7.11.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 288/1

7.11.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 288/2

(1)

remiantis Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 50 straipsnio 2 dalies a punktu, Kroatijos paraiška įregistruoti pavadinimą „Slavonski kulen“ / „Slavonski kulin“ kaip saugomą geografinę nuorodą (SGN) buvo paskelbta Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (2);

(2)

2016 m. vasario 11 d. Komisija gavo Slovėnijos pranešimą apie prieštaravimą. Susijusį pagrįstą prieštaravimo pareiškimą Komisija gavo 2016 m. balandžio 7 d.;

(3)

Komisija tą prieštaravimą pripažino priimtinu ir 2016 m. gegužės 13 d. raštu paragino Kroatiją ir Slovėniją pradėti atitinkamas trijų mėnesių konsultacijas, kad laikydamosi savo vidaus tvarkos jos pasiektų susitarimą;

(4)

šalys susitarimo nepasiekė. Informacija, susijusi su atitinkamomis Kroatijos ir Slovėnijos konsultacijomis, Komisijai buvo suteikta tinkamai. Todėl Komisija, atsižvelgusi į šių konsultacijų rezultatus, turėtų priimti sprendimą pagal procedūrą, nurodytą Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 52 straipsnio 3 dalies b punkte;

(5)

Komisija įvertino argumentus, pateiktus pagrįstame prieštaravimo pareiškime, ir jai pateiktą informaciją apie suinteresuotųjų šalių konsultacijas ir padarė išvadą, kad pavadinimas „Slavonski kulen“ / „Slavonski kulin“ turėtų būti įregistruotas kaip SGN;

(6)

pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 10 straipsnio 1 dalies c punktą prieštaravimo teikėjas tvirtino, kad „Slavonski kulen“ / „Slavonski kulin“ saugomos geografinės nuorodos įregistravimas pakenktų tapataus pavadinimo produktui, kuris iki 50 straipsnio 2 dalies a punkte numatyto paskelbimo dienos teisėtai tiekiamas rinkai ne trumpiau kaip penkerius metus;

(7)

anot prieštaravimo teikėjo, Slovėnijos gamintojas „Celjske mesnine d.d.“ teisėtai gamina ir parduoda „Slavonski kulen“ daugiau kaip 25 metus, o vidutinė metinė gamybos apimtis sudaro apie 70 tonų. Slovėnijoje pagaminto „Slavonski kulen“ kasmet parduodama už maždaug 450 000 EUR, o dėl aukštos gaminio kokybės gamyba intensyvėja. Buvo pateikti įrodymai, kad Slovėnijoje pagamintu „Slavonski kulen“ per pastaruosius dešimt metų prekiaujama Slovėnijoje ir kitur ES (Austrijoje, Vokietijoje, Danijoje, Švedijoje, Kroatijoje) bei trečiosiose šalyse (Serbijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje);

(8)

prieštaravimo teikėjas teigia (ir nėra jokių įrodymų, kad būtų priešingai), kad naudojant pavadinimą „Slavonski kulen“ Slovėnijoje niekada nebuvo siekiama pasinaudoti geru Kroatijos produkto vardu, o vartotojai niekada nebuvo suklaidinti dėl produkto kilmės;

(9)

atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, pavadinimo „Slavonski kulen“/„Slavonski kulin“ kaip saugomos geografinės nuorodos įregistravimas ir draudimas naudoti pavadinimą pakenktų tapataus pavadinimo, kurį naudoja „Celjske mesnine“, produktui. Dėl reikalavimų įregistruoti pavadinimą „Slavonski kulen“/„Slavonski kulin“ (SGN) nebuvo ginčijamasi. Todėl šis pavadinimas gali būti įregistruoti kaip SGN;

(10)

tačiau, atsižvelgiant į informaciją, nurodytą Slovėnijos prieštaravimo pareiškime, kur įrodoma, kad Slovėnijoje pagamintu „Slavonski kulen“ gaminiu tokiu pavadinimu teisėtai prekiaujama daugiau nei 5 metus, bet ne daugiau kaip 25 metus, reikėtų suteikti pereinamąjį 5 metų laikotarpį Slovėnijos bendrovei „Celjske mesnine d.d.“ ir leisti toliau naudoti pavadinimą, kuriam kyla pavojus dėl registracijos, kol bus padaryti pakeitimai, reikalingi prekiaujant šiuo produktu;

(11)

kadangi apsauga suteikiama visam terminui „Slavonski kulen“/„Slavonski kulin“, negeografinė šio pavadinimo dalis „kulen“ / „kulin“, kuri reiškia dešros rūšį, gali toliau būti naudojama, taip pat ir vertime, visoje Sąjungoje, laikantis Sąjungos teisinės tvarkos principų ir taisyklių;

(12)

atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, pavadinimą „Slavonski kulen“/„Slavonski kulin“ reikėtų įtraukti į saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų registrą;

(13)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Žemės ūkio produktų kokybės politikos komiteto nuomonę,

7.11.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 288/4

(1)

Atlikus antidempingo tyrimą (toliau – pradinis tyrimas) Taryba Reglamentu (ES) Nr. 791/2011 (2) tam tikriems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR arba nagrinėjamoji šalis) kilmės tinkliniams stiklo pluošto audiniams nustatė 48,4–62,9 % dydžio galutinį antidempingo muitą. Šios priemonės toliau vadinamos galiojančiomis priemonėmis.

(2)

2012 m. liepos mėn., atlikus vengimo tyrimą pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnį, Taryba Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 672/2012 (3) galiojančių priemonių (visoms kitoms bendrovėms taikomo muito) taikymo sritį išplėtė iš Malaizijos siunčiamam importuojamam nagrinėjamajam produktui, deklaruojamam arba nedeklaruojamam kaip Malaizijos kilmės.

(3)

2013 m. sausio mėn., atlikus vengimo tyrimą pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnį, Taryba Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 21/2013 (4) galiojančių priemonių (visoms kitoms bendrovėms taikomo muito) taikymo sritį išplėtė iš Taivano ir Tailando siunčiamam importuojamam nagrinėjamajam produktui, deklaruojamam arba nedeklaruojamam kaip Taivano ir Tailando kilmės.

(4)

2013 m. gruodžio mėn., atlikus vengimo tyrimą pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnį, Taryba Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 1371/2013 (5) galiojančių priemonių (visoms kitoms bendrovėms taikomo muito) taikymo sritį išplėtė iš Indijos ir Indonezijos siunčiamam importuojamam nagrinėjamajam produktui, deklaruojamam arba nedeklaruojamam kaip Indijos ir Indonezijos kilmės.

(5)

2014 m. rugsėjo mėn., atlikus vengimo tyrimą pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnį, Komisija Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 976/2014 (6) galiojančių priemonių taikymą išplėtė ir tam tikriems šiek tiek pakeistiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės tinkliniams stiklo pluošto audiniams.

(6)

Galiausiai, 2015 m. rugsėjo mėn., atlikus tyrimą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį ir 13 straipsnio 4 dalį, Komisija Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2015/1507 (7) tam tikrus Indijos gamintojus atleido nuo muito, taikomo iš Indijos ir Indonezijos siunčiamam importuojamam nagrinėjamajam produktui, deklaruojamam arba nedeklaruojamam kaip Indijos ir Indonezijos kilmės, taikymo išplėtimo.

(7)

Paskelbus pranešimą apie artėjančią galiojančių antidempingo priemonių, taikomų tam tikriems importuojamiems KLR kilmės tinkliniams stiklo pluošto audiniams, galiojimo pabaigą (8), Komisija gavo prašymą inicijuoti priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį.

(8)

Prašymą gamintojų, kurie pagamina daugiau nei 25 % visų tam tikrų tinklinių stiklo pluošto audinių Sąjungoje, vardu pateikė Tinklinių stiklo pluošto audinių gynėjų sąjunga (toliau – ADOMF arba pareiškėjas).

(9)

Prašymas grįstas tuo, kad pasibaigus priemonių galiojimui dempingas veikiausiai tęstųsi, Sąjungos pramonei daroma žala veikiausiai pasikartotų.

(10)

Nustačiusi, kad yra pakankamai įrodymų priemonių galiojimo termino peržiūrai inicijuoti, Komisija 2016 m. rugpjūčio 9 d.Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtu pranešimu (9) (toliau – pranešimas apie inicijavimą) pranešė inicijuojanti priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį.

(11)

Atliekant dempingo tęsimosi arba pasikartojimo tikimybės tyrimą nagrinėtas 2015 m. liepos 1 d.–2016 m. birželio 30 d. laikotarpis (toliau – peržiūros tiriamasis laikotarpis arba PTL). Tiriant žalos tęsimosi ar pasikartojimo tikimybei įvertinti svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2013 m. sausio 1 d. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(12)

Pranešime apie inicijavimą suinteresuotosios šalys paragintos susisiekti su Komisija, kad galėtų dalyvauti tyrime. Be to, Komisija apie priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimą konkrečiai pranešė pareiškėjui, kitiems žinomiems Sąjungos gamintojams, eksportuojantiems gamintojams, žinomiems importuotojams ir naudotojams Sąjungoje, taip pat Kinijos valdžios institucijoms ir paragino juos dalyvauti tyrime.

(13)

Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė per pranešime apie inicijavimą nustatytus terminus raštu pareikšti savo nuomonę ir pateikti prašymą išklausyti. Visoms to prašiusioms suinteresuotosioms šalims surengtas klausymas dalyvaujant Komisijai ir (arba) prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui. Atitinkamai kai kurių Sąjungos gamintojų, Europos techninių audinių gamintojų asociacijos ir Kinijos gamintojų prašymu surengti keturi klausymai įskaitant du, kuriuose dalyvavo bylas nagrinėjantis pareigūnas.

(14)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį gali vykdyti eksportuojančių gamintojų atranką.

(15)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina – kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija paprašė visų 13 žinomų KLR eksportuojančių gamintojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. Be to, Komisija paprašė Kinijos Liaudies Respublikos atstovybės Europos Sąjungoje nurodyti kitus eksportuojančius gamintojus, jei tokių yra, kurie galbūt norėtų dalyvauti tyrime, ir (arba) su jais susisiekti.

(16)

Nė vienas iš Kinijos eksportuojančių gamintojų nepateikė prašomos informacijos. Apie nebendradarbiavimą pranešta Kinijos valdžios institucijoms.

(17)

Nepaisant to, nebendradarbiaujantys Kinijos eksportuojantys gamintojai atsiuntė pastabų, kuriomis ginčijo prašymo tikslumą ir prieštaravo tolesniam priemonių taikymui.

(18)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė preliminariai atrinkusi Sąjungos gamintojus. Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalį Komisija gamintojus atrinko pagal didžiausią tipišką pardavimo ir gamybos apimtį, kartu atsižvelgdama į geografinį pasiskirstymą. Preliminariai atrinkti trys Sąjungos gamintojai. Komisija paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas dėl preliminariai atrinktų bendrovių. Atrinktas Sąjungos gamintojas „Asglatex Ohorn GmbH“, priskiriamas MVĮ, o ne didžiausiems gamintojams, pateikė labai neišsamų klausimyno atsakymą, pagal kurį buvo akivaizdu, kad tam tikra prieš inicijavimą pateikta informacija apie apimtį, kuria remiantis įmonė buvo atrinkta, turėjo būti koreguojama. Be to, buvo nurodyta, kad gali būti keblu patikrinti informaciją, nes atsakymą paruošę darbuotojai yra išvykę. Komisija nusprendė vietoje šio Sąjungos gamintojo atrinkti trečią didžiausią Sąjungos gamintoją „Tolnatext Fonalfeldolgozo es Müszakiszovetgyarto Bt“. Per nustatytą terminą negavusi pastabų dėl pakeisto atrinktų bendrovių sąrašo, Komisija jį patvirtino. Galiausiai atrinktos bendrovės per peržiūros tiriamąjį laikotarpį pagamino ir pardavė daugiau kaip 70 % visos Sąjungos produkcijos, todėl jos laikytos tipiškomis Sąjungos pramonės bendrovėmis.

(19)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina – kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija paprašė visų žinomų nesusijusių importuotojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją.

(20)

Komisija susisiekė su 28 žinomais importuotojais ir (arba) naudotojais. Tik vienas iš jų užpildė atrankos formą, todėl atranka laikyta nereikalinga.

(21)

Komisija nusiuntė klausimynus trims bendradarbiaujantiems panašios šalies gamintojams, trims atrinktiems Sąjungos gamintojams, trims nesusijusiems importuotojams ir penkiems potencialiems naudotojams Sąjungoje.

(22)

Klausimyno atsakymus Komisija gavo iš trijų atrinktų Sąjungos gamintojų ir trijų galimų panašių šalių (Kanados ir Indijos) gamintojų.

(23)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kurią manė esant reikalingą dempingo tęsimosi ar pasikartojimo ir žalos pasikartojimo tikimybei ir Sąjungos interesams nustatyti. Pagal pagrindinio reglamento 16 straipsnį tikrinamieji vizitai buvo surengti šių bendrovių patalpose:

(24)

2017 m. birželio 26 d. Komisija atskleidė esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remdamasi ji ketino panaikinti galiojančias antidempingo priemones (toliau – faktų atskleidimas). Visoms šalims buvo suteiktas laikotarpis, per kurį jos galėjo teikti pastabas dėl šio faktų atskleidimo. Pareiškėjas raštu pateikė savo nuomonę dėl Komisijos nustatytų faktų. Apibendrinant, pareiškėjas užginčijo Komisijos preliminarią išvadą, kad mažai tikėtina, jog žala pasikartotų, jei būtų leista nebetaikyti priemonių. Priešingai, jis teigė, kad dėl prognozuojamo padidėjusio importo būtų vėl daroma materialinė žala. Jis taip pat paprašė, kad dalyvautų prekybos bylas nagrinėjantis pareigūnas (toliau – bylas nagrinėjantis pareigūnas), ir po klausymo pateikė papildomos informacijos.

(25)

Nuodugniai išnagrinėjusi turimą ir po faktų atskleidimo pateiktą informaciją Komisija pakoregavo nustatytus faktus. Faktų atskleidimo etape Komisija laikėsi nuomonės, kad mažai tikėtina, jog žala pasikartotų, jei būtų leista nebetaikyti priemonių. Tačiau, atsižvelgusi į po faktų atskleidimo pateiktą informaciją, Komisija pripažino pareiškėjo teiginį, kad Kinijos produkto kokybė pasiekė Sąjungos pramonės produkto lygį. Dėl šios svarbios nuostatos nustatytas priverstinis kainų mažinimas ir gerokai pasikeitė požiūris į žalos pasikartojimo tikimybės analizę.

(26)

Todėl 2017 m. rugsėjo 6 d. Komisija pranešė visoms šalims apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remdamasi ji ketino nustatyti galutinį antidempingo muitą tam tikriems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės tinkliniams stiklo pluošto audiniams (toliau – papildomas faktų atskleidimas). Po papildomo faktų atskleidimo Komisija gavo pastabų iš įvairių šalių.

(27)

Kinijos gamintojai raštu pateikė savo nuomonę dėl Komisijos nustatytų faktų ir bendro įvertinimo. Pirma, Kinijos gamintojai teigė, kad Komisija, įtariama, pakeitė pradiniame tyrime taikytą metodiką, nes šiuo atveju apskaičiuojant priverstinį kainų mažinimą netaikytas koregavimas kokybės požiūriu (žr. 97 konstatuojamąją dalį). Kadangi dėl šio įtariamo pokyčio būtų padaryta skirtinga išvada dėl žalos pasikartojimo tikimybės leidus nebetaikyti priemonių KLR, Kinijos gamintojai šiai išvadai prieštaravo. Be to, jie taip pat nurodė, kad papildomame faktų atskleidime nebuvo tam tikrų aspektų, kurie pateikti pirmame faktų atskleidime. Galiausiai, jie tvirtino, kad Komisija nebegali taikyti panašios šalies metodikos, nes bet kuriuo atveju ji, kaip įtariama, pakeitė metodiką, taikomą normaliajai vertei nustatyti, palyginti su pradiniu tyrimu.

(28)

Pareiškėjas pateikė savo nuomonę ir teigė, kad tarpinės peržiūros pradėjimas, kaip Komisija pasiūlė papildomame faktų atskleidime, turėtų būti svarstomas tik tuo atveju, jei Kinijos eksportuojantys gamintojai pateiks tinkamai pagrįstą prašymą dėl tokios peržiūros. Šiuo atžvilgiu Komisija pažymi, kad ji galėtų svarstyti, ar būtų tikslinga inicijuoti ex officio tarpinę peržiūrą, siekiant galiausiai nustatyti kokybės klausimo įtaką nagrinėjamojo produkto eksporto kainoms ir, atitinkamai, dempingo ir žalos skirtumams bei dviejų grupių gamintojų (vertikaliai integruotų ir kitų gamintojų, vadinamųjų audėjų, žr. 117 konstatuojamąją dalį) padėčiai, siekiant užtikrinti, kad šių gamintojų veiklos rodikliai nebūtų iškreipti dėl vienos iš atrinktų grupių dominavimo kitos atžvilgiu.

(29)

Po papildomo faktų atskleidimo surengtame klausyme, kuriame dalyvavo Komisijos tarnybos, Kinijos valdžios institucijos taip pat paskelbė, kad turėtų būti ir toliau taikomas 97 konstatuojamojoje dalyje nurodytas koregavimas.

(30)

Suinteresuotųjų šalių pateiktos pastabos išnagrinėtos ir prireikus į jas atsižvelgta.

(31)

Nagrinėjamas produktas – tam tikri KLR kilmės tinkliniai stiklo pluošto audiniai, kurių akučių ilgis bei plotis didesni nei 1,8 mm, o svoris didesnis nei 35 g/m2, išskyrus stiklo pluošto diskus (toliau – peržiūrimasis produktas), kurių KN kodai šiuo metu yra ex 7019 51 00 ir ex 7019 59 00 (TARIC kodai 7019510019 ir 7019590019).

(32)

Tinkliniai stiklo pluošto audiniai gali skirtis akučių dydžiu ir svoriu (skaičiuojant m2); paprastai jie naudojami statybų sektoriuje kaip stiprinamoji medžiaga (išorinei šiluminei izoliacijai, grindų sustiprinimui ir sienų remontui).

(33)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad tokias pačias pagrindines fizines ir technines savybes ir tokią pačią naudojimo paskirtį turi šie produktai:

(34)

Komisija padarė išvadą, kad šie produktai buvo panašūs produktai, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(35)

Pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį Komisija pirmiausia nagrinėjo, ar nustojus galioti dabartinėms priemonėms KLR vykdomas dempingas tęstųsi arba pasikartotų.

(36)

Tyrime nebendradarbiavo nė vienas Kinijos eksportuojantis gamintojas. Kadangi nė vienas KLR eksportuojantis gamintojas nesutiko bendradarbiauti, bendra analizė, įskaitant dempingo skaičiavimą, grindžiama turimais faktais, nustatytais pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį. Todėl dempingo tęsimosi arba pasikartojimo tikimybė vertinta remiantis prašyme atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą pateiktais duomenimis ir kitais informacijos šaltiniais, pvz., prekybos statistiniais importo ir eksporto duomenimis (Eurostato ir Kinijos eksporto duomenimis), panašios šalies gamintojo atsakymu ir Kinijos eksportuojančių gamintojų pateiktomis pastabomis bei pareiškėjo pateiktais įrodymais.

(37)

Pranešimu apie inicijavimą Komisija suinteresuotąsias šalis informavo, kad galima panašia šalimi ketina pasirinkti Kanadą, ir paragino šalis teikti pastabas. Kanada tinkama panašia šalimi pasirinkta per pradinį tyrimą. Kitos pranešime apie inicijavimą nurodytos galimos panašios šalys: Bangladešas, Indija, Indonezija, Moldova, Filipinai, Taivanas, Tailandas ir Turkija.

(38)

Visiems žinomiems tikriesiems tam tikrų tinklinių stiklo pluošto audinių gamintojams Bangladeše, Indijoje, Filipinuose ir Turkijoje nusiųsti raštai kviečiant juos bendradarbiauti atliekant peržiūrą ir pridedant panašioms šalims skirtą klausimyną. Šalyse, kuriose apie jokius gamintojus nebuvo žinoma, nacionalinės valdžios institucijų paprašyta pateikti informacijos apie gamintojus. Atsakymus pateikė du tikrieji gamintojai Indijoje.

(39)

Bendradarbiauti sutiko tik vienas Kanados gamintojas ir du tikrieji Indijos gamintojai.

(40)

Spręsdama, kurią šalį – Indiją ar Kiniją – pasirinkti, Komisija pasirinko Kanadą dėl šių priežasčių: i) kaip minėta pirmiau, Kanada buvo pasirinkta panašia šalimi per pradinį tyrimą; ii) bendradarbiaujančio Kanados gamintojo gamybos apimtis (20–30 mln. m2) buvo panaši į pradiniame tyrime atrinktų (didžiausių) Kinijos gamintojų (gamybos apimtis – 23–59 mln. m2). Todėl Kanados sąnaudų struktūra ir masto ekonomija buvo panašesnės į Kinijos gamintojų. Nors šiuo atveju Kinijos eksportuotojai nebendradarbiavo, nėra jokio pagrindo manyti, kad tai nebetaikytina. Kita vertus, du Indijos gamintojai buvo mažesni (gamybos apimtis – 1–5 mln. m2), todėl pagal sąnaudų struktūrą ir masto ekonomiją jų nebuvo galima palyginti su Kinijos gamintojais; iii) Kanados gamintojo pardavimas vidaus rinkoje buvo didesnis nei abiejų Indijos gamintojų bendras pardavimas vidaus rinkoje, todėl jis labiau tiko palyginimui siekiant nustatyti normaliąją vertę.

(41)

Kaip pirmąjį argumentą Kinijos gamintojai pateikė teiginį, kad Komisija, jų nuomone, nebeturėtų taikyti panašios šalies metodikos. Jei ši metodika būtų vis tiek taikoma, kaip antrąjį argumentą jie pateikė prieštaravimą dėl Kanados pasirinkimo ir paprašė, kad būtų pasirinkta kita panaši šalis dėl šių priežasčių: i) faktai, nustatyti remiantis vieno gamintojo duomenimis, būtų iškraipyti; ii) vienintelis Kanados gamintojas buvo susijęs su vienu iš skundą pateikusių Sąjungos gamintojų, todėl atsižvelgdama į artėjančią priemonių galiojimo termino peržiūrą, kurios prašys patronuojančioji bendrovė, Kanados bendrovė galėjo taikyti specialias kainas arba sąnaudų apskaičiavimą; iii) informacija buvo asimetriška, nes pareiškėjas turėjo prieigą prie konfidencialių duomenų, kuriuos turėjo pateikti jo susijusi panašios šalies bendrovė, o Kinijos gamintojai tokios prieigos neturėjo.

(42)

Dėl pirmojo argumento, susijusio su panašios šalies metodikos taikymu, Komisija pažymi, kad visi Kinijos eksportuojantys gamintojai turėjo galimybę pateikti prašymo taikyti RER (rinkos ekonomikos režimą) formas, kad būtų galima apskaičiuoti individualius dempingo skirtumus. Nė vienas iš šių eksportuotojų šia galimybe nepasinaudojo. Todėl pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalį normalioji vertė nustatyta remiantis panašios šalies duomenimis. Todėl šis argumentas atmestas.

(43)

Dėl antrojo argumento, susijusio su Kanados pasirinkimu, Komisija pažymi, kad Kanada ir tas pats Kanados gamintojas jau buvo naudojami kaip panaši šalis ir panašios šalies gamintojas pradiniame tyrime. Atsižvelgdama į tai, kad eksportuojantys gamintojai nepagrindė nė vieno iš savo teiginių, prieštaraujančių dėl Kanados pasirinkimo, Komisija laikė, kad Kanados pasirinkimas tebebuvo tinkamas. Kanada, kaip minėta 40 konstatuojamojoje dalyje, buvo bet kuriuo atveju tinkama šalis atsižvelgiant į gamybos apimtis ir pardavimą vidaus rinkoje, t. y. du veiksnius, pagal kuriuos nustatoma normalioji vertė. Galiausiai, nėra jokių teisinių kliūčių pasirinkti panašią šalį, kurioje veikia vienas bendradarbiaujantis gamintojas, net jei tas gamintojas susijęs su Sąjungos gamintoju. Bet kuriuo atveju Komisija įsitikino, kad Kanados gamintojo pateikti duomenys yra patikimi. Todėl Komisija atmetė eksportuojančių gamintojų teiginį.

(44)

Po papildomo faktų atskleidimo Kinijos eksportuojantys gamintojai pakartojo savo teiginį, kad Komisija nebegalėjo taikyti panašios šalies metodikos. Jie tvirtino, kad Komisija pakeitė savo analizės metodą kitais atžvilgiais, ypač dėl koregavimo kokybės požiūriu, ir todėl Komisija turėjo pakeisti savo analizės metodą, kiek tai susiję su panašios šalies metodika.

(45)

Komisija vėl atmetė šį teiginį. Panašios šalies metodiką leista naudoti dėl 42 konstatuojamojoje dalyje nurodytų priežasčių. Be to, Komisijos atliktas koregavimo kokybės požiūriu vertinimas yra nesusijęs su panašios šalies pasirinkimu.

(46)

Todėl, kaip ir pradiniame tyrime, Komisija padarė išvadą, kad remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktu Kanada yra tinkama panaši šalis.

(47)

Normaliajai vertei nustatyti buvo naudojama iš panašios šalies bendradarbiaujančio gamintojo gauta informacija.

(48)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalį Komisija pirmiausia nagrinėjo, ar Kanados bendradarbiaujančio gamintojo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams parduotas bendras panašaus produkto kiekis buvo tipiškas, palyginti su bendru eksportui iš KLR į Sąjungą parduotu kiekiu, t. y. ar bendras toks vidaus rinkoje parduotas kiekis sudarė ne mažiau kaip 5 % eksportui į Sąjungą parduoto bendro nagrinėjamojo produkto kiekio. Tuo remiantis nustatyta, kad panašios šalies vidaus rinkoje parduotas produkto kiekis buvo tipiškas.

(49)

Po to Komisija nagrinėjo, ar dėl panašios šalies gamintojo galima laikyti, kad kiekvienos rūšies panašus produktas, parduotas vidaus rinkoje, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį buvo parduodamas įprastomis prekybos sąlygomis. Tai buvo padaryta nustatant kiekvienos rūšies produkto pelningo pardavimo nepriklausomiems pirkėjams vidaus rinkoje per tiriamąjį laikotarpį dalį. Pelningais buvo laikomi pardavimo sandoriai, kai vieneto kaina buvo lygi gamybos sąnaudoms arba jas viršijo. Taigi buvo nustatytos Kanados gamintojo kiekvienos rūšies produkto gamybos sąnaudos tiriamuoju laikotarpiu.

(50)

Kai tam tikros rūšies produkto, parduoto už grynąją pardavimo kainą, lygią apskaičiuotoms gamybos sąnaudoms arba už jas didesnę, buvo parduota daugiau nei 80 % viso parduoto tos rūšies produkto kiekio ir kai tos rūšies produkto vidutinė svertinė pardavimo kaina buvo lygi jo gamybos sąnaudoms arba už jas didesnė, normalioji vertė buvo nustatoma remiantis faktine vidaus rinkos kaina. Ši kaina buvo apskaičiuota kaip tos rūšies produkto viso pardavimo vidaus rinkoje tiriamuoju laikotarpiu kainų svertinis vidurkis. Visais kitais atvejais normalioji vertė apskaičiuota pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 ir 6 dalis, pridedant atitinkamos rūšies produkto gamybos vidutines sąnaudas prie patirtų PBA išlaidų ir Kanados rinkoje tiriamuoju laikotarpiu gauto pelno.

(51)

Iš tiesų, atlikus pradinį tyrimą atskleista, kad, siekiant palyginti kainas, nustatyta kainas lemiančių skirtumų, įskaitant nagrinėjamojo produkto Kinijoje gamybos žaliavų kokybę. Dėl to labai svyruoja Kinijos eksportuojančių gamintojų taikomos į Sąjungą eksportuojamo nagrinėjamojo produkto kainos. Kaip nurodyta 97–103 konstatuojamosiose dalyse, pareiškėjai pateikė įrodymų, kad šis pagrindinis skirtumas jau išnyko ir kad Kinijos gamintojai perėjo prie aukštesnės kokybės produktų eksporto į Sąjungą.

(52)

Atitinkamai, nustatydama normaliąją vertę Komisija taikė du skaičiavimo scenarijus: 1 scenarijus, pagal kurį atsižvelgiama į visus palyginamus produktus, kuriuos pagamino ir pardavė panašios šalies gamintojas, ir 2 scenarijus, pagal kurį atsižvelgiama tik į pigiausios rūšies produktus, kurie, tikėtina, taip pat atitiko žemesnės kokybės rūšių produktus. Pagal pastarąjį scenarijų normalioji vertė buvo pagrįsta faktine vidaus rinkos kaina, kuri buvo apskaičiuota kaip vidutinė pardavimo vidaus rinkoje kaina peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Pirmuoju atveju daugiau nei pusė normaliųjų verčių buvo pagrįstos faktinėmis vidaus rinkos kainomis, o kitos – apskaičiuotos, nes arba nesilaikyta 80 % ribos ir (arba) pelningumo reikalavimo, nurodyto 50 konstatuojamojoje dalyje, arba nebuvo konkrečios rūšies produkto pardavimo vidaus rinkoje.

(53)

Panašios šalies gamintojas peržiūros tiriamuoju laikotarpiu gamino įvairios kokybės produktus ir netgi tam tikrus didelės pridėtinės vertės nišinius produktus, į kuriuos apskaičiuojant dempingą nebuvo atsižvelgta.

(54)

Kaip minėta 59–60 konstatuojamosiose dalyse, taikant šiuos du skaičiavimo scenarijus gauti skirtingi dempingo skirtumai.

(55)

Kaip nurodyta 16 konstatuojamojoje dalyje, Kinijos eksportuojantys gamintojai atliekant tyrimą nebendradarbiavo. Todėl eksporto kaina buvo nustatyta pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį remiantis turima patikimiausia informacija.

(56)

CIF kaina Sąjungos pasienyje nustatyta remiantis Eurostato statistiniais duomenimis.

(57)

Komisija palygino normaliąją vertę (remdamasi 1 arba 2 scenarijumi, kaip nurodyta 52 konstatuojamojoje dalyje) ir eksporto kainą remdamasi eksporto kaina EXW sąlygomis. Siekdama užtikrinti teisingą palyginimą Komisija pakoregavo normaliąją vertę ir eksporto kainą pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį, atsižvelgdama į skirtumus, turinčius poveikio kainoms ir kainų palyginamumui.

(58)

Dėl panašios šalies gamintojo vidaus rinkos kainų, prireikus koreguota atsižvelgiant į vidaus vežimo ir pakavimo išlaidas, lengvatas ir nuolaidas. Bendras koregavimo poveikis – [5–10 %] bendros sąskaitos vertės. Gamybos sąnaudos buvo atitinkamai pakoreguotos. Kalbant apie eksporto kainas, vertė EXW sąlygomis buvo nustatyta iš CIF kainos Sąjungos pasienyje atėmus transporto, draudimo, tvarkymo ir kitas išlaidas, kaip apskaičiuota pradiniame tyrime ([5–10 %] bendros sąskaitos vertės).

(59)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, taikant 1 scenarijų (žr. 52 konstatuojamąją dalį) ir atsižvelgiant į visus palyginamus produktus, kuriuos pagamino ir pardavė panašios šalies gamintojas, apskaičiuotas dempingo skirtumas, išreikštas kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą procentine dalimi, sudarė 205,5 %. Tačiau, kaip minėta, šiame skaičiavime įtraukti visi palyginami produktai, kuriuos pagamino ir pardavė panašios šalies gamintojas. Ypač atsižvelgiant į tai, kad eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, buvo neaišku, ar panašios šalies gamintojo produkto rūšys atitiko Kinijos eksportuojančių gamintojų į Sąjungą eksportuoto produkto rūšis.

(60)

NET jei pagal 2 scenarijų (žr. 52 konstatuojamąją dalį) atsižvelgiama tik į pigiausios rūšies produktą, kurį pagamino ir pardavė panašios šalies gamintojas, nustatyta, kad dempingo skirtumas vis tiek buvo didelis ir sudarė 35,1 %.

(61)

Komisija taip pat bandė apskaičiuoti dempingo skirtumą palygindama kiekvienos rūšies produktus. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad Kinijos eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo ir todėl trūksta faktinių Kinijos duomenų pagal produktų rūšis, priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimo laikotarpiui to nebuvo galima padaryti. Tačiau, kadangi Komisija tebeturėjo pradinio tyrimo duomenis pagal produkto rūšis, remdamasi šiais duomenimis ji atliko pro forma trečią dempingo skirtumo skaičiavimą, kad patvirtintų 1 arba 2 dempingo skirtumo skaičiavimo scenarijų.

(62)

Atlikus trečią skaičiavimą gauti 35,7–46,4 % dydžio dempingo skirtumai. Nors trečias skaičiavimas atskleidė, kad nagrinėjamasis produktas į Sąjungą tebebuvo eksportuojamas dempingo kaina, Komisija nusprendė, kad (nepaisant nustatyto dempingo fakto) šio skaičiavimo faktiniais skaičiais nebuvo galima pasitikėti. Taip nuspręsta, nes atlikus tyrimą paaiškėjo, jog nėra jokių įrodymų, kad eksportui į Sąjungą skirtų rūšių produkto asortimentas nepasikeitė nuo pradinio tyrimo. Iš tiesų, kaip nustatyta 97–103 konstatuojamosiose dalyse, pareiškėjai pateikė įrodymų, kad Kinijos eksportuojantys gamintojai per tą laiką perėjo prie didesnės pridėtinės vertės produktų rūšių, atitinkančių jų technologinę pažangą. Todėl šis modeliavimas atspindi mažiausius įmanomus apskaičiuotus dempingo skirtumus ir santykinai labiau atspindi ankstesnes pigesnes produkto rūšis. Be to, kaip minėta 5 konstatuojamojoje dalyje, nustatyta, kad tam tikrų rūšių produktai buvo šiek tiek pakeisti siekiant išvengti priemonių. Kinijos eksportuojančių gamintojų pateikti priešiniai įrodymai nepaneigė nė vieno iš šių nustatytų faktų.

(63)

Dėl minėtų priežasčių Komisija nusprendė, kad pagal 2 scenarijų atliktas dempingo skirtumo skaičiavimas (kurį atlikus nustatytas 35,1 % dempingo skirtumas) atspindėjo mažiausius įmanomus apsikačiuotus dempingo skirtumus nesant Kinijos eksportuojančio gamintojo duomenų apie nagrinėjamąjį produktą.

(64)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad, bet kuriuo atveju, per peržiūros tiriamąjį laikotarpį Kinijos eksportuojantys gamintojai ir toliau eksportavo nagrinėjamąjį produktą į Sąjungą dempingo kainomis.

(65)

Komisija toliau nagrinėjo, ar yra tikimybė, kad dempingas tęstųsi toliau, jei būtų leista nebetaikyti priemonių. Šiuo tikslu ji atsižvelgė į Kinijos eksportuotojų elgseną kitose rinkose, Kinijos gamybos pajėgumus ir nepanaudotus pajėgumus bei Sąjungos rinkos patrauklumą.

(66)

Kadangi Kinijos eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, tikslios informacijos apie eksportą iš KLR į kitas šalis negauta. Remiantis Kinijos eksporto statistika gauti kainų duomenys buvo susiję su platesne produkto apibrėžtąja sritimi, tačiau jais savo pastabose vis tiek rėmėsi tiek pareiškėjas, tiek Kinijos eksportuojantys gamintojai, pateikę priešines išvadas. Be to, į trečiąsias šalis eksportuojamo produkto asortimentas nežinomas, todėl Komisija negali nustatyti palyginamo Kinijos eksporto į kitas rinkas kainų lygio.

(67)

Todėl Komisija manė, kad pareiškėjo statistinių duomenų forma pateikti įrodymai yra susiję su platesne produkto apibrėžtąja sritimi ir pagal juos nebuvo galima padaryti išvados, ar kitose rinkose buvo vykdomas dempingas.

(68)

Kadangi Kinijos eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, nepanaudoti pajėgumai KLR nustatyti pagal pareiškėjo užsakytą ir į prašymą atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą įtrauktą tyrimą. Vėliau pareiškėjas pateikė atnaujintą tyrimo versiją.

(69)

Remiantis pradiniu tyrimu, bendri KLR pajėgumai sudarė 1 840 mln. m2, o gamybos apimtis buvo 1 390 mln. m2, todėl nepanaudoti pajėgumai buvo dideli ir sudarė 450 mln. m2. Remiantis atnaujinta tyrimo versija, bendri KLR pajėgumai sudarė 2 295 mln. m2, o gamybos apimtis buvo 1 544 mln. m2, todėl nepanaudoti pajėgumai buvo dar didesni ir sudarė 751 mln. m2. Atsižvelgiant į tai, kad 100 % pajėgumų naudojimo koeficientas nėra realus, pareiškėjas pats nurodė, kad aukščiausias 85–90 % pajėgumų naudojimo koeficientas būtų labiau tinkamas. Taikant nuosaikesnį 85 % pajėgumų naudojimo koeficiento įvertį, faktiniai nepanaudoti pajėgumai sudarytų 406 mln. m2. Palyginimui, bendras Sąjungos suvartojimas peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo 714 mln. m2, todėl tai rodo, kad yra didelių nepanaudotų pajėgumų, kuriuos būtų galima nukreipti į Sąjungos rinką, jei būtų leista nebetaikyti priemonių.

(70)

Kinijos eksportuojantys gamintojai užginčijo tyrimo patikimumą ir paprašė Komisijos į jį neatsižvelgti. Pirma, jie teigė, kad nesant prasmingos nekonfidencialios tyrimo versijos jie negalėjo pateikti pastabų. Antra, jie nurodė, kad tyrimą parengęs ekspertas nebuvo nešališkas dėl savo ryšių su Sąjungos pramone. Trečia, jie teigė, kad bet kokius nepanaudotus pajėgumus absorbuos didėjanti paklausa KLR vidaus rinkoje, kaip nurodyta specializuoto leidinio straipsnyje, kuriame minimas didelis KLR statybos pramonės augimas (10).

(71)

Dėl pirmojo Kinijos eksportuojančių gamintojų teiginio, Komisija nurodė, kad nekonfidenciali atnaujinta tyrimo versija įtraukta į nekonfidencialios informacijos rinkinį. Komisijos nuomone, ši versija buvo prasminga ir Kinijos eksportuojantys gamintojai galėjo pateikti išsamesnių pastabų ir pagrįstų įrodymų, atremiančių tyrimo teiginius ir išvadas. Bet kuriuo atveju, Kinijos eksportuojantys gamintojai nenurodė, kuri viešai pateikiamos tyrimo versijos dalis buvo, jų nuomone, nepakankamai prasminga pastaboms pateikti. Todėl argumentas buvo atmestas.

(72)

Dėl antrojo teiginio, Komisija nurodė, kad KLR nebendradarbiaujant ir nesant jokios kitos išsamios informacijos dėl Kinijos eksportuojančių gamintojų nurodytų pajėgumų, Komisija nusprendė, kad tyrimas yra geriausia turima informacija. Komisija taip pat negalėjo rasti informacijos, dėl kurios būtų abejojama tyrimo patikimumu.

(73)

Dėl trečiojo teiginio, Komisija sutiko, kad dalis gamybos pajėgumų galėtų būti panaudoti didėjančiai paklausai vidaus rinkoje tenkinti. Tačiau eksportuojantys gamintojai nepateikė KLR vidaus suvartojimo duomenų, kuriais jie galėtų pagrįsti teiginį, kad numatomas paklausos vidaus rinkoje didėjimas galėtų absorbuoti visus nepanaudotus pajėgumus. Komisijos tyrime toks skaičius taip pat nenustatytas. Taip pat tikėtina, kad dalis nepanaudotų pajėgumų būtų eksportuojami į trečiąsias šalis, ne tik į Sąjungą.

(74)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad, net atsižvelgiant į esamą paklausą KLR vidaus rinkoje, didžiausi nepanaudoti pajėgumai, kurie galėtų būti nukreipti į Sąjungos rinką, jei būtų leista nebetaikyti priemonių, sudaro ne daugiau kaip 406 mln. m2. Tačiau tikėtina, kad ateityje dalis nepanaudotų pajėgumų taip pat būtų absorbuoti dėl padidėjusio Kinijos vidaus suvartojimo, o kita dalis – parduoti kitoms nei Sąjunga eksporto rinkoms, bet, kaip minėta 66 ir 67 konstatuojamosiose dalyse, tokios informacijos suinteresuotosios šalys nepateikė, o pati Komisija tokių duomenų neturėjo.

(75)

Po papildomo faktų atskleidimo Kinijos eksportuojantys gamintojai toliau ginčijo nustatytus faktus, susijusius su nepanaudotais pajėgumais. Jie teigė, kad nepanaudotų pajėgumų vertinimas buvo pagrįstas vien tik prielaidomis ir nepagrįstas tiesioginiai įrodymais. Jie teigė, kad pareiškėjo pateiktame tyrime cituojamos klaidingos dviejų Kinijos eksportuojančių gamintojų svetainės, o nurodyti trečiojo Kinijos gamintojo pajėgumai sudarė 129 mln. m2, nors faktiniai pajėgumai buvo 60 mln. m2.

(76)

Komisija nurodė, kad KLR nebendradarbiaujant nepanaudoti pajėgumai apskaičiuoti remiantis geriausiais turimais faktais, kaip paaiškinta 72 konstatuojamojoje dalyje. Komisija pabrėžė, kad apskaičiuoti nepanaudoti pajėgumai sudarė beveik 406 mln. m2; tam tikrą dalį nepanaudotų pajėgumų absorbuos Kinijos vidaus suvartojimas ir kitos nei Sąjunga eksporto rinkos, kaip paaiškinta 74 konstatuojamojoje dalyje. Kinijos eksportuojantys gamintojai neginčijo apskaičiuotų dviejų Kinijos gamintojų, kurių svetainių adresai, kaip teigta, buvo klaidingi, pajėgumų. Komisija laikėsi nuomonės, kad net jei Kinijos gamintojų teiginiai būtų teisingi, apskaičiavus kitokias pajėgumų vertes vis tiek nebūtų abejojama bendru nustatytu faktu, kad Kinijoje esama didelių nepanaudotų pajėgumų. Iš tiesų, net jei trečiojo Kinijos gamintojo faktiniai pajėgumai būtų 60 mln. m2, kaip teigta, ir net jei kitų dviejų Kinijos gamintojų pajėgumų įvertis pagrįstas klaidingomis svetainėmis, bendri apskaičiuoti Kinijos nepanaudoti pajėgumai vis tiek sudarytų beveik 50 % Sąjungos suvartojimo.

(77)

Kadangi Kinijos eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, o Kinijos pardavimo į kitas rinkas sąskaitų faktūrų negauta, tikslios informacijos apie eksporto kainą ir iš KLR į kitas šalis eksportuojamų produktų asortimentą negauta. Todėl Komisija negalėjo nustatyti kainų lygio Sąjungoje patrauklumo, palyginti su kitomis eksporto rinkomis.

(78)

Tačiau, kaip nustatyta po papildomo faktų atskleidimo, apskaičiavus priverstinį kainų mažinimą nustatyta, kad vidutinės Sąjungos gamintojų kainos Sąjungos rinkoje gerokai viršijo importo iš Kinijos kainas peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Tuo remiantis galima teigti, kad Sąjungos rinkos kainų lygis yra patrauklus Kinijos eksportuojantiems gamintojams.

(79)

Be to, Komisija manė, kad Sąjungos rinkos patrauklumą rodė i) Kinijos rinkos skverbties lygis prieš nustatant priemones (51 % rinkos dalis per pradinio tyrimo tiriamąjį laikotarpį (11)) ir ii) taikoma įvairi priemonių vengimo praktika, kaip nurodyta 2–5 konstatuojamosiose dalyse.

(80)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad Kinijos eksportuojantiems gamintojams Sąjungos rinka tebėra patraukli.

(81)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad, atsižvelgiant į didelius nepanaudotus pajėgumus Kinijoje ir Sąjungos rinkos patrauklumą, yra tikimybė, kad dempingas pasikartotų, jeigu būtų leista nebetaikyti priemonių.

(82)

Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu panašų produktą gamino 22 žinomi gamintojai. Jie sudaro Sąjungos pramonę, apibrėžtą pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje.

(83)

Nustatyta, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu bendra Sąjungos gamybos apimtis buvo maždaug 694 633 582 m2. Bendrovių, kurios pritarė prašymui atlikti peržiūrą, gamyba peržiūros tiriamuoju laikotarpiu sudarė daugiau kaip 80 % visos Sąjungos gamybos. Kaip nurodyta 18 konstatuojamojoje dalyje, atrinkti Sąjungos gamintojai pagamino daugiau kaip 70 % viso panašaus produkto Sąjungoje.

(84)

Komisija Sąjungos suvartojimą nustatė remdamasi 14 straipsnio 6 dalyje nurodytos duomenų bazės duomenimis (12), prie Sąjungos pramonės Sąjungos rinkoje parduoto kiekio pridėjusi importo iš visų šalių kiekį.

(85)

Komisija pažymi, kad suinteresuotosios šalys, ypač pareiškėjas, importo iš KLR ir kitų šalių importo apimčiai apskaičiuoti naudojo Eurostato importo duomenis pagal pilnus aštuonių skaitmenų kodus. Tačiau šie kodai taip pat apima produktus, kurie nėra nagrinėjami šiame tyrime. Kaip minėta, Komisija naudojo 14 straipsnio 6 dalyje nurodytos duomenų bazės importo duomenis, kurie susiję tik su tiriamojo produkto importu, todėl importo apimtis ir, atitinkamai, apskaičiuotas Sąjungos suvartojimas yra tikslesni, palyginti su Eurostato importo duomenimis pagal pilnus aštuonių skaitmenų kodus.

(86)

Sąjungos suvartojimo raida:

1 lentelė

Sąjungos suvartojimas

(87)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos suvartojimas didėjo kiekvienais metais, iš viso 21 %. Didelis suvartojimo augimas atspindi bendrą statybos sektoriaus atsigavimą ir padidėjusią išorinės šiluminės izoliacijos, t. y. tolesnės gamybos grandies produkto, kuriam naudojami tinkliniai stiklo pluošto audiniai, paklausą. Numatoma, kad tinklinių stiklo pluošto audinių suvartojimas Sąjungoje ateinančiais metais augs.

(88)

Importo į Sąjungą iš KLR raida:

2 lentelė

Importo apimtis ir rinkos dalis

(89)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu importo iš KLR į Sąjungą apimtis sumažėjo 57 %. Iš pradžių, 2013–2014 m., ji padidėjo 7 %, bet 2014–2015 m. staiga sumažėjo 45 % ir išliko žema iki peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigos. Kinijos rinkos dalis atitiko šią tendenciją: 2013–2014 m. padidėjo, tada 2014 m. staiga sumažėjo iki 1,68 %, o peržiūros tiriamuoju laikotarpiu – iki 1,18 %, palyginti su 2014 m. pasiektu aukščiausiu 3,50 % lygiu. Rinkos dalis sumažėjo daugiau nei importo apimtis, nes Sąjungos suvartojimas išaugo.

(90)

Atsižvelgiant į taikomas vengimo priemones ir pareiškėjo pareiškimą, kad šie duomenys taip pat turėtų būti įtraukti į Kinijos rinkos dalį, Komisija taip pat atsižvelgė į importo iš Indijos, Indonezijos, Malaizijos, Taivano ir Tailando raidą. Bendra importo iš šių penkių šalių apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu smarkiai sumažėjo, ypač 2013–2014 m. Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu bendra importo iš šių penkių šalių apimtis sudarė tik 1 118 317 m2, t. y. 0,16 % rinkos dalį.

(91)

Pareiškėjas, keli Sąjungos gamintojai ir Europos techninių audinių gamintojų asociacija (toliau – „TECH-FAB Europe“) prašyme atlikti peržiūrą, ad hoc pastabose ir klausymuose teigė, kad tikroji peržiūrimojo produkto importo iš KLR apimtis buvo gerokai didesnė, nei nurodė Eurostatas ir keli kiti oficialūs statistiniai šaltiniai, nes didelės apimties Kinijos importas vykdytas į Sąjungą per Ukrainą, Turkiją, Moldovos Respubliką, buvusiąją Jugoslavijos Respubliką Makedoniją, Serbiją, Bosniją ir Hercegoviną bei galimai per kitas šalis.

(92)

Pirma, Komisija pažymėjo, kad pareiškėjas neturi TARIC lygmens Eurostato importo statistinių duomenų, o 8 skaitmenų KN kodai, kuriais rėmėsi pareiškėjas, yra pernelyg plačios gaminių kategorijos, kaip jau minėta 85 konstatuojamojoje dalyje. Todėl šiame tyrime nagrinėjamų produktų importo apimtis buvo pervertinta. Antra, Komisija negavo prašymo pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnio 3 dalį išnagrinėti galimą galiojančių priemonių vengimą vežant per bet kurią iš pirmiau nurodytų šalių. Be to, remiantis turimais importo statistiniais duomenimis, peržiūros tiriamuoju laikotarpiu importas iš Bosnijos ir Hercegovinos, Turkijos ir Ukrainos buvo nežymus. Dėl importo iš Europos Sąjungos kaimyninių šalių, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad prašyme atlikti peržiūrą pareiškėjas pats pripažino, kad galiojančios priemonės darė teigiamą poveikį, nes dėl jų padidėjo pasiūlos įvairovė, įskaitant Sąjungos kaimynines šalis, kurios pradėjo plėtoti gamybą. Šį teiginį pagrindžia ir buvusiojoje Jugoslavijos Respublikoje Makedonijoje veikiančio gamintojo, susijusio su Sąjungos gamintoju, pateiktos pastabos. Be to, prielaidos dėl priemonių vengimo buvo nepagrįstos įrodymais arba faktais, todėl į jas neatsižvelgta.

(93)

Remdamasi 14 straipsnio 6 dalyje nurodytos duomenų bazės duomenimis Komisija taip pat nustatė Kinijos importo kainų raidą.

(94)

Importo iš nagrinėjamosios šalies vidutinės kainos raida:

3 lentelė

Importo kainos

(95)

Vertinant bendrai, nagrinėjamuoju laikotarpiu vidutinės importo kainos padidėjo 53 % ir peržiūros tiriamuoju laikotarpiu pasiekė 0,23 EUR už m2.

(96)

Kadangi šioje peržiūroje nagrinėjami Kinijos eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, Komisija priverstinio kainų mažinimo peržiūros tiriamuoju laikotarpiu lygį nustatė palygindama vidutinę svertinę pardavimo kainą, kurią atrinkti Sąjungos gamintojai taikė nepriklausomiems pirkėjams Sąjungos rinkoje, pakoreguotą atsižvelgiant į gamintojo kainas EXW sąlygomis, su vidutine Kinijos eksporto kaina, pagrįsta 14 straipsnio 6 dalyje nurodytos duomenų bazės duomenimis, pakoreguota pagal CIF vertės lygį ir atsižvelgiant į muitus ir išlaidas po importo. Atlikus palyginimą nustatyta, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu kainos nebuvo priverstinai mažinamos. Tačiau, jei neatsižvelgiama į antidempingo muitą, dėl importo iš Kinijos Sąjungos pramonės kainos buvo priverstinai mažinamos vidutiniškai 22,5 %.

(97)

Pradiniame tyrime Kinijos importo kainos pakoreguotos kokybės požiūriu. Faktų atskleidimo etape, negavus jokių pastabų šiuo atžvilgiu, Komisija iš pradžių peržiūros tyrime taikė tokį patį koregavimą kaip ir pradiniame tyrime. Tačiau po faktų atskleidimo pareiškėjas pateikė dvejopo pobūdžio pastabų, atitinkamai dėl koregavimo kokybės požiūriu ir susijusių importo kainų. Dėl pirmojo pobūdžio pastabų pareiškėjas teigė, kad Kinijos gamintojai pagerino savo produktų kokybę, palyginti su pradiniu tyrimu, ir įrodė, kad didžiausi Kinijos gamintojai šiuo metu atitinka visų pagrindinių taikymo sričių kokybės reikalavimus. Kaip nurodyta 101–103 konstatuojamosiose dalyse, remiantis pareiškėjo pateiktais duomenimis ir nesant priešingų pagrįstų įrodymų, Komisija nusprendė šioje peržiūroje netaikyti koregavimo kokybės požiūriu.

(98)

Dėl antrojo pobūdžio pastabų, po faktų atskleidimo pareiškėjas toliau teigė, kad, atsižvelgiant į santykinai mažus kiekius, šiam palyginimui taikytos Kinijos importo kainos būtų netipiškos. Pareiškėjas teigė, kad, atsižvelgiant į šiuos mažus kiekius ir didelį antidempingo muitą, peržiūros tiriamuoju laikotarpiu iš Kinijos importuotas labai aukštos kokybės produktas, skirtas mažoms nišinėms rinkoms. Todėl vidutinė vertė gali būti pernelyg didelė, palyginti su vidutinėmis Kinijos importo kainomis netaikant priemonių, nes toks importas atspindėtų „normalų“ produktų asortimentą mažesnėmis kainomis.

(99)

Po papildomo faktų atskleidimo Kinijos gamintojai teigė, kad Komisija neturėjo priimti pareiškėjo pateiktų įrodymų dėl koregavimo kokybės požiūriu, nes, kaip įtariama, jie buvo nepagrįsti. Be to, jie teigė, kad atlikdama priemonių galiojimo termino peržiūrą Komisija privalo taikyti tą pačią metodiką, kuri taikyta pradiniame tyrime, todėl ji ir toliau turėtų taikyti koregavimą kokybės požiūriu, kuris taikytas pradiniame tyrime.

(100)

Komisija apsvarstė ir atsižvelgė į visas pastabas, pateiktas po faktų atskleidimo ir, prireikus, papildomo faktų atskleidimo.

(101)

Dėl pareiškėjo pateiktų pastabų, Komisija priėmė pirmąsias pastabas, susijusias su koregavimu kokybės požiūriu. Iš tiesų, Komisija manė, kad pareiškėjas tinkamai pagrindė savo teiginį, kad būta įrodymų, jog Kinijos gamintojai pagerino savo produktų kokybę ir kad, atsižvelgiant į šią priemonių galiojimo termino peržiūrą, nebėra pagrindo taikyti tokį patį koregavimą kokybės požiūriu, kuris taikytas pradiniame tyrime. Šiuo atžvilgiu pareiškėjas pastabose po faktų atskleidimo pateikė susijusią informaciją apie nagrinėjamojo produkto Kinijos gamintojų svetainėse pateiktus Kinijoje teikiamus kainų pasiūlymus ir teiginius apie kokybę bei informaciją apie svarbius Kinijos gamintojų susijungimus siekiant pagerinti jų veiklos efektyvumą, didelę valstybės paramą tinklinių audinių pramonei siekiant pagerinti kokybę, kelių svarbiausių gamintojų gamybos įrenginių patobulinimus, pagerėjusią pagrindinės žaliavos kokybę ir atitinkamos Kinijos pramonės šakos didesnį dėmesį produktų kokybės kontrolei. Dėl visų šių pokyčių Kinijos tinklinių audinių kokybė labai pagerėjo, todėl šiuo metu Kinijos gamintojųgaminamo nagrinėjamojo produkto lygis atitinka tuos pačius Sąjungos gamintojų kokybės standartus, susijusius su tokiais parametrais kaip tempiamasis stipris po poveikio šarmu (išbandytas pagal ETAG004), mašininė kryptis ir skersinė kryptis bei pailgėjimas. Kadangi Kinijos eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo ir nepateikė jokių priešingų įrodymų, o pati Komisija negalėjo rasti tai paneigiančių įrodymų, nustatyta, kad Kinijos produktų kokybė iš esmės labai pagerėjo ir tikėtina, kad toks pagerėjimas bus būdingas ir būsimam eksportui į Sąjungą.

(102)

Pradiniame tyrime koregavimas buvo iš dalies pagrįstas Komisijos turima informacija, kurią pateikė bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai. Šiame priemonių galiojimo termino peržiūros tyrime Kinijos gamintojai nepateikė jokių klausimyno atsakymų ir todėl nepateikė jokios susijusios patikrinamos informacijos, kuri leistų abejoti pareiškėjo teiginiais arba paneigti nustatytus faktus. Todėl nustatydama faktus Komisija turėjo remtis turima informacija. Atitinkamai, nesant bendradarbiavimo ir priešingai įrodančių duomenų, Komisija, remdamasi iš Kinijos importuoto produkto ir panašaus produkto, kurį gamino ir pardavė Sąjungos pramonė, kokybės palyginimu peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, negalėjo nustatyti, ar koregavimas kokybės požiūriu tebebuvo reikalingas. Galiausiai, Komisija pabrėžia, kad net ir savo pastabose dėl papildomo faktų atskleidimo Kinijos gamintojai nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, kad pareiškėjo teiginys, jog koregavimas kokybės požiūriu nebėra pagrįstas, buvo neteisingas.

(103)

Todėl Komisija priėmė pirmąsias pareiškėjo pastabas, atmetė Kinijos eksportuotojų teiginius ir padarė išvadą, kad nebėra jokio pagrindo apskaičiuojant priverstinį kainų mažinimą taikyti koregavimą kokybės požiūriu.

(104)

Dėl antrųjų pareiškėjo pateiktų pastabų, Komisija nepriėmė pareiškėjo teiginių, nes jie nesirėmė jokias pagrįstais įrodymais. Nepaisant to, kad šie teiginiai buvo atmesti, Komisija vis tiek padarė išvadą, kad 22,5 % priverstinio kainų mažinimo skirtumas (apskaičiuotas kaip nurodyta 96 konstatuojamojoje dalyje) tebebuvo didelis.

(105)

Be to, Komisija nurodė, kad koregavimo kokybės požiūriu netaikymas atliekant priemonių galiojimo termino peržiūrą nėra metodikos pakeitimas, palyginti su pradiniu tyrimu. Pradiniame tyrime būtinybė atlikti koregavimą įvertinta atsižvelgiant į to meto aplinkybes ir siekiant užtikrinti, kad nagrinėjamasis produktas ir Sąjungoje pagamintas produktas būtų palyginti tuo pačiu prekybos lygiu. Tačiau, atsižvelgiant į naujus pateiktus įrodymus, šį koregavimą reikėjo vertinti iš naujo. Kaip minėta 101–103 konstatuojamosiose dalyse, pareiškėjo pateikti įrodymai rodė, kad konkurencija vyksta tuo pačiu prekybos lygiu ir nagrinėjamajam produktui nereikia taikyti koregavimo kokybės požiūriu. Remdamasi turimais įrodymais, Komisija atitinkamai padarė išvadą, kad, atsižvelgiant į esamas aplinkybes, koregavimas nebėra tikslingas.

(106)

Galiausiai, dėl Kinijos gamintojų teiginio, kad Komisija turėjo taikyti pradiniame tyrime taikytą koregavimą kokybės požiūriu, reikia pažymėti, kad Kinijos eksportuotojų pastabose nurodyta teismų praktika (14) yra susijusi su metodikos pasikeitimu skaičiuojant dempingo skirtumą, kai palyginama eksporto kaina ir normalioji vertė pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį (t. y. tyrimą atliekanti institucija pradiniame tyrime taikė „žaliavų metodą“, o peržiūroje – „likučio metodą“). Todėl padėtis iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamo atvejo, kai, palyginti su pradiniu tyrimu, Komisijos metodas nepasikeitė. Veikiau Komisija tinkamai atsižvelgė į aplinkybių pokytį nuo pradinio tyrimo iki peržiūros, į kurį atsižvelgiant tolesnis koregavimas kokybės požiūriu nebebuvo pagrįstas.

(107)

Atitinkamai Komisija atmetė 99 konstatuojamojoje dalyje minėtus Kinijos gamintojų teiginius ir patvirtino sprendimą šioje peržiūroje netaikyti koregavimo kokybės požiūriu.

(108)

Po papildomo faktų atskleidimo surengtame klausyme, kuriame dalyvavo Komisijos tarnybos, Kinijos valdžios institucijos tvirtino, kad gana ilgą laiką Kinijos gamintojai taikė specialią stiklo pluošto formą C-Glass, kuri skiriasi nuo Sąjungoje plačiai naudojamos šarmui atsparios stiklo pluošto formos, ir teigė, kad į tai atsižvelgiant turėtų būti toliau taikomas koregavimas kokybės požiūriu. Pirma, Komisija pastebėjo, kad ši pastaba buvo pateikta pasibaigus terminui pastaboms po papildomo faktų atskleidimo teikti. Antra, šis teiginys nebuvo pagrįstas įrodymais dėl dabartinio Kinijos tinklinių audinių arba jokiais įrodymais, kurie rodytų, kokią dalį sudaro C-Glass, palyginti su kitais KLR tinklinių audinių gamintojų gaminamais stiklo pluošto tipais. Trečia, atsižvelgiant į tai, kadKLR eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, šio teiginio nebuvo įmanoma taikyti arba patikrinti pagal susijusius eksportuojančius gamintojus, todėl Komisija turėjo remtis turimais faktais. Ketvirta, šis teiginys dėl žaliavos tinkliniams stiklo pluošto audiniams gaminti nepaneigia įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjo teiginį, kad po pradinio tyrimo Kinijos gamintojai pagerino produktų kokybę, įskaitant šarminį atsparumą, kuris yra sudedamoji atitikties ETAG004 standartui dalis; dėl šios aplinkybės šioje peržiūroje nebėra pagrindo taikyti tokį patį koregavimą kokybės požiūriu. Todėl Komisija šį teiginį atmetė.

(109)

Lentelėje apžvelgiama importo į Sąjungą iš trečiųjų šalių, išskyrus KLR, apimties, rinkos dalies ir vidutinės šio importo kainos raida nagrinėjamuoju laikotarpiu. Lentelė parengta remiantis 14 straipsnio 6 dalyje nurodytos duomenų bazės duomenimis.

4 lentelė

Importas iš trečiųjų šalių

(110)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu bendra importo iš kitų nei KLR šalių apimtis sumažėjo 11 % ir ypač sumažėjo 2013–2014 m.; tai galima pagrįsti vengimo priemonių veiksmingumu.

(111)

Tuo tarpu importas iš trijų šalių, geografiniu požiūriu esančių greta Sąjungos, – Moldovos Respublikos, buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos ir Serbijos – gerokai padidėjo ir daugiausia pakeitė importą iš visų kitų trečiųjų šalių. Bendra jų rinkos dalis padidėjo nuo vos 1,5 % 2013 m. iki 5,9 % peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Nuo 2013 m. jų kainų lygis iš esmės buvo gerokai mažesnis nei vidutinis importo iš kitų trečiųjų šalių kainų lygis, tačiau vis tiek didesnis nei importo iš KLR kainos.

(112)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį Komisija išnagrinėjo visus svarbius ekonominius rodiklius, turėjusius įtakos Sąjungos pramonės padėčiai nagrinėjamuoju laikotarpiu. Kaip minėta 18 konstatuojamojoje dalyje, atlikta Sąjungos pramonės atranka.

(113)

Siekdama nustatyti žalą Komisija atskirai nagrinėjo makroekonominius ir mikroekonominius žalos rodiklius. Remdamasi informacija, kurią pareiškėjai pateikė prašyme atlikti peržiūrą, Komisija įvertino su visa Sąjungos pramone susijusius makroekonominius rodiklius. Šiuos makroekonominius rodiklius Komisija deramai patikrino. Vien tik su atrinktomis bendrovėmis susijusius mikroekonominius rodiklius Komisija vertino remdamasi patikrintais klausimyno atsakymų duomenimis. Nustatyta, kad abu duomenų rinkiniai atspindi Sąjungos pramonės ekonominę padėtį.

(114)

Makroekonominiai rodikliai: gamyba, gamybos pajėgumai, pajėgumų naudojimas, pardavimo apimtis, rinkos dalis, augimas, užimtumas, našumas, dempingo skirtumo dydis ir atsigavimas nuo buvusio dempingo.

(115)

Mikroekonominiai rodikliai: vidutinės vieneto kainos, vieneto sąnaudos, darbo sąnaudos, atsargos, pelningumas, pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža ir pajėgumas padidinti kapitalą.

(116)

Vėlesniame tyrimo etape kelios suinteresuotosios šalys nurodė, kad mikroekonominių rodiklių analizė buvo netiksli, nes atrankoje vyravo vienas vertikaliai integruotas gamintojas, o dauguma Sąjungos gamintojų yra neintegruoti audėjai, perkantys stiklo pluošto žaliavą atvirojoje rinkoje. Palyginti su vyraujančiu integruotu gamintoju, audėjų padėtis buvo labai skirtinga ir mažiau palanki. Šis teiginys pakartotinai pateiktas po faktų atskleidimo.

(117)

Kaip minėta 18 konstatuojamojoje dalyje ir pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalį, atrinktos bendrovės atspindi didžiausią tipišką produkcijos, pardavimo ar eksporto kiekį, kurį galima pagrįstai ištirti per turimą laiką. Primenama, kad jis sudaro apie 70 % Sąjungos gamintojų gamybos ir pardavimo apimčių. Tačiau tiesa ir tai, kad šiame peržiūros tyrime mikroekonominiai rodikliai iš esmės nustatyti pagal vieną iš atrinktų šalių, pasižyminčių bendrovės ir sąnaudų struktūra, labai besiskiriančia nuo daugumos kitų gamintojų. Šis klausimas išsamiau nagrinėjamas 28 konstatuojamojoje dalyje.

(118)

Visos Sąjungos gamybos, gamybos pajėgumų ir pajėgumų naudojimo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

5 lentelė

Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

(119)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu gamybos apimtis padidėjo 26 %. Palyginti su 2013 m., ji didėjo kiekvienais metais ir ypač išaugo 2014–2015 m.

(120)

Didėjančiai paklausai patenkinti ir minėtam gamybos augimui padidinti Sąjungos pramonė nagrinėjamuoju laikotarpiu padidino gamybos pajėgumus 24 %; didžiausias padidėjimas vyko 2013–2014 m.

(121)

Padidėjusi gamyba ir gamybos pajėgumai iš esmės atitiko panašų Sąjungos suvartojimo augimą, todėl nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonė galėjo išlaikyti palyginti stabilų pajėgumų naudojimo koeficientą.

(122)

Sąjungos pramonės pardavimo apimties ir rinkos dalies raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

6 lentelė

Pardavimo apimtis ir rinkos dalis

(123)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu pardavimo apimtis Sąjungos rinkoje padidėjo 28 %. Ji didėjo kasmet – 9 % 2013–2014 m., po to 15 indekso punktų 2014–2015 m. ir dar 4 indekso punktus nuo 2015 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio.

(124)

Pardavimo apimties augimas buvo šiek tiek didesnis nei Sąjungos suvartojimas per nagrinėjamąjį laikotarpį, tad Sąjungos pramonės rinkos dalis padidėjo 4,9 % punkto – nuo 86,6 % 2013 m. iki 91,5 % peržiūros tiriamuoju laikotarpiu.

(125)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės gamybos ir pardavimo apimtys labai padidėjo, todėl ji galėjo visapusiškai pasinaudoti Sąjungos suvartojimo padidėjimu.

(126)

Užimtumo ir našumo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

7 lentelė

Užimtumas ir našumas

(127)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu darbuotojų skaičius didėjo kasmet ir iš viso padidėjo 21 %.

(128)

Per pradinį tyrimą Sąjungos pramonės vykdyta restruktūrizacija buvo tęsiama toliau ir leido jai padidinti gamybos apimtis labiau nei darbuotojų skaičių, todėl bendras našumas, matuojamas kaip produkcijos kiekis (m2) darbuotojui per metus, nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 4 %.

(129)

Kaip paaiškinta 3.2 skirsnyje, peržiūros tiriamuoju laikotarpiu dempingas tebesitęsė.

(130)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu importo dempingo kaina iš KLR ir iš kitų šalių, kurioms taikomos vengimo priemonės, apimtis buvo nedidelė, taigi galima daryti išvadą, kad dempingo skirtumo dydžio poveikis Sąjungos pramonei buvo nedidelis. Palyginti su pradiniu tyrimu, Sąjungos pramonės padėtis pagerėjo gamybos, pardavimo ir rinkos dalies atžvilgiu, o tai rodo, kad ji visiškai atsigavo nuo buvusio dempingo.

(131)

Sąjungos pramonės pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje vidutinių kainų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

8 lentelė

Pardavimo kainos Sąjungoje ir vieneto gamybos sąnaudos

(132)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės vieneto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje kaina sumažėjo 7 %. Šiek tiek vėliau kainų raida atkartojo gamybos sąnaudų raidą, išskyrus peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, kai vieneto gamybos sąnaudos padidėjo maždaug 1 %, bet vidutinė vieneto pardavimo kaina sumažėjo maždaug 1,5 %.

(133)

Vidutinių darbo sąnaudų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

9 lentelė

Vieno darbuotojo vidutinės darbo sąnaudos

(134)

Palyginti su 2013 m., 2014 m. vieno darbuotojo vidutinės darbo sąnaudos sumažėjo 6 %, 2015 m. padidėjo, o peržiūros tiriamuoju laikotarpiu dar sumažėjo ir pasiekė 3 % žemesnį nei 2013 m. lygį.

(135)

Atsargų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

10 lentelė

Atsargos

(136)

Sąjungos pramonės laikotarpio pabaigos atsargos padidėjo 8 % 2013–2014 m. ir 2015 m. buvo gana pastovios, o peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, palyginti su 2013 m., sumažėjo 30 %. Skaičiuojant gamybos procentine dalimi, laikotarpio pabaigos atsargų raida buvo panaši – palyginti su 2013 m., peržiūros tiriamuoju laikotarpiu jos buvo 43 % mažesnės. Atlikus tyrimą nustatyta, kad atsargų lygis nėra svarbus Sąjungos pramonės žalos rodiklis. Staigų laikotarpio pabaigos atsargų lygio sumažėjimą peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigoje, palyginti su visais kitais laikotarpiais, lėmė statybos pramonės sezoniškumas. Sąjungos pramonė kaupia atsargas žiemą, ne sezono metu, tad gruodžio 31 d. atsargų lygis buvo aukštas, bet vasarą, sezono metu, jos yra sunaudojamos ir peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigoje (2016 m. birželio 30 d.) atsargų lygis buvo žemas.

(137)

Pelningumo, pinigų srauto, investicijų ir investicijų grąžos raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

11 lentelė

Pelningumas, pinigų srautas, investicijos ir investicijų grąža

(138)

Komisija Sąjungos pramonės pelningumą nustatė panašaus produkto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje grynąjį pelną neatskaičius mokesčių išreiškusi šio pardavimo apyvartos procentine dalimi. Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės pelningumas svyravo nuo 14,2 % iki 17 %. Pradiniame tyrime nustatytas 12 % šios pramonės tikslinis pelnas (15). Atitinkamai, pastebima, kad kiekvienais metais per nagrinėjamąjį laikotarpį Sąjungos pramonės gautas pelnas viršijo tikslinį pelną.

(139)

Po faktų atskleidimo pareiškėjas nurodė, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu pelnas buvo santykinai didelis, ypač dėl teigiamos žaliavų sąnaudų raidos ir valiutos kurso tuo laikotarpiu. Po peržiūros tiriamojo laikotarpio ši raida būtų buvusi priešinga ir pramonės pelningumas sumažėtų. Komisija išnagrinėjo šias pastabas ir nusprendė, kad iš esmės šios aplinkybės neturėjo poveikio išvadai, jog, remiantis atranka, nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės pelningumas viršijo tikslinį pelną.

(140)

Grynasis pinigų srautas yra Sąjungos pramonės pajėgumas pačiai finansuoti savo veiklą. Nagrinėjamuoju laikotarpiu pinigų srautas buvo teigiamas ir atitiko pelningumo raidą.

(141)

Siekdama pasinaudoti augančia tinklinių stiklo pluošto audinių paklausa tiek Sąjungoje, tiek už jos ribų, nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonė daug investavo į naujus pajėgumus. Tokios investicijos buvo ypač didelės 2013 m. ir tai paaiškina, kodėl viso nagrinėjamojo laikotarpio raida buvo neigiama (– 30 %).

(142)

Investicijų grąžą sudaro pelnas, išreiškiamas ilgalaikio turto grynosios buhalterinės vertės procentiniu dydžiu. Kiekvienais nagrinėjamojo laikotarpio metais ji buvo teigiama ir jos raida atitiko pelningumo raidą.

(143)

Atsižvelgiant į aukštą Sąjungos pramonės pelningumą, toliau didėjantį pardavimą bei tinklinių stiklo pluošto audinių paklausą, nėra jokių požymių, kad Sąjungos pramonė būtų susidūrusi su sunkumais nagrinėjamuoju laikotarpiu padidinti kapitalą didelėms investicijoms finansuoti.

(144)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu visi žalos rodikliai, išskyrus pardavimo kainas, rodė, kad Sąjungos pramonės padėtis buvo gera ir visi finansiniai rodikliai yra teigiami. Dėl pardavimo kainų Komisija pastebėjo, kad jų sumažėjimas daugiausia atspindi panašų gamybos sąnaudų sumažėjimą.

(145)

Atlikus tyrimą patvirtinta, kad pradiniame tyrime nustatytos priemonės ir vėliau nustatytos vengimo priemonės buvo naudingos Sąjungos pramonei, kuri atsigavo ir padidino savo rinkos dalį, restruktūrizavosi, daug investavo, sumažino gamybos sąnaudas ir padidino pelningumą.

(146)

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes Komisija padarė išvadą, kad Sąjungos pramonei nepadaryta materialinė žala, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje.

(147)

Siekiant įvertinti žalos pasikartojimo tikimybę, jei būtų leista nebetaikyti KLR taikomų priemonių, pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį analizuotas galimas importo iš Kinijos poveikis Sąjungos rinkai ir Sąjungos pramonei.

(148)

64 konstatuojamojoje dalyje Komisija nustatė, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu toliau vykdytas dempingas, nors ir nedidelės apimties.

(149)

74 konstatuojamojoje galyje Komisija nustatė, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu pagrįstai įvertinti KLR nepanaudoti pajėgumai galėjo sudaryti 406 mln. m2, t. y. 57 % Sąjungos suvartojimo per tą patį laikotarpį. 80 konstatuojamojoje dalyje Komisija padarė išvadą, kad Sąjungos rinka buvo patraukli Kinijos eksportuojantiems gamintojams atsižvelgiant į kainų lygį Sąjungoje ir nuolatines jos pastangas patekti į tą rinką. Atsižvelgdama į šias išvadas Komisija 81 konstatuojamojoje dalyje padarė išvadą, kad tikėtina, jog panaikinus priemones padidėtų tiriamojo produkto eksportas dempingo kainomis iš KLR į Sąjungą.

(150)

Tyrimas taip pat parodė, kad per pastaruosius ketverius metus, įskaitant peržiūros tiriamąjį laikotarpį, bendra Sąjungos pramonės finansinė padėtis buvo stabili ir dauguma žalos rodiklių tendencijos buvo teigiamos (žr. 144–146 konstatuojamąsias dalis). Tačiau reikėtų pabrėžti, kad tuo laikotarpiu dėl taikomų antidempingo priemonių Sąjungos rinka buvo veiksmingai apsaugota nuo didelės apimties importo dempingo kaina ir Sąjungos pramonė aiškiai galėjo tuo pasinaudoti.

(151)

Klausymuose ir savo pastabose keli Sąjungos gamintojai ir Europos techninių audinių gamintojų asociacija (toliau – „TECH-FAB Europe“) teigė, kad, atsižvelgiant į didelius KLR gamybos pajėgumus ir žemas pardavimo kainas, panaikinus priemones iš karto padidėtų tiriamojo produkto importas iš KLR į Sąjungą dempingo kainomis, kurios būtų mažesnės už daugumos Sąjungos gamintojų gamybos sąnaudas. Po faktų atskleidimo šios pastabos buvo dar labiau pabrėžtos.

(152)

Pirma, pareiškėjas įrodė, kad pradinio tyrimo metu buvęs žymus kokybės skirtumas nebeegzistuoja. Todėl iš tiesų galėtų būti tikimasi, kad dėl didesnių apimčių importo iš Kinijos į Sąjungos rinką žemomis ir dempingo kainomis bus daromas bendras spaudimas mažinti Sąjungos pramonės pardavimo kainas. Antra, Sąjungos pramonė pagrindė, kad, atsižvelgiant į tai, kad esamos vidutinės Sąjungos pramonės pardavimo kainos ir vidutinės importo iš Kinijos kainos skirtumas sudaro bent 0,10 EUR už m2, net santykinai nedidelis 0,04 EUR už m2 kainos sumažėjimas, kuris šiuo atveju yra tikėtinas, panaikintų visą šiuo metu pasiektą pelningumą.

(153)

Todėl Komisija pripažino, kad, atsižvelgiant į šioje peržiūroje turimą informaciją, kad, jei būtų leista nebetaikyti priemonių, tikėtina, jog tiriamojo produkto importas iš KLR į Sąjungą gerokai padidėtų ir jis būtų vykdomas dempingo kainomis. Todėl importas iš Kinijos darytų didelį kainų spaudimą Sąjungos pramonės pardavimo kainoms ir kartu padidėtų jo rinkos dalis Sąjungos sąskaita.

(154)

Nors tikėtinos žalos kainoms poveikis gali būti nustatytas gana paprastai, nustatyti žalos apimtį gana sunku. Iš tiesų, akivaizdu, kad šiuo metu Kinijoje yra daug nepanaudotų pajėgumų, kurie galėtų užimti daugiau nei 50 % Sąjungos rinkos. Kita vertus, sunku prognozuoti, ar Sąjungos pramonės rinkos dalis sumažės iki 70 %, 60 % ar mažiau nei 50 %, kaip pradiniame tyrime, atsižvelgiant į suvartojimo augimą pasaulyje ir į tai, kad Kinijos bendrovės nebendradarbiavo ir todėl nebuvo surinkta jokios informacijos apie būsimą pajėgumų stiprinimą Kinijoje. Tačiau aišku, kad, jei būtų leista nebetaikyti priemonių, didelės apimtys atitektų Kinijos bendrovėms, o dėl sumažėjusių pardavimo kainų smarkiai sumažėjus apyvartai Sąjungos pramonės sąnaudos taip pat padidėtų; tai vėl turėtų didelio poveikio Sąjungos pramonės pelningumui ir gyvybingumui.

(155)

Po papildomo faktų atskleidimo Kinijos eksportuojantys gamintojai taip pat nurodė, kad papildomo faktų atskleidimo dokumente nebuvo tam tikrų aspektų, kurie pateikti pirmame faktų atskleidime.

(156)

Šiuo atžvilgiu Komisija pirmiausia pažymi, kad, priešingai nei teigiama, nustatyti faktai dėl geros Sąjungos pramonės padėties nagrinėjamuoju laikotarpiu pagal pardavimą ir pelningumą nepasikeitė (žr. šio reglamento 119, 124 ir 138 konstatuojamąsias dalis).

(157)

Antra, pakartotinai įvertinus būtinybę atlikti koregavimą kokybės požiūriu (žr. 97 konstatuojamąją dalį), padarytos šios išvados. Pirma, jei būtų išskaičiuoti antidempingo muitai, peržiūros tiriamuoju laikotarpiu dėl Kinijos importo Sąjungos pramonės kainos buvo priverstinai mažinamos (žr. 96 konstatuojamąją dalį). Antra, kokybės atžvilgiu Sąjungos pramonė nebeturėjo privalumų, dėl kurių būtų išvengta Sąjungos pardavimo kainos mažėjimo, jei būtų leista nebetaikyti priemonių (žr. 152 konstatuojamąją dalį). Dėl šių išvadų gerokai pasikeitė požiūris į kai kuriuos ateities perspektyvomis grindžiamos žalos pasikartojimo tikimybės analizės aspektus.

(158)

Trečia, dėl vidutinių Sąjungos pramonės pardavimo trečiųjų šalių rinkoms kainų, nurodytų pirmame faktų atskleidimo dokumente: nustatyta, kad šios kainos buvo tokio paties lygio kaip Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungoje kainos. Po papildomo faktų atskleidimo Sąjungos pramonė pateikė pastabas ir įrodymus, kad jų kainoms trečiųjų šalių rinkose įtakos turėjo už Sąjungos ribų parduodamų produktų asortimentas. Iš tiesų, jų eksportą sudarė sunkesni produktai nei parduoti Europos Sąjungoje. Be to, Sąjungos pramonės pardavimas eksportui sudarė nedidelę jų bendro pardavimo dalį. Todėl Komisija padarė išvadą, kad pirmame faktų atskleidime nustatyti faktai tapo nebeaktualūs.

(159)

Ketvirta, po papildomo faktų atskleidimo Kinijos eksportuojantys gamintojai suabejojo dėl pateiktų įrodymų, kuriais rėmėsi pareiškėjas teigdamas, kad dėl nedidelio kainų sumažėjimo, nurodyto 152 konstatuojamojoje dalyje, iš tiesų dingtų visas dabartinis Sąjungos pramonės pelningumas. Komisija pabrėžia, kad toks poveikis nėravien tik galimybė, jis gautas atlikus modeliavimą pagal esamą Sąjungos pramonės pelningumo skirtumą kvadratiniam metrui. Todėl šis nustatytas faktas buvo dar kartą patvirtintas, o Kinijos eksportuojančių gamintojų teiginys buvo atmestas.

(160)

Galiausiai, Kinijos eksportuojantys gamintojai taip pat teigė, kad pagal ES teismų praktiką išvada dėl žalos pasikartojimo tikimybės būtų grindžiama ne vien tik galimybe, o tikimybe, kuri pagrįsta ateities perspektyvomis grindžiama analize, kuria siekiama atsakyti į klausimą, kas būtų tikėtina, jei priemonės būtų panaikintos. Komisija nurodė, kad ji atliko tokią ateities tendencijų analizę ir ją aprašė 147–154 konstatuojamosiose dalyse.

(161)

Atsižvelgdama į tai Komisija padarė išvadą, kad panaikinus antidempingo priemones tam tikriems iš KLR importuojamiems tinkliniams stiklo pluošto audiniams žala veikiausiai pasikartotų.

(162)

Pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnį Komisija nagrinėjo, ar KLR taikomų antidempingo priemonių tolesnis taikymas neprieštarautų visos Sąjungos interesams. Nustatant Sąjungos interesus įvertinti visi susiję interesai, įskaitant Sąjungos pramonės, importuotojų ir naudotojų interesus.

(163)

Primenama, kad atliekant pradinį tyrimą laikyta, kad priemonių priėmimas neprieštarauja Sąjungos interesams.

(164)

Visoms suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė pareikšti savo nuomonę pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnio 2 dalį.

(165)

Tuo remdamasi Komisija išnagrinėjo, ar, nepaisant išvadų, susijusių su tikimybe, kad tęsis dempingas ir pasikartos žala, yra įtikinamų priežasčių, leidžiančių daryti išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju toliau taikant galiojančias priemones būtų prieštaraujama Sąjungos interesams.

(166)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad galiojančios priemonės leido Sąjungos pramonei atsigauti nuo buvusio žalingo dempingo. Konkrečiai, priemonės leido Sąjungos pramonei atgauti rinkos dalį, atlikti reikiamas investicijas, kurios ilgą laiką buvo apleistos, pasinaudoti didėjančia paklausa ir kartu gauti įprastą pelną. Nesant importo iš KLR dempingo kaina daromo spaudimo apimtims ir kainoms, šis procesas tęsis. Tuo remdamasi Komisija padarė išvadą, kad toliau taikant galiojančias antidempingo priemones nebūtų prieštaraujama Sąjungos pramonės interesams.

(167)

Klausimyno atsakymų nepateikė ir nebendradarbiavo nė vienas importuotojas (žr. 22 konstatuojamąją dalį). Todėl nebuvo jokių požymių, rodančių, kad toliau taikant priemones daromas neigiamas poveikis importuotojams būtų didesnis už teigiamą priemonių poveikį, ir Komisijos tyrimas nenustatė kitaip.

(168)

Kinijos eksportuojantys gamintojai teigė, kad toliau taikant muitus naudotojai netektų galimybės įsigyti nagrinėjamąjį produktą priimtinomis kainomis. Tačiau klausimyno atsakymų nepateikė ir nebendradarbiavo nė vienas naudotojas (žr. 22 konstatuojamąją dalį). Todėl nebuvo jokių požymių, rodančių, kad toliau taikant priemones daromas neigiamas poveikis naudotojams būtų didesnis už teigiamą priemonių poveikį.

(169)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad nėra įtikinamų su Sąjungos interesais susijusių priežasčių, kodėl iš KLR importuojamiems produktams nereikėtų toliau taikyti galiojančių antidempingo priemonių.

(170)

Atsižvelgiant į išvadas, padarytas atsižvelgiant į dempingo tęsimosi ar pasikartojimo ir žalos pasikartojimo tikimybę, nustatyta, kad, remiantis pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalimi, Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 791/2011 nustatytos antidempingo priemonės, taikomos tam tikriems importuojamiems KLR kilmės arba iš jos siunčiamiems tinkliniams stiklo pluošto audiniams, turėtų būti toliau taikomos.

(171)

Šis reglamentas atitinka pagal 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1036 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių 15 straipsnio 1 dalį įsteigto komiteto nuomonę,

a)

2009 m. balandžio 1 d.–2010 m. kovo 31 d. (pradiniu tiriamuoju laikotarpiu) neeksportavo į Sąjungą produkto, aprašyto 1 dalyje;

b)

nėra susijęs su jokiu Kinijos Liaudies Respublikos eksportuotoju ar gamintoju, kuriam taikomos šiuo reglamentu nustatytos antidempingo priemonės;

c)

pasibaigus peržiūros tiriamajam laikotarpiui jis faktiškai eksportavo į Sąjungą nagrinėjamąjį produktą arba yra prisiėmęs neatšaukiamų sutartinių įsipareigojimų pasibaigus pradiniam tiriamajam laikotarpiui eksportuoti į Sąjungą didelį produkto kiekį,

7.11.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 288/30

(1)

Europos Komisija (toliau – Komisija) pagal pagrindinio antidempingo reglamento 11 straipsnio 4 dalį ir 13 straipsnio 4 dalį ir pagal pagrindinio antisubsidijų reglamento 23 straipsnio 6 dalį gavo prašymą atleisti pareiškėją nuo antidempingo ir kompensacinių priemonių, taikomų importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės arba iš Kinijos Liaudies Respublikos siunčiamiems fotovoltiniams moduliams iš kristalinio silicio ir jų pagrindinėms sudėtinėms dalims (t. y. elementams), kurių taikymas išplėstas iš Malaizijos ir Taivano siunčiamiems importuojamiems fotovoltiniams moduliams iš kristalinio silicio ir jų pagrindinėms sudėtinėms dalims (t. y. elementams), deklaruojamiems arba nedeklaruojamiems kaip Malaizijos ir Taivano kilmės.

(2)

Prašymą 2017 m. gegužės 23 d. pateikė Malaizijos (toliau – nagrinėjamoji šalis) fotovoltinių modulių arba plokščių iš kristalinio silicio ir tam tikrų rūšių elementų, naudojamų fotovoltiniuose moduliuose arba plokštėse iš kristalinio silicio eksportuojantis gamintojas „Longi (Kuching) SDN.BHD“ (toliau – pareiškėjas).

(3)

Peržiūrimasis produktas – tai fotovoltiniai moduliai arba plokštės iš kristalinio silicio ir tam tikrų rūšių elementai, naudojami fotovoltiniuose moduliuose arba plokštėse iš kristalinio silicio (elementų storis neviršija 400 mikrometrų), siunčiami iš Malaizijos ir Taivano ir deklaruojami arba nedeklaruojami kaip Malaizijos ir Taivano kilmės, kurių KN kodai šiuo metu yra ex 8501 31 00, ex 8501 32 00, ex 8501 33 00, ex 8501 34 00, ex 8501 61 20, ex 8501 61 80, ex 8501 62 00, ex 8501 63 00, ex 8501 64 00 ir ex 8541 40 90.

(4)

Šių rūšių produktai nepatenka į peržiūrimojo produkto apibrėžtį:

(5)

Taryba reglamentais (ES) Nr. 1238/2013 (3) ir (ES) Nr. 1239/2013 (4) nustatė antidempingo ir kompensacines priemones, taikomas Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR arba Kinija) kilmės arba iš Kinijos Liaudies Respublikos siunčiamiems fotovoltiniams moduliams arba plokštėms iš kristalinio silicio ir tam tikrų rūšių elementams, naudojamiems fotovoltiniuose moduliuose iš kristalinio silicio ir jų pagrindinėms sudėtinėms dalims (t. y. elementams) (toliau – pradinės priemonės). Be to, buvo priimtas įsipareigojimo susitarimas. Įgyvendinimo reglamentais (ES) 2016/184 (5) ir 2016/185 (6) Komisija priemonių taikymą išplėtė iš Malaizijos ir Taivano siunčiamiems importuojamiems fotovoltiniams moduliams iš kristalinio silicio ir jų pagrindinėms sudėtinėms dalims (t. y. elementams) (toliau – išplėstosios priemonės), deklaruojamiems arba nedeklaruojamiems kaip Malaizijos ir Taivano kilmės, išskyrus importuojamus produktus, kuriuos pagamino tam tikros konkrečiai nurodytos bendrovės.

(6)

Komisija, atlikusi priemonių galiojimo termino peržiūrą, reglamentais (ES) 2017/366 (7) ir (ES) 2017/367 (8) išplėtė antidempingo ir kompensacinių priemonių taikymą ir nutraukė dalinės tarpinės peržiūros tyrimą, kuris buvo pradėtas tuo pačiu metu.

(7)

2017 m. vasario 10 d. Komisija inicijavo peržiūrą (9) dėl naujo eksportuojančio gamintojo prašymo atleisti nuo priemonių. Šis peržiūros tyrimas tebevyksta. Be to, 2017 m. kovo 3 d. Komisija inicijavo dalinę tarpinę peržiūrą (10), kurią atliekant nagrinėjama tik priemonių forma. 2017 m. rugsėjo 15 d. Komisija baigė šią peržiūrą ir galiojančius ad valorem muitus kartu su įsipareigojimais pakeitė minimalia importo kaina (MIK) (11).

(8)

Pareiškėjas teigė, kad tiriamuoju laikotarpiu, kuris buvo pasirinktas atliekant tyrimą, po kurio nustatytos išplėstosios priemonės, t. y. 2014 m. balandžio 1 d. – 2015 m. kovo 31 d., peržiūrimojo produkto į Sąjungą neeksportavo.

(9)

Pareiškėjas taip pat teigė nevengęs galiojančių priemonių.

(10)

Pareiškėjas taip pat tvirtino, kad tiriamuoju laikotarpiu, kuris buvo pasirinktas atliekant tyrimą, po kurio nustatytos išplėstosios priemonės, jis pagal neatšaukiamą susitarimą įsipareigojo į Sąjungą eksportuoti didelį produktų kiekį.

(11)

Išnagrinėjusi turimus įrodymus Komisija priėjo prie išvados, kad yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių tyrimo inicijavimą pagal pagrindinio antidempingo reglamento 11 straipsnio 4 dalį ir 13 straipsnio 4 dalį ir pagal pagrindinio antisubsidijų reglamento 23 straipsnio 6 dalį siekiant nustatyti, ar pareiškėjas gali būti atleistas nuo išplėstųjų priemonių.

(12)

Pagal pagrindinio antidempingo reglamento 11 straipsnio 4 dalį žinomai susijusiai Sąjungos pramonei buvo pranešta apie peržiūros prašymą ir suteikta galimybė pateikti pastabų, tačiau pastabų negauta.

(13)

Komisija kreips ypatingą dėmesį į pareiškėjo ryšius su bendrovėmis, kurioms taikomos galiojančios priemonės, siekdama užtikrinti, kad jie nebuvo užmegzti arba jais nebuvo naudotasi siekiant išvengti galiojančių priemonių. Komisija taip pat svarstys, ar reikia nustatyti specialias stebėsenos sąlygas, taikytinas tuo atveju, jei atlikus tyrimą būtų padaryta išvada, kad atleisti nuo priemonių galima.

(14)

Remiantis pagrindinio antidempingo reglamento 11 straipsnio 4 dalimi, turėtų būti panaikintas galiojantis antidempingo muitas, taikomas importuojamam pareiškėjo pagamintam ir eksportuoti į Sąjungą parduodamam peržiūrimajam produktui.

(15)

Be to, toks importas turėtų būti registruojamas pagal pagrindinio antidempingo reglamento 14 straipsnio 5 dalį, siekiant užtikrinti, kad antidempingo muitai galėtų būti renkami nuo šio importo registracijos dienos, jeigu atlikus peržiūrą būtų padaryta išvada, kad pareiškėjas vengia priemonių. Šiuo tyrimo etapu galimų būsimų pareiškėjo įsipareigojimų sumos apskaičiuoti neįmanoma.

(16)

Pagrindiniame antisubsidijų reglamente teisinis galiojančių antisubsidijų priemonių panaikinimo pagrindas nenustatytas, todėl šios priemonės liks galioti. Tik tuo atveju, jeigu atlikus peržiūrą būtų padaryta išvada, kad pareiškėjas gali būti atleistas nuo priemonių, galiojančios antisubsidijų priemonės bus panaikintos priėmus reglamentą, kuriuo suteikiamas toks atleidimas.

(17)

Atliekant tyrimą bus nagrinėjamas 2014 m. balandžio 1 d. – 2017 m. rugsėjo 30 d. laikotarpis (toliau – peržiūros tiriamasis laikotarpis).

(18)

Atsižvelgiant į šio reglamento nuostatas, visos suinteresuotosios šalys raginamos reikšti savo nuomonę, teikti informaciją ir patvirtinamuosius dokumentus. Jei nenurodyta kitaip, šią informaciją ir patvirtinamuosius dokumentus Komisija turi gauti per 37 dienas nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.

(19)

Visos suinteresuotosios šalys gali prašyti būti išklausytos Komisijos tyrimo tarnybų. Visi prašymai išklausyti turi būti pateikiami raštu, o juose turi būti nurodomos prašymo priežastys. Prašymus išklausyti dėl klausimų, susijusių su tyrimo inicijavimo etapu, privaloma pateikti per 15 dienų nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos. Vėliau prašymai išklausyti teikiami laikantis konkrečių terminų, kuriuos Komisija nustato savo raštuose šalims.

(20)

Atliekant prekybos apsaugos tyrimus Komisijai pateikta informacija neturi būti saugoma autorių teisių. Prieš pateikdamos Komisijai informaciją ir (arba) duomenis, kurių autorių teisės priklauso trečiajai šaliai, suinteresuotosios šalys turi paprašyti autorių teisių subjekto specialaus leidimo, kuriuo būtų aiškiai leidžiama: a) Komisijai naudoti informaciją ir duomenis atliekant šį prekybos apsaugos tyrimą ir b) pateikti informaciją ir (arba) duomenis šio tyrimo suinteresuotosioms šalims taip, kad jos galėtų pasinaudoti savo teise į gynybą.

(21)

Visa laikyti konfidencialia prašoma rašytinė informacija, įskaitant šiame reglamente prašomą informaciją, užpildytus klausimynus ir suinteresuotųjų šalių susirašinėjimą, turėtų būti ženklinama „riboto naudojimo“ grifu (12).

(22)

Suinteresuotosios šalys, teikiančios „riboto naudojimo“ informaciją, pagal pagrindinio antidempingo reglamento 19 straipsnio 2 dalį ir pagal pagrindinio antisubsidijų reglamento 29 straipsnio 2 dalį privalo kartu pateikti nekonfidencialią tokios informacijos santrauką, paženklintą grifu „suinteresuotosioms šalims susipažinti“. Santrauka turėtų būti pakankamai išsami, kad būtų galima tinkamai suprasti konfidencialios informacijos esmę. Jei konfidencialią informaciją teikianti suinteresuotoji šalis nepateikia reikiamos formos ir kokybės nekonfidencialios tokios informacijos santraukos, į tokią informaciją gali būti neatsižvelgta.

(23)

Visą informaciją ir prašymus, įskaitant nuskenuotus įgaliojimus ir sertifikatus, suinteresuotosios šalys raginamos teikti e. paštu, o ilgus atsakymus, įrašytus į nešiojamąją skaitmeninę laikmeną (CD-ROM, DVD, USB), įteikti asmeniškai arba siųsti registruotu paštu. Naudodamos e. paštą suinteresuotosios šalys sutinka su elektroninio informacijos teikimo taisyklėmis, nustatytomis dokumente „Susirašinėjimas su Europos Komisija nagrinėjant prekybos apsaugos bylas“, paskelbtame Prekybos generalinio direktorato svetainėje http://trade.ec.europa.eu/doclib/docs/2011/june/tradoc_148003.pdf.

(24)

Suinteresuotosios šalys turi nurodyti savo pavadinimą, adresą, telefono numerį ir galiojantį e. pašto adresą, be to, jos turėtų užtikrinti, jog nurodytas e. pašto adresas būtų oficialios darbinės dėžutės, kuri kasdien tikrinama. Kai bus pateikti kontaktiniai duomenys, Komisija bendraus su suinteresuotosiomis šalimis tik e. paštu, nebent šios aiškiai nurodytų pageidaujančios visus dokumentus iš Komisijos gauti kitomis ryšio priemonėmis arba dokumentus dėl jų pobūdžio tektų siųsti registruotu paštu. Išsamesnių taisyklių ir informacijos dėl susirašinėjimo su Komisija, įskaitant informacijos teikimo e. paštu principus, suinteresuotosios šalys gali rasti minėtose susirašinėjimo su suinteresuotosiomis šalimis gairėse.

Komisijos adresas susirašinėjimui:

(25)

Tais atvejais, kai suinteresuotoji šalis atsisako leisti susipažinti su būtina informacija, jos nepateikia per nustatytą terminą arba akivaizdžiai trukdo tyrimui, pagal pagrindinio antidempingo reglamento 18 straipsnį ir pagal pagrindinio antisubsidijų reglamento 28 straipsnį išvados (teigiamos arba neigiamos) gali būti daromos remiantis turimais faktais.

(26)

Nustačius, kad suinteresuotoji šalis pateikė melagingą ar klaidinančią informaciją, į ją gali būti neatsižvelgiama ir remiamasi turimais faktais.

(27)

Jei suinteresuotoji šalis nebendradarbiauja arba bendradarbiauja tik iš dalies ir todėl išvados grindžiamos turimais faktais pagal pagrindinio antidempingo reglamento 18 straipsnį ir pagrindinio antisubsidijų reglamento 28 straipsnį, rezultatas gali būti mažiau palankus suinteresuotajai šaliai nei tuo atveju, jei ji būtų bendradarbiavusi.

(28)

Atsakymo pateikimas ne kompiuterine forma nebus laikomas nebendradarbiavimu, jeigu suinteresuotoji šalis įrodys, kad atsakymo pateikimas reikalaujamu būdu sudarytų pernelyg didelių sunkumų ar nepagrįstų papildomų išlaidų. Suinteresuotoji šalis turėtų nedelsdama susisiekti su Komisija.

(29)

Suinteresuotosios šalys gali prašyti, kad nagrinėjant bylą dalyvautų prekybos bylas nagrinėjantis pareigūnas. Bylas nagrinėjantis pareigūnas atlieka suinteresuotųjų šalių ir Komisijos tyrimo tarnybų tarpininko funkciją. Bylas nagrinėjantis pareigūnas tikrina prašymus susipažinti su byla, ginčus dėl dokumentų konfidencialumo, prašymus pratęsti terminą ir trečiųjų šalių prašymus būti išklausytoms. Bylas nagrinėjantis pareigūnas gali surengti atskiros suinteresuotosios šalies klausymą ir veikti kaip tarpininkas, kad būtų visapusiškai užtikrintos suinteresuotųjų šalių teisės į gynybą. Bylas nagrinėjantis pareigūnas taip pat suteiks galimybę rengti klausymą, kuriame šalys galėtų pareikšti skirtingą požiūrį ir pateikti paneigiančių argumentų.

(30)

Prašymai išklausyti dalyvaujant bylas nagrinėjančiam pareigūnui turėtų būti teikiami raštu, o juose nurodomos prašymo priežastys. Prašymus išklausyti dėl klausimų, susijusių su pradiniu tyrimo etapu, privaloma pateikti per 15 dienų nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos. Vėliau prašymai išklausyti turi būti teikiami laikantis konkrečių terminų, kuriuos Komisija nustato savo raštuose šalims.

(31)

Daugiau informacijos ir kontaktinius duomenis suinteresuotosios šalys gali rasti bylas nagrinėjančio pareigūno tinklalapiuose Prekybos GD svetainėje http://ec.europa.eu/trade/trade-policy-and-you/contacts/hearing-officer/.

(32)

Laikantis pagrindinio antidempingo reglamento 11 straipsnio 5 dalies ir pagrindinio antisubsidijų reglamento 22 straipsnio 1 dalies, tyrimas bus baigtas per devynis mėnesius nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.

(33)

Visi per šį tyrimą surinkti asmens duomenys bus naudojami laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 45/2001 (13).

7.11.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 288/36

(1)

pagal Reglamentą (ES) Nr. 305/2011 17 straipsnyje numatyti darnieji standartai turi atitikti šiame reglamente nustatytos suderintos sistemos reikalavimus;

(2)

2011 m. sausio mėn. Europos standartizacijos komitetas (toliau – CEN) priėmė darnųjį standartą EN 13341:2005 + A1:2011 „Termoplastikinės stacionariosios antžeminės buitinio krosnių kuro, žibalo ir dyzelino talpyklos. Ekstruzinio pučiamojo ir išcentrinio liejimo būdu pagamintos polietileno talpyklos bei anijoninės polimerizacijos būdu suformuotos poliamido 6 talpyklos. Reikalavimai ir bandymo metodai“. Vėliau šio standarto nuorodinis žymuo buvo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (2). Standarto nuorodinis žymuo buvo pakartotinai paskelbtas kelis kartus 2017 m. leidinyje (3);

(3)

2015 m. rugpjūčio 21 d. Vokietija pradėjo oficialaus prieštaravimo procedūrą dėl darniojo standarto EN 13341:2005 + A1:2011. Oficialus prieštaravimas buvo grindžiamas tuo, kad tame standarte nebuvo suderintų metodų, kuriais būtų užtikrintas mechaninis atsparumas, apkrova, stabilumas ir atsparumas, susiję su susijusių produktų, įrengiamų žemės drebėjimų ar potvynių zonose, suskilimu ar sutraiškymu. Taigi Vokietija paprašė nustatyti apribojimus, susijusius su Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtu standarto nuorodiniu žymeniu, iš jo apibrėžtosios srities išbraukiant žemės drebėjimų ar potvynių zonas, arba visiškai išbraukti standarto nuorodinį žymenį;

(4)

Vokietijos nuomone, standarte nepateikta jokių nuostatų, kuriomis būtų nustatytos susijusių statybos produktų, įrengiamų žemės drebėjimų ar potvynių rizikos zonose, eksploatacinės savybės. Nėra jokių šiai sričiai skirtų vertinimo metodų, susijusių su talpyklų projektavimu, atramų įrengimu ar talpyklų švartavimu. Be to, taip pat negalima įvertinti, kokiu mastu jos gali absorbuoti poveikį, susidariusį dėl žemės drebėjimų ar potvynių sukeltos apkrovos;

(5)

Vokietijos nuomone, šie trūkumai yra Reglamento (ES) Nr. 305/2011 17 straipsnio 3 dalies pažeidimas, nes nagrinėjamas standartas nevisiškai atitinka atitinkamame įgaliojime nustatytus reikalavimus, kaip numatyta Reglamento 18 straipsnyje;

(6)

vertinant pateiktų teiginių priimtinumą, pažymėtina, kad Vokietijos nurodyti papildomi reikalavimai yra susiję su susijusių produktų įrengimu ir tolesniu naudojimu žemės drebėjimų ar potvynių rizikos zonose;

(7)

tačiau remiantis Reglamento (ES) Nr. 305/2011 17 straipsnio 3 dalimi, darniuosiuose standartuose turi būti pateikti produktų eksploatacinių savybių vertinimo metodai ir kriterijai. Tame reglamente nustatytos suderintos sistemos tikslas yra nustatyti ne statybos produktų įrengimo ar naudojimo taisykles, o suderintas jų rinkodaros sąlygas;

(8)

tačiau teisė pateikti oficialius prieštaravimus pagal Reglamento (ES) Nr. 305/2011 18 straipsnį negali būti taikoma prašymams dėl kitų nei susijusių standartų turinys klausimų. Todėl tokie prašymai yra laikomi nepriimtinais atsižvelgiant į oficialius prieštaravimus;

(9)

kadangi pirmasis Vokietijos prašymas apriboti standarto nuorodinio žymens taikymo sritį, iš jos išbraukiant žemės drebėjimų ar potvynių zonas, susijęs su kitais nei susijusio standarto turinys klausimais, jis turėtų būti laikomas nepriimtinu;

(10)

bendras alternatyvus Vokietijos prašymas visiškai išbraukti standarto nuorodinį žymenį daugiausia grindžiamas paties standarto netinkamumu, ypač kiek tai susiję su susijusių produktų įrengimu ir tolesniu naudojimu žemės drebėjimų ar potvynių zonose;

(11)

vis dėlto valstybėms narėms paliekamos visos teisės reglamentuoti konkrečias statybos produktų įrengimo ar naudojimo sąlygas, jeigu tokiomis konkrečiomis sąlygomis nenustatomi produktų eksploatacinių savybių vertinimo reikalavimai, pažeidžiantys suderintą sistemą. Taigi valstybės narės gali uždrausti arba riboti susijusių produktų įrengimą ar naudojimą žemės drebėjimų ar potvynių zonose, kaip šiuo metu yra Vokietijos atveju;

(12)

remiantis standarto EN 13341:2005 + A1:2011 turiniu, taip pat Vokietijos, CEN ir pramonės pateikta informacija ir pasikonsultavus su komitetais, įsteigtais pagal Reglamento (ES) Nr. 305/2011 64 straipsnį ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1025/2012 (4) 22 straipsnį, plačiai sutariama, kad šio standarto nuorodinis žymuo turėtų būti paliktas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

(13)

todėl tai, kad kyla abejonių dėl šio standarto išsamumo, neturėtų būti laikoma pakankamu pagrindu Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje visiškai išbraukti standarto EN 13341:2005 + A1:2011 nuorodinį žymenį;

(14)

todėl standarto EN 13341:2005 + A1:2011 nuorodinis žymuo turėtų būti paliktas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje,

7.11.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 288/39

(1)

pagal Reglamentą (ES) Nr. 305/2011 17 straipsnyje numatyti darnieji standartai turi atitikti šiame reglamente nustatytos suderintos sistemos reikalavimus;

(2)

2005 m. vasario mėn. Europos standartizacijos komitetas (toliau – CEN) patvirtino darnųjį standartą 12285-2:2005 „Ceche pagamintos plieninės talpyklos. 2 dalis. Antžeminės horizontaliosios cilindrinės vienasienės ir dvisienės vandenį teršiančių degiųjų ir nedegiųjų skysčių talpyklos“. Vėliau šio standarto nuorodinis žymuo buvo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (2). Standarto nuorodinis žymuo buvo pakartotinai paskelbtas kelis kartus 2017 m. leidinyje (3);

(3)

2015 m. rugpjūčio 21 d. Vokietija pradėjo oficialaus prieštaravimo procedūrą dėl darniojo standarto EN 12285-2:2005. Oficialus prieštaravimas buvo grindžiamas tuo, kad tame standarte nebuvo suderintų metodų, kuriais būtų užtikrintas mechaninis atsparumas, apkrova, tamprumas, stabilumas ir atsparumas, susiję su susijusių produktų, įrengiamų žemės drebėjimų ar potvynių zonose, suskilimu ar sutraiškymu. Taigi Vokietija paprašė nustatyti apribojimus, susijusius su Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtu standarto nuorodiniu žymeniu, iš jo apibrėžtosios srities išbraukiant žemės drebėjimų ar potvynių zonas, arba visiškai išbraukti standarto nuorodinį žymenį;

(4)

Vokietijos nuomone, standarte nepateikta jokių nuostatų, kuriomis būtų nustatytos susijusių statybos produktų, įrengiamų žemės drebėjimų ar potvynių rizikos zonose, eksploatacinės savybės. Nėra jokių šiai sričiai skirtų vertinimo metodų, susijusių su talpyklų projektavimu, atramų įrengimu ar talpyklų švartavimu. Be to, taip pat negalima įvertinti, kokiu mastu jos gali absorbuoti poveikį dėl žemės drebėjimų ar potvynių sukeltos apkrovos;

(5)

Vokietijos nuomone, šie trūkumai yra Reglamento (ES) Nr. 305/2011 17 straipsnio 3 dalies pažeidimas, nes nagrinėjamas standartas nevisiškai atitinka atitinkamame įgaliojime nustatytus reikalavimus, kaip numatyta Reglamento 18 straipsnyje;

(6)

vertinant pateiktų teiginių priimtinumą, pažymėtina, kad Vokietijos nurodyti papildomi reikalavimai yra susiję su susijusių produktų įrengimu ir tolesniu naudojimu žemės drebėjimų ar potvynių rizikos zonose;

(7)

tačiau remiantis Reglamento (ES) Nr. 305/2011 17 straipsnio 3 dalimi, darniuosiuose standartuose turi būti pateikti produktų eksploatacinių savybių vertinimo metodai ir kriterijai. Tame reglamente nustatytos suderintos sistemos tikslas yra nustatyti ne statybos produktų įrengimo ar naudojimo taisykles, o suderintas jų rinkodaros sąlygas;

(8)

tačiau teisė pateikti oficialius prieštaravimus pagal Reglamento (ES) Nr. 305/2011 18 straipsnį negali būti taikoma prašymams dėl kitų nei susijusių standartų turinys klausimų. Todėl tokie prašymai yra laikomi nepriimtinais atsižvelgiant į oficialius prieštaravimus;

(9)

kadangi pirmasis Vokietijos prašymas apriboti standarto nuorodinio žymens taikymo sritį, iš jos išbraukiant žemės drebėjimų ar potvynių zonas, susijęs su kitais nei susijusio standarto turinys klausimais, jis turėtų būti laikomas nepriimtinu;

(10)

bendras alternatyvus Vokietijos prašymas visiškai išbraukti standarto nuorodinį žymenį daugiausia grindžiamas paties standarto netinkamumu, ypač kiek tai susiję su susijusių produktų įrengimu ir tolesniu naudojimu žemės drebėjimų ar potvynių zonose;

(11)

vis dėlto valstybėms narėms paliekamos visos teisės reglamentuoti konkrečias statybos produktų įrengimo ar naudojimo sąlygas, jeigu tokiomis konkrečiomis sąlygomis nenustatomi produktų eksploatacinių savybių vertinimo reikalavimai, pažeidžiantys suderintą sistemą. Taigi valstybės narės gali uždrausti arba riboti susijusių produktų įrengimą ar naudojimą žemės drebėjimų ar potvynių zonose, kaip šiuo metu yra Vokietijos atveju;

(12)

remiantis standarto EN 12285-2:2005 turiniu, taip pat Vokietijos, CEN ir pramonės pateikta informacija ir pasikonsultavus su komitetais, įsteigtais pagal Reglamento (ES) Nr. 305/2011 64 straipsnį ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1025/2012 (4) 22 straipsnį, plačiai sutariama, kad šio standarto nuorodinis žymuo turėtų būti paliktas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

(13)

todėl tai, kad kyla abejonių dėl šio standarto išsamumo, neturėtų būti laikoma pakankamu pagrindu Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje visiškai išbraukti standarto EN 12285-2:2005 nuorodinį žymenį;

(14)

todėl standarto EN 12285-2:2005 nuorodinis žymuo turėtų būti paliktas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje,