(1)

2017 m. spalio 20 d. Europos Komisija (toliau – Komisija), remdamasi pagrindinio reglamento 5 straipsniu, inicijavo antidempingo tyrimą dėl į Sąjungą importuojamų Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR) kilmės ratinių transporto priemonių su pedalais, kuriose įrengtas pagalbinis elektrinis variklis (toliau – elektriniai dviračiai).

(2)

Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (2) paskelbė pranešimą apie inicijavimą (toliau – pranešimas apie inicijavimą).

(3)

Komisija tyrimą inicijavo gavusi 2017 m. rugsėjo 8 d. Europos dviračių gamintojų asociacijos (toliau – skundo pateikėjas arba EBMA) pateiktą skundą. Skundo pateikėjas susijęs su daugiau kaip 25 % visos Sąjungos elektrinių dviračių produkcijos. Skunde buvo pateikti dempingo ir jo daromos materialinės žalos įrodymai, kurių pakako tyrimo inicijavimui pagrįsti.

(4)

2017 m. gruodžio 21 d. Komisija inicijavo antisubsidijų tyrimą dėl į Sąjungą importuojamų KLR kilmės elektrinių dviračių ir pradėjo atskirą tyrimą. Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (3) paskelbė pranešimą apie inicijavimą.

(5)

2018 m. sausio 31 d. skundo pateikėjas pateikė prašymą registruoti KLR kilmės elektrinių dviračių importą pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 5 dalį. 2018 m. gegužės 3 d. Komisija paskelbė Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2018/671 (toliau – Registracijos reglamentas) (4), kuriuo nustatė reikalavimą nuo 2018 m. gegužės 4 d. registruoti importuojamus KLR kilmės elektrinius dviračius.

(6)

Atsakydamos į reikalavimą registruoti suinteresuotosios šalys pateikė pastabų, į šias pastabas buvo atsižvelgta Registracijos reglamente. Komisija patvirtina, kad skundo pateikėjai pateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių poreikį registruoti importą. Importas iš KLR ir rinkos dalis staigiai padidėjo. Todėl pastabos buvo atmestos.

(7)

Atliekant tyrimą dėl dempingo ir žalos nagrinėtas 2016 m. spalio 1 d. – 2017 m. rugsėjo 30 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis). Tiriant žalai įvertinti svarbias tendencijas nagrinėtas laikotarpis nuo 2014 m. sausio 1 d. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(8)

Pranešime apie inicijavimą suinteresuotosios šalys paragintos susisiekti su Komisija, kad galėtų dalyvauti tyrime. Be to, Komisija apie tyrimo inicijavimą konkrečiai pranešė skundo pateikėjams, kitiems žinomiems Sąjungos gamintojams, žinomiems eksportuojantiems gamintojams, KLR valdžios institucijoms ir žinomiems importuotojams ir paragino juos dalyvauti tyrime.

(9)

Suinteresuotosios šalys turėjo galimybę teikti pastabas dėl tyrimo inicijavimo ir pateikti prašymą išklausyti dalyvaujant Komisijai ir (arba) prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui.

(10)

Pranešime apie inicijavimą Komisija suinteresuotosioms šalims pranešė, kad ji preliminariai pasirinko Šveicariją kaip rinkos ekonomikos trečiąją šalį (toliau – panaši šalis), kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punkte. Suinteresuotosios šalys turėjo galimybę teikti pastabas ir pateikti prašymą išklausyti dalyvaujant Komisijai ir (arba) prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui.

(11)

Kai kurios skundą palaikančios suinteresuotosios šalys paprašė laikyti jų tapatybes konfidencialiomis, baimindamosi atsakomųjų veiksmų, kadangi kai kurias savo gaminamų elektrinių dviračių dalis jos įsigyja KLR. Įvertinusi pateiktus argumentus, Komisija patenkino jų prašymus.

(12)

Po tyrimo inicijavimo pastabų pateikė Kinijos įrenginių ir elektronikos gaminių importo ir eksporto prekybos rūmai (toliau – CCCME) ir Europos elektrinių dviračių importuotojų kooperatyvas (toliau – CEIEB), atstovaujantys kelioms suinteresuotosioms šalims.

(13)

CCCME tvirtino, kad priežastys, dėl kurių Komisija sutiko laikyti kai kurių skundą palaikančių suinteresuotųjų šalių tapatybę konfidencialia, buvo nepakankamos ir nepagrįstos. Pasak CCCME, kai kurios Sąjungos pramonės įmonės importuoja iš KLR sukomplektuotus elektrinius dviračius, todėl, atsižvelgiant į pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalies a punktą, jų negalima laikyti Sąjungos pramonės įmonėmis. CCCME pabrėžė, kad neatskleidus kai kurių suinteresuotųjų šalių tapatybės eksportuojantys gamintojai šioje byloje negali tinkamai išnagrinėti padėties.

(14)

Panašiai, CEIEB teigė, kad skunde nenurodytas nei visų žinomų Sąjungos gamintojų, gaminančių panašų produktą, sąrašas, nei tokių gamintojų gamybos apimtis ir vertė. Komisija šį tvirtinimą atmetė. Skunde buvo pateiktas žinomų Sąjungos gamintojų sąrašas (5) ir jų bendra gamybos apimtis (6). Atitinkamai CEIEB galėjo įvertinti žinomų Sąjungos gamintojų, gaminančių panašų produktų, sąrašą.

(15)

Gavęs šią informaciją, CEIEB galėjo nustatyti, kad dvi į Sąjungos gamintojų sąrašą įtrauktos bendrovės taip pat importuoja tiriamąjį produktą iš nagrinėjamosios šalies. Todėl akivaizdu, kad šiuo atžvilgiu CEIEB buvo sudarytos visos galimybės pasinaudoti savo teise į gynybą. Todėl šie tvirtinimai buvo atmesti.

(16)

Be to, CCCME teigė, kad skundo įrodymų lygis buvo nepakankamas tyrimui inicijuoti, nurodydami keturias priežastis.

(17)

Pirma, importo duomenys, pagrįsti iš Kinijos muitinės gautais eksporto statistiniais duomenimis, įskaitant patikslinimus, siekiant atrinkti šiame tyrime nagrinėjamą produktą, neturėtų būti laikomi konfidencialiais, o Komisija turėtų tinkamai išnagrinėti jų šaltinį.

(18)

Antra, tam tikra skunde pateikta informacija, pavyzdžiui, apie tariamą atitinkamo KLR sektoriaus perteklinį pajėgumą, būtų klaidinanti, nes ji susijusi ne tik su elektrinių dviračių sektoriumi, bet bendrai su elektriniais dviračiais ir kitais dviračiais. Panašiai, Sąjungos elektrinių dviračių rinkos vertė būtų pervertinta, nes ji apima ne tik elektrinius dviračius, bet visas lengvąsias elektrines transporto priemones.

(19)

Trečia, skunde pateikti tvirtinimai dėl subsidijavimo būtų nepagrįsti ir jų atžvilgiu turėtų būti inicijuotas atskiras antisubsidijų tyrimas.

(20)

Ketvirta, pasak CCCME, skunde pateikta keletas nepagrįstų tvirtinimų esą tik Sąjungos gamintojai yra varomoji šio verslo inovacijų jėga, o Kinijos gamintojai tik kopijuoja status quo – Sąjungos sukurtą elektrinių dviračių technologiją; tokie tvirtinimai daro žalą KLR elektrinių dviračių pramonei.

(21)

Komisija nagrinėjo skundą pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnį ir padarė išvadą, kad tyrimo inicijavimo reikalavimai buvo įvykdyti, t. y. kad skundo pateikėjo pateikti įrodymai tinkamumo ir tikslumo atžvilgiu buvo pakankami. Pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnio 2 dalį skunde pateikiama tokia informacija apie jame nurodytus veiksnius, kuri yra pagrįstai prieinama skundo pateikėjui. Remdamasi pateiktais įrodymais Komisija mano, kad reikalavimas įvykdytas.

(22)

Kalbant apie argumentą dėl Kinijos importo duomenų, Komisija nurodo Registracijos reglamento 3.2 skirsnį ir šio reglamento 4.3 skirsnį, kuriuose šis klausimas yra jau pakankamai aptartas.

(23)

Kalbant apie perteklinį pajėgumą, iš tiesų svarbu bendrai ištirti perteklinius elektrinių dviračių ir kitų dviračių pajėgumus, kadangi dviračių gamybos pajėgumus galima pertvarkyti į elektrinių dviračių gamybos pajėgumus be didelių sąnaudų ar pastangų (žr. 172 konstatuojamąją dalį), ir nustatyta įrodymų, jog abu produktus gaminančios bendrovės nuolat tai daro.

(24)

Kalbant apie pastabas dėl tariamo subsidijavimo Kinijos rinkoje, 2017 m. gruodžio 21 d. Komisija inicijavo antisubsidijų tyrimą dėl į Sąjungą importuojamų KLR kilmės elektrinių dviračių ir pradėjo atskirą tyrimą. Šis tyrimas tebevyksta.

(25)

Galiausiai, kalbant apie argumentus dėl inovacijų ir kopijavimo, ketvirtame punkte nurodytų įtarimų tikslumas neturėjo įtakos Komisijos vertinimui, kuriuo pagrįstas šio tyrimo inicijavimas, kadangi jie nelaikomi šiuo tikslu svarstytinais veiksniais.

(26)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad skunde buvo pateikti dempingo ir jo daromos materialinės žalos įrodymai, kurių pakako tyrimo inicijavimui pagrįsti.

(27)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad ji gali vykdyti eksportuojančių gamintojų, Sąjungos gamintojų ir nesusijusių importuotojų atranką pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį.

(28)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė preliminariai atrinkusi Sąjungos gamintojus. Komisija bendroves atrinko remdamasi didžiausia tipiška panašaus produkto pardavimo per tiriamąjį laikotarpį apimtimi, užtikrindama produktų rūšių įvairovę ir geografinį išsidėstymą.

(29)

Atrinkti keturi Sąjungos gamintojai. Atrinktų Sąjungos gamintojų gamyba sudarė 60 % visos Sąjungos pramonės gamybos apimties, o pardavimas – 58 % viso Sąjungos pramonės pardavimo. Komisija paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas dėl preliminariai atrinktų bendrovių.

(30)

EBMA tvirtino, kad atrinktos daugiausia Nyderlandų rinkos bendrovės ir nepakankamai atsižvelgta į Prancūzijos gamintojus.

(31)

Komisija pažymėjo, kad atrinktos didžiausių tiriamojo produkto rinkų bendrovės ir didžiausi gamintojai, atsižvelgiant į apimtį ir pardavimą Sąjungos rinkoje, kuriuos būtų galima pagrįstai ištirti per turimą laiką.

(32)

Komisija taip pat nurodė, kad Prancūzijos gamintojų gamybos apimtis sudaro tik nedidelę Sąjungoje gaminamų elektrinių dviračių dalį. Todėl užtikrinant atrinktų bendrovių tipiškumą nebūtina įtraukti Prancūzijos gamintojo.

(33)

Viena suinteresuotoji šalis pasiūlė atrinkti Vokietijos gamintoją. Tačiau minima bendrovė nebendradarbiavo, todėl į šią pastabą nebuvo atsižvelgta. Šis faktas nepaveikė atrinktų bendrovių tipiškumo, kadangi atrinktoms bendrovėms teko 60 % gamybos apimties ir buvo atrinktas ir Vokietijos gamintojas.

(34)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta pirmiau, Komisija patvirtino, kad atrinktos bendrovės yra tipiškos Sąjungos pramonės bendrovės.

(35)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina – kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija paprašė nesusijusių importuotojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją.

(36)

Dvidešimt vienas nesusijęs importuotojas pateikė prašomą informaciją ir sutiko būti atrenkami. Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalį Komisija atrinko penkis nesusijusius importuotojus, kurių importo į Sąjungą apimtis buvo didžiausia. Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 2 dalį dėl atrinktų bendrovių konsultuotasi su visais žinomais susijusiais importuotojais.

(37)

Viena suinteresuotoji šalis pateikė pastabą, kad atrinkti importuotojai nėra tipiški, kadangi tarp jų nėra Danijos, Vokietijos, Italijos ir Jungtinės Karalystės importuotojų, ir ji pernelyg sukoncentruota į miesto elektrinius dviračius perkančius importuotojus.

(38)

Tačiau Danijos, Vokietijos ir Jungtinės Karalystės bendradarbiaujantys importuotojai buvo daug mažesnės įmonės nei atrinktų importuotojų įmonės, o Italijos importuotojai nebendradarbiavo. Taip pat pažymėtina, kad atrinkti importuotojai importavo įvairius produktus, įskaitant miesto elektrinius dviračius, kelionių elektrinius dviračius, kalnų elektrinius dviračius ir sulankstomus elektrinius dviračius.

(39)

Komisija taip pat pabrėžia, kad atrinkti importuotojai, kurie importavo didžiausią kiekį, kurį pagrįstai buvo galima ištirti per turimą laiką.

(40)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta pirmiau, Komisija patvirtino, kad atrinktos bendrovės yra tipiški bendradarbiaujantys importuotojai.

(41)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina – kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija paprašė visų KLR eksportuojančių gamintojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. Be to, Komisija paprašė Kinijos Liaudies Respublikos atstovybės Europos Sąjungoje nurodyti kitus eksportuojančius gamintojus, jei tokių yra, kurie galbūt norėtų dalyvauti tyrime, ir (arba) su jais susisiekti.

(42)

Devyniasdešimt šeši KLR eksportuojantys gamintojai pateikė prašomą informaciją ir sutiko, kad gali būti atrenkami. Vienas gamintojas pranešė, kad neeksportavo elektrinių dviračių į Sąjungą per tiriamąjį laikotarpį, todėl jis nelaikomas tinkamu dalyvauti atrankoje. Komisija preliminariai atrinko keturias bendradarbiaujančias gamintojų grupes, remdamasi didžiausia tipiška eksporto į Sąjungą apimtimi.

(43)

Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 2 dalį dėl atrinktų bendrovių konsultuotasi su visais žinomais elektrinius dviračius eksportuojančiais gamintojais ir KLR valdžios institucijomis.

(44)

Trys neatrinkti bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai teigė, kad jie turėtų būti įtraukti į atranką dėl tariamai ypatingų jų gamybos ar pardavimo savybių, dėl kurių jie išsiskiria iš kai kurių arba visų atrinktų eksportuojančių gamintojų.

(45)

Šios savybės nėra reikšmingos pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalies, kurios pagrindu turi būti atrinktos bendrovės, požiūriu. Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalį Komisija atrinko bendroves, remdamasi didžiausia tipiška eksporto į Sąjungą apimtimi, kurią galima pagrįstai ištirti per turimą laiką. Nė vienas iš trijų neatrinktų eksportuojančių gamintojų neginčijo, kad jie atitiko šį atrankos kriterijų, ir nė vienas iš jų nereikalavo, kad atrankos kriterijus turėtų būti pakeistas. Todėl visi trys prašymai buvo atmesti.

(46)

Pasibaigus atsakymų dėl atrankos pateikimo terminui, atrinkus bendroves ir išsiuntus klausimynus, vienas eksportuojantis gamintojas pasiūlė įtraukti jį į bendradarbiaujančių bendrovių sąrašą, nes jis laiku reagavo į lygiagrečiai vykdomo antisubsidijų tyrimo atrankos procedūrą. Siūlymas buvo atmestas, kadangi bendrovė pavėlavo pateikti prašymą vykdant šį tyrimą.

(47)

Šeši neatrinkti eksportuojantys gamintojai oficialiai paprašė atlikti individualų nagrinėjimą pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 3 dalį. Du iš jų paprašė taikyti rinkos ekonomikos režimą, todėl reikės išnagrinėti ir patikrinti dvi papildomas prašymo taikyti rinkos ekonomikos režimą formas. Be to, trys iš šių bendrovių, oficialiai paprašiusių atlikti individualų nagrinėjimą, yra bendrovių grupės, iš viso sudarytos iš šešių susijusių prekiautojų. Jų atsakymus į atitinkamą antidempingo klausimyno dalį taip pat turėtų analizuoti ir patikrinti bylą nagrinėjančių darbuotojų grupės. Išnagrinėti tiek daug prašymų būtų pernelyg sunku ir negalima to pagrįstai tikėtis per turimą tyrimo laiką. Todėl Komisija nusprendė nepatenkinti nė vieno prašymo atlikti individualų nagrinėjimą.

(48)

Taikydama pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktą Komisija visiems atrinktiems bendradarbiaujantiems KLR eksportuojantiems gamintojams ir neatrinktiems bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams, kurie nori prašyti, kad jiems būtų nustatytas individualus dempingo skirtumas, nusiuntė prašymo taikyti RER formas. Tik viena iš atrinktų KLR eksportuojančių gamintojų grupių pateikė prašymo taikyti RER formą, ir ją Komisija įvertino.

(49)

Komisija klausimynus nusiuntė visoms atrinktoms bendrovėms, visiems eksportuojantiems gamintojams, kurie ketina prašyti individualaus nagrinėjimo, ir 27 potencialiems panašios šalies gamintojams Australijoje, Japonijoje, JAV, Meksikoje, Pietų Korėjoje, Šveicarijoje, Tailande, Taivane ir Turkijoje.

(50)

Komisija išsamius klausimyno atsakymus gavo iš visų atrinktų Sąjungos gamintojų, visų atrinktų nesusijusių importuotojų, atrinktų KLR eksportuojančių gamintojų, KLR eksportuojančių gamintojų, kurie prašo individualaus nagrinėjimo, ir vieno panašios šalies gamintojo Šveicarijoje.

(51)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kurią manė esant reikalingą preliminarioms išvadoms dėl dempingo, jo daromos žalos ir Sąjungos interesų padaryti. Pagal pagrindinio reglamento 16 straipsnį tikrinamieji vizitai buvo surengti šių bendrovių patalpose:

(52)

Atliekant tyrimą dėl dempingo ir žalos nagrinėtas 2016 m. spalio 1 d. – 2017 m. rugsėjo 30 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis arba TL). Tiriant žalai įvertinti svarbias tendencijas nagrinėtas laikotarpis nuo 2014 m. sausio 1 d. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(53)

Nagrinėjamasis produktas yra KLR kilmės ratinės transporto priemonės su pedalais, kuriose įrengtas pagalbinis elektrinis variklis, ir kurių KN kodai šiuo metu yra 8711 60 10 ir ex 8711 60 90 (TARIC kodas 8711609010) (toliau – nagrinėjamasis produktas).

(54)

Ši apibrėžtis apima įvairių rūšių elektrinius dviračius.

(55)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad tokias pačias pagrindines fizines savybes ir tokią pačią naudojimo paskirtį turi šie produktai:

(56)

Todėl Komisija šiuo etapu nusprendė, kad šie produktai yra panašūs produktai, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(57)

Po tyrimo inicijavimo pateiktose pastabose CCCME ginčijo Komisijos ketinimą visus elektrinius dviračius įvardyti kaip vieną produktą. Konkrečiai jie tvirtino, kad tyrimo aprėpčiai neturėtų būti priskirti greitaeigiai elektriniai dviračiai (elektriniai dviračiai, kurie išvysto didesnį nei 25 km/val. greitį, bet ne didesnį nei 45 km/val. greitį). Nors didžiausia galima standartinių elektrinių dviračių variklio galia (7) siekia 250 W, greitaeigių elektrinių dviračių variklio galia gali būti didesnė ir paprastai būna 350–500 W.

(58)

CCCME tvirtino, kad labai skiriasi tokių dviračių savybės ir numatoma paskirtis, taip pat labai skiriasi jų kainos. Iš vartotojų perspektyvos greitaeigiai elektriniai dviračiai ir visi kiti elektriniai dviračiai, kuriems taikomas šis tyrimas, nėra tarpusavyje pakeičiami.

(59)

CCCME nurodo keletą priežasčių, dėl kurių greitaeigiai elektriniai dviračiai skiriasi nuo kitų elektrinių dviračių. Pirma, naudojamos kitokios žaliavos ir sudėtinės dalys. Pavyzdžiui, greitaeigių elektrinių dviračių variklio norminė galia yra didesnė, o elektrinių dviračių medžiagos yra tvirtesnės ir kokybiškesnės.

(60)

Antra, labai skiriasi sąnaudos ir kainos. Kadangi gaminant greitaeigius elektrinius dviračius taikomi griežtesni dalių kokybės ir tvirtumo reikalavimai, greitaeigių elektrinių dviračių gamybos sąnaudos yra didesnės nei įprastų elektrinių dviračių, todėl galutinė pardavimo kaina taip pat yra didesnė.

(61)

Trečia, skiriasi KN kodai. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įprastiems elektriniams dviračiams priskiriamas KN kodas 8711 60 10, o greitaeigiams elektriniams dviračiams – KN kodas 8711 60 90. Anksčiau įprastiems elektriniams dviračiams buvo priskiriamas (ex) KN kodas 8711 90 10, o greitaeigiams elektriniams dviračiams – (ex) KN kodas 8711 90 90.

(62)

Ketvirta, greitaeigiai elektriniai dviračiai laikomi motorinėmis transporto priemonėmis (L1e-B kategorijos transporto priemonėmis), todėl jų vairuotojams privalu turėti vairuotojo pažymėjimą ir dėvėti šalmą. Eksploatuojant įprastus elektrinius dviračius jokie panašūs reikalavimai netaikomi. Tokie reikalavimai iš esmės apriboja greitaeigių elektrinių dviračių pirkėjų ir naudotojų gretas.

(63)

Penkta, skiriasi greitaeigių elektrinių dviračių vartotojai. Įprastus elektrinius dviračius paprastai įsigyja biuro darbuotojai ar vyresnio amžiaus asmenys, kuriems reikalinga papildoma galia, o greitaeigių elektrinių dviračių pirkėjai – daugiausia jauni žmonės, šiuos elektrinius dviračius naudojantys aktyvesnei ar sportinei veiklai.

(64)

Skundo pateikėjas teigia, kad visiems elektriniams dviračiams būdingos bendros savybės. Abiejų rūšių produktai – ratinės transporto priemonės su pedalais, kuriose įrengtas pagalbinis elektrinis variklis. Be to, visiems elektriniams dviračiams taikomi tie patys bandymai pagal Europos standartą EN 15194. Remdamasis šiuo pagrindimu, skundo pateikėjas daro išvadą, kad šio tyrimo tikslais visų rūšių elektriniai dviračiai rūšys gali būti laikomi vienu produktu.

(65)

Skundo pateikėjas taip pat nurodė, kad dėl pagalbinio variklio ribinį greitį galima lengvai pakeisti nuo 25 km/val. iki 45 km/val. ir atvirkščiai, nes tą visų pirma lemia programinės įrangos programavimo klausimas, o ne faktiniai fiziniai skirtumai.

(66)

Vykdant tyrimą importuotojas tvirtino, kad L1e-A kategorijos elektriniai dviračiai turėtų būti išbraukti iš tyrimo produkto apibrėžtosios srities. L1e-A kategorijos elektrinių dviračių pagalbinis variklis palaiko iki 25 km/val. greitį, o variklio galia siekia iki 1 kW. L1e-A kategorijos elektriniai dviračiai tariamai negaminami Sąjungoje ir konkrečiai neminimi skunde. Importuotojas taip pat teigia, kad L1e-A kategorijos elektriniai dviračiai negalėjo padaryti žalos Sąjungos pramonei, kadangi pirmasis L1e-A kategorijos elektrinis dviratis buvo parduotas Sąjungos rinkoje praėjus daugiau nei aštuonioms savaitėms po to, kai skundo pateikėjas pateikė skundą.

(67)

Komisija į visas šias pastabas atsižvelgė. Ji pažymėjo, kad skundo produkto apibrėžtoji sritis iš tikrųjų apėmė visas ratines transporto priemones su pedalais, kuriose įrengtas pagalbinis elektrinis variklis. Skundo produkto apibrėžtoji sritis neriboja transporto priemonių klasifikacijos. Todėl buvo padaryta išvada, kad L1e-A kategorijos elektriniai dviračiai yra įtraukti į skundą. Panagrinėjus importuotojo interneto svetainės turinį tapo akivaizdu, kad L1e-A kategorijos elektriniams dviračiams būdingos visos įprasto elektrinio dviračio savybės, tačiau jie yra galingesni. Konkrečiai importuotojas pabrėžia, kad daugumoje valstybių narių važiuojant L1e-A kategorijos elektriniais dviračiais nebūtina dėvėti šalmo ir jais galima važiuoti įprastais dviračių takais ir keliais.

(68)

Teigiama, kad greitaeigių elektrinių dviračių gamybos sąnaudos ir pardavimo kainos yra daug didesnės. Tai savaime negali būti priežastis išbraukti produktą iš produkto apibrėžtosios srities, nes į produkto apibrėžtąją sritį paprastai įtraukiamos prekės, parduodamos skirtingomis kainomis. Tačiau į šį veiksnį atsižvelgta palyginimuose apskaičiuojant dempingą ir žalą.

(69)

Kalbant apie skirtingą numatomą paskirtį ir vartotojų suvokimą teigiama, kad įprastus elektrinius dviračius paprastai įsigyja vyresnio amžiaus asmenys, dviratininkai mėgėjai ir biuro darbuotojai, o greitaeigiai elektriniai dviračiai daugiausia naudojami aktyvesnei veiklai, pavyzdžiui, kasdien keliaujant į darbą. Kadangi biuro darbuotojai įprastais elektriniais dviračiais veikiausiai važiuoja iš namų į darbą, ši paskirtis labai panaši į greitaeigių elektrinių dviračių naudojimą kasdien keliaujant į darbą. Todėl daroma išvada, kad numatoma paskirtis ir vartotojų suvokimas labai sutampa ir todėl produkto išbraukimas iš apibrėžtosios srities nėra pagrįstas.

(70)

Atsižvelgdama į abu reikalavimus dėl išbraukimo iš apibrėžtosios srities, Komisija priėjo prie išvados, kad greitaeigių elektrinių dviračių ir L1e-A kategorijos dviračių, kaip pat kitų elektrinių dviračių fizinės savybės yra tos pačios, todėl jie patenka į produkto apibrėžtąją sritį. Nors Komisija pripažino, kad nagrinėjamojo produkto bendroji kategorija gali apimti įvairias produktų rūšis, tai savaime negali būti priežastis išbraukti produktą iš produkto apibrėžtosios srities. Skirtinga tos pačios nagrinėjamojo produkto bendrosios kategorijos muitinės klasifikacija taip pat nėra kriterijus, dėl kurio savaime reikėtų išbraukti produktą. Vykdant antidempingo tyrimus prastai pasitaiko atvejų, kad nagrinėjamajam produktui taikomi keli muitinės kodai. Galiausiai, reikalavimai, susiję su nagrinėjamojo produkto ar panašaus produkto naudojimu po pardavimo, neturi poveikio pagrindinėms fizinėms savybėms, kuriomis produktas apibrėžiamas antidempingo tyrimų tikslais. Produkto apibrėžtoji sritis taip pat neapibrėžiama pagal vartotojų, kurie pasirinks vienos arba kitos rūšies produktą, kategorijas. Todėl šie tvirtinimai buvo atmesti.

(71)

Vienas importuotojas teigė, kad iš tyrimo produkto apibrėžtosios srities turėtų būti išbraukti elektriniai triračiai. Jis tvirtino, kad nėra aišku, ar į tyrimą buvo įtrauktos visų rūšių ratinės transporto priemonės (įskaitant dviračius, triračius ir keturračius), ar tik dviračiai, nes pranešimo apie inicijavimą pavadinime nurodyta, kad antidempingo tyrimas susijęs su importuojamais elektriniais dviračiais.

(72)

Tačiau Komisija nurodė, kad tyrimo produkto apibrėžtoji sritis apibrėžiama ne pranešimo apie inicijavimą pavadinimu, o 2 skirsniu „Tiriamasis produktas.“ Šiame skirsnyje aiškiai apibrėžta, kad tiriamasis produktas apima „ratines transporto priemones.“„Ratinių transporto priemonių“ sąvoka nėra susijusi tik su dviračiais su dviem ratais, ji apima ir triračius bei keturračius. Kadangi dviračiai yra labiausiai paplitusi ratinės transporto priemonės rūšis, pavadinime nurodyti dviračiai, neišbraukiant kitų rūšių ratinių transporto priemonių iš tyrimo aprėpties.

(73)

Importuotojas taip pat tvirtino, kad tyrime konkrečiai nagrinėjami tik dviračiai. Komisija su šiuo tvirtinimu nesutiko. Ji surinko informacijos apie visų rūšių elektrines ratines transporto priemones; Sąjungos gamintojai ir eksportuotojai privalėjo nurodyti visų jų gaminamų ir Sąjungos rinkoje parduodamų produktų ratų skaičių. Todėl akivaizdu, kad vykdant tyrimą triračiai buvo atskirai identifikuoti ir nagrinėjami. Kadangi dviračiai neabejotinai yra labiausiai paplitusi ratinių transporto priemonių rūšis, nenuostabu, kad e. dviračio/elektrinio dviračio sąvoka paprastai vartojama visoms elektrinių ratinių transporto priemonių rūšims apibūdinti tiek tyrimo medžiagoje, tiek rinkoje. Tai nereiškia, kad vykdant tyrimą nebuvo atsižvelgta į kitas ratinių transporto priemonių rūšis.

(74)

Todėl daroma išvada, kad greitaeigiams elektriniams dviračiams, L1e-A kategorijos elektriniams dviračiams ir elektriniams triračiams būdingos tos pačios pagrindinės fizinės savybės ir galutinio naudojimo paskirtis kaip ir kitų rūšių elektrinėms ratinėms transporto priemonėms, todėl jie negali būti išbraukti iš tyrimo produkto apibrėžtosios srities.

(75)

Vadovaudamasi pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktu Komisija normaliąją vertę KLR eksportuojantiems gamintojams, kurie atitinka pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkto kriterijus ir kuriems dėl to galima taikyti RER, nustato pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1–6 dalis.

(76)

CCCME tvirtino, kad 2016 m. gruodžio 11 d. pasibaigus KLR stojimo į Pasaulio prekybos organizaciją (toliau – PPO) protokolo 15 straipsnio a punkto ii papunkčio galiojimui Kinijos eksportuotojams turėtų būti taikomos bendrosios normaliosios vertės nustatymo taisyklės. Šiuo požiūriu jie tvirtino, kad ne rinkos ekonomikos metodikos naudojimas normaliajai vertei nustatyti po 2016 m. gruodžio 11 d. yra nesuderinamas su Sąjungos prisiimtomis prievolėmis PPO. Jų teigimu, normalioji vertė turėtų būti grindžiama ne panašia šalimi, o Kinijos pardavimo ir sąnaudų duomenimis.

(77)

Pranešimas apie inicijavimą paskelbtas 2017 m. spalio 20 d. Taigi šiam tyrimui taikomas susijęs teisės aktas yra pagrindinio reglamento redakcija, galiojusi tuo metu, kai tyrimas buvo inicijuotas. Tad normalioji vertė turi būti nustatoma remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a ir b punktais, taikomais tą dieną, kai 2017 m. spalio mėn. buvo inicijuotas šis tyrimas. Todėl CCCME tvirtinimas atmestas.

(78)

Trumpai, ir tik dėl patogumo, pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte nustatyti rinkos ekonomikos režimo taikymo kriterijai yra šie:

(79)

Tam, kad nustatytų, ar įvykdyti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkto kriterijai, Komisija siekė gauti tam būtiną informaciją prašydama eksportuojančių gamintojų užpildyti prašymo taikyti RER formą. Prašymą taikyti RER ir atsakymus per nustatytą terminą pateikė tik vienas atrinktas eksportuojantis gamintojas, „Giant Group“.

(80)

Kadangi į šį tyrimą įtrauktos susijusios šalys, Komisija išnagrinėjo, ar visa susijusių bendrovių grupė atitinka RER sąlygas. Todėl, kai patronuojamoji įmonė ar kita su eksportuojančiu gamintoju susijusi KLR bendrovė tiesiogiai arba netiesiogiai dalyvauja gaminant arba parduodant nagrinėjamąjį produktą, atskirai atliktas kiekvienos susijusios bendrovės ir visos bendrovių grupės RER tyrimas.

(81)

Komisija rinko visą informaciją, kurią manė esant reikalingą, ir patikrino visą prašymuose taikyti RER pateiktą informaciją grupės pagrindinių juridinių subjektų patalpose.

(82)

Šiuo pagrindu Komisija nustatė, kad „Giant Group“ neįrodė, kad ji atitinka pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte nurodytus RER kriterijus, ypač 1 ir 3 kriterijus. Todėl Komisija atmetė jos prašymą taikyti RER.

(83)

„Giant Group“ nepavyko įrodyti, kad nėra didelio valstybės kišimosi, o pagrindinių žaliavų sąnaudos iš esmės atitinka rinkos vertes gaminant nagrinėjamąjį produktą. RER atskleidimo dokumente paaiškinta, kad „Giant Group“ perka Kinijoje pagamintus aliuminio vamzdelius ir rėmus, kurių kainoms įtakos turi dideli iškraipymai, susiję su pirminiu aliuminiu, dėl didelio valstybės kišimosi. Remdamasi šiuo faktu Komisija padarė išvadą, kad „Giant Group“ neįrodė, jog ji atitinka 1 RER kriterijų.

(84)

Be to, „Giant Group“ nesugebėjo įrodyti, kad nėra jokių didelių iškraipymų, likusių iš ankstesnės ne rinkos ekonomikos sistemos. Remiantis RER atskleidimo dokumentu, „Giant Group“ naudojosi keliomis lengvatinėmis mokesčių schemomis, kompensacijomis, finansinėmis paskatomis ir specialiais atskaitymais dėl patirtų išlaidų. Tokie pranašumai, ypač taikomi kartu, laikomi dideliais iškraipymais, likusiais iš ankstesnės ne rinkos ekonomikos sistemos. Todėl atitinkamai grupė neatitiko 3 RER kriterijaus.

(85)

Komisija atskleidė nustatytus faktus susijusiam eksportuojančiam gamintojui, nagrinėjamosios šalies valdžios institucijoms ir Sąjungos pramonei. Suinteresuotosios šalys turėjo galimybę teikti pastabas dėl nustatytų faktų ir pateikti prašymą išklausyti dalyvaujant Komisijai ir (arba) prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui. Komisija atsižvelgė į pateiktas nuomones.

(86)

Atskleidus nustatytus faktus dėl RER taikymo, „Giant Group“ pateikė pastabų.

(87)

Dėl 1 kriterijaus „Giant Group“ teigė, kad gaminant elektrinius dviračius naudojamo aliuminio kaina atitinka tarptautines kainas, remiantis Londono metalų biržos (LME) duomenimis. Be to, ji teigė, kad pasekminių iškraipymų negalima vertinti kaip reikšmingų, nes tariamo iškraipymo poveikis vertei buvo de minimis.

(88)

Kaip Komisija išsamiai paaiškino atskleidimo dokumente, Šanchajaus terminuotų sandėrių birža (SHFE) veikia taip, kad Kinijos Vyriausybė galėtų visiškai kontroliuoti aliuminio rinką. Nustatant didelio valstybės kišimosi faktą nesvarbu, ar ši įtaka naudojama nustatant kainas rinkos lygmeniu, ar ne, ar remiantis kitais sumetimais, įskaitant svyruojančius rinkos lygio nukrypimus. Didelio valstybės kišimosi kriterijus yra įvykdytas, kai valstybė gali daryti ne tik nežymią įtaką kainoms, bet gali reikšmingai kontroliuoti padėtį, nepriklausomai nuo faktinio kontroliavimo būdo.

(89)

Faktas, kad aliuminio dalis, naudojama gaminant elektrinius dviračius, yra mažesnė nei gaminant kitus produktus, nekeičia fakto, kad elektrinių dviračių gamintojai vykdo veiklą labai iškreiptoje rinkoje. Šiuo konkrečiu atveju, nepriklausomai nuo vertės, remdamasi faktais, surinktais vykdant tyrimą, Komisija nustatė, kad aliuminio rėmas (pagamintas iš aliuminio vamzdelių) yra vienas esminių elektrinių dviračių gamybos elementų, netiesiogiai veikiantis visas kitas dalis ir komponentus.

(90)

Kalbant apie 3 kriterijų, „Giant Group“ tvirtino, kad diferencijuoto apmokestinimo tarifo nauda yra teisėtų KLR pramonės politikos tikslų išraiška ir negali būti laikoma iškraipymu, likusiu iš ankstesnės ne rinkos ekonomikos sistemos. Be to, „Giant Group“ teigė, kad iškraipymai, jei tokių yra, nėra dideli. Grupė taip pat teigė, kad nustatant, ar lengvatinė žemėnaudos teisė sukėlė didelį iškraipymą, buvo taikoma neteisinga metodika, nes gauta nauda per visą turto naudojimo laikotarpį nebuvo amortizuota.

(91)

Komisija nesutiko, kad didelio iškraipymo apibūdinimas, nustatytas pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte, turi kokį nors teisinį ar faktinį ryšį su „naudos“ sąvoka, apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/1037 (8) (pagrindinis antisubsidijų reglamentas). Ši sąvoka greičiau būdinga dabartiniam vertinimui pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punktą.

(92)

Komisija nustatė, kad dviem grupės bendrovėms buvo kompensuota beveik visa žemėnaudos teisės kaina, o trečioji po kompensacijos sumokėjo nedidelę žemėnaudos teisės kainos vertės dalį. Atsižvelgdama į pramonės, kurioje žemė yra svarbiausias turtas ir reikšmingas veiksnys, pobūdį, Komisija galėjo daryti tik vieną išvadą, t. y. kad bendrovės gamybos sąnaudos ir finansinė padėtis yra veikiama didelių iškraipymų, likusių iš ne rinkos ekonomikos sistemos.

(93)

Todėl išvada, kad „Giant Group“ prašymas taikyti RER yra atmetamas, nesikeičia.

(94)

Komisija pranešė suinteresuotosioms šalims apie galutinį sprendimą dėl RER taikymo.

(95)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą normalioji vertė eksportuojantiems gamintojams, kuriems netaikomas RER, nustatyta remiantis kaina ar apskaičiuotąja verte rinkos ekonomikos trečiojoje šalyje (toliau – panaši šalis). Tam reikėjo parinkti rinkos ekonomikos trečiąją šalį.

(96)

Be Japonijos, Šveicarijos ir Taivano, kurie buvo minimi pranešime apie inicijavimą, Komisija bandė nustatyti tiriamojo produkto gamintojus Australijoje, JAV, Meksikoje, Pietų Korėjoje, Tailande ir Turkijoje. Remdamasi gauta informacija, Komisija paprašė dvidešimt septynių žinomų panašaus produkto gamintojų pateikti informacijos. Į panašios šalies gamintojams skirtą klausimyną atsakė vienas Šveicarijos gamintojas ir vienas Taivano gamintojas. Taivano gamintojo atsakymuose trūko esminės informacijos, įskaitant apie kiekvienos rūšies produkto gamybos sąnaudas ir pardavimo vidaus rinkoje aprašo. Nepaisydamas Komisijos raginimų, gamintojas nepapildė savo atsakymų, todėl Šveicarija liko vienintelė potenciali panaši šalis.

(97)

CCCME teigė, kad dėl keleto priežasčių Šveicarija nėra tinkama būti panašia šalimi. Pirma, Šveicarijos elektriniai dviračiai skiriasi nuo Kinijos, nes juose įrengtas centrinis variklis, o Kinijos elektriniuose dviračiuose daugiausia įrengiami varikliai su stebule (montuojami ratuose), todėl naudojamos skirtingos technologijos. Šveicarijos gamintojai taip pat naudoja labai skirtingas dalis (galingesnius centrinius variklius, valdiklius su GPS funkcija, jutiklinius ekranus ir pan.). Antra, Šveicarijos gamintojai gamina savo prekės ženklų gaminius, o Kinijos gamintojai daugiausia yra Sąjungos importuotojų pirminės įrangos gamintojai (angl. OEM). Trečia, Šveicarijos bendra gamybos apimtis yra daug mažesnė, palyginti su KLR. Ketvirta, Šveicarijos gamintojai importuoja dalis iš Sąjungos ir Japonijos, o Kinijos gamintojai jas perka vidaus rinkoje. Galiausiai, iš aštuonių Šveicarijos gamintojų trys tik importuoja sukomplektuotus elektrinius dviračius iš Taivano ir juos perparduoda, o didžiausias gamintojas importuoja visas dalis iš užsienio ir tik surenka produktus Šveicarijoje.

(98)

CEIEB taip pat teigė, kad Šveicarija nėra tinkama panaši šalis. CEIEB nurodė, kad Šveicarijos išsivystymo lygis labai skiriasi nuo KLR, todėl skiriasi ir gamybos sąnaudos (ypač darbo sąnaudos). Be to, jokioje kitoje pasaulio rinkoje greitaeigiai elektriniai dviračiai nesudaro tokios didelės rinkos dalies, o dėl įstatymais nustatytų tipo patvirtinimo reikalavimų tokie dviračiai paprastai yra daug brangesni.

(99)

Tyrimu patvirtinta, kad nors didžioji dauguma atrinktų eksportuojančių gamintojų į Sąjungą iš KLR eksportuojamų elektrinių dviračių yra dviračiai su įrengtais varikliais su stebule, visi bendradarbiaujančio panašios šalies gamintojo Šveicarijos rinkoje tiriamuoju laikotarpiu parduoti elektriniai dviračiai buvo dviračiai su įrengtu centriniu varikliu. Kartu su baterija, variklis dažniausiai yra vienintelė brangiausia elektrinio dviračio dalis. Centriniai varikliai ir varikliai su stebule yra dvi atskiros technologijos, kurių techninės specifikacijos ir sudėtingumo lygis skiriasi. Centriniai varikliai nuo variklių su stebule skiriasi ne tik savo kaina, bet jų pasirinkimas netiesiogiai nulemia kitų dalių pasirinkimą. Pavyzdžiui, elektriniame dviratyje su įrengtu centriniu varikliu bus montuojamas kitoks, dažnai brangesnis rėmas, priderintas prie variklio. Tas pats pasakytina apie elektrinių dviračių su įrengtu varikliu su stebule ratus. Elektriniams dviračiams su įrengtu centriniu varikliu reikalingos tam tikros papildomos dalys, pavyzdžiui, specialūs variklio laikikliai, kurie nereikalingi elektriniams dviračiams su įrengtu varikliu su stebule. Priklausomai nuo variklio rūšies taip pat skiriasi kitos dalys, pavyzdžiui, sukimo momento jutikliai.

(100)

Atsižvelgiant į tai, kad kalbama apie dvi skirtingas technologijas, kurių sąnaudų struktūros ir kainos skiriasi, pasirinkus Šveicariją kaip panašią šalį Komisija negautų informacijos apie didžiosios daugumos importuojamų produktų normaliąją vertę dėl pirmiau minėto netiesioginio poveikio ir dėl sudėtingo kiekybinio koregavimo, kad būtų galima pritaikyti Šveicarijos normaliąją vertę, kad ši atitiktų iš Kinijos į Sąjungą eksportuojamas produktų rūšių vertę.

(101)

Komisija toliau nagrinėjo bendradarbiaujančio panašios šalies gamintojo eksportą į kitas šalis, bet jį išskirtinai sudarė elektriniai dviračiai su įrengtais centriniais varikliais.

(102)

Todėl Komisija šiuo etapu padarė išvadą, kad Šveicarija nėra tinkama panaši šalis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą.

(103)

Taigi, kadangi tinkamos rinkos ekonomikos trečiosios šalies nebuvo, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą padaryta preliminari išvada, kad nėra galimybių atrinktiems gamintojams nustatyti normaliąją vertę remiantis vidaus rinkos kainomis arba apskaičiuotąja normaliąja verte rinkos ekonomikos trečiojoje šalyje arba kaina iš tokios trečiosios šalies į kitas šalis, įskaitant Sąjungą, ir kad dėl to normaliąją vertę reikia nustatyti remiantis kokiu nors kitu pagrįstu pagrindu, šiuo atveju – remiantis kainomis, kurios Sąjungoje faktiškai sumokėtos arba mokėtinos už panašų produktą. Laikyta, kad tai yra tinkama, kadangi Šveicarijos pasirinkimas netinkamas ir nėra jokios kitos bendradarbiaujančios šalies, kaip minėta 96 ir 99–102 konstatuojamosiose dalyse. Be to, Komisija pateisino sprendimą taip pat dėl Sąjungos rinkos dydžio, į ją vykdomo importo ir didelės šio produkto vidaus konkurencijos Sąjungos rinkoje.

(104)

Kadangi šiuo atveju RER nebuvo suteiktas, visų Kinijos eksportuojančių gamintojų normalioji vertė buvo nustatyta, kaip paaiškinta 103 konstatuojamojoje dalyje – remiantis kainomis, kurios Sąjungoje faktiškai sumokėtos arba mokėtinos už panašų produktą, remiantis atrinktų Sąjungos gamintojų, išvardytų 51 konstatuojamojoje dalyje, patalpose patikrintais duomenimis.

(105)

Kiekvienos rūšies produkto normalioji vertė buvo pagrįsta faktine pardavimo kaina (EXW sąlygomis), kuri buvo koreguota, siekiant įtraukti Sąjungos pramonės tikslinį pelną.

(106)

Buvo galima rasti daugelio produktų, kurie iš KLR buvo eksportuojami į Sąjungą, rūšių ir Sąjungoje gaminamų ir parduodamų produktų rūšių atitikmenų. Retais atvejais, kai nebuvo įmanoma nustatyti tikslios atitikties pagal produkto kontrolės numerį (PKN), Komisija kartotinai išbraukdavo po PKN savybę, kol nebuvo surastas sėkmingas atitikimas. Kai kuriais išskirtiniais atvejais, kai konkrečios rūšies dviračiai Sąjungoje nebuvo gaminami, buvo nustatyta artimiausia įmanoma atitiktis remiantis kitomis savybėmis. Išsami informacija apie šią procedūrą buvo atskleisti eksportuojantiems gamintojams.

(107)

Atrinkti eksportuojantys gamintojai į Sąjungą eksportavo tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams arba per susijusias ar nesusijusias bendroves importuotojas.

(108)

Jeigu eksportuojantys gamintojai nagrinėjamąjį produktą eksportavo tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį eksporto kaina buvo už eksportui į Sąjungą parduotą nagrinėjamąjį produktą faktiškai sumokėta arba mokėtina kaina.

(109)

Jeigu eksportuojantys gamintojai nagrinėjamąjį produktą į Sąjungą eksportavo per susijusias bendroves importuotojas, eksporto kaina pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį buvo nustatyta remiantis kaina, kuria importuotas produktas buvo pirmą kartą perparduotas nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje. Tais atvejais kaina buvo koreguojama atsižvelgiant į visas išlaidas, kurios buvo patirtos nuo importo iki perpardavimo, įskaitant PBA išlaidas, ir į pelną (9 %).

(110)

Komisija atrinktų eksportuojančių gamintojų normaliąją vertę ir eksporto kainą palygino remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis.

(111)

Siekiant užtikrinti teisingą normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimą, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį koreguojant deramai atsižvelgta į skirtumus, turinčius poveikio kainoms ir kainų palyginamumui. Komisija taip pakoregavo eksporto kainą naudodama atrinktų eksportuojančių gamintojų klausimyno atsakymuose pateiktus duomenis ir duomenis, pateiktus tikrinamųjų vizitų metu: banko mokesčiai, aptarnavimo ir krovimo mokesčiai eksportuojančioje šalyje, kredito sąnaudos ir nesusijusių prekiautojų pelnas susijusių Sąjungos prekiautojų atveju.

(112)

CCCME ir vienas atrinktas eksportuojantis gamintojas teigė, kad siekiant užtikrinti sąžiningą normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimą, pastaroji turi būti padidinta, nes eksportuojantys gamintojai yra OEM.

(113)

CCCME tvirtino, kad kadangi dauguma Kinijos elektrinių dviračių gamintojų yra OEM, jų gaminamus elektrinius dviračius galutiniams vartotojams parduoda gaminio modelio prekės ženklo importuotojai ir platintojai. Į galutinių vartotojų mokamą kainą įskaitytas tiek gaminio prekės ženklo importuotojo, tiek platintojo pelno dydis. CCCME pažymėjo, kad elektrinių dviračių pramonės prekės ženklo importuotojai skiriasi nuo kitų pramonės šakų įprastų importuotojų.

(114)

CCCME teigė, kad taip yra todėl, kad daugeliu atvejų iš KLR į Sąjungą eksportuojamų elektrinių dviračių kūrimo, mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros (MTTP) veiklą vykdo prekės ženklų importuotojai arba prekės ženklų importuotojai bendradarbiaudami su eksportuotoju. Bet kuriuo atveju prekės ženklų importuotojų investicijos į šią veiklą yra didelės, panašiai kaip pačių Sąjungos gamintojų investicijos. Be importo kainos prekės ženklų importuotojai į perpardavimo kainą įskaičiuoja savo prekės ženklo vertę. Todėl prieš lyginant Kinijos elektrinių dviračių eksporto kainą su normaliąja verte, ji turi būti pakoreguota pridedant prekės ženklų importuotojo pelno dydį.

(115)

Komisija apsvarstė atitinkamą koregavimą pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies d punktą („Prekybos lygis“). Tačiau atitinkamos sąlygos nebuvo įvykdytos, nes Komisija nenustatė jokių pastovių ir didelių Sąjungos pramonės funkcijų ir kainų skirtumų tarp jos OEM ir ne OEM pardavimo Sąjungos rinkoje produkto rūšies lygmeniu, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies d punkto i papunktyje. Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies d punkto ii papunktis taip pat nebuvo taikomas, kadangi Sąjungos gamintojų vidaus rinkoje nėra atitinkamo OEM prekybos lygio.

(116)

Komisija taip pat svarstė atlikti koregavimą pagal 2 straipsnio 10 dalies k punktą („Kiti veiksniai“), kad būtų atsižvelgta į prekės ženklų importuotojų kūrimo ir MTTP sąnaudas. Tačiau šiuo tyrimo etapu eksportuojantys gamintojai nepateikė Komisijai patikimo tokių sąnaudų kiekybinio įvertinimo. Todėl Komisija ragina suinteresuotąsias šalis pateikti jai patikimą ir patikrinamą sąnaudų kiekybinį įvertinimą, kuriuo būtų galima pagrįsti koregavimą pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies k punktą.

(117)

Todėl CCCME tvirtinimas buvo atmestas.

(118)

Pasak trijų atrinktų eksportuojančių gamintojų, Komisijos siūloma produkto klasifikacija nebuvo pakankama, kad būtų galima atskirti skirtingų kainų lygių elektrinius dviračius. Jie paprašė Komisijos įtraukti keletą savybių į produkto rūšies klasifikaciją, konkrečiai:

(119)

Kita vertus, skundo pateikėjas teigė, kad skirtingos dalys kiekvienos pasiūlytos savybės kategorijoje savaime nelemia skirtingų kainų. Be to, elektriniai dviračiai, kurių gamybai naudojamos tariamai brangesnės dalys kiekvienos pasiūlytos savybės kategorijoje nebūtinai turi būti brangesni nei dviračiai, kurių gamybai naudojamos tariamai pigesnės dalys. Pagrįsdamas savo tvirtinimą, skundo pateikėjas pateikė keletą pavyzdžių.

(120)

Savo ruožtu eksportuojantys gamintojai paprieštaravo, nurodydami, kad savo pavyzdžiuose skundo pateikėjas, pavyzdžiui, lygina aukščiausios klasės išorinį (10 greičių) pavarų perjungimo mechanizmą su žemos klasės vidiniu (3 greičių) pavarų perjungimo mechanizmu. Būtent todėl kaina yra panaši. Panašiai aukščiausios klasės mechaniniai stabdžiai lyginami su žemos klasės hidrauliniais standžiais. Eksportuojantis gamintojas taip pat pabrėžė, kad dviračių, kurių gamybai naudojamos skirtingos dalys, lyginimas siekiant įrodyti, kad šios dalys nelemia viso dviračio kainos, yra beprasmis, kadangi kiekviename pavyzdyje esama kitų besiskiriančių veiksnių, išskyrus nagrinėjamas dalis.

(121)

Komisija atsižvelgė į abiejų šalių pastabas. Kalbant apie papildomas savybes, Komisija pažymi, kad ji negalėjo nustatyti, kad vidinis pavarų perjungimo mechanizmas visada yra daug brangesnis nei išorinis pavarų perjungimo mechanizmas arba kad hidrauliniai stabdžiai visais atvejais yra daug brangesni nei mechaniniai stabdžiai. Į šias pakategores patenka tiek aukštos, tiek žemos kainų spektro klasės dalys. Todėl Komisija daro išvadą, kad nenustatyta pastovaus didelio pasiūlytų papildomų savybių dalių kainų skirtumo, kuris nulemtų šiame tyrime nustatytų produktų rūšių pakeitimus.

(122)

Šiuo tyrimo etapu nebuvo įrodymų, pagrindžiančių koregavimą dėl pirmiau minėtų savybių dalių kainų skirtumų ar dėl eksportuojančių gamintojų vėliau paminėtų papildomų savybių (t. y. pavarų perjungimo mechanizmo greičių skaičiaus ir centrinio variklio modelio). Į Sąjungą eksportuojamuose Kinijos elektriniuose dviračiuose naudojamos mišrios minėtų savybių dalys, dėl kurių, Komisijos žiniomis, konkrečiai rūšiai pirmenybė neteikiama. Tas pats pasakytina apie Sąjungoje pagamintus elektrinius dviračius. Komisija dar kartą paragino suinteresuotąsias šalis pateikti patikrinamus įrodymus ir informaciją, kad būtų galima užbaigti pirmiau išvardytų argumentų įvertinimą.

(123)

Vertindama atrinktus eksportuojančius gamintojus Komisija palygino kiekvienos rūšies panašaus produkto vidutinę svertinę normaliąją vertę su atitinkamos rūšies nagrinėjamojo produkto vidutine svertine eksporto kaina, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalyse.

(124)

Neatrinktų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų dempingo skirtumas nustatytas remiantis pagrindinio reglamento 9 straipsnio 6 dalies nuostatomis. Šis skirtumas apskaičiuotas kaip atrinktiems eksportuojantiems gamintojams nustatytų skirtumų svertinis vidurkis.

(125)

Visiems kitiems KLR eksportuojantiems gamintojams Komisija nustatė KLR bendradarbiavimo lygį. Jis nustatytas įvertinus bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų eksporto į Sąjungą apimties dalį, palyginti su visa nagrinėjamosios šalies eksporto į Sąjunga apimtimi.

(126)

Bendradarbiavimo lygis buvo aukštas. Todėl visiems kitiems KLR eksportuojantiems gamintojams preliminariai nustatytas dempingo skirtumas yra lygus atrinktų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų, kuriems nustatytas didžiausias dempingo skirtumas, dempingo skirtumui.

(127)

Procentais išreikšti CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą laikinieji dempingo skirtumai yra tokie:

1 lentelė

(128)

Nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje panašų produktą Sąjungoje gamino keturiasdešimt vienas gamintojas. Jie sudaro Sąjungos pramonę, apibrėžtą pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje. Keturi iš jų sustabdė gamybą tiriamuoju laikotarpiu.

(129)

Nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu bendra Sąjungos gamybos apimtis buvo maždaug 1,1 mln. vienetų. Komisija nustatė šį skaičių remdamasi Europos dviračių pramonės konfederacijos (CONEBI) pateiktais suvartojimo duomenimis, importo statistiniais duomenimis ir atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimo bei gamybos santykiu.

(130)

Viena suinteresuotoji šalis pranešė, kad du Sąjungos gamintojai taip pat yra elektrinių dviračių importuotojai. Tačiau ji nereikalavo, kad šie gamintojai neturėtų būti įtraukti į Sąjungos pramonės apibrėžtį ir nepateikė argumentų, kuriais remiantis gamintojai neturėtų būti įtraukti. Importas savaime nesudaro prielaidos bendrovės neįtraukti į Sąjungos pramonės apibrėžtį.

(131)

Kita šalis tvirtino, kad bendrovė ATALA ir su ja susijusi bendrovė „Accell Nederland“ neturėtų būti įtrauktos į Sąjungos pramonę, kadangi ATALA importuoja elektrinius dviračius iš KLR. Pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalį ATALA ir „Accell“ nėra susijusios. Bet kuriuo atveju importas savaime nesudaro prielaidos bendrovės neįtraukti į Sąjungos pramonės apibrėžtį.

(132)

Kiti Sąjungos gamintojai, kurie paprašė laikyti jų tapatybę konfidencialia, pranešė apie importo iš KLR atvejus. Šios bendrovės bei 130 ir 131 konstatuojamosiose dalyse minimos bendrovės kartu sudaro mažiau nei 5 % Sąjungos pramonės gamybos ir pardavimo dalį. Todėl jos nedaro reikšmingo poveikio visai Sąjungos pramonei daromos žalos rodikliams. Šių bendrovių priskyrimas Sąjungos pramonei (arba ne) neturi reikšmingo poveikio žalos tyrimui. Šis klausimas bus toliau nagrinėjamas prieš pateikiant galutines išvadas.

(133)

Komisija nustatė Sąjungos suvartojimą remdamasi CONEBI pateikta informacija.

(134)

Sąjungos suvartojimo raida:

2 lentelė

Sąjungos suvartojimas (vienetais)

(135)

Sąjungos suvartojimas nuosekliai didėjo nuo 1,1 mln. vienetų 2014 m. iki beveik 2 mln. vienetų tiriamuoju laikotarpiu ir nagrinėjamuoju laikotarpiu pasiekė 74 % augimą. Tokią raidą lėmė didesnis informuotumas aplinkos apsaugos klausimais ir tęstinės investicijos į rinkodarą bei reklamą, taip pat į elektros dviračių technologijų plėtrą.

(136)

Nuo 2017 m. elektriniams dviračiams priskiriamas KN kodas 8711 60 10. Iki 2017 m. elektriniams dviračiams būdavo priskiriamas (ex) KN kodas 8711 90 10, prie kurio buvo priskiriami ir kiti produktai. Siekiant išspręsti šią problemą, skundo pateikėjas pateikė išsamius Kinijos muitinės statistinius duomenis, pagal kuriuos buvo galima nustatyti Kinijos elektrinių dviračių eksportą.

(137)

Komisija importo apimtį nustatė pagal Eurostato duomenis, ekstrapoliuodama atitinkamą SS kodo Kinijos elektrinių dviračių eksporto (kaip nurodyta pirmiau) santykį su bendru eksportu iš KLR pagal tą patį SS kodą. 2017 m. devynių mėnesių Kinijos importo statistiniai duomenys tiesiogiai pagrįsti Eurostato duomenimis.

(138)

Importo rinkos dalis nustatyta palyginus importo apimtį ir Sąjungos suvartojimą, kaip nurodyta 134 konstatuojamojoje dalyje, 2 lentelėje.

(139)

Importo į Sąjungą iš KLR raida:

3 lentelė

Importo apimtis (vienetais) ir rinkos dalis

(140)

Importo iš KLR apimtis išaugo daugiau nei tris kartus – nuo beveik 200 000 vienetų 2014 m. iki beveik 700 000 vienetų tiriamuoju laikotarpiu. Augimo tempas paspartėjo nuo 2016 m. iki tiriamojo laikotarpio.

(141)

Kartu importui iš KLR tenkanti Sąjungos rinkos dalis padidėjo nuo 17 % 2014 m. iki 35 % per tiriamąjį laikotarpį.

(142)

CCCME išreiškė susirūpinimą dėl skundo pateikėjo pateiktų Kinijos muitinės statistinių duomenų patikimumo ir paprašė atskleisti išsamius statistinius duomenis bei jų šaltinį.

(143)

Skundo pateikėjas Komisijai pateikė išsamius statistinius duomenis, kuriais buvo pagrįstas jo skundas. Nekonfidencialiame skundo variante skundo pateikėjas taip pat nurodė suvestinius eksporto duomenis pagal metus. Skundo pateikėjas taip pat nurodė, kad šaltinis buvo Kinijos muitinė, nurodė naudotus kodus ir paaiškino savo metodiką, pagal kurią produktai, kurie nėra nagrinėjamasis produktas, neįtraukiami.

(144)

Patikrinusi šiuos duomenis Komisija nustatė, kad skundo pateikėjas įsigijo šiuos muitinės statistinius duomenis iš seniai įsitvirtinusios šios srities specializuotos Kinijos bendrovės, ir kad tą pačią informaciją pateikė ir kiti Kinijos paslaugų teikėjai.

(145)

Kita vertus, atlikus patikrinimą taip pat patvirtinta, kad skundo pateikėjas atvirame dokumente tiksliai aprašė metodiką, pagal kurią buvo nustatytas elektrinių dviračių eksportas iš KLR.

(146)

Taip pat buvo atliktas skundo pateikėjo pateiktų išsamių duomenų kryžminis patikrinimas pagal kitus informacijos šaltinius ir įrodyta, kad jie yra patikimi. Jokia kita šalis nepasiūlė alternatyvaus informacijos šaltinio ar metodikos.

(147)

Komisija taip pat nustatė, kad išsamūs duomenys ir juos pateikusios bendrovės tapatybė yra laikomi konfidencialiais pagal pagrindinio reglamento 19 straipsnio 1 dalį. Informacijos šaltinio tapatybės atskleidimas žymiai neigiamai paveiktų informaciją suteikusįjį asmenį arba asmenį, iš kurio šis įgijo informaciją.

(148)

Esant tokioms aplinkybėms ir atsižvelgdama į suvestinių duomenų bei metodikos atskleidimo lygį nekonfidencialiame dokumente, Komisija manė, kad nėra būtina žinoti pradinius duomenis ir juos perpardavusios bendrovės tapatybę, kad atitinkama šalis turėtų galimybę pasinaudoti savo teise į gynybą.

(149)

Todėl CCCME argumentas turėjo būti atmestas.

(150)

Suinteresuotosios šalys tvirtino, kad importas iš KLR atitiko rinkos tendencijas, nes tiek Sąjungos suvartojimas, tiek Kinijos eksportas didėjo. Tačiau pažymėtina, kad Kinijos eksporto augimo mastas labai skiriasi nuo Sąjungos suvartojimo augimo. Nuo 2014 m. iki tiriamojo laikotarpio importas iš KLR padidėjo 250 %, o Sąjungos suvartojimas išaugo 74 %. Todėl nors tendencija buvo ta pati, augimo mastas labai skyrėsi.

(151)

Importo kainas Komisija nustatė pagal Eurostato duomenis pagal 137 konstatuojamojoje dalyje paaiškintą metodą.

(152)

Importo į Sąjungą iš KLR vidutinių kainų raida:

4 lentelė

Importo kainos (EUR už vienetą)

(153)

Importo iš KLR vidutinė kaina sumažėjo 11 % nuo 2014 m. iki tiriamojo laikotarpio: pirmasis 4 % nuosmukis užregistruotas nuo 2014 iki 2015 m., o antrasis 12 % nuosmukis – nuo 2016 m. iki tiriamojo laikotarpio.

(154)

Kadangi išsamus įvairių rūšių produktų asortimentas nebuvo žinomas dėl bendro Eurostato statistikos pobūdžio, kainų raida nėra visiškai patikima. Tačiau Komisija pastebėjo, kad importo iš KLR vidutinės kainos buvo pastebimai žemesnės nei Sąjungos gamintojų ir importo iš kitų trečiųjų šalių, išskyrus KLR, kainos. Be to, nors Kinijos eksportuotojai išplėtė Sąjungos rinkoje parduodamų produktų pasiūlą, įtraukę brangius elektrinius dviračius, Kinijos importo vidutinė kaina sumažėjo.

(155)

Priverstinį kainų mažinimą per tiriamąjį laikotarpį Komisija nustatė lygindama:

(156)

Kinijos Liaudies Respublikos prekybos ministerija (MOFCOM) tvirtino, kad tiriant priverstinį kainų mažinimą reikėtų atsižvelgti į skirtingus elementus, pavyzdžiui, elektrinių dviračių rūšis (pvz., elektrinis miesto dviratis ir elektrinis kalnų dviratis), variklio įrengimo vietą (variklis su stebule ar centrinis variklis), baterijos galingumą ir medžiagą, iš kurios pagamintas elektrinis dviratis (pvz., plienas, aliuminis, anglies plienas). Patvirtinama, kad tiriant priverstinį kainų mažinimą buvo atsižvelgta į visus šiuos veiksnius.

(157)

Komisija lygino kiekvienos rūšies produkto sandorių kainas, prireikus tinkamai pakoreguotas, atskaičius lengvatas ir nuolaidas. Išnagrinėjus šių sandorių prekybos lygį buvo nustatyta, kad tiek atrinkti Sąjungos gamintojai, tiek atrinkti Kinijos eksportuotojai parduoda produktus ir OEM pirkėjams, ir savo prekės ženklų vardu. Todėl buvo tiriama, ar pagrįstas prekybos lygio koregavimas. Šiuo atžvilgiu buvo tiriama, ar yra pastovus ir didelis kainų skirtumas tarp pardavimo OEM pirkėjams ir pardavimo savo prekės ženklų vardu. Atrinktų Sąjungos gamintojų atveju jokio pastovaus ir didelio pardavimo kainų skirtumo nenustatyta.

(158)

Palyginus gautas rezultatas išreikštas keturių atrinktų Sąjungos gamintojų apyvartos tiriamuoju laikotarpiu procentine dalimi. Priverstinio kainų mažinimo skirtumai buvo 16,2–41 %.

(159)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį nagrinėjant importo dempingo kaina poveikį Sąjungos pramonei buvo įvertinti visi ekonominiai rodikliai, nagrinėjamuoju laikotarpiu turėję įtakos Sąjungos pramonės būklei.

(160)

Kaip minėta 28 konstatuojamojoje dalyje, nustatant galimą žalą Sąjungos pramonei atlikta atranka.

(161)

Siekdama nustatyti žalą Komisija atskirai nagrinėjo makroekonominius ir mikroekonominius žalos rodiklius.

(162)

Komisija makroekonominius rodiklius (gamybą, gamybos pajėgumus, pajėgumų naudojimą, pardavimo apimtį, rinkos dalį, užimtumą, augimą, našumą, dempingo skirtumo dydį ir atsigavimą po buvusio dempingo) įvertino remdamasi CONEBI pateikta informacija, importo statistiniais duomenimis ir atrinktų Sąjungos gamintojų pateikta informacija.

(163)

Komisija patikrino CONEBI pateiktus suvartojimo duomenis. Komisija nustatė, kad ši informacija buvo tikrai paremta duomenimis, surinktais iš nacionalinių Europos gamintojų asociacijų, kuriuos šios gavo iš bendrovių deklaracijų arba pagrįstų įverčių, ir kad ji buvo patvirtinta atitinkamais dokumentais ir tyrimų procedūromis.

(164)

Ja grindžiami Sąjungos pramonės pardavimo, gamybos, pajėgumų ir užimtumo rodikliai. Šie rodikliai apskaičiuoti remiantis atitinkamais atrinktų Sąjungos gamintojų koeficientais. Šis metodas taikomas vadovaujantis skundo pateikėjo nekonfidencialiame skundo variante aprašyta metodika. Jokia suinteresuotoji šalis nepateikė jokių pastabų dėl šios metodikos.

(165)

Tuo remdamasi Komisija nusprendė, kad makroekonominių duomenų rinkinys tinkamai atspindi Sąjungos pramonės ekonominę padėtį.

(166)

Komisija įvertino mikroekonominius rodiklius (vidutines vieneto pardavimo kainas, darbo sąnaudas, vieneto sąnaudas, atsargas, pelningumą, pinigų srautą, investicijas ir investicijų grąžą), remdamasi atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymuose pateiktais ir tinkamai patikrintais atsakymais. Duomenys buvo susiję su atrinktais Sąjungos gamintojais.

(167)

Visos Sąjungos gamybos, gamybos pajėgumų ir pajėgumų naudojimo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

5 lentelė

Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

(168)

Sąjungos pramonės gamybos apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 29 %, nepaisant 2 % sumažėjimo nuo 2016 m. iki tiriamojo laikotarpio.

(169)

Gamybos apimties padidėjimą lėmė padidėjęs suvartojimas. Gamyba turi būti planuojama iš anksto, atsižvelgiant į labai trumpus pardavimo sezonus, todėl jos apimtis tam tikru mastu priklauso nuo pardavimo prognozių. Todėl gamybos apimties sumažėjimas nuo 2016 m. iki tiriamojo laikotarpio pirmiausia buvo susijęs su tolesniu rinkos dalies mažėjimu dėl importo iš KLR, dėl kurio Sąjungos pramonė buvo priversta persvarstyti savo lūkesčius.

(170)

Gamybos pajėgumai nuo 2014 m. iki tiriamojo laikotarpio padidėjo 35 %. Gamybos apimtis padidėjo 49 % nuo 2014 iki 2016 m., o nuo 2016 m. iki tiriamojo laikotarpio sumažėjo 9 %.

(171)

Pajėgumų naudojimas sumažėjo nuo 74 % 2014 m. iki 71 % tiriamuoju laikotarpiu. Pajėgumų naudojimas nuo 2014 m. iki 2016 m. sumažėjo atitinkamai nuo 74 % iki 65 %, kadangi pajėgumai augo sparčiau nei gamyba. Ši tendencija pasikeitė nuo 2016 m. iki tiriamojo laikotarpio, kai pajėgumai buvo sumažinti labiau nei gamyba, todėl pajėgumų naudojimas padidėjo nuo 65 % iki 71 %.

(172)

Pajėgumai reiškia teorinį elektrinių dviračių skaičių, kurį galima pagaminti naudojant turimas gamybos linijas. Šiuo metu elektriniams dviračiams gaminti naudojamos gamybos linijos yra daugiausia pertvarkytos iš esamų gamybos linijų, kurios anksčiau buvo naudojamos įprastiems dviračiams gaminti. Toks pertvarkymas gali būti atliekamas greitai ir už nedidelę kainą. Elektrinių dviračių gamybos pajėgumai rodo nedidelę įprastų dviračių gamybos esamų pajėgumų dalį. Todėl pajėgumų ir pajėgumų naudojimo rodikliai yra ne tokie svarbūs, nes jie gali būti pritaikyti atsižvelgiant į rinkos pokyčius. Šiuo konkrečiu atveju Komisija taip pat nustatė, kad perėjimas nuo įprastų prie elektrinių dviračių taip pat nereikalauja didelių investicijų (turinčių įtakos pinigų srautui, pajėgumui padidinti kapitalą ar veiklos tęstinumui), didelių pastoviųjų išlaidų (turinčių didelį poveikį su naudojimu susijusiam pelningumui) arba gamybos didinimo ribojimų.

(173)

Sąjungos pramonės pardavimo apimties ir rinkos dalies raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

6 lentelė

Pardavimo apimtis ir rinkos dalis

(174)

Sąjungos pramonės pardavimo apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 21 %. Sąjungos pramonės pardavimo apimtis nuo 2014 iki 2016 m. padidėjo 25 %, o nuo 2016 m. iki tiriamojo laikotarpio sumažėjo 3 %.

(175)

Panašiai į gamybos apimties raidą, pardavimo apimties padidėjimą nuo 2014 iki 2016 m. lėmė padidėjęs suvartojimas. Pardavimo apimties sumažėjimas nuo 2016 m. iki tiriamojo laikotarpio buvo tiesiogiai susijęs su tolesniu rinkos dalies mažėjimu dėl importo iš KLR.

(176)

Sąjungos pramonės pardavimo apimtis didėjo daug lėčiau nei suvartojimas. Todėl Sąjungos pramonės rinkos dalis labai sumažėjo nuo 76 % 2014 m. iki 53 % tiriamuoju laikotarpiu.

(177)

Sąjungos pramonė negalėjo visiškai pasinaudoti suvartojimo augimu nuo 2014 m. iki tiriamojo laikotarpio. Iš tikrųjų suvartojimas padidėjo 74 %, o Sąjungos pramonė savo pardavimo apimtį sugebėjo padidinti tik 21 %. Todėl Sąjungos pramonė per šį laikotarpį prarado didelę rinkos dalį (23 procentinius punktus). Sąjungos pramonė turėjo sumažinti savo gamybą, pardavimą, užimtumą ir pajėgumus nuo 2016 m. iki tiriamojo laikotarpio dėl importo dempingo kaina iš KLR.

(178)

Užimtumo ir našumo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

7 lentelė

Užimtumas ir našumas

(179)

Sąjungos pramonės užimtumo lygis nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 40 %. Didžiausias augimas buvo stebimas nuo 2014 m. iki 2016 m. Užimtumas nuo 2016 m. iki tiriamojo laikotarpio padidėjo 2 %.

(180)

Našumas sumažėjo 8 %, kadangi užimtumas didėjo sparčiau nei gamyba.

(181)

Atsižvelgiant į importo iš KLR apimtį ir kainas, faktinių dempingo skirtumų dydis Sąjungos pramonei buvo reikšmingas.

(182)

Nėra jokių ankstesnio dempingo įrodymų.

(183)

Keturių atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje vidutinių svertinių vieneto kainų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

8 lentelė

Pardavimo kainos Sąjungoje

(184)

Vidutinės atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimo kainos padidėjo 15 % nagrinėjamuoju laikotarpiu, kartu 16 % padidėjo ir vidutinės gamybos sąnaudos.

(185)

Kadangi vidutinės sąnaudos ir kainos veikiamos šių gamintojų parduodamų produktų asortimento, tai nereiškia, kad panašaus produkto sąnaudos ir kaina padidėjo 16 % nagrinėjamuoju laikotarpiu.

(186)

Keturių atrinktų Sąjungos gamintojų vidutinių darbo sąnaudų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

9 lentelė

Vieno darbuotojo vidutinės darbo sąnaudos

(187)

Vidutinės darbo sąnaudos vienam darbuotojui nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 10 % dėl padidėjusio gamyklos darbuotojų skaičiaus, palyginti su padidėjusiu pardavimo ir administravimo personalo skaičiumi.

(188)

Keturių atrinktų Sąjungos gamintojų atsargų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

10 lentelė

Atsargos

(189)

Keturių atrinktų Sąjungos gamintojų laikotarpio pabaigos atsargos nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 66 %.

(190)

Reikėjo pažymėti, kad atsargų lygis tiriamuoju laikotarpiu buvo užfiksuotas rugsėjo pabaigoje, kai atsargų paprastai yra mažai, nes šis laikotarpis sutampa su pardavimo sezono pabaiga. Priešingai, kitais laikotarpiais atsargų lygis buvo užfiksuotas gruodžio pabaigoje, kai įprastas atsargų kiekis yra didelis, laukiant kito pardavimo sezono.

(191)

Todėl atsargų padidėjimas buvo reikšmingas. Nustatyta, kad jį lėmė bendri rinkos pokyčiai ir tai, kad nors gamybos apimtis buvo gerokai mažesnė už suvartojimo padidėjimą, pardavimo apimtis didėjo dar mažiau nei gamybos apimtis, dėl to susikaupė atsargų, kurios buvo ypač matyti tiriamojo laikotarpio pabaigoje.

(192)

Keturių atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumo, pinigų srauto, investicijų ir investicijų grąžos raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

11 lentelė

Pelningumas, pinigų srautas, investicijos ir investicijų grąža

(193)

Komisija keturių atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumą nustatė panašaus produkto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje grynąjį pelną neatskaičius mokesčių išreiškusi šio pardavimo apyvartos procentine dalimi.

(194)

Pradedant nuo mažo bazinio dydžio – 2,7 % 2014 m., pelno dydis sumažėjo nuo 4,3 % 2015 m. iki 3,4 % tiriamuoju laikotarpiu.

(195)

Grynasis pinigų srautas yra Sąjungos gamintojų pajėgumas patiems finansuoti savo veiklą. Per nagrinėjamąjį laikotarpį pinigų srautas sumažėjo 4 % ir 2015 m. tapo neigiamas. Jis nepadengė nagrinėjamuoju laikotarpiu patirtų investicijų.

(196)

Palyginus pelno dydį su apyvartos procentine dalimi ir tuo pačiu pagrindu išreikštu pinigų srautu, pelno perskaičiavimo į pinigų srautus koeficientas buvo labai prastas dėl atsargų svyravimo.

(197)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu investicijos padidėjo 77 % ir atitiko ne daugiau nei 2 % pardavimo apimties.

(198)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu investicijų grąža padidėjo 103 %. Tačiau, nors elektrinių dviračių pramonė struktūriniu požiūriu yra daug grynųjų pinigų reikalaujanti veikla, jai palaikyti nereikia daug turto, kuris iš esmės jau sukurtas gaminant įprastus dviračius. Todėl šiuo požiūriu investicijų grąža neturi didelės reikšmės.

(199)

Prasti Sąjungos pramonės finansinės veiklos rezultatai pelno ir pinigų srauto požiūriu tiriamuoju laikotarpiu ribojo jos pajėgumą padidinti kapitalą.

(200)

Susidūrusi su spartėjančiu importo dempingo kaina iš Kinijos srautu, Sąjungos pramonė negalėjo pasinaudoti elektrinių dviračių rinkos augimu. Nagrinėjamuoju laikotarpiu pardavimas padidėjo 21 %, o suvartojimas – 74 %. Kartu rinkos dalis sumažėjo 23 punktais, iš kurių 18 % prarasta priverstinai sumažinus Sąjungos pramonės kainas 16–43 % dėl importo iš Kinijos tiriamuoju laikotarpiu.

(201)

Spaudimas pardavimui buvo matyti iš gamybos, atsargų, pajėgumų, pajėgumų naudojimo ir užimtumo lygių. Gamyba ir suvartojimas pastebimai didėjo nuo 2014 iki 2015 m. (atitinkamai + 17 % ir + 20 %). Tačiau po 2015 m. Sąjungos pramonė buvo priversta persvarstyti savo pardavimo lūkesčius. Tada gamybos tendencija aiškiai ir vis labiau krypo nuo įprastos rinkos raidos, gamyba padidėjo 12 procentinių punktų, o vartojimas – 54 procentiniais punktais nuo 2015 m. iki tiriamojo laikotarpio.

(202)

Nepaisant to, išskyrus 2014 m., gamyba sistemingai didėjo labiau už pardavimą, dėl ko reikšmingai padidėjo atsargos. Gamybos pajėgumai, kurie didėjo kartu su suvartojimu iki 2016 m., buvo sumažinti, siekiant sustabdyti pajėgumų naudojimo koeficiento pablogėjimą, kuris nuo 2014 iki 2016 m. sumažėjo 9 procentiniais punktais.

(203)

Nuo 2016 m. iki tiriamojo laikotarpio apskritai gamyba sumažėjo, atsargos po pardavimo sezono buvo didesnės nei prieš pardavimo sezoną, pajėgumai buvo sumažinti, užimtumas sulėtėjo, o importas iš KLR padidėjo 155 procentiniais punktais.

(204)

Dėl spaudimo kainoms ir nesugebėjimo pasinaudoti masto ekonomija besiformuojančioje rinkoje, nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės pelningumas išliko žemas. Dėl tokio nedidelio pelno lygio ir atsargų svyravimų sumažėjo veiklos pinigų srautai, kurie buvo mažesni už nagrinėjamuoju laikotarpiu padarytų investicijų lygį, taip sukuriant papildomą pažeidžiamumo elementą šioje daug grynųjų pinigų reikalaujančioje veikloje, kuri labai priklauso nuo bankų užtikrinamo likvidumo. Keturi gamintojai tiriamuoju laikotarpiu patyrė bankrotą.

(205)

Žalos rodikliai, susiję su augimu, rinkos dalimi, pajėgumais, pajėgumų naudojimu, atsargomis, pelno dydžiu, pinigų srautais ir pajėgumu padidinti kapitalą, buvo neigiami. Kiti rodikliai netapo neigiami tik dėl stipraus paklausos augimo.

(206)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija šiuo etapu padarė išvadą, kad Sąjungos pramonei padaryta materialinė žala, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje.

(207)

Remdamasi pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalimi Komisija nagrinėjo, ar dėl importo dempingo kaina iš KLR Sąjungos pramonei padaryta materialinė žala. Remdamasi pagrindinio reglamento 3 straipsnio 7 dalimi Komisija taip pat nagrinėjo, ar kiti žinomi veiksniai galėjo tuo pat metu daryti žalą Sąjungos pramonei.

(208)

Komisija užtikrino, kad žala, kuri galėjo būti padaryta dėl tų kitų veiksnių, nebūtų priskirta importui iš KLR dempingo kaina. Analizuoti šie veiksniai: importas iš kitų trečiųjų šalių, Sąjungos gamintojų pardavimas eksportui ir tariamas investicijų bei pajėgumų plėtros poveikis.

(209)

Dėl importo dempingo kaina iš KLR tiriamuoju laikotarpiu kainų buvo priverstinai labai mažinamos Sąjungos pramonės kainos; priverstinio kainų mažinimo skirtumai buvo 16,2–43,2 %. Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės rinkos, kuri augo 74 %, dalis sumažėjo 23 punktais, o importas iš KLR padidėjo 250 % ir rinkos dalis padidėjo nuo 18 % iki 35 % – 17 punktų. Dėl spaudimo kainoms, kurį darė importas dempingo kaina iš KLR, pelno ir pinigų srautų lygis buvo žemas.

(210)

Importo iš kitų trečiųjų šalių apimties raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

12 lentelė

Importas iš trečiųjų šalių

(211)

Sparčiai didėjo importo iš trečiųjų šalių, išskyrus KLR, apimtis; jo rinkos dalis padidėjo nuo 7 % 2014 m. (77 000 vienetai) iki 12 % (240 000 tiriamuoju laikotarpiu). Tačiau augimo sparta sulėtėjo Kinijos eksportuotojams suaktyvinus savo veiklą po 2015 m.

(212)

Minėtas importas buvo beveik išskirtinai Taivano ir Vietnamo kilmės. Nepaisant to, po 2015 m. Komisija pastebėjo lėtėjantį importo iš Vietnamo didėjimą, kurį galima paaiškinti reikšmingu ir didėjančiu kainų skirtumu, palyginti su importu iš Kinijos. Panašiai, importas iš Taivano toliau didėjo kartu panašiai didėjant kainoms, o tai rodo, kad šis importas galėjo būti išstumtas į aukštos kokybės produktų rinkos segmentą.

(213)

Importo iš Taivano ir Vietnamo vidutinės kainos yra mažesnės nei Sąjungos pramonės. Tačiau, atsižvelgiant į platų elektrinių dviračių kainų spektrą, Komisija negali daryti išvados, kad dėl šio importo buvo atitinkamai priverstinai sumažintos Sąjungos pramonės kainos. Be to, vidutinės jo kainos padidėjo, o vidutinės importo iš KLR kainos sumažėjo.

(214)

Vis dėlto skirtumas tarp importo iš Vietnamo ir Sąjungos pramonės kainų buvo reikšmingas ir negalima atmesti galimybės, kad jis nežymiai prisidėjo prie žalos. Tačiau po 2015 m. importo iš Vietnamo rinkos dalis nebedidėjo, o jo apimtys išliko mažos.

(215)

Todėl dėl importo iš visų kitų šalių, išskyrus KLR, importo dempingo kaina iš KLR ir Sąjungos pramonei padarytos žalos priežastinis ryšys nesusilpnėjo, ir šio importo įtaka žalai buvo nežymi.

(216)

Keturių atrinktų Sąjungos gamintojų eksporto apimties raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

13 lentelė

Atrinktų Sąjungos gamintojų eksportas

(217)

Atrinktų Sąjungos gamintojų eksportas už Sąjungos ribų buvo nežymus (3 % viso pardavimo nagrinėjamuoju laikotarpiu). Sąjungos pramonės eksportas negali būti laikomas žalos priežastimi net atsižvelgus į sumažėjusią vidutinę kainą.

(218)

CCCME teigė, kad investavus į pajėgumus 2016 m. susidarė realus pardavimo lūkesčius viršijęs gamybos pajėgumų perviršis, dėl kurio gerokai sumažėjo pajėgumų naudojimas ir buvo labai paveiktas pelningumas.

(219)

Komisija atmetė šį argumentą. Pirma, negalima teigti, kad investicijos į pajėgumus buvo didesnės už realius pardavimo lūkesčius. Kaip nurodyta 5 lentelėje, gamybos pajėgumai nuo 2015 m. iki 2016 m. padidėjo 300 000 vienetų. Šis rezultatas visiškai atitiko suvartojimo augimą nuo 2015 m. iki 2016 m., kuris taip pat siekė 300 000 vienetų, kaip nurodyta 2 lentelėje. Dėl nesąžiningo spaudimo, kurį sukėlė importas dempingo kaina iš Kinijos, Sąjungos pramonė galiausiai sumažino savo gamybos pajėgumus nuo 2016 m. iki tiriamojo laikotarpio daugiau nei 150 000 vienetų, nepaisant to, kad rinka dar padidėjo daugiau nei 300 000 vienetų.

(220)

Antra, Komisija pastebėjo, kad kapitalo išlaidos nebuvo didelės. Priešingai, nagrinėjamuoju laikotarpiu jos nesiekė 2 % bendros apyvartos. Sąjungos pramonė pertvarkė esamas gamybos linijas, todėl pajėgumo didėjimas nebuvo pagrindinis kapitalo išlaidų variklis.

(221)

Trečia, į kapitalo išlaidas nebuvo atsižvelgta skaičiuojant pelningumą (išskyrus nusidėvėjimą ir amortizaciją, kurie nelabai išaugo) arba pinigų srautus (kurie siekia veiklos lygį). Todėl būtų netikslu aiškinti bet kurį iš šių rodiklių, atsižvelgiant į investicijų lygį.

(222)

Galiausiai remiantis Komisijos rodikliais matyti, kad gamybos sąnaudos padidėjo kartu su pardavimo kainomis. Todėl negalima teigti, kad pajėgumų padidėjimas darė neproporcingą poveikį gamybos sąnaudoms.

(223)

Komisija preliminariai nustatė Sąjungos gamintojams padarytos žalos ir importo dempingo kaina iš KLR priežastinį ryšį.

(224)

Komisija nustatė visų žinomų veiksnių poveikį Sąjungos pramonės padėčiai ir jį atskyrė nuo importo dempingo kaina žalingo poveikio.

(225)

Preliminariai nustatyta, kad dėl kitų nustatytų veiksnių, kaip antai importo iš kitų trečiųjų šalių, Sąjungos gamintojų pardavimo eksportui ir tariamo investicijų bei pajėgumų plėtros poveikio priežastinis ryšys nesusilpnėjo net atsižvelgiant į tų veiksnių galimą bendrą poveikį.

(226)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, šiuo etapu Komisija padarė išvadą, kad materialinė žala Sąjungos pramonei buvo padaryta dėl importo dempingo kaina iš KLR ir kad dėl kitų atskirai arba bendrai vertintų veiksnių žalos ir importo dempingo kaina priežastinis ryšys nesusilpnėjo.

(227)

Remdamasi pagrindinio reglamento 21 straipsniu Komisija nagrinėjo, ar, nepaisant išvados dėl žalingo dempingo, galima padaryti aiškią išvadą, kad šiuo atveju priemonių nustatymas neatitiktų Sąjungos interesų. Nustatant Sąjungos interesus įvertinti visi susiję interesai, įskaitant Sąjungos pramonės, importuotojų ir naudotojų interesus.

(228)

CONEBI, jungiantis nacionalines asociacijas, atstovaujančias tiek dviračių gamintojams, tiek dalių tiekėjams, pritarė priemonių nustatymui. Tačiau nė vienas tiekėjas šiame tyrime neišreiškė individualios pozicijos.

(229)

Pagal CONEBI pateiktus duomenis, dviračių dalis (naudojamas gaminant tiek įprastus, tiek elektrinius dviračius) gamina 424 bendrovės, veikiančios 19 valstybių narių, kuriose dirba beveik 21 000 darbuotojų, ir kurios 2016 m. į gamybą ir inovacijas investavo daugiau nei 660 mln. EUR.

(230)

Komisija priėjo prie preliminarios išvados, kad antidempingo muito nustatymas atitiktų Sąjungos pramonės tiekėjų interesus.

(231)

Sąjungos pramonę sudaro didelės bei mažosios ir vidutinės įmonės, jose per nagrinėjamąjį laikotarpį buvo tiesiogiai įdarbinta maždaug 3 600 darbuotojų dvylikoje valstybių narių. Be to, nors elektrinių dviračių suvartojimas vis dar sudaro nedidelę visos dviračių rinkos dalį, paklausa sparčiai keičiasi nuo įprastų dviračių į elektrinius dviračius, todėl siekiant išlaikyti veiklos lygį, pridėtinę vertę ir darbo vietas visoje dviračių pramonėje kyla struktūrinių problemų.

(232)

Kaip nurodyta 4.4.4 skirsnyje, analizuojant žalos rodiklių raidą nuo nagrinėjamojo laikotarpio pradžios nustatyta, kad visos Sąjungos pramonės padėtis blogėjo, jai neigiamo poveikio turėjo importas dempingo kaina.

(233)

Komisija tikisi, kad nustačius laikinąjį antidempingo muitą visi gamintojai turės galimybę vykdyti veiklą sąžiningos prekybos sąlygomis Sąjungos rinkoje. Labai tikėtina, kad nenustačius priemonių Sąjungos pramonės ekonominė ir finansinė padėtis toliau blogėtų.

(234)

Todėl Komisija priėjo prie preliminarios išvados, kad antidempingo muito nustatymas atitiktų Sąjungos pramonės interesus.

(235)

CEIEB paprieštaravo priemonių nustatymui. CEIEB atstovauja dvidešimt vienam importuotojui iš septynių valstybių narių.

(236)

Atrankoje dalyvavo vienuolika CEIEB narių. Be to, dvi bendrovės, nepriklausančios minėtiems importuotojams, taip pat pasisakė prieš antidempingo priemonių nustatymą Iš viso yra trylika bendrovių, kurių žinoma importo apimtis tiriamuoju laikotarpiu sudarė 10 % viso importo iš KLR.

(237)

Atrinktų importuotojų pateiktos pastabos parodė, kad muitų nustatymas bent laikinai galėtų sutrikdyti jų tiekimo grandines ir sukelti grėsmę jų finansinei padėčiai, jei jie negalėtų perkelti dėl muito padidėjusių sąnaudų savo pirkėjams.

(238)

Atrinktų importuotojų pateiktos pastabos taip pat parodė, kad didžiausi importuotojai galėjo apsirūpinti tinkamais elektriniais dviračiais ir (arba) turėjo galimų alternatyvių tiekimo šaltinių ne KLR, įskaitant Sąjungos pramonę. Šių importuotojų bendrovėse dirba didžioji dauguma 236 konstatuojamojoje dalyje nurodytų darbuotojų.

(239)

Remiantis importo statistiniais duomenimis, Vietnamas ir Taivanas tiekė daug elektrinių dviračių Europos importuotojams. Panašu, kad ir kitos šalys, kurios užima geras pozicijas įprastų dviračių gamybos rinkoje, galėtų potencialiai aprūpinti importuotojus.

(240)

Šiuo atžvilgiu Komisija pažymi, kad muitų nustatymu įprastų dviračių importui iš KLR nesiekta uždaryti Sąjungos rinkos importui, priešingai, po to padidėjo šalių, tiekiančių įprastus dviračius, skaičius. Priešingai, didelėse rinkose, kuriose netaikomos priemonės įprastų dviračių importui iš KLR, pavyzdžiui, JAV ir Japonijoje, importas sudarė atitinkamai 99 % ir 90 % rinkos, o didžioji dalis šio importo buvo iš KLR.

(241)

Komisija pastebėjo, kad dviračių rinką sudaro daugiau nei 450 gamintojų, iš kurių vos 37 šiuo metu gamina elektrinius dviračius. Be to, esami elektrinių dviračių gamintojai jau siūlo platų elektrinių dviračių asortimentą ir gali padidinti savo gamybos pajėgumus esant įprastoms rinkos sąlygoms.

(242)

Nors muitų nustatymas galėtų turėti neigiamą poveikį daugeliui mažų importuotojų, neigiamą muitų nustatymo poveikį būtų galima sušvelninti užtikrinus galimybę apsirūpinti tinkamais dviračiais Sąjungos pramonėje, kitose trečiosiose šalyse ir KLR sąžiningomis kainomis.

(243)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad muitų nustatymas neatitiko importuotojų interesų, tačiau galimas neigiamas poveikis importuotojams neviršijo teigiamo priemonių poveikio Sąjungos pramonei.

(244)

Šiame tyrime apie save pranešė Europos dviratininkų federacija (toliau – ECF). ECF atstovauja dviratininkų asociacijoms ir federacijoms. ECF pateikė pastabą, kad kaina nėra lemiamas veiksnys, dėl kurio žmonės daugiau ar mažiau važinėja dviračiais, ir pateikė įrodymus, kad šalyse, kuriose žmonės dažniau važiuoja dviračiais, dviračiai ir elektriniai dviračiai kainuoja brangiau.

(245)

Šią tendenciją patvirtino grupės importuotojų pateiktas pareiškimas, prieštaraujantis priemonėms, kuriame nurodyta, kad šalyse, kuriose sparčiausiai auga elektrinių dviračių naudojimas, elektrinių dviračių vidutinė kaina buvo didžiausia.

(246)

Grupė importuotojų taip pat tvirtino, kad esama glaudaus ryšio tarp elektrinių dviračių kainų, nacionalinės važinėjimo dviračiais kultūros, infrastruktūros kokybės ir galiausiai elektrinių dviračių naudojimo.

(247)

ECF palaiko rinkos sąlygas, kuriomis skatinama kokybė, inovacijos ir paslaugos. Taigi, ECF teigė, kad jei būtų nustatyta, kad vykdomas dempingas, tai turėtų neigiamo poveikio plėtojant elektrinius dviračius ir atitinkamai perėjimui prie ekologiškesnės Europos, kuri siūlo piliečiams veiksmingesnį judumą.

(248)

Kita vertus, grupė importuotojų, prieštaraujančių priemonių nustatymui, teigė, kad šios priemonės sutrukdytų Kinijos gamintojams tiekti žemesnės klasės produktus, taip pat kurti vidutinės ir aukštesnės klasės produktus, todėl sumažėtų konkurencija. Kadangi Sąjungos pramonė tariamai iš esmės vykdo veiklą vidutinių bei aukštesnės klasės produktų segmentuose, priemonės savo ruožtu sumažintų pasirinkimą ir padidintų kainas Europos vartotojams.

(249)

Tyrimu nustatyta, kad Sąjungos pramonė vykdo veiklą visuose rinkos segmentuose, įskaitant pradinio lygio produktus. Tikimasi, kad priemonės sustiprins ir paįvairins elektrinių dviračių pasiūlą, atkuriant konkurenciją vienodomis sąlygomis. Primenama, kad nustačius priemones įprastiems dviračiams vartotojų pasirinkimas nesumažėjo, tačiau padidėjo tiekėjų ir jų kilmės šalių įvairovė. Todėl šis argumentas laikomas nepagrįstu ir turėjo būti atmestas.

(250)

Kadangi tikimasi, kad nustačius priemones bus atkurtos rinkos kainos, kurios de facto yra didesnės nei dempingo kainos, o kaina yra vienas iš veiksnių, lemiančių vartotojų pasirinkimą, galimas poveikis vartotojų kainoms turi būti subalansuotas, atlikus sąnaudų ir naudos palyginimą su elektrinių dviračių alternatyvomis, pavyzdžiui, automobiliais, motociklais ar motoroleriais.

(251)

Komisija nustatė, kad vartotojo interesai negali būti sumažinti dėl importo iš KLR nežalingu lygiu poveikio kainoms. Priešingai, yra įrodymų, kad vartotojų pasirinkimą lemia kiti veiksniai, tokie kaip įvairovė, kokybė, inovacijos ir paslaugos, kurių galima pasiekti tik įprastomis rinkos sąlygomis, esant sąžiningai ir atvirai konkurencijai.

(252)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad priemonių nustatymas nedarys netinkamo poveikio vartotojų padėčiai ir jomis bus prisidėta prie tvarios elektrinių dviračių plėtros Europoje ir didesnės naudos visuomenei aplinkos apsaugos ir pagerinto judumo aspektais.

(253)

Galiausiai Europos profesinė sąjunga „industriAll“ pareiškė susirūpinimą dėl neigiamo importo dempingo kaina poveikio Sąjungos pramonės būklei ir paramą priemonėms, skirtoms užtikrinti vienodas sąlygas ir nuolatinį stabilų užimtumą Sąjungoje.

(254)

Nors negalima atmesti neigiamo priemonių poveikio mažiesiems importuotojams ir nagrinėjamojo produkto kainoms vartotojams, jis nėra didesnis nei nauda tiekėjams, Sąjungos pramonei ir vartotojams.

(255)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad nėra jokių įtikinamų priežasčių, kad laikinųjų priemonių nustatymas importuojamam KLR kilmės nagrinėjamajam produktui šiuo tyrimo etapu neatitiktų Sąjungos interesų.

(256)

Remiantis Komisijos padarytomis išvadomis dėl dempingo, žalos, priežastinio ryšio ir Sąjungos interesų, turėtų būti nustatytos laikinosios priemonės, kad būtų apsisaugota nuo tolesnės Kinijos importo dempingo kaina Sąjungos pramonei daromos žalos.

(257)

Siekdama nustatyti priemonių dydį Komisija visų pirma nustatė muito dydį, kuris būtinas siekiant pašalinti Sąjungos pramonei daromą žalą.

(258)

Žala būtų pašalinta, jei Sąjungos pramonė galėtų padengti gamybos sąnaudas ir, parduodama panašų produktą Sąjungos rinkoje, gauti tokį pelną neatskaičius mokesčių, kokį tokios rūšies pramonė šiame sektoriuje pagrįstai galėtų gauti įprastomis konkurencijos sąlygomis, t. y. kai nėra importo dempingo kaina.

(259)

Siekdama nustatyti šį pelną, kurį būtų galima pagrįstai gauti įprastomis konkurencijos sąlygomis, Komisija rėmėsi pardavimo nesusijusiems pirkėjams pelnu, naudotu žalos pašalinimo lygiui nustatyti.

(260)

Nustatytas, kad preliminarus tikslinis pelnas yra 4,3 % – didžiausias vidutinis Sąjungos pramonės pelno dydis nagrinėjamuoju laikotarpiu. Atrinkti Sąjungos gamintojai negalėjo pateikti elektrinių dviračių gamybos pelno dydžio už laikotarpį prieš 2014 m.

(261)

Tuomet Komisija, remdamasi bendradarbiaujančių atrinktų KLR eksportuojančių gamintojų vidutinės svertinės importo kainos, tinkamai pakoreguotos siekiant atsižvelgti į importo išlaidas ir muitus, nustatytos skaičiuojant priverstinį kainų mažinimą, palyginimu su atrinktų Sąjungos gamintojų tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos rinkoje parduoto panašaus produkto nežalinga vidutine svertine kaina, nustatė žalos pašalinimo lygį. Kiekvienas lyginant gautas skirtumas išreikštas vidutinės svertinės importo CIF vertės procentine dalimi.

(262)

Žalos pašalinimo lygis kitoms bendradarbiaujančioms bendrovėms ir visoms kitoms bendrovėms apibrėžiamas taip pat kaip dempingo skirtumas toms bendrovėms (žr. 123–127 konstatuojamąsias dalis).

(263)

Pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalyje nurodytą mažesnio muito taisyklę importuojamiems KLR kilmės elektriniams dviračiams turėtų būti nustatytos laikinosios antidempingo priemonės. Komisija palygino žalos pašalinimo lygius ir dempingo skirtumus. Muito dydis turėtų būti nustatytas pagal mažesnį iš dempingo skirtumo ir žalos pašalinimo lygių.

(264)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, laikinosios antidempingo muito normos, išreikštos CIF kaina Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą, turėtų būti tokios:

(265)

Komisija Registracijos reglamentu nustatė reikalavimą registruoti nagrinėjamojo produkto importą, atsižvelgdama į galimą antidempingo ir kompensacinių priemonių taikymą atgaline data pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 5 dalį ir pagrindinio antisubsidijų reglamento 24 straipsnio 5 dalį.

(266)

Kiek tai yra susiję su šiuo antidempingo tyrimu ir atsižvelgiant į pirmiau pateiktus nustatytus faktus, importo registracija dėl antidempingo tyrimo pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 5 dalį turėtų būti nutraukta.

(267)

Dėl lygiagretaus antisubsidijų tyrimo, nagrinėjamojo produkto importo registracija pagal pagrindinio antisubsidijų reglamento 24 straipsnio 5 dalį turėtų būti toliau vykdoma.

(268)

Šiuo tyrimo etapu negalima priimti jokio sprendimo dėl galimo antidempingo priemonių taikymo atgaline data.

(269)

Šiame reglamente nurodytos individualios antidempingo muito normos bendrovėms nustatytos remiantis šio tyrimo išvadomis. Todėl šios normos atitinka atliekant šį tyrimą nustatytą tų bendrovių padėtį. Šios muitų normos taikomos tik tam importuojamam KLR kilmės nagrinėjamajam produktui, kurį pagamino konkretūs nurodyti juridiniai asmenys. Importuojamam nagrinėjamajam produktui, pagamintam bet kurios kitos bendrovės, kuri konkrečiai nepaminėta šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, turėtų būti taikoma visoms kitoms bendrovėms nustatyta muito norma. Tokioms bendrovėms neturėtų būti taikomos jokios individualios antidempingo muito normos.

(270)

Pasikeitus pavadinimui bendrovė gali prašyti taikyti šias individualias antidempingo muito normas. Prašymas turi būti teikiamas Komisijai (9). Prašyme turi būti pateikta visa susijusi informacija, leidžianti įrodyti, kad pasikeitimas nedaro poveikio bendrovės teisei naudotis jai jau taikoma muito norma. Jei bendrovės pavadinimo pakeitimas nedaro poveikio jos teisei naudotis jai taikoma muito norma, pranešimas apie pavadinimo pakeitimą bus paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

(271)

Siekiant užtikrinti, kad antidempingo muitai būtų taikomi tinkamai, visoms kitoms bendrovėms nustatytas antidempingo muitas turėtų būti taikomas ne tik atliekant šį tyrimą nebendradarbiavusiems eksportuojantiems gamintojams, bet ir gamintojams, kurie tiriamuoju laikotarpiu į Sąjungą neeksportavo.

(272)

Siekdama gero administravimo Komisija ragina suinteresuotąsias šalis per nustatytą terminą pateikti raštu pastabas ir (arba) prašymus išklausyti dalyvaujant Komisijai ir (arba) prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui.

(273)

Išvados dėl laikinųjų muitų nustatymo yra preliminarios ir gali būti pakeistos galutiniame tyrimo etape,

(1)

2018 m. kovo 26 d. Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbė pranešimą apie apsaugos priemonių tyrimo, susijusio su 26 kategorijų plieno produktų importu, inicijavimą (3) (2018/C 111/10). Komisija nusprendė inicijuoti tyrimą remdamasi pakankamais įrodymais, kad tų produktų importas gali daryti didelę žalą susijusiems Sąjungos gamintojams arba kad gali kilti tokios žalos grėsmė.

(2)

Birželio 28 d. Komisija taip pat paskelbė pranešimą, kuriuo į tyrimą buvo įtraukti dviejų papildomų kategorijų produktai (4).

(3)

Iš turimos informacijos, kurią Komisija gavo naudodamasi išankstinės plieno produktų priežiūros priemone (5) ir iš Sąjungos pramonės šaltinių, buvo matyti, kad šių kategorijų produktų importo didėjimo tendencija ir vyraujančios ekonomikai ir prekybai grėsmingos sąlygos, įskaitant Sąjungos plieno pramonės padėtį, yra pakankamas pagrindas išsamiam nagrinėjimui atlikti.

(4)

Be to, Jungtinėms Amerikos Valstijoms (toliau – JAV) pagal 1962 m. Prekybos plėtros akto 232 skirsnį (toliau – 232 skirsnis) nustačius priemones plieno importui kilo didelis pavojus, kad dėl prekybos srautų nukreipimo importas dar labiau padidės.

(5)

Dėl šių aplinkybių ir nuolatinių perteklinių pajėgumų visame pasaulyje gali kilti pavojus Sąjungos plieno pramonei, kuri vis dar yra pažeidžiama dėl galimo gresiančio importo padidėjimo ir vis dar atsigauna po nesąžiningos prekybos praktikos padarytos žalos, kaip rodo daugybė pastaruoju metu visame pasaulyje plieno produktams nustatytų prekybos apsaugos priemonių.

(6)

2018 m. balandžio 11 d. Komisija pridėjo pastabą byloje ir nurodė pagrindinius importo statistinius duomenis ir turimus žalos rodiklius. Pridėjusi šią pastabą byloje Komisija gavo pastabų iš 41 respondento – trečiųjų šalių, nacionalinių asociacijų ir atskirų plieno bendrovių.

(7)

Kelios suinteresuotosios šalys tvirtino, kad Komisija tinkamai ir laiku neatskleidė įrodymų, kuriais remiantis buvo inicijuotas apsaugos priemonių tyrimas. Tvirtinta, kad dėl to suinteresuotosioms šalims nebuvo leista visapusiškai pasinaudoti savo teisėmis į gynybą. Tiksliau kelios suinteresuotosios šalys tvirtino, kad su 2018 m. balandžio 11 d. pridėta pastaba byloje nebuvo pateikta duomenų apie Sąjungos pardavimą, Sąjungos eksportą, Sąjungos suvartojimą ar bendrą Sąjungos gamybą.

(8)

Priešingai, nei tvirtinama, su pastaba byloje buvo pateikta Sąjungos pardavimo, Sąjungos suvartojimo ir bendros Sąjungos gamybos duomenų. Be to, Komisija mano, kad pagrindiniai turimi duomenys ir įrodymai buvo tinkamai apibendrinti tiek pranešime apie inicijavimą, kuris buvo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, tiek pagal PPO susitarimo dėl apsaugos priemonių 12 straipsnio 1 dalies a punktą PPO pateiktame pranešime apie tyrimą.

(9)

Todėl Komisija mano, kad ji įvykdė savo teisines prievoles tinkamai apsaugoti suinteresuotųjų šalių teises į gynybą. Bet kuriuo atveju suinteresuotosios šalys vis dar turi galimybę savo teisėmis naudotis per likusią tyrimo dalį.

(10)

Siekdama gauti informaciją, reikalingą išsamiam vertinimui atlikti, Komisija per pranešime apie inicijavimą nustatytą terminą nusiuntė klausimynus žinomiems ES gamintojams ir visiems klausimyno prašiusiems eksportuojantiems gamintojams, importuotojams ir tiriamojo produkto naudotojams. Šios šalys, kaip ir trečiosios šalys, taip pat buvo paragintos teikti susijusias pastabas. Komisija gavo 222 atsakymus į klausimynus ir 74 subjektų pastabas.

(11)

Komisija inicijavo apsaugos priemonių tyrimą dėl 26 kategorijų į ES importuojamų plieno produktų, o birželio 28 d. pranešimu, kuriuo iš dalies keičiamas pranešimas apie inicijavimą (6), tyrimo aprėptis buvo išplėsta į ją įtraukiant 2 papildomų kategorijų produktus. 28 kategorijų produktams (toliau – nagrinėjamasis produktas arba nagrinėjamosios produktų kategorijos) taikoma plieno produktų priežiūros priemonė, kurią Komisija priėmė 2016 m. gegužės mėn. Visiems šiems produktams taip pat taikomos JAV tarifinės priemonės pagal 232 skirsnį. Nagrinėjamosios produktų kategorijos, kartu su KN kodais, kuriems šiuo metu priskiriami tų kategorijų produktai, yra išvardytos I priede.

(12)

Atlikdama šį išankstinį vertinimą Komisija mano, kad Sąjungos gamintojų gaminami 28 kategorijų produktai (toliau – panašus produktas arba panašių produktų kategorijos) yra panašūs į nagrinėjamųjų kategorijų produktus arba tiesiogiai su jais konkuruoja. Sąjungoje gamintų ir importuotų nagrinėjamųjų produktų pagrindinės fizinės, techninės ir cheminės savybės yra tokios pačios; jie naudojami tai pačiai paskirčiai, jų kainų ir kokybės informacija yra lengvai prieinama; be to, jie parduodami panašiais arba tais pačiais pardavimo kanalais pirkėjams, kurie juos perka arba gali pirkti tiek vidaus rinkoje, tiek iš užsienio eksportuotojų. Atitinkamai esama didelės konkurencijos tarp nagrinėjamųjų kategorijų produktų ir atitinkamų kategorijų Sąjungos gamintojų gaminamų produktų.

(13)

Šiame išankstiniame vertinime Komisija taip pat nustatė, kad yra svarbi sąsaja ir didelė konkurencija tarp skirtingoms produktų kategorijoms priskiriamų produktų ir tarp tam tikrų kategorijų produktų, naudojamų skirtingais gamybos etapais, nes kai kurių kategorijų produktai yra pagrindinė žaliava kitų kategorijų produktams gaminti.

(14)

Kai kurie pavyzdžiai rodo šią sąveiką ir konkurenciją produktų kategorijose ir tarp produktų kategorijų. Pavyzdžiui, karštai valcuotos plačios juostelės gaminamos iš plokščių ir vyniojamos į ritinius arba gaminamos plokščios keturių valcų staklynuose. Juosteles pjaustant pagal ilgį pagaminami lakštai. Siauros juostelės gaminamos tiesiogiai arba išilgai pjaustant karštai valcuotas plačias juostas. Karštai valcuoti plokšti produktai taip pat naudojami vamzdžiams ir vamzdeliams, skirtiems naftos chemijos pramonei, gaminti o šaltai valcuotus plokščius produktus vėliau naudoja suvirintų vamzdžių gamintojai. Didelė dalis gaminamų karštai valcuotų plačių juostelių toliau apdorojamos siekiant gaminti šaltai valcuotas juosteles, kurios yra plonesnės ir kurių paviršiaus apdaila yra aukštesnės kokybės. Didelė dalis šaltai valcuotų produktų yra dengti metalu – alavu arba chromu (skardinių gamybos pramonei) arba cinku (7).

(15)

Daug Sąjungos gamintojų gamina didžiąją dalį pirmiau minėtų produktų. Pavyzdžiui, „Arcelor Mittal“ ne tik gamina karštai valcuotus ir šaltai valcuotus lakštus ir juosteles, bet ir dengia keletą plieno produktų ir gamina plokštes. Be to, tokios bendrovės kaip „Voest Alpine“ ir „Tata Steel“ gamina karštai valcuotus ir šaltai valcuotus lakštus ir juosteles, taip pat iš šių produktų gaminamus dengtus plieno produktus.

(16)

Be to, atsižvelgiant į tokį sąveikos lygį, konkurencinį spaudimą galima lengvai perkelti nuo vieno produkto ant kito. Pavyzdžiui, jeigu prekybos apsaugos priemonės nustatomos vienam produktui, pvz., plieno ritiniams, tas produktas gali būti toliau transformuojamas toje pačioje šalyje ir eksportuojamas kitos formos, kad būtų išvengta papildomų priemonių, ir jis vis dar konkuruotų su vidaus produktais. Taip pat neatmetama galimybė, kad trečiosios šalys dalį šių produktų importuoja mažomis sąnaudomis ir, prieš jas reeksportuodamos į Sąjungą, transformuoja.

(17)

Dėl šių sąveikų ir tarpusavio ryšių, taip pat atsižvelgiant į tai, kad, kaip bus paaiškinta toliau, dėl JAV 232 skirsnio priemonių galimas prekybos srautų nukreipimas yra susijęs su visomis produktų kategorijomis, nes šios priemonės taikomos horizontaliai visiems plieno produktams, neatsižvelgiant į jų formą, dydį ar sudėtį, siekiant padaryti preliminarias išvadas atlikta tiek apskritai visų 28 nagrinėjamojo produkto kategorijų (t. y. įvairių formų plieno), tiek atskirai kiekvienos kategorijos produktų analizė (8).

(18)

Dauguma Sąjungos gamintojų yra Europos geležies ir plieno pramonės konfederacijos (toliau – EUROFER) arba, jei produktai yra vamzdžiai ir vamzdeliai, Europos plieno vamzdžių gamintojų asociacijos (toliau – ESTA) nariai. Šioms dviem pramonės asociacijoms priklausantys gamintojai pagamina daugiau nei 95 % plieno Sąjungoje. Jų nariai yra įsikūrę beveik visose valstybėse narėse.

(19)

Šios pramonės asociacijos savo narių vardu pranešė Komisijai, kad jos pritaria apsaugos priemonių tyrimo pradėjimui ir priemonių priėmimui siekiant taip pat spręsti problemą, susijusią su prekybos srautų nukreipimu dėl 232 skirsnio priemonių, labai trikdančiu plieno rinką, kuri dar nėra visiškai atsigavusi po plieno krizės.

(20)

Remdamasi Eurostato informacija, išankstine plieno produktų priežiūros priemone ir Sąjungos pramonės pateikta informacija Komisija atliko preliminarią nagrinėjamųjų produktų importo padidėjimo 2013–2017 m. laikotarpiu analizę. Komisija taip pat išnagrinėjo 2018 m. pirmojo ketvirčio importo raidą, siekdama patvirtinti pastaruoju metu padidėjusį importą.

(21)

Bendro nagrinėjamųjų produktų importo raida:

(22)

Apskritai 2013–2017 m. laikotarpiu visų 28 nagrinėjamųjų kategorijų produktų importas absoliučiaisiais skaičiais padidėjo 62 %. Importas ypač didėjo iki 2016 m. Vėliau importas toliau didėjo ir išliko labai didelio masto.

(23)

Be to, per pastaruosius penkerius metus absoliučiaisiais skaičiais padidėjo daugumos atskirų kategorijų produktų, nagrinėjamų šiame tyrime, importas. Pavyzdžiui, didžiausių (pagal importą) kategorijų (1, 4 ir 7) produktų importas padidėjo atitinkamai 45 %, 168 % ir 78 %.

(24)

Tačiau nepadidėjo penkių kategorijų – 10, 11, 19, 24 ir 27 – produktų importas. Todėl Komisija mano, kad šios produktų kategorijos šiuo etapu neturėtų būti įtrauktos į laikinųjų priemonių taikymo sritį. Vis dėlto, Komisija pasilieka teisę įtraukti šias 5 produktų kategorijas į galutinių priemonių taikymo sritį ir šiuo tikslu toliau stebės šių kategorijų produktų importą. Kiekvienos produktų kategorijos importo raida pateikta II priede.

(25)

Be to, šiuo etapu Komisija ne tik neįtraukė pirmiau minėtų produktų kategorijų į priemonių taikymo sritį, bet ir atsižvelgdama į 121 konstatuojamojoje dalyje pateiktas išvadas svarsto į priemonių taikymo sritį neįtraukti ir tam tikrų šalių. Todėl Komisija į preliminarią analizę neįtraukė šių kategorijų produktų importo iš pirmiau minėtų šalių ir peržiūrėjo importo raidą.

(26)

Tuo remiantis nagrinėjamųjų produktų importo raida pagal šią preliminarią išvadą yra tokia:

(27)

2013–2017 m. laikotarpiu importas absoliučiaisiais skaičiais padidėjo 68 %, o rinkos dalis – nuo 12,1 iki 17,80 %. Daugiausia importas padidėjo 2013–2016 m. laikotarpiu, tačiau jis didėjo ir išliko didelio masto ir 2017 m.

(28)

2018 m. importo didėjimo tendencija išlieka. 2018 m. pirmąjį ketvirtį palyginus su 2017 m. pirmuoju ketvirčiu matyti, kad bendrai importas padidėjo 10 %. 9 kategorijų produktų importas padidėjo daugiau nei 20 %, o vienos iš tų kategorijų (13-os kategorijos) produktų importas padidėjo daugiau nei 100 %. Be to, importas didėjo net prieš įsigaliojant pagal 232 skirsnį nustatytoms priemonėms.

(29)

Todėl Komisija daro išvadą, kad 23 kategorijų produktų importas absoliučiaisiais skaičiais staiga nepagrįstai daug išaugo. Be to, importas toliau didėjo pirmąjį 2018 m. ketvirtį ir manoma, kad jis bus dar didesnis atsižvelgiant į numatomą prekybos srautų nukreipimą dėl 232 skirsnio priemonių.

(30)

Komisija preliminariai nustatė, kad minėtą plieno produktų importo į Sąjungą padidėjimą lėmė nenumatyti pokyčiai dėl tam tikrų veiksnių, susijusių su nagrinėjamųjų produktų tarptautinės prekybos disbalanso atsiradimu ir jo didėjimu.

(31)

Pirmiausia, nuo 2000 m. nominalūs pasauliniai plieno gamybos pajėgumai padidėjo daugiau nei dvigubai – nuo 1,05 mlrd. tonų 2000 m. iki 2,29 mlrd. tonų 2016 m., o 2017 m. išliko labai didelio masto (2,27 mlrd. tonų) (9). Be to, faktinė pasaulinė plieno gamyba 2016 m. (1,6 mlrd. tonų) vis dar buvo 100 mln. tonų didesnė nei pasaulinė plieno paklausa (1,5 mlrd. tonų). Todėl pastaraisiais metais buvo didelis atotrūkis tarp nominaliųjų pasaulinių pajėgumų ir gamybos, taip pat tarp gamybos ir paklausos – dėl to pasaulinėje plieno rinkoje susidarė precedento neturintys pertekliniai pajėgumai, kurie išliko nepaisant priemonių, kurių buvo imtasi jiems sumažinti. Be to, žvelgiant į ateitį, nors 2017 m. pasaulinė gamyba dėl ekonomikos atsigavimo padidėjo daugiau kaip 5 %, 2018 m. pasaulinė plieno paklausa augs labai nedaug, o 2019 m. prognozuojamas tolesnis lėtėjimas. 2017 m. būta atsigavimo ženklų, tačiau dar išlieka didelė rizika.

(32)

Plieno įmonės ir toliau yra finansiškai pažeidžiamos, nes, kaip minėta pirmiau, plieno sektoriuje vis dar esama struktūrinio disbalanso. Šį disbalansą dar labiau stiprina konkurenciją iškraipančios subsidijos ir Vyriausybės paramos priemonės (10). Atsižvelgiant į dideles plieno sektoriaus pastoviąsias išlaidas, daugelis plieno gamintojų, visų pirma tose šalyse, kuriose valstybė iškreipia įprastą rinkos jėgų veikimą, naudojo didelius pajėgumus ir trečiųjų šalių rinkas užtvindė savo produktais mažomis kainomis, kurių vidaus rinka nebegalėjo įsisavinti. Dėl to padidėjo importas į ES ir apskritai buvo smukdomos kainos. Remiantis kiekvienos kategorijos produktų kainų palyginimu, dėl importo kainų 2017 m. buvo apskritai priverstinai mažinamos Sąjungos pramonės kainos. Toks vidutinis kainų palyginimas nebūtinai atspindi visus ypatumus, kurie gali turėti įtakos palyginamumui, tačiau vis dėlto aiškiai parodo bendrą importo kainų lygį, palyginti su Sąjungos kainomis. Buvo nustatyta, kad 17 produktų kategorijų atžvilgiu kainos buvo priverstinai mažinamos nuo 1,2 iki 23 %.

(33)

Antra, minėtą poveikį paaštrino prekybos apribojimai trečiųjų šalių rinkose. Iš tiesų, dėl pirmiau minėtos plieno produktų perteklinės pasiūlos ir rinką iškraipančios praktikos, nuo 2014–2015 m. kelios šalys, siekdamos apsaugoti savo vidaus gamintojus, pradėjo aktyviau vykdyti prekybos politiką ir taikyti prekybos apsaugos priemones plieno sektoriuje. Meksika, Pietų Afrika, Indija ir Turkija importo tarifus įvairiems plieno produktams padidino nuo 2,5 iki 40 %, įskaitant, be kita ko: karštai valcuotam ir šaltai valcuotam plienui, plokštiems plieno produktams (pvz., juostelėms) ir strypams. Per tiriamąjį laikotarpį paprastai buvo importuojamas vis didesnis šių produktų kiekis. Be to, 2017 m. trečiosios šalys toliau taikė prekybos ribojimo priemones: kai kurios šalys nustatė minimalias importo kainas (Indija), kai kurios nustatė privalomus nacionalinius plieno standartus (Indonezija), o kitos – vietos turinio reikalavimus, be kita ko, vykdant viešuosius pirkimus (JAV).

(34)

Be to, vis daugiau pradedama taikyti prekybos apsaugos priemones. Remiantis PPO statistiniais duomenimis, 2011–2013 m. kasmet buvo inicijuojami vidutiniškai 77 su plienu susiję tyrimai, o 2015–2016 m. šis vidurkis padidėjo iki 117. 2018 m. vasario mėn. JAV taikė 169 antidempingo ir kompensacinius muitus plienui ir tebevykdė 25 tyrimus, po kurių plieno importas į JAV gali būti dar labiau apribotas (11). Kadangi JAV yra viena iš didžiausių plieną importuojančių šalių pasaulyje (2016 m. jai teko apie 13,1 % pasaulio plieno importo), dėl tokio didelio skaičiaus prekybos apsaugos priemonių poveikis buvo labai juntamas visame pasaulyje.

(35)

Trečia, pasaulyje esant nuolatiniams pertekliniams pajėgumams, dėl neteisėtų ir ribojamųjų JAV 232 skirsnio priemonių (atsižvelgiant į jų mastą ir taikymo sritį) veikiausiai į Sąjungą bus nukreipti dideli prekybos plienu srautai. JAV apskaičiavo, kad pagal 232 skirsnio priemones nustačius vieno dydžio produkto tarifą, netaikant jokių išimčių pagal šalis, importo apimtis turėtų sumažėti maždaug 13 mln. tonų (tai atitinka 7 % Sąjungos suvartojimo) (12). Sąjungos rinka apskritai yra labai patraukli plieno produktų rinka tiek dėl paklausos, tiek dėl kainų. Kai kurie pagrindiniai eksportuotojai į JAV taip pat yra tradiciniai plieno tiekėjai Sąjungai ir nėra abejonių, kad šios šalys, kaip ir kitos šalys, kurių eksportui ir gamybai darys poveikį JAV priemonės ir numatomas pakopinis prekybos srautų nukreipimas, nukreips savo eksportą į Sąjungą. NET ir iš dalies nukreipus minėtus prekybos srautus į Sąjungą, ES rinkoje neišvengiamai bus vėl smukdomos ir priverstinai mažinamos kainos, dėl to kainos sumažės iki 2016 m. lygio, o tai turės didelių neigiamų pasekmių Sąjungos plieno pramonės pelningumui. Galiausiai reikėtų pažymėti, kad importas, dėl kurio gali toliau blogėti Sąjungos plieno pramonės ekonominė padėtis, dar gali didėti visų pirma iš šalių, kurioms šiuo metu netaikomi antidempingo ir (arba) kompensaciniai muitai.

(36)

Taigi, pirmiau minėti nenumatyti pokyčiai lėmė ir toliau lems aiškų plieno importo į Sąjungą didėjimą.

(37)

Siekdama padaryti preliminarią išvadą, ar yra įrodymų, kad Sąjungos pramonei daroma didelė žala, susijusi su vertinamuoju nagrinėjamuoju produktu, arba kyla tokios didelės žalos grėsmė, Komisija, vadovaudamasi Reglamento 2015/478 9 straipsniu ir Reglamento 2015/755 6 straipsniu, nagrinėjo 2013–2017 m. su nagrinėjamuoju produktu susijusį vartojimą, gamybą, pajėgumų naudojimą, pardavimą, rinkos dalį, kainas, pelningumą, atsargas, panaudoto kapitalo grąžą, pinigų srautą ir užimtumo tendencijas (kol bus surinkti 2018 m. duomenys).

(38)

Ši analizė atlikta bendrai ir atskirai pagal 23 produktų kategorijas, kurioms priskiriamų produktų importo apimtis didėjo (toliau – vertinamieji produktai/produktų kategorijos). Kaip paaiškinta II skirsnyje, Komisija mano, kad tokia bendra ir išsami analizė yra tinkama šiam tyrimui, atsižvelgiant į skirtingų produktų tarpusavio sąsajas, ryšį ir konkurencijos lygį paklausos ir pasiūlos požiūriu.

(39)

Vertinant bendrą padėtį, Sąjungos suvartojimo, Sąjungos gamintojų pardavimo ir atitinkamos rinkos dalies raida buvo tokia:

(40)

Vertinamųjų produktų suvartojimas 2013–2017 m. laikotarpiu kasmet nuolat didėjo ir iš viso padidėjo 15 %. Sąjungos gamintojų pardavimas taip pat didėjo, tačiau daug mažiau nei Sąjungos suvartojimas, t. y. tik 7 %. Atitinkamai Sąjungos gamintojai negalėjo pasinaudoti didėjančia Sąjungos paklausa ir prarado rinkos dalį – ji sumažėjo nuo 86,8 iki 80,9 %. Derėtų priminti, kad per tą patį laikotarpį importas padidėjo 68 %.

(41)

Remiantis iš Sąjungos gamintojų gautais klausimyno atsakymais, gamybos ir gamybos pajėgumų raida buvo tokia:

(42)

Gamybos pajėgumai 2013–2017 m. laikotarpiu padidėjo 3 %, tačiau mažiau nei gamybos lygis, kuris padidėjo 9 %. Todėl pajėgumų naudojimo koeficientas padidėjo nuo 72 iki 76 %.

(43)

Bendradarbiaujančių bendrovių turimos atsargos 2013–2017 m. laikotarpiu iš viso padidėjo 20 %.

(44)

Sąjungos gamintojų vieneto pardavimo kainų, pelningumo ir pinigų srauto raida:

(45)

2013–2016 m. laikotarpiu Sąjungos rinkoje labai smukdytos kainos: vieneto pardavimo kainos sumažėjo 15 %. Reikėtų priminti, kad per šį laikotarpį importas taip pat labai padidėjo. Tačiau vidutinė vieneto pardavimo kaina 2017 m. padidėjo ir pasiekė 2013 m. lygį. Pelningumas 2013–2016 m. laikotarpiu apskritai išliko labai mažas. Nors kainos labai sumažėjo, vis dėlto 2016 m. Sąjungos pramonė sugebėjo sumažinti gamybos sąnaudas tiek, kad pavyko pasiekti nedidelį 2,2 % pelną. 2017 m. padėtis laikinai pagerėjo. Pardavimo kainos 2016–2017 m. padidėjo beveik 20 % ir pasiekė 2013 m. lygį. Sąjungos pramonė gavo 6,2 % pelną, nes gamybos sąnaudos (žaliavos), nors ir didėjo, liko mažesnės nei 2013 m. Bendras Sąjungos pramonės pinigų srautas padidėjo maždaug 60 %.

(46)

Kalbant apie užimtumą, per 5 metų laikotarpį Sąjungos vertinamųjų kategorijų produktų gamintojai prarado beveik 10 000 darbo vietų.

(47)

Be bendros su nagrinėjamuoju produktu susijusios padėties analizės apskritai, kuri, Komisijos nuomone, yra tinkamas pagrindas vertinti apsaugos priemonių būtinybę atliekant šį tyrimą, Komisija taip pat įvertino padėtį atskirų produkto kategorijų lygmeniu, kad galėtų patvirtinti pirmiau nurodytas tendencijas išskaidytu lygmeniu.

(48)

Vertinant atskiras produktų kategorijas, padėtis skiriasi daugiau, bet apskritai matyti tos pačios tendencijos. Ekonominiai rodikliai pateikiami atskirai ir pagal III priede nurodytas produktų kategorijas.

(49)

Per pastaruosius penkerius metus padidėjo visų kategorijų produktų suvartojimas Sąjungoje, išskyrus dviejų kategorijų produktus. Nors kai kurių atskirų produktų atžvilgiu šis padidėjimas buvo nedidelis – tik 2 %, kitų produktų atžvilgiu šis padidėjimas buvo daug didesnis – iki 169 %.

(50)

2013–2017 m. laikotarpiu pardavimo apimtis iš esmės nesikeitė arba kai kuriais atvejais šiek tiek padidėjo, bet, išskyrus tris produktų kategorijas, ji nedidėjo tiek, kiek ES suvartojimas. Todėl per penkerius metus rinkos dalys mažėjo, išskyrus susijusias su 3 produktais.

(51)

18 iš 23 atskirų produktų gamybos lygis, kaip ir pajėgumų naudojimo koeficientai, apskritai padidėjo.

(52)

Kalbant apie kainas, 2013–2016 m. laikotarpiu labai sumažėjo kiekvieno produkto (išskyrus vieną produktą, kuriam buvo taikomi antidempingo muitai minimalios importo kainos forma) kainos. 2017 m. kainos padidėjo ne tik dėl to, kad apskritai atsigavo plieno rinka, bet ir dėl to, kad imtasi įvairių prekybos apsaugos priemonių dėl nesąžiningos kainodaros ir subsidijuojamo importo. 16 produktų kainų lygis 2017 m. išliko mažesnis nei 2013 m. Reikėtų pažymėti, kad vidutinės importo kainos buvo beveik sistemingai mažesnės už visų metų ir visų kategorijų produktų Sąjungos kainas.

(53)

Kalbant apie pelną, visų kategorijų produktai iki 2016 m. buvo parduodami nuostolingai arba gaunant gerokai mažesnį pelną. Tik 7 produktų pardavimo pelnas 2017 m. vėl padidėjo iki daugiau nei 6 %. Šių produktų ES gamybos apimtis yra didelė, o šešiems iš jų šiuo metu taikomos (neseniai nustatytos) antidempingo arba kompensacinių muitų priemonės. Pažymėtina, kad šios priemonės taikomos tik kai kurioms kilmės šalims. Visi kiti produktai buvo arba nuostolingi (3 produktai), arba buvo vos išlaikyta pelno ir nuostolių pusiausvyra (13 produktų). Manoma, kad 6 % pelno nepakanka investicijoms, reikalingoms veiklai palaikyti, padengti, nes daugumoje naujausių tyrimų Komisija naudojo maždaug 8 % pelno, kurio turėjo pakakti šio sektoriaus investicijoms padengti, dydį. Kalbant apie pinigų srautą, su puse produktų susijęs pinigų srautas 2013–2017 m. sumažėjo, o su 6 produktais susijęs pinigų srautas 2017 m. netgi buvo neigiamas. Panaudoto kapitalo grąža (PKG) 2013–2016 m. išliko nedidelė, tačiau vėliau padidėjo daugumos kategorijų produktų atveju, nors 5 produktų atveju PKG 2017 m. vis dar buvo neigiama.

(54)

Padidėjo 17 kategorijų produktų atsargos. Sumažėjo tik 5 kategorijų produktų atsargos, o vienos kategorijos produktų atsargų lygis per tą laikotarpį nesikeitė.

(55)

Pateikta analizė patvirtina, kad Sąjungos plieno pramonės padėtis 2013–2016 m. labai pablogėjo. Pasekmės – sumažėjo rinkos dalys ir labai smukdytos kainos, dėl ko pramonė negalėjo pasinaudoti mažesnėmis žaliavų kainomis. Šios tendencijos pastebėtos tiek apskritai, tiek atskirų produktų lygmeniu. Padėtis iš dalies pagerėjo 2017 m. Nors daugumos kategorijų produktai vis dar nėra subalansuotai pelningi, kai kurių iš jų pelningumas padidėjo, veikiausiai dėl neseniai nustatytų antidempingo ir antisubsidijų priemonių. Todėl manoma, kad Sąjungos pramonės padėtis apskritai ir atskirų produktų kategorijų lygmeniu vis dar nestabili ir pažeidžiama dėl toliau didėjančios importo apimties, ypač jei importą iš šalių, kurioms taikomos prekybos apsaugos priemonės, pakeis importas, nukreiptas iš JAV rinkos, joje pradėjus taikyti 232 skirsnio priemones.

(56)

Tai, pvz., aktualu 1, 2 ir 4 kategorijos produktų atveju, nes Sąjungoje šių kategorijų produktų paklausa yra didelė, tačiau ir dėl to, kad tų kategorijų (visų pirma 1 ir 2) produktai naudojami kaip žaliava kitiems plieno produktams gaminti. Su 1, 2 ir 4 kategorijų produktais susijusi finansinė padėtis 2016 m. buvo nuostolinga, tačiau pagerėjo 2017 m., kai tam tikroms šalims, be kita ko, Kinijai ir Rusijai, buvo nustatytos antidempingo ir antisubsidijų priemonės. Tačiau importą iš tų šalių pastaruoju metu iš dalies pakeitė importas iš Indijos, Korėjos ir Turkijos (pastarosios dvi šalys kartu yra ir didelės produktų tiekėjos JAV rinkai). 1 kategorijos produktų importas į Sąjungą 2018 m. pirmąjį ketvirtį, t. y. kol JAV dar nebuvo nustačiusios priemonių, jau padidėjo, palyginti su 2017 m. pirmuoju ketvirčiu, ir daugiausia dėl importo iš Turkijos.

(57)

Panašu, kad toliau augant plieno importui į Sąjungą, dar iki galo neatsigavusi Sąjungos pramonė negalės pasinaudoti teigiamu neseniai nustatytų prekybos apsaugos priemonių poveikiu.

(58)

2016 m. kovo mėn. komunikate dėl plieno (13) Komisija padarė išvadą, kad Sąjungos plieno pramonė susiduria su keliomis didelėmis problemomis, kurios sustiprėjo dėl perteklinių pajėgumų pasaulyje, didžiulio pasaulinio eksporto augimo ir precedento neturinčio nesąžiningos prekybos praktikos masto.

(59)

Kartu, norėdama ištaisyti žalą, kuri buvo padaryta dėl nesąžiningos prekybos, Sąjunga nustatė nemažai antidempingo ir antisubsidijų priemonių plieno produktų importui. Iš viso šiuo metu taikoma ne mažiau kaip 19 antidempingo ar antisubsidijų priemonių iš įvairių šalių nesąžiningai importuojamiems 14 tiriamųjų kategorijų produktams. Tiriamuoju laikotarpiu (2013–2017 m.) per 13 naujų tyrimų buvo nustatyta, kad ES plieno pramonė nukentėjo dėl nesąžiningos prekybos praktikos padarytos materialinės žalos (arba vienu atveju kilo žalos grėsmė).

(60)

Kaip pažymėta 55 konstatuojamojoje dalyje, Sąjungos pramonės padėtis vis dar nestabili ir pažeidžiama dėl toliau didėjančios importo apimties. Dėl neseniai priimto JAV sprendimo 232 skirsnio priemones taikyti ir ES eksportui Sąjungos gamintojų galimybės eksportuoti savo produktus į JAV veikiausiai sumažės ir dėl to jų padėtis taps dar pažeidžiamesnė.

(61)

Plieno importo apimtis labai padidėjo ir 2017 m. išliko didelė. 2018 m. toliau didėjant importui, ypač iš tų šalių ar eksportuotojų, kuriems netaikomos prekybos apsaugos priemonės, pramonė veikiausiai negalės visiškai atsigauti ir pasinaudoti šiomis priemonėmis. Sąjungos plieno pramonė iš tiesų laikoma vis dar pažeidžiama dėl toliau didėjančios importo apimties.

(62)

Jei nebus taikomos laikinosios apsaugos priemonės, tikėtina, kad artimiausiu metu bus padaryta didelė faktinė žala.

(63)

Šiomis aplinkybėmis pagal Reglamento 2015/478 9 straipsnio 2 dalį ir Reglamento 2015/755 6 straipsnio 3 dalį Komisija išnagrinėjo eksporto į Sąjungą didėjimo mastą ir tikimybę, kad turimi pajėgumai yra naudojami eksportui į Sąjungą.

(64)

Pirma, kaip nuspręsta pirmiau, importas į Sąjungą labai padidėjo 2013–2017 m. laikotarpiu – iš viso 68 %. Nors šis padidėjimas buvo ypač ryškus iki 2016 m., vėliau importas, nors ir lėčiau, tačiau toliau didėjo. Kaip pabrėžta 37 ir 82 konstatuojamosiose dalyse dėl kritinių aplinkybių, 2018 m. pirmąjį ketvirtį importas vėl smarkiai padidėjo (beveik 10 %). Todėl importo didėjimo tempas yra reikšmingas.

(65)

Antra, įvairiose šalyse esant bendrų perteklinių pajėgumų, tikėtina, kad dėl ribojamųjų JAV 232 skirsnio priemonių (atsižvelgiant į jų mastą ir taikymo sritį) prekybos plieno produktais srautai veikiausiai bus nukreipti į Sąjungą.

(66)

JAV paskelbė apie savo ketinimą sumažinti importą maždaug 13 mln. tonų ir dėl to 2018 m. kovo mėn. labai dideliam skaičiui importuojamų plieno produktų nustatė papildomą 25 % importo muitą. Plieno, kuris nebebus eksportuojamas į JAV, kiekis neišvengiamai bus nukreiptas į kitas trečiąsias šalis.

(67)

Kai kurie pagrindiniai eksportuotojai į JAV taip pat yra tradiciniai plieno tiekėjai Sąjungai. Daugiau nei tikėtina, kad tos šalys, kaip ir kitos šalys, iš esmės norės nukreipti savo eksportą į Sąjungą. Apskritai Sąjungos rinka iš tikrųjų yra patraukli plieno produktų rinka tiek dėl paklausos, tiek dėl kainų. Iš tiesų ES, atsilikdama nuo Kinijos, bet pralenkdama JAV, yra viena iš pagrindinių plieno rinkų, kurioje paklausa pastaraisiais metais didėjo, o kainos taip pat kilo.

(68)

Tokiomis aplinkybėmis, labai padidėjus pasiūlai Sąjungos rinkoje dėl importo antplūdžio galiausiai bus daromas spaudimas mažinti kainas, todėl kainų lygis bus panašus į 2016 m., o tai turės didelių neigiamų pasekmių Sąjungos plieno pramonės pelningumui.

(69)

Šiomis aplinkybėmis ir remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma preliminari išvada, kad nors kai kurių kategorijų produktų atžvilgiu Sąjungos plieno pramonė 2017 m. iš dalies atsigavo, visų pirma dėl prekybos apsaugos priemonių, didžiosios dalies vertinamųjų kategorijų produktų atžvilgiu finansinė padėtis toli graži nėra tvari, todėl Sąjungos pramonė vis dar būtų pažeidžiama, jei būtų kitas importo antplūdis. Todėl Komisija daro išvadą, kad dėl 23 vertinamųjų kategorijų produktų Sąjungos plieno pramonei gresia didelė žala.

(70)

Remdamasi toliau nurodyta analize Komisija preliminariai nustatė padidėjusio vertinamojo produkto importo ir didelės žalos grėsmės priežastinį ryšį.

(71)

Pirmiausia primenama, kad Sąjungos gamintojų gaminami produktai yra panašūs arba tiesiogiai konkuruoja su nagrinėjamaisiais produktais. Jų pagrindinės savybės ir naudojimo paskirtis yra tokios pačios, jie parduodami panašiais arba tais pačiais pardavimo kanalais ir tarpusavyje labai konkuruoja pagal kainą.

(72)

Kaip paaiškinta IV ir VI skirsniuose, Sąjungos gamintojams padaryta žala – sumažėjo jų rinkos dalis ir darytas labai didelis spaudimas kainoms, dėl kurio pelnas buvo neigiamas arba netvarus. Kai kurių produktų atveju, net jei gamintojai ir atsigavo, jiems neišvengiamai gresia didelė žala.

(73)

2013–2017 m. laikotarpiu nagrinėjamojo produkto importas gerokai padidėjo ir jam teko tam tikra Sąjungos rinkos dalis, nes jo kainos buvo mažesnės nei Sąjungos gamintojų. Iš tiesų, bendra importo rinkos dalis padidėjo nuo 12,2 iki 17,6 %, o kiekvieno atskiro produkto importo kainos beveik visada buvo mažesnės už Sąjungos pardavimo kainas.

(74)

Priežastinis ryšys tarp padidėjusio importo ir Sąjungos gamintojų padėties buvo ypač ryškus 2013–2016 m. laikotarpiu, kai importas mažomis kainomis buvo pats didžiausias (+ 62 %), o ES gamintojų kainos sumažėjo 15 %. 13-os kategorijos produktų kainos sumažėjo net iki 20 %, o 1 ir 3 kategorijų – atitinkamai 19 ir 18 %. Dėl to Sąjungos panašaus produkto gamintojai arba patyrė nuostolių, arba vos sugebėjo išlaikyti pelno ir nuostolių pusiausvyrą. Nepaisant bendro kainų padidėjimo, 2017 m. importo lygis buvo aukštas ir dėl jo toliau buvo priverstinai mažinamos kainos. ES kainos padidėjo, bet tam tikrų produktų – nepakankamai, jie vis dar buvo parduodami nuostolingai arba gaunant labai mažą pelną.

(75)

NET jei tam tikrų kategorijų produktai vėl buvo parduodami pelningai, su jais susijusi padėtis vis tiek yra pažeidžiama. Iš tiesų, remiantis ankstesnių metų raida, šių kategorijų produktai ypač priklauso nuo spaudimo kainoms, o bet koks tolesnis importo mažomis kainomis didėjimas turėtų didelės neigiamos įtakos su jais susijusiai padėčiai.

(76)

Šiomis aplinkybėmis manoma, kad ribojamosios priemonės, kurių JAV ėmėsi pagal Prekybos plėtros akto 232 skirsnį, atsižvelgiant į jų mastą ir apimtį, gali daryti neišvengiamą didelę žalą Sąjungos gamintojams.

(77)

Todėl Komisija padarė preliminarią išvadą, kad vertinamųjų 23 kategorijų produktų atžvilgiu esama priežastinio ryšio tarp importo padidėjimo, spaudimo Sąjungos plieno rinkos kainai ir didelės žalos Sąjungos gamintojams grėsmės.

(78)

Siekdama užtikrinti, kad didelė žala nebūtų susieta su kitais veiksniais nei importas padidėjimu, Komisija atliko preliminarią analizę, kad nustatytų, ar kiti veiksniai galėjo prisidėti prie Sąjungos gamintojų darytos didelės žalos.

(79)

Nustatyta, kad svarbų vaidmenį atliko bendri pertekliniai pajėgumai, nes dėl jų padidėjo pigus importas į Sąjungą. Susijusių plieno produktų suvartojimas padidėjo, todėl dėl jo negalėjo susilpnėti priežastinis ryšys.

(80)

Komisija taip pat svarstė, ar didelė žala galėjo būti daroma dėl nagrinėjamųjų produktų importo iš Europos ekonominės erdvės (EEE) narių. Atsižvelgdama į Sąjungos bei jos valstybių narių ir EEE šalių narių (Norvegijos, Islandijos ir Lichtenšteino) EEE susitarimą Sąjunga įtvirtino glaudžią ekonominę integraciją su EEE šalių rinkomis ir nagrinėjamųjų produktų pramonės sektoriais. Šių rinkų pramonė yra brandi ir prisotinta, todėl manoma, kad, EEE šalių narių kilmės produktus išbraukus iš apsaugos priemonių taikymo srities, produkto importo lygiui bus padarytas mažas poveikis (ar nebus jokio poveikio). Iš tiesų, nors importas iš šių šalių turėjo įtakos tam tikrų kategorijų produktų importo padidėjimui (bendras importas iš šių šalių padidėjo maždaug 9 %), šio importo dalis, palyginti su visu importu, yra nedidelė (EEE importas sudaro maždaug 1,5 %, o atitinkama rinkos dalis – iš viso 0,3 %). Be to, EEE šalys narės yra tradicinės nedidelės apimties nagrinėjamojo produkto tiekėjos JAV, o tai reiškia, kad preliminariu vertinimu prekybos nukreipimo rizika taip pat yra nedidelė. Todėl Komisija mano, kad, atsižvelgiant į tradiciškai nedidelės apimties tiekimą JAV, pramonės sektorių brandą EEE rinkose ir su tuo susijusią nedidelę prekybos srautų nukreipimo riziką, nagrinėjamųjų produktų importas iš EEE šalių gali būti tik labai nežymiai susijęs, jei apskritai susijęs, su didelės žalos grėsme.

(81)

Taigi, Komisija nenustatė kitų veiksnių, dėl kurių susilpnėtų importo padidėjimo ir didelės žalos Sąjungos gamintojams priežastinis ryšys. Vis dėlto per likusį tyrimo laikotarpį bus atliktas išsamesnis visų kitų veiksnių, kurie darė žalą arba galėjo daryti žalą, nagrinėjimas.

(82)

Kaip nurodyta pirmiau, Sąjungos plieno gamintojams iš esmės kyla žalos grėsmė ir didelė žala yra akivaizdžiai neišvengiama. Kai kurių atskirų kategorijų produktų atžvilgiu jau yra didelę žalą rodančių požymių. Toliau augant importui veikiausiai bus padarytas didelis neigiamas poveikis visos pramonės ekonominei padėčiai.

(83)

Komisija nagrinėjo, ar esama kritinių aplinkybių, kuriomis delsimas padarytų žalos, kurią būtų sunku ištaisyti. Visų pirma buvo išnagrinėta, ar pastaruoju metu importas toliau augo.

(84)

Remiantis 2018 m. pirmojo ketvirčio ir 2017 m. pirmojo ketvirčio plieno produktų importo palyginimu matyti, kad 18 iš 23 kategorijų produktų importas padidėjo 26 %. Šis importo padidėjimas yra kur kas didesnis nei 2016–2017 m. laikotarpiu, kuriuo importas padidėjo apie 2 %.

(85)

2018 m. kovo 23 d. plieno produktams pagal 232 skirsnį buvo nustatyti 25 % muitų tarifai. Šiuo metu neįmanoma įvertinti viso JAV priemonių poveikio prekybos srautų nukreipimui. Tačiau importo į Sąjungą padidėjimas 2018 m. pirmąjį ketvirtį galėtų būti prilyginamas prognozuojamam poveikiui ir aiškiai parodyti, kokia galėtų būti importo į Sąjungą būsima raida po to, kai JAV nustatė priemones.

(86)

2018 m. gegužės 30 d. JAV taip pat nusprendė, kad 232 skirsnio priemonės turėtų būti taikomos Sąjungai, Meksikai ir Kanadai. Komisija mano, kad tai dar vienas kritinis elementas, nes šiomis priemonėmis ne tik bus apribotas Sąjungos eksportas, bet ir padidės rizika, kad prekybos srautai bus nukreipti iš kitų dviejų svarbių plieną gaminančių šalių.

(87)

Atsižvelgiant į pažeidžiamą pramonės padėtį ir į importo didėjimą pastaruoju metu, tebesitęsianti plieno produktų perteklinė pasiūla Sąjungos rinkoje ir dėl to daromas spaudimas kainoms neabejotinai turės rimtų pasekmių Sąjungos gamintojų padėčiai.

(88)

Todėl Komisija mano, kad dėl realios prekybos srautų nukreipimo rizikos ir tolesnio importo į JAV iš svarbių plieną gaminančių šalių apribojimo susidarė kritinės aplinkybės, dėl kurių bet koks delsimas priimti laikinąsias apsaugos priemones padarytų žalos, kurią būtų sunku ištaisyti. Todėl Komisija priėjo prie išvados, kad laikinosios apsaugos priemonės turėtų būti nustatytos nedelsiant.

(89)

Remiantis Reglamento 2015/478 16 straipsniu buvo nagrinėjama, ar, nepaisant preliminarių išvadų dėl didelės žalos grėsmės, esama įtikinamų priežasčių, leidžiančių daryti išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju laikinųjų priemonių nustatymas neatitiktų Sąjungos interesų. Analizuojant Sąjungos interesus įvertinti visi susiję interesai, įskaitant Sąjungos pramonės, importuotojų ir naudotojų interesus.

(90)

Sąjungos pramonę sudaro apie 40 gamintojų iš skirtingų Sąjungos valstybių narių, kurie 2013–2017 m. laikotarpiu buvo tiesiogiai įdarbinę daugiau kaip 180 000 darbuotojų, susijusių su 25 nagrinėjamaisiais produktais. Nustatyta, kad Sąjungos pramonei gresia didelė žala dėl didėjančio importo. Primenama, kad Sąjungos pramonė nepasinaudojo augančiu suvartojimu ir kad Sąjungos pramonės ekonominė padėtis išlieka nestabili ir pažeidžiama dėl toliau didėjančio importo. Jau seniai pripažinta, kad plieno pramonė yra strategiškai svarbi (14). Sąjunga yra suinteresuota, kad plieno pramonė būtų klestinti ir konkurencinga. Akivaizdu, kad jei nebus imtasi priemonių, Sąjungos gamintojų kainos ir rinkos dalis toliau mažės, todėl toliau mažės gamyba, didės finansiniai nuostoliai ir mažės užimtumas plieno pramonėje ir susijusiuose pramonės sektoriuose. Nustačius laikinąsias apsaugos priemones bus galima laikinai pašalinti didelę žalą ir palengvinti Sąjungos pramonės prisitaikymą.

(91)

Apskritai naudotojai ir importuotojai siekia mažiausios galimos plieno kainos, ir aišku, kad netaikant priemonių kainos būtų mažesnės. Tačiau jie taip pat suinteresuoti turėti konkurencingą ir gyvybingą Sąjungos plieno pramonę, kuri galėtų patenkinti jų būsimus poreikius.

(92)

Šiomis aplinkybėmis kelios tyrimo suinteresuotosios šalys tvirtino, kad laikinosios apsaugos priemonės neatitiktų Sąjungos interesų. Jos tvirtina, kad priemonės beveik neabejotinai lemtų pasiūlos trūkumą, todėl Sąjungos pramonė turėtų stipresnes derybines pozicijas daryti spaudimą kainoms. Jos taip pat teigė, kad tiekimo šaltiniai jau yra apriboti, nes nustatytos antidempingo ir antisubsidijų priemonės, ir kad produktams, kurių negalima gauti iš Sąjungos gamintojų, kurių nėra pakankamai arba kurių techninės specifikacijos nėra tinkamos, neturi būti taikomos apsaugos priemonės.

(93)

Siekiant užtikrinti tinkamą įvairių teisėtų interesų pusiausvyrą ir kadangi didelės žalos grėsmė šiuo atveju iš esmės yra susijusi su esamu prekybos srautų nukreipimu, Komisija mano, kad tokios formos apsaugos priemonėmis turėtų būti užtikrintas ankstesnis importo lygis ir kad tos priemonės būtų taikomos tik jį viršijus. Šiuo atžvilgiu tarifinių kvotų sistema, kurią taikant nekyla jokių kliūčių tradiciniams prekybos srautams, užtikrinama, kad apsaugos priemonės atitiktų Sąjungos interesus. Tokios formos priemonės leistų užkirsti kelią neigiamam prekybos srautų nukreipimo poveikiui Sąjungos pramonei ir kartu išsaugoti tradicinius prekybos tiekimo šaltinius ir veiksmingą konkurenciją plieno rinkoje.

(94)

Atsižvelgdama į šias aplinkybes Komisija mano, kad rizika, jog priimta priemonė lems pasiūlos trūkumą arba kainos padidėjimą, nėra didelė. Taip pat turėtų būti atmestas tvirtinimas, kad apsaugos priemonės neturi būti taikomos tam tikrų konkrečių kategorijų produktams, nes jų negalima gauti iš Sąjungos gamintojų, jų nėra pakankamai arba jų techninės specifikacijos nėra tinkamos, kadangi tradiciniai prekybos srautai bus užtikrinti.

(95)

Todėl Komisija daro preliminarią išvadą, kad atsižvelgiant į Sąjungos interesus būtina priimti laikinąsias apsaugos priemones ir viršijus tradicinius konkrečios kategorijos produkto prekybos srautus taikyti didesnius tarifus.

(96)

Buvo padaryta preliminari išvada, kad Sąjungos plieno pramonės padėčiai dėl 23 vertinamųjų kategorijų produktų gresia didelė žala ir kad ši padėtis netolimoje ateityje veikiausiai virs faktine didele žala. Atsižvelgiant į kritines aplinkybes manoma, kad reikėtų nustatyti laikinąsias apsaugos priemones, kad iki dabartinio tyrimo pabaigos būtų galima išvengti sunkiai ištaisomos žalos ES plieno pramonei.

(97)

Siekdama pasirinkti tinkamą priemonės formą Komisija atsižvelgė į toliau nurodytus tris elementus. Pirma, tikėtina, kad didelė žala visai Sąjungos plieno pramonei bus padaryta dėl to, kad dėl 232 skirsnio priemonių į ES bus nukreipti plieno eksporto į JAV srautai. Antra, manoma, kad reikėtų išsaugoti Sąjungos rinkos atvirumą ir išlaikyti tradicinius importo srautus. Iš tiesų, būtent importo perteklius, viršijantis šiuos tradicinius prekybos srautus, laikomas pagrindine grėsme plieno pramonės padėčiai. Galiausiai laikantis Reglamento (ES) 2015/478 7 straipsnio 2 dalies ir Sąjungos tarptautinių prievolių, visų pirma PPO susitarimo dėl apsaugos priemonių 6 straipsnio, laikinosios priemonės turėtų būti nustatytos kaip tarifinės priemonės.

(98)

Tuo remdamasi Komisija mano, kad, kaip nurodyta 93 konstatuojamojoje dalyje, laikinosios apsaugos priemonės turėtų būti taikomos kaip tarifinių kvotų, kurias viršijus mokamas papildomas muitas, sistema. Siekiant užtikrinti galimybę visiems tradiciniams tiekėjams patekti į Sąjungos rinką, tokios tarifinės kvotos turėtų būti grindžiamos 2015, 2016 ir 2017 m. metinio importo lygio vidurkiu. Kadangi tarifinės kvotos bus taikomos 200 kalendorinių dienų, nustatytos kvotos turėtų proporcingai atitikti metinius duomenis.

(99)

Viršijus kvotą turėtų būti nustatyta papildoma muito norma, kuri turėtų neleisti Sąjungos pramonei patirti didelės žalos. Atsižvelgdama į išvadas dėl didelės žalos grėsmės ir į tai, kad didelės žalos apskritai dar nepadaryta, Komisija mano, kad žalos skirtumo nederėtų skaičiuoti remiantis apskaičiuotąja vidutine nežalinga kaina už toną Sąjungos pramonės produktų per paskutinįjį laikotarpį.

(100)

Šiomis aplinkybėmis Komisija veikiau mano, kad būtų tikslingiau žvelgti į ateitį ir įvertinti, kokio dydžio muitą reikėtų nustatyti, norint išvengti tradicinius prekybos srautus viršijančio importo ir neleisti jam daryti didelės žalos Sąjungos pramonei, kai pasiekiamas nustatytas kvotos dydis.

(101)

Šiuo atžvilgiu Sąjungos pramonė pasiūlė du papildomus metodus, kaip apskaičiuoti reikiamo poveikio tarifą, kuriuos Komisija laiko pagrįstais šiam tikslui pasiekti: pirmasis metodas pagrįstas Sąjungos plieno pramonės dalinės pusiausvyros modeliu, pagal antrąjį apskaičiuojama plieno produktų pastoviųjų išlaidų dalis.

(102)

Dalinės pusiausvyros modelis yra paklausos ir pasiūlos lygčių rinkinys, skirtas vienai ūkio daliai, o likusiai ūkio daliai taikoma ceteris paribus prielaida. Pagal šį modelį taip pat daroma prielaida, kad analizuojamo scenarijaus makroekonominis poveikis nėra pakankamai didelis, kad paveiktų makroekonominius suvestinius rodiklius, kaip antai bendrą užmokesčio lygį ūkio sektoriuje.

(103)

Sąjungos pramonės pasiūlytas metodas yra pagrįstas viešai prieinamu kodu, kuris yra suprogramuotas ir sprendžiamas skaičiuoklėje. Plačiau kalbant dalinės pusiausvyros modeliai yra standartinė priemonė, kurią tyrimus atliekančios institucijos, įskaitant Komisiją, taiko analizuodamos prekybos politiką.

(104)

Pagal modelį, kaip ir daugumą kitų, taikoma vadinamoji Armingtono prielaida, kad skirtingos kilmės produktai yra netobuli pakaitalai. Pagal modelį Sąjungos rinka analizuojama remiantis tik pasiūlos funkcija – Sąjungos pasiūla vidaus rinkoje, importo iš šalių, kurioms taikomos apsaugos priemonės, pasiūla ir importo iš šalių, kurios atleistos nuo apsaugos priemonių, pasiūla. Galiausiai naudojama Sąjungos paklausos funkcija, pagal kurią, priklausomai nuo bendro kainų lygio, nustatoma bendro lygmens plieno paklausa, kuri paskirstoma trims minėtiems pasiūlos šaltiniams pagal santykines kainas. Pastarajam procesui taikomi vadinamieji Armingtono elastingumo parametrai, t. y. ekonominiai parametrai, rodantys skirtingų šalių kilmės produktų pakeitimo vienų kitais elastingumą, kuris skiriasi nelygu produkto rūšis ir rinka.

(105)