20.12.2018

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 325/3

Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Meksikos Jungtinių Valstijų ekonominės partnerystės, politinio koordinavimo ir bendradarbiavimo susitarimo

TREČIASIS PAPILDOMAS PROTOKOLAS,

kuriuo atsižvelgiama į Kroatijos Respublikos įstojimą į Europos Sąjungą

BELGIJOS KARALYSTĖ,

BULGARIJOS RESPUBLIKA

ČEKIJOS RESPUBLIKA,

DANIJOS KARALYSTĖ,

VOKIETIJOS FEDERACINĖ RESPUBLIKA,

ESTIJOS RESPUBLIKA,

AIRIJA,

GRAIKIJOS RESPUBLIKA,

ISPANIJOS KARALYSTĖ,

PRANCŪZIJOS RESPUBLIKA,

KROATIJOS RESPUBLIKA,

ITALIJOS RESPUBLIKA,

KIPRO RESPUBLIKA,

LATVIJOS RESPUBLIKA,

LIETUVOS RESPUBLIKA,

LIUKSEMBURGO DIDŽIOJI HERCOGYSTĖ,

VENGRIJA,

MALTOS RESPUBLIKA,

NYDERLANDŲ KARALYSTĖ,

AUSTRIJOS RESPUBLIKA,

LENKIJOS RESPUBLIKA,

PORTUGALIJOS RESPUBLIKA,

RUMUNIJA,

SLOVĖNIJOS RESPUBLIKA,

SLOVAKIJOS RESPUBLIKA,

SUOMIJOS RESPUBLIKA,

ŠVEDIJOS KARALYSTĖ,

JUNGTINĖ DIDŽIOSIOS BRITANIJOS IR ŠIAURĖS AIRIJOS KARALYSTĖ,

Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo susitariančiosios šalys (toliau – valstybės narės) ir

EUROPOS SĄJUNGA (toliau – Sąjunga),

MEKSIKOS JUNGTINĖS VALSTIJOS (toliau – Meksika),

toliau kartu – Šalys,

KADANGI 1997 m. gruodžio 8 d. Briuselyje pasirašytas ir 2000 m. spalio 1 d. įsigaliojo Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Meksikos Jungtinių Valstijų ekonominės partnerystės, politinio koordinavimo ir bendradarbiavimo susitarimas (toliau – Susitarimas);

KADANGI 2004 m. balandžio 2 d. Meksike ir 2004 m. balandžio 29 d. Briuselyje pasirašytas Susitarimo pirmasis papildomas protokolas, kuriuo atsižvelgiama į Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos įstojimą į Europos Sąjungą;

KADANGI 2006 m. lapkričio 29 d. Meksike pasirašytas Susitarimo antrasis papildomas protokolas, kuriuo atsižvelgiama į Bulgarijos Respublikos ir Rumunijos įstojimą į Europos Sąjungą;

KADANGI 2011 m. gruodžio 9 d. Briuselyje pasirašyta ir 2013 m. liepos 1 d. įsigaliojo Sutartis dėl Kroatijos Respublikos stojimo į Europos Sąjungą (toliau – Stojimo sutartis);

KADANGI pagal prie Susitarimo sutarties pridėto Kroatijos Respublikos stojimo akto 6 straipsnio 2 dalį dėl Kroatijos Respublikos prisijungimo prie Susitarimo susitariama sudarant Susitarimo protokolą;

KADANGI pagal Susitarimo 55 straipsnį Susitarime „Šalys“ reiškia Bendriją ar jos valstybes nares arba Bendriją ir jos valstybes nares, priklausomai nuo atitinkamos kompetencijos srities, nustatytos Europos bendrijos steigimo sutartyje, ir Meksiką;

KADANGI pagal Susitarimo 56 straipsnį Susitarimas taikomas teritorijai, kuriai taikoma Europos bendrijos steigimo sutartis toje Sutartyje nustatytomis sąlygomis, ir Meksikos teritorijai;

KADANGI pagal Susitarimo 59 straipsnį Susitarimas sudarytas dviem egzemplioriais anglų, danų, graikų, ispanų, italų, nyderlandų, portugalų, prancūzų, suomių, švedų ir vokiečių kalbomis; visi šie tekstai yra autentiški;

KADANGI Susitarimo tekstai čekų, estų, vengrų, latvių, lietuvių, maltiečių, lenkų, slovakų ir slovėnų kalbomis tapo autentiški tomis pačiomis sąlygomis kaip ir Susitarimo tekstai pirminėmis kalbomis;

KADANGI Susitarimo tekstai bulgarų ir rumunų kalbomis tapo autentiški tomis pačiomis sąlygomis kaip ir Susitarimo tekstai pirminėmis kalbomis;

KADANGI šio Protokolo 5 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad Sąjunga ir jos valstybės narės gali laikinai taikyti Protokolą prieš joms užbaigiant visas Protokolui įsigalioti reikalingas vidaus procedūras,

SUSITARĖ:

1 straipsnis

Kroatijos Respublika tampa Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Meksikos Jungtinių Valstijų ekonominės partnerystės, politinio koordinavimo ir bendradarbiavimo susitarimo Šalimi.

2 straipsnis

1. Po šio Protokolo pasirašymo Sąjunga valstybėms narėms ir Meksikai pateikia Susitarimo tekstą kroatų kalba.

2. Su sąlyga, kad šis Protokolas įsigalios, tekstas kroatų kalba tampa autentišku tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir Susitarimo tekstai anglų, bulgarų, čekų, danų, estų, graikų, ispanų, italų, latvių, lenkų, lietuvių, maltiečių, nyderlandų, portugalų, prancūzų, rumunų, slovakų, slovėnų, suomių, švedų, vengrų ir vokiečių kalbomis.

3 straipsnis

Šis Protokolas yra neatskiriama Susitarimo dalis.

4 straipsnis

Šis protokolas sudaromas dviem egzemplioriais anglų, bulgarų, čekų, danų, estų, graikų, ispanų, italų, kroatų, latvių, lenkų, lietuvių, maltiečių, nyderlandų, portugalų, prancūzų, rumunų, slovakų, slovėnų, suomių, švedų, vengrų ir vokiečių kalbomis ir tekstas kiekviena iš šių kalbų yra autentiškas.

5 straipsnis

1. Šį Protokolą Šalys pasirašo ir patvirtina laikydamosi savo atitinkamų vidaus procedūrų.

2. Šis Protokolas įsigalioja pirmą kito mėnesio po to, kai Šalys praneša viena kitai apie tuo tikslu būtinų vidaus procedūrų užbaigimą, dieną.

3. Nepaisant 2 dalies, Šalys susitaria, kad kol bus baigtos Sąjungos bei jos valstybių narių vidaus procedūros, reikalingos šiam Protokolui įsigalioti, jos šio Protokolo nuostatas taiko nuo pirmos kito mėnesio po to, kai Sąjunga bei jos valstybės narės praneša apie šiam Protokolui įsigalioti būtinų savo vidaus procedūrų užbaigimą, o Meksika praneša apie šiam Protokolui įsigalioti būtinų savo vidaus procedūrų užbaigimą, dienos.

4. Pranešimai siunčiami Europos Sąjungos Tarybos Generaliniam sekretoriui, kuris yra šio Protokolo depozitaras.

TAI PATVIRTINDAMI, toliau nurodyti tinkamai įgalioti atstovai pasirašė šį Protokolą.

Съставено в Брюксел на двадесет и седми ноември две хиляди и осемнадесета година.

Hecho en Bruselas, el veintisiete de noviembre de dos mil dieciocho.

V Bruselu dne dvacátého sedmého listopadu dva tisíce osmnáct.

Udfærdiget i Bruxelles den syvogtyvende november to tusind og atten.

Geschehen zu Brüssel am siebenundzwanzigsten November zweitausendachtzehn.

Kahe tuhande kaheksateistkümnenda aasta novembrikuu kahekümne seitsmendal päeval Brüsselis.

Έγινε στις Βρυξέλλες, στις είκοσι εφτά Νοεμβρίου δύο χιλιάδες δεκαοκτώ.

Done at Brussels on the twenty-seventh day of November in the year two thousand and eighteen.

Fait à Bruxelles, le vingt-sept novembre deux mille dix-huit.

Sastavljeno u Bruxellesu dvadeset sedmog studenoga godine dvije tisuće osamnaeste.

Fatto a Bruxelles, addì ventisette novembre duemiladiciotto.

Briselē, divi tūkstoši astoņpadsmitā gada divdesmit septītajā novembrī.

Priimta du tūkstančiai aštuonioliktų metų lapkričio dvidešimt septintą dieną Briuselyje.

Kelt Brüsszelben, a kétezer-tizennyolcadik év november havának huszonhetedik napján.

Magħmul fi Brussell, fis-sebgħa u għoxrin jum ta’ Novembru fis-sena elfejn u tmintax.

Gedaan te Brussel, zevenentwintig november tweeduizend achttien.

Sporządzono w Brukseli dnia dwudziestego siódmego listopada roku dwa tysiące osiemnastego.

Feito em Bruxelas, em vinte e sete de novembro de dois mil e dezoito.

Întocmit la Bruxelles la douăzeci și șapte noiembrie două mii optsprezece.

V Bruseli dvadsiateho siedmeho novembra dvetisícosemnásť.

V Bruslju, dne sedemindvajsetega novembra leta dva tisoč osemnajst.

Tehty Brysselissä kahdentenakymmenentenäseitsemäntenä päivänä marraskuuta vuonna kaksituhattakahdeksantoista.

Som skedde i Bryssel den tjugosjunde november år tjugohundraarton.

За държавите членки

Por los Estados miembros

Za členské státy

For medlemsstaterne

Für die Mitgliedstaaten

Liikmesriikide nimel

Για τα κράτη μέλη

For the Member States

Pour les États membres

Za države članice

Per gli Stati membri

Dalībvalstu vārdā –

Valstybių narių vardu

A tagállamok részéről

Għall-Istati Membri

Voor de lidstaten

W imieniu Państw Członkowskich

Pelos Estados-Membros

Pentru statele membre

Za členské štáty

Za države članice

Jäsenvaltioiden puolesta

För medlemsstaterna

За Европейския съюз

Рог la Unión Europea

Za Evropskou unii

For Den Europæiske Union

Für die Europäische Union

Euroopa Liidu nimel

Για την Ευρωπαϊκή Ένωση

For the European Union

Pour l'Union européenne

Za Europsku uniju

Per l'Unione europea

Eiropas Savienības vārdā –

Europos Sąjungos vardu

Az Európai Unió részéről

Għall-Unjoni Ewropea

Voor de Europese Unie

W imieniu Unii Europejskiej

Pela União Europeia

Pentru Uniunea Europeană

Za Európsku úniu

Za Evropsko unijo

Euroopan unionin puolesta

För Europeiska unionen

За Мексиканските съединени щати

Por los Estados Unidos Mexicanos

Za Spojené státy mexické

For De Forenede Mexicanske Stater

Für die Vereinigten Mexikanischen Staaten

Mehhiko Ühendriikide nimel

Για τις Ηνωμένες Πολιτείες του Μεξικού

For the United Mexican States

Pour les États-Unis mexicains

Za Sjedinjene Meksičke Države

Per gli Stati Uniti messicani

Meksikas Savienoto Valstu vārdā –

Meksikos Jungtinių Valstijų vardu

A Mexikói Egyesült Államok részéről

Għall-Istati Uniti Messikani

Voor de Verenigde Mexicaanse Staten

W imieniu Meksykańskich Stanów Zjednoczonych

Pelos Estados Unidos Mexicanos

Pentru Statele Unite Mexicane

Za Spojené štáty mexické

Za Združene mehiške države

Meksikon yhdysvaltojen puolesta

För Mexikos förenta stater

20.12.2018

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 325/7

TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2018/2025

2018 m. gruodžio 17 d.

kuriuo 2019 ir 2020 m. Sąjungos žvejybos laivams nustatomos tam tikrų giliavandenių žuvų išteklių žvejybos galimybės

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnio 3 dalį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)	Sutarties 43 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, turi patvirtinti priemones dėl žvejybos galimybių nustatymo ir paskirstymo;

(2)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1380/2013 (1) reikalaujama, kad išsaugojimo priemonės būtų priimamos atsižvelgiant į turimas mokslines, technines ir ekonomines rekomendacijas, įskaitant, kai tinkama, Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto (ŽMTEK) parengtas ataskaitas;

(3)

Taryba privalo patvirtinti žvejybos galimybių nustatymo ir paskirstymo priemones, įskaitant, kai tinkama tam tikras su jomis funkciškai susietas sąlygas. Žvejybos galimybės valstybėms narėms turėtų būti paskirstytos taip, kad būtų užtikrintas santykinis kiekvienos valstybės narės žvejybos veiklos stabilumas kiekvieno ištekliaus ar kiekvienos žvejybos rūšies atžvilgiu, tinkamai atsižvelgiant į bendros žuvininkystės politikos (BŽP) tikslus, nustatytus Reglamentu (ES) Nr. 1380/2013;

(4)

bendri leidžiami sužvejoti kiekiai (toliau – BLSK) turėtų būti nustatyti remiantis prieinamomis mokslinėmis rekomendacijomis ir atsižvelgiant į biologinius, socialinius bei ekonominius aspektus, kartu užtikrinant vienodas veiklos sąlygas žvejybos sektoriuose, taip pat atsižvelgiant į nuomones, pareikštas konsultacijose su suinteresuotaisiais subjektais, visų pirma su atitinkamų patariamųjų tarybų atstovais;

(5)

tuo atveju, kai su ištekliumi siejamas BLSK paskirstytas tik vienai valstybei narei, tikslinga tą valstybę narę pagal Sutarties 2 straipsnio 1 dalį įgalioti nustatyti tokio BLSK lygį. Reikėtų numatyti nuostatas, kuriomis būtų užtikrinta, kad nustatydama tą BLSK lygį atitinkama valstybė narė visapusiškai laikytųsi BŽP principų ir taisyklių;

(6)

Tarybos reglamente (EB) Nr. 847/96 (2) nustatytos papildomos metų sandūros BLSK valdymo sąlygos, įskaitant to reglamento 3 ir 4 straipsniuose numatytas lankstumo nuostatas dėl atsargumo principu pagrįsto BLSK ir analitiniu įvertinimu pagrįsto BLSK. Pagal to reglamento 2 straipsnį Taryba, nustatydama BLSK, turi nuspręsti, kuriems ištekliams, visų pirma atsižvelgiant į jų biologinę būklę, to reglamento 3 ar 4 straipsnis turi būti netaikomas. Neseniai visiems ištekliams, kuriems galioja įpareigojimas iškrauti laimikį, pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 9 dalį pradėtas taikyti papildomas metų sandūros lankstumo mechanizmas. Todėl, siekiant išvengti pernelyg didelio lankstumo, kuris kliudytų taikyti racionalaus ir atsakingo jūrų biologinių išteklių naudojimo principą, siekti BŽP tikslų ir blogintų išteklių biologinę būklę, turėtų būti nustatyta, kad Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai analitiniu įvertinimu pagrįstiems BLSK taikomi tik tuo atveju, jei nesinaudojama Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 9 dalyje numatytomis metų sandūros lankstumo priemonėmis;

(7)

Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnyje nurodytas įpareigojimas iškrauti laimikį nustatomas kiekvienai žvejybos rūšiai atskirai. Regionuose, kuriems taikomas šis reglamentas, nuo 2019 m. sausio 1 d. turi būti iškraunamos visos rūšys, kurioms galioja laimikio limitai. Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai ištekliaus atžvilgiu nustatomas įpareigojimas iškrauti laimikį, žvejybos galimybės turi būti nustatomos atsižvelgiant į perėjimą nuo žvejybos galimybių nustatymo pagal iškrovimus prie žvejybos galimybių nustatymo pagal laimikius. Tačiau pagal to reglamento 15 straipsnio 4–7 dalis suteikiamos konkrečios įpareigojimo iškrauti laimikį taikymo išimtys. Remdamasi valstybių narių pateiktomis bendromis rekomendacijomis ir vadovaudamasi to reglamento 15 straipsniu, Komisija priėmė kelis deleguotuosius reglamentus, kuriais nustatomi konkretūs išmetimo į jūrą planai, iš pradžių taikytinus ne ilgesnį kaip trejų metų laikotarpį, kuris gali būti pratęsiamas iš viso dar trejais metais, ir kuriais įgyvendinamas įpareigojimas iškrauti laimikį;

(8)

žvejybos galimybės turėtų atitikti tarptautinius susitarimus ir principus, tokius kaip 1995 m. Jungtinių Tautų susitarimas dėl vienos valstybės ribas viršijančių žuvų išteklių ir toli migruojančių žuvų išteklių išsaugojimo ir valdymo (3) ir išsamūs valdymo principai, nustatyti 2008 m. Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos tarptautinėse gairėse dėl giliavandenės žvejybos atviroje jūroje valdymo, pagal kurias visų pirma reguliavimo institucija turėtų elgtis atsargiau, jei informacija netiksli, nepatikima ar netinkama. Tinkamos mokslinės informacijos trūkumas neturėtų būti priežastis, dėl kurios išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonių įgyvendinimas būtų atidėtas ar tų priemonių visai nebūtų imamasi;

(9)

juodųjų kalavijų BLSK ir Sąjungai skirta juodųjų kalavijų kvota 5, 6, 7 ir 12 parajonių Sąjungos ir tarptautiniuose vandenyse turėtų būti nustatyti atsižvelgiant į tai, kad tą išteklių žvejoja trečiosios valstybės ir kad Sąjungai turėtų būti paskirstytos to ištekliaus istorinio laimikio dalį atitinkančios žvejybos galimybės;

(10)

atsižvelgiant į Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos (ICES) rekomendacijas, susijusias su žvejybos galimybių sumažinimu, didelį kvotos panaudojimo lygį ir 2019 m. pradėsiamą taikyti visišką įpareigojimą iškrauti laimikį, paprastųjų beriksų specializuotoji žvejyba neturėtų būti leidžiama 3–10, 12 ir 14 parajoniuose (Šiaurės jūroje, šiaurės vakarų ir pietvakarių vandenyse) ir BLSK turėtų būti nustatytas tik jų priegaudai;

(11)

ICES rekomendacijose nurodyta, kad iš riboto skaičiaus laive atliktų stebėjimų matyti, kad šiaurinių grenadierių procentinė dalis sudarė mažiau nei 1 % bukasnukių ilgauodegių grenadierių laimikių, apie kuriuos pranešta. Atsižvelgdama į tai, ICES rekomenduoja nevykdyti šiaurinių grenadierių specializuotosios žvejybos, o, siekiant sumažinti neteisingos informacijos apie žuvų rūšis teikimo galimybę, priegaudą įskaičiuoti į bukasnukių ilgauodegių grenadierių BLSK. ICES nurodo, kad esama didžiulio skirtumo, kuris viršija vieną dydžių eilę (t. y. yra didesnis daugiau nei dešimt kartų), tarp bukasnukių ilgauodegių ir šiaurinių grenadierių santykinių dalių, apie kurias pranešta, vykdant oficialius iškrovimus, ir santykinių dalių, nustatytų stebint laimikį bei atliekant mokslinius tyrimus rajonuose, kuriuose šiuo metu vykdoma šiaurinių grenadierių žvejyba. Apie šią žuvų rūšį turima labai nedaug duomenų, o kai kuriuos praneštus duomenis apie iškrovimą ICES laiko neteisinga informacija apie žuvų rūšis. Todėl nustatyti tikslių duomenų apie iki šiol sužvejotų šiaurinių grenadierių laimikį neįmanoma. Taigi atsižvelgiant į mokslines rekomendacijas šiaurinių grenadierių priegauda turėtų sudaryti ne daugiau kaip 1 % kiekvienos valstybės narės bukasnukių ilgauodegių grenadierių kvotos ir būti į ją įskaičiuota. Jei šiauriniai grenadieriai bus laikomi tik bukasnukių ilgauodegių grenadierių priegauda ir bus įskaičiuojami į tą patį BLSK, neteisingos informacijos nebebus teikiama;

(12)	atsižvelgiant į ICES rekomendacijas, tikslinga nustatyti, kad raudonpelekių pagelų ICES 6, 7 ir 8 parajoniuose (šiaurės vakarų vandenyse) BLSK būtų toliau taikomas tik jų priegaudai;

(13)

raudonpelekių pagelų laimikis sužvejojamas atitinkamuose Žvejybos rytų vidurio Atlante komiteto (CECAF) ir Bendrosios Viduržemio jūros žvejybos komisijos (GFCM) reguliuojamuose rajonuose, kurie ribojasi su ICES 9 parajoniu. Kadangi ICES duomenys apie tuos gretimus rajonus yra neišsamūs, BLSK turėtų būti ir toliau taikomas tik ICES 9 parajoniui. Kita vertus, siekiant užtikrinti, kad valdymo sprendimai būtų grindžiami patikimiausiais prieinamais duomenimis, įtraukiamos nuostatos dėl duomenų apie tuos gretimus rajonus teikimo;

(14)

rekomendacijų dėl raudonpelekių pagelų ICES 10 parajonyje 2020 m. ICES nepateikė. Tačiau žvejybos galimybės turėtų būti nustatytos tiek 2019 m., tiek 2020 m. Gali būti, kad, kai bus pateiktos mokslinės rekomendacijos 2020 m., šiuo reglamentu nustatytas žvejybos galimybes reikės atitinkamai iš dalies pakeisti;

(15)	atsižvelgiant į mažą panaudojimą ir aplinkybę, kad tikslinė žvejyba nevykdoma, nustatyti juodųjų kalavijų ICES 1–4 parajoniuose (Šiaurės jūroje ir Skagerako sąsiauryje) BLSK nebereikėtų;

(16)

nustatyti bukasnukių ilgauodegių grenadierių ICES 1, 2 ir 4 parajoniuose (Šiaurės jūroje) BLSK ir didžiaakių siūlapelekių vėgėlių ICES 1–10, 12 ir 14 parajoniuose BLSK nebereikėtų. ICES rekomendacijose nurodoma, kad nenustačius BLSK pavojus, kad ištekliai bus naudojami netausiai, nekiltų arba jis būtų nedidelis;

(17)

ICES rekomenduoja nebežvejoti islandinių pjūklapilvių beriksų iki 2020 m. Šios rūšies žuvų ištekliai išeikvoti ir neatsikuria, todėl tikslinga šias žuvis uždrausti žvejoti, laikyti laive, perkrauti ir iškrauti. ICES pažymi, kad islandinių pjūklapilvių beriksų šiaurės rytų Atlante specializuotosios žvejybos Sąjunga nevykdo nuo 2010 m.;

(18)

ICES rekomenduoja, kad giliavandenių ryklių mirtingumas dėl žvejybos turėtų būti kiek įmanoma sumažintas, o tikslinė žvejyba turėtų būti neleidžiama. Giliavandeniai rykliai yra ilgaamžių žuvų rūšis, jų reprodukcijos greitis yra nedidelis ir jų ištekliai greitai pereikvojami. Todėl tokių rūšių žvejybos galimybės turėtų būti visiškai apribotos nustatant bendrą draudimą žvejoti tas rūšis. Vis dėlto, vykdant specializuotąją smulkiąją giliavandenę juodųjų kalavijų žvejybą naudojant ūdas, giliavandenių ryklių priegauda yra neišvengiama, ir jie šiuo metu yra išmetami į jūrą negyvi. Ūdos yra pripažintas atrankiosios žvejybos įrankis, naudojamas šios rūšies žvejybos metu, tačiau įrodyta, kad netyčinė giliavandenių ryklių priegauda yra neišvengiama. Todėl reikėtų išlaikyti ribotą BLSK, taikomą neišvengiamai tų rūšių priegaudai, kai vykdoma specializuotoji juodųjų kalavijų žvejyba naudojant ūdas. Atitinkamos valstybės narės turėtų toliau plėtoti regionines juodųjų kalavijų žvejybos valdymo priemones siekdamos sumažinti giliavandenių ryklių priegaudą. Be to, jos turėtų nustatyti konkrečias duomenų apie giliavandenius ryklius rinkimo priemones, kad užtikrintų, kad tie ištekliai būtų atidžiai stebimi. Tai, kad ICES 5–9 parajonių Sąjungos ir tarptautiniuose vandenyse, ICES 10 parajonio Sąjungos ir tarptautiniuose vandenyse ir CECAF 34.1.1, 34.1.2 ir 34.2 rajonų Sąjungos vandenyse nustatoma giliavandenių ryklių Sąjungos priegaudos kvota, nedaro poveikio santykinio stabilumo principui giliavandenių ryklių atžvilgiu tuose rajonuose;

(19)

siekiant išvengti žvejybos veiklos pertrūkių ir užtikrinti Sąjungos žvejų pragyvenimą, šis reglamentas turėtų būti taikomas nuo 2019 m. sausio 1 d. Siekiant sudaryti valstybėms narėms sąlygas užtikrinti, kad šis reglamentas būtų taikomas laiku, jis turėtų įsigalioti iš karto, kai tik bus paskelbtas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu nustatomos 2019 m. ir 2020 m. Sąjungos žvejybos laivams skiriamos tam tikrų giliavandenių rūšių žuvų išteklių Sąjungos vandenyse ir tam tikruose Sąjungai nepriklausančiuose vandenyse, kuriuose reikia taikyti laimikio limitus, metinės žvejybos galimybės.

2 straipsnis

Apibrėžtys

1. Šio reglamento tikslais taikomos Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 4 straipsnyje nurodytos terminų apibrėžtys. Be to, taikomos šios terminų apibrėžtys:

bendras leidžiamas sužvejoti kiekis (BLSK):

i)	žvejybos, kuriai taikoma Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 4–7 dalyse nurodyta įpareigojimo iškrauti laimikį išimtis, atveju – kiekvienais metais leidžiamas iškrauti kiekvieno ištekliaus žuvų kiekis;

ii)	visos kitos žvejybos atveju – kiekvienais metais leidžiamas sužvejoti kiekvieno ištekliaus žuvų kiekis;

kvota – Sąjungai ar valstybei narei skirta BLSK dalis;

tarptautiniai vandenys – vandenys, į kuriuos nė viena valstybė neturi suverenių teisių arba kurie nepriklauso nė vienos valstybės jurisdikcijai;

analitinis vertinimas – kiekybinis tam tikrų išteklių tendencijų įvertinimas remiantis išteklių biologijos ir naudojimo duomenimis, kurie atlikus mokslinę peržiūrą pripažinti pakankamai kokybiškais, kad jais remiantis būtų galima teikti mokslines rekomendacijas dėl su būsimais laimikiais susijusių galimybių.

2. Šio reglamento tikslais taikomos šios zonų apibrėžtys:

a) ICES (Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos) zonos– geografiniai rajonai, apibrėžti Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 218/2009 III priede (4);

b) CECAF (Žvejybos rytų vidurio Atlante komiteto) zonos– geografiniai rajonai, apibrėžti Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 216/2009 II priede (5).

3 straipsnis

BLSK ir paskirstymas

Sąjungos vandenyse arba tam tikruose Sąjungai nepriklausančiuose vandenyse Sąjungos žvejybos laivų sužvejojamų giliavandenių rūšių BLSK, tokių BLSK paskirstymas valstybėms narėms ir su tuo funkciškai susietos sąlygos, kai tinkama, nustatyti priede.

4 straipsnis

Valstybių narių nustatytini BLSK

1. Juodųjų kalavijų CECAF 34.1.2 rajone BLSK nustato Portugalija.

2. Portugalijos nustatytinas BLSK:

a)	turi atitikti bendros žuvininkystės politikos principus ir taisykles, ypač tausaus išteklių naudojimo principą, ir

jais turėtų būti užtikrinta, kad:

i)	jei yra atliktas analitinis vertinimas, būtų kuo didesnė tikimybė, kad 2019 m. ir vėliau naudojant išteklius bus išlaikytas didžiausias galimas tausios žvejybos laimikis, arba

ii)	jei analitinis vertinimas yra neatliktas ar neišsamus, ištekliai būtų naudojami vadovaujantis žuvininkystės valdymui taikomu atsargumo principu.

3. Iki kiekvienų šio reglamento taikymo metų kovo 15 d. Portugalija pateikia Komisijai šią informaciją:

a)	patvirtintą BLSK;

b)	Portugalijos surinktus ir vertintus duomenis, kuriais grindžiamas patvirtintas BLSK;

c)	išsamius duomenis, kuriais parodoma, kaip patvirtintas BLSK atitinka 2 dalį.

5 straipsnis

Specialiosios nuostatos dėl žvejybos galimybių paskirstymo

1. Šiame reglamente nustatytų žvejybos galimybių paskirstymas valstybėms narėms neturi daryti poveikio:

a)	žvejybos galimybių apsikeitimams, atliktiems pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnio 8 dalį;

b)	išskaitymams ir perskirstymams pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009 37 straipsnį (6);

c)	perskirstymams pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/2403 (7) 12 straipsnio 7 dalį;

d)	papildomiems iškrovimams, leistiniems pagal Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnį ir Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 9 dalį;

e)	neišnaudotiems kiekiams pagal Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnį ir Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 9 dalį;

f)	išskaitymams pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 105, 106 ir 107 straipsnius.

2. Siekiant užtikrinti Reglamente (EB) Nr. 847/96 numatytą BLSK ir kvotų metų sandūros valdymą, šio reglamento priede nurodomi ištekliai, kuriems taikomi atsargumo principu ar analitiniu vertinimu pagrįsti BLSK.

3. Ištekliams, kuriems taikomas atsargumo principu pagrįstas BLSK, taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis, o ištekliams, kuriems taikomas analitiniu vertinimu pagrįstas BLSK, taikomos to reglamento 3 straipsnio 2 ir 3 dalys bei 4 straipsnis, išskyrus atvejus, kai šio reglamento priede nurodyta kitaip.

4. Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai netaikomi, jei valstybė narė pasinaudoja Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 9 dalyje numatytomis metų sandūros lankstumo priemonėmis.

6 straipsnis

Laimikio ir priegaudos iškrovimo sąlygos

Laimikis, kuriam negalioja Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnyje nustatytas įpareigojimas iškrauti laimikį, laikomas laive ar iškraunamas tik tuo atveju, jeigu:

a)	jį sužvejojo su kvotą turinčios valstybės narės vėliava plaukiojantys laivai ir ta kvota nėra išnaudota arba

b)	tai yra dalis Sąjungos kvotos, kuri nebuvo paskirstyta kvotomis valstybėms narėms, ir ta Sąjungos kvota nėra išnaudota.

7 straipsnis

Draudimas

1. Sąjungos žvejybos laivams draudžiama žvejoti islandinius pjūklapilvius beriksus (Hoplostethus atlanticus) ICES 1–10, 12 ir 14 parajonių Sąjungos ir tarptautiniuose vandenyse, taip pat tame rajone sužvejotus islandinius pjūklapilvius beriksus laikyti laive, perkrauti ar iškrauti.

2. Sąjungos žvejybos laivams draudžiama žvejoti giliavandenius ryklius ICES 5–9 parajoniuose, ICES 10 parajonio Sąjungos ir tarptautiniuose vandenyse, ICES 12 parajonio tarptautiniuose vandenyse ir CECAF 34.1.1, 34.1.2 bei 34.2 rajonų Sąjungos vandenyse, ir tuose rajonuose sužvejotus giliavandenius ryklius laikyti laive, perkrauti ar iškrauti, išskyrus atvejus, kai BLSK taikomas priegaudai, kai vykdoma juodųjų kalavijų žvejyba naudojant ūdas, kaip nustatyta priede.

8 straipsnis

Duomenų perdavimas

Valstybės narės, pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 33 ir 34 straipsnius Komisijai pateikdamos duomenis, susijusius su sužvejotų išteklių kiekių iškrovimais, naudoja šio reglamento priede nustatytus išteklių kodus.

9 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2019 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2018 m. gruodžio 17 d.

Tarybos vardu

Pirmininkė

E. KÖSTINGER

(1) 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB (OL L 354, 2013 12 28, p. 22).

(2) 1996 m. gegužės 6 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 847/96, nustatantis bendrų leistinų sugavimų ir kvotų kasmetinio valdymo papildomas sąlygas (OL L 115, 1996 5 9, p. 3).

(3) Susitarimas dėl 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos nuostatų, susijusių su vienos valstybės ribas viršijančių žuvų išteklių ir toli migruojančių žuvų išteklių apsauga ir valdymu, įgyvendinimo (OL L 189, 1998 7 3, p. 16).

(4) 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 218/2009 dėl valstybių narių, žvejojančių Šiaurės Rytų Atlante, nominalių sugavimų statistinių duomenų pateikimo (OL L 87, 2009 3 31, p. 70).

(5) 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 216/2009 dėl tam tikruose ne Šiaurės Atlanto rajonuose žvejojančių valstybių narių statistikos duomenų pateikimo apie nominalius sugavimus (OL L 87, 2009 3 31, p. 1).

(6) 2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1224/2009, nustatantis Sąjungos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, iš dalies keičiantis reglamentus (EB) Nr. 847/96, (EB) Nr. 2371/2002, (EB) Nr. 811/2004, (EB) Nr. 768/2005, (EB) Nr. 2115/2005, (EB) Nr. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr. 509/2007, (EB) Nr. 676/2007, (EB) Nr. 1098/2007, (EB) Nr. 1300/2008, (EB) Nr. 1342/2008 ir panaikinantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1627/94 ir (EB) Nr. 1966/2006 (OL L 343, 2009 12 22, p. 1).

(7) 2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/2403 dėl tvaraus išorės žvejybos laivynų valdymo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1006/2008 (OL L 347, 2017 12 28, p. 81).

PRIEDAS

Jei nenurodyta kitaip, nuorodos į žvejybos zonas reiškia nuorodas į ICES zonas.

1 DALIS

Rūšių ir rūšių grupių apibrėžtis

Šio priedo 2 dalyje pateiktame sąraše žuvų ištekliai nurodomi pagal lotyniškus rūšių pavadinimus abėcėlės tvarka. Tačiau giliavandeniai rykliai nurodyti to sąrašo pradžioje. Šio reglamento tikslais pateikiama ši bendrinių pavadinimų ir lotyniškų pavadinimų lyginamoji lentelė:

Bendrinis pavadinimas	Triraidis kodas	Mokslinis pavadinimas
Juodoji kalavija	BSF	Aphanopus carbo
Paprastasis beriksas	ALF	Beryx spp.
Bukasnukis ilgauodegis grenadierius	RNG	Coryphaernoides rupestris
Šiaurinis grenadierius	RHG	Macrourus berglax
Raudonpelekis pagelas	SBR	Pagellus bogaraveo

Šio reglamento tikslais giliavandeniai rykliai – šios rūšys:

Bendrinis pavadinimas	Triraidis kodas	Mokslinis pavadinimas
Juodieji katrykliai	API	Apristurus spp.
Gyvatryklis	HXC	Chlamydoselachus anguineus
Trumpadyglis ryklys	CWO	Centrophorus spp.
Portugalinis baltaakis dygliaryklis	CYO	Centroscymnus coelolepis
Ilgašnipis baltaakis dygliaryklis	CYP	Centroscymnus crepidater
Paprastasis juodasis šunryklis	CFB	Centroscyllium fabricii
Paprastasis ilgasnukis dygliaryklis	DCA	Deania calcea
Šokoladinis dygliaryklis	SCK	Dalatias licha
Didysis juodasis dygliaryklis	ETR	Etmopterus princeps
Naktinis juodasis dygliaryklis	ETX	Etmopterus spinax
Islandinis pjūklauodegis katryklis	GAM	Galeus murinus
Pilkasis šešiažiaunis ryklys	SBL	Hexanchus griseus
Buriapelekis tribriaunis ryklys	OXN	Oxynotus paradoxus
Aštriadantis velvetinis dygliaryklis	SYR	Scymnodon ringens
Arktinis ryklys	GSK	Somniosus microcephalus

2 DALIS

Metinės žvejybos galimybės (gyvojo svorio tonomis)

Rūšis:	Giliavandeniai rykliai			Zona:	5, 6, 7, 8 ir 9 parajonių Sąjungos ir tarptautiniai vandenys (DWS/56789-)
Metai		2019 m.	2020 m.
Sąjunga		7 (1)	7 (1)
BLSK		7 (1)	7 (1)		Atsargumo principu pagrįstas BLSK Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Rūšis:	Giliavandeniai rykliai			Zona:	10 parajonio Sąjungos ir tarptautiniai vandenys (DWS/10-)
Metai		2019 m.	2020 m.
Portugalija		7 (2)	7 (2)
Sąjunga		7 (2)	7 (2)
BLSK		7 (2)	7 (2)		Atsargumo principu pagrįstas BLSK Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Rūšis:	Giliavandeniai rykliai			Zona:	CECAF 34.1.1, 34.1.2 ir 34.2 rajonų Sąjungos vandenys (DWS/F3412C)
Metai		2019 m.	2020 m.
Sąjunga		7 (3)	7 (3)
BLSK		7 (3)	7 (3)		Atsargumo principu pagrįstas BLSK Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Rūšis:	Juodosios kalavijos Aphanopus carbo			Zona:	5, 6, 7 ir 12 parajonių Sąjungos ir tarptautiniai vandenys (BSF/56712-)
Metai		2019 m.	2020 m.
Vokietija		28	28
Estija		14	14
Airija		71	71
Ispanija		140	140
Prancūzija		1 976	1 976
Latvija		92	92
Lietuva		1	1
Lenkija		1	1
Jungtinė Karalystė		140	140
Kitos		7 (4)	7 (4)
Sąjunga		2 470	2 470
BLSK		2 470	2 470		Atsargumo principu pagrįstas BLSK

Rūšis:	Juodosios kalavijos Aphanopus carbo			Zona:	8, 9 ir 10 parajonių Sąjungos ir tarptautiniai vandenys (BSF/8910-)
Metai		2019 m.	2020 m.
Ispanija		9	9
Prancūzija		22	22
Portugalija		2 801	2 801
Sąjunga		2 832	2 832
BLSK		2 832	2 832		Atsargumo principu pagrįstas BLSK

Rūšis:	Juodosios kalavijos Aphanopus carbo			Zona:	CECAF 34.1.2 rajono Sąjungos ir tarptautiniai vandenys (BSF/C3412-)
Metai		2019 m.	2020 m.
Portugalija		Bus nustatyta	Bus nustatyta
Sąjunga		Bus nustatyta (5)	Bus nustatyta (5)
BLSK		Bus nustatyta (5)	Bus nustatyta (5)		Atsargumo principu pagrįstas BLSK Taikomas šio reglamento 4 straipsnis.

Rūšis:	Paprastieji beriksai Beryx spp.			Zona:	3, 4, 5, 6, 7, 8, 10, 12 ir 14 parajonių Sąjungos ir tarptautiniai vandenys (ALF/3X14-)
Metai		2019 m.	2020 m.
Airija		8 (6)	8 (6)
Ispanija		57 (6)	57 (6)
Prancūzija		15 (6)	15 (6)
Portugalija		164 (6)	164 (6)
Jungtinė Karalystė		8 (6)	8 (6)
Sąjunga		252 (6)	252 (6)
BLSK		252 (6)	252 (6)		Atsargumo principu pagrįstas BLSK

Rūšis:	Bukasnukiai ilgauodegiai grenadieriai Coryphaernoides rupestris			Zona:	3 parajonio Sąjungos ir tarptautiniai vandenys (RNG/03-)
Metai		2019 m.	2020 m.
Danija		48 (7) (8)	48 (7) (8)
Vokietija		0 (7) (8)	0 (7) (8)
Švedija		2 (7) (8)	2 (7) (8)
Sąjunga		50 (7) (8)	50 (7) (8)
BLSK		50 (7) (8)	50 (7) (8)		Atsargumo principu pagrįstas BLSK

Rūšis:	Bukasnukiai ilgauodegiai grenadieriai Coryphaernoides rupestris			Zona:	5b, 6 ir 7 parajonių Sąjungos ir tarptautiniai vandenys (RNG/5B67-)
Metai		2019 m.	2020 m.
Vokietija		5 (9) (10)	5 (9) (10)
Estija		37 (9) (10)	37 (9) (10)
Airija		166 (9) (10)	166 (9) (10)
Ispanija		41 (9) (10)	41 (9) (10)
Prancūzija		2 108 (9) (10)	2 108 (9) (10)
Lietuva		48 (9) (10)	48 (9) (10)
Lenkija		24 (9) (10)	24 (9) (10)
Jungtinė Karalystė		124 (9) (10)	124 (9) (10)
Kitos		5 (9) (10) (11)	5 (9) (10) (11)
Sąjunga		2 558 (9) (10)	2 558 (9) (10)
BLSK		2 558 (9) (10)	2 558 (9) (10)		Atsargumo principu pagrįstas BLSK

Rūšis:	Bukasnukiai ilgauodegiai grenadieriai Coryphaernoides rupestris			Zona:	8, 9, 10, 12 ir 14 parajonių Sąjungos ir tarptautiniai vandenys (RNG/8X14-)
Metai		2019 m.	2020 m.
Vokietija		15 (12) (13)	15 (12) (13)
Airija		3 (12) (13)	3 (12) (13)
Ispanija		1 638 (12) (13)	1 638 (12) (13)
Prancūzija		76 (12) (13)	76 (12) (13)
Latvija		26 (12) (13)	26 (12) (13)
Lietuva		3 (12) (13)	3 (12) (13)
Lenkija		513 (12) (13)	513 (12) (13)
Jungtinė Karalystė		7 (12) (13)	7 (12) (13)
Sąjunga		2 281 (12) (13)	2 281 (12) (13)
BLSK		2 281 (12) (13)	2 281 (12) (13)		Atsargumo principu pagrįstas BLSK

Rūšis:	Raudonpelekiai pagelai Pagellus bogaraveo			Zona:	6, 7 ir 8 parajonių Sąjungos ir tarptautiniai vandenys (SBR/678-)
Metai		2019 m.	2020 m.
Airija		3 (14)	3 (14)
Ispanija		94 (14)	84 (14)
Prancūzija		5 (14)	4 (14)
Jungtinė Karalystė		12 (14)	11 (14)
Kitos		3 (14)	3 (14)
Sąjunga		117 (14)	105 (14)
BLSK		117 (14)	105 (14)		Atsargumo principu pagrįstas BLSK

Rūšis:	Raudonpelekiai pagelai Pagellus bogaraveo			Zona:	9 parajonio Sąjungos ir tarptautiniai vandenys (15) (SBR/9-)
Metai		2019 m.	2020 m.
Ispanija		117	117
Portugalija		32	32
Sąjunga		149	149
BLSK		149	149		Atsargumo principu pagrįstas BLSK

Rūšis:	Raudonpelekiai pagelai Pagellus bogaraveo			Zona:	10 parajonio Sąjungos ir tarptautiniai vandenys (SBR/10-)
Metai		2019 m.	2020 m.
Ispanija		5	5
Portugalija		566	566
Jungtinė Karalystė		5	5
Sąjunga		576	576
BLSK		576	576		Atsargumo principu pagrįstas BLSK

(1) Tik priegauda juodųjų kalavijų žvejybos, kai naudojamos ūdos, metu. Pagal šią kvotą specializuotoji žvejyba neleidžiama.

(2) Tik priegauda juodųjų kalavijų žvejybos, kai naudojamos ūdos, metu. Pagal šią kvotą specializuotoji žvejyba neleidžiama.

(3) Tik priegauda juodųjų kalavijų žvejybos, kai naudojamos ūdos, metu. Pagal šią kvotą specializuotoji žvejyba neleidžiama.

(4) Tik priegauda. Pagal šią kvotą specializuotoji žvejyba neleidžiama.

(5) Toks pats kiekis, kaip Portugalijos kvota.

(6) Tik priegauda. Pagal šią kvotą specializuotoji žvejyba neleidžiama.

(7) Tik priegauda. Pagal šią kvotą specializuotoji žvejyba neleidžiama.

(8) Specializuotoji šiaurinių grenadierių žvejyba neleidžiama. Į šią kvotą įskaičiuojama šiaurinių grenadierių (RHG/03-) priegauda. Ši priegauda negali viršyti 1 % kvotos.

(9) 8, 9, 10, 12 ir 14 parajonių Sąjungos ir tarptautiniuose vandenyse sužvejotas bukasnukių ilgauodegių grenadierių (RNG/*8X14-) laimikis ir šiaurinių grenadierių (RHG/*8X14-) priegauda gali sudaryti ne daugiau kaip 10 % kiekvienos kvotos.

(10) Specializuotoji šiaurinių grenadierių žvejyba neleidžiama. Į šią kvotą įskaičiuojama šiaurinių grenadierių (RHG/5B67-) priegauda. Ši priegauda negali viršyti 1 % kvotos.

(11) Tik priegauda. Specializuotoji žvejyba neleidžiama.

(12) 5b, 6 ir 7 parajonių Sąjungos ir tarptautiniuose vandenyse sužvejotas bukasnukių ilgauodegių grenadierių (RNG/*5B67-) laimikis ir šiaurinių grenadierių (RHG/*5B67-) priegauda gali sudaryti ne daugiau kaip 10 % kiekvienos kvotos.

(13) Specializuotoji šiaurinių grenadierių žvejyba neleidžiama. Į šią kvotą įskaičiuojama šiaurinių grenadierių (RHG/8X14-) priegauda. Ši priegauda negali viršyti 1 % kvotos.

(14) Tik priegauda. Pagal šią kvotą specializuotoji žvejyba neleidžiama.

(15) Bet kuriuo atveju turi būti pranešama apie GFCM 37.1.1 rajone sužvejotus kiekius (SBR/F3711). Bet kuriuo atveju turi būti pranešama apie CECAF 34.1.11 rajone sužvejotus kiekius (SBR/F34111).

20.12.2018

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 325/18

KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) 2018/2026

2018 m. gruodžio 19 d.

kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1221/2009 dėl organizacijų savanoriško Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemos (EMAS) taikymo IV priedas

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1221/2009 dėl organizacijų savanoriško Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemos (EMAS) taikymo, panaikinantį Reglamentą (EB) Nr. 761/2001 ir Komisijos sprendimus 2001/681/EB bei 2006/193/EB (1), ypač į jo 48 straipsnį,

kadangi:

(1)

Reglamentu (EB) Nr. 1221/2009 nustatyta aplinkosaugos vadybos ir audito sistema (EMAS). EMAS tikslas – skatinti organizacijas nuolat didinti savo aplinkosauginį veiksmingumą: diegti ir įgyvendinti organizacijų aplinkosaugos vadybos sistemas, vertinti tokių sistemų veiksmingumą, teikti informaciją apie aplinkosauginį veiksmingumą, atvirai bendrauti su visuomene ir kitomis suinteresuotosiomis šalimis, taip pat skatinti organizacijos darbuotojus aktyviai prisidėti. Siekiant šio tikslo, to reglamento I–IV prieduose nustatyti konkretūs reikalavimai, kurių turi laikytis organizacijos, norinčios dalyvauti EMAS ir būti įregistruotos EMAS registre;

(2)

Reglamento (EB) Nr. 1221/2009 IV priede nustatyti aplinkosaugos ataskaitų teikimo reikalavimai. Siekiant juos patobulinti atsižvelgiant į įgyvendinant EMAS įgytą patirtį, tą priedą reikėtų iš dalies pakeisti. Atsižvelgiant į tų pakeitimų kiekį ir pobūdį, aiškumo sumetimais tikslinga apskritai pakeisti visą IV priedą;

(3)	todėl Reglamentas (EB) Nr. 1221/2009 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(4)

iš EMAS registruotų organizacijų reikalaujama kasmet parengti arba atnaujinti aplinkosaugos ataskaitą pagal Reglamento (EB) Nr. 1221/2009 IV priedą. Išskyrus mažas organizacijas, kurioms pagal to reglamento 7 straipsnį taikoma išimtis, aplinkosaugos ataskaitą arba atnaujintą aplinkosaugos ataskaitą turi patvirtinti akredituotas ar licencijuotas aplinkosaugos vertintojas, atlikdamas tos organizacijos patikrą pagal to reglamento 18 straipsnį. Besirengiančios registracijai EMAS organizacijos, teikdamos paraišką įregistruoti, irgi turi pateikti patvirtintą aplinkosaugos ataskaitą. Todėl reikia pereinamojo laikotarpio, kad organizacijos turėtų pakankamai laiko šiuo reglamentu atliekamiems pakeitimams įgyvendinti;

(5)	šiame reglamente numatytos priemonės atitinka pagal Reglamento (EB) Nr. 1221/2009 49 straipsnį įsteigto komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1221/2009 IV priedas pakeičiamas šio reglamento priedu.

2 straipsnis

Jei pagal Reglamentą (EB) Nr. 1221/2009 aplinkosaugos ataskaitą arba atnaujintą aplinkosaugos ataskaitą reikia patvirtinti įsigaliojus šiam reglamentui, tačiau iki 2020 m. sausio 9 d., tai, aplinkosaugos vertintojui ir kompetentingai įstaigai pritarus, tą ataskaitą galima patvirtinti ir neatsižvelgiant į šio reglamento 1 straipsniu atliktą pakeitimą.

Jei pagal Reglamento (EB) Nr. 1221/2009 7 straipsnio 3 dalį nepatvirtintą atnaujintą aplinkosaugos ataskaitą reikia perduoti kompetentingai įstaigai įsigaliojus šiam reglamentui, tačiau iki 2020 m. sausio 9 d., tai, kompetentingai įstaigai pritarus, tą ataskaitą galima parengti ir neatsižvelgiant į šio reglamento 1 straipsniu atliktą pakeitimą.

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2018 m. gruodžio 19 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER

(1) OL L 342, 2009 12 22, p. 1.

PRIEDAS

„IV PRIEDAS

APLINKOSAUGOS ATASKAITŲ TEIKIMAS

A. Įvadas

Informacija apie aplinkosaugą turi būti aiški ir nuosekli; pageidautina, kad ji būtų pateikiama elektronine forma. Koks formatas tinkamiausias, kad ši informacija būtų pateikta suinteresuotosioms šalims patogiausiu būdu, sprendžia organizacija.

B. Aplinkosaugos ataskaita

Aplinkosaugos ataskaitoje turi būti pateikti bent toliau nurodyti elementai ir ji turi atitikti bent toliau pateiktus reikalavimus:

a)	organizacijos veiklos, produktų ir paslaugų apžvalga, organizacijos santykis su pagrindine organizacija, jei aktualu, ir suprantamas bei vienareikšmis EMAS registracijos apimties aprašymas, įskaitant į šią registraciją įtrauktų vietų sąrašą;

b)	organizacijos aplinkosaugos politika ir trumpas organizacijos aplinkosaugos vadybos sistemą palaikančios valdymo struktūros aprašymas;

c)	visų organizacijos reikšmingų tiesioginių ir netiesioginių aplinkosaugos aspektų, darančių reikšmingą poveikį aplinkai, aprašymas, trumpas jų reikšmingumo nustatymo metodo aprašymas ir paaiškinimas, kaip poveikis yra susijęs su šiais aspektais;

d)	aplinkosaugos tikslų ir uždavinių, susijusių su reikšmingais aplinkosaugos aspektais ir poveikiu aplinkai, aprašymas;

įgyvendintų ir planuojamų aplinkosauginio veiksmingumo gerinimo, tikslų ir uždavinių siekimo ir atitikties su aplinka susijusiems teisiniams reikalavimams užtikrinimo veiksmų aprašymas.

Jei yra parengti 46 straipsnyje nurodyti sektoriams skirti informaciniai dokumentai, reikėtų nurodyti juose pateiktą geriausią aplinkosaugos vadybos praktiką;

duomenų apie organizacijos aplinkosauginio veiksmingumo rodiklius, susijusius su jos reikšmingu poveikiu aplinkai, santrauka.

Ataskaitoje turi būti pranešama ir apie pagrindinius aplinkosauginio veiksmingumo rodiklius, ir apie C skirsnyje nustatytus konkrečiam sektoriui skirtus aplinkosauginio veiksmingumo rodiklius. Jei yra nustatyti aplinkosaugos tikslai ir uždaviniai, reikia pateikti atitinkamus duomenis;

g)	nuoroda į pagrindines teisines nuostatas, į kurias turi atsižvelgti organizacija, kad užtikrintų atitiktį su aplinka susijusiems teisiniams reikalavimams, ir pareiškimas dėl teisinės atitikties;

25 straipsnio 8 dalyje nustatytų reikalavimų patvirtinimas ir aplinkosaugos vertintojo vardas, pavardė ir akreditacijos ar leidimo numeris bei patvirtinimo data. Vietoj jo galima naudoti aplinkosaugos vertintojo pasirašytą VII priede nurodytą deklaraciją.

Atnaujintoje aplinkosaugos ataskaitoje turi būti pateikti e–h punktuose nustatyti būtini elementai ir ji turi atitikti e–h punktuose nustatytus būtiniausius reikalavimus.

Organizacijos gali nuspręsti į savo aplinkosaugos ataskaitą įtraukti papildomos faktinės informacijos, susijusios su organizacijos veikla, produktais ir paslaugomis arba su jų atitiktimi konkretiems reikalavimams. Visą aplinkosaugos ataskaitoje pateiktą informaciją tvirtina aplinkosaugos vertintojas.

Aplinkosaugos ataskaitą galima integruoti į kitus organizacijos atskaitomybės dokumentus (pvz., valdymo, tvarumo arba įmonės socialinės atsakomybės ataskaitas). Jei ji integruojama į tokius atskaitomybės dokumentus, aiškiai atskiriama patvirtinta ir nepatvirtinta informacija. Aplinkosaugos ataskaita aiškiai pažymima (pavyzdžiui, naudojant EMAS logotipą), o į dokumentą įtraukiamas trumpas su EMAS susijusio tvirtinimo proceso paaiškinimas.

C. Aplinkosauginio veiksmingumo rodikliais ir kokybine informacija pagrįstų ataskaitų teikimas

1. Įvadas

Tiek aplinkosaugos ataskaitoje, tiek atnaujintoje aplinkosaugos ataskaitoje organizacijos, naudodamosi toliau nurodytais pagrindiniais aplinkosauginio veiksmingumo rodikliais ir konkrečiam sektoriui skirtais aplinkosauginio veiksmingumo rodikliais, teikia duomenis apie savo reikšmingus tiesioginius ir netiesioginius aplinkosaugos aspektus. Jei kiekybinių duomenų organizacija pateikti negali, ji pateikia 4 punkte aprašytą kokybinę informaciją.

Ataskaitoje pateikiami duomenys apie faktinius įvedinius ir išvedinius. Jei duomenų atskleidimas neigiamai paveiktų komercinės arba pramoninės informacijos konfidencialumą, kai tokį konfidencialumą numato nacionalinė arba Bendrijos teisė siekiant apsaugoti teisėtus ekonominius interesus, organizacijai gali būti leidžiama savo ataskaitose šią informaciją indeksuoti, pavyzdžiui, nustatant bazinius metus (su indeksu 100), kuriais remiantis būtų rodoma faktinio įvedinio arba išvedinio raida.

Rodikliai turi:

a)	leisti tiksliai įvertinti organizacijos aplinkosauginį veiksmingumą;

b)	būti lengvai suprantami ir vienareikšmiai;

c)	būti palyginami su ankstesnių metų rodikliais, kad būtų galima įvertinti, ar pagerėjo organizacijos aplinkosauginis veiksmingumas. Kad būtų galima atlikti tokį palyginimą, turi būti pateikti mažiausiai 3 veiklos metų duomenys, jei tokių duomenų turima;

d)	būti palyginami su sektoriaus, nacionaliniais arba regioniniais lyginamaisiais standartais, jei taikoma;

e)	būti palyginami su norminiais reikalavimais, jei taikoma.

Šiems duomenims pagrįsti organizacija trumpai apibrėžia kiekvieno rodiklio taikymo sritį (įskaitant organizacines ir materialines ribas, taikymo galimybes ir skaičiavimų metodiką).

2. Pagrindiniai aplinkosauginio veiksmingumo rodikliai

Pagrindiniai rodikliai orientuoti į veiksmingumą tokiose pagrindinėse aplinkosaugos srityse:

energija,

ii)	medžiagos,

iii)

vanduo,

iv)

atliekos,

v)	žemėnauda siekiant išsaugoti biologinę įvairovę ir

vi)	išmetamieji teršalai.

Ataskaitoje privaloma nurodyti pagrindinius aplinkosauginio veiksmingumo rodiklius. Tačiau organizacija gali įvertinti tų rodiklių svarbą, atsižvelgdama į savo reikšmingus aplinkosaugos aspektus ir poveikį aplinkai. Jei organizacija nusprendžia, kad vienas ar keli pagrindiniai rodikliai neatitinka reikšmingų jos aplinkosaugos aspektų ir poveikio aplinkai, ji tų pagrindinių rodiklių gali neįtraukti į ataskaitą. Tokiu atveju organizacija aplinkosaugos ataskaitoje pateikia aiškų ir pagrįstą paaiškinimą, kodėl to nedaro.

Kiekvieną pagrindinį rodiklį sudaro:

i)	A skaičius, žymintis konkrečios srities bendrus metinius įvedinius/išvedinius;

ii)	B skaičius, žymintis organizacijos veiklą atitinkančią metinę etaloninę vertę, ir

iii)	R skaičius, žymintis A ir B santykį.

Kiekviena organizacija ataskaitoje pateikia kiekvieno rodiklio visus 3 elementus.

Duomenys apie konkrečios srities bendrus metinius įvedinius/išvedinius (A skaičių) teikiami taip:

energijos srities:

—	bendras tiesioginis energijos suvartojimas, atitinkantis bendrą per metus organizacijos suvartojamą energijos kiekį;

—	bendras atsinaujinančiųjų išteklių energijos suvartojimas, atitinkantis bendrą per metus organizacijos suvartojamą iš atsinaujinančiųjų išteklių gautos energijos kiekį;

—	bendras iš atsinaujinančiųjų išteklių pagaminamos energijos kiekis, atitinkantis bendrą per metus organizacijos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių pagamintos energijos kiekį.

Pastarasis elementas pateikiamas tik jei bendras organizacijos iš atsinaujinančiųjų išteklių pagamintas energijos kiekis reikšmingai viršija bendrą organizacijos suvartotą iš atsinaujinančiųjų išteklių gautos energijos kiekį arba jei organizacijos iš atsinaujinančiųjų išteklių pagaminta energija organizacijoje nebuvo vartojama.

Jei vartojama arba, atsinaujinančiųjų išteklių energijos atveju, gaminama įvairių rūšių energija (pavyzdžiui, elektros energija, šiluma, kuras ir pan.), skirtingų rūšių energijos metinio suvartojimo arba gamybos duomenys pateikiami atskirai.

Energijos kiekį pageidautina išreikšti kWh, MWh, GJ ar kitais įprastai suvartotos arba pagamintos energijos rūšiai naudojamais matavimo vienetais;

ii)

medžiagų srities:

—	metinis pagrindinių naudotų medžiagų masės debitas (išskyrus energijos nešėjus ir vandenį), pageidautina išreikštas masės vienetais (pvz., kilogramais arba tonomis) arba tūrio vienetais (pvz., m3), arba kitais įprastai sektoriuje naudojamais matavimo vienetais.

Jei naudojamos skirtingų rūšių medžiagos, jų metinis masės debitas atitinkamai turėtų būti nurodytas atskirai;

iii)

vandens srities:

—	bendros vandens sąnaudos per metus, išreikštos tūrio vienetais (pvz., litrais arba m3);

iv)

atliekų srities:

—	bendras per metus susidarančių atliekų kiekis, suskirstytas pagal atliekų rūšis, pageidautina išreikštas masės vienetais (pvz., kilogramais arba tonomis) arba tūrio vienetais (pvz., m3), arba kitais įprastai sektoriuje naudojamais matavimo vienetais;

—	bendras per metus susidarančių pavojingų atliekų kiekis, pageidautina išreikštas masės vienetais (pvz., kilogramais arba tonomis) arba m3, arba kitais įprastai sektoriuje naudojamais matavimo vienetais;

žemėnaudos siekiant išsaugoti biologinę įvairovę srities:

—

žemėnaudos siekiant išsaugoti biologinę įvairovę formos, išreikštos ploto vienetais (pvz., m2 arba ha):

—	bendras naudojamos žemės plotas,

—	bendras sandarintųjų paviršių plotas,

—	bendras gamtai skirtas plotas organizacijos teritorijoje,

—	bendras gamtai skirtas plotas ne organizacijos teritorijoje.

Gamtai skirtas plotas – visų pirma gamtai išsaugoti arba atkurti skirtas plotas. Gamtai skirti plotai gali būti organizacijos teritorijoje ir apima stogą, fasadą, vandens drenažo sistemas arba kitus elementus, kurie suprojektuoti, pritaikyti arba tvarkomi taip, kad būtų skatinama biologinė įvairovė. Gamtai skirti plotai gali būti ir už organizacijos teritorijos ribų, su sąlyga, kad toks plotas priklauso organizacijai arba yra jos tvarkomas ir visų pirma skirtas biologinei įvairovei skatinti. Galima aprašyti ir bendrai tvarkomus biologinei įvairovei skatinti skirtus plotus, su sąlyga, kad aiškiai nurodomas indėlis į bendrą tvarkymą.

Sandarintasis paviršius – bet koks plotas, kuriame anksčiau buvęs dirvožemis uždengtas danga (pvz., keliais) ir todėl nepralaidus. Toks nepralaidumas gali daryti poveikį aplinkai;

vi)

išmetamųjų teršalų srities:

—	bendras per metus išmestų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, įskaitant bent išmetamą CO2, CH4, N2O, hidrofluorangliavandenilių, perfluorangliavandenilių, NF3 ir SF6 išmetamą kiekį, išreiškiamas CO2 ekvivalento tonomis;

Organizacija turėtų apsvarstyti galimybę duomenis apie savo išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį teikti pagal patvirtintą metodiką, pavyzdžiui, šiltnamio efektą sukeliančių dujų protokolą.

—	bendras per metus į orą išmestų teršalų kiekis, įskaitant bent išmetamą SO2, NOX ir kietųjų dalelių kiekį, išreiškiamas kilogramais arba tonomis.

Nurodoma organizacijos veiklos pobūdį atitinkanti metinė etaloninė vertė (B skaičius) parenkama ir pateikiama remiantis tokiais reikalavimais:

Skaičius B turi:

i)	būti suprantamas;

ii)	būti geriausiai bendrą organizacijos metų veiklą atitinkantis skaičius;

iii)	leisti teisingai apibūdinti organizacijos aplinkosauginį veiksmingumą, atsižvelgiant į organizacijos ypatumus ir veiklą;

iv)

būti bendra etaloninė sektoriaus, kuriame veikia organizacija, vertė, kaip šiuose pavyzdžiuose:

—	bendra metinė fizinė produkcija,

—	bendras darbuotojų skaičius,

—	bendras nakvynių skaičius,

—	bendras gyventojų toje vietovėje skaičius (viešojo administravimo įstaigų atveju),

—	apdorotų atliekų kiekis tonomis (atliekų tvarkymo sektoriuje veikiančių organizacijų atveju),

—	bendras pagamintos energijos kiekis (energijos gamybos sektoriuje veikiančių organizacijų atveju);

užtikrinti, kad pateiktus rodiklius laikui bėgant būtų galima palyginti. Nustatytas B skaičius naudojamas vėliau teikiamose aplinkosaugos ataskaitose.

B skaičiaus pakeitimas paaiškinamas aplinkosaugos ataskaitoje. Jei skaičius B keičiamas, organizacija užtikrina, kad būtų galima palyginti mažiausiai 3 paskutinių metų skaičius, perskaičiuodama ankstesnių metų rodiklius pagal naujai nustatytą B skaičių.

3. Konkrečiam sektoriui skirti aplinkosauginio veiksmingumo rodikliai

Kiekviena organizacija kasmet teikia ir duomenis apie savo veiksmingumą, susijusį su reikšmingais išmatuojamais ir patikrinamais tiesioginiais ir netiesioginiais aplinkosaugos aspektais ir poveikiais, kurie susiję su jos pagrindine verslo veikla ir kurie dar neįtraukti nurodant pagrindinius rodiklius.

Duomenys apie tuos rodiklius teikiami laikantis šio skirsnio įvade nustatytų reikalavimų.

Jei yra parengti, organizacija turi atsižvelgti į 46 straipsnyje nurodytus sektoriams skirtus informacinius dokumentus, kad būtų lengviau nustatyti, kokie rodikliai svarbūs šiame konkrečiame sektoriuje.

4. Kokybine informacija pagrįstų duomenų apie reikšmingus aplinkosaugos aspektus teikimas

Jeigu organizacijos negali pateikti kiekybinių duomenų apie reikšmingus tiesioginius ar netiesioginius aplinkosaugos aspektus, apie savo veiksmingumą jos praneša remdamosi kokybine informacija.

D. Vietinė atskaitomybė

EMAS registruotos organizacijos gali pageidauti pateikti vieną bendrą aplinkosaugos ataskaitą, apimančią kelias skirtingas geografines teritorijas.

Kadangi EMAS paskirtis – užtikrinti vietinę atskaitomybę, organizacijos turi užtikrinti, kad bendroje aplinkosaugos ataskaitoje būtų aiškiai išskirtas kiekvienos organizacijos vietos reikšmingas poveikis aplinkai ir apie jį būtų pateikta duomenų.

E. Prieinamumas visuomenei

Organizacija būtinai turi galėti įrodyti aplinkosaugos vertintojui, kad bet kuris organizacijos aplinkosauginiu veiksmingumu besidomintis asmuo gali lengvai ir netrukdomas susipažinti su B ir C dalyse reikalaujama informacija. Kad būtų užtikrintas toks skaidrumas, geriausia, kad aplinkosaugos ataskaita būtų viešai paskelbta organizacijos svetainėje.

Organizacija užtikrina, kad ši informacija atskiroje svetainėje arba organizacijoje būtų paskelbta oficialiąja (-iosiomis) valstybės narės arba trečiosios šalies, kurioje yra svetainė arba organizacija, kalba (-omis) arba viena iš jų.

Be to, jei tai bendra aplinkosaugos ataskaita, organizacija užtikrina, kad (registracijos tikslais) su šia informacija būtų galima susipažinti oficialiąja (-iosiomis) valstybės narės, kurioje organizacija yra registruota, kalba (-omis) arba viena iš jų arba oficialiosiomis Sąjungos kalbomis arba viena iš jų pagal susitarimą su už registraciją atsakinga kompetentinga įstaiga.

Aplinkosaugos ataskaitą galima pateikti ir papildomomis kalbomis, su sąlyga, kad išversto dokumento turinys atitinka originalios aplinkosaugos ataskaitos, kurią patvirtino aplinkosaugos vertintojas, turinį ir kad joje aiškiai nurodyta, kad tai patvirtinto dokumento vertimas.

“

20.12.2018

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 325/25

TARYBOS SPRENDIMAS (ES) 2018/2027

2018 m. lapkričio 29 d.

dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi Tarptautinėje civilinės aviacijos organizacijoje, dėl aplinkos apsaugos srityje taikomos Tarptautinės aviacijos išmetamo anglies dioksido kiekio kompensavimo ir mažinimo sistemos (CORSIA) tarptautinių standartų ir rekomenduojamos praktikos aprašo pirmos redakcijos

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 192 straipsnio 1 dalį kartu su 218 straipsnio 9 dalimi,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)	1947 m. balandžio 4 d. įsigaliojo Čikagos tarptautinė civilinės aviacijos konvencija (toliau – Konvencija), kuria siekiama reguliuoti tarptautinį oro susisiekimą. Ja įsteigta Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija (ICAO);

(2)	Sąjungos valstybės narės yra Konvencijos susitariančiosios valstybės ir ICAO narės, o Sąjunga turi stebėtojos statusą tam tikrose ICAO įstaigose;

(3)	pagal Konvencijos 54 straipsnį ICAO taryba turi priimti tarptautinius standartus ir rekomenduojamą praktiką;

(4)

2015 m. gruodžio mėn. vykusi 21-a Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencija buvo sėkmingai pabaigta Paryžiaus susitarimo sudarymu. Paryžiaus susitarimo tikslas – užtikrinti, kad vidutinės pasaulio temperatūros didėjimas būtų gerokai mažesnis nei 2 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, ir dėti pastangas, kad temperatūros didėjimas neviršytų to lygio 1,5 °C. Prie šio išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo turėtų prisidėti visi ekonomikos sektoriai, įskaitant tarptautinę aviaciją;

(5)

2016 m. 39-oje ICAO generalinėje asamblėjoje rezoliucija A39–3 nuspręsta išvystyti pasaulinį rinkos mechanizmą, kuriuo siekiama užtikrinti, kad tarptautinės aviacijos išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis neviršytų 2020 m. lygio. Sąjungos pozicija tuo klausimu buvo nustatyta Tarybos sprendimu (ES) 2016/915 (1);

(6)	2018 m. birželio 27 d. vykusiame 10-ame ICAO tarybos 214-os sesijos posėdyje ji priėmė Konvencijos 16 priedo IV tomo (Tarptautinės aviacijos išmetamo anglies dioksido kiekio kompensavimo ir mažinimo sistema (CORSIA)) tarptautinių standartų ir rekomenduojamos praktikos aprašo pirmą redakciją;

(7)	į CORSIA įtrauktos taisyklės gali tapti privalomos pagal Konvenciją laikantis Konvencijoje nustatytų ribų. Pagal galiojančius tarptautinius oro susisiekimo susitarimus jos taip pat gali tapti privalomos Sąjungai ir jos valstybėms narėms;

(8)	pagal Konvencijos 90 straipsnį, jei dauguma susitariančiųjų valstybių iki tam tikro termino neišreikš savo nepritarimo, CORSIA įsigalios praėjus trims mėnesiams po termino išreikšti nepritarimą;

(9)

Konvencijos 38 straipsnyje kalbama apie nukrypimus nuo tarptautinių standartų ir procedūrų. Pagal tą straipsnį bet kuri susitariančioji šalis, kuriai praktiniu požiūriu pernelyg sudėtinga visais atžvilgiais laikytis kurio nors tarptautinio standarto ar procedūros arba visapusiškai suderinti savo taisykles ar praktiką su kuriuo nors iš dalies pakeistu tarptautiniu standartu ar procedūra arba kuri nusprendžia, kad jai būtina priimti taisykles ar praktiką, kokiu nors konkrečiu aspektu besiskiriančius nuo tų, kurie nustatyti tarptautiniu standartu, turi nedelsdama pranešti ICAO apie savo ir tos, kuri nustatyta tarptautiniu standartu, praktikos skirtumus;

(10)

2018 m. liepos 20 d. ICAO išsiuntė valstybėms skirtą raštą Nr. AN 1/17.14–18/78 (toliau – Valstybėms skirtas raštas), kuriuo susitariančiųjų valstybių narių prašoma, pirma, pranešti apie bet kokį nepritarimą bet kuriai CORSIA daliai iki 2018 m. spalio 22 d. ir, antra, pranešti apie bet kokius nacionalinės praktikos ir CORSIA skirtumus bei numatomą atitikties datą iki 2018 m. gruodžio 1 d.;

(11)	CORSIA turi būti pradėta taikyti lėktuvų operatoriams, per kurių tarptautinius skrydžius, vykdomus lėktuvais, kurių maksimali sertifikuota kilimo masė yra didesnė nei 5 700 kg, išskyrus humanitarinės, medicinos pagalbos ir gaisrų gesinimo skrydžius, per metus išmetama daugiau nei 10 000 tonų CO2;

(12)	CORSIA nustatyti stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo (toliau – SATT) reikalavimai turi būti taikomi nuo 2019 m. sausio 1 d.;

(13)

nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2035 m. gruodžio 31 d. CORSIA kompensavimo reikalavimai turi būti taikomi lėktuvų operatoriams, vykdantiems tarptautinius skrydžius (kaip apibrėžta II dalies 1 skyriaus 1.1.2 punkte ir II dalies 2 skyriaus 2.1 punkte) tarp susitariančiųjų valstybių, nurodytų būsimame ICAO dokumente, pavadintame „CORSIA valstybių poros, kurioms taikomas 3 skyrius“;

(14)	tikslinga nustatyti poziciją, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi, teikiant atsakymą į Valstybėms skirtą raštą. To reikia dėl to, kad CORSIA gali smarkiai paveikti Sąjungos teisės, ypač Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/87/EB (2), turinį;

(15)	atsižvelgiant į tai, kad CORSIA padėtų padaryti reikšmingą pažangą tarptautiniu mastu, apie nepritarimą neturėtų būti pranešama pagal Konvencijos 90 straipsnį;

(16)

Sąjunga visiškai remia ICAO pastangas pradėti kuo greičiau vykdyti CORSIA. Remdamasi Direktyva 2003/87/EB Komisija šiuo metu CORSIA SATT reikalavimus perkelia į Sąjungos aktus, numatydama jų įsigaliojimą iki 2019 m. sausio mėn. Be to, Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai turi pateikti ataskaitą, kurioje apsvarstys, kaip tas priemones įgyvendinti Sąjungos teisėje. Pagal Valstybėms skirtą raštą nurodytas terminas, iki kurio turi būti pranešta apie galimus skirtumus, yra per trumpas, kad Sąjunga spėtų iki jo pritaikyti savo nuostatas prie CORSIA. Todėl tam, kad ICAO galėtų visapusiškai atsižvelgti į dabartinę teisinę padėtį Sąjungos lygmeniu ir į pradėtą darbą SATT srityje, valstybės narės atsakyme į Valstybėms skirtą raštą turėtų pranešti apie skirtumus pagal prie šio sprendimo pridėtą papildymą;

(17)	Direktyvos 2003/87/EB 28b straipsnio 2 ir 3 dalyse išdėstyti tolesni veiksmai, atliktini atsižvelgus į ICAO veiklos rezultatus. Tikslinga ICAO informuoti apie tų nuostatų sąlygas;

(18)	Sąjungos pozicija turi būti pareikšta Sąjungos valstybių narių, kurios yra ICAO narės,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Pozicija, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi, teikiant atsakymą į 2018 m. liepos 20 d. valstybėms skirtą Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos raštą Nr. AN 1/17.14–18/78, išdėstyta prie šio sprendimo pridėtame papildyme.

2 straipsnis

1 straipsnyje nurodytą Sąjungos poziciją pareiškia Sąjungos valstybės narės, kurios yra ICAO narės.

3 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Priimta Briuselyje 2018 m. lapkričio 29 d.

Tarybos vardu

Pirmininkė

M. SCHRAMBÖCK

(1) 2016 m. gegužės 30 d. Tarybos sprendimas (ES) 2016/915 dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi dėl tarptautinio dokumento, kuris turi būti parengtas ICAO institucijose ir kuriuo ketinama numatyti nuo 2020 m. įgyvendinti bendrą pasaulinę rinka grindžiamą priemonę tarptautinės aviacijos išmetamiesiems teršalams (OL L 153, 2016 6 10, p. 32).

(2) 2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB, nustatanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Sąjungoje ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 96/61/EB (OL L 275, 2003 10 25, p. 32).

PAPILDYMAS

Dėl ICAO valstybėms skirto rašto AN 1/17.14–18/78 C PRIEDĄ (PRANEŠIMAS APIE ATITIKTĮ 16 PRIEDO IV TOMUI ARBA SKIRTUMUS JO ATŽVILGIU) pranešama apie šiuos skirtumus ir pateikiami tokie paaiškinimai šiuo klausimu:

Bendri aspektai

Sąjunga ir jos valstybės narės tvirtai remia ICAO pastangas pradėti taikyti tarptautinei aviacijai skirtą pasaulinę rinka grindžiamą priemonę, kad būtų prisidėta prie kovos su klimato kaita.

(įrašykite savo valstybę) visiškai remia ICAO pastangas, kad CORSIA kuo greičiau pradėtų veikti. Remdamasi Direktyva 2003/87/EB Europa šiuo metu CORSIA stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo (SATT) reikalavimus perkelia į Sąjungos aktus; jie turėtų įsigalioti iki 2019 m. sausio mėn. Terminas, per kurį turi būti pranešta apie galimus skirtumus pagal Valstybėms skirtą raštą AN 1/17.14–18/78, yra per trumpas, kad per jį Sąjunga galėtų priimti Sąjungos teisės aktų pritaikymus.

Šiame etape esama tam tikrų Direktyvos 2003/87/EB bei Komisijos priimtų išsamių taisyklių ir CORSIA skirtumų. Tai taikoma tiek SATT reikalavimams, tiek kompensavimo reikalavimams.

Atsižvelgiant į šiuos abu reikalavimų rinkinius, tikslinga priminti dabartinę Direktyvos 2003/87/EB taikymo sritį. Ši direktyva taikoma nepriklausomai nuo lėktuvo operatoriaus nacionalinės priklausomybės ir iš esmės apima visus skrydžius iš aerodromų, esančių valstybių narių, kurioms taikoma Sutartis, teritorijose, arba į juos. Direktyva 2003/87/EB taikoma visiems be išimties skrydžiams valstybėse narėse ir (arba) EEE šalyse ir tarp jų.

SATT reikalavimai

CORSIA nustatyti SATT reikalavimai turi būti pradėti taikyti nuo 2019 m. sausio 1 d.

Nuo 2018 m. gruodžio 1 d. taikomos šios srities Europos Sąjungos taisyklės išdėstytos visų pirma 2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2003/87/EB, nustatančioje šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Sąjungoje. Ta direktyva yra išsamių šios srities nuostatų, išdėstytų 2012 m. birželio 21 d. Komisijos reglamente (ES) Nr. 600/2012 dėl išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio ataskaitų ir tonkilometrių duomenų ataskaitų patikros ir vertintojų akreditavimo pagal Direktyvą 2003/87/EB ir 2012 m. birželio 21 d. Komisijos reglamente (ES) Nr. 601/2012 dėl išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio stebėsenos ir ataskaitų teikimo pagal Direktyvą 2003/87/EB, teisinis pagrindas.

Pažymėtina, kad Europos Komisija šiuo metu rengiasi priimti reglamentus, kuriais, atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus bendrus aspektus, turėtų būti pašalinti skirtumai 16 priedo IV tomo pirmoje redakcijoje išdėstytų CORSIA stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo reikalavimų atžvilgiu; šie reglamentai turėtų įsigalioti iki 2019 m. sausio 1 d.

Kompensavimo reikalavimai

Kalbant apie kompensavimą, atkreipiamas dėmesys į tai, kad atitinkami CORSIA nustatyti reikalavimai bus taikomi tik vėlesniame etape ir kad Sąjungos teisė per tą laiką gali būti iš dalies pakeista atsižvelgiant į CORSIA.

Todėl dabartinių kompensavimo reikalavimų pagal Sąjungos teisę klausimo nėra būtina spręsti daugiau, nei nurodyta pirmiau išdėstytuose bendruose aspektuose.

20.12.2018

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 325/31

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS (ES) 2018/2029

2018 m. gruodžio 18 d.

kuriuo nustatomi 2019 m. sausio 1 d. – gruodžio 31 d. laikotarpio kontroliuojamų medžiagų, kurioms taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1005/2009 dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų, kiekybiniai apribojimai ir paskirstomos kvotos

(pranešta dokumentu Nr. C(2018) 8655)

(Tekstas autentiškas tik anglų, čekų, graikų, ispanų, italų, kroatų, latvių, lenkų, maltiečių, nyderlandų, portugalų, prancūzų, vengrų ir vokiečių kalbomis)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1005/2009 dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų (1), ypač į jo 10 straipsnio 2 dalį ir 16 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)	į laisvą apyvartą Sąjungoje išleidžiamoms importuotoms kontroliuojamoms medžiagoms taikomi kiekybiniai apribojimai;

(2)	Komisija turi nustatyti tuos apribojimus ir paskirstyti kvotas įmonėms;

(3)	be to, Komisija turi nustatyti kontroliuojamų medžiagų, išskyrus hidrochlorfluorangliavandenilius, kiekius, kuriuos leidžiama naudoti svarbiausioms laboratorijų ir analizės reikmėms, ir įmones, kurios gali juos naudoti;

(4)

nustatant svarbiausioms laboratorijų ir analizės reikmėms skiriamas kvotas reikia užtikrinti, kad taikant Komisijos reglamentą (ES) Nr. 537/2011 (2) būtų laikomasi Reglamento (EB) Nr. 1005/2009 10 straipsnio 6 dalyje nustatytų kiekybinių apribojimų. Kadangi tie kiekybiniai apribojimai taikomi ir hidrochlorfluorangliavandeniliams, kuriems naudoti laboratorijų ir analizės reikmėms suteikta licencija, į paskirstomą kiekį įtraukiami ir toms reikmėms gaminami bei importuojami hidrochlorfluorangliavandeniliai;

(5)

Komisija paskelbė pranešimą įmonėms, ketinančioms 2019 m. į Europos Sąjungą importuoti arba iš jos eksportuoti ozono sluoksnį ardančių kontroliuojamų medžiagų, ir įmonėms, ketinančioms 2019 m. gaminti arba importuoti tokių medžiagų svarbiausioms laboratorijų ir analizės reikmėms (3), ir gavo pareiškimų dėl 2019 m. numatomo importuoti kiekio;

(6)	2019 m. sausio 1 d. – gruodžio 31 d. laikotarpio kiekybiniai apribojimai ir kvotos turėtų būti nustatyti laikantis pagal Monrealio protokolą dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų nustatyto metinio ataskaitų teikimo ciklo;

(7)	šiame sprendime numatytos priemonės atitinka pagal Reglamento (EB) Nr. 1005/2009 25 straipsnio 1 dalį įsteigto komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Į laisvą apyvartą išleidžiamoms kontroliuojamoms medžiagoms taikomi kiekybiniai apribojimai

Kontroliuojamų medžiagų, kurioms taikomas Reglamentas (EB) Nr. 1005/2009, kiekis, kuris 2019 m. gali būti išleistas į laisvą apyvartą Sąjungoje iš šaltinių, esančių už Sąjungos ribų:

Kontroliuojamos medžiagos	Kiekis (kilogramais ozono ardymo potencialo, OAP)
I grupė (chlorfluorangliavandeniliai 11, 12, 113, 114 ir 115) ir II grupė (kiti visiškai halogeninti chlorfluorangliavandeniliai)	2 200 510,00
III grupė (halonai)	24 247 100,00
IV grupė (anglies tetrachloridas)	22 363 561,00
V grupė (1,1,1-trichloretanas)	1 700 000,00
VI grupė (metilbromidas)	480 912,00
VII grupė (hidrobromfluorangliavandeniliai)	4 917,00
VIII grupė (hidrochlorfluorangliavandeniliai)	5 077 008,03
IX grupė (bromchlormetanas)	324 024,00

2 straipsnis

Kiekio, skirto išleisti į laisvą apyvartą, kvotų paskirstymas

1. Chlorfluorangliavandenilių 11, 12, 113, 114 bei 115 ir kitų visiškai halogenintų chlorfluorangliavandenilių 2019 m. sausio 1 d. – gruodžio 31 d. laikotarpio kvotos skiriamos I priede nurodytoms įmonėms naudoti tame priede nurodytais tikslais.

2. Halonų 2019 m. sausio 1 d. – gruodžio 31 d. laikotarpio kvotos skiriamos II priede nurodytoms įmonėms naudoti tame priede nurodytais tikslais.

3. Anglies tetrachlorido 2019 m. sausio 1 d. – gruodžio 31 d. laikotarpio kvotos skiriamos III priede nurodytoms įmonėms naudoti tame priede nurodytais tikslais.

4. 1,1,1-trichloretano 2019 m. sausio 1 d. – gruodžio 31 d. laikotarpio kvotos skiriamos IV priede nurodytoms įmonėms naudoti tame priede nurodytais tikslais.

5. Metilbromido 2019 m. sausio 1 d. – gruodžio 31 d. laikotarpio kvotos skiriamos V priede nurodytoms įmonėms naudoti tame priede nurodytais tikslais.

6. Hidrobromfluorangliavandenilių 2019 m. sausio 1 d. – gruodžio 31 d. laikotarpio kvotos skiriamos VI priede nurodytoms įmonėms naudoti tame priede nurodytais tikslais.

7. Hidrochlorfluorangliavandenilių 2019 m. sausio 1 d. – gruodžio 31 d. laikotarpio kvotos skiriamos VII priede nurodytoms įmonėms naudoti tame priede nurodytais tikslais.

8. Bromchlormetano 2019 m. sausio 1 d. – gruodžio 31 d. laikotarpio kvotos skiriamos VIII priede nurodytoms įmonėms naudoti tame priede nurodytais tikslais.

9. Individualios kvotos įmonėms nustatomos IX priede.

3 straipsnis

Kvotos laboratorijų ir analizės reikmėms

2019 m. kontroliuojamų medžiagų importo ir gamybos laboratorijų ir analizės reikmėms kvotos skiriamos X priede išvardytoms įmonėms.

Šioms įmonėms nustatyti didžiausi kiekiai, kuriuos jos gali pagaminti arba importuoti 2019 m. laboratorijų ir analizės reikmėms, nurodyti XI priede.

4 straipsnis

Galiojimo laikas

Šis sprendimas taikomas nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.

5 straipsnis

Adresatai

Šis sprendimas skirtas šioms įmonėms:

ABCR GmbH

Im Schlehert 10

76187 Karlsruhe

Vokietija

AGC Chemicals Europe, Ltd.

York House, Hillhouse International

FY5 4QD Thornton Cleveleys

Jungtinė Karalystė

Albemarle Europe SPRL

Parc Scientifique Einstein, Rue du Bosquet 9

B-1348 Louvain-la-Neuve

Belgija

Arkema France

Rue Estienne d'Orves 420

92705 Colombes Cedex

Prancūzija

Ateliers Bigata SASU

Rue Jean-Baptiste Perrin 10

33320 EYSINES

Prancūzija

Avocado Research Chemicals Limited

Shore Road

LA3 2XY Lancaster

Jungtinė Karalystė

BASF Agri-Production S.A.S.

Rue de Verdun 32

76410 Saint-Aubin Les Elbeuf

Prancūzija

Bayer CropScience AG

Alfred-Nobel-Str. 50

40789 Monheim

Vokietija

BDL Czech Republic s.r.o.

Náměstí Českého ráje 2

51101 Turnov

Čekija

Biovit d.o.o.

Varazdinska ulica - Odvojak II 15

HR-42000 Varazdin

Kroatija

Blue Cube Germany Assets GmbH & Co. KG

Buetzflether Sand 2

21683 Stade

Vokietija

Butterworth Laboratories Ltd

Waldegrave Road 54–56

TW118NY London

Jungtinė Karalystė

Ceram Optec SIA

Skanstes street 7 K-1

LV-1013 Riga

Latvija

Chemours Netherlands B.V.

Baanhoekweg 22

3313LA Dordrecht

Nyderlandai

Daikin Refrigerants Europe GmbH

Industriepark Höchst

65926 Frankfurt am Main

Vokietija

Dyneon GmbH

Industrieparkstr. 1

84508 Burgkirchen

Vokietija

EAF protect s.r.o.

Karlovarská 131/50

35002 Cheb 2

Čekija

ESTO Cheb s.r.o.

Palackého 2087/8A

35002 Cheb

Čekija

F-Select GmbH

Grosshesseloherstr. 18

81479 Munich

Vokietija

Fire Fighting Enterprises Ltd

Hunting Gate 9

SG4 0TJ Hitchin

Jungtinė Karalystė

Gedeon Richter Plc.

Gyömrői út 19–21.

H-1103 Budapest

Vengrija

GHC Gerling, Holz & Co. Handels GmbH

Ruhrstr. 113

22761 Hamburg

Vokietija

Gielle Di Luigi Galantucci

Via Ferri Rocco 32

70022 Altamura

Italija

GlaxoSmithKline

Cobden Street

DD10 8EA Montrose

Jungtinė Karalystė

Halon & Refrigerant Services Ltd

J Reid Trading Estate, Factory Road

CH5 2QJ Sandycroft

Jungtinė Karalystė

Honeywell Speciality Chemicals Seelze GmbH

Wunstorfer Str. 40

30926 Seelze

Vokietija

Hovione FarmaCiencia SA

Quinta de S. Pedro - Sete Casas

2674–506 Loures

Portugalija

Hudson Technologies Europe S.r.l.

Via degli Olmetti 5/B

00060 Formello

Italija

Hugen Reprocessing Company Dutch Halonbank bv

Marketing 43

6921 RE Duiven

Nyderlandai

ICL EUROPE COOPERATIEF U.A.

Koningin Wilhelminaplein 30

1062 KR Amsterdam

Nyderlandai

Intergeo LTD

Industrial Park Of Thermi

57001 Thessaloniki

Graikija

Labmix24 GmbH

Jonas-Elkan-Weg 4

46499 Hamminkeln

Vokietija

LABORATORIOS MIRET S.A.

Geminis 4

08228 Terrassa

Ispanija

Ludwig-Maximilians-University

Butenadtstr. 5–13 (HAUS D)

DE-81377 Munich

Vokietija

Mebrom NV

Antwerpsesteenweg 45

2830 Willebroek

Belgija

Merck KGaA

Frankfurter Strasse 250

64293 Darmstadt

Vokietija

Meridian Technical Services Limited

Hailey Road 14

DA18 4AP Erith

Jungtinė Karalystė

Mexichem UK Limited

The Heath Business and Technical Park

WA7 4QX Runcorn, Cheshire

Jungtinė Karalystė

Ministry of Defense - Chemical Laboratory - Den Helder

Bevesierweg 4

1780CA Den Helder

Nyderlandai

Neochema GmbH

Am Kümmerling 37A

55294 Bodenheim

Vokietija

P.U. POZ-PLISZKA Sp. z o.o.

Mialki Szlak 52

80–717 Gdansk

Lenkija

Philipps-Universität Marburg

Biegenstrasse 10

35032 Marburg

Vokietija

R.P. CHEM s.r.l.

Via San Michele 47

31032 Casale sul Sile (TV)

Italija

Restek GmbH

Schaberweg 23

Bad Homburg

Vokietija

Sanofi Chimie

Le Bourg

63480 Vertolaye

Prancūzija

Savi Technologie sp. z o.o.

Psary Wolnosci 20

51–180 Wroclaw

Lenkija

Sigma Aldrich Chimie sarl

Rue de Luzais 80

38070 Saint Quentin Fallavier

Prancūzija

Sigma-Aldrich Chemie GmbH

Riedstraße 2

89555 Steinheim

Vokietija

Sigma-Aldrich Company LTD

The Old Brickyard, New Road

SP8 4XT Gillingham, DORSET

Jungtinė Karalystė

Solvay Fluor GmbH

Hans-Boeckler-Allee 20

30173 Hannover

Vokietija

Solvay Specialty Polymers France SAS

Avenue de la Republique

39501 Tavaux Cedex

Prancūzija

Solvay Specialty Polymers Italy SpA

Viale Lombardia 20

20021 Bollate

Italija

SPEX CertiPrep LTD

Dalston Gardens 2

HA7 1BQ Stanmore

Jungtinė Karalystė

Sterling Chemical Malta Limited

V. Dimech Street 4

1504 FLORIANA

Malta

Sterling SpA

Via della Carboneria 30

06073 Solomeo - Corciano (PG)

Italija

Syngenta Limited

Priestley Road Surrey Research Park 30

GU2 7YH Guildford

Jungtinė Karalystė

Tazzetti SAU

Calle Roma 2

28813 Torres de la Alameda

Ispanija

Tazzetti SpA

Corso Europa 600/A

10088 Volpiano

Italija

Techlab SARL

La tannerie 4C

57072 METZ CEDEX 3

Prancūzija

TEGA - Technische Gase und Gasetechnik GmbH

Werner-von-Siemens-Str. 18

D-97076 Würzburg

Vokietija

Thomas Swan & Co. Ltd.

Rotary Way

DH8 7ND Consett County Durham

Jungtinė Karalystė

Valliscor Europa Limited

3rd Floor Kilmore House Park Lane Spencer Dock

D01 YE64 Dublin 1

Airija

Priimta Briuselyje 2018 m. gruodžio 18 d.

Komisijos vardu

Miguel ARIAS CAÑETE

Komisijos narys

(1) OL L 286, 2009 10 31, p. 1.

(2) 2011 m. birželio 1 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 537/2011 dėl kontroliuojamų medžiagų, kurias pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1005/2009 dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų leidžiama naudoti Sąjungoje laboratorijų ir analizės reikmėms, kiekių paskirstymo mechanizmo (OL L 147, 2011 6 2, p. 4).

(3) OL C 57, 2018 2 15, p. 8.

I PRIEDAS

I IR II GRUPĖS

Chlorfluorangliavandenilių 11, 12, 113, 114 bei 115 ir kitų visiškai halogenintų chlorfluorangliavandenilių, skirtų naudoti kaip žaliavų ir technologinio proceso agentų, 2019 m. sausio 1 d. – gruodžio 31 d. laikotarpiu importo kvotos, skiriamos importuotojams pagal Reglamentą (EB) Nr. 1005/2009.

Bendrovė

ABCR GmbH (DE)

Solvay Specialty Polymers Italy SpA (IT)

Syngenta Limited (UK)

Tazzetti SAU (ES)

Tazzetti SpA (IT)

TEGA – Technische Gase und Gasetechnik GmbH (DE)

II PRIEDAS

III GRUPĖ

Halonų, skirtų naudoti kaip žaliavų ir būtiniausioms reikmėms, 2019 m. sausio 1 d. – gruodžio 31 d. laikotarpiu importo kvotos, skiriamos importuotojams pagal Reglamentą (EB) Nr. 1005/2009.

Bendrovė

ABCR GmbH (DE)

Arkema France (FR)

Ateliers Bigata SASU (FR)

BASF Agri-Production S.A.S. (FR)

EAF protect s.r.o. (CZ)

ESTO Cheb s.r.o. (CZ)

Fire Fighting Enterprises Ltd (UK)

Gielle Di Luigi Galantucci (IT)

Halon & Refrigerant Services Ltd (UK)

Hugen Reprocessing Company Dutch Halonbank bv (NL)

Intergeo LTD (EL)

Meridian Technical Services Limited (UK)

P.U. Poz-Pliszka Sp. z o.o. (PL)

Savi Technologie sp. z o.o. (PL)

III PRIEDAS

IV GRUPĖ

Anglies tetrachlorido, skirto naudoti kaip žaliavos ir technologinio proceso agento, 2019 m. sausio 1 d. – gruodžio 31 d. laikotarpiu importo kvotos, skiriamos importuotojams pagal Reglamentą (EB) Nr. 1005/2009.

Bendrovė

Abcr GmbH (DE)

Arkema France (FR)

Blue Cube Germany Assets GmbH & Co. KG (DE)

Ceram Optec SIA (LV)

IV PRIEDAS

V GRUPĖ

1,1,1-trichloretano, skirto naudoti kaip žaliavos, 2019 m. sausio 1 d. – gruodžio 31 d. laikotarpiu importo kvotos, skiriamos importuotojams pagal Reglamentą (EB) Nr. 1005/2009.

Bendrovė

Arkema France (FR)

V PRIEDAS

VI GRUPĖ

Metilbromido, skirto naudoti kaip žaliavos, 2019 m. sausio 1 d. – gruodžio 31 d. laikotarpiu importo kvotos, skiriamos importuotojams pagal Reglamentą (EB) Nr. 1005/2009.

Bendrovė

Abcr GmbH (DE)

GHC Gerling, Holz & Co. Handels GmbH (DE)

ICL Europe Cooperatief U.A. (NL)

Mebrom NV (BE)

Sanofi Chimie (FR)

Sigma-Aldrich Chemie GmbH (DE)

VI PRIEDAS

VII GRUPĖ

Hidrobromfluorangliavandenilių, skirtų naudoti kaip žaliavų, 2019 m. sausio 1 d. – gruodžio 31 d. laikotarpiu importo kvotos, skiriamos importuotojams pagal Reglamentą (EB) Nr. 1005/2009.

Bendrovė

Abcr GmbH (DE)

GlaxoSmithKline (UK)

Hovione FarmaCiencia SA (PT)

R.P. Chem s.r.l. (IT)

Sanofi Chimie (FR)

Sterling Chemical Malta Limited (MT)

Sterling SpA (IT)

Valliscor Europa Limited (IE)

VII PRIEDAS

VIII GRUPĖ

Hidrochlorfluorangliavandenilių, skirtų naudoti kaip žaliavų, 2019 m. sausio 1 d. – gruodžio 31 d. laikotarpiu importo kvotos, skiriamos importuotojams pagal Reglamentą (EB) Nr. 1005/2009.

Bendrovė

Abcr GmbH (DE)

AGC Chemicals Europe, Ltd. (UK)

Arkema France (FR)

Bayer CropScience AG (DE)

Chemours Netherlands B.V. (NL)

Dyneon GmbH (DE)

Mexichem UK Limited (UK)

Solvay Fluor GmbH (DE)

Solvay Specialty Polymers France SAS (FR)

Solvay Specialty Polymers Italy SpA (IT)

Tazzetti SAU (ES)

Tazzetti SpA (IT)

VIII PRIEDAS

IX GRUPĖ

Bromchlormetano, skirto naudoti kaip žaliavos, 2019 m. sausio 1 d. – gruodžio 31 d. laikotarpiu importo kvotos, skiriamos importuotojams pagal Reglamentą (EB) Nr. 1005/2009.

Bendrovė

Albemarle Europe SPRL (BE)

ICL Europe Cooperatief U.A. (NL)

Laboratorios Miret S.A. (ES)

Sigma-Aldrich Chemie GmbH (DE)

Thomas Swan & Co. Ltd. (UK)

Valliscor Europa Limited (IE)

IX PRIEDAS

(Komerciniu požiūriu jautri, konfidenciali ir neskelbtina informacija)

X PRIEDAS

Įmonės, turinčios teisę 2019 m. sausio 1 d. – gruodžio 31 d. laikotarpiu gaminti arba importuoti kontroliuojamas medžiagas laboratorijų ir analizės reikmėms.

Bendrovė

Abcr GmbH (DE)

Arkema France (FR)

Avocado Research Chemicals Limited (UK)

BDL Czech Republic s.r.o. (CZ)

Biovit d.o.o. (HR)

Butterworth Laboratories Ltd (UK)

Daikin Refrigerants Europe GmbH (DE)

F-Select GmbH (DE)

Gedeon Richter Plc. (HU)

Honeywell Speciality Chemicals Seelze GmbH (DE)

Hudson Technologies Europe S.r.l. (IT)

Labmix24 GmbH (DE)

Ludwig-Maximilians-University (DE)

Mebrom NV (BE)

Merck KGaA (DE)

Mexichem UK Limited (UK)

Ministry of Defense - Chemical Laboratory - Den Helder (NL)

Neochema GmbH (DE)

Philipps-Universität Marburg (DE)

Restek GmbH (DE)

Sanofi Chimie (FR)

Sigma Aldrich Chimie sarl (FR)

Sigma-Aldrich Chemie GmbH (DE)

Sigma-Aldrich Company LTD (UK)

Solvay Fluor GmbH (DE)

Solvay Specialty Polymers France SAS (FR)

SPEX CertiPrep LTD (UK)

Techlab SARL (FR)

Valliscor Europa LIMITED (IE)

XI PRIEDAS

(Komerciniu požiūriu jautri, konfidenciali ir neskelbtina informacija)

20.12.2018

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 325/47

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS (ES) 2018/2030

2018 m. gruodžio 19 d.

kuriuo ribotam laikotarpiui nustatoma, kad Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės centriniams vertybinių popierių depozitoriumams taikoma reguliavimo sistema yra lygiavertė pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 909/2014

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 909/2014 dėl atsiskaitymo už vertybinius popierius gerinimo Europos Sąjungoje ir centrinių vertybinių popierių depozitoriumų, kuriuo iš dalies keičiamos Direktyvos 98/26/EB ir 2014/65/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 236/2012 (1), ypač jo 25 straipsnio 9 dalį,

kadangi:

(1)

2017 m. kovo 29 d. Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė (toliau – Jungtinė Karalystė) pranešė apie savo ketinimą išstoti iš Sąjungos pagal Europos Sąjungos sutarties 50 straipsnį. Jei Europos Vadovų Taryba, susitarusi su Jungtine Karalyste, vieningai nenuspręs pratęsti termino, Sutartys Jungtinei Karalystei nustos galioti nuo Susitarimo dėl išstojimo įsigaliojimo dienos arba, jei tokio susitarimo nėra, praėjus dvejiems metams po to pranešimo gavimo, t. y. nuo 2019 m. kovo 30 d.;

(2)

kaip paskelbta 2018 m. lapkričio 13 d. Komisijos komunikate „Pasirengimas Jungtinės Karalystės pasitraukimui iš Europos Sąjungos 2019 m. kovo 30 d. Veiksmų planas nenumatytiems atvejams“ (2) (toliau – veiksmų planas nenumatytiems atvejams), išstojimas be susitarimo gali kelti pavojų tam tikroms paslaugoms, kurias Sąjungos subjektams teikia centriniai vertybinių popierių depozitoriumai (toliau – CVPD), jau gavę veiklos leidimą Jungtinėje Karalystėje (toliau – JK CVPD), ir kurių per trumpą laiką pakeisti neįmanoma. Siekiant užkirsti kelią tokiam pavojui, būtų pagrįsta, atsižvelgiant į Sąjungos bei jos valstybių narių interesus, užtikrinti, kad tam tikrą ribotą laikotarpį JK CVPD po 2019 m. kovo 29 d. galėtų toliau teikti paslaugas Sąjungoje;

(3)

CVPD yra svarbūs finansų rinkoms. Vertybinių popierių registravimas darant įrašus apskaitos sistemoje (notarinės paslaugos) ir vertybinių popierių sąskaitų tvarkymas aukščiausiu lygiu (centralizuoto tvarkymo paslaugos) didina skaidrumą ir apsaugo investuotojus, nes taip užtikrinamas emisijos vientisumas ir užkertamas kelias netinkamam vertybinių popierių dubliavimui ar mažinimui. CVPD taip pat valdo vertybinių popierių atsiskaitymo sistemas, kuriomis užtikrinama, kad vertybinių popierių sandoriai būtų vykdomi tinkamai ir laiku. Šios funkcijos yra būtinos tarpuskaitos po sandorio sudarymo ir atsiskaitymo proceso metu, todėl yra labai svarbios Sąjungos ir jos valstybių narių finansiniam stabilumui. Vertybinių popierių atsiskaitymo sistemos yra labai svarbios ir pinigų politikai, nes jos aktyviai dalyvauja užtikrinant įkaitą pinigų politikos operacijoms. Be to, Airijos rinkos operatoriai pasikliauja JK CVPD paslaugomis, susijusiomis su įmonių vertybiniais popieriais ir biržiniais fondais, įsteigtais pagal Airijos vidaus teisę;

(4)

nuo 2019 m. kovo 30 d. JK CVPD bus trečiosios šalies CVPD ir, kaip tokie, gali teikti notarines ir centralizuoto tvarkymo paslaugas, susijusias su finansinėmis priemonėmis, išleistomis pagal valstybės narės teisę, tik jei juos pagal Reglamento (ES) Nr. 909/2014 25 straipsnį pripažįsta Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (ESMA). Jei JK CVPD nėra pripažinti, Sąjungos emitentai negali naudoti JK CVPD perleidžiamiesiems vertybiniams popieriams, išleistiems pagal tokią teisę, registruoti CVPD darant įrašus apskaitos sistemoje, kaip reikalaujama Reglamento (ES) Nr. 909/2014 3 straipsnyje. Tokia padėtis gali sukelti laikinų sunkumų emitentams vykdyti savo teisinius įsipareigojimus. Todėl, kaip paskelbta veiksmų plane nenumatytiems atvejams, būtina, kad esant tokiai išskirtinei padėčiai griežtai ribotą laikotarpį ir konkrečiomis sąlygomis JK CVPD taikoma teisinė ir priežiūros tvarka būtų pripažinta lygiaverte, kad tie CVPD galėtų toliau teikti notarines ir tvarkymo paslaugas Sąjungoje;

(5)	pagal Reglamento (ES) Nr. 909/2014 25 straipsnio 9 dalį siekiant nustatyti, kad trečiosios šalies teisinė ir priežiūros tvarka, taikoma joje leidimą gavusiems CVPD, yra lygiavertė tame reglamente nustatytai tvarkai, turi būti įvykdytos trys sąlygos;

(6)

pirma, trečiosios šalies teisine ir priežiūros tvarka turi būti užtikrinta, kad CVPD toje trečiojoje šalyje atitiktų teisiškai privalomus reikalavimus, kurie yra iš esmės lygiaverčiai Reglamente (ES) Nr. 909/2014 nustatytiems reikalavimams. Iki 2019 m. kovo 29 d. JK CVPD turi laikytis Reglamente (ES) Nr. 909/2014 nustatytų reikalavimų. Pagal 2018 m. (išstojimo iš) Europos Sąjungos aktą Jungtinė Karalystė 2018 m. birželio 26 d. įtraukė Reglamento (ES) Nr. 909/2014 nuostatas į Jungtinės Karalystės vidaus teisę ir jos įsigalioja nuo Jungtinės Karalystės išstojimo iš Sąjungos dienos;

(7)

antra, trečiosios šalies teisine ir priežiūros tvarka turi būti užtikrinta, kad nuolat būtų vykdoma veiksminga trečiojoje šalyje įsteigtų CVPD priežiūra, kontrolė bei užtikrinamas reikalavimų vykdymas. Iki 2019 m. kovo 29 d. JK centrinių vertybinių popierių depozitoriumų priežiūrą vykdo Anglijos bankas, kaip nustatyta Jungtinės Karalystės vidaus teisėje pagal Reglamentą (ES) Nr. 909/2014. Reglamento (ES) Nr. 909/2014 nuostatas įtraukus į Jungtinės Karalystės vidaus teisę, Anglijos bankas ir toliau lieka atsakingas už CVPD priežiūrą ir jo CVPD priežiūros, kontrolės ir reikalavimų vykdymo užtikrinimo įgaliojimai iš esmės nesikeis;

(8)

trečia, trečiosios šalies teisinėje sistemoje turi būti numatyta veiksminga lygiavertė sistema, pagal kurią pripažįstami pagal trečiosiose šalyse galiojančius teisinius režimus leidimus gavę CVPD. Tai užtikrinama Reglamento (ES) Nr. 909/2014 25 straipsnyje nustatytą lygiavertiškumo sistemą įtraukiant į Jungtinės Karalystės vidaus teisę;

(9)	Komisija daro išvadą, kad Jungtinės Karalystės teisinė ir priežiūros tvarka, taikoma JK CVPD kitą dieną po jos išstojimo iš Sąjungos, atitinka Reglamento (ES) Nr. 909/2014 25 straipsnio 9 dalyje nustatytas sąlygas;

(10)

tačiau šis sprendimas grindžiamas teisine ir priežiūros tvarka, kuri JK CVPD taikoma kitą dieną po Jungtinės Karalystės išstojimo iš Sąjungos. Ši teisinė ir priežiūros tvarka turėtų būti laikoma lygiaverte tik tais atvejais, kai išlaikomi ir toliau veiksmingai taikomi centriniams vertybinių popierių depozitoriumams Jungtinėje Karalystėje taikytini reikalavimai ir nuolat užtikrinamas jų laikymasis. Todėl veiksmingas ESMA ir Anglijos banko keitimasis informacija ir priežiūros veiklos koordinavimas yra esminė lygiavertiškumo pripažinimo išlaikymo sąlyga;

(11)

kad būtų galima keistis informacija, reikia sudaryti visapusiškus ir veiksmingus bendradarbiavimo susitarimus pagal Reglamento (ES) Nr. 909/2014 25 straipsnio 10 dalį. Tie bendradarbiavimo susitarimai taip pat turėtų užtikrinti galimybę dalytis visa svarbia informacija su Reglamento (ES) Nr. 909/2014 25 straipsnio 5 dalyje nurodytomis institucijomis, įskaitant Europos Centrinį Banką ir kitus Europos centrinių bankų sistemos narius, siekiant konsultuotis su tomis institucijomis dėl pripažinto JK CVPD statuso arba kai ta informacija būtina toms institucijoms, kad jos galėtų vykdyti priežiūros užduotis;

(12)

tuo atveju, jei susidarytų išskirtinė padėtis dėl to, kad Jungtinė Karalystė išstotų iš Sąjungos be susitarimo, ir turint omenyje JK CVPD svarbą Sąjungos rinkos operatoriams, bendradarbiavimo susitarimais, sudarytais pagal Reglamento (ES) Nr. 909/2014 25 straipsnio 10 dalį, turi būti užtikrinta, kad ESMA turėtų galimybę nuolat nedelsiant gauti visą prašomą informaciją. Ta informacija apima, be kita ko, informaciją, kuri leistų įvertinti bet kokią reikšmingą riziką, kurią JK CVPD tiesiogiai arba netiesiogiai kelia Sąjungai arba jos valstybėms narėms. Todėl bendradarbiavimo susitarimuose turėtų būti nustatytas ESMA, valstybių narių, kuriose CVPD turi filialą arba teikia CVPD paslaugas (toliau – priimančioji valstybė narė), kompetentingų institucijų ir Anglijos banko keitimosi informacija mechanizmas, kuris taip pat apimtų prieigą prie visos informacijos apie JK CVPD, kurios prašo ESMA, ir ypač prieigą prie informacijos apie periodines ataskaitas apie JK CVPD veiklą priimančiojoje valstybėje narėje, kurios prašo kompetentinga institucija priimančiojoje valstybėje narėje Reglamento (ES) Nr. 909/2014 25 straipsnio 7 dalyje nurodytais atvejais; JK CVPD valdomos vertybinių popierių atsiskaitymo sistemos emitentų ir dalyvių tapatybės arba bet kokios kitos svarbios informacijos, susijusios su JK CVPD veikla priimančiojoje valstybėje narėje, perdavimo mechanizmas; operatyvaus ESMA informavimo apie bet kokius pakeitimus, susijusius su JK CVPD, kurie galėtų turėti poveikio Sąjungos pinigų politikai, ir apie bet kokius JK CVPD taikomos teisinės ir priežiūros tvarkos pakeitimus, mechanizmas; skubaus ESMA informavimo, kai Anglijos bankas mano, kad jo prižiūrimas CVPD pažeidžia išduoto veiklos leidimo sąlygas arba kitus taikytinus teisės aktus, mechanizmas ir procedūros, susijusios su priežiūros veiklos koordinavimu, prireikus įskaitant patikrinimus vietoje;

(13)

Komisija, bendradarbiaudama su ESMA, stebės visus teisinės ir priežiūros tvarkos pakeitimus, kurie daro poveikį JK CVPD, rinkos pokyčius, taip pat priežiūros institucijų bendradarbiavimo veiksmingumą, įskaitant operatyvų ESMA ir Anglijos banko keitimąsi informacija. Komisija gali bet kuriuo metu peržiūrėti šį sprendimą, jei dėl atitinkamų pokyčių Komisijai būtina iš naujo įvertinti juo pripažintą lygiavertiškumą, įskaitant atvejus, kai nesilaikoma ESMA ir Anglijos banko bendradarbiavimo susitarimų sąlygų arba negalima veiksmingai įvertinti rizikos, kurią JK CVPD kelia Sąjungai arba jos valstybėms narėms;

(14)

atsižvelgiant į neaiškumus, susijusius su būsimais Jungtinės Karalystės ir Sąjungos santykiais, taip pat į jų galimą poveikį Sąjungos ir jos valstybių narių finansiniam stabilumui ir bendrosios rinkos vientisumui, šis sprendimas turėtų nustoti galioti 2021 m. kovo 30 d. Todėl šiame sprendime pateikiamas vertinimas nedaro poveikio jokiam būsimam Jungtinės Karalystės CVPD taikomos teisinės ir priežiūros tvarkos vertinimui ir juo turėtų būti remiamasi tik taikant šį sprendimą;

(15)

šis sprendimas turėtų įsigalioti skubos tvarka ir turėtų būti taikomas tik nuo dienos, einančios po dienos, kurią Sutartys nustoja galioti Jungtinei Karalystei ir Jungtinėje Karalystėje, nebent su Jungtine Karalyste sudarytas susitarimas dėl išstojimo įsigaliotų iki tos datos arba būtų pratęstas Europos Sąjungos sutarties 50 straipsnio 3 dalyje nurodytas dvejų metų laikotarpis;

(16)	šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Europos vertybinių popierių komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Taikant Reglamento (ES) Nr. 909/2014 25 straipsnį, Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės teisinė ir priežiūros tvarka, kurią sudaro 2000 m. Finansinių paslaugų ir rinkų aktas ir 2018 m. (išstojimo iš) Europos Sąjungos aktas, taikoma centriniams vertybinių popierių depozitoriumams, jau įsteigtiems ir gavusiems veiklos leidimus Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje, yra laikoma lygiaverte Reglamente (ES) Nr. 909/2014 nustatytiems reikalavimams.

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo dienos, einančios po dienos, kurią pagal Europos Sąjungos sutarties 50 straipsnio 3 dalį Sutartys nustoja galioti Jungtinei Karalystei ir Jungtinėje Karalystėje.

Tačiau šis sprendimas netaikomas tokiais atvejais:

(a)	iki tos dienos įsigalioja pagal Europos Sąjungos sutarties 50 straipsnio 2 dalį su Jungtine Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalyste sudarytas susitarimas dėl išstojimo;

(b)	priimamas sprendimas pratęsti Europos Sąjungos sutarties 50 straipsnio 3 dalyje nurodytą dvejų metų laikotarpį.

Jis nustoja galioti 2021 m. kovo 30 d.

Priimta Briuselyje 2018 m. gruodžio 19 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER

(1) OL L 257, 2014 8 28, p. 1.

(2) COM(2018) 880 final

20.12.2018

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 325/50

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS (ES) 2018/2031

2018 m. gruodžio 19 d.

kuriuo ribotam laikotarpiui nustatoma, kad pagrindinėms sandorio šalims Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje taikoma reguliavimo sistema yra lygiavertė pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 648/2012

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 648/2012 dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų (1), ypač į jo 25 straipsnio 6 dalį,

kadangi:

(1)

(2)

kaip paskelbta 2018 m. lapkričio 13 d. Komisijos komunikate „Pasirengimas Jungtinės Karalystės pasitraukimui iš Europos Sąjungos 2019 m. kovo 30 d. Veiksmų planas nenumatytiems atvejams“ (2) (toliau – veiksmų planas nenumatytiems atvejams), išstojimas be susitarimo gali kelti pavojų Sąjungos ir jos valstybių narių finansiniam stabilumui. Siekiant užkirsti kelią tokiam pavojui, būtų pagrįsta, atsižvelgiant į Sąjungos bei jos valstybių narių interesus, užtikrinti, kad tam tikrą ribotą laikotarpį pagrindinės sandorio šalys (toliau – PSŠ), kurios jau yra gavusios veiklos leidimą Jungtinėje Karalystėje (toliau – JK PSŠ), po 2019 m. kovo 29 d. galėtų toliau teikti tarpuskaitos paslaugas Sąjungoje;

(3)

tarpuskaita, kurią atlieka pagrindinės sandorio šalys, didina rinkos skaidrumą, mažina kredito riziką ir plintančio neigiamo poveikio riziką, jei viena ar daugiau PSŠ dalyvių nevykdytų savo įsipareigojimų. Todėl tokių paslaugų teikimas yra būtinas finansiniam stabilumui užtikrinti. Tarpuskaitos paslaugų teikimo sutrikimas taip pat galėtų turėti įtakos centrinių bankų pinigų politikos įgyvendinimui, kai sandorių tarpuskaita atliekama Sąjungos centrinio banko išleista valiuta. Be to, finansinės priemonės, kurių tarpuskaitą atlieka PSŠ, taip pat yra labai svarbios finansų tarpininkams ir jų klientams, pvz., siekiant apsidrausti nuo palūkanų normų rizikos, ir sutrikęs tarpuskaitos paslaugų teikimas galėtų kelti pavojų Sąjungos realiajai ekonomikai;

(4)

2017 m. gruodžio 31 d. neapmokėta nominalioji ne biržos išvestinių finansinių priemonių suma pasaulio mastu sudarė daugiau nei 500 trln. EUR, iš jų palūkanų normų išvestinės finansinės priemonės sudarė daugiau kaip 75 %, o užsienio valiutos išvestinės finansinės priemonės – beveik 20 %. Apie 30 % visų ne biržos išvestinių finansinių priemonių yra išreikštos eurais ir kitomis Sąjungos valiutomis. Ne biržos išvestinių finansinių priemonių tarpuskaitos, kurią atlieka pagrindinės sandorio šalys, rinka yra labai koncentruota, ypač palūkanų normos ne biržos išvestinių finansinių priemonių tarpuskaitos, kurią atlieka pagrindinės sandorio šalys, rinka; maždaug 97 % šių priemonių tarpuskaitą atlieka viena JK PSŠ (3);

(5)

nuo 2019 m. kovo 30 d. JK PSŠ bus trečiosios šalies PSŠ ir, kaip tokios, gali teikti tarpuskaitos paslaugas tik jei jas pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 25 straipsnį pripažįsta Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (ESMA). Jei JK PSŠ nėra pripažintos, Sąjungoje įsteigtos sandorio šalys negali per jas vykdyti ne biržos išvestinių finansinių priemonių, kurioms taikoma tarpuskaitos prievolė pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 4 straipsnį, tarpuskaitos. Tokia padėtis gali sukelti laikinų sunkumų toms sandorio šalims įvykdyti tarpuskaitos prievolę, o tai savo ruožtu gali kelti riziką Sąjungos ir jos valstybių narių finansiniam stabilumui bei pinigų politikos įgyvendinimui. Todėl, kaip paskelbta veiksmų plane nenumatytiems atvejams, būtina, kad esant tokiai išskirtinei padėčiai griežtai ribotą laikotarpį ir konkrečiomis sąlygomis JK pagrindinėms sandorio šalims taikoma teisinė ir priežiūros tvarka būtų pripažinta lygiaverte, kad tos PSŠ galėtų toliau teikti tarpuskaitos paslaugas Sąjungoje;

(6)	pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 25 straipsnio 6 dalį, siekiant nustatyti, kad trečiosios šalies teisinė ir priežiūros tvarka, taikoma joje leidimą gavusioms PSŠ, yra lygiavertė tame reglamente nustatytai tvarkai, turi būti įvykdytos trys sąlygos;

(7)

pirma, trečiosios šalies teisine ir priežiūros tvarka turi būti užtikrinta, kad PSŠ toje trečiojoje šalyje atitiktų teisiškai privalomus reikalavimus, kurie yra lygiaverčiai Reglamento (ES) Nr. 648/2012 IV antraštinėje dalyje nustatytiems reikalavimams. Iki 2019 m. kovo 29 d. Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 tiesiogiai taikomas Jungtinėje Karalystėje, todėl JK PSŠ, gavusios leidimą pagal to reglamento 14 straipsnį, turi laikytis jame nustatytų reikalavimų. Pagal 2018 m. (išstojimo iš) Europos Sąjungos aktą Jungtinė Karalystė 2018 m. birželio 26 d. įtraukė Reglamento (ES) Nr. 648/2012 nuostatas į Jungtinės Karalystės vidaus teisę ir jos įsigalioja nuo Jungtinės Karalystės išstojimo iš Sąjungos dienos;

(8)

antra, trečiosios šalies teisine ir priežiūros tvarka turi būti užtikrinta, kad trečiojoje šalyje įsteigtoms PSŠ būtų nuolat taikoma veiksminga priežiūra ir užtikrinamas reikalavimų vykdymas. Iki 2019 m. kovo 29 d. JK pagrindinių sandorio šalių priežiūrą vykdo Anglijos bankas, kaip nustatyta Jungtinės Karalystės vidaus teisėje pagal Reglamentą (ES) Nr. 648/2012 (4). Reglamento (ES) Nr. 648/2012 nuostatas įtraukus į Jungtinės Karalystės vidaus teisę, Anglijos bankas ir toliau lieka atsakingas už PSŠ priežiūrą ir jo PSŠ priežiūros ir reikalavimų vykdymo užtikrinimo įgaliojimai iš esmės nesikeis.

(9)

trečia, trečiosios šalies teisinėje sistemoje turi būti numatyta veiksminga lygiavertė sistema, pagal kurią pripažįstamos pagal trečiosiose šalyse galiojančius teisinius režimus leidimus gavusios PSŠ. Tai užtikrinama Reglamento (ES) Nr. 648/2012 25 straipsnyje nustatytą lygiavertiškumo sistemą įtraukiant į Jungtinės Karalystės vidaus teisę;

(10)	Komisija daro išvadą, kad Jungtinės Karalystės teisinė ir priežiūros tvarka, taikoma JK PSŠ kitą dieną po jos išstojimo iš Sąjungos, atitinka Reglamento (ES) Nr. 648/2012 25 straipsnio 6 dalyje nustatytas sąlygas;

(11)

tačiau šis sprendimas grindžiamas teisine ir priežiūros tvarka, kuri JK PSŠ taikoma kitą dieną po Jungtinės Karalystės išstojimo iš Sąjungos. Ši teisinė ir priežiūros tvarka turėtų būti laikoma lygiaverte tik tais atvejais, kai išlaikomi ir toliau veiksmingai taikomi pagrindinėms sandorio šalims Jungtinėje Karalystėje taikytini reikalavimai ir nuolat užtikrinamas jų laikymasis. Todėl veiksmingas ESMA ir Anglijos banko keitimasis informacija ir priežiūros veiklos koordinavimas yra esminė lygiavertiškumo pripažinimo išlaikymo sąlyga;

(12)

kad būtų galima keistis informacija, reikia sudaryti visapusiškus ir veiksmingus bendradarbiavimo susitarimus pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 25 straipsnio 7 dalį. Tie bendradarbiavimo susitarimai taip pat turėtų užtikrinti galimybę dalytis visa svarbia informacija su Reglamento (ES) Nr. 648/2012 25 straipsnio 3 dalyje nurodytomis institucijomis, įskaitant Europos Centrinį Banką ir kitus Europos centrinių bankų sistemos narius, siekiant konsultuotis su tomis institucijomis dėl pripažinto JK PSŠ statuso arba kai ta informacija būtina toms institucijoms, kad jos galėtų vykdyti priežiūros užduotis;

(13)

tuo atveju, jei susidarytų išskirtinė padėtis dėl to, kad Jungtinė Karalystė išstotų iš Sąjungos be susitarimo, bendradarbiavimo susitarimais, sudarytais pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 25 straipsnio 7 dalį, turi būti užtikrinta, kad ESMA turėtų galimybę nuolat nedelsiant gauti visą prašomą informaciją. Ta informacija apima, be kita ko, informaciją, kuri leistų įvertinti bet kokią reikšmingą riziką, kurią JK PSŠ tiesiogiai arba netiesiogiai kelia Sąjungai arba jos valstybėms narėms. Todėl bendradarbiavimo susitarimuose turėtų būti nustatyti mechanizmai ir procedūros, skirti operatyviai keistis informacija apie JK PSŠ tarpuskaitos veiklą, susijusią su finansinėmis priemonėmis, išreikštomis Sąjungos valiutomis, prekybos vietomis, tarpuskaitos dalyviais, taip pat Sąjungos kredito įstaigų ir investicinių įmonių patronuojamosiomis įmonėmis, apie sąveikos susitarimus su kitomis PSŠ, apie nuosavus išteklius, apie įsipareigojimų neįvykdymo fondų sudėtį ir kalibravimą, apie garantines įmokas, likvidžius išteklius ir užtikrinimo priemonių portfelius, įskaitant vertės sumažinimo kalibravimą, ir apie testavimą nepalankiausiomis sąlygomis; operatyvaus informavimo apie bet kokius pakeitimus, susijusius su JK PSŠ arba Jungtinės Karalystės teisine ir priežiūros tvarka, kuri taikoma JK PSŠ, tvarka; taip pat operatyvaus ESMA informavimo apie pokyčius, susijusius su JK PSŠ, kurie galėtų daryti poveikį pinigų politikai Sąjungoje, mechanizmas;

(14)

Komisija, bendradarbiaudama su ESMA, stebės visus teisinės ir priežiūros tvarkos pakeitimus, kurie daro poveikį JK PSŠ, rinkos pokyčius, taip pat priežiūros institucijų bendradarbiavimo veiksmingumą, įskaitant operatyvų ESMA ir Anglijos banko keitimąsi informacija. Komisija gali bet kuriuo metu peržiūrėti šį sprendimą, jei dėl atitinkamų pokyčių Komisijai būtina iš naujo įvertinti juo pripažintą lygiavertiškumą, įskaitant atvejus, kai nesilaikoma ESMA ir Anglijos banko bendradarbiavimo susitarimų sąlygų arba negalima veiksmingai įvertinti rizikos, kurią JK PSŠ kelia Sąjungai arba jos valstybėms narėms;

(15)

atsižvelgiant į neaiškumus, susijusius su būsimais Jungtinės Karalystės ir Sąjungos santykiais, taip pat į jų galimą poveikį Sąjungos ir jos valstybių narių finansiniam stabilumui ir bendrosios rinkos vientisumui, šis sprendimas turėtų nustoti galioti 2020 m. kovo 30 d. Todėl šiame sprendime pateikiamas vertinimas nedaro poveikio jokiam būsimam Jungtinės Karalystės PSŠ taikomos teisinės ir priežiūros tvarkos vertinimui ir juo turėtų būti remiamasi tik taikant šį sprendimą;

(16)

(17)	šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Europos vertybinių popierių komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Taikant Reglamento (ES) Nr. 648/2012 25 straipsnį, Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės teisinė ir priežiūros tvarka, kurią sudaro 2000 m. Finansinių paslaugų ir rinkų aktas ir 2018 m. (išstojimo iš) Europos Sąjungos aktas, taikoma pagrindinėms sandorio šalims, jau įsteigtoms ir gavusioms veiklos leidimus Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje, yra laikoma lygiaverte Reglamente (ES) Nr. 648/2012 nustatytiems reikalavimams.

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo dienos, einančios po dienos, kurią pagal Europos Sąjungos sutarties 50 straipsnio 3 dalį Sutartys nustoja galioti Jungtinei Karalystei ir Jungtinėje Karalystėje.

Tačiau šis sprendimas netaikomas tokiais atvejais:

(a)	iki tos dienos įsigalioja pagal Europos Sąjungos sutarties 50 straipsnio 2 dalį su Jungtine Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalyste sudarytas susitarimas dėl išstojimo;

(b)	priimamas sprendimas pratęsti Europos Sąjungos sutarties 50 straipsnio 3 dalyje nurodytą dvejų metų laikotarpį.

Jis nustoja galioti 2020 m. kovo 30 d.

Priimta Briuselyje 2018 m. gruodžio 19 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER

(1) OL L 201, 2012 7 27, p. 1.

(2) COM(2018) 880 final

(3) Tarptautinių atsiskaitymų bankas, 2018 m. gegužės 3 d. statistiniai duomenys OTC derivatives statistics at end December 2017 („Ne biržos išvestinių finansinių priemonių statistika 2017 m. gruodžio mėn. pabaigoje“, https://www.bis.org/publ/otc_hy1805.pdf).

(4) The Financial Services and Markets Act 2000 (Over the Counter Derivatives, Central Counterparties and Trade Repositories) Regulations 2013 (2000 m. Finansinių paslaugų ir rinkų įstatymo (Ne biržos išvestinės finansinės priemonės, pagrindinės sandorio šalys ir sandorių duomenų saugyklos) 2013 m. reglamentai), 5 dalis.

		ISSN 1977-0723
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		L 325

Leidimas lietuvių kalba	Teisės aktai	61 metai 2018m. gruodžio 20d.

Turinys		II Ne teisėkūros procedūra priimami aktai	Puslapis
		TARPTAUTINIAI SUSITARIMAI
	*	2018 m. gegužės 22 d. Tarybos sprendimas (ES) 2018/2024 dėl Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Meksikos Jungtinių Valstijų ekonominės partnerystės, politinio koordinavimo ir bendradarbiavimo susitarimo trečiojo papildomo protokolo pasirašymo Europos Sąjungos bei jos valstybių narių vardu ir laikino taikymo, siekiant atsižvelgti į Kroatijos Respublikos įstojimą į Europos Sąjungą	1
		Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Meksikos Jungtinių Valstijų ekonominės partnerystės, politinio koordinavimo ir bendradarbiavimo susitarimo trečiasis papildomas protokolas, kuriuo atsižvelgiama į Kroatijos Respublikos įstojimą į Europos Sąjungą	3
		REGLAMENTAI
	*	2018 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamentas (ES) 2018/2025, kuriuo 2019 ir 2020 m. Sąjungos žvejybos laivams nustatomos tam tikrų giliavandenių žuvų išteklių žvejybos galimybės	7
	*	2018 m. gruodžio 19 d. Komisijos reglamentas (ES) 2018/2026, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1221/2009 dėl organizacijų savanoriško Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemos (EMAS) taikymo IV priedas ( 1 )	18
		SPRENDIMAI
	*	2018 m. lapkričio 29 d. Tarybos sprendimas (ES) 2018/2027 dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi Tarptautinėje civilinės aviacijos organizacijoje, dėl aplinkos apsaugos srityje taikomos Tarptautinės aviacijos išmetamo anglies dioksido kiekio kompensavimo ir mažinimo sistemos (CORSIA) tarptautinių standartų ir rekomenduojamos praktikos aprašo pirmos redakcijos	25
	*	2018 m. gruodžio 4 d. Tarybos sprendimas (ES) 2018/2028, kuriuo nustatoma, kad Vengrija nesiėmė veiksmingų priemonių, kuriomis būtų atsižvelgiama į 2018 m. birželio 22 d. Tarybos rekomendaciją	29
	*	2018 m. gruodžio 18 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2018/2029, kuriuo nustatomi 2019 m. sausio 1 d. – gruodžio 31 d. laikotarpio kontroliuojamų medžiagų, kurioms taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1005/2009 dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų, kiekybiniai apribojimai ir paskirstomos kvotos (pranešta dokumentu Nr. C(2018) 8655)	31
	*	2018 m. gruodžio 19 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2018/2030, kuriuo ribotam laikotarpiui nustatoma, kad Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės centriniams vertybinių popierių depozitoriumams taikoma reguliavimo sistema yra lygiavertė pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 909/2014	47
	*	2018 m. gruodžio 19 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2018/2031, kuriuo ribotam laikotarpiui nustatoma, kad pagrindinėms sandorio šalims Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje taikoma reguliavimo sistema yra lygiavertė pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 648/2012	50


	(1) Tekstas svarbus EEE.