(1)

Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 430/2013 (2) (toliau – ginčijamas reglamentas), Taryba nustatė nuo 14,9 % iki 57,8 % siekiančias galutinio antidempingo muito normas importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos ir Tailando kilmės kaliojo ketaus vamzdžių arba vamzdelių jungiamosioms detalėms su sriegiais, kurių KN kodas šiuo metu yra ex 7307 19 10 (TARIC kodas 7307191010). Kompresinių jungiamųjų detalių dalims, kurioms naudojami ISO DIN 13 metriniai sriegiai, ir kaliojo ketaus jungiamosioms dėžėms su apvaliais sriegiais be dangtelio muitas nenustatytas.

(2)

2013 m. birželio 12 d. vienas bendradarbiaujantis Kinijos eksportuojantis gamintojas – „Jinan Meide Castings Co., Ltd.“ (toliau – „Jinan Meide“ arba pareiškėjas) – pateikė ieškinį Europos Sąjungos Bendrajam Teismui (toliau – Bendrasis Teismas), siekdamas panaikinti ginčijamu reglamentu jam nustatytas priemones (3).

(3)

2016 m. birželio 30 d. Bendrasis Teismas savo sprendimu nustatė, kad atmetus „Jinan Meide“ prašymą atskleisti, kaip naudojant panašios šalies gamintojo konfidencialius duomenis buvo apskaičiuota normalioji vertė, buvo pažeista jo teisė į gynybą. „Jinan Meide“ gavo išimtinį panašios šalies gamintojo leidimą susipažinti su jo konfidencialiais duomenimis. Bendrasis Teismas pirmiausia nustatė, kad, atmesdama šį prašymą atskleisti informaciją, Komisija nepagrįstai rėmėsi motyvu, susijusiu su būtinybe laikytis vienodo požiūrio principo. Bendrasis Teismas nusprendė, jog negalima atmesti galimybės, kad, jei prašymas būtų buvęs patenkintas, tyrimo rezultatas galėjo būti kitoks. Todėl Teismas panaikino ginčijamu reglamentu nustatytą antidempingo muitą bendrovės „Jinan Meide“ pagamintoms importuojamoms kaliojo ketaus vamzdžių arba vamzdelių jungiamosioms detalėms su sriegiais.

(4)

Remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 266 straipsniu, Sąjungos institucijos privalo įvykdyti 2016 m. birželio 30 d. Teismo sprendimą.

(5)

Pirmosios instancijos teismas byloje T-2/95 (4) (toliau – IPS byla) pripažino, kad tais atvejais, kai tyrimas susideda iš kelių administracinių veiksmų, vieno iš šių veiksmų panaikinimas viso tyrimo nepanaikina. Antidempingo tyrimas yra tokio iš daugelio veiksmų susidedančio tyrimo pavyzdys. Todėl ginčijamu reglamentu vienai šaliai nustatytų priemonių panaikinimas nereiškia, kad panaikinama visa iki to reglamento priėmimo vykdyta procedūra. Byloje C-458/98 P (5) Teisingumo Teismas nusprendė, kad ES institucijos turi galimybę pataisyti tas ginčijamo reglamento dalis, dėl kurių juo nustatytos priemonės buvo panaikintos, ir nekeisti neužginčytų dalių, kurioms Teismo sprendimas nedaro poveikio.

(6)

Reikėtų pažymėti, kad išskyrus tą nustatytą faktą, kad, atmesdama „Jinan Meide“ prašymą atskleisti informaciją, Komisija nepagrįstai rėmėsi motyvu, susijusiu su būtinybe laikytis vienodo požiūrio principo, visi kiti nustatyti faktai, pateikti ginčijamame reglamente, kurie nebuvo užginčyti per nustatytą užginčijimo terminą arba kurie buvo užginčyti, bet Bendrojo Teismo sprendimu atmesti arba Bendrojo Teismo nenagrinėti, todėl dėl jų ginčijamu reglamentu nustatytos priemonės nebuvo panaikintos, lieka galioti.

(7)

Kai buvo priimtas 2016 m. birželio 30 d. Teismo sprendimas, Komisija paskelbė pranešimą (6) apie dalinį importuojamų Kinijos Liaudies Respublikos kilmės kaliojo ketaus vamzdžių arba vamzdelių jungiamųjų detalių su sriegiais antidempingo tyrimo atnaujinimą. Atnaujintas tyrimas yra susijęs tik su Bendrojo Teismo sprendimo dėl „Jinan Meide“ vykdymu.

(8)

Komisija apie dalinį tyrimo atnaujinimą oficialiai pranešė „Jinan Meide“, eksportuojančios šalies atstovams ir Sąjungos pramonei. Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė raštu pareikšti savo nuomonę ir pateikti prašymą išklausyti per pranešime nustatytą terminą.

(9)

Gavus pirmąsias pastabas, buvo susisiekta su visomis kitomis žinomomis suinteresuotosiomis šalimis, kurios buvo susijusios su pradiniu tyrimu, ir joms buvo suteikta galimybė raštu pareikšti savo nuomonę ir pateikti prašymą išklausyti.

(10)

Visoms suinteresuotosioms šalims, kurios to prašė, buvo suteikta galimybė būti išklausytoms Komisijos tarnybų ir (arba) bylas nagrinėjančio pareigūno.

(11)

Pastabų dėl įvairių tyrimo aspektų Komisija gavo iš „Jinan Meide“, kitų Kinijos eksportuojančių gamintojų, vieno Tailando eksportuojančio gamintojo, penkių Sąjungos gamintojų ir aštuonių nesusijusių importuotojų.

(12)

„Jinan Meide“ teigė, kad Sąjungos institucijų padarytas teisinis pažeidimas, dėl kurio buvo panaikintos ginčijamu reglamentu nustatytos priemonės, negali būti ištaisytas ir tyrimas turėtų būti nutrauktas iš naujo nenustatant galutinio antidempingo muito „Jinan Meide“.

(13)

Kaip nurodyta 4 konstatuojamoje dalyje, Pirmosios instancijos teismas IPS byloje pripažino, kad tais atvejais, kai tyrimas susideda iš kelių administracinių veiksmų, kaip antai antidempingo tyrimas, vieno iš šių veiksmų panaikinimas viso tyrimo nepanaikina. Kadangi Sąjungos institucijos privalo vykdyti Teismo sprendimą, sudaroma galimybė pataisyti tas ginčijamo reglamento dalis, dėl kurių juo nustatytos priemonės buvo panaikintos, ir nekeisti neužginčytų dalių. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(14)

Vienas nesusijęs importuotojas tvirtino, kad atnaujinti jau baigtą tyrimą neįmanoma dėl procedūrinių priežasčių, kadangi neišvengiamai būtų padaryti kiti esminiai pažeidimai, tokie kaip: naujos informacijos priėmimas baigus nagrinėti bylą, visų kitų tyrimo šalių, kurių dempingo skirtumas būtų kitoks, jei pasikeistų „Jinan Meide“ dempingo skirtumas, diskriminavimas ir ES ir PPO teisės aktų pažeidimas, nes antidempingo priemonės negali būti taikomos atgaline data.

(15)

Šis importuotojas taip pat tvirtino, kad pagal pagrindinio reglamento nuostatas neatrodo, kad galima atnaujinti tyrimą.

(16)

Ta pati šalis taip pat teigė, kad Komisija neturi įgaliojimų imtis veiksmų Teismo sprendimui dėl Tarybos reglamento vykdyti, nes Komisija nebuvo bylos T-424/13 atsakovė. Ji tvirtino, kad Komisija turi gauti oficialius Tarybos nurodymus atnaujinti tyrimą.

(17)

Remiantis sprendimu sujungtose bylose C-283/14 ir C-284/14 (7), ES institucijos gali atnaujinti antidempingo tyrimą, kad ištaisytų Europos Sąjungos Teismų nustatytus pažeidimus, net jeigu pagrindiniame reglamente tai nėra aiškiai nustatyta. ES institucijos net privalo imtis reikiamų priemonių teisiniams pažeidimams ištaisyti. Šiuo atveju Komisija, kaip tyrimą atliekanti institucija, atnaujino tyrimą, kad įvykdytų Teismo sprendimą. Tyrimas atnaujinamas laikantis pagrindiniame reglamente nurodytų teisinių procedūrų, pagal kurias teisės aktą priima Komisija, pasikonsultavusi su valstybėmis narėmis, pagal pagrindinio reglamento 15 straipsnio 3 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą. Todėl šie tvirtinimai buvo atmesti.

(18)

Vienas importuotojas nurodė, kad neaišku, kokiu mastu galima atnaujinti tyrimą pagal dabartinio pagrindinio reglamento nuostatas, nes atrodo, kad Komisija ketina tęsti tyrimą tarsi vis dar galiotų Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1225/2009 (8).

(19)

Šiam atnaujintam tyrimui taikomas Reglamentas (EB) Nr. 1225/2009, kuris buvo materialinės teisės aktas priimant reglamentą, kuriuo nustatytas priemones Teismas panaikino. Bet kuriuo atveju, Reglamentas (ES) 2016/1036 yra kodifikuotas Reglamentas (EB) Nr. 1225/2009 su pakeitimais. Todėl šis tvirtinimas atmestas.

(20)

Tailando eksportuojantis gamintojas teigė, kad Komisija, nieko nekeisdama, turi iš naujo nustatyti 40,8 % muitą „Jinan Meide“, nes Bendrasis Teismas nenustatė su jokiu esminiu faktu susijusios klaidos, tik procedūrinį pažeidimą. Jis taip pat tvirtino, kad iš esmės persvarstyti galima tik „Jinan Meide“ normaliosios vertės apskaičiavimą, o visi kiti ginčijamame reglamente nustatyti faktai turėtų likti galioti, nes Bendrojo Teismo sprendime nėra nuorodos į tai, kad ištaisant procedūrinį pažeidimą turėtų būti iš esmės pakeistas „Jinan Meide“ normaliosios vertės apskaičiavimas.

(21)

Sprendime, dėl kurio atnaujinamas šis tyrimas, Bendrasis Teismas nusprendė, jog negalima atmesti galimybės, kad jei prašymas atskleisti konfidencialius panašios šalies gamintojo duomenis būtų buvęs patenkintas, tyrimo rezultatas galėjo būti kitoks. Todėl atnaujinus tyrimą reikia ištirti galimą poveikį tyrimo esmei. Todėl šis tvirtinimas atmestas.

(22)

Vienas nesusijęs importuotojas teigė, kad, kadangi Sąjungos pramonė nepateikė jokių pastabų dėl tyrimo atnaujinimo, vadinasi, pasak jo, tyrimo atnaujinimas neatitinka Sąjungos interesų.

(23)

Dėl to, kad tam tikros rūšies veiklos vykdytojas nepateikia pastabų, per se negalima daryti jokios esminės išvados dėl tyrimo. Vis dėlto penki Sąjungos gamintojai paprašė Komisijos skubiai „Jinan Meide“ iš naujo nustatyti antidempingo muitą ir net registruoti importuojamus produktus, kad, siekiant apriboti dėl susiklosčiusios padėties Sąjungos gamintojams daromą žalą, būtų galima atgaline data nustatyti muitus. Todėl šis tvirtinimas atmestas.

(24)

„Jinan Meide“ tvirtino, kad jai turėtų būti suteikta visapusiška prieiga prie visos panašios šalies gamintojo pateiktos informacijos ir pakankamai daug laiko pastaboms pateikti. „Jinan Meide“ buvo pateikta visa ši informacija, o pastaboms pateikti laiko buvo suteikta daugiau nei numatyta pagrindiniame reglamente, taip pat surengta keletas klausymų su bylos grupe ir bylas nagrinėjančiu pareigūnu. Atskleidus konfidencialią informaciją ir dempingo apskaičiavimą, „Jinan Meide“ pateikė pastabų ir jau praėjus tuo tikslu nustatytam terminui ir nepaisant to, į jas buvo atsižvelgta.

(25)

„Jinan Meide“ tvirtino, kad nereikėtų siekti nustatyti, ar parduota įprastinėmis prekybos sąlygomis, nes panašios šalies gamintojas negalėjo pateikti patikimų kiekvienos rūšies panašaus produkto gamybos sąnaudų. Vienas importuotojas pritarė šiam argumentui, kadangi paskirstant sąnaudas pagal produktų apyvartą yra daroma prielaida, kad iš visų rūšių produktų gaunamas vienodo dydžio pelnas, kuri, anot jo, nepatikima.

(26)

Tačiau Komisija, atlikdama tyrimus, nuosekliai siekia nustatyti, ar parduota įprastinėmis prekybos sąlygomis. Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalyje kalbama apie tokias, kaip nurodė „Jinan Meide“, situacijas ir teigiama, kad nesant tinkamesnio metodo, pirmenybė teikiama sąnaudų pasiskirstymui pagal produktų apyvartą. Šiuo atžvilgiu pažymima, kad sąnaudos buvo paskirstytos pagal produktų apyvartą, o suinteresuotoji šalis nepasiūlė jokio tinkamesnio metodo. Todėl sprendimas sąnaudas paskirstyti pagal produktų apyvartą ir siekti nustatyti, ar parduota įprastomis prekybos sąlygomis, lieka galioti.

(27)

„Jinan Meide“ paprašė, kad į tų rūšių produktus, kurių panašios šalies gamintojo parduotas kiekis buvo mažesnis nei 200 kg, nebūtų atsižvelgta apskaičiuojant normaliąją vertę, kadangi tokių rūšių produktų kainos, jos nuomone, yra nepatikimos. Pažymėtina, kad per pradinį tyrimą „Jinan Meide“ paprašė, kad nebūtų tikrinamas 5 % tipiškumas, kai normalioji vertė nustatoma panašioje šalyje, ir tada Komisija šį prašymą patenkino. Prašymas neatsižvelgti į tų rūšių produktų, kurių parduotas kiekis buvo mažesnis nei 200 kg, pardavimą atmestas, kadangi tų rūšių panašių produktų, kurių parduotas kiekis buvo mažesnis nei 200 kg, pardavimo kainų negalima laikyti nepatikimomis, nes jos buvo patikrintos ir nustatyta, kad jos patikimos tiek pat, kiek kitos pardavimo kainos.

(28)

Vienas importuotojas pritarė „Jinan Meide“ argumentui, kadangi mažai parduodamų rūšių produktų kainų svyravimas tariamai yra didelis. Tai reikštų, kad skirtingų rūšių produktai gali būti labai panašios kokybės ir sąnaudų struktūros, tačiau gali būti parduodami labai skirtinga kaina. Tačiau Komisija nustatė, kad labai svyruoja panašios šalies gamintojo visų rūšių produktų, net paklausiausių produktų kainos. Todėl tariamai didelio kainų svyravimo negalima laikyti priežastimi apskaičiuojant dempingą neįtraukti mažai parduodamų rūšių produktų. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(29)

„Jinan Meide“ taip pat tvirtino, kad panašios šalies gamintojo sąnaudas Komisija paskirstė pagal produktų apyvartą, todėl normalioji vertė neturėtų būti apskaičiuojama, jei panašių rūšių panašių produktų panašioje šalyje parduotas kiekis buvo mažesnis nei 200 kg – tokiu atveju normalioji vertė turėtų būti nustatyta remiantis kitų panašių rūšių produktų, kurių parduotas kiekis buvo didesnis, kainomis. Šis tvirtinimas taip pat atmestas, nes visų sąnaudų paskirstymas remiantis produktų apyvarta atitinka pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalį, o „Jinan Meide“ pateiktų argumentų nepakanka kito metodo naudojimui šiuo konkrečiu atveju pagrįsti.

(30)

„Jinan Meide“ pateikė argumentų, kad būtų pakoreguoti panašios šalies gamintojo duomenys dėl kredito, pakavimo išlaidų, prekybos lygio, banko mokesčių, vidaus transporto, kreditinių dokumentų, netiesioginių mokesčių, techninės paramos, kitokių žaliavų naudojimo ir skirtingo darbo našumo.

(31)

Komisija sutiko su argumentu, kad duomenys apie vidaus transportą ir kredito išlaidas yra susiję tik su vienu panašios šalies gamintojo pirkėju, ir atitinkamai pakoregavo „Jinan Meide“ dempingo apskaičiavimą.

(32)

Argumentus, susijusius su skirtingu darbo našumu ir kitokių žaliavų naudojimu, „Jinan Meide“ pagrindė tuo, kad dėl mažesnio vieno darbuotojo našumo ir kitokių žaliavų naudojimo panašios šalies gamintojo sąnaudos palyginti su „Jinan Meide“ padidėjo vidutiniškai. Šiuo atžvilgiu reikėtų pažymėti, kad, nors ir gali būti tam tikrų bendrovių efektyvumo ar našumo skirtumų, pagrindinis antidempingo apskaičiavimo principas – užtikrinti galimybę palyginti eksporto kainas ir normaliąją vertę, o tam nebūtina, kad panašios šalies gamintojo ir ne rinkos ekonomikos šalies eksportuotojo aplinkybės būtų visiškai vienodos. Iš tiesų, koregavimas grindžiamas tik skirtumais, susijusiais su veiksniais, turinčiais įtakos panašios šalies gamintojo ir ne rinkos ekonomikos šalies eksportuotojo kainoms ir kainų palyginamumui.

(33)

Nuspręsta, kad kiti argumentai nebuvo pagrįsti vietoje surinktais ir bylos medžiagoje pateiktais įrodymais, todėl jie atmesti.

(34)

Rengdamasi „Jinan Meide“ galutinai atskleisti faktus, Komisija aptiko korektūros klaidą, susijusią su netiesioginių mokesčių koregavimu apskaičiuojant „Jinan Meide“ dempingą. Priešingai nei dėl korektūros klaidos Komisijos nurodyta laikinojo (9) ir galutinio (10) reglamentų tekstuose, netiesioginiai mokesčiai buvo koreguoti ne galutinio faktų atskleidimo „Jinan Meide“ laikotarpiu, o pirminiu etapu. Siekiant gero administravimo, ši klaida buvo ištaisyta.

(35)

2017 m. balandžio 12 d. Komisija informavo visas suinteresuotąsias šalis apie minėtus nustatytus faktus, kuriais remiantis buvo ketinama importuojamoms „Jinan Meide“ pagamintoms kaliojo ketaus vamzdžių arba vamzdelių jungiamosioms detalėms su sriegiais, išskyrus kompresinių jungiamųjų detalių dalis, kurioms naudojami ISO DIN 13 metriniai sriegiai, ir kaliojo ketaus jungiamąsias dėžes su apvaliais sriegiais be dangtelio, pasiūlyti iš naujo nustatyti antidempingo muitą, atsižvelgiant į per pradinį tyrimą surinktus ir pateiktus faktus.

(36)

„Jinan Meide“ ir trys nesusiję importuotojai tvirtino, kad atlikdama šį atnaujintą tyrimą Komisija negali taisyti korektūros klaidos (susijusios su netiesioginių mokesčių koregavimu apskaičiuojant dempingo skirtumą), nes korektūros klaida nėra susijusi su Bendrojo Teismo sprendimo įvykdymu. „Jinan Meide“ taip pat paprašė išklausyti dalyvaujant bylas nagrinėjančiam pareigūnui ir šis prašymas buvo patenkintas. Du nesusiję importuotojai tvirtino, kad Komisija negali pabloginti pradinės eksportuojančio gamintojo padėties.

(37)

„Jinan Meide“ pakartojo, kad tų rūšių produktus, kurių panašios šalies pardavimo apimtis buvo mažesnė nei 200 kg, Komisija turėtų laikyti dalinį atitikmenį turinčiais arba atitikmens neturinčiais produktais ir kad ji negali remtis nepatikimomis sąnaudomis, kad nustatydama normaliąją vertę neatsižvelgtų į pardavimus.

(38)

„Jinan Meide“ paprieštaravo Komisijos sprendimui atmesti jos su koregavimo, susijusio su prekybos lygiu, pakavimo išlaidomis, kredito išlaidomis, vidaus draudimo sąnaudomis, kitokių žaliavų naudojimu ir skirtingu našumu, susijusius prašymus.

(39)

„Jinan Meide“ tvirtino, kad dėl įtariamų procedūrinių ir kitų pažeidimų, padarytų atliekant šiuos tyrimus, muitas jai neturėtų būti nustatytas. Bendrovė tvirtino, kad 2016 m. gruodžio 23 d. atskleistuose faktuose aptikta klaida sukėlė abejonių dėl to, ar Komisija atskleidė pradinio tyrimo galutiniu etapu atlikto skaičiavimo konfidencialią versiją, ir kad atskleisti faktai nepadėjo paaiškinti, kodėl, kaip įtariama, gautas kitoks nei per pradinį tyrimą atlikto skaičiavimo rezultatas. Be to, „Jinan Meide“ tvirtino, kad Komisija, nepaisant daugkartinių prašymų, tam tikrus elementus atsisakė atskleisti. Ji taip pat nurodė, kad byloje T-424/13 suformuluoti teiginiai, kurių Bendrasis Teismas nenagrinėjo, lieka galioti, o iš naujo nustačius priemones, jos ir toliau būtų neteisėtos.

(40)

Komisija primena, kad rengdamasi „Jinan Meide“ galutinai atskleisti faktus, ji aptiko korektūros klaidą, susijusią su netiesioginių mokesčių koregavimu apskaičiuojant „Jinan Meide“ dempingą. Siekdama gero administravimo, Komisija pasiūlė iš karto ištaisyti šią klaidą ir tinkamai apie šį pasiūlymą pranešė visoms suinteresuotosioms šalims.

(41)

Išnagrinėjusi visus pateiktus argumentus, Komisija nusprendė sutikti su „Jinan Meide“ teiginiu ir korektūros klaidos netaisyti. Atsižvelgusi į bylas nagrinėjančio pareigūno nuomonę, Komisija mano, kad, atnaujinant prekybos apsaugos bylas, bendro reformatio in peius draudimo nėra, todėl prieš atnaujinimą užimta padėtis gali pablogėti. Vis dėlto šiuo konkrečiu atveju Komisija nusprendė, kad tyrimo atnaujinimas turėtų būti susijęs tik su panašios šalies duomenų atskleidimu, suinteresuotųjų šalių pastabų gavimu ir prireikus atitinkama muito peržiūra. Kadangi su PVM pardavus eksportui grąžinimu, o tiksliau su PVM grąžinimo norma, susijusi skaičiavimo klaida nėra susijusi su iš panašios šalies gamintojo gautais duomenimis, nuspręsta, kad klaidos ištaisymas nėra susijęs su atnaujinto tyrimo sritimi.

(42)

2017 m. gegužės 29 d. Komisija suinteresuotosioms šalims išsiuntė papildomą faktų atskleidimo dokumentą, kuriuo joms pranešė apie savo sprendimą netaisyti 34 konstatuojamojoje dalyje nurodytos korektūros klaidos. Komisijai pastabas pateikė tik vienas importuotojas. Jis pakartojo, kad dėl importuotojams ribotai atskleidžiamų faktų, pastabų dėl koregavimo jis pateikti negali. Todėl, negavus tam prieštaraujančių argumentų, su koregavimu susiję nustatyti faktai patvirtinami.

(43)

Dėl tų rūšių produktų, kurių parduotas kiekis buvo mažesnis nei 200 kg, „Jinan Meide“ pateikė nuorodą į Generalinio advokato byloje Goldstar (11) padarytą išvadą, kad „tai, kad vidaus rinkos kainos galėtų būti palyginamos, absoliučiais skaičiais išreikšta pardavimo apimtis vidaus rinkoje turi būti pakankama, kyla iš to fakto, kad vidaus rinkos kainos vienoje ar kitoje pardavimo vietoje gali skirtis.“„Be to, kainos gali svyruoti vieno ataskaitinio laikotarpio metu“ ir „tam, kad būtų tipiškas, tas svertinis vidurkis turi būti grindžiamas minimaliu pardavimo skaičiumi“.

(44)

Dėl šio teiginio pažymėtina, kad Generalinis advokatas kitame savo išvados papunktyje toliau nurodė, kad vis dėlto tai „nereiškia, kad Bendrijos institucijos, be papildomos pirmiau minėtos 5 % nustatyto dydžio ir kiekvienam modeliui apskaičiuotos santykinės ribos, kurios nepasiekus į pardavimus nereikėtų atsižvelgti, vis tiek dar turėtų taikyti absoliučiąją ribą. Apskritai, nėra tikslinga nustatyti absoliučios žemiausios ribos, nes absoliutaus skaičiaus vertė per daug priklausoma nuo to produkto pobūdžio“. Todėl Generalinio advokato išvada iš esmės patvirtina tai, kad iš tikrųjų nebūtina taikyti absoliučios žemiausios ribos, tokios kaip „Jinan Meide“ nurodyta absoliučioji 200 kg riba.

(45)

Kaip nurodyta 28 konstatuojamojoje dalyje dėl kainų svyravimo, jis turėjo įtakos visų rūšių produktams, ne tik tų rūšių produktams, kurių parduotas kiekis buvo mažesnis nei 200 kg.

(46)

Vienas nesusijęs importuotojas pritarė „Jinan Meide“ teiginiui dėl produktų, kurių apyvarta maža, tipiškumo ir šia tema savo pastabas pakartojo. Jis pateikė bendrą pareiškimą, kad Komisijos pozicija prieštarauja bendrajai rinkos patirčiai. Komisijos teiginys grindžiamas iš panašios šalies gamintojo gautais duomenimis. Kadangi pareiškimas vėliau nepagrįstas jokiais įrodymais ir atsižvelgiant į 28 ir 42 konstatuojamąsias dalis ir tai, kas nurodyta pirmiau, pareiškimas atmetamas.

(47)

Kalbėdama apie nepatikimas sąnaudas, „Jinan Meide“ tvirtino, kad Komisija galiausiai panaudojo pirminį duomenų apie sąnaudas rinkinį, nors iš pradžių teigė, kad šis rinkinys neatitiko normų. Atlikus tyrimą nustatyti faktai šio teiginio nepatvirtino. Iš tiesų Komisija niekada nemanė, kad pirminis duomenų apie sąnaudas rinkinys neatitiko normų. Todėl netinkama visiškai neatsižvelgti į panašios šalies gamintojo duomenis apie sąnaudas, kaip prašė „Jinan Meide“.

(48)

Vienas nesusijęs importuotojas pakartojo savo pastabą, kad jei sąnaudos paskirstomos pagal produktų apyvartą, daroma prielaida, jog iš visų rūšių produktų gaunamas vienodo dydžio pelnas, o tai, anot jo, prieštarauja rinkoje vyraujančiai logikai. Šis tvirtinimas išsamiau nepagrįstas. Kaip nurodyta 26 konstatuojamojoje dalyje, remiantis pagrindiniu reglamentu, nesant tinkamesnio metodo, pirmenybė teikiama sąnaudų pasiskirstymui pagal produktų apyvartą. Sąnaudos buvo paskirstytos pagal produktų apyvartą, o suinteresuotoji šalis nepasiūlė jokio tinkamesnio metodo. Todėl šis tvirtinimas atmetamas.

(49)

„Jinan Meide“ pakartojo savo teiginį dėl prekybos lygio koregavimo, kad nustatant, ar prekybos lygio koregavimas yra pagrįstas, pakanka nustatyti skirtingų kategorijų pirkėjams taikomų vidutinių kainų skirtumą. Vis dėlto pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies d punkto i papunktyje reikalaujama, kad būtų „pastovūs ir dideli pardavėjo funkcijų ir kainų skirtumai tarp įvairių prekybos lygių“. Todėl paprasto vidutinių kainų palyginimo nepakanka, kad būtų nustatytas toks pastovus ir didelis kainų skirtumas. Priešingai, išanalizavus bylos informaciją, matyti, kad visų rūšių pirkėjų yra visuose kainos intervalo segmentuose.

(50)

Vienas nesusijęs importuotojas teigė, kad Komisija turėtų pakoreguoti prekybos lygį, tačiau dėl nepakankamos prieigos prie duomenų savo teiginio išsamiau išdėstyti jis negali. Jis taip pat nurodė, kad dėl nepakankamos prieigos prie duomenų, skirtų dempingo skirtumui apskaičiuoti, savo teiginio išsamiau išdėstyti jis negali. Šiuo atžvilgiu primenama, kad Komisija yra įsipareigojusi saugoti iš suinteresuotųjų šalių gautą konfidencialią informaciją. Tačiau suinteresuotosios šalys gali susipažinti su visa nekonfidencialia informacija ir pateikti savo pastabas. Komisija pažymi, kad, kaip nurodyta 49 konstatuojamojoje dalyje, iš bylos informacijos matyti, kad šiuo atveju įvairių kategorijų pirkėjams nebuvo nustatyta pastovaus ir didelio kainų skirtumo. Todėl koreguoti prekybos lygį būtų netinkama.

(51)

Kalbant apie koregavimą pagal kredito išlaidas, koreguojama buvo remiantis pardavimo dokumentuose pateikta informacija sumažinant tiek eksporto kainą, tiek normaliąją vertę. „Jinan Meide“ teigė, kad normaliosios vertės koregavimas pagal kredito išlaidas turėtų būti atliktas remiantis faktiniu dienų, praėjusių nuo sąskaitos faktūros išrašymo iki apmokėjimo, skaičiumi, kadangi Komisija, kaip įtariama, pardavimus eksportui koregavo pagal kredito išlaidas, net jei pardavimo dokumentuose apmokėjimo terminas nebuvo nustatytas. Šio teiginio nebuvo galima pagrįsti jokiais tyrimo byloje pateiktas įrodymais. „Jinan Meide“ taip pat nepavyko pateikti jokių šį teiginį pagrindžiančių įrodymų. Be to, buvo nustatyta, kad tiek normaliosios vertės, tiek eksporto kainos atveju faktinis mokėjimas dažnai buvo atliktas po pardavimo dokumentuose nustatyto mokėjimo termino. Todėl apskaičiuojant koregavimą pagal kredito išlaidas, atsižvelgiantį faktinę mokėjimo datą normaliosios vertės atveju ir į pardavimo dokumentuose pateiktą informaciją eksporto kainos atveju, vis tiek nepavyktų jų teisingai palyginti. Todėl Komisija toliau laikosi savo nuomonės ir tiek normaliosios vertės, tiek eksporto kainos koregavimą pagal kredito išlaidas nustato atsižvelgdama į pardavimo dokumentuose pateiktą informaciją.

(52)

„Jinan Meide“ pakartojo savo teiginius dėl koregavimo pagal pakavimo išlaidas teigdama, kad pakavimo išlaidų paskirstymas buvo klaidingas ir dėl to atliktas tik nedidelis ir nepagrįstas koregavimas. Tačiau išsamiau šio teiginio ji nepagrindė ir nenurodė, kodėl atliktas koregavimas buvo nedidelis ir nepagrįstas. Todėl Komisija toliau laikosi savo koregavimo pagal pakavimo išlaidas metodo.

(53)

Galiausiai Komisija atmetė „Jinan Meide“ įtarimus dėl procedūrinių ir kitų pažeidimų, padarytų atliekant šiuos tyrimus. Komisija taikė visus principus ir laikėsi visų procedūros etapų. Siekdama įvykdyti Teismo sprendimą, Komisija atnaujino tyrimą, atskleidė panašios šalies duomenis ir atitinkamai peržiūrėjo „Jinan Meide“ nustatytą muito normą. Visais tyrimo etapais suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė pateikti pastabas ir būti išklausytoms. Atlikdama tyrimus, Komisija veikė skaidriai ir geranoriškai, atsižvelgė į „Jinan Meide“ prašymus surengti išaiškinimo ir klausymo posėdžius. Komisija išaiškino techninę problemą, susijusią su skaičiavimo klaida Excel faile, dėl kurio atsirado „Jinan Meide“ nurodyti neatitikimai. Bet kuriuo atveju ši klaida neturėjo poveikio dempingo skirtumui ir greitai buvo ištaisyta. Komisija „Jinan Meide“ atskleidė visą konfidencialią informaciją, taip pat pateikė konfidencialų failą su 2013 m. dempingo skirtumui apskaičiuoti naudotais skaitiniais duomenimis. Kalbant apie teiginius, kurie buvo suformuluoti Bendrajam Teismui, tačiau sprendime liko neišnagrinėti, Komisija prieštarauja visiems „Jinan Meide“ įtariamiems teisiniams pažeidimams. Ištaisydama Bendrojo Teismo nustatytus teisinius pažeidimus, Komisija atliko prievolę įvykdyti Teismo sprendimą. Tuo remdamasi, Komisija neįžvelgia „Jinan Meide“ nurodytų procedūrinių pažeidimų ir dar kartą patvirtina, kad ji taikė visus principus ir laikėsi procedūrinių reikalavimų, todėl „Jinan Meide“ (ir kitos suinteresuotosios šalys) turėjo galimybę tyrimo metu pasinaudoti savo procedūrinėmis teisėmis.

(54)

„Jinan Meide“ taip pat pakartojo savo argumentus dėl darbo našumo skirtumo ir kitokių žaliavų naudojimo, tačiau nepateikė jokių kitų argumentų arba įrodymų. Šiai pozicijai pritarė vienas nesusijęs importuotojas. Į šiuos argumentus atsakyta 32 konstatuojamojoje dalyje.

(55)

Vienas nesusijęs importuotojas pakartojo savo tvirtinimą, kad tyrimo atnaujinimas nesuderinamas su pagrindinio reglamento nuostatomis. Kaip nurodyta 17 konstatuojamojoje dalyje, remiantis sprendimu sujungtose bylose C-283/14 ir C-284/14 (12), ES institucijos gali atnaujinti antidempingo tyrimą, kad ištaisytų Europos Sąjungos Teismų nustatytus pažeidimus, net jeigu pagrindiniame reglamente tai nėra aiškiai numatyta. Sąjungos institucijos netgi privalo imtis reikiamų priemonių, kad teisiniai pažeidimai būtų ištaisyti. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(56)

Kitas nesusijęs importuotojas atkreipė dėmesį į neigiamą antidempingo muitų poveikį (dėl jų įtakos pelningumui ir apyvartai, taip pat naujų rinkos sąlygų, t. y. naujų kainų, naujų šaltinių). Kaip nustatyta 41 konstatuojamojoje dalyje, atnaujintas tyrimas susijęs tik su Bendrojo Teismo sprendimo vykdymu „Jinan Meide“ atžvilgiu, visų pirma su panašios šalies gamintojo konfidencialių duomenų atskleidimu „Jinan Meide“. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(57)

Vienas nesusijęs importuotojas tvirtino, kad pakeitus muito normą (ją padidinus), turi būti iš naujo įvertintas muito poveikis importuotojams ir naudotojams. Tačiau, kaip nurodyta 41 konstatuojamojoje dalyje, Komisija nesiėmė taisyti su PVM grąžinimu susijusios korektūros klaidos, nes mano, kad ji nėra susijusi su atnaujinto tyrimo sritimi. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(58)

Ta pati šalis taip pat tvirtino, kad Komisija turėtų atlikti tarpinę peržiūrą, nes pradinis tiriamasis laikotarpis baigėsi daugiau kaip prieš penkerius metus. Tyrimo atnaujinimo sritis buvo aiškiai nustatyta pranešime apie tyrimo atnaujinimą (13). Tyrimo atnaujinimas ir tarpinė peržiūra yra skirtingais tikslais atliekami veiksmai. Taigi, šio tyrimo atnaujinimo tikslas – įvykdyti Bendrojo Teismo sprendimą „Jinan Meide“ atžvilgiu. Tarpinės peržiūros yra priemonės su aiškiai nustatytomis teisinėmis sąlygomis, visų pirma, skirtos peržiūrėti galiojančias priemones dėl ilgalaikio pasikeitusių aplinkybių pobūdžio. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(59)

Galiausiai viena šalis tvirtino, kad Komisija turėjo išanalizuoti per teismo procesą pateiktus teiginius, net jei Teismas juos atmetė, kad užkirstų kelią kitiems ginčams. Komisija pažymi, kad atnaujintas tyrimas susijęs tik su Bendrojo Teismo sprendimo vykdymu „Jinan Meide“ atžvilgiu, visų pirma su panašios šalies gamintojo konfidencialių duomenų atskleidimu „Jinan Meide“. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(60)

Palyginus kiekvienos rūšies produkto vidutinę svertinę eksporto kainą su perskaičiuota vidutine svertine normaliąja verte, remiantis gamintojo kainomis EXW sąlygomis, buvo įrodyta, kad vykdomas dempingas. Nustatytas CIF importo kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą procentine dalimi išreikštas dempingo skirtumas yra 39,2 %.

(61)

Komisija atsižvelgė į šalių pateiktas pastabas ir padarė išvadą, kad Bendrojo Teismo sprendimas turėtų būti įvykdytas „Jinan Meide“ iš naujo atskleidžiant 2013 m. kovo 15 d. galutinai atskleistus faktus ir pateikiant papildomą informaciją apie normaliosios vertės apskaičiavimą, naudojant panašios šalies gamintojo pateiktus konfidencialius duomenis. Iš naujo atskleidus faktus, Komisija gavo ir išnagrinėjo „Jinan Meide“ ir kitų suinteresuotųjų šalių pateiktas pastabas. Remdamasi šiuo nagrinėjimu ir 40–58 konstatuojamosiose dalyse pateiktais argumentais, Komisija nusprendė, kad tikslinga importuojamoms bendrovės „Jinan Meide“ pagamintoms kaliojo ketaus vamzdžių arba vamzdelių jungiamosioms detalėms su sriegiais, išskyrus kompresinių jungiamųjų detalių dalis, kurioms naudojami ISO DIN 13 metriniai sriegiai, ir kaliojo ketaus jungiamąsias dėžes su apvaliais sriegiais be dangtelio, iš naujo nustatyti antidempingo muitą.

(62)

Sąjungos pramonė, kurią sudaro penki vis dar aktyvūs Sąjungos gamintojai, teigė, kad dėl panaikinus „Jinan Meide“ nustatytą antidempingo muitą susiklosčiusios padėties, tikslinga registruoti importuojamus produktus. Po galutinio faktų atskleidimo prašymas buvo pakartotas.

(63)

Pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalį vienintelis tokios registracijos tikslas yra galimas muitų surinkimas atgaline data. Tačiau šiuo atveju atgalinio muitų surinkimo sąlygos netenkinamos. Todėl importo registravimas netikslingas.

(64)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija nusprendė, kad tinkama importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos kilmės bendrovės „Jinan Meide“ pagamintoms kaliojo ketaus vamzdžių arba vamzdelių jungiamosioms detalėms su sriegiais, kurių KN kodas šiuo metu yra ex 7307 19 10 (TARIC kodas 7307191010), išskyrus kompresinių jungiamųjų detalių dalis, kurioms naudojami ISO DIN 13 metriniai sriegiai, ir kaliojo ketaus jungiamąsias dėžes su apvaliais sriegiais be dangtelio, iš naujo nustatyti 39,2 % galutinę antidempingo muito normą.

(65)

Ši procedūra neturi įtakos datai, kurią baigsis ginčijamu reglamentu nustatytų priemonių galiojimas pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį.

(66)

Pagal Reglamento (ES) 2016/1036 15 straipsnio 1 dalį įsteigtas komitetas nuomonės nepateikė,

(1)

2010 m. gegužės 17 d. e. paštu pateiktu pranešimu Rumunija pagal Sutarties 108 straipsnio 3 dalį Komisijai pranešė apie pagalbos schemą dėl valstybės paramos mažiems (2) regioniniams oro uostams. Pranešimas užregistruotas bylos numeriu N 185/2010.

(2)

2010 m. birželio 23 d., 2010 m. spalio 7 d., 2010 m. gruodžio 3 d. ir 2011 m. kovo 17 d. Komisija paprašė pateikti papildomos informacijos apie priemonę, apie kurią buvo pranešta. 2010 m. liepos 22 d., 2010 m. spalio 27 d., 2011 m. sausio 20 d. ir 2011 m. balandžio 5 d. Rumunijos institucijos pateikė prašomą informaciją.

(3)

2010 m. rugsėjo 15 d. Rumunijos institucijos Komisijai pranešė apie tam tikrus schemos, apie kurią pranešta, pakeitimus, visų pirma susijusius su pagalbos gavėjų skaičiumi.

(4)

2011 m. gegužės 24 d. raštu Komisija Rumunijai pranešė, kad dėl pagalbos, apie kurią pranešta, ir dėl kitų oro uostams naudingų priemonių, kurios nebuvo nurodytos pranešime, bet apie kurias Rumunija Komisijai pranešė preliminaraus vertinimo etape, nusprendė pradėti SESV 108 straipsnio 2 dalyje nustatytą oficialią tyrimo procedūrą (toliau – sprendimas pradėti procedūrą) (3). Visų pirma, preliminaraus vertinimo etape Rumunijos institucijos Komisijai pranešė, kad 2007–2009 m. laikotarpiu regioniniams oro uostams buvo skiriamas viešasis finansavimas veiklos nuostoliams padengti.

(5)

2011 m. birželio 23 d. Komisija priėmė sprendimo pradėti procedūrą klaidų ištaisymą.

(6)

Sprendimas pradėti procedūrą paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (4). Komisija suinteresuotąsias šalis paprašė pateikti pastabas.

(7)

2011 m. birželio 27 d., 2011 m. liepos 5 d. ir 2011 m. rugpjūčio 19 d. raštais Rumunija pateikė savo pastabas dėl sprendimo pradėti procedūrą.

(8)

Komisija gavo trijų suinteresuotųjų šalių – oro vežėjo Carpatair, Klužo-Napokos oro uosto ir Rumunijos oro uostų asociacijos (toliau – AAR) – pastabas.

(9)

2011 m. rugsėjo 16 d. raštu Komisija suinteresuotųjų šalių pastabas persiuntė Rumunijai.

(10)

2011 m. liepos 25 d. raštu Rumunija atšaukė savo pranešimą dėl planuojamos investicijų į Rumunijos mažųjų regioninių oro uostų infrastruktūrą finansavimo schemos. Rumunija įsipareigojo tokius oro uostus finansuoti laikydamasi Komisijos sprendimo 2005/842/EB dėl EB sutarties 86 straipsnio 2 dalies (dabar – SESV 106 straipsnio 2 dalies) taikymo (toliau – 2005 m. sprendimas dėl VESP) (5). Taigi 2011 m. spalio 31 d. Komisija užbaigė savo tyrimą dėl tos priemonės. Oficiali tyrimo procedūra, susijusi su 2007–2009 m. laikotarpiu Rumunijos regioniniams oro uostams suteiktu viešuoju finansavimu, liko neužbaigta.

(11)

2014 m. balandžio 4 d.Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje buvo paskelbtos Komisijos gairės dėl valstybės pagalbos oro uostams ir oro transporto bendrovėms (toliau – 2014 m. aviacijos gairės) (6). Jomis pakeistos 2005 m. gairės dėl oro uostų finansavimo ir valstybės pagalbos oro transporto bendrovių veiklai iš regioninių oro uostų pradėti (toliau – 2005 m. aviacijos gairės).

(12)

2014 m. balandžio 15 d.Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje buvo paskelbtas pranešimas, kuriuo valstybės narės ir suinteresuotosios šalys pakviestos per mėnesį nuo paskelbimo dienos pateikti pastabų dėl 2014 m. aviacijos gairių taikymo šioje byloje. Komisija negavo nė vieno atsakymo į tą kvietimą.

(13)

Kaip jau minėta, teikdama pranešimą apie investicijas į mažųjų regioninių oro uostų infrastruktūrą, Rumunija Komisijai pranešė, kad dauguma Rumunijos regioninių oro uostų yra nuostolingi ir kad jų veiklos nuostoliai kasmet dengiami valstybės lėšomis.

(14)

1 lentelėje pateikiamas Rumunijos pateiktas 2007–2009 m. laikotarpiu D kategorijos oro uostams (7) suteikto viešojo finansavimo sąrašas.

1 lentelė

13 regioninių oro uostų suteiktas viešasis finansavimas (tūkst. RON)

(15)

Preliminaraus vertinimo etape Rumunija nurodė, kad šis finansavimas daugiausia prilygtų pagalbai, kuriai remiantis 2005 m. sprendimu dėl VESP nebūtų taikomas reikalavimas pranešti. Vienintelė išimtis būtų Timišoaros oro uostui suteiktas viešasis finansavimas. Tą finansavimą Komisija tiria byloje Nr. SA.31662 (8).

(16)

Visų pirma Rumunija tvirtino, kad regioniniams oro uostams kasmet teiktas viešasis finansavimas buvo kompensacija už visuotinės ekonominės svarbos paslaugos (toliau – VESP) teikimą. Šiuo požiūriu ši priemonė būtų atitikusi visas 2005 m. sprendimu dėl VESP nustatytas sąlygas, t. y.:

(17)

Vyriausybės sprendime Nr. 398/1997 numatytas Susisiekimo ministerijai priklausančių regioninių oro uostų nuosavybės teisių perdavimas vietos apygardų taryboms ir tų oro uostų statuso keitimas iš statuso „regii autonome“, susijusio su nacionalinės svarbos ypatumais, į statusą „regii autonome“, susijusį su vietos svarbos ypatumais. Į šį sprendimą, be kita ko, įtrauktos nuostatos, susijusios su jų turtu, biudžetu ir personalu. Sprendimo prieduose išdėstytos nuostatos dėl oro uostų organizacinės struktūros ir finansavimo. Prieduose taip pat išvardyta oro uostų valdytojų veikla (pvz., oro uostų infrastruktūros valdymas, antžeminių paslaugų organizavimas ir teikimas, orlaivių, keleivių ir, be kita ko, oro uostų veiklos saugumo užtikrinimas, kilimo ir tūpimo takų, riedėjimo takų, peronų ir įrangos tobulinimas, priežiūra ir modernizavimas ir kt.), tačiau ši veikla nėra apibūdinta kaip oro uostų valdytojams nustatyti įpareigojimai teikti viešąsias paslaugas. Šis veiklos sąrašas visuotinai taikomas visiems atitinkamiems oro uostams, t. y. kiekvienam oro uostui nenustatyta atskiro sąrašo. Rumunija tvirtino, kad ši veikla, t. y. bendras atitinkamų oro uostų valdymas, turėtų būti laikoma VESP ir kad šios priemonės suderinamumas turėtų būti vertinamas pagal Sutarties 106 straipsnį.

(18)

Dėl oro uostų finansavimo Vyriausybės sprendime Nr. 398/1997 nustatyta, kad atitinkamų oro uostų veiklos ir kapitalo išlaidos bus dengiamos iš nuosavų išteklių, papildytų viešuoju finansavimu. Rumunijos institucijos tvirtina, kad taikant šį mechanizmą išvengiama kompensacijos permokos, kadangi oro uostai gali gauti tik visoms išlaidoms padengti būtiną sumą, taigi yra išvengiama kompensacijos permokos.

(19)

Be to, Rumunijos institucijos atkreipė dėmesį į tai, kad pagal 2005 m. aviacijos gairių 34 punktą ir 53 punkto iv papunktį su pagrindine oro uostų veikla tiesiogiai nesusijusi veikla nėra subsidijuojama.

(20)

Vienam iš 1 lentelėje išvardytų oro uostų – Konstancos oro uostui – Vyriausybės sprendimas Nr. 398/1997 netaikomas. Rumunijos institucijos paaiškino, kad pagal Vyriausybės sprendimą Nr. 523/1998 viešasis finansavimas šiam oro uostui suteiktas kaip kompensacija už įpareigojimų teikti viešąsias paslaugas vykdymą. Šiame sprendime nustatyta, kad Societatea Națională „Aeroportul Internațional Constanța“ yra valstybei priklausanti akcinė bendrovė ir kad senasis juridinis subjektas ( „Regia Autonoma Aeroportul International Constanța – Mihail Kogalniceanu“ ) panaikinamas. Sprendime ir jo prieduose numatytos nuostatos dėl oro uosto turto, organizacinės struktūros bei finansavimo ir pateiktas veiklos, kurią turi vykdyti oro uosto valdytojas (pvz., oro uosto infrastruktūros valdymas, antžeminių paslaugų organizavimas ir teikimas, keleivių, orlaivių ir kt. saugumo užtikrinimas, kilimo ir tūpimo takų, riedėjimo takų, peronų ir kt. priežiūra), sąrašas. Ši veikla nėra apibūdinta kaip oro uosto valdytojui nustatyti įpareigojimai teikti viešąsias paslaugas. Dėl finansavimo Vyriausybės sprendime Nr. 523/1998 nustatyta, kad, atsižvelgiant į finansuotino turto ir išlaidų rūšį, išlaidos bus finansuojamos iš nuosavų išteklių ir paskolų arba iš nuosavų išteklių, papildytų viešuoju finansavimu, arba tik valstybės lėšomis (9). Rumunijos institucijos taip pat nurodė, kad šis oro uostas yra Rumunijos ir JAV karinė bazė, taigi jo veiklos tęstinumas laikomas strateginiu nacionalinio saugumo tikslu.

(21)

Valstybės valdomam oro uostui (Konstancos) aptariamas finansavimas teikiamas iš valstybės biudžeto. Viešąjį finansavimą likusiems oro uostams, kurių nuosavybės teisė Vyriausybės sprendimu Nr. 398/1997 buvo perduota vietos institucijoms, suteikė vietos institucijos, pasitelkdamos vietos išteklius.

(22)

Pagalbos gavėjai yra Rumunijos Arado, Bakeu, Baja Marės, Klužo-Napokos, Krajovos, Jasų, Oradijos, Satu Marės, Sibijaus, Sučavos, Tirgu Murešo, Tulčos ir Konstancos oro uostų operatoriai.

(23)

2 lentelėje nurodytas keleivių srautas atitinkamuose oro uostuose vertinamu 2007–2009 m. laikotarpiu, taip pat pastaraisiais metais (2013–2015 m.).

2 lentelė

Keleivių srautas trylikoje oro uostų

(24)

Tik penkis (Arado, Baja Marės, Satu Marės, Konstancijos ir Oradijos) iš 13 oro uostų nuo kito ES oro uosto skyrė ne didesnis nei 100 kilometrų atstumas ir jie buvo pasiekiami per 60 minučių. Arado oro uostas yra už 50 kilometrų nuo Timišoaros oro uosto ir yra pasiekiamas per 40 minučių. Baja Marės ir Satu Marės oro uostus skiria 76 kilometrų atstumas, įveikiamas per 1 val. 10 min. Konstancos oro uostas yra už 45 kilometrų nuo Tuzlos oro uosto ir yra pasiekiamas per 30 minučių. Oradijos oro uostas yra už 80 kilometrų nuo Vengrijoje esančio Debreceno oro uosto ir pasiekiamas maždaug per 1 val. 30 min.

3 lentelė

Atstumas iki artimiausių oro uostų ir kelionės į juos trukmė

(25)

Dėl oro uostų, kuriuos nuo kito oro uosto skiria mažesnis nei 100 kilometrų atstumas ir kurie yra pasiekiami per trumpiau nei 60 minučių, Rumunijos institucijų buvo paprašyta pateikti išsamią informaciją apie atitinkamų oro uostų ypatybes, jei jų yra, kuriomis būtų galima pagrįsti prielaidą, kad tie oro uostai veikia skirtingose pasiekiamumo zonose, apibrėžtose 2014 m. aviacijos gairėse (11).

(26)

Atsakydama į šį Komisijos prašymą, Rumunija paaiškino šiuos dalykus (12):

(27)

Iš Arado oro uosto ir į jį galima vykdyti vidaus ir tarptautinius keleivinius ir krovininius skrydžius ir jame įrengtas 1 800 × 45 metrų kilimo ir tūpimo takas. Šis oro uostas pajėgus aptarnauti iki 200 keleivių per valandą. Oro uostas aprūpintas kokybiška technine įranga. Rumunijos teigimu, tuo metu, kai buvo teikiama ši informacija, vietos institucijos, be kita ko, vadovaudamosi savo strateginiu tikslu šį oro uostą regiono vystymosi tikslais paversti įvairiarūšio keleivių ir krovinių vežimo centru, patvirtino finansavimą Arado oro uostui išplėsi ir modernizuoti.

(28)

2007–2009 m. laikotarpiu šis oro uostas daugiausia dėmesio skyrė pigiems skrydžiams. Keliomis Europos kryptimis (į Veroną, Valensiją, Štutgartą, Barseloną ir Trevizą) skraidino Blueair, o 2008 m. balandžio–birželio mėn. skrydžius viena kryptimi (į Milaną) vykdė Ryanair.

(29)

Rumunijos institucijos Komisijai pateikė 2008 m. šio oro uosto parengtą to laikotarpio veiklos ir 2009–2020 m. laikotarpio keleivių srauto analizę.

(30)

Ši analizė parodė:

(31)

Pagal šią analizę oro uostas kaip svarbiausiu jo veiklos augimą skatinusiu veiksniu daugiausia kliovėsi pigių skrydžių eismu: 2008 m. 88 % viso keleivių srauto teko reguliariesiems skrydžiams, kuriuos vykdė Blue Air, o 11 % – Ryanair skrydžiams. Šioje analizėje buvo padaryta prielaida, kad pritraukus naują pigių skrydžių bendrovę – EasyJet, – bus užtikrinta didesnė oro transporto bendrovių maršrutų įvairovė.

(32)

Analizėje pateiktose prognozėse buvo numatyta, kad, remiantis optimistiniu scenarijumi, iki 2020 m. keleivių srautas Arado oro uoste nuo 128 834 keleivių 2008 m. padidės iki 1 064 116 keleivių.

(33)

Timišoaros oro uoste keleivių srautas nuo 859 329 keleivių 2007 m. padidėjo iki 886 083 keleivių 2008 m. ir 991 758 keleivių 2009 m. 2007–2009 m. savo regioninį centrą šiame oro uoste buvo įkūrusi Carpatair, regioninė visas paslaugas teikianti oro transporto bendrovė, vykdžiusi skrydžius maždaug 32 vidaus ir Europos kryptimis. Savo paslaugas šiame oro uoste teikė ir kitos oro transporto bendrovės, kaip antai Tarom, Lufthansa, Austrian Airlines, Malev, Alitalia, Moldavian Airlines, Alpi Eagles, Skyeurope Airlines ir Wizzair.

(34)

Dėl Baja Marės oro uosto kilimo ir tūpimo tako ypatumų jame gali reguliariai tūpti ir kilti orlaiviai, kuriuose, vykdant trumpojo nuotolio skrydžius, įrengtos ne daugiau kaip 75 keleivių vietos.

(35)

Dėl Satu Marės oro uosto kilimo ir tūpimo tako ypatumų jame gali tūpti ir kilti orlaiviai, kuriuose, vykdant vidutinio nuotolio skrydžius, yra iki 180 sėdimų vietų keleiviams. Šis oro uostas pajėgus aptarnauti iki 100 keleivių per valandą.

(36)

Tuzlos oro uoste įrengtas žolės ruožas, kuriame tupia ir kyla maži orlaiviai (t. y. kurių didžiausia kilimo masė nesiekia 5 700 kg (13)), ir jame nėra radijo navigacijos sistemos. 2007–2009 m. laikotarpiu orlaivių, kurių didžiausia kilimo masė – 5 700 kg, pakilimų iš Konstancos oro uosto ir nutūpimų jame skaičius buvo gerokai mažesnis (vertinamu laikotarpiu – 5–16 kartų mažesnis) negu Tuzlos oro uoste. Tuzlos oro uoste daugiausia vykdomi specializuoti skrydžiai, o Konstancos oro uoste aptarnaujami komerciniams skrydžiams naudojami vidutinio dydžio ir dideli orlaiviai.

(37)

Debreceno oro uostas (Vengrijoje) yra už 80 kilometrų nuo Oradijos oro uosto, tačiau greičiausiai iki jo galima nuvažiuoti per 1 val. 30 min., nes iš Rumunijos, kuri nepriklauso Šengeno erdvei, važiuojant į Šengeno erdvei priklausančią Vengriją sienos perėjimo punktuose vykdoma pasų kontrolė. 2007 m. Debreceno oro uostas aptarnavo 42 900 keleivių, 2008 m. – 42 650 keleivių, o 2009 m. – 25 060 keleivių. 2007–2009 m. šie du oro uostai taikė skirtingus verslo modelius, nes Debreceno oro uostas buvo sutelkęs dėmesį į užsakomuosius skrydžius (pigių skrydžių ėmė daugėti tik pastaraisiais metais), o Oradijos oro uostas daugiausia dėmesio skyrė regioninių ir nacionalinių visas paslaugas teikiančių oro vežėjų vykdytiems vidaus skrydžiams.

(38)

Bendras vertinamos priemonės biudžetas – 490 401,3 tūkst. RON, kaip išsamiai nurodyta 1 lentelėje.

(39)

2015 m. liepos 31 d. Komisija pradėjo dvi oficialias tyrimo procedūras dėl, be kita ko, kitokių nei įtrauktosios į šį tyrimą, kuriam skirtas šis sprendimas, viešojo finansavimo priemonių, 2010–2014 m. laikotarpiu suteiktų Klužo-Napokos oro uostui (14) ir 2011–2014 m. suteiktų Tirgu Murešo oro uostui (15).

(40)

Kaip paaiškinta 4 konstatuojamojoje dalyje, sprendime pradėti procedūrą Komisija nusprendė pradėti oficialią tyrimo procedūrą dėl pagalbos, apie kurią pranešta, ir dėl 2007–2009 m. laikotarpiu suteikto viešojo finansavimo veiklos nuostoliams padengti. Rumunijai atšaukus savo pranešimą dėl planuojamos investicijų į infrastruktūrą finansavimo schemos, oficiali tyrimo procedūra, susijusi su 2007–2009 m. laikotarpiu Rumunijos regioniniams oro uostams suteiktu viešuoju finansavimu, liko neužbaigta (žr. 10 konstatuojamąją dalį).

(41)

Sprendime pradėti procedūrą Komisija laikėsi preliminarios nuomonės, kad šioje byloje nebuvo įvykdytos visos sąlygos, kad kompensacija už teikiamas VESP nebūtų laikoma Sutarties 107 straipsnyje apibrėžtu pranašumu.

(42)

Iš tiesų, pagal Sprendime Altmark (16) nustatytą ketvirtąjį kriterijų kompensacija turi neviršyti mažiausios veiksmingai veikiančiai įmonei būtinos sumos, kad nebūtų laikoma valstybės pagalba. Laikoma, kad šis kriterijus tenkinamas, jeigu kompensacijos gavėjai pasirenkami konkurso tvarka arba, jei konkursas neįvyksta, jeigu kompensacijos dydis nustatomas remiantis sąnaudų, kurių tipinė įmonė, tinkamai valdoma ir apsirūpinusi reikiamomis priemonėmis, kad atitiktų būtinus viešųjų paslaugų reikalavimus, patirtų vykdydama tuos įpareigojimus, atsižvelgiant į vykdant tuos įpareigojimus gautas atitinkamas pajamas ir pagrįstą pelną, analize.

(43)

Komisija laikėsi preliminarios nuomonės, kad ši sąlyga nebuvo įvykdyta, nes oro uostų gavėjų operatoriai nebuvo pasirinkti konkurso tvarka. Be to, Rumunija neteigė, kad kompensacija buvo nustatyta remiantis analize, kokių sąnaudų patirtų vidutinis gerai valdomas ir reikiamomis priemonėmis viešajai paslaugai teikti apsirūpinęs oro uosto operatorius.

(44)

Todėl Komisija manė, kad šia priemone gavėjams buvo suteiktas ekonominis pranašumas, ir padarė preliminarią išvadą, kad pagal Sutarties 107 straipsnį metinės veiklos subsidijos yra valstybės pagalba.

(45)

Komisija taip pat pažymėjo, kad Rumunija neginčijo, jog priemonė laikoma pagalba.

(46)

Kalbant apie priemonės suderinamumą, Komisija abejojo, kad buvo laikytasi 2005 m. sprendime dėl VESP nustatytų kriterijų ir dėl to oro uostams kasmet mokėtoms veiklos subsidijoms nebuvo taikytas pranešimo reikalavimas, kaip iš pradžių tvirtino Rumunija.

(47)

Šiuo klausimu Komisija pirma pažymėjo, kad 2005 m. sprendimą dėl VESP konkrečiais atvejais galima taikyti tik tada, jei atitinkamos paslaugos laikomos tikromis visuotinės ekonominės svarbos paslaugomis ir valstybės narės yra atitinkamai aiškiai apibrėžtos.

(48)

Komisija laikėsi nuomonės, kad šiuo atveju Rumunija pateikė nepakankamai informacijos, kuria remiantis būtų galima pagrįsti, kad trylikos regioninių oro uostų veikimas turėtų būti laikomas VESP, nes tų oro uostų aptarnaujami regionai būtų nepakankamai sujungti su likusia šalies dalimi, jeigu būtų kliaujamasi vien rinkos jėgomis.

(49)

Komisija taip pat manė, kad valstybė narė nesugebėjo aiškiai apibrėžti, kad oro uostų paslaugos yra visuotinės ekonominės svarbos paslaugos. Komisija laikėsi preliminarios nuomonės, kad viena iš priežasčių, kodėl Rumunijos regioniniai oro uostai yra nuostolingi, galėtų būti susijusi su akivaizdžiu jų veiklos dubliavimusi toje pačioje pasiekiamumo zonoje. Šiuo tikslu Komisija pažymėjo, kad keleivių srautas keliuose iš šių oro uostų nesiekia 50 000 keleivių per metus, o juos skiriantis tiesioginis atstumas yra mažesnis nei 100 kilometrų.

(50)

Todėl Komisija laikėsi nuomonės, kad viešosios paslaugos apibrėžtis nėra pakankamai aiški ir joje gali būti padaryta akivaizdi klaida, kadangi oro uostų veikla galėjo būti apibrėžta kaip VESP, nors iš esmės galbūt nereikėjo tinkamo susisiekimo užtikrinti tarp kiekvieno oro uosto pasiekiamumo zonos ir likusios šalies dalies.

(51)

Komisija taip pat abejojo, kad buvo visapusiškai laikytasi 2005 m. sprendimo dėl VESP 4 straipsnyje nustatytų reikalavimų dėl pavedimo akto turinio.

(52)

Galiausiai Komisija pažymėjo, kad, nors Rumunijos institucijos patvirtino, jog buvo subsidijuojama tik pagrindinė oro uostų veikla, nėra pakankamai aišku, ar faktiškai buvo subsidijuotos tik reikalavimus atitinkančios veiklos sąnaudos. Pavedimo aktuose nebuvo numatyta jokių konkrečių nuostatų, pagal kurias tinkamomis finansuoti būtų pripažintos tik pagrindinės oro uostų veiklos sąnaudos.

(53)

Rumunijos pastabos dėl sprendimo pradėti procedūrą buvo daugiausia susijusios su Komisijos pareikštomis abejonėmis dėl valstybės pagalbos schemos, skirtos oro uostų, kurių metinis keleivių srautas yra mažesnis nei 1 mln. keleivių, infrastruktūrai finansuoti. Pranešimas apie šią schemą buvo atšauktas.

(54)

Dėl Rumunijos regioniniams oro uostams suteikto viešojo finansavimo Rumunija, atsižvelgusi į Komisijos pareikštą nuomonę, kad tam tikruose regionuose yra aiškiai per daug oro uostų ir tai gali trukdyti plėtoti aptariamus oro uostus, pareiškė, kad padėtį regioniniuose oro uostuose (nedidelį transporto srautą, dėl kurio jie negali pasiekti pelningumo lygio) visų pirma lėmė regionų, kuriuose veikė tie oro uostai, išsivystymo lygis, o ne atstumas iki kaimyninių oro uostų.

(55)

Dėl viešojo finansavimo, suteikto remiantis Vyriausybės sprendimu Nr. 398/1997, Rumunija paaiškino, kad, priešingai negu nurodyta sprendime pradėti procedūrą, sumos nėra mokamos metų pradžioje remiantis sąnaudų prognozėmis, o perteklius, jei jis yra, nėra grąžinamas valstybei finansinių metų pabaigoje, nes toks finansavimas, kuris yra tinkamai pagrindžiamas ir neviršija patvirtinto biudžeto, suteikiamas tuo metu, kai vykdoma atitinkama veikla.

(56)

Įmonės Carpatair pastabos iš dalies susijusios su Timišoaros oro uostui ir įmonei Wizz Air skirtu viešuoju finansavimu. Kaip paaiškinta 15 konstatuojamojoje dalyje, Timišoaros oro uostui ir įmonei Wizz Air skirtam viešajam finansavimui taikoma kita oficiali tyrimo procedūra (17). Taigi toliau Komisija apibendrins tik šiai bylai aktualias Carpatair pastabas.

(57)

Carpatair tvirtina, kad veiklos pagalba paprastai laikoma neteisėta ir prieštaraujančia ES interesams ir turėtų būti suteikiama tik išimtinėmis aplinkybėmis. Carpatair nuomone, veiklos pagalbos oro uostams teikimas sektoriui darytų neigiamą poveikį, nes:

(58)

Carpatair atkreipia dėmesį į tai, kad veiklos pagalba daro neigiamą poveikį oro transporto ir oro uosto paslaugų rinkoms, nes skatina nesąžiningą konkurenciją tarp oro uostų, o galiausiai ir nesąžiningą konkurenciją tarp tuose oro uostuose veikiančių oro transporto bendrovių. Taigi veiklos pagalba lemia nesąžiningą konkurenciją tarp Rumunijos oro uostų ir taip pat daro neigiamą poveikį kaimyninių šalių, kaip antai Vengrijos, oro uostams.

(59)

AAR – tai pelno nesiekiantis privatinės teisės reglamentuojamas juridinis subjektas, atstovaujantis Rumunijos civiliniams oro uostams.

(60)

AAR pastabose dėl sprendimo pradėti procedūrą daugiausia dėmesio skirta aspektams, susijusiems su infrastruktūrai finansuoti skirta valstybės pagalbos schema. Iš esmės AAR tvirtina, kad daugumos Rumunijos regioninių oro uostų infrastruktūrą būtina atnaujinti ir ji yra gerokai prastesnė negu kitų ES valstybių narių oro uostų infrastruktūra. AAR teigimu, viešojo finansavimo skyrimą oro uostų infrastruktūros atnaujinimui būtų galima pagrįsti tuo, kad Rumunijoje nėra tinkamų ir patikimų transporto alternatyvų (nėra nei greitkelių, nei greitųjų traukinių).

(61)

Klužo-Napokos oro uosto teigimu, viešasis finansavimas, kurį jam suteikė vietos taryba, buvo skirtas tik neekonominei veiklai subsidijuoti, todėl nepateko į Sutarties 107 straipsnio 1 dalies taikymo sritį.

(62)

Visų pirma, nagrinėjamomis sumomis, matyt, buvo siekiama padengti tam tikros oro uosto patalpose vykdomos neekonominės veiklos (kaip antai pasienio kontrolės, specialiųjų pajėgų brigados, muitinės, policijos, specialiojo aviacijos padalinio) sąnaudas, taip pat sąnaudas, susijusias su pagalbine infrastruktūra ir įranga, įskaitant infrastruktūros priežiūrą, atnaujinimą ir valdymą, sąnaudas, susijusias su oro uosto teikiamomis pagalbinėmis paslaugomis, gaisrų prevencijos, skubios pagalbos ir saugos priemonėmis. Pasak Klužo-Napokos oro uosto, atsakomybė už tas sąnaudas tenka valstybei, vykdančiai savo, kaip valstybės institucijos, oficialius įgaliojimus, todėl tos sąnaudos nepatenka į valstybės pagalbos taisyklių taikymo sritį.

(63)

Oro uostas taip pat pareiškė, kad 2007–2009 m. laikotarpiu jis nepatyrė jokių veiklos nuostolių.

(64)

2011 m. spalio 17 d. raštu Rumunija Komisijai pateikė savo pastabas dėl pastabų, kurias, vykstant tyrimui, pateikė suinteresuotosios šalys.

(65)

Nors šios pastabos buvo išimtinai susijusios su valstybės pagalbos investicijoms į infrastruktūrą schema, apie kurią buvo pranešta, kai kurios iš tų pastabų yra svarbios vertinant šiame sprendime nagrinėjamas veiklos subsidijas. Tos pastabos apibendrintos toliau.

(66)

Rumunija tvirtina, kad metinis keleivių srautas daugumoje Rumunijos regioninių oro uostų nesiekia 50 000 keleivių ir iki 2015 m. nė vienas iš šių oro uostų neviršys 300 000 keleivių srauto lygio. Remdamasi tuo, Rumunija laikosi nuomonės, kad viešąja parama tiems oro uostams vargu ar būtų padarytas poveikis konkurencijai ar iškreipta valstybių narių tarpusavio prekyba.

(67)

Atstumas tarp tų oro uostų, pasak Rumunijos, taip pat nepadarytų jokio poveikio jų plėtrai. Taip yra dėl to, kad net ir tais atvejais, kai tiesioginis atstumas tarp oro uostų nesiekia 100 kilometrų, kelionė iš vieno oro uosto į kitą paprastai trunka ilgiau nei 2 valandas, taigi nagrinėjami oro uostai vienas kitam nedaro jokio konkurencinio spaudimo.

(68)

Kaip paaiškinta 10 konstatuojamojoje dalyje, Rumunijai atšaukus savo pranešimą dėl planuojamos investicijų į infrastruktūrą finansavimo schemos, oficiali tyrimo procedūra, susijusi su 2007–2009 m. laikotarpiu Rumunijos regioniniams oro uostams teiktu viešuoju finansavimu, liko neužbaigta. Taigi toliau pateikiamas įvertinimas yra susijęs su ta priemone.

(69)

Atsižvelgdama į 2015 m. liepos 31 d. priimtus sprendimus pradėti oficialų tyrimą dėl Klužo-Napokos ir Tirgu Murešo oro uostų (žr. 39 punktą), Komisija mano, kad būtų tinkama užbaigti šį tyrimą visų į jį įtrauktų oro uostų atžvilgiu, išskyrus Klužo-Napokos ir Tirgu Murešo oro uostus. Tyrimą SA.30931 dėl tų dviejų oro uostų Komisija ketina užbaigti kartu su 2015 m. liepos 31 d. pradėtais tyrimais. Taigi toliau pateikiamas įvertinimas taikomas tik priemonėms, suteiktoms 11 kitų oro uostų.

(70)

Remiantis Sutarties 107 straipsnio 1 dalimi, valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuria, remiant tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipoma arba gali būti iškraipoma konkurencija, yra nesuderinama su vidaus rinka, kai ji daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai, išskyrus tuos atvejus, kai Sutartyje nustatyta kitaip.

(71)

Turi būti laikomasi visų sutarties 107 straipsnio 1 dalyje nustatytų kriterijų. Todėl norint nustatyti, ar nagrinėjamos priemonės yra valstybės pagalba, kaip apibrėžta Sutarties 107 straipsnio 1 dalyje, jos turi atitikti visas toliau išdėstytas sąlygas. Konkrečiai, finansinė parama:

(72)

Remiantis susiformavusia teismo praktika, Komisija pirmiausia privalo nustatyti, ar oro uostų valdytojai yra įmonės pagal Sutarties 107 straipsnio 1 dalį. Įmone vadinamas bet kuris subjektas, kuris vykdo ekonominę veiklą, nepaisant jo teisinio statuso ir finansavimo būdo (18). Bet kuri veikla, kurią vykdant tam tikroje rinkoje yra siūlomos prekės arba paslaugos, yra ekonominė veikla.

(73)

Sprendime Leipcigo ir Halės oro uostas Bendrasis Teismas konstatavo, kad nuo Sprendimo Aéroports de Paris priėmimo dienos (2000 m. gruodžio 12 d.). galimybė valstybės pagalbos taisykles taikyti oro uostų infrastruktūros finansavimui nebegali būti atmetama.

(74)

Todėl Komisija konstatuoja, kad bent nuo 2000 m. gruodžio 12 d. oro uosto valdytojas vykdo ekonominę veiklą ir yra įmonė, apibrėžta Sutarties 107 straipsnio 1 dalyje (taip pat žr. 2014 m. aviacijos gairių 29 punktą).

(75)

Nors oro uostų valdytojus pagal Sutarties 107 straipsnio 1 dalį bent nuo 2000 m. gruodžio 12 d. reikia laikyti įmonėmis, būtina priminti, kad ne visa oro uosto valdytojo veikla būtinai yra ekonominio pobūdžio (taip pat žr. 2014 m. aviacijos gairių 34 punktą) (19).

(76)

Teisingumo Teismas nustatė, kad veikla, už kurią atsakomybė paprastai tenka valstybei, vykdančiai savo, kaip valstybės institucijos, oficialius įgaliojimus, nėra ekonominio pobūdžio ir nepatenka į su valstybės pagalba susijusių taisyklių taikymo sritį.

(77)

Todėl į viešosios politikos sritį patenkančios veiklos arba su tokia veikla tiesiogiai susijusios infrastruktūros finansavimas paprastai nėra valstybės pagalba (20). Oro uoste vykdoma veikla, kaip antai oro eismo kontrolė, policijos veikla, muitinės veikla, gaisrų gesinimas ir veikla, susijusi su civilinės aviacijos apsauga nuo neteisėtos veikos, ir investicijos į tokiai veiklai vykdyti reikalingą infrastruktūrą ir įrangą paprastai yra neekonominio pobūdžio (taip pat žr. 2014 m. aviacijos gairių 35 punktą) (21).

(78)

Tačiau dėl neekonominio pobūdžio veiklos viešojo finansavimo neturi būti netinkamai diskriminuojami oro vežėjai ir oro uostus valdančios įmonės. Iš tiesų, pagal nusistovėjusią teismų praktiką valdžios institucijos, sudarydamos sąlygas, kad įmonėms nereikėtų padengti su jų vykdoma ekonomine veikla susijusių išlaidų, suteikia joms pranašumą (22). Todėl jeigu tam tikroje teisinėje sistemoje yra normalu, kad oro transporto bendrovė arba oro uostų valdytojai padengia tam tikrų paslaugų sąnaudas, tačiau kai kurioms oro transporto bendrovėms arba oro uostų valdytojams, teikiantiems tas pačias paslaugas tam tikrų valdžios institucijų vardu, šių sąnaudų dengti nereikia, tokiu atveju pastarieji naudojasi pranašumu, net jei pačios paslaugos nėra laikomos ekonomine veikla (taip pat žr. 2014 m. aviacijos gairių 37 punktą).

(79)

Rumunija niekada netvirtino, kad finansavimu, suteiktu kuriam nors iš regioninių oro uostų, kuriems taikomas šis sprendimas, buvo dengiamos sąnaudos, kurias būtų galima priskirti prie viešosios politikos srities sąnaudų. Be to, atliekant tyrimą to netvirtino ir nė vienas iš oro uostų operatorių, išskyrus Klužo-Napokos oro uostą. Iš esmės kompensavimo mechanizmu siekiama dengti oro uostų pajamų ir nuostolių skirtumą, neatskiriant viešosios politikos srities sąnaudų ir kitų rūšių sąnaudų. Dėl Klužo-Napokos ir Tirgu Murešo oro uostų į šį klausimą šiame sprendime galima neatsakyti, nes dėl tų oro uostų atliekamas tyrimas šiuo sprendimu nėra užbaigiamas. Dėl kitų oro uostų Komisija daro išvadą, kad šiomis priemonėmis nėra kompensuojamos viešosios politikos srities sąnaudos.

(80)

Valstybės pagalbos sąvoka apima bet kokį tiesiogiai ar netiesiogiai suteikiamą pranašumą, kuris finansuojamas iš valstybės išteklių ir kurį suteikia pati valstybė arba bet kokia tarpininkaujanti įstaiga, veikianti pagal jai suteiktus įgaliojimus. Taigi ji taip pat taikoma visokiam pranašumui, kurį suteikia valstybių narių regioninės ar vietos valdžios institucijos, koks bebūtų jų statusas ir pobūdis (23).

(81)

Šiuo atveju finansavimą iš nuosavų išteklių tiesiogiai suteikė valstybė arba vietos valdžios institucijos. Todėl Komisija patvirtina, kad visos vertinamos priemonės suteiktos iš valstybės išteklių ir yra laikytinos valstybės priemonėmis.

(82)

Oro uostų valdytojams suteiktu viešuoju finansavimu buvo siekta dengti nuostolius, kuriuos jie patyrė vykdydami savo įprastinę veiklą. Komisijos turimuose faktiniuose įrodymuose ar iš Rumunijos arba trečiųjų šalių gautose pastabose nenurodyta nieko, kas leistų manyti, kad pagalbą teikiančios institucijos, nusprendusios suteikti tas finansavimo priemones, iš jų galėjo tikėtis kokios nors finansinės grąžos. Todėl aptariamos priemonės neatitinka rinkos ekonomikos veiklos vykdytojo principo.

(83)

Atliekant tyrimą Rumunija tvirtino, kad ginčijamas viešasis finansavimas yra kompensacija už visuotinės ekonominės svarbos paslaugų teikimą.

(84)

Tais atvejais, kai įmonėms pavesta teikti VESP, norėdama nustatyti, ar vertinamosiomis priemonėmis suteikiamas ekonominis pranašumas pagal Sutarties 107 straipsnio 1 dalį, Komisija turi tikrinti, ar laikytasi Sprendime Altmark Teismo nustatytų sąlygų (24). Tas sąlygas galima apibendrinti taip:

(85)

Turi būti įvykdytos visos šios keturios sąlygos. Taigi, jeigu viena iš jų netenkinama, negalima teigti, kad, remiantis Sprendimu Altmark, aptariamos priemonės nėra susijusios su ekonominiu pranašumu.

(86)

Reikalavimas pagal pirmąjį Altmark kriterijų sutampa su Sutarties 106 straipsnio 2 dalyje nustatytu reikalavimu, kad VESP turi būti aiškiai patikėta teikti ir apibrėžta (25).

(87)

Sutarties 106 straipsnio 2 dalis taikoma tik „įmonėms, kurioms yra patikėta teikti“ VESP. Teisingumo Teismas nuolat pabrėžia, kad reikalingas pavedimo aktas (26). Todėl būtinybė, kad VESP būtų aiškiai apibrėžtos, yra neatskiriama pavedimo dalis ir kyla tiesiogiai iš Sutarties 106 straipsnio 2 dalies.

(88)

Dar 2001 m. komunikate dėl visuotinės ekonominės svarbos paslaugų Komisija atkreipė dėmesį į sąsają tarp aiškios apibrėžties, pavedimo ir kompensacijos už VESP teikimą būtinumo ir proporcingumo pagal SESV 106 straipsnio 2 dalį (27). To komunikato 22 punkte paaiškinta, kad „bet kuriuo atveju, išskyrus Sutarties 106 straipsnio 2 dalyje numatytus atvejus, viešųjų paslaugų misija turi būti aiškiai apibrėžta ir pavesta atlikti remiantis valdžios institucijos aktu <…>. Šis įsipareigojimas yra būtinas teisiniam aiškumui ir skaidrumui piliečių atžvilgiu užtikrinti ir tam, kad Komisija galėtų patikrinti, ar buvo laikomasi proporcingumo principo“. Taigi, pavedimas ir apibrėžimas yra logiška ir būtina bet kurios kompensacijos pagrįsto proporcingumo vertinimo sąlyga. Sąjungos teismai nuolat pabrėžia, kad taikant ir Sprendimo Altmark išimtį, ir Sutarties 106 straipsnio 2 dalį, reikia, kad pareigos teikti viešąsias paslaugas būtų aiškiai apibrėžtos (28).

(89)

2011 m. Komisijos komunikate dėl Europos Sąjungos valstybės pagalbos taisyklių taikymo kompensacijai už visuotinės ekonominės svarbos paslaugų teikimą (29) taip pat paaiškinta, kad VESP ir pareigos teikti viešąsias paslaugas turi būti iš anksto aiškiai apibrėžtos. Pagal to komunikato 51 punktą, kad būtų taikoma Sutarties 106 straipsnio 2 dalis, reikia, kad vienai ar kelioms įmonėms būtų pavesta teikti VESP. Taigi šioms įmonėms valstybė turi būti pavedusi specialią užduotį. Pagal pirmąjį Altmark kriterijų reikalaujama, kad įmonė turėtų vykdytinų pareigų teikti viešąsias paslaugas. Todėl, kad būtų laikomasi Teisingumo Teismo praktikos – Sprendimo Altmark – būtinas viešosios paslaugos pavedimas, kuriuo apibrėžiami atitinkamo VESP teikėjo ir teikti atitinkamą VESP pavedančios institucijos įsipareigojimai. Pagal to komunikato 52 punktą, viešosios paslaugos užduotis turi būti pavesta vienu arba keliais aktais, kuriuose turi būti nurodytos bent jau pareigos teikti viešąsias paslaugas; įmonė ir, jei tinkama, teritorija; išimtinių arba specialių teisių, kurias įmonei suteikė atitinkama institucija, pobūdis.

(90)

Šiuo atveju Rumunija tvirtino, kad aptariamiems oro uostams 2007–2009 m. laikotarpiu suteiktas viešasis finansavimas buvo kompensacija už VESP teikimą. Rumunija tvirtino, kad Vyriausybės sprendime Nr. 398/1997 buvo aiškiai ir skaidriai nustatytos pareigos teikti viešąsias paslaugas, kompensacijos apskaičiavimo kriterijai ir priemonės kompensacijos permokai išvengti.

(91)

Tačiau, nors Vyriausybės sprendime Nr. 398/1997 buvo nustatyta, kad jame išvardytų oro uostų veiklos ir kapitalo išlaidos bus dengiamos iš nuosavų išteklių, papildytų viešuoju finansavimu, ir buvo išvardyta veikla, kurią turi vykdyti visų atitinkamų oro uostų valdytojai (t. y. ne kiekvienas oro uostas atskirai), juo nė vienam iš oro uostų valdytojų nebuvo nustatyta aiškių pareigų teikti viešąsias paslaugas.

(92)

Kalbant apie Konstancos oro uostą, nors Vyriausybės sprendime Nr. 523/1998 buvo nustatyta, kurios išlaidos turi būti iš dalies arba visos dengiamos viešuoju finansavimu, ir buvo išvardyta veikla, kurią turi vykdyti šio oro uosto valdytojas, juo nė vienas iš oro uostų valdytojų nebuvo aiškiai įpareigotas teikti viešąsias paslaugas.

(93)

Rumunijos teiginys, kad oro uosto paslaugos bus būtinos atitinkamų regionų ekonominei plėtrai arba jomis siekiama įgyvendinti strateginį saugumo tikslą, nėra pakankamas pagrindas manyti, kad pagalbos gavėjams buvo teisingai pavesta teikti VESP atsižvelgiant į viešųjų paslaugų įsipareigojimus.

(94)

Komisija nepateikia atsakymo į klausimą, ar aptariamų oro uostų paslaugos gali būti laikomos tikromis visuotinės ekonominės svarbos paslaugomis, nes atlikti vertinimą šiuo klausimu nėra būtina, kadangi, kaip paaiškinta, viešosios paslaugos pavedimo akte nėra aiškiai apibrėžtos. Taigi Komisijai nereikia formuluoti savo pozicijos šiuo klausimu.

(95)

Todėl aptariamos priemonės neatitinka 1 Altmark kriterijaus.

(96)

Pagal ketvirtąjį Altmark kriterijų kompensacija turi neviršyti mažiausios būtinos sumos, kad nebūtų laikoma pagalba. Šis kriterijus tenkinamas, jeigu kompensacijos gavėjas pasirinktas konkurso tvarka, sudarančia sąlygas atrinkti konkurso dalyvį, galintį reikiamą VESP bendruomenei teikti mažiausiomis sąnaudomis, arba, jei konkursas neįvyko, jeigu kompensacija apskaičiuota remiantis veiksmingai veikiančios įmonės sąnaudomis.

(97)

Šiuo atveju pagalbos gavėjai nebuvo pasirinkti konkurso tvarka. Taip pat nėra įrodymų, iš kurių būtų matyti, kad kompensacijos dydis buvo nustatytas remiantis sąnaudų, kurių tipinė įmonė, gerai valdoma ir tinkamai apsirūpinusi reikiamomis priemonėmis, kad atitiktų būtinus viešųjų paslaugų reikalavimus, būtų patyrusi vykdydama tuos įpareigojimus, atsižvelgiant į vykdant tuos įpareigojimus gautas atitinkamas pajamas ir pagrįstą pelną, analize (nėra teisingai apibrėžta, žr. 86–95 konstatuojamąsias dalis). Todėl Komisija mano, jog negalima daryti išvados, kad nagrinėjamas viešasis finansavimas buvo nustatytas remiantis veiksmingai veikiančios įmonės sąnaudomis.

(98)

Taigi nagrinėjamos priemonės neatitinka 4 Altmark kriterijaus.

(99)

Kadangi 1 ir 4 Altmark kriterijų nesilaikoma, Komisija daro išvadą, kad visos keturios Teisingumo Teismo sprendime Altmark nustatytos sąlygos šiuo atveju nėra tenkinamos. Kaip minėta 82 konstatuojamojoje dalyje, rinkos ekonomikos investuotojo principo taip pat nesilaikoma, taigi vertinamomis priemonėmis oro uostų valdytojams buvo suteiktas ekonominis pranašumas.

(100)

Be to, tas ekonominis pranašumas yra atrankusis, nes skirtas tam tikroms konkrečiam ekonomikos sektoriui priklausančioms įmonėms, t. y. oro uostams.

(101)

Oro uostų konkurenciją galima vertinti pagal oro transporto bendrovių taikomus pasirinkimo kriterijus, visų pirma lyginant veiksnius, tokius kaip oro uostų paslaugų pobūdis ir aptarnaujami klientai, gyventojų skaičius ar ekonominė veikla, transporto spūstys, tai, ar vietovę galima pasiekti sausumos transporto priemonėmis, taip pat mokesčių dydis ir bendros komercinės naudojimosi oro uosto infrastruktūra ir paslaugomis sąlygos (žr. 2014 m. aviacijos gairių 43 punktą).

(102)

Be to, oro uostų operatoriai konkuruoja siekdami valdyti oro uostų infrastruktūrą – taip pat vietos ir regioniniuose oro uostuose. Todėl oro uostui skiriamu viešuoju finansavimu gali būti iškraipoma konkurencija oro uosto infrastruktūros eksploatavimo rinkose. Be to, oro uostams skiriamu viešuoju finansavimu gali būti iškraipoma konkurenciją ir gali būti daromas poveikis prekybai visos Sąjungos oro transporto rinkose. Galiausiai oro uostams skiriamu viešuoju finansavimu taip pat gali būti daromas poveikis įvairių transporto rūšių konkurencijai (žr. 2014 m. aviacijos gairių 44 punktą).

(103)

Taigi vertinamomis priemonėmis buvo iškreipta arba bent galėjo būti iškreipta konkurencija ir padarytas poveikis valstybių narių tarpusavio prekybai.

(104)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija daro išvadą, kad vertinamos priemonės pagal Sutarties 107 straipsnio 1 dalį yra valstybės pagalba tiems oro uostams.

(105)

Sprendimo pradėti procedūrą 3.2.2 skirsnyje „Pagalbos rūšis. Esama pagalba ar nauja pagalba“ (93–95 punktuose) atliktas vertinimas, ar pagal Akto dėl Bulgarijos Respublikos ir Rumunijos stojimo sąlygų V priedo nuostatas pagalba turėtų būti laikoma esama ar nauja, tebėra aktualus. Taigi šios priemonės nelaikomos esama pagalba.

(106)

Nagrinėjamos priemonės buvo įgyvendintos Komisijai jų oficialiai dar nepatvirtinus. Taigi jos yra neteisėta pagalba, nebent jos tenkintų atitinkamas kokio nors Sąjungos teisės akto, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalbai nustatoma SESV 108 straipsnyje nustatytos pranešimo prievolės bendroji išimtis, sąlygas. Šiuo atveju vienintelis galimas teisės aktas, kuriame galbūt galėjo būti nustatyta tokia išimtis, yra 2005 m. sprendimas dėl VESP.

(107)

Atliekant tyrimą Rumunija įrodinėjo, kad aptariama pagalba trylikai oro uostų atitiktų sąlygas, nustatytas 2005 m. sprendime dėl VESP, kuris galiojo, kai buvo suteiktos minėtos priemonės.

(108)

2005 m. sprendimas dėl VESP buvo taikytas oro uostams:

(109)

2005 m. sprendimas dėl VESP buvo taikytas tik pagalbai, kompensacijos už viešąją paslaugą forma skiriamai už tikrų VESP teikimą. Kad būtų taikoma ši išimtis, kompensacija už viešąją paslaugą, skiriama už VESP teikimą, taip pat turi atitikti to sprendimo 4, 5 ir 6 straipsniuose nustatytas išsamias sąlygas (31).

(110)

2005 m. sprendimo dėl VESP 4 straipsnyje nustatyta, kad VESP atitinkamai įmonei turi būti pavesta vienu ar keliais oficialiais dokumentais, kuriuose, be kita ko, turi būti nurodytas pareigų teikti viešąsias paslaugas pobūdis ir trukmė, kompensacijos apskaičiavimo, kontrolės ir peržiūros kriterijai ir būtinos priemonės kompensacijos permokai išvengti ir grąžinti. 2005 m. sprendimo dėl VESP 5 straipsnyje nustatyta, kad kompensacijos suma neturi viršyti sumos, kurios reikia vykdant viešųjų paslaugų teikimo įpareigojimus patiriamoms išlaidoms padengti, atsižvelgiant į gautas atitinkamas pajamas ir pagrįstą pelną. Galiausiai 2005 m. sprendimo dėl VESP 6 straipsnyje reikalaujama, kad valstybės narės vykdytų reguliarią kontrolę, siekdamos užtikrinti, kad įmonės negautų didesnės negu nustatyta pagal 5 straipsnį kompensacijos sumos.

(111)

Kaip nurodyta 7.1.4.1 skirsnyje, Rumunija nesugebėjo įrodyti, kad oro uostų valdytojams pagal tariamus pavedimo aktus, kuriais ji remiasi, būtent Vyriausybės sprendimus Nr. 398/1997 ir Nr. 523/1998, buvo nustatyti aiškiai apibrėžti įpareigojimai teikti viešąsias paslaugas. Taigi 4 straipsnyje nustatyti reikalavimai neįvykdyti.

(112)

Todėl pagalba vienuolikai oro uostų valdytojų negali būti laikoma suderinama su vidaus rinka ir jai turi būti taikomas reikalavimas apie ją pranešti remiantis 2005 m. sprendimu dėl VESP.

(113)

Pagal Komisijos sprendimo 2012/21/ES (toliau – 2011 m. sprendimas dėl VESP) (32) 10 straipsnį, bet kokia prieš įsigaliojant šiam sprendimui suteikta pagalba, kuri nebuvo laikyta suderinama su vidaus rinka ir kuriai buvo taikytas reikalavimas apie ją pranešti pagal 2005 m. sprendimą dėl VESP, gali būti pripažinta suderinama su vidaus rinka ir reikalavimas iš anksto apie ją pranešti gali būti jai netaikomas, jeigu ji atitinka tame straipsnyje nustatytas sąlygas. Ši pagalba dėl panašių į išdėstytąsias 7.1.4.1 skirsnyje priežasčių neatitinka sąlygų, nustatytų 2011 m. sprendimo dėl VESP 4, 5 ir 6 straipsniuose, kurie iš esmės yra panašūs į 2005 m. sprendimo dėl VESP 4, 5 ir 6 straipsnius. Todėl ši pagalba negali būti laikoma suderinama su vidaus rinka ir jai turi būti taikomas reikalavimas apie ją pranešti remiantis 2011 m. sprendimu dėl VESP.

(114)

Taigi nagrinėjamos priemonės yra neteisėta valstybės pagalba.

(115)

Dėl išdėstytų priežasčių ši pagalba negali būti pripažinta suderinama su vidaus rinka pagal 2005 m. sprendimą dėl VESP ir 2011 m. sprendimą dėl VESP. Todėl Komisija nagrinėjamų priemonių suderinamumą įvertins remdamasi kriterijais, nustatytais atitinkamai 2011 m. bendrosiose VESP nuostatose ir 2014 m. aviacijos gairėse, kurios, regis, yra vieninteliai galimi teisiniai pagrindai, kuriais remiantis tos priemonės galbūt galėtų būti pripažintos suderinamomis su vidaus rinka.

(116)

Sutarties 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „įmonėms, kurioms yra patikėta teikti bendros ekonominės svarbos paslaugą, arba pajamų gaunančioms monopolinėms įmonėms šioje Sutartyje nustatytos taisyklės, ypač konkurencijos taisyklės, yra taikomos, jei jų taikymas nei teisiškai, nei faktiškai netrukdo atlikti joms patikėtų specialių uždavinių. Prekybos plėtojimui neturi būti daroma tokio poveikio, kuris prieštarautų Sąjungos interesams.“

(117)

Tame straipsnyje numatyta nuo Sutarties 107 straipsnyje nustatyto draudimo teikti valstybės pagalbą leidžianti nukrypti nuostata, kuri taikoma tada, kai pagalba yra reikalinga ir proporcinga užtikrinant, kad VESP būtų teikiama priimtinomis ekonominėmis sąlygomis. Pagal Sutarties 106 straipsnio 3 dalį Komisija turi užtikrinti, kad šis straipsnis būtų taikomas, be kita ko, nustatydama sąlygas, kuriomis ji laiko, kad būtinumo ir proporcingumo kriterijai yra patenkinti.

(118)

Iki 2012 m. sausio 31 d. Komisijos politika, susijusi su Sutarties 106 straipsnio 2 dalyje nustatytos leidžiančios nukrypti nuostatos taikymu, buvo grindžiama Bendrijos bendrosiomis nuostatomis dėl valstybės pagalbos kompensacijos už viešąją paslaugą forma (toliau – 2005 m. bendrosios VESP nuostatos) (33) ir 2005 m. sprendimu dėl VESP.

(119)

2012 m. sausio 31 d. įsigaliojo naujas VESP dokumentų rinkinys, į kurį įtrauktos ir Europos Sąjungos bendrosios nuostatos dėl valstybės pagalbos kompensacijos už viešąją paslaugą forma (2011 m.) (toliau – 2011 m. bendrosios VESP nuostatos) (34), ir 2011 m. sprendimas dėl VESP.

(120)

Pagal 2011 m. bendrųjų VESP nuostatų 69 punktą, „šiame komunikate nustatytus principus Komisija taikys neteisėtai pagalbai, dėl kurios ji priims sprendimą po 2012 m. sausio 31 d., net tuomet, kai pagalba skirta iki tos datos“.

(121)

2011 m. bendrųjų VESP nuostatų 16 punkte išdėstyti reikalavimai, kuriuos įvykdžius laikoma, kad teikti VESP yra tinkamai pavesta. Visų pirma 16 punkto a papunktyje nustatyta, kad pavedimo akte privaloma nurodyti įpareigojimų teikti viešąsias paslaugas pobūdį ir trukmę. Taigi, dėl tų pačių priežasčių, kurios jau minėtos 7.1.4.1 ir 7.3 skirsniuose, pagalba šiuo atveju negali būti laikoma suderinama pagal 2011 m. bendrąsias VESP nuostatas.

(122)

Todėl Komisija laikosi nuomonės, kad nagrinėjama pagalbos priemonė negali būti pripažinta suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 106 straipsnio 2 dalį.

(123)

2014 m. aviacijos gairės taikomos veiklos pagalbai, kuri oro uostams buvo suteikta iki 2014 m. balandžio 4 d. (35). 2014 m. aviacijos gairėse nustatytos veiklos pagalbos oro uostams suderinamumo sąlygos skiriasi atsižvelgiant į tai, ar pagalba buvo suteikta iki 2014 m. balandžio 4 d., ar po šios dienos, kurią įsigaliojo tos gairės (36).

(124)

Veiklos pagalba, suteikta iki įsigaliojant 2014 m. aviacijos gairėms, t. y. iki 2014 m. balandžio 4 d., gali būti laikoma suderinama, jeigu įvykdytos šios sąlygos:

(125)

Rumunijos regioniniams oro uostams skirtomis paramos veiklai priemonėmis buvo siekta užtikrinti, kad oro uostai turėtų pakankamą kapitalą, kad galėtų veiksmingai tęsti veiklą. Pasak Rumunijos, regioniniams oro uostams tenka svarbus vaidmuo didinant pasiekiamumo zonos pasiekiamumą, o šiuo finansavimu didinama oro uosto sauga, saugumas ir efektyvumas, kartu padedant siekti platesnių regioninės plėtros tikslų. Be to, į tuos regionus ir iš jų patogiausia keliauti oro transportu, neįskaitant kelių ir (arba) geležinkelių transporto paslaugų, tačiau dėl prastos infrastruktūros būklės jomis naudojantis kelionės trukmė Rumunijoje yra gerokai ilgesnė.

(126)

Vis dėlto Komisija pažymi, kad, atsižvelgiant į tai, kad kai kurie iš tiriamų oro uostų yra netoli vienas kito, padaryti išvadą, kad tų oro uostų finansavimas atitinka aiškiai apibrėžtą bendros svarbos tikslą, gali trukdyti oro uostų infrastruktūros dubliavimosi galimybė. Todėl Komisija turi įvertinti, ar dėl tų oro uostų finansavimo nėra dubliuojama oro uostų infrastruktūra toje pačioje pasiekiamumo zonoje.

(127)

Oro uosto pasiekiamumo zona 2014 m. aviacijos gairėse apibrėžta kaip zona, kurios geografinės ribos paprastai nustatomos nuo oro uosto maždaug 100 kilometrų arba tokiu atstumu, kuris įveikiamas per maždaug 60 minučių automobiliu, autobusu, traukiniu ar greituoju traukiniu. Apibrėžiant konkretaus oro uosto pasiekiamumo zoną, reikia atsižvelgti į kiekvieno konkretaus oro uosto ypatybes. Pasiekiamumo zonos dydį ir formą lemia įvairios oro uosto charakteristikos, įskaitant jo verslo modelį, vietą, kur jis įrengtas, ir vietoves, į kurias iš jo skraidoma.

(128)

Kaip nurodyta 24 konstatuojamojoje dalyje, iš šiame vertinime nagrinėjamų oro uostų, tokie oro uostai, kurių 100 kilometrų pasiekiamumo zonoje ir per 60 minučių automobiliu, autobusu, traukiniu ar greituoju traukiniu įveikiamu atstumu, kaip apibrėžta 2014 m. aviacijos gairių 25 punkto 12 papunktyje, yra kitas oro uostas, yra tik Arado, Baja Marės, Satu Marės, Konstancos ir Oradijos oro uostai. Dėl kitų oro uostų Komisija laikosi nuomonės, kad šia pagalba buvo padėta užtikrinti piliečių judumui ir regionų, kuriuose įrengti tie oro uostai, pasiekiamumui būtinos infrastruktūros veikimą, visų pirma atsižvelgiant į prastą kelių ir geležinkelių infrastruktūros kokybę. Taigi tiems oro uostams skirta pagalba buvo prisidėta prie tolesnio bendros svarbos Sąjungos tikslo siekimo. Dėl likusių oro uostų Komisija atkreipia dėmesį į šiuos aspektus.

(129)

Arado oro uostas yra vos už 50 kilometrų nuo Timišoaros, taigi keliu iki jo galima nuvažiuoti per 40 minučių.

(130)

2007–2009 m. laikotarpiu Timišoaros ir Arado oro uostai taikė skirtingus verslo modelius. Timišoaros oro uostas buvo gerai įsitvirtinęs oro uostas, įgyvendinęs verslo modelį, kuris gerokai skyrėsi nuo Arado oro uosto verslo modelio. Timišoaros oro uoste daugiausia buvo vykdomi reguliarieji skrydžiai, kuriuos iš Timišoaros į daugelį Rumunijos ir Europos miestų vykdė regioninės ir tarptautinės visas paslaugas teikiančios oro transporto bendrovės (43), o Arado oro uosto verslo modelis, kaip minėta 28 ir 31 konstatuojamosiose dalyse, buvo pagrįstas pigiais skrydžiais. Nuo 2009 m. šie du oro uostai ir toliau veikė pagal skirtingus modelius: pigių skrydžių skaičius Arado oro uoste smarkiai sumažėjo, kol jų galiausiai visai neliko (2015 m. oro uostas aptarnavo tik 8 632 keleivius ir, kaip matyti iš viešai prieinamos informacijos, 2016 m. iš jo nebuvo įvykdyta nė vieno komercinio keleivinio skrydžio), o Timišoaros oro uostas ėmė labiau orientuotis į pigius skrydžius. Tai, kad Timišoaros ir Arado oro uostų verslo modeliai vertinamu laikotarpiu ir paskui buvo nevienodi, rodo, kad šie du oro uostai nėra tobuli vienas kito pakaitalai.

(131)

Pagal Aviacijos gairių 85 punktą, nepelningų oro uostų veiklos dubliavimasis arba papildomų nepanaudotų pajėgumų atsiradimas nepadeda siekti bendros svarbos tikslo. Šiuo klausimu Komisija pažymi, kad Timišoaros oro uostas vertinamu laikotarpiu veikė pelningai. Be to, Timišoaros oro uostas 2007–2010 m. atliko investicijas į įvairius terminalas, siekdamas didinti savo pajėgumus ir prisitaikyti prie padidėjusio oro transporto srauto (pvz., į tarptautinių skrydžių terminalo plėtrą ir modernizavimą 2007 m., į vidaus skrydžiams skirto išvykimo terminalo plėtrą 2008–2010 m.). Taigi Timišoaros oro uostas jau buvo gerokai didesnis ir turėjo investuoti, kad galėtų plėsti savo veiklą, todėl mažai tikėtina, kad tuo atveju, jeigu pagalba Arado oro uostui nebūtų suteikta, Timišoaros oro uostas būtų galėjęs Arado oro uosto skrydžius perimti be papildomų investicijų. Tai dar vienas įrodymas, kad šie du oro uostai negali vienas kito iki galo pakeisti.

(132)

Atsižvelgdama į 130 ir 131 konstatuojamosiose dalyse išdėstytus argumentus, Komisija konstatuoja, kad, nors Arado oro uostas yra toje pačioje pasiekiamumo zonoje kaip ir Timišoaros oro uostas, šių dviejų oro uostų veikla nesidubliuoja.

(133)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija gali padaryti išvadą, kad Arado oro uostui suteikta pagalba buvo prisidėta prie piliečių judumo ir regiono, kuriame tas oro uostas veikia, pasiekiamumo didinimo, taigi buvo padėta siekti tiksliai apibrėžto bendros svarbos tikslo.

(134)

Baja Marės ir Satu Marės oro uostus skiria 76 kilometrų atstumas ir iš abiejų šių oro uostų buvo daugiausia vykdyti reguliarieji Rumunijos nacionalinės oro transporto bendrovės TAROM skrydžiai į Bukareštą. Remiantis viešai prieinama informacija, Baja Marės oro uoste 2007–2009 m. laikotarpiu kelis skrydžius į Bukareštą kas savaitę vykdė TAROM, 2008 m. balandžio mėn.–2009 m. vasario mėn. skrydžius viena kryptimi (į Vieną) vykdė Austrian Airlines ir vos kelis mėnesius (2009 m. spalio–gruodžio mėn.) skrydžius į tris paskirties vietas Europoje vykdė Blueair. TAROM kelis skrydžius į Bukareštą kas savaitę taip pat vykdė iš Satu Marės oro uosto. Tačiau, atsižvelgiant į prastą kelių infrastruktūros būklę tame regione, nuo vieno oro uosto iki kito keliu galima nuvažiuoti per 1 val. 10 min., o tai viršija 60 minučių kelionės trukmės kriterijų, kuris pagal 2014 m. aviacijos gaires taikomas oro uosto pasiekiamumo zonai apibrėžti.

(135)

Be to, kaip minėta 34 ir 35 konatatuojamosiose dalyse, dėl šių dviejų oro uostų infrastruktūros skirtumų reguliariai tūpti ir kilti juose galėjo nevienodo dydžio orlaiviai.

(136)

Taigi, nors atstumas tarp šių dviejų oro uostų atitinka ne didesnio nei 100 kilometrų atstumo kriterijų, kuris pagal 2014 m. aviacijos gaires taikomas oro uosto pasiekiamumo zonai apibrėžti, Komisija, atsižvelgdama į 134 ir 135 konstatuojamosiose dalyse išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad jų veikla nesidubliuoja.

(137)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija daro išvadą, kad kiekvieno iš šių dviejų oro uostų gauta pagalba buvo padėta siekti tiksliai apibrėžto bendros svarbos tikslo, nes zonose, kuriose veikia tie oro uostai, buvo prisidėta prie judumo ir pasiekiamumo didinimo.

(138)

Konstancos oro uostas įsikūręs 45 kilometrų ir 30 minučių kelio atstumu nuo Tuzlos oro uosto. 2007–2009 m. iš Konstancos oro uosto buvo vykdyti reguliarieji skrydžiai į kelias Europos paskirties vietas, taigi jo verslo modelis buvo kitoks nei Tuzlos oro uosto, kuris neteikė jokių oro uosto paslaugų komercinei aviacijai ir daugiausia dėmesio skyrė specializuotiems skrydžiams (pvz., žemės ūkio tikslais, reklamos tikslais, taip pat pramoginiams, mokomiesiems ir greitosios pagalbos skrydžiams). Taigi, nors Tuzlos oro uostas yra toje pačioje pasiekiamumo zonoje, kaip ir Konstancos oro uostas, jo negalima laikyti oro uostu, apibrėžtu 2014 m. aviacijos gairių 25 punkto 6 papunktyje, todėl negalima ir manyti, kad jo infrastruktūra dubliuojama Konstancos oro uosto infrastruktūra.

(139)

Šiuo pagrindu Komisija daro išvadą, kad Konstancos oro uostui suteikta pagalba buvo padėta siekti tiksliai apibrėžto bendros svarbos tikslo, nes zonoje, kurioje veikia šis oro uostas, buvo prisidėta prie judumo ir pasiekiamumo didinimo.

(140)

Oradijos oro uostas yra už 80 kilometrų nuo Debreceno oro uosto (Vengrijoje), tačiau greičiausiai iki jo galima nuvažiuoti per 1 val. 30 min. (nes reikia kirsti Šengeno erdvei nepriklausančios šalies sieną).

(141)

Be to, 2007–2009 m. oro uostai taikė skirtingus verslo modelius: Oradijos oro uoste vidaus skrydžius vykdė regioniniai ir nacionaliniai visas paslaugas teikiantys oro vežėjai, o Debreceno oro uostas daugiausia dėmesio tuo metu skyrė užsakomiesiems skrydžiams (pigių skrydžių ėmė daugėti tik pastaraisiais metais). Tai rodo, kad šie du oro uostai vertinamu laikotarpiu nebuvo tobuli vienas kito pakaitalai. Taigi, nors atstumas tarp šių dviejų oro uostų atitinka ne didesnio nei 100 kilometrų atstumo kriterijų, kuris pagal 2014 m. aviacijos gaires taikomas oro uosto pasiekiamumo zonai apibrėžti, Komisija daro išvadą, kad jų veikla nesidubliuoja.

(142)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija konstatuoja, kad Oradijos oro uostui suteikta pagalba buvo padėta siekti tiksliai apibrėžto bendros svarbos tikslo, nes zonoje, kurioje veikia šis oro uostas, buvo prisidėta prie judumo ir pasiekiamumo didinimo.

(143)

Dėl pagalbos būtinumo 2014 m. aviacijos gairių 116 punkte reikalaujama, kad veiklos pagalba padėtų iš esmės pagerinti padėtį, t. y. padaryti tai, ko neįmanoma pasiekti rinkos priemonėmis. Pagal 2014 m. aviacijos gairių 120 punktą valstybės narės turi įrodyti, kad pagalba yra tinkama priemonė numatytam tikslui pasiekti arba problemoms, kurias ketinama spręsti naudojant pagalbos lėšas, išspręsti. Taip būtų, jeigu nesuteikus aptariamos pagalbos aptariami Rumunijos oro uostai greičiausiai būtų priversti pasitraukti iš rinkos, taigi Rumunijos regionai netektų jų pasiekiamumui ir plėtrai svarbios transporto infrastruktūros, arba gerokai sumažinti savo veiklos mastą. Pagal 2014 m. Aviacijos gaires mažesniems oro uostams gali būti sunku be viešojo finansavimo užtikrinti savo veiklos finansavimą. 2014 m. aviacijos gairių 118 punkte nurodoma, kad oro uostai, kurių metinis keleivių srautas nesiekia 200 000 keleivių, gali būti nepajėgūs padengti didelę savo veiklos išlaidų dalį. Šiuo klausimu Komisija pažymi, kad keleivių srautas nagrinėjamuose vienuolikoje oro uostų 2007–2009 m. laikotarpiu buvo mažesnis nei 200 000 keleivių.

(144)

Pagal 2014 m. aviacijos gairių 124 punktą veiklos pagalba turi turėti skatinamąjį poveikį, jeigu tikėtina, kad tuo atveju, jei veiklos pagalbos nebūtų, ir atsižvelgiant į investicinės pagalbos tikimybę bei skrydžių apimtį, atitinkamo oro uosto ekonominės veiklos mastas gerokai sumažėtų. Šiuo atveju, nesant pagalbos, gavėjų veiklos lygis dėl nepadengtų nuostolių būtų gerokai sumažėjęs arba jų veikla galbūt būtų visiškai nutraukta. Pagal 2014 m. aviacijos gairių 125 punktą veiklos pagalba oro uostams yra proporcinga, jeigu ji neviršija mažiausios remiamai veiklai vykdyti reikalingos sumos. Pagal nagrinėjamas priemones buvo apsiribota mažiausia suma, reikalinga nuostoliams padengti ir oro uostams toliau veiksmingai veikti.

(145)

Todėl Komisija daro išvadą, kad visa veiklos pagalba buvo būtina ir neviršijo mažiausios remiamai veiklai vykdyti reikalingos sumos.

(146)

Kaip nurodyta 24 konstatuojamojoje dalyje, iš šiame vertinime nagrinėjamų oro uostų, kitas oro uostas ne didesniu nei 100 kilometrų arba tokiu atstumu, kuris įveikiamas per maždaug 60 minučių automobiliu, autobusu, traukiniu ar greituoju traukiniu, yra nutolęs tik nuo Arado, Baja Marės, Satu Marės, Konstancos ir Oradijos oro uostų. Kaip paaiškinta 128 konstatuojamojoje dalyje, dėl visų kitų oro uostų Komisija laikosi nuomonės, kad suteikta pagalba buvo padėta užtikrinti piliečių judumui ir regionų, kuriuose įrengti tie oro uostai, pasiekiamumui būtinos infrastruktūros veikimą, visų pirma atsižvelgiant į prastą kelių ir geležinkelių infrastruktūros kokybę. Taigi tiems oro uostams skirta pagalba buvo prisidėta prie tolesnio bendros svarbos Sąjungos tikslo siekimo ir nebuvo nederamai iškraipyta konkurencija. Dėl likusių oro uostų Komisija atkreipia dėmesį į šiuos aspektus.

(147)

Komisija pažymi, kad vertinamu laikotarpiu keleivių srautas Arado oro uoste buvo labai mažas – ir absoliučiaisiais dydžiais, ir lyginant su Timišoaros oro uostu (esančiu už 50 kilometrų ir 40 minučių kelio). Metinis keleivių skaičius Arado oro uoste vertinamu laikotarpiu svyravo nuo 67 183 iki 128 835 keleivių, o Timišoaros oro uoste srautas sudarė nuo 859 329 iki 991 758 keleivių per metus. 2007 m. keleivių srautas Arado oro uoste sudarė tik 7,8 % Timišoaros oro uosto srauto, 2008 m. – 14,5 %, o 2009 m. – 8,8 %. Atsižvelgiant į keleivių srauto lygio šiuose dviejuose oro uostuose skirtumą, konkurencinis poveikis, kurį Arado oro uosto gauta pagalba padarė Timišoaros oro uostui, buvo labai nedidelis (44). Apskritai bendras šios pagalbos poveikis konkurencijai, atsižvelgiant į mažą oro uosto keleivių srautą, neišvengiamai buvo mažas. Be to, nepanašu, kad keleivių srauto raida šiuose dviejuose oro uostuose būtų kaip nors susijusi. Keleivių srautas Arado oro uoste padidėjo nuo 67 183 keleivių 2007 m. iki 128 835 keleivių 2008 m., o 2009 m. sumažėjo iki maždaug 88 147 keleivių, tuo tarpu Timišoaros oro uosto keleivių srautas nuosekliai didėjo (nuo 859 329 keleivių 2007 m. iki 886 083 keleivių 2008 m. ir 991 758 keleivių 2009 m.) (45). Šis tarpusavio ryšio nebuvimas rodo, kad šie du oro uostai tenkino nevienodus poreikius ir aptarnavo skirtingus rinkos segmentus, o ne vien dubliavo vienas kito veiklą.

(148)

Be to, atsižvelgiant į tai, kad 2007–2009 m. Timišoaros oro uostas buvo pelningas ir investavo į savo pajėgumų didinimą, mažai tikėtina, kad Arado oro uostui suteikta pagalba Timišoaros oro uosto veiklai buvo padarytas reikšmingas poveikis.

(149)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija mano, kad konkurencijos iškraipymai, kuriuos lėmė ši pagalba, buvo nedideli ir nenusvėrė pagalbos indėlio į judumą ir pasiekiamumą.

(150)

Atsižvelgdama į itin žemą keleivių srauto šiuose dviejuose oro uostuose lygį vertinamu laikotarpiu (nuo 15 334 keleivių 2007 m. iki 24 983 keleivių 2009 m. Baja Marės oro uoste ir nuo 5 883 keleivių iki 11 101 keleivių 2009 m. Satu Marės oro uoste) ir į šiuose oro uostuose tūpiančių ir kylančių orlaivių rūšių dydžio skirtumą, nurodytą 34 ir 35 konstatuojamosiose dalyse, Komisija daro išvadą, kad konkurencijos iškraipymai, kuriuos lėmė ši pagalba, buvo labai nedideli ir nenusvėrė teigiamo pagalbos indėlio į judumą ir pasiekiamumą.

(151)

Kaip paaiškinta 138 konstatuojamojoje dalyje, Konstancos oro uostas, kuriame buvo vykdyti komerciniai skrydžiai, taikė kitokį verslo modelį negu netoliese esantis Tuzlos oro uostas, kuris nesiūlė jokių oro uosto paslaugų komercinei aviacijai. Tuzlos oro uostas net nėra oro uostas, kurio sąvoka apibrėžta 2014 m. aviacijos gairių 25 punkto 6 papunktyje. Be to, keleivių srautas Konstancos oro uoste vertinamu laikotarpiu buvo labai mažas, todėl nedideli ir dėl gautos pagalbos atsiradę konkurencijos iškraipymai. Dėl šios priežasties Komisija konstatuoja, kad 2007–2009 m. Konstancos oro uosto gautos pagalbos indėlis į judumą ir pasiekiamumą nusvėrė bet kokį dėl tos pagalbos atsiradusį konkurencijos iškraipymą.

(152)

Kaip paaiškinta 37 ir 140 konstatuojamosiose dalyse, Oradijos oro uostas yra už 80 kilometrų nuo Debreceno oro uosto (Vengrijoje), tačiau greičiausiai iki jo galima nuvažiuoti per 1 val. 30 min. (nes reikia kirsti Šengeno erdvei nepriklausančios šalies sieną). Be to, 2007–2009 m. keleivių srautas Oradijos oro uoste buvo labai mažas (mažiau nei 40 000 keleivių) ir jis taikė kitokį nei Debreceno oro uosto verslo modelį (žr. 141 konstatuojamąją dalį).

(153)

Atsižvelgdama į tai, Komisija laikosi nuomonės, kad Oradijos oro uosto gautos pagalbos indėlis į judumą ir pasiekiamumą nusvėrė bet kokį dėl tos pagalbos atsiradusį konkurencijos iškraipymą.

(154)

Remdamasi minėtu vertinimu, Komisija daro išvadą, kad 2007–2009 m. laikotarpiu Rumunijos Arado, Bakeu, Baja Marės, Krajovos, Jasų, Oradijos, Satu Marės, Sibijaus, Sučavos, Tulčos ir Konstancos oro uostams suteikta pagalba yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punktą.

(155)

Šis vertinimas nedaro visiškai jokio poveikio pagalbos, kuri tiems oro uostams gali būti suteikta po 2014 m. balandžio 4 d., vertinimui, kurį Komisijai gali tekti atlikti ateityje, nes bet kokią tokią pagalbą reikėtų vertinti pagal kitokius nei taikomi nagrinėjamoms priemonėms kriterijus (46).

(156)

Finansavimas, kurį 2007–2009 m. Rumunijos valdžios institucijos suteikė Arade, Bakeu, Baja Marėje, Krajovoje, Jasuose, Oradijoje, Satu Marėje, Sibijuje, Sučavoje, Tulčoje ir Konstancoje esantiems oro uostams, yra neteisėta valstybės pagalba, kuri yra suderinama su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą.

(157)

Dėl 69 konstatuojamojoje dalyje paaiškintų priežasčių 2007–2009 m. Klužo-Napokos ir Tirgu Murešo oro uostams suteikto viešojo finansavimo tyrimas tebetęsiamas.

(1)

2013 m. liepos 5 d. raštu (1) įmonė TellUs IT AS (vėliau susijungusi su įmone New Mind (2) (toliau – New Mind | tellUs, arba skundo pateikėjas) pateikė Institucijai skundą dėl bendrovės Innovasjon Norge (toliau – Innovation Norway, arba IN), kuriame ji teigė, kad Innovation Norway gavo valstybės pagalbą, kad galėtų vykdyti ekonominę veiklą turizmo sektoriaus interneto infrastruktūros ir susijusių paslaugų rinkoje. Institucija šį skundą gavo ir užregistravo 2013 m. liepos 8 d.

(2)

Preliminariai išnagrinėjusi skundą, 2014 m. liepos 16 d. Institucija Sprendimu Nr. 300/14/COL (toliau – sprendimas pradėti procedūrą (3)) nusprendė pradėti 3 protokolo I dalies 1 straipsnio 2 dalyje nustatytą oficialią tyrimo procedūrą. Šiame sprendime Institucija paprašė Norvegijos valdžios institucijų ir suinteresuotųjų šalių pateikti savo pastabų.

(3)

2014 m. rugsėjo 1 d. raštu (4) Norvegijos valdžios institucijos pateikė pastabų dėl sprendimo pradėti procedūrą. 2014 m. rugsėjo 30 d. Institucija susitiko su Norvegijos valdžios institucijomis ir IN. Po šio susitikimo, 2014 m. rugsėjo 1 d., Norvegijos valdžios institucijos pateikė naujos informacijos ir paaiškinimų. Be to, Institucija pateikė IN papildomų klausimų ir 2014 m. spalio 17 d. e. paštu (5) gavo atsakymus į šiuos klausimus.

(4)

2014 m. spalio 9 d. e. paštu (6) Institucija gavo vienos suinteresuotosios šalies – skundo pateikėjo – pastabas. 2014 m. spalio 10 d. raštu (7) Institucija persiuntė šias pastabas Norvegijos valdžios institucijoms. 2014 m. spalio 27 d. ir lapkričio 5 d. Institucija surengė telefoninę konferenciją su IN.

(5)

2014 m. lapkričio 24 d. raštu (8) Norvegijos valdžios institucijos pateikė savo komentarus dėl skundo pateikėjo pastabų ir su byla susijusios papildomos informacijos.

(6)

Vėliau Institucija gavo su byla susijusios papildomos informacijos iš skundo pateikėjo ir IN (9). Iš skundo pateikėjo gauta informacija buvo persiųsta Norvegijos valdžios institucijoms.

(7)

Šis sprendimas susijęs su IN veikla turizmo sektoriuje.

(8)

IN – valstybės įmonė, įpareigota remti Norvegijos įmonių ir pramonės inovacijas ir vystymąsi. IN teikia paramą šalies turizmo sektoriui. IN sukūrė ir tvarko labiausiai lankomą Norvegijos turizmo svetainę – visitnorway.com (10).

(9)

Svetainėje visitnorway.com IN teikia paslaugas regioninėms turizmo taryboms (RTT) (11) ir turistinių vietų valdymo organizacijoms (TVVO) (12). RTT ir TVVO yra vietos arba regioninės institucijos, skatinančios turizmą savo geografinėse vietovėse.

(10)

Teikiamos tokios paslaugos: i) interneto infrastruktūros ir susijusios paslaugos ir ii) rinkodaros ir reklamos paslaugos turizmo sektoriuje (13).

(11)

Skundo pateikėjo pareiškime ir sprendime pradėti procedūrą nurodyta, kad galėjo būti taikomos valstybės pagalbos priemonės, susijusios su interneto infrastruktūros ir susijusiomis paslaugomis. Konkrečiai kalbant, sprendimo pradėti procedūrą 1 straipsnyje nurodytos trys galimos valstybės pagalbos priemonės.

(12)

Pirmoji įtariama pagalbos priemonė susijusi su valstybės pagalba, kurią IN neva gavo prarasdama pelną už interneto infrastruktūros ir susijusių paslaugų teikimą RTT ir TVVO.

(13)

Antroji priemonė – įtariamas apskaitos neatskyrimas ir skaidrios sąnaudų paskirstymo metodikos, pagal kurią IN ekonominė veikla būtų atskiriama nuo neekonominės veiklos, netaikymas. Visų pirma, svarbu atsakyti į klausimą, ar IN teikiamos interneto infrastruktūros ir susijusios paslaugos yra kryžmiškai subsidijuojamos naudojant valstybės lėšas, skirtas neekonominei paslaugai, t. y. bendrai Norvegijos, kaip turistinės šalies, reklamai, teikti.

(14)

Trečioji įtariama pagalbos priemonė susijusi su valstybės pagalba, suteikta RTT ir TVVO, joms nustatant tokias interneto infrastruktūros ir susijusių paslaugų kainas, kurios yra per mažos pagrįstai IN investicijų grąžai užtikrinti.

(15)

Norvegijos Vyriausybė bendrovę IN įsteigė 2003 m., priėmusi Įstatymą dėl Innovation Norway (14) (toliau – IN įstatymas). Valstybei nuosavybės teise priklauso 51 %, apskritims – 49 % šios bendrovės akcijų (15).

(16)

Ši bendrovė įsteigta kaip Norvegijos Vyriausybės priemonė, skirta padėti šalyje skatinti vertę kuriančio verslo vystymą (16). IN valdo ir įgyvendina keletą Norvegijos pagalbos schemų. IN teikia paramą šalies turizmo sektoriui. Norvegijos valdžios institucijų teigimu, „bendrovei IN, be kitų užduočių, patikėta oficialioje svetainėje „visitnorway.com“ teikti interneto rinkodaros paslaugas tarptautiniams ir šalies subjektams“ (17).

(17)

Vietos ir regioninio turizmo skatinimas patikėtas RTT ir TVVO. Remiantis Norvegijos valdžios institucijų pateikta informacija (18), Norvegijoje yra apie 300 regioninių ir vietos turizmo organizacijų – RTT ir TVVO. Pagrindinė jų paskirtis – organizuoti turizmo veiklą ir teikti turizmo informaciją. RTT daugiausia dėmesio skiria tarptautinei regiono rinkodarai, o TVVO tarptautiniu ir nacionaliniu lygmenimis pristato konkrečias turistines vietas (19). Paprastai jų akcininkai yra valstybės ir privačios įmonės (20). RTT paprastai steigiamos kaip akcinės bendrovės; jų akcijos nuosavybės teise priklauso apskričių valdžios institucijoms ir turizmo sektoriaus atstovams. TVVO yra vietos lygmens; jų akcininkų struktūra gali būti įvairi. Vis dėlto paprastai jos nuosavybės teise priklauso vietos valdžios institucijoms ir vietos turizmo įmonėms.

(18)

RTT ir TVVO nesiekia gauti kuo didesnio pelno jų savininkams. Jų tikslas – atitinkamose geografinėse vietovėse skatinti ekonominę veiklą turizmo sektoriuje (21).

(19)

Interneto infrastruktūros ir susijusios paslaugos turizmo sektoriuje teikiamos naudojant Turistinių vietų valdymo sistemą (TVVS) (22).

(20)

Pasinaudodama TVVS, IT įmonė teikia paslaugą, klientams (turistinių vietų valdymo įmonėms (23)) suteikiančią galimybę savo tinklalapiuose ir kituose išorės kanaluose, pvz., visitnorway.com, „Google Maps“, turistų informacijos kioskuose, judriojo ryšio portaluose ir spausdintuose laikraščiuose, vienu metu teikti ir reguliariai atnaujinti informaciją apie turistines vietas, viešbučius, restoranus, renginius ir pan. Šią informaciją plačioji visuomenė naudoja užsakymams teikti ir kitais tikslais.

(21)

TVVS gali atlikti įvairias funkcijas: i) turizmo informacijos rengimo funkciją (t. y. lankytinų vietų duomenų bazės kūrimas arba trumpos informacijos apie renginius, viešbučius, restoranus, meno kūrinių parodas ir pan. rengimas); ii) platinimo funkciją (t. y. duomenų bazėje saugoma informacija perduodama įvairiems kanalams ir platformoms); iii) paieškos funkciją (t. y. naudojamą svetainėse ir skirtą turizmo produktams ieškoti ir pristatyti).

(22)

Šių paslaugų grafinė iliustracija pateikta 43 konstatuojamojoje dalyje.

(23)

Turizmo rinkodaros ir reklamos paslaugos gali būti susijusios su bendra geografinės vietovės reklama arba su konkrečios komercinės veiklos reklama.

(24)

Bendra reklama – tai bendros turizmo informacijos apie kraštovaizdžius, kulinarines tradicijas, orus ir t. t. teikimas lankytojams. Konkrečios komercinės veiklos reklama – tai konkretaus turinio pristatymas rinkai (pvz., informacijos apie viešbučius, restoranus, kultūros renginius ir t. t. teikimas).

(25)

Be to, svetainėje visitnorway.com reklamuojant konkretų turinį galima pasinaudoti dviem galimybėmis – informaciją tiesiogiai paskelbti svetainėje (tokiu atveju informacija laikoma pačioje svetainėje) arba įdėti nuorodą į išorės svetainę, kurioje skelbiama konkreti informacija.

(26)

IN užduotis – reklamuoti turizmo sektorių nacionaliniu lygmeniu. Nuo 1903 m. Norvegijos Vyriausybė aktyviai veikia turizmo sektoriuje (24). Kaip jau minėta 17 konstatuojamojoje dalyje, regioniniu ir vietos lygmenimis turizmą skatina RTT ir TVVO. Bendrovei IN skirtame Valstybės rašto dėl metinio biudžeto skyriuje pateikti nurodymai dėl IN veiklos turizmo sektoriuje (25).

(27)

2007 m. Norvegijos valdžios institucijos patvirtino nacionalinę turizmo sektoriaus strategiją, kurioje nustatyti pagrindiniai Vyriausybės tikslai šiame sektoriuje (26). Vienas iš šių tikslų buvo užtikrinti, kad Norvegija būtų labiau pripažįstama kaip turistinė vietovė. Šiuo tikslu 2007 m. IN sukūrė ir paskelbė svetainę visitnorway.com. Pagal šią turizmo sektoriaus strategiją, „[s]vetainės lankytojai turi būti skatinami atvykti į Norvegiją, joje turi būti skelbiama tinkama išsami informacija apie Norvegiją ir turizmo sektoriuje siūlomas paslaugas“ (27).

(28)

Be to, sukūrusi svetainę visitnorway.com, IN privalo rengti ir joje skelbti bendro pobūdžio informaciją apie Norvegiją (neekonominė veikla), kuria naudodamosi RTT ir TVVO galėtų reklamuoti savo konkretų turistinį turinį (t. y. informaciją apie renginius, viešbučius, transportą ir t. t.). IN pasirašė standartines sutartis su RTT ir TVVO, pagal kurias už metinį abonentinį mokestį, apskaičiuojamą remiantis metine RTT ir TVVO apyvarta, svetainėje visitnorway.com (tiesiogiai arba įdedant saitus) skelbiamas su turizmu susijęs RTT ir TVVO turinys. Anksčiau RTT ir TVVO taip pat turėjo savo svetaines, kuriose skelbė bendrą informaciją apie savo geografines vietoves ir reklamavo konkrečius turizmo produktus, t. y. savo suinteresuotųjų šalių ir savininkų ekonomines paslaugas.

(29)

2012 m. Norvegijos Vyriausybė patvirtino naują turizmo strategiją, kuria siekta pagerinti nacionalinę turizmo struktūrą (28). Pagal naująją strategiją buvo siekiama didinti valstybės paramos šiam sektoriui veiksmingumą, mažinti dalyvaujančių subjektų skaičių ir užtikrinti didesnį jų veiksmų tarpusavio koordinavimą. Be to, Norvegijos valdžios institucijos nurodė, kad vengs didėjančios turizmui Norvegijoje skirtų svetainių, kurias visas iš dalies finansuoja įvairios valdžios institucijos, apskritys arba savivaldybės, įvairovės, susijusios su jų struktūra, išdėstymu, užsakymų sistemomis, kalbomis ir kt.

(30)

Atsižvelgdama į tai ir siekdama, kad turistams būtų patogu rinktis Norvegiją kaip turistinę vietovę, 2013 m. Prekybos, pramonės ir žuvininkystės ministerija patvirtino naują turizmo struktūrą (29).

(31)

2013 m. rašte dėl IN biudžeto (toliau – 2013 m. raštas dėl biudžeto (30)) teigiama: „„Innovation Norway“ turės užtikrinti tinkamą kelionių po Norvegiją patirties sklaidą pasinaudojant svetaine „visitnorway.com“ ir padėti turizmo sektoriaus dalyviams […]“. Taigi svetainė visitnorway.com nurodyta kaip vienas pagrindinių Norvegijos turizmo skatinimo struktūros elementų (31). Bendrovės IN paprašyta išplėsti svetainę ir padidinti jos paramą turizmo sektoriui. Taip siekta, kad oficialioje svetainėje visitnorway.com. būtų siūlomos interneto rinkodaros paslaugos nacionaliniams ir tarptautiniams subjektams (32).

(32)

Atsižvelgdama į šį tikslą, IN pradėjo įgyvendinti projektą „Nauja svetainės visitnorway.com struktūra“ (toliau – nauja struktūra) (33). Pagal šią naują struktūrą, RTT ir TVVO buvo siūlomos ne tik rinkodaros ir reklamos paslaugos (kaip tai buvo numatyta pagal standartines sutartis (žr. 28 konstatuojamąją dalį)), bet ir papildomos paslaugos.

(33)

Kad neatsiliktų nuo technologijų pažangos ir galėtų toliau veiksmingai valdyti platformą, IN padarė reikiamus visitnorway.com platformos savybių ir funkcijų pakeitimus. 2013 m. IN Norvegijos TRR ir TVVO, pageidavusioms savo svetainių turinį perkelti į svetainę visitnorway.com., pradėjo siūlyti tam tikras TVVS funkcijas (šiame sprendime jos bendrai apibrėžiamos kaip interneto infrastruktūros ir susijusios paslaugos). Toks turinio integravimas į visitnorway.com platformą atitinka tikslus, Norvegijos valdžios institucijų nustatytus jų naujoje turizmo strategijoje – be kitų dalykų, išvengti turizmui Norvegijoje skirtų svetainių įvairovės didėjimo (žr. 29 konstatuojamąją dalį).

(34)

Todėl 2014 m. visoms RTT ir TVVO pasiūlyta sudaryti glaudžios partnerystės sutartis, pagal jas suteikiant galimybę, užuot kūrus nuosavą tinklalapį, kaip pradžios tinklalapį naudoti svetainę visitnorway.com. Norint persikelti į svetainę visitnorway.com, reikėjo atsisakyti savo svetainių. Šios paslaugos buvo siūlomos tik RTT ir TVVO, o ne visai rinkai, t. y. ne visiems galimiems naudotojams, įskaitant suinteresuotąsias šalis arba RTT ir TVVO išorės klientus (34).

(35)

Persikėlus į svetainę visitnorway.com, kai kurios paslaugos, kurias RTT ir TVVO pirmiau pirkdavo iš tokių įmonių kaip skundo pateikėjas, tapo nebereikalingos. Konkrečiai kalbant, RTT ir TVVO nebebuvo reikalinga paieškos funkcija, o licenciatų sutartys su tokiomis įmonėmis kaip New Mind | tellUs paprastai turėdavo būti nutrauktos. Tačiau kitos funkcijos, pvz., turizmo informacijos rengimo funkcija, tebebuvo reikalingos tam, kad būtų galima kurti ir tvarkyti lankytinas vietas arba trumpą informaciją, skelbtiną svetainėje visitnorway.com.

(36)

Nepaisant to, kad visoms RTT ir TVVO buvo pasiūlyta sudaryti glaudžios partnerystės sutartis, ne visos jos buvo arba yra suinteresuotos gauti naujas paslaugas, nes persikėlus į svetainę visitnorway.com reikėjo, be kitų dalykų, priimti IN nustatytas redagavimo sąlygas ir apribojimus (35). Todėl kai kurios RTT ir TVVO tebėra sudariusios standartines sutartis, pagal kurias IN joms teikia reklamos ir rinkodaros paslaugas (žr. 28 konstatuojamąją dalį).

(37)

Prieš 34 konstatuojamojoje dalyje aprašytą glaudžios partnerystės sutarčių pasirašymą pagal svetainėje visitnorway.com įgyvendinamą turizmo „naujos struktūros“ projektą (žr. 32 konstatuojamąją dalį) 2013 m. taip pat įgyvendinti du bandomieji projektai – „ALFA“ ir „Beta“. Jie bus plačiau aprašyti toliau.

(38)

2013 m. kovo mėn. IN kartu su dviem bandomaisiais klientais – VisitSørlandet ir VisitTrondheim – pradėjo įgyvendinti projektą „Pilot ALFA“. Projektas „Pilot ALFA“ susijęs su įmonių Visit Sørlandet AS (36) (RTT) ir Visit Trondheim AS (37) (TVVO) perkėlimu į visitnorway.com platformą.

(39)

Šios dvi įmonės buvo pasirinktos kaip bandomojo projekto dalyvės ir su IN pasirašė glaudžios partnerystės sutartis dėl svetainės visitnorway.com naudojimo. Pagal šias sutartis, abi įmonės savo URL adresus (38) nukreipė į svetainę visitnorway.com ir nebenaudojo savo pradžios tinklalapių. Tuose tinklalapiuose skelbta informacija (t. y. bendra turizmo informacija ir konkretus turizmo turinys) perkelta į svetainę visitnorway.com.

(40)

Kai minėtos dvi įmonės tvarkė nuosavas svetaines, jos buvo skundo pateikėjo klientės. Todėl jos naudojosi įmonės tellUs turizmo informacijos rengimo ir įmonės tellUs paieškos funkcijomis ir už naudojimąsi jomis skundo pateikėjui mokėjo licencijos mokestį. Tačiau, URL adresą nukreipus į svetainę visitnorway.com ir pašalinus nuosavas svetaines, šios įmonės nutraukė savo sutartis dėl paieškos funkcijos, nes dėl techninių priežasčių svetainėje visitnorway.com gali būti naudojama tik IN paieškos funkcija (vienintelė šioje svetainėje veikianti paieškos sistema yra IN sukurta ir platformoje įdiegta sistema).

(41)

Abi įmonės vis vien turėjo su skundo pateikėju arba panašia įmone sudaryti sutartį dėl turizmo informacijos rengimo funkcijos. IN nesuteikia galimybės naudotis tokia funkcija. Skundo pateikėjas buvo vienintelis TVVS paslaugų teikėjas Norvegijos rinkoje. Tačiau 2012–2013 m. į rinką atėjo tarptautinis konkurentas Citybreak, siūlantis turizmo informacijos rengimo funkciją, t. y. galimybę turizmo paslaugų teikėjams kurti savo lankytinas vietas (39).

(42)

Todėl tos RTB ir TVVO, kurios persikėlė į svetainę visitnorway.com, galėjo rinktis iš skirtingų įmonių, siūlančių turizmo informacijos rengimo funkciją (galėjo rinktis įmonę New Mind | tellUs, CityBreak arba bet kokį kitą operatorių, kuris galbūt ateis į rinką), o klientai, kurie naudojosi įmonės tellUs search paslaugomis, galėjo naudotis tik įmonės tellUs turizmo informacijos rengimo funkcijomis. Kai įmonė New Mind | tellUs buvo vienintelis interneto ir infrastruktūros paslaugų teikėjas, visos RTT ir TVVO turėjo sudaryti sutartis su New Mind | tellUs dėl paieškos ir turizmo informacijos rengimo funkcijų.

(43)

Įvairių funkcijų naudojimas iki projekto „Pilot ALFA“ įgyvendinimo ir jį įgyvendinus pavaizduotas toliau pateiktoje schemoje:

Šaltinis: Institucija, parengta remiantis Norvegijos valdžios institucijų pateikta informacija (dokumentas Nr. 688213).

(44)

Paslaugos, kurias iki naujos struktūros projekto įgyvendinimo IN siūlė RTT ir TVVO (t. y. svetainėje visitnorway.com teikiamos interneto rinkodaros ir reklamos paslaugos), buvo siūlomos už mokestį, kuris buvo skaičiuojamas remiantis RTT ir TVVO metine apyvarta, o ne gautų paslaugų rinkos kaina (žr. 28 konstatuojamąją dalį). Tokia kainodaros sistema taip pat taikyta pagal projektą „Pilot ALFA“, neimant papildomo mokesčio už IN suteiktas papildomas paslaugas (interneto infrastruktūros ir susijusias paslaugas).

(45)

Norvegijos valdžios institucijos paaiškino (40), kad už papildomas paslaugas papildomo mokesčio neimta dėl to, kad buvo rengiamos naujos paslaugos ir kad abi bandomajame projekte dalyvavusios įmonės skyrė daug laiko ir pastangų, kad padėtų IN parengti naujas funkcijas, taigi atsilygino IN teikdamos naudingus atsiliepimus ir informaciją apie naujas paslaugas.

(46)

Laikotarpiu nuo 2013 m. liepos mėn. iki lapkričio mėn. IN įgyvendino projektą „Pilot Beta“. Įgyvendindama šį bandomąjį projektą, IN išnagrinėjo naujus verslo modelius, įskaitant galimybę visas RTT ir TVVO paskatinti sudaryti naujas glaudžios partnerystės sutartis.

(47)

Nuo 2014 m. sausio 1 d. IN, laikydamasi nediskriminavimo principo, visoms suinteresuotoms RTT ir TVVO siūlė sudaryti glaudžios partnerystės sutartis. IN pradėjo taikyti naują šių paslaugų kainodaros modelį, pagal kurį, Norvegijos valdžios institucijų teigimu, taikoma kaina turėjo būti nustatoma atsižvelgiant į IN teikiamų paslaugų savikainą ir pridedant pagrįstą pelną. Nuo 2014 m. sausio 1 d. naujasis kainodaros modelis taip pat taikytas įgyvendinant abu bandomuosius projektus, t. y. „VisitSørlandet“ ir „VisitTrondheim“.

(48)

Taigi, kaip toliau pavaizduota 2 paveiksle, IN pasiūlė RTT ir TVVO (41) dvi galimybes: i) paslaugas pagal glaudžios partnerystės sutartis (42) ir ii) reklamą pagal ne glaudžios partnerystės sutartis (43). Nepaisant IN santykių su RTT ir TVVO pobūdžio, svetainėje visitnorway.com Norvegija reklamuojama kaip turistinė vietovė, pateikiant bendrą informaciją apie šią šalį (44).

(49)

Su RTT ir TVVO, norėjusiomis persikelti į svetainę visitnorway.com, pasirašytos glaudžios partnerystės sutartys. RTT ir TVVO, kurios nenorėjo savo svetainių perkelti į svetainę visitnorway.com (glaudžios partnerystės sutarčių nesudariusiems partneriams), IN siūlė tokias pat reklamos ir rinkodaros paslaugas, kokios pirmiau buvo teikiamos pagal standartines sutartis.

2 paveikslas

Dabartinė svetainės „visitnorway.com“ struktūra

CBIS Product database

Tellus Product database

VisitNorway product database

Full Ownership and full rights

Full Ownership and full rights

Standard Presentation OSLO

Standard Presentation Fjord Norge

RTB Fjord Norge

DMO Oslo

Right to edit

Right to edit

New Structure DMO Trondheim

New Structure RTB Sørlandet

NORWAY

POWERED BY NATURE

Generic Marketing

DMO Specific

Generic marketing about Norway, Sørlandet, Trondheim, Oslo and Fjord Norge

Šaltinis: IN.

(50)

Savo skunde įmonė New Mind | tellUs tvirtina, kad IN reklamos veikla ir jos funkcijos, susijusios su svetaine visitnorway.com, kaip nacionaliniu turizmo portalu, pagal EEE valstybės pagalbos taisykles gali būti laikomos visuotinės ekonominės svarbos paslaugomis.

(51)

Tačiau 2013 m. IN atėjo į naują rinką (45), RTT ir TVVO siūlydama naujas ekonomines paslaugas, kuriomis šioms įstaigoms suteikiama galimybė perkelti savo svetaines į svetainę visitnorway.com (t. y. interneto infrastruktūros ir susijusias paslaugas). Įmonės New Mind | tellUs nuomone, šios paslaugos nepatenka į IN suteiktų įgaliojimų sritį ir nėra teikiamos pagal teismų praktiką, įtvirtintą sprendimu Altmark (46).

(52)

Skundo pateikėjas pabrėžia, kad teikdama ekonomines paslaugas IN turėjo negauti valstybės pagalbos (47).

(53)

Skundo pateikėjas konkrečiai nurodo keturias skirtingas įtariamos valstybės pagalbos formas:

(54)

Galiausiai įmonė New Mind | tellUs taip pat įtaria, kad IN skatina savo klientus nutraukti jų anksčiau sudarytas sutartis su New Mind | tellUs, siūlydama nemokamas vertimo paslaugas į svetainę visitnorway.com persikeliančioms RTT ir TVVO (48).

(55)

2014 m. liepos 16 d. Institucija nusprendė pradėti 3 protokolo I dalies 1 straipsnio 2 dalyje nustatytą oficialią tyrimo procedūrą.

(56)

Tačiau oficialios tyrimo procedūros apimtį Institucija apribojo trimis skundo pateikėjo nurodytomis priemonėmis: i) IN komercinės veiklos apskaitos neatskyrimu ir sąnaudų paskirstymo metodikos nebuvimu, ii) pelno praradimu dėl pelno nesiekimo vykdant IN ekonominę veiklą, iii) įtariama IN pagalba RTT ir TVVO, suteikta nustačius tokias joms teikiamų interneto infrastruktūros ir susijusių paslaugų kainas, kurios yra per mažos pagrįstai investicijų grąžai užtikrinti.

(57)

IN bendras atleidimas nuo pajamų mokesčio neįtrauktas į sprendimą pradėti procedūrą (49). Dėl šio klausimo pradėta esamai pagalbai skirta procedūra.

(58)

Dėl priemonių, kurios buvo įtrauktos į sprendimo pradėti procedūrą taikymo sritį, Institucija preliminariai nusprendė, kad interneto infrastruktūros ir susijusių paslaugų teikimas buvo ekonominė veikla, atskirtina nuo Norvegijos, kaip turistinės vietovės, reklamavimo. Šios naujos paslaugos visoms RTTO ir TVVO siūlytos tik nuo 2014 m. sausio 1 d. Taigi Institucija padarė išvadą, kad tuo atveju, jei priemonės būtų valstybės pagalba, jos būtų laikomos nauja pagalba (50).

(59)

Be to, Institucijos nuomone, jei būtų nustatyta, kad už paslaugas, kurios buvo teikiamos RTT ir TVVO, IN neėmė konkurencinėje rinkoje taikytinos kainos, nebūtų galima atmesti galimybės, kad šioms įmonėms buvo teikiama nauja valstybės pagalba.

(60)

Be to, Institucijai kilo abejonių, ar įtariamos valstybės pagalbos priemonės galėtų būti laikomos suderinamos su EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies c punktu kaip turizmo veiklos skatinimo pagalba (51).