1 PRIEDAS

ŠIO SUSITARIMO 1 STRAIPSNYJE NURODYTŲ SUSITARIMŲ SĄRAŠAS

Šio Susitarimo pasirašymo dienai sudaryti, pasirašyti arba parafuoti Filipinų ir Europos Sąjungos valstybių narių oro susisiekimo paslaugų susitarimai ir kitos priemonės su pakeitimais ar pataisymais:

2 PRIEDAS

ŠIO SUSITARIMO 1 PRIEDE IŠVARDYTŲ IR 2–4 STRAIPSNIUOSE NURODYTŲ SUSITARIMŲ STRAIPSNIŲ SĄRAŠAS

3 PRIEDAS

ŠIO SUSITARIMO 2 STRAIPSNYJE NURODYTŲ KITŲ VALSTYBIŲ SĄRAŠAS

PRIEDAS

Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 XVII priedo 51 įrašas pakeičiamas taip:

(*1)   2011 m. sausio 14 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 10/2011 dėl plastikinių medžiagų ir gaminių, skirtų liestis su maisto produktais (OL L 12, 2011 1 15, p. 1).“

PRIEDAS

PROJEKTAS DĖL KOVOS SU ŠAULIŲ IR LENGVŲJŲ GINKLŲ (ŠLG) BEI ŠAUDMENŲ NETEISĖTU PLATINIMU IR PREKYBA JAIS IR SU JŲ POVEIKIU LOTYNŲ AMERIKOJE IR KARIBŲ JŪROS REGIONE ĮGYVENDINANT ES KOVOS SU NETEISĖTAIS ŠAUNAMAISIAIS GINKLAIS, ŠAULIŲ IR LENGVAISIAIS GINKLAIS IR JŲ ŠAUDMENIMIS STRATEGIJĄ „SAUGOTI GINKLUS – GINTI PILIEČIUS“

1.   Įvadas ir tikslai

1.1   Įvadas

Neteisėtų šaulių ir lengvųjų ginklų bei šaudmenų platinimas yra vienas iš pagrindinių veiksnių, prisidedančių prie aukšto smurto ir nestabilumo lygio keliose Lotynų Amerikos ir Karibų jūros regiono šalyse. Beveik pusė visų žmogžudysčių aukų yra 15–29 metų amžiaus, o šaunamieji ginklai ypač vyrauja regione, kuriame du trečdaliai (66 %) žmogžudysčių įvykdoma naudojant šaunamuosius ginklus. Šaulių ginklų apžvalgos mechanizmo surinkta statistika, skirta jo leidiniui „Pasaulinė ginkluoto smurto našta, 2015 m.“ (angl. Global Burden of Armed Violence, 2015), taip pat atskleidžia, kad nuo 2010 m. iki 2015 m. dešimt šalių, kuriose su ŠLG susijusių mirčių procentinė dalis buvo didžiausia, yra vien Šiaurės ir Pietų Amerikos valstybės, kurių kiekvienoje su šaunamaisiais ginklais susijusių žmogžudysčių skaičius buvo daugiau kaip 20 atvejų 100 000 gyventojų.

Lotynų Amerikos ir Karibų jūros regiono vyriausybės pasisakė prieš ginklų neteisėtą gamybą ir prekybą jais, išreikšdamos paramą kelioms tarptautinėms priemonėms, įskaitant Amerikos šalių konvencijos prieš šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų ir kitų susijusių medžiagų neteisėtą gamybą ir prekybą jais (CIFTA), Jungtinių Tautų veiksmų programą dėl šaulių ir lengvųjų ginklų bei Tarptautinį sekimo dokumentą. Tačiau karinės ir kitos saugumo pajėgos tebeturi sukaupusios dideles atsargas ŠLG ir šaudmenų, kurie dažnai yra menkai apsaugoti arba su jais susijusi atskaitomybė nėra griežta. Kiekvienais metais saugumo pajėgos regione paima tūkstančius nelegalių ŠLG ir tonas šaudmenų. Atsekta, kad tam tikra dalis paimtų daiktų priklausė karinėms atsargoms tiek regione, tiek už jo ribų, nes gerai finansuojamos nusikalstamos organizacijos, įskaitant prekyba narkotikais užsiimančias organizacijas, tarptautines gaujos ir tarptautinius prekeivius ginklais, viršijo nacionalinius draudimo užtikrinimo gebėjimus.

Nustatyta, kad ne tik dėl šaulių ginklų platinimo, bet ir dėl to, kad plačioji visuomenė turi galimybę gauti šaunamųjų ginklų, didėja su šaunamaisiais ginklais susijusiu smurtu susijusi rizika. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) 2014 m. pranešime apie pasaulinę padėtį smurto srityje nurodoma, kad remiantis vienmomentinių tyrimų dalyvaujančiose šalyse rezultatais šaunamųjų ginklų prieinamumas yra iš esmės žmogžudysčių rizikos veiksnys. Pranešime taip pat pažymima, kad šaunamieji ginklai apskritai yra labai paplitę Šiaurės ir Pietų Amerikoje ir tai yra pagrindinis ginklas, naudojamas smurtiniuose susidūrimuose. Pranešime taip pat daroma išvada, kad lengva prieiga prie šaunamųjų ginklų ir kitų ginklų bei pernelyg didelis alkoholio vartojimas taip pat yra glaudžiai susiję su įvairių rūšių smurtu.

Dar vienas svarstytinas klausimas yra tai, kad šaunamųjų ginklų prieinamumo poveikis vyrams ir moterims yra skirtingas. Plačiai paplitusiu šaunamųjų ginklų prieinamumu prisidedama prie keleto šios rūšies ginklo naudojimo grėsmių, taip pat prie žūčių dėl intymaus partnerio smurto (IPS) smurtą patyrusių moterų namuose skaičiaus. Pasak Jungtinių Tautų Nusiginklavimo reikalų departamento, neproporcingą šaulių ginklų savininkų ir naudotojų procentinę dalį sudaro vyrai tiek konfliktinėse, tiek nekonfliktinėse situacijose. Nustatyta, kad daugumoje incidentų, kuriuose vyras puola moterį, šaunamieji ginklai naudojami kaip įbauginimo ar žudymo įrankis. Tais atvejais, kai buvo panaudotas šaunamasis ginklas, buvo mažiau tikėtina, kad IPS aukos turės matomų sužalojimų. Tuo pačiu metu buvo labiau tikėtina, kad jos bus įbaugintos. Šaunamieji ginklai daugiausia naudojami grasinti partneriui (69,1 %), o kai naudojamas šios rūšies ginklas, mažiau tikėtina, kad nusikaltėliai, pavyzdžiui, smogs ar spirs aukai.

Bet kokios rūšies ginklo panaudojimas yra susijęs su įvairiausiu smurtiniu elgesiu, turinčiu aukoms pasekmių, kurios nėra vien fiziniai sužalojimai. Grasinimais ir bauginimu sukeliami psichologiniai padariniai ir traumos, o daugelis aukų, bijodamos keršto, vengia pranešti institucijoms apie šį smurtą. Specialistams, pavyzdžiui, sveikatos priežiūros srities darbuotojams, socialiniams darbuotojams ir viešojo saugumo pareigūnams reikalingas mokymas, kad jie galėtų reaguoti į smurtines situacijas, kuriose naudojami ŠLG.

Bendruomenės dalyvavimas ir bendruomenės paramos tinklo sukūrimas gali geriau padėti su šaunamaisiais ginklais susijusių nusikaltimų aukoms ir padėti užkirsti kelią smurtiniam elgesiui, kuris gali sukelti visų pirma tyčinę žmogžudystę. Aktyvi bendruomenė savo pastangomis prisideda prie pasitikėjimo, skaidrumo, komunikacijos ir įsipareigojimo stiprinimo.

Nuo 2009 m. Amerikos valstybių organizacijos (OAS) Generalinio sekretoriato Viešojo saugumo departamentas (DPS) (toliau – OAS-DPS) rėmė OAS valstybių narių pastangas kontroliuoti neteisėtų ŠLG bei šaudmenų srautą ir valdyti institucines atsargas įgyvendinant Pagalbos ginklų ir šaudmenų kontrolei programą (PACAM). Vykdant PACAM buvo įgyvendinami projektai bendradarbiaujant su dauguma iš 34 aktyvių OAS valstybių narių, laikantis CIFTA nuostatų. Vykdant šias veiklas visame regione buvo paženklinta daugiau kaip 290 000 šaunamųjų ginklų ir dar 60 000 jų bei daugiau kaip 1 700 tonų šaudmenų sunaikinta.

Nors ŠLG ženklinimo, atsargų fizinio saugumo ir valdymo srityse pasiekta reikšmingų rezultatų, tebėra didelių netolygumų nacionalinių gebėjimų srityje, visų pirma Centrinės Amerikos ir Karibų jūros regiono šalyse. Sistemingas atsargų valdymo protokolų įgyvendinimas tebėra nevisapusis beveik visose regiono šalyse, o techninės pagalbos, rekomendacijų ir bendradarbiavimo paklausa išaugo dėl sėkmingo ankstesnių veiklų pagal PACAM įgyvendinimo ir atsiradusio didesnio nacionalinių institucijų pasitikėjimo OAS vaidmeniu šioje srityje.

Įgyvendinant ankstesnius projektus pagal PACAM, tai pat pastarųjų CIFTA susitikimų metu kelios OAS valstybės narės paprašė techninės pagalbos srityse, kurioms ketinama skirti daugiausia dėmesio įgyvendinant projektą. Paramos gerinant fizinio saugumo ir atsargų valdymo gebėjimus paprašiusios šalys yra, be kita ko, Belizas, Gvatemala, Salvadoras, Hondūras, Kosta Rika, Jamaika, Dominikos Respublika ir Dominika. Belizas, Gvatemala, Salvadoras, Hondūras, Kosta Rika ir Panama paprašė paramos naikinant perteklinius, pasenusius ar konfiskuotus ŠLG ir šaudmenis. Tuo tarpu buvo didelė mokymo ir pagalbos ženklinant ir atsekant ŠLG paklausa – pagalbos paprašė Gvatemala, Salvadoras, Hondūras, Kosta Rika, Panama, Bahamai, Barbadosas, Jamaika, Dominikos Respublika, Trinidadas ir Tobagas, Gajana, Surinamas, Urugvajus ir Paragvajus.

Į šį projektą taip pat bus įtrauktas prevencijos aspektas, sudarytas iš tarpsektorinių ir į bendruomenę orientuotų bendradarbiavimu grindžiamų intervencijų, kuriomis siekiama sumažinti rizikos veiksnius, susijusius su smurtu, o pirmiau nurodyti specialistai ir bendruomenė bus tiesioginiai naudos gavėjai, o nusikaltėliai ir jų aukos – netiesioginės tikslinės grupės.

Prevencijos aspektas bus įgyvendinamas vienoje pasirinktoje bendruomenėje trijose pasirinktose šalyse. Intervencijas gali reikėti pritaikyti, kad jos atitiktų konkrečių gyventojų grupių poreikius, bendruomenės dalyvavimo būdus ir individualią iššūkių ir galimybių aplinką bendradarbiavimu grindžiamų su šaunamaisiais ginklais susijusio smurto prevencijos iniciatyvų įgyvendinimui įvairiose bendruomenėse. Nors konkrečios šalys, kuriose bus dedamos šios pastangos, nebuvo nustatytos, tačiau tikėtinos paramos pagal projektą kandidatės yra Gvatemala, Salvadoras, Hondūras ir Jamaika dėl labai aukšto smurtinių nusikaltimų ir susijusio šaunamųjų ginklų naudojimo jose lygio.

1.2   Tikslai

Šiuo trejų metų trukmės projektu DPS siekia sustiprinti OAS valstybių narių vyriausybių gebėjimus kontroliuoti ir sumažinti šaulių ir lengvųjų ginklų (ŠLG) bei įprastinių šaudmenų neteisėtą platinimą ir prekybą jais regione, taip pat stiprinti pasirinktų bendruomenių gebėjimą užkirsti kelią ginkluotam smurtui. Techninė pagalba ir bendradarbiavimas su valstybėmis narėmis, kurios remia bendrą projekto tikslą, bus grindžiami šiais tikslais:

2.   Įgyvendinimo agentūros atranka ir veiksmų koordinavimas su kitomis atitinkamomis finansavimo iniciatyvomis

2.1   Įgyvendinimo agentūra. Amerikos valstybių organizacija (OAS)

OAS atlieka esminį vaidmenį regioniniame kontekste, siekiant užkirsti kelią šaulių ir lengvųjų ginklų, šaudmenų bei sprogmenų neteisėtam platinimui Lotynų Amerikoje ir Karibų jūros regione. 1997 m. regionas pirmasis pasaulyje priėmė šiems ginklams kontroliuoti skirtą regioninę priemonę, pasirašius CIFTA. Vykdydama CIFTA techninio sekretoriato funkcijas, OAS užima ypatingą vietą koordinuojant pastangas visame Vakarų pusrutulyje, kuriomis siekiama kovoti su nekontroliuojamu neteisėtų šaulių ir lengvųjų ginklų bei šaudmenų platinimu ir kurios yra būtinos siekiant padidinti piliečių saugumą ir sumažinti ginkluotą smurtą. Atlikdamas šį vaidmenį OAS-DPS įgyvendino projektus ir programas, kuriomis OAS valstybėms narėms padedama vykdyti jų įsipareigojimus – užtikrinti nacionalinių šaunamųjų ginklų atsargų saugumą, įgyvendinti teisėkūros priemones, kuriomis nustatoma, kad šaunamųjų ginklų neteisėta gamyba ir prekyba jais yra baudžiamosios veikos pagal nacionalinę teisę, reikalauti žymėti ginklus ir su kitomis CIFTA pasirašiusiomis šalimis keistis informacija, susijusia su atsekamumo informacija ir neteisėtos prekybos modeliais. Nuo 2007 m. pagal OAS projektus, kuriuos rėmė tarptautiniai paramos teikėjai, buvo organizuojamas mokymas, teikiama techninė parama ir įranga 29 regiono šalims; šios veiklos rezultatas – paženklinta beveik 300 000 šaunamųjų ginklų, dar 65 000 perteklinių ar konfiskuotų šaunamųjų ginklų sunaikinta, ir pašalinta beveik 1 700 tonų perteklinių, pasibaigusio naudojimo termino ar nesaugių šaudmenų. Jokia kita regioninė ar subregioninė organizacija, apimanti visą Šiaurės ir Pietų Ameriką, neturi tokios politinės įtakos, techninių ekspertinių žinių ar geografinės aprėpties, kad galėtų remti visas 35 Amerikos valstybes ir joms padėti.

(Vienintelė neaktyvi OAS valstybė tebėra Kuba, ir jos būsimasis statusas priklausys nuo dialogo proceso, kuris galėtų būti pradėtas Kubos vyriausybės prašymu, laikantis OAS praktikos, tikslų ir principų.)

Be to, OAS valstybės narės patikėjo OAS-DPS parengti Vakarų pusrutulio žmogžudysčių prevencijos ir mažinimo veiksmų planą. Vienas iš plano tikslų – sumažinti ginklų prieinamumą ir galimybes jų gauti. Dvi iš DPS priemonių planui įgyvendinti yra Amerikos šalių programa ir smurto ir nusikaltimų prevencijos tinklas. Šio projekto prevencinis komponentas bus įgyvendinamas laikantis programos ir tinklo gairių, atsižvelgiant į jaunimo lyderystę, atsižvelgiant į visus tris prevencijos lygmenis, remiantis moksliniais įrodymais, tarpsektoriniu koordinavimu, socialiniu dalyvavimu per bendruomenių įgalėjimą, skatinant tarptautinį bendradarbiavimą, propaguojant taikos kultūrą bei lyties ir žmogaus teisių perspektyvas.

2.2   Veiklos koordinavimas su kitomis susijusiomis finansavimo iniciatyvomis

OAS-DPS laikosi įprastos praktikos koordinuoti savo veiklas su kitomis agentūromis ir organizacijomis, gaunančiomis lėšas tiek iš tų pačių, tiek iš skirtingų paramą teikiančių vyriausybių ir tarptautinių institucijų. Kalbant apie organizacijas, gaunančias paramą iš Sąjungos darbui, kuris susijęs su pagal šį projektą siūlomomis veiklomis, projektui tiesiogiai svarbi yra Jungtinių Tautų narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuro (UNODC) Pasaulinio masto šaunamųjų ginklų programa. Šis koordinavimas bus vykdomas tiek UNODC regioniniame biure Meksikoje, tiek biuruose atskirose šalyse, kur bus įgyvendinamos konkrečios projekto veiklos. Atsižvelgiant į UNODC šiuo metu vykdomą darbą šioje srityje, projekto veiklos bus suderintos su Pasaulinio masto šaunamųjų ginklų programos ramsčiais.

Kalbant apie teisėkūros ir politikos plėtojimą, OAS-DPS šioje srityje toliau dirbs pagal CIFTA, rengdamas metinius savo Konsultacinio komiteto posėdžius, ir organizuodamas specialių darbo grupių veiklą – jos parengė ir toliau tobulina sutarties šalims skirtus pavyzdinius teisės aktus. Šio pasiūlymo 4 tikslas yra gerinti ŠLG perdavimo mechanizmus pasitelkiant nacionalinius teisės aktus, sienų kontrolę bei regioninį koordinavimą, akcentuojant teisinius mechanizmus. Veiklos apims regioninį praktinį seminarą siekiant parengti teisėtų tarpvalstybinių perdavimų ir jų sekimo mechanizmus, virtualaus koordinavimo tinklo, skirto keistis informacija apie teisėtus perdavimus ir neteisėtą prekybą, plėtojimą ir teisinę pagalbą konkrečioms valstybėms. UNODC jau parengtos teisėkūros priemonės bus svarbus orientyras vykdant OAS projekto darbą šioje srityje, šių regioninių sistemų plėtojimo etapu į UNODC bus kreipiamasi dėl konsultacijų ir patirties, įskaitant UNODC atstovų kvietimą dalyvauti praktiniuose seminaruose ir pateikti pastabų darbo, susijusio su virtualiu koordinavimo tinklu, metu.

Prevencinių ir saugumo priemonių klausimu OAS-DPS susisieks su UNODC tam, kad būtų surengtos diskusijos siekiant pasidalyti patirtimi apie šaunamųjų ginklų žymėjimo ir atsekamumo projektus bei patirtis. Kadangi tai buvo akcentuojama sritis ankstesniuose OAS projektuose, keitimuisi patirtimi ankstyvuoju projekto etapu CIFTA Konsultacinio komiteto posėdžiuose būtų sudarytos palankesnės sąlygos, jei tuose posėdžiuose dalyvautų UNODC darbuotojai.

Duomenų rinkimas ir analizė – dar vienas Pasaulinio masto šaunamųjų ginklų programos ramstis – suteiks svarbią galimybę OAS pasidalyti vykdant projekto veiklas surinkta informacija su UNODC. Tuo atžvilgiu OAS-DPS ketina susisiekti su UNODC pagrindiniu biuru Vienoje, taip pat jo ryšių palaikymo biuru Niujorke ir jo regioniniu biuru Meksikoje, kad suderintų būdus, kuriais galėtume dalytis vykdant projekto veiklas gauta informacija, kuri padės jiems analizuoti pasaulinius neteisėtos prekybos modelius ir tendencijas.

3.   Projekto aprašymas

3.1   Aprašymas

Bendras šio projekto tikslas – sustiprinti OAS valstybių narių vyriausybių gebėjimą kontroliuoti ir sumažinti šaulių ir lengvųjų ginklų (ŠLG) ir įprastinių šaudmenų neteisėtą platinimą ir prekybą jais visoje Lotynų Amerikoje ir Karibų jūros regione, ir sumažinti ŠLG poveikį pažeidžiamoms gyventojų grupėms ir bendruomenėms regione. Remiantis ankstesnėmis veiklomis, kurias vykdė OAS-DPS pagal savo Pagalbos ginklų ir šaudmenų kontrolei programą (PACAM), projekto veiklose daugiausia dėmesio bus skiriama institucinių šaulių ir lengvųjų ginklų ir šaudmenų atsargų saugumo užtikrinimui taikant fizines saugumo ir atsargų valdymo priemones, neteisėtos prekybos ginklais ir šaudmenimis per tarptautines sienas prevencijai regione bei vyriausybės institucijų paimtus šaulių ir lengvųjų ginklų bei šaudmenų identifikavimui ir atsekamumui siekiant nustatyti jų šaltinį. Vykdant projektą OAS mokys nacionalines agentūras, atsakingas už fizinį saugumą ir atsargų valdymą, bei teiks nacionalinei atsargų kontrolei skirtą įrangą ir programinę įrangą.

Atsargų valdymo pastangos taip pat apims pagalbą vyriausybėms sunaikinant konfiskuotus, perteklinius ir nesaugius ŠLG ir šaudmenis. OAS sustiprins ankstesnį projektą, pagal kurį buvo teikiama įranga ir vykdomas mokymas apie ŠLG žymėjimą bei atsekamumą – ji padės valstybėms narėms, negavusioms paramos šioje srityje, taip pat toms valstybėms narėms, kurioms buvo suteikta pagalba ir kurios vėliau paprašė papildomo mokymo ir paramos, susijusios su ženklinimo įrangos technine priežiūra. Pasinaudodama savo kaip CIFTA sekretoriato koordinuojamuoju vaidmeniu, OAS konsultuos valstybes nares ir teiks joms techninę pagalbą rengiant teisės aktus, kuriais siekiama nustatyti priemones, skirtas užkirsti kelią ŠLG ir šaudmenų neteisėtai gamybai ir prekybai jais, kovoti su šiais reiškiniais ir juos panaikinti, laikantis CIFTA nuostatų. Be to, pagal bandomąją prevencijos programą bus dirbama dviejose ar trijose iš šalių, kurios patiria didžiausią su ŠLG platinimu susijusio ginkluoto smurto poveikį. Numatomas projekto įgyvendinimo laikotarpis yra 36 mėnesiai.

3.2   Metodika

3.2.1   Organizacinė struktūra

Šį projektą įgyvendins OAS-DPS, koordinuojant veiklą su remiamomis OAS valstybėmis narėmis. OAS-DPS projekto valdymo grupę sudarys penki darbuotojai, dirbsiantys OAS būstinėje Vašingtone, o projekto įgyvendinimą atliks regionuose dirbsianti techninės paramos grupė bei vietoje samdomi darbuotojai valstybėse narėse, atsižvelgiant į konkrečias veiklas, kurias numatoma vykdyti.

Regioniniu lygmeniu dirbančią Pagalbos ginklų ir šaudmenų kontrolei programos (PACAM) grupę sudarys grupės vadovas/koordinatorius, informacijos valdymo ir duomenų bazių ekspertas, logistinės/administracinės paramos specialistas ir trys techniniai darbuotojai, turintys patirties šaunamųjų ginklų saugos, identifikavimo, ženklinimo ir naikinimo srityse, taip pat 3 lygio sprogmenų nukenksminimo (EOD) sertifikatą, atitinkantį Europos norminimo centro praktinio seminaro susitarimą dėl EOD kompetencijos standartų. Itin specializuotam mokymui ir užduotims OAS taip pat gali samdyti trumpalaikę paramą iš kitų techninių partnerių organizacijų, įskaitant „Golden West Humanitarian Foundation“, turinčią daug patirties plėtojant novatoriškas tinkamas technologijas siekiant spręsti operacinius uždavinius šaudmenų, sprogmenų, minų ir ŠLG srityje.

OAS-DPS programos valdymo grupė iš pradžių tiesiogiai koordinuos veiklą su valstybių narių, anksčiau prašiusių paramos ŠLG ir šaudmenų klausimais, nacionalinėmis valdžios institucijomis. Keliais atvejais OAS turi galiojančius bendradarbiavimo susitarimus, pagal kuriuos padedama valstybėms narėms fizinio saugumo ir atsargų valdymo, ŠLG ženklinimo ir atsekamumo srityse – jie sudarys techninės pagalbos pagrindą. Pagalbos prašymus, susijusius su mokymu ir ŠLG ženklinimo įrangos technine priežiūra, PACAM techninės pagalbos grupė galės tenkinti iškart po projekto pradžios.

3.2.2   Techninis metodas

Reikės atlikti prašymų dėl pagalbos, susijusios su ŠLG ar šaudmenų fiziniu saugumu, atsargų valdymu ir naikinimu, pradinį vertinimą – tai darys OAS-DPS programos valdymo grupės narys, kuriam paramą teiks PACAM techninė grupė. Remdamasi šiais vertinimais, valdymo grupė nacionalinėms valdžios institucijoms pasiūlys šalių veiksmų planus, kurie bus vykdomi su PACAM techninės grupės parama, atsižvelgiant į skubiausius prioritetus ir turimas lėšas. Vykdant šaudmenų naikinimo veiklas bus atsižvelgiama į medžiagų amžių, būklę ir pasenimą, pirmenybę teikiant tų medžiagų, kurios dėl neplanuotų sprogimų ar nukreipimo kelia didžiausią grėsmę visuomenės saugai ir saugumui, šalinimui. Šaulių ir lengvieji ginklai bus atrenkami sunaikinimui naudojant analitinius kriterijus, apimančius funkcionalumą, pavojų gyvybei ir nukreipimo riziką. Iš paimtų ar konfiskuotų ginklų bus sunaikinami tik tie, kuriuos teisminės institucijos leido atiduoti ir kurių nebereikia pateikti kaip įrodymų teismo procese. Rengiant kiekvieną šalies veiksmų planą bus atsižvelgiama į šias gaires:

Siekiant patobulinti su ŠLG, perdavimo mechanizmais ir pasienio kontrole susijusių nacionalinių teisės aktų regioninį koordinavimą, OAS kartu su CIFTA Konsultacinio komiteto metiniais posėdžiais rengs regioninius praktinius seminarus. Remiant šiuos praktinius seminarus CIFTA posėdžiuose taip pat dalyvaus daugiau atitinkamų nacionalinių valdžios institucijų atstovų ir bus suteiktas forumas dažnai pasitaikančioms problemoms ir jų sprendimams nustatyti. OAS-DPS valdymo grupė prisidės plėtojant CIFTA posėdžių darbotvarkes, taip pat koordinuos ir vykdys praktinius seminarus. Praktiniuose seminaruose dėmesys bus sutelktas į konkrečias temas regioninio bendradarbiavimo ir koordinavimo srityje, siekiant nustatyti kaimyninių šalių ir subregionų turimus bendrus mokymo ir techninės pagalbos poreikius. Ypač daug dėmesio regioniniuose praktiniuose seminaruose bus skiriama teisėtiems ginklų perdavimams skirtos regioninės pranešimų sistemos vystymui; ši sistema turėtų atitikti CIFTA nuostatas ir joje turėtų būti atsižvelgta į skaidrumo gaires, pateikiamas Sutartyje dėl prekybos ginklais (SPG), kurią pasirašė ir ratifikavo kai kurios iš OAS valstybių narių ir CIFTA pasirašiusiųjų šalių.

OAS-DPS koordinuos tolesnius mokymo kursus, kuriuose pranešimus skaitys PACAM techninė grupė dalyvaujant valstybėms narėms nacionaliniu ir subregioniniu lygmenimis, siekiant pagerinti tam tikruose geografiniuose regionuose panašias užduotis vykdančių nacionalinių valdžios institucijų tarpusavio komunikaciją. Vienas kursas bus skirtas mokyti muitinės ir uostų valdžios institucijas apie paimtų ginklų ir šaudmenų inventorizacijos registravimą siekiant didinti atsekamumą ir nustatyti neteisėtos prekybos modelius ir tokiu būdu sumažinti ginklų kontrabandą ir skatinti geresnį pranešimų apie paėmimą teikimą. PACAM grupė suteiks programinę ir kompiuterinę įrangą šioms veikloms remti apmokius nacionalinius darbuotojus. Kartu su šiuo mokymu PACAM grupė pateiks platinti skirtą informaciją ir spausdintus vadovus, skirtus ŠLG ir šaudmenų identifikavimui, klasifikavimui ir saugai siekiant užkirsti kelią nelaimingiems atsitikimams.

Vykdant projekto prevencinį komponentą, dėmesys bus sutelktas į vieną bendruomenę kiekvienoje iš trijų pasirinktų šalių. OAS-DPS koordinuos bendruomenių vertinimą, pradedant metodikai naudojama Strategine diagnostine sistema (Sistema de Diagnóstico Estratégico) – SIDIES metodologija, pagal kurią bus vertinama esama su šaunamaisiais ginklais susijusio smurto rizika bendruomenės lygmeniu, įskaitant didžiausią riziką patiriančias grupes, taip pat pasirinktos bendruomenės stipriosios ir silpnosios pusės kalbant apie gebėjimą apsisaugoti. Bus nustatytos valstybės ir pilietinės visuomenės teikiamos paslaugos siekiant padėti ginkluoto smurto aukoms ir jas apsaugoti, o vietos valdžios institucijoms bus pateiktas politikos rekomendacijų sąrašas. Vertinime bus atsižvelgiama į lyties aspektą ir taip pat bus taikomas žmogaus teisėmis grindžiamas požiūris.

Antras žingsnis procese – sukurti vietos sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų, socialinių darbuotojų, teisingumo ir viešojo saugumo pareigūnų pajėgumus, kad jie galėtų geriau padėti nusikaltimų ir smurto aukoms ir jas apsaugoti, taip pat dirbti nusikaltėlių recidyvizmo prevencijos srityje. Šia veikla bus akcentuojamas darbas su smurto tarp partnerių aukomis ir nusikaltėliais. Sukūrus ar sustiprinus savitarpio pagalbos grupes bus teikiama psichologinė ir psichosocialinė parama ir nagrinėjama galimybė užtikrinti aukų reintegraciją darbo rinkoje. Aukos ir jų šeimos bus skatinamos pranešti apie smurtinius įvykius bei grėsmes, o teisingumo ir viešojo saugumo pareigūnai bus mokomi geriau reaguoti į tokio pobūdžio smurtą. Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai ir teisingumo sektoriaus specialistai bus skatinami integruoti psichologinę pagalbą nusikaltėliams taikant rizikos prevencijos strategiją ir siekiant išvengti recidyvizmo.

Vykdomomis veiklomis bus įtraukiama ir bendruomenė, kad šalintų savo trūkumus, nustatytų ir stiprintų esamus apsaugos tinklus ir dirbtų drauge su esamais oficialiais prevencijos tinklais. Šios veiklos apims bendruomenių vadovams skirtus nesmurtinių konfliktų sprendimo metodų mokymo kursus, prireikus ŠLG rizikos mažinimo kampanijas. Kai kurios intervencijos gali būti skirtos grupėms, kurios, kaip nustatyta proceso pradžioje, yra labiausiai pažeidžiamos, pavyzdžiui, riziką patiriančiam jaunimui (pvz., daugiasisteminė terapija) ar moterims (verslumas). Visos bendruomenės gebėjimų stiprinimo veiklos bus įvertintos pačiomis tinkamiausiomis priemonėmis, pavyzdžiui, naudojant klausimynus ar tikslines grupes. Be to, kai bus pasirinktos intervencijos, bus sukurtos ir konkrečios priemonės toms pasirinktoms intervencijoms įvertinti.

3.2.3   Lyčių aspektas

Kadangi ginkluoti konfliktai daro skirtingą poveikį moterims, vyrams, mergaitėms ir berniukams, šiame projekte bus atsižvelgta į tai, kad moterys ir mergaitės Lotynų Amerikoje ir Karibų jūros regione susiduria su diskriminacija dėl jų lyties ir yra pažeidžiamos seksualinio smurto atžvilgiu. Siekiant skatinti ir remti aktyvų ir prasmingą moterų dalyvavimą visuose smurto prevencijos ir konfliktų sprendimo mechanizmuose, lyčių aspektas bus įtrauktas į visas veiklas. Viena iš pagrindinių priemonių bus įtraukti moteris į visus projekto įgyvendinimo lygmenis pradedant nuo OAS Generalinio sekretoriato tiek techniniu, tiek konfliktų sprendimo ir smurto prevencijos tikslais. Tai reiškia, pradedant nuo jų dalyvavimo OAS sekretoriaus, atsakingo už daugialypį saugumą, ir OAS Viešojo saugumo departamento direktoriaus lygmenyje, iki nacionalinių ir techninių PACAM darbuotojų, susijusių su fizinio saugumo, atsargų valdymo ir ŠLG kontrolės bei naikinimo operacijomis, taip pat vietos darbuotojų siekiant skatinti smurto prevenciją. Smurto prevencijos veiklose ypač daug dėmesio bus skiriama moterų ir mergaičių saugumo bei saugos savo bendruomenėse ir jų dalyvavimo ieškant šių problemų sprendimų poreikiui. Konkrečioms veikloms bus siekiama ieškoti partnerių tarp regioninių ir vietos organizacijų, kurioms vadovauja moterys, remiantis jų organizacijos socialinių tikslų suderinamumu su projekto tikslais ir jų ankstesne patirtimi projekto techninėse srityse.

3.2.4   Išorės veiklos koordinavimas

Be veiksmų koordinavimo ir bendradarbiavimo su nacionalinėmis valdžios institucijomis visame regione, OAS projekto vykdymo metu koordinuos veiksmus ir bendradarbiaus su kitomis institucijomis ir organizacijomis. Toliau išvardyti subjektai gali teikti paramą konkrečiais klausimais ir padėti propaguoti iniciatyvą regione:

3.3   Projekto tikslai ir veiklos

1 tikslas. Stiprinti nacionalinių karinių ir kitų institucinių atsargų fizinio saugumo ir atsargų valdymo (FSAV) sistemas, taikant patobulintas objekto saugumo priemones ir atsargų apskaitos kontrolę.

Remiamos veiklos:

Numatomi rezultatai:

2 tikslas. Sustiprinti nacionalinius gebėjimus naikinti paimtus, perteklinius ar nesaugius ŠLG ir šaudmenis.

Remiamos veiklos:

Numatomi rezultatai:

3 tikslas. Tobulinti nacionalinį pajėgumą ženklinti ir atsekti ŠLG bei skatinti regioninį bendradarbiavimą atsekant konfiskuotus ginklus ir šaudmenis.

Remiamos veiklos:

Numatomi rezultatai:

4 tikslas. Gerinti ŠLG perdavimo mechanizmus, pasitelkiant nacionalinius teisės aktus, pasienio kontrolę ir regioninį koordinavimą.

Remiamos veiklos:

Numatomi rezultatai:

5 tikslas. Skatinti socialiai atsakingas elgsenas pasirinktose bendruomenėse, skiriant dėmesį grupėms, kurios labai nukentėjo nuo ginkluoto smurto, ir imtis įvairių sektorių bendradarbiavimu grindžiamų intervencijų, skirtų sumažinti smurtinių nusikaltimų ir recidyvizmo riziką vienoje pasirinktoje bendruomenėje kiekvienoje iš trijų dalyvaujančių šalių.

Remiamos veiklos:

Numatomi rezultatai:

4.   Naudos gavėjai

Tiesioginiai 1–4 tikslų naudos gavėjai yra nacionalinės institucijos ir valdžios institucijos, atsakingos už ŠLG, šaudmenų ir sprogmenų kontrolę Lotynų Amerikoje ir Karibų jūros regione. ŠLG, šaudmenų ir sprogmenų fizinio saugumo ir atsargų valdymo bei naikinimo srityje gebėjimų stiprinimo atžvilgiu naudos gavėjos bus Belizo, Gvatemalos, Salvadoro, Hondūro, Kosta Rikos, Jamaikos, Dominikos Respublikos bei Panamos vyriausybių gynybos ir viešojo saugumo ministerijos. Be šių valstybių Bahamų, Barbadoso, Trinidado ir Tobago, Gajanos, Surinamo, Urugvajaus ir Paragvajaus ministerijos tiesiogiai gaus naudos gebėjimų stiprinimo atžvilgiu ŠLG ženklinimo ir atsekimo srityje. ŠLG kontrolės valdžios institucijos visame regione galės gauti naudos iš mokymo ir dalijimosi informacija bei regioninio bendradarbiavimo ir koordinavimo iniciatyvų. Vietos valdžios institucijos trijose iš labiausiai nuo smurtinio nusikalstamumo ir kitų formų ginkluoto smurto nukentėjusių šalių gaus naudos iš mokymo dėl smurto prevencijos ir mažinimo. Veiklos, vykdomos siekiant visų penkių tikslų, galutiniai naudos gavėjai bus Centrinės Amerikos, Karibų jūros regiono ir pasirinktų Pietų Amerikos valstybių, kurios kenčia nuo didelio nusikalstamumo ir ginkluoto smurto lygio, piliečiai.

5.   Europos Sąjungos matomumas

OAS-DPS įvairiomis priemonėmis užtikrins, kad visose projekto veiklos srityse būtų pripažinta Sąjungos finansinė parama projektui. ES parama bus akcentuojama pranešimuose spaudai, socialinėse medijose ir interviu naujienų žiniasklaidoje didelio matomumo renginių proga. Visa šalims naudos gavėjoms suteikta įranga, spausdinta medžiaga ar kompiuterių programinė įranga bus ženklinama kaip finansuojama Sąjungos. Projekto darbuotojai dėvės ES logotipą ir (arba) vėliavą ant visų kepurių, darbo drabužių ar uniformų taikant aiškų prekių ženklo kūrimo metodą. Apie Sąjungos paramą bus aiškiai skelbiama ir ji bus matoma OAS interneto svetainėse ir publikacijose, susijusiose su projektu ir remiamomis programomis.

6.   Trukmė

Numatomas projekto vykdymo laikotarpis yra 36 mėnesiai.

7.   Bendroji sąranga

Techninį projekto įgyvendinimą atliks OAS-DPS vykdant dvi esamas programas: Pagalbos ginklų ir šaudmenų kontrolei programą (PACAM) ir Amerikos šalių smurto ir nusikalstamumo prevencijos programą ir tinką. Departamento vaidmuo įgyvendinant ir remiant CIFTA, pasitelkus savo 2018–2022 m. veiksmų planą, bus labai svarbi jungtis siekiant remti nacionalinių gebėjimų stiprinimą.

8.   Partneriai

OAS-DPS projektą įgyvendins partnerystėje su remiamų šalių nacionalinės valdžios institucijomis, atsakingomis už ŠLG, šaudmenų ir sprogmenų kontrolę, ir už viešąjį saugumą atsakingomis valdžios institucijomis. Daugiausia dėmesio šiomis pastangomis bus skiriama Centrinės Amerikos ir Karibų jūros regiono subregionams, kuriuose ginkluoto smurto rodikliai tebėra dideli, tačiau kur nacionaliniai finansiniai ištekliai ir gebėjimai yra labiausiai riboti.

9.   Ataskaitų teikimas

Aprašomosios pažangos ataskaitos ir finansinės būklės ataskaitos bus teikiamos kas ketvirtį, kad būtų galima tinkamai ir laiku vykdyti stebėseną ir įvertinimą.

PRIEDAS

1.   PAGRINDIMAS IR BENDRA INFORMACIJA

Itin svarbioje Darnaus vystymosi darbotvarkėje iki 2030 m. pripažįstama, kad taikios visuomenės ir darnus vystymasis yra neatsiejamai susiję. Be to, MTS darbotvarkėje pasitelkiant keletą JT Saugumo Tarybos rezoliucijų konfliktų prevencijai, prasmingam bei lygiateisiam moterų dalyvavimui ir tvariai taikai suteikiamas itin svarbus vaidmuo. Viena esminė kliūtis taikai ir darniam vystymuisi visame pasaulyje yra neteisėta prekyba šaulių ginklais ir plačiai paplitęs netinkamas jų naudojimas. Derama šaulių ginklų kontrolė yra itin svarbi siekiant sumažinti konfliktų, nusikalstamumo ir smurto atvejų skaičių. Tai yra būtina visuomenės stabilumo ir darnaus vystymosi sąlyga.

Jungtinių Tautų veiksmų programa dėl neteisėtos prekybos šaulių ir lengvaisiais ginklais visų aspektų prevencijos, kovos su ja ir jos panaikinimo (toliau – veiksmų programa) suteikia visuotinį pagrindą šaulių ginklų problemai spręsti, įpareigodama visas valstybes gerinti nacionalinės teisės aktus šaulių ginklų srityje, import / eksporto kontrolę, atsargų valdymą, pertekliaus sunaikinimą, ženklinimą ir sekimą, ir dalyvauti bendradarbiavime ir pagalbos teikime. Pažanga padaryta, tačiau dar daug reikia nuveikti siekiant stiprinti šaulių ginklų kontrolę įgyvendinant veiksmų programą ir įvykdyti pagal Darbotvarkę iki 2030 m. prisiimtus įsipareigojimus.

Dėl unikalių itin su visuomene susijusių šaulių ginklų klausimo ypatumų reikia visapusiškai įtraukti lyčių aspektu grindžiamus požiūrius į visas šaulių ginklų kontrolės kryptis. Iki šiol lyčių aspektu grindžiami požiūriai nebuvo pakankamai suvokiami, jų klausimai nebuvo pakankamai nagrinėti ir integruoti į šaulių ginklų kontrolės politikos kryptis. Jei lyčių aspektams neskiriama pakankamai dėmesio šaulių ginklus kontroliuojančiose teisėkūros ir politikos sistemose, veiksmų sėkmė ir veiksmingumas yra riboti. Tačiau su lyčių aspektais susiję požiūriai, būtini šaulių ginklų kontrolės priemonių atžvilgiu, tebėra ankstyvoje stadijoje. Per pastaruosius metus šaulių ginklų darbotvarkė priartėjo prie platesnės tarptautinės politikos dėl lyčių lygybės ir moterų įgalėjimo – tai, kas bus dar labiau sustiprinta šiuo sprendimu.

Darbotvarkėje iki 2030 m. šaulių ginklų kontrolė buvo susieta su taikos, saugumo ir vystymosi darbotvarke, tokiu būdu tuo pačiu metu sukuriant susietą tikslų sistemą, kuri apima ne tik saugumo aspektą, bet ir pabrėžia, kad šaulių ginklų problema turi pasekmių kelių darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimui, įskaitant 5 tikslą dėl lyčių lygybės ir moterų įgalėjimo. Faktiškai lyčių lygybė yra atspindėta 5 tiksle, tačiau tai yra kompleksinė visos Darbotvarkės iki 2030 m. tema. Šiuo sprendimu prisidedama prie lyčių aspekto įtraukimo ir prasmingo bei lygiateisio moterų dalyvavimo visuose sprendimų priėmimo procesuose ginklų kontrolės srityje. Juo taip pat pripažįstamas skirtingas ginklų naudojimo ir netinkamo naudojimo poveikis vyrams, moterims, berniukams ir mergaitėms, bei remiami veiksmai, kuriais siekiama įtraukesnių, veiksmingesnių ir tvaresnių politikos rezultatų šaulių ginklų kontrolės srityje.

Konvencija dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims ir Pekino deklaracija yra tvirtas norminis MTS darbotvarkės ir šaulių ginklų darbotvarkės sujungimo pagrindas. Priėmus Sutartį dėl prekybos ginklais ir neseniai pradėjus įgyvendinti ES ir JT iniciatyvą „Spotlight“ dar labiau išryškėjo būtinybė sutelkti dėmesį į šį klausimą. Nors pasiūlytais veiksmais daroma pažanga įtraukiant lyčių aspektą į veiklą šaulių ginklų kontrolės srityje, rezultatais bus tiesiogiai prisidėta prie visų formų smurto ir diskriminacijos prieš moteris ir mergaites panaikinimo. Užtikrinant ginklų saugumą ir sumažinant jų judėjimą, pašalinamas vienas iš dažniausių ginklų smurtui namuose bei smurtui dėl lyties ir moterų žudymui dėl lyties pasirinkimų. Moterų įgalėjimas ir su ginklais susijusių lyčių stereotipų panaikinimas padės šalinti smurto dėl lyties pagrindines priežastis, be kita ko, patriarchalines sistemas, lyčių požiūriu šališkas nuostatas ir smurtinius tradicinio vyriškumo aspektus.

Iš JT Saugumo Tarybos (toliau – JT ST) rezoliucijos 2242 (2015) matyti vis didesnė MTS ir šaulių ginklų kontrolės darbotvarkių konvergencija. Veiksmais, remiamais pagal šį sprendimą, bus įgyvendinamas JT Saugumo Tarybos raginimas dalyvauti rengiant ir įgyvendinant priemones, susijusias su šaulių ir lengvųjų ginklų neteisėto perdavimo prevencija, kova su juo ir jo panaikinimu, ir su jų destabilizuojančiu kaupimu bei netinkamu naudojimu, o moterys skatinamos aktyviai dalyvauti veiksmuose, susijusiuose su kova su neteisėtu šaulių ir lengvųjų ginklų perdavimu. Šiuo sprendimu siekiama praktiškai įgyvendinti tas sąsajas remiant konkrečius veiksmus.

2.   TIKSLAI

Bendras šio sprendimo tikslas – prisidėti prie tarptautinės taikos, saugumo, lyčių lygybės ir darnaus vystymosi didinant šaulių ginklų kontrolės priemonių efektyvumą; tai daroma propaguojant metodus, grindžiamus sisteminga lyčių aspekto analize ir lyčių aspekto integravimu. Veiksmų, remiamų pagal šį sprendimą, rezultatais bus prisidedama prie platesnės tarptautinės darbotvarkės lyčių lygybės ir moterų įgalėjimo srityje.

Šiuo sprendimu bus remiamas visiškas ir veiksmingas veiksmų programos įgyvendinimas ir su lyčių aspektu susijusių 2018 m. trečiosios Jungtinių Tautų konferencijos, kurioje apžvelgta įgyvendinant veiksmų programą padaryta pažanga, rezultatų įgyvendinimas.

Šiuo sprendimu taip pat bus prisidedama prie Jungtinių Tautų Generalinio sekretoriaus Nusiginklavimo darbotvarkės (1) įgyvendinimo; šioje darbotvarkėje raginama dėti daugiau pastangų, kad būtų užtikrintas lygiateisis, visiškas ir veiksmingas moterų dalyvavimas visuose su nusiginklavimu susijusiuose sprendimų priėmimo procesuose, pripažįstama, kad reikia įveikti nuosavybės teisės į ginklus bei jų naudojimo ir specifinių vyriškumo apraiškų, susijusių su kontrole, galia, valdžia ir jėga, tarpusavio ryšį, kuriuo grindžiamas tiek struktūrinis, tiek fizinis smurtas prieš moteris, ir raginama užtikrinti ginklų kontrolę atsižvelgiant į lyčių aspektą, kad būtų mažiau smurto prieš moteris ir mergaites tiek viešojoje, tiek privačiojoje sferose. Šiuo sprendimu taip pat bus prisidedama prie Darbotvarkėje pateikto raginimo stiprinti partnerystes su pilietine visuomene ir jaunimu, kad būtų daroma pažanga įgyvendinant nusiginklavimo ir ginklų kontrolės darbotvarkę.

Šiuo tikslu šiuo sprendimu bus remiami veiksmai, kuriais:

3.   VEIKSMŲ APRAŠYMAS

3.1.   Lyčių aspekto integravimo į šaulių ginklų kontrolę mokomojo vadovo rengimas

3.1.1.   Tikslas

Pagal šį sprendimą bus parengtas mokomasis vadovas, kuriuo remiantis bus praktiškai įgyvendinami MOSAIC moduliai „Moterys, vyrai ir šaulių ir lengvųjų ginklų su lytimi susijęs pobūdis“ ir „Vaikai, paaugliai, jaunuoliai ir šaulių ir lengvieji ginklai“. Vadove bus pateiktos gairės visiems suinteresuotiesiems subjektams, dalyvaujantiems įgyvendinant veiksmus pagal šį sprendimą, visų pirma įgyvendinant UNODA regioninių centrų vykdomas mokymo šalyse programas. Mokomasis vadovas bus parengtas naudojantis esamomis priemonėmis, informacija ir ekspertinėmis žiniomis, kai jų yra, o kai jis bus patvirtintas, jis bus viešai prieinamas, kad juo galėtų naudotis platesnės specialistų bendruomenės.

3.1.2.   Veiksmai

3.1.3.   Įgyvendinimo agentūros pareigos

Mokomajam vadovui parengti glaudžiai bendradarbiaujant su atitinkamais JT subjektais, visų pirma Jungtinių Tautų vystymo programos Pietryčių ir Rytų Europos šaulių ir lengvųjų ginklų kontrolės tarpininkavimo mechanizmu (UNDP SEESAC), UNODA įdarbins konsultantą. IANSA bus paprašyta prisidėti prie vadovo rengimo savo ekspertinėmis žiniomis.

3.1.4.   Tvarkaraštis

Moduliai bus verčiami ir mokomasis vadovas bus rengiamas 2019 m., vėliau bus verčiami ir skelbiami mokomasis vadovas ir kita medžiaga.

3.1.5.   Tikėtini rezultatai

Abu atitinkami MOSAIC moduliai bus pateikti UNODA interneto svetainėje arabų, prancūzų, portugalų ir ispanų kalbomis (3) (šiuo metu jie prieinami tik anglų kalba), o jų praktinio įgyvendinimo vadovas bus parengtas ir paskelbtas prancūzų, portugalų ir ispanų kalbomis. Vadovas bus patvirtintas projekto partnerių ir jame bus pateikiamos pagal šį sprendimą vykdomų veiksmų įgyvendinimo gairės. Juo taip pat naudosis platesnės specialistų bendruomenės ir jis bus aktualus ne tik šio sprendimo taikymo laikotarpiu.

3.2.   Šaulių ginklų kontrolės srityje dirbančių JT darbuotojų ir instruktorių mokymas

3.2.1.   Tikslai

Bus parengta internetinė mokymo programa lyčių aspekto integravimo šaulių ginklų kontrolės srityje klausimais, skirta atitinkamų JT skyrių darbuotojams, taip pat platesnėms specialistų bendruomenėms, kad JT sistemoje ir už jos ribų būtų užtikrintas konsultacijų ir pagalbos teikimas šaulių ginklų kontrolės klausimais, sistemingai integruojant lyčių aspektu grindžiamą požiūrį. Įgyvendinant veiksmus pagal šį sprendimą dalyvaujančius regioninių centrų darbuotojus mokys UNDP SEESAC lyčių ir šaulių ginklų klausimų ekspertas, kad veiksmai būtų įgyvendinami laikantis mokomajame vadove pateiktų gairių ir laikantis regionų poreikiams pritaikyto požiūrio.

3.2.2.   Veiksmai

3.2.3.   Tvarkaraštis

Internetinė mokymo programa bus parengta 2019 m., o ja naudotis bus galima pradėti 2020 m. pradžioje. Ugdomojo vadovavimo programa bus pradėta vykdyti 2020 m. pradžioje, kai bus įdarbinti regioninių centrų darbuotojai ir parengtas mokomasis vadovas. Projekto grupės praktinis seminaras įvyks 2020 m., pasibaigus nacionalinių mokymo programų bandomiesiems etapams.

3.2.4.   Tikėtini rezultatai

Internetinė mokymo programa lyčių aspekto integravimo į šaulių ginklų kontrolę klausimais bus parengta arabų, anglų, prancūzų, portugalų ir ispanų kalbomis; tai padės geriau suprasti poreikį integruoti į šaulių ginklų kontrolės priemones lyčių aspektu grindžiamą požiūrį. Mokymo programa bus skatinama naudotis JT sistemoje ir platesnėje specialistų bendruomenėje, ir ji bus privaloma įgyvendinant šį sprendimą dalyvaujantiems darbuotojams. Be to, UNODA regioninių centrų darbuotojai bus apmokyti naudotis mokomuoju vadovu ir naudojantis ugdomojo vadovavimo programa parengtomis jo regioninio taikymo strategijomis. Bus surengtas projekto grupės praktinis seminaras, kuris sustiprins koordinavimą ir bendradarbiavimą įgyvendinant veiksmus pagal šį sprendimą, o mokomoji medžiaga bus parengta, patvirtinta ir viešai paskelbta.

3.3.   Mokymo šalyse lyčių aspekto integravimo į šaulių ginklų kontrolę klausimais programos

3.3.1.   Tikslai

Bus parengtos ir per UNODA regioninius centrus įgyvendinamos aštuoniolika pritaikytų mokymo šalyse programų lyčių aspekto integravimo į šaulių ginklų kontrolę klausimais. Daugiausia dėmesio programose bus skiriama nacionalinių šaulių ginklų srities koordinavimo įstaigų mokymui lyčių aspekto įtraukimo į šaulių ginklų kontrolės nacionalinius veiksmų planus ir kitą atitinkamą politiką bei teisėkūros sistemas klausimais, be kita ko, renkant ir analizuojant pagal lytį ir amžių suskirstytus duomenis. Tuo požiūriu, jei dalyvaujanti šalis jau turi nacionalinį veiksmų planą MTS klausimais, bus raginama suderinti abu dokumentus.

Papildoma veikla bus pritaikyta prie kiekvienos valstybės ir jos atitinkamų pagalbos poreikių ir gali apimti: praktinius mechanizmus, kuriais užtikrinamas prasmingas moterų dalyvavimas, lyčių analizę, kuria naudojamasi kaip nacionalinių veiksmų atskaitos tašku, specialų praktinį seminarą lyčių aspekto įtraukimo į šaulių ginklų kontrolės nacionalinius veiksmų planus klausimais, naudojantis MOSAIC moduliu dėl nacionalinių veiksmų planų sudarymo, įdėtų pastangų peržiūrai skirtų nacionalinių stebėsenos ir vertinimo priemonių rengimą. Siūloma veikla taip pat gali apimti nacionalinės politikos sistemos teisinę peržiūrą, kad būtų padarytos kryžminės nuorodos tarp šaulių ginklus reglamentuojančių nuostatų (įskaitant licencijų išdavimą) ir nuostatų, susijusių su kova su smurtu šeimoje ir teisėsaugos pareigūnų bei teisės subjektų mokymu apie jų vaidmenį ir atsakomybę pagal atitinkamus nacionalinės teisės aktus dėl šaulių ginklų buvimo ir naudojimo smurtui šeimoje ar su šeima susijusiam smurtui, seksualinei prievartai, su šaulių ginklais susijusiam moterų žudymui dėl lyties, taip pat apie lyčių aspektu grindžiamo požiūrio integravimą į nusikaltimų tyrimą ir teismo procesus.

3.3.2.   Veiksmai

3.3.3.   Šalių naudos gavėjų atranka

Šalis naudos gavėjas atrinks Europos išorės veiksmų tarnyba, remdamasi UNODA rekomendacija ir konsultuodamasi su jo regioniniais centrais ir IANSA. Iš esmės didžiausias prioritetas bus teikiamas mažiausiai išsivysčiusioms šalims ir kitoms besivystančioms šalims, kurias smarkiai paveikė šaulių ginklų problema. Valstybės turi turėti nacionalinę šaulių ginklų koordinavimo įstaigą ir (arba) paskirtą veiksmų programos nacionalinę ryšių palaikymo instituciją. Valstybės turi būti pareiškusios susidomėjimą siūloma veikla pagal šį veiksmą. Pirmenybė turėtų būti teikiama valstybėms, kurios įrodė savo nuolatinį įsipareigojimą įgyvendinti veiksmų programą.

Be to, atrenkant šalis bus taikomas regioninės pusiausvyros principas:

3.3.4.   Įgyvendinimo agentūros pareigos

JT regioniniai taikos ir nusiginklavimo centrai įgyvendins mokymo šalyse programas, veiksmus glaudžiai koordinuodami su UNODA ir vietoje veikiančiomis JT agentūromis. Kai įmanoma, į veiklą bus įtraukiamos nacionalinės lyčių lygybės institucijos ir pilietinės visuomenės organizacijos. UNDP SEESAC teiks konsultacinę paramą, remdamasis savo patirtimi, įgyta rengiant ir teikiant mokymus lyčių ir šaulių ginklų kontrolės klausimais. IANSA papildys šalyse vykdomą veiklą stiprindamas pilietinės visuomenės dalyvavimą integruojant lyčių aspektą į šaulių ginklų kontrolę per savo tinklą vietos ir bendruomenių lygmeniu [3.6.3].

3.3.5.   Tvarkaraštis

Mokymo šalyse programos bus pradėtos 2020 m. ir bus įgyvendinamos iki 2022 m. vidurio.

3.3.6.   Tikėtini rezultatai

Mokymo šalyse programos lyčių aspekto integravimo klausimais suformuos bendrą nacionalinį supratimą apie svarbų lyčių atliekamą vaidmenį siekiant užtikrinti veiksmingą šaulių ginklų kontrolę ir suteiks žinių apie skirtingą ginkluoto smurto poveikį moterims, vyrams, mergaitėms ir berniukams. Tas naujas supratimas, kad šis klausimas yra svarbus siekiant didinti šaulių ginklų kontrolės veiksmingumą ir bendrą kokybę, leis nacionaliniams pareigūnams, kurių darbas susijęs su atitinkama politika ir jos įgyvendinimu, rasti bendrą sutarimą. Bendras sutarimas taps nacionaliniu įsipareigojimu laikytis lyčių aspektu grindžiamo požiūrio su šaulių ginklų kontrole susijusioje politikoje ir teisės aktuose. Be to, šalių vietos bendruomenėse šis klausimas bus geriau suprantamas. Vienas iš programų rezultatų bus tai, kad valstybės parengs pažangos tikslus / rodiklius ir įsipareigos teikti ataskaitas dėl tų tikslų / rodiklių, ir tai bus jų nacionalinių ataskaitų teikimo pagal veiksmų programą pastangų dalis.

3.4.   Regioniniu aspektu grindžiamas požiūris į lyčių aspekto integravimą į šaulių ginklų kontrolę

3.4.1.   Tikslai

Neteisėta prekyba šaulių ginklais ir netinkamas jų naudojimas skirtinguose regionuose kelia skirtingų problemų, o valstybių turimi finansiniai ir materialiniai ištekliai toms problemoms spręsti yra skirtingo dydžio. Regioniniu aspektu grindžiamo požiūrio tikslas – regioniniu ir subregioniniu lygmenimis didinti ir (arba) stiprinti Vyriausybės pareigūnų, pilietinės visuomenės ir parlamento narių ekspertines žinias apie lyčių aspektus šaulių ginklų kontrolės kontekste, remiantis MOSAIC. Šis požiūris sustiprins poreikį lyčių aspektus įtraukti į regionines ir subregionines šaulių ginklų kontrolės iniciatyvas. Regioninis keitimasis gerąja patirtimi / MOSAIC sustiprins visų regiono valstybių nacionalines ekspertines žinias ir tolesnius įsipareigojimus šaulių ginklų kontrolės klausimą spręsti atsižvelgiant į lyčių aspektą.

3.4.2.   Veiksmai

3.4.3.   Tvarkaraštis

Mokymai BMS7 metu vyks 2020 m. viduryje, regioniniai ir subregioniniai praktiniai seminarai vyks 2019 m. pabaigoje – 2021 m. pabaigoje.

3.4.4.   Įgyvendinimo partneriai

UNODA surengs ir sušauks vienos dienos mokymus BMS7 metu, skirtus regioninių ir subregioninių organizacijų darbuotojams, įskaitant kai kurių iš tų atstovų atvykimo į BMS7 finansavimą. Jungtinių Tautų regioninis taikos ir nusiginklavimo Azijoje ir Ramiojo vandenyno šalyse centras, glaudžiai bendradarbiaudamas su IANSA, surengs ir sušauks subregioninį praktinį seminarą Fidžyje ir regioninį seminarą Katmandu. UNLIREC surengs ir sušauks regioninį praktinį seminarą Peru.

3.4.5.   Tikėtini rezultatai

Šaulių ginklų kontrolės ekspertai, dirbantys regioninių ir subregioninių organizacijų sekretoriatuose, bus gavę mokymus apie lyčių aspekto integravimo į šaulių ginklų kontrolės iniciatyvas ir politiką svarbą pagal oficialias visuotines gaires (MOSAIC). Jiems bus pateikta idėjų, kaip plėtoti lyčių aspektu grindžiamas šaulių ginklų kontrolės priemones remiantis žiniomis, kad ginkluotas smurtas ir ginkluoti konfliktai daro skirtingą poveikį moterims, vyrams, mergaitėms ir berniukams. Be to, BMS7 metu per mokymus bus propaguojama lyčių aspekto integravimo į šaulių ginklų kontrolę svarba. Šiuo veiksmu bus sudarytos sąlygos dalyvauti toms organizacijoms, kurios kitu atveju neturėtų išteklių dalyvauti veiksmų programos susitikime. Regioniniai ir subregioniniai praktiniai seminarai suteiks platformą keistis gerąja patirtimi lyčių aspektu grindžiamos politikos srityje ir informacija apie teisinius požiūrius į šaulių ginklų kontrolę Lotynų Amerikoje ir Karibų valstybėse, o pilietinė visuomenė, parlamento nariai ir Vyriausybės pareigūnai iš Azijos ir Ramiojo vandenyno valstybių bus įtraukti į ginkluoto smurto ir tarptautinių ginklų kontrolės priemonių poveikio skirtingų lyčių asmenims klausimo svarstymą ir bus padidinti jų gebėjimai dirbti šioje srityje. Rezultatas – su šaulių ginklų kontrole susijusioje politikoje, sistemose ir programose regioniniu ir nacionaliniu lygmenimis bus atsižvelgiama į lyčių aspektus.

3.5.   Stiprinti šaulių ginklų kontrolės komponentą MTS darbotvarkėje ir didinti Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. 5 ir 16 tikslų sinergiją

3.5.1.   Tikslai

Veikla parengta taip, kad būtų galima suburti ekspertus ir diplomatinę bendruomenę, kurių darbas susijęs su šaulių ginklų kontrole, MTS darbotvarke, ir tuos, kurių darbas susijęs su Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. 5 ir 16 tikslų įgyvendinimu, siekiant peržiūrėti ir suderinti jų pastangas, visų pirma stengiantis panaudoti sinergiją ir išvengti dubliavimo.

3.5.2.   Veiksmai

3.5.3.   Tikėtini rezultatai

Ekspertai, politikos formuotojai ir diplomatai, kurių darbas susijęs su šaulių ginklų kontrole, MTS darbotvarke ir Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. įgyvendinimu, pasinaudos dialogu ir mainais ir pradės koordinuoti savo pastangas. Rezultatas – visų darbotvarkių įgyvendinimas bus sustiprintas, o suderintas požiūris užtikrins, kad bus gauta pati didžiausia sinergija ir bus išvengta dubliavimo.

3.6.   Pilietinės visuomenės dalyvavimas integruojant lyčių aspektą į šaulių ginklų kontrolę

3.6.1.   Tikslai

Veiksmai parengiami taip, kad būtų galima gerokai sustiprinti pilietinės visuomenės dalyvavimą integruojant lyčių aspektą į šaulių ginklų kontrolę, nagrinėjant su lytimi susijusio požiūrio ir poveikio, moterų teisių, šaulių ginklų kontrolės ir ginkluoto smurto sąsajas vietos ir bendruomenių lygmeniu. Pilietinės visuomenės įsitraukimas į šaulių ginklų kontrolės veiklą yra būtinas siekiant užtikrinti atsakomybę vietos lygmeniu, suteikia neįkainojamų įžvalgų sprendžiant šią problemą ir didina paramą kontrolės pastangoms. Pilietinės visuomenės organizacijos, kurių specializacija yra lyties klausimai, sustiprins šaulių ginklų kontrolės atsižvelgiant į lyčių aspektą pastangas ir sustiprins bei papildys kitus pagal šį Sprendimą vykdomus veiksmus. 2019–2022 m. veiksmai bus vykdomi valstybėse, kurios atrinktos mokymo šalyse programų įgyvendinimo tikslu pagal šį sprendimą, ir papildomose šalyse.

3.6.2.   Įgyvendinimo agentūros pareigos

Visą veiklą vykdys IANSA ir IANSA moterų tinklas, veiksmus koordinuojant su UNODA ir jam vykdant stebėseną. IANSA atstovas dalyvaus projekto grupės darbe, kad palengvintų visų pagal šį sprendimą vykdomų veiksmų įgyvendinimą ir koordinavimą.

3.6.3.   Veiksmai

3.6.4.   Tikėtini rezultatai

Pilietinė visuomenė aktyviau dalyvaus integruojant lyčių aspektą į šaulių ginklų kontrolę ir jos veiklos lygmuo siekiant propaguoti šį klausimą ženkliai padidės. Vietos lygmeniu bus sustiprinta parama ginklų kontrolės pastangoms atsižvelgiant į lyčių aspektą, bendruomenės bus informuotos apie klausimo aktualumą, bus pradėti vykdyti tyrimai vietos lygmeniu ir imtasi tolesnių veiksmų bendruomenės lygmeniu siekiant išspręsti su šaulių ginklų naudojimu bei netinkamu jų naudojimu susijusį klausimą. Pilietinės visuomenės dalyvavimas bus taip pat sustiprintas MTS kontekste ir veiksmų programos dėl šaulių ir lengvųjų ginklų susitikimuose, o politiniuose šaulių ginklų procesuose bus propaguojami su lytimi susiję klausimai.

3.7.   Partnerystė, palaikymas ir informavimo veikla

3.7.1.   Tikslai

Visos Jungtinų Tautų sistemą sudarančios organizacijos, įskaitant fondus, programas ir specializuotas agentūras, yra įgaliotos remti lyčių lygybės siekį. Be to, JT sistemos organizacijos, užsiimančios šaulių ginklų kontrole, integruos lyčių aspektus į visus šaulių ginklų kontrolės projektų bei programų etapus. Toms pastangoms remti parengiami veiksmai, kad tie klausimai būtų JT ir platesnės specialistų bendruomenės dėmesio centre. Didesnis šių klausimų matomumas vykdant palaikymo ir informavimo veiklą taip pat padidins projekto poveikį. Partnerystės su visais susijusiais suinteresuotaisiais subjektais tikslas – palengvinti veiksmų koordinavimą, ja prisidedama prie racionalizuoto visų šiuo sprendimu remiamų veiksmų įgyvendinimo.

3.7.2.   Veiksmai

3.7.3.   Tikėtini rezultatai

Bus nuolat organizuojami pokalbiai požiūrių į lyčių aspekto integravimą į šaulių ginklų kontrolę tema, ir šis klausimas, kaip ir pagal šį sprendimą vykdytų veiksmų rezultatai, bus dažnai propaguojamas. Bus sukurta svetainė, kurioje kaip išsamiame informacijos šaltinyje, be kita ko, bus pateikiama informacija apie lyčių aspekto integravimą į šaulių ginklų kontrolę ir pagal šį sprendimą gautus rezultatus. Vyks reguliarūs CASA darbo grupės posėdžiai lyčių ir šaulių ginklų kontrolės klausimais, o veiksmų įgyvendinimas bus koordinuojamas viso projekto įgyvendinimo laikotarpiu.

4.   SIEKTINI REZULTATAI

Vykdomoji įstaiga parengs ir pateiks Sąjungai šiuos rezultatus:

5.   PARTNERIAI

Veiksmai pagal šį sprendimą parengti taip, kad būtų galima remtis esamomis priemonėmis, informacija, dokumentais ir ekspertinėmis žiniomis, jei jų yra. JT su šaulių ginklais susijusių veiksmų koordinavimo mechanizmas (CASA) (7) bus veiksmų, visų pirma su JT Moterys, UNDP SEESAC ir DPKO, taip pat su JT specialiųjų atstovų vaikų ir ginkluotųjų konfliktų klausimais, seksualinio smurto konfliktų metu klausimais ir smurto prieš vaikus klausimais biurais, koordinavimo platforma. UNODA šio sprendimo įgyvendinimą glaudžiai koordinuos su paramos teikėju (Sąjunga) ir IANSA.

6.   PARAMOS GAVĖJAI

Įgyvendinant šį sprendimą tiesioginiai paramos gavėjai bus nacionalinės institucijos, atsakingos už šaulių ginklų kontrolę šalyse ir regionuose, kuriems skiriama daugiausiai dėmesio, t. y. Afrika, Karibų valstybės, Lotynų Amerika, Azija ir Ramiojo vandenyno valstybės. Paramą gausiančių valstybių plačioji visuomenė, kuriai gresia pavojus dėl plačiai prieinamų šaulių ginklų, pavojui mažėjant gaus netiesioginės naudos. Be to, šiuo sprendimu remiami JT sistemos partneriai ir personalas, dirbantys regioninių ir subregioninių organizacijų sekretoriatuose šaulių ginklų kontrolės srityje. Vietos bendruomenės ir pilietinės visuomenės organizacijos, visų pirma IANSA nariai, taip pat turės naudos. Parama taip pat naudosis Niujorko, Ženevos ir sostinių diplomatinės bendruomenės, kurių darbas susijęs su MTS darbotvarke ir Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. 5 bei 16 tikslų įgyvendinimu. Veiksmai turės būti visiškai suderinti su nacionaliniais valstybių prioritetais, o juos patvirtinti turės atitinkamos nacionalinės valdžios institucijos. Veiksmai bus parengti taip, kad jie būtų naudingi daugiau nei vienai tikslinei grupei.

7.   TRUKMĖ

Atsižvelgiant į visuotinį šiuo sprendimu remiamų veiksmų mastą, partnerių, naudos gavėjų ir suplanuotų veiksmų skaičių, įgyvendinimo laikotarpis yra 36 mėnesiai.

8.   KOMUNIKACIJA IR SĄJUNGOS MATOMUMAS

UNODA imsis visų atitinkamų priemonių, kad užtikrintų tinkamą Sąjungos įnašo į veiksmus matomumą. Tokios priemonės bus vykdomos atsižvelgiant į Komisijos paskelbtą Europos Sąjungos išorės veiksmų komunikacijos ir matomumo vadovą. UNODA rems pasiūlytos veiklos informacijos ir rezultatų sklaidą kuo platesnei auditorijai. Be to, informavimo veikla bus vykdoma visų susijusių veiksmų kontekste, įtraukiant žiniasklaidą, organizuojant papildomus renginius ir naudojant žiniatinklio priemones. UNODA užtikrins, kad veiksmų naudos gavėjai žinotų apie Sąjungos vaidmenį įgyvendinant konkretų veiksmą, ir didins informuotumą apie tai, kaip Sąjunga ir JT bendradarbiauja, kad būtų sugriežtinta šaulių ginklų kontrolė, skatindamos atsižvelgti į lyčių aspektą sprendžiant šaulių ginklų problemą.

UNODA ir IANSA naudosis kuo įvairesnėmis įmanomomis komunikacijos priemonėmis, įskaitant tinklalapį, raštu parengtus pranešimus spaudai, tam tikras socialinės medijos priemones, papildomus renginius ir neoficialius informacinius pranešimus. Visų veiksmų įgyvendinimas bus sekamas taikant stebėsenos ir vertinimo priemones, įskaitant dalyvių apklausas ir atitinkamų darbo grupių reguliarius posėdžius.

(1)   „Mūsų bendros ateities užtikrinimas. Nusiginklavimo darbotvarkė“, 2018 m. gegužės mėn., https://front.un-arm.org/documents/SG+disarmament+agenda_1.pdf.

(2)  www.un.org/disarmament/mosaic

(3)  https://www.un.org/disarmament/mosaic

(4)   2016 m. gruodžio 19 d. Tarybos sprendimas (BUSP) 2016/2356 dėl paramos SEESAC nusiginklavimo ir ginklų kontrolės veiklai Pietryčių Europoje pagal ES kovos su neteisėtu šaulių ir lengvųjų ginklų (ŠLG) bei jų šaudmenų kaupimu ir prekyba jais strategiją (OL L 348, 2016 12 21, p. 60).

(5)  https://docs.wixstatic.com/ugd/bb4a5b_8c8bd0e981b54b6e8b01da205c10d4a3.pdf

(6)  http://www.un-arm.org/PoAISS/CASA.aspx

(7)  http://www.un-arm.org/PoAISS/CASA.aspx

PRIEDAS

Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedas pakeičiamas taip: