ISSN 1977-0723

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

L 174
European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Teisės aktai

61 metai
2018m. liepos 10d.

Turinys

 

II   Ne teisėkūros procedūra priimami aktai

Puslapis

 

 

TARPTAUTINIAI SUSITARIMAI

 

*

2018 m. liepos 6 d. Tarybos sprendimas (ES) 2018/966 dėl Europos Sąjungos ir Japonijos ekonominės partnerystės susitarimo pasirašymo Europos Sąjungos vardu

1

 

 

REGLAMENTAI

 

*

2018 m. balandžio 26 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2018/967, kuriuos iš dalies keičiamos Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 907/2014 nuostatos dėl mokėjimo terminų nesilaikymo ir dėl rengiant išlaidų deklaracijas taikomo valiutos kurso

2

 

*

2018 m. balandžio 30 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2018/968, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1143/2014 nuostatos dėl rizikos vertinimo, susijusio su invazinėmis svetimomis rūšimis

5

 

*

2018 m. liepos 9 d. Komisijos reglamentas (ES) 2018/969, kuriuo dėl reikalavimų, susijusių su nurodytų pavojingų medžiagų pašalinimu iš smulkiųjų atrajotojų, iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 999/2001 V priedas ( 1)

12

 

*

2018 m. balandžio 18 d. Komisijos deleguotoji direktyva (ES) 2018/970, kuria iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/1629, kuria nustatomi vidaus vandenų laivams taikomi techniniai reikalavimai, II, III ir V priedai

15

 

 

SPRENDIMAI

 

*

2018 m. liepos 9 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2018/971, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES dėl gyvūnų sveikatos kontrolės priemonių, susijusių su afrikiniu kiaulių maru tam tikrose valstybėse narėse, priedas (pranešta dokumentu Nr. C(2018) 4460)  ( 1)

20

 

 

Klaidų ištaisymas

 

*

2018 m. gegužės 4 d. Komisijos reglamento (ES) 2018/683, kuriuo tam tikroms importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos kilmės naujoms ar restauruotoms guminėms pneumatinėms padangoms, naudojamoms autobusams arba sunkvežimiams, kurių apkrovos indeksas didesnis kaip 121, nustatomas laikinasis antidempingo muitas ir iš dalies keičiamas Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/163, klaidų ištaisymas ( OL L 116, 2018 5 7 )

38

 

 

(1)   Tekstas svarbus EEE.

LT

Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį.

Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė.

II Ne teisėkūros procedūra priimami aktai

TARPTAUTINIAI SUSITARIMAI

10.7.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 174/1

TARYBOS SPRENDIMAS (ES) 2018/966

2018 m. liepos 6 d.

dėl Europos Sąjungos ir Japonijos ekonominės partnerystės susitarimo pasirašymo Europos Sąjungos vardu

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 91 straipsnį, 100 straipsnio 2 dalį ir 207 straipsnio 4 dalies pirmą pastraipą kartu su 218 straipsnio 5 dalimi,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)

2012 m. lapkričio 29 d. Taryba įgaliojo Komisiją pradėti derybas dėl laisvosios prekybos susitarimo su Japonija;

(2)

derybos dėl Europos Sąjungos ir Japonijos ekonominės partnerystės susitarimo (toliau – Susitarimas) sėkmingai užbaigtos;

(3)

Susitarimas turėtų būti pasirašytas,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Įgaliojama Sąjungos vardu pasirašyti Europos Sąjungos ir Japonijos ekonominės partnerystės susitarimą su sąlyga, kad minėtas Susitarimas (1) bus sudarytas.

2 straipsnis

Tarybos pirmininkas įgaliojamas paskirti asmenį (-is), kuris (-ie) įgaliojamas (-i) Sąjungos vardu pasirašyti Susitarimą.

3 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Priimta Briuselyje 2018 m. liepos 6 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

G. BLÜMEL

(1)  Susitarimo tekstas bus paskelbtas kartu su sprendimu dėl jo sudarymo.

REGLAMENTAI

10.7.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 174/2

KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2018/967

2018 m. balandžio 26 d.

kuriuos iš dalies keičiamos Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 907/2014 nuostatos dėl mokėjimo terminų nesilaikymo ir dėl rengiant išlaidų deklaracijas taikomo valiutos kurso

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 352/78, (EB) Nr. 165/94, (EB) Nr. 2799/98, (EB) Nr. 814/2000, (EB) Nr. 1290/2005 ir (EB) Nr. 485/2008 (1), ypač į jo 40 straipsnį ir 106 straipsnio 6 dalį,

kadangi:

(1)

Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paramos išmokas pagal integruotą administravimo ir kontrolės sistemą (IAKS) paramos gavėjams valstybės narės turi išmokėti per tam tikrą laikotarpį. Kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 40 straipsnyje, kitu nei nurodytas laikotarpis laiku išmokėtos išmokos laikomos neatitinkančiomis Sąjungos finansavimo reikalavimų, todėl Komisija negali jų kompensuoti. Paramai, teikiamai Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis, tie mokėjimo terminai bus taikomi nuo 2019 paraiškų teikimo metų. Todėl turėtų būti nustatytos specialios su EŽŪFKP išmokomis susijusios taisyklės;

(2)

atsižvelgiant į tai, kad tam tikrais atvejais EŽŪFKP pagal IAKS išmokas valstybės narės moka po birželio 30 d., nes jos atlieka papildomas patikras, susijusias su ginčytinais prašymais, apeliacijomis ir kitais nacionaliniais teisiniais ginčais, atsižvelgiant į proporcingumo principą, turėtų būti nustatyta fiksuota su išlaidomis susijusi riba, kuri šiais atvejais negalėtų būti viršyta atliekant išmokų sumažinimus. Be to, siekiant, kad tais atvejais, kai ši riba viršijama, finansinės pasekmės būtų proporcingos išmokos vėlavimui, reikėtų numatyti, kad Komisija būtų įgaliota Sąjungos išmokas mažinti proporcingai, atsižvelgiant į nustatyto išmokos vėlavimo trukmę;

(3)

Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 907/2014 (2) 5 straipsnyje nustatytos proporcingo Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) mokamų mėnesinių išmokų mažinimo taisyklės, kai išlaidos buvo patirtos pasibaigus mokėjimo terminui. EŽŪFKP išlaidos deklaruojamos ir kompensuojamos kartą per ketvirtį. Siekiant paprastumo ir efektyvumo EŽŪFKP lėšomis kompensuojamoms pavėluotoms išmokoms kiekvieną ketvirtį turėtų būti taikomas vienas sumažinimo procentinis dydis;

(4)

Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 907/2014 11 straipsnio 2 dalyje yra nustatytas valiutos keitimo kursas, kurį euro zonai nepriklausančios valstybės narės, rengdamos išlaidų deklaracijas, turi taikyti kiekvienai mokėjimo ar susigrąžinimo operacijai. Tačiau į valstybių narių parengtas metines išlaidų deklaracijas įtraukiamos sumos, kurios neregistruojamos kaip mokėjimo arba susigrąžinimo operacijos mokėjimo agentūros sąskaitose, pavyzdžiui, asignuotosios įplaukos, kurios yra finansinės nesusigrąžinimo pasekmės, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 54 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje. Todėl kitoms nei Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 907/2014 11 straipsnio 2 dalyje nurodytoms operacijoms turėtų būti nustatytas taikytinas valiutos keitimo kursas;

(5)

todėl Deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 907/2014 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 907/2014 iš dalies keičiamas taip:

1)

5 straipsnio antraštė pakeičiama taip:

„Europos žemės ūkio garantijų fondo išmokų vėliausio mokėjimo termino nesilaikymas“;

2)

Po 5 straipsnio įterpiamas 5a straipsnis:

„5a straipsnis

Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai išmokų vėliausio mokėjimo termino nesilaikymas

1.   Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis kompensuotinos išlaidos, patirtos pasibaigus mokėjimo terminui, Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 40 straipsnio pirmoje pastraipoje nurodytais išimtiniais atvejais, vadovaujantis proporcingumo principu, laikomos tinkamomis finansuoti Sąjungos lėšomis šio straipsnio 2–6 dalyse nustatytomis sąlygomis.

2.   Jeigu išlaidos, patirtos pasibaigus Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 75 straipsnio 1 dalyje nurodytam terminui, neviršija 5 % ribos, visų laikantis to termino patirtų išlaidų tarpinės išmokos nemažinamos.

Jeigu išlaidos, patirtos pasibaigus Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 75 straipsnio 1 dalyje nurodytam terminui, viršija 5 % ribą, visos kitos pavėluotai patirtos išlaidos mažinamos atsižvelgiant į laikotarpius, nurodytus Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 908/2014 (*1) 22 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis šiomis taisyklėmis:

a)

išlaidos, patirtos tų metų, kuriais mokėjimo terminas pasibaigė, liepos 1 d.–spalio 15 d., mažinamos 25 %;

b)

išlaidos, patirtos tų metų, kuriais mokėjimo terminas pasibaigė, spalio 16 d.–gruodžio 31 d., mažinamos 60 %;

c)

išlaidos, patirtos vėliau nei tų metų, kuriais mokėjimo terminas pasibaigė, gruodžio 31 d., mažinamos 100 %.

3.   Nukrypstant nuo 2 dalies, jei ne vėliau kaip N + 1 metų gruodžio 31 d. už N metus sumokėtų išmokų atveju nebuvo išnaudota visa tos dalies pirmoje pastraipoje numatyta ribinė suma ir jei tos ribinės sumos likutis viršija 2 %, jis sumažinamas iki 2 %.

4.   Komisija taiko kitokią, nei nurodyta 2 ir 3 dalyse, laiko skalę, mažesnį sumažinimą arba sumažinimo visiškai netaiko, jei taikant tam tikras priemones susidarė išimtinės valdymo sąlygos arba jei valstybės narės pateikia pagrįstas priežastis.

5.   Kiekvienais finansiniais metais tikrinama, ar laikomasi mokėjimo termino, susijusio su išlaidomis, patirtomis iki spalio 15 d.

Į visus mokėjimo termino praleidimus atsižvelgiama priimant Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 51 straipsnyje nurodytą sprendimą dėl sąskaitų patvirtinimo.

6.   Šiame straipsnyje nurodyti sumažinimai taikomi nedarant poveikio vėlesniam sprendimui dėl atitikties patvirtinimo, nurodyto Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 52 straipsnyje.

(*1)  2014 m. rugpjūčio 6 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 908/2014, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 taikymo taisyklės, susijusios su mokėjimo agentūromis ir kitomis įstaigomis, finansų valdymu, sąskaitų patvirtinimu, patikrų taisyklėmis, užstatais ir skaidrumu (OL L 255, 2014 8 28, p. 59).“;"

3)

11 straipsnio 2 dalis papildoma šia pastraipa:

„Operacijų, kurių operacinis įvykis nenustatytas žemės ūkio sektorių teisės aktuose, atveju taikomas priešpaskutinis valiutos keitimo kursas, kurį nustatė Europos Centrinis Bankas prieš paskutinį to laikotarpio, kurio išlaidų arba asignuotųjų įplaukų deklaracija buvo pateikta, mėnesį.“

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2018 m. balandžio 26 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER

(1)  OL L 347, 2013 12 20, p. 549.

(2)  2014 m. kovo 11 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 907/2014, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 nuostatos dėl mokėjimo agentūrų ir kitų įstaigų, finansų valdymo, sąskaitų patvirtinimo, užstatų ir dėl euro naudojimo (OL L 255, 2014 8 28, p. 18).

10.7.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 174/5

KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2018/968

2018 m. balandžio 30 d.

kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1143/2014 nuostatos dėl rizikos vertinimo, susijusio su invazinėmis svetimomis rūšimis

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1143/2014 dėl invazinių svetimų rūšių introdukcijos ir plitimo prevencijos ir valdymo (1), ypač į jo 5 straipsnio 3 dalį,

kadangi:

(1)

Komisija, remdamasi Reglamento (ES) Nr. 1143/2014 4 straipsniu, priėmė Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašą (toliau – Sąjungos sąrašas), kurį reikia nuolat atnaujinti. Norint įtraukti naujas rūšis į Sąjungos sąrašą, būtina sąlyga yra tai, kad būtų atliktas to reglamento 5 straipsnyje nurodytas rizikos vertinimas (toliau – rizikos vertinimas). Reglamento (ES) Nr. 1143/2014 5 straipsnio 1 dalies a–h punktuose nustatyti bendrieji elementai, į kuriuos būtina atsižvelgti rizikos vertinime (toliau – bendrieji elementai);

(2)

pagal Reglamento (ES) Nr. 1143/2014 4 straipsnio 4 dalį valstybės narės gali teikti prašymus įtraukti invazines svetimas rūšis į Sąjungos sąrašą. Kartu su tokiais prašymais turi būti pateikiamas rizikos vertinimas. Jau yra sukurta keletas metodų ir protokolų rizikos vertinimui atlikti – mokslininkų bendruomenė biologinių invazijų srityje juos naudoja ir jų laikosi. Reikėtų pripažinti tokių metodų ir protokolų vertę ir mokslinį jų patikimumą. Kad turimos žinios būtų veiksmingai naudojamos, rengiant rizikos vertinimą priimtinais reikėtų laikyti visus metodus ar protokolus, į kuriuos įtraukti bendrieji elementai. Vis dėlto siekiant, kad visi sprendimai dėl rūšių įtraukimo į sąrašą būtų grindžiami panašios aukštos kokybės ir patikimumo rizikos vertinimais, taip pat siekiant rizikos vertintojams pateikti gaires, kaip užtikrinti, kad būtų deramai atsižvelgiama į bendruosius elementus, būtina išsamiai aprašyti bendruosius elementus ir vertinant riziką taikytiną metodiką, kuria turėtų būti grindžiami esami metodai ir protokolai;

(3)

kad rizikos vertinimas padėtų priimti sprendimus Sąjungos lygmeniu, jis turėtų būti aktualus visoje Sąjungoje, išskyrus atokiausius regionus (toliau – su rizikos vertinimu susijusi teritorija);

(4)

siekiant užtikrinti, kad rizikos vertinimas suteiktų patikimą mokslinį pagrindą ir tvirtus įrodymus, kuriais remiantis būtų galima priimti sprendimus, visa jame pateikiama informacija, įskaitant apie rūšies gebėjimą įsitvirtinti ir plisti į aplinką, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 1143/2014 4 straipsnio 3 dalies b punkte, turėtų būti pagrįsta patikimiausiais turimais moksliniais įrodymais. Į šį aspektą reikėtų atsižvelgti vertinant riziką taikytinoje metodikoje;

(5)

invazinės svetimos rūšys kelia didelį pavojų aplinkai, tačiau ne visos rūšys yra vienodai gerai ištirtos. Tais atvejais, kai su rizikos vertinimu susijusioje teritorijoje rūšies egzempliorių nėra arba jų yra tik labai nedaug, apie tą rūšį žinių gali išvis nebūti arba jos gali būti nepakankamos. Kol bus surinktos visos žinios, rūšis su rizikos vertinimu susijusioje teritorijoje jau gali būti introdukuota arba išplitusi. Taigi rizikos vertinime turėtų būti galimybė paaiškinti tokią žinių ir informacijos stoką ir atsižvelgti į didelį neapibrėžtumą dėl atitinkamos rūšies introdukcijos ar paplitimo padarinių;

(6)

kad rizikos vertinimas sudarytų tvirtą pagrindą, kuriuo remiantis būtų galima priimti sprendimus, jam turėtų būti taikoma griežta kokybės kontrolė,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Bendrųjų elementų taikymas

Išsamus aprašymas, kaip taikyti Reglamento (ES) Nr. 1143/2014 5 straipsnio 1 dalies a–h punktuose išdėstytus bendruosius elementus (toliau – bendrieji elementai), pateiktas šio reglamento priede.

2 straipsnis

Rizikos vertinime taikytina metodika

1.   Rizikos vertinimas apima šio reglamento priede nurodytus bendruosius elementus ir atitinka šiame straipsnyje nustatytą metodiką. Rizikos vertinimą galima grįsti bet kokiu protokolu ar metodu su sąlyga, kad įvykdomi visi šiame reglamente ir Reglamente (ES) Nr. 1143/2014 nustatyti reikalavimai.

2.   Rizikos vertinimas apima Sąjungos teritoriją, išskyrus atokiausius regionus (toliau – su rizikos vertinimu susijusi teritorija).

3.   Rizikos vertinimas grindžiamas patikimiausia turima moksline informacija, įskaitant naujausius tarptautinių mokslinių tyrimų rezultatus, paremtus kitų mokslininkų įvertintų mokslo publikacijų nuorodomis. Tais atvejais, kai kitų mokslininkų įvertintų mokslo publikacijų nėra arba, jei tokiose publikacijose pateiktos informacijos nepakanka, arba jei surinktą informaciją norima papildyti, moksliniai įrodymai taip pat gali apimti ir kitas publikacijas, ekspertų nuomones, valstybių narių valdžios institucijų surinktą informaciją, oficialius pranešimus ir duomenų bazių informaciją, įskaitant informaciją, surinktą vykdant piliečių mokslinę veiklą. Visi šaltiniai turi būti pripažinti ir pateiktos jų nuorodos.

4.   Taikant metodą arba protokolą turi būti galimybė rizikos vertinimą užbaigti, net jeigu informacijos apie tam tikrą rūšį nėra arba jeigu informacija apie rūšį nepakankama. Jei informacijos nėra, rizikos vertinime tas faktas aiškiai įvardijamas, kad rizikos vertinime nė vienas klausimas neliktų neatsakytas.

5.   Kiekviename rizikos vertinime pateiktame atsakyme, be kita ko, įvertinamas su tuo atsakymu susijęs neapibrėžtumo arba patikimumo lygis, iš kurio matyti, kad tam tikram klausimui atsakyti būtinos informacijos gali nebūti ar jos gali nepakakti, arba tai, kad turimi įrodymai yra prieštaringi. Su atsakymu susijusio neapibrėžtumo arba patikimumo lygio vertinimas grindžiamas dokumentais pagrįstu metodu arba protokolu. Rizikos vertinime pateikiama nuoroda į tą dokumentais pagrįstą metodą arba protokolą.

6.   Rizikos vertinime aiškiai ir nuosekliai pateikiama įvairių jo dalių santrauka ir bendra išvada.

7.   Kokybės kontrolės procesas yra neatskiriama rizikos vertinimo dalis ir apima bent dviejų kitų vertintojų atliktą rizikos vertinimo peržiūrą. Rizikos vertinime pateikiamas kokybės kontrolės proceso aprašymas.

8.   Rizikos vertinimo autorius (-iai) ir kiti vertintojai turi būti nepriklausomi ir turi turėti atitinkamų mokslinių ekspertinių žinių.

9.   Rizikos vertinimo autorius (-iai) ir kiti vertintojai turi būti nesusiję su ta pačia institucija.

3 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2018 m. balandžio 30 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER

(1)  (OL L 317, 2014 11 4, p. 35).

PRIEDAS

Išsamus bendrųjų elementų aprašymas

Bendrieji elementai

Išsamus aprašymas

5 straipsnio 1 dalies a punktas. Rūšies aprašymas, nurodant jos taksonominę tapatybę, istoriją, natūralų ir galimą paplitimo arealą

1)

Aprašyme turi būti pateikiama pakankamai informacijos, kad būtų užtikrinta, jog rūšies tapatybę būtų galima atpažinti be nuorodos į papildomus dokumentus.

2)

Rizikos vertinimo apimtis turi būti aiškiai apibrėžta. Paprastai vieną rizikos vertinimą reikėtų parengti kiekvienai atskirai rūšiai, tačiau gali pasitaikyti atvejų, kai gali būti pagrįsta rengti vieną rizikos vertinimą, apimantį daugiau negu vieną rūšį (pvz., tai pačiai genčiai priklausančias rūšis, kurioms būdingos panašios arba vienodos savybės ir poveikis). Turi būti aiškiai nurodyta, ar rizikos vertinimas apima daugiau negu vieną rūšį ir ar į jį įtraukti (ar neįtraukti) tik tam tikri porūšiai, žemesni taksonai, hibridai, augalų ar gyvūnų veislės (ir jeigu taip, kokie porūšiai, žemesni taksonai, hibridai, gyvūnų ar augalų veislės). Bet kuris toks pasirinkimas turi būti tinkamai pagrįstas.

3)

Rūšies taksonominės tapatybės aprašymą turi sudaryti visi šie elementai:

—

taksonominė šeima, būrys (eilė) ir klasė, kuriems priklauso rūšis;

—

dabartinis mokslinis rūšies pavadinimas ir to pavadinimo autorius;

—

dažniausiai pasitaikančių dabartinio mokslinio pavadinimo sinonimų sąrašas;

—

komerciniai pavadinimai;

—

dažniausiai pasitaikančių porūšių, žemesnių taksonų, hibridų, gyvūnų ar augalų veislių sąrašas;

—

informacija apie kitų labai panašiai atrodančių rūšių buvimą:

—

kitos svetimos rūšys, kurios turi panašių invazinių savybių ir kurių reikėtų vengti kaip pakaitinių rūšių (tokiu atveju galima svarstyti, ar rengti daugiau negu vieną rūšį apimantį rizikos vertinimą, plg. 2 punktą);

—

kitos svetimos rūšys, kurios neturi panašių invazinių savybių ir kurias būtų galima naudoti kaip pakaitines rūšis;

—

vietinės rūšys, kad būtų išvengta galimo klaidingo identifikavimo ir neteisingo pasirinkimo.

4)

Rūšies istorijos aprašyme turi būti pateikiama rūšies invazijos istorija, įskaitant informaciją apie šalis, į kurias vyko invazija (su rizikos vertinimu susijusioje teritorijoje ir kitur, jei tinkama), taip pat turi būti pateikiama pastebėjimo pirmą kartą, įsitvirtinimo ir plitimo laiko skalė.

5)

Natūralaus ir galimo rūšies paplitimo arealo aprašyme turi būti nurodomas žemynas arba žemyno dalis, klimatinė zona ir buveinė, kuriuose rūšis pasitaiko natūraliai. Jei taikoma, reikėtų nurodyti, ar rūšis galėtų natūraliai išplisti į su rizikos vertinimu susijusią teritoriją.

5 straipsnio 1 dalies b punktas. Rūšies dauginimosi ir plitimo modelių ir dinamikos aprašymas, įskaitant vertinimą, ar yra dauginimuisi ir plitimui būtinos aplinkos sąlygos

1)

Dauginimosi ir plitimo modelių aprašymus turi sudaryti rūšies gyvenimo etapų ir elgsenos ypatumų elementai, kuriais galima paaiškinti rūšies gebėjimą įsitvirtinti ir plisti, kaip antai dauginimosi ar augimo strategija, plitimo pajėgumas, vidutinė gyvenimo trukmė, aplinkos ir klimatiniai reikalavimai, specifinės ar bendro pobūdžio savybės ir kita susijusi turima informacija.

2)

Dauginimosi modelių ir dinamikos aprašymą turi sudaryti visi šie elementai:

—

rūšies dauginimosi mechanizmų sąrašas ir aprašymas;

—

vertinimas, ar su rizikos vertinimu susijusioje teritorijoje yra rūšiai daugintis tinkamų aplinkos sąlygų;

—

kiekvieno iš tų dauginimosi mechanizmų atveju nurodoma rūšies organizmų introdukcijos geba (pvz., gametų, sėklų, kiaušinių ar organizmų skaičius, dauginimosi ciklų skaičius per metus) atsižvelgiant į aplinkos sąlygas su rizikos vertinimu susijusioje teritorijoje.

3)

Plitimo modelių ir dinamikos aprašymą turi sudaryti visi šie elementai:

—

rūšies plitimo mechanizmų sąrašas ir aprašymas;

—

vertinimas, ar su rizikos vertinimu susijusioje teritorijoje yra rūšiai plisti tinkamų aplinkos sąlygų;

—

nurodomas kiekvieno iš tų plitimo mechanizmų greitis atsižvelgiant į aplinkos sąlygas su rizikos vertinimu susijusioje teritorijoje.

5 straipsnio 1 dalies c punktas. Galimų tyčinės ir netyčinės rūšių introdukcijos ir plitimo kelių aprašymas, taip pat prekės, jei aktualu, su kuriomis paprastai siejamos rūšys

1)

Turi būti apsvarstomi visi atitinkami su introdukcija ir plitimu susiję patekimo keliai. Klasifikuojant patekimo kelius turi būti remiamasi Biologinės įvairovės konvencija (1).

2)

Tyčinės introdukcijos kelių aprašymą turi sudaryti visi šie elementai:

—

patekimo kelių sąrašas ir aprašymas, kuriame nurodoma jų svarba ir susijusi rizika (pvz., introdukcijos tikimybė su rizikos vertinimu susijusioje teritorijoje atsižvelgiant į tuos patekimo kelius; išgyvenamumo, dauginimosi ar egzempliorių skaičiaus didėjimo tikimybė pervežimo ir laikymo metu; rūšies gebėjimas tais patekimo keliais pereiti į tinkamą buveinę ar ant tinkamo šeimininko ir tikimybė, kad ji jais bus pernešta į tinkamą buveinę ar ant tinkamo šeimininko), įskaitant, kur įmanoma, duomenis apie konkrečią patekimo kelių kilmę ir jų pabaigos taškus;

—

organizmų introdukcijos geba (apytikris egzempliorių kiekis, skaičius arba perėjimo tais patekimo keliais dažnis), įskaitant pakartotinės invazijos tikimybę po likvidavimo.

3)

Netyčinės introdukcijos kelių aprašymą turi sudaryti visi šie elementai:

—

patekimo kelių sąrašas ir aprašymas, kuriame nurodoma jų svarba ir susijusi rizika (pvz., introdukcijos su rizikos vertinimu susijusioje teritorijoje tikimybė atsižvelgiant į tuos patekimo kelius; išgyvenamumo, dauginimosi ar egzempliorių skaičiaus didėjimo tikimybė pervežimo ir laikymo metu; tikimybė, kad patekimo taške rūšis liks neaptikta; rūšies gebėjimas tais patekimo keliais pereiti į tinkamą buveinę ar ant tinkamo šeimininko ir tikimybė, kad ji jais bus pernešta į tinkamą buveinę ar ant tinkamo šeimininko), įskaitant, kur įmanoma, duomenis apie konkrečią patekimo kelių kilmę ir jų pabaigos taškus;

—

organizmų introdukcijos geba (apytikris egzempliorių kiekis, skaičius arba perėjimo tais patekimo keliais dažnis), įskaitant pakartotinės invazijos tikimybę po likvidavimo.

4)

Prekių, su kuriomis paprastai siejama rūšies introdukcija, aprašymą turi sudaryti prekių sąrašas ir aprašymas, kuriame nurodoma susijusi rizika (pvz., prekybos srauto apimtis; tikimybė, kad prekė užteršta arba veikia kaip vektorius).

5)

Tyčinio plitimo kelių aprašymą turi sudaryti visi šie elementai:

—

patekimo kelių sąrašas ir aprašymas, kuriame nurodoma jų svarba ir susijusi rizika (pvz., plitimo su rizikos vertinimu susijusioje teritorijoje tikimybė atsižvelgiant į tuos patekimo kelius; išgyvenamumo, dauginimosi ar egzempliorių skaičiaus didėjimo tikimybė pervežimo ir laikymo metu; rūšies gebėjimas tais patekimo keliais pereiti į tinkamą buveinę ar ant tinkamo šeimininko ir tikimybė, kad ji jais bus pernešta į tinkamą buveinę ar ant tinkamo šeimininko), įskaitant, kur įmanoma, duomenis apie konkrečią patekimo kelių kilmę ir jų pabaigos taškus;

—

organizmų introdukcijos geba (apytikris egzempliorių kiekis, skaičius arba perėjimo tais patekimo keliais dažnis), įskaitant pakartotinės invazijos tikimybę po likvidavimo.

6)

Netyčinio plitimo kelių aprašymą turi sudaryti visi šie elementai:

—

patekimo kelių sąrašas ir aprašymas, kuriame nurodoma jų svarba ir susijusi rizika (pvz., plitimo su rizikos vertinimu susijusioje teritorijoje tikimybė atsižvelgiant į tuos patekimo kelius; išgyvenamumo, dauginimosi ar egzempliorių skaičiaus didėjimo tikimybė pervežimo ir laikymo metu; ar lengvai aptinkama; rūšies gebėjimas tais patekimo keliais pereiti į tinkamą buveinę ar ant tinkamo šeimininko ir tikimybė, kad ji jais bus pernešta į tinkamą buveinę ar ant tinkamo šeimininko), įskaitant, kur įmanoma, duomenis apie konkrečią patekimo kelių kilmę ir jų pabaigos taškus;

—

organizmų introdukcijos geba (apytikris egzempliorių kiekis, skaičius arba perėjimo tais patekimo keliais dažnis), įskaitant pakartotinės invazijos tikimybę po likvidavimo.

7)

Prekių, su kuriomis paprastai siejamas rūšies plitimas, aprašymą turi sudaryti prekių sąrašas ir aprašymas, kuriame nurodoma susijusi rizika (pvz., prekybos apimtis; tikimybė, kad prekė užteršta arba veikia kaip vektorius).

5 straipsnio 1 dalies d punktas. Išsamus introdukcijos, įsitvirtinimo ir plitimo rizikos atitinkamuose biogeografiniuose regionuose esamomis ir numatomomis klimato kaitos sąlygomis vertinimas

1)

Išsamiame vertinime turi būti pateikiamos įžvalgos, susijusios su rūšies introdukcijos, įsitvirtinimo ir plitimo rizika atitinkamuose biogeografiniuose regionose, esančiuose su rizikos vertinimu susijusioje teritorijoje, ir kartu turi būti paaiškinama, kaip tą riziką veiks numatomos klimato kaitos sąlygos.

2)

Išsamiame tos rizikos vertinime nebūtina modeliuoti visų situacijų remiantis įvairiais klimato pokyčių scenarijais su sąlyga, kad pateikiamas tikėtinos introdukcijos, įsitvirtinimo ir plitimo vertinimas pagal vidutinės trukmės laikotarpio scenarijų (pvz., 30–50 metų) ir aiškiai paaiškinamos prielaidos.

3)

1 punkte nurodyta rizika gali būti aprašoma, pavyzdžiui, kaip „tikimybė“ arba kaip „laipsnis“.

5 straipsnio 1 dalies e punktas. Dabartinio rūšių paplitimo aprašymas, taip pat tai, ar rūšys jau yra Sąjungoje arba kaimyninėse šalyse, ir jų tikėtino paplitimo ateityje prognozė

1)

Dabartinio rūšies paplitimo su rizikos vertinimu susijusioje teritorijoje ar kaimyninėse šalyse aprašymą turi sudaryti visi šie elementai:

—

su rizikos vertinimu susijusioje teritorijoje esančio biogeografinio regiono (-ų) arba jūrų paregionio (-ių), kuriuose rūšis yra ir kuriuose ji įsitvirtinusi, sąrašas;

—

dabartinio rūšies įsitvirtinimo padėtis kiekvienoje valstybėje narėje, ir, jei tinkama, kaimyninėse šalyse.

2)

Tikėtino būsimo rūšies paplitimo su rizikos vertinimu susijusioje teritorijoje ar kaimyninėse šalyse prognozę turi sudaryti visi šie elementai:

—

su rizikos vertinimu susijusioje teritorijoje esančio biogeografinio regiono (-ų) arba jūrų paregionio (-ių), kuriuose rūšis galėtų įsitvirtinti visų pirma numatomomis klimato kaitos sąlygomis, sąrašas;

—

valstybių narių, ir, jei tinkama, kaimyninių šalių, kuriose rūšis galėtų įsitvirtinti visų pirma numatomomis klimato kaitos sąlygomis, sąrašas.

5 straipsnio 1 dalies f punktas. Neigiamo poveikio biologinei įvairovei ir atitinkamoms ekosistemų funkcijoms aprašymas, įskaitant poveikį vietinėms rūšims, saugomoms teritorijoms, nykstančioms buveinėms, taip pat žmonių sveikatai, saugai ir ekonomikai, įskaitant potencialaus būsimo poveikio vertinimą atsižvelgiant į turimas mokslo žinias

1)

Aprašyme reikia atskirti žinomą poveikį ir potencialų poveikį biologinei įvairovei ir atitinkamoms ekosistemų funkcijoms. Turi būti aprašomas žinomas poveikis su rizikos vertinimu susijusiai teritorijai ir, jei tinkama, trečiosioms šalims (pvz., kuriose panašios ekologinės ir klimatinės sąlygos). Potencialus būsimas poveikis turi būti vertinamas tik su rizikos vertinimu susijusioje teritorijoje.

2)

Žinomo poveikio aprašymas ir potencialaus būsimo poveikio vertinimas turi būti pagrindžiami patikimiausiais turimais kiekybiniais ar kokybiniais įrodymais. Poveikio mastas turi būti įvertinamas balais ar kitaip klasifikuojamas. Taikomoje poveikio vertinimo balais ar klasifikavimo sistemoje turi būti pateikiama nuoroda į susijusią publikaciją.

3)

Žinomo poveikio aprašyme ir potencialaus būsimo poveikio biologinei įvairovei vertinime turi būti nurodomi visi šie elementai:

—

skirtingi biogeografiniai regionai arba jūrų paregioniai, kuriuose rūšis galėtų įsitvirtinti;

—

paveiktos vietinės rūšys, įskaitant į raudonąją knygą ir į Tarybos direktyvos 92/43/EEB (2) priedus įtrauktas rūšis, taip pat rūšis, kurioms taikoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/147/EB (3);

—

paveiktos buveinės, įskaitant į raudonąją knygą ir į Direktyvos 92/43/EEB priedus įtrauktas buveines;

—

paveiktos saugomos teritorijos;

—

paveiktos cheminės, fizinės ir struktūrinės charakteristikos ir ekosistemų veikimas;

—

paveikta vandens ekosistemų ekologinė būklė arba paveikta jūrų vandenų aplinkos būklė.

4)

Žinomo poveikio aprašyme ir potencialaus būsimo poveikio atitinkamoms ekosistemų funkcijoms vertinime turi būti nurodomi visi šie elementai:

—

apsirūpinimo funkcijos,

—

reguliavimo funkcijos,

—

kultūrinės funkcijos.

5)

Žinomo poveikio aprašyme ir potencialaus būsimo poveikio žmonių sveikatai, saugai ir ekonomikai vertinime, jei tinkama, turi būti pateikiama informacija apie:

—

ligas, alergijas ar kitą poveikį žmonėms, kuriuos rūšis gali sukelti tiesiogiai arba netiesiogiai,

—

rūšies tiesiogiai arba netiesiogiai sukeltą žalą, turinčią pasekmių žmonių saugai, turtui ar infrastruktūrai,

—

tiesioginį arba netiesioginį ekonominės ar socialinės veiklos sutrikdymą arba kitas pasekmes tokiai veiklai dėl rūšies buvimo.

5 straipsnio 1 dalies g punktas. Galimų sąnaudų dėl žalos vertinimas

1)

Galimų sąnaudų, patiriamų dėl žalos biologinei įvairovei ir ekosistemų funkcijoms, vertinime (pinigine ar kitokia išraiška) tos sąnaudos turi būti aprašomos kiekybiškai ir (arba) kokybiškai, priklausomai nuo turimos informacijos. Jeigu turimos informacijos nepakanka sąnaudoms, susijusioms su visa su rizikos vertinimu susijusia teritorija, įvertinti, turi būti pasitelkiami Sąjungos arba trečiųjų šalių kokybiniai duomenys arba įvairūs atvejų tyrimai, jei tokių yra.

2)

Galimų sąnaudų, patiriamų dėl žalos žmonių sveikatai, saugai ir ekonomikai, vertinime tos sąnaudos turi būti aprašomos kiekybiškai ir (arba) kokybiškai, priklausomai nuo turimos informacijos. Jeigu turimos informacijos nepakanka sąnaudoms, susijusioms su visa su rizikos vertinimu susijusia teritorija, įvertinti, turi būti pasitelkiami Sąjungos arba trečiųjų šalių kokybiniai duomenys arba įvairūs atvejų tyrimai, jei tokių yra.

5 straipsnio 1 dalies h punktas. Rūšių žinomų panaudojimo būdų ir dėl jų taikymo gaunamos socialinės bei ekonominės naudos aprašymas

1)

Žinomų rūšies panaudojimo būdų aprašyme turi būti pateikiamas Sąjungoje ir kitur, jei tinkama, žinomų panaudojimo būdų sąrašas ir aprašymas.

2)

Aprašant socialinę ir ekonominę naudą, gaunamą naudojant rūšį žinomais būdais, turi būti pateikiamas kiekvieno iš tų panaudojimo būdų aprašymas, aktualus aplinkos, socialiniu ir ekonominiu atžvilgiu, o susiję naudos gavėjai turi būti nurodomi kiekybiškai ir (arba) kokybiškai, priklausomai nuo turimos informacijos. Jeigu turimos informacijos nepakanka tos su visa rizikos vertinimo teritorija susijusios naudos aprašymui pateikti, turi būti pasitelkiami Sąjungos arba trečiųjų šalių kokybiniai duomenys arba įvairūs atvejų tyrimai, jei tokių yra.

(1)  UNEP/CBD/SBSTTA/18/9/Add.1. – Biologinės įvairovės konvencijoje nustatytos nuorodos į patekimo kelių klasifikaciją turi būti nuorodos į tos klasifikacijos redakciją su naujausiais pakeitimais.

(2)  1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL L 206, 1992 7 22, p. 7).

(3)  2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos (OL L 20, 2010 1 26, p. 7).

10.7.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 174/12

KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) 2018/969

2018 m. liepos 9 d.

kuriuo dėl reikalavimų, susijusių su nurodytų pavojingų medžiagų pašalinimu iš smulkiųjų atrajotojų, iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 999/2001 V priedas

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

Atsižvelgdama į 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 999/2001, nustatantį tam tikrų užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų prevencijos, kontrolės ir likvidavimo taisykles (1), ypač į jo 23 straipsnio pirmą pastraipą,

kadangi:

(1)

Reglamente (EB) Nr. 999/2001 nustatytos gyvūnų užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų (USE) prevencijos, kontrolės ir likvidavimo taisyklės. Jis taikomas gyvų gyvūnų auginimui ir gyvūninių produktų gamybai, jų pateikimui rinkai, o tam tikrais konkrečiais atvejais – jų eksportui;

(2)

Reglamente (EB) Nr. 999/2001 apibrėžta, kad nurodyta pavojinga medžiaga (NPM) yra jo V priede išvardyti audiniai, ir nustatyta, kad nurodyta pavojinga medžiaga pašalinama ir tvarkoma remiantis jo V priedu ir Reglamentu (EB) Nr. 1069/2009 (2). NPM pašalinimas yra priemonė, skirta spręsti galvijams, avims ir ožkoms kylančios GSE rizikos klausimą. Reglamento (EB) Nr. 999/2001 V priedo 1 punkto b dalyje pateiktas avių ir ožkų NPM sąrašas;

(3)

Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos (OIE) rekomendacijos dėl GSE, pateiktos OIE Sausumos gyvūnų sveikatos kodekso (3) 11.4 skyriuje, taikomos tik galvijuose esančiam GSE sukėlėjui. Todėl iki šiol OIE nėra sudariusi avių ir ožkų audinių, kuriais neturėtų būti prekiaujama dėl jų keliamos GSE rizikos, sąrašo;

(4)

2010–2015 m. Komisijos strategijos dokumente dėl užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų (4) numatyta galimybė peržiūrėti NPM sąrašą remiantis moksliniais įrodymais ir atsižvelgiant į GSE epidemiologinę padėtį. GSE epidemiologinė padėtis Sąjungoje smarkiai pagerėjo. 2016 m. Sąjungoje pranešta apie penkis GSE atvejus, o 2001 m. užfiksuoti 2 166 atvejai. Tokį GSE padėties pagerėjimą Sąjungoje atspindi tai, kad pagal Komisijos sprendimą 2007/453/EB (5) pripažintą nedidelės GSE rizikos statusą, remiantis OIE pripažintu GSE rizikos statusu, šiuo metu turi 24 valstybės narės ir vienos valstybės narės du regionai;

(5)

dėl smulkiųjų atrajotojų NPM, Komisijos 2010–2015 m. strategijos dokumente dėl užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų nurodyta, kad tuo metu buvo atliekamas smulkiųjų atrajotojų NPM sąrašo aktualumo rizikos vertinimas. 2010 m. gruodžio 2 d. Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) paskelbė šį rizikos vertinimą mokslinėje nuomonėje dėl smulkiųjų atrajotojų audinių infekciškumo, susijusio su GSE/USE (toliau – 2010 m. EFSA nuomonė) (6). Toje nuomonėje EFSA įvertino, kad GSE užsikrėtusių smulkiųjų atrajotojų, kurie kasmet galėtų patekti į Sąjungos maisto grandinę, skaičius yra labai mažas ir patvirtino, kad šie įverčiai leidžia atmesti bet kokią plataus masto GSE epidemiją Sąjungos smulkiųjų atrajotojų populiacijoje. Ši EFSA išvada galioja visai Sąjungai, nepriklausomai nuo valstybių narių statuso, susijusio su GSE;

(6)

kaip nurodyta bendroje mokslinėje nuomonėje dėl galimo epidemiologinio ir molekulinio ryšio tarp gyvūnuose ir žmonėse pasireiškiančių užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų, kurią 2010 m. gruodžio 9 d. patvirtino EFSA ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (7), pasaulyje buvo pranešta tik apie du natūraliomis sąlygomis pasitaikiusius GSE atvejus ir nebuvo pranešta apie nė vieną natūraliai ožkų populiacijoje pasitaikiusį GSE atvejį. Du natūraliai ožkų populiacijoje pasitaikę GSE atvejai susiję su dviem gyvūnais, kurie buvo atsivesti prieš įvedant draudimą šerti ūkinius gyvūnus perdirbtais gyvūniniais baltymais, ir tuo metu, kai GSE epidemija galvijų populiacijoje buvo pasiekusi piką;

(7)

2015 m. rugpjūčio 5 d. EFSA paskelbė mokslinę nuomonę dėl prašymo peržiūrėti mokslinį leidinį dėl skrepio ligą sukeliančių prionų zoonotinio potencialo (toliau – 2015 m. EFSA nuomonė) (8). Toje nuomonėje EFSA padarė išvadą, kad nesama įrodymų apie priežastinį ryšį tarp skrepio ligos ir žmonių USE, ir patvirtino, kad vienintelis USE sukėlėjas, kuris, remiantis įrodymais, sukelia zoonozes, tai – klasikinis GSE sukėlėjas. Be to, EFSA pabrėžė, kad nesama epidemiologinių įrodymų, leidžiančių manyti, kad skrepio liga yra zoonozė, nes šalyse, kuriose sergamumas skrepio liga yra mažas, ir šalyse, kuriose sergamumas skrepio liga yra didelis, žmonių sergamumas sporadine Kroicfeldo-Jakobo liga yra panašus;

(8)

todėl tikslinga iš dalies pakeisti esamus reikalavimus dėl pavojingų medžiagų pašalinimo iš smulkiųjų atrajotojų, kad tik tie užsikrėtusių smulkiųjų atrajotojų audiniai, kurie pasižymi aukščiausio laipsnio su GSE susijusiu infekciškumu, būtų vadinami NPM. Remiantis 2010 m. EFSA nuomone, eksperimentiniai duomenys rodo, kad GSE užsikrėtusių avių galvos smegenys ir stuburo smegenys pasižymi aukščiausio laipsnio infekciškumu;

(9)

atsižvelgiant į praktinius sunkumus, kylančius užtikrinant, kad kaukolės kaulai nebūtų užteršti galvos smegenų audiniais, avių ir ožkų, kurios vyresnės nei 12 mėnesių arba kurios turi pro dantenas prasikalusį nuolatinį kandį, kaukolė Reglamento (EB) Nr. 999/2001 V priede turėtų toliau būti priskirta nurodytoms pavojingoms medžiagoms;

(10)

todėl avių ir ožkų, kurios vyresnės nei 12 mėnesių arba kurios turi pro dantenas prasikalusį nuolatinį kandį, tik kaukolė, įskaitant galvos smegenis ir akis, ir stuburo smegenys turėtų toliau būti laikomos nurodytomis pavojingomis medžiagomis;

(11)

dėl avių ir ožkų auginimo specifikos retai įmanoma nustatyti tikslią šių gyvūnų atsivedimo datą, todėl tokie duomenys nėra įtraukiami į ūkio registrą, kaip reikalaujama pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 21/2004 (9). Todėl šiuo metu reikalaujama pašalinti avių ir ožkų galvos smegenis, kaukolę ir akis, jeigu gyvūnas yra vyresnis nei 12 mėnesių arba turi pro dantenas prasikalusį nuolatinį kandį;

(12)

pagal prasikalusius dantis galima tik apytikriai nustatyti avių ir ožkų amžių, kadangi avių ir ožkų pirmo nuolatinio kandžio prasikalimo laikas gali skirtis keliais mėnesiais. Kitais metodais, pagal kuriuos nustatoma, ar skerdimui skirtos avys ir ožkos yra vyresnės nei 12 mėnesių, gali būti pasiekiamas toks pat gyvūnų amžiaus nustatymo užtikrintumo laipsnis. Kadangi tokie metodai gali priklausyti nuo nacionalinio lygmens avių ir ožkų skerdimo praktikos ypatumų, tokių metodų patikimumą turėtų įvertinti valstybės narės, kurioje gyvūnai skerdžiami, kompetentinga institucija. Todėl Reglamento (EB) Nr. 999/2001 V priedo 1 punkto b dalis turėtų būti iš dalies pakeista numatant galimybę įvertinti, ar gyvūnas yra vyresnis nei 12 mėnesių, taikant valstybės narės, kurioje gyvūnai skerdžiami, kompetentingos institucijos patvirtintą metodą;

(13)

Reglamento (EB) Nr. 999/2001 V priedas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(14)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 999/2001 V priedo 1 punkto b dalis pakeičiama taip:

„b)

 dėl avių ir ožkų: vyresnių nei 12 mėnesių ar turinčių per dantenas prasikalusį nuolatinį kandį, arba vyresnių nei 12 mėnesių gyvūnų, kai jų amžius nustatytas taikant valstybės narės, kurioje jie skerdžiami, kompetentingos institucijos patvirtintą metodą, kaukolė, įskaitant galvos smegenis ir akis, ir stuburo smegenys.“

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2018 m. liepos 9 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER

(1)  OL L 147, 2001 5 31, p. 1.

(2)  2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1069/2009, kuriuo nustatomos žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių sveikumo taisyklės ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1774/2002 (OL L 300, 2009 11 14, p. 1).

(3)  http://www.oie.int/index.php?id=169&L=0&htmfile=chapitre_bse.htm.

(4)  Komisijos komunikatas Europos Parlamentui ir Tarybai „Antrasis kovos su USE veiksmų planas. 2010–2015 m. strategijos dokumentas dėl užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų“; KOM(2010) 384 galutinis.

(5)  2007 m. birželio 29 d. Komisijos sprendimas 2007/453/EB, nustatantis valstybių narių ar trečiųjų šalių ar jų regionų būklę, atsižvelgiant į GSE, pagal jų GSE riziką (OL L 172, 2007 6 30, p. 84).

(6)  EFSA Journal 2010; 8(12):1875 [92 p.].

(7)  EFSA Journal 2011; 9(1):1945 [111 p.].

(8)  EFSA Journal 2015; 13(8):4197 [58 p.].

(9)  2003 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 21/2004, nustatantis avių ir ožkų identifikavimo bei registravimo sistemą ir iš dalies pakeičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1782/2003 bei Direktyvas 92/102/EEB ir 64/432/EEB (OL L 5, 2004 1 9, p. 8).

10.7.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 174/15

KOMISIJOS DELEGUOTOJI DIREKTYVA (ES) 2018/970

2018 m. balandžio 18 d.

kuria iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/1629, kuria nustatomi vidaus vandenų laivams taikomi techniniai reikalavimai, II, III ir V priedai

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2016 m. rugsėjo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/1629, kuria nustatomi vidaus vandenų laivams taikomi techniniai reikalavimai, iš dalies keičiama Direktyva 2009/100/EB ir panaikinama Direktyva 2006/87/EB (1), ypač į jos 31 straipsnio 1, 3 ir 4 dalis,

kadangi:

(1)

Direktyva (ES) 2016/1629 2018 m. spalio 7 d. bus panaikinta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/87/EB (2). Direktyvos (ES) 2016/1629 II priede nurodyta, kad plaukiojančiosioms priemonėms taikytini techniniai reikalavimai nustatyti ES-TRIN standarte 2015/1;

(2)

Sąjungos veiksmais vidaus vandenų laivybos sektoriuje turėtų būti siekiama užtikrinti, kad Sąjungoje taikytinų techninių reikalavimų vidaus vandenų laivams rengimas būtų suvienodintas;

(3)

siekiant parengti įvairių sričių vidaus vandens kelių techninius standartus, visų pirma kiek tai susiję su laivais, informacinėmis technologijomis ir įgulomis, 2015 m. birželio 3 d. Centrinėje laivybos Reinu komisijoje (CCNR) įsteigtas Europos vidaus vandenų laivybos standartų rengimo komitetas (CESNI);

(4)

2017 m. liepos 6 d. posėdyje CESNI priėmė Europos standartą, kuriuo nustatomi techniniai reikalavimai vidaus vandenų laivams (ES-TRIN standartas) 2017/1 (3);

(5)

ES-TRIN standarte pateikiami vienodi techniniai reikalavimai, būtini siekiant užtikrinti vidaus vandenų laivų saugą. Į jį įtrauktos nuostatos dėl vidaus vandenų laivų statybos, įrengimo ir įrangos, specialios nuostatos dėl tam tikrų laivų kategorijų, pavyzdžiui, keleivinių laivų, stumiamųjų vilkstinių ir konteinervežių, nuostatos dėl automatinio identifikavimo sistemos įrangos, nuostatos dėl laivų identifikavimo, sertifikatų ir registro šablonai, pereinamojo laikotarpio nuostatos, taip pat techninio standarto taikymo nurodymai;

(6)

CCNR iš dalies pakeis savo teisinę sistemą (Reino upe plaukiojančių laivų tikrinimo reglamentus): įtrauks nuorodą į naująjį standartą ir jį padarys privalomą taikant peržiūrėtą Konvenciją dėl laivybos Reino upe;

(7)

todėl Direktyva (ES) 2016/1629 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista;

(8)

siekiant nuoseklumo, pakeistos nuostatos turėtų būti perkeltos į nacionalinę teisę ir taikomos nuo tos pačios dienos, kaip ir iš pradžių nustatytoji Direktyvos (ES) 2016/1629 perkėlimo į nacionalinę teisę ir taikymo diena,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Direktyva (ES) 2016/1629 iš dalies keičiama taip:

1)

II priedas pakeičiamas šios direktyvos I priedo tekstu;

2)

III priedas iš dalies keičiamas pagal šios direktyvos II priedą;

3)

V priedas iš dalies keičiamas pagal šios direktyvos III priedą.

2 straipsnis

1.   Valstybės narės užtikrina, kad ne vėliau kaip 2018 m. spalio 7 d. įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad būtų laikomasi šios direktyvos. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą.

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2.   Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

3 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

4 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje 2018 m. balandžio 18 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER

(1)  OL L 252, 2016 9 16, p. 118.

(2)  2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/87/EB, nustatanti techninius reikalavimus vidaus vandenų laivams ir panaikinanti Tarybos direktyvą 82/714/EEB (OL L 389, 2006 12 30, p. 1).

(3)  Rezoliucija CESNI 2017-II-1.

I PRIEDAS

„

II PRIEDAS

BŪTINIAUSI TECHNINIAI REIKALAVIMAI, TAIKYTINI PLAUKIOJANČIOSIOMS PRIEMONĖMS 1, 2, 3 IR 4 ZONŲ VIDAUS VANDENŲ KELIUOSE

Plaukiojančiosioms priemonėms taikytini techniniai reikalavimai nustatyti ES-TRIN standarte 2017/1.

“

II PRIEDAS

Direktyvos (ES) 2016/1629 III priedas iš dalies keičiamas taip:

1)

2 punktas pakeičiamas taip:

„2.   Stipris ir stovumas

—

Konstrukcijos sutvirtinimas ir stovumas

—

Pripažintos klasifikacinės bendrovės išduotas sertifikatas ir (arba) liudijimas“;

2)

pridedamas 8 punktas:

„8.   Varikliai

—

Vairavimo sistemos

—

Laivasraigčių velenai ir priedai

—

Varomieji varikliai, sankabos ir priedai

—

Laivapriekio privairavimo įtaiso buvimas

—

Triumų sistemos ir priešgaisriniai įrenginiai

—

Rezerviniai elektros energijos tiekimo įrenginiai ir elektros instaliacijos

—

Pripažintos klasifikacinės bendrovės išduotas sertifikatas ir (arba) liudijimas“.

III PRIEDAS

Direktyvos (ES) 2016/1629 V priede 2.01 straipsnio 2 dalis iš dalies keičiama taip:

1)

c punktas pakeičiamas taip:

„c)

 laivybos ekspertas, turintis vidaus vandenų kelių laivavedžio licenciją, kuria jos turėtojui suteikiama teisė vesti tikrinamą laivą;“;

2)

pridedamas d punktas:

„d)

 tradicinėms plaukiojančiosioms priemonėms tikrinti – tradicinių plaukiojančiųjų priemonių ekspertas.“

SPRENDIMAI

10.7.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 174/20

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS (ES) 2018/971

2018 m. liepos 9 d.

kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES dėl gyvūnų sveikatos kontrolės priemonių, susijusių su afrikiniu kiaulių maru tam tikrose valstybėse narėse, priedas

(pranešta dokumentu Nr. C(2018) 4460)

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 1989 m. gruodžio 11 d. Tarybos direktyvą 89/662/EEB dėl veterinarinių patikrinimų, taikomų Bendrijos vidaus prekyboje, siekiant sukurti vidaus rinką (1), ypač į jos 9 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdama į 1990 m. birželio 26 d. Tarybos direktyvą 90/425/EEB dėl Bendrijos vidaus prekyboje tam tikrais gyvūnais ir produktais taikomų veterinarinių ir zootechninių patikrinimų, siekiant užbaigti vidaus rinkos kūrimą (2), ypač į jos 10 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdama į 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos direktyvą 2002/99/EB, nustatančią gyvūnų sveikatos taisykles, reglamentuojančias žmonėms skirtų gyvūninės kilmės produktų gamybą, perdirbimą, paskirstymą ir importą (3), ypač į jos 4 straipsnio 3 dalį,

kadangi:

(1)

Komisijos įgyvendinimo sprendime 2014/709/ES (4) nustatytos gyvūnų sveikatos kontrolės priemonės, susijusios su afrikiniu kiaulių maru tam tikrose valstybėse narėse, kuriose nustatyta patvirtintų tos ligos atvejų naminių arba laukinių kiaulių populiacijoje (toliau – susijusios valstybės narės). To įgyvendinimo sprendimo priedo I–IV dalyse nustatytos ir išvardytos tam tikros susijusių valstybių narių sritys, išskirstytos pagal dėl šios ligos susiklosčiusia epizootine padėtimi grindžiamos rizikos lygį. Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedas buvo kelis kartus iš dalies pakeistas, kad jame būtų atsižvelgta į Sąjungos epizootinės padėties, susijusios su afrikiniu kiaulių maru, pokyčius. Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedas paskutinį kartą iš dalies buvo pakeistas Komisijos įgyvendinimo sprendimu (ES) 2018/950 (5) po afrikinio kiaulių maro protrūkių naminių kiaulių populiacijoje Rumunijos Tulčos ir Satu Marės apskrityse ir tam tikrose kitose valstybėse narėse 2018 m. birželio mėn.;

(2)

kaip matyti iš pastarojo meto afrikinio kiaulių maro epizootinės raidos Sąjungoje ir kaip patvirtinta 2015 m. liepos 14 d. paskelbtoje Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) gyvūnų sveikatos ir gerovės grupės mokslinėje nuomonėje, 2017 m. kovo 23 d. paskelbtoje EFSA mokslinėje ataskaitoje dėl afrikinio kiaulių maro Baltijos šalyse ir Lenkijoje epizootinės analizės ir 2017 m. lapkričio 7 d. paskelbtoje EFSA mokslinėje ataskaitoje dėl afrikinio kiaulių maro Baltijos šalyse ir Lenkijoje epizootinės analizės (6), rizika, kad ši liga išplis tarp laukinių gyvūnų, yra susijusi su natūraliu lėtu šios ligos plitimu laukinių kiaulių populiacijose ir su rizika, susijusia su žmogaus veikla;

(3)

po Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2018/950 priėmimo dienos afrikinio kiaulių maro virusas Rumunijoje išplito. 2018 m. birželio ir liepos mėn. nustatyta daugiau nei du šimtai afrikinio kiaulių maro protrūkių naminių kiaulių populiacijoje Rumunijos Tulčos apskrityje. Be to, 2018 m. liepos mėn. nustatyti keli afrikinio kiaulių maro protrūkiai naminių kiaulių populiacijoje Rumunijos Breilos ir Konstancos apskrityse. Dėl šių afrikinio kiaulių maro protrūkių naminių kiaulių populiacijoje padidėja rizikos lygis, ir į tai reikėtų atsižvelgti Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priede. Rumunijai ėmusis sustiprintų veiksmų siekiant kontroliuoti gyvų kiaulių, iš kiaulių gautų produktų, šalutinių gyvūninių produktų ir kitų produktų (dėl kurių afrikinis kiaulių maras galėtų toliau plisti iš sričių, kuriose afrikinis kiaulių maras nustatytas, į sritis, kuriose apie tą ligą nepranešta) judėjimą, Rumunijos sritis tarp Dunojaus upės ir Rumunijos pajūrio nuo Dunojaus deltos iki Konstancos miesto turėtų būti įtraukta į to priedo III dalį. Todėl pirmiau minėtos srities dalys, pirmiau išvardytos to priedo I dalyje, dabar turėtų būti įtrauktos į to priedo III dalį;

(4)

siekiant atsižvelgti į naujausią epizootinę afrikinio kiaulių maro raidą Sąjungoje ir aktyviai kovoti su rizika, susijusia su šios ligos plitimu, turėtų būti nustatytos naujos pakankamo dydžio didelės rizikos zonos Rumunijoje ir jos turėtų būti tinkamai įtrauktos į Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedo sąrašus. Todėl minėtas priedas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(5)

šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedas pakeičiamas šio sprendimo priedo tekstu.

2 straipsnis

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje 2018 m. liepos 9 d.

Komisijos vardu

Vytenis ANDRIUKAITIS

Komisijos narys

(1)  OL L 395, 1989 12 30, p. 13.

(2)  OL L 224, 1990 8 18, p. 29.

(3)  OL L 18, 2003 1 23, p. 11.

(4)  2014 m. spalio 9 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas 2014/709/ES dėl gyvūnų sveikatos kontrolės priemonių, susijusių su afrikiniu kiaulių maru tam tikrose valstybėse narėse, ir kuriuo panaikinamas Įgyvendinimo sprendimas 2014/178/ES (OL L 295, 2014 10 11, p. 63).

(5)  2018 m. liepos 3 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2018/950, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES dėl gyvūnų sveikatos kontrolės priemonių, susijusių su afrikiniu kiaulių maru tam tikrose valstybėse narėse, priedas (OL L 167, 2018 7 4, p. 11).

(6)  EFSA Journal 2015;13(7):4163. EFSA Journal 2017;15(3):4732. EFSA Journal 2017;15(11):5068.

PRIEDAS

Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedas pakeičiamas taip:

„

PRIEDAS

I DALIS

1.   Čekija

Šios Čekijos sritys:

—

okres Uherské Hradiště,

—

okres Kroměříž,

—

okres Vsetín,

—

katastrální území obcí v okrese Zlín:

—

Bělov,

—

Biskupice u Luhačovic,

—

Bohuslavice nad Vláří,

—

Brumov,

—

Bylnice,

—

Divnice,

—

Dobrkovice,

—

Dolní Lhota u Luhačovic,

—

Drnovice u Valašských Klobouk,

—

Halenkovice,

—

Haluzice,

—

Hrádek na Vlárské dráze,

—

Hřivínův Újezd,

—

Jestřabí nad Vláří,

—

Kaňovice u Luhačovic,

—

Kelníky,

—

Kladná-Žilín,

—

Kochavec,

—

Komárov u Napajedel,

—

Křekov,

—

Lipina,

—

Lipová u Slavičína,

—

Ludkovice,

—

Luhačovice,

—

Machová,

—

Mirošov u Valašských Klobouk,

—

Mysločovice,

—

Napajedla,

—

Návojná,

—

Nedašov,

—

Nedašova Lhota,

—

Nevšová,

—

Otrokovice,

—

Petrůvka u Slavičína,

—

Pohořelice u Napajedel,

—

Polichno,

—

Popov nad Vláří,

—

Poteč,

—

Pozlovice,

—

Rokytnice u Slavičína,

—

Rudimov,

—

Řetechov,

—

Sazovice,

—

Sidonie,

—

Slavičín,

—

Smolina,

—

Spytihněv,

—

Svatý Štěpán,

—

Šanov,

—

Šarovy,

—

Štítná nad Vláří,

—

Tichov,

—

Tlumačov na Moravě,

—

Valašské Klobouky,

—

Velký Ořechov,

—

Vlachova Lhota,

—

Vlachovice,

—

Vrbětice,

—

Žlutava.

2.   Estija

Šios Estijos sritys:

—

Hiiu maakond.

3.   Vengrija

Šios Vengrijos sritys:

—

Borsod-Abaúj-Zemplén megye 650100, 650200, 650300, 650400, 650500, 650600, 650700, 650800, 651000, 651100, 651200, 652100, 652200, 652300, 652400, 652500, 652601, 652602, 652603, 652700, 652800, 652900 és 653403 kódszámúvalamint 656100, 656200, 656300, 656400, 656701, 657010, 657100, 657400, 657500, 657600, 657700, 657800, 657900, 658000, 658100, 658201, 658202, 658310, 658401, 658402, 658403, 658404, 658500, 658600, 658700, 658801, 658802, 658901, 658902, 659000, 659100, 659210, 659220, 659300, 659400, 659500, 659601, 659602, 659701, 659800, 659901, 660000, 660100, 660200, 660400, 660501, 660502, 660600 és 660800 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

—

Hajdú-Bihar megye 900850, 900860, 900930, 900950 és 903350 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

—

Heves megye 700150, 700250, 700260, 700350, 700450, 700460, 700550, 700650, 700750, 700850, 702350, 702450, 702550, 702750, 702850, 703350, 703360, 703450, 703550, 703610, 703750, 703850, 703950, 704050, 704150, 704250, 704350, 704450, 704550, 704650, 704750, 704850, 704950, 705050, 705250, 705350, 705510 és 705610 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

—

Jász-Nagykun-Szolnok megye 750150, 750160, 750250, 750260, 750350, 750450, 750460, 750550, 750650, 750750, 750850, 750950 és 750960 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

—

Nógrád megye 550110, 550120, 550130, 550210, 550310, 550320, 550450, 550460, 550510, 550610, 550710, 550810, 550950, 551010, 551150, 551160, 551250, 551350, 551360, 551450, 551460, 551550, 551650, 551710, 551810, 551821, 552010, 552150, 552250, 552350, 552360, 552450, 552460, 552520, 552550, 552610, 552620, 552710, 552850, 552860, 552950, 552960, 552970, 553110, 553250, 553260 és 553350 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

—

Pest megye 571250, 571350, 571550, 571610, 571750, 571760, 572350, 572550, 572850, 572950, 573360 és 573450 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

—

Szabolcs-Szatmár-Bereg megye 850150, 850250, 850260, 850350, 850450, 850550, 850650, 850850, 851851, 851852, 851950, 852050, 852150, 852250, 852350, 852450, 852550, 852750, 853560, 853650, 853751, 853850, 853950, 853960, 854050, 854150, 854250, 854350, 855250, 855350, 855450, 855460, 855550, 855650, 855660, 855750, 855850, 855950, 855960, 856012, 856050, 856150, 856250, 856260, 856850, 856950, 857050, 857150, 857350, 857450 és 857550.

4.   Latvija

Šios Latvijos sritys:

—

Aizputes novads,

—

Alsungas novads,

—

Kuldīgas novada Gudenieku, Turlavas un Laidu pagasts,

—

Pāvilostas novada Sakas pagasts un Pāvilostas pilsēta,

—

Skrundas novada,Nīkrācesun Rudbāržu pagasts un Skrundas pagasta daļa, kas atrodas uz dienvidiem no autoceļa A9, Skrundas pilsēta,

—

Stopiņu novada daļa, kas atrodas uz rietumiem no autoceļa V36, P4 un P5, Acones ielas, Dauguļupes ielas un Dauguļupītes,

—

Vaiņodes novads,

—

Ventspils novada Jūrkalnes pagasts.

5.   Lietuva

Šios Lietuvos sritys:

—

Jurbarko rajono savivaldybė: Eržvilko, Smalininkų ir Viešvilės seniūnijos,

—

Kazlų Rūdos savivaldybė,

—

Kelmės rajono savivaldybė: Kelmės, Kelmės apylinkių, Kražių, Kukečių, Liolių, Pakražančio, Šaukėnų seniūnijos, Tytyvėnų seniūnijos dalis į vakarus ir šiaurę nuo kelio Nr. 157 ir į vakarus nuo kelio Nr. 2105 ir Tytuvėnų apylinkių seniūnijos dalis į šiaurę nuo kelio Nr. 157 ir į vakarus nuo kelio Nr. 2105, Užvenčio ir Vaiguvos seniūnijos,

—

Mažeikių rajono savivaldybė: Sedos, Šerkšnėnų ir Židikų seniūnijos,

—

Pagėgių savivaldybė,

—

Raseinių rajono savivaldybė: Girkalnio ir Kalnūjų seniūnijos dalis į šiaurę nuo kelio Nr A1, Nemakščių, Paliepių, Raseinių, Raseinių miesto ir Viduklės seniūnijos,

—

Šakių rajono savivaldybė,

—

Tauragės rajono savivaldybė,

—

Telšių rajono savivaldybė.

6.   Lenkija

Šios Lenkijos sritys:

 

w województwie warmińsko-mazurskim:

—

gmina Stare Juchy w powiecie ełckim,

—

powiat gołdapski,

—

powiat węgorzewski,

—

gmina Ruciane – Nida i część gminy Pisz położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 58 oraz miasto Pisz w powiecie piskim,

—

gminy Giżycko z miastem Giżycko, Kruklanki, Miłki, Wydminy i Ryn w powiecie giżyckim,

—

gmina Mikołajki w powiecie mrągowskim,

—

gminy Bisztynek i Sępopol w powiecie bartoszyckim,

—

gminy Barciany, Korsze i Srokowo w powiecie kętrzyńskim,

—

gminy Lidzbark Warmiński z miastem Lidzbark Warmiński, Lubomino, Orneta i Kiwity w powiecie lidzbarskim,

—

część gminy Wilczęta położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 509 w powiecie braniewskim,

—

gminy Godkowo, Milejewo, Młynary, Pasłęk i Tolkmicko w powiecie elbląskim,

—

powiat miejski Elbląg.

 

w województwie podlaskim:

—

gminy Brańsk z miastem Brańsk, Rudka i Wyszki w powiecie bielskim,

—

gmina Perlejewo w powiecie siemiatyckim,

—

gminy Kolno z miastem Kolno, Mały Płock i Turośl w powiecie kolneńskim,

—

gmina Poświętne w powiecie białostockim,

—

gminy Kołaki Kościelne, Rutki, Szumowo, część gminy Zambrów położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr S8 i miasto Zambrów w powiecie zambrowskim,

—

gminy Wiżajny i Przerośl w powiecie suwalskim,

—

gminy Kulesze Kościelne, Nowe Piekuty, Szepietowo, Klukowo, Ciechanowiec, Wysokie Mazowieckie z miastem Wysokie Mazowieckie, Czyżew w powiecie wysokomazowieckim,

—

gminy Miastkowo, Nowogród i Zbójna w powiecie łomżyńskim.

 

w województwie mazowieckim:

—

gminy Ceranów, Kosów Lacki, Sabnie, Sterdyń, część gminy Bielany położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 63 i część gminy wiejskiej Sokołów Podlaski położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 63 w powiecie sokołowskim,

—

gminy Grębków, Korytnica, Liw, Łochów, Miedzna, Sadowne, Stoczek, Wierzbno i miasto Węgrów w powiecie węgrowskim,

—

gmina Kotuń w powiecie siedleckim,

—

gminy Rzekuń, Troszyn, Lelis, Czerwin i Goworowo w powiecie ostrołęckim,

—

powiat miejski Ostrołęka,

—

powiat ostrowski,

—

gminy Karniewo, Maków Mazowiecki, Rzewnie i Szelków w powiecie makowskim,

—

gmina Krasne w powiecie przasnyskim,

—

gminy Mała Wieś i Wyszogród w powiecie płockim,

—

gminy Ciechanów z miastem Ciechanów, Glinojeck, Gołymin – Ośrodek, Ojrzeń, Opinogóra Górna i Sońsk w powiecie ciechanowskim,

—

gminy Baboszewo, Czerwińsk nad Wisłą, Naruszewo, Płońsk z miastem Płońsk, Sochocin i Załuski w powiecie płońskim,

—

gminy Gzy, Obryte, Zatory, Pułtusk i część gminy Winnica położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę łączącą miejscowości Wielany, Winnica i Pokrzywnica w powiecie pułtuskim,

—

gminy Brańszczyk, Długosiodło, Rząśnik, Wyszków, Zabrodzie i część gminy Somianka położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 62 w powiecie wyszkowskim,

—

gminy Jadów, Klembów, Poświętne, Strachówka i Tłuszcz w powiecie wołomińskim,

—

gminy Dobre, Jakubów, Mińsk Mazowiecki z miastem Mińsk Mazowiecki, Mrozy, Cegłów, Dębe Wielkie, Halinów, Kałuszyn, Siennica i Stanisławów w powiecie mińskim,

—

gminy Garwolin z miastem Garwolin, Górzno, Łaskarzew z miastem Łaskarzew, Maciejowice, Miastków Kościelny, Parysów, Pilawa, Sobolew, Trojanów, Wilga i Żelechów w powiecie garwolińskim,

—

powiat kozienicki,

—

gminy Baranów i Jaktorów w powiecie grodziskim,

—

powiat żyrardowski,

—

gminy Belsk Duży, Błędów, Goszczyn i Mogielnica w powiecie grójeckim,

—

gminy Białobrzegi, Promna, Stromiec i Wyśmierzyce w powiecie białobrzeskim,

—

gminy Iłów, Młodzieszyn, Nowa Sucha, Rybno, Sochaczew z miastem Sochaczew i Teresin w powiecie sochaczewskim,

—

gmina Policzna w powiecie zwoleńskim.

 

w województwie lubelskim:

—

gminy Niemce, Garbów, Jastków, Konopnica, Wólka, Głusk w powiecie lubelskim,

—

gminy Łęczna, Spiczyn, część gminy Ludwin położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę łączącą miejscowości Puchaczów i Dratów, a następnie przez drogę nr 820 do północnej granicy gminy w powiecie łęczyńskim,

—

gminy Grabowiec, Miączyn, Sitno, Skierbieszów, Stary Zamość, Komarów-Osada w powiecie zamojskim,

—

gminy Trzeszczany, Werbkowice, Mircze, część gminy wiejskiej Hrubieszów położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 74 i na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 844 i miasto Hrubieszów w powiecie hrubieszowskim,

—

gminy Abramów, Kamionka, Lubartów z miastem Lubartów, Serniki i część gminy Ostrów Lubelski położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę 821 biegnącą od zachodniej granicy gminy do miejscowości Ostrów Lubelski, a następnie przez drogę łączącą miejscowości Ostrów Lubelski, Głębokie i Stary Uścimów do wschodniej granicy gminy w powiecie lubartowskim,

—

gminy Kłoczew, Ryki, Dęblin i Stężyca w powiecie ryckim,

—

gminy Puławy z miastem Puławy, Janowiec, Kazimierz Dolny, Końskowola, Kurów, Wąwolnica, Nałęczów, Markuszów, Żyrzyn w powiecie puławskim,

—

gminy Mełgiew, Rybczewice, miasto Świdnik i część gminy Piaski położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 17 biegnącą od wschodniej granicy gminy Piaski do skrzyżowania z drogą nr S12 i na zachód od linii wyznaczonej przez drogę biegnącą od skrzyżowania dróg nr 17 i nr S12 przez miejscowość Majdan Brzezicki do północnej granicy gminy w powiecie świdnickim;

—

gminy Kraśniczyn, Gorzków, Krasnystaw z miastem Krasnystaw, Izbica, Siennica Różana, Żółkiewka, część gminy Fajsławice położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 17 i część gminy Łopiennik Górny położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 17 w powiecie krasnostawskim,

—

gmina Tyszowce w powiecie tomaszowskim,

—

powiat miejski Lublin.

7.   Rumunija

Šios Rumunijos sritys:

—

Bihor county,

—

Cluj county,

—

Maramureș county,

—

Galați county,

—

Vrancea county,

—

Brăila county (except Big Island of Brăila),

—

Buzău county,

—

Ialomița county (except Pond of Ialomita),

—

Călărași county.

II DALIS

1.   Čekija

Šios Čekijos sritys:

—

katastrální území obcí v okrese Zlín:

—

Bohuslavice u Zlína,

—

Bratřejov u Vizovic,

—

Březnice u Zlína,

—

Březová u Zlína,

—

Březůvky,

—

Dešná u Zlína,

—

Dolní Ves,

—

Doubravy,

—

Držková,

—

Fryšták,

—

Horní Lhota u Luhačovic,

—

Horní Ves u Fryštáku,

—

Hostišová,

—

Hrobice na Moravě,

—

Hvozdná,

—

Chrastěšov,

—

Jaroslavice u Zlína,

—

Jasenná na Moravě,

—

Karlovice u Zlína,

—

Kašava,

—

Klečůvka,

—

Kostelec u Zlína,

—

Kudlov,

—

Kvítkovice u Otrokovic,

—

Lhota u Zlína,

—

Lhotka u Zlína,

—

Lhotsko,

—

Lípa nad Dřevnicí,

—

Loučka I,

—

Loučka II,

—

Louky nad Dřevnicí,

—

Lukov u Zlína,

—

Lukoveček,

—

Lutonina,

—

Lužkovice,

—

Malenovice u Zlína,

—

Mladcová,

—

Neubuz,

—

Oldřichovice u Napajedel,

—

Ostrata,

—

Podhradí u Luhačovic,

—

Podkopná Lhota,

—

Provodov na Moravě,

—

Prštné,

—

Příluky u Zlína,

—

Racková,

—

Raková,

—

Salaš u Zlína,

—

Sehradice,

—

Slopné,

—

Slušovice,

—

Štípa,

—

Tečovice,

—

Trnava u Zlína,

—

Ublo,

—

Újezd u Valašských Klobouk,

—

Velíková,

—

Veselá u Zlína,

—

Vítová,

—

Vizovice,

—

Vlčková,

—

Všemina,

—

Vysoké Pole,

—

Zádveřice,

—

Zlín,

—

Želechovice nad Dřevnicí.

2.   Estija

Šios Estijos sritys:

—

Eesti Vabariik (välja arvatud Hiiu maakond).

3.   Vengrija

Šios Vengrijos sritys:

—

Heves megye 700860, 700950, 701050, 701111, 701150, 701250, 701350, 701550, 701560, 701650, 701750, 701850, 701950, 702050, 702150, 702250, 702260, 702950, 703050, 703150, 703250, 703370, 705150 és 705450 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

—

Szabolcs-Szatmár-Bereg megye 850950, 851050, 851150, 851250, 851350, 851450, 851550, 851560, 851650, 851660, 851751, 851752, 852850, 852860, 852950, 852960, 853050, 853150, 853160, 853250, 853260, 853350, 853360, 853450, 853550, 854450, 854550, 854560, 854650, 854660, 854750, 854850, 854860, 854870, 854950, 855050, 855150, 856350, 856360, 856450, 856550, 856650, 856750, 856760 és 857650 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe.

4.   Latvija

Šios Latvijos sritys:

—

Ādažu novads,

—

Aglonas novads,

—

Aizkraukles novads,

—

Aknīstes novads,

—

Alojas novads,

—

Alūksnes novads,

—

Amatas novads,

—

Apes novads,

—

Auces novads,

—

Babītes novads,

—

Baldones novads,

—

Baltinavas novads,

—

Balvu novads,

—

Bauskas novads,

—

Beverīnas novads,

—

Brocēnu novads,

—

Burtnieku novads,

—

Carnikavas novads,

—

Cēsu novads,

—

Cesvaines novads,

—

Ciblas novads,

—

Dagdas novads,

—

Daugavpils novads,

—

Dobeles novads,

—

Dundagas novads,

—

Engures novads,

—

Ērgļu novads,

—

Garkalnes novads,

—

Gulbenes novads,

—

Iecavas novads,

—

Ikšķiles novads,

—

Ilūkstes novads,

—

Inčukalna novads,

—

Jaunjelgavas novads,

—

Jaunpiebalgas novads,

—

Jaunpils novads,

—

Jēkabpils novads,

—

Jelgavas novada, Glūdas, Svētes, Zaļenieku, Vilces, Lielplatones, Elejas, Sesavas, Platones un Vircavas pagasts,

—

Kandavas novads,

—

Kārsavas novads,

—

Ķeguma novads,

—

Ķekavas novads,

—

Kocēnu novads,

—

Kokneses novads,

—

Krāslavas novads,

—

Krimuldas novads,

—

Krustpils novads,

—

Kuldīgas novada Ēdoles, Īvandes, Kurmāles, Padures, Pelču, Rumbas, Rendas, Kabiles,Snēpeles un Vārmes pagasts, Kuldīgas pilsēta,

—

Lielvārdes novads,

—

Līgatnes novads,

—

Limbažu novads,

—

Līvānu novads,

—

Lubānas novads,

—

Ludzas novads,

—

Madonas novads,

—

Mālpils novads,

—

Mārupes novads,

—

Mazsalacas novads,

—

Mērsraga novads,

—

Naukšēnu novads,

—

Neretas novads,

—

Ogres novads,

—

Olaines novads,

—

Ozolnieku novada Ozolnieku un Cenu pagasts,

—

Pārgaujas novads,

—

Pļaviņu novads,

—

Preiļu novads,

—

Priekuļu novads,

—

Raunas novads,

—

republikas pilsēta Daugavpils,

—

republikas pilsēta Jelgava,

—

republikas pilsēta Jēkabpils,

—

republikas pilsēta Jūrmala,

—

republikas pilsēta Rēzekne,

—

republikas pilsēta Valmiera,

—

Rēzeknes novads,

—

Riebiņu novads,

—

Rojas novads,

—

Ropažu novads,

—

Rugāju novads,

—

Rundāles novads,

—

Rūjienas novads,

—

Salacgrīvas novads,

—

Salas novads,

—

Salaspils novads,

—

Saldus novada Jaunlutriņu, Lutriņu, Šķēdes, Nīgrandes, Saldus, Jaunauces, Rubas, Vadakstes, Zaņas, Ezeres, Pampāļu un Zirņu pagasts un Saldus pilsēta,

—

Saulkrastu novads,

—

Sējas novads,

—

Siguldas novads,

—

Skrīveru novads,

—

Skrundas novada Raņķu pagasts un Skrundas pagasta daļa, kas atrodas uz Ziemeļiem no autoceļa A9

—

Smiltenes novads,

—

Stopiņu novada daļa, kas atrodas uz austrumiem no autoceļa V36, P4 un P5, Acones ielas, Dauguļupes ielas un Dauguļupītes,

—

Strenču novads,

—

Talsu novads,

—

Tērvetes novads,

—

Tukuma novads,

—

Valkas novads,

—

Varakļānu novads,

—

Vārkavas novads,

—

Vecpiebalgas novads,

—

Vecumnieku novads,

—

Ventspils novada Ances, Tārgales, Popes, Vārves, Užavas, Piltenes, Puzes, Ziru, Ugāles, Usmas un Zlēku pagasts, Piltenes pilsēta,

—

Viesītes novads,

—

Viļakas novads,

—

Viļānu novads,

—

Zilupes novads.

5.   Lietuva

Šios Lietuvos sritys:

—

Akmenės rajono savivaldybė: Naujosios Akmenės kaimiškoji, Kruopių, Naujosios Akmenės miesto, Papilės seniūnijos,

—

Alytaus miesto savivaldybė,

—

Alytaus rajono savivaldybė: Alytaus, Krokialaukio, Miroslavo, Nemunaičio, Punios ir Simno seniūnijos,

—

Anykščių rajono savivaldybė,

—

Birštono savivaldybė,

—

Biržų miesto savivaldybė,

—

Biržų rajono savivaldybė,

—

Druskininkų savivaldybė,

—

Elektrėnų savivaldybė,

—

Ignalinos rajono savivaldybė,

—

Jonavos rajono savivaldybė,

—

Jurbarko rajono savivaldybė: Jurbarko miesto, Jurbarkų, seniūnijos,

—

Kaišiadorių miesto savivaldybė,

—

Kaišiadorių rajono savivaldybė,

—

Kalvarijos savivaldybė,

—

Kauno miesto savivaldybė,

—

Kauno rajono savivaldybė: Akademijos, Alšėnų, Babtų, Batniavos, Domeikavos, Ežerėlio, Garliavos, Garliavos apylinkių, Kačerginės, Karmėlavos, Kulautuvos, Lapių, Linksmakalnio, Neveronių, Raudondvario, Ringaudų, Rokų, Samylų, Taurakiemio, Užliedžių, Vandžiogalos ir Zapyškio seniūnijos,

—

Kėdainių rajono savivaldybė: Gudžiūnų, Surviliškio, Šėtos, Truskavos ir Vilainių seniūnijos,

—

Kupiškio rajono savivaldybė,

—

Marijampolės savivaldybė,

—

Molėtų rajono savivaldybė,

—

Pakruojo rajono savivaldybė: Klovainių seniūnija, Linkuvos seniūnijos dalis į rytus nuo kelio Nr. 151 ir kelio Nr. 211, ir Rozalimo seniūnija,

—

Panevėžio rajono savivaldybė,

—

Pasvalio rajono savivaldybė,

—

Radviliškio rajono savivaldybė: Aukštelkų, Baisogalos, Pakalniškių, Radviliškio, Radviliškio miesto, Sidabravo, Skėmių, Šeduvos miesto ir Tyrulių seniūnijos,

—

Prienų miesto savivaldybė,

—

Prienų rajono savivaldybė,

—

Rokiškio rajono savivaldybė,

—

Šalčininkų rajono savivaldybė,

—

Šiaulių miesto savivaldybė,

—

Šiaulių rajono savivaldybė,

—

Širvintų rajono savivaldybė,

—

Švenčionių rajono savivaldybė,

—

Ukmergės rajono savivaldybė,

—

Utenos rajono savivaldybė,

—

Vilniaus miesto savivaldybė,

—

Vilniaus rajono savivaldybė,

—

Vilkaviškio rajono savivaldybė,

—

Visagino savivaldybė,

—

Zarasų rajono savivaldybė.

6.   Lenkija

Šios Lenkijos sritys:

 

w województwie warmińsko-mazurskim:

—

gminy Kalinowo, Prostki i gmina wiejska Ełk w powiecie ełckim,

—

powiat olecki,

—

gminy Orzysz, Biała Piska i część gminy Pisz położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 58 w powiecie piskim,

—

gminy Górowo Iławeckie z miastem Górowo Iławeckie, Bartoszyce z miastem Bartoszyce w powiecie bartoszyckim,

—

gmina Frombork, część gminy wiejskiej Braniewo położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr E28 i S22 i miasto Braniewo, część gminy Wilczęta położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę 509 w powiecie braniewskim.

 

w województwie podlaskim:

—

powiat grajewski,

—

gminy Jasionówka, Jaświły, Knyszyn, Krypno, Mońki i Trzcianne w powiecie monieckim,

—

gminy Łomża, Piątnica, Śniadowo, Jedwabne, Przytuły i Wizna w powiecie łomżyńskim,

—

powiat miejski Łomża,

—

gminy, Grodzisk, Drohiczyn, Dziadkowice, Milejczyce i Siemiatycze z miastem Siemiatycze w powiecie siemiatyckim,

—

gminy Białowieża, Czeremcha, Narew, Narewka, część gminy Dubicze Cerkiewne położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 685,część gminy Kleszczele położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogi nr 685, a następnie nr 66 i nr 693, część gminy Hajnówka położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 689 i na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 685 i miasto Hajnówka w powiecie hajnowskim,

—

gminy Kobylin-Borzymy i Sokoły w powiecie wysokomazowieckim,

—

część gminy Zambrów położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę

—

nr S8 w powiecie zambrowskim,

—

gminy Grabowo i Stawiski w powiecie kolneńskim,

—

gminy Czarna Białostocka, Dobrzyniewo Duże, Gródek, Juchnowiec Kościelny, Łapy, Michałowo, Supraśl, Suraż, Turośń Kościelna, Tykocin, Wasilków, Zabłudów, Zawady i Choroszcz w powiecie białostockim,

—

gmina Boćki i część gminy Bielsk Podlaski położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 19 i miasto Bielsk Podlaski w powiecie bielskim,

—

gmina Puńsk, część gminy Krasnopol położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 653, część gminy Sejny położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 653 i na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 663 i miasto Sejny w powiecie sejneńskim,

—

gminy Bakałarzewo, Filipów, Jeleniewo, Raczki, Rutka-Tartak, Suwałki i Szypliszki w powiecie suwalskim,

—

powiat miejski Suwałki,

—

powiat augustowski,

—

gminy Korycin, Krynki, Kuźnica, Sokółka, Szudziałowo, część gminy Nowy Dwór położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 670, część gminy Janów położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 671 biegnącą od wschodniej granicy gminy do miejscowości Janów i na zachód od linii wyznaczonej przez drogę łączącą miejscowości Janów, Trofimówka i Kizielany i część gminy Suchowola położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 8 biegnącą od północnej granicy gminy do miejscowości Suchowola, a następnie przedłużonej drogą łączącą miejscowości Suchowola i Dubasiewszczyzna biegnącą do południowo-wschodniej granicy gminy w powiecie sokólskim, powiat miejski Białystok.

 

w województwie mazowieckim:

—

gminy Przesmyki, Suchożebry, Mokobody, Mordy, Wodynie, część gminy Siedlce położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 2 biegnącą od zachodniej granicy gminy do granicy powiatu miejskiego Siedlce i i następnie na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 698 do przecięcia z ulicą Majową w miejscowości Stok Lacki Folwark, ulicę Majową i ulicę Pałacową przez miejscowość Grubale do granicy gminy i część gminy Zbuczyn położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę biegnącą od północno-wschodniej do południowej granicy gminy i łączącą miejscowości Tarcze, Choja, Zbuczyn, Grodzisk, Dziewule i Smolanka w powiecie siedleckim, gminy Repki, Jabłonna Lacka, część gminy Bielany położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 63 i część gminy wiejskiej Sokołów Podlaski położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 63 w powiecie sokołowskim,

—

powiat łosicki,

—

gmina Brochów w powiecie sochaczewskim,

—

gminy Czosnów, Leoncin, Pomiechówek, Zakroczym i miasto Nowy Dwór Mazowiecki w powiecie nowodworskim,

—

gmina Joniec w powiecie płońskim,

—

gmina Pokrzywnica w powiecie pułtuskim,

—

gminy Dąbrówka, Kobyłka, Marki, Radzymin, Wołomin, Zielonka i Ząbki w powiecie wołomińskim,

—

część gminy Somianka położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 62 w powiecie wyszkowskim,

—

gminy Latowicz i Sulejówek w powiecie mińskim,

—

gmina Borowie w powiecie garwolińskim,

—

powiat warszawski zachodni,

—

powiat legionowski,

—

powiat otwocki,

—

powiat piaseczyński,

—

powiat pruszkowski,

—

gmina Chynów, Grójec, Jasieniec, Pniewy i Warka w powiecie grójeckim,

—

gminy Milanówek, Grodzisk Mazowiecki, Podkowa Leśna i Żabia Wola w powiecie grodziskim,

—

powiat miejski Siedlce,

—

powiat miejski Warszawa.

 

w województwie lubelskim:

—

powiat radzyński,

—

gminy Krzywda, Stanin, Stoczek Łukowski z miastem Stoczek Łukowski, Wojcieszków, Wola Mysłowska, Trzebieszów, miasto Łuków i część gminy wiejskiej Łuków położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę biegnącą od północnej granicy gminy przez miejscowość Wólka Świątkowa do północnej granicy miasta Łuków, a następnie na wschód i południe od linii stanowiącej granicę miasta Łuków do jej przecięcia się z drogą nr 76 i na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 76 biegnącą do zachodniej granicy gminy wiejskiej Łuków w powiecie łukowskim,

—

gmina Wyryki, część gminy Urszulin położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 82, część gminy Stary Brus położna na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 82 i część gminy wiejskiej Włodawa położona na północ od granicy miasta Włodawa w powiecie włodawskim,

—

gminy Rossosz, Łomazy, Konstantynów, Piszczac, Rokitno, Biała Podlaska, Zalesie, Terespol z miastem Terespol, Drelów, Międzyrzec Podlaski z miastem Międzyrzec Podlaski w powiecie bialskim,

—

powiat miejski Biała Podlaska,

—

część gminy Sosnowica położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 819, a następnie drogę nr 820 biegnące od północnej granicy gminy do miejscowości Nowy Orzechów i na południe od drogi biegnącej z miejscowości Nowy Orzechów w kierunku zachodnim do granicy gminy, część gminy Siemień położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 815 i część gminy Milanów położona na zachód od drogi nr 813 w powiecie parczewskim,

—

gminy Niedźwiada, Ostrówek, część gminy Firlej położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 19 i część gminy Uścimów położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę biegnącą od zachodniej granicy gminy łączącą miejscowości Głębokie i Stary Uścimów i dalej w kierunku wschodnim do granicy gminy w powiecie lubartowskim,

—

gmina Trawniki i część gminy Piaski położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 17 biegnącą od wschodniej granicy gminy Piaski do skrzyżowania z drogą nr S12 i na wschód od linii wyznaczonej przez drogę biegnącą od skrzyżowania dróg nr 17 i nr S12 przez miejscowość Majdan Brzezicki do północnej granicy gminy w powiecie świdnickim;

—

część gminy Fajsławice położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 17 i część gminy Łopiennik Górny położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 17 w powiecie krasnostawskim,

—

gminy Milejów, Puchaczów, część gminy Ludwin położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę łączącą miejscowości Puchaczów i Dratów, a następnie przez drogę nr 820 do północnej granicy gminy i część gminy Cyców położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę 82 i na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 841 biegnącą od wschodniej granicy gminy do skrzyżowania z drogą nr 82 w miejscowości Wólka Cycowska w powiecie łęczyńskim,

—

gminy Uchanie, Horodło i część gminy wiejskiej Hrubieszów położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 74 i na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 844 w powiecie hrubieszowskim,

—

gminy Białopole, Dubienka, Leśniowice, Wojsławice, Żmudź, Siedliszcze, Rejowiec, Rejowiec Fabryczny z miastem Rejowiec Fabryczny i część gminy wiejskiej Chełm położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 812 biegnącą od zachodniej granicy tej gminy do granicy powiatu miejskiego Chełm, a następnie południową granicę powiatu miejskiego Chełm do wschodniej granicy gminy w powiecie chełmskim.

7.   Rumunija

Šios Rumunijos sritys:

—

Sălaj county.

III DALIS

1.   Latvija

Šios Latvijos sritys:

—

Jelgavas novada Jaunsvirlaukas, Valgundes, Kalnciema, Līvbērzes, pagasts,

—

Ozolnieku novada Salgales pagasts,

—

Saldus novada Novadnieku, Kursīšu un Zvārdes pagasts.

2.   Lietuva

Šios Lietuvos sritys:

—

Akmenės rajono savivaldybė: Akmenės ir Ventos seniūnijos,

—

Alytaus rajono savivaldybė: Alovės, Butrimonių, Daugų, Pivašiūnų ir Raitininkų seniūnijos,

—

Jurbarko rajono savivaldybė: Girdžių, Juodaičių, Raudonės, Seredžiaus, Skirsnemunės, Šimkaičių ir Veliuonos seniūnijos,

—

Joniškio rajono savivaldybė

—

Kauno rajono savivaldybė: Babtų, Čekiškės, Vilkijos ir Vilkijos apylinkių seniūnijos,

—

Kėdainių rajono savivaldybė: Dotnuvos, Josvainių, Kėdainių miesto, Krakių, Pelėdnagių ir Pernaravos seniūnijos,

—

Kelmės rajono savivaldybė: Tytyvėnų seniūnijos dalis į rytus ir pietus nuo kelio Nr. 157 ir į rytus nuo kelio Nr. 2105 ir Tytuvėnų apylinkių seniūnijos dalis į pietus nuo kelio Nr. 157 ir į rytus nuo kelio Nr. 2105,

—

Lazdijų rajono savivaldybė,

—

Mažeikių rajono savivaldybės: Laižuvos, Mažeikių apylinkės, Mažeikių, Reivyčių, Tirkšlių ir Viekšnių seniūnijos,

—

Pakruojo rajono savivaldybė: Guostagalio seniūnija, Linkuvos seniūnijos dalis į vakarus nuo kelio Nr. 151 ir kelio Nr. 211, Lygumų, Pakruojo, Pašvitinio ir Žeimelio seniūnijos,

—

Radviliškio rajono savivaldybė: Grinkiškio, Šaukoto ir Šiaulėnų seniūnijos,

—

Raseinių rajono savivaldybė: Ariogalos, Betygalos, Pagojukų Šiluvos, Kalnujų seniūnijos ir Girkalnio seniūnijos dalis į pietus nuo kelio Nr. A1,

—

Trakų rajono savivaldybė,

—

Varėnos rajono savivaldybė.

3.   Lenkija

Šios Lenkijos sritys:

 

w województwie warmińsko-mazurskim:

—

gminy Lelkowo, Pieniężno, Płoskinia i część gminy wiejskiej Braniewo położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr E28 i S22 w powiecie braniewskim

 

w województwie podlaskim:

—

gminy Dąbrowa Białostocka, Sidra, część gminy Nowy Dwór położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 670, część gminy Janów położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 671 biegnącą od wschodniej granicy gminy do miejscowości Janów i na wschód od linii wyznaczonej przez drogę łączącą miejscowości Janów, Trofimówka i Kizielany i część gminy Suchowola położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 8 biegnącą od północnej granicy gminy do miejscowości Suchowola, a następnie przedłużonej drogą łączącą miejscowości Suchowola i Dubasiewszczyzna biegnącą do południowo-wschodniej granicy gminy w powiecie sokólskim,

—

gmina Giby, część gminy Krasnopol położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 653 i część gminy Sejny położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 653 oraz południowo - zachodnią granicę miasta Sejny i na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 663 w powiecie sejneńskim,

—

gmina Orla, część gminy Bielsk Podlaski położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 19 w powiecie bielskim,

—

gminy Czyże, część gminy Dubicze Cerkiewne położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 685,część gminy Kleszczele położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogi nr 685, a następnie nr 66 i nr 693 i część gminy Hajnówka położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 689 i na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 685 w powiecie hajnowskim,

—

gmina Goniądz w powiecie monieckim

—

gminy Mielnik i Nurzec-Stacja w powiecie siemiatyckim.

 

w województwie mazowieckim:

—

gmina Nasielsk w powiecie nowodworskim,

—

gmina Świercze i część gminy Winnica położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę łączącą miejscowości Bielany, Winnica i Pokrzywnica w powiecie pułtuskim,

—

gmina Nowe Miasto w powiecie płońskim,

—

gminy Domanice, Korczew, Paprotnia, Skórzec, Wiśniew, część gminy Siedlce położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 2 biegnącą od zachodniej granicy gminy do granicy powiatu miejskiego Siedlce i następnie na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 698 do przecięcia z ulicą Majową w miejscowości Stok Lacki Folwark, ulicę Majową i ulicę Pałacową przez miejscowość Grubale do granicy gminy i część gminy Zbuczyn położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę biegnącą od północnowschodniej do południowej granicy gminy i łączącą miejscowości: Tarcze, Choja, Zbuczyn, Grodzisk, Dziewule i Smolanka w w powiecie siedleckim,

—

powiat miejski Siedlce,

 

w województwie lubelskim:

—

gminy Wierzbica, Sawin, Ruda Huta, Dorohusk, Kamień i część gminy wiejskiej Chełm położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 812 biegnącą od zachodniej granicy tej gminy do granicy powiatu miejskiego Chełm, a następnie północną granicę powiatu miejskiego Chełm do wschodniej granicy gminy w powiecie chełmskim,

—

powiat miejski Chełm,

—

gminy Hanna, Hańsk, Wola Uhruska, część gminy Urszulin położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 82, część gminy Stary Brus położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 82 i część gminy wiejskiej Włodawa położona na południe od granicy miasta Włodawa w powiecie włodawskim,

—

część gminy Cyców położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 82 i na północ od drogi nr 841 w powiecie łęczyńskim,

—

gminy Jabłoń, Podedwórze, Dębowa Kłoda, Parczew, część gminy Sosnowica położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 819, a następnie drogę nr 820 biegnące od północnej granicy gminy do miejscowości Nowy Orzechów i na północ od drogi biegnącej z miejscowości Nowy Orzechów w kierunku zachodnim do granicy gminy, część gminy Siemień położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 815 i część gminy Milanów położona na wschód od drogi nr 813 w powiecie parczewskim,

—

gminy Janów Podlaski, Leśna Podlaska, Kodeń, Sławatycze, Sosnówka, Tuczna i Wisznice w powiecie bialskim,

—

gminy Jeziorzany, Michów, Kock, część gminy Firlej położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 19, część gminy Ostrów Lubelski położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę 821 biegnącą od zachodniej granicy gminy do miejscowości Ostrów Lubelski, a następnie przez drogę łączącą miejscowości Ostrów Lubelski, Głębokie i Stary Uścimów i część gminy Uścimów położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę biegnącą od zachodniej granicy gminy łączącą miejscowości Głębokie i Stary Uścimów i dalej w kierunku wschodnim do granicy gminy w powiecie lubartowskim,gminy Adamów, Serokomla i część gminy wiejskiej Łuków położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę biegnącą od północnej granicy gminy przez miejscowość Wólka Świątkowa do północnej granicy miasta Łuków, a następnie na północ i zachód od linii stanowiącej północną i zachodnią granicę miasta Łuków do jej przecięcia się z drogą nr 76 i na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 76 biegnącą od zachodniej granicy miasta Łuków do zachodniej granicy gminy wiejskiej Łuków w powiecie łukowskim,

—

gmina Baranów w powiecie puławskim,

—

gminy Nowodwór i Ułęż w powiecie ryckim.

4.   Rumunija

Šios Rumunijos sritys:

—

Satu Mare county,

—

Tulcea county,

—

Constanța county,

—

Big Island of Brăila,

—

Pond of Ialomita.

IV DALIS

Italija

Šios Italijos sritys:

—

tutto il territorio della Sardegna.
“

Klaidų ištaisymas

10.7.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 174/38

2018 m. gegužės 4 d. Komisijos reglamento (ES) 2018/683, kuriuo tam tikroms importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos kilmės naujoms ar restauruotoms guminėms pneumatinėms padangoms, naudojamoms autobusams arba sunkvežimiams, kurių apkrovos indeksas didesnis kaip 121, nustatomas laikinasis antidempingo muitas ir iš dalies keičiamas Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/163, klaidų ištaisymas

( Europos Sąjungos oficialusis leidinys L 116, 2018 m. gegužės 7 d. )

20 puslapis, 119 konstatuojamoji dalis:

yra:

„Kalbant apie vieną „Aeolus Group“ patronuojamąją įmonę („Pirelli Tyre Co., Ltd.“), iki nustatyto termino Komisija negavo reikiamų duomenų, kad galėtų nustatyti eksporto kainą. 2018 m. kovo 23 d. Komisija pranešė bendrovei, kad jos susijusių importuotojų pateikti klausimynai buvo neišsamūs, ir paprašė jos peržiūrėti ir iš naujo pateikti klausimyno atsakymus. Bendrovė buvo informuota, kad jai nepateikus išsamios ir tikslios informacijos iki nustatyto termino, Komisija gali naudoti turimus faktus pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį. 2018 m. balandžio 4 d. nagrinėjamoji bendrovė pateikė peržiūrėtus atsakymus. Tačiau Komisija nusprendė, kad jie vis tiek buvo neišsamūs, todėl negalėjo jų panaudoti savo dempingo ir žalos analizėje. Todėl Komisija nustatė dempingo skirtumą remdamasi patikrinta informacija, kurią pateikė kitos patikrintos „Aeolus Group“ bendrovės „Aeolus Tyre“ ir „Chonche Auto Double Happiness Tyre“. „Aeolus Group“ buvo paprašyta atnaujinti duomenis apie „Pirelli“ likusiai tyrimo daliai.“;

turi būti:

„Kalbant apie „Pirelli Tyre Co., Ltd.“, iki nustatyto termino Komisija negavo reikiamų duomenų, kad galėtų nustatyti eksporto kainą. 2018 m. kovo 23 d. Komisija pranešė bendrovei, kad jos susijusių importuotojų pateikti klausimynai buvo neišsamūs, ir paprašė jos peržiūrėti ir iš naujo pateikti klausimyno atsakymus. Bendrovė buvo informuota, kad, nepateikus išsamios ir tikslios informacijos iki nustatyto termino, Komisija gali naudoti turimus faktus pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį. 2018 m. balandžio 4 d. nagrinėjamoji bendrovė pateikė peržiūrėtus atsakymus. Tačiau Komisija nusprendė, kad jie vis tiek buvo neišsamūs, todėl negalėjo jų panaudoti atlikdama dempingo ir žalos analizę. Todėl Komisija nustatė dempingo skirtumą remdamasi patikrinta informacija, kurią pateikė kitos patikrintos bendrovių grupei „Aeolus Group“ priklausančios bendrovės „Aeolus Tyre“ ir „Chonche Auto Double Happiness Tyre“. „Aeolus Group“ buvo paraginta tolesnio tyrimo tikslais atnaujinti duomenis apie „Pirelli“.“

45 puslapis, priedas:

yra:

„Quindao GRT Rubber Co. Ltd.

C350 “

turi būti:

„Qingdao GRT Rubber Co. Ltd.

C350 “