ISSN 1977-0723

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

L 63
European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Teisės aktai

62 metai
2019m. kovo 4d.

Turinys

 

II   Ne teisėkūros procedūra priimami aktai

Puslapis

 

 

REGLAMENTAI

 

*

2018 m. spalio 25 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2019/348, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES papildoma techniniais reguliavimo standartais, kuriais patikslinami įstaigos žlugimo poveikio finansų rinkoms, kitoms įstaigoms ir finansavimo sąlygoms vertinimo kriterijai ( 1 )

1

 

 

SPRENDIMAI

 

*

2019 m. vasario 22 d. Tarybos sprendimas (ES) 2019/349, kuriuo nustatoma pozicija, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi Pasaulio prekybos organizacijos Viešųjų pirkimų komitete, dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prisijungimo prie Peržiūrėtos sutarties dėl viešųjų pirkimų jai išstojus iš Europos Sąjungos

12

 

 

(1)   Tekstas svarbus EEE.

LT

Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį.

Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė.

II Ne teisėkūros procedūra priimami aktai

REGLAMENTAI

4.3.2019   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 63/1

KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2019/348

2018 m. spalio 25 d.

kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES papildoma techniniais reguliavimo standartais, kuriais patikslinami įstaigos žlugimo poveikio finansų rinkoms, kitoms įstaigoms ir finansavimo sąlygoms vertinimo kriterijai

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/59/ES, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 82/891/EEB, direktyvos 2001/24/EB, 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2005/56/EB, 2007/36/EB, 2011/35/ES, 2012/30/ES bei 2013/36/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 648/2012 (1), ypač į jos 4 straipsnio 6 dalį,

kadangi:

(1)

siekiant nustatyti, ar valstybės narės jų jurisdikcijai priklausančioms įstaigoms turėtų taikyti supaprastintas pareigas, Direktyvos 2014/59/ES 4 straipsnio 1 dalyje reikalaujama, kad tos valstybės narės užtikrintų, kad kompetentingos ir pertvarkymo institucijos įvertintų poveikį, kurį dėl tam tikrų tame straipsnyje nurodytų veiksnių galėtų turėti įstaigos žlugimas;

(2)

tas vertinimas turėtų būti atskiras nuo bet kokio kito vertinimo, kurį turi atlikti pertvarkymo institucijos, įskaitant visų pirma įstaigos ar grupės pertvarkymo galimybės vertinimą arba vertinimą, ar laikomasi pertvarkymo sąlygų, nurodytų Direktyvoje 2014/59/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 806/2014 (2), ir neturėtų nulemti jokio kito vertinimo;

(3)

Direktyvos 2014/59/ES 4 straipsnio 1 dalyje nurodyti kriterijai turėtų būti patikslinti praktiškai, veiksmingai ir rezultatyviai. Todėl galimas įstaigos žlugimo poveikis turėtų būti vertinamas iš pradžių remiantis kiekybiniais, o vėliau – kokybiniais kriterijais. Apskritai kokybiniais kriterijais grindžiamas vertinimas turėtų būti atliekamas tik tada, kai atlikus vertinimą pagal kiekybinius kriterijus neprieinama prie išvados, kad atsižvelgiant į galimą įstaigos žlugimo poveikį reikia taikyti įprastas pareigas, o ne vien supaprastintas pareigas;

(4)

siekiant užtikrinti darnų ir veiksmingą šio reglamento taikymą, kompetentingos ir pertvarkymo institucijos kiekybinius kriterijus turėtų vertinti pagal Sąjungos bendrą ribą, t. y. bendrą kiekybinį balą. Tą bendrą kiekybinį balą kompetentingos ir pertvarkymo institucijos turėtų apskaičiuoti pagal tam tikrus rodiklius, naudodamos Įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 680/2014 (3) nustatytos taikomos priežiūros ataskaitų teikimo sistemos vertes;

(5)

siekiant tinkamai subalansuoti numatomą įstaigų, kurioms nebūtų galima taikyti supaprastintų pareigų, dalį ir tokių įstaigų pasiskirstymą valstybėse narėse, kredito įstaigų bendro kiekybinio balo Sąjungos riba iš principo turėtų būti 25 baziniai punktai. Tačiau kompetentingos ir pertvarkymo institucijos priklausomai nuo valstybės narės bankų sektoriaus specifikos turėtų turėti galimybę padidinti arba sumažinti 25 bazinių punktų ribą ir ją nustatyti tokio dydžio, kad ji būtų 0–105 bazinių punktų intervale. Labai koncentruotame bankų sektoriuje gali būti pagrįsta nustatyti didesnę ribą, o sektoriuje, kuriame yra didelis mažų įstaigų skaičius ir mažas didelių įstaigų skaičius, gali būti mažesnė riba. Nustatyta riba turėtų tinkamai subalansuoti kredito įstaigų, kurioms galėtų būti taikomos supaprastintos pareigos konkrečioje valstybėje narėje, viso turto bendrą vertę su kredito įstaigų, kurioms pagal kiekybinį vertinimą tokių pareigų nebūtų galima taikyti, viso turto bendra verte;

(6)

kompetentingos ir pertvarkymo institucijos, negavusios rodiklių verčių iš įstaigų teikiamų priežiūros ataskaitų, turėtų naudoti tinkamas pakaitines reikšmes, grindžiamas nacionaliniais bendraisiais apskaitos principais (BAP). Tais atvejais, kai pakaitinių reikšmių nustatymas būtų per didelė našta, kompetentingos ar pertvarkymo institucijos turėtų turėti galimybę atitinkamus rodiklius prilyginti nuliui. Tačiau tokia galimybė turėtų būti taikoma tik įstaigoms, kurios neteikia 20 formos pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 680/2014 5 straipsnio a punkto 4 papunktį, nes jos neviršija tame papunktyje nurodytos ribos;

(7)

siekiant užtikrinti, kad šio reglamento metodas visiškai atitiktų proporcingumo principą, ir neužkrauti neproporcingos naštos, turėtų būti įmanoma mažas kredito įstaigas kiekybiškai įvertinti tik pagal jų dydį. Todėl kompetentingos ir pertvarkymo institucijos turėtų turėti galimybę išvadą, kad mažos kredito įstaigos žlugimas neturėtų turėti didelių neigiamų pasekmių finansų rinkoms, kitoms įstaigoms ar finansavimo sąlygoms, padaryti netaikydamos bendro kiekybinio balo, jei jų kokybinis vertinimas patvirtina tokią išvadą. Tų mažų kredito įstaigų vertinimas pagal kokybinius kriterijus taip pat turėtų būti atliekamas proporcingai;

(8)

kad būtų užtikrintas įstaigų žlugimo poveikio finansų rinkoms, kitoms įstaigoms ar finansavimo sąlygoms vertinimo veiksmingumas ir rezultatyvumas, kiekybiniai ir kokybiniai kriterijai turėtų būti nustatomi remiantis sąlygomis ir kategorijomis, kurios jau nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2013/36/ES (4);

(9)

konkrečiai, pagal Direktyvos 2013/36/ES 131 straipsnio 2 dalį pasaulinės sisteminės svarbos įstaigos (angl. G-SII) tokiomis laikomos atsižvelgiant į, inter alia, jų dydį, susietumą su finansų sistema, sudėtingumą ir tarpvalstybinę veiklą. Kadangi tie kriterijai iš esmės sutampa su Direktyvos 2014/59/ES 4 straipsnio 1 dalies kriterijais, kompetentingos ir pertvarkymo institucijos turėtų turėti galimybę neatlikusios kiekybinio vertinimo nuspręsti, kad G-SII žlugimas turėtų turėti didelių neigiamų pasekmių finansų rinkoms, kitoms įstaigoms ar finansavimo sąlygoms;

(10)

be to, pagal Direktyvos 2013/36/ES 131 straipsnio 3 dalį kitos sisteminės svarbos įstaigos (angl. O-SII) tokiomis laikomos atsižvelgiant į, inter alia, jų dydį, svarbą Sąjungos arba atitinkamos valstybės narės ekonomikai, tarpvalstybinės veiklos svarbą ir susietumą su finansų sistema. Kadangi tie kriterijai labai panašūs į Direktyvos 2014/59/ES 4 straipsnio 1 dalies kriterijus, kompetentingos ir pertvarkymo institucijos turėtų turėti galimybę neatlikusios kiekybinio vertinimo nuspręsti, kad O-SII žlugimas turėtų turėti didelių neigiamų pasekmių finansų rinkoms, kitoms įstaigoms ar finansavimo sąlygoms;

(11)

be to, Direktyvos 2013/36/ES 107 straipsnio 3 dalimi reikalaujama, kad vadovaudamasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1093/2010 (5) 16 straipsniu Europos bankininkystės institucija (EBI) paskelbtų gaires dėl priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo proceso (angl. SREP) bendros tvarkos ir metodikų. Reikalaujama, kad kompetentingos institucijos ir finansų įstaigos, kurioms tos gairės skirtos, dėtų visas pastangas, kad jų būtų laikomasi. Todėl atliekant Direktyvos 2014/59/ES 4 straipsnio 1 dalyje nurodytą vertinimą reikėtų atsižvelgti į kompetentingų institucijų atliekamą skirstymą į kategorijas pagal EBI SREP gaires. Kompetentingos institucijos įstaigas skirsto į keturias kategorijas. Pirmą kategoriją (SREP 1 kategoriją) sudaro G-SII bei O-SII ir atitinkamais atvejais kitos įstaigos, dėl jų dydžio, vidaus organizacinės struktūros ir veiklos pobūdžio, masto ir sudėtingumo kompetentingų institucijų priskirtos prie šios kategorijos. Taigi, jei kompetentinga institucija nusprendė, kad įstaiga priskiriama prie SREP 1 kategorijos, kompetentingos ir pertvarkymo institucijos turėtų turėti galimybę neatlikusios kiekybinio vertinimo nuspręsti, kad tos įstaigos žlugimas turėtų turėti didelių neigiamų pasekmių finansų rinkoms, kitoms įstaigoms ar finansavimo sąlygoms;

(12)

kad būtų užtikrintas įstaigų vertinimo nuoseklumas, reikia nustatyti būtiniausią aspektų, kuriais remdamosi kompetentingos ir pertvarkymo institucijos turėtų atlikti kokybinius vertinimus, sąrašą neužkertant kelio toms institucijoms atsižvelgti į kitus svarbius aspektus. Būtiniausias kokybinių aspektų sąrašas turėtų būti susietas su aplinkybėmis, rodančiomis, kad įstaigos žlugimas galėtų turėti didelių neigiamų pasekmių finansų rinkoms, kitoms įstaigoms ar finansavimo sąlygoms;

(13)

atsižvelgiant į investicinių įmonių, kurioms taikoma Direktyva 2014/59/ES, įvairovę ir poreikį neužbėgti už akių Sąjungos mastu vykstančiam darbui, susijusiam su toms įmonėms taikomų prudencinių reikalavimų peržiūra, šiame reglamente reikėtų tik nustatyti rodiklius, į kuriuos kompetentingos ir pertvarkymo institucijos turėtų atsižvelgti dydžio kriterijui įvertinti. Tos institucijos turėtų nustatyti tiems rodikliams priskirtinas svertines vertes ir atitinkamas ribas;

(14)

įstaigos, priklausančios grupei, kuriai taikoma konsoliduota priežiūra pagal Direktyvos 2013/36/ES 111 ir 112 straipsnius (tarpvalstybinei grupei), susietumas yra labai didelis ir jos veikla kur kas sudėtingesnė nei atskiros įstaigos veikla. Taigi tarpvalstybinei grupei priklausančios įstaigos žlugimo poveikis gali būti didesnis. Todėl kompetentingos ir pertvarkymo institucijos turėtų padaryti išvadą, kad tarpvalstybinei grupei priklausančios įstaigos žlugimas turėtų turėti didelių neigiamų pasekmių finansų rinkoms, kitoms įstaigoms ar finansavimo sąlygoms, jei tokia išvada padaroma atlikus vertinimus atskirų valstybių narių, kuriose grupė veikia, lygmeniu. Tam pasiekti kompetentingos ir pertvarkymo institucijos turėtų koordinuoti savo vertinimus ir keistis visa būtina informacija bankų sąjungoje ir priežiūros bei pertvarkymo institucijų kolegijose;

(15)

kompetentingos ir pertvarkymo institucijos turėtų turėti galimybę nuspręsti, kad tam tikrų įstaigų žlugimas neturėtų turėti didelių neigiamų pasekmių, kaip nurodyta Direktyvos 2014/59/ES 4 straipsnio 1 dalyje, net jei jų bendras kiekybinis balas pasiekia iš anksto nustatytą ribą. Toks skirtingas tų įstaigų vertinimas turėtų būti pagrįstas išskirtinėmis jų ypatybėmis. Pirmą tokią grupę sudaro skatinamąjį finansavimą teikiantys bankai, kurių tikslas yra paremti valstybės narės centrinės, regioninės ar vietos valdžios institucijos viešosios politikos tikslus, teikiant skatinamąsias paskolas ne konkurso tvarka ir nesiekiant pelno. Tų įstaigų teikiamas paskolas tiesiogiai arba netiesiogiai garantuoja centrinės, regioninės arba vietos valdžios institucija. Taigi skatinamąjį finansavimą teikiančius bankus galima laikyti įstaigomis, kurių žlugimas neturėtų turėti didelių neigiamų pasekmių finansų rinkoms, kitoms įstaigoms ar finansavimo sąlygoms, jei tokia išvada atitinka atliktą kokybinį tų skatinamąjį finansavimą teikiančių bankų vertinimą. Antrą grupę sudaro kredito įstaigos, kurioms taikomas tvarkingo likvidavimo procesas. Kadangi tvarkingo likvidavimo procesas paprastai užkerta kelią naujai veiklai, kredito įstaigos, kurioms taikomas toks procesas, taip pat gali būti laikomos įstaigomis, kurių žlugimas neturėtų turėti didelių neigiamų pasekmių finansų rinkoms, kitoms įstaigoms ar finansavimo sąlygoms, jei tai atitinka atliktą kokybinį tų kredito įstaigų vertinimą;

(16)

atsižvelgdamos į skirtingus gaivinimo ir pertvarkymo planavimo tikslus, tos pačios valstybės narės kompetentingos ir pertvarkymo institucijos turėtų turėti galimybę padaryti skirtingas vertinimų, kuriuos jos atlieka pagal šį reglamentą, išvadas. Konkrečiai, jos gali priimti skirtingus sprendimus nustatydamos bendro kiekybinio balo ribas ir taikydamos specialią tvarką skatinamąjį finansavimą teikiantiems bankams ir įstaigoms, kurioms taikomas tvarkingo likvidavimo procesas, taip pat padaryti skirtingas išvadas dėl galimybės taikyti supaprastintas pareigas. Tais atvejais kompetentingos ir pertvarkymo institucijos turėtų reguliariai vertinti, ar skirtumas tebėra pagrįstas;

(17)

šis reglamentas grindžiamas EBI Komisijai pateiktais techninių reguliavimo standartų projektais;

(18)

EBI surengė atviras viešas konsultacijas dėl techninių reguliavimo standartų projektų, kuriais grindžiamas šis reglamentas, išanalizavo galimas susijusias sąnaudas ir naudą bei paprašė Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupės, įsteigtos pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 37 straipsnį, nuomonės,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Kiekybinis kredito įstaigų vertinimas

1.   Kompetentingos institucijos ir pertvarkymo institucijos kredito įstaigos žlugimo poveikį finansų rinkoms, kitoms įstaigoms ar finansavimo sąlygoms vertina remdamosi bendru kiekybiniu balu, apskaičiuojamu pagal I priedą. Jos tai atlieka reguliariai ir ne rečiau kaip kas dvejus metus.

2.   Kredito įstaiga, kurios bendras kiekybinis balas yra 25 baziniai punktai arba didesnis, laikoma įstaiga, kurios žlugimas turėtų turėti didelių neigiamų pasekmių finansų rinkoms, kitoms įstaigoms ar finansavimo sąlygoms.

3.   Kompetentingos ir pertvarkymo institucijos gali padidinti arba sumažinti 2 dalyje nurodytą ribą, kad ji būtų 0–105 bazinių punktų intervale. Kompetentingos ir pertvarkymo institucijos pakeistą ribą reguliariai peržiūri.

4.   Jei I priedo rodiklių verčių nėra, 1 dalyje nurodytas vertinimas atliekamas remiantis pakaitinėmis reikšmėmis, kurios kuo labiau koreliuoja su III priede nurodytais rodikliais.

5.   Jei kredito įstaiga neviršija Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 680/2014 5 straipsnio a punkto 4 papunktyje nurodytos ribos ir neteikia to reglamento 20 formos, kompetentingos ir pertvarkymo institucijos III priede nurodytus atitinkamus rodiklius gali prilyginti nuliui.

6.   Jei visas kredito įstaigos turtas neviršija 0,02 % viso visų valstybėje narėje veiklos leidimus turinčių kredito įstaigų ir, jei turima atitinkamų duomenų, joje įsteigtų filialų, įskaitant Sąjungos filialus, turto, kompetentingos ir pertvarkymo institucijos netaikydamos 1–5 dalių gali nustatyti, kad tos kredito įstaigos žlugimas neturėtų turėti didelių neigiamų pasekmių finansų rinkoms, kitoms įstaigoms ar finansavimo sąlygoms, nebent tai būtų nepagrįsta remiantis 2 straipsniu.

7.   Jei kredito įstaiga laikoma G-SII arba O-SII pagal Direktyvos 2013/36/ES 131 straipsnio 1 dalį arba priskirta prie 1 kategorijos pagal gaires dėl priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo proceso (angl. SREP) bendros tvarkos ir metodikų, paskelbtas pagal tos direktyvos 107 straipsnio 3 dalį, kompetentingos ir pertvarkymo institucijos netaikydamos šio straipsnio 1–5 dalių gali nustatyti, kad tos kredito įstaigos žlugimas turėtų turėti didelių neigiamų pasekmių finansų rinkoms, kitoms įstaigoms ar finansavimo sąlygoms. Bet kokiu atveju į tų įstaigų atitinkamas rodiklių vertes vis tiek atsižvelgiama siekiant nustatyti I priedo 2 punkte nurodytą bendrą sumą ir visų valstybėje narėje veiklos leidimus turinčių kredito įstaigų visą turtą 6 dalies taikymo tikslais.

2 straipsnis

Kokybinis kredito įstaigų vertinimas

1.   Jei pagal 1 straipsnį kredito įstaiga nelaikoma įstaiga, kurios žlugimas turėtų turėti didelių neigiamų pasekmių finansų rinkoms, kitoms įstaigoms ar finansavimo sąlygoms, kompetentingos ir pertvarkymo institucijos tos kredito įstaigos žlugimo poveikį finansų rinkoms, kitoms įstaigoms ar finansavimo sąlygoms reguliariai ir ne rečiau kaip kas dvejus metus vertina atsižvelgdamos bent į visus šiuos kokybinius aspektus:

a)

kokiu mastu kredito įstaiga vykdo ypatingos svarbos funkcijas vienoje ar daugiau valstybių narių;

b)

ar kredito įstaigos apdraustieji indėliai viršytų atitinkamos indėlių garantijų sistemos turimus finansinius išteklius ir indėlių garantijų sistemos pajėgumą surinkti išskirtinių ex post įnašų, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/49/ES (6) 10 straipsnyje;

c)

ar kredito įstaigos akcijų paketo struktūra labai koncentruota, labai išsklaidyta arba nepakankamai skaidri, kad galėtų turėti neigiamą poveikį įstaigos gaivinimo arba pertvarkymo veiksmų buvimui arba įgyvendinimui laiku;

d)

ar kredito įstaiga, kuri yra institucinės užtikrinimo sistemos narė, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013 (7) 113 straipsnio 7 dalyje, kitoms institucinės užtikrinimo sistemos narėms teikia ypatingos svarbos paslaugas, įskaitant tarpuskaitos, iždo ar kitas paslaugas;

e)

ar kredito įstaigą kontroliuoja centrinė įstaiga, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 10 straipsnyje, ir nuostolių paskirstymas tarp kontroliuojamų įstaigų būtų įprastinės bankroto bylos esminė kliūtis.

2.   1 dalyje nurodytą vertinimą kompetentingos ir pertvarkymo institucijos nepriklausomai atlieka atsižvelgdamos į gaivinimo ir pertvarkymo planavimo tikslus.

3.   1 dalyje nurodytas vertinimas gali būti atliekamas dėl tam tikros kategorijos kredito įstaigų, jei atitinkama kompetentinga arba pertvarkymo institucija nustato, kad dviejų ar daugiau kredito įstaigų ypatybės pagal visus 1 dalyje nustatytus kokybinius aspektus yra panašios.

3 straipsnis

Kiekybinis investicinių įmonių vertinimas

1.   Kompetentingos ir pertvarkymo institucijos investicinės įmonės žlugimo poveikį finansų rinkoms, kitoms įstaigoms ar finansavimo sąlygoms reguliariai ir ne rečiau kaip kas dvejus metus vertina remdamosi:

a)

bendru kiekybiniu balu, apskaičiuotu remiantis II priede nurodytais rodikliais;

b)

svertinėmis vertėmis, kurias tiems rodikliams priskiria kompetentingos ir pertvarkymo institucijos.

2.   Rodiklių vertės nustatomos remiantis III priede nurodytais rodikliais. Jei II priedo rodiklių verčių nėra, 1 dalyje nurodytas vertinimas atliekamas remiantis pakaitinėmis reikšmėmis, kurios kuo labiau koreliuoja su III priede nurodytais rodikliais. Jei pakaitinių reikšmių nėra, kompetentingos ir pertvarkymo institucijos II priede nurodytus rodiklius gali pakeisti kitais atitinkamais rodikliais.

3.   Kompetentingos ir pertvarkymo institucijos nustato bendro kiekybinio balo ribą.

4.   Investicinė įmonė, kurios bendras kiekybinis balas atitinka arba viršija 3 dalyje nurodytą ribą, laikoma įstaiga, kurios žlugimas turėtų turėti didelių neigiamų pasekmių finansų rinkoms, kitoms įstaigoms ar finansavimo sąlygoms.

5.   Jei investicinė įmonė laikoma G-SII arba O-SII pagal Direktyvos 2013/36/ES 131 straipsnio 1 dalį arba priskirta prie 1 kategorijos pagal gaires dėl SREP bendros tvarkos ir metodikų, paskelbtas pagal tos direktyvos 107 straipsnio 3 dalį, kompetentingos ir pertvarkymo institucijos netaikydamos šio straipsnio 1–4 dalių gali nustatyti, kad tos įstaigos žlugimas turėtų turėti didelių neigiamų pasekmių finansų rinkoms, kitoms įstaigoms ar finansavimo sąlygoms.

4 straipsnis

Kokybinis investicinių įmonių vertinimas

1.   Jei pagal 3 straipsnį investicinė įmonė nelaikoma įstaiga, kurios žlugimas turėtų turėti didelių neigiamų pasekmių finansų rinkoms, kitoms įstaigoms ar finansavimo sąlygoms, kompetentingos ir pertvarkymo institucijos tos investicinės įmonės žlugimo poveikį finansų rinkoms, kitoms įstaigoms ar finansavimo sąlygoms reguliariai ir ne rečiau kaip kas dvejus metus vertina atsižvelgdamos bent į visus šiuos kokybinius aspektus:

a)

kokiu mastu investicinė įmonė vykdo ypatingos svarbos funkcijas vienoje ar daugiau valstybių narių;

b)

ar investicinės įmonės akcijų paketo struktūra labai koncentruota, labai išsklaidyta arba nepakankamai skaidri, kad galėtų turėti neigiamą poveikį įstaigos gaivinimo arba pertvarkymo veiksmų buvimui arba įgyvendinimui laiku;

c)

ar investicinė įmonė, kuri yra institucinės užtikrinimo sistemos narė, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 113 straipsnio 7 dalyje, kitoms institucinės užtikrinimo sistemos narėms teikia ypatingos svarbos paslaugas, įskaitant tarpuskaitos, iždo ar kitas paslaugas;

d)

ar dauguma investicinės įmonės klientų yra neprofesionalieji, ar profesionalieji;

e)

kokiu mastu investicinės įmonės klientų vardu joje laikomi pinigai ir finansinės priemonės nebūtų visiškai apsaugoti pagal investuotojų kompensavimo sistemą, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 97/9/EB (8);

f)

ar investicinės įmonės verslo modelis sudėtingas, taip pat koks jos investicinės veiklos mastas.

2.   1 dalyje nurodytą vertinimą kompetentingos ir pertvarkymo institucijos nepriklausomai atlieka atsižvelgdamos į gaivinimo ir pertvarkymo planavimo tikslus.

5 straipsnis

Grupėms priklausančios įstaigos

1.   1–4 straipsniuose nurodyti grupei priklausančios įstaigos vertinimai atliekami patronuojančiosios įmonės valstybėje narėje, kurioje įstaigai išduotas veiklos leidimas, lygmeniu.

2.   Nukrypstant nuo 1 dalies, šio reglamento 1–4 straipsniuose nurodyti įstaigos, priklausančios grupei, kuriai taikoma konsoliduota priežiūra pagal Direktyvos 2013/36/ES 111 ir 112 straipsnius, vertinimai atliekami šiais lygmenimis:

a)

Sąjungos patronuojančiosios įmonės lygmeniu;

b)

kiekvienos patronuojančiosios įmonės valstybėje narėje lygmeniu arba, jei patronuojančiosios įmonės valstybėje narėje nėra, grupės kiekvienos atskiros patronuojamosios įmonės valstybėje narėje lygmeniu.

3.   Įstaigos, priklausančios grupei, kuriai taikoma konsoliduota priežiūra pagal Direktyvos 2013/36/ES 111 ir 112 straipsnius, laikomos įstaigomis, kurių žlugimas turėtų turėti didelių neigiamų pasekmių finansų rinkoms, kitoms įstaigoms ar finansavimo sąlygoms, jei bet kuriuo šio straipsnio 2 dalies a ir b punktuose nurodytu lygmeniu galiotų bet kuri iš šių sąlygų:

a)

įstaigos bendras kiekybinis balas atitinka arba viršija ribą, kurią kompetentingos ir pertvarkymo institucijos yra nustačiusios pagal 1 straipsnio 3 dalį arba 3 straipsnio 3 dalį;

b)

tenkinami 2 straipsnio 1 dalies arba 4 straipsnio 1 dalies kriterijai.

4.   2 ir 3 dalys netaikomos įstaigoms, kurios turi parengti gaivinimo planą, kaip nurodyta Direktyvos 2014/59/ES 8 straipsnio 2 dalies b punkte.

5.   Kompetentingos ir pertvarkymo institucijos koordinuoja šiame straipsnyje nurodytus vertinimus ir keičiasi visa būtina informacija priežiūros bei pertvarkymo institucijų kolegijose.

6 straipsnis

Skatinamąjį finansavimą teikiančių bankų vertinimas

Kompetentingos ir pertvarkymo institucijos skatinamąjį finansavimą teikiančius bankus, apibrėžtus Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2015/63 (9) 3 straipsnio 27 punkte, gali laikyti įstaigomis, kurių žlugimas neturėtų turėti didelių neigiamų pasekmių finansų rinkoms, kitoms įstaigoms ar finansavimo sąlygoms, netaikydamos 1 straipsnio 2 bei 7 dalių ir 5 straipsnio 3 dalies, jei 2 straipsnio 1 dalies kokybiniai aspektai negalioja bet kuriuo iš šių lygmenų:

a)

Sąjungos patronuojančiosios įmonės lygmeniu;

b)

kiekvienos patronuojančiosios įmonės valstybėje narėje lygmeniu arba, jei patronuojančiosios įmonės valstybėje narėje nėra, grupės kiekvienos atskiros patronuojamosios įmonės valstybėje narėje lygmeniu.

7 straipsnis

Kredito įstaigų, kurioms taikomas tvarkingo likvidavimo procesas, vertinimas

Kompetentingos ir pertvarkymo institucijos kredito įstaigas, kurioms taikomas tvarkingo likvidavimo procesas, gali laikyti įstaigomis, kurių žlugimas neturėtų turėti didelių neigiamų pasekmių finansų rinkoms, kitoms įstaigoms ar finansavimo sąlygoms, netaikydamos 1 straipsnio 2 bei 7 dalių ir 5 straipsnio 3 dalies, jei 2 straipsnio 1 dalies kokybiniai aspektai negalioja bet kuriuo iš šių lygmenų:

a)

Sąjungos patronuojančiosios įmonės lygmeniu;

b)

kiekvienos patronuojančiosios įmonės valstybėje narėje lygmeniu arba, jei patronuojančiosios įmonės valstybėje narėje nėra, grupės kiekvienos atskiros patronuojamosios įmonės valstybėje narėje lygmeniu.

8 straipsnis

Tos pačios valstybės narės kompetentingų ir pertvarkymo institucijų atliekamas vertinimas

Atsižvelgdamos į skirtingus gaivinimo ir pertvarkymo planavimo tikslus, tos pačios valstybės narės kompetentingos ir pertvarkymo institucijos gali padaryti skirtingas išvadas dėl 1–4, 6 ir 7 straipsnių taikymo ir tokiu atveju reguliariai vertina, ar tos skirtingos išvados tebėra pagrįstos.

9 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2018 m. spalio 25 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER

(1)  OL L 173, 2014 6 12, p. 190.

(2)  2014 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 806/2014, kuriuo nustatomos kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių pertvarkymo vienodos taisyklės ir vienoda procedūra, kiek tai susiję su bendru pertvarkymo mechanizmu ir Bendru pertvarkymo fondu, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 (OL L 225, 2014 7 30, p. 1).

(3)  2014 m. balandžio 16 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 680/2014, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 575/2013 nustatomi įstaigų priežiūros ataskaitų teikimo techniniai įgyvendinimo standartai (OL L 191, 2014 6 28, p. 1).

(4)  2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (OL L 176, 2013 6 27, p. 338).

(5)  2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/78/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 12).

(6)  2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/49/ES dėl indėlių garantijų sistemų (OL L 173, 2014 6 12, p. 190).

(7)  2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 176, 2013 6 27, p. 1).

(8)  1997 m. kovo 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/9/EB dėl investuotojų kompensavimo sistemų (OL L 84, 1997 3 26, p. 22).

(9)  2014 m. spalio 21 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2015/63, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/59/ES nuostatos dėl ex ante įnašų, skirtų pertvarkymo finansavimo struktūroms (OL L 11, 2015 1 17, p. 44).

1 PRIEDAS

1 lentelė

Rodikliai ir svertinės vertės kredito įstaigų bendram kiekybiniam balui apskaičiuoti

Kriterijus

Kredito įstaigų rodiklis

Svertinė vertė

Dydis

Bendras turtas

25 %

Susietumas

Finansų sistemos vidaus įsipareigojimai

8,33 %

Finansų sistemos vidaus turtas

8,33 %

Apyvartoje esantys skolos vertybiniai popieriai

8,33 %

Veiklos mastas ir sudėtingumas

Ne biržos išvestinių finansinių priemonių (tariamoji) vertė

8,33 %

Kelioms jurisdikcijoms priklausantys įsipareigojimai

8,33 %

Kelioms jurisdikcijoms teikiami reikalavimai

8,33 %

Verslo pobūdis

Privačiojo sektoriaus indėlininkų indėliai ES

8,33 %

Privačiojo sektoriaus paskolos gavėjams ES

8,33 %

Šalies mokėjimų vertė

8,33 %

1.

Atitinkama kiekvieno 1 lentelėje nurodyto rodiklio vertė nustatoma pagal III priede pateiktas specifikacijas.

2.

Kiekvienos kredito įstaigos rodiklio vertė padalijama iš visų valstybėje narėje veiklos leidimus turinčių kredito įstaigų ir, jei turima atitinkamų duomenų, atitinkamoje valstybėje narėje įsteigtų filialų, įskaitant toje valstybėje narėje įsteigtus Sąjungos filialus, atitinkamo rodiklio vertės bendros sumos.

3.

Gauti santykiai padauginami iš 10 000, kad rodiklių balai būtų išreikšti baziniais punktais.

4.

Kiekvienas rodiklio balas (išreikštas baziniais punktais) padauginamas iš kiekvienam rodikliui pagal 1 lentelę priskirtos svertinės vertės.

5.

Bendras kiekybinis balas yra visų svertinių rodiklių balų suma.

2 PRIEDAS

2 lentelė

Investicinių įmonių rodikliai

Kriterijus

Investicinių įmonių rodiklis

Dydis

Bendras turtas

Bendri įsipareigojimai

Bendros pajamos iš mokesčių ir komisinių

Valdomas turtas

3 PRIEDAS

3 lentelė

Rodiklių specifikacijos

Rodiklis

Taikymo sritis

Specifikacijos

Bendras turtas

Visas pasaulis

FINREP (TFAS arba BAP) → F 01.01, 380 eilutė, 010 skiltis

Bendri įsipareigojimai

Visas pasaulis

FINREP (TFAS arba BAP) → F 01.02, 300 eilutė, 010 skiltis

Bendros pajamos iš mokesčių ir komisinių

Visas pasaulis

FINREP (TFAS arba BAP) → F 02.00, 200 eilutė, 010 skiltis

Valdomas turtas

Visas pasaulis

FINREP (TFAS arba BAP) → F 22.02, 010 eilutė, 010 skiltis

Finansų sistemos vidaus įsipareigojimai

Visas pasaulis

FINREP (TFAS arba BAP) → F 20.06, 020 + 030 + 050 + 060 + 100 + 110 eilutės, 010 skiltis, visos šalys (z ašis)

Finansų sistemos vidaus turtas

Visas pasaulis

FINREP (TFAS arba BAP) → F 20.04, 020 + 030 + 050 + 060 + 110 + 120 + 170 + 180 eilutės, 010 skiltis, visos šalys (z ašis)

Apyvartoje esantys skolos vertybiniai popieriai

Visas pasaulis

FINREP (TFAS arba BAP) → F 01.02, 050 + 090 + 130 eilutės, 010 skiltis

Ne biržos išvestinių finansinių priemonių (tariamoji) vertė

Visas pasaulis

FINREP (TFAS) → F 10.00, 300 + 310 + 320 eilutės, 030 skiltis + F 11.00, 510 + 520 + 530 eilutės, 030 skiltis

FINREP (BAP) → F 10.00, 300 + 310 + 320 eilutės, 030 skiltis + F 11.00, 510 + 520 + 530 eilutės, 030 skiltis

Kelioms jurisdikcijoms priklausantys įsipareigojimai

Visas pasaulis

FINREP (TFAS arba BAP) → F 20.06, 010 + 040 + 070 eilutės, 010 skiltis, visos šalys, išskyrus buveinės šalį (z ašis)

Pastaba. Į apskaičiuotą vertę neįtraukiami: i) subjekto vidaus įsipareigojimai; ii) užsienio filialų ir patronuojamųjų įmonių įsipareigojimai sandorio šalims toje pačioje priimančiojoje šalyje.

Kelioms jurisdikcijoms teikiami reikalavimai

Visas pasaulis

FINREP (TFAS arba BAP) → F 20.04, 010 + 040 + 080 + 140 eilutės, 010 skiltis, visos šalys, išskyrus buveinės šalį (z ašis)

Pastaba. Į apskaičiuotą vertę neįtraukiama: i) subjekto vidaus turtas; ii) užsienio filialų ir patronuojamųjų įmonių turtas sandorio šalių atžvilgiu toje pačioje priimančiojoje šalyje.

Privačiojo sektoriaus indėlininkų indėliai ES

Tik ES

FINREP (TFAS arba BAP) → F 20.06, 120 + 130 eilutės, 010 skiltis, ES šalys (z ašis)

Privačiojo sektoriaus paskolos gavėjams ES

Tik ES

FINREP (TFAS arba BAP) → F 20.04, 190 + 220 eilutės, 010 skiltis, ES šalys (z ašis)

Šalies mokėjimo operacijų vertė

Visas pasaulis

Ataskaitiniais metais atlikti mokėjimai (išskyrus grupės vidaus mokėjimus): šis rodiklis apskaičiuojamas kaip banko mokėjimų, atliktų per visas pagrindines mokėjimo sistemas, kurių narys jis yra, vertė.

Pranešti ataskaitinių metų visų mokėjimų grynaisiais, kuriuos atitinkamas subjektas atliko per didelės vertės mokėjimo sistemas, visą bendrąją vertę ir visų mokėjimų grynaisiais, atliktų per banką korespondentą (pavyzdžiui, naudojantis korespondentine arba nostro sąskaita), bendrąją vertę kiekviena nurodyta valiuta. Reikėtų pranešti apie visus mokėjimus, atliktus per banką korespondentą, nepaisant to, kaip bankas korespondentas atsiskaito pagal operaciją. Nereikia įtraukti grupės vidaus operacijų, t. y. operacijų, apdorojamų tai pačiai grupei kaip ir atitinkamas subjektas priklausančių subjektų viduje arba tokių subjektų tarpusavyje. Jei bendra suma nežinoma, galima pranešti žinomus perdėtus vertinimus.

Apie mokėjimus reikėtų pranešti nepaisant jų tikslo, geografinės vietos ar atsiskaitymo metodo. Tai gali būti mokėjimai grynaisiais, susiję su išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandoriais ir užsienio valiutos keitimo sandoriais (sąrašas nebaigtinis). Nereikia įtraukti jokių nepiniginių straipsnių, už kuriuos atsiskaitoma pagal šias operacijas, vertės. Reikia įtraukti pranešimą teikiančio subjekto, taip pat klientų (įskaitant finansų įstaigas ir kitus verslo klientus) vardu atliktus mokėjimus grynaisiais. Nereikia įtraukti mokėjimų, atliktų per mažmenines mokėjimo sistemas.

Reikia įtraukti tik pateikiamus mokėjimus (t. y. gauti mokėjimai neįtraukiami). Reikia įtraukti mokėjimų, atliktų per nuolatinių susijusių atsiskaitymų (angl. Continuous Linked Settlement, CLS) sistemą, sumą. Išskyrus CLS mokėjimus, pateikiamų didmeninių mokėjimų verčių užskaityti nereikia, net jei pagal operaciją atsiskaitoma grynąja verte (t. y. apie visus didmeninius mokėjimus, atliktus per didelės vertės mokėjimo sistemas arba tarpininką, reikia pranešti pateikiant bendrąją vertę). Apie mažmeninius mokėjimus, atliktus per didelės vertės mokėjimo sistemas arba tarpininką, galima pranešti pateikiant grynąją vertę.

Vertes reikia nurodyti eurais pagal oficialų kursą, pateikiamą http://ec.europa.eu/budget/contracts_grants/info_contracts/inforeuro/inforeuro_en.cfm (mėnesiniai kursai) arba http://www.ecb.europa.eu/stats/exchange/eurofxref/html/index.en.html (dienos kursai).

SPRENDIMAI

4.3.2019   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 63/12

TARYBOS SPRENDIMAS (ES) 2019/349

2019 m. vasario 22 d.

kuriuo nustatoma pozicija, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi Pasaulio prekybos organizacijos Viešųjų pirkimų komitete, dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prisijungimo prie Peržiūrėtos sutarties dėl viešųjų pirkimų jai išstojus iš Europos Sąjungos

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 207 straipsnio 4 dalies pirmą pastraipą kartu su 218 straipsnio 9 dalimi,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)

Sąjunga yra Peržiūrėtos sutarties dėl viešųjų pirkimų (toliau – Peržiūrėta SVP) šalis, o jos valstybėms narėms Peržiūrėta SVP taikoma pagal Sąjungos teisę;

(2)

2017 m. kovo 29 d. Jungtinė Karalystė pagal Europos Sąjungos sutarties 50 straipsnį pranešė, kad ketina išstoti iš Sąjungos. Jeigu Europos Vadovų Taryba, susitarusi su Jungtine Karalyste, vieningai nuspręstų nepratęsti termino, Sutartys Jungtinei Karalystei nustotų galioti nuo Susitarimo dėl išstojimo įsigaliojimo dienos arba, jei tokio susitarimo nėra, praėjus dvejiems metams po to pranešimo, t. y. nuo 2019 m. kovo 30 d. Peržiūrėta SVP Jungtinei Karalystei automatiškai nustos galioti nuo tos datos;

(3)

2018 m. birželio 1 d. Jungtinė Karalystė, remiama Sąjungos, pateikė prašymą dėl prisijungimo prie Peržiūrėtos SVP;

(4)

vadovaujantis Peržiūrėtos SVP XXII straipsnio 2 dalimi, bet kuri PPO narė gali prisijungti prie tos Sutarties tokiomis sąlygomis, dėl kurių ji susitaria su Sutarties šalimis; šios sąlygos nustatomos Viešųjų pirkimų komiteto (toliau – SVP komitetas) priimtu sprendimu. Prisijungimas turi įvykti, kai PPO generaliniam direktoriui deponuojamas prisijungimo dokumentas, kuriame nurodytos sutartos sąlygos. Peržiūrėta SVP prie jo prisijungiančiai narei įsigalioja 30-ą dieną po tos dienos, kurią buvo deponuotas prisijungimo dokumentas;

(5)

Jungtinės Karalystės įsipareigojimai dėl patekimo į viešųjų pirkimų rinką aprėpties yra nustatyti 2018 m. spalio 2 d. SVP šalims išsiųstame galutiniame pasiūlyme;

(6)

Jungtinės Karalystės galutinis pasiūlymas yra tinkamas, kadangi Jungtinės Karalystės įsipareigojimais dėl aprėpties Sąjungai suteikiama maksimali aprėptis, kokia šiuo metu Jungtinei Karalystei suteikiama pagal Sąjungos įsipareigojimų dėl SVP sąrašą, atitinkanti šiuo metu Jungtinei Karalystei, kaip valstybei narei, pagal Sąjungos įsipareigojimų sąrašą nustatytą aprėptį. Sąjunga turėtų taikyti abipusiškumo principą ir pritaikyti savo sąrašą, kad Jungtinės Karalystės ekonominės veiklos vykdytojams pagal Peržiūrėtą SVP suteiktų atitinkamo laipsnio prieigą. Be to, Peržiūrėtos SVP I priedėlyje esančiame Sąjungos įsipareigojimų sąraše būtina pateikti paaiškinimus, kadangi Jungtinei Karalystei tas sąrašas pagal Peržiūrėtą SVP nebebus taikomas. Šio sprendimo priede nurodytos sąlygos taps Jungtinės Karalystės prisijungimo prie Peržiūrėtos SVP sąlygų dalimi ir bus įtrauktos į SVP komiteto sprendimą dėl Jungtinės Karalystės prisijungimo;

(7)

todėl tikslinga nustatyti poziciją, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi SVP komitete, dėl Jungtinės Karalystės prisijungimo prie Peržiūrėtos SVP;

(8)

tuo atveju, jeigu būtų sudarytas Jungtinės Karalystės ir Sąjungos susitarimas dėl išstojimo, kuriuo būtų numatytas pereinamasis laikotarpis, kurio metu Jungtinei Karalystei ir Jungtinėje Karalystėje būtų taikoma Sąjungos teisė, Sąjunga turėtų pranešti kitoms SVP šalims, kad taikant Peržiūrėtą SVP tokio pereinamojo laikotarpio metu Jungtinė Karalystė turi būti laikoma valstybe nare. Taigi Jungtinei Karalystei Peržiūrėta SVP būtų taikoma iki sutarto pereinamojo laikotarpio pabaigos. Tokiu atveju Jungtinė Karalystė turėtų pateikti atnaujintus atsakymus į kontroliniame klausimų sąraše pateiktus klausimus ne vėliau kaip likus trims mėnesiams iki pereinamojo laikotarpio pabaigos. SVP komitetas peržiūrės Jungtinės Karalystės atnaujintus atsakymus į kontroliniame klausimų sąraše pateiktus klausimus ir apsvarstys tuo metu tinkamą sprendimą;

(9)

nors tuo metu, kai SVP komitetas spręs dėl Jungtinės Karalystės prisijungimo prie Peržiūrėtos SVP, Jungtinė Karalystė nebus trečioji šalis, Sąjunga yra suinteresuota užtikrinti, kad Peržiūrėta SVP Jungtinės Karalystės atžvilgiu įsigaliotų kitą dieną po to, kai Sąjungos teisė nustos būti taikoma Jungtinei Karalystei ir Jungtinėje Karalystėje. Kol ji neišstojo iš Sąjungos, Jungtinė Karalystė tebėra valstybė narė, kuri turi visas iš Sutarčių kylančias teises ir kuriai privalomos visos iš Sutarčių kylančios pareigos, įskaitant pareigą laikytis lojalaus bendradarbiavimo principo;

(10)

jeigu Sąjungos teisė būtų toliau taikoma Jungtinei Karalystei ir Jungtinėje Karalystėje, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai per trisdešimt dienų nuo Jungtinės Karalystės prisijungimo dokumento deponavimo Sąjungos vardu pranešti SVP komitetui, kad Jungtinei Karalystei Peržiūrėta SVP ir toliau taikoma pagal Sąjungos teisę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Pozicija, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi Viešųjų pirkimų komitete (toliau – SVP komitetas), yra pritarti Jungtinės Karalystės prisijungimui prie Peržiūrėtos sutarties dėl viešųjų pirkimų (toliau – Peržiūrėta SVP) šio sprendimo 2 straipsnyje išdėstytomis sąlygomis ir šio sprendimo priede išdėstytomis prisijungimo sąlygomis, jeigu kitų SVP šalių pozicijos neturės neigiamos įtakos Sąjungos interesams.

2 straipsnis

Pozicijai, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi pagal 1 straipsnį, turi būti taikoma sąlyga į SVP komiteto sprendimą įtraukti nuostatas, kuriomis užtikrinama, kad:

1.

jeigu nebūtų sudarytas Jungtinės Karalystės ir Sąjungos susitarimas dėl išstojimo, kuriuo būtų numatytas pereinamasis laikotarpis, Jungtinei Karalystei leidžiama deponuoti savo prisijungimo dokumentą PPO generaliniam direktoriui, jeigu ji tą atliktų:

a)

ne anksčiau kaip likus 30 dienų iki tos dienos, kai Jungtinė Karalystė nustos būti valstybe nare, ir

b)

per šešis mėnesius nuo SVP komiteto sprendimo priėmimo dienos, nebent tas komitetas pratęstų dokumento pateikimo laikotarpį;

2.

jeigu per 30 dienų nuo prisijungimo dokumento deponavimo Sąjunga SVP komitetui praneštų, kad Jungtinei Karalystei Peržiūrėta SVP ir toliau taikoma pagal Sąjungos teisę, laikoma, kad Jungtinė Karalystė nedeponavo prisijungimo dokumento 1994 m. SVP XXIV straipsnio 2 dalį ir Peržiūrėtos SVP XXII straipsnio 2 dalį.

3 straipsnis

Tuo atveju, jeigu Sąjungos teisė būtų toliau taikoma Jungtinei Karalystei ir Jungtinėje Karalystėje, Komisijai suteikiami įgaliojimai per 30 dienų nuo Jungtinės Karalystės prisijungimo dokumento deponavimo Sąjungos vardu pranešti SVP komitetui, kad Jungtinei Karalystei Peržiūrėta SVP ir toliau taikoma pagal Sąjungos teisę.

4 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Priimta Briuselyje 2019 m. vasario 22 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

G. CIAMBA

PRIEDAS

ES SĄLYGOS DĖL JUNGTINĖS KARALYSTĖS INDIVIDUALAUS PRISIJUNGIMO PRIE SUTARTIES DĖL VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ

Jungtinės Karalystės atžvilgiu individualiai įsigaliojus Sutarčiai dėl viešųjų pirkimų:

—

pakeistos Sutarties Europos Sąjungos I priedėlio 1 priedo 2 skirsnio („ES valstybių narių centrinės valdžios perkančiosios organizacijos“) 1 punktas išdėstomas taip:

„1.

 Lichtenšteino, Šveicarijos, Islandijos, Norvegijos, Nyderlandų (Arubos) ir Jungtinės Karalystės prekėms, paslaugoms, tiekėjams ir paslaugų teikėjams – ES valstybių narių visų centrinės valdžios perkančiųjų organizacijų rengiami viešieji pirkimai. Toliau pateikiamas orientacinis sąrašas.“;

—

pakeistos Sutarties Europos Sąjungos I priedėlio 6 priedo 2 skirsnis išdėstomas taip:

„Ši Sutartis taikoma 1 ir 2 prieduose nurodytų subjektų darbų koncesijos sutartims, nustatyta nacionaline tvarka sudaromoms su Islandijos, Lichtenšteino, Norvegijos, Nyderlandų (Arubos), Šveicarijos, Juodkalnijos ir Jungtinės Karalystės statybos paslaugų teikėjais, kai sutarties vertė yra ne mažesnė kaip 5 000 000 SST, ir su Korėjos statybos paslaugų teikėjais, kai sutarties vertė yra ne mažesnė kaip 15 000 000 SST.“;

—

pakeistos Sutarties Europos Sąjungos I priedėlio priedų pavadinimo „Europos Sąjunga“ ir pavadinimo „Europos Sąjunga“ pagal 1994 m. Sutartį išnaša apima šią išnašą:

„Visos šiuo metu Europos Sąjungos I papildymo prieduose pateiktos nuorodos į Jungtinės Karalystės perkančiąsias organizacijas ir perkančiuosius subjektus yra nebeaktualios.“