1.8.2018

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 195/3

Europos Sąjungos ir Norvegijos Karalystės

SUSITARIMAS

dėl administracinio bendradarbiavimo, kovos su sukčiavimu ir reikalavimų vykdymo pridėtinės vertės mokesčio srityje

EUROPOS SĄJUNGA (toliau – Sąjunga)

NORVEGIJOS KARALYSTĖ (toliau – Norvegija)

(toliau – Susitariančiosios Šalys),

NORĖDAMOS užtikrinti tinkamą pridėtinės vertės mokesčio (PVM) nustatymą, apskaičiavimą ir surinkimą ir PVM reikalavimų vykdymą, taip pat išvengti dvigubo apmokestinimo ar neapmokestinimo ir kovoti su sukčiavimu PVM,

ŽINODAMOS, kad kovojant su tarpvalstybiniu sukčiavimu PVM ir vengimu jį mokėti reikalingas glaudus kompetentingų institucijų, atsakingų už tos srities teisės aktų taikymą, bendradarbiavimas,

PRIPAŽINDAMOS, kad tarpvalstybiniam sukčiavimui PVM ir vengimui jį mokėti būdinga tam tikra specifika ir mechanizmai, kuriais jie skiriasi nuo kitų rūšių mokestinio sukčiavimo, ir todėl ragindamos nustatyti specialias teisines administracinio bendradarbiavimo, visų pirma abipusių informacijos mainų, priemones,

SIEKDAMOS prisidėti prie tinklo „Eurofisc“ vykdomų tikslinės informacijos mainų kovos su tarpvalstybiniu sukčiavimu PVM srityje, laikydamosi pagal Susitarimą nustatytų apribojimų,

ŽINODAMOS, kad pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 95/46/EB (1) dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo visos Susitariančiosios Šalys, įskaitant dalyvaujančias tinklo „Eurofisc“ veikloje, turėtų taikyti konfidencialumo ir asmens duomenų apsaugos taisykles,

KADANGI veiksmingai įvertinti, ar telekomunikacijų, transliavimo ir elektroninėmis priemonėmis teikiamos paslaugos tinkamai apmokestinamos PVM, galima tik bendradarbiaujant tarptautiniu mastu,

ATSIŽVELGDAMOS į tai, kad Sąjunga ir Norvegija yra kaimyninės Susitariančiosios Šalys, dinamiškos prekybos partnerės ir Europos ekonominės erdvės susitarimo (toliau – EEE susitarimas), kurio tikslas – skatinti nuolatinį ir subalansuotą susitariančiųjų šalių prekybos ir ekonominių santykių stiprinimą, taikant vienodas konkurencijos sąlygas ir laikantis tų pačių taisyklių tam, kad būtų sukurta vientisa Europos ekonominė erdvė, Šalys,

PRIPAŽINDAMOS, kad EEE susitarimas mokesčių klausimams nėra taikomas, tačiau Sąjunga ir Norvegija yra suinteresuotos bendradarbiauti, kad būtų užtikrintas veiksmingesnis PVM taikymas ir prievolių vykdymas,

SUSITARĖ:

I ANTRAŠTINĖ DALIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Tikslas

Šio Susitarimo tikslas – nustatyti Sąjungos valstybių narių ir Norvegijos administracinio bendradarbiavimo sistemą siekiant sudaryti sąlygas institucijoms, atsakingoms už PVM teisės aktų taikymą, padėti viena kitai užtikrinti, kad tų teisės aktų būtų laikomasi, ir apsaugoti PVM pajamas.

2 straipsnis

Taikymo sritis

1. Šiame Susitarime nustatomos bendradarbiavimo taisyklės ir procedūros, siekiant:

a)	keistis visa informacija, kuri gali padėti teisingai apskaičiuoti PVM, stebėti, ar jis teisingai taikomas, ir kovoti su sukčiavimu PVM;

vykdyti:

i)	su PVM susijusius reikalavimus;

ii)

su i papunktyje nurodytais reikalavimais susijusių administracinių nuobaudų, baudų, mokesčių ir papildomų mokesčių, kuriuos nustato administracinės institucijos, kompetentingos nustatyti PVM arba vykdyti su juo susijusius administracinius tyrimus, arba tų administracinių institucijų prašymu patvirtina administracinės ar teisminės įstaigos, išieškojimą;

iii)	su i ir ii papunkčiuose nurodytais reikalavimais susijusių palūkanų ir išlaidų susigrąžinimą.

2. Šis Susitarimas neturi įtakos Sąjungos valstybių narių administracinio bendradarbiavimo, kovos su sukčiavimu ir pagalbos vykdant reikalavimus PVM srityje taisyklių taikymui.

3. Šis Susitarimas neturi įtakos savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose taisyklių taikymui.

3 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame Susitarime vartojamų terminų apibrėžtys:

a) PVM– Sąjungos pridėtinės vertės mokestis pagal 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvą 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (2) ir Norvegijos pridėtinės vertės mokestis pagal 2009 m. birželio 19 d. Norvegijos pridėtinės vertės mokesčio įstatymą Nr. 58;

b) valstybė– Sąjungos valstybė narė arba Norvegija;

c) valstybės– Sąjungos valstybės narės ir Norvegija;

d) trečioji šalis– šalis, kuri nėra Sąjungos valstybė narė ar Norvegija;

e) kompetentinga institucija– institucija, paskirta pagal 4 straipsnio 1 dalį;

f) centrinė ryšių palaikymo tarnyba– pagal 4 straipsnio 2 dalį paskirta tarnyba, kurios pagrindinė pareiga palaikyti ryšius taikant II ar III antraštines dalis;

g) ryšių palaikymo skyrius– įstaiga, išskyrus centrinę ryšių palaikymo tarnybą, pagal 4 straipsnio 3 dalį paskirta prašyti suteikti savitarpio pagalbą arba ją teikti pagal II arba III antraštinę dalį;

h) kompetentingas pareigūnas– pagal 4 straipsnio 4 dalį paskirtas pareigūnas, galintis tiesiogiai keistis informacija pagal II antraštinę dalį;

i) besikreipiančioji institucija– centrinė ryšių palaikymo tarnyba, ryšių palaikymo skyrius arba kompetentingas pareigūnas, kuris kompetentingos institucijos vardu prašo suteikti pagalbą pagal II antraštinę dalį;

j) prašančioji institucija– valstybės centrinė ryšių palaikymo tarnyba arba ryšių palaikymo skyrius, kuris teikia prašymą pagal III antraštinę dalį;

k) institucija, į kurią kreipiamasi,– centrinė ryšių palaikymo tarnyba, ryšių palaikymo skyrius arba – jei tai susiję su bendradarbiavimu pagal II antraštinę dalį – kompetentingas pareigūnas, kuris gauna besikreipiančiosios institucijos arba prašančiosios institucijos prašymą;

l) asmuo–

i)	fizinis asmuo;

ii)	juridinis asmuo;

iii)	jeigu tai numatyta galiojančiuose teisės aktuose – asmenų susivienijimas, pripažįstamas galinčiu atlikti teisinius veiksmus, tačiau neturintis juridinio asmens teisinio statuso;

iv)	visi kiti bet kokio pobūdžio ir formos teisiniai vienetai, turintys juridinio asmens statusą arba jo neturintys, kuriems taikomas PVM arba kurie turi vykdyti 2 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytus reikalavimus;

m) Jungtinis komitetas– komitetas, atsakingas už tinkamo šio Susitarimo veikimo ir įgyvendinimo užtikrinimą pagal 41 straipsnį;

n) administracinis tyrimas– bet kokia kontrolė, patikrinimai ir kiti veiksmai, kurių vykdydamos savo pareigas imasi valstybės, kad užtikrintų tinkamą PVM teisės aktų taikymą;

o) spontaniniai mainai– nesistemingas informacijos perdavimas bet kuriuo metu kitai valstybei be išankstinio prašymo;

p) automatiniai mainai– sistemingas iš anksto apibrėžtos informacijos perdavimas kitai valstybei be išankstinio prašymo;

q) vienalaikis patikrinimas– suderintas vieno ar daugiau susijusių apmokestinamųjų asmenų mokestinių prievolių patikrinimas, kurį organizuoja dvi arba daugiau valstybių narių, turinčių bendrų ar vienas kitą papildančių interesų;

r) elektroninėmis priemonėmis– naudojantis elektronine duomenų apdorojimo (įskaitant skaitmeninį suspaudimą) ir laikymo įranga, taip pat tinklais, radijo ryšiu, optinėmis technologijomis ar kitomis elektromagnetinėmis priemonėmis;

s) CCN/CSI tinklas– Sąjungos sukurta bendra platforma, pagrįsta bendruoju ryšių tinklu (CCN) ir bendrąja sistemų sąsaja (CSI), kad būtų užtikrintas kompetentingų institucijų duomenų mokesčių srityje perdavimas elektroninėmis priemonėmis;

t) telekomunikacijų paslaugos, radijo ir televizijos transliavimo paslaugos ir elektroninėmis priemonėmis teikiamos paslaugos– paslaugos, apibrėžtos Tarybos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 282/2011 (3), kuriuo nustatomos Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos įgyvendinimo priemonės, 6a, 6b ir 7 straipsniuose.

4 straipsnis

Organizavimas

1. Kiekviena valstybė paskiria kompetentingą instituciją, atsakingą už šio Susitarimo taikymą.

2. Kiekviena valstybė paskiria:

a)	vieną centrinę ryšių palaikymo tarnybą, kurios pagrindinė pareiga – taikyti šio Susitarimo II antraštinę dalį, ir

b)	vieną centrinę ryšių palaikymo tarnybą, kurios pagrindinė pareiga – taikyti šio Susitarimo III antraštinę dalį.

3. Kiekviena kompetentinga institucija gali tiesiogiai paskirti arba įgalioti:

a)	ryšių skyrius tiesiogiai keistis informacija pagal šio Susitarimo II antraštinę dalį;

b)	ryšių skyrius prašyti suteikti savitarpio pagalbą arba ją teikti pagal šio Susitarimo III antraštinę dalį, atsižvelgiant į savo konkrečią teritorinę ar veiklos vykdymo kompetenciją.

4. Kiekviena kompetentinga institucija gali tiesiogiai paskirti arba įgalioti kompetentingus pareigūnus, kurie gali tiesiogiai keistis informacija pagal šio Susitarimo II antraštinę dalį.

5. Centrinės ryšių palaikymo tarnybos nuolat atnaujina ryšių palaikymo skyrių ir kompetentingų pareigūnų sąrašą ir jį pateikia kitoms centrinėms ryšių palaikymo tarnyboms.

6. Ryšių palaikymo skyrius arba kompetentingas pareigūnas, siųsdamas arba gavęs pagalbos prašymą pagal šį Susitarimą, apie tai informuoja centrinę ryšių palaikymo tarnybą.

7. Centrinė ryšių palaikymo tarnyba, ryšių palaikymo skyrius ar kompetentingas pareigūnas, gavęs savitarpio pagalbos prašymą, kuriam patenkinti reikia imtis jo kompetencijai nepriklausančių veiksmų, šį prašymą nedelsdamas perduoda kompetentingai centrinei ryšių palaikymo tarnybai ar ryšių palaikymo skyriui ir apie tai informuoja besikreipiančiąją arba prašančiąją instituciją. Tokiu atveju 8 straipsnyje nustatytas laikotarpis prasideda kitą dieną po pagalbos prašymo perdavimo kompetentingai centrinei ryšių palaikymo tarnybai arba kompetentingam ryšių palaikymo skyriui.

8. Per vieną mėnesį nuo šio Susitarimo pasirašymo dienos kiekviena valstybė praneša Europos Komisijai apie šio Susitarimo tikslais paskirtą kompetentingą instituciją ir nedelsdama – apie visus su ja susijusius pasikeitimus. Europos Komisija kompetentingų institucijų sąrašą nuolat atnaujina ir pateikia Jungtiniam komitetui.

5 straipsnis

Susitarimas dėl paslaugų lygio

Laikantis Jungtinio komiteto nustatytos procedūros, sudaromas susitarimas dėl paslaugų lygio, kuriuo užtikrinama ryšių ir informacijos mainų sistemų veikimui užtikrinti teiktinų paslaugų techninė kokybė ir kiekybė.

6 straipsnis

Konfidencialumas ir asmens duomenų apsauga

1. Bet kokia pagal šį Susitarimą valstybės gauta informacija laikoma konfidencialia ir saugoma taip, kaip pagal tos valstybės teisę gauta informacija, ir tiek, kiek to reikia asmens duomenims apsaugoti pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 95/46/EB ir apsaugos priemones, kurias informaciją teikianti valstybė gali nurodyti kaip reikalaujamas pagal jos teisę.

2. Tokia informacija gali būti atskleista su PVM įstatymų taikymu susijusiems asmenims ar institucijoms (įskaitant teismus ir administracinius ar priežiūros įstaigas), siekiant užtikrinti tinkamą PVM apskaičiavimą ir vykdymo užtikrinimo priemonių, įskaitant PVM reikalavimų vykdymo ar atsargumo priemones, taikymą.

3. 1 dalyje nurodyta informacija taip pat gali būti naudojama atliekant apskaičiavimą ir užtikrinant vykdymą, įskaitant kitų mokesčių ir privalomų socialinio draudimo įmokų išieškojimą. Jei apsikeitus informacija paaiškėja arba ji padeda įrodyti, kad buvo pažeista mokesčių teisė, ta informacija taip pat galima pasinaudoti taikant administracines ar baudžiamąsias sankcijas. Informaciją gali naudoti tik 2 dalyje minėti asmenys arba institucijos ir tik šioje dalyje ankstesniuose sakiniuose nurodytais tikslais. Jie gali ją atskleisti viešuosiuose teismo posėdžiuose arba teismui priimant sprendimus.

4. Nepaisydama 1 ir 2 dalių, informaciją teikianti valstybė, remdamasi pagrįstu prašymu, leidžia informaciją gaunančiai valstybei naudoti ją kitais, nei 2 straipsnio 1 dalyje nurodyti, tikslais, jeigu panašiais tikslais ją galima naudoti pagal informaciją teikiančios valstybės teisės aktus. Institucija, į kurią kreipiamasi, tokį prašymą per vieną mėnesį priima arba atmeta.

5. Pagal šį Susitarimą teikiant pagalbą valstybės gautos ataskaitos, pranešimai ir visi kiti dokumentai arba patvirtintos tikros jų kopijos ar išrašai iš jų toje valstybėje gali būti naudojami kaip įrodymai tokiu pačiu pagrindu kaip panašūs dokumentai, kuriuos pateikė kita tos valstybės institucija.

6. Viena valstybė, gavusi kitos valstybės informaciją, ją gali perduoti kitai valstybei, jei gauna išankstinį pirmą kartą informaciją pateikusios kompetentingos institucijos leidimą. Pirmą kartą informaciją pateikusi valstybė per dešimt darbo dienų nuo valstybės pranešimo apie jos ketinimą pasidalyti informacija gavimo dienos gali tokiam dalijimuisi informacija paprieštarauti.

7. Pagal šį Susitarimą gautą informaciją valstybės gali perduoti trečiosioms šalims, jei laikosi šių sąlygų:

informacija perduodama laikantis perduodančiosios valstybės nacionalinės teisės aktų, kuriais įgyvendinamas Direktyvos 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo 25 straipsnis, visų pirma jo nuostatos dėl tinkamo apsaugos, kurią suteikia susijusi trečioji šalis, lygio;

b)	pirmą kartą informaciją pateikusi kompetentinga institucija sutiko su tokiu perdavimu;

c)	informaciją perduoti leidžiama informaciją perduodančios valstybės ir tos konkrečios trečiosios šalies pagalbos susitarimais.

8. Valstybė, gavusi informaciją iš trečiosios šalies, gali ja keistis su valstybėmis, jei tai leidžiama su ta konkrečia trečiąja šalimi sudarytais pagalbos susitarimais.

9. Kiekviena valstybė nedelsdama praneša kitoms susijusioms valstybėms apie konfidencialumo pažeidimo ir asmens duomenų apsaugos priemonių netaikymo atvejus, taip pat dėl to pritaikytas sankcijas ir taisomąsias priemones.

10. Europos Komisijos Saugumo akreditacijos tarnybos tinkamai akredituoti asmenys gali susipažinti su šia informacija tik tiek, kiek to reikia CCN/CSI tinklo priežiūros, tvarkymo ir plėtojimo tikslais.

II ANTRAŠTINĖ DALIS

ADMINISTRACINIS BENDRADARBIAVIMAS IR KOVA SU SUKČIAVIMU

1 SKYRIUS

Informacijos mainai pagal prašymą

7 straipsnis

Informacijos mainai ir administraciniai tyrimai

1. Besikreipiančiosios institucijos prašymu institucija, į kurią kreipiamasi, perduoda 2 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytą informaciją, susijusią su konkrečiu atveju ar atvejais.

2. Siekdama perduoti 1 dalyje nurodytą informaciją, institucija, į kurią kreipiamasi, pasirūpina, kad būtų atlikti visi administraciniai tyrimai, reikalingi tokiai informacijai gauti.

3. 1 dalyje nurodytame prašyme gali būti pateiktas pagrįstas prašymas atlikti administracinį tyrimą. Jei institucija, į kurią kreipiamasi, laikosi nuomonės, kad administracinis tyrimas nėra būtinas, ji apie priežastis nedelsdama praneša besikreipiančiajai institucijai.

4. Jei institucija, į kurią kreipiamasi, atsisako atlikti apmokestinamojo asmens deklaruotų sumų, susijusių su valstybėje, kurioje ji yra, įsisteigusio apmokestinamojo asmens tiekiamomis prekėmis ir teikiamomis paslaugomis, nurodytomis priede ir apmokestinamomis valstybėje, kurioje yra besikreipiančioji institucija, administracinį tyrimą, institucija, į kurią kreipiamasi, besikreipiančiajai institucijai bent pateikia dvejų ankstesnių metų datas, kuriomis apmokestinamasis asmuo valstybėje, kurioje yra besikreipiančioji institucija, atitinkamai tiekė prekes ir teikė paslaugas, ir tų prekių bei paslaugų vertę.

5. Siekdama gauti prašomą informaciją arba atlikti prašomą administracinį tyrimą, institucija, į kurią kreipiamasi, arba administracinė institucija, į kurią ji kreipiasi, imasi veiksmų taip, lyg veiktų savo pačios iniciatyva arba kitos savo valstybės institucijos prašymu.

6. Besikreipiančiosios institucijos prašymu institucija, į kurią kreipiamasi, jai perduoda bet kokią jos gautą ar turimą susijusią informaciją ir administracinių tyrimų rezultatus, pateikdama ataskaitas, pranešimus ir bet kokius kitus dokumentus arba patvirtintas tikras jų kopijas ar išrašus iš jų.

7. Originalūs dokumentai pateikiami tik jei tai neprieštarauja valstybėje, kurioje yra institucija, į kurią kreipiamasi, galiojančioms nuostatoms.

8 straipsnis

Informacijos pateikimo terminas

1. Institucija, į kurią kreipiamasi, 7 straipsnyje nurodytą informaciją pateikia kuo greičiau ir ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo prašymo gavimo dienos. Tačiau jei institucija, į kurią kreipiamasi, tą informaciją jau turi, terminas sutrumpinamas iki ne daugiau kaip vieno mėnesio.

2. Kai kuriais ypatingais atvejais institucija, į kurią kreipiamasi, ir besikreipiančioji institucija gali susitarti dėl kitų, nei 1 dalyje numatyti, terminų.

3. Jei institucija, į kurią kreipiamasi, iki 1 ir 2 dalyse nurodytų terminų patenkinti prašymo negali, ji nedelsdama raštu praneša besikreipiančiajai institucijai priežastis ir nurodo laiką, kada ji mano galėsianti jį patenkinti.

2 SKYRIUS

Informacijos mainai be išankstinio prašymo

9 straipsnis

Informacijos mainų tipai

Be išankstinio prašymo informacijos mainai vyksta spontaniškai, kaip nustatyta 10 straipsnyje, arba automatiškai, kaip nustatyta 11 straipsnyje.

10 straipsnis

Spontaniniai informacijos mainai

Vienos valstybės kompetentinga institucija be išankstinio prašymo perduoda kitos valstybės kompetentingai institucijai 2 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytą jai žinomą informaciją, kuri nebuvo perduota pagal 11 straipsnyje nurodytą automatinių mainų procedūrą, jei:

a)	manoma, kad mokesčiai taikomi paskirties valstybėje, o kilmės valstybės pateikta informacija yra reikalinga paskirties valstybės kontrolės sistemos veiksmingumui užtikrinti;

b)	valstybė turi pagrindo manyti, kad kitoje valstybėje yra pažeisti arba tikėtina, kad yra pažeisti PVM teisės aktai;

c)	yra rizika, kad kitoje valstybėje bus nesumokėti mokesčiai.

11 straipsnis

Automatiniai informacijos mainai

1. Informacijos, kuria keičiamasi automatiškai, kategorijas pagal 41 straipsnį nustato Jungtinis komitetas.

2. Valstybė gali nevykdyti automatinių 1 dalyje nurodytos vienos ar kelių kategorijų informacijos mainų, jeigu norint surinkti tokiems mainams reikalingą informaciją reikėtų nustatyti naujų pareigų PVM mokantiems asmenims arba tai valstybei tektų neproporcinga administracinė našta.

3. Apie savo sprendimą, priimtą pagal ankstesnę dalį, kiekviena valstybė raštu praneša Jungtiniam komitetui.

3 SKYRIUS

Kitos bendradarbiavimo formos

12 straipsnis

Administracinis pranešimas

1. Besikreipiančiosios institucijos prašymu institucija, į kurią kreipiamasi, vadovaudamasi pranešimų apie panašius dokumentus pateikimo taisyklėmis, taikomomis valstybėje, kurioje yra institucija, į kurią kreipiamasi, praneša adresatui apie visus besikreipiančiųjų institucijų parengtus dokumentus ir sprendimus, susijusius su PVM teisės aktų taikymu valstybėje, kurioje yra besikreipiančioji institucija.

2. Prašymuose pateikti pranešimą nurodomas dokumento ar sprendimo, apie kuriuos turi būti pranešta, objektas ir adresato vardas ir pavardė (pavadinimas), adresas ir bet kokia kita adresatui identifikuoti reikalinga svarbi informacija.

3. Institucija, į kurią kreipiamasi, nedelsdama informuoja besikreipiančiąją instituciją apie prašymo pateikti pranešimą vykdymą ir visų pirma nurodo pranešimo apie sprendimą ar dokumentą pateikimo adresatui datą.

13 straipsnis

Buvimas administracinėse patalpose ir dalyvavimas administraciniuose tyrimuose

1. Besikreipiančiajai institucijai ir institucijai, į kurią kreipiamasi, sutarus ir laikantis institucijos, į kurią kreipiamasi, nustatytos tvarkos, ši institucija gali leisti besikreipiančiosios institucijos įgaliotiems pareigūnams būti jos patalpose ar bet kurioje kitoje vietoje, kurioje tos institucijos atlieka savo pareigas, siekdama keistis 2 straipsnio 1 dalies a punkte nurodyta informacija. Jei prašoma informacija yra dokumentuose, kuriais gali naudotis institucijos, į kurią kreipiamasi, pareigūnai, besikreipiančiosios institucijos pareigūnams duodamos tų dokumentų kopijos.

2. Besikreipiančiajai institucijai ir institucijai, į kurią kreipiamasi, sutarus ir laikantis institucijos, į kurią kreipiamasi, nustatytos tvarkos, ši institucija gali leisti besikreipiančiosios institucijos įgaliotiems pareigūnams dalyvauti valstybės, kurioje yra institucija, į kurią kreipiamasi, atliekamuose administraciniuose tyrimuose, siekdama keistis 2 straipsnio 1 dalies a punkte nurodyta informacija. Tokius administracinius tyrimus atlieka tik institucijos, į kurią kreipiamasi, pareigūnai. Besikreipiančiosios institucijos pareigūnai nesinaudoja institucijos, į kurią kreipiamasi, pareigūnams suteiktais tikrinimo įgaliojimais. Tačiau jie, institucijos, į kurią kreipiamasi, pareigūnams tarpininkaujant, gali patekti į tas pačias patalpas ir susipažinti su tais pačiais dokumentais, kaip ir tarpininkaujantys pareigūnai, bet siekdami vienintelio tikslo – atlikti administracinį tyrimą.

3. Besikreipiančiosios institucijos pareigūnai, esantys kitoje valstybėje pagal 1 ir 2 dalis, privalo būti bet kuriuo metu pasirengę pateikti raštišką įgaliojimą, kuriame būtų nurodyta jų tapatybė ir oficialios pareigos.

14 straipsnis

Vienalaikiai patikrinimai

1. Valstybės gali sutarti atlikti vienalaikius patikrinimus, jei jos mano, kad tokie patikrinimai yra veiksmingesni už tik vienos valstybės atliekamus patikrinimus.

2. Valstybė savarankiškai nustato apmokestinamuosius asmenis, kurių vienalaikį patikrinimą ji ketina pasiūlyti atlikti. Tos valstybės kompetentinga institucija praneša kitos susijusios valstybes kompetentingai institucijai apie atvejus, kuriais siūloma atlikti vienalaikį patikrinimą. Ji, jei įmanoma, nurodo savo pasirinkimo motyvus, pateikdama informaciją, kuria remdamasi priėmė tokį sprendimą. Ji nurodo laikotarpį, per kurį toks patikrinimas turėtų būti atliktas.

3. Kompetentinga institucija, gavusi pasiūlymą atlikti vienalaikį patikrinimą, iš esmės per dvi savaites, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pasiūlymo gavimo institucijai partnerei pateikia savo sutikimą arba praneša apie savo motyvuotą atsisakymą.

4. Kiekviena susijusi kompetentinga institucija paskiria atstovą, atsakingą už patikrinimo veiksmų priežiūrą ir koordinavimą.

4 SKYRIUS

Tinklas „Eurofisc“

15 straipsnis

Norvegijos dalyvavimas tinklo „Eurofisc“ veikloje

1. Siekiant skatinti daugiašalį bendradarbiavimą ir sudaryti jam palankesnes sąlygas kovojant su sukčiavimu PVM, Norvegija kviečiama šiame skyriuje nustatytomis sąlygomis dalyvauti tinklo „Eurofisc“, nustatyto Tarybos reglamento (ES) Nr. 904/2010 (4) dėl administracinio bendradarbiavimo ir kovos su sukčiavimu pridėtinės vertės mokesčio srityje X skyriuje, veikloje.

2. Norvegijai dalyvaujant tinklo „Eurofisc“ veikloje, vienos valstybės kompetentingos institucijos paskirtiems tinklo „Eurofisc“ ryšių palaikymo pareigūnams nesuteikiama teisė naudotis kitos valstybės duomenų bazėmis.

16 straipsnis

Tinklo „Eurofisc“ ryšių palaikymo pareigūnai

1. Norvegijos kompetentinga institucija paskiria bent vieną tinklo „Eurofisc“ ryšių palaikymo pareigūną, atsakingą už informacijos mainus tinklo „Eurofisc“ veiklos srityse, kuriose dalyvauja Norvegija.

2. Tinklo „Eurofisc“ ryšių palaikymo pareigūnai yra kompetentingi pareigūnai, nurodyti 4 straipsnio 4 dalyje. Jie lieka atskaitingi tik savo nacionalinėms administracijoms.

3. Tinklo „Eurofisc“ Norvegijos ryšių palaikymo pareigūnai neskiriami veiklos sričių koordinatoriais ar tinklo „Eurofisc“ pirmininku ir nedalyvauja jokioje tinklo „Eurofisc“ darbo tvarkos taisyklėse nustatytoje balsavimo procedūroje.

5 SKYRIUS

Bendrosios nuostatos

17 straipsnis

Informacijos mainų sąlygos

1. Institucija, į kurią kreipiamasi, besikreipiančiajai institucijai pateikia 2 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytą informaciją arba 12 straipsnyje nurodytą administracinį pranešimą, jei:

a)	besikreipiančiosios institucijos pateiktų prašymų suteikti informacijos skaičius ir pobūdis tai institucijai, į kurią kreipiamasi, nesudaro neproporcingos administracinės naštos;

b)	besikreipiančioji institucija išnaudojo įprastinius informacijos šaltinius, kuriais tomis aplinkybėmis ji būtų galėjusi pasinaudoti, kad gautų prašomą informaciją, nerizikuodama, kad kils sunkumų pasiekti pageidaujamą tikslą.

2. Šiuo Susitarimu neįpareigojama atlikti tyrimų ar suteikti informacijos apie tam tikrą atvejį, jei pagal valstybės, kuri turėtų suteikti informaciją, įstatymus ar administracinę praktiką tai valstybei neleidžiama atlikti tokių tyrimų arba rinkti tokios informacijos ar ja naudotis savo tikslais.

3. Institucija, į kurią kreipiamasi, gali atsisakyti suteikti informaciją, jei besikreipiančioji institucija panašios informacijos negali suteikti dėl teisinių priežasčių. Institucija, į kurią kreipiamasi, apie atsisakymo motyvus praneša Jungtiniam komitetui.

4. Pateikti informaciją gali būti atsisakyta tuo atveju, jei dėl to būtų atskleista komercinė, pramoninė ar profesinė paslaptis, komercinis procesas arba informacija, kurios atskleidimas prieštarautų viešajai tvarkai.

5. 2, 3 ir 4 dalys jokiu būdu negali būti aiškinamos taip, kad institucijai, į kurią kreipiamasi, leidžiama atsisakyti pateikti informaciją tik todėl, kad šią informaciją turi bankas, kita finansų įstaiga, paskirtasis asmuo, įgaliotasis agentas ar patikėtinis, arba todėl, kad ji susijusi su juridinio asmens nuosavybės dalies turėjimu.

6. Institucija, į kurią kreipiamasi, besikreipiančiąją instituciją informuoja apie atsisakymo patenkinti pagalbos prašymą motyvus.

18 straipsnis

Grįžtamoji informacija

Jei kompetentinga institucija pateikia informaciją pagal 7 arba 10 straipsnius, ji gali paprašyti informaciją gavusios kompetentingos institucijos pateikti su ta informacija susijusią grįžtamąją informaciją. Jei toks prašymas pateikiamas, informaciją gavusi kompetentinga institucija, nepažeisdama jos valstybėje taikytinų mokesčių slaptumo ir duomenų apsaugos taisyklių, kuo greičiau pateikia grįžtamąją informaciją su sąlyga, kad tai jai nesudaro neproporcingos administracinės naštos.

19 straipsnis

Kalba

Pagalbos prašymai, įskaitant prašymus pateikti pranešimą, ir prie jų pridedami dokumentai parengiami institucijos, į kurią kreipiamasi, ir besikreipiančiosios institucijos sutarta kalba.

20 straipsnis

Statistiniai duomenys

Iki kiekvienų metų birželio 30 d. Susitariančiosios Šalys Jungtiniam komitetui elektroninėmis priemonėmis pateikia statistinių duomenų apie šios antraštinės dalies taikymą sąrašą.

21 straipsnis

Standartinės formos ir informavimo priemonės

1. Visa informacija pagal 7, 10, 11, 12 ir 18 straipsnius ir statistiniai duomenys pagal 20 straipsnį teikiami naudojant 41 straipsnio 2 dalies d punkte nurodytą standartinę formą.

2. Jei įmanoma, standartinės formos perduodamos elektroninėmis priemonėmis.

3. Jei prašymas pateikiamas naudojant ne tik elektronines sistemas, institucija, į kurią kreipiamasi, nedelsdama ir, bet kuriuo atveju, ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo prašymo gavimo jo gavimą patvirtina elektroninėmis priemonėmis.

4. Jei institucija gauna prašymą ar informaciją, kurie yra skirti ne jai, ji nedelsdama ir, bet kuriuo atveju, ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo prašymo ar informacijos gavimo elektroninėmis priemonėmis nusiunčia pranešimą siuntėjui.

III ANTRAŠTINĖ DALIS

PAGALBA VYKDANT REIKALAVIMUS

1 SKYRIUS

Informacijos mainai

22 straipsnis

Prašymas suteikti informacijos

1. Prašančiosios institucijos prašymu institucija, į kurią kreipiamasi, pateikia visą informaciją, kuri, kaip numatoma, yra svarbi prašančiajai institucijai vykdant 2 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytus reikalavimus.

Siekdama suteikti tą informaciją, institucija, į kurią kreipiamasi, pasirūpina, kad būtų atlikti visi tai informacijai gauti reikalingi administraciniai tyrimai.

2. Institucija, į kurią kreipiamasi, neprivalo pateikti informacijos:

a)	kurios ji negalėtų gauti siekdama savo vardu vykdyti panašaus pobūdžio reikalavimus;

b)	kurią pateikus būtų atskleistos komercinės, pramoninės arba profesinės paslaptys

c)	kurią atskleidus galėtų būti pakenkta valstybės, kurioje yra institucija, į kurią kreipiamasi, saugumui arba būtų prieštaraujama jos viešajai tvarkai.

3. Jokiu būdu nelaikoma, kad 2 dalimi leidžiama institucijai, į kurią kreipiamasi, atsisakyti suteikti informaciją tik todėl, kad šią informaciją turi bankas, kita finansų įstaiga, paskirtasis asmuo, įgaliotasis agentas ar patikėtinis, arba todėl, kad ji susijusi su asmens nuosavybės dalies turėjimu.

4. Institucija, į kurią kreipiamasi, prašančiąją instituciją informuoja apie atsisakymo patenkinti prašymą suteikti informaciją motyvus.

23 straipsnis

Informacijos mainai be išankstinio prašymo

Jei mokesčių ar muitų grąžinimas yra susijęs su kitoje valstybėje, kurios teritorijoje taikomas šis Susitarimas, įsisteigusiu ar reziduojančiu asmeniu, valstybė, iš kurios turi būti atliktas grąžinimas, apie numatomą gražinimą gali pranešti įsisteigimo ar rezidavimo vietos valstybei.

24 straipsnis

Buvimas administracinėse patalpose ir dalyvavimas administraciniuose tyrimuose

1. Siekiant skatinti šioje antraštinėje dalyje numatytą savitarpio pagalbą, prašančiajai institucijai ir institucijai, į kurią kreipiamasi, sutarus ir laikantis institucijos, į kurią kreipiamasi, nustatytos tvarkos, prašančiosios institucijos įgalioti pareigūnai gali:

a)	būti patalpose, kuriose valstybės, į kurią kreipiamasi, pareigūnai atlieka savo pareigas;

b)	dalyvauti administraciniuose tyrimuose, kurie atliekami valstybės, į kurią kreipiamasi, teritorijoje;

c)	padėti valstybės, į kurią kreipiamasi, kompetentingiems pareigūnams teismo proceso toje valstybėje metu.

2. Jeigu tai leidžiama pagal valstybėje, į kurią kreipiamasi, taikytinus teisės aktus, 1 dalies b punkte nurodytame susitarime gali būti numatyta, kad prašančiosios institucijos pareigūnai gali apklausti asmenis ir nagrinėti įrašus.

3. Prašančiosios institucijos įgalioti pareigūnai, kurie naudojasi 1 ir 2 dalyse numatyta galimybe, privalo būti bet kuriuo metu pasirengę pateikti raštišką įgaliojimą, kuriame būtų nurodyta jų tapatybė ir oficialios pareigos.

2 SKYRIUS

Pagalba pranešant apie dokumentus

25 straipsnis

Prašymas pranešti apie tam tikrus su reikalavimais susijusius dokumentus

1. Prašančiosios institucijos prašymu institucija, į kurią kreipiamasi, praneša adresatui apie visus (be kita ko, teisminio pobūdžio) dokumentus, kuriuos parengė valstybė, kurioje yra prašančioji institucija, ir kurie yra susiję su reikalavimu, nurodytu 2 straipsnio 1 dalies b punkte, arba jo vykdymu.

Prašymas pateikti pranešimą pateikiamas kartu su standartine forma, kurioje nurodoma bent ši informacija:

a)	adresato vardas ir pavardė (pavadinimas), adresas ir kiti adresatui identifikuoti svarbūs duomenys;

b)	pranešimo tikslas ir laikotarpis, per kurį pranešimas turėtų būti pateiktas;

c)	pridedamo dokumento apibūdinimas ir susijusio reikalavimo pobūdis ir suma;

pavadinimas, adresas ir kiti kontaktiniai duomenys, susiję su:

i)	už pridedamą dokumentą atsakinga įstaiga, o jei tai kita įstaiga,

ii)	įstaiga, kurioje galima gauti daugiau informacijos apie dokumentą, apie kurį pranešta, arba galimybes užginčyti mokėjimo prievolę.

2. Prašančioji institucija paprašo pateikti pranešimą pagal šį straipsnį tik jei ji negali pateikti pranešimo pagal pranešimo apie susijusį dokumentą pateikimo savo valstybėje taisykles arba kai dėl tokio pranešimo kiltų neproporcingai didelių sunkumų.

3. Institucija, į kurią kreipiamasi, nedelsdama praneša prašančiajai institucijai apie visus veiksmus, kurių imtasi jos prašymui pateikti pranešimą patenkinti, ir visų pirma nurodo pranešimo apie dokumentą pateikimo adresatui datą.

26 straipsnis

Pranešimo priemonės

1. Institucija, į kurią kreipiamasi, užtikrina, kad pranešimas valstybėje, į kurią kreipiamasi, būtų pateikiamas pagal taikytinus nacionalinius įstatymus, kitus teisės aktus ir administracinę praktiką.

2. 1 dalis neturi poveikio jokios kitos formos pranešimui, kurį prašančiosios valstybės kompetentinga institucija pateikia pagal toje valstybėje galiojančias taisykles.

Prašančiojoje valstybėje įsteigta kompetentinga institucija gali kitoje valstybėje, kurios teritorijoje taikomas šis Susitarimas, esančiam asmeniui apie bet kokį dokumentą pranešti tiesiogiai registruotu arba elektroniniu paštu.

3 SKYRIUS

Reikalavimo vykdymo ar prevencinės priemonės

27 straipsnis

Prašymas vykdyti reikalavimą

1. Prašančiosios institucijos prašymu institucija, į kurią kreipiamasi, vykdo reikalavimus turėdama dokumentą, kuriuo leidžiama užtikrinti jų vykdymą valstybėje, kurioje yra prašančioji institucija.

2. Gavusi bet kokios svarbios informacijos apie dalyką, dėl kurio buvo pateiktas prašymas vykdyti reikalavimą, prašančioji institucija ją nedelsdama perduoda institucijai, į kurią kreipiamasi.

28 straipsnis

Prašymo vykdyti reikalavimą sąlygos

1. Prašančioji institucija negali teikti prašymo vykdyti reikalavimą, jeigu reikalavimas ir (arba) dokumentas, kuriuo leidžiama užtikrinti jo vykdymą yra užginčijami valstybėje, kurioje yra prašančioji institucija, išskyrus atvejus, kai taikoma 31 straipsnio 4 dalies trečia pastraipa, ir tol, kol jis yra užginčytas.

2. Prieš prašančiajai institucijai pateikiant prašymą vykdyti reikalavimą, yra taikomos toje valstybėje, kurioje yra prašančioji institucija, galiojančios atitinkamos reikalavimų vykdymo procedūros, išskyrus šiuos atvejus:

jeigu akivaizdu, kad toje valstybėje nėra turto reikalavimui įvykdyti arba kad taikant tokias procedūras nebus galima atgauti visos reikalaujamos sumos, ir prašančioji institucija turi konkrečios informacijos, įrodančios, kad susijęs asmuo turi turto valstybėje, kurioje yra institucija, į kurią kreipiamasi;

b)	jeigu taikant tokias procedūras valstybėje, kurioje yra prašančioji institucija, kiltų neproporcingai didelių sunkumų.

29 straipsnis

Dokumentas, kuriuo leidžiama užtikrinti reikalavimo vykdymą valstybėje, kurioje yra institucija, į kurią kreipiamasi, ir kiti pridedami dokumentai

1. Prie visų prašymų vykdyti reikalavimą pridedamas suvienodintas dokumentas, kuriuo leidžiama užtikrinti reikalavimo vykdymą valstybėje, kurioje yra institucija, į kurią kreipiamasi.

Šiame suvienodintame dokumente, kuriuo leidžiama užtikrinti reikalavimo vykdymą, perteikiamas esminis pirminio dokumento, kuriuo leidžiama užtikrinti reikalavimo vykdymą valstybėje, kurioje yra prašančioji institucija, turinys, ir jis yra vienintelis vykdymo ir prevencinių priemonių, kurių imamasi valstybėje, kurioje yra institucija, į kurią kreipiamasi, pagrindas. Toje valstybėje nereikalaujama jo pripažinti, papildyti arba pakeisti.

Suvienodintame dokumente, kuriuo leidžiama užtikrinti reikalavimo vykdymą, pateikiama bent ši informacija:

pirminiam dokumentui, kuriuo leidžiama užtikrinti reikalavimo vykdymą, identifikuoti svarbi informacija, reikalavimo apibūdinimas, įskaitant jo pobūdį, reikalavimo taikymo laikotarpį, visas vykdymo užtikrinimo procesui svarbias datas, reikalaujamą sumokėti sumą ir įvairias jos sudedamąsias dalis, pavyzdžiui, pagrindinę sumą, priskaičiuotas palūkanas ir pan.;

b)	skolininko vardas ir pavardė (pavadinimas) ir kiti jam identifikuoti svarbūs duomenys;

pavadinimas, adresas ir kiti kontaktiniai duomenys, susiję su:

i)	už reikalavimo nustatymą atsakinga įstaiga, o jei tai kita įstaiga,

ii)	įstaiga, kurioje galima gauti daugiau informacijos apie reikalavimą arba galimybes užginčyti mokėjimo prievolę.

2. Prie prašymo vykdyti reikalavimą gali būti pridėti kiti valstybėje, kurioje yra prašančioji institucija, išduoti su reikalavimu susiję dokumentai.

30 straipsnis

Prašymo vykdyti reikalavimą vykdymas

1. Jei šiame Susitarime nenumatyta kitaip, reikalavimų vykdymo valstybėje, kurioje yra institucija, į kurią kreipiamasi, tikslais bet koks reikalavimas, dėl kurio pateiktas prašymas jį vykdyti, tvarkomas taip, lyg jis būtų tos valstybės reikalavimas. Jeigu šiame Susitarime nenumatyta kitaip, institucija, į kurią kreipiamasi, naudojasi įgaliojimais ir procedūromis, nustatytais pagal tos valstybės įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie taikomi tokiems pat reikalavimams.

Valstybė, kurioje yra institucija, į kurią kreipiamasi, neprivalo reikalavimams, kuriuos prašoma vykdyti, suteikti tokios pirmenybės, kokia panašiems reikalavimams suteikiama valstybėje, kurioje yra institucija, į kurią kreipiamasi, išskyrus atvejus, kai kitaip susitariama arba nustatyta tos valstybės teisėje. Jei valstybė, vykdydama šį Susitarimą, suteikia pirmenybę kitos valstybės reikalavimams, ji negali atsisakyti tokios pat pirmenybės tokiomis pat sąlygomis suteikti tokiems ar panašiems kitų Sąjungos valstybių narių reikalavimams.

Valstybė, kurioje yra institucija, į kurią kreipiamasi, įvykdo reikalavimą savo valiuta.

2. Institucija, į kurią kreipiamasi, deramai praneša prašančiajai institucijai apie visus veiksmus, kurių ji ėmėsi jos prašymui vykdyti reikalavimą patenkinti.

3. Institucija, į kurią kreipiamasi, nuo prašymo vykdyti reikalavimą gavimo dienos skaičiuoja delspinigius pagal jos pačios reikalavimams taikomus įstatymus ir kitus teisės aktus.

4. Jeigu tai leidžiama galiojančiais įstatymais ar kitais teisės aktais, institucija, į kurią kreipiamasi, gali suteikti skolininkui laiko sumokėti skolą arba leisti sumokėti skolą dalimis ir gali už tai skaičiuoti delspinigius. Apie bet kokį tokį sprendimą ji informuoja prašančiąją instituciją.

5. Nedarydama poveikio 37 straipsnio 1 daliai, institucija, į kurią kreipiamasi, perduoda prašančiajai institucijai išieškotas sumas, susijusias su šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytu reikalavimu ir delspinigiais.

31 straipsnis

Ginčai

1. Ginčai dėl reikalavimo, pirminio dokumento, kuriuo leidžiama užtikrinti reikalavimo vykdymą valstybėje, kurioje yra prašančioji institucija, arba suvienodinto dokumento, kuriuo leidžiama užtikrinti reikalavimo vykdymą valstybėje, kurioje yra institucija, į kurią kreipiamasi, ir ginčai dėl prašančiosios institucijos pateikto pranešimo galiojimo priklauso valstybės, kurioje yra prašančioji institucija, kompetentingų įstaigų kompetencijai. Jeigu vykstant reikalavimo vykdymo procedūrai suinteresuotoji šalis užginčija reikalavimą, pirminį dokumentą, kuriuo leidžiama užtikrinti reikalavimo vykdymą valstybėje, kurioje yra prašančioji institucija, arba suvienodintą dokumentą, kuriuo leidžiama užtikrinti reikalavimo vykdymą valstybėje, kurioje yra institucija, į kurią kreipiamasi, ši institucija tai šaliai praneša, kad tokį ieškinį ji turi pareikšti valstybės, kurioje yra prašančioji institucija, kompetentingai įstaigai pagal toje valstybėje galiojančius įstatymus.

2. Ginčai dėl vykdymo užtikrinimo priemonių, kurių imamasi valstybėje, kurioje yra institucija, į kurią kreipiamasi, arba dėl valstybės, į kurią kreipiamasi, institucijos pateikto pranešimo galiojimo pateikiami nagrinėti tos valstybės kompetentingai įstaigai pagal tos valstybės įstatymus ir kitus teisės aktus.

3. Jeigu pareiškiamas 1 dalyje nurodytas ieškinys, prašančioji institucija apie tai praneša institucijai, į kurią kreipiamasi, ir nurodo, kokia apimtimi reikalavimas yra neginčijamas.

4. Gavusi 3 dalyje nurodytą informaciją (ją gali pateikti tiek prašančioji institucija, tiek suinteresuotoji šalis), institucija, į kurią kreipiamasi, iš karto sustabdo vykdymo užtikrinimo procedūrą, susijusią su ginčijama reikalavimo dalimi, kol šiuo klausimu kompetentinga įstaiga priims sprendimą, nebent prašančioji institucija pagal šios dalies trečią pastraipą prašytų kitaip.

Prašančiosios institucijos prašymu arba kitais atvejais, jei institucija, į kurią kreipiamasi, mano, kad tai būtina, institucija, į kurią kreipiamasi, nepažeisdama 33 straipsnio, gali imtis prevencinių priemonių reikalavimo vykdymui garantuoti, jeigu tai leidžiama taikomais įstatymais arba kitais teisės aktais.

Prašančioji institucija, laikydamasi savo valstybėje galiojančių įstatymų, kitų teisės aktų ir administracinės praktikos, gali prašyti institucijos, į kurią kreipiamasi, įvykdyti užginčytą reikalavimą arba užginčytą reikalavimo dalį, jeigu tai leidžiama pagal valstybėje, kurioje yra institucija, į kurią kreipiamasi, galiojančius įstatymus, kitus teisės aktus ir administracinę praktiką. Kiekvienas toks prašymas turi būti pagrįstas. Jeigu užginčijimo rezultatas vėliau yra palankus skolininkui, prašančioji institucija atlygina visas susigrąžintas sumas ir sumoka visą mokėtiną kompensaciją pagal valstybėje, kurioje yra institucija, į kurią kreipiamasi, galiojančius įstatymus.

Jeigu valstybės, kuriose yra prašančioji institucija ir institucija, į kurią kreipiamasi, pradėjo bendro susitarimo procedūrą ir tos procedūros rezultatai gali turėti įtakos reikalavimui, dėl kurio prašoma suteikti pagalbą, reikalavimo vykdymo priemonės sustabdomos arba nutraukiamos, kol bus baigta ta procedūra, nebent tai yra ypatingos skubos atvejis, susijęs su sukčiavimu ar nemokumu. Jei reikalavimo vykdymo priemonės sustabdomos arba nutraukiamos, taikoma antra pastraipa.

32 straipsnis

Prašymo suteikti pagalbą vykdant reikalavimus pakeitimas arba atsiėmimas

1. Prašančioji institucija nedelsdama praneša institucijai, į kurią kreipiamasi, apie bet kokį vėlesnį jos prašymo vykdyti reikalavimą pakeitimą arba atsiėmimą ir nurodo pakeitimo ar atsiėmimo priežastis.

2. Jeigu prašymas keičiamas dėl 31 straipsnio 1 dalyje nurodytos kompetentingos įstaigos sprendimo, prašančioji institucija perduoda šį sprendimą kartu su pataisytu suvienodintu dokumentu, kuriuo leidžiama užtikrinti reikalavimo vykdymą valstybėje, kurioje yra institucija, į kurią kreipiamasi. Tuomet institucija, į kurią kreipiamasi, tolesnes reikalavimo vykdymo priemones taiko remdamasi pataisytu dokumentu.

Reikalavimo vykdymo ar prevencinės priemonės, kurių jau imtasi remiantis pirminiu suvienodintu dokumentu, kuriuo leidžiama užtikrinti reikalavimo vykdymą valstybėje, kurioje yra institucija, į kurią kreipiamasi, gali būti toliau taikomos remiantis pataisytu dokumentu, išskyrus atvejus, kai prašymas keičiamas dėl to, kad pirminis dokumentas, kuriuo leidžiama užtikrinti reikalavimo vykdymą valstybėje, kurioje yra prašančioji institucija, arba pirminis suvienodintas dokumentas, kuriuo leidžiama užtikrinti reikalavimo vykdymą valstybėje, kurioje yra institucija, į kurią kreipiamasi, negalioja.

Pataisytam dokumentui taikomi 29 ir 31 straipsniai.

33 straipsnis

Prašymas imtis prevencinių priemonių

1. Prašančiosios institucijos prašymu ir jei tai leidžiama pagal institucijos, į kurią kreipiamasi, nacionalinę teisę ir administracinę praktiką, institucija, į kurią kreipiamasi, imasi prevencinių priemonių reikalavimo vykdymui užtikrinti tais atvejais, kai prašymo pateikimo metu reikalavimas arba dokumentas, kuriuo leidžiama užtikrinti reikalavimo vykdymą valstybėje, kurioje yra prašančioji institucija, yra užginčytas arba kai dėl reikalavimo dar neišduotas dokumentas, kuriuo leidžiama užtikrinti jo vykdymą valstybėje, kurioje yra prašančioji institucija, jeigu panašiu atveju prevencinių priemonių galima imtis ir pagal valstybės, kurioje yra prašančioji institucija, teisę ir administracinę praktiką.

Prie prašymo imtis prevencinių priemonių valstybėje, kurioje yra institucija, į kurią kreipiamasi, pridedamas dokumentas (jei toks yra), parengtas siekiant leisti imtis prevencinių priemonių valstybėje, kurioje yra prašančioji institucija, ir susijęs su reikalavimu, dėl kurio prašoma savitarpio pagalbos. Valstybėje, kurioje yra institucija, į kurią kreipiamasi, šis dokumentas neturi būti kaip nors pripažintas, papildytas ar pakeistas.

2. Prie prašymo imtis prevencinių priemonių gali būti pridėti kiti su reikalavimu susiję dokumentai.

34 straipsnis

Prašymą imtis prevencinių priemonių reglamentuojančios taisyklės

Kad 33 straipsnis galiotų, 27 straipsnio 2 dalis, 30 straipsnio 1 ir 2 dalys, 31 ir 32 straipsniai taikomi mutatis mutandis.

35 straipsnis

Institucijos, į kurią kreipiamasi, prievolių ribojimas

1. Institucija, į kurią kreipiamasi, neprivalo teikti 27–33 straipsniuose numatytos pagalbos, jeigu dėl skolininko padėties reikalavimo vykdymas sukeltų didelių ekonominių ar socialinių sunkumų valstybėje, kurioje yra institucija, į kurią kreipiamasi, ir jeigu pagal toje valstybėje galiojančius įstatymus, kitus teisės aktus ir administracinę praktiką tokią išimtį leidžiama taikyti nacionaliniams reikalavimams.

2. Institucija, į kurią kreipiamasi, neprivalo teikti 22 ir 24–33 straipsniuose numatytos pagalbos, jeigu pirminis pagalbos prašymas, pateiktas pagal 22, 24, 25, 27 arba 33 straipsnį, yra susijęs su daugiau kaip penkerių metų senumo reikalavimais, šį laikotarpį skaičiuojant nuo vykdytino reikalavimo dienos valstybėje, kurioje yra prašančioji institucija, iki pirminio pagalbos prašymo dienos.

Tačiau jeigu reikalavimas arba pirminis dokumentas, kuriuo leidžiama užtikrinti jo vykdymą valstybėje, kurioje yra prašančioji institucija, yra užginčytas, penkerių metų laikotarpio pradžia laikomas momentas, kai valstybėje, kurioje yra prašančioji institucija, nustatoma, kad reikalavimas arba dokumentas, kuriuo leidžiama užtikrinti jo vykdymą, jau nebegali būti ginčijami.

Be to, jeigu valstybė, kurioje yra prašančioji institucija, sutiko mokėjimą arba mokėjimo dalimis planą atidėti, penkerių metų laikotarpio pradžia laikomas momentas, kai pasibaigia visas mokėjimo laikotarpis.

Tačiau tais atvejais institucija, į kurią kreipiamasi, neprivalo suteikti pagalbos dėl reikalavimų, kurie yra senesni kaip dešimties metų, šį laikotarpį skaičiuojant nuo vykdytino reikalavimo dienos valstybėje, kurioje yra prašančioji institucija.

3. Valstybė neprivalo teikti pagalbos, jei bendra reikalavimų, kuriems taikomas šis Susitarimas ir dėl kurių prašoma pagalbos, suma yra mažesnė nei 1 500 EUR.

4. Institucija, į kurią kreipiamasi, prašančiąją instituciją informuoja apie pagalbos prašymo atmetimo motyvus.

36 straipsnis

Klausimai dėl senaties

1. Klausimai dėl senaties terminų reglamentuojami tik valstybėje, kurioje yra prašančioji institucija, galiojančiais įstatymais.

2. Kiek tai susiję su senaties terminų sustabdymu, nutraukimu ar pratęsimu, visi veiksmai, kurių gavusi pagalbos prašymą ir vykdydama reikalavimus imasi institucija, į kurią kreipiamasi, arba kurių imamasi jos vardu ir dėl kurių būtų sustabdytas, nutrauktas ar pratęstas senaties terminas pagal valstybėje, kurioje yra institucija, į kurią kreipiamasi, galiojančius įstatymus, turi tokias pat pasekmes valstybėje, kurioje yra prašančioji institucija, su sąlyga, kad atitinkamos pasekmės yra numatytos valstybės, kurioje yra prašančioji institucija, teisėje.

Jeigu pagal valstybėje, kurioje yra institucija, į kurią kreipiamasi, galiojančius įstatymus senaties termino sustabdyti, nutraukti ar pratęsti neįmanoma, visi veiksmai, kurių gavusi pagalbos prašymą ir vykdydama reikalavimus imasi institucija, į kurią kreipiamasi, arba kurių imamasi jos vardu ir dėl kurių, jeigu jų savo valstybėje imtųsi prašančioji institucija arba jų būtų imamasi jos vardu, būtų sustabdytas, nutrauktas ar pratęstas senaties terminas pagal tos valstybės įstatymus, laikomi atliktais toje valstybėje tiek, kiek tie veiksmai susiję su tokiomis pasekmėmis.

Pirma ir antra pastraipos nepažeidžia valstybės, kurioje yra prašančioji institucija, teisės imtis priemonių senaties terminui pagal toje valstybėje galiojančius įstatymus sustabdyti, nutraukti ar pratęsti.

3. Prašančioji institucija ir institucija, į kurią kreipiamasi, praneša viena kitai apie visus veiksmus, dėl kurių nutraukiamas, sustabdomas ar pratęsiamas reikalavimo, kurį prašoma vykdyti ar dėl kurio prašoma taikyti prevencines priemones, senaties terminas arba kurie gali turėti tokias pasekmes.

37 straipsnis

Išlaidos

1. Institucija, į kurią kreipiamasi, siekia iš atitinkamo asmens ne tik išieškoti 30 straipsnio 5 dalyje nurodytas sumas, bet ir, laikydamasi savo valstybės įstatymų ir kitų teisės aktų, išreikalauti padengti bei pasilikti jos patirtas su reikalavimo vykdymu susijusias išlaidas.

2. Valstybės atsisako viena iš kitos reikalauti padengti išlaidas, kurias jos patiria pagal šį Susitarimą teikdamos savitarpio pagalbą.

Tačiau jeigu dėl reikalavimo vykdymo kyla konkreti problema, jį vykdant patiriama labai didelių išlaidų arba vykdymas yra susijęs su organizuotu nusikalstamumu, prašančioji institucija ir institucija, į kurią kreipiamasi, gali sutarti dėl tais atvejais taikomos specialios išlaidų atlyginimo tvarkos.

3. Neatsižvelgiant į 2 dalį, valstybė, kurioje yra prašančioji institucija, atlygina valstybei, kurioje yra institucija, į kurią kreipiamasi, visas išlaidas ir visus nuostolius, patirtus dėl nepagrįstais pripažintų veiksmų, jei tai susiję su reikalavimo turiniu arba prašančiosios institucijos išduoto dokumento, kuriuo leidžiama užtikrinti reikalavimo vykdymą ir (arba) imtis prevencinių priemonių, galiojimu.

4 SKYRIUS

Bendrosios visų rūšių prašymus suteikti pagalbą vykdant reikalavimus reglamentuojančios taisyklės

38 straipsnis

Kalbų vartojimas

1. Visi pagalbos prašymai, standartinės pranešimo formos ir suvienodinti dokumentai, kuriais leidžiama užtikrinti reikalavimo vykdymą valstybėje, kurioje yra institucija, į kurią kreipiamasi, siunčiami valstybės, kurioje yra institucija, į kurią kreipiamasi, valstybine kalba ar viena iš jos valstybinių kalbų arba prie jų pridedamas vertimas į tokią (-ias) kalbą (-as). Tai, kad tam tikros jų dalys parašytos kalba, kuri nėra tos valstybės valstybinė kalba ar viena iš jos valstybinių kalbų, neturi įtakos tų dalių arba procedūros galiojimui, jeigu atitinkamos valstybės dėl tos kitos kalbos yra sutarusios.

2. Dokumentai, apie kuriuos prašoma pranešti pagal 25 straipsnį, institucijai, į kurią kreipiamasi, gali būti siunčiami valstybės, kurioje yra prašančioji institucija, valstybine kalba.

3. Jeigu prie prašymo pridedami dokumentai, nenurodyti 1 ir 2 dalyse, institucija, į kurią kreipiamasi, prireikus gali iš prašančiosios institucijos pareikalauti tokių dokumentų vertimo į valstybės, kurioje yra institucija, į kurią kreipiamasi, valstybinę kalbą ar vieną iš jos valstybinių kalbų arba į bet kurią kitą kalbą, dėl kurios atitinkamos valstybės yra sutarusios.

39 straipsnis

Statistiniai duomenys

Iki kiekvienų metų birželio 30 d. Susitariančiosios Šalys Jungtiniam komitetui elektroninėmis priemonėmis pateikia statistinių duomenų apie šios antraštinės dalies taikymą sąrašą.

40 straipsnis

Standartinės formos ir informavimo priemonės

1. Prašymai suteikti informacijos pagal 22 straipsnio 1 dalį, prašymai pateikti pranešimą pagal 25 straipsnio 1 dalį, prašymai vykdyti reikalavimą pagal 27 straipsnio 1 dalį arba prašymai imtis prevencinių priemonių pagal 33 straipsnio 1 dalį ir statistiniai duomenys pagal 39 straipsnį siunčiami elektroninėmis priemonėmis, naudojant standartinę formą, nebent tai būtų neįmanoma dėl techninių priežasčių. Jeigu įmanoma, šios formos taip pat naudojamos perduodant visą kitą su prašymu susijusią informaciją.

Suvienodintas dokumentas, kuriuo leidžiama užtikrinti reikalavimo vykdymą valstybėje, kurioje yra institucija, į kurią kreipiamasi, dokumentas, kuriuo leidžiama imtis prevencinių priemonių valstybėje, kurioje yra prašančioji institucija, ir kiti 29 bei 33 straipsniuose nurodyti dokumentai taip pat siunčiami elektroninėmis priemonėmis, nebent tai būtų neįmanoma dėl techninių priežasčių.

Tam tikrais atvejais prie standartinių formų gali būti pridedamos ataskaitos, pareiškimai ir bet kokie kiti dokumentai arba patvirtintos tikros jų kopijos ar išrašai iš jų; jie taip pat siunčiami elektroninėmis priemonėmis, nebent tai būtų neįmanoma dėl techninių priežasčių.

Standartinės formos ir elektroninės ryšių priemonės taip pat gali būti naudojamos keičiantis informacija pagal 23 straipsnį.

2. 1 dalis netaikoma informacijai ir dokumentams, kurie buvo gauti pagal 24 straipsnį pareigūnams esant kitos valstybės administracinėse patalpose arba dalyvaujant kitoje valstybėje atliekamuose administraciniuose tyrimuose.

3. Jeigu informacija perduodama neelektroninėmis priemonėmis ar nenaudojant standartinių formų, tai neturi poveikio gautos informacijos arba priemonių, kurių imtasi pagalbos prašymui patenkinti, galiojimui.

4. Šio Susitarimo įgyvendinimo tikslais patvirtintas elektroninių ryšių tinklas ir standartinės formos taip pat gali būti naudojami teikiant pagalbą, kai vykdomi kiti, nei 2 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytieji, reikalavimai, jei tokią pagalbą vykdant reikalavimus galima teikti pagal kitus dvišalius arba daugiašalius teisiškai privalomus administracinio valstybių bendradarbiavimo dokumentus.

5. Tol, kol ir jei Jungtinis komitetas nepriima jokių išsamių šios antraštinės dalies įgyvendinimo taisyklių, kompetentingos institucijos naudojasi šiuo metu Tarybos direktyvai 2010/24/ES (5) (joje terminas „valstybė narė“ turi būti suprantamas kaip apimantis Norvegiją) įgyvendinti priimtomis taisyklėmis, įskaitant standartines formas.

Nepaisant ankstesnės pastraipos ir jei atitinkamos valstybės nėra sutarusios kitaip, valstybė, kurioje yra institucija, į kurią kreipiamasi, išieškotas sumas valstybei, kurioje yra prašančioji institucija, perveda eurais. Valstybės, kurių oficiali valiuta nėra euras, sutaria su Norvegija dėl to, kokia valiuta bus pervedamos išieškotos sumos ir apie tai praneša Jungtiniam komitetui.

IV ANTRAŠTINĖ DALIS

ĮGYVENDINIMAS IR TAIKYMAS

41 straipsnis

Jungtinis komitetas

1. Susitariančiosios Šalys įsteigia Jungtinį komitetą, kurį sudaro jų atstovai. Jungtinis komitetas užtikrina tinkamą šio Susitarimo veikimą ir įgyvendinimą.

2. Jungtinis komitetas teikia rekomendacijas siekdamas remti šio Susitarimo tikslus ir priima sprendimus, kuriais:

a)	nustatomas 11 straipsnyje nurodytų automatinių informacijos mainų dažnumas, praktinė vykdymo tvarka ir tikslios informacijos, kuria keičiamasi vykdant automatinius mainus, kategorijos;

b)	peržiūrimi automatinių kiekvienos pagal a punktą nustatytos kategorijos informacijos mainų rezultatai, siekiant užtikrinti, kad šios rūšies mainai būtų vykdomi tik tais atvejais, kai tai yra veiksmingiausias būdas keistis informacija;

c)	jei automatiniai informacijos mainai yra veiksmingiausia bendradarbiavimo priemonė, nustatomos naujos informacijos, kuria turi būti keičiamasi pagal 11 straipsnį, kategorijos;

d)	patvirtinama standartinė informacijos perdavimo pagal 21 straipsnio 1 dalį ir 40 straipsnio 1 dalį forma;

e)	nustatoma, kas turi būti perduodama CCN/CSI tinklu ar kitomis priemonėmis;

f)	atsižvelgiant į d ir e punktuose nurodytus sprendimus ir išlaidas, patiriamas dėl Norvegijos dalyvavimo Europos informacinėse sistemose, nustatoma Norvegijos finansinio įnašo į Sąjungos bendrąjį biudžetą suma ir mokėjimo sąlygos;

g)	priimamos centrinių ryšių palaikymo tarnybų ir ryšių palaikymo skyrių, nurodytų 2 dalies b punkte ir 3 dalies b punkte, praktinės ryšių organizavimo tvarkos taikymo taisyklės;

h)	nustatoma centrinių ryšių palaikymo tarnybų taikytina praktinė 4 straipsnio 5 dalies įgyvendinimo tvarka;

i)	priimamos su išieškotinų sumų perskaičiavimu ir išieškotų sumų perdavimu susijusios įgyvendinimo taisyklės;

j)	priimama 5 straipsnyje nurodyto susitarimo dėl paslaugų lygio sudarymo procedūra;

k)	iš dalies keičiamos nuorodos į Sąjungos ir Norvegijos teisės aktus, įtrauktus į šį Susitarimą.

3. Jungtinis komitetas veikia vieningai. Jungtinio komiteto sprendimai Susitariančiosioms Šalims yra privalomi. Jungtinis komitetas priima savo darbo tvarkos taisykles.

4. Jungtinis komitetas susitinka bent kartą per dvejus metus. Prašymą sušaukti posėdį gali pateikti bet kuri Susitariančioji Šalis. Jungtiniam komitetui pakaitomis pirmininkauja kiekviena Susitariančioji Šalis. Posėdžio datą, vietą ir darbotvarkę Susitariančiosios Šalys nustato bendru sutarimu.

5. Susitariančioji Šalis, norinti, kad šis Susitarimas būtų persvarstytas, pateikia pasiūlymą Jungtiniam komitetui, o šis pateikia rekomendacijas, visų pirma dėl derybų pradžios pagal Susitariančiųjų Šalių taisykles dėl tarptautinių derybų.

42 straipsnis

Ginčų sprendimas

Visi su šio Susitarimo aiškinimu ar taikymu susiję Susitariančiųjų Šalių ginčai sprendžiami konsultuojantis Jungtiniame komitete. Siekdamos išspręsti ginčą, Susitariančiosios Šalys Jungtiniam komitetui pateikia klausimui nuodugniai išnagrinėti reikalingą susijusią informaciją.

V ANTRAŠTINĖ DALIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

43 straipsnis

Teritorinė taikymo sritis

Šis Susitarimas taikomas Norvegijos teritorijai, nustatytai 2009 m. birželio 19 d. Norvegijos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. 58 1 ir 2 straipsniuose, ir teritorijoms, kuriose taikoma Europos Sąjungos sutartis ir Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo, laikantis tose Sutartyse nustatytų sąlygų, išskyrus visas Direktyvos 2006/112/EB 6 straipsnyje nurodytas teritorijas.

44 straipsnis

Įsigaliojimas, trukmė ir nutraukimas

1. Susitariančiosios Šalys patvirtina šį Susitarimą pagal savo vidaus teisines procedūras.

2. Šis Susitarimas įsigalioja pirmą kito mėnesio dieną praėjus vienam mėnesiui po to, kai Susitariančiosios Šalys viena kitai praneša, kad 1 dalyje nurodytos vidaus teisinės procedūros yra baigtos.

3. Šis Susitarimas galioja neribotą laiką. Bet kuri Susitariančioji Šalis gali raštu pranešti kitai Susitariančiajai Šaliai apie savo ketinimą šį Susitarimą nutraukti. Nutraukimas įsigalioja praėjus šešiems mėnesiams nuo pranešimo dienos.

4. Pranešimai pagal šį straipsnį Sąjungos atveju siunčiami Europos Sąjungos Tarybos Generaliniam sekretoriatui, o Norvegijos atveju – Užsienio reikalų ministerijai.

45 straipsnis

Priedas

Šio Susitarimo priedas yra neatskiriama jo dalis.

46 straipsnis

Ryšys su dvišaliais arba daugiašaliais susitarimais arba valstybių sutartomis priemonėmis

Šio Susitarimo nuostatos yra viršesnės už bet kurio Sąjungos valstybės (-ių) narės (-ių) ir Norvegijos sudaryto dvišalio ar daugiašalio teisiškai privalomo dokumento dėl administracinio bendradarbiavimo, kovos su sukčiavimu ir reikalavimų vykdymo pridėtinės vertės mokesčio srityje nuostatas, jei tokio dokumento nuostatos nedera su šio Susitarimo nuostatomis.

47 straipsnis

Autentiškas tekstas

Šis Susitarimas parengtas dviem egzemplioriais airių, anglų, bulgarų, čekų, danų, estų, graikų, ispanų, italų, kroatų, latvių, lenkų, lietuvių, maltiečių, nyderlandų, portugalų, prancūzų, rumunų, slovakų, slovėnų, suomių, švedų, vengrų, vokiečių ir norvegų kalbomis. Visi tekstai yra autentiški.

48 straipsnis

Šio Susitarimo taikymo srities praplėtimas į ją įtraukiant naujas Sąjungos valstybes nares

Šaliai tapus Sąjungos valstybe nare, šio Susitarimo tekstas, parengtas naujos prisijungiančios valstybės narės kalba, kaip nustato Sąjungos Taryba, patvirtinamas Sąjungai ir Norvegijai pasikeičiant laiškais.

Съставено в София на шести февруари две хиляди и осемнадесета година.

Hecho en Sofía, el seis de febrero de dos mil dieciocho.

V Sofii dne šestého února dva tisíce osmnáct.

Udfærdiget i Sofia den sjette februar to tusind og atten.

Geschehen zu Sofia am sechsten Februar zweitausendachtzehn.

Kahe tuhande kaheksateistkümnenda aasta veebruarikuu kuuendal päeval Sofias.

Έγινε στη Σόφια, στις έξι Φεβρουαρίου δύο χιλιάδες δεκαοκτώ.

Done at Sofia on the sixth day of February in the year two thousand and eighteen.

Fait à Sofia, le six février deux mille dix-huit.

Sastavljeno u Sofiji šestog veljače godine dvije tisuće osamnaeste.

Fatto a Sofia, addì sei febbraio duemiladiciotto.

Sofijā, divi tūkstoši astoņpadsmitā gada sestajā februārī.

Priimta du tūkstančiai aštuonioliktų metų vasario šeštą dieną Sofijoje.

Kelt Szófiában, a kétezer-tizennyolcadik év február havának hatodik napján.

Magħmul f'Sofija fis-sitt jum ta’ Frar fis-sena elfejn u tmintax.

Gedaan te Sofia, zes februari tweeduizend achttien.

Sporządzono w Sofii dnia szóstego lutego dwa tysiące osiemnastego roku.

Feito em Sófia, em seis de fevereiro de dois mil e dezoito.

Întocmit la Sofia, la șase februarie două mii optsprezece.

V Sofii šiesteho februára dvetisícosemnásť.

V Sofiji, dne šestega februarja leta dva tisoč osemnajst.

Tehty Sofiassa kuudentena päivänä helmikuuta vuonna kaksituhattakahdeksantoista.

Som skedde i Sofia den sjätte februari år tjugohundraarton.

Utferdiget i Sofia, den sjette februar totusenogatten.

За Европейския съюз

Рог la Unión Europea

Za Evropskou unii

For Den Europæiske Union

Für die Europäische Union

Euroopa Liidu nimel

Για την Ευρωπαϊκή Ένωση

For the European Union

Pour l'Union européenne

Za Europsku uniju

Per l'Unione europea

Eiropas Savienības vārdā –

Europos Sąjungos vardu

Az Európai Unió részéről

Għall-Unjoni Ewropea

Voor de Europese Unie

W imieniu Unii Europejskiej

Pela União Europeia

Pentru Uniunea Europeană

Za Európsku úniu

Za Evropsko unijo

Euroopan unionin puolesta

För Europeiska unionen

For Den europeiske union

За Кралство Норвегия

Por el Reino de Noruega

Za Norské království

For Kongeriget Norge

Für das Königreich Norwegen

Norra Kuningriigi nimel

Για το Βασίλειο της Νορβηγίας

For the Kingdom of Norway

Pour le Royaume de Norvège

Za Kraljevinu Norvešku

Per il Regno di Norvegia

Norvēģijas Karalistes vārdā –

Norvegijos Karalystės vardu

A Norvég Királyság részéről

Għar-Renju tan-Norveġja

Voor het Koninkrijk Noorwegen

W imieniu Królestwa Norwegii

Pelo Reino da Noruega

Pentru Regatul Norvegiei

Za Nórske kráľovstvo

Za Kraljevino Norveško

Norjan kuningaskunnan puolesta

För Konungariket Norge

For Kongeriket Norge

(1) 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 281, 1995 11 23, p. 31).

(2) OL L 347, 2006 12 11, p. 1.

(3) 2011 m. kovo 15 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 282/2011, kuriuo nustatomos Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos įgyvendinimo priemonės (OL L 77, 2011 3 23, p. 1).

(4) 2010 m. spalio 7 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 904/2010 dėl administracinio bendradarbiavimo ir kovos su sukčiavimu pridėtinės vertės mokesčio srityje (OL L 268, 2010 10 12, p. 1).

(5) 2010 m. kovo 16 d. Tarybos direktyva 2010/24/ES dėl savitarpio pagalbos vykdant reikalavimus, susijusius su mokesčiais, muitais ir kitomis priemonėmis (OL L 84, 2010 3 31, p. 1).

PRIEDAS

Tiekiamų prekių ir teikiamų paslaugų, kurioms taikoma 7 straipsnio 4 dalis, sąrašas:

1.	nedidelės vertės importas (Tarybos direktyvos 2009/132/EB (1) 23 straipsnis);

2.	su nekilnojamuoju turtu susijusios paslaugos (Direktyvos 2006/112/EB 47 straipsnis);

3.	telekomunikacijų paslaugos, radijo ir televizijos transliavimo paslaugos ir elektroninėmis priemonėmis teikiamos paslaugos (šio Susitarimo 3 straipsnio t punktas).

(1) 2009 m. spalio 19 d. Tarybos direktyva 2009/132/EB dėl Direktyvos 2006/112/EB 143 straipsnio b ir c punktų taikymo, neapmokestinant galutinio tam tikrų prekių importo pridėtinės vertės mokesčiu (OL L 292, 2009 11 10, p. 5).

		ISSN 1977-0723
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		L 195

Leidimas lietuvių kalba	Teisės aktai	61 metai 2018m. rugpjūčio 1d.

Turinys		II Ne teisėkūros procedūra priimami aktai	Puslapis
		TARPTAUTINIAI SUSITARIMAI
	*	2018 m. birželio 22 d. Tarybos sprendimas (ES) 2018/1089 dėl Europos Sąjungos ir Norvegijos Karalystės susitarimo dėl administracinio bendradarbiavimo, kovos su sukčiavimu ir reikalavimų vykdymo pridėtinės vertės mokesčio srityje sudarymo Sąjungos vardu	1
		Europos Sąjungos ir Norvegijos Karalystės susitarimas dėl administracinio bendradarbiavimo, kovos su sukčiavimu ir reikalavimų vykdymo pridėtinės vertės mokesčio srityje	3
		REGLAMENTAI
	*	2018 m. liepos 31 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/1090 dėl leidimo naudoti endo-1,4-beta-ksilanazės ir endo-1,3(4)-beta-gliukanazės, gautų iš Komagataella pastoris (CBS 25376) ir Komagataella pastoris (CBS 26469), preparatą kaip mėsinių viščiukų, dedeklinių vištaičių, mėsinių kalakutų, visų rūšių dedeklinių arba veislei auginamų paukščių, nujunkytų paršelių ir retesnių rūšių (nujunkytų) kiaulių pašarų priedą (leidimo turėtojas – Kaesler Nutrition GmbH) ( 1 )	23


	(1) Tekstas svarbus EEE.