„A PRIEDAS

TERMINŲ PAAIŠKINIMAI

Šiame priede pateikiami kituose prieduose vartojamų terminų paaiškinimai, su tais terminais susijusios geografinės pastabos arba tų terminų apibrėžtys, išskyrus atvejus, kai tuose prieduose nurodyta kitaip.

1.   GEOGRAFINĖS PASTABOS

Toliau nurodytos geografinės apibrėžtys taikomos tik teikiant statistinius duomenis:

—	Australija, išskyrus užjūrio teritorijas,

—	Danija, išskyrus Farerų salas ir Grenlandiją,

—	Prancūzija, įskaitant Monaką ir Prancūzijos užjūrio teritorijas – Gvadelupą, Martiniką, Gvianą, Reunjoną ir Majotą,

—	Italija, įskaitant San Mariną ir Vatikaną (Šventąjį Sostą),

—	Japonija, įskaitant Okinavą,

—	Portugalija, įskaitant Azorus ir Madeirą,

—	Ispanija, įskaitant Kanarų salas, Balearų salas bei Seutą ir Melilją,

—	Jungtinės Valstijos: 50 valstijų, Kolumbijos apygarda, JAV Mergelių salos, Puerto Rikas ir Guamas.

2.   SUVESTINIAI RODIKLIAI

Elektros energijos ir šilumos gamintojai klasifikuojami pagal gamybos tikslą:

—    pagrindinės veiklos gamintojai – tai privačios ir valstybei priklausančios gamybos įmonės, kurių pagrindinė veikla – elektros energijos ir (arba) šilumos, skirtos parduoti trečiosioms šalims, gamyba;

—    gamintojai savoms reikmėms – tai privačios ir valstybei priklausančios gamybos įmonės, gaminančios elektros energiją ir (arba) šilumą visiškai arba iš dalies savo pačių reikmėms ir ši veikla palaiko jų pirminę veiklą.

Pastaba. Įsigaliojus patikslintam NACE klasifikatoriui Komisija gali toliau aiškinti terminus pagal 11 straipsnio 2 dalyje nustatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu, juos papildydama atitinkamomis NACE nuorodomis.

2.1.   Tiekimas

2.1.1.   GAMYBA IR (ARBA) VIETOS GAMYBA

Išgauto ar pagaminto kuro kiekis, apskaičiuotas pašalinus inertinę medžiagą. Įtraukiamas gamintojo gamybos metu (pvz., šildymui ar įrangos ir pagalbinių įrenginių eksploatavimui) suvartotas kuro kiekis ir kitiems gamintojams tiekiama energija, skirta transformavimui ar kitoms reikmėms.

Vietos gamyba – tai gamyba naudojant susijusios teritorijos išteklius.

2.1.2.   REGENERUOTI PRODUKTAI

Taikoma tik juodosioms akmens anglims. Kasyklose regeneruotos suspensijos ir atliekų krūvos skalūnai.

2.1.3.   GAVIMAS IŠ KITŲ ŠALTINIŲ

Pagaminto kuro, įtraukto į kitas kuro ataskaitas, bet įmaišyto į kitą kurą ir naudojamo mišinyje, kiekis. Papildoma informacija apie šią sudedamąją dalį pateikiama taip:

—	gavimas iš kitų šaltinių: anglys;

—	gavimas iš kitų šaltinių: nafta ir naftos produktai;

—	gavimas iš kitų šaltinių: gamtinės dujos

—	gavimas iš kitų šaltinių: atsinaujinantieji energijos ištekliai.

2.1.4.   IMPORTAS IR (ARBA) EKSPORTAS

Jei nenurodyta kitaip, importas siejamas su pagaminto energetikos produkto pirmine kilmės šalimi (šalimi, kurioje energetikos produktas buvo pagamintas), kai importuojamas produktas skirtas naudoti šalyje, o eksportas – su galutinio panaudojimo šalimi. Kiekis laikomas importuotu arba eksportuotu, kai kertamos šalies politinės sienos, nepaisant to, ar atliktas muitinis įforminimas.

Jei negalima nurodyti kilmės arba paskirties šalies, galima naudoti kategoriją „Nenurodyta/Kita“.

2.1.5.   TARPTAUTINIS JŪRINIS BUNKERIAVIMAS

Į su visų šalių vėliavomis plaukiojančius laivus, kurie naudojami tarptautinei laivybai, pristatyto kuro kiekis. Tarptautinė laivyba gali būti vykdoma jūroje, vidaus ežeruose ir vandens keliuose, taip pat pakrantės vandenyse. Neįtraukiama:

—	vartojimas vidaus laivybos laivuose. Skirstymas į vidaus ir (arba) tarptautinę laivybą turėtų būti grindžiamas išvykimo ir atvykimo uostais, o ne laivo vėliava ar valstybe, kuriai jis priklauso;

—	vartojimas žvejybos laivuose;

—	vartojimas karinėse pajėgose.

2.1.6.   ATSARGŲ POKYČIAI

Šalies teritorijoje esančių atsargų kiekio ataskaitinio laikotarpio pradžioje ir atsargų kiekio ataskaitinio laikotarpio pabaigoje skirtumas. Jei nenurodyta kitaip, sukauptos atsargos parodomos kaip neigiamas skaičius, o neperteklinės atsargos – kaip teigiamas skaičius.

2.1.7.   VISOS ATASKAITINIO LAIKOTARPIO PRADŽIOJE IR PABAIGOJE ŠALIES TERITORIJOJE ESANČIOS ATSARGOS

Visos šalies teritorijoje esančios atsargos, įskaitant valdžios sektoriaus, pagrindinių vartotojų ir už atsargų laikymą atsakingų organizacijų laikomas atsargas, atvykstančiuose vandenynų laivuose laikomos atsargos, laisvojoje zonoje laikomos atsargos ir kitiems pagal dvišalius Vyriausybių susitarimus arba ne pagal tokius susitarimus laikomos atsargos. Ataskaitinio laikotarpio pradžia ir pabaiga reiškia pirmąją ir paskutiniąją ataskaitinio laikotarpio dieną. Į atsargas įtraukiamos atsargos, laikomos visų rūšių specialiose antžeminėse arba požeminėse saugyklose.

2.1.8.   TIESIOGINIS NAUDOJIMAS

Nafta (žalia nafta ir naftos produktai), naudojama tiesiogiai, neperdirbus naftos perdirbimo gamyklose. Įtraukiama žalia nafta, deginama elektros gamybai.

2.1.9.   PIRMINIO PRODUKTO GAVIMAS

Įtraukiamas vietinės arba importuotos žalios naftos (įskaitant kondensatą) ir vietinio NGL, naudojamo tiesiogiai neperdirbus naftos perdirbimo gamykloje, kiekis ir naftos chemijos pramonės grąžintas kiekis, kuris (nors ir nepirminis kuras) naudojamas tiesiogiai.

2.1.10.   BENDROJI NAFTOS PERDIRBIMO GAMYKLŲ PRODUKCIJA

Pagaminta gatavų produktų naftos perdirbimo arba kompaundavimo gamykloje. Neįtraukiami naftos perdirbimo nuostoliai, tačiau įtraukiamas naftos perdirbimo gamyklų kuras.

2.1.11.   PERDIRBTI PRODUKTAI

Gatavi produktai, kurie, kartą pristatyti galutiniam vartotojui, patenka į rinką antrą kartą (pvz., naudoti, o po to perdirbti tepalai). Šis kiekis turėtų būti atskiriamas nuo naftos chemijos pramonės grąžinto kiekio.

2.1.12.   GRĄŽINTAS KIEKIS

Gatavi arba pusiau gatavi produktai, kuriuos galutiniai vartotojai grąžina į naftos perdirbimo gamyklas perdirbti, kompaunduoti arba parduoti. Tai paprastai šalutiniai naftos chemijos gamybos produktai.

2.1.13.   PRODUKTŲ PERKĖLIMAI

Dėl pakitusių specifikacijų arba sumaišius su kitu produktu perklasifikuotas kiekis. Neigiamas vieno produkto įrašas kompensuojamas teigiamu įrašu (arba keliais įrašais) vienam arba keliems produktams arba atvirkščiai; galutinis grynasis rezultatas turėtų būti lygus nuliui.

2.1.14.   PERKELTI PRODUKTAI

Importuoti naftos produktai, kurie perklasifikuojami kaip žaliava tolesniam apdorojimui naftos perdirbimo gamykloje, nepristatant jų galutiniams vartotojams.

2.1.15.   STATISTINIAI SKIRTUMAI

Apskaičiuota vertė, nustatyta kaip pasiūlos požiūriu (pagal principą „iš viršaus į apačią“) apskaičiuoto dydžio ir suvartojimo požiūriu (pagal principą „iš apačios į viršų“) apskaičiuoto dydžio skirtumas. Turėtų būti nurodytos bet kokių didesnių statistinių skirtumų priežastys.

2.2.   Transformavimo sektorius

Transformavimo sektoriuje nurodomi tik kuro, kuris buvo transformuotas į kitą kurą, kiekiai. Šildymui, įrangos eksploatavimui ir bendram transformavimo palaikymui sunaudotas kuro kiekis turėtų būti nurodomas ne kaip sunaudotas transformavimo sektoriuje, o kaip sunaudotas energetikos sektoriuje.

2.2.1.   TIK ELEKTROS ENERGIJOS GAMYBOS, KAIP PAGRINDINĖS VEIKLOS, ĮMONĖS

Tik elektros energijos gamybos blokuose ir (arba) įmonėse elektros energijai gaminti pagrindinės veiklos gamintojų sunaudotas kuro kiekis.

2.2.2.   BENDROS ŠILUMOS IR ELEKTROS ENERGIJOS GAMYBOS (CHP), KAIP PAGRINDINĖS VEIKLOS, BLOKAI

Bendros šilumos ir elektros energijos gamybos (CHP) blokuose elektros energijai ir (arba) šilumai gaminti pagrindinės veiklos gamintojų sunaudotas kuro kiekis.

2.2.3.   TIK ŠILUMOS GAMYBOS, KAIP PAGRINDINĖS VEIKLOS, ĮMONĖS

Tik šilumos gamybos blokuose ir (arba) įmonėse šilumai gaminti pagrindinės veiklos gamintojų sunaudotas kuro kiekis.

2.2.4.   TIK ELEKTROS ENERGIJOS GAMYBOS SAVOMS REIKMĖMS ĮMONĖS

Tik elektros energijos gamybos blokuose ir (arba) įmonėse elektros energijai gaminti gamintojų savoms reikmėms sunaudotas kuro kiekis.

2.2.5.   BENDROS ŠILUMOS IR ELEKTROS ENERGIJOS GAMYBOS (CHP) SAVOMS REIKMĖMS BLOKAI

Visas elektros energijai gaminti sunaudotas kuro kiekis ir proporcingos kuro, sunaudoto šilumai, kurią gamintojai savoms reikmėms pardavė bendros šilumos ir elektros energijos gamybos (CHP) blokuose, dalies kiekis. Proporcinga kuro, sunaudoto neparduotai (sunaudotai savoms reikmėms) šilumai gaminti, dalis, remiantis NACE klasifikatoriumi, nurodoma pagal konkretų galutinio energijos suvartojimo sektorių. Neparduota, bet kitiems subjektams pagal nefinansinius susitarimus pristatyta šiluma arba kitiems savininkams priklausantiems subjektams pristatyta šiluma nurodoma pagal tą patį principą kaip ir parduota šiluma.

2.2.6.   TIK ŠILUMOS GAMYBOS SAVOMS REIKMĖMS ĮMONĖS

Proporcinga kuro dalis, atitinkanti tik šilumos gamybos blokuose ir (arba) įmonėse gamintojų savoms reikmėms parduotą šilumos kiekį. Proporcinga kuro, sunaudoto neparduotai (sunaudotai savoms reikmėms) šilumai gaminti, dalis, remiantis NACE klasifikatoriumi, nurodoma pagal konkretų galutinio energijos suvartojimo sektorių. Neparduota, bet kitiems subjektams pagal nefinansinius susitarimus pristatyta šiluma arba kitiems savininkams priklausantiems subjektams pristatyta šiluma nurodoma pagal tą patį principą kaip ir parduota šiluma.

2.2.7.   AKMENS ANGLIŲ BRIKETŲ GAMYKLOS

Akmens anglių briketams gaminti akmens anglų briketų gamyklose sunaudotas kuro kiekis

2.2.8.   KOKSO KROSNYS

Kokso krosnyse kokso krosnių koksui ir koksavimo dujoms gaminti sunaudotas kuro kiekis.

2.2.9.   RUSVŲJŲ ANGLIŲ BRIKETŲ (BKB) IR (ARBA) DURPIŲ BRIKETŲ (PB) GAMYKLOS

Rusvųjų anglių briketams (BKB) gaminti BKB gamyklose sunaudotas kuro kiekis ir durpių briketams (PB) gaminti durpių briketų gamyklose sunaudotas kuro kiekis.

2.2.10.   DUJŲ GAMYKLOS

Dujų gamyklų dujoms gaminti dujų gamyklose ir akmens anglių dujinimo gamyklose sunaudotas kuro kiekis.

2.2.11.   AUKŠTAKROSNĖS

Kuro kiekis, per viršų su geležies rūda arba per apačioje esančius pūstuvus su karšto oro srautu patenkantis į aukštakrosnių talpyklas.

2.2.12.   AKMENS ANGLIŲ SKYSTINIMAS

Sintetinei alyvai gaminti sunaudotas kuro kiekis.

2.2.13.   DUJŲ KEITIMO Į SKYSČIUS GAMYKLOS

Skystuoju kuru paversto dujinio kuro kiekis.

2.2.14.   MEDŽIO ANGLIŲ GAMYBOS ĮMONĖS

Medžio anglimis paversto kietojo biokuro kiekis.

2.2.15.   NAFTOS PERDIRBIMO GAMYKLOS

Naftos produktams gaminti sunaudotas kuro kiekis.

2.2.16.   GAMTINIŲ DUJŲ MAIŠYMO ĮRENGINIAI (SUMAIŠYTOMS GAMTINĖMS DUJOMS)

Dujų, sumaišytų su gamtinėmis dujomis ir įleistų į dujų tinklą, kiekis.

2.2.17.   MAIŠYMAS SU AUTOMOBILINIU BENZINU, DYZELINU IR (ARBA) ŽIBALU

Skystųjų biodegalų, sumaišytų su atitinkamomis iškastinės kilmės kuro sudedamosios dalimis, kiekis.

2.2.18.   KITUR NENURODYTA

Kitur nenurodytai transformavimo veiklai sunaudotas kuro kiekis. Jei ši skiltis pildoma, ataskaitoje turėtų būti paaiškinta, kas yra įtraukta į šią skiltį.

2.3.   Energetikos sektorius

Energetikos pramonėje gavybai (kasybai, naftos ir dujų gavybai) arba transformavimo veiklą vykdančioms įmonėms eksploatuoti sunaudotas kuro kiekis. Atitinka NACE 2 red. 05, 06, 19 ir 35 skyrius, NACE 2 red. 09.1 grupę ir NACE 2 red. 07.21 ir 08.92 klases.

Neįtraukiamas į kitą energijos formą transformuoto kuro kiekis (jis turėtų būti nurodomas transformavimo sektoriuje) arba kuro, sunaudoto naftos, dujų ir anglies suspensijos vamzdynams eksploatuoti, kiekis (jis turėtų būti nurodomas transporto sektoriuje).

Įtraukiama atominiam branduolio dalijimuisi ir branduolių sintezei skirtų cheminių medžiagų gamyba ir šių procesų produktai.

2.3.1.   NAUDOJIMAS SAVO REIKMĖMS ELEKTROS ENERGIJOS GAMYBOS, BENDROS ŠILUMOS IR ELEKTROS ENERGIJOS GAMYBOS (CHP) IR ŠILUMOS GAMYBOS ĮMONĖSE

Kaip energija pagalbinėms operacijoms įmonių tik elektros energijos gamybos, tik šilumos gamybos ir bendros šilumos ir elektros energijos gamybos (CHP) blokuose sunaudoto kuro kiekis.

2.3.2.   AKMENS ANGLIŲ KASYKLOS

Kaip energija anglių gavybai ir sodrinimui anglių kasybos pramonėje sunaudotas kuro kiekis. Sudegintos kasyklų viršuje esančiose elektrinėse anglys turėtų būti nurodomos transformavimo sektoriuje.

2.3.3.   AKMENS ANGLIŲ BRIKETŲ GAMYKLOS

Kaip energija pagalbinėms operacijoms akmens anglių briketų gamyklose sunaudoto kuro kiekis.

2.3.4.   KOKSO KROSNYS

Kaip energija pagalbinėms operacijoms kokso krosnyse (kokso gamyklose) sunaudoto kuro kiekis.

2.3.5.   RUSVŲJŲ ANGLIŲ BRIKETŲ (BKB) IR (ARBA) DURPIŲ BRIKETŲ (PB) GAMYKLOS

Kaip energija pagalbinėms operacijoms rusvųjų anglių briketų (BKP) ir (arba) durpių briketų (PB) gamyklose sunaudoto kuro kiekis.

2.3.6.   DUJŲ GAMYKLOS IR (ARBA) DUJINIMO GAMYKLOS

Kaip energija pagalbinėms operacijoms dujų gamyklose ir akmens anglių dujinimo gamyklose sunaudoto kuro kiekis.

2.3.7.   AUKŠTAKROSNĖS

Kaip energija pagalbinėms operacijoms aukštakrosnėse sunaudoto kuro kiekis.

2.3.8.   AKMENS ANGLIŲ SKYSTINIMAS

Kaip energija pagalbinėms operacijoms anglių skystinimo gamyklose sunaudoto kuro kiekis.

2.3.9.   SKYSTINIMAS (SGD) IR (ARBA) DUJINIMAS

Kaip energija pagalbinėms operacijoms gamtinių dujų skystinimo ir pakartotinio dujinimo gamyklose sunaudoto kuro kiekis.

2.3.10.   DUJINIMO GAMYKLOS (BIODUJOS)

Kaip energija pagalbinėms operacijoms biodujų dujinimo gamyklose sunaudoto kuro kiekis.

2.3.11.   DUJŲ KEITIMO Į SKYSČIUS (GTL) GAMYKLOS

Kaip energija pagalbinėms operacijoms dujų keitimo į skysčius gamyklose sunaudoto kuro kiekis.

2.3.12.   MEDŽIO ANGLIŲ GAMYBOS ĮMONĖS

Kaip energija pagalbinėms operacijoms medžio anglių gamyklose sunaudoto kuro kiekis.

2.3.13.   NAFTOS PERDIRBIMO GAMYKLOS

Kaip energija pagalbinėms operacijoms naftos perdirbimo gamyklose sunaudoto kuro kiekis.

2.3.14.   NAFTOS IR DUJŲ GAVYBA

Naftos ir gamtinių dujų gavybos įrenginiuose sunaudotas kuro kiekis. Neįtraukiami vamzdynų nuostoliai (nurodomi kaip paskirstymo nuostoliai) ir vamzdynams eksploatuoti sunaudotos energijos kiekis (nurodomas transporto sektoriuje).

2.3.15.   KITUR NENURODYTA – ENERGIJA

Kuro kiekis, susijęs su kitur nenurodyta energetikos veikla. Jei ši skiltis pildoma, ataskaitoje turėtų būti paaiškinta, kas yra įtraukta į šią skiltį.

2.4.   Paskirstymo nuostoliai

Kuro nuostoliai, patirti dėl transportavimo ir paskirstymo.

2.5.   Galutinis suvartojimas ne energetikos reikmėms

Ne energetikos reikmėms sunaudotas iškastinio kuro kiekis – nesudegintas kuras.

2.6.   Galutinis energijos suvartojimas (galutinio vartojimo specifikacijos)

2.6.1.   PRAMONĖS SEKTORIUS

Šie duomenys susiję su pramonės įmonės pirminei veiklai sunaudoto kuro kiekiu.

Tik šilumos gamybos arba bendros šilumos ir elektros energijos gamybos (CHP) blokams: nurodomas tik pačiame objekte sunaudojamai šilumai (savo reikmėms naudojamai šilumai) gaminti sunaudoto kuro kiekis. Parduotos šilumos gamybai ir elektros energijos gamybai sunaudoto kuro kiekis turėtų būti nurodomas atitinkamame transformavimo sektoriuje.

2.6.1.1.   Geležis ir plienas: NACE 2 red. 24.1, 24.2 ir 24.3 grupės ir NACE 2 red. 24.51 ir 24.52 klasės.

2.6.1.2.   Chemija ir naftos chemija: NACE 2 red. 20 ir 21 skyriai.

2.6.1.3.   Spalvotieji metalai: NACE 2 red. 24.4 grupė ir NACE 2 red. 24.53 ir 24.54 klasės.

2.6.1.4.   Nemetalų mineralai: NACE 2 red. 23 skyrius.

2.6.1.5.   Transporto įranga: NACE 2 red. 29 ir 30 skyriai.

2.1.6.6.   Mechanizmai: NACE 2 red. 25, 26, 27 ir 28 skyriai.

2.6.1.7.   Kasyba ir karjerų eksploatavimas: NACE 2 red. 07 skyrius (išskyrus 07.21) ir 08 skyrius (išskyrus 08.92); NACE 2 red. 09.9 grupė.

2.6.1.8.   Maisto produktai, gėrimai ir tabakas: NACE 2 red. 10, 11 ir 12 skyriai.

2.6.1.9.   Plaušiena, popierius ir spausdinimas: NACE 2 red. 17 ir 18 skyriai.

2.6.1.10.   Mediena ir medienos gaminiai: NACE 2 red. 16 skyrius.

2.6.1.11.   Statyba: NACE 2 red. 41, 42 ir 43 skyriai.

2.6.1.12.   Tekstilė ir oda: NACE 2 red. 13, 14 ir 15 skyriai.

2.6.1.13.   Kitur nenurodyta – pramonė: NACE 22, 31 ir 32 skyriai.

2.6.2.   TRANSPORTO SEKTORIUS

Vykdant visų rūšių transporto veiklą sunaudota energija, neatsižvelgiant į NACE kategoriją (ekonomikos sektorių), kuriame vykdoma veikla. Geležinkelio, autobusų stotims, prieplaukoms ir oro uostams šildyti ir apšviesti sunaudotas kuras turėtų būti nurodomas kategorijoje „Komercinės ir viešosios paslaugos“, o ne „Transporto sektorius“.

2.6.2.1.   Geležinkeliai

Geležinkelių eismui, įskaitant pramoninius geležinkelius ir geležinkelių transportą, kuris yra miesto ir priemiesčio transporto sistemų dalis (pvz., traukiniai, tramvajai, metro), sunaudotas kuro kiekis.

2.6.2.2.   Vidaus laivyba

Į su bet kurios šalies vėliavomis plaukiojančius laivus, kurie nenaudojami tarptautinei laivybai, pristatytas kuro kiekis (žr. skiltį „Tarptautinis jūrinis bunkeriavimas“). Skirstymas į vidaus ir (arba) tarptautinę laivybą turėtų būti grindžiamas išvykimo ir atvykimo uostais, o ne laivo vėliava ar valstybe, kuriai jis priklauso.

2.6.2.3.   Keliai

Kelių transporto priemonių suvartotas kuro kiekis. Įtraukiamas žemės ūkio transporto priemonių keliuose suvartotas kuras ir kelių transporto priemonių tepalai.

Neįtraukiama stacionarių variklių naudojama energija (žr. skiltį „Kiti sektoriai“), traktorių ne greitkeliuose naudojama energija (žr. skiltį „Žemės ūkis“), kelių transporto priemonių karinėms reikmėms naudojama energija (žr. skiltį „Kiti sektoriai – kitur nenurodyta“), kelių dangai naudojamas bitumas ir statybvietėse naudojamų variklių sunaudota energija (žr. skiltį „Pramonės subsektorius – statyba“).

2.6.2.4.   Vamzdynų transportas

Kaip energija vamzdynų, kuriais transportuojamos dujos, skysčiai, suspensijos ir kitos prekės, eksploatavimui sunaudotas kuro kiekis. Įtraukiama siurblinėms ir vamzdynų priežiūrai sunaudota energija. Neįtraukiama gamtinių arba pagamintų dujų, karšto vandens ar garo iš platintojo galutiniams naudotojams skirstymui vamzdynais suvartota energija (nurodoma energetikos sektoriuje), galutiniam energijos tiekimui namų ūkiams, pramoniniams, komerciniams ir kitiems vartotojams suvartota energija (įtraukiama į komercines ir (arba) viešąsias paslaugas) ir nuostoliai, patirti transportuojant iš platintojo galutiniams naudotojams (nurodomi kaip skirstymo nuostoliai).

2.6.2.5.   Tarptautinė aviacija

Tarptautinei aviacijai naudojamiems orlaiviams pristatytas kuro kiekis. Skirstymas į vidaus ir (arba) tarptautinei aviacijai naudojamus orlaivius turėtų būti grindžiamas išvykimo ir atvykimo vietomis, o ne valstybe, kuriai priklauso oro bendrovė. Neįtraukiamas oro bendrovių kelių transporto priemonėms sunaudotas kuras (nurodomas skiltyje „Kitur nenurodyta – transportas“) ir aviacinio kuro naudojimas karinėms reikmėms (nurodomas skiltyje „Kitur nenurodyta – kita“).

2.6.2.6.   Vidaus aviacija

Vidaus aviacijai naudojamiems orlaiviams pristatytas kuro kiekis. Įtraukiamas ne skraidymui, pvz., stendiniam variklių bandymui, sunaudotas kuras. Skirstymas į vidaus ir (arba) tarptautinei aviacijai naudojamus orlaivius turėtų būti grindžiamas išvykimo ir atvykimo vietomis, o ne valstybe, kuriai priklauso oro bendrovė. Įtraukiamos ilgos kelionės tarp dviejų oro uostų, esančių šalyje, turinčioje užjūrio teritorijų. Neįtraukiamas oro bendrovių kelių transporto priemonėms sunaudotas kuras (nurodomas skiltyje „Kitur nenurodyta – transportas“) ir aviacinio kuro naudojimas karinėms reikmėms (nurodomas skiltyje „Kitur nenurodyta – kita“).

2.6.2.7.   Kitur nenurodyta – transportas

Kitur nenurodytai transporto veiklai sunaudotas kuro kiekis. Įtraukiamas oro bendrovių kelių transporto priemonių suvartotas kuras ir uostuose laivų krautuvų, įvairių rūšių kranų suvartotas kuras. Jei ši skiltis pildoma, pateikiant pastabas dėl ataskaitos, turėtų būti paaiškinta, kas yra įtraukta į šią skiltį.

2.6.3.   KITI SEKTORIAI

Šioje kategorijoje nurodomas kuro kiekis, sunaudotas konkrečiai nepaminėtuose arba transformavimo, energetikos, pramonės ar transporto sritims nepriklausančiuose sektoriuose.

2.6.3.1.   Komercinės ir viešosios paslaugos

Valstybiniame ir privačiame sektoriuje veikiančių įmonių ir įstaigų suvartotas kuro kiekis. NACE 2 red. 33, 36, 37, 38, 39, 45, 46, 47, 52, 53, 55, 56, 58, 59, 60, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 68, 69, 70, 71, 72, 73, 74, 75, 77, 78, 79, 80, 81, 82, 84 (išskyrus 84.22 klasę), 85, 86, 87, 88, 90, 91, 92, 93, 94, 95, 96 ir 99 skyriai. Geležinkelio, autobusų stotims, laivų prieplaukoms ir oro uostams šildyti ir apšviesti sunaudotas kuras turėtų būti nurodomas šioje kategorijoje, taip pat įtraukiant kurą, sunaudotą vykdant visą NACE 2 red. 49, 50 ir 51 skyriuose nurodytą ne transporto veiklą.

2.6.3.2.   Gyvenamieji būstai

Nurodomas visų namų ūkių, įskaitant „namų ūkius, samdančius namų ūkio darbininkus“, suvartotas kuro kiekis. NACE 2 red. 97 ir 98 skyriai.

Šiam sektoriui apibūdinti vartojamų terminų apibrėžtys:

namų ūkių sektorius:

namų ūkis – vienas gyvenantis asmuo arba grupė kartu tame pačiame asmeniniame būste gyvenančių asmenų, kurie dalijasi išlaidas, įskaitant bendrą apsirūpinimą gyvenimui būtinomis priemonėmis. Taigi, namų ūkių sektorius, taip pat vadinamas gyvenamuoju sektoriumi, yra visi šalies namų ūkiai kartu.

Prie šio sektoriaus nereikėtų priskirti kolektyvinių gyvenamųjų būstų: nuolatinių (pvz., kalėjimai) ar laikinų (pvz., ligoninės) – jų suvartojimo duomenis reikėtų traukti į paslaugų sektorių. Bet kokiai transporto veiklai suvartotos energijos duomenis reikėtų traukti į transporto sektorių, ne į namų ūkių sektorių.

Su namų ūkių vykdoma didelio masto ekonomine veikla susijusio energijos suvartojimo duomenų taip pat nereikėtų traukti į bendrą namų ūkių energijos suvartojimą. Tai gali būti žemės ūkio veikla nedideliuose ūkiuose ir kita ekonominė veikla, vykdoma namų ūkio gyvenamajame būste; tokia veikla turėtų būti įtraukta į atitinkamą sektorių.

2.6.3.2.1.   Patalpų šildymas:

energijos suvartojimas būsto vidaus erdvei šildyti.

2.6.3.2.2.   Patalpų vėsinimas:

energijos suvartojimas būstui vėsinti kondicionavimo sistema ir (arba) įrenginiu.

Ventiliatoriai, orapūtės ir kiti prie kondicionavimo sistemos neprijungti prietaisai įtraukiami ne į šią skiltį, o į apšvietimo ir elektros prietaisų skiltį.

2.6.3.2.3.   Vandens šildymas:

energijos suvartojimas vandeniui, naudojamam praustis, maudytis, valyti ar kitoms su maisto gaminimu nesusijusioms reikmėms, šildyti.

Baseinų vandens šildymas neįtraukiamas (priskiriama kitiems galutiniams naudojimo būdams).

2.6.3.2.4.   Maisto gaminimas:

energijos suvartojimas valgiui ruošti.

Papildomi įrenginiai (mikrobangų krosnelės, arbatiniai, kavinukai ir pan.) neįtraukiami; šie įrenginiai turėtų būti įtraukti į apšvietimo ir elektros prietaisų skiltį.

2.6.3.2.5.   Apšvietimo ir elektros prietaisai (tik elektros energija):

elektros naudojimas apšvietimo ir bet kokiems kitiems būsto elektros prietaisams, neįtrauktiems į kitų galutinių naudojimo būdų skiltį.

2.6.3.2.6.   Kiti galutiniai naudojimo būdai:

bet koks kitas namų ūkių energijos suvartojimas, pvz., lauko ir kitai veiklai, nepriskirtai prie ankstesnių kategorijų, suvartojama energija (pvz., žoliapjovės, baseinų šildymas, lauko šildytuvai, lauko kepsninės, pirtys ir pan.).

2.6.3.3.   Žemės ūkis ir (arba) miškininkystė

Naudotojų, priskiriamų žemės ūkio, medžioklės ir miškininkystės sektoriams, suvartotas kuro kiekis. NACE 2 red. 01 ir 02 skyriai.

2.6.3.4.   Žvejyba

Vidaus vandens, pakrantės ir tolimajai žvejybai pristatytas kuro kiekis. Žvejyba turėtų apimti į su visų šalių vėliavomis plaukiojančius laivus, kurie šalyje papildė kuro atsargas, pristatytą kurą ir žvejybos pramonėje sunaudotą energiją. NACE 2 red. 03 skyrius.

2.6.3.5.   Kitur nenurodyta – kita

Kitur nenurodytai veiklai (pvz., NACE 2 red. 84.22 klasė) sunaudotas kuro kiekis. Jai priskiriamas karinėms reikmėms mobiliųjų ir stacionariųjų priemonių suvartotas kuras (pvz., laivuose, orlaiviuose, keliuose ir kareivinėse naudojama energija), neatsižvelgiant į tai, ar kuras pristatytas tos ar kitos šalies ginkluotosioms pajėgoms. Jei ši skiltis pildoma, pateikiant pastabas dėl ataskaitos, turėtų būti paaiškinta, kas yra įtraukta į šią skiltį.

3.   PRODUKTAI

3.1.   ANGLYS (kietasis iškastinis kuras ir pagamintos dujos)

3.1.1.   JUODOSIOS AKMENS ANGLYS

Juodosios akmens anglys yra suvestinis produktų rodiklis, gaunamas sudėjus antracitą, koksines akmens anglis ir kitas bitumines akmens anglis.

3.1.2.   ANTRACITAS

Daugiausia anglies turinčios akmens anglys, naudojamos pramonės ir gyventojų reikmėms. Paprastai jo sudėtyje lakiųjų medžiagų kiekis neviršija 10 % ir yra didelis anglies kiekis (nustatytas anglies kiekis – apie 90 %). Viršutinis šilumingumas didesnis kaip 24 000 kJ/kg, skaičiuojant bepelenei, tačiau drėgnai medžiagai.

3.1.3.   KOKSINĖS AKMENS ANGLYS

Bituminės akmens anglys, kurių kokybė yra tokia, kad galima pagaminti aukštakrosnėse naudoti tinkamą koksą (kokso krosnių koksą). Viršutinis šilumingumas didesnis kaip 24 000 kJ/kg, skaičiuojant bepelenei, tačiau drėgnai medžiagai.

3.1.4.   KITOS BITUMINĖS AKMENS ANGLYS

Garui gaminti naudojamos akmens anglys; įtraukiamos visos bituminės akmens anglys, kurios nepriskiriamos nei prie koksinių akmens anglių, nei prie antracito. Joms būdingas didesnis nei antracito lakiųjų medžiagų kiekis (daugiau kaip 10 %) ir mažesnis anglies kiekis (nustatytas anglies kiekis mažiau kaip 90 %). Viršutinis šilumingumas didesnis kaip 24 000 kJ/kg, skaičiuojant bepelenei, tačiau drėgnai medžiagai.

3.1.5.   RUSVOSIOS ANGLYS

Rusvosios anglys yra suvestinis produktų rodiklis, gaunamas sudėjus subbitumines akmens anglis ir lignitą.

3.1.6.   SUBBITUMINĖS AKMENS ANGLYS

Nesukepančiosios anglys, kurių viršutinis šilumingumas yra nuo 20 000 kJ/kg iki 24 000 kJ/kg ir kurių sudėtyje lakiųjų medžiagų kiekis didesnis kaip 31 %, skaičiuojant sausam produktui be mineralinių medžiagų.

3.1.7.   LIGNITAS

Nesukepančiosios anglys, kurių viršutinis šilumingumas yra mažesnis kaip 20 000 kJ/kg ir kurių sudėtyje lakiųjų medžiagų kiekis didesnis kaip 31 %, skaičiuojant sausam produktui be mineralinių medžiagų.

3.1.8.   AKMENS ANGLIŲ BRIKETAI

Sudėtinis kuras, pagamintas iš juodųjų akmens anglių dalelių, pridėjus rišamąją medžiagą. Todėl pagamintų akmens anglių briketų kiekis gali būti šiek tiek didesnis nei faktiškai transformavimo proceso metu sunaudotų anglių kiekis.

3.1.9.   KOKSO KROSNIŲ KOKSAS

Kietas produktas, gautas aukštoje temperatūroje karbonizuojant akmens anglį, daugiausia koksinę akmens anglį, kuriam būdingas nedidelis drėgmės ir lakiųjų medžiagų kiekis. Kokso krosnių koksas daugiausia naudojamas geležies ir plieno pramonėje kaip energijos šaltinis ir cheminė medžiaga.

Šioje kategorijoje nurodomas smulkusis koksas ir liejyklų koksas.

Į šią kategoriją turėtų būti įtrauktas puskoksis (kietas produktas, gautas karbonizuojant anglį žemoje temperatūroje). Puskoksis naudojamas kaip šildymo krosnių kuras arba pačioje transformavimo gamykloje.

Į šią skiltį taip pat įtraukiamas iš lignito pagamintas koksas, smulkusis koksas ir puskoksis.

3.1.10.   DUJINIS KOKSAS

Šalutinis juodųjų akmens anglių produktas, naudojamas dujų gamyklose miesto dujoms gaminti. Dujinis koksas naudojamas šildymui.

3.1.11.   AKMENS ANGLIŲ DEGUTAS

Gaunamas bituminių akmens anglių destrukcinio distiliavimo proceso metu. Akmens anglių degutas yra skystas šalutinis akmens anglių distiliavimo produktas koksui gauti kokso krosnyse; arba jis gaminamas iš rusvųjų anglių („žemos temperatūros degutas“).

3.1.12.   BKB (RUSVŲJŲ ANGLIŲ BRIKETAI)

BKB yra sudėtinis kuras iš lignito arba subbituminių anglių, pagamintas briketuojant esant aukštam slėgiui be rišamosios medžiagos, įskaitant džiovinto lignito daleles ir dulkes.

3.1.13.   PAGAMINTOS DUJOS

Pagamintos dujos yra suvestinis produktų rodiklis, gaunamas sudėjus dujų gamyklų dujas, koksavimo dujas, aukštakrosnių dujas ir kitas regeneruotas dujas.

3.1.14.   DUJŲ GAMYKLOS DUJOS

Visų rūšių dujos, pagamintos komunalinėse ar privačiose įmonėse, kurių pagrindinis tikslas – gaminti, transportuoti ir skirstyti dujas. Priskiriamos dujos, gautos karbonizuojant (įskaitant kokso krosnyse pagamintas dujas ir į dujų įmones perduotas dujas), visiškai dujinant prisodrinus arba neprisodrinus naftos produktais (SND, mazuto distiliavimo likutis ir t. t.), taip pat gautos perdirbant ir paprasčiausiai sumaišius dujas ir (arba) orą, įskaitant maišymą su gamtinėmis dujomis ir naudojimą gamtinių dujų tinkle. Dujų kiekis, gautas dujų gamykloms perdavus kitas akmens anglių dujas, turėtų būti nurodomas dujų gamyklų dujų gamybos eilutėje.

3.1.15.   KOKSAVIMO DUJOS

Koksavimo dujos yra dujos, gaunamos kaip kokso krosnių kokso gamybos šalutinis produktas geležies ir plieno gamybai.

3.1.16.   AUKŠTAKROSNIŲ DUJOS

Aukštakrosnių dujos gaminamos deginant koksą aukštakrosnėse geležies ir plieno pramonėje. Jos regeneruojamos ir naudojamos kaip kuras iš dalies pačioje gamykloje ir iš dalies kituose plieno pramonės procesuose arba įrenginiuose, pritaikytuose jas deginti.

3.1.17.   KITOS REGENERUOTOS DUJOS

Plieno gamybos deguoninėje aukštakrosnėje šalutinis produktas, regeneruotas išleidimo iš aukštakrosnės metu. Šios dujos taip pat vadinamos konvertuojamomis dujomis, LD dujomis arba BOS dujomis. Grąžintojo kuro kiekis turėtų būti nurodomas remiantis viršutiniu šilumingumu. Taip pat įtraukiamos prieš tai nenurodytos pagamintos dujos, pvz., kietųjų anglinių medžiagų degiosios dujos, gautos pirmiau neaprašytų gamybos ir cheminių procesų metu.

3.1.18.   DURPĖS

Durpės yra degios, minkštos, akytos arba suslėgtos augalinės kilmės nuosėdos, kurių sudėtyje yra daug vandens (neperdirbtose – iki 90 %), lengvai pjaustomos, nuo šviesiai iki tamsiai rudos spalvos. Durpėms priskiriamos velėninės ir trupininės durpės. Neįtraukiamos ne energetikos tikslams naudojamos durpės.

3.1.19.   DURPIŲ PRODUKTAI

Įvairūs produktai, pvz., durpių briketai, tiesiogiai arba netiesiogiai gauti iš velėninių durpių ir trupininių durpių.

3.1.20.   NAFTINGIEJI SKALŪNAI IR BITUMINGASIS SMĖLIS

Naftingieji skalūnai ir bitumingasis smėlis yra nuosėdinės uolienos, kurių sudėtyje yra kerogeno pavidalo organinės medžiagos. Kerogenas – vaškinė medžiaga, kurios sudėtyje daug angliavandenilių, laikoma naftos prekursoriumi. Naftinguosius skalūnus galima deginti tiesiogiai arba perdirbti šildant ir gauti skalūnų alyvą. Suskystinimo metu gauta skalūnų alyva ir kiti produktai turėtų būti nurodomi kaip kiti angliavandeniliai, priskiriami naftos produktams.

3.2.   Gamtinės dujos

3.2.1.   GAMTINĖS DUJOS

Gamtines dujas sudaro dujos, esančios požeminiuose telkiniuose, skystos arba dujinės būsenos, daugiausia sudarytos iš metano, nepaisant gavybos būdo (tradicinis ar netradicinis). Jos apima tiek pagrindines (angl. non-associated) dujas, randamas telkiniuose, kuriuose gaunami angliavandeniliai tik dujų forma, tiek šalutines (angl. associated) dujas, kurios gaunamos kartu su žalia nafta, taip pat iš akmens anglių kasyklų arba iš akmens anglių klodų gautą metaną. Gamtinėms dujoms nepriskiriamos biodujos ir pagamintos dujos. Į gamtinių dujų tinklą perduotas tokių produktų kiekis nurodomas atskirai nuo gamtinių dujų. Gamtinėms dujoms priskiriamos suskystintos gamtinės dujos (SGD) ir suslėgtos gamtinės dujos (CNG).

3.3.   Elektros energija ir šiluma

3.3.1.   ELEKTROS ENERGIJA

Elektros energija yra energija, perduodama vykstant fizikiniam reiškiniui, susijusiam su elektros krūviais ir jų poveikiu esant ramybės ir judėjimo būsenoms. Nurodoma visa sunaudota elektros energija, kuri buvo pagaminta ir suvartota, įskaitant nuo elektros tinklų nepriklausomą ir savo reikmėms sunaudotą energiją.

3.3.2.   ŠILUMA (GAUTA ŠILUMA)

Šiluma – tai energija, gaunama dėl slenkamojo, sukamojo ir vibracinio medžiagos sudedamųjų dalių judėjimo, taip pat dėl tos medžiagos fizinės būsenos pokyčių. Nurodoma visa pagaminta šiluma, išskyrus šilumą, kurią gamintojai savo reikmėms pagamino savo reikmėms ir kurios jie nepardavė; visų kitų formų šiluma nurodoma kaip produktų, iš kurių buvo gaminama šiluma, sąnaudos.

3.4.   NAFTA (žalia nafta ir naftos produktai)

3.4.1.   ŽALIA NAFTA

Žalia nafta yra natūralios kilmės mineralinė nafta, kurios sudėtyje yra angliavandenilių ir šalutinių priemaišų (pvz., sieros). Esant normaliai paviršiaus temperatūrai ir slėgiui ji yra skystos būsenos, o jos fizinės savybės (tankis, klampa ir t. t.) yra labai nepastovios. Šiai kategorijai priskiriamas kondensatas, gautas iš šalutinių arba pagrindinių dujų ir sumaišytas su komercinės žalios naftos srove. Kiekius nurodykite nepaisydami gavybos būdo (tradicinis, netradicinis). Žaliai naftai nepriskiriami NGL.

3.4.2.   GAMTINIAI DUJŲ KONDENSATAI (NGL)

NGL yra skysti arba suskystinti angliavandeniliai, gauti iš gamtinių dujų atskyrimo įrenginiuose arba dujų apdorojimo įmonėse. Gamtiniams dujų kondensatams priskiriamas (paprastasis ir izo-) etanas, propanas, butanas, (izo-) pentanas ir pentan plus formos (kartais vadinami natūraliuoju benzinu arba gamyklų kondensatu).

3.4.3.   NAFTOS PERDIRBIMO GAMYKLŲ ŽALIAVA

Naftos perdirbimo gamyklų žaliava yra apdorota nafta, skirta tolesniam perdirbimui (pvz., tiesioginės distiliacijos mazutas (gaunamas tiesioginiu naftos distiliavimu) arba vakuuminis gazolis), išskyrus kompaundavimą. Toliau apdorojant ji bus perdirbta į vieną arba daugiau sudedamųjų dalių ir (arba) galutinių produktų. Ši apibrėžtis taip pat taikoma iš naftos chemijos pramonės į naftos perdirbimo pramonę sugrąžintai žaliavai (pvz., pirolizės benzinas, C4 frakcijos, gazolis ir mazuto frakcijos).

3.4.4.   PRIEDAI IR (ARBA) OKSIGENATAI

Priedai yra neangliavandeniliniai cheminiai junginiai, pridedami arba kompaunduojami su naftos produktais, siekiant pakeisti jų savybes (oktaninį skaičių, cetaninį skaičių, šalimo savybes ir pan.). Priedams priskiriami oksigenatai (pvz., alkoholiai (metanolis, etanolis), eteriai (metilo ir tretinio butilo eteris (MTBE), etilo ir tretinio butilo eteris (ETBE), tretinis pentil-metilo eteris (TAME) ir t. t.), esteriai (pvz., rapsų aliejus arba dimetilesteris ir t. t.), cheminiai junginiai (pvz., tetrametilšvinas (TML), tetraetilšvinas (TEL) ir detergentai). Šioje kategorijoje nurodytų priedų ir (arba) oksigenatų (alkoholių, eterių, esterių ir kitų cheminių junginių) kiekis turėtų būti susietas su kompaundavimui su degalais arba su degalų naudojimui skirtu kiekiu. Šiai kategorijai priskiriami biodegalai, sumaišyti su skystuoju iškastiniu kuru.

3.4.5.   PRIEDŲ IR (ARBA) OKSIGENATŲ SUDĖTYJE ESANTYS BIODEGALAI

Šioje kategorijoje nurodomų skystųjų biodegalų kiekis yra susijęs su sumaišytais skystaisiais biodegalais ir rodo tik tos dalies, kurią sudaro biodegalai, o ne visų skysčių, į kuriuos yra įmaišyta skystųjų biodegalų, tūrį. Nepriskiriama nieko, kas nėra sumaišyta su skystaisiais biodegalais.

3.4.6.   KITI ANGLIAVANDENILIAI

Sintetinė žalia nafta iš bitumingojo smėlio, skalūnų alyvos ir pan., anglies skystinimo skysčiai, gamtinių dujų virsmo į benziną metu gauti skysčiai, vandenilis ir emulsinė alyva (pvz., orimulsija); nepriskiriami naftingieji skalūnai; priskiriama skalūnų nafta (antrinis produktas).

3.4.7.   NAFTOS PRODUKTAI

Naftos produktai yra suvestinis produktų rodiklis, gaunamas sudėjus naftos perdirbimo dujas, etaną, suskystintąsias naftos dujas, pirminį benziną, automobilinį benziną, aviacinį benziną, benzininius reaktyvinius degalus, žibalinius reaktyvinius degalus, kitą žibalą, gazolį ir (arba) dyzeliną, mazutą, vaitspiritą ir SBP, tepalus, bitumą, parafiną, naftos koksą ir kitus produktus.

3.4.8.   NAFTOS PERDIRBIMO GAMYKLŲ DUJOS

Naftos perdirbimo dujoms priskiriamos įvairios nekondensuojamos dujos, kurias daugiausiai sudaro vandenilis, metanas, etanas ir alkenai, gauti naftos perdirbimo gamyklose distiliuojant žalią naftą arba apdorojant naftos produktus (pvz., krekingo metu). Taip pat priskiriamos dujos, grąžinamos iš naftos chemijos pramonės.

3.4.9.   ETANAS

Natūralios dujinės būsenos linijinis angliavandenilis (C2H6), gautas iš gamtinių dujų ir naftos perdirbimo dujų srovių.

3.4.10.   SUSKYSTINTOSIOS NAFTOS DUJOS (SND)

SND yra lengvi parafininiai angliavandeniliai, gauti naftos perdirbimo metu, žalios naftos stabilizavimo ir gamtinių dujų perdirbimo įmonėse. Juos dažniausiai sudaro propanas (C3H8) ir butanas (C4Hl0) arba jų mišinys. Jų sudėtyje taip pat gali būti propeno, buteno, izopropeno ir metilpropeno. SND paprastai skystinamos slėgiu, kad jas butų galima transportuoti arba sandėliuoti.

3.4.11.   PIRMINIS BENZINAS

Pirminis benzinas yra žaliava, skirta naftos chemijos pramonei (pvz., etileno arba aromatinių angliavandenilių gamybai) arba benzino gamybai riformuojant arba izomerizuojant naftos perdirbimo gamykloje. Pirminiame benzine medžiaga susidaro 30–210 °C temperatūros distiliacijos intervale arba šio intervalo dalyje.

3.4.12.   AUTOMOBILINIS BENZINAS

Automobilinį benziną sudaro lengvų angliavandenilių mišinys distiliuojant 35–215 °C temperatūroje. Jis naudojamas kaip degalai sausumoje naudojamuose kibirkštinio uždegimo varikliuose. Automobiliniame benzine gali būti priedų, oksigenatų ir oktaninį skaičių didinančių kuro priedų, įskaitant švino junginius. Priskiriamos automobilinio benzino kompaundavimo sudedamosios dalys (išskyrus priedus ir (arba) oksigenatus), pvz., alkilatai, izomeratas, riformingo benzinas (reformatas), krekingo benzinas, skirti naudoti kaip prekinis automobilinis benzinas. Automobilinis benzinas yra suvestinis produktų rodiklis, gaunamas sudėjus sumaišytą biobenziną (automobilinio benzino sudėtyje esantį biobenziną) ir ne biobenziną.

3.4.12.1.   Sumaišytas biobenzinas (automobilinio benzino sudėtyje esantis biobenzinas)

Į automobilinį benziną įmaišytas biobenzinas.

3.4.12.2.   Ne biobenzinas

Likusi automobilinio benzino dalis: automobilinis benzinas, išskyrus sumaišytą biobenziną (tai daugiausia iškastinės kilmės automobilinis benzinas).

3.4.13.   AVIACINIS BENZINAS

Specialiai aviaciniams stūmokliniams varikliams paruoštas automobilinis benzinas, kurio oktaninis skaičius tinka varikliui, stingimo temperatūra – 60 °C, o distiliacijos intervalas nuo 30 °C iki 180 °C.

3.4.14.   BENZININIAI REAKTYVINIAI DEGALAI (PIRMINIO BENZINO REAKTYVINIAI DEGALAI ARBA JP4)

Priskiriamos visos lengvųjų angliavandenilių alyvos, naudojamos aviacijos turbinų jėgainėse, distiliuojant 100–250 °C temperatūroje. Jos gaunamos kompaunduojant žibalą ir benziną arba pirminį benziną taip, kad aromatinių angliavandenilių turinys neviršytų 25 % tūrio, o garų slėgis būtų nuo 13,7 kPa iki 20,6 kPa.

3.4.15.   ŽIBALINIAI REAKTYVINIAI DEGALAI

Aviacijos turbinų jėgainėse naudojamas distiliatas. Jam būdingos tos pačios distiliacijos ypatybės, t. y. 150–300 °C temperatūra (paprastai neviršijant 250 °C), o pliūpsnio temperatūra yra tokia pat kaip žibalo. Be to, jis turi ypatingų savybių (pvz., stingimo temperatūra), kurias nustato Tarptautinė oro transporto asociacija. Priskiriamos žibalo kompaundavimo sudedamosios dalys. Žibaliniai reaktyviniai degalai yra suvestinis produktų rodiklis, gaunamas sudėjus sumaišytus reaktyvinius biodegalus (žibalinių reaktyvinių degalų sudėtyje esančius reaktyvinius biodegalus) ir reaktyvinius ne biodegalus.

3.4.15.1.   Sumaišyti reaktyviniai biodegalai (žibalinių reaktyvinių degalų sudėtyje esantys reaktyviniai biodegalai)

Į žibalinius reaktyvinius degalus įmaišyti reaktyviniai biodegalai.

3.4.15.2.   Reaktyviniai ne biodegalai

Likusi žibalinių reaktyvinių degalų dalis: žibaliniai reaktyviniai degalai, išskyrus sumaišytus reaktyvinius biodegalus (tai daugiausia iškastinės kilmės žibaliniai reaktyviniai degalai).

3.4.16.   KITOS ŽIBALO RŪŠYS

Rafinuotos naftos distiliatas, naudojamas ne orlaivių transporto sektoriuose. Jis distiliuojamas 150–300 °C temperatūroje.

3.4.17.   GAZOLIS IR (ARBA) DYZELINAS (DISTILIACINĖ ALYVA)

Gazolis ir (arba) dyzelinas pirmiausiai naudojami kaip tarpinis distiliatas, distiliuojamas 180–380 °C temperatūroje. Priskiriamos kompaundavimo sudedamosios dalys. Atsižvelgiant į paskirtį, skiriamos kelios markės. Gazoliui ir (arba) dyzelinui priskiriamas kelių transporto dyzelinas, naudojamas automobilių ir sunkvežimių slėginio uždegimo varikliuose. Gazoliui ir (arba) dyzelinui priskiriamos lengvos kūrenti skirtos pramoninės ir komercinės alyvos, laivų varikliuose ir geležinkelių transporte naudojamas dyzelis, kitas gazolis, įskaitant sunkiuosius gazolius, kurie distiliuojami 380–540 °C temperatūroje ir kurie yra naudojami kaip naftos chemijos žaliava. Gazolis ir (arba) dyzelinas yra suvestinis produktų rodiklis, gaunamas sudėjus sumaišytą biodyzeliną (gazolio ir (arba) dyzelino sudėtyje esantį biodyzeliną) ir ne biodyzeliną.

3.4.17.1.   Sumaišytas biodyzelinas (gazolio ir (arba) dyzelino sudėtyje esantis biodyzelinas)

Į gazolį ir (arba) dyzeliną įmaišytas biodyzelinas.

3.4.17.2.   Ne biodyzelinas

Likusi gazolio ir (arba) dyzelino dalis: gazolis ir (arba) dyzelinas, išskyrus sumaišytą biodyzeliną (tai daugiausia iškastinės kilmės gazolis ir (arba) dyzelinas).

3.4.18.   MAZUTAS (SUNKIOJI ALYVA)

Visas likęs mazutas (sunkioji alyva) (įskaitant gautą maišymo metu). Kinematinė klampa 80 °C temperatūroje viršija 10 cSt. Pliūpsnio temperatūra visada viršija 50 °C, o tankis visada didesnis nei 0,90 kg/l. Mazutas yra suvestinis produktų rodiklis, gaunamas sudėjus mažai sieringą mazutą ir sieringą mazutą.

3.4.18.1.   Mažai sieringas mazutas (LSFO)

Mazutas, kuriame sieros yra mažiau nei 1 %.

3.4.18.2.   Sieringas mazutas (HSFO)

Mazutas, kuriame sieros yra ne mažiau kaip 1 %.

3.4.19.   VAITSPIRITAS IR SBP

Vaitspiritas ir SBP – tai rafinuoti distiliaciniai tarpiniai produktai, kurių distiliacija vyksta pirminio benzino arba žibalo lygmenyje. Jiems priskiriamas pramoninis spiritas (dar vadinamas SBP); lengvosios alyvos, distiliuojamos 30–200 °C temperatūroje, priklausomai nuo distiliacijos intervalo nutraukimo pozicijos skirstomos į 7 arba 8 pramoninio spirito markes, nustatomas pagal temperatūros skirtumus (kuri neviršija 60 °C) nuo 5 % iki 90 % tūrio distiliacijos taškų, ir vaitspiritas (pramoninis spiritas, kurio pliūpsnio temperatūra viršija 30 °C, o distiliacijos intervalas yra 135–200 °C).

3.4.20.   TEPALAI

Iš distiliato šalutinių produktų gauti angliavandeniliai; dažniausiai naudojami guolių paviršių trinčiai mažinti. Įtraukiamos visos prekinės tepamosios alyvos markės, pradedant šeivine alyva ir baigiant cilindrine alyva, ir visos kitos, naudojamos plastiškuosiuose tepaluose, variklinėje alyvoje ir visose tepalams naudojamos bazinės alyvos markėse.

3.4.21.   BITUMAS

Kietas, pusiau kietas arba klampus koloidinės struktūros angliavandenilis, tarp rudos ir juodos spalvos, gaunamas kaip likutis žalios naftos distiliacijos metu, distiliuojant naftos likučius iš atmosferinės distiliacijos vakuuminiu būdu. Bitumas dažnai vadinamas asfaltu ir dažniausiai naudojamas keliams tiesti ir stogams dengti. Įtraukiamas pseudoverdantysis ir susmulkintas bitumas.

3.4.22.   PARAFINAS

Sotieji alifatiniai angliavandeniliai. Šie parafinai yra tepamosios alyvos deparafinavimo metu gauti likučiai. Jie yra kristalinės struktūros, kuri maždaug atitinka markę. Jų pagrindinės savybės yra tokios: bespalviai, bekvapiai ir permatomi, o lydosi aukštesnėje nei 45 °C temperatūroje.

3.4.23.   NAFTOS KOKSAS

Juodos spalvos kietas šalutinis produktas, dažniausiai gaunamas atliekant naftos išvestinės žaliavos, vakuumo likučių, deguto ir pikio krekingą arba koksavimą uždelsto arba skystojo koksavimo metu. Jį daugiausiai sudaro anglis (90–95 %) ir mažas pelenų kiekis. Naudojamas plieno pramonėje kaip žaliava kokso krosnyse, kurui, elektrodų ir chemikalų gamybai. Dvi pagrindinės rūšys yra žaliasis koksas ir degtas koksas. Įtraukiamas vadinamasis katalizavimo koksas, kuris nusėda ant katalizatoriaus rafinavimo metu; šis koksas negali būti naudojamas antrą kartą ir paprastai sudeginamas kaip naftos perdirbimo gamyklų kuras.

3.4.24.   KITI PRODUKTAI

Visi pirmiau atskirai nepaminėti produktai, pvz., degutas ir siera. Įtraukiami aromatiniai angliavandeniliai (pvz., BTX arba benzenas, toluenas ir ksilenas) ir alkenai (pvz., propenas), gaminami naftos perdirbimo gamyklose.

3.5.   Atsinaujinantieji energijos ištekliai ir atliekos

3.5.1.   HIDROENERGIJA

Potencinė ir kinetinė vandens energija, hidroelektrinėse paversta į elektros energiją. Hidroenergija yra suvestinis produktų rodiklis, gaunamas sudėjus tik hidroenergijos gamybos įmonėse, mišriose hidroenergijos gamybos įmonėse ir tik hidroakumuliacinėse elektrinėse pagamintą energiją.

3.5.1.1.   Tik hidroenergijos gamybos įmonės

Hidroelektrinės, kuriose naudojama tik tiesioginė natūrali vandens prietaka ir kuriose nėra hidroakumuliacijos (vandens pakėlimo į aukštutinį baseiną) įrenginių.

3.5.1.2.   Mišrios hidroenergijos gamybos įmonės

Hidroelektrinės su natūralia vandens prietaka į aukščiau esančią talpyklą, kuriose visus įrenginius arba jų dalį galima naudoti vandeniui pakelti į aukštutinį baseiną; elektros energija gaminama panaudojant natūralią vandens prietaką ir pirmiau į aukštutinį baseiną pakeltą vandenį.

3.5.1.3.   Tik hidroakumuliacinės elektrinės

Hidroelektrinės be natūralios vandens prietakos į aukščiau esančią talpyklą; didžioji dalis vandens, naudojamo elektros energijai gaminti, iš pradžių pakeliama į aukštutinį baseiną; išskyrus lietų ir sniegą.

3.5.2.   GEOTERMINĖ ENERGIJA

Energija, gaunama iš žemės plutos išskiriamos šilumos, paprastai karšto vandens arba garų pavidalo; išskyrus aplinkos šilumą, surinktą naudojant grunto šildomuosius siurblius. Geoterminės energijos gamyba grindžiama gręžinyje gaunamo skysčio entalpijos ir pabaigoje išmetamo skysčio skirtumu.

3.5.3.   SAULĖS ENERGIJA

Saulės energija yra suvestinis produktų rodiklis, gaunamas sudėjus saulės fotovoltų energiją ir saulės šiluminę energiją.

3.5.3.1.   Saulės fotovoltų energija

Saulės šviesa, paversta į elektros energiją, naudojant saulės baterijos elementus, kurie šviesoje gamina elektrą. Nurodoma visa pagaminta elektros energija (įskaitant smulkaus masto gamybą ir prie elektros tinklų neprijungtų įrenginių pagamintą elektros energiją).

3.5.3.2.   Saulės šiluminė energija

Saulės spindulių (saulės šviesos) šiluma, naudojama naudingoms energetikos reikmėms. Pavyzdžiui, tai gali būti saulės šiluminės energijos gamybos įmonės ir aktyvios sistemos, skirtos sanitariniam karštam vandeniui gaminti arba pastatų patalpoms šildyti. Tokiai energijai priskiriama šiluma, kuri patenka į šilumos perdavimo terpę, t. y. iš saulės energijos atėmus optinius ir kolektorių nuostolius. Neįtraukiama saulės energija, surinkta naudojant pasyviąsias pastatų šildymo, vėsinimo ir apšvietimo sistemas; įtraukiama tik saulės energija, susijusi su aktyviomis sistemomis.

3.5.4.   POTVYNIŲ, BANGŲ IR VANDENYNO ENERGIJA

Mechaninė energija, kuri kyla potvynių, bangavimo metu arba atsiranda iš vandenyno srovių ir naudojama elektrai gaminti.

3.5.5.   VĖJO ENERGIJA

Kinetinė vėjo energija, vėjo turbinose paversta į elektrą. Vėjo energija yra suvestinis produktų rodiklis, gaunamas sudėjus sausumoje ir jūroje pagamintą vėjo energiją.

3.5.5.1.   Sausumos vėjo energija

Sausumos vietovėse (krašto gilumoje, įskaitant ežerus ir kitus vidaus vandenų telkinius) panaudojant vėjo energiją pagaminta elektros energija.

3.5.5.2.   Jūrų vėjo energija

Jūrų vietovėse (pvz., jūroje, vandenyne ir dirbtinėse salose) pagaminta elektros energija. Nurodant už susijusios teritorijos teritorinių vandenų ribų jūroje naudojant vėjo energiją pagamintą elektros energiją įtraukiami visi įrenginiai, esantys šalies išskirtinėje ekonominėje zonoje.

3.5.6.   PRAMONINĖS ATLIEKOS (NEATSINAUJINANČIOJI DALIS)

Nurodomos pramoninės neatsinaujinančiosios atliekos, svarbioms energetikos reikmėms tiesiogiai deginamos specialiuose įrenginiuose. Sunaudojamo kuro kiekis turėtų būti nurodomas remiantis žemutiniu šilumingumu. Neįtraukiamos atliekos, kurių deginimo metu neišgaunama energija. Atsinaujinančioji pramoninių atliekų dalis turėtų būti nurodoma toje biokuro kategorijoje, kuri labiausiai atitinka tų atliekų pobūdį.

3.5.7.   KOMUNALINĖS ATLIEKOS

Namų ūkiuose, ligoninėse ir tretiniame sektoriuje susidariusios atliekos (iš esmės – visos atliekos, kurios yra panašios į namų ūkio atliekas), svarbioms energetikos reikmėms tiesiogiai deginamos specialiuose įrenginiuose. Sunaudojamo kuro kiekis turėtų būti nurodomas remiantis žemutiniu šilumingumu. Neįtraukiamos atliekos, kurių deginimo metu neišgaunama energija. Komunalinės atliekos yra suvestinis produktų rodiklis, gaunamas sudėjus atsinaujinančiąsias ir neatsinaujinančiąsias komunalines atliekas.

3.5.7.1.   Atsinaujinančiosios komunalinės atliekos

Biologinės kilmės komunalinių atliekų dalis.

3.5.7.2.   Neatsinaujinančiosios komunalinės atliekos

Nebiologinės kilmės komunalinių atliekų dalis.

3.5.8.   BIODEGALAI

Biokuras yra suvestinis produktų rodiklis, gaunamas sudėjus kietąjį biokurą, biodujas ir skystuosius biodegalus. Ne energetikos reikmėms sunaudotas biokuras (pvz., statybos arba baldų gamybos reikmėms sunaudota mediena, varikliams tepti skirta bioalyva ir kelių dangai skirtas biobitumas) neįtraukiamas į energetikos statistinius duomenis.

3.5.8.1.   Kietasis biokuras

Taikoma biologinės kilmės kietajai organinei neiškastinei medžiagai (dar vadinamai biomase), kuri gali būti naudojama kaip kuras šildymui arba elektrai gaminti. Kietasis biokuras yra suvestinis produktų rodiklis, gaunamas sudėjus medžio anglis, malkinę medieną, medienos likučius ir šalutinius produktus, sulfatines išviras, cukranendrių išspaudas, gyvūnines atliekas, kitas augalines medžiagas ir likučius, taip pat atsinaujinančiąją pramoninių atliekų dalį.

3.5.8.1.1.   Medžio anglys

Medžio anglys yra kuras, pagamintas iš kietojo biokuro – medžio ir kitų augalinės kilmės medžiagų destrukcinio distiliavimo ir pirolizės metu gautų kietųjų atliekų.

3.5.8.1.2.   Malkinė mediena, medienos likučiai ir šalutiniai produktai

Malkinė mediena arba malkos (rąstų, žabų, granulių arba skiedrų pavidalo), gautos iš natūralių arba prižiūrimų miškų ar pavienių medžių. Įtraukiami medienos likučiai, kurie yra naudojami kaip kuras ir kurių, kaip medienos, pirminė sudėtis nėra pakeista; įtraukiamos medienos granulės. Neįtraukiamos medžio anglys ir sulfatinės išviros. Sunaudojamo kuro kiekis turėtų būti nurodomas remiantis žemutiniu šilumingumu.

3.5.8.1.2.1.   Medienos granulės

Medienos granulės yra cilindro formos gaminys, pagamintas aglomeracijos būdu, suspaudžiant medienos likučius.

3.5.8.1.3.   Sulfatinės išviros

Elektros energija, pagaminta iš panaudotų šarminių išvirų, gautų iš skaidymo įrenginių, sulfatiniu arba natroniniu būdu gaminant popieriui gaminti reikalingą pluoštą. Sunaudojamo kuro kiekis turėtų būti nurodomas remiantis žemutiniu šilumingumu.

3.5.8.1.4.   Cukranendrių išspaudos

Kuras, gautas iš pluošto, kuris liko po cukranendrių perdirbimo išsunkus sultis. Sunaudojamo kuro kiekis turėtų būti nurodomas remiantis žemutiniu šilumingumu.

3.5.8.1.5.   Gyvūninės atliekos

Energija, gauta panaudojus gyvūnų išmatas, mėsos ir žuvies likučius, kurie išdžiovinti tiesiogiai naudojami kaip kuras. Neįtraukiamos atliekos, naudojamos anaerobinės fermentacijos įmonėse. Šiose įmonėse susidarančios kuro dujos įtraukiamos į biodujas. Sunaudojamo kuro kiekis turėtų būti nurodomas remiantis žemutiniu šilumingumu.

3.5.8.1.6.   Kitos augalinės medžiagos ir likučiai

Kitur nenurodytas biokuras, įskaitant šiaudus, daržovių išaižas, žemės riešutų lukštus, nukirstus žabus, alyvuogių išspaudas ir kitas atliekas, susidarančias prižiūrint augalus, nuimant jų derlių ir juos apdorojant. Sunaudojamo kuro kiekis turėtų būti nurodomas remiantis žemutiniu šilumingumu.

3.5.8.1.7.   Atsinaujinančioji pramoninių atliekų dalis

Kieta atsinaujinančioji pramoninių atliekų dalis, tiesiogiai sudeginama specialiuose įrenginiuose svarbioms energetikos reikmėms (pvz., be kita ko, natūralaus kaučiuko dalis panaudotose guminėse padangose arba natūralaus pluošto dalis tekstilės atliekose, atitinkamai priskiriamose 07.3 ir 07.6 atliekų kategorijoms, kaip nustatyta Reglamente (EB) Nr. 2150/2002 dėl atliekų statistikos). Sunaudojamo kuro kiekis turėtų būti nurodomas remiantis žemutiniu šilumingumu.

3.5.8.2.   Biodujos

Dujos, kurių pagrindinės sudedamosios dalys yra metanas ir anglies dioksidas, gaunami biomasę skaidant anaerobiniu būdu arba biomasėje vykstant šiluminiams procesams, įskaitant dujas, gaunamas iš atliekose esančios biomasės. Sunaudojamo kuro kiekis turėtų būti nurodomas remiantis žemutiniu šilumingumu. Biodujos yra suvestinis produktų rodiklis, gaunamas sudėjus sąvartynų dujas, kanalizacijos dumblo dujas, kitos anaerobinės fermentacijos metu gautas biodujas ir šiluminių procesų biodujas.

3.5.8.2.1.   Sąvartynų dujos

Biodujos, gaunamos anaerobiniu būdu skaidant sąvartynų atliekas.

3.5.8.2.2.   Kanalizacijos dumblo dujos

Biodujos, gaunamos kanalizacijos dumblo anaerobinės fermentacijos metu.

3.5.8.2.3.   Kitos anaerobinio skaidymo metu gautos biodujos

Biodujos, gaunamos gyvūnų srutų, skerdyklų, alaus daryklų ir kitų žemės ūkio ir maisto pramonės atliekų anaerobinės fermentacijos metu.

3.5.8.2.4.   Šiluminių procesų biodujos

Biodujos, susidariusios biomasėje vykstant šiluminiams procesams (dujinimo arba pirolizės).

3.5.8.3.   Skystieji biodegalai

Šiai kategorijai priskiriami visi natūralios kilmės (pvz., pagaminti iš biomasės ir (arba) biologiškai skaidžios atliekų dalies) skystieji degalai, tinkami maišyti su iškastinės kilmės skystaisiais degalais arba juos pakeisti. Šioje kategorijoje nurodomas skystųjų biodegalų kiekis turėtų atitikti grynų biodegalų, nesumaišytų su kitu iškastiniu kuru, kiekį. Konkrečiais skystųjų biodegalų importo ir eksporto atvejais prekyboje nurodomas tik tas kiekis, kuris nebuvo kompaunduojamas su transporto degalais (t. y. jų grynasis pavidalas); prekyba skystaisiais biodegalais, sumaišytais su transporto degalais, turėtų būti nurodyta naftos produktų kategorijoje. Nurodomi tik energetikos reikmėms naudojami skystieji biodegalai, deginami tiesiogiai arba maišomi su iškastiniu kuru. Skystieji biodegalai yra suvestinis produktų rodiklis, gaunamas sudėjus biobenziną, biodyzeliną, reaktyvinius biodegalus ir kitus skystuosius biodegalus.

3.5.8.3.1.   Biobenzinas

Skystieji biodegalai, tinkami maišyti su iškastinės kilmės automobiliniu benzinu arba jam pakeisti.

3.5.8.3.1.1.   Bioetanolis

Biobenzino sudėtyje esantis etanolis.

3.5.8.3.2.   Biodyzelinas

Skystieji biodegalai, tinkami maišyti su iškastinės kilmės dujomis ir (arba) dyzelinu arba jam pakeisti.

3.5.8.3.3.   Reaktyviniai biodegalai

Skystieji biodegalai, tinkami maišyti su iškastinės kilmės reaktyviniais degalais arba jiems pakeisti.

3.5.8.3.4.   Kiti skystieji biodegalai

Skystieji biodegalai, nepriskiriami nė vienai iš pirmiau nurodytų kategorijų.

3.5.9.   APLINKOS ŠILUMA

Naudingo temperatūros lygio šilumos energija, gauta (surinkta) naudojant šilumos siurblius, kuriems veikti reikalinga elektros energija arba kitokia pagalbinė energija. Ši šilumos energija gali būti sukaupta aplinkos ore, po litosferos paviršiumi arba paviršiniuose vandenyse. Vertės turėtų būti nurodomos pagal tokią pat metodiką, kokia taikoma šilumos siurbliais surinktai šilumos energijai pagal Direktyvą 2009/28/EB, tačiau turėtų būti įtraukti visi šilumos siurbliai, nepaisant jų efektyvumo.

„B PRIEDAS

METINĖ ENERGETIKOS STATISTIKA

Šiame priede apibūdinama kasmet renkamų energetikos statistinių duomenų apimtis, matavimo vienetai, ataskaitinis laikotarpis, dažnis, terminas ir pateikimo būdai.

Renkant visus šiame priede nurodytus duomenis, taikomos šios nuostatos:

a)	ataskaitinis laikotarpis: teikiamų duomenų ataskaitinis laikotarpis – kalendoriniai metai (sausio 1 d. – gruodžio 31 d.), pradedant nuo 2017 m. ataskaitinių metų;

b)	dažnumas: duomenys teikiami kasmet;

c)	galutinis duomenų pateikimo terminas: duomenys perduodami iki kitų metų po ataskaitinio laikotarpio pabaigos lapkričio 30 d.;

d)	pateikimo forma: pateikimo forma turi atitikti Eurostato nurodytą tinkamą keitimosi duomenimis standartą;

e)	pateikimo būdas: duomenys perduodami arba įkeliami elektroniniu būdu į vieną bendrą Eurostato duomenų prieigą.

Jei šiame priede terminai nepaaiškinti, taikomas A priedas.

1.   KIETASIS IŠKASTINIS KURAS IR PAGAMINTOS DUJOS

1.1.   Susiję energetikos produktai

Jei nenurodyta kitaip, šie duomenys renkami apie visus A priedo 3.1 dalyje „ANGLYS (kietasis iškastinis kuras ir pagamintos dujos)“ nurodytus energetikos produktus.

1.2.   Suvestinių rodiklių sąrašas

Jei nenurodyta kitaip, šis suvestinių rodiklių sąrašas teikiamas visų ankstesniame punkte išvardytų energetikos produktų atžvilgiu.

1.2.1.   TIEKIMAS

1.2.1.1.   Gamyba

1.2.1.1.1.   Požeminė gamyba

Taikytina tik antracitui, koksinėms akmens anglims, kitoms bituminėms akmens anglims, subbituminėms akmens anglims ir lignitui.

1.2.1.1.2.   Paviršinė gamyba

Taikytina tik antracitui, koksinėms akmens anglims, kitoms bituminėms akmens anglims, subbituminėms akmens anglims ir lignitui.

1.2.1.2.   Gavimas iš kitų šaltinių

Sudaro:

—	regeneruotos suspensijos, antrarūšiai produktai ir kiti žemos kokybės akmens anglių produktai, kurių negalima skirstyti pagal anglių tipą. Įtraukiamos iš susikaupusių atliekų ir kitų atliekų talpyklų gautos anglys;

—	gavimas iš kitų šaltinių.

1.2.1.3.   Gavimas iš kitų šaltinių: iš naftos produktų

Netaikoma antracitui, koksinėms akmens anglims, kitoms bituminėms akmens anglims, subbituminėms akmens anglims, lignitui, durpėms, naftingiesiems skalūnams ir bitumingajam smėliui.

1.2.1.4.   Gavimas iš kitų šaltinių: iš gamtinių dujų

Netaikoma antracitui, koksinėms akmens anglims, kitoms bituminėms akmens anglims, subbituminėms akmens anglims, lignitui, durpėms, naftingiesiems skalūnams ir bitumingajam smėliui.

1.2.1.5.   Gavimas iš kitų šaltinių: iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių

Netaikoma antracitui, koksinėms akmens anglims, kitoms bituminėms akmens anglims, subbituminėms akmens anglims, lignitui, durpėms, naftingiesiems skalūnams ir bitumingajam smėliui.

1.2.1.6.   Importas

1.2.1.7.   Eksportas

1.2.1.8.   Tarptautinis jūrinis bunkeriavimas

1.2.1.9.   Atsargų pokyčiai

1.2.2.   TRANSFORMAVIMO SEKTORIUS

1.2.2.1.   Tik elektros energijos gamybos, kaip pagrindinės veiklos, įmonės

1.2.2.2.   Bendros šilumos ir elektros energijos gamybos (CHP), kaip pagrindinės veiklos, blokai

1.2.2.3.   Tik šilumos gamybos, kaip pagrindinės veiklos, įmonės

1.2.2.4.   Tik elektros energijos gamybos savoms reikmėms įmonės

1.2.2.5.   Bendros šilumos ir elektros energijos gamybos (CHP) savoms reikmėms blokai

1.2.2.6.   Tik šilumos gamybos savoms reikmėms įmonės

1.2.2.7.   Akmens anglių briketų gamyklos

1.2.2.8.   Kokso krosnys

1.2.2.9.   Rusvųjų anglių briketų (BKB) ir (arba) durpių briketų (PB) gamyklos

1.2.2.10.   Dujų gamyklos

1.2.2.11.   Aukštakrosnės

1.2.2.12.   Akmens anglių skystinimas

1.2.2.13.   Sumaišytoms gamtinėms dujoms

1.2.2.14.   Kitur nenurodyta – transformavimas

1.2.3.   ENERGETIKOS SEKTORIUS

1.2.3.1.   Elektros energijos gamybos, bendros šilumos ir elektros energijos gamybos (CHP) ir šilumos gamybos įmonės

1.2.3.2.   Akmens anglių kasyklos

1.2.3.3.   Akmens anglių briketų gamyklos

1.2.3.4.   Kokso krosnys

1.2.3.5.   Rusvųjų anglių briketų (BKB) ir (arba) durpių briketų (PB) gamyklos

1.2.3.6.   Dujų gamyklos

1.2.3.7.   Aukštakrosnės

1.2.3.8.   Naftos perdirbimo gamyklos

1.2.3.9.   Akmens anglių skystinimas

1.2.3.10.   Kitur nenurodyta – energija

1.2.4.   PASKIRSTYMO NUOSTOLIAI

Paskirstymo nuostoliai taip pat apima pagamintų dujų deglo deginimą.

1.2.5.   NAUDOJIMAS NE ENERGETIKOS REIKMĖMS

1.2.5.1.   Pramonės, transformavimo ir energetikos sektoriai

Naudojimas ne energetikos reikmėms visuose pramonės, transformavimo ir energetikos subsektoriuose, pvz., metanoliui arba amoniakui gaminti naudojamos akmens anglys.

1.2.5.1.1.   Chemijos ir naftos chemijos sektorius

NACE 2 red. 20 ir 21 skyriai; anglių naudojimas ne energetikos reikmėms apima anglių kaip žaliavos naudojimą trąšoms ir kitiems naftos chemijos produktams gaminti.

1.2.5.2.   Transporto sektorius

Naudojimas ne energetikos reikmėms visuose transporto subsektoriuose.

1.2.5.3.   Kiti sektoriai

Naudojimas ne energetikos reikmėms šiuose sektoriuose: komercinių ir viešųjų paslaugų, gyvenamajame, žemės ūkio ir kituose kitur nenurodytuose sektoriuose.

1.2.6.   GALUTINIS ENERGIJOS SUVARTOJIMAS – PRAMONĖS SEKTORIUS

1.2.6.1.   Geležies ir plieno

1.2.6.2.   Chemijos ir naftos chemijos

1.2.6.3.   Spalvotųjų metalų

1.2.6.4.   Nemetalų mineralų

1.2.6.5.   Transporto įrangos

1.2.6.6.   Mašinų

1.2.6.7.   Kasybos ir karjerų eksploatavimo

1.2.6.8.   Maisto produktų, gėrimų ir tabako

1.2.6.9.   Plaušienos, popieriaus ir spausdinimo

1.2.6.10.   Medienos ir medienos gaminių

1.2.6.11.   Statybos

1.2.6.12.   Tekstilės ir odos

1.2.6.13.   Kitur nenurodyta – pramonė

1.2.7.   GALUTINIS ENERGIJOS SUVARTOJIMAS – TRANSPORTO SEKTORIUS

1.2.7.1.   Geležinkeliai

1.2.7.2.   Vidaus laivyba

1.2.7.3.   Kitur nenurodyta – transportas

1.2.8.   GALUTINIS ENERGIJOS SUVARTOJIMAS – KITI SEKTORIAI

1.2.8.1.   Komercinės ir viešosios paslaugos

1.2.8.2.   Gyvenamieji būstai

1.2.8.2.1.   Gyvenamieji būstai: patalpų šildymas

1.2.8.2.2.   Gyvenamieji būstai: patalpų vėsinimas

1.2.8.2.3.   Gyvenamieji būstai: vandens šildymas

1.2.8.2.4.   Gyvenamieji būstai: maisto gaminimas

1.2.8.2.5.   Gyvenamieji būstai: kiti galutiniai naudojimo būdai

1.2.8.3.   Žemės ūkis ir (arba) miškininkystė

1.2.8.4.   Žvejyba

1.2.8.5.   Kitur nenurodyta – kita

1.2.9.   IMPORTAS PAGAL KILMĖS ŠALĮ IR EKSPORTAS PAGAL PASKIRTIES ŠALĮ

Nurodomas importas pagal kilmės šalį ir eksportas pagal paskirties šalį. Taikytina antracitui, koksinėms akmens anglims, kitoms bituminėms akmens anglims, subbituminėms akmens anglims, lignitui, akmens anglių briketams, kokso krosnių koksui, akmens anglių degutui, BKB, durpėms, durpių produktams, naftingiesiems skalūnams ir bitumingajam smėliui.

1.2.10.   ŠILUMINGUMAS

Taikytina antracitui, koksinėms akmens anglims, kitoms bituminėms akmens anglims, subbituminėms akmens anglims, lignitui, akmens anglių briketams, kokso krosnių koksui, dujiniam koksui, akmens anglių degutui, BKB, durpėms, durpių produktams, naftingiesiems skalūnams ir bitumingajam smėliui.

Turi būti nurodytas viršutinis šilumingumas ir žemutinis šilumingumas, susijęs su šiais suvestiniais rodikliais:

1.2.10.1.   Gamyba

1.2.10.2.   Importas

1.2.10.3.   Eksportas

1.2.10.4.   Sunaudota kokso krosnyse

1.2.10.5.   Sunaudota aukštakrosnėse

1.2.10.6.   Sunaudota pagrindinės veiklos gamintojų tik elektros energijos gamybos, tik šilumos gamybos ir bendros šilumos ir elektros energijos gamybos (CHP) blokuose

1.2.10.7.   Sunaudota pramonėje

1.2.10.8.   Kitoms reikmėms

1.3.   Matavimo vienetai

Nurodomi kiekiai turi būti išreikšti kt (kilotonomis), išskyrus: pagamintas dujas (dujų gamyklų dujas, kokso krosnių dujas, aukštakrosnių dujas, kitas regeneruotas dujas) – jų kiekis turi būti išreikštas TJ (teradžauliais) remiantis viršutiniu šilumingumu.

Šilumingumas turi būti nurodytas MJ/t (megadžauliais vienai tonai).

1.4.   Leidžiančios nukrypti nuostatos ir išimtys

Netaikoma.

2.   GAMTINĖS DUJOS

2.1.   Susiję energetikos produktai

Šioje dalyje reglamentuojamas duomenų apie gamtines dujas teikimas.

2.2.   Suvestinių rodiklių sąrašas

Teikiamas šis gamtinių dujų suvestinių rodiklių sąrašas..

2.2.1.   TIEKIMO SEKTORIUS

Su tiekimo sektoriumi susiję kiekiai nurodomi ir tūrio, ir energijos vienetais, įskaitant viršutinį ir žemutinį šilumingumą.

2.2.1.1.   Vietos gamyba

Įtraukiama gamyba jūroje.

2.2.1.1.1.   Šalutinės dujos

Kartu su žalia nafta gautos gamtinės dujos.

2.2.1.1.2.   Pagrindinės dujos

Gamtinės dujos, randamos telkiniuose, kuriuose gaunami tik dujų formos angliavandeniliai.

2.2.1.1.3.   Akmens anglių kasyklų dujos

Akmens anglių kasyklose arba iš akmens anglių klodų gautas metanas, vamzdynais tiekiamas į paviršių ir naudojamas akmens anglių kasyklose arba vamzdynais perduodamas vartotojams.

2.2.1.2.   Gavimas iš kitų šaltinių

2.2.1.2.1.   Gavimas iš kitų šaltinių: nafta ir naftos produktai

2.2.1.2.2.   Gavimas iš kitų šaltinių: anglys

2.2.1.2.3.   Gavimas iš kitų šaltinių: atsinaujinantieji energijos ištekliai

2.2.1.3.   Importas

2.2.1.4.   Eksportas

2.2.1.5.   Tarptautinis jūrinis bunkeriavimas

2.2.1.6.   Atsargų pokyčiai

2.2.1.7.   Bendrasis vidaus suvartojimas

2.2.1.8.   Regeneruojamosios dujos

Atsargų kiekiai ataskaitinio laikotarpio pradžioje ir pabaigoje nurodomi išskiriant šalies teritorijoje esančias atsargas ir užsienyje esančias atsargas. Atsargų kiekis – tai dujų kiekis, paruoštas tiekti per įleidimo ir išleidimo ciklą. Šie duomenys susiję su specialiose saugyklose laikomomis regeneruojamosiomis gamtinėmis dujomis (neatsinaujinantys dujų ir (arba) naftos telkiniai, vandeningasis sluoksnis, druskų ir mišriosios kavernos ir t. t.) ir saugyklose laikomomis suskystintomis gamtinėmis dujomis. Pasyviosios dujos neįtraukiamos. Šiuo atveju netaikomas reikalavimas nurodyti šilumingumą.

2.2.1.9.   Išleistos dujos

Gamybos vietoje arba dujų perdirbimo įmonėje į orą išleistų dujų tūris. Šiuo atveju netaikomas reikalavimas nurodyti šilumingumą.

2.2.1.10.   Deglo sudegintos dujos

Gamybos vietoje arba dujų perdirbimo įmonėje deglo sudegintų dujų tūris. Šiuo atveju netaikomas reikalavimas nurodyti šilumingumą.

2.2.2.   TRANSFORMAVIMO SEKTORIUS

2.2.2.1.   Tik elektros energijos gamybos, kaip pagrindinės veiklos, įmonės

2.2.2.2.   Tik elektros energijos gamybos savoms reikmėms įmonės

2.2.2.3.   Bendros šilumos ir elektros energijos gamybos (CHP), kaip pagrindinės veiklos, blokai

2.2.2.4.   Bendros šilumos ir elektros energijos gamybos (CHP) savoms reikmėms blokai

2.2.2.5.   Tik šilumos gamybos, kaip pagrindinės veiklos, įmonės

2.2.2.6.   Tik šilumos gamybos savoms reikmėms įmonės

2.2.2.7.   Dujų gamyklos

2.2.2.8.   Kokso krosnys

2.2.2.9.   Aukštakrosnės

2.2.2.10.   Dujų keitimas į skysčius

2.2.2.11.   Konkrečiai nenurodyta – transformavimas

2.2.3.   ENERGETIKOS SEKTORIUS

2.2.3.1.   Akmens anglių kasyklos

2.2.3.2.   Naftos ir dujų gavyba

2.2.3.3.   Tiekimas naftos perdirbimo gamykloms

2.2.3.4.   Kokso krosnys

2.2.3.5.   Aukštakrosnės

2.2.3.6.   Dujų gamyklos

2.2.3.7.   Elektros energijos gamybos, bendros šilumos ir elektros energijos gamybos (CHP) ir šilumos gamybos įmonės

2.2.3.8.   Skystinimas (SGD) arba dujinimas

2.2.3.9.   Dujų vertimas į skysčius

2.2.3.10.   Kitur nenurodyta – energija

2.2.4.   PASKIRSTYMO NUOSTOLIAI

2.2.5.   TRANSPORTO SEKTORIUS

Pateikiant toliau nurodytus suvestinius rodiklius, atskirai nurodomas galutinis energijos suvartojimas ir galutinis suvartojimas ne energetikos reikmėms.

2.2.5.1.   Keliai

2.2.5.2.   Vamzdyninis transportas

2.2.5.3.   Kitur nenurodyta – transportas

2.2.6.   PRAMONĖS SEKTORIUS

Pateikiant toliau nurodytus suvestinius rodiklius, atskirai nurodomas galutinis energijos suvartojimas ir galutinis suvartojimas ne energetikos reikmėms.

2.2.6.1.   Geležies ir plieno

2.2.6.2.   Chemijos ir naftos chemijos

2.2.6.3.   Spalvotųjų metalų

2.2.6.4.   Nemetalų mineralų

2.2.6.5.   Transporto įrangos

2.2.6.6.   Mašinų

2.2.6.7.   Kasybos ir karjerų eksploatavimo

2.2.6.8.   Maisto produktų, gėrimų ir tabako

2.2.6.9.   Plaušienos, popieriaus ir spausdinimo

2.2.6.10.   Medienos ir medienos gaminių

2.2.6.11.   Statybos

2.2.6.12.   Tekstilės ir odos

2.2.6.13.   Kitur nenurodyta – pramonė

2.2.7.   KITI SEKTORIAI

Pateikiant toliau nurodytus suvestinius rodiklius, atskirai nurodomas galutinis energijos suvartojimas ir galutinis suvartojimas ne energetikos reikmėms.

2.2.7.1.   Komercinės ir viešosios paslaugos

2.2.7.2.   Gyvenamieji būstai

2.2.7.2.1.   Gyvenamieji būstai: patalpų šildymas

2.2.7.2.2.   Gyvenamieji būstai: patalpų vėsinimas

2.2.7.2.3.   Gyvenamieji būstai: vandens šildymas

2.2.7.2.4.   Gyvenamieji būstai: maisto gaminimas

2.2.7.2.5.   Gyvenamieji būstai: kiti galutiniai naudojimo būdai

2.2.7.3.   Žemės ūkis ir (arba) miškininkystė

2.2.7.4.   Žvejyba

2.2.7.5.   Kitur nenurodyta – kita

2.2.8.   IMPORTAS PAGAL KILMĖS ŠALĮ IR EKSPORTAS PAGAL PASKIRTIES ŠALĮ

Nurodomas tiek visas gamtinių dujų kiekis, tiek SGD dalis tame kiekyje: jei tai importas – pagal kilmės šalį, jei eksportas – pagal paskirties šalį.

2.2.9.   DUJŲ SAUGOJIMO TALPYKLOS

Nurodoma išskiriant dujinės būsenos dujų saugyklas ir SGD terminalus (papildomai išskiriant SGD importo terminalus ir SGD eksporto terminalus).

2.2.9.1.   Pavadinimas

Vietovės, kurioje yra saugojimo talpykla arba SGD terminalas, pavadinimas.

2.2.9.2.   Rūšis (taikoma tik dujinės būsenos dujų saugykloms)

Saugyklos tipas, pvz., neatsinaujinantis dujų telkinys, vandeningasis sluoksnis, druskų kaverna ir t. t.

2.2.9.3.   Saugojimo pajėgumas

Dujinės būsenos dujų saugyklos: bendras dujų saugojimo pajėgumas, be pasyviųjų dujų. Pasyviosios dujos – bendras dujų, kurias reikia turėti kaip nuolatines atsargas siekiant palaikyti reikalingą požeminių saugojimo talpyklų slėgį ir tiekimo lygį išleidimo ciklo metu, kiekis.

SGD terminalai: bendras dujų saugojimo pajėgumas, išreikštas dujinės būsenos dujų ekvivalentu.

2.2.9.4.   Maksimalus išleidimas

Didžiausias greitis, kuriuo dujos gali būti išleidžiamos iš atitinkamos saugyklos, t. y. didžiausias dujų išleidimo pajėgumas.

2.2.9.5.   Pakartotinio dujinimo arba skystinimo pajėgumas (taikoma tik SGD terminalams)

Nurodomas importo terminalų pakartotinio dujinimo pajėgumas ir eksporto terminalų skystinimo pajėgumas.

2.3.   Matavimo vienetai

Gamtinių dujų kiekis nurodomas pagal jų energijos kiekį, t. y. TJ, remiantis viršutiniu šilumingumu. Jei reikia pateikti fizinį kiekį, matavimo vienetas yra 106 m3, darant prielaidą, kad dujos atitinka pamatines sąlygas (15 °C, 101 325 Pa).

Šilumingumas nurodomas kJ/m3, darant prielaidą, kad dujos atitinka pamatines sąlygas (15 °C, 101 325 Pa).

Saugojimo pajėgumas nurodomas 106 m3, darant prielaidą, kad dujos atitinka pamatines sąlygas (15 °C, 101 325 Pa).

Maksimalus išleidimas, pakartotinis dujinimas ir skystinimo pajėgumas nurodomas 106 m3 per dieną, darant prielaidą, kad dujos atitinka pamatines sąlygas (15 °C, 101 325 Pa).

3.   ELEKTROS ENERGIJA IR ŠILUMA

3.1.   Susiję energetikos produktai

Ši dalis skirta šilumai ir elektros energijai.

3.2.   Suvestinių rodiklių sąrašas

Jei nenurodyta kitaip, šis suvestinių rodiklių sąrašas teikiamas šilumos ir elektros energijos atžvilgiu.

3.2.1.   ELEKTROS ENERGIJOS IR ŠILUMOS GAMYBA

Toliau pateiktos apibrėžtys taikomos šioje dalyje nurodytiems elektros energijos ir šilumos suvestiniams rodikliams:

—   bendroji elektros energijos gamyba: visų susijusių generatorinių agregatų (įskaitant hidroakumuliacinius) pagamintos elektros energijos, apskaičiuojamos pagrindinių generatorių išėjimo gnybtuose, suma;

—   bendroji šilumos gamyba: bendra įrenginio pagaminta šiluma, įskaitant įrenginio pagalbiniuose įtaisuose, kuriuose naudojamas karštas skystis, sunaudotą šilumą (patalpų šildymui, skystojo kuro šildymui ir kt.) bei prarastą kiekį įrenginio ir (arba) tinklo šilumokaičiuose, taip pat cheminių procesų metu gautą ir kaip pirminę energiją naudojamą šilumą;

—   grynoji elektros energijos gamyba: bendroji elektros energijos gamyba, atėmus pagalbiniuose įtaisuose absorbuotą energiją ir pagrindiniuose transformatoriuose prarastą kiekį;

—   grynoji šilumos gamyba: į paskirstymo sistemą patiekta šiluma, nustatyta remiantis išeinamojo ir grįžtamojo srautų matavimais.

3.2.1.1–3.2.1.11 punktuose nurodyti suvestiniai rodikliai turi būti teikiami išskiriant pagrindinės veiklos gamintojus ir gamintojus savoms reikmėms. Šių dviejų rūšių gamintojų bendroji ir grynoji elektros energijos ir šilumos gamyba, jei taikytina, turi būti nurodoma išskiriant tik elektros energijos gamybos įmones, tik šilumos gamybos įmones ir bendros šilumos ir elektros energijos gamybos (CHP) blokus.

3.2.1.1.   Branduolinė energija

3.2.1.2.   Hidroenergija (taikoma tik elektros energijai)

3.2.1.3.   Geoterminė energija

3.2.1.4.   Saulės energija

3.2.1.5.   Potvynių, bangų, vandenyno energija (taikoma tik elektros energijai)

3.2.1.6.   Vėjo energija (taikoma tik elektros energijai)

3.2.1.7.   Deginant degųjį kurą gauta energija

Galintis užsidegti arba degti kuras, t. y. kuras, kuriam reaguojant su deguonimi labai pakyla temperatūra ir kuris tiesiogiai deginamas elektros energijai ir (arba) šilumai gaminti.

3.2.1.8.   Šilumos siurblių gaminama energija (taikoma tik šilumai)

3.2.1.9.   Elektrinių katilų gaminama energija (taikoma tik šilumai)

3.2.1.10.   Cheminių procesų metu gaunama šiluma

Procesų, kurie vyksta nenaudojant energijos, kaip antai cheminė reakcija, metu gaunama šiluma. Neįtraukiama procesų, kurie vyksta naudojant energiją, metu gauta panaudotoji šiluma; ji turėtų būti nurodoma kaip iš atitinkamo kuro pagaminta šiluma.

3.2.1.11.   Kiti šaltiniai

3.2.2.   TIEKIMAS

Pagal 3.2.2.1 ir 3.2.2.2 punktus kiekiai nurodomi atsižvelgiant į suvestines vertes, nurodytas 3.2.1.1–3.2.1.11 punktuose.

3.2.2.1.   Visa bendroji gamyba

3.2.2.2.   Visa grynoji gamyba

3.2.2.3.   Importas

Elektros energija laikoma importuota arba eksportuota, kai kertamos šalies politinės sienos, nepaisant to, ar atliktas muitinis įforminimas. Jei elektros energija per šalį siunčiama tranzitu, jos kiekis turėtų būti nurodomas ir kaip importas, ir kaip eksportas.

3.2.2.4.   Eksportas

Žr. 3.2.2.3 punkte „Importas“ pateiktą paaiškinimą.

3.2.2.5.   Sunaudota šilumos siurbliams (taikoma tik elektros energijai)

3.2.2.6.   Sunaudota elektriniams katilams (taikoma tik elektros energijai)

3.2.2.7.   Sunaudota hidroakumuliacijai: tik hidroakumuliacinės elektrinės (taikoma tik elektros energijai)

3.2.2.8.   Sunaudota hidroakumuliacijai: mišrios hidroenergijos gamybos įmonės (taikoma tik elektros energijai)

3.2.2.9.   Sunaudota elektros energijos gamybai (taikoma tik šilumai)

3.2.3.   PASKIRSTYMO NUOSTOLIAI

Nurodant elektros energijos paskirstymo nuostolius, įtraukiami transformatoriuose, kurie nėra laikomi elektros energijos jėgainių sudedamąja dalimi, patirti nuostoliai.

3.2.4.   GALUTINIS ENERGIJOS SUVARTOJIMAS – TRANSPORTO SEKTORIUS

Pateikiant toliau nurodytus suvestinius rodiklius, atskirai nurodomas galutinis energijos suvartojimas ir galutinis suvartojimas ne energetikos reikmėms.

3.2.4.1.   Geležinkeliai

3.2.4.2.   Vamzdyninis transportas

3.2.4.3.   Keliai

3.2.4.4.   Kitur nenurodyta – transportas

3.2.5.   GALUTINIS ENERGIJOS SUVARTOJIMAS – KITI SEKTORIAI

3.2.5.1.   Komercinės ir viešosios paslaugos

3.2.5.2.   Gyvenamieji būstai

3.2.5.2.1.   Gyvenamieji būstai: patalpų šildymas

3.2.5.2.2.   Gyvenamieji būstai: patalpų vėsinimas

3.2.5.2.3.   Gyvenamieji būstai: vandens šildymas

3.2.5.2.4.   Gyvenamieji būstai: maisto gaminimas

3.2.5.2.5.   Apšvietimas ir prietaisai

3.2.5.2.6.   Gyvenamieji būstai: kiti galutiniai naudojimo būdai

3.2.5.3.   Žemės ūkis ir (arba) miškininkystė

3.2.5.4.   Žvejyba

3.2.5.5.   Kitur nenurodyta – kita

3.2.6.   ENERGETIKOS SEKTORIUS

Neįtraukiamas kiekvienos įmonės savoms reikmėms suvartotas energijos kiekis, taip pat hidroakumuliacijai, šilumos siurbliams ir elektriniams katilams suvartotas energijos kiekis.

3.2.6.1.   Akmens anglių kasyklos

3.2.6.2.   Naftos ir dujų gavyba

3.2.6.3.   Akmens anglių briketų gamyklos

3.2.6.4.   Kokso krosnys

3.2.6.5.   Rusvųjų anglių briketų (BKB) ir (arba) durpių briketų (PB) gamyklos

3.2.6.6.   Dujų gamyklos

3.2.6.7.   Aukštakrosnės

3.2.6.8.   Naftos perdirbimo gamyklos

3.2.6.9.   Branduolinė energetika

3.2.6.10.   Akmens anglių skystinimo gamyklos

3.2.6.11.   Skystinimo (SGD) ir (arba) pakartotinio dujinimo gamyklos

3.2.6.12.   Dujinimo gamyklos (biodujų)

3.2.6.13.   Dujų keitimas į skysčius

3.2.6.14.   Medžio anglių gamybos įmonės

3.2.6.15.   Kitur nenurodyta – energija

3.2.7.   PRAMONĖS SEKTORIUS

3.2.7.1.   Geležies ir plieno

3.2.7.2.   Chemijos ir naftos chemijos

3.2.7.3.   Spalvotųjų metalų

3.2.7.4.   Nemetalų mineralų

3.2.7.5.   Transporto įrangos

3.2.7.6.   Mašinų

3.2.7.7.   Kasybos ir karjerų eksploatavimo

3.2.7.8.   Maisto produktų, gėrimų ir tabako

3.2.7.9.   Plaušienos, popieriaus ir spausdinimo

3.2.7.10.   Medienos ir medienos gaminių

3.2.7.11.   Statybos

3.2.7.12.   Tekstilės ir odos

3.2.7.13.   Kitur nenurodyta – pramonė

3.2.8.   GAMINTOJŲ SAVOMS REIKMĖMS GRYNOJI GAMYBA

Nurodoma gamintojų savoms reikmėms grynoji elektros energijos gamyba ir grynoji šilumos gamyba išskiriant tik elektros energijos gamybos įmones, tik šilumos gamybos įmones ir bendros šilumos ir elektros energijos gamybos (CHP) blokus ir toliau nurodytas gamyklų ar veiklos rūšis.

3.2.8.1.   Energetikos sektorius: Akmens anglių kasyklos

3.2.8.2.   Energetikos sektorius: naftos ir dujų gavyba

3.2.8.3.   Energetikos sektorius: akmens anglių briketų gamyklos

3.2.8.4.   Energetikos sektorius: kokso krosnys

3.2.8.5.   Energetikos sektorius: rusvųjų anglių briketų (BKB) ir (arba) durpių briketų (PB) gamyklos

3.2.8.6.   Energetikos sektorius: dujų gamyklos

3.2.8.7.   Energetikos sektorius: aukštakrosnės

3.2.8.8.   Energetikos sektorius: naftos perdirbimo gamyklos

3.2.8.9.   Energetikos sektorius: akmens anglių skystinimo gamyklos

3.2.8.10.   Energetikos sektorius: skystinimo (SGD) ir (arba) pakartotinio dujinimo gamyklos

3.2.8.11.   Energetikos sektorius: dujinimo gamyklos (biodujų)

3.2.8.12.   Energetikos sektorius: dujų keitimas į skysčius

3.2.8.13.   Energetikos sektorius: medžio anglių gamybos įmonės

3.2.8.14.   Energetikos sektorius: kitur nenurodyta – energija

3.2.8.15.   Pramonės sektorius: geležies ir plieno

3.2.8.16.   Pramonės sektorius: chemijos ir naftos chemijos

3.2.8.17.   Pramonės sektorius: spalvotųjų metalų

3.2.8.18.   Pramonės sektorius: nemetalų mineralų

3.2.8.19.   Pramonės sektorius: transporto įrangos

3.2.8.20.   Pramonės sektorius: mašinų

3.2.8.21.   Pramonės sektorius: kasybos ir karjerų eksploatavimo

3.2.8.22.   Pramonės sektorius: maisto produktų, gėrimų ir tabako

3.2.8.23.   Pramonės sektorius: plaušienos, popieriaus ir spausdinimo

3.2.8.24.   Pramonės sektorius: medienos ir medienos gaminių

3.2.8.25.   Pramonės sektorius: statybos

3.2.8.26.   Pramonės sektorius: tekstilės ir odos

3.2.8.27.   Pramonės sektorius: kitur nenurodyta – pramonė

3.2.8.28.   Transporto sektorius: geležinkeliai

3.2.8.29.   Transporto sektorius: vamzdyninis transportas

3.2.8.30.   Transporto sektorius: keliai

3.2.8.31.   Transporto sektorius: kitur nenurodyta – transportas

3.2.8.32.   Kiti sektoriai: gyvenamieji būstai

3.2.8.32.   Kiti sektoriai: komercinės ir viešosios paslaugos

3.2.8.32.   Kiti sektoriai: žemės ūkis ir (arba) miškininkystė

3.2.8.32.   Kiti sektoriai: žvejyba

3.2.8.32.   Kiti sektoriai: kitur nenurodyta – kita

3.2.9.   BENDRA ELEKTROS ENERGIJOS IR ŠILUMOS GAMYBA IŠ DEGIOJO KURO

Iš toliau nurodytų degiųjų medžiagų pagamintas bendrasis elektros energijos, parduotos šilumos ir sunaudoto kuro kiekis, įskaitant visą atitinkamą energiją, turi būti nurodomas išskiriant pagrindinės veiklos gamintojus ir gamintojus savoms reikmėms. Tokia šių dviejų rūšių gamintojų elektros energijos ir šilumos gamyba, jei taikytina, turi būti nurodoma išskiriant tik elektros energijos gamybos įmones, tik šilumos gamybos įmones ir bendros šilumos ir elektros energijos gamybos (CHP) blokus.

3.2.9.1.   Antracitas

3.2.9.2.   Koksinės akmens anglys

3.2.9.3.   Kitos bituminės akmens anglys

3.2.9.4.   Subbituminės akmens anglys

3.2.9.5.   Lignitas

3.2.9.6.   Durpės

3.2.9.7.   Akmens anglių briketai

3.2.9.8.   Kokso krosnių koksas

3.2.9.9.   Dujinis koksas

3.2.9.10.   Akmens anglių degutas

3.2.9.11.   BKB (rusvųjų anglių briketai)

3.2.9.12.   Dujų gamyklų dujos

3.2.9.13.   Koksavimo dujos

3.2.9.14.   Aukštakrosnių dujos

3.2.9.15.   Kitos regeneruotos dujos

3.2.9.16.   Durpių produktai

3.2.9.17.   Naftingieji skalūnai ir bitumingasis smėlis

3.2.9.18.   Žalia nafta

3.2.9.19.   NGL

3.2.9.20.   Naftos perdirbimo gamyklų dujos

3.2.9.21.   SND

3.2.9.22.   Pirminis benzinas

3.2.9.23.   Žibaliniai reaktyviniai degalai

3.2.9.24.   Kitas žibalas

3.2.9.25.   Gazolis ir (arba) dyzelinas

3.2.9.26.   Mazutas

3.2.9.27.   Bitumas

3.2.9.28.   Naftos koksas

3.2.9.29.   Kiti naftos produktai

3.2.9.30.   Gamtinės dujos

3.2.9.31.   Pramonės atliekos

3.2.9.32.   Atsinaujinančiosios komunalinės atliekos

3.2.9.33.   Neatsinaujinančiosios komunalinės atliekos

3.2.9.34.   Kietasis biokuras

3.2.9.35.   Biodujos

3.2.9.36.   Biodyzelinas

3.2.9.37.   Biobenzinas

3.2.9.38.   Kiti skystieji biodegalai

3.2.10.   GRYNOJI DIDŽIAUSIA ELEKTROS ENERGIJOS GALIA

Nurodoma galia atitinkamų ataskaitinių metų gruodžio 31 d. Įtraukiama tik elektros energijos gamybos įmonių ir bendros šilumos ir elektros energijos gamybos (CHP) blokų elektros energijos galia. Grynoji didžiausia elektros energijos galia turi būti nurodoma išskiriant pagrindinės veiklos gamintojus ir gamintojus savoms reikmėms. Grynoji didžiausia elektros energijos galia – tai kiekvienos jėgainės grynosios didžiausios elektros energijos galios per nurodytą jėgainės eksploatavimo laikotarpį suma. Šių duomenų rinkimo tikslais laikoma, kad jėgainė eksploatuojama nuolat – faktiškai 15 ar daugiau valandų per dieną. Grynoji didžiausia galia – didžiausia galia darant prielaidą, kad tai vienintelė turima galia, kurią jėgainei veikiant visu pajėgumu galima nuolat tiekti (išleidimo į tinklą vietoje).

3.2.10.1.   Branduolinė energija

3.2.10.2.   Tik hidroenergijos gamybos įmonės

3.2.10.3.   Mišrios hidroenergijos gamybos įmonės

3.2.10.4.   Tik hidroakumuliacinės elektrinės

3.2.10.5.   Geoterminė energija

3.2.10.6.   Saulės fotovoltų energija

3.2.10.7.   Saulės šiluminė energija

3.2.10.8.   Potvynių, bangų, vandenyno energija

3.2.10.9.   Vėjo energija

3.2.10.10.   Deginant degųjį kurą gauta energija

3.2.10.10.1.   Gamybos būdas: naudojant garą

3.2.10.10.2.   Gamybos būdas: taikant vidaus degimo principą

3.2.10.10.3.   Gamybos būdas: naudojant dujų turbinas

3.2.10.10.4.   Gamybos būdas: taikant kombinuotąjį ciklą

3.2.10.10.5.   Gamybos būdas: kita

3.2.10.11.   Kiti šaltiniai

3.2.11.   GRYNOJI DIDŽIAUSIA ELEKTROS ENERGIJOS, GAUTOS IŠ DEGIOJO KURO, GALIA

Grynoji didžiausia elektros energijos, gautos iš degiojo kuro, galia turi būti nurodoma išskiriant pagrindinės veiklos gamintojus ir gamintojus savoms reikmėms, taip pat pagal įmonės tipą (atsižvelgiant į tai, ar joje naudojamas vienos ar kelių rūšių kuras), kaip nurodyta toliau. Sistemoms, kuriose naudojamas kelių rūšių kuras, priskiriami tik tie įrenginiai, kuriuose nuolatos gali būti deginamas daugiau nei vienos rūšies kuras. Jėgainės su atskirais blokais, kuriuose deginamas skirtingų rūšių kuras, turėtų būti skaidomos į atitinkamas kategorijas pagal vienos rūšies kurą. Įmonių, kuriose naudojamas įvairių rūšių kuras, atžvilgiu kiekvienu atveju turi būti nurodoma, kurios rūšies kuras yra pagrindinis ir kurių rūšių kuras yra pakaitinis.

3.2.11.1.   Naudojamas vienos rūšies kuras (taikoma visų rūšių pirminiam kurui)

3.2.11.2.   Naudojamas kelių rūšių kuras – kietasis ir skystasis

3.2.11.3.   Naudojamas kelių rūšių kuras – kietasis ir gamtinės dujos

3.2.11.4.   Naudojamas kelių rūšių kuras – skystasis ir gamtinės dujos

3.2.11.5.   Naudojamas kelių rūšių kuras – skystasis, kietasis ir gamtinės dujos

3.3.   Matavimo vienetai

Elektros energija nurodoma GWh (gigavatvalandėmis), šiluma – TJ (teradžauliais), galia – MW (megavatais).

Jei reikia pateikti informaciją apie kitų rūšių kurą, ši informacija pateikiama naudojant matavimo vienetus, nustatytus atitinkamose šio priedo dalyse.

4.   NAFTA IR NAFTOS PRODUKTAI

4.1.   Susiję energetikos produktai

Jei nenurodyta kitaip, šie duomenys renkami apie visus A priedo 3.4 dalyje „NAFTA (žalia nafta ir naftos produktai)“ nurodytus energetikos produktus.

4.2.   Suvestinių rodiklių sąrašas

Jei nenurodyta kitaip, šis suvestinių rodiklių sąrašas teikiamas visų ankstesniame punkte išvardytų energetikos produktų atžvilgiu.

4.2.1.   ŽALIOS NAFTOS, NGL, NAFTOS PERDIRBIMO GAMYKLŲ ŽALIAVOS, PRIEDŲ IR KITŲ ANGLIAVANDENILIŲ TIEKIMAS

Toliau nurodyti suvestiniai rodikliai pateikiami tik žalios naftos, NGL, naftos perdirbimo gamyklų žaliavos, priedų ir (arba) oksigenatų, priedų ir (arba) oksigenatų sudėtyje esančių biodegalų ir kitų angliavandenilių atžvilgiu.

4.2.1.1.   Vietos gamyba

Netaikoma naftos perdirbimo gamyklų žaliavai ir biodegalams.

4.2.1.2.   Gavimas iš kitų šaltinių.

Netaikoma žaliai naftai, NGL ir naftos perdirbimo gamyklų žaliavai.

4.2.1.2.1.   Gavimas iš kitų šaltinių: iš akmens anglių

4.2.1.2.2.   Gavimas iš kitų šaltinių: iš gamtinių dujų

4.2.1.2.3.   Gavimas iš kitų šaltinių: iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių

4.2.1.3.   Naftos chemijos sektoriaus grąžintas kiekis

Taikoma tik naftos perdirbimo gamyklų žaliavai.

4.2.1.4.   Perkelti produktai

Taikoma tik naftos perdirbimo gamyklų žaliavai.

4.2.1.5.   Importas

Įtraukiama pagal perdirbimo sutartis importuojama arba eksportuojama žalia nafta ir produktai (t. y. perdirbimas kreditan). Žalios naftos ir NGL kilmė nurodoma pagal pirminę kilmės šalį; naftos perdirbimo gamyklų žaliavos ir gatavi produktai nurodomi pagal paskutinę išsiuntimo šalį. Įtraukiami visi dujų kondensatai (pvz., SND), gauti importuotų suskystintų gamtinių dujų ir naftos chemijos pramonės tiesiogiai importuotų arba eksportuotų naftos produktų pakartotinio dujinimo metu. Pastaba. Visa prekyba biodegalais, kurie nėra sumaišyti su transporto degalais (t. y. prekyba grynaisiais biodegalais), čia neturėtų būti nurodoma. Laisvojoje zonoje perdirbimui importuotos naftos reeksportas turėtų būti įtraukiamas kaip produkto eksportas iš perdirbimo šalies į galutinės paskirties šalį.

4.2.1.6.   Eksportas

Pastaba dėl importo (4.2.1.5 punktas) taip pat taikoma eksportui.

4.2.1.7.   Tiesioginis naudojimas

4.2.1.8.   Atsargų pokyčiai

4.2.1.9.   Faktinė naftos perdirbimo gamyklų apkrova

Kiekis, skaičiuojamas kaip į naftos perdirbimo gamyklas patiektas kiekis

4.2.1.10.   Naftos perdirbimo gamyklų nuostoliai

Faktinės naftos perdirbimo gamyklų apkrovos ir bendrosios naftos perdirbimo gamyklos produkcijos skirtumas. Nuostolių gali atsirasti dėl garavimo distiliuojant. Nuostoliai nurodomi kaip teigiamas dydis. Galimas tūrio, bet ne svorio padidėjimas.

4.2.1.11.   Visos ataskaitinio laikotarpio pradžioje šalies teritorijoje esančios atsargos

4.2.1.12.   Visos ataskaitinio laikotarpio pabaigoje šalies teritorijoje esančios atsargos

4.2.1.13.   Žemutinis šilumingumas

4.2.1.13.1.   Gamyba (netaikoma naftos perdirbimo gamyklų žaliavai ir priedų ir (arba) oksigenatų sudėtyje esantiems biodegalams)

4.2.1.13.2.   Importas (netaikoma priedų ir (arba) oksigenatų sudėtyje esantiems biodegalams)

4.2.1.13.3.   Eksportas (netaikoma priedų ir (arba) oksigenatų sudėtyje esantiems biodegalams)

4.2.1.13.4.   Bendras vidurkis

4.2.2.   NAFTOS PRODUKTŲ TIEKIMAS

Toliau nurodyti suvestiniai rodikliai taikomi tik gataviems produktams (naftos perdirbimo dujoms, etanui, SND, pirminiam benzinui, automobiliniam benzinui ir atitinkamam biobenzinui, aviaciniam benzinui, benzininiams reaktyviniams degalams, žibaliniams reaktyviniams degalams ir atitinkamiems biodegalams, kitam žibalui, gazoliui ir (arba) dyzelinui, skystajam kurui (mazutui) (sieringam ir mažai sieringam), vaitspiritui ir SBP, tepalams, bitumui, parafinui, naftos koksui ir kitiems produktams). Tiesioginiam deginimui naudojama žalia nafta ir NGL turėtų būti priskiriami prie gatavų produktų pristatymo ir produktų perkėlimo.

4.2.2.1.   Pirminio produkto gavimas

4.2.2.2.   Bendroji naftos perdirbimo gamyklų produkcija

4.2.2.3.   Perdirbti produktai

4.2.2.4.   Naftos perdirbimo gamyklų kuras

Į šią kategoriją taip pat turėtų būti įtrauktas kuras, naftos perdirbimo gamyklose naudojamas parduodamai elektrai ir šilumai gaminti.

4.2.2.4.1.   Sunaudota tik elektros energijos gamybos blokuose ir (arba) įmonėse

4.2.2.4.2.   Sunaudota bendros šilumos ir elektros energijos gamybos (CHP) blokuose

4.2.2.4.3.   Sunaudota tik šilumos gamybos blokuose ir (arba) įmonėse

4.2.2.5.   Importas

Taikoma pastaba dėl importo (4.2.1.5 punktas).

4.2.2.6.   Eksportas

Taikoma pastaba dėl importo (4.2.1.5 punktas).

4.2.2.7.   Tarptautinis jūrinis bunkeriavimas

4.2.2.8.   Produktų perkėlimai

4.2.2.9.   Perkelti produktai

4.2.2.10.   Atsargų pokyčiai

4.2.2.11.   Atsargų kiekis ataskaitinio laikotarpio pradžioje

4.2.2.12.   Atsargų kiekis ataskaitinio laikotarpio pabaigoje

4.2.2.13.   Pagrindinės veiklos gamintojų turimų atsargų pokyčiai

Komunalinių įmonių turimų atsargų, kurios nėra įtrauktos į kitur nurodytas dalis „Atsargų kiekis“ ir „Atsargų pokyčiai“, pokyčiai. Atsargų padidėjimas parodomas kaip neigiamas skaičius, o sumažėjimas – kaip teigiamas skaičius.

4.2.2.14.   Vidutinis grynasis šilumingumas

4.2.3.   PRISTATYMAS NAFTOS CHEMIJOS SEKTORIUI

Faktinis gatavų naftos produktų pristatymas iš pirminių šaltinių (pvz., naftos perdirbimo gamyklų, maišymo įrenginių ir pan.) vidaus rinkai.

4.2.3.1.   Bendrasis pristatymas naftos chemijos sektoriui

4.2.3.2.   Energijos sunaudojimas naftos chemijos sektoriuje

Naftos, sunaudotos kaip kuras naftos chemijos procesams, pvz., krekingui vandens garais, kiekis.

4.2.3.3.   Sunaudojimas ne energetikos reikmėms naftos chemijos sektoriuje

Naftos chemijos sektoriuje sunaudotas naftos, skirtos etileno, propeno, buteno, sintezės dujų, aromatinių angliavandenilių, butadieno ir kitų angliavandenilio pagrindą turinčių žaliavų gamybai krekingo vandens garais, aromatinių angliavandenilių gamyklų procesų ir garų riformingo metu, kiekis. Neįtraukiamas naftos, sunaudotos kaip kuras, kiekis.

4.2.3.4.   Naftos chemijos sektoriaus į naftos perdirbimo gamyklas grąžintas kiekis

4.2.4.   TRANSFORMAVIMO SEKTORIUS

Nurodomi energetikos ir ne energetikos reikmėms sunaudoti kiekiai.

4.2.4.1.   Tik elektros energijos gamybos, kaip pagrindinės veiklos, įmonės

4.2.4.2.   Tik elektros energijos gamybos savoms reikmėms įmonės

4.2.4.3.   Bendros šilumos ir elektros energijos gamybos (CHP), kaip pagrindinės veiklos, blokai

4.2.4.4.   Bendros šilumos ir elektros energijos gamybos (CHP) savoms reikmėms blokai

4.2.4.5.   Tik šilumos gamybos, kaip pagrindinės veiklos, įmonės

4.2.4.6.   Tik šilumos gamybos savoms reikmėms įmonės

4.2.4.7.   Dujų gamyklos ir (arba) dujinimo įmonės

4.2.4.8.   Sumaišytos gamtinės dujos

4.2.4.9.   Kokso krosnys

4.2.4.10.   Aukštakrosnės

4.2.4.11.   Naftos chemijos pramonė

4.2.4.12.   Akmens anglių briketų gamyklos

4.2.4.13.   Kitur nenurodyta – transformavimas

4.2.5.   ENERGETIKOS SEKTORIUS

Nurodomi energetikos ir ne energetikos reikmėms sunaudoti kiekiai.

4.2.5.1.   Akmens anglių kasyklos

4.2.5.2.   Naftos ir dujų gavyba

4.2.5.3.   Kokso krosnys

4.2.5.4.   Aukštakrosnės

4.2.5.5.   Dujų gamyklos

4.2.5.6.   Naudojimas savo reikmėms elektros energijos gamybos, bendros šilumos ir elektros energijos gamybos (CHP) ir šilumos gamybos įmonėse.

4.2.5.7.   Kitur nenurodyta – energija

4.2.6.   PASKIRSTYMO NUOSTOLIAI

Nurodomi energetikos ir ne energetikos reikmėms sunaudoti kiekiai.

4.2.7.   GALUTINIS ENERGIJOS SUVARTOJIMAS – PRAMONĖS SEKTORIUS

Nurodomi energetikos ir ne energetikos reikmėms sunaudoti kiekiai.

4.2.7.1.   Geležies ir plieno

4.2.7.2.   Chemijos ir naftos chemijos

4.2.7.3.   Spalvotųjų metalų

4.2.7.4.   Nemetalų mineralų

4.2.7.5.   Transporto įrangos

4.2.7.6.   Mašinų

4.2.7.7.   Kasybos ir karjerų eksploatavimo

4.2.7.8.   Maisto produktų, gėrimų ir tabako

4.2.7.9.   Plaušienos, popieriaus ir spausdinimo

4.2.7.10.   Medienos ir medienos gaminių

4.2.7.11.   Statybos

4.2.7.12.   Tekstilės ir odos

4.2.7.13.   Kitur nenurodyta – pramonė

4.2.8.   GALUTINIS ENERGIJOS SUVARTOJIMAS – TRANSPORTO SEKTORIUS

Nurodomi energetikos ir ne energetikos reikmėms sunaudoti kiekiai.

4.2.8.1.   Tarptautinė aviacija

4.2.8.2.   Vidaus aviacija

4.2.8.3.   Keliai

4.2.8.4.   Geležinkeliai

4.2.8.5.   Vidaus laivyba

4.2.8.6.   Vamzdynų transportas

4.2.8.7.   Kitur nenurodyta – transportas

4.2.9.   GALUTINIS ENERGIJOS SUVARTOJIMAS – KITI SEKTORIAI

Nurodomi energetikos ir ne energetikos reikmėms sunaudoti kiekiai.

4.2.9.1.   Komercinės ir viešosios paslaugos

4.2.9.2.   Gyvenamieji būstai

4.2.9.2.1.   Gyvenamieji būstai: patalpų šildymas

4.2.9.2.2.   Gyvenamieji būstai: patalpų vėsinimas

4.2.9.2.3.   Gyvenamieji būstai: vandens šildymas

4.2.9.2.4.   Gyvenamieji būstai: maisto gaminimas

4.2.9.2.5.   Gyvenamieji būstai: kiti galutiniai naudojimo būdai

4.2.9.3.   Žemės ūkis ir (arba) miškininkystė

4.2.9.4.   Žvejyba

4.2.9.5.   Kitur nenurodyta – kita

4.2.10.   IMPORTAS PAGAL KILMĖS ŠALĮ IR EKSPORTAS PAGAL PASKIRTIES ŠALĮ

Nurodomas importas pagal kilmės šalį ir eksportas pagal paskirties šalį. Taikoma pastaba dėl importo (4.2.1.5 punktas).

4.2.11.   NAFTOS PERDIRBIMO GAMYKLŲ PAJĖGUMAS

Nurodykite bendrą šalies naftos perdirbimo gamyklų pajėgumą ir kiekvienos naftos perdirbimo gamyklos metinį pajėgumą, išreikštą metrinėmis tonomis per metus. Turi būti pateikti šie duomenys:

4.2.11.1.   Pavadinimas ir (arba) vietovė

4.2.11.2.   Atmosferinė distiliacija

4.2.11.3.   Vakuuminė distiliacija

4.2.11.4.   Krekingas (terminis)

4.2.11.4.1.   Iš jo: visbrekingas

4.2.11.4.2.   Iš jo: koksavimas

4.2.11.5.   Krekingas (katalizinis)

4.2.11.5.1.   Iš jo: takusis katalizinis krekingas (FCC)

4.2.11.5.2.   Iš jo: hidrokrekingas (HCK)

4.2.11.6.   Riformingas

4.2.11.7.   Nusierinimas

4.2.11.8.   Alkilinimas, polimerizacija, izomerizacija

4.2.11.9.   Eterinimas

4.3.   Matavimo vienetai

Nurodomi kiekiai turi būti išreikšti kt (kilotonomis). Šilumingumas turi būti nurodytas MJ/t (megadžauliais vienai tonai).

4.4.   Išimtys

Kipras atleidžiamas nuo prievolės pateikti 4.2.9 skirsnyje („Galutinis energijos suvartojimas – kiti sektoriai“) nustatytus suvestinius rodiklius; taikomos tik bendrosios vertės. Kipras atleidžiamas nuo prievolės 4.2.4 (transformavimo sektorius), 4.2.5 (energetikos sektorius), 4.2.7 (pramonės sektorius), 4.2.7.2 (pramonės sektorius, iš jo – chemijos ir naftos chemijos), 4.2.8 (transporto sektorius) ir 4.2.9 (kiti sektoriai) skirsniuose pateikti informaciją apie naudojimą ne energetikos reikmėms.

5.   ATSINAUJINANČIOJI ENERGIJA IR ENERGIJA IŠ ATLIEKŲ

5.1.   Susiję energetikos produktai

Jei nenurodyta kitaip, šie duomenys renkami apie visus A priedo 3.5 dalyje „ATSINAUJINANTIEJI ENERGIJOS IŠTEKLIAI IR ATLIEKOS“ nurodytus energetikos produktus. Nurodomas tik energetikos reikmėms sunaudotas kuro kiekis (pvz., elektros energijos ir šilumos gamybai, atliekų deginimui, kurio metu išgaunama energija, transporto srityje naudojamiems mobiliesiems varikliams, taip pat naudojimui stacionariuose varikliuose). Ne energetikos reikmėms sunaudotas kiekis į ataskaitas neįtraukiamas (pvz., statybos arba baldų gamybos reikmėms sunaudota mediena, varikliams tepti sunaudota bioalyva ir kelių dangai sunaudotas biobitumas). Į ataskaitas taip pat neįtraukiama pasyvioji šiluminė energija (pvz., pasyvusis pastatų šildymas naudojant saulės šilumos energiją).

5.2.   Suvestinių rodiklių sąrašas

Jei nenurodyta kitaip, toliau pateiktas suvestinių rodiklių sąrašas teikiamas visų ankstesniame punkte nurodytų energetikos produktų atžvilgiu. Aplinkos šiluma (šilumos siurbliai) įtraukiami tik į šiuos sektorius: transformavimo sektorių (tik į bendrus parduotos šilumos kiekius), energetikos sektorių (tik į bendrą kiekį, neįtraukiant į subkategorijas), į bendrą pramonės sektoriaus kiekį (tik į bendrą kiekį, neįtraukiant į subkategorijas), komercinių ir viešųjų paslaugų, gyvenamųjų būstų ir „kitur nenurodyta – kita“ subkategorijas.

5.2.1.   BENDROJI ELEKTROS ENERGIJOS IR ŠILUMOS GAMYBA

Taikomos 3.2.1 skirsnyje nustatytos apibrėžtys. 5.2.1.1–5.2.1.18 punktuose nurodyti suvestiniai rodikliai turi būti teikiami išskiriant pagrindinės veiklos gamintojus ir gamintojus savoms reikmėms. Šių dviejų rūšių gamintojų bendroji elektros energijos ir šilumos gamyba, jei taikytina, turi būti nurodoma išskiriant tik elektros energijos gamybos įmones, tik šilumos gamybos įmones ir bendros šilumos ir elektros energijos gamybos (CHP) blokus.

5.2.1.1.   Tik hidroenergijos gamybos įmonės (taikoma tik elektros energijai)

5.2.1.2.   Mišrios hidroenergijos gamybos įmonės (taikoma tik elektros energijai)

5.2.1.3.   Tik hidroakumuliacinės elektrinės (taikoma tik elektros energijai)

5.2.1.4.   Geoterminė energija

5.2.1.5.   Saulės fotovoltų energija (taikoma tik elektros energijai)

5.2.1.6.   Saulės šiluminė energija

5.2.1.7.   Potvynių, bangų, vandenyno energija (taikoma tik elektros energijai)

5.2.1.8.   Vėjo energija (taikoma tik elektros energijai)

5.2.1.9.   Sausumos vėjo energija

5.2.1.10.   Jūrų vėjo energija

5.2.1.11.   Atsinaujinančiosios komunalinės atliekos

5.2.1.12.   Neatsinaujinančiosios komunalinės atliekos

5.2.1.13.   Kietasis biokuras

5.2.1.14.   Biodujos

5.2.1.15.   Biodyzelinas

5.2.1.16.   Biobenzinas

5.2.1.17.   Kiti skystieji biodegalai

5.2.1.18.   Šilumos siurblių gaminama energija (taikoma tik šilumai)

5.2.2.   TIEKIMAS

5.2.2.1.   Gamyba

5.2.2.2.   Importas

5.2.2.3.   Eksportas

5.2.2.4.   Atsargų pokyčiai

5.2.3.   TRANSFORMAVIMO SEKTORIUS

5.2.3.1.   Tik elektros energijos gamybos, kaip pagrindinės veiklos, įmonės

5.2.3.2.   Bendros šilumos ir elektros energijos gamybos (CHP), kaip pagrindinės veiklos, blokai

5.2.3.3.   Tik šilumos gamybos, kaip pagrindinės veiklos, įmonės

5.2.3.4.   Tik elektros energijos gamybos savoms reikmėms įmonės

5.2.3.5.   Bendros šilumos ir elektros energijos gamybos (CHP) savoms reikmėms blokai

5.2.3.6.   Tik šilumos gamybos savoms reikmėms įmonės

5.2.3.7.   Akmens anglių briketų gamyklos

5.2.3.8.   Rusvųjų anglių briketų (BKB) ir (arba) durpių briketų (PB) gamyklos

5.2.3.9.   Dujų gamyklos

5.2.3.10.   Aukštakrosnės

5.2.3.11.   Gamtinių dujų maišymo įrenginiai

5.2.3.12.   Maišymas su automobiliniu benzinu, dyzelinu ir (arba) žibalu

5.2.3.13.   Medžio anglių gamybos įmonės

5.2.3.14.   Kitur nenurodyta – transformavimas

5.2.4.   ENERGETIKOS SEKTORIUS

5.2.4.1.   Dujinimo gamyklos (biodujų)

5.2.4.2.   Elektros energijos gamybos, bendros šilumos ir elektros energijos gamybos (CHP) ir šilumos gamybos įmonės

5.2.4.3.   Akmens anglių kasyklos

5.2.4.4.   Akmens anglių briketų gamyklos

5.2.4.5.   Kokso krosnys

5.2.4.6.   Naftos perdirbimo gamyklos

5.2.4.7.   Rusvųjų anglių briketų (BKB) ir (arba) durpių briketų (PB) gamyklos

5.2.4.8.   Dujų gamyklos

5.2.4.9.   Aukštakrosnės

5.2.4.10.   Medžio anglių gamybos įmonės

5.2.4.11.   Kitur nenurodyta – energija

5.2.5.   PASKIRSTYMO NUOSTOLIAI

5.2.6.   GALUTINIS ENERGIJOS SUVARTOJIMAS – PRAMONĖS SEKTORIUS

5.2.6.1.   Geležies ir plieno

5.2.6.2.   Chemijos ir naftos chemijos

5.2.6.3.   Spalvotųjų metalų

5.2.6.4.   Nemetalų mineralų

5.2.6.5.   Transporto įrangos

5.2.6.6.   Mašinų

5.2.6.7.   Kasybos ir karjerų eksploatavimo

5.2.6.8.   Maisto produktų, gėrimų ir tabako

5.2.6.9.   Plaušienos, popieriaus ir spausdinimo

5.2.6.10.   Medienos ir medienos gaminių

5.2.6.11.   Statybos

5.2.6.12.   Tekstilės ir odos

5.2.6.13.   Kitur nenurodyta – pramonė

5.2.7.   GALUTINIS ENERGIJOS SUVARTOJIMAS – TRANSPORTO SEKTORIUS

5.2.7.1.   Geležinkeliai

5.2.7.2.   Keliai

5.2.7.3.   Vidaus laivyba

5.2.7.4.   Kitur nenurodyta – transportas

5.2.8.   GALUTINIS ENERGIJOS SUVARTOJIMAS – KITI SEKTORIAI

5.2.8.1.   Komercinės ir viešosios paslaugos

5.2.8.2.   Gyvenamieji būstai

5.2.8.2.1.   Gyvenamieji būstai: patalpų šildymas

5.2.8.2.2.   Gyvenamieji būstai: patalpų vėsinimas

5.2.8.2.3.   Gyvenamieji būstai: vandens šildymas

5.2.8.2.4.   Gyvenamieji būstai: maisto gaminimas

5.2.8.2.5.   Gyvenamieji būstai: kiti galutiniai naudojimo būdai

5.2.8.3.   Žemės ūkis ir (arba) miškininkystė

5.2.8.4.   Žvejyba

5.2.8.5.   Kitur nenurodyta – kita

5.2.9.   GRYNOJI DIDŽIAUSIA ELEKTROS ENERGIJOS GALIA

Nurodoma galia atitinkamų ataskaitinių metų gruodžio 31 d. Įtraukiama tik elektros energijos gamybos įmonių ir bendros šilumos ir elektros energijos gamybos (CHP) blokų elektros energijos galia. Grynoji didžiausia elektros energijos galia – tai kiekvienos jėgainės grynosios didžiausios elektros energijos galios per nurodytą jėgainės eksploatavimo laikotarpį suma. Šių duomenų rinkimo tikslais laikoma, kad jėgainė eksploatuojama nuolat – faktiškai 15 ar daugiau valandų per dieną. Grynoji didžiausia galia – didžiausia galia darant prielaidą, kad tai vienintelė turima galia, kurią jėgainei veikiant visu pajėgumu galima nuolat tiekti (išleidimo į tinklą vietoje).

5.2.9.1.   Tik hidroenergijos gamybos įmonės

5.2.9.2.   Mišrios hidroenergijos gamybos įmonės

5.2.9.3.   Tik hidroakumuliacinės elektrinės

5.2.9.4.   Geoterminė energija

5.2.9.5.   Saulės fotovoltų energija

5.2.9.6.   Saulės šiluminė energija

5.2.9.7.   Potvynių, bangų, vandenyno energija

5.2.9.8.   Sausumos vėjo energija

5.2.9.9.   Jūrų vėjo energija

5.2.9.10.   Pramonės atliekos

5.2.9.11.   Buitinės atliekos

5.2.9.12.   Kietasis biokuras

5.2.9.13.   Biodujos

5.2.9.14.   Biodyzelinas

5.2.9.15.   Biobenzinas

5.2.9.16.   Kiti skystieji biodegalai

5.2.10.   TECHNINĖS CHARAKTERISTIKOS

5.2.10.1.   Saulės energijos kolektorių plotas

Nurodomas bendrasis įrengtų saulės energijos kolektorių plotas. Saulės energijos kolektorių plotas turi būti susijęs su saulės šiluminės energijos gamyba; elektrai gaminti naudotas saulės energijos kolektorių plotas (saulės fotovoltų energija ir saulės energijos koncentravimas) čia nenurodomas. Visų saulės energijos kolektorių plotas; įtraukiami stiklinti ir nestiklinti kolektoriai, plokštieji ir vakuuminiai, su skystais arba oriniais energijos nešikliais.

5.2.10.2.   Biobenzino gamybos pajėgumas

5.2.10.3.   Biodyzelino gamybos pajėgumas

5.2.10.4.   Reaktyvinių biodegalų gamybos pajėgumas

5.2.10.5.   Kitų skystųjų biodegalų gamybos pajėgumas

5.2.10.6.   Vidutinis biobenzino grynasis šilumingumas

5.2.10.7.   Vidutinis bioetanolio grynasis šilumingumas

5.2.10.8.   Vidutinis biodyzelino grynasis šilumingumas

5.2.10.9.   Vidutinis reaktyvinių biodegalų žemutinis šilumingumas

5.2.10.10.   Vidutinis kitų skystųjų biodegalų žemutinis šilumingumas

5.2.10.11.   Vidutinis medžio anglių grynasis šilumingumas

5.2.11.   KIETOJO BIOKURO IR BIODUJŲ GAMYBA

Visa kietojo biokuro (išskyrus medžio anglis) produkcija išskaidoma pagal toliau nurodytas kuro rūšis.

5.2.11.1.   Malkinė mediena, medienos likučiai ir šalutiniai produktai

5.2.11.1.1.   Medienos granulės, kaip sudedamoji malkinės medienos dalis, medienos likučiai ir šalutiniai produktai

5.2.11.2.   Sulfatinės išviros

5.2.11.3.   Cukranendrių išspaudos

5.2.11.4.   Gyvūninės atliekos

5.2.11.5.   Kitos augalinės medžiagos ir likučiai

5.2.11.6.   Atsinaujinančioji pramoninių atliekų dalis

Visa biodujų produkcija išskaidoma pagal toliau nurodytus gamybos metodus.

5.2.11.7.   Anaerobinės fermentacijos metu gautos biodujos: sąvartynų dujos

5.2.11.8.   Anaerobinės fermentacijos metu gautos biodujos: kanalizacijos dumblo dujos

5.2.11.9.   Anaerobinės fermentacijos metu gautos biodujos: kitos anaerobinės fermentacijos metu gautos biodujos

5.2.11.10.   Šiluminių procesų biodujos

5.2.12.   IMPORTAS PAGAL KILMĖS ŠALĮ IR EKSPORTAS PAGAL PASKIRTIES ŠALĮ

Nurodomas importas pagal kilmės šalį ir eksportas pagal paskirties šalį. Taikoma biobenzinui, bioetanoliui, reaktyviniams biodegalams, biodyzelinui, kitiems skystiesiems biodegalams, medienos granulėms.

5.3.   Matavimo vienetai

Elektros energija nurodoma GWh (gigavatvalandėmis), šiluma – TJ (teradžauliais), elektros energijos galia – MW (megavatais).

Nurodomi kiekiai turi būti išreikšti TJ (teradžauliais), remiantis žemutiniu šilumingumu, išskyrus medžio anglis, biobenziną, bioetanolį, reaktyvinius biodegalus, biodyzeliną ir kitus skystuosius biodegalus – jų kiekiai nurodomi kt (kilotonomis).

Šilumingumas turi būti nurodytas MJ/t (megadžauliais vienai tonai).

Saulės energijos kolektorių plotas nurodomas 1 000 m2.

Gamybos pajėgumas nurodomas kt (kilotonomis) per metus.

6.   METINĖ BRANDUOLINĖS ENERGETIKOS STATISTIKA

Turi būti pateikti toliau nurodyti duomenys apie civiliniam naudojimui skirtą branduolinę energiją.

6.1.   Suvestinių rodiklių sąrašas

6.1.1.   SODRINIMO PAJĖGUMAS

Veikiančių sodrinimo įrenginių (urano izotopų atskyrimas) metinis sodrinimo pajėgumas.

6.1.2.   NENAUDOTO KURO ELEMENTŲ GAMYBOS PAJĖGUMAS

Metinis kuro gamybos įrenginių gamybos pajėgumas. Mišriojo oksidinio (MOX) kuro gamybos įrenginiai neįtraukiami.

6.1.3.   MOX KURO GAMYBOS ĮRENGINIŲ GAMYBOS PAJĖGUMAI

Metinis MOX kuro gamybos įrenginių gamybos pajėgumas. MOX kuro sudėtyje yra plutonio ir urano mišinio (mišriojo oksido).

6.1.4.   NENAUDOTO KURO ELEMENTŲ GAMYBA

Paruošto nenaudoto kuro elementų gamyba branduolinio kuro gamybos įrenginiuose. Kuro strypai ir kiti tarpiniai produktai neįtraukiami. Tai pat neįtraukiami gamybos įrenginiai, kuriuose gaminamas MOX kuras.

6.1.5.   MOX KURO ELEMENTŲ GAMYBA

Paruošto nenaudoto kuro elementų gamyba MOX kuro gamybos įrenginiuose. Kuro strypai ir kiti tarpiniai produktai neįtraukiami.

6.1.6.   BRANDUOLINĖS ŠILUMOS GAMYBA

Bendrasis branduoliniuose reaktoriuose pagamintos šilumos kiekis, skirtas elektrai gaminti ar kitaip naudingai panaudoti šilumą.

6.1.7.   VIDUTINIS PER METUS SUDEGINTŲ VISAM LAIKUI PAŠALINTŲ APŠVITINTŲ KURO ELEMENTŲ KIEKIS

Apskaičiuotas vidutinis sudegintų per ataskaitinius metus iš branduolinių reaktorių visam laikui pašalintų kuro elementų kiekis. Iš branduolinių reaktorių laikinai pašalinti kuro elementai, kurie vėliau greičiausiai bus vėl pakrauti į reaktorius, neįtraukiami.

6.1.8.   URANO IR PLUTONIO GAMYBA PERDIRBIMO GAMYKLOSE

Perdirbimo gamyklose per ataskaitinius metus pagamintas uranas ir plutonis.

6.1.9.   PERDIRBIMO (URANO IR PLUTONIO) GAMYKLŲ PAJĖGUMAI

Metiniai urano ir plutonio perdirbimo pajėgumai.

6.2.   Matavimo vienetai

6.1.1 punktas: tSWU (tonos separavimo darbo vienetų).

6.1.4, 6.1.5., 6.1.8 punktai – tHM (sunkiojo metalo kiekis tonomis).

6.1.2, 6.1.3., 6.1.9 punktai – tHM (sunkiojo metalo kiekis tonomis) per metus.

6.1.6 punktas – TJ (teradžauliai).

6.1.7 punktas – GWd/tHM (gigavatai per dieną vienai sunkiojo metalo tonai).

„C PRIEDAS

ENERGETIKOS MĖNESINĖ STATISTIKA

Šiame priede apibūdinama kas mėnesį renkamų energetikos statistinių duomenų aprėptis, vienetai, ataskaitinis laikotarpis, dažnis, terminas ir pateikimo būdai.

Jei šiame priede terminai nepaaiškinti, taikomas A priedas.

Renkant visus šiame priede nurodytus duomenis, taikomos šios nuostatos:

a)	ataskaitinis laikotarpis: teikiamų duomenų ataskaitinis laikotarpis – vienas kalendorinis mėnuo;

b)	dažnumas: duomenys teikiami kas mėnesį;

c)	pateikimo forma: pateikimo forma turi atitikti Eurostato nurodytą tinkamą keitimosi duomenimis standartą;

d)	pateikimo būdas: duomenys perduodami arba įkeliami elektroniniu būdu į vieną bendrą Eurostato duomenų prieigą.

1.   KIETASIS KURAS

1.1.   Susiję energetikos produktai

Šioje dalyje nustatoma, kokie duomenys turi būti teikiami apie toliau nurodytus produktus.

1.1.1.

Juodosios akmens anglys

1.1.2.

Rusvosios anglys

1.1.3.

Durpės

1.1.4.

Naftingieji skalūnai ir bitumingasis smėlis

1.1.5.

Kokso krosnių koksas

1.2.   Suvestinių rodiklių sąrašas

1.2.1.   Pateikiami tokie juodųjų akmens anglių suvestiniai rodikliai:

1.2.1.1.

Gamyba

1.2.1.2.

Regeneruoti produktai

1.2.1.3.

Importas

1.2.1.4.

Importas iš ES nepriklausančių šalių

1.2.1.5.

Eksportas

1.2.1.6.

Visos ataskaitinio laikotarpio pradžioje šalies teritorijoje esančios atsargos Tai kasyklų, importuotojų ir vartotojų, kurie importuoja tiesiogiai, turimi kiekiai.

1.2.1.7.

Visos ataskaitinio laikotarpio pabaigoje šalies teritorijoje esančios atsargos Tai kasyklų, importuotojų ir vartotojų, kurie importuoja tiesiogiai, turimi kiekiai.

1.2.1.8.

Pristatymas pagrindinės veiklos gamintojams

1.2.1.9.

Pristatymas kokso gamykloms

1.2.1.10.

Pristatymas visai pramonei

1.2.1.11.

Pristatymas geležies ir plieno pramonei

1.2.1.12.

Kitas pristatymas (paslaugos, namų ūkiai ir t. t.) Juodųjų akmens anglių kiekis, pristatytas konkrečiai nenurodytiems sektoriams arba transformavimo, energetikos, pramonės ar transporto sritims nepriklausantiems sektoriams.

1.2.2.   Pateikiami tokie rusvųjų anglių, durpių, naftingųjų skalūnų ir bitumingojo smėlio suvestiniai rodikliai:

1.2.2.1.

Gamyba

1.2.2.2.

Importas

1.2.2.3.

Eksportas

1.2.2.4.

Visos ataskaitinio laikotarpio pradžioje šalies teritorijoje esančios atsargos Tai kasyklų, importuotojų ir vartotojų, kurie importuoja tiesiogiai, turimi kiekiai.

1.2.2.5.

Visos ataskaitinio laikotarpio pabaigoje šalies teritorijoje esančios atsargos Tai kasyklų, importuotojų ir vartotojų, kurie importuoja tiesiogiai, turimi kiekiai.

1.2.2.6.

Durpės: vietoje viso atsargų kiekio ataskaitinio laikotarpio pradžioje ir pabaigoje galima nurodyti atsargų pokyčius.

1.2.2.7.

Pristatymas pagrindinės veiklos gamintojams

1.2.3.   Pateikiami tokie kokso krosnių kokso suvestiniai rodikliai:

1.2.3.1.

Gamyba

1.2.3.3.

Importas

1.2.3.4.

Importas iš ES nepriklausančių šalių

1.2.3.5.

Eksportas

1.2.3.6.

Visos ataskaitinio laikotarpio pradžioje šalies teritorijoje esančios atsargos Tai gamintojų, importuotojų ir vartotojų, kurie importuoja tiesiogiai, turimi kiekiai.

1.2.3.7.

Visos ataskaitinio laikotarpio pabaigoje šalies teritorijoje esančios atsargos Tai gamintojų, importuotojų ir vartotojų, kurie importuoja tiesiogiai, turimi kiekiai.

1.2.3.8.

Pristatymas geležies ir plieno pramonei

1.3.   Matavimo vienetai

Nurodomi kiekiai turi būti išreikšti kt (kilotonomis).

1.4.   Galutinis duomenų pateikimo terminas

Per 3 kalendorinius mėnesius nuo ataskaitinio mėnesio pabaigos.

2.   ELEKTROS ENERGIJA

2.1.   Susiję energetikos produktai

Šioje dalyje reglamentuojamas duomenų apie elektros energiją teikimas.

2.2.   Suvestinių rodiklių sąrašas

Pateikiami tokie elektros energijos suvestiniai rodikliai:

2.2.1.   Grynoji elektros energijos gamyba branduolinėse jėgainėse

2.2.2.   Grynoji elektros energijos gamyba tradicinėse šiluminėse jėgainėse naudojant anglis

2.2.3.   Grynoji elektros energijos gamyba tradicinėse šiluminėse jėgainėse naudojant naftą

2.2.4.   Grynoji elektros energijos gamyba tradicinėse šiluminėse jėgainėse naudojant dujas

2.2.5.   Grynoji elektros energijos gamyba tradicinėse šiluminėse jėgainėse naudojant degiuosius atsinaujinančiuosius energijos išteklius (pvz., kietąjį biokurą, biodujas, skystuosius biodegalus, atsinaujinančiąsias komunalines atliekas)

2.2.6.   Grynoji elektros energijos gamyba tradicinėse šiluminėse jėgainėse naudojant kitą neatsinaujinantįjį degųjį kurą (pvz., neatsinaujinančiąsias pramonines ir komunalines atliekas)

2.2.7.   Grynoji elektros energijos gamyba tik hidroenergijos gamybos įmonėse

2.2.8.   Grynoji elektros energijos gamyba mišriose hidroenergijos gamybos įmonėse

2.2.9.   Grynoji elektros energijos gamyba tik hidroakumuliacinėse elektrinėse

2.2.10.   Grynoji elektros energijos gamyba sausumoje esančiose vėjo jėgainėse

2.2.11.   Grynoji elektros energijos gamyba jūroje esančiose vėjo jėgainėse

2.2.12.   Grynoji elektros energijos gamyba saulės fotovoltų energijos jėgainėse

2.2.13.   Grynoji elektros energijos gamyba saulės šiluminės energijos jėgainėse

2.2.14.   Grynoji elektros energijos gamyba geoterminės energijos jėgainėse

2.2.15.   Grynoji elektros energijos gamyba naudojant kitus atsinaujinančiuosius energijos išteklius (pvz., potvynių, bangų, vandenyno energiją ir kitus nedegius atsinaujinančiuosius energijos išteklius)

2.2.16.   Grynoji elektros energijos gamyba nenurodytos kilmės energijos jėgainėse

2.2.17.   Importas

2.2.17.1.   Iš jo: iš ES

2.2.18.   Eksportas

2.2.18.1.   Iš jo: į ES

2.2.19.   Hidroakumuliacijai sunaudota elektros energija

2.3.   Matavimo vienetai

Nurodomi kiekiai turi būti išreikšti GWh (gigavatvalandėmis).

2.4.   Galutinis duomenų pateikimo terminas

Per 3 kalendorinius mėnesius nuo ataskaitinio mėnesio pabaigos.

3.   NAFTA IR NAFTOS PRODUKTAI

3.1.   Susiję energetikos produktai

Jei nenurodyta kitaip, renkami visų A priedo 3.4 dalyje „NAFTA (žalia nafta ir naftos produktai)“ išvardytų energetikos produktų duomenys.

Kategorijoje „Kiti produktai“ nurodomas ne tik A priedo 3.4 dalyje apibrėžtas kiekis, bet ir vaitspirito ir SBP, tepalų, bitumo ir parafino kiekis; šie produktai negali būti nurodomi atskirai.

3.2.   Suvestinių rodiklių sąrašas

Jei nenurodyta kitaip, toliau nurodyti suvestiniai rodikliai teikiami visų ankstesniame punkte nurodytų energetikos produktų atžvilgiu.

3.2.1.   ŽALIOS NAFTOS, NGL, NAFTOS PERDIRBIMO GAMYKLŲ ŽALIAVOS, PRIEDŲ IR KITŲ ANGLIAVANDENILIŲ TIEKIMAS

Toliau nurodyti suvestiniai rodikliai teikiami tik žalios naftos, NGL, naftos perdirbimo gamyklų žaliavos, priedų ir (arba) oksigenatų, biodegalų ir kitų angliavandenilių atžvilgiu.

3.2.1.1.   Vietos gamyba (netaikoma naftos perdirbimo gamyklų žaliavai ir biodegalams)

3.2.1.2.   Gavimas iš kitų šaltinių (netaikoma žaliai naftai, NGL ir naftos perdirbimo gamyklų žaliavai)

3.2.1.3.   Grąžintas kiekis

Gatavi arba pusiau gatavi produktai, kuriuos galutiniai vartotojai grąžina į naftos perdirbimo gamyklas perdirbti, kompaunduoti arba parduoti. Tai paprastai šalutiniai naftos chemijos gamybos produktai. Taikoma tik naftos perdirbimo gamyklų žaliavai.

3.2.1.4.   Perkelti produktai

Importuoti naftos produktai, kurie perklasifikuojami kaip žaliava tolesniam apdorojimui naftos perdirbimo gamykloje, nepristatant jų galutiniams vartotojams. Taikoma tik naftos perdirbimo gamyklų žaliavai.

3.2.1.5.   Importas

3.2.1.6.   Eksportas

Pastaba dėl importo ir eksporto. Įtraukiama pagal perdirbimo sutartis importuojama arba eksportuojama žalia nafta ir produktai (t. y. perdirbimas kreditan). Žalios naftos ir NGL kilmė nurodoma pagal pirminę kilmės šalį; naftos perdirbimo gamyklų žaliavos ir gatavi produktai nurodomi pagal paskutinę išsiuntimo šalį. Įtraukiami visi dujų kondensatai (pvz., SND), gauti importuotų suskystintų gamtinių dujų ir naftos chemijos pramonės tiesiogiai importuotų arba eksportuotų naftos produktų pakartotinio dujinimo metu.

3.2.1.7.   Tiesioginis naudojimas

3.2.1.8.   Atsargų pokyčiai

Atsargų padidėjimas parodomas kaip teigiamas skaičius, o sumažėjimas – kaip neigiamas skaičius.

3.2.1.9.   Faktinė naftos perdirbimo gamyklų apkrova

Tai bendras naftos kiekis (įskaitant kitus angliavandenilius ir priedus), kuris faktiškai pateko į naftos perdirbimo procesą (naftos perdirbimo gamykloms patiektas kiekis).

3.2.1.10.   Naftos perdirbimo gamyklų nuostoliai

Faktinės naftos perdirbimo gamyklų apkrovos ir bendrosios naftos perdirbimo gamyklų produkcijos skirtumas. Nuostolių gali atsirasti dėl garavimo distiliuojant. Nuostoliai nurodomi kaip teigiamas dydis. Galimas tūrio, bet ne svorio padidėjimas.

3.2.2.   NAFTOS PRODUKTŲ TIEKIMAS

Pateikiami tokie žalios naftos, NGL, naftos perdirbimo dujų, etano, SND, pirminio benzino, biobenzino, ne biobenzino, aviacinio benzino, benzininių reaktyvinių degalų, reaktyvinių biodegalų, reaktyvinių ne biodegalų, kito žibalo, biodyzelino, ne biogazolio ir (arba) ne biodyzelino, mažai sieringo mazuto, sieringo mazuto, naftos kokso ir kitų produktų suvestiniai rodikliai:

3.2.2.1.   Pirminio produkto gavimas

3.2.2.2.   Bendroji naftos perdirbimo gamyklų produkcija (netaikoma žaliai naftai ir NGL)

3.2.2.3.   Perdirbti produktai (netaikoma žaliai naftai ir NGL)

3.2.2.4.   Naftos perdirbimo gamyklų kuras (netaikoma žaliai naftai ir NGL)

A priedo 2.3 dalis. Energetikos sektorius – naftos perdirbimo gamyklos; Įtraukiamas naftos perdirbimo gamyklose sunaudotas kuras, skirtas parduodamai elektrai ir šilumai gaminti.

3.2.2.5.   Importas (netaikoma žaliai naftai, NGL ir naftos perdirbimo gamyklų žaliavai)

3.2.2.6.   Eksportas (netaikoma žaliai naftai, NGL ir naftos perdirbimo gamyklų žaliavai)

Pastaba. Taikoma 3.2.1 skirsnyje pateikta pastaba dėl importo ir eksporto.

3.2.2.7.   Tarptautinis jūrinis bunkeriavimas (netaikoma žaliai naftai ir NGL)

3.2.2.8.   Produktų perkėlimai

3.2.2.9.   Perkelti produktai (netaikoma žaliai naftai ir NGL)

3.2.2.10.   Atsargų pokyčiai (netaikoma žaliai naftai, NGL ir naftos perdirbimo gamyklų žaliavai)

Atsargų padidėjimas parodomas kaip teigiamas skaičius, o sumažėjimas – kaip neigiamas skaičius.

3.2.2.11.   Faktinis bendrasis vidaus pristatymas

Faktinis gatavų naftos produktų pristatymas iš pirminių šaltinių (pvz., naftos perdirbimo gamyklų, maišymo įrenginių ir pan.) vidaus rinkai.

3.2.2.11.1.   Tarptautinė aviacija (taikoma tik aviaciniam benzinui, benzininiams reaktyviniams degalams, reaktyviniams biodegalams, reaktyviniams ne biodegalams)

3.2.2.11.2.   Pagrindinės veiklos gamintojų jėgainės

3.2.2.11.3.   Keliai (taikoma tik SND)

3.2.2.11.4.   Vidaus laivyba ir geležinkeliai (taikoma tik biodyzelinui, ne biogazoliui ir (arba) ne biodyzelinui)

3.2.2.12.   Naftos chemija

3.2.2.13.   Grąžinimas į naftos perdirbimo gamyklas (netaikoma žaliai naftai ir NGL)

3.2.3.   IMPORTAS PAGAL KILMĖS ŠALĮ – EKSPORTAS PAGAL PASKIRTIES ŠALĮ

Nurodomas importas pagal kilmės šalį ir eksportas pagal paskirties šalį. Taikoma 3.2.1 skirsnyje pateikta pastaba dėl importo ir eksporto.

3.2.4.   ATSARGŲ KIEKIS

Privaloma nurodyti toliau pateiktų visų energetikos produktų, įskaitant priedus ir (arba) oksigenatus, bet išskyrus naftos perdirbimo dujas, atsargas ataskaitinio laikotarpio pradžioje ir pabaigoje.

3.2.4.1.   Šalies teritorijoje esančios atsargos

Atsargos, laikomos šiose vietose: naftos perdirbimo gamyklų cisternose, laivų krovinių terminaluose, vamzdynų cisternose, baržose ir pakrančių tanklaiviuose (kai išvykimo uostas ir atvykimo uostas yra toje pačioje šalyje), valstybės narės uosto tanklaiviuose (jei jų krovinys iškraunamas uoste), žemyniniuose laivų bunkeriuose. Neįtraukiamos naftos atsargos, laikomos vamzdynuose, geležinkelių cisternose, automobilinėse cisternose, jūrų laivų bunkeriuose, degalinėse, mažmeninėse parduotuvėse ir jūros bunkeriuose.

3.2.4.2.   Pagal dvišalius Vyriausybių susitarimus kitoms šalims laikomos atsargos

Šalies teritorijoje esančios atsargos, kurios priklauso kitai šaliai, garantuojant teisę jomis naudotis pagal atitinkamų Vyriausybių susitarimus.

3.2.4.3.   Atsargos, kurių užsienio paskirties šalis yra žinoma

Į 3.2.4.2 punktą neįtrauktos šalies teritorijoje laikomos atsargos, kurios priklauso kitai šaliai ir yra jai skirtos. Šios atsargos gali būti laisvojoje zonoje arba už jos ribų.

3.2.4.4.   Kitos atsargos, laikomos laisvosiose zonose

Įtraukiamos atsargos, kurios nėra nurodytos 3.2.4.2 arba 3.2.4.3 punktuose, nepaisant to, ar atliktas muitinis įforminimas.

3.2.4.5.   Pagrindinių vartotojų turimos atsargos

Įtraukiamos atsargos, kurias kontroliuoja valdžios sektorius. Ši apibrėžtis netaikoma kitoms vartotojų atsargoms.

3.2.4.6.   Uostuose esančiuose arba prisišvartavusiuose atvykstančiuose vandenynų laivuose laikomos atsargos

Atsargos, nepaisant to, ar buvo atliktas muitinis įforminimas. Šiai kategorijai nepriskiriamos atvirose jūrose esančių laivų atsargos.

Įtraukiama pakrančių tanklaiviuose laikoma nafta, jei tanklaivių išvykimo ir atvykimo uostai yra toje pačioje šalyje. Jei atvykstantys laivai iškrauna krovinį ne viename uoste, nurodyti tik tą kiekį, kuris buvo iškrautas duomenis teikiančioje šalyje.

3.2.4.7.   Šalies teritorijoje valdžios sektoriaus laikomos atsargos

Įtraukiamos šalies teritorijoje valdžios sektoriaus laikomos nekarinės atsargos, kurios priklauso valdžios sektoriui ir yra jo kontroliuojamos ir laikomos išskirtinai nenumatytiems atvejams.

Neįtraukiamos valstybinių naftos bendrovių arba elektros įmonių atsargos arba pagal valdžios sektoriaus užsakymą naftos bendrovių tiesiogiai laikomos atsargos.

3.2.4.8.   Atsargų laikymo organizacijų šalies teritorijoje laikomos atsargos

Valstybinių ir privačių bendrovių, įsteigtų atsargoms laikyti tik nenumatytiems atvejams, laikomos atsargos.

Neįtraukiamos privačiose bendrovėse laikomos privalomosios atsargos.

3.2.4.9.   Visos kitos atsargos, laikomos šalies teritorijoje

Visos kitos atsargos, kurios atitinka 3.2.4.1 punkto sąlygas.

3.2.4.10.   Pagal dvišalius Vyriausybių susitarimus užsienyje laikomos atsargos

Duomenis teikiančiai šaliai priklausančios, tačiau kitoje šalyje laikomos atsargos, garantuojant teisę jomis naudotis pagal atitinkamų Vyriausybių susitarimus.

3.2.4.10.1.   Iš jų: valdžios sektoriaus atsargos

3.2.4.10.2.   Iš jų: atsargų laikymo organizacijos atsargos

3.2.4.10.3.   Iš jų: kitos atsargos

3.2.4.11.   Užsienyje laikomos atsargos, kurios galiausiai skirtos importo atsargoms

Į 10 kategoriją neįtrauktos atsargos, kurios priklauso duomenis teikiančiai valstybei, tačiau iki importo laikomos kitoje valstybėje.

3.2.4.12.   Kitos atsargos, laikomos laisvosiose zonose

Kitos šalies teritorijoje esančios atsargos, kurios nėra įtrauktos į pirmiau minėtas kategorijas.

3.2.4.13.   Vamzdynų užpildas

Vamzdynuose esanti nafta (žalia nafta ir naftos produktai), būtina srovei vamzdynuose palaikyti.

Be to, privaloma pateikti pagal atitinkamas šalis suskirstytus kiekio duomenis:

3.2.4.13.1.

ataskaitinio laikotarpio pabaigoje kitoms šalims pagal oficialius susitarimus laikomos atsargos, pagal gavėją,

3.2.4.13.2.

ataskaitinio laikotarpio pabaigoje pagal oficialius susitarimus kitoms šalims laikomos atsargos, iš jų – pateikiamos pagal reikalavimą, pagal gavėją,

3.2.4.13.3.

ataskaitinio laikotarpio pabaigoje turimos atsargos, kurių užsienio paskirties šalis yra žinoma, pagal gavėją,

3.2.4.13.4.

ataskaitinio laikotarpio pabaigoje užsienyje pagal oficialius susitarimus laikomos atsargos, pagal vietovę,

3.2.4.13.5.

ataskaitinio laikotarpio pabaigos kitoms šalims pagal oficialius susitarimus laikomos atsargos, iš jų – pateikiamos pagal reikalavimą, pagal vietovę,

3.2.4.13.6.

ataskaitinio laikotarpio pabaigoje užsienyje laikomos atsargos, kurių galutinė paskirtis – importas į duomenis teikiančią šalį, pagal vietovę.

Atsargos ataskaitinio laikotarpio pradžioje reiškia atsargas, turimas paskutinę mėnesio prieš ataskaitinį mėnesį dieną. Atsargos ataskaitinio laikotarpio pabaigoje reiškia atsargas, turimas paskutinę ataskaitinio mėnesio dieną.

3.3.   Matavimo vienetai

Nurodomi kiekiai turi būti išreikšti kt (kilotonomis).

3.4.   Galutinis duomenų pateikimo terminas

Per 55 dienas nuo ataskaitinio mėnesio pabaigos.

3.5.   Geografinės pastabos

Tik statistinės atskaitomybės tikslais A priedo 1 skyriaus paaiškinimai taikomi su šiomis konkrečiomis išimtimis: Šveicarija, įskaitant Lichtenšteiną.

4.   GAMTINĖS DUJOS

4.1.   Susiję energetikos produktai

Šioje dalyje reglamentuojamas duomenų apie gamtines dujas teikimas.

4.2.   Suvestinių rodiklių sąrašas

Pateikiami tokie gamtinių dujų suvestiniai rodikliai:

4.2.1.   VIETOS GAMYBA

Visa sausa tinkama parduoti produkcija šalies teritorijoje, įskaitant jūroje išgaunamą produkciją. Produkcija išgryninus ir pašalinus NGL (gamtinių dujų kondensatus) ir sierą. Neįtraukiami gavybos nuostoliai ir papildytų, išleistų arba deglo sudegintų dujų kiekis. Įtraukiamas gamtinių dujų pramonėje sunaudotas kiekis; kiekis, sunaudotas dujų gavyboje, vamzdynų sistemose ir perdirbimo įmonėse.

4.2.2.   IMPORTAS (ĮVEŽIMAS)

4.2.3.   EKSPORTAS (IŠVEŽIMAS)

Pastaba dėl importo ir eksporto. Nurodykite visą gamtinių dujų tūrį, kuris buvo fiziškai perduotas per šalies politines sienas, nepaisydami to, ar buvo atliktas muitinis įforminimas. Įtraukiami per jūsų šalį tranzitu vežami kiekiai; tranzitu vežami kiekiai turėtų būti įtraukiami kaip importas ir kaip eksportas. Į suskystintų gamtinių dujų importą turėtų būti įtraukiama tik sausa tinkama parduoti produkcija, įskaitant kiekius, savoms reikmėms sunaudotus per pakartotinio dujinimo procesus. Per pakartotinio dujinimo procesus savoms reikmėms sunaudoti kiekiai turėtų būti nurodyti skiltyje „Gamtinių dujų pramonės naudojimas savo reikmėms ir nuostoliai“ (žr. 4.2.11 punktą). Dujų kondensatai (pvz., SND), susidarę per importuotų SGD pakartotinio dujinimo procesą, turėtų būti nurodomi skiltyse „Gavimas iš kitų šaltinių“ ir „Kiti angliavandeniliai“, kaip nustatyta šio priedo 3 dalyje („NAFTA IR NAFTOS PRODUKTAI“).

4.2.4.   ATSARGŲ POKYČIAI

Atsargų padidėjimas parodomas kaip teigiamas skaičius, o sumažėjimas – kaip neigiamas skaičius.

4.2.5.   FAKTINIS BENDRASIS VIDAUS PRISTATYMAS

Šiai kategorijai priskiriamos į vidaus rinką pristatytos tinkamos parduoti dujos, įskaitant dujų pramonėje šildymui ir savo įrangos eksploatavimui sunaudotą dujų kiekį (t. y. sunaudojimas dujų gavyboje, vamzdynų sistemoje ir perdirbimo gamyklose); taip pat turėtų būti įtraukti perdavimo ir paskirstymo nuostoliai.

4.2.6.   ATASKAITINIO LAIKOTARPIO PRADŽIOJE ŠALIES TERITORIJOJE ESANTIS ATSARGŲ KIEKIS

4.2.8.   ATASKAITINIO LAIKOTARPIO PABAIGOJE ŠALIES TERITORIJOJE ESANTIS ATSARGŲ KIEKIS

4.2.9.   ATASKAITINIO LAIKOTARPIO PRADŽIOJE UŽSIENYJE ESANTIS ATSARGŲ KIEKIS

4.2.10.   ATASKAITINIO LAIKOTARPIO PABAIGOJE UŽSIENYJE ESANTIS ATSARGŲ KIEKIS

Pastaba dėl atsargų kiekio: įtraukiamos gamtinės dujos, laikomos dujiniu ir skystu pavidalu.

4.2.11.   GAMTINIŲ DUJŲ PRAMONĖS NAUDOJIMAS SAVOMS REIKMĖMS IR NUOSTOLIAI

Savoms reikmėms dujų pramonėje šildymui ir įrangos eksploatavimui naudojamų dujų kiekis (t. y. naudojimas dujų gavyboje, vamzdynų sistemoje ir perdirbimo gamyklose); įtraukiami perdavimo ir paskirstymo nuostoliai.

4.2.12.   IMPORTAS (ĮVEŽIMAS) PAGAL KILMĖS ŠALĮ IR EKSPORTAS (IŠVEŽIMAS) PAGAL PASKIRTIES ŠALĮ

Nurodomas importas (įvežimas) pagal kilmės šalį ir eksportas (išvežimas) pagal paskirties šalį. Taikoma 4.2.3 skirsnyje pateikta pastaba dėl importo ir eksporto. Nurodomas tik importas į kaimyninę šalį arba šalį, su kuria turima tiesioginė vamzdyno jungtis, ir eksportas iš tokios šalies, taip pat, kai tai susiję su SGD, importas iš šalies, dujas pakraunant į transportinį laivą, arba eksportas į tokią šalį.

4.3.   Matavimo vienetai

Kiekis turi būti nurodomas dviem matų vienetais:

4.3.1.

fiziniu kiekiu, išreikštu mln. m3 (milijonais kubinių metrų), darant prielaidą, kad dujos atitinka pamatines sąlygas (15 °C, 101 325 Pa),

4.3.2.

energijos kiekiu, išreikštu TJ (teradžauliais), grindžiamu viršutiniu šilumingumu.

4.4.   Galutinis duomenų pateikimo terminas

Per 55 dienas nuo ataskaitinio mėnesio pabaigos.

„D PRIEDAS

TRUMPOJO LAIKOTARPIO MĖNESINĖ STATISTIKA

Šiame priede apibūdinama trumpojo laikotarpio kas mėnesį renkamų statistinių duomenų aprėptis, vienetai, ataskaitinis laikotarpis, dažnis, terminas ir perdavimo būdai.

Jei šiame priede terminai nepaaiškinti, taikomas A priedas.

Renkant visus šiame priede nurodytus duomenis, taikomos šios nuostatos:

a)	ataskaitinis laikotarpis: teikiamų duomenų ataskaitinis laikotarpis – vienas kalendorinis mėnuo;

b)	dažnumas: duomenys teikiami kas mėnesį;

c)	pateikimo forma: pateikimo forma turi atitikti Eurostato nurodytą tinkamą keitimosi duomenimis standartą;

d)	pateikimo būdas: duomenys perduodami arba įkeliami elektroniniu būdu į vieną bendrą Eurostato duomenų prieigą.

1.   GAMTINĖS DUJOS

1.1.   Susiję energetikos produktai

Šioje dalyje reglamentuojamas duomenų apie gamtines dujas teikimas.

1.2.   Suvestinių rodiklių sąrašas

Turi būti pateikti toliau nurodyti rodikliai.

1.2.1.   Gamyba

1.2.2.   Importas

1.2.3.   Eksportas

1.2.4.   Atsargų pokyčiai

1.2.5.   Visos ataskaitinio laikotarpio pabaigoje šalies teritorijoje esančios atsargos

1.3.   Matavimo vienetai

Nurodomi kiekiai turi būti išreikšti TJ (teradžauliais), remiantis viršutiniu šilumingumu.

1.4.   Galutinis duomenų pateikimo terminas

Per vieną kalendorinį mėnesį nuo ataskaitinio mėnesio pabaigos.

2.   ELEKTROS ENERGIJA

2.1.   Susiję energetikos produktai

Šioje dalyje reglamentuojamas duomenų apie elektros energiją teikimas.

2.2.   Suvestinių rodiklių sąrašas

Turi būti pateikti toliau nurodyti rodikliai.

2.2.1.   VISA ELEKTROS ENERGIJOS GAMYBA

Visas bendras pagamintos elektros energijos kiekis.

Įtraukiama jėgainių savoms reikmėms sunaudota elektros energija.

2.2.2.   IMPORTAS

Elektros energija laikoma importuota, kai kertamos šalies politinės sienos neatsižvelgiant į tai, ar atliktas muitinis įforminimas. Jei elektros energija per šalį siunčiama tranzitu, jos kiekis turėtų būti nurodomas ir kaip importas, ir kaip eksportas.

2.2.3.   EKSPORTAS

Elektros energija laikoma eksportuota, kai kertamos šalies politinės sienos, nepaisant to, ar atliktas muitinis įforminimas. Jei elektros energija per šalį siunčiama tranzitu, jos kiekis turėtų būti nurodomas ir kaip importas, ir kaip eksportas.

2.3.   Matavimo vienetai

Nurodomi kiekiai turi būti išreikšti GWh (gigavatvalandėmis).

2.4.   Galutinis duomenų pateikimo terminas

Per vieną kalendorinį mėnesį nuo ataskaitinio mėnesio pabaigos.

2.5.   Leidžiančios nukrypti nuostatos ir išimtys

Vokietija atleidžiama nuo prievolės rinkti šiuos duomenis.

3.   NAFTA IR NAFTOS PRODUKTAI

3.1.   Susiję energetikos produktai

Šioje dalyje nustatoma, kokie duomenys turi būti teikiami apie toliau nurodytus produktus.

3.1.1.

Neapdorotas aliejus

3.1.2.

SND

3.1.3.

Benzinas (automobilinio benzino ir aviacinio benzino kiekių suma)

3.1.4.

Žibalas (žibalinių reaktyvinių degalų ir kito žibalo kiekių suma)

3.1.5.

Gazolinas ir (arba) dyzelinas

3.1.6.

Mazutas

3.1.7.

Visas naftos kiekis, t. y. visų pirmiau nurodytų produktų, išskyrus žalią naftą, suma; taip pat turi būti įtraukti visi kiti A priede nurodyti naftos produktai (pvz., naftos perdirbimo gamyklų dujos, etanas, pirminis benzinas, naftos koksas, vaitspiritas ir SBP, parafinas, bitumas, tepalai ir kiti).

3.2.   Suvestinių rodiklių sąrašas

Toliau nurodyti suvestiniai rodikliai teikiami visų ankstesniame punkte nurodytų energetikos produktų atžvilgiu.

3.2.1.   Visi kiti 3.1 skirsnyje nurodyti produktai: žalios naftos gamyba ir naftos perdirbimo gamyklų produkcija (bendroji produkcija, įskaitant naftos perdirbimo gamyklų kurą).

3.2.2.   Importas

3.2.3.   Eksportas

3.2.4.   Atsargos ataskaitinio laikotarpio pabaigoje

3.2.5.   Atsargų pokyčiai

Atsargų padidėjimas parodomas kaip teigiamas skaičius, o sumažėjimas – kaip neigiamas skaičius.

3.2.6.   Naftos perdirbimo gamykloms patiektas žalios naftos kiekis (faktinis naftos perdirbimo gamyklų našumas) ir visų kitų 3.1 skirsnyje nurodytų produktų paklausa.

Paklausa – tai pristatymo arba pardavimo vidaus rinkai (vidaus vartojimo), naftos perdirbimo gamyklų kuro ir tarptautinio laivyno ir aviacijos bunkerių kuro suma. Į viso naftos kiekio paklausą įtraukiama žalia nafta.

3.3.   Matavimo vienetai

Nurodomi kiekiai turi būti išreikšti kt (kilotonomis).

3.4.   Galutinis duomenų pateikimo terminas

Per 25 dienas nuo ataskaitinio mėnesio pabaigos.