26.10.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 276/1

(1)

2014 m. liepos 10 d. Taryba priėmė Reglamentą (ES) Nr. 747/2014;

(2)

2017 m. spalio 17 d. Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos komitetas, įsteigtas pagal Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją 1591 (2005), atnaujino informaciją, susijusią su vienu asmeniu, kuriam taikomos ribojamosios priemonės;

(3)

todėl Reglamento (ES) Nr. 747/2014 I priedas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

26.10.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 276/4

(1)

kad kompetentingos institucijos galėtų atlikti išsamų vertinimą, vykstant investicinių įmonių prašymų suteikti veiklos leidimą patenkinimo ir atmetimo procesui, pirminio prašymo suteikti veiklos leidimą pateikimo metu pareiškėjas turėtų pateikti kompetentingai institucijai tikslios informacijos. Kompetentingai institucijai turėtų būti palikta teisė vertinimo metu prašyti pareiškėjo pateikti papildomos informacijos vadovaujantis Direktyvoje 2014/65/ES nustatytais kriterijais ir terminais;

(2)

siekiant užtikrinti, kad kompetentingos institucijos vertinimas būtų pagrįstas tikslia informacija, labai svarbu, kad pareiškėjas pateiktų savo įmonės dokumentų kopijas, įskaitant patvirtintą steigimo dokumento, nuostatų ir įstatų kopiją, taip pat įmonės registracijos nacionaliniame įmonių registre kopiją;

(3)

kad kompetentingos institucijos galėtų įvertinti, ar laikomasi visų susijusių kovos su finansiniais nusikaltimais reikalavimų, pareiškėjas turėtų pateikti informaciją apie turimo kapitalo šaltinius, įskaitant finansinių išteklių perdavimo priemones didinant kapitalą;

(4)

teikdami paraišką naujai įsteigti subjektai gali turėti galimybę pateikti informaciją tik apie tai, kaip bus didinamas kapitalas ir apie būsimo padidinto kapitalo rūšis ir sumą. Tačiau, norint gauti veiklos leidimą, iki jo suteikimo kompetentingoms institucijoms reikėtų pateikti apmokėto akcinio kapitalo ir kitų rūšių padidinto kapitalo įrodymus kartu su informacija apie kapitalo šaltinius. Tokie įrodymai gali būti susijusių kapitalo priemonių ir atitinkamų banko pažymų kopijos;

(5)

kad kompetentingos institucijos galėtų įvertinti bet kurio asmens, kuris vadovaus investicinės įmonės veiklai, siūlomų akcininkų ir narių, turinčių kvalifikuotąją akcijų paketo dalį, reputaciją, svarbu reikalauti, kad pareiškėjas pateiktų informacijos apie šiuos asmenis;

(6)

kad kompetentingos institucijos galėtų įvertinti bet kurio asmens, kuris vadovaus investicinės įmonės veiklai, patirtį, pareiškėjas joms turėtų pateikti informacijos apie valdymo organo narių ir asmenų, faktiškai vadovaujančių veiklai, atitinkamą išsilavinimą, profesinį mokymą, profesinę patirtį, taip pat apie jų susijusius įgaliojimus ir bet kuriuos įgaliotinius;

(7)

kad kompetentingos institucijos galėtų įvertinti investicinės įmonės finansinį patikimumą, pareiškėjas joms turėtų pateikti finansinės informacijos, susijusios su ta investicine įmone;

(8)

kadangi teikiant paraiškas naujai įsteigtos įmonės gali neturėti galimybių pateikti informacijos apie auditorius, joms turėtų būti netaikoma pareiga pateikti šią informaciją kompetentingoms institucijoms, nebent jau buvo paskirti auditoriai;

(9)

kad kompetentinga institucija galėtų įvertinti, ar ta investicinė įmonė sugebės įvykdyti savo pareigas pagal Direktyvos 2014/65/ES 16 straipsnį, informacija, susijusi su investicinės įmonės organizacinės struktūros vertinimu, turėtų apimti išsamią informaciją apie vidaus kontrolės sistemą, interesų konfliktų nustatymo priemones ir klientų turto apsaugos priemones;

(10)

nacionalinės kompetentingos institucijos gali suteikti investicinės įmonės veiklos leidimą fiziniam asmeniui arba juridiniam asmeniui, kuriam vadovauja vienas fizinis asmuo. Todėl tikslinga nurodyti veiklos leidimo reikalavimus, taikytinus investicinių įmonių, kurios yra fiziniai asmenys arba juridiniai asmenys, kuriems vadovauja vienas fizinis asmuo, valdymui;

(11)

siekiant užtikrinti su veiklos leidimo suteikimo procesu susijusį teisinį tikrumą, aiškumą ir nuspėjamumą, tikslinga, kad kriterijai, pagal kuriuos kompetentingos institucijos, suteikdamos investicinei įmonei veiklos leidimą, vertina akcininkų ar narių, turinčių kvalifikuotąją akcijų paketo dalį, tinkamumą, būtų tie patys kriterijai, kurie nustatyti Direktyvos 2014/65/ES 13 straipsnyje ir taikomi siūlomam įsigijimui vertinti. Kompetentingos institucijos visų pirma turėtų įvertinti akcininkų ar narių, turinčių kvalifikuotąją akcijų paketo dalį, tinkamumą ir įmonės finansinį patikimumą, atsižvelgdamos į kriterijus, susijusius su investicinės įmonės veiklai vadovaujančių asmenų reputacija, patirtimi ir įmonės finansiniu patikimumu;

(12)

kad nustatytų kliūtis, kurios galėtų trukdyti veiksmingai vykdyti priežiūros funkcijas, kompetentingos institucijos turėtų atsižvelgti į investicinės įmonės grupės struktūros sudėtingumą ir skaidrumą, grupės subjektų geografinę vietą ir jų vykdomą veiklą;

(13)

taikant šį reglamentą valstybių narių vykdomam asmens duomenų tvarkymui taikoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB (2);

(14)

nuoseklumo sumetimais ir siekiant užtikrinti sklandų finansų rinkų veikimą, būtina, kad šiame reglamente nustatytos nuostatos ir susijusios nacionalinės nuostatos, kuriomis į nacionalinę teisę perkeliama Direktyva 2014/65/ES, būtų pradėtos taikyti tą pačią dieną;

(15)

šis reglamentas grindžiamas Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos (EVPRI) Komisijai pateiktais techninių reguliavimo standartų projektais;

(16)

pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1095/2010 (3) 10 straipsnį EVPRI surengė atviras viešas konsultacijas, išnagrinėjo galimas su jais susijusias sąnaudas ir naudą ir paprašė, kad pagal to reglamento 37 straipsnį įsteigta Vertybinių popierių ir rinkų suinteresuotųjų subjektų grupė pateiktų savo nuomonę,

a)

jo pavadinimas (įskaitant jo juridinį pavadinimą ir bet kurį kitą naudojamą prekybinį pavadinimą); teisinė struktūra (įskaitant informaciją apie tai, ar jis bus juridinis asmuo ar, kai leidžiama pagal nacionalinės teisės aktus, fizinis asmuo), pagrindinės buveinės ir esamų įmonių atveju registruotos buveinės adresas; kontaktiniai duomenys; jei turi, jo nacionalinis identifikavimo numeris; taip pat:

b)

teiksimų investicinių paslaugų ir vykdysimos investicinės veiklos, taip pat teiksimų papildomų paslaugų ir finansinių priemonių sąrašas, taip pat nurodoma, ar bus laikomos (net laikinai) klientų finansinės priemonės ir lėšos;

c)

įmonės dokumentų kopijos ir, jei taikytina, registracijos nacionaliniame įmonių registre įrodymai.

a)

išsami informacija apie privačių finansinių išteklių naudojimą ir tų lėšų kilmę bei galimybę jomis naudotis;

b)

išsami informacija apie galimybes naudotis kapitalo šaltiniais ir finansų rinkomis, įskaitant išsamią informaciją apie finansines priemones, kurios yra išleistos arba turi būti išleistos;

c)

bet kokie susitarimai ir sutartys, susiję su kapitalo padidinimu;

d)

informacija apie pasiskolintų lėšų naudojimą ar tikėtiną naudojimą, įskaitant atitinkamų skolintojų pavadinimą ir išsamią informaciją apie suteiktas priemones ar tikėtiną jų suteikimą, nurodant grąžinimo terminus, sąlygas, įkeitimą ir garantijas kartu su informacija apie pasiskolintų lėšų (ar lėšų, kurias tikimasi pasiskolinti) kilmę, jei skolintojas nėra prižiūrima finansų įstaiga;

e)

išsami informacija apie finansinių išteklių perdavimo įmonei priemones, įskaitant tokių lėšų perdavimui panaudotą tinklą.

Taikant b punktą, informacija apie padidinto kapitalo rūšis atitinkamais atvejais yra susijusi su Reglamente (ES) Nr. 575/2013 nurodytomis kapitalo rūšimis, ir visų pirma nurodo, ar kapitalą sudaro bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsniai, papildomo 1 lygio kapitalo straipsniai arba 2 lygio kapitalo straipsniai.

a)

asmenų, tiesiogiai ar netiesiogiai turinčių investicinės įmonės kvalifikuotąją akcijų paketo dalį, sąrašą ir šių akcijų paketo dalių sumą, o netiesiogiai turimų akcijų paketo dalių atveju – asmens, per kurį turima akcijų paketo dalis, vardą ir pavardę ir galutinio turėtojo vardą ir pavardę;

b)

asmenų, turinčių (tiesiogiai ar netiesiogiai) investicinės įmonės kvalifikuotąją akcijų paketo dalį, atveju – dokumentus, kurių reikalaujama iš siūlomų įgijėjų, jiems įsigyjant ir didinant investicinės įmonės kvalifikuotąsias akcijų paketo dalis, pagal 2017 m. liepos 11 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2017/1946, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/39/EB ir 2014/65/ES papildomos techniniais reguliavimo standartais dėl išsamaus informacijos, kurią siūlomi įsigyjantys asmenys turi įtraukti į pranešimą apie siūlomą investicinės įmonės kvalifikuotojo akcijų paketo įsigijimą, sąrašo (4), 3, 4 ir 5 straipsnius;

c)

įmonių akcininkių, kurios yra grupės narės, atveju – grupės organizacinę schemą, kurioje būtų nurodyta kiekvienos grupės įmonės pagrindinė veikla, nurodant bet kurias reguliuojamas grupės įmones ir atitinkamų priežiūros institucijų pavadinimus, taip pat grupės finansinių subjektų ir kitų grupės nefinansinių subjektų ryšius;

d)

taikant b punktą, jei kvalifikuotosios akcijų paketo dalies turėtojas yra ne fizinis asmuo, dokumentai taip pat yra susiję su visais valdymo organo nariais ir generaliniu direktoriumi ar bet kuriuo kitu asmeniu, einančiu lygiavertes pareigas.

a)

valdymo organo narių ir asmenų, faktiškai vadovaujančių veiklai, taip pat jų susijusių įgaliojimų ir bet kurių įgaliotinių atžvilgiu:

Taikant a punkto ix papunktį, finansiniai interesai apima tokius interesus, kaip kredito operacijos, garantijos ir įkeitimas, o nefinansiniai interesai gali apimti tokius interesus, kaip šeimos arba artimi ryšiai;

b)

nurodo vidaus valdymo ir kontrolės organų darbuotojus.

a)

individualaus ir, jei taikytina, konsoliduoto ir iš dalies konsoliduoto grupės lygmenų prognozuojamą informaciją, įskaitant:

b)

jau veikiančių įmonių atveju – teisės aktais nustatytas individualaus ir, jei taikytina, konsoliduoto ir iš dalies konsoliduoto grupės lygmenų paskutinių trijų finansinių laikotarpių finansines ataskaitas, patvirtintas išorės auditoriaus (jei atliekamas finansinių atskaitų auditas), įskaitant:

c)

konsoliduotos priežiūros pagal Reglamentą (ES) Nr. 575/2013 taikymo srities analizę, įskaitant išsamią informaciją apie tai, kuriems grupės subjektams po veiklos leidimo suteikimo bus taikomi konsoliduotos priežiūros reikalavimai ir kuriuo grupės lygmeniu šie reikalavimai bus taikomi visiškai arba iš dalies konsoliduotai.

a)

ateinančių trejų metų pradinių veiksmų programą, įskaitant informaciją apie planuojamą reguliuojamą ir nereguliuojamą veiklą, taip pat išsamią informaciją apie geografinį pasiskirstymą ir investicinės įmonės vykdysimą veiklą. Susijusi veiksmų programos informacija apima:

b)

išsamią informaciją apie įmonės auditorius, jei ji turima paraiškos gauti veiklos leidimą pateikimo metu;

c)

įmonės organizacinę struktūrą ir vidaus kontrolės sistemas, kurios apima:

d)

informaciją apie investicinės įmonės paraiškos tapti buveinės valstybės narės investuotojų kompensavimo sistemos nare statusą arba, jei turima, investuotojų kompensavimo sistemos narystės įrodymą;

e)

išorės subjektams perduotų vykdyti funkcijų, paslaugų arba veiklos (arba tų, kurias ketinama perduoti vykdyti) sąrašą ir su išorės paslaugų teikėjais sudarytų ar numatomų sudaryti sutarčių sąrašą ir išteklius (visų pirma žmogiškuosius ir techninius, taip pat vidaus kontrolės sistemą), skirtus perduotoms funkcijoms, paslaugoms arba veiklai kontroliuoti;

f)

interesų konfliktų, kylančių teikiant investicines ir papildomas paslaugas, nustatymo, prevencijos ir valdymo priemones ir produktų valdymo priemonių aprašymą;

g)

įmonės veiklos stebėjimo sistemų, įskaitant, jei yra, atsarginių sistemų, taip pat sistemų ir rizikos kontrolės priemonių, jei įmonė nori vykdyti algoritminę prekybą ir (arba) suteikti tiesioginę elektroninę prieigą, aprašymą;

h)

informaciją apie atitikties užtikrinimo, vidaus kontrolės ir rizikos valdymo sistemas (stebėjimo sistemos, vidaus audito ir konsultavimo ir pagalbos funkcijas);

i)

išsamią informaciją apie pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimo ir valdymo sistemas;

j)

veiklos tęstinumo planus, įskaitant sistemas ir žmogiškuosius išteklius (pagrindinius darbuotojus);

k)

įrašų valdymo, registravimo ir saugojimo politiką;

l)

įmonės procedūrų vadovo aprašymą.

a)

kompetentingos institucijos gali tuoj pat lengvai susisiekti su fiziniu asmeniu;

b)

fizinis asmuo skiria pakankamai laiko šiai funkcijai vykdyti;

c)

investicinės įmonės valdymo organai įgalioja asmenį arba jis įgaliojamas pagal įmonės įstatus greitai pakeisti vadovą ir atlikti visas jo pareigas, jei pastarasis jų negali atlikti;

d)

pagal pirmesnį punktą įgaliotas asmuo yra pakankamai geros reputacijos ir turi pakankamai patirties pakeisti vadovą tuo metu, kai jo nėra arba iki tol, kol paskiriamas naujas vadovas, kad užtikrintų patikimą ir apdairų investicinės įmonės valdymą. Investicinių įmonių, kurios yra fiziniai asmenys, įgaliotas asmuo taip pat padeda nemokumo specialistams ir atitinkamoms institucijoms įmonės likvidavimo atveju. Šis asmuo turi reikiamas galimybes vykdyti šią funkciją.

a)

bet kurio asmens, kuris vadovaus investicinės įmonės veiklai, reputaciją ir patirtį;

b)

siūlomų akcininkų ir narių, turinčių kvalifikuotąją akcijų paketo dalį, reputaciją;

c)

siūlomų akcininkų ir kvalifikuotąją akcijų paketo dalį turinčių narių finansinį patikimumą, visų pirma susijusį su investicinės įmonės vykdoma ir numatoma veikla;

d)

tai, ar investicinė įmonė galės nuolat laikytis prudencinių reikalavimų, nurodytų Direktyvos 2014/65/ES 15 straipsnyje, ir atitinkamais atvejais Europos Parlamento ir Tarybos direktyvose 2002/87/EB (6) ir 2013/36/ES (7), ypač tai, ar grupės, kurios dalimi ji taps, struktūra sudaro sąlygas vykdyti veiksmingą priežiūrą, kompetentingoms institucijoms veiksmingai keistis informacija ir nustatyti, kaip paskirstomos kompetentingų institucijų pareigos;

e)

tai, ar yra pagrįstų priežasčių įtarti, kad su veiklos leidimo suteikimu investicinei įmonei susijęs vykdomas ar įvykdytas arba bandomas įvykdyti pinigų plovimas ar teroristų finansavimas, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/60/EB (8) 1 straipsnyje, ar kad veiklos leidimo suteikimas investicinei įmonei galėtų padidinti tokią riziką.

a)

ji yra sudėtinga ir nepakankamai skaidri;

b)

grupės subjektai yra skirtingose geografinėse vietose;

c)

ji apima grupės subjektų vykdomą veiklą, kuri gali trukdyti kompetentingai institucijai veiksmingai įvertinti akcininkų ar narių, turinčių kvalifikuotąją akcijų paketo dalį, tinkamumą arba glaudžių ryšių su investicine įmone įtaką.

26.10.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 276/12

(1)

siekiant sudaryti sąlygas valstybių narių kompetentingoms institucijoms tiksliai įvertinti pranešimus apie siūlomą investicinės įmonės kvalifikuotojo akcijų paketo įsigijimą arba didinimą, derėtų nustatyti bendras standartines formas, šablonus ir procedūras. Gavusios tokius prašymus, kompetentingos institucijos turėtų vienos su kitomis konsultuotis ir dalytis visa esmine ar susijusia informacija;

(2)

siekiant supaprastinti jų bendradarbiavimą ir užtikrinti veiksmingą jų keitimąsi informacija, pagal Direktyvos 2004/39/EB 48 straipsnį paskirtos kompetentingos institucijos konkrečiai konsultavimosi procesui, numatytam Direktyvos 2004/39/EB 10 straipsnio 4 dalyje, turėtų paskirti kontaktinius asmenis, o Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (toliau – EVPRI) turėtų tvarkyti bendrą tų kontaktinių asmenų sąrašą;

(3)

siekiant užtikrinti, kad kompetentingų institucijų bendradarbiavimas vyktų laiku ir veiksmingai, reikėtų nustatyti konsultavimosi procedūras, kurių trukmė būtų aiškiai apribota. Pagal aiškią bendradarbiavimo procedūrą, siekdama informuoti apie vykstantį vertinimą, prašančioji institucija turėtų siųsti išankstinį pranešimą institucijai, į kurią kreipiamasi;

(4)

be to, siekiant užtikrinti kompetentingų institucijų bendradarbiavimą ir siekį tobulinti procesą, procedūromis reikėtų skatinti keistis grįžtamąja informacija apie gautos informacijos kokybę ir svarbą;

(5)

bet koks keitimasis informacija tarp kompetentingų institucijų, kitų įstaigų, organizacijų ar asmenų arba jos perdavimas turėtų būti vykdomas vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 95/46/EB (3) nustatytomis asmens duomenų apsaugos taisyklėmis;

(6)

taikant šį reglamentą EVPRI vykdomam asmens duomenų tvarkymui taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 (4);

(7)

šis reglamentas grindžiamas EVPRI Komisijai pateiktais techninių įgyvendinimo standartų projektais;

(8)

dėl atitinkamų kompetentingų institucijų konsultavimosi proceso standartinių formų, šablonų ir procedūrų nustatymo EVPRI viešų konsultacijų nerengė ir galimų su jomis susijusių sąnaudų ir naudos neanalizavo, nes atsižvelgiant į jų mastą ir poveikį tai laikyta neproporcinga;

(9)

Direktyva 2014/65/ES įsigaliojo 2014 m. liepos 2 d. Direktyvos 2014/65/ES 12 straipsnio 9 dalimi pakeičiama Direktyvos 2004/39/EB 10a straipsnio 8 dalis ir išdėstomi įgaliojimai EVPRI parengti techninius įgyvendinimo standartus. Šie įgaliojimai yra identiški numatytiesiems Direktyvos 2004/39/EB 10a straipsnio 8 dalyje. Be to, Direktyvos 2004/39/EB 10b straipsnio 4 dalies ir 10 straipsnio 4 dalies turinys taip pat yra identiškas Direktyvos 2014/65/ES 13 straipsnio 4 dalies ir 11 straipsnio 2 dalies turiniui. Pagal Direktyvos 2014/65/ES 94 straipsnio 1 dalį Direktyva 2004/39/EB bus panaikinta nuo 2017 m. sausio 3 d. Laikantis Direktyvos 2014/65/ES 12 straipsnio 8 dalies Komisijai priėmus techninius standartus pagal Direktyvos 2004/39/EB 10a straipsnio 8 dalį, techniniai standartai po 2018 m. sausio 3 d. toliau galios ir papildomų pakeitimų nebereikės,

a)

pranešime apie konsultacijas prašytą atitinkamą informaciją kartu su bet kokia nuomone ar abejonėmis dėl siūlomo įsigyjančio asmens planuojamo įsigijimo;

b)

savo iniciatyva visą kitą esminę informaciją, kuri gali daryti reikšmingą poveikį vertinimui.

26.10.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 276/22

(1)

siekiant užtikrinti vienodą mechanizmą, kurį naudodamos valstybių narių kompetentingos institucijos veiksmingai vykdytų savo įgaliojimus, susijusius su veiklos leidimų suteikimu įmonėms, kad jos galėtų teikti investicines paslaugas, vykdyti investicinę veiklą ir prireikus teikti papildomas paslaugas, tikslinga nustatyti bendras standartines formas, šablonus ir procedūras;

(2)

siekdamos palengvinti pareiškėjo, kuris nori gauti investicinės įmonės veiklos leidimą pagal Direktyvos 2014/65/ES II antraštinę dalį, ir kompetentingos institucijos bendravimo sąlygas, kompetentingos institucijos specialiai paraiškų teikimo tikslu turėtų paskirti kontaktinį punktą ir informaciją apie kontaktinį punktą paskelbti savo interneto svetainėje;

(3)

kad kompetentingos institucijos galėtų įvertinti, ar įmonės valdymo organo pokyčiai gali kelti grėsmę veiksmingam, patikimam ir apdairiam įmonės valdymui, ir tinkamai atsižvelgti į jos klientų interesus ir į rinkos vientisumą, reikėtų nustatyti aiškius informacijos apie tuos pokyčius pateikimo terminus;

(4)

tačiau įmonėms turėtų būti netaikomas reikalavimas teikti informaciją apie valdymo organo pokyčius iki tol, kol tie pokyčiai įvyksta, jeigu juos lemia veiksniai, kurių įmonė negali kontroliuoti, pavyzdžiui, valdymo organo nario mirties atveju. Tokiomis aplinkybėmis įmonėms turėtų būti leidžiama kompetentingai institucijai apie tai pranešti per 10 darbo dienų po pokyčio;

(5)

taikant šį reglamentą valstybių narių vykdomam asmens duomenų tvarkymui taikoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB (2);

(6)

šis reglamentas grindžiamas Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos (EVPRI) Komisijai pateiktais techninių įgyvendinimo standartų projektais;

(7)

EVPRI surengė atviras viešas konsultacijas, išanalizavo galimas susijusias sąnaudas ir naudą ir paprašė Vertybinių popierių ir rinkų suinteresuotųjų subjektų grupės, įsteigtos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1095/2010 (3) 37 straipsnį, pateikti savo nuomonę,

26.10.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 276/32

(1)

reikėtų reikalauti, kad pateikdamas pradinį pranešimą siūlomas investicinės įmonės kvalifikuotąjį akcijų paketą įsigyjantis asmuo pateiktų išsamų informacijos sąrašą, kad kompetentingos institucijos galėtų atlikti siūlomo įsigijimo vertinimą. Siūlomas įsigyjantis asmuo informaciją apie siūlomo įsigyjančio asmens ir asmenų, kurie vadovaus veiklai, tapatybę turėtų pateikti nepriklausomai nuo to, ar jis yra fizinis, ar juridinis asmuo, kad tikslinio subjekto kompetentinga institucija galėtų įvertinti to siūlomo įsigyjančio asmens reputaciją;

(2)

jeigu siūlomas įsigyjantis asmuo yra juridinis asmuo, taip pat reikalinga informacija apie tikrųjų savininkų tapatybę ir apie asmenų, kurie faktiškai vadovauja siūlomo įsigyjančio asmens veiklai, reputaciją bei patirtį. Be to, tuo atveju, kai siūlomas įsigyjantis asmuo yra arba numatoma, kad bus, patikos struktūra, reikia, kad tikslinio subjekto kompetentinga institucija gautų informaciją apie patikėtinių, kurie valdys patikos turtą, tapatybę ir apie to turto tikrųjų savininkų tapatybę, kad galėtų įvertinti šių asmenų reputaciją ir patirtį;

(3)

jeigu siūlomas įsigyjantis asmuo yra fizinis asmuo, informaciją reikia gauti ir apie siūlomą įsigyjantį asmenį, ir apie visas įmones, kurioms formaliai vadovauja arba kurias kontroliuoja siūlomas įsigyjantis asmuo, kad tikslinio subjekto kompetentinga institucija turėtų visą informaciją, reikalingą reputacijai įvertinti. Jeigu siūlomas įsigyjantis asmuo yra juridinis asmuo, šią informaciją reikia gauti apie visus asmenis, kurie faktiškai vadovauja siūlomo įsigyjančio asmens veiklai, visas įmones, kurias kontroliuoja siūlomas įsigyjantis asmuo, ir visus akcininkus, darančius reikšmingą įtaką siūlomam įsigyjančiam asmeniui, kad kompetentinga institucija turėtų visą informaciją, reikalingą reputacijai įvertinti;

(4)

reputacijai įvertinti reikalinga informacija turėtų apimti išsamią informaciją apie ankstesnį ar tebevykdomą baudžiamąjį procesą, taip pat civilines ar administracines bylas. Taip pat reikėtų pateikti informaciją apie visus siūlomo įsigyjančio asmens atžvilgiu vykdomus tyrimus ir teismo procesus, jam skirtas sankcijas ar kitus vykdymo užtikrinimo sprendimus bei kitą informaciją, kuri laikoma svarbia norint įvertinti siūlomo įsigyjančio asmens reputaciją, pavyzdžiui, apie atsisakymą registruoti arba atleidimą iš darbo ar pareigų patikos fonde;

(5)

įsigyjantis asmuo turėtų pateikti informaciją apie tai, ar kita kompetentinga institucija ar bet kuri kita institucija jau yra atlikusi įsigyjančio asmens arba asmens, kuris vadovauja kredito įstaigos, gyvybės draudimo, draudimoarba perdraudimo įmonės, investicinės įmonės ar bet kurio kito subjekto veiklai, reputacijos vertinimą, ir, jei toks vertinimas buvo atliktas, siūlomas įsigyjantis asmuo turėtų pateikti tokio vertinimo rezultatus, kad būtų užtikrinta, jog vertindama siūlomą įsigyjantį asmenį tikslinio subjekto kompetentinga institucija tinkamai atsižvelgia į kitų institucijų atliktų tyrimų rezultatus;

(6)

reikėtų pateikti siūlomo įsigyjančio asmens finansinę informaciją, kad būtų įvertintas to siūlomo įsigyjančio asmens finansinis patikimumas;

(7)

reikėtų pateikti informaciją apie siūlomo įsigyjančio asmens finansinių ir nefinansinių interesų arba santykių su bet kuriais tikslinio subjekto akcininkais, direktoriais arba vyresniosios vadovybės nariais, arba asmeniu, turinčiu balsavimo teisių tiksliniame subjekte, arba su pačiu tiksliniu subjektu arba jo grupe, kad tikslinio subjekto kompetentinga institucija galėtų įvertinti, ar bet kokio galimo interesų konflikto buvimas neturės poveikio siūlomo įsigyjančio asmens finansiniam patikimumui;

(8)

jei siūlomas įsigyjantis asmuo yra juridinis asmuo, reikalinga tam tikra papildoma informacija, įskaitant informaciją apie akcijų paketą, kuris priklauso arba, kaip numatoma, priklausys prieš ir po siūlomo įsigijimo, kad tikslinio subjekto kompetentinga institucija galėtų užbaigti siūlomo įsigijimo vertinimą, nes tokiais atvejais dalyvaujančios teisinės ir grupės struktūros gali būti sudėtingos ir gali reikėti atlikti išsamią apžvalgą, susijusią su reputacija, glaudžiais ryšiais, galimais veiksmais kartu su kitomis šalimis ir tikslinio subjekto kompetentingos institucijos gebėjimu tęsti tikslinio subjekto veiksmingą priežiūrą;

(9)

jei siūlomas įsigyjantis asmuo yra trečiojoje valstybėje įsisteigęs subjektas arba yra už Sąjungos ribų įsisteigusios grupės dalis, reikėtų pateikti papildomos informacijos, kad tikslinio subjekto kompetentinga institucija galėtų įvertinti, ar dėl trečiojoje valstybėje taikomos teisinės tvarkos kiltų kliūčių tikslinio subjekto veiksmingai priežiūrai, ir taip pat galėtų patikrinti siūlomo įsigyjančio asmens reputaciją toje trečiojoje valstybėje;

(10)

jei siūlomas įsigyjantis asmuo yra valstybinis turto fondas, siūlomas įsigyjantis asmuo turėtų pateikti informaciją, leisiančią nustatyti fondo valdytojus ir jo investicijų politiką. Tai svarbu tikslinio subjekto kompetentingai institucijai, kai ji vertina reputaciją, arba tai, ar yra poveikis tikslinio subjekto veiksmingai priežiūrai;

(11)

reikėtų reikalauti pateikti konkrečią informaciją, kuri leistų įvertinti, ar siūlomas įsigijimas darys poveikį tikslinio subjekto kompetentingos institucijos gebėjimui vykdyti tikslinio subjekto veiksmingą priežiūrą. Tai turėtų apimti vertinimą, ar siūlomo įsigyjančio asmens glaudūs ryšiai darys poveikį tikslinio subjekto gebėjimui savo priežiūros institucijai toliau laiku teikti tikslią informaciją. Juridinių asmenų atveju taip pat reikia įvertinti siūlomo įsigijimo poveikį tikslinio subjekto ir grupės, kuriai jis priklausys po įsigijimo, konsoliduotai priežiūrai;

(12)

siūlomas įsigyjantis asmuo turėtų pateikti informaciją apie siūlomo įsigijimo finansavimą, įskaitant informaciją apie visas finansavimo priemones ir šaltinius, taip pat pateikti įrodymų apie visų lėšų ir turto pradinį šaltinį, kad tikslinio subjekto kompetentinga institucija galėtų įvertinti, ar yra pinigų plovimo veiklos rizika;

(13)

siūlomi įsigyjantys asmenys, turintys nuo 20 iki 50 % tikslinio subjekto kvalifikuotąjį akcijų paketą, tikslinio subjekto kompetentingai institucijai turėtų pateikti informaciją apie strategiją, kad būtų užtikrintas išsamus siūlomo įsigijimo vertinimas. Panašiai siūlomi įsigyjantys asmenys, turintys mažesnį nei 20 % tikslinio subjekto kvalifikuotąjį akcijų paketą, tačiau darantys lygiavertę įtaką kitomis priemonėmis, tokiomis kaip siūlomo įsigyjančio asmens santykiai su esamais akcininkais, akcininkų susitarimų egzistavimas, akcijų, dalyvavimo kapitale ir balsavimo teisių paskirstymas tarp akcininkų arba siūlomo įsigyjančio asmens padėtis tikslinio subjekto grupės struktūroje, taip pat turėtų pateikti tą informaciją, kad būtų užtikrintas aukštas vienodumo lygis vertinant siūlomus įsigijimus;

(14)

jei siūlomas tikslinio subjekto kontrolės pakeitimas, siūlomas įsigyjantis asmuo paprastai turėtų pateikti išsamų verslo planą. Tačiau, jeigu tikslinio subjekto kontrolės pakeitimas nesiūlomas, pakanka turėti tam tikros informacijos apie subjekto būsimą strategiją ir siūlomo įsigyjančio asmens ketinimus tikslinio subjekto atžvilgiu, kad būtų galima įvertinti, ar tai neturės poveikio siūlomo įsigyjančio asmens finansiniam patikimumui;

(15)

proporcinga reikalauti, kad tam tikrais atvejais siūlomas įsigyjantis asmuo pateiktų tik nedaug informacijos. Visų pirma, jei siūlomą įsigyjantį asmenį per praėjusius dvejus metus yra įvertinusi tikslinio subjekto kompetentinga institucija arba jei tikslinis subjektas yra nedidelė investicinė įmonė, o siūlomas įsigyjantis asmuo yra subjektas, kuris turi leidimą veikti Sąjungoje ir kurio priežiūra vykdoma Sąjungoje, tikslinio subjekto kompetentingai institucijai reikėtų pateikti šiek tiek mažiau informacijos;

(16)

bet koks keitimasis informacija tarp kompetentingų institucijų, kitų įstaigų, organizacijų ar asmenų arba jos perdavimas turėtų būti vykdomas vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 95/46/EB (3) nustatytomis asmens duomenų apsaugos taisyklėmis;

(17)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 (4) taikomas, kai Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (EVPRI) tvarko asmens duomenis taikydama šį reglamentą;

(18)

šis reglamentas grindžiamas EVPRI Europos Komisijai pateiktais techninių reguliavimo standartų projektais;

(19)

EVPRI surengė atviras viešas konsultacijas dėl techninių reguliavimo standartų projektų, kuriais grindžiamas šis reglamentas, išanalizavo galimas su jais susijusias sąnaudas ir naudą ir paprašė, kad pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1095/2010 (5) 37 straipsnį įsteigta Vertybinių popierių ir rinkų suinteresuotųjų subjektų grupė pateiktų savo nuomonę;

(20)

Direktyva 2014/65/ES įsigaliojo 2014 m. liepos 2 d. Tos direktyvos 12 straipsnio 8 dalimi pakeičiama Direktyvos 2004/39/EB 10a straipsnio 8 dalis ir joje išdėstyti įgaliojimai EVPRI parengti techninius reguliavimo standartus. Šie įgaliojimai yra identiški numatytiesiems Direktyvos 2004/39/EB 10a straipsnio 8 dalyje. Be to, Direktyvos 2004/39/EB 10b straipsnio 4 dalies ir 10 straipsnio 4 dalies turinys taip pat yra identiškas Direktyvos 2014/65/ES 13 straipsnio 4 dalies ir 11 straipsnio 2 dalies turiniui. Pagal Direktyvos 2014/65/ES 94 straipsnio 1 dalį Direktyva 2004/39/EB bus panaikinta 2018 m. sausio 3 d. Pagal Direktyvos 2004/39/EB 10a straipsnio 8 dalį Komisijai priėmus techninius standartus turėtų būti laikoma, kad taip pat laikomasi Direktyvos 2014/65/ES 12 straipsnio 8 dalies, todėl techniniai standartai po 2018 m. sausio 3 d. toliau bus taikomi ir papildomų pakeitimų nebereikės,

a)

asmens duomenis, įskaitant asmens vardą ir pavardę, gimimo datą ir vietą, adresą ir kontaktinius duomenis ir nacionalinį asmens identifikavimo numerį (jei yra);

b)

išsamų gyvenimo aprašymą ar jam lygiavertį dokumentą, kuriame nurodytas atitinkamas išsilavinimas ir profesinis mokymas, ankstesnė profesinė patirtis ir šiuo metu vykdoma profesinė veikla arba kitos svarbios funkcijos.

a)

dokumentus, kuriais patvirtinamas įmonės pavadinimas ir jos pagrindinės buveinės registruotasis adresas, taip pat adresas korespondencijai (jei skiriasi), kontaktinius duomenis ir, jei yra, savo nacionalinį identifikavimo numerį;

b)

teisinės formos registracijos dokumentą pagal atitinkamus nacionalinės teisės aktus;

c)

naujausią juridinio asmens verslo veiklos apžvalgą;

d)

išsamų asmenų, kurie faktiškai vadovauja veiklai, sąrašą, jų vardus ir pavardes, gimimo datas ir vietas, adresus ir kontaktinius duomenis, jų nacionalinius identifikavimo numerius (jei yra), jų išsamius gyvenimo aprašymus, kuriuose nurodomas atitinkamas išsilavinimas ir profesinis mokymas, ankstesnė profesinė patirtis ir šiuo metu vykdoma profesinė veikla arba kitos svarbios funkcijos;

e)

visų asmenų, kuriuos galima laikyti juridinio asmens tikraisiais savininkais, tapatybę, jų vardus ir pavardes, gimimo datas ir vietas, adresus, kontaktinius duomenis ir jų nacionalinius identifikavimo numerius (jei yra).

a)

visų patikėtinių, kurie valdo turtą pagal patikos dokumentą, tapatybę;

b)

visų asmenų, kurie yra tikrieji patikos fondo turto savininkai, tapatybę ir jų atitinkamas dalis pajamų paskirstyme;

c)

visų asmenų, kurie yra patikos fondo steigėjai, tapatybę.

a)

toliau nurodytą pastarųjų dešimties metų informaciją, susijusią su siūlomu įsigyjančiu asmeniu ir visomis įmonėmis, kurioms vadovauja arba kurias kontroliuoja siūlomas įsigyjantis asmuo:

b)

informaciją apie tai, ar kita priežiūros institucija jau yra atlikusi siūlomo įsigyjančio asmens reputacijos vertinimą, tos institucijos tapatybę ir įrodymus, susijusius su vertinimo rezultatais;

c)

informaciją apie esamą siūlomo įsigyjančio asmens finansinę būklę įskaitant išsamią informaciją apie pajamų šaltinius, turtą ir įsipareigojimus, suteiktus arba gautus įkeitimus ir garantijas;

d)

siūlomo įsigyjančio asmens verslo veiklos aprašymą;

e)

finansinę informaciją, įskaitant kredito reitingus ir viešai prieinamas ataskaitas apie įmones, kurias kontroliuoja arba kurioms vadovauja siūlomas įsigyjantis asmuo, ir, jei taikytina, apie siūlomą įsigyjantį asmenį;

f)

aprašymą, kuriame pateikiama informacija apie siūlomo įsigyjančio asmens finansinius ir nefinansinius interesus arba santykius su:

g)

informaciją apie visus kitus siūlomo įsigyjančio asmens interesus arba veiklą, kurie gali prieštarauti tikslinio subjekto interesams arba veiklai, ir galimus sprendimus, kaip valdyti tokius interesų konfliktus.

a)

informaciją, susijusią su siūlomu įsigyjančiu asmeniu, su bet kuriuo asmeniu, kuris faktiškai vadovauja siūlomo įsigyjančio asmens veiklai, su bet kuria įmone, kurią kontroliuoja siūlomas įsigyjantis asmuo, ir bet kuriuo akcininku, darančiu reikšmingą įtaką siūlomam įsigyjančiam asmeniui, kaip nurodyta e punkte. Teikiant tą informaciją nurodoma:

b)

informaciją apie tai, ar kita priežiūros institucija jau yra atlikusi siūlomo įsigyjančio asmens arba asmens, kuris vadovauja įsigyjančio asmens veiklai, reputacijos vertinimą, tos institucijos tapatybę ir įrodymus, susijusius su vertinimo rezultatais;

c)

aprašymą, kuriame pateikiama informacija apie siūlomo įsigyjančio asmens arba, atitinkamais atvejais, grupės, kuriai tas įsigyjantis asmuo priklauso, ir asmenų, kurie faktiškai vadovauja jo veiklai, finansinius ir nefinansinius interesus arba santykius su:

d)

informaciją apie visus kitus siūlomo įsigyjančio asmens interesus arba veiklą, kurie gali prieštarauti tikslinio subjekto interesams arba veiklai, ir galimus sprendimus, kaip valdyti tokius interesų konfliktus;

e)

siūlomo įsigyjančio asmens akcijų paketo struktūrą, nurodant visų akcininkų, darančių reikšmingą įtaką, tapatybę ir jų atitinkamą kapitalo dalį bei balsavimo teises, įskaitant informaciją apie bet kokius akcininkų susitarimus;

f)

jei siūlomas įsigyjantis asmuo, kaip patronuojamoji įmonė arba patronuojančioji įmonė, yra grupės dalis, išsamią visos korporacijos struktūros organizacinę schemą ir informaciją apie reikšmingą įtaką grupės subjektams ir šiuo metu grupės subjektų atliekamai veiklai turinčių akcininkų kapitalo dalį ir balsavimo teises;

g)

jei siūlomas įsigyjantis asmuo, kaip patronuojamoji įmonė arba patronuojančioji įmonė, yra grupės dalis, informaciją apie grupės finansų ir ne finansų subjektų santykius;

h)

bet kurios kredito įstaigos, gyvybės draudimo, draudimo arba perdraudimo įmonės, kolektyvinio investavimo subjektų ir jų valdytojų arba grupei priklausančios investicinės įmonės identifikavimo duomenis ir atitinkamų priežiūros institucijų pavadinimus;

i)

teisės aktais nustatytas individualaus ir, jei yra, konsoliduoto ir iš dalies konsoliduoto grupės lygmens paskutinių trijų finansinių laikotarpių finansines ataskaitas. Jei atliekamas finansinių ataskaitų išorinis auditas, siūlomas įsigyjantis asmuo pateikia jas išorės auditoriaus patvirtintas. Teisės aktais nustatytos finansinės ataskaitos apima:

j)

jei yra, informaciją apie siūlomo įsigyjančio asmens kredito reitingą ir bendrą jo grupės reitingą.

a)

atitinkamų užsienio kompetentingų institucijų siūlomam įsigyjančiam asmeniui išduotą geros reputacijos pažymą arba jai lygiavertį dokumentą;

b)

atitinkamų užsienio kompetentingų institucijų pareiškimą, kad nėra jokių kliūčių ar apribojimų, susijusių su informacijos, reikalingos tikslinio subjekto priežiūrai atlikti, teikimu;

c)

bendro pobūdžio informaciją apie tos trečiosios valstybės reguliavimo tvarką, taikomą siūlomam įsigyjančiam asmeniui.

a)

ministerijos arba valdžios institucijos departamento, atsakingo už fondo investicijų politikos nustatymą, pavadinimą;

b)

išsamią informaciją apie investicijų politiką ir bet kokius investavimo apribojimus;

c)

asmenų, atsakingų už fondo investicinių sprendimų priėmimą, vardus ir pavardes bei pareigas, taip pat išsamią informaciją apie kvalifikuotuosius akcijų paketus arba įtaką, kaip nurodyta 11 straipsnio 2 dalyje, kurią fondo ir tikslinio subjekto kasdienėms operacijoms daro nurodytas ministerijos arba valdžios institucijos departamentas.

a)

asmens duomenis, įskaitant asmens vardą ir pavardę, gimimo datą ir vietą, adresą ir kontaktinius duomenis ir nacionalinį asmens identifikavimo numerį (jei yra);

b)

pareigas, kurioms asmuo yra arba bus paskirtas;

c)

išsamų gyvenimo aprašymą, kuriame nurodomas atitinkamas išsilavinimas ir profesinis mokymas, profesinė patirtis, įskaitant visų organizacijų, kuriose asmuo yra dirbęs, pavadinimus, vykdytų funkcijų, visų pirma veiklos, susijusios su siekiamomis pareigomis, pobūdį ir trukmę ir dokumentus, susijusius su asmens patirtimi, pavyzdžiui, rekomendacijos davėjų sąrašą su kontaktine informacija ir rekomendacinius laiškus. Kalbant apie pareigas, eitas per pastaruosius 10 metų, aprašydami šią veiklą asmenys konkrečiai nurodo jiems suteiktus įgaliojimus, vidinių sprendimų priėmimo įgaliojimus ir jų kontroliuotų operacijų sritis. Jei į gyvenimo aprašymą įtraukta kita susijusi patirtis, įskaitant atstovavimą valdymo organui, tai turi būti nurodyta;

d)

informaciją apie:

e)

tai, ar kita priežiūros institucija jau yra atlikusi asmens, kuris vadovauja veiklai, reputacijos vertinimą, tos institucijos tapatybę ir įrodymus, susijusius su vertinimo rezultatais;

f)

asmens ir to asmens artimųjų giminaičių finansinių interesų, nefinansinių interesų arba santykių su valdymo organo nariais ir pagrindines užduotis atliekančiais asmenimis toje pačioje įstaigoje, patronuojančiojoje įstaigoje ir patronuojamosiose įstaigose ir su akcininkais aprašymą;

g)

kiek mažiausiai laiko per metus ir per mėnesį asmuo skirs funkcijoms tiksliniame subjekte atlikti;

h)

vykdomojo ir nevykdomojo direktoriaus pareigų, kurias šiuo metu užima asmuo, sąrašą.

a)

tikslinio subjekto identifikavimo duomenis;

b)

išsamią informaciją apie siūlomo įsigyjančio asmens ketinimus, susijusius su siūlomu įsigijimu, įskaitant strategines investicijas arba portfelines investicijas;

c)

informaciją apie tikslinio subjekto akcijas, kurios priklauso arba, kaip numatoma, priklausys siūlomam įsigyjančiam asmeniui prieš ir po siūlomo įsigijimo, įskaitant informaciją apie:

d)

bet kokio veiksmo, atliekamo kartu su kitomis šalimis, įskaitant tų kitų šalių indėlį į siūlomo įsigijimo finansavimą, dalyvavimo finansiniuose susitarimuose, susijusiuose su siūlomu įsigijimu, ir būsimuose siūlomo įsigijimo organizaciniuose susitarimuose aprašymą;

e)

numatomo akcininkų susitarimo su kitais akcininkais dėl tikslinio subjekto turinį;

f)

siūlomo įsigijimo kainą ir kriterijus, pagal kuriuos tokia kaina nustatyta, o jei skiriasi rinkos kaina ir siūlomo įsigijimo kaina, pateikiamas to skirtumo paaiškinimas.

a)

išsamią informaciją apie privačių finansinių išteklių naudojimą ir lėšų kilmę bei galimybę jomis naudotis, įskaitant visus susijusius dokumentus, kad kompetentingai institucijai pateiktų įrodymų, jog siūlomu įsigijimu neketinama vykdyti pinigų plovimo;

b)

išsamią informaciją apie siūlomo įsigijimo apmokėjimo priemones ir lėšoms pervesti naudojamą tinklą;

c)

išsamią informaciją apie galimybes naudotis kapitalo šaltiniais ir finansų rinkomis, įskaitant išsamią informaciją apie finansines priemones, kurios turi būti išleistos;

d)

informaciją apie skolintų lėšų naudojimą, įskaitant atitinkamų skolintojų pavadinimą ir išsamią informaciją apie suteiktas priemones, be kita ko, nurodant grąžinimo terminus, sąlygas, įkeitimą ir garantijas, taip pat informaciją apie pajamų šaltinį, kuris bus naudojamas grąžinant tokias pasiskolintas lėšas, ir pasiskolintų lėšų šaltinį, jei skolintojas nėra prižiūrima finansų įstaiga;

e)

informaciją apie visus finansinius susitarimus su kitais tikslinio subjekto akcininkais;

f)

informaciją apie siūlomo įsigyjančio asmens arba tikslinio subjekto turtą, kuris turi būti parduotas, kad būtų galima finansuoti siūlomą įsigijimą, taip pat pardavimo sąlygas, įskaitant kainą, vertinimą, išsamią informaciją apie turto savybes ir informaciją apie tai, kada ir kaip turtas buvo įgytas.

a)

laikotarpis, kurį siūlomas įsigyjantis asmuo ketina išlaikyti savo akcijų paketą po siūlomo įsigijimo, ir visi siūlomo įsigyjančio asmens ketinimai artimiausioje ateityje padidinti, sumažinti arba išlaikyti savo akcijų paketo dalį;

b)

nurodomi siūlomo įsigyjančio asmens ketinimai tikslinio subjekto atžvilgiu, įskaitant tai, ar jis ketina vykdyti kokios nors formos tikslinio subjekto kontrolę, ir tokios veiklos loginis pagrindimas;

c)

informacija apie siūlomo įsigyjančio asmens finansinę būklę ir jo ketinimą paremti tikslinį subjektą papildomomis nuosavomis lėšomis, jei to prireiktų jo veiklai plėtoti arba finansinių sunkumų atveju.

a)

visa 10 straipsnyje nurodyta informacija;

b)

išsami informacija apie įtaką, kurią siūlomas įsigyjantis asmuo ketina daryti tikslinio subjekto finansinei būklei, įskaitant dividendų politiką, strateginę plėtrą ir tikslinio subjekto išteklių paskirstymą;

c)

siūlomo įsigyjančio asmens ketinimų ir lūkesčių tikslinio subjekto atžvilgiu vidutinės trukmės laikotarpiu aprašymas, kuriame pateikti visi 12 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti elementai.

a)

bendrą siūlomo įsigijimo tikslą;

b)

vidutinės trukmės finansinius tikslus, kurie gali būti išreikšti kaip nuosavo kapitalo grąža, sąnaudų ir naudos santykis, pelnas, tenkantis vienai akcijai, arba, prireikus, kitais būdais;

c)

galimą veiklos krypties, produktų, tikslinių klientų pakeitimą ir galimą lėšų arba išteklių perskirstymą, kuris, tikėtina, turės poveikį tiksliniam subjektui;

d)

bendrus procesus tiksliniam subjektui įtraukti ir integruoti į siūlomo įsigyjančio asmens grupės struktūrą, įskaitant svarbiausių bendravimo atvejų su kitomis grupės bendrovėmis aprašymą ir politikos, pagal kurią plėtojami grupės vidaus santykiai, aprašymą.

a)

prognozuojamą balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą;

b)

prognozuojamus prudencinius kapitalo reikalavimus ir mokumo koeficientą;

c)

informaciją apie rizikos lygį, įskaitant kredito, rinkos ir operacinę riziką bei kitas atitinkamas rizikas;

d)

grupės vidaus sandorių prognozę.

a)

administracinio, valdymo ar priežiūros organo ir tokio sprendimų priėmimo organo įsteigtų pagrindinių komitetų, tokių kaip vadybos komitetas, rizikos komitetas, audito komitetas ir atlygio komitetas, sudėčiai ir pareigoms, įskaitant informaciją apie asmenis, kurie bus paskirti vadovauti veiklai;

b)

administracinėms bei apskaitos procedūroms ir vidaus kontrolei, įskaitant procedūrų ir sistemų pakeitimus, susijusius su apskaita, vidaus auditu, kovos su pinigų plovimu reikalavimų laikymusi ir rizikos valdymu, ir pagrindinių vidaus auditoriaus, atitikties užtikrinimo pareigūno ir rizikos valdytojo funkcijų paskyrimui;

c)

bendroms IT sistemoms ir organizacijai, įskaitant visus pakeitimus, susijusius su IT užsakomųjų paslaugų politika, duomenų struktūrine schema, naudojama vidaus ir išorės programine įranga ir svarbiausiomis duomenų ir sistemų saugumo procedūromis ir priemonėmis, tokiomis kaip atsarginių kopijų saugojimas, tęstinumo planai ir audito seka;

d)

užsakomųjų paslaugų politikai, įskaitant informaciją apie atitinkamas sritis, paslaugų teikėjų atrankai, atitinkamoms užsakomųjų paslaugų sutarties šalių teisėms bei pareigoms, kaip antai audito tvarkai ir paslaugų kokybei, kurios tikimasi iš teikėjo;

e)

bet kuriai kitai svarbiai informacijai, susijusiai su įsigijimo poveikiu įmonių valdymui ir bendrai organizacinei tikslinio subjekto struktūrai, įskaitant visus pakeitimus, susijusius su akcininkų balsavimo teisėmis.

a)

jei siūlomas įsigyjantis asmuo yra fizinis asmuo:

b)

jei siūlomas įsigyjantis asmuo yra juridinis asmuo:

c)

jei siūlomas įsigyjantis asmuo yra patikos fondas:

a)

jis nelaiko savo klientų turto;

b)

jis nėra gavęs leidimo teikti investicinių paslaugų ir vykdyti veiklos „Sandorių vykdymas savo sąskaita“ arba „Įsipareigojimas pirkti ar parduoti finansines priemones ir (ar) finansinių priemonių išplatinimas tvirtai įsipareigojus pirkti“, nurodytos Direktyvos 2004/39/EB I priedo A skirsnio 3 ir 6 punktuose;

c)

jei jis yra gavęs leidimą teikti investicines paslaugas „Portfelio valdymas“, kaip nurodyta Direktyvos 2004/39/EB I priedo A skirsnio 4 punkte, turtas, kurį valdo įmonė, nesiekia 500 mln. EUR.

26.10.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 276/44

(1)

Europos Sąjungos ir Armėnijos Respublikos susitarimo dėl vizų režimo supaprastinimo (1) (toliau – Susitarimas) 12 straipsniu įsteigiamas Jungtinis komitetas (toliau – Jungtinis komitetas). Jame nustatyta, kad Jungtinis komitetas visų pirma turi prižiūrėti, kaip įgyvendinamas Susitarimas;

(2)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 810/2009 (2) nustatyta tvarka ir sąlygos, taikomos išduodant vizas vykti tranzitu per valstybių narių teritoriją arba būti joje ne ilgiau kaip 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį;

(3)

reikia parengti bendrąsias gaires, siekiant užtikrinti, kad valstybių narių diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos visiškai suderintai įgyvendintų Susitarimą, ir paaiškinti Susitarimo nuostatų ir Susitarimo šalių teisės aktų nuostatų, kurias jos toliau taiko Susitarimu nereglamentuojamiems vizų klausimams, tarpusavio ryšį;

(4)

tikslinga nustatyti poziciją, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi Jungtiniame komitete, dėl Susitarimo įgyvendinimo bendrųjų gairių priėmimo;

(5)

šiuo sprendimu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kurias įgyvendinant Jungtinė Karalystė nedalyvauja pagal Tarybos sprendimą 2000/365/EB (3); todėl Jungtinė Karalystė nedalyvauja priimant šį sprendimą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas;

(6)

šiuo sprendimu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kurias įgyvendinant Airija nedalyvauja pagal Tarybos sprendimą 2002/192/EB (4); todėl Airija nedalyvauja priimant šį sprendimą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas;

(7)

pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėto Protokolo Nr. 22 dėl Danijos pozicijos 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šį sprendimą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas,

26.10.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 276/60

(1)

2014 m. liepos 10 d. Taryba priėmė Sprendimą 2014/450/BUSP;

(2)

2017 m. spalio 17 d. Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos komitetas, įsteigtas pagal Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją 1591 (2005), atnaujino informaciją, susijusią su vienu asmeniu, kuriam taikomos ribojamosios priemonės;

(3)

todėl Sprendimo 2014/450/BUSP priedas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

26.10.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 276/62

(1)

Įgyvendinimo sprendimu 2014/715/ES (2) Komisija Šri Lanką nustatė kaip šalį, kurią pagal Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 31 straipsnio 1 dalį laiko nebendradarbiaujančia trečiąja šalimi kovojant su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama (NNN) žvejyba. Tame sprendime Komisija pateikė priežastis, kuriomis remdamasi mano, kad ši šalis, kaip vėliavos, uosto, pakrantės ar rinkos valstybė, nevykdo pagal tarptautinę teisę jai skirtų pareigų imtis veiksmų siekiant užkirsti kelią NNN žvejybai, atgrasyti nuo jos ar ją panaikinti;

(2)

Įgyvendinimo sprendimu (ES) 2015/200 (3) Taryba Šri Lanką įtraukė į nebendradarbiaujančių šalių sąrašą, nustatytą Tarybos įgyvendinimo sprendime 2014/170/ES (4);

(3)

Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 18 straipsnio 1 dalies g punkte nustatyta, kad žuvininkystės produktų importuoti į Sąjungą neleidžiama, jei sužvejotų žuvų kiekio sertifikatą patvirtino vėliavos valstybės, kuri pripažinta nebendradarbiaujančia kovojant su NNN žvejyba trečiąja šalimi, valdžios institucijos;

(4)

po to, kai Šri Lanka buvo nustatyta kaip nebendradarbiaujanti trečioji šalis, ji stengėsi imtis konkrečių priemonių nustatytiems trūkumams pašalinti;

(5)

remiantis Komisijos gauta informacija, atrodo, kad Šri Lanka vykdo atitinkamus įsipareigojimus pagal tarptautinę teisę ir patvirtino tinkamą teisinę kovos su NNN žvejyba sistemą. Pradėjusi naudoti žurnalus sužvejoto kiekio duomenims registruoti, paskyrusi radijo šaukinius žvejybos laivams ir visame atviroje jūroje plaukiojančiame laivyne įdiegusi laivų stebėjimo sistemą (LSS), ji įvedė tinkamą ir veiksmingą stebėsenos, kontrolės ir tikrinimo sistemą. Ji taip pat sukūrė atgrasomųjų sankcijų sistemą, peržiūrėjo savo žuvininkystės teisinę sistemą ir užtikrino tinkamą sužvejotų žuvų kiekio sertifikavimo sistemos įgyvendinimą. Šri Lanka dar labiau pagerino regioninių žuvininkystės valdymo organizacijų rekomendacijų ir rezoliucijų laikymąsi, pavyzdžiui, patobulino uosto valstybės kontrolės priemones. Ji į Šri Lankos teisę perkėlė regioninių žuvininkystės valdymo organizacijų taisykles ir vadovaudamasi Jungtinių Tautų tarptautiniu neteisėtos, nedeklaruojamos ir nereglamentuojamos žvejybos prevencijos veiksmų planu priėmė savo nacionalinį NNN žvejybos prevencijos veiksmų planą;

(6)

todėl atrodo, kad Šri Lanka vykdo įsipareigojimus pagal tarptautinę teisę ir priemonės, kurių ji ėmėsi kaip vėliavos valstybė, yra pakankamos, kad būtų laikomasi Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos 94, 117 ir 118 straipsnių ir Jungtinių Tautų susitarimo dėl žuvų išteklių 18, 19, 20 ir 23 straipsnių nuostatų;

(7)

todėl galima daryti išvadą, kad Šri Lankos pripažinimą nebendradarbiaujančia trečiąja šalimi lėmusi padėtis yra ištaisyta ir kad ji ėmėsi konkrečių priemonių, kuriomis galima užtikrinti ilgalaikį padėties pagerėjimą;

(8)

todėl Taryba priėmė Įgyvendinimo sprendimą (ES) 2016/992 (5), kuriuo Šri Lanka išbraukiama iš nebendradarbiaujančių trečiųjų šalių sąrašo;

(9)

esant tokioms aplinkybėms, Įgyvendinimo sprendimas 2014/715/ES turėtų būti panaikintas nuo Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2016/992 įsigaliojimo dienos;

(10)

šis sprendimas Sąjungai nekliudo pagal Reglamentą (EB) Nr. 1005/2008 ateityje imtis tolesnių veiksmų tuo atveju, jei Šri Lanka nevykdys pagal tarptautinę teisę jai, kaip vėliavos, uosto, pakrantės ar rinkos valstybei, tenkančių pareigų užkirsti kelią NNN žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti;

(11)

šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka 2017 m. vasario 28 d. Žuvininkystės ir akvakultūros vadybos komiteto nuomonę,

26.10.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 276/64

(1)

2013 m. rugsėjo 23 d. Institucija gavo skundą, kuriame teigiama, kad bankams Íslandsbanki hf. (toliau – bankas ISB) ir Arion Bank hf. (toliau – bankas Arion) neteisėtai buvo suteikta valstybės pagalba, kai Islandijos centrinis bankas (toliau – ICB) skyrė ilgalaikį finansavimą palankiomis palūkanų sąlygomis (1).

(2)

2013 m. spalio 23 d. raštu Institucija nusiuntė Islandijos institucijoms prašymą suteikti informaciją (2), į jį Islandijos institucijos atsakė 2014 m. sausio 17 d. (3) Šis atvejis vėliau buvo aptartas 2014 m. gegužės mėn. Reikjavike vykusiame Institucijos ir Islandijos institucijų atstovų posėdyje. Po diskusijų 2014 m. birželio 5 d. buvo išsiųstas raštas (4). Šis atvejis vėl buvo aptartas 2015 m. vasario mėn. Reikjavike vykusiame Institucijos ir Islandijos institucijų atstovų posėdyje, kuriame dalyvavo ir ICB atstovas. Po šių diskusijų 2015 m. vasario 24 d. buvo išsiųstas raštas (5), į jį Islandijos institucijos atsakė 2015 m. balandžio 1 d. (6)

(3)

2015 m. gegužės 20 d. sprendimu Nr. 208/15/COL Institucija inicijavo oficialią tyrimo procedūrą dėl įtariamos neteisėtos valstybės pagalbos, suteiktos bankams ISB ir Arion sudarius paskolų konvertavimo susitarimus, kaip įtariama, lengvatinėmis sąlygomis. 2015 m. rugpjūčio 28 d. raštu (7) Islandijos institucijos pateikė pastabų dėl Institucijos sprendimo. Tą pačią dieną Institucija taip pat gavo vieno iš dviejų įtariamų pagalbos gavėjų, t. y. banko Arion, pastabas (8).

(4)

2015 m. rugsėjo 24 d.Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir jo EEE priede (9) buvo paskelbtas sprendimas inicijuoti oficialią tyrimo procedūrą. 2015 m. spalio 5 d. raštu ICB pateikė pastabų dėl procedūros inicijavimo sprendimo (10).

(5)

2016 m. birželio 14 d. raštu Institucija paprašė suteikti papildomos informacijos apie ICB, bankus ISB ir Arion  (11). Islandijos institucijos prašomą informaciją pateikė 2016 m. rugsėjo 20 d. raštu (12).

(6)

Atitinkamos priemonės yra susijusios su ICB skolinimu už užstatą ir vertybinius popierius. ICB, kaip centrinis bankas ir paskutinis skolintojas, atsižvelgdamas į kitų centrinių bankų vykdomą pinigų politiką, teikia finansų įstaigoms trumpalaikes kreditavimo paslaugas garantuotų paskolų forma pagal atitinkamas savo taisyklių nuostatas. Finansų įstaigos turi galimybę prašyti suteikti vienos nakties paskolas arba septynių dienų paskolas, suteikdamos užstatą, kurį ICB laiko tinkamu.

(7)

2007 ir 2008 m. už užstatą buvo nuolat skolinama vis daugiau, ir ICB tapo pagrindiniu finansų įstaigų likvidumo šaltiniu. Garantuotų paskolų daugiausia buvo suteikta 2008 m. spalio 1 d., vos prieš bankų žlugimą, kai ICB finansų įstaigoms buvo paskolinęs 520 mlrd. ISK. Taigi, 2008 m. spalio mėn. bankrutuojant trims komerciniams bankams (Landsbankinn, Glitnir ir Kaupthing), ICB perėmė šioms nacionalinėms finansų įstaigoms pareikštus didelius reikalavimus, paremtus įvairiomis garantijomis. Tuo metu beveik 42 % užstato už ICB paskolas buvo mokama garantuotomis iždo obligacijomis arba turtu padengtais vertybiniais popieriais, o maždaug 58 % viso užstato sudarė bankų Glitnir, Kaupthing ir Landsbankinn išleistos obligacijos (13).

(8)

2008 m. žlugus bankui Glitnir, suėjo terminas grąžinti paskolą Islandijos centriniam bankui, todėl ICB tapo žlugusio banko kreditoriumi. 2008 m. spalio mėn. Finansų priežiūros institucijos (toliau – FME) sprendimu iš esmės visas šalyje esantis banko Glitnir turtas ir įsipareigojimai (išskyrus tam tikrą neįtrauktą turtą ir įsipareigojimus) buvo perkelti į banką ISB, įskaitant neįvykdytus banko Glitnir įsipareigojimus ICB, kurie siekė maždaug 55,6 mlrd. ISK, ir netiesiogiai – pagrindinio užstato (hipotekos paskolų portfelio) nuosavybės teises (14).

(9)

Kadangi skolą ICB sudarė trumpalaikės garantuotos paskolos, jų momentinis grąžinimas būtų turėjęs didelį poveikį banko ISB likvidumo pozicijai ir būtų galėjęs sukelti pavojų banko restruktūrizavimui. ICB teigimu, alternatyvus ICB sprendimas būtų buvęs susigrąžinti skolą, o tada ICB būtų atitekęs hipotekos paskolų portfelis. Centriniam bankui jį būtų buvę sunku valdyti. Tuo metu hipotekos paskolų portfelio pardavimas nebuvo laikomas viena iš galimybių, nes vyko finansų krizė ir rinkoje buvo labai mažai galimų pirkėjų.

(10)

Todėl bankas ISB siekė iš naujo derėtis su ICB dėl skolos, kad ji būtų paversta ilgalaike skola su pagrįstu amortizacijos profiliu ir kad taip būtų išvengta galimo tolesnio neigiamo poveikio banko ISB likvidumo pozicijai. Po banko ISB ir ICB derybų 2009 m. rugsėjo 11 d. buvo pasiektas susitarimas, pagal kurį bankas ISB išdavė ICB atskirą 55,6 mlrd. ISK vertės obligaciją. Obligacija buvo padengta tuo pačiu arba panašiu turtu, kurį sudarė hipotekos paskolų portfelis, kaip ir anksčiau Glitnir išleistos padengtos obligacijos. Obligacija yra padengta su perviršiu, jos paskolos ir turto vertės santykis (toliau – LTV) yra 70 % (15). Obligacijos išpirkimo terminas yra dešimt metų, jos palūkanų norma yra 4,5 %, ji susieta su vartotojų kainų indeksu.

(11)

2008 m. spalio mėn. buvo aišku, kad banko Kaupthing nebebus galima išgelbėti, todėl FME perėmė banko operacijas. Remdamasi 2008 m. spalio 6 d. priimtu Įstatymu Nr. 125/2008 dėl Iždo išmokų, susijusių su nepaprastosiomis finansų rinkų aplinkybėmis, institucijos (toliau – Kritinės padėties įstatymas), FME nusprendė banką Kaupthing padalyti į seną ir naują banką. Naujasis bankas, kuris vėliau tapo banku Arion, iš esmės perėmė didžiąją dalį šalyje esančio turto ir įsipareigojimų. Tačiau užstatu padengti įsipareigojimai ICB ir atitinkamas užstatas, įskaitant būsto paskolų portfelį, nebuvo perduoti (16). Senąjį banką buvo pavesta prižiūrėti pertvarkymo komitetui ir vėliau buvo pradėtos jo likvidavimo procedūros, siekiant galiausiai užbaigti visas operacijas.

(12)

2009 m. rugsėjo 3 d. bankas Kaupthing, Vyriausybė ir bankas Arion pasiekė susitarimą dėl banko Arion kapitalizacijos ir banko Kaupthing kompensacijos išmokėjimo bankui Arion pagrindo (toliau – Kaupthing kapitalizacijos susitarimas). Pagal šį susitarimą bankas Kaupthing turėjo galimybę įgyti banko Arion kontrolę pasirašydamas naują akcinį kapitalą ir turėjo sumokėti už naująjį akcinį kapitalą senojo banko nuosavu turtu (t. y. turtu, kuris nebuvo perduotas pirmiau aprašytu FME sprendimu).

(13)

Prieš bankui Kaupthing nusprendžiant, ar jis įsigytų banko Arion akcijų daugumą, reikėjo pasiekti susitarimą su ICB dėl atsiskaitymo pagal nepatenkintus reikalavimus, nes tam tikra dalis turto, kurio jam reikėtų siekiant sumokėti už naująjį akcinį kapitalą, buvo pateikta kaip užstatas už paskolas, kurias ICB suteikė bankui Kaupthing, įskaitant būsto paskolų portfelį. Todėl 2009 m. lapkričio 30 d. Finansų ministerija, ICB ir banko Kaupthing pertvarkymo komitetas sudarė susitarimą dėl atsiskaitymo pagal ICB reikalavimus bankui Kaupthing (toliau – atsiskaitymo susitarimas). Atsiskaitymui už vienos nakties paskolas buvo taikomas atsiskaitymo susitarimo 3 straipsnis, o jame susitariančiosios šalys susitarė, kad bankas Arion prisiims banko Kaupthing skolą ICB išleisdamas maždaug […] (*1) mlrd. ISK vertės obligaciją konkrečia forma, kuri pridedama prie susitarimo kaip II priedėlis, o ICB savo ruožtu perduos būsto paskolų portfelį bankui Arion.

(14)

2010 m. sausio 22 d. bankas Arion ir ICB sudarė paskolos sutartį, kuria, ICB ir banko Arion teigimu, buvo oficialiai įvykdytas atsiskaitymo susitarimo 3 straipsnis, ir kapitalizacijos susitarimas, t. y. banko Kaupthing kreditoriai tapo banko Arion savininkais. Paskolos sutartis buvo sudaryta vietoj minėtosios obligacijos. Paskolos sutartyje iš esmės atspindimos obligacijos sąlygos, išskyrus tai, kad pagrindinė paskolos sutarties suma buvo denominuota EUR, USD ir CHF, o ne ISK. Šis valiutos denominacijos pakeitimas atitiko atsiskaitymo susitarimo sąlygas, kuriose numatyta, kad, nepaisant pagrindinės sumos denominacijos, bankas Arion palūkanas ir periodinius mokėjimus pagal savo galimybes turėtų mokėti užsienio valiutomis. Atsiskaitymo susitarime taip pat buvo numatyta, kad, jeigu bankas Arion nesugebės mokėti užsienio valiutomis, o norės mokėti ISK, jis turės ICB pateikti pagrįstą raštišką prašymą.

(15)

Paskolos sutartyje buvo numatyta […] mln. EUR, […] mln. USD ir […] mln. CHF paskola septyneriems metams su galimybe ją pratęsti trejiems metams du kartus. Bankui Arion buvo leidžiama pakeisti valiutų, kuriomis bus grąžinama paskola, derinį. Mokėtinos palūkanos buvo nustatytos pagal formulę EURIBOR/LIBOR + 300 bazinių punktų. Banko Arion būsto paskolų portfelis buvo laikomas užstatu ICB.

(16)

Kaip teigiama skunde, Institucijai priimant sprendimus, kuriais patvirtinta restruktūrizavimo pagalba bankams ISB ir Arion  (17), nebuvo įvertintos bankų ISB, Arion ir ICB paskolų sutartys. Kadangi šiais atvejais priemonės nebuvo aptartos, skundo pateikėjas mano, jog svarbu gauti Institucijos nuomonę apie i) šių papildomų įtariamos pagalbos priemonių suderinamumą su EEE susitarimu ir ii) Islandijos institucijų nepranešimo apie šias priemones padarinius.

(17)

Skundo pateikėjas teigia, kad tuo metu, kai ICB sudarė paskolų sutartis su bankais Arion ir ISB, kitiems Islandijos bankams nebuvo suteikta galimybių gauti tokį finansavimą iš ICB ar kitų Vyriausybės agentūrų. Taigi, skundo pateikėjas teigia, kad pagalba buvo atranki, nes ji buvo suteikta tik tam tikroms finansų įstaigoms, konkuruojančioms Islandijos bankų rinkoje. Skundo pateikėjo teigimu, suteikiant paskolą bankui ISB, jam buvo suteikta pagalba, kad jis išvengtų ICB vykdymo užtikrinimo veiksmų, susijusių su padengta obligacija; banko Arion atveju paskola buvo suteikta siekiant užtikrinti tinkamą banko valiutų rizikos balansą. Skundo pateikėjas teigia, kad kitos finansų įstaigos, negavusios tokios pagalbos, buvo priverstos išparduoti turtą pirkėjams palankiose rinkose.

(18)

Skundo pateikėjo teigimu, paskolų sutartys bankams ISB ir Arion suteikė aiškų pranašumą – jie gavo ilgalaikį finansavimą taikant palankias palūkanų normas, žemesnes už rinkos palūkanų normas, o kitiems rinkos dalyviams tokios palūkanų normos nebuvo prieinamos. Skundo pateikėjo teigimu, šiuo permainingu finansų rinkoms laikotarpiu tokių sutarčių nebūtų sudaręs joks privatus investuotojas. Siekdamas pagrįsti savo teiginį, kad palūkanų normos tuo metu buvo mažesnės už vyravusias rinkoje, skundo pateikėjas pateikė 2009 m. Islandijos Vyriausybės kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių (CDS) vertės skirtumus ir Islandijos būsto finansavimo fondo (HFF) obligacijų emisijų HFF150224 ir HFF150434 2009 m. palūkanų normas. Skunde teigiama, kad minėtomis priemonėmis bankai ISB ir Arion buvo sustiprinti bankų rinkoje, todėl tai turėjo poveikį kitų rinkos dalyvių padėčiai.

(19)

Galiausiai skundo pateikėjas teigia, kad bankų ISB ir Arion restruktūrizavimo planų, kuriuos įgyvendino Islandijos Vyriausybė ir kuriuos Institucija pripažino suderinama pagalba pagal EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies b punktą, pakako Islandijos ekonomikos sutrikimui atitaisyti. Skundo pateikėjo teigimu, minėtomis sutartimis įgyvendintos papildomos pagalbos priemonės nebuvo būtinos, tinkamos ar proporcingos Islandijos bankų sistemai atkurti, todėl tai yra nesuderinama valstybės pagalba.

(20)

Sprendime Nr. 208/15/COL Institucija preliminariai įvertino, ar ICB suteiktos trumpalaikės kreditavimo priemonės bankams Glitnir ir Kaupthing ir ICB paskolų sutartys su bankais Arion ir ISB galėtų būti laikomos valstybės pagalba pagal EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalį; ir jeigu taip, ar valstybės pagalba galėtų būti laikoma suderinama su EEE susitarimo veikimu.

(21)

ICB trumpalaikio skolinimo už užstatą bankams ir kitoms finansų įstaigoms klausimu Institucija nustatė, kad Bankininkystės gairėse (18) išdėstytos sąlygos dėl pagalbos likvidumui išlaikyti ir centrinių bankų priemonių buvo įvykdytos. Atitinkamai Institucija padarė išvadą, kad ICB bankams Glitnir ir Kaupthing suteiktos trumpalaikio kreditavimo priemonės nėra valstybės pagalba.

(22)

Tačiau dėl ICB paskolų sutarčių su bankais Arion ir ISB, kaip įtariama, palankiomis sąlygomis Institucija padarė negalutinę išvadą, jog negalima atmesti galimybės, kad šios sutartys laikytinos valstybės pagalba pagal EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalį. Sprendime Nr. 208/15/COL nurodyti toliau išvardyti aspektai.

(23)

Institucijos teigimu, siekiant nustatyti, ar skolinimo sąlygas būtų galima laikyti suderinamomis su EEE susitarimo veikimu, turi būti pateikta papildomų įrodymų.

(24)

Taigi, atlikusi negalutinį vertinimą, Institucija suabejojo, ar atitinkamos priemonės ir konkrečiai skolinimo sąlygos laikytinos valstybės pagalba, o jeigu taip, ar jas būtų galima pripažinti suderinamomis su EEE susitarimo veikimu.

(25)

ICB pažymi, kad Institucija, inter alia, ISB ir Arion restruktūrizavimo pagalbos sprendimais anksčiau sprendė Islandijos finansų sistemos, jos teisinių pagrindų restruktūrizavimo ir Vyriausybės vykdomo retruktūrizavimo problemas. ICB teigimu, nelogiška šiuo atveju tiriamas priemones atsieti nuo konteksto ir jas vertinti kaip atskiras priemones.

(26)

ICB teigimu, centriniam bankui nerealistiška perimti tokį užstatą, koks buvo pateiktas bankų Kaupthing (Arion) ir ISB atveju. Perimdamas tokį užstatą ICB būtų ėmęsis komercinio banko, turinčio vieną iš didžiausių būsto paskolų portfelių Islandijoje, vaidmens. Tai nebūtų atitikę jo, kaip centrinio banko, funkcijų. Taip pat buvo kilusi svarbi rizika, kad bus destabilizuotos bankų Arion ir ISB operacijos, o tai būtų pakenkę finansiniam stabilumui. Institucija turi nepamiršti, kad ICB turi teisinę pareigą skatinti finansinį stabilumą, Jeigu ICB būtų išsiieškojęs turtą pagal reikalavimą ISB, ISB likvidumas būtų tapęs per mažas, kad jis galėtų veikti kaip patikimas bankas, todėl ICB nebūtų turėjęs galimybės išsiieškoti visą reikalavimo sumą.

(27)

ICB pažymi, kad, deja, Bankų gairėse nenumatyta, ką daryti, kai neįvykdomi reikalavimai, atsiradę dėl pinigų politikos operacijų, ir centrinis bankas verčiamas imtis veiksmų reikalavimų sumoms ir tinkamam užstato turtui išsiieškoti. ICB teigia, kad ICB reikalavimų konversija į paskolų sutartis turėtų būti laikoma įprasta kreditorių priemonių, kuriomis siekiama išsiieškoti kuo didesnę dalį reikalavimų pagal trumpalaikes kreditavimo priemones, tąsa, o ne nauju finansavimu, suteiktu bankams Arion ir ISB.

(28)

Atsakydamas į klausimą, ar paskolų sutartimis bankams buvo suteiktas pranašumas, ICB pirmiausia teigia, kad pradinis mokėjimų vėlavimas nėra valstybės pagalba, atsižvelgiant į išimtines aplinkybes, susiklosčiusias Islandijoje po bankų sistemos žlugimo 2008 m. spalio mėn. 2009 m. rugsėjo mėn. pasiekto mokėjimų susitarimo su ISB, o 2009 m. lapkričio mėn. – su banku Kaupthing, ICB teigimu, negalima laikyti vėlavimu, nes Islandijos bankai buvo visapusiškai restruktūrizuojami TVF teikiant pagalbą ir buvo daug netikrumo dėl bankų turto vertinimo.

(29)

ICB pabrėžia, kad jis turi teisinę pareigą išsaugoti finansinį stabilumą ir prižiūrėti kredito įstaigų užsienio valiutų balansus. Todėl ICB turėjo teisinę pareigą taisyti tuo metu buvusią sunkią padėtį. Sudaryti paskolų sutartis šiomis aplinkybėmis buvo geriausias racionalus ekonominis sprendimas. ICB pažymi, kad užstato perėmimas būtų ne tik neatitikęs centrinio banko funkcijų, bet ir galiausiai būtų susidariusi tokia padėtis, kad ICB būtų išsiieškojęs mažesnę trumpalaikės skolos dalį.

(30)

Be to, ICB teigimu, paskolų sutarčių sąlygos, t. y. palūkanų normos ir užstatas, buvo palankios ICB. ICB remiasi prieinama informacija apie visame pasaulyje išleistas priemones ir susitariančiųjų šalių (bankų Arion, ISB, ICB, kitų šalies vidaus finansų įstaigų ir valstybės) tuo metu sudarytų kitų susitarimų sąlygas (19). Todėl, ICB teigimu, paskolų sutarčių sąlygos abiem atvejais visiškai atitiko tuo metu rinkoje įprastas sąlygas, taigi, jos visiškai atitiko ir rinkos ekonomikos investuotojo principą.

(31)

Atsakydamas į klausimą, ar šios paskolų sutartys buvo atrankios, ICB teigia, kad su visomis panašioje teisinėje ir faktinėje padėtyje buvusiomis įmonėmis buvo elgiamasi vienodai. Šiuo klausimu ICB pažymi, kad privatus Islandijos investicijų bankas Straumur taip pat sudarė sutartį su ICB dėl atsiskaitymo už banko trumpalaikę skolą (20). Be to, ICB teigimu, bankas MP Bank nebuvo panašioje faktinėje ar teisinėje padėtyje, nes jo trumpalaikės skolos nebuvo užtikrintos turtu, panašiu į būsto paskolų portfelį, o buvo užtikrintos viešojo sektoriaus vertybiniais popieriais, pvz., iždo obligacijomis ir panašiomis saugiomis priemonėmis, t. y. nustatytos vertės turtu, kuriuo galima lengvai prekiauti ir kurį galima perimti be jokių atitinkamų ar susijusių išlaidų. Todėl ICB atmeta teiginį, kad kitiems Islandijos bankams nebuvo suteikta galimybių gauti tokį finansavimą iš ICB ar kitų Vyriausybės agentūrų.

(32)

Galiausiai ICB pažymi, jog Institucija turi atsižvelgti į tai, kad tuo laikotarpiu, kai buvo sudarytos paskolų sutartys, Islandijos finansų įstaigos de facto visiškai nekonkuravo su kitomis EEE finansų įstaigomis. 2008 m. lapkričio mėn. Islandijos parlamentas priėmė Įstatymą Nr. 134/2008, kuriuo iš dalies keičiamas Užsienio valiutos įstatymas Nr. 87/1992, o pastaruoju nustatyti tarpvalstybinio kapitalo judėjimo ir su juo susijusių sandorių užsienio valiuta apribojimai, taigi, užsienio finansų subjektams tapo neįmanoma konkuruoti Islandijos rinkoje (21). Todėl ICB teigia, kad minėtomis priemonėmis nebuvo iškreipta konkurencija ir jos neturėjo poveikio susitariančiųjų šalių tarpusavio prekybai pagal EEE susitarimą.

(33)

Remdamasis minėta informacija, ICB teigia, kad paskolų sutarčių sudarymas negali būti laikomas valstybės pagalba pagal EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalį.

(34)

Jeigu Institucija vis tiek manytų, kad minėtos priemonės yra valstybės pagalba, ICB teigia, kad jos turi būti laikomos suderinamomis su EEE susitarimu pagal jo 61 straipsnio 3 dalies b punktą, nes jos yra neatskiriama priemonių, kurios buvo būtinos, proporcingos ir tinkamos dideliems Islandijos ekonomikos sutrikimams atitaisyti, dalis, taigi, jos buvo tiesiogiai susijusios su restruktūrizavimo pagalbos priemonėmis, kurias Institucija patvirtino savo Arion ir ISB restruktūrizavimo pagalbos sprendimuose.

(35)

Bankas Arion taip pat teigia, kad šiuo atveju tiriamų priemonių negalima atsieti nuo konteksto ir jas vertinti kaip atskiras priemones. Bankas Arion teigia, kad Institucija savo Arion restruktūrizavimo pagalbos sprendime jau išnagrinėjo ir patvirtino banko Arion restruktūrizavimą ir kapitalizaciją.

(36)

Bankas Arion pažymi, kad paskolos denominacija užsienio valiutomis, o ne ISK, atitiko atsiskaitymo susitarimą, kuriame numatyta, kad bankas Arion palūkanas ir periodinius mokėjimus pagal savo galimybes turėtų mokėti užsienio valiutomis, o mokėti ISK buvo leidžiama tik išimtinėmis aplinkybėmis. Bankas Arion taip pat pažymi, jog atsiskaitymo susitarimo 4 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, leidus skolintojui, gali pakeisti visos skolosarba jos dalies denominaciją. Todėl paskolos sutarties sąlygos visiškai atitinka atsiskaitymo susitarimą. Bankas Arion pabrėžia, kad Institucija savo Arion restruktūrizavimo pagalbos sprendime jau peržiūrėjo ir patvirtino atsiskaitymo susitarimo sąlygas (22).

(37)

Banko Arion teigimu, Sprendime Nr. 208/15/COL Institucijos išdėstytas apibūdinimas, kad be būsto paskolų portfelio banko Arion pozicija būtų buvusi „nepakankama“, yra neteisingas. Banko Arion teigimu, būsto paskolų portfelis iš tikrųjų buvo vertingas turtas, nes jame buvo kai kurių svarbiausių banko Arion klientų paskolos, ir šį portfelį aptarnavo pats bankas Arion. Pagal atsiskaitymo susitarimą (o ne FME sprendimą) bankas Kaupthing turėjo galimybę perkelti būsto paskolų portfelį bankui Arion – tai buvo banko Arion kapitalizacijos dalis. Tačiau, jeigu nebūtų galiojęs atsiskaitymo susitarimo 3 straipsnis (t. y. jeigu būsto paskolų portfelis nebūtų buvęs perduodamas), banko Arion kapitalizacijos ir restruktūrizacijos reikalavimams įvykdyti vietoj būsto paskolų portfelio būtų buvęs skirtas kitas turtas.

(38)

Banko Arion teigimu, ICB poziciją būtų galima laikyti privataus kreditoriaus, vykdančio išieškojimą pagal reikalavimus bankui Kaupthing, pozicija, kaip išsamiai išdėstyta atsiskaitymo susitarime ir numatyta taikytinose likvidavimo procedūrų reglamentavimo taisyklėse (23). Būsto paskolų portfelio perkėlimas pagal atsiskaitymo susitarimą buvo atliekamas ir paskolos sutartis buvo sudaroma sąlygomis, visiškai atitinkančiomis tuometines įprastas rinkos sąlygas. Taigi, ICB elgesys atitinka privataus kreditoriaus kriterijaus reikalavimus. Todėl ICB nesuteikė bankui Arion jokio pranašumo, kurį kaip nors būtų galima laikyti valstybės pagalba.

(39)

Banko Arion teigimu, pagrindinius aspektus, į kuriuos reikėtų atsižvelgti vertinant, ar hipotetinis privatus kreditorius būtų sudaręs atsiskaitymo susitarimą ir paskolos sutartį, galima apibendrinti taip:

(40)

Kadangi Institucija Sprendimu Nr. 208/15/COL nurodė, kad vykstant finansų krizei sudėtinga nustatyti tinkamus palūkanų normų kriterijus, bankas Arion pateikė informaciją apie atitinkamu laikotarpiu įvairių Europos bankų padengtų obligacijų ir pirmaeilių nepadengtų obligacijų emisijas. Kadangi ICB suteikta paskola daugiausia padengta hipotekos paskolomis, bankas Arion teigia, kad tai yra palyginama su padengtomis obligacijomis, kurias Europos bankai leido 2009 m. kaip užstatą naudodami būsto hipotekos paskolas. Banko Arion teigimu, iš jo pateikto duomenų rinkinio (24) matyti, kad Europos bankų mokamos paskolų maržos buvo 0,1–1,90 % didesnės už tarpbankines palūkanų normas, o maržų mediana buvo 0,72 %. Didžiausias padengtų obligacijų palūkanų normas 2009 m. rugsėjo mėn. mokėjo bankas Bank of Ireland (1,9 % didesnes už tarpbankines palūkanų normas),o 2009 m. lapkričio mėn. – Airijos finansų įstaiga EBS Mortgage finance (1,75 % didesnes už tarpbankines palūkanų normas). Banko Arion teigimu, sudėtinga įsivaizduoti, kaip hipotekos paskolomis ir kitu aukštos kokybės turtu užtikrinta skolos priemonė, kurios palūkanų norma yra LIBOR + 3.00 %, galėtų būti laikoma valstybės pagalba, kai tuo pačiu metu Europos banko kreditavimo, užtikrinto hipotekos paskolomis, didžiausios sąnaudos buvo tarpbankinės palūkanų normos + 1,9 %.

(41)

Banko Arion teigimu, paskolos sutarties pakeitimas, kuriuo nukrypstama nuo atsiskaitymo susitarimo sąlygų ir kuris yra susijęs su pagrindinės sumos denominacija EUR, USD ir CHF, o ne ISK, buvo palankus ICB. Bankas Arion pažymi, kad nuo bankų sistemos žlugimo 2008 m. rudenį Islandijoje buvo nustatyti griežti tarpvalstybinio kapitalo judėjimo ir atitinkamų sandorių užsienio valiuta apribojimai. Jeigu šiomis aplinkybėmis taikomas privataus kreditoriaus kriterijus, gali būti padaryta tik viena išvada: privatus kreditorius būtų pirmenybę teikęs denominacijai užsienio valiutomis, o ne ISK. Taigi, toks denominacijos pakeitimas būtų palankesnis kreditoriui, o ne skolininkui.

(42)

Bankas Arion pateikia palyginimą su atsiskaitymo susitarimu (toliau – LBI susitarimas), kurį 2009 m. gruodžio mėn. sudarė „naujasis“ bankas Landsbankinn (NBI) ir „senasis“ bankas Landsbankinn (LBI). Pagal LBI susitarimą NBI turėjo išleisti LBI skirtą užsienio valiuta – EUR, GBP ir USD – denominuotą pirmaeilę padengtą 247 mlrd. ISK vertės dešimties metų trukmės obligaciją. Be to, 2013 m. pradžioje užsienio valiuta buvo išleista 92 mlrd. ISK vertės neapibrėžtoji obligacija. Šios pirmaeilės padengtos obligacijos buvo atlygis už turtą ir įsipareigojimus, kuriuos 2008 m. spalio 9 d. perdavė LBI, vadovaudamasi FME sprendimu dėl LBI turto ir įsipareigojimų perdavimo NBI. Šių pirmaeilių padengtų obligacijų terminas baigiasi 2018 m. spalio mėn., pagal jų sąlygas per pirmuosius penkerius metus periodinių mokėjimų nenumatyta. Palūkanų normos yra EURIBOR/LIBOR + 175 bazinių punktų pirmuosius penkerius metus ir EURIBOR/LIBOR + 290 bazinių punktų likusius penkerius metus. Jos yra padengtos banko Landsbankinn  (25) klientams išduotų paskolų portfeliu.

(43)

Banko Arion teigimu, LBI susitarimo sąlygas galima laikyti tiesiogiai palyginamomis su paskolos sutarties sąlygomis. Skirtumus galima apibendrinti taip:

(44)

Banko Arion teigimu, visi minėti abiejų atvejų skirtumai yra paskolos sutarties ir ICB naudai, t. y. didesnė palūkanų norma, mažesnė pagrindinė suma ir tvirtesnis užstato portfelis, nors skolintojas šiuo atveju yra privati šalis. Tai rodo, kad pagal paskolos sutartį bankui Arion suteikto finansavimo sąlygos atitinka tuometines rinkoje vyravusias sąlygas.

(45)

Apibendrindamas bankas Arion teigia, kad ICB ir banko Arion paskolos sutarties sudarymas negali būti laikomas valstybės pagalba pagal EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalį.

(46)

Jeigu, nepaisydama pirmiau išdėstytų argumentų, Institucija manytų, kad priemonės laikytinos valstybės pagalba, bankas Arion teigia, kad šios priemonės yra suderinamos su EEE susitarimu pagal jo 61 straipsnio 3 dalies b punktą.

(47)

Kadangi atitinkamos priemonės sudarė neatskiriamą banko Arion galutinės kapitalizacijos ir Institucijai pateikto banko Arion restruktūrizavimo plano dalį, bankas Arion teigia, kad šių priemonių negalima atskirti nuo bendro vertinimo, kurį Institucija atliko tuo atveju. Taigi, šioms priemonėms taikomas Institucijos priimtas Arion restruktūrizavimo pagalbos sprendimas.

(48)

Be to, banko Arion nuomone, jeigu Institucija mano, kad įmanoma persvarstyti konkrečią sandorio dalį, kurią Institucija jau peržiūrėjo ir patvirtino Arion restruktūrizavimo pagalbos sprendime, tada Institucija turėtų atsižvelgti į visą faktinę ir teisinę padėtį. Taigi, Institucijos vertinimas dėl atitinkamų priemonių suderinamumo turėtų atitikti Arion restruktūrizavimo pagalbos sprendime išdėstytą vertinimą, ypač tai, ar buvo laikomasi taikytinų valstybės pagalbos gairių kriterijų.

(49)

Bankas ISB pateikė informaciją apie panašių turtu padengtų obligacijų sąlygas Europoje sutarties su ICB sudarymo metu. Banko ISB teigimu, panašios turtu padengtos obligacijos Europoje tuo metu buvo parduodamos 40–80 bazinių punktų brangiau nei valstybės garantuojami vertybiniai popieriai. ISB pateikė grafiką, kuriame parodyti 2009 m. trijų šalių, t. y. Prancūzijos, Vokietijos ir Ispanijos, duomenys apie padengtų obligacijų maržų ir Vyriausybės obligacijų maržų skirtumus. iBoxx (26) pateiktos maržos yra atitinkamų šalių visų neišpirktų padengtų obligacijų, kurių vidutinis indeksų laikotarpis yra penkeri–septyneri metai, svertinis vidurkis.

(50)

Kaip matyti iš grafiko, marža šiuo laikotarpiu gerokai svyravo ir, pvz., šiuo metu Ispanijoje ji yra neigiama. 2009 m. šių trijų šalių maržos skirtumas buvo 40–160 bazinių punktų.

(51)

Tolesniuose skyriuose Institucija įvertins, ar ICB su bankais ISB ir Arion sudarytos paskolų sutartys gali būti laikomos valstybės pagalba pagal EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalį.

(52)

Priemonė yra valstybės pagalba pagal EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalį, jeigu atitinka visas šias sąlygas: priemonė i) turi būti taikoma valstybės arba naudojant valstybės išteklius; ii) ją taikant įmonei suteikiamas ekonominis pranašumas; iii) ji yra atranki; iv) ja iškreipiama konkurencija ir daromas poveikis prekybai tarp Susitariančiųjų šalių.

(53)

Iš anksto reikėtų priminti, kad nėra universalios valstybės pagalbos taisyklių taikymo išimties, skirtos pinigų politikai (27). Beje, valstybės pagalbos teisės aktai, kaip pirmiau paminėta 21 dalyje, netaikomi tik toms paramos likvidumui priemonėms, kurios atitinka Institucijos 2008 m. Bankų gairių 51 dalyje ir Institucijos 2013 m. Bankų gairių 62 dalyje išvardytas sąlygas (28). Tai nereiškia, kad valstybės pagalbos taisyklės netaikomos visiems centrinių bankų veiksmams. Šiuo atveju Institucija mano, kad ICB vykdytas ilgalaikių paskolų teikimas neatitinkaminėtose 2008 m. ir 2013 m. Bankų gairių dalyse išdėstytų sąlygų, nes priemonės buvo susietos su abiejų bankų atžvilgiu vykdytomis restruktūrizavimo priemonėmis. Todėl Institucija turi įvertinti priemones pagal EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje išdėstytas sąlygas.

(54)

EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tam, kad paramą būtų galima laikyti valstybės pagalba, ją turi teikti valstybė arba ji turi būti teikiama iš valstybės išteklių.

(55)

„Valstybė“ EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje reiškia visas valstybės administravimo įstaigas nuo centrinės valdžios iki miesto ar žemiausio administracinio lygmens valdžios, taip pat viešąsias įmones ir įstaigas (29).

(56)

Nagrinėjamos priemonės yra ICB paskolų sutartys su bankais Arion ir ISB, kaip įtariama, palankiomis sąlygomis.

(57)

Siekiant nustatyti, ar ilgalaikes paskolas ICB teikė iš valstybės išteklių, reikia įvertinti, ar centrinio banko vykdytas priemones galima laikyti priskirtomis valstybei. Centriniai bankai apskritai yra nepriklausomi nuo centrinės valdžios. Tačiau tai, ar viešojo sektoriaus institucija yra autonomiška, yra neaktualu (30). Be to, paprastai sutinkama, kad centriniai bankai vykdo viešas funkcijas. Institucija pažymi, jog egzistuoja gerai išplėtota teismų praktika, kad viešąjį interesą tenkinančios institucijos suteikta finansinė parama gali būti laikoma valstybės pagalba (31). Taigi, centrinio banko suteikta viešoji parama taip pat gali būti laikoma priskirtina valstybei ir todėl atitinka valstybės pagalbos (32) kriterijus. Beje, pagal 2013 m. Bankų gaires konkrečioms kredito įstaigoms centrinio banko suteikiamos valstybės lėšos netiesiogiai reiškia valstybės išteklių perdavimą (33).

(58)

Vis dėlto, nekalbant apie šias pastabas, klausimą, ar teisę sudaryti atitinkamas paskolų sutartis suteikė valstybė ir ar jos buvo vykdomos valstybės ištekliais, galima palikti neatsakytą, nes tolesniame skirsnyje padaryta išvada, kad minėtomis priemonėmis bankams nebuvo suteikta ekonominio pranašumo.

(59)

Kad priemonė būtų laikoma valstybės pagalba, kaip apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje, ja įmonei turi būti suteikiamas pranašumas.

(60)

Suteiktas pranašumas, kaip apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje, yra bet kokia ekonominė nauda, kurios įmonė nebūtų gavusi įprastomis rinkos sąlygomis, taigi dėl kurios jos padėtis palankesnė negu jos konkurentų. Aktualus tik priemonės poveikis įmonei, o ne valstybės intervencijos priežastis ar tikslas (34). Kad priemonė būtų laikoma pagalba, ja gali būti suteiktas pozityvusis ekonominis pranašumas arba gali būti sumažinta ekonominė našta. Pastaroji yra plati kategorija, apimanti bet kurią priemonę, kuria mažinamos sumos, kurias įprastai reikėtų sumokėti iš įmonės biudžeto. Klausimas, ar paskolų sutarčių sudarymą būtų galima laikyti pranašumo suteikimu bankams ISB ir Arion, galiausiai priklausys nuo to, ar privatus kreditorius, kuris yra panašaus dydžio, kaip viešojo sektoriaus įstaiga, ir veikia tomis pačiomis rinkos sąlygomis, būtų panašiomis sąlygomis suteikęs panašią paskolą.

(61)

Siekiant nustatyti, ar viešojo sektoriaus įstaiga panašioje padėtyje veikė kaip bet kuris rinkos ekonomikos veiklos vykdytojas, reikia atsižvelgti tik į naudą ir įsipareigojimus, susijusius su valstybės arba viešojo sektoriaus įstaigos,kaip ekonominės veiklos vykdytojo, vaidmeniu, ir neatsižvelgti į naudą ir įsipareigojimus, susijusius su jos, kaip valstybės institucijos, vaidmeniu (35). Be to, siekiant nustatyti, ar valstybės intervencija atitinka rinkos sąlygas, tai turi būti išnagrinėta ex ante pagrindu, atsižvelgiant tik į informaciją, prieinamą tuo metu, kai dėl intervencijos buvo nuspręsta. Be to, nesant konkrečios rinkos informacijos apie konkretų sandorį, susijusį su skolos priemone, tos skolos priemonės atitiktį rinkos sąlygoms galima nustatyti ją palyginus su panašiais rinkos sandoriais (t. y. atlikus lyginamąją analizę).

(62)

Europos Sąjungos teismuose išplėtotas ir ištobulintas privataus kreditoriaus kriterijus (36) padeda nustatyti, ar sąlygos, kuriomis turi būti patenkinamas viešojo sektoriaus kreditoriaus reikalavimas, galbūt pakeičiant jo mokėjimų grafiką, yra laikytinos valstybės pagalba. Kai valstybė turi galimybę, ne kaip investuotoja ar projekto rėmėja, o kaip kreditorė, bandyti susigrąžinti negrąžintą skolą, vien atlaidžių sąlygų – mokėjimų atidėjimo – gali nepakakti, kad būtų galima daryti prielaidą apie palankių sąlygų sudarymą valstybės pagalbos prasme. Tokiomis aplinkybėmis viešojo sektoriaus kreditoriaus elgesys turi būti lyginamas su hipotetinio privataus kreditoriaus elgesiu panašioje faktinėje ir teisinėje padėtyje. Esminis klausimas – ar privatus kreditorius panašiomis aplinkybėmis būtų su skolininku elgęsis panašiai.

(63)

Prieš vertinant paskolų sutartis, kyla klausimas, ar pradinis vėlavimas atlikti mokėjimus, kuris, kaip suprantama, tęsėsi nuo maždaug 2008 m. spalio mėn. iki 2009 m. pabaigos, gali būti laikomas valstybės pagalba. Apskritai viešojo sektoriaus įstaigų sprendimais toleruoti pavėluotus paskolos grąžinimo mokėjimus skolininkui gali būti suteiktas pranašumas ir atitinkamai – valstybės pagalba. Nors laikinas mokėjimų atidėjimas tikriausiai atitiktų privataus kreditoriaus elgesį, taigi, nebūtų laikytinas valstybės pagalba, toks elgesys, iš pradžių atitinkantis rinkos sąlygas, galėtų virsti valstybės pagalba, jeigu vėlavimai sumokėti tęsiasi ilgai (37).

(64)

Privataus kreditoriaus požiūriu, užtikrinti reikalavimo, kurio terminas suėjo, vykdymą yra savaime suprantama norma. Tai taikoma ir tuo atveju, kai įmonė skolininkė patiria finansinių sunkumų, taip pat nemokumo atveju. Privatūs kreditoriai tokiomis aplinkybėmis paprastai nenori sutikti su tolesniu mokėjimų atidėjimu, jeigu tai jiems nesuteikia aiškaus pranašumo. Priešingai, jeigu skolininkas patiria finansinių sunkumų, tolesnės paskolos jam teikiamos griežtesnėmis sąlygomis, pvz., su didesne palūkanų norma arba didesniais užstatais, nes kyla pavojus, kad paskola nebus grąžinta. Išimtys gali būti pagrįstos individualiais atvejais, kai mokėjimų vykdymo neužtikrinimas atrodo ekonominiu požiūriu tikslingesnė alternatyva. Tai būtų atvejis, kai siūlymais neužtikrinti mokėjimų vykdymo aiškiai pagerinamos perspektyvos susigrąžinti daug didesnę reikalavimo sumos dalį, palyginti su kitomis galimomis alternatyvomis, arba kai tokiu būdu galima išvengti dar didesnių nuostolių, kurie kiltų dėl vykdymo užtikrinimo. Privatus kreditorius gali būti suinteresuotas išlaikyti įmonės skolininkės verslą, o ne likviduoti jos turtą ir taip tam tikromis aplinkybėmis susigrąžinti tik skolos dalį. Kai privatus kreditorius sutinka nesiimti viso savo reikalavimo vykdymo užtikrinimo, paprastai jis reikalauja, kad skolininkas pateiktų papildomų užstatų. Kai tai neįmanoma, pavyzdžiui, kai skolininkas patiria finansinių sunkumų, privatus kreditorius siekia garantijų, kad vėliau pagerėjus skolininko finansinei padėčiai kreditorius gautų kuo didesnę kompensaciją. Jeigu skolininkas pateikia nepakankamą užstatą arba prisiima nepakankamai įsipareigojimų, privatus kreditorius paprastai nesutinka sudaryti skolos mokėjimo grafiko pakeitimo susitarimų ar teikti skolininkui papildomų paskolų.

(65)

Kalbant apie pradinį vėlavimą vykdyti mokėjimus, ICB teigia, kad 2009 m. su ISB sudarytų mokėjimo susitarimų ir 2009 m. lapkričio mėn. su Kaupthing sudarytų mokėjimo susitarimų negalima laikyti vėlavimu dėl išimtinių aplinkybių Islandijoje po bankų sistemos žlugimo 2008 m. spalio mėn. Laikotarpiu nuo bankų žlugimo iki reikalavimų vykdymo susitarimo sudarymo Islandijos bankai buvo visapusiškai restruktūrizuojami TVF teikiantpagalbą ir buvo daug netikrumo dėl teisingo bankų turto vertinimo. Todėl ICB, kaip bankų kreditoriui, reikėjo laiko, kad jis galėtų tinkamai įvertinti kaip užstatą pateiktą turtą. Institucija įvertino šiuos argumentus ir mano, kad ICB elgesys, susijęs su pradiniu vėlavimu, atitiko privataus kreditoriaus kriterijų.

(66)

Toliau Institucijai reikia įvertinti, ar privatus kreditorius, įsipareigojimų nevykdantiems bankams turintis panašių trumpalaikių reikalavimų, būtų sutikęs su būsto paskolų portfelių perdavimu minėtomis sąlygomis ir vėlesniu paskolų sutarčių su naujaisiais bankais sudarymu tomis pačiomis sąlygomis.

(67)

Institucija pažymi, kad prieš bankų Glitnir ir Kaupthing žlugimą 2008 m. rudenį ICB atsidūrė padėtyje, kai buvo nerealu tikėtis išsiieškoti tokį užstatą, kokie buvo pateikti bankų Arion ir ISB atveju. Atsižvelgiant į tai, kad paskolų portfeliai sudarė didelę dalį bankų Arion ir ISB klientų bazės, tokio užstato perėmimas galėjo pakirsti bankų Arion ir ISB finansinį stabilumą ir priversti šias finansų įstaigas bankrutuoti. ICB taip pat būtų patyręs papildomų administracinių užstato išieškojimo išlaidų. Be to, jeigu būtų parduodami paskolų portfeliai, ICB taip pat nebūtų turėjęs priimtino skolos susigrąžinimo garantijų ir, atsižvelgiant į tuometinę padėtį Islandijos rinkoje, buvo labai mažai tikėtina, kad pakankamai kapitalo turintys investuotojai būtų galėję tuos portfelius nupirkti. Taigi, perėmus būsto paskolų portfelį – užstato išsiieškojimo būdu arba po bankroto – ICB galiausiai būtų pavykę susigrąžinti mažesnę trumpalaikės skolos sumą.

(68)

Todėl, susidūręs su tokia padėtimi, ICB nusprendė sudaryti paskolų sutartis, kad užtikrintų visišką savo reikalavimų įvykdymą su palūkanomis ir kad jam nekiltų administracinių išlaidų. Taigi, paskolų sutartys buvo sudarytos tuo metu siekiant susigrąžinti kuo didesnę skolos dalį.

(69)

Remdamasi šiais aspektais, Institucija mano, kad sudarydamas paskolų sutartis ICB stengėsi susigrąžinti kuo didesnę savo reikalaujamų sumų dalį.

(70)

Institucija taip pat turi įvertinti, ar paskolų sutarčių sąlygos, ypač taikytinos palūkanų normos, būtų buvusios pakankamai vertingos privačiam kreditoriui, kad atitiktų privataus kreditoriaus kriterijaus reikalavimą.

(71)

Sprendime Nr. 208/15/COL Institucija pažymėjo, kad vykstant finansų krizei buvo sudėtinga nustatyti tinkamus palūkanų normos kriterijus. Atsakydami į tai, bankai ISB, Arion ir ICB pateikė papildomos informacijos ir pastabų.

(72)

ISB teigia, kad palūkanų normos atitinka panašių turtu padengtų obligacijų tuometines palūkanų normas. ISB obligacijos išpirkimo terminas yra dešimt metų, jos palūkanų norma yra 4,5 %, ji susieta su vartotojų kainų indeksu ir padengta su perviršiu, LTV santykis – 70 %. Emisijos dieną palūkanų norma buvo nustatyta 50 bazinių punktų didesnė už valstybės garantuojamų Būsto finansavimo fondo obligacijų palūkanų normas. Palyginti, tuo metu Europoje įprastos panašių turtu pagrįstų vertybinių popierių palūkanų normos buvo 40–80 bazinių punktų didesnės už valstybės garantuojamų vertybinių popierių palūkanų normas. ISB taip pat pateikė grafiką, kuriame matyti, kad Prancūzijos, Vokietijos ir Ispanijos maržų skirtumas 2009 m. buvo 40–160 bazinių punktų.

(73)

Panašiai bankas Arion teigia, kad jo paskolos sutartis su ICB buvo sudaryta rinkos sąlygomis. Bankas Arion ją, inter alia, lygina su panašia NBI ir LBI sudaryta sutartimi. Abi sutartys buvo sudarytos maždaug tuo pačiu metu, t. y. 2009 m. pabaigoje ir 2010 m. pradžioje, jose buvo panašiai susitarta dėl reikalavimų įvykdymo. Iš palyginimo matyti, kad banko Arion paskolos sutarties sąlygos buvo griežtesnės negu numatytos LBI susitarime, kuriame dalyvavo privatus skolintojas. Iš tikrųjų, matyti, kad LBI susitarime reikalaujama mažesnių palūkanų, numatyta didesnė pagrindinė suma, o užstatas yra mažesnis ir mažiau diversifikuotas negu pagal banko Arion paskolos sutartį.

(74)

2015 m. kovo 31 d. rašte (38) bankas Arion pateikė papildomos informacijos apie padengtų obligacijų ir pirmaeilių nepadengtų obligacijų emisijas, kurias įvairūs bankai Europoje išleido 2009 m. sausio 1 d. – 2010 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu. Atsižvelgdamas į tai, kad ICB suteikta paskola daugiausia padengta hipotekos paskolomis, bankas Arion teigia, kad tai yra palyginama su padengtomis obligacijomis, kurias Europos bankaileido 2009 m. kaip užstatą naudodami būsto hipotekos paskolas. Kaip minėta, iš banko Arion pateikto duomenų rinkinio matyti, kad Europos bankų mokamos paskolų maržos buvo 0,1–1,90 % didesnės už tarpbankines palūkanų normas, o maržų mediana buvo 0,72 %. Didžiausias padengtų obligacijų palūkanų normas 2009 m. rugsėjo mėn. mokėjo bankas Bank of Ireland (1,9 % didesnes už tarpbankines palūkanų normas), o 2009 m. lapkričio mėn. – Airijos finansų įstaiga EBS Mortgage (1,75 % didesnes už tarpbankines palūkanų normas).

(75)

Be to, ICB teigimu, paskolų sutarčių sąlygos, t. y. palūkanų normos ir užstatas, buvo palankios ICB. ICB teigimu, tai akivaizdžiai matyti iš turimos informacijos apie visame pasaulyje išleistas priemones (kaip dokumentuose užregistravo bankas Arion, žr. pirmiau pateiktą informaciją) ir iš kitų tuo metu sudarytų dokumentų, įskaitant LBI susitarimą, sąlygų.

(76)

Institucija pažymi, kad ICB ir bankų sudarytose paskolų sutartyse nurodyta LIBOR + 3,00 % palūkanų norma, pagal sutartis yra pateikti užstatai hipotekos paskolomis ir kitu turtu. Kaip matyti iš bankų ISB ir Arion pateiktos informacijos, ši palūkanų norma yra gerokai didesnė negu tuo metu sudarytų panašių skolos priemonių dokumentų vidutinės palūkanų normos ir netgi viršija bet kurių kitų Europos bankų tuometines didžiausias finansavimo išlaidas, kai hipotekos paskolos buvo naudojamas kaip užstatas (t. y. banko Bank of Ireland, tarpbankinės palūkanų normos + 1,9 %). Institucija mano, kad bankų pateikta informacija apie panašius skolos dokumentus yra patikima ir sudaro tikslų rinkos sąlygų vaizdą tuo metu, kai buvo sudarytos paskolų sutartys. Be to, kadangi dėl šių palūkanų normų susitarė privačios šalys, Institucija mano, kad jos yra tinkamesnis kriterijus tuometinėms rinkos palūkanų normoms nustatyti, negu skundo pateikėjo nurodomi kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių vertės skirtumai ir Būsto paskolų fondo obligacijų palūkanų normos.

(77)

Kalbant apie paskolos sutartį, sudarytą su banku Arion, Institucija pažymi, kad paskola buvo denominuota užsienio valiutomis, o ne ISK. Vis dėlto, kaip pažymi bankas Arion, šis paskolos denominacijos pakeitimas atitiko atsiskaitymo susitarimą, kuriame numatyta, kad bankas Arion palūkanas ir periodinius mokėjimus pagal savo galimybes turėtų mokėti užsienio valiutomis ir kad bankas Arion, skolintojui leidus, galėtų pakeisti visos arba dalies skolos denominaciją. Kaip pirmiau pažymėta, Institucija Arion restruktūrizavimo pagalbos sprendime jau peržiūrėjo ir patvirtino atsiskaitymo susitarimo sąlygas. Be to, kaip pažymėjo bankas Arion, dėl Islandijoje taikomų griežtų tarpvalstybinio kapitalo judėjimo ir atitinkamų sandorių užsienio valiuta apribojimų privatus kreditorius būtų pirmenybę teikęs denominacijai užsienio valiutomis, o ne ISK. Taigi, toks denominacijos pakeitimas būtų palankesnis kreditoriui, o ne skolininkui.

(78)

Atsižvelgdama į tuometinius rinkos rodiklius ir pateiktus įrodymus, Institucija daro išvadą, kad apskritai paskolų sutartyse įtvirtintos skolinimo sąlygos ir konkrečiai palūkanų normos būtų buvusios vienodai priimtinos privačiam kreditoriui, esančiam panašioje faktinėje ir teisinėje padėtyje.

(79)

Į tai atsižvelgdama, Institucija daro išvadą, kad ICB ir atitinkamai bankų ISB ir Arion sudarytomis paskolų sutartimis bankams ISB ir Arion nebuvo suteikta ekonominio pranašumo.

(80)

Kad priemonė būtų laikoma valstybės pagalba, kaip apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje, ji turi būti atranki ir ja gali būti iškraipyta konkurencija bei paveikta Susitarimo susitariančiųjų šalių tarpusavio prekyba. Kadangi Institucija daro išvadą, kad tiriamuoju atveju nebuvo suteikta ekonominio pranašumo, taigi tenkinamos ne visos valstybės pagalbos buvimo sąlygos, Institucijai jokio tolesnio vertinimo dėl to atlikti nereikia.

(81)

Remdamasi pirmiau išdėstytu vertinimu, Institucija mano, kad ICB sudarytos paskolų sutartys su bankais ISB ir Arion nelaikomos valstybės pagalba pagal EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalį.