(1)

pagal Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 11 straipsnio 1 dalį ir nepažeidžiant 11 straipsnio 3 dalies, valstybės narės ūkininkams pagal to reglamento III antraštinės dalies 1 skyrių konkrečiais kalendoriniais metais skirtinų tiesioginių išmokų sumos dalį, viršijančią 150 000 EUR, sumažina bent 5 %. Pagal to reglamento 7 straipsnio 2 dalį, sumažinus išmokas numatomos gauti lėšos turi būti naudojamos kaip papildoma parama priemonėms pagal kaimo plėtros programas;

(2)

Lietuva iki 2018 m. rugpjūčio 1 d. pranešė Komisijai apie savo sprendimą sumažinti tiesioginių išmokų sumą ir apie sumažinus išmokas numatomas gauti lėšas už 2019 kalendorinius metus;

(3)

todėl yra būtina pritaikyti Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 III priedą ir Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 I priedą, kad tiesioginių išmokų metinės grynosios viršutinės ribos atitiktų Lietuvos priimtą sprendimą. Taip pat yra būtina pritaikyti Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 I priedą, kad į tą sprendimą būtų atsižvelgta ir valstybių narių Sąjungos paramos kaimo plėtrai metiniame paskirstyme;

(4)

todėl Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 I priedas ir Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 III priedas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti,

(1)

2017 m. gruodžio 21 d. Europos Komisija (toliau – Komisija) inicijavo antisubsidijų tyrimą dėl į Sąjungą importuojamų Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR, Kinija arba nagrinėjamoji šalis) kilmės elektrinių dviračių. Tyrimas inicijuotas remiantis 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1037 dėl apsaugos nuo subsidijuoto importo iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių (toliau – pagrindinis reglamentas) 10 straipsniu. Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbė pranešimą apie inicijavimą (toliau – pranešimas apie inicijavimą) (2).

(2)

Komisija tyrimą inicijavo gavusi 2017 m. lapkričio 8 d. Europos dviračių gamintojų asociacijos (toliau – EBMA arba skundo pateikėjas) Sąjungos gamintojų, kurie pagamina daugiau nei 25 % visų elektrinių dviračių Sąjungoje, vardu pateiktą skundą. Skunde pateikta pakankamai subsidijavimo ir jo daromos žalos įrodymų, pagrindžiančių tyrimo inicijavimą.

(3)

Komisija, prieš inicijuodama antisubsidijų tyrimą, pagal pagrindinio reglamento 10 straipsnio 7 dalį Kinijos vyriausybei (3) pranešė gavusi tinkamai dokumentais pagrįstą skundą ir pakvietė Kinijos vyriausybę dalyvauti konsultacijose. Kinijos vyriausybė priėmė kvietimą dalyvauti konsultacijose, kurios buvo surengtos 2017 m. gruodžio 18 d. Per konsultacijas buvo tinkamai atsižvelgta į Kinijos vyriausybės pateiktas pastabas. Tačiau abi šalis tenkinančio sprendimo priimti nepavyko.

(4)

2018 m. liepos 18 d. Komisija, atlikusi tyrimą, kuris buvo inicijuotas 2017 m. spalio 20 d. (4) (toliau – lygiagretus antidempingo tyrimas), nustatė laikinąjį antidempingo muitą importuojamam tam pačiam KLR kilmės produktui (5) (toliau – antidempingo reglamentas).

(5)

Šiame antisubsidijų tyrime ir lygiagrečiame antidempingo tyrime atlikta žalos, priežastinio ryšio ir Sąjungos interesų analizė yra mutatis mutandis tokia pati, nes Sąjungos pramonės apibrėžtis, tipiški Sąjungos gamintojai ir tiriamasis laikotarpis abiejuose tyrimuose buvo tokie patys. Į visus svarbius su tais aspektais susijusius elementus atsižvelgta ir šiame tyrime.

(6)

Po tyrimo inicijavimo pastabų pateikė Kinijos vyriausybė, Kinijos įrenginių ir elektronikos gaminių importo ir eksporto prekybos rūmai (toliau – CCCME) ir Europos elektrinių dviračių importuotojų kooperatyvas (toliau – CEIEB), kurių du pastarieji atstovauja kelioms suinteresuotosioms šalims.

(7)

Šios šalys tvirtino, kad priežastys, dėl kurių Komisija sutiko laikyti kai kurių skundą palaikančių suinteresuotųjų šalių tapatybę konfidencialia, buvo nepakankamos ir nepagrįstos. Jos taip pat teigė, kad kai kurie Sąjungos gamintojai iš KLR importuoja sukomplektuotus elektrinius dviračius, todėl, atsižvelgiant į pagrindinio reglamento 9 straipsnio 1 dalį, jų negalima laikyti Sąjungos pramonės dalimi. Jos pabrėžė, kad neatskleidus kai kurių suinteresuotųjų šalių tapatybės eksportuojantys gamintojai šioje byloje negali tinkamai išnagrinėti būklės. Panašiai, šalys teigė, kad skunde nenurodytas nei visų žinomų Sąjungos gamintojų, gaminančių panašų produktą, sąrašas, nei tokių gamintojų gamybos apimtis ir vertė.

(8)

Komisija šį tvirtinimą atmetė. Komisija priminė, kad pagrindinio reglamento 9 straipsnio 1 dalimi nedraudžiama tam tikrų Sąjungos gamintojų laikyti vidaus pramonės dalimi vien dėl to, kad jie importuoja nagrinėjamąjį produktą. Be to, Komisiją tenkino Sąjungos pramonės išreikšto pritarimo šio tyrimo inicijavimui lygis. Skunde taip pat buvo pateiktas žinomų Sąjungos gamintojų sąrašas (6) ir nurodyta jų bendra gamybos apimtis (7). Atitinkamai suinteresuotosios šalys galėjo įvertinti žinomų Sąjungos gamintojų, gaminančių panašų produktą, sąrašą.

(9)

Gavę šią informaciją Kinijos vyriausybė, CCCME ir CEIEB galėjo nustatyti, kad dvi į Sąjungos gamintojų sąrašą įtrauktos bendrovės elektrinius dviračius taip pat importuoja iš nagrinėjamosios šalies. Todėl akivaizdu, kad šiuo atžvilgiu šios suinteresuotosios šalys galėjo visapusiškai pasinaudoti savo teisėmis į gynybą.

(10)

Todėl tvirtinimai buvo atmesti.

(11)

CCCME taip pat teigė, kad skunde nebuvo pakankamai įrodymų tyrimui inicijuoti. CCCME pateikė keturias priežastis šiam tvirtinimui pagrįsti.

(12)

Pirma, importo duomenys, pagrįsti iš Kinijos muitinės gautais Kinijos eksporto statistiniais duomenimis, pakoreguotais siekiant atrinkti šiame tyrime nagrinėjamą produktą, neturėtų būti laikomi konfidencialiais, o Komisija turėtų tinkamai išnagrinėti jų šaltinį.

(13)

Antra, tam tikra skunde pateikta informacija, pavyzdžiui, apie tariamus atitinkamo KLR sektoriaus perteklinius pajėgumus, yra klaidinanti, nes ji susijusi ne tik su elektrinių dviračių sektoriumi, bet bendrai su elektriniais ir kitais dviračiais. Panašiai, Sąjungos elektrinių dviračių rinkos vertė yra pervertinta, nes ji apima ne tik elektrinius dviračius, bet ir visas lengvąsias elektrines transporto priemones.

(14)

Trečia, skunde pateikiami tvirtinimai dėl Kinijos elektrinių dviračių rinkos subsidijavimo, tačiau nenagrinėjamos Europoje skiriamos subsidijos.

(15)

Ketvirta, CCCME teigimu, skunde pateikta keletas nepagrįstų, KLR elektrinių dviračių pramonei žalingų tvirtinimų, kad tik Sąjungos gamintojai yra varomoji šio verslo inovacijų jėga, o Kinijos gamintojai tik kopijuoja status quo – Sąjungos sukurtą elektrinių dviračių technologiją.

(16)

Komisija nagrinėjo skundą pagal pagrindinio reglamento 10 straipsnį ir padarė išvadą, kad tyrimo inicijavimo reikalavimai buvo įvykdyti, t. y. kad skundo pateikėjas pateikė pakankamai teisingus ir reikalavimus atitinkančius įrodymus. Pagal pagrindinio reglamento 10 straipsnio 2 dalį skunde pateikiama informacija, kuri skundo pateikėjui yra pagrįstai prieinama apie skunde nurodytus veiksnius. Remdamasi pateiktais įrodymais Komisija mano, kad reikalavimas įvykdytas. Šiuo atžvilgiu nė vienas CCCME nurodytas aspektas neturėjo lemiamos įtakos Komisijos sprendimui inicijuoti tyrimą dėl tariamo žalingo subsidijavimo.

(17)

Pirma, dėl Kinijos importo duomenų Komisija nurodo Įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/671 (8) (toliau – registracijos reglamentas) 3.2 skirsnį ir šio reglamento 4.3.1 skirsnį, kuriuose šis argumentas yra jau pakankamai aptartas.

(18)

Antra, dėl perteklinių pajėgumų Kinijoje, iš tiesų svarbu bendrai ištirti perteklinius elektrinių ir kitų dviračių pajėgumus, kadangi dviračių gamybos pajėgumus galima pertvarkyti į elektrinių dviračių gamybos pajėgumus be didelių sąnaudų ar pastangų (žr. 634 konstatuojamąją dalį), be to, gauta įrodymų, jog abu produktus gaminančios bendrovės nuolat tai daro.

(19)

Galiausiai pastabos dėl inovacijų ir kopijavimo arba ES teikiamų subsidijų neturėjo įtakos Komisijos vertinimui, kuriuo pagrįstas šio tyrimo inicijavimas, kadangi jie nelaikomi šiuo tikslu svarstytinais veiksniais.

(20)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad skunde pateikta pakankamai subsidijavimo ir jo daromos materialinės žalos įrodymų, pagrindžiančių tyrimo inicijavimą.

(21)

2018 m. sausio 31 d. skundo pateikėjas pateikė prašymą pagal pagrindinio reglamento 24 straipsnio 5 dalį registruoti importuojamus KLR kilmės elektrinius dviračius. 2018 m. gegužės 3 d. Komisija paskelbė registracijos reglamentą, kuriuo nustatė reikalavimą nuo 2018 m. gegužės 4 d. registruoti importuojamus KLR kilmės elektrinius dviračius.

(22)

Atsakydamos į reikalavimą registruoti suinteresuotosios šalys pateikė pastabų, į kurias buvo atsižvelgta registracijos reglamente. Komisija patvirtino, kad skundo pateikėjai pateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių poreikį registruoti importą. Tiksliau labai padidėjo importas iš KLR ir jam tenkanti rinkos dalis. Todėl pastabos buvo atmestos.

(23)

Atliekant subsidijavimo ir žalos tyrimą nagrinėtas 2016 m. spalio 1 d. – 2017 m. rugsėjo 30 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis arba TL). Tiriant žalai įvertinti svarbias tendencijas nagrinėtas laikotarpis nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d. (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(24)

Pranešime apie inicijavimą suinteresuotosios šalys paragintos susisiekti su Komisija, kad galėtų dalyvauti tyrime. Be to, Komisija apie tyrimo inicijavimą konkrečiai pranešė skundo pateikėjui, kitiems žinomiems Sąjungos gamintojams, žinomiems eksportuojantiems gamintojams ir Kinijos vyriausybei, žinomiems importuotojams, tiekėjams ir naudotojams, prekiautojams ir žinomoms susijusioms asociacijoms ir paragino juos dalyvauti tyrime.

(25)

Suinteresuotosios šalys turėjo galimybę teikti pastabas dėl tyrimo inicijavimo ir pateikti prašymą išklausyti dalyvaujant Komisijai ir (arba) prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui.

(26)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad pagal pagrindinio reglamento 27 straipsnį gali vykdyti suinteresuotųjų šalių atranką.

(27)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė preliminariai atrinkusi Sąjungos gamintojus. Komisija bendroves atrinko pagal didžiausią tipišką panašaus produkto pardavimo per tiriamąjį laikotarpį apimtį, užtikrindama produktų rūšių įvairovę ir geografinį pasiskirstymą.

(28)

Atrinkti keturi Sąjungos gamintojai. Atrinktų Sąjungos gamintojų gamyba sudarė 60 % visos Sąjungos pramonės gamybos apimties, o pardavimas – 58 % viso Sąjungos pramonės pardavimo. Komisija paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas dėl preliminariai atrinktų bendrovių.

(29)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta pirmiau, Komisija patvirtino, kad atrinktos bendrovės yra tipiškos Sąjungos pramonės bendrovės.

(30)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina – kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija paprašė nesusijusių importuotojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją.

(31)

Dvidešimt vienas nesusijęs importuotojas pateikė prašomą informaciją ir sutiko, kad gali būti atrenkamas. Pagal pagrindinio reglamento 27 straipsnio 1 dalį Komisija pagal didžiausią importo į Sąjungą apimtį atrinko penkis nesusijusius importuotojus. Pagal pagrindinio reglamento 27 straipsnio 2 dalį dėl atrinktų bendrovių konsultuotasi su visais žinomais susijusiais importuotojais.

(32)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad atrinktos bendrovės yra tipiški bendradarbiaujantys importuotojai.

(33)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka būtina (o jei būtina – kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija paprašė visų KLR eksportuojančių gamintojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. Be to, Komisija paprašė Kinijos vyriausybės institucijų nurodyti kitus eksportuojančius gamintojus, jei tokių yra, kurie galbūt norėtų dalyvauti tyrime, ir (arba) su jais susisiekti.

(34)

Septyniasdešimt aštuoni nagrinėjamosios šalies eksportuojantys gamintojai arba eksportuojančių gamintojų grupės pateikė prašomą informaciją ir sutiko, kad gali būti atrenkami. Pagal pagrindinio reglamento 27 straipsnio 1 dalies b punktą Komisija atrinko penkias eksportuojančių gamintojų grupes, remdamasi 60 konstatuojamojoje dalyje nurodyta nagrinėjamojo produkto eksporto į Sąjungą apimtimi ir atsižvelgdama į investicijų, susijusių su nagrinėjamuoju produktu tiriamuoju laikotarpiu, lygį ir į geografinį pasiskirstymą. Toliau nurodytų bendrovių eksporto apimtis laikoma didžiausia tipiška eksporto į Sąjungą apimtimi, kurią galima pagrįstai ištirti per turimą laiką:

(35)

Atrinktoms eksportuojančių gamintojų grupėms (toliau – atrinkti eksportuojantys gamintojai) tenka 43 % viso nagrinėjamojo produkto importo į Sąjungą.

(36)

Pagal pagrindinio reglamento 27 straipsnio 2 dalį dėl atrinktų bendrovių konsultuotasi su visais žinomais susijusiais eksportuojančiais gamintojais ir Kinijos vyriausybe. Pastabų dėl siūlomų atrinkti bendrovių pateikė skundo pateikėjas ir trys eksportuojantys gamintojai (vienas atrinktas ir du neatrinkti).

(37)

Skundo pateikėjas pastebėjo, kad daugiausia elektrinių dviračių pagaminama Tiandzino ir Dziangsu provincijose. Dėl to skundo pateikėjas tvirtino, kad siūlomos atrinkti bendrovės nepakankamai atspindi Tiandzine įsikūrusias bendroves ir pasiūlė atrinkti kitą eksportuojantį gamintoją.

(38)

Komisija pastebėjo, kad du iš atrinktų eksportuojančių gamintojų ar bendrovių grupių yra įsikūrę Tiandzine. Todėl Komisija manė, kad Tiandzino savivaldybėje įsisteigusios bendrovės buvo pakankamai atspindėtos.

(39)

Vienas neatrinktas bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas prašė būti atrinktas. Jo prašymas buvo pagrįstas trimis argumentais. Pirma, bendrovė į Sąjungą eksportavo per susijusį prekiautoją. Antra, bendrovė importavo didelį kiekį žaliavų. Trečia, atrinkus šią bendrovę būtų užtikrintas didesnis atrinktų bendrovių geografinis pasiskirstymas.

(40)

Komisija nemanė, kad pirmi du argumentai galėtų būti bendrovių atrankos kriterijai, nes atranka pagal 27 straipsnio 1 dalį turėtų būti grindžiama didžiausia tipiška tiriamojo produkto eksporto į Sąjungą apimtimi, kurią galima pagrįstai ištirti per turimą laiką. Be to, tarp bendrovių, kurios pranešė apie save per atranką, yra kelios bendrovės, kurios pardavimą į Sąjungą vykdo per susijusį prekiautoją ir taip pat eksportuoja žaliavas. Be to, Komisijos nuomone, siūlomomis atrinkti bendrovėmis jau užtikrintas pakankamas geografinis pasiskirstymas, nes aprėpiami trys svarbiausi regionai, kuriuose gaminami elektriniai dviračiai, todėl prašymas buvo atmestas.

(41)

Vienas atrinktas eksportuojantis gamintojas prašė jį išbraukti iš atrinktų bendrovių sąrašo. Jo prašymas buvo pagrįstas trimis argumentais. Pirma, bendrovė eksportavo mažesnį kiekį, nei kitos keturios atrinktos grupės. Antra, ji nurodė, kad jos investicijų lygis yra mažesnis, ir paaiškino, kad Komisijos nustatyta suma apėmė investicijas į kitus produktus. Trečia, bendrovė įsikūrusi geografinėje teritorijoje, kurioje įsikūrusių bendrovių jau pakankamai atrinkta.

(42)

Vykdydama atranką Komisija rėmėsi ne tik eksporto į Europos Sąjungą apimtimi, bet ir atsižvelgė į įtariamo subsidijavimo tiriamuoju laikotarpiu požymius, kuriuos nustatė pagal turimą informaciją apie bendradarbiaujančių bendrovių paskutines metines ataskaitas ir geografinį pasiskirstymą. Laikyta, kad, atsižvelgiant į visus šiuos veiksnius kartu, atrinktos bendrovės pakankamai atspindi aptariamą eksportuojantį gamintoją.

(43)

Todėl Komisija nusprendė siūlomas atrinkti bendroves laikyti galutinai atrinktomis bendrovėmis.

(44)

Du neatrinkti eksportuojantys gamintojai oficialiai paprašė atlikti individualų nagrinėjimą pagal pagrindinio reglamento 27 straipsnio 3 dalį ir pateikė eksportuojantiems gamintojams skirto antisubsidijų klausimyno atsakymus. Vienas jų yra dviejų susijusių bendrovių grupė, o kitas gamintojas neturi su nagrinėjamuoju produktu susijusių bendrovių. Tačiau be penkių atrinktų bendrovių grupių informacijos nagrinėjimo taip pat nagrinėti tokius papildomus prašymus būtų pernelyg sunku ir pagrįstai neįmanoma per turimą tyrimo laiką. Be to, Komisija pastebėjo, kad šis tyrimas atliekamas lygiagrečiai su antidempingo tyrimu dėl to paties nagrinėjamojo produkto ir sutampa su kitais Komisijos tuo pačiu metu vykdomais tyrimais. Todėl Komisija nusprendė nepatenkinti nė vieno prašymo atlikti individualų nagrinėjimą ir apie tai pranešė susijusioms bendrovėms.

(45)

Vienas eksportuojantis gamintojas („Wettsen Corporation“) pakartojo, kad jo padėtis turėjo būti išnagrinėta atskirai ir jam turėjo būti atskirai apskaičiuota subsidijų suma ir žalos skirtumas. Ši bendrovė tvirtino, kad būtų nesąžininga ir nepagrįsta jai taikyti subsidijų ir žalos skirtumą, kuris būtų pagrįstas atrinktų bendrovių duomenimis.

(46)

Komisija atmetė šias pastabas, nes ji manė, kad atrinktos bendrovės yra tipiškos, kaip nurodyta 35 konstatuojamojoje dalyje, kadangi buvo atrinktos penkios gamintojų grupės, kurias sudaro 11 skirtingų juridinių subjektų. Todėl atrinktos bendrovės atitinka pagrindinio reglamento 27 straipsnio 1 dalies b punktą, o Komisija patvirtino, kad per turimą tyrimo laiką ji negalėjo atlikti dar vienos bendrovės analizės. Komisija pažymėjo, kad bet kuriuo atveju toks bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas gali prašyti atlikti greitesnę peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 20 straipsnį.

(47)

Klausimynas buvo nusiųstas Kinijos vyriausybei. Jame buvo specialūs klausimynai, skirti „China Development Bank“ (toliau – CDB), „China Export Import Bank“ (toliau – EXIM), „Bank of China“ (toliau – BOC), „Agricultural Bank of China“ (toliau – ABC), „China Construction Bank“ (toliau – CCB), „Industrial and Commercial Bank of China“ (toliau – ICBC) ir „China Export & Credit Insurance Corporation“ (toliau – „Sinosure“). Šie bankai ir įstaigos konkrečiai nurodyti skunde (remiantis, be kita ko, Komisijos per ankstesnius tyrimus nustatytais faktais) kaip valstybinės institucijos arba institucijos, kurios vyriausybės pavedimu ir nurodymu teikia subsidijas skatinamiesiems pramonės sektoriams, įskaitant elektrinių dviračių gamintojus.

(48)

Be to, Kinijos vyriausybės buvo paprašyta perduoti specialų finansų įstaigoms skirtą klausimyną visoms kitoms finansų įstaigoms, kurios teikia paskolas arba eksporto kreditus atrinktiems eksportuojantiems gamintojams arba jų pirkėjams (eksporto pirkėjų kreditai), kaip nurodė patys atrinkti eksportuojantys gamintojai. Komisija paprašė eksportuojančių gamintojų pateikti Kinijos vyriausybei atitinkamą finansų įstaigų, su kuriomis reikėtų susisiekti, sąrašą. Kinijos vyriausybės taip pat buvo paprašyta surinkti visus tų finansų įstaigų atsakymus ir išsiųsti juos tiesiogiai Komisijai.

(49)

Be to, Kinijos vyriausybei skirtame klausimyne buvo konkrečių klausimynų tiems žaliavų (t. y. akumuliatorių, variklių ir kitų dviračių dalių, surinktų arba nesurinktų) gamintojams, kurie iš dalies ir (arba) visiškai priklauso valstybei arba yra privačios bendrovės, kurios veikia vyriausybės nurodymu. Šiuo atžvilgiu Kinijos vyriausybės taip pat paprašyta perduoti šį konkretų žaliavų gamintojams skirtą klausimyną visiems kitiems gamintojams, kurie tiekė žaliavas atrinktiems eksportuojantiems gamintojams, kaip nurodė patys atrinkti eksportuojantys gamintojai. Komisija paprašė eksportuojančių gamintojų pateikti Kinijos vyriausybei atitinkamą subjektų, su kuriais reikėtų susisiekti, sąrašą. Kinijos vyriausybės taip pat buvo paprašyta surinkti visus tų bendrovių atsakymus ir išsiųsti juos tiesiogiai Komisijai.

(50)

Vienas žaliavų tiekėjas „Bafang Electric (Suzhou) Co., Ltd.“ (toliau – „Bafang“) pranešė apie save savo iniciatyva ir paprašė žaliavų gamintojams skirto klausimyno. Ši bendrovė tiekė žaliavas trims iš penkių atrinktų eksportuojančių gamintojų. Todėl Komisija bendrovei „Bafang“ persiuntė konkretų žaliavų gamintojams skirtą klausimyną.

(51)

Klausimynai taip pat nusiųsti penkioms atrinktoms eksportuojančių gamintojų grupėms, atrinktiems Sąjungos gamintojams ir nesusijusiems importuotojams.

(52)

Kinijos vyriausybė pateikė Komisijai klausimyno atsakymus. Šiuos atsakymus sudarė specialių klausimynų atsakymai, kuriuos pateikė EXIM bankas, ABC, BOC, ICBC ir „Sinosure“. Komisijai klausimyno atsakymus taip pat pateikė penkios atrinktų eksportuojančių gamintojų grupės, 50 konstatuojamojoje dalyje nurodytas Kinijos žaliavų tiekėjas ir atrinkti Sąjungos gamintojai, taip pat atrinkti nesusiję importuotojai.

(53)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kurią manė esant reikalingą norint padaryti išvadas dėl subsidijų, jų daromos žalos ir Sąjungos interesų.

(54)

Kinijos prekybos ministerijos patalpose surengtas tikrinamasis vizitas, kurį atliekant taip pat dalyvavo kitų susijusių ministerijų tarnautojai (toliau – tikrinamasis vizitas Kinijos vyriausybės patalpose). Be to, vykdant šį tikrinamąjį vizitą dalyvavo šių finansų įstaigų atstovai:

(55)

Pagal pagrindinio reglamento 26 straipsnį tikrinamieji vizitai taip pat buvo surengti šių bendrovių patalpose:

(56)

Komisija visoms išvardytoms bendrovėms tinkamai pranešė apie tikrinamųjų vizitų rezultatus.

(57)

Atsižvelgdama į tyrimo sudėtingumą ir suinteresuotųjų šalių skaičių, Komisija nusprendė šiuo atveju laikinųjų priemonių nenustatyti. 2018 m. rugsėjo 24 d. Komisija visoms suinteresuotosioms šalims pranešė, kad į Sąjungą importuojamiems KLR kilmės elektriniams dviračiams laikinieji kompensaciniai muitai nebus nustatyti ir kad tyrimas vykdomas toliau.

(58)

Komisija toliau rinko ir tikrino visą informaciją, kurią manė esant reikalingą galutinėms išvadoms padaryti.

(59)

2018 m. spalio 31 d. Komisija visoms suinteresuotosioms šalims atskleidė esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remdamasi ji ketino nustatyti galutinį antisubsidijų muitą į Sąjungą importuojamiems elektriniams dviračiams, ir paragino visas šalis per 25 dienas teikti pastabas. Atskleisdama faktus Komisija suinteresuotosioms šalims taip pat pranešė tikrinamųjų vizitų rezultatus, įskaitant tuos atvejus, kai Komisija turėjo remtis turimais faktais.

(60)

Nagrinėjamasis produktas yra KLR kilmės ratinės transporto priemonės su pedalais ir su pagalbiniu elektriniu varikliu, kurių KN kodai šiuo metu yra 8711 60 10 ir ex 8711 60 90 (TARIC kodas 8711609010) (toliau – nagrinėjamasis produktas arba elektriniai dviračiai).

(61)

Ši apibrėžtis apima įvairių rūšių elektrinius dviračius.

(62)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad toliau išvardytų produktų pagrindinės fizinės savybės ir pagrindinė galutinė naudojimo paskirtis yra tokios pačios:

(63)

Todėl šie produktai laikomi panašiais produktais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio c punkte.

(64)

Po tyrimo inicijavimo pateikdama pastabas Kinijos vyriausybė ir CCCME nesutiko su Komisijos ketinimu visus elektrinius dviračius laikyti vienu produktu. Šalys visų pirma tvirtino, kad tyrimo aprėpčiai neturėtų būti priskirti greitieji elektriniai dviračiai (elektriniai dviračiai, kurie išvysto didesnį nei 25 km/val. greitį, bet ne didesnį nei 45 km/val. greitį). Jos teigė, kad nors didžiausia galima standartinių elektrinių dviračių variklio galia (9) siekia 250 W, greitųjų elektrinių dviračių variklio galia gali būti didesnė ir paprastai būna 350–500 W.

(65)

Suinteresuotosios šalys tvirtino, kad labai skiriasi greitųjų elektrinių dviračių savybės ir numatoma paskirtis, taip pat labai skiriasi jų kainos. Vartotojų nuomone, greitieji elektriniai dviračiai ir visi kiti elektriniai dviračiai, kurie nagrinėjami šiame tyrime, nėra tarpusavyje pakeičiami.

(66)

Kinijos vyriausybės ir CCCME teigimu, yra kelios priežastys, dėl kurių greitieji elektriniai dviračiai skiriasi nuo kitų elektrinių dviračių. Pirma, naudojamos kitos žaliavos ir sudedamosios dalys. Pavyzdžiui, greitųjų elektrinių dviračių variklio galia yra didesnė, o elektrinių dviračių medžiagos yra tvirtesnės ir kokybiškesnės.

(67)

Antra, labai skiriasi sąnaudos ir kainos. Kadangi gaminant greituosius elektrinius dviračius taikomi griežtesni dalių kokybės ir tvirtumo reikalavimai, greitųjų elektrinių dviračių gamybos sąnaudos yra didesnės nei įprastų elektrinių dviračių, todėl galutinė pardavimo kaina taip pat yra didesnė.

(68)

Trečia, skiriasi KN kodai. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įprastiems elektriniams dviračiams priskiriamas KN kodas 8711 60 10, o greitiesiems elektriniams dviračiams – KN kodas 8711 60 90. Iki 2017 m. įprastiems elektriniams dviračiams buvo priskiriamas (ex) KN kodas 8711 90 10, o greitiesiems elektriniams dviračiams – (ex) KN kodas 8711 90 90.

(69)

Ketvirta, greitieji elektriniai dviračiai laikomi motorinėmis transporto priemonėmis (L1e-B kategorijos transporto priemonėmis), todėl jų vairuotojams privalu turėti vairuotojo pažymėjimą ir dėvėti šalmą. Eksploatuojant įprastus elektrinius dviračius tokie reikalavimai netaikomi. Tokie reikalavimai gerokai apribos greitųjų elektrinių dviračių pirkėjų ir naudotojų gretas.

(70)

Penkta, skiriasi greitųjų elektrinių dviračių vartotojai. Įprastus elektrinius dviračius paprastai įsigyja biuro darbuotojai ar vyresnio amžiaus asmenys, kurie nori, kad dviračiai turėtų pagalbinį variklį, o greitųjų elektrinių dviračių pirkėjai – daugiausia jauni žmonės, šiuos elektrinius dviračius naudojantys aktyvesnei ar sportinei veiklai.

(71)

Skundo pateikėjas teigė, kad visiems elektriniams dviračiams būdingos bendros savybės. Abiejų rūšių produktai – ratinės transporto priemonės su pedalais ir su pagalbiniu elektriniu varikliu. Be to, visiems elektriniams dviračiams taikomos tos pačios bandymų procedūros pagal Europos standartą EN 15194. Remdamasis šiuo pagrindimu skundo pateikėjas padarė išvadą, kad šių tyrimų tikslais visi šie dviračiai yra vienas produktas.

(72)

Skundo pateikėjas taip pat nurodė, kad dėl pagalbinio variklio ribinį greitį galima lengvai pakeisti nuo 25 km/val. iki 45 km/val. ir atvirkščiai, nes jį visų pirma lemia programinės įrangos programavimas, o ne faktiniai fiziniai skirtumai.

(73)

Vykdant tyrimą importuotojas tvirtino, kad L1e-A kategorijos elektriniai dviračiai turėtų būti išbraukti iš tyrimo produkto apibrėžtosios srities. L1e-A kategorijos elektrinių dviračių pagalbinis variklis išvysto iki 25 km/val. greitį, o variklio galia siekia iki 1 kW. Įtariama, kad L1e-A kategorijos elektriniai dviračiai negaminami Sąjungoje ir jie konkrečiai neminimi skunde. Importuotojas taip pat tvirtino, kad L1e-A kategorijos elektriniai dviračiai negalėjo padaryti žalos Sąjungos pramonei, kadangi pirmasis L1e-A kategorijos elektrinis dviratis buvo parduotas Sąjungos rinkoje praėjus daugiau nei aštuonioms savaitėms po to, kai skundo pateikėjas pateikė skundą.

(74)

Komisija atsižvelgė į visas šias pastabas. Ji pažymėjo, kad skundo produkto apibrėžtoji sritis iš tikrųjų apėmė visas ratines transporto priemones su pedalais ir su pagalbiniu elektriniu varikliu. Skundo produkto apibrėžtoji sritis neriboja transporto priemonių klasifikacijos. Todėl Komisija padarė išvadą, kad L1e-A kategorijos elektriniai dviračiai yra įtraukti į skundą. Be to, iš 73 konstatuojamojoje dalyje minėto importuotojo interneto svetainės buvo akivaizdu, kad L1e-A kategorijos elektriniams dviračiams būdingos visos įprasto elektrinio dviračio savybės, tik kad jie yra galingesni.

(75)

Tvirtinama, kad greitųjų elektrinių dviračių gamybos sąnaudos ir pardavimo kainos yra daug didesnės. Tai savaime nėra priežastis išbraukti produktą iš produkto apibrėžtosios srities, nes produkto apibrėžtajai sričiai paprastai priskiriamos prekės, parduodamos skirtingomis kainomis. Vis dėlto į šį veiksnį atsižvelgta lyginant kainas ir skaičiuojant žalos skirtumą.

(76)

Dėl skirtingos paskirties ir vartotojų suvokimo teigiama, kad įprasti elektriniai dviračiai paprastai parduodami vyresnio amžiaus asmenims, dviratininkams mėgėjams ir biuro darbuotojams, o greitieji elektriniai dviračiai daugiausia naudojami aktyvesnei veiklai, pavyzdžiui, kasdien važiuojant į darbą. Vis dėlto, kadangi biuro darbuotojai įprastais elektriniais dviračiais veikiausiai važiuoja iš namų į darbą, ši paskirtis labai panaši į greitųjų elektrinių dviračių naudojimą kasdien važiuojant į darbą. Todėl Komisija padarė išvadą, kad numatoma paskirtis ir vartotojų suvokimas akivaizdžiai sutampa, todėl nėra pagrindo produkto išbraukti iš apibrėžtosios srities.

(77)

Atsižvelgdama į abu tvirtinimus dėl produkto išbraukimo iš apibrėžtosios srities Komisija padarė išvadą, kad greitųjų elektrinių dviračių ir L1e-A kategorijos dviračių, taip pat kitų elektrinių dviračių fizinės savybės yra tokios pačios, todėl jie patenka į produkto apibrėžtąją sritį. Nors Komisija pripažino, kad nagrinėjamojo produkto bendroji kategorija gali apimti įvairių rūšių produktus, tai savaime negali būti priežastis išbraukti produktą iš produkto apibrėžtosios srities. Skirtingas tos pačios nagrinėjamojo produkto bendrosios kategorijos muitinis klasifikavimas taip pat nėra kriterijus, dėl kurio savaime reikėtų išbraukti produktą. Vykdant antidempingo ir antisubsidijų tyrimus nagrinėjamajam produktui dažnai taikomi įvairūs muitų kodai. Galiausiai, reikalavimai, susiję su nagrinėjamojo produkto ar panašaus produkto naudojimu po pardavimo, nedaro poveikio pagrindinėms fizinėms savybėms, pagal kurias produktas apibrėžiamas antisubsidijų tyrimų tikslais. Kartu produkto apibrėžtoji sritis nėra apibrėžiama pagal vartotojų, kurie pasirinks vienos arba kitos rūšies produktą, kategorijas. Todėl tvirtinimai buvo atmesti.

(78)

Vienas importuotojas tvirtino, kad iš tiriamojo produkto apibrėžtosios srities turėtų būti išbraukti elektriniai triračiai. Jis tvirtino, kad nėra aišku, ar į tyrimą iš tiesų buvo įtrauktos visų rūšių ratinės transporto priemonės (įskaitant dviračius, triračius ir keturračius), ar tik dviračiai, nes pranešimo apie inicijavimą pavadinime nurodyta, kad antisubsidijų tyrimas susijęs su importuojamais elektriniais dviračiais.

(79)

Tačiau Komisija pažymėjo, kad tyrimo produkto apibrėžtoji sritis apibrėžiama ne pranešimo apie inicijavimą pavadinime, o to pranešimo 2 skirsnyje „Tiriamasis produktas.“ Šiame skirsnyje aiškiai apibrėžta, kad tiriamasis produktas apima „ratines transporto priemones.“„Ratinių transporto priemonių“ sąvoka nėra susijusi tik su dviračiais su dviem ratais, ji apima ir triračius bei keturračius. Kadangi dviračiai yra labiausiai paplitusi ratinių transporto priemonių rūšis, pavadinime nurodyti dviračiai, neišbraukiant kitų rūšių ratinių transporto priemonių iš tyrimo aprėpties. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(80)

Importuotojas taip pat tvirtino, kad tyrime konkrečiai nagrinėjami tik dviračiai. Komisija su šiuo tvirtinimu nesutiko. Ji surinko informaciją apie visų rūšių elektrines ratines transporto priemones. Sąjungos gamintojai ir eksportuojantys gamintojai privalėjo nurodyti visų jų gaminamų ir Sąjungos rinkoje parduodamų produktų ratų skaičių. Todėl akivaizdu, kad vykdant tyrimą triračiai buvo atskirai identifikuoti ir nagrinėti. Kadangi dviračiai neabejotinai yra labiausiai paplitusi ratinių transporto priemonių rūšis, nenuostabu, kad elektrinio dviračio sąvoka paprastai vartojama visoms elektrinių ratinių transporto priemonių rūšims apibūdinti tiek vykdant tyrimą, tiek rinkoje. Tai nereiškia, kad vykdant tyrimą nebuvo atsižvelgta į kitas ratinių transporto priemonių rūšis.

(81)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad greitiesiems elektriniams dviračiams, L1e-A kategorijos elektriniams dviračiams ir elektriniams triračiams būdingos tos pačios pagrindinės fizinės savybės ir galutinio naudojimo paskirtis kaip ir kitų rūšių elektrinėms ratinėms transporto priemonėms, todėl jie negali būti išbraukti iš tiriamojo produkto apibrėžtosios srities.

(82)

Po faktų atskleidimo trys Kinijos eksportuojantys gamintojai, vienas importuotojas ir CCCME pakartojo savo tvirtinimą dėl elektrinių dviračių su pagalbiniu varikliu, kurie išvysto iki 45 km/h greitį (greitieji elektriniai dviračiai), išbraukimo iš produkto apibrėžtosios srities.

(83)

Tos šalys tvirtino, kad greitųjų elektrinių dviračių savybės ir numatyta paskirtis gerokai skiriasi, jiems taikomi kitokie norminiai reikalavimai, skiriasi jų kainos ir sąnaudos ir, vartotojo požiūriu, jie nėra pakeičiami kitais, šiame tyrime nagrinėjamais elektriniais dviračiais su pedalais ir pagalbiniu varikliu, kurie išvysto iki 25 km/h greitį.

(84)

CCCME tvirtino, kad Komisija nenurodė, kad skundo pateikėjo minėtas vartotojo atliekamas ribinio greičio programinės įrangos pakeitimas būtų neteisėtas, ir teigė, kad šio aspekto negalima laikyti tik potencialia galimybe.

(85)

Skundo pateikėjas sutiko, kad pakeisdami programinę įrangą vartotojai neteisėtai padidino elektrinių dviračių su pedalais ir pagalbiniu varikliu ribinį greitį. Tačiau jis priminė, kad jo tvirtinimas buvo susijęs ne su tokia galimybe, o su ekonominės veiklos vykdytojų (importuotojų, prekiautojų) atliekamais pakeitimais prieš elektrinius dviračius pateikiant Sąjungos rinkai. Iš tiesų, jei šie programinės įrangos programavimo pakeitimai būtų susiję su elektrinių dviračių su pedalais ir pagalbiniu varikliu ribinio greičio sumažinimu, jie būtų teisėti produkto tipo patvirtinimo požiūriu. Skundo pateikėjas nurodė, kad dėl tokių programinės įrangos programavimo pakeitimų kilo didelė antisubsidijų priemonių vengimo rizika.

(86)

Komisija pažymėjo, kad 72 konstatuojamojoje dalyje nurodomas ne tik vartotojo atliekamas programinės įrangos pakeitimas, bet apskritai programinės įrangos programavimas. Be to, toje pačioje konstatuojamojoje dalyje aiškiai nurodyta galimybė ribinį dydį tiek didinti, tiek mažinti. CCCME pažymi, kad vartotojo atliekamas elektrinių dviračių su pedalais ir pagalbiniu varikliu ribinio greičio didinimas yra nelegalus, tačiau nekvestionuoja kitų programinės įrangos programavimo pakeitimų, kaip antai 85 konstatuojamojoje dalyje minėto ekonominės veiklos vykdytojų atliekamo elektrinių dviračių su pedalais ir pagalbiniu varikliu ribinio greičio mažinimo. Todėl šis argumentas atmestas.

(87)

CCCME tvirtino, kad skundo pateikėjo pareiškimas, kad su visais elektriniais dviračiais atliekami tie patys bandymai pagal standartą EN 15194, buvo netikslus. CCCME nurodė, kad pagal standartą EN 15194 visiems elektriniams dviračiams taikomos tokios pačios bandymo procedūros. Tačiau tas standartas neturi įtakos greičio skirtumui, dėl kurio taikomi skirtingi reikalavimai ir dėl kurio greitųjų elektrinių dviračių negalima pakeisti kitais elektriniais dviračiais. CCCME taip pat tvirtino, kad greitiesiems elektriniams dviračiams, priešingai nei įprastiems elektriniams dviračiams, standartas EN 15194 netaikomas.

(88)

CCCME teigė, kad greitiesiems elektriniams dviračiams, kaip ir mopedams, skirtiems naudoti viešuosiuose keliuose, taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 168/2013 (10). Tas reglamentas netaikomas elektriniams dviračiams su pedalais ir pagalbiniu varikliu, kurie išvysto iki 25 km/h greitį. Papildomos taisyklės, taikomos greitiesiems elektriniams dviračiams, apima mokesčius, licencijas ir draudimą, valstybinius numerius ir mopedui tinkamus šalmus ir atitikties saugumo reikalavimams patikrinimus.

(89)

CCCME teigė, kad 77 konstatuojamojoje dalyje pateikti teisiniai motyvai, kad visų elektrinių dviračių fizinės savybės yra tokios pačios, neatitinka argumento, kad greitiesiems elektriniams dviračiams taikomi kitokie įrangos ir norminiai reikalavimai. CCCME tvirtino, kad dėl tų skirtingų reikalavimų greitųjų elektrinių dviračių negalima pakeisti kitais elektriniais dviračiais ir kad vartotojai pritaria šiam požiūriui. Šiam argumentui pagrįsti CCCME paminėjo Europos dviratininkų federacijos prieštaravimą Komisijos siūlymui civilinės atsakomybės draudimo reikalavimą nustatyti ne tik greitiesiems elektriniams dviračiams, bet ir visiems elektriniams dviračiams.

(90)

Skundo pateikėjas nurodė, kad visų elektrinių dviračių fizinės savybės yra tokios pačios. Tiksliau skundo pateikėjas nurodė, kad visi elektriniai dviračiai yra pagaminti naudojant tas pačias dviračio dalis ir komponentus ir kad nėra dviračių dalių, kurios būtų skirtos tik greitiesiems elektriniams dviračiams. Šioms dalims ir komponentams priskiriami ir varikliai, kuriuos gamina didieji variklių gamintojai ir kuriuos galima naudoti visų rūšių elektriniams dviračiams, pritaikius programinės įrangos programavimą. Todėl pagal fizinę išvaizdą greitųjų elektrinių dviračių negalima patikimai atskirti nuo kitų elektrinių dviračių.

(91)

Skundo pateikėjas nurodė, kad vartotojo suvokimas nėra lemiamas veiksnys nustatant produkto apibrėžtąją sritį prekybos apsaugos tyrimams atlikti, ir tvirtino, kad elektriniai dviračiai su visų lygių pagalbiniais varikliais yra siūlomi įvairioms naudotojų kategorijoms (pavyzdžiui, elektrinius dviračius naudojantiems kelionei į darbą, kelionėms, lenktynėms ir kalnuose) ir jie yra parduodami visoms vartotojų grupėms, nepaisant jų amžiaus ir lyties. Todėl vartotojų suvokimas ir naudojimas nepateisina greitųjų elektrinių dviračių išbraukimo iš produkto apibrėžtosios srities.

(92)

Skundo pateikėjas tvirtino, kad tipo patvirtinimo kriterijus ir apskritai klasifikavimas pagal Reglamentą (ES) Nr. 168/2013 šiuo atveju nėra tinkami produkto apibrėžtosios srities apibrėžčiai. Skundo pateikėjas teigė, kad tipo patvirtinimas taikomas ne visiems greitiesiems elektriniams dviračiams, o tik tiems, kurie yra skirti viešiesiems keliams. Taigi jis netaikomas, pvz., elektriniams kalnų dviračiams, kurie naudojami tik varžyboms ar bekelėse kalnuose ir kuriems netaikomi kiti reikalavimai, susiję su tipo patvirtinimu (valstybiniai numeriai, šalmas ir draudimas).

(93)

Be to, skundo pateikėjas tvirtino, kad elektriniams dviračiams, kuriems netaikomas tipo patvirtinimas pagal Reglamentą (ES) Nr. 168/2013, vis dėlto taikomi tie patys produktų saugos reikalavimai pagal Sąjungos mašinų direktyvą. Skundo pateikėjas taip pat nurodė, kad standartas, pagal kurį nustatomi konkretūs reikalavimai, yra tas pats visiems elektriniams dviračiams, t. y. darnusis standartas EN 15194, dėl to dar kartą pakartojo tvirtinimą, nurodytą 71 konstatuojamojoje dalyje.

(94)

Komisija atkreipė dėmesį, kad jos pasiūlymas civilinės atsakomybės draudimo reikalavimą nustatyti visiems elektriniams dviračiams, kurį CCCME naudojo, kad pagrįstų vartotojo suvokimo skirtumus, taip pat rodo, kad didėja norminių reikalavimų skirtumai, tačiau CCCME nepateikė tinkamo ir tvirto pagrindo, pagal kurį greitieji elektriniai dviračiai turėtų būti išbraukti iš produkto apibrėžtosios srities. Komisija padarė išvadą, kad atsižvelgus į pateiktą papildomą informaciją nesikeičia jos išvados dėl produkto apibrėžtosios srities, t. y. kad elektriniai dviračiai pasižymi tomis pačiomis pagrindinėmis fizinėmis savybėmis, o vartotojų suvokimas ir naudojimo paskirtis akivaizdžiai sutampa. Todėl CCCME argumentai buvo atmesti.

(95)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl produkto apibrėžtosios srities negauta, Komisija patvirtino 74–81 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(96)

Prieš analizuodama įtariamą subsidijavimą konkrečiomis subsidijomis arba subsidijų programomis (3.5 skirsnis ir toliau) Komisija įvertino vyriausybės planus, projektus ir kitus dokumentus, kurie buvo susiję su daugiau nei viena subsidija arba subsidijų programa. Ji nustatė, kad dėl toliau išdėstytų priežasčių visos vertinamos subsidijos arba subsidijų programos yra Kinijos vyriausybės centriniu lygmeniu vykdomo planavimo dalis.

(97)

KLR nacionalinės ekonominės ir socialinės plėtros 13-ajame penkmečio plane (toliau – 13-asis penkmečio planas), aprėpiančiame 2016–2020 m. laikotarpį, pabrėžiama strateginė Kinijos vyriausybės vizija tobulinti ir skatinti pagrindinių pramonės sektorių, kaip antai elektrinių dviračių pramonės, veiklą.

(98)

Jame pabrėžiama technologinių inovacijų svarba KLR ekonominei plėtrai ir tolesnė žaliojo vystymosi principų svarba. Remiantis to plano 5 skyriumi, viena svarbiausių plėtros krypčių – skatinti tradicinės pramonės struktūros modernizavimą, kaip nurodyta ir 12-ajame penkmečio plane. Ši idėja toliau plėtojama 22 skyriuje, kuriame paaiškinama KLR tradicinės pramonės modernizavimo strategija skatinant technologinius pokyčius. Šiuo požiūriu 13-ajame penkmečio plane nurodyta, kad bus teikiama parama bendrovėms, siekiant „visapusiškos pažangos tokiose srityse kaip produktų technologija, pramonės įranga, aplinkos apsauga ir energijos vartojimo efektyvumas“.

(99)

Tiksliau V dalyje (22–24 skyriai) nustatytas tikslas plėtoti optimizuotą pramonės sistemą siekiant iki 2025 m. Kiniją paversti pramonine gamybos milžine. Kad besiformuojantys pramonės sektoriai paskatintų ekonomikos augimą, plane skatinama kurti ir naudoti naujų rūšių energiją naudojančias transporto priemones ir kurti vien elektra varomas transporto priemones. 23 skyriuje „Strateginių besiformuojančių pramonės sektorių plėtra“ išsamiau nurodoma, kad Kinijos vyriausybė „rems naujos kartos informacinių technologijų, naujų rūšių energiją naudojančių transporto priemonių, […], žaliosios ir mažo anglies dioksido kiekio technologijos, […] kūrimą“. Be to, Kinijos vyriausybė „skatins inovacijas ir pramoninį pritaikomumą besiformuojančiose pažangiose srityse, pvz., […] didelio veiksmingumo energijos kaupimo ir paskirstymo sistemų, […], aplinkos apsaugos […] srityse“.

(100)

13-ajame penkmečio plane „naujų rūšių energiją naudojančios transporto priemonės“ priskiriamos vienam iš „šešių Kinijos strateginių pramonės sektorių“ ir nurodoma, kad „bus siekiama, kad strateginių besiformuojančių pramonės sektorių pridėtinė vertė pasiektų 15 % Kinijos BVP“. Tiksliau 23 skyriuje Kinijos vyriausybė įsipareigoja:

(101)

Kinijos vyriausybės parengtame Lengvosios pramonės plėtros plane (2016–2020 m.) 13-ajam penkmečio planui ir strategijai „Pagaminta Kinijoje 2025“ įgyvendinti taip pat nustatyta, kad dviračių ir baterijų pramonės sektorius yra vienas pagrindinių pramonės sektorių.

(102)

Dviračių ir elektrinių dviračių pramonei reikalinga „technologijų pertvarkymo inžinerija“, kad būtų galima „gaminti naujų medžiagų dviračius, techniškai pertvarkyti išmaniąsias, tausojančias aplinką ir veiksmingas elektrinių dviračių gamybos linijas ir esmines sudedamąsias dalis“. Visų pirma plane rekomenduojama „skatinti dviračių pramonę plėtoti taip, kad produktai būtų lengvi, įvairūs, madingi ir išmanūs. Spartinti MTTP ir didelio stiprio lengvų medžiagų, pavarų, pavarų sistemos, naujų rūšių energijos, išmaniosios patikros technologijos ir daiktų interneto pritaikomumą. Siekti sukurti diversifikuotus dviračius, tinkamus madingiems ir kasdieniams tikslams, fiziniam lavinimui ir kūno rengybai, ilgo atstumo važiavimui, be to, lengvai sulankstomus, taip pat elektrinius dviračius, atitinkančius standartinius ir išmaniuosius elektrinius dviračius su ličio jonų baterija.“

(103)

Lengvosios pramonės plėtros plane taip pat išvardytos tam tikros konkrečios politikos priemonės, skirtos skatinti pagrindinius pramonės sektorius, tokius kaip elektrinių dviračių ir baterijų pramonės sektorius, kaip aprašyta tolesnėse trijose konstatuojamosiose dalyse.

(104)

Pirmasis priemonių rinkinys susijęs su patekimo į rinką gerinimo reforma, visų pirma supaprastinant administracines procedūras (t. y. panaikinant nereikalingus patvirtinimus, sumažinant ir standartizuojant mokesčius ir patvirtinimo procesą). Be to, Kinijos vyriausybė išvardina pramonės sritis ir įmones, į kurias draudžiama investuoti arba investicijos yra ribojamos (t. y. investicijų žinynai, žr. 126 konstatuojamąją dalį).

(105)

Antrasis priemonių rinkinys susijęs su finansinės paramos mokesčių politikai didinimu:

(106)

Trečiasis priemonių rinkinys susijęs su paramos finansų politikai didinimu:

(107)

Lengvosios pramonės plėtros planai taip pat rengiami vietos lygmeniu. Tiandzino savivaldybės 12-ajame penkmečio lengvosios pramonės ir tekstilės sektoriaus plėtros plane (2011–2015 m.) skatinama provincijoje sukurti keturias nacionalinio lygmens lengvosios pramonės bazes: „Tiandzino miestas sukurs nacionalinio lygmens dviračių gamybos ir eksporto bazę. Pasinaudoję „China bicycle kingdom“pramonės parku Učingo rajone ir (elektrinių) dviračių pramonės parku Binhajaus rajone mes intensyviai plėtosime (elektrinių) dviračių, atsarginių dalių ir pan. pramonės sektorius“.

(108)

Panašiai Tiandzino 13-ajame pramonės ekonominės plėtros penkmečio plane nustatyti aiškūs dviračių ir elektrinių dviračių pramonės sektorių, įskaitant dalių sektorių, rėmimo tikslai, kaip antai:

(109)

Konkrečiau 13-ajame dviračių ir elektrinių dviračių pramonės penkmečio plane (toliau – 13-asis dviračių planas), kurį paskelbė Kinijos dviračių asociacija (toliau – CBA), dviračiai priskirti „besiformuojantiems pramonės sektoriams“: „skatinama į nacionalinę strategiją įtraukti besiformuojančius pramonės sektorius, pavyzdžiui, naujų energijos rūšių, naujų medžiagų, interneto, energijos taupymo ir aplinkos apsaugos bei informacinių technologijų sektorius, todėl tradiciniai pramonės sektoriai neišvengiamai atsigręžė į vidutinės ir aukščiausios kokybės produktų besitikinčią bendruomenę. Ypač po penktosios plenarinės sesijos nurodymo „skatinti eismo bei transporto mažo anglies dioksido kiekio technologijų plėtojimą ir ekologišką judėjimą dviračiu“ dviračių pramonei tikrai atsivers naujos istorinės plėtros galimybės“.

(110)

13-ajame dviračių plane nustatyti išmatuojami tikslai, kuriuos Kinijos vyriausybė tikisi iki 2020 m. pasiekti dviračių pramonės sektoriuje: „visos pramonės didelių įmonių pajamos iš pagrindinio verslo per metus augs vidutiniškai 6 % ir iki 2020 m. viršys 200 mlrd. RBM. Dviračių ir atsarginių dalių eksporto apimtis bus stabili, o elektrinių dviračių eksportas ypač padidės. Toliau bus stiprinama pramonės integracija, o pagrindinės įmonės pagamins daugiau nei 50 % visos produkcijos. Pramonė puoselės, kartu kurs ir tobulins 3–5 pramonės branduolius ir charakteringus regionus. Vidutinės klasės ir aukštesnės klasės dviračių ir elektrinių dviračių su ličio baterija dalis kasmet didės“.

(111)

Be to, 13-ajame dviračių plane numatyta, kad „bus sukurti vienas ar du garsūs prekių ženklai“. Be jau teikiamų apdovanojimų elektrinių dviračių gamintojams (pvz., Kinijos garsūs prekių ženklai, Kinijos gerai žinomi prekių ženklai, Lengvosios pramonės prekių ženklų palaikymo sistema, Naudingi lengvosios pramonės prekių ženklai ir Pramonės prekių ženklų palaikymo parodomųjų įmonių pripažinimas) plane taip pat numatyta gerinti „prekių ženklų palaikymo sistemą“ ir vykdyti „prekių ženklų vertės kiekybinį nustatymą ir vertinimą“.

(112)

Be to, viena pagrindinių 13-ajame dviračių plane nurodytų užduočių yra „toliau skatinti pramonę kurti įvairius, prekių ženklą turinčius aukštesnės klasės dviračius ir palaipsniui didinti dviračiu keliaujančių asmenų santykį ir vidutinės klasės ir aukštesnės klasės dviračių santykį; gaminti lengvus, su ličio baterija ir išmanius elektrinius dviračius, taip pat nuolat didinti dviračių su ličio baterija rinkos dalį ir elektrinių dviračių eksporto santykį“.

(113)

13-ajame dviračių plane kaip pagrindinis tikslas taip pat nurodytas „eksporto santykio ir elektrinių dviračių nepriklausomų prekių ženklų kainodaros teisių“ stiprinimas.

(114)

Investicinių projektų, kuriuos turi tikrinti ir patvirtinti vyriausybė, žinyne Kinijos vyriausybė nurodo, kad reikia dar labiau prioritetizuoti alternatyvių rūšių energiją naudojančias transporto priemones, įskaitant elektrinius dviračius: „gamybos pajėgumai, dėl kurių didėja tradicinį kurą naudojančių transporto priemonių skaičius, turi būti griežtai kontroliuojami, todėl tradicinį kurą naudojančių transporto priemonių nauji gamintojai iš esmės nebebus tikrinami ir patvirtinami. Turi būti dedamos pastangos aktyviai skatinti teisingą ir tinkamą alternatyvių rūšių energiją naudojančių transporto priemonių plėtojimą“.

(115)

Kita vertus, Kinijos vyriausybė kuru varomus mopedus įtraukia į Pramonės pertvarkymo gairių žinyno „pasenusių produktų“ sąrašą (2011 m. leidimas, 2013 m. pakeitimai).

(116)

Tačiau Kinijos vyriausybės pastangos yra susijusios ne tik su elektriniais dviračiais, bet ir su jų dalimis, tiksliau varikliais, valdymo bloku ir baterijomis.

(117)

13-ajame dviračių plane aiškiai nustatytas ryšys tarp elektrinių dviračių ir jų dalių plėtojimo rekomenduojant „nuolat plėsti aliuminio lydinių, magnio lydinių, titano lydinių ir kitų lengvųjų lydinių, anglies pluošto ir kitų kompozicinių medžiagų naudojimą gatavuose dviračiuose ir jų dalyse. Stiprinant dalių kokybę ir lygį didinti galimybes nepriklausomai gaminti visą dviratį. Toliau gerinti visapusišką keturių pagrindinių elektrinių komponentų – valdymo bloko, baterijos, variklio ir įkroviklio – veiksmingumą siekiant sukurti efektyvią, energiją taupančią, saugią ir patikimą elektrinio dviračio elektros sistemą“.

(118)

Be to, 13-ajame dviračių plane numatyta, kad per 13-ąjį penkmetį bus padaryta „esminė pažanga šių pagrindinių technologijų srityje“:

(119)

Ryšys tarp elektrinių dviračių ir jų dalių plėtojimo jau buvo nustatytas 12-ajame dviračių ir elektrinių dviračių pramonės penkmečio plane. Dokumente aiškiai nurodoma gamybos grandinių integracija ir būtinybė „paspartinti pramonei būdingų pagrindinių technologijų mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą“.

(120)

Tiksliau 12-ajame dviračių plane išvardyti pagrindiniai pramonės plėtros tikslai per 12-ąjį penkmetį, tarp kurių:

(121)

12-ajame dviračių plane taip pat išvardytos pagrindinės technologinės inovacijos, kurios turi būti padarytos per 12-ąjį penkmetį. Tai, be kita ko:

(122)

Dar nuorodų apie pradinės grandies komponentų plėtojimo sąsajas su tolesnės gamybos grandies elektrinių dviračių pramonės plėtojimu galima rasti Sudžou savivaldybės vyriausybės bendrojo biuro pranešime dėl savivaldybės pramonės ir ekonomikos modernizavimo specialiojo fondo administracinių priemonių platinimo (SU FU BAN 2014-137) ir susijusiame pranešime dėl Sudžou savivaldybės specialiojo fondo finansinės programos taikymo 2016 m. Tiksliau antrojo pranešimo A3.1 straipsnyje be kitų sąlygų dotacijai gauti nurodyta: „produktai pasižymi tokiomis savybėmis, kaip didelis rinkos potencialas, didelė varomoji jėga ir „spragų užpildymas“ pramonės grandinėje“.

(123)

13-ojo penkmečio plano 23 skyriuje aiškiai nurodyta, kad Kinijos vyriausybė remia „didelio veiksmingumo energijos kaupimo“ vystymą (taip pat žr. 97 konstatuojamąją dalį).

(124)

Lengvosios pramonės plėtros plane (2016–2020 m.) baterijų pramonės sektorius įvardijamas kaip vienas pagrindinių pramonės sektorių. Be 96–107 konstatuojamosiose dalyse aptartų bendrosios politikos priemonių, plane taip pat rekomenduojama įgyvendinti „Švino baterijų pramonės specifikacijas“.

(125)

Tiandzino savivaldybės 13-ojo penkmečio (2016–2020 m.) lengvosios pramonės ir tekstilės plėtros plane susiejama parama elektrinių dviračių ir jų dalių gamybai: „mes skatiname gaminant dviračius ir elektrinius dviračius naudoti naujas medžiagas, be kita ko, kompozicines medžiagas, lengvuosius lydinius, mažai legiruotą plieną. Skatiname taikyti mikrokompiuterių valdymo techniką, naujų rūšių energijos baterijas ir efektyvias elektros mašinas elektros baterijose“.

(126)

Dviračių dalys ir, visų pirma, baterijos ir lengvieji metalai rėmui Užsienio investicijų įmonių gairių žinyne (peržiūrėtas 2017 m.) įtraukti į „skaninamųjų pramonės sektorių“ sąrašą. Sąrašą, be kita ko, sudaro:

(127)

Panašiai Centrinės ir Vakarų Kinijos užsienio investicijų prioritetinių pramonės sektorių žinyne skatinamos užsienio investicijos į pramonės sektorius, susijusius su elektrinių dviračių dalimis, įskaitant: i) aliuminio lydinių medžiagų ir produktų gamybą; ii) vykdomųjų variklių ir varančiųjų įtaisų gamybą; iii) MTTP ir specialios įrangos gamybą ličio baterijoms ir kitiems ličio produktams gaminti; iv) lengvų medžiagų, kaip antai didelio stiprio medžiagų, kūrimą ir gamybą.

(128)

Ličio baterijos įtrauktos į Pramonės pertvarkymo gairių žinyno (2013 m. pakeitimas) (2011 m. leidimas) (išleista Nacionalinės vystymosi ir reformų komisijos įsakymu Nr. 9) „skatinamųjų“ sąrašą.

(129)

Toliau nurodytuose dokumentuose elektrinių dviračių pramonė taip pat nurodoma kaip strateginė, prioritetinė ir (arba) skatinamoji pramonė:

(130)

Taigi, remiantis turima informacija elektrinių dviračių ir jų dalių (baterijų, variklių, valdymo blokų ir lengvųjų metalų komponentų) pramonė laikoma pagrindine / strategine pramone, kurios vystymą Kinijos vyriausybė laiko politikos tikslu.

(131)

Kinijos vyriausybė pirmiausia nurodė, kad negalėjo identifikuoti 13-ojo dviračių ir elektrinių dviračių pramonės penkmečio plano, todėl negalėjo dėl jo pateikti pastabų.

(132)

Be to, Kinijos vyriausybė klausimyno atsakymuose nurodė, kad CBA yra tik pramonės asociacija, į kurią savanoriškai susibūrė dviračių, elektrinių dviračių ir jų atsarginių dalių gamintojai. Kinijos vyriausybė taip pat tvirtino, kad CBA nėra vyriausybės departamentas.

(133)

CBA tvirtino, kad yra nepriklausoma įstaiga, kurios nekontroliuoja Kinijos vyriausybė. Pagrįsdama savo tvirtinimą CBA nurodė Kinijos komunistų partijos centrinio komiteto bendrojo biuro ir Valstybės tarybos bendrojo biuro išleistą „Bendrąjį Prekybos rūmų ir administracinių organų atsiejimo planą“.

(134)

CBA taip pat tvirtino, kad 13-asis dviračių penkmečio planas buvo konfidencialus.

(135)

Po faktų atskleidimo „Giant Group“ tvirtino, kad viena jos susijusi bendrovė tik gamino panašų produktą, tačiau neeksportavo elektrinių dviračių į Sąjungą. Todėl tos susijusios bendrovės gautų subsidijų automatiškai negalima laikyti produktui, kuris buvo išleistas į laisvą apyvartą Sąjungoje, suteikta subsidija, kuri darė žalą Sąjungos pramonei. Pagal tokią subsidiją nauda taip pat nebuvo perduota susijusiai bendrovei, kuri nagrinėjamąjį produktą eksportavo į Sąjungą. Todėl „Giant Group“ tvirtino, kad panašų produktą gaminančios bendrovės gautos subsidijos nedavė naudos eksportui, todėl jų nereikėtų įtraukti į eksportuojančios bendrovės subsidijavimo sumos skaičiavimą.

(136)

Komisija manė, kad Kinijos vyriausybė turėjo identifikuoti 13-ąjį dviračių planą ir kad jis neturėtų būti laikomas ribotu remiantis šiais faktais:

(137)

Pagaliau CBA nepateikė jokių įrodymų dėl 13-ojo dviračių plano konfidencialaus pobūdžio.

(138)

Komisija surinko duomenų, kuriais remdamasi gali daryti išvadą, kad CBA buvo glaudžiai susijusi su Kinijos vyriausybe, ypač 2016 m., kai buvo patvirtintas dviračių planas:

(139)

Tuo remdamasi Komisija atmetė tvirtinimus dėl 13-ojo dviračių plano egzistavimo ir konfidencialumo ir dėl CBA nepriklausomumo.

(140)

Dėl „Giant Group“ tvirtinimo Komisija mano, kad tą pačią grupę sudaro įvairūs juridiniai subjektai, kurie gamina ir parduoda elektrinius dviračius. To „Giant Group“ neužginčijo. Todėl konkretus gavėjo (kaip tiesiogiai eksportuojančio arba neeksportuojančio nagrinėjamąjį produktą tiriamuoju laikotarpiu) vaidmuo laikytas nesusijusiu, nes jis buvo susijęs su eksportuojančiu gamintoju ir gavo naudą, susijusią su tiriamuoju produktu. „Giant Group“ neužginčijo, kad tokia nauda buvo gauta. Komisijos nuomone, tos pačios grupės juridinių subjektų, kurie yra susiję su elektrinių dviračių gamyba ir pardavimu, gauta nauda sumuojama grupės lygmeniu ir prireikus padalijama. Tuo remiantis šis tvirtinimas turėjo būti atmestas.

(141)

Komisija paprašė Kinijos vyriausybės nusiųsti specialius klausimynus šešiems skunde paminėtiems valstybės bankams ir visoms kitoms finansų įstaigoms, kurios teikė paskolas ar eksporto kreditus atrinktiems eksportuojantiems gamintojams.

(142)

Kinijos vyriausybė tvirtino, kad ji susisiekė su minėtomis finansų įstaigomis. Tačiau į klausimyną atsakė tik keturi valstybės bankai, kuriuos konkrečiai nurodė skundo pateikėjas.

(143)

Kinijos vyriausybės teigimu, ji neturėjo jokių įgaliojimų prašyti informacijos iš į klausimyną neatsakiusių valstybės bankų, nes jie veikia nepriklausomai nuo Kinijos vyriausybės. Kinijos vyriausybė taip pat manė, kad Komisija jai užkrovė nepagrįstą naštą ir kad nebuvo pakankamai paaiškinimų, kaip pateikti prašomą informaciją ir kaip parengti atsakymų nekonfidencialias versijas.

(144)

Komisija su šiuo požiūriu nesutiko. Pirma, valstybės subjektų prašoma pateikti informacija yra prieinama Kinijos vyriausybei apie visus subjektus, kurių pagrindinis akcijų paketas arba didžioji jo dalis priklauso Kinijos vyriausybei. Iš tikrųjų, pagal Kinijos Liaudies Respublikos valstybei priklausančio įmonių turto įstatymą (14) valstybės turto priežiūros ir administravimo agentūros, kurias įsteigia Valstybės tarybos valstybės turto priežiūros ir administravimo komisija, ir vietos liaudies vyriausybės atlieka įmonių, į kurias investuoja valstybė, kapitalo dalininkų funkcijas ir pareigas vyriausybės vardu. Taigi tokios agentūros turi teisę į turto grąžą, dalyvauti priimant svarbius sprendimus ir rinkti įmonių, į kurias investuoja valstybė, vadovus. Be to, pagal pirmiau minėto Valstybės turto įstatymo 17 straipsnį įmonės, į kurias investuoja valstybė, leidžia vyriausybėms ir atitinkamiems vyriausybių departamentams ir agentūroms vykdyti priežiūrą ir administravimą, nesipriešina viešajai priežiūrai ir atsiskaito kapitalo dalininkams.

(145)

Be to, Kinijos vyriausybė taip pat tinkamai įgaliota bendrauti su finansų įstaigomis, net kai jos nėra valstybės įstaigos, nes visos jos patenka į Kinijos bankų reguliavimo institucijos jurisdikcijos sritį. Pavyzdžiui, pagal Bankų priežiūros įstatymo (15) 33 ir 36 straipsnius CBRC yra įgaliota reikalauti, kad visos KLR įsisteigusios finansų įstaigos teiktų informaciją, kaip antai finansines ataskaitas, statistines ataskaitas ir informaciją apie verslo veiklą ir vadovybę. CBRC taip pat gali nurodyti finansų įstaigoms atskleisti informaciją viešai. Šiuo atžvilgiu Komisija nesuprato, kodėl Kinijos vyriausybė negalėjo paprašyti šių finansų įstaigų atsakyti į specialų klausimyną, kurį Komisija parengė šiam tyrimui. Kinijos vyriausybės nebuvo prašoma rinkti, peržiūrėti ir parengti prašomą informaciją. Kinijos vyriausybės tik buvo prašoma padėti Komisijai gauti reikiamą informaciją iš finansų įstaigų.

(146)

Be to, nors buvo pateikta tam tikrų bendro pobūdžio paaiškinimų apie paskolų patvirtinimo ir rizikos valdymo sistemų veikimą, nė vienas iš bendradarbiaujančių valstybės bankų nepateikė konkrečios informacijos, susijusios su atrinktiems eksportuojantiems gamintojams suteiktomis paskolomis, teigdami, kad jie privalo laikytis statutinių ir reglamentavimo reikalavimų ir sutarčių sąlygų, susijusių su atrinktų eksportuojančių gamintojų informacijos konfidencialumu.

(147)

Komisija nemanė, kad Kinijos vyriausybei būtų užkrovusi nepagrįstą naštą. Iš pat pradžių Komisija į savo tyrimą įtraukė tik tas finansų įstaigas, kurios teikė paskolas atrinktiems eksportuojantiems gamintojams. Komisija taip pat manė, kad klausimyne pakankamai paaiškinta, kaip pateikti prašomą informaciją ir kaip parengti atsakymų nekonfidencialias versijas. Be to, Kinijos vyriausybė nepatikslino, kurių konkrečiai klausimyne pateiktų paaiškinimų tariamai nesupratusi. Siekiant aiškumo Komisija tik paprašė Kinijos vyriausybės pagalbos gauti būtiną informaciją iš finansų įstaigų, tačiau šios nebendradarbiavo. Todėl manoma, kad Kinijos vyriausybei pateikti prašymai buvo pagrįsti ir buvo pateikta pakankamai paaiškinimų.

(148)

Be to, Komisija paprašė bendradarbiaujančių bankų susisiekti su atrinktais eksportuojančiais gamintojais dėl leidimo leisti susipažinti su konkrečių bendrovių informacija, kurią turi bankai. Tačiau nepaisant aiškaus Komisijos prašymo nei Kinijos vyriausybė, nei bet kuris bendradarbiaujantis bankas to nepadarė.

(149)

Todėl Komisija prašė, kad atrinkti eksportuojantys gamintojai leistų susipažinti su konkrečių bendrovių informacija, kurią turi visi bankai, t. y. valstybės ir privatūs bankai, kurie suteikė šioms bendrovėms paskolas. Nors atrinkti eksportuojantys gamintojai sutiko leisti susipažinti su jų banko duomenimis, bankai atsisakė pateikti prašomą išsamią informaciją ir tvirtino, kad tokia informacija yra konfidenciali ir negali būti suteikta.

(150)

Komisija iš keturių 52 konstatuojamojoje dalyje nurodytų valstybės bankų gavo tik informacijos apie organizacinę struktūrą ir nuosavybės teises, o ne pirmiau minėtos informacijos apie atrinktiems eksportuojantiems gamintojams suteiktas paskolas. Be to, Komisija negavo jokios informacijos iš kitų finansų įstaigų, kurios teikė paskolas atrinktiems eksportuojantiems gamintojams. Vienas šių bankų (EXIM) atsisakė pateikti savo įstatus, tvirtino, kad tai yra konfidenciali informacija, ir pateikė tik dalį informacijos apie savo įmonės valdymą.

(151)

Komisijai taip pat nebuvo pateikta jokios konkrečios informacijos apie rizikos vertinimą, paskolų vidaus patvirtinimo procedūrą ar paskolų, suteiktų atrinktiems eksportuojantiems gamintojams, kreditingumo vertinimą, kaip paaiškinta 146–150 konstatuojamosiose dalyse. Tačiau tokia informacija buvo reikalinga norint nustatyti, ar paskolos atrinktiems eksportuojantiems gamintojams buvo teikiamos su lengvatinėmis palūkanomis. Kadangi tokie dokumentai paprastai yra susijusių bankų vidaus dokumentai, jų negalima pateikti su atrinktų eksportuojančių gamintojų klausimyno atsakymais.

(152)

Kadangi Komisija neturėjo jokios informacijos apie daugumą valstybės bankų, teikusių paskolas atrinktiems eksportuojantiems gamintojams, ir jokios su konkrečiomis bendrovėmis susijusios informacijos apie bendradarbiaujančių bankų suteiktas paskolas, ji nusprendė, kad negavo itin svarbios informacijos apie šį tyrimo aspektą.

(153)

Todėl, atsižvelgdama į nebendradarbiavimo lygį, Komisija pranešė Kinijos vyriausybei, kad nagrinėjant, ar vykdomas įtariamas subsidijavimas taikant lengvatinį skolinimą, ir tokio subsidijavimo mastą jai gali tekti naudotis turimais faktais pagal pagrindinio reglamento 28 straipsnio 1 dalį, ir nustatė Kinijos vyriausybei terminą pastaboms teikti.

(154)

Kinijos vyriausybė pastabų dėl pagrindinio reglamento 28 straipsnio 1 dalies taikymo nepateikė.

(155)

Todėl nagrinėdama, ar vykdomas įtariamas subsidijavimas taikant lengvatinį skolinimą, ir tokio subsidijavimo mastą Komisija iš dalies turėjo remtis turimais faktais.

(156)

Komisija Kinijos vyriausybės paprašė „Sinosure“ nusiųsti specialų klausimyną. „Sinosure“ pateikė klausimyno atsakymus.

(157)

Tačiau ji tik iš dalies atsakė į specialų klausimyną dėl atrinktiems eksportuojantiems gamintojams suteikto eksporto kredito draudimo. Be to, „Sinosure“ nepateikė prašomų patvirtinamųjų dokumentų apie įmonės valdymą, kaip antai metinės ataskaitos arba įstatų, motyvuodama tai tuo, kad tai konfidenciali informacija.

(158)

„Sinosure“ taip pat nepateikė jokios konkrečios informacijos apie elektrinių dviračių pramonės įmonėms teikiamą eksporto kredito draudimą ir įmokų dydį arba išsamių duomenų apie eksporto kredito draudimo veiklos pelningumą.

(159)

Neturėdama tokios informacijos Komisija manė, kad ji negavo ypač svarbios informacijos, susijusios su šiuo tyrimo aspektu.

(160)

Kaip nurodyta 144 konstatuojamojoje dalyje, Komisija mano, kad valstybės subjektų prašoma pateikti informacija yra prieinama Kinijos vyriausybei apie visus subjektus, kurių pagrindinis akcijų paketas arba didžioji jo dalis priklauso Kinijos vyriausybei. Tai pasakytina ir apie „Sinosure“, kuri visiškai priklauso valstybei. Todėl Komisija pranešė Kinijos vyriausybei, kad nagrinėjant, ar vykdomas įtariamas subsidijavimas teikiant eksporto kredito draudimą, ir tokio subsidijavimo mastą jai gali tekti naudotis turimais faktais pagal pagrindinio reglamento 28 straipsnio 1 dalį, ir nustatė Kinijos vyriausybei terminą pastaboms teikti.

(161)

Kinijos vyriausybė pastabų dėl pagrindinio reglamento 28 straipsnio 1 dalies taikymo nepateikė.

(162)

Taigi, norėdama padaryti išvadas dėl eksporto kredito draudimo, Komisija turėjo iš dalies remtis turimais faktais.

(163)

Komisija paprašė Kinijos vyriausybės nusiųsti Komisijos pateiktą klausimyną vidaus tiekėjams, kurie tiekia dalis (variklius, baterijas ir valdymo blokus) atrinktiems eksportuojantiems gamintojams. Tam Komisija taip pat paprašė visų atrinktų eksportuojančių gamintojų pateikti Kinijos vyriausybei jų vidaus tiekėjų sąrašą.

(164)

Atrinkti eksportuojantys gamintojai Kinijos vyriausybei pateikė savo vidaus tiekėjų sąrašą, tačiau Kinijos vyriausybė atsisakė šiems tiekėjams nusiųsti klausimynus. Kinijos vyriausybė tvirtino, kad jai tai būtų nepagrįsta našta. Ji taip pat tvirtino, kad kadangi šios bendrovės veikia nepriklausomai nuo Kinijos vyriausybės, jos įsikišimas nebūtų davęs jokių rezultatų.

(165)

Komisija su šiuo požiūriu nesutiko. Pirma, Komisija manė, kad jau parengto klausimyno nusiuntimas jau pateiktam tiekėjų sąrašui nėra didelė našta, ypač atsižvelgiant į tai, kad buvo pasiūlyta klausimyną siųsti elektroniniu paštu. Antra, Komisija manė, kad valdžios institucijos galėjo padaryti didelį poveikį įtikinėdamos tiesiogiai netirtas bendroves bendradarbiauti, kad būtų galima nustatyti padėtį Kinijos rinkoje. Iš tiesų, Komisijos nuomone, Kinijos vyriausybės prašymas bendrovėms bendradarbiauti tyrime būtų buvęs daug veiksmingesnis, nei tų pačių bendrovių gautas Komisijos raštu pateiktas toks prašymas. Bet kuriuo atveju, Komisijos nuomone, informacija, kurią gali pateikti elektrinių dviračių pramonės įmonių tiekėjai, yra labai svarbi nustatant, ar elektrinių dviračių pramonės įmonės žaliavas gavo už mažesnį nei pakankamą atlygį. Todėl Komisija manė, kad informacija šiuo klausimu turėtų būti surinkta ir kad Kinijos vyriausybė būtų geriausia vieta tą daryti arba ji galėtų palengvinti procesą, kaip to prašo Komisija. Tai taip pat būtų naudinga Kinijos elektrinių dviračių pramonės įmonėms, kurios galėtų paneigti skunde pateiktus įtarimus, kad jos iš tikrųjų gauna žaliavas už mažesnį nei pakankamą atlygį. Todėl Kinijos vyriausybės tvirtinimai šiuo klausimu buvo atmesti.

(166)

Kinijos vyriausybė taip pat atsisakė pateikti visą žaliavų vidaus tiekėjų sąrašą ir atskleisti jų nuosavybės struktūrą, nes, jos teigimu, tai konfidenciali informacija. Šiuo atžvilgiu Komisija pastebėjo, kad pagrindiniame reglamente numatyti būdai, kaip apsaugoti konfidencialią informaciją. Be to, Kinijos vyriausybė nenurodė, kurie iš žinomų tiekėjų buvo valstybės subjektai ir kurie buvo privatūs. Kinijos vyriausybė paaiškino, kad ji neturėjo jokių įgaliojimų prašyti informacijos iš į klausimyną neatsakiusių bendrovių, nes jos veikia nepriklausomai nuo Kinijos vyriausybės. Vis dėlto, Komisija mano, kad valstybės subjektų prašoma pateikti informacija yra prieinama Kinijos vyriausybei apie visus subjektus, kurių pagrindinis akcijų paketas arba didžioji jo dalis priklauso Kinijos vyriausybei. Be to, prašydamos išduoti verslo licenciją ar jos atnaujinimą bendrovės Pramonės ir prekybos administracijai turi pateikti informaciją apie akcijų nuosavybės teises. Todėl Kinijos vyriausybė turėtų turėti informaciją apie akcijų nuosavybės teises. Be to, Kinijos vyriausybė nepateikė informacijos apie kainodarą.

(167)

Tik vienas elektrinių variklių gamintojas ir baterijų tiekėjas („Bafang“), kuris tiekė žaliavas atrinktiems eksportuojantiems gamintojams, pranešė apie save ir paprašė, kad jam būtų atsiųstas specialus klausimynas tiekėjams. Šis tiekėjas taip pat pateikė klausimyno atsakymus. Apie save nepranešė joks kitas žaliavų tiekėjas.

(168)

Taigi, Komisija nusprendė, kad jai trūko svarbios informacijos dėl šių trijų aspektų: pirma, informacijos apie žaliavų tiekėjų nuosavybės ir valdymo struktūrą. Neturėdama tokios informacijos Komisija negalėjo nustatyti, ar tie gamintojai yra valstybinės institucijos ar ne; antra, su konkrečiomis bendrovėmis susijusios informacijos iš žaliavų tiekėjų, pvz., informacijos apie atrinktiems eksportuotojams tiekiamų žaliavų kainų nustatymą; trečia, informacijos apie rinkos struktūrą. Informacija, kurią turėjo pateikti žaliavų vidaus tiekėjai, yra svarbi siekiant nustatyti, ar žaliavos atrinktiems eksportuojantiems gamintojams buvo tiekiamos už mažesnį nei pakankamą atlygį. Be to, tokią informaciją gali pateikti tik patys žaliavų tiekėjai, ji negalėjo būti pateikta kartu su atrinktų eksportuojančių gamintojų klausimyno atsakymais. Informacija apie rinkos struktūrą taip pat buvo labai svarbi ir ją būtų geriausia gauti iš Kinijos vyriausybės arba ji bent jau galėjo padėti Komisijai ją gauti iš žaliavų tiekėjų.

(169)

Todėl Komisija manė, kad ji negavo ypač svarbios informacijos, susijusios su šiuo tyrimo aspektu.

(170)

Taigi, Komisija pranešė Kinijos vyriausybei, kad nagrinėjant, ar vykdomas įtariamas subsidijavimas tiekiant žaliavas už mažesnį nei pakankamą atlygį, ir tokio subsidijavimo mastą jai gali tekti naudotis turimais faktais pagal pagrindinio reglamento 28 straipsnio 1 dalį, ir nustatė Kinijos vyriausybei terminą pastaboms teikti. Kinijos vyriausybė pastabų nepateikė.

(171)

„Giant“ tvirtino, kad Komisija neteisingai aiškino pagrindinio reglamento 28 straipsnį. Ji tvirtino, kad 28 straipsnyje kalbama apie suinteresuotųjų šalių nebendradarbiavimą ir kad variklių ir baterijų tiekėjai nėra suinteresuotosios šalys. Ji taip pat tvirtino, kad nėra įtarimų, kad „Giant“ nebendradarbiavo, ir kad ji pateikė visą informaciją apie variklių ir baterijų pirkimus. Be to, ji tvirtino, kad Komisija turėjo susisiekti su tiekėjais tiesiogiai, o ne pasikliauti Kinijos vyriausybe, kad ji atliktų tyrimą atliekančios institucijos užduotis, t. y. siųstų klausimynus žaliavų tiekėjams.

(172)

Dėl to pirmiausia pažymėtina, kad neginčijama, kad „Giant“ visapusiškai bendradarbiavo atliekant tyrimą ir pateikė visą prašomą informaciją. Tačiau, kaip minėta 163–167 konstatuojamosiose dalyse ir apibendrinta 168 konstatuojamojoje dalyje, primenama, kad Kinijos vyriausybė nebendradarbiavo visapusiškai, todėl Komisijai trūko svarbios informacijos keliais šios tyrimo dalies aspektais, t. y. informacijos apie žaliavų tiekėjų nuosavybės teises ir valdymo struktūrą ir informacijos apie rinkos struktūrą ir elgseną joje, nes Kinijos vyriausybė nepateikė tinkamų klausimyno atsakymų ir žaliavų tiekėjų konkrečių bendrovių informacijos, kadangi Kinijos vyriausybė nepersiuntė susijusio klausimyno pateiktame sąraše nurodytiems žaliavų tiekėjams. Dėl klausimyno siuntimo daroma nuoroda į 164 ir 165 konstatuojamąsias dalis, kuriose šis klausimas jau išnagrinėtas. Bet kuriuo atveju, kadangi Kinijos vyriausybė neabejotinai turėtų būti laikoma šio tyrimo suinteresuotąja šalimi, manyta, kad Komisija teisingai aiškino pagrindinio reglamento 28 straipsnį, kai įvertino, kad Kinijos vyriausybė bendradarbiavo tik iš dalies, ir kai tais klausimais, kuriais dėl Kinijos vyriausybės bendradarbiavimo tik iš dalies Komisijai trūko svarbios informacijos, kurią turėjo pateikti Kinijos vyriausybė tiesiogiai ir žaliavų tiekėjai, iš Kinijos vyriausybės gavę atitinkamą klausimyną, Komisija rėmėsi turimais faktais. Tuo remiantis šis tvirtinimas turėjo būti atmestas.

(173)

Todėl Komisija pagal 28 straipsnio 1 dalį turėjo remtis turimais faktais, kad padarytų išvadas dėl elektrinių variklių ir baterijų tiekimo už mažesnį nei pakankamą atlygį.

(174)

Remiantis skunde, pranešime apie inicijavimą ir Komisijos klausimyno atsakymuose pateikta informacija nagrinėtas įtariamas subsidijavimas taikant tokias Kinijos vyriausybės subsidijas:

(175)

Remiantis penkių atrinktų eksportuojančių gamintojų pateikta informacija, jiems paskolas, kredito linijas ar bankų akceptus teikė 18 KLR įsisteigusių finansų įstaigų. Iš tų 18 finansų įstaigų 11 buvo valstybės bankai (16). Likusios 7 finansų įstaigos buvo privačios arba jų nuosavybės teisių nebuvo įmanoma nustatyti dėl nebendradarbiavimo, kaip aprašyta 141–155 konstatuojamosiose dalyse. Nepaisant Kinijos vyriausybei pateikto prašymo susisiekti su visomis susijusiomis finansų įstaigomis, kurios atrinktiems eksportuojantiems gamintojams teikė paskolas, ir joms pateikti atitinkamus klausimynus, tik keturi valstybės bankai užpildė specialius bankams (ar kitoms finansų įstaigoms) skirtus klausimynus.

(176)

Komisija patikrino, ar valstybės bankai veikė kaip valstybinės institucijos, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnyje ir 2 straipsnio b punkte. Šiuo atžvilgiu, ar valstybės įmonė yra valstybinė institucija, nustatoma pagal šiuos kriterijus (17): „svarbiau ne tai, kaip subjektas naudojasi įgaliojimais vykdyti vyriausybės funkcijas, o tai, kad šie įgaliojimai jam suteikti. Vyriausybė (siaurąja prasme) gali suteikti subjektams įgaliojimų įvairiais būdais. Todėl norint įrodyti, kad konkrečiam subjektui tokie įgaliojimai suteikti, gali prireikti įvairių įrodymų. Įrodymai, kad subjektas faktiškai vykdo vyriausybės funkcijas, gali būti laikomi įrodymu, kad jam suteikti ar pavesti vyriausybės įgaliojimai, ypač jei šie įrodymai patvirtina, kad ši praktika tvari ir sisteminga. Mūsų nuomone, įrodymai, kad vyriausybė vykdo reikšmingą subjekto arba jo veiklos kontrolę, tam tikromis aplinkybėmis gali būti naudojami kaip įrodymas, kad tas subjektas turi vyriausybės įgaliojimų ir jais naudojasi vyriausybės funkcijoms atlikti. Vis dėlto pabrėžiame, kad, išskyrus tuos atvejus, kai įgaliojimai tiesiogiai perduodami teisiniu dokumentu, vien oficialių sąsajų tarp subjekto ir vyriausybės (siaurąja prasme), tikėtina, nepakaks, kad būtų nustatyta, kad subjektas turi vyriausybės įgaliojimų. Todėl, pvz., vien tai, kad vyriausybė yra subjekto didžiausias akcininkas, neįrodo, kad ji vykdo reikšmingą jo veiklos kontrolę, ar kad ji yra suteikusi subjektui vyriausybės įgaliojimų. Vis dėlto kai kuriais atvejais, jei remiantis įrodymais matyti, kad yra daug oficialių vyriausybės kontrolės požymių ir yra įrodymų, kad tokia kontrolė reikšmingai taikoma, remiantis tokiais įrodymais galima daryti išvadą, kad susijęs subjektas naudojasi vyriausybės įgaliojimais“. Šiuo atveju išvada, kad valstybės bankai naudojasi vyriausybės įgaliojimais, yra pagrįsta oficialiais vyriausybės kontrolės požymiais ir įrodymais, kad tokia kontrolė reikšmingai taikoma.

(177)

Komisija rinko informaciją apie valstybei priklausančias akcijas ir oficialius vyriausybės kontrolės požymius valstybės bankuose. Ji taip pat analizavo, ar kontrolė reikšmingai taikoma. Tuo tikslu Komisijai teko iš dalies remtis turimais faktais, nes Kinijos vyriausybė ir valstybės bankai atsisakė pateikti įrodymų, susijusių su sprendimų priėmimo procesu, po kurio buvo taikomas lengvatinis skolinimas.

(178)

Siekdama atlikti šią analizę Komisija visų pirma išnagrinėjo informaciją, susijusią su trimis valstybės bankais, kurie užpildė specialų klausimyną ir kurie galėjo susitikti su Komisijos tarnybomis.

(179)

Klausimyno atsakymus pateikė šie keturi valstybės bankai: EXIM, ABC, ICBC ir BOC. Kaip paaiškinta 150 konstatuojamojoje dalyje, EXIM vis dėlto nepateikė išsamių įstatų ir tvirtino, kad tai yra konfidenciali informacija. Be to, Komisija negalėjo patikrinti pateiktos informacijos, nes visi šie bankai sutiko susitikti su Komisijos pareigūnais tik Kinijos vyriausybės patalpose ir neleido surengti tikrinamojo vizito bankų patalpose.

(180)

Remdamasi klausimyno atsakymuose pateikta ir per tikrinamąjį vizitą Kinijos vyriausybės patalpose gauta informacija Komisija nustatė, kad Kinijos vyriausybei priklausė (tiesiogiai arba netiesiogiai) daugiau nei 50 % kiekvienos iš šių finansų įstaigų akcijų.

(181)

Kalbant apie oficialius vyriausybės kontrolės požymius keturiuose bendradarbiaujančiuose valstybės bankuose, Komisija visus juos įvardijo „pagrindinėmis valstybės finansų įstaigomis“. Tiksliau pranešime „Laikinosios taisyklės dėl pagrindinių valstybės finansų įstaigų stebėtojų tarybų“ nurodyta, kad:„pagrindinės valstybės finansų įstaigos, nurodytos šiose taisyklėse, yra valstybės politikos bankai, komerciniai bankai, finansinio turto valdymo bendrovės, vertybinių popierių bendrovės, draudimo bendrovės ir t. t. (toliau – valstybės finansų įstaigos), kurių stebėtojų tarybos narius skiria Valstybės taryba“.

(182)

Pagrindinių valstybės finansų įstaigų stebėtojų tarybos nariai skiriami pagal Pagrindinių valstybės finansų įstaigų stebėtojų tarybų laikinąsias taisykles. Remdamasi šių laikinųjų taisyklių 3 ir 5 straipsniais Komisija nustatė, kad stebėtojų tarybos narius skiria Valstybės taryba, kuriai jie yra atskaitingi; tai rodo, kad valstybės institucijos kontroliuoja bendradarbiaujančių valstybės bankų veiklą. Be šių bendrai taikomų požymių, Komisija nustatė papildomus požymius, susijusius su trimis toliau nurodytais valstybės bankais.

(183)

EXIM buvo įsteigtas ir veikia pagal Valstybės tarybos paskelbtą „Pranešimą dėl „Export-Import Bank of China“ įsteigimo“ ir EXIM įstatus. Pagal EXIM įstatus (18) valstybė tiesiogiai skiria banko vadovybę. Stebėtojų tarybą skiria Valstybės taryba, remdamasi Pagrindinių valstybės valdomų finansų įstaigų stebėtojų tarybų laikinosiomis taisyklėmis (Valstybės tarybos dekretas Nr. 282) ir kitais įstatymais ir teisės aktais; stebėtojų taryba atskaitinga Valstybės tarybai.

(184)

Įstatuose taip pat paminėta, kad EXIM partijos komitetas atlieka pagrindinį vadovaujantį ir politinį vaidmenį užtikrindamas, kad EXIM įgyvendintų partijos ir valstybės politiką ir svarbiausias užduotis. Partijos vadovybė dalyvauja veikloje, susijusioje su visais banko valdymo aspektais.

(185)

Įstatuose taip pat nustatyta, kad EXIM siekia remti užsienio prekybos ir ekonominio bendradarbiavimo plėtrą, tarpvalstybines investicijas, iniciatyvą „Viena juosta, vienas kelias“, bendradarbiavimą tarptautinių pajėgumų ir įrangos gamybos srityse. Jo veiklos sritis apima trumpalaikes, vidutinės trukmės ir ilgalaikes paskolas, patvirtinamas pagal valstybės užsienio prekybos ir išorės ryšių politiką, kaip antai eksporto kreditą, importo kreditą, užsienio inžinerijos paskolas, užsienio investicines paskolas, Kinijos vyriausybės užsienio pagalbos paskolas ir eksporto pirkėjų paskolas.

(186)

kaip nurodyta ABC įstatų 137 straipsnyje, Kinijos vyriausybė, kaip pagrindinė akcininkė, kuriai priklauso 79,62 % akcijų, gali skirti visus direktorių valdybos narius. Pagal įstatų 204 straipsnį tai taikoma ir stebėtojų tarybai.

(187)

Be to, remiantis ABC įstatais, direktorių valdyba sprendžia dėl banko strategijos ir biudžeto, priima sprendimus dėl investicijų, skiria banko prezidentą ir valdybos sekretorių, kuria ir stebi banko rizikos valdymo sistemą. Šis nebaigtinis pareigų sąrašas parodo, kad valstybės institucijos kontroliuoja ABC įprastą veiklą.

(188)

Komisija taip pat nustatė, kad 2017 m. valstybės valdomos finansų įstaigos, įskaitant ABC, ICBC ir BOC, pakeitė savo įstatus, kad padidintų Kinijos komunistų partijos (toliau – KKP) vaidmenį aukščiausiu bankų sprendimų priėmimo lygmeniu.

(189)

Naujuosiuose įstatuose nustatyta, kad:

(190)

Kaip nurodyta įstatų 125 straipsnyje, Kinijos vyriausybė, kaip pagrindinė akcininkė, kuriai priklauso 64,63 % akcijų, gali skirti vykdomuosius banko direktorius ir direktorius konsultantus, kurie sudaro banko direktorių valdybą.

(191)

Be to, remiantis BOC įstatais, direktorių valdyba, be kitų dalykų, sprendžia dėl finansų įstaigos strateginių principų, formuoja verslo ir pagrindinių investicijų planus, priima sprendimus dėl aukštesniojo lygmens personalo, kaip antai prezidento, valdybos sekretoriaus, viceprezidento ir kitų aukštesniojo lygmens vadovų, patvirtinimo ar atleidimo. Valdyba toliau sprendžia dėl akcininkų susirinkime priimtų rezoliucijų įgyvendinimo ir tvirtina įmonių valdymo politiką. Šis nebaigtinis pareigų sąrašas parodo, kad valstybės institucijos kontroliuoja BOC įprastą veiklą.

(192)

Be to, naujos nuostatos dėl KKP vaidmens, išdėstytos 189 konstatuojamojoje dalyje, taip pat taikomos BOC:

(193)

Kaip nurodyta įstatų 115 straipsnyje, Kinijos vyriausybė, kaip pagrindinė akcininkė, kuriai priklauso 69,31 % akcijų, gali skirti vykdomuosius banko direktorius ir direktorius konsultantus, kurie sudaro banko direktorių valdybą.

(194)

Be to, remiantis ICBC įstatais, direktorių valdyba, be kitų dalykų, sprendžia dėl banko verslo plano, investicinių pasiūlymų ir plėtros strategijų, skiria arba atleidžia vyresniuosius pareigūnus, kaip antai valdybos pirmininką ir sekretorių, vicepirmininką ir kitus aukštesniojo lygio vadovus. Be to, valdyba toliau sprendžia dėl akcininkų susirinkime priimtų rezoliucijų įgyvendinimo ir rengia pagrindines valdymo sistemas. Šis nebaigtinis pareigų sąrašas rodo, kad valstybės institucijos kontroliuoja ICBC įprastą veiklą.

(195)

Be to, Komisija paprašė pateikti informacijos apie tai, ar Kinijos vyriausybė vykdė reikšmingą keturių bendradarbiaujančių valstybės bankų veiklos kontrolę, kiek tai susiję su jų skolinimo politika ir rizikos vertinimu, kai jie teikė paskolas elektrinių dviračių pramonei. Šiuo atžvilgiu vadovautasi šiais reguliavimo dokumentais:

(196)

Peržiūrėdama tuos reguliavimo dokumentus dėl toliau nurodytų priežasčių Komisija nustatė, kad KLR finansų įstaigos veikia bendroje teisinėje aplinkoje, kurioje joms nurodoma priimant finansinius sprendimus atsižvelgti į Kinijos vyriausybės pramonės politikos tikslus.

(197)

Kalbant apie EXIM, jo viešosios politikos įgaliojimai nustatyti pranešime dėl „Export Import Bank of China“ įsteigimo ir jo įstatuose.

(198)

Apskritai Bankininkystės įstatymo, kuris taikomas visoms Kinijoje veikiančioms finansų įstaigoms, 34 straipsnyje teigiama, kad „komerciniai bankai vykdo skolinimo veiklą, vadovaudamiesi nacionalinės ekonominės ir socialinės plėtros poreikiais ir valstybės pramonės politikos gairėmis“. Nors Bankininkystės įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad „komerciniai bankai pagal įstatymus vykdo verslo veiklą jokiam padaliniui ar asmeniui nesikišant. Komerciniai bankai savarankiškai prisiima civilinę atsakomybę už visą savo juridinio asmens turtą“, atlikus tyrimą paaiškėjo, kad Bankininkystės įstatymo 4 straipsnis taikomas atsižvelgiant į to įstatymo 34 straipsnį, t. y. jeigu valstybė patvirtina viešąją politiką, bankai ją įgyvendina ir vykdo valstybės nurodymus.

(199)

Be to, Bendrųjų skolinimo taisyklių 15 straipsnyje nustatyta, kad: „remdamiesi valstybės politika atitinkami departamentai gali subsidijuoti paskolų palūkanas, siekdami skatinti tam tikrų pramonės sektorių augimą ir tam tikrų vietovių ekonominę plėtrą“.

(200)

Viešai prieinama informacija patvirtinta, kad minėtos nuostatos yra taikomos praktikoje. Pavyzdžiui, ICBC 2016 m. metinėje ataskaitoje teigiama, kad, inter alia, „bankas aktyviai įgyvendino nacionalinę politiką, toliau rėmė pasiūlos struktūrinę reformą, […]. Bankas toliau rėmė vyriausybės pagrindines programas ir svarbius statybų projektus, aktyviai laikėsi nacionalinių plėtros strategijų, skirtų keturiems regionams (vakarų, šiaurės rytų, rytų ir centro regionams) ir „trims paramos juostoms“ („Juosta ir kelias“ iniciatyvai, koordinuotai Pekino–Tiandzino–Hebėjaus regiono plėtrai ir Jangdzės upės ekonominės zonos plėtrai) (19)“.

(201)

Komisija taip pat nustatė, kad Kinijos bankininkystės reguliavimo komisija (toliau – CBRC) naudojasi plačiais patvirtinimo įgaliojimais, susijusiais su visais visų KLR įsisteigusių finansų įstaigų (įskaitant privačias ir užsienio finansų įstaigas) valdymo aspektais, pavyzdžiui (20):

(202)

Tuo pagrindu Komisija padarė išvadą, kad Kinijos vyriausybė sukūrė normatyvinį pagrindą, kurio turėjo laikytis Kinijos vyriausybės paskirti ir jai atskaitingi vadovai ir stebėtojai. Todėl Kinijos vyriausybė rėmėsi normatyviniu pagrindu, siekdama vykdyti reikšmingą bendradarbiaujančių valstybės bankų veiklos kontrolę, kiek tai susiję su jų paskolomis elektrinių dviračių pramonei.

(203)

Komisija taip pat rinko konkrečius įrodymus apie vykdomą reikšmingą kontrolę remdamasi konkrečiomis paskolomis. Per tyrimą bendradarbiaujantys valstybės bankai tvirtino, kad faktiškai suteikdami minėtas paskolas jie taikė tinkamą kredito rizikos vertinimo politiką ir metodus.

(204)

Tačiau jokių konkrečių pavyzdžių, susijusių su atrinktais eksportuojančiais gamintojais, nebuvo pateikta. Be to, kaip paaiškinta 144–155 konstatuojamosiose dalyse, keturi bendradarbiaujantys valstybės bankai atsisakė pateikti informaciją, įskaitant jų konkrečius su atrinktais eksportuojančiais gamintojais susijusius kredito rizikos vertinimus, dėl reguliavimo sumetimų ir sutarčių sąlygų, nors Komisija pateikė jiems raštišką atrinktų eksportuojančių gamintojų sutikimą atsisakyti konfidencialumo teisių.

(205)

Nesant konkrečių įrodymų dėl kreditingumo vertinimo, Komisija nagrinėjo bendrą teisinę aplinką, kaip nurodyta 195–202 konstatuojamosiose dalyse, ir keturių bendradarbiaujančių valstybės bankų elgseną, susijusią su atrinktiems eksportuojantiems gamintojams suteiktomis paskolomis. Jų elgsena akivaizdžiai neatitiko jų oficialios pozicijos tikrinamojo vizito Kinijos vyriausybės patalpose metu, nes praktiškai jie nepateikė jokių įrodymų, kad jų veikla pagrįsta kruopščiais rinka grįstais rizikos vertinimais.

(206)

Per tikrinamuosius vizitus nustatyta, kad išskyrus vieną eksportuojantį gamintoją, kuris per TL neturėjo neišmokėtų banko paskolų, paskolos likusioms keturioms atrinktų eksportuojančių gamintojų grupėms suteiktos taikant palūkanų normas, panašias į „People's Bank of China“ (toliau – PBOC) lyginamąsias normas arba tarpbankines pagrindines palūkanų normas, neatsižvelgiant į bendrovių finansinę ir kredito rizikos padėtį. Taigi, paskolos suteiktos mažesnėmis nei rinkos normomis, palyginti su norma, kuri atitinka keturių atrinktų eksportuojančių gamintojų rizikos profilį. Be to, vienas atrinktas eksportuojantis gamintojas gavo naujų paskolų panašiomis sąlygomis, kaip pasibaigusio termino paskolų, tą pačią dieną, kurią senosios paskolos buvo baigtos mokėti. Taigi ši tvarka de facto veikė kaip atnaujinamųjų paskolų sistema. Be to, trys iš penkių atrinktų eksportuojančių gamintojų naudojosi banko akceptais už standartinį 0,05 % mokestį, nepaisant bendrovių finansinės ir kredito rizikos padėties.

(207)

Taigi Komisija padarė išvadą, kad Kinijos vyriausybė vykdė reikšmingą bendradarbiaujančių valstybės bankų veiklos kontrolę, kiek tai susiję su jų skolinimo politika ir rizikos vertinimu elektrinių dviračių pramonėje.

(208)

Komisija nustatė, kad minėtą teisinę sistemą įgyvendina keturios bendradarbiaujančios valstybės finansų įstaigos, vykdydamos valdžios funkcijas, susijusias su elektrinių dviračių sektoriumi, todėl pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio b punktą kartu su 3 straipsnio 1 dalies a punkto i papunkčiu bei pagal atitinkamą PPO teismų praktiką jos veikė kaip valstybinės institucijos.

(209)

Kaip nurodyta 3.3 skirsnyje, nė vienas iš kitų valstybės bankų, kurie teikė paskolas atrinktiems eksportuojantiems gamintojams, specialaus klausimyno neužpildė. Todėl atsižvelgdama į 141–155 ir 153 konstatuojamosiose dalyse padarytas išvadas Komisija nusprendė naudotis turimais faktais, kad nustatytų, ar šie valstybės bankai gali būti laikomi valstybinėmis institucijomis.

(210)

Atlikdama antisubsidijų tyrimą dėl tam tikrų importuojamų Kinijos Liaudies Respublikos kilmės plokščių karštojo valcavimo produktų iš geležies, nelegiruotojo plieno ar kito legiruotojo plieno (21) Komisija nustatė, kad toliau išvardyti bankai, kurie teikė paskolas, kredito linijas ar banko akceptus šio tyrimo penkioms atrinktoms eksportuojančių gamintojų grupėms, iš dalies arba visiškai priklausė pačiai valstybei arba valstybės valdomiems juridiniams asmenims: „China Merchants Bank“, „Shangai Pudong Development Bank“, „Bank of Ningbo“, „Everbright bank“, „Bank of Communications“, „China Construction Bank“, „Bohai Bank“ ir „Citic Bank“. Kadangi nebuvo pateikta priešingos informacijos, Komisija tos pačios išvados laikėsi ir šiame tyrime.

(211)

Be to, neturėdama finansų įstaigų pateiktos priešingos informacijos, Komisija Kinijos vyriausybės turimas nuosavybės teises ir vykdomą kontrolę nustatė remdamasi formaliais požymiais dėl tų pačių priežasčių, kaip nustatyta 3.5.1.1 skirsnyje. Tiksliau neturint priešingų įrodymų laikoma, kad nebendradarbiaujančių valstybės bankų vadovus ir stebėtojus skiria Kinijos vyriausybė, kuriai jie yra atskaitingi, kaip ir bendradarbiaujančių valstybės bankų atveju.

(212)

Neturėdama jokios kitos informacijos Komisija dėl vykdomos reikšmingos kontrolės manė, kad dėl keturių bendradarbiaujančių finansų įstaigų nustatyti faktai atitinka ir nebendradarbiaujančių valstybės finansų įstaigų situaciją. Normatyvinis pagrindas, išnagrinėtas 3.5.1.1 skirsnyje, vienodai taikomas abiem atvejais. Taigi, neturint priešingų įrodymų ir remiantis turimais faktais laikoma, kad trūksta kreditingumo vertinimo konkrečių įrodymų, kaip ir keturių bendradarbiaujančių valstybės bankų atveju.

(213)

Be to, Komisija pastebėjo, kad daugumos atrinktiems eksportuojantiems gamintojams suteiktų paskolų sutarčių sąlygos yra panašios ir kad sutartos skolinimo normos taip pat buvo panašios ir iš dalies sutapo su keturių bendradarbiaujančių valstybės bankų nurodytomis normomis.

(214)

Todėl, dėl patikrinto paskolų sąlygų panašumo ir skolinimo normų, taip pat trijų finansų įstaigų tipiškumo, su bendradarbiaujančiais valstybės bankais susijusius nustatytus faktus Komisija laikė pagal pagrindinio reglamento 28 straipsnį turimais faktais kitiems valstybės bankams įvertinti.

(215)

Tuo remdamasi Komisija padarė išvadą, kad kiekvienas valstybės bankas, kuris teikė paskolas vienam iš atrinktų eksportuojančių gamintojų, yra valstybinė institucija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnyje ir 2 straipsnio b punkte.

(216)

Atsižvelgdama į minėtas aplinkybes Komisija nustatė, kad visos Kinijos valstybės finansų įstaigos, kurios teikė paskolas atrinktoms bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų grupėms, yra valstybinės institucijos, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnyje ir 2 straipsnio b punkte.

(217)

Be to, net jei valstybės bankai nebūtų laikomi valstybinėmis institucijomis, dėl tų pačių 218–222 konstatuojamosiose dalyse išdėstytų priežasčių gali būti laikoma, kad jie Kinijos vyriausybės pavedimu ir nurodymu atlieka funkcijas, kurios paprastai pavedamos vyriausybei, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunktyje. Todėl jų veikla bet kuriuo atveju būtų priskiriama Kinijos vyriausybei, kaip paaiškinta 3.5.1 skirsnyje.

(218)

Remiantis vieša informacija privačiomis laikomos šios finansų įstaigos: „Mizuho Bank“ (ir „Mizuho Corporate Bank“), „Bank of Tokyo Mitsubishi UF“ ir „Minsheng Bank“. Dėl nebendradarbiavimo ir neturėdama pakankamos viešai prieinamos informacijos Komisija negalėjo nustatyti, ar šios finansų įstaigos yra valstybės, ar privačios: „Zhejiang Jinhua Chengtai Rural Commerce Bank“, „Zhejiang Yongkang Rural Commerce Bank“ ir „Pufa Bankwere“. Laikydamasi konservatyvaus metodo Komisija šias įstaigas analizavo kaip privačias finansų įstaigas ir toliau jos vadinamos privačiomis finansų įstaigomis. Komisija analizavo, ar Kinijos vyriausybė pavedė arba nurodė šioms finansų įstaigoms teikti subsidijas elektrinių dviračių sektoriui, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunktyje.

(219)

Remiantis PPO apeliacinio komiteto ataskaita „Jungtinės Valstijos – Kompensacinių muitų tyrimas dėl Korėjos kilmės dinaminių laisvosios kreipties atmintinių“ (22)„pavedimas“ vykdomas, kai vyriausybė įpareigoja privatų subjektą, o „nurodymas“ yra susijęs su situacijomis, kai vyriausybė pasinaudoja savo galiomis prieš privatų subjektą. Abiem atvejais vyriausybė naudoja privatų subjektą kaip įgaliotinį finansiniam įnašui skirti ir „daugeliu atveju tikėtina, kad privačiam subjektui gali būti pavedama ar nurodoma su tam tikra grasinimo arba raginimo forma (23)“. Tuo pačiu metu pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunktį narės negali nustatyti kompensacinių priemonių produktams „kai vyriausybė tik vykdo savo bendro reglamentavimo įgaliojimus (24)“ arba kai vyriausybės įsikišimas „gali arba negali turėti tam tikrų rezultatų paprasčiausiai pagal esamas aplinkybes ir laisvą rinkos dalyvių pasirinkimą (25)“. Pavedimas ir nurodymas veikiau reiškia „aktyvesnį vyriausybės vaidmenį, nei vien tik skatinimą (26)“.

(220)

195–202 konstatuojamosiose dalyse minėtas elektrinių dviračių pramonei taikomas normatyvinis pagrindas taikomas visoms KLR finansų įstaigoms, įskaitant privačias finansų įstaigas. Pavyzdžiui, Bankininkystės įstatymas ir įvairūs CBRC įsakymai aprėpia visus Kinijos finansuojamus ir užsienio investicijų bankus, kuriuos valdo CBRC.

(221)

Be to, atlikus tyrimą nustatyta, kad daugumos atrinktiems eksportuojantiems gamintojams suteiktų paskolų sutarčių sąlygos yra panašios ir kad privačių finansų įstaigų nustatytos skolinimo normos daugeliu atvejų buvo panašios ir iš dalies sutapo su valstybės finansų įstaigų nurodytomis normomis.

(222)

Privačioms finansų įstaigoms nepateikus kitokios informacijos Komisija padarė išvadą, kad, kiek tai susiję su elektrinių dviračių pramone, visos Kinijoje veikiančios finansų įstaigos (įskaitant privačias finansų įstaigas), kurių priežiūrą atlieka CRBC, valstybės pavedimu ir nurodymu, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunkčio pirmoje įtraukoje, turėjo vykdyti vyriausybės politiką ir elektrinių dviračių pramonei teikti paskolas lengvatinėmis palūkanų normomis.

(223)

Po faktų atskleidimo kelios suinteresuotosios šalys nesutiko su nuomone, kad Kinijos vyriausybė privatiems bankams „paveda“ arba „nurodo“.

(224)

Pirmiausia viena šalis tvirtino, kad nepaisant Kinijos bankininkystės įstatymo 34 straipsnio, nurodyto 198 konstatuojamojoje dalyje, pagal įstatymą bankai neprivalo siekti Kinijos vyriausybės pramonės politikos tikslų. Jos tvirtino, kad 34 straipsnis yra bendro pobūdžio teiginys be praktinių pasekmių ir kad valstybės pramonės politikai tenka daugiau rekomendacinis nei sprendžiamasis vaidmuo. Ta pati šalis, paremdama savo argumentą, kad Kinijos vyriausybė negali priversti bankų imtis kažkokios konkrečios veiklos, taip pat nurodė Kinijos bankininkystės įstatymo 41 straipsnį. Be to, jos atmetė 221 konstatuojamosios dalies teiginį, kad „privačių finansų įstaigų nustatytos skolinimo normos daugeliu atvejų buvo panašios ir iš dalies sutapo su valstybės finansų įstaigų nurodytomis normomis“, kaip tinkamą rodiklį, kad vykdomas pavedimas arba nurodymas. Taigi, šalis tvirtino, kad turimų įrodymų nepakanka norint įrodyti, kad vykdomas pavedimas arba nurodymas.

(225)

Antra, ši šalis tvirtino, kad CBRC patvirtinimo įgaliojimai skirti vadovus ir vykdyti administracinius veiksmus, kaip paaiškinta 200 konstatuojamojoje dalyje, nėra aiškus ar teigiamas perdavimo ar kontroliavimo veiksmas.

(226)

Trečia, ta pati šalis tvirtino, kad vien to, kad privatūs subjektai veika ne komerciniais pagrindais, nepakanka norint nustatyti, kad vykdomas pavedimas ar nurodymas.

(227)

Ketvirta, kelios suinteresuotosios šalys teigė, kad Komisija neatliko kiekvienos finansų įstaigos individualaus vertinimo ir kad pavedimo arba nurodymo negalima įrodyti neatlikus susijusios finansų įstaigos patikrinimo.

(228)

Galiausiai viena šalis tvirtino, kad Komisija sumaišė pavedimo ir nurodymo sąvokas.

(229)

Dėl pirmo, antro ir trečio tvirtinimų Komisija norėtų priminti, kad nei finansų įstaigos, nei Kinijos vyriausybė nebendradarbiavo, todėl nebuvo pateikta jokių įrodymų ar priešingos informacijos, kurie prieštarautų 175–222 konstatuojamosiose dalyse pateiktoms išvadoms. Iš tiesų Kinijos bankininkystės įstatymą reikėtų nagrinėti atsižvelgiant į visus turimus įrodymus, kurie rodo, kad tie teiginiai yra daugiau nei vien skatinamieji veiksmai. Dėl ketvirtojo tvirtinimo, kadangi bendradarbiauta nebuvo, jokios finansų įstaigos nebuvo įmanoma įvertinti individualiai. Be to, Kinijos bankų viešai prieinama informacija prieštarauja tvirtinimui, kad nėra pavedimo ar nurodymo įrodymų ir kad Kinijos vyriausybė negali priversti bankų imtis konkrečių veiksmų. Iš tikrųjų Kinijos vyriausybė tiems privatiems bankams nurodo siekti viešosios politikos tikslų ir remti konkrečius skatinamuosius pramonės sektorius jiems teikiant lengvatinį finansavimą. Be to, neturėdama priešingos informacijos, kaip pažymėta 221 konstatuojamojoje dalyje, Komisija nustatė, kad privatūs bankai taikė tokias pačias sąlygas ir palūkanų normas, kaip valstybės bankai. Tai požymis, kad privatūs bankai vykdė vyriausybės skolinimo politiką, nustatytą Bankininkystės įstatyme ir įvairiuose CBRC įsakymuose. Pagaliau tvirtinimas kad Komisija sumaišė pavedimo ir nurodymo sąvokas, nebuvo pagrįstas ar išsamiau paaiškintas. Tačiau Komisija pastebėjo, kad pavedimo ir nurodymo standartai nėra vienas su kitu nesuderinami, nes abiem atvejais vyriausybė naudoja privatų subjektą kaip įgaliotinį finansiniam įnašui skirti. Dėl to šie tvirtinimai turėjo būti atmesti.

(230)

Kaip nurodyta 195–202 konstatuojamosiose dalyse, finansų įstaigų paskolų teikimas lengvatinėmis palūkanų normomis elektrinių dviračių sektoriui reglamentuojamas keliais reguliavimo dokumentais, kurie yra konkrečiai skirti elektrinių dviračių pramonės bendrovėms. Remiantis tais dokumentais akivaizdu, kad finansų įstaigos teikia lengvatines paskolas tik tam tikriems Kinijos vyriausybės politiką vykdantiems pramonės sektoriams ir (arba) bendrovėms.

(231)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad subsidijos lengvatinio skolinimo forma paprastai nėra skiriamos visai pramonei, o yra konkrečios, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punkte. Be to, jokia suinteresuotoji šalis nepateikė jokių įrodymų, kad lengvatinis skolinimas būtų skiriamas remiantis objektyviais kriterijais arba sąlygomis, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies b punkte.

(232)

Po faktų atskleidimo kelios suinteresuotosios šalys tvirtino, kad lengvatinis skolinimas nėra konkrečiai skirtas tik elektrinių dviračių pramonei ir kad jo nederėtų laikyti kompensuotinu. Jos tvirtino, kad Komisija turėjo įrodyti konkretumą remdamasi tiesioginiais įrodymais. Viena šių šalių toliau tvirtino, kad 13-ajame penkmečio plane iš tikrųjų minima daug kitų pramonės sektorių be elektrinių dviračių pramonės ir kad jame nenustatyta ar pagal jį neteikiamos jokios subsidijos, o tik skatinama plėtoti jame minimus pramonės sektorius. Ši šalis taip pat tvirtino, kad negalima daryti išvados, kad bankai privalo teikti paskolas lengvatinėmis palūkanų normomis.

(233)

Komisija norėtų priminti, kad pirmiausia, kaip nurodyta 220 konstatuojamojoje dalyje, su elektrinių dviračių pramone susijęs normatyvinis pagrindas taikomas visoms KLR finansų įstaigoms ir pagal jį nustatyta, kad komerciniai bankai vykdo skolinimo veiklą vadovaudamiesi nacionalinės ekonominės ir socialinės plėtros poreikiais ir valstybės pramonės politikos gairėmis. Antra, kaip nustatyta 96–139 konstatuojamosiose dalyse, ne tik 13-ojo penkmečio plano, bet ir kelių kitų vyriausybės planų nuostatomis nustatyta konkreti vyriausybės politika, skirta temti elektrinių dviračių pramonę. Be to, kadangi Kinijos vyriausybė ir finansų įstaigos nebendradarbiavo, tai buvo vienintelė turima informacija, kuria remdamasi Komisija galėjo padaryti išvadas pagal pagrindinio reglamento 28 straipsnį. Taip pat nė viena suinteresuotoji šalis nepateikė įrodymų šiems tvirtinimams paremti. Pagaliau Komisija pastebėjo, kad 13-ojo penkmečio plano, jį išnagrinėjus su juo susijusiame kontekste, negalima laikyti vien skatinamuoju veiksmu, ir jame nustatyti valstybės paramos tikslai nėra skirti daugumai Kinijos pramonės sektorių, o konkrečiai tam tikriems pramonės sektoriams. Todėl šie tvirtinimai atmesti.

(234)

Skaičiuodama kompensuotinos subsidijos sumą Komisija įvertino gavėjams tiriamuoju laikotarpiu suteiktą naudą. Pagal pagrindinio reglamento 6 straipsnio b punktą gavėjams suteikta nauda yra palūkanų sumos, kurią bendrovė moka už lengvatinę paskolą, ir sumos, kurią bendrovė mokėtų už panašią atvirojoje rinkoje gautą komercinę paskolą, skirtumas.

(235)

Šiuo požiūriu Komisija nurodė keletą Kinijos elektrinių dviračių rinkos ypatumų. Kaip paaiškinta 3.5.1–3.5.3 skirsniuose, pagal Kinijos finansų įstaigų teikiamas paskolas matomas didelis valstybės kišimasis, be to, neįmanoma nustatyti palūkanų normų, kurios būtų paprastai taikomos veikiančioje rinkoje.

(236)

Atrinktų eksportuojančių gamintojų grupių bendra finansinė būklė skiriasi. Kiekviena jų tiriamuoju laikotarpiu pasinaudojo skirtingų rūšių paskolomis, kurios skyrėsi, pvz., grąžinimo terminu, užstatu, garantijomis ir kitomis susijusiomis sąlygomis. Dėl šių dviejų priežasčių kiekvienas eksportuojantis gamintojas mokėjo kitokią vidutinę palūkanų normą, pagrįstą jo gautų paskolų rinkiniu.

(237)

Siekdama atsižvelgti į šiuos ypatumus Komisija atskirai įvertino kiekvienos iš atrinktų eksportuojančių gamintojų grupių finansinę būklę. Šiuo požiūriu Komisija panaudojo lengvatinio skolinimo skaičiavimo metodiką, kuri buvo sukurta atliekant antisubsidijų tyrimą dėl KLR kilmės plokščių karštojo valcavimo produktų iš plieno (27) ir kuri yra išaiškinta konstatuojamosiose dalyse toliau. Po to Komisija apskaičiavo kiekvienos iš atrinktų eksportuojančių gamintojų grupių dėl lengvatinio skolinimo gautą naudą ir tokią naudą priskyrė nagrinėjamajam produktui.

(238)

Atlikdama antisubsidijų tyrimą dėl KLR kilmės plokščių karštojo valcavimo produktų iš plieno (28) Komisija jau nustatė, kad Kinijos bendrovėms priskiriami vidaus kredito reitingai yra nepatikimi, remdamasi Tarptautinio valiutos fondo paskelbtu tyrimu (29), iš kurio matyti tarptautinio ir Kinijos kredito reitingų skirtumai, kuriuos patvirtina šio tyrimo išvados dėl atrinktų eksportuojančių gamintojų. Iš tiesų, TVF teigimu, daugiau nei 90 % Kinijos obligacijų vietos reitingų agentūros suteikia AA–AAA reitingus. Tai nepalygintina su kitomis rinkomis, kaip antai Sąjungos arba JAV. Pavyzdžiui, JAV rinkoje tokį aukščiausią reitingą turi mažiau nei 2 % įmonių. Tad Kinijos kredito reitingų agentūros itin linkusios priskirti aukščiausius reitingų skalės įvertinimus. Jos taiko labai plačias reitingų skales ir yra linkusios sujungti obligacijas, kurioms būdinga labai skirtinga įsipareigojimų neįvykdymo rizika, į vieną plačią reitingo kategoriją (30).

(239)

Be to, užsienio reitingų agentūros, kaip antai „Standard and Poor's“ ir „Moody's“, paprastai taiko didesnį emitento bazinį kredito reitingą atsižvelgdamos į įmonės strateginę svarbą Kinijos vyriausybei ir bet kokios numanomos garantijos reikšmingumą reitinguojant užsienyje išleistas Kinijos obligacijas (31). Kita tarptautinė reitingų agentūra „Fitch“, pavyzdžiui, kai taikytina, aiškiai nurodo, kad tokios garantijos yra pagrindinis lemiamas veiksnys, pagal kurį nustatomi Kinijos bendrovių kredito reitingai (32).

(240)

Vykdydama tyrimą Komisija gavo papildomą informaciją, kuria papildė tą analizę. Pirma, Komisija nustatė, kad valstybė gali daryti įtaką kredito reitingų rinkai, nes kredito reitingų agentūros bent iš dalies priklauso valstybei. Remiantis dviem 2016 m. paskelbtais tyrimais, Kinijos rinkoje veikė apie 12 kredito reitingų agentūrų, kurių dauguma priklauso valstybei. Iš viso 60 % visų reitinguojamų įmonių obligacijų Kinijoje reitingą nustatė valstybės valdoma kredito reitingų agentūra (33).

(241)

Kinijos vyriausybė patvirtino, kad per TL Kinijos obligacijų rinkoje veikė 12 kredito reitingų agentūrų, kurių 10 – vidaus reitingų agentūros. Taip pat veikė dvi Kinijos ir užsienio bendrosios įmonės kredito reitingų agentūros.

(242)

Antra, į Kinijos kredito reitingų rinką neįmanoma patekti laisvai. Tai iš esmės uždara rinka, nes reitingų agentūras prieš joms pradedant vykdyti veiklą turi patvirtinti Kinijos vertybinių popierių reguliavimo komisija (toliau – CSRC) arba PBOC (34). Tiriamuoju laikotarpiu užsienio reitingų agentūroms buvo draudžiama vykdyti veiklą Kinijos vidaus rinkoje, nes Kinijos vyriausybės skelbiamame sektorių, į kuriuos leidžiamos užsienio investicijos, žinyne kredito reitingų rinka buvo priskirta prie „ribojamos“ kategorijos ir užsienio kredito reitingų agentūroms buvo draudžiama skirti vidaus obligacijų reitingus. 2017 m. viduryje PBOC paskelbė, kad užsienio kredito reitingų agentūroms tam tikromis sąlygomis bus leidžiama skirti kredito reitingus vidaus obligacijų rinkoje, bet tiriamuoju laikotarpiu šis leidimas dar nebuvo įsigaliojęs (35). Vis dėlto per tą laiką užsienio agentūros įsteigė bendrąsias įmones su kai kuriomis vietos kredito reitingų agentūromis, kurios suteikia kredito reitingus vidaus rinkoje išleidžiamoms obligacijoms. Tačiau tie reitingai suteikiami pagal Kinijos reitingų skales, tad jų negalima palyginti su tarptautiniais reitingais, kaip paaiškinta pirmiau.

(243)

Be to, atlikus tyrimą nustatyta, kad atrinktiems eksportuojantiems gamintojams kredito reitingus, jei tokie buvo, nustatė tik jiems paskolas teikę bankai, o ne kredito reitingų agentūra.

(244)

Atsižvelgdama į 238–243 konstatuojamosiose dalyse aprašytą padėtį Komisija padarė išvadą, kad Kinijos kredito reitingai nėra patikimas pagrindinio turto kredito rizikos įvertinimas.

(245)

Šio tyrimo tikslais „Giant group“ Kinijoje sudarė vienas eksportuojantis gamintojas ir trys žaliavas tiekiančios bendrovės. Be to, viena susijusi bendrovė Kinijoje gamino elektrinius dviračius, tačiau nagrinėjamojo produkto į Sąjungos rinką neeksportavo. Kitos grupės bendrovės šiame tyrime nenagrinėtos, nes jos nebuvo susijusios su elektrinių dviračių gamyba ir pardavimu. Pagrindinė grupės buveinė yra Taivane, Kinijoje nėra kontroliuojančiosios bendrovės, kuri kontroliuotų visas KLR veikiančias bendroves.

(246)

Remiantis „Giant Group“ finansinėmis sąskaitomis, jos bendra finansinė būklė buvo pelninga. „Giant group“ eksportuojantis gamintojas tiriamuoju laikotarpiu veikė pelningai, tačiau 2014 m. patyrė nuostolių. Kitos dvi tirtos grupės bendrovės taip pat patyrė nuostolių per tiriamąjį laikotarpį. Kiti finansiniai rodikliai, kaip antai skolos ir turto santykis arba palūkanų padengimo santykis, nerodė jokių didelių struktūrinių problemų, susijusių su tų bendrovių skolos grąžinimo galimybėmis. „Giant group“ paskolų RMB, USD, EUR ir JPY valiutomis suteikė Kinijos finansų įstaigos. Ji taip pat užsitikrino reikalingas lėšas iš trijų bankų per banko akceptus.

(247)

„Giant group“ eksportuojančio gamintojo Komisijai pateikti kredito reitingai suteikti ne pripažintų kredito reitingų agentūrų, o tik Kinijos valstybės finansų įstaigų. Tiriamuoju laikotarpiu reitingai skyrėsi nuo AA+ iki BBB+. Atsižvelgdama į 238–243 konstatuojamosiose dalyse minėtus Kinijos kredito reitingų bendrus iškraipymus ir neturėdama kredito reitingų agentūrų nustatytų reitingų Komisija padarė išvadą, kad tie reitingai nepatikimi.

(248)

Kaip minėta 3.5.1 skirsnyje, Kinijos skolinimo finansų įstaigos nepateikė jokio kreditingumo įvertinimo. Todėl, siekdama nustatyti naudą, Komisija turėjo įvertinti, ar „Giant group“ taikytos paskolų palūkanų normos atitiko rinkos lygį.

(249)

Neturėdama patikimų ir nuoseklių „Giant group“ suteiktų kredito reitingų ir atsižvelgdama į 246 konstatuojamojoje dalyje aptartą konkrečią pelningumo padėtį Komisija manė, kad grupės bendra finansinė padėtis atitinka BB reitingą, tai yra aukščiausią reitingą, kuris nebėra laikomas „investiciniu reitingu“. „Investicinis reitingas“ reiškia, kad, kredito reitingų agentūros vertinimu, pakankamai tikėtina, kad pagal bendrovės išleistas obligacijos bus įvykdyti mokėjimo įsipareigojimai ir bankui leidžiama į jas investuoti. Todėl įmonių obligacijos atitinkama valiuta, kurioms suteiktas BB reitingas ir kurios buvo išleistos tiriamuoju laikotarpiu, buvo naudojamos tinkamam lyginamajam dydžiui nustatyti.

(250)

Rinkos normai nustatyti prie įprastinės PBOC skolinimo normos pridėta priemoka, tikėtina bendrovių, kurios turi tokį reitingą (BB), išleistų obligacijų atveju.

(251)

Tas antkainis nustatytas pagal „Bloomberg“ duomenis pramonės segmentuose, apskaičiavus JAV AA reitingo įmonių obligacijų ir JAV BB reitingo įmonių obligacijų santykinį skirtumą. Paskui taip apskaičiuotas santykinis skirtumas pridėtas prie PBOC paskelbtų palūkanų normų lyginamųjų indeksų tą dieną, kurią suteikta paskola (36) ir tokiam pačiam laikotarpiui kaip ir aptariama paskola. Tai atlikta bendrovei suteiktai kiekvienai atskirai paskolai.

(252)

Dėl KLR užsienio valiutomis išduotų paskolų manoma, kad padėtis, susijusi su rinkos iškraipymais ir neegzistuojančiais tinkamais kredito reitingais, yra tokia pati, nes tas paskolas taip pat teikė tos pačios Kinijos finansų įstaigos. Todėl, kaip buvo nustatyta pirmiau, įmonių obligacijos atitinkama valiuta, kurioms suteiktas BB reitingas ir kurios buvo išleistos tiriamuoju laikotarpiu, buvo naudojamos tinkamam lyginamajam dydžiui nustatyti.

(253)

Po faktų atskleidimo „Giant Group“ užginčijo BB reitingo taikymą kaip lyginamąjį dydį grupės bendrai finansinei padėčiai nustatyti. Ji tvirtino, kad Komisija prieš faktų atskleidimą nenurodė reikalavimo, kad tik nepriklausomų, specializuotų kredito reitingų agentūrų, pvz., „Standard & Poor's“, „Moody's“ ar „Fitch“, suteikti kredito reitingai būtų laikomi priimtinu įrodymu, ir niekada neprašė tokių įrodymų pateikti. „Giant“ taip pat tvirtino, kad pasirinktas lyginamasis dydis turėtų atspindėti Kinijos rinkos sąlygas, ir teigė, kad tinkamesnis lyginamasis dydis turėtų būti pagrįstas Taivanu ar Honkongu. Grupė taip pat tvirtino, kad Komisija nepakankamai paaiškino, kodėl „Giant“ neatitinka investicinio kredito reitingo nepaisant teigiamų finansinių rodiklių, ir pažymėjo, kad informacija apie jos, kaip pasaulinės grupės, kurios patronuojančioji bendrovė yra įtraukta į Taivano biržą, kreditingumą yra viešai prieinama.

(254)

Kaip paaiškinta 238–244 konstatuojamosiose dalyse, per tyrimą nustatyta, kad Kinijos kredito reitingai nėra patikimas pagrindinio turto kredito rizikos įvertinimas. Be to, per tyrimą bendrovė negalėjo pateikti jokių nuoseklių ir patikimų kredito reitingų. Primenama, kad finansų įstaigoms nebendradarbiaujant Komisija negalėjo patikrinti jų taikomų kredito reitingų nustatymo, įskaitant aptariamam eksportuojančiam gamintojui, procedūrų patikimumo. Todėl Komisija manė, kad būtų tikslinga naudoti BB lyginamąjį dydį, kaip paaiškinta 245–252 konstatuojamosiose dalyse. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas. Šiuo požiūriu taip pat primenama, kad į eksportuojantiems gamintojams nusiųstą klausimyną iš tikrųjų buvo įtrauktas reikalavimas nurodyti kredito reitingus ir klausimyne buvo aiškiai nurodyta, kad išsamią informaciją bendrovių prašoma pateikti per nustatytą terminą. Tačiau jokios kitos informacijos apie bendrovių kreditingumą be Komisijos jau išanalizuotos nebuvo pateikta. Todėl tvirtinimas, kad Komisija niekada neprašė pateikti tokios informacijos, buvo atmestas.

(255)

Dėl tvirtinimo, kad Komisija turėjo pasirinkti lyginamąjį dydį, pagrįstą Taivanu arba Honkongu, panašu, kad jis buvo grindžiamas prielaida, kad JAV buvo pasirinktos kaip lyginamasis dydis dėl palūkanų normų. Šis tvirtinimas neteisingas. Kaip išsamiai paaiškinta 251 konstatuojamojoje dalyje, remiantis „Bloomberg“ pramonės segmentų duomenimis buvo apskaičiuotas JAV AA reitingo įmonių obligacijų ir JAV BB reitingo įmonių obligacijų santykinis skirtumas, o ne pačios palūkanų normos. Be to, kaip išsamiau paaiškinta 293 konstatuojamojoje dalyje, šis santykinis kainų skirtumas nepriklauso nuo šalies. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(256)

Šio tyrimo tikslais „Jinhua Vision Group“ sudaro du eksportuojantys gamintojai, iš kurių vienas per TL nutraukė veiklą, ir viena bendrovė, kuri eksportuojantiems gamintojams tiekia žaliavas. Kitos grupės bendrovės šiame tyrime nenagrinėtos, nes jos nebuvo susijusios su elektrinių dviračių gamyba ir pardavimu. Pagrindinė grupės buveinė yra Dzinhua, Kinijoje.

(257)

„Jinhua Vision Group“ du eksportuojantys gamintojai nurodė, kad jų pelnas skiriasi. „Jinhua Vision Co., Ltd.“ per TL apskritai veikė pelningai, o „Yongkang Hulong Electric Vehicle Co., Ltd.“ 2017 m. patyrė nuostolių ir 2018 m. nutraukė savo veiklą. Be to, kiti finansiniai rodikliai, kaip antai skolos ir turto santykis, nerodė jokių didelių struktūrinių problemų, susijusių su tų bendrovių skolos grąžinimo galimybėmis. Abu „Jinhua Vision Group“ eksportuojantys gamintojai turėjo paskolų RMB valiuta, kurias suteikė Kinijos finansų įstaigos.

(258)

Komisija pastebėjo, kad abi finansų įstaigos, kurios suteikė paskolas „Jinhua Vision Co., Ltd.“ (kurių viena yra valstybės finansų įstaiga), bendrovei suteikė A kredito reitingus. Be to, viena valstybės finansų įstaiga, teikusi paskolas „Jinhua Vision Co., Ltd.“, bendrovei „Yongkang Hulong Electric Vehicle Co., Ltd.“ suteikė BBB+ kredito reitingus, o kita finansų įstaiga – A kredito reitingą. Atsižvelgdama į 238–243 konstatuojamosiose dalyse minėtus Kinijos kredito reitingų bendrus iškraipymus ir 257 konstatuojamojoje dalyje aptartas konkrečias pelningumo aplinkybes Komisija padarė išvadą, kad tie reitingai nepatikimi.

(259)

Todėl Komisija manė, kad atsižvelgiant į bendrą grupės finansinę padėtį buvo galima pagrįstai taikyti bendrą lyginamąjį dydį ir skirti aukščiausią neinvesticinio reitingo obligacijų laipsnį, kaip paaiškinta 248–252 konstatuojamosiose dalyse. Todėl įmonių obligacijos atitinkama valiuta, kurioms suteiktas BB reitingas ir kurios buvo išleistos tiriamuoju laikotarpiu, buvo naudojamos tinkamam lyginamajam dydžiui nustatyti.

(260)

Po faktų atskleidimo „Jinhua Vision Group“ ir CCCME (pastarieji bendru lygmeniu) užginčijo BB reitingo kaip lyginamojo dydžio taikymą bendrovės finansinei padėčiai nustatyti. Tvirtinta, kad nėra pagrįsta naudoti BB reitingo įmonių obligacijų tinkamam lyginamajam dydžiui nustatyti tinkamai neatsižvelgus į bendrovės finansinę padėtį.

(261)

Susijęs eksportuojantis gamintojas nepateikė kitų įrodymų, pagrindžiančių skirtingus kredito reitingus. Todėl šis argumentas buvo atmestas dėl tų pačių priežasčių, kurios nurodytos 254 ir 255 konstatuojamosiose dalyse.

(262)

Šio tyrimo tikslais Kinijos „Yadea group“ sudaro du gamintojai („Yadea Group Co., Ltd.“ ir „Tianjin Yadea Co., Ltd.“), vienas eksportuojantis prekiautojas („Wuxi Yadea Export-Import Co., Ltd.“) ir dvi bendrovės, kurios vienam iš gamintojų tiekia žaliavas („Jiangsu Yadea Technology Development Co., Ltd“ ir „Wuxi Xingwei Vehicle Fittings Co., Ltd.“). Kitos grupės bendrovės šiame tyrime nenagrinėtos, nes jos nebuvo susijusios su elektrinių dviračių gamyba ir pardavimu. Pagrindinė grupės buveinė yra Usi, Kinijoje.

(263)

„Yadea group“ du gamintojai pranešė, kad jų finansinė padėtis pagal jų finansines sąskaitas yra apskritai pelninga. Tačiau pagal veiklos pajamas „Yadea Group Co., Ltd.“ pelningumas 2017 m. buvo neigiamas. Jos bendras pelnas 2017 m. nebuvo neigiamas tik dėl pajamų iš ilgalaikių investicijų į nuosavą kapitalą.

(264)

Nors ir prašyta, „Yadea group“ nepateikė jokios informacijos apie savo kredito reitingą.

(265)

Kadangi nė viena „Yadea group“ bendrovė, gaminanti nagrinėjamąjį produktą, tiriamuoju laikotarpiu neturėjo paskolų, grupė reikiamų lėšų užsitikrino iš keturių privačių ir valstybės bankų per banko akceptus.

(266)

Atsižvelgdama į 238–243 konstatuojamosiose dalyse minėtus Kinijos kredito reitingų bendrus iškraipymus ir 263 konstatuojamojoje dalyje aptartas konkrečias pelningumo aplinkybes Komisija manė, kad atsižvelgiant į bendrą grupės finansinę padėtį buvo galima pagrįstai taikyti bendrą lyginamąjį dydį ir skirti aukščiausią neinvesticinio reitingo obligacijų laipsnį, kaip paaiškinta 248–252 konstatuojamosiose dalyse. Todėl įmonių obligacijos atitinkama valiuta, kurioms suteiktas BB reitingas ir kurios buvo išleistos tiriamuoju laikotarpiu, buvo naudojamos tinkamam lyginamajam dydžiui nustatyti.

(267)

Šio tyrimo tikslais „Rununion Group“ sudaro vienas eksportuojantis gamintojas („Suzhou Rununion Motivity Co., Ltd.“) ir viena bendrovė, kuri eksportuojančiam gamintojui nuomoja žemę („Suzhou Kaihua Electric Appliance Plastic Factory“). Kitos grupės bendrovės šiame tyrime nenagrinėtos, nes jos nebuvo susijusios su elektrinių dviračių gamyba ir pardavimu. Visos grupės bendrovės yra Kinijoje.

(268)

Eksportuojančio gamintojo finansinė padėtis buvo gera ir 2016–2017 m. jis veikė pelningai, tačiau jo susijusios bendrovės padėtis skyrėsi – 2016 m. ji veikė nuostolingai. Tos bendrovės bendri nuostoliai buvo 20 kartų didesni už įmokėtąjį kapitalą.

(269)

Tiriamuoju laikotarpiu eksportuojantis gamintojas reikiamų lėšų užsitikrino iš dviejų valstybės bankų per banko akceptus. Šie banko akceptai sudarė daugiau nei 25 % jo viso balanso. Susijusi bendrovė, kuri nuomoja žemę „Suzhou Kaihua Electric Appliance Plastic Factory“ reikiamų lėšų užsitikrino per paskolą iš susijusios bendrovės.

(270)

Be to, kiti finansiniai rodikliai, kaip antai skolos ir turto santykis arba palūkanų padengimo santykis, nerodė jokių didelių struktūrinių problemų, susijusių su tų bendrovių skolos grąžinimo galimybėmis.

(271)

Komisija pažymėjo, kad viena Kinijos valstybės finansų įstaiga bendrovei „Suzhou Rununion Motivity Co., Ltd“ suteikė BBB+ kredito reitingą, o „Suzhou Kaihua Electric Appliance Plastic Factory“ jokio reitingo nenurodė. Atsižvelgdama į 238–243 konstatuojamosiose dalyse minėtus Kinijos kredito reitingų bendrus iškraipymus ir 268–270 konstatuojamosiose dalyse aptartas konkrečias pelningumo aplinkybes Komisija padarė išvadą, kad šis reitingas nepatikimas.

(272)

Todėl Komisija manė, kad atsižvelgiant į bendrą grupės finansinę padėtį buvo galima pagrįstai taikyti bendrą lyginamąjį dydį ir skirti aukščiausią neinvesticinio reitingo obligacijų laipsnį, kaip paaiškinta 236–240 konstatuojamosiose dalyse. Todėl įmonių obligacijos atitinkama valiuta, kurioms suteiktas BB reitingas ir kurios buvo išleistos tiriamuoju laikotarpiu, buvo naudojamos tinkamam lyginamajam dydžiui nustatyti.

(273)

Po faktų atskleidimo „Rununion Group“ užginčijo BB reitingo taikymą kaip lyginamąjį dydį bendrovės finansinei padėčiai nustatyti. Tvirtinta, kad nėra pagrįsta naudoti BB reitingo įmonių obligacijų tinkamam lyginamajam dydžiui nustatyti tinkamai neatsižvelgus į bendrovės finansinę padėtį.

(274)

Susijęs eksportuojantis gamintojas nepateikė kitų įrodymų, pagrindžiančių skirtingus kredito reitingus. Todėl šis argumentas buvo atmestas dėl tų pačių priežasčių, kurios nurodytos 254 ir 255 konstatuojamosiose dalyse.

(275)

Šio tyrimo tikslais „Bodo Group“ sudaro vienas eksportuojantis gamintojas („Bodo Vehicle Group Co., Ltd.“ (toliau – „Bodo“) ir viena bendrovė („Tianjin Xinbao Vehicle Industry Co., Ltd“ arba „XinBao“), kuri buvo keleto paskolų garantas. Kitos grupės bendrovės šiame tyrime nenagrinėtos, nes jos nebuvo susijusios su elektrinių dviračių gamyba ir pardavimu. Visos grupės bendrovės yra Kinijoje.

(276)

Nors abi bendrovės nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo finansiškai perspektyvios, „XinBao“ 2017 m. patyrė nuostolių.

(277)

Tiriamuoju laikotarpiu eksportuojantis gamintojas reikiamų lėšų užsitikrino iš privačios Kinijos finansų įstaigos per finansinę nuomą ir iš dviejų valstybės bankų per paskolas ir banko akceptus.

(278)

Dėl „Bodo“ iš Kinijos valstybės banko gautos paskolos garantijas pateikė bendrovė, kurios kredito reitingas mažesnis nei pačios „Bodo“, o panaudotas užstatas priklausė kitai susijusiai bendrovei, todėl kilo abejonių dėl tokios garantijos patikimumo.

(279)

Viena Kinijos valstybės finansų įstaiga „Bodo“ suteikė AA kredito reitingą, o „Xinbao“ suteiktas reitingas per TL sumažėjo nuo A iki BBB+. Atsižvelgdama į 238–243 konstatuojamosiose dalyse minėtus Kinijos kredito reitingų bendrus iškraipymus ir 276–278 konstatuojamosiose dalyse aptartas konkrečias pelningumo aplinkybes Komisija padarė išvadą, kad šis reitingas nepatikimas.

(280)

Atsižvelgdama į 238–243 konstatuojamosiose dalyse minėtus Kinijos kredito reitingų bendrus iškraipymus ir 276–278 konstatuojamojoje dalyje aptartas konkrečias pelningumo aplinkybes Komisija manė, kad atsižvelgiant į bendrą grupės finansinę padėtį buvo galima pagrįstai taikyti bendrą lyginamąjį dydį ir skirti aukščiausią neinvesticinio reitingo obligacijų laipsnį, kaip paaiškinta 217–221 konstatuojamosiose dalyse. Todėl įmonių obligacijos atitinkama valiuta, kurioms suteiktas BB reitingas ir kurios buvo išleistos tiriamuoju laikotarpiu, buvo naudojamos tinkamam lyginamajam dydžiui nustatyti.

(281)

Po faktų atskleidimo „Bodo Group“ užginčijo BB reitingo taikymą kaip lyginamąjį dydį bendrovės finansinei padėčiai nustatyti. Tvirtinta, kad nėra pagrįsta naudoti BB reitingo įmonių obligacijų tinkamam lyginamajam dydžiui nustatyti tinkamai neatsižvelgus į bendrovės finansinę padėtį.

(282)

Susijęs eksportuojantis gamintojas nepateikė kitų įrodymų, pagrindžiančių skirtingus kredito reitingus. Todėl šis argumentas buvo atmestas dėl tų pačių priežasčių, kurios nurodytos 254 ir 255 konstatuojamosiose dalyse.

(283)

Kaip minėta 234 konstatuojamojoje dalyje, pagal pagrindinio reglamento 6 straipsnio b punktą gavėjams suteikta nauda yra palūkanų sumos, kurią bendrovė moka už lengvatinę paskolą, ir sumos, kurią bendrovė mokėtų už panašią atvirojoje rinkoje gautą komercinę paskolą, skirtumas.

(284)

Dėl paskolų ir finansinės nuomos RMB valiuta buvo nustatytas panašių komercinių paskolų išorės lyginamas dydis, naudojant Kinijos Liaudies Respublikos nustatytas taikytinas palūkanų normas, pakoreguotas atsižvelgiant į atitinkamą antkainį (kad būtų atsižvelgta į BB reitingą). Antkainis buvo nustatytas pagal „Bloomberg“ pramonės segmentų duomenis, naudojant JAV A reitingo bendrovių obligacijų ir JAV BB reitingo bendrovių obligacijų vidutinį santykinį skirtumą. Kiekvienam atskiram terminui (3 mėnesiai, 6 mėnesiai, 1 metai ir pan.) buvo pritaikytas konkretus skirtumas ir pridėtas prie palūkanų normų lyginamojo indekso. Tai atlikta atskirai kiekvienai paskolai, kuri buvo suteikta susijusiam eksportuojančiam gamintojui.

(285)

Po faktų atskleidimo dvi suinteresuotosios šalys tvirtino, kad Kinijos finansų įstaigos, teikiančios finansinę nuomą atrinktai bendrovei, yra privačios ir jų negalima laikyti vyriausybės institucija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio b punkte. Taip pat tvirtinta, kad finansinė nuoma nėra paskola, nes ji nesusijusi su skolinimo veiksmu ir grąžinimu su palūkanomis ir yra tik nuomos veiksmas. Be to, tvirtinta, kad atitinkamų mėnesinių dalių ir naudos apskaičiavimo atskleidimo nepakako.

(286)

Šiuo atžvilgiu daroma nuoroda į 218–229 konstatuojamąsias dalis, kuriose padaryta išvada, kad visos Kinijoje veikiančios finansų įstaigos (įskaitant privačias finansų įstaigas), kurių priežiūrą atlieka CRBC, valstybės pavedimu ar nurodymu, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunkčio pirmoje įtraukoje, turėjo vykdyti vyriausybės politiką ir teikti elektrinių dviračių pramonei paskolas lengvatinėmis palūkanų normomis.

(287)

Kalbant apie tokio tipo finansinio sandorio kvalifikaciją reikėtų pažymėti, kad atrinkta susijusi bendrovė dalį sąnaudų, susijusiu su tokiu sandoriu, į apskaitą įtraukė kaip palūkanų sąnaudas ir kad tokį finansinį sandorį kaip paskolą taip pat pripažįsta PBOC kredito informacijos centras.

(288)

Dėl faktų atskleidimo Komisija manė, kad ji pateikė išsamius metodikos, taikytos siekiant apskaičiuoti atitinkamas mėnesines dalis, paaiškinimus ir taip pat pateikė visas gautos naudos apskaičiavimo formules.

(289)

Dėl paskolų USD valiuta buvo nustatytas panašių komercinių paskolų išorės lyginamas dydis, naudojant taikytinas konkretaus mėnesio USD LIBOR palūkanų normas (3 mėnesiai arba 6 mėnesiai), pakoreguotas atsižvelgiant į atitinkamą antkainį (kad būtų atsižvelgta į BB reitingą). Antkainis buvo nustatytas pagal „Bloomberg“ pramonės segmentų duomenis, naudojant JAV A reitingo bendrovių obligacijų ir JAV BB reitingo bendrovių obligacijų vidutinį santykinį skirtumą. Kiekvienam atskiram terminui (3 mėnesiai, 6 mėnesiai, 1 metai ir pan.) buvo pritaikytas konkretus skirtumas ir pridėtas prie palūkanų normų lyginamojo indekso. Tai atlikta atskirai kiekvienai paskolai, kuri buvo suteikta susijusiam eksportuojančiam gamintojui.

(290)

Dėl paskolų eurais buvo nustatytas panašių komercinių paskolų išorės lyginamas dydis, naudojant tiriamojo laikotarpio vidutinę normą pagal ICE BofAML didelio euro pelningumo indeksą. Indeksą sudaro vertybiniai popieriai, kurių reitingas yra mažesnis nei investicinis reitingas (remiantis „Moody's“, „S&P“ ir „Fitch“ vidutiniais duomenimis).

(291)

Dėl paskolų JPY valiuta nebuvo duomenų apie BB reitingo bendrovių išleistas obligacijas Japonijos rinkoje pramonės segmentams. Kadangi Japonijos ekonominės plėtros lygis yra panašus į JAV, Komisija manė, kad USD vidutinės LIBOR normos buvo tinkamiausias JPY valiuta suteiktų paskolų pakaitinis kintamasis.

(292)

Po faktų atskleidimo CCCME ir trys iš penkių atrinktų bendrovių užginčijo Komisijos metodiką, pagal kurią su lengvatinėmis paskolomis susijusi nauda apskaičiuojama taikant santykinį JAV AA reitingą ir JAV BB reitingą turinčių įmonių obligacijų skirtumą. Visi tvirtino, kad Komisija turėjo atsižvelgti į absoliutų, o ne santykinį JAV AA reitingą ir JAV BB reitingą turinčių obligacijų skirtumą. Buvo nurodytos šios pagrindinės priežastys:

(293)

Šie argumentai jau buvo pateikti plokščių karštojo valcavimo produktų byloje (37) ir padangų byloje (38). Kaip matyti iš plokščių karštojo valcavimo produktų bylos 175–187 konstatuojamųjų dalių, Komisija atmetė tuos argumentus dėl šių priežasčių:

(294)

Dėl šių priežasčių, kurios vienodai tinka šiam tyrimui, Komisija laikėsi pozicijos, kad santykinio skirtumo metodas tinkamiau rodo rizikos priemoką, kurią finansų įstaiga taikytų Kinijos eksportuojantiems gamintojams neiškraipytoje rinkoje, visų pirma atsižvelgiant į tai, kad bazinė palūkanų norma KLR ir bazinė palūkanų norma JAV ilgainiui keitėsi skirtingai.

(295)

Be to, „Giant Group“ tvirtino, kad USD vidutinės LIBOR normos neturėtų būti naudojamos kaip pakaitinis kintamasis JPY suteiktoms paskoloms ir turėjo būti naudojama tokia kredito norma, kuri iš tiesų buvo taikoma JPY suteiktoms paskoloms.

(296)

Komisija jau 291 konstatuojamojoje dalyje paaiškino, kodėl ji manė, kad USD vidutinės LIBOR normos buvo tinkamiausias pakaitinis kintamasis JPY suteiktoms paskoloms. Nebuvo pateikta ir įrodymų dėl panašių sandorių Japonijos rinkoje. Todėl šis tvirtinimas atmestas.

(297)

Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad be paskolų Kinijos finansų įstaigos kiekvienam iš atrinktų eksportuojančių gamintojų taip pat teikė kredito linijas. Tai buvo daroma pagal preliminariąsias sutartis, pagal kurias bankas leidžia atrinktiems eksportuojantiems gamintojams pasiimti ne daugiau kaip tam tikrą sumą pasinaudojant įvairiomis skolos priemonėmis (paskolomis, dokumentiniais vekseliais, prekybos finansavimo priemonėmis ir kt.). Įprastomis rinkos sąlygomis tokioms kredito linijoms paprastai būtų taikomas vadinamasis „susitarimo“ arba „įsipareigojimo“ mokestis, skirtas banko sąnaudoms ir rizikai atidarant kredito liniją padengti, ir metiniai pratęsimo mokesčiai už kredito linijų galiojimo pratęsimą. Tačiau Komisija nustatė, kad kai kurie atrinkti eksportuojantys gamintojai kredito linijomis naudojosi nemokamai.

(298)

Taigi pagal pagrindinio reglamento 6 straipsnio d punkto ii papunktį gavėjams suteikta nauda laikomas sumos, kurią aptariamas eksportuojantis gamintojas moka už Kinijos finansų įstaigų teikiamas kredito linijas, ir sumos, kurią būtų tekę mokėti už panašią komercinę kredito liniją rinkoje, skirtumas kaip lyginamasis dydis.

(299)

Remiantis viešai prieinamais duomenimis (39) panašioms kredito linijoms atidaryti nustatyta, kad atitinkamas lyginamasis susitarimo mokestis buvo 1,5 %. Remiantis tuo pačiu šaltiniu, iki TL pradžios veikusių ir per TL atnaujintų kredito linijų 1,25 % atnaujinimo mokestis buvo naudojamas kaip lyginamasis dydis. Susitarimo / atnaujinimo mokesčio suma paprastai mokama kasmet. Dėl to susitarimo / atnaujinimo mokestis nebuvo paskirstytas kredito linijos laikotarpiui.

(300)

Subsidijai apskaičiuoti lyginamasis mokesčių lygis taikytas proporcingai kiekvienai aptariamos kredito linijos sumai (atėmus faktiškai sumokėtus mokesčius).

(301)

Po faktų atskleidimo vienas eksportuojantis gamintojas nesutiko su Komisijos vertinimu, kad kredito linijos susitarimai jam suteikia naudos. Buvo nurodytos šios pagrindinės priežastys:

(302)

Komisija nesutinka su pateiktais argumentais dėl toliau nurodytų priežasčių:

(303)

Dėl pirmiau išvardytų priežasčių visi šiuo klausimu pateikti tvirtinimai buvo atmesti.

(304)

Banko akceptai yra finansinis produktas, skirtas plėtoti aktyvesnę vidaus pinigų rinką išplečiant kreditus. Jie grindžiami tariamu Kinijos bankų sektoriaus patikimumu, kai bankai, kurie sudaro banko akceptų susitarimus, besąlygiškai įsipareigoja tam tikrą dieną išmokėti tam tikrą sumą. Todėl banko akceptai yra kredito forma, kai bankai perima tiekėjo mokėtinas sąskaitas iš pirkėjo ir sutartą dieną perkelia sutartą sumą tiekėjams. Iki tos pačios dienos pirkėjas turi būti pervedęs tą pačią sumą bankui. Mokėjimo bankui diena gali atitikti su tiekėju sutartą mokėjimo termino dieną arba vėlesnę dieną. Per tyrimą nustatyta, kad grąžinimo bankui data daugeliu atvejų buvo vėlesnė nei tiekėjo mokėjimo data. Kai kuriais atvejais nustatyta, kad mokėjimo atidėjimas buvo 4–6 mėnesiai nuo sąskaitos faktūros termino pabaigos dienos. Dėl to šis finansinis produktas yra ne tik banko garantija, bet kai kuriais atvejais taip pat suteikia pirkėjui ilgesnį mokėjimo terminą de facto paskolos forma.

(305)

Per tyrimą nustatyta, kad banko akceptai paprastai suteikiami sudarant banko akcepto susitarimą, kuriame nurodoma banko, tiekėjų ir pirkėjo tapatybė, banko ir pirkėjo prievolės ir išsamiai aprašoma vertė pagal tiekėją, terminą ir suteiktą garantiją. Banko akceptai paprastai išduodami kas mėnesį.

(306)

Dėl bankų, banko akcepto išduotieji vekseliai pripažįstami kaip įsipareigojimas banko akcepto turėtojui ir turtas atrinktiems eksportuojantiems gamintojams jų balanse. Be to, nors kai kurie banko akceptai buvo padengti kredito linijos priemone, paaiškėjo, kad pagal Kinijos teisę tai nėra teisinis reikalavimas.

(307)

Prekių tiekėjas, kaip išduoto banko akcepto turėtojas, turi galimybę sumažinti išduodančiojo banko suteiktą banko akceptą iki originalios sąskaitos faktūros termino pabaigos dienos arba laukti termino pabaigos dienos ir sumokėti visą sąskaitos faktūros sumą, arba naudoti banko akceptą kaip atsiskaitymo už jo įsipareigojimus kitoms šalims formą.

(308)

Kol nesudarytas pirkėjo ir pardavėjo susitarimas, banko akceptai pirkimo susitarimuose gali būti nurodomi kaip įprasta atsiskaitymo forma kartu su kitomis priemonėmis, kaip antai perlaida ar pervedimu.

(309)

Vykstant tyrimui vienas atrinktas eksportuojantis gamintojas pateikė pastabų ir nurodė, kad banko akceptų negalima laikyti paskolomis remiantis tuo, kad paskoloms reikalingas skolinimo, grąžinimo, ir palūkanų mokėjimo veiksmas, o banko akceptai yra tik grąžinimo pažadas. Jis taip pat tvirtino, kad banko akceptai yra mokėjimo metodas, kai nevykdomas joks tiesioginis lėšų pervedimas. Kitas eksportuojantis gamintojas tuo pačiu klausimu pakartojo, kad lėšos nebuvo pervedamos ir tvirtino, kad jo apskaitos dokumentuose banko akceptai nurodyti ne kaip įsipareigojimai bankui, o kaip įsipareigojimai tiekėjams pagal išduotuosius vekselius. Pastarasis eksportuojantis gamintojas šiuo konkrečiu atveju taip pat nurodė, kad tiekėjui pervesti pinigai turėjo būti deponuoti iki banko akcepto termino pabaigos dienos ir kad bankas turėjo atsiimti pinigus iš savo sąskaitos banko akcepto termino pabaigos dieną, kad atliktų mokėjimą tiekėjams, kaip sutarta su susijusiu tiekėju. Be to, jis nurodė, kad negavo jokios naudos, jei banko akceptai buvo diskontuojami iki banko akcepto termino pabaigos dienos ir kad jis nežinojo, ar banko akceptai iš tiesų buvo diskontuoti.

(310)

Dėl to pirmiausia reikėtų pažymėti, CRCP banko akceptus pripažįsta kaip įsipareigojimus bankams tokiu pačiu lygmeniu kaip paskolas, akredityvus ar prekybos finansavimo priemones. Taip pat reikėtų pažymėti, kad CRCP išlaiko finansų įstaigos, kurios suteikia įvairių rūšių paskolas, ir kad dėl to tokios finansų įstaigos pripažino banko akceptus kaip įsipareigojimus joms. Be to, per tyrimą surinktuose banko akceptų susitarimuose nustatyta, kad jei pirkėjas neatliks viso mokėjimo banko akcepto termino pabaigos dieną, bankas nesumokėtą sumą laikys bankui laiku negrąžinta paskola.

(311)

Be to, Komisija manė, kad pirkėjo gautus banko akceptus sudaro lėšų pervedimas, nes banko akceptai naudojami kaip mokėjimo priemonė taip pat kaip pinigų pervedimas, t. y. kai banko akceptas išduodamas tiekėjui, laikoma, kad atitinkama sąskaita faktūra yra bendrovės apmokėta. Tą įrodo ir faktas, kad atlikus banko akcepto perleidimą tiekėjui, pirkėjas paprastai viena vertus sumažina savo mokėtinas sąskaitas tiekėjui, o kita vertus atitinkama suma padidina išduotųjų vekselių banko įsipareigojimus. Šiomis aplinkybėmis taip pat manyta, kad tai, jog tokie įsipareigojimai bendrovės apskaitos dokumentuose pripažįstami kaip išduotieji vekseliai tiekėjams, o ne bankams, yra neaktualu. Bet kuriuo atveju audituotose sąskaitose tokie įsipareigojimai nurodomi ne kaip mokėtinos sąskaitos tiekėjams, o kaip išduotieji vekseliai nenurodant kreditoriaus tapatybės.

(312)

Kalbant apie pinigų srautus Komisija mano, kad susijusio eksportuojančio gamintojo pateiktos pastabos buvo prieštaringos, nes eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad, viena vertus, jis turėjo pervesti pinigus iki banko akcepto termino pabaigos dienos, kad užtikrintų mokėjimą tiekėjui iš savo sąskaitos, kita vertus, jis nežinojo, ar vekseliai buvo diskontuoti faktinio mokėjimo metu. Be to, ši šalis nepateikė jokių įrodymų apie faktinį išankstinį lėšų pervedimą bankui. Remiantis tuo, kas išdėstyta, šie tvirtinimai turėjo būti atmesti.

(313)

Kitas eksportuojantis gamintojas pakartojo, kad jis negavo jokios naudos iš banko akceptų sistemos, nes jo atveju nebuvo atliktas joks mokėjimas po sąskaitos faktūros ar banko akcepto termino pabaigos dienos. Kelios suinteresuotosios šalys tuo pačiu klausimu tvirtino, kad banko akceptai neturėtų būti laikomi paskolomis remiantis tuo, kad jais nesuteikiamas ilgesnis mokėjimo terminas naudos gavėjams, ir tvirtino, kad tai, kaip tam tikros priemonės apibūdinamos vidaus teisės aktuose, neturi lemiamos įtakos jų apibūdinimui pagal PPO teisę.

(314)

Šiuo atžvilgiu, kadangi per tyrimą patvirtinta, kad šio eksportuojančio gamintojo atveju visi mokėjimai atlikti iki sąskaitų faktūrų ar banko akceptų termino pabaigos dienos, primenama, kad pagal banko akceptų sistemą visiems eksportuojantiems gamintojams buvo suteikta paslauga lengvatine norma, dėl kurios buvo gauta kompensuotina nauda, kaip aprašyta 323–342 konstatuojamosiose dalyse, kai įsipareigojimai tiekėjams buvo laikomi apmokėtais ir pervestais į įsipareigojimus bankams, kurie pažadėjo sumokti tiekėjams iki banko akceptų termino pabaigos dienos. Kalbant apie mokėjimų terminus, iš Komisijai turimų įrodymų matyti, kad kai kuriems eksportuojantiems gamintojams banko akceptų naudojimas iš tiesų leido veiksmingai pratęsti susijusių sąskaitų faktūrų mokėjimo terminą ir kad už tokias de facto paskolas palūkanos nebuvo skaičiuojamos. Todėl net jei banko akceptai tariamai gali būti neskirti mokėjimo terminams pratęsti, turimi įrodymai rodė priešingai. Bet kuriuo atveju Komisija manė, kad tai, jog nemokamos banko akcepto palūkanos ir pratęsiamas pardavėjo mokėjimo terminas, yra dar vienas požymis, kad Kinijos bankų sektoriuje yra iškraipymų ir jame teikiamas lengvatinis skolinimas tam tikriems pagrindiniams pramonės sektoriams. Tuo remiantis šiuos tvirtinimus teko atmesti.

(315)

Kita suinteresuotoji šalis tvirtino, kad naudos skaičiavimo pagrindą reikėtų sumažinti indėlių, kuriuos ji padarė kaip garantiją banko akceptams, suma.

(316)

Dėl to pažymima, kad bankams įprasta prašyti savo klientų suteikti garantijų, kai jiems suteikiamos kredito linijos ar paskolos. Taip pat daroma nuoroda į 323 konstatuojamąją dalį, kurioje nustatyta, kad skolininkai Kanadoje turi turėti kredito liniją, kad galėtų gauti banko akceptą. Tuo remiantis nustatant Kanados rinkoje taikomas normas atsižvelgiama į tai, kad suteikiamos tokios garantijos. Be to, reikėtų pažymėti, kad tokias garantijas bankai naudoja ne nesumokėtoms skoloms tiekėjams mokėti, o kaip metodą užtikrinti, kad eksportuojantis gamintojas prisiims finansinę atsakomybę prieš banką. Per tyrimą taip pat nustatyta, kad Kinijos bankai tokių garantijų sistemingai neprašo ir kad garantijos gali būti įvairių formų, įskaitant pradinę įmoką ar terminuotąjį indėlį su palūkanomis. Be to, Komisija taip pat pažymėjo, kad už banko akceptus mokamas mokestis apskaičiuotas remiantis faktine banko akceptų verte, o ne garantijos suma sumažinta suma. Tuo remiantis šis tvirtinimas turėjo būti atmestas.

(317)

Kita suinteresuotoji šalis tvirtino, kad naudos iš banko akcepto mokesčio nereikėjo skaičiuoti kaip garantijos už Kinijos bankų suteiktą finansinę paslaugą remiantis tuo, kad bankai neturi finansuoti vekselių jų išleidimo arba termino pabaigos dieną, nes tokius mokėjimus finansuoja susijęs eksportuojantis gamintojas, išskyrus atvejus, kai jis tampa nemokus. Dėl to bankams tariamai netenka jokios finansinės rizikos, nes jie veikia tik kaip tarpininkai. Ta pati šalis taip pat tvirtino, kad sutarties sąlygose numatomos pakankamos garantijos bankams.

(318)

Dėl to daroma nuoroda į 310 konstatuojamąją dalį, kurioje patvirtinta, kad finansų įstaigos bankų akceptus pripažįsta kaip paskolas, ir į 304 konstatuojamąją dalį, kurioje nustatyta, kad bankai, kurie sudaro banko akceptų susitarimus, besąlygiškai įsipareigoja tam tikrą dieną išmokėti tam tikrą sumą. Be to, atsižvelgiant į tai, kad banko akceptai gali būti diskontuoti, bankai turėtų užtikrinti, kad nuo banko akcepto išdavimo iki termino pabaigos dienos būtų pakankamai lėšų. Dėl to turėtų būti taip pat pažymėta, kad įprastuose KLR taikomuose kredito linijos susitarimuose numatoma, kad jie gali būti naudojami įvairių rūšių paskoloms, įskaitant banko akceptus, taip patvirtinant, kad bankas turi turėti pakankamai lėšų. Išanalizavus finansų įstaigų ir eksportuojančių gamintojų sutarčių sąlygas manyta, kad jos yra neadekvačios atsižvelgiant į dalyvavimą, besąlygines prievoles ir finansinę riziką, kuri tenka finansų įstaigai, kai ji sudaro banko akceptų susitarimus. Todėl šį tvirtinimą reikėjo atmesti.

(319)

Dėl konkrečių subsidijų manyta, kad, kaip minėta 106 konstatuojamojoje dalyje ir numatyta Lengvosios pramonės plėtros plane, Kinijos vyriausybė numato „finansinę politiką, pagal kurią remiama vidutinių ir mažųjų įmonių plėtra, toliau tyrinėjami vidutinių ir mažųjų įmonių finansiniai kanalai, gerinama vidutinių ir mažųjų įmonių kredito garantijų sistema“, tad banko akceptai yra dar viena lengvatinės paramos skatinamiesiems pramonės sektoriams, kaip antai elektrinių dviračių sektoriui, forma. Be to, teikiant paramą tokia forma neatsižvelgta į atrinktų eksportuojančių gamintojų finansinę padėtį, nes visi bankai taikė fiksuotą mokestį, kuris, remiantis byloje surinkta informacija, yra mažesnis nei taikomi tarptautiniai lyginamojo dydžio mokesčiai ir net mažesnis nei priemokos, kurias turi mokėti bendrovės su blogu kredito reitingu, kaip kad atrinkti eksportuojantys gamintojai (žr. 324 konstatuojamąją dalį).

(320)

Po faktų atskleidimo kelios suinteresuotosios šalys pakartojo prieš faktų atskleidimą pateiktą tvirtinimą, kad banko akceptų vekselių sistema apskritai yra naudojama finansavimo priemonė ir nėra skirta tik elektrinių dviračių pramonei. Kelios suinteresuotosios šalys taip pat tvirtino, kad Komisija turėjo pagrįsti išvadą dėl konkrečių subsidijų remdamasi tiesioginiais įrodymais.

(321)

Dėl to daroma nuoroda į 195–202 konstatuojamąsias dalis ir tiksliau į 319 konstatuojamąją dalį, kuriose pateikiama tiesioginių įrodymų dėl tokios lengvatinės politikos konkretumo aspektų, kai tokių finansinių priemonių tokiomis sąlygomis apskritai nėra ir jos skiriamos tik konkrečiam pramonės sektorių, pvz., elektrinių dviračių sektoriui, skaičiui. Todėl šie tvirtinimai turėjo būti atmesti.

(322)

Skaičiuodama kompensuotinos subsidijos sumą Komisija įvertino gavėjams tiriamuoju laikotarpiu suteiktą naudą.

(323)

Remiantis turima informacija 304–308 konstatuojamosiose dalyse aprašytos formos banko akceptų sistema ES netaikoma. Tačiau remiantis viešai prieinama informacija tokios formos kreditus galima gauti Kanadoje, kur banko akceptus naudoja besiskolinančios bendrovės, kad įvykdytų trumpalaikius finansavimo reikalavimus. Banko akceptus Kanadoje paprastai naudoja bendrovės, kurių kredito reitingai nėra patys aukščiausi. Norėdami gauti tokius banko akceptus skolininkai turi turėti kredito liniją, kuria jie pasinaudos.

(324)

Kad galėtų pasiūlyti tokią garantiją bankai paprastai taiko banko akcepto mokestį, nustatytą Kanados dolerio pradinės normos (CDOR) lygiu, ir anspaudo mokestį nuo kelių bazinių punktų iki daugiau nei 100 bazinių punktų, nelygu skolininkų kreditingumas (40).

(325)

Įprastomis rinkos sąlygomis banko akceptams turėtų būti taikomas vadinamasis banko akcepto mokestis ir jie turėtų būti priskirti kredito linijai, nes banko akceptas yra tiesioginis ir besąlyginis banko, kuris priima akceptą, įsipareigojimas. Kinijos atrinktų eksportuojančių gamintojų atveju buvo nustatytas fiksuotas 0,05 % banko akceptų sumos dydžio banko akcepto mokestis, neatsižvelgiant į kiekvieno atrinkto eksportuojančio gamintojo kreditingumą, o kredito linijos (jei tokios buvo), buvo suteiktos nemokamai.

(326)

Po faktų atskleidimo vienas eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad Komisija du kartus apskaičiavo kai kurias koregavimo dedamąsias dalis ir į subsidijos sumos skaičiavimą įtraukė tas, kurios yra nesusijusios su banko akceptų vekselių išdavimu. Tačiau skaičiavimas buvo pagrįstas bendrovės pateikta ir Komisijos patikrinta informacija, o įtariamų klaidų nebebuvo galima patikrinti. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(327)

Kelios suinteresuotosios šalys tvirtino, kad banko akceptai neturėtų būti laikomi paskola remiantis tuo, kad jais nesuteikiamas ilgesnis mokėjimo terminas naudos gavėjams, ir tvirtino, kad tai, kaip tam tikros priemonės apibūdinamos narės vidaus teisės aktuose, neturi lemiamos įtakos jų apibūdinimui pagal PPO teisę.

(328)

Kelios suinteresuotosios šalys tvirtino, kad KLR ir Kanadoje taikomi banko akceptai yra skirtingos priemonės. KLR jie naudojami kaip mokėjimo metodas, Kanadoje juos naudoja besiskolinančios bendrovės, kad įvykdytų trumpalaikius finansavimo reikalavimus.

(329)

Komisija nesutinka su šiuo teiginiu ir mano, kad banko akceptai yra trumpalaikio finansavimo reikalavimus tenkinantis sprendimas abiejose šalyse. Iš tiesų naudodamos banko akceptus bendrovės mokėtinas sumas tiekėjams paverčia mokėtinomis sumomis bankui. Be to, per tyrimą nustatyta, kad kelių eksportuojančių gamintojų atveju banko akceptais buvo pratęsti sąskaitų faktūrų, su kuriomis jie buvo susiję, mokėjimo terminai, taigi buvo pagerinta atrinktų eksportuojančių gamintojų trumpalaikė pinigų srauto pozicija. Be to, kaip aprašyta Kanados banko tarnybų diskusijoms skirtame dokumento (41) (angl. „Bank of Canada document“) 1 puslapyje, yra ir kitų Kinijos ir Kanados bankų išduodamų banko akceptų panašumų, pvz., turėtų būti „tiesioginis ir besąlyginis besiskolinančios bendrovės (kliento) nurodymas išmokėti lėšas iš Kanados banke atidarytos kredito linijos (vadinamosios banko akcepto priemonės). Išmokėjus lėšas priimantysis (arba skolinantysis) bankas garantuoja pagrindinę sumą ir palūkanas uždėdamas antspaudą ant dokumento, taip visiškai įsipareigodamas įvykdyti mokėjimą iki termino pabaigos dienos, jei mokėjimo neįvykdytų pagrindinė besiskolinanti bendrovė“. Atsižvelgiant į šį abiejų rinkų panašumą tvirtinimą teko atmesti.

(330)

Kita suinteresuotoji šalis taip pat tvirtino, kad, priešingai nei pagal Kinijos sistemą, Kanados bankai lėšas turi skirti tą dieną, kai išduodamas banko akceptas. Tuo remdamasi ji tvirtino, kad garantijos mokestis apima daugiau banko prievolių, sąnaudų ir rizikos, nei Kinijos sistemoje.

(331)

Dėl to reikėtų pažymėti, kad tai, jog lėšos yra skiriamos, yra neaktualu, nes pagal Kinijos sistemą taip pat numatyta, kad bankai turi skirti lėšas, jei banko akcepto vekselio turėtojas norėtų jį diskontuoti ir turėti lėšas. Įsipareigojimų perdavimu ir galimu lėšų pervedimu banko akcepto turėtojui taip pat paaiškinama, kodėl bankai banko akceptus laiko paskolomis. Dėl prievolių ir rizikos Komisija manė, kad jos yra tokios pačios, nes bankai turi skirti lėšas nuo išdavimo dienos ir jie besąlygiškai įsipareigoja apmokėti banko akceptą banko akcepto termino pabaigos dieną, jei kreditorius neįvykdytų mokėjimo įsipareigojimų.

(332)

Vienas eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad pagal „Bank of Canada document“ kredito linijos nėra teisinis reikalavimas banko akceptui Kanados rinkoje gauti. Dėl to pirmiausia pažymima, kad „Bank of Canada document“ tokio teiginio nėra. Priešingai, jame keliose vietose (42) nurodoma, kad yra nustatyta kredito linijos priemonė. Tuo remiantis tvirtinimas buvo atmestas.

(333)

Taigi pagal pagrindinio reglamento 6 straipsnio c punktą gavėjams suteikta nauda laikomas sumos, kurią bendrovė moka už Kinijos finansų įstaigų teikiamus banko akceptus, ir sumos, kurią bendrovė mokėtų už panašius banko akceptus, gautus Kanados rinkoje (lyginamoji suma), skirtumas.

(334)

Norėdama nustatyti naudą Komisija palygino susijusių atrinktų eksportuojančių gamintojų mokėtą banko akcepto mokestį su CDOR (pripažintas Kanados lyginamasis indeksas už banko akceptus, kurių grąžinimo terminas yra vieni metai ar trumpesnis), pakoreguotą pridėjus tinkamą antkainį, kad būtų atsižvelgta į pirkėjų kreditingumą (antspaudo mokestis). Neturint informacijos apie antspaudo mokesčio dydį naudotas tas pats antkainis, kuris naudotas RMB valiuta suteiktoms paskoloms (žr. 284 konstatuojamąją dalį). Be to, lyginant su padėtimi Kanadoje, ir pagal 6 straipsnio d punkto ii papunktį nauda už kredito linijos priemonę, kuri turėjo būti suteikta, taip pat buvo apskaičiuota remiantis 299 konstatuojamojoje dalyje nurodytu lyginamuoju dydžiu, kaip skaičiavimo pagrindą naudojant didžiausią iš kiekvieno banko gautų banko akceptų įsipareigojimų sumą tam tiktu TL momentu.

(335)

Pagal pagrindinio reglamento 6 straipsnio b punktą nauda iš banko akceptų, kuriais įsipareigojimų mokėjimo tiekėjams terminas buvo pratęstas, taip pat buvo apskaičiuota kaip de facto trumpalaikė paskola be palūkanų susijusiems atrinktiems eksportuojantiems gamintojams. Norėdama nustatyti šią naudą Komisija taikė tą pačią metodiką, kaip aprašyta 284 konstatuojamojoje dalyje, kalbant apie paskolas RMB valiuta.

(336)

Po faktų atskleidimo viena suinteresuotoji šalis tvirtino, kad Komisija per klaidą du kartus apskaičiavo naudą, prie naudos, apskaičiuotos dėl banko akcepto mokesčio, pridėdama „akcepto vekselį – kredito linijos susitarimo mokestį“ ir „akcepto vekselį – lengvatines palūkanas“, kurie turėjo būti sumokėti už de facto paskolą.

(337)

Dėl to reikėtų pažymėti, kad iš turimų įrodymų, susijusių su šiuo konkrečiu eksportuojančiu gamintoju, matyti, kad banko akceptais buvo pratęsti sąskaitų faktūrų, su kuriomis jie buvo susiję, mokėjimo terminai. Dėl to jie laikyti de facto paskola. Tuo remiantis, kaip paaiškinta 335 konstatuojamojoje dalyje, nauda taip pat buvo apskaičiuota kaip trumpalaikė de facto paskola be palūkanų. Be to, kaip paaiškinta 334 konstatuojamojoje dalyje, lyginant su padėtimi Kanados rinkoje, nepaisant de facto paskolos taip pat buvo apskaičiuota nauda už kredito liniją, kuri turėjo būti atidaryta. Remiantis tuo, kas išdėstyta, šis tvirtinimas turėjo būti atmestas.

(338)

Kita suinteresuotoji šalis tvirtino, kad be garantijos mokesčio naudos skaičiuojant kredito linijos naudą buvo atliktas dvigubas skaičiavimas, nes garantijos mokestis turėjo būti laikomas pakankamu finansinėms sąnaudoms ir rizikai, susijusioms su banko akcepto išdavimu, padengti. Ji taip pat tvirtino, kad jei sudaromas raštiškas kredito linijos susitarimas, būtų nepagrįsta laikyti, kad bankas turėtų imti mokestį už tokios kredito linijos atidarymą. Be to, ji tvirtino, kad garantijos mokesčio ir kredito linijos mokesčio lyginamasis dydis turėtų būti pagrįstas tuo pačiu šaltiniu.

(339)

Dėl to daroma nuoroda į 323 konstatuojamąją dalį, kurioje nustatyta, kad skolininkai turi turėti kredito linijos priemonę, pagal kurią jie išmokės lėšas. Be to, kaip minėta 318 konstatuojamojoje dalyje, primenama, kad kelių atrinktų eksportuojančių gamintojų kredito linijos priemonės sutartyse numatyta, kad priemonė gali būti naudojama įvairių rūšių paskoloms, įskaitant banko akceptus. Taip pat „Bank of Canada document“ numatyta, kad „susitarimo ir agentūros mokesčiai taip pat taikomi tiek pirmarūšėms, tiek banko akceptu pagrįstoms kredito linijoms“. Lyginant su padėtimi Kanados rinkoje manyta, kad skaičiuojant naudą būtų pagrįsta įskaičiuoti kredito linijos susitarimo mokestį. Kalbant apie lyginamųjų dydžių šaltinį daroma nuoroda į 3.3.1 skirsnį ir į tai, kad nagrinėdama, ar vykdomas tariamas subsidijavimas teikiant lengvatinį skolinimą, ir jo mastą, Komisija turėjo iš dalies remtis turimais faktais. Bet kuriuo atveju manoma, kad naudota informacija yra pagrįsta ir atspindi įprastas rinkos sąlygas.

(340)

Viena suinteresuotoji šalis tvirtino, kad Komisija neįrodė, kad kiti Kinijos komerciniai bankai būtų sudarę mažiau palankias sąlygas, nepagrindė, kodėl išorės lyginamasis dydis nėra tinkamas, ir neatliko reikiamų koregavimų palyginamumui užtikrinti.

(341)

Dėl to primenama, kad, kaip paaiškinta 3.3.1 skirsnyje, Kinijos vyriausybė lengvatinio skolinimo klausimu bendradarbiavo tik iš dalies ir kad nagrinėdama, ar vykdomas tariamas subsidijavimas teikiant lengvatinį skolinimą, ir jo mastą, Komisija turėjo iš dalies remtis turimais faktais. Dėl tokio bendradarbiavimo iš dalies Komisija negavo susijusios svarbios informacijos ir savo išvadas turėjo pagrįsti turimais faktais. Tuo remdamasi Komisija nustatė, kad Kinijos finansų rinka yra iškraipyta, nes valstybės ir privačioms finansų įstaigoms pavedama arba nurodoma vykdyti vyriausybės politiką ir elektrinių dviračių pramonei teikti paskolas lengvatinėmis normomis, kaip nurodyta 217 ir 222 konstatuojamosiose dalyse. Todėl šis tvirtinimas turėjo būti atmestas.

(342)

Viena suinteresuotoji šalis taip pat tvirtino, kad dėl finansinės padėties CDOR nėra tinkamas lyginamasis dydis. Dėl to daroma nuoroda į 3.5.4.1 skirsnyje atliktus atrinktų eksportuojančių gamintojų kredito reitingų vertinimus. Remiantis tais vertinimais manyta, kad visiems atrinktiems eksportuojantiems gamintojams reikėtų nustatyti BB kredito reitingą. Remiantis tuo, kas išdėstyta, šis tvirtinimas turėjo būti atmestas.

(343)

Viena suinteresuotoji šalis pateikė papildomų nepatikrintų dokumentų ir tvirtino, kad nauda buvo neteisingai apskaičiuota, nes tam tikrus susitarimus reikėjo laikyti atnaujinimais, o ne atskirais susitarimais. Ji taip pat tvirtino, kad jei būtų taikytas administravimo mokestis, jis būtų sumokėtas iki TL. Be to, ši šalis tvirtino, kad Komisija neatsižvelgė į naujausią bylos versiją (su pataisyta skiltimi).

(344)

Dėl pirmojo tvirtinimo, turimais įrodymais negalima patvirtinti, kad toks susitarimas buvo atnaujinimas. Be to, po faktų atskleidimo pateikto šį tvirtinimą paremiančio dokumento nebuvo galima patikrinti, todėl į jį nebuvo galima atsižvelgti. Dėl antrojo tvirtinimo, kredito linijų susitarimai, kurie buvo sudaryti iki TL, apėmė dalį TL, todėl „Giant Group“ per TL gavo naudos dėl jų. Taigi Komisija negalėjo priimti šio tvirtinimo. Dėl trečiojo tvirtinimo, reikėtų pažymėti, kad ši konkreti skiltis nebuvo susijusi su naudos skaičiavimu, todėl koregavimas neturėjo jokios įtakos.

(345)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad visi atrinkti eksportuojantys gamintojai per tiriamąjį laikotarpį naudojosi lengvatiniu skolinimu. Atsižvelgiant į tai, kad buvo skiriamas finansinis įnašas, į naudą eksportuojantiems gamintojams ir subsidijos konkretumą, tos paskolos, kredito linijos ir banko akceptai turėtų būti laikomi kompensuotina subsidija.

(346)

Atrinktoms bendrovių grupėms per tiriamąjį laikotarpį taikant lengvatinį skolinimą nustatyta subsidijų suma:

1 lentelė

Lengvatinis skolinimas

(347)

Skundo pateikėjas teigė, kad „Sinosure“ nagrinėjamojo produkto gamintojams suteikė eksporto kredito draudimą lengvatinėmis sąlygomis.

(348)

MOFCOM ir „Sinosure“ bendrai paskelbtas Pranešimas dėl prekybos skatinimo taikant mokslą ir technologijas bei naudojant eksporto kreditų draudimą strategijos įgyvendinimo (Shang Ji Fa [2004] Nr. 368);

(349)

Pranešimas apie 2006 m. Kinijos eksportuojamų aukštųjų technologijų produktų žinyno paskelbimą, Guo Ke Fa Ji Zi [2006] Nr. 16.

(350)

Trys iš penkių atrinktų eksportuojančių gamintojų grupių per TL turėjo galiojančias eksporto draudimo sutartis su „Sinosure“.

(351)

Kaip pažymėta 157 konstatuojamojoje dalyje, „Sinosure“ tik iš dalies atsakė į specialų klausimyną dėl atrinktiems eksportuojantiems gamintojams suteikto eksporto kredito draudimo. Tačiau, kaip minėta 156–162 konstatuojamosiose dalyse, „Sinosure“ nepateikė patvirtinamųjų dokumentų apie savo įmonės valdymą, kaip antai metinės ataskaitos arba įstatų.

(352)

Tikrinamojo vizito metu Kinijos vyriausybės patalpose „Sinosure“ taip pat dalyvavo ir patvirtino, kad ji visiškai priklauso valstybei.

(353)

Be to, „Sinosure“ nepateikė jokios konkretesnės informacijos apie elektrinių dviračių pramonei teikiamą eksporto kredito draudimą ir įmokų dydį arba išsamių duomenų apie eksporto kredito draudimo veiklos pelningumą. Todėl Komisija turėjo papildyti pateiktą informaciją turimais faktais.

(354)

Remiantis „Sinosure“ klausimyno atsakymais, „Sinosure“ yra valstybės politikos draudimo bendrovė, kurią valstybė įsteigė ir remia siekdama paremti KLR užsienio ekonomikos ir prekybos plėtrą ir bendradarbiavimą. 100 % bendrovės akcijų priklauso valstybei. Joje yra direktorių valdyba ir stebėtojų taryba. Vyriausybė įgaliota paskirti ir atleisti bendrovės vyresniąją vadovybę. Remdamasi klausimyno atsakymais ir tikrinamojo vizito metu pateikta informacija Komisija padarė išvadą, kad esama formalių požymių, jog vyriausybė kontroliuoja „Sinosure“.

(355)

Tuo remdamasi Komisija padarė išvadą, kad Kinijos vyriausybė sukūrė normatyvinį pagrindą, kurio turėjo laikytis Kinijos vyriausybės paskirti ir jai atskaitingi vadovai ir stebėtojai. Taigi Kinijos vyriausybė vadovavosi normatyviniu pagrindu, kad vykdytų reikšmingą „Sinosure“ veiklos kontrolę.

(356)

Komisija taip pat rinko konkrečius įrodymus apie vykdomą reikšmingą kontrolę remdamasi konkrečiomis draudimo sutartimis. Tikrinamojo vizito metu „Sinosure“ tvirtino, kad praktiškai jos įmokos atitinka rinkos sąlygas ir yra grindžiamos rizikos vertinimo principais. Tačiau ji nepateikė konkrečių pavyzdžių, susijusių su elektrinių dviračių pramone arba atrinktais eksportuojančiais gamintojais.

(357)

Kadangi „Sinosure“ pateikė tik dalinę informaciją, Komisija taip pat negalėjo nustatyti jokios konkrečios „Sinosure“ veiklos, susijusios su atrinktiems eksportuojantiems gamintojams suteiktu draudimu, kuri būtų leidusi Komisijai nustatyti, ar „Sinosure“ veikė remdamasi rinkos principais.

(358)

Dėl to Komisija taip pat negalėjo įvertinti, ar „Sinosure“ nustatytos įmokos buvo pakankamos, kad būtų galima padengti „Sinosure“ reikalavimų sąnaudas ir pridėtines išlaidas.

(359)

Be to, Komisija nustatė, kad keli eksportuojantys gamintojai gavo dalinę arba visą grąžinamąją išmoką už bendrovei „Sinosure“ sumokėtas eksporto kredito draudimo įmokas.

(360)

Taigi Komisija padarė išvadą, kad minėtą teisinę sistemą įgyvendina „Sinosure“, vykdydama valdžios funkcijas, susijusias su elektrinių dviračių sektoriumi, todėl pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio b punktą kartu su 3 straipsnio 1 dalies a punkto i papunkčiu ji veikė kaip valstybinė institucija. Be to, „Sinosure“ bendradarbiavo tik iš dalies, todėl negalėjo įrodyti, kad veikė įprastomis rinkos sąlygomis ir kad neteikė naudos atrinktiems eksportuojantiems gamintojams, visų pirma, kad draudimas buvo teikiamas taikant normas, kurios buvo mažesnės už minimalų mokestį, reikalingą „Sinosure“ padengti veiklos sąnaudas. Neturėdama kitų duomenų Komisija padarė išvadą, kad 362 konstatuojamojoje dalyje paaiškintas lyginamasis dydis taip pat būtų geriausias įvertis pakankamai įmokai rinkos sąlygomis nustatyti.

(361)

Komisija taip pat nustatė, kad pagal eksporto draudimo programą teikiamos subsidijos yra konkrečios, nes nevykdant eksporto jų gauti neįmanoma, tad jos priklauso nuo to, ar vykdomas eksportas, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 4 dalies a punkte.

(362)

Kompensuotinos subsidijos suma apskaičiuojama atsižvelgiant į gavėjams, kaip nustatyta, per TL suteiktą naudą. Pagal pagrindinio reglamento 6 straipsnio c punktą gavėjams suteikta nauda laikomas įmokos sumos, kurią bendrovė moka už „Sinosure“ teikiamą trumpalaikį draudimą, ir įmokos sumos, kurią bendrovė mokėtų už panašų rinkoje gautą eksporto kredito draudimą, skirtumas.

(363)

Kadangi „Sinosure“ priklauso apie 90 % eksporto draudimo KLR vidaus rinkos dalis, Komisija negalėjo nustatyti vidaus rinka grįstų draudimo įmokų. Taigi, atsižvelgdama į ankstesnę praktiką, Komisija panaudojo tinkamiausią išorės lyginamąjį dydį, apie kurį turėjo informacijos, t. y. Jungtinių Amerikos Valstijų „Export-Import Bank“ (toliau – „Ex-Im Bank“) ne finansų įstaigoms taikomas įmokų normas eksportuojant į EBPO šalis (43).

(364)

Eksporto draudimo įmokų grąžinamosios išmokos per TL laikytos dotacija. Kadangi nebuvo įrodymų, kad eksportuojantys gamintojai būtų patyrę papildomų išlaidų, dėl kurių reikėtų atlikti koregavimą, nauda buvo apskaičiuota kaip visa per TL gauta grąžinamosios išmokos suma.

(365)

„Yadea“ prašė patikslinti naudos skaičiavimą ir tvirtino, kad nauda nuostolių atveju turėtų būti apskaičiuojama remiantis faktiškai kompensuotu kapitalu, jei jis yra mažesnis už apdraustąjį kapitalą. „Yadea“ taip pat paprašė paaiškinti, kodėl atlikdama skaičiavimą Komisija taikė „atsparumo koeficientą“.

(366)

Dėl to reikėtų pažymėti, kad nauda buvo apskaičiuota taikant 362 konstatuojamojoje dalyje nustatytą metodiką. Kalbant apie naudą, Komisija manė, kad ji turėtų būti skaičiuojama remiantis apdraustuoju kapitalu, kuriuo remtasi ir skaičiuojant „Yadea“ mokėtas įmokas, kaip nurodyta klausimyno atsakymuose. Be to, reikėtų pažymėti, kad nebuvo taikytas joks atsparumo koeficientas. Remiantis tuo, kas išdėstyta, šis tvirtinimas turėjo būti atmestas.

(367)

Atrinktiems eksportuojantiems gamintojams pagal šią schemą per TL nustatyta subsidijų suma:

2 lentelė

Lengvatinis finansavimas ir draudimas: eksporto kredito draudimas

(368)

Skundo pateikėjas teigė, kad elektrinių dviračių pramonei žaliavos (pvz., baterijos, varikliai ir kitos dviračių dalys, surinktos arba ne) buvo tiekiamos už mažesnį nei pakankamą atlygį.

(369)

Atlikdama tyrimą Komisija tikrino informaciją apie atrinktų eksportuojančių gamintojų elektrinių dviračių dalių (baterijų ir variklių) įsigijimą vidaus rinkoje. Kartu Komisija analizavo vienintelio bendradarbiaujančio šių dalių vidaus tiekėjo („Bafang“) kainodaros politiką ir nustatė, kad šiai bendrovei šios dalys vidaus rinkoje buvo tiekiamos mažesnėmis kainomis nei eksportui.

(370)

Kaip išsamiau paaiškinta 163–173 konstatuojamosiose dalyse, Kinijos vyriausybė nebendradarbiavo žaliavų tiekėjų Kinijos vidaus rinkoje klausimu ir atsisakė pateikti paaiškinimų ar svarbios informacijos apie baterijų ir variklių vidaus rinką. Todėl Komisija išvadas pagal pagrindinio reglamento 28 straipsnį turėjo pagrįsti turimais faktais.

(371)

Per tyrimą nustatyta, kad kai kurie dalių atrinktiems eksportuojantiems gamintojams tiekėjai yra valstybės įmonės arba Kinijos dviračių asociacijos (toliau – CBA) nariai. Būdamos CBA narėmis bendrovės turi tam tikrų prievolių įgyvendinti Kinijos vyriausybės politiką elektrinių dviračių pramonėje. Todėl Komisija analizavo su varikliais ir baterijomis susijusią žinomą Kinijos vyriausybės politiką ir, visų pirma, ar tuo pagrindu ir remiantis bet kuria kita turima informacija tokią Kinijos vyriausybės politiką būtų galima suprasti kaip pavedimą variklių ar baterijų tiekėjams produktus vidaus elektrinių dviračių gamintojams parduoti palankesnėmis sąlygomis. Pagaliau Komisija analizavo, ar dėl to Kinijos variklių ir baterijų tiekėjai gavo naudos iš Kinijos vyriausybės.

(372)

Kaip nurodyta 164 konstatuojamojoje dalyje, nors ir prašyta, Kinijos vyriausybė žinomiems Kinijos tiekėjams neperdavė specialaus klausimyno, skirto elektrinių dviračių dalių tiekėjams. Kinijos vyriausybės teigimu, ji neturi jokių įgaliojimų prašyti informacijos iš elektrinių dviračių dalių tiekėjų, nes jie veikia nepriklausomai nuo Kinijos vyriausybės.

(373)

Be to, Kinijos vyriausybė nepateikė tiriamų Kinijos elektrinių dviračių dalių tiekėjų sąrašo ir neatskleidė jų nuosavybės struktūros tvirtindama, kad tai yra konfidenciali informacija. Kinijos vyriausybė taip pat nepateikė išsamios informacijos apie Kinijos elektrinių dviračių žaliavų vidaus rinkos savybes. Pavyzdžiui, kokią dalį vidaus produkcijos pagamina ir suvartoja valstybės įmonės, kokio dydžio yra vidaus rinka, kokia yra valstybės ir arba valstybės įmonių kainodaros politika, žaliavų faktinės kainos vidaus rinkoje, eksporto ar importo apribojimai ar susiję statistiniai duomenys.

(374)

Kaip nurodyta 50 konstatuojamojoje dalyje, tik vienas dviračių dalių tiekėjas („Bafang“), kuris tiekė žaliavas atrinktiems eksportuojantiems gamintojams, pateikė informacijos apie savo veiklą ir savo iniciatyva bendradarbiavo atliekant tyrimą.

(375)

Kadangi Komisija negavo jokios informacijos iš Kinijos vyriausybės, visų pirma, apie vidaus rinkos struktūrą, kainodaros mechanizmus, kainas ir bendrovių akcijų paketus, Komisija manė, kad ji negavo svarbios su tyrimu susijusios informacijos.

(376)

Bendradarbiaujantis tiekėjas yra vienas pagrindinių variklių, skirtų elektrinių dviračių pramonei, gamintojų Kinijoje. Tas pats tiekėjas taip pat pardavė variklius ir baterijas elektrinių dviračių pramonei. Per tyrimą nustatyta, kad bendrovė tokio paties modelio variklius ir baterijas eksportavo skirtingomis kainomis, nelygu rinka, ir kad variklius savo vidaus rinkoje visada parduodavo gerokai mažesnėmis kainomis nei eksportui.

(377)

Kaip minėta 3.2 skirsnyje, Komisija pranešė Kinijos vyriausybei, kad neturėdama žaliavų tiekėjų klausimyno atsakymų ir jokios informacijos, kurią šiuo klausimu būtų pateikusi Kinijos vyriausybė, ji gali savo išvadas grįsti turimais faktais (kiek tai susiję su variklių, baterijų, valdymo blokų ir kitų elektrinių dviračių dalių tiekėjais susijusia informacija) pagal pagrindinio reglamento 28 straipsnio 1 dalį.

(378)

Komisija suteikė Kinijos vyriausybei galimybę teikti pastabas. Tačiau Kinijos vyriausybė šiuo klausimu nepateikė nei pastabų, nei papildomos informacijos ar įrodymų.

(379)

Kaip išsamiau aprašyta 404 konstatuojamojoje dalyje, pirmiausia reikėtų pažymėti, kad Kinijos variklių vidaus rinkoje labai dominuoja Kinijos vidaus tiekėjai, kuriems tenka daugiau nei 90 % rinkos dalies.

(380)

Neturėdama jokios informacijos, kurią Kinijos vyriausybė būtų pateikusi apie elektrinių dviračių variklių vidaus tiekėjų skaičių ir nuosavybės teises, Komisija pirmiausia išanalizavo atrinktų penkių eksportuojančių gamintojų grupių nurodytų tiekėjų padėtį.

(381)

Tuo remdamasi Komisija nustatė 10 Kinijos tiekėjų.

(382)

Iš tų 10 variklių atrinktiems eksportuojantiems gamintojams tiekėjų trys buvo Kinijos dviračių asociacijos (CBA) nariai, įskaitant „Bafang“, o vienas buvo valstybės įmonė. Valstybės įmonei ir CBA nariams teko 41 % viso atrinktiems eksportuojantiems gamintojams tiekto kiekio ir iki 66 % visos vertės per TL. Komisija nustatė, kad kiti trys tiekėjai yra privatūs (jiems tenka 46 % pirkimo apimties ir 29 % pirkimo vertės), o dėl likusių trijų tiekėjų informacijos neturėta (jiems tenka 13 % apimties ir 5 % vertės). Kaip pažymėta 133–134 ir 136–139 konstatuojamosiose dalyse, nagrinėjamuoju laikotarpiu CBA valdė Valstybės taryba. Asociacijos įstatų 3 straipsnyje taip pat nustatyta, kad ji, be kita ko, vykdo valstybės politiką. Be to, CBA įstatuose nustatytos tam tikros prievolės jos nariams, kaip nurodyta 11 straipsnyje, kuriame teigiama, kad nariai „laikosi nacionalinių įstatymų ir dviračių pramonės reglamentų“, taip pat „laikosi asociacijos taisyklių ir reglamentų ir įgyvendina asociacijos rezoliucijas“.

(383)

Tuo remdamasi Komisija manė, kad CBA nariai turi laikytis griežtų asociacijos, kurios verslą reguliuoja ir prižiūri Valstybės tarybos valstybės turto priežiūros ir administravimo komisija, prievolių. Dėl to CBA nariai, įskaitant detalių tiekėjus, laikomi subordinuotaisiais pagrindiniais veiklos vykdytojais dviračių pramonėje, kuriems Kinijos vyriausybė pavedė įgyvendinti nacionalinę politiką, kad būtų pasiekti platesnio masto tikslai, susiję su elektrinių dviračių gamyba. Todėl Komisija toliau nagrinėjo šią politiką.

(384)

Kelios šalys tvirtino, kad CBA yra nepelno asociacija, kurios nariai yra savanoriškai prie jos prisijungusios dviračių pramonės bendrovės, mokslinių tyrimų institucijos ir vietos asociacijos. Šios šalys taip pat tvirtino, kad dauguma CBA narių yra privačios bendrovės.

(385)

Šiuo atžvilgiu Komisija nurodė 166 ir 170 konstatuojamąsias dalis, kuriose paaiškinta, kad Kinijos vyriausybei atsisakius pateikti informaciją apie žaliavų vidaus tiekėjų nuosavybės teises Komisija turėjo remtis turimais faktais. Iš Komisijos turimos informacijos matyti, kad keli CBA nariai yra ir valstybės įmonės.

(386)

Kinijos vyriausybė tvirtino, kad Komisija neįrodė, kad CBA yra valstybinė institucija.

(387)

Šiuo atžvilgiu Komisija nurodė 138 konstatuojamąją dalį ir patvirtino savo išvadą, kad CBA veikia vadovaudamasi politikos gairėmis, o jos veiklą prižiūri „Valstybės taryba, Civilinių reikalų ministerija ir kompetentingas visuomenės verslo padalinys“. Tas pat galiojo ir 2016 m., kai buvo patvirtintas 13-asis dviračių planas.

(388)

Kinijos vyriausybė taip pat tvirtino, kad tik trečdalis atrinktiems eksportuojantiems elektrinių dviračių gamintojams variklius tiekiančių vidaus tiekėjų yra valstybės įmonės ar CBA nariai. Be to, ji pažymėjo, kad pagal galiojančią jurisprudenciją valstybei priklausančios nuosavybės teisės nėra pakankamas motyvas pavedimui ir nurodymui įrodyti.

(389)

Pirmiausia Komisija pažymėjo, kad Kinijos vyriausybė neginčijo jos išvadų, kad didelė dalis variklių vidaus tiekėjų atrinktiems eksportuojantiems gamintojams yra valstybės įmonės ir (arba) CBA nariai. Kadangi bendradarbiauta nebuvo, vien valstybei priklausančios nuosavybės teisės ir (arba) narystė CBA nėra pakankama sąlyga, norint įrodyti, kad vykdomas pavedimas ir nurodymas, tačiau tai yra svarbus elementas šiuo atžvilgiu. Be to, kad 138 konstatuojamojoje dalyje buvo įrodyta, kad tie subjektai vykdė vyriausybės politiką ir siekė vyriausybės nustatytų tikslų, Komisija taip pat nustatė, kaip aprašyta 390–412 konstatuojamosiose dalyse, kad variklių vidaus tiekėjai elektrinių dviračių pramonei veikė Kinijos vyriausybės pavedimu ir nurodymu. Tuo remiantis šios pastabos buvo atmestos.

(390)

Komisija nustatė kelis teisinius šaltinius, kuriuose nurodyta, kad dėl variklių pramonės užimamos pozicijos elektrinių dviračių pramonės tiekimo grandinėje jai teikiama viešoji parama.

(391)

Šie dokumentai – tai 12-asis dviračių ir elektrinių dviračių pramonės penkmečio planas, 13-asis dviračių planas, Lengvosios pramonės plėtros planas (2016–2020 m.), Sudžou savivaldybės vyriausybės bendrojo biuro pranešimas dėl savivaldybės pramonės ir ekonomikos modernizavimo specialiojo fondo administracinių priemonių platinimo (SU FU BAN 2014-137) ir susijęs pranešimas dėl Sudžou savivaldybės specialiojo fondo finansinės programos taikymo 2016 m. ir Tiandzino savivaldybės 13-asis (2016–2020 m.) lengvosios pramonės ir tekstilės plėtros penkmečio planas. Šie dokumentai išnagrinėti 3.1 skirsnyje.

(392)

Šiuose dokumentuose pabrėžiama, kad turi būti gerinama žaliavų, įskaitant variklius, elektrinių dviračių gamintojams kokybė ir eksploatacinės savybės ir užbaigta dviračių pramonės tiekimo grandinė, kad Kinijoje būtų sukurta vertikaliai integruota ir autonominė elektrinių dviračių gamybos grandinė.

(393)

Šiuose dokumentuose taip pat aprašomos paramos elektrinių dviračių gamintojams ir jų tiekėjams įvairios schemos, kaip antai subsidijos lengvatinio finansavimo ir mokesčių nuolaidų / atleidimo nuo mokesčių forma, kai aprašyta 105 ir 106 konstatuojamosiose dalyse.

(394)

Pirmiausia primenama, kad atsižvelgiant į tai, kad Kinijos vyriausybė bendradarbiavo tik iš dalies, žaliavų tiekėjai, išskyrus „Bafang“, nepateikė klausimyno atsakymų, todėl Komisija neturėjo pagrindinės informacijos apie variklių tiekėjų vidaus rinką. Dėl to Komisija pagal pagrindinio reglamento 28 straipsnio 1 dalį turėjo remtis turimais faktais, kad galėtų padaryti išvadas dėl pavedimo. Šiuo atžvilgiu Komisijos turimą informaciją sudarė iš atrinktų eksportuojančių gamintojų surinkta informacija apie jų variklių vidaus tiekėjus, viešai prieinama informacija apie CBA ir jos narius, iš vienintelio bendradarbiaujančio žaliavų tiekėjo gauta informacija ir skundo pateikėjo pateikta speciali pramonės ataskaita dėl variklių Kinijoje.

(395)

Dėl atrinktų eksportuojančių gamintojų tiekėjų Komisija 382 konstatuojamojoje dalyje nustatė, kad CBA nariams, kurie tiekė variklius atrinktiems eksportuojantiems gamintojams, teko 41 % viso vidaus rinkos kiekio, kuris buvo tiektas atrinktiems eksportuojantiems gamintojams, ir iki 66 % visos vidaus rinkos pirkimo vertės per TL. Be to, 382 ir 383 konstatuojamosiose dalyse Komisija padarė išvadą, kad CBA nariai, įskaitant dalių tiekėjus, yra subordinuotieji pagrindiniai veiklos vykdytojai, kuriems pavesta įgyvendinti nacionalinę politiką, kad būtų pasiekti platesnio masto tikslai, susiję su elektrinių dviračių gamyba. Remiantis tuo, kas išdėstyta, ir neturint jokios kitos informacijos tai laikyta tipiška Kinijos variklių vidaus rinkos padėtimi.

(396)

Tiksliau dėl vienintelio bendradarbiaujančio variklių tiekėjo per tyrimą nustatyta, kad jis tokio paties modelio produktus eksportavo skirtingomis kainomis, nelygu rinka, ir kad variklius savo vidaus rinkoje visada parduodavo palankesnėmis kainomis nei eksporto rinkoje. Vidaus rinkos kainos buvo vidutiniškai daugiau nei 33 % mažesnės už eksporto kainas. Tam tikrų modelių produktams šis skirtumas siekė 67 %.

(397)

Per tyrimą taip pat nustatyta, kad tos pačios sąnaudos buvo susijusios su tais pačiais modeliais, nepaisant jų paskirties šalies. Taigi eksportuojamų ir vidaus rinkoje parduodamų modelių kainų skirtumo negalima paaiškinti skirtingomis sąnaudomis. „Bafang“ tvirtino, kad šie kainų skirtumai atsirado dėl didesnių pardavimo sąnaudų eksporto rinkoje. Tačiau per tyrimą nustatyta, kad tik nedidelė kainų skirtumo dalis buvo susijusi su didesnėmis pardavimo sąnaudomis. „Bafang“ netvirtino, kad šį skirtumą būtų galima paaiškinti skirtingomis rinkos sąlygomis, be to, šios prielaidos nepatvirtina per tyrimą nustatyti faktai. Priešingai, „Bafang“, kaip CBA narys, yra asociacijos, kurios 13-uoju dviračių planu siekiama didinti elektrinių dviračių eksportuojančių gamintojų eksportą, kaip minėta 112 ir 113 konstatuojamosiose dalyse, subordinuotoji bendrovė. Dėl to, siekiant prisidėti prie šios pramonės eksporto didinimo, bendrovei pavesta arba nurodyta žaliavas vidaus rinkoje parduoti mažesnėmis kainomis, kad eksportuojantys elektrinių dviračių gamintojai savo produktus eksporto rinkose galėtų siūlyti žymiai mažesnėmis kainomis nei jų konkurentai, kurie variklius turi pirkti nesubsidijuotomis kainomis.

(398)

Kelios šalys tvirtino, kad „Bafang“ sprendimas eksporto rinkose taikyti didesnes kainas nei vidaus rinkoje, neturėtų būti laikomas neracionaliu. Pirma, tai gali būti susiję su sąnaudomis po pardavimo. Antra, tai gali priklausyti nuo skirtingo konkurencijos lygio dviejose rinkose. Trečia, tai gali priklausyti nuo didesnės vidaus paklausos ir „Bafang“ prekių ženklo pripažinimo.

(399)

Dėl pirmojo punkto daroma nuoroda į 397 konstatuojamąją dalį, kurioje šis tvirtinimas jau išnagrinėtas atsižvelgiant į informaciją, kuri buvo patikrinta tiekėjo patalpose. Dėl antrojo ir trečiojo punktų pirmiausia reikėtų pažymėti, kad šis tvirtinimas nebuvo paremtas naujais elementais. Bet kuriuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad Kinijos vyriausybė bendradarbiavo tik iš dalies, kaip aptarta 163–169 konstatuojamosiose dalyse, Komisija neturėjo svarbios informacijos apie skirtingus konkurencijos lygius vidaus ir eksporto rinkose, taip pat apie skirtingų variklių tiekėjų padėtį vidaus rinkoje. Tuo remdamasi Komisija išvadas turėjo grįsti turima informacija, t. y. vieninteliu žaliavų tiekėjų klausimyno atsakymu. Nėra įrodymų, kad toks skirtingas kainodaros lygis vidaus ir eksporto rinkose priklausytų nuo skirtingo konkurencijos lygio jose. Taip pat nėra įrodymų dėl „Bafang“ prekės ženklo pripažinimo ir kaip jis turėjo įtakos skirtingai kainodarai. Jei prekių ženklo pripažinimas apskritai galėtų daryti poveikį vidaus rinkos kainodarai, jis galėtų nulemti didesnę nei konkurentų vidaus rinkoje kainą. Tuo remiantis šis tvirtinimas turėjo būti atmestas.

(400)

Be to, kalbant apie didelį vidaus rinkoje ir eksportui parduodamų variklių kainų skirtumą, ekonomine prasme būtų racionalu daugiau dėmesio skirti variklių pardavimui eksporto rinkose, nes jose galima tikėtis gerokai didesnio pelningumo. Didesnio pelningumo vis tiek būtų galima tikėtis, net jei bendrovė sumažintų variklių eksporto kainas, palyginti su kainomis per TL, siekdama padidinti rinkos dalį trečiųjų šalių rinkose. Taip yra dėl to, kad pelningumas eksporto rinkoje vis tiek būtų gerokai didesnis nei pelningumas vidaus rinkoje. Kartu su didėjančia pardavimo eksportui apimtimi bendras pelningumas net viršytų dabartinį lygį. Nepaisant to, kas išdėstyta, per tyrimą nustatyta, kad „Bafang“ per TL daugiausia veikė vidaus rinkoje. „Bafang“ tvirtino, kad tai, jog iš pardavimo vidaus rinkoje per TL ji galėjo gauti pagrįstą pelną, įrodo, kad ji produkto nepardavė mažesnėmis kainoms savo vidaus rinkoje ir kad jos kainodara nebuvo neracionali.

(401)

Nors ir neginčijama, kad „Bafang“ pardavimas vidaus rinkoje buvo pelningas, iš byloje surinktos informacijos matyti, kad vidaus rinkos kainos buvo gerokai mažesnės už eksporto kainas. Komisija 400 konstatuojamojoje dalyje norėjo pasakyti ne tai, kad racionalus sprendimas būtų gauti pelną, o tai, kad racionalus sprendimas būtų plėsti pardavimą į eksporto rinkas, kuriose būtų galima padidinti pelną atsižvelgiant į didelį kainų skirtumą, aptartą 396 konstatuojamojoje dalyje, arba didinti pardavimo vidaus rinkoje kainą bent iki pardavimo eksportui kainos, kad būtų galima padidinti bendrą pelną.

(402)

„Giant“ taip pat tvirtino, kad pagal Kolegijos ataskaitą „EB – kompensacinės priemonės DRAM lustams (44), veikti „nekomerciškai nėra pakankamas motyvas nurodymui arba pavedimui nustatyti“.

(403)

Šiuo atžvilgiu reikėtų pažymėti, kad, kaip nustatyta 394–397 ir 404 konstatuojamosiose dalyse, išvada dėl pavedimo ir nurodymo nėra grindžiama nustatytu kainų skirtumu, susijusiu su „Bafang“. Šis elementas veikiau laikytas poveikiu, o ne pagrindu pavedimui arba nurodymui nustatyti. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(404)

Be to, Komisija rėmėsi specialia pramonės ataskaita dėl variklių elektriniams dviračiams Kinijoje „2018–2023 Kinijos elektrinių dviračių variklių pramonės rinkos paklausa ir investicijų konsultacinė ataskaita“, kurią parengė „YuboZhiye Market Consulting“ (45). Remiantis aprašymu interneto svetainėje, ataskaita „paremta „YuboZhiye“ mokslininkų pateiktais duomenimis, gautais iš nacionalinių statistikos agentūrų, rinkos stebėsenos duomenų bazių, pramonės asociacijų (mokslinių), importo ir eksporto statistikos departamentų, mokslinių tyrimų institutų ir kitų įstaigų“. Viešai prieinamoje ataskaitoje teigiama, kad dviračių variklių importas 2017 m. sudarė mažiau nei 10 % pardavimo vidaus rinkoje. Todėl Komisija manė, kad akivaizdu, jog kainas nustato vidaus rinkos dalyviai ir jiems importo kainos negali turėti įtakos, nes jos priklauso nuo nustatytų kainų. Tai patvirtinta išanalizavus atrinktų eksportuojančių gamintojų įsigytų variklių importo kainas, kurios už panašius modelius iš esmės atitinka variklių vidaus tiekėjų, įskaitant „Bafang“, taikomas kainas. Tiksliau pagrindinio modelio (variklio įrengimo vietos ir jo galios derinys), kurį per TL atrinkti eksportuojantys gamintojai ir importavo, ir pirko vidaus rinkoje, kaina skyrėsi mažiau nei 3 %.

(405)

Po faktų atskleidimo „Bafang“ nurodė, kad teiginys, jog kainas nustato vidaus rinkos dalyviai ir jiems įtakos negali turėti importo kainos, nebuvo pagrįstas įrodymais. Ji taip pat tvirtino, kad išvada, jog vidaus rinkos kainos atitinka importo kainas, tik rodo adekvatų atlyginimą.

(406)

Šiuo atžvilgiu primenama, kad Kinijos vyriausybei bendradarbiavus tik iš dalies, kaip aptarta 163–173 konstatuojamosiose dalyse, Komisija neturėjo svarbios informacijos apie variklių vidaus rinkos struktūrą ir kainodaros mechanizmą. Todėl Komisija turėjo remtis turimais faktais ir manė, kad 404 konstatuojamojoje dalyje nurodytoje konkrečioje pramonės ataskaitoje pateikta informacija yra pagrįsta. Be to, atsižvelgiant į tai, kad variklių importas sudarė tik 10 % elektrinių variklių suvartojimo Kinijoje 2017 m., nepanašu, kad kitų šalių eksportuotojai galėtų turėti įtakos, bent jau pastebimos, vidaus rinkos kainoms. Bet kuriuo atveju „Bafang“ nepateikė jokių įrodymų šiam tvirtinimui pagrįsti. Tuo remdamasi Komisija šį tvirtinimą atmetė.

(407)

Taigi, neturint Kinijos vyriausybės pateiktos priešingos informacijos, tai, kad variklių kainos Kinijos vidaus rinkoje yra gerokai mažesnės nei eksporto kainos, dar kartą parodo, kad vyriausybė variklių vidaus tiekėjams paveda ir nurodo variklius elektrinių dviračių pramonei parduoti mažomis kainomis, ir parodo neracionalų variklių vidaus tiekėjų elgesį.

(408)

Be to, ataskaitoje pateikta įrodymų, kad elektrinių dviračių pramonė yra subsidijuojama ir kad šios subsidijos skiriamos siekiant bendros naudos elektrinių dviračių pramonei, įskaitant variklių tiekėjus. Tai pagrindžia ši ištrauka:

(409)

Norėdama apibūdinti šios „paramos politikos“ pobūdį Komisija nurodė Lengvosios pramonės plėtros planą (2016–2020). Tiksliau Komisija nurodė tris paramos priemonių grupes, aprašytas 101–106 konstatuojamosiose dalyse.

(410)

Ataskaitoje yra ir kitos svarbios informacijos, kuri rodo, kad Kinijos variklių pramonė yra remiama kaip elektrinių dviračių tiekimo grandinės dalis:

(411)

Taigi ataskaitoje patvirtinama, kad elektrinių dviračių ir variklių pramonės sektoriai yra tarpusavyje susiję ir kad variklių pramonės plėtra yra ypač svarbi elektrinių dviračių pramonės plėtrai. Joje taip pat patvirtinta, kad Kinijos vyriausybė teikia subsidijas variklių gamybai, kuriomis siekiama didinti visos pramonės grandinės, įskaitant elektrinių dviračių pramonę, konkurencingumą.

(412)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad Kinijos vyriausybė paveda arba nurodo Kinijos variklių gamintojams tiekti šią žaliavą elektrinių dviračių vidaus gamintojams už mažesnį nei pakankamą atlygį.

(413)

Po faktų atskleidimo „Giant“ nurodė, kad pagal PPO Apeliacinį komitetą byloje „JAV – kompensacinio muito DRAM lustams tyrimas“„vien politiniai pareiškimai“ negali „reikšti pavedimo ar nurodymo SKP sutarties 1.1 straipsnio a dalies 1 punkto iv papunkčio tikslais“ (46). Be to, „pavedimas ir nurodymas privačiam subjektui suteikiant atsakomybę arba jį įgaliojant reiškia aktyvesnį vaidmenį nei vien skatinimo veiksmai“ (47). Apeliacinis komitetas padarė išvadą, kad „pavedimo ar nurodymo privačiam subjektui“ įrodymas gali reikšti „tam tikrą grasinimo arba raginimo formą“ (48). Be to, „Giant“ taip pat padarė nuorodą į PPO kolegiją byloje „JAV – eksporto apribojimai“, kuri pažymėjo, kad „tiek pavedimo, tiek nurodymo aktas kartu neišvengiamai reiškia šiuos tris dalykus: i) aiškus ir teigiamas veiksmas (perdavimas ar kontroliavimas); ii) skirta konkrečiai šaliai ir iii) subjektas, kurio veiksmas yra konkreti užduotis ar tikslas.“ (49) Todėl vien bendrų reguliavimo įgaliojimų vykdymo priežiūra nėra pakankamas motyvas pavedimui ir nurodymui nustatyti (50).

(414)

Šiuo atžvilgiu reikėtų pažymėti, kad Komisijos išvada nėra pagrįsta vien politiniais pareiškimais, kurie išsamiai apžvelgti 3.1 skirsnyje. Ji taip pat pagrįsta CBA, kuri kaip asociacija jungia ne tik dviračių gamintojus, bet ir variklių gamintojus, kurią prižiūri ir kuriai vadovauja aukščiausia Kinijos valdžios institucija, t. y. Valstybės taryba, vaidmeniu. Be to, primenama, kad CBA nariai privalo įgyvendinti CBA rezoliucijas, todėl laikyti subordinuotaisiais nariais. Šiuo atžvilgiu primenama, kad CBA paskelbė 13-ąjį dviračių planą, kuriuo siekiama visų pirma gerinti elektrinių dviračių eksportuojančių gamintojų eksporto veiklos rezultatus, kaip minėta 112 ir 113 konstatuojamosiose dalyse. Šiuos elementus taip pat galima pagrįsti daugeliu ištraukų iš konkrečių pramonės ataskaitų dėl variklių, kurios yra išvardytos 408–410 konstatuojamosiose dalyse, kuriose teigiama, kad parama variklių sektoriui atitinka jo poziciją elektrinių dviračių tiekimo grandinėje. Tuo remiantis šis tvirtinimas turėjo būti atmestas.

(415)

„Giant“ taip pat teigė, kad Komisija 407 konstatuojamojoje dalyje darydama išvadą prievolę įrodyti taikė atvirkščiai, nurodydama, kad Kinijos vyriausybė bendradarbiavo tik iš dalies. „Giant“ pabrėžė, kad prievolė įrodyti tenka Komisijai ir kad Komisija neįrodė, kad elektrinių dviračių baterijų ir variklių tiekimas praktikoje paprastai pavedamas vyriausybei.

(416)

Šiuo atžvilgiu Komisija manė, kad turimų įrodymų, kurie yra apibendrinti 414 konstatuojamojoje dalyje ir pagrįsti turimais faktais, pakanka, kad būtų galima įrodyti pavedimą ir nurodymą. Taip pat primenama, kad Kinijos vyriausybė nepateikė jokių pastabų ir papildomos informacijos po to, kai buvo informuota, kad dėl žaliavų tiekimo už mažesnį nei pakankamą atlygį Komisija ketina remtis turimais faktais. Tuo remdamasi Komisija mano, kad prievolės įrodyti ji netaikė atvirkščiai. Todėl šis tvirtinimas turėjo būti atmestas.

(417)

Pirmiausia Komisija norėtų priminti, kad Kinijos vyriausybei iš dalies nebendradarbiaujant Komisija išvadas turėjo padaryti remdamasi turimais faktais, kuriuos sudarė speciali skundo pateikėjo pateikta pramonės ataskaita ir vienintelio bendradarbiaujančio variklių tiekėjo, kuris atsakė į Komisijos klausimyną, pateikta informacija.

(418)

Kaip aprašyta 410 konstatuojamojoje dalyje, ataskaitoje pateikti keli įrodymai, kad elektrinių variklių pramonei skirta parama suteikiant „mokesčių grąžinimo paskatas“, taip pat „žemėnaudos, kapitalo paslaugų ir darbo jėgos užtikrinimo“ atžvilgiu.

(419)

Tai patvirtinta ir išvadose, padarytose dėl „Bafang“. Iš tikrųjų atlikus tyrimą nustatyta, kad ši bendrovė gavo kelių rūšių subsidijas, kurias sudarė žemėnaudos teisės už mažesnį nei pakankamą atlygį, sumažinta mokesčių norma ir kelios dotacijos.

(420)

Kelios šalys pateikė pastabų ir nurodė PPO SKP sutarties 14 straipsnio d dalį ir pagrindinio reglamento 6 straipsnio d punktą dėl atlygio pakankamumo, kuris turi būti nustatomas atsižvelgiant į tai, kurioje valstybėje aptariama prekė ar paslauga suteikta ar nupirkta, vyraujančias rinkos sąlygas. Kitaip tariant naudojamas lyginamasis dydis turėtų būti susijęs su Kinijos rinkoje vyraujančiomis sąlygomis, arba pagrįstas kitos šalies ar pasaulio rinkoje, kuri yra prieinama gavėjui, vyraujančiomis sąlygomis.

(421)

Komisija nustatė, kad atsižvelgiant į taikomą nacionalinę ir sektorių politiką, kurią įgyvendina ekonominės veiklos vykdytojai, KLR rinkoje vyraujančios sąlygos buvo iškraipytos. Be to, kadangi Kinijos vyriausybė bendradarbiavo tik iš dalies, Komisija neturėjo svarbios informacijos apie padėtį Kinijos variklių rinkoje ir apie galimus koregavimus, kuriuos reikėjo atlikti. Kalbant apie kitos šalies ar pasaulio rinkoje vyraujančias sąlygas, nebuvo galima gauti pakankamai išsamios informacijos, kuria remiantis būtų galima atlikti prasmingą palyginimą. Dėl to Komisija turėjo remtis turima informacija. Tuo remdamasi Komisija padarė išvadą, kad Kinijos rinkoje vyraujančiomis sąlygomis nebuvo galima pateisinti koregavimų, ir todėl apskaičiavo lyginamąjį dydį, naudodama 432 konstatuojamojoje dalyje aprašytą metodiką.

(422)

Kelios šalys tvirtino, kad Komisija turėjo naudoti atrinktų bendradarbiaujančių gamintojų variklių importo kainas kaip neiškraipytą lyginamąjį dydį.

(423)

Šiuo atžvilgiu, atsižvelgiant į variklių vidaus teikėjams tenkančią vidaus rinkos dalį ir tai, kad jie nustato kainas Kinijos rinkoje, kaip nurodyta 404 konstatuojamojoje dalyje, buvo manoma, kad nebūtų tikslinga naudoti importo kainų kaip lyginamojo dydžio, nes šių kainų lygis buvo taip pat paveiktas tų pačių vidaus rinkos iškraipymų. Tuo remiantis šis tvirtinimas turėjo būti atmestas.

(424)

„Giant“ ir Kinijos vyriausybė tvirtino, kad Komisijos požiūris pažeidė PPO SKP sutarties 1 straipsnio 1 dalies b punktą, 10 straipsnį ir 32 straipsnio 1 dalį, nes Komisija negali vengti savo prievolių, kad padarytų išvadą, jog gamintojams yra pavedama arba nurodoma. Šiuo atžvilgiu „Giant“ tvirtino, kad Komisija privalo: 1) išanalizuoti, ar gamintojams buvo teiktos subsidijos; 2) išanalizuoti, ar varikliai ir baterijos buvo įsigyti įprastomis rinkos sąlygomis; 3) apskaičiuoti, kiek subsidijų buvo perleistos.

(425)

Šiuo atžvilgiu manoma, kad Komisijos išvada yra pagrįsta pakankamai išsamiais motyvais, kurie yra apibendrinti 414 konstatuojamojoje dalyje. Dėl „Giant“ pastabų Komisija mano, kad atsižvelgiant į tai, kad Kinijos vyriausybė nebendradarbiavo, ir į tai, kad tik vienas tiekėjas bendradarbiavo savo iniciatyva, ji neturėjo svarbios informacijos. Vis dėlto remiantis turima informacija ir Komisijos atlikta analize manyta, kad sąlygos padaryti išvadą dėl pavedimo ir nurodymo buvo įvykdytos. Dėl to, ar subsidijos buvo perleistos, Komisija šio aspekto neanalizavo, todėl tvirtinimas laikytas neaktualiu. Tuo remiantis šiuos tvirtinimus teko atmesti.

(426)

Kaip nurodyta 390–412 konstatuojamosiose dalyse, keliais teisiniais dokumentais, kurie yra konkrečiai skirti elektrinių dviračių sektoriaus bendrovėms, žaliavų tiekėjams nurodoma variklius elektrinių dviračių pramonei tiekti už mažesnį nei pakankamą atlygį. Remiantis tais dokumentais akivaizdu, kad žaliavų tiekėjai variklius tiekia tik tam tikriems Kinijos vyriausybės politiką vykdantiems pramonės sektoriams ir (arba) įmonėms.

(427)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad subsidijos tiekiant variklius už mažesnį nei pakankamą atlygį paprastai nėra skiriamos visai pramonei, o yra konkrečios, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punkte. Be to, jokia suinteresuotoji šalis nepateikė jokių įrodymų, kad tokios formos subsidijos būtų skiriamos remiantis objektyviais kriterijais arba sąlygomis, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies b punkte.

(428)

Visi atrinkti eksportuojantys gamintojai variklius pirko vidaus rinkoje, daugiausia iš nesusijusių bendrovių, bet kartu ir importavo tam tikrą jų kiekį. Nedidelis kiekis įsigytas iš susijusių bendrovių. „Bafang“ buvo kai kurių gamintojų pagrindinis tiekėjas, kuriam teko didesnė nei 50 % pirkimo apimtis.

(429)

Kaip paaiškinta 396 konstatuojamojoje dalyje, „Bafang“, kaip subordinuotasis veiklos vykdytojas, kuriam buvo pavesta įgyvendinti nacionalinę politiką, variklius vidaus rinkoje pardavė gerokai mažesnėmis kainomis nei eksportui. Dėl to Kinijos eksportuojantys gamintojai gavo naudos iš variklių, parduotų už mažesnį nei pakankamą atlygį.

(430)

Kelios šalys tvirtino, kad pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio a ir b punktus tik vyriausybė gali teikti subsidiją. Kadangi „Bafang“ yra privati bendrovė, ji negali būti laikoma vyriausybe, kaip apibrėžta 2 straipsnio b punkte, todėl negali būti subsidijų teikėja.

(431)

Šiuo atžvilgiu laikyta, kad atsižvelgiant į 412 konstatuojamojoje dalyje padarytą išvadą ši pastaba buvo nesusijusi, t. y. Kinijos vyriausybė paveda ir nurodo variklių tiekėjams elektrinių dviračių gamintojams tiekti šią žaliavą už mažesnį nei pakankamą atlygį.

(432)

Atrinktų bendrovių gauta nauda apskaičiuota palyginus „Bafang“ per TL taikytas variklių vidaus rinkos ir eksporto kainas. Palyginimas atliktas naudojant variklių įrengimo vietos (variklis su stebule ar centrinis variklis) ir galios (kW) derinį. Apskaičiuotas procentinis dydis pritaikytas atrinktų eksportuojančių gamintojų kainoms, mokėtoms perkant variklius iš vidaus tiekėjų. Koregavimų neatlikta.

(433)

„Giant Group“ tvirtino, kad nėra sąsajos tarp vietoje įsigytų variklių ir elektrinių dviračių, kuriuos ji eksportavo į ES.

(434)

Šiuo atžvilgiu manoma, kad 428–429 konstatuojamosiose dalyse apibrėžta nauda gauta dėl elektrinių dviračių eksportuojantiems gamintojams tekusio privalumo pirkti variklius vidaus rinkoje už mažesnį nei pakankamą atlygį, ir ji nebuvo susijusi su konkrečiais parduotų elektrinių dviračių modeliais. Todėl padaryta išvada, kad „Giant Group“ gavo naudos, kai pirko variklius vidaus rinkoje iškraipytomis kainoms dėl Kinijos vyriausybės vykdomo pavedimo ir nurodymo, kaip aprašyta 394–412 konstatuojamosiose dalyse. Tuo remiantis šis tvirtinimas turėjo būti atmestas.

(435)

Dėl pardavimo vidaus rinkoje „Bafang“ tvirtino, kad į sandorių sąrašą, kuriuo remtasi nustatant vidutinę vidaus rinkoje parduotų variklių kainą, buvo įtraukti pardavimai susijusiai bendrovei. Be to, „Bafang“ patikslino, kad šie susiję pardavimai buvo skirti eksportui, nes jos susijusi bendrovė veikė kaip vidaus prekiautojas, atsakingas už pardavimą eksportui. Todėl „Bafang“ prašė Komisijos iš vidutinės pardavimo vidaus rinkoje kainos skaičiavimo išbraukti šiuos pardavimus.

(436)

Komisija priėmė šį prašymą ir išbraukė šiuos pardavimus iš vidutinės pardavimo vidaus rinkoje kainos skaičiavimo, nes ją tenkino „Bafang“ pateikti įrodymai, kad šie pardavimai iš tiesų turi būti laikomi pardavimu eksportui per vidaus susijusį prekiautoją. Bet kuriuo atveju byloje nebuvo įrodymų, ar šiems pardavimams susijusiam prekiautojui turėjo įtakos pardavimas įprastomis rinkos sąlygomis, kaip toliau paaiškinta 437–441 konstatuojamosiose dalyse. Taigi, skaičiavimas buvo atitinkamai iš dalies pakeistas, kad būtų atsižvelgta tik į pardavimą vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams.

(437)

Dėl vidutinių pardavimo eksportui kainų „Bafang“ tvirtino, nurodydamas tuos pačius pardavimus, kurie aptarti 435 ir 436 konstatuojamosiose dalyse, kad variklių, eksportuotų per vidaus susijusį prekiautoją, kainos turėtų būti tinkamai pakoreguotos, kad būtų išbrauktos su pastarosiomis susijusios PBA išlaidos ir pelnas.

(438)

Šiomis aplinkybėmis nebuvo įmanoma nustatyti, ar „Bafang“ ir susijusios bendrovės sandoriai buvo sudaryti įprastomis rinkos sąlygomis, ar šios susijusios bendrovės pardavimą eksportui nesusijusiems pirkėjams reikėtų pakoreguoti pridedant pagrįstą pelno ir PBA išlaidų sumą. Bet kuriuo atveju lyginamasis dydis pardavimo eksportui kainai nustatyti turėtų būti pagrįstas nepriklausomo pirkėjo mokėta faktine eksporto kaina, nes ji laikyta rinkos kaina, kuri yra nepaveikta vidaus rinkos iškraipymų, nepaisant „Bafang“ prekiautojo PBA išlaidų ir pelno lygio. Todėl siekdama užtikrinti tinkamą pardavimo vidaus rinkoje ir pardavimo eksportui tuo pačiu prekybos lygiu palyginimą ir pardavimo vidaus rinkoje kainos koregavimo, kaip paaiškinta 435 ir 436 konstatuojamosiose dalyse, nuoseklumą, Komisija nusprendė išbraukti šiuos netiesioginius pardavimus eksportui per susijusį vidaus prekiautoją ir iš dalies atitinkamai pakeitė vidutinės eksporto kainos skaičiavimą. Taigi, vidaus ir eksporto kainos buvo palygintos atsižvelgiant tik į tiesioginį „Bafang“ pardavimą nepriklausomiems pirkėjams tiek vidaus, tik eksporto rinkose. Tokio pakoreguoto pardavimo tipiškumas vis tiek liko reikšmingas ir sudarė beveik 70 % viso pardavimo eksportui. Šie nustatyti faktai visoms suinteresuotosioms šalims buvo dar kartą atskleisti papildomame galutinio faktų atskleidimo dokumente.

(439)

Po šio faktų atskleidimo „Bafang“ tvirtino, kad jo susijusios bendrovės pardavimas eksportui nesusijusiems pirkėjams neturėtų būti išbrauktas, ir toliau tvirtino, kad atitinkami pardavimo sandoriai turėtų būti tinkamai pakoreguoti išbraukiant PBA išlaidas ir pelną. „Bafang“ taip pat tvirtino, kad Komisija galėjo paprašyti pateikti šią informaciją atlikdama tyrimą, kad galėtų įvertinti, ar pardavimas susijusiems pirkėjams buvo vykdomas įprastomis rinkos sąlygomis.

(440)

Šiuo atžvilgiu reikėtų priminti, kad kainos lygintos siekiant tik nustatyti lyginamąjį dydį varikliams, parduotiems už mažesnį nei pakankamą atlygį. Po „Bafang“ pastabų po faktų atskleidimo manyta, kad būtų tikslinga išbraukti eksporto sandorius, vykdytus per susijusį prekiautoją, kaip tvirtino „Bafang“, nes į tokius sandorius buvo įtrauktos PBA išlaidos ir pelnas ir nebuvo galima nustatyti, ar šių sandorių pardavimo kainos buvo patikimos.

(441)

Be to, reikėtų paaiškinti, kad Komisijos tarnybos apie PBA išlaidas ir pelną prekiaujančios bendrovės lygmeniu sužinojo tik po tikrinamojo vizito ir kad „Bafang“ šio klausimo nekėlė, kai pateikė informaciją apie pelningumą dviejose skirtingose rinkose arba kai identifikavo elementus, kuriais būtų galima pagrįsti vidaus ir eksporto kainų skirtumą (žr. 397 konstatuojamąją dalį). Pagaliau reikėtų pažymėti, kad „Bafang“ nepagrindė savo tvirtinimo įrodymais, nes su pastabomis po faktų atskleidimo ar pakartotinio faktų atskleidimo nepateikė jokios kitos informacijos apie tokių PBA išlaidų ir pelno lygį. Bet kuriuo atveju, kaip paaiškinta 437 konstatuojamojoje dalyje, teisingą pardavimo eksportui lyginamąjį dydį buvo galima pagrįsti tik faktine kaina galutiniam pirkėjui, nepaisant jokių tarpinių pardavimų ir prekiautojų atitinkamų PBA išlaidų ir pelno lygių, nes jie buvo neaktualūs nustatant tinkamą rinkos kainą su subsidija gaunamai naudai apskaičiuoti. Tuo remdamasi Komisija šiuos tvirtinimus atmetė.

(442)

Atrinktiems eksportuojantiems gamintojams pagal šią schemą per TL nustatyta subsidijų suma:

3 lentelė

Variklių tiekimas už mažesnį nei pakankamą atlygį

(443)

Neturėdama jokios informacijos, kurią Kinijos vyriausybė būtų pateikusi apie elektrinių dviračių baterijų vidaus tiekėjų skaičių ir nuosavybės teises, Komisija turėjo remtis turimais faktais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 28 straipsnio 1 dalyje. Šiuo atžvilgiu ji analizavo specialią pramonės ataskaitą dėl Kinijos elektrinių dviračių ličio baterijų pramonės, kurią pateikė skundo pateikėjas, ir penkių atrinktų eksportuojančių gamintojų baterijų tiekėjų padėtį.

(444)

Lygiagrečiai Komisija nustatė 23 Kinijos baterijų tiekėjus, iš kurių bent 3 yra CBA nariai ir bent vienas iš dalies priklauso valstybei. Šiems tiekėjams per TL teko 33 % viso baterijų kiekio ir 31 % visos šių pirkimų vertės. Kaip pabrėžta 133–139 konstatuojamosiose dalyse, nagrinėjamuoju laikotarpiu CBA valdė Valstybės taryba. Be to, kaip nurodyta 382 konstatuojamojoje dalyje, CBA savo nariams nustato tam tikras prievoles dėl nacionalinės politikos įgyvendinimo.

(445)

Tuo remdamasi Komisija manė, kad CBA nariai turi laikytis griežtų asociacijos, kurios verslą reguliuoja ir prižiūri Valstybės tarybos valstybės turto priežiūros ir administravimo komisija, prievolių. Dėl to CBA nariai, įskaitant baterijų tiekėjus, laikomi subordinuotaisiais pagrindiniais veiklos vykdytojais dviračių pramonėje, kuriems pavesta įgyvendinti nacionalinę politiką, kad būtų pasiekti platesnio masto tikslai, susiję su elektrinių dviračių gamyba. Todėl ir baterijų atveju Komisija toliau nagrinėjo šią politiką.

(446)

Panašiai kaip variklių atveju kelios šalys tvirtino, kad CBA yra nepelno asociacija, kurios nariai yra savanoriškai prie jos prisijungusios dviračių pramonės bendrovės, mokslinių tyrimų institucijos ir vietos asociacijos. Šios šalys taip pat tvirtino, kad dauguma CBA narių yra privačios bendrovės.

(447)

Šiuo atžvilgiu daroma nuoroda į 166 ir 168 konstatuojamąsias dalis, kuriose paaiškinta, kad Kinijos vyriausybei atsisakius pateikti informaciją apie žaliavų vidaus tiekėjų nuosavybės teises Komisija turėjo remtis turimais faktais. Tai rodo, kad keli CBA nariai yra ir valstybės įmonės.

(448)

Kinijos vyriausybė tvirtino, kad Komisija neįrodė, kad CBA yra valstybinė institucija.

(449)

Šiuo atžvilgiu daroma nuoroda į 138 konstatuojamąją dalį ir patvirtinama išvada, kad CBA veikia vadovaudamasi verslo gairėmis, o jos veiklą prižiūri „Valstybės taryba, Civilinių reikalų ministerija ir kompetentingas visuomenės verslo padalinys“. Tas pat galiojo ir 2016 m., kai buvo patvirtintas 13-asis dviračių planas.

(450)

Kinijos vyriausybė taip pat tvirtino, kad pagal galiojančią jurisprudenciją valstybei priklausančios nuosavybės teisės nėra pakankamas motyvas pavedimui ir nurodymui įrodyti.

(451)

Vien valstybei priklausančios nuosavybės teisės nėra pakankama sąlyga, norint įrodyti, kad vykdomas pavedimas ir nurodymas, tačiau tai yra svarbus elementas šiuo atžvilgiu. Be to, reikėtų pažymėti, kad, kaip nurodyta 452–484 konstatuojamosiose dalyse, Komisijos analizė yra paremta keliais kitais veiksniais, kuriais grindžiamas argumentas, kad baterijų vidaus tiekėjai elektrinių dviračių pramonei veikė Kinijos vyriausybės pavedimu ir nurodymu. Tuo remiantis šias pastabas teko atmesti.

(452)

Komisija nustatė kelis teisinius šaltinius, kuriuose nurodyta, kad dėl baterijų pramonės užimamos pozicijos elektrinių dviračių pramonės tiekimo grandinėje jai teikiama viešoji parama.

(453)

Pirmasis dokumentas yra Kinijos vyriausybės parengtas Lengvosios pramonės plėtros planas (2016–2020 m.) 13-ajam penkmečio planui ir strategijai „Pagaminta Kinijoje 2025“ įgyvendinti. Plane baterijos įvardijamos kaip vienas pagrindinių pramonės sektorių. Dėl baterijų plane rekomenduojama „skatinti ekologišką, saugią, didelio veiksmingumo ir ilgalaikę baterijų pramonės plėtrą. Spartinti ličio jonų baterijų didelio veiksmingumo elektrodų medžiagų, baterijų diafragmų, elektrolitų, naujos rūšies pridėtinės ir pažangios sistemos integravimo technologijų, naujos rūšies švino baterijų technologijų, kaip antai apvijų ir švino ir anglies baterijų, ir naujos kartos švino baterijų, kaip antai dvipolių ir ne švino plokštelių tinklelio ir pagrindinių medžiagų, MTTP ir industrializaciją. Skirti dėmesį naujos rūšies pirminei baterijai, naujos rūšies švino baterijai, naujų rūšių energiją naudojančiam automobiliui skirtai galios baterijai ir kuro elementams. Paspartinti švino įmonių techninės įrangos pertvarkymą ir atnaujinimą pagal Rūgštinių švino baterijų pramonės standartines sąlygas (2015 m. leidimas). Aktyviai skatinti švino baterijų atliekų perdirbimo sistemos kūrimą“.

(454)

Plane taip pat nurodytos konkrečios politikos priemonės, skirtos skatinti kiekvieną iš šių pagrindinių pramonės sektorių. Jos aprašytos 101–106 konstatuojamosiose dalyse ir, be kita ko, apima lengvatinį skolinimą, eksporto kredito draudimo paramą ir mokesčių politikos paramą.

(455)

Antrasis dokumentas – strategija „Pagaminta Kinijoje 2025“. Tai nacionalinė strategija, skirta dešimčiai pagrindinių sektorių, kurie laikotarpiu iki 2025 m. gaus specialią paramą ir dėmesį. Parama teikiama kaip valstybės bankų paskolos nekomerciniu pagrindu ir, be kitų lengvatų, kaip atleidimas nuo tam tikrų standartų ir taisyklių laikymosi. Kinijos baterijų pramonė priklauso pagal nacionalinę strategiją remiamoms sritims. Tai akivaizdu iš šios citatos:

(456)

Trečiasis dokumentas yra 13-asis dviračių ir elektrinių dviračių pramonės penkmečio planas, kuriame išvardyti pagrindiniai tikslai, prioritetai ir paramos schemos dviračių ir elektrinių dviračių pramonei, taip pat jų pagrindinių susidedamųjų dalių pramonei, įskaitant baterijų pramonę:

(457)

Ketvirtasis dokumentas – tai 2015 m. priimtas ir tiriamojo laikotarpio pradžioje taikytas 12-asis baterijų pramonės penkmečio planas:

(458)

Penktasis dokumentas yra 2016 m. sausio 18 d. Kinijos cheminės ir fizinės energijos pramonės asociacijos priimtas 13-asis baterijų pramonės penkmečio planas:

(459)

Be išvardytų teisinių šaltinių Komisija rėmėsi Kinijos elektrinių dviračių ličio baterijų pramonės ataskaita („Yubo Zhiye Business consulting“). Ataskaitoje („Išsami ličio jonų baterijų elektriniams dviračiams analizė 2018–2023 m. ir rekomendacijų ataskaita dėl 13-ojo plėtros penkmečio plano“) (51), kuri yra viešai prieinama konsultacinės bendrovės interneto svetainėje (www.chinabgao.com), patvirtinama, kad pramonei skiriama labai daug subsidijų ir kad subsidijos skiriamos siekiant bendros naudos elektrinių dviračių pramonei:

(460)

Taigi, šie dokumentai rodo, kad vyriausybė remia baterijų pramonę, be to, juose apibūdinamos esamos paramos priemonės, kuriomis baterijų pramonė galėjo naudotis pastaraisiais metais (lengvatinis skolinimas, mokesčių nuolaidos / atleidimas nuo mokesčių ir eksporto kredito draudimas). Be to, juose pabrėžiama, kad reikia toliau integruoti baterijų ir elektrinių dviračių pramonės sektorius vykdant pažangų bendradarbiavimą ir kuriant aljansus, ir pripažįstama, kad vykdoma subsidijų elektrinių dviračių baterijoms politika siekiant skatinti elektrinių dviračių populiarinimą ir eksportą.

(461)

Tuo remdamasi Komisija padarė išvadą, kad baterijų pramonė yra remiama pramonė, kuri gali naudotis įvairiomis subsidijomis, o jos plėtra yra glaudžiai susijusi su elektrinių dviračių pramonės plėtra.

(462)

Kadangi Kinijos vyriausybė bendradarbiavo tik iš dalies, žaliavų tiekėjai nepateikė klausimyno atsakymų, todėl Komisija neturėjo pagrindinės informacijos apie baterijų tiekėjų vidaus rinką. Dėl to Komisija pagal pagrindinio reglamento 28 straipsnio 1 dalį turėjo remtis turimais faktais, kad galėtų padaryti išvadas dėl pavedimo. Šiuo atžvilgiu Komisijos turimą informaciją sudarė vyriausybės planai, kaip aprašyta 3.1 skirsnyje, iš atrinktų eksportuojančių gamintojų surinkta informacija apie jų baterijų vidaus tiekėjus, viešai prieinama informacija apie CBA ir jos narius ir iš vienintelio bendradarbiaujančio žaliavų tiekėjo „Bafang“ gauta informacija.

(463)

Komisija nustatė kelis teisinius šaltinius, kuriuose nurodoma, kad Kinijos vyriausybė ėmėsi veiksmų baterijų sąnaudoms sumažinti, kad tolesnės elektrinių dviračių gamybos grandies pramonei suteiktų naudos.

(464)

Pirmasis dokumentas yra 13-asis dviračių planas. Plane nurodyta, kad esminė pažanga bus pasiekta šešių pagrindinių technologijų srityje. Viena jų – rūgštinių švino baterijų ir ličio jonų baterijų veiksmingumo visapusiškas tobulinimas. Plane taip pat nustatyti trys kiekybiniai tikslai:

(465)

Antrasis dokumentas – 13-asis baterijų penkmečio planas. Plane nustatytos kelios sąsajos su tolesnės gamybos grandies pramone ir visų pirma su elektrinių dviračių pramone, kaip aprašyta 458 konstatuojamojoje dalyje. Be to, jame nustatyta baterijų pramonės ir elektrinių dviračių pramonės subsidijavimo sąsaja: rekomenduojama parengti subsidijų ličio jonų baterijomis varomiems elektriniams dviračiams politiką, siekiant skatinti ličio jonų baterijomis varomų elektrinių dviračių populiarinimą“ (V skyrius, V skirsnis).

(466)

Trečiasis dokumentas yra 459 konstatuojamojoje dalyje aprašyta konkreti pramonės ataskaita dėl baterijų, kurioje patikslinama, kad „ličio jonų baterijos ateityje daugiausia bus skirtos elektriniams įrankiams, lengviesiems elektriniams dviračiams, naujų rūšių energija varomoms transporto priemonėms ir energijos kaupimo sistemoms“ (V skyrius, II skirsnis). Tai paaiškina Komisijos supratimą, kad Kinijos elektrinių dviračių pramonė keičiasi ir renkasi naudoti ličio baterijas. Tai patvirtinta ir atrinktų eksportuojančių gamintojų klausimyno atsakymuose.

(467)

Ketvirtasis dokumentas – Tiandzino savivaldybės ekonomikos ir informacinių technologijų komisijos paskelbta „Nuomonė dėl tolesnio dviračių pramonės sveikos plėtros mūsų mieste skatinimo įgyvendinimo“. Pagal 13-ojo dviračių plano nuostatas minėtoje nuomonėje rekomenduojama gaminant elektrinius dviračius naudoti vidaus rinkoje įgyjamas baterijas ir sumažinti jų sąnaudas: „pasikliaudami šalies pirmaujančiomis ličio baterijų ir medžiagų MTTP ir gamybos įmonėmis, kaip antai „Lishen“, BAK ir „Gateway“, stiprinsime didelio veiksmingumo, mažų sąnaudų, saugių ir patikimų ličio baterijų elektriniams dviračiams ir susijusių pagalbinių technologijų MTTP“ .

(468)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, akivaizdu, kad pagal Kinijos vyriausybės parengtą politiką nustatyta ličio jonų baterijų pramonės ir elektrinių dviračių pramonės plėtros sąsaja. Be to, pagal minėtą politiką numatoma, kad baterijų pramonė, gaudama subsidijas, sumažins sąnaudas ir kainas, kad paskatintų elektrinių dviračių pramonės plėtrą. Tai akivaizdžiai rodo, kad vykdydama šią politiką Kinijos vyriausybė paveda ir nurodo baterijų gamintojams baterijas tolesnės elektrinių dviračių gamybos grandies pramonei parduoti mažomis kainomis.

(469)

Dėl atrinktų eksportuojančių gamintojų baterijų tiekėjų Komisija 444 konstatuojamojoje dalyje nustatė, kad CBA nariams, kurie tiekė baterijas atrinktiems eksportuojantiems gamintojams, teko 33 % viso vidaus rinkos kiekio, kuris buvo tiektas atrinktiems eksportuojantiems gamintojams, ir 31 % visos vidaus rinkos pirkimo vertės per TL. Be to, 383 konstatuojamojoje dalyje Komisija padarė išvadą, kad CBA nariai, įskaitant dalių tiekėjus, yra subordinuotieji pagrindiniai veiklos vykdytojai, kuriems pavesta įgyvendinti nacionalinę politiką, kad būtų pasiekti platesnio masto tikslai, susiję su elektrinių dviračių gamyba. Remiantis tuo, kas išdėstyta, ir neturint jokios kitos informacijos tai laikyta tipiška Kinijos baterijų vidaus rinkos padėtimi.

(470)

Tiksliau, kadangi nebendradarbiavo nė vienas baterijas gaminantis tiekėjas, Komisija turėjo remtis iš „Bafang“, kuri baterijas pardavė vidaus rinkoje ir eksportui, gauta informacija. Šiomis aplinkybėmis per tyrimą nustatyta, kad bendrovė tokių pačių modelių baterijas vidaus rinkoje pardavė daug palankesnėmis (mažesnėmis) kainomis nei eksportui. Skirtumas per TL siekė 30–50 %.

(471)

Kelios šalys tvirtino, kad „Bafang“ baterijų pardavimo negalima naudoti kaip lyginamojo dydžio dėl toliau nurodytų priežasčių. Pirma, „Bafang“ nėra baterijų gamintojas. Antra, dalis „Bafang“ eksportuotų ir vidaus rinkoje parduotų baterijų yra importuojamos. Jos taip pat tvirtino, kad „Bafang“ kainų palyginimo negalima naudoti kaip baterijų lyginamojo dydžio, nes „Bafang“ per TL parduotų baterijų kiekis buvo labai nedidelis.

(472)

Dėl to pirmiausia primenama, kad atsižvelgdama į tai, kad Kinijos vyriausybė bendradarbiavo tik iš dalies, kaip nurodyta 3.3.3 skirsnyje, o baterijų gamintojai visai nebendradarbiavo, Komisija savo išvadas pagal pagrindinio reglamento 28 straipsnį turėjo pagrįsti turimais faktais. Tuo remiantis manyta, kad turimi faktai, t. y. atitinkami duomenys, susiję su „Bafang“, buvo tinkami ir pagrįsti. Antra, atsižvelgiant į nacionalinę politiką ir dviračių plano nuostatas, kurias paskelbė CBA ir kuriomis visų pirma siekiama gerinti ličio baterijų kainos santykį ir elektrinių dviračių eksportuojančių gamintojų eksporto veiklos rezultatus, kaip minėta 112, 113 ir 464 konstatuojamosiose dalyse, manyta, kad tiekimo šaltinis, t. y. tai, ar baterijos buvo gaminamos viduje, ar perkamos vidaus rinkoje, ar netgi importuojamos, buvo neaktualu. Tyrimo tikslams aktualu yra skirtumas tiriamojo produkto gamintojams tarp faktiškai sumokėtų subsidijuotų baterijų kainų ir tipinės rinkos kainos, kurią jie būtų mokėję, jei nebūtų subsidijavimo. Remiantis tuo, kas išdėstyta, šie tvirtinimai turėjo būti atmesti.

(473)

Šie modeliai buvo vienodi, nes jų vidinis produkto nuorodos kodas ir jų galia (pagal mAH) buvo tokie patys. Tačiau nebuvo galima pagrįsti didelio kainų skirtumo, nustatyto tarp tų pačių modelių vidaus ir eksporto rinkų. Panašiai kaip ir variklių atveju, byloje neturėta informacijos, kuria remiantis būtų galima paaiškinti, kad kainos skyrėsi dėl tam tikrų rinkos sąlygų skirtingose rinkose, kuriose baterijos buvo parduodamos. Ši prielaida ypač neatitiko per tyrimą surinktos informacijos t. y. kad „Bafang“, kaip CBA narys, yra asociacijos subordinuotoji bendrovė ir kad 13-uoju dviračių planu, kuris tiesiogiai taikomas CBA, siekiama didinti elektrinių dviračių eksportuojančių gamintojų eksportą, kaip minėta 112 ir 113 konstatuojamosiose dalyse. Dėl to, siekiant prisidėti prie elektrinių dviračių pramonės eksporto didinimo, „Bafang“ pavesta arba nurodyta žaliavas vidaus rinkoje parduoti mažesnėmis kainomis, kad Kinijos eksportuojantys elektrinių dviračių gamintojai galėtų sumažinti sąnaudas ir savo produktus eksporto rinkose siūlyti žymiai mažesnėmis kainomis nei jų konkurentai eksporto rinkose, kurie baterijas turi pirkti nesubsidijuotomis kainomis. Tokiu būdu baterijų tiekėjai veikia neracionaliai ir baterijas vidaus rinkoje parduoda mažesnėmis kainomis vietoje to, kad siektų didinti pelną tų pačių modelių baterijas eksporto rinkose parduodami gerokai didesnėmis kainomis, taigi gaudami gerokai didesnį pelną. Dėl to, siekiant prisidėti prie šios pramonės eksporto didinimo, bendrovei pavesta žaliavas vidaus rinkoje parduoti mažesnėmis kainomis, kad eksportuojantys elektrinių dviračių gamintojai savo produktus eksporto rinkose galėtų siūlyti žymiai mažesnėmis kainomis nei jų konkurentai, kurie baterijas turi pirkti nesubsidijuotomis kainomis.

(474)

„Yadea Group“ ir „Bafang“ tvirtino, kad vidaus rinkoje parduodami ir eksportuojami modeliai nėra tokie patys ir kad šie modeliai buvo gaunami iš skirtingų tiekėjų. Todėl „Bafang“ pasiūlė palyginimą atlikti tik remiantis visiškai tais pačiais baterijų modeliais, kuriuos tiekė vienas tiekėjas, kurio produktai yra tiek eksportuojami, tiek parduodami vidaus rinkoje. „Bafang“ taip pat pastebėjo, kad palyginimą apribojus iki nurodyto tiekėjo parduodamų baterijų vis tiek būtų nustatytas didelis vidaus rinkos ir eksporto kainų skirtumas, tačiau jis būtų akivaizdžiai mažesnis, nei naudojant visų kitų tiekėjų modelius.

(475)

Dėl to reikėtų pažymėti, kad lyginti produktai, kurių sutampa „Bafang“ vidaus nuorodos numeriai. Taigi laikyta, kad šie modeliai buvo panašūs, ypač atsižvelgiant į tai, kad jų galia buvo tokia pati. Tvirtinimas, kad palyginus iš to paties šaltinio gautus modelius būtų nustatytas didelis kainų skirtumas, laikytas nesusijusiu. Dėl šių priežasčių minėti tvirtinimai buvo atmesti.

(476)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad Kinijos vyriausybė paveda arba nurodo Kinijos baterijų gamintojams tiekti šią žaliavą elektrinių dviračių vidaus gamintojams už mažesnį nei pakankamą atlygį.

(477)

Po faktų atskleidimo „Giant“ nurodė, kad pagal PPO Apeliacinį komitetą byloje „JAV – kompensacinio muito DRAM lustams tyrimas“„vien politiniai pareiškimai“ negali „reikšti pavedimo ar nurodymo SKP sutarties 1.1 straipsnio a dalies 1 punkto iv papunkčio tikslais“ (52). Be to, „pavedimas ir nurodymas privačiam subjektui suteikiant atsakomybę arba jį įgaliojant reiškia aktyvesnį vaidmenį nei vien skatinimo veiksmai“ (53). Apeliacinis komitetas padarė išvadą, kad „pavedimo ar nurodymo privačiam subjektui“ įrodymas gali reikšti „tam tikrą grasinimo arba raginimo formą“ (54). Be to, „Giant“ taip pat padarė nuorodą į PPO kolegiją byloje „JAV – eksporto apribojimai“, kuri pažymėjo, kad „tiek pavedimo, tiek nurodymo aktas kartu neišvengiamai reiškia šiuos tris dalykus: i) aiškus ir teigiamas veiksmas (perdavimas ar kontroliavimas); ii) skirta konkrečiai šaliai ir iii) subjektas, kurio veiksmas yra konkreti užduotis ar tikslas.“ (55) Todėl vien bendrų reguliavimo įgaliojimų vykdymo priežiūra nėra pakankamas motyvas pavedimui ir nurodymui nustatyti (56).

(478)

Šiuo atžvilgiu reikėtų pažymėti, kad Komisijos išvada nėra pagrįsta vien politiniais pareiškimais, kurie išsamiai apžvelgti 3.1 skirsnyje. Ji taip pat pagrįsta CBA, kuri kaip asociacija jungia ne tik dviračių gamintojus, bet ir baterijų gamintojus, kurią prižiūri ir kuriai vadovauja aukščiausia Kinijos valdžios institucija, t. y. Valstybės taryba, vaidmeniu. Be to, primenama, kad CBA nariai privalo įgyvendinti jos rezoliucijas, todėl laikyti subordinuotaisiais nariais. Šiuo atžvilgiu primenama, kad CBA paskelbė 13-ąjį dviračių planą, kuriuo siekiama visų pirma gerinti elektrinių dviračių eksportuojančių gamintojų eksporto veiklos rezultatus, kaip minėta 112 ir 113 konstatuojamosiose dalyse. Šiuos elementus taip pat galima pagrįsti daugeliu ištraukų iš konkrečių pramonės ataskaitų dėl baterijų, kurios yra išvardytos 459 konstatuojamojoje dalyje, ir apskritai iš skirtingų šaltinių, kurie yra nurodyti 464–467 konstatuojamosiose dalyse, kuriose teigiama, kad parama baterijų sektoriui atitinka jo poziciją elektrinių dviračių tiekimo grandinėje. Tuo remiantis šis tvirtinimas turėjo būti atmestas.

(479)

„Giant“ taip pat teigė, kad Komisija darydama išvadas prievolę įrodyti taikė atvirkščiai, nurodydama, kad Kinijos vyriausybė bendradarbiavo tik iš dalies. „Giant“ pabrėžė, kad prievolė įrodyti tenka Komisijai ir kad Komisija neįrodė, kad elektrinių dviračių baterijų tiekimas praktikoje paprastai pavedamas vyriausybei.

(480)

Panašiai, kaip 415 konstatuojamojoje dalyje padarytoje išvadoje, manoma, kad turimais faktais pagrįstų turimų įrodymų dėl baterijų pakanka, kad būtų įrodytas pavedimas ir nurodymas. Taip pat primenama, kad Kinijos vyriausybė nepateikė jokių pastabų ir papildomos informacijos po to, kai buvo informuota, kad dėl žaliavų tiekimo už mažesnį nei pakankamą atlygį Komisija ketina remtis turimais faktais. Tuo remdamasi Komisija manė, kad prievolės įrodyti ji netaikė atvirkščiai. Todėl šis tvirtinimas turėjo būti atmestas.

(481)

Pirmiausia Komisija primena, kad Kinijos vyriausybei bendradarbiavus tik iš dalies Komisija išvadas turėjo padaryti remdamasi turimais faktais, kuriuos sudarė 3.7.3.2 skirsnyje aprašyta vyriausybės politika, speciali skundo pateikėjo pateikta pramonės ataskaita ir vienintelio bendradarbiaujančio baterijų tiekėjo, kuris atsakė į Komisijos klausimyną, pateikta informacija.

(482)

Komisija 453 ir 454 konstatuojamosiose dalyse pažymėjo, kad baterijų pramonė į Lengvosios pramonės plėtros planą yra įtraukta kaip vienas „pagrindinių pramonės sektorių“, o tame plane nustatytos kelios politikos priemonės (administracinė, rinkos, finansinė ir mokestinė parama), kuriomis gali naudotis šie pagrindiniai pramonės sektoriai.

(483)

Be to, kaip aprašyta 459 konstatuojamojoje dalyje, specialioje baterijų pramonės ataskaitoje pateikta įrodymų, kad šiai pramonei taikyta „lengvatinė politika“.

(484)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad baterijų gamintojai gavo įvairių formų subsidijas.

(485)

Kelios šalys pateikė pastabų ir nurodė PPO SKP sutarties 14 straipsnio d dalį ir pagrindinio reglamento 6 straipsnio d punktą dėl atlygio pakankamumo, kuris turi būti nustatomas atsižvelgiant į tai, kurioje valstybėje aptariama prekė ar paslauga suteikta ar nupirkta, vyraujančias rinkos sąlygas. Kitaip tariant naudojamas lyginamasis dydis turėtų būti susijęs su Kinijos rinkoje vyraujančiomis sąlygomis, arba pagrįstas kitos šalies ar pasaulio rinkoje, kuri yra prieinama gavėjui, vyraujančiomis sąlygomis.

(486)

Komisija nustatė, kad atsižvelgiant į taikomą nacionalinę ir sektorių politiką, kurią įgyvendina ekonominės veiklos vykdytojai, KLR rinkoje vyraujančios sąlygos buvo iškraipytos. Be to, kadangi Kinijos vyriausybė bendradarbiavo tik iš dalies, Komisija neturėjo svarbios informacijos apie padėtį Kinijos baterijų rinkoje ir apie galimus koregavimus, kuriuos reikėjo atlikti. Kalbant apie kitos šalies ar pasaulio rinkoje vyraujančias sąlygas, nebuvo galima gauti pakankamai išsamios informacijos, kuria remiantis būtų galima atlikti prasmingą palyginimą. Dėl to Komisija turėjo remtis turima informacija. Todėl tuo remdamasi Komisija padarė išvadą, kad Kinijos rinkoje vyraujančiomis sąlygomis nebuvo galima pateisinti koregavimų, ir apskaičiavo lyginamąjį dydį, naudodama 495 konstatuojamojoje dalyje aprašytą metodiką.

(487)

„Giant“ ir Kinijos vyriausybė tvirtino, kad Komisijos požiūris pažeidė PPO SKP sutarties 1 straipsnio 1 dalies b punktą, 10 straipsnį ir 32 straipsnio 1 dalį, nes Komisija negali vengti savo prievolių, kad padarytų išvadą, jog gamintojams yra pavedama arba nurodoma. Šiuo atžvilgiu „Giant“ tvirtino, kad Komisija privalo: 1) išanalizuoti, ar gamintojams buvo teiktos subsidijos; 2) išanalizuoti, ar baterijos buvo įsigytos įprastomis rinkos sąlygomis; 3) apskaičiuoti, kiek subsidijų buvo perleistos.

(488)

Šiuo atžvilgiu manoma, kad Komisijos išvada yra pagrįsta pakankamai išsamiais motyvais. Dėl „Giant“ pastabų Komisija mano, kad atsižvelgiant į tai, kad Kinijos vyriausybė nebendradarbiavo, ir į tai, kad tik vienas tiekėjas bendradarbiavo savo iniciatyva, ji neturėjo svarbios informacijos. Vis dėlto remiantis turima informacija ir Komisijos atlikta analize manyta, kad sąlygos padaryti išvadą dėl pavedimo ir nurodymo buvo įvykdytos. Kalbant apie tai, ar subsidijos buvo perleistos, kadangi Komisija analizavo, ar baterijų tiekėjams buvo pavesta ir nurodyta baterijas elektrinių dviračių tiekėjams tiekti už mažesnį nei pakankamą atlygį, o ne baterijų tiekėjų gautas subsidijas, šis tvirtinimas laikytas neaktualiu ir dėl to atmestas.

(489)

Kaip nurodyta 452–474 konstatuojamosiose dalyse, keliais teisiniais dokumentais, kurie yra konkrečiai skirti elektrinių dviračių sektoriaus bendrovėms, žaliavų tiekėjams nurodoma baterijas elektrinių dviračių pramonei tiekti už mažesnį nei pakankamą atlygį. Remiantis tais dokumentais akivaizdu, kad žaliavų tiekėjai baterijas tiekia tik tam tikriems Kinijos vyriausybės politiką vykdantiems pramonės sektoriams ir (arba) įmonėms.

(490)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad subsidijos tiekiant baterijas už mažesnį nei pakankamą atlygį paprastai nėra skiriamos visai pramonei, o yra konkrečios, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punkte. Be to, jokia suinteresuotoji šalis nepateikė jokių įrodymų, kad tokios formos subsidijos būtų skiriamos remiantis objektyviais kriterijais arba sąlygomis, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies b punkte.

(491)

Visi atrinkti eksportuojantys gamintojai baterijas pirko vidaus rinkoje iš nesusijusių bendrovių, bet kartu ir importavo tam tikrą jų kiekį.

(492)

Atsižvelgiant į tai, kad Kinijos vyriausybė bendradarbiavo tik iš dalies, nė vienas baterijas gaminantis tiekėjas nepateikė Komisijai informacijos ir nepateikė specialaus klausimyno, skirto Kinijos žaliavų tiekėjams, atsakymų. Dėl to Komisija pagal pagrindinio reglamento 28 straipsnį turėjo remtis turimais faktais, kad nustatytų, kokią naudą gavo atrinkti eksportuojantys gamintojai, kurie baterijas pirko vidaus rinkoje. Turimus faktus sudarė iš vienintelio per tyrimą bendradarbiavusio baterijų tiekėjo gauta informacija. Kaip paaiškinta 470 konstatuojamojoje dalyje, „Bafang“, kaip subordinuotasis veiklos vykdytojas, kuriam buvo pavesta įgyvendinti nacionalinę politiką, baterijas vidaus rinkoje pardavė gerokai mažesnėmis kainomis nei eksportui. Dėl to Kinijos eksportuojantys gamintojai gavo naudos iš baterijų, parduotų už mažesnį nei pakankamą atlygį.

(493)

Kelios šalys tvirtino, kad pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio a ir b punktus tik vyriausybė gali teikti subsidiją. Kadangi „Bafang“ yra privati bendrovė, ji negali būti laikoma vyriausybe, kaip apibrėžta 2 straipsnio b punkte, todėl negali būti subsidijų teikėja.

(494)

Šiuo atžvilgiu laikyta, kad atsižvelgiant į 476 konstatuojamojoje dalyje padarytą išvadą ši pastaba buvo nesusijusi, t. y. Kinijos vyriausybė paveda ir nurodo baterijų tiekėjams elektrinių dviračių gamintojams tiekti šią žaliavą už mažesnį nei pakankamą atlygį.

(495)

Atrinktų bendrovių gauta nauda apskaičiuota palyginus „Bafang“ per TL taikytas vidaus rinkos ir eksporto nesusijusiems pirkėjams kainas. Rezultatas koreguotas siekiant atsižvelgti į gabenimo sąnaudų ir importo mokesčių skirtumus. Lygintas identiškų modelių pardavimas ir nustatyta, kad per TL kainų skirtumas sudarė 30–50 %. Apskaičiuotas procentinis dydis pritaikytas atrinktų eksportuojančių gamintojų kainoms, mokėtoms perkant baterijas iš Kinijos vidaus tiekėjų.

(496)

„Giant“ tvirtino, kad nėra sąsajos tarp vietoje įsigytų baterijų ir į ES eksportuotų elektrinių dviračių.

(497)

Šiuo atžvilgiu manoma, kad 491–494 konstatuojamosiose dalyse apibrėžta nauda gauta dėl elektrinių dviračių eksportuojantiems gamintojams tekusio privalumo pirkti baterijas vidaus rinkoje už mažesnį nei pakankamą atlygį, ir ji nebuvo susijusi su konkrečiais parduotų elektrinių dviračių modeliais. Todėl padaryta išvada, kad „Giant Group“ gavo naudos, kai pirko variklius vidaus rinkoje iškraipytomis kainoms dėl Kinijos vyriausybės vykdomo pavedimo ir nurodymo, kaip aprašyta 462–476 konstatuojamosiose dalyse. Tuo remiantis šis tvirtinimas turėjo būti atmestas.

(498)

Kalbant apie koregavimus, „Bafang“ tvirtino, kad su elektriniais dviračiais susijusios vežimo išlaidos begalėjo būti tinkamas baterijų vežimo lyginamasis dydis ir prašė Komisijos pateikti išsamesnės informacijos apie atliktą skaičiavimą.

(499)

Po šių pastabų Komisija susijusiai šaliai pateikė papildomą galutinio faktų atskleidimo dokumentą, kuriame pateikta papildomos informacijos. Bet kuriuo atveju manyta, kad buvo prašoma konfidencialios informacijos ir kad su konkrečiomis bendrovėmis susijusių duomenų nebuvo galima atskleisti. Komisija taip pat atkreipė dėmesį, kad šis tvirtinimas nebuvo paremtas įrodymais. Šiuo klausimu kitų pastabų negauta.

(500)

Kitos suinteresuotosios šalys tvirtino, kad „Bafang“ duomenys nebuvo tinkamas lyginamasis dydis jų atveju, nes jos nepirko jokių baterijų iš „Bafang“.

(501)

Šiuo atžvilgiu reikia pažymėti, kad atsižvelgiant į tai, kad Kinijos vyriausybė bendradarbiavo tik iš dalies, ir į tai, kad joks kitas baterijų tiekėjas nebendradarbiavo, Komisija turėjo remtis turimais faktais, t. y. „Bafang“ pateikta informacija, kurią Komisija galėjo patikrinti. Tuo remiantis šis tvirtinimas turėjo būti atmestas.

(502)

Atrinktiems eksportuojantiems gamintojams pagal šią schemą per TL nustatyta subsidijų suma:

4 lentelė

Baterijų tiekimas už mažesnį nei pakankamą atlygį

(503)

Visa žemė KLR priklauso valstybei arba yra kolektyvinė, priklausanti kaimams arba miesteliams; tik po to žemės teisinė arba atitinkama nuosavybės teisė gali būti patentuota arba suteikiama korporacijoms arba individualiems savininkams. Žemės sklypai miesto vietovėse priklauso valstybei, o kaimo vietovėse – tiems kaimams ar miesteliams.

(504)

Pagal KLR konstitucinę teisę ir žemės įstatymą bendrovės ir asmenys gali įsigyti žemėnaudos teises. Pramoninės paskirties žemė paprastai nuomojama 50 metų, atnaujinat dar 50 metų laikotarpiui.

(505)

Kinijos vyriausybės teigimu, nuo 2006 m. rugpjūčio 31 d. Valstybės tarybos pranešimo dėl griežtesnio žemės reguliavimo (GF[2006] Nr. 31) 5 straipsniu teisę į pramoninės paskirties žemę valstybė gali suteikti pramonės įmonėms per aukcioną arba panašų viešo siūlymo procesą, kai galutinio sandorio kaina turi būti ne mažesnė nei mažiausia siūloma kaina. Kinijos vyriausybė mano, kad KLR žemė parduodama atviroje rinkoje ir kad pramonės įmonės už žemės išperkamosios nuomos teisę sumokėta kaina atitinka rinkos kainą.