6.4.2018

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 90/3

VERTIMAS

Jungtinių Amerikos Valstijų ir Europos Sąjungos bendradarbiavimo memorandumo NAT-I-9406

1 DALINIS PAKEITIMAS

KADANGI Jungtinės Amerikos Valstijos ir Europos Sąjunga pageidauja padaryti 2011 m. kovo 3 d. Budapešte pasirašyto Jungtinių Amerikos Valstijų ir Europos Sąjungos bendradarbiavimo memorandumo NAT-I-9406 (toliau – 2011 m. memorandumas) pakeitimų,

Jungtinės Amerikos Valstijos ir Europos Sąjunga susitaria:

I straipsnis

Visas 2011 m. memorandumo, įskaitant visus jo priedus ir priedėlius, tekstas išbraukiamas ir pakeičiamas šio susitarimo papildymu, kuriame išdėstytas Bendradarbiavimo memorandumas NAT-I-9406A, Bendradarbiavimo memorandumo NAT-I-9406A 1 priedas, Bendradarbiavimo memorandumo NAT-I-9406A 1 priedo 1, 2 ir 3 priedėliai ir Bendradarbiavimo memorandumo NAT-I-9406A 1 priedo 1 priedėlio 1, 2, 3, 4 ir 5 papildomi priedėliai.

II straipsnis

Įsigaliojimas ir galiojimo nutraukimas

Šis susitarimas ir jo papildymas iki įsigaliojimo laikinai taikomi nuo pasirašymo dienos.

Šis susitarimas ir jo papildymas įsigalioja, kai Jungtinės Amerikos Valstijos ir Europos Sąjunga raštu praneša viena kitai apie tai, kad jų atitinkamos vidaus procedūros, reikalingos, kad šis susitarimas įsigaliotų, yra baigtos, ir galioja tol, kol jo galiojimas nutraukiamas.

Bet kuri Šalis gali bet kuriuo metu nutraukti šio susitarimo ir jo papildymo galiojimą, apie tai raštu įspėjusi kitą Šalį prieš šešiasdešimt (60) dienų. Nutraukus šio susitarimo galiojimą, nutrūksta ir jo papildymo, įskaitant visus Šalių pagal Bendradarbiavimo memorandumą priimtus priedus, priedėlius ir papildomus priedėlius, galiojimas.

III straipsnis

Įgaliojimas

Jungtinės Amerikos Valstijos ir Europos Sąjunga sutinka su šio susitarimo nuostatomis ir sutikimą patvirtina tinkamai įgaliotų atstovų parašais.

Priimta Briuselyje du tūkstančiai septynioliktų metų gruodžio tryliktą dieną dviem egzemplioriais anglų kalba.

Jungtinių Amerikos Valstijų vardu

Europos Sąjungos vardu

Jungtinių Amerikos Valstijų ir Europos Sąjungos bendradarbiavimo memorandumo NAT-I-9406

1 DALINIO PAKEITIMO PAPILDYMAS

Jungtinių Amerikos Valstijų ir Europos Sąjungos

BENDRADARBIAVIMO MEMORANDUMAS NAT-I-9406A

dėl oro eismo valdymo modernizavimo, civilinės aviacijos mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros ir visuotinės sąveikos

KADANGI Jungtinės Amerikos Valstijos ir Europos Sąjunga siekia bendro tikslo – skatinti ir vystyti bendradarbiavimą civilinės aviacijos mokslinių tyrimų ir plėtros srityje ir

KADANGI toks bendradarbiavimas paskatins Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Europos Sąjungoje vystyti civilinę aeronautiką ir didinti jos saugą bei veiksmingumą,

Jungtinės Amerikos Valstijos ir Europos Sąjunga (toliau kartu – Šalys, atskirai – Šalis) susitaria vykdyti bendras programas, laikydamosi šių sąlygų:

I straipsnis

Tikslas

A. Šiuo bendradarbiavimo memorandumu (toliau – memorandumas) ir jo priedais, priedėliais ir papildomais priedėliais nustatomos dvišalio bendradarbiavimo civilinės aviacijos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir patvirtinimo srityse, taip pat visuose oro eismo valdymo modernizavimo etapuose sąlygos. Oro eismo valdymo modernizavimas apima mokslinius tyrimų, technologinės plėtros, patvirtinimo ir diegimo veiklą, kuria siekiama užtikrinti visuotinę sąveiką. Šiuo tikslu Šalys gali skirti darbuotojų, išteklių ir teikti susijusias paslaugas, kad būtų bendradarbiaujama šiame memorandume ir jo prieduose, priedėliuose ir papildomuose priedėliuose nustatytu mastu. Bet kokia veikla pagal šį memorandumą ir visus priedus, priedėlius ir papildomus priedėlius vykdoma atsižvelgiant į turimas lėšas ir kitus šiam tikslui reikalingus išteklius.

B. Šio memorandumo tikslus galima pasiekti bendradarbiaujant bet kurioje iš šių sričių:

1)	keitimosi informacija, susijusia su programomis ir projektais, mokslinių tyrimų rezultatais ar leidiniais;

2)	bendrų tyrimų vykdymo;

3)	civilinės aviacijos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir patvirtinimo programų ir projektų, taip pat oro eismo valdymo modernizavimo veiklos koordinavimo ir vykdymo bendromis pastangomis atitinkamoje Šalyje;

4)	mokslinių ir techninių darbuotojų mainų;

5)	keitimosi moksliniams ir suderinamumo tyrimams skirtais specialiais įrenginiais, programine įranga ir sistemomis;

6)	bendro simpoziumų ar konferencijų organizavimo;

7)	dvišalių konsultacijų siekiant atitinkamose tarptautinėse įstaigose imtis suderintų veiksmų.

C. Laikydamosi taikytinų įstatymų, kitų teisės aktų ir politikos (su galimais pakeitimais), Šalys kuo aktyviau skatina dalyvius įsitraukti į bendradarbiavimo veiklą, vykdomą pagal šį memorandumą ir jo priedus, priedėlius ir papildomus priedėlius, kad būtų užtikrintos panašios galimybės dalyvauti atitinkamoje jų vykdomoje veikloje. Šalys įtraukia dalyvius į bendradarbiavimo veiklą, kuri vykdoma laikantis abipusiškumo principo ir šių principų:

1)	abipusės naudos;

2)	panašių galimybių dalyvauti bendradarbiavimo veikloje;

3)	nešališko ir sąžiningo elgesio;

4)	laiku vykdomo keitimosi informacija, kuri gali turėti įtakos bendradarbiavimo veiklai;

5)	skaidrumo.

D. Tokia bendradarbiavimo veikla vykdoma pagal II straipsnyje nurodytus konkrečius priedus, priedėlius ir papildomus priedėlius.

II straipsnis

Įgyvendinimas

A. Šis memorandumas įgyvendinamas taikant konkrečius jo priedus, priedėlius ir papildomus priedėlius. Šiuose prieduose, priedėliuose ir papildomuose priedėliuose, kurie sudaro neatskiriamą šio memorandumo dalį, prireikus reglamentuojami bendradarbiavimo konkrečioje srityje ar konkrečiu tikslu pobūdis ir trukmė, intelektinės nuosavybės režimas, atsakomybė, finansavimas, sąnaudų paskirstymas ir kiti susiję klausimai. Jeigu šiame memorandume ar jo priede aiškiai nenustatyta kitaip, tais atvejais, kai priedo, priedėlio ar papildomo priedėlio nuostata prieštarauja šio memorandumo nuostatai, viršenybę turi šio memorandumo nuostata.

B. Pagal šį memorandumą ir jo priedus, priedėlius ir papildomus priedėlius vykdomą bendradarbiavimo veiklą Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės vardu koordinuoja ir administruoja Federalinė aviacijos administracija, o Europos Sąjungos vardu – Europos Komisija.

C. Visi prašymai teikti paslaugas pagal šį memorandumą turėtų būti teikiami tarnyboms, paskirtoms šio memorandumo įgyvendinimui koordinuoti ir administruoti:

Jungtinių Amerikos Valstijų:

Federal Aviation Administration

Office of International Affairs

Africa, Europe & Middle East Office, AEU

Wilbur Wright Bldg., 6th Floor, East

600 Independence Ave., S.W.

Washington, D.C.

20591 - USA

Telefonas + 1 202 267 1000

Faksas + 1 202 267 7198

Europos Sąjungos:

European Commission

Directorate-General for Mobility and Transport

Directorate for Aviation

Rue de Mot 24

1040 Brussels - Belgium

Telefonas + 32 2 299 19 15

D. Konkrečiai veiklai skirtų techninių programų kontaktiniai asmenys nustatomi šio memorandumo prieduose, priedėliuose ir papildomuose priedėliuose nustatyta tvarka.

III straipsnis

Vykdomasis valdymas

A. Šio memorandumo vykdomasis valdymas

Šalys nustato valdymo procesą, kurį įgyvendina šie atstovai:

a)	Jungtinių Amerikos Valstijų – Federalinės aviacijos administracijos administratorius;

b)	Europos Sąjungos – Europos Komisijos Mobilumo ir transporto generalinio direktorato generalinis direktorius.

Toliau jie vadinami Šalių atstovais.

Šalių atstovai prižiūri, kaip bendradarbiaujama šio memorandumo prieduose ir susijusiuose priedėliuose ir papildomuose priedėliuose reglamentuojamais klausimais.

Šalių atstovai:

a)	priima priedus ir bet kokius jų pakeitimus;

b)	priima pasiūlymus kitaip iš dalies pakeisti šį memorandumą.

Šalių atstovai, atsižvelgdami į šio memorandumo ir jo priedų, priedėlių ir papildomų priedėlių taikymo sritį, sprendžia klausimus, susijusius su:

a)	problemomis, kurių gali kilti, ir pokyčiais, kurie gali turėti įtakos šio memorandumo ir jo priedų, priedėlių ir papildomų priedėlių įgyvendinimui;

b)	bendru požiūriu į naujų technologijų ir procedūrų diegimą bei perėjimą prie jų, įskaitant mokslinius tyrimus, vertinimą ir oro eismo valdymo modernizavimo veiklą, taip pat į kitas abipusio intereso sritis;

c)	bet kurios Šalies norminių aktų ir kitų teisės aktų projektais, galinčiais turėti įtakos kitos Šalies interesams, atsižvelgiant į šio memorandumo ir jo priedų, priedėlių ir papildomų priedėlių taikymo sritį.

Šalių atstovai neprivalo reguliariai rengti posėdžių. Posėdžiai gali būti šaukiami ad hoc. Šie posėdžiai gali būti rengiami telefonu, vaizdo konferencijos priemonėmis arba tiesiogiai. Šalių atstovų sprendimai fiksuojami dokumentuose ir priimami bendru sutarimu.

Šalių atstovai gali kviesti posėdyje ad hoc pagrindu dalyvauti atitinkamų sričių ekspertus ir prireikus gali sudaryti technines darbo grupes.

B. Priedų vykdomasis valdymas

Kiekvieno šio memorandumo priedo valdymą įgyvendina atskiras vykdomasis komitetas. Kiekvienam vykdomajam komitetui bendrai pirmininkauja taikytiname priede nurodyti atitinkamo veiklos lygmens FAA ir Europos Komisijos atstovai.

Prireikus Šalys paskiria kitus vykdomojo komiteto narius, kad būtų atstovaujama į jų atsakomybės sritį patenkančiais klausimais.

Konkretiems klausimams spręsti vykdomasis komitetas gali kviesti posėdyje ad hoc pagrindu dalyvauti atitinkamų sričių ekspertus.

Vykdomieji komitetai prižiūri visų komitetų, darbo grupių ir bet kokių kitų pagal atitinkamus jiems taikomus priedus ir susijusius priedėlius ir papildomus priedėlius sudarytų grupių darbą. Vykdomieji komitetai parengia ir tvirtina vidaus valdymo tvarką.

Visi vykdomojo komiteto sprendimai priimami bendru jo abiejų pirmininkų sutarimu. Šie sprendimai įforminami raštu ir juos pasirašo abu pirmininkai.

Vykdomieji komitetai gali svarstyti bet kokį klausimą, susijusį su atitinkamų jiems taikomų priedų ir susijusių priedėlių ir papildomų priedėlių veikimu. Visų pirma jie atsako už:

a)	bendradarbiavimo atitinkamuose jiems taikomuose prieduose ir susijusiuose priedėliuose ir papildomuose priedėliuose reglamentuojamais klausimais priežiūrą ir atitinkamų rekomendacijų teikimą pagal juos dirbantiems darbuotojams;

tai, kad, atsižvelgiant į atitinkamų jiems taikomų priedų ir susijusių priedėlių ir papildomų priedėlių taikymo sritį, būtų sudarytos sąlygos aptarti:

—	klausimus, kurių gali kilti, ir pokyčius, kurie gali turėti įtakos priedų, priedėlių ir papildomų priedėlių įgyvendinimui,

—	bendrą požiūrį į naujų technologijų ir procedūrų diegimą, mokslinius tyrimus, vertinimą ir oro eismo valdymo modernizavimo veiklą, taip pat į kitas abipusio intereso sritis,

—	bet kurios Šalies norminių aktų ir kitų teisės aktų projektus, galinčius turėti įtakos kitos Šalies interesams, atsižvelgiant į atitinkamų jiems taikomų priedų taikymo sritį;

c)	pasiūlymų iš dalies pakeisti atitinkamus jiems taikomus priedus tvirtinimą ir perdavimą Šalių atstovams;

d)	atitinkamų jiems taikomų priedų priedėlių ir jų pakeitimų tvirtinimą pasikonsultavus su Šalių atstovais;

e)	atitinkamų jiems taikomų priedų priedėlių papildomų priedėlių ir jų pakeitimų tvirtinimą.

IV straipsnis

Darbuotojų mainai

Šalys gali vykdyti techninių darbuotojų mainus, jei to reikia šio memorandumo priede, priedėlyje arba papildomame priedėlyje nurodytai veiklai vykdyti. Visi tokie mainai vykdomi laikantis šiame memorandume, jo prieduose, priedėliuose ir papildomuose priedėliuose išdėstytų sąlygų. Techniniai darbuotojai, kuriais mainosi Šalys, vykdo priede, priedėlyje arba papildomame priedėlyje nurodytą veiklą. Abipusiu sutarimu tokie techniniai darbuotojai gali būti Jungtinių Amerikos Valstijų ar Europos Sąjungos įstaigų arba rangovų darbuotojai.

V straipsnis

Įrangos panaudos tvarka

Viena Šalis (toliau – Šalis panaudos davėja) gali pagal šio memorandumo priedą, priedėlį arba papildomą priedėlį perduoti įrangą naudotis kitai Šaliai (toliau – Šalis panaudos gavėja). Jei priede, priedėlyje arba papildomame priedėlyje nenurodyta kitaip, įrangos panaudai taikomos šios bendrosios nuostatos:

A.	Šalis panaudos davėja nustato perduodamos naudotis įrangos vertę.

B.	Įranga Šaliai panaudos gavėjai perduodama valdyti ir naudotis priede, priedėlyje arba papildomame priedėlyje Šalių nustatytame Šalies panaudos davėjos objekte. Šalis panaudos gavėja įrangą valdo ir ja naudojasi tol, kol ta įranga pagal H dalį grąžinama Šaliai panaudos davėjai.

C.	Šalis panaudos gavėja savo lėšomis perveža įrangą į priede, priedėlyje arba papildomame priedėlyje Šalių nustatytą objektą.

D.	Šalys bendradarbiauja siekdamos gauti visus leidimus, įskaitant eksporto licencijas, kurių reikia įrangai vežti.

E.	Už įrangos sumontavimą priede, priedėlyje arba papildomame priedėlyje Šalių nustatytame objekte atsako Šalis panaudos gavėja. Prireikus Šalis panaudos davėja padeda Šaliai panaudos gavėjai sumontuoti Šalių sutartomis sąlygomis perduotą naudotis įrangą.

F.	Panaudos laikotarpiu Šalis panaudos gavėja privalo tinkamai eksploatuoti ir prižiūrėti įrangą, užtikrinti, kad ji visada būtų tinkama naudoti, ir leisti Šaliai panaudos davėjai bet kuriuo priimtinu metu atlikti patikrinimą.

G.	Šalis panaudos davėja padeda Šaliai panaudos gavėjai rasti įprastų detalių ir specialių dalių, kurių Šaliai panaudos gavėjai gauti sunku, tiekėjų.

H.	Pasibaigus šio memorandumo, atitinkamo jo priedo, priedėlio arba papildomo priedėlio galiojimui, nutraukus šio memorandumo, atitinkamo jo priedo, priedėlio arba papildomo priedėlio galiojimą arba baigus naudotis įranga, Šalis panaudos gavėja savo lėšomis grąžina įrangą Šaliai panaudos davėjai.

Jeigu pagal šį memorandumą perduota naudotis įranga, kurią Šalis panaudos gavėja perėmė valdyti ir naudotis, prarandama ar sugadinama, Šalies panaudos davėjos nuožiūra Šalis panaudos gavėja įrangą sutaiso arba atlygina Šaliai panaudos davėjai prarastos ar sugadintos įrangos vertę (kurią pagal A dalį yra nustačiusi Šalis panaudos davėja).

J.	Įranga, kuria keičiamasi pagal šį memorandumą, naudojama tik mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir patvirtinimo tikslais ir jokiu būdu negali būti naudojama aktyviai civilinės aviacijos veiklai vykdyti arba kitais su veikla susijusiais tikslais.

K.	Technologijos, įranga ar kiti elementai pagal šį memorandumą perduodami laikantis taikytinų Šalių teisės aktų ir politikos.

VI straipsnis

Finansavimas

A. Jei šio memorandumo priede, priedėlyje arba papildomame priedėlyje nenurodyta kitaip, kiekviena Šalis padengia pagal šį memorandumą savo vykdomos veiklos išlaidas.

B. Kad šią bendradarbiavimo programą būtų galima identifikuoti, Jungtinės Amerikos Valstijos memorandumui priskyrė numerį NAT-I-9406A; šis numeris nurodomas visoje su šiuo memorandumu susijusioje korespondencijoje.

VII straipsnis

Informacijos atskleidimas

A. Išskyrus atvejus, kai to reikalaujama pagal taikytiną teisę arba išankstinį rašytinį Šalių susitarimą, nė viena Šalis jokios informacijos ar medžiagos, susijusios su užduotimis arba programomis, dėl kurių susitarta pagal šį memorandumą ir jo priedus, priedėlius arba papildomus priedėlius, neatskleidžia trečiosioms šalims, išskyrus i) tokias užduotis atliekančius arba tokiose programose dalyvaujančius rangovus ar subrangovus, jei tokios informacijos ar medžiagos reikia toms užduotims atlikti ir toms programoms įgyvendinti, arba ii) kitas Šalių vyriausybės institucijas.

B. Jei viena iš Šalių sužino, kad pagal jos įstatymus ar kitus teisės aktus ji turės (arba gali pagrįstai numatyti, kad turės) atskleisti informaciją, kuriai taikoma šio straipsnio A dalis, ji kuo greičiau dar iki informacijos atskleidimo apie tai praneša kitai Šaliai. Tuomet Šalys konsultuojasi, kad nustatytų tinkamą veiksmų planą.

VIII straipsnis

Intelektinės nuosavybės teisės

A. Šalis, kuri kitai Šaliai šio memorandumo priede, priedėlyje arba papildomame priedėlyje nustatytomis sąlygomis perduoda intelektinės nuosavybės teisių objektą (šiame memorandume tai yra tyrimai, ataskaitos, duomenų bazės, programinė įranga, praktinė patirtis, techninė ir neskelbtina komercinė informacija, duomenys ir įrašai, taip pat susiję dokumentai ir medžiaga, neatsižvelgiant į tai, kokia forma ar kokioje laikmenoje jie užfiksuoti), išsaugo tokias nuosavybės teises į intelektinės nuosavybės teisių objektą, kokias turėjo mainų momentu. Dokumentą arba kitą intelektinės nuosavybės teisių objektą pagal šio memorandumo priedą, priedėlį arba papildomą priedėlį perduodanti Šalis aiškiai pažymi, kad tas dokumentas arba intelektinės nuosavybės teisių objektas sudaro atitinkamai konfidencialią verslo, nuosavybės teisių saugomą arba komercinę paslaptį.

B. Jei šio memorandumo priede, priedėlyje arba papildomame priedėlyje nenurodyta kitaip, Šalis, kuri iš kitos Šalies pagal šį memorandumą gauna intelektinės nuosavybės teisių objektą:

1.	dėl intelektinės nuosavybės teisių objekto gavimo iš kitos Šalies į jį neįgyja jokių nuosavybės teisių;

iš anksto negavusi rašytinio kitos Šalies sutikimo, neatskleidžia su intelektine nuosavybe susijusios informacijos trečiajai šaliai, išskyrus su šio memorandumo priedu, priedėliu arba papildomu priedėliu susijusioje programoje dalyvaujančius rangovus ar subrangovus. Jeigu informacija atskleidžiama programoje dalyvaujančiam rangovui ar subrangovui, ją atskleidžianti Šalis:

a)	užtikrina, kad rangovas ar subrangovas intelektinės nuosavybės teisių objektu naudotųsi tik taikytiname priede, priedėlyje arba papildomame priedėlyje nustatytais tikslais;

b)	uždraudžia rangovui ar subrangovui atskleisti su intelektine nuosavybe susijusią informaciją kitoms trečiosioms šalims, nebent kita Šalis yra iš anksto raštu sutikusi, kad informacija būtų atskleidžiama ir kitiems.

C. Jei šio memorandumo priede, priedėlyje arba papildomame priedėlyje nenurodyta kitaip, nuosavybės teisė į bet kurį pagal šį memorandumą ir jo priedus, priedėlius arba papildomus priedėlius Šalių kartu sukurtą intelektinės nuosavybės teisių objektą Šalims priklauso bendrai.

Kiekviena Šalis turi neišimtinę neatšaukiamą teisę visose šalyse atgaminti tokį intelektinės nuosavybės teisių objektą, parengti išvestinius kūrinius, objektą viešai platinti ir versti, jeigu toks atgaminimas, rengimas, platinimas ir vertimas neturi įtakos kitos Šalies intelektinės nuosavybės teisių apsaugai. Kiekviena Šalis turi teisę peržiūrėti tokio intelektinės nuosavybės teisių objekto vertimą iki jį pradedant viešai platinti.

Visuose bendradarbiaujant pagal šį memorandumą ir jo priedus, priedėlius arba papildomus priedėlius tiesiogiai parengtuose ir viešai platinamuose mokslo ir technikos periodinių leidinių straipsniuose, taip pat nuosavybės teisių nesaugomose mokslinėse ataskaitose ir knygose nurodomi kūrinio autorių vardai, nebent autorius aiškiai atsisako būti įvardytas.

D. Jeigu viena iš Šalių nesutinka, kad pagal šio memorandumo priedą, priedėlį arba papildomą priedėlį kitos Šalies perduodamas dokumentas ar kitas intelektinės nuosavybės teisių objektas būtų laikomas sudarančiu konfidencialią verslo, nuosavybės teisių saugomą ar komercinę paslaptį, šiam klausimui aptarti ji paprašo surengti konsultacijas su kita Šalimi. Konsultacijos gali būti rengiamos kartu su Šalių atstovų, atitinkamo vykdomojo komiteto arba bet kurio kito pagal šio memorandumo priedą, priedėlį arba papildomą priedėlį įsteigto komiteto posėdžiu.

IX straipsnis

Imunitetas ir atsakomybė

A. Su veikla, vykdoma pagal šį memorandumą, susijusius imuniteto ir atsakomybės klausimus Šalys prireikus reglamentuoja atitinkamame priede, priedėlyje arba papildomame priedėlyje.

B. Šalys susitaria, kad bet kokia veikla, kurios imtasi pagal šį memorandumą ir jo priedus, priedėlius arba papildomus priedėlius, turi būti vykdoma laikantis deramo profesinio atidumo principo ir kad reikia dėti visas reikiamas pastangas siekiant kuo labiau sumažinti trečiosioms šalims galintį kilti pavojų ir laikytis visų saugos ir priežiūros reikalavimų.

X straipsnis

Pakeitimai

A. Šalys gali iš dalies pakeisti šį memorandumą, jo priedus, priedėlius ir papildomus priedėlius abiejų Šalių pasirašytu rašytiniu susitarimu. Priedai, priedėliai ir papildomi priedėliai taip pat gali būti iš dalies keičiami III straipsnyje nustatyta tvarka.

B. Šio memorandumo arba jo priedų, priedėlių ar papildomų priedėlių pakeitimai įsigalioja juose nustatytomis sąlygomis.

XI straipsnis

Ginčų sprendimas

Visus ginčus dėl šio memorandumo arba jo priedų, priedėlių ar papildomų priedėlių aiškinimo arba taikymo Šalys sprendžia konsultuodamosi tarpusavyje. Šalys neperduoda tokių ginčų spręsti tarptautiniam teismui ar trečiajai šaliai.

XII straipsnis

Priedų, priedėlių ir papildomų priedėlių įsigaliojimas ir galiojimo nutraukimas

A. Įsigaliojus šiam memorandumui pagal III straipsnį priimtas bet kuris atskiras priedas, priedėlis arba papildomas priedėlis įsigalioja jame nustatytomis sąlygomis.

B. Bet kuri Šalis gali bet kuriuo metu nutraukti priedo, priedėlio arba papildomo priedėlio galiojimą, apie tai raštu įspėjusi kitą Šalį prieš šešiasdešimt (60) dienų. Nutraukus priedo, priedėlio arba papildomo priedėlio galiojimą, kiekviena Šalis savo veiklą užbaigia per šimtą dvidešimt (120) dienų.

C. Šio memorandumo galiojimo nutraukimas nedaro poveikio Šalių teisėms ir pareigoms pagal V, VII, VIII ir IX straipsnius. Nutraukus šio memorandumo galiojimą, kiekviena Šalis savo veiklą užbaigia per šimtą dvidešimt (120) dienų.

1 PRIEDAS

JUNGTINIŲ AMERIKOS VALSTIJŲ IR EUROPOS SĄJUNGOS BENDRADARBIAVIMO MEMORANDUMO NAT-I-9406A 1 PRIEDAS

ORO EISMO VALDYMO MODERNIZAVIMAS IR VISUOTINĖ SĄVEIKA

I straipsnis

Tikslas

Šiuo priedu siekiama įgyvendinti Jungtinių Amerikos Valstijų ir Europos Sąjungos bendradarbiavimo memorandumą NAT-I-9406A (toliau – memorandumas) nustatant sąlygas, kurių laikydamosi Šalys užmezga bendradarbiavimą, susijusį su atitinkama jų oro eismo valdymo modernizavimo veikla, programa NextGen ir Bendru Europos dangumi, kad būtų užtikrinta visuotinė jų oro eismo valdymo sistemų sąveika, atsižvelgiant į civilių ir karinių oro erdvės naudotojų interesus.

II straipsnis

Principai

Vykdydamos oro eismo valdymo modernizavimo veiklą ir laikydamosi memorandumo I straipsnio C dalyje nustatytų principų, Šalys:

A.	prireikus suteikia galimybę viena kitos valdžios ir sektoriaus subjektams dalyvauti jų atitinkamų konsultacinių įstaigų veikloje ir sektoriaus iniciatyvų įgyvendinimo veikloje, laikantis taikytinų įstatymų ir kitų teisės aktų, taip pat tokių įstaigų ir iniciatyvų valdymo taisyklių;

B.	siekia suteikti galimybę viena kitos atitinkamo sektoriaus suinteresuotiesiems subjektams prisidėti prie darbo programų ir gauti informacijos apie lygiavertę oro eismo valdymo modernizavimo veiklą ir tos veiklos rezultatus;

C.	per Vykdomąjį komitetą, įsteigtą pagal šio priedo IV straipsnį, priedėliuose arba papildomuose priedėliuose bendrai nustato sritis, kuriose esama konkrečių galimybių dalyvauti kiekvienos iš Šalių konsultacinių įstaigų veikloje ir įgyvendinant iniciatyvas, programas bei projektus;

D.	per Vykdomąjį komitetą stebi, kaip įgyvendinamas šis priedas, ir prireikus pagal memorandumo III straipsnio B dalį priima naujų priedėlių ir papildomų priedėlių arba galiojančių priedėlių ir papildomų priedėlių pakeitimų.

III straipsnis

Veiklos mastas

Šalys veiklą vykdo tokiu mastu, kad prisidėtų prie viena kitos pastangų modernizuoti oro eismo valdymą, ir ta veikla siekia užtikrinti visuotinę sąveiką bendradarbiaudamos viena su kita, be kita ko, šiose srityse:

—	aukšto lygio sistemų apibrėžtis, veiklos koncepcijos, architektūros apibrėžtis ir techninis pagrindas,

—	veiksmų plano sudarymas ir standartizacijos veikla,

—	moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra, susijusi su programų SESAR ir NextGen oro eismo valdymo iniciatyvomis,

—	trajektorija grindžiami skrydžiai,

—	visuotinė sąveika ir derinimas, įskaitant paramą Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) iniciatyvoms,

—	informacijos valdymas,

—	ryšių, navigacijos ir stebėjimo iniciatyvos,

—	oro eismo valdymo sistemų diegimas ir pajėgumų panaudojimas,

—	standartų įgyvendinimo derinimas,

—	su oro eismo valdymo sistemomis ir modernizavimo iniciatyvomis susiję veiksmingumo rodikliai,

—	aviacijos veiklos veiksmingumo rodikliai,

—	ekonominis modeliavimas ir tyrimai,

—	transporto srauto informacija,

—	oro eismo valdymo saugos iniciatyvos,

—	naujų rūšių orlaivių, įskaitant bepiločių orlaivių sistemas, integravimas į oro eismo valdymą,

—	su oro eismo valdymo sritimi susijęs kibernetinis saugumas,

—	paskatų mechanizmai,

—	žmogiškieji veiksniai,

—	oro uostų gerinimo veikla.

Prireikus Šalys, laikydamosi abipusiškumo principo, atskirai arba kartu rengia tarpusavyje keistis skirtas ataskaitas, kuriose aprašomos naudojimo koncepcijos, modeliai, prototipai, vertinimai, patvirtinimo veikla ir lyginamieji tyrimai, susiję su oro eismo valdymo techniniais ir funkciniais aspektais. Atliekant vertinimą ir patvirtinimą galima taikyti įvairius metodus, pavyzdžiui, modeliavimą, praktinį bandymą arba demonstravimą.

IV straipsnis

Valdymas

Remdamosi memorandumo III straipsnio B punktu, Šalys įsteigia Vykdomąjį komitetą:

A.	Jam bendrai pirmininkauja Federalinės aviacijos administracijos (FAA) vyriausiasis programos NextGen pareigūnas arba jo paskirtas asmuo ir Europos Komisijos Mobilumo ir transporto generalinio direktorato Bendro Europos dangaus skyriaus vadovas arba jo paskirtas asmuo.

B.	Jį sudaro kiti komiteto nariai, Šalių paskirti atsižvelgiant į jų atsakomybės sritis, susijusias su oro eismo valdymu.

Jo posėdžiai šaukiami bent vieną kartą per metus, siekiant:

1.	stebėti ir įvertinti priedėliuose ir papildomuose priedėliuose nurodytų vykdomų bendrų projektų ir veiklos pažangą;

2.	įvertinti pasiektus rezultatus;

3.	stebėti, kaip įgyvendinamas šis priedas, ir užtikrinti, kad jis būtų įgyvendinamas veiksmingai, taip pat prireikus teikti konsultacijas dėl sektoriaus atstovų dalyvavimo mechanizmų arba perduoti klausimus svarstyti memorandumo III straipsnio A dalyje nurodytiems Šalių atstovams.

Jis svarsto bet kokį klausimą, susijusį su šio priedo ir susijusių priedėlių ir papildomų priedėlių veikimu. Visų pirma, remiantis memorandumo III straipsnio B dalimi, Vykdomasis komitetas atsako už:

1.	bendradarbiavimo šiame priede ir susijusiuose priedėliuose ir papildomuose priedėliuose reglamentuojamais klausimais priežiūrą ir atitinkamų rekomendacijų teikimą pagal juos dirbantiems darbuotojams;

tai, kad, atsižvelgiant į šio priedo ir susijusių priedėlių ir papildomų priedėlių taikymo sritį, būtų sudarytos sąlygos aptarti klausimus, susijusius su:

—	problemomis, kurių gali kilti, ir pokyčiais, kurie gali turėti įtakos šio priedo ir jo priedėlių ir papildomų priedėlių įgyvendinimui,

—	bendru požiūriu į naujų technologijų ir procedūrų diegimą bei perėjimą prie jų, įskaitant mokslinius tyrimus, vertinimą ir diegimo veiklą, taip pat į kitas abipusio intereso sritis,

—	bet kurios Šalies įstatymų ir kitų teisės aktų projektais, galinčiais turėti įtakos kitos Šalies interesams, atsižvelgiant į šio priedo taikymo sritį;

3.	pasiūlymų iš dalies pakeisti šį priedą tvirtinimą ir perdavimą Šalių atstovams;

4.	šio priedo priedėlių ir jų pakeitimų tvirtinimą pasikonsultavus su Šalių atstovais;

5.	šio priedo priedėlių papildomų priedėlių ir jų pakeitimų tvirtinimą.

E.	Jis nustato savo darbo procedūras. Visi sprendimai priimami bendru jo abiejų pirmininkų sutarimu. Šie sprendimai įforminami raštu ir juos pasirašo abu pirmininkai.

F.	Jis skatina užtikrinti pagal šio priedo priedėlius arba papildomus priedėlius vykdomos veiklos sinergiją bei nuoseklumą ir vengia jos dubliavimo.

G.	Siekdamas skatinti užtikrinti sinergiją bei nuoseklumą ir vengti pagal kitus memorandumo priedus vykdomos veiklos dubliavimo, prireikus jis koordinuoja veiklą su kitais pagal memorandumą įsteigtais vykdomaisiais komitetais.

H.	Prireikus jis atsiskaito Šalių atstovams.

V straipsnis

Imunitetas ir atsakomybė

Su veikla, vykdoma pagal šį priedą, susijusius imuniteto ir atsakomybės klausimus Šalys prireikus reglamentuoja atitinkamuose priedėliuose arba papildomuose priedėliuose.

VI straipsnis

Įgyvendinimas

Visa šiame priede nurodyta veikla apibūdinama priedėliuose arba papildomuose priedėliuose; įsigalioję jie tampa šio priedo dalimi.

Visi priedėliai ir papildomi priedėliai numeruojami iš eilės; juose aprašoma Šalių arba jų paskirtų subjektų vykdytina veikla, įskaitant: veiklos vykdymo vietą ir planuojamą trukmę; veiklai vykdyti reikalingus darbuotojus ir kitus išteklius; numatomas sąnaudas; kitą su veikla susijusią informaciją.

VII straipsnis

Finansinės nuostatos

Jei priedėlyje arba papildomame priedėlyje nenurodyta kitaip, kiekviena Šalis padengia savo vykdomos veiklos išlaidas.

VIII straipsnis

Kontaktiniai punktai

Pagal šį priedą vykdomai veiklai koordinuoti ir valdyti paskiriamos šios tarnybos:

Jungtinių Amerikos Valstijų:

Federal Aviation Administration

Office of International Affairs

Africa, Europe & Middle East Office, AEU

Wilbur Wright Bldg., 6th Floor, East

600 Independence Avenue, S.W.

Washington, D.C. 20591 - USA

Telefonas + 1 202 267 1000

Faksas + 1 202 267 7198

Europos Sąjungos:

Single European Sky Unit

Directorate-General for Mobility and Transport

Directorate for Air Transport

European Commission

Rue de Mot 24

1040 Brussels - Belgium

Telefonas + 32 2 299 19 15

IX straipsnis

Galiojimo nutraukimas

Nutraukus šio priedo galiojimą, nutrūksta ir visų pagal šį priedą priimtų priedėlių ir papildomų priedėlių galiojimas.

1 priedo 1 priedėlis

Jungtinių Amerikos Valstijų ir Europos Sąjungos bendradarbiavimo memorandumo NAT-I-9406A 1 priedo 1 priedėlis

Bendradarbiavimas vykdant programas SESAR ir NextGen mokslinių tyrimų, technologinės plėtros, patvirtinimo ir visuotinės sąveikos srityse

I straipsnis

Tikslas

Šiuo priedėliu siekiama įgyvendinti Jungtinių Amerikos Valstijų ir Europos Sąjungos bendradarbiavimo memorandumo NAT-I-9406A (toliau – memorandumas) 1 priedą nustatant sąlygas, kurių laikydamosi Šalys užmezga bendradarbiavimą mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros ir patvirtinimo srityse, kad būtų užtikrinta atitinkamų jų oro eismo valdymo modernizavimo programų NextGen ir SESAR visuotinė sąveika, atsižvelgiant į civilių ir karinių oro erdvės naudotojų interesus.

II straipsnis

Apibrėžtys

Šiame priedėlyje terminas „patvirtinimas“ reiškia visą rengimo ciklą galiojantį pripažinimą, kad siūlomas sprendimas, įskaitant koncepciją, sistemą ir procedūras, atitinka suinteresuotųjų subjektų poreikius.

III straipsnis

Principai

Bendradarbiavimo veikla pagal šį priedėlį vykdoma laikantis abipusiškumo principo ir memorandumo I straipsnio C dalyje išdėstytų principų.

Pagal šio priedėlio V straipsnį įsteigtas Koordinavimo komitetas stebi, kaip įgyvendinamas šis priedėlis, ir nustato sritis, kuriose esama konkrečių galimybių dalyvauti kiekvienos iš Šalių konsultacinių įstaigų veikloje, taip pat įgyvendinant iniciatyvas ir atliekant mokslinius tyrimus, vykdant technologinę plėtrą ir patvirtinimo veiklą, visų pirma tose srityse, kuriose galima prisidėti prie aukšto lygio sistemų apibrėžties kūrimo, pavyzdžiui, sąveikos, architektūros apibrėžties ir techninio pagrindo. Remdamasis šio priedėlio V straipsniu, Koordinavimo komitetas gali pasiūlyti priimti papildomų priedėlių, susijusių su nurodytomis sritimis.

IV straipsnis

Veiklos mastas

Veikla vykdoma tokiu mastu, kad būtų prisidedama prie oro eismo valdymo mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir patvirtinimo siekiant užtikrinti visuotinę sąveiką. Be kita ko, gali būti vykdoma šio straipsnio 1–5 dalyse nurodyta veikla.

1. Horizontaliojo lygmens veikla

Horizontaliojo lygmens veikla – užduotys, kurios nėra būdingos kuriam nors vienam veiklos ar techninės plėtros aspektui, bet yra tarpusavyje susijusios su įvairiais programų SESAR ir NextGen elementais. Ši veikla bendradarbiavimui itin svarbi, nes derinimui ir sąveikai bet koks požiūrių skirtumas gali daryti plataus masto esminį poveikį. Šioje srityje Šalys ketina spręsti klausimus, susijusius su:

a)	veiklos koncepcija ir veiksmų planu;

b)	nuostata dėl skirstymo ore;

c)	veiksmų planų sudarymu, įskaitant standartizavimą ir reguliavimą, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas sinchronizuoti įgyvendinimą;

d)	verslo scenarijų ir investicijų planavimu;

aplinka;

f)	techninio pobūdžio veiksmų, skirtų oro eismo valdymo modernizavimo srityje vykdomai pasaulinio masto ir ICAO lygmens standartizavimo veiklai remti, koordinavimu;

g)	avionikos veiksmų planų sinchronizavimu ir derinimu siekiant oro erdvės naudotojams užtikrinti didžiausią ekonominį efektyvumą;

h)	koordinuotu techninių ir veiklos pokyčių, kuriais pasiekiama ir (arba) toliau užtikrinama, kad oro erdvės naudotojų požiūriu veikla būtų vykdoma sklandžiai, įgyvendinimu.

2. Informacijos valdymas

Pagrindinis informacijos valdymo tikslas – užtikrinti, kad suinteresuotųjų subjektų bendruomenei su oro eismo valdymu susijusi tiksli ir aktuali informacija būtų teikiama laiku, sklandžiai (sąveikiai) ir saugiai, taip pat kad būtų sudaromos palankios sąlygos sprendimus priimti bendradarbiaujant. Šioje srityje Šalys ketina spręsti klausimus, susijusius su:

a)	visos sistemos informacijos valdymo (angl. System Wide Information Management, SWIM) sąveika;

b)	oro navigacijos informacijos valdymo (angl. Aeronautical Information Management, AIM) sąveika;

c)	keitimusi meteorologine informacija.

3. Trajektorijų valdymas

Trajektorijų valdymas apima ryšiu „oras–oras“ ir „oras–žemė“ vykdomą keitimąsi keturmačių (4D) trajektorijų informacija, kuriam užtikrinti būtina nuosekli terminija, apibrėžtis ir keitimasis skrydžio informacija bet kuriuo metu ir visais skrydžio etapais. Šioje srityje Šalys ketina spręsti klausimus, susijusius su:

a)	bendra trajektorijų apibrėžtimi ir keitimusi jų informacija;

b)	skrydžių planavimu ir dinaminiu skrydžių planų atnaujinimu;

c)	eismo valdymu (įskaitant trajektorijų integravimą ir numatymą);

d)	bepiločių orlaivių sistemų integravimu į oro eismo valdymą;

e)	programų SESAR ir NextGen veiklos koncepcijų, paslaugų apibrėžčių ir jų prietaikų, įskaitant 4D trajektorijų apibrėžtį ir keitimosi formatą, suvienodinimu.

4. Ryšiai, navigacija, stebėjimas ir sąveika ore

Ryšiai, navigacija, stebėjimas ir sąveika ore apima orlaivių įrengimo planavimą ir tarpusavyje sąveikių ryšio „oras–oras“ ir „oras–žemė“ prietaikų ir sistemų kūrimą. Šioje srityje Šalys ketina spręsti klausimus, susijusius su:

sąveika ore, įskaitant:

i)	susidūrimo ore vengimo sistemą (angl. Airborne Collision Avoidance System, ACAS);

ii)	avionikos veiksmų planą;

iii)	ryšio „oras–oras“ ir „oras–žemė“ pagalbines skirstymo ore sistemas (angl. Airborne Separation Assistance Systems, ASAS);

ryšiais, įskaitant:

i)	duomenų ryšio paslaugas ir technologijas;

ii)	lanksčią ryšių architektūrą;

navigacija, įskaitant:

i)	veiksmingumo reikalavimais grindžiamą navigaciją (angl. Performance Based Navigation);

ii)	pasaulinės palydovinės navigacijos sistemos (angl. Global Navigation Satellite System, GNSS) prietaikas, skirtas skrydžiui ir artėjimui tūpti, įskaitant artėjimą tūpti pagal vertikaliuosius orientyrus;

stebėjimu, įskaitant:

i)	automatinės priklausomosios apžvalgos (angl. Automatic Dependent Surveillance, ADS) paslaugas ir technologijas;

ii)	antžeminį stebėjimą.

5. Bendrai vykdomi projektai

Bendrai vykdomi projektai – ad hoc projektai, kuriems vykdyti Šalių sutarimu būtinas tikslinis koordinavimas ir bendradarbiavimas.

V straipsnis

Valdymas

Atsižvelgdamos į turimas lėšas, Šalys parengia ir valdo projektus ir veiklą, taip pat užtikrina, kad pradėta veikla būtų siekiama tolesnių rezultatų, ji išliktų naudinga, būtų vykdoma laiku ir kad ją vykdant būtų kuriama sinergija, kartu vengiant veiklos dubliavimo. Šiuo tikslu įsteigiamas Koordinavimo komitetas.

A.	Jam bendrai pirmininkauja po vieną Federalinės aviacijos administracijos (FAA) ir Europos Komisijos atstovą arba atitinkamą jų paskirtą asmenį.

B.	Jį sudaro po tiek pat FAA ir Europos Komisijos paskirtų narių.

Jo posėdžiai šaukiami bent du kartus per metus, siekiant:

1.	stebėti ir įvertinti papildomuose priedėliuose nurodytų bendrų projektų ir veiklos, kuriuos vykdo pagal šio straipsnio F punktą sudarytos darbo grupės, pažangą;

2.	įvertinti pasiektus rezultatus;

3.	prireikus siūlyti pradėti naujus projektus ir veiklą;

4.	parengti pasiūlymus dėl šio priedėlio papildomų priedėlių arba jų pakeitimų ir juos pateikti Vykdomajam komitetui priimti;

5.	stebėti, kaip įgyvendinamas šis priedėlis, ir užtikrinti, kad jis būtų įgyvendinamas veiksmingai, taip pat prireikus teikti konsultacijas dėl sektoriaus atstovų dalyvavimo mechanizmų arba perduoti klausimus svarstyti Vykdomajam komitetui.

D.	Jis nustato savo darbo procedūras. Visi sprendimai priimami bendru jo abiejų pirmininkų sutarimu. Šie sprendimai įforminami raštu ir juos pasirašo abu pirmininkai arba jų paskirti asmenys.

E.	Jis atsiskaito pagal memorandumo 1 priedo IV straipsnį įsteigtam Vykdomajam komitetui.

Prireikus jis sudaro darbo grupes konkretiems projektams ar veiklai pagal šį priedėlį vykdyti. Kiekviena darbo grupė sudaroma iš atitinkamo riboto skaičiaus narių, atstovaujančių kiekvienai iš Šalių. Darbo grupių posėdžiai rengiami prireikus; darbo grupės vykdo Koordinavimo komiteto nurodymus ir reguliariai jam atsiskaito.

VI straipsnis

Imunitetas ir atsakomybė

Su veikla, vykdoma pagal šį priedėlį, susijusius imuniteto ir atsakomybės klausimus Šalys prireikus gali reglamentuoti atitinkamame papildomame priedėlyje.

VII straipsnis

Įgyvendinimas

Visa šiame priedėlyje nurodyta veikla apibūdinama papildomuose priedėliuose; įsigalioję jie tampa šio priedėlio dalimi.

Kiekviename papildomame priedėlyje aprašoma Šalių arba jų paskirtų darbo grupių vykdytina veikla, įskaitant veiklos vykdymo vietą ir planuojamą trukmę, veiklai vykdyti reikalingus darbuotojus ir kitus išteklius, numatomas sąnaudas; kitą su veikla susijusią informaciją.

VIII straipsnis

Finansinės nuostatos

Jei šio priedėlio papildomame priedėlyje nenurodyta kitaip, kiekviena Šalis padengia savo vykdomos veiklos išlaidas.

IX straipsnis

Kontaktiniai punktai

Pagal šį priedėlį vykdomai veiklai koordinuoti ir valdyti paskiriamos šios tarnybos:

Jungtinių Amerikos Valstijų:

Federal Aviation Administration

Office of International Affairs

Africa, Europe & Middle East Office, AEU

Wilbur Wright Bldg., 6th Floor, East

600 Independence Avenue, S.W.

Washington, D.C. 20591 - USA

Telefonas + 1 202 267 1000

Faksas + 1 202 267 7198

Europos Sąjungos:

Single European Sky Unit

Directorate-General for Mobility and Transport

Directorate for Air Transport

European Commission

Rue de Mot 24

1040 Brussels - Belgium

Telefonas + 32 2 296 84 30

Konkrečiai veiklai skirtų techninių programų kontaktiniai punktai nustatomi šio priedėlio papildomuose priedėliuose nustatyta tvarka.

X straipsnis

Galiojimo nutraukimas

Nutraukus šio priedėlio galiojimą, nutrūksta ir visų pagal šį priedėlį Šalių priimtų papildomų priedėlių galiojimas.

1 priedo 1 priedėlio 1 papildomas priedėlis

Jungtinių Amerikos Valstijų ir Europos Sąjungos bendradarbiavimo memorandumo NAT-I-9406A 1 priedo 1 priedėlio 1 papildomas priedėlis

Bendradarbiavimas vykdant programas SESAR ir NextGen horizontaliojo lygmens veiklos srityje, kuriuo siekiama visuotinės sąveikos

I straipsnis

Tikslas

Šiame Jungtinių Amerikos Valstijų (toliau – JAV) ir Europos Sąjungos (toliau – ES) bendradarbiavimo memorandumo NAT-I-9406A (toliau – memorandumas) 1 priedo 1 priedėlio (toliau – 1 priedėlis) nustatomos bendradarbiavimo vykdant horizontaliojo lygmens veiklą (toliau – horizontaliojo lygmens veikla), kuria siekiama visuotinės programų NextGen ir SESAR sąveikos, sąlygos.

Šiame papildomame priedėlyje:

1.	apibūdinama vykdytina veikla;

2.	nustatomos memorandumo VIII straipsnyje nurodytų nuostatų dėl intelektinės nuosavybės teisių išimtys.

II straipsnis

Veiklos mastas

JAV ir ES (toliau – Šalys) susitaria prireikus koordinuoti tam tikrą horizontaliojo lygmens veiklą, visų pirma toliau apibūdintą veiklą. JAV vardu šį papildomą priedėlį įgyvendina Federalinė aviacijos administracija (toliau – FAA). ES vardu šį papildomą priedėlį įgyvendina Europos Komisija; tuo tikslu bendradarbiavimo veiklai pagal šį papildomą priedėlį vykdyti ji gali paskirti bendrą įmonę SESAR.

Šalys vykdo veiklą siekdamos parengti bendrą veiklos koncepcijos apibrėžtį tose srityse, kur tai reikalinga siekiant užtikrinti oro erdvės naudotojams optimalų veiksmingumą ir sąveiką, taip pat susitarti dėl bendro įgyvendinimo tvarkaraščio. Ši veikla apima konkrečią koordinavimo veiklą, apimančią skirstymo ore metodus ir susijusių oro eismo valdymo paslaugų apibrėžtį. Vykdydamos šią koordinavimo veiklą, Šalys atsižvelgia į:

1.	tai, kad ši veikla bus svarbi remiant kitus koordinavimo veiksmus, kuriems taikomas šis papildomas priedėlis ir kiti 1 priedėlio papildomi priedėliai;

poreikį: i) nustatyti suderintą požiūrį ir pasiekti bendrą sutarimą dėl esminių programų SESAR ir NextGen elementų, pirmiausia dėl tinkamų veiklos, aplinkos, saugos ir saugumo tikslinių rodiklių pasiekimo; ii) parengti papildomus norminius aktus; iii) nustatyti, kokiomis priemonėmis galima pasiekti ir išlaikyti sąveiką planuojamo diegimo atvejais.

Šalys koordinuoja atitinkamo standartizavimo ir reglamentavimo veiksmų plano pokyčius, susijusius su 1 priedėlyje nurodyta horizontaliojo lygmens veikla, siekdamos išvengti bet kokių didelių sąveikos problemų, galinčių atsirasti dėl to, kad pasaulio mastu nauji standartai ir norminiai aktai priimami nepakankamai sinchronizuotai. Dėl tos pačios priežasties Šalys stengiasi nustatyti suderintą požiūrį į tarptautinio masto norminius aktus bei standartus, susijusius su būsimais Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos veiklos ir techniniais pajėgumais, ir skatinti tokio požiūrio laikytis.

Šalys koordinuoja savo požiūrį į diegimo veiksmus, priemones ir planavimą, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos, atlikus techninių ir veiklos pokyčių, JAV ir ES oro eismo valdymo sistemoms sklandžiai pereiti į kitą etapą, ir kad būtų suderinti diegimo tvarkaraščiai ir terminai tais atvejais, kai sąveikos poreikis yra ypač svarbus.

Šalys koordinuoja savo požiūrį į veiklos pokyčius, kad saugos, saugumo, aplinkos, žmogiškųjų veiksnių ir verslo scenarijų srityse būtų pasiektas didžiausias veiksmingumas. Šioje srityje turi būti nustatoma ir koordinuojama geriausia modeliavimo praktika ir tobulinimo metodai, visų pirma susiję su papildomų tikslinių rodiklių nustatymu ir pagrindinių motyvų supratimu, siekiant atlikti tinkamą programų SESAR ir NextGen veiksmingumo elementų ir tų programų poveikio palyginimą.

III straipsnis

Valdymas ir įgyvendinimas

Pagal šį papildomą priedėlį vykdoma veikla valdoma laikantis 1 priedėlio V straipsnio sąlygų. Išsamesnes horizontaliojo lygmens veiklos administravimo taisykles nustato Šalys pagal 1 priedėlį įsteigto Koordinavimo komiteto patvirtintame bendrame administravimo dokumente. Šiame dokumente apibūdinama kiekvienam konkrečiam veiksmui reikalingos priemonės, vaidmuo, atsakomybė ir dalyviai, taip pat horizontaliojo lygmens veiksmų darbo procedūros.

Pagal šį papildomą priedėlį vykdytina veikla smulkiau skaidoma į atskiras horizontaliojo lygmens veiklos rūšis arba jų grupes. Pagal 1 priedą įsteigto Koordinavimo komiteto patvirtintame darbiniame dokumente: išsamiai aprašomas kiekvienos horizontaliojo lygmens veiklos rūšies arba jų grupės veiklos mastas; nustatomi abiejų Šalių techninių programų kontaktiniai punktai; apibūdinamas kiekvienos veiklos rūšies santykis su kitų rūšių veikla.

IV straipsnis

Finansavimas

Kiekviena Šalis padengia savo pagal šį papildomą priedėlį vykdomos veiklos išlaidas.

V straipsnis

Intelektinės nuosavybės teisės

Taikomos memorandumo VIII straipsnyje („Intelektinės nuosavybės teisės“) nustatytos sąlygos. Tačiau jei tam, kad kuri nors Šalis galėtų naudotis pagal šį papildomą priedėlį Šalių kartu sukurtu intelektinės nuosavybės teisių objektu, jai reikalinga prieiga prie intelektinės nuosavybės teisių objekto, į kurį nuosavybės teisę turi kita Šalis, jo savininkė tokią prieigą suteikia memorandumo VIII straipsnio B dalyje nustatytomis sąlygomis, jei Šalys išimties tvarka nesusitarė dėl griežtesnių tokios prieigos sąlygų.

VI straipsnis

Kontaktiniai punktai

Šalys informuoja viena kitą apie atitinkamus savo kontaktinius punktus, atsakingus už horizontaliojo lygmens veiksmų, vykdytinų pagal šį papildomą priedėlį, techninį koordinavimą ir valdymą.

1 priedo 1 priedėlio 2 papildomas priedėlis

Jungtinių Amerikos Valstijų ir Europos Sąjungos bendradarbiavimo memorandumo NAT-I-9406A 1 priedo 1 priedėlio 2 papildomas priedėlis

Bendradarbiavimas vykdant programas SESAR ir NextGen informacijos valdymo srityje, kuriuo siekiama visuotinės sąveikos

I straipsnis

Tikslas

Šiame Jungtinių Amerikos Valstijų (toliau – JAV) ir Europos Sąjungos (toliau – ES) bendradarbiavimo memorandumo NAT-I-9406A (toliau – memorandumas) 1 priedo 1 priedėlio (toliau – 1 priedėlis) 2 papildomame priedėlyje nustatomos bendradarbiavimo vykdant programas NextGen ir SESAR informacijos valdymo srityje, kuriuo siekiama visuotinės sąveikos, sąlygos.

Šiame papildomame priedėlyje:

1.	apibūdinama vykdytina veikla;

2.	nustatomos memorandumo VIII straipsnyje nurodytų nuostatų dėl intelektinės nuosavybės teisių išimtys.

II straipsnis

Veiklos mastas

JAV ir ES (toliau – Šalys) susitaria prireikus koordinuoti tam tikrą informacijos valdymo srities veiklą, visų pirma susijusią su keitimusi informacija, kuria grindžiami tinklinio sąveikiojo oro eismo valdymo (angl. Net-Centric interoperable Air Traffic Management) pajėgumai, naudojantys visos sistemos informacijos valdymo (toliau –SWIM) koncepciją (toliau kartu – informacijos valdymo veikla), kaip apibūdinta tolesnėse dalyse. JAV vardu šį papildomą priedėlį įgyvendina Federalinė aviacijos administracija (toliau – FAA). ES vardu šį papildomą priedėlį įgyvendina Europos Komisija; tuo tikslu bendradarbiavimo veiklai pagal šį papildomą priedėlį vykdyti ji gali paskirti bendrą įmonę SESAR.

Šalys bendradarbiauja apibrėždamos ir diegdamos sąveikią SWIM techninę infrastruktūrą. Ši veikla apima, be kita ko, toliau nurodytų sąveikios SWIM techninės infrastruktūros pagrindinių pajėgumų apibrėžimą: bendrų keitimosi pranešimais modelių; registro paslaugų (įskaitant katalogą ir paiešką); saugos paslaugų; nuoseklaus esminės informacijos, kuria keičiamasi, įskaitant jos atributus, rengimo; optimalaus oro eismo valdymo veiklos veiksmingumo užtikrinimo visuose programų SESAR ir NextGen regionuose. Prireikus apibrėžiamos bendros informacijos valdymo funkcijos. Šalys apsvarsto galimybę į SWIM techninę infrastruktūrą integruoti orlaivius ir oro uostus.

Šalys parengia nuoseklią terminiją, kad tais atvejais, kai tokia terminija sustiprintų ir (arba) išlaikytų to paties lygio sąveiką, reikalingą aukšto lygio veiklos veiksmingumui užtikrinti, informacija, kuria grindžiamas bendras oro eismo valdymo srities sprendimų dėl antžeminės veiklos ir skrydžių priėmimo procesas, būtų teikiama laiku, tiksliai ir saugiai. Rengdamos nuoseklią terminiją, Šalys apsvarsto, kokią naudą ji turės kitų rūšių koordinavimo veiklai, kuriai taikomas šis papildomas priedėlis ir kiti papildomi priedėliai. Šalys taip pat skatina, kad būtų vienodai suprantami esminiai vieno iš programų SESAR ir NextGen veiklos koncepcijų pagrindinių pajėgumų elementai: pagalba, kad tinkama informacija būtų pateikta tinkamiems asmenims tinkamu laiku, siekiant padėti priimti tinkamus veiklos sprendimus.

Siekdamos, kad 1 priedėlio 3 papildomame priedėlyje nurodytose visose oro navigacijos informacijos valdymo (AIM), keitimosi meteorologine informacija ir skrydžių planavimo srityse ir kiekvienoje iš jų informacijos valdymas būtų nuoseklus, Šalys koordinuoja atitinkamą informacijos valdymo veiklą, atsižvelgdamos į bendrus veiklos scenarijus, kada informacija reikalinga: i) strateginiam planavimui, skrydžių vykdymui ir etapams po skrydžio remti; ii) sąveikiems ir bendriems informacijos veiksmingumo reikalavimams įvykdyti.

Šalys išplečia informacijos valdymo taikymo sritį, kad ji apimtų ir kitas keitimosi informacija sritis, jei to reikia siekiant pagerinti veiksmingumo reikalavimų elementus ir sustiprinti programų SESAR ir NextGen poveikį.

III straipsnis

Valdymas ir įgyvendinimas

Pagal šį papildomą priedėlį vykdoma veikla valdoma laikantis 1 priedėlio V straipsnio sąlygų. Išsamesnes informacijos valdymo veiklos administravimo taisykles nustato Šalys pagal 1 priedėlį įsteigto Koordinavimo komiteto patvirtintame bendrame administravimo dokumente. Šiame dokumente apibūdinama kiekvienam konkrečiam veiksmui reikalingos priemonės, vaidmuo, atsakomybė ir dalyviai, taip pat informacijos valdymo veiklos darbo procedūros.

Pagal šį papildomą priedėlį vykdytina veikla smulkiau skaidoma į atskiras informacijos valdymo veiklos rūšis arba jų grupes. Pagal 1 priedą įsteigto Koordinavimo komiteto patvirtintame darbiniame dokumente: išsamiai aprašomas kiekvienos informacijos valdymo veiklos rūšies arba jų grupės veiklos mastas; nustatomi abiejų Šalių techninių programų kontaktiniai punktai; apibūdinamas kiekvienos veiklos rūšies santykis su kitų rūšių veikla.

IV straipsnis

Finansavimas

Kiekviena Šalis padengia savo pagal šį papildomą priedėlį vykdomos veiklos išlaidas.

V straipsnis

Intelektinės nuosavybės teisės

VI straipsnis

Kontaktiniai punktai

Šalys informuoja viena kitą apie atitinkamus savo kontaktinius punktus, atsakingus už informacijos valdymo veiklos, vykdytinos pagal šį papildomą priedėlį, techninį koordinavimą ir valdymą.

1 priedo 1 priedėlio 3 papildomas priedėlis

Jungtinių Amerikos Valstijų ir Europos Sąjungos bendradarbiavimo memorandumo NAT-I-9406A 1 priedo 1 priedėlio 3 papildomas priedėlis

Bendradarbiavimas vykdant programasSESAR ir NextGen trajektorijų valdymo srityje, kuriuo siekiama visuotinės sąveikos

I straipsnis

Tikslas

Šiame Jungtinių Amerikos Valstijų (toliau – JAV) ir Europos Sąjungos (toliau – ES) bendradarbiavimo memorandumo NAT-I-9406A (toliau – memorandumas) 1 priedo 1 priedėlio (toliau – 1 priedėlis) 3 papildomame priedėlyje nustatomos bendradarbiavimo vykdant programas NextGen ir SESAR trajektorijų valdymo srityje (toliau – trajektorijų valdymo veikla), kuriuo siekiama visuotinės sąveikos, sąlygos.

Šiame papildomame priedėlyje:

1.	apibūdinama vykdytina veikla;

2.	nustatomos memorandumo VIII straipsnyje nurodytų nuostatų dėl intelektinės nuosavybės teisių išimtys.

II straipsnis

Veiklos mastas

JAV ir ES (toliau – Šalys) susitaria prireikus koordinuoti tam tikrą trajektorijų valdymo srities veiklą. Į šią sritį patenka vieni iš pagrindinių programų SESAR ir NextGen veiklos koncepcijos pajėgumų, todėl būtina koordinuoti veiklą siekiant užtikrinti, kad būtų vienodai suprantama trajektorija, santykis su skrydžiu planavimu, strateginiu planavimu, skrydžių vykdymu ir etapais po skrydžio, kiek tai susiję su visais oro erdvės naudotojais, įskaitant bepiločių orlaivių sistemas. Ši veikla išsamiau apibūdinama tolesnėse dalyse. JAV vardu šį papildomą priedėlį įgyvendina Federalinė aviacijos administracija (toliau – FAA). ES vardu šį papildomą priedėlį įgyvendina Europos Komisija; tuo tikslu bendradarbiavimo veiklai pagal šį papildomą priedėlį vykdyti ji gali paskirti bendrą įmonę SESAR.

Šalys bendradarbiauja rengdamos bendrą keturmatės (4D) trajektorijos apibrėžtį, reikalingą įvairiems veiklos scenarijams, kuriais apibūdinama būsima oro eismo valdymo aplinka, taip pat keitimosi informacija formatą (tinkamą ryšiu „oras–žemė“, „oras–oras“ ir „žemė–žemė“ vykdomam keitimuisi informacija ir perėjimui prie visos sistemos informacijos valdymo formatų), sudarysiantį sąlygas priimti sąveikius ir veiksmingumą didinančius sprendimus, kurie gali būti formalizuoti EUROCAE, RTCA ir Tarptautinei civilinės aviacijos organizacijai vykdant tinkamą standartizacijos veiklą, kaip nurodyta 1 priedėlio 1 papildomame priedėlyje.

Kiek tai susiję su 4D trajektorijų skrydžiais, Šalys koordinuoja veiklą, susijusią su koncepcijų rengimu toliau nurodytose srityse: skrydžių planavimo ir strateginio veiklos planavimo; planavimo skrydžio metu; dinaminio trajektorijų atnaujinimo skrydžio metu; po skrydžio atliekamų tyrimų ir archyvavimo. Tokio koordinavimo tikslas – nustatyti visuotinai sąveikius bendrus veiksmingumo reikalavimus.

Šalys koordinuoja veiklą, susijusią su paklausos ir pajėgumų derinimo, eismo sinchronizavimo ir konfliktų valdymo prietaikų koncepcijomis. Toks koordinavimas apima keitimąsi informacija apie pagrindinių oro ir antžeminių trajektorijų prognozavimą ir jo integravimą į sistemas bei veiklos procedūras, kad būtų priimami visuotinai sąveikūs bendri veiksmingumo sprendimai.

Šalys koordinuoja veiklą, susijusią su veiklos metodų, procedūrų ir technologinių reikalavimų nustatymu, siekiant bepiločių orlaivių sistemų skrydžius integruoti į oro erdvę, kuriai taikomos civilinių skrydžių pagal prietaisus taisyklės, kad būtų priimami visuotinai sąveikūs bendri veiksmingumo sprendimai. Tokiu koordinavimu siekiama užtikrinti, kad bepiločių orlaivių sistemos būtų saugiai integruotos į oro erdvę, kurioje vykdomi pilotuojami civiliniai skrydžiai.

III straipsnis

Valdymas ir įgyvendinimas

Pagal šį papildomą priedėlį vykdoma veikla valdoma laikantis 1 priedėlio V straipsnio sąlygų. Išsamesnes trajektorijų valdymo veiklos administravimo taisykles nustato Šalys pagal 1 priedėlį įsteigto Koordinavimo komiteto patvirtintame bendrame administravimo dokumente. Šiame dokumente apibūdinama kiekvienam konkrečiam veiksmui reikalingos priemonės, vaidmuo, atsakomybė ir dalyviai, taip pat trajektorijų valdymo veiklos darbo procedūros.

Pagal šį papildomą priedėlį vykdytina veikla smulkiau skaidoma į atskiras trajektorijų valdymo veiklos rūšis arba jų grupes. Kiekvienos atskiros trajektorijų valdymo veiklos rūšies arba jų grupės veiklos mastas išsamiai aprašomas pagal 1 priedėlį įsteigto Koordinavimo komiteto patvirtintame darbiniame dokumente; nustatomi abiejų Šalių techninių programų kontaktiniai punktai; apibūdinamas kiekvienos veiklos rūšies santykis su kitų rūšių veikla.

IV straipsnis

Finansavimas

Kiekviena Šalis padengia savo pagal šį papildomą priedėlį vykdomos veiklos išlaidas.

V straipsnis

Intelektinės nuosavybės teisės

VI straipsnis

Kontaktiniai punktai

Šalys informuoja viena kitą apie atitinkamus savo kontaktinius punktus, atsakingus už trajektorijų valdymo veiklos, vykdytinos pagal šį papildomą priedėlį, techninį koordinavimą ir valdymą.

1 priedo 1 priedėlio 4 papildomas priedėlis

Jungtinių Amerikos Valstijų ir Europos Sąjungos bendradarbiavimo memorandumo NAT-I-9406A 1 priedo 1 priedėlio 4 papildomas priedėlis

Bendradarbiavimas vykdant programas SESAR ir NextGen ryšių, navigacijos, stebėjimo ir sąveikos ore srityje, kuriuo siekiama visuotinės sąveikos

I straipsnis

Tikslas

A. Šiame Jungtinių Amerikos Valstijų (toliau – JAV) ir Europos Sąjungos (toliau – ES) bendradarbiavimo memorandumo NAT-I-9406A (toliau – memorandumas) 1 priedo 1 priedėlio (toliau – 1 priedėlis) 4 papildomame priedėlyje nustatomos bendradarbiavimo vykdant programas NextGen ir SESAR ryšių, navigacijos, stebėjimo ir sąveikos ore veiklos (toliau – ryšių, navigacijos, stebėjimo ir sąveikos ore veikla) srityje, kuriuo siekiama visuotinės sąveikos, sąlygos.

B. Šiame papildomame priedėlyje:

1.	apibūdinama vykdytina veikla;

2.	nustatomos memorandumo VIII straipsnyje nurodytų nuostatų dėl intelektinės nuosavybės teisių išimtys.

II straipsnis

Veiklos mastas

JAV ir ES (toliau – Šalys) susitaria prireikus koordinuoti su ryšiais, navigacija, stebėjimu, spektro valdymu ir sąveika ore susijusią veiklą, visų pirma tolesnėse dalyse nurodytą veiklą. JAV vardu šį papildomą priedėlį įgyvendina Federalinė aviacijos administracija (toliau – FAA). ES vardu šį papildomą priedėlį įgyvendina Europos Komisija; tuo tikslu bendradarbiavimo veiklai pagal šį papildomą priedėlį vykdyti ji gali paskirti bendrą įmonę SESAR.

A. Ryšiai

Šalys imasi veiklos, siekdamos užtikrinti, kad būtų sąveikios būsimos ryšių technologijos, įskaitant:

a)	ryšio „oras–žemė“ ir „oras–oras“ duomenų perdavimo kanalo paslaugas;

antrinius tinklus, įskaitant antžemines sistemas (pavyzdžiui, L diapazono skaitmeninę oro navigacijos ryšių sistemą), trumpojo diapazono plačiajuosčio ryšio centralizuotą oro uostų sistemą (t. y. mobiliąją oro uostų oro navigacijos ryšių sistemą), būsimus palydovinio ryšio sprendimus ir ryšių sistemos valdymo funkcijas (pavyzdžiui, kelių grandžių valdymą, paslaugų kokybės valdymą, saugą ir kt.);

c)	galimą karinių orlaivių sujungimą su oro eismo valdymo sistema karinės paskirties duomenų perdavimo kanalu.

Šalys koordinuoja veiklą, siekdamos užtikrinti, kad radijo dažnių spektras būtų naudojamas veiksmingai ir kad naujosios technologijos nesusidurtų su žalingaisiais trukdžiais.

Šalys taip pat koordinuoja savo požiūrį į avionikos plėtrą, visų pirma lanksčios ryšių architektūros plėtrą panaudojant, pavyzdžiui, orlaivyje naudoti skirtą programine įranga generuojamą radijo ryšį.

B. Navigacija

Šalys imasi veiklos, kuria užtikrinama, kad veiksmingumo reikalavimais grindžiamoms navigacijos procedūroms skrydžio metu ir terminalo manevravimo lauke skirta navigacijos infrastruktūra būtų sąveiki, apsvarstydamos galimybę racionalizuoti antžeminę navigacijos infrastruktūrą (pavyzdžiui, visakrypčius labai aukšto dažnio radijo švyturius (VOR)). Koordinuodamos veiklą navigacijos infrastruktūros sąveikos srityje, Šalys:

1.	sprendimus grindžia pasaulinės palydovinės navigacijos sistemos palydovais;

2.	ieško bendrų tiksliojo artėjimo tūpti ir netiksliojo artėjimo tūpti sprendimų, naudojant antžemines arba satelitines signalų tikslinimo sistemas;

3.	derina požiūrius į daugiamodžio imtuvo kūrimą naudojant avionikos priemones.

C. Stebėjimas

Šalys imasi veiklos, siekdamos užtikrinti, kad jų atitinkami transliavimo automatinės priklausomosios apžvalgos (toliau – ADS-B) raidos planai būtų suderinami, ir kartu padeda patenkinti tiek antžeminio stebėjimo prietaikų, tiek pagalbinių skirstymo ore sistemų poreikius plėtodamos ADS-B duomenų siuntimo ir priėmimo pajėgumus.

Šalys gali apsvarstyti galimybę i) pratęsti 1090 MHz dažnio ADS-B aprūpinimo sistemos naudingojo eksploatavimo trukmę; ii) nustatyti naują ADS-B sistemą.

D. Sąveika ore

Šalys imasi veiklos, siekdamos užtikrinti, kad pagal programas SESAR ir NextGen vykdoma avionikos veiksmų plano rengimo veikla būtų suderinta su tikslu nustatyti nuoseklius avionikos standartus, kurie atitiktų tiek programos SESAR, tiek programos NextGen poreikius.

Šalys koordinuoja veiklą, susijusią su nustatymu funkcinės architektūros, kuria grindžiami tiek SESAR, tiek NextGen koncepcijos elementai (pavyzdžiui, skrydžiai pagal keturmates trajektorijas, susidūrimo ore vengimo sistemos (ACAS) ir pagalbinių skirstymo ore sistemų funkcijos) ir jų aprūpinimo sistemos (pavyzdžiui, ryšių, navigacijos ir stebėjimo sistemos) ir kurią galima įdiegti keliose fizinėse orlaivių (pavyzdžiui, tarptautinių ar regioninių maršrutų, bendrosios aviacijos arba karinių orlaivių) platformose, svarstant tiek veikimo ateityje, tiek modifikavimo aspektus.

E. Spektras

Šalys:

1.	koordinuoja veiklą, susijusią su veiksmingai spektrą naudojančių ryšių, navigacijos ir stebėjimo sistemų kūrimu;

2.	bendradarbiauja užtikrinant, kad oro navigacijos radijo dažnių spektras nesusidurtų su žalingaisiais trukdžiais, ir garantuojant reikiamą spektrą, kad dabartinės bei būsimos ryšių, navigacijos ir stebėjimo sistemos galėtų veikti.

III straipsnis

Valdymas ir įgyvendinimas

A. Pagal šį papildomą priedėlį vykdoma veikla valdoma laikantis 1 priedėlio V straipsnio sąlygų. Išsamesnes ryšių, navigacijos, stebėjimo ir sąveikos ore veiklos administravimo taisykles nustato Šalys pagal 1 priedėlį įsteigto Koordinavimo komiteto patvirtintame bendrame administravimo dokumente. Šiame dokumente apibūdinama kiekvienam konkrečiam veiksmui reikalingos priemonės, vaidmuo, atsakomybė ir dalyviai, taip pat ryšių, navigacijos, stebėjimo ir sąveikos ore veiklos darbo procedūros.

B. Pagal šį papildomą priedėlį vykdytina veikla smulkiau skaidoma į atskiras ryšių, navigacijos, stebėjimo ir sąveikos ore veiklos rūšis arba jų grupes. Kiekvienos atskiros ryšių, navigacijos, stebėjimo ir sąveikos ore veiklos rūšies arba jų grupės veiklos mastas išsamiai aprašomas pagal 1 priedėlį įsteigto Koordinavimo komiteto patvirtintame darbiniame dokumente; nustatomi abiejų Šalių techninių programų kontaktiniai punktai; apibūdinamas kiekvienos veiklos rūšies santykis su kitų rūšių veikla.

IV straipsnis

Finansavimas

Kiekviena Šalis padengia savo pagal šį papildomą priedėlį vykdomos veiklos išlaidas.

V straipsnis

Intelektinės nuosavybės teisės

VI straipsnis

Kontaktiniai punktai

Šalys informuoja viena kitą apie atitinkamus savo kontaktinius punktus, atsakingus už ryšių, navigacijos, stebėjimo ir sąveikos ore veiklos, vykdytinos pagal šį papildomą priedėlį, techninį koordinavimą ir valdymą.

1 priedo 1 priedėlio 5 papildomas priedėlis

Jungtinių Amerikos Valstijų ir Europos Sąjungos bendradarbiavimo memorandumo NAT-I-9406A 1 priedo 1 priedėlio 5 papildomas priedėlis

Bendradarbiavimas vykdant programas SESAR ir NextGen bendrai vykdomų projektų srityje, kuriuo siekiama visuotinės sąveikos

I straipsnis

Tikslas

A. Šiame Jungtinių Amerikos Valstijų (toliau – JAV) ir Europos Sąjungos (toliau – ES) bendradarbiavimo memorandumo NAT-I-9406A (toliau – memorandumas) 1 priedo 1 priedėlio (toliau – 1 papildomas priedėlis) 5 papildomame priedėlyje nustatomos bendradarbiavimo vykdant programas NextGen ir SESAR bendrai vykdomų projektų srityje, kuriuo siekiama visuotinės sąveikos, sąlygos.

B. Šiame papildomame priedėlyje:

1.	apibūdinama vykdytina veikla;

2.	nustatomos memorandumo VIII straipsnyje nurodytų nuostatų dėl intelektinės nuosavybės teisių išimtys.

II straipsnis

Veiklos mastas

JAV ir ES (toliau – Šalys) susitaria prireikus koordinuoti tam tikrą veiklą bendrai vykdomų projektų srityje, visų pirma, be kita ko, tolesnėse dalyse nurodytą veiklą. JAV vardu šį papildomą priedėlį įgyvendina Federalinė aviacijos administracija (toliau – FAA). ES vardu šį papildomą priedėlį įgyvendina Europos Komisija; tuo tikslu bendradarbiavimo veiklai pagal šį papildomą priedėlį vykdyti ji gali paskirti bendrą įmonę SESAR.

A. Šalys susitaria, kad pagal šį papildomą priedėlį vykdomų projektų tikslas – gerinti transatlantinių skrydžių veiksmingumą, daugiausia dėmesio skiriant aviacijos naudotojams skirtų technologijų ir procedūrų diegimui. Toks bendradarbiavimas taip pat sudarys sąlygas rinkti duomenis, kurie padės standartizuoti tyrimus ir rodiklius.

B. Šalys bendradarbiauja klausimais, susijusiais su Atlanto regiono sąveikos siekiant mažinti teršalų išmetimą iniciatyva (AIRE susitarimas), kuria siekiama paspartinti ekologiškų oro eismo valdymo sprendimų diegimą. Bendradarbiavimas gali apimti, be kita ko, keitimąsi informacija apie geriausios praktikos pavyzdžius, jungtinį programų planavimą ir, jei įmanoma, galimą jungtinių ar koordinuotų preliminarių patvirtinimo projektų vykdymą.

III straipsnis

Valdymas ir įgyvendinimas

A. Pagal šį papildomą priedėlį vykdoma veikla valdoma laikantis 1 priedėlio V straipsnio sąlygų. Išsamesnes bendrai vykdomų projektų administravimo taisykles nustato Šalys pagal 1 priedėlį įsteigto Koordinavimo komiteto patvirtintame bendrame administravimo dokumente. Šiame dokumente apibūdinama kiekvienam konkrečiam veiksmui reikalingos priemonės, vaidmuo, atsakomybė ir dalyviai, taip pat bendrai vykdomų projektų darbo procedūros.

B. Pagal šį papildomą priedėlį vykdytina veikla smulkiau skaidoma į atskiras su bendrai vykdomais projektais susijusios veiklos rūšis arba jų grupes. Kiekvienos atskiros su bendrai vykdomais projektais susijusios veiklos rūšies arba jų grupės veiklos mastas išsamiai aprašomas pagal 1 priedėlį įsteigto Koordinavimo komiteto patvirtintame darbiniame dokumente; nustatomi abiejų Šalių techninių programų kontaktiniai punktai; apibūdinamas kiekvienos veiklos rūšies santykis su kitų rūšių veikla.

IV straipsnis

Finansavimas

Kiekviena Šalis padengia savo pagal šį papildomą priedėlį vykdomos veiklos išlaidas.

V straipsnis

Intelektinės nuosavybės teisės

VI straipsnis

Kontaktiniai punktai

Šalys informuoja viena kitą apie atitinkamus savo kontaktinius punktus, atsakingus už bendrai vykdomų projektų, vykdytinų pagal šį papildomą priedėlį, techninį koordinavimą ir valdymą.

1 priedo 2 priedėlis

Jungtinių Amerikos Valstijų ir Europos Sąjungos bendradarbiavimo memorandumo NAT-I-9406A 1 priedo 2 priedėlis

Bendradarbiavimas oro eismo valdymo veiksmingumo vertinimo srityje

I straipsnis

Tikslas

Šiuo priedėliu siekiama įgyvendinti Jungtinių Amerikos Valstijų ir Europos Sąjungos bendradarbiavimo memorandumo NAT-I-9406A (toliau – memorandumas) 1 priedą nustatant bendradarbiavimo siekiant parengti panašias veiklos veiksmingumo vertinimo priemones, įskaitant visų skrydžio etapų veiklos veiksmingumo ir ekonominio efektyvumo priemones, taip pat oro eismo valdymo sistemos poveikio degalų vartojimo efektyvumui vertinimo priemones, sąlygas. Panašios priemonės ir metodika yra vienas pagrindinių sektoriaus atstovų bendro sutarimo ir bendradarbiavimo elementų. Vykdant šią veiklą tęsiamas Federalinės aviacijos administracijos (FAA) ir Europos saugios oro navigacijos organizacijos (Eurokontrolės) parengtų oro eismo valdymo veiksmingumo ataskaitų, kurios pirmą kartą buvo paskelbtos 2009 metais, palyginimas.

II straipsnis

Principai

Bendradarbiavimo veikla pagal šį priedėlį vykdoma laikantis abipusiškumo principo ir memorandumo I straipsnio C dalyje išdėstytų principų.

Pagal šio priedėlio IV straipsnį įsteigtas Veiksmingumo analizės vertinimo komitetas stebi, kaip įgyvendinamas šis priedėlis. Remdamasis šio priedėlio IV straipsniu, Veiksmingumo analizės vertinimo komitetas gali pasiūlyti priimti papildomų priedėlių, susijusių su nurodytomis sritimis.

III straipsnis

Veiklos mastas

Veikla vykdoma tokiu mastu, kad būtų prisidedama prie bendros oro eismo valdymo veiksmingumo vertinimo sistemos. Be kita ko, gali būti vykdoma šio straipsnio A dalies 1 ir 2 punktuose nurodyta veikla:

1.	bendrų apibrėžčių ir duomenų nustatymas, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas šviečiamojo pobūdžio keitimuisi informacija apie problemas ir pasiekimus, susijusius su kiekvienos iš Šalių oro eismo valdymo veiksmingumo vertinimo rodikliais;

2.	standartinės veiksmingumo rodiklių vertinimo metodikos, kuri būtų naudojama bendro intereso srityse, sukūrimas. Kuriant šią metodiką, remiamasi dabartinėmis Europos Sąjungoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose taikomomis veiksmingumo sistemomis.

Prireikus Šalys, laikydamosi abipusiškumo principo, atskirai arba kartu rengia tarpusavyje keistis skirtus tyrimus ir ataskaitas, kuriose aptariamos metodikos, kaip gauti bendrų panašių rezultatų, vadovaujantis šiomis gairėmis:

1.	rezultatai grindžiami 2009 m. bendra FAA ir Eurokontrolės ataskaita, kurioje palyginamas oro eismo valdymo veiklos veiksmingumas;

2.	tyrimai apima išsamius duomenis apie vėlavimus ir degalų naudojimo efektyvumą, suskirstytus pagal skrydžio etapus (stovėjimas prie vartų, riedėjimas, išvykimas, skridimas kreiseriniu greičiu ir žemėjimas);

3.	remiantis dabartinėmis FAA ir Eurokontrolės ataskaitomis, rezultatai apima objekto lygio veiksmingumą tiek, kiek, Šalių manymu, tai yra tinkama;

4.	siekdamos užtikrinti, kad metodika būtų nuosekli, Šalys baigiamajame tyrimo etape keičiasi duomenimis ir išsamia informacija apie metodus;

5.	atliekant tyrimą nustatomos nevienodo veiksmingumo priežastys, prireikus įskaitant oro sąlygas, tvarkaraščio sudarymo praktiką ir oro eismo valdymo technologijas bei procedūras.

Šalys susitaria, kad ateityje bendradarbiavimas gali apimti ir oro navigacijos paslaugų teikimo sąnaudų pasiskirstymą ir susijusius ekonominio efektyvumo rodiklius.

Šalys tikisi, kad bendri tyrimai bus vykdomi arba periodinės pasiekto veiksmingumo ataskaitos bus rengiamos nuolat. Jei Šalys kartu nenuspręs kitaip, jos susitaria šios veiklos rezultatus paskelbti viešai, laikydamosi taikytinų teisės aktų.

IV straipsnis

Valdymas

A.	Jam bendrai pirmininkauja po vieną FAA ir Europos Komisijos atstovą arba atitinkamą jų paskirtą asmenį.

B.	Jį sudaro po tiek pat FAA ir Europos Komisijos paskirtų narių.

Jo posėdžiai šaukiami bent vieną kartą per metus, siekiant:

1.	vykdyti šio priedėlio III straipsnyje nurodytos veiklos priežiūrą;

2.	įvertinti pasiektus rezultatus;

3.	parengti pasiūlymų dėl naujų projektų ar bendros veiklos, kurie turi būti nustatyti šio priedėlio papildomuose priedėliuose arba papildomų priedėlių pakeitimuose, ir juos pateikti pagal memorandumo 1 priedo IV straipsnį įsteigtam Vykdomajam komitetui priimti;

4.	prireikus teikti konsultacijas dėl sektoriaus atstovų dalyvavimo mechanizmų arba klausimus, susijusius su veikla, vykdoma pagal šį priedėlį, perduoti svarstyti pagal memorandumo 1 priedo IV straipsnį įsteigtam Vykdomajam komitetui;

5.	iki paskelbimo ar pateikimo tvirtinti šio priedėlio III straipsnyje apibūdintus periodinių tyrimų rezultatus ir ataskaitas.

D.	Jis nustato savo darbo procedūras. Visi sprendimai priimami bendru jo abiejų pirmininkų sutarimu. Šie sprendimai įforminami raštu ir juos pasirašo abu pirmininkai arba jų paskirti asmenys.

E.	Jis atsiskaito Vykdomajam komitetui.

Prireikus jis sudaro darbo grupes konkretiems projektams ar veiklai pagal šį priedėlį vykdyti. Kiekviena darbo grupė sudaroma iš atitinkamo riboto skaičiaus narių, atstovaujančių kiekvienai iš Šalių. Darbo grupių posėdžiai rengiami prireikus; darbo grupės vykdo Veiksmingumo analizės vertinimo komiteto nurodymus ir reguliariai jam atsiskaito.

V straipsnis

Imunitetas ir atsakomybė

Su veikla, vykdoma pagal šį priedėlį, susijusius imuniteto ir atsakomybės klausimus Šalys prireikus gali reglamentuoti atitinkamame papildomame priedėlyje.

VI straipsnis

Įgyvendinimas

Visa šiame priedėlyje nurodyta veikla prireikus apibūdinama papildomuose priedėliuose; įsigalioję jie tampa šio priedėlio dalimi.

Kiekviename papildomame priedėlyje aprašoma vykdytina veikla, įskaitant veiklos vykdymo vietą ir planuojamą trukmę, veiklai vykdyti reikalingus darbuotojus ir kitus išteklius, numatomas sąnaudas ir kitą su veikla susijusią informaciją.

VII straipsnis

Finansinės nuostatos

Jei šio priedėlio papildomame priedėlyje nenurodyta kitaip, kiekviena Šalis padengia savo vykdomos veiklos išlaidas.

VIII straipsnis

Kontaktiniai punktai

Pagal šį priedėlį vykdomai veiklai koordinuoti ir valdyti paskiriamos šios tarnybos:

Jungtinių Amerikos Valstijų:

Federal Aviation Administration

Office of International Affairs

Africa, Europe & Middle East Office, AEU-10

Wilbur Wright Bldg., 6th Floor, East

600 Independence Avenue, S.W.

Washington, D.C. 20591 - USA

Telefonas + 1 202 267 1000

Faksas + 1 202 267 7198

Europos Sąjungos:

Directorate for Aviation and International Transport Affairs

Directorate-General for Mobility and Transport

European Commission

Rue de Mot 24

1040 Brussels - Belgium

Telefonas + 32 2 296 84 30

IX straipsnis

Galiojimo nutraukimas

Nutraukus šio priedėlio galiojimą, nutrūksta ir visų pagal šį priedėlį Šalių priimtų papildomų priedėlių galiojimas.

1 priedo 3 priedėlis

Jungtinių Amerikos Valstijų ir Europos Sąjungos bendradarbiavimo memorandumo NAT-I-9406A 1 priedo 3 priedėlis

Bendradarbiavimas vykdant programas SESAR ir NextGen diegimo veiklos ir visuotinės sąveikos srityse

I straipsnis

Tikslas

Šiuo priedėliu siekiama įgyvendinti Jungtinių Amerikos Valstijų ir Europos Sąjungos bendradarbiavimo memorandumo NAT-I-9406A (toliau – memorandumas) 1 priedą nustatant sąlygas, kurių laikydamosi Šalys užmezga bendradarbiavimą, kad, įgyvendinant atitinkamas jų oro eismo valdymo modernizavimo programas NextGen ir SESAR, būtų užtikrinama visuotinė diegimo programų ir programų sąveika, atsižvelgiant į civilių ir karinių oro erdvės naudotojų interesus.

II straipsnis

Principai

Bendradarbiavimo veikla pagal šį priedėlį vykdoma laikantis abipusiškumo principų ir memorandumo I straipsnio C dalyje išdėstytų principų. Pagal šio priedėlio IV straipsnį įsteigtas Diegimo koordinavimo komitetas stebi, kaip įgyvendinamas šis priedėlis, ir nustato sritis, kuriose esama konkrečių galimybių dalyvauti kiekvienos iš Šalių konsultacinių įstaigų veikloje, taip pat įgyvendinant iniciatyvas ir diegimo programas bei projektus. Remdamasis šio priedėlio IV straipsniu, Diegimo koordinavimo komitetas gali pasiūlyti priimti papildomų priedėlių, susijusių su nurodytomis sritimis.

III straipsnis

Veiklos mastas

Veikla vykdoma tokiu mastu, kad būtų prisidedama prie Šalių vykdomos oro eismo valdymo diegimo veiklos visuotinės sąveikos. Be kita ko, gali būti vykdoma šio straipsnio A dalies 1–3 punktuose nurodyta veikla.

1. Bendrosios bendradarbiavimo sritys:

a)	keitimasis informacija ir nuomonėmis oro eismo valdymo diegimo veiklai (įgyvendinimui) reikalingų standartų ir procedūrų visuotinio derinimo srityje;

b)	keitimasis informacija apie programų NextGen ir SESAR įgyvendinimo planus, siekiant nustatyti įgyvendinimo prioritetus ir sinergijos sritis;

c)	veiklos procedūrų, rengimo veiklos klausimais ir techninių reikalavimų derinimas;

d)	standartų įgyvendinimo derinimas;

e)	sąveikai reikšmingos įgyvendinimo veiklos sinchronizavimas, jei tai įmanoma;

f)	galimų sektoriaus standartų spragų ir poreikių nustatymas;

g)	galimų sąveikos ir visuotinio derinimo spragų, rizikos, problemų ir galimybių nustatymas, taip pat keitimasis informacija apie rekomenduojamus galimus rizikos mažinimo veiksmus;

h)	su savalaikiu programos įgyvendinimu susijusios rizikos, problemų, prioritetų ir galimybių nustatymas ir keitimasis galimomis rizikos mažinimo strategijomis;

i)	Šalių vykdomas rizikos, problemų ir galimybių stebėjimas ir paskesnis keitimasis išvadomis apie atitinkamus veiksmus;

j)	sėkmingos oro eismo valdymo modernizacijos ir suderinimo apibrėžimas ir paskesnis veiklos būklės stebėjimas, siekiant užtikrinti tą sėkmę;

k)	keitimasis veiklos ir projektų valdymo srities geriausios praktikos pavyzdžiais ir patirtimi, įgyta vykdant įgyvendinimo veiklą;

l)	verslo scenarijų ir sprendimų dėl investicijų priėmimas;

keitimasis informacija apie atitinkamas su diegimo srities klausimais susijusias horizontaliojo lygmens problemas su, be kita ko, Tarptautine civilinės aviacijos organizacija (ICAO). Techninio pobūdžio veiksmų, skirtų oro eismo valdymo srityje vykdomai pasaulinio masto ir ICAO lygmens aprūpinimo bei įgyvendinimo veiklai remti, koordinavimas;

n)	su diegimu susijęs viso eksploatavimo laiko metodo vertinimas ir viso eksploatavimo laiko strategijų rengimas.

2. Prioritetinės bendradarbiavimo programavimo klausimais sritys:

a)	ryšiai, navigacija ir stebėjimas, įskaitant duomenų perdavimą (JAV) ir duomenų perdavimo kanalo paslaugas (ES);

informacijos valdymas, įskaitant visos sistemos informacijos valdymo techninę infrastruktūrą (SWIM) (JAV ir ES), kuris apima:

—	SWIM valdymą,

—	SWIM standartų naudojimą,

—	naudojimąsi SWIM paslaugomis;

c)	atvykimo valdymas, įskaitant laiku grindžiamą srauto valdymą (TBFM) (JAV) ir atvykimo valdymą (AMAN) (ES);

d)	programų veiksmingumo vertinimas; paskatų mechanizmai, kuriais remiamas įgyvendinimas.

Kiekvienoje prioritetinėje programavimo srityje nustatoma derinimo rizika, problemos ir galimybės ir apie jas pranešama, taip pat, jei įmanoma, parengiami su šiomis sritimis susiję pasiūlymai. Remdamasis šio priedėlio IV straipsniu, Diegimo koordinavimo komitetas gali nustatyti naujų būsimo bendradarbiavimo sričių.

3. Bendradarbiavimo projektai:

Bendradarbiavimo projektai apima sritis, kurios laikomos būtinomis siekiant mažinti riziką, kurią įgyvendinimui kelia sąveika ir derinimas. Bendrai vykdomi projektai gali būti ad hoc projektai, kuriems vykdyti Šalių sprendimu būtinas tikslinis koordinavimas arba sinchronizavimas.

Prireikus Šalys, laikydamosi abipusiškumo principo, atskirai arba kartu rengia tarpusavyje keistis skirtus tyrimų dokumentus ir ataskaitas, kuriuose aprašomos jų diegimo programos, projektai ir veikla, susiję su oro eismo valdymo techniniais ir funkciniais aspektais, arba keičiasi tais tyrimų dokumentais ir ataskaitomis.

IV straipsnis

Valdymas

A.	Jam bendrai pirmininkauja po vieną Federalinės aviacijos administracijos (FAA) ir Europos Komisijos atstovą arba atitinkamą jų paskirtą asmenį.

B.	Jį sudaro po tiek pat FAA ir Europos Komisijos paskirtų narių.

Jo posėdžiai šaukiami bent du kartus per metus, siekiant:

1.	vykdyti šio priedėlio III straipsnyje nurodytos veiklos priežiūrą;

2.	įvertinti pasiektus rezultatus;

3.	prireikus siūlyti pradėti naujus projektus ir veiklą;

4.	parengti pasiūlymų dėl šio priedėlio papildomų priedėlių arba jų pakeitimų ir juos pateikti pagal memorandumo 1 priedo IV straipsnį įsteigtam Vykdomajam komitetui priimti;

5.	stebėti, kaip įgyvendinamas šis priedėlis, ir užtikrinti, kad jis būtų įgyvendinamas veiksmingai, taip pat prireikus teikti konsultacijas dėl sektoriaus atstovų dalyvavimo mechanizmų arba perduoti klausimus svarstyti Vykdomajam komitetui.

D.	Jis nustato savo darbo procedūras. Visi sprendimai priimami bendru jo abiejų pirmininkų sutarimu. Šie sprendimai įforminami raštu ir juos pasirašo abu pirmininkai arba jų paskirti asmenys.

E.	Jis atsiskaito Vykdomajam komitetui.

Prireikus jis sudaro darbo grupes konkretiems projektams ar veiklai pagal šį priedėlį vykdyti. Kiekviena darbo grupė sudaroma iš atitinkamo riboto skaičiaus narių, atstovaujančių kiekvienai iš Šalių. Darbo grupių posėdžiai rengiami prireikus; darbo grupės vykdo Diegimo koordinavimo komiteto nurodymus ir reguliariai jam atsiskaito.

V straipsnis

Imunitetas ir atsakomybė

Su veikla, vykdoma pagal šį priedėlį, susijusius imuniteto ir atsakomybės klausimus Šalys prireikus gali reglamentuoti atitinkamame papildomame priedėlyje.

VI straipsnis

Įgyvendinimas

Visa šiame priedėlyje nurodyta veikla apibūdinama papildomuose priedėliuose; įsigalioję jie tampa šio priedėlio dalimi.

Kiekviename papildomame priedėlyje aprašoma Šalių arba jų paskirtų darbo grupių vykdytina veikla, įskaitant: veiklos vykdymo vietą ir planuojamą trukmę; veiklai vykdyti reikalingus darbuotojus ir kitus išteklius; numatomas sąnaudas ir kitą su veikla susijusią informaciją.

VII straipsnis

Finansinės nuostatos

Jei šio priedėlio papildomame priedėlyje nenurodyta kitaip, kiekviena Šalis padengia savo vykdomos veiklos išlaidas.

VIII straipsnis

Kontaktiniai punktai

Pagal šį priedėlį vykdomos veiklos koordinavimo ir valdymo paskirtosios tarnybos:

Jungtinių Amerikos Valstijų:

Federal Aviation Administration

Office of International Affairs

Africa, Europe & Middle East Office, AEU

Wilbur Wright Bldg., 6th Floor, East

600 Independence Avenue, S.W.

Washington, D.C. 20591 - USA

Telefonas + 1 202 267 1000

Faksas + 1 202 267 7198

Europos Sąjungos:

European Commission

Directorate-General for Mobility and Transport

Directorate for Aviation

Single European Sky Unit

Rue de Mot 24

1040 Brussels - Belgium

Telefonas + 32 2 296 84 30

Konkrečiai veiklai skirtų techninių programų kontaktiniai punktai nustatomi šio priedėlio papildomuose priedėliuose nustatyta tvarka.

IX straipsnis

Galiojimo nutraukimas

Nutraukus šio priedėlio galiojimą, nutrūksta ir visų pagal šį priedėlį Šalių priimtų papildomų priedėlių galiojimas.

6.4.2018

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 90/38

KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2018/540

2017 m. lapkričio 23 d.

kuriuo, sudarant Sąjungos bendro intereso projektų sąrašą, iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 347/2013

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2013 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 347/2013 dėl transeuropinės energetikos infrastruktūros gairių, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 1364/2006/EB ir kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 713/2009, (EB) Nr. 714/2009 ir (EB) Nr. 715/2009 (1), ypač į jo 3 straipsnio 4 dalį,

kadangi:

(1)

Reglamentu (ES) Nr. 347/2013 sukurti bendro intereso projektų (toliau – BIP), reikalingų siekiant realizuoti devynis geografiniu atžvilgiu prioritetinius strateginius elektros energijos, dujų ir naftos infrastruktūros koridorius ir tris ES masto elektros energijos magistralių, pažangiųjų tinklų ir anglies dioksido transportavimo tinklų infrastruktūros prioritetines sritis, nustatymo, planavimo ir įgyvendinimo metmenys;

(2)	pagal Reglamentą (ES) Nr. 347/2013 Komisija yra įgaliota nustatyti Sąjungos BIP sąrašą (toliau – Sąjungos sąrašas);

(3)	projektus, kuriuos siūloma įtraukti į Sąjungos sąrašą, įvertino regioninės grupės; jie atitinka Reglamento (ES) Nr. 347/2013 4 straipsnio kriterijus;

(4)

dėl BIP regioninių sąrašų projektų techninio lygmens posėdžiuose susitarė regioninės grupės. 2017 m. spalio 10 d. gavę teigiamą Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros (toliau – ACER) nuomonę dėl vertinimo kriterijų taikymo ir kaštų ir naudos analizės nuoseklumo skirtinguose regionuose, 2017 m. spalio 17 d. regioninių grupių sprendimus priimantys organai patvirtino regioninius sąrašus. Pagal Reglamento (ES) Nr. 347/2013 3 straipsnio 3 dalies a punktą, prieš patvirtinant regioninius sąrašus, visus projektų pasiūlymus tvirtino valstybės narės, su kurių teritorija tie projektai susiję;

(5)	dėl projektų, kuriuos siūloma įtraukti į Sąjungos sąrašą, konsultuotasi su atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams, įskaitant gamintojus, skirstomųjų tinklų operatorius, tiekėjus, vartotojus atstovaujančiomis organizacijomis ir aplinkos apsaugos organizacijomis;

(6)	BIP turėtų būti suskirstyti pagal strateginius transeuropinės energetikos infrastruktūros prioritetus Reglamento (ES) Nr. 347/2013 I priede nurodyta tvarka. Sąjungos sąraše projektai neturėtų būti pateikiami pagal svarbą;

(7)	BIP turėtų būti pateikti kaip atskiri BIP arba, jei jie yra tarpusavyje susiję arba (gali būti) konkuruojantys, kaip kelių BIP grupės dalis;

(8)	Sąjungos sąrašas sudaromas kas dvejus metus, todėl Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2016/89 (2) sudarytas Sąjungos sąrašas nebegalioja ir turėtų būti pakeistas nauju;

(9)	todėl Reglamentas (ES) Nr. 347/2013 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (ES) Nr. 347/2013 VII priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento priedą.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2017 m. lapkričio 23 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER

(1) OL L 115, 2013 4 25, p. 39.

(2) 2015 m. lapkričio 18 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2016/89, kuriuo, sudarant Sąjungos bendro intereso projektų sąrašą, iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 347/2013 (OL L 19, 2016 1 27, p. 1).

PRIEDAS

Reglamento (ES) Nr. 347/2013 VII priedas pakeičiamas taip:

„

VII PRIEDAS

SĄJUNGOS BENDRO INTERESO PROJEKTŲ SĄRAŠAS (SĄJUNGOS SĄRAŠAS), NURODYTAS 3 STRAIPSNIO 4 DALYJE

A. SĄJUNGOS SĄRAŠO RENGIMO PRINCIPAI

1) Bendro intereso projektų grupės

Kai kurie bendro intereso projektai (BIP) priskirti prie grupių, nes jie yra tarpusavyje susiję, gali tarpusavyje konkuruoti arba konkuruoja. Nustatytos šių rūšių BIP grupės:

tarpusavyje susijusių BIP grupė apibrėžiama kaip „X projektų grupė, apimanti šiuos BIP“. Tokios grupės sudarytos siekiant nustatyti tuos BIP, kurie yra reikalingi siekiant šalinti tuos pačius tarpvalstybinius trukdžius ir kurie, jei įgyvendinami kartu, teikia sinergijos galimybių. Šiuo atveju, siekiant ES masto naudos, turi būti įgyvendinti visi BIP;

tarpusavyje galinčių konkuruoti BIP grupė apibrėžiama kaip „X projektų grupė, apimanti vieną ar daugiau iš šių BIP“. Tokia grupė sukurta, nes kai kurių tarpvalstybinių trukdžių mastas nėra visiškai aiškus. Šiuo atveju turi būti įgyvendinti ne visi į projektų grupę įtraukti BIP. Paliekama spręsti rinkai, ar įgyvendinti vieną, kelis arba visus iš BIP, jei atliekamas reikiamas planavimas, išduodami leidimai ir reguliavimo institucijų patvirtinimai. BIP poreikis iš naujo įvertinamas tolesniame BIP nustatymo procese, taip pat susijusiame su pajėgumo poreikiais, ir

konkuruojančių BIP grupė apibrėžiama kaip „X projektų grupė, apimanti vieną iš šių BIP“. Įgyvendinant tokios grupės projektus, šalinami tie patys trukdžiai. Vis dėlto trukdžių mastas yra aiškesnis, palyginti su tarpusavyje galinčių konkuruoti BIP grupe, todėl tik vienas BIP turi būti įgyvendintas. Paliekama spręsti rinkai, kurį BIP įgyvendinti, jei atliekamas reikiamas planavimas, išduodami leidimai ir reguliavimo institucijų patvirtinimai. Prireikus BIP poreikis iš naujo įvertinamas tolesniame BIP nustatymo procese.

Visiems BIP taikomos tokios pačios Reglamentu (ES) Nr. 347/2013 nustatytos teisės ir įpareigojimai.

2) Pastočių ir kompresorinių traktavimas

Elektros energijos pastotės bei abipusės apkrovos stotys ir dujų kompresorinės laikomos BIP dalimis, jei jos geografiškai yra prie perdavimo linijos. Pastotės, abipusės apkrovos stotys ir kompresorinės laikomos atskirais BIP ir aiškiai išvardijamos Sąjungos sąraše, jei jų geografinė padėtis yra kitokia nei perdavimo linijų. Joms taikomos Reglamentu (ES) Nr. 347/2013 nustatytos teisės ir įpareigojimai.

3) Prie BIP nebepriskiriami projektai ir projektai, kurie tapo kitų BIP dalimi

Keletas į Sąjungos sąrašus, nustatytus Reglamentu (ES) Nr. 1391/2013 ir Reglamentu (ES) 2016/89, įtrauktų projektų nebepriskiriami prie BIP dėl vienos ar daugiau toliau pateikiamų priežasčių:

—	infrastruktūra jau yra pradėta eksploatuoti arba bus pradėta eksploatuoti artimiausiu metu, todėl Reglamento (ES) Nr. 347/2013 nuostatomis nebūtų pasinaudota,

—	remiantis naujausiais duomenimis, projektas neatitinka bendrųjų kriterijų,

—	projekto vykdytojas pakartotinai nepateikė projekto atrankai į Sąjungos sąrašą arba

—	vykdant atranką, projektas pripažintas mažiau svarbiu už kitus galimus BIP.

Šie projektai (išskyrus tuo atveju, kai infrastruktūra jau eksploatuojama) gali būti svarstomi siekiant juos įrašyti į kitą Sąjungos sąrašą, jei neliks priežasčių, dėl kurių jie neįrašyti į dabartinį Sąjungos sąrašą.

Tokie projektai nėra BIP, tačiau, siekiant skaidrumo ir aiškumo, jie pateikiami VII priedo C dalyje kaip prie bendro intereso projektų nebepriskiriami projektai, nurodant pirminį jiems suteiktą BIP numerį.

Be to, įgyvendinami tam tikri į Reglamentu (ES) Nr. 1391/2013 ir Reglamentu (ES) 2016/89 nustatytus Sąjungos sąrašus įtraukti projektai tapo sudėtine kitų BPI (ar jų grupių) dalimi.

4) „BIP, taip pat vadinamų elektros energijos magistralėmis“ apibrėžtis

„BIP, taip pat vadinami elektros energijos magistralėmis“ – BIP, priskiriami prie vieno iš prioritetinių elektros energijos koridorių ir prie prioritetinės teminės elektros energijos magistralių srities.

B. SĄJUNGOS BENDRO INTERESO PROJEKTŲ SĄRAŠAS

1) Jėgainių Šiaurės jūrose tinklo (angl. NSOG) prioritetinis koridorius

Nr.

Apibrėžtis

1.1

Belgijos ir Jungtinės Karalystės projektų grupė [dabartinis pavadinimas – NEMO], apimanti šiuos BIP:

1.1.1.

Jungtis Gezelle (BE)–Richborough apylinkės (UK)

1.1.2.

Vidaus linija Richborough apylinkės–Canterbury (UK)

1.3

Danijos ir Vokietijos projektų grupė, apimanti šiuos BIP:

1.3.1.

Jungtis Endrup (DK)–Niebüll (DE)

1.3.2.

Vidaus linija Niebüll–Brunsbüttel (DE)

1.4

Danijos ir Vokietijos projektų grupė, apimanti šiuos BIP:

1.4.1.

Jungtis Kassø (DK)–Audorf (DE)

1.4.2.

Vidaus linija Audorf–Hamburg/Nord (DE)

1.4.3.

Vidaus linija Hamburg/Nord–Dollern (DE)

1.6

Prancūzijos ir Airijos jungtis La Martyre (FR)–Great Island (IE) arba Knockraha (IE) [dabartinis pavadinimas – Celtic Interconnector]

1.7

Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės jungčių projektų grupė, apimanti vieną ar daugiau iš šių BIP:

1.7.1.

Jungtis Cotentin (FR)–Exeter apylinkės (UK) [dabartinis pavadinimas – FAB]

1.7.2.

Jungtis Tourbe (FR)–Chilling (UK) [dabartinis pavadinimas – IFA2]

1.7.3.

Jungtis Coquelles (FR)–Folkestone (UK) [dabartinis pavadinimas – ElecLink]

1.7.4.

Jungtis Le Havre (FR)–Lovedean (UK) [dabartinis pavadinimas – AQUIND]

1.7.5.

Jungtis Dunkerque apylinkės (FR)–Kingsnorth (UK) [dabartinis pavadinimas – Gridlink]

1.8

Vokietijos ir Norvegijos projektų grupė [dabartinis pavadinimas – NordLink]

1.8.1.

Jungtis Wilster (DE)–Tonstad (NO)

1.8.2.

Vidaus linijų sustiprinimas pietų Norvegijoje

1.9

1.9.1.

Airijos ir Jungtinės Karalystės jungtis Wexford (IE)–Pembroke, Velsas (UK) [dabartinis pavadinimas – Greenlink]

1.10

Jungtinės Karalystės ir Norvegijos jungčių projektų grupė, apimanti vieną ar daugiau iš šių BIP:

1.10.1.

Jungtis Blythe (UK)–Kvilldal (NO) [dabartinis pavadinimas – North Sea Link]

1.10.2.

Jungtis Peterhead (UK)–Simadalen (NO) [dabartinis pavadinimas – NorthConnect]

1.12

Elektros energijos akumuliavimo projektų grupė Jungtinėje Karalystėje, apimanti vieną ar daugiau iš šių BIP:

1.12.1.

Suspausto oro energijos saugykla Larne

1.12.2.

Suspausto oro energijos saugykla Cheshire

1.12.3.

Suspausto oro energijos saugykla Middlewich [dabartinis pavadinimas – CARES]

1.12.4.

Hidroakumuliacinės elektros energijos saugykla Cruachan II

1.12.5.

Hidroakumuliacinės elektros energijos saugykla Coire Glas

1.13

Islandijos ir Jungtinės Karalystės jungtis [dabartinis pavadinimas – Ice Link]

1.14

Jungtis Revsing (DK)–Bicker Fen (UK) [dabartinis pavadinimas – Viking Link]

1.15

Jungtis Antverpeno vietovė (BE)–Kemsley apylinkės (UK)

1.16

Nyderlandų ir Jungtinės Karalystės jungtis

1.17

Suspausto oro energijos saugykla Zuidwending (NL)

1.18

Hidroakumuliacinės elektros energijos saugykla jūroje Belgijoje [dabartinis pavadinimas – iLand]

2) Šiaurės–pietų elektros energijos jungčių vakarų Europoje (angl. NSI West Electricity) prioritetinis koridorius

Nr.

Apibrėžtis

2.2

2.2.1.

Pirma jungtis Lixhe (BE)–Oberzier (DE) [dabartinis pavadinimas – ALEGrO]

2.2.4.

Antra Belgijos ir Vokietijos jungtis

2.4

Jungtis Codrongianos (IT)–Lucciana (Korsika, FR)–Suvereto (IT) [dabartinis pavadinimas – SACOI 3]

2.5

2.5.1.

Jungtis Grande Ile (FR)–Piossasco (IT) [dabartinis pavadinimas – Savoie-Piemont]

2.7

Jungtis Akvitanijos regionas (FR)–Baskų kraštas (ES) [dabartinis pavadinimas – Biscay Gulf]

2.9

Vidaus linija Osterath–Philippsburg (DE), kuria didinamas pajėgumas vakarų pasienyje [dabartinis pavadinimas – Ultranet]

2.10

Vidaus linija Brunsbüttel-Grοβgartach–Wilster-Grafenrheinfeld (DE), kuria didinamas pajėgumas šiaurės ir pietų pasienyje [dabartinis pavadinimas – Suedlink]

2.13

Airijos ir Jungtinės Karalystės jungčių projektų grupė, apimanti šiuos BIP:

2.13.1.

Jungtis Woodland (IE)–Turleenan (UK)

2.13.2.

Jungtis Srananagh (IE)–Turleenan (UK)

2.14

Jungtis Thusis/Sils (CH)–Verderio Inferiore (IT) [dabartinis pavadinimas – Greenconnector]

2.15

2.15.1.

Jungtis Airolo (CH)–Baggio (IT)

2.16

Vidaus jungčių projektų grupė, apimanti šiuos BIP:

2.16.1.

Vidaus linija Pedralva–Sobrado (PT), anksčiau vadinta Pedralva–Alfena (PT)

2.16.3.

Vidaus linija Vieira do Minho, Ribeira de Pena–Feira (PT), anksčiau vadinta Frades B, Ribeira de Pena–Feira (PT)

2.17

Portugalijos ir Ispanijos jungtys: Beariz–Fontefría (ES), Fontefría (ES)–Ponte de Lima (PT) (anksčiau vadinta Vila Fria/Viana do Castelo) ir Ponte de Lima–Vila Nova de Famalicão (PT) (anksčiau vadinta Vila do Conde), įskaitant pastotes Beariz (ES), Fontefría (ES) ir Ponte de Lima (PT)

2.18

Hidroakumuliacinės elektros energijos saugyklos Kaunertal, Tirolis (AT), pajėgumo didinimas

2.23

Vidaus linijos prie Belgijos šiaurinės sienos Zandvliet–Lillo-Liefkenshoek (BE) ir Liefkenshoek–Mercator, įskaitant pastotę Lillo (BE)[dabartinis pavadinimas – BRABO II + III]

2.24

Vidaus linija Horta–Mercator (BE) Belgijos pagrindiniame vakarų tinkle

2.27

2.27.1.

Aragono regiono (ES) ir atlantinės Pirėnų dalies (FR) jungtis

2.27.2.

Navaros regiono (ES) ir Landų regiono (FR) jungtis

2.28

2.28.1.

Hidroakumuliacinės elektros energijos saugykla Mont-Negre (ES)

2.28.2.

Hidroakumuliacinės elektros energijos saugykla Navaleo (ES)

2.28.3.

Hidroakumuliacinės elektros energijos saugykla Girones & Raïmats (ES)

3) Šiaurės–pietų elektros energijos jungčių vidurio rytų ir pietų Europoje (angl. NSI East Electricity) prioritetinis koridorius

Nr.

Apibrėžtis

3.1

Austrijos ir Vokietijos projektų grupė, apimanti šiuos BIP:

3.1.1.

Jungtis St. Peter (AT)–Isar (DE)

3.1.2.

Vidaus linija St. Peter–Tauern (AT)

3.1.4.

Vidaus linija Westtirol–Zell-Ziller (DE)

3.2

3.2.2.

Vidaus linija Lienz–Obersielach (AT)

3.4

Jungtis Wurmlach (AT)–Somplago (IT)

3.7

Bulgarijos ir Graikijos projektų Maritsa East 1–N. Santa grupė ir būtini Bulgarijos vidaus pajėgumo stiprinimai, įskaitant šiuos BIP:

3.7.1.

Jungtis Maritsa East 1 (BG)–N. Santa (EL)

3.7.2.

Vidaus linija Maritsa East 1–Plovdiv (BG)

3.7.3.

Vidaus linija Maritsa East 1–Maritsa East 3 (BG)

3.7.4.

Vidaus linija Maritsa East 1–Burgas (BG)

3.8

Bulgarijos ir Rumunijos projektų, kuriuos įgyvendinant didinamas pajėgumas, grupė [dabartinis pavadinimas – Black Sea Corridor], apimanti šiuos BIP:

3.8.1.

Vidaus linija Dobrudja–Burgas (BG)

3.8.4.

Vidaus linija Cernavoda–Stalpu (RO)

3.8.5.

Vidaus linija Gutinas–Smardan (RO)

3.9

3.9.1.

Jungtis Žerjavenec (HR)/Hévíz (HU)–Cirkovce (SI)

3.10

Izraelio, Kipro ir Graikijos projektų grupė [dabartinis pavadinimas – EUROASIA Interconnector], apimanti šiuos BIP:

3.10.1.

Jungtis Hadera (IL)–Kofinou (CY)

3.10.2.

Jungtis Kofinou (CY)–Korakia(Kreta, EL)

3.10.3.

Vidaus linija Korakia (Kreta)–Atikos regionas (EL)

3.11

Vidaus jungčių Čekijoje projektų grupė, apimanti šiuos BIP:

3.11.1.

Vidaus linija Vernerov–Vitkov (CZ)

3.11.2.

Vidaus linija Vitkov–Prestice (CZ)

3.11.3.

Vidaus linija Prestice–Kocin (CZ)

3.11.4.

Vidaus linija Kocin–Mirovka (CZ)

3.11.5.

Vidaus linija Mirovka–linija V413 (CZ)

3.12

Vokietijos vidaus linija Wolmirstedt–Bavarija, kuria didinamas vidaus šiaurės–pietų perdavimo pajėgumas

3.14

Vidaus sustiprinimai Lenkijoje [projektų grupės, kurios dabartinis pavadinimas – GerPol Power Bridge dalis], įskaitant šiuos BIP:

3.14.2.

Vidaus linija Krajnik–Baczyna (PL)

3.14.3.

Vidaus linija Mikułowa–Świebodzice (PL)

3.14.4.

Vidaus linija Baczyna –Plewiska (PL)

3.16

3.16.1.

Vengrijos ir Slovakijos jungtis Gabčikovo (SK)–Gönyű (HU)–Veľký Ďur (SK)

3.17

Vengrijos ir Slovakijos jungtis Sajóvánka (HU)–Rimavská Sobota (SK)

3.21

Jungtis Salgareda (IT)–Divača (Bericevo regionas, SI)

3.22

Rumunijos ir Serbijos projektų [dabartinis pavadinimas – Mid Continental East Corridor] ir Italijos ir Juodkalnijos projektų grupė, apimanti šiuos BIP:

3.22.1.

Jungtis Resita (RO)–Pancevo (RS)

3.22.2.

Vidaus linija Portile de Fier–Resita (RO)

3.22.3.

Vidaus linija Resita–Timisoara/Sacalaz (RO)

3.22.4.

Vidaus linija Arad–Timisoara/Sacalaz (RO)

3.22.5.

Jungtis Villanova (IT)–Lastva (ME)

3.23

Hidroakumuliacinės elektros energijos saugykla Yadenitsa (BG)

3.24

Hidroakumuliacinės elektros energijos saugykla Amfilochia (EL)

3.27

Jungtis tarp Sicilijos (IT) ir Tuniso mazgo (TU) [dabartinis pavadinimas – ELMED]

4) Baltijos šalių energijos rinkos elektros energijos jungčių plano (angl. BEMIP Electricity) prioritetinis koridorius

Nr.

Apibrėžtis

4.1

Danijos ir Vokietijos jungtis Ishøj/Bjæverskov (DK)–Bentwisch (DE) per jūrinius vėjo jėgainių parkus Kriegers Flak (DK) ir Baltic 1 ir 2 (DE) [dabartinis pavadinimas – Kriegers Flak Combined Grid Solution]

4.2

Estijos ir Latvijos projektų Kilingi-Nõmme–Riga grupė [dabartinis pavadinimas – Third interconnection], apimanti šiuos BIP:

4.2.1.

Jungtis Kilingi-Nõmme (EE)–pastotė Riga CHP2 (LV)

4.2.2.

Vidaus linija Harku–Sindi (EE)

4.2.3.

Vidaus linija Riga CHP 2–Riga HPP (LV)

4.4

4.4.1.

Vidaus linija Ventspils–Tume–Imanta (LV)

4.4.2.

Vidaus linija Ekhyddan–Nybro/Hemsjö (SE)

4.5

4.5.2.

Vidaus linija Stanisławów–Ostrołęka (PL)

4.6

Hidroakumuliacinės elektros energijos saugykla Estijoje

4.7

Hidroakumuliacinės elektros energijos saugyklos Kruonyje (LT) pajėgumo didinimas

4.8

Baltijos šalių elektros energijos sistemos integravimas į Europos tinklus ir sinchronizavimas su jais, įskaitant šiuos BIP:

4.8.1.

Jungtis Tartu (EE)–Valmiera (LV)

4.8.2.

Vidaus linija Balti–Tartu (EE)

4.8.3.

Jungtis Tsirguliina (EE)–Valmiera (LV)

4.8.4.

Vidaus linija Eesti–Tsirguliina (EE)

4.8.5.

Vidaus linija Lietuvos pastotė–valstybės siena (LT)

4.8.7.

Vidaus linija Paide –Sindi (EE)

4.8.8.

Vidaus linija Vilnius–Neris (LT)

4.8.9.

Kiti Baltijos šalių elektros energijos sistemos sinchronizavimo su Europos tinklais infrastruktūros aspektai

4.10

Suomijos ir Švedijos projektų grupė [dabartinis pavadinimas – Third interconnection Finland – Sweden], apimanti šiuos BIP:

4.10.1.

Jungtis šiaurės Suomija–šiaurės Švedija

4.10.2.

Vidaus linija Keminmaa–Pyhänselkä (FI)

5) Šiaurės–pietų dujų jungčių Vakarų Europoje (angl. NSI West Gas) prioritetinis koridorius

Nr.

Apibrėžtis

5.1

5.1.1.

Fizinis reversinis srautas sujungimo taške Moffat (IE/UK)

5.1.2.

Dujotiekio SNIP (Škotija–Šiaurės Airija) modernizavimas siekiant užtikrinti fizinį reversinį srautą Ballylumford–Twynholm

5.1.3.

Požeminės dujų saugyklos Islandmagee pusiasalyje ties Larne (Šiaurės Airija) statyba

5.3

Suskystintų gamtinių dujų terminalas Shannon (IE) ir jungiamasis dujotiekis

5.4

5.4.1.

Jungtis ES-PT (3-ioji jungtis), 1 etapas

5.4.2.

Jungtis ES-PT (3-ioji jungtis), 2 etapas

5.5

5.5.1.

Tranzitas į pietus per rytinę Pirėnų dalį [dabartinis pavadinimas – STEP]

5.5.2.

Rytų ašis Ispanija–Prancūzija: sujungimo taškas tarp Pirėnų pusiasalio ir Prancūzijos, įskaitant kompresorines St-Avit, Palleau ir St. Martin de Crau [dabartinis pavadinimas – Midcat]

5.10

Reversinio srauto jungtis Vokietijos dujotiekyje TENP

5.11

Reversinio srauto jungtis tarp Italijos ir Šveicarijos sujungimo taške Passo Gries

5.19

Maltos sujungimas su Europos dujų tinklu – vamzdynų jungtis su Italija ties Gela

5.21

Prisitaikymas pereiti nuo mažo šilumingumo dujų prie didelio šilumingumo dujų Prancūzijoje ir Belgijoje

6) Šiaurės–pietų dujų jungčių vidurio rytų ir pietryčių Europoje (angl. NSI East Gas) prioritetinis koridorius

Nr.

Apibrėžtis

6.2

Lenkijos, Slovakijos, Čekijos ir Vengrijos tarpusavio jungtys ir susiję vidaus sustiprinimai, įskaitant vieną ar daugiau šių BIP:

6.2.1.

Lenkijos ir Slovakijos jungtis

6.2.2.

Šiaurės–pietų dujų koridorius rytų Lenkijoje

6.2.10.

Lenkijos ir Čekijos jungtis [dabartinis pavadinimas –Stork II]

6.2.11.

Šiaurės–pietų dujų koridorius vakarų Lenkijoje

6.2.12.

Dujotiekis Tvrdonice–Libhošť, įskaitant kompresorinės Břeclav (CZ) modernizavimą,

ir šie BIP:

6.2.13.

Slovakijos ir Vengrijos jungties perdavimo pajėgumo didinimas

6.2.14.

Vengrijos perdavimo sistemos tarp Vecsés ir Városföld gerinimas, kurio reikia perdavimo per Slovakijos ir Vengrijos jungtį pajėgumui padidinti.

6.4

Dvikryptės Austrijos ir Čekijos jungties (BACI) Baumgarten (AT)–Reinthal (CZ/AT) – Břeclav (CZ), kurios pajėgumas iki 6,57 mlrd. m3 per metus (1), BIP

6.5

Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo Krk ir išsiurbimo dujotiekio į Vengriją ir toliau projektų grupė, apimanti šiuos BIP:

6.5.1.

SGD terminalo, kurio pajėgumas iki 2,6 mlrd. m3 per metus, Krk (HR) statybos 1 etapas ir jungiamasis dujotiekis Omišalj–Zlobin (HR)

6.5.5.

Kroatijos dujų perdavimo sistemos kompresorinė Nr. 1

6.5.6.

Krk (HR) SGD terminalo plėtra iki didesnio kaip 2,6 mlrd. m3 per metus pajėgumo, II projekto etapas ir išsiurbimo dujotiekis Zlobin – Bosiljevo – Sisak – Kozarac – Slobodnica (HR)

6.8

Graikijos ir Bulgarijos jungties ir reikiamų gerinimo darbų Bulgarijoje projektų grupė, apimanti šiuos BIP:

6.8.1.

Graikijos ir Bulgarijos jungtis [dabartinis pavadinimas – IGB] Komotini (EL)–Stara Zagora (BG) ir kompresorių stotis Kipi (EL)

6.8.2.

Bulgarijos perdavimo sistemos remontas, modernizavimas ir išplėtimas

6.9

6.9.1.

SGD terminalas šiaurės Graikijoje

6.10

Bulgarijos ir Serbijos dujų jungties [dabartinis pavadinimas – IBS] BIP

6.20

Saugyklų pajėgumo didinimo pietryčių Europoje projektų grupė, apimanti vieną ar daugiau iš šių BIP:

6.20.2.

Požeminės dujų saugyklos Chiren (BG) išplėtimas

6.20.3.

Požeminė dujų saugykla ir matavimo bei reguliavimo stotys Kavala pietuose (EL)

ir vienas iš šių BIP:

6.20.4.

Saugykla Depomures Rumunijoje

6.20.6.

Požeminė dujų saugykla Sarmasel Rumunijoje

6.23

Vengrijos ir Slovėnijos jungtis Nagykanizsa –Tornyiszentmiklós (HU)–Lendava (SI) – Kidričevo

6.24

Bulgarijos, Rumunijos, Vengrijos ir Austrijos dvikrypčio perdavimo koridoriaus laipsniško pajėgumo didinimo projektų grupė [dabartinis pavadinimas – ROHUAT/BRUA], kad pirmuoju etapu būtų galima perduoti 1,75 mlrd. m3 per metus, antruoju etapu – 4,4 mlrd. m3 per metus, taip pat kad antruoju arba trečiuoju etapu būtų įtraukti nauji ištekliai iš Juodosios jūros:

6.24.1.

ROHUAT/BRUA 1 etapas apima:

—	Rumunijos–Vengrijos reversinį srautą; Vengrijos ruožo pirmas etapas, kompresorinė Csanádpalota

—	perdavimo pajėgumų plėtrą Rumunijoje nuo Podișor iki Recas, įskaitant naują vamzdyną, matavimo stotį ir tris naujas kompresorines Podisor, Bibesti ir Jupa

—	projekto GCA Mosonmagyarovar kompresorinės plėtrą Austrijos pusėje

6.24.4.

ROHUAT/BRUA 2 etapas apima:

—	dujotiekį Városföld-Ercsi– Győr (HU)

—	dujotiekį Ercsi–Százhalombatta (HU)

—	kompresorinę Városföld (HU)

—	Rumunijos perdavimo pajėgumų padidinimą iki 4,4 mlrd. m3 per metus nuo Recas iki Horia link Vengrijos ir kompresorinių Podisor, Bibesti ir Jupa plėtrą

—	dujotiekį Black Sea shore–Podișor (RO), siekiant perimti dujas iš Juodosios jūros

—	Rumunijos–Vengrijos reversinį srautą; 2 etape Vengrijos atkarpoje – kompresorinė Csanádpalota arba Algyő (HU)

6.24.10.

ROHUAT/BRUA 3 etapas apima:

—	Rumunijos perdavimo sistemos gerinimą tarp Onesti ir Isaccea ir reversinį srautą ties Isaccea

—	Rumunijos perdavimo sistemos gerinimą tarp Onesti ir Nadlac

—	Rumunijos perdavimo sistemos plėtrą siekiant perimti dujas iš Juodosios jūros

6.25

Dujų tiekimo centrinei ir pietryčių Europai iš naujų šaltinių infrastruktūros projektų, kuriuos įgyvendinant siekiama tiekimo įvairovės, grupė, apimanti vieną ar daugiau iš šių koordinuotai ir veiksmingai parengtų BIP:

6.25.1.

Dujotiekių sistema iš Bulgarijos į Slovakiją per Rumuniją ir Vengriją [dabartinis pavadinimas – Eastring]

6.25.4.

Infrastruktūra, reikalinga Bulgarijos dujų transporto mazgo plėtrai

6.26

6.26.1.

Kroatijos, Slovėnijos ir Austrijos (ties Rogatec) projektų grupė, apimanti šiuos BIP:

—	Kroatijos ir Slovėnijos jungtis (Lučko–Zabok–Rogatec)

—	kompresorinė Kidričevo (SI), antras modernizavimo etapas

—	Kroatijos dujų perdavimo sistemos kompresorinės Nr. 2 ir 3

—	GCA 2015/08: dujų perdavimas abiem kryptimis per Murfeld (AT)

—	jungties Murfeld–Ceršak (AT-SI) modernizavimas

—	jungties Rogatec modernizavimas

7) Prioritetinis pietinis dujų koridorius (angl. SGC)

Nr.

Apibrėžtis

7.1

Integruotos, specialios ir moduliuojamos transporto infrastruktūros ir susijusios įrangos, kuria iš naujų Kaspijos jūros regiono šaltinių per Azerbaidžaną, Gruziją ir Turkiją į ES rinkas Graikijoje ir Italijoje būtų transportuojama ne mažiau kaip 10 mlrd. m3 dujų per metus, projektų grupė, apimanti šiuos BIP:

7.1.1.

Dujotiekis iš Turkmėnistano ir Azerbaidžano per Gruziją ir Turkiją į Europos Sąjungą [dabartinis pavadinimas – projektų Trans-Caspian Gas Pipeline (TCP), South-Caucasus Pipeline FutureExpansion (SCPFX) ir Trans Anatolia Natural Gas Pipeline (TANAP) junginys]

7.1.3.

Dujotiekis iš Graikijos į Italiją per Albaniją ir Adrijos jūrą [dabartinis pavadinimas – Trans-Adriatic Pipeline (TAP)], apimantis matavimo ir reguliavimo stotis bei kompresorinę ties Nea Messimvria

7.3

Infrastruktūros projektų, kuriais siekiama tiekti naujas dujas iš Viduržemio jūros rytinės dalies dujų telkinių, grupė, apimanti šiuos BIP:

7.3.1.

Dujotiekis nuo Viduržemio jūros rytinės dalies dujų telkinių į Graikijos žemyninę dalį per Kretą [dabartinis pavadinimas – EastMed Pipeline], matavimo ir reguliavimo stotys Megalopoli

ir vienas iš šių susijusių BIP:

7.3.3.

Dujotiekis tarp Graikijos ir Italijos per jūrą [dabartinis pavadinimas – Poseidon Pipeline]

7.3.4.

Dabartinių Italijos vidaus perdavimo iš pietų į šiaurę pajėgumų stiprinimas [dabartinis pavadinimas – Adriatica Line]

7.5

Dujų infrastruktūros plėtra Kipre [dabartinis pavadinimas – Cyprus Gas2EU]

8) Baltijos šalių energijos rinkos dujų sektoriaus jungčių plano (angl. BEMIP Gas) prioritetinis koridorius

Nr.

Apibrėžtis

8.1

8.1.1.

Estijos ir Suomijos jungtis [dabartinis pavadinimas – Balticconnector] ir

8.2

Rytinio Baltijos jūros regiono infrastruktūros modernizavimo projektų grupė, apimanti šiuos BIP:

8.2.1.

Latvijos ir Lietuvos jungties gerinimas

8.2.2.

Estijos ir Latvijos jungties gerinimas

8.2.4.

Požeminės dujų saugyklos Inčukalns (LV) gerinimas

8.3

Vidaus jungčių projektų grupė, apimanti šiuos BIP:

8.3.1.

Jungties Nybro — Lenkija/Danija stiprinimas

8.3.2.

Lenkijos ir Danijos jungtis [dabartinis pavadinimas – Baltic Pipe]

8.5

Lenkijos ir Lietuvos jungtis [dabartinis pavadinimas – GIPL]

8.6

Suskystintų gamtinių dujų terminalas Gothenburg (SE)

8.7

Suskystintų gamtinių dujų terminalo Świnoujście (PL) pajėgumo didinimas

9) Naftos tiekimo jungčių vidurio rytų Europoje (angl. OSC) prioritetinis koridorius

Nr.

Apibrėžtis

9.1

Naftotiekis Adamowo–Brody. Naftotiekis, kuriuo bendrovės „Uktransnafta“ valdomas objektas Broduose (Ukrainoje) bus sujungtas su saugyklomis Adamove (Lenkijoje)

9.2

Naftotiekis Bratislava–Schwechat. Naftotiekis, kuriuo bus sujungtas Švechatas (Austrijoje) ir Bratislava (Slovakijoje)

9.4

Naftotiekis Litvinov (CZ)–Spergau (DE). Žalios naftos naftotiekio „Družba“ pratęsimas iki naftos perdirbimo įmonės „TRM Spergau“

9.5

Pomeranijos naftotiekio projektų Lenkijoje grupė, apimanti šiuos BIP:

9.5.1.

Naftos terminalo Gdanske statyba (II etapas)

9.5.2.

Pomeranijos naftotiekio plėtra – antra naftotiekio linija

9.6

Projektas „TAL Plus“. Naftotiekio TAL tarp Triesto (Italija) ir Ingolštato (Vokietija) pajėgumo didinimas

10) Prioritetinė teminė pažangiųjų tinklų plėtros sritis

Nr.	Apibrėžtis
10.3	Projektas „SINCRO.GRID“ (Slovėnija ir Kroatija) – inovatyvus sinergiškų, brandžiomis technologijomis grindžiamų sprendimų integravimas siekiant vienu metu padidinti Slovėnijos ir Kroatijos elektros energijos sistemų saugumą
10.4	Projektas „ACON“ (Čekija ir Slovakija). Pagrindinis projekto „ACON“ („Again COnnected Networks“) tikslas – skatinti Čekijos ir Slovakijos elektros energijos rinkų integraciją
10.5	Projektas „ALPGRID“ (Austrija ir Italija) – inovatyvus sinergiškų, brandžių ir technologijomis grindžiamų sprendimų integravimas siekiant vienu metu padidinti Italijos ir Austrijos regioninių elektros energijos sistemų našumą
10.6	Projektas „Smart Border Initiative“ (Prancūzija ir Vokietija). Tai Prancūzijos ir Vokietijos politikos, kuria siekiama padėti miestams ir teritorijoms plėtoti perėjimo prie naujų energijos modelių strategijas ir integruotis į Europos energijos rinką, sujungimo iniciatyva.

11) Prioritetinė teminė elektros energijos magistralių sritis

BIP, taip pat vadinami elektros energijos magistralėmis

Nr.

Apibrėžtis

Jėgainių Šiaurės jūrose tinklo (angl. NSOG) prioritetinis koridorius

1.1

1.1.1.

Jungtis Gezelle (BE)–Richborough apylinkės (UK)

1.3

Danijos ir Vokietijos projektų grupė, apimanti šiuos BIP:

1.3.1.

Jungtis Endrup (DK)–Niebüll (DE)

1.3.2.

Vidaus linija Niebüll–Brunsbüttel (DE)

1.4

Danijos ir Vokietijos projektų grupė, apimanti šiuos BIP:

1.4.1.

Jungtis Kassø (DK)–Audorf (DE)

1.4.2.

Vidaus linija Audorf–Hamburg/Nord (DE)

1.4.3.

Vidaus linija Hamburg/Nord–Dollern (DE)

1.6

Prancūzijos ir Airijos jungtis La Martyre (FR)–Great Island (IE) arba Knockraha (IE) [dabartinis pavadinimas – Celtic Interconnector]

1.7

Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės jungčių projektų grupė, apimanti vieną ar daugiau iš šių BIP:

1.7.1.

Jungtis Cotentin (FR)–Exeter apylinkės (UK) [dabartinis pavadinimas – FAB]

1.7.2.

Jungtis Tourbe (FR)–Chilling (UK) [dabartinis pavadinimas – IFA2]

1.7.3.

Jungtis Coquelles (FR)–Folkestone (UK) [dabartinis pavadinimas – ElecLink]

1.7.4.

Jungtis Le Havre (FR)–Lovedean (UK) [dabartinis pavadinimas – AQUIND]

1.7.5.

Jungtis Dunkerque apylinkės (FR)–Kingsnorth (UK) [dabartinis pavadinimas – Gridlink]

1.8

Vokietijos ir Norvegijos projektų grupė [dabartinis pavadinimas – NordLink]

1.8.1.

Jungtis Wilster (DE)–Tonstad (NO)

1.8.2.

Vidaus linijų sustiprinimas pietų Norvegijoje

1.10

Jungtinės Karalystės ir Norvegijos jungčių projektų grupė, apimanti vieną ar daugiau iš šių BIP:

1.10.1

Jungtis Blythe (UK)–Kvilldal (NO) [dabartinis pavadinimas – North Sea Link]

1.10.2.

Jungtis Peterhead (UK)–Simadalen (NO) [dabartinis pavadinimas – NorthConnect]

1.13

Islandijos ir Jungtinės Karalystės jungtis [dabartinis pavadinimas – Ice Link]

1.14

Jungtis Revsing (DK)–Bicker Fen (UK) [dabartinis pavadinimas – Viking Link]

1.15

Jungtis Antverpeno vietovė (BE)–Kemsley apylinkės (UK)

1.16

Nyderlandų ir Jungtinės Karalystės jungtis

Šiaurės–pietų elektros energijos jungčių vakarų Europoje (angl. NSI West Electricity) prioritetinis koridorius

2.2

2.2.1.

Pirma jungtis Lixhe (BE)–Oberzier (DE) [dabartinis pavadinimas – ALEGrO]

2.2.4.

Antra Belgijos ir Vokietijos jungtis

2.4

Jungtis Codrongianos (IT)–Lucciana (Korsika, FR)–Suvereto (IT) [dabartinis pavadinimas – SACOI 3]

2.5

2.5.1.

Jungtis Grande Ile (FR)–Piossasco (IT) [dabartinis pavadinimas – Savoie-Piemont]

2.7

Jungtis Akvitanijos regionas (FR)–Baskų kraštas (ES) [dabartinis pavadinimas – Biscay Gulf]

2.9

Vidaus linija Osterath–Philippsburg (DE), kuria didinamas pajėgumas vakarų pasienyje [dabartinis pavadinimas – Ultranet]

2.10

Vidaus linija Brunsbüttel-Grοβgartach–Wilster-Grafenrheinfeld (DE), kuria didinamas pajėgumas šiaurės ir pietų pasienyje [dabartinis pavadinimas – Suedlink]

2.13

Airijos ir Jungtinės Karalystės jungčių projektų grupė, apimanti šiuos BIP:

2.13.1.

Jungtis Woodland (IE)–Turleenan (UK)

2.13.2.

Jungtis Srananagh (IE)–Turleenan (UK)

Šiaurės–pietų elektros energijos jungčių vidurio rytų ir pietų Europoje (angl. NSI East Electricity) prioritetinis koridorius

3.10

Izraelio, Kipro ir Graikijos projektų grupė [dabartinis pavadinimas – EUROASIA Interconnector], apimanti šiuos BIP:

3.10.1.

Jungtis Hadera (IL)–Kofinou (CY)

3.10.2.

Jungtis Kofinou (CY)–Korakia(Kreta, EL)

3.10.3.

Vidaus linija Korakia (Kreta)–Atikos regionas (EL)

3.12

Vokietijos vidaus linija Wolmirstedt–Bavarija, kuria didinamas vidaus šiaurės–pietų perdavimo pajėgumas

3.27

Jungtis tarp Sicilijos (IT) ir Tuniso mazgo (TU) [dabartinis pavadinimas – ELMED]

Baltijos šalių energijos rinkos elektros energijos jungčių plano (angl. BEMIP Electricity) prioritetinis koridorius

4.1

Danijos ir Vokietijos jungtis Tolstrup Gaarde (DK)–Bentwisch (DE) per jūrinius vėjo jėgainių parkus Kriegers Flak (DK) ir Baltic 1 ir 2 (DE) [dabartinis pavadinimas – Kriegers Flak Combined Grid Solution]

12) Tarpvalstybinis anglies dioksido perdavimo tinklas

Nr.	Apibrėžtis
12.1	„Teesside CO2 hub“ (Jungtinėje Karalystėje, vėlesni etapai Nyderlanduose, Belgijoje, Vokietijoje)
12.2	Transportavimo ir infrastruktūros projektas„CO2-Sapling“ (Jungtinėje Karalystėje, vėlesni etapai Nyderlanduose, Norvegijoje)
12.3	„The Rotterdam Nucleus“ (Nyderlandai ir Jungtinė Karalystė)
12.4	Tarpvalstybinės CO2 transportavimo jungtys nuo išmetimo šaltinių Jungtinėje Karalystėje ir Nyderlanduose iki saugyklų Norvegijoje

C. PRIE BENDRO INTERESO PROJEKTŲ NEBEPRISKIRIAMŲ PROJEKTŲ IR PROJEKTŲ, KURIE DABAR YRA KITŲ BIP SUDEDAMOJI DALIS, SĄRAŠAI

1) Jėgainių Šiaurės jūrose tinklo (angl. NSOG) prioritetinis koridorius

Prie bendro intereso projektų nebepriskiriamų projektų BIP numeriai

1.1.3

1.2

1.5

1.9.2

1.9.3

1.9.4

1.9.5

1.9.6

1.11.1

1.11.2

1.11.3

1.11.4

2) Šiaurės–pietų elektros energijos jungčių vakarų Europoje (angl. NSI West Electricity) prioritetinis koridorius

Prie bendro intereso projektų nebepriskiriamų projektų BIP numeriai

2.2.2

2.2.3

2.3.1

2.3.2

2.5.2

2.6

2.8

2.11.1

2.11.2

2.11.3

2.12

2.15.2

2.15.3

2.15.4

2.16.2

2.19

2.20

2.21

2.22

2.25.1

2.25.2

2.26

Projektai, kurie dabar yra kitų BIP sudedamoji dalis
Pirminis projekto BIP numeris	Projekto, į kurį dabar jie yra integruoti, BIP numeris
2.1	3.1.4

3) Šiaurės–pietų elektros energijos jungčių vidurio rytų ir pietų Europoje (angl. NSI East Electricity) prioritetinis koridorius

Prie bendro intereso projektų nebepriskiriamų projektų BIP numeriai

3.1.3

3.2.1

3.2.3

3.3

3.5.1

3.5.2

3.6.1

3.6.2

3.8.2

3.8.3

3.8.6

3.9.2

3.9.3

3.9.4

3.13

3.14.1

3.15.1

3.15.2

3.16.2

3.16.3

3.18.1

3.18.2

3.19.2

3.19.3

3.20.1

3.20.2

3.25

3.26

Projektai, kurie dabar yra kitų BIP sudedamoji dalis
Pirminis projekto BIP numeris	Projekto, į kurį dabar jie yra integruoti, BIP numeris
3.19.1	3.22.5

4) Baltijos šalių energijos rinkos elektros energijos jungčių plano (angl. BEMIP Electricity) prioritetinis koridorius

Prie bendro intereso projektų nebepriskiriamų projektų BIP numeriai

4.5.1

4.5.3

4.5.4

4.5.5

4.8.6

Projektai, kurie dabar yra kitų BIP sudedamoji dalis
Pirminis projekto BIP numeris	Projekto, į kurį dabar jie yra integruoti, BIP numeris
4.3	4.8.9
4.9	4.8.9

5) Šiaurės–pietų dujų jungčių vakarų Europoje (angl. NSI West Gas) prioritetinis koridorius

Prie bendro intereso projektų nebepriskiriamų projektų BIP numeriai

5.2

5.6

5.7.1

5.7.2

5.9

5.12

5.13

5.14

5.15.1

5.15.2

5.15.3

5.15.4

5.15.5

5.16

5.17.1

5.17.2

5.18

5.20

Projektai, kurie dabar yra kitų BIP sudedamoji dalis
Pirminis projekto BIP numeris	Projekto, į kurį dabar jie yra integruoti, BIP numeris
5.8.1	5.5.2
5.8.2	5.5.2

6) Šiaurės–pietų dujų jungčių vidurio rytų ir pietryčių Europoje (angl. NSI East Gas) prioritetinis koridorius

Prie bendro intereso projektų nebepriskiriamų projektų BIP numeriai

6.3

6.5.3

6.5.4

6.7

6.8.3

6.9.2

6.9.3

6.11

6.12

6.16

6.17

6.19

6.20.1

6.20.5

6.21

6.22.1

6.22.2

6.25.2

Projektai, kurie dabar yra kitų BIP sudedamoji dalis
Pirminis projekto BIP numeris	Projekto, į kurį dabar jie yra integruoti, BIP numeris
6.1.1	6.2.10
6.1.2	6.2.11
6.1.3	6.2.11
6.1.4	6.2.11
6.1.5	6.2.11
6.1.6	6.2.11
6.1.7	6.2.11
6.1.8	6.2.2
6.1.9	6.2.11
6.1.10	6.2.2
6.1.11	6.2.2
6.1.12	6.2.12
6.2.3	6.2.2
6.2.4	6.2.2
6.2.5	6.2.2
6.2.6	6.2.2
6.2.7	6.2.2
6.2.8	6.2.2
6.2.9	6.2.2
6.5.2	6.5.6
6.6	6.26.1
6.8.4	6.25.4
6.13.1	6.24.4
6.13.2	6.24.4
6.13.3	6.24.4
6.14	6.24.1
6.15.1	6.24.10
6.15.2	6.24.10
6.18	7.3.4
6.24.2	6.24.1
6.24.3	6.24.1
6.24.5	6.24.4
6.24.6	6.24.4
6.24.7	6.24.4
6.24.8	6.24.4
6.24.9	6.24.4
6.25.3	6.24.10
6.26.2	6.26.1
6.26.3	6.26.1
6.26.4	6.26.1
6.26.5	6.26.1
6.26.6	6.26.1

7) Prioritetinis pietinis dujų koridorius (angl. SGC)

Prie bendro intereso projektų nebepriskiriamų projektų BIP numeriai

7.1.2

7.1.5

7.1.7

7.2.1

7.2.2

7.2.3

7.4.1

7.4.2

Projektai, kurie dabar yra kitų BIP sudedamoji dalis
Pirminis projekto BIP numeris	Projekto, į kurį dabar jie yra integruoti, BIP numeris
7.1.6	7.1.3
7.1.4	7.3.3
7.3.2	7.5

8) Baltijos šalių energijos rinkos dujų sektoriaus jungčių plano (angl. BEMIP Gas) prioritetinis koridorius

Prie bendro intereso projektų nebepriskiriamų projektų BIP numeriai

8.1.2.1

8.1.2.2

8.1.2.3

8.1.2.4

8.2.3

8.4

8.8

9) Naftos tiekimo jungčių vidurio rytų Europoje (angl. OSC) prioritetinis koridorius

Prie bendro intereso projektų nebepriskiriamų projektų BIP numeriai

9.3

10) Prioritetinė teminė pažangiųjų tinklų plėtros sritis

Prie bendro intereso projektų nebepriskiriamų projektų BIP numeriai

10.1

10.2

11) Prioritetinė teminė elektros energijos magistralių sritis

Prie bendro intereso projektų nebepriskiriamų projektų BIP numeriai

1.5

“

(1) Ar BACI bus įgyvendinamas kaip BIP, priklausys nuo bandomojo projekto „Trading Regional Upgrade“ rezultatų.

6.4.2018

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 90/66

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2018/545

2018 m. balandžio 4 d.

kuriuo nustatomos geležinkelių transporto priemonių patvirtinimo ir geležinkelių transporto priemonių tipų patvirtinimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/797 praktinės priemonės

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/797 dėl geležinkelių sistemos sąveikos Europos Sąjungoje (1), ypač į jos 21 straipsnio 9 dalį,

kadangi:

(1)

Direktyvoje (ES) 2016/797 nurodytomis praktinėmis priemonėmis turėtų būti mažinamas transporto priemonių tvirtinimo sudėtingumas, trukmė ir sąnaudos, nustatomos vienodos sąlygos Sąjungoje suderinti transporto priemonės tipo patvirtinimo ir (arba) leidimo pateikti transporto priemonę rinkai išdavimą ir skatinamas visų transporto priemonės tvirtinime dalyvaujančių šalių bendradarbiavimas; Kad transporto priemonių tvirtinimo trukmė ir sąnaudos būtų mažesnės, turėtų būti nustatyti kuo trumpesni laikotarpiai;

(2)

atsižvelgiant į patirtį, kurią nacionalinės saugos institucijos gavo tvirtindamos transporto priemones ir rengdamos Direktyvos (ES) 2016/797 21 straipsnio 14 dalyje nurodytus bendradarbiavimo susitarimus, pripažįstama, kad racionalu derinimą su pareiškėju („išankstinį bendradarbiavimą“) pradėti kuo anksčiau, nes tai padeda transporto priemonės tvirtinime dalyvaujančioms šalims plėtoti tarpusavio ryšius. Pareiškėjas turėtų turėti galimybę išankstinį bendradarbiavimą pradėti iki transporto priemonės tipo patvirtinimo ir (arba) leidimo pateikti transporto priemonę rinkai paraiškos pateikimo, kad leidimus išduodanti įstaiga ir susijusios nacionalinės saugos institucijos, atsakingos už naudojimo vietą, galėtų geriau išnagrinėti projektą. Kad pareiškėjas žinotų, ko tikėtis, per išankstinį bendradarbiavimą jam turėtų būti paaiškintos taikytinos taisyklės, pateikta išsami informacija apie transporto priemonių tvirtinimą, įskaitant sprendimų priėmimo procesą, ir turėtų būti įsitikinta, kad pareiškėjas gavo pakankamai informacijos. Pareiškėjo pareiga yra užtikrinti, kad teikdamas transporto priemonės tipo patvirtinimo ir (arba) leidimo pateikti transporto priemonę rinkai paraišką jis būtų įvykdęs visus reikalavimus. Pareiškėjui atlikti jo pareigas padeda kiti subjektai, pavyzdžiui, atitikties vertinimo įstaigos, tiekėjai ir paslaugų teikėjai;

(3)

siekiant masto ekonomijos ir mažesnės administracinės naštos, transporto priemonės tipo patvirtinimą gavęs pareiškėjas turėtų galėti pagaminti tam tikrą tokios pačios konstrukcijos transporto priemonių skaičių ir lengviau gauti tų transporto priemonių patvirtinimą. Transporto priemonės tipu apibūdinama konstrukcija, kuri bus įgyvendinta visose atitinkamo tipo transporto priemonėse. Kiekvienas naujas transporto priemonės tipas turėtų būti tvirtinamas, o naujas tipas turėtų būti kuriamas tik jeigu jis patvirtintas;

(4)	turėtų būti vartojamos transporto priemonės tipo varianto ir versijos sąvokos, kad per esamo tipo transporto priemonės gyvavimo ciklą būtų įmanoma atskirti kitokią galimą konfigūraciją, o variantas nuo versijos skiriasi tuo, kad patvirtinimo reikia variantui, tačiau ne versijai;

(5)

siekiant užtikrinti, kad transporto priemonės tipas ilgainiui atitiktų reikalavimus ir kad būtų laikoma, kad darant konstrukcijos pakeitimus, turinčius įtakos transporto priemonės konstrukcijos pagrindinėms charakteristikoms, kuriamas naujas transporto priemonės tipo variantas ir (arba) versija, turėtų būti taikomas transporto priemonės tipo konfigūracijos valdymas. Transporto priemonės tipo patvirtinimą gavęs pareiškėjas yra atsakingas už transporto priemonės tipo konfigūracijos valdymą;

(6)	transporto priemonių konfigūracijos valdymas būtinas tik tiems pakeitimams, kurių neapima patvirtinto transporto priemonės tipo konfigūracijos valdymas;

(7)

Europos Sąjungos geležinkelių agentūra (toliau – Agentūra) turėtų parengti gaires, kuriose būtų aprašyti ir, jei reikia, paaiškinti šiuo reglamentu nustatomi reikalavimai. Gairės turėtų būti atnaujinamos, skelbiamos ir visiems pateikiamos nemokamai. Siekiant suvienodinti keitimosi informacija ir jos registravimo vieno langelio principu veikiančioje sistemoje, nurodytoje Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/796 (2) 12 straipsnyje, metodus, gairėse turėtų būti pavyzdiniai šablonai, kuriuos bendradarbiaudamos parengtų Agentūra ir nacionalinės saugos institucijos;

(8)	siekdamos užtikrinti transporto priemonių tvirtinimo reikalavimų laikymąsi, Agentūra ir nacionalinės saugos institucijos turėtų įdiegti vidaus tvarką ir procedūras;

(9)

atsižvelgiant į tai, kad racionalu keistis patirtimi, nacionalinės saugos institucijos ir Agentūra turėtų būti skatinamos dalytis susijusia aktualia informacija. Agentūra tam turėtų parengti protokolus ir procedūras, kurių laikydamosi Agentūra ir nacionalinės saugos institucijos registruotų informaciją ir ja keistųsi;

(10)	kad vertinimas nesidubliuotų ir kad administracinė našta bei sąnaudos pareiškėjui būtų kuo mažesnės, Agentūra ir nacionalinės saugos institucijos turėtų atsižvelgti į bendradarbiavimo susitarimus ir daugiašalius susitarimus, sudarytus pagal Direktyvos (ES) 2016/797 21 straipsnio 14 ir 15 dalis;

(11)

Agentūra ir nacionalinės saugos institucijos visą aktualią informaciją ir sprendimo argumentų dokumentus turėtų registruoti vieno langelio principu veikiančioje sistemoje, kad galėtų pagrįsti kiekvieno transporto priemonės tvirtinimo etapo sprendimus. Jeigu Agentūra ir nacionalinės saugos institucijos turi nuosavas informacijos valdymo sistemas, naudojamas atliekant vertinimą, jos turėtų užtikrinti, kad visa aktuali informacija dėl tų pačių priežasčių būtų perduodama į vieno langelio principu veikiančią sistemą. Kad suinteresuotosioms šalims būtų lengviau teikti duomenis, Agentūros ir nacionalinių saugos institucijų parengtose gairėse turėtų būti numatytos praktinės priemonės, kaip teikti duomenis, kurie nėra aktualūs sprendimų priėmimo atžvilgiu, todėl jų nereikia teikti vieno langelio principu veikiančia sistema;

(12)

jei transporto priemonės tipo naudojimo vieta yra tik vienos valstybės narės tinkle, to tipo patvirtinimas be naudojimo vietos išplėtimo galioja transporto priemonėms, važinėjančioms į netoli valstybių sienos esančias kaimyninių valstybių narių, kurių tinklo charakteristikos panašios, stotis. Tokiu atveju pareiškėjas gali transporto priemonės tipo patvirtinimo ir (arba) leidimo pateikti transporto priemonę rinkai paraišką pateikti Agentūrai arba nacionalinei saugos institucijai. Jei leidimus išduodanti įstaiga yra Agentūra, ji pagal Direktyvos (ES) 2016/797 21 straipsnio 8 dalį konsultuojasi su atitinkamomis nacionalinėmis saugos institucijomis ir atsižvelgia į aktualius tarpvalstybinius susitarimus;

(13)

jei leidimus išduodanti įstaiga yra Agentūra, pareiškėjas turėtų turėti teisę be įtakos Direktyvos (ES) 2016/797 IV priedo 2.6 punkto nuostatoms paraišką Agentūrai pateikti viena iš oficialiųjų Sąjungos kalbų. Vertinant paraišką, nacionalinės saugos institucijos turėtų turėti teisę su vertinimu susijusius dokumentus Agentūrai pateikti savo valstybės narės kalba ir neturėtų būti įpareigotos juos išversti į kitas kalbas;

(14)

Agentūra ir nacionalinės saugos institucijos turėtų įdiegti transporto priemonės tipo patvirtinimo ir (arba) leidimo pateikti transporto priemonę rinkai išdavimo valdymo vidaus tvarką ir procedūras, kad administracinė našta ir sąnaudos pareiškėjui būtų kuo mažesnės. Todėl pareiškėjas turėtų turėti galimybę paraiškos byloje pateikti dokumentų kopijas. Transporto priemonės tipo patvirtinimą ir (arba) leidimą pateikti transporto priemonę rinkai išdavusios Agentūra ir nacionalinės saugos institucijos turėtų turėti galimybę patikrinti tų dokumentų originalus;

(15)

būtina suderinti klausimų, iškeltų vertinant paraišką, priskyrimą prie kategorijų, kad pareiškėjui būtų aiškus visų Agentūros ir nacionalinės saugos institucijos klausimų reikšmingumas. Klausimus prie kategorijų priskirti ypač svarbu, kai procese dalyvauja kelios nacionalinės saugos institucijos. Kad transporto priemonę tvirtinti būtų lengviau ir kad administracinė našta būtų kuo mažesnė, kai nėra taikytinų nacionalinių taisyklių, Agentūra su susijusiomis nacionalinėmis saugos institucijomis, atsakingomis už naudojimo vietą, konsultuojasi tik tiek, kad patikrintų, ar teisingai apibūdinta naudojimo vieta atitinkamoje valstybėje narėje. Jei yra konkrečios techninių sąveikos specifikacijų nuostatos, naudojimo vieta turėtų būti visas Sąjungos tinklas ir turėtų užtekti Agentūros atliekamos patikros;

(16)

transporto priemonės ir transporto priemonių tipai turi būti laikomi patvirtintais pagal Direktyvos (ES) 2016/797 54 straipsnio 2 dalį be įtakos tos direktyvos 21 straipsnio 12 daliai ir 24 straipsnio 3 daliai. Jei tokios transporto priemonės atnaujinamos arba tobulinamos, šio reglamento nuostatos turi būti taikomos pagal Direktyvos (ES) 2016/797 21 straipsnio 12 dalį;

(17)

nauja transporto priemonių tvirtinimo tvarka pagal Direktyvos (ES) 2016/797 54 straipsnio 4 dalį taikoma nuo 2019 m. birželio 16 d. tačiau valstybės narės, pagal Direktyvos (ES) 2016/797 57 straipsnio 2 dalį Agentūrai ir Komisijai pranešusios, kad pratęsė direktyvos nuostatų perkėlimo į nacionalinę teisę laikotarpį, transporto priemonių tipo patvirtinimus ir (arba) leidimus pateikti transporto priemones rinkai gali išduoti pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/57/EB (3) iki 2020 m. birželio 16 d.2019 m. birželio 16 d. – 2020 m. birželio 15 d. gali būti laikomasi dviejų skirtingų teisinių tvarkų, pagal kurias lygiagrečiai veikia skirtingos leidimus išduodančios įstaigos. Todėl būtina išaiškinti, kaip naujoji tvarka turėtų būti taikoma kartu su senąja tvarka, jei numatoma naudojimo vieta yra vienoje arba keliose valstybėse narėse;

(18)

jei nacionalinė saugos institucija pripažįsta negalėsianti transporto priemonės tipo patvirtinimo ir (arba) leidimo pradėti eksploatuoti transporto priemonę išduoti pagal Direktyvą 2008/57/EB iki 2019 m. birželio 16 d., o valstybių narių, Agentūrai ir Komisijai pateikusių Direktyvos (ES) 2016/797 57 straipsnio 2 dalyje numatytą pranešimą, atveju iki 2020 m. birželio 16 d., Agentūra, atliekanti leidimus išduodančios įstaigos funkcijas, turėtų priimti nacionalinės saugos institucijos vertinimo rezultatus, kad vertinimas nesidubliuotų ir nenusitęstų pareiškėjo darbas;

(19)

kad būtų lengviau transporto priemones pateikti rinkai ir kad administracinė našta būtų kuo mažesnė, Agentūros išduotas transporto priemonės tipo patvirtinimas ir (arba) leidimas pateikti transporto priemonę rinkai turi būti laikomas lygiaverčiu Direktyvos 2008/57/EB 26 straipsnyje nurodytam transporto priemonės tipo patvirtinimui ir Direktyvos 2008/57/EB 22 ir 24 straipsniuose nurodytam leidimui pradėti eksploatuoti transporto priemonę;

(20)	techninėse sąveikos specifikacijose pagal Direktyvos (ES) 2016/797 4 straipsnio 3 dalies f punktą, taip pat nacionalinėse taisyklėse turėtų būti numatytas laipsniškas perėjimas, atsižvelgiant visų pirma į Direktyvos (ES) 2016/797 2 straipsnio 23 dalyje apibrėžtus gerokai pažengusius projektus;

(21)	šiame reglamente numatytos priemonės atitinka pagal Tarybos direktyvos 96/48/EB (4) 21 straipsnį įsteigto komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

1. Šiuo reglamentu nustatomi reikalavimai, kurių turi laikytis:

a)	pareiškėjas, kai vieno langelio principu veikiančia sistema, nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/796 12 straipsnyje, teikia transporto priemonės tipo patvirtinimo ir (arba) leidimo pateikti transporto priemonę rinkai paraišką;

b)	Agentūra ir nacionalinės saugos institucijos, kai tvarko transporto priemonės tipo patvirtinimo ir (arba) leidimo pateikti transporto priemonę rinkai paraiškas ir kai vykdo išankstinį bendradarbiavimą;

c)	leidimus išduodanti įstaiga, kai sprendžia, ar išduoti transporto priemonės tipo patvirtinimą arba leidimą pateikti transporto priemonę rinkai;

d)	infrastruktūros valdytojai, kai nustato bandymų atlikimo savo tinkle (-uose) sąlygas ir teikia transporto priemonės tvirtinimo informaciją, susijusią su naudojimo vieta.

2. Šis reglamentas taikomas be įtakos Direktyvos (ES) 2016/797 21 straipsnio 16 ir 17 dalims.

2 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

1) leidimus išduodanti įstaiga– transporto priemonės tipo patvirtinimą ir (arba) leidimą pateikti transporto priemonę rinkai išduodanti įstaiga;

2) transporto priemonės konstrukcijos pagrindinės charakteristikos– transporto priemonės tipo identifikavimo parametrai, nurodyti išduotame transporto priemonės tipo patvirtinime ir įrašyti į Europos patvirtintų transporto priemonių tipų registrą (ERATV);

3) konfigūracijos valdymas– organizacinis, techninis ir administracinis procesas, kuris visą transporto priemonės ir (arba) transporto priemonės tipo gyvavimo ciklą metodiškai taikomas siekiant dokumentus tarpusavyje derinti ir padarytus jų pakeitimus atsekti taip, kad:

a)	būtų laikomasi aktualių Sąjungos teisės reikalavimų,

b)	pakeitimai būtų kontroliuojami ir įforminami dokumentais techninėse bylose arba prie išduoto leidimo pridedamoje byloje,

c)	informacija ir duomenys būtų atnaujinti ir tikslūs,

d)	apie pakeitimus būtų reikiamai informuojamos susijusios šalys;

4) paraiškos gavimo diena–

a)	jei leidimus išduodančios įstaigos funkcijas atlieka Agentūra, pirmoji bendra Agentūros ir nacionalinių saugos institucijų, susijusių su numatoma naudojimo vieta, darbo diena po paraiškos gavimo patvirtinimo,

b)	jei leidimus išduodančios įstaigos funkcijas atlieka nacionalinė saugos institucija, pirmoji darbo diena atitinkamoje valstybėje narėje po paraiškos gavimo patvirtinimo;

5) pakeitimą valdantis subjektas– transporto priemonės tipo patvirtinimo turėtojas, transporto priemonės valdytojas arba jų patikėtinis;

6) transporto priemonės tipo patvirtinimo turėtojas– fizinis arba juridinis asmuo, kuris kreipėsi ir gavo transporto priemonės tipo patvirtinimą, arba jo teisių perėmėjas;

7) pagrįsta abejonė– pagal 41 straipsnio 1 dalies d punktą prie 4 tipo priskiriamas leidimus išduodančios įstaigos ir (arba) už naudojimo vietą atsakingos nacionalinės saugos institucijos iškeltas transporto priemonės naudojimo vietos klausimas su argumentais ir įrodymais, susijęs su informacija, kurią savo paraiškoje pateikė pareiškėjas;

8) už naudojimo vietą atsakinga nacionalinė saugos institucija– nacionalinė saugos institucija, kuri atlieka vieną arba daugiau iš šių užduočių:

a)	vertina bylos elementus pagal Direktyvos (ES) 2016/797 21 straipsnio 5 dalies b punktą,

b)	konsultuojasi pagal Direktyvos (ES) 2016/797 21 straipsnio 8 dalį,

c)	prireikus išduoda laikinus leidimus naudoti transporto priemonę bandymams tinkle ir imasi priemonių užtikrinti, kad tokie bandymai galėtų vykti, kaip nustatyta Direktyvos (ES) 2016/797 21 straipsnio 3 dalyje;

9) išankstinis bendradarbiavimas– pareiškėjo prašymu pradedamas procedūros etapas iki leidimo paraiškos pateikimo;

10) pradiniai išankstinio bendradarbiavimo argumentai– leidimus išduodančios įstaigos ir susijusių už naudojimo vietą atsakingų nacionalinių saugos institucijų nuomonė dėl išankstinio bendradarbiavimo dokumentų bylos;

11) reikalavimų fiksavimas– reikalavimų nustatymas, paskyrimas, įgyvendinimas ir tikrinimas, kuriuos atlieka pareiškėjas, siekdamas užtikrinti, kad būtų laikomasi aktualių Sąjungos ir nacionalinių reikalavimų. Reikalavimų fiksavimas gali būti gaminio kūrimo dalis;

12) saugus integravimas– Direktyvos (ES) 2016/797 III priede nustatytų esminių saugos reikalavimų laikymasis, kad dalys į visumą, pavyzdžiui, į transporto priemonę arba posistemį, taip pat tarp transporto priemonės ir tinklo, būtų diegiamos techniškai suderinamai;

13) transporto priemonės tipo variantas– transporto priemonės tipo konfigūravimo galimybė, nustatyta pirmą kartą tvirtinant tipą pagal 24 straipsnio 1 dalį arba per transporto priemonės gyvavimo ciklą darant tokius jos pakeitimus, dėl kurių reikia naujo transporto priemonės tipo patvirtinimo pagal Direktyvos (ES) 2016/797 24 straipsnio 1 dalį ir 21 straipsnio 12 dalį;

14) transporto priemonės tipo versija– transporto priemonės tipo arba tipo varianto konfigūravimo galimybė arba, atsižvelgiant į transporto priemonės konstrukcijos pagrindinių charakteristikų pakeitimus, per transporto priemonės gyvavimo laikotarpį daromi esamo transporto priemonės tipo arba tipo varianto pakeitimai, dėl kurių nereikia naujo transporto priemonės tipo patvirtinimo pagal Direktyvos (ES) 2016/797 24 straipsnio 1 dalį ir 21 straipsnio 12 dalį;

15) leidimas pateikti transporto priemonę rinkai– leidimus išduodančios įstaigos sprendimas, grindžiamas pakankamu užtikrinimu, kad pareiškėjas ir su transporto priemonės projektavimu, gamyba, tikrinimu ir patvirtinimu susiję subjektai įvykdė atitinkamus jų įpareigojimus ir laikėsi savo pareigų, kad užtikrintų atitiktį esminiams taikytinų teisės aktų reikalavimams arba kad užtikrintų atitiktį patvirtintam transporto priemonės tipui, todėl transporto priemonę galima pateikti rinkai ir jos naudojimo vietoje ją galima saugiai naudoti pagal transporto priemonės patvirtinime ir transporto priemonės tipo patvirtinime nustatytas naudojimo sąlygas ir kitus apribojimus, jeigu jų yra;

16) transporto priemonės tipo patvirtinimas– leidimus išduodančios įstaigos sprendimas, grindžiamas pakankamu užtikrinimu, kad pareiškėjas ir su transporto priemonės tipo projektavimu, gamyba, tikrinimu ir patvirtinimu susiję subjektai įvykdė atitinkamus jų įpareigojimus ir laikėsi savo pareigų, kad užtikrintų atitiktį esminiams taikytinų teisės aktų reikalavimams, todėl pagal šį projektą pagamintą transporto priemonę galima pateikti rinkai ir transporto priemonės tipo naudojimo vietoje ją galima saugiai naudoti pagal transporto priemonės tipo patvirtinime nustatytas visoms pagal šį tipą patvirtintoms transporto priemonėms taikomas naudojimo sąlygas ir kitus apribojimus, jeigu jų yra;

17) atitinkama data– 2019 m. birželio 16 d. arba, jei valstybės narės pagal Direktyvos (ES) 2016/797 57 straipsnio 2 dalį Agentūrai ir Komisijai pranešė, kad pratęsė tos direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę laikotarpį, 2020 m. birželio 16 d.

3 straipsnis

Pareiškėjo pareigos

Transporto priemonės tipo patvirtinimo ir (arba) leidimo pateikti transporto priemonę rinkai paraiškas pareiškėjai teikia pagal šio reglamento nuostatas.

Pareiškėjo pareiga yra išsiaiškinti aktualius taikytinų teisės aktų reikalavimus ir jų laikytis teikiant transporto priemonės tipo patvirtinimo ir (arba) leidimo pateikti transporto priemonę rinkai paraiškas.

4 straipsnis

Leidimus išduodančios įstaigos pareigos

1. Leidimus išduodanti įstaiga transporto priemonių tipo patvirtinimus ir (arba) leidimus pateikti transporto priemones rinkai (toliau – leidimus) išduoda pagal Direktyvos (ES) 2016/797 21, 24 ir 25 straipsnius ir pagal šio reglamento nuostatas.

2. Kad išduotų arba atsisakytų išduoti leidimą, leidimus išduodanti įstaiga:

a)	derina užduočių paskyrimą atitinkamoms šalims ir jų tarpusavio derinimo tvarkos parengimą;

b)	vertina paraiškos bylą, kad gautų pakankamą užtikrinimą, kad transporto priemonės tipas ir (arba) transporto priemonė atitinka taikomus teisės aktus;

c)	parengia visus papildomus dokumentus, visų susijusių vertinimų rezultatus ir sprendimo pagal šį reglamentą išduoti leidimą arba jo neišduoti argumentų dokumentus.

3. Jei leidimus išduodanti įstaiga yra Agentūra, savo veiklą, susijusią su transporto priemonės tipo patvirtinimu ir (arba) leidimu pateikti transporto priemonę rinkai, ji derina su nacionalinėmis saugos institucijomis, atsakingomis už naudojimo vietą.

4. Leidimus išduodanti įstaiga pradeda išankstinį bendradarbiavimą, jei to paprašo pareiškėjas.

5. Savo užduotis leidimus išduodanti įstaiga vykdo atvirai, visiems vienodomis sąlygomis, skaidriai ir remiasi profesinėmis žiniomis, veikia nešališkai bei proporcingai ir pateikia visus sprendimo argumentų dokumentus.

6. Leidimus išduodanti įstaiga nusistato vidaus tvarką arba procedūras, kuriomis valdo transporto priemonės tipo patvirtinimo ir (arba) leidimo pateikti transporto priemonę rinkai išdavimą. Toje tvarkoje ir procedūrose atsižvelgiama į Direktyvos (ES) 2016/797 21 straipsnio 14 dalyje nurodytus susitarimus ir, jei reikia, į Direktyvos (ES) 2016/797 21 straipsnio 15 dalyje nurodytus daugiašalius susitarimus.

7. Jei pagal 5 straipsnio 2 dalį pareiškėjas nurodo, kad esama įtakos tipo patvirtinimo galiojimui, leidimus išduodanti įstaiga atitinkamai atnaujina duomenis Europos patvirtintų transporto priemonių tipų registre.

8. Jei savo paraiškoje pareiškėjas nurodo, kad transporto priemonės (-ių) arba transporto priemonės tipo naudojimo sritis apima netoli valstybių sienos esančias kaimyninių valstybių narių, kurių tinklo charakteristikos panašios, stotis, leidimus išduodanti įstaiga:

prieš išduodama transporto priemonės tipo patvirtinimą ir (arba) leidimą pateikti transporto priemonę rinkai, iš kaimyninės valstybės narės nacionalinės saugos institucijos gauna patvirtinimą, kad laikomasi atitinkamų nacionalinių taisyklių, apie kurias pranešta, ir įsipareigojimų, susijusių su aktualiais tarpvalstybiniais susitarimais; ir

b)	į išduodamus leidimus įrašo, kad transporto priemonės tipo patvirtinimas ir (arba) leidimas pateikti transporto priemonę rinkai galioja tokiose stotyse be naudojimo vietos išplėtimo.

5 straipsnis

Transporto priemonės tipo patvirtinimo turėtojo pareigos

1. Transporto priemonės tipo patvirtinimo turėtojas yra atsakingas už transporto priemonės tipo konfigūracijos valdymą ir už pridedamą bylą, kuria remiantis priimamas sprendimas pagal 46 straipsnį.

2. Nedarant įtakos 53 ir 54 straipsniams, transporto priemonės tipo konfigūraciją valdantis transporto priemonės tipo patvirtinimo turėtojas leidimus išduodančią įstaigą, išdavusią transporto priemonės tipo patvirtinimą, informuoja apie visus Sąjungos teisės aktų pakeitimus, turinčius įtakos tipo patvirtinimo galiojimui.

6 straipsnis

Infrastruktūros valdytojo pareigos

1. Kai transporto priemonės tipo patvirtinimas ir (arba) leidimas pateikti transporto priemonę rinkai išduodamas remiantis pareiškėjo pagal 18 straipsnį pateikta informacija, infrastruktūros valdytojo pareigos yra nustatyti ir pateikti naudojimo vietos:

a)	eksploatavimo sąlygas, kuriomis transporto priemonė naudojama bandymams tinkle;

b)	būtinas infrastruktūros priemones, kad būtų užtikrintas saugus ir patikimas eksploatavimas atliekant bandymus tinkle;

c)	būtinas infrastruktūros įrenginių priemones, kad būtų galima atlikti bandymus tinkle.

2. Susiję naudojimo vietos infrastruktūros valdytojai:

a)	pareiškėjui padeda sąlygų, kuriomis transporto priemonė naudojama bandymams tinkle, klausimais;

b)	informaciją apie infrastruktūrą, reikalingą transporto priemonės bandymams tinkle, pateikia visiems vienodomis sąlygomis;

c)	remdamasis pareiškėjo pateikta informacija, per Direktyvos (ES) 2016/797 21 straipsnio 3 ir 5 dalyse numatytą laiką nustato ir pateikia transporto priemonės naudojimo bandymams tinkle sąlygas ir priemones;

d)	susitaręs su pareiškėju, dalyvauja išankstiniame bendradarbiavime.

7 straipsnis

Už naudojimo vietą atsakingų nacionalinių saugos institucijų pareigos

1. Išduodant transporto priemonės tipo patvirtinimą ir (arba) leidimą pateikti transporto priemonę rinkai, už naudojimo vietą atsakingos nacionalinės saugos institucijos yra atsakingos:

a)	už joms tenkančią vertinimo pagal 40 straipsnį dalį;

b)	už vertinimo bylos išdavimą leidimus išduodančiai įstaigai pagal 40 straipsnio 6 dalį.

2. Atlikdamos savo pareigas, už naudojimo vietą atsakingos nacionalinės saugos institucijos savo užduotis vykdo atvirai, visiems vienodomis sąlygomis, skaidriai ir remiasi profesinėmis žiniomis, veikia nešališkai bei proporcingai ir pateikia visus padarytos išvados argumentų dokumentus.

3. Už atitinkamą naudojimo vietą atsakingos nacionalinės saugos institucijos pradeda išankstinį bendradarbiavimą, jei to paprašo pareiškėjas.

4. Už naudojimo vietą atsakingos nacionalinės saugos institucijos su Agentūra ir visomis kitomis nacionalinėmis saugos institucijomis dalijasi įgyta technine ir veiklos patirtimi surinkta visa informacija, kuri gali būti svarbi išduodant transporto priemonės tipo patvirtinimą ir (arba) leidimą pateikti transporto priemonę rinkai, pavyzdžiui:

a)	pagal Direktyvos (ES) 2016/798 4 straipsnio 5 dalies b punktą gauta informacija;

b)	informacija apie esminių reikalavimų nesilaikymą, dėl kurio pagal Direktyvos (ES) 2016/797 26 straipsnį gali reikėti iš dalies keisti arba atšaukti leidimą;

c)	informacija apie trūkumus techninėje sąveikos specifikacijoje pagal Direktyvos (ES) 2016/797 6 straipsnį.

5. Už naudojimo vietą atsakingos nacionalinės saugos institucijos nusistato vidaus tvarką arba procedūras, kuriomis valdo transporto priemonės tipo patvirtinimo ir (arba) leidimo pateikti transporto priemonę rinkai išdavimą. Toje tvarkoje ir procedūrose atsižvelgiama į Direktyvos (ES) 2016/797 21 straipsnio 14 dalyje nurodytus susitarimus ir, jei reikia, į Direktyvos (ES) 2016/797 21 straipsnio 15 dalyje nurodytus daugiašalius susitarimus.

6. Už naudojimo vietą atsakingos nacionalinės saugos institucijos parengia, paskelbia, atnaujina ir visiems nemokamai pateikia gaires, kuriose aprašoma jų kalbos politika, ryšių nuostatos ir laikino leidimo išdavimo procesas, jei tokio leidimo reikia pagal pagrindinius nacionalinės teisės aktus.

8 straipsnis

Agentūros pareigos

1. Agentūra visomis oficialiosiomis Sąjungos kalbomis parengia, paskelbia, atnaujina ir visiems nemokamai pateikia gaires, kuriose aprašomi ir paaiškinami šiame reglamente nustatyti reikalavimai. Gairėse, be kita ko, turi būti pavyzdiniai šablonai, kuriais leidimus išduodanti įstaiga ir už naudojimo vietą atsakingos nacionalinės saugos institucijos gali keistis informacija ir ją fiksuoti, taip pat pavyzdiniai paraiškos šablonai, kuriais gali naudotis pareiškėjas.

2. Agentūra parengia ir 7 straipsnio 4 dalyje nurodytos informacijos fiksavimo ir keitimosi ja protokolą ir procedūras. Kitos paveiktos arba susijusios šalys aktualią informaciją gali gauti, jei išsaugomas informacijos slaptumas.

9 straipsnis

Patvirtintos transporto priemonės naudojimas

Atlikę Direktyvos (ES) 2016/797 23 straipsnyje nurodytus patikrinimus, geležinkelio įmonė arba infrastruktūros valdytojas gali transporto priemonę jos naudojimo vietoje naudoti laikydamiesi transporto priemonės tipo patvirtinime ir (arba) leidime pateikti transporto priemonę rinkai nustatytų transporto priemonės naudojimo sąlygų ir kitų apribojimų.

10 straipsnis

Kalba

1. Jei transporto priemonės tipo patvirtinimas ir (arba) leidimas pateikti transporto priemonę rinkai išduodamas pagal Direktyvos (ES) 2016/797 21 straipsnio 5–7 dalis, pareiškėjas:

a)	paraišką ir prie jos pridedamą bylą pateikia viena iš oficialiųjų Sąjungos kalbų;

b)	paprašytas pagal Direktyvos (ES) 2016/797 IV priedo 2.6 punktą, išverčia prie paraiškos pridėtos bylos dalis. Tokiais atvejais vartojamą kalbą nustato nacionalinė saugos institucija ir įrašo ją į 7 straipsnio 6 dalyje nurodytas gaires.

2. Visi Agentūros sprendimai, susiję su transporto priemonės tipo patvirtinimo ir (arba) leidimo pateikti transporto priemonę rinkai išdavimu, įskaitant, jei reikia, sprendimo argumentų dokumentus, ir išduotas transporto priemonės tipo patvirtinimas ir (arba) leidimas pateikti transporto priemonę rinkai parengiami 1 dalies a punkte nurodyta kalba.

11 straipsnis

Transporto priemonės leidimų išdavimas tramvajams traukiniams bendroje Europos geležinkelių erdvėje

1. Jei reikia, nedarant įtakos Direktyvos (ES) 2016/797 1 straipsniui, išduoti transporto priemonės tipo patvirtinimą ir (arba) leidimą pateikti transporto priemonę rinkai tramvajui traukiniui, kuris bus naudojamas Sąjungos geležinkelių sistemoje, ir jei susijusiai tramvajaus traukinio transporto priemonei arba tramvajaus traukinio transporto priemonės tipui netaikoma jokia techninė sąveikos specifikacija, kaip aprašyta Direktyvos (ES) 2016/797 1 straipsnio 5 dalies b punkte, valstybė narė gali taikyti jos pagrindiniuose nacionalinės teisės aktuose numatytą procedūrą, susijusią su transporto priemonės tipo patvirtinimo ir (arba) leidimo pateikti transporto priemonę rinkai išdavimu tramvajams traukiniams. Pareiškėjas tokiu atveju laikosi atitinkamos valstybės narės pagrindiniuose nacionalinės teisės aktuose nustatytos procedūros, pagal kurią transporto priemonės tipo patvirtinimas ir (arba) leidimas pateikti transporto priemonę rinkai išduodamas tramvajui traukiniui.

2. Jei transporto priemonės tipo patvirtinimas ir (arba) leidimas pateikti transporto priemonę rinkai išduodamas tramvajui traukiniui, kuris Sąjungos geležinkelių sistemoje bus naudojamas tarpvalstybiniam susisiekimui, ir jei atitinkamam tramvajaus traukinio transporto priemonės tipui netaikoma jokia techninė sąveikos specifikacija, pareiškėjas kreipiasi į susijusių valstybių narių paskirtas leidimus išduodančias įtaigas, kurios bendradarbiauja, kad tramvajui traukiniui išduotų transporto priemonės tipo patvirtinimą ir (arba) leidimą pateikti transporto priemonę rinkai.

3. Kitais atvejais tramvajaus traukinio transporto priemonės ir tramvajaus traukinio transporto priemonės tipo, kuriems taikoma Direktyva (ES) 2016/797, leidimai išduodami pagal šiame reglamente nustatytą procedūrą.

12 straipsnis

Tarpvalstybiniai susitarimai

1. Nacionalinės saugos institucijos, laikydamosi Direktyvos (ES) 2016/797 21 straipsnio 8 dalies, savo interneto svetainėse viešai skelbia procedūrą, kaip tarpvalstybinius leidimų susitarimus taikyti stotims kaimyninėse valstybėse narėse, ypač:

a)	kokių galiojančių tarpvalstybinių susitarimų, kuriuos yra sudariusios nacionalinės saugos institucijos, gali reikėti laikytis;

b)	kokią procedūrą taikyti, jei tokių tarpvalstybinių susitarimų nėra.

2. Jei tarpvalstybiniu susitarimu reguliuojamas leidimo, taikomo stotims kaimyninėse valstybėse narėse, išdavimas, nacionalinės saugos institucijos, laikydamosi Direktyvos (ES) 2016/797 21 straipsnio 8 dalies, nustato taikytinas procedūras ir nurodo bent:

a)	procedūrų etapus;

b)	laikotarpius;

c)	techninę ir geografinę taikymo sritis;

d)	dalyvaujančių šalių funkcijas bei užduotis; ir

e)	praktinę konsultavimosi su atitinkamomis šalimis tvarką.

2 SKYRIUS

PARAIŠKOS RENGIMAS

13 straipsnis

Reikalavimų fiksavimas

1. Atsižvelgdamas į bendrą tikslą valdyti ir iki priimtino lygio sumažinti nustatytą riziką, pareiškėjas iki paraiškos teikimo fiksuoja reikalavimus, siekdamas užtikrinti, kad visi būtini transporto priemonės konstrukcijos reikalavimai per visą gyvavimo ciklą būtų:

a)	tinkamai nustatyti;

b)	priskirti prie funkcijų arba posistemių arba į juos būtų atsižvelgiama naudojimo sąlygose arba kituose apribojimuose; ir

c)	įgyvendinti bei patikrinti.

2. Pareiškėjas reikalavimus fiksuoja laikydamasis visų pirma šių sąlygų:

a)	3 straipsnyje nurodytų ir Direktyvos (ES) 2016/797 III priede nustatytų posistemiams taikomų esminių reikalavimų;

b)	transporto priemonės posistemių techninio suderinamumo;

c)	saugaus posistemių integravimo transporto priemonėje; ir

d)	transporto priemonės ir jos naudojimo vietos tinklo techninio suderinamumo.

3. Esminius saugos reikalavimus, susijusius su transporto priemone ir posistemiais, taip pat su saugaus posistemių integravimo aspektais, nereguliuojamais techninėmis sąveikos specifikacijomis ir nacionalinėmis taisyklėmis, pareiškėjas fiksuoja, taikydamas Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 402/2013 (5) I priede nustatyto pavojaus valdymo proceso metodus.

14 straipsnis

Reikiamo leidimo išsirinkimas

1. Reikiamą leidimą pareiškėjas išsirenka iš šių atvejų:

pirmas leidimas – transporto priemonės tipo patvirtinimą ir (arba) leidimą pateikti transporto priemonę rinkai leidimus išduodanti įstaiga pagal Direktyvos (ES) 2016/797 21 straipsnio 1 dalį išduoda naujai transporto priemonei, įskaitant, jei yra, jos variantus ir (arba) versijas ir, jei taikoma, pirmajai tipo transporto priemonei;

b)	atnaujintas transporto priemonės tipo leidimas – transporto priemonės tipo atnaujinimas pagal Direktyvos (ES) 2016/797 24 straipsnio 3 dalį, dėl kurio nereikia keisti transporto priemonės tipo konstrukcijos;

išplėsta naudojimo vieta – transporto priemonės tipo patvirtinimą ir (arba) leidimą pateikti transporto priemonę rinkai atitinkama leidimus išduodanti įstaiga pagal Direktyvos (ES) 2016/797 21 straipsnio 13 dalį išduoda patvirtintam transporto priemonės tipui ir (arba) transporto priemonei, kad naudojimo vieta būtų išplėsta nekeičiant konstrukcijos;

naujas leidimas – transporto priemonės tipo patvirtinimą ir (arba) leidimą pateikti transporto priemonę rinkai leidimus išduodanti įstaiga pagal Direktyvos (ES) 2016/797 21 straipsnio 12 dalį ir 24 straipsnio 3 dalį išduoda po patvirtintos transporto priemonės ir (arba) transporto priemonės tipo pakeitimo;

leidimas pagal atitikties tipui deklaraciją – leidimas pateikti transporto priemonę rinkai išduodamas pagal Direktyvos (ES) 2016/797 25 straipsnio 1 dalį transporto priemonei arba jų serijai, atitinkančioms galiojantį patvirtintą transporto priemonės tipą, remiantis atitikties tam tipui deklaracija. Jei taikoma, turi būti aiškiai nurodoma transporto priemonės tipo versija ir (arba) transporto priemonės tipo variantas, kuriuos atitinka transporto priemonė arba jų serija.

2. Jei transporto priemonės tipo patvirtinimai išduodami pagal c ir d atvejus, esamo transporto priemonės tipo patvirtinimą turintis pareiškėjas sprendžia, ar išduodant patvirtinimą kuriamas:

a)	naujas transporto priemonės tipas arba

b)	naujas esamo transporto priemonės tipo variantas, pagrįstas tuo tipu.

Jei pareiškėjas neturi esamo transporto priemonės tipo patvirtinimo, išduodant patvirtinimą kuriamas naujas tipas pagal 15 straipsnio 4 dalį.

3. Pareiškėjas gali:

a)	naujo patvirtinimo prašymą sujungti su išplėstos naudojimo vietos patvirtinimo prašymu arba

b)	pirmo patvirtinimo prašymą sujungti su prašymu išduoti patvirtinimą pagal atitikties tipui deklaraciją.

Sudėtinei paraiškai taikomi 34 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyti laikotarpiai. Leidimus išduodanti įstaiga pagal tokią paraišką gali, jei reikia, priimti kelis patvirtinimo sprendimus.

15 straipsnis

Patvirtinto transporto priemonės tipo pakeitimai

1. Kiekvienas patvirtinto transporto priemonės tipo pakeitimas išnagrinėjamas, priskiriamas prie vienos iš čia išvardytų pakeitimo kategorijų ir tvirtinamas, kaip numatyta toliau:

pakeitimas, kurį padarius nenukrypstama nuo techninių bylų, pridedamų prie posistemių patikros EB deklaracijų. Tokiu atveju nebūtina, kad atitikties vertinimo įstaiga atliktų patikrą, o pradinės posistemių patikros EB deklaracijos ir transporto priemonės tipo patvirtinimas galioja toliau ir nekeičiami;

pakeitimas, kurį padarius nukrypstama nuo techninių bylų, pridedamų prie posistemių patikros EB deklaracijų, ir gali reikėti naujo tikrinimo, todėl būtina patikra pagal taikytinus atitikties vertinimo modulius, tačiau toks pakeitimas neturi jokio poveikio transporto priemonės tipo konstrukcijos pagrindinėms charakteristikoms ir dėl jo nereikia naujo patvirtinimo pagal Direktyvos (ES) 2016/797 21 straipsnio 12 dalies kriterijus;

c)	transporto priemonės tipo konstrukcijos pagrindinių charakteristikų pakeitimas, kurį padarius nereikia naujo patvirtinimo pagal Direktyvos (ES) 2016/797 21 straipsnio 12 dalies kriterijus;

d)	pakeitimas, kurį padarius reikia naujo patvirtinimo pagal Direktyvos (ES) 2016/797 21 straipsnio 12 dalies kriterijus.

2. Jei pakeitimas priskiriamas prie 1 dalies b arba c punkto, turi būti atnaujintos techninės bylos, pridedamos prie posistemių patikros EB deklaracijų, o transporto priemonės tipo patvirtinimo turėtojas saugo turimą aktualią informaciją, jeigu to paprašo leidimus išduodanti įstaiga ir (arba) už naudojimo vietą atsakingos nacionalinės saugos institucijos.

3. Jei pakeitimas priskiriamas prie 1 dalies c punkto, transporto priemonės tipo patvirtinimo turėtojas parengia naują transporto priemonės tipo versiją arba naują transporto priemonės tipo varianto versiją ir pateikia aktualią informaciją leidimus išduodančiai įstaigai. Leidimus išduodanti įstaiga naują transporto priemonės tipo versiją arba naują transporto priemonės tipo varianto versiją įrašo į Europos patvirtintų transporto priemonių tipų registrą pagal 50 straipsnį.

4. Jei pakeitimą valdantis subjektas nėra transporto priemonės tipo patvirtinimo turėtojas ir esamo transporto priemonės tipo pakeitimai priskiriami prie 1 dalies b, c arba d punkto, taikomos šios nuostatos:

a)	sukuriamas naujas transporto priemonės tipas;

b)	pakeitimą valdantis subjektas tampa pareiškėju; ir

c)	naujo transporto priemonės tipo patvirtinimo paraiška gali būti grindžiama esamu transporto priemonės tipu ir pareiškėjas gali rinktis 14 straipsnio 1 dalies d punkte nustatytą leidimo atvejį.

16 straipsnis

Patvirtintos transporto priemonės pakeitimai

1. Jei atliekant prevencinę arba taisomąją techninę priežiūrą daromi patvirtintos transporto priemonės pakeitimai yra susiję su sudedamųjų dalių keitimu kitomis identiškų funkcijų ir veikimo charakteristikų sudedamosiomis dalimis, leidimo pateikti transporto priemonę rinkai dėl tokių pakeitimų nereikia.

2. Visi transporto priemonės pakeitimai išnagrinėjami ir pagal 15 straipsnio 1 dalį priskiriami prie kategorijos.

3. Jei pakeitimas priskiriamas prie 15 straipsnio 1 dalies d punkto, pakeitimą valdantis subjektas naujo patvirtinimo prašo pagal 14 straipsnio 1 dalies d punktą.

4. Jei patvirtintos transporto priemonės pakeitimus, priskiriamus prie 15 straipsnio 1 dalies b ir c punktų, valdantis subjektas nėra transporto priemonės tipo patvirtinimo turėtojas, jis:

a)	vertina nuokrypius nuo techninių bylų, pridedamų prie posistemių patikros EB deklaracijų;

b)	padaro išvadą, kad nėra nei vieno kriterijaus, nustatyto Direktyvos (ES) 2016/797 21 straipsnio 12 dalyje, atitikties;

c)	atnaujina technines bylas, pridedamas prie posistemių patikros EB deklaracijų;

d)	apie pakeitimus praneša leidimus išduodančiai įstaigai.

Šie reikalavimai gali būti taikomi vienai transporto priemonei arba kelioms identiškoms transporto priemonėms.

Leidimus išduodanti įstaiga gali per keturis mėnesius pateikti motyvuotą sprendimą, kad reikia pateikti leidimo paraišką, jei pakeitimai priskirti prie ne tų kategorijų arba informacija nepakankamai pagrįsta.

5. Visiems transporto priemonės pakeitimams taikomi konfigūracijos valdymo reikalavimai, už kuriuos atsakingas transporto priemonės valdytojas arba jo patikėtinis.

17 straipsnis

Taisyklių išsirinkimas ir techninių sąveikos specifikacijų netaikymas

1. Atsižvelgdamas į 14 straipsnyje nustatytus leidimo atvejus ir 13 straipsnyje nustatytą reikalavimų fiksavimą, pareiškėjas išsirenka visas taikytinas taisykles, ypač technines sąveikos specifikacijas ir nacionalines taisykles.

Pareiškėjas taip pat peržiūri ir atsižvelgia į Agentūros interneto svetainėje skelbiamą techninių sąveikos specifikacijų trūkumų sąrašą.

Tokiu atveju pareiškėjas išsiaiškina, kurias Agentūros pateiktas tinkamas atitikties užtikrinimo priemones naudoti drauge su techninėmis sąveikos specifikacijomis siekiant įvertinti atitiktį techninėms sąveikos specifikacijoms, kad būtų išduotas transporto priemonės tipo patvirtinimas ir (arba) leidimas pateikti transporto priemonę rinkai.

2. Pareiškėjas nurodo visus atvejus, kuriems pagal Direktyvos (ES) 2016/797 7 straipsnį netaikomos techninės sąveikos specifikacijos, ir savo paraišką pateikia susijusioms valstybėms narėms. Jei techninės sąveikos specifikacijos netaikomos transporto priemonėms, kurių naudojimo vieta yra daugiau nei vienoje valstybėje narėje, leidimus išduodanti įstaiga ir susijusios nacionalinės saugos institucijos, atsakingos už naudojimo vietą, turi su pareiškėju suderinti alternatyvias priemones, kurių reikia siekiant galutinio projekto suderinamumo.

3. Jei naujoje techninių sąveikos specifikacijų redakcijoje numatytos pereinamojo laikotarpio priemonės, pareiškėjas gali pereinamuoju laikotarpiu rinktis reikalavimus iš naujosios techninių sąveikos specifikacijų redakcijos, jei tokia galimybė aiškiai numatyta naujoje redakcijoje.

4. Jei pagal 3 dalį pasirenkami reikalavimai iš techninės sąveikos specifikacijos naujesnės redakcijos, taikomos šios nuostatos:

pareiškėjas taikytinus reikalavimus gali rinktis iš įvairių techninės sąveikos specifikacijos redakcijų ir:

i)	pagrindžia reikalavimų, pasirinktų iš įvairių taikytinos techninės sąveikos specifikacijos redakcijų, rinkinių nuoseklumą ir parengia nuoseklumo dokumentus,

ii)	pagal I priedą leidimo paraiškoje nurodo reikalavimus, išrinktus iš įvairių techninės sąveikos specifikacijos redakcijų,

iii)	jei yra pradinių išankstinio bendradarbiavimo argumentų ir jei aktualu, pagal 24 straipsnio 4 dalies nuostatas pareiškėjas prašo, kad leidimus išduodanti įstaiga iš dalies pakeistų arba atnaujintų argumentus, susijusius su technine sąveikos specifikacija;

b)	vertindama paraišką, leidimus išduodanti įstaiga tikrina, ar pareiškėjo pasiūlyti techninės sąveikos specifikacijos reikalavimai išsamūs;

c)	nereikalaujama, kad dėl tų reikalavimų pareiškėjas pateiktų techninės sąveikos specifikacijos netaikymo prašymą pagal Direktyvos (ES) 2016/797 7 straipsnį.

5. Jei to reikia pagal valstybės narės teisės aktus, pareiškėjas gali reikalavimus iš įvairių nacionalinių taisyklių išsirinkti taip pat, kaip juos išsirenka iš techninės sąveikos specifikacijos pagal 3 dalį.

6. Kol nepriimtos atitinkamos techninės sąveikos specifikacijos, Direktyvos (ES) 2016/797 6 straipsnio 3 dalyje nurodytomis tinkamomis atitikties užtikrinimo priemonėmis pareiškėjas ir notifikuotoji (-osios) įstaiga (-os) gali naudotis EB atitikties patikros tikslais.

7. Direktyvos (ES) 2016/797 13 straipsnio 2 dalyje nurodytomis tinkamomis nacionalinės atitikties priemonėmis pareiškėjas ir paskirtoji (-osios) įstaiga (-os) gali naudotis, kad įrodytų atitiktį nacionalinėms taisyklėms.

18 straipsnis

Priemonių, būtinų transporto priemonės naudojimo bandymams tinkle, nustatymas ir apibrėžimas

Pagal nacionalines bandymo taisykles pareiškėjas išsirenka ir apibrėžia priemones, būtinas transporto priemonės naudojimo bandymams tinkle.

19 straipsnis

Laikinasis leidimas naudoti transporto priemonę bandymams tinkle

1. Laikinąjį leidimą naudoti transporto priemonę bandymams tinkle, jeigu tokio leidimo reikia ir jeigu jis nustatytas valstybės narės pagrindiniuose nacionalinės teisės aktuose, gali išduoti tik nacionalinė saugos institucija.

2. Prašymus išduoti laikinąjį leidimą naudoti transporto priemonę bandymams tinkle nacionalinės saugos institucijos vertina pagal aktualius pagrindinius nacionalinės teisės aktus.

20 straipsnis

Numatomų transporto priemonės naudojimo sąlygų ir kitų apribojimų nustatymas

Numatomas transporto priemonės naudojimo sąlygas ir kitus su transporto priemonės tipu susijusius apribojimus nustato pareiškėjas.

21 straipsnis

Būtino atitikties vertinimo išsirinkimas

Atitikties vertinimą, būtiną pagal Direktyvos (ES) 2016/797 IV priedą, išsirenka pareiškėjas.

3 SKYRIUS

IŠANKSTINIS BENDRADARBIAVIMAS

22 straipsnis

Išankstinis bendradarbiavimas

1. Jei to paprašo pareiškėjas, leidimus išduodanti įstaiga ir susijusios nacionalinės saugos institucijos, atsakingos už naudojimo vietą, nagrinėja išankstinio bendradarbiavimo paraiškas, kad pradinius išankstinio bendradarbiavimo argumentus nustatytų pirmiau, nei bus pateikta transporto priemonės tipo patvirtinimo ir (arba) leidimo pateikti transporto priemonę rinkai paraiška. Išankstinio bendradarbiavimo paraišką kartu su dokumentų byla, kurioje yra bent 23 straipsnyje nustatyta būtina informacija, pareiškėjas oficialiai teikia naudodamasis vieno langelio principu veikiančia sistema.

2. Laikotarpis nuo dienos, kurią pateikiama 24 straipsnio 2 dalyje nurodyta nuomonė, iki dienos, kurią pareiškėjas pateikia transporto priemonės tipo patvirtinimo ir (arba) leidimo pateikti transporto priemonę rinkai paraišką, turi būti ne ilgesnis kaip 84 mėnesiai.

3. Pareiškėjas su leidimus išduodančia įstaiga, kurią išsirinko išankstiniam bendradarbiavimui, bendradarbiauja privalomai, kol:

a)	arba pareiškėjas pateikia atitinkamą transporto priemonės tipo patvirtinimo ir (arba) leidimo pateikti transporto priemonę rinkai paraišką;

b)	arba baigiasi 2 dalyje nurodytas laikotarpis nuo dienos, kurią pateikiama 24 straipsnio 2 dalyje nurodyta nuomonė, iki dienos, kurią pareiškėjas pateikia transporto priemonės tipo patvirtinimo ir (arba) leidimo pateikti transporto priemonę rinkai paraišką; arba

c)	pareiškėjas paprašo nutraukti išankstinį bendradarbiavimą.

4. Jei su viena leidimus išduodančia įstaiga išankstinį bendradarbiavimą pradėjęs pareiškėjas nori pradėti išankstinį bendradarbiavimą su kita leidimus išduodančia įstaiga, jis turi paprašyti nutraukti pradėtą išankstinį bendradarbiavimą. Tada pareiškėjas gali naują išankstinio bendradarbiavimo paraišką siųsti kitai leidimus išduodančiai įstaigai.

5. Pareiškėjas leidimo paraišką gali vieno langelio principu veikiančia sistema pateikti bet kada, kol vyksta išankstinis bendradarbiavimas. Tokiu atveju išankstinis bendradarbiavimas nutraukiamas.

6. Išankstiniam bendradarbiavimui naudojamasi 41 straipsnyje nustatytomis iškeltų klausimų kategorijomis, kad būtų galima sekti leidimus išduodančios įstaigos ir, jei taikoma, susijusių nacionalinių saugos institucijų, atsakingų už naudojimo vietą, pareiškėjui iškeltus klausimus.

23 straipsnis

Išankstinio bendradarbiavimo dokumentų byla

Prie išankstinio bendradarbiavimo paraiškos pridedamoje išankstinio bendradarbiavimo dokumentų byloje turi būti:

a)	transporto priemonės tipo ir (arba) transporto priemonės (įskaitant, jei taikoma, numatytus naudoti jų variantus ir (arba) versijas), kuriuos reikia patvirtinti, aprašymas ir jų projektavimo užduočių bei veiklos aprašymas;

b)	nurodyta pareiškėjo išsirinkta leidimus išduodanti įstaiga ir 14 straipsnyje numatytas (-i) leidimo atvejis (-ai);

c)	numatomos naudojimo vietos apibūdinimas;

d)	pagal 20 straipsnį numatytų transporto priemonės naudojimo sąlygų ir nustatytų kitų apribojimų apibūdinimas;

e)	užduočių, kurias tvirtinant transporto priemonę atliks pareiškėjas, planas, įskaitant, jei taikoma, bandymų tinkle planą;

f)	nurodyta reikalavimų fiksavimo pagal 13 straipsnį metodika;

g)	taisyklių ir reikalavimų, kurie, pareiškėjo nuomone, turi būti taikomi pagal 17–18 straipsnius, sąrašas;

h)	pagal 21 straipsnį išsirinktų atitikties vertinimų sąrašas, įskaitant taikomus modulius ir, jei taikoma, naudojamas tarpinės posistemio patikros pažymas;

i)	jei taikoma, praktinės tvarkos, kuria transporto priemonė naudojama bandymams tinkle, aprašymas;

j)	dokumentų, kuriuos pareiškėjas ketina pateikti leidimus išduodančiai įstaigai ir susijusioms nacionalinėms saugos institucijoms, atsakingoms už naudojimo vietą, kad būtų išduotas transporto priemonės tipo patvirtinimas ir (arba) leidimas pateikti transporto priemonę rinkai, turinio sąrašas;

k)	tvirtinimo proceso kalbos, vartojamos pagal 10 straipsnį, pasiūlymas;

pareiškėjo organizacijos, dalyvausiančios tvirtinant transporto priemonę, aprašymas, be kita ko, pareiškėjo duomenys ryšiams, asmenų ryšiams informacija, prašymai pasirengti derinimui ir susitikimams su leidimus išduodančia įstaiga ir susijusiomis nacionalinėmis saugos institucijomis, atsakingomis už naudojimo vietą.

24 straipsnis

Pradiniai išankstinio bendradarbiavimo argumentai

1. Leidimus išduodanti įstaiga ir susijusios nacionalinės saugos institucijos, atsakingos už naudojimo vietą, per mėnesį nuo išankstinio bendradarbiavimo paraiškos gavimo dienos praneša pareiškėjui, ar išankstinio bendradarbiavimo dokumentų byla yra išsami, arba jo paprašo aktualios papildomos informacijos ir nustato pagrįstą jos pateikimo terminą.

2. Jei pareiškėjui pranešta, kad dokumentų byla yra išsami, leidimus išduodanti įstaiga ir susijusios nacionalinės saugos institucijos, atsakingos už naudojimo vietą, naudodamosi vieno langelio principu veikiančia sistema, per du mėnesius nuo minėto pranešimo pateikia nuomonę apie metodus, kuriuos išankstinio bendradarbiavimo paraiškoje pasiūlė pareiškėjas. Pateiktojoje nuomonėje nurodomi pradiniai išankstinio bendradarbiavimo argumentai, be kita ko, nedarant įtakos 4 dalies taikymui, nustatoma, kuri techninių sąveikos specifikacijų redakcija ir kurios nacionalinės taisyklės bus taikomos paskui pateiktai leidimo paraiškai.

3. Pradiniuose išankstinio bendradarbiavimo argumentuose nustatoma, kuri kalba turi būti vartojama pagal 10 straipsnį.

4. Jei išankstinio bendradarbiavimo dokumentų byloje padaroma pakeitimų, nuo kurių priklauso pradiniai išankstinio bendradarbiavimo argumentai, pareiškėjas nusiunčia pataisytą ir atnaujintą išankstinio bendradarbiavimo paraišką, kurioje atsižvelgiama vien į pakeitimus ir į sąsajas su nepakeistomis dalimis. Taip gali būti, jei:

a)	konstrukcijos arba vertinimo metodikos pakeitimai daromi dėl svarbių saugos klausimų;

b)	pradiniai išankstinio bendradarbiavimo argumentai neteko galios dėl pakeistų teisinių reikalavimų; arba

c)	pakeitimus pareiškėjas padarė savo iniciatyva.

5. Leidimus išduodanti įstaiga ir, jei taikoma, susijusios už naudojimo vietą atsakingos nacionalinės saugos institucijos iš dalies pakeistą ir atnaujintą išankstinio bendradarbiavimo paraišką peržiūri, per mėnesį pateikia nuomonę apie ją ir įrašo tą nuomonę į iš dalies pakeistus ir atnaujintus pradinius išankstinio bendradarbiavimo argumentus.

4 SKYRIUS

ATITIKTIES VERTINIMAS

25 straipsnis

Atitikties vertinimas

Kiekviena atitikties vertinimo įstaiga yra atsakinga už visų atitikties vertinimo, kurį ji atlieka pagal 26 straipsnį, dokumentų ir visų būtinų ataskaitų parengimą.

26 straipsnis

Patikra ir įrodymų surinkimas

1. Pareiškėjas atlieka priklausomai nuo leidimo atvejo būtinas patikras, kad surinktų I priede nurodytus įrodymus.

2. Leidimus išduodanti įstaiga ir susijusios nacionalinės saugos institucijos, atsakingos už naudojimo vietą, nenustato, kokius reikalavimus taikyti įrodymams, kuriuos reikia įtraukti į technines bylas, pridedamas prie posistemių EB patikros deklaracijų, tačiau turėdamos pagrįstą abejonę jos gali prašyti, kad pareiškėjas atliktų papildomas patikras.

27 straipsnis

Neatitikties reikalavimams taisymas

1. Neatitiktį techninių sąveikos specifikacijų ir (arba) nacionalinių taisyklių reikalavimams taiso pareiškėjas, nebent pagal Direktyvos (ES) 2016/797 7 straipsnį suteiktas leidimas netaikyti techninės sąveikos specifikacijos. Ši nuostata, mutatis mutandis, gali būti taikoma nacionalinėms taisyklėms, jei tokia galimybė numatyta valstybės narės pagrindiniuose nacionalinės teisės aktuose.

2. Siekdamas sumažinti neatitikties laipsnį, pareiškėjas gali pasirinktinai imtis vienos arba daugiau iš šių priemonių:

a)	pakeisti konstrukciją (tokiu atveju procesas pradedamas nuo pradžios – pagal 13 straipsnį fiksuojami su vien pakeistais elementais ir pakeitimo paveiktais elementais susiję reikalavimai);

b)	pagal 20 straipsnį nustatyti transporto priemonės naudojimo sąlygas ir kitus apribojimus (tokiu atveju transporto priemonės naudojimo sąlygas ir kitus apribojimus nustato pareiškėjas ir patikrina susijusi atitikties vertinimo įstaiga).

3. Transporto priemonės naudojimo sąlygos ir kiti apribojimai, kuriuos pagal 20 straipsnį pasiūlė pareiškėjas, kad ištaisytų neatitiktį reikalavimams, grindžiami būtinu atitikties vertinimu pagal 25 straipsnį.

5 SKYRIUS

PARAIŠKOS TEIKIMAS

28 straipsnis

Įrodymų paraiškai surinkimas

Transporto priemonės tipo patvirtinimo ir (arba) leidimo pateikti transporto priemonę rinkai prašantis pareiškėjas, siekdamas surinkti įrodymus paraiškai:

a)	sutelkia transporto priemonės posistemių patikros EB deklaracijas ir prie EB deklaracijų pridedamose techninėse bylose pateikia atitikties vertinimo, išsirinkto pagal 21 straipsnį, išvadų įrodymus;

b)	užtikrina, kad į techninėse sąveikos specifikacijose ir (arba) nacionalinėse taisyklėse neapibrėžtas posistemių sąsajas būtų atsižvelgta pagal 13 straipsnį užfiksuotuose reikalavimuose ir kad tos sąsajos atitiktų Direktyvos (ES) 2016/797 3 straipsnio 1 dalyje nustatytus esminius reikalavimus.

29 straipsnis

Prie paraiškos pridedamos dokumentų bylos surinkimas

1. Pareiškėjas parengia ir struktūriškai sutvarko prie paraiškos pridedamos bylos dokumentus, būtinus pagal I priedą.

2. Jei pareiškėjas prašo leidimo, nurodyto 14 straipsnio 1 dalies b, c, d ir e punktuose, jis patikrina, ar galioja esamas transporto priemonės tipo patvirtinimas.

3. Jei pareiškėjas prašo leidimo, nurodyto 14 straipsnio 1 dalies c ir d punktuose, sprendimui priimti būtinus dokumentus, įskaitant, jei yra, visus prie ankstesnio patvirtinimo bylos pridėtus dokumentus, jis pateikia leidimus išduodančiai įstaigai.

30 straipsnis

Paraiškos turinys ir išsamumas

1. Kad leidimus išduodanti įstaiga ir, jei taikoma, susijusios nacionalinės saugos institucijos, atsakingos už naudojimo vietą, paraišką pripažintų išsamia, paraiškoje turi būti I priede nustatyta informacija.

2. Jei prašoma patvirtinti 14 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytą išplėstą naudojimo vietą, taikomos šios sąlygos:

a)	dokumentai, kuriuos pareiškėjas prideda prie pirminės visų dokumentų bylos, kuria remiantis priimtas sprendimas pagal 46 straipsnį, turi būti susiję tik su aktualių nacionalinių taisyklių aspektais ir transporto priemonės bei tinklo išplėstoje naudojimo vietoje techniniu suderinamumu;

jei pirminiame transporto priemonės tipo patvirtinime buvo numatyta netaikyti techninių sąveikos specifikacijų, prie pirminės visų dokumentų bylos, kuria remiantis priimtas sprendimas pagal 46 straipsnį, pareiškėjas prideda aktualius pagal Direktyvos (ES) 2016/797 7 straipsnį priimtus techninių sąveikos specifikacijų netaikymo sprendimus, taikomus išplėstai naudojimo vietai;

c)	jei transporto priemonė ir (arba) transporto priemonės tipas patvirtintas pagal Direktyvą 2008/57/EB arba anksčiau, pareiškėjas, be kitos su a punkto aspektais susijusios informacijos, prie pirminės dokumentų bylos prideda taikytinas nacionalines taisykles.

31 straipsnis

Leidimo paraiškos teikimas naudojantis vieno langelio principu veikiančia sistema

1. Pareiškėjas transporto priemonės tipo patvirtinimo ir (arba) leidimo pateikti transporto priemonę rinkai paraišką, kurioje turi būti I priede nustatyta informacija, oficialiai pateikia naudodamasis Reglamento (ES) 2016/796 12 straipsnyje nurodyta vieno langelio principu veikiančia sistema.

2. Teikdamas transporto priemonės tipo patvirtinimo ir (arba) leidimo pateikti transporto priemonę rinkai paraišką, pareiškėjas leidimus išduodančią įstaigą išsirenka pagal Direktyvos (ES) 2016/797 21 straipsnio 5 ir 8 dalis.

3. Pareiškėjo priimtas leidimus išduodančios įstaigos pasirinkimo sprendimas yra privalomas tol, kol leidimus išduodanti įstaiga priima transporto priemonės tipo patvirtinimo ir (arba) leidimo pateikti transporto priemonę rinkai sprendimą ar paraiškos atmetimo sprendimą arba tol, kol pareiškėjas atsiima paraišką.

4. Pareiškėjo dokumentų byla susijusioms nacionalinėms saugos institucijoms, atsakingoms už naudojimo vietą, perduodama vieno langelio principu veikiančia sistema.

6 SKYRIUS

PARAIŠKOS TVARKYMAS

32 straipsnis

Paraiškos išsamumo tikrinimas

1. Leidimus išduodanti įstaiga tikrina informacijos ir dokumentų, kuriuos paraiškoje pagal 30 straipsnį pateikė pareiškėjas, išsamumą.

2. Susijusios nacionalinės saugos institucijos, atsakingos už naudojimo vietą:

a)	tikrina, ar jų dalyje teisingai apibrėžta naudojimo vieta;

b)	kelia klausimus dėl informacijos ir dokumentų, pateiktų taikytinoms nacionalinėms taisyklėms įvertinti pagal III priedą, išsamumo.

3. Kad įvertintų paraiškos išsamumą pagal 1 ir 2 dalis, leidimus išduodanti įstaiga ir susijusios nacionalinės saugos institucijos, atsakingos už naudojimo vietą, tikrina, ar:

a)	pareiškėjas transporto priemonės tipo patvirtinimo ir (arba) leidimo pateikti transporto priemonę rinkai paraiškoje pateikė visą būtiną 30 straipsnyje nurodytą informaciją ir dokumentus;

b)	pateikta informacija ir dokumentai yra tinkami, kad leidimus išduodanti įstaiga ir susijusios nacionalinės saugos institucijos, atsakingos už naudojimo vietą, galėtų atlikti vertinimą pagal 38–40 straipsnius.

33 straipsnis

Paraiškos gavimo patvirtinimas

1. Vieno langelio principu veikianti sistema automatiškai sukuria paraiškos gavimo patvirtinimą pareiškėjui.

2. Paraiškos vertinimas prasideda paraiškos gavimo dieną.

34 straipsnis

Paraiškos vertinimo laikotarpis

1. Leidimus išduodanti įstaiga ir susijusios nacionalinės saugos institucijos, atsakingos už naudojimo vietą, paraiškos dalių, už kurias jos yra atsakingos, išsamumą patikrina pagal 32 straipsnį per mėnesį nuo paraiškos gavimo dienos. Leidimus išduodanti įstaiga atitinkamai informuoja pareiškėją.

2. Jei pareiškėjui pranešta, kad jo dokumentų byla išsami, galutinis sprendimas, ar išduoti transporto priemonės tipo patvirtinimą ir (arba) leidimą pateikti transporto priemonę rinkai, turi būti priimtas ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo minėto pranešimo.

3. Jei prašoma leidimo pagal atitikties tipui deklaraciją, kaip numatyta 14 straipsnio 1 dalies e punkte, leidimus išduodanti įstaiga sprendimą pateikia per mėnesį nuo paraiškos gavimo dienos.

4. Jei pareiškėjui pranešta, kad jo dokumentų byla neišsami, galutinis sprendimas, ar išduoti transporto priemonės tipo patvirtinimą ir (arba) leidimą pateikti transporto priemonę rinkai, turi būti priimtas ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo dienos, kurią pareiškėjas pateikė trūkstamą informaciją, nebent paraiška nekokybiška iš esmės – tokiu atveju ji atmetama.

5. NET jei paraiška išsami, kaip nurodyta 2 dalyje, ją vertindama leidimus išduodanti įstaiga arba susijusios nacionalinės saugos institucijos, atsakingos už naudojimo vietą, gali bet kada paprašyti papildomos informacijos ir nustatyti pagrįstą jos pateikimo terminą, tačiau nesustabdyti vertinimo, nebent taikomos 6 dalies nuostatos.

6. Jei leidimus išduodanti įstaiga arba susijusios nacionalinės saugos institucijos, atsakingos už naudojimo vietą, turi pagrįstą abejonę ir pareiškėjas turi pateikti papildomos informacijos, leidimus išduodanti įstaiga gali sustabdyti vertinimą ir tinkamai užregistruotu susitarimu su pareiškėju nustatyti ilgesnį laikotarpį už numatytąjį Direktyvos (ES) 2016/797 21 straipsnio 4 dalyje. Papildomos informacijos pateikimo laikotarpis turi atitikti tai, kiek pareiškėjui sudėtinga pateikti informaciją, kurios paprašyta. Kai pareiškėjas pateikia informaciją, kurios paprašyta, vertinimas tęsiamas ir laikotarpis skaičiuojamas toliau. Jei nėra susitarimo su pareiškėju, leidimus išduodanti įstaiga arba susijusios nacionalinės saugos institucijos, atsakingos už naudojimo vietą, sprendimą priima remdamosi turima informacija.

35 straipsnis

Ryšys paraiškos vertinimo laikotarpiu

1. Leidimus išduodanti įstaiga, susijusios nacionalinės saugos institucijos, atsakingos už naudojimo vietą, ir pareiškėjas ryšį visais 41 straipsnyje nurodytais klausimais palaiko vieno langelio principu veikiančia sistema.

2. Apie visų transporto priemonės tvirtinimo etapų statusus, sprendimus dėl paraiškos ir to sprendimo argumentų dokumentus pareiškėjui pranešama vieno langelio principu veikiančia sistema.

3. Agentūros ir nacionalinių saugos institucijų gairėse turi būti nustatyta jų tarpusavio ryšio ir ryšio su pareiškėju palaikymo tvarka.

36 straipsnis

Informacijos, susijusios su paraiškos vertinimu, valdymas

1. Leidimus išduodanti įstaiga ir susijusios nacionalinės saugos institucijos, atsakingos už naudojimo vietą, vieno langelio principu veikiančioje sistemoje įrašo visų transporto priemonės tvirtinimo etapų, kuriuose jos dalyvauja, (kiekviena savo vertinimo dalies) rezultatus, įskaitant paraiškos dokumentus, susijusius su:

gavimu;

tvarkymu;

c)	vertinimu;

d)	45 straipsnyje nustatytomis paraiškos vertinimo išvadomis;

e)	galutiniu sprendimu, ar išduoti transporto priemonės tipo patvirtinimą arba leidimą pateikti transporto priemonę rinkai;

f)	47 straipsnyje nustatytais transporto priemonės tipo patvirtinimo ir (arba) leidimo pateikti transporto priemonę rinkai galutiniais dokumentais.

2. Apie galutinį sprendimą, ar išduoti transporto priemonės tipo patvirtinimą ir (arba) leidimą pateikti transporto priemonę rinkai, pareiškėjui pranešama vieno langelio principu veikiančia sistema.

3. Leidimus išduodanti įstaiga ir susijusios nacionalinės saugos institucijos, atsakingos už naudojimo vietą, 1 dalyje išvardytus dokumentus tvarko vieno langelio principu veikiančioje sistemoje įdiegtais dokumentų valdymo procesais.

4. Jei nacionalinės saugos institucijos joms siunčiamas paraiškas tvarko informacijos valdymo sistemomis, jos visą aktualią informaciją perkelia į vieno langelio principu veikiančią sistemą.

37 straipsnis

Paraiškos vertinimo, kurį atlieka leidimus išduodančios įstaigos ir susijusios nacionalinės saugos institucijos, atsakingos už naudojimo vietą, derinimas

1. Siekdamos įvertinti paraišką, susijusios nacionalinės saugos institucijos, atsakingos už naudojimo vietą, planuoja, organizuoja ir suderina būtinas priemones, kad atsižvelgtų į nacionalinių taisyklių klasifikavimą ir tarpusavio pripažinimą, nurodytus Direktyvos (ES) 2016/797 14 straipsnio 10 dalyje. Apie suderintas paraiškos vertinimo priemones pranešama leidimus išduodančiai įstaigai ir pareiškėjui.

2. Leidimus išduodanti įstaiga ir susijusios nacionalinės saugos institucijos, atsakingos už naudojimo vietą, derina veiklą tarpusavyje, kad išspręstų visas problemas, įskaitant, kai reikia iš dalies keisti paraišką ir (arba) prašyti papildomos informacijos, jei nuo papildomos informacijos pateikimo priklauso vertinimo laikotarpis arba gali priklausyti jų darbas, ir sprendžia dėl tolesnių veiksmų.

3. Suderinusios 2 dalyje nurodytą veiklą, leidimus išduodanti įstaiga ir susijusios nacionalinės saugos institucijos, atsakingos už naudojimo vietą, kiekviena sprendžia dėl savo vertinimo dalies informuoti pareiškėją vieno langelio principu veikiančia sistema apie visus atvejus, kuriais reikia iš dalies keisti paraišką ir (arba) prašyti papildomos informacijos.

4. Leidimus išduodanti įstaiga, prieš priimdama savo galutinį sprendimą, ir susijusios nacionalinės saugos institucijos, atsakingos už naudojimo vietą, prieš pateikdamos savo vertinimo bylas:

a)	aptaria savo atitinkamo vertinimo rezultatus ir

b)	susitaria, kokias naudojimo sąlygas ir kitus naudojimo vietos apribojimus ir (arba) išimtis įrašyti į transporto priemonės tipo patvirtinimą ir (arba) leidimą pateikti transporto priemonę rinkai.

5. Remdamasi šio straipsnio 4 dalyje nurodyto derinimo rezultatais, leidimus išduodanti įstaiga pareiškėjui pateikia savo sprendimo argumentų dokumentus. Tai darydama, ji atsižvelgia į 40 straipsnio 6 dalyje nurodytas susijusių nacionalinių saugos institucijų, atsakingų už naudojimo vietą, vertinimo bylas, susijusias su transporto priemonės tipo patvirtinimo ir (arba) leidimo pateikti transporto priemonę rinkai išdavimu arba atsisakymu jį išduoti, įskaitant visas transporto priemonės naudojimo sąlygas ir kitus naudojimo vietos apribojimus ir (arba) išimtis, įrašomus į transporto priemonės tipo patvirtinimą ir (arba) leidimą pateikti transporto priemonę rinkai.

6. Leidimus išduodanti įstaiga surenka derinimo dokumentus ir juos saugo vieno langelio principu veikiančioje sistemoje pagal 36 straipsnį.

38 straipsnis

Paraiškos vertinimas

Leidimus išduodanti įstaiga ir susijusios nacionalinės saugos institucijos, atsakingos už naudojimo vietą, vertina paraišką, kad gautų pakankamą užtikrinimą, kad pareiškėjas ir jo pagalbininkai, projektuodami, gamindami, tikrindami ir patvirtindami transporto priemonę ir (arba) transporto priemonės tipą, įvykdė įpareigojimus ir atliko pareigas, kad užtikrintų atitiktį esminiams taikytinų teisės aktų reikalavimams, todėl transporto priemonę galima pateikti rinkai ir transporto priemonės tipo naudojimo vietoje saugiai naudoti laikantis paraiškoje nustatytų naudojimo sąlygų ir kitų apribojimų.

39 straipsnis

Paraiškos vertinimas, kurį atlieka leidimus išduodanti įstaiga

1. Leidimus išduodanti įstaiga paraišką vertiną II priede nustatytais aspektais.

2. Jei transporto priemonės tipo patvirtinimas ir (arba) leidimas pateikti transporto priemonę rinkai turi būti išduotas vienos valstybės narės tinkluose esančiai naudojimo vietai ir jei pareiškėjas pagal Direktyvos (ES) 2016/797 21 straipsnio 8 dalį paprašė, kad leidimus išduodančia įstaiga būtų nacionalinė saugos institucija, leidimus išduodanti įstaiga, be 1 dalyje nurodyto vertinimo, atlieka vertinimą III priede nustatytais aspektais. Leidimus išduodanti įstaiga, be III priede išvardytų aspektų, tokiu atveju tikrina, ar yra pagal 8 straipsnio 2 dalį užregistruotos aktualios informacijos ir į ją atsižvelgia vertindama paraišką. Visi iškelti klausimai registruojami 41 straipsnyje nurodytame klausimų žurnale.

3. Jei pareiškėjas taikė nestandartinę reikalavimų fiksavimo metodiką, leidimus išduodanti įstaiga ją vertina remdamasi II priede nustatytais kriterijais.

4. Nepriklausomai nuo taikyto metodo, leidimus išduodanti įstaiga tikrina įrodymų, surinktų taikyta metodika fiksuojant reikalavimus, išsamumą, aktualumą ir nuoseklumą. Jei prašoma išduoti naują leidimą pagal 14 straipsnio 1 dalies d punktą, leidimus išduodanti įstaiga vertina tik pakeistas transporto priemonės dalis ir jų poveikį nepakeistoms transporto priemonės dalims. Jei prašoma išplėstos naudojimo vietos leidimo, nustatyto 14 straipsnio 1 dalies c punkte, leidimus išduodanti įstaiga tikrina tik nacionalines taisykles ir transporto priemonės bei tinklo išplėstoje naudojimo vietoje techninį suderinamumą. Leidimus išduodanti įstaiga nekartoja ankstesniam patvirtinimui atlikto tikrinimo.

5. Leidimus išduodanti įstaiga pateikia vertinimo bylą, kurioje turi būti:

a)	aiškus teiginys, ar pareiškėjo kiekvieno prašymo, pateikto dėl atitinkamos naudojimo vietos, vertinimo rezultatas yra teigiamas ar neigiamas, taip pat, jei reikia, naudojimo sąlygos arba apribojimai;

b)	atliktų vertinimų santrauka;

c)	pagal atitinkamos naudojimo vietos klausimų žurnalą parengta ataskaita;

d)	užpildytas kontrolinis sąrašas, kuriuo įrodoma, kad vertinimas atliktas visais II priede ir, jei taikoma, III priede nustatytais aspektais.

40 straipsnis

Paraiškos vertinimas, kurį atlieka susijusios nacionalinės saugos institucijos, atsakingos už naudojimo vietą

1. Susijusios nacionalinės saugos institucijos, atsakingos už naudojimo vietą, atlieka vertinimą III priede nustatytais aspektais. Nacionalinės saugos institucijos, atsakingos už naudojimo vietą, vertina tik atitiktį pagal naudojimo vietai aktualias nacionalines taisykles, atsižvelgdamos į suderintas priemones, nurodytas 37 straipsnio 1 dalyje.

2. Vertindamos reikalavimų fiksavimą, nacionalinės saugos institucijos, atsakingos už naudojimo vietą, tikrina įrodymų, kuriuos surinko pareiškėjas, taikyta metodika fiksuodamas reikalavimus, išsamumą, aktualumą ir nuoseklumą.

3. Jei prašoma išduoti naują leidimą pagal 14 straipsnio 1 dalies d punktą, nacionalinės saugos institucijos, atsakingos už naudojimo vietą, vertina tik pakeistas transporto priemonės dalis ir jų poveikį nepakeistoms transporto priemonės dalims.

4. Jei prašoma išplėstos naudojimo vietos leidimo, nustatyto 14 straipsnio 1 dalies c punkte, nacionalinės saugos institucijos, atsakingos už naudojimo vietą, tikrina tik atitiktį pagal nacionalines taisykles ir transporto priemonės bei tinklo išplėstoje naudojimo vietoje techninį suderinamumą. Nacionalinės saugos institucijos, atsakingos už naudojimo vietą, nekartoja ankstesniam patvirtinimui atlikto tikrinimo.

5. Nacionalinės saugos institucijos, atsakingos už naudojimo vietą, pagal Direktyvos (ES) 2016/797 6 ir 14 straipsnius, be III priede išvardytų aspektų, tikrina, ar yra pagal 8 straipsnio 2 dalį užregistruotos aktualios informacijos ir į ją atsižvelgia vertindamos paraišką. Visi iškelti klausimai registruojami 41 straipsnyje nurodytame klausimų žurnale.

6. Nacionalinės saugos institucijos, atsakingos už naudojimo vietą, pateikia vertinimo bylą, kurioje turi būti:

a)	aiškus teiginys, ar pareiškėjo kiekvieno prašymo, pateikto dėl atitinkamos naudojimo vietos, vertinimo rezultatas yra teigiamas ar neigiamas, taip pat, jei reikia, naudojimo sąlygos ir apribojimai;

b)	atliktų vertinimų santrauka;

c)	pagal atitinkamos naudojimo vietos klausimų žurnalą parengta ataskaita;

d)	užpildytas kontrolinis sąrašas, kuriuo įrodoma, kad vertinimas atliktas visais III priede nustatytais aspektais.

41 straipsnis

Klausimų priskyrimas prie kategorijų

1. Leidimus išduodanti įstaiga ir, jei taikoma, susijusios nacionalinės saugos institucijos, atsakingos už naudojimo vietą, iškilusius paraiškos bylos vertinimo klausimus įrašo į klausimų žurnalą ir priskiria juos prie šių kategorijų:

a) 1 kategorija– į klausimą turi atsakyti pareiškėjas, kad būtų įmanoma suprasti paraiškos bylą;

b) 2 kategorija– dėl iškelto klausimo gali reikėti iš dalies pakeisti paraiškos bylą arba gali reikėti nedidelių pareiškėjo veiksmų. Pareiškėjas sprendžia, kokių veiksmų imtis, ir jie netrukdo išduoti transporto priemonės tipo patvirtinimą ir (arba) leidimą pateikti transporto priemonę rinkai;

c) 3 kategorija– būtina, kad pareiškėjas pataisytų paraiškos bylą, tačiau tai netrukdo išduoti transporto priemonės tipo patvirtinimą ir (arba) leidimą pateikti transporto priemonę rinkai, kuriuose nustatomos transporto priemonės naudojimo papildomos sąlygos griežtesnės ir (arba) apribojimai kitokie, nei pareiškėjas nustatė savo paraiškoje, tačiau klausimą būtina išspręsti, kad būtų išduotas transporto priemonės tipo patvirtinimas ir (arba) leidimas pateikti transporto priemonę rinkai. Visus klausimo sprendimo veiksmus pasiūlo ir su šalimi, iškėlusia klausimą, suderina pareiškėjas;

d) 4 kategorija– dėl iškelto klausimo būtina, kad pareiškėjas iš dalies pakeistų paraiškos bylą. Transporto priemonės tipo patvirtinimas ir (arba) leidimas pateikti transporto priemonę rinkai nebus išduotas, jei klausimas nebus išspręstas. Visus klausimo sprendimo veiksmus pasiūlo ir su šalimi, iškėlusia klausimą, suderina pareiškėjas. Prie 4 kategorijos priskiriami visų pirma neatitikties, numatytos Direktyvos (ES) 2016/797 26 straipsnio 2 dalyje, klausimai.

2. Gavusi pareiškėjo atsakymą arba atsižvelgdama į veiksmus, kurių jis ėmėsi, leidimus išduodanti įstaiga arba susijusios nacionalinės saugos institucijos, atsakingos už naudojimo vietą, persvarsto iškeltą klausimą, priskiria jį, jei reikia, prie kitos kategorijos, ir kiekvienam iškeltam klausimui suteikia vieną iš šių statusų:

a)	„klausimas sprendžiamas“, jei pareiškėjo pateikti įrodymai netinkami ir vis dar reikia papildomos informacijos;

b)	„klausimas išspręstas“, jei pareiškėjas pateikė tinkamą atsakymą, todėl neliko priežasčių reikšti abejonę.

42 straipsnis

Pagrįsta abejonė

1. Turėdamos pagrįstą abejonę, leidimus išduodanti įstaiga ir (arba) susijusios nacionalinės saugos institucijos, atsakingos už naudojimo vietą, gali imtis vienos arba kelių iš šių priemonių:

a)	griežčiau ir išsamiau patikrinti pareiškėjo pateiktą informaciją;

b)	paprašyti pareiškėjo pateikti papildomos informacijos;

c)	paprašyti, kad pareiškėjas atliktų bandymus tinkle.

2. Leidimus išduodanti įstaiga ir (arba) susijusios nacionalinės saugos institucijos, atsakingos už naudojimo vietą, savo prašyme nurodo dalyką, dėl kurio pareiškėjas turi imtis veiksmų, tačiau nenurodo taisomųjų veiksmų, kurių turi imtis pareiškėjas, pobūdžio arba turinio. Pareiškėjas sprendžia, kokiu būdu geriausia atsakyti į leidimus išduodančios įstaigos ir (arba) susijusių nacionalinių saugos institucijų, atsakingų už naudojimo vietą, prašymą.

3. Dėl pareiškėjo pasiūlytų veiksmų leidimus išduodanti įstaiga tariasi su susijusiomis nacionalinėmis saugos institucijomis, atsakingomis už naudojimo vietą.

4. Leidimus išduodanti įstaiga ir susijusios nacionalinės saugos institucijos, atsakingos už naudojimo vietą, pagrįstos abejonės duomenis valdo, nedarydamos įtakos 35 straipsnio taikymui, naudodamosi 41 straipsnyje nurodytu klausimų žurnalu. Pagrįsta abejonė visada:

a)	priskiriama prie 41 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytos 4 kategorijos;

b)	pagrindžiama; ir

c)	turi aiškų dalyko, dėl kurio pareiškėjas turi pateikti atsakymą, aprašymą.

5. Jei pareiškėjas sutinka pateikti papildomos informacijos, kaip to pagal 1 dalies b ir c punktus prašo leidimus išduodanti įstaiga ir (arba) susijusios nacionalinės saugos institucijos, atsakingos už naudojimo vietą, papildomos informacijos pateikimo laikotarpis nustatomas pagal 34 straipsnio 5 ir 6 dalis.

6. Jei pagrįstą abejonę įmanoma pašalinti nustačius griežtesnes transporto priemonės papildomas naudojimo sąlygas ir (arba) kitokius apribojimus, nei pareiškėjas nustatė savo paraiškoje, ir jei su tuo sutinka pareiškėjas, transporto priemonės tipo patvirtinimas ir (arba) leidimas pateikti transporto priemonę rinkai gali būti išduotas taikant tokias transporto priemonės naudojimo sąlygas ir kitus apribojimus.

7. Jei pareiškėjas nesutinka pateikti papildomos informacijos, kad panaikintų leidimus išduodančios įstaigos ir (arba) susijusių nacionalinių saugos institucijų, atsakingų už naudojimo vietą, pareikštą pagrįstą abejonę, leidimus išduodanti įstaiga priima sprendimą remdamasi turima informacija.

43 straipsnis

Susijusių nacionalinių saugos institucijų, atsakingų už naudojimo vietą, vertinimo patikra, kurią turi atlikti leidimus išduodanti įstaiga

1. Leidimus išduodanti įstaiga tikrina, ar nacionalinių saugos institucijų, atsakingų už naudojimo vietą, vertinimai dera tarpusavyje 40 straipsnio 6 dalies a punkte nurodytų vertinimų rezultatų atžvilgiu.

2. Jei 1 dalyje nurodytos patikros rezultatai rodo, kad nacionalinių saugos institucijų, atsakingų už naudojimo vietą, vertinimai dera tarpusavyje, leidimus išduodanti įstaiga tikrina, ar:

a)	užpildyti 40 straipsnio 6 dalies d punkte nurodyti kontroliniai sąrašai;

b)	atsakyta į visus aktualius klausimus.

3. Jei 1 dalyje nurodytos patikros rezultatai rodo, kad vertinimai nedera tarpusavyje, leidimus išduodanti įstaiga prašo, kad susijusios nacionalinės saugos institucijos, atsakingos už naudojimo vietą, toliau nagrinėtų priežastis. Išnagrinėjus priežastis, taikoma viena arba abi šios nuostatos:

a)	leidimus išduodanti įstaiga gali peržiūrėti savo vertinimą, atliktą pagal 39 straipsnį;

b)	susijusios nacionalinės saugos institucijos, atsakingos už naudojimo vietą, gali peržiūrėti savo vertinimą.

4. 3 dalyje nurodyto nacionalinių saugos institucijų, atsakingų už naudojimo vietą, nagrinėjimo rezultatai pateikiami visoms su transporto priemonės tipo patvirtinimo ir (arba) leidimo pateikti transporto priemonę rinkai paraiška susijusioms nacionalinėms saugos institucijoms, atsakingoms už naudojimo vietą.

5. Jei 2 dalies a punkte nurodytas kontrolinis sąrašas neužpildytas arba jei neatsakyta į visus klausimus pagal 2 dalies b punktą, leidimus išduodanti įstaiga prašo, kad susijusios nacionalinės saugos institucijos, atsakingos už naudojimo vietą, toliau nagrinėtų priežastis.

6. Nacionalinės saugos institucijos, atsakingos už naudojimo vietą, atsako į leidimus išduodančios įstaigos prašymus, susijusius su 3 dalyje nurodytų vertinimų nenuoseklumu, 2 dalies a punkte nurodytų kontrolinių sąrašų neužpildymu ir (arba) klausimus, neišspręstus pagal 2 dalies b punktą. Leidimus išduodanti įstaiga visapusiškai atsižvelgia į nacionalinių saugos institucijų, atsakingų už naudojimo vietą, atliktą nacionalinių taisyklių vertinimą. Leidimus išduodanti įstaiga tikrina tik vertinimų nuoseklumą ir 1 bei 2 dalyse nurodytų vertinimų išsamumą.

7. Jei leidimus išduodanti įstaiga ir susijusios nacionalinės saugos institucijos, atsakingos už naudojimo vietą, nesusitaria, taikoma Direktyvos (ES) 2016/797 21 straipsnio 7 dalyje nurodyta arbitražo procedūra.

44 straipsnis

Arbitražas pagal Direktyvos (ES) 2016/797 21 straipsnio 7 dalį ir Reglamento (ES) 2016/796 12 straipsnio 4 dalies b punktą

Jei leidimus išduodanti įstaiga yra Agentūra, ji gali, pasikonsultavusi su susijusiomis nacionalinėmis saugos institucijomis, atsakingomis už naudojimo vietą, sustabdyti tvirtinimą, kol šalys bendradarbiaudamos susitars dėl joms visoms priimtino vertinimo ir, jei taikoma, kol apeliacinė taryba priims sprendimą per Direktyvos (ES) 2016/797 21 straipsnio 7 dalyje nustatytą laiką. Agentūra tvirtinimo sustabdymo argumentus pateikia pareiškėjui.

45 straipsnis

Paraiškos vertinimo pabaiga

1. Leidimus išduodanti įstaiga užtikrina, kad paraiškos vertinimas būtų atliktas teisingai, todėl nepriklausomai tikrina, ar:

a)	teisingai laikytasi paraiškos vertinimo etapų;

b)	yra pakankamai įrodymų, kad paraiška įvertinta visais aktualiais atžvilgiais;

c)	iš pareiškėjo gauti atsakymai raštu į iškeltus 3 ir 4 kategorijų klausimus ir į pateiktus papildomos informacijos prašymus;

d)	išspręsti visi 3 ir 4 kategorijų klausimai arba, jeigu jie neišspręsti, pateikti aiškūs argumentų dokumentai;

e)	vertinimas ir priimti sprendimai objektyvūs bei nuoseklūs ir yra parengti jų dokumentai;

f)	padarytos išvados pagrįstos vertinimo byla ir atitinka visą vertinimą.

2. Jei padaroma išvada, kad paraiškos vertinimas atliktas teisingai, užtenka patvirtinimo, kad 1 dalies nuostatos pritaikytos teisingai, prie kurio pridedamos pastabos.

3. Jei padaroma išvada, kad paraiškos vertinimas atliktas neteisingai, tokios išvados argumentai turi būti aiškūs ir konkretūs.

4. Paraiškos vertinimo pabaigoje leidimus išduodanti įstaiga papildo vertinimo bylą pagal 2 arba 3 dalies nuostatas, remdamasi įvertinimo bylomis, pateiktomis pagal 39 straipsnio 5 dalį ir 40 straipsnio 6 dalį.

5. Leidimus išduodanti įstaiga 4 dalyje nurodytoje vertinimo byloje pateikia savo išvados argumentų dokumentus.

46 straipsnis

Sprendimas išduoti leidimą arba atmesti paraišką

1. Nedarydama įtakos 34 straipsnio nuostatų taikymui, leidimus išduodanti įstaiga sprendimą išduoti transporto priemonės tipo patvirtinimą ir (arba) leidimą pateikti transporto priemonę rinkai arba atmesti paraišką priima per savaitę nuo vertinimo pabaigos. Sprendimas priimamas remiantis 45 straipsnio 5 dalyje nurodytais argumentų dokumentais.

2. Leidimus išduodanti įstaiga transporto priemonės tipo patvirtinimą ir (arba) leidimą pateikti transporto priemonę rinkai išduoda, jei vertinimas II priede ir, jei taikoma, III priede išvardytais aspektais duoda pakankamą užtikrinimą, kaip nurodyta 38 straipsnyje, kad pareiškėjas ir jo pagalbininkai atliko savo pareigas taip, kaip būtina.

3. Leidimus išduodanti įstaiga paraišką atmeta, jei vertinimas II priede ir, jei taikoma, III priede išvardytais aspektais neduoda pakankamo užtikrinimo, kaip nurodyta 38 straipsnyje, kad pareiškėjas ir jo pagalbininkai įvykdė įpareigojimus ir atliko pareigas taip, kaip būtina.

4. Leidimus išduodanti įstaiga savo sprendime išvardija:

a)	visas transporto priemonės naudojimo sąlygas ir kitus apribojimus;

b)	sprendimo argumentus;

c)	galimybes ir priemones sprendimą skųsti ir skundo pateikimo terminus.

5. Transporto priemonės naudojimo sąlygos ir kiti apribojimai nustatomi pagal tam tikro tipo transporto priemonės konstrukcijos pagrindines charakteristikas.

6. Leidimo sprendime neturi būti jokių laiko atžvilgiu ribojamų transporto priemonės naudojimo sąlygų ir kitų apribojimų, nebent tenkinamos šios sąlygos:

a)	laiko ribojimo reikia, nes iki leidimo išdavimo neįmanoma visiškai įrodyti atitikties techninėms sąveikos specifikacijoms ir (arba) nacionalinėms taisyklėms ir (arba)

b)	pagal technines sąveikos specifikacijas ir (arba) nacionalines taisykles pareiškėjas turi pateikti patikimą atitikties įvertį.

Leidime tuomet gali būti sąlyga, kad naudojamos transporto priemonės tikrosios charakteristikos nustatytą laikotarpį atitiktų įvertį.

7. Galutinis sprendimas išduoti transporto priemonės tipo patvirtinimą ir (arba) leidimą pateikti transporto priemonę rinkai arba atmesti paraišką užregistruojamas vieno langelio principu veikiančioje sistemoje ir per tą sistemą kartu su vertinimo bylomis pateikiamas pareiškėjui ir susijusioms nacionalinėms saugos institucijoms, atsakingoms už naudojimo vietą.

8. Jei nuspręsta paraišką atmesti arba transporto priemonės tipo patvirtinimą ir (arba) leidimą pateikti transporto priemonę rinkai išduoti kitokiomis transporto priemonės naudojimo sąlygomis ir su kitokiais apribojimais, nei pareiškėjas nustatė savo paraiškoje, pareiškėjas gali prašyti, kad leidimus išduodanti įstaiga savo sprendimą persvarstytų pagal šio reglamento 51 straipsnį. Jei pareiškėjas nesutinka su leidimus išduodančios įstaigos atsakymu, jis gali pagal Direktyvos (ES) 2016/797 21 straipsnio 11 dalį pateikti skundą kompetentingai institucijai.

7 SKYRIUS

GALUTINIAI DOKUMENTAI

47 straipsnis

Transporto priemonės tipo patvirtinimo ir (arba) leidimo pateikti transporto priemonę rinkai galutiniai dokumentai

1. Transporto priemonės tipo patvirtinimas ir (arba) leidimas pateikti transporto priemonę rinkai yra dokumentas, kuriame įrašyta 48 ir (arba) 49 straipsnyje nurodyta informacija.

2. Išduotas transporto priemonės tipo patvirtinimas ir (arba) leidimas pateikti transporto priemonę rinkai žymimas unikaliu Europos identifikaciniu numeriu (EIN), kurio sandarą ir turinį nustato ir administruoja Agentūra.

3. Į transporto priemonės tipo patvirtinimą ir (arba) leidimą pateikti transporto priemonę rinkai įrašomos transporto priemonės naudojimo sąlygos ir apribojimai gali būti kitokie, nei pareiškėjas nustatė savo paraiškoje.

4. Leidimus išduodanti įstaiga transporto priemonės tipo patvirtinime ir (arba) leidime pateikti transporto priemonę rinkai įrašo datą ir jį pasirašo.

5. Leidimus išduodanti įstaiga užtikrina, kad pagal 46 straipsnį priimtas sprendimas ir visa prie jo pridedama dokumentų byla būtų saugoma archyve pagal 52 straipsnį.

48 straipsnis

Informacija išduotame transporto priemonės tipo patvirtinime

Leidimus išduodančios įstaigos išduotame transporto priemonės tipo patvirtinime turi būti ši informacija:

a)	teisinis pagrindas, kuriuo remdamasi leidimus išduodanti įstaiga turi teisę išduoti transporto priemonės tipo patvirtinimą;

nurodyta:

i)	leidimus išduodanti įstaiga,

ii)

paraiška,

iii)	14 straipsnyje nustatytas leidimo atvejis,

iv)	pareiškėjas, prašantis transporto priemonės tipo patvirtinimo,

v)	su transporto priemonės tipo patvirtinimu siejamas Europos identifikacinis numeris (EIN);

nurodytos tam tikro tipo transporto priemonės konstrukcijos pagrindinės charakteristikos,

i)	įrašytos tipo ir (arba) konstrukcijos tyrimo sertifikatuose,

ii)	transporto priemonės naudojimo vieta,

iii)	transporto priemonės naudojimo sąlygos ir kiti apribojimai,

iv)	nuoroda pagal Reglamento (ES) Nr. 402/2013 16 straipsnį, įskaitant dokumento identifikavimo numerį ir redakciją, į pasiūlymo teikėjo, nurodyto Reglamento (ES) Nr. 402/2013 3 straipsnio 11 dalyje, rašytinį pareiškimą dėl transporto priemonės tipo;

nurodyta:

i)	transporto priemonės tipo identifikacija pagal Komisijos įgyvendinimo sprendimo 2011/665/ES II priedą (6),

ii)	transporto priemonės tipo variantai, jei taikoma,

iii)	transporto priemonės tipo versijos, jei taikoma,

iv)	techninėse sąveikos specifikacijose ir, jei taikoma, nacionalinėse taisyklėse nustatytos parametrų vertės, reikalingos tikrinant transporto priemonės ir naudojimo vietos techninį suderinamumą,

v)	transporto priemonės tipo atitiktis techninėms sąveikos specifikacijoms ir nacionalinių taisyklių, susijusių su 1 dalies d punkto iv papunktyje nurodytais parametrais, rinkiniams;

e)	nuoroda į posistemių patikros EB deklaracijas;

f)	nuoroda į Sąjungos arba nacionalinės teisės aktus, kuriuos atitinka transporto priemonės tipas;

g)	nuoroda į argumentų, kuriais remiantis priimtas 45 straipsnio 5 dalyje nurodytas sprendimas, dokumentus;

h)	sprendimo išduoti transporto priemonės tipo patvirtinimą data ir priėmimo vieta;

i)	sprendimą išduoti transporto priemonės tipo patvirtinimą pasirašęs asmuo ir

j)	galimybė ir priemonės sprendimą skųsti ir skundo pateikimo terminai, įskaitant informaciją apie nacionalinę sprendimų skundimo tvarką.

49 straipsnis

Informacija išduotame leidime pateikti transporto priemonę rinkai

Leidimus išduodančios įstaigos išduotame leidime pateikti transporto priemonę rinkai turi būti ši informacija:

a)	teisinis pagrindas, kuriuo remdamasi leidimus išduodanti įstaiga turi teisę išduoti leidimą pateikti transporto priemonę rinkai;

nurodyta:

i)	leidimus išduodanti įstaiga,

ii)

paraiška,

iii)	14 straipsnyje nustatytas leidimo atvejis,

iv)	pareiškėjas, prašantis leidimo pateikti transporto priemonę rinkai,

v)	su leidimu pateikti transporto priemonę rinkai siejamas Europos identifikacinis numeris (EIN);

c)	nuoroda į transporto priemonės tipo registraciją Europos patvirtintų transporto priemonių tipų registre, įskaitant informaciją apie transporto priemonės tipą ir (arba) transporto priemonės tipo versiją, jei taikoma;

nurodytos:

i)	transporto priemonės,

ii)	naudojimo vietos,

iii)	transporto priemonės naudojimo sąlygos ir kiti apribojimai;

e)	nuoroda į posistemių patikros EB deklaracijas;

f)	nuoroda į Sąjungos arba nacionalinės teisės aktus, kuriuos atitinka transporto priemonė;

g)	nuoroda į argumentų, kuriais remiantis priimtas 45 straipsnio 5 dalyje nurodytas sprendimas, dokumentus;

jei išduodamas leidimas pagal atitikties tipui deklaraciją, kaip numatyta 14 straipsnio 1 dalies e punkte, nuoroda į atitikties patvirtintam transporto priemonės tipui deklaraciją, įskaitant informaciją apie transporto priemonės tipo versiją ir (arba) transporto priemonės tipo variantą, jei taikoma;

i)	sprendimo išduoti leidimą pateikti transporto priemonę rinkai data ir priėmimo vieta;

j)	sprendimą išduoti leidimą pateikti transporto priemonę rinkai pasirašęs asmuo; ir

k)	galimybė ir priemonės sprendimą skųsti ir skundo pateikimo terminai, įskaitant informaciją apie nacionalinę sprendimų skundimo tvarką.

50 straipsnis

Registravimas Europos patvirtintų transporto priemonių tipų registre ir Europos geležinkelio agentūros sąveikos ir saugos duomenų bazėje

1. Leidimus išduodanti įstaiga informaciją, kurią su transporto priemonės tipo patvirtinimo paraiška pateikė pareiškėjas, įrašo į Europos patvirtintų transporto priemonių tipų registrą (ERATV). Pareiškėjas yra atsakingas už leidimus išduodančiai įstaigai pateiktų duomenų vientisumą. Leidimus išduodanti įstaiga yra atsakinga už pareiškėjo pateiktų duomenų nuoseklumo patikrinimą ir už viešą prieigą prie Europos patvirtintų transporto priemonių tipų registro įrašo.

2. Leidimus išduodanti įstaiga užtikrina, kad Europos geležinkelio agentūros sąveikos ir saugos duomenų bazės (ERADIS) duomenys būtų reikiamai atnaujinti iki transporto priemonės tipo patvirtinimo ir (arba) leidimo pateikti transporto priemonę rinkai išdavimo.

3. Jei pakeitimai daromi pagal 15 straipsnio 1 dalies c punktą ir 15 straipsnio 3 dalį, leidimus išduodanti įstaiga, naudodamasi transporto priemonės tipo patvirtinimo turėtojo pateikta informacija, naują transporto priemonės tipo versiją arba naują transporto priemonės tipo varianto versiją įrašo į Europos patvirtintų transporto priemonių tipų registrą. Transporto priemonės tipo patvirtinimo turėtojas yra atsakingas už leidimus išduodančiai įstaigai pateiktų duomenų vientisumą. Leidimus išduodanti įstaiga yra atsakinga už transporto priemonės tipo patvirtinimo turėtojo pateiktų duomenų nuoseklumo patikrinimą ir už viešą prieigą prie Europos patvirtintų transporto priemonių tipų registro įrašo.

Kol registruojama nauja transporto priemonės tipo versija arba nauja transporto priemonės tipo varianto versija, transporto priemones galima naudoti nedelsiant, jeigu jos modifikuotos taip, kad atitiktų naują versiją.

51 straipsnis

Persvarstymas pagal Direktyvos (ES) 2016/797 21 straipsnio 11 dalį

1. Jeigu leidimus išduodančios įstaigos sprendimas neigiamas arba jeigu jame nustatytos kitokios transporto priemonės naudojimo sąlygos ir kitokie apribojimai, nei pareiškėjas nustatė savo paraiškoje, pareiškėjas gali per mėnesį nuo sprendimo gavimo dienos prašyti sprendimą persvarstyti. Pareiškėjas tokį prašymą teikia naudodamasis vieno langelio principu veikiančia sistema.

2. Prašyme pareiškėjas išvardija dalykus, į kuriuos, jo nuomone, tinkamai neatsižvelgta vertinant transporto priemonės tipo patvirtinimo ar leidimo pateikti transporto priemonę rinkai paraišką.

3. Įrodymais nelaikoma jokia papildoma informacija, parengta ir vieno langelio principu veikiančioje sistemoje užregistruota po tvirtinimo sprendimo priėmimo dienos.

4. Leidimus išduodanti įstaiga, jei taikoma, bendradarbiaudama su susijusiomis nacionalinėmis saugos institucijomis, atsakingomis už naudojimo vietą, užtikrina persvarstymo nešališkumą.

5. Pagal pareiškėjo prašymą persvarstant sprendimą nagrinėjami argumentai, kuriais pagrįstas neigiamas leidimus išduodančios įstaigos sprendimas.

6. Jei leidimus išduodanti įstaiga yra Agentūra, jos sprendimo panaikinimo arba nepanaikinimo klausimas svarstomas, jei taikoma, bendradarbiaujant su susijusiomis nacionalinėmis saugos institucijomis, atsakingomis už naudojimo vietą.

7. Leidimus išduodanti įstaiga savo pirmąjį sprendimą patvirtina arba panaikina per du mėnesius nuo persvarstymo prašymo gavimo dienos. Apie tą sprendimą susijusioms šalims pranešama naudojantis vieno langelio principu veikiančia sistema.

52 straipsnis

Sprendimo ir visos prie jo pridedamos dokumentų bylos saugojimas archyve pagal 46 straipsnį

1. Pagal 46 straipsnį priimtas sprendimas ir visa prie jo pridedama dokumentų byla vieno langelio principu veikiančioje sistemoje turi būti saugoma bent 15 metų.

2. Sprendimo, kurį pagal 46 straipsnį priėmė leidimus išduodanti įstaiga, dokumentų byloje turi būti visi dokumentai, kuriais naudojosi leidimus išduodanti įstaiga, ir susijusių nacionalinių saugos institucijų, atsakingų už naudojimo vietą, vertinimo bylos.

3. Pasibaigus 1 dalyje nurodytam saugojimo laikotarpiui, pagal 46 straipsnį priimtas sprendimas išduoti transporto priemonės tipo patvirtinimą ir (arba) leidimą pateikti transporto priemonę rinkai ir visa prie jo pridedama byla perkeliami į istorijos archyvą ir jame saugomi penkerius metus po transporto priemonės naudojimo pabaigos, įrašytos į Direktyvos (ES) 2016/797 47 straipsnyje nurodytame registrą.

8 SKYRIUS

IŠDUOTO LEIDIMO GALIOJIMO SUSTABDYMAS, ATŠAUKIMAS ARBA PAKEITIMAS

53 straipsnis

Išduoto leidimo galiojimo sustabdymas, atšaukimas arba pakeitimas

1. Leidimus išduodanti įstaiga pagal Direktyvos (ES) 2016/797 26 straipsnio 3 dalį gali taikyti laikiną saugos priemonę – sustabdyti transporto priemonės tipo patvirtinimo galiojimą.

2. Direktyvos (ES) 2016/797 26 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais ir po priemonių, kurių buvo imtasi siekiant spręsti rimto pavojaus saugai problemą, peržiūros leidimus išduodanti įstaiga, išdavusi leidimą, pagal Direktyvos (ES) 2016/797 26 straipsnio 4 dalį gali nuspręsti atšaukti arba iš dalies pakeisti leidimą.

3. Pareiškėjas gali pagal Direktyvos (ES) 2016/797 26 straipsnio 5 dalį skųsti sprendimą atšaukti arba iš dalies pakeisti leidimą.

4. Leidimus išduodanti įstaiga informuoja Agentūrą apie sprendimą atšaukti arba iš dalies pakeisti leidimą ir pateikia savo sprendimo argumentus. Apie sprendimą atšaukti arba iš dalies pakeisti leidimą ir sprendimo argumentus Agentūra informuoja nacionalines saugos institucijas.

54 straipsnis

Išduoto leidimo galiojimo sustabdymo, atšaukimo arba pakeitimo poveikis įrašams Europos patvirtintų transporto priemonių tipų registre, Europos geležinkelio agentūros sąveikos ir saugos duomenų bazėje ir transporto priemonių registruose

1. Jei leidimus išduodanti įstaiga priėmė sprendimą atšaukti transporto priemonės tipo patvirtinimą, sustabdyti jo galiojimą arba jį iš dalies pakeisti, ji, laikydamasi Direktyvos (ES) 2016/797 26 straipsnio 4 dalies nuostatų, atnaujina įrašus Europos patvirtintų transporto priemonių tipų registre ir užtikrina, kad būtų atitinkamai atnaujinti įrašai Europos geležinkelio agentūros sąveikos ir saugos duomenų bazėje.

2. Valstybė narė, kurioje užregistruota transporto priemonė, užtikrina, kad visi sprendimai atšaukti arba iš dalies pakeisti transporto priemonės tipo patvirtinimą ir (arba) leidimą pateikti transporto priemonę rinkai būtų įrašomi į Direktyvos (ES) 2016/797 47 straipsnyje nurodytą registrą.

9 SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

55 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

1. Jei nacionalinė saugos institucija pripažįsta negalėsianti susijusioje valstybėje narėje transporto priemonės leidimo pagal Direktyvą 2008/57/EB išduoti iki atitinkamos datos, ji nedelsdama informuoja pareiškėją ir Agentūrą.

2. Direktyvos (ES) 2016/797 21 straipsnio 8 dalyje nurodytais atvejais pareiškėjas sprendžia, ar vertinimą turėtų tęsti nacionalinė saugos institucija, ar pateikti paraišką Agentūrai. Kai pareiškėjas apie savo sprendimą praneša tai institucijai ir Agentūrai, taikomos šios sąlygos:

a)	jei pareiškėjas nusprendė teikti paraišką Agentūrai, nacionalinė saugos institucija paraiškos bylą ir savo vertinimo rezultatus perduoda Agentūrai. Agentūra priima nacionalinės saugos institucijos atliktą vertinimą;

b)	jei pareiškėjas nusprendė, kad vertinimą turėtų tęsti nacionalinė saugos institucija, ta institucija įvertina paraišką ir sprendžia, ar išduoti transporto priemonės tipo patvirtinimą ir (arba) leidimą pateikti transporto priemonę rinkai pagal Direktyvos (ES) 2016/797 21 straipsnį ir šį reglamentą.

3. Jei naudojimo vieta yra ne vienoje valstybėje narėje, Agentūra yra leidimus išduodanti įstaiga ir taikoma 2 dalies a punkte nustatyta procedūra.

4. 2 ir 3 dalyse nurodytais atvejais pareiškėjas persvarstytą transporto priemonės tipo patvirtinimo ir (arba) leidimo pateikti transporto priemonę rinkai paraišką pagal šį reglamentą pateikia naudodamasis vieno langelio principu veikiančia sistema. Pareiškėjas gali prašyti, kad dalyvaujančios leidimus išduodančios įstaigos padėtų papildyti dokumentų bylą.

5. Leidimai pateikti transporto priemones rinkai ir (arba) transporto priemonės tipo patvirtinimai, kuriuos Agentūra išduos 2019 m. birželio 16 d. – 2020 m. birželio 16 d., negalios valstybių narių, kurios Agentūrai ir Komisijai pateikė Direktyvos (ES) 2016/797 57 straipsnio 2 dalyje numatytą pranešimą, tos direktyvos nuostatų neperkėlė į nacionalinę teisę ir neužtikrino, kad būtų įsigaliojusios perkėlimo į nacionalinę teisę priemonės, tinkle ar tinkluose. Tokį pranešimą pateikusių valstybių narių nacionalinės saugos institucijos:

a)	laiko, kad Agentūros išduotas transporto priemonės tipo patvirtinimas yra lygiavertis pagal Direktyvos 2008/57/EB 26 straipsnį išduotiems transporto priemonių tipų patvirtinimams ir tam transporto priemonės tipui taiko Direktyvos 2008/57/EB 26 straipsnio 3 dalį;

b)	priima Agentūros išduotą leidimą pateikti transporto priemonę rinkai kaip lygiavertį pirmajam pagal Direktyvos 2008/57/EB 22 arba 24 straipsnį išduotam leidimui ir išduoda papildomą leidimą pagal Direktyvos 2008/57/EB 23 arba 25 straipsnį.

6. 2 dalies a punkte ir 5 dalyje nurodytais atvejais Agentūra Direktyvos (ES) 2016/797 21 straipsnio 5 dalies a punkte nustatytus elementus vertina bendradarbiaudama ir vertinimą derindama su nacionaline saugos institucija.

7. Jei prekiniai vagonai atitinka Vagonų posistemio techninių sąveikos specifikacijų reglamento (ES) Nr. 321/2013 priedo 7.1.2 punktą ir turi leidimą pateikti transporto priemonę rinkai, 2019 m. birželio 16 d. – 2020 m. birželio 16 d. laikoma, kad jie yra transporto priemonės, turinčios leidimus pradėti eksploatuoti transporto priemonę pagal Direktyvos 2008/57/EB nuostatas, kuriuos išdavusios valstybės narės Agentūrai ir Komisijai pateikė Direktyvos (ES) 2016/797 57 straipsnio 2 dalyje numatytą pranešimą, tos direktyvos nuostatų neperkėlė į nacionalinę teisę ir neužtikrino, kad būtų įsigaliojusios perkėlimo į nacionalinę teisę priemonės.

56 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Valstybėse narėse, kurios Agentūrai ir Komisijai pateikė Direktyvos (ES) 2016/797 57 straipsnio 2 dalyje numatytą pranešimą, šis reglamentas taikomas nuo 2019 m. birželio 16 d. Visose valstybėse narėse jis taikomas nuo 2020 m. birželio 16 d.

Tačiau 55 straipsnio 1 dalis visose valstybėse narėse taikoma nuo 2019 m. vasario 16 d. 55 straipsnio 2, 3, 4 ir 6 dalyse numatytos pagalbinės priemonės taikomos nuo 2019 m. vasario 16 d. 55 straipsnio 5 dalis visose valstybėse narėse taikoma nuo 2019 m. birželio 16 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2018 m. balandžio 4 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER

(1) 2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/797 dėl geležinkelių sistemos sąveikos Europos Sąjungoje (nauja redakcija) (OL L 138, 2016 5 26, p. 44).

(2) 2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/796 dėl Europos Sąjungos geležinkelių agentūros ir kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 881/2004 (OL L 138, 2016 5 26, p. 1).

(3) 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/57/EB dėl geležinkelių sistemos sąveikos Bendrijoje (OL L 191, 2008 7 18, p. 1).

(4) 1996 m. liepos 23 d. Tarybos direktyva 96/48/EB dėl transeuropinės greitųjų geležinkelių sistemos sąveikos (OL L 235, 1996 9 17, p. 6).

(5) 2013 m. balandžio 30 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 402/2013, kuriuo nustatomas bendrasis saugos būdas, susijęs su pavojaus lygio nustatymu ir pavojaus vertinimu, ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 352/2009 (OL L 121, 2013 5 3, p. 8).

(6) 2011 m. spalio 4 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas 2011/665/ES dėl Europos patvirtintų geležinkelio transporto priemonių tipų registro (OL L 264, 2011 10 8, p. 32).

I PRIEDAS

Paraiškos turinys

M– būtina informacija, kurią turi pateikti pareiškėjas.

O– neprivaloma informacija, kurią pareiškėjas gali vis tiek pateikti.

1. Paraiškos tipas (M)

1.1.

Leidimo tipas

a)	Transporto priemonės tipo variantai (jei taikoma)

b)	Transporto priemonės tipo versijos (jei taikoma)

1.2.

Leidimas pateikti rinkai

a)	vieną transporto priemonę ar

b)	transporto priemonių seriją

2. Leidimo atvejis (M)

2.1.	Pirmas leidimas

2.2.	Naujas leidimas

2.3.	Išplėsta naudojimo vieta

2.4.	Atnaujintas tipo patvirtinimas

2.5.	Leidimas pagal atitikties tipui deklaraciją

3. Naudojimo vieta (M)

3.1.	Valstybės narės

3.2.	Tinklai (kiekvienoje valstybėje narėje)

3.3.	Netoli valstybių sienos esančios kaimyninių valstybių narių, kurių tinklo charakteristikos panašios, stotys, kaip nurodyta Direktyvos (ES) 2016/797 21 straipsnio 8 dalyje (jei taikoma)

3.4.	Išplėstos naudojimo vietos apibūdinimas (taikoma tik jei prašoma išplėstos naudojimo vietos leidimo)

3.5.	Visas ES tinklas

4. Leidimo išdavimo institucija (M)

4.1.	Agentūra arba

4.2.	valstybės narės nacionalinė saugos institucija (taikoma tik jei naudojimo vieta yra vienoje valstybėje ir jei pareiškėjas paraišką teikia, kaip nustatyta Direktyvos (ES) 2016/797 21 straipsnio 8 dalyje)

5. Pareiškėjo informacija

5.1.	Teisinė įmonės forma (M)

5.2.	Pareiškėjo pavadinimas (M)

5.3.	Akronimas (O)

5.4.	Tikslus pašto adresas (M)

5.5.	Telefonas (M)

5.6.	Faksas (O)

5.7.	E. pašto adresas (M)

5.8.	Svetainė internete (O)

5.9.	PVM mokėtojo kodas (O)

5.10.

Kita aktuali informacija (O)

6. Asmens ryšiams informacija

6.1.	Vardas (M)

6.2.	Pavardė (M)

6.3.	Laipsnis arba pareigos (M)

6.4.	Tikslus pašto adresas (M)

6.5.	Telefonas (M)

6.6.	Faksas (O)

6.7.	E. pašto adresas (M)

6.8.	Vartojamos kalbos (M)

7. Galiojančio transporto priemonės tipo patvirtinimo turėtojas (netaikoma, jei leidimas pirmas) (M)

7.1.	Teisinė įmonės forma (M)

7.2.	Tipo patvirtinimo turėtojo pavadinimas (M)

7.3.	Akronimas (O)

7.4.	Tikslus pašto adresas (M)

7.5.	Telefonas (M)

7.6.	Faksas (O)

7.7.	E. pašto adresas (M)

7.8.	Svetainė internete (O)

7.9.	PVM mokėtojo kodas (M)

7.10.

Kita aktuali informacija (O)

8. Vertinimo įstaigų informacija (M)

8.1.

Notifikuotoji (-osios) įstaiga (-os)

a)	Teisinė įstaigos forma (M)

b)	Notifikuotosios įstaigos pavadinimas (M)

c)	Notifikuotosios įstaigos identifikavimo numeris (M)

d)	Akronimas (O)

e)	Tikslus pašto adresas (M)

f)	Telefonas (M)

g)	Faksas (O)

h)	E. pašto adresas (M)

i)	Svetainė internete (O)

j)	PVM mokėtojo kodas (M)

k)	Kita aktuali informacija (O)

8.2.

Paskirtoji (-osios) įstaiga (-os)

a)	Teisinė įstaigos forma (M)

b)	Paskirtosios įstaigos pavadinimas (M)

c)	Akronimas (O)

d)	Tikslus pašto adresas (M)

e)	Telefonas (M)

f)	Faksas (O)

g)	E. pašto adresas (M)

h)	Svetainė internete (O)

i)	PVM mokėtojo kodas (M)

j)	Kita aktuali informacija (O)

8.3.

Vertinimo įstaiga (pavojaus vertinimo pagal bendrąjį saugos būdą); netaikoma, jei prašoma patvirtinimo pagal atitikties tipui deklaraciją

a)	Teisinė įstaigos forma (M)

b)	Vertinimo įstaigos (pavojaus vertinimo pagal bendrąjį saugos būdą) pavadinimas (M)

c)	Akronimas (O)

d)	Tikslus pašto adresas (M)

e)	Telefonas (M)

f)	Faksas (O)

g)	E. pašto adresas (M)

h)	Svetainė internete (O)

i)	PVM mokėtojo kodas (M)

j)	Kita aktuali informacija (O)

9. Išankstinis bendradarbiavimas

9.1.	Nuoroda į pradinius išankstinio bendradarbiavimo argumentus (O)

9.2.	Kita aktuali projekto informacija (O)

10. Transporto priemonės tipo aprašas ((*) parengiamas pagal Sprendimo 2011/665/ES II priedą) (M)

10.1.

Tipo identifikacija (*)

10.2.

Transporto priemonės tipo versijos (jei taikoma)

10.3.

Transporto priemonės tipo variantai (jei taikoma)

10.4.

Įrašymo į Europos patvirtintų transporto priemonių tipų registrą (*) data (netaikoma, jei patvirtinimas pirmas)

10.5.

Tipo pavadinimas (*)

10.6.

Kitas tipo pavadinimas (*) (jei taikoma)

10.7.

Kategorija (*)

10.8.

Pakategorė (*)

11. Informacija apie transporto priemones (jei yra, pateikiama pagal Sprendimą 2007/756/ES (1) ) (M)

11.1.

Europos transporto priemonės numeriai arba iš anksto rezervuoti transporto priemonės numeriai

11.2.

Kitokia transporto priemonių specifikacija, jei nėra Europos transporto priemonės numerių arba iš anksto rezervuotų numerių

12. Nuoroda į galiojantį transporto priemonės tipo patvirtinimą (netaikoma, jei leidimas pirmas) (M)

13. Pakeitimų, palyginti su patvirtintu transporto priemonės tipu, aprašas (taikoma tik jei leidimas naujas) (M)

14. Transporto priemonės naudojimo sąlygos ir kiti apribojimai (parengiami pagal Sprendimo 2011/665/ES II priedą) (M)

14.1.

Koduoti apribojimai

14.2.

Nekoduoti apribojimai

15. Kontrolės, valdymo ir signalizacijos papildomos funkcijos (M)

16. Taikytinos taisyklės (M)

16.1.

Techninės sąveikos specifikacijos su nuoroda į teisės aktus Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje

16.2.

Techninių sąveikos specifikacijų straipsniai visą ES tinklą apimančiai naudojimo vietai (jei taikoma)

16.3.

Iš naujesnės, palyginti su vertinimui naudotomis techninėmis sąveikos specifikacijomis, redakcijos techninių sąveikos specifikacijų išrinkti reikalavimai (įskaitant atšauktus reikalavimus) (jei taikoma)

16.4.

Nacionalinės taisyklės (jei taikoma)

16.5.

Techninių sąveikos specifikacijų netaikymo atvejai pagal Direktyvos (ES) 2016/797 7 straipsnio nuostatas (jei taikoma)

16.6.

Išplėstai naudojimo vietai taikomos taisyklės

16.7.

Atnaujintos techninės sąveikos specifikacijos ir (arba) nacionalinės taisyklės (taikoma tik jei tipo patvirtinimas atnaujintas)

17. Pareiškėjo patvirtinimas ir parašas (M)

18. Priedai (M)

Į paraišką įtraukiama informacija, nurodyta kiekvienam leidimo atvejui. Iksas (x) leidimo atvejo skiltyje reiškia, kad tuo leidimo atveju informacija yra privaloma.

Pirmas leidimas

Atnaujintas tipo patvirtinimas

Išplėsta naudojimo vieta

Naujas leidimas

Patvirtinimas pagal atitikties tipui deklaraciją

18.1

Reikalavimų fiksavimo pagal 13 straipsnio 1 dalį įrodymai

Jei pareiškėjas laikosi Reglamento (ES) Nr. 402/2013 I priede nustatytos metodikos, įrodymais laikomi Reglamento (ES) Nr. 402/2013 16 straipsnyje nurodytas pasiūlymo teikėjo pareiškimas ir Reglamento (ES) Nr. 402/2013 15 straipsnyje nurodyta saugos vertinimo ataskaita.

Jei laikomasi kitos metodikos, būtinieji įrodymai yra tie, kuriais įrodoma, kad pasiektas patikimumo lygis yra toks pats, koks pasiekiamas laikantis Reglamento (ES) Nr. 402/2013 I priede nustatytos metodikos.

18.2

Atitikmenų lentelė, į kurią įrašoma, kur pateikta informacija aspektams vertinti pagal II ir III priedus

18.3

Aktualūs sprendimai netaikyti techninių sąveikos specifikacijų pagal Direktyvos (ES) 2016/797 7 straipsnį (jei yra)

18.4

Atitikties tipui deklaracija ir susiję dokumentai (Direktyvos (ES) 2016/797 24 straipsnis)

18.5

Mobilių posistemių EB patikros deklaracija su pridedamomis techninėmis bylomis (Direktyvos (ES) 2016/797 15 straipsnis)

18.6

Prie paraiškos pridedama byla ir ankstesnio leidimo sprendimas arba, jei taikoma, nuoroda į sprendimą, priimtą pagal 46 straipsnį, ir į visą prie sprendimo pridedamą dokumentų bylą, saugomą vieno langelio principu veikiančioje sistemoje

18.7

Metodikos specifikacija ir, jei taikoma (2), aprašas, kuria užfiksuoti:

a)	3 straipsnyje ir Direktyvos (ES) 2016/797 III priede nustatyti posistemiams taikomi esminiai reikalavimai;

b)	transporto priemonės posistemių techninis suderinamumas;

c)	saugus posistemių integravimas transporto priemonėje ir

d)	transporto priemonės ir jos naudojimo vietos tinklo techninis suderinamumas.

18.8

Įvertinus pavojų bendruoju saugos būdu parengta saugos vertinimo ataskaita (Reglamento (ES) Nr. 402/2013 15 straipsnis), kurioje aprašomas posistemių esminių saugos reikalavimų ir saugaus posistemių integravimo reikalavimų fiksavimas

18.9

Jei techninėmis sąveikos specifikacijomis ir (arba) nacionalinėmis taisyklėmis reguliuojami ne visi aspektai, įrodymų, kad transporto priemonė techniškai suderinama su naudojimo vietos tinklu, dokumentai

18.10

Su aspektais, kuriems netaikomos techninės sąveikos specifikacijos ir nacionalinės taisyklės, susijęs pavojaus kontroliavimo pareiškimas (Reglamento (ES) Nr. 402/2013 16 straipsnis) dėl posistemių esminių saugos ir saugaus posistemių integravimo reikalavimų fiksavimo

18.11

Įvertinus pavojų bendruoju saugos būdu parengta saugos vertinimo ataskaita (Reglamento (ES) Nr. 402/2013 15 straipsnis), kurioje aprašomas galimas transporto priemonės bendro saugos lygio pakeitimas

18.12

Pavojaus kontroliavimo pareiškimas (Reglamento (ES) Nr. 402/2013 16 straipsnis) dėl galimo transporto priemonės bendro saugos lygio pakeitimo

18.13

Europos patvirtintų transporto priemonių tipų registrui būtina informacija (pagal Sprendimo 2011/665/ES II priedą)

18.14

Techninės priežiūros ir naudojimo (įskaitant gelbėjimą) dokumentai, jei neįtraukti pagal 18.4 ir (arba) 18.5

(1) 2007 m. lapkričio 9 d. Komisijos sprendimas 2007/756/EB, kuriuo priimama bendra nacionalinio geležinkelių riedmenų registro specifikacija, kaip numatyta Direktyvų 96/48/EB ir 2001/16/EB 14 straipsnio 4 ir 5 dalyse (pranešta dokumentu Nr. C(2007) 5357) (OL L 305, 2007 11 23, p. 30).

(2) Nestandartinė metodika.

II PRIEDAS

Aspektai, kuriais vertinimą atlieka leidimus išduodanti įstaiga

Informacija, kurią kiekvienu leidimo atveju vertina leidimus išduodanti įstaiga. Iksas (x) leidimo atvejo skiltyje reiškia, kad tuo leidimo atveju vertinimo aspektas yra privalomas.

Pirmas leidimas

Atnaujintas tipo patvirtinimas

Išplėsta naudojimo vieta

Naujas leidimas

Leidimas pagal atitikties tipui deklaraciją

Paraiška atitinka pradinius išankstinio bendradarbiavimo argumentus (jei taikoma)

Pareiškėjas leidimo atvejį išsirinko teisingai

Pareiškėjas techninėmis sąveikos specifikacijomis ir kitais taikytinais Sąjungos teisės aktais remiasi teisingai

Išsirinktos atitikties vertinimo įstaigos (notifikuotoji (-osios) įstaiga (-os), vertinimo (pavojaus vertinimo pagal bendrąjį saugos būdą) įstaiga) yra reikiamai akredituotos arba pripažintos

Techninių sąveikos specifikacijų netaikymo atvejai pagal Direktyvos (ES) 2016/797 7 straipsnio nuostatas:

5.1.	galiojimas (laikas ir naudojimo vieta);

5.2.	taikoma projektui ir

5.3.	dera su išsirinktomis ir taikomomis taisyklėmis.

6.1.

Ar reikalavimų fiksavimo metodika atitinka paskirtį šiais aspektais:

a)	laikytasi standartizuotos/priimtos metodikos ir

b)	metodika skirta esminiams reikalavimams, kurie ja fiksuojami, ir yra jiems tinkama?

6.2.

Jei taikyta metodika nestandartizuota arba ja fiksuojami kiti esminiai reikalavimai nei tie, kuriems ji skirta, tikrinama, ar pakankamai atsižvelgta į šiuos aspektus ir ar jie fiksuojami ta metodika:

a)	pasiektas nepriklausomo vertinimo laipsnis;

b)	sistemos apibrėžtis;

c)	grėsmės nustatymas ir klasifikavimas;

d)	pavojaus priimtinumo principai;

e)	pavojaus vertinimas;

f)	nustatyti reikalavimai;

g)	atitikties reikalavimams įrodymas;

h)	grėsmės valdymas (žurnalas).

Pritaikius reikalavimų fiksavimo metodiką gauti pakankami įrodymai

7.1.

Jei reikalavimų fiksavimo metodika pasirinktas Reglamento (ES) Nr. 402/2013 I priede nustatytas pavojaus valdymo procesas, tikrinama, ar:

a)	įvertinus pavojų bendruoju saugos būdu parengtas pasiūlymo teikėjo pasirašytas pareiškimas (Reglamento (ES) Nr. 402/2013 16 straipsnis) patvirtina, kad nustatyta grėsmė ir susijęs pavojus yra kontroliuojami užtikrinant priimtiną saugos lygį;

įvertinus pavojų bendruoju saugos būdu parengta saugos vertinimo ataskaita (Reglamento (ES) Nr. 402/2013 15 straipsnis) patvirtina prašymo teikėjo pareiškimą 13 straipsnyje nustatytu mastu ir bent esminio posistemių saugos reikalavimo ir saugaus posistemių integravimo transporto priemonėje atžvilgiais.

7.2.

Jei reikalavimų fiksavimo metodika nepasirinktas pavojaus valdymo procesas, nustatytas Reglamento (ES) Nr. 402/2013 I priede, tikrinama, ar:

a)	sistemos apibrėžtis išsami ir atitinka transporto priemonės konstrukciją;

b)	grėsmės nustatymas ir klasifikavimas nuoseklus ir tikroviškas;

c)	visi pavojaus veiksniai tinkamai valdomi ir mažinami;

d)	iš pavojaus valdymo išvestus reikalavimus galima aiškiai susieti su pavojumi ir su reikalavimo laikymosi įrodymu;

e)	grėsmės valdymas struktūriškai tvarkingas ir nuoseklus visose proceso grandyse;

f)	nepriklausomas vertinimas teigiamas.

EB patikros deklaracijose ir EB sertifikatuose (Direktyvos (ES) 2016/797 15 straipsnis) tikrinama:

8.1.

parašai;

8.2.	galiojimas;

8.3.	taikymo sritis;

8.4.	transporto priemonės naudojimo sąlygos ir kiti apribojimai, neatitiktis;

8.5.	techninių sąveikos specifikacijų netaikymas (jei numatyta jų netaikyti);

8.6.	atsižvelgiama į visus taikytinus teisės aktus, įskaitant kitus susijusius ne geležinkelių srities teisės aktus;

8.7.

sąveikos sudedamosios dalys (galiojimas, naudojimo vieta, naudojimo sąlygos ir kiti apribojimai):

a)	atitikties EB sertifikatai,

b)	tinkamumo naudoti EB sertifikatai.

Atitikties vertinimo įstaigų ataskaitose (Direktyvos (ES) 2016/797 15 straipsnis) tikrinama, ar:

9.1.	ataskaitos nuoseklios su EB patikros deklaracijomis ir EB sertifikatais;

9.2.	atsižvelgiama į visas taikytinas taisykles;

9.3.	nustatyti nuokrypio nuo reikalavimų arba jų nesilaikymo (jei taikoma) atvejai ir ar jie atitinka reikalavimų netaikymo prašymus;

9.4.	naudojamų modulių derinys leidžiamas;

9.5.	aiškiai nustatytos transporto priemonės naudojimo sąlygos ir kiti apribojimai ir ar tos sąlygos ir apribojimai atitinka patvirtinimo (leidimo) paraiškoje įrašytas sąlygas;

9.6.	įrodymai, kuriais rėmėsi atitikties vertinimo įstaigos, atitinka techninėse sąveikos specifikacijose aprašytus vertinimo etapus (projekto peržiūra, tipo bandymas ir t. t.).

Nacionalinių saugos institucijų, atsakingų už naudojimo vietą, vertinimo patikra pagal 43 straipsnį

Pirminio transporto priemonės tipo patvirtinimo galiojimas

Pirminis transporto priemonės tipo patvirtinimas galioja atitinkamai naudojimo vietai

Transporto priemonės galiojančios naudojimo sąlygos ir kiti apribojimai

Įvertinus pavojų bendruoju saugos būdu parengta saugos vertinimo ataskaita (Reglamento (ES) Nr. 402/2013 15 straipsnis), kurioje pateikiama teigiama nuomonė apie posistemių esminių saugos reikalavimų ir saugaus posistemių integravimo reikalavimų fiksavimą

Įvertinus pavojų bendruoju saugos būdu parengta saugos vertinimo ataskaita (Reglamento (ES) Nr. 402/2013 15 straipsnis), kurioje pateikiama teigiama nuomonė apie galimą transporto priemonės bendro saugos lygio pakeitimą (svarbų pakeitimą)

Pakeitimai, palyginti su patvirtintu transporto priemonės tipu, yra gerai aprašyti ir atitinka įvertinus pavojų bendruoju saugos būdu parengtą saugos vertinimo ataskaitą (Reglamento (ES) Nr. 402/2013 15 straipsnis)

EB patikros deklaracija ir EB sertifikatai tinkamai atnaujinti atsižvelgiant į pakeistas ir (arba) atnaujintas taisykles

Atitikties vertinimo įstaigų ataskaitos tinkamai atnaujintos atsižvelgiant į pakeistas ir (arba) atnaujintas taisykles:

18.1.

į pakeistas ir (arba) atnaujintas taisykles atsižvelgta;

18.2.

įrodyta, kad transporto priemonės tipas vis dar atitinka reikalavimus.

Įrodymai, kad transporto priemonės tipo konstrukcija nepasikeitė

Nurodytos transporto priemonės arba transporto priemonių serija, kurioms taikoma atitikties transporto priemonės tipui deklaracija

Atitikties tipui deklaracija ir papildomi dokumentai (Direktyvos (ES) 2016/797 24 straipsnis)

III PRIEDAS

Aspektai, kuriais vertinimą atlieka susijusios nacionalinės saugos institucijos, atsakingos už naudojimo vietą

Šis priedas netaikomas, jei naudojimo vieta yra visas ES tinklas, o techninėse sąveikos specifikacijose tam numatytos konkrečios sąlygos.

Informacija, kurią susijusios nacionalinės saugos institucijos, atsakingos už naudojimo vietą, kiekvienu leidimo atveju vertina aktualių nacionalinių taisyklių atžvilgiu. Iksas (x) leidimo atvejo skiltyje reiškia, kad tuo patvirtinimo atveju vertinimo aspektas yra privalomas.

Pirmas leidimas

Naujas leidimas

Išplėsta naudojimo vieta

Atnaujintas tipo patvirtinimas

Paraiška atitinka pradinius išankstinio bendradarbiavimo argumentus (jei taikoma)

Naudojimo vieta atitinkamoje valstybėje narėje apibrėžta teisingai

Atitinkamos naudojimo vietos nacionalines taisykles ir reikalavimus pareiškėjas išsirinko teisingai

Išsirinktos atitikties vertinimo įstaigos, atsakingos už naudojimo vietą, (paskirtoji (-osios) įstaiga (-os), vertinimo (pavojaus vertinimo pagal bendrąjį saugos būdą) įstaiga) yra reikiamai akredituotos arba pripažintos.

Pritaikius reikalavimų fiksavimo metodiką gauti pakankami tik nacionalinių taisyklių taikymo susijusioje naudojimo vietoje įrodymai.

5.1.

Jei reikalavimų fiksavimo metodika nepasirinktas pavojaus valdymo procesas, nustatytas Reglamento (ES) Nr. 402/2013 I priede, tikrinama, ar:

a)	sistemos apibrėžtis išsami ir atitinka transporto priemonės konstrukciją;

b)	grėsmės nustatymas ir klasifikavimas nuoseklus ir tikroviškas;

c)	visi pavojaus veiksniai tinkamai valdomi ir mažinami;

d)	iš pavojaus valdymo išvestus reikalavimus galima aiškiai susieti su pavojumi ir su reikalavimo laikymosi įrodymu;

EB patikros deklaracijose ir sertifikatuose (nacionalinės taisyklės) (Direktyvos (ES) 2016/797 15 straipsnis) tikrinama:

6.1.

parašai;

6.2.	galiojimas;

6.3.	taikymo sritis;

6.4.	transporto priemonės naudojimo sąlygos, kiti apribojimai, neatitiktis.

Atitikties vertinimo įstaigų ataskaitose (Direktyvos (ES) 2016/797 15 straipsnis) tikrinama, ar:

7.1.	ataskaitos nuoseklios su EB patikros deklaracijomis ir sertifikatais;

7.2.	nustatyti nuokrypio nuo reikalavimų arba jų nesilaikymo (jei taikoma) atvejai;

7.3.	aiškiai nustatytos naudojimo sąlygos ir kiti apribojimai ir ar tos sąlygos ir apribojimai atitinka patvirtinimo (leidimo) paraiškoje įrašytas sąlygas.

7.4.	Įrodymai, kuriais rėmėsi atitikties vertinimo įstaigos, atitinka nacionalinėse taisyklėse aprašytus vertinimo etapus.

Transporto priemonės galiojančios naudojimo sąlygos ir kiti apribojimai

EB patikros deklaracija ir EB sertifikatai tinkamai atnaujinti atsižvelgiant į pakeistas ir (arba) atnaujintas nacionalines taisykles

Atitikties vertinimo įstaigų ataskaitos tinkamai atnaujintos atsižvelgiant į pakeistas ir (arba) atnaujintas taisykles:

13.1.

į pakeistas ir (arba) atnaujintas nacionalines taisykles atsižvelgta;

13.2.

įrodyta, kad transporto priemonės tipas vis dar atitinka reikalavimus.

		ISSN 1977-0723
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		L 90

Leidimas lietuvių kalba	Teisės aktai	61 metai 2018m. balandžio 6d.

Turinys		II Ne teisėkūros procedūra priimami aktai	Puslapis
		TARPTAUTINIAI SUSITARIMAI
	*	2017 m. gruodžio 7 d. Tarybos sprendimas (ES) 2018/538 dėl Jungtinių Amerikos Valstijų ir Europos Sąjungos bendradarbiavimo memorandumo NAT-I-9406 1 dalinio pakeitimo pasirašymo Sąjungos vardu ir laikino taikymo	1
		Jungtinių Amerikos Valstijų ir Europos Sąjungos bendradarbiavimo memorandumo NAT-I-9406 1 dalinis pakeitimas	3
	*	2018 m. kovo 20 d. Tarybos sprendimas (ES) 2018/539 dėl Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų dvišalio susitarimo dėl prudencinių draudimo ir perdraudimo priemonių sudarymo	36
		REGLAMENTAI
	*	2017 m. lapkričio 23 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2018/540, kuriuo, sudarant Sąjungos bendro intereso projektų sąrašą, iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 347/2013	38
	*	2017 m. gruodžio 20 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2018/541, kuriuo dėl taikymo datų iš dalies keičiamas Deleguotasis reglamentas (ES) 2017/2358 ir Deleguotasis reglamentas (ES) 2017/2359 ( 1 )	59
	*	2018 m. sausio 22 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2018/542, kuriuo ištaisoma Deleguotojo reglamento (ES) 2017/86, kuriuo nustatomas tam tikrai priedugnio žvejybai Viduržemio jūroje taikomas žuvų išmetimo į jūrą mažinimo planas, teksto redakcija graikų kalba	61
	*	2018 m. sausio 23 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2018/543, kuriuo ištaisoma Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 812/2013, kuriuo papildoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/30/ES, nustatant vandens šildytuvų, karšto vandens talpyklų, taip pat vandens šildytuvo ir saulės energijos kolektoriaus komplektų energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo reikalavimus, teksto redakcija ispanų kalba ( 1 )	63
	*	2018 m. kovo 27 d. Komisijos reglamentas (ES) 2018/544, kuriuo uždraudžiama su Ispanijos vėliava plaukiojantiems laivams žvejoti atlantinius marlinus Atlanto vandenyne	64
	*	2018 m. balandžio 4 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/545, kuriuo nustatomos geležinkelių transporto priemonių patvirtinimo ir geležinkelių transporto priemonių tipų patvirtinimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/797 praktinės priemonės ( 1 )	66
		SPRENDIMAI
	*	2018 m. kovo 15 d. Europos Centrinio Banko sprendimas (ES) 2018/546 dėl įgaliojimų priimti sprendimus dėl nuosavų lėšų delegavimo (ECB/2018/10)	105
	*	2018 m. kovo 27 d. Europos Centrinio Banko sprendimas (ES) 2018/547, kuriuo paskiriami struktūrinių vienetų vadovai, įgalioti priimti deleguotuosius sprendimus dėl nuosavų lėšų (ECB/2018/11)	110

Nr.	01/TQ120
Valstybė narė	Ispanija
Ištekliai	BUM/ATLANT
Rūšys	Atlantinis marlinas (Makaira nigricans)
Zona	Atlanto vandenynas
Draudimo data	2018 1 1

		Klaidų ištaisymas
	*	2018 m. sausio 23 d. Tarybos reglamento (ES) 2018/120, kuriuo 2018 metams nustatomos tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybės, taikomos Sąjungos vandenyse žvejojantiems laivams ir kai kuriuose Sąjungai nepriklausančiuose vandenyse žvejojantiems Sąjungos žvejybos laivams, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2017/127, klaidų ištaisymas ( OL L 27, 2018 1 31 )	112


	(1) Tekstas svarbus EEE.