7.10.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 259/2

KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2017/1798

2017 m. birželio 2 d.

kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 609/2013 papildomas specialiaisiais viso paros raciono pakaitalų svoriui kontroliuoti sudėties ir informacijos apie juos teikimo reikalavimais

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2013 m. birželio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 609/2013 dėl kūdikiams ir mažiems vaikams skirtų maisto produktų, specialiosios medicininės paskirties maisto produktų ir viso paros raciono pakaitalų svoriui kontroliuoti ir kuriuo panaikinami Tarybos direktyva 92/52/EEB, Komisijos direktyvos 96/8/EB, 1999/21/EB, 2006/125/EB ir 2006/141/EB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/39/EB ir Komisijos reglamentai (EB) Nr. 41/2009 ir (EB) Nr. 953/2009 (1), ypač į jo 11 straipsnio 1 dalies a, c ir d punktus,

kadangi:

(1)	Komisijos direktyvoje 96/8/EB (2) nustatytos suderintos taisyklės dėl maisto produktų, skirtų sumažinto energijos kiekio dietoms svoriui mažinti, ir jos taikymo sritis apima produktus, Reglamente (ES) Nr. 609/2013 apibrėžtus kaip viso paros raciono pakaitalai svoriui kontroliuoti;

(2)

Reglamentu (ES) Nr. 609/2013 panaikinama Direktyva 96/8/EB ir nustatomi bendri įvairių maisto produktų kategorijų, įskaitant produktus, apibrėžiamus kaip viso paros raciono pakaitalai svoriui kontroliuoti, sudėties ir informacijos apie jas teikimo reikalavimai. Tam, kad Komisija galėtų laikytis savo įsipareigojimo priimti specialiuosius viso paros raciono pakaitalų svoriui kontroliuoti sudėties ir informacijos apie juos teikimo reikalavimus, tikslinga remtis Direktyvos 96/8/EB nuostatomis, nes tomis nuostatomis užtikrinamas laisvas maisto produktų, pateikiamų kaip viso paros raciono pakaitalai svoriui patenkinamai kontroliuoti, judėjimas užtikrinant aukšto lygio visuomenės sveikatos apsaugą;

(3)

viso paros raciono pakaitalai svoriui kontroliuoti yra sudėtiniai produktai, specialiai paruošti antsvorio turintiems arba nutukusiems suaugusiesiems, kurie ketina sumažinti kūno svorį. Pagrindinė viso paros raciono pakaitalų svoriui kontroliuoti sudėtis turi atitikti sveikų antsvorio turinčių ar nutukusių suaugusiųjų kasdienius mitybos poreikius laikantis sumažinto energijos kiekio dietų svoriui mažinti, kaip nustatyta remiantis visuotinai priimtais mokslo duomenimis;

(4)

siekiant užtikrinti, kad viso paros raciono pakaitalai svoriui kontroliuoti būtų saugūs ir tinkami, reikėtų nustatyti išsamius reikalavimus dėl jų sudėties, įskaitant reikalavimus dėl energinės vertės, makroelementų ir mikroelementų kiekio. Šie reikalavimai turėtų būti grindžiami Europos maisto saugos tarnybos (toliau – Tarnyba) nuomonėje (3) šiuo klausimu pateiktomis naujausiomis mokslinėmis rekomendacijomis;

(5)

siekiant užtikrinti galimybę diegti inovacijas ir tobulinti produktus, turėtų būti galima į viso paros raciono pakaitalus svoriui kontroliuoti savanoriškai įdėti sudedamųjų dalių, kurioms šio reglamento specialieji reikalavimai netaikomi, ypatingą dėmesį skiriant maistinėms skaiduloms. Visos gaminant viso paros raciono pakaitalus svoriui kontroliuoti naudojamos sudedamosios dalys turėtų būti tinkamos sveikiems antsvorio turintiems arba nutukusiems suaugusiesiems, o jų tinkamumas prireikus turėtų būti įrodytas atitinkamais tyrimais. Įrodyti tinkamumą privalo maisto tvarkymo subjektai, o nacionalinės kompetentingosios institucijos turi atskirai įvertinti kiekvieną atvejį;

(6)	viso paros raciono pakaitalai svoriui kontroliuoti turi atitikti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1169/2011 (4). Siekiant atsižvelgti į ypatingą viso paros raciono pakaitalų svoriui kontroliuoti pobūdį, prireikus turėtų būti nustatyti bendrųjų taisyklių papildymai ir išimtys;

(7)

būtina, kad viso paros raciono pakaitalų svoriui kontroliuoti maistingumo deklaracija būtų pateikta siekiant užtikrinti, kad juos tinkamai vartotų sveiki antsvorio turintys arba nutukę suaugusieji ir kad juos dėl jų tinkamumo tam tikrais atvejais tinkamai rekomenduotų sveikatos priežiūros specialistai. Todėl tam, kad būtų teikiama išsamesnė informacija, į maistingumo deklaraciją turėtų būti įtraukta daugiau duomenų, nei reikalaujama pagal Reglamentą (ES) Nr. 1169/2011. Be to, turėtų būti privaloma teikti visų viso paros raciono pakaitalų svoriui kontroliuoti, nepriklausomai nuo pakuotės ar taros dydžio, maistingumo deklaraciją, todėl neturėtų būti taikoma Reglamento (ES) Nr. 1169/2011 V priedo 18 punkte pateikta išimtis;

(8)

tam, kad būtų pateikta tinkama informacija ir būtų lengviau produktus palyginti, viso paros raciono pakaitalų svoriui kontroliuoti maistingumo deklaracija turėtų būti parengta porcijai ir (arba) vartojimo vienetui, taip pat visam paros racionui. Be to, tokia informacija turėtų būti parengta produktui, paruoštam vartoti pagal gamintojo nurodymus;

(9)

Reglamento (ES) Nr. 1169/2011 30 straipsnio 2 dalyje pateiktas ribotas maisto medžiagų, kurias galima savanoriškai įtraukti į maisto produkto maistingumo deklaraciją, sąrašas. Reglamento (ES) Nr. 609/2013 priede pateiktas medžiagų, kurias galima įtraukti į viso paros raciono pakaitalų svoriui kontroliuoti sudėtį, sąrašas (ne visoms šioms medžiagoms taikoma Reglamento (ES) Nr. 1169/2011 30 straipsnio 2 dalis). Siekiant užtikrinti teisinį aiškumą, reikėtų aiškiai nurodyti, kad tokios medžiagos gali būti įtrauktos į viso paros raciono pakaitalų svoriui kontroliuoti maistingumo deklaraciją. Be to, tam tikrais atvejais išsamesnė informacija apie produkte esančius angliavandenius ir riebalus galėtų būti naudinga vartotojams ir sveikatos priežiūros specialistams. Todėl maisto tvarkymo subjektams turėtų būti leidžiama tokią informaciją teikti savanoriškai;

(10)

sveikų antsvorio turinčių ar nutukusių suaugusiųjų mitybos poreikiai gali skirtis nuo plačiosios visuomenės poreikių. Be to, viso paros raciono pakaitalai svoriui kontroliuoti yra maistas, kuris visiškai pakeičia visą kasdienę mitybą/visos dienos racioną. Dėl šių priežasčių, jei maistingumo informacija apie viso paros raciono pakaitalų svoriui kontroliuoti energinę vertę ir maisto medžiagų kiekį būtų išreiškiama Reglamente (ES) Nr. 1169/2011 plačiajai visuomenei nustatyto referencinio suvartojamo kiekio procentu, vartotojai būtų klaidinami, todėl tai turėtų būti neleidžiama;

(11)	teiginiai, nurodantys viso paros raciono pakaitalų svoriui kontroliuoti labai mažą arba mažą kalorijų kiekį, gali būti naudinga informacija vartotojams. Todėl tikslinga nustatyti tokiems savanoriškai teikiamiems teiginiams taikytinas taisykles;

(12)

maistingumo ir sveikumo teiginiai yra pardavimo skatinimo priemonės, kurias maisto tvarkymo subjektai savanoriškai naudoja komerciniuose pranešimuose, laikydamiesi Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1924/2006 (5) nustatytų taisyklių. Atsižvelgiant į ypatingą viso paros raciono pakaitalų svoriui kontroliuoti reikšmę juos vartojančių žmonių mitybai, naudoti tokių produktų maistingumo ir sveikumo teiginius turėtų būti neleidžiama. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad informacija apie tai, kad viso paros raciono pakaitalų svoriui kontroliuoti sudėtyje yra maistinių skaidulų, gali būti naudinga vartotojams, turėtų būti numatyta leisti tam tikromis sąlygomis teikti maistingumo teiginius apie į sudėtį įtrauktas maistines skaidulas;

(13)

Direktyvoje 96/8/EB reikalaujama, kad maistinės skaidulos būtų įtrauktos į viso paros raciono pakaitalų svoriui kontroliuoti sudėtį. Dėl to, kad šiuo klausimu trūksta mokslinių įrodymų, Tarnyba negalėjo savo naujausioje nuomonėje nustatyti mažiausio maistinių skaidulų kiekio. Dėl šių priežasčių tikslinga palikti Direktyvoje 96/8/EB nustatytą mažiausią maistinių skaidulų kiekį, jei jos įtraukiamos į viso paros raciono pakaitalų svoriui kontroliuoti sudėtį;

(14)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002 (6) 17 straipsnio 2 dalyje nustatytas reikalavimas valstybėms narėms užtikrinti, kad maistą reglamentuojantys teisės aktai būtų vykdomi, taip pat stebėti ir tikrinti, ar maisto tvarkymo ir pašarų ūkio subjektai visuose gamybos, perdirbimo ir paskirstymo etapuose vykdo reikalavimus. Atsižvelgiant į tai ir siekiant palengvinti veiksmingą oficialų viso paros raciono pakaitalų svoriui kontroliuoti stebėjimą, tokius produktus rinkai teikiantys maisto tvarkymo subjektai turėtų nacionalinėms kompetentingoms institucijoms pateikti naudojamos etiketės pavyzdį ir visą susijusią informaciją, reikalingą tikrinant atitiktį šiam reglamentui, nebent valstybės narės taiko kitokią veiksmingą stebėjimo sistemą;

(15)	siekiant, kad maisto tvarkymo subjektai galėtų prisitaikyti prie naujųjų reikalavimų, kurie gali būti susiję su techniniu priderinimu prie atitinkamų produktų gamybos proceso, šis reglamentas turėtų būti pradedamas taikyti po penkerių metų nuo jo įsigaliojimo,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu nustatomi šie specialieji reikalavimai, susiję su viso paros raciono pakaitalais svoriui kontroliuoti:

a)	sudėties reikalavimai;

b)	ženklinimo, pateikimo ir reklamavimo reikalavimai;

c)	reikalavimai pranešti siekiant produktą pateikti rinkai.

2 straipsnis

Pateikimas rinkai

1. Parduodamų maisto produktų, kuriems taikomas Reglamento (ES) Nr. 609/2013 2 straipsnio 2 dalies h punktas, pavadinimas yra „viso paros raciono pakaitalas svoriui kontroliuoti“.

2. Viso paros raciono pakaitalai svoriui kontroliuoti gali būti teikiami rinkai tik jei jie atitinka šio reglamento reikalavimus.

3 straipsnis

Sudėties reikalavimai

1. Viso paros raciono pakaitalai svoriui kontroliuoti turi atitikti I priede nustatytus sudėties reikalavimus, atsižvelgiant į II priede nustatytas specifikacijas.

2. I priede nustatyti sudėties reikalavimai taikomi paruoštiems vartoti maisto produktams, parduodamiems tokiu pavidalu arba paruoštiems pagal gamintojo nurodymus.

3. Viso paros raciono pakaitalų svoriui kontroliuoti sudėtyje gali būti kitų sudedamųjų dalių, kurios nėra išvardytos I priede, tik jei jų tinkamumas nustatytas remiantis visuotinai priimtais mokslo duomenimis.

4 straipsnis

Specialieji informacijos apie maisto produktus teikimo reikalavimai

1. Be Reglamento (ES) Nr. 1169/2011 9 straipsnio 1 dalyje išvardytų privalomų pateikti duomenų, turi būti pateikti šie papildomi viso paros raciono pakaitalų svoriui kontroliuoti privalomi duomenys:

a)	teiginys, kad produktas skirtas tik sveikiems antsvorio turintiems arba nutukusiems suaugusiesiems, kurie ketina sumažinti kūno svorį;

b)	teiginys, kad produkto neturėtų vartoti nėščios moterys ar žindyvės, paaugliai ar asmenys, sergantys tam tikromis ligomis, nepasitarę su sveikatos priežiūros specialistais;

c)	teiginys dėl tinkamo kasdieninio skysčių kiekio suvartojimo svarbos;

d)	teiginys, kad produktą vartojant pagal instrukcijas gaunamas tinkamas kasdienis visų maisto medžiagų kiekis;

e)	teiginys, kad sveiki antsvorio turintys ar nutukę suaugusieji, nepasitarę su sveikatos priežiūros specialistais, neturėtų produkto vartoti ilgiau nei aštuonias savaites ar pakartotinai trumpesniais laikotarpiais;

f)	prireikus turi būti pateikiamos tinkamo paruošimo instrukcijos ir teiginys, kad svarbu jų laikytis;

g)	jei pagal gamintojo nurodymus vartojant produktą poliolių gaunama daugiau nei 20 g per dieną, teiginys, kad maisto produktas gali turėti vidurius laisvinantį poveikį;

h)	jei į produkto sudėtį neįtraukta maistinių skaidulų, teiginys, kad būtina pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu dėl galimybės produktą papildyti maistinėmis skaidulomis.

2. Jei 1 dalyje išvardyti privalomi duomenys pateikiami ant pakuotės ar prie jos pritvirtintoje etiketėje, jie turi būti pateikti taip, kad atitiktų Reglamento (ES) Nr. 1169/2011 13 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytus reikalavimus.

3. Ženklinant, pateikiant ir reklamuojant viso paros raciono pakaitalus svoriui kontroliuoti negali būti nurodoma, kokiu greičiu arba kiek bus sumažintas kūno svoris juos vartojant.

5 straipsnis

Specialieji reikalavimai dėl maistingumo deklaracijos

1. Be Reglamento (ES) Nr. 1169/2011 30 straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos, privalomoje viso paros raciono pakaitalų svoriui kontroliuoti maistingumo deklaracijoje nurodomas kiekvienos šio reglamento I priede pateiktos ir produkte esančios mineralinės medžiagos ir vitamino kiekis.

Privalomoje viso paros raciono pakaitalų svoriui kontroliuoti maistingumo deklaracijoje taip pat nurodomas produkte esančio cholino ir, jei įtraukta į sudėtį, maistinių skaidulų kiekis.

2. Be Reglamento (ES) Nr. 1169/2011 30 straipsnio 2 dalies a–e punktuose nurodytos informacijos, privaloma viso paros raciono pakaitalų svoriui kontroliuoti maistingumo deklaracija gali būti papildyta šiais elementais:

a)	riebalų ir angliavandenių sudedamųjų dalių kiekiais;

b)	bet kurių Reglamento (ES) Nr. 609/2013 priede nurodytų medžiagų kiekiu, jeigu tokių medžiagų nurodymas nereglamentuojamas šio straipsnio 1 dalyje;

c)	bet kurios medžiagos, kurios į produktą įdėta pagal 3 straipsnio 3 dalį, kiekiu.

3. Nukrypstant nuo Reglamento (ES) Nr. 1169/2011 30 straipsnio 3 dalies, privalomoje viso paros raciono pakaitalų svoriui kontroliuoti maistingumo deklaracijoje pateikta informacija ženklinant nekartojama.

4. Privaloma pateikti visų viso paros raciono pakaitalų svoriui kontroliuoti maistingumo deklaraciją, neatsižvelgiant į pakuotės ar talpyklos didžiausio paviršiaus plotą.

5. Visos viso paros raciono pakaitalų svoriui kontroliuoti maistingumo deklaracijoje nurodytos maistinės medžiagos turi atitikti Reglamento (ES) Nr. 1169/2011 31–35 straipsniuose nustatytus reikalavimus.

6. Nukrypstant nuo Reglamento (ES) Nr. 1169/2011 31 straipsnio 3 dalies, 32 straipsnio 2 dalies ir 33 straipsnio 1 dalies, viso paros raciono pakaitalų svoriui kontroliuoti energinė vertė ir maisto medžiagų kiekiai išreiškiami visam paros racionui, taip pat vienai porcijai ir (arba) vartojimo vienetui maisto produkto, paruošto vartoti pagal gamintojo nurodymus. Prireikus gali būti papildomai nurodoma informacija apie 100 g ar 100 ml parduodamo maisto produkto.

7. Nukrypstant nuo Reglamento (ES) Nr. 1169/2011 32 straipsnio 3 ir 4 dalių, viso paros raciono pakaitalų svoriui kontroliuoti energinė vertė ir maisto medžiagų kiekiai neišreiškiami kaip to reglamento XIII priede nustatyto referencinio vartojimo kiekio procentas.

8. Į viso paros raciono pakaitalų svoriui kontroliuoti maistingumo deklaraciją įtraukti duomenys, nenurodyti Reglamento (ES) Nr. 1169/2011 XV priede, pateikiami po tinkamiausio to priedo punkto, prie kurio jie priklauso arba kurio sudedamoji dalis yra.

Reglamento (ES) Nr. 1169/2011 XV priede nenurodyti duomenys, kurie nepriklauso prie jokio to priedo punkto ir nėra jo sudedamoji dalis, maistingumo deklaracijoje nurodomi po paskutinio to priedo punkto.

Natrio kiekis nurodomas šalia kitų mineralinių medžiagų kiekių ir jį galima dar kartą taip nurodyti prie druskos kiekio: „Druska: X g (iš jų natrio: Y mg)“.

9. Teiginys „labai mažai kalorijų turintis dietinis produktas“ gali būti naudojamas viso paros raciono pakaitalams svoriui kontroliuoti su sąlyga, kad produkto energinė vertė yra mažesnė nei 3 360 kJ dienai (800 kcal dienai).

10. Teiginys „mažai kalorijų turintis dietinis produktas“ gali būti naudojamas viso paros raciono pakaitalams svoriui kontroliuoti su sąlyga, kad produkto energinė vertė yra nuo 3 360 kJ dienai (800 kcal dienai) iki 5 040 kJ dienai (1 200 kcal dienai).

6 straipsnis

Maistingumo ir sveikumo teiginiai

1. Maistingumo ir sveikumo teiginiai viso paros raciono pakaitalams svoriui kontroliuoti neskelbiami.

2. Nukrypstant nuo 1 dalies, maistingumo teiginys „pridėta skaidulų“ gali būti naudojamas viso paros raciono pakaitalams svoriui kontroliuoti, jei produkte esančių maistinių skaidulų kiekis yra ne mažesnis kaip 10 g.

7 straipsnis

Pranešimas

Viso paros raciono pakaitalus svoriui kontroliuoti pateikiant rinkai, maisto tvarkymo subjektas kiekvienos valstybės narės, kurioje prekiaujama tuo produktu, kompetentingai institucijai nurodo etiketėje pateikiamą informaciją nusiųsdamas jai produkto etiketės pavyzdį ir pateikia bet kokią kitą informaciją, kurios kompetentinga institucija gali pagrįstai reikalauti, kad nustatytų, ar laikomasi šio reglamento reikalavimų, išskyrus atvejus, kai valstybė narė atleidžia maisto tvarkymo subjektą nuo tokio įsipareigojimo pagal nacionalinę sistemą, kuria užtikrinamas veiksmingas oficialus atitinkamo produkto stebėjimas.

8 straipsnis

Nuorodos į Direktyvą 96/8/EB

Nuorodos į Direktyvą 96/8/EB kituose aktuose laikomos nuorodomis į šį reglamentą.

9 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2022 m. spalio 27 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2017 m. birželio 2 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER

(1) OL L 181, 2013 6 29, p. 35.

(2) 1996 m. vasario 26 d. Komisijos direktyva 96/8/EB dėl maisto produktų, skirtų sumažinto energijos kiekio dietoms svoriui mažinti (OL L 55, 1996 3 6, p. 22).

(3) EFSA NDA grupė (EFSA Dietinių produktų, mitybos ir alergologijos grupė), 2015 m. Mokslinė nuomonė dėl viso paros raciono pakaitalų svoriui kontroliuoti pagrindinės sudėties, EFSA Journal 2015;13(1):3957, ir EFSA NDA grupė (EFSA Dietinių produktų, mitybos ir alergologijos grupė), 2016 m. Mokslinė nuomonė dėl su maistu gaunamo cholino pamatinių verčių, EFSA Journal 2016;14(8):4484.

(4) 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1924/2006 ir (EB) Nr. 1925/2006 bei kuriuo panaikinami Komisijos direktyva 87/250/EEB, Tarybos direktyva 90/496/EEB, Komisijos direktyva 1999/10/EB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/13/EB, Komisijos direktyvos 2002/67/EB ir 2008/5/EB bei Komisijos reglamentas (EB) Nr. 608/2004 (OL L 304, 2011 11 22, p. 18).

(5) 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1924/2006 dėl teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą (OL L 404, 2006 12 30, p. 9).

(6) 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 178/2002, nustatantis maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantis Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantis su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (OL L 31, 2002 2 1, p. 1).

I PRIEDAS

3 straipsnyje nurodyti sudėties reikalavimai

1. ENERGIJA

Viso paros raciono pakaitalo svoriui kontroliuoti energinė vertė visam paros racionui negali būti mažesnė kaip 2 510 kJ (600 kcal) ir didesnė kaip 5 020 kJ (1 200 kcal).

2. BALTYMAI

2.1. Viso paros raciono pakaitalo svoriui kontroliuoti sudėtyje esančių baltymų kiekis visam paros racionui negali būti mažesnis kaip 75 g ir didesnis kaip 105 g.

2.2. 2.1 punkte baltymai yra baltymai, kurių pagal aminorūgščių sudėtį patikslintas baltymų įsisavinimo koeficientas yra 1,0 palyginti su pamatiniu baltymu, kaip nustatyta II priede.

2.3. Aminorūgščių galima pridėti tik siekiant pagerinti viso paros raciono pakaitalų svoriui kontroliuoti sudėtyje esančių baltymų maistinę vertę ir tik šiam tikslui pasiekti reikiamomis dalimis.

3. CHOLINAS

Viso paros raciono pakaitalo svoriui kontroliuoti sudėtyje esančio cholino kiekis visam paros racionui negali būti mažesnis kaip 400 mg.

4. LIPIDAI

4.1. Linoleno rūgštis

Viso paros raciono pakaitalo svoriui kontroliuoti sudėtyje esančios linoleno rūgšties kiekis visam paros racionui negali būti mažesnis kaip 11 g.

4.2. ALFA linoleno rūgštis

Viso paros raciono pakaitalo svoriui kontroliuoti sudėtyje esančios alfa linoleno rūgšties kiekis visam paros racionui negali būti mažesnis kaip 1,4 g.

5. ANGLIAVANDENIAI

Viso paros raciono pakaitalo svoriui kontroliuoti sudėtyje esančių angliavandenių kiekis visam paros racionui negali būti mažesnis kaip 30 g.

6. VITAMINAI IR MINERALINĖS MEDŽIAGOS

Iš viso paros raciono pakaitalų svoriui kontroliuoti gaunamų vitaminų ir mineralinių medžiagų kiekiai visam paros racionui turi būti bent 1 lentelėje nurodyti kiekiai.

Viso paros raciono pakaitalo svoriui kontroliuoti sudėtyje esančio magnio kiekis visam paros racionui negali būti didesnis kaip 250 mg.

1 lentelė

Vitaminas A	(μg RE (1))	700
Vitaminas D	(μg)	10
Vitaminas E (2)	(mg)	10
Vitaminas C	(mg)	110
Vitaminas K	(μg)	70
Tiaminas	(mg)	0,8
Riboflavinas	(mg)	1,6
Niacinas	(mg-NE (3))	17
Vitaminas B6	(mg)	1,6
Foliatai	(μg-DFE (4))	330
Vitaminas B12	(μg)	3
Biotinas	(μg)	40
Pantoteno rūgštis	(mg)	5
Kalcis	(mg)	950
Fosforas	(mg)	730
Kalis	(g)	3,1
Geležis	(mg)	9
Cinkas	(mg)	9,4
Varis	(mg)	1,1
Jodas	(μg)	150
Molibdenas	(μg)	65
Selenas	(μg)	70
Natris	(mg)	575
Magnis	(mg)	150
Manganas	(mg)	3
Chloridas	(mg)	830

(1) Retinolio ekvivalentai

(2) RRR α-tokoferolio vitamino E aktyvumas

(3) Niacino ekvivalentai

(4) Maisto foliatų ekvivalentai: 1 μg MFE = 1 μg su maistu gaunamų foliatų = 0,6 μg viso paros raciono pakaitalų svoriui kontroliuoti sudėtyje esančios folio rūgšties.

II PRIEDAS

Reikalavimų dėl aminofrūgščių modelis (1)

	g/100 g baltymų
Cisteinas ir metioninas	2,2
Histidinas	1,5
Izoleucinas	3,0
Leucinas	5,9
Lizinas	4,5
Fenilalaninas ir tirozinas	3,8
Treoninas	2,3
Triptofanas	0,6
Valinas	3,9

(1) Pasaulio sveikatos organizacija / Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija / Jungtinių Tautų universitetas, 2007 m. Baltymų ir aminorūgščių reikalavimai žmonių mityboje (Protein and amino acid requirements in human nutrition). Jungtinės PSO, FAO ir JT universiteto ekspertų konsultacijos ataskaita (PSO techninių ataskaitų serija 935, p. 284).

7.10.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 259/11

KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2017/1799

2017 m. birželio 12 d.

kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 600/2014 nuostatos, susijusios su skaidrumo reikalavimų iki ir po sandorio sudarymo netaikymu tam tikrų trečiųjų valstybių centriniams bankams, įgyvendinantiems pinigų, užsienio valiutos ir finansinio stabilumo politiką

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 600/2014 dėl finansinių priemonių rinkų, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (1), ypač į jo 1 straipsnio 9 dalį,

kadangi:

(1)	pagal Reglamento (ES) Nr. 600/2014 1 straipsnio 6 dalį sandoriams, kurių šalys yra Europos centrinių bankų sistemos (toliau – ECBS) narės, netaikomi prekybos skaidrumo reikalavimai, kai šie sandoriai sudaromi įgyvendinant pinigų, užsienio valiutos ar finansinio stabilumo politiką;

(2)

tokia Reglamento (ES) Nr. 600/2014 taikymo išimtis pagal Reglamento (ES) Nr. 600/2014 1 straipsnio 9 dalį gali būti taikoma trečiųjų valstybių centriniams bankams, jeigu jie atitinka nustatytus reikalavimus, taip pat Tarptautinių atsiskaitymų bankui, kuris šios išimties taikymo tikslu yra laikomas panašiu į trečiosios valstybės centrinį banką pagal Reglamento (ES) Nr. 600/2014 1 straipsnio 9 dalį. Todėl Komisija parengė ir Europos Parlamentui bei Tarybai pateikė ataskaitą, kurioje įvertinamas trečiųjų valstybių centrinių bankų tarptautinis traktavimas. Ataskaitoje pateikiama centrinių bankų, įskaitant ECBS narius, traktavimo pagal trečiųjų valstybių teisinę sistemą analizė ir galimas poveikis, kurį reguliuojamo atskleidimo reikalavimai Sąjungoje gali turėti trečiųjų valstybių centrinių bankų sandoriams. Atsižvelgiant į šią analizę ataskaitoje padaryta išvada, kad tam tikriems trečiųjų valstybių centriniams bankams būtina netaikyti Reglamento (ES) Nr. 600/2014 prekybos skaidrumo įpareigojimų, todėl tų trečiųjų valstybių centriniams bankams dera taikyti išimtį;

(3)

šiame reglamente nustatytas trečiųjų valstybių centrinių bankų, kuriems taikoma išimtis, sąrašas turėtų būti peržiūrėtas, jeigu laikoma, kad to reikia, taip pat siekiant, kai tinka, išimtį taikyti kitiems į sąrašą dar neįtrauktiems trečiųjų valstybių centriniams bankams arba tokius viešuosius subjektus iš sąrašo išbraukti;

(4)	šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Europos vertybinių popierių komiteto ekspertų grupės nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Trečiųjų valstybių centriniai bankai, kuriems taikoma išimtis

(Reglamento (ES) Nr. 600/2014 1 straipsnio 9 dalis)

Reglamento (ES) Nr. 600/2014 1 straipsnio 6 dalis ir 1 straipsnio 7 dalis taikomos Tarptautinių atsiskaitymų bankui ir trečiųjų valstybių centriniams bankams, išvardytiems šio reglamento priede.

2 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2017 m. birželio 12 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER

(1) OL L 173, 2014 6 12, p. 84.

PRIEDAS

Australija:

—	Australijos rezervų bankas;

Brazilija:

—	Brazilijos centrinis bankas;

Kanada:

—	Kanados bankas;

Ypatingasis Administracinis Kinijos Regionas Honkongas:

—	Honkongo pinigų institucija;

Indija:

—	Indijos rezervų bankas;

Japonija:

—	Japonijos bankas;

Meksika:

—	Meksikos bankas;

Korėjos Respublika:

—	Korėjos bankas;

Singapūras:

—	Singapūro pinigų institucija;

10.

Šveicarija:

—	Šveicarijos nacionalinis bankas;

11.

Turkija:

—	Turkijos Respublikos centrinis bankas;

12.

Jungtinės Amerikos Valstijos:

—	JAV federalinio rezervo sistema;

13.	Tarptautinių atsiskaitymų bankas.

7.10.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 259/14

KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2017/1800

2017 m. birželio 29 d.

kuriuo iš dalies keičiamas Deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 151/2013, kuriuo papildytas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 648/2012 dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų (1), ypač į jo 81 straipsnio 5 dalį,

kadangi:

(1)

Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 151/2013 (2) taikymas parodė, kad dėl to, jog nėra prieigos prie duomenų ir duomenų apibendrinimo bei palyginimo konkrečių standartų, atsiranda struktūrinių trūkumų. Kadangi nėra standartizuotų duomenų, vienodų funkcijų ir standartizuoto pranešimo formato, Reglamento (ES) Nr. 648/2012 81 straipsnio 3 dalyje nurodytiems subjektams buvo sunku tiesiogiai ir nedelsiant susipažinti su duomenimis, o dėl to jie negalėjo veiksmingai vertinti sisteminės rizikos ir kartu vykdyti savo atitinkamų pareigų ir įgaliojimų;

(2)

siekiant ištaisyti tuos trūkumus, būtina iš dalies pakeisti Deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 151/2013 ir papildomai patikslinti veiklos standartus, reikalingus, kad būtų galima apibendrinti ir palyginti skirtingų sandorių duomenų saugyklų duomenis ir taip užtikrinti, kad Reglamento (ES) Nr. 648/2012 81 straipsnio 3 dalyje nurodyti subjektai galėtų susipažinti su informacija, būtina jų atitinkamoms pareigoms ir įgaliojimams vykdyti;

(3)

kad būtų sudarytos sąlygos veiksmingai ir efektyviai palyginti ir apibendrinti skirtingų sandorių duomenų saugyklų duomenis, siekiant užtikrinti prieigą prie duomenų, taip pat subjektų, nurodytų Reglamento (ES) Nr. 648/2012 81 straipsnio 3 dalyje, ir sandorių duomenų saugyklų ryšių palaikymą, reikėtų naudoti XML formato šablonus ir XML pranešimus, parengtus pagal ISO 20022 metodiką. Taip neturėtų būti atmetama galimybė sandorių duomenų saugykloms ir atitinkamiems subjektams tarpusavyje susitarti suteikti prieigą arba palaikyti ryšius naudojant ne tik XML, bet ir kitą formatą;

(4)

XML formato šablonai turėtų būti naudojami teikiant duomenis atitinkamiems subjektams taip, kad būtų įmanoma tuos duomenis apibendrinti, o XML pranešimai turėtų būti naudojami sandorių duomenų saugyklų ir atitinkamų subjektų keitimosi duomenimis procesui racionalizuoti. Pagal Deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 151/2013 nedraudžiama papildomai atskirai naudoti ne XML formato šablonus, pvz., kableliais skiriamų verčių (csv) arba grynojo teksto (txt) failus, jei jie sudaro sąlygas atitinkamiems subjektams vykdyti savo pareigas ir įgaliojimus. Todėl duomenų sandorių saugykloms turėtų būti leidžiama toliau naudoti tuos formatus šalia XML formato šablonų, bet niekada – vietoje jų. Siekiant užtikrinti skirtingų sandorių duomenų saugyklų duomenų palyginamumą ir apibendrinimą, duomenų pranešimams ir keitimuisi jais visais atvejais turėtų būti naudojami bent XML formato šablonai ir XML pranešimai, pagrįsti ISO 20022 metodika;

(5)

pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 (3) 28 straipsnį subjektai, nurodyti Reglamento (ES) Nr. 648/2012 81 straipsnio 3 dalyje, gali EVPRI perduoti užduotis ir pareigas, įskaitant prieigą prie sandorių duomenų saugykloms pateiktų duomenų. Toks perdavimas neturi jokio poveikio sandorių duomenų saugyklų pareigai subjektams, nurodytiems Reglamento (ES) Nr. 648/2012 81 straipsnio 3 dalyje, nedelsiant suteikti tiesioginę prieigą prie tų duomenų;

(6)

siekiant užtikrinti konfidencialumą, sandorių duomenų saugyklos ir atitinkami subjektai keistis duomenimis visais atvejais turėtų naudodamiesi saugiu mašinų sąveikos ryšiu ir duomenų šifravimo protokolais. Siekiant užtikrinti būtinuosius bendrus standartus, sandorių duomenų saugyklos ir subjektai, nurodyti Reglamento (ES) Nr. 648/2012 81 straipsnio 3 dalyje, tarpusavyje turėtų naudoti saugųjį rinkmenų perdavimo protokolą (angl. SSH File Transfer Protocol, SFTP). Taip neturėtų būti atmetama galimybė sandorių duomenų saugykloms ir atitinkamiems subjektams tarpusavyje susitarti dėl saugaus mašinų sąveikos ryšio palaikymo naudojant papildomą, nuo SFTP atskirą kanalą. Todėl duomenų sandorių saugykloms turėtų būti leidžiama toliau naudoti kitus saugius mašinų sąveikos ryšius šalia SFTP, bet niekada – vietoje jo;

(7)	stebint finansinį stabilumą ir sisteminę riziką itin svarbūs yra duomenys, rodantys išvestinių finansinių priemonių sutarčių, kurių pozicija atvira, naujausią sandorio padėtį. Todėl atitinkami subjektai turėtų turėti prieigą prie tų duomenų;

(8)

itin svarbu palengvinti sąlygas nedelsiant gauti tiesioginę prieigą prie konkrečių duomenų rinkinių ir tam nustatyti derinamus ad hoc prašymus, kuriuose būtų nurodomos sandorio šalys, ekonominės sąlygos, išvestinių finansinių priemonių sutarčių klasifikacija ir identifikavimas, vykdymo, pranešimo ir termino laikotarpis, taip pat verslo ir gyvavimo ciklo įvykiai;

(9)

siekiant pagerinti sąlygas nedelsiant gauti tiesioginę prieigą prie sandorių duomenų saugyklų duomenų ir suteikti galimybę atitinkamiems subjektams bei sandorių duomenų saugykloms pagerinti savo vidinių duomenų procesų laiko planavimą, reikėtų suvienodinti terminus, iki kurių sandorių duomenų saugyklos atitinkamiems subjektams turėtų pateikti duomenis;

(10)	todėl siekiant papildomai patikslinti ir pagerinti praktinę skirtingų sandorių duomenų saugyklų duomenų prieigos, apibendrinimo ir palyginimo sistemą reikėtų iš dalies pakeisti Deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 151/2013;

(11)	siekiant palengvinti sandorių duomenų saugyklų sistemų pritaikymą prie šiame deleguotajame reglamente nustatytų specifikacijų, šiame deleguotajame reglamente išdėstytų nuostatų taikymą reikėtų atidėti;

(12)	šis reglamentas grindžiamas Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos Komisijai pateiktais techninių reguliavimo standartų projektais;

(13)

pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10 straipsnį EVPRI surengė atviras viešas konsultacijas dėl techninių reguliavimo standartų projektų, kuriais grindžiamas šis reglamentas, ir išnagrinėjo galimas susijusias sąnaudas ir naudą. Per šias viešas konsultacijas EVPRI surinko atitinkamų institucijų ir Europos centrinių bankų sistemos narių nuomones, kurias pateikė Europos Centrinis Bankas. Be to, EVPRI paprašė savo nuomonę pareikšti Vertybinių popierių ir rinkų suinteresuotųjų subjektų grupę, įsteigtą pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 37 straipsnį,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 151/2013 pakeitimai

1. 4 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

1 dalis pakeičiama taip:

„1. Sandorių duomenų saugykla subjektams, nurodytiems Reglamento (ES) Nr. 648/2012 81 straipsnio 3 dalyje, nedelsdama suteikia tiesioginę prieigą prie išvestinių finansinių priemonių sutarčių informacijos pagal šio reglamento 2 ir 3 straipsnius, be kita ko, užduočių ir pareigų perdavimo pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 28 straipsnį atvejais.

Taikydama pirmą pastraipą sandorių duomenų saugykla naudoja XML formatą ir šabloną, parengtus pagal ISO 20022 metodiką. Susitarusi su atitinkamu subjektu, sandorių duomenų saugykla prieigą prie išvestinių finansinių priemonių sutarčių informacijos gali papildomai suteikti kitu, abipusiu susitarimu nustatytu formatu.“;

b)	2 dalis išbraukiama.

2. 5 straipsnis papildomas 3–9 dalimis:

„3. Sandorių duomenų saugykla nustato ir palaiko būtinas technines priemones, kad subjektai, nurodyti Reglamento (ES) Nr. 648/2012 81 straipsnio 3 dalyje, naudodamiesi saugia mašinų sąveikos sąsaja galėtų prisijungti ir taip pateikti prašymus dėl duomenų ir gauti duomenis.

Taikydama pirmą pastraipą sandorių duomenų saugykla naudoja saugųjį rinkmenų perdavimo protokolą (SFTP). Ryšiams palaikyti per tą sąsają sandorių duomenų saugykla naudoja standartizuotus XML pranešimus, parengtus pagal ISO 20022 metodiką. Susitarusi su atitinkamu subjektu, sandorių duomenų saugykla ryšį gali palaikyti papildomai naudodama kitą, abipusiu susitarimu nustatytą protokolą.

2.4. Pagal šio reglamento 2 ir 3 straipsnius sandorių duomenų saugykla subjektams, nurodytiems Reglamento (ES) Nr. 648/2012 81 straipsnio 3 dalyje, suteikia prieigą prie šios informacijos:

a)	visų pranešimų apie išvestinių finansinių priemonių sutartis;

b)	išvestinių finansinių priemonių sutarčių, kurių terminas nesuėjęs arba apie kurias nepranešta nurodant veiksmo rūšį „E“, „C“, „P“ arba „Z“, kaip nurodyta Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 1247/2012 (*1) priedo 2 lentelės 93 lauke, naujausios sandorio padėties.

5. Sandorių duomenų saugykla nustato ir palaiko būtinas technines priemones, kad subjektai, nurodyti Reglamento (ES) Nr. 648/2012 81 straipsnio 3 dalyje, galėtų nustatyti iš anksto numatytus periodinius prašymus gauti prieigą prie išvestinių finansinių priemonių sutarčių informacijos, nustatytos 4 dalyje ir būtinos jų pareigoms ir įgaliojimams vykdyti.

2.6. Gavusi prašymą sandorių duomenų saugykla subjektams, nurodytiems Reglamento (ES) Nr. 648/2012 81 straipsnio 3 dalyje, suteikia prieigą prie išvestinių finansinių priemonių sutarčių informacijos pagal bet kokią toliau nurodytų laukų, pateiktų Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 1247/2012 priede, kombinaciją:

a)	pranešimo laiko žyma;

b)	pranešimą teikiančios sandorio šalies identifikatorius;

c)	kitos sandorio šalies identifikatorius;

d)	pranešimą teikiančios sandorio šalies įmonių sektorius;

e)	pranešimą teikiančios sandorio šalies pobūdis;

f)	maklerio identifikatorius;

g)	pranešimą teikiančio subjekto identifikatorius;

h)	naudos gavėjo identifikatorius;

i)	turto klasė;

j)	produkto klasifikacija;

k)	produkto identifikatorius;

l)	pagrindinės priemonės identifikatorius;

m)	įvykdymo vieta;

n)	įvykdymo laiko žyma;

o)	termino pabaigos data;

p)	užbaigimo data;

q)	pagrindinė sandorio šalis;

r)	veiksmo rūšis.

2.7. Sandorių duomenų saugykla nustato ir palaiko būtinus techninius pajėgumus, kad galėtų nedelsdama suteikti tiesioginę prieigą prie išvestinių finansinių priemonių sutarčių informacijos, kuri būtina, kad subjektai, nurodyti Reglamento (ES) Nr. 648/2012 81 straipsnio 3 dalyje, galėtų vykdyti savo įgaliojimus ir pareigas. Ta prieiga suteikiama taip:

jei subjektas, nurodytas Reglamento (ES) Nr. 648/2012 81 straipsnio 3 dalyje, paprašo prieigos prie informacijos, susijusios su neužbaigtomis išvestinių finansinių priemonių sutartimis arba išvestinių finansinių priemonių sutartimis, kurių terminas suėjęs arba apie kurias nurodant veiksmo rūšį „E“, „C“, „Z“ arba „P“, kaip nurodyta Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 1247/2012 priedo 2 lentelės 93 lauke, pranešta ne daugiau kaip metai iki prašymo pateikimo datos, sandorių duomenų saugykla tą prašymą patenkina ne vėliau kaip 12:00 suderintuoju pasauliniu laiku pirmą kalendorinę dieną po dienos, kurią pateiktas prašymas dėl prieigos;

jei subjektas, nurodytas Reglamento (ES) Nr. 648/2012 81 straipsnio 3 dalyje, paprašo prieigos prie informacijos, susijusios su išvestinių finansinių priemonių sutartimis, kurių terminas suėjęs arba apie kurias nurodant veiksmo rūšį „E“, „C“, „Z“ arba „P“, kaip nurodyta Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 1247/2012 priedo 2 lentelės 93 lauke, pranešta daugiau kaip metai iki prašymo pateikimo datos, sandorių duomenų saugykla tą prašymą patenkina ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo dėl prieigos pateikimo;

jei subjekto, nurodyto Reglamento (ES) Nr. 648/2012 81 straipsnio 3 dalyje, prašymas gauti prieigą prie duomenų yra susijęs su išvestinių finansinių priemonių sutartimis, kurioms taikomas ir a, ir b punktas, sandorių duomenų saugykla informaciją apie tas išvestinių finansinių priemonių sutartis pateikia ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo to prašymo dėl prieigos pateikimo.

8. Sandorių duomenų saugykla patvirtina gavusi bet kokį subjektų, nurodytų Reglamento (ES) Nr. 648/2012 81 straipsnio 3 dalyje, pateiktą prašymą gauti prieigą prie duomenų ir patikrina tų prašymų teisingumą ir išsamumą. To patikrinimo rezultatus tiems subjektams ji praneša ne vėliau kaip per šešiasdešimt minučių nuo prašymo pateikimo.

9. Siekdama užtikrinti duomenų, kurių prieiga suteikiama subjektams, nurodytiems Reglamento (ES) Nr. 648/2012 81 straipsnio 3 dalyje, konfidencialumą, vientisumą ir apsaugą, sandorių duomenų saugykla naudoja elektroninį parašą ir duomenų šifravimo protokolus.

2 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2017 m. lapkričio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2017 m. birželio 29 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER

(1) OL L 201, 2012 7 27, p. 1.

(2) 2012 m. gruodžio 19 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 151/2013, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų yra papildomas nuostatomis dėl techninių reguliavimo standartų, kuriais patikslinami sandorių duomenų saugyklų skelbtini ir teiktini duomenys ir nustatomi veiklos standartai, susiję su sandorių duomenų saugyklų duomenų apibendrinimu, palyginimu ir prieiga (OL L 52, 2013 2 23, p. 33).

(3) 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) ir iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB bei panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/77/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 84).

7.10.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 259/21

KOMISIJOS REKOMENDACIJA (ES) 2017/1803

2017 m. spalio 3 d.

dėl asmenų, kuriems reikia tarptautinės apsaugos, teisėtų atvykimo būdų gerinimo

(pranešta dokumentu Nr. C(2017) 6504)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 292 straipsnį,

kadangi:

(1)

perkėlimas į ES yra svarbi priemonė, kuria užtikrinama priverstinai perkeltų asmenų apsauga ir kuria akivaizdžiai rodomas visuotinis solidarumas su trečiosiomis šalimis, siekiant joms padėti valdyti didelius asmenų, bėgančių nuo karo ar persekiojimo, srautus. Pavojingus ir neteisėtus migracijos į Sąjungą srautus pakeitus saugiais ir teisėtais būdais atvykti, į ES perkeliant asmenis būtų išsaugomos gyvybės, mažinami neteisėtos migracijos srautai, valdomas migracijos spaudimas ir kovojama su neteisėto migrantų gabenimo tinklų skleidžiama informacija. Todėl perkėlimas į ES taip pat yra svarbus ES visapusiškos prieglobsčio ir migracijos politikos elementas;

(2)

2015 m. rugsėjo mėn. po krizės Viduržemio jūroje Sąjungos institucijos dėl nepaprastai didelių migracijos srautų regione nedelsdamos pripažino, kad susidarė nepaprastoji padėtis, ir paragino priimti trumpalaikių ir ilgalaikių priemonių, kuriomis, be kita ko, būtų sprendžiama migracijos srautų už ES ribų problema, užtikrinama veiksminga mūsų išorės sienų kontrolė, stiprinama ES grąžinimo politika ir sykiu būtų pertvarkoma bendra Europos prieglobsčio sistema ir būtų numatyti teisėti ir saugūs atvykimo į ES būdai;

(3)

siekdama nedelsiant imtis priemonių ir visapusiškai spręsti migracijos krizę bei išreikšti solidarumą su trečiosiomis šalimis, kurioms tenka didžiausia pasaulinės pabėgėlių krizės našta, Komisija 2015 m. birželio 8 d. pateikė rekomendaciją dėl visos ES programos, pagal kurią per dvejus metus būtų perkelta 20 000 asmenų, kuriems reikia tarptautinės apsaugos (1). 2015 m. liepos 20 d. valstybės narės kartu su asocijuotosiomis Dublino valstybėmis susitarė į ES iš Artimųjų Rytų, Somalio pusiasalio ir Šiaurės Afrikos perkelti 22 504 asmenis, kuriems reikia tarptautinės apsaugos (2);

(4)

siekdamos išardyti neteisėto migrantų gabenimo tinklus ir užtikrinti, kad migrantai turėtų kitų galimybių, nekeliančių pavojaus gyvybei, 2016 m. kovo 18 d. ES ir Turkija nusprendė nutraukti nekontroliuojamų migrantų srautų ciklą, dėl kurio kyla humanitarinė krizė, ir susitarė dėl tam tikrų veiksmų, be kita ko, dėl sirų, kuriems reikia tarptautinės apsaugos, perkėlimo į valstybes nares;

(5)

atsižvelgdama į ES ir Turkijos pareiškimą, Taryba iš dalies pakeitė Tarybos sprendimą (ES) 2015/1601 (3), kad valstybės narės savo perkėlimo Europos Sąjungoje įsipareigojimus, susijusius su 54 000 prašytojų, galėtų įvykdyti taikydamos sirų, kuriems reikia tarptautinės apsaugos, perkėlimo į ES, humanitarinio priėmimo arba kitų formų teisėto priėmimo iš Turkijos priemones pagal nacionalines ir daugiašales programas;

(6)

2016 m. rugsėjo 19 d. visų 193 Jungtinių Tautų valstybių narių priimtoje Niujorko deklaracijoje dėl pabėgėlių ir migrantų paraginta siekti teisingesnio naštos ir atsakomybės, susijusių su pasaulio pabėgėlių priėmimu ir pagalba jiems, pasidalijimo. Jungtinių Tautų valstybės narės išreiškė ketinimą numatyti daugiau ir įvairesnių teisėtų pabėgėlių atvykimo arba jų perkėlimo į trečiąsias šalis būdų (4);

(7)	2017 m. rugsėjo 20 d. duomenimis, pagal 2015 m. liepos 20 d. sutartą programą ir pagal ES ir Turkijos pareiškimą jau perkelta daugiau kaip 23 000 asmenų. Valstybės narės pagal savo nacionalines programas taip pat perkėlė ir daugiau asmenų, kuriems reikia tarptautinės apsaugos;

(8)

vien 2016 m. valstybės narės į savo teritoriją perkėlė 14 205 pabėgėlius, o tai yra gerokai daugiau, palyginti su 8 155 perkeltais asmenimis 2015 m., 6 550 perkeltų asmenų 2014 m. ir 4 000–5 000 perkeltų asmenų 2010–2013 m. laikotarpiu. Šis padidėjimas rodo, koks vertingas ir perspektyvus yra ES lygmens bendradarbiavimas ir veiksmų koordinavimas pabėgėlių perkėlimo srityje. Šiais skaičiais taip pat patvirtinama deramo perkėlimo veiksmų finansavimo iš ES biudžeto svarba, nes 2014–2017 m. laikotarpiu įsipareigota skirti 293,3 mln. EUR;

(9)

valstybės narės, kurios dar nėra įgyvendinusios prisiimtų įsipareigojimų pagal dabartines programas, turėtų nedelsdamos tai padaryti. Pasibaigus abiejų programų galiojimui neįgyvendinti įsipareigojimai turėtų būti perkelti į paskesnes asmenų perkėlimo į ES programas ir papildyti naujus valstybių narių įsipareigojimus;

(10)

ES turi pereiti nuo ad hoc perkėlimo į ES ir humanitarinio priėmimo programų prie stabilios perkėlimo į ES sistemos. Todėl Komisija, peržiūrėdama ES prieglobsčio sistemą, pateikė pasiūlymą dėl Sąjungos lygmens perkėlimo į ES sistemos (5), kad būtų numatyti saugūs ir teisėti būdai gauti tarptautinę apsaugą Sąjungoje. Siekiant veiksmingesnės, teisingesnės ir stabilesnės Europos prieglobsčio ir migracijos politikos svarbu, kad pasiūlymas būtų kuo greičiau priimtas;

(11)

siekdama užtikrinti, kad perkėlimas į ES būtų tęsiamas iki tol, kol bus pradėta įgyvendinti Sąjungos lygmens perkėlimo į ES sistema, Komisija 2017 m. liepos 4 d. vykusiame 8-ajame Perkėlimo į ES ir Europos Sąjungoje forume paragino valstybes nares pateikti plačių užmojų perkėlimo į ES įsipareigojimus, atsižvelgiant į šiuo laikotarpiu sutartus prioritetus ir į Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro (UNHCR) visuotines poreikių prognozes 2018 m.;

(12)

šios rekomendacijos tikslas – užtikrinti, kad toliau būtų dedamos pastangos laikotarpiu, kai nustos galioti dabartinės ES perkėlimo programos ir iki įsigalios Sąjungos lygmens perkėlimo į ES sistema, taip pat atsižvelgti į 2017 m. liepos 4 d. paskelbtą raginimą prisiimti įsipareigojimus, susijusius su naujais papildomais poreikiais, kaip nustatyta UNHCR visuotinių perkėlimo poreikių prognozėse 2018 m.;

(13)

rekomendacija siekiama remti valstybes nares, kad jos toliau dėtų pastangas užtikrinti daugiau teisėtų ir saugių būdų atvykti asmenims, kuriems reikia tarptautinės apsaugos. Valstybių narių veiksmais pagal šią rekomendaciją bus rodomas solidarumas su trečiosiomis šalimis, į kurias persikelia nepaprastai daug asmenų, kuriems reikia tarptautinės apsaugos, bus prisidedama prie tarptautinių perkėlimo iniciatyvų ir prie tinkamesnio bendro migracijos padėties valdymo. Todėl šios rekomendacijos tikslai atitinka pasiūlymą dėl Sąjungos lygmens perkėlimo į ES sistemos;

(14)

prioritetiniai regionai atrinkti atsižvelgiant į būtinybę toliau įgyvendinti 2016 m. kovo 18 d. ES ir Turkijos pareiškimą, be kita ko, pagal būsimą savanorišką humanitarinio priėmimo programą, tęsti asmenų perkėlimą iš Jordanijos ir Libano, taip pat imtis tolesnių veiksmų pagal Veiksmų plane dėl Italijos rėmimo, migracijos srauto centrinės Viduržemio jūros regiono dalies maršrutu mažinimo ir solidarumo didinimo priemonių (6) pateiktą pareiškimą perkelti asmenis iš pagrindinių Afrikos šalių, per kurias driekiasi centrinės Viduržemio jūros regiono dalies migracijos maršrutas, įskaitant Libiją, Nigerį, Čadą, Egiptą, Etiopiją ir Sudaną;

(15)

2017 m. liepos 4 d. paskelbto raginimo iš naujo įsipareigoti perkelti asmenis rezultatas – valstybės narės iki rugsėjo 20 d. pranešė apie įsipareigojimus perkelti 14 000 asmenų. Tvirtesnis visų valstybių narių įsipareigojimas būtinas siekiant prisidėti prie bendrų pastangų gelbėti gyvybes ir suteikti patikimų alternatyvų neteisėtoms kelionėms;

(16)

apskaičiuota, kad perkeltinų asmenų visame pasaulyje yra 1,2 mln.; UNHCR ne kartą ragino visas šalis laipsniškai didinti perkėlimo programų apimtį, atsižvelgiant į Niujorko deklaracijoje dėl pabėgėlių išreikštus ketinimus perkelti asmenis. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir remiantis nuo 2015 m. padaryta pažanga, Sąjunga iki 2019 m. spalio 31 d. turėtų numatyti bent 50 000 perkėlimo iš trečiųjų šalių vietų asmenims, kuriems reikia tarptautinės apsaugos;

(17)

siekiant valstybėms narėms padėti įgyvendinti šį tikslą, iš Sąjungos biudžeto turėtų būti skirti 500 mln. EUR. Jeigu laikomasi Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondui nustatytų sąlygų, valstybės narės už kiekvieną iš prioritetinio regiono perkeltą asmenį gali gauti vienkartinę 10 000 EUR sumą;

(18)

UNHCR ketina parengti laikiną pažeidžiamiausių migrantų grupių skubios evakuacijos iš Libijos mechanizmą. ES kartu su kitais pasauliniais veikėjais turėtų prisidėti prie šio mechanizmo, kad šiuo metu Libijoje esantiems pažeidžiamiausiems asmenims, kuriems reikia tarptautinės apsaugos, iš tiesų būtų suteikta galimybė persikelti į ES. Neteisėtą migraciją sustabdys tik reali alternatyva pavojingiems maršrutams. Prisiimdamos perkėlimo įsipareigojimus, valstybės narės taip pat turėtų atsižvelgti į šią UNHCR iniciatyvą ir ją remti;

(19)

2017 m. rugpjūčio 28 d. Bendrame pareiškime dėl migracijos ir prieglobsčio problemos sprendimo Prancūzijos, Vokietijos, Italijos ir Ispanijos atstovai, Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai, Nigerio ir Čado atstovai ir Libijos prezidentinės tarybos pirmininkas pripažino, kad sumažinus neteisėtu žmonių gabenimu grindžiamą migraciją, būtina perkelti itin pažeidžiamus asmenis, kuriems reikia tarptautinės apsaugos;

(20)

numatydama bent 50 000 perkėlimo vietų asmenims iš prioritetinių regionų, Sąjunga prisidės prie visuotinių solidarumo iniciatyvų, kuriomis numatoma daugiau teisėto atvykimo būdų, taip pat prie UNHCR neseniai paskelbto visuotinio raginimo 2018 m. numatyti 40 000 perkėlimo vietų asmenims iš šalių, per kurias driekiasi centrinės Viduržemio jūros regiono dalies maršrutas;

(21)	siekiant užtikrinti įsipareigojimų įgyvendinimo stebėseną, valstybės narės turėtų kas mėnesį Komisijai teikti ataskaitą, kurioje būtų nurodytas pagal įsipareigojimus į jų teritoriją perkeltų asmenų skaičius ir šalis, iš kurios asmuo perkeltas;

(22)	Komisija iki 2018 m. spalio 31 d. turėtų įvertinti pažangą, padarytą įgyvendinant šią rekomendaciją. Atsižvelgiant į tokios peržiūros rezultatus ir bendrą migracijos Europos Sąjungoje ir pasaulyje padėtį, valstybių narių gali būti prašoma toliau koreguoti savo įsipareigojimus;

(23)	ši rekomendacija turėtų būti skirta valstybėms narėms. Asocijuotosios valstybės raginamos prisidėti prie bendrų Europos veiksmų perkėlimo į ES srityje,

PRIĖMĖ ŠIĄ REKOMENDACIJĄ:

DIDINTI PERKĖLIMO Į ES ĮSIPAREIGOJIMUS

Atsižvelgiant į patirtį, įgytą įgyvendinant dabartines ES perkėlimo į Europos Sąjungą programas, ir siekiant užtikrinti pereinamojo laikotarpio priemones nustojus galioti šioms programoms ir iki įsigalios Sąjungos lygmens perkėlimo į ES sistema, valstybės narės iki 2019 m. spalio 31 d. turėtų numatyti bent 50 000 perkėlimo iš trečiųjų šalių vietų asmenims, kuriems reikia tarptautinės apsaugos.

Valstybės narės, kurios dar nepranešė apie įsipareigojimus pagal Komisijos 2017 m. liepos 4 d. paskelbtą raginimą iš naujo įsipareigoti perkelti asmenis, turėtų tai padaryti ne vėliau kaip iki 2017 m. spalio 31 d., o apie įsipareigojimus pranešusios valstybės narės turėtų svarstyti galimybę padidinti įsipareigojimus, kad būtų pasiektas numatytas tikslas.

Prisiimdamos įsipareigojimus valstybės narės daugiausia dėmesio turėtų skirti tam, kad:

a)	būtų tęsiamas dėl konflikto Sirijoje perkeltų sirų, trečiųjų šalių piliečių ir asmenų be pilietybės perkėlimas iš Turkijos, kad būtų įgyvendinamas 2016 m. kovo 18 d. ES ir Turkijos pranešimas, be kita ko, pagal būsimą savanorišką humanitarinio priėmimo programą;

b)	būtų tęsiamas asmenų perkėlimas iš Libano ir Jordanijos;

c)	būtų padedama stabilizuoti padėtį centrinėje Viduržemio jūros regiono dalyje asmenis, kuriems reikia apsaugos, perkeliant iš Libijos, Nigerio, Čado, Egipto, Etiopijos ir Sudano, taip pat kad būtų remiamas UNCHR laikinas pažeidžiamiausių migrantų grupių skubios evakuacijos iš Libijos mechanizmas.

Valstybės narės, vykdydamos savo įsipareigojimus, raginamos asmenis perkelti kuo greičiau, glaudžiai bendradarbiaujant su UNHCR ir talkinant Europos prieglobsčio paramos biurui.

STEBĖSENA

Valstybės narės turėtų kas mėnesį Komisijai teikti ataskaitą, kurioje būtų nurodytas pagal įsipareigojimus į jų teritoriją perkeltų asmenų skaičius ir šalis, iš kurios asmuo perkeltas.

FINANSINĖ PARAMA

Vykdydamos šioje rekomendacijoje nurodytus įsipareigojimus perkelti asmenis, valstybės narės turėtų iki galo išnaudoti 500 mln. EUR finansinę paramą, teikiamą Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo lėšomis.

PERŽIŪRA

Komisija iki 2018 m. spalio 31 d. peržiūrės šią rekomendaciją. Atsižvelgiant į Komisijos peržiūros, kaip įgyvendinama ši rekomendacija, rezultatus ir bendrą migracijos Europos Sąjungoje ir pasaulyje padėtį, valstybių narių gali būti prašoma toliau koreguoti savo įsipareigojimus.

ADRESATAI

Ši rekomendacija skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje 2017 m. spalio 3 d.

Komisijos vardu

Dimitris AVRAMOPOULOS

Komisijos narys

(1) 2015 m. birželio 8 d. Komisijos rekomendacija dėl Perkėlimo į ES programos, C(2015) 3560 final.

(2) 2015 m. liepos 20 d. Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų išvados.

(3) 2016 m. rugsėjo 29 d. Tarybos sprendimas (ES) 2016/1754, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas (ES) 2015/1601, kuriuo Italijos ir Graikijos labui nustatomos laikinosios priemonės tarptautinės apsaugos srityje (OL L 268, 2016 10 1, p. 82).

(4) Niujorko deklaracija dėl pabėgėlių ir migrantų, paskelbta (anglų k.) adresu http://www.unhcr.org/new-york-declaration-for-refugees-and-migrants.html.

(5) COM(2016) 468 final.

(6) SEC(2017) 339.

7.10.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 259/25

KOMISIJOS REKOMENDACIJA (ES) 2017/1804

2017 m. spalio 3 d.

dėl Šengeno sienų kodekso nuostatų dėl laikino vidaus sienų kontrolės atnaujinimo Šengeno erdvėje įgyvendinimo

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 292 straipsnį,

kadangi:

(1)

erdvėje be vidaus sienų kontrolės nuspręsti atnaujinti laikiną vidaus sienų kontrolę galima tik išskirtinėmis aplinkybėmis, reaguojant į situacijas, turinčias didelį poveikį tos erdvės, jos dalių arba vienos ar daugiau valstybių narių viešajai tvarkai ar vidaus saugumui. Atsižvelgiant į galimą tokio atnaujinimo poveikį visiems asmenims ir prekėms, galintiems laisvai judėti toje erdvėje be vidaus sienų kontrolės, tai gali būti tik kraštutinė priemonė, taikoma laikantis griežtų reikalavimų dėl laikino atnaujinimo masto ir trukmės;

(2)

pagal dabartines Šengeno sienų kodekso nuostatas nustatyta galimybė sparčiai ne ilgesniam kaip 2 mėnesių laikotarpiui atnaujinti laikiną vidaus sienų kontrolę, kai dėl didelės grėsmės viešajai tvarkai ar vidaus saugumui valstybėje narėje būtina imtis neatidėliotinų veiksmų (28 straipsnis). Kodekse taip pat nustatyta galimybė ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui atnaujinti sienų kontrolę dėl didelės grėsmės viešajai tvarkai ar vidaus saugumui numatomų įvykių atveju (25 straipsnis). Drauge taikant Šengeno sienų kodekso 28 ir 25 straipsnius sienų kontrolę galima išlaikyti iš viso iki aštuonių mėnesių. Be to, naujos grėsmės viešajai tvarkai ar vidaus saugumui atveju taisyklės taikomos iš naujo (taigi kontrolės laikotarpio trukmė skaičiuojama iš naujo);

(3)

Šengeno sienų kodekso 29 straipsnyje nustatyta išskirtinėmis aplinkybėmis taikytina procedūra, pagal kurią leidžiama iki 2 metų atnaujinti vidaus sienų kontrolę, kai bendram erdvės be vidaus sienų kontrolės veikimui kyla grėsmė dėl ilgalaikių didelių išorės sienų kontrolės trūkumų, nustatytų atliekant Šengeno vertinimą. Priėmus Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/1624 (1), šia procedūra taip pat gali būti naudojamasi, kai valstybė narė nesiima būtinų veiksmų, atsižvelgdama į pažeidžiamumo vertinimą, arba nebendradarbiauja su Agentūra, kai dėl padėties prie išorės sienų būtina imtis skubių veiksmų;

(4)	nors daugeliu atvejų šiuo metu galiojančių terminų pakakdavo, pastaruoju metu paaiškėjo, kad tam tikros didelės grėsmės viešajai tvarkai arba vidaus saugumui gali išlikti ilgiau nei numatyti laikotarpiai – pavyzdžiui, teroristinių išpuolių arba nekontroliuojamo antrinio judėjimo Sąjungoje atveju;

(5)

Komisija priėmė pasiūlymą iš dalies pakeisti atitinkamas Šengeno sienų kodekso nuostatas, kad ateityje būtų galima šalinti tokias ilgalaikes grėsmes. Pasiūlymu iš dalies pakeičiami Šengeno sienų kodekso 25 straipsnyje nustatyti terminai numatomų įvykių atveju ir pripažįstama, kad gali būti pateisinama atnaujintą vidaus sienų kontrolę pratęsti ilgesniam laikui nei šiuo metu nustatyti terminai – ne ilgesniam negu dvejų metų laikotarpiui. Be to, pasiūlyme taip pat nustatyta galimybė dar pratęsti vidaus sienų kontrolę, kai konkreti grėsmė vidaus saugumui ar viešajai tvarkai išlieka net pasibaigus tam terminui;

(6)

kartu su šiais naujais terminais teikiami ir papildomi procedūriniai reikalavimai valstybėms narėms, kurie turi būti įvykdyti prieš atnaujinant arba pratęsiant vidaus sienų kontrolę. Visų pirma valstybės narės turi savo pranešimus pagrįsti rizikos vertinimu, kuriame parodoma, kad ketinama atnaujinti arba pratęsti vidaus sienų kontrolė yra kraštutinė priemonė, ir paaiškinama, kaip vidaus sienų kontrolė padėtų sumažinti nustatytą grėsmę. Be to, Komisija dabar turi pateikti nuomonę, kai vidaus sienų kontrolės taikymo laikotarpis viršija šešis mėnesius. Nuostatos, susijusios su vadinamąja konsultavimosi procedūra po Komisijos nuomonės, taip pat iš dalies pakeistos, siekiant atspindėti naują Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų bei Europolo vaidmenį, ir užtikrinti, kad į tokių konsultacijų rezultatus, visų pirma dėl kaimyninių valstybių narių dalyvavimo, būtų tinkamai atsižvelgiama. Visais šiais pakeitimais siekiama užtikrinti, kad vidaus sienų kontrolės atnaujinimas būtų taikomas tik būtinais ir pagrįstais atvejais ir tiek laiko, kiek tai būtina ir pagrįsta;

(7)

siūlomi Šengeno sienų kodekso pakeitimai grindžiami galiojančiomis nuostatomis. Laukiant, kol bus priimtas iš dalies keičiamas Šengeno sienų kodeksas, kaip apibūdinta pirmiau, labai svarbu, kad visos valstybės narės, ketinančios atnaujinti laikiną vidaus sienų kontrolę, visapusiškai įgyvendintų esamų Šengeno sienų kodekso nuostatų reikalavimus, pagal kuriuos jau dabar reikalaujama, kad valstybės narės, ketinančios pasinaudoti šia priemone, pirmiausia išnagrinėtų sienų kontrolei alternatyvias priemones ir bendradarbiautų su kaimyninėmis valstybėmis narėmis;

(8)

pagal Šengeno sienų kodekso 26 straipsnį prieš priimdama sprendimą atnaujinti arba pratęsti laikiną vidaus sienų kontrolę atitinkama valstybė narė turėtų įvertinti, kokiu mastu tokia priemonė, tikėtina, tinkamai sumažintų grėsmę viešajai tvarkai ar vidaus saugumui, ir ar ši priemonė būtų proporcinga tai grėsmei, atsižvelgdama, be kita ko, į tikėtiną tokios priemonės poveikį laisvam asmenų judėjimui erdvėje be vidaus sienų kontrolės. Taigi tikslinė kontrolė, grindžiama nuolat naujinama rizikos analize ir žvalgybine informacija, padėtų optimizuoti kontrolės naudą ir sumažinti neigiamą jos poveikį laisvam judėjimui;

(9)

valstybėms narėms, kurioms dėl atnaujintos kontrolės tam tikruose pasienio ruožuose daromas poveikis, turėtų būti leidžiama reguliariai pateikti savo nuomonę dėl kontrolės būtinumo; taip turėtų būti siekiama užtikrinti visų susijusių valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimą ir reguliariai tikrinti, ar priemonės proporcingos įvykiams, dėl kurių atnaujinama sienų kontrolė, ir grėsmei viešajai tvarkai ar vidaus saugumui. Valstybė narė, nusprendusi atnaujinti tokią kontrolę, turėtų atsižvelgti į tokią nuomonę nagrinėdama ir peržiūrėdama tokios kontrolės būtinumą, siekdama ją nuolat pritaikyti prie aplinkybių;

(10)

pagal Šengeno sienų kodekso 27 straipsnio 1 dalies e punktą valstybė narė, atnaujinanti arba pratęsianti vidaus sienų kontrolę, turėtų, be kita ko, pateikti informaciją apie priemones, kurių dėl planuojamos sienų kontrolės turėtų imtis kitos valstybės narės. Be to, pagal Šengeno sienų kodekso 27 straipsnio 5 dalį gali būti organizuojami bendri valstybės narės, ketinančios atnaujinti vidaus sienų kontrolę, kitų valstybių narių, ypač tų, kurioms tokios priemonės turi tiesioginės įtakos, ir Komisijos susitikimai, siekiant prireikus užtikrinti valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimą. Tokiais ryšiais su kaimyninėmis valstybėmis narėmis turėtų būti naudojamasi siekiant apriboti poveikį laisvam judėjimui;

(11)

kadangi laikinas vidaus sienų kontrolės atnaujinimas galimas tik išskirtinėmis aplinkybėmis, kaip kraštutinė priemonė, valstybės narės visų pirma turėtų išnagrinėti, ar, siekiant veiksmingai pašalinti nustatytą grėsmę, nebūtų galima panaudoti kitų, sienų kontrolei alternatyvių, priemonių, ir turėtų nuspręsti imtis vidaus sienų kontrolės atnaujinimo tik kaip kraštutinės priemonės, kai tokiomis mažiau tarpvalstybinį eismą ribojančiomis priemonėmis negalima tinkamai pašalinti nustatytų grėsmių. Atitinkamos valstybės narės turėtų pranešti apie šio nagrinėjimo rezultatus ir priežastis, dėl kurių pasirinkta sienų kontrolė, savo pranešime pagal Šengeno sienų kodekso 27 straipsnio 1 dalį;

(12)	šiuo atžvilgiu valstybės narės turėtų dėti visas būtinas pastangas, kad toliau visapusiškai įgyvendintų 2017 m. gegužės 12 d. Komisijos rekomendaciją (C(2017) 3349 final) dėl proporcingų policijos patikrinimų ir policijos bendradarbiavimo Šengeno erdvėje;

(13)	ši rekomendacija turėtų būti įgyvendinama visapusiškai paisant pagrindinių teisių;

(14)	ši rekomendacija turėtų būti skirta visoms Šengeno valstybėms, kurioms privaloma Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/399 (2) III antraštinė dalis,

PRIĖMĖ ŠIĄ REKOMENDACIJĄ:

POVEIKIO LAISVAM JUDĖJIMUI RIBOJIMAS

Siekdamos užtikrinti tinkamą poreikio apsaugoti viešąją tvarką ar vidaus saugumą valstybėse narėse ir erdvės be vidaus sienų kontrolės naudos pusiausvyrą, valstybės narės, ketinančios atnaujinti laikiną vidaus sienų kontrolę, pagal Šengeno sienų kodekso 26 straipsnį vertindamos laikino vidaus sienų kontrolės atnaujinimo pagal Šengeno sienų kodekso 25 ir 28 straipsnius būtinumą ir proporcingumą, turėtų atidžiai atsižvelgti į toliau nurodytus aspektus ir reguliariai juos vertinti:

a)	tikėtiną tokio atnaujinimo poveikį laisvam asmenų judėjimui erdvėje be vidaus sienų kontrolės;

b)	tikėtiną tokio atnaujinimo poveikį vidaus rinkai.

Šiuo tikslu valstybės narės, ketinančios atnaujinti laikiną vidaus sienų kontrolę, turėtų pranešime pagal Šengeno sienų kodekso 27 straipsnio 1 dalį pateikti savo planuojamos atnaujinti arba pratęsti vidaus sienų kontrolės poveikio laisvam judėjimui ir vidaus rinkai vertinimo rezultatus.

Valstybės narės, ketinančios atnaujinti laikiną vidaus sienų kontrolę, turėtų nesiimti jokių priemonių, nepateisinamų nustatyta didelė grėsme viešajai tvarkai ar vidaus saugumui. Pavyzdžiui, jos turėtų vidaus sienų kontrolę atnaujinti tik tuose sienų ruožuose, kuriuose tai tikrai būtina reaguojant į nustatytą grėsmę.

BENDRA ATSAKOMYBĖ IR BENDRADARBIAVIMAS

Atsižvelgdamos į šį tikslą sumažinti poveikį laisvam judėjimui, valstybės narės, ketinančios atnaujinti laikiną vidaus sienų kontrolę, turėtų:

a)	iš anksto konsultuotis su valstybėmis narėmis, kurioms numatytas atnaujinimas turės įtakos;

b)	nuolat glaudžiai bendradarbiauti, kad kontrolę būtų galima nuolat peržiūrėti ir pritaikyti, atsižvelgiant į kintančius poreikius ir poveikį vietos lygmeniu;

c)	būti pasirengusios padėti viena kitai veiksmingai įgyvendinti sienų kontrolę, kai tai reikalinga ir pagrįsta.

ALTERNATYVIŲ PRIEMONIŲ NAUDOJIMAS

Siekdamos užtikrinti, kad laikinas vidaus sienų kontrolės atnaujinimas būtų kraštutinė priemonė, naudojama tik kai nustatytos didelės rizikos viešajai tvarkai ar vidaus saugumui negalima tinkamai pašalinti kitomis priemonėmis, valstybės narės turėtų visapusiškai taikyti 2017 m. gegužės 12 d. Komisijos rekomendaciją (C(2017) 3349 final) dėl proporcingų policijos patikrinimų ir policijos bendradarbiavimo Šengeno erdvėje.

Priimta Briuselyje 2017 m. spalio 3 d.

Komisijos vardu

Dimitris AVRAMOPOULOS

Komisijos narys

(1) 2016 m. rugsėjo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1624 dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/399 ir panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 863/2007, Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2007/2004 ir Tarybos sprendimas 2005/267/EB (OL L 251, 2016 9 16, p. 1).

(2) 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas) (OL L 77, 2016 3 23, p. 1).

7.10.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 259/28

KOMISIJOS REKOMENDACIJA (ES) 2017/1805

2017 m. spalio 3 d.

dėl viešųjų pirkimų specializacijos

Viešųjų pirkimų specializacijos struktūros kūrimas

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 292 straipsnį,

kadangi:

(1)

viešieji pirkimai yra priemonė užtikrinti pažangų, tvarų ir integracinį augimą. Ši priemonė galėtų turėti stiprų ekonominį poveikį (1) Komisijos darbotvarkėje iškeltiems ekonomikos augimo, darbo vietų kūrimo ir tarpvalstybinės prekybos tikslams. Veiksmingi, našūs ir konkurencingi viešieji pirkimai yra gerai veikiančios bendrosios rinkos pagrindas ir svarbiausias investavimo Europoje būdas (2);

(2)

2014 m. priimtose viešųjų pirkimų direktyvose (3) pateikiamas priemonių rinkinys, padėsiantis valstybėms narėms rengti veiksmingesnius ir strateginius viešuosius pirkimus. Viešiesiems pirkimams keliami nauji uždaviniai ir vis dažniau tikimasi, kad juos vykdant: nuolat mažinamos biudžeto išlaidos bus skirtos ekonomiškai naudingiausiam pasiūlymui; bus išnaudotos skaitmeninimo ir besivystančių rinkų teikiamos galimybės; bus strategiškai prisidėta įgyvendinant horizontaliosios politikos tikslus ir puoselėjant visuomenines vertybes, tokias kaip inovacija, socialinė įtrauktis, ekonomikos ir aplinkos tvarumas; bus daugiau galimybių juose dalyvauti ir prisiimama atsakomybė už neveiksmingumo, neūkiškumo, pažeidimų, sukčiavimo ir korupcijos pavojų sumažinimą ir atsakingo tiekimo grandinių sukūrimą;

(3)

„Investicijų plane Europai“ (4) nurodyta, kad, siekiant kuo geriau pasinaudoti viešaisiais pirkimais kaip svarbiausiu Europos investicijų svertu, reikėtų visais lygmenimis efektyviai taikyti viešųjų pirkimų taisykles ir, kaip siūloma Pirmininko J.-C. Junckerio 2017 m. pranešime apie Sąjungos padėtį, sustiprinti bendrąją rinką. Europos semestro procese atkreiptas dėmesys į tai, kad taip pat reikėtų padidinti viešųjų pirkimų veiksmingumą;

(4)	todėl būtina užtikrinti, kad viešosios lėšos būtų panaudotos kuo veiksmingiau, o viešieji pirkėjai laikytųsi aukščiausių profesionalumo standartų. Didinant ir remiant viešųjų pirkimų specialistų profesionalumą galima padidinti viešųjų pirkimų poveikį visai ekonomikai (5);

(5)

viešųjų pirkimų specializacijos samprata plati ir apima visokeriopą viešuosius pirkimus arba susijusias užduotis vykdančių asmenų profesinių įgūdžių ir kompetencijos, žinių ir patirties gerinimą (6). Ji taip pat apima priemones, paramą ir institucinę strategijos struktūrą – visa tai, ko reikia, kad darbas būtų atliktas veiksmingai ir rezultatyviai (7). Todėl efektyvi specializacijos strategija turėtų būti grindžiama visuotiniu strateginiu metodu siekiant trijų neatsiejamų tikslų:

Tinkamos specializacijos strategijos struktūros kūrimas. Kad specializacijos strategija tikrai būtų naudinga, ją turėtų remti aukšto lygio politikai. Todėl centrinio politinio lygmens institucijoms reikėtų aiškiai nurodyti jų atsakomybės sritis ir užduotis, remti vietos, regionų ir sektorių lygmens pastangas, užtikrinti strategijos įgyvendinimą pasikeitus politiniams ciklams, prireikus panaudoti institucines struktūras, atsakingas už specializaciją, žinių kaupimą ir dalijimąsi jomis.

II.

Žmogiškieji ištekliai. Geresnis viešųjų pirkimų specialistų rengimas ir karjeros valdymas. Viešųjų pirkimų specialistai, t. y. asmenys, dalyvaujantys prekių, paslaugų ir darbų viešųjų pirkimų procedūrose, taip pat auditoriai ir už viešųjų pirkimų peržiūrą atsakingi pareigūnai, turi būti tinkamai kvalifikuoti, parengti, įgiję savo pareigoms eiti reikiamų įgūdžių ir patirties. Todėl reikėtų rasti patyrusių, kvalifikuotų ir motyvuotų darbuotojų, jiems surengti reikalingus mokymus ir užtikrinti tęstinį profesinį tobulėjimą, be to, reikėtų sukurti karjeros sistemą ir paskatas, kad darbas viešųjų pirkimų srityje būtų patrauklus, o valstybės tarnautojai motyvuoti siekti strategiškai svarbių rezultatų.

III.

Sistemos. Profesionaliems viešiesiems pirkimams vykdyti siūlomos priemonės ir metodai. Viešųjų pirkimų specialistams turi būti pasiūlytos tinkamos priemonės ir parama, kad jie galėtų veiksmingai dirbti ir kaskart gauti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą. Todėl pažangiems viešiesiems pirkimams užtikrinti reikėtų pasiūlyti tinkamas priemones ir procedūras, tokias kaip e. viešojo pirkimo priemonės, gairės, vadovai, šablonai ir bendradarbiavimo įrankiai, ir jas papildyti atitinkamais mokymais, parama ir ekspertinėmis žiniomis, ir suteikti galimybę kaupti žinias ir keistis gerąja patirtimi;

(6)

šia rekomendacija (8) valstybės narės raginamos parengti ir įgyvendinti specializacijos strategiją remiantis siūlomu apsvarstyti sistemos pavyzdžiu (9). Šia iniciatyva siekiama padėti valstybėms narėms parengti specializacijos strategiją, padėsiančią sustiprinti viešųjų pirkimų vaidmenį, įtaką, poveikį ir reputaciją siekiant viešųjų tikslų;

(7)

ši rekomendacija skirta valstybėms narėms ir pirmiausia nacionalinio lygmens viešojo administravimo institucijoms. Savo ruožtu valstybės narės turėtų skatinti centralizuotos ar decentralizuotos viešųjų pirkimų sistemos perkančiąsias organizacijas ir (arba) subjektus imtis specializacijos iniciatyvų ir jas remti. Todėl valstybės narės turėtų paraginti visų lygmenų už viešuosius pirkimus atsakingas įstaigas ir institucijas, atsakingas už auditorių ir už viešųjų pirkimų peržiūrą atsakingų pareigūnų mokymus, atkreipti dėmesį į šią rekomendaciją,

PRIĖMĖ ŠIĄ REKOMENDACIJĄ:

I. VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ SPECIALIZACIJOS STRATEGIJOS KŪRIMAS

Valstybės narės, atsižvelgdamos į savo poreikius, išteklius ir administracinę struktūrą, turėtų parengti ir įgyvendinti ilgalaikes viešųjų pirkimų specializacijos strategijas, nesvarbu, ar pavienes, ar įtrauktas į platesnės aprėpties viešosios administracijos specializacijos strategijas. Jomis turėtų būti siekiama pritraukti kvalifikuotus asmenis, kelti jų kvalifikaciją ir juos išlaikyti, daugiausia dėmesio skirti veiklos veiksmingumui ir strateginiams rezultatams ir kuo geriau išnaudoti turimas priemones ir metodus. Strategijos turėtų būti:

a)	skirtos visiems susijusiems viešųjų pirkimų procedūrų dalyviams ir parengtos į procesą įtraukiant nacionalinį, regioninį ir vietos lygmenį;

b)	taikomos atsižvelgiant į kitas viešojo sektoriaus strategijas ir

c)	parengtos atsižvelgiant į pokyčius kitose valstybėse narėse ir tarptautinėje arenoje.

Valstybės narės taip pat turėtų raginti perkančiąsias organizacijas ir (arba) subjektus įgyvendinti nacionalines specializacijos strategijas, rengti specializacijos iniciatyvas ir formuoti tinkamą institucinę struktūrą ir bendradarbiavimą ir jas remti, siekdamos, kad viešieji pirkimai būtų koordinuotesni, veiksmingesni, strategiškesni ir visų pirma grindžiami:

a)	glaudesniu atitinkamų tarnybų ir perkančiųjų organizacijų ir (arba) subjektų bendradarbiavimu ir

b)	mokymo institucijų, centrinių perkančiųjų organizacijų ir specializuotų viešųjų pirkimų organizacijų ekspertinėmis žiniomis ir parama.

II. ŽMOGIŠKIEJI IŠTEKLIAI. GERESNIS SPECIALISTŲ RENGIMAS IR KARJEROS VALDYMAS

Valstybės narės, atsižvelgdamos į tai, kad viešųjų pirkimų projektai apima daug sričių, turėtų nustatyti ir apibrėžti, kokius bazinius įgūdžius ir kompetenciją turėtų būti įgijęs ir išsiugdęs bet kuris viešųjų pirkimų specialistas (t. y. tikras viešųjų pirkimų specialistas ir susijusias pareigas einantis pareigūnas, taip pat teisėjai ir auditoriai), pvz., nustatyti:

a)	kvalifikacijų ir kompetencijos sistemą, siekdamos remti įdarbinimo ir karjeros valdymo procedūras ir rengti profesinio rengimo programas, ir

b)	bendrą Europos lygmens viešųjų pirkimų kompetencijos sistemą.

Valstybės narės turėtų parengti atitinkamas mokymo programas (įžangines ir mokymosi visą gyvenimą), remdamosi duomenimis ir poreikių vertinimu, taip pat jau turima kompetencijos sistema, pvz.:

a)	plėsti įžanginių mokymų, universitetinių ir pouniversitetinių studijų ir kitokių jaunų specialistų mokymų pasiūlą ir (arba) ją puoselėti;

b)	sukurti išsamią, tikslinę ir prieinamą mokymo ir mokymosi visą gyvenimą pasiūlą ir (arba) ją puoselėti;

c)	plėsti mokymo pasiūlą, naudojant inovacinius ir interaktyvius sprendimus arba e. mokymosi priemones ir atkartojimo sistemas, ir

d)	pasinaudoti akademiniu bendradarbiavimu ir tyrimais, siekiant parengti patikimą teorinį pagrindą viešųjų pirkimų srities sprendimams.

Valstybės narės taip pat turėtų sukurti patikimą žmogiškųjų išteklių valdymo sistemą, viešųjų pirkimų pareigybėms skirtus specialius profesinės karjeros planus ir motyvavimo sistemas ir paskatinti perkančiąsias organizacijas ir (arba) subjektus juos taikyti, siekiant į viešųjų pirkimų sritį pritraukti kvalifikuotus darbuotojus ir juos išlaikyti, paskatinti specialistus užtikrinti geresnės kokybės viešuosius pirkimus ir taikyti strateginius metodus, pvz., sukurti:

a)	pripažinimo ir (arba) sertifikavimo schemas, kuriomis nustatomos ir tinkamai įvertinamos viešųjų pirkimų srities užduotys;

b)	karjeros struktūras, institucines paskatas ir politinę paramą, siekiant strateginių rezultatų, ir

c)	apdovanojimus už pasiekimus, siekiant skleisti gerąją patirtį tokiose srityse kaip inovacijos, žaliuosius ir socialiai atsakingus viešuosius pirkimus arba kovą su korupcija.

III. SISTEMOS. SIŪLOMOS PRIEMONĖS IR METODAI

Valstybės narės turėtų skatinti ir remti prieinamų IT priemonių kūrimą ir įsisavinimą, taip tikėdamosi supaprastinti ir pagerinti viešųjų pirkimų sistemos veikimą, pvz., skatinti:

a)	prieigą prie informacijos suteikti viename internetiniame portale;

b)	kurti IT priemones ir atitinkamus mokymus (pvz., siekiant masto ekonomijos, energijos vartojimo efektyvumo arba kolektyvinio darbo) arba remti atitinkamus į rinką orientuotus sprendimus ir

taikyti strateginius skaitmeninimo metodus: standartizuoti, pakartotinai naudoti produktus ir paslaugas ir jais dalytis, užtikrinti jų sąveikumą, visų pirma naudojant prieinamus ES lygmens IT sprendimus (10), taip pat kurti tokias priemones kaip IRT standartų viešųjų pirkimų procedūroms internetinis katalogas (11).

Valstybės narės turėtų remti ir puoselėti nuo tinkamo profesinio elgesio neatsiejamą darbuotojų ir institucijų profesinį sąžiningumą, sukurdamos atitikties ir skaidrumo užtikrinimo priemones ir pažeidimų prevencijos gaires, pvz.:

a)	parengti etikos kodeksus ir profesinio sąžiningumo chartiją;

b)	duomenis apie pažeidimus (12) naudoti atitinkamiems mokymams ir gairėms parengti, taip pat skatinti susigrąžinti reputaciją ir

c)	parengti konkrečias gaires, siekiant išvengti sukčiavimo ar korupcijos atvejų arba juos nustatyti, ir numatyti informavimo apie pažeidimus būdus.

Valstybės narės turėtų teikti konsultacijas, siekdamos, viena vertus, suteikti teisinio aiškumo ES ir nacionalinės teisės ar reikalavimų klausimais, kylančiais iš tarptautinių ES įsipareigojimų, ir, kita vertus, skatinti strateginį mąstymą, komercinę nuovoką ir protingų ir informacija pagrįstų sprendimų priėmimą, ir sudaryti tam sąlygas, pvz., parengti:

a)	medžiagą tikslinėms gairėms, metodinius vadovus ir gerosios patirties ir dažniausių klaidų saugyklą, kuriuose būtų pateikta naujausia informacija, kurie būtų patogūs naudoti, lengvai prieinami ir pagrįsti specialistų patirtimi, ir

b)	įvairių procedūrų, pvz., žaliųjų viešųjų pirkimų, ir kriterijų standartinius šablonus ir priemones.

Valstybės narės, siekdamos užtikrinti profesionalias viešųjų pirkimų procedūras, bendradarbiavimą ir ekspertinių žinių perdavimą, turėtų skatinti gerosios patirties mainus ir teikti paramą specialistams, pvz.:

a)	įsteigti operatyvią pagalbos tarnybą, kontaktinę liniją ir (arba) e. pašto paslaugas techninei pagalbai teikti;

b)	rengti seminarus ir praktinius užsiėmimus, siekdamos informuoti apie naujus teisinius pokyčius, politikos prioritetus ir gerąją patirtį, ir

c)	skatinti specialistų bendruomenes telktis internetiniuose forumuose ir profesiniuose socialiniuose tinkluose.

IV. TOLESNI VEIKSMAI. ATASKAITOS IR STEBĖSENA

10.

Teikiant ataskaitas pagal Direktyvos 2014/24/ES 83 straipsnį, Direktyvos 2014/23/ES 45 straipsnį ir Direktyvos 2014/25/ES 99 straipsnį valstybėms narėms rekomenduojama informuoti Komisiją apie veiksmus, kurių jos ėmėsi šiai rekomendacijai įgyvendinti.

Priimta Strasbūre 2017 m. spalio 3 d.

Komisijos vardu

Elżbieta BIEŃKOWSKA

Komisijos narė

(1) Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Bendrosios rinkos tobulinimas: daugiau galimybių piliečiams ir įmonėms“ (COM(2015) 550).

(2) Beveik pusė sanglaudai skirtų lėšų paskirstoma rengiant viešuosius pirkimus. 2014–2020 m. laikotarpiu ES į Europos regionus investuos 325 mlrd. EUR (beveik trečdalį viso ES biudžeto), kuriuos iš Europos struktūrinių ir investicijų fondų ji skirs siekdama skatinti ekonomikos augimą, darbo vietų kūrimą, konkurencingumą ir mažinti išsivystymo netolygumus.

(3) 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB (OL L 94, 2014 3 28, p. 65) (Klasikinė direktyva), 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/23/ES dėl koncesijos sutarčių suteikimo (OL L 94, 2014 3 28, p. 1) (Koncesijų direktyva) ir 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/25/ES dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/17/EB (OL L 94, 2014 3 28, p. 243) (Komunalinio sektoriaus direktyva), ypač atitinkamai jų 83 straipsnio 4 dalis, 45 straipsnio 4 dalis ir 99 straipsnio 4 dalis.

(4) Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos Centriniam Bankui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Regionų komitetui ir Europos investicijų bankui „Investicijų planas Europai“ (COM(2014) 903).

(5) Komisijos tarnybų darbiniame dokumente (SWD(2015) 202), pridedamame prie bendrosios rinkos strategijos, apskaičiuota, kad išsprendus dėl specializacijos stokos kylančias problemas ekonominė nauda galėtų pasiekti daugiau kaip 80 mlrd. EUR.

(6) Turima omenyje viskas, kas susiję su viešųjų pirkimų vykdytojų, dalyvaujančių pirkimuose bet kuriuo proceso etapu, darbu pradedant nuo poreikių nustatymo ir baigiant sutarties administravimu, nesvarbu, ar jie dirba centrinėje ar decentralizuotoje administracijoje ar institucijoje, ar užima tiesiogiai su viešaisiais pirkimais susijusias pareigas, ar yra atsakingi tik už tam tikras su viešaisiais pirkimais susijusias užduotis.

(7) Poreikis rengti specialistus, gebančius nuolat organizuoti ekonomiškai naudingus viešuosius pirkimus, taip pat pabrėžtas 2015 m. EBPO rekomendacijoje dėl viešųjų pirkimų. http://www.oecd.org/gov/ethics/OECD-Recommendation-on-Public-Procurement.pdf.

(8) Komisija nesiekia įtvirtinti konkretaus modelio, tiesiog ragina valstybes nares ir susijusias administracijas spręsti atitinkamus uždavinius. Visuotinai žinoma, kad šioje srityje kiekviena valstybė pažengusi skirtingai. Vis dėlto, naujomis direktyvomis valstybių narių prašoma užtikrinti, kad: a) būtų galima nemokamai gauti informaciją ir konsultacijas dėl ES viešųjų pirkimų teisės aktų aiškinimo ir taikymo, siekiant padėti perkančiosioms organizacijoms ir ekonominės veiklos vykdytojams, ypač MVĮ, ir b) būtų teikiama parama perkančiosioms organizacijoms planuojant ir vykdant viešųjų pirkimų procedūras.

(9) Prie rekomendacijos bus pridėtas valstybių narių gerosios praktikos rinkinys.

(10) Tokios priemonės: bendrieji skaitmeniniai vartai, Europos skaitmeninių paslaugų infrastruktūros tinklų esminiai elementai (e. tapatybė, e. parašas, e. pristatymas, e. sąskaita faktūra) ir kt.

(11) https://joinup.ec.europa.eu/community/european_catalogue/.

(12) Laikantis duomenų apsaugos teisės aktų ir pagrindinės teisės į asmens duomenų apsaugą.

		ISSN 1977-0723
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		L 259

Leidimas lietuvių kalba	Teisės aktai	60 metai 2017m. spalio 7d.

Turinys		II Ne teisėkūros procedūra priimami aktai	Puslapis
		TARPTAUTINIAI SUSITARIMAI
	*	Pranešimas dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Kubos Respublikos politinio dialogo ir bendradarbiavimo susitarimo laikino taikymo	1
		REGLAMENTAI
	*	2017 m. birželio 2 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2017/1798, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 609/2013 papildomas specialiaisiais viso paros raciono pakaitalų svoriui kontroliuoti sudėties ir informacijos apie juos teikimo reikalavimais ( 1 )	2
	*	2017 m. birželio 12 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2017/1799, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 600/2014 nuostatos, susijusios su skaidrumo reikalavimų iki ir po sandorio sudarymo netaikymu tam tikrų trečiųjų valstybių centriniams bankams, įgyvendinantiems pinigų, užsienio valiutos ir finansinio stabilumo politiką ( 1 )	11
	*	2017 m. birželio 29 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2017/1800, kuriuo iš dalies keičiamas Deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 151/2013, kuriuo papildytas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ( 1 )	14
	*	2017 m. liepos 13 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2017/1801, kuriuo ištaisomos Deleguotojo reglamento (ES) 2016/2250, kuriuo nustatomas tam tikrai priedugnio žuvų žvejybai Šiaurės jūroje ir ICES IIa kvadrato Sąjungos vandenyse taikomas žuvų išmetimo į jūrą mažinimo planas, redakcijos tam tikromis kalbomis	18
		SPRENDIMAI
	*	2017 m. rugsėjo 28 d. Politinio ir saugumo komiteto sprendimas (BUSP) 2017/1802 dėl Europos Sąjungos policijos misijos Palestinos teritorijose (EUPOL COPPS) vadovo skyrimo (EUPOL COPPS/1/2017)	20
		REKOMENDACIJOS
	*	2017 m. spalio 3 d. Komisijos rekomendacija (ES) 2017/1803 dėl asmenų, kuriems reikia tarptautinės apsaugos, teisėtų atvykimo būdų gerinimo (pranešta dokumentu Nr. C(2017) 6504)	21
	*	2017 m. spalio 3 d. Komisijos rekomendacija (ES) 2017/1804 dėl Šengeno sienų kodekso nuostatų dėl laikino vidaus sienų kontrolės atnaujinimo Šengeno erdvėje įgyvendinimo	25
	*	2017 m. spalio 3 d. Komisijos rekomendacija (ES) 2017/1805 dėl viešųjų pirkimų specializacijos. Viešųjų pirkimų specializacijos struktūros kūrimas ( 1 )	28


	(1) Tekstas svarbus EEE.