9.12.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 326/1

TARYBOS SPRENDIMAS (ES) 2017/2269

2017 m. gruodžio 7 d.

kuriuo nustatoma Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros 2018–2022 m. daugiametė programa

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 352 straipsnį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdama į Europos Parlamento pritarimą (1),

laikydamasi specialios teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)	kad Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra (toliau – Agentūra) galėtų tinkamai atlikti savo užduotis, kas penkerius metus Taryba turi priimti daugiametę programą, kurioje, vadovaujantis Tarybos reglamentu (EB) Nr. 168/2007 (2), nustatomos Agentūros veiklos teminės sritys;

(2)	pirmoji daugiametė programa priimta Tarybos sprendimu 2008/203/EB (3). Antroji daugiametė programa priimta Tarybos sprendimu 252/2013/ES (4);

(3)	daugiametė programa turėtų būti vykdoma tik Sąjungos teisės taikymo srityse;

(4)	daugiametė programa turėtų atitikti Sąjungos prioritetus ir joje turėtų būti tinkamai atsižvelgta į gaires, nustatytas pagal Europos Parlamento rezoliucijas ir Tarybos išvadas pagrindinių teisių klausimais;

(5)	daugiametėje programoje turėtų būti tinkamai atsižvelgta į Agentūros finansinius ir žmogiškuosius išteklius;

(6)

į daugiametę programą turėtų būti įtrauktos nuostatos, kuriomis būtų siekiama užtikrinti, kad Agentūros veikla papildytų kitų Sąjungos organų, įstaigų ir agentūrų funkcijas, taip pat Europos Tarybos ir kitų tarptautinių organizacijų pagrindinių teisių srityje vykdomą veiklą. Labiausiai su šia daugiamete programa susiję šie Sąjungos organai, įstaigos ir agentūros: Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 439/2010 (5) įsteigtas Europos prieglobsčio paramos biuras (EASO); Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2007/2004 (6) įsteigta ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/1624 (7) pervadinta Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra (Frontex); Tarybos sprendimu 2008/381/EB (8) sukurtas Europos migracijos tinklas; Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1922/2006 (9) įsteigtas Europos lyčių lygybės institutas (EIGE); Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 45/2001 (10) įsteigta Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno (EDAPP) institucija; Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 526/2013 (11) įsteigta Europos Sąjungos tinklų ir informacijos apsaugos agentūra (ENISA); Tarybos sprendimu 2002/187/TVR (12) įsteigtas Eurojustas; Tarybos sprendimu 2009/371/TVR (13) įsteigtas Europos policijos biuras (Europolas); Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2015/2219 (14) įsteigta Europos Sąjungos teisėsaugos mokymo agentūra (CEPOL); Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 1365/75 (15) įkurtas Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondas („Eurofound“); ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1077/2011 (16) įsteigta Europos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūra („eu-LISA“);

(7)	viena iš Agentūros veiklos teminių sričių turėtų būti kova su rasizmu, ksenofobija ir susijusiu nepakantumu;

(8)

atsižvelgdama į kovos su skurdu ir socialine atskirtimi svarbą Sąjungoje (tai vienas iš penkių augimo strategijoje „Europa 2020“ nustatytų tikslų), Agentūra, rinkdama ir platindama šiame sprendime nustatytų teminių sričių duomenis, turėtų atsižvelgti į būtinas ekonomines ir socialines sąlygas, kurios suteikia galimybę veiksmingai naudotis pagrindinėmis teisėmis;

(9)	rengdama pasiūlymą, Komisija konsultavosi su Agentūros valdančiąja taryba ir 2016 m. kovo 1 d. gavo rašytinę nuomonę. Su Agentūros valdančiąja taryba papildomai konsultuotasi 2016 m. gegužės 19–20 d. posėdyje;

(10)	Europos Parlamento, Tarybos ar Komisijos prašymu, remiantis Reglamento (EB) Nr. 168/2007 5 straipsnio 3 dalimi, Agentūra gali atlikti su daugiametėje programoje nenustatytomis teminėmis sritimis susijusias užduotis, jei tai leidžia jos finansiniai ir žmogiškieji ištekliai,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Daugiametė programa

1. Šiuo sprendimu nustatoma Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros (toliau – Agentūra) 2018–2022 m. daugiametė programa.

2. Pagal Reglamento (EB) Nr. 168/2007 3 straipsnį Agentūra vykdo to reglamento 4 straipsnio 1 dalyje apibrėžtas užduotis šio sprendimo 2 straipsnyje nustatytose teminėse srityse.

2 straipsnis

Teminės sritys

Teminės sritys yra šios:

a)	teisė kreiptis į teismą ir nukentėję nuo nusikaltimo asmenys;

lygybė ir diskriminavimas, grindžiamas bet kokiu pagrindu, pavyzdžiui dėl asmens lyties, rasės, odos spalvos, tautinės ar socialinės kilmės, genetinių bruožų, kalbos, religijos ar tikėjimo, politinių ar kitokių pažiūrų, priklausymo tautinei mažumai, turtinės padėties, gimimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos, arba pilietybės pagrindu;

c)	informacinė visuomenė ir visų pirma pagarba privačiam gyvenimui bei asmens duomenų apsauga;

d)	teisminis ir policijos bendradarbiavimas;

e)	migracija, valstybių sienos, prieglobstis ir pabėgėlių bei migrantų integracija;

f)	rasizmas, ksenofobija ir susijęs nepakantumas;

g)	vaiko teisės;

h)	romų integracija ir socialinė įtrauktis.

3 straipsnis

Papildomumas ir bendradarbiavimas su kitais organais

1. Siekdama įgyvendinti daugiametę programą, Agentūra užtikrina tinkamą bendradarbiavimą ir veiklos koordinavimą su atitinkamomis Sąjungos institucijomis, organais, įstaigomis ir agentūromis, valstybėmis narėmis, tarptautinėmis organizacijomis ir pilietine visuomene pagal Reglamento (EB) Nr. 168/2007 6, 7, 8 ir 10 straipsnius.

2. Su diskriminacija dėl lyties susijusius klausimus Agentūra sprendžia tik tiek, kiek tai susiję su jos veikla ir svarbu jos veiklai sprendžiant 2 straipsnio b punkte nurodytus bendruosius diskriminacijos klausimus, atsižvelgdama į tai, kad duomenis apie lyčių lygybę ir diskriminaciją dėl lyties renka Europos lyčių lygybės institutas (EIGE). Agentūra ir EIGE bendradarbiauja pagal 2010 m. lapkričio 22 d. bendradarbiavimo susitarimą.

3. Agentūra bendradarbiauja su kitais Sąjungos organais, įstaigomis ir agentūromis, kaip antai Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondu („Eurofound“) – pagal 2009 m. spalio 8 d. bendradarbiavimo susitarimą; Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra (Frontex) – pagal 2010 m. gegužės 26 d. bendradarbiavimo susitarimą; Europos prieglobsčio paramos biuru (EASO) – pagal 2013 m. birželio 11 d. darbo susitarimą; Eurojustu – pagal 2014 m. lapkričio 3 d. susitarimo memorandumą; ir Europos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūra („ES-LISA“) pagal 2016 m. liepos 6 d. darbinį susitarimą. Agentūra taip pat bendradarbiauja su Europos policijos biuru (Europolu), Europos Sąjungos teisėsaugos mokymo agentūra (CEPOL) ir Europos migracijos tinklu pagal būsimus bendradarbiavimo susitarimus. Su tais organais bendradarbiaujama tik vykdant veiklą 2 straipsnyje nustatytose teminėse srityse.

4. Agentūra atlieka savo užduotis, susijusias su informacine visuomene ir visų pirma pagarba privačiam gyvenimui bei asmens duomenų apsauga, bendradarbiaudama su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno (EDAPP) institucija, Europos duomenų apsaugos valdyba, Europos Sąjungos tinklų ir informacijos apsaugos agentūra (ENISA) ir Europos Komisijos Jungtiniu tyrimų centru (JRC) bei papildydama tų įstaigų veiklą.

5. Agentūra derina savo veiklą su Europos Tarybos veikla pagal Reglamento (EB) Nr. 168/2007 9 straipsnį ir tame straipsnyje nurodytą Europos bendrijos ir Europos Tarybos susitarimą dėl Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros ir Europos Tarybos bendradarbiavimo (17).

4 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis sprendimas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2018 m. sausio 1 d.

Priimta Briuselyje 2017 m. gruodžio 7 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

A. ANVELT

(1) 2017 m. birželio 1 d. pritarimas (dar nepaskelbtas Oficialiajame leidinyje).

(2) 2007 m. vasario 15 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 168/2007, įsteigiantis Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūrą (OL L 53, 2007 2 22, p. 1).

(3) 2008 m. vasario 28 d. Tarybos sprendimas 2008/203/EB, įgyvendinantis Reglamento (EB) Nr. 168/2007 nuostatas dėl Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros 2007–2012 m. daugiametės programos priėmimo (OL L 63, 2008 3 7, p. 14).

(4) 2013 m. kovo 11 d. Tarybos sprendimas 252/2013/ES, kuriuo nustatoma Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros 2013–2017 m. daugiametė programa (OL L 79, 2013 3 21, p. 1).

(5) 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 439/2010 dėl Europos prieglobsčio paramos biuro įsteigimo (OL L 132, 2010 5 29, p. 11).

(6) 2004 m. spalio 26 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2007/2004, įsteigiantis Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūrą (OL L 349, 2004 11 25, p. 1).

(7) 2016 m. rugsėjo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1624 dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/399 ir panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 863/2007, Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2007/2004 ir Tarybos sprendimas 2005/267/EB (OL L 251, 2016 9 16, p. 1).

(8) 2008 m. gegužės 14 d. Tarybos sprendimas 2008/381/EB dėl Europos migracijos tinklo sukūrimo (OL L 131, 2008 5 21, p. 7).

(9) 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1922/2006, įsteigiantis Europos lyčių lygybės institutą (OL L 403, 2006 12 30, p. 9).

(10) 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 8, 2001 1 12, p. 1).

(11) 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 526/2013 dėl Europos Sąjungos tinklų ir informacijos apsaugos agentūros (ENISA), kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 460/2004 (OL L 165, 2013 6 18, p. 41).

(12) 2002 m. vasario 28 d. Tarybos sprendimas 2002/187/TVR, įkuriantis Eurojustą siekiant sustiprinti kovą su sunkiais nusikaltimais (OL L 63, 2002 3 6, p. 1).

(13) 2009 m. balandžio 6 d. Tarybos sprendimas 2009/371/TVR dėl Europos policijos biuro (Europolo) įsteigimo (OL L 121, 2009 5 15, p. 37).

(14) 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/2219 dėl Europos Sąjungos teisėsaugos mokymo agentūros (CEPOL) ir kuriuo pakeičiamas ir panaikinamas Tarybos sprendimas 2005/681/TVR (OL L 319, 2015 12 4, p. 1).

(15) 1975 m. gegužės 26 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 1365/75 dėl Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo įsteigimo (OL L 139, 1975 5 30, p. 1).

(16) 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1077/2011, kuriuo įsteigiama Europos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūra (OL L 286, 2011 11 1, p. 1).

(17) Europos bendrijos ir Europos Tarybos susitarimas dėl Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros ir Europos Tarybos bendradarbiavimo (OL L 186, 2008 7 15, p. 7).

9.12.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 326/5

TARYBOS SPRENDIMAS (ES) 2017/2270

2017 m. spalio 9 d.

dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Mongolijos pagrindų susitarimo dėl partnerystės ir bendradarbiavimo sudarymo

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 207 ir 209 straipsnius kartu su 218 straipsnio 6 dalies a punktu,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento pritarimą (1),

kadangi:

(1)	atsižvelgiant į Tarybos sprendimą 2012/273/ES (2), Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Mongolijos pagrindų susitarimas dėl partnerystės ir bendradarbiavimo pasirašytas 2013 m. balandžio 30 d. su sąlyga, kad jis bus sudarytas vėliau;

(2)	Susitarimas turėtų būti patvirtintas,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Sąjungos vardu patvirtinamas Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Mongolijos pagrindų susitarimas dėl partnerystės ir bendradarbiavimo.

Susitarimo tekstas pridedamas prie šio sprendimo.

2 straipsnis

Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai pirmininkauja Susitarimo 56 straipsnyje nurodytam jungtiniam komitetui.

Sąjungai arba atitinkamu atveju Sąjungai ir valstybėms narėms jungtiniame komitete atstovaujama atsižvelgiant į svarstomą dalyką.

3 straipsnis

Tarybos pirmininkas Sąjungos vardu pateikia Susitarimo (3) 63 straipsnio 1 dalyje nurodytą pranešimą.

4 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Priimta Liuksemburge 2017 m. spalio 9 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

S. KIISLER

(1) 2017 m. vasario 15 d. pritarimas (dar nepaskelbtas Oficialiajame leidinyje).

(2) 2012 m. gegužės 14 d. Tarybos sprendimas 2012/273/ES dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Mongolijos pagrindų susitarimo dėl partnerystės ir bendradarbiavimo pasirašymo Sąjungos vardu (OL L 134, 2012 5 24, p. 4).

(3) Susitarimo įsigaliojimo datą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbs Tarybos Generalinis sekretoriatas.

9.12.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 326/7

Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Mongolijos

PAGRINDŲ SUSITARIMAS

dėl partnerystės ir bendradarbiavimo

EUROPOS SĄJUNGA, toliau – Sąjunga,

BELGIJOS KARALYSTĖ,

BULGARIJOS RESPUBLIKA,

ČEKIJOS RESPUBLIKA,

DANIJOS KARALYSTĖ,

VOKIETIJOS FEDERACINĖ RESPUBLIKA,

ESTIJOS RESPUBLIKA,

AIRIJA,

GRAIKIJOS RESPUBLIKA,

ISPANIJOS KARALYSTĖ,

PRANCŪZIJOS RESPUBLIKA,

ITALIJOS RESPUBLIKA,

KIPRO RESPUBLIKA,

LATVIJOS RESPUBLIKA,

LIETUVOS RESPUBLIKA,

LIUKSEMBURGO DIDŽIOJI HERCOGYSTĖ,

VENGRIJOS RESPUBLIKA,

MALTA,

NYDERLANDŲ KARALYSTĖ,

AUSTRIJOS RESPUBLIKA,

LENKIJOS RESPUBLIKA,

PORTUGALIJOS RESPUBLIKA,

RUMUNIJA,

SLOVĖNIJOS RESPUBLIKA,

SLOVAKIJOS RESPUBLIKA,

SUOMIJOS RESPUBLIKA,

ŠVEDIJOS KARALYSTĖ,

JUNGTINĖ DIDŽIOSIOS BRITANIJOS IR ŠIAURĖS AIRIJOS KARALYSTĖ,

Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo Susitariančiosios Šalys, toliau – valstybės narės,

viena Šalis, ir

MONGOLIJOS VYRIAUSYBĖ, toliau – Mongolija,

kita Šalis,

toliau kartu – Šalys,

ATSIŽVELGDAMOS į tradicinius Šalių draugystės ryšius ir glaudžius istorinius, politinius bei ekonominius jas vienijančius santykius,

KADANGI Šalys ypač daug dėmesio skiria savo tarpusavio santykių visapusiškam pobūdžiui,

KADANGI Šalys mano, kad šis susitarimas yra platesnių ir nuoseklių jų tarpusavio santykių, grindžiamų susitarimais, kurių šalimis jos yra, dalis,

DAR KARTĄ PATVIRTINDAMOS savo įsipareigojimą stiprinti demokratijos principų laikymąsi, teisinę valstybę, žmogaus teises ir pagrindines laisves, įskaitant mažumų teises, kaip nustatyta, inter alia, Jungtinių Tautų chartijoje, Jungtinių Tautų visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje ir kituose svarbiuose tarptautiniuose žmogaus teisių dokumentuose,

DAR KARTĄ PATVIRTINDAMOS įsipareigojimą vadovautis teisinės valstybės principais, tarptautine teise, gero valdymo principu ir kovoti su korupcija, taip pat norą skatinti ekonominę ir socialinę savo gyventojų pažangą, atsižvelgiant į tvaraus vystymosi principą bei aplinkos apsaugos reikalavimus,

DAR KARTĄ PATVIRTINDAMOS norą stiprinti tarpusavio bendradarbiavimą, grindžiamą bendromis vertybėmis,

DAR KARTĄ PATVIRTINDAMOS norą skatinti ekonominę ir socialinę savo gyventojų pažangą, atsižvelgiant į visus tvaraus vystymosi principo aspektus,

DAR KARTĄ PATVIRTINDAMOS savo įsipareigojimą skatinti tarptautinę taiką ir saugumą ir užtikrinti veiksmingus daugiašalius santykius bei taikų ginčų sprendimą, šiais tikslais visų pirma bendradarbiaujant Jungtinėse Tautose,

DAR KARTĄ PATVIRTINDAMOS norą stiprinti bendradarbiavimą politikos ir ekonomikos, taip pat tarptautinio stabilumo, teisingumo ir saugumo srityse, kaip pagrindinę tvaraus socialinio ir ekonominio vystymosi, skurdo mažinimo ir Tūkstantmečio vystymosi tikslų įgyvendinimo prielaidą,

KADANGI Šalys terorizmą laiko grėsme pasaulio saugumui ir nori stiprinti tarpusavio dialogą ir bendradarbiavimą kovos su terorizmu srityje, laikydamosi atitinkamų JT Saugumo Tarybos dokumentų, visų pirma JT ST Rezoliucijos Nr. 1373. 2003 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Taryboje priimtoje Europos saugumo strategijoje nurodyta, kad terorizmas yra viena iš pagrindinių grėsmių saugumui. Todėl Europos Sąjunga įgyvendino pagrindines priemones, įskaitant 2001 m. priimtą ir 2004 m. atnaujintą Kovos su terorizmu veiksmų planą bei 2004 m. kovo 25 d. po Madrido teroro aktų priimtą svarbią Deklaraciją dėl kovos su terorizmu. Be to, 2005 m. gruodžio mėn. Europos Sąjungos Taryba priėmė ES kovos su terorizmu strategiją,

IŠREIKŠDAMOS savo besąlygišką įsipareigojimą užkirsti kelią visoms terorizmo formoms ir su jomis kovoti, taip pat stiprinti bendradarbiavimą kovojant su terorizmu ir kovą su organizuotu nusikalstamumu,

KADANGI Šalys patvirtina, kad veiksmingos kovos su terorizmu priemonės ir žmogaus teisių apsauga yra vienas kitą papildantys ir stiprinantys tikslai,

DAR KARTĄ PATVIRTINDAMOS, kad asmenys, atsakingi už visai tarptautinei bendruomenei susirūpinimą keliančius sunkiausius nusikaltimus, neturėtų likti nenubausti ir kad jų veiksmingą persekiojimą reikėtų užtikrinti imantis priemonių nacionaliniu lygiu ir stiprinant pasaulinį bendradarbiavimą,

ATSIŽVELGDAMOS į tai, kad taikos ir tarptautinio teisingumo plėtojimui labai svarbu, kad buvo įsteigtas ir veiksmingai veikia Tarptautinis baudžiamasis teismas, taip pat į tai, kad Europos Sąjungos Taryba 2003 m. birželio 16 d. priėmė bendrąją poziciją dėl TBT, o 2004 m. vasario 4 d. – veiksmų planą.

KADANGI Šalys mano, kad masinio naikinimo ginklų ir jų siuntimo į taikinį priemonių platinimas kelia didelę grėsmę tarptautiniam saugumui, ir siekia stiprinti tarpusavio dialogą bei bendradarbiavimą šioje srityje. Visos tarptautinės bendruomenės įsipareigojimas kovoti su masinio naikinimo ginklų platinimu grindžiamas bendru sutarimu priimta JT ST Rezoliucija Nr. 1540. 2003 m. lapkričio 17 d. Europos Sąjungos Taryba patvirtino ES ginklų neplatinimo klausimo įtraukimo į ES santykius su trečiosiomis šalimis politiką. Be to, 2003 m. gruodžio 12 d. Europos Vadovų Taryba priėmė kovos su ginklų platinimu strategiją,

KADANGI Europos Vadovų Taryba pažymėjo, kad šaulių ir lengvieji ginklai (ŠLG) kelią vis didesnę grėsmę taikai, saugumui ir vystymuisi, ir 2006 m. sausio 13 d. priėmė kovos su neteisėtu ŠLG bei jų šaudmenų kaupimu strategiją. kurioje Europos Vadovų Taryba pabrėžė būtinybę užtikrinti išsamią ir nuoseklią saugumo ir vystymosi politikos koncepciją,

IŠREIKŠDAMOS besąlygišką įsipareigojimą skatinti visus tvaraus vystymosi aspektus, įskaitant aplinkos apsaugą ir veiksmingą bendradarbiavimą kovojant su klimato kaita, aprūpinimą maistu ir veiksmingą tarptautiniu mastu pripažintų darbo ir socialinių standartų propagavimą ir įgyvendinimą,

PABRĖŽDAMOS, kaip svarbu gilinti santykius ir bendradarbiavimą tokiose srityse kaip readmisija, prieglobstis ir vizų politika, ir kartu spręsti migracijos ir prekybos žmonėmis problemas,

DAR KARTĄ PABRĖŽDAMOS prekybos – visų pirma žaliavomis – svarbą tarpusavio santykiams ir norą Prekybos ir Investicijų pakomitetyje susitarti dėl specialiųjų žaliavų taisyklių,

PAŽYMĖDAMOS, kad į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo V antraštinės dalies III dalies taikymo sritį patenkančios šio susitarimo nuostatos Jungtinei Karalystei ir Arijai privalomos ne kaip Europos Sąjungos daliai, o kaip atskiroms susitariančiosioms šalims, nebent Europos Sąjunga kartu su Jungtine Karalyste ir (arba) Airija kartu praneštų Mongolijai, kad Jungtinei Karalystei ir (arba) Airijai jos privalomos kaip Europos Sąjungos daliai pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėtą Protokolą Nr. 21 dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės. Jei Jungtinė Karalystė ir (arba) Airija pagal Protokolo Nr. 21 4a straipsnį nebėra saistoma kaip Europos Sąjungos dalis, Europos Sąjunga kartu su Jungtine Karalyste ir (arba) Airija nedelsdamos praneša Mongolijai apie bet kokį savo pozicijos pasikeitimą; tokiu atveju susitarimo nuostatos joms privalomos kaip atskiroms susitariančiosioms šalims. Tas pats galioja ir Danijai pagal prie minėtų Sutarčių pridėtą protokolą dėl Danijos pozicijos,

PATVIRTINDAMOS savo įsipareigojimą stiprinti dabartinius Šalių santykius siekiant išplėsti bendradarbiavimą ir bendrą norą įtvirtinti, pagilinti ir įvairinti tarpusavio santykius Šalims svarbiose srityse, vadovaujantis lygybės, nediskriminavimo ir abipusės naudos principais,

SUSITARĖ:

I ANTRAŠTINĖ DALIS

POBŪDIS IR TAIKYMO SRITIS

1 straipsnis

Bendrieji principai

1. Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje ir kituose atitinkamuose tarptautiniuose žmogaus teisių dokumentuose įtvirtintų demokratijos principų ir pagrindinių žmogaus teisių, taip pat teisinės valstybės principo paisymas yra abiejų Šalių vidaus ir užsienio politikos pagrindas ir esminis šio susitarimo elementas.

2. Šalys puoselėja Jungtinių Tautų chartijoje išdėstytas bendras vertybes.

3. Šalys patvirtina įsipareigojimą remti visus tvaraus vystymosi aspektus, bendradarbiauti sprendžiant su klimato kaita ir globalizacija susijusias problemas ir prisidėti siekiant tarptautiniu mastu sutartų vystymosi tikslų, įskaitant Tūkstantmečio vystymosi tikslus. Šalys dar kartą patvirtintina, kad pasisako už aukštą aplinkos apsaugos lygį ir integruotas socialines struktūras.

4. Šalys dar kartą patvirtina, kad laikosi 2005 m. Paryžiaus deklaracijos dėl pagalbos veiksmingumo ir pritaria tvirtesniam bendradarbiavimui siekiant toliau gerinti vystymosi rezultatus.

5. Šalys dar kartą patvirtina, kad pasisako už gero valdymo principų taikymą, įskaitant teismų nepriklausomumą ir kovą su korupcija.

2 straipsnis

Bendradarbiavimo tikslai

Siekdamos stiprinti dvišalę partnerystę, Šalys įsipareigoja plėtoti išsamų dialogą ir skatinti tolesnį bendradarbiavimą visuose joms svarbiuose sektoriuose. Jos visų pirma stengiasi:

a)	politikos ir ekonomikos klausimais pradėti bendradarbiauti visuose svarbiuose regioniniuose ir tarptautiniuose forumuose bei organizacijose;

b)	pradėti bendradarbiauti kovojant su sunkiais tarptautinės bendruomenės susirūpinimą keliančiais nusikaltimais;

c)	pradėti bendradarbiauti kovojant su masinio naikinimo ginklų platinimu ir šaulių ir lengvųjų ginklų srityje;

siekdamos abipusės naudos plėtoti prekybą ir investicijas tarp Šalių; pradėti bendradarbiauti visose abiem Šalims svarbiose prekybos ir su investicijomis susijusiose srityse, siekdamos palengvinti prekybos ir investicijų srautus, taip pat užkirsti kelią prekybos ir investicijų kliūtims ir jas pašalinti;

pradėti bendradarbiauti teisingumo, laisvės ir saugumo srityse, įskaitant teisinės valstybės principą ir teisinį bendradarbiavimą, duomenų apsaugą, migraciją, neteisėtą žmonių gabenimą ir prekybą žmonėmis, kovą su organizuotu nusikalstamumu, terorizmu, tarptautiniais nusikaltimais, pinigų plovimu ir nelegaliais narkotikais;

pradėti bendradarbiauti visuose kituose abiem Šalims svarbiuose sektoriuose, visų pirma makroekonomikos politikos ir finansinių paslaugų, mokesčių ir muitų, įskaitant gerą administravimą mokesčių srityje, pramonės politikos ir mažųjų bei vidutinių įmonių (VMĮ), informacinės visuomenės, audiovizualiniame ir žiniasklaidos, mokslo ir technologijų, energetikos, transporto, švietimo ir kultūros, aplinkos ir gamtos išteklių, žemės ūkio ir kaimo plėtros, sveikatos, užimtumo ir socialinių reikalų, taip pat statistikos sektoriuose;

g)	skatinti aktyvesnį abiejų Šalių dalyvavimą subregioninėse ir regioninėse bendradarbiavimo programose, kuriose gali dalyvauti kita Šalis;

h)	didinti Šalių svarbą ir matomumą viena kitos regionuose;

i)	skatinti žmonių tarpusavio supratimą seminaruose, konferencijose, jaunimo mainų; programose ir kituose renginiuose bendradarbiaujant įvairiems nevalstybiniams subjektams, pavyzdžiui, ekspertų grupėms, akademinei bendruomenei, pilietinei visuomenei ir žiniasklaidai;

j)	skatinti panaikinti skurdą siekiant tvaraus vystymosi ir palaipsniui integruoti Mongoliją į pasaulio ekonomiką.

3 straipsnis

Kova su masinio naikinimo ginklų ir jų siuntimo į taikinį priemonių platinimu

1. Šalys mano, kad masinio naikinimo ginklų bei jų siuntimo į taikinį priemonių platinimas tiek valstybiniams, tiek nevalstybiniams subjektams kelia vieną iš rimčiausių pavojų tarptautiniam stabilumui ir saugumui.

2. Todėl Šalys susitaria bendradarbiauti ir prisidėti kovojant su masinio naikinimo ginklais ir jų siuntimo į taikinį priemonių platinimu, besąlygiškai laikydamosi savo galiojančių įsipareigojimų, prisiimtų pagal tarptautines nusiginklavimo ir neplatinimo sutartis ir susitarimus bei kitus atitinkamus tarptautinius įsipareigojimus, pavyzdžiui pagal JT Saugumo Tarybos Rezoliuciją Nr. 1540, ir juos įgyvendindamos nacionaliniu mastu. Šalys susitaria, kad ši nuostata yra esminis susitarimo elementas.

3. Be to, Šalys susitaria bendradarbiauti ir prisidėti kovojant su masinio naikinimo ginklųir jų siuntimo į taikinį priemonių platinimu:

—	imdamosi priemonių, siekdamos pasirašyti ir ratifikuoti visus kitus atitinkamus tarptautinius dokumentus arba prireikus prie jų prisijungti ir juos visiškai įgyvendinti;

—	sukurdamos veiksmingą nacionalinės eksporto kontrolės sistemą, kuria būtų kontroliuojamas su MNG susijusių prekių eksportas ir tranzitas, įskaitant MNG dvejopo panaudojimo technologijų galutinės paskirties kontrolę, ir užtikrinamos veiksmingos sankcijos už eksporto kontrolės taisyklių pažeidimus.

4. Šalys susitaria pradėti nuolatinį politinį dialogą, kuris papildys ir įtvirtins šias nuostatas. Toks dialogas gali būti vedamas regioniniu lygiu.

4 straipsnis

Šaulių ir lengvieji ginklai

1. Šalys pripažįsta, kad neteisėta šaulių ir lengvųjų ginklų, taip pat jų šaudmenų gamyba, perdavimas ir paleidimas į apyvartą, pernelyg didelis jų kiekių kaupimas, netinkamas tvarkymas, nepakankama atsargų apsauga ir nekontroliuojamas platinimas ir toliau kelia didelę grėsmę taikai ir tarptautiniam saugumui.

2. Šalys susitaria laikytis ir besąlygiškai įgyvendinti savo atitinkamus įsipareigojimus spręsti neteisėtos prekybos šaulių ir lengvaisiais ginklais, taip pat jų šaudmenimis problemas pagal galiojančius tarptautinius susitarimus ir JT Saugumo Tarybos rezoliucijas, taip pat įsipareigojimus pagal kitus atitinkamus šios srities tarptautinius dokumentus, pavyzdžiui, JT neteisėtos prekybos ŠLG visų jų aspektų prevencijos, kovos su ja ir jos panaikinimo veiksmų programą.

3. Šalys įsipareigoja bendradarbiauti ir užtikrinti pastangų kovoti su neteisėta prekyba šaulių ir lengvaisiais ginklais, taip pat jų šaudmenimis koordinavimą, papildomumą ir tarpusavio sąveiką pasauliniu, regioniniu, subregioniniu ir nacionaliniu lygiu ir susitaria pradėti nuolatinį politinį dialogą, kuris papildys ir įtvirtins šias nuostatas.

5 straipsnis

Sunkūs tarptautinei bendruomenei susirūpinimą keliantys nusikaltimai

(Tarptautinis baudžiamasis teismas)

1. Šalys dar kartą patvirtina, kad už visos tarptautinės bendruomenės susirūpinimą keliančius sunkiausius nusikaltimus būtina bausti, o atitinkamai nacionalinio arba tarptautinio lygmens, įskaitant Tarptautinį baudžiamąjį teismą, priemonėmis turi būti užtikrinta, kad už juos bus veiksmingai traukiama atsakomybėn. Šalys mano, kad veiksmingai veikiančio Tarptautinio baudžiamojo teismo įsteigimas yra labai reikšmingas taikos ir tarptautinio teisingumo plėtojimui.

2. Šalys susitaria bendradarbiauti ir prireikus imtis būtinų priemonių Romos statuto ir susijusių dokumentų universalumui ir vientisumui besąlygiškai remti, taip pat stiprinti savo bendradarbiavimą su TBT. Šalys įsipareigoja įgyvendinti Romos statutą ir imtis būtinų veiksmų susijusiems dokumentams (pavyzdžiui, Susitarimui dėl TBT privilegijų ir imunitetų) ratifikuoti.

3. Šalys sutaria, kad šiais klausimais būtų naudinga užmegzti tarpusavio dialogą.

6 straipsnis

Bendradarbiavimas kovos su terorizmu srityje

1. Šalys dar kartą patvirtina kovos su terorizmu svarbą ir vadovaudamosi galiojančiomis tarptautinėmis konvencijomis, įskaitant tarptautinės humanitarinės teisės ir žmogaus teisių konvencijas, savo įstatymais bei kitais teisės aktais ir atsižvelgdamos į JT pasaulinę kovos su terorizmu strategiją, išdėstytą 2006 m. rugsėjo 8 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliucijoje Nr. 60/288, susitaria bendradarbiauti, siekdamos užkirsti kelią teroro aktams ir neleisti jų vykdyti.

2. Šalys tai daro visų pirma:

a)	visiškai įgyvendindamos JT Saugumo Tarybos rezoliucijas 1373 ir 1267 bei paskesnes rezoliucijas, įskaitant 1822, taip pat visas kitas atitinkamas JT rezoliucijas ir besąlygiškai laikydamosi savo įsipareigojimų pagal kitas atitinkamas tarptautines konvencijas ir dokumentus;

b)	keisdamosi informacija apie teroristus, teroristų grupuotes ir jų rėmimo tinklus pagal tarptautinės ir nacionalinės teisės nuostatas;

c)	keisdamosi nuomonėmis apie kovos su terorizmu priemones ir metodus, įskaitant technines ir mokymo sritis, ir dalydamosi terorizmo prevencijos patirtimi;

d)	bendradarbiaudamos taip, kad būtų sustiprintas tarptautinis sutarimas dėl kovos su terorizmu, įskaitant teisinę teroro aktų apibrėžtį, o ypač siekdamos susitarimo dėl Bendrosios tarptautinio terorizmo konvencijos;

e)	keisdamosi atitinkama geriausia praktika žmogaus teisių apsaugos srityje, kuri būtų pasitelkiama kovojant su terorizmu;

f)	ASEM veiksmingai įgyvendindamos ir stiprindamos tarpusavio bendradarbiavimą kovos su terorizmu srityje.

II ANTRAŠTINĖ DALIS

DVIŠALIS, REGIONINIS IR TARPTAUTINIS BENDRADARBIAVIMAS

7 straipsnis

Mongolijos ir ES bendradarbiavimas principų, normų ir standartų srityse

1. Šalys susitaria siekti Mongolijoje bendrųjų Europos principų, normų ir standartų, o kad jie būtų įvesti ir įgyvendinti – bendradarbiauti skatinant keitimąsi informacija ir dalijimąsi patirtimi.

2. Šalys stengiasi stiprinti savo institucijų dialogą ir bendradarbiavimą standartizacijos klausimais; jis Šalių susitarimu gali apimti bendradarbiavimo pagrindų, palengvinsiančių keitimąsi ekspertais, informacija ir žiniomis, sukūrimą.

8 straipsnis

Bendradarbiavimas regioninėse ir tarptautinėse organizacijose

1. Šalys įsipareigoja keistis nuomonėmis ir bendradarbiauti regioniniuose ir tarptautiniuose forumuose bei organizacijose, kaip antai Jungtinės Tautos ir atitinkamos Jungtinių Tautų agentūros, programos ir organizacijos, Pasaulio prekybos organizacija (PPO), Draugystės ir bendradarbiavimo sutartis (DBS) bei Europos ir Azijos susitikimai (ASEM).

2. Šalys taip pat susitaria šiuo susitarimu reglamentuojamose srityse skatinti ekspertų grupių, akademinės bendruomenės, nevyriausybinių organizacijų ir žiniasklaidos bendradarbiavimą. Toks bendradarbiavimas gali apimti, inter alia, mokymo programų rengimą, praktinius užsiėmimus ir seminarus, ekspertų mainus, tyrimus ir kitas Šalių sutartas priemones.

9 straipsnis

Regioninis ir dvišalis bendradarbiavimas

1. Vykstant dialogui ir bendradarbiavimui pagal šį susitarimą, skirdamos deramą dėmesį dvišalio bendradarbiavimo klausimams, abi Šalys susitaria kiekviename sektoriuje atitinkamą veiklą vykdyti dvišaliu ar regioniniu lygiu arba derindamos abiejų šių lygių veiklą. Pasirinkdamos tinkamą lygį, Šalys stengsis kiek įmanoma didinti poveikį visoms suinteresuotosioms šalims ir stiprinti jų dalyvavimą, kartu kuo geriausiai išnaudodamos turimus išteklius, atsižvelgdamos į politines ir institucines įgyvendinimo galimybes ir užtikrindamos nuoseklumą kitos veiklos, kurioje dalyvauja Europos Sąjunga ir kiti ASEM partneriai, atžvilgiu.

2. Prireikus Šalys gali nuspręsti teikti finansinę paramą bendradarbiavimui susitarime reglamentuojamose arba su juo susijusiose srityse, laikydamosi savo finansinių procedūrų ir atsižvelgdamos į savo išteklius.

III ANTRAŠTINĖ DALIS

BENDRADARBIAVIMAS SIEKIANT TVARAUS VYSTYMOSI

10 straipsnis

Bendrieji principai

1. Pagrindinis vystomojo bendradarbiavimo tikslas – mažinti skurdą įgyvendinant Tūkstantmečio vystymosi tikslus, siekiant tvaraus vystymosi ir integracijos į pasaulio ekonomiką. Šalys susitaria palaikyti nuolatinį dialogą vystomojo bendradarbiavimo klausimais, atsižvelgdamos į savo prioritetus ir abiem Šalims svarbias sritis.

2. Šalių vystomojo bendradarbiavimo strategijomis, inter alia, siekiama:

a)	skatinti gyventojų ir socialinį vystymąsi;

b)	siekti tvaraus ekonomikos augimo;

c)	skatinti aplinkos tvarumą, atkūrimą ir geriausią patirtį bei gamtos išteklių išsaugojimą;

d)	užkirsti kelią klimato kaitos padariniams ir juos šalinti;

e)	remti strategijas ir priemones, kuriomis siekiama palaipsniui toliau integruotis į pasaulio ekonomiką ir tarptautinės prekybos sistemą;

f)	tęsti veiklą siekiant laikytis Paryžiaus deklaracijos dėl pagalbos efektyvumo, Akros veiksmų darbotvarkės ir kitų tarptautinių įsipareigojimų, kurių tikslas – gerinti pagalbos teikimą ir veiksmingumą.

11 straipsnis

Ekonominis vystymasis

1. Šalys siekia skatinti stabilų ekonomikos augimą, skurdo ir socialinių bei ekonomių skirtumų mažinimą.

2. Šalys patvirtina savo įsipareigojimą siekti Tūkstantmečio vystymosi tikslų ir dar kartą pabrėžia savo įsipareigojimą laikytis 2005 m. Paryžiaus deklaracijos dėl pagalbos efektyvumo.

3. Be to, į susitarimą turėtų būti siekiama įtraukti įsipareigojimus, susijusius su socialiniais ir ekologiniais prekybos aspektais, dar kartą patvirtinant, kad prekyba visais aspektais turėtų skatinti tvarų vystymąsi, be to, susitarimu turėtų būti skatinama vertinti ekonominį, socialinį ir ekologinį prekybos poveikį.

12 straipsnis

Socialinis vystymasis

1. Šalys pabrėžia, kad ekonominė ir socialinė politika turėtų viena kitą stiprinti ir kad itin svarbu sukurti deramas darbo sąlygas, jos taip pat įsipareigoja remti socialinį dialogą.

2. Šalys siekia prisidėti prie veiksmingo Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) pagrindinių darbo standartų įgyvendinimo ir stiprinti bendradarbiavimą užimtumo ir socialiniais klausimais.

3. Šalys taip pat siekia skatinti tokią politiką, kuria ekologišku ir tvariu būdu siekiama užtikrinti pakankamą gyventojų aprūpinimą maistu, o gyvulių – pašarais.

13 straipsnis

Aplinka

1. Šalys dar kartą patvirtintina, kad siekiant tvaraus vystymosi būtina užtikrinti aukštą aplinkos apsaugos lygį, gamtos išteklių bei biologinės įvairovės, įskaitant miškus, išsaugojimą ir valdymą.

2. Šalys siekia skatinti daugiašalių aplinkos apsaugos susitarimų ratifikavimą, įgyvendinimą ir laikymąsi.

3. Šalys siekia stiprinti bendradarbiavimą visuotinais aplinkos klausimais, visų pirma susijusiais su klimato kaita.

IV ANTRAŠTINĖ DALIS

BENDRADARBIAVIMAS PREKYBOS IR INVESTICIJŲ KLAUSIMAIS

14 straipsnis

Bendrieji principai

1. Šalys užmezga dialogą dvišalės ir daugiašalės prekybos ir su prekyba susijusiais klausimais, kad sustiprintų dvišalius prekybos santykius ir padėtų plėtoti daugiašalės prekybos sistemą.

2. Šalys įsipareigoja savo abipusei naudai kuo labiau skatinti tarpusavio prekybinių mainų plėtojimą ir įvairovę. Jos įsipareigoja suteikti geresnes patekimo į rinką sąlygas, šalindamos prekybos kliūtis, pirmiausia laiku panaikindamos netarifines kliūtis ir imdamosi priemonių skaidrumui didinti, atsižvelgdamos į šioje srityje tarptautinių organizacijų atliktą darbą.

3. Pripažindamos, kad prekyba būtina vystymuisi ir kad pagalba pagal prekybos lengvatų programas yra naudinga besivystančioms šalims, Šalys deda pastangas, kad pagerintų savo konsultacijas dėl tokios pagalbos, besąlygiškai laikydamosi PPO taisyklių.

4. Šalys praneša viena kitai apie prekybos politikos ir su prekyba susijusios politikos, pavyzdžiui, žemės ūkio, aprūpinimo maistu, vartotojų apsaugos ir aplinkos politikos, raidą.

5. Šalys skatina dialogą ir bendradarbiavimą, siekdamos plėtoti tarpusavio santykius prekybos ir investicijų srityse, įskaitant prekybos problemų sprendimą, inter alia, 10–27 straipsniuose nurodytose srityse.

15 straipsnis

Sanitarijos ir fitosanitarijos (SF) klausimai

1. Šalys bendradarbiauja aprūpinimo maistu ir sanitarijos bei fitosanitarijos klausimais, kad Šalių teritorijoje apsaugotų žmonių, gyvūnų ir augalų gyvybę ir sveikatą.

2. Šalys aptaria ir keičiasi informacija apie atitinkamas savo priemones pagal Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) susitarimą dėl sanitarinių ir fitosanitarinių priemonių (SF), Tarptautinę augalų apsaugos konvenciją (IPPC), Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos (OIE) ir Maisto kodekso komisijos (Codex) nuostatas.

3. Šalys susitaria gerinti tarpusavio supratimą ir bendradarbiavimą sanitarijos bei fitosanitarijos ir gyvūnų gerovės klausimais. Tokie gebėjimai stiprinami atsižvelgiant į kiekvienos Šalies poreikius ir siekiant vienai Šaliai padėti laikytis kitos Šalies teisinių reikalavimų.

4. Šalys nedelsdamos pradeda dialogą, gavusios kitos Šalies prašymą apsvarstyti sanitarijos ir fitosanitarijos klausimus arba kitus skubius su šiuo straipsniu susijusius klausimus.

16 straipsnis

Techninės prekybos kliūtys (TPK)

Šalys skatina taikyti tarptautinius standartus, taip pat bendradarbiauja ir keičiasi informacija apie standartus, atitikties vertinimo procedūras ir techninius reglamentus, ypač pagal PPO susitarimą dėl techninių prekybos kliūčių (TPK).

17 straipsnis

Bendradarbiavimas muitų srityje

1. Ypatingą dėmesį Šalys skiria tarptautinės prekybos patikimumo ir saugumo gerinimui, įskaitant transporto paslaugas, veiksmingą muitinės vykdomo intelektinės nuosavybės teisių įgyvendinimą, taip pat darnaus požiūrio į prekybos lengvinimą ir kovą su sukčiavimu bei pažeidimais užtikrinimą.

2. Neatmesdamos galimybės bendradarbiauti kitais šiame susitarime numatytais būdais, Šalys patvirtina, kad yra suinteresuotos ateityje apsvarstyti galimybę sudaryti protokolus dėl bendradarbiavimo muitų srityje ir dėl abipusės pagalbos, laikydamosi šiame susitarime nustatytos institucinės struktūros.

18 straipsnis

Prekybos lengvinimas

Šalys dalijasi importo, eksporto, tranzito ir kitų muitinės procedūrų supaprastinimo patirtimi ir tiria jų supaprastinimo galimybes, užtikrina muitų ir prekybos nuostatų skaidrumą, plėtoja bendradarbiavimą muitų srityje ir veiksmingus abipusės administracinės pagalbos mechanizmus ir siekia bendro sutarimo ir bendrų veiksmų įgyvendindamos atitinkamas tarptautines iniciatyvas, inter alia, prekybai palengvinti.

19 straipsnis

Investicijos

Šalys skatina didesnius investicijų srautus plėtodamos abipusėms investicijoms palankią ir stabilią aplinką, palaikydamos nuolatinį dialogą, kuriuo siekiama pagerinti supratimą ir bendradarbiavimą investicijų klausimais, nagrinėti administracinius mechanizmus, kuriais palengvinami investicijų srautai, ir skatinti stabilias, skaidrias, atviras taisykles ir vienodas sąlygas Šalių investuotojams.

20 straipsnis

Konkurencijos politika

Šalys skatina veiksmingą konkurencijos taisyklių įvedimą ir taikymą, taip pat informacijos sklaidą, kad kitos Šalies rinkose veikiančioms įmonėms būtų užtikrintas didesnis skaidrumas ir teisinis tikrumas. Šalys keičiasi nuomonėmis su antikonkurencine veikla, galinčia neigiamai paveikti dvišalę prekybą ir investicijų srautus, susijusiais klausimais.

21 straipsnis

Paslaugos

Šalys veda nuolatinį dialogą, kuriuo visų pirma siekiama keistis informacija apie atitinkamus nacionalinės teisės aktus, skatinti patekimą į viena kitos rinkas, taip pat galimybę naudotis kapitalo ištekliais bei technologijomis ir skatinti prekybą paslaugomis tarp regionų ir trečiųjų šalių rinkose.

22 straipsnis

Kapitalo judėjimas

Šalys stengiasi lengvinti kapitalo judėjimą siekdamos remti susitarimo tikslus.

23 straipsnis

Viešieji pirkimai

Šalys siekia nustatyti procedūrines taisykles, įskaitant tinkamas skaidrumo ir apskundimo nuostatas, kuriomis remiamas veiksmingos pirkimų sistemos, kuri viešuosiuose pirkimuose skatintų optimalų kainos ir kokybės santykį ir lengvintų tarptautinę prekybą, sukūrimas.

Siekdamos abipusės naudos Šalys bendradarbiauja, kad viena kitai atvertų savo viešųjų pirkimų rinkas.

24 straipsnis

Skaidrumas

Šalys suvokia skaidrumo ir tinkamų procedūrų svarbą taikant savo su prekyba susijusius įstatymus ir kitus teisės aktus ir šiuo tikslu dar kartą patvirtina savo įsipareigojimus, nustatytus 1994 m. GATT X straipsnyje ir GATS III straipsnyje.

25 straipsnis

Žaliavos

1. Šalys susitaria stiprinti bendradarbiavimą ir skatinti tarpusavio supratimą žaliavų srityje.

2. Bendradarbiaujant ir skatinant tarpusavio supratimą reikėtų aptarti tokias temas kaip žaliavų sektoriaus reglamentavimo pagrindai (įskaitant kalnakasybos pajamų naudojimą socialiniam ir ekonominiam vystymuisi ir aplinkos apsaugos bei saugumo nuostatas, susijusias su kalnakasybos ir žaliavų sektoriais) ir prekyba žaliavomis. Siekdamos skatinti tvirtesnį bendradarbiavimą ir geresnį tarpusavio supratimą, Šalys gali prašyti žaliavų klausimais surengti ad hoc susitikimus.

3. Šalys pripažįsta, kad skaidri, nediskriminacinė, iškraipymų nesukelianti ir taisyklėmis pagrįsta aplinka yra geriausias būdas sukurti sąlygas, palankias tiesioginėms užsienio investicijoms į žaliavų gamybą ir prekybą jomis.

4. Atsižvelgdamos į savo ekonominę politiką bei tikslus ir siekdamos plėtoti prekybą, Šalys susitaria skatinti bendradarbiavimą prekybos žaliavomis kliūtims pašalinti.

5. Šalies prašymu bet kuris prekybos žaliavomis klausimas gali būti keliamas ir svarstomas jungtinio komiteto ir pakomitečio, kurie turi įgaliojimus pagal 56 straipsnį priimti sprendimus laikydamiesi pirmesnėse dalyse nustatytų principų, posėdžiuose.

26 straipsnis

Regioninė politika

Šalys skatina regionų vystymosi politiką.

27 straipsnis

Intelektinės nuosavybės apsauga

1. Šalys dar kartą patvirtina, kad labai didelę reikšmę teikia intelektinės nuosavybės teisių apsaugai ir įsipareigoja numatyti reikiamas priemones, siekdamos užtikrinti tinkamą ir veiksmingą tokių teisių apsaugą ir įgyvendinimą, visų pirma, kiek tai susiję su intelektinės nuosavybės teisių pažeidimais.

Be to, Šalys susitaria kuo skubiau sudaryti dvišalį susitarimą dėl geografinių nuorodų.

2. Šalys keičiasi informacija ir patirtimi tokiais klausimais, kaip intelektinės nuosavybės teisių įgyvendinimo praktika, skatinimas, sklaida, supaprastinimas, valdymas, derinimas, apsauga ir veiksmingas taikymas, tokių teisių pažeidimo prevencija, kova su falsifikavimu ir piratavimu, visų pirma vykdant muitinių ir kitų tinkamų formų bendradarbiavimą ir steigiant bei stiprinant tokių teisių kontrolei bei apsaugai skirtas organizacijas. Šalys padeda viena kitai gerinti intelektinės nuosavybės teisių apsaugą, naudojimą ir pardavimą atsižvelgiant į Europos patirtį ir skleisti atitinkamas žinias.

28 straipsnis

Prekybos ir investicijų pakomitetis

1. Steigiamas Prekybos ir investicijų pakomitetis.

2. Pakomitetis padeda jungtiniam komitetui vykdyti uždavinius, susijusius su šiame skyriuje reglamentuojamomis sritimis.

3. Pakomitetis priima savo darbo tvarkos taisykles.

V ANTRAŠTINĖ DALIS

BENDRADARBIAVIMAS TEISINGUMO, LAISVĖS IR SAUGUMO SRITYJE

29 straipsnis

Teisinė valstybė ir teisinis bendradarbiavimas

1. Bendradarbiaudamos teisingumo, laisvės ir saugumo srityje, Šalys ypatingą svarbą teikia teisinės valstybės ir institucijų stiprinimui visais lygiais, visų pirma teisėsaugos ir teisingumo įgyvendinimo srityse.

2. Šalių bendradarbiavimas taip pat apima abipusį keitimąsi informacija apie teisės sistemas ir teisės aktus. Šalys stengiasi plėtoti abipusę teisinę pagalbą vadovaudamosi esamais teisiniais pagrindais.

30 straipsnis

Asmens duomenų apsauga

1. Šalys susitaria bendradarbiauti siekdamos asmens duomenų apsaugos lygį pakelti iki aukščiausių tarptautinių standartų, inter alia, įtvirtintų JT Kompiuterinių asmens duomenų bylų tvarkymo gairėse (1990 m. gruodžio 14 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliucija49/95).

2. Bendradarbiavimas asmens duomenų apsaugos srityje gali, inter alia, apimti techninę pagalbą, teikiamą keičiantis informacija ir žiniomis.

31 straipsnis

Bendradarbiavimas migracijos srityje

1. Šalys pradeda bendradarbiauti siekdamos užkirsti kelią neteisėtam jų pilietybę turinčių fizinių asmenų atvykimui į kitos Šalies teritoriją ir buvimui joje.

2. Bendradarbiaudamos neteisėtos imigracijos prevencijos srityje, Šalys susitaria nedelsdamos atgal priimti savo piliečius, neatitinkančius arba nebeatitinkančius galiojančių atvykimo, buvimo arba gyvenimo kitos Šalies teritorijoje sąlygų. Šalys savo piliečiams suteikia šiems tikslams tinkamus asmens dokumentus. Jei grąžintinas asmuo neturi jokio dokumento ar kitų savo pilietybės įrodymų, konkrečios valstybės narės arba Mongolijos kompetentingos diplomatinės arba konsulinės atstovybės Mongolijos arba konkrečios valstybės narės prašymu tą asmenį apklausia, kad nustatytų jo pilietybę.

3. Atitinkamomis dvišalio bendradarbiavimo priemonėmis ES teiks finansinę pagalbą šiam susitarimui įgyvendinti.

4. Šalys susitaria kitos Šalies prašymu pradėti derybas dėl ES ir Mongolijos susitarimo, kuriuo reglamentuojami specialūs Šalių įsipareigojimai atgal priimti savo piliečius, įskaitant įsipareigojimus atgal priimti kitų šalių piliečius ir asmenis be pilietybės.

32 straipsnis

Bendradarbiavimas kovojant su neteisėtais narkotikais

1. Šalys bendradarbiauja, siekdamos užtikrinti darnų požiūrį, pagrįstą veiksmingu kompetentingų institucijų, įskaitant sveikatos, teisingumo, muitinės ir vidaus reikalų bei kituose svarbiuose sektoriuose veikiančias institucijas, veiksmų koordinavimu, siekdamos laikantis žmogaus teisių sumažinti neteisėtų narkotikų pasiūlą, prekybą ir paklausą. Bendradarbiavimu taip pat siekiama sumažinti narkotikų sukeltą žalą, imtis priemonių prieš sintetinių narkotikų gamybą, prekybą ir vartojimą ir veiksmingiau užkirsti kelią prekursorių naudojimui neteisėtai narkotinių ir psichotropinių medžiagų gamybai.

2. Šalys susitaria dėl bendradarbiavimo priemonių šiems tikslams pasiekti. Veiksmai grindžiami bendrai sutartais principais, atitinkančiais reikšmingas tarptautines konvencijas, Politinę deklaraciją ir specialiąją Deklaraciją dėl narkotikų paklausos mažinimo gairių, patvirtintą 1998 m. birželio mėn. 20-ojoje Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos specialiojoje sesijoje (JTGASS) dėl narkotikų, taip pat 2009 m. kovo mėn. 52-ojoje Jungtinių Tautų Narkotinių medžiagų komisijos sesijoje priimtą politinę deklaraciją ir veiksmų planą.

3. Šalių bendradarbiavimas apima techninę ir administracinę pagalbą, visų pirma šiose srityse: nacionalinės teisės aktų ir nacionalinės politikos rengimas, nacionalinių institucijų ir informacijos centrų steigimas, pilietinės visuomenės pastangų narkotikų srityje rėmimas, taip pat pastangos mažinti narkotikų paklausą ir jų sukeliamą žalą, darbuotojų rengimas, narkotikų moksliniai tyrimai ir prekursorių naudojimo neteisėtai narkotinių ir psichotropinių medžiagų gamybai prevencija. Šalys gali susitarti įtraukti kitas sritis.

33 straipsnis

Bendradarbiavimas kovojant su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija

Šalys susitaria bendradarbiauti kovojant su organizuotu, ekonominiu bei finansiniu nusikalstamumu ir korupcija. Tokiu bendradarbiavimu visų pirma siekiama įgyvendinti ir skatinti taikyti atitinkamus tarptautinius standartus ir dokumentus, kaip antai JT konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą bei jos papildomus protokolus ir JT konvenciją prieš korupciją.

34 straipsnis

Bendradarbiavimas kovojant su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu

1. Šalys sutaria dėl poreikio dirbti ir bendradarbiauti siekiant užkirsti kelią tam, kad jų finansų sistemos, su finansais nesusijusi komercinė veikla ir profesijos būtų naudojamos pinigams, gautiems iš bet kokios sunkios nusikalstamos veiklos, pavyzdžiui, prekybos narkotikais ir korupcijos, plauti.

2. Abi Šalys susitaria skatinti teikti techninę ir administracinę pagalbą, kuria siekiama padėti rengti ir įgyvendinti teisės aktus, taip pat užtikrinti veiksmingą kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu mechanizmų veikimą. Bendradarbiaujant visų pirma sudaromos sąlygos pagal atitinkamus teisės aktus keistis susijusia informacija ir priimti tinkamus kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu standartus, kurie būtų lygiaverčiai Sąjungos ir šioje srityje veikiančių tarptautinių institucijų, pavyzdžiui, Finansinių veiksmų darbo grupės (FATF), taikomiems standartams.

VI ANTRAŠTINĖ DALIS

BENDRADARBIAVIMAS KITUOSE SEKTORIUOSE

35 straipsnis

Bendradarbiavimas žmogaus teisių srityje

1. Šalys susitaria bendradarbiauti propaguojant ir veiksmingai saugant žmogaus teises, inter alia, ratifikuodamos ir įgyvendindamos tarptautinius žmogaus teisų dokumentus.

2. Toks bendradarbiavimas gali apimti, inter alia:

a)	paramą nacionalinio žmogaus teisių veiksmų plano rengimui ir įgyvendinimui,

b)	žmogaus teisių propagavimą ir švietimą žmogaus teisių klausimais;

c)	žmogaus teisių srityje veikiančių nacionalinių ir regioninių institucijų stiprinimą;

d)	turiningo ir išsamaus dialogo žmogaus teisių klausimais užmezgimą;

e)	bendradarbiavimo su žmogaus teisių srityje veikiančiomis Jungtinių Tautų institucijomis stiprinimą.

36 straipsnis

Bendradarbiavimas finansinių paslaugų srityje

1. Šalys susitaria siekti labiau derinti savo taisykles ir standartus ir stiprinti bendradarbiavimą bankininkystės, draudimo ir kitų finansų sektoriaus sričių apskaitos, priežiūros ir reguliavimo sistemoms tobulinti.

2. Šalys bendradarbiauja siekdamos plėtoti teisinius reguliavimo pagrindus, infrastruktūrą ir žmogiškuosius išteklius, taip pat pagal dvišalio bendradarbiavimo nuostatas Mongolijos kapitalo rinkoje pradėti taikyti įmonių valdymo ir tarptautinius apskaitos standartus, laikantis GATS ir PPO įsipareigojimo, susijusio su abipusiu susitarimu finansinių paslaugų klausimais.

37 straipsnis

Ekonominės politikos dialogas

1. Šalys susitaria bendradarbiauti skatinant keitimąsi informacija apie savo ekonomikos tendencijas bei politiką ir dalijantis ekonominės politikos koordinavimo patirtimi regioninio ekonominio bendradarbiavimo ir integracijos kontekste.

2. Šalys stengiasi intensyvinti savo institucijų dialogą ekonomikos klausimais, kuris Šalių sutarimu gali apimti tokias sritis kaip pinigų politika, fiskalinė politika, įskaitant įmonių apmokestinimą, viešieji finansai, makroekonomikos stabilizavimas ir užsienio skola.

3. Šalys bendradarbiauja ir skatina tarpusavio supratimą ekonomikos įvairinimo ir pramonės plėtros srityje.

38 straipsnis

Geras administravimas mokesčių srityje

Siekdamos stiprinti ir plėtoti ūkinę veiklą ir kartu atsižvelgti į poreikį plėtoti tinkamus reguliavimo pagrindus, Šalys pripažįsta ir įsipareigoja mokesčių srityje laikytis gero administravimo principų, kuriuos ES lygiu įsipareigojo taikyti valstybės narės. Tuo tikslu, nepažeisdamos Sąjungos ir valstybių narių kompetencijos, Šalys gerina tarptautinį bendradarbiavimą mokesčių srityje, lengvina teisėtų mokestinių pajamų surinkimą ir kuria veiksmingo minėtų principų įgyvendinimo priemones.

39 straipsnis

Pramonės politika ir mažųjų bei vidutinių įmonių bendradarbiavimas

Atsižvelgdamos į savo ekonominę politiką ir tikslus, Šalys susitaria skatinti su pramonės politika susijusį bendradarbiavimą visose tam tinkamose srityse mažų ir vidutinių įmonių konkurencingumui gerinti, inter alia:

a)	keisdamosi informacija ir patirtimi, kaip sukurti pagrindines sąlygas mažų ir vidutinių įmonių konkurencingumui gerinti;

b)	skatindamos ūkio subjektų ryšius, remdamos bendras investicijas ir bendrų įmonių bei informacijos tinklų kūrimą, visų pirma pasinaudodamos galiojančiomis Europos Sąjungos horizontaliomis programomis, ypač skatindamos, kad partneriai keistųsi programine ir technine įranga;

c)	teikdamos informaciją, skatindamos inovacijas ir keisdamosi geriausia patirtimi, susijusia su galimybėmis gauti finansavimą, inter alia, ir mikro bei mažoms įmonėms;

d)	sukurdamos palankias sąlygas atitinkamai Šalių privataus sektoriaus veiklai ir ją remdamos;

e)	skatindamos deramą darbą, įmonių socialinę atsakomybę bei atskaitomybę ir atsakingą verslo praktiką, įskaitant tausų vartojimą ir gamybą. Vykdant šį bendradarbiavimą atsižvelgiama į vartotojo požiūriu svarbius klausimus, kaip antai informacija apie gaminį ir vartotojo vaidmuo rinkoje;

f)	abipusiu sutarimu pasirinktose pramonės srityse vykdydamos bendrus mokslinių tyrimų projektus ir bendradarbiaudamos standartų, atitikties vertinimo procedūrų ir techninių reglamentų klausimais,

g)	teikdamos informaciją apie nuotekų valymo metodų ir technologijų modernizavimą odos perdirbimo sektoriuje,

h)	abiem Šalims prieinamais veikiančiais tinklais keisdamosi informacija ir rekomenduodamos partnerius bei bendradarbiavimo galimybes prekybos ir investicijų srityje,

i)	remdamos abiejų Šalių privačių įmonių, visų pirma VMĮ, bendradarbiavimą,

j)	svarstydamos galimybę pradėti derybas dėl papildomo susitarimo dėl keitimosi informacija, intensyvesniam bendradarbiavimui skirtų praktinių užsiėmimų ir kitų abiejų Šalių VMĮ rėmimo renginių,

k)	teikdamos informaciją apie techninę pagalbą maisto ir žemės ūkio produktų eksportui į Europos rinką pagal Europos Sąjungos lengvatų sistemą.

40 straipsnis

Turizmas

1. Vadovaudamosi Pasaulio turizmo organizacijos Pasauliniu turizmo etikos kodeksu ir tvarumo principais, grindžiamais vietine programa „Darbotvarkė 21“, Šalys siekia gerinti keitimąsi informacija ir nustatyti geriausią praktiką, kad būtų užtikrinta darni ir tvari turizmo plėtra.

2. Šalys susitaria plėtoti bendradarbiavimą saugodamos ir optimaliai išnaudodamos gamtos ir kultūros paveldo potencialą, mažindamos neigiamą turizmo poveikį ir didindamos teigiamą turizmo verslo indėlį į tvarų vietos bendruomenių vystymąsi, inter alia, plėtodamos ekologinį turizmą ir kartu puoselėdamos vietos ir čiabuvių bendruomenių vientisumą bei interesus ir gerindamos turizmo pramonės mokymus.

41 straipsnis

Informacinė visuomenė

1. Pripažindamos, kad informacinės ir ryšių technologijos yra reikšmingas šiuolaikinio gyvenimo elementas ir yra gyvybiškai svarbios ekonominiam ir socialiniam vystymuisi, Šalys stengiasi keistis nuomonėmis apie savo vykdomą šios srities politiką, taip siekdamos skatinti ekonominį vystymąsi.

2. Bendradarbiaujant šioje srityje daugiausia dėmesio, inter alia, skiriama:

dalyvavimui išsamiame regioniniame dialoge apie įvairius informacinės visuomenės aspektus, visų pirma elektroninių ryšių politikos ir reglamentavimo, įskaitant universaliąsias paslaugas, licencijavimą ir bendrus leidimus, privatumo bei asmens duomenų apsaugą ir reguliavimo institucijos nepriklausomumą bei veiksmingumą;

b)	Šalių ir Azijos tinklų ir paslaugų sujungimui ir sąveikai;

c)	naujų informacijos ir ryšių technologijų standartizavimui ir sklaidai;

d)	Šalių mokslinių tyrimų bendradarbiavimo informacijos ir ryšių technologijų srityje skatinimui;

e)	bendradarbiavimui skaitmeninės televizijos srityje, įskaitant keitimąsi jos įdiegimo patirtimi, reglamentavimo aspektais ir visų pirma dažnių valdymą bei tyrimus;

f)	bendradarbiavimui vykdant mokslinių tyrimų projektus informacijos ir ryšių technologijų srityje;

g)	informacijos ir ryšių technologijų saugumo aspektams, taip pat kovai su elektroniniais nusikaltimais;

h)	telekomunikacijų, įskaitant radijo įrangą, atitikties vertinimui;

i)	bendradarbiavimui plėtojant plačiajuostį tinklą;

j)	keitimuisi informacija apie informacijos ir ryšių technologijų konkurencijos politiką.

42 straipsnis

Audiovizualinis ir žiniasklaidos sektorius

Šalys skatins, rems ir lengvins atitinkamų savo institucijų ir subjektų mainus, bendradarbiavimą ir dialogą audiovizualiniame ir žiniasklaidos sektoriuje. Jos susitaria šiose srityse pradėti nuolatinį dialogą.

43 straipsnis

Bendradarbiavimas mokslo ir technologijų srityse

1. Šalys susitaria savo abipusei naudai bendradarbiauti mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros srityje abiem Šalims svarbiuose sektoriuose.

2. Bendradarbiaujant siekiama šių tikslų:

a)	skatinti keistis informacija ir praktine patirtimi mokslo ir technologijų srityje, įskaitant informaciją apie atitinkamos politikos ir programų įgyvendinimą;

b)	skatinti Šalių mokslo bendruomenių, mokslinių tyrimų centrų, universitetų bei pramonės partnerystes mokslinių tyrimų srityje;

c)	skatinti mokslininkų mokymus ir mobilumą;

d)	remti savo aukštojo mokslo įstaigų, mokslinių tyrimų centrų ir pramonės, įskaitant mažas ir vidutines įmones, dalyvavimą mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros programose.

3. Bendradarbiavimas gali vykti rengiant bendrus mokslinių tyrimų projektus ir mainus, mokslininkų suvažiavimus ir mokymus pagal tarptautines mokymo ir mobilumo programas ir mainus, užtikrinant kuo platesnę mokslinių tyrimų, mokymosi rezultatų ir geriausios praktikos sklaidą.

4. Bendradarbiaujama laikantis abiejų Šalių įstatymų ir kitų teisės aktų. Bendradarbiavimas turėtų būti grindžiamas abipusiškumo, vienodo vertinimo ir abipusės naudos principais ir užtikrinti veiksmingą intelektinės nuosavybės apsaugą.

5. Šalys susitaria dėti visas pastangas, kad visuomenė būtų geriau informuota apie jų mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo programų teikiamas galimybes.

44 straipsnis

Energetika

1. Šalys stengiasi glaudžiau bendradarbiauti energetikos sektoriuje, siekdamos:

gerinti energetinį saugumą, inter alia, įvairinant energijos šaltinius ir kuriant naujus, naujoviškus ir atsinaujinančius energijos šaltinius, tarp jų biokurą ir biomasę, vėjo, saulės energiją ir hidroenergiją, taip pat remti tinkamų politikos pagrindų kūrimą, kad atsinaujinančiųjų išteklių energijai būtų sukurtos palankios investicijų ir konkurencijos sąlygos, ir jų įtraukimą į atitinkamas politikos sritis;

b)	racionaliai naudoti energiją tiek pasiūlos, tiek paklausos lygiu, didinant energijos vartojimo efektyvumą energijos gamybos, transportavimo, paskirstymo ir galutinio vartojimo etapuose;

c)	skatinti taikyti tarptautiniu mastu pripažintus branduolinės saugos, saugumo, branduolinių medžiagų neplatinimo ir apsaugos standartus;

d)	skatinti technologijų, kuriomis siekiama tvarios energijos gamybos ir tvaraus energijos naudojimo, perdavimą;

e)	stiprinti šios srities gebėjimus ir lengvinti investicijas vadovaujantis skaidriomis, nediskriminuojančiomis ir su rinka suderinamomis taisyklėmis.

2. Šiuo tikslu Šalys susitaria savo abipusei naudai skatinti ryšius bei bendrus mokslinius tyrimus visų pirma per atitinkamas regionines ir tarptautines organizacijas. Nurodydamos 43 straipsnį ir 2002 m. Johanesburge įvykusio Pasaulio viršūnių susitikimo tvaraus vystymosi klausimais (PVSTVK) išvadas, Šalys pabrėžia būtinybę įvertinti galimybės naudotis energijos paslaugomis prieinama kaina ir tvarios plėtros sąsajas. Ši veikla gali būti skatinama ir Europos Sąjungos energetikos iniciatyva, pradėta PVSTVK.

3. Prekyba branduolinėmis medžiagomis vykdoma laikantis Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties nuostatų. Prireikus prekyba branduolinėmis medžiagomis gali būti sureglamentuota specialiu Europos atominės energijos bendrijos ir Mongolijos susitarimu.

45 straipsnis

Transportas

1. Šalys susitaria bendradarbiauti atitinkamose transporto politikos srityse, siekdamos gerinti investavimo galimybes ir prekių bei keleivių judėjimą, skatinti aviacijos patikimumą bei saugumą, kovą su piratavimu, saugoti aplinką ir didinti savo transporto sistemų efektyvumą.

2. Bendradarbiaudamos šioje srityje Šalys siekia skatinti:

a)	keistis informacija apie savo transporto politiką ir praktiką, ypač apie miesto ir kaimo transportą, aviaciją, transporto logistiką ir daugiarūšio transporto tinklų sujungimą bei sąveiką, taip pat kelių, geležinkelių ir oro uostų valdymą;

b)	vystyti palydovinę navigaciją, ypač atsižvelgiant į abiem Šalims naudingus reglamentavimo, pramonės ir rinkos vystymosi aspektus. Šiuo tikslu bus svarstomos Europos pasaulinės palydovinės navigacijos sistemos EGNOS ir Galileo;

plėtoti dialogą oro transporto paslaugų srityje, siekiant įvertinti tolesnio santykių plėtojimo galimybes tokiose srityse kaip skrydžių sauga, aviacijos saugumas, aplinka, oro eismo valdymas, konkurencijos teisės taikymas ir ekonominis oro transporto pramonės reguliavimas, kad būtų remiamas reglamentavimo derinimas ir pašalintos verslui kylančios kliūtys. Toliau turėtų būti skatinami abiem Šalims svarbūs civilinės aviacijos srities bendradarbiavimo projektai. Tuo remdamosi Šalys įvertins glaudesnio bendradarbiavimo civilinės aviacijos srityje mastą;

d)	mažinti transporto sektoriuje išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį;

e)	įgyvendinti saugumo, saugos ir aplinkosaugos standartus, pirmiausia oro transporto srityse, atsižvelgiant į atitinkamas tarptautines konvencijas;

f)	bendradarbiauti atitinkamuose tarptautiniuose forumuose, siekiant užtikrinti geresnį tarptautinės teisės aktų ir šiame straipsnyje iškeltų tikslų vykdymą.

46 straipsnis

Švietimas ir kultūra

1. Siekdamos gerinti tarpusavio supratimą ir geriau supažindinti su savo kultūra, Šalys susitaria skatinti bendradarbiavimą švietimo ir kultūros srityje, tinkamai atsižvelgdamos į savo įvairovę. Šiuo tikslu Šalys rems ir skatins savo kultūros institutų ir pilietinės visuomenės veiklą.

2. Šalys siekia imtis atitinkamų priemonių kultūriniams mainams skatinti ir vykdyti bendras iniciatyvas įvairiose kultūros srityse, įskaitant bendradarbiavimą paveldo saugojimo srityje, tinkamai atsižvelgdamos į kultūrų įvairovę.

3. Šalys susitaria konsultuotis ir bendradarbiauti atitinkamose tarptautinėse organizacijose, pavyzdžiui, UNESCO, siekdamos bendrų tikslų ir skatindamos kultūrų įvairovę, taip pat saugodamos kultūros paveldą. Kiek tai susiję su kultūrų įvairove, Šalys taip pat susitaria skatinti ratifikuoti ir įgyvendinti 2005 m. spalio 20 d. priimtą UNESCO konvenciją dėl kultūrų raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo.

4. Be to, Šalys ypatingą dėmesį skiria priemonėms, skirtoms užmegzti atitinkamų jų specializuotų įstaigų ryšius ir skatinti informacijos, praktinės patirties, studentų, ekspertų, jaunimo bei jaunų darbuotojų ir techninių išteklių mainus, pasinaudojant Azijai skirtų Sąjungos programų teikiamomis galimybėmis švietimo ir kultūros srityje bei abiejų Šalių šioje srityje įgyta patirtimi. Be to, abi Šalys susitaria skatinti atitinkamų aukštojo mokslo programų, pavyzdžiui, Erasmus Mundus programos, įgyvendinimą, siekdamos aukštojo mokslo srityje remti bendradarbiavimą bei modernizavimą ir akademinį mobilumą.

47 straipsnis

Aplinka, klimato kaita ir gamtos ištekliai

1. Šalys sutaria, kad reikia tvariai saugoti bei valdyti gamtos išteklius ir biologinę įvairovę, kurie yra dabartinės ir būsimų kartų vystymosi pagrindas.

2. Šalys sutaria, kad bendradarbiavimas šioje srityje skatina saugoti ir gerinti aplinką, siekiant tvaraus vystymosi. Pagal šį susitarimą imdamosi bet kokių priemonių Šalys atsižvelgia į Pasaulio viršūnių susitikimo tvaraus vystymosi klausimais išvadas ir atitinkamų daugiašalių aplinkos susitarimų įgyvendinimą.

3. Šalys susitaria bendradarbiauti klimato kaitos srityje, kad prisitaikytų prie neigiamų klimato kaitos padarinių, mažintų šiltnamio efektą sukeliančių išmetamų dujų kiekį, o savo ekonomiką orientuotų į tvarų augimą, grindžiamą anglies dioksido kiekio mažinimu. Šiuo tikslu Šalys tirs anglies dioksido rinkos mechanizmų naudojimo galimybes.

4. Šalys susitaria bendradarbiauti, siekdamos stiprinti veiksmingą prekybos ir aplinkos politikos sąveiką ir aplinkos aspektus įtraukti į visus bendradarbiavimo sektorius.

5. Šalys stengiasi tęsti ir stiprinti tarpusavio bendradarbiavimą pagal regionines aplinkos apsaugos programas, ypač kiek jis susijęs su:

a)	sąmoningumo aplinkos klausimais propagavimu ir skatinimu aktyviau dalyvauti vietos lygiu, įskaitant čiabuvių ir vietos bendruomenių dalyvavimą įgyvendinant aplinkos apsaugos ir tvaraus vystymosi iniciatyvas;

b)	kova su klimato kaita, ypač su jos padariniais aplinkai ir gamtos ištekliams;

c)	dalyvavimo daugiašaliuose aplinkos susitarimuose, įskaitant biologinę įvairovę bei biologinę saugą ir cheminius pavojus, ir jų įgyvendinimo gebėjimų stiprinimu;

d)	aplinką tausojančių technologijų, produktų ir paslaugų propagavimu ir naudojimu, inter alia, taikant reglamentavimo ir ekologijos požiūriu pagrįstas priemones;

e)	geresniu miškų tvarkymu, inter alia, kovojant su savavališku miško kirtimu bei susijusia prekyba ir skatinant tvarią miškotvarką;

f)	neteisėto kietų ir pavojingų atliekų ir produktų iš gyvų pakitusių organizmų vežimo į kitas valstybes prevencija;

g)	aplinkos oro kokybės, aplinkai nekenksmingo atliekų tvarkymo, tvaraus integruoto vandens išteklių ir cheminių medžiagų valdymo gerinimu ir tvaraus vartojimo bei tvarios gamybos skatinimu;

h)	dirvožemio apsauga bei išsaugojimu ir tvaria žemėtvarka;

i)	veiksmingu nacionalinių parkų tvarkymu ir biologinės įvairovės teritorijų bei pažeidžiamų ekosistemų nustatymu ir išsaugojimu, tinkamai atsižvelgiant į tose teritorijose arba netoli jų gyvenančias vietos bendruomenes ir čiabuvius.

6. Šalys skatina abipuses galimybes naudotis jų šios srities programomis, laikantis specialiųjų tokių programų sąlygų:

a)	vandens išteklių stebėjimo tinklo sukūrimas ir jo modernizavimas,

b)	vandens nudruskinimo ir pakartotinio naudojimo technologijų įdiegimas,

c)	ekologinio turizmo plėtojimas.

48 straipsnis

Žemės ūkis, gyvulininkystė, žuvininkystė ir kaimo plėtra

Šalys susitaria skatinti dialogą žemės ūkio, gyvulininkystės, žuvininkystės ir kaimo plėtros srityse. Jos keisis informacija ir plėtos santykius, susijusius su:

a)	žemės ūkio politika ir bendra tarptautine maisto ir žemės ūkio perspektyva;

b)	galimybėmis lengvinti prekybą augalais, gyvūnais, gyvuliais ir jų produktais siekiant kaimo vietovėse toliau plėtoti lengvąją pramonę;

c)	gyvūnų ir gyvulių gerove;

d)	kaimo plėtros politika;

e)	vietos subjektų ir ūkio subjektų keitimusi informacija ir bendradarbiavimo tinklais visų pirma tokiose srityse kaip moksliniai tyrimai ir technologijų perdavimas;

f)	augalų, gyvūnų ir gyvulių sveikatos ir kokybės politika, visų pirma su saugomomis geografinėmis nuorodomis;

g)	bendradarbiavimu dėl tarptautinėms žemės ūkio organizacijoms pateiktų pasiūlymų ir iniciatyvų;

h)	tvaraus ir ekologiško žemės ūkio vystymu, įskaitant augalininkystę, biokurą ir biotechnologijų perdavimą;

i)	augalų įvairovės apsauga, sėklininkystės technologijomis, žemės ūkio biotechnologijomis;

j)	žemės ūkio ir gyvulininkystės duomenų bazių ir informacinių tinklų kūrimu;

k)	žemės ūkio ir veterinarijos sektoriaus mokymais.

49 straipsnis

Sveikata

1. Šalys susitaria bendradarbiauti sveikatos sektoriuje tokiose srityse kaip sveikatos sistemos reforma, pagrindinės užkrečiamos ligos ir kitos grėsmės sveikatai, neužkrečiamos ligos ir tarptautiniai sveikatos susitarimai, siekdamos pagerinti sveikatingumo sąlygas ir visuomenės sveikatą.

2. Bendradarbiaujama daugiausia šiais būdais:

a)	įgyvendinant išsamias programas, kuriomis siekiama sisteminės sveikatos sektoriaus reformos, įskaitant sveikatos sistemos, sveikatos paslaugų bei sveikatingumo sąlygų ir informacijos apie sveikatą gerinimą;

b)	taikant bendras epidemiologijos priemones, įskaitant bendradarbiavimą išankstinės grėsmių sveikatai, pavyzdžiui, paukščių ir pandeminio gripo ir kitų pagrindinių užkrečiamų ligų, prevencijos srityje;

c)	vykdant neužkrečiamų ligų prevenciją ir kontrolę keičiantis informacija ir geriausia patirtimi, skatinant sveiką gyvenseną, sprendžiant su svarbiausiais sveikatos veiksniais, pavyzdžiui, mityba, narkomanija, alkoholizmu ir priklausomybe nuo tabako, susijusius klausimus;

d)	skatinant įgyvendinti tarptautinius sveikatos susitarimus, pavyzdžiui, Tabako kontrolės pagrindų konvenciją ir Tarptautines sveikatos taisykles.

50 straipsnis

Užimtumas ir socialiniai reikalai

1. Šalys susitaria tvirčiau bendradarbiauti užimtumo ir socialinių reikalų srityje, įskaitant bendradarbiavimą regioninės ir socialinės sanglaudos, sveikatos ir darbo saugos, lyčių lygybės ir deramo darbo srityse, siekdamos stiprinti socialinį globalizacijos aspektą.

2. Šalys dar kartą patvirtina būtinybę remti visiems naudingą globalizacijos procesą ir kaip esminę tvaraus vystymosi ir skurdo mažinimo prielaidą skatinti visišką bei našų užimtumą ir deramą darbą, kaip patvirtinta 2005 m. spalio 24 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliucijoje Nr. 60/1 (Pasaulio aukščiausio lygio susitikimo rezultatai) ir 2006 m. liepos mėn. JT Ekonomikos ir socialinių reikalų tarybos aukšto lygio susitikime priimtoje ministrų deklaracijoje (JT Ekonomikos ir socialinių reikalų taryba E/2006/L.8, 2006 m. liepos 5 d.). Šalys atsižvelgia į savo ekonominės ir socialinės padėties ypatumus ir skirtumus.

3. Šalys dar kartą patvirtina savo įsipareigojimus besąlygiškai laikytis tarptautiniu mastu pripažintų pagrindinių darbo ir socialinių standartų, nustatytų visų pirma 1998 m. TDO pagrindinių darbo teisių ir principų deklaracijoje ir 2008 m. TDO deklaracijoje dėl socialinio teisingumo siekiant sąžiningos globalizacijos, ir juos veiksmingai įgyvendinti. Pagal šį susitarimą imdamosi bet kokių priemonių Šalys turėtų atsižvelgti į įgyvendintus daugiašalius socialinių reikalų ir darbo susitarimus. Šalys susitaria bendradarbiauti ir prireikus teikti techninę pagalbą, siekdamos ratifikuoti ir veiksmingai įgyvendinti visas 1998 m. TDO deklaracijoje minimas TDO konvencijas ir kitas atitinkamas konvencijas.

4. Bendradarbiavimo formos gali apimti, inter alia, Šalių sutartas konkrečias programas ir projektus, taip pat dialogą, bendradarbiavimą ir iniciatyvas abiem Šalims svarbiomis temomis dvišaliu arba daugiašaliu lygmeniu, pavyzdžiui, TDO.

51 straipsnis

Statistika

1. Šalys susitaria skatinti statistinių metodų ir praktikos, įskaitant statistinių duomenų rinkimą ir sklaidą, derinimą, kad jos abiem Šalims priimtinu pagrindu galėtų naudotis prekybos prekėmis ir paslaugomis statistika ir apskritai visų šiuo susitarimu reglamentuojamų sričių, kurių duomenis galima rinkti, apdoroti, analizuoti ir skleisti, statistika.

2. Šalys susitaria skatinti kompetentingų institucijų tiesioginių ryšių užmezgimą siekdamos stiprinti draugišką bendradarbiavimą statistikos srityje, statistikos tarnybų gebėjimus modernizuojant ir tobulinant statistikos sistemos kokybę ir gerinant žmogiškuosius išteklius, rengiant atitinkamų sričių mokymus ir remiant nacionalinės statistikos sistemos, įskaitant būtiną infrastruktūrą, kūrimą pagal nusistovėjusią tarptautinę praktiką.

3. Bendradarbiavimas apima abiem Šalims svarbius sektorius, didžiausią dėmesį teikiant šioms sritims:

Ekonominė statistika

a)	nacionalinės sąskaitos;

b)	įmonių statistika ir registracija;

c)	žemės ūkis / žemdirbystė, gyvulininkystė, kaimo plėtra;

d)	aplinka ir iškasenų ištekliai;

pramonė;

f)	užsienio prekyba prekėmis ir paslaugomis;

g)	didmeninės ir mažmeninės prekybos statistika;

h)	duomenų taisymo politika;

i)	aprūpinimas maistu;

j)	mokėjimų balansas.

II.

Socialinė statistika

a)	lyčių statistika;

b)	migracijos statistika;

c)	namų ūkių tyrimas.

III.

Informacinės technologijos

a)	keitimasis patirtimi, susijusia su elektronine technologija ir informacijos saugumo, apsaugos, kaupimo ir privatumo užtikrinimo metodologija, ir šios patirties įgyvendinimas;

b)	keitimasis patirtimi, susijusia su patogioje naudotis interneto svetainėje patalpintos elektroninės vartotojų duomenų bazės kūrimu ir šios srities mokymais;

c)	parama Mongolijos nacionalinės statistikos tarnybos informacinių technologijų specialistams kuriant informacijos duomenų bazę;

d)	bendradarbiavimas, susijęs su vartotojų informavimu apie informacijos duomenų bazę.

52 straipsnis

Pilietinė visuomenė

1. Šalys pripažįsta organizuotos pilietinės visuomenės, visų pirma akademinės visuomenės, vaidmenį ir galimą indėlį plėtojant dialogą ir bendradarbiavimą pagal šį susitarimą ir susitaria skatinti veiksmingą dialogą su organizuota pilietine visuomene ir jos veiksmingą dalyvavimą.

2. Vadovaudamasi konkrečios Šalies teisės bei administracinėmis nuostatomis, organizuota pilietinė visuomenė gali:

a)	laikydamasi demokratijos principų dalyvauti formuojant politiką šalies lygiu;

b)	gauti informacijos apie konsultacijas dėl vystymosi ir bendradarbiavimo strategijų ir sektorinės politikos, ypač su jos veikla susijusiose srityse, įskaitant visus vystymosi proceso etapus, ir tokiose konsultacijose dalyvauti;

c)	gauti finansinius išteklius, jei tai leidžia konkrečios Šalies vidaus taisyklės, o ypač svarbiose srityse – gauti paramą gebėjimams stiprinti;

d)	dalyvauti įgyvendinant bendradarbiavimo programas su jos veikla susijusiose srityse.

53 straipsnis

Bendradarbiavimas valstybės ir viešosios administracijos modernizavimo srityje

Šalys susitaria bendradarbiauti siekdamos modernizuoti viešąją administraciją. Bendradarbiaujant šioje srityje daugiausia dėmesio skiriama:

a)	organizacinio veiksmingumo gerinimui;

b)	institucijų veiksmingumo teikiant paslaugas didinimui;

c)	viešųjų išteklių valdymo skaidrumui ir atskaitomybei užtikrinti;

d)	teisės ir institucinės sistemos tobulinimui;

e)	politikos formavimo ir įgyvendinimo gebėjimų (viešųjų paslaugų teikimas, biudžeto formavimas ir vykdymas, antikorupcija) stiprinimui;

f)	teismų sistemos stiprinimui; ir

g)	saugumo sistemos reformavimui.

54 straipsnis

Bendradarbiavimas nelaimių rizikos valdymo (NRV) srityje

1. Šalys susitaria intensyviau bendradarbiauti NRV srityje, nuolat kurdamos ir įgyvendindamos priemones, kuriomis mažinama rizika vietos bendruomenėms ir visuose visuomenės lygmenyse valdomi gaivalinių nelaimių padariniai. Daugiau dėmesio turėtų būti skiriama prevenciniams veiksmams ir iniciatyviam požiūriui sprendžiant pavojaus ir rizikos problemas, siekiant mažinti su gaivalinėmis nelaimėmis susijusią riziką ar pažeidžiamumą.

2. Bendradarbiaujant šioje srityje daugiausia dėmesio skiriama šiems programos elementams:

a)	gaivalinių nelaimių rizikos mažinimas arba prevencija ir padarinių švelninimas;

b)	žinių valdymas, inovacijos, moksliniai tyrimai ir švietimas siekiant visais lygiais sukurti saugumo ir atsparumo kultūrą;

c)	pasirengimas nelaimėms;

d)	nelaimių valdymų politikos formavimas, institucinių gebėjimų stiprinimas ir sutarimo siekimas;

e)	reagavimas į nelaimes;

f)	nelaimių rizikos vertinimas ir stebėjimas.

VII ANTRAŠTINĖ DALIS

BENDRADARBIAVIMO PRIEMONĖS

55 straipsnis

Bendradarbiavimo ištekliai ir finansinių interesų apsauga

1. Siekdamos įgyvendinti šiame susitarime nustatytus bendradarbiavimo tikslus ir atsižvelgdamos į savo turimus išteklius ir teisės aktus, Šalys susitaria skirti tinkamus išteklius, įskaitant finansinius išteklius.

2. Šalys susitaria skatinti plėtoti ir įgyvendinti abipusę techninę ir administracinę pagalbą, kuria siekiama veiksmingai užtikrinti jų finansinius interesus vystymosi pagalbos srityje ir vykdant kitą finansuojamą bendradarbiavimo veiklą. Šalys nedelsdamos reaguoja į kitos Šalies teismų ir (arba) tyrimo įstaigų, siekiančių geriau kovoti su sukčiavimu ir pažeidimais, prašymus suteikti abipusę administracinę pagalbą.

3. Šalys skatina Europos investicijų banką tęsti savo veiklą Mongolijoje, laikantis savo procedūrų ir finansavimo kriterijų.

4. Finansinę pagalbą šalys įgyvendina laikydamosi patikimo finansų valdymo principų ir bendradarbiauja užtikrinant Europos Sąjungos ir Mongolijos finansinių interesų apsaugą. Šalys imasi veiksmingų sukčiavimo, korupcijos ir bet kokios kitos nelegalios veiklos prevencijos ir kovos su ja priemonių, inter alia, šio susitarimo reglamentuojamose srityse teikdamos abipusę administracinę ir teisinę pagalbą. Bet kuriame kitame būsimame Šalių susitarime arba finansavimo priemonėje Šalys numato specialią finansinio bendradarbiavimo nuostatą, kuria reglamentuojami patikrinimai vietoje, patikros, kontrolė ir kovos su sukčiavimu priemonės, įskaitant ir Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) taikomas priemones.

VIII ANTRAŠTINĖ DALIS

INSTITUCINĖ STRUKTŪRA

56 straipsnis

Jungtinis komitetas

1. Pagal šį susitarimą Šalys susitaria įsteigti jungtinį komitetą, sudarytą iš abiejų Šalių atitinkamo aukšto lygio atstovų. Šio komiteto uždaviniai:

a)	užtikrinti tinkamą šio susitarimo veikimą ir įgyvendinimą;

b)	nustatyti prioritetus atsižvelgiant į šio susitarimo tikslus;

c)	teikti rekomendacijas šio susitarimo tikslams pasiekti.

2. Siekiant šio susitarimo tikslų, jungtinis komitetas ir 28 straipsniu įsteigtas pakomitetis turi įgaliojimus susitarime numatytais atvejais priimti sprendimus. Sprendimai priimami Šalių sutarimu, užbaigus atitinkamas vidaus procedūras, skirtas abiejų Šalių pozicijai nustatyti. Sprendimai Šalims privalomi, jos imasi būtinų jų įgyvendinimo priemonių.

3. Eilinius posėdžius jungtinis komitetas rengia kiekvienais metais pakaitomis Ulan Batore ir Briuselyje abipusiu sutarimu nustatytu metu. Šalių sutarimu taip pat gali būti šaukiami neeiliniai jungtinio komiteto posėdžiai. Jungtiniam komitetui pakaitomis pirmininkauja kiekviena Šalis. Jungtinio komiteto posėdžių darbotvarkė nustatoma Šalių sutarimu.

4. Jungtinis komitetas gali steigti specializuotas darbo grupes, kurios jam padėtų vykdyti uždavinius. Kiekviename jungtinio komiteto posėdyje šios darbo grupės jam pateikia išsamias savo veiklos ataskaitas.

5. Šalys susitaria, kad jungtinio komiteto uždavinys taip pat yra užtikrinti, kad visi Šalių sudaryti arba būsimi sektoriniai susitarimai ar protokolai būtų tinkamai taikomi.

6. Jungtinis komitetas priima savo darbo tvarkos taisykles.

IX ANTRAŠTINĖ DALIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

57 straipsnis

Būsimų pakeitimų sąlyga

1. Siekdamos tvirčiau bendradarbiauti Šalys abipusiu sutarimu gali išplėsti šį susitarimą, taip pat jį papildyti konkrečių sektorių ir veiklos susitarimais arba protokolais.

2. Įgyvendindama šį susitarimą bet kuri Šalis gali teikti pasiūlymus dėl bendradarbiavimo srities išplėtimo, atsižvelgdama į taikant šį susitarimą įgytą patirtį.

58 straipsnis

Kiti susitarimai

Nepažeidžiant atitinkamų Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo nuostatų, nei šis susitarimas, nei pagal jį vykdomos priemonės neturi poveikio valstybių narių teisėms pradėti dvišalį bendradarbiavimą su Mongolija ar prireikus su Mongolija sudaryti naujus partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimus.

Šis susitarimas neturi poveikio trečiųjų asmenų atžvilgiu Šalių prisiimtų įsipareigojimų vykdymui ar įgyvendinimui.

59 straipsnis

Įsipareigojimų vykdymas

1. Kiekviena Šalis gali kreiptis į jungtinį komitetą, kad šis išspręstų ginčą dėl šio susitarimo taikymo ar aiškinimo.

2. Jei kuri nors Šalis mano, kad kita Šalis nevykdo tam tikrų šiuo susitarimu numatytų savo įsipareigojimų, ji gali imtis tinkamų priemonių.

3. Išskyrus ypatingos skubos atvejus, prieš imdamasi priemonių ji pateikia jungtiniam komitetui visą reikalingą informaciją, būtiną padėčiai išsamiai išnagrinėti, kad būtų rastas abiem Šalims priimtinas sprendimas.

4. Pasirenkant priemones, pirmenybė turi būti teikiama toms priemonėms, kurios mažiausiai trikdo šio susitarimo veikimą. Apie šias priemones nedelsiant pranešama kitai Šaliai ir dėl jų konsultuojamasi jungtiniame komitete, jei kita Šalis to prašo.

5. Šalys susitaria, kad siekiant šį susitarimą tinkamai aiškinti ir praktiškai taikyti, 3 dalyje minimas terminas „ypatingos skubos atvejai“ reiškia vienos iš Šalių padarytą esminį susitarimo pažeidimą. Esminiu susitarimo pažeidimu laikoma:

i)	bendrosiomis tarptautinės teisės taisyklėmis nesankcionuotas atsisakymas vykdyti susitarimą arba

ii)	esminės susitarimo normos, t. y. 1 straipsnio 1 dalies ir 3 straipsnio, pažeidimas.

60 straipsnis

Palengvinimas

Siekdamos palengvinti bendradarbiavimą pagal šį susitarimą, abi Šalys susitaria pagal savo vidaus taisykles ir teisės aktus įgyvendinant bendradarbiavimą dalyvaujantiems pareigūnams ir ekspertams sudaryti sąlygas, būtinas jų funkcijoms vykdyti.

61 straipsnis

Teritorinis taikymas

Susitarimas taikomas teritorijoje, kurioje galioja Europos Sąjungos sutartis ir Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo, tose sutartyse nustatytomis sąlygomis ir Mongolijos teritorijoje.

62 straipsnis

Šalių sąvokos apibrėžtis

Šiame susitarime „Šalys“ – Sąjunga ar jos valstybės narės arba Sąjunga ir jos valstybės narės, atsižvelgiant į atitinkamą jų kompetenciją, ir Mongolija.

63 straipsnis

Įsigaliojimas ir trukmė

1. Šis susitarimas įsigalioja pirmąją mėnesio dieną po to, kai paskutinė Šalis praneša kitai Šaliai, kad šiuo tikslu būtinos teisinės procedūros yra baigtos.

2. Šis susitarimas galioja penkerius metus. Jis automatiškai pratęsiamas kitam vienerių metų laikotarpiui, jei Šalys ne vėliau nei likus šešiems mėnesiams iki kito vienerių metų laikotarpio pabaigos viena kitai raštu nepraneša apie savo ketinimą nepratęsti šio susitarimo.

3. Bet kuris šio susitarimo iš dalies pakeitiamas atliekamas Šalių susitarimu. Bet kurie pakeitimai įsigalioja tik po to, kai paskutinė Šalis kitai Šaliai praneša, kad atlikti visi būtini formalumai.

4. Jei viena Šalis žaliavų eksportui numato griežtesnę prekybos tvarką nei galiojo susitarimo parafavimo metu, pavyzdžiui, nustato naujus draudimus, apribojimus, muitus ar kitokias rinkliavas, kurios neatitinka 1994 m. GATT VIII, XI, XX arba XXI straipsnių nuostatose numatytų reikalavimų, arba joms netaikoma PPO išimtis ar pagal 56 straipsnį nepritarė jungtinis komitetas arba Prekybos ir investicijų pakomitetis, kita Šalis pagal 59 straipsnio 3 ir 4 dalis gali imtis tinkamų priemonių.

5. Šį susitarimą viena Šalis gali nutraukti kitai Šaliai pateikdama raštišką denonsavimo pranešimą. Susitarimo nutraukimas įsigalioja praėjus šešiems mėnesiams po to, kai kita Šalis gauna pranešimą.

64 straipsnis

Pranešimai

Pranešimai pagal 63 straipsnį teikiami atitinkamai Europos Sąjungos Tarybos Generaliniam Sekretoriui ir Mongolijos užsienio reikalų ministerijai.

65 straipsnis

Autentiškas tekstas

Šis susitarimas parengtas anglų, bulgarų, čekų, danų, estų, graikų, ispanų, italų, latvių, lenkų, lietuvių, maltiečių, olandų, portugalų, prancūzų, rumunų, slovakų, slovėnų, suomių, švedų, vengrų, vokiečių ir mongolų kalbomis. Visi tekstai yra vienodai autentiški.

Съставено в Улан Батор на тридесети април две хиляди и тринадесета година.

Hecho en Ulán Bator, el treinta de abril de dos mil trece.

V Ulánbátaru dne třicátého dubna dva tisíce třináct.

Udfærdiget i Ulaanbaatar den tredivte april to tusind og tretten

Geschehen zu Ulan-Bator am dreißigsten April zweitausenddreizehn.

Kahe tuhande kolmeteistkümnenda aasta aprillikuu kolmekümnendal päeval Ulaanbaataris.

Έγινε στο Ουλάν Μπατόρ, στις τριάντα Απριλίου δύο χιλιάδες δεκατρία.

Done at Ulaanbaatar on the thirtieth day of April in the year two thousand and thirteen.

Fait à Oulan-Bator, le trente avril deux mille treize.

Fatto a Ulan-Bator, addì trenta aprile duemilatredici.

Ulanbatorā, divi tūkstoši trīspadsmitā gada trīsdesmitajā aprīlī.

Priimta du tūkstančiai tryliktų metų balandžio trisdešimtą dieną Ulan Batore.

Kelt Ulánbátorban, a kétezer-tizenharmadik év április havának harmincadik napján.

Magħmul f'Ulaanbaatar, fit-tletin jum ta’ April tas-sena elfejn u tlettax.

Gedaan te Ulaanbaatar, de dertigste april tweeduizend vier dertien.

Sporządzono w Ułan Bator dnia trzydziestego kwietnia roku dwa tysiące trzynastego.

Feito em Ulaanbaatar, em trinta de abril de dois mil e treze.

Întocmit la Ulan Bator la treizeci aprilie două mii treisprezece.

V Ulanbátare tridsiateho apríla dvetisíctrinásť.

V Ulaanbaatarju, dne tridesetega aprila leta dva tisoč trinajst.

Tehty Ulaanbaatarissa kolmantenakymmenentenä päivänä huhtikuuta vuonna kaksituhattakolmetoista.

Som skedde i Ulaanbaatar den trettionde april tjugohundratretton.

Энэхүү хэлэлцээрийг Улаанбаатар хотноо 2013 оны 4 дүгээр сарын 30-ны өдөр үйлдэв.

Voor het Koninkrijk België

Pour le Royaume de Belgique

Für das Königreich Belgien

Deze handtekening verbindt eveneens de Vlaamse Gemeenschap, de Franse Gemeenschap, de Duitstalige Gemeenschap, het Vlaamse Gewest, het Waalse Gewest en het Brussels Hoofdstedelijk Gewest.

Cette signature engage également la Communauté française, la Communauté flamande, la Communauté germanophone, la Région wallonne, la Région flamande et la Région de Bruxelles-Capitale.

Diese Unterschrift bindet zugleich die Deutschsprachige Gemeinschaft, die Flämische Gemeinschaft, die Französische Gemeinschaft, die Wallonische Region, die Flämische Region und die Region Brüssel-Hauptstadt.

За Република България

Za Českou republiku

For Kongeriget Danmark

Für die Bundesrepublik Deutschland

Eesti Vabariigi nimel

Thar cheann Na hÉireann

For Ireland

Για την Ελληνική Δημοκρατία

Por el Reino de España

Pour la République française

Per la Repubblica italiana

Για την Κυπριακή Δημοκρατία

Latvijas Republikas vārdā –

Lietuvos Respublikos vardu

Pour la Grand-Duché de Luxembourg

A Magyar Köztársaság részéről

Għal Malta

Voor het Koninkrijk der Nederlanden

Für die Republik Österreich

W imieniu Rzeczypospolitej Polskiej

Pela República Portuguesa

Pentru România

Za Republiko Slovenijo

Za Slovenskú republiku

Suomen tasavallan puolesta

För Republiken Finland

För Konungariket Sverige

For the United Kingdom of Great Britain and Northern Ireland

За Европейския съюз

Рог la Unión Europea

Za Evropskou unii

For Den Europæiske Union

Für die Europäische Union

Euroopa Liidu nimel

Για την Ευρωπαϊκή Ένωση

For the European Union

Pour l'Union européenne

Per l'Unione europea

Eiropas Savienības vārdā –

Europos Sąjungos vardu

Az Európai Unió részéről

Għall-Unjoni Ewropea

Voor de Europese Unie

W imieniu Unii Europejskiej

Pela União Europeia

Pentru Uniunea Europeană

Za Európsku úniu

Za Evropsko unijo

Euroopan unionin puolesta

För Europeiska unionen

Монгол Улсын Засгийн газрыг төлөөлж

9.12.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 326/36

TARYBOS SPRENDIMAS (ES) 2017/2271

2017 m. lapkričio 30 d.

dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Mongolijos pagrindų susitarimo dėl partnerystės ir bendradarbiavimo protokolo, kuriuo atsižvelgiama į Kroatijos Respublikos įstojimą į Europos Sąjungą, sudarymo Sąjungos ir jos valstybių narių vardu

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 207 ir 209 straipsnius kartu su 218 straipsnio 6 dalies a punktu,

atsižvelgdama į Aktą dėl Kroatijos Respublikos stojimo, ypač į jo 6 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento pritarimą (1),

kadangi:

(1)

pagal Tarybos sprendimą (ES) 2016/949 (2) Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Mongolijos pagrindų susitarimo dėl partnerystės ir bendradarbiavimo protokolas, kuriuo atsižvelgiama į Kroatijos Respublikos įstojimą į Europos Sąjungą, buvo pasirašytas 2016 m. spalio 31 d. su sąlyga, kad jis bus sudarytas vėliau;

(2)	Protokolas turėtų būti patvirtintas,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Sąjungos ir jos valstybių narių vardu patvirtinamas Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Mongolijos pagrindų susitarimo dėl partnerystės ir bendradarbiavimo protokolas, kuriuo atsižvelgiama į Kroatijos Respublikos įstojimą į Sąjungą.

Protokolo tekstas pridedamas prie šio sprendimo.

2 straipsnis

Tarybos pirmininkas Sąjungos bei jos valstybių narių vardu pateikia Protokolo 4 straipsnio 1 dalyje numatytą pranešimą (3).

3 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Priimta Briuselyje 2017 m. lapkričio 30 d.

Tarybos vardu

Pirmininkė

K. SIMSON

(1) 2017 m. gegužės 16 d. pritarimas (dar nepaskelbtas Oficialiajame leidinyje).

(2) 2016 m. birželio 6 d. Tarybos sprendimas (ES) 2016/949 dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Mongolijos pagrindų susitarimo dėl partnerystės ir bendradarbiavimo protokolo, kuriuo atsižvelgiama į Kroatijos Respublikos įstojimą į Europos Sąjungą, pasirašymo Sąjungos ir jos valstybių narių vardu (OL L 159, 2016 6 16, p. 1).

(3) Protokolo įsigaliojimo datą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbs Tarybos Generalinis sekretoriatas.

9.12.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 326/37

Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Mongolijos pagrindų susitarimo dėl partnerystės ir bendradarbiavimo

PROTOKOLAS,

kuriuo atsižvelgiama į Kroatijos Respublikos įstojimą į Europos Sąjungą

BELGIJOS KARALYSTĖ,

BULGARIJOS RESPUBLIKA,

ČEKIJOS RESPUBLIKA,

DANIJOS KARALYSTĖ,

VOKIETIJOS FEDERACINĖ RESPUBLIKA,

ESTIJOS RESPUBLIKA,

AIRIJA,

GRAIKIJOS RESPUBLIKA,

ISPANIJOS KARALYSTĖ,

PRANCŪZIJOS RESPUBLIKA,

KROATIJOS RESPUBLIKA,

ITALIJOS RESPUBLIKA,

KIPRO RESPUBLIKA,

LATVIJOS RESPUBLIKA,

LIETUVOS RESPUBLIKA,

LIUKSEMBURGO DIDŽIOJI HERCOGYSTĖ,

VENGRIJA,

MALTOS RESPUBLIKA,

NYDERLANDŲ KARALYSTĖ,

AUSTRIJOS RESPUBLIKA,

LENKIJOS RESPUBLIKA,

PORTUGALIJOS RESPUBLIKA,

RUMUNIJA,

SLOVĖNIJOS RESPUBLIKA,

SLOVAKIJOS RESPUBLIKA,

SUOMIJOS RESPUBLIKA,

ŠVEDIJOS KARALYSTĖ,

JUNGTINĖ DIDŽIOSIOS BRITANIJOS IR ŠIAURĖS AIRIJOS KARALYSTĖ,

Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo Susitariančiosios Šalys (toliau – valstybės narės), bei

EUROPOS SĄJUNGA

MONGOLIJOS VYRIAUSYBĖ (toliau – Mongolija),

toliau kartu šiame Protokole – Susitariančiosios Šalys,

ATSIŽVELGDAMOS Į Kroatijos Respublikos įstojimą į Europos Sąjungą 2013 m. liepos 1 d.,

KADANGI 2013 m. balandžio 30 d. Ulan Batore pasirašytas Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Mongolijos pagrindų susitarimas dėl partnerystės ir bendradarbiavimo (toliau – Susitarimas),

KADANGI 2011 m. gruodžio 9 d. Briuselyje pasirašyta Sutartis dėl Kroatijos Respublikos stojimo į Europos Sąjungą (toliau – Stojimo sutartis),

KADANGI pagal Akto dėl Kroatijos Respublikos stojimo 6 straipsnio 2 dalį dėl Kroatijos prisijungimo prie Susitarimo susitariama sudarant Susitarimo protokolą,

SUSITARĖ:

1 straipsnis

Kroatijos Respublika tampa 2013 m. balandžio 30 d. Ulan Batore pasirašyto Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Mongolijos pagrindų susitarimo dėl partnerystės ir bendradarbiavimo Susitariančiąja Šalimi ir kaip kitos Europos Sąjungos valstybės narės atitinkamai priima Susitarimo tekstą ir į jį atsižvelgia.

2 straipsnis

Netrukus po šio Protokolo parafavimo Europos Sąjunga valstybėms narėms ir Mongolijai pateikia Susitarimo tekstą kroatų kalba. Su sąlyga, kad šis Protokolas įsigalios, Susitarimo tekstas kroatų kalba tampa autentiškas tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir Susitarimo tekstai anglų, bulgarų, čekų, danų, estų, graikų, ispanų, italų, latvių, lenkų, lietuvių, maltiečių, olandų, portugalų, prancūzų, rumunų, slovakų, slovėnų, suomių, švedų, vengrų ir vokiečių kalbomis.

3 straipsnis

Šis Protokolas yra neatskiriama Susitarimo dalis.

4 straipsnis

1. Šį Protokolą Europos Sąjunga, Europos Sąjungos Taryba valstybių narių vardu ir Mongolija patvirtina laikydamosi savo procedūrų. Susitariančiosios Šalys viena kitai praneša, kad būtinos procedūros yra baigtos. Patvirtinimo dokumentai deponuojami Europos Sąjungos Tarybos Generaliniame sekretoriate.

2. Šis Protokolas įsigalioja pirmą kito mėnesio po paskutinio patvirtinimo dokumento deponavimo dieną, bet ne anksčiau kaip Susitarimo įsigaliojimo dieną.

5 straipsnis

Šis Protokolas parengiamas dviem egzemplioriais anglų, bulgarų, čekų, danų, estų, graikų, ispanų, italų, kroatų, latvių, lenkų, lietuvių, maltiečių, olandų, portugalų, prancūzų, rumunų, slovakų, slovėnų, suomių, švedų, vengrų, vokiečių ir mongolų kalbomis. Visi tekstai yra vienodai autentiški.

TAI PATVIRTINDAMI, toliau nurodyti tinkamai įgalioti atstovai pasirašė šį Protokolą.

Съставено в Брюксел на тридесет и първи октомври през две хиляди и шестнадесета година.

Hecho en Bruselas, el treinta y uno de octubre de dos mil dieciséis.

V Bruselu dne třicátého prvního října dva tisíce šestnáct.

Udfærdiget i Bruxelles den enogtredivte oktober to tusind og seksten.

Geschehen zu Brüssel am einunddreißigsten Oktober zweitausendsechzehn.

Kahe tuhande kuueteistkümnenda aasta oktoobrikuu kolmekümne esimesel päeval Brüsselis.

Έγινε στις Βρυξέλλες, στις τριάντα μία Οκτωβρίου δύο χιλιάδες δεκαέξι.

Done at Brussels on the thirty-first day of October in the year two thousand and sixteen.

Fait à Bruxelles, le trente-et-un octobre deux mille seize.

Sastavljeno u Bruxellesu trideset prvog listopada godine dvije tisuće šesnaeste.

Fatto a Bruxelles, addì trentuno ottobre duemilasedici.

Briselē, divi tūkstoši sešpadsmitā gada trīsdesmit pirmajā oktobrī.

Priimta du tūkstančiai šešioliktų metų spalio trisdešimt pirmą dieną Briuselyje.

Kelt Brüsszelben, a kétezer-tizenhatodik év október havának harmincegyedik napján.

Magħmul fi Brussell, fil-wieħed u tletin jum ta’ Ottubru fis-sena elfejn u sittax.

Gedaan te Brussel, eenendertig oktober tweeduizend zestien.

Sporządzono w Brukseli dnia trzydziestego pierwszego października roku dwa tysiące szesnastego.

Feito em Bruxelas, em trinta e um de outubro de dois mil e dezasseis.

Întocmit la Bruxelles la treizeci și unu octombrie două mii șaisprezece.

V Bruseli tridsiateho prvého októbra dvetisícšestnásť.

V Bruslju, dne enaintridesetega oktobra leta dva tisoč šestnajst.

Tehty Brysselissä kolmantenakymmenentenäensimmäisenä päivänä lokakuuta vuonna kaksituhattakuusitoista.

Som skedde i Bryssel den trettioförsta oktober år tjugohundrasexton.

Хоёр мянга арван зургаан оны аравдугаар сарын гучин нэгний өдөр Брюссель хотноо үйлдэв.

За държавите-членки

Por los Estados miembros

Za členské státy

For medlemsstaterne

Für die Mitgliedstaaten

Liikmesriikide nimel

Για τα κράτη μέλη

For the Member States

Pour les États membres

Za države članice

Per gli Stati membri

Dalībvalstu vārdā –

Valstybių narių vardu

A tagállamok részéről

Għall-Istati Membri

Voor de lidstaten

W imieniu Państw Członkowskich

Pelos Estados-Membros

Pentru statele membre

Za členské štáty

Za države članice

Jäsenvaltioiden puolesta

För medlemsstaterna

Гишүүн улсыг тѳлѳѳлж

За Европейския съюз

Рог la Unión Europea

Za Evropskou unii

For Den Europæiske Union

Für die Europäische Union

Euroopa Liidu nimel

Για την Ευρωπαϊκή Ένωση

For the European Union

Pour l'Union européenne

Za Europsku uniju

Per l'Unione europea

Eiropas Savienības vārdā –

Europos Sąjungos vardu

Az Európai Unió részéről

Għall-Unjoni Ewropea

Voor de Europese Unie

W imieniu Unii Europejskiej

Pela União Europeia

Pentru Uniunea Europeană

Za Európsku úniu

Za Evropsko unijo

Euroopan unionin puolesta

För Europeiska unionen

Европын Холбоог тѳлѳѳлж

За Монголия

Por Mongolia

Za Mongolsko

For Mongoliet

Für die Mongolei

Mongoolia nimel

Για τη Μογγολία

For Mongolia

Pour la Mongolie

Za Mongoliju

Per la Mongolia

Mongolijas vārdā –

Mongolijos vardu

Mongólia Részéről

Għall-Mongolja

Voor Mongolië

W imieniu Mongolii

Pela Mongólia

Pentru Mongolia

Za Mongolsko

Za Mongolijo

Mongolian Puolesta

För Mongoliet

Монгол Улсыг тѳлѳѳлж

9.12.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 326/40

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2017/2272

2017 m. gruodžio 8 d.

kuriuo į garantuotų tradicinių gaminių registrą įtraukiamas pavadinimas [„Kabanosy staropolskie“ (GTG)]

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų (1), ypač į jo 26 straipsnį ir 52 straipsnio 3 dalies a punktą,

kadangi:

(1)	pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 26 straipsnį Lenkija pateikė pavadinimą „Kabanosy staropolskie“, kad jį būtų galima įtraukti į Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 22 straipsnyje nurodytą garantuotų tradicinių gaminių registrą. „Kabanosy staropolskie“ yra ilgos, plonos džiovintos dešros lazdelės;

(2)	pavadinimas „Kabanosy“ jau yra įregistruotas (2) pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 509/2006 (3) 13 straipsnio 1 dalį be išimtinės naudojimo teisės;

(3)

pasibaigus Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 26 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nurodytai nacionalinei prieštaravimo procedūrai, pavadinimas „Kabanosy“ papildytas sąvoka „staropolskie“. Šia papildoma sąvoka nurodomos tradicinės produkto savybės, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 26 straipsnio 1 dalies trečioje pastraipoje;

(4)	Komisija išnagrinėjo pateiktą pavadinimą „Kabanosy staropolskie“ ir vėliau jį paskelbė Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (4);

(5)	2016 m. rugpjūčio 26 d. Komisija gavo pagrįstą prieštaravimo pareiškimą. 2016 m. rugsėjo 9 d. Komisija perdavė prieštaravimo pareiškimą;

(6)

Rumunija tvirtino, kad įregistravus „Kabanosy staropolskie“ kiltų pavojus iš dalies homonimiškam pavadinimui „Cabanos“, kuris yra rumuniško „Kabanosy“ varianto rumuniškas pavadinimas. Iš tikrųjų „Cabanos“ yra rumuniški mėsos pusgaminiai, kurių žaliavos ir gamybos technologija labai panašios į produkto „Kabanosy staropolskie“, kurį Lenkija pasiūlė įregistruoti kaip garantuotą tradicinį gaminį, žaliavas ir gamybos technologiją;

(7)	Komisija tą prieštaravimą pripažino priimtinu ir 2016 m. lapkričio 7 d. raštu paragino Lenkiją ir Rumuniją pradėti atitinkamas trijų mėnesių konsultacijas, kad laikydamosi savo vidaus tvarkos jos pasiektų susitarimą;

(8)	šalys susitarimą pasiekė. 2017 m. vasario 2 d. raštu Lenkija susitarimo rezultatus pranešė Komisijai;

(9)	Lenkija ir Rumunija susitarė, kad apsauga turėtų būti taikoma tik visai sąvokai „Kabanosy staropolskie“. Todėl tokia apsauga neturėtų trukdyti vartoti terminą „Kabanosy“per se ir šio produkto variantų, tokių kaip „Cabanos“, pavadinimus;

(10)	Komisija pažymi, kad susitarime pripažįstama, jog „Kabanosy staropolskie“ turėtų būti įregistruotas kaip GTG, ir siekiama užtikrinti teisingą naudojimąsi susijusiomis teisėmis;

(11)	pavadinimas „Kabanosy staropolskie“ turėtų būti įregistruotas garantuotų tradicinių gaminių registre,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Įregistruojamas pavadinimas „Kabanosy staropolskie“ (GTG).

GTG „Kabanosy“ produkto specifikacija laikoma Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 19 straipsnio nuostatas atitinkančia GTG „Kabanosy staropolskie“, kurio pavadinimui suteikta išimtinė naudojimo teisė, specifikacija.

„Kabanosy staropolskie“ (GTG) – tai produkto, priklausančio Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 668/2014 (5) XI priede nurodytai 1.2 klasei „Mėsos produktai (virti, sūdyti, rūkyti ir kt.)“, pavadinimas.

2 straipsnis

Saugomas visas pavadinimas „Kabanosy staropolskie“ (GTG). Sąvoka „Kabanosy“, taip pat jos lingvistiniai variantai ir vertimai gali būti toliau naudojami visoje Europos Sąjungoje laikantis Europos Sąjungos teisinės tvarkos principų ir taisyklių.

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2017 m. gruodžio 8 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER

(1) OL L 343, 2012 12 14, p. 1.

(2) 2011 m. spalio 19 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1044/2011, kuriuo į garantuotų tradicinių gaminių registrą įtraukiamas pavadinimas [„Kabanosy“ (GTG)] (OL L 275, 2011 10 20, p. 16).

(3) 2006 m. kovo 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 509/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų kaip garantuotų tradicinių gaminių (OL L 93, 2006 3 31, p. 1). Šis reglamentas panaikintas ir pakeistas Reglamentu (ES) Nr. 1151/2012.

(4) OL C 188, 2016 5 27, p. 6.

(5) 2014 m. birželio 13 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 668/2014, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų taikymo taisyklės (OL L 179, 2014 6 19, p. 36).

9.12.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 326/42

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2017/2273

2017 m. gruodžio 8 d.

kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 889/2008, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 834/2007 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo įgyvendinimo taisyklės dėl ekologinės gamybos, ženklinimo ir kontrolės

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2007 m. birželio 28 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 834/2007 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo ir panaikinantį Reglamentą (EEB) Nr. 2092/91 (1), ypač į jo 22 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)

pagal Komisijos reglamento (EB) Nr. 889/2008 (2) su pakeitimais, padarytais Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 836/2014 (3), 42 straipsnį iki 2017 m. gruodžio 31 d. išimties tvarka ir tam tikromis sąlygomis, jei nėra ekologiškai užaugintų jauniklių vištų, į ekologiškos gyvulininkystės padalinį leidžiama atgabenti ne vyresnių kaip 18 savaičių neekologiškai užaugintų jauniklių dėsliųjų vištų;

(2)

Sąjungos rinkoje ekologiškai užauginamų jauniklių dėsliųjų vištų skaičius ir kokybė nepatenkina ūkininkų, laikančių vištas dedekles, poreikių. Siekiant skirti daugiau laiko ekologiškam jauniklių dėsliųjų vištų auginimui vystyti, išimtinis gamybos taisyklių, pagal kurias leidžiama naudoti ne vyresnes nei 18 savaičių neekologiškai užaugintas jaunikles dėsliąsias vištas, taikymas turėtų būti pratęstas iki 2018 m. gruodžio 31 d.;

(3)	pagal Reglamento (EB) Nr. 889/2008 su pakeitimais, padarytais Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 836/2014, 43 straipsnį 2015, 2016 ir 2017 kalendoriniais metais kiaulių ir naminių paukščių racione išimties tvarka leidžiama naudoti ne daugiau kaip 5 % neekologiškų baltymingų pašarų;

(4)

ekologiškų baltymų pasiūla tiek kokybės, tiek kiekybės požiūriu Sąjungos rinkoje per maža, kad atitiktų ekologiniuose ūkiuose auginamų kiaulių ir naminių paukščių mitybai keliamus reikalavimus. Ekologiškų baltymingų augalų auginimas vis dar neatitinka paklausos. Todėl išimtinės galimybės naudoti ribotą neekologiškų baltymingų pašarų kiekį taikymo laikotarpį tikslinga pratęsti iki 2018 m. gruodžio 31 d.;

(5)	Reglamentas (EB) Nr. 889/2008 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(6)	šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Ekologinės gamybos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentas (EB) Nr. 889/2008 iš dalies keičiamas taip:

1)	42 straipsnio b punkte data „2017 m. gruodžio 31 d.“ pakeičiama data „2018 m. gruodžio 31 d.“

2)	43 straipsnio antra pastraipa pakeičiama taip: „2018 kalendoriniais metais minėtų gyvūnų racione neekologiškų baltymingų pašarų 12 mėnesių laikotarpiu gali būti ne daugiau kaip 5 %.“

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2018 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2017 m. gruodžio 8 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER

(1) OL L 189, 2007 7 20, p. 1.

(2) 2008 m. rugsėjo 5 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 889/2008, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 834/2007 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo įgyvendinimo taisyklės dėl ekologinės gamybos, ženklinimo ir kontrolės (OL L 250, 2008 9 18, p. 1).

(3) 2014 m. liepos 31 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 836/2014, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 889/2008, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 834/2007 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo įgyvendinimo taisyklės dėl ekologinės gamybos, ženklinimo ir kontrolės (OL L 230, 2014 8 1, p. 10).

9.12.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 326/44

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2017/2274

2017 m. gruodžio 8 d.

dėl leidimo 6-fitazės (EC 3.1.3.26), gaunamos iš Komagataella pastoris (DSM 23036), preparatą naudoti pagal naują paskirtį – kaip žuvų pašaro priedą (leidimo turėtojas – „Huvepharma EOOD“)

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1831/2003 dėl priedų, skirtų naudoti gyvūnų mityboje (1), ypač į jo 9 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)	Reglamente (EB) Nr. 1831/2003 nustatyta, kad priedams gyvūnų mityboje naudoti reikia leidimo, ir nustatytas tokio leidimo suteikimo pagrindas bei tvarka;

(2)

pagal Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 7 straipsnį buvo pateiktas prašymas suteikti leidimą naudoti 6-fitazės (EC 3.1.3.26), gaunamos iš Komagataella pastoris (DSM 23036), preparatą kaip žuvų pašaro priedą. Kartu su prašymu buvo pateikti duomenys ir dokumentai, kurių reikalaujama pagal Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 7 straipsnio 3 dalį;

(3)	prašymas pateiktas dėl leidimo naudoti 6-fitazės (EC 3.1.3.26), gaunamos iš Komagataella pastoris (DSM 23036), preparatą kaip žuvims skirtą pašarų priedą, skirtiną prie priedų kategorijos „zootechniniai priedai“;

(4)

Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 98/2012 (2) leista tą preparatą naudoti kaip mėsinių viščiukų ir kalakutų, vištaičių dedeklių, veislei auginamų kalakutų, vištų dedeklių, kitų rūšių mėsinių ir dedeklių paukščių, nujunkytų paršelių, penimųjų kiaulių ir paršavedžių pašarų priedą dešimt metų;

(5)

Europos maisto saugos tarnyba (toliau – Tarnyba) 2017 m. kovo 21 d. nuomonėje (3) padarė išvadą, kad siūlomomis naudojimo sąlygomis 6-fitazės (EC 3.1.3.26), gaunamos iš Komagataella pastoris (DSM 23036), preparatas neturi nepageidaujamo poveikio gyvūnų sveikatai, žmonių sveikatai ar aplinkai. Joje padaryta išvada, kad priedas gali būti veiksmingas vaivorykštiniams upėtakiams ir lašišoms, ir ši išvada gali būti ekstrapoliuojama visoms pelekinėms žuvims. Tarnyba nemano, kad reikia nustatyti konkrečius stebėsenos po pateikimo rinkai reikalavimus. Be to, patvirtinama pašarų priedo pašaruose analizės metodo taikymo ataskaita, kurią pateikė Reglamentu (EB) Nr. 1831/2003 įsteigta etaloninė laboratorija;

(6)	6-fitazės (EC 3.1.3.26), gaunamos iš Komagataella pastoris (DSM 23036), preparato vertinimas rodo, kad Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 5 straipsnyje numatytos leidimo suteikimo sąlygos yra įvykdytos. Taigi, kaip nurodyta šio reglamento priede, turėtų būti suteiktas leidimas naudoti minėtą preparatą;

(7)	šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Priede nurodytą preparatą, priklausantį priedų kategorijai „zootechniniai priedai“ ir funkcinei grupei „virškinimo stimuliatoriai“, leidžiama naudoti kaip gyvūnų pašarų priedą šio reglamento priede nustatytomis sąlygomis.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2017 m. gruodžio 8 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER

(1) OL L 268, 2003 10 18, p. 29.

(2) 2012 m. vasario 7 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 98/2012 dėl leidimo 6-fitazę (EC 3.1.3.26), gaunamą iš Pichia pastoris (DSM 23036), naudoti kaip mėsinių viščiukų ir kalakutų, viščiukų, iš kurių auginamos dedeklės, veislei auginamų kalakutų, vištų dedeklių, kitų mėsinių ir dedeklių paukščių lesalų ir nujunkytų paršelių, penimųjų kiaulių ir paršavedžių pašarų priedą (leidimo turėtojas – „Huvepharma AD“) (OL L 35, 2012 2 8, p. 6).

(3) EFSA Journal 2017; 15(4):4763.

PRIEDAS

Priedo identifikavimo numeris

Leidimo turėtojo pavadinimas

Priedas

Sudėtis, cheminė formulė, aprašymas, analizės metodas

Gyvūno rūšis arba kategorija

Didžiausias amžius

Mažiausias kiekis

Didžiausias kiekis

Kitos nuostatos

Leidimo galiojimo terminas

Aktyvumo vienetai kilograme visaverčio pašaro, kurio drėgnis yra 12 %

Zootechninių priedų kategorija. Funkcinė grupė: virškinimo stimuliatoriai.

4a16

„Huvepharma EOOD“

6-fitazė

(EC 3.1.3.26),

Priedo sudėtis

6-fitazės (EC 3.1.3.26), gaunamos iš Komagataella pastoris (DSM 23036), preparatas, kurio mažiausias aktyvumas:

4 000 OTU (1)/g kieto pavidalo

8 000 OTU/g skysto pavidalo

Veikliosios medžiagos apibūdinimas

6-fitazė (EC 3.1.3.26), gaunama iš Komagataella pastoris (DSM 23036)

Analizės metodas (2)

Kiekybiniam 6-fitazės pašaruose įvertinimui:

kolorimetrinis metodas, pagrįstas neorganinio fosfato, atpalaiduoto naudojant fermentą iš natrio fitato, kiekybiniu įvertinimu.

Žuvys

—

500 OTU

—

1.	Priedo ir premiksų naudojimo taisyklėse nurodyti laikymo sąlygas ir stabilumą termiškai apdorojant.

2.	Naudoti pašaruose, kurių sudėtyje yra daugiau kaip 0,23 % su fitinu sujungto fosforo.

Priedo ir premiksų naudotojams pašarų ūkio subjektai nustato veikimo procedūras ir organizacines priemones, kad būtų išvengta galimos su jų naudojimu susijusios rizikos. Jei šios rizikos šiomis procedūromis ir priemonėmis išvengti arba sumažinti iki minimumo neįmanoma, priedas ir premiksai turi būti naudojami dėvint apsaugos priemones, įskaitant kvėpavimo takų ir odos apsaugos priemones.

2027 12 29

(1) 1 OTU – tai fermento kiekis, atpalaiduojantis 1 mikromolį neorganinio fosfato per minutę iš 5,1 mM natrio fitato 5,5 pH ir 37 °C citratiniame buferiniame tirpale, matuojamas esant mėlynai fosforo molibdato kompleksinio junginio spalvai (820 nm).

(2) Išsamų analizės metodų aprašymą galima rasti etaloninės laboratorijos svetainėje: http://ec.europa.eu/jrc/en/eurl/feed-additives/evaluation-reports.

9.12.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 326/47

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2017/2275

2017 m. gruodžio 8 d.

dėl leidimo naudoti Lactobacillus acidophilus (CECT 4529) preparatą pagal naują paskirtį – kaip mėsinių viščiukų pašaro priedą (leidimo turėtojas „Centro Sperimentale del Latte“)

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1831/2003 dėl priedų, skirtų naudoti gyvūnų mityboje (1), ypač į jo 9 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)	Reglamente (EB) Nr. 1831/2003 nustatyta, kad priedams gyvūnų mityboje naudoti reikia leidimo, ir nustatytas tokio leidimo suteikimo pagrindas bei tvarka;

(2)	pagal Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 7 straipsnį buvo pateiktas prašymas leisti naudoti bakterijų Lactobacillus acidophilus (CECT 4529) preparatą pagal naują paskirtį. Kartu su prašymu buvo pateikti duomenys ir dokumentai, kurių reikalaujama pagal Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 7 straipsnio 3 dalį;

(3)	prašymas pateiktas dėl leidimo Lactobacillus acidophilus (CECT 4529) preparatą naudoti pagal naują paskirtį – kaip mėsinių viščiukų pašaro priedą, skirtiną prie priedų kategorijos „zootechniniai priedai“;

(4)	Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2015/38 (2) leista Lactobacillus acidophilus (CECT 4529) preparatą, priklausantį priedų kategorijai „zootechniniai priedai“, dešimt metų naudoti kaip mėsinių viščiukų pašaro priedą;

(5)

Europos maisto saugos tarnyba (toliau – Tarnyba) 2017 m. kovo 21 d. nuomonėje (3) padarė išvadą, kad siūlomomis naudojimo sąlygomis Lactobacillus acidophilus (CECT 4529) preparatas nedaro nepageidaujamo poveikio gyvūnų sveikatai, žmonių sveikatai ar aplinkai. Ji taip pat padarė išvadą, kad priedas gali pagerinti galutinį svorio prieaugį (galutinį svorį) tik pagal dviejų iš trijų vertintų tyrimų rezultatus. Kiti du tyrimai buvo atmesti dėl neįprastai didelio mirtingumo ir nedidelio paukščių prieaugio. Tarnyba nemano, kad reikia nustatyti konkrečius stebėsenos po pateikimo rinkai reikalavimus. Be to, patvirtinama pašarų priedo pašaruose analizės metodo taikymo ataskaita, kurią pateikė Reglamentu (EB) Nr. 1831/2003 įsteigta etaloninė laboratorija;

(6)	vis dėlto minėti įrodymai buvo laikomi pakankamu svorio prieaugio zootechninių parametrų pagerėjimo rodikliu. Todėl nuspręsta, kad pateikti duomenys atitinka priedo veiksmingumo mėsiniams viščiukams įrodymo sąlygas;

(7)	atlikus Lactobacillus acidophilus (CECT 4529) preparato vertinimą, nustatyta, kad Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 5 straipsnyje nustatytos leidimo suteikimo sąlygos įvykdytos. Taigi, kaip nurodyta šio reglamento priede, turėtų būti suteiktas leidimas naudoti minėtą preparatą;

(8)	šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Priede nurodytą preparatą, priklausantį priedų kategorijai „zootechniniai priedai“ ir funkcinei grupei „žarnyno floros stabilizatoriai“, leidžiama naudoti kaip priedą gyvūnų mityboje šio reglamento priede nustatytomis sąlygomis.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2017 m. gruodžio 8 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER

(1) OL L 268, 2003 10 18, p. 29.

(2) 2015 m. sausio 13 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/38 dėl leidimo naudoti Lactobacillus acidophilus CECT 4529 preparatą kaip vištoms dedeklėms skirtą pašarų priedą, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1520/2007 (leidimo turėtojas – Centro Sperimentale del Latte) (OL L 8, 2015 1 14, p. 4).

(3) EFSA Journal 2017; 15(4):4762.

PRIEDAS

Priedo identifikavimo numeris

Leidimo turėtojo pavadinimas

Priedas

Sudėtis, cheminė formulė, aprašymas, analizės metodas

Gyvūno rūšis arba kategorija

Didžiausias amžius

Mažiausias kiekis

Didžiausias kiekis

Kitos nuostatos

Leidimo galiojimo terminas

KSV/kg visaverčio 12 % drėgnio pašaro

Zootechninių priedų kategorija. Funkcinė grupė: žarnyno floros stabilizatoriai

4b1715

„Centro Sperimentale del latte“

Lactobacillus acidophilus CECT 4529

Priedo sudėtis

Lactobacillus acidophilus CECT 4529 preparatas, kuriame yra ne mažiau kaip: 5 × 1010 KSV/g priedo (kieto pavidalo).

Veikliosios medžiagos apibūdinimas

Gyvybingos Lactobacillus acidophilus CECT 4529 ląstelės.

Analizės metodas (1)

Skaičiavimas: paskleidimo ant plokštelės metodas naudojant MRS agarą (EN 15787).

Identifikavimas: impulsinė lauko gelių elektroforezė.

Mėsiniai viščiukai

—

1 × 109

—

1.	Priedo ir premiksų naudojimo taisyklėse nurodyti laikymo sąlygas ir stabilumą termiškai apdorojant.

Priedo ir premiksų naudotojams pašarų ūkio subjektai nustato veikimo procedūras ir organizacines priemones, kad būtų išvengta galimos su jų naudojimu susijusios rizikos. Jei šios rizikos procedūromis ir organizacinėmis priemonėmis išvengti arba sumažinti iki minimumo neįmanoma, priedas ir premiksai turi būti naudojami dėvint asmenines apsaugos priemones, įskaitant akių, odos ir kvėpavimo takų apsaugos priemones.

2027 12 29

(1) Išsamų analizės metodų aprašymą galima rasti Europos Sąjungos pašarų priedų etaloninės laboratorijos svetainėje https://ec.europa.eu/jrc/en/eurl/feed-additives/evaluation-reports

9.12.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 326/50

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2017/2276

2017 m. gruodžio 8 d.

dėl leidimo naudoti Bacillus subtilis (ATCC PTA-6737) preparatą pagal naują paskirtį – kaip paršavedžių pašaro priedą (leidimo turėtojas „Kemin Europa N.V.“)

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1831/2003 dėl priedų, skirtų naudoti gyvūnų mityboje (1), ypač į jo 9 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)	Reglamente (EB) Nr. 1831/2003 nustatyta, kad priedams gyvūnų mityboje naudoti reikia leidimo, ir nustatytas tokio leidimo suteikimo pagrindas bei tvarka;

(2)	pagal Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 7 straipsnį buvo pateiktas prašymas leisti pagal naują paskirtį naudoti bakterijų Bacillus subtilis (ATCC PTA-6737) preparatą. Kartu su prašymu buvo pateikti duomenys ir dokumentai, kurių reikalaujama pagal Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 7 straipsnio 3 dalį;

(3)	prašymas pateiktas dėl leidimo Bacillus subtilis (ATCC PTA-6737) preparatą naudoti pagal naują paskirtį – kaip paršavedžių pašaro priedą siekiant naudos paršeliams, skirtiną prie priedų kategorijos „zootechniniai priedai“;

(4)

leidimas dešimt metų naudoti bakterijų Bacillus subtilis (ATCC PTA-6737) preparatą, priskiriamą prie priedų kategorijos „zootechniniai priedai“, kaip mėsinių viščiukų pašaro priedą suteiktas Komisijos reglamentu (ES) Nr. 107/2010 (2), kaip vištaičių dedeklių, mėsinių ančių, putpelių, fazanų, kurapkų, perlinių vištų, karvelių, mėsinių žąsų ir stručių pašaro priedą – Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 885/2011 (3), kaip nujunkytų paršelių ir nujunkytų kiaulinių šeimos gyvūnų, išskyrus namines kiaules Sus scrofa domesticus, pašaro priedą – Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 306/2013 (4), kaip mėsinių kalakutų ir veislei auginamų kalakutų pašaro priedą – Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 787/2013 (5) ir kaip vištaičių dedeklių ir retesnių rūšių dedeklinių naminių paukščių pašaro priedą – Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2015/1020 (6);

(5)

Europos maisto saugos tarnyba (toliau – Tarnyba) 2017 m. gegužės 16 d. nuomonėje (7) padarė išvadą, kad siūlomomis naudojimo sąlygomis Bacillus subtilis (ATCC PTA-6737) preparatas nedaro nepageidaujamo poveikio gyvūnų sveikatai, žmonių sveikatai ir aplinkai. Ji taip pat padarė išvadą, kad naudojant šį priedą galima pagerinti paršelių augimą nuo atsivedimo iki nujunkymo, kai jo dedama į paršavedžių pašarą 3 savaites iki paršelių atsivedimo ir iki nujunkymo. Tarnyba nemano, kad reikia nustatyti konkrečius stebėsenos po pateikimo rinkai reikalavimus. Be to, patvirtinama pašarų priedo pašaruose analizės metodo taikymo ataskaita, kurią pateikė Reglamentu (EB) Nr. 1831/2003 įsteigta etaloninė laboratorija;

(6)	Bacillus subtilis (ATCC PTA-6737) preparato vertinimas rodo, kad Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 5 straipsnyje numatytos leidimo suteikimo sąlygos įvykdytos. Taigi, kaip nurodyta šio reglamento priede, turėtų būti suteiktas leidimas naudoti minėtą preparatą;

(7)	šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Priede nurodytą preparatą, priskiriamą priedų kategorijai „zootechniniai priedai“ ir funkcinei grupei „žarnyno floros stabilizatoriai“, leidžiama naudoti kaip gyvūnų pašaro priedą šio reglamento priede nustatytomis sąlygomis.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2017 m. gruodžio 8 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER

(1) OL L 268, 2003 10 18, p. 29.

(2) 2010 m. vasario 8 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 107/2010 dėl leidimo Bacillus subtilis ATCC PTA-6737 naudoti kaip mėsinių viščiukų pašarų priedą (leidimo turėtojas – „Kemin Europa N.V.“) (OL L 36, 2010 2 9, p. 1).

(3) 2011 m. rugsėjo 5 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 885/2011 dėl leidimo Bacillus subtilis (ATCC PTA-6737) naudoti kaip pašarų priedą viščiukams, iš kurių auginamos dedeklės, mėsinėms antims, putpelėms, fazanams, kurapkoms, perlinėms vištoms, karveliams, mėsinėms žąsims ir stručiams (leidimo turėtojas „Kemin Europa N.V.“) (OL L 229, 2011 9 6, p. 3).

(4) 2013 m. balandžio 2 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 306/2013 dėl leidimo naudoti preparatą Bacillus subtilis (ATCC PTA-6737) nujunkytiems paršeliams ir nujunkytiems kiaulinių šeimos gyvūnams, išskyrus Sus scrofa domesticus (leidimo turėtojas – „Kemin Europa N.V.“) (OL L 91, 2013 4 3, p. 5).

(5) 2013 m. rugpjūčio 16 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 787/2013 dėl leidimo naudoti preparatą Bacillus subtilis (ATCC PTA-6737) kaip mėsinių kalakutų ir veislei auginamų kalakutų pašarų priedą (leidimo turėtojas „Kemin Europa N.V.“) (OL L 220, 2013 8 17, p. 15).

(6) 2015 m. birželio 29 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/1020 dėl leidimo naudoti bakterijų Bacillus subtilis (ATCC PTA-6737) preparatą kaip vištų dedeklių ir retesnių rūšių dedeklinių naminių paukščių pašaro priedą (leidimo turėtojas „Kemin Europa N.V.“) (OL L 163, 2015 6 30, p. 22).

(7) EFSA Journal 2017; 17(5):4855.

PRIEDAS

Priedo identifikavimo numeris

Leidimo turėtojo pavadinimas

Priedas

Sudėtis, cheminė formulė, aprašymas, analizės metodas

Gyvūno rūšis arba kategorija

Didžiausias amžius

Mažiausias kiekis

Didžiausias kiekis

Kitos nuostatos

Leidimo galiojimo terminas

KSV/kg visaverčio 12 % drėgnio pašaro

Zootechninių priedų kategorija. Funkcinė grupė: žarnyno floros stabilizatoriai

4b1823

„Kemin Europa N.V.“

Bacillus subtilis ATCC PTA-6737

Priedo sudėtis

bakterijų Bacillus subtilis (ATCC PTA-6737) preparatas, kuriame yra ne mažiau kaip 1 × 1010 KSV/g priedo

Kieto pavidalo

Veikliosios medžiagos apibūdinimas

Gyvybingos bakterijų Bacillus subtilis (ATCC PTA-6737) sporos

Analizės metodas (1)

Skaičiavimas: paskleidimo ant plokštelės metodas naudojant triptono sojos agarą iš anksto karščiu apdorojus pašaro ėminius.

Identifikavimas: impulsinės gelio elektroforezės (PFGE) metodas.

Paršavedės

—

1 × 108

—

1.	Priedo ir premiksų naudojimo taisyklėse nurodyti laikymo sąlygas ir stabilumą termiškai apdorojant.

2.	Skirtas paršavedėms, nuo trijų savaičių iki paršiavimosi ir visą laktacijos laikotarpį.

Priedo ir premiksų naudotojams pašarų ūkio subjektai nustato veikimo procedūras ir organizacines priemones, kad būtų išvengta galimos su jų naudojimu susijusios rizikos. Jei šios rizikos procedūromis ir organizacinėmis priemonėmis išvengti arba sumažinti iki minimumo neįmanoma, priedas ir premiksai turi būti naudojami dėvint asmenines apsaugos priemones, įskaitant kvėpavimo takų apsaugos priemones.

2027 12 29

(1) Išsamų analizės metodų aprašymą galima rasti etaloninės laboratorijos svetainėje: https://ec.europa.eu/jrc/en/eurl/feed-additives/evaluation-reports

9.12.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 326/53

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS (ES) 2017/2277

2017 m. gruodžio 8 d.

kuriuo nustatoma, kad laikinas lengvatinės muito normos taikymo sustabdymas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 19/2013 15 straipsnį importuojamiems Peru kilmės bananams yra netinkamas

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį ir Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2013 m. sausio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 19/2013, kuriuo įgyvendinama Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Kolumbijos bei Peru prekybos susitarimo dvišalė apsaugos sąlyga ir bananų importo stabilizavimo priemonė (1), ypač į jo 15 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)	bananų importo stabilizavimo priemonė nustatyta Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Kolumbijos, Peru ir Ekvadoro prekybos susitarime, kuris dėl Peru laikinai taikomas atitinkamai nuo 2013 m. kovo 1 d.;

(2)

pagal šią stabilizavimo priemonę, įgyvendinamą vadovaujantis Reglamentu (ES) Nr. 19/2013, jeigu viršijama nustatyta ribinė šviežių bananų (2012 m. sausio 1 d. Europos Sąjungos kombinuotosios nomenklatūros 0803 00 19 pozicija) importo iš vienos iš susijusių šalių apimtis, Komisija gali pagal Reglamento (ES) Nr. 19/2013 14 straipsnio 4 dalyje nustatytą skubos procedūrą priimti įgyvendinimo aktą, kuriuo ji gali laikinai sustabdyti lengvatinės muito normos taikymą iš tos šalies importuojamiems šviežiems bananams arba nustatyti, kad toks sustabdymas yra netinkamas;

(3)	Peru kilmės šviežių bananų importo į Sąjungą apimtis 2017 m. spalio 16 d. viršijo Susitarime nustatytą 93 750 tonų ribinę vertę;

(4)

todėl pagal Reglamento (ES) Nr. 19/2013 15 straipsnio 3 dalį Komisija atsižvelgė į atitinkamo importo poveikį Sąjungos bananų rinkos padėčiai, kad nuspręstų, ar lengvatinės muito normos taikymas turėtų būti sustabdytas. Komisija išnagrinėjo atitinkamo importo poveikį Sąjungos kainų lygiui, importo iš kitų šaltinių pokyčius ir bendrą Sąjungos šviežių bananų rinkos stabilumą;

(5)	šviežių bananų importui iš Peru viršijus 2017 m. nustatytą ribinę vertę, jis sudarė tik 2,7 % šviežių bananų, kuriems taikoma bananų importo stabilizavimo priemonė, importo į Sąjungą. Be to, Peru tenka mažiau nei 2,25 % viso šviežių bananų importo į Sąjungą;

(6)

importas iš kitų didelių eksportuojančių šalių, su kuriomis Sąjunga taip pat yra sudariusi laisvosios prekybos susitarimus, visų pirma, iš Kolumbijos, Ekvadoro ir Kosta Rikos, siekė atitinkamai 58,7 %, 61,4 % ir 60,4 % joms nustatytų ribinių verčių. Pagal stabilizavimo priemonę nepanaudotas kiekis (apie 2,3 mln. tonų) yra gerokai didesnis nei visas iki šiol iš Peru importuotas kiekis (93,8 tonų);

(7)

bananų importo iš Peru kainos nepadarė neigiamo poveikio visų kitų šalių kilmės bananų importo kainoms. Iš tiesų bananų importo iš Peru kaina vidutiniškai siekė 732 EUR už toną per pirmus aštuonis 2017 m. mėnesius, o tai yra daugiau nei vidutinė svertinė visų kitų šalių kilmės bananų importo į Sąjungos kaina (apie 720 EUR už toną). Be to, pastaroji kaina atitinka metines tendencijas ir buvo gana stabili;

(8)

vertinant šio importo poveikį didmeninėms kainoms tuo metu, kai Peru viršijo ribinę vertę, akivaizdu, kad nors vidutinė svertinė Sąjungos didmeninė kaina už bet kokios kilmės bananus 2017 m. rugsėjo mėn. (861 EUR už toną) buvo 9,5 % mažesnė nei 2016 m. rugsėjo mėn. (952 EUR už toną), didmeninė kaina ES šalyse išaugintų bananų kaina buvo santykinai stabili – 910 EUR už toną 2017 m. rugsėjo mėn. ir 915 EUR už toną 2016 m. rugsėjo mėn.;

(9)	taigi, nėra požymių, kad nustatytą metinę ribinę importo apimtį viršijanti šviežių bananų importo iš Peru apimtis veiktų Sąjungos rinkos stabilumą ar turėtų didelio poveikio Sąjungos gamintojų padėčiai;

(10)	2017 m. spalio mėn. nebuvo pavojaus, kad ekonominė padėtis Sąjungos atokiausiuose regionuose labai pablogėtų, arba tokio didelio pablogėjimo požymių;

(11)	todėl šiuo metu neatrodo tinkama sustabdyti lengvatinės muito normos taikymą importuojamiems Peru kilmės bananams,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Laikinas lengvatinės muito normos taikymo Europos Sąjungos kombinuotosios nomenklatūros pozicijai 0803 00 19 priskiriamiems importuojamiems Peru kilmės šviežiems bananams sustabdymas yra netinkamas.

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Priimta Briuselyje 2017 m. gruodžio 8 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER

(1) OL L 17, 2013 1 19, p. 1.

9.12.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 326/55

2017 m. gruodžio 4 d. Komisijos reglamento (ES) 2017/2228, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1223/2009 dėl kosmetikos gaminių III priedas, klaidų ištaisymas

( Europos Sąjungos oficialusis leidinys L 319, 2017 m. gruodžio 5 d. )

4 puslapis, priedo lentelė, skiltis „Nuorodos numeris“:

yra:

„X“,

turi būti:

„306“.

5 puslapis, priedo lentelė, skiltis „Nuorodos numeris“:

yra:

„Y“,

turi būti:

„307“.

		ISSN 1977-0723
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		L 326

Leidimas lietuvių kalba	Teisės aktai	60 metai 2017m. gruodžio 9d.

Turinys		I Teisėkūros procedūra priimami aktai	Puslapis
		SPRENDIMAI
	*	2017 m. gruodžio 7 d. Tarybos sprendimas (ES) 2017/2269, kuriuo nustatoma Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros 2018–2022 m. daugiametė programa	1

	II Ne teisėkūros procedūra priimami aktai
	TARPTAUTINIAI SUSITARIMAI
*	2017 m. spalio 9 d. Tarybos sprendimas (ES) 2017/2270 dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Mongolijos pagrindų susitarimo dėl partnerystės ir bendradarbiavimo sudarymo	5
	Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Mongolijos pagrindų susitarimas dėl partnerystės ir bendradarbiavimo	7
*	2017 m. lapkričio 30 d. Tarybos sprendimas (ES) 2017/2271 dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Mongolijos pagrindų susitarimo dėl partnerystės ir bendradarbiavimo protokolo, kuriuo atsižvelgiama į Kroatijos Respublikos įstojimą į Europos Sąjungą, sudarymo Sąjungos ir jos valstybių narių vardu	36
	Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Mongolijos pagrindų susitarimo dėl partnerystės ir bendradarbiavimo protokolas, kuriuo atsižvelgiama į Kroatijos Respublikos įstojimą į Europos Sąjungą	37
	REGLAMENTAI
*	2017 m. gruodžio 8 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/2272, kuriuo į garantuotų tradicinių gaminių registrą įtraukiamas pavadinimas [Kabanosy staropolskie (GTG)]	40
*	2017 m. gruodžio 8 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/2273, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 889/2008, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 834/2007 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo įgyvendinimo taisyklės dėl ekologinės gamybos, ženklinimo ir kontrolės ( 1 )	42
*	2017 m. gruodžio 8 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/2274 dėl leidimo 6-fitazės (EC 3.1.3.26), gaunamos iš Komagataella pastoris (DSM 23036), preparatą naudoti pagal naują paskirtį – kaip žuvų pašaro priedą (leidimo turėtojas – Huvepharma EOOD) ( 1 )	44
*	2017 m. gruodžio 8 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/2275 dėl leidimo naudoti Lactobacillus acidophilus (CECT 4529) preparatą pagal naują paskirtį – kaip mėsinių viščiukų pašaro priedą (leidimo turėtojas Centro Sperimentale del Latte) ( 1 )	47
*	2017 m. gruodžio 8 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/2276 dėl leidimo naudoti Bacillus subtilis (ATCC PTA-6737) preparatą pagal naują paskirtį – kaip paršavedžių pašaro priedą (leidimo turėtojas Kemin Europa N.V.) ( 1 )	50
	SPRENDIMAI
*	2017 m. gruodžio 8 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2017/2277, kuriuo nustatoma, kad laikinas lengvatinės muito normos taikymo sustabdymas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 19/2013 15 straipsnį importuojamiems Peru kilmės bananams yra netinkamas	53

		Klaidų ištaisymas
	*	2017 m. gruodžio 4 d. Komisijos reglamento (ES) 2017/2228, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1223/2009 dėl kosmetikos gaminių III priedas, klaidų ištaisymas ( OL L 319, 2017 12 5 )	55


	(1) Tekstas svarbus EEE.