2018 10 24

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 265/3

KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) 2018/1595

2018 m. spalio 23 d.

kuriuo dėl Tarptautinio finansinės atskaitomybės aiškinimo komiteto 23-iojo aiškinimo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1126/2008, priimantis tam tikrus tarptautinius apskaitos standartus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1606/2002

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2002 m. liepos 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1606/2002 dėl tarptautinių apskaitos standartų taikymo (1), ypač į jo 3 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)	Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1126/2008 (2) priimti tam tikri tarptautiniai standartai ir aiškinimai, galioję 2008 m. spalio 15 d.;

(2)

2017 m. birželio 7 d. Tarptautinių apskaitos standartų valdyba (TASV) paskelbė Tarptautinio finansinės atskaitomybės aiškinimo komiteto (TFAAK) 23-iąjį aiškinimą „Neaiškumas dėl pelno apmokestinimo tvarkos“. TFAAK 23-iajame aiškinime nustatoma, kaip atsižvelgti į neaiškumą apskaitant pelno mokesčius;

(3)	siekiant užtikrinti tarptautinių apskaitos standartų nuoseklumą, priėmus TFAAK 23-iąjį aiškinimą, turi būti taisomas 1-asis tarptautinis finansinės atskaitomybės standartas (TFAS);

(4)	pasikonsultavus su Europos finansinės atskaitomybės patariamąja grupe patvirtinama, kad TFAAK 23-iasis aiškinimas atitinka Reglamento (EB) Nr. 1606/2002 3 straipsnio 2 dalyje išdėstytus priėmimo kriterijus;

(5)	todėl Reglamentas (EB) Nr. 1126/2008 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(6)	šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Apskaitos reguliavimo komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1126/2008 priedas iš dalies keičiamas taip:

a)	Tarptautinio finansinės atskaitomybės aiškinimo komiteto (TFAAK) 23-iasis aiškinimas „Neaiškumas dėl pelno apmokestinimo tvarkos“ įterpiamas, kaip nurodyta šio reglamento priede;

b)	1-asis tarptautinis finansinės atskaitomybės standartas (TFAS) iš dalies keičiamas pagal TFAAK 23-iąjį aiškinimą, kaip nurodyta šio reglamento priede.

2 straipsnis

Visos įmonės 1 straipsnyje nurodytas pataisas taiko ne vėliau kaip nuo pirmų savo finansinių metų, prasidedančių 2019 m. sausio 1 d. arba vėliau, pradžios.

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2018 m. spalio 23 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER

(1) OL L 243, 2002 9 11, p. 1.

(2) 2008 m. lapkričio 3 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1126/2008, priimantis tam tikrus tarptautinius apskaitos standartus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1606/2002 (OL L 320, 2008 11 29, p. 1).

PRIEDAS

TFAAK 23-IASIS AIŠKINIMAS

„NEAIŠKUMAS DĖL PELNO APMOKESTINIMO TVARKOS“

TFAAK 23-IASIS AIŠKINIMAS

„NEAIŠKUMAS DĖL PELNO APMOKESTINIMO TVARKOS“

NUORODOS

—	1-asis TAS „ Finansinių ataskaitų pateikimas “

—	8-asis TAS „ Apskaitos politika, apskaitinių įvertinimų keitimas ir klaidos “

—	10-asis TAS „ Įvykiai po ataskaitinio laikotarpio “

—	12-asis TAS „ Pelno mokesčiai “

PAGRINDINĖ INFORMACIJA

12-ajame TAS „Pelno mokesčiai“ nustatyti reikalavimai dėl ataskaitinio laikotarpio ir atidėtųjų mokesčių turto ir įsipareigojimų. Ūkio subjektas 12-ojo TAS reikalavimus taiko remdamasis taikomais mokesčių įstatymais.

Gali būti neaišku, kaip mokesčių teisė taikoma konkrečiam sandoriui arba konkrečiomis aplinkybėmis. Ar konkreti apmokestinimo tvarka yra priimtina pagal mokesčių teisę, gali būti nežinoma, kol atitinkama mokesčių institucija ar teismas ateityje priims sprendimą. Todėl ginčas arba mokesčių institucijos atliekamas konkrečios apmokestinimo tvarkos patikrinimas gali turėti įtakos ūkio subjekto ataskaitinio laikotarpio ar atidėtųjų mokesčių turto ar įsipareigojimo apskaitai.

Šiame aiškinime:

a) apmokestinimo tvarka– tvarka, kurią ūkio subjektas taiko arba planuoja taikyti savo pelno mokesčio deklaracijose;

b) mokesčių institucija– įstaiga arba įstaigos, kuri (kurios) sprendžia, ar apmokestinimo tvarka yra priimtina pagal mokesčių teisę. Tai gali būti ir teismas;

c) neaiški apmokestinimo tvarka– apmokestinimo tvarka, dėl kurios nėra aišku, ar atitinkama mokesčių institucija pripažins tą apmokestinimo tvarką priimtina pagal mokesčių teisę. Pavyzdžiui, ūkio subjekto sprendimas neteikti pelno mokesčio deklaracijos mokesčių jurisdikcijoje arba neįtraukti tam tikrų pajamų į apmokestinamąjį pelną yra neaiški apmokestinimo tvarka, jeigu neaišku, ar ji yra priimtina pagal mokesčių teisę.

TAIKYMO SRITIS

Šiuo aiškinimu paaiškinama, kaip taikyti 12-ojo TAS pripažinimo ir vertinimo reikalavimus, kai egzistuoja neaiškumas dėl pelno apmokestinimo tvarkos. Tokiu atveju ūkio subjektas turi pripažinti ir vertinti savo ataskaitinio laikotarpio arba atidėtųjų mokesčių turtą ar įsipareigojimą taikydamas 12-ojo TAS reikalavimus remdamasis apmokestinamuoju pelnu (mokesčių nuostoliais), mokesčių bazėmis, nepanaudotais mokesčių nuostoliais, nepanaudotais mokesčių kreditais ir mokesčio tarifais, nustatytais taikant šį aiškinimą.

KLAUSIMAI

Kai egzistuoja neaiškumas dėl pelno apmokestinimo tvarkos, šiuo aiškinimu paaiškinama:

a)	ar ūkio subjektas neaiškias apmokestinimo tvarkas vertina atskirai;

b)	ūkio subjekto daromos prielaidos dėl mokesčių institucijų atliekamo apmokestinimo tvarkos patikrinimo;

c)	kaip ūkio subjektas nustato apmokestinamąjį pelną (mokesčių nuostolius), mokesčių bazes, nepanaudotus mokesčių nuostolius, nepanaudotus mokesčių kreditus ir mokesčio tarifus; ir

d)	kaip ūkio subjektas atsižvelgia į faktų ir aplinkybių pasikeitimus.

BENDRA NUOMONĖ

Ar ūkio subjektas neaiškias apmokestinimo tvarkas vertina atskirai

Ūkio subjektas turi nustatyti, ar kiekvieną neaiškią apmokestinimo tvarką vertinti atskirai ar kartu su viena ar keliomis kitomis neaiškiomis apmokestinimo tvarkomis, remdamasis tuo, kurį metodą taikant labiau tikėtina, kad neaiškumas bus pašalintas. Nustatydamas metodą, kurį taikant labiau tikėtina, kad neaiškumas bus pašalintas, ūkio subjektas gali atsižvelgti, pavyzdžiui, į tai: a) kaip jis rengia savo pelno mokesčio deklaracijas ir pagrindžia apmokestinimo tvarką arba b) kaip, ūkio subjekto nuomone, mokesčių institucija atliks patikrinimą ir išspręs atliekant tą patikrinimą kilusius klausimus.

Jeigu taikydamas 6 straipsnį ūkio subjektas kartu vertina daugiau nei vieną neaiškią apmokestinimo tvarką, šiame aiškinime pateikiamas nuorodas į „neaiškią apmokestinimo tvarką“ jis turi suprasti kaip nuorodas į kartu vertinamų neaiškių apmokestinimo tvarkų grupę.

Mokesčių institucijų atliekamas patikrinimas

Vertindamas, ar ir kaip neaiški apmokestinimo tvarka daro poveikį apmokestinamojo pelno (mokesčių nuostolių), mokesčių bazių, nepanaudotų mokesčių nuostolių, nepanaudotų mokesčių kreditų ir mokesčio tarifų nustatymui, ūkio subjektas turi daryti prielaidą, kad mokesčių institucija patikrins sumas, kurias tikrinti ji turi teisę, ir atlikdama tuos patikrinimus žinos visą susijusią informaciją.

Apmokestinamojo pelno (mokesčių nuostolio), mokesčių bazių, nepanaudotų mokesčių nuostolių, nepanaudotų mokesčių kreditų ir mokesčio tarifų nustatymas

Ūkio subjektas turi apsvarstyti, ar tikėtina, kad mokesčių institucija pripažins neaiškią apmokestinimo tvarką priimtina.

10.

Jeigu ūkio subjektas padaro išvadą, kad tikėtina, jog mokesčių institucija pripažins neaiškią apmokestinimo tvarką priimtina, jis turi nustatyti apmokestinamąjį pelną (mokesčių nuostolius), mokesčių bazes, nepanaudotus mokesčių nuostolius, nepanaudotus mokesčių kreditus ar mokesčio tarifus vadovaudamasis apmokestinimo tvarka, taikyta ar planuota taikyti jo pelno mokesčio deklaracijose.

11.

Jeigu ūkio subjektas padaro išvadą, kad nėra tikėtina, jog mokesčių institucija pripažins neaiškią apmokestinimo tvarką priimtina, ūkio subjektas, nustatydamas susijusį apmokestinamąjį pelną (mokesčių nuostolius), mokesčių bazes, nepanaudotus mokesčių nuostolius, nepanaudotus mokesčių kreditus ar mokesčio tarifus, turi atsižvelgti į neaiškumo poveikį. Ūkio subjektas kiekvienos neaiškios apmokestinimo tvarkos neaiškumo poveikį turi parodyti taikydamas bet kurį iš toliau nurodytų metodų, priklausomai nuo to, kurį metodą taikant, ūkio subjekto nuomone, labiau tikėtina, kad neaiškumas bus pašalintas:

a)	labiausiai tikėtina suma – viena labiausiai tikėtina suma galimų rezultatų eilėje. Labiausiai tikėtina suma gali geriau parodyti tikimybę, kad neaiškumas bus pašalintas, jeigu galimi rezultatai yra binariniai arba koncentruoti į vieną vertę;

b)	tikėtina vertė – pagal tikimybę įvertintų svertinių reikšmių suma galimų rezultatų eilėje. Tikėtina vertė gali geriau parodyti tikimybę, kad neaiškumas bus pašalintas, jeigu galimi rezultatai nėra nei binariniai, nei koncentruoti į vieną vertę.

12.

Jeigu neaiški apmokestinimo tvarka turi įtakos ataskaitinio laikotarpio mokesčiams ir atidėtiesiems mokesčiams (pavyzdžiui, ji turi įtakos tiek apmokestinamajam pelnui, kuris naudojamas ataskaitinio laikotarpio mokesčiams nustatyti, tiek mokesčių bazėms, kurios naudojamos atidėtiesiems mokesčiams nustatyti), ūkio subjektas priima nuoseklius sprendimus ir atlieka nuoseklius įvertinimus, susijusius su ataskaitinio laikotarpio mokesčiais ir atidėtaisiais mokesčiais.

Faktų ir aplinkybių pasikeitimai

13.

Ūkio subjektas turi peržiūrėti šiuo aiškinimu reikalaujamą sprendimą ar įvertinimą, jeigu pasikeičia faktai ir aplinkybės, kuriais buvo pagrįstas sprendimas ar įvertinimas, arba atsiranda naujos informacijos, kuri turi įtakos sprendimui ar įvertinimui. Pavyzdžiui, pasikeitus faktams ir aplinkybėms gali pasikeisti ūkio subjekto išvados dėl apmokestinimo tvarkos priimtinumo arba ūkio subjekto neaiškumo poveikio įvertinimas, arba abu šie dalykai. A1–A3 straipsniuose pateikiamos gairės dėl faktų ir aplinkybių pasikeitimų.

14.

Ūkio subjektas faktų ir aplinkybių pasikeitimo arba naujos informacijos poveikį turi parodyti kaip apskaitinio įvertinimo keitimą taikydamas 8-ąjį TAS „Apskaitos politika, apskaitinių įvertinimų keitimas ir klaidos“. Ūkio subjektas turi taikyti 10-ąjį TAS „Įvykiai po ataskaitinio laikotarpio“, kad nustatytų, ar po ataskaitinio laikotarpio įvykęs pasikeitimas yra koreguojantis ar nekoreguojantis įvykis.

A priedas

Taikymo nuorodos

Šis priedas yra neatskiriama TFAAK 23-iojo aiškinimo dalis ir turi tokią pačią galią kaip kitos TFAAK 23-iojo aiškinimo dalys.

FAKTŲ IR APLINKYBIŲ PASIKEITIMAI (13 STRAIPSNIS)

A1 Taikydamas šio aiškinimo 13 straipsnį ūkio subjektas turi įvertinti faktų ir aplinkybių pasikeitimo ar naujos informacijos svarbą ir poveikį atsižvelgdamas į taikomus mokesčių įstatymus. Pavyzdžiui, jeigu dviem apmokestinimo tvarkoms taikomi skirtingi mokesčių įstatymai, dėl tam tikro įvykio gali reikėti peržiūrėti sprendimą ar įvertinimą pagal vieną apmokestinimo tvarką, bet ne pagal kitą.

A2 Faktų ir aplinkybių pasikeitimų ar naujos informacijos, dėl kurių, priklausomai nuo aplinkybių, gali reikėti peržiūrėti šiuo aiškinimu reikalaujamą sprendimą ar įvertinimą, pavyzdžiai apima, be kita ko:

mokesčių institucijos patikrinimus ar veiksmus. Pavyzdžiui:

i)	mokesčių institucijos sutikimą arba nesutikimą su ūkio subjekto taikoma apmokestinimo tvarka arba panašia apmokestinimo tvarka;

ii)	informaciją apie tai, kad mokesčių institucija sutiko arba nesutiko su kito subjekto taikoma panašia apmokestinimo tvarka; ir

iii)	informaciją apie sumą, gautą arba sumokėtą dėl panašios apmokestinimo tvarkos;

b)	mokesčių institucijos nustatytų taisyklių pakeitimus;

c)	mokesčių institucijos teisės patikrinti arba pakartotinai patikrinti apmokestinimo tvarką galiojimo pasibaigimą.

A3 Jeigu mokesčių institucija nepareiškia sutikimo arba nesutikimo su apmokestinimo tvarka, mažai tikėtina, kad šis faktas pats savaime būtų laikomas faktų ir aplinkybių pasikeitimu ar nauja informacija, kurie turėtų įtakos šiuo aiškinimu reikalaujamiems sprendimams ir įvertinimams.

INFORMACIJOS ATSKLEIDIMAS

A4 Kai egzistuoja neaiškumas dėl pelno apmokestinimo tvarkos, ūkio subjektas turi nuspręsti, ar atskleisti:

a)	sprendimus, priimtus nustatant apmokestinamąjį pelną (mokesčių nuostolius), mokesčių bazes, nepanaudotus mokesčių nuostolius, nepanaudotus mokesčių kreditus ar mokesčio tarifus, pagal 1-ojo TAS „Finansinių ataskaitų pateikimas“ 122 straipsnį; ir

b)	informaciją apie padarytas prielaidas ir atliktus įvertinimus nustatant apmokestinamąjį pelną (mokesčių nuostolius), mokesčių bazes, nepanaudotus mokesčių nuostolius, nepanaudotus mokesčių kreditus ar mokesčio tarifus pagal 1-ojo TAS 125–129 straipsnius.

A5 Jeigu ūkio subjektas padaro išvadą, kad tikėtina, jog mokesčių institucija pripažins neaiškią apmokestinimo tvarką priimtina, jis turi nuspręsti, ar atskleisti galimą neaiškumo poveikį kaip su mokesčiais susijusį neapibrėžtąjį įsipareigojimą pagal 12-ojo TAS 88 straipsnį.

B priedas

Įsigaliojimo data ir pereinamasis laikotarpis

Šis priedas yra neatskiriama TFAAK 23-iojo aiškinimo dalis ir turi tokią pačią galią kaip kitos TFAAK 23-iojo aiškinimo dalys.

ĮSIGALIOJIMO DATA

B1 Ūkio subjektas šį aiškinimą turi taikyti 2019 m. sausio 1 d. ar vėliau prasidedantiems metiniams ataskaitiniams laikotarpiams. Leidžiama taikyti anksčiau. Jeigu ūkio subjektas šį aiškinimą taiko ankstesniam ataskaitiniam laikotarpiui, jis turi atskleisti tą faktą.

PEREINAMASIS LAIKOTARPIS

B2 Ūkio subjektas šį aiškinimą pirmą kartą turi taikyti arba:

a)	retrospektyviai, taikydamas 8-ąjį TAS, jeigu tai įmanoma nesiremiant vėliau įgytomis žiniomis; arba

retrospektyviai, pripažindamas sukauptą aiškinimo taikymo pirmą kartą poveikį taikymo pirmą kartą datą. Jeigu ūkio subjektas pasirenka taikyti šias pereinamojo laikotarpio priemones, jis neturi taisyti lyginamosios informacijos. Vietoj to ūkio subjektas turi pripažinti sukauptą šio aiškinimo taikymo pirmą kartą poveikį kaip nepaskirstytojo pelno (ar atitinkamai kito nuosavybės komponento) pradinio likučio koregavimą. Taikymo pirmą kartą data yra metinio ataskaitinio laikotarpio, kuriuo šį aiškinimą ūkio subjektas taiko pirmą kartą, pradžia.

C priedas

Taikydamas TFAAK 23-iąjį aiškinimą ūkio subjektas turi taikyti šiame priede nustatytą pataisą.

1-ojo TFAS „Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų taikymas pirmą kartą“ pataisa

Įterpiamas 39AF straipsnis.

39AF TFAAK 23-iuoju aiškinimu „Neaiškumas dėl pelno apmokestinimo tvarkos“ įterptas E8 straipsnis. Taikydamas TFAAK 23-iąjį aiškinimą ūkio subjektas turi taikyti tą pataisą.

E priede įterpiamas E8 straipsnis ir susijusi antraštė.

Neaiškumas dėl pelno apmokestinimo tvarkos

E8 Pirmą kartą standartus taikantis ūkio subjektas, kurio TFAS taikymo pradžios data yra ankstesnė nei 2017 m. liepos 1 d., gali pasirinkti neįtraukti TFAAK 23-iojo aiškinimo „Neaiškumas dėl pelno apmokestinimo tvarkos“ taikymo poveikio į lyginamąją informaciją savo pirmosiose pagal TFAS parengtose finansinėse ataskaitose. Tokią galimybę pasirinkęs ūkio subjektas turi pripažinti sukauptą TFAAK 23-iojo aiškinimo taikymo poveikį kaip nepaskirstytojo pelno (ar atitinkamai kito nuosavybės komponento) pradinio likučio koregavimą pirmo ataskaitinio laikotarpio, kai taikomi TFAS, pradžioje.

2018 10 24

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 265/9

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2018/1596

2018 m. spalio 23 d.

kuriuo pratęsiamas nuo Tarybos reglamente (EB) Nr. 1967/2006 nustatytų minimalaus atstumo nuo kranto ir minimalaus jūros gylio reikalavimų nukrypti leidžiančios nuostatos, taikomos žvejybai kranto traukiamaisiais tinklais tam tikruose Prancūzijos (Oksitanijos ir Provanso-Alpių-Žydrojo Kranto) teritoriniuose vandenyse, galiojimas

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2006 m. gruodžio 21 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1967/2006 dėl žuvų išteklių tausojančio naudojimo Viduržemio jūroje valdymo priemonių, iš dalies keičiantį Reglamentą (EEB) Nr. 2847/93 ir panaikinantį Reglamentą (EB) Nr. 1626/94 (1), ypač į jo 13 straipsnio 5 dalį,

kadangi:

(1)	Reglamento (EB) Nr. 1967/2006 13 straipsnio 1 dalimi draudžiama naudoti velkamuosius žvejybos įrankius trijų jūrmylių ir mažesniu atstumu nuo kranto arba iki 50 m gylio izobatos, kur tas gylis yra pasiekiamas trumpesniu atstumu nuo kranto;

(2)	valstybės narės prašymu Komisija gali leisti taikyti nuo Reglamento (EB) Nr. 1967/2006 13 straipsnio 1 dalies nukrypti leidžiančią nuostatą, jei įvykdomos tam tikros 13 straipsnio 5 ir 9 dalyse nustatytos sąlygos;

(3)

nuo to reglamento 13 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos nukrypti leidžianti nuostata, pagal kurią kranto traukiamuosius tinklus galima naudoti tam tikruose jūros rajonuose, esančiuose Prancūzijos teritoriniuose vandenyse, nepriklausomai nuo gylio, Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 587/2014 (2) buvo suteikta iki 2014 m. gruodžio 31 d.;

(4)	Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2015/1421 (3) buvo suteiktas leidimas pratęsti nukrypti leidžiančios nuostatos galiojimą iki 2018 m. rugpjūčio 25 d.;

(5)	2018 m. gegužės 23 d. Komisija gavo Prancūzijos prašymą pratęsti nukrypti leidžiančios nuostatos, kuri baigė galioti 2018 m. rugpjūčio 25 d., galiojimą. Prancūzija pateikė naujausios informacijos, pagrindžiančios nukrypti leidžiančios nuostatos galiojimo pratęsimą;

(6)	Prancūzija pagal Reglamento (EB) Nr. 1967/2006 19 straipsnio 2 dalį priėmė valdymo planą (4);

(7)

2018 m. liepos mėn. Prancūzijos prašymą dėl nukrypti leidžiančios nuostatos įvertino Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komitetas (ŽMTEK) (5). ŽMTEK pabrėžė, kad būtina gerinti duomenų rinkimą. Prancūzija įsipareigojo gerinti duomenų rinkimą pradėdama mokslinį tyrimą, skirtą žvejybos stebėsenai vykdyti ir imamų ėminių skaičiui didinti; ji taip pat įsipareigojo pagerinti kontrolės sistemą, kad ji viršytų įpareigojimus, nustatytus atitinkamiems laivams Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1224/2009 (6), – t. y. atlikti dvigubai daugiau patikrinimų, dažniau teikti laimikio ataskaitas ir įvesti įpareigojimą prieš 24 valandas iki bet kokio žvejybos reiso išsiųsti kontrolės institucijoms išankstinį pranešimą;

(8)	2013 m. ŽMTEK nusprendė, kad, atsižvelgiant į žvejybos įrankių charakteristikas, nedidelę rankinio traukimo spartą ir į tai, kad žvejai stengiasi žvejoti „švariame“ dugne, šios veiklos poveikis jūros aplinkai gali būti laikomas nereikšmingu;

(9)	Prancūzijos prašymas leisti pratęsti nukrypti leidžiančios nuostatos galiojimą atitinka Reglamento (EB) Nr. 1967/2006 13 straipsnio 5 ir 9 dalyse nustatytas sąlygas;

(10)	dėl riboto kontinentinio šelfo dydžio esama tam tikrų geografinių apribojimų;

(11)	kranto traukiamaisiais tinklais nuo kranto nedideliame gylyje žvejojamos įvairių rūšių žuvys. Dėl šio tipo žvejybos pobūdžio jos vykdyti kitais žvejybos įrankiais neįmanoma, nes nėra kitų reglamentuojamų žvejybos įrankių, kuriais būtų galima sužvejoti tikslinių rūšių žuvis;

(12)	Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2015/1421 suteiktas leidimas taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą yra skirtas nedideliam laivų skaičiui – t. y. 23 laivams. Nukrypti leidžiančios nuostatos galiojimo pratęsimas, kurio prašo Prancūzija, susijęs tik su 20 laivų;

(13)

Prancūzijos patvirtintame valdymo plane užtikrinama, kad žvejybos pastangos ateityje nebus didinamos, nes žvejybos leidimai bus išduoti tik nurodytiems 20 laivų, kurių bendros pastangos – 1 386 dienos ir kuriems Prancūzija jau yra leidusi žvejoti. Be to, Prancūzija apribojo kiekvienam žvejybos įrankiui leidžiamas didžiausias pastangas;

(14)	valdymo planas turėtų sudaryti sąlygas ilgainiui sumažinti laivyną, nes žvejybos leidimai yra susieti su laivais, o kai leidimą turintis laivas pakeičiamas, leidimas automatiškai panaikinamas;

(15)	prašymas pateiktas dėl laivų, kurie, užregistruotais duomenimis, žvejybos veiklą yra vykdę daugiau kaip penkerius metus;

(16)	tie laivai įtraukti į sąrašą, perduotą Komisijai pagal Reglamento (EB) Nr. 1967/2006 13 straipsnio 9 dalies reikalavimus;

(17)	atitinkama žvejybos veikla atitinka Reglamento (EB) Nr. 1967/2006 4 straipsnio reikalavimus, nes Prancūzijos valdymo plane aiškiai nustatytas draudimas vykdyti žvejybą virš saugomų buveinių;

(18)	Reglamento (EB) Nr. 1967/2006 8 straipsnio 1 dalies h punkto reikalavimai netaikomi, nes jie susiję su traleriais;

(19)

dėl reikalavimo laikytis 9 straipsnio 5 dalies, kurioje nustatytas minimalus tinklo akių dydis, Komisija pažymi, kad, turint omenyje, jog susijusi žvejybos veikla yra labai selektyvi, turi nežymų poveikį jūros aplinkai ir nėra vykdoma virš saugomų buveinių, Prancūzija pagal Reglamento (EB) Nr. 1967/2006 9 straipsnio 7 dalį savo valdymo plane leido nukrypti nuo tų nuostatų;

(20)	aptariama žvejybos veikla atitinka duomenų registravimo reikalavimus, nustatytus Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009 14 straipsnyje;

(21)	aptariama žvejybos veikla netrukdo laivų, naudojančių kitokius įrankius nei tralai, traukiamieji tinklai ar panašūs velkamieji tinklai, veiklai;

(22)	žvejybos kranto traukiamaisiais tinklais veikla reguliuojama Prancūzijos valdymo planu, siekiant užtikrinti, kad Reglamento (EB) Nr. 1967/2006 III priede nurodytų rūšių žuvų būtų sužvejojama kuo mažiau;

(23)	galvakojai moliuskai kranto traukiamaisiais tinklais nežvejojami;

(24)

į Prancūzijos valdymo planą įtrauktos nuo reikalavimo dėl mažiausio leidžiamo iškrauti jūrų gyvūnų dydžio nukrypti leidžiančios nuostatos, taikytinos sardinių mailiui, kuris iškraunamas žmonėms vartoti ir kurio žvejybos veikla reguliuojama minėtu planu, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 1967/2006 15 straipsnio 3 dalyje;

(25)

ŽMTEK nuomone, reikėtų prašyti leisti nukrypti tiek nuo minimalaus tinklo akių dydžio reikalavimo, tiek nuo minimalaus atstumo nuo kranto arba minimalaus gylio reikalavimo. Vis dėlto Europos Komisija mano, kad atitinkamų Viduržemio jūros reglamente nurodytų sąlygų yra laikomasi: pagal 9 straipsnio 5 dalį apsupamiesiems tinklams, pavyzdžiui, kranto traukiamiesiems tinklams, taikomas 14 mm minimalus tinklo akių dydis, pagal 15 straipsnio 3 dalį minimalus tinklo akių dydis sardinių mailiui, iškraunamam žmonėms vartoti, netaikomas, jeigu taikomas nacionalinis žvejybos kranto traukiamaisiais tinklais valdymo planas, o Prancūzijos valdymo plane teisiškai nustatytas 2 mm minimalus tinklo akių dydis, taikomas kranto traukiamiesiems tinklams, kuriais žvejojami sardinių jaunikliai;

(26)

ŽMTEK nuomone, žvejybos poveikio negalima visiškai įvertinti, nes tam tikrų rūšių, kurių žuvys sužvejojamos vykdant šią žvejybą, ištekliai nėra moksliškai įvertinti. Tačiau Europos Komisija mano, kad šios žvejybos poveikį reikėtų vertinti atsižvelgiant į faktinį šios žvejybos mastą, kuris yra minimalus: poutine (pranc.) žvejyba, kurią vykdant visų pirma žvejojami sardinių jaunikliai, susijusi tik su 10 laivų, kurių metinis laimikis yra tik 1,6 tonos;

(27)	į Prancūzijos valdymo planą įtrauktos žvejybos veiklos stebėsenos priemonės, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 1967/2006 13 straipsnio 9 dalies trečioje pastraipoje;

(28)	2016 m. rugsėjo 28 d. Langedoko-Rusijono regiono pavadinimas buvo pakeistas į Oksitaniją (7). Taigi nuorodos į Langedoką-Rusijoną turi būti pakeistos nuorodomis į Oksitaniją;

(29)	todėl prašymas pratęsti nukrypti leidžiančios nuostatos galiojimą turėtų būti patenkintas;

(30)	Prancūzija turėtų laiku teikti Komisijai ataskaitas, laikydamasi savo valdymo plane numatyto stebėsenos plano;

(31)

nukrypti leidžiančios nuostatos galiojimo trukmė bus apribota, kad tuo atveju, jei valdymo plano įgyvendinimo stebėsena parodytų, kad naudojamų išteklių būklė yra prasta, būtų galima nedelsiant imtis taisomųjų valdymo priemonių ir būtų sudarytos sąlygos stiprinti mokslinės informacijos bazę, kuria remiantis būtų tobulinamas valdymo planas;

(32)	Prancūzijos žvejybos kranto traukiamaisiais tinklais valdymo planas neturi galiojimo pabaigos datos, taigi jo taikymo laikotarpis viršija prašomos nukrypti leidžiančios nuostatos taikymo laikotarpį. Todėl nėra pavojaus, kad atsiras teisinė spraga;

(33)	todėl nukrypti leidžianti nuostata turėtų būti taikoma iki 2021 m. rugpjūčio 25 d.;

(34)	šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Žuvininkystės ir akvakultūros komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Nukrypti leidžianti nuostata

Reglamento (EB) Nr. 1967/2006 13 straipsnio 1 dalis netaikoma greta Oksitanijos ir Provanso-Alpių-Žydrojo Kranto esančiuose Prancūzijos teritoriniuose vandenyse žvejojant kranto traukiamaisiais tinklais iš laivų, kurie:

a)	turi registracijos numerį, nurodytą Prancūzijos valdymo plane;

b)	užregistruotais duomenimis, yra daugiau kaip penkerius metus vykdę žvejybos veiklą ir neprisidės prie jokio būsimo naudojamų žvejybos pastangų didinimo ir

c)	turi žvejybos leidimą ir veiklą vykdo pagal valdymo planą, Prancūzijos priimtą pagal Reglamento (EB) Nr. 1967/2006 19 straipsnio 2 dalį.

2 straipsnis

Stebėsenos planas ir ataskaitų teikimas

Prancūzija per vienus metus nuo šio reglamento įsigaliojimo Komisijai pateikia ataskaitą, parengtą pagal 1 straipsnio c punkte nurodytame valdymo plane nustatytą stebėsenos planą.

3 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymo laikotarpis

Šis reglamentas įsigalioja dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas iki 2021 m. rugpjūčio 25 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2018 m. spalio 23 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER

(1) OL L 409, 2006 12 30, p. 11.

(2) 2014 m. birželio 2 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 587/2014, kuriuo nukrypstama nuo Tarybos reglamento (EB) Nr. 1967/2006 nuostatų dėl minimalaus atstumo nuo kranto ir minimalaus jūros gylio reikalavimų žvejojant Prancūzijos teritoriniuose vandenyse (Langedokas-Rusijonas ir Provansas-Alpės-Žydrasis Krantas) metamaisiais tinklais (OL L 164, 2014 6 3, p. 13).

(3) 2015 m. rugpjūčio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/1421, kuriuo pratęsiamas nuostatos, leidžiančios nukrypti nuo Tarybos reglamento (EB) Nr. 1967/2006 nuostatų dėl minimalaus atstumo nuo kranto ir minimalaus jūros gylio, taikomos žvejybai metamaisiais tinklais Prancūzijos teritoriniuose vandenyse (Langedokas-Rusijonas ir Provansas-Alpės-Žydrasis Krantas), galiojimas (OL L 222, 2015 8 25, p. 1).

(4) 2014 m. gegužės 27 d. JORF Nr. 0122, p. 8669, tekstas Nr. 6, NOR: DEVM1407280A.

(5) https://stecf.jrc.ec.europa.eu/documents/43805/2147402/STECF+PLEN+18-02.pdf.

(6) 2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1224/2009, nustatantis Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, iš dalies keičiantis reglamentus (EB) Nr. 847/96, (EB) Nr. 2371/2002, (EB) Nr. 811/2004, (EB) Nr. 768/2005, (EB) Nr. 2115/2005, (EB) Nr. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr. 509/2007, (EB) Nr. 676/2007, (EB) Nr. 1098/2007, (EB) Nr. 1300/2008, (EB) Nr. 1342/2008 ir panaikinantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1627/94 ir (EB) Nr. 1966/2006 (OL L 343, 2009 12 22, p. 1).

(7) https://www.legifrance.gouv.fr/eli/decret/2016/9/28/INTB1617888D/jo/texte/fr.

2018 10 24

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 265/13

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS (ES) 2018/1597

2018 m. spalio 23 d.

kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2017/247 dėl apsaugos priemonių, susijusių su labai patogeniško paukščių gripo protrūkiais tam tikrose valstybėse narėse, priedas

(pranešta dokumentu Nr. C(2018) 7117)

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 1989 m. gruodžio 11 d. Tarybos direktyvą 89/662/EEB dėl veterinarinių patikrinimų, taikomų Bendrijos vidaus prekyboje, siekiant sukurti vidaus rinką (1), ypač į jos 9 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdama į 1990 m. birželio 26 d. Tarybos direktyvą 90/425/EEB dėl Bendrijos vidaus prekyboje tam tikrais gyvūnais ir produktais taikomų veterinarinių ir zootechninių patikrinimų, siekiant užbaigti vidaus rinkos kūrimą (2), ypač į jos 10 straipsnio 4 dalį,

kadangi:

(1)

Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2017/247 (3) priimtas po labai patogeniško H5 potipio paukščių gripo protrūkių keliose valstybėse narėse (toliau – susijusios valstybės narės), tų valstybių narių kompetentingoms institucijoms pagal Tarybos direktyvos 2005/94/EB (4) 16 straipsnio 1 dalį nustačius apsaugos ir priežiūros zonas;

(2)

Įgyvendinimo sprendime (ES) 2017/247 nustatyta, kad apsaugos ir priežiūros zonos, kurias susijusių valstybių narių kompetentingos institucijos nustatė pagal Direktyvą 2005/94/EB, turi apimti bent tas teritorijas, kurios to įgyvendinimo sprendimo priede yra nurodytos kaip apsaugos ir priežiūros zonos. Įgyvendinimo sprendime (ES) 2017/247 taip pat nustatyta, kad priemonės, kurios turi būti taikomos apsaugos ir priežiūros zonose pagal Direktyvos 2005/94/EB 29 straipsnio 1 dalį ir 31 straipsnį, turi būti tęsiamos bent iki datų, kurios tų zonų atžvilgiu nustatytos to įgyvendinimo sprendimo priede;

(3)

Įgyvendinimo sprendimas (ES) 2017/247 nuo priėmimo dienos buvo kelis kartus iš dalies keistas, siekiant atsižvelgti į paukščių gripo epizootinės situacijos Sąjungoje raidą. Visų pirma, Įgyvendinimo sprendimas (ES) 2017/247 iš dalies pakeistas Komisijos įgyvendinimo sprendimu (ES) 2017/696 (5), siekiant nustatyti vienadienių paukščių jauniklių siuntų išsiuntimo iš teritorijų, išvardytų Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2017/247 priede, taisykles. Tame pakeitime atsižvelgta į faktą, kad vienadieniai paukščių jaunikliai, palyginti su kitomis naminių paukščių prekėmis, kelia labai nedidelę labai patogeniško paukščių gripo paplitimo riziką;

(4)

Įgyvendinimo sprendimas (ES) 2017/247 taip pat vėliau iš dalies pakeistas Komisijos įgyvendinimo sprendimu (ES) 2017/1841 (6), siekiant sustiprinti taikomas ligų kontrolės priemones esant padidėjusiai labai patogeniško paukščių gripo paplitimo rizikai. Todėl dabar Įgyvendinimo sprendimu (ES) 2017/247 numatyta Sąjungos lygmeniu susijusiose valstybėse narėse po labai patogeniško paukščių gripo protrūkio ar protrūkių nustatyti papildomas ribojamąsias zonas, kaip nurodyta Direktyvos 2005/94/EB 16 straipsnio 4 dalyje, ir jose taikomų priemonių trukmę. Įgyvendinimo sprendime (ES) 2017/247 dabar taip pat išdėstytos taisyklės dėl gyvų naminių paukščių, vienadienių paukščių jauniklių ir perinių kiaušinių išsiuntimo iš papildomų ribojamųjų zonų į kitas valstybes nares vadovaujantis tam tikromis sąlygomis;

(5)	be to, Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2017/247 priedas buvo iš dalies pakeistas daugelį kartų, visų pirma siekiant atsižvelgti į susijusių valstybių narių pagal Direktyvą 2005/94/EB nustatytų apsaugos ir priežiūros zonų ribų pakeitimus;

(6)

Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2017/247 priedas paskutinį kartą iš dalies buvo keistas Komisijos įgyvendinimo sprendimu (ES) 2018/1307 (7) po Bulgarijos pranešimo apie dar vieną labai patogeniško paukščių gripo protrūkį naminių paukščių ūkyje tos valstybės narės Plovdivo regione. Bulgarija taip pat pranešė Komisijai, kad po to protrūkio tinkamai ėmėsi pagal Direktyvą 2005/94/EB būtinų priemonių ir, be kita ko, aplink užkrėstą naminių paukščių ūkį nustatė apsaugos ir priežiūros zonas;

(7)	nuo Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2017/247 paskutinio pakeitimo, padaryto Įgyvendinimo sprendimu (ES) 2018/1307, datos Bulgarija pranešė Komisijai apie tris naujus labai patogeniško H5 potipio paukščių gripo protrūkius naminių paukščių ūkiuose tos valstybės narės Plovdivo ir Chaskovo regionuose;

(8)	Bulgarija taip pat pranešė Komisijai, kad po šių naujų protrūkių ėmėsi pagal Direktyvą 2005/94/EB būtinų priemonių ir, be kita ko, aplink užkrėstus naminių paukščių ūkius nustatė apsaugos ir priežiūros zonas;

(9)	bendradarbiaudama su Bulgarija Komisija išnagrinėjo tas priemones ir įsitikino, kad šios valstybės narės kompetentingos institucijos nustatytų apsaugos ir priežiūros zonų ribos yra pakankamai toli nuo naminių paukščių ūkių, kuriuose patvirtinti nauji ligos protrūkiai;

(10)

kad būtų išvengta bet kokių nereikalingų Sąjungos vidaus prekybos trikdžių ir trečiųjų šalių sudaromų nepagrįstų kliūčių prekybai, po naujų labai patogeniško paukščių gripo protrūkių toje valstybėje narėje būtina bendradarbiaujant su Bulgarija skubiai Sąjungos lygmeniu apibrėžti pagal Direktyvą 2005/94/EB šioje šalyje nustatytas apsaugos ir priežiūros zonas;

(11)

todėl Įgyvendinimo sprendimas (ES) 2017/247 turėtų būti atnaujintas atsižvelgiant į naujausią epizootinę situaciją Bulgarijoje, susijusią su labai patogenišku paukščių gripu. Visų pirma į Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2017/247 priedą turėtų būti įtrauktos naujai nustatytos apsaugos ir priežiūros zonos Bulgarijoje, kurioms dabar taikomi apribojimai pagal Direktyvą 2005/94/EB;

(12)

Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2017/247 priedas turėtų būti iš dalies pakeistas, kad po naujų labai patogeniško paukščių gripo protrūkių Bulgarijoje būtų atnaujintas skirstymas į zonas Sąjungos lygmeniu ir įtrauktos pagal Direktyvą 2005/94/EB toje valstybėje narėje nustatytos apsaugos ir priežiūros zonos bei jose taikytinų apribojimų trukmė;

(13)	todėl Įgyvendinimo sprendimas (ES) 2017/247 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(14)	šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2017/247 priedas iš dalies keičiamas pagal šio sprendimo priedą.

2 straipsnis

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje 2018 m. spalio 23 d.

Komisijos vardu

Vytenis ANDRIUKAITIS

Komisijos narys

(1) OL L 395, 1989 12 30, p. 13.

(2) OL L 224, 1990 8 18, p. 29.

(3) 2017 m. vasario 9 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2017/247 dėl apsaugos priemonių, susijusių su labai patogeniško paukščių gripo protrūkiais tam tikrose valstybėse narėse (OL L 36, 2017 2 11, p. 62).

(4) 2005 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyva 2005/94/EB dėl paukščių gripo kontrolės Bendrijoje priemonių ir panaikinanti Direktyvą 92/40/EEB (OL L 10, 2006 1 14, p. 16).

(5) 2017 m. balandžio 11 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2017/696, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo sprendimas (ES) 2017/247 dėl apsaugos priemonių, susijusių su labai patogeniško paukščių gripo protrūkiais tam tikrose valstybėse narėse (OL L 101, 2017 4 13, p. 80).

(6) 2017 m. spalio 10 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2017/1841, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo sprendimas (ES) 2017/247 dėl apsaugos priemonių, susijusių su labai patogeniško paukščių gripo protrūkiais tam tikrose valstybėse narėse (OL L 261, 2017 10 11, p. 26).

(7) 2018 m. rugsėjo 27 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2018/1307, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo sprendimas (ES) 2017/247 dėl apsaugos priemonių, susijusių su labai patogeniško paukščių gripo protrūkiais tam tikrose valstybėse narėse (OL L 244, 2018 9 28, p. 117).

PRIEDAS

Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2017/247 priedas iš dalies keičiamas taip:

A dalyje Bulgarijai skirtas įrašas pakeičiamas taip:

„ Valstybė narė Bulgarija

Teritorija, kurią sudaro

Taikoma iki (pagal Direktyvos 2005/94/EB 29 straipsnio 1 dalį)

Haskovo region:

Municipality of Haskovo:

—

Konush

—

Manastir

—

Voyvodovo

2018 11 18

Plovdiv region:

Municipality of Maritsa:

—

Manole

—	Manolsko Konare

—	Yasno pole

2018 10 27“

B dalyje Bulgarijai skirtas įrašas pakeičiamas taip:

„ Valstybė narė Bulgarija

Teritorija, kurią sudaro

Taikoma iki (pagal Direktyvos 2005/94/EB 31 straipsnį)

Haskovo region:

Municipality of Haskovo:

—

Konush

—

Manastir

—

Voyvodovo

Nuo 2018 11 19 iki 2018 11 27

Municipality of Haskovo:

—	Dolno Voyvodino

—

Galabets

—	Gorno Voyvodino

—

Haskovo

—	Knizhovnik

—

Kozlets

—

Malevo

—

Mandra

—

Orlovo

—	Stamboliyski

—

Teketo

—

Trakiets

—

Vaglarovo

2018 11 27

Municipality of Stambolovo:

—	Zhalti Bryag

2018 11 27

Plovdiv Region:

Municipality of Maritsa:

—

Manole

—	Manolsko Konare

—	Yasno pole

Nuo 2018 10 28 iki 2018 11 5

Municipality of Rakovski

—	Land of Stryama - State hunting farm „Chekeritsa“

Nuo 2018 10 12 iki 2018 11 5

Municipality of Maritsa:

—	Trilistnik

Nuo 2018 10 12 iki 2018 11 5

Municipality of Maritsa:

—

Rogosh

—

Skutare

2018 11 5

Municipality of Maritsa:

—

Dink

—

Krislovo

—	Kalekovets

—

Zhelyazno

—

Voivodino

2018 10 21

Municipality of Rakovski:

—

Rakovski

—	Shishmatsi

—

Stryama

—

Bolyarino

—

Belozem

—	Chalakovtsi

2018 11 5

Municipality of Sadovo:

—

Sadovo

—	Cheshengirovo

2018 11 5“

2018 10 24

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 265/18

ES IR AZERBAIDŽANO BENDRADARBIAVIMO TARYBOS REKOMENDACIJA Nr. 1/2018

2018 m. rugsėjo 28 d.

dėl ES ir Azerbaidžano partnerystės prioritetų [2018/1598]

ES IR AZERBAIDŽANO BENDRADARBIAVIMO TARYBA,

atsižvelgdama į Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Azerbaidžano Respublikos partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą (1), ypač į jo 81 straipsnį,

kadangi:

(1)	Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Azerbaidžano Respublikos partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimas (toliau – Susitarimas) buvo pasirašytas 1996 m. balandžio 22 d. ir įsigaliojo 1999 m. liepos 1 d.;

(2)	pagal Susitarimo 81 straipsnį Bendradarbiavimo taryba gali teikti atitinkamas rekomendacijas, kad būtų pasiekti Susitarimo tikslai;

(3)	pagal Susitarimo 98 straipsnį Susitarimo šalys turi imtis bet kokių bendro pobūdžio ar konkrečių priemonių, kurių reikia įsipareigojimams pagal Susitarimą vykdyti, ir pasirūpina, kad Susitarime išdėstyti tikslai būtų pasiekti;

(4)	atlikus Europos kaimynystės politikos peržiūrą, pasiūlyta pradėti naują bendradarbiavimo su šalimis partnerėmis etapą, abipusiškai prisiimant daugiau atsakomybės;

(5)	Europos Sąjunga ir Azerbaidžanas nori sutvirtinti savo partnerystę ir susitarti dėl 2018–2020 m. laikotarpio prioritetų rinkinio Azerbaidžano atsparumui ir stabilumui palaikyti bei stiprinti;

(6)	todėl Susitarimo šalys suformulavo ES ir Azerbaidžano partnerystės prioritetus, kurie padės įgyvendinti Susitarimą, daugiausia dėmesio skiriant bendradarbiavimui, siekiant drauge nustatytų bendrų interesų,

PRIĖMĖ ŠIĄ REKOMENDACIJĄ:

1 straipsnis

Bendradarbiavimo taryba rekomenduoja Susitarimo šalims įgyvendinti ES ir Azerbaidžano partnerystės prioritetus, išdėstytus priede.

2 straipsnis

Ši rekomendacija įsigalioja jos priėmimo dieną.

Priimta Briuselyje 2018 m. rugsėjo 28 d.

Bendradarbiavimo tarybos vardu

F. MOGHERINI

E. MAMMADYAROV

(1) OL L 246, 1999 9 17, p. 3.

PRIEDAS

EUROPOS SĄJUNGOS IR AZERBAIDŽANO PARTNERYSTĖS PRIORITETAI

I. APLINKYBĖS

Europos kaimynystės politikos peržiūros kontekste ES ir Azerbaidžanas susitarė dėl bendrų partnerystės prioritetų, kuriais siekiama toliau stiprinti tarpusavio santykius, grindžiamus abipusiais interesais ir bendromis vertybėmis, pagarba žmogaus teisėms, demokratijai ir teisinei valstybei, taip pat įsipareigojimais gerbti ir remti teritorinį vientisumą, valstybių tarptautinių sienų neliečiamumą, viena kitos nepriklausomybę ir suverenumą, formuoti bendradarbiavimą, tinkamai atsižvelgiant į ekonominį tvarumą, ir palaikyti partnerystės ryšius, pirmiausia kitą laikotarpį (2018–2020 m.). Partnerystės prioritetai nustatyti per įtraukų procesą, kuriame dalyvavo įvairūs suinteresuotieji subjektai, įskaitant pilietinę visuomenę.

Partnerystės prioritetai grindžiami ankstesniu vaisingu bendradarbiavimu, vykdytu, be kita ko, įgyvendinant EKP veiksmų planą, kurį jie pakeis. Jais atsižvelgiama į ES ir Azerbaidžano interesus, taip pat į tai, kad partnerystė yra lygi ir abipusiška. Atnaujintos partnerystės tikslas – skirti daugiau dėmesio tarpusavio santykiams, atsižvelgiant į naujajame ES ir Azerbaidžano susitarime numatytą bendrą politikos sistemą, kuria siekiama bendrų taikos ir saugumo, klestėjimo, atsparumo ir stabilizavimo tikslų, taip pat remti reformas, kurias Azerbaidžanas ketina įgyvendinti šiomis aplinkybėmis, ir siekti konkrečių rezultatų visų piliečių labui. ES ir Azerbaidžano partnerystės prioritetais įgyvendinami persvarstytos Europos kaimynystės politikos tikslai konkrečiose bendradarbiavimo srityse ir jais remiantis bus rengiama reguliaraus politinio ir sektorių dialogo, dėl kurio turi būti susitarta naujajame ES ir Azerbaidžano susitarime, darbotvarkė.

Partnerystės prioritetais atsižvelgiama į teisinės valstybės principus, pagrindines teises ir visuotines vertybes. Jais taip pat remiami Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. tikslai, įskaitant 17 JT darnaus vystymosi tikslus, 2015 m. Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos įgyvendinimą ir jų įsipareigojimą spręsti klimato kaitos, aplinkos būklės blogėjimo, skurdo ir nelygybės klausimus.

Šie partnerystės su Azerbaidžanu prioritetai yra suskirstyti į tas pačias keturias temines sritis, kaip ir 20 iki 2020 m. numatomų pasiekti tikslų, dėl kurių susitarta 2017 m. lapkričio 24 d. Briuselyje vykusiame Rytų Partnerystės aukščiausiojo lygio susitikime, laikantis diferenciacijos principo. Partnerystės prioritetai ir 20 iki 2020 m. numatomų pasiekti tikslų turėtų kiek įmanoma sustiprinti vienas kitą.

Azerbaidžanas siekia įvairinti savo ekonomiką ir rengia plataus užmojo ekonominių reformų darbotvarkę. ES yra viena iš pagrindinių investuotojų šalyje – jos investicijos sudaro daugiau nei pusę tiesioginių užsienio investicijų naftos ir ne naftos sektoriuose. Šiomis aplinkybėmis ES ir Azerbaidžanas nori tęsti ekonominį dialogą ir bendradarbiavimą ekonomikos įvairinimo ir tvaraus augimo klausimais, didžiausią dėmesį skiriant paramai Azerbaidžanui, kad būtų pagerinta verslo aplinka ir sąlygos visuose sektoriuose, kaip aprašyta 19 punkte. Toliau įgyvendinant bendrą strateginį Azerbaidžano ir ES tikslą sukurti tiesiogines energetikos ir transporto jungtis, dėl Azerbaidžano kaip strateginio energetikos partnerio vaidmens ir jo kaip natūralaus transporto centro geografinės padėties, atsiranda galimybių stiprinti Šalių darbotvarkę jungčių klausimais ir taip skatinti prekybą bei logistiką ir suteikti galimybę regione vykdyti svarbius Rytų ir Vakarų bei Šiaurės ir Pietų susisiekimo projektus.

Remiantis, be kita ko, atnaujintu dialogu žmogaus teisių klausimais bus stiprinamas bendradarbiavimas teisinės valstybės srityje, teisingumo reforma ir viešojo administravimo reforma. Bus sparčiau įgyvendinama partnerystė judumo srityje ir vizų režimo supaprastinimo bei readmisijos susitarimai. Siekiant skatinti atvirą žinių ir praktinės patirties srautą bus stiprinamas švietimas, moksliniai tyrimai ir inovacijos ir bendradarbiavimas kultūros srityje.

Šiais partnerystės prioritetais bus grindžiamas būsimasis ES ir Azerbaidžano finansinis bendradarbiavimas ir programavimas, visų pirma kita 2018–2020 m. laikotarpio Bendra paramos Azerbaidžanui programa. Šalys kartu su suinteresuotaisiais subjektais reguliariai peržiūrės, kaip įgyvendinami partnerystės prioritetai, kad būtų pasiekti sutarti tikslai.

II. PRIORITETAI

Bus bendradarbiaujama įvairiose srityse: gero valdymo, teisinės valstybės ir žmogaus teisių, dialogo su pilietine visuomene ir žmonių tarpusavio ryšių, taip pat darnaus vystymosi ir modernizavimo, mokslinių tyrimų ir inovacijų, transporto, energetikos ir klimato politikos veiksmų ir aukštų aplinkos apsaugos standartų skatinimo.

Ekonominis bendradarbiavimas siekiant nuolatinio ir tvaresnio augimo – tai abiem Šalims labai svarbi sritis, kurioje bus svarstomos visos įmanomos verslo aplinkos gerinimo galimybės. Siekiant paspartinti tvarų ir integracinį augimą ilguoju laikotarpiu, reikės užtikrinti patikimas viešąsias institucijas ir geresnį valdymą, geresnį darbo standartų laikymąsi, geresnes infrastruktūros jungtis, tausų gamtos išteklių valdymą ir tinkamus įgūdžius bei žmogiškąjį kapitalą. Išsprendus šiuos klausimus bus sukurtos palankios sąlygos tvirtesniam bendradarbiavimui pagrindiniuose sektoriuose ir didesniam judumui, o tai bus naudinga piliečiams – tiek Azerbaidžano, tiek ES. Laikantis daugiadalykio ir kompleksinio požiūrio, kuris yra būtinas tikslams pasiekti, kiekvieną prioritetinę temą sudaro keli elementai.

10.

Nebūtina apsiriboti vien toliau apibūdintomis politinio, ekonominio ir techninio bendradarbiavimo sritimis: ES ir Azerbaidžano bendradarbiavimu galima (ir skatinama) aprėpti daugiau sričių. Bendradarbiauti jose galima dvišaliu pagrindu ir daugiašaliame kontekste – jame Azerbaidžano dalyvavimą būtų galima toliau intensyvinti.

11.

Dinamiška pilietinė visuomenė – labai svarbi siekiant užtikrinti privačiojo sektoriaus plėtrą, tvarų ekonomikos augimą, plataus užmojo aplinkos politiką ir socialines inovacijas. Kokybiškam dialogui apie sektorių reformas palaikyti reikia turėti techninių žinių. Bendradarbiavimu siekiama sustiprinti visų suinteresuotųjų subjektų pajėgumus.

12.

Pilietinė visuomenė galės aktyviau dalyvauti viešajame gyvenime. Kiti svarbūs kompleksiniai klausimai, kaip antai lyčių, klimato, aplinkos ir socialiniai, bus įtraukti į visas atitinkamas politikos sritis. Ypatingas dėmesys bus skiriamas moterų ir jaunimo užimtumo galimybėms gerinti.

1. Institucijų ir gero valdymo stiprinimas

13.

Azerbaidžanas ir ES skatins gerą valdymą ir nuolat gerins Azerbaidžano viešojo administravimo, įskaitant viešąsias paslaugas, ir teismų sistemą. Šioje srityje taip pat bus bendradarbiaujama saugumo klausimais.

14.

Ypatingas dėmesys bus skiriamas teisinei valstybei, įskaitant teismų nepriklausomumą, nešališkumą, kokybę ir veiksmingumą. Šalys toliau stengsis pertvarkyti viešojo administravimo sistemą visais valdžios lygmenimis, įskaitant vietos valdžios institucijas ir teisėsaugą, taip pat viešųjų finansų valdymą. Bendradarbiaujant siekiama padidinti minėtų institucijų atskaitomybę ir rezultatyvumą, taip pat užtikrinti viešųjų paslaugų teikimo skaidrumą ir veiksmingumą remiantis geriausia praktika ir taikant priemones, apimančias platų naudojimąsi e. valdžios paslaugomis. Šalys taip pat stengsis plėtoti ir vertinti politiką remdamosi aiškiais įrodymais, kuriuos, be kita ko, teiks kompetentinga statistikos tarnyba, ir į politikos formavimo procesą stengsis įtraukti pilietinę visuomenę.

15.

Kova su korupcija bus administracinės reformos ir bendradarbiavimo siekiant įtvirtinti teisinės valstybės principą pagrindas. Bendradarbiaujant bus siekiama stiprinti kovos su korupcija įstaigų pajėgumus ir jų veiklą, taip pat gerinti reglamentavimo aplinką atsižvelgiant į geriausią tarptautinę patirtį ir standartus visų pirma viešųjų pirkimų sistemos ir viešųjų funkcijų vykdymo valdymo srityse, kuriose su ekonominiais ir kitais interesais siejama rizika yra didžiausia (viešieji pirkimai ir leidimų išdavimas), siekiant užtikrinti aukštus etikos standartus. Siekiant išvengti interesų konflikto ir sustiprinti atskaitomybę nusižengimų atveju, bus svarbu užtikrinti skaidrumą. Taip pat bus stiprinamas bendradarbiavimas kovojant su ES ir Azerbaidžano finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu. Šalys taip pat bendradarbiaus siekdamos susigrąžinti nusikalstamu būdu įgytą turtą ir kovoti su pinigų plovimu taikydamos atitinkamą institucinę ir teisinę sistemą, be kita ko, svarstys galimybę įsteigti nacionalinę turto susigrąžinimo tarnybą.

16.

Bendradarbiaujant saugumo sektoriuje bus siekiama didinti atitinkamų institucijų pajėgumus ir atskaitomybę ir spręsti bendras problemas, su kuriomis susiduriama kovojant su organizuotu nusikalstamumu, narkotikais ir terorizmu, įskaitant terorizmo finansavimą, tokiomis priemonėmis, kuriomis gerbiamos įvairiuose susitarimuose, kuriais reglamentuojami ES ir Azerbaidžano santykiai, nustatytos nuostatos dėl teisingumo, laisvės ir saugumo, ir atsižvelgiant į tarptautinius standartus. Šalys taip pat labiau stengsis padidinti atsparumą kibernetinėms grėsmėms.

2. Konominė plėtra ir rinkos galimybės

17.

ES rems Azerbaidžano pastangas įvairinti savo ekonomikos struktūrą ir didinti eksporto potencialą bei pajamų šaltinius siekiant tvaraus ir integracinio augimo, kurį lemtų vis išmanesnė, žalesnė, žiedinė ir socialinė ekonomika. Šalys stiprins dvišalę prekybą visuose sektoriuose, be kita ko, spręs abipusio patekimo į rinką ir investavimo problemas.

18.

Šiuo atžvilgiu svarbus tikslas – Azerbaidžano narystė Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO); ES yra pasirengusi aktyviai remti šį procesą.

19.

Šalys bendradarbiaus, kad būtų sudarytos įgalinančios ir palankios verslo sąlygos Azerbaidžane, pagrįstos makroekonominiu stabilumu, sąžininga konkurencija ir viešuoju sektoriumi, veiksmingai ir nešališkai taikančiu teisinės valstybės principus. Vykdant viešąją politiką, grindžiamą strateginėmis nacionalinės ekonomikos perspektyvų veiksmų gairėmis ir atitinkamomis Europos iniciatyvos „Small Business Act“ vertinimo rekomendacijomis, bus siekiama palengvinti mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ), kurios yra pagrindiniai darbo vietų kūrimo šaltiniai, veiklą. Tokios lengvesnės sąlygos galėtų būti geresnės galimybės gauti finansavimą, stipresnė nuosavybės teisių apsauga ir jų vykdymo užtikrinimas arba patobulinta informacinių ir ryšių technologijų (IRT) reguliavimo ir infrastruktūros aplinka. Remiant verslo paramos organizacijų veiklą ir MVĮ galimybes gauti geresnes verslo paslaugas ir mokymą taip pat bus lengviau integruoti Azerbaidžano įmones į pasaulines vertės grandines ir dalytis žiniomis bei didinti pramonės plėtrą. Siekiant didinti verslo plėtrą, Azerbaidžanui naudinga aktyviai dalyvauti ES MVĮ programoje (COSME) ir mokslinių tyrimų bei inovacijų programoje („Horizontas 2020“). Bus skatinama kurti geresnius švietimo ir verslo ryšius, be kita ko, pasitelkiant verslo inkubatorius.

20.

Siekiant užtikrinti subalansuotą, tvarų ir integracinį ekonomikos vystymąsi ir įvairovę, ES ir Azerbaidžanas bendradarbiaus regionų ir kaimo plėtros srityje, kad sustiprintų vietos administraciją ir pilietinę visuomenę, ypač žemės ūkio ir kaimo MVĮ, įskaitant mažas šeimos įmones, našumą ir konkurencingumą.

21.

Šalys bendradarbiaus, kad skatintų skaitmeninės ekonomikos plėtrą, be kita ko, derins Azerbaidžano skaitmeninę aplinką su ES bendrąja skaitmenine rinka, stiprins kibernetinį saugumą ir kurs žaliosios ir žiedinės ekonomikos priemones, atitinkamai remdamosi ES teisės aktais ir geriausia praktika.

22.

Atsižvelgiant į ekonomikos įvairinimą, užimtumo ir socialinės apsaugos priemonėmis bus užtikrinta, kad gyventojai, o ypač pažeidžiamos grupės, galėtų prisitaikyti prie darbo rinkos pokyčių. ES dalysis patirtimi, kaip geriau teikti socialinę paramą, kad būtų apsaugoti ir į visuomenės gyvenimą įtraukti bedarbiai ir socialiai pažeidžiamos grupės. ES ir Azerbaidžanas skatins palaikyti veiksmingą socialinį dialogą Tarptautinės darbo organizacijos standartų klausimais.

3. Jungtys, energijos vartojimo efektyvumas, aplinka ir klimato politikos veiksmai

23.

Azerbaidžano įvairinimo strategiją itin lemia jo palanki padėtis – jis yra transporto jungčių sankirtose, taigi Šalys bendradarbiaus, kad padidintų Azerbaidžano gebėjimą būti prekybos, logistikos ir transporto paslaugų centru, užtikrindamos, kad jo fizinė ir reguliavimo aplinka padėtų siekti šio tikslo. Ypatingas dėmesys bus skiriamas veiksmingam sienų valdymui ir tranzito sistemai, taip pat greitam ES ir Azerbaidžano aviacijos susitarimo sudarymui. Labai svarbus ir transporto sektoriaus valdymas, įskaitant teisines ir institucines reformas.

24.

Energetikos tinklų jungčių tarp šalių partnerių ir su ES stiprinimas yra svarbus tiek Azerbaidžano, tiek ES prioritetas. Azerbaidžanas dėl savo pajėgumų ir geografinės padėties gali atlikti svarbų vaidmenį didinant Europos energetinį saugumą. ES taip pat gali atlikti svarbų vaidmenį didinant Azerbaidžano energetikos sektoriaus veiksmingumą, konkurencingumą, tvarumą ir saugumą. Todėl abi Šalys turėtų viena kitai teikti atviras ir neiškreiptas prekybos ir investavimo galimybes atitinkamuose savo energetikos sektoriuose. Šiuo atžvilgiu Šalys taip pat dės daugiau pastangų, kad pagerintų bendrą investavimo aplinką savo energetikos sektoriuose ir rinkose. Prekybos energija srityje Šalys sieks gerinti atitinkamų energetikos sistemų veikimą ir energijos rinkų, į kurias ir per kurias teka ar tekės energijos srautai. Atsižvelgiant į tai ir laikantis 2011 m. sausio 13 d. pasirašytos Bendrosios deklaracijos dėl pietinio dujų koridoriaus, pagrindiniai prioritetai yra greitai baigti kurti pietinį dujų koridorių ir laiku pradėti tiekti dujas Europos rinkai. Tai sustiprins Azerbaidžano vaidmenį ne tik kaip svarbaus energijos tiekėjo Europai, bet ir kaip potencialios tranzito šalies, kuri galėtų teikti visas perdavimo ir logistikos paslaugas, susijusias su pietiniu dujų koridoriumi, energijos gamintojams Kaspijos jūros regione ir už jų ribų, atsižvelgiant į galimą pietinio dujų koridoriaus plėtrą į kitas šalis ir regionus. Be to, ES dalysis savo patirtimi reglamentavimo politikos ir perėjimo prie žaliosios ir tvarios ekonomikos srityje, visų pirma skatins naudoti didesnio energijos vartojimo efektyvumo priemones ir atsinaujinančiosios energijos sprendimus, kaip nustatyta 2006 m. lapkričio 7 d. pasirašytame Susitarimo memorandume dėl strateginės ES ir Azerbaidžano partnerystės energetikos srityje. Šiuo atžvilgiu bus būtina vykdyti energetikos sektoriaus reformas.

25.

Siekiant darnaus vystymosi būtina užtikrinti geresnį aplinkos valdymą, tausų gamtos išteklių valdymą ir perėjimą prie žaliosios ir žiedinės ekonomikos, taip pat bendradarbiauti kuriant aplinką tausojančią transporto politiką, įgyvendinant atitinkamus projektus. Šalys bendradarbiaus siekdamos užtikrinti, kad būtų taikoma geriausia šios srities praktika. Energijos vartojimo efektyvumas, miestų ir kaimo aplinkos valdymas, visų pirma geresnė taršos prevencija ir efektyvus medžiagų naudojimas, taip pat atliekų tvarkymas, bus itin svarbūs aspektai siekiant Azerbaidžano tikslų, susijusių su aplinka. Tvari miškotvarka ir vandens baseinų valdymas taip pat bus vieni iš pagrindinių prioritetų šioje srityje, dėl kurių reikia imtis veiksmų. Aktyvesnis bendradarbiavimas klimato politikos veiksmų srityje padės Azerbaidžanui vystyti veiksmingesnę, konkurencingesnę, atsparesnę ir stabilesnę ekonomiką atsižvelgiant į nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus. Vieni iš pagrindinių prioritetų bus visiškai įgyvendinti Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos ir atitinkamus nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus. ES bendradarbiaudama su Azerbaidžanu dėmesį visų pirma skirs ilgalaikių vystymosi strategijų, kuriomis užtikrinamas mažas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, rengimui, klimato politikos veiksmų ir aplinkos klausimų integravimui į nacionalinę politiką, daugiausia dėmesio skiriant greitų rezultatų duodančioms priemonėms, ir išmetamųjų teršalų matavimo, ataskaitų teikimo ir tikrinimo sistemų įdiegimui, taip pat prisitaikymui prie klimato kaitos.

4. Judumas ir žmonių tarpusavio ryšiai

26.

Šalys atitinkamai sieks didinti piliečių judumą ir bendradarbiavimą švietimo, jaunimo, kultūros, taip pat mokslinių tyrimų ir inovacijų srityse.

27.

Partneriai yra įsipareigoję veiksmingai įgyvendinti partnerystę judumo srityje, taip pat visapusiškai įgyvendinti vizų režimo supaprastinimo ir readmisijos susitarimus ir užtikrinti, kad jie tinkamai veiktų, kad atėjus laikui ir esant tinkamoms sąlygoms būtų galima svarstyti galimybę pradėti dialogą su Azerbaidžanu dėl vizų režimo liberalizavimo su sąlyga, kad bus sudarytos tinkamai valdomo ir saugaus judumo sąlygos, įskaitant veiksmingą vizų režimo supaprastinimo ir readmisijos susitarimų įgyvendinimą. Todėl Šalys bendradarbiaus siekdamos konsoliduoti dokumentų saugumo, sienų valdymo, migracijos ir prieglobsčio politikos teisinę ir institucinę sistemą, kuri atitiktų geriausius tarptautinius standartus.

28.

Remiantis šiuo metu vykdomu bendradarbiavimu pagal programą „Erasmus+“ ir Bolonijos procesą ir atsižvelgiant į techninio bei profesinio mokymo raidą, ateityje bendradarbiaujant bus siekiama modernizuoti Azerbaidžano švietimo sistemą – nuo ikimokyklinio iki tretinio mokslo. Tai padės geriau suderinti visuomenės švietimo poreikius ir darbuotojų įgūdžių poreikius. Visų pirma, bus siekiama gerinti mokytojų įgūdžių ugdymą ir mokymą ir profesinio mokymo viešąjį įvaizdį ir kokybę. Bus skatinamas bendradarbiavimas mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje. Bendradarbiaujant kultūrų dialogo srityje bus puoselėjama kultūrų įvairovė ir geresnis tarpusavio supratimas ir didinama tolerancija mūsų visuomenėje.

		ISSN 1977-0723
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		L 265

Leidimas lietuvių kalba	Teisės aktai	61 metai 2018m. spalio 24d.

Turinys		II Ne teisėkūros procedūra priimami aktai	Puslapis
		REGLAMENTAI
	*	2018 m. spalio 22 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/1594, kuriuo patvirtinamas reikšmingas garantuotų tradicinių gaminių registre įregistruoto pavadinimo [Bratislavský rožok / Pressburger Kipfel / Pozsonyi kifli (GTG)] specifikacijos pakeitimas	1
	*	2018 m. spalio 23 d. Komisijos reglamentas (ES) 2018/1595, kuriuo dėl Tarptautinio finansinės atskaitomybės aiškinimo komiteto 23-iojo aiškinimo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1126/2008, priimantis tam tikrus tarptautinius apskaitos standartus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1606/2002 ( 1 )	3
	*	2018 m. spalio 23 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/1596, kuriuo pratęsiamas nuo Tarybos reglamente (EB) Nr. 1967/2006 nustatytų minimalaus atstumo nuo kranto ir minimalaus jūros gylio reikalavimų nukrypti leidžiančios nuostatos, taikomos žvejybai kranto traukiamaisiais tinklais tam tikruose Prancūzijos (Oksitanijos ir Provanso-Alpių-Žydrojo Kranto) teritoriniuose vandenyse, galiojimas	9
		SPRENDIMAI
	*	2018 m. spalio 23 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2018/1597, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2017/247 dėl apsaugos priemonių, susijusių su labai patogeniško paukščių gripo protrūkiais tam tikrose valstybėse narėse, priedas (pranešta dokumentu Nr. C(2018) 7117) ( 1 )	13
		REKOMENDACIJOS
	*	2018 m. rugsėjo 28 d. ES ir Azerbaidžano bendradarbiavimo tarybos rekomendacija Nr. 1/2018 dėl ES ir Azerbaidžano partnerystės prioritetų [2018/1598]	18


	(1) Tekstas svarbus EEE.