(1)

2017 m. kovo 29 d. Jungtinė Karalystė pranešė apie savo ketinimą išstoti iš Sąjungos pagal Europos Sąjungos sutarties 50 straipsnį. Jei Europos Vadovų Taryba, susitarusi su Jungtine Karalyste, vieningai nenuspręs pratęsti termino, Sutartys Jungtinei Karalystei nustos galioti nuo susitarimo dėl išstojimo įsigaliojimo dienos arba, jei tokio susitarimo nebus, praėjus dvejiems metams po pranešimo gavimo, t. y. 2019 m. kovo 30 d.;

(2)

jei Jungtinė Karalystė taps trečiąja šalimi, o susitarimas dėl išstojimo sudarytas nebus, įvežant prekes iš Jungtinės Karalystės į Sąjungos muitų teritoriją bus taikoma pareiga pateikti įvežimo bendrąją deklaraciją, o išvežant prekes iš Sąjungos muitų teritorijos į Jungtinėje Karalystėje esančią paskirties vietą – pareiga pateikti išankstinę išvežimo deklaraciją. Tos deklaracijos turi būti teikiamos laikantis tokio termino, kad valstybių narių muitinės administracijos turėtų pakankamai laiko atitinkamai prieš įvežant ir išvežant prekes atlikti tinkamą saugumui ir saugai užtikrinti skirtą rizikos analizę, nesukeldamos didelių ekonominės veiklos vykdytojų logistinių srautų ir procesų sutrikimų;

(3)

šiuo metu Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2015/2446 (2) nustatyti konkretūs įvežimo bendrųjų deklaracijų arba išankstinių išvežimo deklaracijų, teikiamų gabenant krovinius tarp Sąjungos muitų teritorijos ir bet kurio Šiaurės jūros uosto, pateikimo terminai. Jungtinei Karalystei tapus trečiąja šalimi tie patys terminai turėtų būti tais pačiais tikslais taikomi prekėms, vežamoms jūra iš ne Šiaurės jūroje esančių Jungtinės Karalystės uostų arba į juos. Todėl Šiaurės jūros uostams nustatyti terminai turėtų būti taikomi visiems Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės, Normandijos salų ir Meno salos uostams;

(4)

šis reglamentas turėtų įsigalioti kuo skubiau ir būti taikomas nuo kitos dienos po to, kai Sutartys nustos galioti Jungtinei Karalystei ir jos teritorijoje, išskyrus tuo atveju, jei iki tos dienos įsigalios su Jungtine Karalyste sudarytas susitarimas dėl išstojimo,

(1)

pagal Meksikos teisės aktus įsteigta Meksikos įstaiga „Consejo Regulador del Tequila“ (toliau – pareiškėjas) kreipėsi dėl pavadinimo „Tequila“ kaip geografinės nuorodos įregistravimo Reglamento (EB) Nr. 110/2008 III priede pagal to reglamento 17 straipsnio 1 dalyje nustatytą tvarką; „Tequila“ yra spiritinis gėrimas, kuris tradiciškai gaminamas Meksikos Jungtinėse Valstijose distiliuojant Agave tequilana F.A.C. Weber (mėlynosios veislės) sultis;

(2)

pagal Reglamento (EB) Nr. 110/2008 17 straipsnio 5 dalį Komisija išnagrinėjo pareiškėjo atsiųstą paraišką įregistruoti pavadinimą „Tequila“;

(3)

padariusi išvadą, kad paraiška atitinka Reglamentą (EB) Nr. 110/2008, Komisija pagal Reglamento (EB) Nr. 110/2008 17 straipsnio 6 dalį paskelbė pagrindinę „Tequila“ techninės bylos specifikaciją Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (2) prieštaravimo procedūros tikslais;

(4)

pagal Reglamento (EB) Nr. 110/2008 17 straipsnio 7 dalį ir Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 716/2013 (3) 13 straipsnio 1 dalį Ispanijos organizacija Unión Española del Licor ir Belgijos organizacija Vinum et Spiritus per nurodytą laikotarpį pateikė prieštaravimus dėl pavadinimo „Tequila“ įregistravimo kaip geografinės nuorodos. Komisijos nuomone, abu prieštaravimai yra priimtini pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 716/2013 14 straipsnį; taip pat buvo gautas Unión de Licoristas Cataluña prieštaravimas, o Unión Española del Licor ir Vinum et Spiritus pateikė papildomos informacijos, tačiau jie buvo laikomi nepriimtinais pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 716/2013 14 straipsnio 1 dalį, nes nebuvo pateikti per Reglamento (EB) Nr. 110/2008 17 straipsnio 7 dalyje nurodytą laikotarpį;

(5)

2017 m. balandžio 4 d. raštu Komisija perdavė pareiškėjui du priimtinus prieštaravimus ir pakvietė jį per du mėnesius pateikti savo pastabas pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 716/2013 15 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjas savo pastabas pateikė per nustatytą laiką – 2017 m. birželio 3 d.;

(6)

pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 716/2013 15 straipsnio 1 dalį Komisija 2017 m. liepos 31 d. raštais perdavė pareiškėjo pastabas dviem prieštaravimo pateikėjams, kuriems buvo suteikti du mėnesiai pateikti pastabas pagal to Įgyvendinimo reglamento 15 straipsnio 2 dalį. 2017 m. rugsėjo 22 d. Komisija gavo Unión Española del Licor atsakymą;

(7)

Unión Española del Licor ir Vinum et Spiritus prieštaravimai yra susiję su privalomais reikalavimais, nustatytais oficialiajame standarte NOM-006-SCFI-2012 (alkoholiniai gėrimai – „Tequila“ – specifikacijos), kuris 2012 m. gruodžio 13 d. (4) buvo paskelbtas leidinyje Diario Oficial de la Federación (oficialusis Meksikos standartas) ir kuriame yra nuoroda į „Tequila“ techninę bylą dėl: a) ženklinimo reikalavimų dėl pardavimo ir sveikatos tikslais skelbiamos informacijos ir dėl patvirtintų gamintojų nuorodos numerių; b) tiekėjų ir išpilstytojų komerciniams susitarimams taikomų apribojimų dėl leidimo naudoti registruotus prekybos ženklus arba kitus skiriamuosius ženklus taip apribojant išpilstytojų galimybes įsigyti meksikietišką produktą ir išpilstytos „Tequila“ pardavimą tam tikriems patvirtintiems prekybos ženklams, tokiu būdu užkertant kelią pardavimui su ūkio subjektų prekių ženklais, jei nėra gautas specialus leidimas; c) Sąjungos ūkio subjektų, kuriems leidžiama išpilstyti į butelius „Tequila“, patvirtinimo taisyklių ir išpilstymo tvarkos nurodymų; d) Sąjungos teritorijoje patvirtintiems išpilstytojams taikomų kontrolės reikalavimų, taip pat dėl oficialiajame Meksikos standarte nurodytų pasekmių standarto nesilaikymo atvejais; e) draudimo prekiauti neišpilstyto į butelius „Tequila“ mišinio kategorijos produktu (kuriame bendras redukuojančiųjų cukrų, kurių kilmė kita nei Agave tequilana F.A.C. Weber mėlynoji veislė, kiekis neviršija 49 %) Sąjungoje ir dėl draudimo įsigyti neišpilstytą į butelius „Tequila“ mišinio kategorijos produktą pasinaudojant trečiosiomis šalimis; f) reikalavimo, kad 100 % agavos „Tequila“ kategorijos produktas būtų išpilstomas į butelius patvirtintų gamintojų valdomoje įmonėje, esančioje Jungtinių Meksikos Valstijų nustatytoje geografinėje vietovėje. Prieštaravimo pateikėjai tvirtina, kad šie reikalavimai pažeidžia įstatymus ir yra nesuderinami su „Tequila“ laisva prekyba ir laisva konkurencija valstybėse narėse, ir konkrečiai pažeidžia Reglamento (EB) Nr. 110/2008 6 straipsnį;

(8)

pareiškėjas teigia, kad prieštaravimus reikėtų atmesti kaip nepriimtinus, nes prieštaravimo pateikėjai, pateikdami prieštaravimus, nesinaudojo Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 716/2013 13 straipsnio 1 dalyje reikalaujama nustatyta forma ir neįrodė, kokios konkrečios Reglamente (EB) Nr. 110/2008 numatytos registravimo sąlygos nėra įvykdytos. Pareiškėjas tvirtina, kad pagrindinis išpilstymo, pardavimo ir platinimo kontrolės sistemos tikslas – užtikrinti „Tequila“ atsekamumą ir atitinkamai autentiškumą. Pareiškėjas taip pat teigia, kad bet kuris ūkio subjektas, pageidaujantis išpilstyti į butelius neišpilstytą „Tequila“, gali tai daryti gavęs „Tequila“ išpilstytojo patvirtinimo sertifikatą ir sudaręs bendrosios atsakomybės dėl registruoto prekės ženklo arba kito skiriamojo ženklo susitarimą;

(9)

be to, pareiškėjas mano, kad nė viena iš pastabų, kuria kviečiama suabejoti oficialaus Meksikos standarto taikymu, nėra prieštaravimo pagrindas pagal Reglamentą (EB) Nr. 110/2008, atsižvelgiant į tą faktą, kad pavadinimas „Tequila“ jau yra privalomas pagal 1997 m. gegužės 27 d. Sąjungos ir Meksikos Jungtinių Valstijų susitarimą dėl tam tikrų spiritinių gėrimų abipusio pripažinimo ir apsaugos (toliau – 1997 m. susitarimas) (5), kurio 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Sąjungos teritorijoje saugomas pavadinimas „Tequila“ gali būti vartojamas tik Jungtinių Meksikos Valstijų įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytomis sąlygomis;

(10)

dėl pareiškėjo nurodytos prieštaravimų pateikimo formos: Komisija laikėsi nuomonės, kad Unión Española del Licor ir Vinum et Spiritus prieštaravimai yra priimtini, nes jie atitinka Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 716/2013 13 straipsnio 1 dalyje ir 14 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, kadangi prieštaravimuose pateikta visa to Įgyvendinimo reglamento III priede pateiktoje formoje „Prieštaravimas geografinei nuorodai“ reikalaujama informacija;

(11)

dėl oficialiajame Meksikos standarte nustatytų taisyklių taikymo: kadangi tai yra trečiosios šalies reglamentas, Komisija mano, kad Sąjungoje jis neturi tiesioginio ekstrateritorinio poveikio. Tačiau paskelbus pagrindinę „Tequila“ techninės bylos specifikaciją Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje tam tikros oficialiojo Meksikos standarto taisyklės yra aiškiai nurodytos ir todėl jos turi būti taikomos eksportui skirtam produktui. Jos apima gamybos reikalavimus, ženklinimo nuostatas ir „Tequila“ kategorijos produkto, 100 % pagaminto iš agavos, išpilstymo į butelius taisykles, išdėstytas arba nurodytas minėtame leidinyje, kuris buvo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Sistema, kuria trečiosios šalies ūkio subjektams arba valdžios institucijoms leidžiama uždrausti platinti importuotą produktą bendrojoje rinkoje tokiu būdu, kuris yra nesuderinamas su Sąjungos teisės principais, negali būti saugoma Reglamente (EB) Nr. 110/2008 nustatytu būdu;

(12)

dėl santykio su 1997 m. susitarimu, kuriuo produktui „Tequila“ Sąjungos teritorijoje suteikiama apsauga: primenama, kad galima apsauga pagal Reglamentą (EB) Nr. 110/2008 teikiama pagal kitą teisinę tvarką, kuri nėra susijusi su 1997 m. susitarime nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad papildomai prie apsaugos, suteikiamos pagal 1997 m. susitarimą, pareiškėjas nusprendė prašyti individualios geografinės nuorodos „Tequila“ apsaugos pagal Reglamentą (EB) Nr. 110/2008, reikėtų paaiškinti, kad apsauga pagal šias dvi priemones taikoma pagal atitinkamas kiekvienos priemonės taisykles;

(13)

Komisija įvertino prieštaravimo pateikėjų ir pareiškėjo argumentus ir įrodymus ir padarė išvadą, kad pavadinimas „Tequila“ turėtų būti įregistruotas kaip geografinė nuoroda Reglamento (EB) Nr. 110/2008 III priede toliau nurodytomis aplinkybėmis;

(14)

dėl 7 konstatuojamosios dalies a punkte nurodytų ženklinimo reikalavimų: Reglamento (EB) Nr. 110/2008 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės narės gali nustatyti papildomas gamybos, apibūdinimo, pateikimo ir ženklinimo taisykles, kurios būtų griežtesnės nei to reglamento II priede nustatytos taisyklės, jei jos suderinamos su Sąjungos teise. To reglamento 6 straipsnio 1 dalis turi būti taikoma mutatis mutandis trečiųjų šalių valdžios institucijų nustatytoms taisyklėms. Remiantis oficialiuoju Meksikos standartu ir „Tequila“ techninės bylos pagrindinės specifikacijos 9 skyriumi, atrodo, kad Jungtinės Meksikos Valstijos numato griežtesnes visų „Tequila“ produktų ženklinimo taisykles, nei Reglamente (EB) Nr. 110/2008 nustatytos taisyklės. Tokios taisyklės yra susijusios su pardavimo ir sveikatos informacija ir patvirtinto gamintojo ar išpilstytojo nuorodos numeriais, pavadinimais ir adresais. Šie reikalavimai neprieštarauja Sąjungos ženklinimo taisyklėms ir visų pirma Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1169/2011 nustatytoms taisyklėms (6). Reikalavimas, kad ūkio subjektai būtų identifikuojami pagal nuorodos numerį arba pavadinimą ir adresą, yra pateisinamas siekiant skaidrumo ir atsekamumo, ir tai nėra nepagrįstas reikalavimas. Dėl šių priežasčių Komisija mano, kad prieštaravimo priežastys dėl ženklinimo reikalavimų yra nepagrįstos ir turi būti atmestos;

(15)

tiekėjų ir išpilstytojų komercinių susitarimų apribojimai, nurodyti 7 konstatuojamosios dalies b punkte, ir 7 konstatuojamosios dalies c punkte nurodytos Sąjungos išpilstytojų patvirtinimo taisyklės ir tokių patvirtinimų tvarka yra pagrįsti poreikiu užtikrinti atsekamumą ir užkirsti kelią sukčiavimui. Taisyklės yra taikomos tik eksportui skirtų produktų ženklinimui, kaip nurodyta Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtos „Tequila“ techninės bylos pagrindinės specifikacijos 9 skyriaus antroje pastraipoje, kurioje nurodoma, kad terminas „Tequila“ ir registruoti prekės ženklai arba kitas skiriamasis ženklas naudojami remiantis Meksikos patentų ir prekių ženklų biuro sudarytu bendrosios atsakomybės susitarimu. Komisija mano, kad šios taisyklės ir priemonės tiek, kiek jos taikomos termino „Tequila“ vartojimui Sąjungoje, yra proporcingos ir pagrįstos, o prieštaravimo pagrindas yra nepagrįstas ir turi būti atmestas;

(16)

dėl patvirtintiems Sąjungos teritorijos išpilstytojams taikomų kontrolės reikalavimų, taip pat pasekmių, nustatytų oficialiajame Meksikos standarte 7 konstatuojamosios dalies d punkte nurodytais nesilaikymo atvejais: Reglamento (EB) Nr. 110/2008 22 straipsnyje nustatytos atitikties specifikacijai patikrinimo prieš pateikiant produktą į rinką nuostatos, kurios „Tequila“ pardavimo vartotojams atveju apima išpilstymo į butelius veiklą, ir kuriomis konkrečiai reikalaujama, kad atitikties patikrinimą patvirtintų trečiosios šalies valdžios institucijos arba viena ar daugiau trečiosios šalies kilmės produktų sertifikavimo įstaigų. Komisija atkreipia dėmesį į tai, kad tikrinimo procedūros ir veiksmai reikalavimų nesilaikymo atveju yra pagrįsti siekiant užtikrinti atsekamumą ir užkirsti kelią kitų produktų įmaišymui ir sukčiavimui – šio produkto atveju tai sunkiai nustatoma. Kalbant apie oficialiajame Meksikos standarte numatytą atitikties techninės bylos specifikacijoms patikrinimą prieš pradedant parduoti „Tequila“ Sąjungos rinkos vartotojams, taisyklės atitinka Reglamento (EB) Nr. 110/2008 22 straipsnio 2 dalies nuostatas. Dėl šių priežasčių Komisija mano, kad prieštaravimo priežastys dėl kontrolės reikalavimų yra nepagrįstos ir turi būti atmestos;

(17)

dėl tariamo draudimo prekiauti Sąjungoje neišpilstytu į butelius „Tequila“ mišinio kategorijos produktu, nurodyto 7 konstatuojamosios dalies e punkte, Komisija pažymi, kad Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtoje „Tequila“ techninės dokumentacijos bylos pagrindinėje specifikacijoje išsamiai apibūdinama tik speciali taisyklė, kuria draudžiama prekiauti neišpilstytu 100 % agavos „Tequila“ kategorijos produktu, nėra jokios nuorodos, kuria būtų draudžiama bendrojoje rinkoje prekiauti neišpilstytu į butelius „Tequila“ mišinio kategorijos produktu po to, kai jis yra importuojamas į Sąjungą;

(18)

dėl tariamo draudimo įsigyti neišpilstytą į butelius „Tequila“ mišinio kategorijos produktą pasinaudojant trečiosiomis šalimis, dėl ko nustatytas reikalavimas sudaryti bendrosios atsakomybės susitarimą su Meksikos patentų ir prekių ženklų biuru dėl neišpilstyto į butelius produkto tiekimo siekiant užtikrinti atsekamumą ir išvengti sukčiavimo: Komisija mano, kad yra pagrįsta reikalauti, jog neišpilstytą į butelius produktą už Sąjungos ribų būtų galima pirkti tik iš kilmės šalies gamintojų. Dėl šių priežasčių Komisija mano, kad prieštaravimo priežastys dėl neišpilstyto į butelius produkto apribojimų yra nepagrįstos ir turi būti atmestos;

(19)

dėl prieštaravimo, kad privalomo išpilstymo į butelius nustatytoje geografinėje vietovėje reikalavimas, taikomas 100 % agavos „Tequila“ kategorijos produktui, kaip nurodyta 7 konstatuojamosios dalies f punkte, prieštarauja Sąjungos teisei, reikėtų nurodyti, kad, remiantis Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 716/2013 10 straipsniu, visi apribojimai dėl spiritinio gėrimo išpilstymo į butelius nustatytoje geografinėje vietovėje turi būti pagrįsti techninėje byloje, nes jie gali apriboti laisvą prekių judėjimą ir laisvę teikti paslaugas bendrojoje rinkoje. Sąjungos teisė netaikoma siekiant nustatyti, ar trečioji šalis gali apriboti išpilstymą savo teritorijoje, tačiau ji taikoma siekiant užkirsti kelią apribojimams dėl neišpilstyto į butelius produkto perpilstymo arba išpilstymo Sąjungoje, jei tokie į butelius neišpilstyti produktai buvo eksportuoti į Sąjungą iš trečiosios šalies. Taikyti tokius apribojimus turėtų būti leidžiama tik tuomet, jei jie yra būtini, proporcingi ir tinkami geografinės nuorodos reputacijai apsaugoti (7);

(20)

techninės bylos pagrindinės specifikacijos 7 skirsnyje pareiškėjas teigia, kad išpilstymo į butelius apribojimo tikslas – išsaugoti didesnį organoleptinį kompleksiškumą, kuris galėtų būti prarastas gabenant neišpilstytą į butelius produktą, nes į produktą nededama jokio kito cukraus, išskyrus tą, kuris išgaunamas iš Agave tequilana F.A.C. Weber (mėlynoji veislė). Pareiškėjas taip pat tvirtina, kad kita išpilstymo į butelius ribojimo priežastis yra išsaugoti 100 % agavos „Tequila“ produkto gerą vardą, kuris iš esmės yra pagrįstas konkrečiomis savybėmis, o bendresne prasme – produkto kokybe, kuri savo ruožtu yra patvirtintų vietos gamintojų žinių rezultatas, ir kuris gali būti prarastas dėl kitų produktų įmaišymo ir sukčiavimo – šio produkto atveju tai sunkiai nustatoma. Šis keliamas reikalavimas turi būti laikomas suderinamu su Sąjungos teise nepaisant jo ribojamojo poveikio, jei įrodoma, kad jis yra būtinas ir proporcingas ir gali didele dalimi išsaugoti gerą vardą, kurį produktas yra neginčijamai pelnęs tarp Meksikos saugomo pavadinimo „Tequila“ pirkėjų. Remiantis techninėje byloje pateikta informacija, išpilstymo į butelius apribojimas taikomas tik vienai „Tequila“ kategorijai, ir tai nėra kliūtis importuoti į Sąjungą neišpilstytus „Tequila“ mišinio kategorijos produktus (turinčius ne daugiau kaip 49 % cukraus iš kitų šaltinių nei žaliava), kuriems šis apribojimas netaikomas. Apribojimo teritorinė taikymo sritis yra tik „Tequila“ nustatyta geografinė vietovė, apsiribojanti penkiomis Meksikos valstijomis. Remiantis pareiškėjo pateiktu įrodymu, šis apribojimas yra pagrįstas ir yra proporcinga ir tinkama priemonė siekiant išsaugoti produkto sudėties garantiją ir jo gerą vardą tarp pirkėjų. Be to, nebuvo nurodytos jokios mažiau ribojančios alternatyvios priemonės, kuriomis būtų galima pasiekti pakankamą kontrolės lygį. Todėl apribojimo dėl 100 % agavos „Tequila“ kategorijos produkto privalomo išpilstymo į butelius būtinas pagrindimas yra suderinamas su Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 716/2013 10 straipsniu;

(21)

dėl pirmiau nurodytų priežasčių Komisija mano, kad prieštaravimo pareiškime dėl geografinės nuorodos „Tequila“ įregistravimo Reglamento (EB) Nr. 110/2008 III priede nurodytos priežastys dėl privalomo išpilstymo į butelius nustatytoje geografinėje vietovėje, taikomos 100 % agavos „Tequila“ kategorijos produktui, yra nepagrįstos ir turi būti atmestos;

(22)

atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, ir remdamasi Reglamento (EB) Nr. 110/2008 17 straipsnio 8 dalimi, Komisija mano, kad pavadinimo „Tequila“ kaip geografinės nuorodos įregistravimo paraiška atitinka tame reglamente nustatytas sąlygas. Todėl pavadinimas „Tequila“ turėtų būti saugomas ir įregistruotas kaip geografinė nuoroda Reglamento (EB) Nr. 110/2008 III priede;

(23)

Reglamentas (EB) Nr. 110/2008 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(24)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Spiritinių gėrimų komiteto nuomonę,

(1)

Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 686/2012 (2) ir Komisijos reglamentu (ES) Nr. 141/2010 (3) Jungtinė Karalystė paskirta ataskaitą rengiančia valstybe nare, įgaliota atlikti augalų apsaugos produktuose esančių tam tikrų veikliųjų medžiagų vertinimą;

(2)

2017 m. kovo 29 d. Jungtinė Karalystė pranešė apie savo ketinimą išstoti iš Sąjungos pagal Europos Sąjungos sutarties 50 straipsnį. Jei Europos Vadovų Taryba, susitarusi su Jungtine Karalyste, vieningai nenuspręs pratęsti termino, Sutartys Jungtinei Karalystei nustos galioti nuo Susitarimo dėl išstojimo įsigaliojimo dienos arba, jei tokio susitarimo nėra, praėjus dvejiems metams po to pranešimo gavimo, t. y. nuo 2019 m. kovo 30 d.;

(3)

Susitarimo dėl išstojimo projekte, dėl kurio susitarė derybininkai ir kurį patvirtino Europos Vadovų Taryba (Europos Sąjungos sutarties 50 straipsnis), nustatyta Sąjungos teisės nuostatų taikymo Jungtinei Karalystei ir joje tvarka pereinamuoju laikotarpiu po to, kai Sutartys Jungtinei Karalystei ir joje nustos galioti. Jei tas susitarimas įsigalios, Sąjungos augalų apsaugos produktų srities teisės aktai bus taikomi Jungtinei Karalystei ir joje pereinamuoju laikotarpiu pagal tą susitarimą ir nustos galioti to laikotarpio pabaigoje. Tačiau, net jei Susitarimą dėl išstojimo ratifikuos ES ir Jungtinė Karalystė, pereinamuoju laikotarpiu Jungtinė Karalystė neturi vykdyti Sąjungos lygmens arba kartu veikiančių valstybių narių lygmens pagrindinės rizikos vertinimo, patikrinimo, patvirtinimo ar autorizacijos institucijos funkcijų, kaip, be kita ko, nurodyta Reglamente (EB) Nr. 1107/2009;

(4)

todėl kitos valstybės narės turi būti įgaliotos atlikti tuos veikliųjų medžiagų vertinimus, kurių ataskaitas rengianti valstybė narė buvo Jungtinė Karalystė ir kurių atžvilgiu sprendimo dėl patvirtinimo atnaujinimo, kaip numatoma, nebus priimta iki 2019 m. kovo 30 d. Atitinkamos veikliosios medžiagos yra 1-metilciklopropenas, famoksadonas, mankozebas, metiokarbas, metoksifenozidas, pirimikarbas, metilpirimifosas ir tiaklopridas;

(5)

įgaliojant valstybes nares turėtų būti užtikrinta atsakomybės ir darbo tarp valstybių narių paskirstymo pusiausvyra;

(6)

kadangi atitinkamų veikliųjų medžiagų vertinimas yra pažengęs, o darbas, kurį reikia atlikti, turėtų būti nedidelis, šiam vertinimui neturėtų būti paskirta kita bendrai ataskaitą rengianti valstybė narė;

(7)

todėl Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 686/2012 ir Reglamentas (ES) Nr. 1141/2010 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti;

(8)

šis reglamentas turėtų būti taikomas nuo 2019 m. kovo 30 d. Tačiau jei Europos Sąjungos sutarties 50 straipsnio 3 dalyje nurodytas dvejų metų laikotarpis pratęsiamas, šis reglamentas turėtų būti taikomas nuo kitos dienos po to, kai augalų apsaugos produktų srities teisės aktai nustoja būti taikomi Jungtinei Karalystei ir joje, nes, remiantis Tarybos reglamento (EEB, Euratomas) Nr. 1182/71 (4) 4 straipsnio 3 dalimi, teisės aktų taikymo nutraukimas, nustatytas tam tikrą dieną, įvyksta pasibaigus tos dienos paskutinei valandai;

(9)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

(1)

pagal Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 7 straipsnio 1 dalį 2016 m. vasario 29 d. bendrovė „BASF Agro B.V.“ pateikė Jungtinei Karalystei paraišką patvirtinti veikliąją medžiagą mefentriflukonazolą;

(2)

pagal Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 9 straipsnio 3 dalį Jungtinė Karalystė kaip valstybė narė ataskaitos rengėja 2016 m. kovo 30 d. pranešė pareiškėjui, kitoms valstybėms narėms, Komisijai ir Europos maisto saugos tarnybai (toliau – Tarnyba) apie paraiškos priimtinumą;

(3)

2017 m. balandžio 25 d. valstybė narė ataskaitos rengėja pateikė Komisijai vertinimo ataskaitos projektą (kopiją – Tarnybai), kuriame vertinama, ar galima manyti, kad veiklioji medžiaga atitinka Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 4 straipsnyje nustatytus patvirtinimo kriterijus;

(4)

Tarnyba laikėsi Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 12 straipsnio 1 dalies nuostatų. Pagal Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 12 straipsnio 3 dalį ji paprašė pareiškėjo valstybėms narėms, Komisijai ir Tarnybai pateikti papildomos informacijos. 2018 m. vasario 1 d. valstybė narė ataskaitos rengėja atnaujintos vertinimo ataskaitos projekto forma pateikė Tarnybai papildomos informacijos vertinimą;

(5)

2018 m. liepos 5 d. Tarnyba pareiškėjui, valstybėms narėms ir Komisijai pranešė savo išvadą (2) dėl to, ar galima manyti, kad veiklioji medžiaga mefentriflukonazolas atitinka Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 4 straipsnyje nustatytus patvirtinimo kriterijus. Tarnyba suteikė visuomenei galimybę susipažinti su šia išvada;

(6)

dėl naujų endokrininės sistemos ardomųjų savybių nustatymo kriterijų, nustatytų Komisijos reglamentu (ES) 2018/605 (3), taikomu nuo 2018 m. lapkričio 10 d., ir remiantis bendromis endokrininę sistemą ardančių medžiagų nustatymo gairėmis (4), Tarnybos išvadoje teigiama, kad nėra tikėtina, kad mefentriflukonazolas yra endokrininę sistemą ardanti medžiaga ir pasižymi estrogeniniu, androgeniniu, tiroidiniu ir steroidiniu veikimo būdu. Be to, remiantis turimais įrodymais ir atsižvelgiant į endokrininę sistemą ardančių medžiagų nustatymo gaires, mažai tikėtina, kad mefentriflukonazolas būtų žuvų endokrininę sistemą ardanti medžiaga, kadangi bandymo sąlygos buvo tinkamai taikomos. Todėl Komisija mano, kad mefentriflukonazolas neturi būti laikomas turinčiu endokrininės sistemos ardomųjų savybių;

(7)

2018 m. gruodžio 12 d. Komisija pateikė Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatiniam komitetui mefentriflukonazolo peržiūros ataskaitą, o 2019 m. sausio 25 d. – reglamento projektą, kuriuo nustatoma, kad mefentriflukonazolas yra patvirtinamas;

(8)

pareiškėjui buvo suteikta galimybė pateikti pastabų dėl peržiūros ataskaitos;

(9)

nustatyta, kad Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 4 straipsnyje nustatytų patvirtinimo kriterijų yra laikomasi, kai bent vienas augalų apsaugos produktas, kurio sudėtyje yra šios veikliosios medžiagos, naudojamas pagal vieną ar kelias tipiškas paskirtis, visų pirma peržiūros ataskaitoje išnagrinėtas ir išsamiai aprašytas paskirtis;

(10)

todėl tikslinga mefentriflukonazolą patvirtinti;

(11)

tačiau pagal Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 13 straipsnio 2 dalį kartu su to reglamento 6 straipsniu ir atsižvelgiant į dabartines mokslo ir technikos žinias, būtina nustatyti tam tikras sąlygas ir apribojimus. Visų pirma reikėtų paprašyti papildomos patvirtinamosios informacijos;

(12)

pagal Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 13 straipsnio 4 dalį Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011 (5) priedas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(13)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

(1)

2018 m. rugpjūčio 20 d. nustojus teikti Europos stabilumo mechanizmo finansinę pagalbą, Komisijos įgyvendinimo sprendimu (ES) 2018/1192 (2) nuo 2018 m. rugpjūčio 21 d. šešiems mėnesiams Graikijai pradėta taikyti griežtesnė priežiūra;

(2)

remdamasi daugeliu veiksmų, jos įgyvendintų pagal Europos stabilumo mechanizmo finansinės pagalbos programą (toliau – programa), vidutinės trukmės laikotarpiu Graikija turėtų tęsti pagrindines institucines ir struktūrines reformas, siekdama užtikrinti, kad jos būtų užbaigtos ir visiškai veiksmingos. Tuo tikslu Graikija įsipareigojo euro grupei tęsti ir užbaigti visas pagal programą priimtas pagrindines reformas ir išlaikyti svarbių reformų, priimtų pagal tą ir ankstesnes programas, tikslus;

(3)

Graikija taip pat įsipareigojo įgyvendinti konkrečius veiksmus šiose srityse: fiskalinės, įskaitant struktūrinę, politikos, socialinės gerovės, finansinio stabilumo, darbo ir produktų rinkų, privatizavimo ir viešojo administravimo. Tie konkretūs veiksmai, išdėstyti 2018 m. birželio 22 d. euro grupės pareiškimo priede, padės šalinti potencialius Graikijos ekonominių sunkumų šaltinius;

(4)

nuo 2010 m. Graikija gavo didelę finansinę pagalbą, todėl Graikijos neįvykdyti įsipareigojimai euro zonos valstybėms narėms, Europos finansinio stabilumo fondui ir Europos stabilumo mechanizmui iš viso sudaro 243 700 mln. EUR. Graikija lengvatinėmis sąlygomis gavo finansinę paramą iš savo Europos partnerių, o 2012 m. ir vėliau 2017 m. pagal Europos stabilumo mechanizmą buvo nustatytos konkrečios priemonės skolos tvarumui padidinti. 2018 m. birželio 22 d. politiniu lygmeniu euro grupėje buvo susitarta įgyvendinti papildomas priemones skolos tvarumui užtikrinti. Šios priemonės apėmė vidutinių svertinių terminų pratęsimą dar 10 metų, palūkanų ir amortizacijos atidėjimą dar 10 metų ir kitų skolos priemonių įgyvendinimą. Remiantis teigiamomis griežtesnės priežiūros ataskaitomis, kuriose vertinama, kaip Graikija laikosi politinių įsipareigojimų įgyvendinus programą, du kartus per metus euro grupėje gali būti susitarta dėl dviejų papildomų priemonių (palūkanų normos maržos padidinimo, susijusio su Europos finansinio stabilumo fondo programos skolos išpirkimo dalimi, panaikinimo 2018 m. ir euro zonos nacionalinių centrinių bankų pajamoms, gautoms už Graikijos Vyriausybės obligacijas, laikomas pagal Susitarimą dėl grynojo finansinio turto ir Vertybinių popierių rinkų programą, lygiaverčių sumų pervedimo atkūrimo);

(5)

nuo 2016 m. Graikijos valdžios sektoriaus balansas yra teigiamas. Tikimasi, kad 2018 m. Graikija bus pasiekusi 3,5 % bendrojo vidaus produkto pirminio pertekliaus tikslą ir prognozuojama, kad ji šį tikslą pasieks ir vidutinės trukmės laikotarpiu. 2015 m. grynasis išorės skolinimas tapo teigiamas, o vėliau užfiksuotas tik nedidelis deficitas. Ekonomikos atsigavimas tęsiasi ir manoma, kad 2018 m. jos augimas siekė 2,0 %, o nedarbas mažėja. Pagal finansinės pagalbos programas Graikija pradėjo įgyvendinti plataus masto struktūrinių reformų darbotvarkę siekdama gerinti verslo aplinką ir didinti konkurencingumą ir nuo 2018 m. rugpjūčio mėn. toliau ėmėsi priemonių toje srityje;

(6)

tačiau, nepaisant tų reformų, Graikijai ir toliau būdingas didelis iš praeities likęs atsargų disbalansas ir pažeidžiamumas. Visų pirma, kaip nustatyta ir Komisijos 2019 m. įspėjimo mechanizmo ataskaitoje, parengtoje pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1176/2011 (3) 3 ir 4 straipsnius, Graikijai kyla tam tikrų sunkumų. Manoma, kad 2018 m. trečio ketvirčio pabaigoje valstybės skola sudarė 182,8 % bendrojo vidaus produkto – tai aukščiausias lygis Sąjungoje. 2017 m. – 140,5 % bendrojo vidaus produkto siekusi grynoji tarptautinių investicijų pozicija taip pat išlieka labai didelė; be to, nors einamoji sąskaita beveik subalansuota, to vis dar nepakanka, kad didelė grynoji tarptautinių investicijų pozicija tinkamu tempu būtų sumažinta iki apdairaus lygio. 2013 m. aukščiausią 27,9 % lygį pasiekęs nedarbas toliau mažėjo, tačiau 2018 m. spalio mėn. vis dar sudarė 18,6 %. Ilgalaikis nedarbas (13,5 % 2018 m. trečią ketvirtį) ir jaunimo nedarbas (39,1 % 2018 m. lapkričio mėn.) taip pat tebėra labai didelis. Verslo aplinką ir teismų sistemą dar reikia iš esmės patobulinti, nes Graikija ir toliau labai atsilieka nuo pirmaujančių šalių keliose srityse, vertinant pagal pagrindinių lyginamųjų ekonominės veiklos rodiklių struktūrinius komponentus (pvz., teismo sprendimui priimti reikalingo laiko, sutarčių vykdymo užtikrinimo, nuosavybės registravimo, nemokumo problemų sprendimo ir kt.);

(7)

bankų sektorius tebėra pakankamai kapitalizuotas, tačiau ir toliau patiria sunkumų, susijusių su didelėmis neveiksnių pozicijų sankaupomis ir mažu pelningumu, o ryšiai su valstybe išlieka stiprūs. 2018 m. rugsėjo mėn. pabaigoje neveiksnių pozicijų tebebuvo labai daug: jos sudarė 84,7 mlrd. EUR arba 46,7 % visų balansinių pozicijų. Graikija priėmė pagrindines reformas pagal programą ir artimiausiu metu ketina parengti papildomų priemonių, sustiprinti neveiksnių pozicijų mažinimo sistemą ir taip padėti sutvarkyti bankų balansus. Tačiau reikės nuolatinių pastangų, kad neveiksnių pozicijų santykis būtų sumažintas iki tvaraus lygio, o finansų įstaigoms būtų sudarytos sąlygos nuolat vykdyti tarpininkavimo ir rizikos valdymo funkciją;

(8)

nuo 2010 m. Graikijai buvo užkirstas kelias skolintis finansų rinkoje; 2017 m. liepos mėn. išleidusi Vyriausybės obligacijų ji pamažu atgauna galimybę patekti į rinką. 2019 m. sausio mėn. Graikija sėkmingai išleido obligacijų; tai buvo pirma jos emisija nuo tada, kai baigėsi programa. Vis tik dėl išorės ekonominės rizikos ir vidaus sunkumų palaikant reformų įgyvendinimą vidutinės trukmės laikotarpiu Graikijos skolinimosi sąlygos išlieka nestabilios.

(9)

2018 m. lapkričio 21 d. Komisija paskelbė savo pirmą Graikijos įvertinimą pagal griežtesnę priežiūrą. Komisijos atliktame ir jos komunikate pateiktame vertinime aprašyta pažanga, padaryta vykdant euro grupėje Graikijos prisiimtus bendrų ir konkrečių reformų įsipareigojimus, ir padaryta išvada, kad reformų įgyvendinimas pasistūmėjo, tačiau reikia tolesnių veiksmų, kad Graikijos reformų įsipareigojimai būtų įvykdyti (4);

(10)

atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija daro išvadą, kad griežtesnę priežiūrą pagal Reglamento (ES) Nr. 472/2013 2 straipsnį pagrindžiančios sąlygos vis dar egzistuoja. Visų pirma, Graikijai ir toliau kyla su finansiniu stabilumu susijusi rizika, kuri, jei pasireikštų, galėtų turėti neigiamą šalutinį poveikį kitoms euro zonos valstybėms narėms. Jei koks nors šalutinis poveikis pasireikštų, jis galėtų būti netiesioginis, t. y. paveikti investuotojų pasitikėjimą ir kartu bankų ir valstybių refinansavimo išlaidas kitose euro zonos valstybėse narėse;

(11)

todėl vidutiniu laikotarpiu Graikija turi ir toliau imtis priemonių sunkumų šaltiniams arba potencialiems šaltiniams šalinti ir įgyvendinti struktūrines reformas patikimam ir tvariam ekonomikos atsigavimui paremti, kad sumažintų kelių iš praeities likusių veiksnių poveikį. Tie veiksniai, be kita ko, yra didelis ir užsitęsęs nuosmukis per krizę, Graikijos skolos naštos dydis, finansų sektoriaus pažeidžiamumas, vis dar palyginti stiprios finansų sektoriaus ir Graikijos viešųjų finansų tarpusavio sąsajos, be kita ko, valstybės nuosavybės forma, rizika, kad didelė įtampa bet kuriame iš tų sektorių gali išplisti į kitas valstybes nares, taip pat euro zonos valstybėms narėms kylanti rizika dėl Graikijos valstybės skolos;

(12)

siekiant pašalinti likutinę riziką ir stebėti, kaip vykdomi tuo tikslu prisiimti įsipareigojimai, būtina ir tinkama pratęsti griežtesnės priežiūros taikymą Graikijai pagal Reglamento (ES) Nr. 472/2013 2 straipsnio 1 dalį;

(13)

2019 m. vasario 14 d. atsiųstu raštu Graikijai buvo suteikta galimybė išreikšti savo nuomonę apie Komisijos vertinimą. 2019 m. vasario 15 d. atsakyme Graikija iš esmės sutiko su Komisijos atliktu šaliai kylančių ekonominių iššūkių, kurie yra pagrindas tęsti griežtesnę priežiūrą, vertinimu;

(14)

Graikija ir toliau gaus techninę paramą pagal Struktūrinių reformų rėmimo programą (kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2017/825 (5)), kuri skiriama reformoms rengti ir įgyvendinti, taip pat pagrindinėms reformoms tęsti ir užbaigti vykdant politinius įsipareigojimus, stebimus taikant griežtesnę priežiūrą;

(15)

vykdydama griežtesnę priežiūrą Komisija ketina glaudžiai bendradarbiauti su Europos stabilumo mechanizmu pagal jo išankstinio perspėjimo sistemą,

(1)

Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę į tai, kad Sąjungos institucijos, įstaigos, organai ir agentūros jo reikalus tvarkytų nešališkai, teisingai ir per kiek įmanomai trumpesnį laiką. Tame straipsnyje nustatytos įvairios suinteresuotosioms šalims, dalyvaujančioms administracinėje procedūroje, kuri gali daryti poveikį jų interesams, taikomos procedūrinės teisės;

(2)

siekdama užtikrinti, kad suinteresuotųjų šalių procedūrinės teisės būtų įgyvendinamos veiksmingai ir kad prekybos tyrimai būtų atliekami nešališkai, teisingai ir per protingą laiką, 2007 m. Komisija įsteigė bylas nagrinėjančio pareigūno pareigybę. 2007–2012 m. vykdyti šias funkcijas buvo pavesta Prekybos generalinio direktorato pareigūnui, turinčiam patirties prekybos apsaugos priemonių srityje;

(3)

siekdamas sustiprinti bylas nagrinėjančio pareigūno vaidmenį ir padidinti prekybos tyrimų skaidrumą ir teisingumą, 2012 m. Komisijos pirmininkas priėmė Sprendimą 2012/199/ES (2). Tam, kad būtų atsižvelgta į įgytą patirtį, naujus teisinius pokyčius, be kita ko, susijusius su Europos Parlamento ir Tarybos reglamentuose (ES) 2016/1036 (3) ir (ES) 2016/1037 (4) esančiomis nuorodomis į bylas nagrinėjančio pareigūno vaidmenį, taip pat į didėjančius procedūrinius suvaržymus, tas sprendimas turėtų būti pakeistas;

(4)

bylas nagrinėjančio pareigūno funkcijos turėtų būti pavestos nepriklausomam asmeniui, turinčiam patirties prekybos tyrimų srityje. Bylas nagrinėjantį pareigūną turėtų skirti Komisija, laikydamasi Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatuose ir kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygose išdėstytų taisyklių. Remiantis šiomis taisyklėmis, gali būti svarstoma galimybė skirti kandidatus, kurie nėra Komisijos pareigūnai;

(5)

siekiant užtikrinti visišką bylas nagrinėjančio pareigūno nepriklausomumą, jis tik administraciniais tikslais turėtų būti priskirtas už prekybos politiką atsakingam Komisijos nariui;

(6)

pagrindinės bylas nagrinėjančio pareigūno funkcijos turėtų būti šios: konsultuoti už prekybos politiką atsakingą Komisijos narį ir už prekybos politiką atsakingą generalinį direktorių (toliau – generalinis direktorius), užtikrinti procedūrines teises, priimti sprendimus dėl prašymų leisti susipažinti su byla, priimti sprendimus dėl dokumentų konfidencialaus pobūdžio ir peržiūrėti už terminų pratęsimą atsakingų Komisijos tarnybų poziciją. Bylas nagrinėjantis pareigūnas turėtų stengtis užtikrinti, kad rengiant teisės aktų projektus arba pasiūlymus būtų tinkamai atsižvelgiama į visus reikšmingus faktus, neatsižvelgiant į tai, ar jie yra palankūs atitinkamoms šalims, ar ne;

(7)

bylas nagrinėjantis pareigūnas turėtų užtikrinti, kad suinteresuotosioms šalims būtų suteikta tokia galimybė procedūros metu pateikti faktus patvirtinančių įrodymų ir ginti savo interesus, kad savo teisę į gynybą jos galėtų įgyvendinti veiksmingiausiu būdu;

(8)

bylas nagrinėjančio pareigūno įsitraukimas į tyrimą turėtų būti toks, kad būtų galima atlikti bet kokius tolesnius veiksmus, atsižvelgiant į procedūros atlikimo terminus;

(9)

būtina nustatyti, kokiu būdu ir aplinkybėmis bylas nagrinėjantis pareigūnas gali įsitraukti į tyrimą, ir nustatyti su tokiu įsitraukimu į tyrimą susijusias posėdžių organizavimo, vedimo ir tolesnių veiksmų atlikimo taisykles;

(10)

tai, kad bylas nagrinėjantis pareigūnas turi įgaliojimus priimti sprendimą dėl galimybės susipažinti su byla, konfidencialumo ir terminų, prekybos tyrime dalyvaujančioms šalims turėtų suteikti papildomą procedūrinę garantiją, bet neturėtų kliudyti sklandžiai atlikti ir laiku užbaigti procedūros;

(11)

bylas nagrinėjančio pareigūno ataskaitos turėtų būti priemonė, užtikrinanti, kad apie pagrindinius bylas nagrinėjančio pareigūno nagrinėtus klausimus ir jo pateiktas rekomendacijas būtų pranešta sprendimus priimantiems subjektams, ir tokiu būdu suteikianti papildomą garantiją, kad bus paisoma šalių, kurioms daro poveikį prekybos tyrimas, teisių. Bylas nagrinėjančiam pareigūnui teikiant metines ataskaitas, apie jo pagrindinę veiklą taip pat turėtų būti informuojamos valstybės narės, Europos Parlamentas ir visuomenė;

(12)

tvarkydamas asmens duomenis, bylas nagrinėjantis pareigūnas turėtų laikytis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1725 (5);

(13)

šis sprendimas neturėtų daryti poveikio bendrosioms leidimo arba draudimo susipažinti su Komisijos dokumentais taisyklėms,

(1)

į EEE susitarimą turi būti įtrauktas 2017 m. kovo 21 d. Komisijos reglamentas (ES) 2017/492, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 987/2009, nustatantis Reglamento (EB) Nr. 883/2004 įgyvendinimo tvarką (1);

(2)

todėl EEE susitarimo VI priedas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

(1)

į EEE susitarimą turi būti įtrauktas 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 909/2014 dėl atsiskaitymo už vertybinius popierius gerinimo Europos Sąjungoje ir centrinių vertybinių popierių depozitoriumų, kuriuo iš dalies keičiamos Direktyvos 98/26/EB ir 2014/65/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 236/2012 (1) su pataisymais, padarytais OL L 349, 2016 12 21, p. 8;

(2)

todėl EEE susitarimo IX priedas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

(1)

į EEE susitarimą turi būti įtrauktas 2015 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/751 dėl tarpbankinių mokesčių už kortele grindžiamas mokėjimo operacijas (1);

(2)

todėl EEE susitarimo IX priedas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,