(1)

Komisijos reglamento (EB) Nr. 889/2008 (2) 25l straipsnio 3 dalies b punktu leidžiama auginimo etape papildyti to reglamento XIIIa priedo 7 skirsnyje nurodytų šakotažiaunių krevečių ir gėlavandenių krevečių (Macrobrachium spp.) natūralius pašarus. Pašarų papildai, ypač turintys cholesterolio, labai svarbūs šių krevečių vystymuisi ankstyvaisiais gyvenimo etapais veislynuose ir inkubatoriuose. Todėl būtina leisti, kad šių krevečių pašarai ir ankstyvaisiais gyvenimo etapais būtų papildomi cholesteroliu;

(2)

pagal Reglamento (EB) Nr. 889/2008 27 straipsnio 1 dalies f punktą, gaminant ekologiškus maisto produktus, mineralų (įskaitant mikroelementus), vitaminų, aminorūgščių ir maistinių mikromedžiagų galima naudoti tik tiek, kiek jų naudoti maisto produktuose, į kuriuos jų dedama, yra būtina pagal teisės aktus. Remiantis Teisingumo Teismo sprendimu byloje C-137/13 (3), naudoti šias medžiagas pagal teisės aktus reikalaujama tik tada, jei pagal Sąjungos teisės taisyklę arba pagal Sąjungos teisę atitinkančią nacionalinės teisės taisyklę tiesiogiai reikalaujama įdėti minėtos medžiagos į maisto produktą tam, kad juo apskritai galėtų būti prekiaujama;

(3)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/848 (4) leidžiama naudoti mineralus (įskaitant mikroelementus), vitaminus, aminorūgštis ir maistines mikromedžiagas ekologiškuose pradinio maitinimo kūdikių mišiniuose ir tolesnio maitinimo kūdikių mišiniuose, perdirbtuose ekologiškuose grūdiniuose maisto produktuose ir kūdikiams skirtuose maisto produktuose, jei juos naudoti leidžiama pagal atitinkamus Sąjungos teisės aktus. Siekiant išvengti skirtingo dabartinių nuostatų, susijusių su šių medžiagų naudojimu kūdikiams ir mažiems vaikams skirtuose maisto produktuose, aiškinimo ir užtikrinti būsimų ekologinės gamybos teisės aktų nuoseklumą, tikslinga leisti juos naudoti gaminant ekologiškus kūdikiams ir mažiems vaikams skirtus maisto produktus;

(4)

pagal Reglamento (EB) Nr. 889/2008 42 straipsnį, iki 2018 m. gruodžio 31 d. tam tikromis sąlygomis, jei nėra ekologiškai užaugintų jauniklių vištų, į ekologiškos gyvulininkystės padalinį leidžiama atgabenti ne vyresnių kaip 18 savaičių neekologiškai užaugintų jauniklių dėsliųjų vištų;

(5)

Sąjungos rinkoje ekologiškai užauginamų jauniklių dėsliųjų vištų skaičius ir kokybė nepatenkina ūkininkų, laikančių vištas dedekles, poreikių. Siekiant skirti daugiau laiko ekologiškam jauniklių dėsliųjų vištų auginimui plėtoti ir nustatyti išsamias ekologiško jauniklių dėsliųjų vištų auginimo taisykles, išimtinis gamybos taisyklių, pagal kurias leidžiama naudoti ne vyresnes nei 18 savaičių neekologiškai užaugintas jaunikles dėsliąsias vištas, taikymas turėtų būti pratęstas iki 2020 m. gruodžio 31 d.;

(6)

pagal Reglamento (EB) Nr. 889/2008 43 straipsnį 2018 kalendoriniais metais 12 mėn. laikotarpiu kiaulių ir naminių paukščių racione išimties tvarka leidžiama naudoti ne daugiau kaip 5 % neekologiškų baltymingų pašarų;

(7)

ekologiškų baltymų pasiūla tiek kokybės, tiek kiekybės požiūriu Sąjungos rinkoje per maža, kad atitiktų ekologiniuose ūkiuose auginamų kiaulių ir naminių paukščių mitybai keliamus reikalavimus. Ekologiškų baltymingų augalų auginimas vis dar neatitinka paklausos. Todėl riboto neekologiškų baltymingų pašarų kiekio naudojimo kiaulių ir naminių paukščių mitybai laikotarpį tikslinga pratęsti iki 2020 m. gruodžio 31 d.;

(8)

Reglamento (EB) Nr. 834/2007 30 straipsnio 2 dalyje nustatytas reikalavimas pateikti informaciją apie neatitikimų ir pažeidimų atvejus, turinčius įtakos produkto ekologiniam statusui. Iš patirties matyti, kad reikia patobulinti dabartines priemones, kuriomis valstybės narės perduoda informaciją apie nustatytus neatitikimus ar pažeidimus, susijusius su tų valstybių narių kilmės produktais. Siekiant didinti efektyvumą ir veiksmingumą, tokie pranešimai turėtų būti teikiami naudojantis Reglamento (EB) Nr. 889/2008 94 straipsnio 1 dalyje nurodyta sistema;

(9)

Reglamento (EB) Nr. 834/2007 16 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka keletas valstybių narių kitoms valstybėms narėms ir Komisijai pateikė dokumentus dėl kai kurių medžiagų siekdamos, kad šias medžiagas būtų leista naudoti ir jos būtų įtrauktos į Reglamento (EB) Nr. 889/2008 I, II ir VIIIa priedus. Tuos dokumentus išnagrinėjo Konsultacinė ekologinės gamybos ekspertų grupė (EGTOP) ir Komisija;

(10)

savo rekomendacijose dėl trąšų (5) EGTOP, inter alia, padarė išvadą, kad pramoninės kalkės iš cukranendrių cukraus gamybos ir ksilitas atitinka ekologinės gamybos tikslus ir principus. Todėl tos medžiagos turėtų būti įtrauktos į Reglamento (EB) Nr. 889/2008 I priedą;

(11)

savo rekomendacijose dėl augalų apsaugos produktų (6) EGTOP, inter alia, padarė išvadą, kad Allium sativum (česnakų ekstraktas), COS-OGA, Salix spp. Cortex (dar žinomas kaip gluosnių žievės ekstraktas) ir natrio hidrokarbonatas atitinka ekologinės gamybos tikslus ir principus. Todėl tos medžiagos turėtų būti įtrauktos į Reglamento (EB) Nr. 889/2008 II priedą;

(12)

savo rekomendacijose dėl produktų ir medžiagų, kuriuos leidžiama naudoti arba kurių leidžiama pridėti tam tikrais vyno sektoriaus produktų ekologinės gamybos etapais ir taikant apdorojimo būdus pagal Komisijos reglamento (EB) Nr. 606/2009 (7) IA priedą (8), EGTOP, inter alia, padarė išvadą, kad skaidrinti skirti (Reglamento (EB) Nr. 606/2009 IA priedo 10 punktas) bulvių baltymai, mielių baltymų ekstraktai ir chitozanas, gautas iš Aspergillus niger, pridėti skirtos (to priedo 15 punktas) neaktyvintos mielės, mielių autolizatai ir mielių ląstelių membranos ir naudoti skirti (to priedo 6, 35 ir 44 punktai) mielių manobaltymai ir chitozanas, gautas iš Aspergillus niger, atitinka ekologinės gamybos tikslus ir principus. Todėl tos medžiagos turėtų būti įtrauktos į Reglamento (EB) Nr. 889/2008 VIIIa priedą;

(13)

savo rekomendacijose dėl valymo ir dezinfekavimo produktų (9) EGTOP, inter alia, padarė išvadą, kad natrio hidroksidas gali būti naudojamas ekologinėje bitininkystėje;

(14)

Reglamentas (EB) Nr. 889/2008 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(15)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Ekologinės gamybos komiteto nuomonę,

1)

25 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

2)

25l straipsnio 3 dalies b punktas pakeičiamas taip:

3)

27 straipsnio 1 dalies f punktas pakeičiamas taip:

(*1)   2013 m. birželio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 609/2013 dėl kūdikiams ir mažiems vaikams skirtų maisto produktų, specialiosios medicininės paskirties maisto produktų ir viso paros raciono pakaitalų svoriui kontroliuoti ir kuriuo panaikinami Tarybos direktyva 92/52/EEB, Komisijos direktyvos 96/8/EB, 1999/21/EB, 2006/125/EB ir 2006/141/EB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/39/EB ir Komisijos reglamentai (EB) Nr. 41/2009 ir (EB) Nr. 953/2009 (OL L 181, 2013 6 29, p. 35)."

(*2)   2006 m. gruodžio 5 d. Komisijos direktyva 2006/125/EB dėl perdirbtų grūdinių maisto produktų ir maisto kūdikiams bei mažiems vaikams (OL L 339, 2006 12 6, p. 16)."

(*3)   2006 m. gruodžio 22 d. Komisijos direktyva 2006/141/EB dėl pradinių mišinių kūdikiams ir tolesnio maitinimo mišinių, iš dalies keičianti Direktyvą 1999/21/EB (OL L 401, 2006 12 30, p. 1).“;"

4)

42 straipsnio b punkte data „2018 m. gruodžio 31 d.“ pakeičiama data „2020 m. gruodžio 31 d.“;

5)

43 straipsnio antra pastraipa pakeičiama taip:

„2018, 2019 ir 2020 kalendoriniais metais minėtų gyvūnų racione neekologiškų baltymingų pašarų 12 mėnesių laikotarpiu gali būti ne daugiau kaip 5 %.“;

6)

į 92a straipsnį įterpiama ši 1a dalis:

7)

I priedas pakeičiamas šio reglamento I priedo tekstu;

8)

II priedas pakeičiamas šio reglamento II priedo tekstu;

9)

VIIIa priedas pakeičiamas šio reglamento III priedo tekstu.

(1)

Reglamento (EB) Nr. 1967/2006 13 straipsnio 3 dalimi draudžiama naudoti gaubiamuosius tinklus 300 metrų ir mažesniu atstumu nuo kranto arba iki 50 metrų izobatos, kur tas gylis yra pasiekiamas trumpesniu atstumu nuo kranto;

(2)

valstybės narės prašymu Komisija gali leisti nukrypti nuo Reglamento (EB) Nr. 1967/2006 13 straipsnio 3 dalies, jei įvykdomos tam tikros 13 straipsnio 5 ir 9 dalyse nustatytos sąlygos;

(3)

2016 m. birželio 20 d. Komisija gavo Kroatijos prašymą leisti taikyti nuo to reglamento 13 straipsnio 3 dalies nukrypti leidžiančią nuostatą kefalinių (Mugilidae) žvejybai tradiciniais gaubiamaisiais tinklais „ciplarica“, pelamidžių (Sarda sarda), skersadryžių skumbrinių tunų (Auxis rochei), vakarinių tuniukų (Euthynnus alletteratus) ir kininių geltonuodegių (Seriola dumerili) žvejybai tradiciniais gaubiamaisiais tinklais „palamidara“, kaspijinių aterinų (Atherina boyeri) žvejybai tradiciniais gaubiamaisiais tinklais „oližnica“ ir paprastųjų vėjažuvių (Belone belone) žvejybai tradiciniais gaubiamaisiais tinklais „igličara“ Kroatijos teritoriniuose vandenyse;

(4)

prašymas susijęs su žvejybos veikla, kuriai Kroatija jau yra suteikusi leidimą, ir apima žvejybos įrankius bei laivus, kurie žvejybos veiklą vykdo daugiau kaip penkerius metus ir vadovaujasi Kroatijos 2018 m. kovo 30 d. pagal Reglamento (EB) Nr. 1967/2006 19 straipsnio 2 dalį priimtu ministro potvarkiu (2) įgyvendintu valdymo planu (Kroatijos valdymo planu);

(5)

2016 m. balandžio, liepos ir spalio mėn. ir 2017 m. kovo mėn. Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komitetas (STECF) įvertino Kroatijos prašymą dėl nukrypti leidžiančios nuostatos ir susijusį valdymo planą. STECF pažymėjo, kad būtina pateikti paaiškinimus dėl naudojamų žvejybos įrankių, priegaudos, stebėsenos ir mokslinių duomenų. Kroatija Komisijai pateikė tinkamus paaiškinimus ir atitinkamai patikslino valdymo planą: nustatė papildomų kontrolės, laivyno valdymo, duomenų rinkimo ir stebėsenos priemonių;

(6)

nukrypti leidžianti nuostata, kurios prašo Kroatija, atitinka Reglamento (EB) Nr. 1967/2006 13 straipsnio 5 ir 9 dalyse nustatytas sąlygas;

(7)

visų pirma esama konkrečių geografinių apribojimų tiek dėl išskirtinės Kroatijos morfologinės sandaros – ilgos pakrantės, sudarytos iš daugybės salų, – tiek dėl to, kad tikslinės rūšys yra pasiskirsčiusios išimtinai tam tikrose vietose ir pakrantės rajonų zonose, kuriose gylis mažesnis nei 50 metrų. Taigi žvejybos plotai yra riboti;

(8)

žvejyba negali būti vykdoma kitais žvejybos įrankiais, nes tik gaubiamieji tinklai turi technines charakteristikas, kurios būtinos šio tipo žvejybai vykdyti;

(9)

be to, ši žvejyba nedaro didelio poveikio jūros aplinkai, nes gaubiamieji tinklai yra labai atrankūs, nesiekia jūros dugno ir negali būti naudojami virš Posidonia oceanica apaugusio jūros dugno;

(10)

prašymas pateiktas dėl 52 laivų. Taigi, palyginti su dideliu laivyno, žvejojančio gaubiamaisiais tinklais, pasiskirstymo plotu, nukrypti leidžianti nuostata, kurios prašo Kroatija, būtų taikoma ribotam skaičiui laivų, kurie sudaro mažiau kaip 1 % viso Kroatijos laivyno, o jų bendroji talpa (GT) – 16 825,84 t;

(11)

tie laivai įrašyti į sąrašą, perduotą Komisijai pagal Reglamento (EB) Nr. 1967/2006 13 straipsnio 9 dalį;

(12)

Kroatijos valdymo plane nustatytos visos su atitinkama žvejyba susijusios apibrėžtys ir užtikrinama, kad laikantis Reglamento (EB) Nr. 1967/2006 13 straipsnio 9 dalies žvejybos pastangos nebebus didinamos, nes žvejybos leidimai bus išduoti tik nurodytiems 52 laivams, kuriems žvejoti Kroatija yra leidusi. Šiuo atžvilgiu pažymima, kad, laikantis Kroatijos valdymo plano ir ministro potvarkio, tradicinius gaubiamuosius tinklus „oližnica“ leidžiama naudoti tik žvejybos vietose, esančiose rajone tarp Cape Lako ir Cape Crna Punta, ir „E4“ ir „F2“ žymimose žvejybos pazonėse, o žvejybos vietos, kuriose leidžiama žvejyba visais tradiciniais gaubiamaisiais tinklais („ciplarica“, „palamidara“, „igličara“ ir „oližnica“), neapima rajonų, kurie paskelbti nacionaliniais parkais ir specifinėmis buveinėmis ir kuriuose žvejyba griežtai draudžiama; pastariesiems rajonams priskiriamas į pietryčius nuo Cape St Peter esantis rajonas;

(13)

atitinkama žvejybos veikla tenkina Reglamento (EB) Nr. 1967/2006 4 straipsnyje nustatytus reikalavimus, pagal kuriuos draudžiama žvejoti virš tam tikrų buveinių. Iš tiesų tinklai velkami vandens storyme ir nesiekia jūros dugno;

(14)

Reglamento (EB) Nr. 1967/2006 8 straipsnio 1 dalies h punkto reikalavimas netaikomas, nes jis susijęs su traleriais;

(15)

dėl reikalavimo laikytis 9 straipsnio 3 dalies, kurioje nustatytas minimalus tinklo akių dydis, Komisija pažymi, kad pagal Reglamento (EB) Nr. 1967/2006 9 straipsnio 7 dalį gaubiamiesiems tinklams tokia nukrypti leidžianti nuostata negali būti taikoma. Komisija pažymi, kad Kroatija savo valdymo plane nukrypti nuo šių nuostatų neleido;

(16)

atitinkama žvejybos veikla vykdoma labai nedideliu atstumu nuo kranto, todėl netrukdo kitų laivų veiklai;

(17)

valdymo planu užtikrinama, kad Reglamento (EB) Nr. 1967/2006 III priede nurodytų rūšių žuvų būtų sužvejojama kuo mažiau, kadangi tikslinės rūšys yra kefalinės (Mugilidae), pelamidės (Sarda sarda), skersadryžiai skumbriniai tunai (Auxis rochei), vakariniai tuniukai (Euthynnus alletteratus), kininės geltonuodegės (Seriola dumerili), kaspijinės aterinos (Atherina boyeri) ir paprastosios vėjažuvės (Belone belone), kurios į Reglamento (EB) Nr. 1967/2006 III priedą neįrašytos;

(18)

žvejybos veikla yra labai atranki, o galvakojai moliuskai nėra žvejojami;

(19)

laikantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009 (3) 14 straipsnyje nustatytų sąlygų, į valdymo planą įtrauktos žvejybos veiklos stebėjimo priemonės;

(20)

į Kroatijos valdymo planą įtrauktos žvejybos veiklos stebėjimo priemonės, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 1967/2006 13 straipsnio 9 dalies trečioje pastraipoje;

(21)

todėl prašymas dėl leidžiančios nukrypti nuostatos turėtų būti patenkintas;

(22)

Kroatija turėtų reguliariai ir laikydamasi savo valdymo plane numatyto stebėsenos plano teikti ataskaitas Komisijai;

(23)

nukrypti leidžiančios nuostatos galiojimo trukmė bus apribota, kad tuo atveju, jei, Komisijai pateiktos ataskaitos duomenimis, naudojamų išteklių apsaugos būklė pablogėtų, būtų galima nedelsiant imtis taisomųjų valdymo priemonių ir kartu pagerinti mokslinės informacijos bazę, o ja remiantis būtų tobulinamas valdymo planas;

(24)

šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Žuvininkystės ir akvakultūros komiteto nuomonę,

(1)

Reglamento (EB) Nr. 1967/2006 4 straipsnio 1 dalimi draudžiama žvejyba tralais, dragomis, gaubiamaisiais tinklais, laivo traukiamaisiais tinklais, kranto traukiamaisiais tinklais ar panašiais tinklais pirmiausia virš Posidonia oceanica ar kitų jūrų žolių sąžalynų;

(2)

valstybės narės prašymu Komisija gali leisti nukrypti nuo Reglamento (EB) Nr. 1967/2006 4 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos, jei įvykdomos tam tikros 4 straipsnio 5 dalyje nustatytos sąlygos;

(3)

Reglamento (EB) Nr. 1967/2006 13 straipsnio 1 dalimi draudžiama naudoti velkamuosius įrankius 3 jūrmylių ir mažesniu atstumu nuo kranto arba iki 50 metrų izobatos, kur tas gylis yra pasiekiamas trumpesniu atstumu nuo kranto;

(4)

valstybės narės prašymu Komisija gali leisti nukrypti nuo Reglamento (EB) Nr. 1967/2006 13 straipsnio 1 dalies, jei įvykdomos tam tikros 13 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje ir 13 straipsnio 5 ir 9 dalyse nustatytos sąlygos;

(5)

2016 m. sausio 26 d. Komisija gavo Kroatijos prašymą leisti taikyti nuo to reglamento 13 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos nukrypti leidžiančią nuostatą kininių geltonuodegių (Seriola dumerili) žvejybai tradiciniais kranto traukiamaisiais didelių akių tinklais „šabakun“, kaspijinių aterinų (Atherina boyeri) žvejybai tradiciniais kranto traukiamaisiais tinklais „oližnica“ ir paprastųjų smaridžių (Spicara smaris) žvejybai tradiciniais kranto traukiamaisiais tinklais „girarica“ bei „migavica“ Kroatijos teritoriniuose vandenyse;

(6)

kartu Kroatija prašė leisti taikyti nuo Reglamento (EB) Nr. 1967/2006 4 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos nukrypti leidžiančią nuostatą paprastųjų smaridžių (Spicara smaris) žvejybai tradiciniais kranto traukiamaisiais tinklais „girarica“ ir „migavica“;

(7)

prašymas susijęs su žvejybos veikla, kuriai Kroatija jau yra suteikusi leidimą, ir apima laivus, kurie žvejybos veiklą vykdo daugiau kaip penkerius metus ir vadovaujasi Kroatijos 2018 m. kovo 30 d. pagal Reglamento (EB) Nr. 1967/2006 19 straipsnio 2 dalį priimtu ministro potvarkiu (2) įgyvendintu valdymo planu (Kroatijos valdymo planu);

(8)

2016 m. balandžio ir spalio mėn. Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komitetas (STECF) įvertino Kroatijos prašymą dėl nukrypti leidžiančios nuostatos ir susijusį valdymo planą. STECF pažymėjo, kad būtina pateikti paaiškinimus dėl naudojamų žvejybos įrankių, priegaudos, stebėsenos ir mokslinių duomenų. Kroatija Komisijai pateikė tinkamus paaiškinimus ir atitinkamai patikslino savo valdymo planą: nustatė papildomų kontrolės, laivyno valdymo, duomenų rinkimo ir stebėsenos priemonių;

(9)

nukrypti leidžiančios nuostatos, kurių prašo Kroatija, atitinka Reglamento (EB) Nr. 1967/2006 4 straipsnio 5 dalyje ir 13 straipsnio 5 ir 9 dalyse nustatytas sąlygas;

(10)

visų pirma esama konkrečių geografinių apribojimų tiek dėl išskirtinės Kroatijos morfologinės sandaros – ilgos pakrantės, sudarytos iš daugybės salų, – tiek dėl to, kad tikslinės rūšys yra pasiskirsčiusios išimtinai tam tikrose vietose ir pakrantės rajonų zonose, kuriose gylis mažesnis nei 50 metrų. Taigi žvejybos plotai yra riboti;

(11)

prašymas dėl paprastųjų smaridžių žvejybos yra susijęs su žvejybos veikla, kurią vykdo laivai, kurių bendrasis ilgis yra 12 metrų ar mažesnis, o variklio galia yra 85 kW ar mažesnė, naudodami dugninius velkamuosius tinklus tradiciškai Posidonia sąžalynuose, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 1967/2006 4 straipsnio 5 dalies 1 pastraipoje. Be to, su paprastųjų smaridžių žvejyba susijusi žvejybos veikla daro poveikį maždaug 5 % jūrų žolių Posidonia oceanica sąžalynais apaugusios teritorijos, esančios teritorijoje, kuriai taikomas valdymo planas, daliai ir mažesnei nei 5 % jūrų žolių sąžalynų Kroatijos teritoriniuose vandenyse daliai, o tai atitinka Reglamento (EB) Nr. 1967/2006 4 straipsnio 5 dalies pirmos pastraipos ii ir iii punktuose nustatytus reikalavimus;

(12)

žvejyba negali būti vykdoma kitais žvejybos įrankiais, nes tik kranto traukiamieji tinklai turi technines charakteristikas, kurios būtinos šio tipo žvejybai vykdyti;

(13)

be to, ši žvejyba nedaro didelio poveikio jūros aplinkai, nes kranto traukiamieji tinklai yra labai atrankūs, nesiekia jūros dugno ir negali būti naudojami virš Posidonia oceanica apaugusio jūros dugno;

(14)

prašymas pateiktas dėl 87 laivų. Taigi, palyginti su dideliu laivyno, žvejojančio šių tipų žvejybos įrankiais, pasiskirstymo plotu, nukrypti leidžianti nuostata, kurios prašo Kroatija, būtų taikoma ribotam skaičiui laivų, kurie sudaro 1 % laivyno, o jų bendroji talpa (GT) – 2 % bendrosios talpos;

(15)

tie laivai įrašyti į sąrašą, perduotą Komisijai pagal Reglamento (EB) Nr. 1967/2006 13 straipsnio 9 dalį;

(16)

Kroatijos valdymo plane nustatytos visos su atitinkama žvejyba susijusios apibrėžtys ir užtikrinama, kad laikantis Reglamento (EB) Nr. 1967/2006 13 straipsnio 9 dalies žvejybos pastangos nebebus didinamos, nes žvejybos leidimai bus išduoti tik nurodytiems 87 laivams, kuriems žvejoti Kroatija yra leidusi. Šiuo atžvilgiu pažymima, kad, remiantis Kroatijos valdymo planu ir ministro potvarkiu, „A“ žymimoje žvejybos zonoje nenumatyta jokių žvejybos kranto traukiamaisiais tinklais „migavica“, „girarica“ ar „šabakun“ vietų, o žvejyba kranto traukiamuoju tinklu „oližnica“ leidžiama tik „E4“ ir „F2“ žymimose žvejybos pazonėse. Be to, žvejyba kranto traukiamaisiais tinklais draudžiama rajonuose, kurie paskelbti nacionaliniais parkais ir specifinėmis buveinėmis;

(17)

atitinkama žvejybos veikla tenkina Reglamento (EB) Nr. 1967/2006 4 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Iš tiesų tinklai velkami vandens storyme ir nesiekia jūros dugno;

(18)

Reglamento (EB) Nr. 1967/2006 8 straipsnio 1 dalies h punkto reikalavimas netaikomas, nes jis susijęs su traleriais;

(19)

dėl reikalavimo laikytis Reglamento (EB) Nr. 1967/2006 9 straipsnio 3 dalies, kurioje nustatytas minimalus tinklo akių dydis, taikomas kaspijinių aterinų (Atherina boyeri) žvejybai tradiciniais kranto traukiamaisiais tinklais „oližnica“, Komisija pažymi, kad Kroatija pagal to reglamento 9 straipsnio 7 dalį savo valdymo plane leido nukrypti nuo minėto reglamento 9 straipsnio 3 dalies, kadangi atitinkama žvejyba yra labai atranki, jos poveikis jūros aplinkai yra mažai reikšmingas ir jai netaikomos 4 straipsnio 5 dalies nuostatos;

(20)

dėl kininių geltonuodegių (Seriola dumerili) žvejybos tradiciniais kranto traukiamaisiais didelių akių tinklais „šabakun“ ir dėl paprastųjų smaridžių (Spicara smaris) žvejybos tradiciniais kranto traukiamaisiais tinklais „girarica“ ir „migavica“ Komisija pažymi, kad Kroatija savo valdymo plane neleido nukrypti nuo Reglamento (EB) Nr. 1967/2006 9 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų;

(21)

atitinkama žvejybos veikla vykdoma labai nedideliu atstumu nuo kranto, todėl netrukdo kitų laivų veiklai;

(22)

valdymo planu užtikrinama, kad Reglamento (EB) Nr. 1967/2006 III priede nurodytų rūšių žuvų būtų sužvejojama kuo mažiau, kadangi tikslinės rūšys yra kininės geltonuodegės (Seriola dumerili), kaspijinės aterinos (Atherina boyeri) ir paprastosios smaridės (Spicara smaris), kurios į Reglamento (EB) Nr. 1967/2006 III priedą neįrašytos, o žvejybos veikla yra labai atranki;

(23)

žvejybos veikla yra labai atranki, o galvakojai moliuskai nėra žvejojami;

(24)

į valdymo planą įtrauktos žvejybos veiklos stebėjimo priemonės, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 1967/2006 4 straipsnio 5 dalies penktoje pastraipoje ir 13 straipsnio 9 dalies trečioje pastraipoje, taigi Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009 (3) 14 straipsnyje nustatytos sąlygos tenkinamos;

(25)

todėl prašymas leisti taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą turėtų būti patenkintas;

(26)

Kroatija turėtų reguliariai ir laikydamasi savo valdymo plane numatyto stebėsenos plano teikti ataskaitas Komisijai;

(27)

nukrypti leidžiančios nuostatos galiojimo trukmė bus apribota, kad tuo atveju, jei, Komisijai pateiktos ataskaitos duomenimis, naudojamų išteklių apsaugos būklė pablogėtų, būtų galima nedelsiant imtis taisomųjų valdymo priemonių ir kartu pagerinti mokslinės informacijos bazę, o ja remiantis būtų tobulinamas valdymo planas;

(28)

šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Žuvininkystės ir akvakultūros komiteto nuomonę,

(1)

„Istituto Superiore di Sanità“ Romoje yra įtrauktas į Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 882/2004 (2) VII priedo I dalies 12 punkto d papunktį kaip paskirtoji Europos Sąjungos etaloninė laboratorija (toliau – ES etaloninė laboratorija) Tarybos direktyvos 96/23/EB (3) I priedo B grupės 3 punkto c papunktyje nurodytoms liekanoms tirti;

(2)

Reglamentu (ES) 2017/625 panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 882/2004 ir nustatomos naujos oficialios kontrolės taisyklės, įskaitant dėl ES etaloninių laboratorijų įsteigimo ir paskyrimo. Reglamento (ES) 2017/625 92 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Komisija reguliariai peržiūri ES etaloninių laboratorijų įgaliojimus ir veikimą;

(3)

kadangi buvo nuspręsta, kad tikslinga sutelkti ES etaloninių laboratorijų veiklą, susijusią su cheminiais elementais ir azoto junginiais augaliniuose ir gyvūniniuose maisto produktuose, vienoje ES etaloninėje laboratorijoje, Komisijos reglamentu (ES) 2018/192 (4) Danijos techninio universiteto Nacionalinis maisto institutas Kopenhagoje buvo paskirtas ES etalonine metalų ir azoto junginių pašaruose ir maisto produktuose tyrimo laboratorija. Kadangi šios ES etaloninės laboratorijos veikla dubliuojasi su Direktyvos 96/23/EB I priedo B grupės 3 punkto c papunktyje nurodytų liekanų tyrimo ES etaloninės laboratorijos veikla, šiuo metu dvi ES etaloninės laboratorijos yra atsakingos už cheminių elementų gyvūniniuose maisto produktuose analizę. Todėl „Istituto Superiore di Sanità“ Romoje paskyrimas ES etalonine laboratorija Direktyvos 96/23/EB I priedo B grupės 3 punkto c papunktyje nurodytoms liekanoms tirti turėtų būti atšauktas. Reglamento (EB) Nr. 882/2004 VII priedo I dalis turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista;

(4)

kadangi Komisija patvirtino „Istituto Superiore di Sanità“ Romoje 2018 m. sausio 1 d.–2018 m. gruodžio 31 d. darbo programą ir skyrė dotaciją šiai veiklai, šis reglamentas turėtų būti pradėtas taikyti pasibaigus šiam veiklos laikotarpiui;

(5)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

(1)

2015 m. rugsėjo 18 d. ir 2015 m. spalio 1 d. Taryba priėmė sprendimus (ES, Euratomas) 2015/1600 (1) ir (ES, Euratomas) 2015/1790 (2), kuriais skiriami Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nariai laikotarpiui nuo 2015 m. rugsėjo 21 d. iki 2020 m. rugsėjo 20 d.

(2)

pasibaigus Erik SVENSSON kadencijai tapo laisva Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nario vieta,

(1)

2015 m. sausio 26 d., 2015 m. vasario 5 d. ir 2015 m. birželio 23 d. Taryba priėmė sprendimus (ES) 2015/116 (1), (ES) 2015/190 (2) ir (ES) 2015/994 (3), kuriais skiriami Regionų komiteto nariai ir pakaitiniai nariai laikotarpiui nuo 2015 m. sausio 26 d. iki 2020 m. sausio 25 d.2015 m. rugsėjo 4 d. Tarybos sprendimu (ES) 2015/1510 (4) vietoj Mart VÕRKLAEV pakaitiniu nariu buvo paskirtas Juri GOTMANS;

(2)

pasibaigus Georg LINKOV kadencijai tapo laisva Regionų komiteto pakaitinio nario vieta;

(3)

pasibaigus Juri GOTMANS (Mayor of Haanja Municipality) įgaliojimams, kurių pagrindu buvo pasiūlyta jo kandidatūra, tapo laisva Regionų komiteto pakaitinio nario vieta,

—

Priit VÄRK, Mayor of Paide,

—

Juri GOTMANS, Member of Võru Town Council (įgaliojimų pakeitimas).

(1)

Komisijos sprendime 2012/481/ES (2) nustatytų ekologinių kriterijų, taikomų suteikiant ES ekologinį ženklą spausdintam popieriui, ir su jais susijusių vertinimo bei patikros reikalavimų galiojimas baigiasi 2018 m. gruodžio 31 d.

(2)

Komisijos sprendime 2014/391/ES (3) nustatytų ekologinių kriterijų, taikomų suteikiant ES ekologinį ženklą lovų čiužiniams, ir su jais susijusių vertinimo bei patikros reikalavimų galiojimas baigiasi 2018 m. birželio 23 d.

(3)

Komisijos sprendime 2014/763/ES (4) nustatytų ekologinių kriterijų, taikomų suteikiant ES ekologinį ženklą sugeriamiesiems higienos gaminiams, ir su jais susijusių vertinimo bei patikros reikalavimų galiojimas baigiasi 2018 m. spalio 24 d.

(4)

Komisijos sprendime 2014/893/ES (5) nustatytų ekologinių kriterijų, taikomų suteikiant ES ekologinį ženklą nuplaunamiems kosmetikos gaminiams, ir su jais susijusių vertinimo bei patikros reikalavimų galiojimas baigiasi 2018 m. gruodžio 9 d.

(5)

laikydamasi 2017 m. birželio 30 d. ES ekologinio ženklo tinkamumo patikros (REFIT) išvadų (6), Komisija kartu su ES ekologinio ženklinimo valdyba prieš pasiūlydama šį pratęsimą įvertino kiekvienos produktų grupės aktualumą. Šis vertinimas patvirtinimo, kad dabartiniai sprendimais 2012/481/ES, 2014/391/ES, 2014/763/ES ir 2014/893/ES nustatyti ekologiniai kriterijai ir susiję vertinimo bei patikros reikalavimai yra tinkami. Be to, šis vertinimas parodė, kad svarbu išlaikyti šių produktų grupių ženklinimą ES ekologiniu ženklu, tačiau kai kuriais atvejais reikėtų sujungti jas su kitomis esamomis produktų grupėmis, kad būtų sustiprinta produktų grupių sinergija ir kad ES ekologinis ženklas būtų naudojamas plačiau. Atliekant peržiūrą, reikia skirti pakankamai dėmesio ir pasirūpinti, kad ES politika, teisės aktai ir moksliniai duomenys derėtų;

(6)

spausdintas popierius ir gaminiai iš popieriaus yra labai glaudžiai susiję. Be to, vykdoma rašomojo popieriaus, kurio pagrindu gaminamas spausdintas popierius, gaminių peržiūra. Siekiant sustiprinti šių produktų grupių sinergiją ir pasiekti, kad šioms produktų grupėms ES ekologinis ženklas būtų plačiau naudojamas, esamų spausdinto popieriaus produktų kriterijų galiojimo laikotarpį reikėtų suvienodinti su gaminių iš popieriaus galiojimo laikotarpiu, t. y. jis turėtų būti iki 2020 m. gruodžio 31 d.;

(7)

siekiant, kad ES ekologiniu ženklu būtų ženklinama daugiau lovų čiužinių produktų, reikėtų apsvarstyti galimybę šią grupę sujungti su baldų produktų grupe. Pradėti reikėtų nuo esamų lovų čiužiniams taikomų kriterijų galiojimo laikotarpio sulyginimo su baldams taikomų kriterijų galiojimo laikotarpiu, t. y. jis turėtų būti iki 2022 m. liepos 28 d.;

(8)

siekiant suteikti stabilumo sugeriamųjų higienos gaminių rinkai ir esamiems bei galimiems būsimiems licencijos turėtojams, kuris galbūt dar padidintų šio ženklo naudojimą šių gaminių pramonėje, sugeriamiesiems higienos produktams taikomų ES ekologinio ženklo suteikimo kriterijų galiojimą reikėtų pratęsti iki 2022 m. gruodžio 31 d.;

(9)

nuplaunamiems kosmetikos gaminiams taikomų ES ekologinio ženklo suteikimo kriterijų galiojimą reikėtų pratęsti iki 2021 m. gruodžio 31 d., kad būtų galima atlikti jų peržiūrą;

(10)

taigi tų kriterijų ir vertinimo bei patikros reikalavimų galiojimo laikotarpį tikslinga pratęsti;

(11)

todėl sprendimus 2012/481/ES, 2014/391/ES, 2014/763/ES ir 2014/893/ES reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti;

(12)

šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Reglamento (EB) Nr. 66/2010 16 straipsniu įsteigto komiteto nuomonę,