19.12.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 337/1

(1)

Sutarties 43 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, turi patvirtinti žvejybos galimybių nustatymo ir paskirstymo priemones;

(2)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1380/2013 (1) reikalaujama patvirtinti išteklių išsaugojimo priemones, atsižvelgiant į turimas mokslines, technines ir ekonomines rekomendacijas, įskaitant, kai tinkama, Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto (ŽMTEK, angl. santr. STECF) parengtas ataskaitas;

(3)

Taryba turi priimti su žvejybos Juodojoje jūroje galimybių nustatymu ir paskirstymu pagal žvejybą arba žvejybos grupes susijusias priemones, įskaitant, atitinkamais atvejais, funkciškai su jomis susietas sąlygas. Pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnio 1 ir 4 dalis žvejybos galimybės valstybėms narėms turi būti paskirstomos taip, kad būtų užtikrintas santykinis kiekvienos valstybės narės žvejybos veiklos stabilumas kiekvieno žuvų ištekliaus ar žvejybos atžvilgiu, atsižvelgiant į bendros žuvininkystės politikos tikslus, nustatytus to reglamento 2 straipsnio 2 dalyje;

(4)

2017 m. 41-ajame metiniame susitikime Bendroji Viduržemio jūros žvejybos komisija (GFCM) priėmė Rekomendaciją GFCM/40/2017/4 dėl daugiamečio paprastųjų otų žvejybos 29 geografiniame parajonyje (Juodojoje jūroje) valdymo plano. Toje rekomendacijoje ateinantiems dvejiems metams (2018 ir 2019 m.) nustatytas paprastųjų otų bendras leidžiamas sužvejoti kiekis (toliau – BLSK), ir numatyta skirti laikinas kvotas. Ta priemonė turėtų būti įgyvendinta Sąjungos teisėje;

(5)

žvejybos galimybės turėtų būti nustatomos remiantis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis ir atsižvelgiant į biologinius, socialinius bei ekonominius aspektus ir per konsultacijas su suinteresuotosiomis šalimis pareikštas nuomones, kartu užtikrinant vienodas veiklos sąlygas visiems žvejybos sektoriams;

(6)

remiantis turimomis ŽMTEK mokslinėmis rekomendacijomis, kad būtų užtikrintas atlantinių šprotų išteklių Juodojoje jūroje tvarumas, būtina išlaikyti dabartinį žuvų mirtingumo dėl žvejybos lygį;

(7)

atlantinių šprotų žvejybai Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 1 dalyje nustatytas įpareigojimas iškrauti laimikį taikomas nuo 2015 m. sausio 1 d. Paprastųjų otų žvejybai tame straipsnyje nustatytas įpareigojimas iškrauti laimikį taikomas nuo 2017 m. sausio 1 d.;

(8)

šiame reglamente nustatytos žvejybos galimybės naudojamos pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1224/2009 (2), ypač jo 33 ir 34 straipsnius, susijusius su laimikio registravimu ir duomenų apie žvejybos galimybių išnaudojimą teikimu. Todėl būtina nurodyti kodus, kuriuos valstybės narės turi naudoti siųsdamos Komisijai duomenis apie iškraunamus žuvų išteklių, kuriems taikomas šis reglamentas, kiekius;

(9)

pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 847/96 (3) 2 straipsnį privaloma nustatyti išteklius, kuriems taikomos įvairios jame nurodytos priemonės;

(10)

turėtų būti imtasi papildomų priemonių paprastųjų otų ištekliams atkurti. Palikus galioti šiuo metu taikomą dviejų mėnesių (nuo balandžio 15 d. iki birželio 15 d.) žvejybos draudimo laikotarpį tie ištekliai būtų apsaugoti neršto sezonu. Žvejybos pastangų valdymas ir žvejybos dienų apribojimas iki 180 dienų per metus turėtų teigiamą poveikį paprastųjų otų išteklių išsaugojimui;

(11)

žvejybos galimybės turėtų būti naudojamos visapusiškai laikantis taikytinos Sąjungos teisės;

(12)

siekiant išvengti žvejybos veiklos pertrūkių ir užtikrinti pragyvenimo šaltinį Sąjungos žvejams, svarbu, kad atitinkamą žvejybos veiklą Juodojoje jūroje būtų galima pradėti 2018 m. sausio 1 d. Dėl skubos priežasčių šis reglamentas turėtų įsigalioti iš karto, kai tik bus paskelbtas,

a)

atlantinių šprotų (Sprattus sprattus);

b)

paprastųjų otų (Psetta maxima).

a)

žvejybos galimybėms, kuriomis keičiamasi pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnio 8 dalį;

b)

išskaitymams ir perskirstymams pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 37 straipsnį;

c)

išskaitymams, atliekamiems pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 105 ir 107 straipsnius.

19.12.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 337/6

(1)

Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) Nr. 1310/2014 (2) nustatyta laikina įnašų dalinių įmokų, skirtų Valdybos administracinėms išlaidoms padengti, sistema buvo pagrįsta supaprastinta metodika ir taikoma tik ribotam subjektų poaibiui, visų pirma subjektams, kuriuos Europos Centrinis Bankas (ECB) laiko svarbiais (toliau – svarbūs subjektai). Laikina sistema buvo nustatyta, kad būtų užtikrintas pakankamas Valdybos įsteigimo finansavimas ir kartu kuo labiau sumažinta Valdybai, kuri tuo metu turėjo tik ribotą struktūrą ir veiklos pajėgumą, tenkanti administracinė našta. Laikina sistema turėjo būti taikoma, kol Komisija priims galutinę įnašų, skirtų administracinėms išlaidoms padengti, nustatymo ir rinkimo sistemą;

(2)

Valdybos struktūra ir veiklos pajėgumas tapo stabilesni, todėl dabar reikėtų nustatyti galutinę metinių įnašų, skirtų Valdybos administracinėms išlaidoms padengti, sistemą. Galutinė sistema turėtų pakeisti Deleguotuoju reglamentu (ES) Nr. 1310/2014 nustatytą laikiną sistemą;

(3)

tokioje galutinėje sistemoje reikėtų numatyti administracinių įnašų nustatymo ir rinkimo taisykles, galiojančias ne tik svarbiems subjektams, bet visiems subjektams, kuriems taikomas bendras pertvarkymo mechanizmas. Įnašai turėtų būti apskaičiuojami aukščiausiu tų subjektų konsolidavimo lygiu dalyvaujančiose valstybėse narėse, nes Valdybos sprendimų priėmimo įgaliojimai, kai ji priima grupės pertvarkymo planus, atlieka sėkmingo grupių pertvarkymo galimybių įvertinimą ir priima grupių pertvarkymo sprendimus, taikomi visoms konsoliduojamoms grupių patronuojamosioms įmonėms. Vykdydama tas užduotis Valdyba patirs išlaidų, nes turės rinkti ir analizuoti informaciją ir duomenis, susijusius su kiekviena konsoliduojama patronuojamąja įmone. Kadangi šios išlaidos yra susijusios su subjektams, kuriems taikomas bendras pertvarkymo mechanizmas, Valdybos teikiamomis paslaugomis, jas turėtų apmokėti tie subjektai, todėl administraciniai įnašai turėtų būti apskaičiuojami remiantis jų konsoliduotosiomis ataskaitomis aukščiausiu konsolidavimo lygiu dalyvaujančiose valstybėse narėse ir kiekvienai grupei turėtų būti apskaičiuojamas tik vienas įnašas;

(4)

pagal Reglamento (ES) Nr. 806/2014 65 straipsnio 3 dalį Valdyba turi nustatyti ir rinkti įnašus, taip pat užtikrinti, kad jie visi būtų sumokėti laiku. Kad Valdyba galėtų įvykdyti tuos reikalavimus, reikėtų užtikrinti veiksmingą administracinių įnašų rinkimo iš įstaigų ir subjektų, nurodytų Reglamento (ES) Nr. 806/2014 2 straipsnyje, sistemą. Toms įstaigoms ir subjektams jau taikoma daug ataskaitų teikimo reikalavimų, nustatytų Sąjungos teisės aktuose. Konkrečiau, pagal Europos Centrinio Banko reglamentą (ES) Nr. 1163/2014 (3) ECB, siekdamas apskaičiuoti priežiūros mokesčius, renka duomenis apie visą turtą ir bendrą rizikos poziciją. Pagal Reglamentą (ES) Nr. 1163/2014 surinktus duomenis galima prasmingai panaudoti Valdybai skirtiems administraciniams įnašams apskaičiuoti. Pagal Reglamento (ES) Nr. 806/2014 30 straipsnio 2 dalį Valdyba ir ECB, vykdydami atitinkamas tuo reglamentu jiems nustatytas pareigas, turi glaudžiai bendradarbiauti, visų pirma vienas kitam teikti visą informaciją, būtiną jų užduotims vykdyti. Prašyti ECB perduoti Valdybai duomenis, kuriuos jis gavo ir patikrino vykdydamas Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1024/2013 (4) jam pavestas užduotis ir suteiktus įgaliojimus, būtų veiksmingiau nei dubliuoti ataskaitų teikimo naštą atitinkamoms įstaigoms ir subjektams. ECB ir Valdybos dalijimasis duomenimis taip pat leistų užtikrinti, kad Valdyba nedubliuotų duomenų tikrinimo proceso, ir yra paremtas Valdybos ir ECB pareiga glaudžiai bendradarbiauti vykdant atitinkamas Reglamentu (ES) Nr. 806/2014 jiems nustatytas pareigas. Jei duomenų teikimo ir tikrinimo procesai būtų kaip nors dubliuojami, įnašams apskaičiuoti ir surinkti neišvengiamai reikėtų daugiau laiko ir sistema būtų ne tokia efektyvi. Todėl turėtų būti reikalaujama, kad ECB, vykdydamas pareigą bendradarbiauti, perduotų Valdybai iš atitinkamų įstaigų ir subjektų gautus duomenis, kad būtų galima apskaičiuoti Valdybai skirtus įnašus. Valdyba turėtų kuo daugiau kliautis ECB surinktais duomenimis. Valdyba turėtų turėti prieigą prie minėtų duomenų tokiu mastu, koks yra būtinas, kad ji galėtų įvykdyti savo užduotis pagal šį reglamentą;

(5)

paskirstant įnašus turėtų būti atsižvelgta į darbo krūvio ir susijusių išlaidų, tenkančių subjektams, už kuriuos tiesiogiai atsakinga Valdyba, palyginti su subjektais, už kuriuos atsakingos nacionalinės pertvarkymo institucijos, skirtumą. Todėl šiuo reglamentu turėtų būti nustatyta, kaip įnašus reikėtų padalyti šių dviejų grupių subjektams. Pagal šiuo reglamentu nustatytą galutinę sistemą turėtų būti reikalaujama, kad tose dviejose grupėse subjektai teiktų įnašus proporcingai išteklių poreikiams, kurių dėl kiekvieno iš jų kyla Valdybai, apytiksliai apskaičiuotiems remiantis stebimais duomenimis;

(6)

siekiant tiek Valdybai, tiek atitinkamiems subjektams suteikti tikrumo dėl to, kaip atskiri metiniai įnašai bus koreguojami, jei skaičiuojant būtų padaryta klaida arba pasikeistų pagrindiniai duomenys, šiuo reglamentu reikėtų nustatyti konkrečias tos srities taisykles. Jei apskaičiuodama metinį įnašą Valdyba padaro klaidą, turėtų būti reikalaujama, kad ji tą klaidą ištaisytų. Toks reikalavimas turėtų būti taikomas tuo atveju, kai klaidų padaroma dėl to, kad Valdyba neteisingai taiko atskirų metinių įnašų apskaičiavimo metodiką. Tokiais atvejais turėtų būti koreguojami visi įnašai. Kita vertus, atvejai, kai apskaičiuojant atskirus metinius įnašus naudoti įvesties duomenys yra neteisingi arba pasikeičia jau atlikus skaičiavimą, neturėtų būti laikomi skaičiavimo klaidomis ir todėl jų ištaisymo tvarka turėtų būti kitokia. Tokiais atvejais reikėtų koreguoti tik tų subjektų, kurių duomenys buvo neteisingi arba pasikeitė, įnašus;

(7)

pagal Tarybos reglamento Nr. 1 (5) 3 straipsnį pranešimas apie įnašą ir visi kiti Valdybos pranešimai turėtų būti pateikti valstybės narės, kurioje įsteigta gaunančioji įstaiga, kalba;

(8)

jei įnašas nesumokamas arba sumokama tik jo dalis, arba nesilaikoma pranešime apie įnašą nurodytų mokėjimo sąlygų, turėtų būti užtikrinama, kad metiniai įnašai būtų sumokėti, ir už pavėluotą mokėjimą turėtų būti skaičiuojami delspinigiai, siekiant garantuoti, kad visi įnašai būtų sumokėti laiku;

(9)

reikėtų perskaičiuoti svarbių subjektų, kuriems taikyta laikina sistema, įnašus, kad būtų atsižvelgta į jų pagal tą laikiną sistemą sumokėtas sumas. Bet koks pagal laikiną sistemą sumokėtų dalinių įmokų ir pagal galutinę sistemą apskaičiuotų įnašų skirtumas turėtų būti padengtas remiantis įnašų, skirtų Valdybos administracinėms išlaidoms padengti metais, einančiais po pereinamojo laikotarpio pabaigos, apskaičiavimu;

(10)

šiuo reglamentu nustatoma galutinė įnašų, skirtų Valdybos administracinėms išlaidoms padengti, sistema, todėl Reglamentas dėl laikinos sistemos nebereikalingas ir turėtų būti panaikintas,

1)

Reglamento (ES) Nr. 806/2014 2 straipsnyje nurodytų subjektų mokėtinų įnašų, skirtų Bendros pertvarkymo valdybos (toliau – Valdyba) administracinėms išlaidoms padengti, galutinė apskaičiavimo sistema;

2)

įnašų mokėjimo būdas;

3)

registravimo, apskaitos, ataskaitų teikimo ir kitos taisyklės, būtinos užtikrinti, kad visi įnašai būtų sumokėti laiku;

4)

už pereinamąjį laikotarpį mokėtinų įnašų perskaičiavimo ir koregavimo metodika.

a)

95 % šiems subjektams ir grupėms:

b)

5 % Reglamento (ES) Nr. 806/2014 7 straipsnio 3 dalyje nurodytiems subjektams ir grupėms.

a)

metinis priežiūros mokestis yra atskiras metinis įnašas;

b)

svarbus prižiūrimas subjektas arba svarbi prižiūrima grupė yra 4 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytas subjektas arba grupė;

c)

mažiau svarbus prižiūrimas subjektas arba mažiau svarbi prižiūrima grupė yra 4 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytas subjektas arba grupė;

d)

prižiūrimas subjektas arba prižiūrima grupė yra bet koks subjektas arba grupė;

e)

mokesčio subjektas yra įnašo subjektas.

a)

kiekvieno įnašo subjekto, nustatyto pagal Reglamento (ES) Nr. 1163/2014 4 straipsnį priežiūros mokesčių tikslais, tapatybė ir kontaktiniai duomenys;

b)

mokestiniai veiksniai, nustatyti pagal Reglamento (ES) Nr. 1163/2014 10 straipsnį;

c)

tai, ar įnašo subjektas yra svarbus pagal Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 6 straipsnio 4 dalį arba yra subjektas ar grupė, kurių atžvilgiu ECB nusprendė pagal Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 6 straipsnio 5 dalies b punktą tiesiogiai naudotis visais atitinkamais įgaliojimais;

d)

bet kokie duomenys, kuriuos ECB nustato pagal Reglamento (ES) Nr. 1163/2014 10 straipsnio 5 dalį, jei įnašo subjektas nepateikia informacijos;

e)

kiekvieno įnašo subjekto mokesčio apskaičiavimo galiojimo data, pagal kurią nustatoma, kiek laiko įnašo subjektui buvo taikomas priežiūros mokestis, taip pat bet kokie statuso pasikeitimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1163/2014 7 straipsnio 2 dalį atitinkamu mokestiniu laikotarpiu.

a)

elektroniniu būdu arba kitomis panašiomis ryšio priemonėmis;

b)

faksu;

c)

per greitojo pasiuntinių pašto tarnybas;

d)

registruotu paštu su patvirtinimu, kad gauta;

e)

įteikdama arba pristatydama asmeniškai.

a)

jokioje užsakomųjų paslaugų sutartyje nebūtų numatytas Valdybos atsakomybės perdavimas;

b)

jokioje užsakomųjų paslaugų sutartyje nebūtų numatyta išimčių dėl Valdybos atskaitomybės pagal Reglamento (ES) Nr. 806/2014 45 straipsnį ir 46 straipsnio 1 dalį arba jos nepriklausomumo pagal to reglamento 47 straipsnį;

c)

dėl užsakomųjų paslaugų iš Valdybos nebūtų atimta galimybė naudoti būtinas sistemas ir kontrolės priemones, kad ji galėtų valdyti riziką, su kuria susiduria;

d)

paslaugų teikėjas įgyvendintų veiklos tęstinumo tvarką, lygiavertę Valdybos tvarkai;

e)

Valdyba išlaikytų būtiną kompetenciją ir išteklius, kad galėtų įvertinti paslaugų teikėjo suteiktų paslaugų kokybę ir organizacinį adekvatumą; Valdyba nuolat veiksmingai prižiūrėtų perduotas funkcijas ir valdytų su funkcijų perdavimu siejamą riziką;

f)

Valdyba turėtų tiesioginę prieigą prie svarbios informacijos, kuri leistų jai užtikrinti būtiną perduotų užduočių kontrolę.

19.12.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 337/15

(1)

remiantis Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 50 straipsnio 2 dalies a punktu, Italijos paraiška įregistruoti pavadinimą „Lenticchia di Altamura“ paskelbta Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (2);

(2)

prieštaravimo pareiškimų pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 51 straipsnį Komisija negavo, todėl pavadinimas „Lenticchia di Altamura“ turi būti įregistruotas,

19.12.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 337/16

(1)

remiantis Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 50 straipsnio 2 dalies a punktu, Graikijos paraiška įregistruoti pavadinimą „Μελεκούνι“ (Melekouni) paskelbta Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (2);

(2)

prieštaravimo pareiškimų pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 51 straipsnį Komisija negavo, todėl pavadinimas „Μελεκούνι“ (Melekouni) turi būti įregistruotas,

19.12.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 337/17

(1)

Sprendimu 2014/115/ES (2) Taryba patvirtino Protokolą, kuriuo iš dalies keičiama Sutartis dėl viešųjų pirkimų (toliau – Sutartis) (3), sudaryta Pasaulinėje prekybos organizacijoje. Sutartis yra daugiašalė priemonė ir ja šalys skatinamos atverti vienos kitoms viešojo pirkimo rinkas. Sutartis taikoma visoms pirkimo sutartims, kurių vertė siekia arba viršija joje nurodytas specialiosiomis skolinimosi teisėmis išreikštas sumas (toliau – ribos);

(2)

vienas iš Direktyvos 2014/25/ES tikslų – tą direktyvą taikantiems perkantiesiems subjektams sudaryti sąlygas vienu metu įvykdyti Sutartyje nustatytas prievoles. Todėl ta direktyva nustatytos viešojo pirkimo sutarčių, kurios yra numatytos ir Sutartyje, ribos turėtų būti suderintos su Sutartyje nustatytomis ribomis taip, kad atitiktų jų vertes eurais, suapvalinus iki artimiausio tūkstančio;

(3)

siekiant nuoseklumo, taip pat reikėtų suderinti Direktyvoje 2014/25/ES nustatytas ribas, kurios Sutartyje nenumatytos;

(4)

todėl Direktyva 2014/25/ES turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista,

1)

a punkte suma „418 000 EUR“ pakeičiama suma „443 000 EUR“,

2)

b punkte suma „5 225 000 EUR“ pakeičiama suma „5 548 000 EUR“.

19.12.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 337/19

(1)

Sprendimu 2014/115/ES (2) Taryba patvirtino Protokolą, kuriuo iš dalies keičiama Sutartis dėl viešųjų pirkimų (toliau – Sutartis) (3), sudaryta Pasaulinėje prekybos organizacijoje. Sutartis yra daugiašalė priemonė ir ja šalys skatinamos atverti vienos kitoms viešojo pirkimo rinkas. Sutartis taikoma visoms pirkimo sutartims, kurių vertė siekia arba viršija joje nurodytas specialiosiomis skolinimosi teisėmis išreikštas sumas (toliau – ribos);

(2)

vienas iš Direktyvos 2014/24/ES tikslų – tą direktyvą taikančioms perkančiosioms organizacijoms sudaryti sąlygas vienu metu įvykdyti Sutartyje nustatytas prievoles. Todėl ta direktyva nustatytos viešojo pirkimo sutarčių, kurios yra numatytos ir Sutartyje, ribos turėtų būti suderintos su Sutartyje nustatytomis ribomis taip, kad atitiktų jų vertes eurais, suapvalinus iki artimiausio tūkstančio;

(3)

siekiant nuoseklumo, taip pat reikėtų suderinti Direktyvoje 2014/24/ES nustatytas ribas, kurios Sutartyje nenumatytos;

(4)

todėl Direktyva 2014/24/ES turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista,

1)

4 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

2)

13 straipsnio pirma pastraipa iš dalies keičiama taip:

19.12.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 337/21

(1)

Sprendimu 2014/115/ES (2) Taryba patvirtino Protokolą, kuriuo iš dalies keičiama Sutartis dėl viešųjų pirkimų (toliau – Sutartis) (3), sudaryta Pasaulinėje prekybos organizacijoje. Sutartis yra daugiašalė priemonė ir ja šalys skatinamos atverti vienos kitoms viešojo pirkimo rinkas. Sutartis taikoma visoms pirkimo sutartims, kurių vertė siekia arba viršija joje nurodytas specialiosiomis skolinimosi teisėmis išreikštas sumas (toliau – ribos);

(2)

vienas iš Direktyvos 2014/23/ES tikslų – tą direktyvą taikantiems perkantiesiems subjektams ir perkančiosioms organizacijoms sudaryti sąlygas tuo pačiu įvykdyti Sutartyje nustatytas prievoles. Todėl ta direktyva nustatytos viešojo pirkimo sutarčių, kurios yra numatytos ir Sutartyje, ribos turėtų būti suderintos su Sutartyje nustatytomis ribomis taip, kad atitiktų jų vertes eurais, suapvalinus iki artimiausio tūkstančio;

(3)

siekiant nuoseklumo, taip pat reikėtų suderinti Direktyvoje 2014/23/ES nustatytas ribas, kurios Sutartyje nenumatytos;

(4)

todėl Direktyva 2014/23/ES turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista,

19.12.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 337/22

(1)

Sprendimu 2014/115/ES (2) Taryba patvirtino Protokolą, kuriuo iš dalies keičiama Sutartis dėl viešųjų pirkimų (toliau – Sutartis) (3), sudaryta Pasaulinėje prekybos organizacijoje. Sutartis yra daugiašalė priemonė ir ja šalys skatinamos atverti vienos kitoms viešojo pirkimo rinkas. Sutartis taikoma visoms pirkimo sutartims, kurių vertė siekia arba viršija joje nurodytas specialiosiomis skolinimosi teisėmis išreikštas sumas (toliau – ribos);

(2)

vienas iš Direktyvos 2009/81/EB tikslų – tą direktyvą taikantiems perkantiesiems subjektams ir perkančiosioms organizacijoms sudaryti sąlygas vienu metu įvykdyti Sutartyje nustatytas prievoles. Todėl ta direktyva nustatytos viešojo pirkimo sutarčių, kurios yra numatytos ir Sutartyje, ribos turėtų būti suderintos su Sutartyje nustatytomis ribomis taip, kad atitiktų jų vertes eurais, suapvalinus iki artimiausio tūkstančio;

(3)

siekiant nuoseklumo, Direktyvoje 2009/81/EB nustatytas ribas reikėtų suderinti su patikslintomis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2014/25/ES (4) nustatytomis ribomis. Todėl Direktyva 2009/81/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista;

(4)

šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Viešųjų sutarčių patariamojo komiteto nuomonę,

1)

a punkte suma „418 000 EUR“ pakeičiama suma „443 000 EUR“;

2)

b punkte suma „5 225 000 EUR“ pakeičiama suma „5 548 000 EUR“.

19.12.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 337/24

(1)

pagal Reglamento (ES) 2016/1036 11 straipsnio 2 dalį atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą Komisija Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2017/325 (2) importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės labai atspariems tempimui poliesterių siūlams nustatė galutinį antidempingo muitą;

(2)

tačiau Įgyvendinimo reglamente (ES) 2017/325 nenumatyta galimybė bendrovėms, kurios pradiniu tiriamuoju laikotarpiu neeksportavo labai atsparių tempimui poliesterių siūlų, prašyti atlikti peržiūrą, per kurią būtų nustatyta, ar joms taip pat gali būti taikoma neatrinktoms bendradarbiaujančioms bendrovėms nustatyta muito norma;

(3)

tokią peržiūrą būtų galima atlikti, jeigu aptariamos nagrinėjamosios šalies naujas eksportuotojas ar gamintojas Komisijai pateiktų pakankamų įrodymų, kad jis 1) per tiriamąjį laikotarpį, kuriuo pagrįstos priemonės, produkto neeksportavo; 2) nėra susijęs su eksportuotoju arba gamintoju, kuriam taikomos nustatytos priemonės, ir 3) faktiškai eksportavo nagrinėjamąjį produktą arba yra prisiėmęs neatšaukiamų sutartinių įsipareigojimų eksportuoti į Sąjungą didelį kiekį pasibaigus tiriamajam laikotarpiui;

(4)

todėl tikslinga atitinkamai iš dalies keisti Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2017/325, kad naujiems eksportuotojams būtų sudaryta galimybė prašyti atlikti tokią peržiūrą;

(5)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka pagal Reglamento (ES) 2016/1036 15 straipsnio 1 dalį įsteigto komiteto nuomonę;

(6)

atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/325 1 straipsnis turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

19.12.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 337/26

(1)

Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 743/2013 (2) buvo priimtas Komisijos audito tarnybai atlikus auditą Turkijoje ir nustačius eksportui į Sąjungą skirtų dvigeldžių moliuskų auginimo oficialiosios kontrolės įgyvendinimo trūkumų, taip pat valstybėms narėms pranešus apie reikalavimų neatitinkančias Turkijos kilmės dvigeldžių moliuskų siuntas, kurios neatitiko Sąjungos mikrobiologinių standartų;

(2)

Komisijos audito tarnyba, 2015 m. rugsėjo mėn. atlikusi paskutinį auditą, nustatė, kad reikšmingų eksportui į Sąjungą skirtų dvigeldžių moliuskų kontrolės sistemos trūkumų vis dar yra. Turkijos kompetentingos institucijos pateikė informacijos apie taisomąsias priemones, kurių imtasi tiems trūkumams šalinti. Tačiau vis dar yra tam tikrų trūkumų, būtent – laboratorijų veiklos trūkumų;

(3)

dėl susijusių produktų pobūdžio Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 743/2013 taikymas turėtų būti pratęstas, kol nebus gauta pakankamai garantijų, kol valstybių narių atliktais patikrinimais nebus įrodyta, kad siuntos atitinka reikalavimus, ir nebus atliktas papildomas auditas ir patvirtina, kad galima panaikinti priemones;

(4)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

19.12.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 337/28

(1)

2003 m. gruodžio 12 d. Europos Vadovų Taryba priėmė ES kovos su masinio naikinimo ginklų platinimu strategiją (toliau – Strategija), kurios III skyriuje numatytas kovos su tokiu platinimu priemonių, kurių reikia imtis Sąjungoje ir trečiosiose šalyse, sąrašas;

(2)

Sąjunga aktyviai įgyvendina Strategiją ir vykdo jos III skyriuje išvardytas priemones, visų pirma teikia finansinius išteklius konkretiems projektams, kuriais siekiama stiprinti daugiašalę ginklų neplatinimo sistemą ir daugiašales pasitikėjimo stiprinimo priemones, remti. Hagos kovos su balistinių raketų platinimu elgesio kodeksas (toliau – Kodeksas) yra sudėtinė tos daugiašalės ginklų neplatinimo sistemos dalis;

(3)

2003 m. lapkričio 17 d. Taryba priėmė Bendrąją poziciją 2003/805/BUSP (1). Toje bendrojoje pozicijoje Sąjunga raginama, inter alia, skatinti, kad kuo daugiau šalių prisijungtų prie Kodekso, visų pirma, kad tai padarytų šalys, turinčios balistinių raketų pajėgumų, taip pat toliau plėtoti ir įgyvendinti Kodeksą, ypač jame numatytas pasitikėjimo stiprinimo priemones, ir skatinti glaudesnes Kodekso ir Jungtinių Tautų (JT) daugiašalės ginklų neplatinimo sistemos sąsajas;

(4)

2008 m. gruodžio 8 d. Taryba priėmė išvadas ir dokumentą „Naujos Europos Sąjungos veiksmų kryptys kovojant su masinio naikinimo ginklų ir jų siuntimo į taikinį sistemų platinimu“. Dokumente, inter alia, teigiama, kad masinio naikinimo ginklų ir jų siuntimo į taikinį sistemų platinimas tebėra viena iš didžiausių problemų saugumo srityje ir kad neplatinimo politika yra labai svarbi bendros užsienio ir saugumo politikos dalis;

(5)

2008 m. gruodžio 18 d. Taryba priėmė Sprendimą 2008/974/BUSP (2) dėl paramos Kodekso įgyvendinimui, atsižvelgiant į Strategijos įgyvendinimą;

(6)

2012 m. liepos 23 d. Taryba priėmė Sprendimą 2012/423/BUSP (3). Tuo sprendimu suteikta galimybė sėkmingai skatinti visuotinį Kodekso taikymą ir jo principų laikymąsi;

(7)

2014 m. gruodžio 15 d. Taryba priėmė Sprendimą 2014/913/BUSP (4). Tas sprendimas padėjo padidinti Kodekso žinomumą ir taip buvo sudarytos palankesnės sąlygos prie Kodekso prisijungti naujoms narėms. Sąjungos prioritetas – tęsti prie Kodekso prisijungusių ir prie jo neprisijungusių valstybių dialogą, siekiant toliau skatinti visuotinį Kodekso taikymą ir jo geresnį įgyvendinimą bei stiprinimą. Šiuo sprendimu turėtų būti prisidėta prie to proceso;

(8)

apskritai vis didesnį tarptautinės bendruomenės susirūpinimą kelia toliau vykdomas balistinių raketų, galinčių siųsti į taikinį masinio naikinimo ginklus, platinimas, visų pirma raketų programos, vykdomos Artimuosiuose Rytuose, Šiaurės Rytų Azijoje ir Pietryčių Azijoje;

(9)

Jungtinių Tautų Saugumo Taryba (JT ST) rezoliucijoje 1540 (2004) pabrėžė, o JT ST rezoliucijose 1977 (2011) ir 2325 (2016) priminė, kad branduolinių, cheminių bei biologinių ginklų ir jų siuntimo į taikinį priemonių platinimas kelia grėsmę tarptautinei taikai ir saugumui, ir įpareigojo valstybes, inter alia, jokiomis priemonėmis nepadėti nevalstybiniams subjektams kurti, įsigyti, gaminti, turėti, gabenti, perduoti ar naudoti branduolinių, cheminių ar biologinių ginklų ir jų siuntimo į taikinį priemonių. Tai, kad branduoliniai, cheminiai bei biologiniai ginklai ir jų siuntimo į taikinį priemonės kelia grėsmę tarptautinei taikai ir saugumui, buvo dar kartą patvirtinta JT ST rezoliucijoje 1887 (2009) dėl branduolinio ginklo neplatinimo ir branduolinio nusiginklavimo,

a)

skatinti, kad prie Kodekso prisijungtų dar daugiau valstybių ir kad galiausiai jis būtų visuotinai taikomas;

b)

remti visapusišką Kodekso įgyvendinimą;

c)

skatinti prie Kodekso prisijungusių ir prie jo neprisijungusių valstybių dialogą siekiant stiprinti pasitikėjimą ir didinti skaidrumą, skatinti susilaikymą ir užtikrinti daugiau stabilumo ir saugumo visiems;

d)

didinti kodekso matomumą ir visuomenės informuotumą apie pavojus ir grėsmes, kurias kelia balistinių raketų platinimas;

e)

ieškoti galimybių, visų pirma vykdant akademinius tyrimus, tobulinti Kodeksą ir skatinti bendradarbiavimą įgyvendinant Kodeksą ir kitas atitinkamas daugiašales priemones, kaip antai, Raketų technologijų kontrolės režimą, JTST rezoliuciją 1540 (2004) ir Jungtinių Tautų objektų, paleistų į kosminę erdvę, registrą.

19.12.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 337/34

(1)

2014 m. liepos 22 d. Taryba priėmė Sprendimą 2014/486/BUSP (1) dėl Europos Sąjungos patariamosios misijos civilinės saugumo sektoriaus reformos srityje Ukrainoje (EUAM Ukraine);

(2)

2017 m. lapkričio 20 d. Taryba priėmė Sprendimą (BUSP) 2017/2161 (2), kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2014/486/BUSP; juo misijos EUAM Ukraine įgaliojimai pratęsti iki 2019 m. gegužės 31 d. ir jai skirta orientacinė finansavimo suma tam pačiam laikotarpiui;

(3)

atsižvelgdamas į civilinės operacijos vado rekomendaciją, 2017 m. gruodžio 13 d. Politinis ir saugumo komitetas (toliau – PSK) susitarė atidaryti regioninį skyrių Odesoje;

(4)

todėl turėtų būti numatyta patikslinta orientacinė finansavimo suma laikotarpiui iki 2019 m. gegužės 31 d. ir Sprendimas 2014/486/BUSP turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(5)

EUAM Ukraine bus vykdoma tokiomis aplinkybėmis, kurios gali pablogėti ir galėtų kliudyti pasiekti Sutarties 21 straipsnyje nustatytus Sąjungos išorės veiksmų tikslus,

19.12.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 337/35

(1)

2011 m. gegužės 18 d. raštu Bulgarija Komisijai pranešė apie tam tikras priemones, įgyvendintas įmonės „BDZ Holding EAD SA“ (2) (toliau – „BDZ Holding“) ir jos patronuojamųjų įmonių „BDZ Passenger EOOD“ (toliau – „BDZ Passenger“) ir „BDZ Cargo EOOD“ (toliau – „BDZ Cargo“) naudai.

(2)

2011 m. gegužės 20 d. raštu Bulgarija Komisijai pateikė papildomos informacijos. 2011 m. liepos 15 d. ir rugsėjo 28 d. raštais Komisija paprašė daugiau informacijos. 2011 m. rugsėjo 5 d. ir spalio 7 d. raštais Bulgarija Komisijai pateikė daugiau informacijos.

(3)

2011 m. lapkričio 9 d. raštu Komisija Bulgarijai pranešė nusprendusi dėl priemonių pradėti Sutarties 108 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą (toliau – sprendimas pradėti tyrimą). 2012 m. sausio 12 d. raštu Bulgarija pateikė pastabas dėl sprendimo pradėti tyrimą.

(4)

Sprendimas pradėti tyrimą paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (3). Komisija suinteresuotąsias šalis paragino teikti pastabas.

(5)

Komisija gavo vienos suinteresuotosios šalies pastabas. 2012 m. gegužės 16 d. raštu Komisija tas pastabas persiuntė Bulgarijai ir suteikė jai galimybę į jas atsakyti. 2012 m. birželio 13 d. raštu buvo gautos Bulgarijos pastabos. 2012 m. gruodžio 10 d. raštu Komisija suinteresuotajai šaliai pranešė, kad nekonfidenciali jos pastabų versija buvo persiųsta Bulgarijai.

(6)

2012 m. balandžio 12 d., liepos 24 d. ir gruodžio 10 d., 2013 m. gegužės 7 d. ir lapkričio 5 d., 2014 m. gegužės 6 d., birželio 6 d. ir liepos 29 d., 2015 m. balandžio 29 d. ir gruodžio 14 d., 2016 m. balandžio 26 d., rugsėjo 15 d. ir spalio 20 d., taip pat 2017 m. balandžio 3 d. raštais Komisija Bulgarijos paprašė papildomos informacijos.

(7)

Bulgarija Komisijai papildomą informaciją pateikė 2012 m. birželio 7 d. ir rugsėjo 28 d., 2013 m. sausio 31 d., vasario 1 d., gegužės 30 d., spalio 2 ir 15 d., gruodžio 2 d., 2014 m. sausio 3 d., vasario 6 d., balandžio 22 d., gegužės 14 d., birželio 23 d., rugpjūčio 4 ir 20 d., rugsėjo 1, 13 ir 23 d., 2015 m. birželio 1 d. ir gruodžio 9 d., 2016 m. sausio 20 d., gegužės 31 d., spalio 12 d. ir lapkričio 7 d. raštais.

(8)

2014 m. balandžio 22 d. ir 2016 m. spalio 12 d. raštais Bulgarija atsiėmė savo pranešimą dėl restruktūrizavimo pagalbos įmonei „BDZ Holding“, įtrauktos į 1 konstatuojamojoje dalyje nurodytas priemones. 2017 m. balandžio 5 d. raštu Bulgarija savo pranešimą pakeitė – sumažino skolos, kurią planavo panaikinti taikydama skolos panaikinimo priemonę, įtrauktą į 1 konstatuojamojoje dalyje nurodytas priemones, sumą.

(9)

2016 m. lapkričio 7 d. raštu Bulgarija išskirtinai sutiko, kad šis sprendimas būtų priimtas ir kad apie jį būtų pranešta tik anglų kalba.

(10)

Priemonės yra skirtos įmonei „BDZ Holding“ ir jos patronuojamosioms įmonėms „BDZ Passenger“ bei „BDZ Cargo“ – tai 100 % valstybės valdomos įmonės, Bulgarijoje už atlygį teikiančios keleivių ir krovinių vežimo geležinkeliais paslaugas.

(11)

Akcinė bendrovė „BDZ Holding“ (4) įsteigta 2001 m., kai Bulgarijos valstybinė geležinkelių įmonė buvo padalyta į geležinkelio infrastruktūros įmonę „National Railway Infrastructure Company“ (toliau – NRIC) ir transporto paslaugų įmonę (toliau – „BDZ Holding“).

(12)

2007 m. įmonė „BDZ Holding“ reorganizuota į kontroliuojančiąją įmonę ir įsteigtos trys patronuojamosios įmonės, teikiančios krovinių vežimo, keleivių vežimo ir vilkimo paslaugas. Patronuojančiajai įmonei „BDZ Holding“ priklausė keleiviniai bei krovininiai vagonai ir lokomotyvai, ir ji šiuos nuomojo savo patronuojamosioms įmonėms. Šios buvo atsakingos už riedmenų techninę priežiūrą. Įmonė „BDZ Holding“ buvo atsakinga ir už iki reorganizacijos susidariusių skolų tvarkymą. Pamačius, kad ši struktūra neveiksminga, 2010 m. vilkimo paslaugas teikianti įmonė buvo sujungta su įmone „BDZ Holding“.

(13)

Įmonės „BDZ Holding“ turima nuosavybės teisė į keleivinius bei krovininius vagonus ir lokomotyvus 2011 m. buvo perduota patronuojamosioms įmonėms „BDZ Passengers“ ir „BDZ Cargo“. Visas negamybinis turtas tebepriklauso įmonei „BDZ Cargo“.

(14)

Įmonė „BDZ Holding“, kurios registruota buveinė yra Sofijoje (Bulgarija), savo krovinių ir keleivių vežimo paslaugas teikia visoje Bulgarijos teritorijoje ir visiškai atitinka regioninės paramos gavimo reikalavimus pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalies a punktą.

(15)

Akcinė bendrovė „BDZ Cargo“ vykdo veiklą tarptautinėje ir nacionalinėje krovinių vežimo geležinkeliais rinkoje. 2007 m. Bulgarija liberalizavo krovinių vežimo geležinkeliais rinką. Nuo tada rinkoje veikia keli privatūs operatoriai. 2016 m. įmonei „BDZ Cargo“ teko 43 % rinkos (vertinant grynaisiais tonkilometriais), o jos pagrindinės konkurentės buvo įmonės „Bulgarian Railway Company“ (25 %), „DB Schenker Rail Bulgaria“ (18 %), „Bulmarket“ (6 %) ir „Rail Cargo“ (4 %).

(16)

Akcinė bendrovė „BDZ Passenger“ – vienintelė Bulgarijos viduje teikiamų keleivių vežimo paslaugų teikėja. Įmonė „BDZ Passenger“ vykdo viešųjų paslaugų įsipareigojimą ir užima apie 90 % keleivių vežimo geležinkeliais rinkos. 2009 m. įmonės „BDZ Passenger“ viešųjų paslaugų įsipareigojimo vykdymo sutartis buvo pasirašyta 15 metų laikotarpiui (2010–2025 m.)

(17)

Sprendime pradėti tyrimą Komisija nustatė keturias priemones, galbūt esančias valstybės pagalba įmonei „BDZ Holding“ ir jos patronuojamosioms įmonėms „BDZ Passenger“ bei „BDZ Cargo“.

(18)

Bulgarija numatė 2011–2016 m. suteikti 550 mln. BGN (281 mln. EUR) vertės restruktūrizavimo pagalbą, šešiomis dalimis padidinant įmonės „BDZ Holding“ kapitalą, ir 2011 m. apie tą restruktūrizavimo pagalbą pranešė Komisijai. Tačiau iki šiol atitinkamos valdžios institucijos nepriėmė galutinio sprendimo suteikti pagalbą ir įmonei „BDZ Holding“ lėšos nepervestos.

(19)

Sprendime pradėti tyrimą Komisija laikėsi nuomonės, kad restruktūrizavimo pagalba yra valstybės pagalba pagal Sutarties 107 straipsnio 1 dalį, ir abejojo, ar ta pagalba yra suderinama su vidaus rinka.

(20)

Remiantis Bulgarijos pateikta informacija, iki Bulgarijos įstojimo į Sąjungą 2007 m. sausio 1 d. įmonės „BDZ Holding“ ir jos patronuojamųjų įmonių neįvykdyti įsipareigojimai ir atidėjiniai 2006 m. gruodžio 31 d. buvo 806 729 558 BGN (412 mln. EUR).

(21)

Įmonės „BDZ Holding“ įsipareigojimai ir atidėjiniai buvo šie: i) tokių finansų įstaigų kaip „Kreditanstalt für Wiederaufbau“ (toliau – KfW), Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (toliau – ERPB) ir Tarptautinio rekonstrukcijos ir plėtros banko (toliau – TRPB) paskolos – jų pagrindinė paskirtis buvo rekonstruoti riedmenis, taip pat ii) su prekyba susiję įsipareigojimai, įskaitant įsipareigojimus Bulgarijos geležinkelių infrastruktūros įmonei NRIC, atidėjiniai ir įsipareigojimai darbuotojams ir draudimo paslaugų teikėjams, taip pat kiti įsipareigojimai, įskaitant įsipareigojimus, atsiradusius įmonėms „BDZ Holding“, „Siemens“ ir KfW 2005 m. sudarius susitarimą dėl riedmenų pirkimo. Šių įsipareigojimų ir atidėjinių sumos pateiktos 1 lentelėje.

1 lentelė

Įmonės „BDZ Holding“ ir jos patronuojamųjų įmonių įsipareigojimų ir atidėjinių apžvalga (2006 m. gruodžio 31 d. duomenys)

(22)

Bulgarija buvo numačiusi perimti dalį iki 2007 m. sausio 1 d. susidariusių įmonės „BDZ Holding“ ir jos patronuojamųjų įmonių įsipareigojimų arba visus juos.

(23)

Sprendime pradėti tyrimą Komisija laikėsi nuomonės, kad įsipareigojimų panaikinimas bus valstybės pagalba pagal Sutarties 107 straipsnio 1 dalį, ir abejojo, ar ta pagalba bus suderinama su vidaus rinka. Bulgarija nenurodė taikanti Gaires dėl valstybės pagalbos geležinkelio įmonėms ir nepatvirtino, kad priemonė atitinka gairių reikalavimus (6). Todėl Komisija negalėjo susidaryti nuomonės dėl šios pagalbos derėjimo su vidaus rinka.

(24)

Remiantis Bulgarijos pateikta informacija, „BDZ Holding“ ir jos patronuojamosios įmonės įmonei NRIC nemokėjo visų jai mokėtinų infrastruktūros mokesčių. Taigi, sprendime pradėti tyrimą nurodyta, kad neįvykdyti prekybos įsipareigojimai įmonei NRIC yra 45 mln. BGN.

(25)

Kadangi Bulgarija nepaaiškino šių prekybos įsipareigojimų atsiradimo ir raidos, Komisija sprendime pradėti tyrimą laikėsi nuomonės, kad, neužtikrinus šių skolų grąžinimo, gali būti teikiama valstybės pagalba, kaip nustatyta Sutarties 107 straipsnio 1 dalyje. Šiuo atžvilgiu Komisija atkreipė dėmesį, kad, remiantis teismų praktika, neužtikrinant valstybinių įmonių įsipareigojimų vykdymo (7), gali būti teikiama valstybės pagalba, jeigu į tokią pat padėtį patekęs hipotetinis rinkos ekonomikos veiklos vykdytojas nebūtų veikęs taip, kaip veikė valstybinė įmonė, ir būtų užtikrinęs tų įsipareigojimų vykdymą (8). Tačiau Komisija neturi jokios tikslios faktinės informacijos, iš kurios būtų matyti, kad NRIC nesiėmė veiksmų, kurių tokiomis pat aplinkybėmis būtų ėmęsis uolus kreditorius. Todėl Komisija Bulgarijos paprašė pateikti informacijos apie tai, ar ir kaip NRIC bandė užtikrinti neįvykdytų įsipareigojimų vykdymą.

(26)

Kadangi buvo nustatyta, kad priemonė yra susijusi su valstybės pagalba, Komisija, vertindama restruktūrizavimo pagalbą, apie kurią tuo metu buvo pranešta, ir kartu pateiktą restruktūrizavimo planą, taip pat abejojo jos suderinamumu su vidaus rinka. Taigi Komisija Bulgarijos paprašė restruktūrizavimo planą papildyti, t. y. pateikti informacijos, kaip bus stengiamasi su NRIC spręsti su šiomis skolomis susijusius klausimus.

(27)

Remiantis Bulgarijos pateikta informacija, Bulgarija įmonei „BDZ Holding“ anksčiau grąžino 72 mln. BGN (36,7 mln. EUR) dydžio pridėtinės vertės mokestį (PVM).

(28)

Kadangi tuo metu, kai buvo priimamas sprendimas pradėti tyrimą, Bulgarija nepaaiškino PVM grąžinimo priežasčių ir ar buvo laikytasi Tarybos direktyvos 2006/112/EB (9), Komisija laikėsi nuomonės, kad PVM grąžinimas galėjo būti susijęs su valstybės pagalba, kaip nustatyta Sutarties 107 straipsnio 1 dalyje. Šiuo atžvilgiu Komisija atkreipė dėmesį, kad pagal teismų praktiką pagalbos sąvoka apima ne tik pozityviąsias išmokas, bet ir priemones, kuriomis įvairiais būdais mažinami mokesčiai, paprastai įtraukiami į įmonės biudžetą. Todėl Komisija Bulgarijos paprašė pateikti papildomos informacijos apie PVM grąžinimo įmonei „BDZ Holding“ priežastis.

(29)

Krovinių vežimo geležinkeliu paslaugas teikiantis įmonės „BDZ Cargo“ konkurentas, nenorėjęs, kad būtų atskleista jo tapatybė, pateikė pastabų dėl dviejų sprendime pradėti tyrimą nurodytų priemonių.

(30)

Kalbant apie planuojamą restruktūrizavimo pagalbą (1 priemonė), konkurentas pasiūlė, kad, kaip kompensacinė priemonė, būtų parduoti nenaudojami įmonės „BDZ Holding“ ir jos patronuojamųjų įmonių „BDZ Passenger“ bei „BDZ Cargo“ lokomotyvai. Konkurentas teigė, kad įmonė „BDZ Holding“ konkurentams, neturintiems jokio kito šaltinio, iš kurio galėtų įsigyti arba nuomotis lokomotyvus, neleido naudotis jos nenaudojamu riedmenų parku.

(31)

Kalbant apie tai, kad įmonė „BDZ Holding“ ir jos patronuojamosios įmonės įmonei NRIC nemokėjo pradelstų skolų (3 priemonė), konkurentas teigė, kad, nors visi krovinių vežėjai privalo mokėti tuos pačius mokesčius, neužtikrinus susidariusių įsipareigojimų įmonei NRIC vykdymo įmonei „BDZ Holding“ ir jos patronuojamosioms įmonėms suteiktas konkurencinis pranašumas. Be to, konkurentas paprašė įmonei BDZ taikyti kompensacines priemones pagal Gaires dėl valstybės pagalbos sunkumų patiriančioms ne finansų įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti ir Gaires dėl valstybės pagalbos geležinkelio įmonėms ir įmonę „BDZ Cargo“ privatizuoti rinkos sąlygomis.

(32)

Atsakyme į sprendimą pradėti tyrimą ir vėliau pateiktoje medžiagoje Bulgarija pateikė pastabų ir išsamiau paaiškino sprendime pradėti tyrimą nurodytus faktus.

(33)

2014 m. balandžio 22 d. raštu Bulgarija atsiėmė pranešimą apie restruktūrizavimo pagalbą. Tačiau restruktūrizavimo pagalba buvo minima vėliau teiktoje medžiagoje, bet galiausiai 2016 m. lapkričio 7 d. raštu pranešimas atsiimtas.

(34)

Bulgarija nurodė ketinusi ne įmonei „BDZ Holding“ teikti restruktūrizavimo pagalbą, bet, panaikinant dalį iki Bulgarijos įstojimo susidariusių ir neapmokėtų skolų, refinansuoti įmonės „BDZ Holding“ įsipareigojimus.

(35)

Bulgarija paaiškino, kad 2006 m. gruodžio 31 d., likus dienai iki stojimo į Sąjungą, bendra įmonės „BDZ Holding“ įsipareigojimų ir atidėjinių suma buvo 806,7 mln. BGN (412 mln. EUR), kaip pateikta 1 lentelėje. Atsižvelgdama į įmonės „BDZ Holding“ įvykdytus įsipareigojimus ir jos finansinius poreikius Bulgarija numatė panaikinti įmonės „BDZ Holding“ 601,9 mln. BGN (307,1 mln. EUR) vertės įsipareigojimus. Tačiau 2017 m. balandžio 5 d. raštu Bulgarija savo pranešimą pakeitė ir paprašė Komisijos patvirtinti 223,45 mln. BGN (114,25 mln. EUR) dydžio skolos panaikinimą. Iš dalies pakeitus pranešimą, planuojamos panaikinti skolos, įskaitant baudos palūkanas, būtų i) dar neapmokėta iki stojimo susidariusi skola bankui „KfW IPEX Bank“ ir ii) susidariusios skolos obligacijų turėtojams (2007 m. lapkričio 19 d. obligacijų emisija ISIN BG2100032072) ir Finansų ministerijai, refinansavusiai iki stojimo susidariusias skolas bankui „KfW IPEX Bank“, ERPB, TRPB, įmonėms NRIC ir NEC AD. Bulgarija Komisijai nurodė nepadengtas tebemokėtinas sumas ir pateikė toliau išdėstytų paaiškinimų (žr. 2 lentelę).

2 lentelė

Numatyti panaikinti įmonės „BDZ Holding“ įsipareigojimai, prisiimti iki 2006 m. gruodžio 31 d.

(36)

Kalbant apie įsiskolinimą bankams TRPB ir ERPB, Bulgarija paaiškino, kad šios paskolos (sutartys dėl jų sudarytos 1995 m.) buvo užtikrintos 100 % valstybės garantija. Kadangi įmonė „BDZ Holding“, atėjus mokėjimo laikui, nevykdė įsipareigojimų, buvo pasinaudota valstybės garantija ir skolas teko tvarkyti Finansų ministerijai. Taigi, pagal valstybės skolos įstatymą (10), nuo tos dienos, kurią naudojant valstybės garantiją atliekamas mokėjimas, valstybė įmonės „BDZ Holding“ atžvilgiu ir pagal sumokėtą sumą perėmė paskolos susitarimais nustatytas kreditoriaus teises. Įmonė „BDZ Holding“ privalo grąžinti visas sumas, valstybės sumokėtas bankams TRPB ir ERPB, įskaitant baudos delspinigius. Kalbant apie kitas skolas, refinansuotas 2007 m. lapkričio 19 d. obligacijų emisija ISIN BG2100032072, Bulgarija pateikė įrodymų, kad skola bankui „KfW IPEX Bank“ ir įmonėms NRIC bei NEC AD sumokėta.

(37)

Bulgarija neprieštarauja, kad skolos panaikinimas būtų įmonei „BDZ Holding“ teikiama valstybės pagalba. Tačiau Bulgarija mano, kad skolų panaikinimas būtų suderinamas su vidaus rinka pagal Gairių dėl valstybės pagalbos geležinkelio įmonėms 56–60 punktus, kaip dėstoma toliau.

(38)

Pirma, visi įsipareigojimai buvo aiškiai ir konkrečiai apibrėžti, jie susidarė iki Bulgarijai įstojant į Sąjungą. Įsipareigojimai į įmonės „BDZ Holding“ konsoliduotąsias finansines ataskaitas buvo įtraukti iki įstojimo dienos ir (arba) atsirado dėl sutarčių, neatšaukiamai sudarytų iki tos dienos.

(39)

Antra, visi įsipareigojimai, kuriuos numatoma panaikinti, buvo tiesiogiai susiję su keleivinio ir krovininio geležinkelių transporto veikla, jie daugiausia susidarė kaip paskolos dyzeliniams ir elektriniams sudėtiniams riedmenų vienetams įsigyti, įmonei priklausantiems krovininiams vagonams remontuoti ir modernizuoti, taip pat neįvykdytiems įsipareigojimams, susijusiems su geležinkelio paslaugų teikimu, pavyzdžiui įsipareigojimams įmonei NRIC, padengti.

(40)

Trečia, 2016 m. įmonė „BDZ Holding“ buvo pernelyg įsiskolinusi ir atitiko visus Bulgarijos teisės aktuose nustatytus kriterijus, kad jai būtų galima kelti nemokumo bylą. Dėl pernelyg didelio įsiskolinimo įmonė finansiniu požiūriu negalėjo stabiliai veikti. Susidarius pradelstiems įsipareigojimams, savo pačios operacijomis ji negalėjo patenkinti savo kapitalo poreikių. Įmonės tarptautiniai kreditoriai atsisakė be valstybės garantijos sutikti su skolų atidėjimu, o dėl to, pasak Bulgarijos, greičiausiai būtų kilusių papildomų rūpesčių dėl valstybės pagalbos. Įmonės „BDZ Holding“ verslo plane matyti, kad iki stojimo susidariusias skolas būtų būtina panaikinti, kad pagerėtų įmonės finansiniais rodikliai.

(41)

Ketvirta, vienintelis skolų panaikinimo tikslas – įmonę „BDZ Holding“ atleisti nuo skolų, susidariusių iki Bulgarijai įstojant į Sąjungą, ir normalizuoti įmonės finansinę padėtį. Tų skolų panaikinimu neviršijama tai, ko pagrįstai reikia įmonės finansiniam gyvybingumui atkurti.

(42)

Penkta, panaikinus įsipareigojimus, įmonei „BDZ Holding“ nebūtų suteiktas konkurencinis pranašumas, dėl kurio rinkoje negalėtų būti veiksmingai konkuruojama. Dėl to taip pat nepadidėtų įmonės „BDZ Holding“ pajėgumas ir nepasikeistų rinkos pozicija, taip pat įmonei neatsirastų galimybių patekti į naujas rinkas kitose valstybėse narėse. Be to, naujiems veiklos vykdytojams netrukdoma patekti į rinką, nes dabar, be įmonės „BDZ Cargo“, Bulgarijos geležinkelių transporto rinkoje veikia aštuoni veiklos vykdytojai (11).

(43)

Be to, Bulgarija paaiškino, kad dėl sunkios finansinės padėties buvo ribojamos įmonės galimybės investuoti. Trūkstant išteklių, buvo atliekami tik esminiai (einamieji arba avariniai) remonto darbai, o kapitalinis remontas buvo atidėliojamas. 94 % keleivinių vagonų yra senesni nei 15 metų, o 90 % krovininių vagonų senesni nei 29 metų. 90 % dyzelinių sudėtinių riedmenų vienetų ir 45 % elektrinių sudėtinių riedmenų vienetų yra senesni nei 30 metų. Įmonei priklausančių riedmenų ir lokomotyvų našumas gerokai mažesnis už Sąjungos vidurkį. Dėl nepakankamo remonto geležinkelio paslaugos nuolat prastėja, traukinių reisai atšaukiami.

(44)

Bulgarija taip pat nurodė, kad įmonei „BDZ Holding“ kilo grėsmė, kad tarptautiniai kreditoriai, teismui „High Court of Justice“ Londone nurodžius, kad būtų apmokėti jų ieškiniai, imsis priverstinio išieškojimo veiksmų, pavyzdžiui, rizika, kad bus parduotas įmonės turtas arba įšaldytos jos banko sąskaitos.

(45)

Atsakydama į sprendime pradėti tyrimą pateiktą kvietimą pateikti informacijos apie tai, ar ir kaip įmonė NRIC stengėsi užtikrinti anksčiau susidariusių skolų grąžinimą ir ketino išieškoti neapmokėtas skolas arba užtikrinti jų grąžinimą, Bulgarija tvirtino, kad įmonė „BDZ Holding“ ir jos patronuojamosios įmonės savo skolas įmonei NRIC reguliariai tvarkė ir tebetvarko. Savo tvirtinimui paremti Bulgarija pateikė informacijos apie įmonės „BDZ Holding“ ir jos patronuojamųjų įmonių įmonei NRIC mokėtinų sumų, susijusių su infrastruktūros mokesčiais, elektros tiekimu ir kitomis papildomomis paslaugomis ir apskaičiuotų pagal įmonės NRIC mokesčių, taikomų visiems geležinkelių operatoriams, sąrašą, pokyčius.

(46)

Bulgarija atkreipė dėmesį, kad, priėmus sprendimą pradėti tyrimą, nuo 2011 m. lapkričio mėn. iki 2016 m. rugpjūčio mėn. įmonė „BDZ Holding“ įmonei NRIC iš viso sumokėjo 503,2 mln. BGN (257 mln. EUR). Mokėta banko pavedimais, užkaitant įmonės NRIC ir skolą įmonei „BDZ Holding“ ir vykdant skolos konvertavimo į nuosavybę sandorius.

(47)

Bulgarija tvirtina, kad įmonė NRIC ėmėsi visų būtinų veiksmų, kad įmonė „BDZ Holding“ ir jos patronuojamosios įmonės vykdytų pradelstus įsipareigojimus, tačiau teismo procesų nepradėjo. Bulgarija atkreipia dėmesį, kad buvo reguliariai rengiami NRIC ir „BDZ Holding“ posėdžiai neįvykdytų įsipareigojimų vykdymui aptarti. Panašiai, įmonė NRIC įmonei „BDZ Holding“ reguliariai siuntė raštus, taip pat notaro patvirtintus pranešimus (12), ir reikalavo įvykdyti neįvykdytus įsipareigojimus, taip pat reikalavo sumokėti pradelstų įsipareigojimų delspinigius (13).

(48)

Dėl pradelstų įsipareigojimų įmonė NRIC pagal Ministrų tarybos 2012 m. rugsėjo 29 d. Dekretą Nr. 100 dėl teisės aktuose nustatytų delspinigių už pavėluotą mokėjimą nacionaline arba užsienio valiuta (14) (toliau – Dekretas Nr. 100) nustatė pavėluoto mokėjimo palūkanas. Bulgarija teigė, kad, remiantis Dekretu Nr. 100, metinę teisės aktuose nustatytų delspinigių už pavėluotą mokėjimą normą Bulgarijos levais sudaro pagrindinė Bulgarijos Nacionalinio banko palūkanų norma, galiojanti nuo atitinkamų metų sausio 1 d. arba liepos 1 d., pridėjus 10 % rizikos priedą. 2016 m. rugsėjo mėn. duomenimis, mokėtini delspinigiai yra 23,3 mln. BGN (12 mln. EUR).

(49)

Bulgarija tvirtina, kad įmonė NRIC veikė kaip rinkos ekonomikos kreditorė, nes ekonominiu požiūriu buvo logiška surinkti abiejų šalių pripažįstamas neįvykdytų įsipareigojimų sumas, o ne pradėti bankroto bylą arba rizikuoti, kad skolininkė nutrauks veiklą. Bulgarija nurodė, kad NRIC turėtų padengti teismo procesų išlaidas; tų išlaidų suma būtų 4 % reikalaujamos sumos, ir tai būtų žyminis mokestis. Be to, jeigu būtų pradėti teismo procesai, įmonė NRIC būtų negalėjusi visiškai užtikrinti, kad būtų vykdomi jos reikalavimai, nes įmonė „BDZ Holding“ ir jos patronuojamosios įmonės būtų turėjusios įvykdyti visus savo įsipareigojimus, konkrečiam kreditoriui neteikiant pirmumo. Pasak Bulgarijos, kadangi įmonė „BDZ Holding“ ir jos patronuojamosios įmonės yra įmonės NRIC pagrindinės klientės, ir tai liudija faktas, kad 2015 m. 77 % NRIC pajamų buvo galima susieti su „BDZ Holding“ ir jos patronuojamosiomis įmonėmis, įmonės „BDZ Holding“ bankrotas būtų turėjęs neigiamą poveikį įmonės NRIC pelningumui ir gebėjimui tinkamai tvarkyti nacionalinį geležinkelių tinklą.

(50)

Įmonė NRIC įmonei „BDZ Holding“ buvo skolinga pinigų už suteiktas paslaugas, susijusias, inter alia, su nemokamų arba pigesnių kelionių leidimais ir bilietais NRIC darbuotojams ir jų šeimoms, išorės ir vidaus įrenginių ir patalpų, buvusių įmonės „BDZ Holding“ nuosavybe, nuomą, traukos maitinimą, prekių vežimą geležinkeliais, darbinių traukinių perkrovimą ir priežiūrą. Bulgarija teigė, kad 2008–2011 m. įmonės NRIC skolos įmonei „BDZ Holding“ ir jos patronuojamosioms įmonėms už suteiktas paslaugas iš viso sudarė 45 532 415 BGN (23,8 mln. EUR), ir tai apibendrinta 3 lentelėje. 2016 m. rugpjūčio mėn. duomenimis, įmonės „BDZ Holding“ iš įmonės NRIC neapmokėtinos gautinos sumos buvo 1 094 367 BGN (0,6 mln. EUR).

3 lentelė

Įmonės NRIC skolos įmonei „BDZ Holding“ 2008–2011 m.

(51)

Atsakydama į sprendime pradėti tyrimą pateiktą kvietimą pateikti informacijos apie tai, ar ir kaip įmonė NRIC ketino išieškoti neapmokėtas skolas arba susigrąžinti jas, Bulgarija nurodė, kad NRIC ir „BDZ Holding“2012 m. gruodžio 1 d. ir 2013 m. gegužės 31 d. sudarė susitarimus, ir pagal juos NRIC ir „BDZ Holding“ pripažino tam tikrus abipusius reikalavimus bei nusprendė skolos konvertavimo į nuosavybę sandoriu iš dalies įvykdyti pradelstus įsipareigojimus. Skolos konvertavimo į nuosavybę tikslas buvo panaikinti pripažintus įmonės „BDZ Holding“ ir jos patronuojamųjų įmonių įsipareigojimus įmonei NRIC perduodant tinkamo likvidumo turtą, kuris įmonei NRIC būtų naudingas. Pagal nacionalinę teisę, visų pirma pagal Sutarčių ir įsipareigojimų įstatymo 65 straipsnio 2 dalį, toks sandoris buvo galimas, o jo teisinis pagrindas buvo Ministrų tarybos sprendimai.

(52)

Bulgarija savo 2016 m. lapkričio 7 d. pateiktoje medžiagoje pabrėžė, kad 2013–2016 m. laikotarpiu bendra iš skolos konvertuoto turto vertė, įskaitant PVM, buvo 25,9 mln. BGN (13,3 mln. EUR). Ministrų tarybos 2013 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu Nr. 481 paremtas pirmasis konvertavimo sandorio etapas vyko 2013 m. gruodžio mėn., jo vertė buvo 23 mln. BGN (11,8 mln. EUR). Be to, 2015 m. gruodžio mėn. ir 2016 m. rugpjūčio mėn. pagal 2015 m. gruodžio 10 d. sprendimą Nr. 965 ir 2016 m. liepos 29 d. sprendimą Nr. 626 buvo apsikeista atitinkamai 1,1 mln. BGN (0,58 mln. EUR) ir 1,8 mln. BGN (0,9 mln. EUR) vertės turtu. Konkretus apsikeitimo sandoriams naudotas turtas buvo iš anksto nustatytas atsižvelgiant į šalių poreikius, susijusius su tolesniu to turto naudojimu. Bulgarija teigė, kad pagal tai NRIC įsigijo 16 nuosavybės objektų, be kita ko tai buvo Varnos perkėlos kompleksas ir biurų pastatas Stara Zagoroje.

(53)

Bulgarija taip pat nurodė, kad NRIC savarankiškai nusprendė, kuris turtas komerciniu požiūriu jai naudingas. Šiam teiginiui pagrįsti Bulgarija nurodė, kad 2016 m. rugpjūčio mėn. NRIC atsisakė siūlomo skolos konvertavimo į nuosavybę sandorio, susijusio su tam tikru turtu, taigi BDZ sandoriui pateikė 1,8 mln. BGN (0,9 mln. EUR), o ne 10 mln. BGN (5,1 mln. EUR) turtą. Procesas buvo skaidrus. Apsikeitimo sandoriams naudotas turtas buvo įvertintas nepriklausomų vertintojų, turinčių Bulgarijos nepriklausomų vertintojų rūmų išduotus pažymėjimus. Turto vertė buvo nustatoma laikantis rinkos principų ir metodų, taikant tarptautinius ir Europos vertinimo standartus, nustatytus Bulgarijos teisės aktuose. Pasak Bulgarijos, šis turtas gali būti parduotas nekilnojamojo turto rinkoje už nepriklausomų vertintojų nustatytą orientacinę kainą. Galutinės kainos, dėl kurių susitarė „BDZ Holding“ ir NRIC, buvo panašaus dydžio į nurodytąsias vertinimuose.

(54)

Taigi, Bulgarija mano, kad NRIC veikė kaip rinkos ekonomikos kreditorė, dėl skolos konvertavimo į nuosavybę sandorių buvo susitarta ir jie buvo įvykdyti įprastomis rinkos sąlygomis.

(55)

Bulgarija teigia, kad, įmonei „BDZ Holding“ neteisingai aiškinant ir taikant tuo metu galiojusius teisės aktus, įmonė nuo už viešųjų paslaugų įsipareigojimo vykdymą mokamos kompensacijos 2004 m. gruodžio 1 d. – 2008 m. vasario 29 d. klaidingai sumokėjo 72 mln. BGN (36,8 mln. EUR) dydžio PVM. Klaida buvo nustatyta Nacionalinės mokesčių agentūros 2009 m. atlikto audito ataskaitoje. Bulgarija aiškina, kad įmonė „BDZ Holding“, laikydamasi Mokesčių draudimo procedūros kodekso, ėmėsi būtinų teisinių veiksmų, kad susigrąžintų neteisingai sumokėtą PVM. Neteisingai sumokėto mokesčio suma buvo nustatyta nacionalinės mokesčių administracijos priimtais dokumentais.

(56)

Bulgarija taip pat teigia, kad vykdyti viešųjų paslaugų įsipareigojimą įmonei buvo pavesta 2004 m. birželio 29 d. viešųjų paslaugų įsipareigojimo sutartimi, 2004 m. rugsėjo mėn. pasirašyta Bulgarijos transporto ir ryšių ministerijos ir įmonės „BDZ Holding“. Kompensacija už viešųjų paslaugų įsipareigojimo vykdymą buvo teikiama nuostoliams, patirtiems teikiant vežimo paslaugas, padengti. Be to, laikantis sutarties sąlygų, paslaugos turėjo būti teikiamos ir kompensacija turėjo būti mokama laikantis su traukinių, sėdimųjų vietų ir valandų skaičiumi susijusių sąlygų. Be to, kompensacija galėjo būti sumažinta, jeigu būtų nesilaikyta su kilometrais, sėdimosiomis vietomis ir valandomis susijusių reikalavimų.

(57)

Bulgarija aiškina, kad, remiantis 2006 m. gruodžio 31 d. galiojusio Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 29 straipsniu, apmokestinamoji paslaugų teikimo suma apima ir visas finansines priemones, paslaugų teikėjo gautas ir panaudotas bei tiesiogiai susijusias su tų paslaugų teikimu, įskaitant subsidijas. Bulgarija taip pat aiškina, kad, remiantis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 20 straipsnio 6 dalimi, visos finansinės priemonės (pavyzdžiui, subsidijos), tiesiogiai susijusios su prekių tiekimu ar paslaugų teikimu, turi būti laikomos valstybės biudžeto ar kito subjekto dotacijomis, esančiomis papildoma išmoka už prekes arba paslaugas. Remdamasi Nacionalinės mokesčių agentūros ataskaitomis (15) Bulgarija teigė, kad nuostoliams, išlaidoms arba turto įsigijimui padengti gautos subsidijos nepatenka į Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo taikymo sritį, nors pati sutartis dėl viešųjų paslaugų įsipareigojimo vykdymo į ją patenka. Taigi, Bulgarija paaiškino, kad nacionalinėmis nuostatomis leidžiama, remiantis mokesčių institucijų pateiktu PVM vertinimu, po to atlikus ex post patikrinimą ir reviziją, grąžinti PVM. Be to, Bulgarija tvirtino, kad iki Bulgarijai įstojant į Sąjungą šalis neprivalėjo visiškai suderinti savo PVM teisės.

(58)

Pasak Bulgarijos, nuo 2007 m. sausio 1 d., kai įsigaliojo naujasis PVM įstatymas, Bulgarijos PVM įstatymo nuostatos buvo visiškai suderintos su Direktyva 2006/112/EB. Bulgarija taip pat teigė, kad, remiantis PVM įstatymo 26 straipsnio 3 dalimi, apmokestinamoji paslaugų teikimo suma apima ir visas finansines priemones (pavyzdžiui, subsidijas), paslaugų teikėjo gautas ir panaudotas bei tiesiogiai susijusias su tų paslaugų teikimu, įskaitant subsidijas. Bulgarija taip pat aiškino, kad, remiantis naujuoju PVM įstatymu, visos finansinės priemonės (pavyzdžiui, subsidijos), tiesiogiai susijusios su prekių tiekimu ar paslaugų teikimu, turi būti laikomos valstybės biudžeto ar kito subjekto dotacijomis, esančiomis papildoma išmoka už prekes arba paslaugas. Tačiau, pasak Bulgarijos, subsidijos, gautos nuostoliams arba išlaidoms padengti, įskaitant turto įsigijimą arba likvidavimą, nepatenka į naujojo PVM įstatymo taikymo sritį.

(59)

Pasak Bulgarijos, klaidą (2004 m. gruodžio 1 d. – 2008 m. vasario 29 d. pajamoms, gautoms teikiant paslaugas, susijusias su viešųjų paslaugų įsipareigojimo vykdymu, neteisingai taikytas PVM) atlikdama patikrinimą nustatė atitinkama mokesčių institucija. Šiuo atžvilgiu Bulgarija paaiškino, kad atitinkamai mokesčių institucijai tai nustačius, buvo priimti sprendimai, kuriais nurodyta pagal Bulgarijos mokesčių draudimo procedūros kodeksą (16) grąžinti sumokėtą mokestį, ir parengta 2011 m. vasario 7 d. mokesčių audito ataskaita Nr. 29010038. Bulgarija taip pat paaiškino, kad PVM grąžinimo procedūros nustatytos Bulgarijos mokesčių draudimo procedūros kodekso 128–129 straipsniuose.

(60)

Todėl, pasak Bulgarijos, klaidingai sumokėto PVM grąžinimas nėra valstybės pagalba.

(61)

Kaip dėstoma 32 ir 34 konstatuojamosiose dalyse, Bulgarija atsiėmė savo pranešimą dėl restruktūrizavimo pagalbos įmonei „BDZ Holding“ (1 priemonė). Bulgarija nurodė ketinanti geriau panaikinti įmonės „BDZ Holding“ skolas, susidariusias iki Bulgarijos įstojimo į Sąjungą 2007 m. sausio 1 d. (2 priemonė).

(62)

Remiantis Tarybos reglamento (ES) 2015/1589 10 straipsniu, atitinkama valstybė narė gali nustatytu laiku pranešimą atsiimti, kol Komisija dar nėra priėmusi sprendimo dėl pagalbos. Remiantis Reglamento (ES) 2015/1589 10 straipsnio 2 dalimi, jeigu atsiimant pranešimą Komisija jau buvo pradėjusi oficialią tyrimo procedūrą, Komisija tą procedūrą turi užbaigti.

(63)

Komisija atkreipia dėmesį, kad restruktūrizavimo pagalba nebuvo suteikta. Kadangi Bulgarija atsiėmė savo pranešimą ir įmonei „BDZ Holding“ neteiks 550 mln. BGN dydžio restruktūrizavimo pagalbos, oficiali tyrimo procedūra, vykdoma pagal Sutarties 108 straipsnio 2 dalį, restruktūrizavimo pagalbos priemonės, apie kurią pranešta, atžvilgiu turėtų būti baigta.

(64)

Remiantis Sutarties 107 straipsnio 1 dalimi, „valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, yra nesuderinama su vidaus rinka, kai ji daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai“.

(65)

Sutarties 107 straipsnio 1 dalyje nustatyti kriterijai taikomi kartu. Taigi tam, kad būtų nustatyta, ar valstybės priemonė yra pagalba, apibrėžta Sutarties 107 straipsnio 1 dalyje, turi būti įvykdytos visos toliau nurodytos sąlygos:

(66)

Remiantis nusistovėjusia teismų praktika, Komisija privalo pirmiausia nustatyti, kas bus 2 priemonės gavėjas (-ai). Sutarties 107 straipsnio 1 dalyje apibrėžiant, kas yra pagalbos gavėjas, vartojama sąvoka „įmonė“. Kaip savo sprendimais patvirtino Sąjungos teismai, įmonė pagal šią nuostatą nebūtinai yra vienas juridinis asmuo, tai gali būti ir įmonių grupė (17). Nustatant įmonės, kaip apibrėžta toje nuostatoje, dalyvavimą, svarbiausia tai, ar esama susijusio „ekonominio vieneto“. Ekonominį vienetą gali sudaryti keli juridiniai asmenys. Toks ekonominis vienetas laikomas atitinkama įmone. Sąjungos teismai laiko, kad tokiu atveju svarbu nustatyti, ar vienas iš subjektų turi kito subjekto kontrolinį akcijų paketą ir ar juos sieja kiti funkciniai, ekonominiai ir struktūriniai ryšiai (18).

(67)

Šiuo atveju Bulgarija teigė, kad įmonė „BZD Holding“ yra juridinis subjektas, ir bus panaikintos jos skolos, susidariusios iki 2007 m. Iš tikrųjų, kaip teigiama 34, 35 ir 36 konstatuojamosiose dalyse, Bulgarija laikosi nuomonės, kad įmonė „BDZ Holding“ yra vienintelė 2 priemonės gavėja. Tačiau iš kelių dalykų matyti, kad atitinkama įmonė nėra vienintelis juridinis asmuo, t. y. nėra vien įmonė „BDZ Holding“.

(68)

Pirma, kalbant apie nuosavybės ryšius, reikia paminėti, kad įmonei „BDZ Holding“ priklauso 100 % ir įmonės „BDZ Passenger“, ir įmonės „BDZ Cargo“ akcijų. Taigi įmonė „BDZ Holding“ kontroliuoja visą įmonių „BDZ Passenger“ ir „BDZ Cargo“ verslo veiklą, vykdo bendrą valdymo politiką ir nustato abiejų patronuojamųjų įmonių tikslus.

(69)

Antra, pagrindinis pirminių paskolų tikslas buvo įsigyti ir suremontuoti įmonių „BDZ Cargo“ ir „BDZ Passenger“ naudojamą turtą, pavyzdžiui, lokomotyvus, krovininius ir keleivinius vagonus. Todėl skolų panaikinimas yra susijęs su abiejų patronuojamųjų įmonių teikiamomis vežimo geležinkeliais paslaugomis. Po 2007 m. įvykdytos reorganizacijos įmonei „BDZ Holding“ priklauso riedmenys, ji juos nuomoja įmonėms „BDZ Cargo“ ir „BDZ Passenger“, po 2011 m. įvykdytos reorganizacijos riedmenys buvo perduoti patronuojamosioms įmonėms „BDZ Cargo“ ir „BDZ Passenger“ (žr. 12 ir 13 konstatuojamąsias dalis). Todėl 2 priemonė, suteikta panaikinant skolas, susidariusias finansuojant riedmenis, iš tikrųjų naudinga ir įmonėms „BDZ Cargo“ bei „BDZ Passenger“.

(70)

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pagalbos, susijusios su tuo, kad panaikinama skola, gavėjomis reikia laikyti ne tik įmonę „BDZ Holding“, bet ir jos patronuojamąsias įmones „BDZ Passenger“ ir „BDZ Cargo“. Iš 2.1 skirsnyje pateikto įmonių „BDZ Passenger“ ir „BDZ Cargo“ veiklos aprašymo matyti, kad abi įmonės yra vienas ekonominis įmonės „BDZ Holding“ kontroliuojamas vienetas, ir abi už atlygį Bulgarijoje teikia paslaugas. Todėl Komisija laikosi nuomonės, kad teikdamos keleivių ir krovinių vežimo paslaugas, taip pat valdydamos ir koordinuodamos tas paslaugas įmonė „BDZ Holding“ ir jos patronuojamosios įmonės „BDZ Passenger“ ir „BDZ Cargo“ vykdo ekonominę veiklą, taigi yra įmonės pagal Sutarties 107 straipsnio 1 dalį.

(71)

Tam, kad aptariama priemonė būtų valstybės pagalba, ji turi būti finansuojama iš valstybinių išteklių, o sprendimą įgyvendinti priemonę turi būti galima laikyti valstybės sprendimu (19).

(72)

Skolos panaikinimas bus finansuojamas tiesiogiai iš Bulgarijos valstybės biudžeto, tai padarys tos valstybės narės pagrindinė valdžios institucija.

(73)

Todėl skolos panaikinimas yra susijęs su valstybės išteklių naudojimu, o sprendimą dėl to priėmė valstybė, ir ši pagalba yra priskirtina valstybei.

(74)

Kaip apibrėžta Sutarties 107 straipsnio 1 dalyje, pranašumas – tai bet kokia ekonominė nauda, kurios įmonė nebūtų gavusi įprastomis rinkos sąlygomis, t. y. be valstybės intervencijos (20). Svarbu ne valstybės intervencijos priežastis ar tikslas, o tik priemonės poveikis įmonei (21).

(75)

Šiuo atveju Bulgarija panaikins 223,45 mln. BGN (114,25 mln. EUR) dydžio skolas, tiesiogiai susijusias su įmonės „BDZ Holding“ geležinkelių veikla. Joks apdairus rinkos ekonomikos veiklos vykdytojas tokio dydžio įsipareigojimų nepanaikintų be jokio atlygio. Be to, šia priemone įmonė „BDZ Holding“ bus atleista nuo savo skolos mokėjimo įsipareigojimų, taigi atsiras laisvų lėšų, kurias įmonė „BDZ Holding“ ir jos patronuojamosios įmonės galės naudoti savo veiklai plėtoti ir savo finansiniams rodikliams pagerinti.

(76)

Todėl daroma išvada, kad Bulgarijos sprendimu panaikinti įmonės „BDZ Holding“ įsipareigojimus įmonėms „BDZ Holding“, „BDZ Passenger“ ir „BDZ Cargo“ bus suteiktas ekonominis pranašumas, kurio jos nebūtų turėjusios įprastomis rinkos sąlygomis.

(77)

Kad valstybės priemonė patektų į Sutarties 107 straipsnio 1 dalies taikymo sritį, ja turi būti palaikomos tam tikros įmonės arba tam tikrų prekių gamyba. Taigi valstybės pagalbos sąvoka apima tik tas priemones, kuriomis įmonėms suteikiamas atrankusis pranašumas. Skolos panaikinimas bus naudingas tik įmonei „BDZ Holding“ ir jos patronuojamosioms įmonėms, taigi ši priemonė yra atrankioji pagal Sutarties 107 straipsnio 1 dalį.

(78)

Daroma išvada, kad planuojamu skolos panaikinimu įmonei „BDZ Holding“ ir jos patronuojamosioms įmonėms „BDZ Passenger“ ir „BDZ Cargo“ bus suteiktas atrankusis ekonominis pranašumas.

(79)

Daroma prielaida, kad konkurencija yra iškraipoma pagal Sutarties 107 straipsnio 1 dalį, kai valstybė kokiai nors įmonei suteikia finansinį pranašumą liberalizuotame sektoriuje, kuriame yra arba galėtų būti konkurencija (22).

(80)

Šiuo atžvilgiu pasakytina, kad Bulgarija krovinių vežimo geležinkeliais rinką kitiems šalies operatoriams, įsisteigusiems Bulgarijoje, atvėrė 2002 m. Sąjungos krovinių vežimo geležinkeliais rinka (europinis krovinių vežimo geležinkeliais tinklas) pirmą kartą konkurencijai buvo atverta 2003 m. kovo 15 d., priėmus pirmąjį geležinkelių dokumentų rinkinį (23). Antruoju geležinkelių dokumentų rinkiniu 2006 m. sausio 1 d. buvo liberalizuota visa tarptautinė krovinių vežimo rinka, o 2007 m. sausio 1 d. – nacionalinės krovinių vežimo geležinkeliais rinkos (24). Tačiau kelios valstybės narės savo nacionalines rinkas vienašališkai liberalizavo dar iki tos dienos.

(81)

Įmonei „BDZ Cargo“ 2016 m. teko 43 % Bulgarijos krovinių vežimo geležinkeliais rinkos. Įmonė „BDZ Cargo“ toje rinkoje tiesiogiai konkuruoja su kitais krovinių vežimo geležinkeliais operatoriais, kaip teigiama 15 konstatuojamojoje dalyje.

(82)

Kalbant apie keleivių vežimą, nuo 2010 m. sausio 1 d. trečiuoju geležinkelių dokumentų rinkiniu buvo atverta keleivių vežimo tarptautiniais maršrutais rinka (25). Nors tai susiję tik su tarptautinėmis paslaugomis, pagalbos gavėjos veiklą tose linijose taip pat vykdo. Bet kokiu atveju, kaip Teismas nustatė sprendime Altmark Trans, tai, kad transporto įmonė veiklą vykdo tik vienoje valstybėje narėje, nepaneigia galimybės, kad pagalba iškraipoma Sąjungos vidaus prekyba (26). Šiuo atžvilgiu reikia paminėti, kad nuo 1995 m. kelios valstybės narės vienašališkai atvėrė savo keleivių vežimo geležinkeliais rinką ir kad bet kokiu dėl vienoje valstybėje narėje geležinkelių transporto įmonei suteikto pranašumo gali sumažėti konkurento iš kitos valstybės narės galimybės prekiauti toje geografinėje rinkoje.

(83)

Todėl Komisija daro išvadą, kad priemone bus iškraipyta arba gali būti iškraipyta konkurencija vidaus rinkoje.

(84)

Jei valstybės narės teikiama pagalba stiprinama įmonės padėtis, palyginti su kitomis prekyboje tarp valstybių narių konkuruojančiomis įmonėmis, tokia prekyba turi būti laikoma prekyba, kuriai pagalba daro poveikį (27). Užtenka, kad konkurencijai atvirose rinkose pagalbos gavėjas konkuruotų su kitomis įmonėmis (28).

(85)

Šiuo atveju pagalbos gavėja teikia paslaugas konkuruodama su kitomis vidaus rinkoje transporto paslaugas teikiančiomis įmonėmis, o kai kurios tų įmonių teikia ir tarpvalstybines paslaugas. Todėl atrankiuoju ekonominiu pranašumu, kuris būtų suteikiamas planuojamu įmonės „BDZ Holding“ ir jos patronuojamųjų įmonių skolos panaikinimu, stiprinama įmonės ekonominė padėtis, nes geležinkelių operatorius bus atleistas nuo iki 2007 m. susidariusios skolos. Vadinasi, įmonė „BDZ Holding“ ir jos patronuojamosios įmonės vežimo geležinkeliais paslaugas vidaus rinkoje teiks neturėdamos padengti visų savo patiriamų investicinių ir veiklos sąnaudų.

(86)

Todėl Komisija daro išvadą, kad planuojamu skolos panaikinimu gali būti daromas poveikis valstybių narių tarpusavio prekybai.

(87)

Atsižvelgdama į tai, kas pirmiau išdėstyta, Komisija laikosi nuomonės, kad Bulgarijos planuojamas skolos panaikinimas yra valstybės pagalba pagal Sutarties 107 straipsnio 1 dalį.

(88)

Remiantis Sutarties 108 straipsnio 3 dalimi, valstybės narės privalo pranešti apie ketinimą suteikti ar keisti pagalbą ir neįgyvendinti siūlomų priemonių tol, kol pranešimo procedūroje priimamas galutinis sprendimas.

(89)

Kadangi įmonės „BDZ Holding“ ir jos patronuojamųjų įmonių skola dar nepanaikinta, Komisija laikosi nuomonės, kad Bulgarija vykdė Sutarties 108 straipsnio 3 dalyje nustatytas prievoles (29).

(90)

Kadangi skolos panaikinimas yra valstybės pagalba pagal Sutarties 107 straipsnio 1 dalį, Komisija turi įvertinti, ar ta pagalba gali būti suderinama su vidaus rinka.

(91)

Sutarties 107 straipsnio 3 dalyje pateiktos tam tikros Sutarties 107 straipsnio 1 dalyje nustatytos bendrosios taisyklės, kad valstybės pagalba yra nesuderinama su vidaus rinka, išimtys. Sutarties 107 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad: „pagalba, skirta tam tikros ekonominės veiklos rūšių arba tam tikrų ekonomikos sričių plėtrai skatinti, jei ji netrikdo prekybos sąlygų taip, kad prieštarautų bendram interesui“ gali būti laikoma suderinama su vidaus rinka.

(92)

Šiuo atžvilgiu vertinant, ar Komisija turėtų paskelbti pagalbą geležinkelių įmonėms, teikiamą panaikinant skolas, suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punktą, remiamasi Gairių dėl valstybės pagalbos geležinkelio įmonėms 4 skirsniu.

(93)

Komisija sutinka su Bulgarija, kad vertinant skolos panaikinimo suderinamumą reikia remtis Gairių dėl valstybės pagalbos geležinkelio įmonėms 4 skirsniu. Iš tikrųjų, remiantis Gairių dėl valstybės pagalbos geležinkelio įmonėms 54 punktu, „[a]tsižvelgdama į Tarybos direktyvos 91/440/EEB (30) 9 straipsnį Komisija be kita ko mano, kad tam tikromis sąlygomis turi būti leidžiama teikti tokią pagalbą neatliekant įmonės finansinio pertvarkymo, t. y. teikti pagalbą senoms skoloms panaikinti, kurios atsirado iki Direktyvos 2001/12/EB, kuria nustatomos sektoriaus konkurencijos atvėrimo sąlygos, įsigaliojimo“. Remiantis Gairių dėl valstybės pagalbos geležinkelio įmonėms 56 punktu, jau įsigaliojus Direktyvai 2001/12/EB į Sąjungą įstojusioms valstybėms narėms data, nuo kurios taikoma direktyva, yra jų įstojimo į Sąjungą diena. Todėl atitinkama data, taikoma siekiant nustatyti, kuri iki stojimo susidariusi skola gali būti panaikinta pagal Gaires dėl valstybės pagalbos geležinkelio įmonėms, yra 2007 m. sausio 1 d.

(94)

Bulgarija teigia, kad planuojamas skolos panaikinimas atitinka visas Gairėse dėl valstybės pagalbos geležinkelio įmonėms nustatytas suderinamumo sąlygas. Vadinasi Komisija turi vertinti šį teiginį. Iš tikrųjų, remiantis Gairių dėl valstybės pagalbos geležinkelio įmonėms 55–61 punktais, pagalba, kuria siekiama panaikinti skolas, susidariusias iki Bulgarijos įstojimo į Sąjungą, galima laikyti suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punktą, jeigu įvykdomos visos šios sąlygos:

(95)

Gairėse dėl valstybės pagalbos geležinkelio įmonėms reikalaujama, kad panaikintina (-os) skola (-os) turi būti aiškiai apibrėžta (-os) ir konkrečiai nustatyta (-os), o vertinant Bulgariją – susidariusi (-ios) iki įstojimo į ES. Remiantis Gairėmis dėl valstybės pagalbos geležinkelio įmonėms, negalima kompensuoti bendrų ir konkrečiai nenurodytų skolų. Kompensuoti būtų negalima, pavyzdžiui, jeigu būtų planuojama panaikinti tam tikros rūšies skolą, pvz., skolą visiems tiekėjams. Panašiai, kompensuoti nebūtų galima ir bendros skolos vienam kreditoriui; pavyzdžiui, buvo planuojama visus konkrečiam bankui turimus įsipareigojimus, kuriuos sudaro įvairios sudedamosios dalys – sąskaitos pereikvojimas, garantijos ar ilgalaikės paskolos, panaikinti kartu, neatskiriant sudedamųjų dalių.

(96)

Bulgarija numato panaikinti įmonės „BDZ Holding“ 223,45 mln. BGN (114,25 mln. EUR) dydžio skolą. Kaip nurodyta 35 konstatuojamojoje dalyje ir 2 lentelėje, ketinama panaikinti 223,45 mln. BGN suma yra susidariusi dėl finansinių įsipareigojimų, prisiimtų iki Bulgarijos įstojimo į Sąjungą dienos ir stojimo dieną neapmokėtų, arba dėl vėliau susidariusios įmonės „BDZ Holding“ skolos, kuria buvo pakeista ar refinansuota skola, susidariusi iki Bulgarijos įstojimo į Sąjungą dienos, ir tai patvirtinta dokumentais – įmonės „BDZ Holding“ 2006 m. konsoliduotosiomis finansinėmis ataskaitomis ir (arba) informacija apie atitinkamas sumokėtas paskolos sumos. Kiekviena skola, kurią planuojama panaikinti, gali būti konkrečiai apibrėžta pagal paskolos sutartis (finansiniai kreditoriai – „KfW IPEX Bank“, EPRB, TRPB) arba pagal įprastus sutartinius ryšius su konkrečiais geležinkelių infrastruktūros (NRIC) arba elektros energijos (NEC AD) paslaugų teikėjais iki stojimo.

(97)

Tą patį galima pasakyti apie įmonės „BDZ Holding“ konkrečiai apibrėžtus skolos įsipareigojimus 2007 m. lapkričio 19 d. obligacijų emisijos Nr. ISIN BG2100032072 obligacijų turėtojams ir Finansų ministerijai, kai pastaroji tapo įmonės „BDZ Holding“ kreditore (žr. 35–36 konstatuojamąsias dalis ir 2 lentelę). Abi skolos yra tinkamai konkrečiai apibrėžtos, o gautos lėšos buvo panaudotos refinansuoti aiškiai nurodytą iki stojimo susidariusią skolą, kurios įmonė „BDZ Holding“ negebėjo grąžinti ir padengti iš savo išteklių. Vadinasi, dabar neapmokėtos sumos ekonominiu požiūriu yra tiesiog perkelta ankstesnių laikotarpių skola.

(98)

Galiausiai, kadangi 223,45 mln. BGN skola, kurią planuojama panaikinti, atsiranda iš aiškiai apibrėžtų konkrečių skolų, susidariusių iki Bulgarijai įstojant į ES, nebūtina padaryti išvados, ar kitas įmonės „BDZ Holding“ skolas, įskaitant atidėjinius ir prekybos įsipareigojimus, Bulgarijos nurodytas kaip iki stojimo susidariusi skola (1 lentelė ir 35 ir 20 konstatuojamosios dalys) ir esančias 806,7 mln. BGN ir 223,45 mln. BGN sumų skirtumu, pagal Gaires dėl valstybės pagalbos geležinkelio įmonėms taip pat galima teisėtai panaikinti. Skola, lygi tam skirtumui, neįtraukiama į šio sprendimo taikymo sritį.

(99)

Todėl daroma išvada, kad nagrinėjamąja priemone siekiama panaikinti 223,45 mln. BGN dydžio aiškiai apibrėžtas konkrečias skolas, susidariusias iki Bulgarijos įstojimo į Sąjungą.

(100)

Bulgarija teigė, kad visos susidariusios įmonės „BDZ Holding“ skolos yra tiesiogiai susijusios su keleivių ir krovinių vežimo geležinkeliais veikla (žr. 39 konstatuojamąją dalį).

(101)

Komisija atkreipia dėmesį, kad skolos, kurias ketinama panaikinti, iš tikrųjų susidarė finansuojant riedmenų atnaujinimą ir remontą – įsigyti dyzeliniai ir elektriniai sudėtiniai riedmenų vienetai arba modernizuoti įmonei priklausantys krovininiai vagonai. Arba kitaip, skolomis, tokiomis kaip neįvykdyti įmonei NRIC prisiimti įsipareigojimai, taip pat finansuotas įmonės „BDZ Holding“ geležinkelių paslaugų teikimas. Ta veikla yra pagrindinė įmonės „BDZ Holding“ ir jos patronuojamųjų įmonių veikla, be to, ji tiesiogiai susijusi su geležinkelių transporto veikla.

(102)

Todėl Komisija laikosi nuomonės, kad tos skolos yra tiesiogiai susijusios su geležinkelių transporto veikla.

(103)

Bulgarija tvirtino, kad įmonė „BDZ Holding“ atitiko reikalavimus, kad pagal Bulgarijos teisės aktus būtų laikoma nemokia ir pernelyg įsiskolinusia, ji taip pat atitiko visus Bulgarijos teisės aktuose nustatytus kriterijus, kad jai būtų galima kelti nemokumo bylą. Tai deramai rodo, kad įmonė pernelyg įsiskolinusi. Be to, Bulgarija teigė, kad įmonė dėl savo įsiskolinimo negebėjo vykdyti savo finansinių įsipareigojimų.

(104)

Bendros įmonės „BDZ Holding“ skolos 2006 m. gruodžio 31 d. buvo 806,7 mln. BGN ir sudarė 78 % viso įmonės „BDZ Holding“ kapitalo (nuosavybės ir skolų), o skolų ir nuosavybės santykio rodiklis buvo keturi. Nuo 2007 m. finansinė įmonės „BDZ Holding“ padėtis labai blogėjo. Nuo 2011 m. įmonės „BDZ Holding“ skolų ir nuosavybės santykio rodiklis padidėjo iki daugiau kaip 7,5 (9), o 2012 m. buvo 14, 2013 m. jis buvo 15, 2014 m. jis buvo – 209, 2015 m. spalio mėn. jis buvo – 33 (31). Be to, 2015 m. spalio mėn. neįvykdyti „BDZ Holding“ įsipareigojimai, būtent 499,1 mln. BGN (255 mln. EUR), sudarė 86 % balansinės turto, t. y. 582,4 mln. BGN (298 mln. EUR), vertės.

(105)

Komisija taip pat atkreipia dėmesį, kad, nors įmonė „BDZ Holding“ grąžino 724 mln. BGN (370 mln. EUR) neapmokėtų skolų, susidariusių laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 28 d., ji negebėjo įvykdyti visų savo finansinių įsipareigojimų. Dėl neįvykdytų įsipareigojimų tarptautiniams kreditoriams 2015 m. liepos 20 d. Londono teismas „High Court of Justice“ įmonei BDZ nurodė sumokėti 66,7 mln. EUR (130,4 mln. BGN) ir 8 % metinių delspinigių už pavėluotą mokėjimą (32).

(106)

Be to, atsižvelgiant į pernelyg didelį įmonės „BDZ Holding“ įsiskolinimą, nepanaikinus skolos, įmonei būtų labai sudėtinga vykdyti savo įsipareigojimus ir įmonė galbūt galiausiai būtų likviduota.

(107)

Remdamasi tuo, kas pirmiau išdėstyta, Komisija laikosi nuomonės, kad įmonės „BDZ Holding“ įsiskolinimas yra pernelyg didelis ir tai trukdo jos patikimam finansų valdymui.

(108)

Be to, pagalba turi būti būtina šiai padėčiai, susijusiai su pernelyg dideliu įsiskolinimu, pataisyti, atsižvelgiant į tai, kad numatomi konkurenciniai pokyčiai rinkoje įmonei „BDZ Holding“ ir jos patronuojamosioms įmonėms neleistų per pagrįstą laikotarpį pagerinti įmonės finansinės padėties.

(109)

Dėl savo įsiskolinimo įmonė „BDZ Holding“ negebėjo vykdyti savo finansinių įsipareigojimų ir negalėjo investuoti į savo riedmenų modernizavimą. Neinvestuojant į riedmenų modernizaciją ir techninę priežiūrą, įmonės riedmenų parkas paseno ir iš dalies tapo atgyvenęs. Šiuo atžvilgiu Komisija atkreipia dėmesį, kad 82 % įmonės „BDZ Passenger“ vagonų yra senesni nei 20 metų, o 74 % jos lokomotyvų senesni nei 25 metų. 2015 m. apytikriai 50 % įmonės „BDZ Cargo“ lokomotyvų buvo arba remontuojami, arba neveikė. Panašiai, 2015 m. neveikė ir turėjo būti remontuojama apytikriai 51 % įmonės „BDZ Cargo“ krovininių vagonų.

(110)

Be pagalbos įmonė „BDZ Holding“ negalėtų grąžinti dar negrąžintų skolų, susidariusių iki Bulgarijai įstojant į Sąjungą, ji taip pat negalėtų naudoti savo išteklių investicijoms į savo riedmenų modernizavimą.

(111)

Pavyzdžiui, remiantis įmonės 2016 m. ataskaitose nurodyta pajamų suma (336,2 mln. BGN), reikėtų vidutiniškai 66 % didinti vienkartinę kainą ir (arba) tarifus, jei visa kita liktų, kaip buvę, kad per trumpą laiką būtų gautos 223,45 mln. BGN dydžio veiklos pajamos, reikalingos skolai, kurią planuojama panaikinti, padengti. Tačiau kol kas įmonės „BDZ Holding“ patronuojamosios įmonės veiklą vykdo tik geografinėje teritorijoje, atitinkančioje regioninės pagalbos teikimo pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalies a punktą reikalavimus. Nemažas tarifų padidinimas tokiose geografinėse teritorijose gali turėti didesnį neigiamą socialinį poveikį nei turtingesnėse Sąjungos teritorijose. Atitinkamai, hipotetinis tarifų padidinimas, kuriuo siekiama padidinti įmonės „BDZ Holding“ pajamas ir sumažinti jos skolas tiek, kiek tai būtina, jeigu ir būtų teisiškai įmanoma galimybė keleivių vežimo paslaugų, teikiamų vykdant viešųjų paslaugų įsipareigojimą, sektoriuje ir komerciniu požiūriu tvarus variantas konkurencingame krovinių vežimo sektoriuje, tai galėtų daryti neproporcingą socialinį poveikį geležinkelių transportu besinaudojantiems Bulgarijos keleiviams arba įmonės „BDZ Cargo“ paslaugomis besinaudojančioms įmonėms.

(112)

Vadinasi, jokia kita patikima hipotetine politikos priemone, išskyrus planuojamą skolos panaikinimą, nebūtų galima užtikrinti tolesnės įmonės veiklos. Taigi nagrinėjamoji priemonė yra būtina įmonės „BDZ Holding“ įsiskolinimui sumažinti, atsižvelgiant į tai, kad numatomi konkurenciniai pokyčiai rinkoje numatomoje ateityje įmonei „BDZ Holding“ ir jos patronuojamosioms įmonėms neleistų pagerinti įmonės finansinės padėties.

(113)

Komisija atkreipia dėmesį, kad, atsižvelgiant į įmonės „BDZ Holding“ finansinę padėtį, panaikinamos skolos suma yra minimumas, būtinas siekiant užtikrinti, kad įmonė išliktų, taip pat tai būtina įmonės finansinio tvarumo sąlyga. Šios sumos būtinai reikia neįvykdytiems mokėjimas kreditoriams – tarptautinėms finansų įstaigoms ir NRIC – padengti. Įmonė „BDZ Holding“ ir jos patronuojamosios įmonės tebeturi iki 2007 m. sausio 1 d. susidariusių skolų, ir tų skolų nepadengus, kiltų pagalbos gavėjos likvidavimo rizika. Finansiniai rodikliai rodo, kad dabar negali būti mokama iš nuosavų išteklių, ir būtų netikroviška tikėtis, kad įmonė galėtų gerokai padidinti savo tarifus arba kainas, kad per trumpą laikotarpį padidėtų jos pajamos.

(114)

Be to, Komisija atkreipia dėmesį, kad per laikotarpį nuo įstojimo įmonė „BDZ Holding“ iš savo išteklių, t. y. daugiausia iš to, kad pardavė turtą, padengė 166 mln. BGN iki 2007 m. sausio 1 d. susidariusių įsipareigojimų. Kadangi šios sumos galbūt atitiko panaikinimo reikalavimus, pagrįsta manyti, kad įmonė „BDZ Holding“ tuos išteklius galėjo panaudoti riedmenų ir teikiamų paslaugų plėtojimui ir modernizavimui. Techninių savybių ir informacinių sistemų požiūriu, įmonė buvo gerokai atsilikusi nuo geležinkelių sektoriaus pažangos. Todėl, kadangi „BDZ Holding“ taip pat iš savo išteklių grąžino dalį iki stojimo susidariusios skolos, negalima laikyti, kad skolos panaikinimu daroma daugiau, nei tai, kas būtina, net jeigu ir nebelieka grąžinimo prievolių bei atsiranda finansinių galimybių ateityje investuoti į modernizavimą ar remontą.

(115)

Atsižvelgdama į tai Komisija daro išvadą, kad negalima laikyti, jog, panaikinus skolą, įmonės „BDZ Holding“ padėtis tampa palankesnė nei vidutinės tinkamai valdomos įmonės, kurios veiklos profilis panašus.

(116)

Siūlomu skolų panaikinimu įmonei „BDZ Holding“ bus suteikta galimybė tik normalizuoti įmonės veiklos finansavimą, tačiau įmonei „BDZ Holding“ ar jos patronuojamosioms įmonėms nebus suteikta galimybių plėstis ar patekti į naujas rinkas. Tuo požiūriu, pagalba netrukdys rinkoje plėtotis veiksmingai konkurencijai. Ji nedarys poveikio konkurentų padėčiai rinkoje, konkurentai ir toliau galės su įmone „BDZ Holding“ konkuruoti tokiomis pat sąlygomis.

(117)

Komisija taip pat laikosi nuomonės, kad panaikinus skolas nebus nederamai iškraipyta konkurencija ir valstybių narių tarpusavio prekyba, nes tuo įmonei „BDZ Holding“ bus suteikta galimybė tik stabilizuoti savo finansinę padėtį, kuri buvo sudėtinga dėl iki rinkos liberalizavimo susidariusių įsipareigojimų. Be to, Komisija daro išvadą, kad naujiems rinkos dalyviams netrukdoma patekti į Bulgarijos transporto rinką. Kaip dėstoma 15 ir 42 konstatuojamosiose dalyse, be „BDZ Cargo“ Bulgarijos geležinkelių transporto rinkoje dabar veikia aštuoni krovinių vežimo operatoriai. Nėra jokių įrodymų, kad skolos panaikinimo priemone ši konkurencinė padėtis bus pakeista.

(118)

Atsižvelgdama į tai, kas pirmiau išdėstyta, Komisija daro išvadą, kad valstybės pagalba, kurios forma – Bulgarijos planuojamas 223,45 mln. BGN (114,25 mln. EUR) dydžio skolos panaikinimas (2 priemonė), atitinka suderinamumo su vidaus rinka sąlygas, nustatytas Gairių dėl valstybės pagalbos geležinkelio įmonėms IV skyriuje.

(119)

Kadangi iki priimant sprendimą pradėti tyrimą Bulgarija nepaaiškino, kaip susidarė ir plėtojosi įmonės „BDZ Holding“ pradelsti įsipareigojimai įmonei NRIC, laikyta, jog tai, kad nebuvo užtikrintas šių pradelstų įsipareigojimų vykdymas, gali būti valstybės pagalba pagal Sutarties 107 straipsnio 1 dalį.

(120)

Remiantis Bulgarijos pateikta informacija (4.3 skirsnis), dalis įmonės „BDZ Holding“ pradelstų įsipareigojimų įmonei NRIC yra įsipareigojimai, įmonei susidarę iki Bulgarijos įstojimo į Sąjungą. Dalis šios iki stojimo susidariusios skolos (iki 26,3 mln. BGN) vėliau buvo refinansuota lėšomis, gautomis iš 2007 m. lapkričio 19 d. obligacijų emisijos, ir iki šiol neapmokėta, todėl turi būti atliekamas vertinimas pagal 6.1 skirsnį „2 priemonė. Iki 2007 m. susidariusių skolų panaikinimas“. Kitaip sakant įmonei NRIC buvo sumokėta.

(121)

Be to, siekdama paaiškinti su likusiais neįvykdytais įsipareigojimais susijusią padėtį, Bulgarija pateikė daugiau informacijos apie vykdymo užtikrinimo priemones ir veiksmus, kurių ėmėsi įmonė NRIC (žr. 4.3 skirsnį). Pasak Bulgarijos, įmonė NRIC ėmėsi visų būtinų veiksmų ir reikalavo, kad įmonė „BDZ Holding“ ir jos patronuojamosios įmonės vykdytų pradelstus įsipareigojimus ir kad būtų išieškota kuo daugiau mokėtinų sumų, tačiau teismo procesų nepradėjo.

(122)

Siekdama patikrinti, ar įmonė NRIC įmonei „BDZ Holding“ nederamai taikė palankias sąlygas, susijusias su pradelstų įsipareigojimų vykdymo vėlavimu ir tvarka, Komisija turi įvertinti, ar įprastomis rinkos sąlygomis jai būtų buvusi naudinga tokia tvarka (33). Taigi Komisija turi vertinti, ar hipotetinis rinkos ekonomikos kreditorius, kurio padėtis būtų panaši į įmonės NRIC padėtį, siekdamas užtikrinti, kad jam būtų sumokėta kuo daugiau jam grąžintinų sumų, būtų sutikęs su tokiu vėlavimu ir pradėjęs pakartotines derybas dėl pradelstų įsipareigojimų vykdymo panašiomis sąlygomis (34). Kitaip sakant, Komisija turi įvertinti, ar NRIC veikė taip pat uoliai, kaip tai būtų daręs rinkos ekonomikos kreditorius, kai sprendė, ką rinktis – individualų ir draugišką savo reikalavimų vykdymo užtikrinimą ar kolektyvinę išieškojimo procedūrą, kurios rezultatas galiausiai būtų įmonės „BDZ Holding“ ir jos patronuojamųjų įmonių bankrotas.

(123)

Komisija atkreipia dėmesį, kad, siekdamas nustatyti palankiausią alternatyvą, uolus rinkos ekonomikos kreditorius vertintų kiekvienos alternatyvos pranašumus ir trūkumus, atsižvelgdamas, inter alia, į grąžintinas sumas, savo ankstesnę ekonominę poziciją, išieškojimo proceso trukmę ir išlaidas (35).

(124)

Komisija pirmiausia atkreipia dėmesį, kad skolos įmonei NRIC susidarė (valstybės) įmonėms palaikant reguliarius ir ilgalaikius komercinius ryšius: įmonė „BDZ Holding“ ir jos patronuojamosios įmonės buvo pagrindinės įmonės NRIC klientės ir davė jai daugiau nei 70 % veiklos pajamų. Tuo, kaip 2008–2011 m. susidarė 46,5 mln. BGN dydžio įmonės NRIC skola įmonei „BDZ Holding“ už įvairias įmonei NRIC suteiktas paslaugas (3 lentelė), papildomai įrodoma, kad įmonės NRIC ir „BDZ Holding“ nuolat palaiko ryšius ir yra viena nuo kitos priklausomos. Todėl galimas įmonės „BDZ Holding“ ir jos patronuojamųjų įmonių pasitraukimas iš rinkos dėl kolektyvinės nemokumo bylos būtų turėjęs didžiulį neigiamą poveikį įmonės NRIC finansinei padėčiai. Be to, dėl įmonės „BDZ Holding“ bankroto būtų sumažėjęs įmonės NRIC pelnas ir gebėjimas tinkamai tvarkyti nacionalinį geležinkelių tinklą, taigi būtų rizikuojama, kad sumažės komercinės pajamos, gaunamos iš kitų klientų, ne tik įmonės „BDZ Holding“ patronuojamųjų įmonių.

(125)

Vadinasi, rinkos kreditorius, kaip ir įmonė NRIC su savo skolininku (-ais), tokiu (-iais) kaip įmonė „BDZ Holding“, palaikydamas panašius komercinius ryšius būtų apdairiai vertinęs hipotetinius vykdymo užtikrinimo veiksmus, dėl kurių jo pagrindinis klientas pasitrauktų iš rinkos kitaip nei kreditorius, turintis vienkartinių skolos reikalavimų ir komerciniu bei finansiniu požiūriu nepriklausantis nuo to, ar jo skolininkas išliks aktyvus rinkoje po to, kai bus užtikrintas kreditoriaus reikalavimų vykdymas.

(126)

Antra, iškėlus hipotetinę kolektyvinę nemokumo bylą įmonės NRIC reikalavimai įmonei „BDZ Holding“ ir jos patronuojamosioms įmonėms nebūtų buvę vykdomi kaip pirmaeiliai reikalavimai, ir tokiu atveju įmonei NRIC nebūtų suteikta jokia pirmumo teisė atgauti savo skolas, palyginti su kitais kreditoriais (žr. 49 konstatuojamąją dalį). Be to, sprendime pradėti tyrimą nurodyta skola įmonei NRIC (45 mln. BGN) buvo mažesnė, nei skolos kitiems kreditoriams (žr. 1 lentelę). Dar daugiau – įmonės „BDZ Holding“ turto balansinė vertė, vykdant priverstinį pardavimą dėl kolektyvinės nemokumo bylos, turėtų būti sumažinta taikant likvidavimo nuolaidą. Atsižvelgiant į šio turto rūšį, likvidavimo nuolaida gali būti iki 75 % turto vertės. Todėl labai tikėtina, kad įmonės „BDZ Holding“ turto likvidavimo vertės nepakantų likvidavimo išlaidoms, jos darbuotojų atlyginimams ir visiems neįvykdytiems įsipareigojimams padengti. Pavyzdžiu imant 2011 m., likvidavimo išlaidos, darbuotojų atlyginimai ir visi neįvykdyti įsipareigojimai sudarė 778 mln. BGN, o įmonės „BDZ Holding“ turto balandinė vertė buvo 933 mln. BGN. Taigi, jeigu būtų iškelta kolektyvinė nemokumo byla, įmonė NRIC galėjo tikroviškai tikėtis susigrąžinti tik mažą savo neapmokėtų reikalavimų dalį.

(127)

Be to, Komisija laikosi nuomonės, kad, atsižvelgiant į nusistovėjusią teismų praktiką, tos išlaidos, kartu su teismo procesų trukme, gali turėti įtakos kreditoriaus sprendimui, ar imtis įmonę likviduoti (36). Šiomis aplinkybėmis Komisija sutinka, kad NRIC buvo konkrečiai suinteresuota toliau bendradarbiauti su įmone „BDZ Holding“ ir jos patronuojamosiomis įmonėmis, ne tik dėl būsimų komercinių pajamų, kurias ji gauna iš įmonės „BDZ Holding“, bet ir siekdama susigrąžinti kuo didesnę nepirmaeilių neįvykdytų įsipareigojimų, susidariusių iki 2011 m. lapkričio mėn., sumą, o ne inicijuoti įmonės likvidavimą. Komisija daro išvadą, kad ilgos kolektyvinės bylos, kurios rezultatas būtų priverstinis grupės likvidavimas, o susigrąžinimo norma būtų neaiški ir nedidelė, inicijavimas nebūtų tinkama ir tikroviška įmonės NRIC, siekiančios susigrąžinti kuo didesnę skolų sumą, galimybė.

(128)

Iš tikrųjų, Komisija atkreipia dėmesį, kad įmonė „BDZ Holding“ ir jos patronuojamosios įmonės reguliariai tvarkė įmonei NRIC turimas skolas, o įmonė NRIC nebuvo traktuojama kitaip nei kiti grupės privatūs kreditoriai. Kai įmonė „BDZ Holding“ vėluodavo mokėti, jai nebuvo sudaromos palankesnės sąlygos atidedant grąžinimą, nes įmonei NRIC vėluojamoms mokėti sumoms buvo taikoma nemaža 1 000 bazinių punktų marža, pridedama prie Bulgarijos nacionalinio banko nustatytos pagrindinės palūkanų normos (žr. 48 konstatuojamąją dalį). Pavyzdžiui, Komisija laikosi nuomonės, kad finansinių sunkumų patiriančiai įmonei, tokiai, kokia yra įmonė „BDZ Holding“, 1 000 bazinių punktų yra rinkos sąlygas atitinkančios palūkanų maržos, taikomos paskolai, kurios užstatas prastos kokybės, pakaitinis kintamasis (37). Pradelsti įsipareigojimai buvo vykdomi reguliariais tiesioginiais banko pavedimais, įmonės NRIC įsipareigojimų įmonei „BDZ Holding“ ir jos patronuojamosioms įmonėms užskaita ir skolos konvertavimo į nuosavybę sandoriais. Pavyzdžiui, 2011–2016 m. įmonė „BDZ Holding“ ir jos patronuojamosios įmonės už įmonės NRIC suteiktas paslaugas sumokėjo 503 mln. BGN (257 mln. EUR). Palyginti su maža tikimybe įmonei NRIC susigrąžinti bent mažą dalį reikalavimų, jeigu įmonė „BDZ Holding“ būtų likviduota, įmonei NRIC nuo 2011 m. grąžinta skolos suma a posteriori patvirtinama, kad įmonės NRIC pasirinkimas nesiekti, kad būtų užtikrintas jos reikalavimų vykdymas, buvo racionalus.

(129)

Be to, nors informacija nėra konkrečiai susijusi su iki stojimo susidariusia skola, nurodyta sprendime pradėti tyrimą, Komisija atkreipia dėmesį, kad, pavyzdžiui, kalbant apie įsipareigojimų vykdymą skolos konvertavimo į nuosavybę sandoriais, įvykdytais po to, kai buvo priimtas sprendimas pradėti tyrimą, įmonė NRIC susitarimus su įmone „BDZ Holding“ ir jos patronuojamosiomis įmonėmis sudarė įprastomis rinkos sąlygomis, kaip dėstoma 51, 52 ir 53 konstatuojamosiose dalyse, ir buvo pripažintos nesumokėtos skolos bei palengvintas jų grąžinimas.

(130)

Remdamasi Bulgarijos pateikta papildoma informacija bei patvirtinamaisiais dokumentais ir atsižvelgdama į tai, kas pirmiau išdėstyta, Komisija laikosi nuomonės, kad įmonė NRIC veikė kaip rinkos ekonomikos kreditorė, taigi skolų grąžinimo atidėjimu ir tvarka, dėl kurios įmonė NRIC ir įmonė „BDZ Holding“ bei jos patronuojamosios įmonės susitarė, pastarosioms nesuteikta jokio nederamo pranašumo, kurio jos nebūtų turėjusios įprastomis rinkos sąlygomis.

(131)

Taigi, Komisija daro išvadą, kad tai, kaip įmonė „BDZ Holding“ ir jos patronuojamosios įmonės iki 2011 m. lapkričio mėn. stengėsi spręsti infrastruktūros valdytojai (įmonei NRIC) nesumokėtų skolų klausimą, nėra valstybės pagalba pagal Sutarties 107 straipsnio 1 dalį.

(132)

Kadangi būtinos sąlygos, pagal kurias sprendžiama, ar esama valstybės pagalbos pagal Sutarties 107 straipsnio 1 dalį, turi būti įvykdytos visos, ši straipsnio dalis netaikoma, kai viena iš tų sąlygų yra neįvykdyta. Todėl nereikia vertinti, ar tai, kad įmonė „BDZ Holding“ ir jos patronuojamosios įmonės įmonei NRIC anksčiau nemokėjo skolų, atitinka kitas Sutarties 107 straipsnio 1 dalies sąlygas.

(133)

Komisija 4 priemonės tyrimo ėmėsi dėl to, kad Bulgarija nepaaiškino PVM grąžinimo priežasčių ir to, ar laikytasi Direktyvos 2006/112/EB. Taigi Komisija laikėsi nuomonės, kad PVM grąžinimas gali būti valstybės pagalba pagal Sutarties 107 straipsnio 1 dalį. Todėl Komisija Bulgarijos paprašė pateikti papildomos informacijos apie PVM grąžinimo įmonei „BDZ Holding“ priežastis.

(134)

Po to, kai buvo priimtas sprendimas pradėti tyrimą, Bulgarija paaiškino, kad 4 priemonė yra susijusi su nederamai nustatyto ir sumokėto 72 mln. BGN (36,7 mln. EUR) dydžio PVM, susijusio su iš Transporto ministerijos nuo 2004 m. gruodžio 1 d. iki 2008 m. vasario 29 d. gauta kompensacija už viešųjų paslaugų įsipareigojimų vykdymą, grąžinimu (žr. 55–59 konstatuojamąsias dalis). Bulgarija taip pat paaiškino, kad, laikantis taikytinų nacionalinės teisės aktų nuostatų, kompetentingai nacionalinei mokesčių institucijai atliekant patikrinimą buvo nustatyta administracinė klaida. Ši klaida buvo ištaisyta 2009 m. sausio 14 d. Sprendimu dėl mokesčio grąžinimo Nr. 2900180, 2009 m. liepos 8 d. Sprendimu dėl mokesčio grąžinimo Nr. 290900153, 2010 m. rugpjūčio 12 d. Sprendimu dėl mokesčio grąžinimo Nr. 100337 ir 2011 m. vasario mėn. Sprendimu dėl mokesčio grąžinimo Nr. 290100380.

(135)

Komisija atkreipia dėmesį, kad valstybės pagalbos sampratai svarbu ne tik suteikiami teigiami ekonominiai pranašumai. Pranašumas, pavyzdžiui, susijęs su mokesčiais, gali būti įgyjamas ir dėl palengvintos ekonominės naštos. Todėl reikia nagrinėti, ar su iš Transporto ministerijos gautomis viešųjų įsipareigojimų vykdymo kompensacijomis susijusio PVM grąžinimu įmonei „BDZ Holding“ suteiktas ekonominis pranašumas, sumažinant mokesčius, paprastai įtraukiamus į įmonės biudžetą (38), ar su viešųjų paslaugų įsipareigojimo vykdymo kompensacija susijęs PVM buvo iš tikrųjų neteisingai nustatytas. Jeigu tai neteisėtai nustatytų mokesčių grąžinimas, jokio pranašumo nesuteikiama (39).

(136)

Remiantis Direktyvos 2006/112/EB 73 straipsniu, paslaugų, įskaitant keleivinio transporto paslaugas, teikimui taikomas PVM, o apmokestinamoji vertė apima viską, kas sudaro atlygį, kurį už paslaugų teikimą paslaugų teikėjas gavo arba turi gauti iš kliento arba iš trečiosios šalies, įskaitant tiesiogiai su tiekimo kaina susijusias subsidijas. Be to, remiantis tos direktyvos 132 straipsniu, įmonės, kurioms patikėta vykdyti viešųjų paslaugų įsipareigojimą, nepatenka į sandorių, neapmokestinamų PVM, sąrašą.

(137)

Todėl, reikia vertinti, ar įmonės „BDZ Holding“ gauta viešųjų paslaugų įsipareigojimo vykdymo kompensacija buvo tiesiogiai susijusi su teikiamų paslaugų kaina. Viešųjų paslaugų įsipareigojimo vykdymo kompensacija buvo siekiama padengti nuostolius, susidarančius konkrečiomis sąlygomis, pavyzdžiui, nustatant traukinio kilometrus, sėdimųjų vietų skaičių, dažnį ir kitus kokybinius kriterijus, teikiant keleivinio transporto paslaugas. Visų pirma, viešųjų paslaugų įsipareigojimo vykdymo kompensacija būtų sumažinta, jeigu būtų nukrypta, inter alia, nuo nustatytų kilometrų, sėdimųjų vietų, valandų ir kitų kokybinių kriterijų, nustatytų teikiamoms paslaugoms. Todėl viešųjų paslaugų įsipareigojimo vykdymo kompensacijos negalima laikyti tiesiogiai susijusia su transporto paslaugų teikimo kaina – veikiau tai kompensacija už nuostolius, patiriamus vykdant viešųjų paslaugų įsipareigojimą.

(138)

Be to, Bulgarijos PVM teisės aktuose nenustatyta, kad viešųjų paslaugų įsipareigojimo vykdymo kompensacijai, susijusiai su nuostolių dengimu, turėtų būti taikomas PVM. Klaidą nustatė atitinkama mokesčių institucija, kai buvo atliktas patikrinimas, taigi mokesčių institucija priėmė kelis sprendimus (žr. 59 konstatuojamąją dalį), o tai atitiktina Bulgarijos mokesčių draudimo procedūros kodeksą.

(139)

Vadinasi, įmonės „BDZ Holding“ taikomai viešųjų paslaugų įsipareigojimo vykdymo kompensacijai nuo 2004 m. gruodžio 1 d. iki 2008 m. vasario 29 d. PVM taikytas neteisingai. Todėl Komisija laikosi nuomonės, kad neteisingai taikyto PVM grąžinimu įmonei „BDZ Holding“ nesuteikta ekonominio pranašumo.

(140)

Atsižvelgiant į tai, kad būtinos sąlygos, pagal kurias sprendžiama, ar esama valstybės pagalbos pagal Sutarties 107 straipsnio 1 dalį, turi būti įvykdytos visos, tai, kad viena sąlyga neįvykdyta, turi lemiamą reikšmę. Todėl nereikia vertinti, ar 4 priemonė atitinka kitas Sutarties 107 straipsnio 1 dalies sąlygas.

(141)

Todėl Komisija daro išvadą, kad 4 priemonė nėra valstybės pagalba, kaip apibrėžta Sutarties 107 straipsnio 1 dalyje.

(142)

Atsižvelgiant į tai, kad pranešimas dėl restruktūrizavimo pagalbos įmonei „BDZ Holding“ buvo atsiimtas (1 priemonė, 5 skirsnis), su restruktūrizavimo pagalbos priemone, apie kurią pranešta, susijusi oficiali tyrimo procedūra pagal Sutarties 108 straipsnio 2 dalį turėtų būti baigta.

(143)

Kalbant apie 223,45 mln. BGN (114,25 mln. EUR) dydžio įmonės „BDZ Holding“ ir jos patronuojamųjų įmonių skolų panaikinimą (2 priemonė, 6.1 skirsnis), tai yra valstybės pagalba pagal Sutarties 107 straipsnio 1 dalį, ir ši pagalba atitinka Gairėse dėl valstybės pagalbos geležinkelio įmonėms nustatytas suderinamumo sąlygas. Todėl 2 priemonė turėtų būti paskelbta suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punktą.

(144)

Kalbant apie tai, kad įmonei NRIC negrąžintos 45 mln. BGN dydžio nesumokėtos skolos (3 priemonė, 6.2 skirsnis), NRIC veikė kaip rinkos ekonomikos kreditorė. Todėl 3 priemonė nėra valstybės pagalba.

(145)

Kalbant apie neteisingai sumokėto PVM grąžinimą (4 priemonė, 6.3 skirsnis), kadangi PVM buvo neteisingai nustatytas, jo grąžinimas nėra valstybės pagalba,

19.12.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 337/56

(1)

2014 m. birželio 12 d. bendrovė „Seprox Biotech“ pateikė prašymą Ispanijos kompetentingai institucijai leisti pateikti Sąjungos rinkai sintetinį hidroksitirozolį (toliau – hidroksitirozolis) kaip naują maisto sudedamąją dalį, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 258/97 1 straipsnio 2 dalies c punkte. Tikslinė vartotojų grupė yra visi vartotojai, išskyrus vaikus iki trejų metų, nėščias moteris ir žindančias moteris;

(2)

2015 m. kovo 2 d. Ispanijos kompetentinga institucija pateikė pirminio vertinimo ataskaitą. Toje ataskaitoje ji padarė išvadą, kad hidroksitirozolis atitinka Reglamento (EB) Nr. 258/97 3 straipsnio 1 dalyje nustatytus naujų maisto sudedamųjų dalių kriterijus;

(3)

2015 m. balandžio 10 d. Komisija pirminio vertinimo ataskaitą persiuntė kitoms valstybėms narėms;

(4)

per Reglamento (EB) Nr. 258/97 6 straipsnio 4 dalies pirmoje pastraipoje nustatytą 60 dienų laikotarpį kitos valstybės narės pareiškė pagrįstų prieštaravimų;

(5)

2015 m. lapkričio 19 d. Komisija pasikonsultavo su Europos maisto saugos tarnyba (toliau – EFSA), prašydama jos atlikti papildomą hidroksitirozolio kaip naujos maisto sudedamosios dalies vertinimą pagal Reglamentą (EB) Nr. 258/97;

(6)

2017 m. sausio 31 d. EFSA mokslinėje nuomonėje dėl hidroksitirozolio kaip naujos maisto sudedamosios dalies saugos pagal Reglamentą (EB) Nr. 258/97 (2) padarė išvadą, kad hidroksitirozolis yra saugus, jeigu naudojamas pagal siūlomas paskirtis ir laikantis pasiūlytų koncentracijos verčių;

(7)

minėta nuomonė suteikia pakankamą pagrindą nustatyti, kad hidroksitirozolis, naudojamas pagal siūlomas paskirtis ir laikantis pasiūlytų koncentracijos verčių, atitinka Reglamento (EB) Nr. 258/97 3 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus;

(8)

atsižvelgiant į tai, kad į prašymą dėl leidimo neįtrauktos tam tikros vartotojų grupės ir nustatyti tam tikri maisto produktų, kurių sudėtyje yra hidroksitirozolio, techninių charakteristikų, kai produktai yra termiškai apdorojami, reikalavimai, maisto produktai, kurių sudėtyje yra hidroksitirozolio, turėtų būti tinkamai paženklinti;

(9)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1925/2006 (3) nustatyti reikalavimai dėl maisto produktų papildymo vitaminais ir mineralais bei tam tikromis kitomis medžiagomis. Hidroksitirozolį turėtų būti leista naudoti nedarant poveikio tam reglamentui;

(10)

šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

a)

„Šis maisto produktas neskirtas vartoti vaikams iki trejų metų, nėščioms moterims ir žindančioms moterims“;

b)

„Šis maisto produktas neturėtų būti naudojamas virimui, kepimui ar gruzdinimui.“

19.12.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 337/60

(1)

Direktyvos 2000/29/EB IV priede apibrėžti specialūs reikalavimai, kurių turi būti laikomasi įvežant augalus ir augalinius produktus į visas valstybes nares ir gabenant jose;

(2)

Komisijos įgyvendinimo direktyva (ES) 2017/1279 (2) į Direktyvos 2000/29/EB IV priedo A dalies I skirsnį įtraukti 16.2 e ir 16.4 e punktai. Tuose punktuose nustatyti specialūs reikalavimai dėl tam tikrų vaisių (Citrus L., Fortunella Swingle, Poncirus Raf., Microcitrus Swingle, Naringi Adans., Swinglea Merr. vaisių ir jų hibridų), skirtų pramoniniam perdirbimui (toliau – nurodytieji vaisiai). Pagal tuos punktus Komisijai būtina nustatyti tų vaisių gabenimo Sąjungoje, jų laikymo ir perdirbimo sąlygas;

(3)

siekiant sudaryti atsakingosioms oficialioms įstaigoms ir profesionaliems veiklos vykdytojams sąlygas laikytis nurodytiesiems vaisiams taikomų reikalavimų, yra tikslinga reikalauti pateikti išsamios informacijos apie nurodytuosius vaisius prieš juos leidžiant gabenti Sąjungoje;

(4)

nurodytieji vaisiai Sąjungoje turėtų būti gabenami prižiūrint atsakingosioms oficialioms įstaigoms, siekiant veiksmingai kontroliuoti, ar laikomasi nustatytų sąlygų;

(5)

turėtų būti nustatytos konkrečios nurodytųjų vaisių pramoninio perdirbimo sąlygos, kad būtų užtikrinta Sąjungos teritorijos fitosanitarinė apsauga nuo kenksmingųjų organizmų. Tos sąlygos turėtų apimti nuostatas dėl patalpų, atliekų ir šalutinių produktų bei įrašų saugojimo;

(6)

siekiant užtikrinti Sąjungos fitosanitarinę apsaugą ir prireikus laikymo vietos kontrolę, nurodytieji vaisiai turėtų būti laikomi valstybės narės, kurioje tos patalpos yra, registruotose ir tuo tikslu patvirtintose patalpose, ir nurodytieji vaisiai turėtų būti laikomi taip, kad būtų užkirstas kelias galimai rizikai išplisti nurodytiesiems organizmams. Siekiant užtikrinti veiksmingą tų produktų atsekamumą, laikymo vietos kontrolę ir Sąjungos teritorijos fitosanitarinę apsaugą, turėtų būti nustatytos konkrečios su laikymu susijusios sąlygos;

(7)

kadangi valstybės narės savo nacionalines nuostatas, būtinas siekiant laikytis Direktyvos (ES) 2017/1279, turi taikyti nuo 2018 m. sausio 1 d., šis sprendimas turėtų būti taikomas nuo tos pačios datos;

(8)

šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

a)

nurodytųjų vaisių kiekis;

b)

konteinerių identifikavimo numeriai;

c)

numatoma įvežimo data ir įvežimo į Sąjungą punktas;

d)

4 straipsnyje nurodytų patalpų pavadinimai, adresai ir vieta.

19.12.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 337/63

(1)

2015 m. rugsėjo 22 d. bendrovė „Glycom A/S“ pateikė prašymą Airijos kompetentingai institucijai leisti pateikti sintetinę N-acetil-D-neuramino rūgštį (toliau – N-acetil-D-neuramino rūgštis (NANA)) Sąjungos rinkai kaip naują maisto sudedamąją dalį, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 258/97 1 straipsnio 2 dalies c punkte;

(2)

2016 m. kovo 8 d. kompetentinga Airijos institucija pateikė pirminio vertinimo ataskaitą. Toje ataskaitoje ji padarė išvadą, kad N-acetil-D-neuramino rūgštis atitinka Reglamento (EB) Nr. 258/97 3 straipsnio 1 dalyje nustatytus naujų maisto sudedamųjų dalių kriterijus;

(3)

2016 m. kovo 15 d. Komisija pirminio vertinimo ataskaitą persiuntė kitoms valstybėms narėms;

(4)

per Reglamento (EB) Nr. 258/97 6 straipsnio 4 dalies pirmoje pastraipoje nustatytą 60 dienų laikotarpį kitos valstybės narės pareiškė pagrįstų prieštaravimų;

(5)

2016 m. liepos 14 d. Komisija pasikonsultavo su Europos maisto saugos tarnyba (toliau – EFSA), prašydama jos atlikti papildomą N-acetil-D-neuramino rūgšties kaip naujos maisto sudedamosios dalies vertinimą pagal Reglamentą (EB) Nr. 258/97;

(6)

2017 m. birželio 28 d. EFSA mokslinėje nuomonėje dėl N-acetil-D-neuramino rūgšties kaip naujos maisto sudedamosios dalies saugos pagal Reglamentą (EB) Nr. 258/97 (2) padarė išvadą, kad N-acetil-D-neuramino rūgštis yra saugi, jeigu jos dedama į plačiajai visuomenei skirtus maisto produktus, išskyrus maisto papildus, ir naudojama pagal siūlomas paskirtis ir laikantis pasiūlytų koncentracijos verčių. Kalbant apie maisto papildus, EFSA nustatė, kad N-acetil-D-neuramino rūgštis yra saugi vyresniems nei 10 metų asmenims ir yra saugi jaunesniems nei 10 metų vaikams, su sąlyga, kad bendras jos poveikis iš skirtingų šaltinių neviršytų 11 mg/kg kūno masės, jeigu naudojama pagal siūlomas paskirtis ir laikantis pasiūlytų koncentracijos verčių;

(7)

todėl EFSA nuomonė suteikia pakankamą pagrindą nustatyti, kad N-acetil-D-neuramino rūgštis, naudojama pagal siūlomas paskirtis ir laikantis pasiūlytų koncentracijos verčių plačiajai visuomenei, atitinka Reglamento (EB) Nr. 258/97 3 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus. Be to, nuomonė taip pat suteikia pakankamą pagrindą nustatyti, kad N-acetil-D-neuramino rūgštis, naudojama pagal siūlomas paskirtis ir laikantis pasiūlytų koncentracijos verčių ir naudojama kaip maisto papildų sudedamoji dalis, atitinka Reglamento (EB) Nr. 258/97 3 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, jei tinkamai ženklinant užtikrinama, kad jaunesniems nei 10 metų vaikams bendras poveikis iš skirtingų šaltinių neviršytų 11 mg/kg kūno masės ribos;

(8)

ženklinimo reikalavimai, kuriais užtikrinama, jog maisto papildų vartotojai būtų informuoti apie tam tikrus duomenis, produktams, kurių sudėtyje yra N-acetil-D-neuramino rūgšties, bet kuriuo atveju jau yra taikomi Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/46/EB (3), Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 609/2013 (4) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1169/2011 (5). Be to, reikia nustatyti konkrečias ženklinimo nuostatas, kuriomis būtų užtikrinta maisto papildų, kurių sudėtyje yra N-acetil-D-neuramino rūgšties, sauga, kai juos vartoja kūdikiai, maži vaikai ir jaunesni nei 10 metų vaikai kartu su krūties pienu ar kitais maisto produktais, kuriuose pridėta N-acetil-D-neuramino rūgšties;

(9)

šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

19.12.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 337/68

(1)

pagal Reglamentą (EB) Nr. 549/2004 valstybės narės turi priimti nacionalinius arba funkcinių oro erdvės blokų planus, į kuriuos būtų įrašyti privalomieji nacionaliniai tiksliniai rodikliai arba funkcinių oro erdvės blokų lygmens tiksliniai rodikliai, suderinti su visos Sąjungos tiksliniais veiklos rodikliais. Reglamente (EB) Nr. 549/2004 taip pat nustatyta, kad Komisija, remdamasi jo 11 straipsnio 6 dalies d punkte nurodytais vertinimo kriterijais, turi įvertinti tų tikslinių rodiklių suderinamumą. Su tuo susijusios išsamios taisyklės yra pateiktos Įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 390/2013;

(2)

įvertinusi veiklos rodiklių planus, Komisija priėmė Įgyvendinimo sprendimą (ES) 2015/348 (3), kuriame, be kita ko, nustatyta, kad tiksliniai rodikliai ekonominio efektyvumo pagrindinėje veiklos srityje, įrašyti į Maltos, Bulgarijos ir Lenkijos pateiktus veiklos rodiklių planus, yra suderinami su antrojo ataskaitinio laikotarpio (2015–2019 m.) visos Sąjungos tiksliniais veiklos rodikliais;

(3)

vėliau Komisija priėmė Komisijos įgyvendinimo sprendimą (ES) 2017/1985 (4), kuriuo pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 390/2013 17 straipsnio 1 dalį toms valstybėms narėms jų prašymu leidžiama persvarstyti 2017, 2018 ir 2019 m. tikslinius rodiklius ekonominio efektyvumo pagrindinėje veiklos srityje;

(4)

tuo remdamosi Malta, Bulgarija ir Lenkija persvarstė kiekviena savo tikslinius rodiklius ir atitinkamai pakoregavusios savo veiklos rodiklių planus pateikė juos Komisijai kartu su prašymu leisti atlikti persvarstymą 2016 m.;

(5)

Komisija jų pakoreguotus planus ir, visų pirma, persvarstytus tikslinius rodiklius, įvertino pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 390/2013 14 straipsnį. Tikslinių rodiklių ekonominio efektyvumo pagrindinėje veiklos srityje, išreikštų nustatytomis maršruto vieneto sąnaudomis, suderinamumas su visos Sąjungos tiksliniais rodikliais įvertintas pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 390/2013 IV priedo 5 punkte, taip pat jo 1 punkte nustatytus principus, visų pirma atsižvelgiant į nustatytų maršruto vieneto sąnaudų tendencijos per antrąjį ataskaitinį laikotarpį santykį su siekiu sumažinti tas sąnaudas vidutiniškai 3,3 % per metus ir į nustatytų maršruto vieneto sąnaudų tendencijos per visą (2012–2019 m. pirmąjį ir antrąjį ataskaitinį) laikotarpį santykį su siekiu sumažinti tas sąnaudas vidutiniškai 1,7 % per metus, taip pat atsižvelgiant į nustatytas maršruto vieneto sąnaudas, palyginti su valstybėmis narėmis, kuriose veiklos ir ūkinė aplinka yra panaši;

(6)

įvertinus Maltos atvejį paaiškėjo, kad persvarstyti tiksliniai rodikliai grindžiami planu nustatytas maršruto vieneto sąnaudas per antrąjį ataskaitinį laikotarpį mažinti vidutiniškai 3 % per metus. Toks sumažinimas yra šiek tiek mažesnis už tai, kiek per tą laikotarpį siekiama sumažinti visos Sąjungos vidutines nustatytas maršruto vieneto sąnaudas. Tačiau per visą (pirmąjį ir antrąjį) ataskaitinį laikotarpį planuojamos nustatytos maršruto vieneto sąnaudos palyginti su visos Sąjungos tiksliniu rodikliu mažėja sparčiau (– 4,6 %). Be to, persvarstytas Maltos 2019 m. tikslinis rodiklis yra grindžiamas planuojamomis nustatytomis maršruto vieneto sąnaudomis, kurios yra gerokai (40,4 %) mažesnės už vidutines valstybių narių, kuriose veiklos ir ūkinė aplinka yra panaši kaip Maltoje, nustatytas maršruto vieneto sąnaudas. Todėl Komisija mano, kad persvarstyti Maltos 2017, 2018 ir 2019 m. tiksliniai rodikliai yra suderinami su antrojo ataskaitinio laikotarpio visos Sąjungos tiksliniais rodikliais ekonominio efektyvumo pagrindinėje veiklos srityje;

(7)

įvertinus Bulgarijos atvejį paaiškėjo, kad persvarstyti tiksliniai rodikliai grindžiami planu nustatytas maršruto vieneto sąnaudas per antrąjį ataskaitinį laikotarpį mažinti vidutiniškai 1,1 % per metus. Toks sumažinimas yra mažesnis už tai, kiek per tą laikotarpį siekiama sumažinti visos Sąjungos vidutines nustatytas maršruto vieneto sąnaudas. Tačiau per visą (pirmąjį ir antrąjį) ataskaitinį laikotarpį planuojamos nustatytos maršruto vieneto sąnaudos palyginti su visos Sąjungos tiksliniu rodikliu mažėja sparčiau (– 2,3 %). Be to, persvarstytas Bulgarijos 2019 m. tikslinis rodiklis yra grindžiamas planuojamomis nustatytomis maršruto vieneto sąnaudomis, kurios yra mažesnės (3,0 %) už vidutines valstybių narių, kuriose veiklos ir ūkinė aplinka yra panaši kaip Bulgarijoje, nustatytas maršruto vieneto sąnaudas. Todėl Komisija mano, kad persvarstyti Bulgarijos 2017, 2018 ir 2019 m. tiksliniai rodikliai yra suderinami su antrojo ataskaitinio laikotarpio visos Sąjungos tiksliniais rodikliais ekonominio efektyvumo pagrindinėje veiklos srityje;

(8)

įvertinus Lenkijos atvejį paaiškėjo, kad persvarstyti tiksliniai rodikliai grindžiami planu nustatytas maršruto vieneto sąnaudas per antrąjį ataskaitinį laikotarpį mažinti vidutiniškai 0,1 % per metus. Toks sumažinimas yra mažesnis už tai, kiek per tą laikotarpį siekiama sumažinti visos Sąjungos vidutines nustatytas maršruto vieneto sąnaudas. Per visą (pirmąjį ir antrąjį) ataskaitinį laikotarpį planuojamos nustatytos maršruto vieneto sąnaudos didėja (vidutiniškai + 1,4 % per metus). Tačiau persvarstytas Lenkijos 2019 m. tikslinis rodiklis yra grindžiamas planuojamomis nustatytomis maršruto vieneto sąnaudomis, kurios yra gerokai (14,9 %) mažesnės už vidutines valstybių narių, kuriose veiklos ir ūkinė aplinka yra panaši kaip Lenkijoje, nustatytas maršruto vieneto sąnaudas. Atsižvelgdama į geras nustatytas maršruto vieneto sąnaudas ir į specifines aplinkybes, kuriomis galima paaiškinti nepalankias nustatytų maršruto vieneto sąnaudų tendencijas, visų pirma būtinybę imtis su sauga susijusių priemonių, Komisija mano, kad, viską įvertinus, persvarstyti Lenkijos 2017, 2018 ir 2019 m. tiksliniai rodikliai yra suderinami su antrojo ataskaitinio laikotarpio visos Sąjungos tiksliniais rodikliais ekonominio efektyvumo pagrindinėje veiklos srityje;

(9)

todėl, siekiant atsižvelgti į persvarstytus Bulgarijos, Maltos ir Lenkijos tikslinius rodiklius, Įgyvendinimo sprendimas (ES) 2015/348 turėtų būti iš dalies pakeistas,