28.12.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 347/1

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2017/2401

2017 m. gruodžio 12 d.

kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos Centrinio Banko nuomonę (1),

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (2),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (3),

kadangi:

(1)

pakeitimas vertybiniais popieriais yra svarbi gerai veikiančių finansų rinkų dalis, nes padeda įvairinti kredito įstaigų ir investicinių įmonių (toliau – įstaigos) finansavimo ir rizikos įvairinimo šaltinius ir išlaisvinti reguliuojamąjį kapitalą, kad jį paskui būtų galima perskirstyti tolesniam skolinimui, visų pirma realiosios ekonomikos finansavimui. Be to, pakeitimas vertybiniais popieriais įstaigoms ir kitiems rinkos dalyviams suteikia papildomų investavimo galimybių, taip sudarant sąlygas portfelio diversifikavimui ir palengvinant finansavimo srautą įmonėms ir asmenims tiek valstybėse narėse, tiek tarpvalstybiniu mastu visoje Sąjungoje. Vis dėlto tą naudą reikia įvertinti pagal jo galimas sąnaudas ir riziką, įskaitant jo poveikį finansų stabilumui. Pirmasis finansų krizės etapas, prasidėjęs 2007 m. vasarą, parodė, kad dėl nepatikimos praktikos pakeitimo vertybiniais popieriais rinkose kilo didelė grėsmė finansų sistemos vientisumui, visų pirma dėl pernelyg didelio sverto susidarymo, neskaidrių ir sudėtingų struktūrų, dėl kurių kilo kainodaros problemų, dėl automatiško rėmimosi išorės reitingais arba investuotojų ir iniciatorių interesų nesuderinamumo (toliau – naudojimosi užimama padėtimi rizikos);

(2)

pastaraisiais metais pakeitimo vertybiniais popieriais emisijos apimtys Sąjungoje buvo mažesnės už prieš krizę buvusį aukščiausią lygį dėl kelių priežasčių, įskaitant dažnai su tokiais sandoriais susijusį stigmatizavimą. Siekiant užkirsti kelią vėl atsirasti aplinkybėms, sukėlusioms finansų krizę, pakeitimo vertybiniais popieriais rinkų atsigavimas turėtų būti grindžiamas patikima prudencine rinkos praktika. Todėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2017/2402 (4) išdėstomi bendros pakeitimo vertybiniais popieriais sistemos esminiai elementai ir kriterijai, pagal kuriuos nustatomas paprastas, skaidrus ir standartizuotas (PSS) pakeitimas vertybiniais popieriais, ir priežiūros sistema, skirta stebėti, ar iniciatoriai, rėmėjai, emitentai ir instituciniai investuotojai teisingai taiko tuos kriterijus. Be to, tame reglamente numatomi bendri rizikos išlaikymo, išsamaus patikrinimo ir informacijos atskleidimo reikalavimai visiems finansinių paslaugų sektoriams;

(3)

atsižvelgiant į Reglamento (ES) 2017/2402 tikslus, turėtų būti iš dalies pakeisti Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 575/2013 (5) nustatyti reguliuojamojo kapitalo reikalavimai įstaigoms, inicijuojančioms, remiančioms ar investuojančioms į pakeitimą vertybiniais popieriais, kad būtų tinkamai atspindėtos konkrečios PSS pakeitimo vertybiniais popieriais ypatybės, kai toks pakeitimas vertybiniais popieriais taip pat tenkina papildomus šiame reglamente nustatytus reikalavimus, ir būtų pašalinti per finansų krizę išryškėję trūkumai, visų pirma automatiškas rėmimasis išorės reitingais, pernelyg maži rizikos koeficientai aukštą reitingą turintiems pakeitimo vertybiniais popieriais segmentams ir, atvirkščiai, pernelyg dideli rizikos koeficientai žemą reitingą turintiems segmentams, taip pat nepakankamas jautrumas rizikai. 2014 m. gruodžio 11 d. Bazelio bankų priežiūros komitetas (BBPK) paskelbė „Pakeitimo vertybiniais popieriais sistemos patikslinimus“ (patikslintą Bazelio sistemą), kuriuose išdėstyti įvairūs pakeitimui vertybiniais popieriais taikomų reguliuojamojo kapitalo standartų pakeitimai, konkrečiai skirti tiems trūkumams pašalinti. 2016 m. liepos 11 d. BBPK paskelbė atnaujintą pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų reguliuojamojo kapitalo tvarkos standartą, į kurį įtraukta „paprasto, skaidraus ir palyginamo“ pakeitimo vertybiniais popieriais reguliuojamojo kapitalo tvarka. Tuo standartu iš dalies keičiama patikslinta Bazelio sistema. Darant Reglamento (ES) Nr. 575/2013 pakeitimus, turėtų būti atsižvelgiama į patikslintos Bazelio sistemos nuostatas su pakeitimais;

(4)

visos įstaigos kapitalo reikalavimus pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms pagal Reglamentą (ES) Nr. 575/2013 turėtų apskaičiuoti pagal tuos pačius metodus. Pirmiausia, siekiant panaikinti bet kokį automatišką rėmimąsi išorės reitingais, įstaiga turėtų naudoti savo pačios reguliuojamojo kapitalo reikalavimų apskaičiavimą, kai įstaiga turi leidimą taikyti vidaus reitingais pagrįstą metodą (IRB metodą) tos pačios rūšies kaip ir pakeitimo vertybiniais popieriais pagrindinės pozicijos pozicijų atžvilgiu ir gali apskaičiuoti reguliuojamojo kapitalo reikalavimus pagrindinių pozicijų atžvilgiu taip, tarsi tos pozicijos nebūtų buvusios pakeistos vertybiniais popieriais (Kirb), kiekvienu atveju naudodama tam tikrus iš anksto nustatytus įvesties duomenis (pakeitimo vertybiniais popieriais IRB metodas – SEC-IRBA metodas). Įstaigos, kurios negali naudoti SEC-IRBA metodo savo konkretaus pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų atžvilgiu, turėtų turėti galimybę naudoti pakeitimo vertybiniais popieriais standartizuotą metodą (SEC-SA metodą). Taikant SEC-SA metodą turėtų būti remiamasi formule, kurioje kaip įvesties duomenys naudojami kapitalo reikalavimai, kurie būtų apskaičiuojami kredito rizikai taikant standartizuotą metodą pagrindinių pozicijų atžvilgiu tarsi jos nebūtų buvusios pakeistos vertybiniais popieriais (KSA). Kai pirmais dviem metodais naudotis negalima, įstaigos turėtų turėti galimybę taikyti išorės reitingais pagrįstą pakeitimo vertybiniais popieriais metodą (SEC-ERBA metodą). Taikant SEC-ERBA metodą kapitalo reikalavimai pakeitimo vertybiniais popieriais segmentams turėtų būti priskirti remiantis pastarųjų išorės reitingu. Vis dėlto įstaigos turėtų visada kaip atsarginį metodą taikyti SEC-ERBA metodą, kai žemą reitingą turinčių ar tam tikrų vidutinį reitingą turinčių PSS pakeitimo vertybiniais popieriais segmentų atveju negalima taikyti SEC-IRBA metodo. Ne PSS pakeitimo vertybiniais popieriais atveju galimybės po SEC-IRBA metodo panaudoti SEC-SA metodą turėtų būti dar labiau apribotos. Be to, kompetentingos institucijos turėtų turėti galimybę uždrausti taikyti SEC-SA metodą, kai jį taikant negalima tinkamai pašalinti rizikos, kurią kelia pakeitimas vertybiniais popieriais įstaigos mokumui arba finansiniam stabilumui. Pranešus kompetentingai institucijai, įstaigoms turėtų būti leidžiama taikyti SEC-ERBA metodą visiems jų turimiems reitinguotiesiems pakeitimams vertybiniais popieriais, kai jos negali taikyti SEC-IRBA metodo;

(5)

naudojimosi užimama padėtimi rizika ir modelio rizika yra labiau siejamos su pakeitimu vertybiniais popieriais nei su kitu finansiniu turtu ir lemia tam tikrą netikrumą apskaičiuojant kapitalo reikalavimus pakeitimui vertybiniais popieriais net tada, kai buvo atsižvelgta į visus atitinkamus rizikos veiksnius. Siekiant tinkamai atsižvelgti į šių rūšių riziką, Reglamentas (ES) Nr. 575/2013 turėtų būti iš dalies pakeistas, kad būtų numatyta ne mažesnė kaip 15 % rizikos koeficientų apatinė riba visoms pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms. Tačiau pakartotinis pakeitimas vertybiniais popieriais yra sudėtingesnis ir rizikingesnis, todėl pagal Reglamentą (ES) 2017/2402 leidžiamos tik tam tikros pakartotinio pakeitimo vertybiniais popieriais rūšys. Be to, pakartotinio pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms turėtų būti taikomas konservatyvesnis reguliuojamojo kapitalo apskaičiavimas ir 100 % rizikos koeficientų apatinė riba;

(6)

turėtų būti nereikalaujama, kad didesnio prioriteto pozicijai įstaiga taikytų didesnį rizikos koeficientą nei tas, kuris būtų taikomas, jeigu pagrindines pozicijas ji turėtų tiesiogiai, taip atspindint kredito vertės padidinimo naudą, kurią gauna didesnio prioriteto pozicijos iš mažesnio prioriteto pakeitimo vertybiniais popieriais struktūros segmentų. Todėl Reglamente (ES) Nr. 575/2013 turėtų būti numatytas skaidrumo metodas, kurį taikant didesnio prioriteto pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijai turėtų būti priskirtas didžiausias rizikos koeficientas, lygus pagrindinėms pozicijoms taikytinam pagal poziciją įvertintam vidutiniam svertiniam rizikos koeficientui, ir laikantis tam tikrų sąlygų tokiu metodu turėtų būti galima naudotis nepriklausomai nuo to, ar susijusi pozicija yra reitinguotoji ar nereitinguotoji pozicija, ir nuo pagrindinei grupei taikomo metodo (standartizuoto metodo arba IRB metodo);

(7)

pagal dabartinę sistemą įstaigos, kurios kapitalo reikalavimus pagrindinėms pozicijoms gali apskaičiuoti pagal IRB metodą taip, tarsi tos pozicijos nebūtų buvusios pakeistos vertybiniais popieriais (KIRB), didžiausioms pagal riziką įvertintų pozicijų sumoms gali taikyti bendrą aukščiausią ribą. Tiek, kiek pakeitimo vertybiniais popieriais procesas sumažina su pagrindinėmis pozicijomis siejamą riziką, šia aukščiausia riba turėtų galėti naudotis visos įstaigos iniciatorės ir rėmėjos, nepaisant to, kokį metodą jos taiko reguliuojamojo kapitalo reikalavimams pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms apskaičiuoti;

(8)

kaip 2015 m. liepos mėn. ataskaitoje dėl reikalavimus atitinkančio pakeitimo vertybiniais popieriais nurodė Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija) (toliau – EBI), įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1093/2010 (6), empiriniai įsipareigojimų neįvykdymo ir nuostolių duomenys rodo, kad per finansų krizę PSS pakeitimo vertybiniais popieriais priemonių veiksnumas buvo geresnis nei kitų pakeitimo vertybiniais popieriais priemonių ir tai rodo, kad vykdant PSS pakeitimą vertybiniais popieriais naudojamos paprastos ir skaidrios struktūros ir tvirta vykdymo praktika, kurios lemia mažesnę kredito riziką, operacinę riziką ir naudojimosi užimama padėtimi riziką. Todėl Reglamentą (ES) Nr. 575/2013 tikslinga iš dalies pakeisti, kad PSS pakeitimui vertybiniais popieriais būtų numatyti tinkami rizikai jautrūs kalibravimo dydžiai su sąlyga, kad jie tenkins ir papildomus reikalavimus siekiant kuo labiau sumažinti riziką, tokiu būdu, kurį toje ataskaitoje rekomendavo EBI ir kuris visų pirma susijęs su mažesne 10 % rizikos koeficientų apatine riba didesnio prioriteto pozicijoms;

(9)

PSS pakeitimui vertybiniais popieriais taikytini mažesni kapitalo reikalavimai turėtų būti taikomi tik tokiam pakeitimui vertybiniais popieriais, kai pagrindinių pozicijų nuosavybė perleidžiama specialios paskirties pakeitimo vertybiniais popieriais subjektui arba SPPVPS (tradiciniam pakeitimui vertybiniais popieriais). Tačiau įstaigoms, kurios išlaiko sintetinio pakeitimo vertybiniais popieriais didesnio prioriteto pozicijas, užtikrintas pagrindine paskolų mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) grupe, taip pat turėtų būti leidžiama šioms pozicijoms taikyti mažesnius kapitalo reikalavimus, kuriuos galima taikyti PSS pakeitimui vertybiniais popieriais, kai tokie sandoriai laikomi aukštos kokybės sandoriais pagal tam tikrus griežtus kriterijus, be kita ko, dėl reikalavimus atitinkančių investuotojų. Visų pirma, tokiam sintetinio pakeitimo vertybiniais popieriais pogrupiui turėtų būti suteikta valstybės narės centrinės valdžios, centrinio banko ar skatinamojo finansavimo subjekto, arba institucinio investuotojo garantija ar priešpriešinė garantija, su sąlyga, kad institucinio investuotojo garantija ar priešpriešinė garantija yra visiškai užtikrinta indėliais įstaigose iniciatorėse. PSS pakeitimo vertybiniais popieriais lengvatinė reguliuojamojo kapitalo tvarka, kurią būtų galima taikyti tiems sandoriams pagal Reglamentą (ES) Nr. 575/2013, nedaro poveikio Sąjungos valstybės pagalbos sistemos, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2014/59/ES (7), laikymuisi;

(10)

siekiant suderinti priežiūros praktiką visoje Sąjungoje, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 290 straipsnį Komisijai, atsižvelgiant į EBI ataskaitą, turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais nustatomos kredito rizikos perkėlimo trečiosioms šalims išsamesnės sąlygos, proporcingo kredito rizikos perkėlimo trečiosioms šalims samprata ir reikalavimai dėl kompetentingų institucijų atliekamo kredito rizikos perkėlimo vertinimo tiek tradicinio, tiek sintetinio pakeitimo vertybiniais popieriais atveju. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros (8) nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(11)

techniniais finansinių paslaugų standartais tinkama investuotojų ir vartotojų apsauga turėtų būti užtikrinta visoje Sąjungoje. Būtų efektyvu ir tikslinga pavesti EBI, kaip itin specializuotos praktinės patirties turinčiai įstaigai, parengti ir Komisijai pateikti techninių reguliavimo standartų, kurie nėra susiję su sprendimais dėl politikos, projektus;

(12)

Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti EBI parengtus techninių reguliavimo standartus dėl pakankamai konservatyvaus metodo grynųjų pinigų avanso priemonių nepanaudotos dalies sumai nustatyti, kai apskaičiuojama pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos vertė, taip pat dėl išsamesnio sąlygų, pagal kurias įstaigoms leidžiama apskaičiuoti pakeitimo vertybiniais popieriais pagrindinių pozicijų grupės KIRB, panašiai kaip įsigytų gautinų sumų, nustatymo. Komisija tuos techninių reguliavimo standartų projektus turėtų patvirtinti priimdama deleguotuosius aktus pagal SESV 290 straipsnį ir Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius;

(13)

kiti pakeitimo vertybiniais popieriais reguliuojamojo kapitalo reikalavimai nustatyti Reglamente (ES) Nr. 575/2013, turėtų būti keičiami, tik tuo atveju, jei būtina atspindėti naują metodų hierarchiją ir specialias PSS pakeitimo vertybiniais popieriais nuostatas. Visų pirma nuostatos, susijusios su reikšmingos rizikos perleidimo pripažinimu ir reikalavimai dėl išorinių kredito rizikos vertinimų turėtų būti toliau taikomi iš esmės tomis pačiomis sąlygomis kaip ir dabar. Vis dėlto visa Reglamento (ES) Nr. 575/2013 penkta dalis turėtų būti panaikinta, išskyrus reikalavimą taikyti papildomus rizikos koeficientus, kuris turėtų būti taikomas įstaigoms, kurios pažeidė Reglamento (ES) 2017/2402 2 skyrių;

(14)

šiame reglamente nustatytus Reglamento (ES) Nr. 575/2013 pakeitimus tikslinga taikyti visoms pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms. Vis dėlto, siekiant kuo labiau sumažinti pereinamojo laikotarpio sąnaudas ir sudaryti sąlygas sklandžiai pereiti prie naujos sistemos, įstaigos visoms neapmokėtoms pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms, kurias jos turi šio reglamento taikymo pradžios dieną, turėtų toliau, iki 2019 m. gruodžio 31 d., taikyti ankstesnę sistemą, t. y. atitinkamas Reglamento (ES) Nr. 575/2013 nuostatas, kurios buvo taikomos prieš pradedant taikyti šį reglamentą,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (ES) Nr. 575/2013 dalinis pakeitimas

Reglamentas (ES) Nr. 575/2013 iš dalies keičiamas taip:

4 straipsnio 1 dalis iš dalies keičiama taip:

13 ir 14 punktai pakeičiami taip:

„13.	iniciatorius – iniciatorius, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2017/2402 (*1) 2 straipsnio 3 punkte;

14.	rėmėjas – rėmėjas, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2017/2402 2 straipsnio 5 punkte;

(*1) 2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/2402, kuriuo nustatoma bendra pakeitimo vertybiniais popieriais sistema ir sukuriama speciali paprasto, skaidraus ir standartizuoto pakeitimo vertybiniais popieriais sistema ir iš dalies keičiamos direktyvos 2009/65/EB, 2009/138/EB, 2011/61/ES bei reglamentai (EB) Nr. 1060/2009 ir (ES) Nr. 648/2012 (OL L 347, 2017 12 28, p. 35).“;"

įterpiamas šis punktas:

„14a)

pirminis skolintojas – pirminis skolintojas, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2017/2402 2 straipsnio 20 punkte;“;

61, 62 ir 63 punktai pakeičiami taip:

„61.	pakeitimas vertybiniais popieriais – pakeitimas vertybiniais popieriais, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2017/2402 2 straipsnio 1 punkte;

62.	pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija – pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2017/2402 2 straipsnio 19 punkte;

63.	pakartotinis pakeitimas vertybiniais popieriais – pakartotinis pakeitimas vertybiniais popieriais, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2017/2402 2 straipsnio 4 punkte;“;

66 ir 67 punktai pakeičiami taip:

„66.	specialios paskirties pakeitimo vertybiniais popieriais subjektas arba SPPVPS – specialios paskirties pakeitimo vertybiniais popieriais subjektas arba SPPVPS, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2017/2402 2 straipsnio 2 punkte;

67.	segmentas – segmentas, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2017/2402 2 straipsnio 6 punkte;“;

papildoma šiuo punktu:

„129.

valdymo įmonė – valdymo įmonė, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2017/2402 2 straipsnio 13 punkte.“

36 straipsnio 1 dalies k punkto ii papunktis pakeičiamas taip:

„ii)	pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų pagal 244 straipsnio 1 dalies b punktą, 245 straipsnio 1 dalies b punktą ir 253 straipsnį;“.

3.	109 straipsnis pakeičiamas taip: „109 straipsnis Pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų vertinimas Įstaigos apskaičiuoja pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos pagal riziką įvertintų pozicijų sumą pagal 5 skyrių.“

134 straipsnio 6 dalis pakeičiama taip:

„6. Kai įstaiga teikia kredito užtikrinimą tam tikram pozicijų skaičiui su sąlyga, kad n-tasis įsipareigojimų, susijusių su tomis pozicijomis, neįvykdymas nulemia mokėjimą ir dėl tokio kredito įvykio sutartis nutraukiama, apskaičiuojant pagal riziką įvertintos pozicijos vertę, bus sudedami į krepšelį įtrauktų pozicijų rizikos koeficientai, neskaitant n-1 pozicijų, tačiau neviršijant 1 250 %, ir gauta suma dauginama iš kredito išvestinės finansinės priemonės suteikto užtikrinimo nominaliosios vertės. n-1 pozicijos, kurios turi būti nesumuojamos, nustatomos remiantis principu, kad į jas įtraukiamos tos pozicijos, kurių kiekviena sukuria mažesnę pagal riziką įvertintų pozicijų sumą nei bet kuri į sumavimą įtrauktų pagal riziką įvertintų pozicijų suma.“

5.	142 straipsnio 1 dalies 8 punktas išbraukiamas.

153 straipsnio 7 ir 8 dalys pakeičiamos taip:

„7. Įsigytoms įmonių gautinoms sumoms grąžintini pirkimo kainos diskontai, užtikrinimo priemonės ar dalinės garantijos, kurie suteikia pirmojo nuostolio apsaugą nuo nuostolių, patirtų dėl įsipareigojimų neįvykdymo, dėl sumažėjimo arba abiem atvejais, gali būti vertinami kaip pirmojo nuostolio apsauga, kurią suteikia gautinų sumų pirkėjas arba užtikrinimo priemonės ar dalinės garantijos gavėjas pagal 5 skyriaus 3 skirsnio 2 ir 3 poskirsnius. Grąžintiną pirkimo kainos diskontą teikiantis pardavėjas ir užtikrinimo priemonės ar dalinės garantijos teikėjas juos vertina kaip pirmojo nuostolio poziciją pagal 5 skyriaus 3 skirsnio 2 ir 3 poskirsnius.

8. Kai įstaiga teikia kredito užtikrinimą tam tikram pozicijų skaičiui su sąlyga, kad n-tasis įsipareigojimų, susijusių su tomis pozicijomis, neįvykdymas nulemia mokėjimą ir dėl tokio kredito įvykio sutartis nutraukiama, apskaičiuojant pagal riziką įvertintos pozicijos vertę, bus sudedami į krepšelį įtrauktų pozicijų rizikos koeficientai, neskaitant n-1 pozicijų, jei tikėtino nuostolio dydžio, padauginto iš 12,5, ir pagal riziką įvertintos pozicijos dydžio suma neviršija kredito išvestine priemone suteikto užtikrinimo nominaliosios vertės, padaugintos iš 12,5. n-1 pozicijos, kurios turi būti nesumuojamos, nustatomos remiantis principu, kad į jas įtraukiamos tos pozicijos, kurių kiekviena sukuria mažesnę pagal riziką įvertintų pozicijų sumą nei bet kuri į sumavimą įtrauktų pagal riziką įvertintų pozicijų suma. 1 250 % dydžio rizikos įvertinimas taikomas į krepšelį įtrauktoms pozicijoms, kurių atžvilgiu įstaiga negali nustatyti rizikos įvertinimo pagal IRB metodą.“

154 straipsnio 6 dalis pakeičiama taip:

„6. Įsigytoms mažmeninėms gautinoms sumoms grąžintini pirkimo kainos diskontai, užtikrinimo priemonės ar dalinės garantijos, kurios suteikia pirmojo nuostolio apsaugą nuostolių dėl įsipareigojimų neįvykdymo atvejais, nuostolių dėl sumažėjimo atvejais arba abiem atvejais, gautinų sumų pirkėjo arba užtikrinimo priemonės ar dalinės garantijos gavėjo gali būti vertinami kaip pirmojo nuostolio apsauga pagal 5 skyriaus 3 skirsnio 2 ir 3 poskirsnius. Grąžintiną pirkimo kainos diskontą teikiantis pardavėjas ir užtikrinimo priemonės ar dalinės garantijos teikėjas juos vertina kaip pirmojo nuostolio poziciją pagal 5 skyriaus 3 skirsnio 2 ir 3 poskirsnius.“

197 straipsnio 1 dalies h punktas pakeičiamas taip:

„h)	pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, kurios nėra pakartotinio pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos ir kurioms taikomas 100 % arba mažesnis rizikos koeficientas pagal 261–264 straipsnius;“.

Trečios dalies II antraštinės dalies 5 skyrius pakeičiamas taip:

„5 SKYRIUS

Pakeitimas vertybiniais popieriais

1 Skirsnis

Paprasto, skaidraus ir standartizuoto pakeitimo vertybiniais popieriais apibrėžtys ir kriterijai

242 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame skyriuje vartojamų terminų apibrėžtys:

1. pasirinkimo panaikinti sandoris– sandoris, pagal kurį iniciatoriui suteikiama sutartinė teisė atšaukti pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas prieš visų pakeistų vertybiniais popieriais pozicijų grąžinimą, atperkant grupėje likusias pagrindines pozicijas tradicinio pakeitimo vertybiniais popieriais atveju, arba nutraukiant kredito apsaugą sintetinio pakeitimo vertybiniais popieriais atveju, abiem atvejais, kai likusi neapmokėtų pagrindinių pozicijų suma sumažėja iki tam tikro nustatyto dydžio arba tampa už jį mažesnė;

2. kredito vertės didinimo palūkanomis elementas– į balansą įtrauktas turtas, atitinkantis pinigų srautų, susijusių su būsimomis pajamomis iš maržos, vertę, kuris yra subordinuotas pakeitimo vertybiniais popieriais segmentas;

3. likvidumo priemonė– likvidumo priemonė, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2017/2402 2 straipsnio 14 punkte;

4. nereitinguotoji pozicija– pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija, neturinti reikalavimus atitinkančio kredito rizikos vertinimo pagal 4 skirsnį;

5. reitinguotoji pozicija– pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija, turinti reikalavimus atitinkantį kredito rizikos vertinimą pagal 4 skirsnį;

6. didesnio prioriteto pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija– pozicija, padengta arba užtikrinta pirmu reikalavimu iš visų pagrindinių pozicijų, šiuo tikslu neatsižvelgiant į sumas, mokėtinas pagal palūkanų normos arba valiutos išvestinių finansinių priemonių sutartis, mokesčius ar kitus panašius mokėjimus, ir nepaisant visų su terminais susijusių skirtumų, palyginti su vienu ar daugiau kitų didesnio prioriteto segmentų, su kuriais ta pozicija proporcingai dalijasi nuostoliais;

7. IRB metodo grupė– tokios rūšies pagrindinių pozicijų grupė, kurios atžvilgiu įstaiga turi leidimą taikyti IRB metodą ir visų šių pozicijų pagal riziką įvertintų pozicijų sumas gali apskaičiuoti pagal 3 skyrių;

8. mišri grupė– tokios rūšies pagrindinių pozicijų grupė, kurios atžvilgiu įstaiga turi leidimą taikyti IRB metodą ir kai kurių, tačiau ne visų pagal riziką įvertintų pozicijų sumas gali apskaičiuoti pagal 3 skyrių;

9. įkaito perviršis– bet kokios formos kredito vertės padidinimas, kai pagrindinės pozicijos pateikiamos verte, kuri yra didesnė už pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų vertę;

10. paprastas, skaidrus ir standartizuotas pakeitimas vertybiniais popieriais– pakeitimas vertybiniais popieriais, atitinkantis Reglamento (ES) 2017/2402 18 straipsnyje nustatytus reikalavimus;

11. turtu užtikrintų komercinių vekselių programa arba ABCP programa– turtu užtikrintų komercinių vekselių programa arba ABCP programa, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2017/2402 2 straipsnio 7 punkte;

12. turtu užtikrintų komercinių vekselių sandoris arba ABCP sandoris– turtu užtikrintų komercinių vekselių sandoris arba ABCP sandoris, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2017/2402 2 straipsnio 8 punkte;

13. tradicinis pakeitimas vertybiniais popieriais– tradicinis pakeitimas vertybiniais popieriais, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2017/2402 2 straipsnio 9 punkte;

14. sintetinis pakeitimas vertybiniais popieriais– sintetinis pakeitimas vertybiniais popieriais, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2017/2402 2 straipsnio 10 punkte;

15. atnaujinamoji pozicija– atnaujinamoji pozicija, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2017/2402 2 straipsnio 15 punkte;

16. išankstinės amortizacijos nuostata– išankstinės amortizacijos nuostata, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2017/2402 2 straipsnio 17 punkte;

17. pirmojo nuostolio segmentas– pirmojo nuostolio segmentas, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2017/2402 2 straipsnio 18 punkte;

18. tarpinio pobūdžio pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija– pozicija, kuri yra subordinuota didesnio prioriteto pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos atžvilgiu ir kuri yra didesnio prioriteto nei pirmojo nuostolio segmentas, kuriai taikomas mažesnis nei 1 250 %, tačiau didesnis nei 25 % rizikos koeficientas pagal 3 skirsnio 2 ir 3 poskirsnius;

19. skatinamojo finansavimo subjektas– valstybės narės centrinės, regioninės arba vietos valdžios įsteigta įmonė arba subjektas, kuris teikia skatinamąsias paskolas arba suteikia skatinamąsias garantijas ir kurio pagrindinis tikslas yra ne pelno siekimas ar rinkos dalies padidinimas, o valdžios viešosios politikos tikslų propagavimas, jei pagal valstybės pagalbos taisykles ta valdžia yra įpareigota apsaugoti įmonės ar subjekto ekonominį pagrindą ir išlaikyti jo gyvybingumą viso jų veikimo metu, arba jei valstybės narės centrinė, regioninė arba vietos valdžia yra tiesiogiai ar netiesiogiai garantavusi bent 90 % jų pradinio kapitalo ar finansavimo arba jų teikiamos skatinamosios paskolos.

243 straipsnis

PSS pakeitimo vertybiniais popieriais, kuris atitinka diferencijuotos kapitalo tvarkos reikalavimus, kriterijai

1. ABCP programos arba sandorio pozicijoms, kurios laikomos PSS pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijomis, gali būti taikoma 260, 262 ir 264 straipsniuose nustatyta tvarka, jeigu tenkinami šie reikalavimai:

pagrindinės pozicijos jų įtraukimo į ABCP programą metu, kiek iniciatoriui arba pirminiam skolintojui gerai žinoma, tenkina sąlygas, kad taikant standartizuotą metodą ir atsižvelgiant į bet kurį reikalavimus atitinkantį kredito rizikos mažinimo būdą, joms būtų priskirtas 75 % arba mažesnis rizikos koeficientas, vertinant individualios pozicijos pagrindu, jeigu pozicija yra mažmeninė pozicija, arba 100 % visų kitų pozicijų atveju; ir

bendra visų pozicijų vienam įsipareigojančiajam asmeniui pagal ABCP programą vertė neviršija 2 % bendros visų ABCP programos pozicijų vertės tuo metu, kai pozicijos buvo įtrauktos į ABCP programą. Atliekant šį skaičiavimą, susijusių klientų grupei suteiktos paskolos arba išperkamosios nuomos sutartys, kiek rėmėjui garai žinoma, laikomos pozicijomis vienam įsipareigojančiajam asmeniui.

Iš prekybos gautinų sumų atveju pirmos pastraipos b punktas netaikomas, kai tų iš prekybos gautinų sumų kredito rizika yra visiškai padengta reikalavimus atitinkančiu kredito užtikrinimu pagal 4 skyrių, jeigu tokiu atveju užtikrinimo teikėjas yra įstaiga, draudimo įmonė arba perdraudimo įmonė. Taikant šią pastraipą, siekiant nustatyti, ar jos yra visiškai padengtos ir ar tenkinamas koncentracijos limitas, naudojama tik ta iš prekybos gautinų sumų dalis, kuri lieka atsižvelgus į pirkimo kainos diskontų ir įkaito perviršio poveikį.

Pirmos pastraipos b punktas netaikomas toms pakeistoms vertybiniais popieriais likutinėms išperkamosios nuomos vertėms, kurioms nekyla refinansavimo ar perpardavimo rizika dėl pagal 201 straipsnio 1 dalį reikalavimus atitinkančios trečiosios šalies teisiškai vykdytino įsipareigojimo atpirkti arba perfinansuoti iš anksto nustatytos sumos poziciją.

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos a punkto, kai įstaiga taiko 248 straipsnio 3 dalį arba kai jai buvo suteiktas leidimas taikyti vidinį vertinimo metodą pagal 265 straipsnį, rizikos koeficientas, kurį ta įstaiga priskirtų likvidumo priemonei, kuri visiškai padengia pagal ABCP programą išleistus turtu užtikrintus komercinius vekselius, yra lygus 100 % arba mažesnis.

2. Kitoms pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos nei ABCP programos arba sandorio pozicijos, kurios laikomos PSS pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijomis, gali būti taikoma 260, 262 ir 264 straipsniuose nustatyta tvarka, jeigu tenkinami šie reikalavimai:

jų įtraukimo į pakeitimą vertybiniais popieriais metu bendra visų pozicijų vienam įsipareigojančiajam asmeniui grupėje vertė neviršija 2 % bendros pagrindinių pozicijų grupės neapmokėtų pozicijų vertės. Atliekant šį skaičiavimą, susijusių klientų grupei suteiktos paskolos arba išperkamosios nuomos sutartys laikomos pozicijomis vienam įsipareigojančiajam asmeniui.

Šio punkto pirma pastraipa netaikoma toms pakeistoms vertybiniais popieriais likutinėms išperkamosios nuomos vertėms, kurioms nekyla refinansavimo ar perpardavimo rizika dėl pagal 201 straipsnio 1 dalį reikalavimus atitinkančios trečiosios šalies teisiškai vykdytino įsipareigojimo atpirkti arba perfinansuoti iš anksto nustatytos sumos poziciją;

jų įtraukimo į pakeitimą vertybiniais popieriais metu, pagrindinės pozicijos tenkina sąlygas, kad taikant standartizuotą metodą ir atsižvelgiant į bet kurį reikalavimus atitinkantį kredito rizikos mažinimo būdą, joms būtų priskirtas toliau nurodyto dydžio arba už jį mažesnis rizikos koeficientas:

i)	40 %, vertinant pagal pozicijos vertę įvertinto svertinio vidurkio pagrindu – portfeliui, kai pozicijos yra būsto hipoteka užtikrintos paskolos arba visiškai užtikrintos būsto paskolos, nurodytos 129 straipsnio 1 dalies e punkte;

ii)	50 %, vertinant individualios pozicijos pagrindu, kai pozicija yra komercine hipoteka užtikrinta paskola;

iii)	75 %, vertinant individualios pozicijos pagrindu, kai pozicija yra mažmeninė pozicija;

iv)	visoms kitoms pozicijoms – 100 %, vertinant individualios pozicijos pagrindu;

kai taikomi b punkto i ir ii papunkčiai, paskolos, užtikrintos mažesnio prioriteto užstato teisėmis į konkretų turtą, į pakeitimą vertybiniais popieriais įtraukiamos tik tuo atveju, jeigu į tą pakeitimą vertybiniais popieriais taip pat yra įtrauktos visos paskolos, užtikrintos didesnio prioriteto užstato teisėmis į tą turtą;

kai taikomas šios dalies b punkto i papunktis, nė vienos paskolos, priklausančios pagrindinių pozicijų grupei, paskolos ir turto vertės santykis įtraukimo į pakeitimą vertybiniais popieriais metu nėra didesnis nei 100 %, vertinant pagal 129 straipsnio 1 dalies d punkto i papunktį ir 229 straipsnio 1 dalį.

2 Skirsnis

Reikšmingo rizikos perleidimo pripažinimas

244 straipsnis

Tradicinis pakeitimas vertybiniais popieriais

1. Įstaiga iniciatorė tradicinio pakeitimo vertybiniais popieriais atveju apskaičiuodama savo pagal riziką įvertintų pozicijų sumas ir, kai taikytina, tikėtinų nuostolių sumas, gali neįtraukti pagrindinių pozicijų, jei tenkinama kuri nors iš šių sąlygų:

a)	reikšminga kredito rizika, susijusi su pagrindinėmis pozicijomis, buvo perleista trečiosioms šalims;

įstaiga iniciatorė taiko 1 250 % rizikos koeficientą visoms pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms, kurias ji turi pakeitimo vertybiniais popieriais atveju, arba atskaito šias pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių pagal 36 straipsnio 1 dalies k punktą.

2. Reikšminga kredito rizika laikoma perleista bet kuriuo iš šių atvejų:

pagal riziką įvertintų tarpinio pobūdžio pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų, kurias įstaiga iniciatorė turi pakeitimo vertybiniais popieriais atveju, sumos neviršija 50 % visų šiam pakeitimui vertybiniais popieriais priskiriamų tarpinio pobūdžio pakeitimo vertybiniais popieriais pagal riziką įvertintų pozicijų sumų;

įstaiga iniciatorė turi ne daugiau nei 20 % pakeitimo vertybiniais popieriais pirmojo nuostolio segmento pozicijų vertės, jeigu tenkinamos abi šios sąlygos:

i)	įstaiga iniciatorė gali įrodyti, kad pirmojo nuostolio segmento pozicijų vertė reikšmingai viršija pagrįstai tikėtiną nuostolių, siejamų su pagrindinėmis pozicijomis, įvertį;

ii)	nėra tarpinio pobūdžio pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų.

Kai galimas pagal riziką įvertintų pozicijų sumų sumažinimas, kurį įstaiga iniciatorė pasiektų pakeitimu vertybiniais popieriais pagal a arba b punktą, nėra pagrindžiamas atitinkamu kredito rizikos perleidimu trečiosioms šalims, kompetentingos institucijos konkrečiais atvejais gali nuspręsti, kad reikšminga kredito rizika negali būti laikoma perleista trečiosioms šalims.

3. Nukrypdamos nuo 2 dalies, kompetentingos institucijos gali leisti įstaigoms iniciatorėms pripažinti su pakeitimu vertybiniais popieriais susijusį reikšmingos kredito rizikos perleidimą, jeigu įstaiga iniciatorė kiekvienu atveju įrodo, kad nuosavų lėšų reikalavimų sumažinimas, kurį iniciatorius pasiekia pakeitimu vertybiniais popieriais, yra pagrįstas atitinkamu kredito rizikos perleidimu trečiosioms šalims. Leidimas gali būti suteikiamas, tik jeigu įstaiga tenkina abi šias sąlygas:

a)	kredito rizikos perleidimui vertinti įstaiga taiko tinkamą vidaus rizikos valdymo politiką ir metodiką;

b)	įstaiga taip pat kiekvienu atveju pripažino kredito rizikos perleidimą trečiosioms šalims savo vidaus rizikos valdymo ir savo vidaus kapitalo paskirstymo tikslais.

4. Be 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų reikalavimų, turi būti tenkinamos visos šios sąlygos:

a)	sandorio dokumentuose atspindimas ekonominis pakeitimo vertybiniais popieriais turinys;

b)	pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos nesudaro įstaigos iniciatorės mokėjimo prievolių;

c)	pagrindinės pozicijos yra nepasiekiamos įstaigai iniciatorei ir jos kreditoriams tokiu būdu, kuris atitinka Reglamento (ES) 2017/2402 20 straipsnio 1 dalyje išdėstytus reikalavimus;

įstaiga iniciatorė neišlaiko pagrindinių pozicijų kontrolės. Laikoma, kad pagrindinių pozicijų kontrolė išlaikoma, kai iniciatorius turi teisę atpirkti iš subjekto, kuriam perleidžiama, anksčiau perleistas pozicijas, kad pasinaudotų jų teikiama nauda, arba jeigu jis kitaip yra įpareigotas perimti perleidžiamą riziką. Pats savaime įstaigos iniciatorės pagrindinių pozicijų valdymo teisių arba prievolių išlaikymas nelaikomas pozicijų kontrole;

pakeitimo vertybiniais popieriais dokumentuose nėra sąlygų, pagal kurias:

i)	įstaiga iniciatorė privalo pakeisti pagrindines pozicijas, kad pagerintų vidutinę grupės kokybę, arba

ii)	padidinamas pelnas, mokamas pozicijų turėtojams, arba kitaip padidinama pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų vertė reaguojant į pagrindinių pozicijų kredito kokybės pablogėjimą;

kai taikytina, sandorio dokumentuose aiškiai nustatoma, kad iniciatorius ar rėmėjas gali pirkti ar atpirkti pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas arba atpirkti, restruktūrizuoti ar pakeisti pagrindines pozicijas daugiau, nei leidžiama pagal sutartines prievoles, tik kai tokie susitarimai vykdomi pagal vyraujančias rinkos sąlygas, o jų šalys veikia savo interesais kaip laisvos ir nepriklausomos šalys (sandoris įprastomis rinkos sąlygomis);

kai yra pasirinkimo panaikinti sandoris, jis taip pat tenkina visas šias sąlygas:

i)	jis gali būti vykdomas įstaigos iniciatorės nuožiūra;

ii)	jis gali būti vykdomas, tik kai 10 % arba mažiau pagrindinių pozicijų pradinės vertės lieka neamortizuota;

iii)	jo struktūra nėra tokia, kad padėtų išvengti nuostolių paskirstymo kredito vertės padidinimo pozicijoms arba kitoms pozicijoms, kurias turi investuotojai į pakeitimą vertybiniais popieriais, ir kitais atžvilgiais nėra tokia, kad padidintų kredito vertę;

h)	įstaiga iniciatorė gavo kvalifikuoto teisės patarėjo nuomonę, patvirtinančią, kad pakeitimas vertybiniais popieriais tenkina šios dalies c punkte išdėstytas sąlygas.

5. Kompetentingos institucijos praneša EBI apie tuos atvejus, kai jos nusprendė, kad galimas pagal riziką įvertintų pozicijų sumų sumažinimas nėra pagrįstas atitinkamu kredito rizikos perleidimu trečiosioms šalims pagal 2 dalį, ir apie atvejus, kai įstaigos pasirinko taikyti 3 dalį.

6. EBI stebi priežiūros praktikos, taikomos reikšmingos rizikos perleidimo pripažinimui vykdant tradicinį pakeitimą vertybiniais popieriais pagal šį straipsnį, įvairovę. Visų pirma EBI peržiūri:

a)	reikšmingos kredito rizikos perleidimo trečiosioms šalims pagal 2, 3 ir 4 dalis sąlygas;

b)	sąvokos „atitinkamas kredito rizikos perleidimas trečiosioms šalims“ aiškinimą kompetentingų institucijų vertinimo, numatyto 2 dalies antroje pastraipoje ir 3 dalyje, tikslais;

c)	kompetentingų institucijų atliekamo pakeitimo vertybiniais popieriais sandorių, kurių atžvilgiu iniciatorius siekia, kad būtų pripažintas reikšmingos kredito rizikos perleidimas trečiosioms šalims pagal 2 arba 3 dalį, vertinimo reikalavimus.

EBI savo išvadas praneša Komisijai ne vėliau kaip 2021 m. sausio 2 d. Komisija, atsižvelgusi į EBI ataskaitą, gali priimti deleguotąjį aktą pagal 462 straipsnį, kad papildytų šį reglamentą patikslindama šios dalies a, b ir c punktuose išvardytus dalykus.

245 straipsnis

Sintetinis pakeitimas vertybiniais popieriais

1. Įstaiga iniciatorė sintetinio pakeitimo vertybiniais popieriais atveju gali apskaičiuoti pagal riziką įvertintų pozicijų sumas ir prireikus pagrindinių pozicijų tikėtinų nuostolių sumas pagal 251 ir 252 straipsnius, jei tenkinama kuri nors iš šių sąlygų:

a)	reikšminga kredito rizika buvo perleista trečiosioms šalims per tiesioginį ar netiesioginį kredito užtikrinimą;

įstaiga iniciatorė taiko 1 250 % rizikos koeficientą visoms su pakeitimu vertybiniais popieriais susijusioms išlaikomoms pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms arba atskaito šias pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių pagal 36 straipsnio 1 dalies k punktą.

2. Reikšminga kredito rizika laikoma perleista bet kuriuo iš šių atvejų:

įstaiga iniciatorė neturi daugiau nei 20 % pakeitimo vertybiniais popieriais pirmojo nuostolio segmento pozicijos vertės, jeigu tenkinamos abi šios sąlygos:

i)	iniciatorius gali įrodyti, kad pirmojo nuostolio segmento pozicijos vertė reikšmingai viršija pagrįstai tikėtiną nuostolių, siejamų su pagrindinėmis pozicijomis, įvertį;

ii)	nėra tarpinio pobūdžio pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų.

Kai galimas pagal riziką įvertintų pozicijų sumažinimas, kurį įstaiga iniciatorė pasiektų šiuo pakeitimu vertybiniais popieriais, nėra pagrindžiamas atitinkamu kredito rizikos perleidimu trečiosioms šalims, kompetentingos institucijos konkrečiais atvejais gali nuspręsti, kad reikšminga kredito rizika negali būti laikoma perleista trečiosioms šalims.

a)	rizikos perleidimui vertinti įstaiga taiko tinkamą vidaus rizikos valdymo politiką ir metodiką;

b)	įstaiga taip pat kiekvienu atveju pripažino kredito rizikos perleidimą trečiosioms šalims savo vidaus rizikos valdymo ir savo vidaus kapitalo paskirstymo tikslais.

4. Be 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų reikalavimų, turi būti tenkinamos visos šios sąlygos:

a)	sandorio dokumentuose parodomas ekonominis pakeitimo vertybiniais popieriais turinys;

b)	kredito užtikrinimas, pagal kurį kredito rizika perleidžiama, atitinka 249 straipsnyje nustatytas sąlygas;

pakeitimo vertybiniais popieriais dokumentuose nėra sąlygų, pagal kurias:

i)	nustatomos didelio reikšmingumo ribinės vertės, žemiau kurių kredito užtikrinimas įvykus kredito įvykiui neteikiamas;

ii)	leidžiama nutraukti užtikrinimo teikimą dėl pagrindinių pozicijų kredito kokybės pablogėjimo;

iii)	įstaiga iniciatorė privalo pakeisti pagrindinių pozicijų sudėtį, kad pagerintų vidutinę grupės kokybę, arba

iv)	padidinama įstaigos kredito užtikrinimo kaina arba pelnas, mokamas pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų turėtojams, reaguojant į pagrindinės grupės kredito kokybės pablogėjimą;

d)	kredito užtikrinimo vykdymas užtikrinamas visais atitinkamais jurisdikcijos atvejais;

kai yra pasirinkimo panaikinti sandoris, jis turi atitikti visas šias sąlygas:

i)	jis gali būti vykdomas įstaigos iniciatorės nuožiūra;

ii)	jis gali būti vykdomas, tik kai 10 % arba mažiau pagrindinių pozicijų pradinės vertės lieka neamortizuota;

iii)	jo struktūra nėra tokia, kad padėtų išvengti nuostolių paskirstymo kredito vertės padidinimo pozicijoms arba kitoms pozicijoms, kurias turi investuotojai į pakeitimą vertybiniais popieriais, ir kitais atžvilgiais nėra tokia, kad padidintų kredito vertę;

g)	įstaiga iniciatorė gavo kvalifikuoto teisės patarėjo nuomonę, patvirtinančią, kad pakeitimas vertybiniais popieriais tenkina šios dalies d punkte išdėstytas sąlygas.

6. EBI stebi priežiūros praktikos, taikomos reikšmingos rizikos perleidimo pripažinimui vykdant sintetinį pakeitimą vertybiniais popieriais pagal šį straipsnį, įvairovę. Visų pirma EBI peržiūri:

a)	reikšmingos kredito rizikos perleidimo trečiosioms šalims pagal 2, 3 ir 4 dalis sąlygas;

b)	sąvokos „atitinkamas kredito rizikos perleidimas trečiosioms šalims“ aiškinimą kompetentingų institucijų vertinimo, numatyto 2 dalies antroje pastraipoje ir 3 dalyje, tikslais ir

c)	kompetentingų institucijų atliekamo pakeitimo vertybiniais popieriais sandorių, kurių atžvilgiu iniciatorius siekia, kad būtų pripažintas reikšmingos kredito rizikos perleidimas trečiosioms šalims pagal 2 arba 3 dalį, vertinimo reikalavimus.

246 straipsnis

Veiklai taikomi reikalavimai dėl išankstinės amortizacijos nuostatų

Kai į pakeitimą vertybiniais popieriais yra įtrauktos atnaujinamosios pozicijos ir išankstinės amortizacijos nuostatos ar panašios nuostatos, laikoma, kad įstaiga iniciatorė perleidžia reikšmingą kredito riziką, tik jeigu laikomasi 244 ir 245 straipsniuose nustatytų reikalavimų, o pritaikius išankstinės amortizacijos nuostatą, ji neturi tokio poveikio:

a)	įstaigos didesnio prioriteto ar lygiaverčio reikalavimo dėl pagrindinių pozicijų nesubordinuoja kitų investuotojų reikalavimų atžvilgiu;

b)	įstaigos reikalavimo dėl pagrindinių pozicijų daugiau nesubordinuoja kitų šalių reikalavimų atžvilgiu arba

c)	kitaip nepadidina įstaigos pozicijos nuostolių, susijusių su pagrindinėmis atnaujinamosiomis pozicijomis, atžvilgiu.

3 Skirsnis

Pagal riziką įvertintų pozicijų sumų apskaičiavimas

1 poskirsnis

Bendrosios nuostatos

247 straipsnis

Pagal riziką įvertintų pozicijų sumų apskaičiavimas

1. Kai įstaiga iniciatorė yra perleidusi su pakeitimo vertybiniais popieriais pagrindinėmis pozicijomis siejamą reikšmingą kredito riziką pagal 2 skirsnį, ta įstaiga gali:

a)	tradicinio pakeitimo vertybiniais popieriais atveju, apskaičiuodama pagal riziką įvertintų pozicijų sumas ir, kai reikia, tikėtinų nuostolių sumas, neįtraukti pagrindinių pozicijų;

b)	sintetinio pakeitimo vertybiniais popieriais atveju apskaičiuoti pagrindinių pozicijų pagal riziką įvertintų pozicijų sumas ir, kai reikia, tikėtinų nuostolių sumas pagal 251 ir 252 straipsnius.

2. Kai įstaiga iniciatorė nusprendė taikyti 1 dalį, ji pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų, kurias gali turėti, pagal riziką įvertintų pozicijų sumas apskaičiuoja, kaip nurodyta šiame skyriuje.

Kai įstaiga iniciatorė nėra perleidusi reikšmingos kredito rizikos arba yra nusprendusi netaikyti 1 dalies, jai nereikia apskaičiuoti jokių turimų pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų pagal riziką įvertintų pozicijų sumų, tačiau ji, apskaičiuodama pagal riziką įvertintų pozicijų sumas ir, kai taikytina, tikėtinų nuostolių sumas, toliau įtraukia pagrindines pozicijas taip, tarsi jos nebūtų pakeistos vertybiniais popieriais.

3. Kai yra pozicija skirtingų pakeitimo vertybiniais popieriais segmentų pozicijų atžvilgiu, pozicija kiekvieno segmento atžvilgiu laikoma atskira pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija. Laikoma, kad kredito užtikrinimo pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms teikėjai turi pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas. Pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos apima pakeitimo vertybiniais popieriais, susijusio su palūkanų normos ar valiutos išvestinių finansinių priemonių sutartimis, kurias įstaiga sudarė vykdydama sandorį, pozicijas.

4. Tuo atveju, jei pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija neatskaitoma iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių pagal 36 straipsnio 1 dalies k punktą, 92 straipsnio 3 dalies tikslais pagal riziką įvertintos pozicijos suma įtraukiama į bendrą įstaigos pagal riziką įvertintų pozicijų sumų vertę.

5. Pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos pagal riziką įvertintos pozicijos suma apskaičiuojama pozicijos vertę, apskaičiuotą pagal 248 straipsnį, padauginant iš atitinkamo bendrojo rizikos koeficiento.

6. Bendrasis rizikos koeficientas nustatomas kaip šiame skyriuje nustatyto rizikos koeficiento ir bet kokio papildomo rizikos koeficiento pagal 270a straipsnį suma.

248 straipsnis

Pozicijos vertė

1. Pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų pozicijos vertė apskaičiuojama taip:

a)	balansinės pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos atveju pozicijos vertė yra jos apskaitinė vertė, likusi pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijai pritaikius bet kokius susijusius specifinės kredito rizikos koregavimus pagal 110 straipsnį;

nebalansinės pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos atveju pozicijos vertė yra jos nominalioji vertė, atėmus pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijai pritaikytus bet kokius susijusius specifinės kredito rizikos koregavimus pagal 110 straipsnį, padauginta iš šiame punkte nustatyto susijusio perskaičiavimo koeficiento. Jei tai nėra grynųjų pinigų avanso priemonės, perskaičiavimo koeficientas yra 100 %. Nustatant grynųjų pinigų avanso priemonių nepanaudotos dalies pozicijų vertes, likvidumo priemonės, kuri yra besąlygiškai anuliuojama, nominaliajai vertei galima taikyti 0 % perskaičiavimo koeficientą, jeigu panaudotų sumų pagal priemonę grąžinimas yra didesnio prioriteto nei bet kokie kiti reikalavimai pinigų srautų, susidarančių dėl pagrindinių pozicijų atžvilgiu, o įstaiga kompetentingai institucijai priimtinu būdu yra įrodžiusi, kad ji taiko pakankamai konservatyvų metodą nepanaudotos dalies sumai nustatyti;

c)	pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, kuri atsiranda dėl II priede nurodytos išvestinės finansinės priemonės, sandorio šalies kredito rizikos pozicijos vertė nustatoma pagal 6 skyrių;

įstaiga iniciatorė iš pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų, kurioms priskiriamas 1 250 % rizikos koeficientas pagal 3 poskirsnį arba kurių vertė yra atskaitoma iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo pagal 36 straipsnio 1 dalies k punktą, vertės gali atskaityti pagrindinių pozicijų specifinės kredito rizikos koregavimų pagal 110 straipsnį sumą ir bet kuriuos negrąžintino pirkimo kainos diskontus, susijusius su tokiomis pagrindinėmis pozicijomis, tiek, kiek dėl tokių diskontų sumažėjo nuosavos lėšos.

EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato, koks yra pakankamai konservatyvus metodas nepanaudotos dalies sumai nustatyti, kaip nurodyta pirmos pastraipos b punkte.

EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2019 m. sausio 18 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai iš dalies papildyti šį reglamentą priimant šios dalies trečioje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.

2. Kai įstaiga turi dvi arba daugiau sutampančių pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų, apskaičiuodama pagal riziką įvertintų pozicijų sumas ji įtraukia tik vieną iš tų pozicijų.

Kai pozicijos sutampa iš dalies, įstaiga gali suskaidyti poziciją į dvi dalis ir sutapimą pripažinti tik vienai daliai pagal pirmą pastraipą. Kitu atveju įstaiga pozicijas gali vertinti tarsi jos būtų visiškai sutampančios, kapitalo apskaičiavimo tikslais atsižvelgdama į tą poziciją, kuri lemia didesnes pagal riziką įvertintų pozicijų sumas.

Įstaiga taip pat gali pripažinti sutapimą tarp nuosavų lėšų reikalavimo pozicijoms, esant specifinei rizikai, prekybos knygoje ir nuosavų lėšų reikalavimo pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms ne prekybos knygoje, jei įstaiga gali apskaičiuoti ir palyginti su atitinkamomis pozicijomis susijusius nuosavų lėšų reikalavimus.

Taikant šią dalį dvi pozicijos laikomos sutampančiomis, kai jos tarpusavyje yra užskaitomos tokiu būdu, kad įstaiga gali išvengti nuostolių, atsirandančių dėl vienos pozicijos, vykdydama prievoles, kurių reikalaujama pagal kitą poziciją.

3. Kai ABCP programų pozicijoms taikomas 270c straipsnio d punktas, įstaiga gali naudoti likvidumo priemonei priskirtą rizikos koeficientą apskaičiuodama pagal riziką įvertintos turtu užtikrintų komercinių vekselių pozicijos sumą, jei likvidumo priemonė padengia 100 % pagal ABCP programą išleistų turtu užtikrintų komercinių vekselių ir likvidumo priemonė yra lygiaverčio prioriteto turtu užtikrintiems komerciniams vekseliams taip, kad jie sudaro sutampančias pozicijas. Įstaiga kompetentingoms institucijoms praneša apie atvejus, kai taikė šioje dalyje išdėstytas nuostatas. Siekdama nustatyti 100 % padengimą, nustatytą šioje dalyje, įstaiga gali atsižvelgti į kitas ABCP programos likvidumo priemones, jeigu jos sudaro sutampančią poziciją su turtu užtikrintais komerciniai vekseliais.

249 straipsnis

Pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų kredito rizikos mažinimo pripažinimas

1. Įstaiga gali pripažinti tiesioginį arba netiesioginį kredito užtikrinimą, susijusį su pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija, kai laikomasi šiame skyriuje ir 4 skyriuje nustatytų kredito rizikos mažinimo reikalavimų.

2. Reikalavimus atitinkantis tiesioginis kredito užtikrinimas yra tik finansinė užtikrinimo priemonė, pripažįstama apskaičiuojant pagal riziką įvertintų pozicijų sumas taikant 2 skyrių, kaip nustatyta 4 skyriuje, o kredito rizikos mažinimo pripažinimas priklauso nuo to, ar laikomasi atitinkamų 4 skyriuje nustatytų reikalavimų.

Reikalavimus atitinkantis yra tik toks netiesioginis kredito užtikrinimas ir tokie netiesioginio kredito užtikrinimo teikėjai, kurie atitinka reikalavimus pagal 4 skyrių, o kredito rizikos mažinimo pripažinimas priklauso nuo to, ar laikomasi atitinkamų 4 skyriuje nustatytų reikalavimų.

3. Nukrypstant nuo 2 dalies, 201 straipsnio 1 dalies a–h punktuose išvardyti reikalavimus atitinkantys netiesioginio kredito užtikrinimo teikėjai turi turėti pripažintos ECAI kredito rizikos vertinimą, kurį sudaro 2 ar aukštesnis kredito kokybės žingsnis, priskirtas per kredito užtikrinimo pirmąjį pripažinimą, o paskui – 3 ar aukštesnis kredito kokybės žingsnis. Šioje pastraipoje nustatytas reikalavimas netaikomas reikalavimus atitinkančioms pagrindinėms sandorio šalims.

Įstaigos, kurioms leidžiama taikyti IRB metodą užtikrinimo teikėjo tiesioginei pozicijai, gali įvertinti atitiktį reikalavimams pagal šios dalies pirmą pastraipą, remdamosi užtikrinimo teikėjo įsipareigojimų neįvykdymo tikimybės ir įsipareigojimų neįvykdymo tikimybės, kuri siejama su 136 straipsnyje nurodytais kredito kokybės žingsniais, lygiavertiškumu.

4. Nukrypstant nuo 2 dalies, SPPVPS laikomi reikalavimus atitinkančiais užtikrinimo teikėjais, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:

a)	SPPVPS turi nuosavo turto, kuris gali būti laikomas reikalavimus atitinkančia finansine užtikrinimo priemone pagal 4 skyrių;

b)	a punkte nurodyto turto atžvilgiu nėra reikalavimų ar neapibrėžtųjų reikalavimų, kurių prioritetas būtų didesnis už netiesioginį kredito užtikrinimą gaunančios įstaigos reikalavimo arba neapibrėžtojo reikalavimo prioritetą arba jam lygiavertis, ir

c)	laikomasi visų 4 skyriaus reikalavimų dėl finansinės užtikrinimo priemonės pripažinimo.

5. Taikant 4 dalį, užtikrinimo vertė, pakoreguota dėl bet kokių valiutų ir terminų nesutapimų (GA) pagal 4 skyrių, neviršija pagal kintamumą pakoreguotos to turto rinkos vertės, o rizikos koeficientas, priskirtinas užtikrinimo teikėjo pozicijoms pagal standartizuotą metodą (g), nustatomas kaip vidutinis svertinis rizikos koeficientas, kuris būtų taikomas tam turtui kaip finansinei užtikrinimo priemonei pagal standartizuotą metodą.

6. Kai pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijai proporcingai taikomas visiškas kredito užtikrinimas arba dalinis kredito užtikrinimas, taikomi šie reikalavimai:

a)	kredito užtikrinimą teikianti įstaiga pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos dalies, kuriai taikomas kredito užtikrinimas, pagal riziką įvertintų pozicijų sumas apskaičiuoja pagal 3 poskirsnį, tarsi tą pozicijos dalį ji turėtų tiesiogiai;

b)	kredito užtikrinimą perkanti įstaiga užtikrintos dalies pagal riziką įvertintų pozicijų sumas apskaičiuoja pagal 4 skyrių.

7. Visais atvejais, kuriems netaikoma 6 dalis, taikomi šie reikalavimai:

a)	kredito užtikrinimą teikianti įstaiga pozicijos dalį, kuriai taikomas kredito užtikrinimas, vertina kaip pakeitimo vertybiniais popieriais poziciją ir pagal riziką įvertintų pozicijų sumas apskaičiuoja, tarsi tą poziciją, vadovaujantis 3 poskirsniu, ji turėtų tiesiogiai, taikant 8, 9 ir 10 dalis;

kredito užtikrinimą perkanti įstaiga užtikrintos pozicijos dalies, nurodytos a punkte, pagal riziką įvertintų pozicijų sumas apskaičiuoja pagal 4 skyrių. Pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos dalį, kuriai netaikomas kredito užtikrinimas, įstaiga vertina kaip atskirą pakeitimo vertybiniais popieriais poziciją ir pagal riziką įvertintų pozicijų sumas apskaičiuoja pagal 3 poskirsnį, taikant 8, 9 ir 10 dalis.

8. Vidaus reitingais pagrįstą pakeitimo vertybiniais popieriais vertinimo metodą (SEC-IRBA metodas) arba standartizuotą pakeitimo vertybiniais popieriais vertinimo metodą (SEC-SA metodas) pagal 3 poskirsnį naudojančios įstaigos nuostolių priskyrimo ribą (A) ir nuostolių atskyrimo ribą (D) nustato atskirai kiekvienai pozicijai, gautai pagal 7 dalį, tarsi jos, sandorio sudarymo metu, būtų išleistos kaip atskiros pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos. Atitinkamai KIRB arba KSA vertė apskaičiuojama atsižvelgiant į pradinę pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų grupę.

9. Įstaigos, pradinei pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijai naudojančios išorės reitingais pagrįstą pakeitimo vertybiniais popieriais vertinimo metodą (SEC-ERBA metodas) pagal 3 poskirsnį, pagal riziką įvertintų pozicijų sumas pozicijoms, gautoms pagal 7 dalį, apskaičiuoja taip:

a)	jeigu gauta pozicija yra didesnio prioriteto, jai priskiriamas pradinės pakeitimo vertybiniais popieriais rizikos koeficientas;

jeigu gauta pozicija yra mažesnio prioriteto, jai gali būti priskirtas numanomas reitingas pagal 263 straipsnio 7 dalį. Tokiu atveju segmento dydžio įvesties duomuo T apskaičiuojamas tik remiantis gauta pozicija. Jeigu reitingo negalima numanyti, įstaiga taiko didesnį iš šių rizikos koeficientų, gautų arba:

i)	pritaikius SEC-SA metodą pagal 8 dalį ir 3 poskirsnį arba

ii)	pritaikius pradinės pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos rizikos koeficientą pagal SEC-ERBA metodą.

10. Gauta pozicija, kuri yra mažesnio prioriteto, laikoma didesnio prioriteto neturinčia pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija, net jei pradinė pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija iki užtikrinimo laikoma didesnio prioriteto pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija.

250 straipsnis

Netiesioginė parama

1. Įstaiga rėmėja arba įstaiga iniciatorė, kuri pakeitimui vertybiniais popieriais taiko 247 straipsnio 1 ir 2 dalis apskaičiuodama pagal riziką įvertintų pozicijų sumas arba yra pardavusi savo prekybos knygos priemones ir todėl nebeprivalo turėti nuosavų lėšų su tomis priemonėmis susijusiai rizikai padengti, neteikia tiesioginės ar netiesioginės paramos pakeitimui vertybiniais popieriais daugiau, nei leidžiama pagal sutartines prievoles, kad sumažintų galimus ar esamus nuostolius investuotojams.

2. Sandoris nelaikomas parama taikant 1 dalį, jeigu į sandorį buvo tinkamai atsižvelgta reikšmingos kredito rizikos perleidimo vertinime ir abi šalys sandorį įvykdė veikdamos savo interesais kaip laisvos ir nepriklausomos šalys (sandoris įprastomis rinkos sąlygomis). Šiais tikslais įstaiga vykdo visapusišką su sandoriu susijusių kredito aspektų patikrinimą ir atsižvelgia bent jau į visus šiuos dalykus:

a)	atpirkimo kainą;

b)	įstaigos kapitalo ir likvidumo padėtį prieš atpirkimą ir po jo;

c)	pagrindinių pozicijų veiksnumą;

d)	pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų veiksnumą;

e)	paramos poveikį su investuotojais susijusiems tikėtiniems iniciatoriaus nuostoliams.

3. Įstaiga iniciatorė ir įstaiga rėmėja kompetentingai institucijai praneša apie visus sudarytus sandorius, susijusius su pakeitimu vertybiniais popieriais, pagal 2 dalį.

4. EBI pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 16 straipsnį pateikia gaires, koks sandoris, taikant šį straipsnį, laikomas sandoriu įprastomis rinkos sąlygomis, ir kokiomis aplinkybėmis sandoris nėra struktūrizuotas taip, kad juo būtų teikiama parama.

5. Jeigu įstaiga iniciatorė arba įstaiga rėmėja nesilaiko 1 dalies nuostatų, taikomų pakeitimui vertybiniais popieriais, įstaiga, apskaičiuodama pagal riziką įvertintų pozicijų sumas, įtraukia visas to pakeitimo vertybiniais popieriais pagrindines pozicijas, tarsi jos nebūtų pakeistos vertybiniais popieriais, ir atskleidžia šią informaciją:

a)	kad ji suteikė paramą pakeitimui vertybiniais popieriais pažeisdama 1 dalį ir

b)	suteiktos paramos poveikį nuosavų lėšų reikalavimams.

251 straipsnis

Įstaigų iniciatorių atliekamas pagal riziką įvertintų pozicijų, pakeistų vertybiniais popieriais taikant sintetinį pakeitimą vertybiniais popieriais, sumų apskaičiavimas

1. Apskaičiuodama pagrindinių pozicijų pagal riziką įvertintų pozicijų sumas, įstaiga iniciatorė sintetinio pakeitimo vertybiniais popieriais atveju, kai taikytina, naudoja šiame skirsnyje, o ne 2 skyriuje nustatytas apskaičiavimo metodikas. Kai įstaigos pagrindinių pozicijų pagal riziką įvertintų pozicijų sumas ir prireikus tikėtinų nuostolių sumas apskaičiuoja pagal 3 skyrių, tokių pozicijų tikėtino nuostolio suma yra lygi nuliui.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyti reikalavimai taikomi visai pozicijų, kuriomis užtikrinamas pakeitimas vertybiniais popieriais, grupei. Atsižvelgiant į 252 straipsnį, įstaiga iniciatorė apskaičiuoja visų pakeitimo vertybiniais popieriais segmentų pagal riziką įvertintų pozicijų sumas pagal šį skirsnį, įskaitant pozicijas, kurių atžvilgiu įstaiga gali pripažinti kredito rizikos mažinimą pagal 249 straipsnį. Pozicijoms, kurių atžvilgiu taikomas kredito rizikos mažinimas, taikytinas rizikos koeficientas gali būti pakeistas pagal 4 skyrių.

252 straipsnis

Terminų nesutapimo vertinimas sintetinio pakeitimo vertybiniais popieriais atveju

Apskaičiuojant pagal riziką įvertintų pozicijų sumas pagal 251 straipsnį, bet koks kredito užtikrinimo, pagal kurį rizika perleidžiama, ir pagrindinių pozicijų terminų nesutapimas apskaičiuojamas taip:

a)	pagrindinių pozicijų terminas turi būti ilgiausias bet kurios iš tų pozicijų terminas, bet daugiausia penkeri metai. Kredito užtikrinimo terminas nustatomas pagal 4 skyrių;

apskaičiuodama pagal riziką įvertintų pozicijų sumas pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms, kurioms pagal šį skirsnį taikomas 1 250 % rizikos koeficientas, įstaiga iniciatorė neatsižvelgia į jokį terminų nesutapimą. Visoms kitoms pozicijoms 4 skyriuje nustatytas terminų nesutapimo vertinimas taikomas pagal šią formulę:

čia:

RW*	=	pagal riziką įvertintų pozicijų sumos 92 straipsnio 3 dalies a punkto tikslais;
RWAss	=	pagal riziką įvertintų pozicijų sumos pagrindinėms pozicijoms, jeigu jos nebūtų pakeistos vertybiniais popieriais, apskaičiuojamos proporcingai;
RWSP	=	pagal riziką įvertintų pozicijų sumos, apskaičiuojamos pagal 251 straipsnį tarsi nebūtų terminų nesutapimo;
T	=	pagrindinių pozicijų terminas, išreikštas metais;
t	=	kredito užtikrinimo terminas, išreikštas metais;
t*	=	0,25.

253 straipsnis

Pagal riziką įvertintų pozicijų sumų sumažinimas

1. Kai pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijai pagal šį skirsnį priskiriamas 1 250 % rizikos koeficientas, įstaigos gali atskaityti tokios pozicijos vertę iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo pagal 36 straipsnio 1 dalies k punktą, užuot įtraukusios poziciją į savo pagal riziką įvertintų pozicijų sumų apskaičiavimą. Tuo tikslu, apskaičiuojant pozicijos vertę, gali būti atsižvelgiama į reikalavimus atitinkantį tiesioginį kredito užtikrinimą pagal 249 straipsnį.

2. Jeigu įstaiga pasinaudoja 1 dalyje nustatyta alternatyva, ji gali atimti pagal 36 straipsnio 1 dalies k punktą atskaitytą sumą iš sumos, kuri 268 straipsnyje nurodyta kaip maksimalaus kapitalo reikalavimas, kuris būtų apskaičiuojamas pagrindinėms pozicijoms, tarsi jos nebūtų pakeistos vertybiniais popieriais.

2 poskirsnis

Metodų hierarchija ir bendri parametrai

254 straipsnis

Metodų hierarchija

1. Kad apskaičiuotų pagal riziką įvertintų pozicijų sumas, įstaigos naudoja vieną iš 3 poskirsnyje nustatytų metodų laikydamosi šios hierarchijos:

a)	kai tenkinamos 258 straipsnyje nustatytos sąlygos, įstaiga naudoja SEC-IRBA metodą pagal 259 ir 260 straipsnius;

b)	kai SEC-IRBA metodo naudoti negalima, įstaiga naudoja SEC-SA metodą pagal 261 ir 262 straipsnius;

c)	kai SEC-SA metodo naudoti negalima, įstaigos reitinguotosioms pozicijoms arba pozicijoms, kurioms gali būti taikomas numanomas reitingas, naudoja SEC-ERBA metodą pagal 263 ir 264 straipsnius.

2. Įstaiga reitinguotosioms pozicijoms arba pozicijoms, kurioms gali būti taikomas numanomas reitingas, vietoj SEC-SA metodo naudoja SEC-ERBA metodą kiekvienu iš toliau nurodytų atvejų:

a)	kai pozicijoms, atitinkančioms PSS pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas, pritaikius SEC-SA metodą gaunamas rizikos koeficientas yra didesnis nei 25 %;

b)	kai pozicijoms, neatitinkančioms PSS pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų, pritaikius SEC-SA metodą gaunamas rizikos koeficientas yra didesnis nei 25 % arba pritaikius SEC-ERBA metodą rizikos koeficientas yra didesnis nei 75 %;

c)	pakeitimo vertybiniais popieriais sandorių, užtikrintų paskolų automobiliams, išperkamosios automobilių nuomos sutarčių ir įrangos išperkamosios nuomos sutarčių grupėmis, atveju.

3. Tais atvejais, kuriems netaikoma 2 dalis, ir nukrypstant nuo 1 dalies b punkto, įstaiga vietoj SEC-SA metodo gali nuspręsti taikyti SEC-ERBA metodą visoms savo reitinguotosioms pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms arba pozicijoms, kurioms gali būti taikomas numanomas reitingas.

Taikant pirmą pastraipą įstaiga apie savo sprendimą praneša kompetentingai institucijai ne vėliau kaip 2018 m. lapkričio 17 d.

Įstaiga apie bet kokį vėlesnį sprendimą papildomai keisti visoms savo reitinguotosioms pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms taikytą metodą iki lapkričio 15 d., iš karto po to sprendimo priėmimo, praneša kompetentingai institucijai.

Kompetentingai institucijai nepareiškus jokių prieštaravimų iki gruodžio 15 d., iš karto po antroje arba trečioje pastraipoje nurodyto termino, atitinkamais atvejais, sprendimas, apie kurį įstaiga praneša, įsigalioja nuo kitų metų sausio 1 d. ir galioja tol, kol įsigalioja vėlesnis sprendimas, apie kurį pranešama. Įstaiga tais pačiais metais nenaudoja skirtingų metodų.

4. Nukrypstant nuo 1 dalies, kompetentingos institucijos kiekvienu konkrečiu atveju gali drausti įstaigoms taikyti SEC-SA metodą, kai pagal riziką įvertintų pozicijų suma, gauta pritaikius SEC-SA metodą, neatitinka įstaigai arba finansiniam stabilumui kylančios rizikos, įskaitant kredito riziką, susijusią su pagrindinėmis pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijomis, bet neapsiribojant ja. Pozicijų, neatitinkančių PSS pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų, atveju ypatingas dėmesys skiriamas pakeitimams vertybiniais popieriais, kurie pasižymi labai sudėtingomis ir rizikingomis ypatybėmis.

5. Nedarant poveikio šio straipsnio 1 daliai, įstaiga gali taikyti vidinio vertinimo metodą, kad apskaičiuotų nereitinguotosios pozicijos ABCP programoje arba ABCP sandoryje pagal riziką įvertintų pozicijų sumas pagal 266 straipsnį, jeigu tenkinamos 265 straipsnyje nustatytos sąlygos. Jeigu įstaiga yra gavusi leidimą taikyti vidinio vertinimo metodą pagal 265 straipsnio 2 dalį ir konkreti ABCP programos arba ABCP sandorio pozicija patenka į tokio leidimo taikymo sritį, įstaiga, apskaičiuodama tos pozicijos pagal riziką įvertintų pozicijų sumą, taiko tą metodą.

6. Pakartotinio pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijai įstaigos taiko SEC-SA metodą pagal 261 straipsnį, taikant 269 straipsnyje nustatytus pakeitimus.

7. Visais kitais atvejais pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms priskiriamas 1 250 % rizikos koeficientas.

8. Kompetentingos institucijos praneša EBI apie visus pagal šio straipsnio 3 dalį pateiktus pranešimus. EBI stebi šio straipsnio poveikį kapitalo reikalavimams ir su šio straipsnio 4 dalies taikymu susijusią priežiūros praktikos įvairovę ir kasmet Komisijai praneša savo išvadas bei pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 16 straipsnį paskelbia gaires.

255 straipsnis

KIRB ir KSA nustatymas

1. Jeigu įstaiga pagal 3 poskirsnį taiko SEC-IRBA metodą, KIRB ji apskaičiuoja pagal 2–5 dalis.

2. Įstaiga KIRB nustato pagal riziką įvertintų pozicijų sumas, kurios būtų apskaičiuotos pagal 3 skyrių pagrindinėms pozicijoms, tarsi jos nebūtų pakeistos vertybiniais popieriais, padaugindama iš 8 % ir padalydama iš pagrindinių pozicijų pozicijos vertės. KIRB išreiškiamas dešimtaine forma nuo nulio iki vieneto.

3. Apskaičiuojant KIRB, pagal riziką įvertintų pozicijų sumos, kurios būtų apskaičiuotos pagrindinėms pozicijoms pagal 3 skyrių, apima:

a)	tikėtinų nuostolių, siejamų su visomis pakeitimo vertybiniais popieriais pagrindinėmis pozicijomis, įskaitant neįvykdytas pagrindines pozicijas, kurios vis dar yra grupėje pagal 3 skyrių, sumą ir

b)	nenumatytų nuostolių, siejamų su visomis pagrindinėmis pozicijomis, įskaitant neįvykdytas pagrindines pozicijas, kurios yra grupėje pagal 3 skyrių, sumą.

4. Įstaigos gali apskaičiuoti KIRB pakeitimo vertybiniais popieriais pagrindinėms pozicijoms pagal 3 skyriuje nustatytas kapitalo reikalavimų įsigytoms gautinoms sumoms nuostatas. Šiais tikslais mažmeninės pozicijos vertinamos kaip įsigytos mažmeninės gautinos sumos, o nemažmeninės pozicijos – kaip įsigytos įmonių gautinos sumos.

5. Įstaigos KIRB apskaičiuoja atskirai gautinų sumų sumažėjimo rizikai, susijusiai su pakeitimo vertybiniais popieriais pagrindinėmis pozicijomis, kai įsigytų gautinų sumų sumažėjimo rizika yra reikšminga tokioms pozicijoms.

Jeigu vykdant pakeitimą vertybiniais popieriais nuostoliai dėl įsigytų gautinų sumų sumažėjimo rizikos ir kredito rizikos yra vertinami bendrai, įstaigos, taikydamos 3 poskirsnį, atitinkamas įsigytų gautinų sumų sumažėjimo rizikos ir kredito rizikos KIRB vertes sujungia į vieną KIRB vertę. Tai, kad nuostoliams dėl kredito rizikos arba gautinų sumų sumažėjimo rizikos padengti galima naudotis vienu rezervo fondu arba papildomu užtikrinimu, gali būti laikoma rodikliu, kad šios rizikos vertinamos bendrai.

Jeigu vykdant pakeitimą vertybiniais popieriais įsigytų gautinų sumų sumažėjimo rizika ir kredito rizika nėra vertinamos bendrai, įstaigos pakeičia antroje pastraipoje nustatytą vertinimą ir atitinkamas įsigytų gautinų sumų sumažėjimo rizikos ir kredito rizikos KIRB vertes sujungia laikydamosi rizikos ribojimo principo.

6. Jeigu įstaiga pagal 3 poskirsnį taiko SEC-SA metodą, ji KSA apskaičiuoja padaugindama pagal riziką įvertintų pozicijų sumas, kurios būtų apskaičiuotos pagal 2 skyrių pagrindinėms pozicijoms, tarsi jos nebūtų pakeistos vertybiniais popieriais, iš 8 % ir gautą rezultatą padalija iš pagrindinių pozicijų vertės. KSA išreiškiamas dešimtaine forma nuo nulio iki vieneto.

Taikydamos šią dalį įstaigos pagrindinių pozicijų vertę apskaičiuoja neužskaitydamos jokių specifinių kredito rizikos koregavimų ir papildomų vertės koregavimų pagal 34 ir 110 straipsnius, taip pat kitų nuosavų lėšų sumažinimų.

7. Taikant 1–6 dalis, jeigu pakeitimo vertybiniais popieriais struktūra yra susijusi su SPPVPS naudojimu, visos su pakeitimu vertybiniais popieriais susijusios SPPVPS pozicijos vertinamos kaip pagrindinės pozicijos. Nedarant poveikio tam, kas išdėstyta pirmiau, įstaiga, apskaičiuodama KIRB arba KSA, į pagrindinių pozicijų grupę gali neįtraukti SPPVPS pozicijų, jeigu dėl SPPVPS pozicijų kylanti rizika yra nereikšminga arba jeigu ji nepaveikia įstaigos pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos.

Finansuojamo sintetinio pakeitimo vertybiniais popieriais atveju bet kokios reikšmingos pajamos, gautos išleidus su kreditu susijusius vekselius arba dėl kitų finansuojamų SPPVPS prievolių, kurios naudojamos kaip pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų grąžinimo užtikrinimo priemonė, įtraukiamos į KIRB arba KSA apskaičiavimą, jeigu užtikrinimo priemonės kredito rizikai taikomas segmentuotas nuostolių paskirstymas.

8. Taikydama šio straipsnio 5 dalies trečią pastraipą, EBI pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 16 straipsnį paskelbia gaires dėl tinkamų metodų, kaip sujungti gautinų sumų sumažėjimo rizikos ir kredito rizikos KIRB vertes, kai tos rizikos vykdant pakeitimą vertybiniais popieriais nėra vertinamos bendrai.

9. EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustatomos išsamesnės sąlygos, kurių laikydamosi įstaigos gali apskaičiuoti pagrindinių pozicijų grupių KIRB pagal 4 dalį, visų pirma dėl:

a)	vidaus kreditų politikos ir pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų KIRB apskaičiavimo modelių;

b)	įvairių rizikos veiksnių, susijusių su pagrindinių pozicijų grupe, taikymo, o tais atvejais, kai pakankamai tikslių ar patikimų duomenų apie tą grupę nėra – pakaitinių duomenų taikymo nustatant įsipareigojimų neįvykdymo tikimybės ir nuostolio dėl įsipareigojimų neįvykdymo įverčius, ir

c)	išsamaus patikrinimo reikalavimų siekiant vykdyti gautinų sumų pardavėjų arba kitų iniciatorių veiksmų ir taikomos politikos stebėseną.

EBI tų reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2019 d. sausio 18 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai iš dalies papildyti šį reglamentą priimant šios dalies antroje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.

256 straipsnis

Nuostolių priskyrimo ribos (A) ir nuostolių atskyrimo ribos (D) nustatymas

1. Taikydamos 3 poskirsnį, įstaigos nustato nuostolių priskyrimo ribą (A), kaip ribinę vertę, nuo kurios pagrindinių pozicijų grupėje registruojamus nuostolius būtų pradedama priskirti atitinkamai pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijai.

Nuostolių priskyrimo riba (A) išreiškiama dešimtųjų verte nuo nulio iki vieneto ir yra lygi didesnei iš šių verčių: nuliui arba pakeitimo vertybiniais popieriais pagrindinių pozicijų grupės neapmokėtos sumos, atėmus visų segmentų, kurių prioritetas yra didesnis nei segmento, kuriame yra atitinkama pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija, įskaitant pačią poziciją, prioritetas arba jam lygiavertis, neapmokėtą sumą, ir visų pakeitimo vertybiniais popieriais pagrindinių pozicijų neapmokėtos sumos santykiui.

2. Taikydamos 3 poskirsnį, įstaigos nustato nuostolių atskyrimo ribą (D), kaip ribinę vertę, nuo kurios dėl pagrindinių pozicijų grupėje registruojamų nuostolių būtų visiškai prarasta segmento, kuriame yra atitinkama pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija, pagrindinė suma.

Nuostolių atskyrimo riba (D) išreiškiama dešimtųjų verte nuo nulio iki vieneto ir yra lygi didesnei iš šių verčių: nuliui arba pakeitimo vertybiniais popieriais pagrindinių pozicijų grupės neapmokėtos sumos, atėmus visų segmentų, kurių prioritetas yra didesnis nei segmento, kuriame yra atitinkama pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija, prioritetas arba jam lygiavertis, neapmokėtą sumą, ir visų pakeitimo vertybiniais popieriais pagrindinių pozicijų neapmokėtos sumos santykiui.

3. Taikydamos 1 ir 2 dalis, įstaigos papildomą užtikrinimą ir finansuojamas atsargų sąskaitas vertina kaip segmentus, o turtą, kurį sudaro tokios atsargų sąskaitos – kaip pagrindines pozicijas.

4. Taikydamos 1 ir 2 dalis, įstaigos neatsižvelgia į nefinansuojamas atsargų sąskaitas ir turtą, kurie nedidina kredito vertės, pavyzdžiui, tuos, kurie teikia vien likvidumo paramą, valiutos ar palūkanų normų apsikeitimo sandorius ir piniginių užtikrinimo priemonių sąskaitas, susijusius su tomis pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijomis. Finansuojamų atsargų sąskaitų ir turto, kurie didina kredito vertę, atveju įstaigos kaip pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas vertina tik tas tokių sąskaitų ar turto dalis, kurios gali būti naudojamos nuostoliams padengti.

5. Tais atvejais, kai dviejų ar daugiau to paties sandorio pozicijų terminai yra skirtingi, tačiau joms taikomas bendras proporcingas nuostolių paskirstymas, apskaičiuojant nuostolių priskyrimo ribas (A) ir nuostolių atskyrimo ribas (D) turi būti remiamasi tų pozicijų bendra neapmokėta suma, o gautos nuostolių priskyrimo ribos (A) ir nuostolių atskyrimo ribos (D) turi būti tokios pačios.

257 straipsnis

Segmento termino (MT) nustatymas

1. Taikydamos 3 poskirsnį ir pagal 2 dalį įstaigos segmento termino (MT) reikšmę gali nustatyti kaip vieną iš šių reikšmių:

a)	sutartinių mokėjimų, mokėtinų pagal segmentą, vidutinį svertinį terminą, pagal šią formulę: čia CFt žymi visus sutartinius mokėjimus (pagrindines sumas, palūkanas ir mokesčius), kuriuos skolininkas turi mokėti t laikotarpiu, arba

b)	segmento galutinį išpirkimo terminą pagal šią formulę: čia ML yra segmento galutinis išpirkimo terminas.

2. Pagal 1 dalį nustatant segmento terminą (MT) visais atvejais taikoma vienų metų žemiausia riba ir penkerių metų aukščiausia riba.

3. Jeigu įstaiga gali patirti nuostolių, galinčių atsirasti dėl pagrindinių pozicijų pagal sutartį, įstaiga nustato pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos terminą atsižvelgdama į sutarties terminą ir ilgiausią tokių pagrindinių pozicijų terminą. Atnaujinamosioms pozicijoms taikomas ilgiausias pagal sutartį galimas likutinis pozicijos terminas, kuris galėtų būti pridedamas per atnaujinamąjį laikotarpį.

4. EBI stebi įvairią šios srities praktiką, ypač tai, kaip taikomas šio straipsnio 1 dalies a punktas, ir pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 16 straipsnį ne vėliau kaip 2019 m. gruodžio 31 d. paskelbia gaires.

3 poskirsnis

Pagal riziką įvertintų pozicijų sumų apskaičiavimo metodai

258 straipsnis

Vidaus reitingais pagrįsto metodo (SEC-IRBA) naudojimo sąlygos

1. Įstaigos naudoja SEC-IRBA metodą, kad apskaičiuotų pagal riziką įvertintų pozicijų sumas, susijusias su pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija, jeigu tenkinamos šios sąlygos:

a)	pozicija yra užtikrinta IRB metodo grupe arba mišria grupe, jeigu pastaruoju atveju įstaiga gali apskaičiuoti KIRB pagal 3 skirsnį mažiausiai 95 % pagrindinės pozicijos sumos;

b)	turima pakankamai informacijos apie pakeitimo vertybiniais popieriais pagrindines pozicijas, kad įstaiga galėtų apskaičiuoti KIRB, ir

c)	įstaigai nėra neleista naudoti SEC-IRBA metodo konkrečios pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos atžvilgiu pagal 2 dalį.

2. Kompetentingos institucijos konkrečiais atvejais gali neleisti naudoti SEC-IRBA metodo, jeigu pakeitimas vertybiniais popieriais pasižymi labai sudėtingomis ar rizikingomis savybėmis. Šiais tikslais, labai sudėtingomis ar rizikingomis savybėmis gali būti laikoma:

a)	kredito vertės didinimas, kuris gali būti neigiamai paveiktas dėl su portfeliu nesusijusių nuostolių;

b)	pagrindinių pozicijų grupės, kurioms būdinga didelio laipsnio vidaus koreliacija, kurią lemia pozicijų koncentracija viename sektoriuje ar geografinėje vietovėje;

c)	sandoriai, kai pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų grąžinimas labai priklauso nuo rizikos veiksnių, kurie neatsispindi KIRB, arba

d)	labai sudėtingas nuostolių paskirstymas tarp segmentų.

259 straipsnis

Pagal riziką įvertintų pozicijų sumų apskaičiavimas taikant SEC-IRBA metodą

1. Taikant SEC-IRBA metodą pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos pagal riziką įvertintos pozicijos suma apskaičiuojama pozicijos vertę, apskaičiuotą pagal 248 straipsnį, padauginant iš taikytino rizikos koeficiento, nustatyto, kaip nurodyta toliau, visais atvejais taikant 15 % apatinę ribą:

RW = 1 250 %	kai D ≤ KIRB
RW = 12,5 · KSSFA(KIRB)	kai A ≥ KIRB
	kai A < KIRB < D

čia:

KIRB	yra pagrindinių pozicijų grupės kapitalo poreikio koeficientas, kaip apibrėžta 255 straipsnyje,
D	yra nuostolių atskyrimo riba, nustatyta pagal 256 straipsnį,
A	yra nuostolių priskyrimo riba, nustatyta pagal 256 straipsnį

Formula

čia:

a	=	– (1/(p * KIRB))
u	=	D – KIRB
l	=	max (A – KIRB; 0)

čia:

Formula

čia:

N	yra faktinis pozicijų skaičius pagrindinių pozicijų grupėje, apskaičiuotas pagal 4 dalį;
LGD	yra pagrindinių pozicijų grupės pagal poziciją įvertintas vidutinis svertinis nuostolis dėl įsipareigojimo neįvykdymo, apskaičiuotas pagal 5 dalį;
MT	yra segmento terminas, nustatytas pagal 257 straipsnį.

A, B, C, D, ir E parametrai nustatomi pagal šią informacinę lentelę:

		A	B	C	D	E
Nemažmeninės pozicijos	Didesnio prioriteto, detali (N ≥ 25)	0	3,56	–1,85	0,55	0,07
	Didesnio prioriteto, nedetali (N < 25)	0,11	2,61	–2,91	0,68	0,07
	Ne didesnio prioriteto, detali (N ≥ 25)	0,16	2,87	–1,03	0,21	0,07
	Ne didesnio prioriteto, nedetali (N < 25)	0,22	2,35	–2,46	0,48	0,07
Mažmeninės pozicijos	Didesnio prioriteto	0	0	–7,48	0,71	0,24
Mažmeninės pozicijos	Ne didesnio prioriteto	0	0	–5,78	0,55	0,27

2. Jeigu pagrindinių pozicijų IRB metodo grupę sudaro ir mažmeninės, ir nemažmeninės pozicijos, grupė padalijama į vieną mažmeninių pozicijų ir vieną nemažmeninių pozicijų pogrupį ir kiekvienam pogrupiui apskaičiuojamas atskiras parametras p (ir atitinkami įvesties parametrai N, KIRB ir LGD). Paskui remiantis kiekvieno pogrupio parametrais p ir kiekvieną pogrupį sudarančių pozicijų nominaliuoju dydžiu apskaičiuojamas sandorio vidutinis svertinis parametras p.

3. Kai įstaiga SEC-IRBA metodą taiko mišriai grupei, parametro p apskaičiavimas grindžiamas tik tomis pagrindinėmis pozicijomis, kurioms taikomas IRB metodas. Šiais tikslais neatsižvelgiama į pagrindines pozicijas, kurioms taikomas SA metodas.

4. Faktinis pozicijų skaičius (N) apskaičiuojamas taip:

Formula

čia EADi yra pozicijos vertė, susijusi su i-tąja pozicija grupėje.

Sudėtinės pozicijos tam pačiam įsipareigojančiajam asmeniui konsoliduojamos ir vertinamos kaip viena pozicija.

5. Pagal poziciją įvertintas vidutinis svertinis LGD apskaičiuojamas taip:

Formula

čia LGDi yra LGD vidurkis, susijęs su visomis pozicijomis i-tajam įsipareigojančiajam asmeniui.

Kai atliekant pakeitimą vertybiniais popieriais kredito ir įsigytų gautinų sumų sumažėjimo rizika yra valdomos bendrai, LGD įvestis aiškinama kaip svertinis LGD vidurkis kredito rizikai ir 100 % LGD gautinų sumų sumažėjimo rizikai. Koeficientai yra atskiri kapitalo reikalavimai pagal IRB metodą atitinkamai kredito rizikai ir gautinų sumų sumažėjimo rizikai. Šiais tikslais tai, kad nuostoliams dėl kredito arba sumažėjimo rizikos padengti galima naudotis vienu rezervo fondu arba įkaito perviršiu, gali būti laikoma rodikliu, kad šios rizikos valdomos bendrai.

6. Jeigu didžiausios grupei priklausančios pagrindinės pozicijos dalis (C1) yra ne didesnė nei 3 %, įstaigos N vertei ir pagal poziciją įvertintiems vidutiniams svertiniams LGD apskaičiuoti gali naudoti šį supaprastintą metodą:

Formula

LGD = 0,50

čia:

Cm	žymi grupės dalį, atitinkančią didžiausių m pozicijų sumą, ir
m	nustato įstaiga.

Jeigu žinoma tik C1 reikšmė, ir ji yra ne didesnė nei 0,03, tada įstaiga gali nustatyti, kad LGD reikšmė yra 0,50, o N – 1/C1.

7. Kai pozicija yra užtikrinta mišria grupe ir įstaiga gali apskaičiuoti KIRB bent 95 % pagrindinių pozicijų sumų pagal 258 straipsnio 1 dalies a punktą, įstaiga kapitalo poreikio koeficientą pagrindinių pozicijų grupei apskaičiuoja kaip:

Formula

čia:

d yra pagrindinių pozicijų, kurioms įstaiga gali apskaičiuoti KIRB, pozicijos sumos dalis, palyginti su visų pagrindinių pozicijų pozicijos suma.

8. Kai įstaiga turi pakeitimo vertybiniais popieriais poziciją išvestinės finansinės priemonės forma, skirtą apsidrausti nuo rinkos rizikos, įskaitant palūkanų normos ar valiutos riziką, įstaiga tai išvestinei finansinei priemonei gali priskirti numanomą rizikos koeficientą, atitinkantį orientacinės pozicijos rizikos koeficientą, apskaičiuotą pagal šį straipsnį.

Taikant pirmą pastraipą, orientacinė pozicija yra pozicija, kuri visais atžvilgiais yra lygiavertė išvestinei finansinei priemonei arba, jeigu tokios lygiavertės pozicijos nėra, pozicija, kuri pagal subordinaciją yra artimiausia išvestinei finansinei priemonei.

260 straipsnis

PSS pakeitimo vertybiniais popieriais vertinimas taikant SEC-IRBA metodą

Taikant SEC-IRBA metodą, PSS pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos rizikos koeficientas apskaičiuojamas pagal 259 straipsnį, taikant šiuos pakeitimus:

rizikos koeficientų apatinė riba didesnio prioriteto pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms = 10 %

Formula

261 straipsnis

Pagal riziką įvertintų pozicijų sumų apskaičiavimas taikant standartizuotą metodą (SEC-SA metodą)

1. Taikant SEC-SA metodą pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos pagal riziką įvertintos pozicijos suma apskaičiuojama pozicijos vertę, apskaičiuotą pagal 248 straipsnį, padauginant iš taikytino rizikos koeficiento, nustatyto, kaip nurodyta toliau, visais atvejais taikant 15 % apatinę ribą:

RW = 1 250 %	kai D ≤ KA
RW = 12,5 · KSSFA(KA)	kai A ≥ KA
	kai A < KA < D

čia:

D	yra nuostolių atskyrimo riba, nustatyta pagal 256 straipsnį;
A	yra nuostolių priskyrimo riba, nustatyta pagal 256 straipsnį;
KA	yra parametras, apskaičiuotas pagal 2 dalį;

Formula

čia:

a	=	– (1/(p · KA))
u	=	D – KA
l	=	max (A – KA; 0)
p	=	1 pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijai, kuri nėra pakartotinio pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija.

2. Taikant 1 dalį, KA apskaičiuojamas taip:

Formula

čia:

KSA yra pagrindinės grupės kapitalo poreikio koeficientas, kaip apibrėžta 255 straipsnyje;

W = santykis tarp:

a)	pagrindinių pozicijų esant įsipareigojimų neįvykdymui nominaliųjų verčių sumos ir

b)	visų pagrindinių pozicijų nominaliųjų verčių sumos.

Šiais tikslais pozicija esant įsipareigojimų neįvykdymui reiškia pagrindinę poziciją, kuri: i) yra pradelsta 90 arba daugiau dienų; ii) jos atžvilgiu taikomos bankroto arba nemokumo procedūros; iii) jos atžvilgiu taikoma nuosavybės teisės netekimo arba panaši procedūra arba iv) jos atžvilgiu neįvykdyti įsipareigojimai pagal pakeitimo vertybiniais popieriais dokumentus.

Kai įstaiga nežino 5 % arba mažesnės dalies grupei priklausančių pagrindinių pozicijų mokėjimo terminų praleidimo būklės, įstaiga gali naudoti SEC-SA metodą, KA apskaičiavimą pakoreguodama taip:

Formula

Kai įstaiga nežino daugiau nei 5 % grupei priklausančių pagrindinių pozicijų mokėjimo terminų praleidimo būklės, pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijai turi būti taikomas 1 250 % rizikos koeficientas.

3. Kai įstaiga turi pakeitimo vertybiniais popieriais poziciją išvestinės finansinės priemonės forma, skirtą apsidrausti nuo rinkos rizikos, įskaitant palūkanų normos ar valiutos riziką, įstaiga tai išvestinei finansinei priemonei gali priskirti numanomą rizikos koeficientą, atitinkantį orientacinės pozicijos rizikos koeficientą, apskaičiuotą pagal šį straipsnį.

Taikant šią dalį, orientacinė pozicija yra pozicija, kuri visais atžvilgiais yra lygiavertė išvestinei finansinei priemonei arba, jeigu tokios lygiavertės pozicijos nėra, pozicija, kuri pagal subordinaciją yra artimiausia išvestinei finansinei priemonei.

262 straipsnis

PSS pakeitimo vertybiniais popieriais vertinimas taikant SEC-SA metodą

Taikant SEC-SA metodą, PSS pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos rizikos koeficientas apskaičiuojamas pagal 261 straipsnį, taikant šiuos pakeitimus:

didesnio prioriteto pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų rizikos koeficientų apatinė riba = 10 %

p = 0,5

263 straipsnis

Pagal riziką įvertintų pozicijų sumų apskaičiavimas taikant išorės reitingais pagrįstą metodą (SEC-ERBA metodą)

1. Taikant SEC-ERBA metodą pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos pagal riziką įvertintos pozicijos suma apskaičiuojama pozicijos vertę, apskaičiuotą pagal 248 straipsnį, padauginant iš taikytino rizikos koeficiento pagal šį straipsnį.

2. Trumpalaikius kredito rizikos vertinimus turinčių pozicijų atveju arba kai trumpalaikiu kredito rizikos vertinimu pagrįstas reitingas gali būti numanomas pagal 7 dalį, taikomi šie rizikos koeficientai:

1 lentelė

Kredito kokybės žingsnis	1	2	3	Visi kiti reitingai
Rizikos koeficientas	15 %	50 %	100 %	1 250 %

3. Ilgalaikius kredito rizikos vertinimus turinčių pozicijų atveju arba kai ilgalaikiu kredito rizikos vertinimu pagrįstas reitingas gali būti numanomas pagal šio straipsnio 7 dalį, taikomi 2 lentelėje nurodyti rizikos koeficientai, pakoreguoti, kai taikoma, pagal segmento terminą (MT) pagal 257 straipsnį ir šio straipsnio 4 dalį bei pagal segmento dydį ne didesnio prioriteto segmentų atveju pagal šio straipsnio 5 dalį:

2 lentelė

Kredito kokybės žingsnis	Didesnio prioriteto segmentas		Ne didesnio prioriteto (nedidelis) segmentas
	Segmento terminas (MT)		Segmento terminas (MT)
	1 metai	5 metai	1 metai	5 metai
1	15 %	20 %	15 %	70 %
2	15 %	30 %	15 %	90 %
3	25 %	40 %	30 %	120 %
4	30 %	45 %	40 %	140 %
5	40 %	50 %	60 %	160 %
6	50 %	65 %	80 %	180 %
7	60 %	70 %	120 %	210 %
8	75 %	90 %	170 %	260 %
9	90 %	105 %	220 %	310 %
10	120 %	140 %	330 %	420 %
11	140 %	160 %	470 %	580 %
12	160 %	180 %	620 %	760 %
13	200 %	225 %	750 %	860 %
14	250 %	280 %	900 %	950 %
15	310 %	340 %	1 050 %	1 050 %
16	380 %	420 %	1 130 %	1 130 %
17	460 %	505 %	1 250 %	1 250 %
Visi kiti	1 250 %	1 250 %	1 250 %	1 250 %

4. Siekdamos nustatyti rizikos koeficientą segmentams, kurių terminas yra 1–5 metai, įstaigos taiko tiesinę interpoliaciją tarp rizikos koeficientų, atitinkamai taikytinų nuo vienų iki penkerių metų terminui, pagal 2 lentelę.

5. Siekdamos atsižvelgti į segmento dydį, įstaigos ne didesnio prioriteto segmentų rizikos koeficientą apskaičiuoja taip:

Formula

čia:

T = segmento dydis, išmatuotas kaip D – A

čia:

D	yra nuostolių atskyrimo riba, nustatyta pagal 256 straipsnį,
A	yra nuostolių priskyrimo riba, nustatyta pagal 256 straipsnį

6. Pagal 3, 4 ir 5 dalis gautiems ne didesnio prioriteto segmentų rizikos koeficientams taikoma 15 % apatinė riba. Be to, gauti rizikos koeficientai negali būti mažesni nei rizikos koeficientas, atitinkantis to paties pakeitimo vertybiniais popieriais hipotetinį didesnio prioriteto segmentą, turintį tokį patį kredito rizikos vertinimą ir terminą.

7. Siekdamos naudoti numanomus reitingus, įstaigos nereitinguotajai pozicijai priskiria numanomą reitingą, lygiavertį kredito rizikos vertinimui, kuris suteiktas reitinguotajai orientacinei pozicijai, tenkinančiai visas šias sąlygas:

a)	orientacinė pozicija yra pozicija, kurios prioritetas visais atžvilgiais yra lygiavertis nereitinguotajai pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijai, arba, jeigu tokios lygiaverčio prioriteto pozicijos nėra, orientacinė pozicija pagal subordinaciją yra artimiausia nereitinguotajai pozicijai;

b)	orientacinė pozicija neturi jokios trečiosios šalies garantijos arba jai nenaudojamos kitos kredito vertės didinimo priemonės, kurių negalima naudoti nereitinguotajai pozicijai;

c)	orientacinės pozicijos terminas turi būti lygus atitinkamos nereitinguotosios pozicijos terminui arba ilgesnis;

d)	numanomi reitingai turi būti nuolat atnaujinami, kad atspindėtų visus orientacinės pozicijos kredito rizikos vertinimo pakeitimus.

264 straipsnis

PSS pakeitimo vertybiniais popieriais vertinimas taikant SEC-ERBA metodą

1. Taikant SEC-ERBA metodą, PSS pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos rizikos koeficientas apskaičiuojamas pagal 263 straipsnį, taikant šiame straipsnyje nustatytus pakeitimus.

2. Trumpalaikius kredito rizikos vertinimus turinčių pozicijų atveju arba kai trumpalaikiu kredito rizikos vertinimu pagrįstas reitingas gali būti numanomas pagal 263 straipsnio 7 dalį, taikomi šie rizikos koeficientai:

3 lentelė

Kredito kokybės žingsnis	1	2	3	Visi kiti reitingai
Rizikos koeficientas	10 %	30 %	60 %	1 250 %

3. Ilgalaikius kredito rizikos vertinimus turinčių pozicijų atveju arba kai ilgalaikiu kredito rizikos vertinimu pagrįstas reitingas gali būti numanomas pagal 263 straipsnio 7 dalį, rizikos koeficientai nustatomi pagal 4 lentelę, pakoreguojant pagal segmento terminą (MT) pagal 257 straipsnį ir 263 straipsnio 4 dalį bei pagal segmento dydį ne didesnio prioriteto segmentų atveju pagal 263 straipsnio 5 dalį:

4 lentelė

Kredito kokybės žingsnis	Didesnio prioriteto segmentas		Ne didesnio prioriteto (nedidelis) segmentas
	Segmento terminas (MT)		Segmento terminas (MT)
	1 metai	5 metai	1 metai	5 metai
1	10 %	10 %	15 %	40 %
2	10 %	15 %	15 %	55 %
3	15 %	20 %	15 %	70 %
4	15 %	25 %	25 %	80 %
5	20 %	30 %	35 %	95 %
6	30 %	40 %	60 %	135 %
7	35 %	40 %	95 %	170 %
8	45 %	55 %	150 %	225 %
9	55 %	65 %	180 %	255 %
10	70 %	85 %	270 %	345 %
11	120 %	135 %	405 %	500 %
12	135 %	155 %	535 %	655 %
13	170 %	195 %	645 %	740 %
14	225 %	250 %	810 %	855 %
15	280 %	305 %	945 %	945 %
16	340 %	380 %	1 015 %	1 015 %
17	415 %	455 %	1 250 %	1 250 %
Visi kiti	1 250 %	1 250 %	1 250 %	1 250 %

265 straipsnis

Vidinio vertinimo metodo taikymo sritis ir veiklos reikalavimai

1. Įstaigos gali ABCP programų arba ABCP sandorių nereitinguotųjų pozicijų pagal riziką įvertintų pozicijų sumas apskaičiuoti taikydamos vidinio vertinimo metodą pagal 266 straipsnį, jeigu tenkinamos šio straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos.

Jeigu įstaiga yra gavusi leidimą taikyti vidinio vertinimo metodą pagal šio straipsnio 2 dalį ir konkreti ABCP programos arba ABCP sandorio pozicija patenka į tokio leidimo taikymo sritį, įstaiga, apskaičiuodama tos pozicijos pagal riziką įvertintų pozicijų sumą, taiko tą metodą.

2. Kompetentingos institucijos suteikia įstaigoms leidimą taikyti vidinio vertinimo metodą pagal aiškiai apibrėžtą taikymo sritį, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:

a)	visos pagal ABCP programą išleisto komercinio vekselio pozicijos yra reitinguotosios pozicijos;

b)	atliekant pozicijos kredito kokybės vidinį vertinimą laikomasi vienos arba kelių ECAI viešai paskelbtų vertinimo metodikų, skirtų pakeitimo vertybinių popierių pozicijų, pagrįstų to paties tipo pakeitimu pagrindinėmis pozicijomis, reitingui nustatyti;

c)	pagal ABCP programą išleisti komerciniai vekseliai daugiausia yra išduoti trečiųjų šalių investuotojams;

d)	įstaigos vidinio vertinimo procesas yra bent toks pat konservatyvus kaip ir viešai paskelbti tų ECAI, kurios suteikė išorės reitingą pagal ABCP programą išleistam komerciniam vekseliui, vertinimai, visų pirma, kiek tai susiję su nepalankiais veiksniais ir kitais kiekybiniais aspektais;

įstaigos vidinio vertinimo metodika atsižvelgiama į visas atitinkamas viešai paskelbtas ECAI, kurios suteikia reitingus ABCP programos komerciniams vekseliams, reitingavimo metodikas ir apima reitingų rangus, kurie atitinka ECAI kredito rizikos vertinimus. Įstaiga savo vidaus registruose dokumentais patvirtina aiškinamąjį pareiškimą, kuriame aprašoma, kaip buvo laikytasi šiame punkte nustatytų reikalavimų, ir reguliariai tokį pareiškimą atnaujina;

f)	įstaiga naudoja vidinio vertinimo metodiką vidaus rizikos valdymui, įskaitant sprendimų priėmimo, informacijos valdymo ir vidaus kapitalo paskirstymo procesus;

g)	vidaus ar išorės auditoriai, ECAI arba už kredito vidaus peržiūrą ar rizikos valdymą atsakingi įstaigos darbuotojai reguliariai tikrina vidinio vertinimo procesą ir įstaigos ABCP programos arba ABCP sandorių pozicijų kredito kokybės vidinio vertinimo kokybę;

h)	siekdama įvertinti savo vidinio vertinimo metodikos taikymo rezultatus įstaiga nuolat stebi savo vidaus reitingų rezultatus ir prireikus šią metodiką koreguoja, jei pozicijų veiksnumas reguliariai nukrypsta nuo to, ką rodo vidaus reitingai;

ABCP programa apima kreditavimo ir įsipareigojimų valdymo standartus, pateikiamus programos administratoriui skirtose gairėse, kuriose nustatomi bent šie dalykai:

i)	turto atitikimo reikalavimams kriterijai pagal j punktą;

ii)	pozicijų, susidarančių dėl likvidumo priemonių suteikimo ir kredito vertės didinimo, rūšys ir piniginė vertė;

iii)	nuostolių paskirstymas ABCP programos arba ABCP sandorio pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms;

iv)	teisinė bei ekonominė perduoto turto izoliacija nuo turtą parduodančio subjekto;

pagal ABCP programos turto atitikimo reikalavimams kriterijus numatomi bent šie dalykai:

i)	negalimas reikšmingai pradelsto turto arba turto su neįvykdytais įsipareigojimais įsigijimas;

ii)	ribojama pernelyg didelė koncentracija vieno įsipareigojančiojo asmens arba geografinės vietovės atžvilgiu; ir

iii)	ribojamas įsigyjamo turto pradinis terminas;

atliekama turto pardavėjo kredito rizikos ir veiklos pobūdžio analizė, kurioje bent įvertinama pardavėjo:

i)	ankstesni ir tikėtini būsimi finansinės veiklos rezultatai;

ii)	dabartinė rinkos padėtis ir tikėtinas konkurencingumas ateityje;

iii)	svertai, pinigų srautai, palūkanų padengimas ir skolos reitingavimas; ir

iv)	kreditavimo standartai, valdymo pajėgumai ir išieškojimo procesai;

ABCP programoje nustatoma išieškojimo politika ir procesai, kuriuose atsižvelgiama į valdymo įmonės veiklos pajėgumą bei kredito kokybę ir kurie apima su pardavėjo ir valdymo įmonės veiklos rezultatais susijusios rizikos mažinimo aspektus. Taikant šį punktą, su veiklos rezultatais susijusi rizika gali būti mažinama pardavėjo arba valdymo įmonės dabartine kredito kokybe pagrįstais priežastiniais veiksniais, kad būtų užkirstas kelias bendram lėšų naudojimui pardavėjo ar valdymo įmonės įsipareigojimų neįvykdymo atveju;

m)	bendras pagal ABCP programą galimo įsigyti turto grupės nuostolio įvertis apskaičiuojamas atsižvelgiant į visus galimos rizikos šaltinius, pvz., į kredito ir gautinų sumų sumažėjimo riziką;

n)	jeigu pardavėjo teikiamo kredito vertės padidinimo dydis nustatomas atsižvelgiant tik į su kreditu susijusius nuostolius, o gautinų sumų sumažėjimo rizika tai konkrečiai turto grupei yra reikšminga, ABCP programai sudaromas atskiras rezervas gautinų sumų sumažėjimo rizikai;

o)	reikiamas vertės padidinimo dydis ABCP programoje apskaičiuojamas atsižvelgiant į ankstesnio laikotarpio kelerių metų duomenis, įskaitant informaciją apie nuostolius, mokėjimo terminų praleidimus, gautinų sumų sumažėjimus ir gautinų sumų apyvartumą;

p)	perkant pozicijas, kad būtų sumažintas galimas pagrindinio portfelio kredito kokybės pablogėjimas, į ABCP programą įtraukiami struktūriniai aspektai. Tokie aspektai gali apimti pozicijų grupei būdingus laipsniško likvidavimo priežastinius veiksnius;

q)	įstaiga įvertina pagrindinio turto grupės ypatybes, pavyzdžiui, jo vidutinį svertinį kreditų vertinimo balą, ir nustato visus koncentracijos vieno įsipareigojančiojo asmens arba geografinės vietovės atžvilgiu atvejus, taip pat turto grupės detalumo lygį.

3. Jeigu įstaigos vidaus auditoriai arba už vidaus kredito peržiūrą ar rizikos valdymą atsakingi darbuotojai atlieka 2 dalies g punkte numatytą tikrinimą, tie darbuotojai yra nepriklausomi nuo įstaigos vidaus darbuotojų, atsakingų už ABCP programos verslo santykius ir santykius su klientais.

4. Įstaigos, kurioms leista taikyti vidinio vertinimo metodą, negali vėl imti taikyti kitų metodų pozicijoms, kurioms taikomas vidinio vertinimo metodas, nebent tenkinamos abi šios sąlygos:

a)	įstaiga kompetentingai institucijai priimtinu būdu įrodė, kad įstaiga tam turi rimtą priežastį;

b)	įstaiga gavo išankstinį kompetentingos institucijos leidimą.

266 straipsnis

Pagal riziką įvertintų pozicijų sumų apskaičiavimas taikant vidinio vertinimo metodą

1. Taikydama vidinio vertinimo metodą įstaiga nereitinguotajai ABCP programos arba ABCP sandorio pozicijai priskiria vieną iš 265 straipsnio 2 dalies e punkte nustatytų reitingų rangų, remdamasi savo vidiniu vertinimu. Pozicijai priskiriamas toks pat išvestinis reitingas, kaip ir kredito rizikos vertinimai, atitinkantys tą reitingo rangą, kaip nustatyta 265 straipsnio 2 dalies e punkte.

2. Pagal 1 dalį išvestas reitingas tuo metu, kai buvo pirmą kartą priskirtas, turi būti bent investicinio reitingo ar aukštesnio lygio, ir apskaičiuojant pagal riziką įvertintų pozicijų sumas pagal 263 straipsnį arba, kai taikoma, pagal 264 straipsnį laikomas ECAI suteiktu reikalavimus atitinkančiu kredito rizikos vertinimu.

4 poskirsnis

Pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms taikomos aukščiausios ribos

267 straipsnis

Didžiausias rizikos koeficientas didesnio prioriteto pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms. Skaidrumo metodas

1. Įstaiga, kuri visada žino pagrindinių pozicijų sudėtį, didesnio prioriteto pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms gali priskirti didžiausią rizikos koeficientą, kuris yra lygus pagal poziciją įvertintam vidutiniam svertiniam rizikos koeficientui, kuris būtų taikytinas pagrindinėms pozicijoms tarsi pagrindinės pozicijos nebūtų pakeistos vertybiniais popieriais.

2. Tuo atveju, kai pagrindinių pozicijų grupėms įstaiga naudoja vien standartizuotą metodą arba IRB metodą, didesnio prioriteto pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos didžiausias rizikos koeficientas yra lygus pagal poziciją įvertintam vidutiniam svertiniam rizikos koeficientui, kuris būtų taikomas pagrindinėms pozicijoms atitinkamai pagal 2 arba 3 skyrių, tarsi jos nebūtų buvę pakeistos vertybiniais popieriais.

Mišrių grupių atveju didžiausias rizikos koeficientas apskaičiuojamas taip:

a)	kai įstaiga taiko SEC-IRBA metodą, pagrindinės grupės daliai, kuriai taikomas standartizuotas metodas, ir tai daliai, kuriai taikomas IRB metodas, atskirai priskiriamas atitinkamas rizikos koeficientas pagal standartizuotą metodą ir atitinkamas rizikos koeficientas pagal IRB metodą;

b)	kai įstaiga taiko SEC-SA metodą arba SEC-ERBA metodą, didžiausias rizikos koeficientas didesnio prioriteto pozicijoms yra lygus pagrindinių pozicijų vidutiniam svertiniam rizikos koeficientui pagal standartizuotą metodą.

3. Taikant šį straipsnį, rizikos koeficientas, kuris būtų taikomas pagal IRB metodą pagal 3 skyrių apima:

a)	tikėtinų nuostolių, padaugintų iš 12,5, ir

b)	pagrindinių pozicijų vertės santykį.

4. Jeigu apskaičiavus didžiausią rizikos koeficientą pagal 1 dalį gaunamas mažesnis rizikos koeficientas, nei apatinės rizikos koeficientų ribos, nustatytos, kai taikoma, 259–264 straipsniuose, naudojamas apskaičiuotasis rizikos koeficientas.

268 straipsnis

Maksimalaus kapitalo reikalavimai

1. Įstaiga iniciatorė, įstaiga rėmėja ar kita įstaiga, naudojančios SEC-IRBA metodą, arba įstaiga iniciatorė ar įstaiga rėmėja, naudojančios SEC-SA arba SEC-ERBA metodą, savo turimai pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijai gali taikyti maksimalaus kapitalo reikalavimą, kuris yra lygus kapitalo reikalavimams, kurie būtų apskaičiuoti pagal 2 arba 3 skyrių pagrindinėms pozicijoms tarsi jos nebūtų buvusios pakeistos vertybiniais popieriais. Taikant šį straipsnį, IRB metodo kapitalo reikalavimas apima tikėtinų nuostolių, siejamų su tomis pozicijomis, sumą, apskaičiuotą pagal 3 skyrių, ir nenumatytų nuostolių sumą.

2. Mišrių grupių atveju maksimalaus kapitalo reikalavimas nustatomas apskaičiuojant pagrindinių pozicijų dalių, kurioms taikomas IRB metodas ir standartizuotas metodas, pagal poziciją įvertintus vidutinius svertinius kapitalo reikalavimus pagal 1 dalį.

3. Maksimalaus kapitalo reikalavimas gaunamas sumą, apskaičiuotą pagal 1 arba 2 dalį, padauginus iš didžiausios turto dalies, kurią įstaiga turi atitinkamuose segmentuose (V), išreikštos procentine dalimi ir apskaičiuotos taip:

a)	įstaigos, kuri viename segmente turi vieną ar daugiau pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų, atveju V yra lygi pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų, kurias įstaiga turi tame konkrečiame segmente, nominaliosios sumos ir to segmento nominaliosios sumos santykiui;

b)	įstaigos, kuri turi pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų skirtinguose segmentuose, atveju, V yra lygi didžiausiai turimo turto daliai visuose segmentuose. Šiais tikslais kiekviename skirtingame segmente turimo turto dalis apskaičiuojama, kaip nustatyta a punkte.

4. Apskaičiuojant maksimalaus kapitalo reikalavimą pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijai pagal šį straipsnį, visa bet kokio pelno iš pardavimo ir kredito vertės didinimo palūkanomis elementų suma, atsirandanti dėl pakeitimo vertybiniais popieriais sandorio, atskaitoma iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių pagal 36 straipsnio 1 dalies k punktą.

5 poskirsnis

Įvairios nuostatos

269 straipsnis

Pakartotinis pakeitimas vertybiniais popieriais

1. Pakartotinio pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijai įstaigos taiko SEC-SA metodą pagal 261 straipsnį su šiais pakeitimais:

a)	W = 0 bet kurio pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos segmento atžvilgiu pagrindinių pozicijų grupėje;

p = 1,5;

c)	gautam rizikos koeficientui taikoma 100 % rizikos koeficientų apatinė riba.

2. KSA pagrindinėms pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms apskaičiuojamas pagal 2 poskirsnį.

3. 4 poskirsnyje nustatyti maksimalaus kapitalo reikalavimai netaikomi pakartotinio pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms.

4. Kai pagrindinių pozicijų grupę sudaro įvairūs pakeitimo vertybiniais popieriais segmentai ir kitų rūšių turtas, KA parametras nustatomas kaip nominalusis pagal poziciją įvertintas svertinis KA vidurkis, apskaičiuotas atskirai kiekvienam pozicijų pogrupiui.

270 straipsnis

Didesnio prioriteto pozicijos MVĮ skirto pakeitimo vertybiniais popieriais atvejais

Įstaiga iniciatorė gali apskaičiuoti pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos pagal riziką įvertintų pozicijų sumas, kai taikoma, pagal 260, 262 arba 264 straipsnį, jeigu tenkinamos šios sąlygos:

a)	pakeitimas vertybiniais popieriais, kai taikoma, tenkina PSS pakeitimo vertybiniais popieriais reikalavimus, nustatytus Reglamento (ES) 2017/2402 4 skyriuje, išskyrus to reglamento 20 straipsnio 1–6 dalis;

b)	pozicija laikoma didesnio prioriteto pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija;

pakeitimas vertybiniais popieriais yra užtikrintas įmonių pozicijų grupe, jeigu bent 70 % iš tų įmonių, vertinant pagal portfelio balansą pakeitimo vertybiniais popieriais emisijos metu arba atnaujinamojo pakeitimo vertybiniais popieriais atveju, kai pozicija įtraukiama į pakeitimą vertybiniais popieriais, yra MVĮ, kaip apibrėžta 501 straipsnyje;

d)	įstaiga iniciatorė neišlaiko su pozicijomis siejamos kredito rizikos ir ji yra perleidžiama per garantiją arba priešpriešinę garantiją, tenkinančią netiesioginio kredito užtikrinimo reikalavimus, nustatytus 4 skyriuje, kad kredito rizikai būtų galima taikyti standartizuotą metodą;

trečioji šalis, kuriai perleidžiama kredito rizika, yra vienas arba daugiau iš šių subjektų:

i)	valstybės narės centrinės valdžios institucija arba centrinis bankas, daugiašalis plėtros bankas, tarptautinė organizacija arba skatinamojo finansavimo subjektas, jeigu garanto arba priešpriešinio garanto pozicijoms gali būti priskirtas 0 % rizikos koeficientas pagal 2 skyrių;

ii)	institucinis investuotojas, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2017/2402 2 straipsnio 12 punkte, jei garantas arba priešpriešinis garantas yra visiškai užtikrintas indėliais įstaigoje iniciatorėje.

270a straipsnis

Papildomas rizikos koeficientas

1. Kai įstaiga netenkina Reglamento (ES) 2017/2402 2 skyriaus reikalavimų kokiu nors reikšmingu aspektu dėl įstaigos aplaidumo ar neveikimo, kompetentingos institucijos taiko proporcingą papildomą rizikos koeficientą, kuris yra ne mažesnis kaip 250 % rizikos koeficiento dydžio (jo didžiausia riba yra 1 250 %), taikomo atitinkamoms pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms atitinkamai šio reglamento 247 straipsnio 6 dalyje arba 337 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Vėliau kiekvieną kartą pažeidus nuostatas dėl išsamaus patikrinimo ir rizikos valdymo, papildomas rizikos koeficientas laipsniškai didinamas. Kompetentingos institucijos atsižvelgia į tam tikriems pakeitimo vertybiniais popieriais atvejams taikomas išimtis, numatytas Reglamento (ES) 2017/2402 6 straipsnio 5 dalyje, sumažindamos rizikos koeficientą, kurį jos kitu atveju pagal šį straipsnį nustatytų pakeitimui vertybiniais popieriais, kuriam taikoma Reglamento (ES) 2017/2402 6 straipsnio 5 dalis.

2. EBI parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus, kad būtų palengvinta priežiūros praktikos, taikomos įgyvendinant 1 dalį, konvergencija, įskaitant priemones, kurių turi būti imtasi, kai nevykdomos išsamaus patikrinimo ir rizikos valdymo prievolės. EBI tų techninių įgyvendinimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2014 m. sausio 1 d.

Komisijai pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 15 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus.

4 Skirsnis

išoriniai kredito rizikos vertinimai

270b straipsnis

ECAI kredito rizikos vertinimų naudojimas

Įstaigos gali naudoti kredito rizikos vertinimus, kad nustatytų pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos rizikos koeficientą pagal šį skyrių, tik tais atvejais, kai kredito rizikos vertinimą pagal Reglamentą (EB) Nr. 1060/2009 paskelbė arba patvirtino ECAI.

270c straipsnis

Reikalavimai, kuriuos turi tenkinti ECAI kredito rizikos vertinimai

Pagal riziką įvertintų pozicijų sumoms apskaičiuoti pagal 3 skirsnį įstaigos naudoja tik ECAI atliktą kredito rizikos vertinimą, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:

a)	nėra mokėjimų, įtrauktų į kredito rizikos vertinimą, ir mokėjimų, į kuriuos įstaiga turi teisę pagal sutartį, pagal kurią atsiranda atitinkama pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija, rūšių nesutapimo;

ECAI skelbia kredito rizikos vertinimus ir informaciją apie nuostolių ir pinigų srautų analizę, reitingų priklausomybę nuo pagrindinių reitingavimo prielaidų, įskaitant pagrindinių pozicijų veiksnumą, pasikeitimų, taip pat apie procedūras, metodikas, prielaidas ir pagrindinius elementus, kuriais grindžiami kredito rizikos vertinimai pagal Reglamentą (EB) Nr. 1060/2009. Taikant šį punktą informacija laikoma viešai paskelbta, jeigu ji yra paskelbta prieinamu formatu. Tik ribotam subjektų skaičiui prieinama informacija nelaikoma viešai paskelbta;

c)	kredito rizikos vertinimai yra įtraukti į ECAI kredito rizikos vertinimų pasikeitimo tikimybių matricą;

kredito rizikos vertinimai nėra pagrįsti ar iš dalies pagrįsti netiesiogine parama, kurią teikia pati įstaiga. Kai pozicija yra pagrįsta ar iš dalies pagrįsta netiesiogine parama, įstaiga, apskaičiuodama pagal riziką įvertintų pozicijų sumas tai pozicijai pagal 3 skirsnį, į tą poziciją atsižvelgia tarsi jį būtų nereitinguotoji pozicija;

e)	ECAI yra įsipareigojusi skelbti paaiškinimus, kaip pagrindinių pozicijų veiksnumas veikia kredito rizikos vertinimą.

270d straipsnis

Kredito rizikos vertinimų naudojimas

1. Įstaiga gali nuspręsti paskirti vieną arba daugiau ECAI, kurių kredito rizikos vertinimai turi būti naudojami apskaičiuojant jos pagal riziką įvertintų pozicijų sumas pagal šį skyrių (toliau – paskirtoji ECAI).

2. Įstaiga savo pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų kredito rizikos vertinimus naudoja nuosekliai ir neselektyviai ir siekdama tų tikslų laikosi šių reikalavimų:

a)	įstaiga negali taikyti vienos ECAI kredito rizikos vertinimų savo pozicijoms kai kuriuose segmentuose ir kitos ECAI kredito rizikos vertinimų to paties pakeitimo vertybiniais popieriais sandorio pozicijoms kituose segmentuose, kurios gali turėti pirmosios ECAI nustatytą reitingą arba jo neturėti;

b)	kai pozicija turi du paskirtųjų ECAI nustatytus kredito rizikos vertinimus, įstaiga naudoja mažiau palankų kredito rizikos vertinimą;

c)	kai pozicija turi tris ar daugiau paskirtųjų ECAI nustatytų kredito rizikos vertinimų, naudojami du patys palankiausi kredito rizikos vertinimai. Jeigu du patys palankiausi kredito rizikos vertinimai skiriasi, iš jų turi būti naudojamas mažiau palankus kredito rizikos vertinimas;

d)	įstaiga negali aktyviai prašyti panaikinti mažiau palankius reitingus.

3. Jeigu pagrindinėms pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms taikomas visapusiškas arba dalinis reikalavimus atitinkantis kredito užtikrinimas pagal 4 skyrių ir į tokio užtikrinimo poveikį yra atsižvelgta paskirtosios ECAI pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos kredito rizikos vertinime, įstaiga naudoja su tuo kredito rizikos vertinimu siejamą rizikos koeficientą. Jeigu šioje dalyje nurodytas kredito užtikrinimas neatitinka reikalavimų pagal 4 skyrių, kredito rizikos vertinimas nėra pripažįstamas ir pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija yra vertinama kaip nereitinguotoji pozicija.

4. Jeigu pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijai taikomas reikalavimus atitinkantis kredito užtikrinimas pagal 4 skyrių ir į tokio užtikrinimo poveikį yra atsižvelgta paskirtosios ECAI kredito rizikos vertinime, įstaiga tą pakeitimo vertybiniais popieriais poziciją vertina taip, tarsi ji būtų nereitinguotoji pozicija, ir pagal riziką įvertintų pozicijų sumas apskaičiuoja pagal 4 skyrių.

270e straipsnis

Pakeitimo vertybiniais popieriais priskyrimas

EBI parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus, kad šiame skyriuje nustatyti kredito kokybės žingsniai būtų objektyviai ir nuosekliai priskirti atitinkamiems visų ECAI kredito rizikos vertinimams. Taikant šį straipsnį, EBI visų pirma:

a)	atskiria skirtingus santykinius rizikos laipsnius, kurie išreiškiami kiekvienu kredito rizikos vertinimu;

b)	atsižvelgia į kiekybinius veiksnius, pavyzdžiui, įsipareigojimų neįvykdymo arba nuostolių lygius ir kiekvienos ECAI kredito rizikos vertinimų ankstesnių laikotarpių duomenis įvairiose turto klasėse;

atsižvelgia į kokybinius veiksnius, pavyzdžiui, ECAI vertinamų sandorių įvairovę, jos metodiką ir kredito rizikos vertinimų reikšmę, visų pirma į tai, ar tokiuose vertinimuose atsižvelgiama į tikėtiną nuostolį arba pirmąjį nuostolį eurais ir į laiku sumokamas palūkanas arba galutinai sumokamas palūkanas;

d)	siekia užtikrinti, kad pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms, kurioms, remiantis ECAI atliktais kredito rizikos vertinimais, taikomas tas pats rizikos koeficientas, būtų taikomi atitinkami kredito rizikos laipsniai.

EBI tų techninių įgyvendinimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2014 m. liepos 1 d.

Komisijai pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 15 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus.“

10.

337 straipsnis pakeičiamas taip:

„337 straipsnis

Nuosavų lėšų reikalavimas pakeitimo vertybiniais popieriais priemonėms

1. Prekybos knygoje esančių priemonių, kurios yra pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, atveju, įstaiga grynąsias pozicijas, apskaičiuotas pagal 327 straipsnio 1 dalį, įvertina taikydama 8 % rizikos koeficientą, kurį taikytų ne prekybos knygoje esančioms pozicijoms pagal II antraštinės dalies 5 skyriaus 3 skirsnį.

2. Nustatant rizikos koeficientus 1 dalies tikslais, įsipareigojimų neįvykdymo tikimybės ir LGD įverčiai gali būti nustatomi remiantis įverčiais, gautais įstaigai, kuriai suteiktas leidimas taikyti vidaus modelį specifinei skolos priemonių rizikai nustatyti, taikant papildomos įsipareigojimų neįvykdymo ir pasikeitimų rizikos nustatymo vidaus modelį (IRC modelis). Pastaroji alternatyva gali būti taikoma tik gavus kompetentingų institucijų leidimą, kuris suteikiamas, jeigu tie įverčiai tenkina IRB metodo kiekybinius reikalavimus, nustatytus II antraštinės dalies 3 skyriuje.

Pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 16 straipsnį EBI paskelbia gaires dėl įsipareigojimų neįvykdymo tikimybės ir LGD įverčių, kaip įvesčių, naudojimo, kai tie įverčiai grindžiami IRC modeliu.

3. Pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms, kurioms pagal 247 straipsnio 6 dalį taikomas papildomas rizikos koeficientas, taikoma 8 % bendrojo rizikos koeficiento.

4. Įstaiga, norėdama apskaičiuoti savo nuosavų lėšų reikalavimą specifinei rizikai, susumuoja savo įvertintas pozicijas, gautas taikant 1, 2 ir 3 dalis, nepaisant to, ar jos yra ilgosios, ar trumposios, išskyrus pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas, kurioms taikoma 338 straipsnio 4 dalis.

5. Kai įstaiga iniciatorė tradicinio pakeitimo vertybiniais popieriais atveju netenkina reikšmingos rizikos perleidimo sąlygų, nustatytų 244 straipsnyje, įstaiga iniciatorė, apskaičiuodama savo nuosavų lėšų reikalavimą, įtraukia pagrindines pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas taip, tarsi tos pozicijos nebūtų pakeistos vertybiniais popieriais.

Kai įstaiga iniciatorė sintetinio pakeitimo vertybiniais popieriais atveju netenkina 245 straipsnyje nustatytų reikšmingos rizikos perleidimo sąlygų, įstaiga iniciatorė, apskaičiuodama savo nuosavų lėšų reikalavimus, įtraukia pagrindines pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas taip, tarsi tos pozicijos nebūtų pakeistos vertybiniais popieriais, ir neatsižvelgia į sintetinio pakeitimo vertybiniais popieriais poveikį kredito užtikrinimo tikslais.“

11.	Penkta dalis išbraukiama ir visos nuorodos į penktą dalį laikomos nuorodomis į Reglamento (ES) 2017/2402 2 skyrių.

12.

457 straipsnio c punktas pakeičiamas taip:

„c)	nuosavų lėšų reikalavimų pakeitimui vertybiniais popieriais, kaip nustatyta 242–270a straipsniuose;“.

13.

462 straipsnis pakeičiamas taip:

„462 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 244 straipsnio 6 dalyje ir 245 straipsnio 6 dalyje bei 456–460 straipsniuose nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo 2013 m. birželio 28 d.

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 244 straipsnio 6 dalyje ir 245 straipsnio 6 dalyje bei 456–460 straipsniuose nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po sprendimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4. Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 244 straipsnio 6 dalį ir 245 straipsnio 6 dalį bei 456–460 straipsnius priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per tris mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie tą aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva tas laikotarpis pratęsiamas trimis mėnesiais.“

14.

Įterpiamas šis straipsnis:

„519a straipsnis

Ataskaita ir peržiūra

Ne vėliau kaip 2022 m. sausio 1 d. Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia trečios dalies II antraštinės dalies 5 skyriaus nuostatų taikymo, atsižvelgiant į pakeitimo vertybiniais popieriais rinkų pokyčius, be kita ko, vertinant makroprudenciniu ir ekonominiu požiūriu, ataskaitą. Prireikus prie tos ataskaitos pridedamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto ir joje visų pirma įvertinami šie aspektai:

a)	254 straipsnyje nustatytos metodų hierarchijos ir 258–266 straipsniuose nustatytų pagal riziką įvertintų pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų sumų apskaičiavimo poveikis įstaigų emisijoms ir investavimo veiklai, vykdomai Sąjungos pakeitimo vertybiniais popieriais rinkose;

b)	poveikis Sąjungos ir valstybių narių finansiniam stabilumui, ypač daug dėmesio skiriant galimam spekuliavimui nekilnojamojo turto rinkoje ir padidėjusiam finansų įstaigų tarpusavio sąveikumui;

c)	priemonės, kurių turėtų būti imtasi siekiant sumažinti ir atsverti neigiamą pakeitimo vertybiniais popieriais poveikį finansiniam stabilumui, kartu išsaugant jo teigiamą poveikį finansavimui, įskaitant galimybę nustatyti maksimalią pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų ribą, ir

d)	poveikis finansų įstaigų pajėgumui užtikrinti tvarų ir stabilų realiosios ekonomikos, visų pirma MVĮ, finansavimo kanalą.

Ataskaitoje taip pat atsižvelgiama į reglamentavimo pokyčius tarptautiniuose forumuose, visų pirma susijusius su tarptautiniais pakeitimo vertybiniais popieriais standartais.“

2 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos dėl neapmokėtų pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų

Pakeitimui vertybiniais popieriais, kurio vertybiniai popieriai buvo išleisti iki 2019 m. sausio 1 d., įstaigos toliau taiko Reglamento (ES) Nr. 575/2013 trečios dalies II antraštinės dalies 5 skyriaus ir 337 straipsnio nuostatas iki 2019 m. gruodžio 31 d. ta redakcija, kuri taikoma 2018 m. gruodžio 31 d.

Šiame straipsnyje pakeitimo vertybiniais popieriais atvejais, kurie nėra susiję su vertybinių popierių emisija, nuoroda į „pakeitimą vertybiniais popieriais, kurio vertybiniai popieriai buvo išleisti“ reiškia „pakeitimą vertybiniais popieriais, kurio pradinės pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos buvo sukurtos“.

3 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymo data

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2019 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Strasbūre 2017 m. gruodžio 12 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

A. TAJANI

Tarybos vardu

Pirmininkas

M. MAASIKAS

(1) OL C 219, 2016 6 17, p. 2.

(2) OL C 82, 2016 3 3, p. 1.

(3) 2017 m. spalio 26 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2017 m. lapkričio 20 d. Tarybos sprendimas.

(4) 2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/2402, kuriuo nustatomos bendros pakeitimo vertybiniais popieriais taisyklės ir sukuriama paprasto, skaidraus ir standartizuoto pakeitimo vertybiniais popieriais Europos sistema ir iš dalies keičiamos direktyvos 2009/65/EB, 2009/138/EB, 2011/61/ES bei reglamentai (EB) Nr. 1060/2009 ir (ES) Nr. 648/2012 (OL L 347, 2017 12 28, p. 35).

(5) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 176, 2013 6 27, p. 1).

(6) 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/78/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 12).

(7) 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 82/891/EEB, direktyvos 2001/24/EB, 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2005/56/EB, 2007/36/EB, 2011/35/ES, 2012/30/ES bei 2013/36/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 648/2012 (OL L 173, 2014 6 12, p. 190).

(8) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.

28.12.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 347/35

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2017/2402

2017 m. gruodžio 12 d.

kuriuo nustatoma bendroji pakeitimo vertybiniais popieriais sistema ir sukuriama specialioji paprasto, skaidraus ir standartizuoto pakeitimo vertybiniais popieriais sistema, ir iš dalies keičiamos direktyvos 2009/65/EB, 2009/138/EB ir 2011/61/ES bei reglamentai (EB) Nr. 1060/2009 ir (ES) Nr. 648/2012

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos Centrinio Banko nuomonę (1),

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (2),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (3),

kadangi:

(1)

pakeitimas vertybiniais popieriais yra susijęs su sandoriais, kurie suteikia galimybę skolintojui arba kreditoriui – paprastai tai yra kredito įstaiga arba korporacija – refinansuoti paskolų, pozicijų ar gautinų sumų grupę, pvz., paskolas nekilnojamajam turtui įsigyti, paskolas automobiliams įsigyti ar automobilių išperkamosios nuomos sutartis, vartojimo kreditus, kreditines korteles arba iš prekybos gautinas sumas, paverčiant juos parduodamais vertybiniais popieriais. Skolintojas sugrupuoja ir pertvarko savo paskolų portfelį ir suskirsto jas į skirtingas rizikos kategorijas skirtingiems investuotojams, taip suteikdamas investuotojams galimybę investuoti į paskolas ir kitas pozicijas, prie kurių tiesioginės prieigos jie paprastai neturėtų. Grąža investuotojams gaunama iš pagrindinių paskolų pinigų srautų;

(2)

savo 2014 m. lapkričio 26 d. Komunikate dėl investicijų plano Europai Komisija paskelbė ketinanti atgaivinti aukštos kokybės pakeitimo vertybiniais popieriais rinkas, nekartojant klaidų, padarytų iki 2008 m. finansų krizės. Paprasto, skaidraus ir standartizuoto pakeitimo vertybiniais popieriais rinkos plėtojimas yra svarbus kapitalo rinkų sąjungos kūrimo veiksnys, kartu padedantis siekti Komisijos prioritetinio tikslo remti darbo vietų kūrimą ir grįžti prie tvaraus ekonomikos augimo;

(3)

Sąjunga siekia stiprinti po finansų krizės įgyvendinamą teisės aktų sistemą, kuria siekiama mažinti riziką, būdingą labai sudėtingam, neskaidriam ir rizikingam pakeitimui vertybiniais popieriais. Labai svarbu užtikrinti, kad būtų priimtos taisyklės, padėsiančios geriau atskirti paprastus, skaidrius ir standartizuotus produktus nuo sudėtingų, neskaidrių ir rizikingų priemonių ir taikyti rizikai jautresnę prudencinę sistemą;

(4)

pakeitimas vertybiniais popieriais yra svarbus gerai veikiančių finansų rinkų elementas. Patikimos struktūros pakeitimas vertybiniais popieriais yra svarbus finansavimo šaltinių įvairinimo ir platesnio rizikos paskirstymo Sąjungos finansų sistemoje kanalas. Jis leidžia plačiau paskirstyti riziką finansų sektoriuje ir gali padėti išvalyti iniciatoriaus balansus, kad būtų galima toliau skolinti ekonomikai. Apskritai, jis gali pagerinti finansų sistemos efektyvumą ir suteikti papildomų investavimo galimybių. Pakeitimas vertybiniais popieriais gali susieti kredito įstaigas ir kapitalo rinkas ir taip suteikti netiesioginės naudos įmonėms ir piliečiams (pavyzdžiui, dėl ne tokių brangių paskolų ir verslo finansavimo bei paskolų nekilnojamajam turtui įsigyti ir kredito kortelių). Vis dėlto šiame reglamente pripažįstama glaudesnių tarpusavio sąsajų ir pernelyg didelio sverto rizika, kurią kelia pakeitimas vertybiniais popieriais, todėl juo sustiprinama kompetentingų institucijų vykdoma finansų įstaigų dalyvavimo pakeitimo vertybiniais popieriais rinkoje mikroprudencinė priežiūra ir Europos sisteminės rizikos valdybos (ESRV), kuri įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1092/2010 (4) bei nacionalinių kompetentingų ir paskirtųjų institucijų, atsakingų už makroprudencines priemones, vykdoma tos rinkos makroprudencinė priežiūra;

(5)

siekiant sukurti paprasto, skaidraus ir standartizuoto (toliau – PSS) pakeitimo vertybiniais popieriais rizikai jautresnę prudencinę sistemą, reikia, kad Sąjunga aiškiai apibrėžtų, kas yra PSS pakeitimas vertybiniais popieriais, nes priešingu atveju skirtingose valstybėse narėse kredito įstaigos ir draudimo bendrovės skirtingų rūšių pakeitimui vertybiniais popieriais galėtų taikyti rizikai jautresnę reguliavimo tvarką. Dėl to būtų sudarytos nevienodos sąlygos ir reglamentavimo arbitražo galimybės, tuo tarpu kai svarbu užtikrinti, kad Sąjunga veiktų kaip bendroji PSS pakeitimo vertybiniais popieriais rinka ir kad ji palengvintų tarpvalstybinius sandorius;

(6)

tikslinga pateikti visų svarbiausių pakeitimo vertybiniais popieriais terminų apibrėžtis, atitinkančias Sąjungos sektorių teisės aktuose pateiktas apibrėžtis. Visų pirma reikia aiškios ir visapusiškos termino „pakeitimas vertybiniais popieriais“ apibrėžties, kuri apimtų visus sandorius arba schemas, pagal kuriuos būtų segmentuojama kredito rizika, susijusi su pozicija arba pozicijų grupe. Pozicija, dėl kurios atsiranda tiesioginė mokėjimo už sandorį arba schemą, naudojamus materialiajam turtui finansuoti arba valdyti, prievolė, neturėtų būti laikoma pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija, net jei sandoris ar schema yra susiję su skirtingo prioriteto mokėjimo prievolėmis;

(7)

rėmėjas turėtų galėti pavesti užduotis valdymo įmonei, tačiau turėtų likti atsakingas už rizikos valdymą. Visų pirma rėmėjas neturėtų savo valdymo įmonei perduoti rizikos išlaikymo reikalavimo. Valdymo įmonė turėtų būti reguliuojamasis turto valdytojas, pavyzdžiui, kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius subjektų (KIPVPS) valdytojas, alternatyvaus investavimo fondų (AIF) valdytojas ar subjektas, nurodytas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2014/65/ES (5) (FPRD subjektas);

(8)

šiuo reglamentu nustatomas pakartotinio pakeitimo vertybiniais popieriais uždraudimas, taikant nukrypti leidžiančias nuostatas tam tikrais pakartotinio pakeitimo vertybiniais popieriais, kuris naudojamas teisėtais tikslais, atvejais ir pateikiant paaiškinimus dėl to, ar turtu užtikrintų komercinių vekselių (ABCP) programos laikomos pakartotiniu pakeitimu vertybiniais popieriais. Pakartotinis pakeitimas vertybiniais popieriais galėtų kliudyti užtikrinti skaidrumo lygį, kurį siekiama nustatyti šiuo reglamentu. Tačiau pakartotinis pakeitimas vertybiniais popieriais išimtinėmis aplinkybėmis gali būti naudingas apsaugant investuotojų interesus. Todėl pakartotinis pakeitimas vertybiniais popieriais turėtų būti leidžiamas tik konkrečiais šiame reglamente nustatytais atvejais. Be to, realiosios ekonomikos finansavimui svarbu, kad visapusiškai remiamoms ABCP programoms, kuriomis be pagal šias programas finansuojamų sandorių jokio pakartotinio segmentavimo nenustatoma, pakartotinio pakeitimo vertybiniais popieriais uždraudimas nebūtų taikomas;

(9)

investuodamas į pakeitimą vertybiniais popieriais arba įsigydamas pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas investuotojas patiria ne tik pagrindinių paskolų arba pozicijų kredito riziką, bet ir pats pakeitimo vertybiniais popieriais struktūrizavimo procesas taip pat galėtų sukelti kitą riziką, kaip antai naudojimosi užimama padėtimi riziką, modelio riziką, teisinio ir operacinio pobūdžio riziką, sandorio šalies riziką, valdymo riziką, likvidumo riziką ir koncentracijos riziką. Todėl, siekiant naudos neprofesionaliesiems investuotojams, labai svarbu, kad instituciniams investuotojams būtų taikomi proporcingi išsamaus patikrinimo reikalavimai, kuriais užtikrinama, kad jie tinkamai įvertintų riziką, kylančią dėl visų rūšių pakeitimo vertybiniais popieriais. Išsamus patikrinimas taip pat gali padidinti pasitikėjimą rinka ir atskirų iniciatorių, rėmėjų ir investuotojų tarpusavio pasitikėjimą. Reikia, kad investuotojai atliktų tinkamą išsamų patikrinimą ir PSS pakeitimo vertybiniais popieriais atveju. Jie gali naudotis informacija, kurią atskleidė pakeitimo vertybiniais popieriais šalys, visų pirma pranešimu apie PSS pakeitimą vertybiniais popieriais ir susijusia informacija, kuri buvo atskleista šiame kontekste; šie dokumentai turėtų suteikti investuotojams visą svarbią informaciją apie tai, kaip laikomasi PSS kriterijų. Instituciniai investuotojai turėtų turėti galimybę tinkamai pasikliauti pranešimu apie PSS pakeitimą vertybiniais popieriais ir iniciatoriaus, rėmėjo ir specialios paskirties pakeitimo vertybiniais popieriais subjekto (SPPVPS) atskleista informacija apie tai, ar pakeitimas vertybiniais popieriais atitinka PSS reikalavimus. Tačiau jie neturėtų išskirtinai ir automatiškai remtis tokiu pranešimu ir tokia informacija;

(10)

labai svarbu, kad iniciatorių, rėmėjų, pirminių skolintojų, dalyvaujančių pakeitimo vertybiniais popieriais sandoriuose, ir investuotojų interesai būtų suderinti. Kad tai būtų pasiekta, iniciatorius, rėmėjas ar pirminis skolintojas turėtų išlaikyti reikšmingą pakeitimo vertybiniais popieriais pagrindinių pozicijų dalį. Todėl svarbu, kad iniciatorius, rėmėjas ar pirminis skolintojas išlaikytų reikšmingą grynąją ekonominę poziciją atitinkamos pagrindinės rizikos atžvilgiu. Apskritai pakeitimo vertybiniais popieriais sandoriai neturėtų būti struktūrizuojami tokiu būdu, kad būtų išvengta išlaikymo reikalavimo taikymo. Tas reikalavimas turėtų būti taikomas visais atvejais, kai galioja pakeitimo vertybiniais popieriais ekonominis turinys, nepaisant to, kokios teisinės struktūros arba priemonės yra naudojamos. Nereikia išlaikymo reikalavimo taikyti kelis kartus. Kiekvieno pakeitimo vertybiniais popieriais atveju pakanka, kad toks reikalavimas būtų taikomas tik iniciatoriui, rėmėjui arba pirminiam skolintojui. Panašiai, kai pakeitimo vertybiniais popieriais sandoriai kaip pagrindines pozicijas apima kitas pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas, išlaikymo reikalavimas turėtų būti taikomas tik tam pakeitimui vertybiniais popieriais, kuris yra investicijos objektas. Pranešimas apie PSS pakeitimą vertybiniais popieriais turėtų rodyti investuotojams, kad iniciatorius, rėmėjas arba pirminis skolintojas išlaiko reikšmingą grynąją ekonominę poziciją pagrindinės rizikos atžvilgiu. Tam tikros išimtys turėtų būti taikomos tais atvejais, kai pakeistas vertybiniais popieriais pozicijas visiškai, besąlygiškai ir neatšaukiamai garantuoja visų pirma valdžios institucijos. Jei parama iš viešųjų išteklių suteikta garantijų forma ar kitomis priemonėmis, šis reglamentas nedaro poveikio valstybės pagalbos taisyklėms;

(11)

iniciatoriai arba rėmėjai neturėtų naudotis tuo, kad jie gali turėti daugiau informacijos apie turtą, perduotą SPPVPS, nei investuotojai ir potencialūs investuotojai, ir neturėtų be investuotojų arba potencialių investuotojų žinios perduoti SPPVPS turto, kurio kredito rizikos profilis yra didesnis už panašaus turto, nurodyto iniciatorių balanse, profilį. Už tos prievolės pažeidimą turėtų būti skiriamos kompetentingų institucijų nustatytinos sankcijos, tačiau tik tais atvejais, kai toks pažeidimas yra tyčinis. Vien už aplaidumą tais atvejais nustatytos sankcijos neturėtų būti skiriamos. Vis dėlto dėl tos prievolės neturėtų būti daromas koks nors poveikis iniciatorių ar rėmėjų teisei pasirinkti turtą, kuris turi būti perduotas SPPVPS, kurio kredito rizikos profilis ex ante yra didesnis už vidutinį panašaus turto, kuris lieka iniciatoriaus balanse, kredito rizikos profilį, jei apie didesnį turto, perduoto SPPVPS, kredito profilį aiškiai informuojami investuotojai arba potencialūs investuotojai. Kompetentingos institucijos turėtų prižiūrėti, kaip laikomasi šio reikalavimo, palygindamos pagrindinį pakeitimo vertybiniais popieriais turtą ir iniciatoriaus balanse nurodytą panašų turtą.

Turėtų būti lyginamas turto, kuris ex ante turėtų būti panašaus veiksnumo, veiksnumas, pavyzdžiui, lyginamos neveiksnios būsto hipotekos, perduotos SPPVPS, ir iniciatoriaus balanse nurodytos neveiksnios būsto hipotekos.

Nėra jokios prezumpcijos, kad pakeitimo vertybiniais popieriais pagrindinio turto veiksnumas turėtų būti panašus į iniciatoriaus balanse nurodyto vidutinio turto veiksnumą;

(12)

investuotojų ir potencialių investuotojų galimybės atlikti išsamų patikrinimą ir taip pagrįstai įvertinti konkrečios pakeitimo vertybiniais popieriais priemonės kreditingumą priklauso nuo to, ar jie turi prieigą prie informacijos apie tas priemones. Remiantis galiojančia acquis svarbu sukurti visapusišką sistemą, pagal kurią investuotojai ir potencialūs investuotojai turės prieigą prie visos svarbios informacijos per visą sandorių laikotarpį, sumažinti iniciatorių, rėmėjų ir SPPVPS ataskaitų teikimo užduočių skaičių ir palengvinti investuotojų nuolatinę, paprastą ir nemokamą prieigą prie patikimos informacijos apie pakeitimą vertybiniais popieriais. Siekiant padidinti rinkos skaidrumą turėtų būti sukurta pakeitimo vertybiniais popieriais duomenų saugyklų, kuriose būtų kaupiamos atitinkamos ataskaitos, visų pirma ataskaitos apie pagrindines pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas, sistema. Leidimus tokioms pakeitimo vertybiniais popieriais duomenų saugykloms išduoti ir jas prižiūrėti turėtų Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (EVPRI)), įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1095/2010 (6). Nustatydama išsamų tokių ataskaitų teikimo užduočių turinį, EVPRI turėtų užtikrinti, kad informacija, kurią reikalaujama pateikti tokioms duomenų saugykloms, būtų kuo geriau grindžiama esamais tokios informacijos atskleidimo šablonais;

(13)

pagrindinis iniciatoriui, rėmėjui ir SPPVPS nustatytos bendros prievolės pateikti turimą informaciją apie pakeitimą vertybiniais popieriais per pakeitimo vertybiniais popieriais duomenų saugyklą tikslas – suteikti investuotojams vieną bendrą prižiūrimą duomenų, kurių jiems reikia išsamiam patikrinimui atlikti, šaltinį. Privatūs pakeitimai vertybiniais popieriais dažnai būna individualizuoti. Jie yra svarbūs, kadangi jie sudaro sąlygas šalims sudaryti pakeitimo vertybiniais popieriais sandorius rinkai ir konkurentams neatskleidžiant neskelbtinos komercinės informacijos apie sandorius (pvz., neatskleidžiant, kad tam tikrai bendrovei reikia finansavimo, kad ji galėtų išplėsti gamybą, arba kad investicinė įmonė, įgyvendindama savo strategiją, ateina į naują rinką) ir (arba) susijusios su pagrindiniu turtu (pvz., apie pramonės įmonės iš prekybos gautinų sumų rūšį). Tokiais atvejais investuotojai palaiko tiesioginį ryšį su iniciatoriumi ir (arba) rėmėju ir iš jų tiesiogiai gauna informacijos, kurios jiems reikia išsamiam patikrinimui atlikti. Todėl tikslinga privataus pakeitimo vertybiniais popieriais atžvilgiu netaikyti reikalavimo pranešti informaciją apie sandorį pakeitimo vertybiniais popieriais duomenų saugyklai;

(14)

iniciatoriai, rėmėjai ir pirminiai skolintojai pozicijoms, kurias ketinama pakeisti vertybiniais popieriais, turėtų taikyti tuos pačius patikimus ir gerai apibrėžtus kreditų suteikimo kriterijus, kuriuos jie taiko pozicijoms, kurios nėra pakeistos vertybiniais popieriais. Tačiau jei iš prekybos gautinos sumos nėra inicijuojamos kaip paskola, kreditų suteikimo kriterijų iš prekybos gautinų sumų atžvilgiu laikytis neprivaloma;

(15)	pakeitimo vertybiniais popieriais priemonės paprastai nėra tinkamos mažmeniniams klientams, kaip apibrėžta Direktyvoje 2014/65/ES;

(16)

iniciatoriai, rėmėjai ir SPPVPS į investuotojams teikiamą ataskaitą turėtų įtraukti visus reikšmingus duomenis apie pagrindinių pozicijų kredito kokybę ir veiksnumą, įskaitant duomenis, leidžiančius investuotojams aiškiai nustatyti pagrindinių skolininkų praleistus mokėjimo terminus ir įsipareigojimų neįvykdymą, taip pat skolos restruktūrizavimą, atleidimą nuo skolos, pakantumą, atpirkimą, paskolos grąžinimo sustabdymo atvejus, nuostolius, nurašymus, išieškotas sumas ir kitas turto veiksnumo taisomąsias priemones pagrindinių pozicijų grupėje. Pakeitimo vertybiniais popieriais, kai tai nėra ABCP sandoris, atveju investuotojams teikiamoje ataskaitoje turėtų būti pateikti duomenys apie pinigų srautus, susidarančius dėl pagrindinių pozicijų ir pakeitimo vertybiniais popieriais emisijos įsipareigojimų, įskaitant atskirai atskleidžiamą informaciją apie pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos pajamas ir išmokas, t. y. pagal grafiką sumokėtą pagrindinę sumą, pagal grafiką sumokėtas palūkanas, iš anksto sumokėtą pagrindinę sumą, pradelstas palūkanas, mokesčius bei rinkliavas ir visus duomenis, susijusius su bet kokiais priežastiniais veiksniais, dėl kurių keičiasi mokėjimų eiliškumas arba pakeičiamos sandorio šalys, taip pat duomenis apie kiekvieno segmento kredito vertės padidinimo sumą ir formą. NET jei paprasto, skaidraus ir standartizuoto pakeitimo vertybiniais popieriais veiksnumas praeityje buvo geras, tai, kad tenkinamas kuris nors iš PSS reikalavimų, nereiškia, kad pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija yra nerizikinga, taip pat tai nesuteikia jokios informacijos apie pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos kredito kokybę. Veikiau tai reikėtų suprasti taip, kad apdairus ir stropus investuotojas sugebės išanalizuoti su pakeitimu vertybiniais popieriais susijusią riziką.

Siekiant atsižvelgti į įvairius struktūrinius ilgalaikio pakeitimo vertybiniais popieriais ir trumpalaikio pakeitimo vertybiniais popieriais (t. y. ABCP programas ir ABCP sandorius) ypatybes, turėtų būti nustatyti dviejų rūšių PSS reikalavimai: vieni, taikomi ilgalaikiam pakeitimui vertybiniais popieriais, kiti – trumpalaikiam pakeitimui vertybiniais popieriais, atitinkantys tuos du skirtingai veikiančius rinkos segmentus. ABCP programos priklauso nuo tam tikrų ABCP sandorių, kuriuos sudaro trumpalaikės pozicijos, kurios turi būti pakeistos, kai baigiasi jų terminas. ABCP sandorių atveju pakeitimas vertybiniais popieriais galėtų būti atliktas, inter alia, susitariant dėl kintamosios pirkimo kainos nuolaidos, taikomos pagrindinių pozicijų grupei, arba SPPVPS išleidžiant didesnio prioriteto ir mažesnio prioriteto obligacijų emisiją bendrai finansuojamoje struktūroje, kai didesnio prioriteto obligacijos tada perduodamos vienos ar kelių ABCP programų perkantiesiems subjektams. Vis dėlto į PSS reikalavimus atitinkančius ABCP sandorius neturėtų būti įtrauktas pakartotinis pakeitimas vertybiniais popieriais. Be to, PSS kriterijuose turėtų būti atsižvelgta į konkretų rėmėjo, teikiančio likvidumo paramą ABCP programai, ypač visiškai remiamoms ABCP programoms, vaidmenį;

(17)

tiek tarptautiniu, tiek Sąjungos lygmenimis jau daug padaryta siekiant nustatyti PSS pakeitimą vertybiniais popieriais. Komisijos deleguotuosiuose reglamentuose (ES) 2015/35 (7) ir 2015/61 (8) jau yra nustatyti konkrečiais tikslais atliekamo PSS pakeitimo vertybiniais popieriais, kuriam taikoma rizikai jautresnė prudencinė tvarka, kriterijai;

(18)

SPPVPS turėtų būti steigiami tik trečiosiose valstybėse, kurių Finansinių veiksmų darbo grupė (FATF) nėra įtraukusi į didelės rizikos ir nebendradarbiaujančių jurisdikcijų sąrašą. Jei prieš atliekant šio reglamento peržiūrą bus priimtas konkretus trečiųjų valstybių jurisdikciją turinčių subjektų, kurie atsisako laikytis gero mokesčių srities valdymo standartų, Sąjungos sąrašas, į tą Sąjungos sąrašą turėtų būti atsižvelgta ir jis galėtų tapti nuorodų sąrašu trečiosioms valstybėms, kuriose neleidžiama steigti SPPVPS;

(19)

labai svarbu nustatyti bendrą įvairiuose sektoriuose taikytiną PSS pakeitimo vertybiniais popieriais apibrėžtį, remiantis galiojančiais kriterijais, taip pat 2015 m. liepos 23 d. priimtais Bazelio bankų priežiūros komiteto (BBPK) ir Tarptautinės vertybinių popierių komisijų organizacijos (IOSCO) kriterijais paprastam, skaidriam ir palyginamam pakeitimui vertybiniais popieriais nustatyti pagal kapitalo pakankamumo pakeitimui vertybiniais popieriais sistemą, ir visų pirma remiantis 2015 m. liepos 7 d. paskelbta Europos priežiūros institucijos (Europos bankininkystės institucijos) (EBI), įsteigtos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1093/2010 (9), nuomone dėl reikalavimus atitinkančio pakeitimo vertybiniais popieriais Europos kvalifikavimo sistemos;

(20)

PSS kriterijų įgyvendinimas visoje Sąjungoje neturėtų būti skirtingų požiūrių priežastis. Požiūrių skirtumai sudarytų kliūčių tarpvalstybiniams investuotojams, įpareigojant juos išsamiai susipažinti su valstybių narių sistemomis, taip sumažinant investuotojų pasitikėjimą PSS kriterijais. Todėl EBI turėtų parengti gaires, kad būtų užtikrintas bendras ir nuoseklus PSS reikalavimų supratimas visoje Sąjungoje, siekiant spręsti galimas aiškinimo problemas. Toks vienas aiškinimo šaltinis padėtų iniciatoriams, rėmėjams ir investuotojams nustatyti PSS kriterijus. EVPRI taip pat turėtų imtis aktyvaus vaidmens sprendžiant galimas aiškinimo problemas;

(21)

siekiant užkirsti kelią skirtingiems požiūriams įgyvendinant STS kriterijus, visos trys Europos priežiūros institucijos (EPIs) turėtų Europos priežiūros institucijų jungtiniame komitete koordinuoti savo ir kompetentingų institucijų veiklą, kad būtų užtikrintas nuoseklumas įvairiuose sektoriuose ir įvertinti praktiniai klausimai, kurių galėtų kilti dėl PSS pakeitimo vertybiniais popieriais. Tai darant taip pat reikėtų prašyti rinkos dalyvių nuomonių ir į jas kiek įmanoma atsižvelgti. Tų diskusijų rezultatus reikėtų viešai paskelbti visų EPI interneto svetainėse siekiant padėti iniciatoriams, rėmėjams, SPPVPS ir investuotojams įvertinti PSS pakeitimą vertybiniais popieriais prieš išleidžiant tokias pozicijas arba prieš į jas investuojant. Toks koordinavimo mechanizmas būtų ypač svarbus laikotarpiu iki šio reglamento įgyvendinimo pradžios;

(22)

pagal šį reglamentą tik tikro pardavimo pakeitimas vertybiniais popieriais gali būti laikomas PSS. Tikro pardavimo pakeitimo vertybiniais popieriais atveju pagrindinių pozicijų nuosavybė perduodama arba faktiškai priskiriama emitentui, kuris yra SPPVPS. Pardavėjo nemokumo atveju pagrindinių pozicijų perdavimui arba priskyrimui SPPVPS turėtų būti netaikomos lėšų susigrąžinimo nuostatos, nedarant poveikio nacionalinės nemokumo teisės aktų nuostatoms, pagal kurias pagrindinių pozicijų pardavimo sandoris, sudarytas per tam tikrą laikotarpį iki pardavėjo paskelbimo nemokiu, gali, laikantis griežtų sąlygų, būti pripažintas negaliojančiu;

(23)

kvalifikuoto patarėjo teisės klausimais pateiktoje teisinėje nuomonėje galėtų būti patvirtintas pagrindinių pozicijų tikro pardavimo arba tokį patį teisinį poveikį turinčio priskyrimo ar perdavimo faktas ir tokio tikro pardavimo arba tokį patį teisinį poveikį turinčio priskyrimo ar perdavimo vykdytinumas pagal taikytiną teisę;

(24)

pakeitimo vertybiniais popieriais, kuris nėra tikro pardavimo pakeitimas vertybiniais popieriais, atveju pagrindinės pozicijos nėra perduodamos emitentui, kuris yra SPPVPS, o vietoj to, naudojant išvestinių finansinių priemonių sandorį arba garantijas, perduodama su pagrindinėmis pozicijomis susijusi kredito rizika. Dėl to atsiranda papildoma sandorio šalies kredito rizika ir galimas sudėtingumas, visų pirma susijęs su išvestinių finansinių priemonių sandorio turiniu. Dėl tų priežasčių pagal PSS kriterijus neturėtų būti leidžiamas sintetinis pakeitimas vertybiniais popieriais.

Turėtų būti palankiai įvertinta pažanga, kurią EBI padarė savo 2015 m. gruodžio mėn. ataskaitoje nustatydama galimą sintetinio pakeitimo vertybiniais popieriais PSS kriterijų rinkinį ir apibrėždama „balansinį sintetinį pakeitimą vertybiniais popieriais“ ir „arbitražinį sintetinį pakeitimą vertybiniais popieriais“. Kai EBI bus aiškiai nustačiusi PSS kriterijų, specialiai taikomų balansiniam sintetiniam pakeitimui vertybiniais popieriais, rinkinį ir siekiant skatinti realiosios ekonomikos, ypač MVĮ, kurios gauna daugiausia naudos iš tokio pakeitimo vertybiniais popieriais, finansavimą, Komisija turėtų parengti ataskaitą ir prireikus priimti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo PSS sistema būtų išplėsta, kad ji būtų taikoma ir tokiam pakeitimui vertybiniais popieriais. Tačiau tokia Komisijos siūloma išplėsta sistema neturėtų apimti arbitražinio sintetinio pakeitimo vertybiniais popieriais;

(25)

pagrindinės pozicijos, kurias pardavėjas perduoda SPPVPS, turėtų atitikti iš anksto nustatytus ir aiškiai apibrėžtus tinkamumo kriterijus, pagal kuriuos būtų neleidžiamas aktyvus šių pozicijų portfelio valdymas savo nuožiūra. Pozicijų, kurios neatitinka pareiškimų ir garantijų, pakeitimas iš esmės neturėtų būti laikomas aktyviu portfelio valdymu;

(26)

pagrindinės pozicijos turėtų neapimti pozicijų esant įsipareigojimų neįvykdymui ar įsipareigojančiųjų asmenų ar garantų pozicijų, kurios, kiek iniciatoriui ar pirminiam skolintojui gerai žinoma, yra konkrečioje su susilpnėjusiu kreditingumu susijusioje padėtyje (pavyzdžiui, įsipareigojančiųjų asmenų, kurie paskelbti nemokiais, pozicijų).

Turėtų būti laikoma, kad „gero žinojimo“ reikalavimas yra tenkinamas remiantis iš skolintojų gauta informacija apie pozicijų inicijavimą, iš iniciatoriaus gauta informacija jo atliekamo pozicijų valdymo arba jo rizikos valdymo procedūros metu, arba trečiosios šalies iniciatoriui pranešta informacija.

Pozicijoms, kurios buvo neveiksnios ir vėliau buvo restruktūrizuotas, turėtų būti taikomas apdairus požiūris. Tačiau neturėtų būti atmesta galimybė įtraukti tokias pozicijas į pagrindinių pozicijų grupę, jei tokios pozicijos nesukūrė naujų įsiskolinimų nuo restruktūrizavimo, kuris turėjo būti atliktas bent prieš metus iki pagrindinių pozicijų perdavimo arba priskyrimo SPPVPS, dienos. Tokiais atvejais tinkamas informacijos atskleidimas turėtų užtikrinti visišką skaidrumą;

(27)

siekiant užtikrinti, kad investuotojai atliktų patikimą išsamų patikrinimą, ir palengvinti pagrindinės rizikos vertinimą, svarbu, kad pakeitimo vertybiniais popieriais sandoriai būtų užtikrinti pozicijų grupėmis, kurios pagal turto rūšį yra vienodos, pavyzdžiui, būsto paskolų grupėmis arba paskolų įmonėms grupėmis, verslui naudojamo turto paskolų grupėms, išperkamosios nuomos sutarčių ir kredito priemonių tos pačios kategorijos įmonėms, arba paskolų automobiliams ir automobilių išperkamosios nuomos sutarčių, arba kredito priemonių fiziniams asmenims, skirtų asmeninio, šeimos ar namų ūkių vartojimo reikmėms, grupėmis. Pagrindinės pozicijos turėtų neapimti perleidžiamųjų vertybinių popierių, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 44 punkte. Dėl tų valstybių narių, kuriose kredito įstaigoms yra įprasta teikiant kreditus ne finansų įmonėms vietoj paskolos sutarčių naudoti obligacijas, turėtų būti galima įtraukti tokias obligacijas, jeigu jos nėra kotiruojamos prekybos vietoje;

(28)

labai svarbu neleisti vėl atsirasti inicijavimo siekiant paskirstyti modeliams. Tokiais atvejais skolintojai suteikia kreditus taikydami negriežtą ir silpną rizikos prisiėmimo politiką, nes jie iš anksto žino, kad susijusi rizika galiausiai parduodama trečiosioms šalims. Todėl pozicijos, kurias ketinama pakeisti vertybiniais popieriais, turėtų būti inicijuotos iniciatoriui arba pirminiam skolintojui vykdant įprastinę savo veiklą pagal kreditavimo standartus, kurie turėtų būti ne mažiau griežti nei tie, kuriuos iniciatorius ar pirminis skolintojas taiko panašių pozicijų, kurios nėra pakeistos vertybiniais popieriais, inicijavimui. Visa informacija apie reikšmingus kreditavimo standartų pakeitimus turėtų būti atskleidžiama potencialiems investuotojams arba, visiškai remiamų ABCP programų atveju – rėmėjui ir kitoms šalims, kurioms kyla tiesioginė su ABCP sandoriu susijusi rizika. Iniciatorius arba pirminis skolintojas turėtų turėti pakankamai patirties pozicijų, kurios savo pobūdžiu yra panašios į pakeistąsias vertybiniais popieriais, inicijavimo srityje. Pakeitimo vertybiniais popieriais, kai pagrindinės pozicijos yra būsto paskolos, atveju paskolų grupė turėtų neapimti jokių paskolų, kuriomis buvo prekiaujama ir kurios buvo garantuotos darant prielaidą, kad paskolos prašytojas arba, kai taikytina, tarpininkai buvo informuoti, jog skolintojas galbūt nepatikrino pateiktos informacijos. Skolininko kreditingumo vertinimas taip pat turėtų, kai taikytina, atitikti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvose 2008/48/EB (10) arba 2014/17/ES (11) nustatytus reikalavimus arba lygiaverčius trečiosiose valstybėse nustatytus reikalavimus;

(29)

dėl to, kad pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų grąžinimas labai priklauso nuo pagrindinį turtą užtikrinančio turto pardavimo, atsiranda pažeidžiamų vietų, kaip parodė prasti veiklos rezultatai tam tikrose komercinių hipoteka užtikrintų vertybinių popierių rinkos dalyse finansų krizės metu. Todėl komerciniai hipoteka užtikrinti vertybiniai popieriai neturėtų būti laikomi PSS pakeitimu vertybiniais popieriais;

(30)

tais atvejais, kai turima duomenų apie pakeitimo vertybiniais popieriais pagrindinio turto poveikį aplinkai, tokio pakeitimo vertybiniais popieriais iniciatorius ir rėmėjas turėtų juos paskelbti. Todėl, kai pagrindinės pozicijos yra būsto paskolos arba paskolos automobiliams, arba automobilių išperkamosios nuomos sutartys, PSS pakeitimo vertybiniais popieriais iniciatorius, rėmėjas ir SPPVPS turėtų paskelbti turimą informaciją apie tokiomis būsto paskolomis arba paskolomis automobiliams, arba automobilių išperkamosios nuomos sutartimis finansuojamo turto aplinkosauginį veiksmingumą;

(31)

jeigu iniciatoriai, rėmėjai ir SPPVPS norėtų, kad jų atliekamas pakeitimas vertybiniais popieriais būtų su nuoroda „PSS“, investuotojams, kompetentingoms institucijoms ir EVPRI turėtų būti pranešta, kad tas pakeitimas vertybiniais popieriais atitinka PSS reikalavimus. Pranešime turėtų būti pateiktas paaiškinimas, kaip laikytasi kiekvieno iš PSS kriterijų. Tada EVPRI turėtų jį paskelbti PSS pakeitimo vertybiniais popieriais atvejų, apie kuriuos buvo pranešta, sąraše, pateiktame jos interneto svetainėje informaciniais tikslais. Tai, kad pakeitimo vertybiniais popieriais emisija yra įtraukta į EVPRI sudarytą PSS pakeitimo vertybiniais popieriais atvejų, apie kuriuos buvo pranešta, sąrašą, nereiškia, kad EVPRI arba kitos kompetentingos institucijos yra patvirtinusios, kad pakeitimas vertybiniais popieriais atitinka PSS reikalavimus. PSS reikalavimų laikymasis išlieka vien tik iniciatorių, rėmėjų ir SPPVPS atsakomybe. Taip turėtų būti užtikrinta, kad iniciatoriai, rėmėjai ir SPPVPS prisiimtų atsakomybę už savo pareiškimą, kad pakeitimas vertybiniais popieriais yra PSS ir kad rinka yra skaidri;

(32)

jeigu pakeitimas vertybiniais popieriais nebeatitinka PSS reikalavimų, iniciatorius ir rėmėjas turėtų apie tai nedelsdami pranešti EVPRI ir atitinkamai kompetentingai institucijai. Be to, jeigu pakeitimo vertybiniais popieriais, apie kurį pranešta kaip apie PSS, atžvilgiu kompetentinga institucija yra skyrusi administracines sankcijas, ta kompetentinga institucija turėtų apie tai nedelsdama pranešti EVPRI, kad ši tai įtrauktų į pranešimų apie PSS pakeitimą vertybiniais popieriais sąrašą, kad investuotojai būtų informuoti apie tokias sankcijas ir pranešimų apie PSS pakeitimą vertybiniais popieriais patikimumą. Todėl iniciatoriai ir rėmėjai turėtų būti suinteresuoti pateikti gerai apgalvotus pranešimus, kad išvengtų pasekmių savo reputacijai;

(33)

investuotojai turėtų patys atlikti išsamų investicijų patikrinimą, atitinkantį susijusią riziką, tačiau jie turėtų galėti pasikliauti pranešimais apie PSS pakeitimą vertybiniais popieriais ir iniciatoriaus, rėmėjo bei SPPVPS pateikta informacija, ar pakeitimas vertybiniais popieriais atitinka PSS reikalavimus. Tačiau jie neturėtų išskirtinai ir automatiškai remtis tokiais pranešimais ir informacija;

(34)

trečiųjų šalių dalyvavimas padedant patikrinti, ar pakeitimas vertybiniais popieriais atitinka PSS reikalavimus, galėtų būti naudingas investuotojams, iniciatoriams, rėmėjams bei SPPVPS ir galėtų padėti padidinti pasitikėjimą PSS pakeitimo vertybiniais popieriais rinka. Iniciatoriai, rėmėjai ir SPPVPS taip pat galėtų naudotis pagal šį reglamentą įgaliotųjų trečiųjų šalių paslaugomis, kad įvertintų, ar jų atliekamas pakeitimas vertybiniais popieriais atitinka PSS kriterijus. Įgaliojimus toms trečiosioms šalims turėtų suteikti kompetentingos institucijos. Pranešime, kuris teikiamas EVPRI, ir vėliau informaciją skelbiant EVPRI interneto svetainėje turėtų būti nurodoma, ar PSS reikalavimų laikymąsi patvirtino įgaliotoji trečioji šalis. Tačiau labai svarbu, kad investuotojai patys atliktų vertinimą ir prisiimtų atsakomybę už investavimo sprendimus, o ne automatiškai pasikliautų tokiomis trečiosiomis šalimis. Trečiosios šalies dalyvavimas jokiu būdu neturėtų panaikinti iniciatorių, rėmėjų ir institucinių investuotojų galutinės teisinės atsakomybės už pranešimą apie pakeitimo vertybiniais popieriais sandorį ir jo traktavimą kaip PSS;

(35)

valstybės narės turėtų paskirti kompetentingas institucijas ir suteikti joms reikiamus priežiūros, tyrimo ir sankcijų skyrimo įgaliojimus. Iš esmės administracinės sankcijos turėtų būti skelbiamos. Kadangi investuotojai, iniciatoriai, rėmėjai, pirminiai skolintojai ir SPPVPS gali būti įsteigti skirtingose valstybėse narėse ir prižiūrimi skirtingų sektorių kompetentingų institucijų, reikėtų užtikrinti glaudų atitinkamų kompetentingų institucijų, įskaitant Europos Centrinį Banką (ECB), atsižvelgiant į Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1024/2013 (12) jam pavestus specialius uždavinius, ir Europos priežiūros institucijų bendradarbiavimą tarpusavyje keičiantis informacija ir padedant vykdyti priežiūros veiklą. Kompetentingos institucijos sankcijas turėtų taikyti tik tyčinių ar dėl aplaidumo padarytų pažeidimų atveju. Taisomųjų priemonių taikymas turėtų nepriklausyti nuo įrodymų apie tyčią ar aplaidumą. Nustatydamos tinkamą sankcijos ar taisomosios priemonės rūšį ir dydį (mastą), vertindamos atsakingo fizinio ar juridinio asmens finansinį patikimumą, kompetentingos institucijos turėtų ypač atsižvelgti į atsakingo juridinio asmens bendrą apyvartą arba atsakingo fizinio asmens metines pajamas ir grynąjį turtą;

(36)

kompetentingos institucijos turėtų glaudžiai koordinuoti savo atliekamą priežiūros veiklą ir užtikrinti nuoseklius sprendimus, ypač dėl šio reglamento pažeidimų. Kai toks pažeidimas susijęs su neteisingu ar klaidinančiu pranešimu, tą pažeidimą nustačiusi kompetentinga institucija apie jį taip pat turėtų informuoti visas EPI ir atitinkamų valstybių narių atitinkamas kompetentingas institucijas. Tais atvejais, kai kompetentingos institucijos tarpusavyje nesutaria, EVPRI ir, kai taikytina, Europos priežiūros institucijų jungtinis komitetas, turėtų naudotis savo privalomo tarpininkavimo įgaliojimais;

(37)

reikalavimai naudoti nuorodą „paprastas, skaidrus ir standartizuotas“ (PSS) pakeitimas vertybiniais popieriais yra nauji ir laikui bėgant jie bus papildomai paaiškinti EBI gairėse ir priežiūros praktikoje. Kad rinkos dalyviai nebūtų atgrasomi naudoti tą nuorodą, kompetentingos institucijos turėtų turėti galimybę suteikti iniciatoriui, rėmėjui ir SPPVPS trijų mėnesių lengvatinį laikotarpį neteisingiems šios nuorodos, kurią jie naudojo gera valia, naudojimo atvejams ištaisyti. Naudojimu gera valia turėtų būti laikomi tie atvejai, kai iniciatorius, rėmėjas ir SPPVPS negalėjo žinoti, kad pakeitimas vertybiniais popieriais neatitiko visų PSS kriterijų, kad galėtų būti laikomas PSS. Tuo lengvatiniu laikotarpiu atitinkamas pakeitimas vertybiniais popieriais turėtų būti toliau laikomas atitinkančiu PSS reikalavimus ir neturėtų būti išbrauktas iš pagal šį reglamentą EVPRI sudaryto sąrašo;

(38)

šiuo reglamentu skatinamas tam tikrų svarbių pakeitimo vertybiniais popieriais rinkos aspektų suderinimas nedarant poveikio tolesniam papildomam rinkos dalyvių inicijuotam pakeitimo vertybiniais popieriais rinkose vykstančių procesų ir praktikos suderinimui. Dėl šios priežasties labai svarbu, kad rinkos dalyviai ir jų profesinės asociacijos tęstų darbą tolesnio rinkos praktikos standartizavimo, visų pirma pakeitimo vertybiniais popieriais dokumentų standartizavimo, srityje. Komisija turėtų atidžiai stebėti rinkos dalyvių dedamas pastangas standartizavimo srityje ir apie jas pranešti;

(39)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/65/EB (13), 2009/138/EB (14) ir 2011/61/ES (15) bei Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1060/2009 (16) ir (ES) Nr. 648/2012 (17) atitinkamai iš dalies pakeičiami, kad būtų užtikrintas Sąjungos teisinės sistemos ir šio reglamento nuostatų dėl pakeitimo vertybiniais popieriais, kurių pagrindinis tikslas – vidaus rinkos sukūrimas ir veikimas, visų pirma užtikrinant vienodas sąlygas vidaus rinkoje visiems instituciniams investuotojams, suderinamumas;

(40)

kalbant apie Reglamento (ES) Nr. 648/2012 dalinį pakeitimą, ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartims, sudarytoms SPPVPS, neturėtų būti taikoma tarpuskaitos prievolė, jei tenkinamos tam tikros sąlygos. Taip yra dėl to, kad su SPPVPS sudarytų ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių sandorio šalys yra pagal pakeitimo vertybiniais popieriais tvarką užtikrinimo priemonių turintys kreditoriai ir paprastai yra numatyta tinkama apsauga nuo sandorio šalies kredito rizikos. Išvestinių finansinių priemonių, kurioms netaikoma pagrindinės sandorio šalies tarpuskaita, atveju nustatant reikalaujamų įkaitų dydžius taip pat reikėtų atsižvelgti į pakeitimo vertybiniais popieriais tvarkos specifinę struktūrą ir joje jau numatytas apsaugos priemones;

(41)

padengtosios obligacijos ir pakeitimas vertybiniais popieriais gali tam tikru mastu būti pakeičiami tarpusavyje. Todėl, siekiant užkirsti kelią iškraipymo ar arbitražo galimybei naudojant pakeitimą vertybiniais popieriais ir padengtąsias obligacijas dėl skirtingo padengtųjų obligacijų subjektų arba SPPVPS sudarytų ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių vertinimo, Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 turėtų būti iš dalies pakeistas siekiant užtikrinti su padengtosiomis obligacijomis susijusių išvestinių finansinių priemonių ir su pakeitimu vertybiniais popieriais susijusių išvestinių finansinių priemonių traktavimo nuoseklumą tarpuskaitos prievolės ir garantinės įmokos reikalavimų ne biržos išvestinėms finansinėms priemonėms, kurioms netaikoma pagrindinės sandorio šalies tarpuskaita, atžvilgiu;

(42)

siekiant suderinti priežiūros mokesčius, kuriuos turės taikyti EVPRI, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais konkrečiau nustatomos mokesčių rūšys, už ką jie turi būti mokami, tų mokesčių dydžiai ir jų mokėjimo tvarka. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros (18) nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(43)

siekiant tiksliai nustatyti rizikos išlaikymo reikalavimą, taip pat išsamiau paaiškinti vienarūšiškumo kriterijus ir pozicijas, kurios turi būti laikomos vienarūšėmis laikantis reikalavimų dėl paprastumo, tuo pat metu užtikrinant, kad nebūtų neigiamai paveiktas MVĮ paskolų pakeitimas vertybiniais popieriais, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti techninius reguliavimo standartus, kuriuos parengs EBI, kuriuose būtų nustatytos rizikos išlaikymo sąlygos, išlaikymo lygio vertinimas, tam tikri draudimai, susiję su išlaikyta rizika, konsoliduotas išlaikymas, tam tikriems sandoriams taikoma išimtis, vienarūšiškumo kriterijų specifikacijos ir tai, kokios pagrindinės pozicijos laikytinos vienarūšėmis. Komisija turėtų priimti tuos techninius reguliavimo standartus pasitelkdama deleguotuosius aktus pagal SESV 290 straipsnį ir pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius. EBI turėtų aktyviai konsultuotis su kitomis dviem EPI;

(44)

siekiant sudaryti palankesnes sąlygas investuotojams nuolat, lengvai ir nemokamai gauti patikimos informacijos apie pakeitimą vertybiniais popieriais ir siekiant tiksliai nustatyti kompetentingų institucijų bendradarbiavimo ir prievolės keistis informacija sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti EVPRI parengtus techninius reguliavimo standartus dėl: panašios informacijos apie pagrindines pozicijas bei reguliariai investuotojams teikiamų ataskaitų; teisėtų tikslų, kurių siekiant leidžiamas pakartotinis pakeitimas vertybiniais popieriais, sąrašo; procedūrų, kurių laikantis pakeitimo vertybiniais popieriais duomenų saugykloms leidžiama tikrinti pateiktų duomenų išsamumą ir nuoseklumą, taip pat paraiškų dėl registracijos ir supaprastintų paraiškų dėl registracijos pratęsimo procedūrų; pakeitimo vertybiniais popieriais duomenų, kurie turi būti teikiami skaidrumo sumetimais; veiklos standartų, kurių turi būti laikomasi renkant, kaupiant ir lyginant duomenis iš pakeitimo vertybiniais popieriais duomenų saugyklų; informacijos, prie kurios turi prieigą paskirtieji subjektai, ir tiesioginės prieigos sąlygų; informacijos, kuri turi būti pateikiama pranešimo apie PSS pakeitimą vertybiniais popieriais atveju; informacijos, kuri turi būti pateikiama kompetentingoms institucijoms kreipiantis dėl leidimo trečiosios šalies tikrintojui; informacijos, kuria turi būti keičiamasi, ir prievolių pranešti turinys bei aprėptis. Komisija turėtų priimti tuos techninius reguliavimo standartus pasitelkdama deleguotuosius aktus pagal SESV 290 straipsnį ir pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius. EVPRI turėtų aktyviai konsultuotis su kitomis dviem EPI;

(45)

siekiant investuotojams, iniciatoriams, rėmėjams ir SPPVPS palengvinti procesą, Komisijai taip pat turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti EVPRI parengtus techninius įgyvendinimo standartus dėl: šablonų, kurie turi būti naudojami pateikiant informaciją pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų turėtojams; pakeitimo vertybiniais popieriais saugyklų registracijos paraiškos ir paraiškos dėl registracijos pratęsimo formos; informacijos pateikimo šablonų; šablonų, kurie turi būti naudojami teikiant informaciją pakeitimo vertybiniais popieriais saugyklai, atsižvelgiant į esamų duomenų apie pakeitimą vertybiniais popieriais rinkėjų išvystytus sprendimus; pranešimų apie PSS pakeitimą vertybiniais popieriais šablono, kuriame investuotojams ir kompetentingoms institucijoms būtų pateikta pakankamai informacijos, kad jie galėtų atlikti PSS reikalavimų laikymosi vertinimą. Komisija turėtų priimti tuos techninius įgyvendinimo standartus pasitelkdama įgyvendinimo aktus pagal SESV 291 straipsnį ir pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnį. EVPRI turėtų aktyviai konsultuotis su kitomis dviem EPI;

(46)

kadangi šio reglamento tikslų, t. y. nustatyti bendrąją pakeitimo vertybiniais popieriais sistemą ir sukurti specialiąją PSS pakeitimo vertybiniais popieriais sistemą, valstybės narės negali deramai pasiekti, nes pakeitimo vertybiniais popieriais rinkos veikia pasauliniu mastu ir reikėtų užtikrinti vienodas sąlygas vidaus rinkoje visiems instituciniams investuotojams ir subjektams, dalyvaujantiems pakeitime vertybiniais popieriais, o dėl siūlomo veiksmo masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(47)	šis reglamentas turėtų būti taikomas pakeitimui vertybiniais popieriais, kurio vertybiniai popieriai yra išleisti 2019 m. sausio 1 d. arba vėliau;

(48)

pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms, kurios yra neapmokėtos 2019 m. sausio 1 d., iniciatoriai, rėmėjai ir SPPVPS turėtų turėti galimybę naudoti nuorodą „PSS“, jei pakeitimas vertybiniais popieriais atitinka PSS reikalavimus (tam tikrus reikalavimus – pranešimo pateikimo metu, kitus reikalavimus – inicijavimo metu). Todėl iniciatoriai, rėmėjai ir SPPVPS turėtų turėti galimybę pateikti EVPRI pranešimą apie PSS pakeitimą vertybiniais popieriais pagal šį reglamentą. Visi vėlesni su pakeitimu vertybiniais popieriais susiję pakeitimai turėtų būti priimtini su sąlyga, kad pakeitimas vertybiniais popieriais toliau atitinka visus taikytinus PSS reikalavimus;

(49)

išsamaus patikrinimo reikalavimai, taikyti pagal galiojančią Sąjungos teisę iki šio reglamento taikymo pradžios dienos, turėtų ir toliau būti taikomi pakeitimui vertybiniais popieriais, kurio vertybiniai popieriai buvo išleisti 2011 m. sausio 1 d. arba vėliau, ir pakeitimui vertybiniais popieriais, kurio vertybiniai popieriai buvo išleisti iki 2011 m. sausio 1 d., jei naujos pagrindinės pozicijos buvo pridėtos arba pakeistos jų pakaitalais po 2014 m. gruodžio 31 d. Atitinkamos Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 625/2014 (19) nuostatos, kuriose nustatyti kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 575/2013 (20), taikytini rizikos išlaikymo reikalavimai, turėtų būti toliau taikomos iki to momento, kai bus pradėti taikyti techniniai reguliavimo standartai dėl rizikos išlaikymo pagal šį reglamentą. Siekiant teisinio tikrumo, kredito įstaigoms arba investicinėms įmonėms, draudimo įmonėms, perdraudimo įmonėms ir alternatyvaus investavimo fondų valdytojams pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų, kurios yra neapmokėtos šio reglamento taikymo pradžios dieną, atžvilgiu turėtų būti toliau taikomi atitinkamai Reglamento (ES) Nr. 575/2013 405 straipsnis, Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 625/2014 I, II ir III skyriai bei 22 straipsnis, Deleguotojo reglamento (ES) 2015/35 254 ir 255 straipsniai ir Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 231/2013 (21) 51 straipsnis.

Siekiant užtikrinti, kad iniciatoriai, rėmėjai ir SPPVPS vykdytų skaidrumo prievoles iki tuomet, kai bus pradėti taikyti techniniai reguliavimo standartai, kuriuos Komisija turi priimti pagal šį reglamentą, Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2015/3 (22) I – VIII prieduose nurodyta informacija turėtų būti viešai skelbiama,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

1. Šiuo reglamentu nustatoma bendra pakeitimo vertybiniais popieriais sistema. Jame apibrėžiamas pakeitimas vertybiniais popieriais ir nustatomi išsamaus patikrinimo, rizikos išlaikymo ir skaidrumo reikalavimai pakeitimo vertybiniais popieriais procese dalyvaujančioms šalims, kreditų teikimo reikalavimai, pakeitimų vertybiniais popieriais pardavimo mažmeniniams klientams reikalavimai, pakartotinio pakeitimo vertybiniais popieriais uždraudimas, reikalavimai dėl SPPVPS bei pakeitimo vertybiniais popieriais duomenų saugykloms taikomos sąlygos ir procedūros. Juo taip pat sukuriama specialioji paprasto, skaidraus ir standartizuoto (toliau – PSS) pakeitimo vertybiniais popieriais sistema.

2. Šis reglamentas taikomas instituciniams investuotojams ir iniciatoriams, rėmėjams, pirminiams skolintojams ir specialiosios paskirties pakeitimo vertybiniais popieriais subjektams.

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

pakeitimas vertybiniais popieriais

– sandoris arba schema, kuriais kredito rizika, susijusi su pozicija arba pozicijų grupe, yra segmentuojama ir kuriems būdingi visi šie požymiai:

a)	sandorio arba schemos mokėjimai priklauso nuo pozicijos arba pozicijų grupės veiksnumo;

b)	segmentų subordinacija lemia nuostolių paskirstymą per sandorio arba schemos vykdymo laikotarpį;

c)	sandoriu arba schema nesukuriama pozicijų, kurios turi visus Reglamento (ES) Nr. 575/2013 147 straipsnio 8 dalyje išvardytus požymius.

2. specialiosios paskirties pakeitimo vertybiniais popieriais subjektas (SPPVPS)– korporacija, patikos fondas arba kitas subjektas, kuris nėra iniciatorius arba rėmėjas ir yra įsteigtas vieno ar daugiau pakeitimų vertybiniais popieriais vykdymo tikslu, kuris vykdo tik tokią veiklą, kuria siekiama minėto tikslo, ir kurio struktūra siekiama atskirti SPPVPS prievoles nuo iniciatoriaus prievolių;

iniciatorius

– subjektas, kuris:

a)	pats arba per susijusius subjektus tiesiogiai arba netiesiogiai dalyvavo pirminėje sutartyje, dėl kurios atsirado skolininko arba galimo skolininko prievolės arba galimos prievolės, dėl kurių pozicijos pakeičiamos vertybiniais popieriais; arba

b)	perka trečiosios šalies pozicijas savo sąskaita ir tada jas pakeičia vertybiniais popieriais;

4. pakartotinis pakeitimas vertybiniais popieriais– pakeitimas vertybiniais popieriais, kai bent viena iš pagrindinių pozicijų yra pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija;

rėmėjas

– Sąjungoje ar už jos ribų esanti kredito įstaiga, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte, arba investicinė įmonė, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte, kuri nėra iniciatorius ir kuri:

a)	įsteigia ir tvarko turtu užtikrintų komercinių vekselių programą arba kitą pakeitimą vertybiniais popieriais, kuri perka pozicijas iš trečiųjų šalių subjektų; arba

įsteigia turtu užtikrintų komercinių vekselių programą arba kitą pakeitimą vertybiniais popieriais, kuri perka pozicijas iš trečiųjų šalių subjektų ir kuri paveda kasdienį aktyvaus portfelio valdymą, susijusį su tuo pakeitimu vertybiniais popieriais, subjektui, kuriam suteiktas leidimas tokiai veiklai vykdyti pagal Direktyvą 2009/65/EB, Direktyvą 2011/61/ES arba Direktyvą 2014/65/ES;

6. segmentas– sutartimi nustatytas kredito rizikos, susijusios su viena pozicija arba pozicijų grupe, segmentas, kai segmento pozicijoje esama rizikos patirti kredito nuostolį, kuris būtų didesnis arba mažesnis už to paties dydžio poziciją kitame segmente, neatsižvelgiant į kredito užtikrinimą, kurį trečiosios šalys tiesiogiai suteikia pozicijų turėtojams tame segmente arba kituose segmentuose;

7. turtu užtikrintų komercinių vekselių programa (ABCP programa)– pakeitimo vertybiniais popieriais programa, pagal kurią išleisti vertybiniai popieriai daugiausia yra turtu užtikrinti komerciniai vekseliai, o jų pradinis terminas yra vieni metai arba trumpesnis;

8. turtu užtikrintų komercinių vekselių sandoris (ABCP sandoris)– pakeitimas vertybiniais popieriais pagal ABCP programą;

9. tradicinis pakeitimas vertybiniais popieriais– pakeitimas vertybiniais popieriais, susijęs su ekonominių interesų pozicijose, kurios pakeičiamos vertybiniais popieriais, perleidimu, kai tų pakeistų pozicijų nuosavybės teisė perleidžiama iš iniciatoriaus specialiosios paskirties pakeitimo vertybiniais popieriais subjektui (SPPVPS) arba SPPVPS dalinio dalyvavimo būdu, kai išleisti vertybiniai popieriai nėra iniciatoriaus mokėjimo prievolės;

10. sintetinis pakeitimas vertybiniais popieriais– pakeitimas vertybiniais popieriais, kai rizika perleidžiama naudojant kredito išvestines finansines priemones arba garantijas, o vertybiniais popieriais pakeičiamos pozicijos lieka iniciatoriaus pozicijomis;

11. investuotojas– fizinis ar juridinis asmuo, turintis pakeitimo vertybiniais popieriais poziciją;

12.

institucinis investuotojas

– investuotojas, kuris yra vienas iš toliau nurodytų:

a)	draudimo įmonė, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/138/EB 13 straipsnio 1 punkte;

b)	perdraudimo įmonė, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/138/EB 13 straipsnio 4 punkte;

įstaiga, atsakinga už profesinių pensijų skyrimą, kuriai taikoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/2341 (23) pagal jos 2 straipsnį, išskyrus atvejus, kai valstybė narė pagal tos direktyvos 5 straipsnį nusprendė tai įstaigai netaikyti visos tos direktyvos arba jos dalies, arba investicijų valdytojas ar įgaliotasis subjektas, kurį įstaiga, atsakinga už profesinių pensijų skyrimą, paskyrė pagal Direktyvos (ES) 2016/2341 32 straipsnį;

d)	alternatyvaus investavimo fondų (AIF), kaip apibrėžta Direktyvos 2011/61/ES 4 straipsnio 1 dalies b punkte, valdytojas, kuris valdo alternatyvaus investavimo fondus ir (arba) platina jų investicinius vienetus ar akcijas Sąjungoje;

e)	kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius subjekto (KIPVPS), kaip apibrėžta Direktyvos 2009/65/EB 2 straipsnio 1 dalies b punkte, valdymo įmonė;

f)	vidinio valdymo KIPVPS – investicinė bendrovė, kuriai leidimas išduotas pagal Direktyvą 2009/65/EB ir kuri nepaskyrė valdymo įmonės, kuriai pagal tą direktyvą leidžiama ją valdyti;

g)	kredito įstaiga, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte to reglamento tikslais, arba investicinė įmonė, kaip apibrėžta to reglamento 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte;

13. valdymo įmonė– subjektas, kuris kasdien valdo įsigytų gautinų sumų grupę arba pagrindines kredito pozicijas;

14. likvidumo priemonė– pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija, atsirandanti dėl sutartimi įforminto susitarimo teikti finansavimą, kad investuotojams būtų laiku užtikrinti pinigų srautai;

15. atnaujinamoji pozicija– pozicija, kai skolininkų neapmokėtos sumos gali svyruoti iki sutartos ribos priklausomai nuo jų sprendimų skolintis ir grąžinti;

16. atnaujinamasis pakeitimas vertybiniais popieriais– pakeitimas vertybiniais popieriais, kai įtraukiant pozicijas į pozicijų grupę arba jas pašalinant iš jos atnaujinama pati pakeitimo vertybiniais popieriais struktūra, nepriklausomai nuo to, ar pozicijos atnaujinamos;

17. išankstinės amortizacijos nuostata– pakeitimo vertybiniais popieriais atnaujinamųjų pozicijų arba atnaujinamojo pakeitimo vertybiniais popieriais sutartinė sąlyga, pagal kurią, įvykus nustatytiems įvykiams, reikia apmokėti investuotojų pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas nepasibaigus nurodytam pradiniam tų pozicijų terminui;

18. pirmojo nuostolio segmentas– labiausiai subordinuotas pakeitimo vertybiniais popieriais segmentas, kuris yra pirmasis segmentas, prisiimantis nuostolius dėl pakeistų vertybiniais popieriais pozicijų, ir kuris apsaugo antrojo nuostolio ir prireikus aukštesnio rango segmentus;

19. pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija– pozicija, susijusi su pakeitimu vertybiniais popieriais;

20. pirminis skolintojas– subjektas, kuris pats arba per susijusius subjektus tiesiogiai arba netiesiogiai sudarė pirminę sutartį, dėl kurios atsirado skolininko arba galimo skolininko prievolės arba galimos prievolės, dėl kurių pozicijos pakeičiamos vertybiniais popieriais;

21.

visiškai remiama ABCP programa

– ABCP programa, kurią tiesiogiai ir visiškai remia jos rėmėjas specialiosios paskirties pakeitimo vertybiniais popieriais subjektui (-ams) suteikdamas vieną ar daugiau likvidumo priemonių, apimančių bent šiuos visus dalykus:

a)	visą ABCP programos likvidumo ir kredito riziką;

b)	reikšmingą vertybiniais popieriais pakeičiamų pozicijų sumažėjimo riziką;

c)	bet kokias kitas ABCP sandorio ir ABCP programos lygmens sąnaudas, jei būtina investuotojo atžvilgiu užtikrinti visišką bet kokios sumos sumokėjimą pagal ABCP;

22.

visiškai remiamas ABCP sandoris

– ABCP sandoris, kuris yra remiamas likvidumo priemone sandorio lygmeniu arba ABCP programos lygmeniu ir kuris apima bent šiuos visus dalykus:

a)	visą ABCP sandorio likvidumo ir kredito riziką;

b)	reikšmingą ABCP sandorio metu vertybiniais popieriais pakeičiamų pozicijų sumažėjimo riziką;

c)	bet kokias kitas ABCP sandorio lygmens ir ABCP programos lygmens sąnaudas, jei būtina investuotojo atžvilgiu užtikrinti visišką bet kokios sumos sumokėjimą pagal ABCP;

pakeitimo vertybiniais popieriais duomenų saugykla

Taikant šio reglamento 10 straipsnį, Reglamento (ES) Nr. 648/2012 61, 64, 65, 66, 73, 78, 79 ir 80 straipsniuose nuorodos į „sandorių duomenų saugyklą“ laikomos nuorodomis į „pakeitimo vertybiniais popieriais duomenų saugyklą“.

3 straipsnis

Pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų pardavimas mažmeniniams klientams

1. Pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos pardavėjas mažmeniniam klientui, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 11 punkte, tokią poziciją parduoda tik tais atvejais, kai tenkinamos visos šios sąlygos:

a)	pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos pardavėjas atliko tinkamumo testą pagal Direktyvos 2014/65/ES 25 straipsnio 2 dalį;

b)	pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos pardavėjas, remdamasis a punkte nurodytu testu, įsitikina, kad pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija yra tinkama tam mažmeniniam klientui;

c)	pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos pardavėjas nedelsdamas praneša mažmeniniam klientui apie tinkamumo testo rezultatus, pateikdamas ataskaitą.

2. Kai tenkinamos 1 dalyje išdėstytos sąlygos ir to mažmeninio kliento finansinių priemonių portfelis neviršija 500 000 EUR, pardavėjas, remdamasis mažmeninio kliento pagal 3 dalį suteikta informacija, užtikrina, kad mažmeninio kliento į pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas investuota bendra suma neviršytų 10 % to kliento finansinių priemonių portfelio ir kad pradinė minimali suma, investuota į vieną ar daugiau pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų, būtų 10 000 EUR.

3. Mažmeninis klientas suteikia pardavėjui tikslią informaciją apie savo finansinių priemonių portfelį, įskaitant investicijas į pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas.

4. Taikant 2 ir 3 dalis, mažmeninio kliento finansinių priemonių portfelis, be kita ko, apima grynųjų pinigų depozitus ir finansines priemones, bet neapima finansinių priemonių, kurios buvo duotos kaip įkaitas.

4 straipsnis

Specialiosios paskirties pakeitimo vertybiniais popieriais subjektams (SPPVPS) taikomi reikalavimai

SPPVPS nesteigiami trečiojoje valstybėje, kuriai būdingas bet kuris iš toliau nurodytų aspektų:

a)	trečioji valstybė yra įtraukta į FATF didelės rizikos ir nebendradarbiaujančių jurisdikcijų sąrašą;

trečioji valstybė nėra pasirašiusi susitarimo su valstybe nare siekiant užtikrinti, kad ta trečioji valstybė visapusiškai laikytųsi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) pavyzdinės sutarties dėl pajamų bei kapitalo apmokestinimo 26 straipsnyje arba EBPO pavyzdinio susitarimo dėl keitimosi informacija mokesčių klausimais numatytų standartų ir kad ji užtikrintų veiksmingą keitimąsi informacija mokesčių klausimais, įskaitant daugiašalius susitarimus dėl mokesčių.

2 SKYRIUS

VISIEMS PAKEITIMAMS VERTYBINIAIS POPIERIAIS TAIKOMOS NUOSTATOS

5 straipsnis

Instituciniams investuotojams taikomi išsamaus patikrinimo reikalavimai

1. Prieš įsigydamas pakeitimo vertybiniais popieriais poziciją, institucinis investuotojas, išskyrus iniciatorių, rėmėją arba pirminį skolintoją, patikrina:

kai Sąjungoje įsisteigęs iniciatorius arba pirminis skolintojas nėra kredito įstaiga arba investicinė įmonė, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, ar iniciatorius arba pirminis skolintojas visus kreditus, dėl kurių susidaro pagrindinės pozicijos, teikia remdamasis patikimais ir aiškiai apibrėžtais kriterijais ir laikydamasis aiškiai nustatytų tų kreditų patvirtinimo, keitimo, atnaujinimo ir finansavimo procedūrų ir yra įdiegęs veiksmingas sistemas tiems kriterijams ir procedūroms taikyti pagal šio reglamento 9 straipsnio 1 dalį;

kai iniciatorius ar pirminis skolintojas yra įsisteigęs trečiojoje valstybėje, ar iniciatorius arba pirminis skolintojas visus kreditus, dėl kurių susidaro pagrindinės pozicijos, teikia remdamasis patikimais ir aiškiai apibrėžtais kriterijais ir laikydamasis aiškiai nustatytų tų kreditų patvirtinimo, keitimo, atnaujinimo ir finansavimo procedūrų ir yra įdiegęs veiksmingas sistemas tiems kriterijams ir procedūroms taikyti, siekdamas užtikrinti, kad kreditų teikimas būtų grindžiamas išsamiu įsipareigojančiojo asmens kreditingumo įvertinimu;

c)	kai iniciatorius, rėmėjas arba pirminis skolintojas yra įsisteigęs Sąjungoje, ar jis nuolat išlaiko reikšmingą grynąją ekonominę dalį pagal 6 straipsnį ir ar informacija apie rizikos išlaikymą yra atskleidžiama instituciniam investuotojui pagal 7 straipsnį;

kai iniciatorius, rėmėjas arba pirminis skolintojas yra įsisteigęs trečiojoje valstybėje, ar jis nuolat išlaiko reikšmingą grynąją ekonominę dalį, kuri bet kuriuo atveju negali būti mažesnė nei 5 %, ją nustatant pagal 6 straipsnį, ir ar jis instituciniams investuotojams atskleidžia informaciją apie rizikos išlaikymą;

e)	ar iniciatorius, rėmėjas arba SPPVPS yra pateikęs, kai taikytina, informaciją, kurią reikalaujama pateikti pagal 7 straipsnį, laikydamasis tame straipsnyje numatyto dažnumo ir sąlygų.

2. Nukrypstant nuo 1 dalies, kalbant apie visiškai remiamus ABCP sandorius, 1 dalies a punkte nustatytas reikalavimas taikomas rėmėjui. Tokiais atvejais rėmėjas patikrina, ar iniciatorius arba pirminis skolintojas, kuris nėra kredito įstaiga ar investicinė įmonė, visus kreditus, dėl kurių susidaro pagrindinės pozicijos, teikia remdamasis patikimais ir aiškiai apibrėžtais kriterijais ir laikydamasis aiškiai nustatytų tų kreditų patvirtinimo, keitimo, atnaujinimo ir finansavimo procedūrų, ir yra įdiegęs veiksmingas sistemas tiems kriterijams ir procedūroms taikyti, kaip nustatyta 9 straipsnio 1 dalyje.

3. Prieš įsigydamas pakeitimo vertybiniais popieriais poziciją, institucinis investuotojas, išskyrus iniciatorių, rėmėją arba pirminį skolintoją, atlieka išsamų patikrinimą, kuris leidžia jam įvertinti susijusią riziką. Tame įvertinime atsižvelgiama bent į visus šiuos aspektus:

a)	atskiros pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos ir pagrindinių pozicijų rizikos požymius;

visas struktūrines pakeitimo vertybiniais popieriais ypatybes, kurios gali turėti reikšmingos įtakos pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos veiksnumui, įskaitant sutartinį mokėjimo eiliškumą ir su mokėjimu susijusių priežastinių veiksnių eiliškumą, kredito vertės padidinimą, likvidumo padidinimą, rinkos vertės priežastinius veiksnius ir konkrečiam sandoriui taikomas įsipareigojimų neįvykdymo sąvokos apibrėžtis;

pakeitimo vertybiniais popieriais, apie kurį pranešta kaip apie PSS pagal 27 straipsnį, atveju atsižvelgiama į tai, ar tas pakeitimas vertybiniais popieriais atitinka 19–22 arba 23–26 straipsniuose ir 27 straipsnyje numatytus reikalavimus. Instituciniai investuotojai gali tinkamu mastu pasikliauti pranešimu apie PSS pakeitimą vertybiniais popieriais pagal 27 straipsnio 1 dalį ir iniciatoriaus, rėmėjo bei SPPVPS atskleista informacija apie PSS reikalavimų laikymąsi, tačiau neturi išskirtinai ar automatiškai remtis tuo pranešimu ar informacija.

Nepaisant pirmos pastraipos a ir b punktų, visiškai remiamos ABCP programos atveju instituciniai investuotojai pagal tą ABCP programą išleistuose komerciniuose vekseliuose atsižvelgia į ABCP programos ypatybes ir visapusišką paramą likvidumui.

4. Institucinis investuotojas, išskyrus iniciatorių, rėmėją arba pirminį skolintoją, turintis pakeitimo vertybiniais popieriais poziciją, turi bent:

nustatyti tinkamas rašytines procedūras, proporcingas pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos rizikos profiliui ir, prireikus, institucinio investuotojo prekybos knygai ir ne prekybos knygai, kad būtų galima nuolat stebėti, kaip laikomasi 1 ir 3 dalių, ir pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos bei pagrindinių pozicijų veiksnumą.

Kai taikytina, pakeitimo vertybiniais popieriais ir pagrindinių pozicijų atveju tos rašytinės procedūros apima nuostatas, pagal kurias stebimos pozicijos rūšys, daugiau kaip 30, 60 ir 90 dienų pradelstų paskolų procentinė dalis, įsipareigojimų neįvykdymo rodikliai, išankstinio mokėjimo rodikliai, paskolos, kurioms taikomas nuosavybės teisės netekimas, išieškojimo rodikliai, atpirkimas, paskolų keitimai, paskolų grąžinimo sustabdymai, įkaito rūšis ir valdymas, kredito balų arba kitų kreditingumo priemonių dažninis pasiskirstymas pagal skirtingas pagrindines pozicijas, pramonės sektorių ir geografinis įvairinimas, paskolų dažninis pasiskirstymas pagal paskolos ir vertės santykį nurodant intervalus, dėl kurių lengviau atlikti tinkamą jautrumo analizę. Kai pačios pagrindinės pozicijos yra pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, kaip tai leidžiama pagal 8 straipsnį, instituciniai investuotojai stebi ir tų pozicijų pagrindines pozicijas;

pakeitimo vertybiniais popieriais, išskyrus visiškai remiamą ABCP programą, atveju reguliariai atlikti pinigų srautų ir įkaitų verčių, kuriomis padengiamos pagrindinės pozicijos, testavimą nepalankiausiomis sąlygomis arba, neturint pakankamai duomenų apie pinigų srautus ir įkaitų vertes, nuostolio prielaidų testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, atsižvelgiant į pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos rizikos pobūdį, mastą ir sudėtingumą;

c)	visiškai remiamos ABCP programos atveju reguliariai atlikti rėmėjo mokumo ir likvidumo testavimą nepalankiausiomis sąlygomis;

d)	užtikrinti vidinį atsiskaitymą savo valdymo organui, kad tas valdymo organas žinotų apie reikšmingą riziką, susijusią su pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija, ir kad ta rizika būtų tinkamai valdoma;

turėti galimybę kompetentingoms institucijoms, joms paprašius, įrodyti, kad jis visapusiškai ir nuodugniai supranta pakeitimo vertybiniais popieriais poziciją ir jos pagrindines pozicijas ir kad jis įgyvendino raštu įformintą politiką bei procedūras, skirtas pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos rizikos valdymui ir patikrinimų bei išsamaus patikrinimo pagal 1 ir 2 dalis bei kitos svarbios informacijos registravimui; ir

f)	su visiškai remiama ABCP programa susijusių pozicijų atveju turėti galimybę kompetentingoms institucijoms, joms paprašius, įrodyti, kad jis visapusiškai ir nuodugniai supranta rėmėjo kredito kokybę ir pateiktos likvidumo priemonės sąlygas.

5. Nedarant poveikio šio straipsnio 1–4 dalims, jeigu vienas institucinis investuotojas suteikė kitam instituciniam investuotojui įgaliojimą priimti investicijų valdymo sprendimus, dėl kurių pirmajam instituciniam investuotojui gali susidaryti pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija, pirmasis institucinis investuotojas gali nurodyti tai valdančiajai šaliai įvykdyti jo prievoles pagal šį straipsnį pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų, susidarančių dėl tų sprendimų, atžvilgiu. Valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kai institucinis investuotojas, kuriam pagal šią dalį nurodoma įvykdyti kito institucinio investuotojo prievoles, tų prievolių neįvykdo, visos sankcijos pagal 32 ir 33 straipsnius gali būti taikomos valdančiajai šaliai, o ne instituciniam investuotojui, kuriam susidarė pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija.

6 straipsnis

Rizikos išlaikymas

1. Pakeitimo vertybiniais popieriais iniciatorius, rėmėjas arba pirminis skolintojas nuolat išlaiko ne mažesnę nei 5 % pakeitimo vertybiniais popieriais reikšmingą grynąją ekonominę dalį. Ta dalis įvertinama inicijavimo metu ir nustatoma pagal nebalansinių straipsnių nominaliąją vertę. Jei iniciatorius, rėmėjas arba pirminis skolintojas tarpusavyje nesusitarė, kuris išlaikys reikšmingą grynąją ekonominę dalį, ją išlaiko iniciatorius. Išlaikymo reikalavimai nė vienam konkrečiam pakeitimui vertybiniais popieriais negali būti taikomi kelis kartus. Reikšminga grynoji ekonominė dalis nedalijama tarp skirtingų rūšių išlaikytojų ir jai netaikomas kredito rizikos mažinimas arba apsidraudimas.

Taikant šį straipsnį, subjektas nelaikomas iniciatoriumi, jei subjektas buvo įsteigtas arba veikia tik pozicijų pakeitimo vertybiniais popieriais tikslu.

2. Iniciatoriai nesirenka turto, kuris turi būti perduotas SPPVPS, tam, kad SPPVPS perduoto turto nuostoliai, vertinami per sandorio laikotarpį arba per daugiausia 4 metų laikotarpį, jeigu sandorio laikotarpis yra ilgesnis nei ketveri metai, taptų didesni nei iniciatoriaus balanse nurodyto panašaus turto nuostoliai tuo pačiu laikotarpiu. Jeigu kompetentinga institucija gauna įrodymų, rodančių to draudimo pažeidimą, kompetentinga institucija tiria SPPVPS perduoto turto ir iniciatoriaus balanse nurodyto panašaus turto veiksnumą. Jeigu perduoto turto veiksnumas yra žymiai mažesnis už iniciatoriaus balanse nurodyto panašaus turto veiksnumą, nes tokia buvo iniciatoriaus užmačia, kompetentinga institucija taiko sankciją pagal 32 ir 33 straipsnius.

3. Ne mažiau kaip 5 % reikšmingos grynosios ekonominės dalies išlaikymu, kaip apibrėžta 1 dalyje, galima laikyti tik:

a)	ne mažiau kaip 5 % kiekvieno investuotojams parduoto ar perleisto segmento nominaliosios vertės išlaikymą;

b)	atnaujinamojo pakeitimo vertybiniais popieriais arba atnaujinamųjų pozicijų pakeitimo vertybiniais popieriais atveju – ne mažiau kaip 5 % kiekvienos pakeistos vertybiniais popieriais pozicijos nominaliosios vertės iniciatoriaus dalies išlaikymą;

atsitiktinai atrinktų pozicijų, kurios sudaro ne mažiau kaip 5 % pakeistų vertybiniais popieriais pozicijų nominaliosios vertės, išlaikymą, kai tokios vertybiniais popieriais nepakeistos pozicijos priešingu atveju būtų buvusios pakeistos vertybiniais popieriais pakeitimo vertybiniais popieriais procese, su sąlyga, kad pozicijų, kurios gali būti pakeistos vertybiniais popieriais, skaičius inicijavimo metu yra ne mažesnis kaip 100;

pirmojo nuostolio segmento išlaikymą ir, jei toks išlaikymas nesiekia 5 % pakeistų vertybiniais popieriais pozicijų nominaliosios vertės, prireikus kitų segmentų, kurių rizikos pobūdis yra toks pat ar didesnis nei investuotojams perleistų ar parduotų segmentų rizikos pobūdis ir kurių terminas baigiasi ne anksčiau nei investuotojams perleistų ar parduotų segmentų terminas, išlaikymą, kad toks išlaikymas būtų lygus iš viso ne mažiau kaip 5 % pakeistų vertybiniais popieriais pozicijų nominaliosios vertės, arba

e)	pirmojo nuostolio pozicijos, lygios ne mažiau kaip 5 % kiekvienos pakeistos vertybiniais popieriais pozicijos pakeitimo vertybiniais popieriais procese, išlaikymą.

4. Tais atvejais, kai Sąjungoje įsteigta mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2002/87/EB (24), Sąjungoje įsteigta patronuojančioji įstaiga, finansų kontroliuojančioji bendrovė arba viena iš jos patronuojamųjų įmonių, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 575/2013, kaip iniciatorius arba rėmėjas pakeičia vertybiniais popieriais pozicijas iš vienos ar daugiau kredito įstaigų, investicinių įmonių ar kitų finansų įstaigų, kurioms taikoma konsoliduota priežiūra, 1 dalyje nurodyti reikalavimai gali būti įvykdyti remiantis susijusios Sąjungoje įsteigtos patronuojančiosios įstaigos, finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės konsoliduota padėtimi.

Pirma pastraipa taikoma tik jei kredito įstaigos, investicinės įmonės arba finansų įstaigos, kurios sukūrė pakeistas vertybiniais popieriais pozicijas, laikosi Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/36/ES (25) 79 straipsnyje išdėstytų reikalavimų ir laiku iniciatoriui arba rėmėjui ir Sąjungoje įsteigtai patronuojančiajai kredito įstaigai, finansų kontroliuojančiajai bendrovei arba mišrią veiklą vykdančiai finansų kontroliuojančiajai bendrovei pateikia informaciją, reikalingą šio reglamento 5 straipsnyje numatytiems reikalavimams įvykdyti.

5. 1 dalis netaikoma, kai pakeistos vertybiniais popieriais pozicijos yra pozicijos toliau nurodytų subjektų atžvilgiu arba pozicijos, kurias visiškai, besąlygiškai ir neatšaukiamai garantuoja:

a)	centrinės valdžios institucijos arba centriniai bankai;

b)	valstybių narių regioninės valdžios institucijos, vietos valdžios institucijos ir viešojo sektoriaus subjektai, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 8 punkte;

c)	įstaigos, kurioms pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 trečios dalies II antraštinės dalies 2 skyrių priskirtas 50 % arba mažesnis rizikos koeficientas;

d)	nacionaliniai skatinamojo finansavimo bankai ar įstaigos, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/1017 (26) 2 straipsnio 3 punkte; arba

e)	daugiašaliai plėtros bankai, išvardyti Reglamento (ES) Nr. 575/2013 117 straipsnyje.

6. 1 dalis netaikoma aiškiu, skaidriu ir prieinamu indeksu pagrįstiems sandoriams, kai pagrindinio subjekto sudedamosios dalys yra identiškos toms dalims, kurios sudaro tų dalių, kuriomis plačiai prekiaujama, indeksą, arba kai jos yra kiti parduodami vertybiniai popieriai, išskyrus pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas.

7. EBI, glaudžiai bendradarbiaudama su EVPRI ir Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija (EDPPI), įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1094/2010 (27), parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose išsamiau nustatomas rizikos išlaikymo reikalavimas, visų pirma dėl:

a)	rizikos išlaikymo pagal 3 dalį sąlygų, įskaitant atvejus, kai taikoma sintetinė arba sąlyginė išlaikymo forma;

b)	1 dalyje nurodyto išlaikymo lygio vertinimo;

c)	draudimo apsidrausti ar parduoti išlaikytą dalį;

d)	konsoliduoto išlaikymo pagal 4 dalį sąlygų;

e)	sąlygų, kuriomis sandoriams galima netaikyti reikalavimo, remiantis 6 dalyje nurodytu aiškiu, skaidriu ir prieinamu indeksu.

EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2018 m. liepos 18 d.

Komisijai pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius suteikiami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant šioje dalyje nurodytus techninius reguliavimo standartus.

7 straipsnis

Iniciatoriams, rėmėjams ir SPPVPS taikomi skaidrumo reikalavimai

1. Pagal šio straipsnio 2 dalį pakeitimo vertybiniais popieriais iniciatorius, rėmėjas ir SPPVPS pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų turėtojams, 29 straipsnyje nurodytoms kompetentingoms institucijoms ir, jei pateiktas prašymas, potencialiems investuotojams pateikia bent šią informaciją:

a)	kas ketvirtį – informaciją apie pagrindines pozicijas, o turtu užtikrintų komercinių vekselių atveju – kas mėnesį informaciją apie pagrindines gautinas sumas arba kredito reikalavimus;

visus pagrindinius dokumentus, būtinus sandoriui suprasti, įskaitant, kai taikytina, šiuos dokumentus (bet tuo neapsiribojant):

i)	galutinį siūlymo dokumentą ar prospektą kartu su baigiamaisiais sandorio dokumentais, išskyrus teisines nuomones;

ii)	tradicinio pakeitimo vertybiniais popieriais atveju – turto pardavimo sutartį, priskyrimo, novacijos ar perleidimo susitarimą ir visus susijusius patikėjimo pareiškimus;

iii)	išvestinių finansinių priemonių ir garantijų susitarimus, taip pat visus susijusius užtikrinimo įkaitu susitarimų dokumentus, kai vertybiniais popieriais pakeičiamos pozicijos išlieka iniciatoriaus pozicijomis;

iv)	valdymo, atsarginio valdymo paslaugų, administravimo ir likvidumo valdymo susitarimus;

v)	patikos dokumentą, įkeitimo dokumentą, atstovavimo susitarimą, susitarimą su sąskaitos banku, garantuotų investicijų sutartį, įtrauktas sąlygas arba pagrindiniam patikos fondui taikomas nuostatas ar pagrindinį susitarimą dėl apibrėžčių arba lygiaverčius teisinius dokumentus;

vi)	visus susijusius kreditorių tarpusavio susitarimus, išvestinių finansinių priemonių dokumentus, subordinuotosios paskolos sutartis, paskolų verslui pradėti sutartis ir susitarimus dėl likvidumo priemonės.

Į tuos pagrindinius dokumentus turi būti įtrauktas išsamus pakeitimo vertybiniais popieriais mokėjimų eiliškumo aprašymas;

jeigu prospektas nėra parengtas pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/71/EB (28), sandorio santrauką arba pakeitimo vertybiniais popieriais pagrindinių ypatybių apžvalgą, įskaitant, kai taikoma:

i)	informaciją apie sandorio struktūrą, įskaitant struktūros diagramas, kuriose apžvelgiamas sandoris, pinigų srautai ir nuosavybės struktūra;

ii)	informaciją apie pozicijos požymius, pinigų srautus, nuostolių eiliškumą, kredito vertės didinimo ir likvidumo palaikymo paramos ypatybes;

iii)	informaciją apie pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų turėtojų balsavimo teises ir jų ryšius su kitais užtikrinimo priemonę turinčiais kreditoriais;

iv)	visų pagal b punktą pateiktuose dokumentuose nurodytų priežastinių veiksnių ir įvykių, kurie galėtų turėti reikšmingą poveikį pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos veiksnumui, sąrašą;

d)	PSS pakeitimo vertybiniais popieriais atveju – 27 straipsnyje nurodytą pranešimą apie PSS pakeitimą vertybiniais popieriais;

kas ketvirtį investuotojams teikiamas ataskaitas, o turtu užtikrintų komercinių vekselių atveju – kas mėnesį investuotojams teikiamas ataskaitas, kuriose nurodoma:

i)	visi reikšmingi duomenys apie pagrindinių pozicijų kredito kokybę ir veiksnumą;

ii)

informacija apie įvykius, dėl kurių gali pasikeisti mokėjimų eiliškumas arba būti pakeistos sandorio šalys, atsiradimą, o pakeitimo vertybiniais popieriais, kai tai nėra ABCP sandoris, atveju – duomenys apie pinigų srautus, kuriuos sukuria pagrindinės pozicijos ir pakeitimo vertybiniais popieriais įsipareigojimai;

iii)	informacija apie riziką, kuri išlaikoma pagal 6 straipsnį, įskaitant informaciją apie tai, kurios iš 6 straipsnio 3 dalyje numatytų sąlygų yra taikomos;

visą su pakeitimu vertybiniais popieriais susijusią viešai neatskleistą informaciją, kurią iniciatorius, rėmėjas arba SPPVPS privalo viešai paskelbti pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 596/2014 (29), susijusio su prekyba vertybiniais popieriais, pasinaudojant viešai neatskleista informacija, ir manipuliavimu rinka, 17 straipsnį;

kai netaikomas f punktas, informaciją apie bet kokį reikšmingą įvykį, kaip antai:

i)	reikšmingą prievolių, numatytų pagal b punktą pateiktuose dokumentuose, pažeidimą, įskaitant bet kokią taisomąją priemonę, atsisakymą ar sutikimą, kurie vėliau panaudojami dėl tokio pažeidimo;

ii)	struktūrinių ypatybių pasikeitimą, kuris gali turėti reikšmingos įtakos pakeitimo vertybiniais popieriais veiksnumui;

iii)	pakeitimo vertybiniais popieriais arba pagrindinių pozicijų rizikos požymių pasikeitimą, kuri gali turėti reikšmingos įtakos pakeitimo vertybiniais popieriais veiksnumui;

iv)	PSS pakeitimo vertybiniais popieriais atveju – padėtį, kai pakeitimas vertybiniais popieriais nebetenkina PSS reikalavimų arba kai kompetentingos institucijos ėmėsi taisomųjų arba administracinių veiksmų;

v)	bet kokį reikšmingą sandorio dokumentų pakeitimą.

Informacija, aprašyta pirmos pastraipos b, c ir d punktuose, pateikiama prieš įkainojimą.

Informacija, aprašyta pirmos pastraipos a ir e punktuose, pateikiama tuo pačiu metu kiekvieną ketvirtį, ne vėliau kaip per vieną mėnesį po palūkanų mokėjimo termino dienos, o ABCP sandorių atveju – ne vėliau kaip per vieną mėnesį po ataskaitinio laikotarpio pabaigos.

ABCP atveju pirmos pastraipos a punkte, c punkto ii papunktyje ir e punkto i papunktyje aprašyta apibendrinta informacija pateikiama pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų turėtojams, o gavus prašymą ir potencialiems investuotojams. Paskolų lygmens duomenys pateikiami rėmėjui, o gavus prašymą ir kompetentingoms institucijoms.

Nedarant poveikio Reglamentui (ES) Nr. 596/2014, informacija, aprašyta pirmos pastraipos f ir g punktuose, pateikiama nedelsiant.

Laikydamasis šios dalies, pakeitimo vertybiniais popieriais iniciatorius, rėmėjas ir SPPVPS turi laikytis nacionalinės ir Sąjungos teisės, reglamentuojančios informacijos konfidencialumo apsaugą ir asmens duomenų tvarkymą, kad išvengtų galimų tokios teisės, taip pat visų konfidencialumo prievolių, susijusių su kliento, pirminio skolintojo arba skolininko informacija, pažeidimų, išskyrus atvejus, kai tokia konfidenciali informacija yra anoniminta arba bendra.

Kalbant visų pirma apie pirmos pastraipos b punkte nurodytą informaciją, iniciatorius, rėmėjas ir SPPVPS gali pateikti atitinkamų dokumentų santrauką.

29 straipsnyje nurodytos kompetentingos institucijos gali prašyti pateikti joms tokią konfidencialią informaciją, kad galėtų vykdyti savo pareigas pagal šį reglamentą.

2. Pakeitimo vertybiniais popieriais iniciatorius, rėmėjas ir SPPVPS iš savo tarpo paskiria vieną subjektą informacijos teikimo reikalavimui pagal 1 dalies pirmos pastraipos a, b, d, e, f ir g punktus vykdyti.

Pagal pirmą pastraipą paskirtas subjektas su pakeitimo vertybiniais popieriais sandoriu susijusią informaciją teikia per pakeitimų vertybiniais popieriais duomenų saugyklą.

Antroje ir ketvirtoje pastraipose nurodytos prievolės netaikomos tiems pakeitimams vertybiniais popieriais, kai nereikalaujama sudaryti prospekto pagal Direktyvą 2003/71/EB.

Kai nėra pagal 10 straipsnį užregistruotos pakeitimo vertybiniais popieriais sandorių duomenų saugyklos, šio straipsnio 1 dalyje nustatytiems reikalavimams vykdyti paskirtas subjektas informaciją pateikia interneto svetainėje, kuri:

a)	turi gerai veikiančią duomenų kokybės kontrolės sistemą;

b)	jai taikomi atitinkami valdymo standartai ir turi būti garantuota tinkamos organizacinės struktūros, kuria užtikrinamas interneto svetainės tęstinumas ir tvarkingas veikimas, techninė priežiūra ir veikimas;

c)	jai taikomos atitinkamos sistemos, kontrolės priemonės ir procedūros, kuriomis nustatomi visi susiję operacinės rizikos šaltiniai;

d)	turi sistemas, kuriomis užtikrinama gautos informacijos apsauga ir vientisumas bei neatidėliotinas informacijos užregistravimas; ir

e)	ja sudaroma galimybė saugoti informaciją bent penkerius metus nuo pakeitimo vertybiniais popieriais termino dienos.

Pakeitimo vertybiniais popieriais dokumentuose nurodomas subjektas, atsakingas už informacijos teikimą, ir pakeitimo vertybiniais popieriais duomenų saugykla, kurioje pateikiama informacija.

3. EVPRI, glaudžiai bendradarbiaudama su EBI ir EDPPI, parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nurodo informaciją, kurią iniciatorius, rėmėjas ir SPPVPS turi pateikti, kad įvykdytų savo prievoles pagal 1 dalies pirmos pastraipos a ir e punktus, atsižvelgiant į informacijos naudą pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų turėtojui, į tai, ar pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija yra trumpalaikė, o ABCP sandorio atveju – į tai, ar tą sandorį rėmėjas visiškai remia.

EVPRI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2019 m. sausio 18 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant šioje dalyje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010

10–14 straipsnius.

4. Siekiant užtikrinti vienodas nuostatų dėl informacijos, kuri turi būti nurodyta pagal 3 dalį, taikymo sąlygas, EVPRI, glaudžiai bendradarbiaudama su EBI ir EDPPI, parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus, kuriais pagal standartizuotus šablonus nustatomas tos informacijos pateikimo formatas.

EVPRI tuos techninių įgyvendinimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2019 m. sausio 18 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti šioje dalyje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnį.

8 straipsnis

Pakartotinio pakeitimo vertybiniais popieriais uždraudimas

1. Atliekant pakeitimą vertybiniais popieriais naudojamos pagrindinės pozicijos neturi apimti pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų.

Taikant nukrypti leidžiančią nuostatą, pirma pastraipa netaikoma:

a)	pakeitimui vertybiniais popieriais, kurio vertybiniai popieriai buvo išleisti anksčiau nei 2019 m. sausio 1 d.; ir

b)	pakeitimui vertybiniais popieriais, kuris naudojamas teisėtais tikslais, kaip nustatyta 3 dalyje, ir kurio vertybiniai popieriai buvo išleisti vėliau nei 2019 m. sausio 1 d.

2. Atitinkamai pagal 29 straipsnio 2, 3 arba 4 dalį paskirta kompetentinga institucija gali leisti savo prižiūrimam subjektui pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas įtraukti į pakeitimą vertybiniais popieriais kaip pagrindines pozicijas, jei ta kompetentinga institucija laiko, kad pakartotinis pakeitimas vertybiniais popieriais bus naudojamas teisėtais tikslais, kaip nustatyta šio straipsnio 3 dalyje.

Jei tas prižiūrimas subjektas yra kredito įstaiga arba investicinė įmonė, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, šios dalies pirmoje pastraipoje nurodyta kompetentinga institucija konsultuojasi su pertvarkymo institucija ir visomis kitomis institucijomis, susijusiomis su tuo subjektu, prieš leisdama jam pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas įtraukti į pakeitimą vertybiniais popieriais kaip pagrindines pozicijas. Tokios konsultacijos trunka ne ilgiau kaip 60 dienų nuo tos dienos, kai kompetentinga institucija praneša pertvarkymo institucijai ir visoms kitoms institucijoms, susijusioms su tuo subjektu, apie būtinybę konsultuotis.

Jei po konsultacijų priimamas sprendimas leisti pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas įtraukti į pakeitimą vertybiniais popieriais kaip pagrindines pozicijas, kompetentinga institucija informuoja apie tai EVPRI.

3. Taikant šį straipsnį, teisėtais tikslais laikoma:

a)	kredito įstaigos, investicinės įmonės ar finansų įstaigos likvidavimo palengvinimas;

b)	kredito įstaigos, investicinės įmonės ar finansų įstaigos veiklos tęstinumo užtikrinimas, kad būtų išvengta jos likvidavimo; arba

c)	jei pagrindinės pozicijos yra neveiksnios – investuotojų interesų apsaugojimas.

4. Taikant šį straipsnį, visapusiškai remiama ABCP programa nelaikoma pakartotiniu pakeitimu vertybiniais popieriais su sąlyga, kad nė vienas iš ABCP sandorių pagal tą programą nebūtų pakartotinis pakeitimas vertybiniais popieriais ir kad kredito vertės didinimu nebūtų nustatomas antras segmentavimo lygis programos lygmeniu.

5. Siekiant atspindėti kitų teisėtais tikslais atliekamų pakartotinių pakeitimų vertybiniais popieriais rinkos pokyčius ir atsižvelgiant į svarbiausius finansinio stabilumo ir kuo didesnio investuotojų interesų apsaugojimo tikslus, EVPRI, glaudžiai bendradarbiaudama su EBI, gali parengti techninių reguliavimo standartų projektus, kad papildytų 3 dalyje pateiktą teisėtų tikslų sąrašą.

EVPRI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai. Komisijai suteikiami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant šioje dalyje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.

9 straipsnis

Kredito suteikimo kriterijai

1. Iniciatoriai, rėmėjai ir pirminiai skolintojai pozicijoms, kurias ketinama pakeisti vertybiniais popieriais, taiko tuos pačius patikimus ir gerai apibrėžtus kreditų suteikimo kriterijus, kuriuos jie taiko pozicijoms, kurios nėra pakeistos vertybiniais popieriais. Tuo tikslu taikomi tie patys aiškiai nustatyti kredito patvirtinimo ir prireikus pakeitimo, atnaujinimo ir refinansavimo procesai. Iniciatoriai, rėmėjai ir pirminiai skolintojai turi turėti įdiegtas veiksmingas sistemas tiems kriterijams ir procesams taikyti siekiant užtikrinti, kad kreditų suteikimas būtų grindžiamas išsamiu įsipareigojančiojo asmens kreditingumo įvertinimu, deramai atsižvelgiant į veiksnius, susijusius su įsipareigojančiojo asmens galimybių įvykdyti savo įsipareigojimus pagal kredito sutartį patikrinimu.

2. Kai pakeitimo vertybiniais popieriais pagrindinės pozicijos yra būsto paskolos, suteiktos po Direktyvos 2014/17/ES įsigaliojimo dienos, tų paskolų grupė negali apimti jokių paskolų, kuriomis buvo prekiaujama ir kurios buvo garantuotos, darant prielaidą, kad paskolos prašytojas arba, kai taikoma, tarpininkai buvo informuoti, jog skolintojas galbūt nepatikrino paskolos prašytojo pateiktos informacijos.

3. Jei iniciatorius įsigyja trečiosios šalies pozicijas savo sąskaita ir tada jas pakeičia vertybiniais popieriais, tas iniciatorius patikrina, ar subjektas, kuris tiesiogiai ar netiesiogiai dalyvavo pirminėje sutartyje, dėl kurios atsirado prievolės arba galimos prievolės atlikti pakeitimą vertybiniais popieriais, vykdo 1 dalyje nurodytus reikalavimus.

4. 3 dalis netaikoma, jeigu:

a)	pirminė sutartis, dėl kurios atsirado skolininko arba galimo skolininko prievolės arba galimos prievolės, buvo sudaryta iki Direktyvos 2014/17/ES įsigaliojimo dienos; ir

b)	iniciatorius, kuris įsigyja trečiosios šalies pozicijas savo sąskaita ir tada jas pakeičia vertybiniais popieriais, vykdo prievoles, kurias įstaigos iniciatorės privalėjo vykdyti pagal Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 625/2014 21 straipsnio 2 dalį iki 2019 m. sausio 1 d.

3 SKYRIUS

PAKEITIMO VERTYBINIAIS POPIERIAIS DUOMENŲ SAUGYKLOS REGISTRACIJOS SĄLYGOS IR PROCEDŪROS

10 straipsnis

Pakeitimo vertybiniais popieriais duomenų saugyklos registracija

1. Taikant 5 straipsnį, pakeitimo vertybiniais popieriais duomenų saugykla registruojama EVPRI, laikantis šiame straipsnyje nustatytų sąlygų ir procedūros.

2. Kad pakeitimo vertybiniais popieriais duomenų saugyklą būtų galima įregistruoti pagal šį straipsnį, ji turi būti Sąjungoje įsteigtas juridinis asmuo, taikyti procedūras siekdama patikrinti, ar jai pagal šio reglamento 7 straipsnio 1 dalį pateikta informacija yra išsami ir nuosekli, ir atitikti Reglamento (ES) Nr. 648/2012 78, 79 straipsniuose bei 80 straipsnio 1–3, 5 ir 6 dalyse numatytus reikalavimus. Taikant šį straipsnį, nuorodos Reglamento (ES) Nr. 648/2012 78 ir 80 straipsniuose į jo 9 straipsnį laikomos nuorodomis į šio reglamento 5 straipsnį.

3. Pakeitimo vertybiniais popieriais duomenų saugyklos registracija galioja visoje Sąjungos teritorijoje.

4. Registruota pakeitimo vertybiniais popieriais duomenų saugykla privalo visada atitikti registracijos sąlygas. Pakeitimo vertybiniais popieriais duomenų saugykla nepagrįstai nedelsdama informuoja EVPRI apie visus reikšmingus registracijos sąlygų pasikeitimus.

5. Pakeitimo vertybiniais popieriais duomenų saugykla pateikia EVPRI vieną iš šių dokumentų:

a)	registracijos paraišką;

paraišką dėl registracijos išplėtimo šio reglamento 7 straipsnio tikslais tuo atveju, kai pakeitimo vertybiniais popieriais duomenų saugykla jau įregistruota pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 VI antraštinės dalies 1 skyrių arba pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/2365 (30) III skyrių.

6. EVPRI per 20 darbo dienų nuo paraiškos gavimo dienos įvertina, ar paraiška yra išsami.

Jeigu paraiška neišsami, EVPRI nustato terminą, iki kada pakeitimo vertybiniais popieriais duomenų saugykla turi pateikti papildomą informaciją.

EVPRI, įvertinusi, kad paraiška išsami, apie tai atitinkamai informuoja pakeitimo vertybiniais popieriais duomenų saugyklą.

7. Siekiant užtikrinti nuoseklų šio straipsnio taikymą, EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose išsamiai apibūdinami visi toliau išvardinti dalykai:

a)	šio straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros, kurias turi taikyti pakeitimo vertybiniais popieriais duomenų saugyklos, siekdamos patikrinti, ar joms pagal 7 straipsnio 1 dalį pateikta informacija yra išsami ir nuosekli;

b)	registracijos paraiška, nurodyta 5 dalies a punkte;

c)	supaprastinta paraiška dėl registracijos išplėtimo, nurodyta 5 dalies b punkte.

EVPRI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2019 m. sausio 18 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant šioje dalyje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.

8. Siekdama užtikrinti vienodas 1 ir 2 dalių taikymo sąlygas, EVPRI parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus, kuriuose nurodoma, kokios formos turi būti:

a)	registracijos paraiška, nurodyta 5 dalies a punkte;

b)	supaprastinta paraiška dėl registracijos išplėtimo, nurodyta 5 dalies b punkte.

Pirmos pastraipos b punkto atžvilgiu EVPRI parengia supaprastintą formą, kad būtų išvengta procedūrų dubliavimosi.

EVPRI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2019 m. sausio 18 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti šioje dalyje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnyje nustatyta tvarka.

11 straipsnis

Pranešimas kompetentingoms institucijoms ir konsultavimasis su jomis prieš registraciją arba registracijos išplėtimą

1. Kai sandorių duomenų saugyklos registracijos paraišką arba paraišką dėl registracijos išplėtimo teikianti pakeitimo vertybiniais popieriais duomenų saugykla yra subjektas, kuriam leidimą suteikė arba kurį įregistravo kompetentinga institucija valstybėje narėje, kurioje jis įsteigtas, prieš įregistruodama pakeitimo vertybiniais popieriais duomenų saugyklą arba prieš išplėsdama jos registraciją EVPRI nepagrįstai nedelsdama apie tai praneša tai kompetentingai institucijai ir su ja konsultuojasi.

2. EVPRI ir atitinkama kompetentinga institucija keičiasi visa informacija, būtina pakeitimo vertybiniais popieriais duomenų saugyklai įregistruoti arba jos registracijai išplėsti, taip pat prižiūrėti, ar subjektas tenkina registracijos ar leidimo suteikimo valstybėje narėje, kurioje jis įsteigtas, sąlygas.

12 straipsnis

Paraiškos nagrinėjimas

1. Per 40 darbo dienų nuo 10 straipsnio 6 dalyje nurodyto pranešimo gavimo dienos EVPRI išnagrinėja registracijos paraišką arba paraišką dėl registracijos išplėtimo, remdamasi pakeitimo vertybiniais popieriais duomenų saugyklos atitiktimi šio skyriaus reikalavimams, ir priima visiškai pagrįstą sprendimą įregistruoti ar išplėsti registraciją arba atsisakyti įregistruoti ar išplėsti registraciją.

2. Pagal 1 dalį priimtas EVPRI sprendimas įsigalioja penktą darbo dieną nuo jo priėmimo dienos.

13 straipsnis

Pranešimas apie EVPRI sprendimus, susijusius su registracija arba registracijos išplėtimu

1. Kai EVPRI priima 12 straipsnyje nurodytą sprendimą ar panaikina registraciją, kaip nurodyta 15 straipsnio 1 dalyje, ji per penkias darbo dienas praneša apie tai pakeitimo vertybiniais popieriais saugyklai ir pateikia išsamiai pagrįstą savo sprendimo paaiškinimą.

EVPRI nepagrįstai nedelsdama apie savo sprendimą praneša 11 straipsnio 1 dalyje nurodytai kompetentingai institucijai.

2. Apie bet kokį savo sprendimą, priimtą laikantis 1 dalies, EVPRI nepagrįstai nedelsdama praneša Komisijai.

3. EVPRI savo interneto svetainėje skelbia pakeitimo vertybiniais popieriais duomenų saugyklų, kurios įregistruotos pagal šį reglamentą, sąrašą. Tas sąrašas atnaujinamas per penkias darbo dienas nuo 1 dalyje nurodyto sprendimo priėmimo dienos.

14 straipsnis

EVPRI įgaliojimai

1. Pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 61–68, 73 ir 74 straipsnius, juos skaitant kartu su jo I bei II priedais, suteiktais įgaliojimais EVPRI naudojasi ir šio reglamento atžvilgiu. Nuorodos į Reglamento (ES) Nr. 648/2012 81 straipsnio 1 ir 2 dalis to reglamento I priede laikomos nuorodomis į šio reglamento 17 straipsnio 1 dalį.

2. EVPRI, jos pareigūnai arba kiti jos įgalioti asmenys nesinaudoja pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 61–63 straipsnius suteiktais įgaliojimais reikalaudami atskleisti informaciją ar dokumentus, kurių atžvilgiu taikoma pareiga saugoti teisinę paslaptį.

15 straipsnis

Registracijos panaikinimas

1. Nedarant poveikio Reglamento (ES) Nr. 648/2012 73 straipsniui, EVPRI panaikina pakeitimo vertybiniais popieriais duomenų saugyklos registraciją, kai pakeitimo vertybiniais popieriais duomenų saugykla:

a)	aiškiai atsisako registracijos arba per pastaruosius šešis mėnesius nesuteikė jokių paslaugų;

b)	įregistruota pateikus melagingą informaciją ar pasinaudojus kitomis neteisėtomis priemonėmis; arba

c)	nebeatitinka tų sąlygų, pagal kurias ji buvo įregistruota.

2. EVPRI nepagrįstai nedelsdama apie sprendimą panaikinti pakeitimo vertybiniais popieriais duomenų saugyklos registraciją praneša 11 straipsnio 1 dalyje nurodytai atitinkamai kompetentingai institucijai.

3. Valstybės narės, kurioje pakeitimo vertybiniais popieriais duomenų saugykla teikia paslaugas ir vykdo veiklą, kompetentinga institucija, kuri laiko, kad viena iš 1 dalyje nustatytų sąlygų buvo įvykdyta, gali paprašyti EVPRI išnagrinėti, ar tenkinamos sąlygos atitinkamos pakeitimo vertybiniais popieriais duomenų saugyklos registracijai panaikinti. Kai EVPRI nusprendžia nepanaikinti atitinkamos pakeitimo vertybiniais popieriais duomenų saugyklos registracijos, ji pateikia išsamias savo sprendimo priežastis.

4. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta kompetentinga institucija yra pagal šio reglamento 29 straipsnį paskirta institucija.

16 straipsnis

Priežiūros mokesčiai

1. EVPRI pakeitimo vertybiniais popieriais duomenų saugykloms taiko mokesčius pagal šį reglamentą ir pagal deleguotuosius aktus, priimtus pagal šio straipsnio 2 dalį.

Tie mokesčiai turi būti proporcingi atitinkamos pakeitimo vertybiniais popieriais duomenų saugyklos apyvartai ir jais turi būti visiškai padengiamos būtinos EVPRI išlaidos, susijusios su pakeitimo vertybiniais popieriais duomenų saugyklų registracija ir priežiūra, taip pat su visų išlaidų, kurių kompetentingos institucijos patiria dėl užduočių pagal šio reglamento 14 straipsnio 1 dalį delegavimo, atlyginimu. Tiek, kiek šio reglamento 14 straipsnio 1 dalyje pateikiama nuoroda į Reglamento (ES) Nr. 648/2012 74 straipsnį, nuorodos į to reglamento 72 straipsnio 3 dalį laikomos nuorodomis į šio straipsnio 2 dalį.

Kai sandorių duomenų saugykla jau yra įregistruota pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 VI antraštinės dalies 1 skyrių arba Reglamento (ES) 2015/2365 III skyrių, šios dalies pirmoje pastraipoje nurodyti mokesčiai koreguojami tik tiek, kad būtų atsižvelgta į papildomas būtinas išlaidas ir sąnaudas, susijusias su pakeitimo vertybiniais popieriais duomenų saugyklų registravimu ir priežiūra pagal šį reglamentą.

2. Komisijai suteikiami įgaliojimai papildyti šį reglamentą pagal 47 straipsnį priimant deleguotąjį aktą, kuriuo konkrečiau nustatomos mokesčių rūšys, už ką jie turi būti mokami, tų mokesčių dydžiai ir jų mokėjimo tvarka.

17 straipsnis

Pakeitimo vertybiniais popieriais duomenų saugykloje esančių duomenų prieinamumas

1. Nedarant poveikio 7 straipsnio 2 daliai, pakeitimo vertybiniais popieriais duomenų saugykla renka ir saugo pakeitimo vertybiniais popieriais informaciją. Ji suteikia tiesioginę ir neatidėliotiną nemokamą prieigą prie šios informacijos visiems toliau nurodytiems subjektams, kad jie galėtų vykdyti savo atitinkamas įsipareigojimus, įgaliojimus ir prievoles:

EVPRI;

EBI;

EDPPI;

ESRV;

e)	atitinkamiems Europos centrinių bankų sistemos (ECBS) nariams, įskaitant Europos Centrinį Banką (ECB), kai jis vykdo savo užduotis pagal bendrą priežiūros mechanizmą pagal Reglamentą (ES) Nr. 1024/2013;

f)	atitinkamoms institucijoms, kurių atitinkami priežiūros įsipareigojimai ir įgaliojimai yra susiję su sandoriais, rinkomis, dalyviais ir turtu, kurie patenka į šio reglamento taikymo sritį;

g)	pertvarkymo institucijoms, paskirtoms pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/59/ES (31) 3 straipsnį;

h)	Bendrai pertvarkymo valdybai, įsteigtai Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 806/2014 (32);

i)	29 straipsnyje nurodytoms institucijoms;

j)	investuotojams ir potencialiems investuotojams.

2. EVPRI, glaudžiai bendradarbiaudama su EBI ir EDPPI ir atsižvelgdama į 1 dalyje nurodytų subjektų poreikius, parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nurodoma:

a)	1 dalyje nurodyta pakeitimo vertybiniais popieriais informacija, kurią iniciatorius, rėmėjas arba SPPVPS turi pateikti, kad įvykdytų savo prievoles pagal 7 straipsnio 1 dalį;

veiklos standartai, reikalingi, kad laiku, struktūriškai ir išsamiai:

i)	pakeitimo vertybiniais popieriais duomenų saugyklos galėtų rinkti duomenis; ir

ii)	galėtų būti atliktas pakeitimo vertybiniais popieriais duomenų saugyklų duomenų bendrinimas ir lyginimas;

c)	išsami informacija, prie kurios 1 dalyje nurodyti subjektai turi turėti prieigą, atsižvelgiant į tų subjektų įgaliojimus ir konkrečius poreikius;

d)	sąlygos, kuriomis 1 dalyje nurodyti subjektai turi turėti tiesioginę ir neatidėliotiną prieigą prie pakeitimo vertybiniais popieriais duomenų saugyklose laikomų duomenų.

EVPRI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2019 m. sausio 18 d.

Komisijai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius suteikiami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant šioje dalyje nurodytus techninius reguliavimo standartus.

3. Siekiant užtikrinti vienodas 2 dalies taikymo sąlygas, EVPRI, glaudžiai bendradarbiaudama su EBI ir EDPPI, parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus, kuriais nustatomi standartizuoti šablonai, kuriuos iniciatorius, rėmėjas arba SPPVPS naudoja teikdamas informaciją pakeitimo vertybiniais popieriais duomenų saugyklai, atsižvelgdamas į sprendimus, kuriuos išplėtojo esami pakeitimo vertybiniais popieriais duomenų surinkėjai.

EVPRI tuos techninių įgyvendinimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2019 m. sausio 18 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti šioje dalyje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnį.

4 SKYRIUS

PAPRASTAS, SKAIDRUS IR STANDARTIZUOTAS PAKEITIMAS VERTYBINIAIS POPIERIAIS

18 straipsnis

Nuorodos „paprastas, skaidrus ir standartizuotas pakeitimas vertybiniais popieriais“ naudojimas

Iniciatoriai, rėmėjai ir SPPVPS savo pakeitimui vertybiniais popieriais gali naudoti nuorodą „PSS“ arba nuorodą „paprastas, skaidrus ir standartizuotas“, arba nuorodą, kuri tiesiogiai arba netiesiogiai susijusi su tais terminais, tik kai:

a)	pakeitimas vertybiniais popieriais atitinka visus šio skyriaus 1 arba 2 skirsnio reikalavimus ir apie tai pranešta EVPRI pagal 27 straipsnio 1 dalį; ir

b)	pakeitimas vertybiniais popieriais yra įtrauktas į 27 straipsnio 5 dalyje nurodytą sąrašą.

Iniciatorius, rėmėjas ir SPPVPS, dalyvaujantys pakeitime vertybiniais popieriais, kuris laikomas PSS, turi būti įsisteigę Sąjungoje.

1 SKIRSNIS

Paprastam, skaidriam ir standartizuotam pakeitimui vertybiniais popieriais (ne ABCP) taikomi reikalavimai

19 straipsnis

Paprastas, skaidrus ir standartizuotas pakeitimas vertybiniais popieriais

1. 20, 21 ir 22 straipsniuose išdėstytus reikalavimus atitinkantys pakeitimai vertybiniais popieriais, išskyrus ABCP programas ir ABCP sandorius, laikomi PSS.

2. EBI, glaudžiai bendradarbiaudama su EVPRI ir EDPPI, ne vėliau kaip 2018 m. spalio 18 d. pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 16 straipsnį priima gaires ir rekomendacijas dėl 20, 21 ir 22 straipsniuose nustatytų reikalavimų suderinto aiškinimo ir taikymo.

20 straipsnis

Su paprastumu susiję reikalavimai

1. SPPVPS įgyja nuosavybės teisę į pagrindines pozicijas tikro pardavimo arba priskyrimo, arba tokį patį teisinį poveikį turinčio perdavimo būdu taip, kad toks veiksmas būtų vykdytinas pardavėjo ar kitos trečiosios šalies atžvilgiu. Pardavėjo nemokumo atveju nuosavybės teisės perdavimo SPPVPS negali varžyti jokios griežtos susigrąžinimo nuostatos.

2. Taikant 1 dalį, bet kurios iš toliau išvardytų nuostatų laikomos griežtomis susigrąžinimo nuostatomis:

a)	nuostatos, pagal kurias pardavėjo likvidatorius gali pagrindinių pozicijų pardavimą pripažinti negaliojančiu vien dėl to, kad sandoris buvo sudarytas per tam tikrą laikotarpį iki pardavėjo paskelbimo nemokiu;

b)	nuostatos, pagal kurias SPPVPS gali užkirsti kelią a punkte nurodytam pripažinimui negaliojančiu tik tuomet, jeigu gali įrodyti pardavimo metu nežinojęs apie pardavėjo nemokumą.

3. Taikant 1 dalį, nacionalinės nemokumo teisės aktuose nustatytos susigrąžinimo nuostatos, pagal kurias likvidatorius arba teismas gali pagrindinių pozicijų pardavimą pripažinti negaliojančiu apgaulingų perdavimų, neteisingo išankstinio nusistatymo prieš kreditorius arba perdavimų, kuriais pirmenybė nederamai teikiama tam tikriems kreditoriams, atveju, nėra laikomos griežtomis susigrąžinimo nuostatomis.

4. Jei pardavėjas nėra pirminis skolintojas, pagrindinių pozicijų tikras pardavimas arba priskyrimas, arba tokį patį teisinį poveikį turintis perdavimas tam pardavėjui turi atitikti 1–3 dalyse išdėstytus reikalavimus, neatsižvelgiant į tai, ar tas tikras pardavimas arba priskyrimas, arba tokį patį teisinį poveikį turintis perdavimas yra tiesioginis ar vykdomas taikant vieną ar kelis tarpinius etapus.

5. Kai pagrindinių pozicijų perdavimas atliekamas priskyrimo būdu ir įforminamas ne sandorio užbaigimo metu, o vėliau, tokio įforminimo priežastiniai veiksniai turi apimti bent šiuos įvykius:

a)	didelį pardavėjo kredito kokybės būklės pablogėjimą;

b)	pardavėjo nemokumą ir

c)	pardavėjo padarytus sutartinių įsipareigojimų pažeidimus, kurie nebuvo ištaisyti, įskaitant pardavėjo įsipareigojimų neįvykdymą.

6. Pardavėjas pateikia pareiškimus ir garantijas, kuriais užtikrina, kad, kiek jam žinoma, pakeitimo vertybiniais popieriais pagrindinės pozicijos nėra nei suvaržytos, nei joms taikomos tokios sąlygos, kurios galėtų padaryti neigiamą poveikį tikro pardavimo arba priskyrimo, arba tokį patį teisinį poveikį turinčio perdavimo vykdymo užtikrinimui.

7. Pagrindinės pozicijos, kurias pardavėjas perduoda arba priskiria SPPVPS, turi atitikti iš anksto nustatytus, aiškius ir dokumentais pagrįstus tinkamumo kriterijus, pagal kuriuos aktyvus šių pozicijų portfelio valdymas savo nuožiūra yra negalimas. Taikant šią dalį, pozicijų, kurios neatitinka pareiškimų ir garantijų, pakeitimas negali būti laikomas aktyviu portfelio valdymu. Pozicijos, kurios perduodamos SPPVPS užbaigus sandorį, turi atitikti tinkamumo kriterijus, kurie taikomi pirminėms pagrindinėms pozicijoms.

8. Pakeitimas vertybiniais popieriais užtikrinamas pagrindinių pozicijų, kurios pagal turto rūšį yra vienodos, grupe, atsižvelgiant į ypatingus požymius, susijusius su turto rūšies pinigų srautais, įskaitant jų sutartinius, kredito rizikos ir išankstinio mokėjimo požymius. Pagrindinių pozicijų grupė apima tik vienos rūšies turtą. Pagrindinės pozicijos apima sutartimi nustatytas privalomas ir vykdytinas prievoles, pagal kurias nustatyta neapribota regreso teisė skolininkų ir, atitinkamais atvejais, garantų atžvilgiu.

Pagrindinės pozicijos apima nustatytus reguliarius mokėjimo, kurio dalinių įmokų dydžiai gali skirtis, srautus, susijusius su nuomos, pagrindinės paskolos dalies arba palūkanų mokėjimais arba su kita teise gauti pajamas iš turto, kuriuo remiami tokie mokėjimai. Pagrindinės pozicijos taip pat gali būti pajamų šaltinis pardavus bet kokį finansuojamą arba nuomojamą turtą.

Pagrindinės pozicijos neapima perleidžiamųjų vertybinių popierių, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 44 punkte, išskyrus įmonių obligacijas, jei jomis neprekiaujama prekybos vietoje.

9. Pagrindinės pozicijos neapima jokios pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos.

10. Pagrindinės pozicijos inicijuojamos iniciatoriui arba pirminiam skolintojui vykdant įprastinę savo veiklą pagal kreditavimo standartus, kurie turi būti ne mažiau griežti nei tie, kuriuos iniciatorius ar pirminis skolintojas taikė inicijavimo metu panašioms pozicijoms, kurios nėra pakeistos vertybiniais popieriais. Potencialiems investuotojams turi būti nepagrįstai nedelsiant atskleista visa informacija apie kreditavimo standartus, pagal kuriuos inicijuojamos pagrindinės pozicijos, ir visus reikšmingus ankstesnių kreditavimo standartų pakeitimus.

Pakeitimo vertybiniais popieriais, kai pagrindinės pozicijos yra būsto paskolos, atveju paskolų grupė negali apimti jokių paskolų, kuriomis buvo prekiaujama ir kurios buvo garantuotos, darant prielaidą, kad paskolos prašytojas arba, kai taikoma, tarpininkai buvo informuoti, jog skolintojas galbūt nepatikrino pateiktos informacijos.

Skolininko kreditingumo įvertinimas atliekamas pagal Direktyvos 2008/48/EB 8 straipsnyje arba Direktyvos 2014/17/ES 18 straipsnio 1–4 dalyse, 5 dalies a punkte ir 6 dalyje nustatytus reikalavimus arba, jei taikytina, pagal lygiaverčius trečiųjų valstybių reikalavimus.

Iniciatorius arba pirminis skolintojas turi turėti praktinės patirties pozicijų, savo pobūdžiu panašių į pakeistas vertybiniais popieriais pozicijas, inicijavimo srityje.

11. Pagrindinės pozicijos perduodamos SPPVPS po atrinkimo nepagrįstai nedelsiant, ir atrinkimo metu negali apimti nei pozicijų esant įsipareigojimų neįvykdymui, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 178 straipsnio 1 dalyje, nei pozicijų, susijusių su skolininku ar garantu, kurio kredito kokybė pablogėjusi ir kuris, kiek iniciatoriui ar pirminiam skolintojui žinoma:

paskelbtas nemokiu arba teismas suteikė jo kreditoriams galutinę apeliacine tvarka neskundžiamą vykdymo užtikrinimo arba materialinės žalos, patirtos dėl nesumokėtos įmokos, padengimo teisę per trejus metus iki inicijavimo datos, arba buvo atliktas jo skolos restruktūrizavimas jo neveiksnių pozicijų atžvilgiu per trejus metus iki pagrindinių pozicijų perdavimo arba priskyrimo SPPVPS datos, išskyrus atvejus, jei:

i)	restruktūrizuota pagrindinė pozicija nesukūrė naujų įsiskolinimų nuo restruktūrizavimo, kuris turėjo būti atliktas bent prieš metus iki pagrindinių pozicijų perdavimo arba priskyrimo SPPVPS, datos; ir

ii)	iniciatoriaus, rėmėjo ir SPPVPS pagal 7 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a punktą ir e punkto i papunktį pateiktoje informacijoje aiškiai nurodyta restruktūrizuotų pagrindinių pozicijų dalis, restruktūrizavimo laikas ir išsamūs duomenys, taip pat jų veiksnumas nuo restruktūrizavimo dienos;

b)	inicijavimo metu, kai taikytina, buvo įtrauktas į viešąjį asmenų, kurių kredito istorija yra neigiama, kreditų registrą arba, kai tokio viešojo kreditų registro nėra, kitą kreditų registrą, kuris yra prieinamas iniciatoriui arba pirminiam skolintojui; arba

c)	turi kredito vertinimą arba kredito balą, rodantį, kad sutartimi nustatytų mokėjimų nesumokėjimo rizika yra daug didesnė nei iniciatoriaus turimų palyginamų pozicijų, kurios nėra pakeistos vertybiniais popieriais, atveju.

12. Pozicijų perdavimo metu skolininkai turi būti atlikę bent vieną mokėjimą, išskyrus atnaujinamojo pakeitimo vertybiniais popieriais priemonių, kurios užtikrinamos pozicijomis, mokėtinomis viena dalimi, arba kurių terminas yra trumpesnis nei vieni metai, atveju, įskaitant neribotą mėnesinių įmokų už atnaujinamus kreditus skaičių.

13. Grąžinimas pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų turėtojams negali būti struktūrizuojamas taip, kad daugiausia priklausytų nuo turto, kuriuo užtikrinamos pagrindinės pozicijos, pardavimo. Tai netrukdo vėliau tokį turtą perkelti arba jį refinansuoti.

Laikoma, kad grąžinimas pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų turėtojams, kurių pagrindinės pozicijos yra užtikrintos turtu, kurio vertė garantuota arba visiškai užtikrinta pagrindines pozicijas užtikrinančio turto pardavėjo prievole atpirkti arba kitos trečiosios šalies prievole atpirkti, nepriklauso nuo turto, kuriuo užtikrintos tos pagrindinės pozicijos, pardavimo.

14. EBI, glaudžiai bendradarbiaudama su EVPRI ir EDPPI, parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose išsamiau patikslinama, kurios 8 dalyje nurodytos pagrindinės pozicijos yra laikomos vienarūšėmis.

EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2018 m. liepos 18 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant šioje dalyje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.

21 straipsnis

Su standartizavimu susiję reikalavimai

1. Iniciatorius, rėmėjas ar pirminis skolintojas turi laikytis rizikos išlaikymo reikalavimo pagal 6 straipsnį.

2. Dėl pakeitimo vertybiniais popieriais atsirandanti palūkanų normos ir valiutos rizika turi būti tinkamai mažinama, o tuo tikslu naudojamos priemonės – atskleidžiamos. SPPVPS negali sudaryti išvestinių finansinių priemonių sutarčių, išskyrus atvejus, kai jos sudaromos apsidraudžiant nuo palūkanų normos ar valiutos rizikos, ir užtikrina, kad pagrindinių pozicijų grupė neapimtų išvestinių finansinių priemonių. Tos išvestinės finansinės priemonės turi būti apdraustos ir pagrįstos dokumentais laikantis bendrų standartų tarptautinių finansų srityje.

3. Visi nurodyti vertybiniais popieriais pakeisto turto ir įsipareigojimų palūkanų mokėjimai yra grindžiami įprastomis rinkos palūkanų normomis arba įprastomis sektorinėmis normomis, atspindinčiomis finansavimo išlaidas, o ne sudėtingomis formulėmis ar išvestinėmis finansinėmis priemonėmis.

4. Kai yra pateiktas vykdymo užtikrinimo arba paspartinimo pranešimas:

SPPVS sulaikoma pinigų suma negali būti didesnė nei ta, kuri yra būtina norint užtikrinti SPPVS veikimą arba tvarkingą sumų grąžinimą investuotojams laikantis pakeitimo vertybiniais popieriais sutarties sąlygų, išskyrus atvejus, kai dėl išskirtinių aplinkybių, kuo labiau atsižvelgiant į investuotojų interesus, tą sumą būtina sulaikyti, kad ją būtų galima panaudoti išlaidoms siekiant išvengti pagrindinių pozicijų kredito kokybės pablogėjimo;

b)	pagrindinės pajamos iš pagrindinių pozicijų yra perduodamos investuotojams taikant nuoseklią pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų amortizaciją, kaip nustatyta pagal pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos prioritetą;

c)	pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų grąžinimo eiliškumas pagal jų prioritetą nekeičiamas ir

d)	jokiomis nuostatomis nereikalaujama automatiškai likviduoti pagrindines pozicijas rinkos verte.

5. Į sandorius, pagal kuriuos nuoseklus mokėjimų eiliškumas nenumatytas, įtraukiami priežastiniai veiksniai, kuriais priklausomai nuo pagrindinių pozicijų veiksnumo, nustatomas mokėjimų eiliškumas grįžtant prie nuoseklaus eiliškumo pagal prioritetą. Tarp tokių su veiksnumu susijusių veiksnių turi būti bent pagrindinių pozicijų kredito kokybės pablogėjimas žemiau iš anksto nustatytos ribos.

6. Sandorių dokumentuose nurodomos tinkamos išankstinės amortizacijos nuostatos arba atnaujinamojo laikotarpio nutraukimo priežastiniai veiksniai, kai pakeitimas vertybiniais popieriais yra atnaujinamasis pakeitimas vertybiniais popieriais, įskaitant bent:

a)	pagrindinių pozicijų kredito kokybės pablogėjimą iki arba žemiau iš anksto nustatytos ribos;

b)	su nemokumu susijusio įvykio atsiradimą iniciatoriaus arba valdymo įmonės atžvilgiu;

c)	SPPVPS turimų pagrindinių pozicijų nuvertėjimą žemiau iš anksto nustatytos ribos (išankstinė amortizacija); ir

d)	pakankamų naujų pagrindinių pozicijų, atitinkančių iš anksto nustatytą kredito kokybę, nesukūrimą (atnaujinamojo laikotarpio nutraukimo priežastinis veiksnys).

7. Sandorio dokumentuose aiškiai nurodoma:

a)	valdymo įmonės ir patikėtinio, jei toks yra, ir kitų papildomų paslaugų teikėjų sutartinės prievolės, pareigos ir įsipareigojimai;

b)	procesai ir įsipareigojimai, būtini siekiant užtikrinti, kad dėl valdymo įmonės įsipareigojimų neįvykdymo ar nemokumo nebūtų nutrauktas valdymas; tai gali apimti sutartinę nuostatą, pagal kurią tokiais atvejais būtų galima pakeisti valdymo įmonę; ir

c)	nuostatos, kuriomis užtikrinama, kad įsipareigojimų neįvykdymo, nemokumo ir kitų nurodytų įvykių, jei taikytina, atveju būtų pakeisti išvestinių finansinių priemonių sandorio šalys, likvidumo priemonės teikėjai ir sąskaitos bankas.

8. Valdymo įmonė turi turėti praktinės patirties pozicijų, kurios savo pobūdžiu yra panašios į pakeistąsias vertybiniais popieriais, valdymo srityje, ir gerai dokumentuotą tinkamą politiką, procedūras ir rizikos valdymo kontrolės priemones, susijusias su pozicijų valdymu.

9. Sandorių dokumentuose vartojant aiškią ir nuoseklią terminiją nurodomos apibrėžtys, taisomosios priemonės ir veiksmai, susiję su skolininkų mokėjimo terminų praleidimu ir įsipareigojimų neįvykdymu, skolos restruktūrizavimu, atleidimu nuo skolos, pakantumu, paskolos grąžinimo sustabdymu, nuostoliais, nurašymu, išieškotomis sumomis ir kitomis turto veiksnumo taisomosiomis priemonėmis. Sandorių dokumentuose aiškiai nurodomas mokėjimų eiliškumas, įvykiai, kurie yra priežastiniai veiksniai keisti tokį mokėjimų eiliškumą, taip pat prievolė pranešti apie tokius įvykius. Apie bet kokį mokėjimų eiliškumo pakeitimą, kai toks pakeitimas turės reikšmingos neigiamos įtakos pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų grąžinimui, nepagrįstai nedelsiant pranešama investuotojams.

10. Sandorių dokumentuose pateikiamos aiškios nuostatos, kuriomis sudaromos palankios sąlygos įvairių klasių investuotojams laiku išspręsti ginčus, aiškiai apibrėžiamos ir obligacijų turėtojams priskiriamos balsavimo teisės ir aiškiai nustatomi patikėtinio ir kitų subjektų, teikiančių patikėjimo paslaugas investuotojams, įsipareigojimai.

22 straipsnis

Su skaidrumu susiję reikalavimai

1. Iniciatorius ir rėmėjas prieš įkainojimą potencialiems investuotojams pateikia statinius ir dinaminius duomenis apie ankstesnių laikotarpių įsipareigojimų neįvykdymo ir nuostolių faktus, pavyzdžiui, mokėjimo terminų praleidimo ir įsipareigojimų neįvykdymo duomenis, susijusius su pozicijomis, iš esmės panašiomis į tas, kurios yra keičiamos vertybiniais popieriais, ir nurodo tų duomenų šaltinius bei panašumo nustatymo pagrindą. Tie duomenys apima bent jau penkerių metų laikotarpį.

2. Prieš išleidžiant vertybinius popierius, kurie yra pakeitimo vertybiniais popieriais rezultatas, pagrindinių pozicijų imtis pateikiama tinkamos ir nepriklausomos šalies išorės patikrinimui, įskaitant patikrinimą, ar atskleisti pagrindinių pozicijų duomenys yra tikslūs.

3. Iniciatorius ar rėmėjas prieš pakeitimo vertybiniais popieriais įkainojimą potencialiems investuotojams pateikia įsipareigojimų pinigų srauto modelį, kuris tiksliai atspindi pagrindinių pozicijų ir mokėjimų tarp iniciatoriaus, rėmėjo, investuotojų, kitų trečiųjų šalių ir SPPVPS sutartinius santykius, ir po įkainojimo tą modelį reguliariai teikia investuotojams, o gavęs prašymą ir potencialiems investuotojams.

4. Pakeitimo vertybiniais popieriais atveju, kai pagrindinės pozicijos yra būsto paskolos, paskolos automobiliams arba automobilių išperkamoji nuoma, iniciatorius ir rėmėjas paskelbia turimą informaciją apie tokiomis būsto paskolomis, paskolomis automobiliams arba automobilių išperkamąja nuoma finansuojamo turto aplinkosauginį veiksmingumą; ta informacija yra pagal 7 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a punktą atskleidžiamos informacijos dalis.

5. Iniciatorius ir rėmėjas yra atsakingi už 7 straipsnio reikalavimų laikymąsi. Informacija, kurią privaloma pateikti pagal 7 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a punktą, paprašius potencialiems investuotojams pateikiama prieš įkainojimą. Informacija, kurią privaloma pateikti pagal 7 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos b–d punktus, pateikiama prieš įkainojimą bent projekto ar preliminaria forma. Galutiniai dokumentai pateikiami investuotojams ne vėliau kaip per 15 dienų nuo sandorio užbaigimo.

2 SKIRSNIS

Paprastam, skaidriam ir standartizuotam ABCP pakeitimui vertybiniais popieriais taikomi reikalavimai

23 straipsnis

Paprastas, skaidrus ir standartizuotas ABCP pakeitimas vertybiniais popieriais

1. Turtu užtikrintų komercinių vekselių (toliau – ABCP) sandoris laikomas paprastu, skaidriu ir standartizuotu (toliau – PSS), jei jis atitinka 24 straipsnyje numatytus sandorių lygmens reikalavimus.

2. Turtu užtikrintų komercinių vekselių programa (toliau – ABCP programa) laikoma PSS, jei ji atitinka 26 straipsnyje nustatytus reikalavimus, o ABCP programos rėmėjas atitinka 25 straipsnyje numatytus reikalavimus.

Šiame skirsnyje „pardavėjas“ reiškia „iniciatorių“ arba „pirminį skolintoją“.

3. EBI, glaudžiai bendradarbiaudama su EVPRI ir EDPPI, ne vėliau kaip 2018 m. spalio 18 d. pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 16 straipsnį priima gaires ir rekomendacijas dėl šio reglamento 24 ir 26 straipsniuose nustatytų reikalavimų suderinto aiškinimo ir taikymo.

24 straipsnis

Sandorių lygmens reikalavimai

2. Taikant 1 dalį, bet kurios iš toliau išvardytų nuostatų laikomos griežtomis susigrąžinimo nuostatomis:

a)	nuostatos, pagal kurias pardavėjo likvidatorius gali pagrindinių pozicijų pardavimą pripažinti negaliojančiu vien dėl to, kad sandoris buvo sudarytas per tam tikrą laikotarpį iki pardavėjo paskelbimo nemokiu;

b)	nuostatos, pagal kurias SPPVPS gali užkirsti kelią a punkte nurodytam pripažinimui negaliojančiu tik tuomet, jeigu gali įrodyti pardavimo metu nežinojęs apie pardavėjo nemokumą.

4. Jei pardavėjas nėra pirminis skolintojas, pagrindinių pozicijų tikras pardavimas arba priskyrimas, arba tokį patį teisinį poveikį turintis perdavimas pardavėjui turi atitikti 1–3 dalyse išdėstytus reikalavimus, neatsižvelgiant į tai, ar tas tikras pardavimas arba priskyrimas, arba tokį patį teisinį poveikį turintis perdavimas yra tiesioginis ar vykdomas taikant vieną ar kelis tarpinius etapus.

a)	didelį pardavėjo kredito kokybės būklės pablogėjimą;

b)	pardavėjo nemokumą ir

c)	pardavėjo padarytus sutartinių prievolių pažeidimus, kurie nebuvo ištaisyti, įskaitant pardavėjo įsipareigojimų neįvykdymą.

7. Pagrindinės pozicijos, kurias pardavėjas perduoda arba priskiria SPPVPS, turi atitikti iš anksto nustatytus, aiškius ir dokumentais pagrįstus tinkamumo kriterijus, pagal kuriuos aktyvus šių pozicijų portfelio valdymas savo nuožiūra yra negalimas. Taikant šią dalį, pozicijų, kurios neatitinka pareiškimų ir garantijų, pakeitimas neturi būti laikomas aktyviu portfelio valdymu. Pozicijos, kurios perduodamos SPPVPS užbaigus sandorį, turi atitikti tinkamumo kriterijus, kurie taikomi pirminėms pagrindinėms pozicijoms.

8. Pagrindinės pozicijos neapima jokios pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos.

9. Pagrindinės pozicijos perduodamos SPPVPS po atrinkimo nepagrįstai nedelsiant, ir atrinkimo metu negali apimti nei pozicijų esant įsipareigojimų neįvykdymui, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 178 straipsnio 1 dalyje, nei pozicijų, susijusių su skolininku ar garantu, kurio kredito kokybė pablogėjusi ir kuris, kiek iniciatoriui ar pirminiam skolintojui žinoma:

paskelbtas nemokiu arba teismas suteikė jo kreditoriams galutinę apeliacine tvarka neskundžiamą vykdymo užtikrinimo arba reikšmingos žalos, patirtos dėl nesumokėtos įmokos, padengimo teisę per trejus metus iki inicijavimo datos, arba buvo atliktas jo skolos restruktūrizavimas jo neveiksnių pozicijų atžvilgiu per trejus metus iki pagrindinių pozicijų perdavimo arba priskyrimo SPPVPS datos, išskyrus atvejus, jei:

i)	restruktūrizuota pagrindinė pozicija nesukūrė naujų įsiskolinimų nuo restruktūrizavimo, kuris turėjo būti atliktas bent prieš metus iki pagrindinių pozicijų perdavimo arba priskyrimo SPPVPS, datos, ir

ii)	iniciatoriaus, rėmėjo ir SPPVPS pagal 7 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a punktą ir e punkto i papunktį pateiktoje informacijoje aiškiai nurodyta restruktūrizuotų pagrindinių pozicijų dalis, restruktūrizavimo laikas ir duomenys, taip pat jų rezultatai nuo restruktūrizavimo dienos;

b)	inicijavimo metu, kai taikytina, buvo įtrauktas į viešąjį asmenų, kurių kredito istorija yra neigiama, kreditų registrą arba, kai tokio viešojo kreditų registro nėra, kitą kreditų registrą, kuris yra prieinamas iniciatoriui arba pirminiam skolintojui; arba

c)	turi kredito vertinimą arba kredito balą, rodantį, kad sutartimi nustatytų mokėjimų nesumokėjimo rizika yra daug didesnė nei iniciatoriaus turimų palyginamų pozicijų, kurios nėra pakeistos vertybiniais popieriais, atveju.

10. Pozicijų perdavimo metu skolininkai turi būti atlikę bent vieną mokėjimą, išskyrus atnaujinamojo pakeitimo vertybiniais popieriais priemonių, kurios užtikrinamos pozicijomis, mokėtinomis viena dalimi, arba kurių terminas yra trumpesnis nei vieni metai, atveju, įskaitant neribotą mėnesinių įmokų už atnaujinamus kreditus skaičių.

11. Grąžinimas pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų turėtojams neturi būti struktūrizuojamas taip, kad daugiausia priklausytų nuo turto, kuriuo užtikrinamos pagrindinės pozicijos, pardavimo. Tai netrukdo vėliau tokį turtą perkelti arba jį refinansuoti.

Grąžinimas pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų turėtojams, kurių pagrindinės pozicijos yra užtikrintos turtu, kurio vertė garantuota arba visiškai užtikrinta pagrindines pozicijas užtikrinančio turto pardavėjo prievole atpirkti arba kitos trečiosios šalies prievole atpirkti, nepriklauso nuo turto, kuriuo užtikrintos tos pagrindinės pozicijos, pardavimo.

12. Dėl pakeitimo vertybiniais popieriais atsirandanti palūkanų normos ir valiutos rizika turi būti tinkamai mažinama, o tuo tikslu naudojamos priemonės – atskleidžiamos. SPPVPS negali sudaryti išvestinių finansinių priemonių sutarčių, išskyrus atvejus, kai jos sudaromos apsidraudžiant nuo palūkanų normos ar valiutos rizikos, ir užtikrina, kad pagrindinių pozicijų grupė neapimtų išvestinių finansinių priemonių. Tos išvestinės finansinės priemonės turi būti garantuotos ir pagrįstos dokumentais laikantis bendrų standartų tarptautinių finansų srityje.

13. Sandorių dokumentuose, vartojant aiškią ir nuoseklią terminiją, nurodomos apibrėžtys, taisomosios priemonės ir veiksmai, susiję su skolininkų mokėjimo terminų praleidimu ir įsipareigojimų nevykdymu, skolos restruktūrizavimu, atleidimu nuo skolos, pakantumu, paskolos grąžinimo sustabdymu, nuostoliais, nurašymu, išieškotomis sumomis ir kitomis turto rezultatų taisomosiomis priemonėmis. Sandorio dokumentuose aiškiai nurodomas mokėjimų eiliškumas, įvykiai, kurie yra priežastiniai veiksniai keisti tokį mokėjimų eiliškumą, taip pat prievolė pranešti apie tokius įvykius. Apie bet kokį mokėjimų eiliškumo pakeitimą, kuris turės reikšmingos neigiamos įtakos pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos grąžinimui, nepagrįstai nedelsiant pranešama investuotojams.

14. Iniciatorius ir rėmėjas prieš įkainojimą potencialiems investuotojams pateikia statinius ir dinaminius duomenis apie ankstesnių laikotarpių įsipareigojimų neįvykdymo ir nuostolių faktus, pavyzdžiui, mokėjimo terminų praleidimo ir įsipareigojimų neįvykdymo duomenis, susijusius su pozicijomis, iš esmės panašiomis į tas, kurios yra pakeičiamos vertybiniais popieriais, ir nurodo tų duomenų šaltinius bei panašumo nustatymo pagrindą. Jei rėmėjas neturi prieigos prie tokių duomenų, jis turi iš pardavėjo gauti prieigą prie statinių ar dinaminių duomenų apie ankstesnių laikotarpių rezultatus, pavyzdžiui, mokėjimo terminų praleidimo ir įsipareigojimų neįvykdymo duomenų, susijusių su pozicijomis, iš esmės panašiomis į tas, kurios yra pakeičiamos vertybiniais popieriais. Visi tokie duomenys turi apimti ne trumpesnį kaip penkerių metų laikotarpį, išskyrus duomenis, susijusius su gautinomis prekybos sumomis ir kitomis trumpalaikėmis gautinomis sumomis – šiuo atveju turi būti nustatytas ne trumpesnis kaip trejų metų laikotarpis.

15. ABCP sandoriai užtikrinami pagrindinių pozicijų, kurios pagal turto rūšį yra vienodos, grupe, atsižvelgiant į požymius, susijusius su įvairių turto rūšių pinigų srautais, įskaitant jų sutartinius, kredito rizikos ir išankstinio mokėjimo požymius. Pagrindinių pozicijų grupė apima tik vienos rūšies turtą.

Pagrindinių pozicijų grupės likusi vidutinė svertinė trukmė turi būti ne ilgesnė kaip vieni metai ir nė vienos iš pagrindinių pozicijų likutinis terminas negali būti ilgesnis kaip treji metai.

Nukrypstant nuo antros pastraipos, paskolų automobiliams, išperkamosios automobilių nuomos sutarčių ir įrangos išperkamosios nuomos sandorių grupių likusi vidutinė svertinė trukmė turi būti ne ilgesnė kaip treji su puse metų, ir nė vienos iš pagrindinių pozicijų likutinis terminas negali būti ilgesnis kaip šešeri metai.

Pagrindinės pozicijos neapima nei gyvenamosios arba komercinės paskirties nekilnojamojo turto hipoteka užtikrintų paskolų, nei visapusiškai užtikrintų būsto paskolų, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 129 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos e punkte. Pagrindinės pozicijos apima sutartimi nustatytas privalomas ir vykdytinas prievoles, pagal kurias nustatyta neapribota regreso teisė skolininkų atžvilgiu ir pagal kurias nustatyti mokėjimo srautai, susiję su nuomos, pagrindinės paskolos dalies ir palūkanų mokėjimais arba susiję su kita teise gauti pajamas iš turto, kuriuo tokie mokėjimai užtikrinti. Pagrindinės pozicijos taip pat gali būti pajamų šaltinis pardavus bet kokį finansuojamą arba nuomojamą turtą. Pagrindinės pozicijos neapima perleidžiamųjų vertybinių popierių, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 44 punkte, išskyrus įmonių obligacijas, kuriomis neprekiaujama prekybos vietoje.

16. Visi nurodyti ABCP sandorio turto ir įsipareigojimų palūkanų mokėjimai yra grindžiami įprastomis rinkos palūkanų normomis arba įprastomis sektorinėmis normomis, atspindinčiomis finansavimo išlaidas, bet neturi nurodyti sudėtingų formulių ar išvestinių finansinių priemonių. Nurodyti ABCP sandorio įsipareigojimų palūkanų mokėjimai gali būti grindžiami palūkanų normomis, atspindinčiomis ABCP programos lėšų sąnaudas.

17. Pardavėjo įsipareigojimų neįvykdymo atveju arba įvykus paspartinimo įvykiui:

SPPVPS sulaikoma pinigų suma negali būti didesnė nei ta, kuri yra būtina norint užtikrinti SPPVPS veikimą arba tvarkingą sumų grąžinimą investuotojams laikantis pakeitimo vertybiniais popieriais sutarties sąlygų, išskyrus atvejus, kai dėl išskirtinių aplinkybių, vadovaujantis investuotojų interesais, tą sumą būtina sulaikyti, kad ją būtų galima panaudoti išlaidoms siekiant išvengti pagrindinių pozicijų kredito kokybės pablogėjimo;

b)	pagrindinės pajamos iš pagrindinių pozicijų perduodamos investuotojams, turintiems pakeitimo vertybiniais popieriais poziciją, per nuoseklų pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų išmokėjimą, kaip nustatyta pagal pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos prioritetą; ir

c)	jokiomis nuostatomis nereikalaujama automatiškai likviduoti pagrindines pozicijas rinkos verte.

18. Pagrindinės pozicijos inicijuojamos pardavėjui vykdant įprastinę savo veiklą pagal kreditavimo standartus, kurie turi būti ne mažiau griežti nei tie, kuriuos pardavėjas taiko panašių pozicijų, kurios nėra pakeistos vertybiniais popieriais, inicijavimui. Rėmėjui ir kitoms šalims, kuriems kyla tiesioginė su ABCP sandoriu susijusi rizika, turi būti nepagrįstai nedelsiant atskleista visa informacija apie kreditavimo standartus, pagal kuriuos inicijuojamos pagrindinės pozicijos, ir visus reikšmingus ankstesnių kreditavimo standartų pakeitimus. Pardavėjas turi turėti praktinės patirties pozicijų, kurios savo pobūdžiu yra panašios į pakeistąsias vertybiniais popieriais, inicijavimo srityje.

19. Kai ABCP sandoris yra atnaujinamasis pakeitimas vertybiniais popieriais, sandorių dokumentuose nurodomi atnaujinamojo laikotarpio nutraukimo priežastiniai veiksniai, įskaitant bent:

a)	pagrindinių pozicijų kredito kokybės pablogėjimą iki arba žemiau iš anksto nustatytos ribos; ir

b)	su nemokumu susijusio įvykio pardavėjo arba valdymo įmonės atžvilgiu atsiradimą.

20. Sandorio dokumentuose aiškiai nurodoma:

a)	rėmėjo, valdymo įmonės ir patikėtinio, jei toks yra, bei kitų papildomų paslaugų teikėjų sutartinės prievolės, pareigos ir įsipareigojimai;

b)	procesai ir įsipareigojimai, būtini siekiant užtikrinti, kad dėl valdymo įmonės įsipareigojimų neįvykdymo ar nemokumo nebūtų nutrauktas valdymas;

c)	nuostatos, kuriomis užtikrinama, kad įsipareigojimų neįvykdymo, nemokumo ir kitų nurodytų įvykių, jei taikytina, atveju išvestinių finansinių priemonių sandorio šalys ir sąskaitos bankas būtų pakeisti; ir

d)	tai, kaip rėmėjas atitinka 25 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus.

21. EBI, glaudžiai bendradarbiaudama su EVPRI ir EDPPI, parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose išsamiau patikslinama, kurios 15 dalyje nurodytos pagrindinės pozicijos yra laikomos vienarūšėmis.

EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2018 m. liepos 18 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant šioje dalyje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.

25 straipsnis

ABCP programos rėmėjas

1. ABCP programos rėmėjas yra kredito įstaiga, prižiūrima pagal Direktyvą 2013/36/ES.

2. ABCP programos rėmėjas yra likvidumo priemonės teikėjas; jis remia visas pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas ABCP programos lygmeniu, tokia parama padengdamas visą vertybiniais popieriais pakeistų pozicijų likvidumo ir kredito riziką bei reikšmingą gautinų sumų sumažėjimo riziką, taip pat visas kitas sandorio sąnaudas ir programos lygmens sąnaudas, jei tai būtina investuotojo atžvilgiu užtikrinant bet kokios sumos pagal ABCP visišką sumokėjimą. Rėmėjas atskleidžia sandorio lygmeniu suteiktos paramos aprašymą investuotojams, įskaitant suteiktų likvidumo priemonių aprašymą.

3. Prieš įgydama galimybę remti PSS ABCP programą, kredito įstaiga savo kompetentingai institucijai įrodo, kad jos vaidmuo pagal 2 dalį nekelia pavojaus jos mokumui ir likvidumui, net ir susidarius itin nepalankioms sąlygoms rinkoje.

Laikoma, kad šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytas reikalavimas įvykdytas, kai kompetentinga institucija, remdamasi Direktyvos 2013/36/ES 97 straipsnio 3 dalyje nurodyta peržiūra ir įvertinimu, nustato, kad tos kredito įstaigos įgyvendinta tvarka, strategijomis, procesais ir mechanizmais ir jos turimomis nuosavomis lėšomis bei likvidumu užtikrinamas patikimas jos rizikos valdymas ir padengimas.

4. Rėmėjas pats atlieka išsamų patikrinimą ir patikrina, ar laikomasi šio reglamento 5 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytų reikalavimų, jei taikytina. Be to, jis patikrina, ar pardavėjas turi valdymo pajėgumų ir taiko skolų išieškojimo procesus, kurie atitinka reikalavimus, nurodytus Reglamento (ES) Nr. 575/2013 265 straipsnio 2 dalies h–p punktuose, arba lygiaverčius trečiosiose valstybėse nustatytus reikalavimus.

5. Pardavėjas (sandorio lygmeniu) arba rėmėjas (ABCP programos lygmeniu) laikosi 6 straipsnyje nurodyto rizikos išlaikymo reikalavimo.

6. Rėmėjas yra atsakingas už 7 straipsnio reikalavimų laikymąsi ABCP programos lygmeniu ir už tai, kad potencialiems investuotojams prieš įkainojimą jiems paprašius būtų pateikta:

a)	pagal 7 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a punktą reikalaujama apibendrinta informacija; ir

b)	pagal 7 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos b–e punktus reikalaujama informacija bent projekto ar preliminaria forma.

7. Tuo atveju, jei rėmėjas neatnaujina finansavimo pagal likvidumo priemonę įsipareigojimo iki jos galiojimo pabaigos, ta likvidumo priemonė panaudojama, o vertybiniai popieriai, kurių terminas baigiasi, grąžinami.

26 straipsnis

Programos lygmens reikalavimai

1. Visi pagal ABCP programą vykdomi ABCP sandoriai turi atitikti 24 straipsnio 1–8 ir 12–20 dalių reikalavimus.

Ne daugiau kaip 5 % ABCP sandorių pagrindinių pozicijų, kurios yra finansuojamos pagal ABCP programą, bendros sumos gali laikinai neatitikti 24 straipsnio 9, 10 ir 11 dalių reikalavimų, nedarant poveikio ABCP programos PSS statusui.

Šios dalies antros pastraipos tikslu tinkama ir nepriklausoma šalis turi reguliariai atlikti pagrindinių pozicijų imties atitikties išorės patikrinimą.

2. ABCP programos pagrindinių pozicijų likusi vidutinė svertinė trukmė turi būti ne ilgesnė kaip dveji metai.

3. Rėmėjas visiškai remia ABCP programą pagal 25 straipsnio 2 dalį.

4. ABCP programa neapima jokio pakartotinio pakeitimo vertybiniais popieriais, o kredito vertės didinimu nenustatomas antras segmentavimo lygis programos lygmeniu.

5. Pagal ABCP programą išleisti vertybiniai popieriai neapima pasirinkimo pirkti sandorių, pratęsimo išlygų ar kitų išlygų, kurie daro poveikį jų galutiniam išpirkimo terminui, kai tokie sandoriai arba išlygos gali būti naudojami pardavėjo, rėmėjo arba SPPVPS nuožiūra.

6. ABCP programos lygmeniu atsirandanti palūkanų normos rizika ir valiutos rizika turi būti tinkamai mažinama, o visos tuo tikslu naudojamos priemonės turi būti atskleidžiamos. SPPVPS negali sudaryti išvestinių finansinių priemonių sutarčių, išskyrus atvejus, kai jos sudaromos apsidraudžiant nuo palūkanų normos ar valiutos rizikos, ir užtikrina, kad pagrindinių pozicijų grupė neapimtų išvestinių finansinių priemonių. Tos išvestinės finansinės priemonės turi būti garantuotos ir pagrįstos dokumentais laikantis bendrų standartų tarptautinių finansų srityje.

7. Su ABCP programa susijusiuose dokumentuose aiškiai nurodoma:

a)	patikėtinio ir kitų subjektų, jei tokių yra, teikiančių patikėjimo paslaugas investuotojams, įsipareigojimai;

b)	rėmėjo, kuris turi turėti praktinės patirties kreditų garantavimo srityje, patikėtinio, jei toks yra, ir kitų papildomų paslaugų teikėjų sutartinės prievolės, pareigos ir įsipareigojimai;

c)	procesai ir įsipareigojimai, būtini siekiant užtikrinti, kad dėl valdymo įmonės įsipareigojimų neįvykdymo ar nemokumo nebūtų nutrauktas valdymas;

d)	nuostatos, kuriomis numatoma, kad įsipareigojimų neįvykdymo, nemokumo ir kitų nurodytų įvykių atveju, kai likvidumo priemonė nepadengia tokių įvykių, ABCP programos lygmens išvestinių finansinių priemonių sandorio šalys ir sąskaitos bankas būtų pakeisti;

e)	kad nurodytų įvykių, rėmėjo įsipareigojimų neįvykdymo ar nemokumo atvejams turi būti numatyti taisomieji veiksmai, kuriais būtų atitinkamai įkaitu užtikrinamas finansavimo įsipareigojimas arba pakeistas likvidumo priemonės teikėjas; ir

f)	kad tuo atveju, jei rėmėjas neatnaujina finansavimo pagal likvidumo priemonę įsipareigojimo iki jos galiojimo pabaigos, ta likvidumo priemonė panaudojama, o vertybiniai popieriai, kurių terminas baigiasi, grąžinami.

8. Valdymo įmonė turi turėti praktinės patirties pozicijų, kurios savo pobūdžiu yra panašios į pakeistąsias vertybiniais popieriais, valdymo srityje, ir turi tinkamai dokumentuoti politiką, procedūras ir rizikos valdymo kontrolės priemones, susijusias su pozicijų valdymu.

3 SKIRSNIS

Pranešimas apie PSS pakeitimą vertybiniais popieriais

27 straipsnis

Pranešimo apie PSS pakeitimą vertybiniais popieriais reikalavimai

1. Iniciatoriai ir rėmėjai, naudodami šio straipsnio 7 dalyje nurodytą šabloną, bendrai praneša EVPRI, kad pakeitimas vertybiniais popieriais atitinka 19–22 straipsniuose arba 23–26 straipsniuose nustatytus reikalavimus (pranešimas apie PSS pakeitimą vertybiniais popieriais). ABCP programos atveju tik rėmėjas yra atsakingas už pranešimą apie tą programą, o vykdant veiklą pagal tą programą – apie ABCP sandorius, atitinkančius 24 straipsnį.

Pranešime apie PSS pakeitimą vertybiniais popieriais pateikiamas iniciatoriaus ir rėmėjo parengtas paaiškinimas, kaip buvo įvykdytas kiekvienas iš 20–22 straipsniuose arba 24–26 straipsniuose nustatytų PSS kriterijų.

EVPRI pagal 5 dalį paskelbia pranešimą apie PSS pakeitimą vertybiniais popieriais savo oficialioje interneto svetainėje. Pakeitimo vertybiniais popieriais iniciatoriai ir rėmėjai informuoja savo kompetentingas institucijas apie PSS pakeitimą vertybiniais popieriais ir iš savo tarpo paskiria vieną subjektą, kuris veiktų kaip pirmas kontaktinis punktas investuotojams ir kompetentingoms institucijoms.

2. Iniciatorius, rėmėjas arba SPPVPS gali naudotis trečiosios šalies, kuriai pagal 28 straipsnį suteikti įgaliojimai patikrinti, ar pakeitimas vertybiniais popieriais atitinka 19–22 straipsnius arba 23–26 straipsnius, paslaugomis. Tačiau naudojimasis tokiomis paslaugomis jokiu atveju negali daryti poveikio iniciatoriaus, rėmėjo arba SPPVPS atsakomybei jų teisinių prievolių pagal šį reglamentą atžvilgiu. Naudojimasis tokiomis paslaugomis negali turėti poveikio prievolėms, kurios nustatytos instituciniams investuotojams, kaip nurodyta 5 straipsnyje.

Jeigu iniciatorius, rėmėjas arba SPPVPS naudojasi trečiosios šalies, kuriai pagal 28 straipsnį suteikiami įgaliojimai įvertinti, ar pakeitimas vertybiniais popieriais atitinka 19–22 straipsnius arba 23–26 straipsnius, paslaugomis, pranešime apie PSS pakeitimą vertybiniais popieriais pateikiamas pareiškimas dėl to, kad ta įgaliotoji trečioji šalis patvirtino atitiktį PSS kriterijams. Pranešime nurodomas įgaliotosios trečiosios šalies pavadinimas, jos įsisteigimo vieta ir jai įgaliojimus suteikusios kompetentingos institucijos pavadinimas.

3. Tais atvejais, kai iniciatorius arba pirminis skolintojas nėra Sąjungoje įsteigta kredito įstaiga arba investicinė įmonė, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, prie pranešimo pagal šio straipsnio 1 dalį pridedami šie dokumentai:

iniciatoriaus arba pirminio skolintojo patvirtinimas, kad kreditus jis teikia remdamasis patikimais ir aiškiai apibrėžtais kriterijais ir laikydamasis aiškiai nustatytų kreditų patvirtinimo, keitimo, atnaujinimo ir finansavimo procedūrų ir kad iniciatorius arba pirminis skolintojas yra įdiegę veiksmingas sistemas toms procedūroms taikyti pagal šio reglamento 9 straipsnį; ir

b)	iniciatoriaus arba pirminio skolintojo pareiškimas dėl to, ar a punkte nurodytam kredito teikimui taikoma priežiūra.

4. Iniciatorius ir rėmėjas nedelsdami praneša EVPRI ir informuoja savo kompetentingą instituciją, kai pakeitimas vertybiniais popieriais nebeatitinka 19–22 straipsniuose arba 23–26 straipsniuose nustatytų reikalavimų.

5. Savo oficialioje interneto svetainėje EVPRI pateikia sąrašą, kuriame nurodomi visi pakeitimo vertybiniais popieriais atvejai, apie kuriuos iniciatoriai ir rėmėjai pranešė kaip apie atitinkančius 19–22 straipsniuose arba 23–26 straipsniuose nustatytus reikalavimus. EVPRI į tą sąrašą nedelsiant įtraukia kiekvieną pakeitimo vertybiniais popieriais atvejį, apie kurį pranešama, ir, kompetentingoms institucijoms priėmus sprendimą, kad pakeitimas vertybiniais popieriais nebelaikomas PSS, arba gavusi tokį iniciatoriaus ar rėmėjo pranešimą, tą sąrašą atnaujina. Kai kompetentinga institucija pagal 32 straipsnį nustato administracines sankcijas, ji nedelsiant apie tai praneša EVPRI. EVPRI nedelsiant sąraše nurodo, kad kompetentinga institucija atitinkamo pakeitimo vertybiniais popieriais atžvilgiu yra nustačiusi administracines sankcijas.

6. EVPRI, glaudžiai bendradarbiaudama su EBI ir EDPPI, parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nurodoma informacija, kurią iniciatorius, rėmėjas ir SPPVPS turi pateikti, kad įvykdytų 1 dalyje nurodytas prievoles.

EVPRI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2018 m. liepos 18 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant šioje dalyje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius.

7. Siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, EVPRI, glaudžiai bendradarbiaudama su EBI ir EDPPI, parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus, pagal kuriuos parengiami šablonai, naudotini 6 dalyje nurodytos informacijos teikimui.

EVPRI tuos techninių įgyvendinimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2018 m. liepos 18 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti šioje dalyje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnį.

28 straipsnis

Trečioji šalis, tikrinanti atitiktį PSS kriterijams

1. Kompetentinga institucija suteikia įgaliojimus 27 straipsnio 2 dalyje nurodytai trečiajai šaliai įvertinti pakeitimo vertybiniais popieriais atitiktį 19–22 straipsniuose arba 23–26 straipsniuose numatytiems PSS kriterijams. Kompetentinga institucija suteikia įgaliojimus, jeigu tenkinamos šios sąlygos:

trečioji šalis iniciatoriams, rėmėjams ar SPPVPS, dalyvaujantiems trečiosios šalies vertinamame pakeitime vertybiniais popieriais, taiko tik nediskriminacinius ir sąnaudomis grindžiamus mokesčius, nediferencijuojant mokesčių, kurie priklauso nuo jos atlikto įvertinimo rezultatų arba kurie būtų su jais susieti;

trečioji šalis nėra nei kontroliuojama įmonė, kaip apibrėžta Direktyvos 2002/87/EB 2 straipsnio 4 punkte, nei kredito reitingų agentūra, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1060/2009 3 straipsnio 1 dalies b punkte, ir trečiosios šalies vykdomos kitos veiklos rezultatai nekelia pavojaus jos atliekamo vertinimo nepriklausomumui ar sąžiningumui;

c)	trečioji šalis jokia forma neteikia konsultavimo, audito ar lygiaverčių paslaugų iniciatoriui, rėmėjui ar SPPVPS, dalyvaujančiam trečiosios šalies vertinamame pakeitime vertybiniais popieriais;

d)	trečiosios šalies valdymo organo nariai turi profesinių kvalifikacijų, žinių ir patirties, kurie yra tinkami trečiosios šalies užduočiai atlikti, ir yra nepriekaištingos reputacijos ir sąžiningi;

e)	trečiosios šalies valdymo organo sudėtyje bent vienas trečdalis narių, bet ne mažiau kaip du nariai, yra nepriklausomi direktoriai;

trečioji šalis imasi visų reikiamų veiksmų užtikrinti, kad atitikties PSS kriterijams tikrinimui neturėtų įtakos jokie esami ar galimi interesų konfliktai arba verslo santykiai, kurių dalyvė yra trečioji šalis, jos akcininkai ar nariai, valdytojai, darbuotojai ar visi kiti fiziniai asmenys, kurių paslaugomis naudojasi arba kurių paslaugas kontroliuoja trečioji šalis. Tuo tikslu trečioji šalis nustato, palaiko, vykdo ir dokumentuoja veiksmingą vidaus kontrolės sistemą, kuria reglamentuojamas politikos ir procedūrų, skirtų galimiems interesų konfliktams nustatyti ir užkirsti jiems kelią, įgyvendinimas. Nustatyti galimi ar esami interesų konfliktai turi būti nedelsiant šalinami arba švelninami ir atskleidžiami. Trečioji šalis nustato, palaiko, vykdo ir dokumentuoja atitinkamas procedūras ir procesus, kuriais užtikrinamas atitikties PSS kriterijams vertinimo nepriklausomumas. Trečioji šalis periodiškai vykdo tos politikos bei procedūrų stebėseną ir peržiūrą, kad įvertintų jų veiksmingumą ir tai, ar nevertėtų jų atnaujinti; ir

g)	trečioji šalis gali įrodyti, kad turi tinkamas veiklos garantijas ir vidaus procesus, kuriais vadovaudamasi ji gali įvertinti atitiktį PSS kriterijams.

Kompetentinga institucija panaikina įgaliojimus, kai mano, kad trečioji šalis iš esmės nebeatitinka pirmos pastraipos.

2. Trečioji šalis, kuriai suteikti įgaliojimai pagal 1 dalį, nedelsdama praneša savo kompetentingai institucijai apie visus reikšmingus pagal tą dalį pateiktos informacijos pasikeitimus ar visus kitus pasikeitimus, kurie galėtų būti pagrįstai laikomi turinčiais poveikio jos kompetentingos institucijos atliekamam vertinimui.

3. Kompetentinga institucija gali taikyti 1 dalyje nurodytai trečiajai šaliai sąnaudomis grindžiamus mokesčius, kad padengtų būtinas išlaidas, susijusias su prašymų dėl įgaliojimų suteikimo vertinimu ir su tolesne atitikties 1 dalyje nustatytoms sąlygoms stebėsena.

4. EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nurodoma informacija, kurią būtina pateikti kompetentingoms institucijoms paraiškoje dėl įgaliojimų trečiajai šaliai suteikimo pagal 1 dalį.

EVPRI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2018 m. liepos 18 d.

Komisija yra įgaliojama papildyti šį reglamentą priimant šioje dalyje nurodytus techninius reguliavimo standartus laikantis Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnių.

5 SKYRIUS

PRIEŽIŪRA

29 straipsnis

Kompetentingų institucijų skyrimas

1. Šio reglamento 5 straipsnyje nurodytų prievolių vykdymą prižiūri toliau nurodytos kompetentingos institucijos, laikydamosi joms atitinkamais teisės aktais suteiktų įgaliojimų:

a)	draudimo ir perdraudimo įmonių atveju – pagal Direktyvos 2009/138/EB 13 straipsnio 10 punktą paskirta kompetentinga institucija;

b)	alternatyvaus investavimo fondų valdytojų atveju – pagal Direktyvos 2011/61/ES 44 straipsnį paskirta kompetentinga institucija;

c)	KIPVPS ir KIPVPS valdymo įmonių atveju – pagal Direktyvos 2009/65/EB 97 straipsnį paskirta kompetentinga institucija;

d)	įstaigų, atsakingų už profesinių pensijų skyrimą, atveju – pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/41/EB (33) 6 straipsnio g punktą paskirta kompetentinga institucija;

e)	kredito įstaigų arba investicinių įmonių atveju – pagal Direktyvos 2013/36/ES 4 straipsnį paskirta kompetentinga institucija, įskaitant ECB, kiek tai susiję su tam tikromis jam Reglamentu (ES) Nr. 1024/2013 paskirtomis užduotimis.

2. Kompetentingos institucijos, kurios pagal Direktyvos 2013/36/ES 4 straipsnį yra atsakingos už rėmėjų priežiūrą, įskaitant ECB, kiek tai susiję su tam tikromis jam Reglamentu (ES) Nr. 1024/2013 paskirtomis užduotimis, prižiūri, kad rėmėjai laikytųsi šio reglamento 6, 7, 8 ir 9 straipsniuose nustatytų prievolių.

3. Kai iniciatoriai, pirminiai skolintojai ir SPPVPS yra prižiūrimi subjektai pagal direktyvas 2003/41/EB, 2009/138/EB, 2009/65/EB, 2011/61/ES ir 2013/36/ES bei Reglamentą (ES) Nr. 1024/2013, atitinkamos pagal tuos teisės aktus paskirtos kompetentingos institucijos, įskaitant ECB, kiek tai susiję su tam tikromis jam Reglamentu (ES) Nr. 1024/2013 paskirtomis užduotimis, prižiūri, kad būtų laikomasi šio reglamento 6, 7, 8 ir 9 straipsniuose nustatytų prievolių.

4. Iniciatoriams, pirminiams skolintojams ir SPPVPS, kurie yra įsisteigę Sąjungoje ir kuriems 3 dalyje nurodyti Sąjungos teisės aktai netaikomi, valstybės narės paskiria vieną ar kelias kompetentingas institucijas prižiūrėti, kad būtų laikomasi 6, 7, 8 ir 9 straipsniuose nustatytų prievolių. Valstybės narės informuoja Komisiją ir EVPRI apie pagal šią dalį paskirtas kompetentingas institucijas ne vėliau kaip 2019 m. sausio 1 d. Ta prievolė netaikoma tiems subjektams, kurie tik pardavinėja pozicijas pagal ABCP programą arba kitą pakeitimo vertybiniais popieriais sandorį ar schemą ir aktyviai neinicijuoja pozicijų pagrindiniu tikslu – reguliariai pakeisti jas vertybiniais popieriais.

5. Valstybės narės paskiria vieną ar daugiau kompetentingų institucijų prižiūrėti, kaip iniciatoriai, rėmėjai ir SPPVPS laikosi 18–27 straipsnių, o trečiosios šalys – 28 straipsnio. Valstybės narės informuoja Komisiją ir EVPRI apie pagal šią dalį paskirtas kompetentingas institucijas ne vėliau kaip 2019 m. sausio 18 d.

6. Šio straipsnio 5 dalis netaikoma tiems subjektams, kurie tik pardavinėja pozicijas pagal ABCP programą arba kitą pakeitimo vertybiniais popieriais sandorį ar schemą ir aktyviai neinicijuoja pozicijų pagrindiniu tikslu – reguliariai pakeisti jas vertybiniais popieriais. Tokiu atveju iniciatorius arba rėmėjas patikrina, ar tie subjektai vykdo atitinkamas prievoles, nustatytas 18–27 straipsniuose.

7. EVPRI, vykdydama Reglamente (ES) Nr. 1095/2010 nustatytas užduotis ir įgaliojimus, užtikrina, kad būtų nuosekliai taikomos šio reglamento 18–27 straipsniuose nustatytos prievolės ir užtikrinamas jų vykdymas. EVPRI stebi Sąjungos pakeitimo vertybiniais popieriais rinką pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 600/2014 (34) 39 straipsnį ir prireikus naudojasi įgaliojimais dėl laikinų intervencinių priemonių pagal Reglamento (ES) Nr. 600/2014 40 straipsnį.

8. EVPRI savo interneto svetainėje paskelbia ir nuolat atnaujina šiame straipsnyje nurodytų kompetentingų institucijų sąrašą.

30 straipsnis

Kompetentingų institucijų įgaliojimai

1. Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad pagal 29 straipsnio 1–5 dalis paskirta kompetentinga institucija turėtų priežiūros, tyrimo ir sankcijų taikymo įgaliojimus, kurių reikia jos pareigoms pagal šį reglamentą atlikti.

2. Kompetentinga institucija periodiškai peržiūri tvarką, procesus ir mechanizmus, kuriuos iniciatoriai, rėmėjai, SPPVPS ir pirminiai skolintojai įgyvendino siekdami laikytis šio reglamento.

Pirmoje pastraipoje nurodyta peržiūra turi apimti:

a)	procesus ir mechanizmus, kuriais būtų nuolat tinkamai įvertinama ir išlaikoma reikšminga grynoji ekonominė dalis, visos informacijos, kuri turi būti suteikta pagal 7 straipsnį, surinkimą bei atskleidimą laiku ir kreditų suteikimo kriterijus pagal 9 straipsnį;

b)	PSS pakeitimo vertybiniais popieriais, kuris nėra pakeitimas vertybiniais popieriais pagal ABCP programą, atvejais – procesus ir mechanizmus, kuriais būtų užtikrinamas 20 straipsnio 7–12 dalių, 21 straipsnio 7 dalies ir 22 straipsnio laikymasis; ir

PSS pakeitimo vertybiniais popieriais, kuris yra pakeitimas vertybiniais popieriais pagal ABCP programą, atvejais – procesus ir mechanizmus, kuriais ABCP sandorių atžvilgiu būtų užtikrinamas 24 straipsnio reikalavimų laikymasis, o ABCP programų atžvilgiu – 26 straipsnio 7 ir 8 dalių reikalavimų laikymasis.

3. Kompetentingos institucijos reikalauja, kad dėl pakeitimo vertybiniais popieriais sandorių kylanti rizika, įskaitant riziką reputacijai, būtų vertinama ir valdoma taikant tinkamas iniciatorių, rėmėjų, SPPVPS ir pirminių skolintojų politiką ir procedūras.

4. Kompetentinga institucija, vykdydama prudencinę priežiūrą pakeitimo vertybiniais popieriais srityje, atitinkamais atvejais stebi, kokį konkretų poveikį dalyvavimas pakeitimo vertybiniais popieriais rinkoje turi finansų įstaigos, veikiančios kaip pirminis skolintojas, iniciatorius, rėmėjas arba investuotojas, stabilumui, atsižvelgdama į toliau nurodytus aspektus ir nedarydama poveikio griežtesniam sektoriaus reguliavimui:

a)	kapitalo rezervo dydį;

b)	likvidumo atsargų dydį; ir

c)	likvidumo riziką investuotojams dėl jų finansavimo ir investicijų terminų nesutapimo.

Tais atvejais, kai kompetentinga institucija nustato reikšmingą riziką finansų įstaigos arba visos finansų sistemos finansiniam stabilumui, neatsižvelgiant į jos prievoles pagal 36 straipsnį, ji imasi veiksmų tai rizikai sumažinti ir pateikia savo išvadas paskirtai institucija, atsakingai už makroprudencines priemones pagal Reglamentą (ES) Nr. 575/2013, ir ESRV.

5. Kompetentinga institucija stebi, ar nėra galimai apeinamos 6 straipsnio 2 dalyje nustatytos prievolės, ir užtikrina, kad būtų taikomos sankcijos pagal 32 ir 33 straipsnius.

31 straipsnis

Pakeitimo vertybiniais popieriais rinkos makroprudencinė priežiūra

1. Neviršydama savo įgaliojimų, ESRV yra atsakinga už Sąjungos pakeitimo vertybiniais popieriais rinkos makroprudencinę priežiūrą.

2. Siekdama prisidėti prie sisteminės rizikos, kuri Sąjungos finansiniam stabilumui kyla dėl pokyčių finansų sistemoje, prevencijos bei mažinimo ir atsižvelgdama į makroekonominius pokyčius, kad būtų išvengta plačiai išplitusių finansinių sunkumų laikotarpių, ESRV nuolat stebi pokyčius pakeitimo vertybiniais popieriais rinkose. Norėdama akcentuoti riziką finansiniam stabilumui, ESRV, bendradarbiaudama su EBI, paskelbia ataskaitą apie pakeitimo vertybiniais popieriais rinkos poveikį finansiniam stabilumui, jei, ESRV nuomone, tai yra būtina arba bent kas trejus metus. Jei nustatoma reikšminga rizika, ESRV pagal Reglamento (ES) Nr. 1092/2010 16 straipsnį Komisijai, visoms EPI ir valstybėms narėms teikia įspėjimus ir prireikus paskelbia rekomendacijas dėl taisomųjų veiksmų, kurių reikia imtis reaguojant į tą riziką, įskaitant rekomendacijas dėl tikslingumo keisti rizikos išlaikymo lygius arba imtis kitų makroprudencinių priemonių. Komisija, visos EPI ir valstybės narės, vadovaudamosi Reglamento (ES) Nr. 1092/2010 17 straipsniu, informuoja ESRV, Europos Parlamentą ir Tarybą apie veiksmus, kurių imtasi reaguojant į rekomendacijas, o neveikimą tinkamai pagrindžia per tris mėnesius nuo rekomendacijos perdavimo adresatams.

32 straipsnis

Administracinės sankcijos ir taisomosios priemonės

1. Nedarant poveikio valstybių narių teisei numatyti ir skirti baudžiamąsias sankcijas pagal 34 straipsnį, valstybės narės nustato taisykles, kuriomis būtų nustatytos tinkamos administracinės sankcijos už aplaidumą ar tyčinį pažeidimą ir taisomosios priemonės, taikytinos bent tais atvejais, kai:

a)	iniciatorius, rėmėjas ar pirminis skolintojas neįvykdė 6 straipsnyje numatytų reikalavimų;

b)	iniciatorius, rėmėjas ar SPPVPS neįvykdė 7 straipsnyje numatytų reikalavimų;

c)	iniciatorius, rėmėjas ar pirminis skolintojas neįvykdė 9 straipsnyje numatytų kriterijų;

d)	iniciatorius, rėmėjas ar SPPVPS neįvykdė 18 straipsnyje numatytų reikalavimų;

e)	pakeitimas vertybiniais popieriais yra nurodomas kaip PSS, o to pakeitimo vertybiniais popieriais iniciatorius, rėmėjas ar SPPVPS neįvykdė 19–22 arba 23–26 straipsniuose nustatytų reikalavimų;

f)	iniciatorius ar rėmėjas pateikia klaidinantį pranešimą pagal 27 straipsnio 1 dalį;

g)	iniciatorius ar rėmėjas neįvykdė 27 straipsnio 4 dalyje numatytų reikalavimų; arba

h)	pagal 28 straipsnį įgaliota trečioji šalis nepranešė apie reikšmingus pagal 28 straipsnio 1 dalį pateiktos informacijos pasikeitimus ar visus kitus pasikeitimus, kurie galėtų būti pagrįstai laikomi turinčiais poveikio jos kompetentingos institucijos atliekamam vertinimui.

Valstybės narės taip pat užtikrina, kad administracinės sankcijos ir (arba) taisomosios priemonės būtų veiksmingai įgyvendinamos.

Tos sankcijos ir priemonės turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos.

2. 1 dalyje nurodytų pažeidimų atveju valstybės narės suteikia kompetentingoms institucijoms teisę taikyti bent šias sankcijas ir priemones:

a)	viešą pareiškimą, kuriame nurodoma už pažeidimą atsakingo fizinio arba juridinio asmens tapatybė ir pažeidimo pobūdis pagal 37 straipsnį;

b)	įsakymą fiziniam ar juridiniam asmeniui nutraukti pažeidimą ir vengti pakartotinio pažeidimo;

c)	laikiną draudimą bet kuriam iniciatoriaus, rėmėjo ar SPPVPS valdymo organo nariui ar bet kuriam kitam fiziniam asmeniui, kuris laikomas atsakingu už pažeidimą, vykdyti tokiose įmonėse valdymo funkcijas;

d)	šio straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos e arba f punkte nurodyto pažeidimo atveju – laikiną draudimą iniciatoriui ir rėmėjui pranešti pagal 27 straipsnio 1 dalį, kad pakeitimas vertybiniais popieriais atitinka 19–22 straipsniuose arba 23–26 straipsniuose nustatytus reikalavimus;

e)	fizinio asmens atžvilgiu – maksimalias administracines pinigines sankcijas, kurių dydis būtų bent 5 000 000 EUR, o tose valstybėse narėse, kurių valiuta nėra euro, – atitinkama suma nacionaline valiuta 2018 m. sausio 17 d.;

juridinio asmens atžvilgiu – maksimalias administracines pinigines sankcijas, kurių dydis būtų bent 5 000 000 EUR, o tose valstybėse narėse, kurių valiuta nėra euro, – atitinkama suma nacionaline valiuta 2018 m. sausio 17 d. arba iki 10 % to juridinio asmens bendros metinės grynosios apyvartos pagal naujausias valdymo organo patvirtintas sąskaitas; jeigu juridinis asmuo yra patronuojančioji įmonė arba patronuojančiosios įmonės patronuojamoji įmonė, kuri turi parengti konsoliduotąsias finansines ataskaitas pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/34/ES (35), atitinkama bendra metine grynąja apyvarta laikoma bendra metinė grynoji apyvarta arba atitinkamos rūšies pajamos, apibrėžtos atitinkamuose apskaitos teisės aktuose ir nurodytos pagrindinės patronuojančiosios įmonės valdymo organo patvirtintose naujausiose turimose konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose;

g)	maksimalias administracines pinigines sankcijas, kurių suma būtų bent du kartus didesnė nei dėl pažeidimo gautos naudos suma, jeigu tokią naudą galima nustatyti, net jeigu ta suma viršija e ir f punktuose nurodytas didžiausias sumas;

h)	šio straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos h punkte nurodyto pažeidimo atveju – 28 straipsnyje nurodyto trečiajai šaliai suteikto įgaliojimo tikrinti, ar pakeitimas vertybiniais popieriais atitinka 19–22 arba 23–26 straipsnius, laikiną panaikinimą.

3. Kai 1 dalyje nurodytos nuostatos taikomos juridiniams asmenims, valstybės narės suteikia kompetentingoms institucijoms teisę 2 dalyje nurodytas administracines sankcijas ir taisomąsias priemones, laikantis nacionalinėje teisėje numatytų sąlygų, taikyti valdymo organo nariams ir kitiems asmenims, kurie pagal nacionalinę teisę yra atsakingi už pažeidimą.

4. Valstybės narės užtikrina, kad visi sprendimai, kuriais skiriamos 2 dalyje nurodytos administracinės sankcijos ar taisomosios priemonės, būtų tinkamai motyvuoti ir galėtų būti apskųsti.

33 straipsnis

Naudojimasis įgaliojimu skirti administracines sankcijas ir taisomąsias priemones

1. Kompetentingos institucijos savo įgaliojimais skirti 32 straipsnyje nurodytas administracines sankcijas ir taisomąsias priemones naudojasi pagal savo nacionalines teisines sistemas, kai tinkama:

a)	tiesiogiai;

b)	bendradarbiaudamos su kitomis institucijomis;

c)	savo atsakomybe deleguodamos įgaliojimus kitoms institucijoms;

d)	kreipdamosi į kompetentingas teismines institucijas.

2. Priimdamos sprendimą dėl administracinių sankcijų ar taisomųjų priemonių, skiriamų pagal 32 straipsnį, rūšies ir dydžio, kompetentingos institucijos atsižvelgia į tai, kiek pažeidimas yra tyčinis ar padarytas dėl aplaidumo, ir į visas kitas atitinkamas aplinkybes, įskaitant tam tikrais atvejais į:

a)	pažeidimo reikšmingumą, sunkumą ir trukmę;

b)	už pažeidimą atsakingo fizinio ar juridinio asmens atsakomybės laipsnį;

c)	atsakingo fizinio ar juridinio asmens finansinį pajėgumą;

d)	atsakingo fizinio ar juridinio asmens gauto pelno arba išvengtų nuostolių, jei juos galima nustatyti, dydį;

e)	trečiųjų šalių dėl pažeidimo patirtus nuostolius, jei juos galima nustatyti;

f)	atsakingo fizinio arba juridinio asmens bendradarbiavimo su kompetentinga institucija lygį, nedarant poveikio būtinybei užtikrinti, kad tas asmuo grąžintų gautą pelną ar atlygintų išvengtus nuostolius;

g)	atsakingo fizinio ar juridinio asmens anksčiau padarytus pažeidimus.

34 straipsnis

Baudžiamosios sankcijos

1. Valstybės narės gali nuspręsti nenustatyti taisyklių dėl administracinių sankcijų ar taisomųjų priemonių už pažeidimus, už kuriuos skiriamos baudžiamosios sankcijos pagal jų nacionalinę teisę.

2. Jei valstybės narės, vadovaudamosi šio straipsnio 1 dalimi, nusprendžia nustatyti baudžiamąsias sankcijas už 32 straipsnio 1 dalyje nurodytus pažeidimus, jos užtikrina, kad būtų numatytos tinkamos priemonės, kad kompetentingos institucijos turėtų visus reikalingus įgaliojimus palaikyti ryšius su savo jurisdikcijos teisminėmis, baudžiamojo persekiojimo ar baudžiamosios justicijos institucijomis konkrečiai informacijai, susijusiai su nusikalstamų veikų tyrimais ar teismo procesais, pradėtais dėl 32 straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų, gauti ir įgaliojimus teikti tą pačią informaciją kitoms kompetentingoms institucijoms, EVPRI, EBI ir EDPPI, kad jos galėtų vykdyti savo prievolę bendradarbiauti šio reglamento tikslais.

35 straipsnis

Pareiga pranešti

Valstybės narės ne vėliau kaip 2019 m. sausio 18 d. praneša Komisijai, EVPRI, EBI ir EDPPI apie visus įstatymus ir kitus teisės aktus, kuriais įgyvendinamas šis skyrius, įskaitant visas atitinkamas baudžiamosios teisės nuostatas. Valstybės narės nepagrįstai nedelsdamos praneša Komisijai, EVPRI, EBI ir EDPPI apie visus vėlesnius jų pakeitimus.

36 straipsnis

Kompetentingų institucijų ir EPI bendradarbiavimas

1. Vykdydamos savo pareigas pagal 30–34 straipsnius, 29 straipsnyje nurodytos kompetentingos institucijos ir EVPRI, EBI bei EDPPI glaudžiai tarpusavyje bendradarbiauja ir keičiasi informacija.

2. Kompetentingos institucijos glaudžiai koordinuoja savo atliekamą priežiūros veiklą, kad būtų nustatyti ir ištaisyti šio reglamento pažeidimai, plėtojama ir skatinama geriausia praktika, palengvinamas bendradarbiavimas, padedama užtikrinti nuoseklų aiškinimą ir teikiami įvairias jurisdikcijas apimantys vertinimai nesutarimų atveju.

3. Europos priežiūros institucijų jungtiniame komitete įsteigiamas specialus pakeitimo vertybiniais popieriais komitetas, kuriame kompetentingos institucijos glaudžiai bendradarbiauja, kad įvykdytų savo pareigas pagal 30–34 straipsnius.

4. Kai kompetentinga institucija nustato, kad buvo pažeistas vienas ar keli 6–27 straipsnių reikalavimai, arba turi pagrindo taip manyti, ji apie savo išvadas pakankamai išsamiai informuoja subjekto ar subjektų, įtariamų padarius tokį pažeidimą, kompetentingą instituciją. Atitinkamos kompetentingos institucijos glaudžiai koordinuoja vykdomą priežiūros veiklą siekdamos užtikrinti nuoseklius sprendimus.

5. Kai šio straipsnio 4 dalyje nurodytas pažeidimas yra visų pirma susijęs su neteisingu arba klaidinančiu pranešimu pagal 27 straipsnio 1 dalį, tą pažeidimą nustačiusi kompetentinga institucija nedelsdama savo išvadas praneša subjekto, pagal 27 straipsnio 1 dalį paskirto veikti kaip pirmas kontaktinis punktas, kompetentingai institucijai. Subjekto, pagal 27 straipsnio 1 dalį paskirto veikti kaip pirmas kontaktinis punktas, kompetentinga institucija savo ruožtu informuoja EVPRI, EBI ir EDPPI ir vadovaujasi šio straipsnio 6 dalyje numatyta tvarka.

6. Gavusi 4 dalyje nurodytą informaciją, subjekto, įtariamo padarius pažeidimą, kompetentinga institucija per 15 darbo dienų imasi visų reikalingų veiksmų nustatyto pažeidimo atžvilgiu ir praneša apie tai kitoms atitinkamoms kompetentingoms institucijoms, visų pirma iniciatoriaus, rėmėjo ir SPPVPS kompetentingomis institucijomis, taip pat pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos turėtojo kompetentingoms institucijoms, jei jos žinomos. Jei viena kompetentinga institucija nesutaria su kita kompetentinga institucija dėl savo veiksmų tvarkos ar turinio arba dėl neveikimo, ji nepagrįstai nedelsdama praneša apie savo nesutarimą visoms kitoms atitinkamoms kompetentingoms institucijoms. Jei tas nesutarimas neišsprendžiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią apie jį buvo pranešta visoms atitinkamoms kompetentingoms institucijoms, klausimas perduodamas svarstyti EVPRI pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 19 straipsnį ir, jei taikytina, 20 straipsnį. Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 19 straipsnio 2 dalyje nurodytas taikinimo laikotarpis yra vienas mėnuo.

Jeigu atitinkamos kompetentingos institucijos nepasiekia susitarimo per pirmoje pastraipoje nustatytą taikinimo etapą, EVPRI per vieną mėnesį priima Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 19 straipsnio 3 dalyje nurodytą sprendimą. Taikant šiame straipsnyje nustatytą tvarką, į EVPRI pagal šio reglamento 27 straipsnį tvarkomą sąrašą įtrauktas pakeitimas vertybiniais popieriais toliau laikomas PSS pagal šio reglamento 4 skyrių ir lieka tokiame sąraše.

Jeigu atitinkamos kompetentingos institucijos sutinka, kad pažeidimas yra susijęs su 18 straipsnio nesilaikymu gera valia, jos gali nuspręsti suteikti iniciatoriui, rėmėjui ir SPPVPS ne daugiau kaip tris mėnesius nustatytam pažeidimui ištaisyti, minėtą laikotarpį pradedant skaičiuoti nuo tos dienos, kai kompetentinga institucija pranešė iniciatoriui, rėmėjui ir SPPVPS apie pažeidimą. Per tą laikotarpį į EVPRI pagal 27 straipsnį tvarkomą sąrašą įtrauktas pakeitimas vertybiniais popieriais toliau laikomas PSS pagal 4 skyrių ir lieka tame sąraše.

Jeigu viena ar kelios atitinkamos kompetentingos institucijos mano, kad pažeidimas per trečioje pastraipoje nurodytą laikotarpį nebuvo tinkamai ištaisytas, taikoma pirma pastraipa.

7. Po trejų metų nuo šio reglamento taikymo pradžios dienos EVPRI pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 30 straipsnį atlieka šio reglamento 19–26 straipsniuose nustatytų kriterijų įgyvendinimo tarpusavio vertinimą.

8. EVPRI, glaudžiai bendradarbiaudama su EBI ir EDPPI, parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustatoma bendra bendradarbiavimo prievolė, informacija, kuria reikia keistis pagal 1 dalį, ir prievolės pranešti pagal 4 ir 5 dalis.

EVPRI, glaudžiai bendradarbiaudama su EBI ir EDPPI, tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2019 m. sausio 18 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant šioje dalyje nurodytus techninius reguliavimo standartus laikantis Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnių.

37 straipsnis

Administracinių sankcijų paskelbimas

1. Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos nepagrįstai nedelsdamos savo oficialiose interneto svetainėse paskelbtų bent visus sprendimus skirti administracines sankcijas, dėl kurių negalima teikti apeliacinių skundų ir kurios skiriamos už 6, 7, 9 straipsnių arba 27 straipsnio 1 dalies pažeidimus, po to, kai apie tą sprendimą buvo pranešta sankcijos adresatui.

2. Skelbiant 1 dalyje nurodytą informaciją nurodoma pažeidimo rūšis ir pobūdis, atsakingų asmenų tapatybė ir skirtos sankcijos.

3. Jeigu kompetentinga institucija mano, kad juridinių asmenų tapatybės arba fizinių asmenų tapatybės ir asmens duomenų paskelbimas, įvertinus kiekvieną konkretų atvejį, būtų neproporcingas, arba jeigu, kompetentingos institucijos nuomone, toks paskelbimas sukeltų pavojų finansų rinkų stabilumui ar vykdomam nusikalstamų veikų tyrimui, arba jei paskelbimas sukeltų, kiek tai galima nustatyti, neproporcingą žalą atitinkamam asmeniui, valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos:

a)	atidėtų sprendimo skirti administracinę sankciją paskelbimą tol, kol neliks priežasčių jo neskelbti;

b)	paskelbtų sprendimą skirti administracinę sankciją anonimiškai, laikantis nacionalinės teisės, arba

apskritai neskelbtų sprendimo skirti administracinę sankciją, jeigu manoma, jog taikant a ir b punktuose nurodytas alternatyvas būtų nepakankamai užtikrinta:

i)	kad finansų rinkų stabilumui nekils pavojus arba

ii)	tokių sprendimų paskelbimo proporcingumas priemonių, kurios laikomos nesvarbiomis, atžvilgiu.

4. Jei nusprendžiama paskelbti sprendimą dėl sankcijos anonimiškai, susijusių duomenų paskelbimas gali būti atidėtas. Kai kompetentinga institucija paskelbia sprendimą skirti administracinę sankciją, dėl kurios pateiktas apeliacinis skundas atitinkamoms teisminėms institucijoms, kompetentinga institucija nedelsdama savo oficialioje interneto svetainėje paskelbia ir šią informaciją, ir visą paskesnę informaciją apie tokio apeliacinio skundo rezultatus. Taip pat paskelbiami visi teisminės institucijos sprendimai panaikinti sprendimą skirti administracinę sankciją.

5. Kompetentingos institucijos užtikrina, kad bet kokia pagal 1–4 dalis paskelbta informacija jų oficialiose interneto svetainėse liktų bent penkerius metus po jos paskelbimo. Į paskelbtą informaciją įtraukti asmens duomenys kompetentingos institucijos oficialioje interneto svetainėje lieka tik tokį laikotarpį, kuris būtinas vadovaujantis taikomomis duomenų apsaugos taisyklėmis.

6. Kompetentingos institucijos informuoja EVPRI apie visas skirtas administracines sankcijas, prireikus įskaitant visus su jomis susijusius apeliacinius skundus ir jų rezultatus.

7. EVPRI tvarko administracinių sankcijų, apie kurias jai pranešta, centrinę duomenų bazę. Prieigą prie tos duomenų bazės turi tik EVPRI, EBI, EDPPI ir kompetentingos institucijos; duomenų bazė atnaujinama remiantis kompetentingų institucijų pagal 6 dalį pateikta informacija.

6 SKYRIUS

PAKEITIMAI

38 straipsnis

Direktyvos 2009/65/EB dalinis pakeitimas

Direktyvos 2009/65/EB 50a straipsnis pakeičiamas taip:

„50a straipsnis

Kai KIPVPS valdymo įmonės arba vidinio valdymo KIPVPS prisiima riziką, susijusią su pakeitimu vertybiniais popieriais, kuris nebeatitinka Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2017/2402 (*1) numatytų reikalavimų, jie veikia ir prireikus imasi taisomųjų veiksmų kuo labiau atsižvelgdami į investuotojų atitinkamame KIPVPS interesus.

39 straipsnis

Direktyvos 2009/138/EB dalinis pakeitimas

Direktyva 2009/138/EB iš dalies keičiama taip:

135 straipsnio 2 ir 3 dalys pakeičiamos taip:

„2. Komisija pagal šios direktyvos 301a straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais papildoma ši direktyva išsamiai nustatant aplinkybes, kurioms esant galima nustatyti proporcingą papildomą kapitalo poreikio koeficientą, jei pažeidžiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/2402 (*2) 5 ar 6 straipsnyje numatyti reikalavimai, nedarant poveikio šios direktyvos 101 straipsnio 3 daliai.

3. Siekiant užtikrinti nuoseklų suderinimą, susijusį su šio straipsnio 2 dalimi, EDPPI, taikant 301b straipsnį, parengia techninių reguliavimo standartų projektus, pagal kuriuos nustatoma toje dalyje nurodyto proporcingo papildomo kapitalo poreikio koeficiento apskaičiavimo metodika.

Komisijai pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 10–14 straipsnius suteikiami įgaliojimai papildyti šią direktyvą priimant šioje dalyje nurodytus techninius reguliavimo standartus.

(*2) 2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/2402, kuriuo nustatoma bendroji pakeitimo vertybiniais popieriais sistema ir sukuriama specialioji paprasto, skaidraus ir standartizuoto pakeitimo vertybiniais popieriais sistema, ir iš dalies keičiamos direktyvos 2009/65/EB, 2009/138/EB ir 2011/61/ES bei reglamentai (EB) Nr. 1060/2009 ir (ES) Nr. 648/2012 (OL L 347, 2017 12 28, p. 35).“"

2.	308b straipsnio 11 dalis išbraukiama.

40 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1060/2009 dalinis pakeitimas

Reglamentas (EB) Nr. 1060/2009 iš dalies keičiamas taip:

1.	22 ir 41 konstatuojamosiose dalyse, 8c straipsnyje ir I priedo D skirsnio II dalies 1 punkte terminas „struktūrizuota finansinė priemonė“ pakeičiamas terminu „pakeitimo vertybiniais popieriais priemonė“.

34 ir 40 konstatuojamosiose dalyse, 8 straipsnio 4 dalyje, 8c straipsnyje, 10 straipsnio 3 dalyje ir 39 straipsnio 4 dalyje, taip pat I priedo A skirsnio 2 punkto penktoje pastraipoje, I priedo B skirsnio 5 punkte, I priedo D skirsnio II dalies pavadinime ir 2 punkte, III priedo I dalies 8, 24 ir 45 punktuose bei III priedo III dalies 8 punkte terminas „struktūrizuotos finansinės priemonės“ pakeičiamas terminu „pakeitimo vertybiniais popieriais priemonės“.

3.	1 straipsnio antra pastraipa pakeičiama taip: „Šiuo reglamentu taip pat nustatomos Sąjungoje įsteigtų emitentų ir susijusių trečiųjų šalių prievolės dėl pakeitimo vertybiniais popieriais priemonių.“

3 straipsnio 1 dalies l punktas pakeičiamas taip:

„l)	pakeitimo vertybiniais popieriais priemonė – finansinė priemonė ar kitas turtas, atsiradę dėl pakeitimo vertybiniais popieriais sandorio arba schemos, nurodytų Reglamento (ES) 2017/2402 [Pakeitimo vertybiniais popieriais reglamentas] 2 straipsnio 1 dalyje;“.

5.	8b straipsnis išbraukiamas.

6.	4 straipsnio 3 dalies b punkte, 5 straipsnio 6 dalies antros pastraipos b punkte ir 25a straipsnyje nuoroda į 8b straipsnį išbraukiama.

41 straipsnis

Direktyvos 2011/61/ES dalinis pakeitimas

Direktyvos 2011/61/ES 17 straipsnis pakeičiamas taip:

„17 straipsnis

„Kai AIFV prisiima riziką, susijusią su pakeitimu vertybiniais popieriais, kuris nebeatitinka Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2017/2402 (*3) numatytų reikalavimų, jie veikia ir prireikus imasi taisomųjų veiksmų kuo labiau atsižvelgdami į investuotojų atitinkamame AIF interesus.

42 straipsnis

Reglamento (ES) Nr. 648/2012 dalinis pakeitimas

Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 iš dalies keičiamas taip:

2 straipsnis papildomas šiais punktais:

„30.	padengtoji obligacija – obligacija, atitinkanti Reglamento (ES) Nr. 575/2013 129 straipsnio reikalavimus;

31.	padengtųjų obligacijų subjektas – padengtųjų obligacijų emitentas arba padengtųjų obligacijų užtikrinamojo turto grupė.“

4 straipsnis papildomas šiomis dalimis:

„5. Šio straipsnio 1 dalis netaikoma ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartims, kurias padengtųjų obligacijų subjektai yra sudarę dėl padengtųjų obligacijų arba kurias specialios paskirties pakeitimo vertybiniais popieriais subjektai yra sudarę dėl pakeitimo vertybiniais popieriais, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2017/2402 (*4), su sąlyga, kad:

specialios paskirties pakeitimo vertybiniais popieriais subjektų atveju – specialios paskirties pakeitimo vertybiniais popieriais subjektas atlieka tik tokį pakeitimą vertybiniais popieriais, kuris atitinka Reglamento (ES) 2017/2402 18 straipsnio ir 19–22 straipsnių arba 23–26 straipsnių reikalavimus;

b)	ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartis naudojama tik siekiant apsidrausti nuo palūkanų normos arba valiutų nesutapimų padengtųjų obligacijų arba pakeitimo vertybiniais popieriais atveju; ir

padengtųjų obligacijų arba pakeitimo vertybiniais popieriais priemonėmis tinkamai sumažinama sandorio šalies kredito rizika, susijusi su ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartimis, kurias padengtųjų obligacijų subjektas arba specialios paskirties pakeitimo vertybiniais popieriais subjektas yra sudaręs dėl padengtosios obligacijos arba pakeitimo vertybiniais popieriais.

6. Siekiant užtikrinti nuoseklų šio straipsnio taikymą ir atsižvelgiant į poreikį užkirsti kelią reglamentavimo arbitražui, EPI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose apibrėžiami kriterijai, pagal kuriuos nustatoma, kokiomis padengtųjų obligacijų ar pakeitimo vertybiniais popieriais priemonėmis tinkamai sumažinama sandorio šalies kredito rizika, kaip apibrėžta 5 dalyje.

EPI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2018 m. liepos 18 d.

Komisijai pagal reglamentų (ES) Nr. 1093/2010, (ES) Nr. 1094/2010 arba (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius suteikiami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant šioje dalyje nurodytus techninius reguliavimo standartus.

(*4) 2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/2402, kuriuo nustatoma bendroji pakeitimo vertybiniais popieriais sistema ir sukuriama specialioji paprasto, skaidraus ir standartizuoto pakeitimo vertybiniais popieriais sistema, ir iš dalies keičiamos direktyvos 2009/65/EB, 2009/138/EB ir 2011/61/ES bei reglamentai (EB) Nr. 1060/2009 ir (ES) Nr. 648/2012 (OL L 347, 2017 12 28, p. 35).“"

11 straipsnio 15 dalis pakeičiama taip:

„15. Siekiant užtikrinti nuoseklų šio straipsnio taikymą, EPI parengia bendrų techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nurodoma:

a)	rizikos valdymo procedūros, įskaitant įkaito dydį ir rūšį ir atskyrimo tvarką, kurių reikia, kad būtų laikomasi 3 dalies;

b)	procedūros, kurių turi laikytis sandorio šalys ir atitinkamos kompetentingos institucijos, netaikydamos reikalavimų pagal 6–10 dalis;

c)	taikytini kriterijai, nurodyti 5–10 dalyse, įskaitant visų pirma tai, kas turi būti laikoma praktine ar teisine kliūtimi sandorio šalims tarpusavyje greitai pervesti nuosavas lėšas ir padengti įsipareigojimus.

Įkaito, kurio reikalaujama dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių sandorių, kuriuos padengtųjų obligacijų subjektai yra sudarę dėl padengtųjų obligacijų arba specialios paskirties pakeitimo vertybiniais popieriais subjektai yra sudarę dėl pakeitimo vertybiniais popieriais, kaip apibrėžta šiame reglamente, ir atitinkančio šio reglamento 4 straipsnio 5 dalyje išdėstytas sąlygas bei Reglamento (ES) 2017/2402 [Pakeitimo vertybiniais popieriais reglamentas] 18 straipsnyje ir 19–22 straipsniuose arba 23–26 straipsniuose ir 18 straipsnyje nurodytus reikalavimus, dydis ir rūšis nustatomi atsižvelgiant į visas kliūtis, su kuriomis susiduriama pasikeičiant įkaitu pagal esamus susitarimus dėl įkaito padengtųjų obligacijų arba pakeitimo vertybiniais popieriais atveju.

EPI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2018 m. liepos 18 d.

Atsižvelgiant į sandorio šalies teisinį pobūdį, Komisijai pagal reglamentų (ES) Nr. 1093/2010, (ES) Nr. 1094/2010 arba (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius suteikiami įgaliojimai priimti šioje dalyje nurodytus techninius reguliavimo standartus.“

43 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

1. Šis reglamentas taikomas pakeitimui vertybiniais popieriais, kurio vertybiniai popieriai yra išleisti 2019 m. sausio 1 d. arba vėliau, taikant 7 ir 8 dalis.

2. Kalbant apie pakeitimą vertybiniais popieriais, kurio vertybiniai popieriai buvo išleisti iki 2019 m. sausio 1 d., iniciatoriai, rėmėjai ir SPPVPS gali naudoti nuorodą „PSS“ arba nuorodą „paprastas, skaidrus ir standartizuotas“, arba nuorodą, kuri tiesiogiai arba netiesiogiai susijusi su tais terminais, tik tais atvejais, kai tenkinami 18 straipsnyje išdėstyti reikalavimai ir šio straipsnio 3 dalyje išdėstytos sąlygos.

3. Pakeitimas vertybiniais popieriais, kurio vertybiniai popieriai buvo išleisti iki 2019 m. sausio 1 d., išskyrus pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas, susijusias su ABCP sandoriu ar ABCP programa, laikomas PSS, jeigu jis:

a)	tų vertybinių popierių emisijos metu atitinka 20 straipsnio 1–5 dalyse, 7–9 dalyse bei 11–13 dalyse ir 21 straipsnio 1 ir 3 dalyse išdėstytus reikalavimus; ir

b)	pranešimo apie jį pagal 27 straipsnio 1 dalį metu atitinka 20 straipsnio 6 ir 10 dalyse, 21 straipsnio 2 ir 4–10 dalyse bei 22 straipsnio 1–5 dalyse nustatytus reikalavimus.

4. 3 dalies b punkto tikslais taikomos šios nuostatos:

a)	laikoma, kad 22 straipsnio 2 dalyje žodžiai „prieš išleidžiant“ suprantami kaip „prieš pranešant pagal 27 straipsnio 1 dalį“;

b)	laikoma, kad 22 straipsnio 3 dalyje žodžiai „prieš pakeitimo vertybiniais popieriais įkainojimą“ suprantami kaip „prieš pranešant pagal 27 straipsnio 1 dalį“;

22 straipsnio 5 dalies atveju:

i)	antrame sakinyje žodžiai „prieš įkainojimą“ suprantami kaip „prieš pranešant pagal 27 straipsnio 1 dalį“;

ii)	žodžiai „prieš įkainojimą bent projekto ar preliminaria forma“ suprantami kaip „prieš pranešant pagal 27 straipsnio 1 dalį“;

iii)	ketvirtame sakinyje išdėstyti reikalavimai netaikomi;

iv)	nuorodos į 7 straipsnio reikalavimų laikymąsi suprantamos taip, lyg 7 straipsnis taikomas tiems pakeitimo vertybiniais popieriais atvejams, neatsižvelgiant į 43 straipsnio 1 dalį.

5. Kalbant apie pakeitimą vertybiniais popieriais, kurio vertybiniai popieriai buvo išleisti 2011 m. sausio 1 d. arba vėliau, tačiau iki 2019 m. sausio 1 d., ir kalbant apie pakeitimą vertybiniais popieriais, kurio vertybiniai popieriai buvo išleisti iki 2011 m. sausio 1 d., kai naujos pagrindinės pozicijos buvo pridėtos arba pakeistos jų pakaitalais po 2014 m. gruodžio 31 d., toliau taikomi atitinkamai Reglamente (ES) Nr. 575/2013, Deleguotajame reglamente (ES) 2015/35 ir Deleguotajame reglamente (ES) Nr. 231/2013 numatyti išsamaus patikrinimo reikalavimai tokia redakcija, kuri galioja 2018 m. gruodžio 31 d.

6. Kalbant apie pakeitimą vertybiniais popieriais, kurio vertybiniai popieriai buvo išleisti iki 2019 m. sausio 1 d., kredito įstaigos arba investicinės įmonės, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, draudimo įmonės, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/138/EB 13 straipsnio 1 punkte, perdraudimo įmonės, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/138/EB 13 straipsnio 4 punkte, ir alternatyvaus investavimo fondų valdytojai (AIFV), kaip apibrėžta Direktyvos 2011/61/ES 4 straipsnio 1 dalies b punkte, toliau taiko atitinkamai Reglamento (ES) Nr. 575/2013 405 straipsnį, Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 625/2014 I, II ir III skyrius bei 22 straipsnį, Deleguotojo reglamento (ES) 2015/35 254 ir 255 straipsnius bei Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 231/2013 51 straipsnį tokiomis redakcijomis, kurios galioja 2018 m. gruodžio 31 d.

7. Iki tol, kol bus pradėti taikyti techniniai reguliavimo standartai, kuriuos Komisija turi priimti pagal šio reglamento 6 straipsnio 7 dalį, iniciatoriai, rėmėjai arba pirminis skolintojas šio reglamento 6 straipsnyje nustatytų prievolių vykdymo tikslais pakeitimui vertybiniais popieriais, kurio vertybiniai popieriai yra išleidžiami 2019 m. sausio 1 d. arba vėliau, taiko Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 625/2014 I, II ir III skyrius bei 22 straipsnį.

8. Iki tol, kol bus pradėti taikyti techniniai reguliavimo standartai, kuriuos Komisija turi priimti pagal šio reglamento 7 straipsnio 3 dalį, iniciatoriai, rėmėjai ir SPPVPS šio reglamento 7 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a ir e punktuose nustatytų prievolių vykdymo tikslais pateikia Deleguotojo reglamento (ES) 2015/3 I–VIII prieduose nurodytą informaciją taip, kaip nustatyta šio reglamento 7 straipsnio 2 dalyje.

9. Šio straipsnio tikslais, tuo atveju, kai pakeitimas vertybiniais popieriais yra nesusijęs su vertybinių popierių emisija, laikoma, kad visos nuorodos į „pakeitimą vertybiniais popieriais, kurio vertybiniai popieriai buvo išleisti“ suprantamos kaip nuorodos į „pakeitimą vertybiniais popieriais, kurio pirminės pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos yra sukurtos“ su sąlyga, kad šis reglamentas taikomas pakeitimo vertybiniais popieriais atvejams, kuriais sukuriamos naujos pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos 2019 m. sausio 1 d. arba vėliau.

44 straipsnis

Ataskaitos

Ne vėliau kaip 2021 m. sausio 1 d., o po to – kas trejus metus Europos priežiūros institucijų jungtinis komitetas paskelbia ataskaitą dėl:

a)	18–27 straipsniuose numatytų PSS reikalavimų įgyvendinimo;

b)	veiksmų, kurių kompetentingos institucijos ėmėsi reikšmingos rizikos ir naujų pažeidžiamų vietų, kurių galėjo atsirasti, atžvilgiu ir rinkos dalyvių veiksmų siekiant dar labiau standartizuoti pakeitimo vertybiniais popieriais dokumentus atžvilgiu, įvertinimo;

5 straipsnyje numatytų išsamaus patikrinimo reikalavimų ir 7 straipsnyje numatytų skaidrumo reikalavimų funkcionalumo ir pakeitimo vertybiniais popieriais rinkos Sąjungoje skaidrumo lygio, įskaitant tai, ar 7 straipsnyje numatyti skaidrumo reikalavimai leidžia kompetentingoms institucijoms susidaryti tinkamą rinkos vaizdą, kad jos galėtų įvykdyti joms pavestas užduotis;

d)	6 straipsnyje numatytų reikalavimų, įskaitant tai, ar rinkos dalyviai jų laikosi, ir rizikos išlaikymo sąlygų pagal 6 straipsnio 3 dalį.

45 straipsnis

Sintetinis pakeitimas vertybiniais popieriais

1. Ne vėliau kaip 2019 m. liepos 2 d., EBI, glaudžiai bendradarbiaudama su EVPRI ir EDPPI, paskelbia ataskaitą dėl paprasto, skaidraus ir standartizuoto sintetinio pakeitimo vertybiniais popieriais specialios sistemos galimumo, apsiribojant balansiniu sintetiniu pakeitimu vertybiniais popieriais.

2. Komisija, remdamasi 1 dalyje nurodyta EBI ataskaita, ne vėliau kaip 2020 m. sausio 2 d. pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą dėl paprasto, skaidraus ir standartizuoto sintetinio pakeitimo vertybiniais popieriais specialios sistemos, apsiribojant balansiniu sintetiniu pakeitimu vertybiniais popieriais, sukūrimo, prireikus kartu su pasiūlymu dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.

46 straipsnis

Peržiūra

Komisija ne vėliau kaip 2022 m. sausio 1 d. pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą dėl šio reglamento veikimo, prireikus kartu su pasiūlymu dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.

Toje ataskaitoje visų pirma atsižvelgiama į 44 straipsnyje nurodytų ataskaitų išvadas ir įvertinama:

šio reglamento, įskaitant PSS pakeitimo vertybiniais popieriais ženklo nustatymą, poveikis pakeitimo vertybiniais popieriais rinkos Sąjungoje veikimui, pakeitimo vertybiniais popieriais indėlis į realiąją ekonomiką, visų pirma MVĮ galimybėms gauti kreditą ir investuoti, ir finansų įstaigų bei finansų sektoriaus stabilumo tarpusavio sąsajos;

6 straipsnio 3 dalyje nurodytų sąlygų taikymo skirtumai, remiantis pagal 7 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos e punkto iii papunktį praneštais duomenimis. Jei išvados rodo, kad prudencinė rizika dėl 6 straipsnio 3 dalies a, b, c ir e punktuose nurodytų sąlygų taikymo padidėjo, apsvarstoma galimybė taikyti tinkamas žalos atlyginimo priemones;

tai, ar nuo šio reglamento taikymo pradžios neproporcingai neišaugo 7 straipsnio 2 dalies trečioje pastraipoje nurodytų sandorių skaičius ir ar rinkos dalyviai nestruktūrizavo sandorių taip, kad apeitų 7 straipsnyje nurodytą prievolę pateikti informaciją per pakeitimų vertybiniais popieriais duomenų saugyklas;

d)	tai, ar yra poreikis išplėsti 7 straipsnyje nustatytus informacijos atskleidimo reikalavimus, kad jie būtų taikomi ir sandoriams, nurodytiems 7 straipsnio 2 dalies trečioje pastraipoje, ir investuotojo pozicijoms;

tai, ar PSS pakeitimo vertybiniais popieriais srityje būtų galima nustatyti lygiavertį režimą trečiųjų šalių iniciatoriams, rėmėjams ir SPPVPS, atsižvelgiant į tarptautinius pokyčius pakeitimo vertybiniais popieriais srityje, visų pirma iniciatyvas dėl paprasto, skaidraus ir palyginamo pakeitimo vertybiniais popieriais;

22 straipsnio 4 dalyje numatytų reikalavimų įgyvendinimas ir tai, ar jų nereikėtų išplėsti aprėpiant ir pakeitimą vertybiniais popieriais, kai pagrindinės pozicijos nėra būsto paskolos, paskolos automobiliams ar automobilių išperkamosios nuomos sutartys, siekiant supaprastinti informacijos apie aplinkosaugos, socialinius ir valdymo veiksnius atskleidimą;

trečiosios šalies taikomos tikrinimo tvarkos, kaip numatyta 27 ir 28 straipsniuose, tinkamumas ir tai, ar 28 straipsnyje numatyta tvarka, pagal kurią suteikiami įgaliojimai trečiosioms šalims, yra skatinama pakankama trečiųjų šalių konkurencija, ir ar reikia padaryti priežiūros sistemos pakeitimų siekiant užtikrinti finansinį stabilumą; ir

tai, ar nereikėtų papildyti šiame reglamente nustatytos pakeitimo vertybiniais popieriais sistemos nustatant ribotą licenciją turinčių bankų, atliekančių SPPVPS funkcijas bei turinčių išimtinę teisę iš iniciatorių įsigyti pozicijas ir parduoti investuotojams reikalavimus, garantuojamus įsigytomis pozicijomis, sistemą.

47 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje numatytomis sąlygomis.

2. 16 straipsnyje 2 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo 2018 m. sausio 17 d.

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 16 straipsnio 2 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 16 straipsnio 2 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie tą aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva tas laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

48 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2019 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Strasbūre 2017 m. gruodžio 12 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

A. TAJANI

Tarybos vardu

Pirmininkas

M. MAASIKAS

(1) OL C 219, 2016 6 17, p. 2.

(2) OL C 82, 2016 3 3, p. 1.

(3) 2017 m. spalio 26 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2017 m. lapkričio 20 d. Tarybos sprendimas.

(4) 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1092/2010 dėl Europos Sąjungos finansų sistemos makrolygio rizikos ribojimo priežiūros ir Europos sisteminės rizikos valdybos įsteigimo (OL L 331, 2010 12 15, p. 1).

(5) 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 2002/92/EB ir Direktyva 2011/61/ES (OL L 173, 2014 6 12, p. 349).

(6) 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) ir iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB bei panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/77/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 84).

(7) 2014 m. spalio 10 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2015/35, kuriuo papildoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/138/EB dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II) (OL L 12, 2015 1 17, p. 1).

(8) 2014 m. spalio 10 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2015/61, kuriuo dėl kredito įstaigoms taikomo padengimo likvidžiuoju turtu reikalavimo papildomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 (OL L 11, 2015 1 17, p. 1).

(9) 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/78/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 12).

(10) 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/48/EB. dėl vartojimo kredito sutarčių ir panaikinanti Tarybos direktyvą 87/102/EEB (OL L 133, 2008 5 22, p. 66).

(11) 2014 m. vasario 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/17/ES dėl vartojimo kredito sutarčių dėl gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2008/48/EB ir 2013/36/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 (OL L 60, 2014 2 28, p. 34).

(12) 2013 m. spalio 15 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1024/2013, kuriuo Europos Centriniam Bankui pavedami specialūs uždaviniai, susiję su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika (OL L 287, 2013 10 29, p. 63).

(13) 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/65/EB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo (OL L 302, 2009 11 17, p. 32).

(14) 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/138/EB dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II) (OL L 335, 2009 12 17, p. 1).

(15) 2011 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/61/ES dėl alternatyvaus investavimo fondų valdytojų, kuria iš dalies keičiami direktyvos 2003/41/EB ir 2009/65/EB bei reglamentai (EB) Nr. 1060/2009 ir (ES) Nr. 1095/2010 (OL L 174, 2011 7 1, p. 1).

(16) 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1060/2009 dėl kredito reitingų agentūrų (OL L 302, 2009 11 17, p. 1).

(17) 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų (OL L 201, 2012 7 27, p. 1).

(18) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.

(19) 2014 m. kovo 13 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 625/2014, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 papildomas techniniais reguliavimo standartais, įstaigoms investuotojoms, rėmėjoms, pirminėms skolintojoms ir iniciatorėms nustatant reikalavimus, susijusius su perleistos kredito rizikos pozicijomis (OL L 174, 2014 6 13, p. 16).

(20) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 176, 2013 6 27, p. 1).

(21) 2012 m. gruodžio 19 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 231/2013, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/61/ES nuostatos dėl išimčių, bendrųjų veiklos sąlygų, depozitoriumų, finansinio sverto, skaidrumo ir priežiūros (OL L 83, 2013 3 22, p. 1).

(22) 2014 m. rugsėjo 30 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2015/3, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1060/2009 papildomas nuostatomis dėl struktūrizuotoms finansinėms priemonėms taikomų informacijos atskleidimo reikalavimų techninių reguliavimo standartų (OL L 2, 2015 1 6, p. 57).

(23) 2016 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/2341 dėl profesinių pensijų įstaigų (PPĮ) veiklos ir priežiūros (OL L 354, 2016 12 23, p. 37).

(24) 2002 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/87/EB dėl finansiniam konglomeratui priklausančių kredito įstaigų, draudimo įmonių ir investicinių firmų papildomos priežiūros, ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvas 73/239/EEB, 79/267/EEB, 92/49/EEB, 92/96/EEB, 93/6/EEB ir 93/22/EEB bei Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 98/78/EB ir 2000/12/EB (OL L 35, 2003 2 11, p. 1).

(25) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (OL L 176, 2013 6 27, p. 338).

(26) 2015 m. birželio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/1017 dėl Europos strateginių investicijų fondo, Europos investavimo konsultacijų centro ir Europos investicinių projektų portalo, kuriuo iš dalies keičiamos reglamentų (ES) Nr. 1291/2013 ir (ES) Nr. 1316/2013 nuostatos dėl Europos strateginių investicijų fondo (OL L 169, 2015 7 1, p. 1).

(27) 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1094/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/79/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 48).

(28) 2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/71/EB dėl prospekto, kuris turi būti skelbiamas, kai vertybiniai popieriai siūlomi visuomenei ar įtraukiami į prekybos sąrašą, ir iš dalies keičianti Direktyvą 2001/34/EB (OL L 345, 2003 12 31, p. 64).

(29) 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 596/2014 dėl piktnaudžiavimo rinka (Piktnaudžiavimo rinka reglamentas) ir kuriuo panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/6/EB ir Komisijos direktyvos 2003/124/EB, 2003/125/EB ir 2004/72/EB (OL L 173, 2014 6 12, p. 1).

(30) 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/2365 dėl vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorių ir pakartotinio naudojimo skaidrumo ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 337, 2015 12 23, p. 1).

(31) 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 82/891/EEB, direktyvos 2001/24/EB, 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2005/56/EB, 2007/36/EB, 2011/35/ES, 2012/30/ES bei 2013/36/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 648/2012 (OL L 173, 2014 6 12, p. 190).

(32) 2014 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 806/2014, kuriuo nustatomos kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių pertvarkymo vienodos taisyklės ir vienoda procedūra, kiek tai susiję su bendru pertvarkymo mechanizmu ir Bendru pertvarkymo fondu, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 (OL L 225, 2014 7 30, p. 1).

(33) 2003 m. birželio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/41/EB dėl įstaigų, atsakingų už profesinių pensijų skyrimą, veiklos ir priežiūros (OL L 235, 2003 9 23, p. 10).

(34) 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 600/2014 dėl finansinių priemonių rinkų, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 173, 2014 6 12, p. 84).

(35) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/34/ES dėl tam tikrų rūšių įmonių metinių finansinių ataskaitų, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir susijusių pranešimų, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB ir panaikinamos Tarybos direktyvos 78/660/EEB ir 83/349/EEB (OL L 182, 2013 6 29, p. 19).

28.12.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 347/81

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2017/2403,

2017 m. gruodžio 12 d.

dėl tvaraus išorės žvejybos laivynų valdymo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1006/2008

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (2),

kadangi:

(1)	Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1006/2008 (3) (toliau – Žvejybos leidimų reglamentas) nustatyta Sąjungos žvejybos laivų žvejybos veiklos ne Sąjungos vandenyse leidimų ir trečiųjų šalių laivų žvejybos galimybių Sąjungos vandenyse sistema;

(2)

Sąjunga yra 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos (4) (UNCLOS) susitariančioji šalis ir ratifikavo 1995 m. rugpjūčio 4 d. Jungtinių Tautų Susitarimą dėl Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos nuostatų, susijusių su vienos valstybės ribas viršijančių žuvų išteklių ir toli migruojančių žuvų išteklių apsauga ir valdymu, įgyvendinimo (5). Tose tarptautinėse nuostatose išdėstytas principas, kad visos valstybės privalo priimti atitinkamas priemones, kuriomis būtų užtikrintas tausus jūrų išteklių valdymas ir išsaugojimas, ir bendradarbiauti tarpusavyje siekdamos to tikslo;

(3)

Sąjunga yra priėmusi 1993 m. lapkričio 24 d. Maisto ir žemės ūkio organizacijos susitarimą dėl skatinimo žvejybos laivams atviroje jūroje laikytis tarptautinių išsaugojimo ir valdymo priemonių (6). Tame susitarime nustatyta, kad susitariančioji šalis negali suteikti leidimo naudoti laivą žvejybai atviroje jūroje, jei nėra tenkinamos tam tikros sąlygos, ir taikyti sankcijas, jei nesilaikoma tam tikrų ataskaitų teikimo įpareigojimų;

(4)

Sąjunga yra patvirtinusi 2001 m. priimtą FAO Tarptautinį veiksmų planą, kuriuo siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, nuo jos atgrasyti ir ją panaikinti (toliau – IPOA-IUU). IPOA-IUU ir 2014 m. patvirtintos FAO neprivalomos vėliavos valstybės veiksmų gairės yra pagrindas apibrėžiant vėliavos narės atsakomybę užtikrinti ilgalaikį gyvųjų jūrų išteklių ir jūrų ekosistemų išsaugojimą ir tausų naudojimą. IPOA-IUU numatyta, kad vėliavos valstybė su jos vėliava plaukiojantiems laivams turėtų išduoti leidimus žvejoti vandenyse, kurie nepriklauso jos jurisdikcijai ir į kuriuos ji neturi suverenių teisių. Tose neprivalomose gairėse vėliavos valstybėms ir pakrantės valstybėms taip pat rekomenduojama išduoti leidimus pagal susitarimus dėl galimybės žvejoti arba net ir be jų vykdomai žvejybos veiklai. Abi valstybės turėtų būti įsitikinusios, kad tokia veikla nepakenks išteklių tvarumui pakrantės valstybės vandenyse;

(5)

2014 m. visos FAO narės, įskaitant Sąjungą ir jos besivystančias šalis partneres, vieningai priėmė Neprivalomas gaires dėl tausios smulkiosios žvejybos užtikrinimo siekiant aprūpinimo maistu ir skurdo panaikinimo tikslo. Tų gairių 5.7 punkte pabrėžiama, kad prieš sudarant susitarimus su trečiosiomis valstybėmis ir trečiosiomis šalimis dėl prieigos prie išteklių turi būti tinkamai apsvarstyta smulkioji žvejyba. Tose gairėse raginama priimti ilgalaikes žuvininkystės išteklių išsaugojimo ir tausaus naudojimo, taip pat ekologinio maisto produktų gamybos pagrindo užtikrinimo priemones, pabrėžiant, kad svarbu ne Sąjungos vandenyse vykdomai žvejybos veiklai taikyti aplinkos kokybės standartus, įskaitant ekosisteminį žuvininkystės valdymo metodą ir atsargumo principą;

(6)

jei esama įrodymų, kad nebetenkinamos sąlygos, kuriomis remiantis išduotas žvejybos leidimas, vėliavos valstybė narė imasi atitinkamų veiksmų, be kita ko, pakoreguoja arba panaikina leidimą ir prireikus taiko veiksmingas, proporcingas ir atgrasomas sankcijas. Kai žvejojama pagal regioninės žuvininkystės valdymo organizacijos (RŽVO) arba tausios žvejybos partnerystės susitarimus, jei Sąjungos žvejybos laivas nesilaiko žvejybos leidimo sąlygų ir valstybė narė nesiima atitinkamų veiksmų padėčiai ištaisyti net po to, kai Komisija nurodo jai tai padaryti, Komisija turėtų padaryti išvadą, kad atitinkamų veiksmų nebuvo imtasi. Todėl Komisija turėtų imtis papildomų veiksmų, kuriais būtų užtikrinta, kad atitinkamas laivas daugiau neturėtų žvejoti, kol sąlygos nebus tenkinamos;

(7)

2015 m. rugsėjo 25 d. Jungtinių Tautų aukščiausiojo lygio susitikime darnaus vystymosi klausimais Sąjunga įsipareigojo įgyvendinti rezoliuciją, kurioje pateikiamas išvadų dokumentas „Keiskime mūsų pasaulį. Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m.“, įskaitant 14-tą darnaus vystymosi tikslą – „išsaugoti ir tausiai naudoti vandenynus, jūras ir jūrų išteklius darnaus vystymosi tikslais“, taip pat 12-tą darnaus vystymosi tikslą – „užtikrinti tausaus vartojimo ir gamybos įpročius“ ir planuojamus jų rezultatus;

(8)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1380/2013 (7) (toliau – Pagrindinis reglamentas) nustatytas bendros žuvininkystės politikos (BŽP) tikslas yra užtikrinti, kad žvejybos veikla būtų tvari aplinkos, ekonomikos ir socialiniu atžvilgiais ir valdoma laikantis tikslų atnešti naudos ekonomikos, socialinėje ir užimtumo srityse, atkurti ir išlaikyti žuvų išteklius, viršijančius lygį, kuriam esant galima užtikrinti didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį, ir siekiant, kad žvejybos veikla padėtų užtikrinti aprūpinimą maistu. Įgyvendinant šią politiką, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 208 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą taip pat būtina atsižvelgti į vystomojo bendradarbiavimo tikslus;

(9)	Pagrindiniame reglamente taip pat reikalaujama, kad tausios žvejybos partnerystės susitarimai būtų sudaromi tik dėl leidžiamo sužvejoti kiekio likučio, kaip nurodyta UNCLOS 62 straipsnio 2 ir 3 dalyse;

(10)

Pagrindiniame reglamente pabrėžiama, kad BŽP tikslus reikia propaguoti tarptautiniu mastu, užtikrinant, kad Sąjungos žvejybos veikla ne Sąjungos vandenyse būtų grindžiama tais pačiais principais ir standartais, kurie yra taikytini pagal Sąjungos teisę, kartu skatinant Sąjungos veiklos vykdytojams ir trečiųjų šalių veiklos vykdytojams sudaryti vienodas sąlygas;

(11)

Žvejybos leidimų reglamento tikslas buvo nustatyti bendrą pagrindą, kuriuo remiantis suteikiami leidimai Sąjungos laivams vykdyti žvejybos veiklą ne Sąjungos vandenyse, siekiant prisidėti prie kovos su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama (NNN) žvejyba bei geriau kontroliuoti ir stebėti Sąjungos laivyno veiklą visame pasaulyje, taip pat nustatyti leidimų trečiųjų valstybių laivams žvejoti Sąjungos vandenyse išdavimo sąlygas;

(12)

drauge su Žvejybos leidimų reglamentu priimtas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1005/2008 (8) (toliau – NNN reglamentas), o metais vėliau – Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1224/2009 (9) (toliau – Kontrolės reglamentas). Tie reglamentai – tai trys BŽP nuostatų dėl kontrolės ir reikalavimų vykdymo užtikrinimo įgyvendinimo ramsčiai;

(13)

tačiau NNN reglamentas, Žvejybos leidimų reglamentas ir Kontrolės reglamentas nebuvo įgyvendinami nuosekliai; ypač daug neatitikimų tarp Žvejybos leidimų reglamento ir Kontrolės reglamento. Įgyvendinant Žvejybos leidimų reglamentą išryškėjo tam tikros spragos, nes liko neįtraukti kai kurie kontrolės aspektai, pavyzdžiui, frachtavimas, perregistravimas kitoje šalyje ir žvejybos leidimai, kuriuos trečiosios valstybės kompetentinga institucija Sąjungos žvejybos laivui išduoda ne pagal tausios žvejybos partnerystės susitarimą (toliau – tiesioginiai leidimai). Be to, paaiškėjo, kad sudėtinga vykdyti kai kuriuos ataskaitų teikimo įpareigojimus ir padalyti administracines funkcijas tarp valstybių narių ir Komisijos;

(14)

pagrindinis šio reglamento principas: bet kuris ne Sąjungos vandenyse žvejojantis Sąjungos laivas turėtų turėti savo vėliavos valstybės leidimą ir jo veikla turėtų būti atitinkamai stebima, nepriklausomai nuo jos vykdymo vietos ir reguliavimo sistemos. Leidimas turėtų būti išduodamas tik jei tenkinami pagrindiniai bendri tinkamumo kriterijai. Valstybių narių surinkta ir Komisijai pateikta informacija turėtų sudaryti sąlygas Komisijai bet kuriuo metu įsikišti į visų Sąjungos žvejybos laivų vykdomų žvejybos operacijų bet kuriame ne Sąjungos vandenyse esančiame rajone stebėseną;

(15)

pastaraisiais metais Sąjungos išorės žuvininkystės politikoje pastebėta svarbių teigiamų pokyčių, susijusių su tausios žvejybos partnerystės susitarimų sąlygomis bei nuostatomis ir stropumu įgyvendinant tas nuostatas. Todėl vienas iš prioritetinių Sąjungos išorės žvejybos politikos tikslų turėtų būti Sąjungos interesų, susijusių su tausios žvejybos partnerystės susitarimuose numatytomis prieigos teisėmis ir sąlygomis, apsauga, o Sąjungos veiklai, kuri nepatenka į tausios žvejybos partnerystės susitarimų sritį, taip pat turėtų būti taikomos panašios sąlygos;

(16)	pagalbiniai laivai gali daryti didelį poveikį žvejybos laivų pajėgumui vykdyti žvejybos operacijas ir sužvejojamų žuvų kiekiui. Todėl šiame reglamente nustatant leidimų suteikimo ir ataskaitų teikimo procedūras būtina į juos atsižvelgti;

(17)

jei perregistravimo kitoje šalyje veiksmai atliekami siekiant išvengti BŽP taisyklių arba galiojančių išsaugojimo ir valdymo priemonių laikymosi, jie tampa problema. Todėl Sąjunga turėtų turėti galimybę apibrėžti tokius veiksmus, juos aptikti ir neleisti jų vykdyti. Reikalavimų laikymosi atsekamumas ir tinkamas stebėjimas turėtų būti užtikrinamas visą Sąjungos veiklos vykdytojui priklausančio laivo eksploatavimo laiką, neatsižvelgiant į tai, su kokia vėliava ar vėliavomis tas laivas plaukioja. Tuo tikslu galėtų pasitarnauti reikalavimas laivams turėti Tarptautinės jūrų organizacijos (TJO) suteiktą unikalų numerį, kai to reikalaujama pagal Sąjungos teisę;

(18)

trečiųjų valstybių vandenyse Sąjungos laivai veiklą gali vykdyti pagal Sąjungos ir trečiųjų valstybių sudarytus tausios žuvininkystės partnerystės susitarimus arba, jei tokio galiojančio tausios žuvininkystės partnerystės susitarimo nėra, gavusios tiesioginius trečiųjų valstybių žvejybos leidimus. Abiem atvejais ta veikla turėtų būti vykdoma skaidriai ir tausiai. Vėliavos valstybės narės gali leisti su jų vėliava plaukiojantiems laivams prašyti tiesioginių trečiųjų pakrantės valstybių leidimų ir juos gauti, laikantis nustatytų kriterijų ir užtikrinant stebėseną. Kai vėliavos valstybė narė įsitikina, kad žvejybos operacija nepakenks tvarumui, ir kai Komisija neturi tinkamai pagrįstų prieštaravimų, turėtų būti leidžiama ją vykdyti. Žvejybos operaciją veiklos vykdytojui turėtų būti leidžiama pradėti tik gavus ir vėliavos valstybės narės, ir pakrantės valstybės leidimą;

(19)

Sąjungos žvejybos laivams neleidžiama žvejoti trečiųjų valstybių, su kuriomis Sąjunga turi susitarimą, bet neturi galiojančio protokolo, jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse arba vandenyse, į kuriuos tos valstybės turi suverenias teises. Tokio susitarimo atveju, kai bent trejus metus nebuvo galiojančio protokolo, Komisija turėtų išnagrinėti šios padėties priežastis ir imtis tinkamų veiksmų, kurie galėtų apimti pasiūlymą derėtis dėl naujo protokolo;

(20)

specifinis su tausios žvejybos partnerystės susitarimais susijęs klausimas yra nepanaudotų žvejybos galimybių perskirstymas tais atvejais, kai valstybės narės ne iki galo išnaudoja pagal atitinkamus Tarybos reglamentus joms paskirtas žvejybos galimybes. Kadangi didelė tausios žvejybos partnerystės susitarimuose nustatyto mokesčio už galimybę žvejoti dalis padengiama iš Sąjungos bendrojo biudžeto, laikino perskirstymo ir smulkesnio paskirstymo sistema yra svarbi ginant Sąjungos finansinius interesus ir užtikrinant, kad apmokėtos žvejybos galimybės nebūtų švaistomos. Todėl tas paskirstymo sistemas, kurios turėtų būti naudojamos kaip paskutinė priemonė, būtina aiškiau išdėstyti ir patobulinti. Jos turėtų būti taikomos laikinai ir nedaryti poveikio pradiniam žvejybos galimybių paskirstymui valstybėms narėms laikantis taikytinų santykinio stabilumo principų. Žvejybos galimybės turėtų būti perskirstomos tik tuomet, kai atitinkamos valstybės narės atsisako savo teisių pasikeisti žvejybos galimybėmis tarpusavyje, ir jų klausimas turėtų būti sprendžiamas visų pirma tausios žvejybos partnerystės susitarimų, kuriais suteikiama galimybė vykdyti mišriąją žvejybą, kontekste;

(21)

tais atvejais, kai trečioji valstybė nėra RŽVO šalis, Sąjunga gali su ta trečiąja valstybe, su kuria svarstoma galimybė sudaryti tausios žvejybos partnerystės susitarimą, skirti dalį paramos sektoriui lėšų, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos atitinkamai trečiajai valstybei prisijungti prie tos RŽVO;

(22)	RŽVO rajonuose pagal jų nuostatas ir atviroje jūroje vykdomoms žvejybos operacijoms taip pat turėtų būti gaunamas vėliavos valstybės narės leidimas ir jas vykdant turėtų būti laikomasi specialių RŽVO taisyklių arba žvejybos operacijas atviroje jūroje reglamentuojančios Sąjungos teisės;

(23)

kad būtų įgyvendinti Sąjungos tarptautiniai įsipareigojimai RŽVO ir laikantis Pagrindinio reglamento 28 straipsnyje nurodytų tikslų, Sąjunga turėtų skatinti, kad nepriklausomos įstaigos atliktų periodinius veiklos rezultatų vertinimus, ir turėtų imtis aktyvaus vaidmens kuriant ir stiprinant įgyvendinimo komitetus visose RŽVO, kurių susitariančioji šalis ji yra. Ji turėtų visų pirma užtikrinti, kad tie įgyvendinimo komitetai vykdytų bendrą išorės žuvininkystės politikos ir priemonių, dėl kurių nuspręsta RŽVO, įgyvendinimo priežiūrą;

(24)

siekiant užtikrinti, kad nebūtų mažinamas išsaugojimo ir valdymo priemonių veiksmingumas, svarbu užtikrinti, kad frachtavimo susitarimai būtų veiksmingai valdomi, taip pat užtikrinti tausų gyvųjų jūrų išteklių naudojimą. Todėl būtina nustatyti teisinę sistemą, kuri padėtų Sąjungai geriau stebėti trečiosios valstybės arba Sąjungos veiklos vykdytojų frachtuojamų Sąjungos žvejybos laivų veiklą, remiantis atitinkamos RŽVO priimtomis nuostatomis;

(25)

perkrovimo jūroje tinkamai kontroliuoti negali nei vėliavos, nei pakrantės valstybės, todėl operatoriai turi galimybę gabenti neteisėtą laimikį. Turėtų būti teikiami išankstiniai pranešimai apie Sąjungos laivų atliekamą perkrovimą atviroje jūroje ir pagal tiesioginius leidimus, kai ši veikla vykdoma už uosto ribų. Valstybės narės kartą per metus turėtų informuoti Komisiją apie visas jų laivų atliktas perkrovimo operacijas;

(26)	procedūros turėtų būti skaidrios ir nuspėjamos Sąjungos bei trečiųjų valstybių veiklos vykdytojams ir jų atitinkamoms kompetentingoms institucijoms;

(27)

turėtų būti užtikrintas keitimasis elektroniniais duomenimis tarp valstybių narių ir Komisijos, kaip numatyta Kontrolės reglamente. Valstybės narės turėtų rinkti visus reikalaujamus duomenis apie savo laivynus ir jų žvejybos operacijas, tvarkyti juos ir pateikti juos Komisijai. Be to, prireikus tos duomenų rinkimo veiklos koordinavimo tikslais jos turėtų bendradarbiauti tarpusavyje, su Komisija ir trečiosiomis valstybėmis;

(28)

kad pagerintų informacijos apie Sąjungos žvejybos leidimus skaidrumą ir prieinamumą, Komisija turėtų sukurti elektroninę žvejybos leidimų duomenų bazę, kuri turėtų tiek viešąją, tiek saugiąją dalis. Sąjungos žvejybos leidimų duomenų bazėje laikoma informacija apima asmens duomenis. Pagal šį reglamentą tvarkant asmens duomenis turėtų būti laikomasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 45/2001 (10), Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 95/46/EB (11) ir taikomų nacionalinės teisės aktų;

(29)

siekiant tinkamai reguliuoti su trečiosios valstybės vėliava plaukiojančių žvejybos laivų žvejybos Sąjungos vandenyse galimybes atitinkamos taisyklės turėtų būti suderintos su Sąjungos žvejybos laivams pagal Kontrolės reglamentą taikomomis taisyklėmis. Sąjungos vandenyse žvejojantiems trečiųjų valstybių laivams visų pirma turėtų būti taikomas Kontrolės reglamento 33 straipsnis dėl sužvejotų žuvų kiekių duomenų ir su tais kiekiais susijusių duomenų teikimo;

(30)	pagal šį reglamentą suteikto leidimo neturintys trečiųjų valstybių žvejybos laivai turėtų privalėti užtikrinti, kad plaukiant per Sąjungos vandenis jų žvejybos įrankiai būtų sudėti taip, kad jų nebūtų galima lengvai panaudoti žvejybos operacijoms;

(31)	valstybės narės turėtų būti atsakingos už trečiųjų valstybių laivų žvejybos operacijų Sąjungos vandenyse kontrolę, o nustačius pažeidimą – už jų įtraukimą į Kontrolės reglamento 93 straipsnyje numatytą nacionalinį registrą;

(32)

trečiųjų valstybių žvejybos laivai, žvejojantys pagal susitarimus dėl keitimosi arba bendro valdymo, turėtų laikytis jų vėliavos valstybių jiems skirtų žvejybos Sąjungos vandenyse kvotų. Kai trečiųjų valstybių laivai viršija jiems skirtas Sąjungos vandenyse esančių išteklių kvotas, Komisija turėtų išskaičiuoti atitinkamus kiekius iš vėlesniais metais toms trečiosioms valstybėms skirtų kvotų. Tais atvejais viršijus kvotą Komisijos atliktinas atitinkamų kiekių išskaičiavimas suprantamas kaip duomenys, kuriuos Komisija teikia per konsultacijas su pakrančių valstybėmis;

(33)	siekiant supaprastinti leidimų procedūras, valstybės narės ir Komisija turėtų naudoti bendrą keitimosi duomenimis ir jų saugojimo sistemą, per kurią būtų teikiama būtina informacija ir atnaujinti duomenys ir kuri padėtų sumažinti administracinę naštą;

(34)

siekiant atsižvelgti į technologinę pažangą ir galimus su tuo susijusius naujus tarptautinės teisės reikalavimus pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl šio reglamento priedo, kuriame nustatomas informacijos, kurią veiklos vykdytojas turi pateikti žvejybos leidimui gauti, sąrašas, pakeitimų priėmimo ir dėl 10 straipsnyje nustatytų žvejybos leidimų sąlygų, kiek tai būtina norint Sąjungos teisėje atspindėti Sąjungos ir trečiųjų valstybių, su kuriomis Sąjunga sudarė susitarimą, konsultacijų arba susitarimų su pakrantės valstybėmis, su kuriomis dalijamasi žvejybos ištekliais, rezultatus, papildymo. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros (12) nustatytais principais. Visų pirma, siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(35)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai dėl su žvejybos leidimais susijusių duomenų registravimo, formato ir perdavimo Komisijai ir įtraukimo į Sąjungos žvejybos leidimų duomenų bazę, taip pat įgaliojimai nuspręsti dėl laikino nepanaudotų žvejybos galimybių perskirstymo, kaip pereinamojo laikotarpio priemonės pagal Žvejybos leidimų reglamento 10 straipsnio nuostatas, remiantis esamais tausios žvejybos partnerystės susitarimų protokolais. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (13);

(36)

kad Sąjungos žvejybos leidimų duomenų bazė galėtų pradėti veikti ir kad valstybės narės galėtų laikytis techninių perdavimo reikalavimų, Komisija turėtų atitinkamoms valstybėms narėms teikti techninę paramą, kad jos galėtų duomenis perduoti elektroniniu būdu. Valstybės narės taip pat gali pasinaudoti Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo teikiama pagalba pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 508/2014 (14) 76 straipsnio 2 dalies a punktą;

(37)	dėl pakeitimų, kuriuos reikia padaryti, skaičiaus ir svarbos Žvejybos leidimų reglamentas turėtų būti panaikintas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I ANTRAŠTINĖ DALIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas

Šiame reglamente nustatomos taisyklės, pagal kurias išduodami ir administruojami žvejybos leidimai, skirti:

a)	Sąjungos žvejybos laivams, vykdantiems žvejybos operacijas vandenyse, kurie priklauso trečiosios valstybės jurisdikcijai arba į kurią trečioji valstybė turi suverenias teises, RŽVO, kurios susitariančioji šalis Sąjunga yra Sąjungos arba ne Sąjungos vandenyse arba atviroje jūroje, ir

b)	trečiosios valstybės žvejybos laivams, vykdantiems žvejybos operacijas Sąjungos vandenyse.

2 straipsnis

Santykis su tarptautine ir Sąjungos teise

Šis reglamentas taikomas nedarant poveikio nuostatoms:

a)	nustatytoms tausios žvejybos partnerystės susitarimuose ir kituose Sąjungos ir trečiųjų valstybių sudarytuose žvejybos susitarimuose;

b)	priimtoms RŽVO, kurių susitariančioji šalis yra Sąjunga;

c)	nustatytoms Sąjungos teisėje, kuria įgyvendinamos arba perkeliamos a ir b punktuose nurodytos nuostatos.

3 straipsnis

Terminų apibrėžtys

1. Šiame reglamente taikomos terminų apibrėžtys, pateiktos Pagrindinio reglamento 4 straipsnyje ir NNN reglamento 2 straipsnio 1–4, 15, 16 ir 22 punktuose, jei šiame reglamente nenumatyta kitaip.

2. Šiame reglamente taip pat taikomos šios terminų apibrėžtys:

a) pagalbinis laivas– laivas, išskyrus laive laikomą laivą, kuriame nėra naudoti paruoštų žvejybos įrankių, skirtų žuvims gaudyti arba privilioti, ir kuris palengvina žvejybos operacijas, padeda jas vykdyti arba joms pasirengti;

b) žvejybos leidimas– tai, Sąjungos žvejybos laivo atžvilgiu, leidimas:

—	kaip apibrėžta Kontrolės reglamento 4 straipsnio 10 punkte,

—

išduotas trečiosios valstybės, kuriuo Sąjungos žvejybos laivui suteikiama teisė vandenyse, kurie priklauso tos valstybės jurisdikcijai arba į kurią ta valstybė turi suverenias teises, vykdyti tam tikras žvejybos operacijas nustatytą laikotarpį atitinkamame rajone arba pagal atitinkamos žvejybos kriterijus tam tikromis sąlygomis,

ir, trečiosios valstybės žvejybos laivo atžvilgiu, kuriuo jam suteikiama teisė nustatytą laikotarpį atitinkamame rajone arba pagal atitinkamos žvejybos kriterijus tam tikromis sąlygomis vykdyti tam tikras žvejybos operacijas Sąjungos vandenyse;

c) tiesioginis leidimas– žvejybos leidimas, kurį Sąjungos žvejybos laivui išduoda trečiosios valstybės kompetentinga institucija ne pagal tausios žvejybos partnerystės susitarimą arba ne pagal susitarimą dėl keitimosi žvejybos galimybėmis ir bendro intereso rūšių bendro valdymo;

d) trečiosios valstybės vandenys– vandenys, kurie priklauso trečiosios valstybės jurisdikcijai arba į kuriuos trečioji valstybė turi suverenias teises. Šiame reglamente valstybės narės vandenys, kurie nėra Sąjungos vandenys, laikomi trečiosios valstybės vandenimis;

e) stebėtojų programa– RŽVO, tausios žvejybos partnerystės susitarimo, trečiosios valstybės arba valstybės narės taikoma sistema, pagal kurią į žvejybos laivus priimami stebėtojai, be kita ko, tais atvejais, kai tai konkrečiai numatyta taikomoje stebėtojų programoje, tikrinti, kaip laivas laikosi tos RŽVO ar tos trečiosios valstybės arba pagal tą tausios žvejybos partnerystės susitarimą priimtų taisyklių;

f) frachtavimas– susitarimas, pagal kurį su valstybės narės vėliava plaukiojančiu žvejybos laivu apibrėžtą laiką nekeičiant vėliavos gali naudotis veiklos vykdytojas kitoje valstybėje narėje arba trečiojoje valstybėje;

g) žvejybos operacija– visa veikla, susijusi su žuvų ieškojimu, aktyviosios žvejybos įrankių nuleidimu, vilkimu ir ištraukimu, pasyviosios žvejybos įrankių statymu, įmirkymu, ištraukimu ar perstatymu ir sužvejotų žuvų išėmimu iš žvejybos įrankių ir laikymo tinklų ar perkėlimu iš transportavimo varžų į tukinimo ir auginimo varžas.

II ANTRAŠTINĖ DALIS

SĄJUNGOS ŽVEJYBOS LAIVŲ ŽVEJYBOS OPERACIJOS NE SĄJUNGOS VANDENYSE

I SKYRIUS

Bendrosios nuostatos

4 straipsnis

Bendrasis principas

Nedarant poveikio reikalavimui gauti kompetentingos organizacijos arba trečiosios valstybės leidimą, Sąjungos žvejybos laivas vykdo žvejybos operacijas ne Sąjungos vandenyse tik tuo atveju, jeigu jam suteiktas jo vėliavos valstybės narės leidimas, o žvejybos operacijos nurodytos galiojančiame žvejybos leidime, išduotame laikantis atitinkamai II–V skyrių.

5 straipsnis

Tinkamumo kriterijai

1. Vėliavos valstybė narė leidimą vykdyti žvejybos operacijas ne Sąjungos vandenyse gali išduoti tik jei:

ji yra gavusi išsamią ir tikslią priede arba atitinkamame tausios žvejybos partnerystės susitarime išdėstytus arba atitinkamos RŽVO nustatytus reikalavimus atitinkančią informaciją apie žvejybos laivą ir su juo veiklą vykdantį (-ius) pagalbinį (-ius) laivą (-us), įskaitant ne Sąjungos pagalbinius laivus;

b)	žvejybos laivas turi galiojančią Kontrolės reglamento 6 straipsnyje nurodytą žvejybos licenciją;

c)	žvejybos laivas ir visi su juo veiklą vykdantys pagalbiniai laivai taiko atitinkamą TJO laivų identifikavimo numerių sistemą, jeigu to reikalaujama pagal Sąjungos teisę;

d)	žvejybos laivas nėra įtrauktas į NNN žvejybą vykdžiusių laivų sąrašą, priimtą RŽVO ir (arba) Sąjungos pagal NNN reglamentą;

e)	jei taikoma, vėliavos valstybei narei pagal atitinkamą žvejybos susitarimą arba atitinkamas RŽVO nuostatas yra skirtos žvejybos galimybės ir

f)	jei taikoma, žvejybos laivas atitinka 6 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

2. Komisijai pagal 44 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais būtų iš dalies keičiamas priedas, siekiant užtikrinti tinkamą pagal šį reglamentą laivų vykdomos žvejybos veiklos stebėseną, visų pirma nustatant naujus duomenų reikalavimus, atsirandančius dėl žvejybos susitarimų arba dėl informacinių technologijų raidos.

6 straipsnis

Perregistravimo kitoje šalyje operacijos

1. Šis straipsnis taikomas laivams, kurie penkerius metus prieš pateikiant žvejybos leidimo paraišką:

a)	buvo išregistruoti iš Sąjungos žvejybos laivyno registro ir perregistruoti trečiojoje valstybėje ir

b)	vėliau buvo vėl įtraukti į Sąjungos žvejybos laivyno registrą.

2. Vėliavos valstybė narė žvejybos leidimą 1 dalyje nurodytam laivui gali išduoti tik įsitikinusi, kad jis tuo laikotarpiu, kuriuo plaukiojo su trečiosios valstybės vėliava, nevykdė:

a)	NNN žvejybos;

b)	veiklos trečiosios valstybės, kuri pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1026/2012 (15) 4 straipsnio 1 dalies a punktą pripažinta valstybe, leidžiančia vykdyti netausią žvejybą, vandenyse;

c)	veiklos trečiosios valstybės, kuri pagal NNN reglamento 33 straipsnį įtraukta į nebendradarbiaujančių trečiųjų šalių sąrašą, vandenyse ir

veiklos trečiosios valstybės, kuri pagal NNN reglamento 31 straipsnį buvo nustatyta kaip nebendradarbiaujanti kovojant su NNN žvejyba, vandenyse praėjus šešioms savaitėms po to, kai buvo priimtas Komisijos sprendimas, kuriuo nustatoma, jog ta trečioji valstybė yra būtent tokia, išskyrus bet kokias operacijas, vykdomas tuo atveju, kai Taryba atmetė pasiūlymą tą trečiąją valstybę įtraukti į sąrašą kaip nebendradarbiaujančią pagal to reglamento 33 straipsnį.

3. Tuo tikslu veiklos vykdytojas pateikia tokią vėliavos valstybės narės prašomą su laikotarpiu, kurį laivas plaukiojo su trečiosios valstybės vėliava, susijusią informaciją:

a)	atitinkamu laikotarpiu sužvejotų žuvų kiekių ir žvejybos pastangų deklaraciją, kaip reikalauja trečioji vėliavos valstybė;

b)	visų leidimų vykdyti žvejybos operacijas atitinkamu laikotarpiu kopijas;

c)	oficialų trečiosios valstybės, kurioje laivas buvo perregistruotas, pareiškimą, kuriame išvardytos sankcijos, atitinkamu laikotarpiu taikytos laivui arba veiklos vykdytojui;

d)	išsamią vėliavos istoriją per laikotarpį, kurį laivas buvo išregistruotas iš Sąjungos žvejybos laivyno registro.

4. Vėliavos valstybė narė neišduoda žvejybos leidimo laivams, kurie buvo perregistruoti trečiojoje valstybėje:

a)	kuri įtraukta į valstybių, nebendradarbiaujančių kovojant su NNN žvejyba, sąrašą pagal NNN reglamento 33 straipsnį;

kuri pagal NNN reglamento 31 straipsnį buvo nustatyta kaip nebendradarbiaujanti kovojant su NNN žvejyba, praėjus šešioms savaitėms po to, kai buvo priimtas Komisijos sprendimas, kuriuo nustatoma, jog ta trečioji valstybė yra būtent tokia, išskyrus bet kokias operacijas, vykdomas tuo atveju, kai Taryba atmetė pasiūlymą tą trečiąją valstybę įtraukti į sąrašą kaip nebendradarbiaujančią pagal to reglamento 33 straipsnį, arba

c)	kuri pagal Reglamento (ES) Nr. 1026/2012 4 straipsnio 1 dalies a punktą nustatyta kaip valstybė, leidžianti vykdyti netausią žvejybą.

5. 4 dalis netaikoma, jei vėliavos valstybė narė įsitikino, kad vos susidarius šio straipsnio 2 dalies b–d punktuose ar 4 dalies a–c punktuose aprašytoms aplinkybėms veiklos vykdytojas:

a)	nutraukė žvejybos operacijas ir

b)	nedelsdamas pradėjo atitinkamas administracines procedūras laivui išregistruoti iš trečiosios valstybės žvejybos laivyno registro.

7 straipsnis

Žvejybos leidimų administravimas

1. Teikdamas žvejybos leidimo paraišką veiklos vykdytojas vėliavos valstybei narei pateikia išsamius ir teisingus duomenis.

2. Duomenims pasikeitus veiklos vykdytojas nedelsdamas apie tai informuoja vėliavos valstybę narę.

3. Vėliavos valstybė narė reguliariai stebi, ar sąlygos, kuriomis remiantis išduotas žvejybos leidimas, ir toliau tenkinamos leidimo galiojimo laikotarpiu.

4. Jei, atsižvelgiant į galutinius 3 dalyje nurodytos stebėsenos veiksmų rezultatus, esama įrodymų, kad nebetenkinamos sąlygos, kuriomis remiantis išduotas žvejybos leidimas, vėliavos valstybė narė imasi atitinkamų veiksmų, be kita ko, pakoreguoja arba panaikina leidimą ir prireikus taiko sankcijas. Vėliavos valstybės narės už pažeidimus taikomos sankcijos turi būti pakankamai griežtos, kad būtų užtikrintas veiksmingas taisyklių laikymasis, siekiant užkirsti kelią pažeidimams ir neleisti pažeidėjams gauti naudos iš pažeidimų. Vėliavos valstybė narė nedelsdama apie tai praneša veiklos vykdytojui ir Komisijai. Atitinkamais atvejais Komisija apie tai praneša RŽVO sekretoriatui ar atitinkamai trečiajai valstybei.

5. Gavusi pagrįstą Komisijos prašymą, vėliavos valstybė narė imasi atitinkamų veiksmų, kaip numatyta 4 dalyje, tais atvejais, kai pažeidžiamos RŽVO, kurios susitariančioji šalis yra Sąjunga, arba pagal tausios žvejybos partnerystės susitarimus patvirtintos jūrų biologinių išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonės.

6. Tais atvejais, kai Sąjunga yra RŽVO susitariančioji šalis, o Sąjungos žvejybos laivas nesilaiko 21 straipsnio b punkte išdėstytų sąlygų, kaip nustatyta galutinėje RŽVO pripažintoje patikrinimo ataskaitoje, ir kai vėliavos valstybė narė nesiima atitinkamų veiksmų, kaip numatyta šio straipsnio 4 dalyje, Komisija gali priimti sprendimą reikalauti, kad atitinkama vėliavos valstybė narė užtikrintų, jog atitinkamas Sąjungos žvejybos laivas laikytųsi tų sąlygų.

Jei vėliavos valstybė narė nesiėmė atitinkamų veiksmų, kad per 15 dienų įvykdytų pirmoje pastraipoje nurodytą Komisijos sprendimą, Komisija RŽVO sekretoriatui siunčia atnaujintus 22 straipsnyje nurodytų žvejybos laivų duomenis, kad būtų sprendžiamas atitinkamo laivo klausimas. Komisija apie savo veiksmus praneša vėliavos valstybei narei. Vėliavos valstybė narė apie Komisijos veiksmus praneša veiklos vykdytojui.

7. Tais atvejais, kai Sąjunga yra sudariusi tausios žvejybos partnerystės susitarimą su trečiąja valstybe, o Sąjungos žvejybos laivas nesilaiko 10 straipsnio b punkte išdėstytų sąlygų, kaip nustatyta galutinėje kompetentingų institucijų pripažintoje patikrinimo ataskaitoje, ir kai vėliavos valstybė narė nesiima atitinkamų veiksmų, kaip numatyta šio straipsnio 4 dalyje, Komisija gali priimti sprendimą reikalauti, kad atitinkama vėliavos valstybė narė užtikrintų, jog atitinkamas Sąjungos žvejybos laivas laikytųsi tų sąlygų.

Jei vėliavos valstybė narė nesiėmė atitinkamų veiksmų, kad per 15 dienų įvykdytų pirmoje pastraipoje nurodytą Komisijos sprendimą, Komisija trečiajai valstybei siunčia atnaujintus žvejybos laivų duomenis, kad būtų sprendžiamas atitinkamo Sąjungos žvejybos laivo klausimas. Komisija apie savo veiksmus praneša vėliavos valstybei narei. Vėliavos valstybė narė apie Komisijos veiksmus praneša veiklos vykdytojui.

II SKYRIUS

Sąjungos žvejybos laivų žvejybos operacijos trečiosios valstybės vandenyse

1 skirsnis

Žvejybos operacijos pagal tausios žvejybos partnerystės susitarimus

8 straipsnis

Taikymo sritis

Šis skirsnis taikomas žvejybos operacijoms, kurias Sąjungos žvejybos laivai vykdo trečiosios valstybės vandenyse pagal tausios žvejybos partnerystės susitarimą.

9 straipsnis

Narystė RŽVO

Sąjungos žvejybos laivas RŽVO valdomų išteklių žvejybos operacijas trečiosios valstybės vandenyse gali vykdyti tik jei ta trečioji valstybė yra tos RŽVO susitariančioji šalis.

10 straipsnis

Vėliavos valstybės narės žvejybos leidimų išdavimo sąlygos

Vėliavos valstybė narė leidimą vykdyti žvejybos operacijas trečiosios valstybės vandenyse pagal tausios žvejybos partnerystės susitarimą gali išduoti tik jei:

a)	tenkinami 5 straipsnyje išdėstyti tinkamumo kriterijai;

b)	laikomasi atitinkamame tausios žvejybos partnerystės susitarime išdėstytų sąlygų;

c)	veiklos vykdytojas sumokėjo visus mokesčius, mokėtinus pagal atitinkamus susitarimus, ir, jei taikoma, susijusias finansines sankcijas, nustatytas teismo arba administraciniu sprendimu, kurio poveikis yra galutinis ir privalomas, ir

d)	žvejybos laivas turi galiojantį žvejybos leidimą, išduotą trečiosios valstybės, kurios jurisdikcijai priklauso vandenys, kuriuose vykdomos žvejybos operacijos, arba kuri į tuos vandenis turi suverenias teises.

11 straipsnis

Trečiosios valstybės žvejybos leidimų gavimo procedūra

1. 10 straipsnio d punkto tikslu vėliavos valstybė narė, įsitikinusi, kad tenkinamos 10 straipsnio a–c punktuose nustatytos sąlygos, Komisijai išsiunčia atitinkamą paraišką dėl trečiosios valstybės leidimo.

2. 1 dalyje nurodytoje paraiškoje pateikiama pagal tausios žvejybos partnerystės susitarimą reikalaujama informacija.

3. Vėliavos valstybė narė paraišką Komisijai išsiunčia ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų iki paraiškų pateikimo termino, nustatyto tausios žvejybos partnerystės susitarime. Komisija gali nusiųsti vėliavos valstybei narei tinkamai pagrįstą prašymą pateikti visą būtiną papildomą informaciją siekiant patikrinti, ar tenkinamos sąlygos.

4. Gavusi paraišką ar bet kokią pagal šio straipsnio 3 dalį paprašytą papildomą informaciją, Komisija atlieka preliminarų tyrimą, kad nustatytų, ar tenkinamos 10 straipsnio a–c punktuose nustatytos sąlygos. Tada Komisija:

a)	nedelsdama ir bet kuriuo atveju prieš pasibaigiant tausios žvejybos partnerystės susitarime nustatytam paraiškų pateikimo terminui su sąlyga, kad buvo laikomasi šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino, išsiunčia paraišką trečiajai valstybei arba

b)	praneša valstybei narei, kad paraiška atmesta.

5. Jei trečioji valstybė praneša Komisijai, kad ji pagal susitarimą nusprendė išduoti žvejybos leidimą Sąjungos žvejybos laivui, atsisakyti jį išduoti, sustabdyti jo galiojimą arba jį panaikinti, Komisija nedelsdama apie tai informuoja vėliavos valstybę narę, jei įmanoma, elektroninėmis priemonėmis.

12 straipsnis

Laikinas pagal tausios žvejybos partnerystės susitarimą nepanaudotų žvejybos galimybių perskirstymas

1. Tam tikrais tausios žvejybos partnerystės susitarimo protokolo įgyvendinimo metais arba kitu atitinkamu jo įgyvendinimo laikotarpiu Komisija, atsižvelgdama į žvejybos leidimų galiojimo laikotarpius ir žvejybos sezonus, gali nustatyti, ar yra nepanaudotų žvejybos galimybių, ir apie tai informuoti atitinkamą paskirtų žvejybos galimybių dalį naudojančias valstybes nares.

2. Gavusios tokią Komisijos informaciją 1 dalyje nurodytos valstybės narės per 10 kalendorinių dienų gali:

a)	informuoti Komisiją, kad savo žvejybos galimybes panaudos vėliau atitinkamu įgyvendinimo laikotarpiu, pateikdamos žvejybos planą su išsamia informacija apie prašomų žvejybos leidimų skaičių, numatytus sužvejoti kiekius, žvejybos rajoną ir žvejybos laikotarpį, arba

b)	pranešti Komisijai apie savo žvejybos galimybių panaudojimą apsikeičiant žvejybos galimybėmis pagal Pagrindinio reglamento 16 straipsnio 8 dalį.

3. Jei tam tikros valstybės narės neinformavo Komisijos apie vieną iš 2 dalyje nurodytų veiksmų arba informavo ją apie savo žvejybos galimybių panaudojimą tik iš dalies ir dėl to žvejybos galimybės liko nepanaudotos, Komisija gali kitoms valstybėms narėms, kurios naudoja paskirtų žvejybos galimybių dalį, išsiųsti kvietimą pareikšti susidomėjimą nepanaudotomis žvejybos galimybėmis. Tuo pačiu metu Komisija praneša visoms valstybėms narėms apie kvietimo pareikšti susidomėjimą paskelbimą.

4. Per 10 kalendorinių dienų nuo 3 dalyje nurodyto kvietimo pareikšti susidomėjimą gavimo valstybės narės, kurios naudoja paskirtų žvejybos galimybių dalį, gali pranešti Komisijai apie susidomėjimą esamomis nepanaudotomis žvejybos galimybėmis. Prie savo prašymo jos prideda žvejybos planą su išsamia informacija apie prašomų žvejybos leidimų skaičių, numatytus sužvejoti kiekius, žvejybos rajoną ir žvejybos laikotarpį.

5. Komisija gali paprašyti atitinkamų valstybių narių pateikti papildomos informacijos, jei laikoma, kad jos reikia prašymui įvertinti.

6. Jei 4 dalyje nurodyto 10 dienų laikotarpio pabaigoje valstybės narės, naudojančios tų pačių išteklių dalį, nėra pareiškusios susidomėjimo visomis esamomis nepanaudotomis žvejybos galimybėmis, Komisija gali kvietimą pareikšti susidomėjimą adresuoti visoms valstybėms narėms. Valstybės narės susidomėjimą nepanaudotomis žvejybos galimybėmis gali pareikšti toje dalyje nurodytomis sąlygomis.

7. Remdamasi pagal šio straipsnio 4 arba 6 dalį valstybių narių pateikta informacija, Taryba perskirsto nepanaudotas žvejybos galimybes pagal SESV 43 straipsnio 3 dalį tik laikinu pagrindu atitinkamam šio straipsnio 1 dalyje nurodytam laikotarpiui.

Komisija informuoja valstybes nares, kurioms valstybėms narėms ištekliai buvo perskirti ir nurodo perskirtus kiekius.

8. Laikinas žvejybos galimybių perskyrimas grindžiamas skaidriais ir objektyviais kriterijais, įskaitant, jei taikoma, aplinkosauginio, socialinio ir ekonominio pobūdžio kriterijus. Tie kriterijai gali būti:

a)	žvejybos galimybės, kurias galima perskirstyti;

b)	prašymus pateikusių valstybių narių skaičius;

c)	per pradinį žvejybos galimybių paskirstymą kiekvienai prašymą pateikusiai valstybei narei skirta dalis;

d)	kiekvienos prašymą pateikusios valstybės narės praeityje sužvejoti kiekiai ir panaudotos pastangos, jeigu taikytina;

e)	prašymą pateikusių valstybių narių pateiktų žvejybos planų įgyvendinamumas atsižvelgiant į naudojamų laivų ir įrankių skaičių, tipą ir charakteristikas.

13 straipsnis

Metinės kvotos, suskirstomos į kelis vienas po kito taikomus sužvejotų žuvų kiekių apribojimus, smulkesnis paskirstymas

1. Jei tausios žvejybos partnerystės susitarimo protokole nustatyti mėnesiniai arba ketvirtiniai sužvejotų žuvų kiekių apribojimai arba kitoks atitinkamais metais esamų žvejybos galimybių suskirstymas ir jei per tą patį mėnesį, ketvirtį ar kitokį taikomą laikotarpį išnaudotos ne visos paskirtos žvejybos galimybės, Taryba pagal SESV 43 straipsnio 3 dalį atitinkamas esamas žvejybos galimybes smulkiau paskirsto atitinkamoms valstybėms narėms atitinkamiems laikotarpiams.

2. Esamų žvejybos galimybių smulkesnis paskirstymas atliekamas laikantis skaidrių ir objektyvių kriterijų. Jis dera su metiniu žvejybos galimybių paskirstymu valstybėms narėms pagal atitinkamą Tarybos reglamentą.

2 skirsnis

Žvejybos operacijos pagal susitarimus dėl keitimosi arba bendro valdymo

14 straipsnis

Taikomos nuostatos

1. 8–11 straipsniai mutatis mutandis taikomi Sąjungos žvejybos laivams, žvejojantiems trečiosios valstybės vandenyse pagal susitarimą dėl keitimosi žvejybos galimybėmis arba bendro intereso žuvų išteklių bendro valdymo.

2. Nukrypstant nuo 11 straipsnio, vėliavos valstybė narė gali pateikti Komisijai išsamius duomenis apie Sąjungos žvejybos laivus, kurie atitinka reikalavimus vykdyti žvejybos operacijas trečiosios valstybės vandenyse pagal atitinkamą susitarimą. Nustačius, kad 10 straipsnio a–c punktuose nustatytos sąlygos tenkinamos, Komisija nedelsdama perduoda trečiajai valstybei išsamius atitinkamų Sąjungos žvejybos laivų duomenis. Kai tik trečioji valstybė praneša Komisijai, kad išsamūs tų Sąjungos žvejybos laivų duomenys yra patvirtinti, Komisija praneša apie tai vėliavos valstybei narei. Laikoma, kad Sąjungos žvejybos laivai, apie kuriuos pateikti reikalaujami išsamūs duomenys, turi galiojantį žvejybos leidimą pagal 10 straipsnio d punktą. Komisija taip pat nedelsdama elektroninėmis priemonėmis informuoja vėliavos valstybę narę apie visus trečiosios valstybės pranešimus, kad Sąjungos žvejybos laivas neatitinka reikalavimų vykdyti žvejybos operacijas jos vandenyse.

15 straipsnis

Konsultacijos su trečiosiomis valstybėmis dėl Sąjungos žvejybos laivų

Komisijai pagal 44 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais papildomos 10 straipsnyje nustatytos žvejybos leidimų sąlygos, kad Sąjungos teisėje būtų įgyvendinti Sąjungos ir trečiųjų valstybių, su kuriomis Sąjunga yra sudariusi susitarimą, konsultacijų arba susitarimų su pakrantės valstybėmis, su kuriomis dalijamasi žvejybos ištekliais, rezultatai.

3 skirsnis

Žvejybos operacijos pagal tiesioginius leidimus

16 straipsnis

Taikymo sritis

Šis skirsnis taikomas žvejybos operacijoms, kurias Sąjungos žvejybos laivai trečiosios valstybės vandenyse vykdo ne pagal 1 arba 2 skirsnyje nurodytą susitarimą.

17 straipsnis

Vėliavos valstybių narių žvejybos leidimų išdavimo sąlygos

1. Vėliavos valstybė narė leidimą trečiosios valstybės vandenyse vykdyti žvejybos operacijas ne pagal 1 arba 2 skirsnyje nurodytą susitarimą gali išduoti tik jei:

a)	tenkinami 5 straipsnyje išdėstyti tinkamumo kriterijai;

b)	nėra galiojančio ar laikinai taikomo tausios žvejybos partnerystės susitarimo arba susitarimo dėl keitimosi žvejybos galimybėmis arba dėl bendro valdymo su atitinkama trečiąja valstybe;

veiklos vykdytojas yra pateikęs visus šiuos elementus:

—	taikomų žuvininkystės teisės aktų kopijas arba išsamias nuorodas į juos, kurias veiklos vykdytojui yra pateikusi trečioji valstybė, kurios jurisdikcijai priklauso vandenys, kuriuose vykdomos žvejybos operacijos, arba kuri į tuos vandenis turi suverenias teises,

—	mokslinį vertinimą, įrodantį, kad planuojamos žvejybos operacijos yra tausios, be kita ko, jei taikoma, kad jos atitinka UNCLOS 62 straipsnio nuostatas,

—	paskirtos oficialios valstybinės banko sąskaitos, į kurią mokami visi mokesčiai, numerį;

d)	trečioji valstybė yra RŽVO susitariančioji šalis, jei žvejybos operacijos yra susijusios su tos organizacijos valdomomis žuvų rūšimis, ir

veiklos vykdytojas yra pateikęs:

—	galiojantį žvejybos leidimą, atitinkamam žvejybos laivui išduotą trečiosios valstybės, kurios jurisdikcijai priklauso vandenys, kuriuose vykdomos žvejybos operacijos, arba kuri į tuos vandenis turi suverenias teises, arba

—

po jo diskusijų su trečiąja valstybe, kurios jurisdikcijai priklauso vandenys, kuriuose vykdomos žvejybos operacijos, arba kuri į tuos vandenis turi suverenias teises, tos valstybės išduotą rašytinį numatomo tiesioginio leidimo sąlygų, kuriomis veiklos vykdytojui suteikiamos jos išteklių žvejybos teisės (įskaitant žvejybos trukmę, jos vykdymo sąlygas ir žvejybos galimybes, išreikštas pastangų arba sužvejotų žuvų kiekio apribojimais), patvirtinimą.

2. Bet kuriuo atveju žvejybos operacijos gali būti pradėtos tik tada, kai trečioji valstybė išduoda 1 dalies e punkte nurodytą žvejybos leidimą. Vėliavos valstybė narė sustabdo savo leidimo galiojimą, jei trečiosios valstybės leidimas nėra išduotas iki planuojamų žvejybos operacijų pradžios.

3. 1 dalies c punkto antroje įtraukoje nurodytą mokslinį vertinimą pateikia RŽVO arba regioninė žuvininkystės įstaiga, turinti mokslinę kompetenciją, arba trečioji valstybė, arba jis pateikiamas bendradarbiaujant su pastarąja. Trečiosios valstybės pateiktą mokslinį vertinimą peržiūri valstybės narės arba Sąjungos mokslinis institutas ar įstaiga.

18 straipsnis

Trečiosios valstybės žvejybos leidimų gavimo procedūra

1. Vėliavos valstybė narė, įsitikinusi, kad tenkinamos 17 straipsnio 1 dalies a–e punktuose nustatytos sąlygos, išsiunčia Komisijai priede išvardytą atitinkamą informaciją ir informaciją, susijusią su 17 straipsnio 1 dalies c punkte nustatytų sąlygų įvykdymu.

2. Jeigu Komisija mano, jog šio straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos nepakanka įvertinti, ar tenkinamos 17 straipsnyje nustatytos sąlygos, ji per 10 darbo dienų nuo tos informacijos gavimo paprašo papildomos informacijos arba pagrindimo.

3. Jei paprašiusi šio straipsnio 2 dalyje nurodytos papildomos informacijos arba pagrindimo ir po diskusijų su atitinkama valstybe nare Komisija nustato, kad 17 straipsnyje nustatytos sąlygos netenkinamos, ji per 30 kalendorinių dienų nuo visos prašytos informacijos ar pagrindimo gavimo gali pateikti prieštaravimą leidimo suteikimui. Jei Komisija nustato, kad tos sąlygos tenkinamos, ji nedelsdama informuoja atitinkamą valstybę narę apie savo ketinimą neprieštarauti.

4. Vėliavos valstybė narė gali išduoti žvejybos leidimą pasibaigus 2 dalyje nurodytam laikotarpiui. Jei pagal tą dalį Komisija paprašė papildomos informacijos, vėliavos valstybė narė gali išduoti žvejybos leidimą, jei Komisija nepateikė prieštaravimo iki 3 dalyje nurodyto termino arba prieš tą terminą, su sąlyga, kad Komisija pranešė valstybei narei apie savo ketinimą neprieštarauti.

5. Nukrypstant nuo 1–4 dalių, žvejybos leidimo pratęsimo tomis pačiomis sąlygomis per dvejus metus nuo pirmojo žvejybos leidimo suteikimo atveju vėliavos valstybė narė gali išduoti žvejybos leidimą, patikrinusi gautą informaciją, susijusią su 17 straipsnio 1 dalies a, b, d ir e punktuose nustatytomis sąlygomis, ir nedelsdama apie tai praneša Komisijai.

6. Jei trečioji valstybė praneša Komisijai, kad ji nusprendė Sąjungos žvejybos laivui išduoti tiesioginį leidimą, atsisakyti jį išduoti, sustabdyti jo galiojimą arba jį panaikinti, Komisija nedelsdama apie tai informuoja vėliavos valstybę narę.

7. Jei trečioji valstybė praneša vėliavos valstybei narei, kad ji nusprendė Sąjungos žvejybos laivui išduoti tiesioginį leidimą, atsisakyti jį išduoti, sustabdyti jo galiojimą arba jį panaikinti, vėliavos valstybė narė nedelsdama apie tai informuoja Komisiją.

8. Veiklos vykdytojas vėliavos valstybei narei pateikia su trečiąja valstybe sutartų galutinių sąlygų kopiją ir tiesioginio leidimo kopiją.

III SKYRIUS

Sąjungos žvejybos laivų žvejybos operacijos, vykdomos RŽVO rajonuose pagal jų nuostatas

19 straipsnis

Taikymo sritis

Šis skyrius taikomas žvejybos operacijoms, kurias Sąjungos arba ne Sąjungos vandenyse vykdo Sąjungos žvejybos laivai, žvejojantys RŽVO valdomus išteklius, jei jų operacijoms taikomas tos RŽVO nustatytas leidimų išdavimo režimas.

20 straipsnis

Žvejybos leidimai

1. Sąjungos žvejybos laivas, kurio žvejybos operacijoms taikomas RŽVO priimtas leidimų išdavimo režimas, nevykdo žvejybos operacijų RŽVO rajone pagal jos nuostatas, nebent:

a)	Sąjunga yra RŽVO susitariančioji šalis;

b)	jo vėliavos valstybė narė jam išdavė žvejybos leidimą;

c)	jis įtrauktas į atitinkamą RŽVO leidimus turinčių laivų registrą arba sąrašą ir

d)	jei žvejybos operacijos vykdomos trečiosios valstybės vandenyse, ta trečioji valstybė jam išdavė žvejybos leidimą pagal II skyrių.

2. Šio straipsnio 1 dalies a punktas netaikomas išimtinai tik Sąjungos vandenyse žvejojantiems Sąjungos žvejybos laivams, kuriems pagal Kontrolės reglamento 7 straipsnį žvejybos leidimas jau išduotas.

21 straipsnis

Vėliavos valstybių narių žvejybos leidimų išdavimo sąlygos

Vėliavos valstybė narė žvejybos leidimą išduoti gali tik jei:

a)	tenkinami 5 straipsnyje išdėstyti tinkamumo kriterijai;

b)	laikomasi RŽVO nustatytų taisyklių arba jas perkeliančios Sąjungos teisės ir

c)	jei žvejybos operacijos vykdomos trečiosios valstybės vandenyse, tenkinami 10 arba 17 straipsnyje nustatyti kriterijai.

22 straipsnis

RŽVO atliekama registracija

1. Vėliavos valstybė narė Komisijai išsiunčia duomenis apie laivus, kuriems pagal šio reglamento 20 straipsnį arba, šio reglamento 20 straipsnio 2 dalies atveju, pagal Kontrolės reglamento 7 straipsnį ji suteikė leidimus vykdyti žvejybos operacijas.

2. 1 dalyje nurodyti duomenys parengiami pagal RŽVO nustatytas sąlygas ir kartu su jais pateikiama tos organizacijos reikalaujama informacija.

3. Komisija vėliavos valstybės narės per 10 dienų nuo 1 dalyje nurodytų duomenų gavimo gali paprašyti bet kokios, jos manymu, būtinos papildomos informacijos. Ji pateikia tokio prašymo pagrindimą.

4. Įsitikinusi, kad 21 straipsnyje nustatytos sąlygos įvykdytos, per 15 dienų nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų gavimo Komisija duomenis apie leidimus turinčius laivus išsiunčia RŽVO.

5. Jei RŽVO registras arba sąrašas nėra vieši, Komisija duomenis apie leidimus turinčius laivus pateikia atitinkamą žuvininkystės veiklą vykdančioms valstybėms narėms.

IV SKYRIUS

Sąjungos žvejybos laivų žvejybos operacijos atviroje jūroje

23 straipsnis

Taikymo sritis

Šis skyrius taikomas žvejybos operacijoms, kurioms netaikomas III skyrius ir kurią atviroje jūroje vykdo Sąjungos žvejybos laivai, kurių bendras ilgis viršija 24 metrus.

24 straipsnis

Vėliavos valstybių narių žvejybos leidimų išdavimo sąlygos

Vėliavos valstybė narė leidimą žvejybos operacijas vykdyti atviroje jūroje gali išduoti tik jei:

a)	tenkinami 5 straipsnyje nustatyti tinkamumo kriterijai;

planuojamos žvejybos operacijos:

—	atitinka mokslinį vertinimą, įrodantį, kad planuojamos žvejybos operacijos yra tausios, kurį pateikė arba patvirtino vėliavos valstybės narės mokslinis institutas, arba

—	yra vykdomos kaip mokslinių įstaigų organizuotų mokslinių tyrimų programų, įskaitant duomenų rinkimo projektus, dalis. Tyrimo mokslinis protokolas, kurio reikalaujama visais atvejais, turi būti patvirtintas vėliavos valstybės narės mokslinio instituto.

25 straipsnis

Žvejybos leidimų gavimo procedūra

1. Vėliavos valstybė narė, įsitikinusi, kad įvykdytos 24 straipsnyje nustatytos sąlygos, išsiunčia Komisijai priede išvardytą informaciją ir informaciją, susijusią su 5 straipsnyje nustatytų sąlygų įvykdymu.

2. Jeigu Komisija mano, jog pagal šio straipsnio 1 dalį pateiktos informacijos nepakanka įvertinti, ar įvykdytos 24 straipsnyje nustatytos sąlygos, ji per 10 kalendorinių dienų nuo tos informacijos gavimo paprašo papildomos informacijos arba pagrindimo.

3. Jei, gavusi šio straipsnio 2 dalyje nurodytą papildomą informaciją arba pagrindimą, Komisija nustato, kad 24 straipsnyje nustatytos sąlygos neįvykdytos, ji per penkias kalendorines dienas nuo papildomos informacijos ar pagrindimo gavimo gali pateikti prieštaravimą leidimo suteikimui. Jei Komisija nustato, kad sąlygos įvykdytos, ji nedelsdama informuoja atitinkamą valstybę narę apie savo ketinimą neprieštarauti.

V SKYRIUS

Sąjungos žvejybos laivų frachtavimas

26 straipsnis

Principai

1. Sąjungos žvejybos laivas nevykdo žvejybos operacijų pagal frachtavimo susitarimus vandenyse, kuriuose galioja arba yra laikinai taikomas tausios žvejybos partnerystės susitarimas.

2. Sąjungos žvejybos laivas negali vykdyti žvejybos operacijų pagal daugiau nei vieną frachtavimo susitarimą tuo pačiu metu arba užsiimti subfrachtavimu.

3. Sąjungos žvejybos laivai veiklą pagal frachtavimo susitarimus RŽVO vandenyse vykdo tik jei laivą frachtuojančio operatoriaus valstybė yra tos organizacijos susitariančioji šalis.

4. Frachtuojamas Sąjungos žvejybos laivas nenaudoja savo vėliavos valstybės narės žvejybos galimybių frachtavimo susitarimo taikymo laikotarpiu. Frachtuojamo Sąjungos žvejybos laivo sužvejotos žuvys įskaičiuojamos į frachtuojančios valstybės žvejybos galimybes.

5. Jokia šio reglamento nuostata nesumažina vėliavos valstybės narės atsakomybės, susijusios su jos įsipareigojimais pagal tarptautinę teisę, Kontrolės reglamentą, NNN reglamentą ar kitas BŽP nuostatas, įskaitant ataskaitų teikimo reikalavimus.

6. Sąjungos žvejybos laivo, kuris turi būti frachtuojamas, žvejybos licencijos turėtojas informuoja vėliavos valstybę narę apie frachtavimo susitarimą prieš jo pradžią. Ta valstybė narė nedelsdama apie tai praneša Komisijai.

27 straipsnis

Žvejybos leidimų administravimas esant frachtavimo susitarimams

Kai atitinkamos žvejybos operacijos vykdomos esant frachtavimo susitarimui, išduodama laivui žvejybos leidimą pagal 17, 21 arba 24 straipsnį vėliavos valstybė narė patikrina:

a)	ar frachtuojančios valstybės kompetentinga institucija oficialiai patvirtino, kad susitarimas atitinka nacionalinę teisę, ir

b)	ar žvejybos leidime yra nurodytos frachtavimo susitarimo nuostatos, įskaitant laikotarpį, žvejybos galimybes ir žvejybos rajoną.

VI SKYRIUS

Perkrovimo operacijos

28 straipsnis

Perkrovimo operacijos

1. Bet kokios perkrovimo operacijos, kurias Sąjungos žvejybos laivai vykdo atviroje jūroje arba pagal tiesioginius leidimus, vykdomos laikantis Kontrolės reglamento 21 ir 22 straipsnių. Ne vėliau kaip iki kiekvienų metų kovo mėn. pabaigos vėliavos valstybė narė praneša Komisijai informaciją apie praėjusiais metais atliktus perkrovimus: perkrovimo deklaracijose pateiktus duomenis, perkrovimo datas, vietų, kuriose buvo atlikti perkrovimai, geografines koordinates ir rajonus.

2. Sąjungos žvejybos laivų, žvejojančių pagal tiesioginius leidimus arba atviroje jūroje, kapitonai prieš perkrovimą savo vėliavos valstybės narės kompetentingoms institucijoms praneša šią informaciją:

a)	laivo, į kurį perkraunama, pavadinimą ir išorinius identifikavimo žymenis;

b)	planuojamos perkrovimo operacijos laiką ir geografines koordinates ir

c)	ketinamų perkrauti rūšių žuvų apytikrius kiekius.

3. Šis straipsnis netaikomas perkrovimams, Sąjungos žvejybos laivų atliekamiems uostuose.

VII SKYRIUS

Stebėsenos ir ataskaitų teikimo įpareigojimai

29 straipsnis

Stebėtojų programos duomenys

Jei Sąjungos žvejybos laive pagal stebėtojų programą renkami duomenys, susijusios ataskaitos pagal stebėtojų programoje nurodytas perdavimo taisykles nedelsiant siunčiamos vėliavos valstybės narės kompetentingai institucijai.

30 straipsnis

Informacijos teikimas trečiosioms valstybėms

1. Vykdydamas žvejybos operacijas pagal šią antraštinę dalį, Sąjungos žvejybos laivo kapitonas arba to kapitono atstovas atitinkamas sužvejotų žuvų kiekių deklaracijas ir iškrovimo deklaracijas pateikia trečiajai valstybei, be to, savo vėliavos valstybei narei išsiunčia tų duomenų elektroninę kopiją.

2. Vėliavos valstybė narė, atlikdama Kontrolės reglamento 109 straipsnyje nurodytą kryžminį patikrinimą, įvertina, ar šio straipsnio 1 dalyje nurodyti duomenys atitinka duomenis, kuriuos ji gavo pagal tą reglamentą ir, kai taikoma, pagal atitinkamas tausios žvejybos partnerystės susitarimo nuostatas.

3. Jei sužvejotų žuvų kiekių deklaracijos arba iškrovimo deklaracijos pagal šio straipsnio 1 dalį nenusiunčiamos trečiajai valstybei, tai taip pat laikoma sunkiais pažeidimais pagal Kontrolės reglamento 90 straipsnį, atsižvelgiant į padaryto pažeidimo sunkumą, kurį nustato vėliavos valstybės narės kompetentinga institucija atsižvelgdama į tam tikrus kriterijus, kaip antai žalos pobūdį, jos vertę, pažeidėjo ekonominę padėtį ir pažeidimo apimtį arba jo pasikartojimą.

III ANTRAŠTINĖ DALIS

TREČIOSIOS VALSTYBĖS ŽVEJYBOS LAIVŲ ŽVEJYBOS OPERACIJOS SĄJUNGOS VANDENYSE

31 straipsnis

Narystės RŽVO reikalavimai

Trečiosios valstybės žvejybos laivas RŽVO valdomų išteklių žvejybos operacijas Sąjungos vandenyse gali vykdyti tik jeigu ta trečioji valstybė yra tos RŽVO susitariančioji šalis.

32 straipsnis

Bendrieji principai

1. Trečiosios valstybės žvejybos laivas nevykdo žvejybos operacijų Sąjungos vandenyse, jei neturi Komisijos išduoto žvejybos leidimo. Toks leidimas išduodamas tik jei tenkinami 5 straipsnyje nustatyti tinkamumo kriterijai.

2. Leidimą žvejoti Sąjungos vandenyse turintis trečiosios valstybės laivas laikosi taisyklių, kurios tame pačiame žvejybos rajone taikomos Sąjungos laivų žvejybos operacijoms. Jeigu atitinkamo žvejybos susitarimo nuostatos skiriasi, jos turi būti aiškiai nurodytos arba tame susitarime, arba taisyklėse, dėl kurių susitarta su ta trečiąja valstybe įgyvendinant tą susitarimą.

3. Jei trečiosios valstybės žvejybos laivas plaukia per Sąjungos vandenis neturėdamas pagal šį reglamentą išduoto leidimo, jų žvejybos įrankiai turi būti surišti ir sudėti pagal Kontrolės reglamento 47 straipsnyje nustatytas sąlygas taip, kad jų nebūtų galima lengvai panaudoti žvejybos operacijoms.

33 straipsnis

Žvejybos leidimų išdavimo sąlygos

1. Komisija leidimą vykdyti žvejybos operacijas Sąjungos vandenyse trečiosios valstybės žvejybos laivui gali išduoti tik jei:

a)	esama leidžiamo sužvejoti kiekio perviršio, kuriuo bus padengtos pasiūlytos žvejybos galimybės, kaip reikalaujama pagal UNCLOS 62 straipsnio 2 ir 3 dalis;

b)	įvykdytos atitinkamame žvejybos susitarime nustatytos sąlygos, o žvejybos laivas atitinka su atitinkama trečiąją valstybe sudaryto žvejybos susitarimo reikalavimus ir, atitinkamais atvejais, yra įtrauktas į laivų, kuriems taikomas tas susitarimas, sąrašą;

c)	informacija dėl žvejybos laivo ir su juo veiklą vykdančio (-ių) pagalbinio (-ių) laivo (-ų), kuri yra reikalinga pagal susitarimą, yra išsami ir teisinga, ir laivas bei su juo veiklą vykdantis (-ys) pagalbinis (-iai) laivas (-ai) turi IMO numerį, jei to reikalaujama pagal Sąjungos teisę;

d)	žvejybos laivas nėra įtrauktas į NNN žvejybą vykdžiusių laivų sąrašą, priimtą RŽVO ir (arba) Sąjungos pagal NNN reglamentą;

e)	trečioji valstybė nėra pagal NNN reglamentą įtraukta į nebendradarbiaujančių kovojant su NNN žvejyba valstybių sąrašą arba nėra pagal Reglamentą (ES) Nr. 1026/2012 įtraukta į valstybių, leidžiančių vykdyti netausią žvejybą, sąrašą.

2. 1 dalies a punktas netaikomas trečiosios valstybės laivams, vykdantiems žvejybos operacijas pagal susitarimą dėl keitimosi žvejybos galimybėmis ir bendro intereso žuvų išteklių bendro valdymo.

34 straipsnis

Žvejybos leidimų gavimo procedūra

1. Atitinkama trečioji valstybė paraiškas dėl savo žvejybos laivų Komisijai išsiunčia iki atitinkamame susitarime numatyto arba Komisijos nustatyto termino.

2. Komisija trečiosios valstybės gali paprašyti papildomos informacijos, būtinos siekiant patikrinti, ar tenkinamos 33 straipsnyje numatytos sąlygos.

3. Nustačiusi, kad 2 dalyje nurodytos sąlygos tenkinamos, Komisija nedelsdama išduoda žvejybos leidimą ir apie tai informuoja trečiąją valstybę ir atitinkamas valstybes nares.

35 straipsnis

Žvejybos leidimų administravimas

1. Jei 33 straipsnyje nustatytos sąlygos nebetenkinamos, Komisija imasi atitinkamų veiksmų, be kita ko, pakoreguoja arba panaikina leidimą ir apie tai informuoja trečiąją valstybę ir atitinkamas valstybes nares.

2. Komisija gali atsisakyti pripažinti trečiosios valstybės žvejybos laivui išduotą žvejybos leidimą, sustabdyti jo galiojimą arba jį panaikinti tais atvejais, kai iš esmės pasikeitė aplinkybės, arba tais atvejais, kai esama didelės grėsmės tausiam jūrų biologinių išteklių naudojimui, valdymui ir išsaugojimui arba kai tai yra itin svarbu siekiant vykdyti NNN žvejybos prevenciją ar tokią žvejybą sustabdyti, arba kai Sąjunga nusprendžia sustabdyti arba nutraukti santykius su atitinkama trečiąja valstybe.

Jei Komisija pagal pirmą pastraipą atsisako pripažinti leidimą, sustabdo jo galiojimą arba jį panaikina, ji nedelsdama apie tai informuoja atitinkamą trečiąją valstybę.

36 straipsnis

Žvejybos operacijų uždraudimas

1. Kai atitinkamai trečiajai valstybei suteiktos žvejybos galimybės laikomos išnaudotomis, Komisija nedelsdama apie tai praneša tai trečiajai valstybei ir valstybių narių kompetentingoms tikrinimo institucijoms. Siekdama užtikrinti, kad būtų tęsiamos žvejybos operacijos, vykdomos naudojantis neišnaudotomis žvejybos galimybėmis, galinčios daryti poveikį ir išnaudotoms žvejybos galimybėms, trečioji valstybė Komisijai pateikia technines priemones, kuriomis siekiama išvengti bet kokio neigiamo poveikio išnaudotoms žvejybos galimybėms.

2. Nuo 1 dalyje nurodyto pranešimo pateikimo dienos laikoma, kad su tos trečiosios valstybės vėliava plaukiojantiems laivams išduotų žvejybos leidimų galiojimas atitinkamoms žvejybos operacijoms yra sustabdytas ir tiems laivams nebeleidžiama vykdyti tų žvejybos operacijų.

3. Jei žvejybos leidimų galiojimas pagal 2 dalį sustabdomas visoms žvejybos operacijoms, kurioms jie buvo išduoti, žvejybos leidimai laikomi panaikintais.

4. Trečioji valstybė užtikrina, kad apie šio straipsnio pritaikymą būtų nedelsiant pranešta atitinkamiems žvejybos laivams ir kad jie nutrauktų visas atitinkamas žvejybos operacijas. Trečioji valstybė taip pat nedelsdama informuoja Komisiją, kai su jos vėliava plaukiojantys žvejybos laivai nutraukia žvejybos operacijas.

37 straipsnis

Kvotų viršijimas Sąjungos vandenyse

1. Jei Komisija nustato, kad trečioji valstybė viršijo jai skirtas išteklių ar išteklių grupės kvotas, ji vykdo atitinkamo kiekio išskaitymus iš tai valstybei vėlesniems metams skirtų tų išteklių ar išteklių grupės kvotų. Komisija siekia užtikrinti, kad kiekio išskaitymas atitiktų valstybėms narėms panašiomis aplinkybėmis taikomus išskaitymus.

2. Jeigu pagal 1 dalį neįmanoma atitinkamo kiekio išskaityti iš peržvejotų išteklių ar išteklių grupės kvotos, nes ta atitinkamai trečiajai valstybei skirta išteklių ar išteklių grupės kvota yra nepakankamo dydžio, Komisija gali, pasikonsultavusi su atitinkama trečiąja valstybe, atlikti išskaitymą iš vėlesniems metams tai trečiajai valstybei skirtų kitų išteklių ar išteklių grupių kvotų tame pačiame geografiniame rajone arba tokios pačios komercinės vertės išskaitymą.

38 straipsnis

Kontrolė ir reikalavimų vykdymo užtikrinimas

1. Leidimą žvejoti Sąjungos vandenyse turintis trečiosios valstybės laivas laikosi kontrolės taisyklių, kurios tame pačiame žvejybos rajone taikomos Sąjungos laivų žvejybos operacijoms.

2. Leidimą žvejoti Sąjungos vandenyse turintis trečiosios valstybės laivas Komisijai ar jos paskirtai įstaigai ir atitinkamais atvejais pakrantės valstybei narei pateikia duomenis, kuriuos Sąjungos laivai turi siųsti vėliavos valstybei narei pagal Kontrolės reglamentą.

3. Komisija arba jos paskirta įstaiga 2 dalyje nurodytus duomenis siunčia pakrantės valstybei narei.

4. Leidimą žvejoti Sąjungos vandenyse turintis trečiosios valstybės laivas Komisijai arba jos paskirtai įstaigai paprašius pateikia pagal taikomas stebėtojų programas parengtas stebėtojų ataskaitas.

5. Pakrantės valstybė narė visus trečiosios valstybės žvejybos laivų padarytus pažeidimus, įskaitant susijusias sankcijas, registruoja Kontrolės reglamento 93 straipsnyje numatytame nacionaliniame registre.

IV ANTRAŠTINĖ DALIS

DUOMENYS IR INFORMACIJA

39 straipsnis

Pagal šį reglamentą išduotų žvejybos leidimų Sąjungos duomenų bazė

1. Komisija sukuria ir tvarko elektroninę Sąjungos žvejybos leidimų duomenų bazę, kuri apima visus pagal II ir III antraštines dalis išduotus žvejybos leidimus ir kuri sudaryta iš viešosios ir saugiosios dalių. Toje duomenų bazėje:

registruojama visa informacija, pateikta pagal priedą, ir kita informacija, pateikta Komisijai žvejybos leidimų išdavimo pagal II ir III antraštines dalis tikslu, įskaitant savininko ir ne daugiau kaip penkių pagrindinių tikrųjų savininkų pavadinimą (vardą ir pavardę), miestą ir rezidavimo šalį, ir kuo greičiau rodomas kiekvieno leidimo statusas;

b)	ji naudojama Komisijai ir valstybėms narėms keičiantis duomenimis ir informacija ir

c)	ji naudojama tik tvaraus žvejybos laivynų valdymo ir kontrolės tikslais.

2. Duomenų bazėje pateiktas visų žvejybos leidimų, išduotų pagal II ir III antraštines dalis, sąrašas turi būti viešai prieinamas ir jame turi būti pateikiama visa ši informacija:

a)	laivo pavadinimas ir vėliavos valstybė, jo CFR numeris ir TJO numeris, jei reikalaujama pagal Sąjungos teisę;

b)	leidimo rūšis, įskaitant tikslines rūšis ar rūšių grupę (-es), ir

c)	leidžiamas žvejybos operacijos vykdymo laikotarpis ir rajonas (pradžios ir pabaigos datos, žvejybos rajonas).

3. Valstybė narė duomenų bazę naudoja paraiškoms dėl žvejybos leidimų Komisijai pateikti ir jų duomenims atnaujinti, kaip nustatyta 11, 18, 22 ir 26 straipsniuose, o trečioji valstybė tą duomenų bazę naudoja paraiškoms dėl žvejybos leidimų pateikti, kaip reikalaujama pagal 34 straipsnį.

40 straipsnis

Techniniai reikalavimai

1. II ir III antraštinėse dalyse bei šioje antraštinėje dalyje nurodyta informacija keičiamasi elektroninėmis priemonėmis.

2. Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais, nedarant poveikio Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/2/EB (16) nuostatoms, nustatomi techniniai veiklos reikalavimai, taikomi registruojant, formatuojant ir persiunčiant II ir III antraštinėse dalyse bei šioje antraštinėje dalyje nurodytą informaciją. Techniniai veiklos reikalavimai taikomi ne anksčiau kaip po 6 mėnesių ir ne vėliau kaip po 18 mėnesių nuo jų priėmimo. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 45 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

41 straipsnis

Prieiga prie duomenų

Nedarant poveikio Kontrolės reglamento 110 straipsnio taikymui, valstybės narės arba Komisija atitinkamoms kompetentingoms administracinėms tarnyboms, dalyvaujančioms valdant žvejybos laivynus, suteikia prieigą prie šio reglamento 39 straipsnyje nurodytos Sąjungos išorės žvejybos laivynų žvejybos leidimų duomenų bazės saugiosios dalies.

42 straipsnis

Duomenų tvarkymas, asmens duomenų apsauga ir konfidencialumas

Pagal šį reglamentą gauti duomenys tvarkomi laikantis Kontrolės reglamento 112 ir 113 straipsnių, Reglamento (EB) Nr. 45/2001 ir Direktyvos 95/46/EB bei jos nacionalinių įgyvendinimo taisyklių.

43 straipsnis

Ryšiai su trečiosiomis valstybėmis ir RŽVO

1. Jei valstybė narė iš trečiosios valstybės arba RŽVO gauna informacijos, kuri yra svarbi šiam reglamentui veiksmingai taikyti, ji tą informaciją perduoda Komisijai arba jos paskirtai įstaigai ir, atitinkamais atvejais, kitoms atitinkamoms valstybėms narėms, su sąlyga, kad tai leidžiama pagal su ta trečiąja valstybe sudarytus dvišalius susitarimus arba atitinkamos RŽVO taisykles.

2. Komisija arba jos paskirta įstaiga pagal Sąjungos ir trečiųjų valstybių sudarytus žvejybos susitarimus, kuriuos remia RŽVO, kurių susitariančiąja šalimi yra Sąjunga, kitoms tų susitarimų šalims arba organizacijų narėms gali perduoti atitinkamą informaciją apie šio reglamento taisyklių nesilaikymą arba rimtus pažeidimus, su sąlyga, kad tam pritaria informaciją pateikusi valstybė narė ir laikomasi Reglamento (EB) Nr. 45/2001.

V ANTRAŠTINĖ DALIS

PROCEDŪROS, DELEGAVIMAS IR ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS

44 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. Komisijai suteikiami 5 straipsnio 2 dalyje ir 15 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus penkerių metų laikotarpiui nuo 2018 m. sausio 17 d. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki to penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 5 straipsnio 2 dalyje ir 15 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Tas sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 5 straipsnio 2 dalį ir 15 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie tą aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva tas laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

45 straipsnis

Komiteto procedūra

1. Komisijai padeda Žuvininkystės ir akvakultūros komitetas, įsteigtas pagal Pagrindinio reglamento 47 straipsnį. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

3. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 8 straipsnis kartu su jo 5 straipsniu.

VI ANTRAŠTINĖ DALIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

46 straipsnis

Panaikinimas

1. Žvejybos leidimų reglamentas panaikinamas.

2. Nuorodos į panaikintą reglamentą laikomos nuorodomis į šį reglamentą.

47 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos dėl laikino žvejybos galimybių perskirstymo pagal esamus protokolus

1. Nukrypstant nuo 12 straipsnio, dėl tų tausios žvejybos partnerystės susitarimų protokolų, kurie galioja arba yra laikinai taikomi 2018 m. sausio 17 d., iki atitinkamo protokolo galiojimo pabaigos taikoma šiame straipsnyje nustatyta laikino žvejybos galimybių perskirstymo procedūra.

2. Vykdant tausios žvejybos partnerystės susitarimą, jei remiantis 11 straipsnyje nurodytais prašymais perduoti paraiškas paaiškėja, kad žvejybos leidimai arba Sąjungai pagal protokolą skirtos žvejybos galimybės nėra visiškai išnaudojami, Komisija apie tai informuoja atitinkamas valstybes nares ir prašo jų patvirtinti, kad jos neišnaudos tų žvejybos galimybių. Jei laikantis terminų, kuriuos nustato Taryba po tausios žvejybos partnerystės susitarimo sudarymo, atsakymas negaunamas, tai laikoma patvirtinimu, kad atitinkamos valstybės narės laivai nevisiškai išnaudoja savo žvejybos galimybes tuo laikotarpiu.

3. Atitinkamai valstybei narei patvirtinus, Komisija įvertina, kiek iš viso neišnaudojama žvejybos galimybių, ir apie to įvertinimo rezultatus praneša valstybėms narėms.

4. Valstybės narės, norinčios pasinaudoti 3 dalyje nurodytomis neišnaudotomis žvejybos galimybėmis, Komisijai pateikia visų laivų, kuriems jos ketina prašyti žvejybos leidimo, sąrašą ir prašymą perduoti paraiškas dėl kiekvieno iš tų laivų pagal 11 straipsnį.

5. Komisija nusprendžia dėl galimybių perskirstymo glaudžiai bendradarbiaudama su atitinkamomis valstybėmis narėmis.

Jeigu atitinkama valstybė narė prieštarauja tam galimybių perskirstymui, Komisija, priimdama įgyvendinimo aktus, nusprendžia dėl galimybių perskirstymo atsižvelgdama į šio straipsnio 8 dalyje nustatytus kriterijus ir apie tai praneša atitinkamoms valstybėms narėms. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 45 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

6. Pagal šį straipsnį perduotos paraiškos neturi jokio poveikio žvejybos galimybių paskirstymui arba valstybių narių pasikeitimui jomis pagal Pagrindinio reglamento 16 straipsnį.

7. Kol bus pasiekti 2 dalyje nurodyti terminai, Komisijai nekliudoma taikyti 2–5 dalyse nurodytą mechanizmą.

8. Perskirstydama žvejybos galimybes pagal šį straipsnį, Komisija visų pirma atsižvelgia į:

a)	kiekvieno gauto prašymo datą;

b)	žvejybos galimybes, kurias galima perskirstyti;

c)	gautų prašymų skaičių;

d)	prašymus pateikusių valstybių narių skaičių;

e)	numatomas kiekvieno susijusio laivo žvejybos pastangas arba numatomus sugauti žuvų kiekius, jei žvejybos galimybės visiškai ar iš dalies grindžiamos žvejybos pastangų dydžiais arba sugautų žuvų kiekiais.

48 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Strasbūre 2017 m. gruodžio 12 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

A. TAJANI

Tarybos vardu

Pirmininkas

M. MAASIKAS

(1) OL C 303, 2016 8 19, p. 116.

(2) 2017 m. vasario 2 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2017 m. spalio 17 d. Tarybos per pirmąjį svarstymą priimta pozicija (OL C 390, 2017 11 17, p. 1). 2017 m. spalio 26 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(3) 2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1006/2008 dėl Bendrijos žvejybos laivų žvejybos veiklos ne Bendrijos vandenyse leidimų ir trečiųjų šalių laivų žvejybos galimybių Bendrijos vandenyse, iš dalies keičiantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93 ir (EB) Nr. 1627/94 bei panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 3317/94 (OL L 286, 2008 10 29, p. 33).

(4) 1998 m. kovo 23 d. Tarybos sprendimas 98/392/EB dėl Europos bendrijos 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos ir 1994 m. liepos 28 d. Susitarimo, susijusio su jos XI dalies įgyvendinimu, patvirtinimo (OL L 179, 1998 6 23, p. 1).

(5) 1998 m. birželio 8 d. Tarybos sprendimas 98/414/EB dėl Europos bendrijos susitarimo dėl 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos nuostatų, susijusių su dviejų ar daugiau valstybių vandenyse sutinkamų žuvų išteklių ir toli migruojančių žuvų išteklių apsauga ir valdymu, ratifikavimo (OL L 189, 1998 7 3, p. 14).

(6) 1996 m. birželio 25 d. Tarybos sprendimas 96/428/EB dėl Bendrijos Susitarimo dėl skatinimo žvejybos laivams atviroje jūroje laikytis tarptautinių išsaugojimo ir valdymo priemonių patvirtinimo (OL L 177, 1996 7 16, p. 24).

(7) 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB (OL L 354, 2013 12 28, p. 22).

(8) 2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1005/2008, nustatantis Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, iš dalies keičiantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1936/2001 ir (EB) Nr. 601/2004 bei panaikinantis reglamentus (EB) Nr. 1093/94 ir (EB) Nr. 1447/1999 (OL L 286, 2008 10 29, p. 1).

(9) 2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1224/2009, nustatantis Sąjungos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, iš dalies keičiantis reglamentus (EB) Nr. 847/96, (EB) Nr. 2371/2002, (EB) Nr. 811/2004, (EB) Nr. 768/2005, (EB) Nr. 2115/2005, (EB) Nr. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr. 509/2007, (EB) Nr. 676/2007, (EB) Nr. 1098/2007, (EB) Nr. 1300/2008, (EB) Nr. 1342/2008 ir panaikinantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1627/94 ir (EB) Nr. 1966/2006 (OL L 343, 2009 12 22, p. 1).

(10) 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 8, 2001 1 12, p. 1).

(11) 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 281, 1995 11 23, p. 31).

(12) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.

(13) 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

(14) 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 508/2014 dėl Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo ir kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2328/2003, (EB) Nr. 861/2006, (EB) Nr. 1198/2006 bei (EB) Nr. 791/2007 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1255/2011 (OL L 149, 2014 5 20, p. 1).

(15) 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1026/2012 dėl tam tikrų priemonių siekiant išsaugoti žuvų išteklius, susijusių su valstybėmis, kurios leidžia vykdyti netausiąją žvejybą (OL L 316, 2012 11 14, p. 34).

(16) 2007 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/2/EB, sukurianti Europos bendrijos erdvinės informacijos infrastruktūrą (INSPIRE) (OL L 108, 2007 4 25, p. 1).

PRIEDAS

Pateiktinų duomenų sąrašas

I	PAREIŠKĖJAS
1	Veiklos vykdytojo pavadinimas
2	El. paštas
3	Adresas
4	Faksas
5	Telefonas
6	Savininko pavadinimas (vardas ir pavardė)
7	El. paštas
8	Adresas
9	Faksas
10	Telefonas
11	Veiklos vykdytojui atstovaujančios asociacijos arba agento pavadinimas (vardas ir pavardė)
12	El. paštas
13	Adresas
14	Faksas
15	Telefonas
16	Kapitono (-ų) vardas (-ai) ir pavardė (-ės)
17	El. paštas
18	Adresas
19	Faksas
20	Telefonas

II	ŽVEJYBOS LAIVAS
21	Laivo pavadinimas
22	Laivo tapatumo nustatymo numeris (IMO numeris, CFR numeris, kt.)
23	Žuvies laikymo laive būdas
24	Laivo tipo FAO kodas
25	Žvejybos įrankio tipo FAO kodas

III	ŽVEJYBOS, KURIAI PRAŠOMA IŠDUOTI LEIDIMĄ, KATEGORIJA
26	Leidimo rūšis (tiesioginis leidimas; atviroji jūra; pagalbinė veikla)
27	Žuvininkystės rajonas (FAO rajonas (-ai), parajonis (-iai), kvadratas (-ai), pakvadratis (-iai), jei taikoma)
28	Operacijos rajonas (atviroji jūra; trečioji šalis (nurodyti))
29	Iškrovimo uostai
30	Tikslinių rūšių FAO kodas (-ai) (arba žvejybos kategorija tausios žvejybos partnerystės susitarimo atveju)
31	Laikotarpis, kuriam prašoma išduoti leidimą (pradžios ir pabaigos datos)
32	Pagalbinių laivų sąrašas (laivo pavadinimas; IMO numeris; CFR numeris)

IV	FRACHTAVIMAS
33	Laivas operaciją vykdo pagal frachtavimo susitarimą (TAIP / NE)
34	Frachtavimo susitarimo tipas
35	Frachtavimo laikotarpis (pradžios ir pabaigos datos)
36	Frachtuojamam laivui skirtos žvejybos galimybės (metrinėmis tonomis)
37	Trečioji valstybė, frachtuojamam laivui skirianti žvejybos galimybes

		ISSN 1977-0723
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		L 347

Leidimas lietuvių kalba	Teisės aktai	60 metai 2017m. gruodžio 28d.

Turinys		I Teisėkūros procedūra priimami aktai	Puslapis
		REGLAMENTAI
	*	2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/2401, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms	1
	*	2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/2402, kuriuo nustatoma bendroji pakeitimo vertybiniais popieriais sistema ir sukuriama specialioji paprasto, skaidraus ir standartizuoto pakeitimo vertybiniais popieriais sistema, ir iš dalies keičiamos direktyvos 2009/65/EB, 2009/138/EB ir 2011/61/ES bei reglamentai (EB) Nr. 1060/2009 ir (ES) Nr. 648/2012	35
	*	2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/2403, dėl tvaraus išorės žvejybos laivynų valdymo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1006/2008	81