(1)

2017 m. rugpjūčio 16 d. Europos Komisija (toliau – Komisija) tam tikriems į Europos Sąjungą (toliau – Sąjunga) importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR) kilmės žvyninio grafitinio ketaus (pilkojo ketaus) arba rutulinio grafitinio ketaus (stipriojo ketaus) gaminiams ir jų dalims Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2017/1480 (2) (toliau – laikinasis reglamentas) nustatė laikinąjį antidempingo muitą.

(2)

2016 m. spalio 31 d. gavusi skundą, kurį pateikė septyni Sąjungos gamintojai, t. y. „Fondatel Lecompte SA“, „Ulefos Niemisen Valimo Oy Ltd“, „Saint-Gobain PAM SA“, „Fonderies Dechaumont SA“, „Heinrich Meier Eisengießerei GmbH & Co. KG“, „Saint-Gobain Construction Products UK Ltd“ ir „Fundiciones de Odena SA“ (toliau – skundo pateikėjai), pagaminantys daugiau kaip 40 % visų tam tikrų ketaus gaminių Sąjungoje, Komisija 2016 m. gruodžio 10 d.Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbusi pranešimą apie inicijavimą (toliau – pranešimas apie inicijavimą) inicijavo tyrimą.

(3)

Kaip nurodyta laikinojo reglamento 33 konstatuojamojoje dalyje, atliekant dempingo ir žalos tyrimą buvo nagrinėjamas 2015 m. spalio 1 d. – 2016 m. rugsėjo 30 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis), o tiriant žalai įvertinti svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2013 m. sausio 1 d. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(4)

Atskleidus esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis buvo nustatytas laikinasis antidempingo muitas (toliau – pirminis faktų atskleidimas), skundo pateikėjai, Kinijos įrenginių ir elektronikos gaminių importo ir eksporto prekybos rūmai (toliau – CCCME), nesusijusių importuotojų ad hoc asociacija „Free Castings Imports“ (toliau – FCI), du nesusiję importuotojai, Indijos eksportuojantys gamintojai ir septyni Kinijos eksportuojantys gamintojai pateikė pastabų raštu dėl negalutinių išvadų.

(5)

Šalims, kurios to prašė, buvo suteikta galimybė būti išklausytoms. Surengti klausymai su CCCME, FCI ir skundo pateikėjais. Su CCCME surengti du klausymai, kuriems pirmininkavo prekybos bylas nagrinėjantis pareigūnas.

(6)

Komisija išnagrinėjo suinteresuotųjų šalių pateiktas pastabas ir į jas toliau atsakė.

(7)

Komisija toliau rinko ir tikrino visą informaciją, kurią manė esant reikalingą siekiant padaryti galutines išvadas. Nesusijusių importuotojų klausimyno atsakymams patikrinti tikrinamieji vizitai surengti toliau išvardytų bendrovių patalpose:

(8)

Komisija visoms šalims pranešė apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis ketinta nustatyti galutinį antidempingo muitą į Sąjungą importuojamiems KLR kilmės ketaus gaminiams, galutinai surinkti garantijomis užtikrintas laikinojo muito sumas ir baigti tyrimą dėl Indijos kilmės ketaus gaminių importo į Sąjungą (toliau – galutinis faktų atskleidimas).

(9)

Visoms šalims buvo nustatytas laikas, per kurį jos galėjo teikti pastabas dėl galutinio faktų atskleidimo. CCCME, FCI, Sąjungos pramonė ir trys eksportuojantys gamintojai pateikė pastabų raštu po galutinio faktų atskleidimo ir per klausymus. Suinteresuotųjų šalių pateiktos pastabos išnagrinėtos ir į jas atsižvelgta.

(10)

CCCME ir „Botou City Wangwu Town Tianlong Casting Factory“ tvirtino, kad Komisijos pirminis faktų atskleidimas buvo neišsamus, todėl turėjo poveikio jų teisėms į gynybą, ir prašė, kad Komisija pateiktų tolesnių paaiškinimų ir atskleistų informaciją.

(11)

Dėl dempingo skaičiavimo, šios šalys prašė suteikti papildomos informacijos apie kiekvienos rūšies produktui taikytą konkrečią metodiką, remiantis minėta metodika nustatytą kiekvienos rūšies produkto normaliąją vertę, taikant įvairias metodikas gautus dempingo skirtumus, PBA ir pelnui apskaičiuoti naudotas sumas ir skirtingų rūšių produktų pardavimo Indijos rinkoje apimtį nurodant, kokią šio pardavimo dalį sudarė pelningi sandoriai.

(12)

CCCME taip pat prašė Komisijos pateikti produktų rūšių sąrašą ir nurodyti visų atrinktų Kinijos eksportuojančių gamintojų eksporto apimtį pagal produktų rūšis bei visą Indijos gamintojų pardavimo vidaus rinkoje apimtį.

(13)

Be to, CCCME tvirtino, kad Komisija neatskleidė informacijos apie panašios šalies gamintojų konkrečių produktų rūšių ir kad Kinijos eksportuojantys gamintojai ir CCCME negalėjo nustatyti, ar būta skirtumų, dėl kurių būtų reikėję atlikti koregavimą, nes jie nežinojo, kokių rūšių produktai buvo naudoti normaliajai vertei nustatyti.

(14)

Dempingo skirtumui apskaičiuoti taikyta metodika išsamiai aprašyta laikinojo reglamento 61–98 konstatuojamosiose dalyse. Siekiant apsaugoti bendradarbiaujančių Indijos gamintojų ir atrinktų Kinijos eksportuojančių gamintojų neskelbtiną komercinę informaciją, išsamus dempingo skaičiavimas, įskaitant metodiką kiekvienos rūšies produkto normaliajai vertei apskaičiuoti, buvo atskleistas tik atrinktiems eksportuojantiems gamintojams.

(15)

Tačiau normaliajai vertei nustatyti naudoti duomenys buvo susiję tik su dviem panašios šalies bendrovių grupėmis, todėl normaliosios vertės suvestinių duomenų nebuvo įmanoma pateikti neatskleidžiant su tomis šalimis susijusios neskelbtinos komercinės informacijos. Todėl normalioji vertė buvo atskleista nurodant intervalus.

(16)

Komisija neatliko visų atrinktų Kinijos eksportuojančių gamintojų parduoto kiekvienos rūšies produkto suvestinių skaičiavimų. Vietoje to Komisija atliko kiekvieno eksportuojančio gamintojo kiekvienos rūšies produkto skaičiavimus. Be to, CCCME paprašyti pateikti visų atrinktų Kinijos eksportuojančių gamintojų ir panašios šalies Indijos gamintojų kiekvienos rūšies produkto pardavimo apimties suvestiniai duomenys yra neskelbtina komercinė informacija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 19 straipsnyje. Todėl Komisija atmetė šį prašymą.

(17)

Vis dėlto iki pirminio faktų atskleidimo į nekonfidencialią bylą buvo įtrauktas dokumentas, kuriame išsamiai išdėstytos viso produktų, kuriuos atrinkti Indijos gamintojai pardavė panašios šalies rinkoje ir Sąjungos rinkoje, asortimento techninės savybės.

(18)

Kad pagrįstų prašymą atskleisti daugiau informacijos, CCCME suabejojo laikinajame reglamente paskelbtų priverstinio kainų mažinimo ir dempingo skirtumų nuoseklumu ir pakartojo tas pačias pastabas po galutinio faktų atskleidimo. CCCME tvirtino, kad atsižvelgiant į tai, kad Indija buvo pasirinkta panašia šalimi, ir kadangi Kinijos bei Indijos eksportuojančių gamintojų priverstinio kainų mažinimo skirtumai buvo vienodi, būtų logiška, kad abiejų šalių eksportuojantiems gamintojams turėtų būti nustatyti ir tokie patys dempingo skirtumai. CCCME tvirtino, kad jų turimos informacijos nepakako, kad būtų galima suprasti Komisijos išvadas šiuo atžvilgiu ir pateikti dėl jų pastabų.

(19)

Komisija pastebėjo, kad, kaip paaiškinta laikinojo reglamento 179 konstatuojamojoje dalyje, nevienodi Indijos ir Kinijos eksportuojančių gamintojų priverstinio kainų mažinimo skirtumai aiškinami tuo, kad skiriasi Kinijos ir Indijos į Sąjungą eksportuojamų produktų asortimentas. Komisija priminė, kad priverstinio kainų mažinimo skirtumai nustatyti lyginant Kinijos eksportuojančių gamintojų eksportuojamus produktus su tokiais pačiais Sąjungos pramonės parduodamais produktais, o Kinijos eksportuojančių gamintojų dempingo skirtumai nustatyti lyginant KLR į Sąjungą eksportuojamus produktus su tokiais pačiais Indijos vidaus rinkoje parduodamais produktais. Todėl, kaip pastebėjo ir CCCME, šių dviejų skirtumų neatitikimas yra galimas padarinys.

(20)

Be to, 2017 m. rugsėjo 8 d. per klausymą su CCCME, kuriam pirmininkavo prekybos bylas nagrinėjantis pareigūnas, Komisija paaiškino, kodėl Kinijos eksportuojantiems gamintojams nustatyto dempingo skirtumo koregavimas atsižvelgiant į negrąžinamą PVM turėjo įtakos Indijos ir Kinijos rezultatų palyginimui. Dėl šio koregavimo pastabų, į kurias atsakyta toliau, pateikė ir CCCME.

(21)

Dėl žalos skaičiavimo CCCME tvirtino, kad Komisija neatsižvelgė į CCCME prašymą pateikti visus apimties ir kainų poveikio, žalos skirtumo ir žalos rodiklių skaičiavimo duomenis ir visą kitą konfidencialią informaciją, kuria remiantis tie skaičiavimai buvo atlikti. CCCME šiuo atžvilgiu nurodė, kad Komisijos prievolė užtikrinti konfidencialumą nėra absoliuti ir jos turėtų būti laikomasi taip, kad būtų užtikrintos suinteresuotųjų šalių teisės į gynybą. Kaip pavyzdį CCCME pateikė tai, kad Komisija jiems neatskleidė produkto savybių, kurios naudotos lyginant kainas iš Sąjungos pramonės pusės.

(22)

Be to, CCCME pasiūlė Komisijai, kaip ji galėtų užtikrinti jos žadamą konfidencialumo ir teisių į gynybą pusiausvyrą. Be kita ko, tai buvo pasiūlymai atskleisti suvestinius duomenis. CCCME siūlė, kad Komisija galėtų pateikti visų atrinktų Kinijos eksportuojančių gamintojų priverstinio kainų mažinimo skaičiavimo ir konsoliduotus duomenis, taip pat visų atrinktų Sąjungos gamintojų konsoliduotus duomenis. CCCME nuomone, tokius suvestinius duomenis pateikusi suinteresuotosioms šalims, kurios pačios nėra aktyvūs ekonominės veiklos vykdytojai rinkoje, Komisija būtų tinkamai užtikrinusi pagrindžiamųjų duomenų konfidencialumą.

(23)

CCCME kritikavo tai, kad Komisija nuolat pirmenybę teikė konfidencialumui, o ne CCCME teisėms į gynybą, kad neįvertino konkrečių aplinkybių bei CCCME pozicijos prašomos informacijos atžvilgiu ir apskritai tinkamai neatsižvelgė į teisių į gynybą svarbą.

(24)

Komisija šiam vertinimui nepritarė. Ji individualiai išnagrinėjo visą CCCME prašomą informaciją ir 2017 m. rugpjūčio 25 d. CCCME pateikė visą informaciją, išskyrus tą, kurios nebuvo, kuri nebuvo įtraukta į bylą ar buvo konfidenciali. Jei informacija nebuvo įtraukta į bylą arba buvo konfidenciali, Komisija atitinkamai pagrindė sprendimą tokios informacijos neatskleisti. Tiksliau Komisija neatliko bendro suvestinio priverstinio kainų mažinimo skaičiavimo ir priverstinio kainų mažinimo skaičiavimo pagal produkto kontrolės numerį (PKN arba produkto rūšį). Vietoje to Komisija atliko priverstinio kainų mažinimo skaičiavimus pagal produkto rūšį ir eksportuojantį gamintoją. Taigi, atliekant tyrimą suvestinė informacija nebuvo naudojama, todėl ji nebuvo įtraukta į bylą.

(25)

Dėl konfidencialios informacijos Komisija primemena, kad ji privalo tokią informaciją saugoti pagal pagrindinio reglamento 19 straipsnį. Be to, Komisijos nuomone, šalims, įskaitant CCCME, pateiktoje nekonfidencialioje šio atvejo byloje yra visa su šalimis susijusi informacija, naudota atliekant tyrimą. Jei informacija buvo laikyta konfidencialia, nekonfidencialioje byloje pateiktos prasmingos tokios informacijos santraukos. Visos suinteresuotosios šalys, įskaitant CCCME, galėjo susipažinti su nekonfidencialia byla. Dėl CCCME, Komisija pastebėjo, kad nors rūmai atstovauja Kinijos liejinių pramonei, joks individualiai atrinktas eksportuojantis gamintojas jų neįpareigojo gauti prieigos prie jo konfidencialios informacijos. Taigi, individualiai atrinktiems Kinijos eksportuojantiems gamintojams atskleistos konfidencialios informacijos nebuvo galima pateikti CCCME.

(26)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija mano, kad CCCME ir eksportuojančiam gamintojui buvo suteikta galimybė visapusiškai pasinaudoti teisėmis į gynybą, ir atmetė jų tvirtinimus.

(27)

Po galutinio faktų atskleidimo CCCME pakartojo tvirtinimą, kad buvo tokioje padėtyje, jog negalėjo visapusiškai pasinaudoti teisėmis į gynybą. CCCME neprašė pateikti naujos informacijos ir nepateikė naujų argumentų. Tiksliau CCCME neatsakė į faktų atskleidimo raštą, kuriame Komisija išsamiai atsakė į jų 2017 m. rugsėjo 15 d. pateiktus klausimus bylas nagrinėjančiam pareigūnui. Komisija atmetė šį tvirtinimą, nes, kaip nustatyta šio reglamento 10–26 konstatuojamosiose dalyse, ji suteikė CCCME galimybę susipažinti su visa nekonfidencialia informacija ir tinkamai pagrindė sprendimą neatskleisti konfidencialios informacijos ar informacijos, kurios nebuvo byloje.

(28)

Šio reglamento priede pateiktas Kinijos eksportuojančių gamintojų sąrašas buvo pakeistas ir į jį įtraukti du eksportuojantys gamintojai, kurie laikinajame reglamente buvo praleisti arba kurių pavadinimuose buvo padaryta klaidų.

(29)

Per tyrimą neatrinktas Kinijos eksportuojantis gamintojas pranešė Komisijai, kad pakeitė pavadinimą. Komisiją tenkino jai pateikti įrodymai. Kinijos eksportuojančių gamintojų sąrašas buvo atitinkamai pataisytas.

(30)

CCCME paragino Komisiją, kad ji individualiai išnagrinėtų aštuoniolika neatrinktų Kinijos eksportuojančių gamintojų, kurie oficialiai prašė atlikti tokį nagrinėjimą pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 3 dalį.

(31)

Kaip paaiškinta laikinojo reglamento 27 konstatuojamojoje dalyje, nagrinėjant tiek daug prašymų būtų nepagrįstai apsunkintas tyrimas ir jo nebūtų buvę galima pabaigti per pagrindiniame reglamente nustatytą terminą. Todėl Komisija nepatenkino nė vieno prašymo atlikti individualų nagrinėjimą.

(32)

Per šį tyrimą CCCME ir du Kinijos eksportuojantys gamintojai pakartojo tvirtinimą, kad kadangi KLR prisijungimo prie PPO protokolo 15 skirsnis baigė galioti 2016 m. gruodžio 11 d., nebebuvo pagrindo pasirinkti panašią šalį, o dempingo vykdymą derėtų nustatyti remiantis Kinijos eksportuojančių gamintojų vidaus rinkos kainomis ir sąnaudomis.

(33)

Komisija taikė galiojančius teisės aktus. Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a ir b punktuose nustatyta, kad KLR eksportuojančių gamintojų atveju normaliajai vertei nustatyti taikoma panašios šalies metodika.

(34)

FCI pakartojo tvirtinimą, kad nagrinėjamasis laikotarpis yra per trumpas, kad būtų galima padaryti reikšmingą išvadą, visų pirma dėl importo iš KLR apimties, be to, trumpesnis nei ketverių metų laikotarpis neatitinka nusistovėjusios Komisijos praktikos, kai paprastai pasirenkamas ne trumpesnis kaip ketverių metų laikotarpis.

(35)

Komisija pastebėjo, kad nagrinėjamasis laikotarpis nustatytas inicijavimo etapu pagal įprastinę Komisijos praktiką. Kaip paaiškinta laikinojo reglamento 35 konstatuojamojoje dalyje, nagrinėjamasis laikotarpis apima trejus pilnus kalendorinius metus ir tiriamąjį laikotarpį. Komisija neturėjo priežasties nukrypti nuo įprastos praktikos ir rinktis kitą laikotarpį. Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(36)

Bet kuriuo atveju, net jei Komisija būtų atsižvelgusi į FCI tvirtinimą ir įtraukusi 2012 m. į žalos analizę, per visą laikotarpį importo iš KLR apimties padidėjimas vis tiek būtų siekęs apie 10 %.

(37)

Negavus kitų pastabų dėl tiriamojo laikotarpio ir nagrinėjamojo laikotarpio, laikinojo reglamento 33 konstatuojamoji dalis patvirtinama.

(38)

Laikinojo reglamento 36 konstatuojamojoje dalyje pateikta nagrinėjamojo produkto preliminari apibrėžtis.

(39)

Laikinojo reglamento 39–60 konstatuojamosiose dalyse išdėstyti Indijos eksportuojančių gamintojų, vieno Kinijos eksportuojančio gamintojo, FCI ir dviejų atskirų nesusijusių importuotojų tvirtinimai dėl produkto apibrėžtosios srities ir Komisijos atlikti jų vertinimai.

(40)

Nustačius laikinąsias priemones du nesusiję importuotojai ir FCI pateikė prašymus paaiškinti ir tvirtinimus, kad tam tikrų rūšių produktai neturėtų būti įtraukti į produkto apibrėžtąją sritį. Prašyta į produkto apibrėžtąją sritį neįtraukti šių produktų:

(41)

Dėl vieno importuotojo prašymo patvirtinti, kad lieti dangčiai ir latakų grotelės, kuriems taikomas standartas EN 1433, nėra įtraukti į produkto apibrėžtąją sritį, Komisija patvirtino, kad latakų grotelėms yra taikomas standartas EN 1433, todėl jos nepriskiriamos prie nagrinėjamojo produkto pagal laikinojo reglamento 44 ir 60 konstatuojamąsias dalis. Dėl lietų dangčių Komisija pastebėjo, kad jų fizinės savybės ir taikymo sritis yra tokios pačios, be to, jiems taikomas tas pats standartas kaip latakų grotelėms. Todėl Komisija nepriskyrė lietų dangčių prie nagrinėjamojo produkto.

(42)

Dėl FCI prašymo patvirtinti, kad lipynės ir dangčio kabliai nėra įtraukti į produkto apibrėžtąją sritį, Komisija nustatė, kad tokios lipynės ir dangčio kabliai nėra priskirti šio tyrimo produkto apibrėžtajai sričiai, nes jų funkcija skiriasi nuo funkcijų, aprašytų nagrinėjamojo produkto apibrėžtyje. Tai nagrinėjamojo produkto priedai, kurie neturi tokių pačių techninių savybių kaip nagrinėjamasis produktas ar jo dalys. Iš tikrųjų, lipynės ir dangčio kabliai nenaudojami požeminėms arba paviršinėms sistemoms uždengti arba patekti į požemines arba paviršines sistemas ir (arba) stebėti požemines arba paviršines sistemas.

(43)

41 konstatuojamojoje dalyje minimas importuotojas pateikė papildomos informacijos apie laikinojo reglamento 45–53 konstatuojamosiose dalyse nurodytą jo prašymą į produkto apibrėžtąją sritį neįtraukti „Gatic“ sudėtinių dalių, kurių skersmuo didesnis kaip 1 000 mm. Tokioms sudėtinėms dalims netaikomas standartas EN 124 ir jos yra daugiau nei du kartus brangesnės už įprastinius šulinių dangčius.

(44)

Kadangi sudėtinės dalys, kurių skersmuo yra mažesnis nei 1 000 mm, gali būti produkto, kurio skersmuo yra didesnis nei 1 000 mm, dalimi, jų negalima atskirti nuo nagrinėjamojo produkto pagal jokią produkto fizinę ar techninę savybę. Šį prašymą Komisija išnagrinėjo laikinojo reglamento 51–53 konstatuojamosiose dalyse. Todėl produkto kainos skirtumas nėra svarbus aspektas.

(45)

Po galutinio faktų atskleidimo „Gatic“ pakartojo tvirtinimą, kad angos dangčių sudėtinės dalys, kurių atviros angos / atviros erdvės skersmuo yra didesnis nei 1 000 mm, neturėtų būti priskirtos produkto apibrėžtajai sričiai, nes tokios didelės sudėtinės dalys nepriskiriamos standartui EN 124. Be to, valstybių narių muitinės gali lengvai atskirti sudėtines dalis, kurių atviros angos yra didesnės nei 1 000 mm (joms netaikomos priemonės), nuo sudėtinių dalių, kurių atviros dangos yra mažesnės nei 1 000 mm (joms taikomos priemonės). Todėl nėra svarios priežasties neišbraukti sudėtinių dalių, kurių atviros angos yra didesnės nei 1 000 mm, iš priemonių taikymo srities.

(46)

Laikinojo reglamento 52 ir 53 konstatuojamosiose dalyse nustatyta, kad visos nagrinėjamojo produkto fizinės ir techninės savybės taip pat būdingos „Gatic“ sudėtinėms dalims, nepaisant produkto atviros angos skersmens. Šios savybės nesikeičia dėl to, kad „Gatic“ sudėtinėms dalims, kurių atskiros atviros angos yra didesnės nei 1 000 mm, netaikomas standartas EN 124. Iš tikrųjų, nagrinėjamasis produktas apibrėžiamas ne pagal standartą, jam priskiriama daugiau produkto rūšių, nei priskiriamos standartui EN 124. Todėl Komisija šį tvirtinimą atmetė.

(47)

Kitas importuotojas pateikė prašymą nagrinėjamajam produktui aiškiai nepriskirti produktų, kuriems taikomas standartas EN 1253.

(48)

Dėl laikinojo reglamento 54–56 konstatuojamosiose dalyse išdėstytų priežasčių Komisija patvirtino, kad tokie produktai neįtraukiami į šio tyrimo produkto apibrėžtąją sritį ir rezoliucinėje dalyje atitinkamai pakoregavo produkto apibrėžtį.

(49)

FCI tvirtino, kad išorinių dėžučių pagal Vokietijos standartus Sąjungoje nebegaminama ir kad stipriojo ketaus išorinių dėžučių Sąjungoje irgi nebebus galima gauti, jei iš KLR importuojamoms išorinėms dėžutėms bus nustatytos galutinės antidempingo priemonės.

(50)

Komisija pastebėjo, kad atrinkti Sąjungos gamintojai negamina išorinių dėžučių, taip pat ir pagal Vokietijos standartus.

(51)

Be to, Komisija priminė, kad galutinės antidempingo priemonės nėra nustatomos tam, kad nagrinėjamojo produkto rinka būtų uždaryta importui iš KLR. Jei tam tikrų rūšių išorinės dėžutės pagal Vokietijos standartus Sąjungoje negaminamos, naudotojai vis tiek turi galimybę produktą tiekti iš trečiųjų šalių, įskaitant KLR.

(52)

FCI pateikė prašymą produkto apibrėžtajai sričiai nepriskirti vandens rinktuvų, nes jiems taikomas standartas EN 1563, o ne standartas EN 124. Vandens rinktuvai yra išorinių dėžučių kategorijai priklausantis produktas. Dėl pastarųjų neįtraukimo į produkto apibrėžtąją sritį jau buvo pateiktas prašymas, kuris laikinojo reglamento 59 konstatuojamojoje dalyje buvo atmestas. Todėl Komisija taip pat atmetė prašymą vandens rinktuvų nepriskirti nagrinėjamajam produktui.

(53)

FCI pateikė prašymą produkto apibrėžtajai sričiai nepriskirti ir grotelių, kurioms taikomas standartas EN 124, nes jų funkcija yra visiškai tokia pati kaip latakų grotelių, kurioms taikomas standartas EN 1433. Jos priskiriamos skirtingiems standartams, nes latakų grotelės, kurioms taikomas standartas EN 1433, yra bandomos kartu su visu lataku, o grotelės, kurioms taikomas standartas EN 124, yra bandomos atskirai, kaip ir nutekamųjų griovių ir šulinių dangčiai.

(54)

Komisija pastebėjo, kad tokių grotelių ir nutekamųjų griovių bei šulinių dangčių techninės savybės yra tokios pačios, nes jiems visiems taikomas standartas EN 124. Jų neįmanoma lengvai ir tiesiogiai atskirti nuo kitų rūšių nagrinėjamojo produkto, todėl prašymas nagrinėjamajam produktui nepriskirti grotelių, kurioms taikomas standartas EN 124, buvo atmestas.

(55)

Po galutinio faktų atskleidimo FCI pakartojo tvirtinimą, kad latakų sudėtinė dalis grotelės, kurioms taikomas standartas EN 1433, ir grotelės, kurioms taikomas standartas EN 124, pasižymi tomis pačiomis fizinėmis ir medžiagų savybėmis, jų gamybos procesas yra toks pat. Taigi, iš esmės tai yra toks pat produktas. Be to, FCI tvirtino, kad Komisijos teiginys, kad latakų grotelių kaip atskiro produkto negalima lengvai ir tiesiogiai atskirti nuo kitų rūšių nagrinėjamojo produkto, akivaizdžiai neatitinka byloje surinktų faktų.

(56)

Komisija atkreipė dėmesį, kad standartas EN 124 yra taikomas tik šulinių dangčiams ir nutekamųjų griovių dangčiams. Todėl grotelės, kurioms taikomas standartas EN 124, laikomos šių produktų dalimi. Taigi, latakų sudėtinė dalis grotelės, kurioms taikomas standartas EN 1433, ir grotelės, kurioms taikomas standartas EN 124, negali būti laikomos tokiu pačiu produktu.

(57)

Tvirtindama, kad tokių grotelių, kurioms taikomas standartas EN 124, negalima lengvai vizualiai atskirti nuo kitų rūšių nagrinėjamojo produkto, Komisija turėjo omenyje, kad tokių grotelių negalima lengvai vizualiai atskirti nuo grotelių, naudotinų kaip šulinių dangtis ar nutekamųjų griovių dangtis, kurios leidžia per jas vandeniui nutekėti į nutekamąjį griovį ar į šulinį ir kurios priskiriamos nagrinėjamajam produktui kaip jo dalis. Todėl šis tvirtinimas atmestas.

(58)

Skundo pateikėjai pakartojo, kad nesutinka su Indijos parinkimu panašia šalimi dėl iškraipymų, kurie atsiranda dėl eksporto subsidijų, eksporto mokesčio ir dvilypės frachto politikos ir kurie turi poveikio geležies rūdos kainai.

(59)

Komisija į šiuos tvirtinimus atsakė laikinojo reglamento 80 ir 81 konstatuojamosiose dalyse. Naujų argumentų nepateikta, todėl šis tvirtinimas atmestas.

(60)

Kaip nustatyta laikinojo reglamento 88 konstatuojamojoje dalyje, skaičiuojant normaliąją vertę laikiniesiems dempingo skirtumams nustatyti, atrinktų Kinijos eksportuojančių gamintojų kiekvienos rūšies eksportuoto produkto atveju normalioji vertė pirmiausia nustatyta kiekvienam panašios šalies Indijos gamintojui, tada nustatyta svertinė kiekvienos rūšies produkto normalioji vertė naudojant kiekvieno Indijos gamintojo pagamintą kiekį.

(61)

Po pirminio faktų atskleidimo Komisija gavo pastabų iš kelių suinteresuotųjų šalių, kurios teigė, kad dėl apskaičiuotųjų verčių naudojimo galėjo būti pernelyg padidinta panašioje šalyje nustatyta normalioji vertė.

(62)

Visų pirma CCCME tvirtino, kad skaičiuodama normaliąją vertę panašioje šalyje Komisija turėjo veiksmų laisvę dėl „pakankamo kiekio“ lygio pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalį.

(63)

CCCME taip pat tvirtino, kad jei vienas Kinijos eksportuojantis gamintojas atitiko tipiškumo reikalavimus, tuomet kaina pagrįsta ta pati normalioji vertė turėtų būti naudojama tos pačios rūšies produktui visiems kitiems Kinijos eksportuojantiems gamintojams.

(64)

Komisija priėmė abu techninius argumentus dėl pakankamo kiekio nustatymo ir normaliosios vertės naudojimo remiantis kaina ir atitinkamai peržiūrėjo normaliosios vertės skaičiavimus.

(65)

Atsižvelgdama į tai, kad atliekant tyrimą bendradarbiavo daugiau nei vienas atrinktas panašios šalies gamintojas, Komisija iš naujo išnagrinėjo normaliosios vertės nustatymą, siekdama kuo mažiau naudoti normaliąsias vertes.

(66)

Dėl to, jei normalioji vertė buvo pagrįsta Indijos vidaus rinkos pardavimo įprastomis prekybos sąlygomis pakankamais kiekiais kaina, buvo naudojama ši kaina, o ne vidutinė normalioji vertė, nustatyta pagal šią kainą ir kitiems gamintojams apskaičiuotą normaliąją vertę. Tai daryta laikantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies, pagal kurią pirmenybė teikiama normaliosios vertės apskaičiavimui remiantis panašaus produkto vidaus rinkos kainomis panašioje šalyje.

(67)

Jei tam tikros rūšies produkto joks atrinktas Indijos gamintojas nepardavė vidaus rinkoje, tačiau bent vienas atrinktas Indijos gamintojas gamino tos rūšies produktą, normalioji vertė buvo apskaičiuota naudojant gamybos sąnaudas ir PBA išlaidas, taip pat to Indijos gamintojo pardavimo vidaus rinkoje įprastomis prekybos sąlygomis pelną. Išreiškus apyvartos procentine dalimi, tokiais atvejais naudota PBA išlaidų ir pelno suma sudarė 1–10 % pilkojo ketaus produktams ir 10–20 % stipriojo ketaus produktams.

(68)

Jei produktų rūšys nesutapo, Komisija naudojo normaliąją vertę, pagrįstą visų rūšių produktų, kuriems naudotos tos pačios žaliavos, pardavimu vidaus rinkoje įprastomis prekybos sąlygomis. Keturių iš penkių atrinktų Kinijos eksportuojančių gamintojų atveju tai buvo susiję su mažiau kaip 1,2 % visos eksporto apimties. Vieno atrinkto Kinijos eksportuotojo atveju tai sudarė daugiau nei 50 % eksporto apimties. Šis Kinijos eksportuotojas pardavė palyginti brangius nišinius produktus, kuriems nebuvo įmanoma rasti atrinktų panašios šalies gamintojų gaminamų produktų atitikmens ir kurių atveju nebuvo įmanoma nustatyti, kiek koreguojant reikėtų padidinti normaliąją vertę. Naudojant iš tos pačios žaliavos pagamintų visų rūšių produktų vidutinę normaliąją vertę šio eksportuotojo dempingo skirtumas nepadidėjo.

(69)

CCCME ir „Botou City Wangwu Town Tianlong Casting Factory“ taip pat pareiškė nesutinkantys su Komisijos naudota metodika tų rūšių produktų, kurių parduotas kiekis buvo nepakankamas, normaliajai vertei apskaičiuoti. Atlikus 64–68 konstatuojamosiose dalyse nustatytus pakeitimus šis tvirtinimas nebeaktualus, nes nebesusiklostė tokia padėtis normaliajai vertei apskaičiuoti.

(70)

Po galutinio faktų atskleidimo CCCME nurodė, kad apskaičiuodama normaliąją vertę Komisija turėtų naudoti visų Indijos gamintojų PBA išlaidas ir pelną, gautą parduodant produktą vidaus rinkoje įprastomis prekybos sąlygomis.

(71)

67 konstatuojamojoje dalyje aprašytomis aplinkybėmis ir vadovaudamasi aiškiu pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalies dėstymu Komisija privalėjo naudoti Indijos gamintojo, kuris gamino aptariamos rūšies produktą, PBA išlaidų ir pelno, gauto panašų produktą parduodant vidaus rinkoje įprastomis prekybos sąlygomis, sumą.

(72)

Todėl CCCME tvirtinimas, kad Komisija turėtų rinktis įvairias kitų bendrovių, kurios negamino aptariamos rūšies produkto, PBA išlaidas ir pelną ir kaip nors nustatyti jų vidurkį, buvo atmestas.

(73)

Po galutinio faktų atskleidimo CCCME prašė Komisijos patvirtinti, kad netiesioginiai mokesčiai nebuvo įtraukti į Indijos gamintojų gamybos sąnaudas, neturėjo poveikio pelningumo tyrimui ir nebuvo įtraukti į vidaus rinkos kainas, naudotas normaliajai vertei nustatyti.

(74)

Komisija patvirtino, kad nei į kainas, nei į sąnaudas, kurios buvo naudotos normaliajai vertei nustatyti, nebuvo įtraukti netiesioginiai mokesčiai ir kad netiesioginiai mokesčiai neturėjo jokio poveikio pelningumo tyrimui.

(75)

Negavus jokių pastabų dėl eksporto kainos, laikinojo reglamento 89 konstatuojamoji dalis patvirtinama.

(76)

Vienas eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad normalioji vertė turėtų būti pakoreguota pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį, kad būtų atsižvelgta į tai, jog Kinijos eksportuojantys gamintojai nekūrė nagrinėjamojo produkto dizaino. Dizainą pateikė nesusijęs importuotojas.

(77)

Kadangi Indijos gamintojai, kurie vidaus rinkoje pardavė panašų produktą, kūrė jo dizainą, Komisija šį tvirtinimą priėmė. Koregavimo dydis santykinai nustatytas remiantis atrinktų Sąjungos gamintojų susijusiais duomenimis.

(78)

CCCME tvirtino, kad koregavimas atsižvelgiant į netiesioginius mokesčius buvo neteisėtas ir jis nepaminėtas laikinojo reglamento 91 konstatuojamojoje dalyje prie koregavimų, atliktų pagal 2 straipsnio 10 dalį. CCCME tvirtino, kad koregavimas atsižvelgiant į dalinį PVM grąžinimą pagrįstas Komisijos atliktu KLR ne rinkos ekonomikos statuso vertinimu.

(79)

Komisija šiuos tvirtinimus atmetė. Komisija pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies b punktą atliko koregavimą atsižvelgdama į KLR pardavimo eksportui į Sąjungą netiesioginių mokesčių (17 % eksporto mokestis, kurio 5 % vėliau grąžinami) ir pardavimo Indijos vidaus rinkoje netiesioginių mokesčių (kai mokesčiai išskaičiuojami iš vidaus rinkos kainos) skirtumą. Šis koregavimas jokiu būdu nesusijęs su panašios šalies metodikos taikymu KLR. Laikinojo reglamento 91 konstatuojamojoje dalyje šis koregavimas nepaminėtas, nes jis praleistas per klaidą. Tačiau koregavimas nurodytas atrinktiems eksportuojantiems gamintojams pateiktame konkrečiame pirminio faktų atskleidimo dokumente. Šie gamintojai pastabų dėl koregavimo nepateikė.

(80)

Po galutinio faktų atskleidimo CCCME pakartojo, kad nesutinka su tuo, kad Komisija KLR eksporto kainos ir Indijos normaliosios vertės palyginamumui užtikrinti taikė pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies b punktą. CCCME tvirtino, kad kadangi eksporto PVM sistema yra viena iš priežasčių, dėl kurios KLR nėra rinkos ekonomikos šalis, jos nebuvo galima naudoti koregavimui dėl kainos palyginamumo atlikti. Šis argumentas buvo atmestas. Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punkte reikalaujama, kad Komisija rastų alternatyvų normaliosios vertės šaltinį, kai šalis nėra rinkos ekonomikos šalis ir kai bendrovė neprašo, kad jai būtų taikomas rinkos ekonomikos režimas (RER). Kai nustatoma normalioji vertė, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį Komisija privalo užtikrinti sąžiningą ir pagrįstą palyginimą.

(81)

Kaip nurodyta 79 konstatuojamojoje dalyje, iš KLR eksportuojamiems liejiniams taikomas iš dalies grąžinamas eksporto PVM, o parduodant produktą Indijos vidaus rinkoje, grąžinami visi mokesčiai. Todėl siekdama užtikrinti sąžiningą palyginimą ir laikydamasi nusistovėjusios teismo praktikos (3) Komisija privalėjo koreguoti normaliąją vertę pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies b punktą, kaip pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį tą padarė ir atsižvelgdama į kitus skirtumus, turinčius poveikio palyginimui.

(82)

Jei KLR bendrovei būtų suteiktas RER, būtų taikytas tas pats normaliosios vertės koregavimas, nes būtų nustatytas tas pats mokesčių skirtumas.

(83)

CCCME ir du Kinijos eksportuojantys gamintojai tvirtino, kad Komisija turėtų atskleisti daugiau informacijos apie pagrindimą, kodėl atliekant skaičiavimus naudotas sutrumpintas PKN skirtingų rūšių produktams atskirti ir kokio poveikio tai turėjo sąžiningam palyginimui.

(84)

Dėl to Komisija pastebėjo, kad ji laikėsi savo prievolių užtikrinti sąžiningą palyginimą ir kad naudojant sutrumpintus PKN buvo galima visą eksporto apimtį palyginti su panašiausių rūšių panašaus produkto apimtimi, atsižvelgiant į jų pagrindines fizines savybes. Komisija nenustatė jokio produkto savybių, praleistų sutrumpinus PKN, rinkos vertės skirtumo. Be to, joks Kinijos eksportuojantis gamintojas nepateikė prašymo, kuriame būtų nurodyta, kokio dydžio koregavimą reikėtų atlikti atsižvelgiant į fizinių savybių skirtumus.

(85)

Po galutinio faktų atskleidimo CCCME ir du Kinijos eksportuojantys gamintojai pakartojo, kad Komisija neužtikrino kainų palyginamumo. CCCME tvirtino, kad Komisija turėtų atlikti koregavimus atsižvelgdama į produktų skirtumus, kurie matyti arba nematyti iš pirminių PKN savybių. CCCME tvirtino negalėję gauti informacijos apie Indijos gamintojų parduoto produkto technines savybes ir kad nepakako atskleisti Indijos gamintojų gaminamo produkto viso PKN.

(86)

Komisija šiuos tvirtinimus atmetė. Komisija primena, kad 2017 m. birželio mėn. visoms suinteresuotosioms šalims suteikė galimybę susipažinti su panašioje šalyje gaminamų produktų klasifikacija pagal penkiolika pirminio PKN techninių savybių. Be produktų katalogų, kurių Indijos gamintojai neturėjo, Komisija neturėjo kitų alternatyvių techninės informacijos, kuri būtų nekonfidenciali arba kurios prasmingas santraukas būtų galima parengti ir pateikti kitoms suinteresuotosioms šalims peržiūrėti, šaltinių.

(87)

Be to, nors CCCME puikiai žinojo Indijos gamintojų pagaminto produkto penkiolika savybių pagal pirminį PKN, rūmai nepateikė jokių konkrečių tvirtinimų dėl to, kokio tipo koregavimą reikėtų atlikti ne tik ne pagal PKN, bet ir remiantis PKN. Taip pat Komisija per tikrinamąjį vizitą nenustatė poreikio tokiam koregavimui atlikti. Pažymima, kad CCCME patys 2016 m. gruodžio 22 d. pastabose dėl panašios šalies parinkimo pabrėžė, kad „pasirinkus Indiją taip pat būtų išspręsti klausimai dėl atitinkančių rūšių produktų – vėl gi dėl to, kad duomenys būtų labiau tipiški […]. Pasirinkus Indiją panašia šalimi šaltinių duomenys bus gerokai išsamesni ir dėl to yra daug didesnė tikimybė, kad Komisija turės pakankamai duomenų, kad galėtų nustatyti atitinkančias produktų rūšis.“ Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(88)

CCCME tvirtino, kad Komisija turėtų koreguoti Indijos gamintojų gamybos sąnaudas atsižvelgdama į tariamus pažeidimus, atsiradusius dėl mažos stipriojo ketaus produktų gamybos apimties. CCCME nepateikė jokių įrodymų šiam tvirtinimui pagrįsti.

(89)

Kadangi buvo nustatyta, kad stipriojo ketaus produktų pardavimo apimtis Indijoje buvo tipiška, Komisija nusprendė, kad toks koregavimas būtų nepagrįstas. Bet kuriuo atveju šis tvirtinimas buvo nepagrįstas, todėl jį teko atmesti.

(90)

Po galutinio faktų atskleidimo CCCME pakartojo šį tvirtinimą ir nurodė, kad jau paaiškino Komisijai, kad tariami pažeidimai atsirado dėl nepagrįstai didelių gamybos sąnaudų. CCCME papildė, kad neatskleidus informacijos, susijusios su Indijos gamintojų sąnaudomis, CCCME negalėjo pateikti pagrįsto prašymo atlikti koregavimą.

(91)

Komisija negavo jokių išsamių šio tvirtinimo paaiškinimų. Pastabose dėl pirminio faktų atskleidimo CCCME nurodė, kad „gali būti pažeidimų, susijusių su įvairių sąnaudų veiksnių nustatymu ar pertekliniu naudojimu, dėl ko vieneto gamybos sąnaudos gali būti klaidingai per didelės“. CCCME nebuvo tikslūs arba visai nepaaiškino, kurioms gamybos sąnaudoms buvo padarytas poveikis, pagal kokį lyginamąjį kriterijų tariamas pažeidimas turėtų būti nustatytas ir kaip turėtų būti apskaičiuotas koregavimas.

(92)

Komisija nesutiko, kad tokio tvirtinimo nebuvo galima pateikti dėl to, kad nebuvo atskleistos Indijos gamintojų gamybos sąnaudos.

(93)

Pirma, Indijos gamintojų sąnaudų duomenys buvo konfidencialūs ir nebuvo galima paruošti jų santraukos, kad su ja galėtų susipažinti kitos suinteresuotosios šalys taip, kad tai būtų prasminga CCCME tikslams pasiekti ir kad būtų apsaugoti Indijos gamintojų konfidencialūs verslo duomenys.

(94)

Antra, gamybos procesai Indijoje ir KLR yra labai panašūs. Tai buvo patvirtinta laikinojo reglamento 79 konstatuojamojoje dalyje ir 2016 m. gruodžio 22 d. CCCME pateiktose pastabose dėl Indijos pasirinkimo panašia šalimi. CCCME teigė, kad „dauguma Kinijos gamintojų – tai mažos liejyklos, o gamybos procesai yra daugiau rankiniai nei automatizuoti“. Jie taip pat pažymėjo, kad „puikiai žinoma, kad Indija ir Kinija yra panašios pagal išsivystymo lygį ir pagal savo dydį“ ir „kalbant apie kitus sąnaudoms ir kainoms poveikio turinčius aspektus“, taip pat kad KLR ir Indija „labiau panašios viena į kitą nei Kinija su bet kuria kita šalimi“. Taigi, CCCME, kurie teigia atstovaujantys dideliam skaičiui Kinijos įvairių dydžių gamintojų, galėjo pateikti tvirtinimus ir neturėdami konfidencialių Indijos gamintojų duomenų. Remdamiesi savo turimomis žiniomis apie šią pramonę rūmai turėjo sugebėti nustatyti gamybos modelius ir gamybos santykius, dėl kurių buvo nustatytos tariamai nepagrįstos vieneto gamybos sąnaudos, ir pagrįsti koregavimo prašymą.

(95)

Komisija nenustatė jokio elemento, kuriuo būtų galima pagrįsti Indijos gamintojų gamybos sąnaudų koregavimą, susijusį su normaliosios vertės nustatymu panašioje šalyje. Laikydama, kad Indijos gamintojų pardavimo apimtis buvo nustatyta kaip tipiška, ir negavusi jokio konkretaus ir pagrįsto CCCME tvirtinimo Komisija atmetė tvirtinimą, kad Indijos gamintojų gamybos snaudos turėtų būti koreguojamos.

(96)

Vienas Kinijos eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad Komisija jo eksporto kainas atsižvelgiant į kredito išlaidas pakoregavo nepagrįstai, nes jis tokių išlaidų neturėjo.

(97)

Komisija šį tvirtinimą atmetė. Siekiant užtikrinti sąžiningą visų kainų palyginimą, visų Kinijos eksportuojančių gamintojų, kurie nustatė mokėjimo sąlygas savo pirkėjams, eksporto kaina buvo pakoreguota atsižvelgiant į kredito išlaidas, nes bet koks suteiktas kreditas yra veiksnys, į kurį yra atsižvelgiama nustatant taikytinas kainas. Nustatyta, kad šis eksportuojantis gamintojas teikė kreditus savo pirkėjams, todėl koregavimas atsižvelgiant į kredito išlaidas yra pagrįstas, net jei bendrovė neskolino pinigų, kad padengtų laikotarpį nuo vežimo iki pirkėjo atlikto mokėjimo.

(98)

Po galutinio faktų atskleidimo CCCME tvirtino, kad Komisija normaliąją vertę turėtų koreguoti, kai ji yra pagrįsta kainomis, kad būtų atsižvelgta į netiesioginius mokesčius, mokėtus už medžiagas, kurios buvo fiziškai panaudotos panašiam produktui.

(99)

Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju už panašiam produktui panaudotas medžiagas nebuvo mokėti importo mokesčiai ar negrąžinami mokesčiai, CCCME pasiūlymas dėl to atlikti kainos koregavimą buvo neaktualus.

(100)

Kaip išsamiai aprašyta pirmesnėse konstatuojamosiose dalyse, Komisija atsižvelgė į tam tikras suinteresuotųjų šalių pastabas ir perskaičiavo Kinijos eksportuojančių gamintojų dempingo skirtumą.

(101)

Procentais išreikšti CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą galutiniai dempingo skirtumai yra tokie:

1 lentelė

Galutiniai dempingo skirtumai

(102)

Po faktų atskleidimo Komisija negavo jokių kitų pastabų dėl Indijos.

(103)

Todėl Komisija patvirtino negalutines išvadas, kad atrinktos Indijos eksportuojančių gamintojų grupės dempingo nevykdė.

(104)

Tada Komisija patvirtino, kad pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 6 dalį ji nenustatė jokių požymių, kad neatrinkti bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai būtų vykdę dempingą ir kad jį būtų vykdę visi kiti Indijos eksportuojantys gamintojai, nes bendradarbiaujančių Indijos eksportuojančių gamintojų eksportas sudaro labai didelę dalį (apie 85 %) viso Indijos eksporto į Sąjungą.

(105)

Kadangi jokių pastabų dėl Sąjungos pramonės ir Sąjungos gamybos negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 108–111 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(106)

Kadangi jokių pastabų dėl Sąjungos suvartojimo negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 112–114 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(107)

CCCME pakartojo 2017 m. sausio 23 d. pateiktas pastabas dėl nagrinėjamojo produkto importo duomenų patikimumo. CCCME abejojo dėl skundo pateikėjų taikyto metodo nagrinėjamojo produkto importo duomenims nustatyti, pagal kurį naudoti pakoreguoti Eurostato duomenys ir kuriam pritarė Komisija, ir tvirtino, kad Komisija žalos nagrinėjimą turėtų atlikti objektyviai remdamasi teigiamais įrodymais, o ne nepagrįstomis skundo pateikėjų prielaidomis. CCCME toliau tvirtino, kad atsakomybė gauti patikimus duomenis tenka Komisijai.

(108)

Tvirtinimui, kad Komisijos naudoti importo duomenys buvo tariamai nepatikimi ir nelaikytini teigiamais įrodymais, pagrįsti 2017 m. lapkričio 6 d. CCCME pirmą kartą pateikė KLR nagrinėjamojo produkto eksporto apimties duomenis, kurie, CCCME teigimu, buvo pagrįsti KLR muitinės nagrinėjamojo produkto eksporto statistiniais duomenimis, surinktais pagal sandorius ir konfidencialiai. CCCME taip pat tvirtino, kad pagal produkto aprašymą galėjo nustatyti, kurie produktai nebuvo priskiriami nagrinėjamajam produktui, ir dėl to galėjo apskaičiuoti faktinę KLR nagrinėjamojo produkto eksporto apimtį.

(109)

Komisija pažymėjo, kad CCCME nagrinėjamojo produkto eksporto apimtį apskaičiavo pagal sandorius, naudodama KLR muitinės duomenis, taigi neįtraukdama tam tikrų produkto aprašymų. Komisija nagrinėjo CCCME pateiktus eksporto duomenis ir nustatė, kad dėl šių duomenų negali pakeisti savo išvadų dėl tendencijų, susijusių su rinkos dalimi, importo apimtimi ir Sąjungos suvartojimu per nagrinėjamąjį laikotarpį. Be to, Komisija pažymėjo, kad CCCME nepateikė jokių įrodymų dėl surinktų duomenų išsamumo ir tikslumo. Komisija taip pat pažymėjo, kad CCCME nenurodė, kurią oficialią KLR muitinės duomenų bazę naudojo, kuri leistų surinkti duomenis pagal sandorius ir nustatyti produkto aprašymą. Pagaliau Komisija pažymėjo, kad KLR eksporto statistiniai duomenys nebūtinai yra tokie patys kaip Eurostato surinkti importo statistiniai duomenys dėl laiko skirtumo nuo eksporto iš KLR iki faktinio importo į Sąjungą. Komisija nagrinėjo CCCME pateiktus eksporto duomenis ir nustatė, kad dėl šių duomenų negali pakeisti savo išvadų dėl tendencijų, susijusių su rinkos dalimi, importo apimtimi ir Sąjungos suvartojimu per nagrinėjamąjį laikotarpį. Taigi, Komisija atmetė tvirtinimą, kad jos naudoti importo duomenys buvo nepatikimi.

(110)

Komisija pažymėjo, kad skundo pateikėjų naudotas metodas nagrinėjamojo produkto importo duomenims nagrinėjamuoju laikotarpiu gauti buvo pagrįstas Eurostato duomenimis. Pagal šį metodą panaudoti 2013 m. visų produktų, priskiriamų KN kodams 7325 10 50 ir 7325 10 92, duomenys ir 30 % – priskiriamų KN kodui 7325 10 99 ir KN kodui 7325 99 10, atėmus fiksuotą apimtį. Pasikeitus KN kodams, skundo pateikėjai laikotarpiui nuo 2014 m. iki tiriamojo laikotarpio naudojo 60 % KN kodui 7325 10 00 priskiriamų iš KLR importuojamų produktų duomenų ir KN kodui 7325 99 10 priskiriamų produktų duomenų, atėmus fiksuotą apimtį.

(111)

Komisija neturėjo kito alternatyvaus informacijos šaltinio, kuriuo remdamasi būtų galėjusi tiksliau nustatyti nagrinėjamojo produkto importo duomenis, todėl Eurostato duomenimis pagrįstą metodą ji laikė tinkamiausiu. Todėl ji atmetė CCCME tvirtinimą.

(112)

FCI ir CCCME nurodė, kad į metodiką, taikytą importo iš KLR apimčiai įvertinti, visi produktai, kurie importuoti pagal KN kodą 7325 99 10 atėmus fiksuotą apimtį, kaip tą siūlė skundo pateikėjai, įtraukti neteisingai, nes šis kodas nagrinėjamajam produktui paprastai nebuvo naudojamas iki antidempingo priemonių nustatymo 2005 m., o skundo pateikėjai nepateikė įrodymų, kad šis KN kodas importuojamam nagrinėjamajam produktui naudotas po 2009 m. Todėl FCI paprašė šio KN kodo neįtraukti skaičiuojant nagrinėjamojo produkto importo apimtį arba atsižvelgti į jo santykį.

(113)

Komisija pastebėjo, kad analizuojant importą pagal šį KN kodą nuo laikinųjų priemonių nustatymo iki 2017 m. spalio mėn. pradžios nustatyta, kad iš KLR importuotos net 6 796 tonos pagal TARIC kodą 7325991051, o tai yra tik nagrinėjamasis produktas. Todėl aišku, kad nagrinėjamasis produktas yra importuojamas ir pagal KN kodą 7325 99 10. Tačiau Komisija neturėjo jokių įrodymų, kad nuo 2005 m. kitų šiam KN kodui priskiriamų produktų importo tendencija atitiktų nagrinėjamojo produkto importo tendencijas. Todėl naudoti procentinį dydį nagrinėjamuoju laikotarpiu būtų buvę nepatikima.

(114)

Taigi Komisija nusprendė nekoreguoti importo iš KLR apimties. Be to, Komisija pažymėjo, kad net jei analizuodama ji būtų neįtraukusi šio KN kodo, vis tiek būtų buvę matyti, kad importo apimčiai tenkanti rinkos dalis per nagrinėjamąjį laikotarpį gerokai padidėjo.

(115)

CCCME tvirtino, kad nei skundo pateikėjai, nei Komisija nepateikė paaiškinimų dėl nagrinėjamojo produkto importo pagal KN kodą 7325 10 99 apimties pasirinkto procentinio dydžio ir priežasties, kodėl importo pagal kodą 7325 10 99 apimties procentinis dydis per nagrinėjamąjį laikotarpį nesikeitė.

(116)

Kaip išnagrinėta laikinojo reglamento 122 konstatuojamojoje dalyje, nustatydama nagrinėjamojo produkto importo iš KLR apimtį Komisija rėmėsi skundo pateikėjų pasiūlytu metodu, nes jį laikė patikimu ir objektyviu. Jokia kita šalis kito patikimesnio metodo nepasiūlė. Dėl latakų grotelių neįtraukimo, Komisija panaudojo atrinktų Kinijos eksportuojančių gamintojų latakų grotelių pardavimo tiriamuoju laikotarpiu vidurkį, kuris siekė 10 % viso importo. Šis procentinis dydis naudotas nagrinėjamajam laikotarpiui. Kadangi CCCME nepateikė jokių latakų grotelių importo iš KLR apimties alternatyvių duomenų, tvirtinimas buvo atmestas.

(117)

FCI tvirtino, kad šiuo atveju negalima nustatyti jokio reikšmingo importo apimties padidėjimo, jei vertinami visi metai nuo antidempingo priemonių galiojimo pabaigos 2010 m., nes importo apimtis padidėjo tik 2013–2014 m. ir nors importo apimtis tiriamuoju laikotarpiu buvo didesnė nei 2013 m., ji buvo mažesnė už importo apimtį 2010–2011 m.

(118)

Komisija nustatė, kad nagrinėjamasis laikotarpis yra pagrįstas ir atitinka Komisijos įprastą praktiką nagrinėti su žalos vertinimu susijusias tendencijas. Todėl ji neatsižvelgė į ankstesnius metus, kaip siūlė FCI.

(119)

Dėl priverstinio kainų mažinimo, FCI nurodė, kad preliminarūs skaičiavimai yra klaidinantys, nes lyginamos Kinijos liejyklų Sąjungos importuotojams parduotų produktų ir Sąjungos pramonės galutiniams vartotojams parduotų produktų kainos ir neatsižvelgiama į tik nesusijusių importuotojų patirtas išlaidas. Šios išlaidos – tai MTTP išlaidos, modelių ir prototipų kūrimo išlaidos, sertifikavimo, patvirtinimų, kokybės ir atitikties patikrų išlaidos, sandėliavimo sąnaudos ir pardavimo išlaidos.

(120)

Komisija patikrino šiuos duomenis ir nusprendė pakoreguoti priverstinio kainų mažinimo skirtumus atsižvelgdama į šias išlaidas. Sąjungos pramonės gamintojo kainos EXW sąlygomis buvo pakoreguotos ir iš jų buvo atimtos vidutinės svertinės atrinktų Sąjungos gamintojų MTTP išlaidos, kurios apėmė visas susijusias pirmesnėje konstatuojamojoje dalyje minėtas išlaidas. Koregavimo dydis sudarė 2,2 % atrinktų Sąjungos gamintojų apyvartos.

(121)

Be to, importo kaina buvo pakoreguota apie 33 EUR už toną atsižvelgiant į importo sąnaudas, remiantis dviejų nesusijusių importuotojų duomenimis, patikrintais po laikinųjų priemonių nustatymo.

(122)

CCCME prašė pateikti daugiau informacijos apie kiekvieno atrinkto eksportuojančio gamintojo priverstinio kainų mažinimo skirtumus. Siekiant nustatyti žalą importo dempingo kaina poveikis kainoms analizuojamas kaip vienas žalos rodiklių, o pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 3 dalį reikalaujama, kad priverstinis kainų mažinimas būtų reikšmingas. Šiuo atveju priverstinis kainų mažinimas 31,6–39,2 % gali būti laikomas reikšmingu. Tokiai išvadai padaryti nebūtina, kad iš kiekvieno sandorio būtų matyti priverstinis kainų mažinimas. Taip yra dėl to, kad importo dempingo kaina poveikis Sąjungos pramonei analizuojamas visas, reiškia apimamas ir priverstinis kainų mažinimas dėl importo dempingo kaina. Bet kuriuo atveju, atrinktų eksportuojančių gamintojų priverstinio kainų mažinimo skirtumai yra tokie:

2 lentelė

Priverstinio kainų mažinimo skirtumai

(123)

Po galutinio faktų atskleidimo skundo pateikėjai nesutiko su Komisijos naudota metodika, pagal kurią buvo ne padidintos importo kainos, o sumažintos jų gamintojo kainos EXW sąlygomis, kai dauguma MTTP išlaidų tenka ne importuotojams, o KLR gamintojams. Be to, skundo pateikėjai manė, kad išlaidos po importo buvo per didelės, joms galėjo būti priskirtos išlaidos, susijusios su latakų grotelių importo išlaidomis ir neteisingas 2,7 % importo muitas vietoje 1,7 % importo muito stipriojo ketaus produktams.

(124)

MTTP išlaidų koregavimas pagal priverstinio kainų mažinimo skirtumą ir žalos pašalinimo lygį buvo pagrįstas patikrintais atrinktų Sąjungos gamintojų duomenimis ir per tikrinamuosius vizitus nesusijusiems importuotojams pateiktais įrodymais, kad jie šias išlaidas patiria dėl nagrinėjamojo produkto gamybos KLR. Kadangi skundo pateikėjai nepateikė įrodymų jų tvirtinimui, kad šių išlaidų nesusiję importuotojai nepatiria, pagrįsti, Komisija jų tvirtinimą atmetė.

(125)

Išlaidų po importo skaičiavimas pagrįstas patikrintais dviejų atrinktų nesusijusių importuotojų duomenimis. Šie duomenys buvo susiję tik su nagrinėjamuoju produktu ir neapėmė nagrinėjamojo produkto apibrėžtajai sričiai nepriskirtų produktų (pvz., latakų grotelių). Todėl Komisija šį tvirtinimą atmetė.

(126)

Dėl koregavimo atsižvelgiant į importo muitus, Komisija naudojo muito, taikomo importuojamiems stipriojo ketaus produktams, normą. Ji neatsižvelgė į galimą neteisingą deklaravimą siekiant išvengti teisingo importo muito dydžio mokėjimo. Todėl šis tvirtinimas taip pat buvo atmestas.

(127)

Po galutinio faktų atskleidimo FCI pateikė rezultatus dviejų naujausių konkursų, kuriuos paskelbė Italijos valdžios įstaigos ir kuriuos laimėjo Sąjungos gamintojai (perparduotojas), pasiūlę mažesnę kainą už panašų produktą nei nesusiję importuotojai už nagrinėjamąjį produktą, kuri buvo gerokai mažesnė už skundo pateikėjų deklaruotąją ir nurodytąją laikinajame reglamente.

(128)

Komisija pažymėjo, kad tokių naujausių nepagrįstų įrodymų nepakanka padaryti išvadai, kad jos patikrinti tiriamojo laikotarpio duomenys turėtų būti laikomi nepatikimais. Be to, šių konkursų produktų asortimentas skiriasi nuo vidutiniško gaminamų produktų asortimento ir jų atitinkamų gamybos sąnaudų. Todėl Komisija šį tvirtinimą atmetė.

(129)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl importo iš KLR negauta, 119–122 konstatuojamosiose dalyse peržiūrėjusi priverstinio kainų mažinimo skaičiavimus Komisija patvirtino visas kitas laikinojo reglamento 115–128 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(130)

CCCME pastebėjo, kad Komisija makroekonominius duomenis analizavo remdamasi faktiniais duomenimis, susijusiais su skundo pateikėjais ir remiančia pramone, ir skundo pateikėjų pateiktais įverčiais, susijusiais su kitais Sąjungos pramonės subjektais. Jie teigė, kad šių įverčių negalima laikyti teigiamais įrodymais, nes jų sumos ir šaltiniai nebuvo atskleisti suinteresuotosioms šalims. Po galutinio faktų atskleidimo CCCME pakartojo šį tvirtinimą.

(131)

Komisija pažymėjo, kad atlikdama analizę ji Sąjungos pramonės neskirstė į skundo pateikėjus ir skundo nepateikusius subjektus, ir pabrėžė, kad prašė Sąjungos pramonės pateikti makroekonominius duomenis, kuriuos ji panaudojo tyrime ir pateikė suinteresuotosioms šalims susipažinti skirtoje byloje. Kaip nurodyta laikinojo reglamento 32 konstatuojamojoje dalyje, ji taip pat skundo pateikėjų patalpose tikrino jų renkamų duomenų apie likusius pramonės subjektus šaltinius ir rinkimo procesą. Be to, patikrinti atrinktų bendrovių duomenys – tai didelė dalis visų makroekonominių duomenų, t. y. 48 % visos Sąjungos pramonės gamybos apimties ir 43 % pardavimo apimties duomenys. Todėl Komisija atmetė CCCME tvirtinimą.

(132)

Po galutinio faktų atskleidimo FCI tvirtino, kad Komisija pati sau prieštarauja, nes laikinojo reglamento 132 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad Komisija vertino su visais Sąjungos gamintojais susijusius makroekonominius rodiklius. Tačiau pirmiau 131 konstatuojamojoje dalyje ji nurodė, kad makroekonominiai duomenys yra pagrįsti patikrintais duomenimis, kuriuos pateikė atrinktos bendrovės, kurioms tenka Sąjungos pramonės 48 % visos gamybos apimties ir 43 % visos pardavimo apimties. Taigi, duomenys, kurie aprėpia mažiau nei 50 % visos produkcijos, nėra tipiški visos Sąjungos pramonės atžvilgiu. Remiantis tuo, kas išdėstyta, Komisijos išvados dėl makroekonominių rodiklių yra pagrįstos daliniais ir klaidinančiais duomenimis, kurie neleidžia tinkamai įvertinti bendros Sąjungos pramonės padėties.

(133)

Komisija pažymėjo, kad ji patikrino su visa Sąjungos pramone susijusius makroekonominius duomenis per patikrinimą vietoje skundo pateikėjų patalpose. Be to, Komisija nuodugniai patikrino atrinktas bendroves, kurioms tenka didelė dalis Sąjungos pramonės gamybos apimties. Taigi, makroekonominiai duomenys nėra pagrįsti tik atriktomis bendrovėmis.

(134)

Be to, FCI tvirtino, kad makroekonominių rodiklių duomenys yra probleminiai, kaip tą rodo tai, kad Komisija daugiau nei vieną kartą turėjo patikrinti originalius duomenų šaltinius skundo pateikėjų teisininkų patalpose. Be to, skundo pateikėjai pateikė skirtingas makroekonominių rodiklių duomenų versijas, kiekvieną kartą nurodydami kitus skaičius. Vien šis faktas rodo, kad skundo pateikėjų taikyta metodika yra nepataisomai klaidingai.

(135)

FCI taip pat pažymėjo, kad duomenys, kuriais yra pagrįstos Komisijos išvados, yra daliniai. Iš tiesų duomenys yra susiję tik su skundo pateikėjais ir tik su vienu iš dviejų skundui pritariančių subjektų. Iš viso duomenys yra susiję su mažiau nei 50 % visos panašaus produkto gamybos Sąjungoje apimties.

(136)

Po galutinio faktų atskleidimo skundo pateikėjai taip pat patikslino, kad duomenims surinkti jie naudojo atsakingų atitinkamų bendrovių pareigūnų parengtuose klausimyno atsakymuose pateiktus išsamius žalos rodiklių duomenis, kuriuos pateikė skundo pateikėjai ir vienas iš skundui pritariančių gamintojų ir kurie vėliau buvo atnaujinti, kad aprėptų tiriamąjį laikotarpį. Skundo pateikėjai nustatė duomenų, susijusių su kitais Sąjungos gamintojais, įverčius remdamiesi savo rinkos tyrimais. Neturėdami kai kurių Sąjungos gamintojų patikimų duomenų skundo pateikėjai pritaikė konservatyvų metodą, pagal kurį laikyta, kad naudota 100 % pajėgumų ir pardavimo apimties dydis per visą nagrinėjamąjį laikotarpį buvo pastovus.

(137)

Tai, kad skundo pateikėjai per tyrimą atnaujino makroekonominius duomenis, neturėjo jokio poveikio jų surinktų galutinių duomenų patikimumui. Komisija patikrino galutinius duomenis ir juos pripažino patikimais. Todėl Komisija FCI tvirtinimą atmetė.

(138)

CCCME taip pat tvirtino, kad Komisija neatliko segmentuotos analizės pagal valstybes nares, pagal kurią būtų matyti skirtumas tarp valstybių narių, kuriose daugiausia aktyvi stipriojo ketaus rinka, ir valstybių narių, kuriose daugiausia aktyvi pilkojo ketaus rinka.

(139)

Komisija nurodė laikinojo reglamento 199 konstatuojamąją dalį, kurioje ji pabrėžė, kad Sąjungos rinka yra bendroji rinka, o stipriojo ketaus ir pilkojo ketaus produktai yra tarpusavyje pakeičiami. Todėl Komisija atmetė CCCME tvirtinimą.

(140)

CCCME pirmiausia tvirtino, kad 2013 m. importo duomenų negalima palyginti su vėlesnių metų ir tiriamojo laikotarpio importo duomenimis, nes 2014 m. keitėsi nagrinėjamojo produkto muitų kodai. Antra, CCCME tvirtino, kad naudodama nelyginamus duomenų rinkinius Komisija negalėjo padaryti išvados dėl importo apimties raidos. CCCME galiausiai tvirtino, kad jei Komisija apimties poveikį būtų analizavusi atsižvelgdama į ta pačia metodika pagrįstus duomenis, t. y. laikotarpio nuo 2014 m. iki tiriamojo laikotarpio duomenis, ji būtų padariusi išvadą, kad importo apimtis nepadidėjo.

(141)

Komisija pažymėjo, kad tiriant žalai įvertinti svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2013 m. iki tiriamojo laikotarpio. Importo tendencijų analizei Komisija sutiko naudoti skundo pateikėjų metodą, kad nustatytų nagrinėjamojo produkto importo duomenis naudojantis Eurostato duomenimis, tą metodą ji patikrino ir priėmė kaip pagrįstą. Informacijos alternatyvių šaltinių nebuvo. Todėl Komisija atmetė CCCME tvirtinimą.

(142)

FCI ir CCCME nurodė, kad Komisijos išvada laikinojo reglamento 139 konstatuojamojoje dalyje yra nepagrįsta faktais, nes, priešingai, nei nurodyta laikinojo reglamento 139 konstatuojamojoje dalyje, nagrinėjamojo produkto importo iš KLR apimtis nuo 2014 m. iki tiriamojo laikotarpio sumažėjo.

(143)

Komisija sutiko su šiomis pastabomis. Gamybos apimtis nuo 2014 m. iki tiriamojo laikotarpio sumažėjo daugiausia dėl sumažėjusio suvartojimo, kaip nurodyta laikinojo reglamento 113 konstatuojamojoje dalyje, 3 lentelėje. Tačiau per nagrinėjamąjį laikotarpį, nors suvartojimas sumažėjo 8 %, importas dempingo kaina iš KLR padidėjo 16 %, o Sąjungos pramonės gamybos apimtis sumažėjo 4 %.

(144)

FCI nurodė, kad skundo pateikėjai savo pajėgumų naudojimą, kaip nurodyta laikinojo reglamento 137 konstatuojamojoje dalyje, 6 lentelėje, apskaičiavo remdamiesi trijų pamainų darbų. Pagal FCI, ketaus produktų rinkoje yra gerai žinoma, kad liejyklai gerai sekasi, jei ji veikia dviejų pamainų pagrindu, tuo tarpu trečios gamybos pamainos sąnaudos yra didelės, o gamybos pajėgumas mažesnis.

(145)

FCI argumentas nebuvo paremtas įrodymais ir bet kuriuo atveju nebuvo atmesta galimybė, kad gali būti ir trečia pamaina. Komisija taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad net jei pajėgumų naudojimas būtų apskaičiuotas remiantis dviejų pamainų darbu, tendencijos būtų tokios pačios, kaip nurodyta laikinojo reglamento 6 lentelėje, be to, tebebūtų daug nepanaudotų pajėgumų. Darant prielaidą, kad per visas pamainas gamyba būtų stabili, pajėgumų naudojimas dirbant dviem pamainom siektų apie 80 %.

(146)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl gamybos, gamybos pajėgumų ir pajėgumų naudojimo negauta, ir pataisiusi laikinojo reglamento 139 konstatuojamąją dalį, kaip nurodyta 142 ir 143 konstatuojamosiose dalyse, Komisija patvirtino visas kitas laikinojo reglamento 137–142 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(147)

FCI ir CCCME nurodė, kad išvada laikinojo reglamento 145 konstatuojamojoje dalyje yra nepagrįsta faktais, nes, priešingai, nei nurodyta laikinojo reglamento 145 konstatuojamojoje dalyje, nagrinėjamojo produkto importo iš KLR apimtis nuo 2014 m. iki tiriamojo laikotarpio sumažėjo.

(148)

Komisija sutinka, kad laikinojo reglamento 145 konstatuojamojoje dalyje padarė neteisingą nuorodą į importo padidėjimą nuo 2014 m. iki tiriamojo laikotarpio, ir pažymi, kad pardavimo apimtis mažėjo per visą nagrinėjamąjį laikotarpį, todėl šis mažėjimas gali būti susietas su suvartojimo sumažėjimu, kaip nurodyta laikinojo reglamento 113 konstatuojamojoje dalyje, 3 lentelėje, ir importo dempingo kaina iš KLR didėjimu per visą nagrinėjamąjį laikotarpį. Tačiau per nagrinėjamąjį laikotarpį, nors suvartojimas sumažėjo 8 %, importas dempingo kaina iš KLR padidėjo 16 %, o jam tenkanti rinkos dalis padidėjo net 26 %.

(149)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl pardavimo apimties ir rinkos dalies negauta, ir pataisiusi laikinojo reglamento 145 konstatuojamąją dalį, kaip nurodyta 147 ir 148 konstatuojamosiose dalyse, Komisija patvirtino visas kitas laikinojo reglamento 143–146 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(150)

Kadangi jokių pastabų dėl augimo negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 147 konstatuojamojoje dalyje išdėstytas išvadas.

(151)

FCI nurodė, kad išvada laikinojo reglamento 149 konstatuojamojoje dalyje yra nepagrįsta faktais, nes sumažinto užimtumo lygio negalima susieti su didėjančia importo iš KLR apimtimi, kadangi vieninteliais metais, kuriais importas padidėjo (nuo 2013 m. iki 2014 m.), Sąjungos pramonės užimtumas taip pat padidėjo. Tais metais, kai užimtumas mažėjo, taip pat mažėjo ir importo iš KLR apimtis.

(152)

Komisija pažymėjo, kad darbuotojų skaičius per visą nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo, o taip atsitiko daugiausia dėl sumažėjusios gamybos. Gamyba sumažėjo dėl sumažėjusio pardavimo Sąjungoje, nes per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo paklausa ir padidėjo importas dempingo kaina. Ši įvykių seka matyti viso nagrinėjamojo laikotarpio analizėje, o ne lyginant atskirų metų raidą. Todėl FCI argumento priimti negalima.

(153)

FCI teigė, kad užimtumo ir našumo lygiais nepatvirtinama išvada, kad buvo daroma materialinė žala. Užimtumo lygis buvo palyginti stabilus, ypač atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu keturios bendrovės nutraukė tiriamojo produkto gamybą. Našumo lygis padidėjo.

(154)

Komisija pažymėjo, kad užimtumo sumažėjimą galima susieti ir su Sąjungos pramonės pastangomis mažinti gamybos sąnaudas ir didinti efektyvumą atsižvelgiant į didėjančią konkurenciją su importu dempingo kaina iš KLR. Dėl padidėjusio efektyvumo buvo galima 3 % padidinti našumą. Todėl FCI argumentas buvo atmestas.

(155)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl užimtumo ir našumo negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 149 konstatuojamojoje dalyje išdėstytas išvadas.

(156)

FCI tvirtino, kad Sąjungos pramonės padėtis per tiriamąjį laikotarpį buvo panaši į padėtį tuo metu, kai 2011 m. buvo panaikintos priemonės tam tikriems KLR kilmės liejiniams, nes statybų pramonė dar neatsigavusi po ekonomikos krizės, o kelios Sąjungos valstybės narės gerokai sumažino infrastruktūros projektų biudžetus.

(157)

Tačiau FCI daro nuorodą į Eurostato statistinius duomenis, kurie šių tvirtinimų nepagrindžia. Statybų ir civilinės inžinerijos sektoriaus gamybos statistiniai duomenys rodo, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu gamyba didėjo. Šis augimas ketaus gaminių suvartojimui Sąjungoje nebuvo naudingas, kaip parodyta laikinojo reglamento 3 lentelėje. Todėl Komisija atmeta šį tvirtinimą. Taigi, FCI argumento priimti negalima.

(158)

Po galutinio faktų atskleidimo FCI nurodė, kad 157 konstatuojamojoje dalyje padaryta neteisinga išvada, kad statybų ir civilinės inžinerijos sektoriaus statistiniai duomenys rodo augimą nuo tada, kai 2011 m. buvo panaikintos antidempingo priemonės. Atsižvelgdama į statybų pramonės vystymąsi nuo priemonių galiojimo termino peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigos 2010 m. viduryje FCI tvirtina, kad šis sektorius dar neatsigavo po ekonomikos krizės 2008–2009 m.

(159)

Komisija pažymėjo, kad statybų ir civilinės inžinerijos sektoriaus vystymosi tendencijos nuo 2013 m. gerėja ir lėtai atsigauna po buvusios blogėjimo tendencijos. Tai prieštarauja FCI tvirtinimui, kad dabartinė Sąjungos pramonės padėtis yra tokia pati, kokia buvo iki 2011 m., nes statybų ir civilinės inžinerijos sektoriaus tendencijos tuo laikotarpiu blogėjo. Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(160)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl dempingo skirtumo dydžio ir atsigavimo po buvusio dempingo negauta, Komisija patvirtina laikinojo reglamento 150 ir 151 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(161)

FCI nurodė, kad pardavimo kainų sumažėjimas nebūtų toks didelis, jei būtų atsižvelgta į gamybos sąnaudų sumažėjimą, todėl pardavimo kainų sumažėjimo negalima laikyti materialinės žalos požymiu.

(162)

Kaip aprašyta laikinojo reglamento 153 konstatuojamojoje dalyje, vidutinės atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimo kainos per nagrinėjamąjį laikotarpį mažėjo 5 %, o vidutinės vieneto gamybos sąnaudos – tik 3 %. Kadangi kaina sumažėjo daugiau nei gamybos sąnaudos, šis tvirtinimas buvo atmestas.

(163)

Nustačius laikinąsias priemones pastabų dėl atrinktų Sąjungos gamintojų darbo sąnaudų nepateikta.

(164)

Nustačius laikinąsias priemones pastabų dėl atrinktų Sąjungos gamintojų atsargų nepateikta.

(165)

CCCME nesutiko su Komisijos išvada, kad nuo 2006 m. pelningumas palaipsniui mažėjo, ir nurodė 2010 m. prašymą atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą.

(166)

Komisija patvirtino, kad remiantis byloje surinktais atrinktų Sąjungos gamintojų pateiktais patikrintais duomenimis laikinojo reglamento 162 konstatuojamojoje dalyje pateikta jos išvada yra teisinga. Todėl Komisija atmetė CCCME tvirtinimą.

(167)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl mikroekonominių rodiklių negauta, laikinojo reglamento 152–166 konstatuojamosiose dalyse išdėstyta išvada patvirtinama.

(168)

CCCME tvirtino, kad Komisija nenagrinėjo Sąjungos gamintojų padėties vidurio ir rytų Sąjungos valstybėse narėse, todėl negalėjo daryti išvados visos Sąjungos pramonės atžvilgiu.

(169)

Komisija atmetė šį tvirtinimą, nes ji nagrinėjo visos Sąjungos rinkos makroekonominius žalos rodiklius. Atrinktus Sąjungos gamintojus Komisija laiko pakankamai tipiškais žalos analizei, per kurią nagrinėjami mikroekonominiai rodikliai, atlikti ir patvirtina, kad panašiu produktu prekiaujama Sąjungos viduje.

(170)

Kadangi jokių kitų pastabų negauta, Komisija patvirtina laikinojo reglamento 167–170 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(171)

FCI tvirtino, kad iš laikinojo reglamento nematyti, jog importo iš KLR apimtis pradžioje padidėjo, o nuo 2014 m. iki tiriamojo laikotarpio nuolat mažėjo, tuo tarpu pardavimo apimtis Sąjungoje per visą nagrinėjamąjį laikotarpį mažėjo, o Sąjungos pramonei tenkanti rinkos dalis nesikeitė.

(172)

Komisija pastebėjo, kad nors Sąjungos pramonės pardavimo apimtis ir rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo atitinkamai 11 % ir 3 %, importo iš KLR pardavimo apimtis ir rinkos dalis tuo pačiu laikotarpiu padidėjo 16 % ir 26 %. Tai rodo, kad importo iš KLR padidėjimas ir Sąjungos pramonės rinkos dalies sumažėjimas yra akivaizdžiai susiję. Todėl Komisija šį tvirtinimą atmetė.

(173)

Po galutinio faktų atskleidimo FCI prašė Komisijos paaiškinti neatitinkančias tendencijas – kodėl nuo 2014 m. iki tiriamojo laikotarpio mažėjant importo iš KLR apimčiai 8 % (ir didėjant kainoms) Sąjungos pramonės pardavimo apimtis per tą laikotarpį taip pat mažėjo.

(174)

Nors pagal pardavimo apimtį Sąjungos pramonės tendencijos per nagrinėjamąjį laikotarpį neatitiko importo iš KLR apimties tendencijų, tačiau pagal rinkos dalį tendencijos buvo tokios pačios. Be to, Sąjungos pramonės gamybos apimties raida atitiko importo iš KLR apimties raidą ir nuo 2013–2014 m. didėjo, o po to mažėjo. Tai rodo, kad Sąjungos pramonės ir importo iš Kinijos tendencijos sutapo. Be to, tendencijos visu nagrinėjamuoju laikotarpiu patvirtina, kad esama priežastinio ryšio tiek apimties, tik rinkos dalies požiūriu. Todėl Komisija padarė išvadą, kad apskritai sutapo laikas, kai importas iš Kinijos didėjo, o su Sąjungos pramone susiję žalos rodikliai blogėjo.

(175)

FCI nurodė, kad Sąjungos gamintojų pardavimo kainos nuo 2013 m. iki tiriamojo laikotarpio nuolat mažėjo, net kai importo iš Kinijos kainos nuo 2013 m. iki tiriamojo laikotarpio padidėjo 4 %. Šios dvi tendencijos aiškiai skiriasi, todėl jokio Sąjungos gamintojų pardavimo kainoms daromo poveikio negalima susieti su Kinijos eksportuojančių gamintojų kainodaros strategija.

(176)

Be to, FCI nurodė, kad tai, jog Sąjungos gamintojai nepadidino savo pardavimo pelningumo net padidėjus Kinijos produktų kainoms, aiškiai rodo, kad jokios nagrinėjamuoju laikotarpiu padarytos materialinės žalos negalima susieti su importu iš KLR.

(177)

Komisija atmetė šiuos tvirtinimus, nes dėl importo dempingo kaina iš KLR, nors per nagrinėjamąjį laikotarpį kainos padidėjo, priverstinai gerokai sumažintos Sąjungos gamintojų kainos ir dėl to padaryta materialinė žala Sąjungos pramonei.

(178)

Po galutinio faktų atskleidimo FCI grįžo prie šio klausimo ir prašė Komisijos paaiškinti priežastinį ryšį nepaisant priešingų tendencijų po 2014 m., kai importas iš KLR mažėjo (– 8 %), Kinijos produktų kainos didėjo (+ 1 %), o Sąjungos pramonės rinkos dalis nesikeitė (58,8 %).

(179)

Komisija pažymėjo, kad, siekdama išvengti įprastinių ekonominių svyravimų poveikio, tendencijoms nustatyti ji apžvelgia visą nagrinėjamąjį laikotarpį. Be to, net per nagrinėjamąjį laikotarpį mažėjant Sąjungos suvartojimui, importui iš KLR tenkanti rinkos dalis didėjo.

(180)

CCCME tvirtino, kad atlikdama priverstinio kainų mažinimo analizę Komisija neužtikrino kainų palyginamumo, nes neatsižvelgė į tam tikras nagrinėjamojo produkto savybes. Buvo teigiama, kad nustatydama dempingo skirtumą Komisija atsižvelgė į kitas produkto savybes.

(181)

Komisija pabrėžė, kad lygindama kainas nagrinėjo pagrindines tiriamojo produkto savybes ir užtikrino nagrinėjamojo produkto ir Sąjungoje gaminamo panašaus produkto palyginamumą remdamasi turima informacija. Todėl CCCME tvirtinimas buvo atmestas.

(182)

CCCME tvirtino, kad nei CCCME, nei Kinijos eksportuojantys gamintojai neturėjo galimybės nustatyti iš Kinijos eksportuotų produktų ir Sąjungos gamintojų parduotų produktų skirtumų, kurie turėjo poveikio kainų palyginamumui, ir pareikalauti atlikti koregavimus priverstiniam kainų mažinimui nustatyti.

(183)

Komisija pažymėjo, kad ji atskleidė konkrečius priverstinio kainų mažinimo skaičiavimus ir metodiką, kuri buvo naudota Kinijos eksportuojančių gamintojų atžvilgiu, ir patvirtino, kad remdamasi pagrindinėmis tiriamojo produkto savybėmis ji užtikrino nagrinėjamojo produkto ir Sąjungoje gaminamo ir parduodamo panašaus produkto palyginamumą. Nebuvo įrodyta, kad reikėtų atlikti konkretų koregavimą atsižvelgiant į fizinių savybių skirtumus. Todėl CCCME tvirtinimas buvo atmestas.

(184)

Po galutinio faktų atskleidimo CCCME tvirtino, kad Kinijos eksportuojantys gamintojai ir CCCME neturėjo galimybių peržiūrėti Komisijos atlikto atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimo pagal PKN apimties ir vertės skaičiavimo, todėl negalėjo įvertinti, ar šiuo atžvilgiu nebuvo padaryta klaidų. Todėl CCCME tvirtino, kad priverstinio kainų mažinimo analizės faktinis pagrindas yra abejotinas ir nelaikytinas teigiamais įrodymais.

(185)

Komisija pažymėjo, kad CCCME pateiktame galutinio faktų atskleidimo dokumente ji paaiškino priežastis, kodėl šie duomenys turėtų būti laikomi konfidencialiais. Todėl ji atmetė CCCME tvirtinimą.

(186)

CCCME tvirtino, kad Komisijai nepavyko įvertinti, kokią reikšmę priverstinis kainų mažinimas turi atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimo vidaus rinkoje daliai, kurios atžvilgiu nebuvo nustatyta priverstinio kainų mažinimo, todėl CCCME suabejojo Komisijos objektyvumu nagrinėjant importo dempingo kaina poveikį Sąjungos gamintojų pardavimo kainoms. Po galutinio faktų atskleidimo CCCME pakartojo tvirtinimą.

(187)

Komisija nustatė, kad dėl importo iš atrinktų KLR eksportuojančių gamintojų 62,6 % atrinktų Sąjungos gamintojų visos pardavimo apimties kainų buvo priverstinai sumažintos. Komisija nustatė, kad visų rūšių importuoti produktai buvo panašūs į atrinktų Sąjungos gamintojų parduodamus produktus. Komisija taip pat pažymėjo, kad dėl visų rūšių importuotų produktų kainų buvo priverstinai sumažintos atrinktų Sąjungos gamintojų parduotų panašių rūšių produktų pardavimo kainos. Todėl Komisija padarė išvadą, kad tai pakankamas įrodymas, jog dėl importo iš Kinijos kainų buvo daromas žalingas poveikis Sąjungos pramonės pardavimui.

(188)

Po galutinio faktų atskleidimo FCI pakartojo, kad užimtumo lygio ir našumo skaičiai nepagrindžia išvados, kad dėl importo iš KLR daryta materialinė žala. Be to, didėjant automatizuotų gamybos linijų veiksmingumui tenka mažinti darbo vienetų skaičių.

(189)

Komisija pažymėjo, kad užimtumo sumažėjimą galima susieti su gamybos apimties sumažinimu dėl didėjančios importo dempingo kaina iš KLR apimties per nagrinėjamąjį laikotarpį ir su Sąjungos pramonės pastangomis mažinti gamybos sąnaudas ir didinti veiksmingumą atsižvelgiant į didėjančią konkurenciją su importu dempingo kaina iš KLR. Užimtumas sumažėjo daugiau nei padidėjo našumas, o tai rodo, kad dėl importo iš KLR padaryta žala.

(190)

Kadangi jokių kitų pastabų negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 173 ir 174 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(191)

Kaip Komisija jau išnagrinėjo laikinojo reglamento 179 ir 180 konstatuojamosiose dalyse, dėl importo iš Indijos nenutrūko importo dempingo kaina iš KLR ir Sąjungos pramonei padarytos žalos priežastinis ryšys ir šio importo įtaka Sąjungos pramonės patirtai žalai buvo nežymi.

(192)

Tačiau CCCME tvirtino, kad dėl importo iš Indijos galėjo nutrūkti importo dempingo kaina iš KLR ir Sąjungos pramonei padarytos žalos priežastinis ryšys, nes Komisija neturi įrodymų padaryti išvadai, kad KLR eksportuojantiems gamintojams tenkanti rinkos dalis padidėjo Sąjungos pramonės sąskaita: Indijos ir Sąjungos rinkos dalies atitinkamas padidėjimas ir sumažėjimas yra identiški, importo iš Indijos apimties raida nuo 2014 m. iki tiriamojo laikotarpio labiau atitinka Sąjungos pramonės gamybos ir pardavimo apimties raidą nei importo iš KLR apimties raidą, o Indijos vykdomas priverstinis kainų mažinimas yra didesnis nei KLR vykdomas priverstinis kainų mažinimas – tai rodo, kad bet koks poveikis kainoms yra daugiau importo iš Indijos, o ne importo iš KLR, rezultatas.

(193)

Be to, CCCME tvirtino, kad Komisija turėtų nuodugniai atskirti visus skirtingus importo iš Indijos poveikius ir juos pavieniui atskirti nuo tariamo žalingo importo iš Kinijos poveikio atlikdama segmentuotą analizę pagal valstybes nares ir pagal pilkąjį ketų (Indijos produktą) ir stiprųjį ketų (Kinijos produktą).

(194)

Komisijos nuomone, dėl laikinojo reglamento 199 konstatuojamojoje dalyje jau paaiškintų priežasčių, nėra poreikio segmentuotai analizei atlikti nagrinėjant, ar dėl importo dempingo kaina iš KLR padaryta materialinė žala Sąjungos pramonei.

(195)

Komisija pažymėjo, kad importui iš Indijos tenkanti Sąjungos rinkos dalis per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo palyginti daugiau nei KLR tenkanti Sąjungos rinkos dalis, tačiau importo iš Indijos apimtis ir rinkos dalis absoliučiais skaičiais yra daug mažesnės nei importo iš KLR apimtis ir rinkos dalis per tą patį laikotarpį ir per tiriamąjį laikotarpį.

(196)

Komisija pažymėjo, kad remdamasi absoliučiais kiekiais ji negali daryti išvados, kad Sąjungos pramonei tenkanti rinkos dalis sumažėjo tik dėl to, kad padidėjo importui iš Indijos tenkanti rinkos dalis.

(197)

Be to, Komisija pažymėjo, kad CCCME tvirtinimas dėl importo apimties raidos nuo 2014 m. iki tiriamojo laikotarpio prieštarauja faktams. Importo iš Indijos ir KLR apimtis keitėsi taip pat kaip Sąjungos pramonės gamybos ir pardavimo apimtis.

(198)

Be to, Komisija pripažino, kad Indija priverstinai mažino kainas, ir patvirtino laikinojo reglamento 179 konstatuojamojoje dalyje padarytą išvadą, kad vidutinių kainų skirtumai nėra orientaciniai, nes skiriasi iš Indijos ir KLR importuojamų produktų asortimentas.

(199)

Po galutinio faktų atskleidimo CCCME tvirtino, kad jiems trūko informacijos, kuri leistų pateikti pastabų dėl kainų skirtumų, kurie, Komisijos nuomone, būtų orientaciniai, ir dėl to nesutiko su Komisijos išvada.

(200)

Komisija patvirtino, kad vertinant importo apimties, rinkos dalies ir kainų raidą, importas iš Indijos gali būti susijęs su Sąjungos pramonei padaryta žala. Tačiau negalima manyti, kad importas iš Indijos buvo vienintelė Sąjungos pramonės blogėjančios padėties priežastis. Jeigu hipotetiškai importo iš Indijos poveikis būtų pašalintas, importas iš KLR vis vien savaime atskirai būtų žalos priežastis. Visų pirma, importo iš KLR apimtis tiriamuoju laikotarpiu yra daug didesnė (daugiau kaip tris kartus) už importo iš Indijos apimtį tuo pačiu laikotarpiu.

(201)

Todėl Komisija priėjo prie išvados, kad importas iš Indijos galėjo būti susijęs su Sąjungos pramonės patirta materialine žala. Tačiau dėl šio importo nenutrūko Sąjungos pramonei padarytos žalos ir importo dempingo kaina iš KLR priežastinis ryšys, nei šio importo apimtis ir rinkos dalis yra mažesnės. Be to, Komisija pažymėjo, kad importo iš Indijos jokio poveikio negalima priskirti KLR, nes skaičiuojant žalos pašalinimo lygį mažesnio muito taisyklei įgyvendinti atsižvelgiama tik į importo dempingo kaina iš KLR poveikį.

(202)

Dėl pirmiau nurodytų priežasčių Komisija patvirtino laikinojo reglamento 175–182 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas ir atmeta CCCME pateiktus tvirtinimus.

(203)

FCI nurodė, kad Sąjungos pramonės pelningumą neigiamai paveikė padidėjęs Sąjungos pramonės eksportas į trečiąsias šalis už vieneto gamybos sąnaudas mažesnėmis kainomis.

(204)

Komisija pažymėjo, kad eksportas į trečiąsias šalis sudaro tik apytiksliai 10 % atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimo nagrinėjamuoju laikotarpiu. Taigi Komisija padarė išvadą, kad eksportas į trečiąsias šalis galėjo turėti tik nežymaus poveikio žalingai Sąjungos pramonės padėčiai tiriamuoju laikotarpiu, todėl negalėjo nutraukti importo dempingo kaina iš Kinijos ir Sąjungos pramonei padarytos materialinės žalos priežastinio ryšio.

(205)

Po galutinio faktų atskleidimo FCI paprašė Komisijos paaiškinti, kodėl dėl padidėjusio eksporto labai mažomis kainomis negali nutrūkti Sąjungos pramonei daromos tariamos žalos ir nagrinėjamojo produkto importo iš KLR priežastinis ryšys. FCI tvirtino, kad jei Sąjungos pramonė savo produktus būtų pardavusi ne trečiosioms rinkoms, o vidaus rinkoje vidutinėmis Sąjungos kainomis, jis būtų galėjusi pagerinti pelno dydį 17,20 %.

(206)

Komisija pažymėjo, kad FCI prielaida, kad Sąjungos gamintojai produktus, kuriuos jie eksportavo, galėjo parduoti Sąjungos rinkoje ta pačia kaina, kuria jie parduoda produktus Sąjungoje, yra nepagrįsta jokiais įrodymais ir yra tik spekuliacija. Pirmiausia, Sąjungos pramonės kainoms daromas spaudimas dėl importo dempingo kaina iš KLR. Antra, remiantis esmine ekonomine pasiūlos ir paklausos teise, didėjant pasiūlai sumažės produkto kaina. Be to, atrinktų Sąjungos gamintojų eksportuotų produktų asortimentas gali skirtis nuo jų vidutinės produkcijos ir atitinkamų gamybos sąnaudų. Todėl Komisija atmetė FCI tvirtinimą, kad Sąjungos gamintojai pelno dydį būtų padidinę, jei eksportui skirtus produktus būtų pardavę Sąjungos rinkoje.

(207)

FCI pateikė įrodymų, kad laikinojo reglamento 190 konstatuojamojoje dalyje minėtą liejyklų uždarymą reikėtų susieti su kitais veiksniais nei su nagrinėjamojo produkto importo iš KLR padidėjimu.

(208)

Komisija pažymi, kad viešai prieinamoje informacijoje apie gamintoją „ACO“ nurodyta, kad viena iš priežasčių uždaryti Sąjungos liejyklą buvo spaudimas kainoms ir KLR konkurencija. Dėl kitų liejyklų uždarymo FCI nepateikė jokių galutinių uždarymo priežasties įrodymų. Bet kuriuo atveju, ne šie uždarymai lėmė atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimo kainų ir pelningumo mažėjimą – jie rodo, kad Sąjungos vidaus rinkoje sumažėjo konkurencija. Taigi Komisija atmeta šį tvirtinimą ir laikosi nuomonės, kad šie uždarymai sutapo su Sąjungos pramonės patirta žala, todėl dėl jų nenutrūksta importo dempingo kaina iš Kinijos ir Sąjungos pramonei padarytos materialinės žalos priežastinis ryšys.

(209)

CCCME tvirtino, kad Komisija turėjo atskirti suvartojimo sumažėjimo žalingą poveikį nuo importo iš KLR tariamo žalingo poveikio, nes akivaizdu, kad vertinant Sąjungos pramonės pardavimo ir gamybos apimties raidą šio sumažėjimo negalima susieti su importu iš KLR.

(210)

Be to, CCCME tvirtino, kad kadangi importo iš KLR padidėjimas nesutampa su Sąjungos pramonės pardavimo apimties mažėjimu, nėra faktinio pagrindo Komisijos prielaidai, kad atsižvelgiant į tai, jog importo iš KLR padidėjimas yra didesnis nei Sąjungos pramonės suvartojimo ir pardavimo sumažėjimas, dėl sumažėjusio suvartojimo negali nutrūkti importo dempingo kaina iš KLR ir Sąjungos pramonei padarytos materialinės žalos priežastinis ryšys.

(211)

Komisija pažymi, kad priešingai, nei tvirtina CCCME, importo iš KLR padidėjimas iš tiesų sutampa su Sąjungos pramonės pardavimo apimties sumažėjimu, jei atsižvelgiama į visą žalos vertinimui pasirinktą laikotarpį.

(212)

Todėl Komisija atmeta šį tvirtinimą ir patvirtina laikinojo reglamento 189–191 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(213)

FCI nurodė, kad dėl nacionalinių standartų ir skirtingų reikalavimų valstybių narių lygmeniu Sąjunga yra susiskaidžiusi į įvairias nacionalines ketaus gaminių rinkas.

(214)

Komisija pažymėjo, kad nepaisant to, kad skirtingų rūšių produktams yra taikomi nacionaliniai standartai, Sąjungos gamintojai ir eksportuojantys gamintojai gali laikytis šių nacionalinių standartų, susijusių su produkto sertifikavimu. Todėl šis tvirtinimas atmestas.

(215)

Be to, FCI tvirtino, kad sumažėjo parduotų vienetų svoris, todėl atitinkama gamybos apimtis tonomis rodo, kad padidėjo parduotų vienetų skaičius. FCI teigimu, pelningumo ir rinkos dalies trūkumas turėtų būti susietas ne su konkurencija su KLR pagamintais produktais, o su struktūriniais technologijų ir gamybos procesų pasikeitimais.

(216)

Komisija pažymi, kad remiantis atrinktų Sąjungos gamintojų duomenimis, negalima nustatyti jokio reikšmingo svorio sumažėjimo per nagrinėjamąjį laikotarpį. Todėl tvirtinimas atmestas.

(217)

Po galutinio faktų atskleidimo FCI teigė, kad apskritai sumažėjo ketaus gaminių svoris. Faktas, kad gamybos apimtis Sąjungoje per tiriamąjį laikotarpį atitiko 2013 m. padėtį (96 %), rodo, kad Sąjungos pramonė tikrai padidino parduotų vienetų skaičių. Todėl žala turėtų būti susieta ne su konkurencija su KLR pagamintais produktais, o su struktūriniais technologijų ir gamybos procesų pasikeitimais.

(218)

Komisija atrinktų Sąjungos gamintojų paprašė visus duomenis pateikti ne tik pagal pagamintą tonų kiekį, bet ir pagal pagamintą vienetų skaičių. Iš šių patikrintų duomenų nebuvo matyti jokio aiškaus panašaus produkto svorio sumažėjimo. Todėl Komisija nesutiko su FCI tvirtinimu, kad Sąjungos pramonė tikrai turėjo padidinti parduodamų vienetų skaičių. Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(219)

CCCME tvirtino, kad nepaisant tariamo priverstinio kainų mažinimo tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonei pavyko išlaikyti rinkos dalį, o tą yra sunku susieti su išvada dėl priežastinio ryšio.

(220)

Komisija pažymėjo, kad Sąjungos pramonė per nagrinėjamąjį laikotarpį prarado rinkos dalį, o importui iš KLR tenkanti rinkos dalis gerokai padidėjo. Taip pat nustatytas didelis priverstinis kainų mažinimas. Todėl ji atmetė šį tvirtinimą.

(221)

Po galutinio faktų atskleidimo CCCME pakartojo tvirtinimą, kad nesutapo laikas tarp importo iš KLR ir Sąjungos pramonei padarytos tariamos žalos. CCCME pabrėžė, kad iš duomenų buvo matyti, kad sutampa laikas tarp aptariamų žalos rodiklių ir suvartojimo raidos, ir tas sutapimas, jų tvirtinimu, yra tikroji tariamos žalos priežastis. Jie taip pat tvirtino, kad tai turėjo poveikio kitiems žalos rodikliams, kaip antai pelningumui. CCCME pagaliau tvirtino, kad atlikdama žalos ir priežastinio ryšio analizę Komisija turėjo nagrinėti importo per nagrinėjamąjį laikotarpį tendencijas, o ne tik palyginti laikotarpio pabaigos duomenis, kaip nustatė Apeliacinė taryba (4).

(222)

Priešingai nei Apeliacinės tarybos ataskaitoje, kurioje nebuvo analizuojamos tendencijos, o tik palyginti nagrinėjamojo laikotarpio pradžios ir pabaigos duomenys, šiuo atveju Komisija atliko nuodugnią per visą nagrinėjamąjį laikotarpį, įskaitant kiekvienus atskirus metus, vyravusių tendencijų analizę. Tuo remdamasi Komisija nustatė, kad tuo laikotarpiu sutapo laikas tarp importo iš KLR ir Sąjungai padarytos žalos. Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(223)

Paskelbus laikinąjį reglamentą CCCME pirmą kartą per visą tyrimą tvirtino, kad Sąjungos pramonės patirta žala galėjo būti sau padaryta žala, nes keli Sąjungos gamintojai pradėjo keisti savo panašaus produkto pardavimą sudėtinių produktų, kuriuos jie taip pat gamina, pardavimu, ir siūlė atsižvelgti į dėl šių produktų kylančią konkurenciją, nes dėl jos gali nutrūkti tariamas importo dempingo kaina iš KLR ir tariamai Sąjungos pramonei padarytos žalos priežastinis ryšys.

(224)

Komisija atmetė šį tvirtinimą, nes CCCME be paprasto vieno Sąjungos gamintojo produktų katalogo savo tvirtinimo nepagrindė galutiniais įrodymais. Svarbiausia Komisijos išvados yra pagrįstos su tiriamuoju produktu susijusiais duomenimis.

(225)

Po galutinio faktų atskleidimo skundo pateikėjai dar kartą pakartojo, kad sudėtinių produktų pardavimo apimtis yra labai maža ir sudaro mažiau nei 1 % jų pardavimo. Todėl šie tvirtinimai buvo atmesti.

(226)

Kadangi jokių kitų pastabų negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 202–205 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(227)

FCI nurodė, kad dėl importo iš KLR per nagrinėjamąjį laikotarpį nebuvo smukdomos Sąjungos pramonės tiriamojo produkto vidaus rinkos kainos, nes Kinijos kainos per nagrinėjamąjį laikotarpį pastebimai padidėjo, o Sąjungos pramonės vidutinės pardavimo kainos per nagrinėjamąjį laikotarpį palaipsniui mažėjo ir ši tendencija atitiko bendrą vieneto gamybos sąnaudų mažėjimą, kuris buvo naudingas Sąjungos pramonei.

(228)

Komisija atmetė šį tvirtinimą, nes dėl importo dempingo kaina iš KLR, nors per nagrinėjamąjį laikotarpį kainos padidėjo, priverstinai gerokai sumažintos Sąjungos gamintojų kainos ir dėl to smukdytos kainos Sąjungoje. Tą patvirtina ir Sąjungos pramonės pardavimo kainų mažėjimas, kuris buvo didesnis nei vieneto gamybos sąnaudų mažėjimas. Todėl tokio kainų mažėjimo dėl importo mažomis dempingo kainomis iš Kinijos sustabdymas atitinka Sąjungos interesus.

(229)

Po galutinio faktų atskleidimo FCI nurodė, kad Sąjungos gamintojai dalį savo asortimento produktų iš tiesų perka iš KLR. Dėl to laikinojo muito nustatymas KLR kelia problemų ir Sąjungos gamintojams.

(230)

Be to, vienas Sąjungos gamintojų neseniai daug investavo į naujos liejyklos plėtrą Jungtinėse Amerikos Valstijose. Nustačius galutinį muitą padidės importas iš JAV, sustiprės šio Sąjungos ketaus gaminių gamintojo dominuojanti padėtis Sąjungos rinkoje ir sumažės laisva ir sąžininga konkurencija.

(231)

Komisija pažymėjo, kad antidempingo priemonių nustatymas gali turėti poveikio visiems Sąjungos rinkos dalyviams, įskaitant Sąjungos gamintojus. Tačiau po galutinio faktų atskleidimo skundo pateikėjai ir skundui pritariantis gamintojas nurodė, kad galutinio muito nustatymas atitinka Sąjungos pramonės interesus, nes tai padės sukurti vienodas sąlygas rinkoje.

(232)

Per tikrinamąjį vizitą 230 konstatuojamojoje dalyje minėto gamintojo patalpose bendrovė pranešė Komisijai, kad JAV investuota norint pakeisti jau esamą gamyklą. Kadangi FCI nepateikė tvirtinimą pagrindžiančių įrodymų, kad šis gamintojas šias investicijas naudos importui iš JAV į Sąjungą padidinti, Komisija tvirtinimą atmetė.

(233)

Skundo pateikėjai tvirtino, kad jei galutinio muito normos bus sumažintos iki galutiniame faktų atskleidime siūlomo lygio, jie negalės konkuruoti su importu dempingo kaina, nes nagrinėjamojo produkto iš KLR importuotojai vis dar turi galimybių priverstinai mažinti Sąjungos pramonės kainas nepaisant nustatyto vidutiniškai 33 % dydžio laikinojo muito.

(234)

Nustatomos tokio dydžio antidempingo priemonės, kad būtų pašalintas žalingo dempingo poveikis. Todėl gali būti, kad importo kainos vis tiek bus konkurencingos su Sąjungos pramonės parduodamo panašaus produkto kainomis, ypač dėl to, kad nustatytas laikinasis antidempingo muitas yra pagrįstas dempingo skirtumais, kurie, kaip nustatyta, buvo mažesni nei žalos pažalinimo lygis. Todėl Komisija šį tvirtinimą atmetė.

(235)

FCI nurodė, kad Komisija nepakankamai įvertino didelio Europos MVĮ konsorciumo vaidmenį nagrinėjamojo produkto rinkoje ir jo sukurtas darbo vietas.

(236)

Komisija pažymėjo, kad per tyrimą nustatė, jog nesusijusiems importuotojams tenka tam tikros išlaidos už nagrinėjamojo produkto dizainą, sertifikavimą ir MTTP, todėl nusprendė atitinkamai pakoreguoti priverstinio kainų mažinimo ir žalos pašalinimo lygio skaičiavimus, kaip nurodyta 119–122 konstatuojamosiose dalyse. Tačiau net po šio koregavimo priverstinio kainų mažinimo ir žalos pašalinimo lygis yra aukštas.

(237)

FCI nurodė, kad Komisija neatsižvelgia į nagrinėjamojo produkto sertifikavimo svarbą ir ilgalaikių sutarčių sudarymą.

(238)

Komisija pažymėjo, kad per tyrimą nerado jokių įrodymų apie tokių ilgalaikių sutarčių buvimą. Nagrinėjamojo produkto sertifikavimo išlaidos įtrauktos į koregavimą, kuris skaičiuojant priverstinio kainų mažinimo ir žalos pašalinimo lygį buvo atliktas atsižvelgiant į MTTP išlaidas.

(239)

Nustatyta, kad bendras FCI narėmis esančių bendrovių darbuotojų skaičius yra apie 1 200, jie yra susiję su importu iš visų šalių, todėl priemonės importui tik iš KLR turės poveikio veikiausiai mažesniam darbuotojų skaičiui.

(240)

FCI nurodė, kad nors Sąjungos pramonei dar pavyksta išlaikyti esamą užimtumo lygį net ir importuojant nagrinėjamąjį produktą iš KLR, dauguma FCI narėmis esančių bendrovių bus priverstos sustabdyti veiklą arba atleisti darbuotojus, jei Komisija nutars nustatyti galutinį antidempingo muitą.

(241)

Komisija atmetė šį argumentą, nes FCI jo nepagrindė įrodymais ar analize, kad veikla bus priverstinai sustabdyta arba bus mažinamas darbuotojų skaičius. Priešingai, atsižvelgiant į aukštą priverstinio kainų mažinimo lygį, nepaisant bet kokio dempingo muito poveikio, importo iš Kinijos kainos toliau bus konkurencingos su Sąjungos pramonės kainomis ir dėl jų nereikės stabdyti veiklos ir mažinti darbuotojų skaičiaus.

(242)

FCI nurodė, kad nesusiję importuotojai negali lengvai ir per trumpą laikotarpį surasti alternatyvių tiekimo šaltinių ir kad Sąjungos gamintojai neparduos tiriamojo produkto nesusijusiems importuotojams, nes jie tarpusavy tiesiogiai konkuruoja.

(243)

Dėl argumentų, kad nustačius priemones atsirastų tiriamojo produkto pasiūlos trūkumas, Komisija visų pirma pažymėjo, kad antidempingo priemonių tikslas yra ne uždaryti Sąjungos rinką importui, bet atkurti sąžiningą prekybą pašalinant žalingo dempingo poveikį. Todėl importas iš KLR nenutrūktų, būtų toliau importuojama, tik sąžiningomis kainomis.

(244)

Kartu praktiškai negalima atmesti, kad KLR nustatytos priemonės neturėtų poveikio. Vis dėlto, kaip aprašyta laikinojo reglamento 220 konstatuojamojoje dalyje, nesusiję importuotojai galėtų pereiti prie importo iš kitų trečiųjų šalių. Dėl to Komisija nustatė, kad nesusiję importuotojai nėra išskirtinai priklausomi nuo importo iš KLR, per nagrinėjamąjį laikotarpį jie tiriamąjį produktą taip pat pirko iš kitų trečiųjų šalių, kaip antai Indijos, Turkijos ir Brazilijos, gamintojų. Komisija taip pat nustatė, kad importuota iš Vietnamo, Egipto ir Ukrainos.

(245)

Be to, per tyrimą Komisija nustatė, kad Sąjungos pramonė turi nepanaudotų pajėgumų, nes jos pajėgumų naudojimas siekė apytikriai 50 %. FCI nepateikė įrodymų, kuriais pagrįstų prielaidą, jog Sąjungos pramonė neparduos tiriamojo produkto nesusijusiems importuotojams.

(246)

Po galutinio faktų atskleidimo FCI vėl iškėlė klausimą dėl pasiūlos saugumo ir tvirtino, kad Sąjungos gamintojai niekada nesutiko ir nesutiks gaminti liejinių FCI narėmis esančių bendrovių vardu. FCI narėmis esančios bendrovės susisiekė su keliomis liejyklomis Sąjungoje, tačiau pastarosios atsisakė tiekti medžiagas, pagamintas pagal jų modelius, arba nurodė, kad negali pagaminti ketaus gaminių pagal visus prašomus išmatavimus.

(247)

Dėl galimo tiekimo iš trečiųjų šalių FCI tvirtino, kad nė viena iš šiame reglamente minėtų šalių nėra tinkama alternatyva KLR. Indija ir Turkija nėra pagrįstos alternatyvos. Per tiriamąjį laikotarpį jos eksportavo tik labai nedidelį nagrinėjamojo produkto kiekį. Tiksliau Indijos gamintojai gamina praktiškai tik pilkąjį ketų, o KLR gamintojai daugiausia gamina stiprųjį ketų. Iš kitų trečiųjų šalių nei Indija per tiriamąjį laikotarpį buvo importuota tik 30 000 tonų ketaus gaminių, todėl, FCI tvirtinimu, neįsivaizduojama, kad per pagrįstą laikotarpį kitose šalyse nei KLR būtų pradėtas gaminti pakankamas kiekis liejinių. Be to, dėl nagrinėjamojo produkto importo šaltinių pakeitimo nesusiję importuotojai patirs papildomų išlaidų. Investicijų į modelius, kurie priklauso gamintojams KLR, negalima panaudoti kitur, todėl jos praras savo vertę, jei bus nustatytas galutinis muitas. Be to, gamybos pakeitimas užtruktų, o dėl tokio vėlinimo nesusiję importuotojai paliktų Sąjungos rinką.

(248)

Komisija pažymėjo, kad FCI nepateikė jokių įrodymų tvirtinimui, kad Sąjungos gamintojai niekada nesutiks gaminti liejinių FCI narėmis esančių bendrovių vardu, pagrįsti.

(249)

Kita vertus, po galutinio faktų atskleidimo skundo pateikėjai nurodė, kad jie yra pasirengę tiekti importuotojams ir pateikė įrodymų, kad tą jau daro. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(250)

Tai, kad per tiriamąjį laikotarpį iš kitų trečiųjų šalių nei KLR importuotas tik labai nedidelis kiekis, nereiškia, kad negalima nukreipti gamybos į kitas trečiąsias šalis. Be to, priemonių tikslas yra atkurti sąžiningą prekybą pašalinant žalingo dempingo poveikį, o ne uždaryti Sąjungos rinką Kinijos importui. Kadangi galutinio muito normos yra mažesnės už žalos pašalinimo lygį ir net mažesnės už visiems atrinktiems Kinijos eksportuojantiems gamintojams nustatytus priverstinio kainų mažinimo skirtumus, nesitikima, kad jie turės draudžiamojo poveikio importui iš KLR. Tą patvirtina ir importo po laikinųjų antidempingo priemonių nustatymo statistiniai duomenys, kurie rodo, kad iš KLR tebeimportuojamas didelis kiekis.

(251)

Todėl numatomos papildomos išlaidos, susijusios su galimu gamybos pakeitimu, yra tik prielaidos ir nėra neatsiejamai susijusios su antidempingo priemonių nustatymu.

(252)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija atmetė visus FCI tvirtinimus dėl tiekimo saugumo.

(253)

FCI nurodė, kad priemonės neatitiktų įvairių poreikių ir ypatumų, kurių reikalauja valdžios institucijos ir privatūs subjektai, priklausantys nuo nesusijusių importuotojų importo, ypač regionuose, kurie yra nepakankamai arti Sąjungos gamintojų.

(254)

Komisija pakartojo, kad galutiniai naudotojai negali pasikliauti dempingo kainomis Sąjungos pramonės sąskaita. Be to, per tyrimą nustatyta, kad Sąjungos vidaus rinkoje, įskaitant regionus, kurie nėra arti Sąjungos gamintojų, jau prekiaujama nagrinėjamuoju produktu ir panašiu produktu.

(255)

Apibendrinant, nė vienas iš suinteresuotųjų šalių pateiktų argumentų neįrodo, kad yra įtikinamų priežasčių, dėl kurių iš KLR importuojamam nagrinėjamajam produktui neturėtų būti nustatytos priemonės.

(256)

Neigiamo poveikio nesusijusiems importuotojams negalima laikyti neproporcingu, jis sumažėja, nes yra galimybių produktą tiekti iš kitų šaltinių – trečiųjų šalių arba Sąjungos pramonės. Teigiamas antidempingo priemonių poveikis Sąjungos rinkai, visų pirma Sąjungos pramonei, yra didesnis nei galimas neigiamas poveikis kitoms interesų grupėms.

(257)

Kadangi jokių kitų pastabų negauta, Komisija patvirtina laikinojo reglamento 226 konstatuojamojoje dalyje išdėstytas išvadas.

(258)

Kadangi nenustatyta, kad būtų vykdomas dempingas, tyrimas dėl Indijos kilmės importo baigiamas.

(259)

Skundo pateikėjai nurodė, kad jie nesutinka su tuo, kad nustatant žalos pašalinimo lygį buvo naudojamas 5,3 % pelno dydis. Jie tvirtino, kad Sąjungos gamintojų pelningumas 2006 m. siekė 10 %. Tačiau vertinant žalą naudotas pelno, kurį atrinkti Sąjungos gamintojai gavo 2013 m., dydis.

(260)

Kaip nagrinėta laikinojo reglamento 231 konstatuojamojoje dalyje, 2013 m. pelno lygis atitinka pelną, kurį pagrįstai būtų galima gauti įprastomis konkurencijos sąlygomis, t. y. nesant importo dempingo kaina. Be to, šis tikslinis pelnas atitinka skundo pateikėjų skunde pasiūlytą procentinį dydį priverstiniam pardavimui mažesnėmis kainomis apskaičiuoti.

(261)

FCI nurodė, kad preliminarus žalos pašalinimo lygio vertinimas yra klaidinantis, nes lyginamos Kinijos liejyklų Sąjungos importuotojams parduotų produktų ir Sąjungos pramonės galutiniams vartotojams parduotų produktų kainos ir neatsižvelgiama į tik nesusijusių importuotojų patirtas išlaidas. Šios išlaidos – tai MTTP išlaidos, modelių ir prototipų kūrimo išlaidos, sertifikavimo, patvirtinimų, kokybės ir atitikties patikrų išlaidos, sandėliavimo sąnaudos ir pardavimo išlaidos.

(262)

Komisija patikrino šiuos duomenis ir nusprendė pakoreguoti priverstinio kainų mažinimo skirtumą (žr. 119–122 konstatuojamąsias dalis) ir žalos pašalinimo lygį atsižvelgdama į minėtas išlaidas ir sumažindama Sąjungos pramonės kainas EXW sąlygomis pagal atrinktų Sąjungos gamintojų apyvartos vidutines svertines MTTP išlaidas. Be to, importo kaina buvo pakoreguota atsižvelgiant į patikrintas išlaidas po importo.

(263)

Atsižvelgiant į padarytas išvadas dėl dempingo, žalos, priežastinio ryšio ir Sąjungos interesų ir remiantis pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalimi importuojamam nagrinėjamajam produktui turėtų būti nustatytos galutinės antidempingo priemonės, kurių dydis prilygtų dempingo skirtumo dydžiui, vadovaujantis mažesnio muito taisykle.

(264)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, 3 lentelėje nustatomos šios galutinio antidempingo muito normos:

3 lentelė

Dempingo skirtumas, žalos pašalinimo lygis ir muito norma

(265)

Šiame reglamente nurodytos individualios antidempingo muito normos bendrovėms nustatytos remiantis šio tyrimo išvadomis. Todėl šios normos atitinka per minėtą tyrimą nustatytą tų bendrovių padėtį. Todėl šios muito normos (kitaip nei visos šalies mastu nustatytas muitas, taikomas visoms kitoms bendrovėms) taikomos tik tam importuojamam KLR kilmės nagrinėjamajam produktui, kurį pagamino bendrovės, t. y. nurodyti konkretūs juridiniai asmenys. Importuojamam nagrinėjamajam produktui, pagamintam bet kurios kitos bendrovės, kurios pavadinimas ir adresas konkrečiai nepaminėti šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, negali būti taikomos šios normos, todėl jam turėtų būti taikoma visoms kitoms bendrovėms nustatyta muito norma.

(266)

Visi prašymai taikyti šias bendrovėms individualiai nustatytas antidempingo muito normas (pvz., pasikeitus subjekto pavadinimui arba įkūrus naują gamybos arba prekybos subjektą) turėtų būti siunčiami Komisijai (5), nurodant visą svarbią informaciją, ypač informaciją apie bendrovės veiklos pasikeitimus, susijusius su gamyba ir pardavimu vidaus rinkoje bei eksportui, kuriuos lėmė, pvz., minėtas pavadinimo pasikeitimas arba gamybos ir pardavimo subjekto pasikeitimas. Prireikus reglamentas bus atitinkamai iš dalies pakeistas, atnaujinant bendrovių, kurioms taikomos individualios muito normos, sąrašą.

(267)

Siekiant sumažinti priemonių vengimo riziką, kylančią dėl didelių muitų normų skirtumų, reikia specialių priemonių, kad būtų užtikrintas individualių antidempingo muitų taikymas. Bendrovės, kurioms nustatyti individualūs antidempingo muitai, valstybių narių muitinėms privalo pateikti galiojančią komercinę sąskaitą faktūrą. Ši sąskaita faktūra turi atitikti 1 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus. Be tokios sąskaitos faktūros importuojamiems produktams turėtų būti taikomas visoms kitoms bendrovėms galiojantis antidempingo muitas.

(268)

Siekiant užtikrinti, kad antidempingo muitai būtų tinkamai taikomi, visoms kitoms bendrovėms nustatytas antidempingo muitas turėtų būti taikomas ne tik nebendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams, bet ir tiems gamintojams, kurie tiriamuoju laikotarpiu į Sąjungą neeksportavo, nebent pastarieji tenkina 3 straipsnyje nustatytas sąlygas.

(269)

Bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų grupė kartu su CCCME pasiūlė bendrą įsipareigojimą dėl kainos pagal pagrindinio reglamento 8 straipsnio 1 dalį. Šis įsipareigojimo pasiūlymas šiuo metu yra vertinamas.

(270)

Atsižvelgiant į naujausią Teisingumo Teismo praktiką (6), būtų tikslinga nustatyti delspinigių, mokėtinų galutinių muitų grąžinimo atveju, normą, nes pagal susijusias galiojančias muitų nuostatas tokia palūkanų norma nenumatyta, o taikant nacionalines taisykles atsirastų nepagrįstų iškraipymų tarp ekonominės veiklos vykdytojų priklausomai nuo to, kokią valstybę narę jie pasirinko muitiniam įforminimui atlikti.

(271)

Po galutinio faktų atskleidimo CCCME ir šešiasdešimt keturi eksportuojantys gamintojai pagal pagrindinio reglamento 8 straipsnį pateikė įsipareigojimo dėl kainos pasiūlymą.

(272)

Komisija įvertino šį pasiūlymą ir padarė išvadą, kad priimti tokį įsipareigojimą pagal pagrindinio reglamento 8 straipsnį būtų neįmanoma dėl toliau išvardytų priežasčių:

(273)

CCCME, susijusiems eksportuojantiems gamintojams ir Sąjungos pramonei buvo pranešta apie priežastis, dėl kurių Komisija ketina atmesti įsipareigojimo pasiūlymą. Sąjungos pramonė pritarė pasiūlymo atmetimui.

(274)

Atsakydama į Komisijos atliktą įsipareigojimo pasiūlymo vertinimą CCCME pateikė tam tikrų pastabų ir pasiūlymų, Tam, kad būtų sumažintas įsipareigojime dalyvaujančių eksportuojančių gamintojų skaičius, CCCME pasiūlė naudoti vidutinę minimalią importo kainą, pagrįstą brangiausiais tam tikrų rūšių produktais, riboti kitų produktų eksportą ir nustatyti tam tikrus tinkamumo kriterijus. Tačiau, nors pasinaudojus šiais pasiūlymais būtų galima šiek tiek sumažinti tam tikrą stebėsenos riziką, pasiūlymų sumažinti eksportuojančių gamintojų skaičių ir susijusią riziką, kylančią dėl jų apskaitos įrašų patikimumo, Komisija įvertinti negalėjo, nes jie nebuvo pakankamai tikslūs, kad galėtų būti laikomi patikslintu pasiūlymu. Be to, apribojus įsipareigojime dalyvaujančių eksportuojančių gamintojų skaičių, pasiūlyme nedalyvaujantys eksportuojantys gamintojai gali nukreipti produktų eksportą per pasiūlyme dalyvaujančius eksportuojančius gamintojus. Galiausiai Komisija primena, kad praeityje panašus įsipareigojimas, kuriame dalyvavo daug mažiau eksportuojančių gamintojų, buvo pakartotinai pažeidinėjamas ir galiausiai atšauktas. Taigi apskritai Komisijos vertinimas dėl CCCME pastabų ir pasiūlymų nepasikeitė.

(275)

Atsižvelgiant į nustatytus dempingo skirtumus ir į Sąjungos pramonei padarytos žalos lygį, reikėtų galutinai surinkti garantijomis užtikrintas laikinojo antidempingo muito, nustatyto laikinuoju reglamentu, sumas.

(276)

Galutinio muito normos yra mažesnės už laikinojo muito normas. Taigi, sumos, viršijančios galutinę antidempingo muito normą, turėtų būti nerenkamos.

(277)

Pagal Reglamento (ES) 2016/1036 15 straipsnio 1 dalį įsteigtas komitetas nuomonės nepateikė,