2019 1 29

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 25/3

Europos Sąjungos ir Šveicarijos Konfederacijos

SUSITARIMAS

pasikeičiant laiškais dėl prekių kilmės kumuliacijos taikymo tarp Europos Sąjungos, Šveicarijos Konfederacijos, Norvegijos Karalystės ir Turkijos Respublikos pagal bendrąją lengvatinių muitų tarifų sistemą

A. Sąjungos laiškas

Gerbiamasis Pone,

Europos Sąjunga (toliau – Sąjunga) ir Šveicarijos Konfederacija (toliau – Šveicarija), kaip šio Susitarimo Šalys, pripažįsta, kad taikydamos bendrąją lengvatinių muitų tarifų sistemą (toliau – BLS) abi taiko panašias prekių kilmės taisykles, kurių bendrieji principai yra šie:

a)	„kilmės statusą turinčių produktų“ sąvokos apibrėžimas, pagrįstas tais pačiais kriterijais;

b)	nuostatos dėl prekių kilmės regioninės kumuliacijos;

c)	nuostatos dėl kumuliacijos taikymo Sąjungos, Šveicarijos, Norvegijos arba Turkijos kilmės, kaip apibrėžta jų BLS prekių kilmės taisyklėse, medžiagoms;

d)	nuostatos dėl bendrojo leistino nuokrypio, taikomo kilmės statuso neturinčioms medžiagoms;

e)	nuostatos dėl produktų iš lengvatomis besinaudojančios šalies nekeitimo;

f)	nuostatos dėl pakaitinių prekių kilmės įrodymų išdavimo arba surašymo;

g)	lengvatomis besinaudojančių šalių kompetentingoms institucijoms nustatytas reikalavimas vykdyti administracinį bendradarbiavimą dėl prekių kilmės įrodymų.

Sąjunga ir Šveicarija pripažįsta, kad Sąjungos, Šveicarijos, Norvegijos arba Turkijos kilmės, kaip apibrėžta jų BLS prekių kilmės taisyklėse, medžiagos įgyja šalies, besinaudojančios bet kurios Šalies BLS sistemos lengvatomis, kilmės statusą, jei toms medžiagoms toje lengvatomis besinaudojančioje šalyje taikomas apdorojimas ar perdirbimas, kurio mastas viršija operacijas, kurios laikomos nepakankamu apdorojimu ar perdirbimu, kad joms būtų suteiktas kilmės statusą turinčių produktų statusas. Ši pastraipa taikoma Norvegijos ir Turkijos kilmės medžiagoms, jei yra įvykdytos atitinkamai 15 ir 16 dalyse nustatytos sąlygos.

Sąjungos valstybių narių ir Šveicarijos muitinės viena su kita vykdo reikiamą administracinį bendradarbiavimą, visų pirma atlikdamos pirmoje pastraipoje minimų medžiagų kilmės įrodymų paskesnį tikrinimą. Turi būti taikomos 1972 m. liepos 22 d. Europos ekonominės bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo protokole Nr. 3 nustatytos nuostatos dėl administracinio bendradarbiavimo.

Ši dalis netaikoma Suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos, kurią priėmė organizacija, įsteigta pagal 1950 m. gruodžio 15 d. Briuselyje sudarytą Muitinių bendradarbiavimo tarybos steigimo konvenciją, 1–24 skyrių produktams.

Sąjunga ir Šveicarija įsipareigoja priimti A formos prekių kilmės pakaitinius sertifikatus kaip pakaitinius prekių kilmės įrodymus (toliau – pakaitiniai sertifikatai), kuriuos išdavė kitos Šalies muitinė, ir pakaitinius pareiškimus apie prekių kilmę, kuriuos surašė tuo tikslu registruoti kitos Šalies persiuntėjai.

Kiekviena Šalis pagal savo pačios teisės aktus gali vertinti, ar produktams, su kuriais susiję pakaitiniai prekių kilmės įrodymai, galima taikyti lengvatinį režimą.

Kiekviena Šalis nustato, kad prieš išduodant arba surašant pakaitinį prekių kilmės įrodymą būtų laikomasi šių sąlygų:

a)	pakaitiniai prekių kilmės įrodymai gali būti išduoti arba surašyti tik tuomet, jei pirminiai prekių kilmės įrodymai išduoti arba surašyti laikantis Sąjungoje arba Šveicarijoje taikomų teisės aktų;

tik tuomet, jei produktai nėra išleisti į laisvą apyvartą Šalyje, prekių kilmės įrodymas arba pakaitinis prekių kilmės įrodymas gali būti pakeistas vienu ar daugiau pakaitinių prekių kilmės įrodymų, siekiant visus ar kai kuriuos produktus, susijusius su pirminiu prekių kilmės įrodymu, išsiųsti iš tos Šalies į kitą Šalį;

c)	produktai visą laiką buvo prižiūrimi persiunčiančiosios Šalies muitinės, jie nebuvo kaip nors pakeičiami ar perdirbami ir jiems nebuvo atliekamos kokios nors operacijos, išskyrus tas, kurios yra būtinos produktų būklei išlaikyti (toliau – nekeitimo principas);

d)	produktams kilmės statusą įgijus pagal Šalies taikomą nuostatą, leidžiančią nukrypti nuo prekių kilmės taisyklių, pakaitiniai prekių kilmės įrodymai neišduodami ir nesurašomi, jei produktai persiunčiami į kitą Šalį;

e)	muitinė gali išduoti arba persiuntėjai gali surašyti pakaitinius prekių kilmės įrodymus, jei produktai, kurie turi būti persiųsti į kitos Šalies teritoriją, kilmės statusą įgijo per regioninę kumuliaciją;

f)	muitinė gali išduoti arba persiuntėjai gali surašyti pakaitinius prekių kilmės įrodymus, jei produktams, kurie turi būti persiųsti į kitos Šalies teritoriją, persiunčiančioji Šalis netaiko lengvatinio režimo.

4 dalies c punkto tikslais taikomos šios nuostatos:

a)	jei atrodo, kad esama priežasčių abejoti nekeitimo principo laikymusi, galutinės paskirties vietos Šalies muitinė deklaranto gali prašyti bet kokiomis priemonėmis pateikti to principo laikymosi įrodymų;

persiuntėjo prašymu persiunčiančiosios Šalies muitinė patvirtina, kad produktai buvimo tos Šalies teritorijoje laiką buvo prižiūrimi muitinės ir kad muitinė jų laikymo Šalies teritorijoje metu nedavė leidimo kaip nors juos pakeisti ar perdirbti ir jiems atlikti kokias nors operacijas, išskyrus tas, kurios yra būtinos produktų būklei išlaikyti;

c)	jei pakaitinis įrodymas yra pakaitinis sertifikatas, galutinės paskirties vietos Šalies muitinė už tą laiką, kurį produktai buvo kitoje Šalyje, nereikalauja neapdorojimo sertifikato.

Kiekviena Šalis užtikrina, kad:

jei pakaitiniai prekių kilmės įrodymai atitinka pirminius prekių kilmės įrodymus, išduotus arba surašytus Sąjungos arba Šveicarijos BLS sistemos lengvatomis besinaudojančioje šalyje, Sąjungos valstybių narių ir Šveicarijos muitinės viena su kita vykdytų administracinį bendradarbiavimą, kad būtų atliktas pakaitinių prekių kilmės įrodymų paskesnis tikrinimas. Galutinės paskirties vietos Šalies prašymu persiunčiančiosios Šalies muitinė pradeda atitinkamų pirminių prekių kilmės įrodymų paskesnio tikrinimo procedūrą ir vykdo jos tolesnius veiksmus;

kai pakaitiniai prekių kilmės įrodymai atitinka pirminius prekių kilmės įrodymus, išduotus arba surašytus šalyje, besinaudojančioje tik galutinės paskirties vietos Šalies BLS sistemos lengvatomis, ta Šalis bendradarbiaudama su lengvatomis besinaudojančia šalimi atliktų pirminių prekių kilmės įrodymų paskesnio tikrinimo procedūrą. Tikrinamus pirminius prekių kilmės įrodymus, atitinkančius pakaitinius prekių kilmės įrodymus, arba, kai taikoma, tikrinamų pirminių prekių kilmės įrodymų, atitinkančių pakaitinius prekių kilmės įrodymus, kopijas persiunčiančiosios Šalies muitinė pateikia galutinės paskirties vietos Šalies muitinei, kad ji galėtų atlikti paskesnio tikrinimo procedūrą.

Kiekviena Šalis užtikrina, kad:

a)	kiekvieno pakaitinio sertifikato viršutiniame dešinės pusės langelyje būtų nurodytas persiuntimo tarpinės šalies, kurioje jis išduotas, pavadinimas;

b)	4 langelyje būtų vienas iš šių įrašų: „replacement certificate“ arba „certificat de remplacement“, taip pat pirminio A formos prekių kilmės sertifikato išdavimo data ir eilės numeris;

c)	1 langelyje būtų nurodytas persiuntėjo vardas, pavardė arba pavadinimas;

d)	2 langelyje galėtų būti nurodytas galutinio gavėjo vardas, pavardė arba pavadinimas;

e)	į 3–9 langelius būtų perkelti visi persiunčiamų produktų duomenys, nurodyti pirminiame sertifikate;

f)	10 langelyje galėtų būti pateiktos nuorodos į persiuntėjo sąskaitą faktūrą;

11 langelyje pakaitinį sertifikatą patvirtintų jį išdavusi muitinė. Muitinės atsakomybė apsiriboja pakaitinio sertifikato išdavimu. Į 12 langelį įrašomi pirminio A formos prekių kilmės sertifikato duomenys apie prekių kilmės šalį ir galutinės paskirties vietos šalį. 12 langelyje persiuntėjas pasirašo prekių kilmės sertifikatą. 12 langelyje gera valia pasirašantis persiuntėjas neatsako už pirminio A formos kilmės sertifikato įrašų teisingumą;

muitinė, kurios prašoma išduoti pakaitinį sertifikatą, pirminiame A formos prekių kilmės sertifikate pažymi persiunčiamų produktų svorius, kiekius ir rūšis ir ten pat nurodo kiekvieno atitinkamo pakaitinio sertifikato eilės numerius. Prašymą išduoti pakaitinį sertifikatą ir pirminį A formos prekių kilmės sertifikatą ji saugo ne mažiau kaip trejus metus;

i)	pakaitiniai prekių kilmės sertifikatai būtų rengiami anglų arba prancūzų kalba.

Kiekviena Šalis nustato, kad:

kiekviename pakaitiniame pareiškime apie prekių kilmę persiuntėjas nurodytų:

(1)	visus pirminiame prekių kilmės įrodyme pateiktus persiunčiamų produktų duomenis;

(2)	pirminio prekių kilmės įrodymo surašymo datą;

(3)	pirminiame prekių kilmės įrodyme pateiktus duomenis, įskaitant, kai taikoma, informaciją apie kumuliaciją, taikytą prekėms, susijusioms su pareiškimu apie prekių kilmę;

(4)	persiuntėjo vardą, pavardę arba pavadinimą, adresą ir registruotojo eksportuotojo numerį;

(5)	gavėjo Sąjungoje arba Šveicarijoje vardą, pavardę arba pavadinimą ir adresą;

(6)	pareiškimo apie prekių kilmę surašymo arba prekių kilmės sertifikato išdavimo datą ir vietą;

b)	kiekvienas pakaitinis pareiškimas apie prekių kilmę būtų pažymėtas vienu iš šių įrašų: „Replacement statement“ arba „Attestation de remplacement“;

c)	pakaitinius pareiškimus apie prekių kilmę surašytų persiuntėjai, registruoti elektroninėje sistemoje, kurioje patys eksportuotojai atlieka prekių kilmės patvirtinimą, t. y. Registruotųjų eksportuotojų (REX) sistemoje, nepriklausomai nuo kilmės statusą turinčių pirminės siuntos produktų vertės;

jei prekių kilmės įrodymas pakeičiamas kitu, pirminiame prekių kilmės įrodyme persiuntėjas nurodytų:

(1)	pakaitinio (-ių) pareiškimo (-ų) apie prekių kilmę surašymo datą ir su pakaitiniu (-iais) pareiškimu (-ais) apie prekių kilmę susijusių prekių kiekius;

(2)	persiuntėjo vardą, pavardę arba pavadinimą ir adresą;

(3)	gavėjo (-ų) Sąjungoje arba Šveicarijoje vardą, pavardę arba pavadinimą ir adresą;

e)	pirminis pareiškimas apie prekių kilmę būtų pažymėtas žodžiu „Replaced“ arba „Remplacé“;

f)	pareiškimas apie prekių kilmę galiotų dvylika mėnesių nuo jo surašymo dienos;

g)	pakaitiniai pareiškimai apie prekių kilmę būtų rengiami anglų arba prancūzų kalba.

Pirminius prekių kilmės įrodymus ir pakaitinių prekių kilmės įrodymų kopijas persiuntėjas saugo bent trejus metus nuo kalendorinių metų, kuriais pakaitiniai prekių kilmės įrodymai išduoti arba surašyti, pabaigos.

10.

Šalys susitaria dalytis REX sistemos išlaidas pagal bendradarbiavimo sąlygas, kurias turi nustatyti Šalių kompetentingos institucijos.

11.

Visi dėl šio Susitarimo aiškinimo arba taikymo kylantys ginčai tarp Šalių sprendžiami vien dvišalėmis Šalių tarpusavio derybomis. Jei tie ginčai galėtų paveikti Norvegijos ir (arba) Turkijos interesus, su jomis konsultuojamasi.

12.

Šį Susitarimą Šalys gali bet kada pakeisti rašytiniu bendru sutarimu. Abi Šalys konsultacijas dėl galimų šio Susitarimo pakeitimų pradeda vienos iš Šalių prašymu. Jei pakeitimai galėtų paveikti Norvegijos ir (arba) Turkijos interesus, su jomis konsultuojamasi. Tokie pakeitimai įsigalioja abipusiu sutarimu nustatytą datą, abiem Šalims viena kitai pranešus apie atitinkamų vidinių reikalavimų įgyvendinimą.

13.

Jei iškiltų rimtų abejonių dėl šio Susitarimo tinkamo vykdymo, abi Šalys galėtų sustabdyti jo taikymą su sąlyga, kad kitai Šaliai apie tai raštu pranešta prieš tris mėnesius.

14.

Šį Susitarimą gali nutraukti bet kuri Šalis su sąlyga, kad kitai Šaliai apie tai raštu pranešta prieš tris mėnesius.

15.

2 dalies pirma pastraipa Norvegijos kilmės medžiagoms taikoma tik tuomet, jei Šalys yra sudariusios panašų susitarimą su Norvegija ir viena kitai pranešusios apie šios sąlygos įvykdymą.

16.

2 dalies pirma pastraipa Turkijos kilmės produktams (1) taikoma tik tuomet, jei Šalys yra sudariusios panašų susitarimą su Turkija ir viena kitai pranešusios apie šios sąlygos įvykdymą.

17.

Įsigaliojus Šveicarijos ir Turkijos susitarimui, pagal šio Susitarimo 2 dalies pirmą pastraipą, su sąlyga, kad Turkija taikys abipusiškumo principą, kiekviena Šalis gali nustatyti, kad Šalys galėtų išduoti arba surašyti pakaitinius produktų, kurių sudėtyje yra Turkijos kilmės medžiagų, kurios pagal dvišalę kumuliaciją perdirbtos BLS lengvatomis besinaudojančiose šalyse, kilmės įrodymus.

18.

Šis Susitarimas įsigalioja abipusiu sutarimu nustatytą datą, Sąjungai ir Šveicarijai viena kitai pranešus apie reikiamų vidinių priėmimo procedūrų užbaigimą. Nuo tos datos jis pakeičia 2000 m. gruodžio 14 d. pasirašytą Susitarimą pasikeičiant laiškais tarp Bendrijos ir kiekvienos ELPA šalies, kuri taiko muitų tarifų lengvatas pagal BLS (Norvegija ir Šveicarija), nustatantį, kad į Bendrijos muitų teritoriją atgabentos prekės, kurių kilmės šalis yra Norvegija arba Šveicarija, laikomos Bendrijos kilmės prekėmis (2).

Būčiau dėkingas, jei galėtumėte patvirtinti, kad Jūsų Vyriausybė sutinka su tuo, kas pirmiau išdėstyta.

Turiu garbės pasiūlyti, kad, jei tai, kas pirmiau išdėstyta, Jūsų Vyriausybei yra priimtina, šis laiškas ir Jūsų patvirtinamasis atsakymas kartu sudarytų Europos Sąjungos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimą.

Reiškiu Jums savo didžią pagarbą.

Съставено в Брюксел на

Hecho en Bruselas, el

V Bruselu dne

Udfærdiget i Bruxelles, den

Geschehen zu Brüssel am

Brüssel,

Έγινε στις Βρυξέλλες, στις

Done at Brussels,

Fait à Bruxelles, le

Sastavljeno u Bruxellesu

Fatto a Bruxelles, addì

Briselē,

Priimta Briuselyje,

Kelt Brüsszelben,

Magħmul fi Brussell,

Gedaan te Brussel,

Sporządzono w Brukseli, dnia

Feito em Bruxelas,

Întocmit la Bruxelles,

V Bruseli

V Bruslju,

Tehty Brysselissä

Utfärdat i Bryssel den

За Европейския съюз

Рог la Unión Europea

Za Evropskou unii

For Den Europæiske Union

Für die Europäische Union

Euroopa Liidu nimel

Για την Ευρωπαϊκή Ένωση

For the European Union

Pour l'Union européenne

Za Europsku uniju

Per l'Unione europea

Eiropas Savienības vārdā –

Europos Sąjungos vardu

Az Európai Unió részéről

Għall-Unjoni Ewropea

Voor de Europese Unie

W imieniu Unii Europejskiej

Pela União Europeia

Pentru Uniunea Europeană

Za Európsku úniu

Za Evropsko unijo

Euroopan unionin puolesta

För Europeiska unionen

B. Šveicarijos Konfederacijos laiškas

Gerbiamoji Ponia,

turiu garbės patvirtinti, kad gautas Jūsų laiškas, kuriame rašoma:

„1.

a)	„kilmės statusą turinčių produktų“ sąvokos apibrėžimas, pagrįstas tais pačiais kriterijais;

b)	nuostatos dėl prekių kilmės regioninės kumuliacijos;

c)	nuostatos dėl kumuliacijos taikymo Sąjungos, Šveicarijos, Norvegijos arba Turkijos kilmės, kaip apibrėžta jų BLS prekių kilmės taisyklėse, medžiagoms;

d)	nuostatos dėl bendrojo leistino nuokrypio, taikomo kilmės statuso neturinčioms medžiagoms;

e)	nuostatos dėl produktų iš lengvatomis besinaudojančios šalies nekeitimo;

f)	nuostatos dėl pakaitinių prekių kilmės įrodymų išdavimo arba surašymo;

g)	lengvatomis besinaudojančių šalių kompetentingoms institucijoms nustatytas reikalavimas vykdyti administracinį bendradarbiavimą dėl prekių kilmės įrodymų.

Kiekviena Šalis pagal savo pačios teisės aktus gali vertinti, ar produktams, su kuriais susiję pakaitiniai prekių kilmės įrodymai, galima taikyti lengvatinį režimą.

Kiekviena Šalis nustato, kad prieš išduodant arba surašant pakaitinį prekių kilmės įrodymą būtų laikomasi šių sąlygų:

a)	pakaitiniai prekių kilmės įrodymai gali būti išduoti arba surašyti tik tuomet, jei pirminiai prekių kilmės įrodymai išduoti arba surašyti laikantis Sąjungoje arba Šveicarijoje taikomų teisės aktų;

c)	produktai visą laiką buvo prižiūrimi persiunčiančiosios Šalies muitinės, jie nebuvo kaip nors pakeičiami ar perdirbami ir jiems nebuvo atliekamos kokios nors operacijos, išskyrus tas, kurios yra būtinos produktų būklei išlaikyti (toliau – nekeitimo principas);

d)	produktams kilmės statusą įgijus pagal Šalies taikomą nuostatą, leidžiančią nukrypti nuo prekių kilmės taisyklių, pakaitiniai prekių kilmės įrodymai neišduodami ir nesurašomi, jei produktai persiunčiami į kitą Šalį;

e)	muitinė gali išduoti arba persiuntėjai gali surašyti pakaitinius prekių kilmės įrodymus, jei produktai, kurie turi būti persiųsti į kitos Šalies teritoriją, kilmės statusą įgijo per regioninę kumuliaciją;

f)	muitinė gali išduoti arba persiuntėjai gali surašyti pakaitinius prekių kilmės įrodymus, jei produktams, kurie turi būti persiųsti į kitos Šalies teritoriją, persiunčiančioji Šalis netaiko lengvatinio režimo.

4 dalies c punkto tikslais taikomos šios nuostatos:

a)	jei atrodo, kad esama priežasčių abejoti nekeitimo principo laikymusi, galutinės paskirties vietos Šalies muitinė deklaranto gali prašyti bet kokiomis priemonėmis pateikti to principo laikymosi įrodymų;

c)	jei pakaitinis įrodymas yra pakaitinis sertifikatas, galutinės paskirties vietos Šalies muitinė už tą laiką, kurį produktai buvo kitoje Šalyje, nereikalauja neapdorojimo sertifikato.

Kiekviena Šalis užtikrina, kad:

a)	kiekvieno pakaitinio sertifikato viršutiniame dešinės pusės langelyje būtų nurodytas persiuntimo tarpinės šalies, kurioje jis išduotas, pavadinimas;

b)	4 langelyje būtų vienas iš šių įrašų: „replacement certificate“ arba „certificat de remplacement“, taip pat pirminio A formos prekių kilmės sertifikato išdavimo data ir eilės numeris;

c)	1 langelyje būtų nurodytas persiuntėjo vardas, pavardė arba pavadinimas;

d)	2 langelyje galėtų būti nurodytas galutinio gavėjo vardas, pavardė arba pavadinimas;

e)	į 3–9 langelius būtų perkelti visi persiunčiamų produktų duomenys, nurodyti pirminiame sertifikate;

f)	10 langelyje galėtų būti pateiktos nuorodos į persiuntėjo sąskaitą faktūrą;

i)	pakaitiniai prekių kilmės sertifikatai būtų rengiami anglų arba prancūzų kalba.

Kiekviena Šalis nustato, kad:

kiekviename pakaitiniame pareiškime apie prekių kilmę persiuntėjas nurodytų:

(1)	visus pirminiame prekių kilmės įrodyme pateiktus persiunčiamų produktų duomenis;

(2)	pirminio prekių kilmės įrodymo surašymo datą;

(3)	pirminiame prekių kilmės įrodyme pateiktus duomenis, įskaitant, kai taikoma, informaciją apie kumuliaciją, taikytą prekėms, susijusioms su pareiškimu apie prekių kilmę;

(4)	persiuntėjo vardą, pavardę arba pavadinimą, adresą ir registruotojo eksportuotojo numerį;

(5)	gavėjo Sąjungoje arba Šveicarijoje vardą, pavardę arba pavadinimą ir adresą;

(6)	pareiškimo apie prekių kilmę surašymo arba prekių kilmės sertifikato išdavimo datą ir vietą;

b)	kiekvienas pakaitinis pareiškimas apie prekių kilmę būtų pažymėtas vienu iš šių įrašų: „Replacement statement“ arba „Attestation de remplacement“;

c)	pakaitinius pareiškimus apie prekių kilmę surašytų persiuntėjai, registruoti elektroninėje sistemoje, kurioje patys eksportuotojai atlieka prekių kilmės patvirtinimą, t. y. Registruotųjų eksportuotojų (REX) sistemoje, nepriklausomai nuo kilmės statusą turinčių pirminės siuntos produktų vertės;

jei prekių kilmės įrodymas pakeičiamas kitu, pirminiame prekių kilmės įrodyme persiuntėjas nurodytų:

(1)	pakaitinio (-ių) pareiškimo (-ų) apie prekių kilmę surašymo datą ir su pakaitiniu (-iais) pareiškimu (-ais) apie prekių kilmę susijusių prekių kiekius;

(2)	persiuntėjo vardą, pavardę arba pavadinimą ir adresą;

(3)	gavėjo (-ų) Sąjungoje arba Šveicarijoje vardą, pavardę arba pavadinimą ir adresą;

e)	pirminis pareiškimas apie prekių kilmę būtų pažymėtas žodžiu „Replaced“ arba „Remplacé“;

f)	pareiškimas apie prekių kilmę galiotų dvylika mėnesių nuo jo surašymo dienos;

g)	pakaitiniai pareiškimai apie prekių kilmę būtų rengiami anglų arba prancūzų kalba.

9.	Pirminius prekių kilmės įrodymus ir pakaitinių prekių kilmės įrodymų kopijas persiuntėjas saugo bent trejus metus nuo kalendorinių metų, kuriais pakaitiniai prekių kilmės įrodymai išduoti arba surašyti, pabaigos.

10.	Šalys susitaria dalytis REX sistemos išlaidas pagal bendradarbiavimo sąlygas, kurias turi nustatyti Šalių kompetentingos institucijos.

11.	Visi dėl šio Susitarimo aiškinimo arba taikymo kylantys ginčai tarp Šalių sprendžiami vien dvišalėmis Šalių tarpusavio derybomis. Jei tie ginčai galėtų paveikti Norvegijos ir (arba) Turkijos interesus, su jomis konsultuojamasi.

12.

13.	Jei iškiltų rimtų abejonių dėl šio Susitarimo tinkamo vykdymo, abi Šalys galėtų sustabdyti jo taikymą su sąlyga, kad kitai Šaliai apie tai raštu pranešta prieš tris mėnesius.

14.	Šį Susitarimą gali nutraukti bet kuri Šalis su sąlyga, kad kitai Šaliai apie tai raštu pranešta prieš tris mėnesius.

15.	2 dalies pirma pastraipa Norvegijos kilmės medžiagoms taikoma tik tuomet, jei Šalys yra sudariusios panašų susitarimą su Norvegija ir viena kitai pranešusios apie šios sąlygos įvykdymą.

16.	2 dalies pirma pastraipa Turkijos kilmės produktams (3) taikoma tik tuomet, jei Šalys yra sudariusios panašų susitarimą su Turkija ir viena kitai pranešusios apie šios sąlygos įvykdymą.

17.

18.

Būčiau dėkingas, jei galėtumėte patvirtinti, kad Jūsų Vyriausybė sutinka su tuo, kas pirmiau išdėstyta.

Turiu garbės patvirtinti, kad mano Vyriausybė sutinka su Jūsų laiško turiniu.

Reiškiu Jums savo didžią pagarbą.

Geschehen zu Brüssel am

Fait à Bruxelles, le

Fatto a Bruxelles, addì

Съставено в Брюксел на

Hecho en Bruselas, el

V Bruselu dne

Udfærdiget i Bruxelles, den

Brüssel,

Έγινε στις Βρυξέλλες, στις

Done at Brussels,

Sastavljeno u Bruxellesu

Briselē,

Priimta Briuselyje,

Kelt Brüsszelben,

Magħmul fi Brussell,

Gedaan te Brussel,

Sporządzono w Brukseli, dnia

Feito em Bruxelas,

Întocmit la Bruxelles,

V Bruseli

V Bruslju,

Tehty Brysselissä

Utfärdat i Bryssel den

Für die Schweizerische Eidgenossenschaft

Pour la Confédération suisse

Per la Confederazione Svizzera

За Конфедерация Швейцария

Por la Confederación Suiza

Za Švýcarskou konfederaci

For Det Schweiziske Forbund

Šveitsi Konföderatsiooni nimel

Για την Ελβετική Συνομοσπονδία

For the Swiss Confederation

Za Švicarsku Konfederaciju

Šveices Konfederācijas vārdā –

Šveicarijos Konfederacijos vardu

A Svájci Államszövetség részéről

Għall-Konfederazzjoni Svizzera

Voor de Zwitserse Bondsstaat

W imieniu Konfederacji Szwajcarskiej

Pela Confederação Suíça

Pentru Confederația Elvețiană

Za Švajčiarsku konfederáciu

Za Švicarsko konfederacijo

Sveitsin valaliiton puolesta

För Schweiziska edsförbundet

(1) Sąjunga šią sąlygą įvykdė paskelbusi Komisijos pranešimą pagal Reglamento (EEB) Nr. 2454/93, kuriuo įgyvendinamos Bendrijos muitinės kodekso nuostatos, 85 straipsnį dėl tame straipsnyje nustatytos dvišalės kumuliacijos sistemos taikymo Turkijai (OL C 134, 2016 4 15, p. 1).

(2) OL L 38, 2001 2 8, p. 25.

(3) Sąjunga šią sąlygą įvykdė paskelbusi Komisijos pranešimą pagal Reglamento (EEB) Nr. 2454/93, kuriuo įgyvendinamos Bendrijos muitinės kodekso nuostatos, 85 straipsnį dėl tame straipsnyje nustatytos dvišalės kumuliacijos sistemos taikymo Turkijai (OL C 134, 2016 4 15, p. 1).

(4) OL L 38, 2001 2 8, p. 25.

2019 1 29

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 25/14

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2019/133

2019 m. sausio 28 d.

kuriuo dėl naujų papildomų tinkamumo skraidyti specifikacijų įtraukimo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2015/640

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2018 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/1139 dėl bendrųjų civilinės aviacijos taisyklių, ir kuriuo įsteigiama Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūra bei panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 216/2008 (1), ypač į jo 17 straipsnio 1 dalies h punktą,

kadangi:

(1)

Komisijos reglamente (ES) 2015/640 (2) nustatyti papildomi tinkamumo skraidyti reikalavimai orlaiviams, kurių projektas jau yra sertifikuotas. Tie papildomi tinkamumo skraidyti reikalavimai reikalingi nepertraukiamojo tinkamumo skraidyti ir saugos tobulinimams remti. Taip yra todėl, kad atnaujindama savo pagal Reglamento (ES) 2018/1139 76 straipsnio 3 dalį parengtas sertifikavimo specifikacijas, kad jos toliau atitiktų paskirtį, Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūra (toliau – Agentūra) nereikalauja, kad pagamintas arba eksploatuojamas orlaivis, kurio projektas jau sertifikuotas, atitiktų atnaujintas sertifikavimo specifikacijas;

(2)

todėl norint Europoje išlaikyti aukštą aviacijos saugos ir aplinkosaugos reikalavimų lygį gali reikėti reikalauti, kad orlaiviai atitiktų papildomus tinkamumo skraidyti reikalavimus, kurių sertifikuodama projektą Agentūra nereikalavo laikytis, nes tuo metu jie nebuvo įtraukti į atitinkamą sertifikavimo specifikaciją. Šis dalinis Reglamento (ES) 2015/640 pakeitimas susijęs su trimis sertifikavimo specifikacijų pakeitimais;

(3)

pirma, 1989 m. Jungtinė aviacijos administracija nustatė naujus didelių lėktuvų keleivių ir keleivių salono įgulos narių krėslų projektavimo, atsižvelgiant į jų naudojimą dinamiškomis sąlygomis, standartus, kuriais užtikrinama didesnė krėsluose sėdinčių asmenų apsauga. Tų standartų tikslas – avarinio tūpimo atveju sumažinti sužalojimų ar mirties riziką. Standartai buvo perkelti į Agentūros didelių lėktuvų sertifikavimo specifikacijas („CS-25“), tačiau taikomi tik tiems dideliems lėktuvams, kurių projekto sertifikavimo paraiška pateikta po 1989 m. Gali būti, kad tų standartų tam tikri dideli lėktuvai neatitinka, todėl turėtų būti įtrauktos papildomos tinkamumo skraidyti specifikacijos. Tinkamai atsižvelgiant į skrydžių dideliais lėktuvais pobūdį ir rizikingumą, o kartu išlaikant vienodai aukštą Sąjungos civilinės aviacijos saugos lygį, manoma, kad proporcinga ir ekonomiškai efektyvu tas papildomas tinkamumo skraidyti specifikacijas nustatyti tik tiems dideliems lėktuvams, kurie naujai gaminami pagal Agentūros jau sertifikuotą projektą. Tos papildomos tinkamumo skraidyti specifikacijos neturėtų būti taikomos pilotų kabinos įgulos krėslams ir krėslams mažaviečiuose lėktuvuose, kurie naudojami nereguliariems užsakomiesiems komerciniams skrydžiams, nes manoma, kad tai neproporcinga arba ekonomiškai neefektyvu;

(4)

antra, 2009 m. Agentūra į didelių lėktuvų sertifikavimo specifikacijas įtraukė naujus šilumos ar garso izoliavimo medžiagų degumo standartus, kuriais pagerintos tam tikros lėktuvo liemeniui izoliuoti naudojamų izoliacinių medžiagų atsparumo liepsnos plitimui ir liepsnos skverbimuisi savybės („CS-25“, 6 pakeitimas). Tie nauji degumo standartai taikomi tik dideliems lėktuvams, kurių projekto sertifikavimo paraiška pateikta po 2009 m. Kadangi gali būti, tų standartų tam tikri dideli lėktuvai neatitinka, turėtų būti įtrauktos papildomos tinkamumo skraidyti specifikacijos. Tinkamai atsižvelgiant į skrydžių dideliais lėktuvais pobūdį ir rizikingumą, o kartu išlaikant vienodai aukštą Sąjungos civilinės aviacijos saugos lygį, manoma, kad proporcinga ir ekonomiškai efektyvu papildomas tinkamumo skraidyti specifikacijas, kuriomis siekiama pašalinti liepsnos plitimo riziką skrydžio metu, nustatyti tiems dideliems lėktuvams, kurie naujai gaminami pagal Agentūros jau sertifikuotą projektą. Tos papildomos tinkamumo skraidyti specifikacijos turėtų būti taikomos ir tuo metu, kai keičiamos šilumos ar garso izoliavimo medžiagos, eksploatuojamiems dideliems lėktuvams. Galiausiai turėtų būti įtrauktos dideliems lėktuvams, kuriuose keleivių vietų skaičius yra ne mažesnis kaip 20, skirtos papildomos tinkamumo skraidyti specifikacijos, kuriomis siekiama pašalinti liepsnos skverbimosi į lėktuvą po avarijos riziką ir kurios būtų taikomos tik naujai pagal Agentūros jau sertifikuotą projektą gaminamiems lėktuvams;

(5)

trečia, siekdama palaipsniui mažinti gaisro gesinimo įrangoje naudojamo halono poveikį aplinkai, Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija (toliau – ICAO) parengė naujus standartus, kuriais iš dalies keičiamas ICAO 6 priedas ir kurie taikomi nuo 2011 m. gruodžio 15 d. Siekiant laikytis tų standartų, turėtų būti įtrauktos papildomos tinkamumo skraidyti specifikacijos, skirtos naujai gaminamiems dideliems lėktuvams ir dideliems sraigtasparniams, kurių projektą Agentūra jau sertifikavo remdamasi sertifikavimo specifikacijomis, pagal kurias halonas galėjo būti naudojamas kaip tinkama medžiaga;

(6)	todėl Komisijos reglamentą (ES) 2015/640 reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti;

(7)	šiame reglamente numatytos priemonės pagrįstos Agentūros pagal Reglamento (ES) 2018/1139 76 straipsnio 1 dalį paskelbtomis nuomonėmis;

(8)	šiame reglamente numatytos priemonės atitinka pagal Reglamento (ES) 2018/1139 127 straipsnio 3 dalį įsteigto komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentas (ES) 2015/640 iš dalies keičiamas taip:

2 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)	b punktas pakeičiamas taip: „b) didelis lėktuvas– lėktuvas, kurio sertifikavimo pagrinde nustatytos didelių lėktuvų sertifikavimo specifikacijos „CS-25“ arba joms lygiavertės specifikacijos;“;

įrašomi c ir d punktai:

„c) didelis sraigtasparnis– sraigtasparnis, kurio sertifikavimo pagrinde nustatytos didelių sukasparnių sertifikavimo specifikacijos „CS-29“ arba joms lygiavertės specifikacijos;

d) mažavietis lėktuvas– lėktuvas, kurio didžiausia eksploatacinė keleivių krėslų konfigūracija neviršija:

(1)	19 krėslų arba

(2)

lėktuvo, kurio tipas patvirtintas, trečdalio didžiausio keleivių krėslų skaičiaus, nurodyto lėktuvo tipo pažymėjimo duomenų lape, su sąlyga, kad tenkinamos abi šios sąlygos:

a)	bendras keleivių krėslų, patvirtintų kaip tinkamų sėdėti lėktuvui riedant, kylant arba tupiant, skaičius viename denyje neviršija 100;

didžiausia eksploatacinė keleivių krėslų konfigūracija riedėjimo, kilimo arba tūpimo metu bet kurioje atskiroje zonoje tarp avarinių išėjimų porų (arba bet kurioje aklinoje zonoje) neviršija trečdalio bendro leidžiamo keleivių krėslų skaičiaus, tenkančio su ta zona besiribojančių avarinių išėjimų poroms (remiamasi taikomame lėktuvo sertifikavimo pagrinde nustatytu leidžiamu keleivių krėslų skaičiumi kiekvienai avarinių išėjimų porai). Siekiant nustatyti lėktuvo, kurio avariniai išėjimai nenaudojami, atitiktį šiam zoninio apribojimo reikalavimui laikoma, kad visi avariniai išėjimai savo funkciją atlieka.“

2)	I priedas (26 dalis) iš dalies keičiamas pagal šio reglamento priedą.

2 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2019 m. sausio 28 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER

(1) OL L 212, 2018 8 22, p. 1.

(2) 2015 m. balandžio 23 d. Komisijos reglamentas (ES) 2015/640 dėl papildomų tinkamumo skraidyti specifikacijų, susijusių su tam tikro tipo skrydžiais, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 965/2012 (OL L 106, 2015 4 24, p. 18).

PRIEDAS

I priedas iš dalies keičiamas taip:

turinys pakeičiamas taip:

„TURINYS

A SKYRIUS. BENDROSIOS NUOSTATOS

26.10. Kompetentinga institucija

26.20. Laikinai neveikianti įranga

26.30. Atitikties įrodymas

B SKYRIUS. DIDELI LĖKTUVAI

26.50. Krėslai, miegamosios vietos, saugos diržai ir juostos

26.60. Avarinis tūpimas. Dinamiškos sąlygos

26.100. Avarinių išėjimų vieta

26.105. Prieiga prie avarinių išėjimų

26.110. Avarinių išėjimų žymėjimas

26.120. Avarinis vidaus apšvietimas ir avarinio apšvietimo naudojimas

26.150. Kabinų vidus

26.155. Krovinių skyriaus vidinių dangų degumas

26.156. Šilumos ar garso izoliavimo medžiagos

26.160. Apsauga nuo gaisro tualetuose

26.170. Gesintuvai

26.200. Važiuoklės akustinis įspėjimas

26.250. Skrydžio įgulos kabinos durų naudojimo sistemos. Vieno skrydžio įgulos nario nepajėgumas

C SKYRIUS. DIDELI SRAIGTASPARNIAI

26.400. Gesintuvai“;

įterpiamas 26.60 punktas:

„ 26.60. Avarinis tūpimas. Dinamiškos sąlygos

Komerciniam keleiviniam oro transportui didelius lėktuvus, kurių tipo pažymėjimas išduotas 1958 m. sausio 1 d. arba vėliau ir kurių pirmasis individualus tinkamumo skraidyti pažymėjimas išduotas 2021 m. vasario 18 d. arba vėliau, naudojantys vežėjai įrodo, kad kiekvieno tipo krėslas, patvirtintas kaip tinkamas sėdėti lėktuvui riedant, kylant arba tupiant, yra suprojektuotas taip, kad krėsle sėdintis žmogus būtų apsaugotas nuo avarinio tūpimo sąlygomis atsirandančio svorio poveikio. Įrodoma vienu iš šių būdų:

a)	sėkmingais dinaminiais bandymais;

b)	panašaus tipo projekto krėslo dinaminiais bandymais pagrįsta racionalia analize, kuria patvirtinama tolygi sauga.

Pirmoje pastraipoje nustatytas įpareigojimas netaikomas šiems krėslams:

a)	pilotų kabinos įgulos krėslams;

b)	krėslams mažaviečiuose lėktuvuose, kurie naudojami tik nereguliariems užsakomiesiems komerciniams skrydžiams.“;

įterpiamas 26.156 punktas:

„ 26.156. Šilumos ar garso izoliavimo medžiagos

Komerciniam oro transportui didelius lėktuvus, kurių tipo pažymėjimas išduotas 1958 m. sausio 1 d. arba vėliau, naudojantys vežėjai užtikrina, kad:

jei lėktuvuose, kurių pirmasis individualus tinkamumo skraidyti pažymėjimas išduotas iki 2021 m. vasario 18 d., senos šilumos arba garso izoliavimo medžiagos pakeičiamos naujomis 2021 m. vasario 18 d. arba vėliau, toms naujoms medžiagoms būtų būdingas toks atsparumas liepsnos plitimui, dėl kurio būtų užkirstas kelias liepsnos plitimui lėktuve arba sumažinta tokia rizika;

b)	lėktuvuose, kurių pirmasis individualus tinkamumo skraidyti pažymėjimas yra išduotas 2021 m. vasario 18 d. arba vėliau, šilumos ir garso izoliavimo medžiagoms būtų būdingas toks atsparumas liepsnos plitimui, dėl kurio būtų užkirstas kelias liepsnos plitimui lėktuve arba sumažinta tokia rizika;

lėktuvuose, kurių pirmasis individualus tinkamumo skraidyti pažymėjimas išduotas 2021 m. vasario 18 d. arba vėliau ir kuriuose keleivių vietų skaičius yra ne mažesnis kaip 20, apatinę lėktuvo pusę izoliuojančioms šilumos ir garso izoliavimo medžiagoms (įskaitant medžiagų tvirtinimo prie lėktuvo liemens priemones) būtų būdingas toks atsparumas liepsnos skverbimuisi, dėl kurio po avarijos būtų užkirstas kelias liepsnos skverbimuisi į lėktuvą arba sumažinta tokia rizika, o kabinoje būtų užtikrintos išgyvenimo sąlygos tiek laiko, kiek reikia lėktuvui evakuoti.“;

įterpiamas 26.170 punktas:

„ 26.170. Gesintuvai

Didelius lėktuvus naudojantys vežėjai užtikrina, kad halonas kaip gesinamoji medžiaga nebūtų naudojamas šiuose gesintuvuose:

a)	didelių lėktuvų, kurių pirmasis individualus tinkamumo skraidyti pažymėjimas išduotas 2020 m. vasario 18 d. arba vėliau, tualetuose prie kiekvienos atliekų talpyklos, skirtos rankšluosčiams, popieriui ar atliekoms, įmontuotuose gesintuvuose;

b)	dideliuose lėktuvuose, kurių pirmasis individualus tinkamumo skraidyti pažymėjimas išduotas 2019 m. gegužės 18 d. arba vėliau, naudojamuose nešiojamuosiuose gesintuvuose.“;

pridedamas C skyrius:

„ C SKYRIUS. DIDELI SRAIGTASPARNIAI

26.400. Gesintuvai

Didelius sraigtasparnius naudojantys vežėjai užtikrina, kad halonas kaip gesinamoji medžiaga nebūtų naudojamas šiuose gesintuvuose:

a)	didelių sraigtasparnių, kurių pirmasis individualus tinkamumo skraidyti pažymėjimas išduotas 2020 m. vasario 18 d. arba vėliau, tualetuose prie kiekvienos atliekų talpyklos, skirtos rankšluosčiams, popieriui ar atliekoms, įmontuotuose gesintuvuose;

b)	dideliuose sraigtasparniuose, kurių pirmasis individualus tinkamumo skraidyti pažymėjimas išduotas 2019 m. gegužės 18 d. arba vėliau, naudojamuose nešiojamuosiuose gesintuvuose.“

2019 1 29

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 25/19

TARYBOS SPRENDIMAS (ES) 2019/134

2019 m. sausio 21 d.

dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi EEE jungtiniame komitete, dėl EEE susitarimo IX priedo (Finansinės paslaugos) dalinio pakeitimo

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį kartu su 218 straipsnio 9 dalimi,

atsižvelgdama į 1994 m. lapkričio 28 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2894/94 dėl Europos ekonominės erdvės susitarimo įgyvendinimo tvarkos (1), ypač į jo 1 straipsnio 3 dalį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)	Europos ekonominės erdvės susitarimas (2) (toliau – EEE susitarimas) įsigaliojo 1994 m. sausio 1 d.;

(2)	pagal EEE susitarimo 98 straipsnį EEE jungtinis komitetas gali nuspręsti iš dalies pakeisti, be kita ko, to susitarimo IX priedą, kuriame yra nuostatų dėl finansinių paslaugų;

(3)	į EEE susitarimą turi būti įtrauktas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 909/2014 (3);

(4)	todėl EEE susitarimo IX priedas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(5)	todėl Sąjungos pozicija EEE jungtiniame komitete turėtų būti grindžiama pridedamu sprendimo projektu,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Pozicija, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi EEE jungtiniame komitete, dėl siūlomo EEE susitarimo IX priedo (Finansinės paslaugos) dalinio pakeitimo grindžiama prie šio sprendimo pridėtu EEE jungtinio komiteto sprendimo projektu.

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Priimta Briuselyje 2019 m. sausio 21 d.

Tarybos vardu

Pirmininkė

F. MOGHERINI

(1) OL L 305, 1994 11 30, p. 6.

(2) OL L 1, 1994 1 3, p. 3.

(3) 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 909/2014 dėl atsiskaitymo už vertybinius popierius gerinimo Europos Sąjungoje ir centrinių vertybinių popierių depozitoriumų, kuriuo iš dalies keičiamos Direktyvos 98/26/EB ir 2014/65/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 236/2012 (OL L 257, 2014 8 28, p. 1).

PROJEKTAS

EEE JUNGTINIO KOMITETO SPRENDIMAS Nr. …

… m. … … d.

kuriuo iš dalies keičiamas EEE susitarimo IX priedas (Finansinės paslaugos)

EEE JUNGTINIS KOMITETAS,

atsižvelgdamas į Europos ekonominės erdvės susitarimą (toliau – EEE susitarimas), ypač į jo 98 straipsnį,

kadangi:

(1)

į EEE susitarimą turi būti įtrauktas 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 909/2014 dėl atsiskaitymo už vertybinius popierius gerinimo Europos Sąjungoje ir centrinių vertybinių popierių depozitoriumų, kuriuo iš dalies keičiamos Direktyvos 98/26/EB ir 2014/65/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 236/2012 (1), su pataisymais, padarytais OL L 349, 2016 12 21, p. 8;

(2)	todėl EEE susitarimo IX priedas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

EEE susitarimo IX priedas iš dalies keičiamas taip:

16b punktas (Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/26/EB) ir 31ba punktas (Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/65/ES) papildomi šia įtrauka:

„—	32014 R 0909: 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 909/2014 (OL L 257, 2014 8 28, p. 1) su pataisymais, padarytais OL L 349, 2016 12 21, p. 8.“;

29f punktas (Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 236/2012) papildomas taip:

„su pakeitimais, padarytais:

—	32014 R 0909: 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 909/2014 (OL L 257, 2014 8 28, p. 1) su pataisymais, padarytais OL L 349, 2016 12 21, p. 8. “;

Po 31bea punkto (Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 594/2014) įterpiamas šis punktas:

„31bf.

32014 R 0909: 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 909/2014 dėl atsiskaitymo už vertybinius popierius gerinimo Europos Sąjungoje ir centrinių vertybinių popierių depozitoriumų, kuriuo iš dalies keičiamos Direktyvos 98/26/EB ir 2014/65/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 236/2012 (OL L 257, 2014 8 28, p. 1), su pataisymais, padarytais OL L 349, 2016 12 21, p. 8.

Reglamento nuostatos šio Susitarimo tikslais adaptuojamos taip:

a)	nepaisant šio Susitarimo 1 protokolo ir jeigu šiame Susitarime nenumatyta kitaip, sąvokos „valstybė (-s) narė (-s)“ ir „kompetentingos institucijos“, be jų reikšmės reglamente, atitinkamai reiškia ir ELPA valstybes ir jų kompetentingas institucijas;

b)	nuorodos į „ECBS narius“ arba „centrinius bankus“, be jų reikšmės reglamente, reiškia ir ELPA valstybių nacionalinius centrinius bankus;

Lichtenšteinas gali leisti trečiųjų šalių CVDP, kurie jau teikia 25 straipsnio 2 dalyje nurodytas paslaugas finansų tarpininkams Lichtenšteine arba jau yra įsteigę filialą Lichtenšteine, toliau teikti 25 straipsnio 2 dalyje nurodytas paslaugas ne ilgesnį kaip 5 metų laikotarpį po … m. … … d. EEE jungtinio komiteto sprendimo Nr. …/… [šio sprendimo] įsigaliojimo dienos;

d)	1 straipsnio 3 dalyje žodžiai „Sąjungos teisės“ pakeičiami žodžiais „EEE susitarimo“;

e)	12 straipsnio 3 dalyje žodžiai „Sąjungos valiutos“ pakeičiami žodžiais „EEE susitarimo susitariančiųjų šalių oficialios valiutos“;

f)	13 straipsnyje ir 14 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje po žodžių „atitinkamos institucijos“ įterpiami žodžiai „ELPA priežiūros institucija“;

g)	19 straipsnio 3 dalyje, 33 straipsnio 3 dalyje, 49 straipsnio 4 dalyje, 52 straipsnio 2 dalyje ir 53 straipsnio 3 dalyje žodžiai „ESMA, kuri“ pakeičiami žodžiais „ESMA. ESMA arba, atitinkamais atvejais, ELPA priežiūros institucija“;

24 straipsnio 5 dalyje:

i)	pirmoje ir antroje pastraipose po žodžio „ESMA“ įterpiami žodžiai „o, su ELPA valstybe susijusiais atvejais – ELPA priežiūros institucijai“;

ii)	trečioje pastraipoje žodžiai „ESMA, kuri“ pakeičiami žodžiais „ESMA. ESMA arba, atitinkamais atvejais, ELPA priežiūros institucija“;

i)	34 straipsnio 8 dalyje žodžiai „Sąjungos konkurencijos taisyklių“ pakeičiami žodžiais „pagal EEE susitarimą taikytinų konkurencijos taisyklių“;

j)	38 straipsnio 5 dalyje žodžiai „2014 m. rugsėjo 17 d.“ pakeičiami žodžiais „… m. … … d. EEE jungtinio komiteto sprendimo Nr. …/… [šio sprendimo] įsigaliojimo dieną“;

k)	49 straipsnio 1 dalyje dėl ELPA valstybių žodžiai „ne vėliau kaip 2014 m. gruodžio 18 d.“ pakeičiami žodžiais „per tris mėnesius nuo … m. … … d. EEE jungtinio komiteto sprendimo Nr. …/… [šio sprendimo] įsigaliojimo dienos“;

55 straipsnyje:

i)	5 dalyje žodžiai „Sąjungos teisės aktuose“ pakeičiami žodžiais „EEE susitarime“, 6 dalyje žodžiai „Sąjungos teisės“ pakeičiami žodžiais „EEE susitarimo“;

ii)	6 dalyje po žodžio „ESMA“ įterpiami žodžiai „arba, atitinkamais atvejais, ELPA priežiūros institucija“;

m)	58 straipsnio 3 dalyje ir 69 straipsnio 1 dalyje dėl ELPA valstybių žodžiai „ne vėliau kaip 2014 m. gruodžio 16 d.“ pakeičiami žodžiais „per tris mėnesius nuo … m. … … d. EEE jungtinio komiteto sprendimo Nr. …/… [šio sprendimo] įsigaliojimo dienos“;

n)	61 straipsnio 1 dalyje dėl ELPA valstybių žodžiai „ne vėliau kaip 2016 m. rugsėjo 18 d.“ pakeičiami žodžiais „per vienus metus nuo … m. … … d. EEE jungtinio komiteto sprendimo Nr. …/… [šio sprendimo] įsigaliojimo dienos“;

o)	69 straipsnio 2 ir 5 dalyse dėl ELPA valstybių po žodžio „įsigaliojimo“ įterpiamas žodis „EEE“;

76 straipsnyje, dėl ELPA valstybių:

i)	4, 5 ir 6 dalyse prieš žodžius „įsigaliojimo“ įterpiami žodžiai „EEE jungtinio komiteto sprendimo, kuriame numatytas“;

ii)	5 dalyje žodžiai „iki 2017 m. birželio 13 d.“ pakeičiami žodžiais „per šešis mėnesius nuo EEE jungtinio komiteto sprendimo, kuriame numatyta Direktyva 2014/65/ES ir Reglamentas (ES)Nr. 600/2014, įsigaliojimo dienos“;

iii)	7 dalyje žodžiai „2017 m. sausio 3 d.“ pakeičiami žodžiais „šie aktai taikomi EEE““.

2 straipsnis

Europos Sąjungos oficialiojo leidinio EEE priede skelbtinas Reglamento (ES) Nr. 909/2014 tekstas su pataisymais, padarytais OL L 349, 2016 12 21, p. 8, islandų ir norvegų kalbomis yra autentiškas.

3 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja […], jei pateikti visi pranešimai pagal EEE susitarimo 103 straipsnio 1 dalį (*1).

4 straipsnis

Šis sprendimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiojo leidinio EEE skyriuje ir EEE priede.

Priimta Briuselyje

EEE jungtinio komiteto vardu

Pirmininkas

EEE jungtinio komiteto sekretoriai

(1) OL L 257, 2014 8 28, p. 1.

(*1) [Konstitucinių reikalavimų nenurodyta.] [Konstituciniai reikalavimai nurodyti.]

2019 1 29

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 25/25

TARYBOS SPRENDIMAS (ES) 2019/136

2019 m. sausio 28 d.

dėl pozicijos, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi Europos Sąjungos ir Japonijos ekonominės partnerystės susitarimu įsteigtoje Vyno darbo grupėje, dėl sertifikatams naudotinų formų Japonijos kilmės vyno produktus importuojant į Europos Sąjungą ir pasitvirtinimo sąlygų

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 207 straipsnio 4 dalies pirmą pastraipą kartu su 218 straipsnio 9 dalimi,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)	Sąjunga Tarybos sprendimu (ES) 2018/1907 (1) sudarė Europos Sąjungos ir Japonijos ekonominės partnerystės susitarimą (2) (toliau – Susitarimas). Jis įsigalioja 2019 m. vasario 1 d.;

(2)

pagal Susitarimo 2.28 straipsnio 1 dalį sertifikatas, kurio autentiškumas patvirtintas pagal Japonijos įstatymus ir kitus teisės aktus, įskaitant paties Japonijos kompetentingos institucijos įgalioto gamintojo surašytą sertifikatą, laikytinas pakankamu dokumentu Japonijos kilmės vyno produktų, nurodytų Susitarimo 2.25, 2.26 arba 2.27 straipsnyje, atitikčiai Sąjungos taikomiems importo ir pardavimo reikalavimams įrodyti;

(3)	pagal Susitarimo 2.28 straipsnio 2 dalį Vyno darbo grupė sprendimu turėtų nustatyti to straipsnio 1 dalies įgyvendinimo sąlygas, visų pirma naudotinas formas ir sertifikatuose pateiktiną informaciją;

(4)	Susitarimo 2.35 straipsnio 2 dalies a punkte numatoma, kad Vyno darbo grupė turėtų nustatyti pasitvirtinimo sąlygas;

(5)	pagal Susitarimo 2.35 straipsnio 3 dalį Vyno darbo grupė savo pirmąjį posėdį turėtų surengti Susitarimo įsigaliojimo dieną;

(6)

Vyno darbo grupė per pirmąjį posėdį 2019 m. vasario 1 d. turėtų priimti sprendimą dėl sertifikatams naudotinų formų Japonijos kilmės vyno produktus importuojant į Sąjungą ir dėl pasitvirtinimo sąlygų siekiant veiksmingai įgyvendinti Susitarimą ir taip supaprastinti Japonijos kilmės vyno produktų importą. Numatomos formos ir pasitvirtinimo sąlygos atitinka Sąjungos politiką dėl palankesnių sąlygų prekybai sudarymo ir bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis, kurios yra sudariusios susitarimus su Sąjunga, sukčiavimo prevencijos srityje;

(7)	tikslinga nustatyti poziciją, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi Vyno darbo grupėje;

(8)	todėl Sąjungos pozicija Vyno darbo grupėje turėtų būti grindžiama pridėtu sprendimo projektu,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Pozicija, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi pirmajame Vyno darbo grupės posėdyje, grindžiama prie šio sprendimo pridėtu sprendimo projektu.

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Priimta Briuselyje 2019 m. sausio 28 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

P. DAEA

(1) 2018 m. gruodžio 20 d. Tarybos sprendimas (ES) 2018/1907 dėl Europos Sąjungos ir Japonijos ekonominės partnerystės susitarimo sudarymo (OL L 330, 2018 12 27, p. 1).

(2) OL L 330, 2018 12 27, p. 3.

PROJEKTAS

ES IR JAPONIJOS VYNO DARBO GRUPĖS SPRENDIMAS Nr. 1/2019

… m. … … d.

dėl sertifikatams naudotinų formų Japonijos kilmės vyno produktus importuojant į Europos Sąjungą ir pasitvirtinimo sąlygų patvirtinimo

VYNO DARBO GRUPĖ,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos ir Japonijos ekonominės partnerystės susitarimą, ypač į jo 2.28 ir 2.35 straipsnius,

kadangi:

(1)	Europos Sąjungos ir Japonijos ekonominės partnerystės susitarimas (toliau – Susitarimas) įsigalioja 2019 m. vasario 1 d.;

(2)	Susitarimo 22.4 straipsniu įsteigiama Vyno darbo grupė, kuri, inter alia, yra atsakinga už Susitarimo C skirsnio ir 2-E priedo veiksmingą įgyvendinimą ir veikimą;

(3)

pagal Susitarimo 2.28 straipsnio 1 dalį sertifikatas, kurio autentiškumas patvirtintas pagal Japonijos įstatymus ir kitus teisės aktus, įskaitant paties Japonijos kompetentingos institucijos įgalioto gamintojo surašytą sertifikatą, laikytinas pakankamu dokumentu Japonijos kilmės vyno produktų, nurodytų Susitarimo 2.25, 2.26 arba 2.27 straipsnyje, atitikčiai Europos Sąjungos taikomiems importo ir pardavimo reikalavimams įrodyti;

(4)	pagal Susitarimo 2.28 straipsnio 2 dalies a punktą sertifikatams naudotinos formos ir sertifikatuose pateiktina informacija patvirtinami pagal Susitarimo 22.4 straipsnį įsteigtos Vyno darbo grupės sprendimu;

(5)	pagal Susitarimo 2.35 straipsnio 2 dalies a punktą Vyno darbo grupė nustato pasitvirtinimo sąlygas,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

1. Sertifikatams, kurių autentiškumas patvirtintas pagal Japonijos įstatymus ir kitus teisės aktus, naudotina forma nustatyta šio sprendimo I priede.

2. Japonijos kompetentingos institucijos įgalioto gamintojo pasitvirtinimui naudotina forma nustatyta šio sprendimo II priede.

3. Japonijos kompetentingos institucijos įgalioto gamintojo pasitvirtinimo sąlygos išdėstytos šio sprendimo III priede.

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Vyno darbo grupės vardu

[…]

I PRIEDAS

Tekstas paveikslėlio

Tekstas paveikslėlio

II PRIEDAS

Tekstas paveikslėlio

PASITVIRTINIMO ŠABLONAS JAPONIJOS KILMĖS VYNO PRODUKTŲ IMPORTAVIMUI Į EUROPOS SĄJUNGĄ (1)

1. Eksportuotojas (tikslus pavadinimas (vardas, pavardė) ir adresas)

Išdavusi trečioji šalis: JAPONIJA

Supaprastintas VI 1 Serijos Nr. (2):

VYNO, VYNUOGIŲ SULČIŲ ARBA VYNUOGIŲ MISOS IMPORTO Į EUROPOS SĄJUNGĄ DOKUMENTAS

2. Gavėjas (pavadinimas (vardas, pavardė) ir adresas)

3. Muitinės antspaudas (pildo tik ES tarnybos)

4. Transporto priemonė ir duomenys apie vežimą (3)

5. Iškrovimo vieta (jei skiriasi nuo nurodytos 2 punkte)

6. Importuoto produkto aprašymas (4)

7. Kiekis, l/hl/kg

8. Talpų skaičius (5)

9. Sertifikatas

„Pirmiau aprašytas produktas yra skirtas tiesiogiai vartoti žmonėms ir atitinka Europos Sąjungos ir Japonijos ekonominės partnerystės susitarimo 2 skyriaus C skirsnyje pateiktas apibrėžtis ir vynininkystės metodus. Jis yra pagamintas gamintojo, kuris Japonijos nacionalinės mokesčių agentūros buvo individualiai įgaliotas gaminti vyną, ir Nacionalinio alkoholio gamybos mokslinių tyrimų instituto (NRIB) – dėl pasitvirtinimo. Gamintoją tikrina ir prižiūri NRIB.“

Įgaliotojo gamintojo pavadinimas (vardas, pavardė), adresas ir registracijos/ leidimo numeris:

Tikslus kompetentingos įstaigos pavadinimas ir adresas: Vieta ir data:

Nacionalinis alkoholio gamybos mokslinių tyrimų institutas,

prižiūrimas Japonijos finansų ministerijos

3-7-1, Kagamiyama, Higashihiroshima, Hiroshima, Japan

Įgaliotojo gamintojo antspaudas: Įgaliotojo gamintojo parašas:

(1) Remiantis Europos Sąjungos ir Japonijos ekonominės partnerystės susitarimo 2.28 straipsniu.

(2) Tai yra Nacionalinio alkoholio gamybos mokslinių tyrimų instituto (NRIB) nurodytas partijos atsekamumo numeris.

(3) Nurodyti: transportą, kuris buvo naudotas produktams pristatyti į įvežimo į ES punktą: nurodyti transporto rūšį (laivas, orlaivis ir kt.), nurodyti laivo pavadinimą ir kt.

(4) Nurodyti šią informaciją:

— prekinį pavadinimą, kaip nurodyta etiketėje (pavyzdžiui, gamintojo pavadinimą (vardą, pavardę), vynuogių auginimo regioną, firminį ženklą ir kt.);

— kilmės šalies pavadinimą: [nurodyti „Japonija“];

— geografinės nuorodos pavadinimą, jei aktualu;

— faktinę alkoholio koncentraciją tūrio procentais;

— produkto spalvą (nurodyti tik „raudonas“, „rožinis“, „rausvas“ ar „baltas“);

— kombinuotosios nomenklatūros kodą (KN kodas).

(5) Talpa – ne didesnė kaip 60 l vyno talpa. Kaip talpų skaičius gali būti nurodomas butelių skaičius.

Tekstas paveikslėlio

Tekstas paveikslėlio

III PRIEDAS

Pasitvirtinimo sąlygos

Nacionalinis alkoholio gamybos mokslinių tyrimų institutas, prižiūrimas Japonijos finansų ministerijos:

a)	individualiai skiria gamintojus, įgaliotus parengti Europos Sąjungos ir Japonijos ekonominės partnerystės susitarimo 2.28 straipsnyje nurodytus pasitvirtinimo sertifikatus;

b)	prižiūri bei tikrina įgaliotuosius gamintojus ir

Europos Sąjungai praneša:

—	įgaliotųjų gamintojų pavadinimus (vardus, pavardes), adresus ir oficialius registracijos numerius du kartus per metus (sausio ir liepos mėnesiais) ir

—	apie bet kokius įgaliotųjų gamintojų pavadinimų (vardų, pavardžių) ir adresų pasikeitimus ar įgaliojimų panaikinimą nedelsdamas.

Europos Sąjunga nedelsdama paskelbia ir atnaujina įgaliotųjų gamintojų pavadinimus (vardus, pavardes) ir adresus Trečiųjų šalių kompetentingų įstaigų, paskirtųjų laboratorijų bei įgaliotųjų vyno gamintojų ir perdirbėjų, įgaliotų parengti VI-1 dokumentus dėl vyno importo į ES, sąrašą, kuris skelbiamas oficialioje Europos Komisijos svetainėje

ec.europa.eu/agriculture/sites/agriculture/files/wine/lists/06.pdf

2019 1 29

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 25/34

EUROPOS CENTRINIO BANKO SPRENDIMAS (ES) 2019/137

2019 m. sausio 23 d.

dėl Eurosistemos bendros rinkos infrastruktūros sąsajos (ESMIG) tinklo paslaugų teikėjų atrankos (ECB/2019/2)

EUROPOS CENTRINIO BANKO VALDANČIOJI TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į Europos centrinių bankų sistemos ir Europos centrinio banko statutą, ypač į jo 3 straipsnio 1 dalį, 12 straipsnio 1 dalį ir 17, 18 bei 22 straipsnius,

kadangi:

(1)

Eurosistemos bendra rinkos infrastruktūros tinklų sąsaja (angl. The Eurosystem Single Market Infrastructure Gateway, ESMIG) yra techninis komponentas, kuris teiktinas kaip T2-T2S konsolidavimo projekto dalis ir kuris konsoliduoja tiesiogiai prisijungusių rinkos dalyvių prieigą prie visų Eurosistemos teikiamų rinkos infrastruktūrų. ESMIG suteiks tokiems dalyviams vieną ir tą pačią techninę infrastruktūrą prieigai prie TARGET2 (T2), įskaitant TARGET momentinių mokėjimų vykdymo (TIPS) paslaugą, TARGET2-Securities (T2S), Eurosistemos įkaito valdymo sistemą (ECMS) ir galimai kitas Eurosistemos rinkos infrastruktūros paslaugas ir taikomąsias programas;

(2)

2018 m. balandžio 23–24 d. posėdžio metu Rinkos infrastruktūros valdyba nusprendė, kad Deutsche Bundesbank, Banco de España, Banque de France ir Banca d'Italia (toliau – teikiantys NCB) atliktų būtiną pasirengimą tam, kad turėtų ne daugiau kaip tris tinklo paslaugų teikėjus teikti ryšio paslaugas ESMIG ir kad Banca d'Italia vadovautų atrankos procedūrai;

(3)

to posėdžio metu Rinkos infrastruktūros valdyba taip pat nusprendė, kad Banca d'Italia veiktų kaip Eurosistemos operacinis skyrius atrankos procedūrai vykdyti. Ji taip pat nusprendė, kad Rinkos infrastruktūros valdyba bus atsakinga už atrankos specialistų grupės narių paskyrimą, kadangi Eurosistemos centriniai bankai bus atsakingi ir įpareigoti dėl atrankos kriterijų ir jais pagrįstų atrankos specialistų grupės sprendimo išvadų. Banca d'Italia bus atsakingas už tinkamą vadovavimą atrankos procedūrai, o jo specifinė su atrankos procedūra susijusi atsakomybė bus atskirta nuo pagal 2 ir 3 lygių susitarimą NCB prisiimtos atsakomybės;

(4)

atrankos procedūros tikslas yra pavesti tinklo paslaugų teikėjams teikti iš anksto nustatytų ryšio paslaugų rinkinį, kurio pagrindu ESMIG tinklo paslaugų teikėjai sukurs, įgyvendins, pateiks ir naudos ryšio variantus, kurių paskirtis – saugiai keistis veiklos informacija tarp tiesiogiai prisijungusių rinkos dalyvių ir Eurosistemos rinkos infrastruktūrų per ESMIG;

(5)	ESMIG tinklo paslaugų teikėjų atrankos procedūrai taikoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/23/ES (1), įgyvendinta įgalioto centrinio banko valstybės narės nacionalinėje teisėje;

(6)	Valdančioji taryba paskyrė Banca d'Italia vykdyti ESMIG tinklo paslaugų teikėjų atrankos procedūrą;

(7)	Banca d'Italia sutiko su šiuo paskyrimu ir patvirtino savo valią veikti pagal šį sprendimą,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame sprendime vartojamos šios apibrėžtys:

a) Rinkos infrastruktūros valdyba (angl. Market Infrastructure Board, MIB)– valdymo organas, kurio tikslas – teikti pagalbą Valdančiajai tarybai užtikrinant, kad Eurosistemos rinkos infrastruktūra ir platformos atsiskaitymo grynaisiais pinigais, vertybinių popierių atsiskaitymo ir įkaito valdymo srityse yra palaikomos ir toliau tobulinamos atsižvelgiant į Sutartyje numatytus Europos centrinių bankų sistemos (ECBS) tikslus, ECBS veiklos poreikius, technologinę pažangą, taip pat į reguliavimo ir priežiūros reikalavimus, kurie turėtų būti taikytini;

b) ESMIG tinklo paslaugų teikėjas– tinklo paslaugų teikėjas, pasirašęs koncesijų sutartį ryšio paslaugoms teikti;

c) ryšio paslaugos– tiesioginis tinklo prijungimas prie ESMIG, kurio reikia, kad ESMIG tinklo paslaugų teikėjas tiesiogiai prisijungusiam rinkos dalyviui teiktų tam, kad jis galėtų naudotis Eurosistemos rinkos infrastruktūros paslaugomis arba vykdyti su jomis susijusias užduotis ir įsipareigojimus;

d) koncesija– Eurosistemos centrinių bankų tinklo paslaugų teikėjui suteikta teisė teikti tiesiogiai prisijungusiems rinkos dalyviams iš anksto nustatytų ryšio paslaugų rinkinį, kurio pagrindu ESMIG tinklo paslaugų teikėjas sudarys, įgyvendins, pateiks ir naudos variantus, skirtus saugiai apsikeisti elektroniniais duomenimis tarp tiesiogiai prisijungusių rinkos dalyvių ir Eurosistemos rinkos infrastruktūrų per ESMIG;

e) atrankos specialistų grupė– trijų ekspertų specialistų grupė, kurią sudaro du įgalioto centrinio banko atstovai (įskaitant pirmininką), taip pat vienas Eurosistemos centrinio banko atstovas, kuriuos visus parenka Rinkos infrastruktūros valdyba ir oficialiai paskiria įgaliotas centrinis bankas;

f) Eurosistemos centrinis bankas– Europos Centrinis Bankas (ECB) arba valstybės narės, kurios valiuta yra euro, nacionalinis centrinis bankas;

g) 2 lygio–3 lygio susitarimas– tiekimo ir veikimo susitarimas, dėl kurio susitarė Rinkos infrastruktūros valdyba ir teikiantys NCB, patvirtintas Valdančiosios tarybos ir vėliau pasirašytas Eurosistemos centrinių bankų ir teikiančių NCB. Jame turi būti numatytos papildomos teikiančių NCB, Rinkos infrastruktūros valdybos ir Eurosistemos centrinių bankų uždavinių ir įsipareigojimų detalės;

h) tiesiogiai prisijungęs rinkos dalyvis– bet kuris įgaliotas keistis elektroniniais duomenimis su Eurosistemos rinkos infrastruktūra subjektas;

i) įgaliotas centrinis bankas– Valdančiosios tarybos paskirtas vykdyti ESMIG tinklo paslaugų teikėjų atrankos procedūrą valstybės narės, kurios valiuta yra euro, nacionalinis centrinis bankas, kuriam Eurosistemos centriniai bankai suteikė įgaliojimus pasirašyti koncesijos sutartis su kiekvienu iš atrinktų dalyvių Eurosistemos centrinių bankų vardu ir jų naudai;

j) Eurosistemos rinkos infrastruktūros paslaugos– paslaugos, kurias teikia Eurosistemos centrinių bankų rinkos infrastruktūros ir kurios apima TARGET paslaugas (įskaitant T2 paslaugą, TARGET momentinių mokėjimų vykdymo paslaugą (TIPS) ir TARGET2-Securities (T2S) paslaugą), Eurosistemos įkaito valdymo sistemą (ECMS) ir kitas paslaugas, kurias teikia Eurosistemos rinkos infrastruktūros, platformos ir taikomosios programos atsiskaitymo grynaisiais pinigais, vertybinių popierių atsiskaitymo ir įkaito valdymo srityse;

k) koncesijos sutartis– Rinkos infrastruktūros valdybos pasiūlytas ir Valdančiosios tarybos patvirtintas Eurosistemos centrinių bankų ir atitinkamo ESMIG tinklo paslaugų teikėjo abipuses teises ir įsipareigojimus numatantis susitarimas, kuriam taikoma įgalioto centrinio banko valstybės narės nacionalinė teisė;

l) atrinktas dalyvis– ESMIG tinklo paslaugų teikėjų atrankos procedūros dalyvis, kuriam buvo suteikta koncesijos sutartis;

m) skelbimas apie procedūrą– skelbimas apie atrankos procedūrą, kurį turi paskelbti įgaliotas centrinis bankas pagal 3 straipsnio 2 dalį;

n) suteikimo taisyklės– atrankos procedūrą reglamentuojančios išsamios taisyklės, kurios yra skelbtinų atrankos dokumentų dalis;

o) atrankos dokumentai– paskelbimas apie sudarymą, skelbimas apie procedūrą, taip pat suteikimo taisyklės ir jų priedai bei prijungti dokumentai;

p) tinklo priimtinumo patikrinimas (angl. „Network Acceptance Test“)– po koncesijos sutarties pasirašymo ESMIG tinklo paslaugų teikėjo atliekamas testas, kuriuo siekiama patikrinti jo pasiūlyto varianto atitiktį pagrindiniams funkciniams, atsparumo ir saugumo reikalavimams;

q) įjungimo diena– diena, kai pirmoji Eurosistemos rinkos infrastruktūra pradeda naudotis ryšio paslaugomis kasdienei veiklai produktyvioje aplinkoje.

2 straipsnis

Įgaliotas centrinis bankas

1. Banca d'Italia yra Eurosistemos centrinis bankas, įgaliotas vykdyti ESMIG tinklo paslaugų teikėjų atrankos procedūrą ir pasirašyti koncesijos sutartis su atrinktais dalyviais pagal šį sprendimą.

2. Įgaliotas centrinis bankas Eurosistemos centrinių bankų naudai:

a)	planuoja atrankos procedūrą ir parengia atrankos dokumentų ir visų reikiamų dokumentų projektus pagal 3 straipsnio 2 dalies b punktą;

savo vardu ir interesais ir Eurosistemos centrinių bankų interesais vykdo ESMIG tinklo teikėjų atrankos procedūrą visapusiškai bendradarbiaudamas su atrankos komisija, teikdamas materialinius ir žmogiškuosius išteklius, kurių reikia, kad būtų užtikrinta, jog atrankos procedūra atitinka jo valstybės narės nacionalinę teisę;

c)	vadovaudamasis 4 straipsnio 1 dalimi ir remdamasis atrankos komisijos sprendimu, pasirašo kiekvieną koncesijos sutartį taip, kad bendras ESMIG tinklo paslaugų teikėjų skaičius bet kuriuo metu neviršytų trijų;

d)	atstovauja Eurosistemos centriniams bankams ESMIG tinklo paslaugų teikėjų ir trečiųjų šalių atžvilgiu ir tvarko koncesijų sutartis pagal 4 straipsnio 5 dalį.

3 straipsnis

Atrankos ir koncesijos suteikimo sąlygos

1. Įgaliotas centrinis bankas vykdo ESMIG tinklo paslaugų teikėjų atrankos procedūrą vadovaudamasis Direktyva 2014/23/ES, įgyvendinta įgalioto centrinio banko valstybės narės nacionalinėje teisėje. Bendras ESMIG tinklo paslaugų teikėjų skaičius bet kuriuo metu negali viršyti trijų.

2. Įgaliotas centrinis bankas, vykdydamas atrankos procedūrą, atsižvelgia būtent į šias sąlygas:

a)	jis vykdo atvirą koncesijų suteikimo procedūrą, kurioje visi suinteresuoti ekonominiai operatoriai gali pateikti pasiūlymą;

b)	Eurosistemos centriniai bankai kartu su įgaliotu centriniu banku ruošia visus atrankos dokumentus, o Rinkos infrastruktūros valdyba juos patvirtina;

ESMIG tinklo paslaugų teikėjai atrenkami atsižvelgiant į mažiausią maksimalią kainą už tiesiogiai prisijungusių rinkos dalyvių bendrijai pagal Rinkos infrastruktūros valdybos patvirtintą modelį teikiamą standartinį paslaugų paketą; visi atrankos dokumentai skelbiami anglų kalba. Įgaliotas centrinis bankas taip pat gali paskelbti skelbimą apie procedūrą savo oficialia kalba. Atrankos procedūros dalyviai savo pasiūlymus ir visus papildomus dokumentus pateikia anglų kalba;

d)	skelbime apie procedūrą įgaliotas centrinis bankas nurodo, kad atrankos procedūra vykdoma jo vardu ir interesais bei Eurosistemos centrinių bankų interesais;

įgaliotas centrinis bankas skelbimą apie procedūrą privalo paskelbti bent jau: i) Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje; ii) įgalioto centrinio banko atitinkamame valstybės narės nacionaliniame oficialiajame leidinyje; iii) dviejuose nacionaliniuose laikraščiuose; ir iv) „Financial Times“ ir „The Economist“. Atrankos dokumentai skelbiami įgalioto centrinio banko interneto svetainėje. Kad būtų galima susipažinti su visais atrankos dokumentais, skelbimas apie procedūrą kartu su nuoroda į įgalioto centrinio banko interneto svetainę taip pat skelbiamas ECB interneto svetainėje;

f)	vykstant atrankos procedūrai, įgaliotas centrinis bankas atsako į skelbime apie procedūrą nurodytu elektroninio pašto adresu atsiųstus prašymus paaiškinti informaciją. Įgaliotas centrinis bankas ir ECB visuotinės svarbos atsakymus paskelbia savo atitinkamose interneto svetainėse;

g)	Rinkos infrastruktūros valdyba teikia atrankos komisijos narius, o įgaliotas centrinis bankas juos formaliai skiria tuoj pat po pasiūlymų teikimo laikotarpio pabaigos;

h)	atrankos komisijos nariai privalo pasirašyti interesų konflikto nebuvimo deklaraciją, kurią patvirtina Rinkos infrastruktūros valdyba;

i)	įgaliotas centrinis bankas rūpinasi atrankos procedūros operaciniais aspektais;

atrankos komisija, inter alia, analizuoja administracinius dokumentus ir sprendžia dėl neatitinkančių dalyvavimo reikalavimų dalyvių pašalinimo iš atrankos procedūros. Atrankos komisija, remdamasi atrankos dokumentuose nustatytomis taisyklėmis, įvertina neįprastai mažos kainos pasiūlymus. Iš atrankos procedūros nepašalintus dalyvius atrankos komisija reitinguoja pagal jų pasiūlymų ekonominį naudingumą didėjančia tvarka;

k)	įgaliotas centrinis bankas susijusiems dalyviams oficialiai praneša apie visus atrankos komisijos sprendimus, naudodamas saugias ir greitas rašytinio bendravimo priemones.

3. Atrankos komisijai sureitingavus dalyvius pagal 3 dalies j punktą (suteikimo pasiūlymas), įgaliotas centrinis bankas atsako už vidinį patikrinimą ar nėra pažeidimų ir jį atlieka, kad būtų nustatyta, ar atrankos procedūra buvo tinkamai įvykdyta. Sėkmingai atlikus šį patikrinimą įgaliotas centrinis bankas galutinai suteikia koncesijas ir patikrina, ar kiekvienas iš atrinktų dalyvių atitinka dalyvavimo reikalavimus ir ar jų deklaracijos yra teisingos. Jei, atlikus teisėtumo patikrinimą, randama pažeidimų, galutinis koncesijų suteikimas atidedamas, o įgaliotas centrinis bankas imasi visų reikiamų priemonių pagal savo valstybės narės nacionalinę teisę, siekdamas užtikrinti, kad pažeidimai yra pašalinti ir kad būtų atliktas ir sėkmingai užbaigtas naujas teisėtumo patikrinimas. Nedarant įtakos įgalioto centrinio banko, kaip perkančiosios organizacijos pagal jo valstybės narės nacionalinę teisę, nepriklausomumui, jis gali konsultuotis su Rinkos infrastruktūros valdyba politikos klausimais, susijusiais su pažeidimų pašalinimu.

4. Iš atrankos procedūros kylančių visų teisių ir įsipareigojimų atžvilgiu įgaliotas centrinis bankas veikia savo vardu ir interesais bei Eurosistemos centrinių bankų interesais. Jis praneša Rinkos infrastruktūros valdybai apie atrankos procedūros pažangą ir, nedarant įtakos įgalioto centrinio banko, kaip perkančiosios organizacijos pagal jo valstybės narės nacionalinę teisę, nepriklausomumui, konsultuojasi su Rinkos infrastruktūros valdyba dėl bet kokio įvykio, darančio neigiamą įtaką planuojamam projektui.

5. Įgaliotas centrinis bankas padengia savo išlaidas, susijusias su atrankos procedūroje jo atliktomis užduotimis.

4 straipsnis

Koncesijos sutartis

1. Įgaliotam centriniam bankui pagal pirmiau nurodytus reikalavimus pabaigus atrankos ir koncesijos suteikimo procedūrą, įgaliotas centrinis bankas imasi visų reikalingų parengiamųjų priemonių Eurosistemos centrinių bankų vardu ir jų interesais su kiekvienu atrinktu dalyviu sudaryti koncesijos sutartis. Šiuo tikslu Eurosistemos centriniai bankai įgaliotam centriniam bankui atskiru įgaliojimu veikti Eurosistemos centrinių bankų vardu ir interesais (viešas įgaliojimas) suteikia įgaliojimą pasirašyti koncesijos sutartį.

2. Pasirašęs koncesijos sutartį ESMIG tinklo paslaugų teikėjas atlieka tinklo priimtinumo patikrinimą. Jei ESMIG tinklo paslaugų teikėjui nepavyksta sėkmingai atlikti šio patikrinimo, koncesijos sutartis nutraukiama. Tokiomis aplinkybėmis įgaliotas centrinis bankas gali suteikti koncesijos sutartį dalyviui, kuris iš karto po atrinktų dalyvių sąraše gavo aukščiausią reitingą, tokiomis pat sąlygomis kaip ir pirminė koncesijos sutartis ir remiantis pasiūlymu, kurį aukščiausią (po atrinktų dalyvių) reitingą gavęs dalyvis buvo pateikęs atrankos procedūros metu.

3. Nepažeidžiant tolesnių dalių, atrankos procedūros metu suteikta koncesija galioja dešimt metų nuo įjungimo dienos, siekiant sudaryti sąlygas ESMIG tinklo paslaugų teikėjui susigrąžinti investicijas į paslaugų teikimą kartu su investuoto kapitalo grąža, atsižvelgiant į investicijas, kurių reikia, kad būtų pasiekti konkretūs sutartiniai tikslai.

4. Tais atvejais, kai koncesijos sutartis su ESMIG tinklo paslaugų teikėju nutraukiama prieš pasibaigiant jos terminui, tačiau atlikus sėkmingą tinklo priimtinumo patikrinimą, Rinkos infrastruktūros valdyba savo nuožiūra gali nesuteikti sutarties, pakeičiančios koncesijos sutartį, pasiūlyti ją atrankos procedūros dalyviui, kuris iš karto po atrinktų dalyvių sąraše gavo aukščiausią reitingą arba, jeigu pagal atrinktų dalyvių sąrašą pastarosios galimybės nėra – suteikti naują koncesijos sutartį kitam tinklo paslaugų teikėjui pagal naują atrankos procedūrą, kurią turi vykdyti įgaliotas centrinis bankas. Naujos koncesijos sutarties trukmė yra dešimt metų.

5. Įgaliotam centriniam bankui suteikiami įgaliojamai atstovauti Eurosistemos centriniams bankams ESMIG tinklo paslaugų teikėjų ir kitų trečiųjų šalių atžvilgiu dėl ryšio paslaugų, taip pat nuolat tvarkyti koncesijų sutartis Eurosistemos centrinių bankų vardu ir interesais, inter alia, vykdyti Eurosistemos centrinių bankų teises ir įsipareigojimus, įskaitant teismo procese dėl sutartinių sąlygų pažeidimo, žalos, sutarčių nutraukimo, apskundimo arba kitokių sutartinių pakeitimų ir kt. Įgaliotas centrinis bankas atsiskaito Rinkos infrastruktūros valdybai ir laikosi jos pateiktų nurodymų.

6. Įgaliotas centrinis bankas taiko visas priemones, reikalingas, kad būtų įvykdytos Eurosistemos centrinių bankų ir, jei yra, įgalioto centrinio banko su koncesijų sutartimis susijusios pareigos ir įsipareigojimai, ir apie tai atsiskaito Rinkos infrastruktūros valdybai ir laikosi visų jos pateiktų atitinkamų nurodymų.

7. Kad įgaliotas centrinis bankas galėtų vykdyti Eurosistemos centrinių bankų ir, jei yra, įgalioto centrinio banko su koncesijų sutartimis susijusias teises ir įsipareigojimus, jam siunčiami visi pranešimai, deklaracijos ir vykdomieji raštai, įskaitant procesinius dokumentus.

8. Nepažeisdami 5 straipsnio, Eurosistemos centriniai bankai kompensuoja visas įgalioto centrinio banko protingas išlaidas, kurias jis patiria pagal šio straipsnio 5–7 dalis tvarkydamas koncesijų sutartis ir atlikdamas jų stebėseną.

5 straipsnis

Kompensacijos reikalavimai

1. Įgalioto centrinio banko atsakomybė Eurosistemos centriniams bankams už nuostolius arba žalą, kilusius dėl jam pagal šį sprendimą vykdant savo teises ir pareigas jo padaryto sukčiavimo arba tyčinio nusižengimo, yra neribota. Jo atsakomybė Eurosistemos centriniams bankams už nuostolius arba žalą, kilusius dėl jo didelio neatsargumo jam pagal šį sprendimą vykdant savo įsipareigojimus, yra ribojama didžiausia bendra 2 000 000 EUR suma per kalendorinius metus.

2. Jei įgaliotam centriniam bankui pagal šį sprendimą vykdant savo įsipareigojimus dėl jo sukčiavimo arba tyčinio nusižengimo kilusius nuostolius arba žalą patiria trečioji šalis, įgaliotas centrinis bankas turi išmokėti kompensaciją šiai trečiajai šaliai.

3. Jei įgaliotam centriniam bankui pagal šį sprendimą vykdant savo įsipareigojimus dėl jo neatsargumo ar didelio neatsargumo kilusius nuostolius arba žalą patiria trečioji šalis, įgaliotas centrinis bankas turi išmokėti kompensaciją šiai trečiajai šaliai. Esant teismo sprendimui arba įgalioto centrinio banko ir trečiosios šalies atsiskaitymo susitarimui, jei atsiskaitymo susitarimą iš anksto buvo patvirtinusi Rinkos infrastruktūros valdyba, Eurosistemos centriniai bankai padengia visas tokias įgalioto centrinio banko kompensacijas, jei jų bendra didžiausia suma kalendoriniais metais viršija 2 000 000 EUR.

4. Eurosistemos centriniai bankai kompensaciją, kurią įgaliotas centrinis bankas išmokėjo trečiosioms šalims, padengia tuoj pat ir visa jos suma, kai ji išmokėta dėl: a) dalyvavimo reikalavimų ir licencijos suteikimo kriterijų; b) atrankos komisijos sprendimo, priimto atsižvelgiant į dalyvavimo reikalavimus ir licencijos suteikimo kriterijus; c) netinkamo atrankos komisijos elgesio, išskyrus atvejus, kai ji taip elgėsi pagal rašytinį įgalioto centrinio banko nurodymą arba ji iš anksto negavo tinkamo rašytinio nurodymo iš įgalioto centrinio banko tuo klausimu, jeigu tokio nurodymo buvo prašoma raštu iš anksto; d) sprendimo arba įvykio, kuriems įgaliotas centrinis bankas negali turėti įtakos, įskaitant tuos, kurie gali paveikti suteiktų koncesijų veiksmingumą.

5. Eurosistemos centriniai bankai nepadengia kompensacijos, kurią įgaliotas centrinis bankas išmokėjo trečiosioms šalims dėl operacinės veiklos ir kitų procedūrinių veiksmų, už kuriuos jis atsako, išskyrus atvejus, kai įgaliotas centrinis bankas veikė priešingai savo valiai, nes vadovavosi Rinkos infrastruktūros valdybos nurodymais pagal 3 straipsnio 4 dalį.

6. Jei trečioji šalis pareiškia ieškinį dėl veiksmų arba neveikimo atrankos procedūroje, už kuriuos atsakomybė išskirtinai tenka Eurosistemos centriniams bankams, Eurosistemos centriniai bankai, pasitarę su įgaliotu centriniu banku, tinkamu laiku teikia nurodymus įgaliotam centriniam bankui, kokių priemonių jis turi imtis, pvz., dėl išorės eksperto ar įgalioto centrinio banko vidaus teisės tarnybos atliekamo atstovavimo. Tokiose bylose priėmus sprendimą dėl pareikšto ieškinio, dėl tokio ieškinio kylančias bylinėjimosi išlaidas ir mokesčius padengia Eurosistemos centriniai bankai.

7. Eurosistemos centriniai bankai prisiima atsakomybę už atskirų atrankos komisijos narių veiksmus ir neveikimą atrankos procedūroje.

8. Jei trečioji šalis pareiškia ieškinį dėl veiksmų arba neveikimo atrankos procedūroje, už kuriuos atsakomybė išskirtinai tenka įgaliotam centriniam bankui, įgaliotas centrinis bankas išsamiai bendradarbiauja su Eurosistemos centriniais bankais, kokių priemonių jis turi imtis, pvz., dėl išorės eksperto ar jo vidaus teisės tarnybos atliekamo atstovavimo, ir pats padengia kilusias išlaidas.

9. Kai Eurosistemos centriniai bankai ir įgaliotas centrinis bankas solidariai atsako už trečiosios šalies patirtus nuostolius ar žalą, kiekvienas jų padengia išlaidas lygiomis dalimis.

6 straipsnis

Baigiamosios nuostatos

1. Šis įgaliojimas galioja dešimt metų nuo įjungimo dienos.

2. Įgaliojimo galiojimo pasibaigimas neturi įtakos atitinkamų koncesijų sutarčių taikymui.

7 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis sprendimas įsigalioja 2019 m. sausio 25 d.

Priimta Frankfurte prie Maino 2019 m. sausio 23 d.

ECB Pirmininkas

Mario DRAGHI

(1) 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/23/ES dėl koncesijos sutarčių suteikimo (OL L 94, 2014 3 28, p. 1).

		ISSN 1977-0723
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		L 25

Leidimas lietuvių kalba	Teisės aktai	62 metai 2019m. sausio 29d.

Turinys		II Ne teisėkūros procedūra priimami aktai	Puslapis
		TARPTAUTINIAI SUSITARIMAI
	*	2018 m. spalio 15 d. Tarybos sprendimas (ES) 2019/131 dėl Europos Sąjungos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo pasikeičiant laiškais dėl prekių kilmės kumuliacijos taikymo tarp Europos Sąjungos, Šveicarijos Konfederacijos, Norvegijos Karalystės ir Turkijos Respublikos pagal bendrąją lengvatinių muitų tarifų sistemą sudarymo	1
	*	Europos Sąjungos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimas pasikeičiant laiškais dėl prekių kilmės kumuliacijos taikymo tarp Europos Sąjungos, Šveicarijos Konfederacijos, Norvegijos Karalystės ir Turkijos Respublikos pagal bendrąją lengvatinių muitų tarifų sistemą	3
		REGLAMENTAI
	*	2019 m. sausio 28 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/132, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas (ES) Nr. 101/2011 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų tam tikriems asmenims, subjektams ir įstaigoms atsižvelgiant į padėtį Tunise	12
	*	2019 m. sausio 28 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/133, kuriuo dėl naujų papildomų tinkamumo skraidyti specifikacijų įtraukimo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2015/640	14
		SPRENDIMAI
	*	2019 m. sausio 21 d. Tarybos sprendimas (ES) 2019/134 dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi EEE jungtiniame komitete, dėl EEE susitarimo IX priedo (Finansinės paslaugos) dalinio pakeitimo ( 1 )	19
	*	2019 m. sausio 28 d. Tarybos sprendimas (BUSP) 2019/135, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2011/72/BUSP dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų tam tikriems asmenims ir subjektams atsižvelgiant į padėtį Tunise	23
	*	2019 m. sausio 28 d. Tarybos sprendimas (ES) 2019/136 dėl pozicijos, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi Europos Sąjungos ir Japonijos ekonominės partnerystės susitarimu įsteigtoje Vyno darbo grupėje, dėl sertifikatams naudotinų formų Japonijos kilmės vyno produktus importuojant į Europos Sąjungą ir pasitvirtinimo sąlygų	25
	*	2019 m. sausio 23 d. Europos Centrinio Banko sprendimas (ES) 2019/137 dėl Eurosistemos bendros rinkos infrastruktūros sąsajos (ESMIG) tinklo paslaugų teikėjų atrankos (ECB/2019/2)	34