(1)

Reglamente (ES) 2015/2283 nustatyta, kad Sąjungos rinkai galima pateikti tik leidžiamus naudoti ir į Sąjungos sąrašą įtrauktus naujus maisto produktus. Trečiosios šalies tradicinis maisto produktas – naujas maisto produktas, apibrėžtas Reglamento (ES) 2015/2283 3 straipsnyje;

(2)

pagal Reglamento (ES) 2015/2283 8 straipsnį buvo priimtas Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/2470 (2), kuriuo nustatomas Sąjungos leidžiamų naudoti naujų maisto produktų sąrašas;

(3)

pagal Reglamento (ES) 2015/2283 15 straipsnio 4 dalį Komisija turi priimti sprendimą, kuriuo leidžiama pateikti Sąjungos rinkai trečiosios šalies tradicinį maisto produktą;

(4)

2018 m. sausio 23 d. bendrovė „Obà Food Srl.“ (toliau – pareiškėjas) pateikė Komisijai pranešimą, kuriame nurodė ketinanti Sąjungos rinkai pateikti laibųjų pirštuočių (Digitaria exilis (Kippist) Stapf) (toliau – pirštuotės) kruopas kaip trečiosios šalies tradicinį maisto produktą, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2015/2283 14 straipsnyje. Savo prašyme pareiškėjas nurodo, kad laibųjų pirštuočių (Digitaria exilis (Kippist) Stapf) kruopos skirtos vartoti visiems vartotojams kaip tokios, kokios yra, arba kaip maisto sudedamoji dalis;

(5)

pareiškėjo pateikti dokumentais pagrįsti duomenys rodo, kad laibųjų pirštuočių (Digitaria exilis (Kippist) Stapf) kruopos ilgą laiką buvo saugiai naudojamos kaip maisto produktas Vakarų Afrikos šalyse, visų pirma Gvinėjoje, Nigerijoje ir Malyje;

(6)

2018 m. vasario 28 d. Komisija pagal Reglamento (ES) 2015/2283 15 straipsnio 1 dalį persiuntė galiojantį pranešimą valstybėms narėms ir Europos maisto saugos tarnybai (toliau – Tarnyba);

(7)

per Reglamento (ES) 2015/2283 15 straipsnio 2 dalyje nustatytą keturių mėnesių laikotarpį valstybės narės arba Tarnyba Komisijai nepateikė tinkamai pagrįstų prieštaravimų dėl laibųjų pirštuočių (Digitaria exilis (Kippist) Stapf) kruopų pateikimo Sąjungos rinkai saugos;

(8)

todėl Komisija turėtų leisti pateikti Sąjungos rinkai laibųjų pirštuočių (Digitaria exilis (Kippist) Stapf) kruopas ir atnaujinti Sąjungos naujų maisto produktų sąrašą;

(9)

todėl Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/2470 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

(1)

Reglamente (ES) 2015/2283 nustatyta, kad Sąjungos rinkai galima pateikti tik leidžiamus naudoti ir į Sąjungos sąrašą įtrauktus naujus maisto produktus. Trečiosios šalies tradicinis maisto produktas – naujas maisto produktas, apibrėžtas Reglamento (ES) 2015/2283 3 straipsnyje;

(2)

pagal Reglamento (ES) 2015/2283 8 straipsnį buvo priimtas Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/2470 (2), kuriuo nustatomas Sąjungos leidžiamų naudoti naujų maisto produktų sąrašas;

(3)

pagal Reglamento (ES) 2015/2283 15 straipsnio 4 dalį Komisija turi priimti sprendimą, kuriuo leidžiama pateikti Sąjungos rinkai trečiosios šalies tradicinį maisto produktą. 2018 m. balandžio 5 d. bendrovė „Sorghum Zrt.“ (toliau – pareiškėjas) pateikė Komisijai pranešimą, kuriame nurodė ketinanti Sąjungos rinkai pateikti dvispalvių sorgų (Sorghum bicolor (L.) Moench) sirupą kaip trečiosios šalies tradicinį maisto produktą, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2015/2283 14 straipsnyje. Savo prašyme pareiškėjas nurodo, kad dvispalvių sorgų (Sorghum bicolor (L.) Moench) sirupas skirtas vartoti visiems vartotojams kaip toks, koks yra, arba skirtas naudoti kaip maisto sudedamoji dalis;

(4)

pareiškėjo pateikti dokumentais pagrįsti duomenys rodo, kad dvispalvių sorgų (Sorghum bicolor (L.) Moench) sirupas ilgą laiką buvo saugiai naudojamas kaip maisto produktas Jungtinėse Valstijose;

(5)

2018 m. balandžio 30 d. Komisija pagal Reglamento (ES) 2015/2283 15 straipsnio 1 dalį persiuntė galiojantį pranešimą valstybėms narėms ir Europos maisto saugos tarnybai (toliau – Tarnyba);

(6)

per Reglamento (ES) 2015/2283 15 straipsnio 2 dalyje nustatytą keturių mėnesių laikotarpį valstybės narės arba Tarnyba Komisijai nepateikė tinkamai pagrįstų prieštaravimų dėl dvispalvių sorgų (Sorghum bicolor (L.) Moench) sirupo pateikimo Sąjungos rinkai saugos;

(7)

todėl Komisija turėtų leisti pateikti Sąjungos rinkai dvispalvių sorgų (Sorghum bicolor (L.) Moench) sirupą ir atnaujinti Sąjungos naujų maisto produktų sąrašą;

(8)

todėl Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/2470 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

(1)

turėtų būti nustatytos taisyklės, skirtos užtikrinti, kad Reglamento (ES) 2016/2031 42 straipsnio 4 dalyje nurodytas rizikos vertinimas būtų atliekamas per pagrįstą laikotarpį, laiku tvarkant techninių dokumentų rinkinius;

(2)

kad būtų atliktas toks rizikos vertinimas, paraišką Komisijai turėtų pateikti tik trečiosios šalies nacionalinė augalų apsaugos organizacija pagal Tarptautinę augalų apsaugos konvenciją. Tai būtina siekiant užtikrinti, kad visi rizikos, susijusios su augalais, augaliniais produktais ar kitais objektais, kurie turi būti įvežami į Sąjungos teritoriją, vertinimo elementai būtų patvirtinti trečiosios šalies valdžios institucijos. To reikėtų siekiant užtikrinti rizikos vertinimo, kuriuo grindžiamos priemonės pagal Reglamento (ES) 2016/2031 42 straipsnio 4 dalį, patikimumą ir pagrįstumą. Tos nuostatos turėtų būti taikomos nepažeidžiant Komisijos teisės teikti prašymus Europos maisto saugos tarnybai (EFSA) teikti mokslines nuomones pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002 (2) 29 straipsnį ir mokslinę arba techninę pagalbą pagal jo 31 straipsnį;

(3)

į techninių dokumentų rinkinį turėtų būti įtraukti duomenys apie prekes, kurios turi būti įvežamos į Sąjungos teritoriją, taip pat kenkėjų, kurie gali būti siejami su preke eksportuojančioje šalyje, identifikavimo duomenys, duomenys apie nacionalines fitosanitarines rizikos mažinimo priemones, tikrinimus, prekės apdorojimo ir perdirbimo būdus, taip pat fizinio asmens, atsakingo už ryšius su Komisija ir EFSA, kontaktiniai duomenys. Tokie duomenys yra būtini, siekiant atlikti prekių rizikos vertinimą ir identifikuoti kenkėjų rūšis, dėl kurių gali būti reikalaujama taikyti fitosanitarines rizikos mažinimo priemones;

(4)

siekiant suteikti EFSA visus rizikos vertinimui atlikti būtinus elementus, techninių dokumentų rinkinyje turėtų būti pateikta informacija, nurodyta EFSA dokumente pavadinimu „Informacija, reikalinga dokumentų rinkiniams, skirtiems didelės rizikos augalų, augalinių produktų ir kitų objektų importo poreikiui pagrįsti, kaip numatyta Reglamento (ES) 2016/2031 (3) 42 straipsnyje“;

(5)

tikslinga, kad Komisija, patvirtinusi techninių dokumentų rinkinio gavimą, išnagrinėtų, ar jame pateikta reikalinga informacija, ir prireikus galėtų prašyti papildomos informacijos arba paaiškinimų, kad būtų užtikrinta, jog paraiškoje yra visi rizikos vertinimui reikalingi ir tinkami elementai;

(6)

siekiant užtikrinti skaidrų, veiksmingą ir laiku atliekamą rizikos vertinimo procesą, turėtų būti nustatytos taisyklės, susijusios su EFSA atliekamu rizikos vertinimu, jos ryšiais su pareiškėju ir to vertinimo paskelbimu;

(7)

kad tam tikros informacijos atskleidimas nepakenktų tam tikrų trečiųjų šalių konkurencinei padėčiai, atitinkamai turėtų būti taikomos Reglamento (EB) Nr. 178/2002 nuostatos dėl konfidencialumo;

(8)

dėl teisinio tikrumo šis reglamentas turėtų būti taikomas nuo tos pačios datos kaip Reglamentas (ES) 2016/2031;

(9)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

(1)

pagal Reglamento (ES) 2016/2031 42 straipsnio 3 dalį Komisija, remdamasi išankstiniu vertinimu, turi priimti įgyvendinimo aktus, kuriuose laikinai išvardijami didelės rizikos augalai, augaliniai produktai arba kiti objektai, kurie Sąjungos teritorijai kelia kenkėjo nepriimtino lygio riziką;

(2)

nuo Reglamento (ES) 2016/2031 priėmimo buvo atlikti keli preliminarūs vertinimai, susiję su tuo, ar trečiųjų šalių kilmės augalai ir augaliniai produktai Sąjungos teritorijai kelia kenkėjo nepriimtino lygio riziką. Šiuose vertinimuose padaryta išvada, kad tam tikri augalai ir augaliniai produktai atitinka vieną ar daugiau to reglamento III priede nustatytų kriterijų, todėl jie gali būti priskiriami prie „didelės rizikos augalų“ arba „didelės rizikos augalinių produktų“, apibrėžtų to reglamento 42 straipsnyje. Tuose pačiuose preliminariuose rizikos vertinimuose taip pat padaryta išvada, kad šių „didelės rizikos augalų“ sėkloms ir in vitro medžiagai šis reglamentas neturėtų būti taikomas, nes kenkėjo rizikos lygis yra priimtinas. Be to, natūraliems arba dirbtiniu būdu išvestiems žemaūgiams sumedėjusiems augalams, skirtiems sodinti, šis reglamentas taip pat neturėtų būti taikomas, nes jų importui taikomi specialūs reikalavimai pagal Tarybos direktyvą 2000/29/EB (2), kuriais kenkėjo rizika sumažinama iki priimtino lygio, o nuo 2019 m. gruodžio 14 d. taip pat bus taikomi specialūs Reglamento (ES) 2016/2031 41 straipsnio reikalavimai;

(3)

žinoma, kad Acacia Mill., Acer L., Albizia Durazz., Alnus Mill., Annona L., Bauhinia L., Berberis L., Betula L., Caesalpinia L., Cassia L., Castanea Mill., Cornus L., Corylus L., Crataegus L., Diospyros L., Fagus L., Ficus carica L., Fraxinus L., Hamamelis L., Jasminum L., Juglans L., Ligustrum L., Lonicera L., Malus Mill., Nerium L., Persea Mill., Populus L., Prunus L., Quercus L., Robinia L., Salix L., Sorbus L., Taxus L., Tilia L., Ulmus L. sodinti skirti augalai, išskyrus sėklas, in-vitro medžiagą ir natūralius arba dirbtiniu būdu išvestus žemaūgius sumedėjusius augalus, skirtus sodinti, ir Ullucus tuberosus Loz. augalai yra šeimininkai, imlūs dažniausiai pasitaikantiems kenkėjams, kurie, kaip žinoma, daro didelį poveikį augalų rūšims, kurios Sąjungai yra labai svarbios ekonominiu, socialiniu arba aplinkos atžvilgiu. Taip pat yra žinoma, kad šie augalai paprastai būna kenkėjų šeimininkai, ir ant jų nematyti infekcijos požymių arba jie turi latentinį laikotarpį iki tų požymių pasirodymo. Dėl to sumažėja galimybė nustatyti tokių kenkėjų buvimą per patikras, atliekamas įvežant šiuos augalus į Sąjungos teritoriją. Be to, šie sodinti skirti augalai paprastai į Sąjungą įvežami kaip krūmai ar medžiai ir paprastai yra Sąjungos teritorijoje kaip krūmai ar medžiai. Atsižvelgiant į tai, esamos priemonės, kuriomis reglamentuojamas šio reglamento I priede išvardytų sodinti skirtų augalų ir trečiųjų šalių kilmės Ullucus tuberosus Loz. augalų įvežimas, nelaikomos pakankamomis, kad būtų užkirstas kelias kenkėjų patekimui. Todėl I priede išvardyti sodinti skirti augalai ir Ullucus tuberosus Loz. augalai turėtų būti išvardyti kaip didelės rizikos augalai, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2016/2031 42 straipsnio 1 dalyje, ir turėtų būti laikinai uždrausta juos įvežti į Sąjungos teritoriją;

(4)

žinoma, kad Momordica L. vaisiai yra kenkėjo Thrips palmi Karny, kuris, kaip žinia, gali daryti didelį poveikį augalų rūšims, kurios Sąjungos teritorijai yra labai svarbios ekonominiu, socialiniu arba aplinkos požiūriu, šeimininkai ir svarbus jo įvežimo ir įsitvirtinimo kelias. Tačiau šis kenkėjas aptinkamas ne visose trečiosiose šalyse ir ne visose trečiosios šalies, kurioje jis aptinkamas, zonose. Kai kurios trečiosios šalys taip pat taiko veiksmingas to kenkėjo rizikos mažinimo priemones. Atsižvelgiant į tai, Momordica L. vaisiai, kilę iš trečiųjų šalių arba jų dalių, kuriose tas kenkėjas aptiktas ir kuriose netaikomos veiksmingos to kenkėjo rizikos mažinimo priemonės, priskiriami prie didelės rizikos augalų, apibrėžtų Reglamento (ES) 2016/2031 42 straipsnio 1 dalyje, todėl šiuos augalus turėtų būti laikinai uždrausta įvežti į Sąjungą;

(5)

žinoma, kad Ulmus L. mediena yra kenkėjo Saperda tridentata Olivier šeimininkė ir svarbus jo įvežimo ir įsitvirtinimo kelias. Žinoma, kad kenkėjas turi didelį poveikį augalų rūšims, kurios Sąjungos teritorijai yra labai svarbios ekonominiu, socialiniu ar aplinkos požiūriu. Tačiau šis kenkėjas aptinkamas ne visose trečiosiose šalyse ir ne visose trečiosios šalies, kurioje jis aptinkamas, zonose. Atsižvelgiant į tai, trečiųjų šalių arba trečiųjų šalių zonų, kuriose aptinkamas Saperda tridentata Olivier, kilmės Ulmus L. mediena priskiriama prie didelės rizikos augalinių produktų, apibrėžtų Reglamento (ES) 2016/2031 42 straipsnio 1 dalyje. Todėl turėtų būti laikinai uždrausta įvežti šią medieną į Sąjungą;

(6)

3, 4 ir 5 konstatuojamosiose dalyse nurodyti augalai ir augaliniai produktai nėra įtraukti į sąrašą pagal Reglamento (ES) 2016/2031 40 straipsnį arba yra įtraukti tik dėl tam tikrų trečiųjų šalių. Be to, pagal atitinkamus preliminarius vertinimus jų atžvilgiu nėra taikoma pakankamai to reglamento 41 straipsnyje nurodytų reikalavimų, susijusių su visomis trečiosiomis šalimis, ir jiems netaikomos to reglamento 49 straipsnyje nustatytos laikinos priemonės;

(7)

dar neatliekamas išsamus 3, 4 ir 5 konstatuojamosiose dalyse nurodytų augalų ir augalinių produktų rizikos vertinimas, būtinas, kad būtų galima padaryti išvadą, ar jie kelia nepriimtiną riziką dėl tikimybės, kad jie yra Sąjungos karantininio kenkėjo šeimininkai arba ar tą riziką galima sumažinti iki priimtino lygio taikant tam tikras priemones. Jei nustatomas tų augalų ir augalinių produktų importo poreikis, turi būti atliekamas jų rizikos vertinimas, kuris bus atliekamas pagal įgyvendinimo aktą, kuris turi būti priimtas pagal Reglamento (ES) 2016/2031 42 straipsnio 6 dalį;

(8)

pagal Reglamento (ES) 2016/2031 73 straipsnį Komisija turi priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatoma, kad augalams, išskyrus į 72 straipsnio 1 dalyje nurodytą sąrašą įtrauktus augalus, reikalingas fitosanitarinis sertifikatas, siekiant juos įvežti į Sąjungos teritoriją;

(9)

vis dėlto tais įgyvendinimo aktais turi būti nustatoma, kad fitosanitarinis sertifikatas nereikalingas tiems augalams, kurių vertinimas, pagrįstas įrodymais dėl kenkėjo rizikos ir su prekyba susijusia patirtimi, rodo, kad toks sertifikatas nėra reikalingas;

(10)

nuo to reglamento priėmimo buvo atlikti įvairūs vertinimai dėl kenkėjo rizikos ir patirties prekiaujant keliais trečiųjų šalių kilmės augalais, išskyrus sodinti skirtus augalus;

(11)

remiantis šiais vertinimais, Ananas comosus (L.) Merrill, Cocos nucifera L., Durio zibethinus Murray, Musa L. ir Phoenix dactylifera L. vaisiai nėra Sąjungos karantininių kenkėjų arba kenkėjų, kuriems taikomos pagal Reglamento (ES) 2016/2031 30 straipsnį patvirtintos priemonės, arba dažniausiai pasitaikančių kenkėjų, kurie gali daryti poveikį Sąjungoje auginamoms augalų rūšims, šeimininkai. Be to, nebuvo kenkėjų protrūkių, susijusių su šių vaisių įvežimu iš vienos ar daugiau trečiųjų šalių. Taip pat tuose vaisiuose juos įvežant į Sąjungos teritoriją nebuvo pakartotinai nustatyta Sąjungos karantininių kenkėjų arba kenkėjų, kuriems taikomos pagal to reglamento 30 straipsnį patvirtintos priemonės;

(12)

atsižvelgiant į tai, kad šie vaisiai atitinka visus Reglamento (ES) 2016/2031 VI priede nustatytus kriterijus, neturėtų būti reikalaujama pateikti fitosanitarinį sertifikatą, norint juos įvežti į Sąjungos teritoriją;

(13)

abu sąrašai, kurie turi būti sudaryti pagal Reglamento (ES) 2016/2031 42 straipsnio 3 dalį ir 73 straipsnį, yra susiję su importo taisyklėmis, pagrįstomis panašiais rizikos vertinimo kriterijais, kaip nustatytieji to reglamento III ir VI prieduose. Jais daugiausia dėmesio skiriama atitinkamų augalų ir augalinių produktų, o ne konkrečių kenkėjų keliamai rizikai. Jie buvo parengti taikant bendrą rizikos vertinimo metodiką ir yra atnaujinami taikant tą pačią metodiką, remiantis turimais techniniais ir moksliniais įrodymais. Todėl juos reikėtų įtraukti į vieną reglamentą;

(14)

kadangi Reglamentas (ES) 2016/2031 taikomas nuo 2019 m. gruodžio 14 d., siekiant užtikrinti, kad visos taisyklės, reglamentuojančios augalų, augalinių produktų ir kitų objektų įvežimą į Sąjungą, būtų taikomos nuosekliai, šis reglamentas turėtų būti taikomas nuo tos pačios dienos;

(15)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

(1)

2018 m. birželio 22 d. pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 121 straipsnio 4 dalį Taryba nusprendė, kad Rumunijoje yra didelis pastebėtas nukrypimas nuo koregavimo plano, kuriuo siekiama – 1 % BVP vidutinio laikotarpio biudžeto tikslo;

(2)

atsižvelgdama į nustatytą didelį nukrypimą, 2018 m. birželio 22 d. Taryba Rumunijai pateikė rekomendaciją (2) imtis būtinų priemonių užtikrinti, kad grynųjų pirminių valdžios sektoriaus išlaidų nominalus augimas (3) 2018 m. neviršytų 3,3 %, o 2019 m. – 5,1 %, o tai atitiktų 0,8 % BVP metinį struktūrinį koregavimą kiekvienais metais. Rumunijai taip pat rekomenduota visas nenumatytas pajamas panaudoti deficitui mažinti, o biudžeto konsolidavimo priemonėmis turėtų būti užtikrintas ilgalaikis valdžios sektoriaus struktūrinio balanso pagerėjimas augimą skatinančiu būdu. Taryba Rumunijai nustatė 2018 m. spalio 15 d. terminą, iki kurio reikėjo pateikti ataskaitą dėl priemonių, kurių imtasi atsižvelgiant į tą rekomendaciją;

(3)

2018 m. rugsėjo 27–28 d. Komisija Rumunijoje surengė griežtesnės priežiūros vizitą, per kurį vykdė stebėseną vietoje pagal Reglamento (EB) Nr. 1466/97–11 straipsnio 2 dalį. Rumunijos valdžios institucijoms perdavusi preliminarias išvadas, kad jos galėtų pateikti savo pastabas, 2018 m. lapkričio 21 d. Komisija savo išvadas pateikė Tarybai. Vėliau šios išvados paskelbtos viešai. Komisijos ataskaitoje daroma išvada, kad Rumunijos valdžios institucijos 2018 m. toliau laikosi šiek tiek mažesnio nei 3 % BVP nominalaus deficito tikslo, taigi neketina imtis veiksmų, kuriais būtų atsižvelgiama į 2018 m. birželio 22 d. Tarybos rekomendaciją. 2019 m. Vyriausybė planuoja sumažinti nominalų deficitą iki 2,38 % BVP, tačiau priemonės dar turi būti patikslintos;

(4)

2018 m. spalio 16 d. Rumunijos valdžios institucijos pateikė ataskaitą dėl priemonių, kurių imtasi atsižvelgiant į 2018 m. birželio 22 d. Tarybos rekomendaciją (4). Ataskaitoje valdžios institucijos pakartojo, kad jų 2018 m. tikslas tebėra 2,96 % BVP nominalus deficitas. 2019 m. valdžios institucijos siekia 2,38 % BVP deficito. Ataskaitoje 2018 m. naujų priemonių nenurodyta. Kalbant apie 2019 m., ataskaita grindžiama išlaidų atlygiui darbuotojams ir prekėms bei paslaugoms ribojimu, nepagrindžiant jo pakankamai konkretizuotomis ir patvirtintomis priemonėmis arba bent priemonėmis, apie kurias būtų paskelbta patikima informacija. Ataskaitoje užsimenama apie jau taikomų pajamų priemonių taikymo pratęsimą ir kai kurias priemones, kuriomis siekiama didinti mokestinių prievolių vykdymą. Apskritai ataskaitoje nurodytų priemonių fiskalinis poveikis yra mažesnis negu 2018 m. birželio 22 d. Tarybos rekomendacijoje nustatytas reikalavimas;

(5)

remiantis Komisijos 2018 m. rudens prognoze, numatoma, kad 2018 m. grynųjų pirminių valdžios sektoriaus išlaidų augimas sieks 11,3 % ir gerokai viršys 3,3 % dydžio išlaidų kriterijų. Numatoma, kad struktūrinis balansas 2018 m. išliks iš esmės stabilus – 3,3 % BVP. Todėl abu ramsčiai rodo, kad gali būti nukrypta nuo rekomenduojamo koregavimo. Išlaidų kriterijus rodo 2,3 % BVP nukrypimą. Struktūrinis balansas patvirtina šį vertinimą ir rodo mažesnį 0,8 % BVP nukrypimą. Struktūriniam balansui teigiamą poveikį daro gerokai didesnis BVP defliatorius ir didesnis taškinis potencialaus BVP augimo įvertis, palyginti su vidutinio laikotarpio vidurkiu, kuriuo grindžiamas išlaidų kriterijus. Šį poveikį iš dalies kompensuoja viešųjų investicijų padidėjimo poveikis, kurį išlaidų kriterijus išlygina. Todėl bendras vertinimas patvirtina didelį nukrypimą nuo Tarybos rekomenduojamo koregavimo;

(6)

remiantis Komisijos 2018 m. rudens prognoze, 2019 m. nominalių valdžios sektoriaus išlaidų, atėmus diskrecines pajamų priemones ir vienkartines priemones, augimas turėtų siekti 7,5 %, t. y. gerokai viršyti 5,1 % išlaidų kriterijų (0,7 % BVP nukrypimas nuo rekomenduojamo koregavimo). Numatoma, kad struktūrinis balansas padidės 0,1 % BVP ir pasieks 3,4 % (0,9 % BVP nukrypimas). Taigi, kadangi abu ramsčiai rodo, kad 2019 m. bus nukrypta nuo reikalaujamo koregavimo panašiu mastu, bendras vertinimas patvirtina nukrypimą nuo Tarybos rekomenduojamo koregavimo;

(7)

Be to, Komisijos 2018 m. rudens prognozėje numatoma, kad 2018 m. valdžios sektoriaus deficitas bus 3,3 %, o 2019 m. – 3,4 %, t. y. viršys Sutartyje nustatytą 3 % BVP pamatinę vertę;

(8)

iš to, kas išdėstyta pirmiau, galima daryti išvadą, kad Rumunija nepakankamai atsižvelgė į 2018 m. birželio 22 d. Tarybos rekomendaciją. Fiskalinės pastangos nėra pakankamos užtikrinti, kad grynųjų pirminių valdžios sektoriaus išlaidų nominalus augimas 2018 m. neviršytų 3,3 %, o 2019 m. – 5,1 %, o tai atitinka 0,8 % BVP metinį struktūrinį koregavimą kiekvienais metais,

(1)

pagal Reglamentą (EB) Nr. 549/2004 valstybės narės turi priimti nacionalinius arba funkcinių oro erdvės blokų planus, į kuriuos būtų įrašyti privalomieji nacionaliniai tiksliniai rodikliai arba funkcinių oro erdvės blokų lygmens tiksliniai rodikliai, suderinti su visos Sąjungos tiksliniais veiklos rodikliais. Reglamente (EB) Nr. 549/2004 taip pat nustatyta, kad Komisija, remdamasi jo 11 straipsnio 6 dalies d punkte nurodytais vertinimo kriterijais, turi įvertinti tų tikslinių rodiklių suderinamumą. Su tuo susijusios išsamios taisyklės nustatytos Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 390/2013;

(2)

įvertinusi veiklos rodiklių planus, Komisija priėmė Įgyvendinimo sprendimą (ES) 2015/348 (3), kuriame, inter alia, nustatė, kad vietos lygmens Portugalijos ir Rumunijos ekonominio efektyvumo pagrindinės veiklos srities tiksliniai rodikliai, įrašyti į, atitinkamai, funkcinio oro erdvės bloko „South-West“ ir funkcinio oro erdvės bloko „Danube“ veiklos rezultatų planus, yra suderinami su antrojo ataskaitinio laikotarpio (2015–2019 m.) visos Sąjungos tiksliniais veiklos rodikliais;

(3)

vėliau Komisija priėmė Įgyvendinimo sprendimą (ES) 2018/1782 (4), kuriuo pagal Reglamento (ES) Nr. 390/2013 17 straipsnio 1 dalį leidžiama persvarstyti 2018 ir 2019 m. Rumunijos ir Portugalijos oro navigacijos paslaugų tikslinius rodiklius ekonominio efektyvumo pagrindinėje veiklos srityje;

(4)

tuo remdamosi Portugalija ir Rumunija persvarstė savo tikslinius rodiklius ir atitinkamai pakoregavo savo veiklos rodiklių planus;

(5)

Portugalijos ir Rumunijos pateiktus dokumentus įvertino pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 390/2013 3 straipsnį Komisijai veiklos rezultatų planą įgyvendinti padedanti veiklos rezultatų apžvalgos įstaiga. Veiklos rezultatų apžvalgos įstaiga 2018 m. rugsėjo 20 d. pateikė Komisijai persvarstytų Portugalijos tikslinių rodiklių vertinimo ataskaitą, o 2018 m. spalio 12 d. ją atnaujino;

(6)

Veiklos rezultatų apžvalgos įstaiga 2018 m. spalio 16 d. pateikė Komisijai persvarstytų Rumunijos tikslinių rodiklių vertinimo ataskaitą;

(7)

atsižvelgdama į veiklos rezultatų apžvalgos įstaigos pateiktus dokumentus ir ataskaitas, Komisija pakoreguotus planus ir visų pirma persvarstytus tikslinius rodiklius įvertino pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 390/2013 14 straipsnį. Tikslinių rodiklių ekonominio efektyvumo pagrindinėje veiklos srityje, išreikštų nustatytomis maršruto ir terminalo vienetų sąnaudomis, suderinamumas su visos Sąjungos tiksliniais rodikliais įvertintas pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 390/2013 IV priedo 5 punkte, taip pat jo 1 punkte nustatytus principus. Komisija visų pirma atsižvelgė į nustatytų maršruto vieneto sąnaudų tendencijos per antrąjį ataskaitinį laikotarpį santykį su siekiu tas sąnaudas mažinti vidutiniškai 3,3 % per metus ir į nustatytų maršruto vieneto sąnaudų tendencijos per visą pirmąjį ir antrąjį ataskaitinį laikotarpį (2012–2019 m.) santykį su siekiu tas sąnaudas mažinti vidutiniškai 1,7 % per metus. Be to, ji atsižvelgė į nustatytų maršruto vieneto sąnaudų dydį ir jį palygino su valstybių narių, kuriose veiklos ir ūkinė aplinka yra panaši, tomis pat sąnaudomis;

(8)

įvertinus Portugalijos atvejį paaiškėjo, kad persvarstyti tiksliniai rodikliai grindžiami planu nustatytas maršruto vieneto sąnaudas per antrąjį ataskaitinį laikotarpį mažinti vidutiniškai 2 % per metus. Toks sumažinimas yra mažesnis, palyginti su dydžiu, kuriuo per tą laikotarpį siekiama sumažinti visos Sąjungos vidutines nustatytas maršruto vieneto sąnaudas. Tačiau persvarstytas Portugalijos 2019 m. tikslinis rodiklis yra grindžiamas planuojamomis nustatytomis maršruto vieneto sąnaudomis, kurios yra gerokai (– 30 %) mažesnės už vidutines valstybių narių, kuriose veiklos ir ūkinė aplinka yra panaši į Portugalijos, nustatytas maršruto vieneto sąnaudas. Per visą pirmąjį ir antrąjį ataskaitinį laikotarpį planuojamos nustatytos maršruto vieneto sąnaudos, palyginti su visos Sąjungos tiksliniu rodikliu, mažėja gerokai sparčiau (– 4 %). Todėl Komisija mano, kad persvarstyti Portugalijos 2018 ir 2019 m. tiksliniai rodikliai yra suderinami su antrojo ataskaitinio laikotarpio visos Sąjungos tiksliniais rodikliais ekonominio efektyvumo pagrindinėje veiklos srityje;

(9)

įvertinus Rumunijos atvejį paaiškėjo, kad persvarstyti tiksliniai rodikliai grindžiami planu nustatytas maršruto vieneto sąnaudas per antrąjį ataskaitinį laikotarpį mažinti vidutiniškai 3,2 % per metus. Toks sumažinimas yra šiek tiek mažesnis, palyginti su dydžiu, kuriuo per tą laikotarpį siekiama sumažinti visos Sąjungos vidutines nustatytas maršruto vieneto sąnaudas. Persvarstytas Rumunijos 2019 m. tikslinis rodiklis yra grindžiamas planuojamomis nustatytomis maršruto vieneto sąnaudomis, kurios yra mažesnės (– 1,5 %) už vidutines valstybių narių, kuriose veiklos ir ūkinė aplinka yra panaši į Rumunijos, nustatytas maršruto vieneto sąnaudas. Per visą pirmąjį ir antrąjį ataskaitinį laikotarpį planuojamų nustatytų maršruto vieneto sąnaudų mažėjimo sparta (– 1,7 %) atitinka visos Sąjungos tikslinį rodiklį. Todėl Komisija mano, kad persvarstyti Rumunijos 2018 ir 2019 m. tiksliniai rodikliai yra suderinami su antrojo ataskaitinio laikotarpio visos Sąjungos tiksliniais rodikliais ekonominio efektyvumo pagrindinėje veiklos srityje;

(10)

todėl, siekiant atsižvelgti į persvarstytus Portugalijos ir Rumunijos tikslinius rodiklius, Įgyvendinimo sprendimas (ES) 2015/348 turėtų būti iš dalies pakeistas,

(1)

Reglamentu (ES) 2016/796 Europos Sąjungos geležinkelių agentūrai (toliau – Agentūra) suteikiami įgaliojimai priimti atskirus sprendimus transporto priemonių leidimų bei saugos sertifikatų išdavimo srityse ir užtikrinti suderintą Europos geležinkelių eismo valdymo sistemos (toliau — ERTMS) kelio įrangos diegimą. Juo taip pat įsteigiamos apeliacinės tarybos, į kurias dėl tokių atskirų Agentūros sprendimų gali būti kreipiamasi apeliacine tvarka;

(2)

2018 m. gegužės 25 d. Komisija paskelbė kvietimą pareikšti susidomėjimą Mobilumo ir transporto generalinio direktorato svetainėje, nustatytas galutinis paraiškų pateikimo terminas – 2018 m. birželio 30 d. Komisija gavo 46 kandidatų paraiškas;

(3)

Komisija šias paraiškas įvertino pagal kvietime pareikšti susidomėjimą nustatytus tinkamumo, su techniniais ir profesiniais gebėjimais susijusius kriterijus, žinių reikalavimus ir pagal kriterijus, susijusius su sritimis, kuriose Agentūra priima sprendimus, t. y. su transporto priemonių leidimų bei bendrų saugos sertifikatų išdavimu ir ERTMS. Kad būtų išvengta galimų interesų konfliktų, praėjusiais dvejais metais Agentūroje dirbę kandidatai atrankos procedūroje dalyvauti negalėjo. Įvertinus paraiškas, iš kandidatų tarpo į apeliacines tarybas buvo atrinkta ir į sąrašą įtraukta 40 kvalifikuotų ekspertų,

(1)

siekiant palaipsniui sumažinti Sąjungos rinkai pateikiamų hidrofluorangliavandenilių kiekį, gamintojams arba importuotojams, kurie per metus Sąjungos rinkai pateikia bent 100 tonų CO2 ekvivalentu hidrofluorangliavandenilių (HFC) kiekį, pagal Reglamentą (ES) Nr. 517/2014 taikomi kiekybiniai apribojimai;

(2)

pagal Reglamento (ES) Nr. 517/2014 16 straipsnį kiekybiniai apribojimai – kvotos – apskaičiuojami remiantis pamatinėmis vertėmis, kurias nustatė Komisija remdamasi nuo 2015 m. sausio 1 d. rinkai teisėtai pateiktų HFC kiekių, apie kuriuos pagal Reglamento (ES) Nr. 517/2014 19 straipsnį pranešė gamintojai ar importuotojai, vidutiniu metiniu kiekiu, atėmus turimais duomenimis grindžiamą HFC kiekį, skirtą tuo pačiu laikotarpiu naudoti Reglamento (ES) Nr. 517/2014 15 straipsnio 2 dalyje nurodytais tikslais, kaip numatyta to reglamento V priede;

(3)

remiantis Reglamento (ES) Nr. 517/2014 16 straipsnio 5 dalimi, HFC kvotos paskirstomos Komisijos įgyvendinimo sprendimo (ES) 2017/1984 (2) priede išvardytiems Sąjungoje įsisteigusiems gamintojams arba importuotojams, arba trečiųjų šalių importuotojams, kurie yra įgalioję vienintelį Sąjungoje įsisteigusį atstovą, įtrauktą į Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2017/1984 priedą;

(4)

atsižvelgiant į pranešimą pagal Europos Sąjungos sutarties 50 straipsnį, kurį pateikė Jungtinė Karalystė, ir siekiant užtikrinti, kad Jungtinėje Karalystėje įsisteigusiems gamintojams ir importuotojams taikomos pamatinės vertės ir kvotos atspindėtų rinkai teisėtai pateiktų HFC kiekius 27 valstybių narių Sąjungoje po Jungtinės Karalystės išstojimo, šioms bendrovėms 2019 m. taikomas pamatines vertes reikėtų perskaičiuoti laikotarpiui po išstojimo 2019 m. kovo 30 d.;

(5)

2019 m. sausio 1 d. – kovo 29 d. laikotarpiu Įgyvendinimo sprendime (ES) 2017/1984 nustatytos pamatinės vertės turėtų likti galioti ir būti taikomos. Kad būtų galima nustatyti kvotas Jungtinėje Karalystėje įsisteigusiems gamintojams ir importuotojams, pamatinės vertės, skirtos laikotarpiui iki kovo 29 d. imtinai ir po to einančiam laikotarpiui, bus apskaičiuotos pagal dienų skaičių, kurį Jungtinė Karalystė bus Sąjungos valstybė narė 2019 m.;

(6)

Jungtinėje Karalystėje įsisteigusioms bendrovėms taikytinos šiame sprendime nustatytos perskaičiuotos naujos pamatinės vertės yra pagrįstos papildomais patikrintais duomenimis, kuriuos šios bendrovės pateikė Komisijai ir kurie papildo pagal Reglamento (ES) Nr. 517/2014 19 straipsnį pateiktą ataskaitą, – juose atskiriami HFC, pateikti rinkai Jungtinėje Karalystėje ir 27 valstybių narių Sąjungoje. Jeigu bendrovės papildomų duomenų nepateikė, turėtų būti laikoma, kad visi HFC buvo pateikti Jungtinės Karalystės rinkai ir tokiu atveju nenustatoma jokia pamatinė vertė;

(7)

perskaičiuotos pamatinės vertės nustatomos tam atvejui, jei Sąjungos teisė 2019 m. kovo 30 d. nebebus taikoma Jungtinei Karalystei ir jos teritorijoje;

(8)

šiame sprendime numatytos priemonės atitinka pagal Reglamento (ES) Nr. 517/2014 24 straipsnį įsteigto komiteto nuomonę,