2019 4 16

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 105/11

TARYBOS SPRENDIMAS (ES) 2019/614

2019 m. balandžio 9 d.

dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi Europos Sąjungos ir Japonijos ekonominės partnerystės susitarimu įsteigtame Jungtiniame komitete, dėl Jungtinio komiteto Darbo tvarkos taisyklių, kolegijos Darbo tvarkos taisyklių ir arbitrų Elgesio kodekso priėmimo bei tarpininkavimo procedūros nustatymo

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 207 straipsnio 4 dalies pirmą pastraipą kartu su 218 straipsnio 9 dalimi,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)	Europos Sąjungos ir Japonijos ekonominės partnerystės susitarimas (1) (toliau – Susitarimas) buvo patvirtintas Sąjungos vardu 2018 m. gruodžio 20 d. ir įsigaliojo 2019 m. vasario 1 d.;

(2)	Susitarimu įsteigiamas Jungtinis komitetas, kad būtų užtikrinta, jog Susitarimas veiktų tinkamai ir veiksmingai, ir numatoma, kad Jungtinis komitetas turi priimti savo darbo tvarkos taisykles, kolegijų Darbo tvarkos taisykles ir arbitrų Elgesio kodeksą bei nustatyti tarpininkavimo procedūrą;

(3)	tikslinga nustatyti poziciją, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi Jungtiniame komitete, nes numatytas Jungtinio komiteto sprendimas Sąjungai bus privalomas;

(4)	todėl Sąjungos pozicija Jungtiniame komitete turėtų būti grindžiama pridėtu sprendimo projektu,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Pozicija, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi per Europos Sąjungos ir Japonijos ekonominės partnerystės susitarimu įsteigto Jungtinio komiteto pirmąjį posėdį, dėl Jungtinio komiteto darbo tvarkos taisyklių, kolegijų Darbo tvarkos taisyklių ir arbitrų Elgesio kodekso priėmimo bei tarpininkavimo procedūros nustatymo, grindžiama prie šio sprendimo pridėtu Jungtinio komiteto sprendimo projektu, įskaitant jo priedus.

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Priimta Liuksemburge 2019 m. balandžio 9 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

G. CIAMBA

(1) OL L 330, 2018 12 27, p. 3.

PROJEKTAS

JUNGTINIO KOMITETO SPRENDIMAS Nr. …/2019 PAGAL EUROPOS SĄJUNGOS IR JAPONIJOS EKONOMINĖS PARTNERYSTĖS SUSITARIMĄ

… m. … … d.

dėl Jungtinio komiteto Darbo tvarkos taisyklių, kolegijos Darbo tvarkos taisyklių, tarpininkavimo procedūros ir arbitrų Elgesio kodekso priėmimo

JUNGTINIS KOMITETAS,

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Japonijos ekonominės partnerystės susitarimą, pasirašytą 2018 m. liepos 17 d. Tokijuje, ypač į jo 21.6 straipsnio 2 dalį, 21.30 straipsnį ir 22.1 straipsnio 1, 2 ir 4 dalis,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1.	Nustatomos Jungtinio komiteto Darbo tvarkos taisyklės, išdėstytos I priede.

2.	Nustatomos kolegijos Darbo tvarkos taisyklės, išdėstytos II priede.

3.	Nustatoma tarpininkavimo procedūra, išdėstyta III priede.

4.	Nustatomas arbitrų Elgesio kodeksas, išdėstytas IV priede.

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Priimta …

Jungtinio komiteto vardu

Japonijos užsienio reikalų ministras

ES atstovas

I PRIEDAS

JUNGTINIO KOMITETO DARBO TVARKOS TAISYKLĖS PAGAL EUROPOS SĄJUNGOS IR JAPONIJOS EKONOMINĖS PARTNERYSTĖS SUSITARIMĄ

1 straipsnis

Sudėtis ir pirmininkas

1. Jungtinis komitetas, įsteigtas Europos Sąjungos ir Japonijos ekonominės partnerystės susitarimo (toliau – Susitarimas) 22.1 straipsnio 1 dalimi, vykdo Susitarimo 22.1 straipsnyje nustatytas pareigas ir jam tenka atsakomybė už bendrą Susitarimo įgyvendinimą ir veikimą.

2. Jungtinį komitetą sudaro Europos Sąjungos ir Japonijos atstovai ir, vadovaujantis Susitarimo 22.1 straipsnio 3 dalimi, jam bendrai pirmininkauja už prekybą atsakingas Europos Komisijos narys ir Japonijos užsienio reikalų ministras.

3. Pirmininkams gali atstovauti jų atitinkami paskirti asmenys, kaip nustatyta Susitarimo 22.1 straipsnio 3 dalyje. Šiose Darbo tvarkos taisyklėse visos tolesnės nuorodos į Jungtinio komiteto pirmininkus suprantamos kaip apimančios jų paskirtus asmenis.

4. Pirmininkams gali padėti pareigūnai. Kiekvienos Šalies vardu posėdyje dalyvaujančių pareigūnų sąrašais pasikeičiama prieš kiekvieną posėdį per ryšių centrus.

5. Pirmininkai gali bendru sutarimu nuspręsti ad hoc pagrindu kviesti stebėtojus ar nepriklausomus ekspertus.

2 straipsnis

Ryšių centrai

1. Pagal Susitarimo 22.6 straipsnio 1 dalį paskirti ryšių centrai (toliau – ryšių centrai) koordinuoja pasirengimą Jungtinio komiteto posėdžiams ir jų organizavimą.

2. Visas su Jungtinio komiteto darbu susijęs susirašinėjimas ir komunikacija tarp Šalių vyksta per ryšių centrus pagal Susitarimo 22.6 straipsnio 2 dalies c punktą.

3. Ryšių centrai yra atsakingi už Jungtinio komiteto preliminarios darbotvarkės, sprendimų projektų ir rekomendacijų projektų rengimo koordinavimą, taip pat Jungtinio komiteto ir specialiųjų komitetų, darbo grupių ir kitų pagal Susitarimą įsteigtų organų susirašinėjimą ir komunikaciją.

3 straipsnis

Darbotvarkė

1. Ryšių centrai kartu parengia kiekvieno posėdžio preliminarią darbotvarkę ir kartu su susijusiais dokumentais perduoda ją Jungtinio komiteto posėdžio dalyviams ne vėliau kaip likus 15 kalendorinėms dienoms iki posėdžio dienos.

2. Bet kuri Šalis gali siūlyti įtraukti punktus į darbotvarkę ne vėliau kaip likus 21 kalendorinei dienai iki posėdžio dienos.

3. Abipusiu sutarimu Šalys gali sutrumpinti 1 ir 2 dalyse nurodytus laikotarpius, kad atsižvelgtų į konkretaus atvejo aplinkybes.

4. Jungtinis komitetas tvirtina darbotvarkę kiekvieno posėdžio pradžioje. Šalių sutarimu į darbotvarkę gali būti įtraukta ir kitų klausimų, kurie nebuvo įtraukti į preliminarią darbotvarkę.

4 straipsnis

Darbo kalba

Jeigu Šalys nenusprendžia kitaip, visas su Jungtinio komiteto darbu susijęs susirašinėjimas ir komunikacija tarp Šalių, taip pat sprendimų ir rekomendacijų rengimas ir jų svarstymai vyks anglų kalba.

5 straipsnis

Sprendimai ir rekomendacijos

1. Jungtinio komiteto sprendimai ir rekomendacijos pagal Susitarimo 22.2 straipsnį priimami bendru sutarimu. Jie gali būti priimami taikant rašytinę procedūrą komiteto pirmininkams pasikeičiant raštais.

2. Visiems Jungtinio komiteto sprendimams ir rekomendacijoms bus priskirtas serijos numeris, priėmimo data ir jų dalyką nurodantys pavadinimai.

6 straipsnis

Bendras protokolas

1. Paprastai bendro protokolo projekte, be kita ko, pateikiama galutinė darbotvarkė ir diskusijų pagal kiekvieną darbotvarkės punktą santrauka.

2. Ryšių centrai kuo greičiau, bet ne vėliau kaip per 60 dienų nuo posėdžio datos, parengia kiekvieno posėdžio bendro protokolo projektą.

3. Šalys kuo greičiau, bet ne vėliau kaip per 70 dienų nuo posėdžio datos, raštu patvirtina bendro protokolo projektą. Protokolo projektą patvirtinus, du jo egzempliorius pasirašys ryšių centrai ir kiekviena Šalis gaus po vieną šio dokumento originalų egzempliorių. Šalys gali nuspręsti, kad elektroninių egzempliorių pasirašymas ir keitimasis jais tenkina šį reikalavimą.

7 straipsnis

Viešumas ir konfidencialumas

1. Jei Susitarime nenustatyta kitaip arba jei Šalys nenusprendžia kitaip, Jungtinio komiteto posėdžiai nėra vieši.

2. Kai Šalis pateikia Jungtiniam komitetui ar bet kuriam specialiajam komitetui, darbo grupei ar kitam pagal Susitarimą įsteigtam organui informaciją, kuri pagal jos įstatymus ir kitus teisės aktus laikoma konfidencialia arba saugoma nuo atskleidimo, kita Šalis tą informaciją taip pat laiko konfidencialia, kaip nustatyta Susitarimo 1.6 straipsnyje.

3. Kiekviena Šalis prieš Jungtinio komiteto posėdį bet kuriuo tinkamu būdu gali paviešinti galutinę darbotvarkę, dėl kurios Šalys galutinai susitarė, pagal 6 straipsnį parengtą patvirtintą bendrą protokolą, jei laikomasi šio straipsnio 2 dalies. Kiekviena Šalis užtikrina, kad Jungtinio komiteto priimti sprendimai, rekomendacijos ir aiškinimai būtų paskelbiami.

8 straipsnis

Išlaidos

Kiekviena Šalis padengia visas savo išlaidas, patiriamas dėl Jungtinio komiteto posėdžių. Su posėdžių organizavimu susijusias išlaidas padengia priimančioji Šalis. Jei posėdis vyksta už Europos Sąjungos arba Japonijos ribų, Šalys abipusiu sutarimu nusprendžia dėl atsakomybės už posėdžio organizavimo išlaidas.

II PRIEDAS

KOLEGIJOS DARBO TVARKOS TAISYKLĖS

Ginčų sprendimo dalyvaujant kolegijai procedūroms pagal Susitarimo 21 skyriaus C skirsnį (Ginčų sprendimas) taikomos šios taisyklės:

I. Apibrėžtys

Šiose Darbo tvarkos taisyklėse:

a) administracijos personalas– arbitro atveju, tai yra arbitro vadovaujami ir kontroliuojami asmenys, išskyrus padėjėjus;

b) patarėjas– asmuo, Šalies pasamdytas patarti arba padėti tai Šaliai ginčų sprendimo dalyvaujant kolegijai procedūros tikslais, išskyrus tos Šalies atstovus;

c) Susitarimas– Europos Sąjungos ir Japonijos ekonominės partnerystės susitarimas;

d) arbitras– kolegijos narys;

e) padėjėjas– asmuo, kuris arbitro nustatytomis sąlygomis atlieka tyrimus ar jam padeda;

f) Elgesio kodeksas– Susitarimo 21.30 straipsnyje nurodytas Arbitrų elgesio kodeksas;

g) Šalis ieškovė– Šalis, kuri prašo įsteigti kolegiją pagal Susitarimo 21.7 straipsnį;

h) dienos– kalendorinės dienos;

i) kolegija– pagal Susitarimo 21.7 straipsnį įsteigta kolegija;

j) Šalis atsakovė– Šalis, kurios atžvilgiu pagal Susitarimo 21.7 straipsnį kolegijai pateiktas spręsti ginčas;

k) procesas– kolegijoje vykstantis procesas ir

l) Šalies atstovas– Šalies atveju yra Šalies vyriausybės departamento, agentūros ar kito viešojo subjekto pareigūnas ar kitas asmuo ir kitas personalas, kurį Šalis paskiria savo atstovu kolegijos procedūros tikslais.

II. Arbitrų skyrimas

Šalies ieškovės pagal Susitarimo 21.25 straipsnio 1 dalį paskirta tarnyba yra atsakinga už Susitarimo 21.8 straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse nurodyto burtų traukimo organizavimą ir Jungtinio komiteto pirmininkams pakankamai iš anksto praneša apie burtų traukimo datą, laiką ir vietą. Traukiant burtus Šalies atsakovės pirmininkas gali dalyvauti arba jam gali atstovauti kitas asmuo. Taip pat gali dalyvauti abiejų Šalių atstovai. Bet kuriuo atveju burtai traukiami esant tai (toms) Šaliai (-ims), kurios dalyvauja.

Šalys raštu praneša kiekvienam asmeniui, atrinktam būti arbitru pagal Susitarimo 21.8 straipsnį, apie jo paskyrimą. Kiekvienas asmuo per penkias dienas nuo tos datos, kai jis buvo informuotas apie jo paskyrimą, abiem Šalims patvirtina, kad gali eiti šias pareigas.

III. Organizacinis posėdis

Jei Šalys nesusitaria kitaip, Šalys su kolegija susitinka per septynias dienas nuo kolegijos sudarymo, kad nuspręstų dėl klausimų, kuriuos Šalys ar kolegija laiko tinkamais, be kita ko dėl:

a)	arbitrų atlygio ir atlygintinų išlaidų, kurios turi atitikti PPO standartus ir kriterijus;

b)	padėjėjams mokėtino atlygio. Jei Šalys nesusitaria kitaip, kiekvieno arbitro padėjėjui ar padėjėjams mokamo atlygio bendra suma neviršija 50 % tam arbitrui mokamo atlygio, ir

c)	proceso tvarkaraščio, kuris nustatomas atsižvelgiant į Šalies atsakovės laiko juostą.

Šiame posėdyje asmeniškai arba telefonu ar vaizdo konferencijos būdu gali dalyvauti tik arbitrai ir Šalių atstovai, kurie yra pareigūnai ar vyriausybės departamento, įstaigos ar kito viešojo subjekto darbuotojai.

IV. Pranešimai

Visi prašymai, pranešimai, rašytiniai pareiškimai ar kiti dokumentai, kuriuos pateikė:

a)	kolegija, tuo pat metu siunčiami abiem Šalims;

b)	Šalis kolegijai – jų kopija tuo pat metu siunčiama kitai Šaliai ir

c)	Šalis kitai Šaliai – šių dokumentų kopijos atitinkamais atvejais tuo pat metu siunčiamos kolegijai.

Kai tinkama, bet kurio šioje dalyje nurodyto dokumento kopija tuo pat metu siunčiama Susitarimo 21.25 straipsnio 2 dalyje nurodytai išorės tarnybai.

Pranešimas Šaliai apie bet kurį 5 punkte nurodytą dokumentą adresuojamas tos Šalies pagal Susitarimo 21.25 straipsnio 1 dalį paskirtai tarnybai.

Visi 5 punkte nurodyti pranešimai siunčiami e. paštu arba, tinkamais atvejais, bet kokiomis kitomis ryšių priemonėmis, kurias naudojant registruojami išsiunčiami pranešimai. Jei neįrodyta kitaip, toks pranešimas laikomas gautu jo išsiuntimo dieną.

Prašyme, pranešime, rašytiniame pareiškime ar kitame su kolegijos procesu susijusiame dokumente rastos smulkios korektūros klaidos gali būti ištaisytos atsiunčiant naują dokumentą, kuriame aiškiai nurodyti pakeitimai.

Jeigu paskutinė diena, kurią galima įteikti dokumentą, yra Japonijos ar Europos Sąjungos oficiali švenčių diena ar bet kuri kita diena, kurią Šalies vyriausybės įstaigos oficialiai arba dėl force majeure nedirba, dokumentas laikomas gautu kitą darbo dieną. 4 dalyje nurodytame organizaciniame posėdyje kiekviena Šalis pateikia savo oficialių švenčių dienų ir bet kurių kitų dienų, kuriomis jos tarnybos yra oficialiai nedirba, sąrašą. Kiekviena Šalis užtikrina, kad kolegijos proceso metu tas sąrašas būtų atnaujinamas.

V. Rašytiniai pareiškimai

10.

Šalis ieškovė ne vėliau kaip per 20 dienų nuo kolegijos sudarymo dienos pateikia rašytinį pareiškimą. Šalis atsakovė atsakomąjį rašytinį pareiškimą pateikia ne vėliau kaip per 20 dienų po Šalies ieškovės rašytinio pareiškimo gavimo dienos.

VI. Kolegijos veikimas

11.

Kolegijos pirmininkas pirmininkauja visiems posėdžiams. Kolegija gali įgalioti pirmininką priimti administracinius ir procedūrinius sprendimus.

12.

Jei Susitarimo 21 skyriuje ar šiose taisyklėse nenumatyta kitaip, kolegija veiklą gali vykdyti naudodama bet kokias priemones, įskaitant telefoninį, faksimilinį ar kompiuterinį ryšį.

13.

Kilus procedūriniam klausimui, kuris nepatenka į Susitarimo 21 skyriaus, šių taisyklių ar arbitrų Elgesio kodekso, nurodyto 21.30 straipsnyje, taikymo sritį, kolegija, pasitarusi su Šalimis, gali patvirtinti tinkamą procedūrą, kuri atitinka minėtas nuostatas.

14.

Kolegija, pasitarusi su Šalimis, gali pakeisti bet kurį laikotarpį, išskyrus nustatytą Susitarimo 21 skyriuje, ir atlikti kitus procedūrinius ar administracinius proceso koregavimus. Konsultuodamasi su Šalimis ji raštu informuoja Šalis apie siūlomą pakeitimą ar koregavimą ir jo priežastį.

VII. Posėdžiai

15.

Vadovaudamasis pagal 4 punktą nustatytų tvarkaraščiu ir pasitaręs su Šalimis ir kitais arbitrais, kolegijos pirmininkas nustato posėdžio datą ir laiką.

16.

Jei Šalys nesusitaria kitaip, Šalis, kurioje vyksta posėdis pagal Susitarimo 21.15 straipsnio 2 dalį:

a)	nustato posėdžio vietą ir apie tai informuoja kolegijos pirmininką ir

b)	atsako už posėdžio logistinį administravimą.

17.

Jei Šalys nesusitaria kitaip, nedarant poveikio 46 punktui, Šalys dalijasi išlaidas, susijusias su posėdžio logistiniu administravimu.

18.

Kolegijos pirmininkas raštu laiku informuoja Šalis ir, kai tinkama, Susitarimo 21.25 straipsnio 2 dalyje nurodytą išorės tarnybą apie posėdžio datą, laiką ir vietą. Šią informaciją viešai paskelbia Šalis, kurioje vyksta posėdis, arba, kai tinkama, Susitarimo 21.25 straipsnio 2 dalyje nurodyta išorės tarnyba, nebent posėdis yra uždaras.

19.

Paprastai turėtų būti rengiamas tik vienas posėdis. Jei ginčas yra susijęs su ypatingai sudėtingais klausimais, kolegija savo iniciatyva arba bet kurios iš Šalių prašymu, pasikonsultavusi su Šalimis, gali surengti papildomų posėdžių. Kiekvienam papildomam posėdžiui mutatis mutandis taikomos 15–18 punktai.

20.

Visi arbitrai dalyvauja visame posėdyje.

21.

Nepaisant to, ar posėdis viešas, ar ne, jame gali dalyvauti šie asmenys:

a)	Šalių atstovai;

b)	patarėjai;

c)	padėjėjai ir administracijos personalas;

d)	vertėjai žodžiu bei raštu ir kolegijos teismo referentai ir ir

e)	ekspertai, dėl kurių sprendimą priima kolegija pagal Susitarimo 21.17 straipsnio 2 dalį.

22.

Ne vėliau kaip prieš penkias dienas iki posėdžio dienos kiekviena Šalis įteikia kolegijai asmenų, kurie posėdyje tos Šalies vardu pateiks žodinius argumentus ar žodinius pareiškimus ir kitų atstovų ir patarėjų, kurie dalyvaus posėdyje, pavardžių sąrašą.

23.

Užtikrindama, kad Šaliai ieškovei ir Šaliai atsakovei pateikiant argumentus ir priešinius argumentus būtų skirta tiek pat laiko, kolegija posėdžius rengia taip:

Argumentai

a)	Šalies ieškovės argumentai; ir

b)	Šalies atsakovės argumentai.

Priešiniai argumentai

a)	Šalies ieškovės atsakymas ir

b)	Šalies atsakovės prieštaravimas.

24.

Posėdžio metu Kolegija gali bet kada pateikti klausimus bet kuriai Šaliai.

25.

Kolegija pasirūpina, kad posėdžio protokolas būtų parengtas ir įteiktas Šalims kuo greičiau po posėdžio. Šalys gali pateikti pastabų dėl protokolo, o kolegija gali į tas pastabas atsižvelgti.

26.

Per 10 dienų nuo posėdžio dienos kiekviena Šalis gali pateikti papildomą rašytinį pareiškimą dėl bet kurio posėdžio metu kilusio klausimo.

VIII. Svarstymai

27.

Kolegijos svarstymuose gali dalyvauti tik arbitrai. Nepaisant pirmesnio sakinio, kolegija gali leisti svarstymų metu dalyvauti padėjėjams.

IX. Klausimai raštu

28.

Kolegija bet kuriuo proceso metu gali vienai ar abiem Šalims pateikti klausimus raštu. Visų vienai Šaliai pateiktų klausimų kopijos pateikiamos kitai Šaliai.

29.

Atsakymo į kolegijos pateiktus klausimus kopiją kiekviena Šalis pateikia kitai Šaliai. Per penkias dienas nuo atsakymo kopijos gavimo dienos Šaliai suteikiama galimybė raštu pateikti pastabų dėl kitos Šalies atsakymo.

X. Arbitrų pakeitimas

30.

Keičiant arbitrus pagal Susitarimo 21.11 straipsnį mutatis mutandis taikomas 21.8 straipsnis.

31.

Jei Šalis mano, kad arbitras nesilaiko Elgesio kodekso reikalavimų ir dėl šios priežasties turėtų būti pakeistas, per 15 dienų nuo momento, kai ji gavo pakankamai įrodymų, kad arbitras pažeidė Elgesio kodekso reikalavimus, ta Šalis apie tai praneša kitai Šaliai.

32.

Jei Šalis mano, kad arbitras, išskyrus pirmininką, nesilaiko Elgesio kodekso reikalavimų, Šalys konsultuojasi ir, jei susitaria, atrenka naują arbitrą pagal 30 punktą.

Jei Šalys nesutaria, ar reikia pakeisti arbitrą, bet kuri iš Šalių gali prašyti šį klausimą perduoti spręsti kolegijos pirmininkui, kurio sprendimas yra galutinis.

Jei, gavęs tokį prašymą, pirmininkas nustato, kad arbitras nesilaiko Elgesio kodekso reikalavimų, naujas arbitras atrenkamas pagal 30 punktą.

33.

Jei Šalis mano, kad kolegijos pirmininkas nesilaiko Elgesio kodekso reikalavimų, Šalys konsultuojasi ir, jei susitaria, atrenka naują pirmininką pagal 30 punktą.

Jei Šalys nesutaria, ar reikia pakeisti pirmininką, bet kuri Šalis gali prašyti šį klausimą perduoti spręsti dviem likusiems arbitrams. Ne vėliau kaip per 10 dienų nuo prašymo pristatymo arbitrai nusprendžia, ar reikia pakeisti kolegijos pirmininką. Jų sprendimas dėl būtinybės pakeisti pirmininką yra galutinis.

Jei arbitrai nustato, kad pirmininkas nesilaiko Elgesio kodekso reikalavimų, naujas pirmininkas atrenkamas pagal 30 punktą.

34.

Kolegijos procesas sustabdomas laikotarpiui, reikalingam 30–33 punktuose numatytoms procedūroms vykdyti.

XI. Konfidencialumas

35.

Jei Šalis kolegijai pateikia savo rašytinių pareiškimų konfidencialų variantą, ji kitos Šalies prašymu ne vėliau kaip per 20 dienų nuo to prašymo dienos taip pat pateikia nekonfidencialų tų pareiškimų variantą, kurį būtų galima skelbti viešai. Nė viena šių taisyklių nuostata Šaliai neužkertamas kelias viešai paskelbti savo pareiškimų, jeigu juose neatskleidžiama ta informacija, kurią kita Šalis nurodė esant konfidencialią. Jei Šalies pareiškimuose ir argumentuose yra konfidencialios informacijos, kolegija rengia uždarus posėdžius. Jei posėdžiaujama uždarai, kolegija ir Šalys užtikrina kolegijos posėdžio konfidencialumą.

XII. Ex parte ryšiai

36.

Kolegija nesusitinka ar nesusisiekia su Šalimi, jeigu nedalyvauja kita Šalis.

37.

Arbitras su viena iš Šalių arba abiem Šalimis neaptarinėja jokio proceso aspekto, jeigu nedalyvauja kiti arbitrai.

XIII. Amicus curiae pareiškimai

38.

Jei Šalys per tris dienas nuo kolegijos sudarymo dienos nesusitaria kitaip, kolegija gali priimti savo iniciatyva teikiamus rašytinius Susitarimo 21.17 straipsnio 3 dalyje nurodytų asmenų, nepriklausomų nuo Šalių vyriausybių, pareiškimus, jeigu jie gaunami per 10 dienų nuo kolegijos sudarymo dienos.

39.

Pareiškimai turi būti glausti ir jokiu būdu ne ilgesni kaip 15 puslapių (su dvigubais tarpais) ir tiesiogiai susiję su kolegijos svarstomais faktiniais ar teisiniais klausimais. Pareiškimuose pateikiamas jį pateikusio asmens aprašymas, be kita ko:

a)	jei tai fizinis asmuo – jo pilietybė; ir

b)	jei tai juridinis asmuo – jo įsisteigimo vieta, veiklos pobūdis, teisinis statusas, bendrieji tikslai ir finansavimo šaltinis.

Bet kuris asmuo savo pareiškime nurodo, kokie jo interesai procese. Pareiškimai surašomi Šalių pasirinktomis kalbomis pagal šių Darbo tvarkos taisyklių 42 ir 43 punktus.

40.

Kolegija savo ataskaitoje išvardija visus pagal 38 ir 39 punktus gautus pareiškimus. Kolegija neprivalo savo ataskaitoje atsižvelgti į šiuose pareiškimuose pateiktus argumentus. Tie pareiškimai pateikiami Šalims, kad šios galėtų pateikti pastabų. Kolegija atsižvelgia į pastabas, kurias Šalys jai pateikia per 10 dienų.

XIV. Skubūs atvejai

41.

Susitarimo 21 skyriuje nurodytais skubos atvejais kolegija, pasikonsultavusi su Šalimis, kai tinkama, koreguoja šiose taisyklėse nurodytus laikotarpius. Apie tokius pakeitimus kolegija praneša Šalims.

XV. Kalba ir vertimas

42.

Vykstant Susitarimo 21.5 straipsnyje nurodytoms konsultacijoms ir ne vėliau nei įvyksta 4 punkte nurodytas organizacinis posėdis, Šalys siekia susitarti dėl bendros kolegijos proceso darbo kalbos. Kiekviena Šalis ne vėliau kaip per 90 dienų nuo dienos, kurią Jungtinis komitetas priima šias Darbo tvarkos taisykles pagal Susitarimo 22.1 straipsnio 4 dalies f punktą, pateikia kitai Šaliai kalbų, kurioms teikia pirmenybę, sąrašą. Tame sąraše turi būti bent viena PPO darbo kalba.

43.

Jei Šalims nepavyksta susitarti dėl bendros darbo kalbos, kiekviena Šalis rašytinius pareiškimus teikia savo pasirinkta kalba, tuo pačiu metu pateikdama jų vertimą į vieną iš PPO darbo kalbų, apie kurią kita Šalis atitinkamai praneša pagal 42 punktą Už žodinio bylos nagrinėjimo organizavimą atsakinga Šalis atitinkamais atvejais pasirūpina žodinių pareiškimų vertimu į tą pačią PPO darbo kalbą.

44.

Kolegijos tarpinė ir galutinė ataskaitos rengiamos bendra darbo kalba. Jeigu Šalys nėra sutarusios dėl bendros darbo kalbos, kolegijos tarpinė ir galutinė ataskaitos turi būti parengtos 43 punkte nurodytomis PPO darbo kalbomis.

45.

Šalis gali pateikti pastabų dėl pagal šias taisykles parengtų dokumentų vertimo tikslumo.

46.

Jei būtinas Šalies pareiškimų raštu ir žodžiu vertimas į atitinkamą PPO darbo kalbą, ta Šalis padengia su juo susijusias išlaidas.

III PRIEDAS

TARPININKAVIMO PROCEDŪRA

I. Tikslas

Tarpininkavimo procedūros pagal Susitarimo 21.6 straipsnį tikslas, kaip nustatyta šiame dokumente, yra padėti rasti abipusiai sutartą sprendimą laikantis išsamios ir greitos procedūros ir padedant tarpininkui.

II. Apibrėžtys

Šiame dokumente:

a) Susitarimas– Europos Sąjungos ir Japonijos ekonominės partnerystės susitarimas;

b) Elgesio kodeksas– Susitarimo 21.30 straipsnyje nurodytas Arbitrų elgesio kodeksas;

c) dienos– kalendorinės dienos;

d) Jungtinis komitetas– pagal Susitarimo 22.1 straipsnį įsteigtas Jungtinis komitetas;

e) prašomoji Šalis– Šalis, kuriai adresuojamas prašymas pradėti tarpininkavimo procedūrą pagal Susitarimo 21.6 straipsnį;

f) prašančioji Šalis– Šalis, kuri prašo pradėti tarpininkavimo procedūrą pagal Susitarimo 21.6 straipsnį ir

g) Darbo tvarkos taisyklės– kolegijos Darbo tvarkos taisyklės, nurodytos Susitarimo 21.30 straipsnyje.

III. Tarpininkavimo procedūros inicijavimas

Šalis gali bet kuriuo metu prašyti pradėti tarpininkavimo procedūrą. Prašymas kitai Šaliai pateikiamas raštu. Prašymas turi būti pakankamai išsamus, kad kita Šalis aiškiai suprastų Šaliai, prašančiai pradėti tarpininkavimo procedūrą, susirūpinimą keliančius klausimus. Prašančioji Šalis savo prašyme apibūdina nagrinėjamą klausimą:

a)	nurodydama konkrečią priemonę;

b)	nurodydama įtariamą neigiamą poveikį, kurį, kaip mano prašančioji Šalis, priemonė daro arba darys Šalių tarpusavio prekybai arba investicijoms, ir

c)	paaiškindama priežastinį ryšį tarp priemonės ir neigiamo poveikio Šalių tarpusavio prekybai ir investicijoms.

Paprastai tikimasi, kad Šalis, prieš teikdama rašytinį prašymą kitai Šaliai pagal 3 punktą, pasinaudos visomis susijusiomis Susitarimo nuostatomis dėl bendradarbiavimo ar konsultacijų. Patikslinama, kad prieš pradedant tarpininkavimo procedūrą nereikalaujama naudotis Susitarimo 21.5 straipsnyje nurodytomis konsultacijomis.

Tarpininkavimo procedūra gali būti pradėta tik Šalims susitarus tarpusavyje, siekiant išnagrinėti galimybes pasiekti abipusiai sutartą sprendimą ir apsvarstyti visus tarpininko patarimus ir pasiūlytus sprendimus. Prašomoji Šalis prašymą palankiai apsvarsto ir priima arba atmeta raštu per 10 dienų nuo jo gavimo. Jei prašomoji Šalis nepateikia atsakymo per šį laikotarpį, laikoma, kad prašymas atmestas. Laikoma, kad prašomosios Šalies teigiamo atsakymo prašančiajai Šaliai gavimo data yra tarpininkavimo procedūros inicijavimo data.

IV. Tarpininko atranka

Šalys stengiasi susitarti dėl tarpininko ne vėliau kaip per 15 dienų nuo tarpininkavimo procedūros inicijavimo dienos.

Jei Šalys nesusitaria dėl tarpininko per 6 punkte numatytą laikotarpį, bet kurios iš Šalių prašymu prašančiajai Šaliai atstovaujantis Jungtinio komiteto pirmininkas ar jo paskirtas asmuo ne vėliau kaip per penkias dienas nuo prašymo pateikimo burtais atrenka tarpininką iš pirmininkų sąrašo, sudaryto pagal Susitarimo 21.9 straipsnio 1 dalį. Prašymo kopija pateikiama kitai Šaliai.

Prašančiosios Šalies pagal Susitarimo 21.25 straipsnio 1 dalį paskirta tarnyba yra atsakinga už burtų traukimo organizavimą ir Jungtinio komiteto pirmininkams iš anksto praneša apie burtų traukimo datą, laiką ir vietą. Traukiant burtus prašomajai Šaliai atstovaujantis pirmininkas gali dalyvauti arba jam gali atstovauti kitas asmuo. Taip pat gali dalyvauti abiejų Šalių atstovai. Bet kuriuo atveju burtai traukiami esant tai (toms) Šaliai (-ims), kurios dalyvauja.

Jei Šalys nesusitaria kitaip, tarpininkas negali būti kurios nors iš Šalių pilietis ar dirbti kuriai nors iš Šalių.

10.

Tarpininkas nešališkai ir skaidriai padeda Šalims išsiaiškinti nagrinėjamą klausimą, įskaitant konkrečios priemonės galimą poveikį prekybai ar investicijoms, ir pasiekti abipusiai sutartą sprendimą.

11.

Tarpininkams mutatis mutandis taikomas Jungtinio komiteto pagal Susitarimo 21.30 straipsnį priimtas arbitrų Elgesio kodeksas.

V. Tarpininkavimo procedūros taikymo taisyklės

12.

Per 10 dienų nuo tos dienos, kurią susitarta dėl tarpininko pagal 6 punktą arba jis atrinktas pagal 7 punktą, prašančioji Šalis tarpininkui ir prašomajai Šaliai raštu pateikia išsamų nagrinėjamo klausimo apibūdinimą, įskaitant tai, kaip konkreti priemonė yra ar būtų taikoma ir kokį poveikį ji daro prekybai ar investicijoms. Per 20 dienų nuo šios informacijos pristatymo prašomoji Šalis gali raštu pateikti savo pastabas dėl aprašymo. Aprašydamos problemą ar teikdamos pastabas Šalys gali teikti bet kokią, jų nuomone, svarbią informaciją.

13.

Tarpininkas gali nuspręsti dėl tinkamiausio būdo išsiaiškinti nagrinėjamą klausimą, įskaitant konkrečios priemonės galimą poveikį prekybai ar investicijoms. Visų pirma tarpininkas gali rengti Šalių susitikimus, konsultuotis su Šalimis kartu ar atskirai ir teikti papildomą Šalių prašomą pagalbą. Tarpininkas, pasikonsultavęs su Šalimis, taip pat gali prašyti atitinkamų ekspertų ir suinteresuotųjų subjektų pagalbos arba konsultacijų.

14.

Tarpininkas stengiasi patarti Šalims ir pasiūlyti joms sprendimą. Šalys gali sutikti su siūlomu sprendimu arba jį atmesti, arba susitarti dėl kitokio sprendimo. Tarpininkas nepataria ar neteikia pastabų dėl konkrečios priemonės atitikties Susitarimui.

15.

Procedūra vyksta prašomojoje Šalyje, nebent Šalys susitartų kitaip.

16.

Per 60 dienų nuo tos dienos, kurią susitarta dėl tarpininko pagal 6 punktą arba jis atrinktas pagal 7 punktą, Šalys stengiasi pasiekti abipusiai sutartą sprendimą. Jei Šalis prašo, abipusiai sutartas sprendimas priimamas Jungtinio komiteto sprendimu. Abipusiai sutarti sprendimai skelbiami viešai, nebent Šalys susitartų kitaip. Viešai paskelbtoje versijoje negali būti informacijos, kurią Šalis nurodė esant konfidencialią. Kol galutinis abipusiai sutartas sprendimas nepriimtas, Šalys gali svarstyti galimus tarpinius sprendimus.

17.

Bet kurios iš Šalių prašymu tarpininkas Šalims raštu pateikia faktinės ataskaitos projektą, kuriame trumpai aprašoma:

a)	nagrinėjamas klausimas, įskaitant konkrečios priemonės galimą poveikį prekybai ar investicijoms;

b)	taikytos procedūros;

c)	kai tinkama, Šalių, ekspertų ir suinteresuotųjų subjektų pareikštos nuomonės ir

d)	jei taikoma, bet koks abipusiai sutartas sprendimas ir tarpiniai sprendimai,

per 15 dienų nuo prašymo pateikti šią ataskaitą dienos.

Šalys gali teikti pastabas dėl faktinės ataskaitos projekto per 15 dienų nuo jos paskelbimo. Apsvarstęs Šalių pateiktas pastabas, tarpininkas per 30 dienų nuo faktinės ataskaitos projekto paskelbimo dienos raštu Šalims pateikia galutinę faktinę ataskaitą. Faktinėje ataskaitoje tarpininkas neaiškina Susitarimo.

18.

Tarpininkavimo procedūra baigiama:

a)	Šalims priėmus abipusiai sutartą sprendimą – jo priėmimo dieną;

b)	po konsultacijų su Šalimis – rašytiniu tarpininko pareiškimu, kuriame nurodoma, kad tolesni tarpininkavimo veiksmai būtų nenaudingi, – to pareiškimo dieną;

c)	Šalių abipusiu sutarimu bet kuriuo procedūros etapu – to susitarimo dieną, arba

d)	rašytiniu ir pagrįstu Šalies pareiškimu, kuris pateikiamas išnagrinėjus abipusiai sutartus sprendimus pagal tarpininkavimo procedūrą – to pareiškimo dieną.

Tarpininkavimo procedūra užbaigiama nedarant poveikio 17 punktui.

19.

Tarpininkavimo procedūrai mutatis mutandis taikomi kolegijos Darbo tvarkos taisyklių 5–9, 15–26, 33, 34 ir 42–46 punktai.

VI. Konfidencialumas

20.

Jeigu Šalys nesusitaria kitaip ir nedarant poveikio 16 punktui, visi tarpininkavimo procedūros etapai, įskaitant patarimus ar pasiūlytus sprendimus, yra konfidencialūs. Tarpininkas ir Šalys konfidencialia laiko visą informaciją, kurią Šalis pateikė tarpininkui ar gavo iš kito šaltinio ir nurodė, kad ji yra konfidenciali. Tačiau bet kuri Šalis gali paviešinti, kad vyksta tarpininkavimo procedūra.

VII. Ryšys su kitomis ginčų sprendimo procedūromis

21.

Tarpininkavimo procedūra nedaro poveikio Šalių teisėms ir pareigoms pagal Susitarimo 21 skyrių (Ginčų sprendimas) ar pagal ginčų sprendimo procedūrą pagal bet kurį kitą susitarimą.

22.

Taikydama kitas ginčų sprendimo procedūras pagal šį Susitarimą arba bet kokius kitus susitarimus Šalis pagrindimui nenaudoja ar neteikia kaip įrodymų toliau išvardytų dalykų ir nelaikoma, kad kolegija į juos atsižvelgia:

a)	pozicijų, kurias kita Šalis pareiškė per tarpininkavimo procedūrą, ar pagal 13 punktą surinktos informacijos;

b)	to, kad kita Šalis nurodė norinti sutikti su sprendimu dėl klausimo, dėl kurios buvo pradėta tarpininkavimo procedūra, arba

c)	tarpininko pateiktų patarimų ar pasiūlymų.

23.

Jei Šalys nesusitaria kitaip, tarpininkas negali būti arbitras ar kolegijos narys kitose ginčų sprendimo procedūrose pagal Susitarimą arba bet kurį kitą susitarimą, jei jie susiję su tuo pačiu dalyku, dėl kurio jis tarpininkavo.

VIII. Laikotarpis

24.

Kiekvienas šioje tarpininkavimo procedūroje nurodytas laikotarpis gali būti pakeistas Šalių bendru sutarimu.

IX. Išlaidos

25.

Kiekviena Šalis padengia savo išlaidas, susijusias su dalyvavimu tarpininkavimo procedūroje.

26.

Šalys po lygiai pasidalija išlaidas, susijusias su organizaciniais klausimais, įskaitant tarpininko atlygį ir išlaidas. Tarpininko atlygis yra lygiavertis kolegijų Darbo tvarkos taisyklių 4 punkte nustatytam arbitrų atlygiui.

IV PRIEDAS

ARBITRŲ ELGESIO KODEKSAS

I. Apibrėžtys

Šiame Elgesio kodekse:

a) administracijos personalas– arbitro atveju, tai yra arbitro vadovaujami ir kontroliuojami asmenys, išskyrus padėjėjus;

b) Susitarimas– Europos Sąjungos ir Japonijos ekonominės partnerystės susitarimas;

c) arbitras– kolegijos narys;

d) padėjėjas– asmuo, kuris arbitro nustatytomis sąlygomis atlieka tyrimus ar jam padeda;

e) kandidatas– asmuo, kurio pavardė yra Susitarimo 21.9 straipsnyje nurodytame arbitrų sąraše;

f) kolegija– pagal Susitarimo 21.7 straipsnį įsteigta kolegija; ir

g) procesas– kolegijoje vykstantis procesas.

II. Elgesio kodekso pateikimas

Šalys šį Elgesio kodeksą pateikia kiekvienam kandidatui tuo metu, kai jo pavardė įtraukiama į Susitarimo 21.9 straipsnyje nurodytą sąrašą.

III. Svarbiausi principai

Kiekvienas kandidatas ir arbitras laikosi tinkamo elgesio normų pagal šį Elgesio kodeksą, kad būtų išlaikytas ginčų sprendimo mechanizmo nepriklausomumas ir nešališkumas.

IV. Pareiga atskleisti informaciją

Prieš sutikdamas būti paskirtas arbitru, kandidatas, kurio prašoma eiti arbitro pareigas, atskleidžia informaciją apie interesus, ryšius ar dalykus, kurie gali paveikti jo nepriklausomumą ar nešališkumą arba pagrįstai sukelti netinkamo elgesio ar šališkumo įspūdį proceso metu. Todėl kandidatas deda visas pagrįstas pastangas, kad išsiaiškintų minėtus interesus, ryšius ir dalykus, įskaitant finansinius interesus, profesinius interesus arba darbo ar šeimos interesus.

Informacijos atskleidimo pagal 4 punktą pareiga yra nuolatinė ir taip pat taikoma arbitrui jam sutikus eiti pareigas. Proceso metu arbitras Šalims raštu atskleidžia visą naują informaciją, susijusią su pareiga pagal 4 punktą, kai tik apie ją sužino.

Posėdžio metu paisoma šių informacijos atskleidimo reikalavimų ir asmens privatumo.

V. Pareigų vykdymas

Sutikęs būti paskirtas, arbitras sutinka atlikti savo pareigas ir jas visos kolegijos procedūros metu vykdo kruopščiai, greitai, sąžiningai ir stropiai.

Arbitras nagrinėja tik per kiekvieną procesą iškeltus ir sprendimui priimti reikalingus klausimus, ir šios nagrinėjimo pareigos neperleidžia jokiam kitam asmeniui.

Arbitras nepalaiko su kolegijos proceso metu nagrinėjamais klausimais susijusių ex parte ryšių.

VI. Nepriklausomumas ir nešališkumas

10.

Arbitras yra nepriklausomas ir nešališkas, vengia tiesioginių ir netiesioginių interesų konfliktų, jam nedaro įtakos asmeniniai interesai, išorinis spaudimas, politiniai sumetimai, visuomenės protestai ir lojalumas Šaliai ar kritikos baimė, taip pat jis vengia sukelti netinkamo elgesio ar šališkumo įspūdį.

11.

Arbitras nei tiesiogiai, nei netiesiogiai neprisiima jokių pareigų ir nesiekia jokios naudos, jeigu tai kokiu nors būdu darytų įtaką arba atrodytų, kad gali daryti įtaką tinkamam jo pareigų vykdymui.

12.

Arbitras nesinaudoja priklausymu kolegijai, kad patenkintų asmeninius ar privačius interesus, ir vengia veiksmų, kurie galėtų sukelti įspūdį, kad kiti asmenys gali jį kaip nors paveikti.

13.

Arbitras neleidžia, kad buvę ar esami finansiniai, verslo, profesiniai, asmeniniai, šeimos ar socialiniai ryšiai ar įsipareigojimai paveiktų jo elgesį arba nuomonę.

14.

Arbitras vengia užmegzti ryšius ar įgyti finansinių interesų, kurie gali paveikti jo nešališkumą arba dėl kurių gali kilti pagrįstų abejonių dėl jo elgesio arba šališkumo.

15.

Buvęs arbitras vengia veiksmų, kurie gali daryti įspūdį, jog vykdydamas pareigas jis buvo šališkas arba galėjo turėti naudos dėl kolegijos, kurios nariu jis buvo, sprendimo.

VII. Konfidencialumas

16.

Arbitrai niekada neatskleidžia neviešos informacijos, susijusios su kolegijos, į kurią jis paskirtas, procedūra ar gautos kolegijos procedūros metu. Arbitras niekada nesinaudoja tokia informacija, kad įgytų asmeninės naudos, suteiktų naudos kitiems arba pakenktų kitų asmenų interesams.

17.

Arbitrai neatskleidžia kolegijos sprendimų ar jų dalių, nebent sprendimas yra paskelbtas viešai.

18.

Arbitras niekada neatskleidžia kolegijos svarstymų ar jokio arbitro nuomonės, taip pat nedaro pareiškimų dėl kolegijos procedūros, į kurią jis paskirtas, ar dėl tokios procedūros metu nagrinėtų ginčo klausimų.

19.

Buvusiam arbitrui toliau taikomos 16–18 punktuose nustatytos pareigos.

VIII. Kitos pareigos

20.

Kandidatas arba arbitras kuo anksčiau ir konfidencialiai pateikia su faktiniais ar galimais šio Elgesio kodekso pažeidimais susijusią informaciją abiem Šalims apsvarstyti.

21.

Arbitras imasi visų pagrįstų ir tinkamų priemonių užtikrinti, kad jo padėjėjas ir administracijos personalas būtų susipažinę su šio Elgesio kodekso III, IV, VI ir VII dalyse arbitrams nustatytomis pareigomis ir jų laikytųsi.

22.

Kiekvienas arbitras registruoja kolegijos procedūrai skirtą laiką ir savo išlaidas, taip pat savo padėjėjų laiką ir išlaidas, ir pateikia galutinę jų ataskaitą.

2019 4 16

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 105/25

TARYBOS SPRENDIMAS (BUSP) 2019/615

2019 m. balandžio 15 d.

dėl Sąjungos paramos veiklai, rengiantis 2020 m. Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo (NPT) šalių peržiūros konferencijai

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 28 straipsnio 1 dalį kartu su 31 straipsnio 1 dalimi,

atsižvelgdama į Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pasiūlymą,

kadangi:

(1)

2020 m. Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo šalių peržiūros konferencija (toliau – 2020 m. NPT peržiūros konferencija) bus pažymėtos kelios svarbios Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo (NPT) datos – 50-osios jos įsigaliojimo metinės ir 25-osios 1995 m. NPT peržiūros konferencijos priimto Sprendimo 3 (Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo pratęsimas), kuriuo neribotam laikui pratęsiama NPT, metinės;

(2)

2003 m. gruodžio 12 d. Europos Vadovų Taryba priėmė Europos Sąjungos kovos su masinio naikinimo ginklų platinimu strategiją (toliau – 2003 m. ES kovos su MNG strategija). 2003 m. ES kovos su MNG strategijoje nustatoma, kad paramai NPT teikiamas svarbiausias veiksmų tarptautiniu lygmeniu prioritetas, ir raginama užtikrinti NPT, TATENA susitarimų dėl garantijų ir prie NPT ir TATENA susitarimų dėl garantijų protokolų vientisumo išsaugojimą ir visuotinį taikymą;

(3)

remiantis 2016 m. visuotine Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politikos strategija ir 2003 m. ES kovos su MNG strategija, Sąjungos veiksmai toliau grindžiami įsitikinimu, kad daugiašalis požiūris į saugumą, įskaitant nusiginklavimą ir ginklų neplatinimą, yra geriausias būdas išlaikyti tarptautinę tvarką, taigi ir įsipareigojimą laikytis daugiašalių nusiginklavimo ir ginklų neplatinimo sutarčių ir susitarimų bei juos įgyvendinti ir stiprinti;

(4)	2018 m. gegužės 24 d. pristatytoje Jungtinių Tautų Generalinio sekretoriaus nusiginklavimo darbotvarkėje „Mūsų bendros ateities užtikrinimas“ pabrėžta, kad NPT turi būti laikoma pagrindiniu tarptautinės saugumo sistemos ramsčiu;

(5)

Sąjunga aktyviai dalyvauja dabartiniame NPT peržiūros cikle, kuris prasidėjo per pirmą Parengiamojo komiteto sesiją, vykusią 2017 m. gegužės 2–12 d. Vienoje. Antra Parengiamojo komiteto sesija vyko 2018 m. balandžio 23 d.–gegužės 4 d. Ženevoje. Trečia Parengiamojo komiteto sesija vyks Niujorke 2019 m. balandžio 29 d.–gegužės 10 d. ir 2020 m. NPT šalių peržiūros konferencija vyks 2020 m. balandžio 27 d.–gegužės 22 d. Niujorke;

(6)

Europos Sąjunga mano, kad NPT yra kertinis pasaulinio branduolinio ginklo neplatinimo režimo akmuo, esminis pagrindas siekiant branduolinio nusiginklavimo pagal NPT VI straipsnį ir svarbus veiksnys ateityje plėtojant branduolinės energijos naudojimą taikiems tikslams. Atsižvelgdama į tai, Taryba priėmė Bendrąją poziciją 2005/329/BUSP (1), Sprendimą 2010/212/BUSP (2) ir išvadas dėl Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo devintosios peržiūros konferencijos,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

1. Siekdama, kad 2003 m. ES kovos su MNG strategijos elementus būtų galima nedelsiant ir praktiškai taikyti, Sąjunga remia veiklą, kuria siekiama puoselėti ir išsaugoti NPT vientisumą, subalansuotą dėmesį skiriant trims vienodai svarbiems ir vienas kitą stiprinantiems NPT ramsčiams: nusiginklavimui, branduolinio ginklo neplatinimui ir branduolinės energijos naudojimui taikiems tikslams.

2. Siekdama įgyvendinti 1 dalyje nurodytą tikslą, Sąjunga teikia paramą šiai 2020 m. peržiūros konferencijos vadovybės vykdomai informavimo veiklai:

a)	valstybėms, kurios yra NPT šalys, skirtiems trims teminiams seminarams branduolinio nusiginklavimo, branduolinio ginklo neplatinimo ir branduolinės energijos naudojimo taikiems tikslams temomis;

b)	ne daugiau kaip keturiems regioniniams susitikimams Azijos ir Ramiojo vandenyno regione, Afrikoje, Lotynų Amerikoje ir Karibų jūros regione bei Artimuosiuose Rytuose ir

c)	dviem papildomiems renginiams, rengiamiems septyniasdešimt ketvirtosios Generalinės Asamblėjos pirmojo komiteto sesijos ir 2020 m. NPT peržiūros konferencijos metu.

Šio projekto aprašymas išdėstytas priede.

2 straipsnis

1. Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis bendrai užsienio ir saugumo politikai (vyriausiasis įgaliotinis) yra atsakingas už šio sprendimo įgyvendinimą.

2. 1 straipsnio 2 dalyje nurodytą projektą įgyvendina Jungtinių Tautų nusiginklavimo reikalų biuras (toliau – UNODA).

3 straipsnis

1. 1 straipsnio 2 dalyje nurodytam projektui įgyvendinti skiriama orientacinė finansavimo suma yra 1 299 883,68 EUR.

2. Iš 1 dalyje nustatytos sumos finansuojamos išlaidos tvarkomos laikantis Sąjungos biudžetui taikomų procedūrų ir taisyklių.

3. Komisija prižiūri, kad 1 dalyje nurodyta orientacinė finansavimo suma būtų tinkamai tvarkoma. Tuo tikslu ji sudaro finansavimo susitarimą su UNODA. Finansavimo susitarime nustatoma, kad UNODA turi užtikrinti Sąjungos įnašo matomumą, proporcingą jo dydžiui.

4. 3 dalyje nurodytą finansavimo susitarimą Komisija stengiasi sudaryti kuo greičiau po šio sprendimo įsigaliojimo. Ji praneša Tarybai apie visus sunkumus, susijusius su tuo procesu ir to finansavimo susitarimo sudarymo datą.

4 straipsnis

Vyriausiasis įgaliotinis reguliariai, bent kartą per metus teikia Tarybai šio sprendimo įgyvendinimo ataskaitas, grindžiamas rengiamomis UNODA ataskaitomis. Taryba tų ataskaitų pagrindu turi atlikti įvertinimą. Komisija teikia ataskaitas dėl 1 straipsnio 2 dalyje nurodyto projekto įgyvendinimo finansinių aspektų.

5 straipsnis

1. Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

2. Šis sprendimas nustoja galioti praėjus 18 mėnesių po 3 straipsnio 3 dalyje nurodyto finansavimo susitarimo sudarymo. Tačiau jis netenka galios praėjus šešiems mėnesiams nuo jo įsigaliojimo datos, jeigu ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo šio sprendimo įsigaliojimo nesudaromas tas finansavimo susitarimas.

Priimta Liuksemburge 2019 m. balandžio 15 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

P. DAEA

(1) 2005 m. balandžio 25 d. Tarybos bendroji pozicija 2005/329/BUSP dėl Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo Šalių 2005 m. peržiūros konferencijos (OL L 106, 2005 4 27, p. 32).

(2) 2010 m. kovo 29 d. Tarybos sprendimas 2010/212/BUSP dėl Europos Sąjungos pozicijos Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo šalių 2010 m. peržiūros konferencijoje (OL L 90, 2010 4 10, p. 8).

PRIEDAS

1. TIKSLAI

2020 m. NPT peržiūros konferencija bus labai svarbus momentas branduolinio ginklo neplatinimo režimui. Europos Sąjunga mano, kad NPT yra kertinis pasaulinio branduolinio ginklo neplatinimo režimo akmuo, esminis pagrindas siekiant branduolinio nusiginklavimo pagal VI straipsnį ir svarbus veiksnys ateityje plėtojant branduolinės energijos naudojimą taikiems tikslams.

Pradedant 2017 m., NPT parengiamojo komiteto sesijų pirmininkai dirbo siekdami užtikrinti tęstinumą tarp peržiūros ciklo Parengiamojo komiteto sesijų, be kita ko, plėtodami bendrą teminį pagrindą ir vesdami regionines konsultacijas Azijos ir Ramiojo vandenyno, Afrikos ir Lotynų Amerikos šalyse. Tų regionų valstybės labai palankiai įvertino šias konsultacijas, nes jas vedant sostinėse esantiems ekspertams buvo suteikta galimybė bendrauti su Parengiamojo komiteto pirmininkais, o valstybėms, neturinčioms išteklių išlaikyti dideles delegacijas Niujorke, Ženevoje arba Vienoje, sudaryta galimybė palaikyti dialogą, taip pat tai buvo puiki proga pagrindiniams regioniniams prioritetams aptarti. Tomis konsultacijomis buvo svariai papildyti svarstymai, vykdomi pagal oficialią NPT tvarką.

Padėti siekti šio projekto tikslo galima tęsiant ir stiprinant 2017 ir 2018 m. Parengiamųjų komiteto sesijų pirmininkų darbą, vykdant visuotines tarpusavio konsultacijas, įtraukiant valstybes, kurios yra NPT šalys, 2020 m. NPT peržiūros konferencijos paskirtąjį pirmininką ir Parengiamojo komiteto sesijų pirmininkus. Šiuo projektu bus skatinama rengtis konferencijai prieš jai prasidedant, vadovybei bus padedama suprasti valstybių, kurios yra NPT šalys, pozicijų niuansus ir pelnyti jų pasitikėjimą, ir bus sudaromos palankesnės sąlygos dialogui tarp valstybių, kurios yra NPT šalys, ir paskirtojo pirmininko dėl to, kaip įveikti kliūtis kelyje į sėkmę 2020 m.

Pagrindiniai tikslai

Suprasti susirūpinimą keliančius klausimus ir prioritetus, susijusius su 2020 m. NPT peržiūros ciklu, remiantis 2017, 2018 ir 2019 m. Parengiamojo komiteto sesijų svarstymais, be kita ko susirūpinimą keliančiais klausimais ir prioritetais, žvelgiant iš regioninės perspektyvos, ir prisidėti prie veiksmingo susirūpinimą keliančių klausimų ir prioritetų suformulavimo 2020 m. NPT peržiūros konferencijoje.

2.	Didinti informuotumą apie kliūtis, taip pat galimas konvergencijos sritis, remiantis didele NPT teikiama nauda, be kita ko, įtraukiant įvairesnių subjektų, pvz., techninių ekspertų iš reguliavimo agentūrų ir mokslo fakultetų bei sprendimus priimančių asmenų, pvz., parlamento narių, nuomones.

3.	Didinti valstybių ir paskirtojo Komisijos pirmininko tarpusavio pasitikėjimą, kad būtų plėtojami tvirti santykiai, kurių reikia, kad 2020 m. NPT peržiūros konferencija būtų sėkminga.

4.	Skatinti valstybes būti lanksčioms ir siekti kompromiso artėjant 2020 m. NPT peržiūros konferencijai ir ieškoti idėjų tiek dėl to, kaip pasiekti bendrą sutarimą, tiek dėl to, kaip įveikti nesutarimus.

5.	Parengti veiksmų gaires, pagal kurias būtų pasiekta sėkmingų rezultatų 2020 m. NPT peržiūros konferencijoje, įskaitant galimus veiksmus ir rekomendacijas dėl visiško NPT įgyvendinimo.

2. VEIKLOS APRAŠYMAS

Sąjungos projektas, kuriuo siekiama remti 2020 m. NPT peržiūros konferencijos ciklą, apims šias sritis:

teminiai seminarai valstybėms, kurios yra NPT šalys, apimantys tris NPT ramsčius: branduolinis nusiginklavimas, branduolinio ginklo neplatinimas ir branduolinės energijos naudojimas taikiems tikslams

—	trys teminiai seminarai Ženevoje (nusiginklavimas), Niujorke (neplatinimas) ir Vienoje (naudojimas taikiems tikslams), skirti Vyriausybių atstovams, ekspertams, akademinei bendruomenei, pilietinei visuomenei ir pramonei;

2020 m. NPT peržiūros konferencijos vadovybės vykdoma informavimo veikla regione

—	surengti ne daugiau kaip keturis regioninius susitikimus Azijos ir Ramiojo vandenyno regione, Afrikoje, Lotynų Amerikoje ir Karibų jūros regione bei Artimuosiuose Rytuose;

papildomi renginiai

—	surengti du papildomus renginius, kurie vyktų septyniasdešimt ketvirtosios Generalinės Asamblėjos pirmojo komiteto sesijos ir 2020 m. NPT peržiūros konferencijos metu.

Šie aspektai išsamiau išdėstyti toliau.

2.1. Teminiai seminarai

2.1.1. Tikslas

Kiekvieno teminio seminaro tikslas – didinti informuotumą apie iššūkius ir galimybes trijų NPT ramsčių srityse. Visų pirma seminarais bus siekiama atkreipti dėmesį į didelę naudą, kuri jau teikiama taikant NPT, ir į poreikį šią naudą išlaikyti. Seminaruose taip pat bus siekiama sukurti praktiniams veiksmams ir rekomendacijoms skirtų elementų 2020 m. bendram sutarimui pasiekti.

2.1.2. Vykdant projektą bus surengti trys seminarai:

Kaip pažymėta, kiekvienas seminaras bus skirtas vienam iš NPT ramsčių: ginklų neplatinimui, nusiginklavimui ir branduolinės energijos naudojimui taikiems tikslams. Be to, kad bus nagrinėjami trijų ramsčių tarpusavio ryšiai, bus diskutuojama ir šiomis temomis: įsipareigojimų, prisiimtų per ankstesnius peržiūros ciklus, įgyvendinimas; nesutarimų dėl to, kaip pasiekti, kad pasaulyje nebūtų branduolinių ginklų, ir jį tokį išlaikyti, panaikinimas; neplatinimo režimo stiprinimas; galimybė naudotis branduolinių technologijų naudojimo taikiems tikslams teikiamais privalumais, be kita ko, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas pasiekti darnaus vystymosi tikslus, ir NPT peržiūros proceso stiprinimas.

2.1.3. Formatas

Paskirtasis pirmininkas valstybes, kurios yra NPT šalys, glaustai informuos apie pokyčius kiekvieno ramsčio srityse, nurodys iššūkius ir galimybes. Siekiant paskatinti diskusijas ir suformuluoti idėjas, bus sudarytos regioninių ekspertų, ekspertų iš atitinkamų tarptautinių organizacijų, pvz., Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) ir Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutarties organizacijos (CTBTO) bei Jungtinių Tautų Nusiginklavimo tyrimų instituto (UNIDIR), grupės. Vienoje numatytame surengti seminare dėl branduolinės energijos naudojimo taikiems tikslams taip pat dalyvaus nacionalinių įstaigų ir struktūrų, kurios yra susijusios su branduolinės energijos naudojimu taikiems tikslams, atstovai.

Po to seminaruose vyks interaktyvios paskirtojo pirmininko, valstybių, kurios yra NPT šalys, atstovų ir ekspertų klausimų ir atsakymų sesijos.

2.1.4. Vieta

Bus surengti šie trys teminiai seminarai: Ženeva (nusiginklavimas); Niujorkas (neplatinimas) ir Viena (branduolinės energijos naudojimas taikiems tikslams).

2.1.5. Tvarkaraštis

Trys teminiai seminarai bus surengti po trečios Parengiamojo komiteto sesijos (2019 m. balandžio 29 d.–gegužės 10 d.), vadovaujant ir koordinuojant 2020 m. NPT peržiūros konferencijos paskirtajam pirmininkui. Šių susitikimų datos bus nustatytos po trečios Parengiamojo komiteto sesijos laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės mėn. iki 2020 m. kovo mėn.

2.1.6. Įgyvendinimo agentūros pareigos:

Programos parengimas

Konsultuodamasis su paskirtuoju pirmininku UNODA parengs seminarų programą, darbotvarkę ir atrinks kalbėtojus / ekspertus.

Logistika ir konferencijų paslaugos

UNODA spręs logistikos klausimus (dėl renginių vietų užsakymo, maitinimo organizavimo, garso ir vaizdo įrangos, kelionių organizavimo dalyviams ir ekspertams ir t. t.) rengiant teminius seminarus.

2.2. Regioniniai susitikimai

2.2.1. Tikslas

Kiekvieno regioninio seminaro tikslas – didinti supratimą apie dabartinę padėtį, aptarti bendradarbiaujamosios veiklos galimybes, ieškoti sprendimų ir užmegzti ryšius, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos sėkmingai užbaigti 2020 m. NPT peržiūros konferenciją.

2.2.2. Temos

Regioniniai susitikimai Azijoje ir Ramiojo vandenyno regione, Afrikoje ir Lotynų Amerikoje bei Karibų jūros regione apims visus tris NPT ramsčius. Juose bus nagrinėjami pagrindiniai klausimai, turintys įtakos NPT ir valstybėms, kurios yra NPT šalys, remiantis 2017 m., 2018 m. ir 2019 m. NPT parengiamojo komiteto sesijose vykusiais svarstymais; tie klausimai bus pateikti taip, kaip jie yra matomi per atitinkamų regioninių prioritetų ir susirūpinimą keliančių klausimų prizmę. Tai bus šie klausimai (bet jais nebus apsiribota): įsipareigojimų, prisiimtų ankstesniuose peržiūros cikluose, įgyvendinimas; nesutarimų dėl to, kaip pasiekti, kad pasaulyje nebūtų branduolinių ginklų, ir jį tokį išlaikyti, panaikinimas; neplatinimo režimo stiprinimas; galimybė naudotis branduolinių technologijų naudojimo taikiems tikslams teikiamais privalumais, be kita ko, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas pasiekti darnaus vystymosi tikslus, ir NPT peržiūros proceso stiprinimas.

Regioniniame susitikime Artimuosiuose Rytuose bus konkrečiai aptariamas 1995 m. NPT rezoliucijos dėl Artimųjų Rytų zonos be branduolinių ir visų kitų masinio naikinimo ginklų, įskaitant jų siuntimo į taikinį priemones, sukūrimo. Dėl sunkumų, kurių dėl šio klausimo kyla siekiant sėkmingų 2020 m. NPT peržiūros konferencijos rezultatų, reikia surengti atskirą susitikimą šiame regione.

2.2.3. Formatas

Regioniniai susitikimai bus rengiami pagal interaktyvių konsultacijų formatą. Kiekviename regioniniame susitikime paskirtajam pirmininkui bus suteikta galimybė pristatyti su peržiūros ciklu susijusią dabartinę padėtį. Tada pirmininkas užduos klausimų valstybėms, kad būtų skatinama interaktyvi klausimų ir atsakymų atmosfera.

Susitikimuose taip pat bus rengiamos regioninių ir temų ekspertų, įskaitant ekspertus iš atitinkamų tarptautinių organizacijų, pavyzdžiui, Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA), taip pat Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutarties organizacijos (CTBTO) ir Jungtinių Tautų Nusiginklavimo tyrimų instituto (UNIDIR), podiumo diskusijos, kad paskatintų svarstymus ir idėjų plėtojimą.

2.2.4. Vieta

Regioniniai susitikimai rengiami, kad būtų remiama sąveika su konkrečių regionų valdžia rengiantis 2020 m. NPT peržiūros konferencijai. Siūlomi šie keturi regioniniai susitikimai:

Regionų / subregionų šalys:	Siūloma vieta:
Afrika	Adis Abeba
Lotynų Amerika / Karibų jūros regionas	Buenos Airės
Azija ir Ramiojo vandenyno regionas	Džakarta
Artimieji Rytai	Amanas

2.2.5. Tvarkaraštis

Keturi regioniniai susitikimai bus surengti dvylikos mėnesių laikotarpiu nuo 2019 m. kovo mėn. iki 2020 m. kovo mėn. Tikslų regioninių susitikimų tvarkaraštį ir seką (t. y. aptariamų regionų seką) nustatys įgyvendinimo agentūra konsultuodamasi su 2020 m. NPT peržiūros konferencijos paskirtuoju pirmininku ir Sąjunga, atsižvelgdama į JT nusiginklavimo veiklos kalendorių. Kiekvienas regioninis susitikimas tęsis ne ilgiau kaip dvi dienas. 2020 m. NPT peržiūros konferencijos paskirtasis pirmininkas pirmininkaus keturiems regioniniams susitikimams.

2.2.6. Įgyvendinimo agentūros pareigos

Esminis pasirengimas

Konsultuodamasis su trijų Parengiamojo komiteto sesijų pirmininkais ir vadovaujant 2020 m. NPT peržiūros konferencijos paskirtajam pirmininkui UNODA parengs regioninių susitikimų programą, darbotvarkę ir atliks kalbėtojų / ekspertų atranką.

Logistika ir techninis susitikimų aptarnavimas

UNODA kartu su regionų priimančiosiomis valstybėmis spręs logistikos klausimus (renginių vietų užsakymo, maitinimo organizavimo, garso ir vaizdo įrangos, kelionių organizavimo dalyviams ir ekspertams ir t. t.) rengiant regioninius susitikimus.

2.3. Papildomi renginiai

Vyks du papildomi renginiai atitinkamai Generalinės Asamblėjos Pirmojo komiteto septyniasdešimt ketvirtos sesijos (2019 m. spalio mėn.) ir 2020 m. NPT peržiūros konferencijos metu. 2019 m. spalio mėn. vyksiantis papildomas renginys suteiks galimybę trijų Parengiamojo komiteto sesijų pirmininkams ir paskirtajam pirmininkui aptarti pasirengimą 2020 m. NPT peržiūros konferencijai. 2020 m. NPT peržiūros konferencijos metu vyksiantis papildomas renginys suteiks galimybę pasidalinti teminių seminarų ir regioninių susitikimų rezultatais ir tokiu būdu prisidėti prie pasirengimo konferencijai.

2.3.1. Įgyvendinimo agentūros pareigos

Esminis pasirengimas

Konsultuodamasis su trijų Parengiamojo komiteto sesijų pirmininkais ir 2020 m. NPT peržiūros konferencijos paskirtuoju pirmininku, UNODA parengs papildomiems renginiams skirtą koncepcijos dokumentą ir darbotvarkę bei atliks kalbėtojų/ekspertų atranką.

Logistika ir techninis susitikimų aptarnavimas

UNODA spręs logistikos klausimus (renginių vietų užsakymo, maitinimo organizavimo, garso ir vaizdo įrangos, kelionių organizavimo ekspertams ir t. t.) rengiant papildomus renginius.

3. ATASKAITŲ TEIKIMAS IR VERTINIMAS

UNODA vyriausiajam įgaliotiniui ir Komisijai pateiks galutinę finansinę ir aprašomąją ataskaitą, kurioje, inter alia, bus nurodyta įgyta patirtis, taip pat trumpas ataskaitas po kiekvieno susitikimo, kuriose daugiausia dėmesio bus skirta pagrindinėms išvadoms.

4. TRUKMĖ

Projekto įgyvendinimo trukmė yra 18 mėnesių.

5. ES MATOMUMAS

UNODA imasi visų tinkamų priemonių informacijai, kad šį projektą finansuoja Sąjunga, viešinti. Sąjungos parama bus akcentuojama paskirtojo pirmininko viešuose ir uždaruose pristatymuose bei informaciniuose pranešimuose. Be to, apie Sąjungos paramą bus pažymima kvietimuose ir kituose dokumentuose, kurie bus platinami įvairių renginių dalyviams. UNODA užtikrins, kad visuose pagal šį sprendimą organizuojamuose renginiuose būtų atstovaujama Sąjungai.

6. ĮGYVENDINIMO AGENTŪRA

Jungtinių Tautų nusiginklavimo reikalų biurui (UNODA) bus patikėta įgyvendinti šį projektą. Šio projekto įgyvendinimas atitiks finansavimo susitarimą, kurį turės sudaryti Europos Komisija ir UNODA.

2019 4 16

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 105/37

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS (ES) 2019/617

2019 m. balandžio 15 d.

kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES dėl gyvūnų sveikatos kontrolės priemonių, susijusių su afrikiniu kiaulių maru tam tikrose valstybėse narėse, priedas

(pranešta dokumentu Nr. C(2019) 3013)

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 1989 m. gruodžio 11 d. Tarybos direktyvą 89/662/EEB dėl veterinarinių patikrinimų, taikomų Bendrijos vidaus prekyboje, siekiant sukurti vidaus rinką (1), ypač į jos 9 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdama į 1990 m. birželio 26 d. Tarybos direktyvą 90/425/EEB dėl Sąjungos vidaus prekyboje tam tikrais gyvūnais ir produktais taikomų veterinarinių patikrinimų, siekiant užbaigti vidaus rinkos kūrimą (2), ypač į jos 10 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdama į 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos direktyvą 2002/99/EB, nustatančią gyvūnų sveikatos taisykles, reglamentuojančias žmonėms skirtų gyvūninės kilmės produktų gamybą, perdirbimą, paskirstymą ir importą (3), ypač į jos 4 straipsnio 3 dalį,

kadangi:

(1)

Komisijos įgyvendinimo sprendime 2014/709/ES (4) nustatytos gyvūnų sveikatos kontrolės priemonės, susijusios su afrikiniu kiaulių maru tam tikrose valstybėse narėse, kuriose nustatyta patvirtintų tos ligos atvejų naminių arba laukinių kiaulių populiacijoje (toliau – susijusios valstybės narės). To įgyvendinimo sprendimo priedo I–IV dalyse nustatytos ir išvardytos tam tikros susijusių valstybių narių sritys, išskirstytos pagal dėl šios ligos susiklosčiusia epizootine padėtimi grindžiamos rizikos lygį. Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedas buvo kelis kartus iš dalies pakeistas, kad jame būtų atsižvelgta į Sąjungos epizootinės padėties, susijusios su afrikiniu kiaulių maru, pokyčius. Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedas buvo paskutinį kartą iš dalies pakeistas Komisijos įgyvendinimo sprendimu (ES) 2019/489 (5) po afrikinio kiaulių maro atvejų Belgijoje ir Lenkijoje;

(2)

kaip matyti iš pastarojo meto afrikinio kiaulių maro epizootinės raidos Sąjungoje ir kaip patvirtinta 2015 m. liepos 14 d. paskelbtoje Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) gyvūnų sveikatos ir gerovės grupės mokslinėje nuomonėje, 2017 m. kovo 23 d. paskelbtoje EFSA mokslinėje ataskaitoje dėl afrikinio kiaulių maro Baltijos šalyse ir Lenkijoje epizootinių analizių, 2017 m. lapkričio 8 d. paskelbtoje EFSA mokslinėje ataskaitoje dėl afrikinio kiaulių maro Baltijos šalyse ir Lenkijoje epizootinių analizių ir 2018 m. lapkričio 29 d. paskelbtoje EFSA mokslinėje ataskaitoje dėl afrikinio kiaulių maro Europos Sąjungoje epizootinių analizių (6), rizika, kad ši liga išplis tarp laukinių gyvūnų, yra susijusi su natūraliu lėtu šios ligos plitimu laukinių kiaulių populiacijose, o taip pat ir su žmogaus veikla;

(3)	po Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2019/489 priėmimo dienos buvo nustatyta kitų afrikinio kiaulių maro atvejų laukinių kiaulių populiacijoje Lenkijoje ir Lietuvoje, į kuriuos taip pat reikia atsižvelgti Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priede;

(4)

2019 m. kovo mėn. vienas afrikinio kiaulių maro atvejis, susijęs su viena laukine kiaule, buvo nustatytas Lenkijos Svidniko (świdnicki) apskrityje, esančioje toje srityje, kuri įtraukta į Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedo I dalį. Dėl šio afrikinio kiaulių maro atvejo, susijusio su viena laukine kiaule, padidėja rizikos lygis, ir į tai reikėtų atsižvelgti tame priede. Todėl ši afrikinio kiaulių maro paveikta Lenkijos sritis turėtų būti įtraukta į Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedo II dalį, o ne į I dalį;

(5)

2019 m. kovo mėn. keli afrikinio kiaulių maro atvejai laukinių kiaulių populiacijoje nustatyti Lenkijos Garvolino (garwoliński), Sochačevo (sochaczewski) ir Gižycko (giżycki) apskrityse, esančiose labai arti tų sričių, kurios įtrauktos į Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedo I dalį. Dėl šių afrikinio kiaulių maro atvejų laukinių kiaulių populiacijoje padidėja rizikos lygis, ir į tai reikėtų atsižvelgti tame priede. Todėl šios afrikinio kiaulių maro paveiktos Lenkijos sritys turėtų būti įtrauktos į Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedo II dalį, o ne į I dalį;

(6)

2019 m. kovo mėn. keli afrikinio kiaulių maro atvejai laukinių kiaulių populiacijoje nustatyti Lietuvos Šiaulių ir Telšių apskrityse, esančiose labai arti tų sričių, kurios įtrauktos į Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedo I dalį. Dėl šių afrikinio kiaulių maro atvejų laukinių kiaulių populiacijoje padidėja rizikos lygis, ir į tai reikėtų atsižvelgti tame priede. Todėl šios afrikinio kiaulių maro paveiktos Lietuvos sritys turėtų būti įtrauktos į Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedo II dalį, o ne į I dalį;

(7)

siekiant atsižvelgti į naujausią epizootinę afrikinio kiaulių maro raidą Sąjungoje ir aktyviai kovoti su rizika, susijusia su šios ligos plitimu, turėtų būti nustatytos naujos pakankamo dydžio didelės rizikos zonos Lenkijoje ir Lietuvoje ir jos turėtų būti tinkamai įtrauktos į Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedo I ir II dalių sąrašus. Todėl Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(8)	šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedas pakeičiamas šio sprendimo priedo tekstu.

2 straipsnis

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje 2019 m. balandžio 15 d.

Komisijos vardu

Jyrki KATAINEN

Pirmininko pavaduotojas

(1) OL L 395, 1989 12 30, p. 13.

(2) OL L 224, 1990 8 18, p. 29.

(3) OL L 18, 2003 1 23, p. 11.

(4) 2014 m. spalio 9 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas 2014/709/ES dėl gyvūnų sveikatos kontrolės priemonių, susijusių su afrikiniu kiaulių maru tam tikrose valstybėse narėse, ir kuriuo panaikinamas Įgyvendinimo sprendimas 2014/178/ES (OL L 295, 2014 10 11, p. 63).

(5) 2019 m. kovo 25 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2019/489, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES dėl gyvūnų sveikatos kontrolės priemonių, susijusių su afrikiniu kiaulių maru tam tikrose valstybėse narėse, priedas (OL L 84, 2019 3 26, p. 6).

(6) EFSA Journal 2015;13(7):4163; EFSA Journal 2017;15(3):4732; EFSA Journal 2017;15(11):5068; EFSA Journal 2018;16(11):5494.

PRIEDAS

Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedas pakeičiamas taip:

„PRIEDAS

I DALIS

1. Belgija

Šios Belgijos sritys:

in Luxembourg province:

—	the area is delimited clockwise by:

—	Frontière avec la France,

—	Rue Mersinhat,

—	La N818 jusque son intersection avec la N83,

—	La N83 jusque son intersection avec la N884,

—	La N884 jusque son intersection avec la N824,

—	La N824 jusque son intersection avec Le Routeux,

—	Le Routeux,

—	Rue d'Orgéo,

—	Rue de la Vierre,

—	Rue du Bout-d'en-Bas,

—	Rue Sous l'Eglise,

—	Rue Notre-Dame,

—	Rue du Centre,

—	La N845 jusque son intersection avec la N85,

—	La N85 jusque son intersection avec la N40,

—	La N40 jusque son intersection avec la N802,

—	La N802 jusque son intersection avec la N825,

—	La N825 jusque son intersection avec la E25-E411,

—	La E25-E411 jusque son intersection avec la N40,

—	N40: Burnaimont, Rue de Luxembourg, Rue Ranci, Rue de la Chapelle,

—	Rue du Tombois,

—	Rue Du Pierroy,

—	Rue Saint-Orban,

—	Rue Saint-Aubain,

—	Rue des Cottages,

—	Rue de Relune,

—	Rue de Rulune,

—	Route de l'Ermitage,

—	N87: Route de Habay,

—	Chemin des Ecoliers,

—

Le Routy,

—	Rue Burgknapp,

—	Rue de la Halte,

—	Rue du Centre,

—	Rue de l'Eglise,

—	Rue du Marquisat,

—	Rue de la Carrière,

—	Rue de la Lorraine,

—	Rue du Beynert,

—

Millewée,

—	Rue du Tram,

—

Millewée,

—	N4: Route de Bastogne, Avenue de Longwy, Route de Luxembourg,

—	Frontière avec le Grand-Duché de Luxembourg,

—	Frontière avec la France,

—	La N87 jusque son intersection avec la N871 au niveau de Rouvroy,

—	La N871 jusque son intersection avec la N88,

—	La N88 jusque son intersection avec la rue Baillet Latour,

—	La rue Baillet Latour jusque son intersection avec la N811,

—	La N811 jusque son intersection avec la N88,

—	La N88 jusque son intersection avec la N883 au niveau d'Aubange,

—	La N883 jusque son intersection avec la N81 au niveau d'Aubange,

—	La N81 jusque son intersection avec la E25-E411,

—	La E25-E411 jusque son intersection avec la N40,

—	La N40 jusque son intersection avec la rue du Fet,

—	Rue du Fet,

—	Rue de l'Accord jusque son intersection avec la rue de la Gaume,

—	Rue de la Gaume jusque son intersection avec la rue des Bruyères,

—	Rue des Bruyères,

—	Rue de Neufchâteau,

—	Rue de la Motte,

—	La N894 jusque son intersection avec la N85,

—	La N85 jusque son intersection avec la frontière avec la France.

2. Bulgarija

Šios Bulgarijos sritys:

in Varna the whole region excluding the villages covered in Part II;

in Silistra region:

whole municipality of Glavinitza,

whole municipality of Tutrakan,

whithin municipality of Dulovo:

Boil,

Vokil,

Grancharovo,

Doletz,

Oven,

Okorsh,

Oreshene,

Paisievo,

Pravda,

Prohlada,

Ruyno,

Sekulovo,

Skala,

Yarebitsa,

within municipality of Sitovo:

Bosna,

Garvan,

Irnik,

Iskra,

Nova Popina,

Polyana,

Popina,

Sitovo,

Yastrebna,

within municipality of Silistra:

Vetren,

in Dobrich region:

whole municipality of Baltchik,

whole municipality of General Toshevo,

whole municipality of Dobrich,

whole municipality of Dobrich-selska (Dobrichka),

within municipality of Krushari:

Severnyak,

Abrit,

Dobrin,

Alexandria,

Polkovnik Dyakovo,

Poruchik Kardzhievo,

Zagortzi,

Zementsi,

Koriten,

Krushari,

Bistretz,

Efreytor Bakalovo,

Telerig,

Lozenetz,

Krushari,

Severnyak,

Severtsi,

within municipality of Kavarna:

Krupen,

Belgun,

Bilo,

Septemvriytsi,

Travnik,

whole municipality of Tervel, except Brestnitsa and Kolartzi,

in Ruse region:

within municipality of Slivo pole:

Babovo,

Brashlen,

Golyamo vranovo,

Malko vranovo,

Ryahovo,

Slivo pole,

Borisovo,

within municipality of Ruse:

Sandrovo,

Prosena,

Nikolovo,

Marten,

Dolno Ablanovo,

Ruse,

Chervena voda,

Basarbovo,

within municipality of Ivanovo:

Krasen,

Bozhichen,

Pirgovo,

Mechka,

Trastenik,

within municipality of Borovo:

Batin,

Gorno Ablanovo,

Ekzarh Yosif,

Obretenik,

Batin,

within municipality of Tsenovo:

Krivina,

Belyanovo,

Novgrad,

Dzhulyunitza,

Beltzov,

Tsenovo,

Piperkovo,

Karamanovo,

in Veliko Tarnovo region:

within municipality of Svishtov:

Sovata,

Vardim,

Svishtov,

Tzarevets,

Bulgarsko Slivovo,

Oresh,

in Pleven region:

within municipality of Belene:

Dekov,

Belene,

Kulina voda,

Byala voda,

within municipality of Nikopol:

Lozitza,

Dragash voyvoda,

Lyubenovo,

Nikopol,

Debovo,

Evlogievo,

Muselievo,

Zhernov,

Cherkovitza,

within municipality of Gulyantzi:

Somovit,

Dolni vit,

Milkovitsa,

Shiyakovo,

Lenkovo,

Kreta,

Gulyantzi,

Brest,

Dabovan,

Zagrazhdan,

Gigen,

Iskar,

within municipality of Dolna Mitropoliya:

Komarevo,

Baykal,

Slavovitsa,

Bregare,

Orehovitsa,

Krushovene,

Stavertzi,

Gostilya,

in Vratza region:

within municipality of Oryahovo:

Dolni vadin,

Gorni vadin,

Ostrov,

Galovo,

Leskovets,

Selanovtsi,

Oryahovo,

within municipality of Miziya:

Saraevo,

Miziya,

Voyvodovo,

Sofronievo,

within municipality of Kozloduy:

Harlets,

Glozhene,

Butan,

Kozloduy,

in Montana region:

within municipality of Valtchedram:

Dolni Tzibar,

Gorni Tzibar,

Ignatovo,

Zlatiya,

Razgrad,

Botevo,

Valtchedram,

Mokresh,

within municipality Lom:

Kovatchitza,

Stanevo,

Lom,

Zemphyr,

Dolno Linevo,

Traykovo,

Staliyska mahala,

Orsoya,

Slivata,

Dobri dol,

within municipality of Brusartsi:

Vasilyiovtzi,

Dondukovo,

in Vidin region:

within municipality of Ruzhintsi:

Dinkovo,

Topolovets,

Drenovets,

within municipality of Dimovo:

Artchar,

Septemvriytzi,

Yarlovitza,

Vodnyantzi,

Shipot,

Izvor,

Mali Drenovetz,

Lagoshevtzi,

Darzhanitza,

within municipality of Vidin:

Vartop,

Botevo,

Gaytantsi,

Tzar Simeonovo,

Ivanovtsi,

Zheglitza,

Sinagovtsi,

Dunavtsi,

Bukovets,

Bela Rada,

Slana bara,

Novoseltsi,

Ruptzi,

Akatsievo,

Vidin,

Inovo,

Kapitanovtsi,

Pokrayna,

Antimovo,

Kutovo,

Slanotran,

Koshava,

Gomotartsi.

3. Estija

Šios Estijos sritys:

—	Hiiu maakond.

4. Vengrija

Šios Vengrijos sritys:

—

Borsod-Abaúj-Zemplén megye 651100, 651300, 651400, 651500, 651610, 651700, 651801, 651802, 651803, 651900, 652000, 652200, 652300, 652601, 652602, 652603, 652700, 652900, 653000, 653100, 653200, 653300, 653401, 653403, 653500, 653600, 653700, 653800, 653900, 654000, 654201, 654202, 654301, 654302, 654400, 654501, 654502, 654600, 654700, 654800, 654900, 655000, 655100, 655200, 655300, 655500, 655600, 655700, 655800, 655901, 655902, 656000, 656100, 656200, 656300, 656400, 656600, 657300, 657400, 657500, 657600, 657700, 657800, 657900, 658000, 658201, 658202 és 658403 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

—

Hajdú-Bihar megye 900750, 900850, 900860, 900930, 900950, 901050, 901150, 901250, 901260, 901270, 901350, 901450, 901551, 901560, 901570, 901580, 901590, 901650, 901660, 901750, 901950, 902050, 902150, 902250, 902350, 902450, 902850, 902860, 902950, 902960, 903050, 903150, 903250, 903350, 903360, 903370, 903450, 903550, 904450, 904460, 904550, 904650, 904750, 904760, 905450 és 905550 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

—	Heves megye 702550, 703350, 703360, 703450, 703550, 703610, 703750, 703850, 703950, 704050, 704150, 704250, 704350, 704450, 704550, 704650, 704750, 704850, 704950, 705050, és 705350 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

—	Jász-Nagykun-Szolnok megye 750150, 750160, 750250, 750260, 750350, 750450, 750460, 750550, 750650, 750750, 750850, 750950, 751150, 752150 és 755550 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

—

Nógrád megye 550710, 550810, 551450, 551460, 551550, 551650, 551710, 552010, 552150, 552250, 552350, 552360, 552450, 552460, 552520, 552550, 552610, 552620, 552710, 552850, 552860, 552950, 552960, 552970, 553050, 553110, 553250, 553260, 553350, 553650, 553750, 553850, 553910 és 554050 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

—	Pest megye 571250, 571350, 571550, 571610, 571750, 571760, 572250, 572350, 572550, 572850, 572950, 573360, 573450, 580050 és 580450 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

—

Szabolcs-Szatmár-Bereg megye 851950, 852350, 852450, 852550, 852750, 853560, 853650, 853751, 853850, 853950, 853960, 854050, 854150, 854250, 854350, 855250, 855350, 855450, 855460, 855550, 855650, 855660, 855750, 855850, 855950, 855960, 856012, 856050, 856150, 856260, 857050, 857150, 857350 és 857450 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe.

5. Latvija

Šios Latvijos sritys:

—	Aizputes novada Aizputes, Cīravas, Lažas, Kazdangas pagasts un Aizputes pilsēta,

—	Alsungas novads,

—	Durbes novada Dunalkas un Tadaiķu pagasts,

—	Kuldīgas novada Gudenieku pagasts,

—	Pāvilostas novada Sakas pagasts un Pāvilostas pilsēta,

—	Stopiņu novada daļa, kas atrodas uz rietumiem no autoceļa V36, P4 un P5, Acones ielas, Dauguļupes ielas un Dauguļupītes,

—	Ventspils novada Jūrkalnes pagasts,

—	Grobiņas novada Bārtas un Gaviezes pagasts,

—	Rucavas novada Dunikas pagasts.

6. Lietuva

Šios Lietuvos sritys:

—	Jurbarko rajono savivaldybė: Smalininkų ir Viešvilės seniūnijos,

—

Kelmės rajono savivaldybė: Kelmės, Kelmės apylinkių, Kražių, Kukečių seniūnijos dalis į pietus nuo kelio Nr. 2128 ir į vakarus nuo kelio Nr. 2106, Liolių, Pakražančio seniūnijos, Tytuvėnų seniūnijos dalis į vakarus ir šiaurę nuo kelio Nr. 157 ir į vakarus nuo kelio Nr. 2105 ir Tytuvėnų apylinkių seniūnijos dalis į šiaurę nuo kelio Nr. 157 ir į vakarus nuo kelio Nr. 2105, ir Vaiguvos seniūnijos,

—	Pagėgių savivaldybė,

—	Plungės rajono savivaldybė,

—	Raseinių rajono savivaldybė: Girkalnio ir Kalnujų seniūnijos dalis į šiaurę nuo kelio Nr A1, Nemakščių, Paliepių, Raseinių, Raseinių miesto ir Viduklės seniūnijos,

—	Rietavo savivaldybė,

—	Skuodo rajono savivaldybė,

—	Šilalės rajono savivaldybė,

—	Šilutės rajono savivaldybė: Juknaičių, Kintų, Šilutės ir Usėnų seniūnijos,

—	Tauragės rajono savivaldybė: Lauksargių, Skaudvilės, Tauragės, Mažonų, Tauragės miesto ir Žygaičių seniūnijos.

7. Lenkija

Šios Lenkijos sritys:

w województwie warmińsko-mazurskim:

gmina Ruciane – Nida i część gminy Pisz położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 58 oraz miasto Pisz w powiecie piskim,

część gminy Miłki położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 63, część gminy Ryn położona na południe od linii kolejowej łączącej miejscowości Giżycko i Kętrzyn, część gminy wiejskiej Giżycko położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 59 biegnącą od zachodniej granicy gminy do granicy miasta Giżycko, na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 63 biegnącą od południowej granicy gminy do granicy miasta Giżycko i na południe od granicy miasta Giżycko w powiecie giżyckim,

gminy Mikołajki, Piecki, część gminy Sorkwity położona na południe od drogi nr 16 i część gminy wiejskiej Mrągowo położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 16 biegnącą od zachodniej granicy gminy do granicy miasta Mrągowo oraz na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 59 biegnącą od wschodniej granicy gminy do granicy miasta Mrągowo w powiecie mrągowskim,

gminy Dźwierzuty i Świętajno w powiecie szczycieńskim,

gminy Gronowo Elbląskie, Markusy, Rychliki, część gminy Elbląg położona na wschód i na południe od granicy powiatu miejskiego Elbląg i na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr S7 biegnącą od granicy powiatu miejskiego Elbląg do wschodniej granicy gminy Elbląg i część gminy Tolkmicko niewymieniona w części II załącznika w powiecie elbląskim oraz strefa wód przybrzeżnych Zalewu Wiślanego i Zatoki Elbląskiej,

gminy Barczewo, Biskupiec, Dobre Miasto, Dywity, Jeziorany, Jonkowo i Świątki w powiecie olsztyńskim,

gminy Łukta, Miłakowo, Małdyty, Miłomłyn i Morąg w powiecie ostródzkim,

gmina Zalewo w powiecie iławskim,

w województwie podlaskim:

gminy Rudka, Wyszki, część gminy Brańsk położona na północ od linii od linii wyznaczonej przez drogę nr 66 biegnącą od wschodniej granicy gminy do granicy miasta Brańsk i miasto Brańsk w powiecie bielskim,

gmina Perlejewo w powiecie siemiatyckim,

gminy Kolno z miastem Kolno, Mały Płock i Turośl w powiecie kolneńskim,

gmina Poświętne w powiecie białostockim,

gminy Kołaki Kościelne, Rutki, Szumowo, część gminy Zambrów położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr S8 i miasto Zambrów w powiecie zambrowskim,

gminy Kulesze Kościelne, Nowe Piekuty, Szepietowo, Klukowo, Ciechanowiec, Wysokie Mazowieckie z miastem Wysokie Mazowieckie, Czyżew w powiecie wysokomazowieckim,

gminy Miastkowo, Nowogród i Zbójna w powiecie łomżyńskim;

w województwie mazowieckim:

gminy Ceranów, Kosów Lacki, Sabnie, Sterdyń, część gminy Bielany położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 63 i część gminy wiejskiej Sokołów Podlaski położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 63 w powiecie sokołowskim,

gminy Grębków, Korytnica, Liw, Łochów, Miedzna, Sadowne, Stoczek, Wierzbno i miasto Węgrów w powiecie węgrowskim,

gminy Rzekuń, Troszyn, Lelis, Czerwin i Goworowo w powiecie ostrołęckim,

powiat miejski Ostrołęka,

powiat ostrowski,

gminy Karniewo, Maków Mazowiecki, Rzewnie i Szelków w powiecie makowskim,

gmina Krasne w powiecie przasnyskim,

gminy Mała Wieś i Wyszogród w powiecie płockim,

gminy Ciechanów z miastem Ciechanów, Glinojeck, Gołymin – Ośrodek, Ojrzeń, Opinogóra Górna i Sońsk w powiecie ciechanowskim,

gminy Baboszewo, Czerwińsk nad Wisłą, Naruszewo, Płońsk z miastem Płońsk, Sochocin i Załuski w powiecie płońskim,

gminy Gzy, Obryte, Zatory, Pułtusk i część gminy Winnica położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę łączącą miejscowości Bielany, Winnica i Pokrzywnica w powiecie pułtuskim,

gminy Brańszczyk, Długosiodło, Rząśnik, Wyszków, Zabrodzie i część gminy Somianka położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 62 w powiecie wyszkowskim,

gminy Jadów, Klembów, Poświętne, Strachówka i Tłuszcz w powiecie wołomińskim,

gminy Dobre, Stanisławów, część gminy Jakubów położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 92, część gminy Kałuszyn położona na północ od linii wyznaczonej przez drogi nr 2 i 92, i część gminy Mińsk Mazowiecki położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr A2 w powiecie mińskim,

gminy Garbatka Letnisko, Gniewoszów i Sieciechów w powiecie kozienickim,

gminy Baranów i Jaktorów w powiecie grodziskim,

powiat żyrardowski,

gminy Belsk Duży, Błędów, Goszczyn i Mogielnica w powiecie grójeckim,

gminy Białobrzegi, Promna, Stara Błotnica, Wyśmierzyce i część gminy Stromiec położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 48 w powiecie białobrzeskim,

gminy Jedlińsk, Jastrzębia i Pionki z miastem Pionki w powiecie radomskim,

gminy Iłów, Nowa Sucha, Rybno, część gminy Teresin położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 92, część gminy wiejskiej Sochaczew położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 92 i część miasta Sochaczew położona na południowy zachód od linii wyznaczonej przez drogi nr 50 i 92 w powiecie sochaczewskim,

gmina Policzna w powiecie zwoleńskim,

gmina Solec nad Wisłą w powiecie lipskim;

w województwie lubelskim:

gminy Bełżyce, Borzechów, Bychawa, Niedrzwica Duża, Jastków, Konopnica, Głusk, Strzyżewice, Wysokie, Wojciechów i Zakrzew w powiecie lubelskim,

gminy Miączyn, Nielisz, Sitno, Stary Zamość, Komarów-Osada i część gminy wiejskiej Zamość położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 74 w powiecie zamojskim,

powiat miejski Zamość,

gminy Jeziorzany i Kock w powiecie lubartowskim,

gminy Adamów i Serokomla w powiecie łukowskim,

gminy Kłoczew, Nowodwór, Ryki, Ułęż i miasto Dęblin w powiecie ryckim,

gminy Janowiec, i część gminy wiejskiej Puławy położona na zachód od rzeki Wisły w powiecie puławskim,

gminy Chodel, Karczmiska, Łaziska, Opole Lubelskie, Poniatowa i Wilków w powiecie opolskim,

miasto Świdnik w powiecie świdnickim;

gminy Gorzków, Rudnik i Żółkiewka w powiecie krasnostawskim,

gminy Bełżec, Jarczów, Lubycza Królewska, Rachanie, Susiec, Ulhówek i część gminy Łaszczów położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 852 w powiecie tomaszowskim,

gminy Łukowa i Obsza w powiecie biłgorajskim,

powiat miejski Lublin,

gminy Kraśnik z miastem Kraśnik, Szastarka, Trzydnik Duży, Urzędów, Wilkołaz i Zakrzówek w powiecie kraśnickim,

gminy Modliborzyce i Potok Wielki w powiecie janowskim;

w województwie podkarpackim:

gminy Horyniec-Zdrój, Narol, Stary Dzików, Wielkie Oczy, Oleszyce i Lubaczów z miastem Lubaczów w powiecie lubaczowskim,

gminy Laszki i Wiązownica w powiecie jarosławskim,

gminy Pysznica, Zaleszany i miasto Stalowa Wola w powiecie stalowowolskim,

gmina Gorzyce w powiecie tarnobrzeskim;

w województwie świętokrzyskim:

gminy Tarłów i Ożarów w powiecie opatowskim,

gminy Dwikozy, Zawichost i miasto Sandomierz w powiecie sandomierskim.

8. Rumunija

Šios Rumunijos sritys:

—	Județul Alba,

—	Restul județului Argeș care nu a fost inclus în partea III,

—	Județul Cluj,

—	Județul Harghita,

—	Județul Hunedoara,

—	Județul Iași,

—	Județul Neamț,

—	Județul Vâlcea,

—

Restul județului Mehedinți care nu a fost inclus în Partea III cu următoarele comune:

—	Comuna Garla Mare,

—

Hinova,

—	Burila Mare,

—

Gruia,

—

Pristol,

—

Dubova,

—	Municipiul Drobeta Turnu Severin,

—

Eselnița,

—

Salcia,

—

Devesel,

—

Svinița,

—

Gogoșu,

—

Simian,

—

Orșova,

—	Obârșia Closani,

—	Baia de Aramă,

—

Bala,

—

Florești,

—

Broșteni,

—

Corcova,

—

Isverna,

—

Balta,

—

Podeni,

—

Cireșu,

—

Ilovița,

—	Ponoarele,

—

Ilovăț,

—

Patulele,

—

Jiana,

—	Iyvoru Bârzii,

—

Malovat,

—	Bălvănești,

—	Breznița Ocol,

—

Godeanu,

—	Padina Mare,

—

Corlățel,

—	Vânju Mare,

—

Vânjuleț,

—	Obârșia de Câmp,

—

Vânători,

—

Vladaia,

—

Punghina,

—

Cujmir,

—

Oprișor,

—

Dârvari,

—	Căzănești,

—	Husnicioara,

—	Poroina Mare,

—

Prunișor,

—

Tămna,

—

Livezile,

—

Rogova,

—

Voloiac,

—

Sisești,

—

Sovarna,

—

Bălăcița,

—	Județul Gorj,

—	Județul Suceava,

—	Județul Mureș,

—	Județul Sibiu,

—	Județul Caraș-Severin.

II DALIS

1. Belgija

Šios Belgijos sritys:

in Luxembourg province:

—	the area is delimited clockwise by:

—	La frontière avec la France au niveau de Florenville,

—	La N85 jusque son intersection avec la N894 au niveau de Florenville,

—	La N894 jusque son intersection avec la rue de la Motte,

—	La rue de la Motte jusque son intersection avec la rue de Neufchâteau,

—	La rue de Neufchâteau,

—	La rue des Bruyères jusque son intersection avec la rue de la Gaume,

—	La rue de la Gaume jusque son intersection avec la rue de l'Accord,

—	La rue de l'Accord,

—	La rue du Fet,

—	La N40 jusque son intersection avec la E25-E411,

—	La E25-E411 jusque son intersection avec la N81 au niveau de Weyler,

—	La N81 jusque son intersection avec la N883 au niveau d'Aubange,

—	La N883 jusque son intersection avec la N88 au niveau d'Aubange,

—	La N88 jusque son intersection avec la N811,

—	La N811 jusque son intersection avec la rue Baillet Latour,

—	La rue Baillet Latour jusque son intersection avec la N88,

—	La N88 jusque son intersection avec la N871,

—	La N871 jusque son intersection avec la N87 au niveau de Rouvroy,

—	La N87 jusque son intersection avec la frontière avec la France.

2. Bulgarija

Šios Bulgarijos sritys:

in Varna region:

within municipality of Beloslav:

Razdelna,

within municipalty of Devnya:

Devnya,

Povelyanovo,

Padina,

within municipality of Vetrino:

Gabarnitsa,

within municipality of Provadiya:

Staroselets,

Petrov dol,

Provadiya,

Dobrina,

Manastir,

Zhitnitsa,

Tutrakantsi,

Bozveliysko,

Barzitsa,

Tchayka,

within municipality of Avren:

Trastikovo,

Sindel,

Avren,

Kazashka reka,

Yunak,

Tsarevtsi,

Dabravino,

within municipality of Dalgopol:

Tsonevo,

Velichkovo,

within municipality of Dolni chiflik:

Nova shipka,

Goren chiflik,

Pchelnik,

Venelin,

in Silistra region:

within municipality of Kaynardzha:

Voynovo,

Kaynardzha,

Kranovo,

Zarnik,

Dobrudzhanka,

Golesh,

Svetoslav,

Polkovnik Cholakovo,

Kamentzi,

Gospodinovo,

Davidovo,

Sredishte,

Strelkovo,

Poprusanovo,

Posev,

within municipality of Alfatar:

Alfatar,

Alekovo,

Bistra,

Kutlovitza,

Tzar Asen,

Chukovetz,

Vasil Levski,

within municipality of Silistra:

Glavan,

Silistra,

Aydemir,

Babuk,

Popkralevo,

Bogorovo,

Bradvari,

Sratzimir,

Bulgarka,

Tsenovich,

Sarpovo,

Srebarna,

Smiletz,

Profesor Ishirkovo,

Polkovnik Lambrinovo,

Kalipetrovo,

Kazimir,

Yordanovo,

within municipality of Sitovo:

Dobrotitza,

Lyuben,

Slatina,

within municipality of Dulovo:

Varbino,

Polkovnik Taslakovo,

Kolobar,

Kozyak,

Mezhden,

Tcherkovna,

Dulovo,

Razdel,

Tchernik,

Poroyno,

Vodno,

Zlatoklas,

Tchernolik,

in Dobrich region:

within municipality of Krushari:

Kapitan Dimitrovo,

Ognyanovo,

Zimnitza,

Gaber,

within municipality of Dobrich-selska:

Altsek,

Vodnyantsi,

Feldfebel Denkovo,

Hitovo,

within municipality of Tervel:

Brestnitza,

Kolartzi,

Angelariy,

Balik,

Bezmer,

Bozhan,

Bonevo,

Voynikovo,

Glavantsi,

Gradnitsa,

Guslar,

Kableshkovo,

Kladentsi,

Kochmar,

Mali izvor,

Nova Kamena,

Onogur,

Polkovnik Savovo,

Popgruevo,

Profesor Zlatarski,

Sartents,

Tervel,

Chestimenstko,

within municipality Shabla:

Shabla,

Tyulenovo,

Bozhanovo,

Gorun,

Gorichane,

Prolez,

Ezeretz,

Zahari Stoyanovo,

Vaklino,

Granichar,

Durankulak,

Krapetz,

Smin,

Staevtsi,

Tvarditsa,

Chernomortzi,

within municipality of Kavarna:

Balgarevo,

Bozhurets,

Vranino,

Vidno,

Irechek,

Kavarna,

Kamen briag,

Mogilishte,

Neykovo,

Poruchik Chunchevo,

Rakovski,

Sveti Nikola,

Seltse,

Topola,

Travnik,

Hadzhi Dimitar,

Chelopechene.

3. Estija

Šios Estijos sritys:

—	Eesti Vabariik (välja arvatud Hiiu maakond).

4. Vengrija

Šios Vengrijos sritys:

—

Heves megye 700150, 700250, 700260, 700350, 700450, 700460, 700550, 700650, 700750, 700850, 700860, 700950, 701050, 701111, 701150, 701250, 701350, 701550, 701560, 701650, 701750, 701850, 701950, 702050, 702150, 702250, 702260, 702350, 702450, 702750, 702850, 702950, 703050, 703150, 703250, 703370, 705150, 705250, 705450, 705510 és 705610 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

—

Szabolcs-Szatmár-Bereg megye 850950, 851050, 851150, 851250, 851350, 851450, 851550, 851560, 851650, 851660, 851751, 851752, 852850, 852860, 852950, 852960, 853050, 853150, 853160, 853250, 853260, 853350, 853360, 853450, 853550, 854450, 854550, 854560, 854650, 854660, 854750, 854850, 854860, 854870, 854950, 855050, 855150, 856250, 856350, 856360, 856450, 856550, 856650, 856750, 856760, 856850, 856950, 857650, valamint 850150, 850250, 850260, 850350, 850450, 850550, 852050, 852150, 852250 és 857550, továbbá 850650, 850850, 851851 és 851852 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

—	Nógrád megye 550110, 550120, 550130, 550210, 550310, 550320, 550450, 550460, 550510, 550610, 550950, 551010, 551150, 551160, 551250, 551350, 551360, 551810 és 551821 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

—

Borsod-Abaúj-Zemplén megye 650100, 650200, 650300, 650400, 650500, 650600, 650700, 650800, 650900, 651000, 651200, 652100, 655400, 656701, 656702, 656800, 656900, 657010, 657100, 658100, 658310, 658401, 658402, 658404, 658500, 658600, 658700, 658801, 658802, 658901, 658902, 659000, 659100, 659210, 659220, 659300, 659400, 659500, 659601, 659602, 659701, 659800, 659901, 660000, 660100, 660200, 660400, 660501, 660502, 660600 és 660800, valamint 652400, 652500 és 652800 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

—	Hajdú-Bihar megye 900150, 900250, 900350, 900450, 900550, 900650, 900660, 900670 és 901850 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe.

5. Latvija

Šios Latvijos sritys:

—	Ādažu novads,

—	Aizputes novada Kalvenes pagasts,

—	Aglonas novads,

—	Aizkraukles novads,

—	Aknīstes novads,

—	Alojas novads,

—	Alūksnes novads,

—	Amatas novads,

—	Apes novads,

—	Auces novads,

—	Babītes novads,

—	Baldones novads,

—	Baltinavas novads,

—	Balvu novads,

—	Bauskas novads,

—	Beverīnas novads,

—	Brocēnu novada Blīdenes pagasts, Remtes pagasta daļa uz austrumiem no autoceļa 1154 un P109,

—	Burtnieku novads,

—	Carnikavas novads,

—	Cēsu novads,

—	Cesvaines novads,

—	Ciblas novads,

—	Dagdas novads,

—	Daugavpils novads,

—	Dobeles novads,

—	Dundagas novads,

—	Durbes novada Durbes un Vecpils pagasts,

—	Engures novads,

—	Ērgļu novads,

—	Garkalnes novads,

—	Gulbenes novads,

—	Iecavas novads,

—	Ikšķiles novads,

—	Ilūkstes novads,

—	Inčukalna novads,

—	Jaunjelgavas novads,

—	Jaunpiebalgas novads,

—	Jaunpils novads,

—	Jēkabpils novads,

—	Jelgavas novads,

—	Kandavas novads,

—	Kārsavas novads,

—	Ķeguma novads,

—	Ķekavas novads,

—	Kocēnu novads,

—	Kokneses novads,

—	Krāslavas novads,

—	Krimuldas novads,

—	Krustpils novads,

—	Kuldīgas novada Ēdoles, Īvandes, Padures, Rendas, Kabiles, Rumbas, Kurmāles, Pelču, Snēpeles, Turlavas, Laidu un Vārmes pagasts, Kuldīgas pilsēta,

—	Lielvārdes novads,

—	Līgatnes novads,

—	Limbažu novads,

—	Līvānu novads,

—	Lubānas novads,

—	Ludzas novads,

—	Madonas novads,

—	Mālpils novads,

—	Mārupes novads,

—	Mazsalacas novads,

—	Mērsraga novads,

—	Naukšēnu novads,

—	Neretas novads,

—	Ogres novads,

—	Olaines novads,

—	Ozolnieku novads,

—	Pārgaujas novads,

—	Pļaviņu novads,

—	Preiļu novads,

—	Priekules novads,

—	Priekuļu novads,

—	Raunas novads,

—	republikas pilsēta Daugavpils,

—	republikas pilsēta Jelgava,

—	republikas pilsēta Jēkabpils,

—	republikas pilsēta Jūrmala,

—	republikas pilsēta Rēzekne,

—	republikas pilsēta Valmiera,

—	Rēzeknes novads,

—	Riebiņu novads,

—	Rojas novads,

—	Ropažu novads,

—	Rugāju novads,

—	Rundāles novads,

—	Rūjienas novads,

—	Salacgrīvas novads,

—	Salas novads,

—	Salaspils novads,

—	Saldus novada Novadnieku, Kursīšu, Zvārdes, Pampāļu, Šķēdes, Nīgrandes, Zaņas, Ezeres, Rubas, Jaunauces un Vadakstes pagasts,

—	Saulkrastu novads,

—	Sējas novads,

—	Siguldas novads,

—	Skrīveru novads,

—	Skrundas novads,

—	Smiltenes novads,

—	Stopiņu novada daļa, kas atrodas uz austrumiem no autoceļa V36, P4 un P5, Acones ielas, Dauguļupes ielas un Dauguļupītes,

—	Strenču novads,

—	Talsu novads,

—	Tērvetes novads,

—	Tukuma novads,

—	Vaiņodes novads,

—	Valkas novads,

—	Varakļānu novads,

—	Vārkavas novads,

—	Vecpiebalgas novads,

—	Vecumnieku novads,

—	Ventspils novada Ances, Tārgales, Popes, Vārves, Užavas, Piltenes, Puzes, Ziru, Ugāles, Usmas un Zlēku pagasts, Piltenes pilsēta,

—	Viesītes novads,

—	Viļakas novads,

—	Viļānu novads,

—	Zilupes novads.

6. Lietuva

Šios Lietuvos sritys:

—	Alytaus miesto savivaldybė,

—	Alytaus rajono savivaldybė,

—	Anykščių rajono savivaldybė,

—	Akmenės rajono savivaldybė: Ventos ir Papilės seniūnijos,

—	Biržų miesto savivaldybė,

—	Biržų rajono savivaldybė,

—	Birštono savivaldybė,

—	Druskininkų savivaldybė,

—	Elektrėnų savivaldybė,

—	Ignalinos rajono savivaldybė,

—	Jonavos rajono savivaldybė,

—	Joniškio rajono savivaldybė: Kepalių, Kriukų, Saugėlaukio ir Satkūnų seniūnijos,

—	Jurbarko rajono savivaldybė,

—	Kaišiadorių rajono savivaldybė,

—	Kalvarijos savivaldybė,

—	Kauno miesto savivaldybė,

—	Kauno rajono savivaldybė,

—	Kazlų Rūdos savivaldybė,

—

Kelmės rajono savivaldybė: Tytuvėnų seniūnijos dalis į rytus ir pietus nuo kelio Nr. 157 ir į rytus nuo kelio Nr. 2105 ir Tytuvėnų apylinkių seniūnijos dalis į pietus nuo kelio Nr. 157 ir į rytus nuo kelio Nr. 2105, Užvenčio, Kukečių dalis į šiaurę nuo kelio Nr. 2128 ir į rytus nuo kelio Nr. 2106, ir Šaukėnų seniūnijos,

—	Kėdainių rajono savivaldybė,

—	Kupiškio rajono savivaldybė,

—	Lazdijų rajono savivaldybė: Būdviečio, Kapčiamieščio, Krosnos, Kučiūnų ir Noragėlių seniūnijos,

—	Marijampolės savivaldybė,

—	Mažeikių rajono savivaldybė: Šerkšnėnų, Sedos ir Židikų seniūnijos,

—	Molėtų rajono savivaldybė,

—	Pakruojo rajono savivaldybė,

—	Panevėžio rajono savivaldybė,

—	Panevėžio miesto savivaldybė,

—	Pasvalio rajono savivaldybė,

—	Radviliškio rajono savivaldybė,

—	Prienų rajono savivaldybė,

—	Raseinių rajono savivaldybė: Ariogalos, Betygalos, Pagojukų, Šiluvos, Kalnujų seniūnijos ir Girkalnio seniūnijos dalis į pietus nuo kelio Nr. A1,

—	Rokiškio rajono savivaldybė,

—	Šakių rajono savivaldybė,

—	Šalčininkų rajono savivaldybė,

—	Šiaulių miesto savivaldybė,

—	Šiaulių rajono savivaldybė: Šiaulių kaimiškoji seniūnija,

—	Šilutės rajono savivaldybė: Rusnės seniūnija,

—	Širvintų rajono savivaldybė,

—	Švenčionių rajono savivaldybė,

—	Tauragės rajono savivaldybė: Batakių ir Gaurės seniūnijos,

—	Telšių rajono savivaldybė,

—	Trakų rajono savivaldybė,

—	Ukmergės rajono savivaldybė,

—	Utenos rajono savivaldybė,

—	Varėnos rajono savivaldybė,

—	Vilniaus miesto savivaldybė,

—	Vilniaus rajono savivaldybė,

—	Vilkaviškio rajono savivaldybė,

—	Visagino savivaldybė,

—	Zarasų rajono savivaldybė.

7. Lenkija

Šios Lenkijos sritys:

w województwie warmińsko-mazurskim:

Gminy Kalinowo, Prostki, Stare Juchy i gmina wiejska Ełk w powiecie ełckim,

gminy Godkowo, Milejewo, Młynary, Pasłęk, część gminy Elbląg położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr S7 biegnącą od granicy powiatu miejskigo Elbląg do wschodniej granicy gminy Elbląg, i część obszaru lądowego gminy Tolkmicko położona na południe od linii brzegowej Zalewu Wiślanego i Zatoki Elbląskiej do granicy z gminą wiejską Elbląg w powiecie elbląskim,

powiat miejski Elbląg,

gminy Kruklanki, Wydminy, część gminy Miłki położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 63, część gminy Ryn położona na północ od linii kolejowej łączącej miejscowości Giżycko i Kętrzyn i część gminy wiejskiej Giżycko położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 59 biegnącą od zachodniej granicy gminy do granicy miasta Giżycko, na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 63 biegnącą od południowej granicy gminy do granicy miasta Giżycko i na północ od granicy miasta Giżycka i miasto Giżycko w powiecie giżyckim,

gmina Dubeninki, część gminy Gołdap położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 65 biegnącą od południowej granicy gminy do skrzyżowania z drogą nr 1815N i na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 1815N biegnącą od zachodniej granicy gminy do skrzyżowania z drogą nr 65 w powiecie gołdapskim,

gmina Pozezdrze i część gminy Węgorzewo położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 63 biegnącą od południowo-wschodniej granicy gminy do skrzyżowania z drogą nr 650, a następnie na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 650 biegnącą od skrzyżowania z drogą nr 63 do skrzyżowania z drogą biegnącą do miejscowości Przystań i na wschód od linii wyznaczonej przez drogę łączącą miejscowości Przystań, Pniewo, Kamionek Wielki, Radzieje, Dłużec w powiecie węgorzewskim,

gminy Olecko, Świętajno, Wieliczki i część gminy Kowale Oleckie położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 65 i na południowy wschód od linii wyznaczonej przez drogę łączącą miejscowości Kowale Oleckie, Guzy, Wężewo, Sokółki biegnącą do południowej granicy gminy w powiecie oleckim,

gminy Orzysz, Biała Piska i część gminy Pisz położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 58 w powiecie piskim,

gminy Górowo Iławeckie z miastem Górowo Iławeckie, Bisztynek, część gminy wiejskiej Bartoszyce położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 51 biegnącą od północnej granicy gminy do skrzyżowania z drogą nr 57 i na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 57 biegnącą od skrzyżowania z drogą nr 51 do południowej granicy gminy i miasto Bartoszyce w powiecie bartoszyckim,

gmina Kolno w powiecie olsztyńskim,

powiat braniewski,

gminy Kętrzyn z miastem Kętrzyn, Reszel i część gminy Korsze położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę biegnącą od wschodniej granicy łączącą miejscowości Krelikiejmy i Sątoczno i na wschód od linii wyznaczonej przez drogę łączącą miejscowości Sątoczno, Sajna Wielka biegnącą do skrzyżowania z drogą nr 590 w miejscowości Glitajny, a następnie na wschód od drogi nr 590 do skrzyżowania z drogą nr 592 i na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 592 biegnącą od zachodniej granicy gminy do skrzyżowania z drogą nr 590 w powiecie kętrzyńskim,

powiat lidzbarski,

część gminy Sorkwity położona na północ od drogi nr 16 i część gminy wiejskiej Mrągowo położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 16 biegnącą od zachodniej granicy gminy do granicy miasta Mrągowo oraz na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 59 biegnącą od wschodniej granicy gminy do granicy miasta Mrągowo w powiecie mrągowskim;

w województwie podlaskim:

powiat grajewski,

powiat moniecki,

powiat sejneński,

gminy Łomża, Piątnica, Śniadowo, Jedwabne, Przytuły i Wizna w powiecie łomżyńskim,

powiat miejski Łomża,

gminy Mielnik, Nurzec – Stacja, Grodzisk, Drohiczyn, Dziadkowice, Milejczyce i Siemiatycze z miastem Siemiatycze w powiecie siemiatyckim,

powiat hajnowski,

gminy Kobylin-Borzymy i Sokoły w powiecie wysokomazowieckim,

część gminy Zambrów położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr S8 w powiecie zambrowskim,

gminy Grabowo i Stawiski w powiecie kolneńskim,

gminy Czarna Białostocka, Dobrzyniewo Duże, Gródek, Juchnowiec Kościelny, Łapy, Michałowo, Supraśl, Suraż, Turośń Kościelna, Tykocin, Wasilków, Zabłudów, Zawady i Choroszcz w powiecie białostockim,

gminy Boćki, Orla, Bielsk Podlaski z miastem Bielsk Podlaski i część gminy Brańsk położona na południe od linii od linii wyznaczonej przez drogę nr 66 biegnącą od wschodniej granicy gminy do granicy miasta Brańsk w powiecie bielskim,

powiat suwalski,

powiat miejski Suwałki,

powiat augustowski,

powiat sokólski,

powiat miejski Białystok;

w województwie mazowieckim:

gminy Korczew, Kotuń, Paprotnia, Przesmyki, Wodynie, Skórzec, Mokobody, Mordy, Siedlce, Suchożebry i Zbuczyn w powiecie siedleckim,

powiat miejski Siedlce,

gminy Repki, Jabłonna Lacka, część gminy Bielany położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 63 i część gminy wiejskiej Sokołów Podlaski położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 63 w powiecie sokołowskim,

powiat łosicki,

gminy Brochów, Młodzieszyn, część gminy Teresin położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 92, część gminy wiejskiej Sochaczew położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 92 i część miasta Sochaczew położona na północny wschód od linii wyznaczonej przez drogi nr 50 i 92 w powiecie sochaczewskim,

powiat nowodworski,

gminy Joniec i Nowe Miasto w powiecie płońskim,

gminy Pokrzywnica, Świercze i część gminy Winnica położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę łączącą miejscowości Bielany, Winnica i Pokrzywnica w powiecie pułtuskim,

gminy Dąbrówka, Kobyłka, Marki, Radzymin, Wołomin, Zielonka i Ząbki w powiecie wołomińskim,

część gminy Somianka położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 62 w powiecie wyszkowskim,

gminy Cegłów, Dębe Wielkie, Halinów, Latowicz, Mrozy, Siennica, Sulejówek, część gminy Jakubów położona na południe od linii wyznaczoenj przez drogę nr 92, część gminy Kałuszyn położona na południe od linii wyznaczonej przez drogi nr 2 i 92 i część gminy Mińsk Mazowiecki położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr A2 i miasto Mińsk Mazowiecki w powiecie mińskim,

powiat garwoliński,

powiat otwocki,

powiat warszawski zachodni,

powiat legionowski,

powiat piaseczyński,

powiat pruszkowski,

gminy Chynów, Grójec, Jasieniec, Pniewy i Warka w powiecie grójeckim,

gminy Milanówek, Grodzisk Mazowiecki, Podkowa Leśna i Żabia Wola w powiecie grodziskim,

gminy Grabów nad Pilicą, Magnuszew, Głowaczów, Kozienice w powiecie kozienickim,

część gminy Stromiec położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 48 w powiecie białobrzeskim,

powiat miejski Warszawa;

w województwie lubelskim:

gminy Borki, Czemierniki, Kąkolewnica, Komarówka Podlaska, Wohyń i Radzyń Podlaski z miastem Radzyń Podlaski w powiecie radzyńskim,

gminy Stoczek Łukowski z miastem Stoczek Łukowski, Wola Mysłowska, Trzebieszów, Krzywda, Stanin, część gminy wiejskiej Łuków położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 63 biegnącą od północnej granicy gminy do granicy miasta Łuków i na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 806 biegnącą od wschodniej granicy miasta Łuków do wschodniej granicy gminy wiejskiej Łuków i miasto Łuków w powiecie łukowskim,

gminy Janów Podlaski, Kodeń, Tuczna, Leśna Podlaska, Rossosz, Łomazy, Konstantynów, Piszczac, Rokitno, Biała Podlaska, Zalesie, Terespol z miastem Terespol, Drelów, Międzyrzec Podlaski z miastem Międzyrzec Podlaski w powiecie bialskim,

powiat miejski Biała Podlaska,

gmina Łęczna i część gminy Spiczyn położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 829 w powiecie łęczyńskim,

część gminy Siemień położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 815 i część gminy Milanów położona na zachód od drogi nr 813 w powiecie parczewskim,

gminy Niedźwiada, Ostrówek, Abramów, Firlej, Kamionka, Michów i Lubartów z miastem Lubartów, w powiecie lubartowskim,

gminy Jabłonna, Krzczonów, Niemce, Garbów i Wólka w powiecie lubelskim,

gminy Mełgiew, Rybczewice i Piaski w powiecie świdnickim,

gmina Fajsławice, Izbica, Kraśniczyn, część gminy Krasnystaw położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 17 biegnącą od północno – wschodniej granicy gminy do granicy miasta Krasnystaw, miasto Krasnystaw i część gminy Łopiennik Górny położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 17 w powiecie krasnostawskim,

gminy Dołhobyczów, Mircze, Trzeszczany, Werbkowice i część gminy wiejskiej Hrubieszów położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 844 oraz na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 74 i miasto Hrubieszów w powiecie hrubieszowskim,

gmina Telatyn, Tyszowce i część gminy Łaszczów położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 852 w powiecie tomaszowskim,

część gminy Wojsławice położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę biegnącą od północnej granicy gminy przez miejscowość Wojsławice do południowej granicy gminy w powiecie chełmskim,

gmina Grabowiec i Skierbieszów w powiecie zamojskim,

gminy Markuszów, Nałęczów, Kazimierz Dolny, Końskowola, Kurów, Wąwolnica, Żyrzyn, Baranów, część gminy wiejskiej Puławy położona na wschód od rzeki Wisły i miasto Puławy w powiecie puławskim,

gminy Annopol, Dzierzkowice i Gościeradów w powiecie kraśnickim,

gmina Józefów nad Wisłą w powiecie opolskim,

gmina Stężyca w powiecie ryckim;

w województwie podkarpackim:

gminy Radomyśl nad Sanem i Zaklików w powiecie stalowowolskim.

8. Rumunija

Šios Rumunijos sritys:

—

Restul județului Maramureș care nu a fost inclus în Partea III cu următoarele comune:

—	Comuna Vișeu de Sus,

—	Comuna Moisei,

—	Comuna Borșa,

—	Comuna Oarța de Jos,

—	Comuna Suciu de Sus,

—	Comuna Coroieni,

—	Comuna Târgu Lăpuș,

—	Comuna Vima Mică,

—	Comuna Boiu Mare,

—	Comuna Valea Chioarului,

—	Comuna Ulmeni,

—	Comuna Băsești,

—	Comuna Baia Mare,

—	Comuna Tăuții Magherăuș,

—	Comuna Cicărlău,

—	Comuna Seini,

—	Comuna Ardusat,

—	Comuna Farcasa,

—	Comuna Salsig,

—	Comuna Asuaju de Sus,

—	Comuna Băița de sub Codru,

—	Comuna Bicaz,

—	Comuna Grosi,

—	Comuna Recea,

—	Comuna Baia Sprie,

—	Comuna Sisesti,

—	Comuna Cernesti,

—	Copalnic Mănăstur,

—	Comuna Dumbrăvița,

—	Comuna Cupseni,

—	Comuna Șomcuța Mare,

—	Comuna Sacaleșeni,

—	Comuna Remetea Chioarului,

—	Comuna Mireșu Mare,

—	Comuna Ariniș,

—	Județul Bistrița-Năsăud.

III DALIS

1. Latvija

Šios Latvijos sritys:

—	Brocēnu novada Cieceres un Gaiķu pagasts, Remtes pagasta daļa uz rietumiem no autoceļa 1154 un P109, Brocēnu pilsēta,

—	Saldus novada Saldus, Zirņu, Lutriņu un Jaunlutriņu pagasts, Saldus pilsēta.

2. Lietuva

Šios Lietuvos sritys:

—	Akmenės rajono savivaldybė: Akmenės, Kruopių, Naujosios Akmenės kaimiškoji ir Naujosios Akmenės miesto seniūnijos,

—	Joniškio rajono savivaldybė: Gaižaičių, Gataučių, Joniškio, Rudiškių, Skaistgirio, Žagarės seniūnijos,

—	Lazdijų rajono savivaldybė: Lazdijų miesto, Lazdijų, Seirijų, Šeštokų, Šventežerio ir Veisiejų seniūnijos,

—	Mažeikių rajono savivaldybės: Laižuvos, Mažeikių apylinkės, Mažeikių, Reivyčių, Tirkšlių ir Viekšnių seniūnijos,

—	Šiaulių rajono savivaldybės: Bubių, Ginkūnų, Gruzdžių, Kairių, Kuršėnų kaimiškoji, Kuršėnų miesto, Kužių, Meškuičių, Raudėnų ir Šakynos seniūnijos.

3. Lenkija

Šios Lenkijos sritys:

w województwie warmińsko-mazurskim:

gmina Sępopol i część gminy wiejskiej Bartoszyce położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 51 biegnącą od północnej granicy gminy do skrzyżowania z drogą nr 57 i na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 57 biegnącą od skrzyżowania z drogą nr 51 do południowej granicy gminy w powiecie bartoszyckim,

gminy Srokowo, Barciany i część gminy Korsze położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę biegnącą od wschodniej granicy łączącą miejscowości Krelikiejmy i Sątoczno i na zachód od linii wyznaczonej przez drogę łączącą miejscowości Sątoczno, Sajna Wielka biegnącą do skrzyżowania z drogą nr 590 w miejscowości Glitajny, a następnie na zachód od drogi nr 590 do skrzyżowania z drogą nr 592 i na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 592 biegnącą od zachodniej granicy gminy do skrzyżowania z drogą nr 590 w powiecie kętrzyńskim,

gmina Budry i część gminy Węgorzewo położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 63 biegnącą od południowo-wschodniej granicy gminy do skrzyżowania z drogą nr 650, a następnie na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 650 biegnącą od skrzyżowania z drogą nr 63 do skrzyżowania z drogą biegnącą do miejscowości Przystań i na zachód od linii wyznaczonej przez drogę łączącą miejscowości Przystań, Pniewo, Kamionek Wielki, Radzieje, Dłużec w powiecie węgorzewskim,

gmina Banie Mazurskie i część gminy Gołdap położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 65 biegnącą od południowej granicy gminy do skrzyżowania z drogą nr 1815N i na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 1815N biegnącą od zachodniej granicy gminy do skrzyżowania z drogą nr 65 w powiecie gołdapskim,

część gminy Kowale Oleckie położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę biegnącą od południowej granicy gminy łączącą miejscowości Sokółki, Wężewo, Guzy, Kowale Oleckie do skrzyżowania z drogą nr 65 i na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 65 biegnacą od tego skrzyżowania do północnej granicy gminy w powiecie oleckim,

w województwie mazowieckim:

gminy Domanice i Wiśniew w powiecie siedleckim,

w województwie lubelskim:

gminy Białopole, Dubienka, Chełm, Leśniowice, Wierzbica, Sawin, Ruda Huta, Dorohusk, Kamień, Rejowiec, Rejowiec Fabryczny z miastem Rejowiec Fabryczny, Siedliszcze, Żmudź i część gminy Wojsławice położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę biegnącą od północnej granicy gminy do miejscowości Wojsławice do południowej granicy gminy w powiecie chełmskim,

powiat miejski Chełm,

gmina Siennica Różana część gminy Łopiennik Górny położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 17 i część gminy Krasnystaw położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 17 biegnącą od północno – wschodniej granicy gminy do granicy miasta Krasnystaw w powiecie krasnostawskim,

gminy Hanna, Hańsk, Wola Uhruska, Urszulin, Stary Brus, Wyryki i gmina wiejska Włodawa w powiecie włodawskim,

gminy Cyców, Ludwin, Puchaczów, Milejów i część gminy Spiczyn położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 829 w powiecie łęczyńskim,

gmina Trawniki w powiecie świdnickim,

gminy Jabłoń, Podedwórze, Dębowa Kłoda, Parczew, Sosnowica, część gminy Siemień położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 815 i część gminy Milanów położona na wschód od drogi nr 813 w powiecie parczewskim,

gminy Sławatycze, Sosnówka, i Wisznice w powiecie bialskim,

gmina Ulan Majorat w powiecie radzyńskim,

gminy Ostrów Lubelski, Serniki i Uścimów w powiecie lubartowskim,

gmina Wojcieszków i część gminy wiejskiej Łuków położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 63 biegnącą od północnej granicy gminy do granicy miasta Łuków, a następnie na północ, zachód, południe i wschód od linii stanowiącej północną, zachodnią, południową i wschodnią granicę miasta Łuków do jej przecięcia się z drogą nr 806 i na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 806 biegnącą od wschodniej granicy miasta Łuków do wschodniej granicy gminy wiejskiej Łuków w powiecie łukowskim,

gminy Horodło, Uchanie i część gminy wiejskiej Hrubieszów położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 844 biegnącą od zachodniej granicy gminy wiejskiej Hrubieszów do granicy miasta Hrubieszów oraz na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 74 biegnącą od wschodniej granicy miasta Hrubieszów do wschodniej granicy gminy wiejskiej Hrubieszów w powiecie hrubieszowskim,

w województwie podkarpackim:

gmina Cieszanów w powiecie lubaczowskim.

4. Rumunija

Šios Rumunijos sritys:

—	Zona orașului București,

—	Județul Constanța,

—	Județul Satu Mare,

—	Județul Tulcea,

—	Județul Bacău,

—	Județul Bihor,

—	Județul Brăila,

—	Județul Buzău,

—	Județul Călărași,

—	Județul Dâmbovița,

—	Județul Galați,

—	Județul Giurgiu,

—	Județul Ialomița,

—	Județul Ilfov,

—	Județul Prahova,

—	Județul Sălaj,

—	Județul Vaslui,

—	Județul Vrancea,

—	Județul Teleorman,

—

Partea din județul Maramureș cu următoarele delimitări:

—	Comuna Petrova,

—	Comuna Bistra,

—	Comuna Repedea,

—	Comuna Poienile de sub Munte,

—	Comuna Vișeu e Jos,

—	Comuna Ruscova,

—	Comuna Leordina,

—	Comuna Rozavlea,

—	Comuna Strâmtura,

—	Comuna Bârsana,

—	Comuna Rona de Sus,

—	Comuna Rona de Jos,

—	Comuna Bocoiu Mare,

—	Comuna Sighetu Marmației,

—	Comuna Sarasau,

—	Comuna Câmpulung la Tisa,

—	Comuna Săpânța,

—	Comuna Remeti,

—	Comuna Giulești,

—	Comuna Ocna Șugatag,

—	Comuna Desești,

—	Comuna Budești,

—	Comuna Băiuț,

—	Comuna Cavnic,

—	Comuna Lăpuș,

—	Comuna Dragomirești,

—	Comuna Ieud,

—	Comuna Saliștea de Sus,

—	Comuna Săcel,

—	Comuna Călinești,

—	Comuna Vadu Izei,

—	Comuna Botiza,

—	Comuna Bogdan Vodă,

—	Localitatea Groșii Țibileșului, comuna Suciu de Sus,

—	Localitatea Vișeu de Mijloc, comuna Vișeu de Sus,

—	Localitatea Vișeu de Sus, comuna Vișeu de Sus.

—

Partea din județul Mehedinți cu următoarele comune:

—	Comuna Strehaia,

—	Comuna Greci,

—	Comuna Brejnita Motru,

—	Comuna Butoiești,

—	Comuna Stângăceaua,

—	Comuna Grozesti,

—	Comuna Dumbrava de Jos,

—	Comuna Băcles,

—	Comuna Bălăcița,

—

Partea din județu Arges cu următoarele comune:

—	Comuna Bârla,

—	Comuna Miroși,

—	Comuna Popești,

—	Comuna Ștefan cel Mare,

—	Comuna Slobozia,

—	Comuna Mozăceni,

—	Comuna Negrași,

—	Comuna Izvoru,

—	Comuna Recea,

—	Comuna Căldăraru,

—	Comuna Ungheni,

—	Comuna Hârsești,

—	Comuna Stolnici,

—	Comuna Vulpești,

—	Comuna Rociu,

—	Comuna Lunca Corbului,

—	Comuna Costești,

—	Comuna Mărăsești,

—	Comuna Poiana Lacului,

—	Comuna Vedea,

—	Comuna Uda,

—	Comuna Cuca,

—	Comuna Morărești,

—	Comuna Cotmeanaâ,

—	Comuna Răchițele de Jos,

—	Comuna Drăganu-Olteni,

—	Comuna Băbana,

—	Comuna Bascov,

—	Comuna Moșoaia,

—	Municipiul Pitești,

—	Comuna Albota,

—	Comuna Oarja,

—	Comuna Bradu,

—	Comuna Suseni,

—	Comuna Căteasca,

—	Comuna Rătești,

—	Comuna Teiu,

—	Județul Olt,

—	Județul Dolj,

—	Județul Arad,

—	Județul Timiș,

—	Județul Covasna,

—	Județul Brașov,

—	Județul Botoșani.

IV DALIS

Italija

Šios Italijos sritys:

—	tutto il territorio della Sardegna.

“

		ISSN 1977-0723
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		L 105

Leidimas lietuvių kalba	Teisės aktai	62 metai 2019m. balandžio 16d.

Turinys		II Ne teisėkūros procedūra priimami aktai	Puslapis
		TARPTAUTINIAI SUSITARIMAI
	*	2019 m. balandžio 8 d. Tarybos sprendimas (ES) 2019/610 dėl Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimo, įsteigiančio asociaciją tarp Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Izraelio Valstybės, protokolo, kuriuo atsižvelgiama į Kroatijos Respublikos įstojimą į Europos Sąjungą, sudarymo Europos Sąjungos bei jos valstybių narių vardu	1
		REGLAMENTAI
	*	2019 m. balandžio 9 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/611, kuriuo patvirtinamas reikšmingas saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų registre įregistruoto pavadinimo specifikacijos pakeitimas (Liquirizia di Calabria (SKVN))	3
	*	2019 m. balandžio 9 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/612 dėl tam tikrų prekių klasifikavimo Kombinuotojoje nomenklatūroje	5
	*	2019 m. balandžio 9 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/613 dėl tam tikrų prekių klasifikavimo Kombinuotojoje nomenklatūroje	8
		SPRENDIMAI
	*	2019 m. balandžio 9 d. Tarybos sprendimas (ES) 2019/614 dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi Europos Sąjungos ir Japonijos ekonominės partnerystės susitarimu įsteigtame Jungtiniame komitete, dėl Jungtinio komiteto Darbo tvarkos taisyklių, kolegijos Darbo tvarkos taisyklių ir arbitrų Elgesio kodekso priėmimo bei tarpininkavimo procedūros nustatymo	11
	*	2019 m. balandžio 15 d. Tarybos sprendimas (BUSP) 2019/615 dėl Sąjungos paramos veiklai, rengiantis 2020 m. Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo (NPT) šalių peržiūros konferencijai	25
	*	2019 m. balandžio 15 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2019/616, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2017/247 dėl apsaugos priemonių, susijusių su labai patogeniško paukščių gripo protrūkiais tam tikrose valstybėse narėse, priedas (pranešta dokumentu Nr. C(2019) 3024) ( 1 )	31
	*	2019 m. balandžio 15 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2019/617, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES dėl gyvūnų sveikatos kontrolės priemonių, susijusių su afrikiniu kiaulių maru tam tikrose valstybėse narėse, priedas (pranešta dokumentu Nr. C(2019) 3013) ( 1 )	37

		Klaidų ištaisymas
	*	2018 m. spalio 10 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2018/1922, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 428/2009, nustatantis Bendrijos dvejopo naudojimo prekių eksporto, persiuntimo, susijusių tarpininkavimo paslaugų ir tranzito kontrolės režimą, klaidų ištaisymas ( OL L 319, 2018 12 14 )	67

		Pranešimas skaitytojui
	*	Pastaba skaitytojui – L 102 (žr. 68 puslapį)	68


	(1) Tekstas svarbus EEE.