1.   Sąjungos institucine struktūra siekiama skatinti jos vertybes, siekti jos tikslų, tarnauti jos, jos piliečių ir valstybių narių interesams bei užtikrinti jos politikos ir veiksmų nuoseklumą, veiksmingumą ir tęstinumą.

Sąjungos institucijos yra šios:

2.   Kiekviena institucija veikia neviršydama Sutartyse jai suteiktų įgaliojimų ir laikydamasi jose nustatytų procedūrų, sąlygų bei tikslų. Institucijos lojaliai tarpusavyje bendradarbiauja.

3.   Nuostatos, susijusios su Europos centriniu banku ir Audito Rūmais, taip pat išsamios nuostatos dėl kitų institucijų, pateikiamos Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo.

4.   Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai padeda Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas bei Regionų komitetas, atliekantys patariamąsias funkcijas.

1.   Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai padeda Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas bei Regionų komitetas, atliekantys patariamąsias funkcijas.

2.   Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetą sudaro darbdavių, darbuotojų ir kitų pilietinei visuomenei atstovaujančių organizacijų atstovai, pirmiausia socialinėje ekonominėje, pilietinėje, profesinėje bei kultūros srityse.

3.   Regionų komitetas susideda iš regionų ir vietos valdžios struktūrų atstovų, kurie turi regiono arba vietos valdžios rinkėjų mandatą arba yra politiškai atskaitingi išrinktai asamblėjai.

4.   Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto bei Regionų komiteto narių nevaržo jokie privalomi nurodymai. Eidami savo pareigas, jie yra visiškai nepriklausomi ir veikia Sąjungos bendro intereso labui.

5.   2 ir 3 dalyse nurodytas taisykles dėl šių komitetų sudėties Taryba reguliariai peržiūri atsižvelgdama į ekonominius, socialinius ir demografinius pokyčius Sąjungoje. Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, šiuo tikslu priima sprendimus.

1.   Komiteto nariai skiriami penkeriems metams. Taryba patvirtina pagal kiekvienos valstybės narės pateiktus pasiūlymus sudarytą narių sąrašą. Komiteto nariai gali būti paskiriami kitai kadencijai.

2.   Taryba sprendžia pasikonsultavusi su Komisija. Ji gali prašyti Europos organizacijų, kurios atstovauja įvairioms ekonominio ir socialinio gyvenimo sritims ir pilietinei visuomenei, ir kurioms daro poveikį Sąjungos veikla, nuomonės.

1.   Komitetas sudaromas penkerių metų kadencijai.

2.   Pasibaigus kiekvienam penkerių metų laikotarpiui, Komitetą sušaukia vyriausias pagal amžių narys, jei įmanoma, ne vėliau kaip per mėnesį nuo Tarybos pranešimo Komiteto nariams apie jų paskyrimą.

3.   Komiteto narių nevaržo jokie privalomi nurodymai. Eidami savo pareigas, jie yra visiškai nepriklausomi ir veikia Sąjungos bendro intereso labui. Nariai eidami savo pareigas, vykdami į susitikimų vietą ir grįždami iš jos, naudojasi visomis įprastomis privilegijomis ir imunitetais, nustatytais protokole dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų. Tai reiškia, kad jie gali laisvai judėti, naudojasi asmens neliečiamybe ir imunitetu. Nariai turi gerbti Komiteto orumą ir nekenkti jo reputacijai.

4.   Vykdydami savo pareigas Komiteto nariai laikosi orumo principų darbo vietoje. Komiteto nariai susilaiko nuo bet kokios priekabiavimo formos ir smerkia tokį elgesį. Komiteto nariai įsipareigoja laikytis Elgesio kodekso, kuris kaip priedas pridedamas prie šių Darbo tvarkos taisyklių, ir jį pasirašo.

Komiteto nariai negali būti renkami į jokias pareigas viename iš Komiteto struktūrinių padalinių, skiriami pranešėjais arba dalyvauti oficialioje misijoje, jei jie nėra pasirašę su šiuo kodeksu susijusios deklaracijos.

5.   Komitetas užtikrina, kad būtų laikomasi lyčių lygybės ir nediskriminavimo principo, kaip apibrėžta Europos Sąjungos teisėje, visose savo politikos srityse. Komitetas užtikrina, kad visuose Komiteto struktūriniuose padaliniuose moterų dalis bus didesnė nei asamblėjoje. Biuras įvertina lyčių santykio pokyčius ir, jei reikia, priima konkrečias rekomendacijas. Pasibaigus pusei kadencijos biurui pateikiama ataskaita ir įvertinami pokyčiai.

1.   Komitetą sudaro šie organai: asamblėja, biuras, pirmininkas ir skyriai.

2.   Komitetas yra padalytas į tris grupes, kurių sudėtis ir paskirtis apibrėžtos 30 straipsnyje.

3.   Komiteto narių nevaržo jokie privalomi nurodymai. Eidami savo pareigas, jie yra visiškai nepriklausomi ir veikia Sąjungos bendro intereso labui. Nariai eidami savo pareigas, vykdami į susitikimų vietą ir grįždami iš jos, naudojasi visomis įprastomis privilegijomis ir imunitetais, nustatytais protokole dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų. Tai reiškia, kad jie gali laisvai judėti, naudojasi asmens neliečiamybe ir imunitetu.

1.   Komitetas pripažįsta ir naudoja šiuos Sąjungos simbolius:

2.   Gegužės 9 d. Komitetas mini Europos dieną.

3.   Vėliava iškelta visuose Komiteto pastatuose ir iškeliama vykstant oficialiems renginiams.

4.   Himnas atliekamas naujos kadencijos pirmojo posėdžio pradžioje ir per kitus iškilmingus posėdžius, pavyzdžiui, priimant valstybių ar vyriausybių vadovus arba sveikinant naujus Komiteto narius į Europos Sąjungą įstojus naujai valstybei narei.

1.   Biuro nariai renkami pagal bendros ir geografinės pusiausvyros tarp grupių principą: iš kiekvienos valstybės narės išrenkamas ne mažiau kaip vienas ir ne daugiau kaip trys atstovai. Grupės tariasi dėl biuro narių ir parengia pasiūlymo projektą, kurį pateikia asamblėjai.

Biurą sudaro:

2.   Pirmininkas yra renkamas paeiliui iš trijų grupių narių.

3.   Pirmininkas ir pirmininko pavaduotojai negali būti perrenkami į tas pačias pareigas. Pasibaigus kadencijai, dvejus su puse metų pirmininkas negali eiti biuro pirmininko pavaduotojo, grupės arba skyriaus pirmininko pareigų.

4.   Pirmininko pavaduotojai renkami iš dviejų grupių, kurioms nepriklauso pirmininkas, narių.

1.   Pirmajame posėdyje, rengiamame 1 straipsnyje nustatyta tvarka, Komitetas, kuriam pirmininkauja vyriausias pagal amžių narys, iš savo narių renka: pirmininką, du pirmininko pavaduotojus, skyrių pirmininkus ir kitus biuro narius, išskyrus grupių pirmininkus, dvejų su puse metų laikotarpiui nuo Komiteto sudarymo dienos.

2.   Pirmininkaujant vyriausiam pagal amžių nariui, gali būti svarstomi tik su šiais rinkimais susiję klausimai.

1.   Komitetas gali iš savo narių sudaryti rinkimų komisiją, į kurią įeina po vieną valstybės narės atstovą, kuri yra įpareigota atrinkti kandidatūras ir pateikti asamblėjai kandidatų sąrašą pagal 4 straipsnio nuostatas.

2.   Komitetas, vadovaudamasis šio straipsnio nuostatomis, priima sprendimą dėl kandidatų į biurą ir prezidiumą sąrašo ar sąrašų.

3.   Komitetas, prireikus surengęs ne vieną balsavimą, renka biuro narius, išskyrus grupių pirmininkus, laikydamasis balsavimo pagal sąrašą ar sąrašus tvarkos.

4.   Balsuoti galima tik už baigtinius 4 straipsnio nuostatoms neprieštaraujančius kandidatų sąrašus, prie kurių pridedama kiekvieno kandidato sutikimo deklaracija.

5.   Į biurą išrenkami daugiausia balsų, bet ne mažiau kaip vieną ketvirtadalį visų galiojančių balsų, surinkę kandidatai.

6.   Tada asamblėja paprasta balsų dauguma išrenka Komiteto pirmininką ir pirmininko pavaduotojus.

7.   Tuomet Komitetas paprasta balsų dauguma išrenka skyrių pirmininkus.

8.   Galiausiai Komitetas balsuoja už visą biurą. Biuras išrenkamas, jei surenka ne mažiau kaip du trečdalius visų galiojančių balsų.

1.   Biuro posėdžius šaukia pirmininkas ex officio arba dešimties narių prašymu.

2.   Rašomas kiekvieno biuro posėdžio protokolas. Šis protokolas pateikiamas biurui tvirtinti.

3.   Biuras nustato savo darbo tvarkos taisykles.

4.   Jis nustato Komiteto struktūrą ir darbo organizavimo būdus. Pasikonsultavęs su grupėmis, jis tvirtina Darbo tvarkos taisyklių įgyvendinimo nuostatas.

5.   Biuras ir pirmininkas įgyvendina įgaliojimus biudžeto ir finansų srityje, nustatytus Sąjungos biudžetui taikomame Finansiniame reglamente ir Komiteto darbo tvarkos taisyklėse.

6.   Biuras, nepažeisdamas biudžetinių ir finansinių procedūrų, nustato įgyvendinimo priemones, susijusias su narių, jų pakaitinių narių, paskirtų pagal 21 straipsnį, ir pagal 27 straipsnį paskirtų atstovų ir jų pakaitinių narių bei ekspertų, paskirtų pagal 26 straipsnį, kelionės ir pragyvenimo išlaidomis.

7.   Biuras yra politiškai atsakingas už bendrą Komiteto veiklos administravimą. Visų pirma jis užtikrina, kad Komiteto, jo struktūrinių padalinių ir personalo veikla atitiktų institucijos tikslus.

8.   Biuras yra atsakingas už tinkamą personalo, biudžeto ir techninių išteklių panaudojimą vykdant Sutarties jam pavestus uždavinius. Jis taip pat dalyvauja priimant biudžetą ir sudarant sekretoriatą.

9.   Biuras iš savo narių gali sudaryti ad hoc grupes, kad šios išnagrinėtų konkretų jo kompetencijai priskirtą klausimą. Į šių grupių darbą gali būti įtraukti kiti nariai, išskyrus atvejus, kai svarstomi pareigūnų skyrimo klausimai.

10.   Kas šešis mėnesius biuras nagrinėja su Komiteto pateiktomis nuomonėmis susijusią tolesnę veiklą remdamasis tuo tikslu pateiktu pranešimu.

11.   Nario arba generalinio sekretoriaus prašymu, biuras patikslina Darbo tvarkos taisyklių išaiškinimą ir jų įgyvendinimo nuostatas. Jo išvados yra privalomos, tačiau gali būti apskųstos asamblėjai, kurios sprendimas yra galutinis.

12.   Komiteto atnaujinimo kas penkeri metai laikotarpiu, kadenciją baigiantis biuras tvarko einamuosius reikalus iki pirmo naujojo Komiteto posėdžio. Išimtiniais atvejais jis gali pavesti baigiančio savo kadenciją Komiteto nariui atlikti skubias arba terminuotas užduotis, kurioms atlikti reikia tam tikrų specialių žinių.

1.   Sudaroma Finansų ir biudžeto reikalų komisija (CAF), kuriai pavedama konsultuoti biurą ir pirmininką ir rengti visų sprendimų, kuriuos biuras turi priimti, projektus finansų, biudžeto ar organizacinėje srityse.

2.   Finansų ir biudžeto reikalų komisijai pirmininkauja vienas iš dviejų Komiteto pirmininko pavaduotojų.

Ją sudaro dvylika narių, kuriuos grupių siūlymu skiria biuras.

3.   Finansų ir biudžeto reikalų komisija parengia pasiūlymą dėl Komiteto biudžeto, kurį ji pateikia biurui tvirtinti, užtikrina tinkamą biudžeto vykdymą ir vykdo įsipareigojimą teikti ataskaitą.

Finansų ir biudžeto reikalų komisija pataria:

4.   Komiteto biudžetas turi būti sudaromas laikantis vieningumo, biudžeto tikslumo, metinio periodiškumo ir subalansuotumo, apskaitos vieneto, universalumo ir konkretumo, patikimo finansų valdymo ir skaidrumo principų.

5.   Biuras gali suteikti kitų įgaliojimų Finansų ir biudžeto reikalų komisijai sprendžiant tam tikrus papildomus klausimus.

6.   Finansų ir biudžeto reikalų komisija priima sprendimus pagal savo vidaus darbo tvarkos taisykles, kuriose turėtų būti šios nuostatos:

7.   Finansų ir biudžeto reikalų komisija teikia biurui metinę ataskaitą.

8.   Finansų ir biudžeto reikalų komisijos pirmininkas pirmininkauja delegacijai, kuri dalyvauja derybose su Europos Sąjungos biudžeto valdymo institucija, ir už tai atsiskaito biurui.

9.   Sekretoriatas teikia Finansų ir biudžeto reikalų komisijai visą informaciją, kuri jai reikalinga, kad galėtų vykdyti savo užduotį – teikti patarimus Komiteto biurui ir pirmininkui.

1.   Sudaroma Komunikacijos komisija (COCOM), kuriai pavedama suaktyvinti Komiteto komunikacijos strategiją ir užtikrinti jos vykdymą. Ji įgaliota konsultuoti Komiteto biurą ir pirmininką.

2.   Komunikacijos komisijai pirmininkauja vienas iš dviejų Komiteto pirmininko pavaduotojų. Ją sudaro dvylika narių, kuriuos grupių siūlymu skiria biuras.

3.   Komunikacijos komisija koordinuoja už komunikaciją, ryšius su spauda ir žiniasklaida ir kultūrą atsakingų padalinių veiklą užtikrindama, kad ši veikla atitiktų patvirtintą strategiją ir programas.

4.   Kiekvienais metais Komunikacijos komisija pateikia biurui metinę veiklos ataskaitą, įskaitant informaciją apie savo pareigų įgyvendinimo veiksmingumą, savo strategiją ir kitų metų darbo programą.

1.   Prezidiumą sudaro pirmininkas ir du pirmininko pavaduotojai.

2.   Komiteto prezidiumas kartu su grupių pirmininkais rengia posėdžius biuro ir asamblėjos darbui parengti. Šiuose posėdžiuose gali dalyvauti skyrių pirmininkai.

3.   Komiteto darbo programai sudaryti ir jos vykdymo pažangai įvertinti prezidiumas posėdžiauja su grupių ir skyrių pirmininkais ne rečiau kaip du kartus per metus.

1.   Pirmininkas vadovauja visai Komiteto ir jo organų veiklai vadovaudamasis Sutartimi ir šiomis Darbo tvarkos taisyklėmis. Jis turi visus įgaliojimus, būtinus svarstymams Komitete vadovauti ir užtikrinti jų sklandžią eigą.

2.   Pirmininkui atlikti darbą padeda pavaduotojai; jis gali jiems pavesti vykdyti jo kompetencijai priklausančius konkrečius uždavinius arba įsipareigojimus.

3.   Pirmininkas gali ribotam laikui patikėti konkrečias užduotis generaliniam sekretoriui.

4.   Pirmininkas atstovauja Komitetui. Jis gali perduoti šį atstovavimo įgaliojimą pavaduotojui arba, tam tikrais atvejais, vienam iš narių.

5.   Pirmininkas pateikia Komitetui tarp sesijų Komiteto vardu vykdytos veiklos ir jos rezultatų ataskaitą. Ši ataskaita nėra svarstoma.

6.   Išrinktasis pirmininkas plenarinėje sesijoje pristato savo kadencijos darbo programą. Kadencijos pabaigoje jis pateikia atlikto darbo ataskaitą.

Šie du pranešimai gali būti svarstomi asamblėjoje.

1.   Išplėstos sudėties prezidiumą sudaro Komiteto pirmininkas, du pirmininko pavaduotojai ir grupių pirmininkai.

2.   Išplėstos sudėties prezidiumo vaidmuo:

Atsižvelgiant į tai, skyrių ir konsultacinių komisijų pirmininkai, taip pat kiti asmenys gali būti pakviesti dalyvauti jo posėdžiuose.

3.   Išplėstos sudėties prezidiumas mažiausiai du kartus per metus rengia posėdžius su skyrių ir konsultacinių komisijų pirmininkais, kad parengtų Komiteto darbo programą ir įvertintų jos įgyvendinimą.

1.   Komitete yra įsteigti šeši skyriai. Plenarinė asamblėja biuro siūlymu gali įkurti kitus skyrius sutartyse aptariamoms sritims nagrinėti.

2.   Komitetas skyrius sudaro po kiekvieno perrinkimo kas penkerius metus steigiamosios sesijos metu.

3.   Skyrių sąrašas ir jų kompetencija gali būti iš naujo nagrinėjami po kiekvieno perrinkimo kas penkerius metus.

1.   Skyrių narių skaičių nustato Komitetas biuro siūlymu.

2.   Visi Komiteto nariai, išskyrus pirmininką, turi priklausyti bent vienam skyriui.

3.   Nė vienas narys negali priklausyti daugiau nei dviem skyriams, išskyrus atvejus, kai narys yra iš valstybės narės, turinčios devynis ar mažiau Komiteto narių. Tačiau nė vienas narys negali priklausyti daugiau nei trims skyriams.

4.   Skyrių narius skiria Komitetas dvejų su puse metų kadencijai, kuri gali būti pratęsta.

5.   Skyriaus narys keičiamas ta pačia tvarka kaip ir skiriamas.

1.   Skyriaus biurą, išrinktą dvejiems su puse metų, sudaro dvylika narių, įskaitant pirmininką ir tris pavaduotojus, po vieną iš kiekvienos grupės.

2.   Skyriaus pirmininkus ir kitus jo biuro narius renka Komitetas.

3.   Skyriaus pirmininkas ir kiti jo biuro nariai gali būti perrenkami kitai kadencijai.

4.   Trims skyriams grupės pirmininkauja keisdamosi kas dvejus su puse metų. Ta pati grupė bet kuriam skyriui negali pirmininkauti ilgiau nei penkerius metus iš eilės.

1.   Skyrių uždavinys yra priimti nuomonę arba informacinį pranešimą, susijusius su klausimais, kuriuos jiems pavesta nagrinėti pagal šių Darbo tvarkos taisyklių 37 straipsnį.

2.   Skyriai jiems paskirtiems klausimams nagrinėti iš savo narių gali sudaryti tyrimo grupę ar redakcinę grupę arba paskirti vienintelį pranešėją.

3.   Pranešėjai ar prireikus bendrapranešėjai skiriami bei tyrimo ir redakcinės grupės sudėtis nustatoma remiantis grupių pasiūlymais.

4.   Tam, kad tyrimo grupės galėtų pradėti darbą skubiai, trys grupių pirmininkai susitaria dėl siūlomų skirti pranešėjų ir galimų bendrapranešėjų bei tyrimo arba redakcinių grupių sudėties, skyrių pirmininkai imasi veiksmų, būtinų užtikrinti, kad būtų galima pradėti darbą.

5.   Pranešėjas įpareigojamas, tam tikrais atvejais kartu su savo ekspertu, prižiūrėti su plenarinėje sesijoje priimtomis nuomonėmis susijusią tolesnę veiklą. Šią užduotį jam padeda atlikti atitinkamo skyriaus sekretoriatas. Apie šiuos veiksmus pranešama skyriui.

6.   Tyrimo grupės negali tapti nuolatinėmis struktūromis, išskyrus išimtinius atvejus, kai iš anksto gaunamas biuro sutikimas tam pačiam dvejų su puse metų laikotarpiui.

1.   Jei Komiteto narys negali dalyvauti parengiamajame darbe, jam gali atstovauti jo pakaitinis narys.

2.   Pakaitiniai nariai balsavimo teisės neturi.

3.   Tačiau jei narys yra skyriaus arba tyrimo grupės pirmininkas, skyriaus biuro narys arba pranešėjas, atlikdamas šias funkcijas jis negali būti atstovaujamas savo pakaitinio nario.

4.   Pasirinkto pakaitinio nario pavardę ir pareigas reikia pranešti Komiteto biurui, kuris turi jį patvirtinti.

5.   Pakaitinis narys parengiamojo darbo metu atlieka tas pačias funkcijas kaip ir narys, kurį jis pakeičia, kartu jam taikomos tos pačios kaip ir nariui kelionės ir pragyvenimo išlaidų kompensavimo taisyklės.

1.   Išimtiniais atvejais Komitetas biuro iniciatyva iš savo narių gali sudaryti pakomitečius, kurie rengtų nuomonės projektą arba informacinį pranešimą bendro pobūdžio horizontaliais klausimais, kurie turės būti perduoti pirmiausia biurui, o po to Komitetui svarstyti.

2.   Laikotarpiu tarp sesijų biuras gali įsteigti pakomitečius, kuriuos galiausiai turi patvirtinti Komitetas. Pakomitetis gali būti sudarytas tik vienai problemai išnagrinėti. Pakomitetis automatiškai panaikinamas po to, kai Komitetas balsuoja dėl jo parengtos nuomonės projekto arba informacinio pranešimo.

3.   Pakomitetis, įsteigtas išnagrinėti keleto skyrių kompetencijai priskiriamus klausimus, sudaromas iš atitinkamų skyrių narių.

4.   Pakomitečiai veikia pagal tas pačias taisykles kaip ir skyriai.

1.   Komitetas gali įsteigti observatoriją, kai nagrinėjamo klausimo pobūdis, apimtis ir sudėtingumas reikalauja ypatingo darbo metodų, procedūrų ir naudojamų priemonių lankstumo.

2.   Sprendimas dėl observatorijos įsteigimo priimamas plenarinėje asamblėjoje, kuri patvirtina ankstesnį biuro priimtą sprendimą grupės arba skyriaus siūlymu.

3.   Sprendime dėl observatorijos įsteigimo turi būti apibrėžtas jos tikslas, struktūra, sudėtis ir laikotarpis, kuriam ji įsteigiama.

4.   Observatorijos galėtų parengti metinį informacinį pranešimą dėl sutarties horizontalių straipsnių (socialinių, aplinkosauginių ir vartotojų apsaugos) taikymo ir jų poveikio Sąjungos politikai. Toks pranešimas, asamblėjos sprendimu, galėtų būti perduotas Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai.

5.   Kiekviena observatorija dirba globojama ir kontroliuojama vieno iš skyrių.

1.   Kai tai yra būtina tam tikroms užduotims atlikti, grupių pirmininkai pranešėjų ir (arba) bendrapranešėjų siūlymu gali paskirti ekspertus.

2.   Grupių pirmininkai taip pat gali paskirti grupių ekspertus.

3.   Ekspertams, dalyvaujantiems parengiamajame darbe, taikomos tos pačios kaip ir nariams kelionės ir pragyvenimo išlaidų kompensavimo sąlygos.

4.   Kai tai yra naudinga, pranešėjų arba bendrapranešėjų siūlymu jų ekspertai gali dalyvauti skyriaus ar konsultacinės komisijos posėdžiuose, kurių metu nagrinėjamos nuomonės ar informaciniai pranešimai, kuriems parengti jie buvo paskirti.

Atsitinkamo skyriaus ar konsultacinės komisijos pirmininkas turi duoti savo išankstinį sutikimą.

5.   Ekspertai neatstovauja Komitetui ir neturi teisės kalbėti jo vardu.

6.   Komiteto nariai negali būti paskirti ekspertais.

Jų pakaitiniai nariai gali būti paskirti ekspertais laikinai sustabdant jų pakaitinio nario įgaliojimus.

Konsultacinių komisijų atstovai gali būti skiriami tik juos paskyrusios grupės arba šiai grupei priklausančio pranešėjo ekspertais.

1.   Komitetas turi teisę sudaryti konsultacines komisijas. Pastarąsias sudaro Komiteto nariai ir organizuotos pilietinės visuomenės įvairių sričių, kurias Komitetas nori įtraukti į savo darbą, atstovai.

2.   Sprendimą dėl šių komisijų sudarymo priima plenarinė asamblėja, kuri patvirtina biuro priimtą sprendimą. Sprendime dėl šių komisijų sudarymo turi būti apibrėžtas jų tikslas, struktūra, sudėtis, laikotarpis, kuriam jos įsteigiamos, ir jų darbo taisyklės.

3.   Remiantis šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, gali būti sudaryta Pramonės permainų konsultacinė komisija (CCMI), kurią sudarys Komiteto nariai bei įvairių ekonomikos, socialinių ir pilietinės visuomenės sektorių, susijusių su pramonės permainomis, atstovai. Šios komisijos pirmininkas turi būti Komiteto biuro, kuriam kas dvejus su puse metų jis turi pateikti CCMI veiklos ataskaitą, narys. Jis renkamas iš biurą sudarančių narių, numatytų šių Darbo tvarkos taisyklių 4 straipsnio 1 dalies d punkte. Parengiamajame darbe dalyvaujančiam atstovui ir jo pakaitiniam atstovui taikomos tos pačios kaip ir nariui kelionės ir pragyvenimo išlaidų kompensavimo sąlygos.

1.   Komitetas biuro iniciatyva gali palaikyti struktūruotus santykius su Europos Sąjungos ir trečiųjų šalių ekonomikos ir socialinių reikalų tarybomis, panašiomis institucijomis ir ekonominio bei socialinio pobūdžio pilietinės visuomenės organizacijomis.

2.   Lygiai taip pat jis imasi veiksmų, skatinančių ekonomikos ir socialinių reikalų tarybų arba panašių institucijų kūrimą tose šalyse, kur jų dar nėra.

1.   Komitetas biuro siūlymu gali paskirti delegacijas ryšiams su įvairiomis ne Europos Sąjungos valstybių ar jų asociacijų ekonominio ir socialinio pobūdžio organizuotos pilietinės visuomenės organizacijomis palaikyti.

2.   Komiteto bendradarbiavimas su organizuotos pilietinės visuomenės partneriais šalyse kandidatėse vyksta jungtinių konsultacinių komitetų forma, jei jie buvo sudaryti asociacijos tarybų. Jei jų nėra, bendradarbiavimas vyksta per ryšių grupes.

3.   Jungtiniai konsultaciniai komitetai ir ryšių grupės rengia informacinius pranešimus ir pareiškimus, kuriuos Komitetas gali persiųsti kitoms kompetentingoms institucijoms ir atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams.

1.   Komitetą sudaro trys grupės, kurių nariai atstovauja atitinkamai darbdaviams, darbuotojams ir įvairioms ekonominio ir socialinio pobūdžio organizuotos pilietinės visuomenės interesų grupėms.

2.   Grupės išsirenka savo pirmininką ir jo pavaduotojus. Grupės dalyvauja rengiant, organizuojant ir koordinuojant Komiteto ir jo struktūrinių padalinių darbą bei teikia jiems informaciją. Kiekviena grupė turi savo sekretoriatą.

3.   Grupės siūlo asamblėjai Komiteto pirmininko ir pirmininko pavaduotojų kandidatūras, kaip apibrėžta 7 straipsnio 6 dalyje, vadovaudamosi vyrų ir moterų lygių galimybių principu, kaip apibrėžta Europos Sąjungos institucijų.

4.   Grupių pirmininkai pagal 4 straipsnio 1 dalies b punktą yra Komiteto biuro nariai.

5.   Grupių pirmininkai padeda Komiteto prezidiumui kurti politiką ir, tam tikrais atvejais, kontroliuoti išlaidas.

6.   Grupių pirmininkai kartu su Komiteto prezidiumu padeda parengti biuro ir asamblėjos darbą.

7.   Grupės teikia pasiūlymus asamblėjai renkant skyrių pirmininkus pagal 7 straipsnio 7 dalį ir skyrių biurus pagal 19 straipsnį.

8.   Grupės teikia pasiūlymus dėl Finansų ir biudžeto reikalų komisijos, kurią biuras steigia pagal 11 straipsnio 1 dalį, sudėties.

9.   Grupės teikia pasiūlymus dėl observatorijų ir konsultacinių komisijų, kurias asamblėja steigia atitinkamai pagal 24 ir 27 straipsnius, sudėties.

10.   Grupės teikia pasiūlymus dėl delegacijų ir jungtinių konsultacinių komitetų, įsteigtų atitinkamai pagal 29 straipsnio 1 ir 2 dalis, sudėties.

11.   Grupės teikia pasiūlymus dėl pranešėjų kandidatūrų ir tyrimo bei redakcinių grupių, kurias paskiria ar įsteigia skyriai pagal 20 straipsnio 3 dalį, sudėties.

12.   Remdamosi šio straipsnio 7–11 dalimis, grupės atsižvelgia į tai, kad Komitete būtų atstovaujama valstybėms narėms, įvairiems ekonominės ir socialinės veiklos interesams, įvairios kompetencijos sritims ir geros vadybos kriterijams.

13.   Nariai gali savanoriškai priklausyti vienai iš grupių, tačiau jų kandidatūrą turi patvirtinti tos grupės nariai. Vienas narys tuo pačiu metu gali priklausyti tik vienai grupei.

14.   Generalinis sekretoriatas teikia jokiai grupei nepriklausantiems nariams materialinę ir techninę paramą, reikalingą jų įgaliojimams vykdyti. Dėl jų dalyvavimo tyrimo grupėse ir kituose struktūriniuose padaliniuose sprendimą priima pirmininkas pasikonsultavęs su grupėmis.

1.   Komiteto nariai gali savanoriškai susiskirstyti į kategorijas, atstovaujančias įvairiems Europos Sąjungos organizuotos pilietinės visuomenės ekonominiams ir socialiniams interesams.

2.   Tai pačiai kategorijai gali priklausyti visų trijų Komiteto grupių nariai. Vienas narys tuo pačiu metu gali priklausyti tik vienai kategorijai.

3.   Kategorijos sukūrimui turi pritarti biuras, kuris apie tai praneša asamblėjai.

4.   Sprendime dėl pritarimo kategorijos sukūrimui apibrėžiamas jos tikslas, struktūra, sudėtis, laikotarpis, kuriam ji įsteigiama, ir jos veiklos taisyklės.

Šį sprendimą biuras gali iš dalies pakeisti arba atšaukti.

Mažiausias reikalaujamas narių skaičius kategorijai sukurti yra dešimt.

1.   Komitetą sušaukia jo pirmininkas nuomonėms, kurių prašo Europos Parlamentas, Taryba arba Komisija, priimti.

2.   Jį biuro siūlymu ir gavęs daugumos jo narių sutikimą sušaukia pirmininkas tam, kad jis savo iniciatyva parengtų nuomonę bet kuriuo Europos Sąjungos, jos politikos ir galimos politikos raidos klausimu.

1.   Prašymai pateikti nuomonę, numatyti 32 straipsnio 1 dalyje, pateikiami pirmininkui. Pirmininkas organizuoja Komiteto darbą kartu su biuru kiek įmanoma atsižvelgdamas į terminus, nustatytus prašyme pateikti nuomonę.

2.   Biuras suskirsto nuomones į kategorijas ir nustato jų rengimo eiliškumą.

3.   Skyriai rengia pasiūlymą dėl nuomonių skirstymo į toliau apibrėžiamas tris kategorijas. Jie laikinai nustato tyrimo grupės narių skaičių. Po Komiteto prezidiumui ir grupių pirmininkams apsvarsčius pasiūlymą, jis teikiamas biurui sprendimui priimti. Išimtiniais atvejais grupių pirmininkai gali siūlyti keisti tyrimo grupės narių skaičių. Biuras kitame posėdyje tvirtina naują pasiūlymą ir nustato galutinį tyrimo grupės narių skaičių.

Trys nuomonių kategorijos apibrėžiamos vadovaujantis šiais kriterijais:

4.   Skubos tvarka nagrinėjamiems klausimams taikomos šių Darbo tvarkos taisyklių 63 straipsnio nuostatos.

1.   Biuras gali bendrais sprendimais valdyti veiklą, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusią su jo patariamąja funkcija, ir konkrečiais sprendimais suteikti leidimą tokiai veiklai vykdyti. Tai būtent:

2.   Teikdamas savo ex post vertinimus (informacinius pranešimus), EESRK pateikia pilietinės visuomenės organizacijų nuomonę apie ES politikos poveikį. Ex post vertinimas turi būti kokybiškas ir tikslingas. Šio vertinimo metu atsižvelgiama į socialinį bei ekonominį poveikį ir poveikį aplinkai.

3.   Sprendimus dėl narių dalyvavimo išorės organizacijose priima biuras, kuris reguliariai stebi ir vertina šį procesą. Narių atstovavimas išorės organizacijose yra subalansuotas ir vyksta rotacijos tvarka.

1.   Nuomonei arba informaciniam pranešimui parengti biuras, remdamasis 9 straipsnio 4 dalimi, paskiria skyrių, atsakingą už šio darbo organizavimą. Jei aišku, kad svarstomas klausimas priklauso tam tikro skyriaus kompetencijai, pirmininkas paskiria šį skyrių ir apie tai praneša biurui.

2.   Kai skyrius, paskirtas parengti nuomonę, norėtų išgirsti Pramonės permainų konsultacinės komisijos (CCMI) nuomonę arba kai ši komisija nori išreikšti savo požiūrį į skyriui pavestą nuomonę, biuras gali leisti CCMI vienu ar keletu klausimų, dėl kurių prašoma parengti nuomonę, parengti papildomąją nuomonę. Biuras taip pat gali priimti šį sprendimą savo iniciatyva. Biuras organizuoja Komiteto darbą taip, kad CCMI galėtų parengti savo nuomonę tinkamu laiku ir kad skyrius galėtų į ją atsižvelgti.

Skyrius yra vienintelis kompetentingas atsiskaityti Komitetui. Tačiau jis prie savo nuomonės privalo pridėti konsultacinės komisijos parengtą papildomąją nuomonę.

3.   Pirmininkas praneša atitinkamo skyriaus pirmininkui sprendimą, taip pat nurodo terminą, per kurį skyrius turi atlikti savo darbą.

4.   Pirmininkas praneša Komiteto nariams apie prašymą pateikti nuomonę, taip pat nurodo dieną, kurią šis klausimas bus įtrauktas į plenarinės sesijos darbotvarkę.

1.   Skyrių posėdžius parengia skyrių pirmininkai konsultuodamiesi su skyriaus biuru.

2.   Posėdžiams pirmininkauja skyriaus pirmininkas, o jo nesant – vienas iš jo pavaduotojų.

1.   Kai skyrių posėdžiuose dalyvauja daugiau nei pusė tikrųjų narių ar jų atstovų, laikoma, kad kvorumas yra.

2.   Jei kvorumo nėra, pirmininkas nutraukia posėdį ir, jo nuomone, tinkamu laiku ir sąlygomis, tačiau tą pačią dieną, sušaukia kitą posėdį; kitame posėdyje, nepaisant jame dalyvaujančių narių ar jų atstovų skaičiaus, laikoma, kad kvorumas yra.

1.   Skyriaus nuomonę sudaro tik šių Darbo tvarkos taisyklių 61 straipsnyje nustatyta tvarka priimti tekstai.

2.   Atmestų pakeitimų tekstas kartu su balsavimo dėl jų rezultatais pateikiamas nuomonės priede, jei už pakeitimus buvo atiduota ne mažiau kaip ketvirtadalis balsų.

1.   Nepažeidžiant 20 straipsnio 2 dalies nuostatų, parengiamasis skyrių darbas iš esmės atliekamas tyrimo grupėje.

2.   Pranešėjas, padedamas savo eksperto ir prireikus vieno ar keleto bendrapranešėjų, išnagrinėja pateiktą klausimą, atsižvelgia į pareikštas nuomones ir, jomis remdamasis, parengia nuomonės projektą, kuris perduodamas skyriaus pirmininkui.

3.   Tyrimo grupės posėdžiuose nebalsuojama.

1.   Sesijas rengia pirmininkas kartu su biuru. Darbui organizuoti biuras susirenka prieš kiekvieną sesiją, o prireikus – ir sesijos metu.

2.   Biuras gali nustatyti bendro kiekvienos nuomonės svarstymo plenarinės sesijos metu trukmę.

1.   Darbotvarkės projektą, biuro parengtą prezidiumo ir grupių pirmininkų siūlymu, Komiteto pirmininkas nusiunčia visiems Komiteto nariams, Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai ne vėliau kaip prieš penkiolika dienų iki atitinkamos sesijos pradžios.

2.   Kiekvienos sesijos pradžioje asamblėjai pateikiamas tvirtinti darbotvarkės projektas. Patvirtinus darbotvarkę, į ją įtraukti klausimai turi būti nagrinėjami to posėdžio, į kurio tvarkaraštį jie yra įrašyti, metu. Dokumentai, reikalingi Komitetui klausimui svarstyti, pateikiami nariams 44 straipsnyje nustatyta tvarka.

1.   Kai Komiteto sesijų posėdžiuose dalyvauja daugiau nei pusė Komiteto narių ar jų atstovų, laikoma, kad kvorumas yra.

2.   Jei kvorumo nėra, pirmininkas nutraukia posėdį ir, jo nuomone, tinkamu laiku, tačiau būtinai tos pačios sesijos metu, sušaukia kitą posėdį; kitame posėdyje, nepaisant jame dalyvaujančių narių ar jų atstovų skaičiaus, laikoma, kad kvorumas yra.

1.   Pirmininkas skelbia posėdžio pradžią, vadovauja diskusijoms ir užtikrina, kad būtų laikomasi šių Darbo tvarkos taisyklių. Pirmininkui padeda pavaduotojai.

2.   Jei pirmininkas nedalyvauja, jį pakeičia pavaduotojai. Jei nedalyvauja pavaduotojai, juos pakeičia vyriausias pagal amžių biuro narys.

3.   Komitetas, svarstydamas klausimą, remiasi skyriaus, kuris šiuo klausimu atsiskaito asamblėjai, darbu.

4.   Jei prieš skyriuje priimtą dokumentą balsavo mažiau nei penki nariai, biuras gali pasiūlyti įtraukti jį į asamblėjos darbotvarkę tarp klausimų, už kuriuos balsuojama be svarstymo.

Ši procedūra netaikoma, jei:

5.   Jei tekstas asamblėjoje negauna balsų daugumos, pirmininkas, asamblėjos sutikimu, gali grąžinti dokumentą kompetentingam skyriui pakartotiniam svarstymui arba paskirti pagrindinį pranešėją, kuris pristatytų naują dokumento projektą toje pačioje arba kitoje sesijoje.

1.   Pakeitimai turi būti pateikiami raštu, pasirašyti jų autorių ir pateikti sekretoriatui prieš prasidedant sesijai.

2.   Siekdamas užtikrinti veiksmingą asamblėjos darbo organizavimą, biuras nustato pakeitimų pateikimo tvarką.

3.   Tačiau Komitetas priima pakeitimus, pateiktus prieš prasidedant posėdžiui, jei jie yra pasirašyti ne mažiau kaip dvidešimt penkių narių.

4.   Pakeitimuose turi būti nurodyta keičiama teksto vieta ir pridėti trumpai išdėstyti paaiškinimai. Pakeitimai, kurių tiek forma, tiek turinys kartojasi, nagrinėjami visi kartu.

5.   Paprastai asamblėja išklauso tik pakeitimo autorių, pakeitimo oponentą ir pranešėją.

6.   Nagrinėjant pakeitimą, pranešėjas, gavęs minėto pakeitimo autoriaus sutikimą, gali žodžiu pristatyti kompromisinius pasiūlymus. Šiuo atveju asamblėja balsuoja tik už kompromisinius pasiūlymus.

7.   Prireikus Komiteto pirmininkas kartu su kompetentingo skyriaus pirmininku ir pranešėju gali pasiūlyti Komitetui pakeitimų klausimą spręsti taip, kad būtų išsaugotas galutinio teksto nuoseklumas.

1.   Bet kuris pakeitimas arba pakeitimai, kuriuose išreiškiama skyriaus arba konsultacinės komisijos nuomonei priešinga pozicija, apibūdinama kaip kontranuomonė. Kontranuomonė turėtų būti trumpa ir glausta ir turėtų būti visiškai nepriklausoma, t. y. joje turėtų būti pateiktos išvados ir paaiškinimas.

2.   Grupės gali prašyti biuro vieną ar keletą pakeitimų laikyti kontranuomone.

3.   Biuras savo sprendimą priima pasikonsultavęs su atitinkamo skyriaus ar konsultacinės komisijos pirmininku.

4.   Nusprendęs laikyti vieną ar keletą pakeitimų kontranuomone, biuras gali nuspręsti grąžinti nuomonę kartu su kontranuomone atitinkamam skyriui ar konsultacinei komisijai iš naujo nagrinėti, jeigu numatytas terminas nuomonei priimti tai leidžia.

5.   Jeigu pakeitimas nebuvo pateiktas laiku, kad biuras galėtų priimti dėl jo sprendimą ar jį laikyti kontranuomone, tokį sprendimą, taip pat bet kokį sprendimą grąžinti klausimą atitinkamam organui pakartotinai nagrinėti, priima asamblėja išplėstos sudėties prezidiumui siūlymu, pasikonsultavus su atitinkamo organo pirmininku.

6.   Jeigu 5 dalyje minimu atveju klausimas nėra grąžinamas atitinkamam organui arba siūlomas tekstas nėra laikomas kontranuomone, plenarinėje sesijoje dėl pateiktų pakeitimų balsuojama taip pat, kaip ir dėl grupės pakeitimų.

7.   Jeigu už kontranuomonę plenariniame posėdyje balsuoja dauguma narių, ji yra priimama.

Siekiant nuspręsti, ar pradinis tekstas turėtų būti pridėtas prie priimtos nuomonės, balsuojama iš naujo. Pradinis tekstas pridedamas prie naujo teksto, jeigu už jį balsuoja ne mažiau kaip ketvirtadalis balsavusiųjų.

8.   Jei kontranuomonė nesurenka balsų daugumos, bet už ją balsuoja ne mažiau kaip ketvirtadalis balsavusiųjų, ji pridedama prie pradinės nuomonės.

1.   Pirmininkas savo iniciatyva arba vieno iš narių reikalavimu gali paprašyti Komiteto pareikšti savo nuomonę dėl galimybės apriboti kalbėjimo laiką bei pranešėjų skaičių, atidėti posėdį arba nutraukti diskusijas. Nutraukus diskusijas, žodis gali būti suteikiamas tik dėl balsavimo motyvų aiškinimo jau įvykus balsavimui ir neviršijant pirmininko nustatyto laiko.

2.   Narys bet kuriuo metu gali prašyti ir gauti pirmumo teisę pasakyti savo nuomonę dėl procedūrinio pasiūlymo.

1.   Rašomas kiekvienos plenarinės sesijos protokolas. Protokolas pateikiamas Komitetui tvirtinti.

2.   Galutinę protokolo redakciją pasirašo Komiteto pirmininkas ir generalinis sekretorius.

1.   Komiteto nuomones sudaro teisinis pagrindas, aiškinamasis raštas ir Komiteto požiūris į problemos visumą.

2.   Balsavimo dėl visos nuomonės teksto rezultatai nurodomi nuomonės teksto darbo tvarkos skirsnyje. Jei balsuojama vardiniu būdu, įrašomos balsavusiųjų pavardės.

3.   Jei plenarinėje sesijoje atmetami pakeitimai, už kuriuos buvo atiduota ne mažiau kaip ketvirtadalis balsų, pakeitimų tekstas ir jų paaiškinimas kartu su balsavimo rezultatais pridedami prie atitinkamos Komiteto nuomonės. Toks pat reikalavimas taikomas ir kontranuomonei.

4.   Skyriaus nuomonės tekstas, kuris buvo atmestas dėl asamblėjos priimtų pakeitimų, kartu su balsavimo rezultatais pridedamas prie Komiteto nuomonės, jei už skyriaus pasiūlytos nuomonės tekstą balsavo ne mažiau kaip ketvirtadalis balsavusiųjų.

5.   Kai viena iš Komitete pagal 30 straipsnį įsteigtų grupių arba viena iš ekonominės ir socialinės veiklos kategorijų, įsteigtų pagal 31 straipsnį, vieningai laikosi priešingos pozicijos asamblėjos svarstomu klausimu, glaustai išdėstyta jų pozicija gali būti pridedama prie nuomonės, kai diskusijos šiuo klausimu baigiamos vardiniu balsavimu.

1.   Komiteto priimtos nuomonės ir sesijos protokolai nusiunčiami Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai.

2.   Komiteto priimta nuomonė gali būti nusiųsta visoms kitoms institucijoms ir suinteresuotoms organizacijoms.

1.   Balsai yra išreiškiami taip: „už“, „prieš“ arba „susilaikau“.

2.   Jei šiose Darbo tvarkos taisyklėse nenumatyta kitaip, Komiteto ir jo organų dokumentai ir sprendimai yra priimami balsų dauguma atsižvelgiant į balsų „už“ ir „prieš“ skaičių.

3.   Balsuojama atvirai, vardiniu būdu arba slaptai.

4.   Dėl rezoliucijos, pakeitimo, kontranuomonės arba visos nuomonės ar kito kurio nors dokumento balsuojama vardiniu būdu, jei to reikalauja ketvirtadalis dalyvaujančių narių ar jų atstovų

5.   Renkant į įvairias atstovaujamąsias pareigas visada balsuojama slaptai. Visais kitais atvejais slaptas balsavimas vyksta kai to reikalauja dauguma dalyvaujančių narių ar jų atstovų.

6.   Jei balsavimo metu balsai „už“ ir „prieš“ pasiskirsto po lygiai, posėdžio pirmininko balsas yra lemiamas.

7.   Tai, kad pranešėjas sutinka su pakeitimu, nėra motyvas dėl jo nebalsuoti.

1.   Kai Europos Parlamentas, Taryba arba Komisija nurodo Komitetui nuomonės pateikimo terminą, dėl kurio šis klausimas tampa skubus, gali būti nuspręsta taikyti skubos tvarką, jei pirmininkas padaro išvadą, kad tai yra būtina norint, kad Komitetas nuomonę priimtų tinkamu laiku.

2.   Skubos atveju Komiteto lygmeniu pirmininkas, iš anksto nesuderinęs su biuru, nedelsdamas gali imtis visų priemonių, reikalingų užtikrinti, kad Komitetas atliks savo darbą. Apie tai jis praneša biuro nariams.

3.   Priemonės, kurių imasi pirmininkas, pateikiamos tvirtinti Komitetui kitos sesijos metu.

1.   Jei skubos tvarką reikia taikyti dėl skyriui nurodyto nuomonės parengimo termino, to skyriaus pirmininkas, suderinęs su trijų grupių pirmininkais, organizuodamas skyriaus darbą gali nukrypti nuo šių darbo tvarkos taisyklių nuostatų, taikomų skyrių darbui.

2.   Priemonės, kurių imasi skyriaus pirmininkas, pateikiamos tvirtinti skyriui kito posėdžio metu.

1.   Kiekvienas Komiteto narys, negalintis dalyvauti posėdyje, į kurį jis buvo tinkamai pakviestas, turi apie tai iš anksto pranešti pirmininkui.

2.   Jei Komiteto narys nedalyvavo ir nebuvo atstovaujamas daugiau nei trijose plenarinėse sesijose iš eilės ir nenurodė pateisinamomis pripažintų priežasčių, pirmininkas, pasitaręs su biuru ir paprašęs minėtą asmenį pasiaiškinti dėl nedalyvavimo, gali paprašyti Tarybos panaikinti jo mandatą.

3.   Jei skyriaus narys nedalyvavo ir nebuvo atstovaujamas daugiau nei trijuose posėdžiuose iš eilės ir nenurodė pateisinamomis pripažintų priežasčių, skyriaus pirmininkas, paprašęs minėtą asmenį pasiaiškinti dėl nedalyvavimo, gali pareikalauti, kad jis užleistų savo vietą skyriuje kitam nariui ir apie tai praneša Komiteto biurui.

1.   Kiekvienas Komiteto narys, negalintis dalyvauti sesijoje arba skyriaus posėdyje, pranešęs apie tai atitinkamam pirmininkui, gali raštu perduoti savo balsavimo teises kitam Komiteto arba skyriaus nariui.

2.   Plenarinėje sesijoje arba skyriaus posėdyje vienas narys gali turėti ne daugiau kaip vieną tokiu būdu perduotą balsavimo teisę.

1.   Kiekvienas narys, negalintis dalyvauti posėdyje, į kurį jis buvo tinkamai pakviestas, apie tai raštu pranešęs atitinkamam pirmininkui, gali tiesiogiai arba per savo grupės sekretoriatą įgalioti kitą Komiteto narį jam atstovauti. Ši galimybė netaikoma nei Komiteto biuro, nei Finansų ir biudžeto reikalų komisijos grupės posėdžiams.

2.   Atstovavimo mandatas galioja tik to posėdžio, kuriam jis buvo suteiktas, metu.

3.   Be to, tyrimo grupės sudarymo metu bet kuris narys, paskirtas į tyrimo grupę, gali paprašyti, kad jį pakeistų kitas Komiteto narys. Šis pakeitimas galioja konkrečiam klausimui ir negali būti atšauktas visą laikotarpį, kol skyrius nagrinėja šį klausimą. Tačiau jei tyrimo grupės darbas tęsiasi pasibaigus dvejų su puse arba penkerių metų kadencijai, pakeitimas galioja tik iki kadencijos, kurią jis buvo padarytas, pabaigos.

1.   Komitetas savo nuomones skelbia Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje Tarybos ir Komisijos, pasikonsultavus su Komiteto biuru, nustatyta tvarka.

2.   Komiteto, jo biuro ir skyrių sudėtis, taip pat visi su tuo susiję pakeitimai turi būti skelbiami Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir Komiteto interneto svetainėje.

1.   Komitetas užtikrina savo sprendimų skaidrumą pagal Europos Sąjungos sutarties 1 straipsnio 2 dalies nuostatas.

2.   Generalinis sekretorius yra įpareigotas imtis reikiamų priemonių, kurios užtikrintų visuomenei galimybę susipažinti su atitinkamais dokumentais.

3.   Kiekvienas Europos Sąjungos pilietis gali rašyti Komitetui viena iš oficialiųjų kalbų ir gauti atsakymą ta pačia kalba pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 24 straipsnio 4 dalį.

1.   Komiteto plenarinės sesijos ir skyrių posėdžiai yra vieši.

2.   Komitetas atitinkamos institucijos ar struktūrinio padalinio reikalavimu arba biuro siūlymu kai kurias diskusijas, nesusijusias su konsultavimo darbu, gali paskelbti uždaromis.

3.   Kiti posėdžiai nėra vieši. Tam tikrais atvejais, kurių pagrįstumą įvertina posėdžio pirmininkas, stebėtojo teisėmis gali dalyvauti ir kiti asmenys.

1.   Europos institucijų nariai gali dalyvauti Komiteto ir jo organų posėdžiuose ir jiems gali būti suteikta teisė kalbėti.

2.   Kitų organų nariai ir tinkamai įgalioti institucijų ir organų pareigūnai gali būti kviečiami dalyvauti posėdžiuose, jiems gali būti suteikiama teisė kalbėti arba atsakyti į klausimus vadovaujant posėdžio pirmininkui.

1.   Komiteto nariai eina Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto patarėjo pareigas.

2.   Europos Sąjungos protokolo Nr. 7 dėl privilegijų ir imunitetų, pridėto prie Sutarčių, IV skyriaus 10 straipsnio nuostatos taikomos Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nariams.

1.   Narių statutas apima Komiteto narių teises ir pareigas, taip pat jų veiklą ir santykius su institucija ir jos tarnybomis reglamentuojančias taisykles. Tai apima sankcijas netinkamo elgesio atveju.

Narių statutas taip pat nustato priemones, kurių gali būti imamasi Darbo tvarkos taisyklių ir Narių statuto pažeidimo atveju.

2.   Elgesio kodeksas, kuriame apibrėžiamos ir patikslinamos Komiteto narių ir pakaitinių narių pareigos, yra pridedamas prie šių Darbo tvarkos taisyklių kaip priedas.

3.   Kadencijos pradžioje nariai įsipareigoja laikytis asamblėjos priimto Elgesio kodekso ir jį pasirašo. Narių elgesys yra paremtas abipuse pagarba, Sutartyse apibrėžtomis vertybėmis ir principais. Jie dirba oriai, gerbdami Komiteto reputaciją. Vykstant diskusijoms, nariai neturi naudoti įžeidžiančios, rasistinės ar ksenofobiškos kalbos, neturi elgtis įžeidžiančiai, rasistiškai ar ksenofobiškai.

Nesilaikant šių normų ir taisyklių gali būti taikomos Elgesio kodekse nustatytos priemonės.

Taikant šį straipsnį neturi būti varžoma narių žodžio laisvė.

Šio straipsnio taikymas grindžiamas visapusiška pagarba narių teisėms, apibrėžtoms Sąjungos pirminėje teisėje ir Narių statute.

Taikant šį straipsnį remiamasi skaidrumo principu ir užtikrinama, kad nariai būtų supažindinami su visomis šios srities nuostatomis, individualiai informuojant apie jų teises ir pareigas.

Jei nario įdarbintas asmuo arba kitas asmuo, kuriam jis padėjo patekti į EESRK patalpas ar suteikė prieigą prie įrangos, nesilaiko pirmiau nurodytų elgesio normų, atitinkamam nariui prireikus gali būti taikomos Elgesio kodekse numatytos nuobaudos.

Nuobaudos, taikytinos, kai nesilaikoma elgesio normų, yra numatytos asamblėjos priimtame Elgesio kodekse.

EESRK savo taisykles suderina su Europos Parlamento taisyklėmis tiek, kiek jos atitinka Komiteto narių statutą, ir įsteigia atitinkamus organus šiuo tikslu.

Įsteigiamas Patariamasis narių elgesio klausimais komitetas (pagal EESRK narių elgesio kodeksą).

4.   Skiriami nariai užpildo bet kokių interesų, finansinių ar kitokių, galinčių turėti įtakos jų darbui Komitete, deklaraciją.

Jie aiškiai patvirtina jos turinio teisingumą bent kartą per metus ir ją pataiso, kai tik pasikeičia jų padėtis.

Narių statute ir narių ir pakaitinių narių elgesio kodekse taip pat nustatomos priemonės, kurių gali būti imamasi Darbo tvarkos taisyklių, Elgesio kodekso ir Statuto pažeidimo atveju.

1.   Biuro siūlymu asamblėja išrenka kiekvienam dvejų su puse metų laikotarpiui tris narius (tris moteris ir tris vyrus), kurie neturi jokių nuolatinių pareigų Komiteto struktūroje ir tik sudaro Patariamąjį komitetą narių elgesio klausimais, atliekantį šias funkcijas:

2.   Jei įtariama, kad kuris nors narys pažeidė EESRK elgesio kodekso nuostatas ir kuriam nors nariui paprašius, Patariamasis komitetas narių elgesio klausimais konfidencialiai per trisdešimt kalendorinių dienų pateikia tokiam nariui Elgesio kodekso aiškinimo ir taikymo gaires. Narys turi teisę pasikliauti šiomis gairėmis.

3.   Pirmininko prašymu Patariamasis komitetas narių elgesio klausimais taip pat vertina tuos atvejus, kai įtariama, jog pažeistos Elgesio kodekso nuostatos, ir pataria pirmininkui, kokių priemonių imtis.

1.   Komiteto narių įgaliojimai nutrūksta pasibaigus penkerių metų kadencijai, nustatytai Tarybos, Komiteto sudėties atnaujinimo metu.

2.   Komiteto nario įgaliojimai nutrūksta, kai narys atsistatydina, yra atleidžiamas iš pareigų, miršta, dėl force majeure arba dėl pareigų nesuderinamumo.

3.   Komiteto nario pareigos nesuderinamos su pareigomis vyriausybėje arba parlamente, kurioje nors Europos Sąjungos institucijoje, taip pat Regionų komitete ir Europos investicijų banko direktorių valdyboje ir su pareigūno arba tarnautojo samdomu darbu Europos Sąjungoje.

4.   Apie atsistatydinimą pirmininkui pranešama raštu.

5.   Aplinkybės, kuriomis nariai gali būti pašalinti iš pareigų, nustatytos šių Darbo tvarkos taisyklių 64 straipsnio 2 dalyje. Tokiais atvejais, kai Taryba nusprendžia nutraukti įgaliojimus, ji inicijuoja pakeitimo procedūrą.

6.   Atsistatydinimo, mirties, force majeure arba pareigų nesuderinamumo atvejais pirmininkas apie tai praneša Tarybai, kuri patvirtina laisvą vietą ir inicijuoja pakeitimo procedūrą. Tačiau atsistatydinimo atveju atsistatydinantis narys eina savo pareigas tol, kol paskiriamas jį pakeisiantis asmuo, jei atsistatydinantis narys nenurodo kitaip.

7.   Visais šio straipsnio antroje dalyje numatytais atvejais pakeičiantis narys skiriamas likusiam kadencijos laikui.

1.   Biuro siūlymu, kurį patvirtina ne mažiau kaip trys ketvirtadaliai biuro narių, dėl rimtų ir tinkamai nustatytų priežasčių asamblėjos gali būti paprašyta balsuoti dėl nepasitikėjimo pirmininku.

Tokiu atveju šis balsavimas dėl nepasitikėjimo įrašomas pirmu punktu į kitos plenarinės sesijos darbotvarkę.

2.   Asamblėja, eilės tvarka išklausiusi po vieną narį iš kiekvienos grupės, po to žodžio paprašiusius prezidiumo narius ir galiausiai pirmininką, priima sprendimą slaptu balsavimu; balsavimo teisės perdavimas negalimas.

Nepasitikėjimas laikomas pareikštu, jeigu jam pritariama trijų ketvirtadalių posėdyje dalyvavusių narių balsų dauguma. Jei balsuoja mažiau nei pusė narių, nepasitikėjimas laikomas atmestu.

3.   Jei pasiūlymas pareikšti nepasitikėjimą priimamas, asamblėja nedelsiant pakeičia pirmininką jo grupės nariu.

Šiuo tikslu asamblėjai laikinai pirmininkauja Komiteto pirmininko pavaduotojas iš grupės, kuri kitą kadenciją perims pirmininkavimą EESRK.

4.   Jei asamblėja negali nedelsiant atlikti pakeitimo, jos darbas nutraukiamas, kad grupės galėtų parengti pasiūlymą, ir ji vėl sušaukiama laikinai jai pirmininkaujančio nario, jei įmanoma, tą pačią dieną.

5.   Tai pačiai grupei priklausantis narys, kuris pakeičia pirmininką, toliau eina tas pareigas iki iš pradžių numatytos kadencijos pabaigos.

1.   Komitetui padeda sekretoriatas, vadovaujamas generalinio sekretoriaus, einančio savo pareigas vadovaujant pirmininkui, kuris atstovauja biurui.

2.   Generalinis sekretorius dalyvauja biuro posėdžiuose patariamojo balso teise ir rašo posėdžio protokolą.

3.   Jis iškilmingai prisiekia biuro akivaizdoje eiti savo pareigas sąžiningai ir nešališkai.

4.   Jis yra atsakingas, kad asamblėjos, biuro ir pirmininko sprendimai būtų vykdomi pagal šias Darbo tvarkos taisykles, ir kas tris mėnesius pateikia raštu ataskaitą pirmininkui dėl patvirtintų ar numatomų kriterijų ir įgyvendinimo nuostatų, taikomų sprendžiant administracines ar organizacines problemas bei su personalu susijusius klausimus.

5.   Generalinis sekretorius gali perduoti savo įgaliojimus neperžengdamas pirmininko nustatytų ribų.

6.   Biuras generalinio sekretoriaus siūlymu nustato tokią generalinio sekretoriato organizacinę struktūrą, kad ši užtikrintų veiksmingą Komiteto ir jo organų funkcionavimą ir padėtų nariams eiti savo pareigas, ypač organizuojant posėdžius ir rengiant nuomones.

7.   Generaliniam sekretoriui suteikti įgaliojimai, remiantis Komiteto pirmininko įgaliojimų delegavimu, yra laikini – jie baigiasi ne vėliau kaip pirmininko kadencijos pabaigoje.

1.   Visus įgaliojimus, kuriuos paskyrimų tarnybai suteikia Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatai, ir visus įgaliojimus, kuriuos Europos Sąjungos kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygose suteikia tarnybai, įgaliotai sudaryti darbo sutartis, generalinio sekretoriaus įdarbinimo atveju įgyvendina biuras.

2.   Įgaliojimai, kuriuos paskyrimų tarnybai suteikia Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatai, įgyvendinami taip:

3.   Įgaliojimai, kuriuos suteikia Europos Sąjungos kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygos tarnybai, įgaliotai sudaryti darbo sutartis, įgyvendinami taip:

4.   Pirmininkas naudojasi Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatų 110 straipsnio institucijai suteiktais įgaliojimais siekdamas įgyvendinti Pareigūnų tarnybos nuostatų bendrąsias nuostatas ir tarp institucijų suderintas taisykles. Kitas bendrąsias nuostatas įgaliojamas įgyvendinti generalinis sekretorius.

5.   Biuras, pirmininkas ir generalinis sekretorius gali perduoti įgaliojimus, kuriuos jiems suteikia šis straipsnis.

6.   Perduodamų įgaliojimų aktuose turi būti numatytos suteikiamų įgaliojimų apimtys, ribos bei laikotarpis, kuriam jie perduodami, nurodant, ar šių įgaliojimų turėtojai gali juos perduoti tretiesiems asmenims.

7.   Pareigūnų skyrimo į konsultacinio darbo generalinio sekretoriaus pavaduotojo, direktoriaus pavaduotojo, skyriaus vadovo pareigas atveju:

1.   Grupės turi savo sekretoriatą, kuris tiesiogiai pavaldus atitinkamos grupės pirmininkui.

2.   Paskyrimų tarnyba savo įgaliojimus deleguoti pareigūną dirbti grupėje, kaip numatyta Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatų 37 straipsnio a dalies antroje įtraukoje, vykdo remdamasi atitinkamos grupės pirmininko siūlymu, taikant Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatų 38 straipsnio nuostatas, įskaitant sprendimus, susijusius su pareigūno profesinės karjeros raida grupėje.

Kai dirbti grupėje deleguotas pareigūnas grįžta į Komiteto sekretoriatą, jam suteikiama toks pat lygis, kokį jis turi teisę gauti kaip pareigūnas.

3.   Tarnyba, įgaliota sudaryti darbo sutartis, savo įgaliojimus deleguoti laikinai priimtus tarnautojus dirbti grupėje, kaip numatyta Europos Sąjungos kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 2 straipsnio c punkte, vykdo remdamasi grupės pirmininko siūlymu, taikant Europos Sąjungos kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 8 straipsnio trečios pastraipos, 9 straipsnio ir 10 straipsnio trečios pastraipos nuostatas.

1.   Pirmininkas turi savo sekretoriatą.

2.   Šio sekretoriato personalui įdarbinti naudojamos laikiniesiems darbuotojams skirto biudžeto lėšos, o įgaliojimai sudaryti su jais darbo sutartis suteikiami pirmininkui.

1.   Iki kiekvienų metų birželio 1 d. generalinis sekretorius pateikia biurui kitų finansinių metų Komiteto išlaidų ir pajamų sąmatos projektą. Finansų ir biudžeto reikalų komisija nagrinėja projektą prieš jo svarstymą biure ir, jeigu reikia, pateikia pastabų ar siūlo pakeitimų. Biuras sudaro Komiteto išlaidų ir pajamų sąmatą. Šią sąmatą jis išsiunčia Finansiniame reglamente, taikomame bendram Europos sąjungos biudžetui, nustatyta tvarka ir laikantis jame nustatytų terminų.

2.   Pirmininkas vykdo arba paveda vykdyti išlaidų ir pajamų atskaitomybę pagal Finansinį reglamentą, taikomą bendram Europos sąjungos biudžetui.

1.   Sudaromas audito komitetas, kurio užduotis – konsultuoti pirmininką ir biurą audito klausimais. Jis atlieka savo užduotis visiškai nepriklausomai, laikydamasis Finansinio reglamento, taikomo bendram Europos Sąjungos biudžetui, ir visų pirma vykdo vidaus auditoriaus įgaliojimus ir pareigas.

Audito komitetas visų pirma prižiūri visas ataskaitų teikimo procedūras ir vidaus kontrolės sistemas, taip pat visus stebėsenos procesus, susijusius su teisės aktų, taisyklių, profesinių ir etikos standartų ir elgesio kodeksų laikymusi.

2.   Audito komitetas teikia ataskaitas pirmininkui, o šis nedelsdamas jas perduoda biurui.

3.   Biuras savo sprendimu nustato audito komiteto struktūrą, sudėtį, atsakomybės sritis ir veiklos taisykles.

4.   Audito komiteto narius grupių siūlymu skiria biuras.

Audito komiteto nario pareigos nesuderinamos su naryste Komiteto biure, Finansų ir biudžeto reikalų komisijoje ir kvestorių grupėje.

5.   Audito komitetas priima savo vidaus taisykles, kad užtikrintų, jog jis atlieka savo vaidmenį ir vykdo savo užduotis ir pareigas, teises ir įsipareigojimus, kaip nustatyta šiame straipsnyje.

6.   Jeigu reikėtų pakeisti audito komiteto narį, jis keičiamas ta pačia tvarka, kuri yra numatyta šio straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje.

1.   Komitetas gali absoliučia narių balsų dauguma nuspręsti persvarstyti šias Darbo tvarkos taisykles.

2.   Priėmęs tokį sprendimą, Komitetas sudaro vadinamąją Darbo tvarkos taisyklių komisiją. Komitetas paskiria pagrindinį pranešėją parengti naujų taisyklių teksto projektą.

3.   Darbo tvarkos taisykles priėmus absoliučia balsų dauguma, asamblėja pratęsia Darbo tvarkos taisyklių komisijos įgaliojimus ne ilgiau kaip šešiasdešimčiai dienų, kad ji parengtų, jeigu būtina, pasiūlymą iš dalies pakeisti įgyvendinimo nuostatas, teiktinas biurui, kuris priims sprendimą remdamasis grupių pareikšta nuomone.

4.   Naujų Darbo tvarkos taisyklių ir įgyvendinimo nuostatų įsigaliojimo data nustatoma jų patvirtinimo Komitete metu.

1.   Elgesio kodeksas taikomas Komiteto nariams ir jų pakaitiniams nariams.

2.   Komiteto narius, priklausančius skirtingoms ekonominių ir socialinių sričių atstovų kategorijoms, atsižvelgdamos į jų patirtį siūlo šalių vyriausybės ir penkerių metų kadencijai tvirtina Taryba (11).

3.   Komiteto nariai „eidami savo pareigas yra visiškai nepriklausomi“ (12) ir pagal Sutartį neturi būti varžomi jokių privalomų nurodymų.

4.   Komiteto nariai vadovaujasi šiais bendraisiais elgesio principais ir jų laikosi: sąžiningumo, atvirumo, stropumo, garbingumo, atskaitomybės ir pagarbos Komiteto reputacijai.

5.   Eidami savo pareigas, Komiteto nariai veikia nepriklausomai visuotinio Europos Sąjungos ir Europos visuomenės intereso labui.

6.   Remiantis Europos Sąjungos sutarties 2 ir 3 straipsniais, taip pat Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija, eidami savo pareigas Komiteto nariai užtikrina teisių ir vertybių, tokių kaip žmogaus orumas, nediskriminavimas, tolerancija, laisvė, solidarumas, teisinės valstybės principai bei moterų ir vyrų lygybės, propagavimą, veiksmingą apsaugą ir pagarbą joms (13).

7.   Komiteto veikloje dalyvaujančių narių privatūs interesai negali būti viršesni už Sąjungos visuotinį interesą (14).

1.   Komiteto nariai atlieka Komiteto patariamąjį vaidmenį (15).

2.   Nors nariai Komitetui atstovauja nuolat, Komiteto būstinė nėra jų nuolatinė darbo vieta.

3.   Savo misiją nariai atlieka vaisingo bendradarbiavimo dvasia.

4.   Atlikdami jiems pavestas užduotis, nariai puoselėja demokratiją ir žmogaus teisėmis grindžiamas vertybes.

5.   Nariai savo užduotis atlieka nepriekaištingai ir dalyvauja patariamajame darbe.

6.   Nariai įsipareigoja užtikrinti tolesnę, su Komiteto nuomonėmis susijusią veiklą.

1.   Nedarant poveikio jų žodžio laisvei, eidami savo pareigas nariai įsipareigoja savo darbo vietoje savo užduotis atlikti oriai. Komiteto nariai susilaiko nuo bet kokios priekabiavimo formos ir smerkia šią praktiką (17).

2.   Nariai įsipareigoja tinkamai naudotis jiems suteiktu imunitetu ir priemonėmis, atitinkančiomis Komiteto interesus ir jų patariamąją funkciją.

3.   Jie laikosi konfidencialumo įsipareigojimo Sutartyje ir jų Statute nurodytais atvejais (18).

1.   Už patariamosios funkcijos vykdymą Komitetas nariams atlyginimo nemoka, tačiau jiems mokamos Tarybos nustatytos išmokos (19).

2.   Kai su užduočių vykdymu susijusias išlaidas kompensuoja Komitetas, jos negali būti pakartotinai kompensuojamos trečiosios šalies (20).

3.   Nors nuomonės, dėl kurių nariai balsuoja, yra tik patariamojo pobūdžio, laikantis skaidrumo principo, nariai, pradėję eiti pareigas, pateikia pirmininkui finansinių interesų deklaraciją.

4.   Reikalavimas pateikti finansinių interesų deklaraciją įsigaliojo 2011 m. tuo metu pareigas ėjusiems Komiteto nariams. Finansinių interesų deklaracijoje pateikiama Narių statuto 5 bis straipsnyje nurodyta informacija (21).

1.   Įsteigiamas Patariamasis komitetas narių elgesio klausimais (toliau – Patariamasis komitetas).

2.   Biuro siūlymu asamblėja išrenka kiekvienam dvejų su puse metų laikotarpiui tris narius (tris moteris ir tris vyrus), kurie neturi jokių nuolatinių pareigų Komiteto struktūroje (22) ir tik sudaro patariamąjį komitetą, atliekantį šias funkcijas:

3.   Asmeniniu nario prašymu Patariamasis komitetas konfidencialiai per trisdešimt kalendorinių dienų pateikia nariui šio Elgesio kodekso aiškinimo ir taikymo gaires. Narys turi teisę pasikliauti šiomis gairėmis.

4.   Pirmininko prašymu Patariamasis komitetas taip pat vertina tuos atvejus, kai įtariama, jog gali būti pažeistos šio Elgesio kodekso nuostatos, ir pataria pirmininkui, kokių priemonių imtis.

1.   Nepažeidžiant nekaltumo prezumpcijos ir aukų apsaugos, jei yra priežasčių manyti, kad narys pažeidė šį Elgesio kodą, pirmininkas apie tai raštu informuoja susijusius narius ir nedelsiant šį klausimą perduoda Patariamajam komitetui (23).

2.   Patariamasis komitetas išnagrinėja įtariamo pažeidimo aplinkybes ir išklauso visus susijusius narius laikydamasis visiško konfidencialumo principo. Atsižvelgdamas į savo išvadas, jis Komiteto pirmininkui pateikia rekomendaciją dėl galimo sprendimo.

3.   Atsižvelgdamas į Patariamojo komiteto rekomendacijas ir paprašęs susijusių narių pateikti raštiškų pastabų, pirmininkas konsultuojasi su išplėstos sudėties prezidiumu ir tada paprašo biuro priimti sprendimą dėl priemonių, kurių būtų galima imtis, kaip nurodyta Narių statute ir Komiteto darbo tvarkos taisyklėse.

Atsižvelgiant į nario elgesio rimtumo laipsnį, gali būti taikomos šios sankcijos: