(1)

nuo 2010 m. Graikija gauna euro zonos valstybių narių finansinę pagalbą. Konkrečiai, pirmosios makroekonominio koregavimo programos įgyvendinimui paremti nuo 2010 m. gegužės mėn. iki 2011 m. gruodžio mėn. Graikija iš euro zonos valstybių narių, kurių valiuta yra euro, gavo 52 900 mln. EUR dvišalių paskolų, kurias tvarko Komisija pagal Graikijos paskolų priemonę; antrosios makroekonominio koregavimo programos įgyvendinimui paremti nuo 2012 m. kovo mėn. iki 2015 m. vasario mėn. Graikija gavo papildomų 130 900 mln. EUR (2) paskolų iš Europos finansinio stabilumo fondo; nuo 2015 m. rugpjūčio mėn. iki 2018 m. birželio mėn. Graikija iš Europos stabilumo mechanizmo paskolų forma gavo papildomą 59 900 mln. EUR sumą (3). Graikijos neįvykdyti įsipareigojimai euro zonos valstybėms narėms, Europos finansinio stabilumo fondui ir Europos stabilumo mechanizmui sudaro iš viso 243 700 mln. EUR. Be to, pirmosios ir antrosios makroekonominio koregavimo programų įgyvendinimui paremti Graikija gavo 32 100 mln. EUR finansinę pagalbą iš Tarptautinio valiutos fondo;

(2)

Europos stabilumo mechanizmo finansinė pagalba bus teikiama iki 2018 m. rugpjūčio 20 d.;

(3)

Europos stabilumo mechanizmo finansinės pagalbos politikos sąlygos nustatytos Tarybos įgyvendinimo sprendimu (ES) 2016/544 (4), kuris vėliau buvo iš dalies pakeistas Tarybos įgyvendinimo sprendimu (ES) 2017/1226 (5). Politikos sąlygos išsamiau patikslintos Europos stabilumo mechanizmo Susitarimo memorandumu dėl specialių ekonominės politikos sąlygų (Susitarimo memorandumas), kurį Komisija Europos stabilumo mechanizmo vardu ir Graikija pasirašė 2015 m. rugpjūčio 19 d., ir vėlesniais keturiais jo pakeitimais;

(4)

naudodamasi Europos stabilumo mechanizmo finansine pagalba Graikija įgyvendino daug reformų įvairiose politikos srityse: i) fiskalinio tvarumo; ii) finansinio stabilumo; iii) struktūrinių reformų konkurencingumui ir augimui didinti ir iv) viešojo administravimo. Remiantis daugeliu pagal programą įgyvendintų veiksmų, vidutiniu laikotarpiu reikėtų tęsti pagrindines institucines ir struktūrines reformas siekiant užtikrinti, kad jos būtų užbaigtos ir visiškai veiksmingos;

(5)

dėl Graikijos vyriausybės veiksmų fiskalinis ir išorės srautų disbalansas iš esmės panaikintas. 2016 ir 2017 m. valdžios sektoriaus balansas buvo teigiamas ir Graikija sėkmingai siekia 2018 m. ir vidutinio laikotarpio 3,5 % bendrojo vidaus produkto pirminio pertekliaus tikslo. 2015 m. grynasis išorės skolinimas tapo teigiamas, o vėliau registruotas tik nedidelis deficitas. Ekonomika pradeda atsigauti (2017 m. augimas siekė 1,4 %), o nedarbas mažėja. Vertinant pagal pagrindinių lyginamųjų šalių veiklos rezultatų rodiklių struktūrinius komponentus, Graikijos padėtis pagerėjo;

(6)

tačiau, nepaisant reformos, Graikijai ir toliau būdingas didelis iš praeities likęs atsargų disbalansas ir pažeidžiamumas. Visų pirma, kaip nustatyta ir Komisijos 2018 m. įspėjimo mechanizmo ataskaitoje (parengtoje pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1176/2011 (6) 3 ir 4 straipsnius), Graikijai kyla toliau nurodytų sunkumų. 2016 m. pabaigoje aukščiausią 180,8 % bendrojo vidaus produkto lygį pasiekusi valstybės skola vis dar sudarė 178,6 % bendrojo vidaus produkto 2017 m. pabaigoje – tai aukščiausias lygis Sąjungoje. 2016 m. beveik – 140 % bendrojo vidaus produkto siekusi grynoji tarptautinių investicijų pozicija taip pat išlieka labai didelė; be to, nors einamoji sąskaita beveik subalansuota, to vis dar nepakanka, kad didelė grynoji tarptautinių investicijų pozicija tinkamu tempu būtų sumažinta iki apdairaus lygio. 2013 m. aukščiausią 27,9 % lygį siekęs nedarbas sumažėjo, tačiau 2018 m. kovo mėn. vis dar sudarė 20,1 %. Ilgalaikis nedarbas (15,3 % 2017 m. pabaigoje) ir jaunimo nedarbas (43,8 % 2018 m. kovo mėn.) tebėra labai didelis. Verslo aplinką dar reikia iš esmės patobulinti, nes Graikija ir toliau labai atsilieka nuo pirmaujančių šalių keliose srityse, vertinant pagal pagrindinių lyginamųjų ekonominės veiklos rodiklių struktūrinius komponentus (pvz., sutarčių vykdymo užtikrinimo, nuosavybės registravimo, nemokumo problemų sprendimo ir kt.);

(7)

bankų sektorius tebėra pakankamai kapitalizuotas, tačiau ir toliau patiria sunkumų, susijusių su žemu pelningumo lygiu ir didelėmis neveiksnių pozicijų sankaupomis; ryšiai su valstybe taip pat išlieka stiprūs. 2018 m. kovo mėn. pabaigoje neveiksnių pozicijų tebebuvo labai daug: jos sudarė 92,4 mlrd. EUR arba 48,5 % visų balansinių pozicijų. Graikija priėmė pagrindinius teisės aktus, susijusius su Europos stabilumo mechanizmo finansine pagalba, kuriais siekiama palengvinti bankų balansų tvarkymą, tačiau reikės nuolatinių pastangų, kad neveiksnių pozicijų santykis būtų sumažintas iki tvaraus lygio, o finansų įstaigoms būtų sudarytos sąlygos visą laiką vykdyti tarpininkavimo ir rizikos valdymo funkciją. Be to, egzistuoja kapitalo kontrolės švelninimo veiksmų planas, kuriuo siekiama atkurti indėlininkų pasitikėjimą. Nors tam tikros kapitalo kontrolės priemonės sušvelnintos, remiantis sutartais kriterijais darbą reikėtų tęsti;

(8)

nuo 2010 m. Graikijai buvo užkirstas kelias skolintis finansų rinkoje; 2017 m. liepos mėn. išleidusi vyriausybės obligacijas ji pamažu atgauna galimybę patekti į rinką. Vis dėlto finansų rinkų kintamumo sąlygomis Graikijos obligacijų pajamingumas išlieka didelis, palyginti su kitomis euro zonos valstybėmis narėmis, o Graikijos skolinimosi sąlygos tebėra nestabilios, atsižvelgiant į išorės ekonominę riziką. Todėl reikia daugiau pastangų siekiant užtikrinti nuolatines stabilias sąlygas valstybei patekti į rinką;

(9)

atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija daro išvadą, kad Graikijai ir toliau kyla su finansiniu stabilumu susijusi rizika, kuri, jei pasireikštų, galėtų turėti neigiamą šalutinį poveikį kitoms euro zonos valstybėms narėms. Jei koks nors šalutinis poveikis pasireikštų, jis galėtų būti netiesioginis, t. y. paveiktų investuotojų pasitikėjimą ir kartu bankų ir valstybių refinansavimo išlaidas kitose euro zonos valstybėse narėse;

(10)

2018 m. birželio 22 d. Euro grupė politiniu lygmeniu susitarė įgyvendinti papildomas priemones skolos tvarumui užtikrinti. Graikijos valdžios sektoriaus skola didelė: 2017 m. pabaigoje ji sudarė 178,6 % bendrojo vidaus produkto. Graikija jau pasinaudojo dosnia finansine Europos partnerių parama, teikiama lengvatinėmis sąlygomis, o 2012 m. ir vėliau 2017 m. pagal Europos stabilumo mechanizmą buvo nustatytos konkrečios priemonės skolos tvarumui padidinti. 2018 m. birželio mėn. skolos tvarumo analizė, kurią parengė Komisija, palaikydama ryšius su Europos Centriniu Banku ir bendradarbiaudama su Europos stabilumo mechanizmu, parodė, kad nesiėmus papildomų priemonių kiltų didelė rizika skolos tvarumui, nes pagal prognozę Graikijos bendrieji finansavimo poreikiai ilguoju laikotarpiu turėtų viršyti 20 % bendrojo vidaus produkto – Euro grupės nustatytą ribą, pagal kurią būtų vertinama rizika skolos tvarumui. Tuo pagrindu 2018 m. birželio 22 d. Euro grupė susitarė, be kita ko, dėl šių priemonių: vidutinių svertinių terminų pratęsimas dar 10 metų, palūkanų ir amortizacijos atidėjimas dar 10 metų ir kitų skolos priemonių įgyvendinimas. Prognozuojama, kad kartu su 15 000 mln. EUR išmoka, dėl kurios pinigų rezervas turėtų patenkinti valstybės skolos finansavimo poreikius maždaug 22 mėnesius po programos pabaigos, tos priemonės, remiantis Komisijos pagrindinėmis prielaidomis, turėtų būti pakankamos siekiant užtikrinti, kad skola būtų tvari ir kad bendrieji finansavimo poreikiai neviršytų 20 % bendrojo vidaus produkto iki 2060 m. Pagal nepalankųjį scenarijų vidutinio laikotarpio priemonės, dėl kurių susitarė Euro grupė, tam tikrą laiką turėtų teigiamą poveikį skolos tvarumui ir užtikrintų, kad bendrieji finansavimo poreikiai liktų mažesni už sutartas ribas iki 2036 m. Euro grupė susitarė Europos finansinio stabilumo fondo lengvatinio laikotarpio pabaigoje 2032 m. peržiūrėti, ar reikia papildomų skolos priemonių užtikrinti, kad būtų įgyvendinti sutarti bendrųjų finansavimo poreikių tikslai, jeigu laikomasi Europos Sąjungos fiskalinės sistemos, ir, jei reikia, imtis atitinkamų veiksmų;

(11)

nepaisant to, vidutiniu laikotarpiu Graikija turi ir toliau imtis priemonių sunkumų šaltiniams arba potencialiems šaltiniams pašalinti ir įgyvendinti struktūrines reformas patikimam ir tvariam ekonomikos atsigavimui paremti, atsižvelgdama į tam tikrų iš praeities likusių veiksnių poveikį. Šie veiksniai, be kita ko, yra didelis ir užsitęsęs nuosmukis per krizę, Graikijos skolos naštos dydis, finansų sektoriaus pažeidžiamumas, vis dar palyginti stiprios finansų sektoriaus ir Graikijos viešųjų finansų tarpusavio sąsajos, be kita ko, valstybės nuosavybės forma, rizika, kad didelė įtampa bet kuriame iš tų sektorių gali išplisti į kitas valstybes nares, taip pat euro zonos valstybėms narėms kylanti rizika dėl Graikijos valstybės skolos;

(12)

tuo tikslu Graikija įsipareigojo Euro grupei tęsti ir užbaigti visas priimtas pagrindines reformas, susijusias su Europos stabilumo mechanizmo finansine pagalba, ir užtikrinti, kad būtų išlaikyti pagal finansinės pagalbos programas priimtų svarbių reformų tikslai;

(13)

Graikija taip pat įsipareigojo įgyvendinti konkrečius veiksmus šiose srityse: fiskalinės, įskaitant struktūrinę, politikos, socialinės gerovės, finansinio stabilumo, darbo ir produktų rinkų, privatizavimo ir viešojo administravimo. Tie konkretūs veiksmai, išdėstyti 2018 m. birželio 22 d. Euro grupės pareiškimo priede, padės pašalinti potencialius ekonominių sunkumų šaltinius;

(14)

siekiant pašalinti likutinę riziką ir stebėti, kaip vykdomi tuo tikslu prisiimti įsipareigojimai, būtina ir tinkama Graikijai taikyti griežtesnę priežiūrą pagal Reglamento (ES) Nr. 472/2013 2 straipsnio 1 dalį;

(15)

su Graikija buvo oficialiai pasikonsultuota, taip pat 2018 m. liepos 4 d. nusiųstu oficialiu raštu, ir jai suteikta galimybė išreikšti nuomonę dėl Komisijos vertinimo. 2018 m. liepos 6 d. atsakyme Graikija sutiko su Komisijos atliktu šaliai kylančių ekonominių iššūkių, kurie yra pagrindas pradėti griežtesnę priežiūrą, vertinimu;

(16)

Graikija ir toliau gaus techninę paramą pagal Struktūrinių reformų rėmimo programą (kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2017/825 (7)), kuri skiriama reformoms rengti ir įgyvendinti, taip pat pagrindinėms reformoms tęsti ir užbaigti vykdant politinius įsipareigojimus, stebimus taikant griežtesnę priežiūrą;

(17)

vykdydama griežtesnę priežiūrą Komisija ketina glaudžiai bendradarbiauti su Europos stabilumo mechanizmu pagal jo išankstinio perspėjimo sistemą,