(1)

Reglamentu (EEB) Nr. 2658/87 nustatyta prekių nomenklatūra (toliau – Kombinuotoji nomenklatūra arba KN), kuri pateikta to reglamento I priede;

(2)

siekiant teisinio tikrumo būtina paaiškinti, kaip klasifikuojamos kaip maisto papildai skirtos naudoti kapsulės, tabletės, pastilės ir piliulės, pagamintos iš 1901 pozicijai priskiriamų miltų, kruopų, rupinių, krakmolo arba salyklo ekstrakto arba iš prekių, priskiriamų 0401–0404 pozicijoms;

(3)

remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu sujungtose bylose C-410/08–C-412/08 (2), maisto produktai, skirti naudoti kaip papildai, daugiausia sudaryti iš augalinio ar gyvūninio aliejaus, į kurį pridėta tam tikras kiekis vitaminų, ir pateikiami išmatuotomis dozėmis (kapsulėmis), turi būti priskiriami 2106 pozicijai („Maisto produktai, nenurodyti kitoje vietoje“);

(4)

tame sprendime Teisingumo Teismas paaiškino, kad lemiamas byloje nagrinėjamų prekių klasifikavimo veiksnys yra jų pateikimo būdas (t. y. pateikimas apvalkale), atskleidžiantis jų, kaip maisto papildų, funkciją, nes taip nustatomos maisto produktų dozės, įsisavinimo būdas ir vieta, kur jie turėtų veikti. Taigi, abu veiksniai (apvalkalas ir maisto papildo sudėtis) lemia atitinkamų prekių paskirtį ir pobūdį;

(5)

Suderintos sistemos paaiškinimų 2106 pozicijos paaiškinimuose nurodyta, kad ši pozicija apima produktus, dažnai vadinamus „maisto papildais“, į kuriuos pridėta vitaminų, o kartais ir nedidelis kiekis geležies junginių, pateikiamus pakuotėse su nuoroda, kad yra skirti gerai organizmo sveikatai arba savijautai palaikyti;

(6)

maisto papildai, pagaminti iš 1901 pozicijai priskiriamų miltų, kruopų, rupinių, krakmolo arba salyklo ekstrakto arba iš prekių, priskiriamų 0401–0404 pozicijoms, pateikiami išmatuotomis dozėmis, pavyzdžiui, kapsulėmis, tabletėmis, pastilėmis arba piliulėmis, 1901 pozicijai nepriskiriami, kadangi konkretus jų pateikimo būdas rodo jų, kaip maisto papildų, funkciją. Maisto papildai yra itin specifiniai maisto produktai, paminėti tik Suderintos sistemos paaiškinimų 2106 pozicijos paaiškinimuose ir paprastai pateikiami išmatuotomis dozėmis. Taigi, maisto produktai, skirti naudoti kaip maisto papildai, pateikiami išmatuotomis dozėmis ir pagaminti iš 1901 pozicijai priskiriamų miltų, kruopų, rupinių, krakmolo arba salyklo ekstrakto arba iš prekių, priskiriamų 0401–0404 pozicijoms, negali atitikti 1901 pozicijos reikalavimų ir turėtų būti priskiriami 2106 pozicijai;

(7)

dėl teisinio tikrumo pirmiau nurodytoji Teismo praktika turėtų atsispindėti Kombinuotosios nomenklatūros nuostatose. Tai iš dalies padaryta Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 698/2013 (3) papildžius 21 skirsnį 5 papildomąja pastaba. Siekiant nuoseklumo ir vienodumo su nurodyta ankstesne priemone, atitinkamą papildomąją pastabą reikėtų įrašyti ir 19 skirsnyje;

(8)

todėl siekiant užtikrinti, kad Kombinuotoji nomenklatūra būtų vienodai aiškinama visoje Sąjungoje, reikėtų jos antros dalies 19 skirsnį papildyti nauja papildomąja pastaba;

(9)

todėl Reglamentas (EEB) Nr. 2658/87 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(10)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Muitinės kodekso komiteto nuomonę,

(1)

Reglamentu (EEB) Nr. 2658/87 nustatyta prekių nomenklatūra (toliau – Kombinuotoji nomenklatūra arba KN) ir pateikta to reglamento I priede;

(2)

Kombinuotosios nomenklatūros 17 skirsnio 4 bei 5 papildomųjų pastabų ir 21 skirsnio 3 bei 4 papildomųjų pastabų dabartinėse formuluotėse pateikiama nuoroda į Komisijos reglamentą (EB) Nr. 951/2006 (2), kuriuo nustatomi sacharozės kiekio žaliaviniame cukruje ir tam tikruose sirupuose apskaičiavimo metodai;

(3)

pasikeitus žemės ūkio politikai, iš dalies pasikeitė ir cukraus gamybos kvotų sistema, todėl nuo 2017 m. spalio 1 d. bus panaikintos Reglamento (EB) Nr. 951/2006 42 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys. Dėl šios priežasties 17 skirsnio 4 bei 5 papildomosiose pastabose ir 21 skirsnio 3 bei 4 papildomosiose pastabose pateikta nuoroda į Reglamento (EB) Nr. 951/2006 42 straipsnį neteks prasmės;

(4)

siekiant suteikti teisinio tikrumo ir išvengti teisinio vakuumo, šias papildomąsias pastabas būtina iš dalies pakeisti ir jose tiesiogiai nurodyti taikytinus analizės metodus;

(5)

patobulėjus analizės metodams, kuriais nustatomas cukraus kiekis, metodą, šiuo metu taikomą tam tikrų 17 skirsniui priskiriamų produktų sudėtyje esančio cukraus kiekiui nustatyti, kuriam gali turėti įtakos mėginio matrica arba trukdantieji junginiai, reikėtų pakeisti efektyviosios skysčių chromatografijos (HPLC) metodu;

(6)

tačiau HPLC metodas negali būti taikomas kai kuriems kitiems 17 skirsniui priskiriamiems produktams, taip pat 21 skirsniui priskiriamiems produktams, kurių sudėtyje esančio cukraus kiekis priklauso ne tik nuo sacharozės, fruktozės, gliukozės ir maltozės, bet ir nuo kitų tų produktų sudėtyje esančių cukrų kiekio. Tų produktų sudėtyje esančios sacharozės kiekis, įskaitant kitų cukrų kiekį, išreikštą sacharozės kiekiu, turėtų būti nustatomas refraktometriniu metodu, išdėstytu Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 974/2014 (3) priede;

(7)

siekiant užtikrinti, kad Kombinuotosios nomenklatūros nuostatos dėl įvairių produktų sudėtyje esančio cukraus kiekio nustatymo būtų visoje Sąjungoje aiškinamos vienodai, reikėtų iš dalies pakeisti Kombinuotosios nomenklatūros antros dalies 17 skirsnio 4 bei 5 papildomąsias pastabas ir 21 skirsnio 3 bei 4 papildomąsias pastabas;

(8)

todėl Reglamentas (EEB) Nr. 2658/87 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(9)

Reglamento (EB) Nr. 951/2006 42 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys bus panaikintos nuo 2017 m. spalio 1 d. Todėl šis reglamentas turėtų būti taikomas nuo tos pačios dienos;

(10)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Muitinės kodekso komiteto nuomonę,

a)

17 skirsnio 4 ir 5 papildomosios pastabos pakeičiamos taip:

(*1)   2014 m. rugsėjo 11 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 974/2014, kuriuo nustatomas refraktometrinis tirpių sausųjų medžiagų likučio vaisių ir daržovių produktuose nustatymo metodas, naudojamas jiems klasifikuoti Kombinuotojoje nomenklatūroje (OL L 274, 2014 9 16, p. 6).“;"

b)

21 skirsnio 3 ir 4 papildomosios pastabos pakeičiamos taip:

(*2)   2014 m. rugsėjo 11 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 974/2014, kuriuo nustatomas refraktometrinis tirpių sausųjų medžiagų likučio vaisių ir daržovių produktuose nustatymo metodas, naudojamas jiems klasifikuoti Kombinuotojoje nomenklatūroje ( OL L 274, 2014 9 16, p. 6).“ "

(1)

2016 metų žvejybos kvotos nustatytos šiais reglamentais:

(2)

2017 metų žvejybos kvotos nustatytos šiais reglamentais:

(3)

Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai Komisija nustato, kad valstybė narė viršijo jai skirtas žvejybos kvotas, ji išskaito atitinkamą kiekį iš būsimų tos valstybės narės žvejybos kvotų;

(4)

Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 105 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šie kiekiai iš žvejybos kvotų turi būti išskaitomi kitais metais ar per kelerius ateinančius metus taikant atitinkamus tose dalyse nustatytus daugiklius;

(5)

kai kurios valstybės narės viršijo savo 2016 metų žvejybos kvotas. Todėl peržvejotų išteklių kvotas, skirtas toms valstybėms narėms 2017 m. ir, kai tinkama, vėlesniems metams, reikėtų sumažinti;

(6)

Komisijos įgyvendinimo reglamentais (ES) 2016/2226 (10) ir (ES) 2017/162 (11) numatyta sumažinti tam tikrų valstybių tam tikrų rūšių žuvų išteklių 2016 m. žvejybos kvotas. Tačiau iš tam tikrų valstybių narių kvotų išskaitytini kai kurių rūšių žuvų kiekiai buvo didesni už atitinkamas jų 2016 m. kvotas, todėl išskaityti viso reikiamo kiekio tais metais nebuvo galima. Siekiant užtikrinti, kad tokiais atvejais būtų išskaitytas visas reikiamas atitinkamų išteklių žuvų kiekis, į likusius neišskaitytus kiekius reikėtų atsižvelgti nustatant kiekius, išskaitytinus iš 2017 m. ir, kai tinkama, iš vėlesnių metų kvotų;

(7)

remdamasi Tarybos reglamento (EB) Nr. 847/96 (12) 3 straipsnio 3 dalimi, Belgija 2016 m. lapkričio 16 d. raštu paprašė Komisijos leidimo iškrauti papildomus paprastųjų otų ir švelniųjų rombų kiekius IIa ir IV zonų Sąjungos vandenyse (T/B/2AC4-C) neviršijant 10 % kvotos ribos. Turėtų būti laikoma, kad pagal šią procedūrą 2016 m. paskirti papildomi kiekiai viršija leidžiamus iškrauti kiekius, todėl turėtų būti taikomas Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 105 straipsnyje numatytas išskaitymas;

(8)

šiame reglamente numatytas išskaitymas iš žvejybos kvotų turėtų būti taikomas nedarant poveikio pagal Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 185/2013 (13) taikytinam išskaitymui iš 2017 m. kvotų;

(9)

kvotos išreikštos tonomis, todėl į mažesnius už vieną toną peržvejotus kiekius neturėtų būti atsižvelgiama,

(1)

2005 m. vasario 17 d. Tarybos sprendimu 2005/370/EB (1) Europos bendrijos vardu patvirtinta Orhuso konvencija dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais (2) (toliau – Orhuso konvencija);

(2)

Orhuso konvencijoje nustatytus jos institucijoms ir įstaigoms taikytinus įpareigojimus Sąjunga įgyvendino visų pirma Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1367/2006 (3);

(3)

Pagal Orhuso konvencijos 15 straipsnį įsteigtas Atitikties Orhuso konvencijai komitetas (toliau – komitetas), kuris yra kompetentingas peržiūrėti, kaip šalys laikosi Orhuso konvencijos nuostatų;

(4)

2017 m. kovo 17 d. Sąjunga gavo bylos ACCC/C/2008/32 dėl teisės kreiptis į teismą Sąjungos lygmeniu išvadas (toliau – išvados). Išvadų 123 punkte komiteto nuomone, „aptariama šalis nesilaiko konvencijos 9 straipsnio 3 ir 4 dalių dėl visuomenės narių teisės kreiptis į teismą, nes nei Orhuso reglamentu, nei ES Teisingumo Teismo praktika nėra nei įgyvendinami tose dalyse numatyti įpareigojimai, nei užtikrinamas jų laikymasis“;

(5)

deklaracija, kurią Sąjunga paskelbė pasirašydama Orhuso konvenciją ir dar kartą išdėstė ją patvirtindama, Orhuso konvencijos organai informuojami, kad „atsižvelgdamos į institucinę ir teisinę Bendrijos sistemą Bendrijos institucijos taikys Orhuso konvenciją pagal galiojančias ir būsimas taisykles, reglamentuojančias teisę susipažinti su dokumentais ir kitomis atitinkamomis Bendrijos teisės nuostatomis Konvencijos reglamentuojamoje srityje“;

(6)

viena iš išvadų byloje ACCC/C/2008/32, būtent kad Sąjunga nesilaiko Orhuso konvencijos 9 straipsnio 3 ir 4 dalių, įtraukta į Sprendimo VI/8f projektą; jis bus pateiktas patvirtinti šeštojoje Orhuso konvencijos šalių susitikimo sesijoje, kuri įvyks 2017 m. rugsėjo mėn. Budvoje (Juodkalnija);

(7)

Sąjunga turėtų išnagrinėti būdus ir priemones laikytis Orhuso konvencijos taip, kad tai būtų suderinama su pagrindiniais Sąjungos teisinės tvarkos principais ir su jos teisminės peržiūros sistema;

(8)

laikantis Sąjungos valdžios padalijimo principo, Taryba negali duoti nurodymų arba teikti rekomendacijų Europos Sąjungos Teisingumo Teismui (toliau – Teisingumo Teismas) dėl jo teisminės veiklos. Todėl Sprendimo VI/8f projekte pateiktos rekomendacijos, susijusios su Teisingumo Teismu ir jo jurisprudencija, negali būti priimtos;

(9)

Sąjunga toliau visapusiškai remia svarbius Orhuso konvencijos tikslus;

(10)

Sąjunga turėtų nustatyti poziciją, kurios turi būti laikomasi šeštojoje Orhuso konvencijos šalių susitikimo sesijoje dėl Sprendimo VI/8f projekto,