16.12.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 336/1

16.12.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 336/1

16.12.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 336/2

(1)

Tarybos reglamentu (ES) 2017/127 (2) nustatomos kvotos 2017 metams;

(2)

remiantis Komisijai pateikta informacija, žvejodami šio reglamento priede nurodytų išteklių žuvis, laivai, kurie plaukioja su tame priede nurodytos valstybės narės vėliava arba yra toje valstybėje narėje registruoti, išnaudojo 2017 metams skirtą kvotą;

(3)

todėl būtina uždrausti tų išteklių žuvų žvejybą,

16.12.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 336/4

(1)

Tarybos reglamentu (ES) 2017/127 (2) nustatomos kvotos 2017 metams;

(2)

remiantis Komisijai pateikta informacija, žvejodami šio reglamento priede nurodytų išteklių žuvis, laivai, kurie plaukioja su tame priede nurodytos valstybės narės vėliava arba yra toje valstybėje narėje registruoti, išnaudojo 2017 metams skirtą kvotą;

(3)

todėl būtina uždrausti tų išteklių žuvų žvejybą,

16.12.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 336/6

(1)

Tarybos reglamentu (ES) 2017/127 (2) nustatomos kvotos 2017 metams;

(2)

remiantis Komisijai pateikta informacija, žvejodami šio reglamento priede nurodytų išteklių žuvis, laivai, kurie plaukioja su tame priede nurodytos valstybės narės vėliava arba yra toje valstybėje narėje registruoti, išnaudojo 2017 metams skirtą kvotą;

(3)

todėl būtina uždrausti tų išteklių žuvų žvejybą,

16.12.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 336/8

(1)

Tarybos reglamentu (ES) 2016/2285 (2) nustatomos kvotos 2017 metams;

(2)

remiantis Komisijai pateikta informacija, žvejodami šio reglamento priede nurodytų išteklių žuvis, laivai, kurie plaukioja su tame priede nurodytos valstybės narės vėliava arba yra toje valstybėje narėje registruoti, išnaudojo 2017 metams skirtą kvotą;

(3)

todėl būtina uždrausti tų išteklių žuvų žvejybą,

16.12.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 336/10

(1)

Tarybos reglamentu (ES) 2016/2285 (2) nustatomos kvotos 2017 metams;

(2)

remiantis Komisijai pateikta informacija, žvejodami šio reglamento priede nurodytų išteklių žuvis, laivai, kurie plaukioja su tame priede nurodytos valstybės narės vėliava arba yra toje valstybėje narėje registruoti, išnaudojo 2017 metams skirtą kvotą;

(3)

todėl būtina uždrausti tų išteklių žuvų žvejybą,

16.12.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 336/12

(1)

Tarybos reglamentu (ES) 2016/2285 (2) nustatomos kvotos 2017 metams;

(2)

remiantis Komisijai pateikta informacija, žvejodami šio reglamento priede nurodytų išteklių žuvis, laivai, kurie plaukioja su tame priede nurodytos valstybės narės vėliava arba yra toje valstybėje narėje registruoti, išnaudojo 2017 metams skirtą kvotą;

(3)

todėl būtina uždrausti tų išteklių žuvų žvejybą,

16.12.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 336/14

(1)

Tarybos reglamentu (ES) 2017/127 (2) nustatomos kvotos 2017 metams;

(2)

remiantis Komisijai pateikta informacija, žvejodami šio reglamento priede nurodytų išteklių žuvis, laivai, kurie plaukioja su tame priede nurodytos valstybės narės vėliava arba yra toje valstybėje narėje registruoti, išnaudojo 2017 metams skirtą kvotą;

(3)

todėl būtina uždrausti tų išteklių žuvų žvejybą,

16.12.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 336/16

(1)

Tarybos reglamentu (ES) 2017/127 (2) nustatomos kvotos 2017 metams;

(2)

remiantis Komisijai pateikta informacija, žvejodami šio reglamento priede nurodytų išteklių žuvis, laivai, kurie plaukioja su tame priede nurodytos valstybės narės vėliava arba yra toje valstybėje narėje registruoti, išnaudojo 2017 metams skirtą kvotą;

(3)

todėl būtina uždrausti tų išteklių žuvų žvejybą,

16.12.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 336/18

(1)

Tarybos reglamentu (ES) 2017/127 (2) nustatomos kvotos 2017 metams;

(2)

remiantis Komisijai pateikta informacija, žvejodami šio reglamento priede nurodytų išteklių žuvis, laivai, kurie plaukioja su tame priede nurodytos valstybės narės vėliava arba yra toje valstybėje narėje registruoti, išnaudojo 2017 metams skirtą kvotą;

(3)

todėl būtina uždrausti tų išteklių žuvų žvejybą,

16.12.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 336/20

(1)

Tarybos reglamentu (ES) 2017/127 (2) nustatomos kvotos 2017 metams;

(2)

remiantis Komisijai pateikta informacija, žvejodami šio reglamento priede nurodytų išteklių žuvis, laivai, kurie plaukioja su tame priede nurodytos valstybės narės vėliava arba yra toje valstybėje narėje registruoti, išnaudojo 2017 metams skirtą kvotą;

(3)

todėl būtina uždrausti tų išteklių žuvų žvejybą,

16.12.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 336/22

(1)

kad būtų nustatytas nugriebto pieno miltelių, kuriems taikoma Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2016/2080 (3) numatyta konkurso tvarka, kiekis, to reglamento 1 straipsnyje nustatytas terminas, iki kurio nugriebto pieno milteliai turėjo būti atvežti į valstybės sandėlius;

(2)

atsižvelgiant į dabartinę padėtį pieno ir pieno produktų rinkoje, susidariusią dėl iki įprasto lygio pakilusių kainų ir didelio intervencinių atsargų kiekio, tikslinga pakeisti atvežimo į sandėlį datą ir pardavimui skirti papildomą nugriebto pieno miltelių kiekį;

(3)

todėl Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/2080 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(4)

siekiant, kad nugriebto pieno miltelius būtų galima nedelsiant parduoti, šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną;

(5)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo komiteto nuomonę,

16.12.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 336/24

(1)

2016 m. liepos 12 d. priimtu sprendimu Taryba pagal Sutarties 126 straisnio 8 dalį nustatė, kad Portugalija nesiėmė veiksmingų priemonių perviršiniam deficitui panaikinti, kaip nurodyta 2013 m. birželio 21 d. Tarybos rekomendacijoje, pateiktoje pagal Sutarties 126 straipsnio 7 dalį;

(2)

Tarybai 2016 m. liepos 12 d. priėmus sprendimą, kad Portugalija nesiėmė veiksmingų priemonių perviršiniam deficitui panaikinti, Komisija Tarybai turėtų rekomenduoti skirti baudą;

(3)

iš principo Portugalijai skiriama bauda turėtų sudaryti 0,2 % ankstesnių metų jos BVP, tačiau baudos dydis gali būti sumažintas arba bauda panaikinta remiantis išimtinėmis ekonominėmis aplinkybėmis arba tinkamai pagrįstu atitinkamos valstybės narės prašymu;

(4)

2015 m. Portugalijos BVP buvo 179,37 mlrd. EUR ir 0,2 % to BVP sudaro 358 738 200 EUR;

(5)

pagal Reglamento (ES) Nr. 1173/2011 2 straipsnio 3 punktą „išimtinės ekonominės aplinkybės“ – tai aplinkybės, kai pamatinę vertę viršijantis valdžios sektoriaus biudžeto deficitas yra laikomas išimtiniu, kaip apibrėžta Sutarties 126 straipsnio 2 dalies a punkto antroje įtraukoje ir nurodyta Tarybos reglamente (EB) Nr. 1467/97 (2). Pagal pastarąjį reglamentą, toks deficito perviršis laikomas išimtiniu, kai jis susidaro: i) dėl neįprasto įvykio, kurio atitinkama valstybė narė negali kontroliuoti ir kuris daro didelį poveikį valdžios sektoriaus finansinei būklei, arba ii) kai jis atsiranda dėl didelio ekonomikos nuosmukio, tai yra neigiamo metinio BVP augimo rodiklio arba dėl susikaupusio produkcijos sumažėjimo užsitęsusiu labai lėto metinio BVP augimo, palyginti su augimo potencialu, laikotarpiu;

(6)

įvertinus pirmiau minėtų sąlygų pritaikymą Portugalijai, galima daryti tokias išvadas:

(7)

todėl išimtinių ekonominių aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą sumažinti baudos sumą, nėra;

(8)

2016 m. liepos 18 d. Portugalija pateikė Komisijai pagrįstą prašymą Tarybai rekomenduoti skirti nulinio dydžio baudą. Savo prašymui pagrįsti Portugalija pateikė tokias priežastis:

Portugalija primena esmines fiskalinio konsolidavimo pastangas ir struktūrines reformas, įgyvendintas per paskutinę ekonominio koregavimo programą. Ji taip pat dar kartą patvirtina savo tvirtą pasiryžimą 2016 m. panaikinti perviršinį deficitą, įskaitant įsipareigojimą reikalui esant priimti priemones nuokrypiams nuo biudžeto šalinti, ir 2017 m. vykdyti fiskalinį konsolidavimą, laikydamasi 2016 m. liepos 12 d. Tarybos priimtos šaliai skirtos fiskalinės rekomendacijos. Portugalija mano, kad sankcijų taikymas turėtų neigiamos įtakos siekiant biudžeto tikslų, kuriais būtų panaikintas perviršinis deficitas šiais metais. Ji taip pat atkreipia dėmesį į ekonominės politikos įsipareigojimus, visų pirma susijusius su finansų sistemos stabilizavimu ir 2016 m. nacionalinėje reformų programoje pateiktomis priemonėmis. Galiausiai Portugalija mano, kad dabartinėje Europos ir tarptautinėje aplinkoje bet kokia sankcija yra nederama, visų pirma turint omenyje didelį neapibrėžtumą, kylantį dėl Jungtinės Karalystės referendumo dėl narystės Sąjungoje rezultatų;

(9)

įvertinus pirmiau minėtus argumentus galima daryti toliau pateikiamas išvadas;

(10)

nors Portugalija nesiėmė veiksmingų priemonių perviršiniam deficitui panaikinti laikydamasi 2013 m. birželio 21 d. Tarybos rekomendacijos, bendras fiskalinis koregavimas nuo 2010 iki 2014 m. iš tiesų buvo labai didelis. Daugiau nei 6 % pagerėjus struktūriniam balansui, nominalusis deficitas, atėmus vienkartines priemones, sumažėjo daugiau nei 5 % BVP. Vis dėlto, kaip nurodyta 2016 m. liepos 12 d. Tarybos sprendime, užbaigus ekonominę programą reformos prarado pagreitį. Kartu su fiskaliniu koregavimu buvo vykdomos visapusiškos struktūrinės reformos pagal koregavimo programą, kuri buvo sėkmingai užbaigta 2014 m. birželio mėn. ir paruošė sąlygas patikimesniam ekonomikos atsigavimui. Svarbūs uždaviniai išlieka, nes vis dar aukštas privačiojo sektoriaus ir valstybės skolos lygis apsunkina ekonomiką, o didelis nedarbo lygis trukdo ekonominiam koregavimui;

(11)

Portugalijos valdžios institucijų pasiryžimas 2016 m. panaikinti perviršinį deficitą ir 2017 m. laikytis šaliai skirtų fiskalinių rekomendacijų yra svarbus ženklas, rodantis Vyriausybės ketinimą laikytis Stabilumo ir augimo pakto. Vyriausybė pakartoja 2016 m. vasario 11 d. Euro grupėje prisiimtą savo įsipareigojimą 2016 m., reikalui esant, imtis fiskalinių priemonių bet kokiems galimiems biudžeto vykdymo nuokrypiams ištaisyti. Vyriausybė taip pat įsipareigoja išlaikyti įšaldytus kai kuriuos asignavimus, sudarančius 0,2 % BVP, kaip pabrėžta stabilumo programoje. 2016 m. liepos 18 d. pagrįsto prašymo priede pateikta papildoma informacija apie tai, kaip tie asignavimai gali būti naudojami, todėl įsipareigojimas jų neišleisti tol, kol įšaldymas yra reikalingas, yra dar labiau įtikimas. Pirma, tai rodo, kad asignavimai numatyti konkrečiai valstybės institucijoms, kurių finansavimas jau buvo padidintas, palyginti su 2015 m.; taigi jos negali prašyti daugiau lėšų. Antra, norėdama pasinaudoti tais asignavimais bet kokia valstybės tarnyba privalo pateikti leidimą išlaidoms, kuriam reikalingas aiškus finansų ministro sutikimas. Galiausiai, tie asignavimai skiriami papildomai prie jau biudžete numatytų asignavimų ir rezervų, kurie taip pat turi būti tvirtinami;

(12)

kalbant apie tvarų perviršinio deficito panaikinimą ir, visų pirma, 2017 m. biudžetą, 2016 m. liepos 18 d. pagrįstame prašyme daroma nuoroda daugiausia į būsimą biudžeto plano projektą, kuris turi būti pateiktas 2016 m. spalio mėn., ir įsipareigojama laikytis šaliai skirtos fiskalinės rekomendacijos, kurioje reikalaujama ne mažesnio kaip 0,6 % BVP struktūrinio koregavimo. Tai yra teigiamas poslinkis, palyginti su viso labo 0,35 % BVP dydžio struktūriniu koregavimu, numatytu 2017 m. stabilumo programoje, o konkrečios koregavimo priemonės dar turi būti nustatytos;

(13)

kalbant apie tariamą neigiamą sankcijų poveikį perviršinio deficito naikinimui 2016 m., Reglamento (ES) Nr. 1173/2011 6 straipsnio 1 dalimi baudos dydis apribojamas, kad neviršytų 0,2 % BVP; tai yra pakankamai nedidelė suma, kuri yra suderinama su perviršinio deficito panaikinimu. Be to, bet kokia galima bauda neturėtų įtakos struktūrinio balanso svyravimui;

(14)

įsipareigojimas tęsti struktūrines reformas svarbiausiose ekonominės politikos srityse ir toliau taikyti bankų sistemos stabilizavimo priemones yra sveikintinas, nes jos taip pat yra atitinkamų Portugalijai skirtų rekomendacijų dalis. Kalbant apie 2016 m. ir vėliau numatytas kitas struktūrines reformas, pavyzdžiui, skirtas verslo aplinkai gerinti arba įmonių kapitalo nepakankamumo problemai spręsti, nurodytos priemonės nelabai skiriasi nuo to, kas buvo pateikta 2016 m. nacionalinėje reformų programoje. Nors šios reformos iš principo yra patikimos, egzistuoja su jų įgyvendinimu susijusi rizika. Galiausiai, 2016 m. liepos 18 d. pagrįsto prašymo priede aiškiai nurodytas poreikis nustatyti neveiksnių paskolų mažinimui skirtą programą;

(15)

kalbant apie sprendimo deramumą dabartinėje Europos ir tarptautinėje aplinkoje, Taryba puikiai žino apie padidėjusį neapibrėžtumą esamomis aplinkybėmis, visų pirma turint omenyje Jungtinės Karalystės referendumo dėl narystės Sąjungoje rezultatus;

(16)

atsižvelgiant į Portugalijos 2016 m. liepos 18 d. pagrįstą prašymą ir į pirmiau išdėstytus argumentus, visų pirma vykdant ekonominio koregavimo programą kartu su visapusiškomis struktūrinėmis reformomis atliktą fiskalinį koregavimą; įsipareigojimus: i) reikalui esant 2016 m. imtis fiskalinių priemonių bet kokiems galimiems biudžeto vykdymo nuokrypiams ištaisyti, ii) 2017 m. imtis papildomo 0,25 % BVP struktūrinio koregavimo, palyginti su 0,35 % BVP koregavimu, nustatytu 2016 m. balandžio mėn. stabilumo programoje, ir iii) vykdyti struktūrines reformas svarbiausiose srityse, atsižvelgiant į esamas problemas, įskaitant bankų sistemos stabilizavimo priemones, laikoma, kad Portugalijos pateiktos priežastys suteikia pagrindą panaikinti 0,2 % BVP dydžio baudą,

16.12.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 336/27

(1)

2016 m. liepos 12 d. priimtu sprendimu Taryba pagal Sutarties 126 straipsnio 8 dalį nustatė, kad Ispanija nesiėmė veiksmingų priemonių perviršiniam deficitui panaikinti, kaip nurodyta 2013 m. birželio 21 d. Tarybos rekomendacijoje, pateiktoje pagal Sutarties 126 straipsnio 7 dalį;

(2)

Tarybai 2016 m. liepos 12 d. priėmus sprendimą, kad Ispanija nesiėmė veiksmingų priemonių perviršiniam deficitui panaikinti, Komisija Tarybai turėtų rekomenduoti skirti baudą;

(3)

iš principo Ispanijai skiriama bauda turėtų sudaryti 0,2 % ankstesnių metų jos BVP, tačiau baudos dydis gali būti sumažintas arba bauda panaikinta remiantis išimtinėmis ekonominėmis aplinkybėmis arba tinkamai pagrįstu susijusios valstybės narės prašymu;

(4)

2015 m. Ispanijos BVP buvo 1 081,19 mlrd. EUR ir 0,2 % to BVP sudaro 2 162,38 mln. EUR;

(5)

pagal Reglamento (ES) Nr. 1173/2011 2 straipsnio 3 punktą „išimtinės ekonominės aplinkybės“ – tai aplinkybės, kai pamatinę vertę viršijantis valdžios sektoriaus biudžeto deficitas yra laikomas išimtiniu, kaip apibrėžta Sutarties 126 straipsnio 2 dalies a punkto antroje įtraukoje ir nurodyta Tarybos reglamente (EB) Nr. 1467/97 (2). Pagal pastarąjį reglamentą toks deficito perviršis laikomas išimtiniu, kai jis susidaro: i) dėl neįprasto įvykio, kurio atitinkama valstybė narė negali kontroliuoti ir kuris daro didelį poveikį valdžios sektoriaus finansinei būklei, arba ii) kai jis atsiranda dėl didelio ekonomikos nuosmukio, tai yra, neigiamo metinio BVP augimo rodiklio arba dėl susikaupusio produkcijos sumažėjimo užsitęsusiu labai lėto metinio BVP augimo, palyginti su augimo potencialu, laikotarpiu;

(6)

įvertinus pirmiau minėtų sąlygų pritaikymą Ispanijai, galima daryti tokias išvadas:

(7)

todėl išimtinių ekonominių aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą sumažinti baudos sumą, nėra;

(8)

2016 m. liepos 13 d. Ispanija pateikė Komisijai pagrįstą prašymą Tarybai rekomenduoti skirti nulinio dydžio baudą. Savo prašymui pagrįsti Ispanija pateikė tokias priežastis:

Ispanija primena savo svarbius laimėjimus, pasiektus įgyvendinant didelio masto reformų darbotvarkę nepaisant labai sudėtingų ekonominių aplinkybių, kurie turėjo lemiamos reikšmės palaikant tvirtą ekonominės veiklos atsigavimą ir darbo vietų kūrimą, taip pat susikaupusio disbalanso naikinimą. Be to, ji taip pat akcentuoja dideles fiskalines pastangas, įdėtas po krizės, ir neigiamą mažos ir net neigiamos infliacijos poveikį fiskalinio koregavimo procesui ir visai ekonomikai. Taip pat iškelta klausimų dėl metodikos, susijusių su tariamu dabartinės metodikos nepajėgumu įvertinti atitiktį Stabilumo ir augimo paktui siekiant Ispanijos atveju atsižvelgti į netikėtą neigiamą infliaciją arba tiksliai įvertinti potencialų BVP augimą. Galiausiai ji praneša apie priemones ir įsipareigojimus, kurių imtasi valdžios sektoriaus deficitui mažinti 2016 m., ir patvirtina įsipareigojimą perviršinį deficitą panaikinti iki 2017 m.;

(9)

įvertinus pirmiau minėtus argumentus galima daryti toliau pateikiamas išvadas;

(10)

per keletą pastarųjų metų Ispanijos ekonomika iš esmės pasikeitė, be kita ko, dėl reformų, kurių imtasi sudėtingoje ekonominėje aplinkoje ir kurios padėjo sumažinti esamą nelankstumą darbo ir produktų rinkose. Patikimas ekonomikos atsigavimo pagrindas sukurtas 2014 m. pradžioje sėkmingai užbaigus finansinės pagalbos programą Ispanijos finansų įstaigoms rekapitalizuoti ir kartu ėmusis svarbių struktūrinių reformų. Be to, užbaigusi programą Ispanija ir toliau įgyvendino struktūrines reformas, įskaitant nemokumo sistemos reformą, bankų sektoriaus restruktūrizavimo užbaigimą, viešojo administravimo reformą ir nepriklausomos fiskalinės tarybos sukūrimą. Kartu su pinigų politika ir tvirtesne euro zonos valdymo sistema tai padėjo susigrąžinti kapitalo srautus į šalį ir pagerino finansines sąlygas. Antrąjį 2013 m. pusmetį atsigavus augimui, pajudėjo vidaus ir išorės perbalansavimas, kurį taip pat palaikė reformų paskatintas konkurencingumo augimas. Ekonomikai atsigaunant ryžtingai kuriamos darbo vietos, o prie to prisideda tolesnis darbo užmokesčio augimo ribojimas ir darbo rinkos reformų poveikis. Nepaisant vykstančio ekonomikos perbalansavimo, tebereikia spręsti svarbius uždavinius, nes vis dar didelė privačiojo ir viešojo sektorių skola, kurią rodo labai dideli grynieji išorės įsipareigojimai, Ispanijai kelia riziką, susijusią su rinkos nuotaikų pokyčiais, o vis dar didelis nedarbas stabdo ekonominį koregavimą;

(11)

nors Ispanija nesiėmė veiksmingų priemonių perviršiniam deficitui panaikinti laikydamasi 2013 m. birželio 21 d. Tarybos rekomendacijos, reikėtų pripažinti, kad Ispanija 2012 m. ir mažesniu mastu 2013 m. biudžetuose jau ėmėsi didelių fiskalinių pastangų perviršiniam deficitui panaikinti. Įgyvendinus šias esmines fiskalines struktūrines pastangas ir susidarius sunkioms ekonominėms sąlygoms, turėjusioms neigiamos įtakos socialinei sanglaudai, atsirado nenoras tęsti konsolidavimą, kuris pabrėžtas 2016 m. liepos 12 d. Tarybos sprendime. Nepaisant tvirto ekonomikos atsigavimo nuo trečiojo 2013 m. ketvirčio, iš tikrųjų laikotarpiu, kurį apima paskutinė Tarybos rekomendacija, Ispanijoje vis susidarydavo nepalankios ekonominės sąlygos. Gamybos apimties atotrūkis 2013 m. pasiekė – 8,5 % potencialiojo BVP ir, nors greitai gerėjo, 2015 m. vis dar buvo iš esmės neigiamas, t. y. – 4,0 %. Nedarbo lygis aukščiausią tašką, t. y. 26,1 %, pasiekė 2013 m., po krizės paaštrėjo socialinė atskirtis ir nelygybė, o bendra asmenų, kuriems gresia skurdo ar socialinės atskirties rizika, dalis 2014 m. sudarė 29,2 % – tai vienas iš didžiausių rodiklių Sąjungoje;

(12)

šiomis aplinkybėmis, nors kai kurios priemonės, kurių imtasi per keletą pastarųjų metų, turėjo neigiamą tiesioginį poveikį viešiesiems finansams, vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu jos gali prisidėti prie augimo ir užimtumo, o kartu ir prie viešųjų finansų tvarumo. Atleidimas nuo socialinio draudimo įmokų ir jų sumažinimas prisidėjo prie ilgalaikio valdžios sektoriaus deficito, bet tam tikru mastu palaikė socialinę sanglaudą, nes buvo orientuotas į mažas pajamas gaunančius asmenis, žemesnės kvalifikacijos darbuotojus ir naujas nuolatines sutartis sudariusius darbuotojus. 2014 m. pabaigoje priimtomis mokesčių reformomis, nors joms ir skirtas per mažas finansavimas, siekiama mokesčių struktūrą padaryti palankesnę augimui, taip pat pagerinti mokesčių valdymą ir teisingumą;

(13)

sveikintina, kad 2016 m. Ispanijos Laikinoji Vyriausybė ėmėsi deficito mažinimo priemonių laikydamasi 2016 m. kovo 9 d. Komisijos rekomendacijos dėl priemonių, kurių turi imtis Ispanija, siekdama laiku panaikinti perviršinį deficitą. Konkrečiai, siekdama įgyvendinti vietos teisės aktų nuostatas, kuriomis užtikrinamas regioninės valdžios fiskalinės drausmės vykdymas, balandžio 6 d. Vyriausybė pareikalavo, kad 12 regioninės valdžios institucijų patvirtintų biudžeto asignavimų sumažinimą siekiant užtikrinti 2016 m. jų deficito tikslų laikymąsi. Nors iki šiol tų valdžios institucijų priimto 2016 m. išlaidų sumažinimo suma kur kas mažesnė už 2016 m. stabilumo programoje nurodytą numatomą sumą, Ispanijos centrinė valdžia patvirtino maždaug 0,2 % BVP dydžio biudžeto asignavimų sumažinimą. Liepos 13 d. Ispanijos Laikinoji Vyriausybė pranešė apie savo įsipareigojimą įgyvendinti papildomas pageidautinas deficito mažinimo priemones. Pajamų srityje numatyta, kad įmonių pelno mokesčio įstatymo pakeitimais, kurie bus priimti, kai tik bus suformuota nauja Vyriausybė, bus atsvertas maždaug 0,5 % BVP pajamų praradimas, numatomas 2016 m. dėl įmonių pelno mokesčio dalinių mokėjimų (isp. pagos fraccionados) reglamentavimo pokyčių, siekiant užtikrinti, kad įmonių pelno mokesčio pajamos pasiektų 2016 m. stabilumo programoje numatytą lygį. Išlaidų srityje centrinės valdžios finansinių metų pabaigos datos paankstinimas, dėl kurio teisės aktas priimtas liepos 14 d., gali padėti apriboti išlaidų pokyčius antrąjį 2016 m. pusmetį. Vis dėlto kyla nemaža šių priemonių įgyvendinimo rizika, visų pirma susijusi su tuo, ar Parlamentas laiku priims reikiamus įmonių pelno mokesčio įstatymo pakeitimus ir ar jų užteks numatomam įmonių pelno mokesčio pajamų trūkumui atsverti. Be to, Vyriausybė įsipareigojo imtis papildomų mokestinio sukčiavimo prevencijos priemonių;

(14)

Ispanijos pagrįstame prašyme Komisijai taip pat akcentuojamas neigiamas mažos ir net neigiamos infliacijos poveikis fiskalinio koregavimo procesui ir visai ekonomikai. Kaip teigta ir 2016 m. liepos 12 d. Tarybos sprendime, 2013–2015 m. infliacija Ispanijoje (kuri vertinama pagal BVP defliatorių) iš tiesų buvo gerokai mažesnė už pateiktąją pagrindiniame makroekonominiame scenarijuje, kuriuo pagrįsta rekomendacija (2014 m. ji net buvo neigiama, t. y. – 0,4 %). Tačiau mažos ar net neigiamos infliacijos neigiamą poveikį Ispanijos fiskaliniams rezultatams iš esmės atsvėrė didesnis, nei numatyta, realiojo BVP augimas;

(15)

Ispanija taip pat kelia klausimų dėl metodikos, susijusių su tariamu dabartinės veiksmingų priemonių vertinimo metodikos nepajėgumu įvertinti atitiktį Stabilumo ir augimo paktui siekiant Ispanijos atveju atsižvelgti į netikėtą neigiamą infliaciją arba tiksliai įvertinti potencialų BVP augimą. Kiek tai susiję su Ispanijoje įgyvendintų struktūrinių pastangų galimu nuvertinimu, reikėtų turėti omenyje, kad vertindama potencialų augimą Komisija taiko bendrai sutartą ir Tarybos patvirtintą gamybos funkcijos metodiką. Kiek tai susiję su neigiamos infliacijos poveikiu, Komisija savo analitiniame darbe pripažįsta, kad sutarta fiskalinės priežiūros metodika, remiantis nominaliojo balanso duomenų korekcija pagal potencialios gamybos apimties įverčius, esant neigiamos infliacijos sukrėtimui gali lemti struktūrinių pastangų nuvertinimą. Tačiau šį metodą papildo fiskalinių pastangų vertinimo iš apačios į viršų priemonė, pagal kurią vertinama, ar pasiekti išlaidų tikslai ir įgyvendintos planuotos diskrecinės pajamų srities priemonės. Priešingai nei vertinant struktūrinio balanso pokytį, pagal šią vertinimo iš apačios į viršų priemonę tikėtina fiskalines pastangas po dezinfliacijos sukrėtimo pervertinti. Ispanijos atveju ir naudota tokio vertinimo iš apačios į viršų metodika rodo, kad 2013–2015 m. sukauptų pastangų nebuvo, palyginti su rekomenduotu 3,0 % BVP sukauptų struktūrinių pastangų dydžiu;

(16)

atsižvelgiant į Ispanijos pagrįstą prašymą ir anksčiau išdėstytus argumentus, visų pirma 2012 m. Ispanijos Vyriausybės pradėtas ir dar tebevykdomas esmines struktūrines reformas, sudėtingą ekonominę aplinką 2013 m. Tarybos rekomendacijos apimamu laikotarpiu, deficito mažinimo įsipareigojimus, apie kuriuos Ispanijos Laikinoji Vyriausybė pranešė pagrįstame prašyme, kartu su konsolidavimo priemonėmis, įgyvendintomis laikantis 2016 m. kovo 9 d. Komisijos rekomendacijos dėl priemonių, kurių turi imtis Ispanija, kad laiku panaikintų perviršinį deficitą, laikoma, kad yra pagrindo panaikinti 0,2 % BVP dydžio baudą,

16.12.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 336/31

(1)

patirtis, įgyta taikant Komisijos įgyvendinimo sprendimą (ES) 2015/789 (2), ypač po paskutinių jo pakeitimų, padarytų Įgyvendinimo sprendimu (ES) 2016/764 (3), parodė, kad būtina imtis keleto papildomų priemonių ir kad tam tikros to sprendimo nuostatos turėtų būti pakoreguotos siekiant veiksmingiau užkirsti kelią tolesniam Xylella fastidiosa (Wells et al.) (toliau – nurodytasis organizmas) įvežimui į Sąjungą ir išplitimui joje;

(2)

nepaisant būtinybės atlikti tyrimus, grindžiamus nacionaliniu lygmeniu įvertinta rizika, patirtis parodė, kad tyrimai turėtų būti atliekami nuodugniau ir darniau siekiant užtikrinti, kad kovai su nurodytuoju organizmu visos valstybės narės taikytų tokio paties lygmens atsargumo priemones. Todėl atliekant šiuos tyrimus, valstybės narės turėtų atsižvelgti į Komisijos parengtas susijusias technines gaires;

(3)

tarptautiniuose standartuose išdėstyta, kad, remiantis įrodymais, nurodytasis organizmas nustatomas patikimiausiai, kai vadovaujamasi bent dviem skirtingais tyrimais, kurie pagrįsti skirtingais biologiniais principais arba kurių tyrimo objektas yra skirtingos genomo dalys. Šių tyrimų sąrašas turėtų būti įtraukas į Komisijos duomenų bazę, kuri skaidrumo sumetimais turėtų būti vieša. Norint nurodytąjį organizmą nustatyti už demarkuotųjų teritorijų ribų reikia skirtingo jautrio lygio tyrimų, todėl demarkuotosioms teritorijoms turėtų būti numatyti vienokie tyrimai, o ne demarkuotosioms teritorijoms – kitokie;

(4)

skaidrumo tikslais valstybės narės turėtų paskelbti internete savo nacionalinius nenumatytų atvejų planus;

(5)

Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) 2015 m. sausio mėn. mokslinėje nuomonėje (4) pateikti moksliniai duomenys rodo, kad yra įmanoma genetinė rekombinacija tarp įvairių kitose pasaulio vietose pasitaikančių nurodytojo organizmo porūšių, kenkiančių naujoms augalų rūšims, kurių užsikrėtimas atitinkamais šio organizmo porūšiais anksčiau nebuvo nustatytas. Todėl, siekiant vadovautis didesnio atsargumo principu ir kadangi pastaruoju metu buvo pranešta apie Sąjungos viduje aptiktus skirtingus porūšius, svarbu paaiškinti, kad tais atvejais, kai vienoje teritorijoje nustatomas daugiau nei vienas nurodytojo organizmo porūšis, tokia teritorija turėtų būti nustatoma kaip demarkuotoji dėl nurodytojo organizmo ir visų galimų jo porūšių. Be to, kol dar nenustatytas konkretaus porūšio buvimas, atitinkama valstybė narė atsargumo sumetimais taip pat turėtų nustatyti tą teritoriją kaip demarkuotąją teritoriją dėl konkretaus nurodytojo organizmo ir visų galimų jo porūšių;

(6)

patirtis parodė, kad buferinėse zonose atliekant tyrimus išteklius reikėtų skirti prioritetine tvarka pagal fitosanitarinės rizikos lygį. Todėl būtų proporcinga nustatyti, kad buferinėse zonose atitinkami tyrimai būtų grindžiami 100 × 100 m kvadratais suskirstytu plotu, esančiu ne mažesnėje kaip 1 km pločio zonoje aplink užkrėstą zoną, ir 1 × 1 km kvadratais suskirstytu plotu, esančiu likusioje buferinės zonos dalyje;

(7)

remiantis turima patirtimi ir atsižvelgiant į EFSA pateiktus mokslinius duomenis, nedelsiant pašalinus visus augalus šeimininkus nepriklausomai nuo jų sveikatos būklės, esančius 100 m spinduliu aplink užkrėstus augalus, padidėja tikimybė, kad nurodytasis organizmas bus sėkmingai likviduotas. Palyginti su izoliavimo priemonėmis, kurias taikant pašalinami tik nustatyti užsikrėtę augalai ir tik jeigu jie yra tam tikrose demarkuotosios teritorijos dalyse, visų augalų šeimininkų pašalinimas suteikia didesnių garantijų, susijusių su besimptomiais infekcijos atvejais ir nurodytojo organizmo statusu toje teritorijoje. Todėl yra proporcinga nuo 10 km iki 5 km sumažinti aplink užkrėstą zoną esančios buferinės zonos plotį visais atvejais, kai demarkuotoji teritorija yra nustatoma likvidavimo tikslais. Tačiau, kai demarkuotosios teritorijos yra nustatytos izoliavimo tikslu, tas plotis turėtų likti 10 km dydžio, nes dėl didesnio nurodytojo organizmo paplitimo demarkuotosiose teritorijose būtina vadovautis didesnio atsargumo principu;

(8)

be to, tam tikromis sąlygomis, kuriomis būtų užtikrinamas nurodytojo organizmo tolesnio plitimo sustabdymas, neatidėliotinas užkrėstų augalų pašalinimas ir tinkama padėties stebėsena, buferinę zoną yra proporcinga sumažinti iki 1 km. Atitinkamai yra proporcinga leisti panaikinti demarkuotąją teritoriją praėjus 12 mėnesių po jos nustatymo, jeigu naudojama intensyvios mėginių atrankos schema siekiant užtikrinti, kad toje teritorijoje nebūtų nurodytojo organizmo;

(9)

siekiant padidinti skaidrumą ir informuoti visuomenę apie kovos su nurodytuoju organizmu priemones, valstybės narės turėtų paskelbti ir atnaujinti jų teritorijoje esančių demarkuotųjų teritorijų sąrašą, o Komisija turėtų taip pat paskelbti ir atnaujinti iš valstybių narių gautą šių teritorijų sąrašą;

(10)

patirtis parodė, kad yra proporcinga leisti nenustatyti demarkuotosios teritorijos tais atvejais, kai nurodytasis organizmas aptiktas vietoje, kuri, kaip įrodyta, yra fiziškai apsaugota nuo to organizmo pernešėjų. Tai yra proporcinga, nes nurodytojo organizmo plitimo rizika yra maža ir esama didesnės tikimybės, kad šis organizmas bus nedelsiant likviduotas, kai yra kontroliuojama jo buvimo aplinka;

(11)

siekiant užtikrinti didesnį atitinkamų valstybių narių lankstumą, valstybės narės turėtų turėti galimybę leisti sodinti, laikantis tam tikrų sąlygų, kai kuriuos arba visus augalus šeimininkus užkrėstose zonose, kuriose taikomos izoliavimo priemonės, didesniu nei 20 km atstumu nuo buferinės zonos. Tai darydamos jos turėtų teikti pirmenybę toms augalų veislėms, kurios, remiantis vertinimu, yra atsparios nurodytajam organizmui, siekiant sumažinti bakterinio užkrato lygį atitinkamose teritorijose;

(12)

siekiant puoselėti konkrečios vietos tradicijas ir gerbti jos istoriją, valstybės narės turėtų turėti galimybę nuspręsti, kad augalų šeimininkų, kurie yra oficialiai pripažinti turintys istorinės vertės, nebūtina pašalinti, jeigu jie nėra užsikrėtę nurodytuoju organizmu net jeigu jie auga 100 m spinduliu aplink augalus, kurie buvo ištirti ir, kaip nustatyta, užkrėsti nurodytuoju organizmu. Vis dėlto, siekiant užkirsti kelią galimam jų užsikrėtimui ir nurodytojo organizmo plitimui, jie turėtų atitikti tam tikras sąlygas;

(13)

siekiant užtikrinti, kad nurodytojo organizmo buvimo stebėsena demarkuotosiose teritorijose būtų atliekama tinkamu laiku, ir siekiant teisinio tikrumo, turėtų būti nurodyta, kad vykdant tokią stebėseną ir atliekant atitinkamus patikrinimus būtų atsižvelgiama į Komisijos parengtas susijusias technines gaires;

(14)

aiškumo ir teisinio tikrumo sumetimais tikslinga nustatyti, kad užkrėstos zonos, kuriose galima taikyti izoliavimo priemones, apsiribotų Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2015/789 priede išvardytomis zonomis;

(15)

atsižvelgiant į su nurodytuoju organizmu susijusius pokyčius Sąjungoje ir izoliuotų plotų pripažinimą ir kitose Sąjungos dalyse, augalai turėtų būti pašalinami iš viso izoliuoto ploto, kuriame, atlikus oficialius tyrimus, buvo aptiktas nurodytasis organizmas. Vis dėlto siekiant apsaugoti likusią Sąjungos teritoriją tokie oficialūs tyrimai turėtų būti atliekami bent jau netoli auginimo vietų, iš kurių leidžiama vežti nurodytus augalus iš demarkuotųjų teritorijų, netoli ypatingą kultūrinę, socialinę ir mokslinę vertę turinčių augalų auginimo vietų ir užkrėstose zonose esančių plotų, kurie tęsiasi 20 km nuo tokių užkrėstų zonų ribos. Tačiau šis reikalavimas neturėtų būti taikomas saloms, kurių visą teritoriją sudaro izoliavimo plotas ir kurios nuo artimiausios Sąjungos žemyninės teritorijos nutolusios daugiau kaip 10 km, kadangi šios salos bet kokiu atveju yra fiziškai izoliuotos;

(16)

dėl mažos fitosanitarinės rizikos, remiantis EFSA 2016 m. kovo mėn. įvertinimu (5), tikslinga leisti iš demarkuotųjų teritorijų vežti be augalų pasų, parengtų ir išduotų pagal Komisijos direktyvą 92/105/EEB (6), tų veislių nurodytuosius augalus, kurie, kaip įrodyta, nėra imlūs vienam arba daugiau nurodytojo organizmo porūšių;

(17)

remiantis vabzdžių užkrato pernešėjų gebėjimu plisti skrendant, tikslingiau ir proporcingiau yra leisti vežti nurodytuosius augalus iš auginimo vietų, kurias supančioje 100 metrų pločio zonoje du kartus per metus atliekami patikrinimai ir kurioje visi nustatyti nurodytuoju organizmu užsikrėtę arba tokio užsikrėtimo požymių turintys augalai buvo nedelsiant pašalinti. Nuoseklumo sumetimais tokia pati taisyklė turėtų būti taikoma trečiosiose šalyse esančioms auginimo vietoms, kuriose aptinkamas nurodytasis organizmas;

(18)

patirtis parodė, kad už demarkuotųjų teritorijų ribų esančiose augalų šeimininkų auginimo vietose kasmet atliekami patikrinimai, o pastebėjus požymius, imami ir tiriami mėginiai, siekiant didesnio užtikrintumo, kad nurodytojo organizmo nėra. Dėl šios priežasties ir siekiant užtikrinti Sąjungoje vienodą apsaugos lygį, šiose vietose turėtų būti laikomasi atitinkamų reikalavimų;

(19)

neseniai įrodyta, kad Coffea, Lavandula dentata L., Nerium oleander L., Olea europaea L., Polygala myrtifolia L. ir Prunus dulcis (Mill.) D.A. Webb rūšys dažnai užsikrečia nurodytuoju organizmu ir per jas liga lengvai plinta Sąjungos viduje. Nors šiuo metu atsargumo sumetimais tebesiekiama atsekti ir patvirtinti Sąjungoje nustatytų užsikrėtusių augalų užkrato šaltinį, šie nurodytieji augalai turėtų būti auginami tik tose vietose, kuriose kasmet atliekami oficialūs patikrinimai, imami ir tiriami mėginiai siekiant patvirtinti, kad nurodytojo organizmo nėra. Kadangi šie augalai yra imlesni nurodytajam organizmui, šio organizmo buvimas turėtų būti nustatomas remiantis bent dviem tyrimais, kurių rezultatai teigiami; bent vienas iš šių tyrimų turėtų būti molekulinis tyrimas, nurodytas atitinkamoje Komisijos duomenų bazėje;

(20)

panašus reikalavimas turėtų būti taikomas trečiosioms šalims, kuriose nurodytasis organizmas dar nebuvo aptiktas. Be to, kad būtų galima užtikrinti atsekamumą ir atlikti tolesnius oficialius patikrinimus, profesionalūs veiklos vykdytojai, veždami šiuos augalus Sąjungos viduje, turėtų bent trejus metus saugoti apie juos informaciją;

(21)

Įgyvendinimo sprendime (ES) 2015/789 taip pat nustatytos griežtos nuostatos dėl Sąjungos viduje vežamų tam tikrų rūšių augalų (augalų šeimininkų), kurie, kaip nustatyta, yra užsikrėtę europiniais nurodytojo organizmo izoliatais. Šiems augalams šeimininkams taikomos griežtos sąlygos net jeigu jie niekada neauginami demarkuotoje teritorijoje;

(22)

Belgijai, Čekijai, Prancūzijai ir Ispanijai Komisijos įgyvendinimo sprendimu (ES) 2017/167 (7) suteikta laikina teisė sertifikuoti konkrečių vaisinių augalų rūšių, nurodytų Tarybos direktyvos 2008/90/EB (8) I priede, superelitinius motininius augalus ir superelitinę medžiagą, auginamus lauke neužtikrinus apsaugos nuo vabzdžių. Keletas šių rūšių, kaip antai Juglans regia L., Olea europaea L., Prunus amygdalus Batsch, P. amygdalus × P. persica, P. armeniaca L., P. avium (L.) L., P. cerasus L., P. domestica L., P. domestica × P. salicina, P. dulcis (Mill.) D.A. Webb, P. persica (L.) Batsch, ir P. salicina Lindley, kaip žinoma, yra imlios nurodytojo organizmo europiniams ir neeuropiniams izoliatams ir išvardytos Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2015/789 I priede kaip „nurodytieji augalai“;

(23)

kadangi Sąjungos teritorijai nurodytasis organizmas ima kelti grėsmę, leidimas sertifikuoti tuos superelitinius motininius augalus ir tą superelitinę medžiagą, pagal kurį nukrypstama nuo sąlygos dėl auginimo užtikrinus apsaugą nuo vabzdžių, turėtų būti papildytas alternatyviomis fitosanitarinėmis garantijomis net jeigu augalai nėra auginami pagal Įgyvendinimo sprendimą (ES) 2015/789 nustatytoje demarkuotojoje teritorijoje;

(24)

todėl tie superelitiniai motininiai augalai ir ta superelitinė medžiaga, kuriems taikomas Įgyvendinimo sprendimas (ES) 2017/167, turėtų būti vežami Sąjungos teritorijoje tik jei prie jų pridedamas augalų pasas. Taip siekiama užtikrinti, kad tie superelitiniai motininiai augalai, ta superelitinė medžiaga ir iš jų gauta visa dauginamoji medžiaga ir vaisiniai augalai nebūtų užkrėsti nurodytuoju organizmu. Be to, atitinkami superelitiniai motininiai augalai ir superelitinė medžiaga turėtų būti apžiūrimi, paimami jų mėginiai ir atliekami molekuliniai tyrimai siekiant užtikrinti, kad juose nebūtų nurodytojo organizmo, ir išsaugoti tų augalų ir tos medžiagos sveikatos būklę dauginimo metu;

(25)

galiausiai visos augalų rūšys, nuo Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2015/789 paskutinio pakeitimo Komisijos įvardytos kaip nurodytieji augalai, turėtų būti įtrauktos į to sprendimo I priedą;

(26)

todėl Įgyvendinimo sprendimas (ES) 2015/789 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(27)

atitinkamos nuostatos turėtų būti taikomos nuo 2018 m. kovo 1 d., kad profesionalūs veiklos vykdytojai ir atsakingos valstybės įstaigos galėtų prisitaikyti prie naujų reikalavimų dėl sodinimui skirtų Coffea, Lavandula dentata L., Nerium oleander L., Olea europaea L., Polygala myrtifolia L., ir Prunus dulcis (Mill.) D.A. Webb rūšių augalų, išskyrus sėklas;

(28)

šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

1)

3 straipsnis pakeičiamas taip:

„3 straipsnis

Nurodytojo organizmo tyrimai valstybių narių teritorijose ir nustatymas

1.   Valstybės narės kasmet atlieka tyrimus, siekdamos nustatyti, ar jų teritorijoje ant nurodytųjų augalų yra nurodytųjų organizmų.

Šiuos tyrimus atlieka atsakinga valstybės įstaiga arba jie atliekami atsakingai valstybės įstaigai oficialiai prižiūrint. Atliekant tyrimą vykdomos apžiūros ir, esant įtarimų dėl užsikrėtimo nurodytuoju organizmu, imami mėginiai ir atliekami jų tyrimai. Tyrimai grindžiami aiškiais mokslo ir technikos principais ir atliekami tinkamu metų laiku, atsižvelgiant į galimybę aptikti nurodytąjį organizmą atliekant apžiūrą, imant ir tiriant mėginius. Atliekant šiuos tyrimus privaloma atsižvelgti į turimus mokslinius ir techninius duomenis, nurodytojo organizmo ir jo pernešėjų biologinius ypatumus, nurodytųjų augalų buvimą ir jų biologinius ypatumus ir bet kokią kitą susijusią informaciją apie nurodytojo organizmo buvimą. Atliekant tyrimus taip pat atsižvelgiama į Komisijos svetainėje pateiktas Xylella fastidiosa tyrimo technines gaires (*1).

2.   Siekiant nustatyti nurodytojo organizmo buvimą už demarkuotųjų teritorijų ribų, atliekamas vienas molekulinis tyrimas, o gavus teigiamus rezultatus, jo buvimui nustatyti, remiantis tarptautiniais standartais, atliekamas dar bent vienas molekulinis tyrimas, kurio rezultatai teigiami. Šie tyrimai įtraukiami į Komisijos nurodytojo organizmo ir jo porūšių nustatymo tyrimų duomenų bazę; jų tyrimo objektas yra skirtingos genomo dalys.

Siekiant nustatyti nurodytojo organizmo buvimą demarkuotosiose teritorijose, atliekamas vienas tyrimas, o gavus teigiamus rezultatus, jo buvimui nustatyti, remiantis tarptautiniais standartais, atliekamas bent vienas molekulinis tyrimas, kurio rezultatai teigiami. Šie tyrimai įtraukiami į Komisijos nurodytojo organizmo ir jo porūšių nustatymo tyrimų duomenų bazę.

3.   Komisija tvarko ir atnaujina 2 dalyje nurodytą duomenų bazę ir suteikia laisvą prieigą prie jos.

Į šią duomenų bazę įtraukti tyrimai suskirstomi į dvi kategorijas pagal tai, ar jie tinkami nurodytam organizmui ir jo porūšiams nustatyti demarkuotosiose teritorijose ir už jų ribų esančiose zonose.

(*1)  Guidelines for the survey of Xylella fastidiosa (Wells et al.) in the Union territory, http://ec.europa.eu/food/sites/food/files/plant/docs/ph_biosec_legis_guidelines_xylella-survey.pdf.“;"

2)

3a straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:

„4.   Valstybės narės, gavusios prašymą, pateikia Komisijai savo nenumatytų atvejų planus ir informuoja visus susijusius profesionalius veiklos vykdytojus paskelbdamos informaciją internete.“;

3)

4 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

4)

5 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Nukrypdama nuo 1 dalies, susijusi valstybė narė gali išduoti leidimus sodinti augalus šeimininkus II priede išvardytose užkrėstose zonose, kuriose pagal 7 straipsnį taikomos izoliavimo priemonės, išskyrus 7 straipsnio 7 dalies c punkte nurodytą 20 km zoną. Išduodama tokius leidimus, susijusi valstybė narė teikia pirmenybę augalų šeimininkų veislėms, kurios, remiantis vertinimu, yra atsparios nurodytajam organizmui.“;

5)

6 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

6)

7 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

7)

9 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

8)

10 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

9)

16 straipsnis papildomas šia antra pastraipa:

„Tačiau sodinimui skirtus Coffea, Lavandula dentata L., Nerium oleander L., Olea europaea L., Polygala myrtifolia L. ir Prunus dulcis (Mill.) D.A. Webb rūšių augalus, išskyrus sėklas, galima įvežti į Sąjungą tik jei jie buvo auginti vietose, kuriose kasmet atliekami oficialūs patikrinimai, remiantis tarptautiniais standartais tinkamu laiku imami ir tiriami augalų mėginiai siekiant nustatyti nurodytojo organizmo buvimą ir patvirtinama, kad nurodytojo organizmo nėra, taikant mėginių atrankos schemą, pagal kurią 99 % patikimumu galima patvirtinti, kad užkrėstų augalų yra ne mažiau nei 5 %, ir kuri skirta užsikrėtimo požymių turintiems ir tokių požymių neturintiems, bet netoli pastarųjų esantiems augalams.“;

10)

17 straipsnio 4 dalies c, d ir e punktai pakeičiami taip:

11)

I priedas iš dalies keičiamas pagal šio sprendimo I priedą;

12)

II priedas pakeičiamas šio sprendimo II priedo tekstu;

13)

įterpiamas III priedas, kurio tekstas išdėstytas šio sprendimo III priede.

16.12.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 336/45

(1)

2011 m. sausio 31 d. Norvegijos bendrovė „Calanus AS“ pateikė prašymą Jungtinės Karalystės kompetentingai institucijai leisti pateikti vėžiagyvių (jūrinio zooplanktono) Calanus finmarchicus, žvejojamų Norvegijos ekonominėje zonoje ir Jano Majeno zonoje, aliejų Sąjungos rinkai kaip naują maisto sudedamąją dalį, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 258/97 1 straipsnio 2 dalies e punkte;

(2)

2016 m. spalio 21 d. Jungtinės Karalystės kompetentinga institucija pateikė pirminio vertinimo ataskaitą. Toje ataskaitoje ji padarė išvadą, kad Calanus finmarchicus aliejus atitinka Reglamento (EB) Nr. 258/97 3 straipsnio 1 dalyje nustatytus naujų maisto produktų kriterijus;

(3)

2016 m. lapkričio 8 d. Komisija pirminio vertinimo ataskaitą persiuntė kitoms valstybėms narėms;

(4)

per Reglamento (EB) Nr. 258/97 6 straipsnio 4 dalies pirmoje pastraipoje nustatytą 60 dienų laikotarpį kitos valstybės narės pareiškė pagrįstų prieštaravimų, visų pirma dėl nepakankamos informacijos apie gamybos procesą, laikymo trukmę ir toksikologinius duomenis. Pareiškėjui pateikus papildomų paaiškinimų, valstybėms narėms ir Komisijai susirūpinimą kėlusių aspektų nebeliko;

(5)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2002/46/EB (2) nustatyti reikalavimai maisto papildams. Calanus finmarchicus aliejų turėtų būti leista naudoti nedarant poveikio tos direktyvos nuostatoms;

(6)

šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

16.12.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 336/49

(1)

Komisijos sprendimu 2009/827/EB (2) pagal Reglamentą (EB) Nr. 258/97 buvo leista pateikti rinkai ispaninio šalavijo (Salvia hispanica) sėklas kaip naują maisto sudedamąją dalį, skirtą naudoti duonos gaminiuose;

(2)

Komisijos įgyvendinimo sprendimu 2013/50/ES (3) pagal Reglamentą (EB) Nr. 258/97 buvo leista išplėsti ispaninio šalavijo (Salvia hispanica) sėklų kaip naujos maisto sudedamosios dalies paskirtį ir leisti jas naudoti šiose papildomose maisto produktų kategorijose: kepiniuose, pusryčių javainiuose, vaisių, riešutų ir sėklų mišiniuose ir kaip pačias fasuotas ispaninio šalavijo sėklas;

(3)

2015 m. rugsėjo 18 d. Airijos Maisto saugos tarnyba, vadovaudamasi Reglamentu (EB) Nr. 258/97, paskelbė raštą, kuriuo leidžiama išplėsti ispaninio šalavijo (Salvia hispanica) sėklų kaip naujos maisto sudedamosios dalies naudojimą ir leisti jas naudoti papildomose maisto produktų kategorijose, t. y. vaisių sultyse ir vaisių sulčių mišiniuose;

(4)

2016 m. rugsėjo 5 d. bendrovė „MEGGLE Hrvatska d.o.o.“ Kroatijos kompetentingai institucijai pateikė prašymą išplėsti ispaninio šalavijo (Salvia hispanica) sėklų kaip naujos maisto sudedamosios dalies naudojimą ir leisti jas naudoti papildomose maisto produktų kategorijose, t. y. jogurte;

(5)

2017 m. sausio 11 d. kompetentinga Kroatijos institucija pateikė pirminio vertinimo ataskaitą. Toje ataskaitoje ji padarė išvadą, kad iš ispaninio šalavijo (Salvia hispanica) sėklų naudojimo paskirties išplėtimas ir siūlomas didžiausias leidžiamas naudoti kiekis atitinka Reglamento (EB) Nr. 258/97 3 straipsnio 1 dalyje nustatytus naujų maisto produktų kriterijus;

(6)

2017 m. sausio 16 d. Komisija pradinio vertinimo ataskaitą persiuntė kitoms valstybėms narėms;

(7)

per Reglamento (EB) Nr. 258/97 6 straipsnio 4 dalies pirmoje pastraipoje nustatytą 60 dienų laikotarpį kitos valstybės narės pareiškė pagrįstų prieštaravimų, visų pirma susijusių su tuo, jog trūksta informacijos. Pareiškėjui pateikus papildomų paaiškinimų, valstybėms narėms ir Komisijai susirūpinimą kėlusių aspektų nebeliko;

(8)

šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

16.12.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 336/52

(1)

2016 m. birželio 10 d. bendrovė „Ekoidé AB“ Švedijos kompetentingai institucijai pateikė prašymą leisti pateikti Sąjungos rinkai ultravioletine spinduliuote apdorotus grybus (Agaricus bisporus), kuriuose yra didesnis vitamino D2 kiekis, kaip naują maisto produktą, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 258/97 1 straipsnio 2 dalies f punkte;

(2)

2017 m. vasario 27 d. Švedijos kompetentinga institucija pateikė pirminio vertinimo ataskaitą. Toje ataskaitoje ji padarė išvadą, kad ultravioletine spinduliuote apdoroti grybai (Agaricus bisporus), kuriuose yra didesnis vitamino D2 kiekis, atitinka Reglamento (EB) Nr. 258/97 3 straipsnio 1 dalyje naujiems maisto produktams nustatytus kriterijus;

(3)

2017 m. kovo 2 d. Komisija pirminio vertinimo ataskaitą persiuntė kitoms valstybėms narėms;

(4)

per Reglamento (EB) Nr. 258/97 6 straipsnio 4 dalies pirmoje pastraipoje nustatytą 60 dienų laikotarpį kitos valstybės narės pareiškė pagrįstų prieštaravimų. Pareiškėjui pateikus papildomų paaiškinimų, valstybėms narėms ir Komisijai susirūpinimą kėlusių aspektų nebeliko;

(5)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1169/2011 (2) VI priedo A dalies 1 punkte nustatyta, kad maisto produkto pavadinimą sudaro arba kartu su juo pateikiami duomenys apie ypatingą jo apdorojimo būdą visais atvejais, kai, nepateikus šios informacijos, vartotojas galėtų būti suklaidintas. Kadangi vartotojai įprastai nesitiki, jog grybai būtų apdoroti ultravioletine spinduliuote, maisto produkto pavadinimą turi sudaryti arba kartu su juo būti pateikti tokie duomenys, kad vartotojai nebūtų suklaidinti;

(6)

šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

16.12.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 336/55

(1)

2016 m. rugpjūčio 22 d. Australija pateikė ataskaitą, kurioje apibendrinami išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, išsiskiriančio auginant rapsų aliejines sėklas Australijoje, skaičiavimo rezultatai. Australijoje statistiniai regionai, labiausiai atitinkantys NUTS 2 lygio regionus, yra valstijos. Todėl išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiai apskaičiuoti Australijos valstijų lygmeniu;

(2)

išnagrinėjusi Australijos pateiktą ataskaitą, Komisija nusprendė, kad ji atitinka Direktyvoje 2009/28/EB nustatytas sąlygas, kuriomis trečiajai šaliai leidžiama tipines vertes taikyti mažesnei geografinei vietovei (Australijos valstijoms), nei ta, kuri buvo naudojama numatytosioms vertėms apskaičiuoti: šioje ataskaitoje pateikti auginant žemės ūkio žaliavas (rapsų aliejines sėklas) išmetamo teršalų kiekio duomenys; galima tikėtis, kad tipinių išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, susidarantis auginant rapsų aliejines sėklas, bus mažesnis arba lygus tokiam išmetamam teršalų kiekiui, kuris buvo numatytas apskaičiuojant atitinkamas numatytąsias vertes; apie šiuos tipinių išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius buvo pranešta Komisijai;

(3)

šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Biodegalų ir skystųjų bioproduktų tvarumo komiteto nuomonę,

16.12.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 336/58

(1)

Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno grupės valstybių (toliau – AKR) ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių partnerystės susitarimo (toliau – AKR ir ES partnerystės susitarimas) 68 straipsnyje nustatyta, kad turi būti sukurta papildomos paramos mechanizmo sistema tam, kad būtų sušvelninti trumpalaikiai neigiami padariniai, kylantys dėl AKR valstybių ekonomiką ištikusių išorės sukrėtimų. To straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad konkrečios paramos mechanizmo sąlygos išdėstytos AKR ir ES partnerystės susitarimo II priede;

(2)

mechanizmą, kuris šiuo metu apibrėžtas AKR ir ES partnerystės susitarimo II priede, reikia pritaikyti taip, kad jis atitiktų Šalių poreikius ir kad pagal jį paramą būtų galima teikti lanksčiai ir skubiai;

(3)

AKR ir EB partnerystės susitarimo 100 straipsnyje nustatyta, kad AKR ir ES ministrų taryba, remdamasi AKR ir ES bendradarbiavimo dėl plėtros finansavimo komiteto rekomendacija, gali tikslinti, peržiūrėti ir (arba) iš dalies keisti AKR ir ES partnerystės susitarimo Ia, II, III, IV ir VI priedus;

(4)

AKR ir ES partnerystės susitarimo 15 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad AKR ir ES ministrų taryba gali perduoti įgaliojimus AKR ir ES ambasadorių komitetui;

(5)

AKR ir ES partnerystės susitarimo 16 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad AKR ir ES ambasadorių komitetas vykdo visus įgaliojimus, kuriuos jam patikėjo Taryba;

(6)

2017 m. gegužės 5 d. AKR ir ES ministrų taryba AKR ir ES ambasadorių komitetą įgaliojo priimti sprendimą dėl AKR ir ES partnerystės susitarimo 68 straipsnio įgyvendinimo dėl išorės sukrėtimų ir iš dalies pakeisti II priedo 3 skyrių;

(7)

turėtų būti priimtas sprendimas dėl AKR ir ES partnerystės susitarimo 68 straipsnio įgyvendinimo,