9.6.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 146/17

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2017/969

2017 m. birželio 8 d.

kuriuo tam tikriems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės plokštiems karštojo valcavimo produktams iš geležies, nelegiruotojo plieno ar kito legiruotojo plieno nustatomi galutiniai kompensaciniai muitai ir kuriuo iš dalies keičiamas Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/649, kuriuo tam tikriems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės plokštiems karštojo valcavimo produktams iš geležies, nelegiruotojo plieno ar kito legiruotojo plieno nustatomas galutinis antidempingo muitas

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/1037 dėl apsaugos nuo subsidijuoto importo iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių (1) (toliau – pagrindinis reglamentas), ypač į jo 15 straipsnį,

kadangi:

1. PROCEDŪRA

1.1. Inicijavimas

(1)

Europos Komisija (toliau – Komisija) 2016 m. gegužės 13 d. inicijavo antisubsidijų tyrimą dėl tam tikrų į Sąjungą importuojamų Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR arba nagrinėjamoji šalis) kilmės tam tikrų plokščių karštojo valcavimo produktų iš geležies, nelegiruotojo plieno ar kito legiruotojo plieno. Inicijavimas pagrįstas 2009 m. birželio 11 d. Tarybos reglamento (EB) 597/2009 dėl apsaugos nuo subsidijuoto importo iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (2) 10 straipsniu. Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbė pranešimą apie inicijavimą (3) (toliau – pranešimas apie inicijavimą).

(2)

Komisija tyrimą inicijavo gavusi Sąjungos gamintojų, kurie pagamina daugiau nei 90 % visų tam tikrų plokščių karštojo valcavimo produktų iš geležies, nelegiruotojo plieno arba kito legiruotojo plieno Sąjungoje, vardu 2016 m. kovo 31 d. pateiktą Europos plieno asociacijos (toliau – „Eurofer“ arba skundo pateikėjas) pateiktą skundą. Skunde buvo pateikti subsidijavimo ir grėsmės, kad dėl jo gali būti daroma žala, įrodymai, kurių pakako tyrimo inicijavimui pagrįsti.

(3)

Komisija, prieš inicijuodama antisubsidijų tyrimą, pagal pagrindinio reglamento 10 straipsnio 7 dalį Kinijos Vyriausybei (toliau – KV) pranešė (4) gavusi tinkamai pagrįstą skundą ir paragino KV dalyvauti konsultacijose. KV priėmė pasiūlymą dėl konsultacijų, kurios surengtos 2016 m. gegužės 11 d. Konsultacijose buvo deramai atsižvelgta į KV pateiktas pastabas. Tačiau nepavyko priimti abi šalis tenkinančio sprendimo.

(4)	Kelis mėnesius prieš šio tyrimo inicijavimą Komisija 2016 m. vasario 13 d. (5) inicijavo antidempingo tyrimą dėl importuojamo Kinijos Liaudies Respublikos kilmės to paties produkto (toliau – gretutinis antidempingo tyrimas).

(5)	Netrukus po šio tyrimo inicijavimo Komisija 2016 m. liepos 7 d. (6) taip pat inicijavo antidempingo tyrimą dėl importuojamo Brazilijos, Irano, Rusijos, Serbijos ir Ukrainos kilmės to paties produkto.

(6)

2017 m. balandžio 5 d. Komisija nustatė galutinį antidempingo muitą importuojamam KLR kilmės tam pačiam produktui (7) (toliau – antidempingo reglamentas). Šiame antisubsidijų tyrime ir gretutiniame antidempingo tyrime atlikta žalos, priežastinio ryšio ir Sąjungos interesų analizė labai panaši, nes Sąjungos pramonės apibrėžtis, tipiški Sąjungos gamintojai ir tiriamasis laikotarpis abiejuose tyrimuose buvo tokie patys. Analizė atnaujinta ir papildyta siekiant atsižvelgti į faktinius veiksnius, nustatytus šiame tyrime.

1.1.1. Pastabos po inicijavimo

(7)

KV teigė, kad atsižvelgiant į tai, jog daroma materialine žala pagrįstas antidempingo skundas dėl to paties produkto iš penkių šalių pateiktas praėjus mažiau nei dviem mėnesiams po to, kai pateiktas žalos grėsme pagrįstas dabartinis skundas, kyla rimtų abejonių dėl to, ar reikėjo inicijuoti dabartinį antisubsidijų tyrimą.

(8)

Komisija pastebėjo, kad su KLR susijęs antisubsidijų tyrimas ir antidempingo tyrimas dėl to paties produkto iš penkių kitų šalių yra du atskiri tyrimai, kurie turėtų būti vertinami atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes. Pirma, abu šie tyrimai susiję su skirtingais tiriamaisiais laikotarpiais, kurie sutampa tik iš dalies (2015 m. antrasis pusmetis). Antra, antisubsidijų skundas pagrįstas žalos Sąjungos pramonei grėsme, o vėlesnis antidempingo skundas pagrįstas Sąjungos pramonei daroma žala. Šiuo atžvilgiu Komisija priminė, kad dempingas ir žala nustatomi remiantis tiriamuoju laikotarpiu, kuris abiem atvejais apibrėžtas pagal atitinkamas teisines nuostatas ir paskelbtas pranešime apie inicijavimą. Be to, nedarant poveikio vykstančio antidempingo tyrimo, susijusio su kitomis penkiomis šalimis, rezultatams, 549–551 konstatuojamosios dalys rodo, kad tyrime nustatytais įrodymais nepanaikinti inicijavimo metu buvę pakankami įrodymai.

(9)	Todėl Komisija atmetė šį tvirtinimą kaip nepagrįstą.

(10)

KV taip pat teigė, kad tyrimas turėtų būti nutrauktas, nes skundas neatitiko įrodymų rinkimo reikalavimų, nurodytų PPO sutarties dėl subsidijų ir kompensacinių priemonių 11 straipsnio 2 ir 3 dalyse ir pagrindinio reglamento 10 straipsnio 2 dalyje. KV teigimu, įrodymai dėl kompensuotinų subsidijų, žalos ir subsidijuoto importo ir žalos priežastinio ryšio buvo nepakankami.

(11)

Skunde pateikti įrodymai buvo skundo pateikėjo pagrįstai turima informacija. Jų pakako parodyti, kad inicijavimo metu tariamos subsidijos buvo kompensuotinos, atsižvelgiant į tai, kad jos buvo taikomos, į jų sumą ir pobūdį. Skunde taip pat pateikta pakankamai įrodymų, kad dėl subsidijuoto importo Sąjungos pramonei iškilo žalos grėsmė. Skundą sudaro 166 puslapiai, kuriuose aprašomi 117 priedų pateikti įrodymai. Atlikdama tyrimą Komisija išnagrinėjo KV nurodytus trūkumus, susijusius su skundo tikslumu ir tinkamumu, ir nustatė, kad nėra jokių priežasčių atmesti nė vieno iš prima facie teiginių dėl taikomo subsidijavimo ir jo apimties tyrimo inicijavimo metu.

(12)	Po atskleidimo KV pakartojo savo tvirtinimą, bet nepateikė jokių papildomų įrodymų jam pagrįsti. Todėl Komisija laikėsi savo pozicijos, kaip aprašyta pirmesnėje konstatuojamojoje dalyje.

1.2. Tiriamasis laikotarpis ir nagrinėjamasis laikotarpis

(13)

Atliekant subsidijavimo ir žalos tyrimą nagrinėtas 2015 m. sausio 1 d. – 2015 m. gruodžio 31 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis arba TL). Tiriant žalai įvertinti svarbias tendencijas nagrinėtas 2012 m. sausio 1 d. – 2015 m. gruodžio 31 d. laikotarpis (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis) bei tolesnė raida po TL.

1.3. Suinteresuotosios šalys

(14)

Pranešime apie inicijavimą Komisija paragino suinteresuotąsias šalis pranešti jai apie ketinimą dalyvauti atliekant tyrimą. Be to, Komisija konkrečiai pranešė skundo pateikėjui, kitiems žinomiems Sąjungos gamintojams, žinomiems eksportuojantiems gamintojams ir KV, žinomiems importuotojams, tiekėjams ir naudotojams, prekiautojams bei žinomoms susijusioms asociacijoms apie tyrimo inicijavimą ir paragino juos bendradarbiauti.

(15)	Suinteresuotosios šalys turėjo galimybę teikti pastabas dėl tyrimo inicijavimo ir prašyti, kad Komisija ir (arba) prekybos bylas nagrinėjantis pareigūnas jas išklausytų.

1.4. Atranka

(16)	Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad ji gali vykdyti suinteresuotųjų šalių atranką pagal pagrindinio reglamento 27 straipsnį.

1.4.1. Sąjungos gamintojai

(17)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė preliminariai atrinkusi Sąjungos gamintojus. Pagal pagrindinio reglamento 27 straipsnio 1 dalies b punktą Komisija, remdamasi didžiausia tipine gamybos ir pardavimo apimtimi, kurią būtų galima pagrįstai išnagrinėti per turimą laikotarpį, atrinko bendroves. Atrinktos bendrovės taip pat buvo plačiai geografiškai pasiskirsčiusios. Komisija paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas dėl preliminariai atrinktų bendrovių, tačiau jokių pastabų negavo.

(18)	Taigi, galutinai atrinktos bendrovės yra šeši Sąjungos gamintojai penkiose skirtingose valstybėse narėse. Jiems teko daugiau kaip 45 % Sąjungos gamybos.

1.4.2. Importuotojai

(19)	Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina – kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija nesusijusių importuotojų paprašė pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją.

(20)	Vienas nesusijęs importuotojas pranešė apie save ir jam nusiųstas importuotojo klausimynas.

(21)	Tačiau, nors Komisija kreipėsi į jį, kad surinktų susijusią informaciją, nesusijęs importuotojas pateikė tik neišsamius klausimyno atsakymus.

1.4.3. Eksportuojantys gamintojai

(22)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka būtina (o jei būtina – kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija paprašė visų KLR eksportuojančių gamintojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. Be to, Komisija paprašė KLR valdžios institucijų nurodyti kitus eksportuojančius gamintojus, jei tokių yra, kurie galbūt norėtų dalyvauti tyrime, ir (arba) su jais susisiekti.

(23)

Devyni nagrinėjamosios šalies eksportuojantys gamintojai arba eksportuojančių gamintojų grupės pateikė prašomą informaciją ir sutiko būti atrinkti. Pagal pagrindinio reglamento 27 straipsnio 1 dalies b punktą Komisija atrinko keturias eksportuojančių gamintojų grupes, remdamasi didžiausia tipine nagrinėjamojo produkto eksporto į Sąjungą apimtimi, kurią būtų galima pagrįstai išnagrinėti per turimą laikotarpį:

—	„Benxi Iron & Steel Group“, Kinija,

—	„Hesteel Group“, Kinija,

—	„Jiangsu Shagang Group“, Kinija,

—	„Shougang Group“, Kinija.

(24)	Atrinktos eksportuojančių gamintojų grupės pagamina 68 % viso į Sąjungą importuojamo nagrinėjamojo produkto.

(25)	Pagal pagrindinio reglamento 27 straipsnio 2 dalį dėl atrinktų bendrovių konsultuotasi su visais žinomais susijusiais eksportuojančiais gamintojais ir KV. Skundo pateikėjas ir du eksportuojantys gamintojai (atrinktas ir neatrinktas) pateikė pastabų dėl pasiūlytų atrinktų gamintojų.

(26)

Skundo pateikėjas teigė, kad pasiūlyti atrinkti gamintojai neatspindi Kinijos plokščių karštojo valcavimo produktų pramonės, kurią reikėtų išnagrinėti. Konkrečiai, skundo pateikėjas teigė, kad atlikdama atranką Komisija turėtų remtis ne tik eksporto apimtimi, bet ir įtraukti visas subsidijas, nurodytas skunde. Šiuo požiūriu, skundo pateikėjo nuomone, dvi iš atrinktų bendrovių nebuvo tipiški kompensuotinų subsidijų gavėjai.

(27)

Komisija pastebėjo, kad kriterijus, kurį ji taikė atrankai – pagrindinio reglamento 27 straipsnio 1 dalies b punktas. Pagal šią nuostatą, Komisija atranką vykdo remdamasi didžiausia tipine eksporto į Sąjungą apimtimi. Tai, kad atskira bendrovė galbūt neturi teisės naudotis konkrečios rūšies tariama subsidija, nereiškia, kad atrinktos bendrovės nėra tipiškos, nes siekiama atrinkti tipiškas visos KLR plokščių karštojo valcavimo produktų pramonės bendroves pagal teisę naudotis visų rūšių tariamomis subsidijomis. Kaip Komisija nustatė nekonfidencialios tyrimo versijos pastabose, keturios atrinktos eksportuojančių gamintojų grupės yra tipiškos pagal teisę naudotis skunde nurodytomis tariamomis subsidijomis. Todėl Komisija laikė, kad atrinktos bendrovės yra tinkamos siekiant nustatyti, ar tikrai taikomos tariamos subsidijos ir jų mastą ir kad šios bendrovės atitinka pagrindinio reglamento 27 straipsnio 1 dalies b punktą.

(28)

Po atskleidimo skundo pateikėjas laikėsi nuomonės, kad vykdydama atranką Komisija turėjo laikytis pagrindinio reglamento 27 straipsnio 1 dalies a punkto, o ne 27 straipsnio 1 dalies b punkto, nes taip buvo galima geriau parodyti, kokios yra taikomos subsidijų programos. Kaip paaiškinta pirmesnėje konstatuojamojoje dalyje, Komisija manė, kad keturios atrinktos eksportuojančių gamintojų grupės yra tipiškos ne tik vertinant pagal apimtį, bet ir pagal teisę naudotis skunde nurodytomis tariamomis subsidijomis ir pagal subsidijų praktiką, minėtą pranešime apie inicijavimą. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(29)

Pirmas atrinktas eksportuojantis gamintojas teiravosi dėl priežasčių, dėl kurių nepasirinktos tos pačios atrinktos bendrovės kaip ir gretutiniame antidempingo tyrime. Komisija priminė, kad antidempingo ir antisubsidijų tyrimai yra du atskiri skirtingu tikslu atliekami tyrimai. Per antidempingo tyrimą Komisija nustato, ar vykdomas dempingas (t. y. objektyvi kainų diskriminacija), t. y. galimi du atsakymai į klausimą. Nustatyta išvada dėl dempingo pagal atrinktas bendroves gali būti ekstrapoliuojama visoms kitoms bendrovėms. Antisubsidijų tyrime Komisija nustato eksportuojamam nagrinėjamojo produkto vienetui taikomą subsidijų dydį. Tik atrinktoms bendrovėms nustatytos subsidijos gali būti kompensuojamos. Todėl, siekdama užtikrinti tyrimo veiksmingumą ir Sąjungos pramonės apsaugą, Komisija manė, kad per antisubsidijų tyrimą tikslinga nagrinėti didesnę eksporto apimtį nei per antidempingo tyrimą, siekiant užtikrinti, kad atrinktos bendrovės yra tipiškos pagal teisę naudotis skunde nurodytomis tariamomis subsidijomis ir subsidijų praktiką, minėtą pranešime apie inicijavimą. Antisubsidijų tyrime atrinktas didesnis skaičius bendrovių atitinka pagrįstą teisės naudotis skunde nurodytomis tariamomis subsidijomis taikymo sritį. Trys iš keturių atrinktų bendrovių buvo atrinktos gretutiniame antidempingo tyrime. Papildomos bendrovės atrinkimas pagrįstas tuo, kad ji buvo kita didžiausia bendrovė pagal apimtį, be to, atrinkus šią bendrovę užtikrinta, kad atrinktos bendrovės yra tipiškos pagal teisę naudotis skunde nurodytomis tariamomis subsidijomis.

(30)

Antras eksportuojantis gamintojas, kuris nebuvo atrinktas, paprašė jį atrinkti arba atlikti individualų nagrinėjimą, argumentuodamas tuo, kad atrinktos bendrovės tinkamai neatspindėtų šio eksportuojančio gamintojo ypatumų. Pateikti argumentai buvo susiję su greitapjovio ir įrankinio plieno, kuris, eksportuojančio gamintojo teigimu, skyrėsi produkto savybėmis ir kainomis, gamyba ir eksportu. Taikytas atrankos kriterijus – didžiausia tipiška nagrinėjamojo produkto eksporto apimtis. Tačiau, eksportuojančio gamintojo, kuris prašė jį atrinkti, nagrinėjamojo produkto eksporto apimtys yra gerokai mažesnės nei pasiūlytų bendrovių. Todėl šio eksportuojančio gamintojo nebuvo galima atrinkti ir jo prašymas jį atrinkti atmestas. Bet kuriuo atveju, Komisija nusprendė nagrinėjamojo produkto apibrėžtajai sričiai nepriskirti įrankinio plieno ir greitapjovio plieno, taigi visa bendrovės produkcija nebuvo įtraukta į tyrimo apibrėžtąją sritį. Todėl bendrovė nebelaikyta nagrinėjamojo produkto eksportuojančiu gamintoju ir jos prašymas taikyti individualų nagrinėjimą tapo nepriimtinu, nes ji nebėra suinteresuotoji šalis.

(31)	Todėl pasiūlytos atrinkti bendrovės atitinka pagrindinio reglamento 27 straipsnio 1 dalies b punktą. Todėl Komisija nusprendė galutinai pasirinkti siūlomas atrinkti bendroves.

1.5. Klausimyno atsakymai ir tikrinamieji vizitai

(32)

KV nusiųstas klausimynas. Klausimyną sudarė specialūs klausimynai, skirti bankams „China Development Bank“, „Agricultural Development Bank of China“, „Export Import Bank of China“ (toliau – EXIM), „Agricultural Bank of China“ (toliau – ABC), „Bank of China“ (toliau – BOC), „China Construction Bank“ (toliau – CCB) ir „Industrial and Commercial Bank of China“ (toliau – ICBC). Šie bankai buvo konkrečiai nurodyti skunde kaip valstybinės institucijos arba institucijos, kurios Vyriausybės pavedimu ir nurodymu teikia subsidijas. Be to, KV buvo paprašyta persiųsti šiuos specialius finansų įstaigoms skirtus klausimynus visoms kitoms finansų įstaigoms, kurios visiškai arba iš dalies valdomos KV (toliau – valstybės bankai). Be to, į KV skirtą klausimyną įtraukti specialūs klausimynai, skirti geležies rūdos, kokso ir koksinių akmens anglių gamintojams, kurie iš dalies ar visiškai valdomi valstybės. Klausimynai taip pat buvo išsiųsti keturioms atrinktų eksportuojančių gamintojų grupėms, atrinktiems Sąjungos gamintojams ir apie save pranešusiems visiems susijusiems importuotojams, apie save pranešusiam nesusijusiam importuotojui ir dviem naudotojams.

(33)

KV pateikė Komisijai klausimyno atsakymus. Šiuos atsakymus sudarė specialių klausimynų atsakymai, kuriuos pateikė EXIM, ABC, BOC, CCB ir ICBC. Komisija taip pat gavo keturių atrinktų eksportuojančių gamintojų grupių atsakymus, atrinktų Sąjungos gamintojų, nesusijusio importuotojo ir vieno naudotojo atsakymus.

(34)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kurią manė esant reikalingą norint padaryti išvadas dėl subsidijų, jų daromos žalos grėsmės ir Sąjungos interesų. Kinijos prekybos ministerijos patalpose surengtas tikrinamasis vizitas, kurį atliekant taip pat dalyvavo kitų susijusių ministerijų tarnautojai. Be to, atliekant tikrinamąjį vizitą taip pat dalyvavo šių finansų įstaigų atstovai:

—	„Export Import Bank of China“, Pekinas, Kinija,

—	„Industrial and Commercial Bank of China“, Pekinas, Kinija,

—	„China Construction Bank“, Pekinas, Kinija,

—	„Agricultural Bank Of China“, Pekinas, Kinija,

—	„Bank of China“, Pekinas, Kinija.

(35)

Be to, pagal pagrindinio reglamento 26 straipsnį tikrinamieji vizitai buvo surengti šių bendrovių patalpose:

Atrinkti Sąjungos gamintojai

—	„ThyssenKrupp Steel Europe AG“, Duisburgas, Vokietija,

—	„Tata Steel IJmuidene BV“, Šiaurės Velsenas, Nyderlandai,

—	„Tata Steel UK Limited“, Port Talbotas, Pietų Velsas, Jungtinė Karalystė,

—	„ArcelorMittal Mediterranee SAS“, Pajūrio Fosas, Prancūzija,

—	„ArcelorMittal Atlantique Et Lorraine SAS“, Diunkerkas, Prancūzija,

—	„ArcelorMittal España SA“, Gosonas, Ispanija;

Atrinkti KLR eksportuojantys gamintojai

„Benxi Iron & Steel Group“:

—	„Benxi Iron & Steel (Group) Co., Ltd,“ Bensi, KLR,

—	„Bengang Steel Plates Co., Ltd“, Bensi, KLR,

—	„Benxi Beiying Iron & Steel (Group) Co., Ltd.“, Bensi, KLR,

—	„Benxi Iron & Steel (Group) Mining Industry Co., Ltd.“, Bensi, KLR,

—	„Benxi Iron & Steel (Group) International Trading Co., Ltd.“, Bensi, KLR,

—	„Liaoning Henderson Assets Operating & Management Co., Ltd.“, Bensi, KLR.

„Jiangsu Shagang Group“:

—	„Jiangsu Shagang Group Co., Ltd.“, Džangdziagangas, KLR,

—	„Zhangjiagang Hongchang Plate Co., Ltd.“, Džangdziagangas, KLR,

—	„Zhangjiagang GTA Plate Co., Ltd.“, Džangdziagangas, KLR,

—	„Zhangjiagang Yangtze River Cold rolled Sheet Co., Ltd“, Džangdziagangas, KLR,

—	„Zhangjiagang Hongchang Pellets Co., Ltd“, Džangdziagangas, KLR,

—	„Jiangsu Shagang International Trade Co., Ltd.“, Dzinfengas, Džangdziagangas, KLR.

„Hesteel Group“:

—	„Hesteel Group Co., Ltd.“, Šidziadžuangas ir Pekinas, KLR,

—	„Hesteel Co., Ltd.“, Šidziadžuangas, KLR,

—	„Handan Iron & Steel Group Han-Bao Co., Ltd.“, Handanas, KLR,

—	„Hesteel Co., Ltd. Tangshan Branch“, Tangšanas, KLR,

—	„Hesteel Co., Ltd. Chengde Branch“, Čengdė, KLR,

—	„Hebei Iron & Steel Group Mining Co., Ltd“, Tangšanas, KLR,

—	„Hesteel Group International Trade Corporation“, Pekinas, KLR,

—	„Sinobiz Holdings Limited (British Virgin Islands)“, Tangšanas, KLR;

„Shougang Group“:

—	„Shougang Jingtang United Iron & Steel Co. Ltd.“, Caofeidian, KLR,

—	„Tangshan Shougang Jingtang Xishan Coking Co. Ltd.“, Caofeidian, KLR,

—	„Shougang Qian'an Iron and Steel“ – „Beijing Shougang Co. Ltd.“ padalinys, Čiananas, KLR,

—	„Qian'an Coal Chemical Company“, Čiananas, KLR,

—	„Shougang Mining Co. Ltd.“ – „Shougang Corporation“ padalinys, Čiananas, KLR,

—	„Beijing Shougang Co. Ltd.“, Pekinas, KLR,

—	„China Shougang International Trade & Engineering Corporation“, Pekinas, KLR,

—	„Shougang Holding Trade Hong Kong Limited“, Honkongas,

—	„Shougang Corporation“, Pekinas, KLR.

Naudotojai

—	„Marcegaglia Carbon Steel Spa“, Gacoldo delji Ipolitis, Italija.

1.6. Laikinųjų priemonių nenustatymas

(36)	2017 m. vasario 13 d. Komisija pranešė visoms suinteresuotosioms šalims, kad laikinieji kompensaciniai muitai nebus taikomi tam tikriems į Sąjungą importuojamiems KLR kilmės plokštiems karštojo valcavimo produktams iš geležies, nelegiruotojo plieno ar kito legiruotojo plieno.

1.7. Tolesnė procedūra

(37)	Komisija toliau rinko ir tikrino visą informaciją, kurią manė esant reikalingą norint padaryti galutines išvadas, nurodydama klausimus, kuriuos reikėtų nuodugniau išnagrinėti.

(38)

2017 m. balandžio 28 d. Komisija visoms šalims pranešė apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remdamasi ji ketina nustatyti galutinį antisubsidijų muitą į Sąjungą importuojamam nagrinėjamajam produktui ir paragino visas šalis pateikti pastabas per 17 dienų. Tokiu faktų atskleidimu Komisija taip pat pranešė suinteresuotosioms šalims tikrinamųjų vizitų rezultatus, įskaitant tuos atvejus, kai Komisija turėjo remtis geriausiais turimais faktais. Be to, gegužės 18 d. Komisija visoms suinteresuotosioms šalims nusiuntė papildomą prie bylos pridėtą pastabą, kuria išsamiau paaiškino už lengvatinį skolinimą gaunamos naudos skaičiavimo pagrindimą. Pastabos gautos per nustatytą 5 dienų terminą, į jas tinkamai atsižvelgta.

2. NAGRINĖJAMASIS PRODUKTAS IR PANAŠUS PRODUKTAS

2.1. Nagrinėjamasis produktas

(39)

Plokšti karštojo valcavimo produktai iš plieno gaminami taikant metalo formavimo procesą, kai karštas metalas perleidžiamas tarp vienos ar daugiau porų karštų valcų, kad būtų sumažintas ir suvienodintas storis, kai metalo temperatūra viršija jo rekristalizacijos temperatūrą. Jie gali būti pristatomi įvairiomis formomis: ritiniuose (įriebinti arba ne, ėsdinti arba ne), kaip atraižos (lakštai) arba siauros juostos.

(40)

Plokšti karštojo valcavimo produktai iš plieno naudojami dviem pagrindinėms paskirtims. Pirma, jie yra pirminė žaliava įvairiems galutinės grandies pridėtinės vertės produktams gaminti, pradedant plokščiais šaltojo valcavimo (8) ir dengtais plieno produktais. Antra, jie naudojami kaip pramonės žaliava, kurią galutiniai naudotojai, įskaitant statybos (plieno vamzdelių gamybos), laivų statybos, dujų talpyklų, mašinų, slėginių indų ir energijos vamzdynų sektorius, įsigyja įvairiais tikslais.

(41)

Vienas eksportuojantis gamintojas („Jiangsu Tiangong Tools Company Limited“) 2016 m. birželio 26 d. paprašė, kad tam tikrų rūšių plokšti karštojo valcavimo produktai iš plieno, pramonėje žinomi kaip įrankinis plienas ir greitapjovis plienas, nebūtų priskirti produkto apibrėžtajai sričiai. Jis tvirtino, kad įrankinis plienas ir greitapjovis plienas pasižymi kitokiomis savybėmis, skiriasi jų kainos, specifikacijos ir naudojimo paskirtis.

(42)

Šiuo atžvilgiu Komisija lygiagrečiai atliekamame antidempingo tyrime nustatė, kad iš tiesų yra didelių fizinių ir cheminių skirtumų tarp kitų rūšių nagrinėjamojo produkto nei įrankinis plienas ir greitapjovis plienas ir įrankinio ir greitapjovio plieno. Įrankiniam ir greitapjoviam plienui yra būdingi keli cheminiai elementai, kurių nėra nagrinėjamajame produkte. Be to, skiriasi įrankinio plieno bei greitapjovio plieno ir kitų rūšių nagrinėjamojo produkto gamybos procesai ir naudojimo paskirtis, labai skiriasi kainos.

(43)	Todėl Komisija gretutiniame antidempingo tyrime produkto apibrėžtajai sričiai nepriskyrė įrankinio plieno ir greitapjovio plieno.

(44)	Remdamasi minėtomis priežastimis, Komisija nusprendė ir šiame tyrime produkto apibrėžtajai sričiai nepriskirti įrankinio plieno ir greitapjovio plieno.

(45)

Todėl nagrinėjamasis produktas – Kinijos Liaudies Respublikos kilmės tam tikri plokšti valcavimo produktai iš geležies, nelegiruotojo plieno ar kito legiruotojo plieno, suvynioti arba nesuvynioti į ritinius (įskaitant atraižas ir siauras juostas), po karštojo valcavimo toliau neapdoroti, neplakiruoti, nepadengti arba neapvilkti.

Nagrinėjamajam produktui nepriskiriami:

—	produktai iš nerūdijančiojo plieno ir orientuoto grūdėtumo silicinio elektrotechninio plieno,

—	produktai iš įrankinio plieno ir greitapjovio plieno,

—	produktai, nesuvynioti į ritinius, be reljefinių raštų, kurių storis didesnis kaip 10 mm ir kurių plotis ne mažesnis kaip 600 mm, ir

—	produktai, nesuvynioti į ritinius, be reljefinių raštų, kurių storis ne mažesnis kaip 4,75 mm, bet ne didesnis kaip 10 mm, ir kurių plotis ne mažesnis kaip 2 050 mm.

Nagrinėjamojo produkto KN kodai šiuo metu yra 7208 10 00, 7208 25 00, 7208 26 00, 7208 27 00, 7208 36 00, 7208 37 00, 7208 38 00, 7208 39 00, 7208 40 00, 7208 52 10, 7208 52 99, 7208 53 10, 7208 53 90, 7208 54 00, 7211 13 00, 7211 14 00, 7211 19 00, ex 7225 19 10, 7225 30 90, ex 7225 40 60, 7225 40 90, ex 7226 19 10, 7226 91 91 ir 7226 91 99.

2.2. Panašus produktas

(46)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad toliau išvardytų produktų pagrindinės fizinės savybės ir pagrindinė naudojimo paskirtis yra tokios pačios:

—	nagrinėjamojo produkto,

—	KLR vidaus rinkoje gaminamo ir parduodamo produkto,

—	Sąjungoje Sąjungos pramonės gaminamo ir parduodamo produkto.

(47)	Todėl šie produktai laikomi panašiais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio c punkte.

3. SUBSIDIJAVIMAS

3.1. Įžanga Vyriausybės planai, projektai ir kiti dokumentai

(48)

Prieš išanalizuodama tariamą subsidijavimą konkrečiomis subsidijomis arba subsidijų programomis (3.4 skirsnis ir toliau) Komisija įvertino Vyriausybės planus, projektus ir kitus dokumentus, kurie buvo susiję su viena ar keliomis subsidijomis arba subsidijų programomis. Ji nustatė, kad, dėl toliau išdėstytų priežasčių, visomis vertinamomis subsidijomis arba subsidijų programomis įgyvendinami KV centriniu lygmeniu nustatytų planų tikslai.

(49)

KLR nacionalinės ekonomikos ir socialinės raidos 12-ajame penkmečio plane (toliau – 12-asis penkmečio planas) pabrėžiama strateginė KV vizija tobulinti ir skatinti svarbių pramonės sektorių veiklą. Konkrečiai, 12-ojo penkmečio plano 9 skyriuje, susijusiame su apdirbamosios pramonės pertvarka ir modernizavimu, raginama atlikti pagrindinių pramonės sektorių pertvarką ir modernizavimą, siekiant padidinti esminių Kinijos pramonės sektorių konkurencingumą. Nurodyta, kad KV formuos bendrovių techninę pažangą remiančią politiką, siekdama padidinti konkurencingumą rinkoje. Kalbant apie šiuos svarbius pramonės sektorius aiškiai išskiriama plieno pramonė.

(50)

12-ajame penkmečio plane taip pat skiriamas didelis dėmesys išteklių išsaugojimui ir aplinkos apsaugai, taip pat žiedinės ekonomikos vystymui ir mažo anglies dioksido kiekio technologijų tikslams. Šiuo atžvilgiu 12-ojo penkmečio plano 9 skyriuje nurodyta, kad plieno pramonė turėtų pagerinti integruotą išteklių naudojimą, energijos taupymą ir išmetamųjų teršalų mažinimą, o KV rems tokias aplinką tausojančias vystymosi pastangas.

(51)

KV taip pat paskelbė specialų plieno pramonės planą, t. y. 12-ąjį plieno pramonės penkmečio planą. Šiame plane pabrėžiama, kad plieno pramonė yra svarbi pagrindinė nacionalinės ekonomikos pramonės šaka. Pagrindinis KV 2011–2015 m. prioritetas – plieno pramonės struktūrinis koregavimas, pertvarka ir modernizavimas. Be to, 12-ojo plieno pramonės penkmečio plano 5 skyriuje pabrėžiama, kad svarbu „stiprinti mokesčių, finansų, prekybos, žemės, energijos taupymo, aplinkos apsaugos, saugos ir kitų politikos sričių ir plieno pramonės politikos ryšius“.

(52)

KV teigė, kad Komisija savo tyrime negali remtis 12-uoju penkmečio planu ir 12-uoju plieno pramonės penkmečio planu, nes šių planų terminas buvo 2015 m. gruodžio 31 d. Taigi nebėra tęstinio subsidijavimo teisinio pagrindo. Komisija pažymėjo, kad 12-asis penkmečio planas ir 12-asis plieno pramonės penkmečio planas apėmė tiriamąjį laikotarpį. Be to, 2016 m. kovo mėn. paskelbtas 13-asis penkmečio planas, apimantis 2016–2020 m. laikotarpį. Kaip paaiškinta tolesnėje konstatuojamojoje dalyje, 13-asis penkmečio planas pagrįstas 12-ajame penkmečio plane pabrėžtais tikslais ir jame šie tikslai vystomi toliau. Todėl toliau skatinama vystyti plieno pramonę.

(53)

13-ajame penkmečio plane pabrėžiama technologijų inovacijų svarba KLR ekonominei plėtrai ir tolesnė žaliojo vystymosi principų svarba. Remiantis šio plano 5 skyriumi, viena svarbiausių vystymosi krypčių – skatinti tradicinės pramonės struktūros modernizavimą, kaip nurodyta ir 12-ajame penkmečio plane. Ši idėja toliau plėtojama 22 skyriuje, kuriame paaiškinama KLR tradicinės pramonės modernizavimo strategija skatinant technologinius pokyčius. Šiuo požiūriu 13-ajame penkmečio plane nurodyta, kad bus teikiama parama bendrovėms, siekiant „visapusiškos pažangos tokiose srityse kaip produktų technologija, pramonės įranga, aplinkos apsauga ir energijos vartojimo efektyvumas“. Aplinkos apsauga plačiau aptariama 44 skyriuje. Remiantis šiuo skyriumi, svarbiems pramonės sektoriams bus taikomas netaršios gamybos atnaujinimas; 16 langelyje šiuo klausimu konkrečiai nurodyta plieno pramonė.

(54)

2016 m. lapkričio mėn. išleistas „Plieno pramonės prisitaikymo ir modernizavimo planas (2016–2020 m.)“ (toliau – 13-asis plieno pramonės penkmečio planas). Jis pagrįstas 13-uoju penkmečio planu. Jame nurodyta, kad plieno pramonė yra „svarbus, pagrindinis Kinijos ekonomikos sektorius, nacionalinis kertinis akmuo“ (9). Šiame plane toliau plėtojami technologijų inovacijų, struktūrinio koregavimo ir žaliojo vystymosi principai, nurodyti 13-ajame penkmečio plane; šie principai susiejami su konkrečiais plieno pramonės tikslais (žr. IV skyrių „Pagrindiniai uždaviniai“) ir įvairiomis mokesčių ir finansinės paramos priemonėmis (žr. V skyrių „Apsaugos priemonės“).

(55)

KV taip pat teigė, kad šie planai skirti tik politikos gairėms, todėl jie nėra privalomi. Tačiau 12-ojo penkmečio plano įžangoje nurodyta: „Šį planą apsvarstė ir patvirtino Nacionalinis liaudies kongresas ir jis turi įstatymo galią.“ 13-ojo penkmečio plano 17 skyriuje nurodyta: „Nacionalinė vystymosi strategija ir planas atliks vadovaujantį ir ribojantį vaidmenį.“ (10) Galiausiai, 13-ajame plieno pramonės penkmečio plane nurodyta, kad „visos už plieno pramonę atsakingos vietos valdžios institucijos <…> atliks užduotis ir įgyvendins politikos priemones, išdėstytas šiame plane.“ Atskirų bendrovių lygmeniu, „atitinkamos įmonės užtikrina konvergenciją su šio plano pagrindiniais tikslais ir prioritetinėmis užduotimis“ (11). Todėl šie planai nėra tik bendro pobūdžio raginantys teiginiai, jie yra privalomi. Po atskleidimo KV pakartojo savo poziciją, tačiau nepateikė jokių papildomų įrodymų, kuriais pagrįstų, kodėl minėtos formuluotės yra tik politikos gairės, nors tekste parašyta priešingai. Vietoje to KV pacitavo konkrečias šių planų formuluotes, kurios yra labiau orientuotos į politiką, bet neprieštarauja išvadoms, kad yra teisiškai privalomos. Todėl Komisija laikėsi savo pozicijos, kad šie planai yra teisiškai privalomi.

(56)

Toliau nurodytuose dokumentuose plieno pramonė taip pat nurodoma kaip strateginė, prioritetinė ir (arba) remiama pramonės šaka:

„Valstybės tarybos sprendimas Nr. 40 dėl pramonės struktūros koregavimo skatinimo laikinųjų priemonių skelbimo ir įgyvendinimo“ (toliau – Sprendimas Nr. 40). Šiame sprendime nurodyta, kad „Pramoninės struktūros koregavimo žinynas“, kuriuo įgyvendinamas Sprendimas Nr. 40, yra svarbus pagrindas, pagal kurį nustatomos investicijų kryptys. Pagal jį KV administruoja investicinius projektus, formuoja ir įgyvendina viešųjų finansų, mokesčių, kredito, žemės, importo ir eksporto (12) politiką. Šio žinyno VIII skyriuje plieno pramonė įvardyta kaip skatinama pramonės šaka. Komisija nurodė, kad pagal teisinį pobūdį Sprendimas Nr. 40 yra Valstybės tarybos, aukščiausios KLR administracinės institucijos, pavedimas. Šiuo požiūriu sprendimas yra teisiškai privalomas kitoms valstybinėms institucijoms ir ūkinės veiklos vykdytojams (13).

b)	Pagal jo III.5 ir VIII skyrius, Nacionalinėmis vidutinio ir ilgojo laikotarpių mokslo ir technologijų vystymo gairėmis (2006–2020 m.) remiamas svarbiausių pramonės šakų ir prioritetinių sričių vystymas ir skatinama teikti joms įvairią finansinę ir fiskalinę paramą.

c)	Nacionalinės vystymosi ir reformų komisijos (14) pavedime Nr. 35 „Geležies ir plieno pramonės vystymosi politika“ (2005 m.) paminėta, kad geležies ir plieno pramonė yra svarbi pagrindinė nacionalinės ekonomikos pramonės šaka (toliau – Pavedimas Nr. 35).

Valstybės tarybos 2009 m. kovo mėn. paskelbtame Plieno pramonės prisitaikymo ir atgaivinimo projekte (toliau – Atgaivinimo planas) inicijuojamos kelios politikos kryptys ir paramos priemonės, skirtos padėti plieno pramonei įveikti finansų krizę, išsaugoti augimą ir užtikrinti stabilų pramonės veikimą, nes ši pramonės šaka laikoma svarbiu nacionalinės ekonomikos ramsčiu.

(57)

Po atskleidimo KV citavo Sprendimą Nr. 40, kad skatinamosioms pramonės šakoms kreditinė parama turėtų būti teikiama „laikantis kreditų teikimo principų“. KV teigimu, negalima daryti išvados, kad tokia parama turėtų būti teikiama pirmumo tvarka. Tačiau per tyrimą nustatyta, kad neapibrėžtas terminas „kreditų teikimo principai“ nereiškia rinka grįstos komercinės elgsenos, jis veikiau reiškia, kad tie kreditų teikimo principai apima svarbius viešosios politikos interesus, kurie yra viršesni už kredito rizikos vertinimą ar dėl kurių iš viso neatliekamas kredito rizikos vertinimas. Be to, atrinktos bendrovės naudojosi lengvatinio skolinimo politika, pagal kurią neatliekamas tinkamas kredito rizikos vertinimas, kaip paaiškinta 3.4 skirsnyje. Todėl Komisija atmetė KV tvirtinimą, kad plieno pramonei skolinama remiantis rinkos ir komercinėmis sąlygomis ir kad nuoroda „laikantis kreditų teikimo principų“ reikštų prievolę tų sąlygų laikytis. Pagrindiniu dalyku lieka tai, kad pagal Sprendimą Nr. 40 visos finansų įstaigos teikia kreditus skatinamosioms pramonės šakoms, kurioms priklauso plieno pramonė, ir kad parama de facto teikiama pirmumo tvarka, neatsižvelgiant į faktinę naudos gavėjų kredito riziką.

(58)

KV toliau teigė, kad Nacionalinėmis vidutinio ir ilgojo laikotarpių mokslo ir technologijų vystymo gairėmis (2006–2020 m.) nenustatoma plieno gamintojų teisė naudotis tariamomis subsidijomis. Tačiau šio dokumento III.5 skyriuje kalbant apie 29 prioritetinę sritį „Ciklinis geležies ir plieno srauto procesas ir įranga“ aiškiai minima plieno pramonė, o VIII skyriuje skatinama šioms prioritetinėms sritims teikti finansinę ir fiskalinę paramą. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(59)

Po atskleidimo skundo pateikėjas prašė Komisijos išplėsti centrinio lygmens planų analizę ir į ją įtraukti bankroto įstatymo nevykdymą. Jis tvirtino, kad pagal 2008–2015 m. duomenis bankrotų Kinijoje yra neįprastai mažai, ir citavo kelių Kinijos bankų ir bankrutavusio plieno prekiautojo „Sinosteel“ 2016 m. gruodžio mėn. finansinės pagalbos susitarimą. Be to, jis nurodė TVF ataskaitos „Resolving China's Corporate Debt Problem (15)“ išvadas, kuriose nustatyta eilė mažo nemokumo Kinijoje priežasčių. Komisija sutiko, kad skundo pateikėjas skunde nurodė daug svarbių pavienių atvejų, kai tam tikroms sunkumus patiriančioms plieno pramonės bendrovėms nebuvo pradėta bankroto procedūra. Tačiau ji nustatė, kad po atskleidimo pateiktų bendrų bankroto Kinijoje duomenų negalima pakankamai aiškiai susmulkinti iki plokščių karštojo valcavimo produktų sektoriaus. Norint išsiaiškinti, ar nemokumo atvejų skaičius yra normalus ar mažas, tiksliam nemokumo atvejų skaičiui per TL turi būti nustatytas tinkamas lyginamasis dydis. Tokio analitinio darbo nebuvo įmanoma atlikti dėl to, kad po atskleidimo neturėta daug laiko. Bet kuriuo atveju dėl šios pastabos nebuvo sudvejota Komisijos šiame skirsnyje nustatytais faktais, jomis veikiau šie faktai buvo patvirtinti.

(60)	Apibendrinant, plieno pramonė laikoma pagrindine, strategine pramonės šaka, kurios vystymosi KV aktyviai siekia kaip politinio tikslo.

3.2. Dalinis nebendradarbiavimas ir rėmimasis geriausiais turimais faktais

3.2.1. Pagrindinio reglamento 28 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymas KV lengvatiniam skolinimui

(61)

Komisija paprašė KV susisiekti su septyniais konkrečiais skunde nurodytais valstybės bankais ir visais kitais valstybės bankais, kad jie užpildytų specialų klausimyną. Tačiau KV susisiekė tik su penkiais iš septynių bankų, kurie konkrečiai nurodyti skunde. KV teigimu, ji neturi jokių įgaliojimų prašyti informacijos iš kitų valstybės bankų, nes jie veikia nepriklausomai nuo KV. Šiuo klausimu Komisija priminė, kad ji KV neprašė pateikti jokios informacijos, o tik perduoti specialų klausimyną valstybės bankams.

(62)

Nė vienas iš penkių specialaus klausimyno atsakymus pateikusių valstybės bankų nepateikė konkrečios informacijos, susijusios su atrinktoms bendrovėms suteiktomis paskolomis, teigdami, kad jie privalo laikytis statutinių ir reglamentavimo reikalavimų ir sutarčių sąlygų, susijusių su atrinktų bendrovių informacijos konfidencialumu. Be to, trisdešimt valstybės bankų, su kuriais KV atsisakė susisiekti, kad jie užpildytų specialų klausimyną, teikė paskolas atrinktoms eksportuojančių gamintojų grupėms. „Agricultural Development Bank of China“ neteikė paskolų atrinktoms eksportuojančių gamintojų grupėms.

(63)

Todėl Komisija prašė visas atrinktas eksportuojančių gamintojų grupes leisti susipažinti su valstybės ir privačių bankų, kurie suteikė šioms bendrovėms paskolas, turima su konkrečiomis bendrovėmis susijusia informacija. Tačiau visos atrinktos bendrovės nenurodydamos priežasčių atsisakė suteikti prieigą prie duomenų, susijusių su šiomis bendrovėmis.

(64)

Kadangi trys iš atrinktų eksportuojančių gamintojų grupių išimtinai priklauso valstybei, Komisija taip pat paprašė KV, kuriai priklauso šios bendrovės, sudaryti sąlygas susipažinti su prašoma informacija. Tačiau KV atmetė Komisijos prašymą, teigdama, kad ji neturi įgaliojimų nurodyti šioms trims eksportuojančių gamintojų grupėms suteikti prašomą prieigą.

(65)

Komisija gavo duomenų tik apie penkių 34 konstatuojamojoje dalyje nurodytų valstybės bankų organizacinę struktūrą ir nuosavybės teises; informacijos apie kitas 40 finansų įstaigas negauta. Be to, nė viena iš 45 finansų įstaigų nepateikė konkrečios informacijos apie atrinktoms eksportuojančių gamintojų grupėms suteiktų paskolų rizikos vertinimą.

(66)	Todėl Komisija pranešė KV, kad nagrinėdama tariamą subsidijavimą taikant lengvatinį skolinimą ir tokio subsidijavimo mastą jai gali tekti naudotis geriausiais turimais faktais pagal pagrindinio reglamento 28 straipsnio 1 dalį.

(67)	KV prieštaravo tokiam geriausių turimų faktų taikymui teigdama, kad ji neturėjo įgaliojimų prašyti finansų įstaigų ir trijų valstybės valdomų eksportuojančių gamintojų grupių pateikti informacijos.

(68)	Šis tvirtinimas nepagrįstas. Komisija prašė KV tik persiųsti specialų klausimyną valstybės bankams, nes KV turi išsamesnės informacijos apie KLR finansų įstaigų nuosavybės struktūrą. KV taip pat galėjo teikti administracinę pagalbą renkant finansų įstaigų atsakymus.

(69)

Be to, Komisija nemato, kodėl KV negalėjo paremti Komisijos prašymo paprašyti trijų valstybės valdomų atrinktų eksportuojančių gamintojų grupių leisti susipažinti su konkrečia informacija, ypač atsižvelgiant į tai, kad leidimas susipažinti su informacija veikiausiai turėtų būti patvirtintas aukščiausiu lygmeniu, todėl turėtų būti įtraukti KV pareigūnai.

(70)

Po atskleidimo KV pakartojo, kad ji neturėjo įgaliojimų prašyti valstybės bankų ir valstybės valdomų trijų eksportuojančių gamintojų grupių pateikti informacijos. KV taip pat nustatė, kad Komisijos prašymas buvo nepagrįsta našta KV, nes buvo tikimasi, kad ji ne tik persiųs klausimynus, bet ir teiks administracinę paramą atsakymams surinkti. Komisija nematė priežasčių, kodėl klausimyno persiuntimas ir atsakymų surinkimas centriniu lygmeniu būtų nepagrįsta našta KV. Kadangi KV nepateikė jokios naujos informacijos, Komisija laikėsi savo pozicijos, kaip aprašyta 68 konstatuojamojoje dalyje.

(71)

Be to, KV tvirtino, kad Komisija nenurodė, kurios tyrimui itin svarbios informacijos trūko, ir kad Komisija nepaaiškino, kodėl trūkstama informacija buvo reikalinga ir kodėl KV pateikta informacija buvo nepakankama. Iš tiesų Komisija 2016 m. lapkričio 16 d. rašte dėl trūkstamos informacijos jau buvo perspėjusi KV, kad trūko informacijos, visų pirma susijusios su klausimais, skirtais valstybės bankams, ir kad per patikrinimą turėtų būti leista susipažinti su kredito rizikos vertinimu. Kadangi trūkstama informacija per patikrinimą nebuvo pateikta, Komisija 2017 m. kovo 16 d. raštu pranešė KV, kad pagal pagrindinio reglamento 28 straipsnio 1 dalį jai gali tekti naudotis geriausiais turimais faktais, nes ji vis dar neturėjo informacijos apie daugumą valstybės bankų, kurie teikė paskolas atrinktoms bendrovėms, ir su konkrečiomis bendrovėmis susijusios informacijos apie bendradarbiaujančių bankų suteiktas paskolas. Taigi, KV buvo tinkamai pranešta apie teiktinos informacijos pobūdį ir kokios informacijos trūko.

(72)

Galiausiai KV teigė, kad Komisija tinkamai nepaaiškino, kodėl tam tikri faktai laikyti geriausia turima informacija. Komisija su šiuo teiginiu nesutiko. 3.4.1.2 skirsnyje paaiškinta, kurie turimi faktai buvo naudoti ir kodėl Komisija nusprendė, kad tai geriausia turima informacija. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas kaip nepagrįstas.

(73)

Privati eksportuojančių gamintojų grupė „Jiangsu Shagang Group“ taip pat prieštaravo dėl geriausių turimų faktų naudojimo ir manė, kad prašymas suteikti leidimą Komisijai patikrinti grupės finansinius duomenis, kuriuos turi finansų įstaigos, sudarė nepagrįstą naštą. Konkrečiai, bendrovė teigė, kad bendrovės atstovas nebuvo nei pakviestas dalyvauti atliekant patikrinimą finansų įstaigų patalpose, nei gavo išsamesnės informacijos apie tokį patikrinimą.

(74)

Atsakydama į šiuos teiginius Komisija priminė, kad 2016 m. lapkričio 24 d. bendrovė e. paštu pateikė tik trumpą ir nepagrįstą vieno sakinio atsisakymą suteikti tokį leidimą. Tuo metu bendrovė nei teiravosi išsamesnės informacijos apie patikrinimą finansų įstaigų patalpose, nei prašė leisti jos atstovui dalyvauti atliekant tokį patikrinimą. Jei bendrovė būtų paprašiusi, Komisija būtų galėjusi pateikti išsamesnės informacijos ir būtų pabandžiusi suorganizuoti bendrovės atstovo dalyvavimą atliekant tikrinimą.

(75)	Todėl nagrinėdama tariamą subsidijavimą taikant lengvatinį skolinimą ir tokio subsidijavimo mastą Komisija iš dalies turėjo remtis geriausiais turimais faktais.

3.2.2. Pagrindinio reglamento 28 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymas vienam eksportuojančiam gamintojui (kiek tai susiję su dotacijomis)

(76)

„Jiangsu Shagang Group“ nepateikė tikrinimui reikalingos informacijos apie atsitiktinai atrinktas dotacijas. Be to, Komisija audituotose sąskaitose rado įrodymų, kad būta didelių dotacijų, kurios gautos iki tiriamojo laikotarpio, bet kurių nauda suteikta tiriamuoju laikotarpiu ir apie kurias nebuvo pranešta.

(77)	Tokiomis aplinkybėmis Komisija manė, kad ji negavo ypač svarbios informacijos, susijusios su šiuo tyrimo aspektu. Todėl buvo sudėtinga padaryti tikslią ir pagrįstą išvadą dėl nustatytų subsidijavimo faktų, susijusių su dotacijomis šiam eksportuojančiam gamintojui.

(78)	Todėl Komisija pranešė bendrovei, kad ji ketina savo išvadas iš dalies grįsti geriausiais turimais faktais (kiek tai susiję su dotacijomis) pagal pagrindinio reglamento 28 straipsnio 1 dalį.

(79)

Atsakydama į Komisijos raštą bendrovė prieštaravo pagrindinio reglamento 28 straipsnio 1 dalies taikymui (kiek tai susiję su dotacijomis). Ji teigė, kad apie dotacijas, kurias Komisija nustatė atlikdama tikrinamąjį vizitą, nebuvo pranešta, nes klausimyne nebuvo prašoma pranešti apie tas dotacijas, kurios gautos iki TL ir kurios nebuvo užregistruotos kaip atidėtųjų mokesčių turtas. Be to, bendrovė teigė, kad atliekant tikrinamąjį vizitą ji pateikė šių dotacijų suskirstymą.

(80)

Atlikdama tikrinamąjį vizitą Komisija, remdamasi tiriamų subsidijų pavadinimais, nustatė, kad dauguma dotacijų, gautų prieš TL, buvo susijusios su turtu. Todėl eksportuojantis gamintojas turėjo pripažinti šias dotacijas atidėtųjų mokesčių turtu arba pajamomis pagal taikytinas apskaitos taisykles, kaip nurodyta jo finansinių ataskaitų rinkinio pastabose. Todėl bendrovė turėjo pranešti apie šias dotacijas atsakydama į klausimyną, kuriame buvo prašoma pranešti apie visas dotacijas, susijusias su turtu ir įtrauktas į apskaitą kaip būsimojo laikotarpio pajamos. Tai, kad auditorius nepriskyrė šių dotacijų atidėtųjų mokesčių turtui, nereiškia, kad prieš TL gautos sumos negali teikti naudos per TL, ypač atsižvelgiant į tai, kad nebuvo pateikta jokios išsamesnės informacijos, išskyrus bendrovės pateiktą suskirstymą. Todėl Komisija padarė išvadą, kad bendrovė nepateikė nei išsamesnės informacijos apie dotacijas, gautas per TL, kurios nurodytos klausimyno atsakyme, nei išsamesnės informacijos apie dotacijas, kurios gautos iki TL ir kurios, kaip nustatyta tik surengus tikrinamąjį vizitą, buvo susijusios su TL. Trūkstant šios išsamios informacijos Komisija negalėjo naudoti bendrovės pateiktos informacijos apie dotacijas.

(81)

Todėl savo išvadoms dėl dotacijų šiai bendrovei padaryti Komisija turėjo remtis geriausiais turimais faktais. Atlikdama tikrinimą bendrovės patalpose Komisija nustatė, kad ši bendrovė gavo dideles sumas pagal įvairias dotacijų programas, todėl nustatytas didžiausias šių dotacijų sumas per TL Komisija naudojo kaip geriausius turimus faktus.

3.3. Subsidijos ir subsidijų programos pagal šio tyrimo aprėptį

(82)

Remiantis skunde, pranešime apie inicijavimą ir Komisijos klausimyno atsakymuose pateikta informacija nagrinėtas tariamas subsidijavimas taikant tokias KV subsidijas:

i)	Lengvatinės politikos paskolos, kredito linijos, kitas finansavimas ir garantijos

ii)	De facto garantija dėl karštojo valcavimo produktų pramonės bendrovių, kurios susiduria su sunkumais grąžinti paskolą, veiklos tęstinumo

iii)

Dotacijų programos

—	Kinijos aukščiausio lygio pasaulinio prekės ženklo programa

—	Garsių prekių ženklų programa

—	Parama antidempingo tyrimų atsakovams

—	Valstybės pagrindinių technologijų projekto fondo subsidijos

—	Paramos eksportui dotacijos, kaip antai atlygis pažangioms eksporto įmonėms arba už eksporto rezultatus, sąžiningos prekybos subsidijos, dotacijos tarptautiniam ekonominiam bendradarbiavimui

—	Inovatyvių eksperimentinių įmonių dotacija

—	Specialus paramos fondas ne valstybės įmonėms

—	Aplinkos apsaugos dotacijos, kaip antai aplinkos apsaugos ir išteklių išsaugojimo paskatos, sinerginio išteklių naudojimo paskatos, paskatų fondai energijos taupymo renovacijos projektams, energijos valdymo demonstracinių centrų paskatos

—

Dotacijos, susijusios su technologijų modernizavimu ir pertvarka, kaip antai MTTP užduočių pagal Mokslo ir technologijų paramos planus rėmimu, svarbių pramonės sektorių prisitaikymu, atgaivinimu ir technologijų atnaujinimu, dotacijos komerciniam MTTP rezultatų pritaikymui, kokybės gerinimo skatinimas, patentų registravimo skatinimas, lėšos, gautos pagal „trijų kategorijų“ programą

—	Dotacijos, skirtos pasenusiems pajėgumams pašalinti

—	Liaoningo provincijos dotacijos. Penkių taškų vienos linijos programa

—	Subsidijos, teikiamos Tianjin Binhai naujajame regione (TBNA) ir Tianjin ekonominės ir technologinės plėtros regione: Mokslo ir technologijų fondas ir spartesnio nusidėvėjimo programa

—	ad-hoc subsidijos, kurias teikia savivaldybių arba provincijų valdžios institucijos

iv)

Tiesioginio atleidimo nuo mokesčių ir jų sumažinimo programos

—	Įmonių pajamų mokesčio lengvatos išteklių produktams pagal sinerginį panaudojimą

—	Įmonių pajamų mokesčio kreditai investicijų išlaidoms įrangai, susijusiai su aplinkos apsauga, energija ir vandens apsauga ir gaminių sauga

—	Įmonių pajamų mokesčio lengvatos aukštųjų ir naujų technologijų įmonėms

—	Įmonių pajamų mokesčio lengvatos Didžiajai vakarų vystymosi programai

—	Įmonių pajamų mokesčio lengvatos pajamoms už skatinamus produktus

—	Įmonių pajamų mokesčio kreditas už šalyje pagamintos įrangos įsigijimą

—	Įnašų netaikymas arba sumažinimas, susijęs su vandens statinių konstrukcijos fondais

—	Užsienio kapitalo įmonėms taikoma programa, pagal kurią pirmus dvejus metus atleidžiama nuo viso mokesčio, o tolesnius trejus metus jis sumažinamas per pusę

—	Įmonių pajamų mokesčio atskaita moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai

—	Pelno mokesčio lengvatos užsienio kapitalo įmonėms, įsigijusioms Kinijoje pagamintos įrangos

—	Lengvatinė mokesčių politika pagal Šiaurės rytų atgaivinimo programą

—	Vakarų regiono lengvatinė mokesčių politika

—	Pakrantės ekonominių atvirųjų zonų ir ekonominio ir technologinio vystymosi zonų lengvatinė mokesčių politika užsienio kapitalo įmonėms

—	Specialiųjų ekonominių zonų lengvatinė mokesčių politika užsienio kapitalo įmonėms

—	Atleidimas nuo žemės naudojimo mokesčio arba jo sumažinimas

—	Vietos mokesčių nuolaidos

—	Atleidimas nuo dividendų tarp kvalifikuotų šalies viduje įsisteigusių įmonių

Netiesioginių mokesčių ir importo tarifų programos

—	Atleidimas nuo PVM ir importo tarifų lengvatos už naudojimąsi importuojama įranga ir technologijomis

—	PVM lengvatos užsienio kapitalo įmonėms, įsigijusioms Kinijoje pagamintos įrangos

—	Užsienio kapitalo įmonių parduodamiems produktams taikomos PVM lengvatos

—	PVM sumažinimas arba atleidimas nuo PVM produktams, pagal sinerginį išteklių panaudojimą

—	Mokesčių lengvatos centro ir vakarų regionams

vi)

Vyriausybės tiekiamos prekės ir teikiamos paslaugos už mažesnį nei pakankamą atlygį

—	Vyriausybės geležies rūdos tiekimas už mažesnį nei pakankamą atlygį

—	Vyriausybės kokso ekstruzijų tiekimas už mažesnį nei pakankamą atlygį

—	Vyriausybės koksinių akmens anglių tiekimas už mažesnį nei pakankamą atlygį

—	Vyriausybės elektros energijos tiekimas už mažesnį nei pakankamą atlygį

—	Vyriausybės žemės ir žemės naudojimo teisių suteikimas už mažesnį nei pakankamą atlygį

vii)	Užsienio prekybos pertvarkos ir modernizavimo demonstracinės bazės (toliau – demonstracinės bazės) ir bendros paslaugų platformos

viii)

Plokščių karštojo valcavimo produktų tiekimo į ES tiriamuoju laikotarpiu subsidijavimas

3.4. Lengvatinis skolinimas

(83)

Remiantis keturių atrinktų eksportuojančių gamintojų grupių pateikta informacija, joms paskolas teikė 45 finansų įstaigos. Iš šių 45 finansų įstaigų 35 buvo valstybės bankai. 10 kitų finansų įstaigų buvo arba privačios, arba Komisija neturėjo jokios galutinės informacijos apie jų nuosavybės teises, Tačiau, nepaisant KV skirto prašymo, kuris apėmė visus 35 valstybės bankus, tik penki valstybės bankai užpildė specialų klausimyną. Iš 10 kitų finansų įstaigų atsakė tik viena, nurodžiusi, kad ji negali atsakyti nepasikonsultavusi su priežiūros institucijomis. Pasikonsultavusi su CBRC ši finansų įstaiga pranešė Komisijai, kad ji norėjo bendradarbiauti, tačiau CBRC pasiūlė, kad toks bendradarbiavimas galėtų būti vykdomas taikant bendradarbiavimo reguliavimo srityje mechanizmą (t. y. informacija keičiantis Kinijos ir ES reglamentavimo institucijoms, o ne tiesiogiai Komisijai ir bankui). Komisija palankiai įvertino šį pasiūlymą bendradarbiauti, tačiau pastebėjo, kad likusiai tyrimo daliai neįmanoma parengti tokio tarpinio susitarimo. Bet kuriuo atveju Komisija vėliau negavo jokio rašto ar prašymo iš paties CBRC. Be to, finansų įstaiga per nustatytą terminą nepateikė jokių esminių pastabų. Todėl Komisija turėjo remtis geriausiais turimais faktais.

3.4.1. Valstybės bankai veikiantys kaip valstybinės institucijos

(84)

Komisija patikrino, ar valstybės bankai veikė kaip valstybinės institucijos pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnį ir 2 straipsnio b dalį. Šiuo atžvilgiu, ar valstybės įmonė yra valstybinė institucija, nustatoma pagal šiuos kriterijus (16): „Svarbiau ne tai, kaip subjektas naudojasi įgaliojimais vykdyti Vyriausybės funkcijas, o tai, kad šie įgaliojimai jam suteikti. Vyriausybė (siaurąja prasme) gali suteikti subjektams įgaliojimų įvairiais būdais. Todėl norint įrodyti, kad konkrečiam subjektui tokie įgaliojimai suteikti, gali prireikti įvairių įrodymų. Įrodymai, kad subjektas faktiškai vykdo Vyriausybės funkcijas, gali būti laikomas įrodymu, kad jam suteikti ar pavesti Vyriausybės įgaliojimai, ypač jei šie įrodymai patvirtina, kad ši praktika tvari ir sisteminga. Mūsų nuomone, įrodymai, kad Vyriausybė vykdo reikšmingą subjekto arba jo veiklos kontrolę, tam tikromis aplinkybėmis gali būti naudojami kaip įrodymas, kad tas subjektas turi Vyriausybės įgaliojimų ir jais naudojasi Vyriausybės funkcijoms atlikti. Vis dėlto pabrėžiame, kad, išskyrus tuos atvejus, kai įgaliojimai tiesiogiai perduodami teisiniu dokumentu, vien oficialių sąsajų tarp subjekto ir Vyriausybės (siaurąja prasme), tikėtina, nepakaks, kad būtų nustatyta, kad subjektas turi Vyriausybės įgaliojimų. Todėl, pvz., vien tai, kad Vyriausybė yra subjekto didžiausias akcininkas, neįrodo, kad ji vykdo reikšmingą jo veiklos kontrolę, ar kad ji yra suteikusi subjektui Vyriausybės įgaliojimų. Vis dėlto kai kuriais atvejais, jei remiantis įrodymais matyti, kad yra daug oficialių Vyriausybės kontrolės požymių, ir taip pat yra įrodymų, kad tokia kontrolė reikšmingai taikoma, remiantis tokiais įrodymais galima daryti išvadą, kad atitinkamas subjektas naudojasi Vyriausybės įgaliojimais.“ Šiuo atveju, išvada, kad valstybės bankai naudojasi Vyriausybės įgaliojimais yra pagrįsta oficialiais Vyriausybės kontrolės požymiais ir įrodymais, kad tokia kontrolė reikšmingai taikoma.

(85)

Komisija rinko informaciją apie valstybei priklausančias akcijas ir oficialius Vyriausybės kontrolės požymius valstybės bankuose. Ji taip pat analizavo, ar kontrolė reikšmingai taikoma. Tokio kontrolės taikymo tyrimui trukdė KV ir valstybės bankų atsisakymas leisti Komisijai analizuoti sprendimų priėmimo procesą, kuriuo remiantis vykdytas lengvatinis skolinimas.

(86)	Siekdama atlikti šią analizę Komisija visų pirma išnagrinėjo informaciją, susijusią su penkiais valstybės bankais, kurie užpildė specialų klausimyną ir leido atlikti tikrinimą.

3.4.1.1. Valstybės bankų bendradarbiavimas

(87)

Toliau nurodyti penki valstybės bankai pateikė klausimynų atsakymus, kurie patikrinti vietoje: EXIM, ICBC, CCB, ABC ir BOC. Šiems penkiems valstybės bankams teko didžioji dalis paskolų, suteiktų keturioms atrinktoms bendrovių grupėms tiriamuoju laikotarpiu vertinant pagal paskolintas sumas (nuo 50 % iki 60 % „Hesteel Group“ ir „Jiangsu Shagang Group“ ir nuo 80 % iki 95 % „Benxi Group“ ir „Shougang Group“).

a) Nuosavybės teisės ir oficialūs KV kontrolės požymiai

(88)	Remdamasi klausimyno atsakyme pateikta ir atlikus tikrinamąjį vizitą gauta informacija Komisija nustatė, kad KV priklausė, tiesiogiai arba netiesiogiai, daugiau nei 50 % kiekvienos iš šių finansų įstaigų akcijų.

(89)

Kalbant apie oficialius Vyriausybės kontrolės požymius penkiuose bendradarbiaujančiuose valstybės bankuose, Komisija visus juos klasifikavo kaip „pagrindines valstybės finansų įstaigas“. Konkrečiai, pranešime „Laikinosios taisyklės dėl stebėtojų tarybų pagrindinėse valstybės finansų įstaigose“ nurodyta, kad: „Pagrindinės valstybės finansų įstaigos, nurodytos šiose taisyklėse, yra valstybės politikos bankai, komerciniai bankai, finansinio turto valdymo įmonės, vertybinių popierių bendrovės, draudimo bendrovės ir t. t. (toliau – valstybės finansų įstaigos), kurių stebėtojų tarybos narius skiria Valstybės taryba. (17)“

(90)

Pagrindinių valstybės finansų įstaigų stebėtojų tarybos nariai skiriami pagal Laikinąsias pagrindinių valstybės finansų įstaigų stebėtojų tarybų taisykles. Remdamasi šių laikinųjų taisyklių 3 ir 5 straipsniais Komisija nustatė, kad stebėtojų tarybos narius skiria Valstybės taryba, kuriai jie yra atskaitingi; tai rodo, kad valstybės institucijos kontroliuoja bendradarbiaujančių valstybės bankų veiklą. Be šių bendrai taikomų požymių, Komisija nustatė papildomus požymius, susijusius su penkiais valstybės bankais:

EXIM

(91)

EXIM buvo įsteigtas ir veikia pagal Valstybės tarybos paskelbtą „Pranešimą dėl „Export-Import Bank of China“ įsteigimo“ ir EXIM įstatus. Valstybei priklauso 100 % EXIM akcijų, jį kontroliuoja skirdama jo stebėtojų tarybos narius. Šie nariai per EXIM posėdžius atstovauja valstybės interesams, įskaitant politinius. Direktorių valdybos nėra. Valstybė tiesiogiai skiria EXIM vadovybę. Remiantis šio banko svetaine, EXIM paskirtis – remti Kinijos užsienio prekybą, investicijas ir tarptautinį ekonominį bendradarbiavimą. Jis įsipareigojo padidinti finansinę paramą pagrindiniams sektoriams ir silpnoms Kinijos ekonomikos grandims, siekiant užtikrinti tvarų ir sveiką ekonomikos ir socialinį vystymąsi.

ICBC:

(92)	Remiantis ICBC įstatų 8–10 skyriais, KV priklauso 69,6 % akcijų todėl ji gali paskirti asmenis į svarbiausias banko valdymo pozicijas, kaip antai prezidento ir viceprezidento, direktorių valdybos pirmininko ir jo pavaduotojo, vykdomojo direktoriaus ir stebėtojų tarybos pirmininko.

(93)

Be to, remiantis šio banko įstatais, direktorių valdyba rengia akcininkų susirinkimus, sprendžia dėl banko verslo strategijos ir biudžeto, priima sprendimus dėl investicijų (ir susijungimų) ir aukštesniojo lygmens vadovų atleidimo, formuoja rizikos valdymo sistemą ir sprendžia dėl departamentų ir filialų steigimo. Šis negalutinis pareigų sąrašas parodo, kad valstybės institucijos kontroliuoja ICBC įprastą veiklą.

CCB:

(94)

Kaip nurodyta CCB įstatų 11 ir 12 skyriuose, KV, kaip pagrindinė akcininkė, kuriai priklauso 57,31 % akcijų, gali skirti daugumą direktorių valdybos, kuri yra akcininkų visuotinio susirinkimo vykdomoji atstovė, vykdanti CCB valdymo funkcijas ir atskaitinga akcininkų susirinkimui, narių. Tai taikoma ir stebėtojų tarybai, t. y. banko priežiūros organui, kaip nustatyta įstatų 16 skyriuje.

(95)

Be to, remiantis CCB įstatais, direktorių valdyba sprendžia dėl banko biudžeto, priima sprendimus dėl investicijų ir vyriausiojo auditoriaus bei direktorių valdybos sekretoriaus atleidimo. Direktorių valdybos 10 vykdomųjų narių (iš viso yra 15 narių) sudaro CCB vadovybę. Šis negalutinis pareigų sąrašas parodo, kad valstybės institucijos kontroliuoja CCB įprastą veiklą.

ABC:

(96)	Kaip nurodyta įstatų 134 straipsnyje, KV, kaip pagrindinė akcininkė, kuriai priklauso 79,62 % akcijų, gali skirti visus direktorių valdybos narius. Pagal įstatų 199 straipsnį tai taikoma ir stebėtojų tarybai.

(97)

Be to, remiantis ABC įstatais, direktorių valdyba sprendžia dėl banko verslo strategijos ir biudžeto, priima sprendimus dėl investicijų, skiria banko prezidentą ir valdybos sekretorių, formuoja ir stebi banko rizikos valdymo sistemą. Šis negalutinis pareigų sąrašas parodo, kad valstybės institucijos kontroliuoja ABC įprastą veiklą.

BOC:

(98)	Kaip nurodyta įstatų 122 straipsnyje, KV, kaip pagrindinė akcininkė, kuriai priklauso 64,63 % akcijų, gali skirti vykdomuosius banko direktorius ir direktorius konsultantus, kurie sudaro banko direktorių valdybą.

(99)

Remiantis BOC įstatais, direktorių valdyba, be kitų dalykų, sprendžia dėl finansų įstaigos strateginių principų, formuoja verslo ir pagrindinių investicijų planus, priima sprendimus dėl aukštesniojo lygmens personalo, kaip antai prezidento, valdybos sekretoriaus, viceprezidento ir kitų aukštesniojo lygmens vadovų, patvirtinimo ar atleidimo. Valdyba toliau sprendžia dėl akcininkų susirinkime priimtų rezoliucijų įgyvendinimo ir tvirtina įmonių valdymo politiką. Šis negalutinis pareigų sąrašas parodo, kad valstybės institucijos kontroliuoja BOC įprastą veiklą.

b) Remiantis įrodymais, Vyriausybė vykdė reikšmingą šių institucijų veiklos kontrolę.

(100)

Be to, Komisija paprašė pateikti informacijos apie tai, ar KV vykdė reikšmingą penkių bendradarbiaujančių valstybės bankų veiklos kontrolę, kiek tai susiję su jų skolinimo politika ir rizikos vertinimu, kai jie teikė paskolas plieno pramonei. Šiuo atžvilgiu vadovautasi šiais reguliavimo dokumentais:

—	KLR komercinės bankininkystės įstatymo (toliau – Bankininkystės įstatymas) 34 straipsnis,

—	Bendrųjų skolinimo taisyklių (kurias įgyvendina „People's Bank of China“) 7 ir 15 straipsniai,

—	12-ojo plieno pramonės penkmečio plano 5 skyrius,

—	13-ojo plieno pramonės penkmečio plano 5 skyrius,

—	Sprendimas Nr. 40,

—

„People's Bank of China“, Kinijos bankų reguliavimo komisijos (toliau – CBRC), Kinijos vertybinių popierių reguliavimo komisijos (toliau – CSRC) ir Kinijos draudimo reguliavimo komisijos (toliau – CIRC) gairės dėl paramos plieno ir anglių pramonės šakoms, siekiant išspręsti perteklinių pajėgumų problemą ir pasiekti vystymosi pokyčių (2016 m.) (toliau – „People's Bank of China“, CBRC, CSRC ir CIRC gairės),

—

Pranešimas „Kelios nuomonės dėl perteklinių pajėgumų problemos sprendimo“, kurį paskelbė Nacionalinė vystymosi ir reformų komisija, Pramonės ir informacinių technologijų ministerija (toliau – MIIT) ir CBRC (2016 m.) (toliau – pranešimas „Kelios nuomonės dėl perteklinių pajėgumų problemos sprendimo“),

—	CBRC paskelbtos žaliųjų kreditų gairės (siejamos su „Nuomonėmis dėl skatinimo taupyti energiją ir mažinti išmetamuosius teršalus ir geležies ir plieno sektoriaus struktūrinių pokyčių spartinimo“, 2010 m. birželio mėn., Valstybės taryba) (toliau – „žaliųjų kreditų gairės“).

(101)

Peržiūrėdama šiuos reguliavimo dokumentus Komisija nustatė, kad KLR finansų įstaigos veikia bendroje teisinėje aplinkoje, kurioje joms nurodoma priimant finansinius sprendimus atsižvelgti į KV pramonės politikos tikslus.

(102)

Bendru lygmeniu, Bankininkystės įstatymo, kuris taikomas visoms Kinijoje veikiančioms finansų įstaigoms, 34 straipsnyje teigiama: „komerciniai bankai vykdo skolinimo veiklą, vadovaudamiesi nacionalinės ekonominės ir socialinės plėtros poreikiais ir valstybės pramonės politikos gairėmis.“ Dėl EXIM, jo viešosios politikos įgaliojimai nustatyti pranešime dėl „Export Import Bank of China“ įsteigimo ir kitoje viešai prieinamoje informacijoje.

(103)

Atskleidus faktus KV nurodė, kad Bendrųjų skolinimo taisyklių 7 straipsnyje minėtos specialiosios paskolos panaikintos 1999 m., remiantis Aplinkraščiu dėl geresnio specialiųjų paskolų administravimo (YINFA (1999 m.), Nr. 228), o 15 straipsnis neaktualus, nes PBOC daugiau nenustato aukščiausių ir žemiausių paskolų ribų.

(104)

KV toliau tvirtino, kad Komisija klaidingai suprato Bankininkystės įstatymo 34 straipsnį. KV taip pat nurodė Bankininkystės įstatymo 4, 5 ir 7 straipsnius, kaip teigiama, susijusius su banko savarankiškumu, subjektų ar fizinių asmenų nesikišimu, Vyriausybe ir skolininkų patikimumo nagrinėjimu. KV taip pat pažymėjo, kad 34 straipsnis neturėtų būti vertinamas atskirai.

(105)

Komisija pripažino, kad specialiosios paskolos panaikintos 1999 m. Tačiau dėl to nepasikeičia padarytos išvados dėl to, kad buvo teikiamas lengvatinis skolinimas, kurios taip pat pagrįstos kitais turimais faktais, kurių pačių pakanka.

(106)

Dėl Bendrųjų skolinimo taisyklių 15 straipsnio Komisija su KV nuomone nesutiko. Tame straipsnyje nustatyta: „Remdamiesi valstybės politika atitinkami departamentai gali subsidijuoti paskolų palūkanas, siekdami skatinti tam tikrų pramonės šakų augimą ir tam tikrų vietovių ekonominę plėtrą.“ Taigi, ši nuostata lieka svarbi net panaikinus žemiausią ir aukščiausią ribas. Bet kuriuo atveju Bankininkystės įstatymo 38 straipsnyje tos ribos vis dar nurodytos ir bet kokiu metu ši nuostata gali būti vėl taikoma.

(107)

Kalbant apie Bankininkystės įstatymą, 4, 5 ir 7 straipsniai yra I skyriaus (Bendrosios nuostatos) dalis, o 34 ir 35 straipsniai – IV skyriaus (Skolinimo ir kitų verslo sandorių pagrindinės taisyklės) dalis. 4 straipsnyje teigiama: „Komercinių bankų verslo sandoriai vykdomi vadovaujantis saugumo, likvidumo ir veiksmingumo principais. Komerciniai bankai dėl savo verslo sandorių sprendžia savarankiškai, atsako už savo prisiimtą riziką, pelną ir nuostolius bei vadovaujasi savikontrole. Remdamiesi teisės nuostatomis komerciniai bankai vykdo verslo sandorius netrukdant jokiems kitiems subjektams ar fiziniams asmenims. Komerciniai bankai nepriklausomai prisiima civilinę atsakomybę, garantuojamą visa jų, kaip juridinių asmenų, nuosavybe.“ Bankininkystės įstatymo 7 straipsnis susijęs su paskolos gavėjo kreditingumo nagrinėjimu.

(108)

Per tyrimą nustatyta, kad Bankininkystės įstatymo 4 ir 7 straipsniai taikomi atsižvelgiant į Bankininkystės įstatymo 34 straipsnį, t. y. kai valstybė nustato viešąją politiką, bankai ją įgyvendina ir vykdo valstybės nurodymus. Šio tyrimo nustatytais faktais negalima paremti tvirtinimo, kad bankai, darydami sprendimus dėl skolinimo, neatsižvelgia į Vyriausybės politiką ir planus. Veikiau patvirtinta priešingai, kaip aiškiai aprašyta 121–128 konstatuojamosiose dalyse. Todėl Komisija nustatė, kad Bankininkystės įstatymo 4 straipsniu komerciniams bankams nedraudžiama atsižvelgti į Vyriausybės pramonės politiką ir planus.

(109)

KV taip pat nurodė Bankininkystės įstatymo 5 straipsnį, kuriuo remdamasi ji teigė, kad „vietos Vyriausybės ar įvairių lygmenų Vyriausybės departamentai, valstybinės organizacijos ar fiziniai asmenys į bankų verslo sandorius nesikiša“. Tačiau iš tiesų Bankininkystės įstatymo 5 straipsnyje teigiama: „Vykdydami verslo sandorius su savo klientais komerciniai bankai turi laikytis lygybės, savanoriškumo, teisingumo ir sąžiningumo principų.“ Komisija mano, kad ši formuluotė nepanaikina bankų pareigos vadovautis viešosios politikos interesais, kaip nustatyta Bankininkystės įstatymo 34 straipsnyje. Kaip nustatyta 121–128 konstatuojamosiose dalyse, atsižvelgiant į bankų elgseną teikiant paskolas atrinktoms bendrovėms, šis straipsnis neprieštarauja Komisijos 34 straipsnio aiškinimui.

(110)

Valstybės pramonės politika vykdoma centrinio planavimo lygmeniu, kaip paaiškinta 3.1 skirsnyje. Dėl plieno pramonės, 12-ojo plieno pramonės penkmečio plano 5 skyriuje konkrečiai nurodomas finansų politikos ir plieno pramonės politikos ryšio stiprinimas. Be to, 13-ojo plieno pramonės penkmečio plano 5 skyriuje nurodytos „finansų įstaigoms ir privataus kapitalo įmonėms skirtos gairės dėl plano prioritetinių užduočių rėmimo“ ir teigiama, kad „įmonių, kurios turi rinką ir veikia pelningai, prašymus suteikti kreditus bankai laikys pagrįstais“.

(111)

Panašiai, Sprendime Nr. 40 visoms finansų įstaigoms nurodoma teikti kreditinę paramą konkrečiai „skatinamiems“ projektams. Kaip jau paaiškinta 3.1 skyriuje, plieno pramonės projektai priskiriami „skatinamų“ kategorijai.

(112)

Po atskleidimo KV nurodė, kad Komisija nepaaiškino, kaip Sprendimu Nr. 40 įrodoma, kad bankai turi vykdyti bet kokias lengvatinių kreditų operacijas, ir nurodė to sprendimo 17 ir 18 straipsnius. Komisija pastebėjo, kad tame sprendime numatyta, kad KV aktyviai rems plieno pramonės vystymą. Be to, sprendime visoms finansų įstaigoms nurodyta teikti kreditinę paramą tik skatinamiesiems projektams (šiai kategorijai priklauso su plienu susiję projektai) ir žadama įgyvendinti „kitus politinius veiksmus, kuriais teikiamos lengvatos skatinamiems projektams“. Remiantis tuo, kas išdėstyta, bankai pagal Sprendimą Nr. 40 turi teikti kreditinę paramą plieno pramonei. Nors to paties sprendimo 17 ir 18 straipsniuose taip pat reikalaujama, kad bankai laikytųsi kreditų teikimo principų, tačiau Komisija per tyrimą nenustatė, kad praktikoje taip buvo daroma. Todėl Sprendimu Nr. 40 patvirtinama pirmesnė išvada dėl Bankininkystės įstatymo, kad bankai naudojasi Vyriausybės įgaliojimais vykdydami lengvatinių kreditų teikimo operacijas.

(113)

Be to, „People's Bank of China“, CBRC, CSRC ir CIRC gairės ir pranešimas „Kelios nuomonės dėl perteklinių pajėgumų problemos sprendimo“ yra konkrečiai skirti plieno sektoriaus bendrovėms. Juose nurodyta, kad finansų įstaigos privalo visiškai pripažinti plieno ir anglies pramonės sektorių ramsčio vaidmenį ir strateginę svarbą ir toliau teikti kreditinę paramą plieno bendrovėms, atitinkančioms pramonės politiką, kurios persitvarko ir persigrupuoja nepadidindamos savo gamybos pajėgumų. Ši parama turi apimti palūkanų normų nustatymą, obligacijų ir paskolų susijungimams ir įsigijimams skatinimą. Be to, skatinamas skolos restruktūrizavimas ir panaikinimas.

(114)

Po atskleidimo KV teigė, kad Komisija nenurodė jokių konkrečių pirmiau minėtų dokumentų nuostatų, kuriomis būtų pagrįstos jos išvados. Komisija pabrėžė, kad ji savo tvirtinimus pirmesnėje konstatuojamojoje dalyje pagrindė, inter alia, šiomis pranešimo „Kelios nuomonės dėl perteklinių pajėgumų problemos sprendimo“ ištraukomis:

a)	„Bankų finansų įstaigos vertina geležies, plieno ir anglies pramonės sektorių ramsčio vaidmenį ir strateginę svarbą nacionalinei ekonomikai ir sąžiningai įgyvendina skirtingų sąlygų kreditų išplėtimo politiką, kuri yra tiek prisitaikanti, tiek kontroliuojanti.“

b)	„Su susijungimu ir reorganizacija susijusioms geležies, plieno ir anglies įmonėms turi būti sustiprinta finansinė parama.“

c)	„Bankų finansų įstaigos skatinamos pertvarkyti sudėtingoje padėtyje atsidūrusioms, tačiau iniciatyvos sumažinti pajėgumus besiimančioms geležies, plieno ir anglies įmonėms suteiktas paskolas.“

„Kalbant apie geležies, plieno ir anglies įmones, kurios gamina rinkoje parduotinus produktus ar paslaugas ir turi vystymosi potencialo, taip pat laikosi nacionalinės pramonės politikos ir imasi iniciatyvos sumažinti pajėgumus, koreguoti struktūras ir pertvarkyti vystymosi modelius, bankų finansų įstaigos joms įsteigs kreditorių komitetus, koreguos grąžinimo terminus, palūkanų normas ir paskolos grąžinimo metodus, taip pat imsis kitų priemonių.“

(115)

Kalbant apie „People's Bank of China“, CBRC, CSRC ir CIRC gaires, inter alia, svarbios šios ištraukos:

„Bankų finansų įstaigos turėtų visiškai pripažinti plieno ir anglies pramonės sektorių ramsčio vaidmenį ir strateginę svarbą, tiksliai vykdyti vystymosi teisės aktus, toliau teikti kreditinę paramą laikantis rizikos valdymo ir verslo tvarumo principų aukštos kokybės esminėms įmonėms, turinčioms pažangią technologiją ir įrangą, konkurencingus produktus bei rinkas ir galinčioms vėl tapti konkurencingomis ir išspręsti laikinus sunkumus stiprindamos reformas ir vidinį valdymą; aktyviai siūlyti išsamias finansines paslaugas įmonėms, kurios persitvarko ir persigrupuoja, tačiau nepadidina gamybos pajėgumų.“

b)	„Didinti palūkanų normų kainodaros valdymą ir sumažinti įmonės finansavimo sąnaudas.“

„Aktyviai skatinti su žaliosiomis obligacijomis ir didelio pelningumo obligacijomis susijusias inovacijas. Plėsti žaliųjų finansinių obligacijų, žaliojo turto pakeitimo vertybiniais popieriais emisiją ir kitas inovacines finansines priemones, siekiant orientuotis į plieno ir anglies pramonės šakų žaliąjį vystymąsi.“

„Aktyviai ir nuosekliai skatinti įmonės skolos restruktūrizavimą. Laikantis paskolos kokybės stebėsenos ir tikslaus klasifikavimo padėti įmonėms, kurios laikosi nacionalinės pramonės politikos ir aktyviai imasi iniciatyvos mažinti gamybos pajėgumus, koreguoja struktūrą, persitvarko dėl vystymosi ir yra iš dalies mokios, išspręsti sunkumus koreguojant paskolos terminą, paskolos grąžinimo būdus ir taikant kitas skolos restruktūrizavimo priemones.“

e)	„Stiprinti įmonių susijungimų ir įsigijimų paskolų verslą, plėsti įmonių susijungimų ir įsigijimų paskolų mastą, pagrįstai nustatyti paskolos terminą ir palūkanų normas, kad būtų galima remti įmones ir regionus, pasižyminčius lyginamuoju pranašumu integruoti pramonės pajėgumus.“

(116)

Žaliųjų kreditų gairėse finansų įstaigos skatinamos taikyti įvairias kreditų išplėtimo ir rizikos valdymo politikos priemones, atitinkančias pramonės politiką ir priklausančias nuo skolininko aplinkos būklės. Plieno pramonė yra laikoma svarbiausia paskolų, susijusių su aplinkosaugos projektais, gavėja. Šiame kontekste pramonės politika yra paaiškinta Nuomonėse dėl skatinimo taupyti energiją ir mažinti išmetamuosius teršalus ir geležies ir plieno sektoriaus struktūrinių pokyčių spartinimo. Šiose nuomonėse pabrėžiama, kad „geležies ir plieno pramonė, turinti vieną didžiausių energijos taupymo ir išmetamųjų teršalų mažinimo potencialą, yra ypač svarbi vykdant energijos taupymo ir išmetamųjų teršalų mažinimo veiklą. Energijos taupymas, išmetamųjų teršalų mažinimas ir struktūrinis koregavimas yra labai svarbi priemonė pertvarkant geležies ir plieno pramonės vystymosi modelį“. Todėl labai skatinami projektai, susiję su žiedinės ekonomikos, energijos taupymo ir išmetamųjų teršalų mažinimo naujomis technologijomis ir metodais, kaip antai sausasis kokso gesinimas esant aukštai temperatūrai ir slėgiui, sausųjų dulkių pašalinimas, atliekinės šilumos susigrąžinimas ir naudojimas, anglies dujų spaudimas, dūmtakių dujų nusierinimas, kurie užtikrina „žaliąjį“ finansavimą.

(117)

Su pastabomis po atskleidimo KV nurodė, kad Žaliųjų kreditų gairės ir „Nuomonės dėl skatinimo taupyti energiją ir mažinti išmetamuosius teršalus ir geležies ir plieno sektoriaus struktūrinių pokyčių spartinimo“ taip pat neįrodo, kad skolinimas vykdomas remiantis privalomu normatyviniu pagrindu. Visų pirma KV nurodė Žaliųjų kreditų gairių 15 straipsnį, kuriame teigiama, kad „suteikiant kreditą bankų įstaigos turi stiprinti išsamų patikrinimą“.

(118)

Šio tyrimo nustatytais faktais negalima paremti tvirtinimo, kad Žaliųjų kreditų gairių 15 straipsnis neleidžia finansų įstaigoms teikiant paskolas laikytis Vyriausybės pramonės politikos ir planų. Veikiau patvirtinta priešingai, kaip aiškiai aprašyta 121–128 konstatuojamosiose dalyse. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(119)

Bankininkystės įstatymas yra teisiškai privalomas. Privalomas penkmečio planų pobūdis nustatytas 55 konstatuojamojoje dalyje. Privalomas Sprendimo Nr. 40 pobūdis nustatytas 55 konstatuojamojoje dalyje. Privalomas kitų reguliavimo dokumentų pobūdis įrodytas į juos įtrauktomis stebėjimo ir įvertinimo sąlygomis. Pranešime „Kelios nuomonės dėl perteklinių pajėgumų problemos sprendimo“ nurodyta, kad „CBRC, Nacionalinė vystymosi ir reformų komisija ir Pramonės ir informacinių technologijų ministerija organizuoja vėlesnę šio pranešimo įgyvendinimo patikrą ir stebėjimą.“ Žaliųjų kreditų gairių 28 straipsnyje nurodyta, kad „bankininkystės sektoriaus priežiūros institucijos <…> įvertina žaliųjų kreditų, kurių taikymą bankininkystės sektoriaus finansų įstaigos išplės visapusiškai remdamosi nuotoliniu reguliavimu ir patikrinimu vietoje, poveikį. Vertinimo rezultatai naudojami kaip svarbus pagrindas reguliavimo reitingams, institucijų prieigai, verslo prieigai ir bankininkystės sektoriaus finansų įstaigų aukštesniojo lygmens personalo veiklos rezultatų vertinimui pagal atitinkamus įstatymus ir reglamentus“. „People's Bank of China“, CBRC, CSRC ir CIRC gairėse dėl paramos plieno ir anglies pramonei siekiant išspręsti perteklinių pajėgumų problemą ir pasiekti vystymosi pokyčių nurodyta, kad finansų įstaigos turėtų stiprinti ryšius su vietos Vyriausybės departamentais.

(120)

Tuo pagrindu Komisija daro išvadą, kad KV sukūrė normatyvinį pagrindą, kurio turėjo laikytis KV paskirti ir jai atskaitingi vadovai ir stebėtojai. Todėl KV rėmėsi normatyviniu pagrindu, siekdama vykdyti reikšmingą penkių bendradarbiaujančių valstybės bankų veiklos kontrolę, kiek tai susiję su jų paskolomis plieno pramonei.

(121)

Komisija taip pat rinko konkrečius įrodymus apie vykdomą reikšmingą kontrolę remdamasi konkrečiomis paskolomis. Atliekant tikrinimą penki bendradarbiaujantys valstybės bankai nurodė Bankininkystės įstatymo 4 ir 5 straipsnius, pagal kuriuos reikalaujama, kad jie atliktų nepriklausomą paskolos prašymo vertinimą. Jie tvirtino, kad faktiškai suteikdami minėtas paskolas jie taikė sudėtingą kredito rizikos vertinimo politiką ir metodus. Tačiau jokių konkrečių pavyzdžių nepateikta. Penki bendradarbiaujantys valstybės bankai dėl reguliavimo arba sutartinių sąlygų atsisakė pateikti informacijos, įskaitant jų specifinius kredito rizikos vertinimus, susijusius su atrinktomis bendrovėmis. Kalbant apie sutarčių sąlygas, jie nurodė, kad suteikdami informaciją be paskolos gavėjo sutikimo jie pažeistų sutartį. Visos keturios atrinktų eksportuojančių gamintojų grupės atsisakė pasirašyti sutikimo raštą, leidžiantį išnagrinėti jų finansinius duomenis banko patalpose.

(122)

Nesant konkrečių įrodymų dėl kreditingumo vertinimo, Komisija išnagrinėjo bendrą teisinę aplinką, kaip nurodyta 100–120 konstatuojamosiose dalyse, kartu su penkių bendradarbiaujančių valstybės bankų veikla, susijusia su atrinktoms bendrovėms suteiktomis paskolomis. Tokia veikla prieštaravo jų oficialiai pozicijai, nes jie veikia ne taip, kaip finansų įstaigos elgtųsi pagal išsamų rinkos rizikos vertinimą.

(123)

Per tikrinamuosius vizitus nustatyta, kad išskyrus tam tikras paskolas užsienio valiuta ir vieną paskolą vienam atrinktam eksportuojančiam gamintojui, keturioms atrinktų eksportuojančių gamintojų grupėms paskolos suteiktos taikant palūkanų normas, panašias į „People's Bank of China“ (toliau – PBOC) palūkanų normų lyginamąjį indeksą (18), neatsižvelgiant į bendrovių finansinę ir kredito rizikos padėtį. Taigi, paskolos suteiktos mažesnėmis nei rinkos normomis, palyginti su norma, kuri atitinka keturių atrinktų eksportuojančių gamintojų rizikos pobūdį. Be to, visos atrinktos bendrovės gavo atnaujinamąsias paskolas, pagal kurias jos gali termino pabaigos dieną nedelsiant pakeisti paskolomis sumokėtą kapitalą nauju kapitalu pagal naujas paskolas.

(124)

„Shougang Group“ ir „Benxi Group“ mokėjimo grafikai buvo restruktūrizuoti arba paskola buvo nurašyta dėl finansinių sunkumų; Komisija nustatė vieną konkretų KV įsikišimo pavyzdį, kai paskola restruktūrizuota nepaisant finansų įstaigos finansinio sprendimo (19).

(125)

Komisija taip pat nustatė, kad penki bendradarbiaujantys valstybiniai bankai į nacionalinį centrinį kreditų registrą neįtraukė paskolų, apie kurias bankai turėjo pranešti kaip apie neįprastas paskolas. Prievolė pranešti ypač taikoma tuomet, kai paskolos buvo restruktūrizuotos, kai skolininkas nevykdo mokėjimo įsipareigojimų arba kai buvo suteiktos atnaujinamosios paskolos. Tokie atvejai nustatyti visoms keturioms atrinktų eksportuojančių gamintojų grupėms. Pagal CBRC „Rizika pagrįsto paskolų klasifikavimo gaires“ visi šie atvejai turėjo būti įtraukti į centrinį kreditų registrą. Dėl to, kad finansų įstaiga nepranešė, iškraipoma centriniame kreditų registre nurodyta bendrovės kredito padėtis, nes registras neatspindi tikrojo bendrovės kreditingumo. Todėl, net jei finansų įstaiga taikytų rinka grindžiamą rizikos vertinimą, ji tai atliktų remdamasi netikslia informacija.

(126)

Po atskleidimo KV tvirtino, kad tai, jog tam tikros paskolos neįtrauktos į centrinį kreditų registrą, įrodo, kad skolinimo praktikos teisinis pagrindas nebuvo privalomas. Tačiau tai, kad tam tikri subjektai iš dalies nesilaikė prievolės įtraukti tam tikras paskolas, nereiškia, kad pačios gairės neturi teisinės galios.

(127)

Be to, KV pažymėjo, kad įvairių Kinijos bankų metinėse ataskaitose yra atskiri išsamūs skyriai, skirti rizikos valdymui ir kredito rizikos vertinimui, o tai aiškiai rodo, kad paskolos plieno pramonei pastaruoju metu buvo apribotos, o ne skatinamos. Komisija manė, kad metinėse ataskaitose pateikta informacija apie kredito rizikos vertinimą nėra nauja KV pateikta informacija. Bet kuriuo atveju šios abstrakčios nuostatos nesudarė sąlygų įvertinti atskirus atvejus ir neįrodė, kad toks vertinimas iš tiesų atliekamas. Be to, KV pateikti su EXIM ir CCB susiję pavyzdžiai tik rodo, kad mažėja plieno pramonei teikiamų paskolų procentas. Su šiais tvirtinimais nepateikta informacijos apie sąlygas, kuriomis šios paskolos buvo suteiktos. Bet kuriuo atveju, kadangi neturima informacijos apie visų valstybės bankų ir privačių bankų, kurie veikia valstybės pavedimu ir nurodymu, visą skolinimą plieno pramonei, faktas, kad du iš šių bankų sumažino skolinimą, nėra reikšmingas. Kalbant apie „China Merchants Bank“ metinę ataskaitą, KV tvirtindama tik nurodė faktą, kad bankas pakoregavo savo kreditų teikimo politiką, tačiau išsamesnės informacijos nepateikė. NET jei „China Merchants Bank“ sugriežtino savo pirminius standartus, cituojamoje nuostatoje taip pat buvo teigiama, kad bankas „rėmė savo gerus klientus“.

(128)

Todėl Komisija nerado priežasčių, kodėl turėtų keisti nustatytus faktus ir padarė išvadą, kad KV vykdė reikšmingą penkių bendradarbiaujančių valstybės bankų veiklos kontrolę, kiek tai susiję su jų skolinimo politika ir rizikos vertinimu, kai jie teikė paskolas plieno pramonei.

c) Išvada dėl bendradarbiaujančių finansų įstaigų

(129)

Komisija nustatė, kad minėtą teisinį pagrindą įgyvendina penkios bendradarbiaujančios valstybės finansų įstaigos, vykdydamos valdžios funkcijas, susijusias su plieno sektoriumi, todėl pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio b dalį kartu su 3 straipsnio 1 dalies a punkto i papunkčiu bei pagal atitinkamą PPO teismo praktiką jos veikė kaip viešosios įstaigos.

(130)

Po atskleidimo KV tvirtino, kad prieidama prie išvadų Komisija nesilaikė įrodymo standartų nustatydama, kad valstybės bankai buvo valstybinės institucijos, nes ji tariamai pasikliovė tik oficialiais kontrolės požymiais, kaip antai KV nuosavybės teisės arba įgaliojimai skirti ar nominuoti valdančiuosius pareigūnus. Komisija šį tvirtinimą atmetė kaip nepagrįstą, nes ji reikšmingai ir nuosekliai 100–128 konstatuojamosiose dalyse išnagrinėjo šios kontrolės vykdymą.

3.4.1.2. Nebendradarbiaujantys valstybės bankai

(131)

Kaip nurodyta 3.2 skirsnyje, KV neprašė nė vieno iš kitų valstybės bankų, kurie teikė paskolas atrinktoms bendrovėms, grąžinti specialų klausimyną. Todėl, pagal 61–75 konstatuojamosiose dalyse pateiktas pastabas, Komisija nusprendė naudotis geriausiais turimais faktais, kad nustatytų, ar šie valstybės bankai gali būti laikomi viešosiomis įstaigomis.

(132)

Remdamasi viešai pateikiama informacija, kaip antai banko svetaine, metinėmis ataskaitomis, banko kataloguose arba internete pateikta informacija, Komisija nustatė, kad toliau nurodyti 30 bankų, kurie teikė paskolas keturioms atrinktoms eksportuojančių gamintojų grupėms, iš dalies arba visiškai priklausė pačiai valstybei arba valstybės valdomiems juridiniams asmenims: „China Development Bank“, „Bank of Communications“, „China Everbright Bank“, „Postal Savings Bank“, „China Merchants Bank“, „Shanghai Pudong Development Bank“, „China Industrial Bank“, „Shenyang Rural Commercial Bank“, „Benxi City Commercial Bank“, „Benxi Commercial Bank“, „Kailuan Group Financial Co.“, „Liaoning Hengyi Financing Lease Co., Ltd.“, „Bank of Chengde“, „Bank of Hebei“, „Bank of Shanghai“, „Ningbo Bank“, „China CITIC Bank“, „China Guangfa Bank“, „China Bohai Bank“, „Huaxia Bank“, „China Resources Bank“, „China Zheshang Bank“, „China Credit Trust“, „Huarong International Trust Co. Ltd.“, „Northern International Trust Co., Ltd.“, „Zhangjiakou Bank“, „Hebei Iron and Steel Group Financial Co., Ltd“, „Shougang Group Finance“, „Finance Bureau of Benxi City“, „Zunhua Rural Credit Union“. Informacija apie šių bankų nuosavybės struktūrą pateikta lentelėje.

Banko pavadinimas

Informacija apie nuosavybės struktūrą

„China Development Bank“

100 % valstybės politikos bankas

„Bank of Communications“

Finansų ministerijai ir „Central Huijin Investments“ priklauso 26,53 % banko akcijų.

„China Everbright Bank“

Finansų ministerijai ir „Central Huijin Investments“ priklauso 41,24 % banko akcijų.

„Postal Savings Bank“

2007 m. jį įsteigė Valstybės pašto biuras; šis padalinys šiuo metu priskirtas prie Susisiekimo ministerijos. Šiuo metu 64 % akcijų priklauso „China Post Corp.“, kuri visiškai priklauso valstybei.

„China Merchants Bank“

Šis bankas priklauso valstybės įmonei „China Merchants Group“.

„Shanghai Pudong Development Bank“

„China Mobile Communication Group Guangdong Limited“ (valstybės valdoma įmonė): 20 %

„Shanghai International Group Co., Ltd“ (valstybės finansų kontroliuojančioji grupė): 16,93 %

„Shanghai Sitico Assets Management Co., Ltd.“ (priklausanti „Shanghai International Group“): 5,23 %

„Central Huijin Asset Management Co., Ltd.“: 1,49 %

(…)

„China Industrial Bank“

„Finance Bureau of Fujian“ 17,86 % (valstybės institucija)

Valstybės valdomi juridiniai asmenys:

„PICC Property and Casualty Company Limited“ 4,98 %

„PICC Life Insurance Company Limited“ 4,21 %

„Buttonwood Investment Platform LLC.“ 3,52 %

„China National Tobacco Corporation“ 3,22 %

„China Securities Finance Corporation Limited“ 2,87 %

„PICC Life Insurance Company Limited-universal“ 2,49 %

„Fujian Tobacco Haisheng Investment Management Co., Ltd.“ 2,32 %

„China Huijin Investment LLC.“ 1,55 %

Šalies juridinis asmuo nevaldomas valstybės:

„Tianan Property Insurance Co., Ltd“ 1,71 %

(…)

„Shenyang Rural Commercial Bank“

Akcijų dalis (Nuo 2014 m. pabaigos)

Valstybės valdomi juridiniai asmenys:

—	„Liaoning Energy Investment Group“ (10 %)

—	„Yingkou Port Group“ (10 %)

Šalies juridinis asmuo nevaldomas valstybės:

—	„Shenyang Zhongyou Tianbao (Group) Materials and equipment“ (10 %)

—	„Shenzhen Yunfan Technology“ (10 %)

—	„Beijing Beili Bowen Technology“ (10 %)

—	„Hangzhou Yongyuan Network Technology“ (10 %)

—	„Dalian Yidu Group“ (10 %)

(…)

„Benxi City Commercial Bank“

Akcijų dalis nuo 2015 m. pabaigos:

—	Vietos viešieji finansai: (1 akcininkas) 12,08 %

—	Valstybės įmonės (8 akcininkai) 59,35 %

—	Privačios įmonės (6 akcininkai) 23,17 %

—	Privatūs asmenys (789 akcininkai) 5,42 %

Pagrindiniai akcininkai:

„Benxi City finance Office“ (vietos viešieji finansai) 12,08 %

„Shenjing Bank“ (valstybės valdoma įmonė) 11,88 %

„Bengang Group“ (valstybės valdoma įmonė): 9,99 %

„Liaoning Rongda Investment Enterprise“ (valstybės valdoma įmonė): 9,99 %

„Dalian Port Group“ (valstybės valdoma įmonė): 9,99 %

„Liaoning Liaoan Engineering and Machinery Group“ (privati įmonė): 9,99 %

„Benxi Commercial Bank“

Ten pat.

„Kailuan Group Financial Co.“

Hebėjaus provincijos valstybės turto komisija 100 % kontroliuoja „Kailuan Group“, kuri savo ruožtu kontroliuoja „Kailuan Group Financial Co.“

„Liaoning Hengyi Financing Lease Co., Ltd.“

Priklausanti „Benxi Group“ (valstybės valdoma įmonė)

„Bank of Chengde“

Akcijų dalis nuo 2015 m. pabaigos:

—	„Chengde City Financial Office“: 7,359 %

—	„Chengde Zhongsheng Investment Group“: 7,359 %

—	„Hebei Beifang Road engineering construction group“ 7,359 %

—	„Chengde City Jinhui Real Estate“ 6,211 %

—	„Hebei Beichen Powergrid construction“ 4,842 %

—	„Chengde city Shuangluan district Kangda industry and trade“: 4,842 %

(…)

„Bank of Hebei“

Akcijų dalis nuo 2013 m. pabaigos:

Valstybės valdomi juridiniai asmenys:

—	„China Guodian Power Development“: 18,98 %

—	„Zhongcheng Construction & Investment Holding“: 10,98 %

—	„Hebei Port Group“: 9,41 %

„Bank of Shanghai“

Pagrindiniai akcininkai pagal 2015 m. metinę ataskaitą:

2015 m. liepos 31 d. 206 Kinijos valstybės valdomoms įmonėms priklausė 56 % akcinio kapitalo.

Šanchajaus miesto Liaudies Vyriausybės ir rajono savivaldybių patronuojamosios ir visiškai priklausomos patronuojamosios bendrovės:

—	„Shanghai Alliance Investment“ (15,08 %)

—	„Shanghai International Port Group“ (7,20 %)

—	„Shanghai Huixin“ (2,16 %)

—	„Shanghai Huangpu District State-Owned Assets Corporation“ (2,20 %)

Bendrovės, kurių stebėseną atlieka Valstybės taryba (SASAC ir Finansų ministerija):

—	„China Jianyin Investment“ (5,48 %)

—	„China Shipbuilding & Offshore International of China Shipbuilding Industry Corporation“ (4,63 %)

—	„CITIC Guoan“ priklausantis „CITIC Guoan Group“ (2,00 %)

„Ningbo Bank“

Didžiausia akcininkė, kuriai priklauso 21,38 %, yra Ningbo Vyriausybė, antras pagal dydį (20 %) bankas OCBC Singapūro bankas, kita dalis (11,57 %) priklauso Kinijos tekstilės grupei.

„China CITIC Bank“

„CITIC Group Corporation Ltd.“, buvusi „China International Trust Investment Corporation“, yra Kinijos Liaudies Respublikos valstybės investicijų bendrovė. Jai šiuo metu priklauso 44 patronuojamosios įmonės, įskaitant „China CITIC Bank“, „CITIC Holdings“, „CITIC Trust Co.“ ir „CITIC Merchant Co.“

„China Guangfa Bank“

2015 m. 71,86 % akcijų priklausė valstybės valdomiems juridiniams asmenims, o 20 % – „Citigroup“.

„China Bohai Bank“

Valstybės valdomos įmonės:

—	„TEDA Holding“ (25,00 %)

—	„China COSCO Shipping“ (13,67 %)

—	„Baosteel Group“ (11,67 %)

Valstybės valdomi juridiniai asmenys:

—	„State Development & Investment Corporation“, SDIC (11,67 %)

—	„Tianjin Trust“ (10,00 %)

—	„Tianjin Shanghui Investment“ (8,00 %)

Užsienio investuotojas:

—	„Standard Chartered HK“ (19,99 %)

„Huaxia Bank“

20 % akcinio kapitalo priklausė didžiausiai akcininkei „Shougang Group“ (valstybės valdomai įmonei). Be to, 18 % priklauso valstybės įmonei „China State Grid“, o 1,3 % – „Central Huijin“.

„China Resources Bank“

Kontrolinį akcijų paketą turinti akcininkė yra „China Resources Group“ (didelė valstybės įmonė), turinti 75 % akcinio kapitalo.

„China Zheshang Bank“

Akcijų dalis nuo 2015 m. kovo mėn.:

Valstybės valdomi juridiniai asmenys:

—	„Zhejiang Finance Development Corporation“ (19,96 %)

—	„Zhejiang Provincial Energy Group Company Ltd“ (5,50 %)

Šalies juridinis asmuo nevaldomas valstybės

—	„Travelers Automobile Group“ (8,99 %)

—	„Hengdian Group Holdings Limited“ (8,30 %)

—	„Zhejiang Hengyi Group“ (6,21 %)

—	Kiti (51,04 %)

„China Credit Trust“

Ši finansų įstaiga yra susijusi su viena iš keturių valstybės turto valdymo bendrovių, kurių pagrindinė paskirtis – įsigyti, valdyti ir perleisti valstybės bankų neveiksnų turtą.

„Huarong International Trust Co. Ltd.“

Ši finansų įstaiga yra susijusi su viena iš keturių valstybės turto valdymo bendrovių, kurių pagrindinė paskirtis – įsigyti, valdyti ir perleisti valstybės bankų neveiksnų turtą.

„Northern International Trust Co., Ltd.“

Ši finansų įstaiga yra susijusi su viena iš keturių valstybės turto valdymo bendrovių, kurių pagrindinė paskirtis – įsigyti, valdyti ir perleisti valstybės bankų neveiksnų turtą.

„Zhangjiakou Bank

Handan Branch“

Priklauso vietos valdžios institucijai.

„Hebei Iron and Steel Group Financial Co., Ltd“

Priklausanti „Hesteel Group“ (valstybės valdoma įmonė)

„Shougang Group Finance“

Priklausanti „Shougang Group“ (valstybės valdoma įmonė)

„Finance Bureau of Benxi City“

Finansų ministerijos vietos biuras, kuris vienai iš atrinktų bendrovių suteikė paskolą.

„Zunhua Rural Credit Union“

Priklauso vietos ūkininkų kaimui.

(133)

Komisija taip pat nustatė, kad nesant susijusių finansų įstaigų pateiktos konkrečios informacijos, kuri būtų priešinga, kad KV nuosavybės teisės ir kontrolė pagrįsta oficialiais požymiais dėl tų pačių priežasčių, kurios išdėstytos 3.4.1.1 skirsnyje. Konkrečiai, remiantis geriausiais turimais faktais, tų 30 valstybės bankų, taip pat kaip ir penkių bendradarbiaujančių valstybės bankų atveju, vadovai ir stebėtojai laikomi KV paskirtais ir jai atskaitingais.

(134)

Dėl vykdomos reikšmingos kontrolės Komisija laikė, kad išvados dėl penkių bendradarbiaujančių finansų įstaigų, kurios suteikė didžiąją dalį keturioms atrinktoms bendrovių grupėms suteiktų paskolų tiriamuoju laikotarpiu (priklausomai nuo bendrovės, 50–90 %) gali būti laikomos tipiškomis taip pat ir kitų nebendradarbiavusių valstybės finansų įstaigų atžvilgiu. Normatyvinis pagrindas išnagrinėtas 3.4.1.1 skirsnyje. b) tai vienodai taikoma ir šiuo atveju. Nesant priešingų įrodymų, remiantis geriausiais turimais faktais, taip pat kaip ir penkių bendradarbiaujančių valstybės bankų atveju, nėra konkrečių kreditingumo vertinimo įrodymų pagal 3.4.1.1 skirsnyje pateiktą analizę dėl normatyvinio pagrindo konkretaus taikymo. b) tai vienodai taikoma ir šiuo atveju.

(135)

Be to, Komisija pastebėjo, kad daugumoje paskolų sutarčių, kurias Komisija gavo iš atrinktų bendrovių, nurodytos panašios sąlygos, o sutarta skolinimo norma buvo panaši ir iš dalies sutapo su penkių bendradarbiaujančių valstybės bankų nurodyta norma.

(136)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad dėl penkių bendradarbiaujančių valstybės bankų padarytos išvados yra geriausi turimi faktai, pagal kuriuos galima įvertinti kitus 30 valstybės bankų, nes šie paskolų sąlygų ir skolinimo normų panašumai ir penkių finansų įstaigų tipiškumas buvo patikrinti.

(137)

Tuo remdamasi Komisija padarė išvadą, kad kiti 30 valstybės bankų, kurie teikia paskolas atrinktoms bendrovėms, yra valstybinės institucijos pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnį ir 2 straipsnio b dalį.

(138)

Po atskleidimo KV nesutiko su Komisijos atliktu oficialių kontrolės požymių vertinimu ir nurodė, kad Komisija atliko bendrą visų finansų įstaigų vertinimą visos šalies mastu neatsižvelgdama į konkrečių subjektų esmines savybes ir funkcijas ir jų santykį su Vyriausybe. Tiksliau KV tvirtino, kad reikėtų atskirti valstybės valdomas finansų įstaigas nuo tiesiogiai KV valdomų finansų įstaigų. Dėl vertinimo visos šalies mastu Komisija pažymi, kad dėl kiekvienos finansų įstaigos, kurios prašomą susijusią informaciją KV pateikė, ji atliko konkrečią „valstybinės institucijos“ statuso analizę. Deja, KV nepateikė visų kitų finansų įstaigų, teikusių paskolas atrinktiems bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams, informacijos, kaip paaiškinta 3.2 skirsnyje. Todėl Komisija privalėjo „valstybinės institucijos“ statuso analizę atlikti remdamasi geriausiais turimais faktais.

3.4.1.3. Išvada dėl valstybės finansų įstaigų

(139)

Atsižvelgdama į minėtas aplinkybes Komisija nustatė, kad visos 35 Kinijos valstybės finansų įstaigos, kurios teikė paskolas keturioms atrinktoms bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų grupėms, yra valstybinės institucijos pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnį ir 2 straipsnio b dalį.

(140)

Be to, net jei valstybės bankai nebūtų laikomi valstybinėmis institucijomis, Komisija nustatė, kad dėl tų pačių 143 ir 144 konstatuojamosiose dalyse išdėstytų priežasčių būtų laikoma, kad jie KV pavedimu ir nurodymu atlieka funkcijas, kurios paprastai pavedamos Vyriausybei, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunktyje. Todėl jų veikla būtų priskiriama KV bet kuriuo atveju.

3.4.2. Pavedimas ir nurodymas privačioms finansų įstaigoms

(141)

Komisija vėliau išnagrinėjo dešimt kitų finansų įstaigų. Toliau nurodytos aštuonios finansų įstaigos laikytos privačiomis. HSBC, „Standard Chartered Bank“, „Ping An Bank“, „Australia & New Zealand Banking Group (China) Limited“, „Shagang Group Finance“, „DBS Group (China) Limited“, „Bank of Beijing“, „Hang Seng Bank“. Be to, nesant jokios viešai prieinamos informacijos apie nuosavybės struktūrą, „Jinfeng Rural Commercial Bank“ ir „SPB Bank“ laikyti privačiais. Komisija analizavo, ar Kinijos Vyriausybė pavedė arba nurodė šioms finansų įstaigoms teikti subsidijas plieno sektoriui, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunktyje.

(142)

PPO apeliacinio komiteto nuomone, „pavedimas“ yra kai Vyriausybė įpareigoja privatų subjektą, o „nurodymas“ susijęs su tais atvejais, kai Vyriausybė pasinaudoja savo galiomis prieš privatų subjektą (20). Abiem atvejais Vyriausybė naudoja privatų subjektą kaip įgaliotinį finansiniam įnašui skirti ir „daugeliu atveju tikėtina, kad privačiam subjektui gali būti pavedama ar nurodoma su tam tikra grasinimo arba raginimo forma“ (21). Tuo pačiu metu pagal iv dalį negalima nustatyti kompensacinių priemonių produktams „kai Vyriausybė tik vykdo savo bendro reglamentavimo įgaliojimus“ (22) arba kai Vyriausybės įsikišimas „gali arba negali turėti tam tikrų rezultatų pagal esamas aplinkybes ir laisvu rinkos dalyvių pasirinkimu“ (23). Priešingai, pavedimas ir nurodymas reiškia „aktyvesnį Vyriausybės vaidmenį nei vien tik veiksmų skatinimą“ (22).

(143)

Komisija atkreipė dėmesį į tai, kad su plieno pramone susijęs normatyvinis pagrindas, nurodytas 100–120 konstatuojamosiose dalyse, taikomas visoms KLR finansų įstaigoms, įskaitant privačias finansų įstaigas. Tai parodo pranešimas „Kelios nuomonės dėl perteklinių pajėgumų problemos sprendimo“, skirtas visiems politikos bankams, dideliems bankams, akciniams bankams, pašto taupomiesiems bankams, užsienio kapitalo bankams, finansinio turto valdymo bendrovėms ir kitoms finansų įstaigoms, kurias valdo CBRC.

(144)

Be to, atlikus tikrinamuosius vizitus atrinktose bendrovėse nustatyta, kad daugumoje paskolų sutarčių, kurias Komisija gavo iš atrinktų bendrovių, nurodytos panašios sąlygos, o privačių finansų įstaigų nurodyta skolinimo norma buvo panaši ir iš dalies sutapo su valstybei priklausančių finansų įstaigų nurodyta norma.

(145)

Komisija taip pat nusiuntė raštus dešimčiai finansų įstaigų ir paprašė pateikti išsamesnės informacijos apie jų paskolų praktiką ir rizikos vertinimą. Atsakė tik viena, nurodžiusi, kad ji negali atsakyti nepasikonsultavusi su priežiūros institucijomis. Pasikonsultavusi su CBRC ši finansų įstaiga pranešė Komisijai, kad ji norėjo bendradarbiauti, tačiau CBRC pasiūlė, kad toks bendradarbiavimas galėtų būti vykdomas taikant bendradarbiavimo reguliavimo srityje mechanizmą (t. y. informacija keičiantis Kinijos ir ES reglamentavimo institucijoms, o ne tiesiogiai Komisijai ir bankui). Komisija palankiai įvertino šį pasiūlymą bendradarbiauti, tačiau pastebėjo, kad likusiai tyrimo daliai neįmanoma parengti tokio tarpinio susitarimo. Bet kuriuo atveju Komisija vėliau negavo jokio rašto ar prašymo iš paties CBRC. Be to, finansų įstaiga per nustatytą terminą nepateikė jokių esminių pastabų. Todėl nė viena iš šių įstaigų nepateikė jokių įrodymų, prieštaraujančių Komisijos išvadoms.

(146)

Privačioms finansų įstaigoms nepateikus kitokios informacijos Komisija padarė išvadą, kad, kiek tai susiję su plieno pramone, visos Kinijoje veikiančios finansų įstaigos (įskaitant privačias finansų įstaigas), kurių priežiūrą atlieka CRBC, valstybės pavedimu ir nurodymu, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunkčio pirmoje įtraukoje, turėjo vykdyti Vyriausybės politiką ir teikti plieno pramonei paskolas lengvatinėmis palūkanų normomis.

(147)

Po atskleidimo KV pastebėjo, kad Komisija turėjo paaiškinti, kokį standartą ji taikė – pavedimo ar nurodymo, nes abu yra vienas su kitu nesuderinami. Be to, KV tvirtino, kad Komisijos pavedimo ar nurodymo aiškinimas yra per siauras, nes ji daugiausia dėmesio teikė teisiniam standartui, reiškiančiam „aktyvesnį Vyriausybės vaidmenį nei vien tik veiksmų skatinimą“. Kita vertus KV manė, kad kolegija „US – Export Restraints“ byloje turėjo atlikti išsamesnę analizę remdamasi tuo, kad i) buvo aiškus ir teigiamas veiksmas (perdavimas ar kontroliavimas), ii) skirta konkrečiai šaliai ir iii) subjektas, kurio veiksmas yra konkreti užduotis ar tikslas (24).

(148)

Dėl pirmo punkto: Komisija manė, kad pavedimo ir nurodymo standartai yra vienas su kitu nesuderinami, nes abiem atvejais Vyriausybė naudoja privatų subjektą kaip įgaliotinį finansiniam įnašui skirti. Dėl antro punkto Komisija nesutiko su KV taikytino teisinio standarto aiškinimu. Kaip aprašyta 142 konstatuojamojoje dalyje, Komisija rėmėsi vėlesne PPO byla, kurioje Apeliacinis komitetas nusprendė, kad žodžių „paveda“ ir „nurodo“ pakeitimas žodžiais „perduoda“ ir „kontroliuoja“ yra per griežtas standartas (25). Reiškia šios bylos apeliacinio komiteto nustatytas įrodymo standartas yra ne toks griežtas kaip pirminės kolegijos aiškinimas „US – Export Restraints“ byloje. Bet kuriuo atveju KV nepateikė argumentų ar įrodymų, prieštaraujančių Komisijos šiame tyrime nustatytiems faktams dėl pavedimo ar nurodymo, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunktyje. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

3.4.3. Konkretumas

(149)

Kaip nurodyta 100–120 konstatuojamosiose dalyse, finansų įstaigų paskolų teikimas lengvatinėmis palūkanų normomis plieno sektoriui reglamentuojamas keliais teisiniais dokumentais, kurie yra konkrečiai skirti plieno sektoriaus bendrovėms. Remiantis šiais dokumentais nurodoma, kad finansų įstaigos teikia lengvatines paskolas tik tam tikroms KV politiką atitinkančioms pramonės šakoms ir (arba) bendrovėms.

(150)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad subsidijos lengvatinio skolinimo forma paprastai nėra skiriamos visai pramonei, o taikomos konkrečiai, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punkte. Be to, jokia suinteresuotoji šalis nepateikė jokių įrodymų, kad lengvatinis skolinimas būtų skiriamas remiantis objektyviais kriterijais arba sąlygomis, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies b punkte.

(151)

Po atskleidimo KV nurodė, kad remiantis apeliacinio komiteto ataskaita „US-Aircraft“ byloje (antrasis skundas), vertinant konkretumą dėmesys turėtų būti skiriamas ne tik „konkretiems skunde nurodytiems gavėjams, bet <…> ir visoms įmonėms ar pramonės šakoms, turinčioms teisę gauti tą subsidiją“ (26) ir kad remiantis kolegijos ataskaita „EC-Aircraft“ byloje (27) tam, kad subsidija būtų konkreti, ji turi būti skiriama pakankamai nedidelei įmonių ar pramonės šakų „grupei“. KV taip pat nurodė, kad Komisija nepatikslino, kuri Komisijos nurodytų dokumentų dalis yra susijusi su aiškiu lengvatinių paskolų teikimu plieno pramonei. Dėl to pažymima, kad Komisija nurodė dokumentus, kurie yra išvardyti 100 konstatuojamojoje dalyje. Komisija manė, kad nuorodos į plieno produktų pramonę pakankamai aiškios, nes ji nurodoma arba vartojant pavadinimą, arba aiškiai nurodant jos gaminamą produktą ar pramonės grupę, kuriai ji priklauso. Be to, ši subsidija yra konkreti, nes KV remia nedidelę grupę skatinamųjų pramonės šakų, įskaitant plieno pramonę.

3.4.4. Nauda ir subsidijos sumos apskaičiavimas

(152)

Komisija apskaičiavo kompensuotinos subsidijos sumą. Šiai sumai apskaičiuoti ji įvertino gavėjams per TL suteiktą naudą. Pagal pagrindinio reglamento 6 straipsnio b punktą gavėjams suteikta nauda yra palūkanų sumos, kurią bendrovė moka už Vyriausybės paskolą, ir sumos, kurią bendrovė mokėtų už atitinkamą rinkoje gautą komercinę paskolą, skirtumas.

(153)

Šiuo požiūriu Komisija nurodė keletą Kinijos plieno rinkos ypatumų. Kaip paaiškinta 3.4.1–3.4.3 skirsniuose, pagal Kinijos finansų įstaigų teikiamas paskolas matomas didelis valstybės kišimasis, be to, neįmanoma nustatyti palūkanų normų, kurios būtų taikomos veikiančioje finansų rinkoje.

(154)

Atrinktų bendrovių grupių bendra finansinė būklė skiriasi. Kiekviena iš jų tiriamuoju laikotarpiu pasinaudojo skirtingų rūšių paskolomis, kurios skyrėsi, pvz., grąžinimo terminu, užstatu, garantijomis ir kitomis susijusiomis sąlygomis. Dėl šių dviejų priežasčių kiekviena bendrovė turėjo skirtingą vidutinę palūkanų normą, pagrįstą jos gautų paskolų rinkiniu.

(155)

Atlikus tyrimą Komisija nustatė, kad Kinijos plieno rinkos finansavimo veiklai, kaip matyti iš keturių atrinktų gamintojų grupių, būdingos „atnaujinamosios paskolos“, t. y. paskolos, pagal kurias bendrovė gali termino pabaigos dieną nedelsiant pakeisti paskolomis sumokėtą kapitalą nauju kapitalu pagal naujas paskolas. Pagal Kinijos rizika pagrįsto paskolų klasifikavimo gaires, tokios paskolos turėtų būti klasifikuojamos kaip „keliančios susirūpinimą“, nurodant, kad net jeigu paskolos gavėjas šiuo metu gali grąžinti paskolos pagrindinę sumą ir palūkanas, yra veiksnių, dėl kurių galimybė gražinti paskolą gali sumažėti. Tačiau, kaip paaiškinta 125 konstatuojamojoje dalyje, tai nebuvo įgyvendinta.

(156)

Siekdama atsižvelgti į šiuos ypatumus Komisija atskirai įvertino kiekvienos iš atrinktų eksportuojančių gamintojų grupių finansinę būklę. Visų pirma Komisija išanalizavo bendrą finansinę būklę ir atnaujinamąsias paskolas grupės lygmeniu. Vėliau ši analizė buvo dar labiau išplėsta ir išanalizuotos grupei priklausančios atskiros plokščių karštojo valcavimo produktų gamybos bendrovės. Po to Komisija apskaičiavo kiekvienos iš atrinktų eksportuojančių gamintojų grupių pagal lengvatinį skolinimą gautą naudą ir tokią naudą priskyrė nagrinėjamajam produktui.

3.4.4.1. „Jiangsu Shagang Group“

(157)

Remiantis „Jiangsu Shagang Group“ finansinėmis sąskaitomis, jos bendra padėtis per TL buvo pelninga. Tačiau grupės pelningumas 2012–2015 m. buvo nedidelis ir rodė, kad dėl nedidelių pokyčių vidaus ar išorės verslo aplinkoje grupė galėtų patirti nuostolių. Jos paskolos ir turto santykis yra aukštas, bet plieno pramonėje, kuri yra imli kapitalui, tvarus. Toks bendras požiūris buvo patvirtintas vietoje.

(158)

Komisija pastebėjo, kad „Jiangsu Shagang Group“ obligacijų leidimui Kinijos rinkoje Kinijos kredito reitingų agentūra „China Lianhe Credit Rating Co., Ltd.“ suteikė AAA reitingą.

(159)

Tačiau Komisija taip pat pažymėjo, kad neseniai Tarptautinio valiutos fondo paskelbtame tyrime (28) nurodyta, kad Kinijos ir tarptautiniai reitingų rangai labai skiriasi. Pavyzdžiui, vietos kreditų agentūros daugiau nei 90 % Kinijos obligacijų vertina AA–AAA reitingu, o JAV rinkoje tokius geriausius reitingus gauna mažiau nei 2 % bendrovių.

(160)

Tai matyti ir toliau pateiktoje minėto tyrimo diagramoje:

(161)

Tuo remdamasi, net jei Kinijos reitingų agentūra suteikė „Jiangsu Shagang Group“ gerą kredito reitingą, Komisija padarė išvadą, kad šis reitingas nėra patikimas.

(162)

Atskirų plokščių karštojo valcavimo produktų gamybos bendrovių lygmeniu sąskaitose užfiksuoti per TL patirti nuostoliai, bet tai nebuvo pasikartojanti padėtis, o kiti finansiniai rodikliai, kaip antai skolos ir turto santykis arba palūkanų padengimo santykis, nerodė jokių didelių struktūrinių problemų, susijusių su bendrovių skolos grąžinimo galimybėmis. Tačiau per patikrinimą vietoje Komisija taip pat nustatė, kad ši bendrovė gavo vieną iš atrinktų atnaujinamųjų paskolų. Be to, paskolų lentelėse reikšmingas skaičius trumpalaikių paskolų pasibaigus terminui buvo pakeistos naujomis tokios pačios sumos paskolomis. Be to, viena iš atrinktų grupės bendrovių gavo trumpalaikę paskolą iš finansų įstaigos, kurios specializacija – blogos paskolos labai aukštomis 14–16 % palūkanomis, o tai taip pat rodo, kad per TL bendrovė turėjo likvidumo problemų.

(163)

Ši padėtis dar kartą patvirtinta Komisijos sprendimu „Jiangsu Shagang Group“ suteikto Kinijos AAA reitingo nelaikyti patikimu.

(164)

Galiausiai, „Jiangsu Shagang Group“ išleistam komerciniam popieriui „Moody's“ 2013 m. suteikė „Prime-1“ reitingą. Tačiau šis reitingas buvo pagrįstas garantiją suteikusio „Bank of China“„New York Mellon“ padalinio reitingu; tai atlikta būtent dėl to, kad „Jiangsu Shagang Group“ neturėjo savo patikimo ir nepriklausomo reitingo.

(165)

Skolinančios finansų įstaigos neatliko kreditingumo vertinimo. Todėl, siekdama nustatyti naudą, Komisija turėjo įvertinti, ar „Jiangsu Shagang Group“ taikytos paskolų palūkanų normos atitiko rinkos lygį.

(166)

Komisija manė, kad grupės finansinė būklė atitinka BB reitingą, tai yra aukščiausią reitingą, kuris nebėra laikomas „investiciniu“. „Investicinis reitingas“ reiškia, kad, reitingų agentūros vertinimu, pakankamai tikėtina, kad pagal bendrovės išleistas obligacijos bus įvykdyti mokėjimo įsipareigojimai ir bankui leidžiama į jas investuoti.

(167)

Neinvesticinio reitingo obligacijos yra laikomos turinčiomis spekuliatyvų pobūdį. Tikėtina, kad neinvesticiniu reitingu įvertinti skolininkai pasižymės tam tikromis kokybės ir apsaugos savybėmis, bet jos gali būti kompensuojamos dideliu netikrumu arba nepalankiomis sąlygomis. BB reitingas yra aukščiausias šioje kategorijoje; jis rodo tai, kad trumpu laikotarpiu skolininkas yra mažiau pažeidžiamas nei kiti žemesnio reitingo skolininkai. Tačiau tokio skolininko padėtis yra nuolat labai nestabili, jis vykdo veiklą nepalankiomis verslo, finansinėmis ar ekonominėmis sąlygomis, dėl kurių gali nepakakti skolininko gebėjimo įvykdyti savo finansinius įsipareigojimus, remiantis „Standard and Poor's“ kredito reitingo apibrėžtimis.

(168)

Rinkos normai nustatyti prie įprastinės banko „People's Bank of China“ (toliau – PBoC) skolinimo normos pridėta priemoka, tikėtina bendrovių, kurios turi tokį reitingą (BB), išleistų obligacijų atveju.

(169)

Šis antkainis nustatytas pagal „Bloomberg“ duomenis pramonės segmentuose, apskaičiavus JAV A reitingo įmonių obligacijų ir JAV BB reitingo įmonių obligacijų santykinį skirtumą. Po to apskaičiuotas santykinis skirtumas pridėtas prie PBoC paskelbtų palūkanų normų lyginamųjų indeksų tą dieną, kai suteikta paskola ir tokiam pačiam laikotarpiui kaip ir susijusi paskola. Tai atlikta kiekvienai atskirai bendrovei suteiktai paskolai.

(170)

Dėl KLR užsienio valiutomis išduotų paskolų manoma, kad padėtis, susijusi su rinkos iškraipymais ir neegzistuojančiais tinkamais kredito reitingais, yra tokia pati, nes šias paskolas taip pat teikia tos pačios Kinijos finansų įstaigos. Todėl, pagal BB reitingo atitinkamo nominalo įmonių obligacijas, išleistas per TL, nustatytas antkainis, kuris taikytas USD LIBOR skolinimo normai atitinkamam lyginamajam indeksui nustatyti.

(171)

Be to, siekiant atsižvelgti į didesnę riziką, pagrįstą atnaujinamųjų paskolų praktika atskirų bendrovių, susijusių su plokščių karštojo valcavimo produktų gamyba, lygmeniu, Komisija bandė nustatyti kitą tinkamą Kinijos rinkos lyginamąjį dydį. Šiuo atžvilgiu Komisija pažymėjo, kad vienas valstybės bankas suteikė paskolą su 16 mėnesių grąžinimo terminu vienai iš „Jiangsu Shagang Group“ bendrovių už 14–16 % palūkanų normą. „Jiangsu Shagang Group“ teigimu, santykinai aukšta palūkanų norma nustatyta todėl, kad ši konkreti finansų įstaiga specializuojasi teikdama paskolas finansinius sunkumus patiriančioms bendrovėms; bendrovė kreipėsi į šią įstaigą siekdama sumažinti laikiną likvidumo problemą. Atsižvelgiant į tai, kad paprastai atnaujinamosios paskolos rodo trumpo laikotarpio likvidumo problemas, šios paskolos sąlygos ir grąžinimo terminas laikomi tinkamais atsižvelgiant į naudą, gautą dėl atnaujinamųjų paskolų.

(172)

Todėl Komisija manė, kad tikslinga naudoti šį skaičių kaip santykinį lyginamąjį dydį visoms paskoloms, kurių grąžinimo terminas yra ne ilgiau kaip 2 metai ir kurios suteiktos gamybos bendrovėms, kurios naudojasi atnaujinamosiomis paskolomis. Iš tiesų, atnaujinamosios paskolos paprastai suteikiamos trumpiems laikotarpiams. Mažai tikėtina, kad atnaujinamoji paskola būtų suteikta ilgiau nei dviem metams; tai patvirtina ir konkretūs patikrintų paskolų atrinktoms bendrovėms įrodymai.

(173)

Pastabose po atskleidimo KV ir atrinktos bendradarbiaujančios bendrovės iškėlė klausimą dėl metodikos, susijusios su santykiniu skirtumu, kaip aprašyta 169 konstatuojamojoje dalyje. Atsižvelgdama į šias pastabas Komisija vėliau visoms suinteresuotosioms šalims nusiuntė papildomą dokumentą, kuriame išsamiau paaiškino naudotą metodiką.

(174)

Susumavus gautos toliau išvardytos pastabos.

1)	Pagal tarptautinę bankų praktiką remiamasi lyginamuoju dydžiu ir papildoma įmoka, kuri išreiškiama kaip absoliutus antkainis, o ne kaip santykinis antkainis. Pavyzdžiui, tai gali būti IBOR ar LIBOR ar EURIBOR plius 1 %.

2)	Abu palūkanų normos elementai rodo šalies arba valiutos riziką (tai yra palūkanų dalis, kuri atitinka centrinio banko arba nerizikingos bendrovės normą) ir bendrovės specifinę riziką (t. y. absoliučiais skaičiais išreikštas antkainis BB reitingo bendrovėms).

3)	Santykinis skirtumas padidėja, kai nerizikinga norma sumažėja, net jei absoliutus skirtumas nesikeičia. Be to, pagal šią metodiką gaunami labai dideli santykiniai skirtumai neigiamoms palūkanų normoms.

4)	Remiantis KV pateiktais istoriniais duomenimis (Istoriniai santykinio skirtumo duomenys) absoliutus skirtumas iš esmės ilgainiui nesikeičia, o santykinis skirtumas labai svyruoja. Be to, vidutinis absoliutus skirtumas ilgainiui yra artimesnis absoliučiam skirtumui, nustatytam per TL.

Komisija vidutinį santykinį skirtumą per TL naudojo paskoloms su skirtingu grąžinimo terminu – nuo 1 iki 10 metų. Iš tiesų, santykinio skirtumo taikymas obligacijoms, kurių grąžinimo terminai skiriasi, rodo, kad yra labai didelis skirtumas, nelygu paskolos trukmė, ir kad absoliutus ir santykinis skirtumai skirtingų grąžinimo terminų atveju skiriasi.

Naudojant vieną vidutinį obligacijų, kurių grąžinimo terminai skiriasi, santykinį skirtumą vietoje svertinio vidurkio suteikiama per daug svorio trumpalaikiams grąžinimo terminams, nes obligacijos paprastai išleidžiamos su ilgu grąžinimo terminu. Tai buvo ypač aktualu, nes Komisija naudojo tik santykinį skirtumą ilgalaikėms paskoloms.

Santykinis skirtumas buvo taikomas neteisingai PBoC orientacinei normai, kuri buvo nustatyta paskoloms, suteiktoms iki 2015 m., tačiau kurios dar nebuvo išmokėtos 2015 m. (tam tikru tų metų metu), nes Komisija atsižvelgė į PBoC normą, taikytiną tuo metu, kai paskola buvo suteikta. Komisija turėjo naudoti 2015 m. PBoC normas.

8)	Papildomame atskleidimo dokumente nurodytuose šaltiniuose nurodomas santykinis skirtumas pelno atžvilgiu, o ne iš banko gautų paskolų palūkanų normų skirtumų atžvilgiu. Nė vienas šaltinis nenurodė, kad šį skirtumą reikėtų išreikšti santykinai ir ne visi šaltiniai buvo patikimi.

(175)

Dėl pirmo punkto Komisija pripažino, kad komerciniai bankai paprastai naudoja absoliučiais terminais išreikštą antkainį. Ji pažymėjo, kad ši praktika atrodo daugiausia pagrįsta praktiniais sumetimais, nes palūkanų norma galiausiai yra absoliutus skaičius. Tačiau absoliutus skaičius yra rizikos vertinimo rezultatas, pagrįstas santykiniu vertinimu. BB reitingo bendrovės įsipareigojimų nevykdymo rizika yra X proc. didesnė nei Vyriausybės ar nerizikingos bendrovės įsipareigojimų nevykdymo rizika. Tai santykinis vertinimas, kurį iliustruoja KV pateikti istorinės skirtumų raidos duomenys (žr. toliau pateiktą analizę). Santykinis skirtumas rodo vyraujančių rinkos sąlygų pasikeitimus, kurie neišreiškiami, jei laikomasi absoliutaus skirtumo.

(176)

Dėl antro ir trečio punktų Komisija sutiko su įžanginiu argumentu, kad palūkanų normos rodo ne tik bendrovės rizikos profilį, bet ir šalies ir valiutos specifinę riziką. Dažnai, kaip ir šiuo atveju, šalies ir valiutos specifinė rizika ilgainiui keičiasi, o šie skirtumai skiriasi nelygu šalis. Dėl to nerizikingos normos ilgainiui labai skiriasi ir kartais yra mažesnės JAV, kartais – Kinijoje. Šie skirtumai yra susiję su tokiais veiksniais, kaip stebimas ir numatomas BVP augimas, ekonominiai vertinimai ir infliacijos lygis. Kadangi nerizikinga norma ilgainiui keičiasi, toks pats nominalus absoliutus skirtumas gali reikšti labai skirtingą rizikos vertinimą. Pavyzdžiui, jei bankas bendrovės įsipareigojimų nevykdymo specifinę riziką apskaičiuoja kaip 10 % didesnę nei nerizikinga norma (santykinis skaičiavimas), gaunamas absoliutus skirtumas gali svyruoti nuo 0,1 % (jei nerizikinga norma yra 1 %) iki 1 % (jei nerizikinga norma yra 10 %).

(177)

Investuotojo požiūriu santykinis skirtumas tokiu atveju yra geresnė priemonė, nes jis parodo pelningumo skirtumo dydį ir kaip jį veikia bazinių palūkanų normų lygis.

(178)

Metodas yra neutralus šalies atžvilgiu. Pavyzdžiui, jei nerizikinga norma JAV yra mažesnė už nerizikingą normą Kinijoje, pritaikius metodą bus gauti didesni absoliutūs antkainiai. Kita vertus, jei nerizikinga norma Kinijoje yra mažesnė už nerizikingą normą JAV, pritaikius metodą bus gauti mažesni absoliutūs antkainiai. Šiam punktui paaiškinti KV pateikti duomenys rodo, kad santykinis skirtumas buvo mažas iki interneto bendrovių burbulo sprogimo 2002 m. Jie vėl buvo mažas prieš finansinę ir ekonomikos krizę, kurią sukėlė rizikingos ir valstybės skolos. Po šios finansinės ir ekonomikos krizės, santykinis skirtumas buvo didesnis, palyginti su skirtumu iki krizės. Šis didesnis santykinis skirtumas rodo gerokai pablogėjusią makroekonominę padėtį ir sumažėjusią visuminę paklausą, dėl kurių labai sumažėjo infliacijos lygis JAV (ir kitose pažengusios ekonomikos šalyse).

(179)

Iš KV pateiktų duomenų matyti, kad absoliutus skirtumas nerodo blogėjančios padėties. Pavyzdžiui, absoliutus pelningumo skirtumas JAV keitėsi palyginti nedaug – nuo 2,46 p. p. 2003 m. iki 2,35 p. p. per TL, nors vidutinis infliacijos lygis labai pasikeitė – nuo 2,27 % 2003 m. iki 0,12 % 2015 m. Santykinis skirtumas geriau parodo ekonominės padėties pasikeitimus abiejų minėtų veiksnių atžvilgiu – tiksliau 48,86 % 2003 m., palyginti su 71,57 % 2015 m. Panašiai 2006 m. (iki krizės) absoliutus skirtumas buvo 1,55 %, t. y. beveik toks pat kaip 2017 m. (1,56 %), nors vyraujančios rinkos sąlygos gerokai keitėsi. Rinkos sąlygų pasikeitimą rodo santykinis skirtumas – 27 % 2006 m., palyginti su 46 % 2017 m.

(180)

Pagaliau Komisija pripažino, kad santykinio skirtumo metodikos naudojimas neigiamų palūkanų normų atveju duotų nepagrįstus rezultatus. Tačiau šiuo atveju toks scenarijus nėra aktualus. Komisija manė, kad per TL santykinis skirtumas geriau parodė vyraujančias rinkos sąlygas, kurios turėjo poveikio bendrovių specifinei kredito rizikai, nei absoliutaus skirtumo metodas.

(181)

Dėl ketvirto punkto Komisija KV pateiktus faktus įvertino kitaip. Naudojant KV pateiktą duomenų rinkinį galima matyti, kad absoliutus skirtumas nėra toks stabilus, kaip teigia KV, o ilgainiui svyruoja nuo 1 iki 4,5 %. Be to, per pastaruosius 23 metus santykinis skirtumas keitėsi taip pat kaip absoliutus skirtumas, t. y. kai santykinis skirtumas padidėdavo, padidėdavo ir absoliutus skirtumas, ir atvirkščiai. Dėl tariamo santykinio skirtumo nestabilumo, pasikeitimų dydis yra panašus – skirtumas tarp didžiausių ir mažiausių skaičių yra 530 % santykinio skirtumo atveju ir 450 % absoliutaus skirtumo atveju. Pagaliau naudojantis KV pateiktais istoriniais PBoC normų duomenimis matyti, kad kai kuriais metais taikant santykinio skirtumo metodiką gautas mažesnis lyginamasis dydis nei taikant absoliutų skirtumą.

(182)

Remdamasi papildomos informacijos dokumentu KV tvirtino, kad 2002 m. ir 2008–2010 m. neturėtų būti analizuojami, nes tai nebuvo normalūs metai. Komisija nemato priežasčių, kodėl nereikėtų atsižvelgti į verslo ciklo pasikeitimus. Nuosmukiai yra ekonominio gyvavimo ciklo dalis ir analizuojant duomenis reikėtų atsižvelgti į visus šio gyvavimo ciklo, o ne tik gerųjų metų aspektus. Tai pasakytina ir apie ypač didelius nuosmukius, kaip antai 2008–2010 m. ekonomikos ir finansines krizes.

(183)

Dėl penkto punkto – naudojant per TL nustatytą santykinį skirtumą iš tiesų gauti kitokie rezultatai, nei naudojant absoliutų skirtumą, kuris buvo tiksliau pritaikytas prie įvairių grąžinimo terminų vietoje visų paskolų terminų vidurkio. Tačiau šie rezultatai skyrėsi ne dėl to, kad santykinis skirtumas kaip toks buvo klaidingas, bet dėl to, kad labai skyrėsi JAV ir KLR palūkanų normų nuo laiko priklausanti rizikos struktūra. Iš tiesų JAV 1 metų ir 10 metų obligacijų palūkanų normos skyrėsi daug daugiau (2,5–3,7 %), nei PBoC 1 metų ir 5 metų palūkanų normos (0,8 % skirtumas). Šis skirtumas atsirado nuo pradinio momento, nuo kurio buvo pritaikytas santykinis skirtumas. Jei KLR pradiniu momentu būtų turėjusi panašią nuo laiko priklausančią rizikos struktūrą, gautos lyginamosios normos būtų kitusios pagal logišką tendenciją per visus paskolos terminus. Pavyzdžiui, tarkime 3 % skirtumas tarp trumpalaikių ir ilgalaikių PBoC palūkanų normų būtų lėmęs 15,81 % lyginamąją normą ilgalaikėms paskoloms, kuri yra didesnė nei 14,22 % lyginamoji norma trumpalaikėms paskoloms.

(184)

Komisija šį aspektą pripažino nuo pat pradžių. Norėdama sumažinti šių dviejų šalių nuo laiko priklausančių rizikos struktūrų skirtumų poveikį Komisija nusprendė naudoti vidutinį santykinį skirtumą visiems paskolų terminams, taip tarptautinį lyginamąjį dydį priartindama prie Kinijos sąlygų ir Kinijos bendrovių nepastatydama į blogesnę padėtį dėl to, kad jos turi pasiėmusios daugiau trumpalaikių paskolų.

(185)

Dėl šešto punkto, Komisija nesutiko su KV tvirtinimais. Tvirtinimas, kad Komisija santykinį skirtumą naudojo tik ilgalaikėms paskoloms yra faktiškai neteisingas. Santykinio skirtumo metodika buvo naudojama tiek ilgalaikėms, tiek trumpalaikėms paskoloms. Naudojant vieną vidutinį santykinį skirtumą paskoloms su skirtingu grąžinimo terminu nebuvo suteikta per daug svorio trumpalaikiams grąžinimo terminams, nes Komisija praktikoje šį skirtumą taikė paskoloms su įvairiais grąžinimo terminais.

(186)

Dėl septinto punkto Komisija pripažino, kad ji naudojo dviejų skirtingų laikotarpių duomenis, t. y. per TL taikytas santykinis skirtumas, o paskolos suteikimo metu – PBoC norma, ir kad kiekvienos paskolos nagrinėjamasis laikotarpis turėtų sutapti. Tačiau Komisija nesutiko su KV išvada, kad reikėjo naudoti tik TL duomenis. Dėl to Komisija pažymi, kad nustatant teisingą laikotarpį skirtumui ir PBoC normai nustatyti reikėtų atsižvelgti į kiekvienos paskolos konkrečias sąlygas, pvz., palūkanų normų kintamumą. Tačiau per šį tyrimą Komisija neturėjo šios informacijos apie visas atrinktoms bendrovėms suteiktas paskolas. Neturėdama informacijos apie konkrečias praeityje suteiktų paskolų sąlygas ir KV prašymu Komisija šiame tyrime atrinktoms bendrovėms suteiktoms visoms paskoloms nusprendė naudoti santykinį skirtumą ir PBoC normą, taikytą per TL. Komisija atitinkamai pakoregavo ir sumažino su lengvatiniu skolinimu susijusios naudos sumą.

(187)

Pagaliau dėl paskutinio punkto Komisija sutiko, kad papildomame informaciniame dokumente nurodytuose šaltiniuose nurodomas santykinis skirtumas pelno atžvilgiu ir kad nė vienas šaltinis nenurodė, kad šis skirtumas turėjo būti išreikštas santykiniu būdu. Komisija nurodė, kad santykinio skirtumo taikymo tikslas buvo apskaičiuoti kredito rizikos priemoką, taikytiną nerizikingai normai, kad būtų gautas palūkanų normų lyginamasis indeksas. Kredito rizikos priemokos iš tiesų yra susijusios su tuo, kaip investuotojai vertina vertybinius popierius ir kokio pelningumo jie tikisi už didesnę riziką. Be to, nors ne visi šaltiniai buvo pagrįsti moksliniais įrodymas, juose buvo nuorodų, pateikt kituose šaltiniuose. Dėl visų šių priežasčių Komisija vis tiek visus šiuos šaltinius vertino kaip aktualius.

(188)

Todėl Komisija laikėsi pozicijos, kad santykinio skirtumo metodas tinkamiau rodo rizikos priemoką, kurią finansų įstaiga taikytų Kinijos eksportuojantiems gamintojams neiškraipytoje rinkoje, visų pirma atsižvelgiant į tai, kad bazinė palūkanų norma KLR ir bazinė palūkanų norma KLR ilgainiui keitėsi skirtingai.

(189)

Be to, po atskleidimo KV ir dvi atrinktos bendrovė taip pat nesutiko su tuo, kad visoms paskoloms, kurių grąžinimo terminas yra dveji metai arba mažiau, buvo naudojama 14–16 % palūkanų norma bendrovių, kurios naudojosi atnaujinamosiomis paskolomis, lygmeniu. Gautos toliau išvardytos pastabos.

1)	Komisija visas paskolas, kurių trukmė yra dveji metai arba trumpesnė, be tinkamo paaiškinimo ar pagrindžiančių įrodymų priskyrė atnaujinamosioms paskoloms. Ne visos atrinktoms bendrovėms suteiktos trumpalaikės paskolos buvo atnaujinamosios paskolos.

Atnaujinamosios paskolos nebūtinai yra likvidumo problemų požymis. Atnaujinamosios paskolos yra įprastos verslo praktikos Europoje dalis. Jos negeneruoja didesnių palūkanų normų ir jas naudoja ES plieno pramonė. Tiksliau „Shougang Group“ tvirtino, kad Komisija atnaujinamąsias paskolas daugiausia nustatė bendrovių „Qian'an Coal“, „Xishan Coking“ ir „Shougang Corp.“, kurios neturėjo finansinių sunkumų, atžvilgiu.

Komisijos naudotas kintamasis lyginamasis dydis neatitiko PPO sutarties dėl subsidijų ir kompensacinių priemonių (toliau – SSKP) 14 straipsnio. Paskola, kuri buvo naudota kaip kintamojo lyginamojo dydžio pagrindas, buvo vienintelė, išskirtinė paskola, kuri sudaro tik 2 % visų „Jiangsu Shagang Group“ suteiktų paskolų, ir Komisija nepateikė pagrįsto paaiškinimo, kodėl ji turėtų būti panaši į komercinę paskolą. Be to, Komisija neatliko koregavimų, kad ši paskola būtų panašesnė į panašias komercines paskolas.

(190)

Dėl pirmo punkto, Komisija nepriskyrė visų dvejų metų ar trumpesnių paskolų prie atnaujinamųjų paskolų. Tam tikros bendrovės atnaujinamosios paskolos buvo laikomos tik požymiu, kad bendrovės finansinė padėtis buvo blogesnė, nei matyti iš pirmo žvilgsnio iš finansinių ataskaitų, ir kad papildoma rizika buvo susijusi su trumpalaikėmis likvidumo problemomis. Todėl visoms trumpalaikėms paskoloms buvo skirta didesnė rizikos priemoka, nepaisant to, ar tokios paskolos buvo atnaujinamosios ar ne.

(191)

Dėl antro punkto, Komisija nesutiko su KV ir eksportuojančių gamintojų vertinimu. Pačios Kinijos valdžios institucijos atnaujinamąsias paskolas laiko papildomu kredito rizikos veiksniu. Kaip nurodyta CBRC rizika pagrįsto paskolų klasifikavimo gairėse, atnaujinamosios paskolos turėtų būti nurodytos bent kaip susijusios paskolos (29). Šiai kategorijai priskiriama paskola reiškia, kad net jei paskolos gavėjas gali dabar sumokėti pagrindinę paskolos sumą ir palūkanas, yra tam tikrų veiksnių, kurie gali neigiamai paveikti paskolos grąžinimą.

(192)

Atnaujinamųjų kreditų priemonės iš tiesų taikomos Europoje ir jas naudoja Sąjungos plieno pramonė, tačiau jų sąlygos labai skiriasi nuo Kinijos atnaujinamųjų paskolų. Atnaujinamųjų kreditų priemonės Sąjungoje iš esmės yra kreditų linijos su iš anksto nustatyta maksimalia suma, kuri gali būti atsiimama ir grąžinama per kelis kartus per iš anksto nustatytą laikotarpį. Be to, priešingai KV tvirtinimui, dėl tokių kreditų priemonių patiriamos papildomos išlaidos – sutartinė marža kartu su įprastomis trumpalaikėmis rinkos normomis (30) arba iš anksto nustatytas valdymo mokestis. Be to, KV pateiktas „BNP Paribas“ pavyzdys taip pat buvo susijęs su mokesčiu už nepanaudotą kapitalą kredito priemonės laikotarpiu. Kita vertus, per tikrinamuosius vizitus nustatytos Kinijos atrinktų bendrovių atnaujinamųjų paskolų sąlygos nesiskyrė nuo kitų trumpalaikių paskolų sąlygų. Jos nebuvo įvardytos kaip kredito linija ar atnaujinamoji kredito priemonė ir su jomis nebuvo taikomi jokie papildomi mokesčiai ar maržos. Iš pirmo žvilgsnio jos atrodė kaip įprastos trumpalaikės paskolos. Tačiau per tikrinamąjį vizitą patikrinus tokių paskolų grąžinimą paaiškėjo, kad kapitalo suma iš tikrųjų buvo grąžinta naujomis paskolomis, kurios buvo gautos iš to paties banko už tą pačią sumą savaitę iki ar po pirminės paskolos termino dienos. Tada Komisija išplėtė savo analizę, nagrinėjo kitas paskolų lentelėje nurodytas paskolas ir daugeliu atvejų nustatė kitas paskolas su tokiomis pačiomis savybėmis. Dėl visų šių priežasčių Komisija laikosi savo pozicijos dėl atnaujinamųjų paskolų.

(193)

Komisija nesutiko su „Shougang Group“ konkretaus tvirtinimo faktais, kad Komisija atnaujinamąsias paskolas nustatė daugiausia bendrovių „Qian'an Coal“, „Xishan Coking“ ir „Shougang Corp.“ atžvilgiu. Komisija nustatė, kad visos patikrintos „Shougang“ grupės bendrovės turėjo atnaujinamųjų paskolų, įskaitant gamybos bendroves „Shougang Mining“ ir „Qian'an“, nes visos per TL joms suteiktos trumpalaikės paskolos buvo laikomos atnaujinamosiomis paskolomis.

(194)

Galiausiai dėl trečio punkto Komisija mano, kad „Jiangsu Shagang Group“ bendrovei suteikta paskola buvo panaši komercinė paskola, nes 162 konstatuojamojoje dalyje aprašytos jos suteikimo sąlygos atitinka finansinę padėtį, kurią rodo trumpalaikiai likvidumo nesklandumai. Be to, kintamosios paskolos grąžinimo terminas (16 mėnesių) iš esmės atitiko trumpalaikes paskolas, kurioms, skaičiuojant teikiamą naudą, buvo taikytas kintamasis lyginamasis dydis. Vis dėlto kintamoji lyginamoji norma buvo pakoreguota, siekiant atsižvelgti į paskolų, kurių grąžinimo terminas yra trumpesnis nei metai, palyginti su paskolų, kurių grąžinimo terminas yra vieni arba dveji metai, palūkanų normų skirtumus, remiantis atitinkamais PBoC normų skirtumais abiem terminams. Šio koregavimo išsamus skaičiavimas buvo pateiktas susijusioms bendrovėms.

(195)

Todėl Komisija atmetė visus tvirtinimus, susijusius su tuo, kad visoms paskoloms, kurių grąžinimo terminas yra du metai arba mažiau, buvo naudojama 14–16 % palūkanų norma bendrovių, kurios naudojosi atnaujinamosiomis paskolomis, lygmeniu.

(196)

Be to, „Jiangsu Shagang group“ kritikavo Komisijos atliktą dvigubą paskolų, kurias grupės patronuojamosios bendrovės gavo iš „Shagang Finance“ ir patronuojančiosios bendrovės, įtraukimą skaičiuojant suteiktą naudą. „Shagang“ taip pat tvirtino, kad Komisija turėjo atimti „neigiamą naudą“, t. y. naudą iš paskolų, kurių faktiniai palūkanų mokėjimai buvo didesni nei Komisijos apskaičiuotos lyginamosios palūkanų normos. Komisija abu šiuos tvirtinimus atmetė.

(197)

Dėl tariamo dvigubo įtraukimo Komisija pažymi, kad „Shagang“ daugiausia nurodė bendrovių vienos kitoms teikiamas paskolas („Shagang Finance“ ir susijusios plieno gamybos bendrovės). Dėl to primenama, kad „Shagang Finance“ nepateikė Komisijai jokios informacijos apie jos paimtas paskolas. Be to, Komisija neskaičiavo jokios naudos „Shagang Finance“ lygmeniu. Todėl dvigubo įtraukimo galimybė yra neįmanoma. Dėl kelių likusių bendrovių vienos kitoms teikiamų paskolų tarp „Shagang Group“ ir plieno gamybos bendrovių, Komisija patikrino, ar iš tiesų jų paskolos buvo du kartus įtrauktos į skaičiavimą. Tačiau jau prieš atskleidimą iš „Shagang Group“ gautame paskolų sąraše tik dvi paskolos buvo nurodytos kaip bendrovių vienos kitoms teikiamos paskolos, o „Hongchang Plate“ paskolų sąraše buvo nurodyta tik viena tokia paskola. Be to, net iš esmės lyginant šias paskolas jos neatitiko pagal pasiskolintą sumą, trukmę ir taikomas palūkanas. Bendrovė nepateikė jokios naujos informacijos po atskleidimo, kad pagrįstų savo tvirtinimą, kad šios paskolos iš tiesų atitiko vienos kitas. Todėl Komisija manė, kad kiekviena šių paskolų buvo nurodyta tik po vieną kartą – grupės arba gamybos bendrovės paskolų sąraše.

(198)

Dėl 196 konstatuojamojoje dalyje pateikto tvirtinimo, susijusio su „neigiama nauda“, Komisija nustatė, kad nekyla jokia sąžiningo palyginimo problema. Tiksliau paskolos su nelengvatine palūkanų norma gavimas negali kompensuoti naudos, kuri teikiama gavus kitą paskolą su lengvatine palūkanų norma. Skaičiuodama suteiktą naudą Komisija atsižvelgė tik į paskolas, kurioms apskaičiuotas lyginamasis dydis buvo didesnis už bendrovių mokamas palūkanų normas. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

3.4.4.2. „Hesteel Group“

(199)

Remiantis „Hesteel Group“ finansinėmis sąskaitomis, jos bendra finansinė būklė buvo pelninga. Ji nepatyrė nuostolių, bet pelningumo lygis buvo gana žemas, todėl grupė neapsaugota nuo neigiamų verslo, finansų arba ekonominių sąlygų pokyčių. Grupės skolos ir turto santykis taip pat aukštas.

(200)

Plokščių karštojo valcavimo produktų gamybos bendrovių lygmeniu bendra finansinė būklė buvo panaši kaip grupės lygmeniu – žemas pelningumas, bet veikla nenuostolinga. Be to, kiti finansiniai rodikliai, kaip antai skolos ir turto santykis arba palūkanų padengimo santykis, nerodė jokių didelių struktūrinių problemų, susijusių su bendrovių skolos grąžinimo galimybėmis. Tačiau per patikrinimą vietoje Komisija nustatė, kad 80 % iš atrinktų paskolų šioms bendrovėms buvo atnaujinamosios ir jų suma buvo didelė; tai rodo, kad likvidumo požiūriu padėtis yra daug labiau nestabili, nei rodė finansinių ataskaitų rinkinys.

(201)

Komisija pastebėjo, kad „Hesteel Group“ Kinijos kredito reitingų agentūra, „Agricultural Bank of China“„Hangang“ padalinys, suteikė AAA- reitingą. Dėl 159–161 konstatuojamosiose dalyse nurodytų tų pačių priežasčių, Komisija padarė išvadą, kad šis reitingas nepatikimas. Be to, suteiktos atnaujinamosios paskolos dar kartą patvirtina Komisijos sprendimą neatsižvelgti į Kinijos AAA- reitingą, suteiktą „Hesteel Group“.

(202)

Todėl Komisija manė, kad, kaip nurodyta 166–168 konstatuojamosiose dalyse, tikslinga taikyti BB lyginamąjį indeksą, viršijantį grupės veiklos lygį, siekiant apskaičiuoti bendrą plokščių karštojo valcavimo produktų gamybos bendrovėms suteiktą naudą nesant tinkamo rizikos vertinimo.

(203)

Be to, siekiant atsižvelgti į padidintą riziką, kurią rodė atskirų plokščių karštojo valcavimo produktų gamybos bendrovių lygmeniu suteiktos atnaujinamosios paskolos, ir atsižvelgiant į tai, kad šių paskolų grąžinimo terminas ir sąlygos buvo iš esmės panašūs į didelių palūkanų paskolos, kaip nurodyta 162 konstatuojamojoje dalyje, Komisija manė, kad reikia taikyti tą patį lyginamąjį indeksą kaip ir toje konstatuojamojoje dalyje nurodytas santykinis lyginamasis indeksas visoms paskoloms, kurių terminas yra ne ilgiau kaip dveji metai gamybos bendrovių, kurios naudojosi atnaujinamosiomis paskolomis, lygmeniu. Kadangi atnaujinamosios paskolos paprastai suteikiamos trumpiems laikotarpiams, mažai tikėtina, kad atnaujinamoji paskola būtų suteikta ilgiau nei dviem metams; tai patvirtina ir konkretūs patikrintų paskolų atrinktoms bendrovėms įrodymai.

(204)

KV ir kai kurių atrinktų bendrovių pateikti tvirtinimai ir argumentai dėl bendros metodikos, taikytos santykiniam skirtumui apskaičiuoti ir kintamajam lyginamajam dydžiui naudoti, vienodai taikomi ir „Hesteel Group“. Komisija į šiuos punktus jau atsakė 175–195 konstatuojamosiose dalyse.

(205)

Po atskleidimo skundo pateikėjas domėjosi, ar Komisija atsižvelgė į didelę kapitalo injekciją (apie 1 mlrd. EUR) 2010 m., skirtą „Hesteel“, kurios nauda šiai grupei buvo teikiama ir per TL. Komisija pastebėjo, kad dėl šios tariamos kapitalo injekcijos 2017 m. balandžio mėn. JAV ir ES jau uždavė klausimą KLR PPO subsidijų ir kompensacinių priemonių komitete. Komisija per tyrimą nerado jokių įrodymų, kad ši tariama kapitalo injekcija būtų davusi kokios nors naudos „Hesteel Group“ per TL.

3.4.4.3. „Shougang Group“

(206)

Remiantis „Shougang Group“ finansinėmis sąskaitomis, jos bendra finansinė būklė buvo kebli. Remiantis gautais įrodymais nuo 2014 m., grupė veikė nuostolingai tiek 2014 m., tiek 2015 m. Jai buvo taikomi dideli finansiniai svertai ir ji savo trumpalaikius įsipareigojimus padidino daugiau nei 10 % per TL. Be to, atliekant patikrinimą vietoje nustatyt, kad patronuojančioji bendrovė jai suteikė 25 atnaujinamąsias paskolas. Be to, paskolų lentelėse reikšmingas skaičius kitų trumpalaikių paskolų pasibaigus terminui buvo pakeistos naujomis tokios pačios sumos paskolomis.

(207)

Plokščių karštojo valcavimo produktų gamybos bendrovių lygmeniu finansinių ataskaitų rinkinys ir nustatyti įrodymai, susiję su konkrečiomis paskolomis, turto vertinimo ir galimybių ataskaitos parodė, kad šios bendrovės veikė pagal veiklos tęstinumo prielaidą, nepaisant kelis metus iš eilės patiriamų nuostolių arba nedidelio pelno, didelio skolos ir turto santykio, žemo palūkanų padengimo, blogėjančių finansinių rodiklių ir neužtikrintos padėties ateityje. Šios bendrovės negavo pakankamai veiklos pajamų palūkanų sąnaudoms padengti už kelerius metus 2012–2015 m. laikotarpiu. Be to, atlikusi patikrinimą Komisija nustatė atvejų, kai skola restruktūrizuota dėl mokėjimo problemų. Be to, viena iš gamybos bendrovių visos per TL suteiktos trumpalaikės paskolos buvo atnaujinamosios paskolos.

(208)

Nepaisant šių aplinkybių, Kinijos kredito reitingų agentūra „Dagong International“ suteikė „Shougang Group“ AAA kredito reitingą. Dėl 159–161 konstatuojamosiose dalyse nurodytų priežasčių ir įrodymų, nustatytų atlikus patikrinimą, Komisija neatsižvelgė į Kinijos „Shougang Group“ reitingą.

(209)

Atsižvelgdama į bendrą padėtį Komisija nustatė, kad būtina nustatyti tinkamą lyginamąjį dydį grupės lygmeniu. Siekiant atsižvelgti į padidintą riziką, kurią rodė suteiktos atnaujinamosios paskolos, ir atsižvelgiant į tai, kad šių paskolų grąžinimo terminas ir sąlygos buvo iš esmės panašūs į didelių palūkanų paskolos, kaip nurodyta 162 konstatuojamojoje dalyje, Komisija taikė tą patį lyginamąjį dydį kaip ir nurodytas toje konstatuojamojoje dalyje visoms paskoloms, kurių terminas yra ne ilgiau kaip dveji metai. Kadangi atnaujinamosios paskolos paprastai suteikiamos trumpiems laikotarpiams, mažai tikėtina, kad atnaujinamoji paskola būtų suteikta ilgiau nei dviem metams; tai patvirtina ir konkretūs patikrintų paskolų atrinktoms bendrovėms įrodymai.

(210)

Kitoms grupės lygmens paskoloms, kurių grąžinimo terminas ne mažiau kaip dveji metai, remdamasi turima informacija Komisija taikė bendrą lyginamąjį dydį, grupių lygmeniui taikydama aukščiausią neinvesticinio reitingo obligacijų laipsnį, kaip paaiškinta 166–168 konstatuojamosiose dalyse.

(211)

Be to, Komisija padarė išvadą, kad plokščių karštojo valcavimo produktų gamybos bendrovių lygmeniu padėtis buvo tokia, kad šios bendrovės be valstybės paramos šios bendrovės nebūtų galėjusios gauti kitų paskolų per TL. Todėl šių bendrovių gauta nauda viršijo įprastą palūkanų normos dydžio antkainį. Tiksliau tariant, per TL nauda gauta dėl suteiktų paskolų, kurios, remiantis bendra šių bendrovių finansine būkle, be valstybės paramos nebūtų suteiktos. Šiuo atžvilgiu Komisija pažymėjo, kad „Shougang Group“ yra didelė valstybės valdoma įmonė, kuri 11-ajame ir 12-ajame penkmečio planuose buvo įvardyta kaip „lyderė“.

(212)

Todėl, pagal 1998 m. gairių (31) E skirsnio b dalies V punktą, Komisija nusprendė per TL neišmokėtas šių paskolų sumas laikyti dotacija, suteikta vykdant Vyriausybės politiką. Remdamasi turima informacija Komisija kompensavo tik per TL suteiktas paskolas.

(213)

KV ir kai kurių atrinktų bendrovių pateikti tvirtinimai ir argumentai dėl bendros metodikos, taikytos santykiniam skirtumui apskaičiuoti ir kintamajam lyginamajam dydžiui naudoti, vienodai taikomi ir „Shougang Group“. Komisija į šiuos punktus jau atsakė 175–195 konstatuojamosiose dalyse.

(214)

Po atskleidimo KV taip pat nesutiko su tuo, kad paskolos būtų laikomos dotacijomis, ir pateikė toliau išvardytus argumentus.

1)	Komisija neatskleidė esminių faktų, susijusių su jos išvada dėl valstybės paramos, be kurios šios bendrovės nebūtų gavusios susijusių paskolų.

Tam tikrų paskolų sumų pripažinimas kompensacinėmis dotacijomis neatitiko SSKP 1.1 straipsnio b dalies,14 straipsnio ir 14 straipsnio b dalies. KV savo tvirtinimą pagrindė kolegijos ataskaita byloje „EC – DRAMS“, kurioje šis metodas pripažintas nepagrįstu ir neatitinkančiu SSKP sutarties 1.1 straipsnio b dalies ir 14 straipsnio (32).

Komisijos skaičiavimo metodika buvo laikoma išimtimi, kurios neleidžiama taikyti pagal SSKP sutarties 14 straipsnio b dalį, nes pagal tą metodiką buvo pakeistas įnašo teisinis pobūdis – iš paskolų į dotacijas. Kolegija byloje „EC – DRAMS“ pabrėžė, kad paskola iš esmės skiriasi nuo dotacijos, nes ji reiškia dar negrąžintą skolą (33). Visos paskolos bendrovės apskaitos įrašuose vadintos paskolomis, o ne dotacijomis, nė viena paskolų lentelės paskola nebuvo susijusi su atleidimu nuo skolos, už jas buvo mokamos palūkanos. Pagaliau ES 1998 m. subsidijų sumos skaičiavimo gairių E skirsnio b dalies V punkte pripažįstama, kad yra atleidimas nuo skolos arba reikalavimų nevykdymas.

Tariama susijusių bendrovių ekonomine padėtimi negalima pateisinti tam tikrų paskolų sumų laikymo dotacijomis. Iš tikrųjų, susijusios bendrovės priklausė didelei bendrovių grupei, jų paskolas garantavo patronuojančiosios bendrovės. Be to, ES gamintojai veikė nuostolingai nuo 2012 m., tačiau vis tiek gavo paskolų ir sugebėjo refinansuoti savo skolas. Tiksliau dėl „Shougang Group“ – „Jingtang“ gamybos bendrovė iš tiesų veikė pelningai 2014 ir 2015 m., nors komercinę veiklą pradėjo tik 2010 m. Pagaliau Komisija manė, kad „Shougang Group“ ir „Benxi Group“ finansinė padėtis atitiko BB reitingą, o to pakanka paskoloms rinkoje gauti.

(215)

Eksportuojantys gamintojai iš esmės atkartojo KV pastabas. Tačiau „Shougang Group“ pateikė tam tikrų papildomų konkrečių pastabų.

1)	„Shougang Group“ pastebėjo, kad tam tikros trijų grupės bendrovių paskolų sumos buvo pervadintos dotacijomis be tinkamo paaiškinimo ar pagrindimo.

Visa „Shougang Group“ 2014 ir 2015 m. veikė pelningai ir turėjo daug nepaskirstytųjų pajamų. Grupės gamybos bendrovė „Qian'an“ 2015 m. patyrė nuostolių, tačiau 2011–2014 m. veikė nuostolingai. „Shougang Group“ taip pat nesutiko su tuo, kad gamybos bendrovės neuždirba pakankamai pelno, kad padengtų išlaidas palūkanoms mokėti, ir pabrėžė, kad finansinėse ataskaitose nurodytas veiklos pelnas iš tiesų buvo pelnas po finansinių išlaidų apmokėjimo.

(216)

Dėl pirmo punkto Komisija nesutiko su KV teiginiu, kad ji neatskleidė esminių faktų, susijusių su valstybės parama, kuriais buvo pagrįstos Komisijos išvados. 211 konstatuojamojoje dalyje minėta valstybės parama buvo bendro argumentavimo dėl lengvatinio skolinimo dalis, todėl buvo nurodyta tuose pačiuose įrodomuosiuose dokumentuose, kurie jau išsamiai aprašyti 3.4.1–3.4.3 skirsniuose. Be to, Komisija 3.5 skirsnyje pateikė papildomų argumentų dėl valstybės paramos teikimo kai kurioms finansinių sunkumų turinčioms plieno pramonės bendrovėms. Kadangi „Shougang Group“ ir „Benxi Group“ buvo laikomos šalies pirmaujančiomis bendrovėmis, 3.5 skirsnyje pateiktas argumentavimas taikomas ir joms.

(217)

Dėl antro ir trečio punktų Komisija paaiškino, kad atrinktoms bendrovėms suteiktų paskolų neprilygino dotacijoms kaip tokioms. Priešingai nei teigė KV, Komisija nepakeitė finansinio įnašo teisinio pobūdžio iš paskolų į dotacijas. Veikiau Komisija pripažino, kad bendrovėms suteiktos paskolos buvo su mokėjimo įsipareigojimais. Tik skaičiuodama tokio sandorio teikiamą naudą Komisija nelygino palūkanų normų, o kaip atskaitos tašką pasirinko likusią nesumokėtą paskolos dalį.

(218)

Dėl to Komisija patikslino, kad skaičiuodama naudą ji atsižvelgė ne į visą paskolos sumą. Atskaitos tašku buvo pasirinkta tik nesumokėta paskolos dalis, kuri buvo vėliau kelis kartus koreguota ir sumažinta. Pirma, nauda buvo nustatyta remiantis likusia nesumokėta paskolos dalimi, iš jos atėmus per TL sumokėtas palūkanas. Antra, paskolos suma buvo pakoreguota ją sumažinant pagal paskolos paskirtį. Jei paskolos paskirtis buvo įvardyta kaip likvidumas/apyvartinės lėšos, buvo atsižvelgta į visą sumą. Jei paskola buvo aiškiai susieta su ilgalaikėmis investicijomis, paskolos suma buvo sumažinta per visą paskolos terminą ir buvo atsižvelgta tik į su TL susijusią sumą. Pagaliau naudos suma buvo dar koreguojama, kad atspindėtų tik TL dienų, su kuriomis paskola buvo susijusi, skaičių.

(219)

Visi šie koregavimai rodo, kad skaičiuodama naudą Komisija atsižvelgė ne į visą paskolos sumą. Todėl Komisija nustatė, kad bylos „EC – DRAMS“ kolegijos ataskaitoje taikytas argumentavimas šiam tyrimui netiko. Toje ataskaitoje nagrinėta skaičiavimo metodika (34) ir kolegija iš esmės nustatė, kad EK atsižvelgė į visą bendrovės „Hynix“ paskolų sumą, neatsižvelgdama į su paskolomis susijusius įsipareigojimus (35). Kadangi šiame tyrime taip nebuvo, šis tvirtinimas buvo atmestas.

(220)

Dėl KV tvirtinimo, kad „Shougang Group“ ir „Benxi Group“ finansinė padėtis atitiko BB reitingą, o to pakanka paskoloms rinkoje gauti, Komisija priminė, kad ji atliko diferencijuotą bendrovių vertinimą grupės lygmeniu ir bendrovių vertinimą gamybos bendrovių lygmeniu. Komisijos išvada buvo ta, kad BB reitingą atitinkanti finansinė padėtis buvo taikytina tik grupės lygmeniu, bet ne gamybos veiklą vykdančių bendrovių lygmeniu. Todėl ji šį tvirtinimą atmetė.

(221)

Dėl KV pastebėjimo, kad ES gamintojai taip pat veikė nuostolingai, tačiau sugebėjo refinansuoti savo skolas, Komisija pastebėjo, kad, priešingai nei KLR, ES pramonės skolų refinansavimas taikytas visos grupės lygmeniu, o ne gamybos bendrovių lygmeniu. ES pramonės finansinė padėtis grupės lygmeniu nebuvo tokia pati kaip atskirų gamybos bendrovių lygmeniu. Tiksliau iš visų „Arcelor Mittal“, „Thyssen Krupp“ ir „Tata Groups“ konsoliduotų finansinių ataskaitų matyti, kad per TL gautas pelnas. Be to, kaip aprašyta 192 konstatuojamojoje dalyje, refinansavimo operacijų sąlygos ES ir KLR skyrėsi. Todėl šis pastebėjimas buvo pagrįstais neteisingai.

(222)

Kalbant tiksliau apie „Shougang Group“, dėl to, kad visa grupė veikė pelningai, negalima suabejoti Komisijos skaičiavimo metodika nurodytų paskolų atžvilgiu. Kaip paaiškinta 156 konstatuojamojoje dalyje, bendrovės grupės vertintos atskirai ir išvados bei metodika pritaikyti pagal jų konkrečią padėtį. Šis požiūris patvirtintas per tikrinamąjį vizitą, kai šalys nurodė, kad vertinant garantą nagrinėjama konkrečios bendrovės padėtis, o ne padėtis grupės lygmeniu. Kalbant apie garantijas, išskyrus „Qian'an Coal“, klausimyno atsakymuose nebuvo pateikta jokios informacijos apie nurodytų paskolų garantus. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(223)

Dėl gamybos bendrovės „Jingtang“ finansinės padėties, ši bendrovė nuo pat jos komercinės veiklos pradžios 2010 m. veikė nuostolingai, išskyrus 2014 ir 2015 m., kai ji vos pasiekė pelno ir nuostolių pusiausvyrą (0–0,5 %). Be to, nuo pat sukūrimo ši bendrovė registravo sukauptus [13–16] mlrd. RMB nuostolius. Bendrovės veikla visą laiką neatitiko galimybių ataskaitoje, kuria buvo pagrįstas „Jingtang“ statybos projekto leidimas, nustatytų lūkesčių. Per TL buvo parengta turto vertinimo ataskaita, susijusi su „Shougang Jingtang“ nuosavybės struktūros pasikeitimu. Šioje ataskaitoje nustatyta, kad bendrovės grynoji vertė per TL buvo mažesnė nei trečdalis pradinės investicijų sumos. Todėl Komisija nepakeitė savo išvadų dėl „Jingtang“ gamybos bendrovės.

(224)

Dėl „Shougang Group“ išreikštų abejonių Komisijos skaičiavimo metodika Komisija paaiškino, kad ji nepastebėjo, kad visų Kinijos bendrovių finansinėse ataskaitose nurodytas veiklos pelnas iš tiesų yra pelnas po finansinių išlaidų apmokėjimo. Todėl skaičiuodama finansinius rodiklius Komisija vėl pridėjo finansines išlaidas prie veiklos pelno, kad išsiaiškintų kiekvienos bendrovės pelno iki sumokant palūkanų išlaidas dydį. Todėl Komisija laikosi savo pozicijos dėl finansinių rodiklių skaičiavimo.

(225)

Po atskleidimo „Shougang Group“ taip pat kritikavo, kad Komisija nepateikė pakankamai išsamios informacijos apie nagrinėtas tris grupės gamybos bendroves. Komisija pastebėjo, kad antrame konkrečiame atskleidimo dokumente ji pateikė visą informaciją. Visų pirma Komisija įvertino „Qian'an Coal“, „Shougang Mining“ ir „Xishan Coking“ finansinę padėtį 2012–2015 m. laikotarpiu. Be pelningumo svarstyti kiti finansiniai aspektai, kad būtų galima padaryti išvadas dėl bendrovių finansinio patikimumo, kaip aprašyta 226–228 konstatuojamosiose dalyse.

(226)

„Qian'an Coal“ iki 2014 m. nurodė ribinį pelną (pelno ir nuostolių pusiausvyra), 2014 m. nedidelį pelną (mažiau nei 3 %) ir nuostolius per TL. Jos apyvarta nuolat mažėjo ir nuo 2012 iki 2015 m. sumažėjo beveik dvigubai. Be to, bendrovė tuo laikotarpiu nuolat įsiskolindavo (skolos/turto santykis virš 60 %), ji neuždirbo pakankamai veiklos pajamų, kad padengtų palūkanų išlaidų mokėjimus per TL (palūkanų mokėjimo santykis < 1). Maždaug trečdalis bendrovei per TL suteiktų trumpalaikių paskolų (kurios sudaro maždaug trečdalį visų bendrovės nesumokėtų skolų) laikomos atnaujinamosiomis paskolomis.

(227)

„Shougang Mining“ 2015–2015 m. visą laką veikė nuostolingai, išskyrus 2013 m., kai uždirbo nedidelį pelną. Bendrovė iš viso nurodė apie 2 mlrd. RMB sukauptų nuostolių 2015 m. Bendrovės apyvarta per pastaruosius ketverius metus nuolat mažėjo, o nuo 2012 iki TL sumažėjo daugiau nei dvigubai. „Shougang Mining“ per pastaruosius 5 metus nuolat įsiskolindavo (skolos/turto santykis apie 80 %), ji neuždirbo pakankamai veiklos pajamų, kad padengtų palūkanų išlaidų mokėjimus per bet kuriuos iš pastarųjų penkerių metų (palūkanų mokėjimo santykis < 1). Vienintelė bendrovei per TL suteikta paskola laikyta atnaujinamąja paskola. Todėl Komisija nepakeitė savo išvadų dėl „Qian'an Coal“ ir „Shougang Mining“ bendrovių.

(228)

„Xishan Coking“ buvo įsteigta 2009 m. pabaigoje ir pradėjo nuo didelių nuostolių (virš 300 mln. RMB), kurie per TL vis dar nebuvo absorbuoti. Bendrovės apyvarta per pastaruosius ketverius metus mažėjo ir bendrovė vis daugiau įsiskolino per tą laikotarpį. Daugelis bendrovei per TL suteiktų paskolų laikytos atnaujinamosiomis paskolomis. Tačiau Komisija priėmė „Shougang Group“ tvirtinimą, kad didelę dalį „Xishan Coking“ skolų iš tiesų būtų galima priskirti „Jingtang“ ir kad „Xishan Coking“ finansiniams rezultatams šis faktas darė labai didelį poveikį. Be to, bendrovė 2012–2015 m. nuolat nurodydavo gavusi pelną. Todėl 2015 m. „Xishan Coking“ paskolos nebuvo laikomos dotacijomis ir gauta nauda buvo perskaičiuota taikant tą pačią metodiką, kuri taikyta bendrovėms grupės lygmeniu, kaip aprašyta 209–210 konstatuojamosiose dalyse.

3.4.4.4. „Benxi Group“

(229)

Remiantis „Benxi Group“ finansinėmis sąskaitomis, jos bendra finansinė būklė buvo sudėtinga. 2015 m. ji veikė nuostolingai, ji buvo labai įsiskolinusi ir 2012–2015 m. laikotarpiu ji ir toliau didino savo įsipareigojimus. Be to, atlikus tikrinimą vietoje patronuojančios bendrovės lygiu, nustatytos atnaujinamosios paskolos.

(230)

Plokščių karštojo valcavimo produktų gamybos bendrovės lygmeniu finansinių ataskaitų rinkinys ir nustatyti įrodymai, susiję su konkrečiomis paskolomis, parodė, kad ši bendrovė veikė pagal veiklos tęstinumo prielaidą, nepaisant kelis metus iš eilės patiriamų nuostolių arba nedidelio pelno, nuolatos didėjančio skolos ir turto santykio, blogėjančių finansinių rodiklių ir neužtikrintos padėties ateityje. Šios bendrovės negavo pakankamai veiklos pajamų palūkanų sąnaudoms padengti visu 2012–2015 m. laikotarpiu. Be to, Komisija nustatė, kad viena iš atrinktų paskolų buvo atnaujinamoji, o paskolų lentelėse kai kurios trumpalaikės paskolos pasibaigus terminui buvo pakeistos naujomis tokios pačios sumos paskolomis.

(231)

Nepaisant šių aplinkybių „Moody's“ patronuojamoji bendrovė Kinijoje „Benxi Group“ suteikė AA+ vidaus kredito reitingą per TL. Tačiau šios patronuojamosios bendrovės bendrajame atsakomybės apribojimo pranešime pabrėžiama, kad ji teikia tik vidaus reitingus, atspindinčius santykinę kredito riziką Kinijoje, o „Moody's“ paskirtis – dalytis valdymo patirtimi, teikti technologinę paramą ir analitikų mokymus. Todėl, atsižvelgiant į visus Kinijos kredito reitingų iškraipymus, nurodytus 159–161 konstatuojamosiose dalyse, ir į įrodymus, nustatytus atlikus patikrinimą, Komisija neatsižvelgė į „Benxi Group“ suteiktą Kinijos reitingą.

(232)

Atsižvelgdama į bendrą padėtį Komisija nustatė, kad būtina nustatyti tinkamą lyginamąjį dydį grupės lygmeniu. Siekiant atsižvelgti į padidintą riziką, kurią rodė suteiktos atnaujinamosios paskolos, ir atsižvelgiant į tai, kad šių paskolų grąžinimo terminas ir sąlygos buvo iš esmės panašūs į didelių palūkanų paskolos, kaip nurodyta 162 konstatuojamojoje dalyje, Komisija taikė tą patį lyginamąjį indeksą kaip ir nurodytas toje konstatuojamojoje dalyje visoms paskoloms, kurių terminas yra ne ilgiau kaip dveji metai. Kadangi atnaujinamosios paskolos paprastai suteikiamos trumpiems laikotarpiams, mažai tikėtina, kad atnaujinamoji paskola būtų suteikta ilgiau nei dviem metams; tai patvirtina ir konkretūs patikrintų paskolų atrinktoms bendrovėms įrodymai.

(233)

(234)

Be to, Komisija padarė išvadą, kad gamybos bendrovės lygmeniu padėtis buvo tokia, kad ši bendrovė be valstybės paramos šios bendrovės nebūtų galėjusios gauti kitų paskolų per TL. Todėl šių bendrovių gauta nauda viršijo įprastą palūkanų normos dydžio antkainį. Tiksliau tariant, per TL nauda gauta dėl suteiktų paskolų, kurios, remiantis bendra šios bendrovės finansine būkle, be valstybės paramos veikiausiai nebūtų suteiktos. Šiuo atžvilgiu Komisija pažymėjo, kad „Benxi Group“ yra didelė valstybės valdoma įmonė, kuri 12-ajame penkmečio plane buvo įvardyta kaip „lyderė“.

(235)

Todėl, kaip nurodyta 1998 m. gairių E skirsnio b dalies V punkte, Komisija nusprendė per TL neišmokėtas šių paskolų sumas laikyti dotacija, suteikta vykdant Vyriausybės politiką. Remdamasi turima informacija Komisija kompensuojamomis paskolomis laikė tik per TL suteiktas paskolas. Gauta nauda buvo nustatyta remiantis likusia nesumokėta paskolos dalimi, iš jos atėmus per TL sumokėtas palūkanas. Paskolos suma buvo pakoreguota ją sumažinant pagal paskolos paskirtį. Jei paskolos paskirtis buvo įvardyta kaip likvidumas/apyvartinės lėšos, buvo atsižvelgta į visą sumą. Jei paskola buvo aiškiai susieta su ilgalaikėmis investicijomis, paskolos suma buvo sumažinta per visą paskolos terminą ir buvo atsižvelgta tik į su TL susijusią sumą. Pagaliau naudos suma buvo dar koreguojama, kad atspindėtų tik TL dienų, su kuriomis paskola buvo susijusi, skaičių.

(236)

KV ir kai kurių atrinktų bendrovių pateikti tvirtinimai ir argumentai dėl bendros metodikos, taikytos santykiniam skirtumui apskaičiuoti ir kintamajam lyginamajam dydžiui naudoti, vienodai taikomi ir „Benxi Group“. Komisijos pozicija dėl šių tvirtinimų, kaip aprašyta 175–195 konstatuojamosiose dalyse, vienodai taikoma „Benxi Group“.

(237)

Be to, KV ir kai kurių atrinktų bendrovių pateikti tvirtinimai ir argumentai dėl bendros metodikos, taikytos dotacijomis laikomomis paskoloms, vienodai taikomi ir „Benxi Group“. Komisijos pozicija dėl šių tvirtinimų, kaip aprašyta 216–221 konstatuojamosiose dalyse, vienodai taikoma „Benxi Group“.

(238)

Po atskleidimo „Benxi Group“ iš esmės atkartojo KV pastabas. Tačiau ji pateikė tam tikrų papildomų konkrečių pastabų.

„Benxi Group“ tvirtino, kad specialiame faktų atskleidimo dokumente minėtais finansiniais rodikliais tinkamai neįrodoma, kad „Bengang“ neturėjo galimybių grąžinti savo paskolų. Be to, net jei „Bengang“ galėjo turėti tam tikrų finansinių sunkumų pastaraisiais metais, ji vykdė normalią veiklą ir turėjo pakankamai pajėgumų savo paskoloms grąžinti.

2)	„Benxi Group“ taip pat tvirtino, kad jos kredito reitingo analizė nebuvo pakankamai išsami.

3)	Pagaliau „Benxi Group“ tvirtino, kad skundo pateikėjas nenurodė šios subsidijų programos pareiškime ir kad dėl to paskolų laikymas dotacijomis neatitiko SSKP sutarties 11.1 straipsnio.

(239)

Dėl pirmo punkto Komisija pažymėjo, kad bendrovė savo atsakyme į atskleidimo dokumentą pripažino, kad pastaraisiais metais susidūrė su finansiniais sunkumais ir kad ji neprieštaravo jokiems Komisijos nustatytiems faktams, kaip antai dėl mažėjančio pelno dydžio ir apyvartos, didelio skolos santykio ir dėl to, kad negalėjo sumokėti paskolų palūkanų. Bendrovė tai pat patyrė didelių nuostolių per TL. Be to, „Benxi Group“ pripažino, kad kai kurios paskolos nebuvo grąžintos pagal pirminį paskolos grąžinimo tvarkaraštį, o tai rodo, kad bendrovė turėjo sunkumų grąžinti paskolas. Atsižvelgdama į bendrą bendrovės padėtį Komisija laikėsi savo pozicijos, kad įprastomis rinkos sąlygomis bendrovė nebūtų galėjusi gauti kitų paskolų.

(240)

Dėl to, kad susijusios bendrovės priklausė didelei bendrovių grupei ir jų paskolas garantavo patronuojančiosios bendrovės, Komisija pripažino, kad už paskolas, suteiktas „Benxi Group“ gamybos bendrovei, iš tiesų garantavo kita bendrovės grupė. Tačiau per tikrinamąjį vizitą paaiškėjo, kad šias garantijas teikė kelios kitos grupės bendrovės, kurių finansinė padėtis taip pat buvo sudėtinga. Iš tiesų visos patikrintos „Benxi Group“ bendrovės per TL veikė nuostolingai, o pati bendrovė savo klausimyno atsakymuose nurodė, kad grupė patyrė nuolatinius nuostolius, kurie turėjo poveikio kelioms asocijuotosioms bendrovėms, be jokių galimybių artimoje ateityje vėl veikti pelningai.

(241)

Dėl bendrovės kredito reitingo Komisija manė, kad tai, jog pati bendrovė patvirtino savo sudėtingą finansinę padėtį, aiškiai rodo, kad jai neturėjo būti suteiktas AA+ reitingas. Vienintelis naujas įrodymas, kurį šiuo atžvilgiu pateikė bendrovė, yra tai, kad jos finansiniai sunkumai nebūtinai siejasi su jos kredito reitingu, nes tai didelė geležies ir plieno grupė, turinti ilgą istoriją ir gerą kreditingumo reputaciją. Komisija manė, kad toks argumentavimas rinkamai atspindėjo Komisijos tvirtinimą, kad kredito reitingai Kinijoje yra nepatikimi, nes jie daugiausia pagrįsti bendrovės dydžiu ir statusu, o ne jos faktine kreditingumo padėtimi.

(242)

Dėl trečio punkto Komisija nesutiko su bendrovės tvirtinimu, kad subsidija, susijusi su paskolų laikymu dotacijomis, nebuvo įtraukta į skundą. Iš tikrųjų tai buvo susiję su atskira skaičiavimo metodika lengvatinio skolinimo atžvilgiu, kuri iš tiesų buvo nurodyta skunde. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

3.4.5. Išvada dėl lengvatinio skolinimo

(243)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad visos atrinktos eksportuojančių gamintojų grupės per TL naudojosi lengvatiniu skolinimu. Atsižvelgiant į tai, kad buvo skiriamas finansinis įnašas ir eksportuojantiems gamintojams buvo suteikiama konkreti nauda, ši nauda turėtų būti laikoma kompensuotina subsidija.

(244)

Atrinktoms bendrovių grupėms pagal šią schemą per TL nustatyta subsidijų norma:

Lengvatinės politikos paskolos
Bendrovė arba grupė	Visa subsidijos suma	Iš valstybės bankų	Iš kitų finansų įstaigų
„Benxi Group“	26,70 %	26,70 %	0 %
„Hesteel Group“	4,68 %	4,66 %	0,02 %
„Jiangsu Shagang Group“	1,99 %	1,44 %	0,55 %
„Shougang Group“	27,91 %	27,17 %	0,74 %

3.5. De facto garantija

(245)

Skundo pateikėjas teigė, kad egzistavo atskira subsidijų programa, pagal kurią KV tariamai gali tiesiogiai pervesti lėšas suteikdama de facto garantiją, kuria užtikrinamas plokščių karštojo valcavimo produktų pramonės bendrovių, kurioms, dėl jų finansinės būklės, sudėtinga grąžinti paskolas, veiklos tęstinumas.

(246)

Komisija pastebėjo, kad pagal PPO taisykles siekiant įrodyti nerašytas priemones taikoma ypač griežta įrodymų riba, taikoma įrodymams dėl tokių priemonių egzistavimo. Konkrečiai, tyrimą atliekanti institucija argumentais ir patvirtinamaisiais dokumentais turi aiškiai nustatyti, bent jau tai, kad tariama nerašyta „taisyklė arba norma“ priskirtina užsienio Vyriausybei, taip pat tikslų turinį ir tai, kad ji taikoma bendrai ir jos taikymas numatomas ateityje. Tokia įrodymų riba yra pasiekiama tik tuo atveju, jei pateikiama pakankamai įrodymų atsižvelgiant į kiekvieną iš šių elementų (36).

3.5.1. Priskyrimas KV

(247)

Komisija visų pirma patikrino, ar tariamą de facto garantiją galima priskirti KV. Šiuo požiūriu ji patvirtino, kad KLR taikoma Vyriausybės politika plėtoti didelius nacionalinius plieno pramonės lyderius (daugiausia valdomus valstybės), o ne mažesnes (daugiausia privačias) gamyklas.

(248)

Ši politika taikyta jau nuo 2009 m., kai Valstybės taryba paskelbė „Plieno pramonės prisitaikymo ir atgaivinimo projektą“. Šiame dokumente nurodyta, kad iš esmės pagrindinės atraminės įmonės ir pagrindinės geležies ir plieno pramonės kategorijos turėtų būti remiamos siekiant išsaugoti stabilią rinką ir skatinti stabilų pramonės vystymąsi.

(249)

Siekiant kovoti su 2008 m. krize, projekte taip pat pabrėžta, kad pramonės bendrasis planas turėtų būti pakoreguotas ir pritaikytas remiantis „bendro kiekio kontrole kartu su neveiksmingos ir taršios gamybos pašalinimu, įmonių restruktūrizacija ir miesto plieno gamyklų perkėlimu“.

(250)

Remiantis šiuo dokumentu, KV tikslas – nustatyti keletą ypač didelių įmonių, pasižyminčių dideliais nepriklausomų inovacijų pajėgumais ir tarptautiniu konkurencingumu, ir pasiekti, kad penkių didžiausių vidaus rinkos geležies ir plieno įmonių sudarytų daugiau nei 45 % nacionalinės produkcijos. Todėl tikimasi, kad kelios ypač didelės geležies ir plieno įmonės turės daugiau nei 50 000 000 tonų pajėgumų ir bus ypač konkurencingos tarptautiniu mastu, kaip antai „Baosteel“, „Ansteel“ ir „Wuhan Iron and Steel“. Be to, tikimasi suformuoti kelias dideles geležies ir plieno įmones, kurių pajėgumai sudarytų 10 000 000–30 000 000 tonų. Be to, dokumente nurodyti tikslai – „Shougang Group“ perkėlimo pabaiga ir jai priklausančios „Caofeidian Iron and Steel Base“ statyba.

(251)

Projekto politikos dokumente numatoma ir skatinama finansinė parama toms pagrindinėms atraminėms įmonėms ir numatoma parama, susijusi su akcijų išleidimu, įmonės obligacijomis, vidutinės trukmės vertybiniais popieriais, trumpalaikio finansavimo sąskaita, banko paskola ir privataus kapitalo investicijų absorbcija projektams, atitinkantiems aplinkos apsaugos ir žemės įstatymus bei taisykles ir investicijų valdymo reglamentus, ir įmonėms, kurios vykdo susijungimo ir įsigijimo ir restruktūrizacijos veiklą.

(252)

Kita vertus, dokumente nurodyti finansavimo apribojimai projektams, susijusius su neteisėta statyba negavus leidimo ir bendrovėms, vykdančioms neveiksmingą ir taršią gamybą. Jame konkrečiai nurodyta, kad „tuo atveju, jei neveiksminga ir tarši gamyba atsitiktinai išplečiama arba atnaujinama arba perkeliama į kitas vietoves, finansų įstaigos neteiks kreditų paskolos paramos jokia forma, o nacionalinės žemės ir išteklių departamentas nevykdys žemės naudojimo procedūrų“.

(253)

12-ajame plieno pramonės penkmečio plane toliau taikoma projekte nurodyta strategija. 12-ajame penkmečio plane taip pat nurodytos pagrindinės plieno įmonės; pramonės bendrojo plano optimizavimas laikomas pagrindiniu tikslu. Jame konkrečiai nurodyta, kad skatinami dideli projektai, o maži projektai turėtų būti apriboti; kartu numatytas neveiksmingos ir taršios gamybos pajėgumų mažinimas.

(254)

Vienas pagrindinių 12-ojo penkmečio plano uždavinių – pasiekti tam tikrą pramonės grupių lygmenį gerokai sumažinant plieno įmonių skaičių. Tikslas – padidinti 10 pagrindinių plieno įmonių plieno gamybos dalį iki 60 % visos nacionalinės gamybos. Šis tikslas turi būti pasiektas skatinant įmonių susijungimus, restruktūrizavimą ir mažinant neveiksmingos ir taršios gamybos pajėgumus. Be to, plane taip pat pateikiamas sąrašas produktų ir gamybos produktų, kurie laikomi taršiais ir neveiksmingais.

(255)

Visos šiame tyrime atrinktos bendrovės buvo nurodytos 12-ajame penkmečio plane kaip pagrindinės didelės įmonės.

(256)

Galiausiai, 13-ajame penkmečio plano I.2 skyriuje nurodyta, kad „vienos Kinijos plieno įmonės yra geros, o kitos – ne“. Vienas iš pagrindinių uždavinių yra padidinti pramonės koncentracijos lygį (didžiausių 10 įmonių) iki 60 % 2020 m. (šis tikslas nebuvo pasiektas 12-ojo penkmečio plano laikotarpiu). Tai atitinka bendrą tikslą – sumažinti perteklinius pajėgumus; tai vėl numatyta kartu su siekiu skatinti susijungimus ir restruktūrizavimą.

(257)

13-ojo plieno pramonės penkmečio plano IV skyriuje taip pat pabrėžiama būtinybe pašalinti iš rinkos įmones „zombius“. Šios bendrovės yra apibrėžtos kaip įmonės, kurios keletą metų iš eilės patiria nuostolius, neturi pakankamai turto skolai mažinti, patiria nuostolius ir neturi jokių perspektyvų ir remiasi nuolatinėmis bankų paskolomis ir kitais metodais. Remiantis planu, įmonės, neturinčios pakankamai turto skolai mažinti arba neįvykdančios savo skolos įsipareigojimų turėtų bankrutuoti ir restruktūrizuotis.

(258)

Be to, specialiose gairėse, susijusiose su finansine parama ir perteklinių pajėgumų mažinimu, kurios nurodytos 3.4.1.1 skirsnyje, išskiriamos „geros“ bendrovės, t. y. didelės pramoninės grupės, kurios laikosi nacionalinės pramonės politikos, ir „blogos“ bendrovės, t. y. mažesnės bendrovės, kurioms būdinga neveiksminga ir tarši gamyba ir kurios neatitinka Vyriausybės skatinamų kategorijų.

(259)

Kadangi visi minėti dokumentai (2009 m. projektas, 12-asis ir 13-asis penkmečio planai ir atitinkami plieno pramonės planai) patvirtinti Valstybės tarybos, tuose planuose išdėstyta politika gali būti priskiriama KV.

3.5.2. Tikslus de facto garantijos turinys

(260)

Komisija vėliau išnagrinėjo tikslų tariamos de facto garantijos turinį. Ji nenustatė, kad egzistavo bendra nerašyta priemonė gelbėti visas Kinijos plieno bendroves. Priešingai, visuose ankstesnėje dalyje nurodytuose dokumentuose išskiriamos „geros“ bendrovės, t. y. didelės pramoninės grupės, kurios laikosi nacionalinės pramonės politikos, ir „blogos“ bendrovės, t. y. mažesnės bendrovės, kurioms būdinga neveiksminga ir tarši gamyba, neatitinkančios Vyriausybės skatinamų kategorijų. Atitinkamai, net darant prielaidą, kad tokia garantija egzistuoja, nerašyta de facto garantija būtų taikoma tik nacionaliniams lyderiams, kurie patenka į pirmąją kategoriją.

3.5.3. Bendras ir būsimas de facto garantijos taikymas

(261)

Komisija bandė nustatyti, ar tokia nerašyta garantija buvo taikoma bendrai ir ar galima numatyti jos taikymą ateityje.

(262)

Šios Vyriausybės politikos poveikis buvo nesenai aprašytas Kinijos Renmino universiteto Nacionalinės vystymosi ir strategijos akademijos tyrimo ataskaitoje (37) dėl Kinijos bendrovių „zombių“. Remiantis šia ataskaita, 2013 m. 51 % į Kinijos vertybinių popierių biržos sąrašą įtrauktų plieno bendrovių gali būti laikomos įmonės „zombiai“. Vertinant nuosavybės teisių požiūriu, įmonių „zombių“ dalis buvo didžiausia valstybės ir kolektyvinės nuosavybės įmonių sektoriuje. Matuojant pagal gyvavimo trukmę ir mastą, įmonių „zombių“ dalis buvo didžiausia senų didelių ir vidutinių įmonių sektoriuje. Ataskaitoje taip pat išnagrinėtos tokio didelio įmonių „zombių“ skaičiaus tam tikruose sektoriuose egzistavimo priežastys ir nustatyta, kad vietos valdžios institucijos toliau remia beveik bankrutavusias įmones „zombius“ ir tokią padėtį palaiko subsidijomis ir paskolomis. Todėl, jei įmonė gauna daugiau subsidijų arba yra valstybės įmonė, jos šansai tapti įmone „zombiu“ yra didesni.

(263)

Be to, jei pramonė, kaip antai plieno pramonė, Vyriausybės įtraukta į pagrindinių remtinų pramonės sektorių sąrašą, vietos valdžios institucijos stengsis remti šią pramonę, todėl bus sukuriami pertekliniai pajėgumai ir papildomos bendrovės „zombiai“. Todėl Vyriausybė stengėsi sumažinti bendrovių skaičių skatindama didesnių įmonių susijungimus ir įsigijimus. Ataskaita patvirtina, kad vietos valdžios institucijos nustatė sąlygas, pagal kurias tik tam tikras skaičius didelių įmonių gali būti gelbėjamos teikiant paramą pramonei. Galiausiai pranešime pabrėžiama, kad finansų įstaigų kredito diskriminacija taip pat turi įtakos įmonių „zombių“ kūrimui. Iš tiesų, po 2008 m., valstybės valdomų įmonių pelno santykis sumažėjo, o jų skolos santykis kasmet didėjo. Kita vertus, privačių įmonių skolos santykis sumažėjo, nors jų pelno santykis nepakito. Tai rodo, kad valstybės valdomoms įmonėms buvo lengviau nei privačioms įmonėms gauti paskolas.

(264)

Apibendrinant, šios politikos tikslas yra finansiškai remti „geras“ bendroves, t. y. pagrindines įmones arba nacionalinius lyderius, taikant įvairias priemones, o „blogos“ įmonės išnyks nesuteikiant joms paskolų. Be to, lyderiai skatinami pašalinti jų mažesnius konkurentus susijungimais ir įsigijimais, kuriuos remia Vyriausybė. Šios politikos ekonominė nauda gali būti laikomas numanoma de facto valstybės garantija kai kurioms valstybės valdomoms didelėms įmonėms, patiriančioms finansinių sunkumų.

(265)

Tačiau Komisija negalėjo nustatyti tikslesnių kriterijų, pagal kuriuos tokia nerašyta priemonė taikoma bendrai ir ją numatoma taikyti ateityje, kaip atskirą schemą. Komisija padarė išvadą, kad nusprendus lengvatines paskolas, suteikiamas konkrečioms finansinių sunkumų patiriančioms valstybės valdomoms įmonėms, laikyti dotacijomis, o ne paskolomis, nebelieka poreikio toliau nagrinėti šio klausimo.

(266)

Po atskleidimo skundo pateikėjas suabejojo šia išvada ir tvirtino, kad platesnė priemonė yra valstybės planas subsidijuoti plieno pramonę, kuris yra įgyvendinamas per raštiškas normas, kaip antai įstatymus, taisykles ir pavedimus, administracines gaires ar rekomendacijas. Pagrįsdamas savo nuomonę, kad įrodymų rinkimo reikalavimai buvo įvykdyti, skundo pateikėjas cituoja, inter alia, PPO apeliacinio komiteto sprendimą byloje „US-Zeroing case“, kuriame įrodymus sudarė daugiau nei tik eilė atvejų ar pasikartojančių veiksmų (38). Komisija šiai analizei nepritarė. „US-Zeroing case“ byloje nagrinėta JAV prekybos departamento nuolatinė praktika antidempingo bylose taikyti tam tikrą nesąžiningą skaičiavimo metodiką. Tai buvo labai konkreti praktika, pagrįsta vienos Vyriausybės institucijos, veikiančios federalinės Vyriausybės pavedimu, vidiniu pasirinkimu, nagrinėti prekybos apsaugos bylas. Jos negalima palyginti su platesne priemone, kuri apimtų perspektyvius galbūt tūkstančių vietos, regiono ar centro lygmens Vyriausybės veikėjų veiksmus įgyvendinti vieną planą. Todėl Komisija atmetė šį tvirtinimą.

3.6. Vyriausybės tiekiamos prekės už mažesnį nei pakankamą atlygį

(267)

Kaip minėta 3.2 skirsnyje, Komisija pranešė KV, kad, negavus klausimynų, skirtų geležies rūdos, kokso ir koksinių akmens anglių gamintojams, atsakymų, jai gali tekti savo išvadas grįsti geriausiais turimais faktais (kiek tai susiję su geležies rūdos, kokso ir koksinių akmens anglių gamintojais) pagal pagrindinio reglamento 28 straipsnio 1 dalį. Komisija išnagrinėjo, ar atrinktos bendrovės plokščių karštojo valcavimo produktų gamybai gavo žaliavas iš Vyriausybės subsidijuotomis kainomis.

3.6.1. Geležies rūda

(268)

Visos atrinktos bendrovės įsigijo geležies rūdą vidaus rinkoje iš susijusių arba nesusijusių bendrovių, bet taip pat importavo didelius geležies rūdos kiekius. Komisija nustatė, kad, remiantis patikrinta informacija, susijusia su visų atrinktų bendrovių atskirais geležies rūdos sandoriais, kad geležies rūdos įsigijimo kainos buvo panašios nepriklausomai nuo to, ar geležies rūda pagaminta vidaus rinkoje, importuota, įsigyta iš susijusių ar nesusijusių bendrovių.

(269)

Dvi atrinktos bendrovės turėjo susijusias kasyklas užsienyje. Tačiau atlikus tyrimą nenustatyta jokių valstybės paramos požymių, susijusių su investicijomis į šias kasyklas. Bet kuriuo atveju panašu, kad pirkimo (perdavimo) iš susijusių kasyklų kaina buvo nustatyta įprastomis rinkos sąlygomis.

(270)

Skundo pateikėjas taip pat teigė, kad KV pasinaudojo Kinijos geležies ir plieno asociacija (CISA) siekdama daryti įtaką tarptautinėms derybos dėl pirkimo kainos. Komisija gavo įrodymų dėl praeityje buvusios tokios praktikos. Tačiau ši praktika nutraukta 2013 m. ir nėra jokių požymių, kad pagal tokią praktiką buvo suteikta kokia nors nauda atrinktiems plokščių karštojo valcavimo produktų gamintojams tiriamuoju laikotarpiu.

(271)

Remdamasi pirmiau nustatytais faktais Komisija nenustatė, kad Vyriausybė teikė subsidijas atrinktoms bendrovėms už geležies rūdos įsigijimą tiriamuoju laikotarpiu.

3.6.2. Koksas

(272)

Visos atrinktos bendrovės įsigijo koksą vidaus rinkoje iš susijusių arba nesusijusių bendrovių, bet taip pat importavo nedidelius kokso kiekius. Komisija nustatė, kad, remiantis patikrinta informacija, susijusia su visų atrinktų bendrovių atskirais sandoriais, kad kokso įsigijimo kainos buvo panašios nepriklausomai nuo to, ar koksas pagamintas vidaus rinkoje, importuotas, įsigytas iš susijusių ar nesusijusių bendrovių.

(273)

Remdamasi patikrintais atrinktų bendrovių pateiktais duomenimis Komisija negalėjo nustatyti, kad KV teikė joms subsidiją už kokso įsigijimą tiriamuoju laikotarpiu.

3.6.3. Koksinės akmens anglys

(274)

KV paaiškino, kad bendra anglių eksporto rinka yra reguliuojama pagal valstybės prekybos įmonių taisykles, apie kurias buvo pranešta PPO (39). Eksporto apimtys ribojamos taikant eksporto kvotas, o eksportuotojai turi gauti eksporto licenciją. Ši eksporto licencija suteikta tik penkioms bendrovėms, t. y. „China National Coal Group Corporation“, „China Minmetals Corporation“, „Shanxi Coal Import and Export Group Co. Limited“, „Shenhua Group Corporation Ltd.“ ir „Aluminum Corporation of China Limited“. Jos visos yra didelės valstybės valdomos įmonės. Be to, taikomas 3 % eksporto muitas. Remiantis KV pateikta informacija, tiek eksportas, tiek importas atitinkamai sudaro mažiau nei 1 % vidaus suvartojimo.

(275)

Atliekant tikrinamąjį vizitą KV pareigūnai patvirtino, kad KV nustato koksinių akmens anglių bendrovėms gamybos dienų skaičių per metus; tai yra aiškus ženklas, kad valstybė kišasi į koksinių akmens anglių pasiūlą vidaus rinkoje. Išsamesnės informacijos apie koksinių akmens anglių rinkos veikimą KV nepateikė.

(276)

Visos atrinktos bendrovės įsigijo koksines akmens anglis vidaus rinkoje iš susijusių arba nesusijusių bendrovių, bet taip pat importavo nedidelius koksinių akmens anglių kiekius. Komisija nustatė, kad, remiantis patikrinta informacija, susijusia su visų atrinktų bendrovių atskirais sandoriais, koksinių akmens anglių įsigijimo kainos buvo panašios nepriklausomai nuo to, ar koksinės akmens anglys pagamintos vidaus rinkoje ar importuotos, ir nepriklausomai nuo to, ar jos įsigytos iš susijusių ar nesusijusių bendrovių.

(277)

Nors atlikus tyrimą nustatyta, kad koksinių akmens anglių pasiūla vidaus rinkoje yra tam tikru mastu priklausoma nuo valstybės dėl 274 ir 275 konstatuojamosiose dalyse nurodytų priežasčių, Komisijai nepavyko nustatyti, kad atrinktos bendrovės būtų gavusios subsidijų, susijusių su koksinių akmens anglių tiekimu, arba kad jos būtų gavusios naudos per TL iš Vyriausybės įsikišimo.

(278)

Po atskleidimo skundo pateikėjas teigė, kad Komisija turėtų taip pat įvertinti kokiu mastu geležies rūdos, kokso ir anglies kainos vidaus rinkoje turi poveikio kainai, kurią eksportuojantys gamintojai yra pasirengę sumokėti už importuotas žaliavas. Komisija atmetė tą argumentą, nes apskaičiuojant naudą nereikia nustatyti gamintojo gamybos sąnaudų ilgalaikio gyvybingumo. Veikiau Komisija turi įvertinti (ir įvertino), ar Vyriausybė suteikė geležies rūdos, kokso ar anglies už mažesnį nei pakankamą atlygį. Taip nebuvo šiuo atveju, nes gamintojai žaliavas pirko rinkos kaina.

3.6.4. Elektros energija

(279)

Visos atrinktos bendrovės generavo elektros energiją pačios arba įsigijo ją iš tinklo. Elektros energijos pirkimo kaina iš tinklo atitiko oficialiai nustatytus kainų lygius, kurie stambiems pramonės klientams nustatomi provincijos lygmeniu. Kaip nustatyta ankstesniuose tyrimuose (40), pagal šį lygmenį šiems stambiems pramonės klientams nesuteikiamas konkretus pranašumas. Be to, šiuo atveju Komisija nerado jokių įrodymų, kad bendrovės gavo naudos dėl žemesnio lengvatinio tarifo. Komisija taip pat nenustatė jokių konkrečių atrinktų bendrovių subsidijų, susijusių su elektros energija.

(280)

Todėl remdamasi patikrintais atrinktų bendrovių pateiktais duomenimis Komisija negalėjo nustatyti, kad KV teikė joms subsidiją už elektros energijos įsigijimą tiriamuoju laikotarpiu.

3.6.5. Žemės naudojimo teisės (ŽNT)

(281)

Visa žemė KLR priklauso valstybei arba yra kolektyvinė, priklausanti kaimams arba miesteliams; tik po to žemės teisinė arba atitinkama nuosavybės teisė gali būti patentuota arba suteikiama korporacijoms arba individualiems savininkams. Žemės sklypai miesto vietovėse priklauso valstybei, o kaimo vietovėse priklauso tiems kaimams ar miesteliams.

(282)

Pagal KLR konstitucinę teisę ir žemės įstatymą, bendrovės ir asmenys gali įsigyti žemės naudojimo teises. Pramoninės paskirties žemė paprastai nuomojama 50 metų, atnaujinat dar 50 metų laikotarpiui.

(283)

KV teigimu, nuo 2006 m. rugpjūčio 31 d. Valstybės tarybos pranešimo dėl griežtesnio žemės reguliavimo (GF[2006] Nr. 31) 5 straipsniu pramoninės paskirties žemės nuosavybės teisę valstybė gali suteikti pramonės bendrovėms pagal aukcioną arba panašų viešo siūlymo procesą, kai galutinio sandorio kaina turi būti ne mažesnė nei mažiausia siūloma kaina. KV mano, kad KLR žemė parduodama laisvojoje rinkoje ir kad pramonės įmonės už žemės išperkamosios nuomos teisę sumokėta kaina atitinka rinkos kainą.

a) Teisinis pagrindas

(284)

Žemės naudojimo teisės Kinijoje reglamentuojamos Kinijos Liaudies Respublikos žemės administravimo įstatymu. Be to, dalį teisinio pagrindo taip pat sudaro šie dokumentai:

—	Kinijos Liaudies Respublikos įstatymas dėl miestų nekilnojamojo turto administravimo,

—	Kinijos Liaudies Respublikos laikinieji reglamentai dėl teisės naudotis valstybės žeme miesto teritorijose skyrimo ir perdavimo,

—	Kinijos Liaudies Respublikos žemės administravimo įstatymo įgyvendinimo reglamentas,

—	Valstybei priklausančių statybų paskirties žemės naudojimo teisių suteikimo per konkursą, aukcionus ir kotiravimą nuostatos,

—	Valstybės tarybos pranešimas dėl griežtesnio žemės reguliavimo (Guo Fa [2006] Nr. 31).

b) Tyrimo išvados

(285)

Remiantis Valstybei priklausančių statybų paskirties žemės naudojimo teisių suteikimo per konkursą, aukcionus ir kotiravimą nuostatų 10 straipsniu, vietos valdžios institucijos žemės kainas nustato pagal miesto žemės vertinimo sistemą, kuri atnaujinama tik kas trejus metus, ir Vyriausybės pramonės politiką.

(286)

Ankstesniuose tyrimuose Komisija nustatė, kad KLR už ŽNT mokėtos kainos nėra tipinės rinkos kainos, nustatytos pagal laisvosios rinkos pasiūlą ir paklausą, nes nustatyta, kad pasiūlymų teikimo ar viešo akcijų platinimo procesas nebuvo aiškus, skaidrus ir iš esmės neveikė, o kainas pasirinktinai nustatė valdžios institucijos. Kaip minėta ankstesnėje konstatuojamojoje dalyje, valdžios institucijos kainas nustato remdamosi Miesto teritorijų žemės vertinimo sistema, pagal kurią nustatydamos pramoninės paskirties žemės kainą jos be kitų kriterijų turi remtis pramonės politika. Be to, bent plieno sektoriuje, teisę į pramoninės paskirties žemę turi tik valstybės nustatytą pramonės politiką vykdančios bendrovės (41).

(287)

Šiame tyrime nenustatyta jokių pastebimų pokyčių šioje srityje. Pavyzdžiui, Komisija nustatė, kad nė vienas iš atrinktų eksportuojančių gamintojų nė vienų žemės naudojimo teisių įsigijimo atveju nedalyvavo aukcione arba panašiame viešo konkurso procese, net ir neseniai įsigytoms žemės naudojimo teisėms. Atrinktų bendrovių anksčiau nei 2000 m. įsigytos žemės naudojimo teisės paprastai bendrovei buvo suteiktos nemokamai. Naujesnius žemės sklypus vietos valdžios institucijos suteikė suderėtomis kainomis.

(288)

Komisija taip pat nustatė, kad „Shougang Group“ bendrovėms vietos valdžios institucijos kompensavo ŽNT kainas, pvz., kompensavo žemės bazinės infrastruktūros darbus, kuriuos atliko pati bendrovė. Be to, už kai kurias „Shougang Group“ bendrovių įsigytas žemės naudojimo teises mokėjimas numatytas tik po keletui metų po to, kai žemė buvo pradėta naudoti.

(289)

Minėti įrodymai prieštarauja KV teiginiams, kad KLR ŽNT kainos atitinka rinkos kainas, nustatomas pagal laisvosios rinkos pasiūlą ir paklausą.

(290)

Po atskleidimo KV tvirtino, kad be miesto teritorijų žemės vertinimo sistemos yra ir dinaminės stebėsenos sistema ir kad Komisija tai pripažino Kinijos Liaudies Respublikos kilmės saulės baterijų plokščių priemonių galiojimo termino peržiūroje. Komisija pripažino, kad saulės baterijų plokščių priemonių galiojimo termino peržiūros reglamente (42) iš tiesų buvo analizuojama dinaminės stebėsenos sistema. To reglamento 421 ir 425 konstatuojamosiose dalyse Komisija nustatė, kad šios kainos yra didesnės nei minimalios lyginamosios kainos, kurios nustatomos pagal miesto teritorijų žemės vertinimo sistemą ir naudojamos vietos valdžios institucijų, nes miesto teritorijų žemės vertinimo sistemos lyginamosios kainos atnaujinamos tik kas trejus metus, o pagal dinaminės stebėsenos sistemą kainos atnaujinamos kas ketvirtį. Vis dėlto nebuvo jokių požymių, kad žemės kainos būtų nustatomos pagal dinaminės stebėsenos sistemos kainas. Iš tiesų, per saulės baterijų plokščių tyrimą KV patvirtino, kad miesto teritorijų žemės kainų dinaminės stebėsenos sistemoje stebimi tam tikrų KLR teritorijų (t. y. 105 miestų) žemės kainų lygių svyravimai ir ši sistema yra skirta žemės kainų raidai vertinti. Tačiau rengiant konkursus ir aukcionus pradinės kainos nustatomos pagal lyginamuosius standartus, nustatytus žemės vertinimo sistemoje. Be to, šiuo atveju atrinktos bendrovių grupės savo žemės sklypus gavo nemokamai arba jie joms buvo paskirti. Todėl faktas, kad veikė pastaroji sistema, yra nesusijęs, nes ji nebuvo taikoma atriktoms bendrovėms.

(291)

KV taip pat tvirtino, kad tai, jog žemė buvo paskirta suderėtomis kainomis nereiškia, kad nebuvo sąžiningos konkurencijos arba kad bendrovės mokėjo mažesnę nei įprasta rinkos kainą. Tačiau nei KV, nei atriktos bendrovės nepateikė jokių naujų įrodymų, kad už paskirtą žemę sumokėtos kainos buvo pagrįstos rinkos kainomis.

(292)

Be to, KV tvirtino, kad vietoje to, kad naudotųsi su šiuo atveju susijusiais faktais, Komisija rėmėsi ankstesnių tyrimų nustatytais faktais siekdama nustatyti, ar rinkos kainos yra iškraipytos dėl Vyriausybės kišimosi. Komisija pažymi, kad ji iš tiesų naudojosi konkrečiais su šiuo atveju susijusiais faktais, kaip aprašyta 287–288 konstatuojamosiose dalyse, kurie patvirtino Komisijos išvadą, kad ankstesnių tyrimų nustatyti faktai tebegalioja.

(293)

„Benxi Group“ taip pat tvirtino, kad Komisija turėtų sutikti su žemės kaina žemyninėje Kinijos dalyje, nes bendrovė manė sumokėjusi pagrįstą kainą, kuri atspindi realią žemės vertę. Tačiau bendrovė nepateikė jokių naujų įrodymų, dėl kurių pasikeistų Komisijos vertinimas. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(294)

KV taip pat tvirtino, kad kompensacijos už bendrovės atliktus bendrosios infrastruktūros darbus nėra subsidijos, nes paprastai tai yra vietos valdžios institucijų užduotis. Tačiau pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies iii punktą subsidija neegzistuoja, jei darbai yra susiję su tik bendrąja infrastruktūra. Infrastruktūros paslaugos tik bendrovei ar jos klientams, kaip antai privatūs keliai ar kita infrastruktūra, duobių taisymas, kiti darbai žemės sklypui paruošti, kad jame būtų galima statyti gamyklą, nėra bendroji infrastruktūra, kurią suteikia valstybė. Veikiau tai bendrovei skirta infrastruktūra, kuri nebūtų buvusi sukurta, jei bendrovė nebūtų įsikūrusi tame konkrečiame žemės sklype. Todėl Komisija šį tvirtinimą atmetė.

c) Išvada

(295)

Su žemės suteikimu ir įsigijimu susijusi padėtis KLR yra neskaidri, o kainas pasirinktinai nustatė valdžios institucijos.

(296)

Atitinkamai KV suteikiamos žemės naudojimo teisės turėtų būti laikomos subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto iii papunktyje ir 2 dalyje, nes Vyriausybė suteikia prekių ir bendrovėms gavėjoms tokiu būdu suteikiama nauda. Kaip paaiškinta 285–289 konstatuojamosiose dalyse, KLR nėra veikiančios žemės rinkos, o iš to, kad naudojamas išorinis lyginamasis dydis (žr. 300–311 konstatuojamąsias dalis), matyti, kad atrinkti eksportuojantys gamintojai už žemės naudojimo teises sumokėjo gerokai mažiau, palyginti su įprastine rinkos kaina.

(297)

Atsižvelgdama į tam tikroms pramonės šakoms priklausančioms bendrovėms suteiktą lengvatinę prieigą prie pramoninės paskirties žemės, Komisija nurodo, kad vietos valdžios institucijų nustatyta kaina turi atspindėti valstybės pramonės politiką, kaip minėta 285 konstatuojamojoje dalyje. Pagal šią pramonės politiką plieno pramonė laikoma Kinijos pramonės ramsčiu; ji nurodyta kaip skatinamoji pramonės šaka. Be to, Valstybės tarybos sprendimu Nr. 40 reikalaujama, kad valdžios institucijos užtikrintų, kad žemė būtų skiriama skatinamosioms pramonės šakoms. Sprendimo Nr. 40 18 straipsnyje aiškiai nustatyta, kad ribojamiesiems pramonės sektoriams žemės naudojimo teisės nebus suteikiamos. Tai rodo, kad pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a ir c punktus ši subsidija yra konkreti, nes žemę lengvatinėmis sąlygomis gali naudoti tik tam tikrų pramonės šakų bendrovės (šiuo atveju – plieno pramonės), o Vyriausybės praktika šioje srityje neaiški ir neskaidri.

(298)

Po atskleidimo KV tvirtino, kad Komisijos išvada dėl konkretumo yra neprasminga, jei Kinijoje nėra veikiančios žemės rinkos, nes tokiu atveju visos Kinijos bendrovės būtų turėjusios mokėti tokią pačią pradinę ir pardavimo kainą už tas pačias ŽNT. Be to, KV manė, kad konkretumo vertinimas nebuvo pakankamai pagrįstas, nes paprasčiausiai buvo nurodyta, kad plienas yra skatinamoji pramonė.

(299)

Komisija manė, kad tai, jog Kinijoje nėra veikiančios rinkos, nereiškia, kad negalima padaryti išvados dėl konkretumo šioje rinkoje. Iš tiesų tai, kad atrinktos bendrovės žemės naudojimo teises gavo nemokamai, rodo, kad joms buvo suteiktas konkretus lengvatinis režimas. Kita vertus, tai, kad tam tikroms bendrovėms suteiktas papildomas lengvatinis režimas, yra nesusiję su tuo, kaip veikia rinka kaip visuma. Iš surinktų su atrinktomis bendrovėmis susijusių įrodymų matyti, kad teisiniame pagrinde minimas „skatinimas“ iš tiesų taikomas ir praktikoje. Todėl Komisija nepakeitė savo išvados, kad ši subsidija yra konkreti ir kad dėl to ji yra laikoma kompensuotina.

3.6.6. Subsidijos sumos apskaičiavimas

(300)

Kaip ir ankstesniuose tyrimuose (43), taip pat remiantis pagrindinio reglamento 6 straipsnio d punkto ii papunkčiu, kaip išorinis lyginamasis dydis naudotos Taivano, Penghu, Dzinmeno ir Madzu atskirosios muitų teritorijos (Kinijos Taipėjaus arba Taivanas) žemės kainos (44). Gavėjams suteikta nauda apskaičiuojama atsižvelgiant į kiekvieno atrinkto eksportuojančio gamintojo už žemės naudojimo teises faktiškai sumokėtos sumos (t. y. faktinės sumokėtos kainos, kuri nurodyta sutartyje, ir, jei taikoma sutartyje nurodytos kainos atskaičius vietos valdžios institucijų kompensuotas sumas ir (arba) dotacijas) ir sumos, kurią paprastai reikėtų mokėti remiantis Kinijos Taipėjaus lyginamuoju dydžiu, skirtumą.

(301)

Komisijos nuomone, Kinijos Taipėjus yra tinkamas išorinis lyginamasis dydis dėl šių priežasčių:

—	Kinijos Taipėjaus ir daugumos KLR provincijų ir miestų, kuriuose įsikūrę bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai, panašus ekonominio išsivystymo lygis, BVP ir ekonominė struktūra,

—	nedidelis fizinis atstumas tarp KLR ir Taipėjaus,

—	aukštas Kinijos Taipėjaus ir daugelio KLR provincijų pramonės infrastruktūros lygis,

—	stiprūs Kinijos Taipėjaus ir KLR ekonominiai ryšiai ir tarpvalstybinė prekyba,

—	didelis gyventojų tankumas daugelyje KLR provincijų ir Kinijos Taipėjuje,

—	žemės tipas ir sandoriai susijusiam Kinijos Taipėjaus lyginamajam dydžiui apskaičiuoti panašūs į KLR ir

—	bendros demografinės, lingvistinės ir kultūrinės Kinijos Taipėjaus ir KLR savybės.

(302)

Remdamasi ankstesniuose tyrimuose taikyta metodika Komisija naudojo Taivano vidutinę vieno kvadratinio metro žemės kainą, pakoreguotą atsižvelgiant į infliaciją ir BVP pokyčius nuo atitinkamų žemės naudojimo teisių sutarčių sudarymo dienos. Informacija apie pramoninės paskirties žemės kainas gauta iš Taivano ekonomikos reikalų ministerijos Pramonės departamento interneto svetainės. Taivano infliacija ir BVP pokyčiai apskaičiuoti remiantis TVF paskelbtomis 2015 m. Taivano infliacijos normomis ir Taivano BVP vienam gyventojui einamosiomis kainomis JAV doleriais pokyčiais.

(303)

Po atskleidimo KV teigė, kad Komisija tariamos subsidijos sumai apskaičiuoti turėjo naudoti vidaus, o ne išorinį lyginamąjį dydį, dėl toliau nurodytų dviejų priežasčių. Pirma, jei tariama subsidija laikoma konkrečia plieno pramonei, tada turėtų būti naudojamos kito sektoriaus bendrovių ŽNT kainos. Arba turėjo būti naudojamos dinaminės stebėsenos sistemos kainos. Į pirmą punktą jau buvo atsakyta pirmiau: tai, kad tam tikroms bendrovėms suteiktas papildomas lengvatinis režimas, yra nesusiję su tuo, kaip veikia rinka kaip visuma, o Komisija nustatė, kad rinka kaip visuma neveikia. Dėl dinaminės stebėsenos sistemos kaip lyginamojo dydžio naudojimo Komisija pastebėjo, kad ši sistema sukurta žemės kainų raidai tam tikrose teritorijose stebėti. Pati sistema tik rodo, kokios kainos buvo sumokėtos už žemės naudojimo teises Kinijoje, kurios, kaip nurodyta pirmiau, nelaikomos rinkos kainomis.

(304)

„Benxi Group“ dėl toliau nurodytų priežasčių taip pat nesutiko su tuo, kad kaip lyginamasis dydis naudojamos žemės kainos Kinijos Taipėjuje. Bensi yra Liaoningo provincijos mažiau išvystytoje teritorijoje, kurios gyventojų tankis, žemės pasiūla ir BVP labai skiriasi nuo Kinijos Taipėjaus. Be to, „Benxi Group“ žemės naudojimo istorija yra ilga, ši grupė investavo į žemės formavimą ir statybas ilgalaikiam naudojimui. Todėl kainos labai skiriasi. Pagaliau bendrovė tvirtino, kad žemės nuosavybės kaina yra nepanaši į žemės naudojimo teisių kainą.

(305)

Pirma, Komisija nesutiko su bendrovės pateiktu Liaoningo provincijos vertinimu. Remiantis viešai prieinama informacija (45) Liaoningas buvo viena pirmųjų Kinijos provincijų, kurioje pradėta vystyti pramonė. Liaoningo provincijos ekonomika yra didžiausia šiaurės rytų Kinijoje. 2011 m. jos nominalusis BVP buvo septintas pagal dydį visoje Kinijoje (iš 31 provincijos). Nors jos BVP yra mažesnis nei Taivano, 2008 m. Liaoningo regiono BVP augimas buvo didžiausias tarp visų G8x8 – žemiau nacionalinio lygmens esančių aštuonių provincijų ar valstijų, kurių BVP yra didžiausias iš aštuonių lyderiaujančių BVP šalių. Liaoningo BVP augimas 2009 m. buvo 13,1 % ir ši provincija išliko didžiausio ekonomikos augimo provincija. Nuo to laiko ekonomikos augimas sulėtėjo, tačiau 2015 m. ekonomika vis dar augo 3 % Nacionaliniu lygmeniu Liaoningas yra pagrindinis ketaus, plieno ir metalo pjaustymo mašinų įrankių gamintojas, visa jo produkcija yra pirmajame šalies trejetuke. Liaoningas taip pat yra viena svarbiausių žaliavos gamybos bazių Kinijoje.

(306)

Antra, Komisija jau skaičiuodama naudą atsižvelgė į tai, kad kai kurios žemės naudojimo teisės praeityje buvo įsigytos ilgalaikiam naudojimui, ir pakoregavo lyginamąjį dydį, kad atspindėtų ilgainiui vykusius pasikeitimus dėl BVP ir infliacijos raidos.

(307)

Trečia, dėl žemės nuosavybės ir žemės naudojimo teisių kainos skirtumų, Kinijos bendrovės žemės naudojimo teises laiko ne nuoma, o nematerialiuoju turtu, t. y. žemės naudojimo teisės joms yra tas pats, kad kitose šalyse bendrovėms yra įsigyta žemė. Atrodo pačios bendrovės neskiria žemės nuosavybės nuo žemės naudojimo teisių. Todėl „Benxi Group“ tvirtinimai dėl žemės naudojimo teisių buvo atmesti.

(308)

Po atskleidimo „Shougang Group“ tvirtino, kad vienos jos gamybos bendrovės naudota žemė yra iš jūros atkovota žemė. Ji yra laikinai atleidžiama nuo žemės naudojimo mokesčio, nes laikoma mažiau vertinga. Todėl tokiai atkovotai žemei turėtų būti taikomas mažesnis lyginamasis dydis. Komisija pripažino, kad iš jūros atkovotai žemei pirmais jos naudojimo metais netaikomas žemės naudojimo mokestis. Tačiau žemės naudojimo mokesčio teisės aktuose nenurodoma, kad tokios atkovotos žemės vertė būtų mažesnė, kiek tai siejasi su atleidimu nuo mokesčio. Be to, Komisija jau priėmė visus eksportuojančio gamintojo prašytus atlikti žemės naudojimo kainos koregavimus, kad atsižvelgtų į išlaidas, susijusias su sąvartynais. Pagaliau atkovota žemė yra pajūrio teritorijoje prie Pekino, užtikrinanti patogią prieigą prie žaliavų ir gatavų produktų gabenimo. Todėl šis tvirtinimas taip pat atmestas.

(309)

„Shougang Group“ taip pat pateikė pastabų dėl tam tikrų išlaidų, susijusių su žemės naudojimo teisėmis, į kurias nebuvo atsižvelgta „Shougang Qian'an“ atveju, ir dėl neteisingo tam tikrų „Shougang Mining“ žemės sklypų klasifikavimo. Komisija sutiko su šiomis pastabomis ir atitinkamai pakoregavo šių dviejų bendrovių gautos naudos sumos skaičiavimą.

(310)

Pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 3 dalį subsidijos suma buvo paskirstyta per TL, pasitelkiant įprastinį pramoninės žemės naudojimo teisių galiojimo laiką, t. y. 50 metų. Tada ši suma buvo paskirstyta visai atitinkamos bendrovės apyvartai per TL, nes subsidija nepriklauso nuo to, ar vykdomas eksportas, ir ją skiriant neatsižvelgta į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba vežtą kiekį.

(311)

Atrinktiems eksportuojantiems gamintojams pagal šią schemą per TL nustatyta subsidijų norma:

Žemės naudojimo teisių suteikimas už mažesnį nei tinkamas atlygį
Bendrovė arba grupė	Subsidijos dydis
„Benxi Group“	1,46 %
„Hesteel Group“	2,71 %
„Jiangsu Shagang Group“	1,20 %
„Shougang Group“	7,63 %

3.7. Atleidimo nuo tiesioginių mokesčių ir jų mokesčių sumažinimo programos

3.7.1. Užsienio kapitalo įmonėms taikoma programa, pagal kurią pirmus dvejus metus atleidžiama nuo viso mokesčio, o tolesnius trejus metus jis sumažinamas per pusę

(312)

Pagal programą, pagal kurią pirmus dvejus metus atleidžiama nuo viso mokesčio, o tolesnius trejus metus jis sumažinamas per pusę, užsienio kapitalo įmonės pirmus dvejus metus nemoka pelno mokesčio, o vėlesnius trejus metus vietoje standartinio 25 % mokesčio moka tik 12,5 %

a) Teisinis pagrindas

(313)

Šios programos teisinis pagrindas – Kinijos Liaudies Respublikos pajamų mokesčio užsienio kapitalo ir užsienio įmonėms įstatymo 8 straipsnis ir Kinijos Liaudies Respublikos pajamų mokesčio užsienio kapitalo ir užsienio įmonėms įstatymo įgyvendinimo taisyklių 72 straipsnis.

(314)

KV teigimu, ši programa nutraukta pagal 2008 m. Įmonių pajamų mokesčio įstatymo 57 straipsnį; suteiktas pereinamasis laikotarpis – iki 2012 m. pabaigos.

b) Tyrimo išvados

(315)

Pagal šią schemą, pagal kurią pirmus dvejus metus atleidžiama nuo viso mokesčio, o tolesnius trejus metus jis sumažinamas per pusę, bendrovėms 2012 finansiniais metais suteikta nauda, o vėliau, KLR Vyriausybės teigimu, ši schema panaikinta. Atlikus tyrimą patvirtinta, kad ši mokesčių schema buvo taikytina „Jiangsu Shagang Group“, bet ji po 2012 m. ja nebesinaudojo. Be to, Komisija nustatė, kad KV iš tiesų panaikino šią mokesčių programą.

c) Išvada

(316)

Per TL atrinktos bendrovės negavo jokio finansinio įnašo ar naudos pagal šią programą.

3.7.2. Įmonių pajamų mokesčio lengvatos išteklių produktams pagal sinerginį panaudojimą

(317)

Pagal šią programą bendrovės gali atimti gamybos, kuriai naudojami įvairūs šaltiniai, pajamas iš savo apmokestinamųjų pajamų. Jei bendrovė gamina taikant Pagal sinerginį panaudojimą įmonėms suteikiamų pajamų mokesčių lengvatų kataloge nurodytus standartus, apskaičiuojant susijusios bendrovės apmokestinamąsias pajamas atimama 10 % pajamų.

a) Teisinis pagrindas

(318)

Šios programos teisinis pagrindas – Įmonių pelno mokesčio įstatymo 33 straipsnis kartu su KLR įmonių pajamų mokesčio įstatymo įgyvendinimo taisyklėmis; taip pat šie pranešimai:

—	Finansų ministerijos, Nacionalinės vystymosi ir reformų komisijos ir Valstybinės mokesčių inspekcijos pranešimas dėl „Valstybės skatinamo sinerginio panaudojimo nustatymo administracinių priemonių“ paskelbimo (Fa Gai Huan Zi [2006] Nr. 1864),

—	Finansų ministerijos, Nacionalinės vystymosi ir reformų komisijos ir Valstybinės mokesčių inspekcijos pranešimas dėl Pagal sinerginį panaudojimą įmonėms suteikiamų pajamų mokesčių lengvatų katalogo paskelbimo (Cai Shui [2008] No. 117),

—	Finansų ministerijos ir Valstybinės mokesčių inspekcijos pranešimas dėl Pagal sinerginį panaudojimą įmonėms suteikiamų pajamų mokesčių lengvatų katalogo įgyvendinimo (Cai Shui [2008] No. 47),

—	Valstybinės mokesčių inspekcijos pranešimas dėl Pagal sinerginį panaudojimą įmonėms suteikiamų pajamų mokesčių lengvatų valdymo klausimų (Guo Shui Han [2009] No. 185);

b) Tyrimo išvados

(319)

Ši mokesčio atskaita taikoma, kai bendrovė naudoja Pagal sinerginį panaudojimą įmonėms suteikiamų pajamų mokesčių lengvatų kataloge nurodytus išteklius kaip pagrindinę žaliavą (-as). Be to, produktas, gaunamas perdirbus šias žaliavas, turėjo būti pagamintas pagal atitinkamus nacionalinius arba pramonės standartus, nurodytus tame pačiame kataloge.

(320)

Nustatyta, kad vienas iš atrinktų eksportuojančių gamintojų, „Hesteel Group“, naudojosi šia subsidija. Ši bendrovė teikė paraišką ir gavo oficialų pranešimą, kad ji atitinka schemos kriterijus ir todėl turi teisę atitinkamai pildyti pelno mokesčio deklaraciją.

c) Išvada

(321)

(322)

Ši subsidija yra konkreti, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punkte, nes ji taikoma tik tam tikrų kategorijų žaliavoms ir galutiniams produktams pagal konkrečias verslo kategorijas, kurios išsamiai teisiškai apibrėžtos Pagal sinerginį panaudojimą įmonėms suteikiamų pajamų mokesčių lengvatų kataloge.

(323)

Po atskleidimo KV nesutiko, kad ši subsidija yra konkreti, nes ja naudojosi įvairios pramonės šakos, ji buvo pagrįsta objektyviais kriterijais (t. y. gamyba naudojant tam tikrus išteklius). Komisija manė, kad ši subsidija yra konkreti, nes pagal pačius teisės aktus, pagal kuriuos veikia subsidiją skirianti institucija, ši subsidija skiriama tik tam tikroms žaliavų ir galutinių produktų kategorijoms, priskiriamoms konkrečioms verslo įmonių kategorijoms, kurios yra išsamiai teisiškai apibrėžtos Pagal sinerginį panaudojimą įmonėms suteikiamų pajamų mokesčių lengvatų kataloge, pvz., priklausančioms plieno pramonei. Pavyzdžiai – tokios žaliavos, kaip keitiklių šlakas, elektrinių krosnių šlakas, geležies lydinių krosnių šlakas, naudojami geležiai ir geležies lydiniams gaminti, aukštakrosnės dujos, naudojamos elektros ir šilumos energijai gaminti, ir koksavimo dujos, naudojamos geležies sulfatui gaminti.

(324)

Todėl, Komisijos nuomone, ši subsidija kompensuotina.

d) Subsidijos sumos apskaičiavimas

(325)

Komisija kompensuotinos subsidijos sumą apskaičiavo kaip paprastai per TL mokamos mokesčių sumos ir per TL susijusių bendrovių faktiškai sumokėtos mokesčių sumos skirtumą.

(326)

Pagal šią konkrečią schemą nustatyta „Hesteel Group“ taikyta subsidijų suma – 0,06 %.

3.7.3. Įmonių pajamų mokesčio atskaita mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros išlaidoms

(327)

Pagal mokesčių atskaitą moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai bendrovėms taikoma mokesčių lengvata už jų MTTP veiklą tam tikrose valstybės nustatytose aukštųjų technologijų prioritetinėse srityse ir kai MTTP veiklos išlaidos viršija tam tikras ribas.

(328)

Konkrečiau, padarytoms MTTP išlaidoms naujoms technologijoms, produktams ir amatams kurti, kurios nesudaro nematerialiojo turto ir kurios įskaičiuojamos į šio termino pelną ir nuostolius, taikoma papildoma 50 % atskaita po to, kai atskaityta atsižvelgiant į tikrąją padėtį. Kai minėtos MTTP išlaidos sudaro nematerialųjį turtą, joms taikoma amortizacija, pagrįsta 150 % nematerialiojo turto išlaidų.

a) Teisinis pagrindas

(329)

Programos teisinis pagrindas – Įmonių pelno mokesčio įstatymo 30 straipsnio 1 dalis kartu su KLR įmonių pajamų mokesčio įstatymo įgyvendinimo taisyklėmis; taip pat šie pranešimai:

—	Finansų ministerijos, Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Mokslo ir technologijų ministerijos pranešimas dėl MTTP išlaidų atskaitos prieš mokesčius politikos tobulinimo; (Cai Shui [2015] Nr. 119),

—	Valstybinės mokesčių inspekcijos pranešimas dėl klausimų, susijusių su įmonių MTTP išlaidų atskaitos prieš mokesčius politika,

—	Gairės dėl aukštųjų technologijų industrializacijos prioritetų vystymo prioritetinių sričių ((2007 m.), Nr. 6), parengtos Nacionalinės vystymosi ir reformų komisijos, Mokslo ir technologijų ministerijos, Prekybos ministerijos ir Nacionalinio intelektinės nuosavybės biuro.

b) Tyrimo išvados

(330)

Atliekant tikrinamąjį vizitą KV patalpose nustatyta, kad naujos technologijos, produktai ir amatai, kuriems gali būti taikoma mokesčių atskaita, priklauso tam tikroms valstybės remiamoms aukštųjų technologijų sritims ir dabartiniams valstybės remiamų aukštųjų technologijų sričių prioritetams, kaip nurodyta Gairėse dėl aukštųjų technologijų industrializacijos prioritetų vystymo prioritetinių sričių.

(331)

Pagal šią schemą naudą gaunančios bendrovės turi pateikti pajamų mokesčio deklaracijas ir atitinkamus priedus. Faktinis naudos dydis įtrauktas į mokesčių deklaraciją.

c) Išvada

(332)

Komisija manė, kad pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktį ir to paties straipsnio 2 dalį ši mokesčio atskaita yra subsidija, nes teikiamas finansinis įnašas – KV negauna pajamų, o susijusiai bendrovei suteikiama nauda. Gavėjams suteikta nauda lygi sutaupytų mokesčių sumai. Ši subsidija yra konkreti, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punkte, nes pačiuose teisės aktuose nustatyta, kad ši schemas taikoma tik įmonėms, patiriančioms tam tikrų MTTP išlaidų tam tikrose valstybės nustatytose aukštųjų technologijų srityse, kaip antai plieno sektoriuje.

(333)

Po atskleidimo KV nesutiko, kad ši subsidija yra konkreti, nes ja naudojosi įvairios pramonės šakos, ji buvo pagrįsta objektyviais kriterijais (t. y. patiriamos MTTP išlaidos) ir nebuvo laikoma kompensacine Kanados antisubsidijų tyrime dėl tam tikrų sudedamųjų sienų modulių iš KLR, nes nebuvo pakankamai konkreti. Komisija pastebėjo, kad ši schema jau buvo pripažinta konkrečia plono kreidinio popieriaus reglamente (46). Ši subsidija yra konkreti, nes pagal pačius teisės aktus, pagal kuriuos veikia subsidiją skirianti institucija, ši subsidija skiriama tik tam tikroms įmonėms ir pramonės šakoms, įvardijamoms kaip prioritetinės, kaip antai priklausančioms plieno pramonei.

d) Subsidijos sumos apskaičiavimas

(334)

Kompensuotinos subsidijos suma apskaičiuota atsižvelgiant į gavėjams per TL suteiktą naudą. Gavėjams suteikta nauda apskaičiuota iš visų pagal įprastinę mokesčių normą mokėtinų mokesčių sumos atėmus sumas, mokėtinas atėmus papildomus 50 % nuo faktinių MTTP išlaidų.

(335)

Šia subsidija naudojosi tik viena bendrovė – „Hesteel Group“, nustatyta 0,28 % subsidijų suma.

3.7.4. Atleidimas nuo žemės naudojimo mokesčio

(336)

Paprastai organizacija arba asmuo, naudojantys žemę miestuose, apskričių ir administraciniuose miesto rajonuose ir pramonės ir kasybos rajonuose moka miesto žemės naudojimo mokestį. Žemės naudojimo mokestį renka vietos, kurioje žemė naudojama, mokesčių institucijos. Tačiau tam tikrų kategorijų žemei, kaip antai iš jūros atkovotai žemei, žemei, skirtai naudoti valdžios institucijoms, liaudies organizacijoms ir kariniams padaliniams jų tikslais, žemei, skirtai naudoti institucijoms, kurios finansuojamos Finansų ministerijos skiriamais valstybės įnašais, religinių šventyklų žemei, viešiesiems parkams, viešosioms istorinėms ir vaizdingoms vietovėms, keliams, viešiesiems skverams, pievoms ir kitai miesto viešajai žemei žemės naudojimo mokestis netaikomas.

a) Teisinis pagrindas

(337)

Šios programos teisinis pagrindas:

—	Kinijos Liaudies Respublikos laikinieji reglamentai dėl nekilnojamojo turto mokesčio (Guo Fa [1986] Nr. 90) ir

—	Kinijos Liaudies Respublikos laikinieji reglamentai dėl Miesto žemės naudojimo mokesčio (Valstybės tarybos pavedimas Nr. 483).

b) Tyrimo išvados

(338)

Dvi bendrovės („Hesteel Group“ ir „Shougang Group“) gavo naudą dėl Žemės naudojimo biuro suteiktų žemės naudojimo mokesčių lengvatų arba atleidimo nuo mokesčių, nors jos netgi nepateko į jokias kategorijas, kurioms pagal minėtus nacionalinius aktus buvo taikoma išimtis.

c) Išvada

(339)

Komisija mano, kad pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktį ir to paties straipsnio 2 dalį šis atleidimas nuo mokesčio yra subsidija, nes teikiamas finansinis įnašas – KV negauna pajamų, o susijusiai bendrovei suteikiama nauda. Gavėjams suteikta nauda lygi sutaupytų mokesčių sumai. Ši subsidija yra konkreti, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punkte, nes mokesčio mažinimas taikytas tik konkrečioms bendrovėms; pagal 336 konstatuojamojoje dalyje nurodytą bendrą teisinę sistemą tai netaikoma kitoms bendrovėms.

(340)

Po atskleidimo KV nesutiko, kad ši subsidija yra konkreti, nes ja naudojosi įvairios pramonės šakos, ji buvo pagrįsta objektyviais kriterijais. Komisija pripažino, kad yra objektyvių kriterijų, leidžiančių nustatyti atleidimo nuo žemės naudojimo mokesčio gavėjus. Kadangi šia subsidija besinaudojančios bendrovės buvo atleistos nuo to mokesčio, nors neatitiko jokio objektyvaus kriterijaus, šioms bendrovėms suteikta subsidija buvo de facto konkreti.

d) Subsidijos sumos apskaičiavimas

(341)

(342)

„Hesteel“ ir „Shougang Group“ pasinaudojo nuolaidomis pagal šią schemą. Pagal šią konkrečią schemą nustatyta „Shougang Group“ taikyta subsidijų suma – 0,66 % „Hesteel“ suma buvo nedidelė ir neturėjo poveikio bendrai grupės subsidijų normai.

3.7.5. Kitos atleidimo nuo tiesioginių mokesčių schemos ir mokesčių lengvatų programos

(343)

Komisija padarė išvadą, kad atrinkti eksportuojantys gamintojai per TL negavo jokio finansinio įnašo arba naudos pagal 3.3 skirsnio iv dalyje nurodytas kitas atleidimo nuo tiesioginių mokesčių programas.

3.7.6. Visos kitos atleidimo nuo tiesioginių mokesčių schemos ir mokesčių lengvatų programos

(344)

Bendra atrinktiems eksportuojantiems gamintojams pagal visas tiesioginių mokesčių sumas per TL nustatyta subsidijų suma:

Atleidimo nuo tiesioginių mokesčių ir mokesčių sumažinimo programos
Bendrovė arba grupė	Subsidijos dydis
„Benxi Group“	0,00 %
„Hesteel Group“	0,34 %
„Jiangsu Shagang Group“	0,00 %
„Shougang Group“	0,66 %

3.8. Netiesioginių mokesčių ir importo tarifų programos

3.8.1. Atleidimas nuo PVM ir importo tarifų lengvatos už naudojimąsi importuojama įranga ir technologijomis

(345)

Pagal šią programą bendrovės atleidžiamos nuo PVM ir importo tarifų, jei jos importuoja gamybai naudojamą pagrindinę įrangą. Jei norima tokiu atleidimu pasinaudoti, įranga negali būti įtraukta į reikalavimus neatitinkančios įrangos sąrašą, o šios lengvatos prašanti įmonė turi gauti Kinijos valdžios institucijų arba Nacionalinės vystymosi ir reformų komisijos išduodamą Valstybės skatinamų projektų pažymėjimą pagal susijusius investicijų, mokesčių ir muitų teisės aktus.

a) Teisinis pagrindas

(346)

Šios programos teisinis pagrindas:

—	Valstybės tarybos aplinkraštis dėl importuojamai įrangai taikomų mokesčių politikos koregavimo (Guo Fa, Nr. 37/1997),

—	Finansų ministerijos, Muitinės administracijos ir Valstybinės mokesčių inspekcijos pranešimas dėl tam tikros lengvatinės importo muitų politikos pakeitimų,

—	Finansų ministerijos, Muitinės administracijos ir Valstybinės mokesčių inspekcijos pranešimas dėl tam tikros lengvatinės importo muitų politikos pakeitimų (2008 m., Nr. 43),

—	Nacionalinės vystymosi ir reformų komisijos pranešimas dėl klausimų, susijusių su patvirtinamojo rašto dėl valstybės skatinamų vidaus ar užsienio kapitalo projektų tvarkymu (2006 m., Nr. 316),

—	Užsienio kapitalo įmonių ar vidaus įmonių importuojamų nuo muitų neatleidžiamų prekių katalogas (2008 m.).

b) Tyrimo išvados

(347)

Įranga, importuota vidaus ar užsienio investiciniams projektams plėtoti pagal užsienio ar vidaus investicinių projektų skatinimo politiką, gali būti atleista nuo PVM ir (arba) importo muitų, jei įrangos kategorija nėra įtraukta į nuo muitų neatleidžiamų prekių katalogą. Šia schema norinti pasinaudoti bendrovė turi gauti vietos valdžios institucijos, atsakingos už projektą, patvirtinimo raštą, kuris turi būti pateiktas vietos mokesčių institucijai.

(348)

KV teigė, kad nuo 2009 m. sausio 1 d. taikomas tik atleidimas nuo importo muitų, o PVM savo reikmėms naudojamai importuojamai įrangai taikomas.

(349)

Vis dėlto nustatyta, kad per TL „Shougang Group“ buvo atleista ir nuo PVM, ir nuo importo muitų. Šios nuolaidos taikytos ankstesniais metais importuotai įrangai, kurios atžvilgiu nauda amortizuota per visą įrangos naudojimo laikotarpį ir iš dalies priskirta ir TL. Nors Komisija neužfiksavo įrodymų, kad šis atleidimas buvo taikomas per TL, remdamasi turimais įrodymais ji nustatė, kad vis dėlto „Shougang Group“ gavo naudos pagal šią programą.

c) Išvada

(350)

Pagal šią programą teikiamas finansinis įnašas KV negautų pajamų forma, kaip apibrėžta 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje, nes užsienio kapitalo įmonės ir kitos teisę pasinaudoti programa turinčios vietos įmonės atleidžiamos nuo PVM ir (arba) tarifų, kurie kitokiomis aplinkybėmis turėtų būti mokami. Taip pat pagal šią programą bendrovėms gavėjoms suteikiama nauda, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalyje.

(351)

Todėl programa yra individuali, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punkte. Pagal teisės aktą, kuriuo vadovaujasi subsidiją skirianti institucija, teisė naudotis šia programa suteikiama tam tikroms įmonėms, kurios investuoja pagal konkrečias verslo kategorijas, išsamiai apibrėžtas teisės aktuose, priskiriamoms skatinamosioms arba priskiriamoms ribojamajai B kategorijai pagal Užsienio kapitalo pramonės sektorių ir technologijų perdavimo gairių katalogą arba toms, kurios atitinka Svarbių valstybės skatinamų pramonės sektorių, produktų ir technologijų katalogą. Be to, nėra objektyvių kriterijų teisei pasinaudoti šia programa apriboti ir KV nepateikė įtikinamų įrodymų išvadai, kad teisė naudotis subsidijomis suteikiama automatiškai, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies b punkte, padaryti.

(352)

Po atskleidimo KV nesutiko, kad ši subsidija yra konkreti, nes ja naudojosi įvairios pramonės šakos, ji buvo pagrįsta objektyviais kriterijais (t. y. tam tikros pagrindinės įrangos importas). Komisija manė, kad ši subsidija yra konkreti, nes pagal pačius teisės aktus, pagal kuriuos veikia subsidiją skirianti institucija, ši subsidija skiriama tik tam tikroms importuotos pagrindinės įrangos kategorijoms, kurios yra aiškiai išsamiai teisiškai apibrėžtos Nacionalinės vystymosi ir reformų komisijos išleistame valstybės skatinamų produktų kataloge, pvz. priklausančioms plieno pramonei. Ji taip pat pažymėjo, kad ši subsidija jau pripažinta kompensacine antisubsidijų tyrime dėl KLR kilmės plono kreidinio popieriaus ir antisubsidijų tyrime dėl KLR kilmės saulės baterijų plokščių (47). Tai, kad teisė pasinaudoti schema suteikiama tik tam tikrų kategorijų verslo įmonėms, įrodo, kad schema nėra bendrai taikoma dideliems ekonominiams sektoriams, dėl to nauda pagal šią programą yra konkrečiai suteikiama, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punkte.

d) Subsidijos sumos apskaičiavimas

(353)

Kompensuotinos subsidijos suma apskaičiuojama atsižvelgiant į gavėjams, kaip nustatyta, per TL suteiktą naudą. Manoma, kad gavėjams suteikta nauda yra PVM ir muitų, nuo kurių atleidžiama importuojant įrangą, suma. Siekiant užtikrinti, kad kompensuotina suma apima tik TL laikotarpį, gauta nauda buvo paskaičiuota per visą įrangos nusidėvėjimo laikotarpį pagal įprastas bendrovės apskaitos procedūras.

(354)

„Shougang Group“ pasinaudojo nuolaidomis pagal šią schemą. Pagal šią konkrečią schemą nustatyta „Shougang Group“ taikyta subsidijų suma – 0,11 %.

3.8.2. Atleidimas nuo mokesčių politika pagrįsto perkėlimo atveju

(355)

Dėl aplinkosaugos priežasčių „Shougang Group“ paprašyta perkelti visą savo plieno gamyklą iš Pekino į pakrantės Caofeidian regioną. Projektas patvirtintas 2004 m., statyba pradėta 2006 m., o gamyba naujoje gamyklose pradėta 2009 m. pabaigoje.

a) Teisinis pagrindas

(356)

Finansų ministerijos bei Valstybinės mokesčių inspekcijos pranešimas dėl mokesčių politikos problemų, susijusių su „Shougang Group“ perkėlimu (Finansų ministerijos pranešimas Nr. 174 [2007 m.], 2007 m. gruodžio 29 d.).

b) Tyrimo išvados

(357)

Minėtame pranešime numatytas ex-post grąžinimas visų pridėtinės vertės mokesčių ir visų pajamų mokesčių, kuriuos visos 18 „Shougang Group“ įmonių sumokėjo 2006–2009 m.

(358)

Pranešime teigiama, kad negauti mokesčiai bus konkrečiai naudojami „Shougang Group“ investicijoms į „Jingtang Iron & Steel“ projektą. Be to, pranešime nurodomos išlaidos, patirtos dėl darbuotojų perkėlimo, susijusio su įmonės perkėlimu.

(359)

Tačiau, atliekant patikrinimą bendrovės patalpose, nebuvo galima nustatyti darbuotojų išlaidų ir įmonės perkėlimo 2006–2009 m. ryšio. Be to, šiame pranešime minėtos 18 grupės bendrovių neturi sąsajos su „Jingtang Iron & Steel“ projektu.

c) Išvada

(360)

Komisija manė, kad pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktį ir to paties straipsnio 2 dalį šis atleidimas nuo mokesčio yra subsidija, nes teikiamas finansinis įnašas – KV negauna pajamų, o susijusiai bendrovei suteikiama nauda. Gavėjams suteikta nauda lygi sutaupytų mokesčių sumai. Ši programa yra konkreti, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punkte, nes atleidimas nuo mokesčių taikytas tik „Shougang Group“. Atliekant tikrinamąjį vizitą KV patvirtino, kad tai buvo specialus, pavienis atvejis, nepriskiriamas platesnei mokesčių programai, taikomai bendrovėms, kurios perkeliamos dėl Vyriausybės politikos sprendimų.

d) Subsidijos sumos apskaičiavimas

(361)

Gavėjui suteikta nauda yra bendra netaikomo PVM ir pajamų mokesčio suma. Nors atleidimas susijęs su laikotarpiu prieš TL, ta naudos dalis turėtų būti priskirta TL, nes finansinis įnašas buvo susijęs su didelio masto investicijų projektu. Siekiant užtikrinti, kad kompensuotina suma apima tik TL laikotarpį, gauta nauda buvo paskaičiuota per visą bendrovės ilgalaikio turto nusidėvėjimo laikotarpį pagal įprastas bendrovės apskaitos procedūras.

(362)

Tik „Shougang Group“ pasinaudojo atleidimu nuo mokesčio pagal šią schemą. Pagal šią konkrečią schemą nustatyta „Shougang Group“ taikyta subsidijų suma – 0,90 %.

3.8.3. Kitos atleidimo nuo netiesioginių mokesčių arba mokesčių lengvatų schemos

(363)

Atrinkti eksportuojantys gamintojai per TL negavo jokio finansinio įnašo pagal 3.3 skirsnio v dalyje nurodytas kitas atleidimo nuo netiesioginių mokesčių programas.

3.8.4. Visos kitos atleidimo nuo netiesioginių mokesčių arba mokesčių lengvatų schemos

(364)

Bendra subsidijų suma, apskaičiuota pagal atleidimą nuo netiesioginių mokesčių ir importo tarifų nuolaidų schemas per TL atrinktiems eksportuojantiems gamintojams, „Shougang Group“ sudarė 1,01 %.

3.9. Dotacijų programos

3.9.1. Energijos taupymo dotacijos

(365)

Visos atrinktos bendrovės gavo naudos iš įvairių dotacijų, susijusių su aplinkos apsauga ir išmetamųjų teršalų mažinimu, kaip antai, pvz., aplinkos apsaugos ir išteklių išsaugojimo paskatos, sinerginio išteklių naudojimo skatinimas, paskatų fondai energijos taupymo renovacijos projektams, energijos valdymo demonstracinių centrų paskatos, dotacijos, susijusios su oro taršos gerinimo projektais, dotacijos, susijusios su dūmtakių dujų nusierinimu, paskatos žiedinės ekonomikos projektams.

a) Teisinis pagrindas

(366)

Šios programos teisinis pagrindas:

—	„Kinijos Liaudies Respublikos įstatymas dėl energijos taupymo“, 2007 m. spalio 28 d. patikslinta ir priimta redakcija ir 2016 m. liepos 2 d. iš dalies pakeista redakcija.

—	„Nuomonės dėl skatinimo taupyti energiją ir mažinti išmetamuosius teršalus ir geležies ir plieno sektoriaus struktūrinių pokyčių spartinimo“, Valstybės taryba, 2010 m. birželio mėn.

—	„Pagrindiniai energijos taupymo ir visapusiško naudojimo pramonėje aspektai 2015 m.“, paskelbė Pramonės ir informacinių technologijų ministerija 2015 m. balandžio 3 d.

—	2014 m. Perdirbimo ekonomikos plėtros specialusis fondas;

—	2011 m. pramonės įmonių energijos valdymo centro statybos demonstracinis projektas, finansinės paramos fondas „Gongxinting Jie Han“ (2011 m.).

b) Išvada

(367)

Energijos taupymo programa yra subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktyje ir 3 straipsnio 2 dalyje, teikiama pervedant KV lėšas dotacijų forma nagrinėjamojo produkto gamintojams.

(368)

Komisija taip pat nustatė, kad pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punktą ši subsidijų programa yra laikoma konkrečia, nes teisę naudotis šiomis subsidijomis turi tik pagrindinių technologijų srityse veikiančios arba pagrindinius produktus, įtrauktus į reguliariai skelbiamas gaires ir katalogus, gaminančios bendrovės. Konkrečiai, Valstybės tarybos 2010 m. nuomonė taikoma tik plieno pramonei. Be to, 2015 m. Pramonės ir informacinių technologijų ministerijos dokumente plieno pramonė konkrečiai nurodyta kaip pramonė, kuriai skiriamos paskatos, susijusios su energijos taupymu.

(369)

Po atskleidimo KV nesutiko, kad ši subsidija yra konkreti, nes ja naudojosi įvairios pramonės šakos. Komisija manė, kad ši subsidija yra konkreti, nes pagal pačius teisės aktus, pagal kuriuos veikia subsidiją skirianti institucija, ši subsidija skiriama tik tam tikroms bendrovių kategorijoms, kurios yra išsamiai teisiškai apibrėžtos. Pirmesnėje konstatuojamojoje dalyje pateikiami teisinių dokumentų, kurie taikomi tik plieno pramonei ar kuriuose konkrečiai minima plieno pramonė (kitos minimos pramonės šakos – spalvotųjų metalų, statybos medžiagų, cheminių medžiagų ir tekstilės pramonė), pavyzdžiai. Tai, kad minimos tam tikros kitos pramonės šakos, neprieštarauja išvadai dėl konkretumo.

c) Subsidijos sumos apskaičiavimas

(370)

Nauda apskaičiuota kaip per TL gauta arba TL skirta suma, kai nuo sumos apskaičiuotas nusidėvėjimas per ilgalaikio turto, kuriam skirta dotacija, naudingo tarnavimo laiką. Komisija svarstė, ar taikyti papildomą metinę komercinę palūkanų normą pagal Komisijos 1988 m. gairių dėl subsidijos sumos apskaičiavimo (48) F skirsnio a dalį. Tačiau toks požiūris apima daug sudėtingų hipotetinių veiksnių, apie kuriuos nebuvo tikslios informacijos. Todėl Komisija manė, kad tikslingiau paskirstyti sumas iki TL pagal susijusio ilgalaikio turto nusidėvėjimo normas, pagal ankstesniuose tyrimuose taikytą skaičiavimo metodiką (49).

(371)

Kaip minėta 3.2.2 skirsnyje, subsidijų, susijusių su dotacijomis „Jiangsu Shagang Group“, sumai apskaičiuoti naudotasi geriausiais turimais faktais. Kaip geriausius turimus faktus Komisija naudojo nustatytą didžiausią kiekvienos rūšies dotacijos sumą. Atrinktiems eksportuojantiems gamintojams pagal energijos taupymo dotacijas per TL nustatyta subsidijų suma:

Energijos taupymo dotacijos
Bendrovė arba grupė	Subsidijos dydis
„Benxi Group“	0,26 %
„Hesteel Group“	0,05 %
„Jiangsu Shagang Group“	0,38 %
„Shougang Group“	0,38 %

3.9.2. Dotacijos, susijusios su technologijų modernizavimu arba pertvarka

(372)

Atrinktos bendrovės gavo naudos iš įvairių šios programos dotacijų, susijusių su MTTP, technologijų modernizavimu ir pertvarka, kaip antai MTTP užduočių pagal Mokslo ir technologijų paramos planus rėmimu, projektais pagal 863 planą, svarbių pramonės šakų prisitaikymo, atgaivinimo ir technologijų atnaujinimo skatinimu, dotacijomis komerciniam MTTP rezultatų pritaikymui, kokybės gerinimo skatinimu.

a) Teisinis pagrindas

(373)

Šios programos teisinis pagrindas:

—	12-asis pramonės technologijų inovacijų penkmečio planas,

—	Kinijos valstybės tarybos 2009 m. kovo mėn. paskelbtas Plieno pramonės prisitaikymo ir atgaivinimo projektas (toliau – Atgaivinimo planas),

—	Vidutinės trukmės ir ilgalaikė technologinės ir mokslo plėtros programa (2006–2020 m.), paskelbta Valstybės tarybos 2006 m.,

—	2011 m. patikslintos Nacionalinio paramos mokslui ir technologijoms plano administracinės priemonės,

—	2011 m. patikslintos Nacionalinės aukštųjų technologijų mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros plano (plano Nr. 863) administracinės priemonės,

—	Pranešimas apie aukštųjų ir naujų technologijų produktų gairių katalogą.

b) Išvada

(374)

Pagal šią programą suteiktos dotacijos yra subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktyje ir 3 straipsnio 2 dalyje, t. y. pervedant KV lėšas dotacijų forma nagrinėjamojo produkto gamintojams.

(375)

Komisija taip pat nustatė, kad pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punktą šios subsidijos yra laikomos konkrečiomis, nes teisę naudotis šiomis subsidijomis turi tik pagrindinių technologijų srityse, įtrauktose į reguliariai skelbiamas gaires ir katalogus, veikiančios gaminančios bendrovės. Plieno pramonės sektorius nurodytas kaip turintis teisę pasinaudoti subsidijomis.

(376)

Po atskleidimo KV nesutiko, kad ši subsidija yra konkreti, nes ja naudojosi įvairios pramonės šakos. Komisija manė, kad ši subsidija yra konkreti, nes pagal pačius teisės aktus, pagal kuriuos veikia subsidiją skirianti institucija, ši subsidija skiriama tik plieno pramonei (žr. prie teisinio pagrindo nurodytą Atgaivinimo planą), arba tuose teisės aktuose konkrečiai nurodoma plieno pramonė (pvz., Vidutinės trukmės ir ilgalaikė technologinės ir mokslo plėtros programa ir 863 planas). Tai, kad minimos kitos pramonės šakos, neprieštarauja išvadai dėl konkretumo.

c) Subsidijos sumos apskaičiavimas

(377)

Nauda apskaičiuota pagal 370 konstatuojamojoje dalyje aprašytą metodiką.

(378)

Atrinktiems eksportuojantiems gamintojams pagal šio tipo subsidijas per TL nustatyta subsidijų suma:

Technologijų modernizavimo ir pertvarkos dotacijos
Bendrovė arba grupė	Subsidijos dydis
„Benxi Group“	0,09 %
„Hesteel Group“	0,01 %
„Jiangsu Shagang Group“ (50)	0,94 %
„Shougang Group“	0,94 %

3.9.3. Savivaldybių ir regionų institucijų suteiktos ad hoc dotacijos

(379)

Skunde pateikta įrodymų, kad plieno pramonės šakoms KLR įvairaus lygmens valdžios institucijos, t. y. vietos, regionų ir nacionalinės, gali skirti įvairias vienkartines arba tęstines dotacijas.

(380)

Atlikus tyrimą iš tiesų nustatyta, kad visos atrinktos bendrovių grupės taip pat gavo didelių vienkartinių arba tęstinių dotacijų iš įvairių lygmenų valdžios institucijų, todėl laikoma, kad jos per TL gavo naudos. Apie kai kurias iš jų atrinktos bendrovės jau buvo pranešusios savo klausimyno atsakymuose, tačiau per tikrinamuosius vizitus buvo nustatyta ir kitų. Nė viena iš jų nebuvo atskleista KV klausimyno atsakyme.

a) Teisinis pagrindas

(381)

Šias dotacijas bendrovėms skyrė nacionalinės, provincijų, miestų, apskričių ar rajonų valdžios institucijos ir visos jos buvo konkrečiai taikomos atrinktoms bendrovėms arba konkrečiai taikomos pagal vietovę ar pramonės šakos tipą. Teisinės informacijos apie konkrečius teisės aktus, pagal kuriuos suteiktos šios dotacijos, jei apskritai jos turi teisinį pagrindą, nepateikta. Tačiau Komisijai per tikrinamąjį vizitą kai kuriais atvejais buvo pateikiama valdžios institucijos išduoto dokumento, pridedamo prie lėšų skyrimo, kopija (toliau – pranešimas).

b) Tyrimo išvados

(382)

Kadangi skunde buvo nurodyta ir (arba) atrinktų bendrovių apskaitos dokumentuose nustatyta daug skirtingų dotacijų, šiame reglamente pateikiama tik pagrindinių faktų santrauka. Daugybės dotacijų ir jų skyrimo įvairiais KV lygmenimis įrodymų pateikė keturios atrinktos bendrovės.

(383)

Kitos tokios dotacijos buvo, pvz., skiriamos iš patentų fondų, mokslo ir technologijų fondų ir apdovanojimų, verslo vystymo fondų, bazinės infrastruktūros dotacijų, rajonų lygmens paramos fondų, geležies rūdos importo fondų, bendrovės perkėlimo fondų, užsienio pažangiųjų technologijų įdiegimo specialiųjų fondų, importuotos įrangos paskolų palūkanų nuolaidų.

c) Išvada

(384)

Šios dotacijos yra subsidijos, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktyje ir 3 straipsnio 2 dalyje, teikiamos pervedant KV lėšas dotacijų forma nagrinėjamojo produkto gamintojams.

(385)

Šios dotacijos taip pat laikomos konkrečiomis, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punkte ir 3 dalyje, nes jos teiktos tik tam tikroms bendrovėms ar konkretiems projektams konkrečiuose regionuose ir (arba) plieno pramonei. Šios dotacijos neatitinka pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies b punkte nustatytų nekonkrečių subsidijų reikalavimų, nes teisės naudotis sąlygos ir faktiniai įmonių atrankos, kad jos įgytų teisę jomis pasinaudoti, kriterijai nėra skaidrūs, objektyvūs ir nėra taikomi automatiškai.

(386)

Visais atvejais bendrovės pateikė informacijos apie dotacijos sumą ir ją suteikusį subjektą. Be to, susijusios bendrovės dažniausiai tokias pajamas nurodydavo savo sąskaitose prie „subsidijų pajamų“, o šias sąskaitas tikrindavo nepriklausomi auditoriai. Tai įvertinta kaip teigiamas įrodymas, kad buvo teikiamos subsidijos ir atitinkamai gauta kompensuotina nauda.

(387)

Todėl Komisija nusprendė, kad per patikrinimus nustatyti patikrinti faktai – pagrįstas šio subsidijavimo lygio rodiklis. Kadangi šioms dotacijoms būdingi bendri bruožai, jas skiria viešojo sektoriaus institucija ir jos yra ne platesnės subsidijų programos dalis, o atskiros dotacijos, Komisija įvertino jas kartu.

(388)

Atsakydama į faktų atskleidimą KV tvirtino, kad Komisija nepateikė pakankamai išsamių įrodymų, kad šios dotacijos buvo konkrečios. Reikėtų pažymėti, kad klausimyno atsakymuose Komisijai pateikta labai mažai išsamios informacijos apie šias dotacijas. Atrinkti eksportuojantys gamintojai neprieštaravo dėl Komisijos apskaičiuotų ir atitinkamai jiems atskleistų sumų. Jie taip pat neprieštaravo tam faktui, kad šios dotacijos gautos iš KV. Per patikrinimus nustatyti dotacijų ir jų bendrosios vertės duomenys labai skyrėsi nuo KV klausimyno atsakymuose pateiktų duomenų. Komisija nusprendė, kad per patikrinimus vietoje nustatyti faktai – pagrįstas šio subsidijavimo lygio rodiklis.

(389)

Tai, kad Komisija nurodė, kad šios dotacijos yra ribotos, aiškiai reiškia, kad trūksta skaidrumo, susijusio su objektyvių teisės pasinaudoti kriterijų taikymu atrinktoms bendrovėms. Komisija nesutiko, kad šis metodas netiko kompensuotinų dotacijų konkretumui nustatyti. Todėl tvirtinimas, kad Komisija nesilaikė būtinų konkretumui nustatyti taikomų standartų, atmetamas.

d) Subsidijos sumos apskaičiavimas

(390)

Nauda apskaičiuota pagal 370 konstatuojamojoje dalyje aprašytą metodiką.

(391)

Atrinktiems eksportuojantiems gamintojams pagal šio tipo subsidijas per TL nustatyta subsidijų suma:

Ad hoc dotacijos
Bendrovė arba grupė	Subsidijos dydis
„Benxi Group“	0,001 %
„Hesteel Group“	0,02 %
„Jiangsu Shagang Group“ (51)	0,13 %
„Shougang Group“	0,13 %

3.9.4. Kitos dotacijų schemos

(392)

Atrinkti eksportuojantys gamintojai per TL negavo jokio finansinio įnašo pagal 3.3 skirsnio iii dalyje nurodytas kitas dotacijų programas.

3.9.5. Bendra visų dotacijų schemų suma

(393)

Bendra atrinktiems eksportuojantiems gamintojams pagal visas dotacijas per TL nustatyta subsidijų suma:

Dotacijos
Bendrovė arba grupė	Subsidijos dydis
„Benxi Group“	0,34 %
„Hesteel Group“	0,09 %
„Jiangsu Shagang Group“	1,45 %
„Shougang Group“	1,45 %

3.10. Užsienio prekybos pertvarkos ir modernizavimo demonstracinės bazės (toliau – demonstracinės bazės) ir bendros paslaugų platformos

(394)

JAV pareiškė abejones PPO dėl šios subsidijų programos. 2016 m. balandžio mėn. Kinija ir Jungtinės Amerikos Valstijos pasirašė susitarimo memorandumą (52), kuriame Kinija įsipareigojo nutraukti, iš dalies keisti arba pakeisti su šia programa susijusias teisines priemones. Konsultacijų metu KV pateikė tolesnių įrodymų dėl šių įsipareigojimų įvykdymo. Be to, nė vienai iš atrinktų bendrovių per TL nesuteikta nauda pagal šią programą. Todėl Komisija manė, kad nebuvo jokių įrodymų dėl kompensuotino subsidijavimo pagal šią programą.

3.11. Plokščių karštojo valcavimo produktų tiekimo importui į ES subsidijavimas

(395)

Skundo pateikėjas teigė, kad KV teikia finansinius įnašus įvairiems plokščių karštojo valcavimo produktų tiekimo grandinės dalyviams, tiekdama plokščius karštojo valcavimo produktus už mažesnį nei pakankamą atlygį kišdamasi į plokščių karštojo valcavimo produktų gamybą KLR, pvz., teikdama politines paskolas, žaliavas ir energiją už mažesnį nei pakankamą atlygį ir kad visos šios schemos nauda paskirstyta visiems tiekimo grandinės dalyviams, įskaitant KLR eksportuojančius gamintojus (kurie gali tęsti veiklą ir pasinaudoti masto ekonomija), susijusius ES importuotojus (kurie gauna rinkos dalį), ES galutinius vartotojus (jie žinodami perka už kainą, žemesnę nei rinkos kaina) ir pačią KV (kuri pasiekia savo politikos tikslus).

(396)

Komisija pastebėjo, kad pagrindiniu reglamentu sprendžiamas subsidijų, kurias užsienio Vyriausybės suteikia savo eksportuojantiems gamintojams ir kurios pastariesiems eksportuojant į Europos Sąjungą iškraipoma konkurencija, klausimas. 5 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad Vyriausybė arba subsidijas teikiančios šalies „teritorijos“ valstybinė institucija suteikia finansinį įnašą. Be to, pagrindinio reglamento 4 straipsnyje pateikta nuoroda į konkretumo sąvoką kai užsienio Vyriausybė suteikia subsidiją savo pramonei „pagal suteikiančiosios institucijos jurisdikciją“. Tai rodo, kad užsienio Vyriausybės subsidijoms, suteikiamoms subjektams už jos jurisdikcijos ribų, kaip antai nesusijusiems importuotojams Europos Sąjungoje arba net galutiniams pirkėjams Europos Sąjungoje, priemonė netaikoma, kiek tokios subsidijos negali būti priskiriamos eksportuojančiam gamintojui.

(397)

Komisija nerado įrodymų, kad KV teikia su eksportuojančiu gamintoju susijusiems subjektams kompensuotinas subsidijas. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(398)

Po atskleidimo skundo pateikėjas nurodė, kad Komisija neteisingai aiškino pagrindinio reglamento 5 konstatuojamąją dalį ir 4 straipsnį. Jo nuomone, 5 konstatuojamoji dalis nėra privaloma norma, ir jei taikomas teritorinis reikalavimas, ji kartu netaikoma. Šiam tvirtinimui pagrįsti skundo pateikėjas pacitavo pagrindinio reglamento 3 konstatuojamąją dalį, pagal kurią reikėtų atsižvelgti į PPO taisykles, kurios pagal kolegijos išvadas byloje „Brazil – Aircraft“ (53) nenustato teritorinio apribojimo. Dėl pagrindinio reglamento 4 straipsnio, skundo pateikėjas savo aiškinimą pagrindė to straipsnio 4 dalimi, pagal kurią subsidija yra konkreti, jei ji priklauso nuo to, ar vykdomas eksportas.

(399)

Komisija atmetė šiuos argumentus. Pirma, pagrindinio reglamento konstatuojamosios dalys yra teisiškai privalomos, nes jose nustatyti pagrindinio reglamento motyvai. Jos yra svarbus teisės akto aiškinimo šaltinis. Antra, skundo pateikėjas nesilaiko savo paties pozicijos, kai bando prieštarauti teritoriškumo elementui 5 konstatuojamojoje dalyje, nurodydamas kitą konstatuojamąją dalį – 3 konstatuojamąją dalį. Neaišku, kodėl 5 konstatuojamoji dalis turėtų būti teisiškai neprivaloma, o 3 konstatuojamoji dalis turėtų būti teisiškai privaloma. Taigi, formalus argumentas dėl 5 konstatuojamosios dalies yra neįtikinamas. Trečia, kolegijos įgaliojimai byloje „Brazil – Aircraft“ neapima dabartinio atvejo. Kolegijos atveju subsidija buvo suteikta orlaivių tiekėjams Brazilijoje ir ja dalintasi su pirkėjais už Brazilijos ribų. Dabartiniu atveju subsidija nebūtų iš viso skiriama Kinijos gamintojams Kinijoje, o tik subjektams už Kinijos ribų. Ketvirta, nuoroda į pagrindinio reglamento 4 straipsnio 4 dalį taip pat nepagrindžia skundo pateikėjo pastabos. Pagal tą nuostatą subsidija yra laikoma konkrečia, jei subsidiją skirianti institucija suteikia ją gamybos bendrovei savo jurisdikcijoje su sąlyga, kad subsidija būtų naudojama eksporto tikslais. Tai iš esmės skiriasi nuo subsidijos suteikimo tiesiogiai subjektui ne subsidiją skiriančios institucijos jurisdikcijoje. Dėl šių priežasčių Komisija nekeičia savo pozicijos, kad užsienio Vyriausybės subsidijoms, suteikiamoms subjektams už jos jurisdikcijos ribų, kaip antai nesusijusiems importuotojams Europos Sąjungoje arba net galutiniams pirkėjams Europos Sąjungoje, priemonė netaikoma, kiek tokios subsidijos negali būti priskiriamos eksportuojančiam gamintojui.

3.12. Išvada dėl subsidijavimo

(400)

Komisija pagal pagrindinio reglamento nuostatas apskaičiavo atrinktų bendrovių kiekvienos subsidijos ar subsidijų programos sumas ir šias sumas sudėjo, kad apskaičiuotų bendrą kiekvieno eksportuojančio gamintojo subsidijų sumą per TL. Bendram subsidijų lygiui apskaičiuoti Komisija pirmiausia apskaičiavo subsidijavimo procentinį dydį kaip subsidijos sumą, palyginti su bendra bendrovės apyvarta. Tada šis procentinis dydis panaudotas skaičiuojant nagrinėjamojo produkto eksportui į Sąjungą per TL suteiktą subsidiją. Vėliau apskaičiuota subsidijos suma už į Sąjungą per TL eksportuoto nagrinėjamojo produkto toną, o toliau nurodyti skirtumai apskaičiuoti kaip to paties eksportuoto produkto vienos tonos kainos, draudimo ir frachto (CIF) vertės procentinis dydis.

(401)

Pagal pagrindinio reglamento 15 straipsnio 3 dalį neatrinktoms bendradarbiaujančioms bendrovėms bendra subsidijų suma apskaičiuota remiantis atrinktiems bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams nustatyta bendra svertine kompensuotinų subsidijų suma, išskyrus nereikšmingas sumas ir „Jiangsu Shagang Group“, kuriai taikomos pagrindinio reglamento 28 straipsnio 1 dalies nuostatos, dotacijoms nustatytą subsidijų sumą. Tačiau Komisija atsižvelgė į nustatytus faktus, susijusius su lengvatiniu skolinimu, nors šioms sumoms nustatyti ji turėjo iš dalies remtis geriausiais turimais faktais. Iš tiesų, Komisija manė, kad geriausi turimi ir šiais atvejais naudoti faktai nedarė didelio poveikio informacijai, kuri buvo reikalinga subsidijavimo taikant lengvatinį skolinimą sumai sąžiningai nustatyti, kad eksportuotojams, kurie nebuvo pakviesti bendradarbiauti atliekant tyrimą, nebūtų taikoma šio metodo taikymo išimtis (54). Bet kuriuo atveju, Komisija priminė, kad neatrinktos bendradarbiaujančios bendrovės turi teisę prašyti greitesnės peržiūros pagal pagrindinio reglamento 20 straipsnį.

(402)

Atsižvelgiant į aukštą eksportuojančių Kinijos gamintojų bendradarbiavimo lygį, visoms kitoms bendrovėms nustatyta didžiausios sumos, nustatytos atrinktoms bendrovėms, dydžio suma. Visoms kitoms bendrovėms nustatyta suma bus taikoma toms bendrovėms, kurios atliekant tyrimą nebendradarbiavo.

Bendrovės pavadinimas	Kompensuotinų subsidijų suma
„Benxi Group“	28,5 %
„Hesteel Group“	7,8 %
„Jiangsu Shagang Group“	4,6 %
„Shougang Group“	38,6 %
Kitos bendradarbiaujančios bendrovės	16,9 %
Visos kitos bendrovės	38,6 %

4. ŽALA

4.1. Sąjungos pramonės apibrėžtis ir Sąjungos gamyba

(403)

Atliekant padėties analizę 17 bendrovių Sąjungoje pateikė gamybos ir pardavimo duomenis ir nurodė tiriamuoju laikotarpiu gaminusios panašų produktą. Remiantis skunde pateikta informacija, šios 17 bendrovių pagamina apie 90 % viso panašaus produkto Sąjungoje.

(404)

Be šių 17 bendrovių per tiriamąjį laikotarpį panašų produktą gamino dar penkios kitos bendrovės.

(405)

Nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu bendra Sąjungos gamybos apimtis buvo maždaug 74,7 mln. t. Komisija šią apimtį nustatė remdamasi visa turima informacija apie Sąjungos pramonę, t. y. skundo pateikėjo ir visų žinomų Sąjungos gamintojų pateikta informacija. Kaip nurodyta 18 konstatuojamojoje dalyje, atrinkti šeši Sąjungos gamintojai, kurie pagamino 45 % viso panašaus produkto Sąjungoje. Atrinktos bendrovės yra tipiškos bendrovės.

(406)

Sąjungos gamintojai, kurie pagamina visą Sąjungos produkciją, sudaro Sąjungos pramonę, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 9 straipsnio 1 dalyje (toliau – Sąjungos pramonė).

(407)

Sąjungos gamintojų verslo modelis ir jų vertikalios integracijos laipsnis skiriasi. Vis dėlto Sąjungos pramonę apskritai galima apibūdinti kaip pramonę, kurios vertikalios integracijos laipsnis yra aukštas, kaip toliau paaiškinta 408 konstatuojamojoje dalyje.

4.2. Sąjungos suvartojimas

(408)

Kaip minėta 45 konstatuojamojoje dalyje, nagrinėjamojo produkto KN kodai yra keli, įskaitant tam tikrus „ex“ kodus. Siekiant tinkamai įvertinti Sąjungos suvartojimą ir atsižvelgiant į akivaizdžiai ribotą tokių kodų poveikį bendram suvartojimui, apskaičiuojant Sąjungos suvartojimą visiškai atsižvelgta į importuotų produktų, kurių KN kodai yra „ex“, kiekį.

(409)

Sąjungos pramonės įmonės yra daugiausia vertikaliai integruotos, o nagrinėjamasis produktas laikomas pirmine žaliava įvairiems galutinės grandies pridėtinės vertės produktams, pradedant šaltojo valcavimo produktais, gaminti, todėl uždarasis suvartojimas ir suvartojimas laisvojoje rinkoje buvo nagrinėjami atskirai.

(410)

Atliekant žalos analizę skirstymas į uždarąją ir laisvąją rinkas yra svarbus, nes uždarajam naudojimui skirti produktai tiesiogiai nekonkuruoja su importuotais, o sandorių kainos nustatomos grupėse pagal įvairią kainų politiką. Priešingai, laisvojoje rinkoje parduoti skirta produkcija tiesiogiai konkuruoja su importuojamu nagrinėjamuoju produktu, o kainas reguliuoja laisvoji rinka.

(411)

Siekdama susidaryti kuo išsamesnį Sąjungos pramonės vaizdą Komisija surinko duomenis apie visą su panašiu produktu susijusią veiklą ir nustatė, ar produkcija skirta uždarajam naudojimui, ar laisvajai rinkai. Komisija nustatė, kad apie 60 % visos Sąjungos gamintojų produkcijos buvo skirta uždarajam naudojimui.

4.2.1. Uždarasis suvartojimas Sąjungos rinkoje

(412)

Sąjungos uždarąjį suvartojimą Komisija nustatė remdamasi visų žinomų Sąjungos gamintojų uždaruoju naudojimu ir uždaruoju pardavimu Sąjungos rinkoje. Tuo remiantis Sąjungos uždarojo suvartojimo raida buvo tokia:

1 lentelė

Uždarasis suvartojimas Sąjungos rinkoje (tonomis)

	2012 m.	2013 m.	2014 m.	TL
Uždarasis suvartojimas	40 775 889	42 418 062	42 887 175	42 271 071
Indeksas (2012 m. = 100)	100	104	105	104
Šaltinis:„Eurofer“ klausimyno atsakymai.

(413)

Sąjungos uždarasis suvartojimas Sąjungos rinkoje nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo maždaug 4 % Šį padidėjimą daugiausia lėmė uždarųjų rinkų, įskaitant detalių gamybos automobilių pramonei rinką, augimas.

4.2.2. Suvartojimas Sąjungos laisvojoje rinkoje

(414)

Suvartojimą Sąjungos laisvojoje rinkoje Komisija nustatė remdamasi a) visų žinomų Sąjungos gamintojų pardavimu Sąjungos rinkoje ir b) importu į Sąjungą iš visų trečiųjų šalių pagal Eurostato duomenis, taip pat atsižvelgdama į nagrinėjamosios šalies bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų pateiktus duomenis. Tuo remiantis suvartojimo Sąjungos laisvojoje rinkoje raida buvo tokia:

2 lentelė

Suvartojimas laisvojoje rinkoje (tonomis)

	2012 m.	2013 m.	2014 m.	TL
Suvartojimas laisvojoje rinkoje	31 405 157	32 292 192	33 139 474	35 156 318
Indeksas (2012 m. = 100)	100	103	106	112
Šaltinis:„Eurofer“ klausimyno atsakymai.

(415)

Suvartojimas Sąjungos laisvojoje rinkoje nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo apytikriai 12 % Padidėjimas daugiausia susijęs su galutinės grandies pramonės ekonomikos atsigavimu.

(416)

Sujungus šias dvi lenteles bendras suvartojimas (taigi, uždarojoje ir laisvojoje rinkose bendrai) nagrinėjamuoju laikotarpiu keitėsi taip:

3 lentelė

Bendras suvartojimas (uždaroji ir laisvoji rinkos) (tonomis)

	2012 m.	2013 m.	2014 m.	TL
Bendras suvartojimas	72 181 046	74 710 254	76 026 649	77 427 389
Indeksas (2012 m. = 100)	100	104	105	107
Šaltinis:„Eurofer“ klausimyno atsakymai ir Eurostato duomenys.

(417)

Iš lentelės matyti, kad bendras suvartojimas padidėjo ir per tiriamąjį laikotarpį buvo didesnis nei nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje. Šią tendenciją galima paaiškinti tuo, kad suvartojimo uždarojoje rinkoje padidėjimas absoliučiaisiais skaičiais buvo daug didesnis nei suvartojimo laisvojoje rinkoje padidėjimas.

4.3. Importas iš nagrinėjamosios šalies

4.3.1. Importo iš nagrinėjamosios šalies apimtis ir rinkos dalis

(418)

Komisija importo apimtį nustatė pagal Eurostato duomenis. Importo rinkos dalis buvo nustatyta lyginant importo apimtis ir Sąjungos laisvosios rinkos suvartojimą, kaip nurodyta 414 konstatuojamosios dalies lentelėje.

(419)

Importo į Sąjungą iš KLR raida:

4 lentelė

Visa subsidijuoto importo apimtis (tonomis) ir rinkos dalis

	2012 m.	2013 m.	2014 m.	TL
Importo iš KLR apimtis	246 720	336 028	592 104	1 519 304
Indeksas (2012 m. = 100)	100	136	240	616
KLR rinkos dalis	0,79 %	1,04 %	1,79 %	4,32 %
Indeksas (2012 m. = 100)	100	132	227	550
Šaltinis: Eurostatas.

(420)

Iš šios lentelės matyti, kad absoliučiaisiais skaičiais importas iš nagrinėjamosios šalies per nagrinėjamąjį laikotarpį labai padidėjo. Kartu bendra importo iš Kinijos į Sąjungą rinkos dalis per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo daugiau nei penkis kartus.

4.3.2. Importo iš nagrinėjamosios šalies kainos ir priverstinis kainų mažinimas

(421)

Importo kainas Komisija nustatė pagal Eurostato duomenis. Vidutinės svertinės importo į Sąjungą iš nagrinėjamosios šalies kainos raida:

5 lentelė

Importo kainos (EUR už toną)

	2012 m.	2013 m.	2014 m.	TL
Subsidijuotų importuojamų produktų vidutinė kaina	600	505	463	404
Indeksas (2012 m. = 100)	100	84	77	67
Šaltinis: Eurostatas.

(422)

Vidutinės importo kainos sumažėjo nuo 600 EUR už toną 2012 m. iki 404 EUR už toną per tiriamąjį laikotarpį. Per nagrinėjamąjį laikotarpį vidutinė subsidijuoto importo vieneto kaina sumažėjo apie 33 %

(423)

Priverstinį kainų mažinimą per tiriamąjį laikotarpį Komisija vertino lygindama:

—	pagal gamintojo kainas EXW sąlygomis pakoreguotas vidutines svertines šešių Sąjungos gamintojų kiekvienos rūšies produkto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungos laisvojoje rinkoje kainas ir

—	bendradarbiaujančių nagrinėjamosios šalies gamintojų kiekvienos rūšies importuoto produkto atitinkamas vidutines svertines CIF Sąjungos pasienyje lygio kainas, taikomas pirmam nepriklausomam pirkėjui Sąjungos rinkoje, tinkamai pakoreguotas atsižvelgiant į išlaidas po importo.

(424)

Lygintos to paties prekybos lygio sandorių kiekvienos rūšies produkto kainos, kurios prireikus buvo tinkamai pakoreguotos atskaičius lengvatas ir nuolaidas. Palyginus gauti rezultatai išreikšti Sąjungos gamintojų apyvartos tiriamuoju laikotarpiu procentine dalimi. Daugiausia koreguota atsižvelgiant į pristatymo sąnaudas (2,7–6,3 %, nelygu atrinktas Sąjungos gamintojas) ir nuolaidas (0,1–19,5 %). Kadangi šiame tyrime apie save nepranešė nė vienas nesusijęs importuotojas, pridėtos 7 EUR už toną sąnaudos po importo. Toks koregavimas taip pat taikytas tyrime dėl tam tikrų plokščių šaltojo valcavimo produktų iš plieno (55), todėl Komisija manė, kad tokia suma yra tinkama ir šiuo atveju – dabartinio tyrimo nagrinėjamasis produktas yra daugeliu atžvilgiu panašus į tam tikrus plokščius šaltojo valcavimo produktus iš plieno.

(425)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, nustatyta, kad dėl subsidijuoto importo iš Kinijos Sąjungos pramonės kainos buvo priverstinai mažinamos 2,7–5,6 %.

4.4. Sąjungos pramonės ekonominė padėtis

4.4.1. Bendrosios pastabos

(426)

Pagal pagrindinio reglamento 8 straipsnio 4 dalį nagrinėjant subsidijuoto importo poveikį Sąjungos pramonei buvo įvertinti visi ekonominiai veiksniai, nagrinėjamuoju laikotarpiu turėję įtakos Sąjungos pramonės būklei.

(427)

Makroekonominiai rodikliai (gamyba, gamybos pajėgumai, pajėgumų naudojimas, pardavimo apimtis, atsargos, augimas, rinkos dalis, užimtumas, našumas ir dempingo skirtumų dydis) vertinti visos Sąjungos pramonės lygiu. Vertinimas grįstas skundo pateikėjo pateikta informacija, patikrinta kryžmiškai palyginus su Sąjungos gamintojų pateiktais duomenimis ir turimais oficialiais statistiniais (Eurostato) duomenimis.

(428)

Mikroekonominiai rodikliai (pardavimo kainos, pelningumas, pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža, pajėgumas padidinti kapitalą, darbo užmokestis ir gamybos sąnaudos) analizuoti atrinktų Sąjungos gamintojų lygiu. Vertinimas grįstas jų pateikta ir tinkamai patikrinta informacija.

(429)

Siekdama susidaryti kuo išsamesnį Sąjungos pramonės vaizdą, Komisija surinko duomenis apie visą nagrinėjamojo produkto gamybą ir nustatė, ar produkcija skirta uždarajam naudojimui, ar laisvajai rinkai.

(430)

Kai kurių su Sąjungos pramone susijusių rodiklių atveju Komisija atskirai išanalizavo su laisvąja ir uždarąja rinkomis susijusius duomenis ir atliko palyginamąją analizę. Analizuoti šie veiksniai: pardavimas, rinkos dalis, vieneto kainos, vieneto sąnaudos, pelningumas ir pinigų srautas. Tačiau kitus ekonominius rodiklius būtų galima prasmingai nagrinėti tik įvertinus visą veiklą, įskaitant uždarąjį Sąjungos pramonės naudojimą, nes šie rodikliai priklauso nuo visos veiklos, nepaisant to, ar tai uždaroji gamyba, ar produktas parduodamas laisvojoje rinkoje. Analizuoti šie veiksniai: gamyba, pajėgumai, pajėgumų naudojimas, investicijos, investicijų grąža, užimtumas, našumas, atsargos ir darbo sąnaudos. Šiems veiksniams išanalizuoti būtina visos Sąjungos pramonės analizė, kad būtų galima susidaryti išsamų Sąjungos pramonei padarytos žalos vaizdą, nes aptariami duomenys negali būti išskaidyti į uždarojo pardavimo ir laisvojo pardavimo duomenis.

4.4.2. Makroekonominiai rodikliai

4.4.2.1. Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

(431)

Bendroji Sąjungos gamybos, gamybos pajėgumų ir pajėgumų naudojimo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

6 lentelė

Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

	2012 m.	2013 m.	2014 m.	TL
Gamybos apimtis (tonomis)	73 050 974	74 588 182	75 509 517	74 718 189
Indeksas (2012 m. = 100)	100	102	103	102
Gamybos pajėgumai (tonomis)	102 247 218	100 667 836	100 040 917	98 093 841
Indeksas (2012 m. = 100)	100	99	98	96
Pajėgumų naudojimas	71,4 %	74,1 %	75,5 %	76,2 %
Šaltinis:„Eurofer“ klausimyno atsakymai.

(432)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį Sąjungos pramonės gamybos apimtis padidėjo 2 %, nors vienas Sąjungos gamintojas Italijoje tuo pačiu laikotarpiu gerokai sumažino gamybos apimtį (– 3 mln. t).

(433)

Nurodyti pajėgumų duomenys reiškia techninius pajėgumus, o tai reiškia, kad atsižvelgta į pramonės standartiniais laikomus koregavimus, atliekamus atsižvelgiant į įsisteigimo laiką, priežiūrą, gamybos kliūtis ir kitus įprastus gamybos sustabdymus. Gamybos pajėgumai nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo dėl to, kad Belgijoje ir Italijoje buvo sustabdyta gamyba.

(434)

Pajėgumų naudojimo koeficientas padidėjo dėl to, kad dėl padidėjusio uždarojo suvartojimo (+ 4 %) ir suvartojimo laisvojoje rinkoje (+ 12 %) šiek tiek padidėjo gamybos apimtis, nepaisant iš esmės vieno Sąjungos gamintojo Italijoje didelio gamybos apimties sumažinimo.

4.4.2.2. Pardavimo apimtis ir rinkos dalis

(435)

Sąjungos pramonės pardavimo apimties ir laisvosios rinkos dalies raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

7 lentelė

Pardavimo apimtis ir rinkos dalis (laisvoji rinka)

	2012 m.	2013 m.	2014 m.	TL
Pardavimo apimtis (tonomis)	27 273 319	27 468 243	27 910 748	27 327 906
Indeksas (2012 m. = 100)	100	101	102	100
Rinkos dalis	86,8 %	85,1 %	84,2 %	77,7 %
Indeksas (2012 m. = 100)	100	98	97	90
Šaltinis:„Eurofer“ klausimyno atsakymai ir Eurostato duomenys.

(436)

Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungos rinkoje apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu palyginti nesikeitė, t. y. sudarė 27–28 mln. t.

(437)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės rinkos dalis vertinant pagal Sąjungos suvartojimą sumažėjo daugiau nei 9 procentiniais punktais, t. y. nuo 86,8 iki 77,7 % Sąjungos pramonės rinkos dalis sumažėjo daug daugiau nei nežymiai padidėjo jos pardavimas Sąjungos laisvojoje rinkoje.

(438)

Sąjungos uždarosios rinkos apimties ir rinkos dalies raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

8 lentelė

Sąjungos uždarosios rinkos apimtis ir rinkos dalis

	2012 m.	2013 m.	2014 m.	TL
Sąjungos uždarosios rinkos apimtis (tonomis)	40 775 889	42 418 062	42 887 175	42 271 071
Indeksas (2012 m. = 100)	100	104	105	104
Visa Sąjungos pramonės gamyba (tonomis)	73 050 974	74 588 182	75 509 517	74 718 189
Uždarosios rinkos apimties procentinė dalis, palyginti su visa gamyba	55,7 %	56,7 %	56,6 %	56,4 %
Šaltinis:„Eurofer“ klausimyno atsakymai ir Eurostato duomenys.

(439)

Sąjungos pramonės Sąjungos uždarosios rinkos apimtis (sudėjus uždarąjį naudojimą ir uždarąjį pardavimą Sąjungos rinkoje) nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 4 %, nuo maždaug 40,7 mln. t 2011 m. iki 42,2 mln. t tiriamuoju laikotarpiu.

(440)

Sąjungos pramonės uždarosios rinkos dalis (išreikšta visos gamybos procentine dalimi) nagrinėjamuoju laikotarpiu nesikeitė ir sudarė 55,7–56,7 %.

4.4.2.3. Užimtumas ir našumas

(441)

Užimtumas apskaičiuotas į jį įtraukiant tik darbuotojus, kurie tiesiogiai dirba su panašiu produktu įvairiose Sąjungos gamintojų plieno gamyklose. Šis metodas užtikrina tikslius duomenis, kuriuos gana lengva nustatyti.

(442)

Užimtumo ir našumo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

9 lentelė

Užimtumas ir našumas

	2012 m.	2013 m.	2014 m.	TL
Darbuotojų skaičius (darbo visą darbo laiką ekvivalentas darbuotojui)	18 729	18 632	17 739	17 829
Indeksas (2012 m. = 100)	100	99	95	95
Našumas (tonomis darbuotojui)	3 900	4 003	4 257	4 191
Indeksas (2012 m. = 100)	100	103	109	107
Šaltinis:„Eurofer“ klausimyno atsakymai.

(443)

Atsižvelgdama į vis didėjančią konkurenciją rinkoje dėl importo iš Kinijos ir kito importo ir siekdama sumažinti gamybos sąnaudas ir padidinti efektyvumą, Sąjungos pramonė per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažino užimtumą. Darbuotojų skaičius per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažintas 5 %, neatsižvelgiant į netiesioginį užimtumą. Dėl šios priežasties ir atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu gamybos apimtis šiek tiek padidėjo (+ 2 %), Sąjungos pramonės darbo jėgos našumas, vertinamas kaip vieno darbuotojo metinis našumas, padidėjo daug labiau (+ 7 %), nei padidėjo faktinė gamybos apimtis. Tai rodo, kad, siekdama išlikti konkurencinga, Sąjungos pramonė buvo pasirengusi prisitaikyti prie besikeičiančių rinkos sąlygų.

4.4.2.4. Atsargos

(444)

Sąjungos gamintojų atsargų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

10 lentelė

Atsargos

	2012 m.	2013 m.	2014 m.	TL
Laikotarpio pabaigos atsargos (tonomis)	2 908 745	2 646 989	2 653 224	2 798 420
Indeksas (2012 m. = 100)	100	91	91	96
Laikotarpio pabaigos atsargos (gamybos procentine dalimi)	4,0 %	3,5 %	3,5 %	3,7 %
Indeksas (2012 m. = 100)	100	89	88	94
Šaltinis:„Eurofer“ klausimyno atsakymai.

(445)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį laikotarpio pabaigos atsargų lygis šiek tiek sumažėjo. Daugumos rūšių panašų produktą Sąjungos pramonė gamina pagal konkrečius naudotojų užsakymus. Todėl atsargos nelaikomos svarbiu žalos šiai pramonei rodikliu. Tai taip pat patvirtinta išnagrinėjus laikotarpio pabaigos atsargų lygio, išreikšto gamybos apimties procentine dalimi, raidą. Kaip matyti iš to, kas išdėstyta, šis rodiklis liko palyginti stabilus ir sudarė apie 3–4 % gamybos apimties.

4.4.2.5. Kompensuotinų subsidijų sumos dydis

(446)

Subsidijų skirsnyje nurodyta Kinijos kompensuotinų subsidijų suma yra reikšminga. Atsižvelgiant į subsidijuoto importo iš nagrinėjamosios šalies apimtį ir kainas, faktinio subsidijų skirtumo poveikio negalima laikyti nereikšmingu.

4.4.2.6. Augimas

(447)

Sąjungos suvartojimas (laisvojoje rinkoje) per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo apytikriai 12 %, o Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungos rinkoje apimtis nesikeitė. Todėl Sąjungos pramonė per nagrinėjamąjį laikotarpį prarado rinkos dalį, o importo iš nagrinėjamosios šalies rinkos dalis gerokai padidėjo.

4.4.3. Mikroekonominiai rodikliai

4.4.3.1. Kainos ir kainoms poveikio turintys veiksniai

(448)

Sąjungos gamintojų vidutinių svertinių vieneto pardavimo Sąjungos laisvojoje rinkoje kainų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

11 lentelė

Pardavimo kainos Sąjungoje laisvojoje rinkoje

	2012 m.	2013 m.	2014 m.	TL
Pardavimo kaina (EUR už toną)	553	498	471	427
Indeksas (2012 m. = 100)	100	90	85	77
Vieneto gamybos sąnaudos (EUR už toną)	572	511	469	431
Indeksas (2012 m. = 100)	100	89	82	75
Šaltinis: atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymai.

(449)

Iš lentelės duomenų matyti, kaip keitėsi vieneto pardavimo kaina Sąjungos laisvojoje rinkoje, palyginti su atitinkamomis gamybos sąnaudomis. Pardavimo kainos buvo vidutiniškai mažesnės už vieneto gamybos sąnaudas, išskyrus 2014 m., kai rinka ėmė augti, o importui iš Kinijos tenkanti rinkos dalis buvo mažesnė nei tiriamuoju laikotarpiu.

(450)

2012–2013 m. euro zonos skolų krizės pasekmės ir 2012 m. sumažėjusi plieno paklausa turėjo neigiamo poveikio Sąjungos pramonės veiklos rezultatams. 2014 m. ir 2015 m. pirmoje pusėje Sąjungos pramonė pradėjo atsigauti, nes dėjo dideles pastangas, kad išliktų konkurencinga, visų pirma didino Sąjungos pramonės darbo jėgos našumą, kaip nurodyta 443 konstatuojamojoje dalyje, todėl Sąjungos pramonei pavyko padidinti našumą ir pagerinti pajėgumų naudojimą.

(451)

Nepaisant šių pastangų gamybos sąnaudos apskritai buvo didesnės už mažėjančias pardavimo kainas, o nenorėdami prarasti didelės rinkos dalies Sąjungos gamintojai prisiderino prie kainų mažėjimo spiralės ir labai sumažino savo pardavimo kainas, ypač 2015 m. Nagrinėjamasis produktas yra prekė, todėl nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos gamintojai turėjo prisiderinti prie kainų mažėjimo spiralės.

(452)

Atrinktų gamintojų tam tikri uždarajam suvartojimui skirti plokšti karštojo valcavimo produktai iš geležies, nelegiruotojo plieno ar kito legiruotojo plieno buvo perduoti arba parduoti tolesniam perdirbimui galutinėje grandyje perdavimo sandorių kainomis, taikant skirtingą kainodaros politiką. Todėl iš uždarojo naudojimo kainų raidos negalima daryti reikšmingų išvadų.

4.4.3.2. Darbo sąnaudos

(453)

Sąjungos gamintojų vidutinių darbo sąnaudų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

12 lentelė

Vidutinės vieno darbuotojo darbo sąnaudos

	2012 m.	2013 m.	2014 m.	TL
Vidutinės vieno darbuotojo darbo sąnaudos (EUR)	63 722	63 374	66 039	66 023
Indeksas (2011 m. = 100)	100	99	104	104
Šaltinis: atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymai.

(454)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį vidutinės vieno darbuotojo darbo sąnaudos padidėjo 4 %.

4.4.3.3. Pelningumas, pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža ir gebėjimas padidinti kapitalą

(455)

Sąjungos gamintojų pelningumo, pinigų srauto, investicijų ir investicijų grąžos raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

13 lentelė

Pelningumas, pinigų srautas, investicijos ir investicijų grąža

	2012 m.	2013 m.	2014 m.	TL
Pardavimo Sąjungos laisvojoje rinkoje pelningumas (pardavimo apyvartos procentine dalimi)	– 3,3 %	– 2,7 %	0,4 %	– 0,8 %
Pinigų srautas (tūkst. EUR)	150 190	139 285	221 982	122 723
Indeksas (2012 m. = 100)	100	93	148	82
Investicijos (tūkst. EUR)	334 789	256 013	289 581	291 771
Indeksas (2012 m. = 100)	100	76	86	87
Investicijų grąža	– 4,5 %	– 3,5 %	0,5 %	– 1,0 %
Šaltinis: atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymai.

(456)

Komisija Sąjungos gamintojų pelningumą nustatė ikimokestinius grynuosius nuostolius, patirtus parduodant panašų produktą Sąjungos laisvojoje rinkoje, išreiškusi tokio pardavimo apyvartos procentine dalimi.

(457)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu pelningumo raida buvo neigiama: nuostolingai veikta visus trejus metus, išskyrus 2014 m. 2012–2013 m. nuostoliai iš dalies yra susiję su euro zonos skolų krizės pasekmėmis (ir 2012 m. sumažėjusia plieno paklausa), o 2014 m. ir 2015 m. pirmoje pusėje Sąjungos gamintojai galėjo iš dalies atsigauti.

(458)

Pinigų srautu apibūdinamas Sąjungos gamintojų gebėjimas patiems finansuoti savo veiklą. Pinigų srauto tendencijos nagrinėjamuoju laikotarpiu labai svyravo, tačiau apskritai iš esmės buvo teigiamos – daugiausia dėl su grynaisiais pinigais nesusijusių išlaidų, kaip antai nuvertėjimo.

(459)

Kadangi investicijų grąža per visus metus apskritai buvo neigiama, išskyrus 2014 m., Sąjungos pramonė 2012–2015 m. savo investicijas sumažino 13 % Kaip matyti iš sumažėjusių investicijų, nagrinėjamuoju laikotarpiu patirti nuostoliai turėjo poveikio pajėgumui padidinti kapitalą.

(460)

Pagaliau lentelėje 2015 m. duomenys suskirstyti į ketvirčius, nes skundo pateikėjas skunde teigė, kad 2015 m. antroje pusėje padėtis labai pablogėjo. Duomenys lentelėje iš tiesų patvirtina, kad 2015 m. antroje pusėje labai sumažėjo pelningumas ir grynoji pardavimo vertė dėl tolesnio pardavimo kainų smukdymo Sąjungos laisvojoje rinkoje.

14 lentelė

Atrinktų Sąjungos gamintojų ketvirčio pelningumas

2015 m. ketvirtis	Bendrovių ketvirčio pelningumas (nuostoliai) (mln. EUR)	Grynoji tonos pardavimo kaina	Grynasis pardavimas laisvojoje rinkoje (mln. EUR)	Pelningumo procentinė dalis
Pirmas	37,98	444,71	1 073,34	3,5 %
Antras	22,78	436,19	1 001,60	2,3 %
Trečias	– 22,92	426,36	857,49	– 2,7 %
Ketvirtas	– 69,80	392,92	699,47	– 10,0 %
Iš viso	– 31,9	427,2	3 631,9	– 0,8 %
Šaltinis: atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymai.

4.4.4. Išvada dėl materialinės žalos

(461)

Viena vertus, visa Sąjungos pramonė galėjo šiek tiek padidinti gamybos apimtį (nepaisant iš esmės vieno stambaus Italijos gamintojo didelio gamybos apimties sumažinimo) ir pagerinti pajėgumų naudojimo koeficientą dėl padidėjusio uždarojo suvartojimo ir suvartojimo laisvojoje rinkoje. Ji taip pat ėmėsi konkrečių veiksmų efektyvumui padidinti labai apribodama gamybos (daugiausia žaliavų) sąnaudas ir didindama vieno darbuotojo gamybos apimtį. Dėl to gamybos sąnaudos sumažėjo 25 %. Be to, jos pinigų srautas per visą nagrinėjamąjį laikotarpį buvo teigiamas. Atrinkti Sąjungos gamintojai per nagrinėjamąjį laikotarpį dar sugebėjo investuoti apie 250–330 mln. EUR per metus.

(462)

Kita vertus, nepaisant Sąjungos pramonės pastangų nagrinėjamuoju laikotarpiu apskritai gerinti veiklą, kiti žalos rodikliai rodo, kad padėtis laisvojoje rinkoje blogėjo: išskyrus 2014 m. ir 2015 m. pradžią, kai Sąjungos pramonė pradėjo šiek tiek atsigauti, per visą nagrinėjamąjį laikotarpį ji patyrė nuostolius, kurie 2015 m. antroje pusėje pasiekė nepateisinamą lygį. Iš tikrųjų nepaisant to, kad pardavimo apimtis Sąjungos laisvojoje rinkoje buvo pakankamai stabili, Sąjungos pramonė prarado rinkos dalį ir turėjo mažinti investicijas, atsižvelgdama į neigiamą investicijų grąža.

(463)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, jog iš pateiktų duomenų matyti, kad Sąjungos pramonės padėtis tiriamojo laikotarpio pabaigoje (56) buvo bloga, bet ne tiek, kad Sąjungos pramonė per nagrinėjamąjį laikotarpį būtų patyrusi materialinę žalą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 8 straipsnio 4 dalyje.

(464)

Po atskleidimo KV nesutiko su Komisijos išvada, kad Sąjungos pramonės padėtis tiriamojo laikotarpio pabaigoje buvo bloga, dėl toliau nurodytų priežasčių.

—	Pirma, nuo 2012 m. iki tiriamojo laikotarpio visa gamybos apimtis padidėjo 2 % Be to, Sąjungos pramonės gamybos pajėgumų naudojimas per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 4,8 %.

—	Antra, Sąjungos pramonės pardavimo apimtis nesikeitė, o rinkos dalies sumažėjimas devyniais procentiniais punktais nebuvo toks didelis, atsižvelgiant į tai, kad Sąjungos pramonė per tiriamąjį laikotarpį vis dar išlaikė didžiąją 77,7 % dalį.

—	Trečia, nors užimtumas per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo 5 %, tokį sumažėjimą reikėjo vertinti atsižvelgiant į tai, kad tuo pačiu metu 7 % sumažėjo našumas.

—

Ketvirta, pardavimo kainų sumažėjimą reikėtų vertinti atsižvelgiant į tai, kad panašiai sumažėjo vieneto gamybos sąnaudos. Be to, KV nesutiko su Komisijos teiginiu, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu pelningumo raida buvo neigiama, nes iš tisų pelningumas padidėjo 2,5 %, palyginti su 2012 m. Be to, duomenys rodo, kad Sąjungos pramonės pinigų srautas per visą nagrinėjamąjį laikotarpį buvo teigiamas, o atrinkti Sąjungos gamintojai vis dar galėjo investuoti (apie 250–330 mln. EUR per metus).

—	Penkta, palyginus šio atvejo faktus su bylos T-528/09 Hubei Xinyegang Steel prieš Tarybą (57) faktais matyti, kad pastarieji aiškiau rodė Sąjungos pramonės blogą padėtį.

(465)

Komisija atmetė pirmiau nurodytus KV argumentus dėl toliau nurodytų priežasčių.

—

Pirma, dėl KV argumentų, susijusių su gamybos ir gamybos pajėgumų duomenimis, Komisija pripažįsta, kaip aprašyta 461 konstatuojamojoje dalyje, kad kai kurie makroekonominiai rodikliai (pvz., gamybos apimtis, pajėgumų naudojimo koeficientas dėl didesnio suvartojimo uždarojoje ir laisvojoje rinkose) tebekito teigiama linkme. Tačiau dėl šių tendencijų nesuabejojama bendromis išvadomis, kad Sąjungos padėtis tiriamojo laikotarpio pabaigoje buvo bloga, nes kiti rodikliai rodė, kad Sąjungos pramonės padėtis blogėja, kaip aprašyta 462 konstatuojamojoje dalyje.

—

Antra, dėl KV argumentų, susijusių su pardavimo apimties ir rinkos dalies duomenimis, Komisija 436 konstatuojamojoje dalyje pripažino, kad Sąjungos pramonės pardavimo apimtis iš esmės nesikeitė. Tačiau Komisija nesutiko su KV, kad devyniais procentiniais punktais sumažėjusi rinkos dalis nėra reikšmingas rodiklis. Iš tiesų, kaip paaiškinta 437 konstatuojamojoje dalyje, Komisija nustatė, kad „Sąjungos pramonės rinkos dalis sumažėjo daug daugiau nei nežymiai padidėjo jos pardavimas Sąjungos rinkoje“. Analizuota remiantis visa Sąjungos pramone, nepaisant to, ar Sąjungos pramonės bendrovės buvo susijusios su skundu, ar ne. Su skundu nesusijusių Sąjungos gamintojų rodiklių padidėjimas yra nežymus, palyginti su skundą pateikusių Sąjungos gamintojų reikšmingu rodiklių blogėjimu.

—

Trečia, dėl KV argumentų, susijusių su užimtumu ir našumu, Komisija 442 konstatuojamojoje dalyje pripažino, kad Sąjungos pramonės darbo jėgos našumas, vertinamas kaip vieno darbuotojo metinis našumas, padidėjo daug labiau (+ 7 %), nei padidėjo faktinė gamybos apimtis. Be to, net jei Komisija nebūtų atsižvelgusi į uždarosios rinkos segmento darbuotojų skaičių, rodiklis aiškiai rodo, kad per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo su plokščiais karštojo valcavimo produktais dirbančių darbuotojų skaičius.

—

Ketvirta, dėl KV argumentų, susijusių su pardavimo kainos mažėjimu ir panašiu vieneto gamybos sąnaudų, pelningumo ir pinigų srauto mažėjimu, Komisija juos atmetė dėl toliau išvardytų priežasčių.

—

Dėl panašaus vieneto sąnaudų ir pardavimo kainos mažėjimo Komisija 448 konstatuojamojoje dalyje pateiktoje 11 lentelėje pripažino, kad Sąjungos pramonės pardavimo kainos raida panaši į vieneto gamybos sąnaudų raidą. Vis dėlto, kaip minėta 449 konstatuojamojoje dalyje, Komisija taip pat nurodė, kad pardavimo kainos buvo vidutiniškai mažesnės už vieneto gamybos sąnaudas, išskyrus 2014 m., kai rinka ėmė augti, o importui iš Kinijos tenkanti rinkos dalis buvo mažesnė nei tiriamuoju laikotarpiu. Be to, kaip minima 589 konstatuojamojoje dalyje, Sąjungos pramonės gamybos sąnaudos per nagrinėjamąjį laikotarpį iš viso sumažėjo 25 %, o vidutinės importo iš Kinijos kainos per tą patį laikotarpį sumažėjo dar daugiau – 33 % (žr. 517 konstatuojamąją dalį). Be to, kaip minima 590 konstatuojamojoje dalyje, Sąjungos pramonė būtų galėjusi išlaikyti savo pardavimo kainas, kad pasinaudotų sumažėjusiomis sąnaudomis ir vėl veiktų pelningai. Tačiau ji negalėjo to padaryti dėl subsidijuoto importo mažomis kainomis iš Kinijos.

—

Dėl KV tvirtinimo, kad pelningumo raida per nagrinėjamąjį laikotarpį ne tik nebuvo neigiama, bet per tiriamąjį laikotarpį, palyginti su 2012 m., pelningumas net padidėjo 2,5 %, Komisija su šiuo argumentu nesutiko dėl toliau išvardytų priežasčių. Komisija nurodė 544 konstatuojamąją dalį, kurioje ji nustatė, kad net jei nuostoliai per tiriamąjį laikotarpį buvo – 0,8 %, atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumas 2015 m. ketvirtą ketvirtį, kai Kinijos kainų spaudimas buvo juntamas labiausiai, pasiekė nepateisinamą lygį (– 10 %).

—	Dėl teigiamo pinigų srauto Komisija šį faktą pripažino jau 461 konstatuojamojoje dalyje, kaip vieną žalos rodiklių, kurio raida per nagrinėjamąjį laikotarpį buvo teigiama.

—

Penkta, dėl šio atvejo palyginimo su byla T-528/09 Hubei Xinyegang Steel prieš Tarybą: KV teigia, kad faktai tariamai rodo, kad pastaruoju atveju buvo daug daugiau elementų, kurie rodė, kad Sąjungos pramonės padėtis yra bloga. Komisija atmetė šį KV tvirtinimą: Komisijos atliktas šio atvejo vertinimas atitiko cituotą teismo praktiką. Priešingai nei Tarybos reglamente (EB) Nr. 926/2009 (58), susijusiame su byla T-528/09 Hubei Xinyegang Steel prieš Tarybą, reikėtų pažymėti, kad:

—	pirma, kiekvienas Komisijos vykdomas tyrimas grindžiamas konkrečiais faktais, įskaitant su produkto apibrėžtąja sritimi, susijusia pramone ir svarstytinais žalos rodikliais susijusius faktus;

—

šiuo atžvilgiu žalos grėsmės nagrinėjimas yra net sudėtingesnė užduotis. Todėl, skirtingų produktų, pramonės šakų ir tiriamųjų laikotarpių lyginimas jau yra sudėtinga užduotis, o žalos grėsmės tyrimų palyginimas yra ypatingai sunki ir sudėtinga užduotis, atsižvelgiant į daugybę pavienių veiksnių, kuriais remiantis nustatoma žalos grėsmė. Tokio palyginimo negalima susiekti tik su vienu veiksniu, ar, kaip KV siūlo, vien su importo apimties ir rinkos dalies palyginimu, ir

—

trečia, Komisija kiek įmanoma kruopščiai analizavo ir vertino laikotarpio po TL duomenis, kad patvirtintų ar paneigtų savo išvadas, kaip reikalaujama tame sprendime, ir nustatė, kad Sąjungos pramonės padėtis tiriamojo laikotarpio pabaigoje buvo bloga, net ne tiek, kad ji būtų patyrusi materialinę žalą per nagrinėjamąjį laikotarpį, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje. Susiję žalos rodikliai kaip tokie ir priešingai nei nustatyta Byloje T-528/09, nerodo, kad pramonės padėtis būtų gera, kaip Bendrasis Teismas nustatė susijusios pramonės atveju (59).

Taigi, Komisija laikosi nuomonės, kad KV nepateikė naujų veiksnių be jau nagrinėtų, dėl kurių būtų galima suabejoti gautomis išvadomis: KV savo argumentuose daugiausia nurodo rodiklius, kurie tiriamojo laikotarpio pabaigoje buvo vis dar teigiami, ir kuriuos Komisija pripažino 461 konstatuojamojoje dalyje. Tačiau KV nepateikė paaiškinimo, dėl kurio būtų galima suabejoti, pvz., nustatytais faktais 462 konstatuojamojoje dalyje, kurioje Komisija išvardijo kitus rodiklius, kurie rodė blogą padėtį Sąjungos laisvojoje rinkoje. 462 konstatuojamojoje dalyje ne tik nurodyta, kad buvo prarasta rinkos dalis ir sumažėjo investicijos atsižvelgiant į neigiamą investicijų grąžą, bet joje Komisija taip pat pabrėžė, kad 2015 m. antrą pusmetį nuostoliai pasiekė nepateisinamą lygį. Todėl Komisija atmetė visus KV argumentus šiuo atžvilgiu.

(466)

Taigi, Komisija patvirtina 461–463 konstatuojamosiose dalyse padarytas išvadas, jog iš pateiktų duomenų matyti, kad Sąjungos pramonės padėtis tiriamojo laikotarpio pabaigoje buvo bloga, bet ne tiek, kad Sąjungos pramonė per nagrinėjamąjį laikotarpį būtų patyrusi materialinę žalą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 8 straipsnio 4 dalyje.

5. ŽALOS GRĖSMĖ

5.1. Įvadas

(467)

Pagal pagrindinio reglamento 8 straipsnio 8 dalies antrą pastraipą analizuojant materialinės žalos Sąjungos pramonei grėsmę įvertinti šie veiksniai:

—	aptariamos subsidijos (-ų) pobūdis ir dėl jo tikėtinai atsirasiantis poveikis prekybai,

—	spartus subsidijuoto importo į Sąjungos rinką didėjimo tempas, rodantis gerokai padidėsiančio importo tikimybę,

—	pakankami eksportuotojo laisvai disponuojami pajėgumai arba neišvengiamas tokių pajėgumų aiškus didėjimas, patvirtinantis subsidijuoto eksporto į Sąjungą didėjimo tikimybę, atsižvelgiant į tai, ar yra kitų eksportuotojui prieinamų rinkų papildomam eksportui absorbuoti,

—	ar importuojami produktai įvežami tokiomis kainomis, kurios labai smukdytų kainas arba trukdytų kainoms kilti, kaip kad būtų atsitikę kitomis aplinkybėmis, ir tikriausiai padidintų importuojamų produktų paklausą, ir

—	atsargų lygis.

(468)

Kaip galima suprasti iš pagrindinio reglamento 8 straipsnio 8 dalies antros pastraipos frazės „tokius veiksnius, kaip“, be šių penkių veiksnių žalos grėsmei nustatyti gali būti analizuojami ir kiti veiksniai. Visų pirma Komisija toliau analizavo tokius veiksnius kaip pelningumas ir priimti užsakymai, apie kuriuos ji turėjo surinkusi tiriamojo laikotarpio ir laikotarpio po tiriamojo laikotarpio duomenis.

(469)

Kalbant apie nagrinėjamąjį laikotarpį, Komisija dar kartą peržiūrėjo 2012–2015 m. duomenis, nes norint nustatyti, ar kyla žalos Sąjungos pramonei grėsmė (60), reikia suprasti, kokia yra dabartinė Sąjungos pramonės padėtis.

(470)

Be to, pagal Teismo praktiką Sąjungos institucijos turi teisę tam tikromis aplinkybėmis atlikdamos antidempingo (ir atitinkami kompensacinio muito) tyrimą, inicijuotą remiantis prielaidomis dėl žalos grėsmės, atsižvelgti į laikotarpio po tiriamojo laikotarpio duomenis. Iš tiesų, Teismo praktikoje manoma, kad nustatant žalos grėsmės galimybę iš esmės reikia atlikti prognozių analizę.

(471)

Taigi, Komisija atliko su visais veiksniais susijusių prognozių analizę. Be to, ji surinko 2016 m. sausio mėn. – 2017 m. vasario mėn. duomenis apie subsidijuotą importą, Kinijos pajėgumus ir importo kainas, kad galėtų patvirtinti arba paneigti prognozes, kaip to reikalauja Teismas (61). Tačiau 2016 m. sausio – rugsėjo mėn. išsamių duomenų apie pelningumą ir priimtus užsakymus negauta, turėti tik nevisiškai išsamūs laikotarpio iki 2016 m. birželio mėn. pabaigos duomenys. Nebuvo įmanoma rasti išsamių duomenų apie atsargas iki pirmojo 2017 m. ketvirčio.

(472)

Galiausiai, pagal pagrindinio reglamento 8 straipsnio 8 dalį išvada dėl materialinės žalos grėsmės vertinama remiantis faktais, o ne vien prielaidomis, spėjimais ar neaiškiomis perspektyvomis, o aplinkybių, dėl kurių subsidijavimas lėmė žalą, pasikeitimas, turi būti aiškiai numatomas ir turi būti neišvengiamas.

(473)

Po atskleidimo KV priminė, kad išvados dėl materialinės žalos grėsmės yra aukštas standartas. Grėsmė turi būti akivaizdi iš aplinkybių, susijusių su konkrečiu atveju, ir tyrimą atliekanti institucija turi dirbti labai atidžiai. Kaip preliminarų punktą KV nurodė, kad išsami Komisijos svarstytų veiksnių analizė parodė, kad Komisija šio aukšto standarto žalos grėsmei nustatyti neįvykdė.

(474)

Komisija atmetė šį KV tvirtinimą dėl priežasčių, nurodytų 5.2 skirsnyje, kuriame analizuojami visi svarstyti veiksniai. Komisija pritaikė išsamų metodą. Ji pasvėrė ir įvertino ne tik visus veiksnius, kurie išvardyti pagrindinio reglamento 3 straipsnio 9 dalies antroje pastraipoje, bet ir kai kuriuos papildomus veiksnius, kaip antai priimtus užsakymus ir pelningumą.

(475)

Komisija taip pat priminė, kad pagal pagrindinio reglamento 5 ir 11 straipsnius, kurie taip pat taikomi ir tyrimams, inicijuotiems remiantis įtarimais dėl žalos grėsmės, tipiškos išvados turi būti grindžiamos laikotarpiu, kuris baigiasi iki tyrimo inicijavimo. Šio principo tikslas – užtikrinti, kad tyrimo rezultatai būtų tipiški ir patikimi. Ypač, kad veiksniams, kuriais remiantis nustatytas subsidijavimas ir žala, nedarė įtakos nagrinėjamųjų gamintojų veikla po tyrimo inicijavimo, kad nustatytas galutinis kompensacinis muitas būtų tinkamas dėl subsidijavimo padarytai žalai atlyginti.

5.2. Žalos grėsmė

5.2.1. Aptariamos subsidijos ar subsidijų pobūdis ir dėl jo tikėtinai atsirasiantis poveikis prekybai

(476)

Kaip paaiškinta 3 skyriuje, Kinijos plokščių karštojo valcavimo produktų eksportuojantys gamintojai pasinaudojo daugybe subsidijavimo schemų. Dauguma šių schemų yra nuolatinio pobūdžio, kaip antai žemės naudojimo teisės, mokesčių lengvatos ir dotacijų programos. Be to, pagal Kinijos pramonės politiką nuolat skiriami kreditai plieno pramonei remti. Komisija padarė išvadą, kad šios subsidijos buvo struktūrinio pobūdžio. Tikėtina, kad jos paskatins Kinijos eksportuojančius gamintojus parduoti jų plieno produktus ir vis labiau didėjančios apimties produkciją užsienio rinkose, kai vietos rinkos suvartojimas nebegalės absorbuoti šios apimties produkcijos.

5.2.2. Spartus subsidijuoto importo į Sąjungos rinką didėjimo tempas, rodantis gerokai padidėsiančio importo tikimybę

5.2.2.1. TL duomenys

(477)

Importas iš nagrinėjamosios šalies tiriamuoju laikotarpiu padidėjo net nuo 246 720 t 2012 m. iki 1 519 304 t, kaip parodyta (419)konstatuojamosios dalies lentelėje. Visą laiką importuota nuolat mažėjančiomis kainomis. Didelis Kinijos subsidijuotam importui tenkančios rinkos dalies padidėjimas (+ 550 %) patvirtina, kad tokio importo pokytis įvyko ne tik dėl padidėjusios paklausos (+ 12 %), bet kad Kinijos eksportuojantys gamintojai skverbėsi į naują rinką ir rinkos dalį įgijo importuodami žemomis kainomis kitų ūkinės veiklos vykdytojų, įskaitant Sąjungos gamintojus, sąskaita.

(478)

Po atskleidimo KV tvirtino, kad plokščių karštojo valcavimo produktų importui iš Kinijos per TL teko tik 4,32 % rinkos dalis, o Sąjungos pramonei per TL teko didžioji 77,7 % rinkos dalis. KV taip pat tvirtino, kad importo iš Kinijos apimtis buvo nuolat gerokai mažesnė už importo iš Rusijos apimtį ir, išskyrus TL, importo iš Ukrainos apimtį.

(479)

Komisija šiuos tvirtinimus atmeta dėl toliau nurodytų priežasčių. Komisija 419 konstatuojamojoje dalyje pripažįsta, kad plokščių karštojo valcavimo produktų importo iš Kinijos rinkos dalis buvo 4,32 %. Tačiau toje pačioje konstatuojamojoje dalyje Komisija taip pat nurodė, kad importas iš nagrinėjamosios šalies absoliučiais skaičiais gerokai padidėjo per nagrinėjamąjį laikotarpį – nuo 246 720 t nagrinėjamuoju laikotarpiu iki 1 519 304 t per TL, taigi importo apimtis per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 516 %. Kartu bendra importo iš Kinijos į Sąjungą rinkos dalis per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo daugiau nei penkis kartus. Antra, negalima neigti, kad Kinija buvo ta šalis, iš kurios importo į Sąjungą apimtis labai paaugo. Importo iš Kinijos apimtis nuo 2012 m. iki TL padidėjo 1 273 000 t (žr. 419 konstatuojamąją dalį), o importo iš Rusijos ir Kinijos apimtis tuo pačiu laikotarpiu padidėjo atitinkamai 373 000 t ir 178 000 t (žr. 564 konstatuojamąją dalį). Trečia, argumentas, kad importo iš Kinijos apimtis buvo mažesnė nei iš kitų šalių, yra priežastinio ryšio nustatymo klausimas. Tai nėra svarbus veiksnys žalos grėsmės analizėje, nes pagrindinio reglamento 8 straipsnio 8 dalyje nurodoma didelė subsidijuoti importo į Sąjungos rinką dalis.

5.2.2.2. Laikotarpio po TL duomenys

(480)

Importo iš Kinijos apimtis per 2016 m. pirmą pusmetį dar padidėjo (8,5 %) ir sudarė 773 275 t (šaltinis – Eurostatas), palyginti su 2015 m. pirmu pusmečiu (712 390 t). Iš turimų duomenų matyti, kad subsidijuotas importas iš Kinijos augo ne tik nagrinėjamuoju laikotarpiu – ši tendencija nebuvo sustabdyta ar nepasikeitė iki 2016 m. birželio mėn.

(481)

Tačiau, kita vertus, turimi papildomų laikotarpių (2016 m. liepos–rugsėjo mėn., 2016 m. spalio – gruodžio mėn. ir 2017 m. sausio–vasario mėn.) duomenys rodo, kad duomenis išreiškus pagal mėnesio vidurkį matyti, kad Kinijos subsidijuotas importas pradėjo mažėti, palyginti su TL (2015 m.) ir laikotarpiu po TL (2016 m. sausio–birželio mėn.).

15 lentelė

Kinijos importo apimties raida (tonomis)

	2014 m.	TL (2015 m.)	2016 m. sausio–birželio mėn.	2016 m. liepos–rugsėjo mėn.	2016 m. spalio–gruodžio mėn.	2017 m. sausio–vasario mėn.
Importo iš Kinijos apimtis	592 104	1 519 304	773 275	296 267	1 460	5 024
Vidutinė Kinijos importo per mėnesį apimtis	49 342	126 608	128 879	98 756	486	2 512
Šaltinis: Eurostatas.

(482)

Todėl pagal Kinijos Vyriausybės pastabose pateiktus teiginius (62) Komisija nustatė, kad importo apimties didėjimo tendencija sustojo. Tačiau vertindama šių skaičių svarbą ir patikimumą siekiant patvirtinti arba paneigti žalos grėsmės tyrimo išvadas, Komisija taip pat pažymėjo, kad:

a)	2016 m. liepos–rugsėjo mėn. vidutinė Kinijos importo per mėnesį apimtis du kartus viršijo 2014 m. vidutinę importo per mėnesį apimtį;

Vidutinės Kinijos importo per mėnesį apimties sumažėjimą 2016 m. liepos–rugsėjo mėn. (palyginti su 2015 m.) galima paaiškinti tokiais veiksniais:

—

2016 m. balandžio 5 d. skundo pateikėjo prašymo registruoti importą ir 2016 m. birželio mėn. prašymo atnaujinimo, susijusio su finansiniais duomenimis, antidempingo tyrime dėl iš Kinijos dempingo kaina importuojamo nagrinėjamojo produkto (šis prašymas atsiimtas tik 2016 m. rugpjūčio viduryje) atgrasančiu poveikiu,

—

2016 m. liepos 29 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2016/1329, kuriuo surenkamas registruotiems tam tikriems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos ir Rusijos Federacijos kilmės plokštiems šaltai valcuotiems plieno produktams nustatytas galutinis antidempingo muitas (63), priėmimu (pagal šį reglamentą pirmą kartą nustatytas antidempingo muitų surinkimas atgaline data) ir

—	žiniomis apie Komisijos ketinimą priimti sprendimą dėl laikinųjų priemonių per 8 mėnesius nuo inicijavimo (vietoje devynių mėnesių).

c)	Vidutinės Kinijos importo per mėnesį apimties sumažėjimą 2016 m. spalio–2017 m. vasario mėn. galima paaiškinti 2016 m. spalio 7 d. lygiagrečiai vykdomame antidempingo tyrime nustatytomis laikinosiomis antidempingo priemonėmis (64).

(483)

Dėl pagrindimo, kodėl Kinijos eksportas sumažėjo daugiausia nuo 2016 m. antro pusmečio, Komisijos paaiškinimai yra pagrįsti keturiais faktais:

—

remiantis 2016 m. kovo 16 d. Komisijos komunikatu dėl plieno („Plienas. Tvarių darbo vietų ir ekonomikos augimo Europoje apsauga“) (65) Kinijos eksportuojantys gamintojai buvo informuoti apie Komisijos ketinimą „nedelsiant pasinaudoti esamomis galimybėmis, kad dar labiau paspartintų laikinųjų priemonių priėmimą, sutrumpinant tyrimo procedūras vienu mėnesiu (iki aštuonių mėnesių vietoje devynių)“. Taigi, dėl 2016 m. vasario 13 d. antidempingo tyrimo dėl iš Kinijos dempingo kaina importuojamo nagrinėjamojo produkto inicijavimo, jie žinojo, kad 2016 m. spalio mėn. pradžioje antidempingo tyrime dėl iš Kinijos dempingo kaina importuojamo nagrinėjamojo produkto gali būti nustatytos laikinosios priemonės.

—

2016 m. balandžio 5 d. skundo pateikėjas pateikė prašymą antidempingo tyrime dėl iš Kinijos dempingo kaina importuojamo nagrinėjamojo produkto registruoti nagrinėjamojo produkto importą iš KLR. 2016 m. birželio 2 d. skundo pateikėjas atnaujino prašymą ir pateikė naujesnės informacijos. Todėl gerai informuoti eksportuojantys gamintojai ir eksportuotojai žinojo apie riziką, kad, jei jie išsiųs nagrinėjamąjį produktą nuo 2016 m. antro pusmečio, jų eksportuotiems panašiems produktams gali būti taikomi muitai atgaline data 90 dienų prieš galimą laikinųjų muitų nustatymą 2016 m. spalio mėn. antidempingo tyrime dėl iš Kinijos dempingo kaina importuojamo nagrinėjamojo produkto, t. y. 2016 m. liepos mėn.

—

2016 m. liepos 29 d. Komisija priėmė Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2016/1329 (66), pagal kurį pirmą kartą atgaline data surinkti antidempingo muitai tam tikriems šaltojo valcavimo produktams iš plieno ir plieno produktams. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad minėtu atveju atgaline data surenkami plieno produktams taikomi muitai, rizika, kad šiame tyrime priemonės bus taikomos jau nuo 2016 m. liepos mėn. antidempingo tyrimo dėl iš Kinijos dempingo kaina importuojamo nagrinėjamojo produkto tapo dar realesnė.

—	2016 m. spalio 7 d. lygiagrečiai atliekamame antidempingo tyrime nustatytos laikinosios antidempingo priemonės.

5.2.2.3. Išvada

(484)

Importas iš nagrinėjamosios šalies tiriamuoju laikotarpiu padidėjo net nuo 246 720 t 2012 m. iki 1 519 304 t, kaip parodyta (419)konstatuojamosios dalies lentelėje. Visą laiką importuota nuolat mažėjančiomis kainomis. Importo iš Kinijos apimtis per 2016 m. pirmą pusmetį dar padidėjo (8,5 %) ir sudarė 773 275 t (šaltinis – Eurostatas), palyginti su 2015 m. pirmu pusmečiu (712 390 t).

(485)

Kinijos importo apimties sumažėjimas po 2016 m. liepos mėn. gali būti paaiškinamas atgrasančiu poveikiu, kurį padarė per antidempingo tyrimą dėl iš Kinijos dempingo kaina importuojamo nagrinėjamojo produkto pateiktas prašymas registruoti importą, taip pat tuo, kad buvo žinoma, jog Komisijos ketina priimti sprendimą dėl laikinųjų priemonių per aštuonis mėnesius nuo antidempingo tyrimo dėl iš Kinijos dempingo kaina importuojamo nagrinėjamojo produkto inicijavimo, ir, galiausiai, tuo, kad gretutiniame antidempingo tyrime 2016 m. spalio mėn. pradžioje veiksmingai nustatytos antidempingo priemonės.

(486)

Kaip nurodyta 481 konstatuojamosios dalies lentelėje, absoliutus Kinijos importo apimties lygis po 2016 m. liepos – rugsėjo mėn. tebėra labai aukštas palyginti su 2014 m. Tačiau dėl gretutiniame antidempingo tyrime nustatytų priemonių absoliutus Kinijos importo apimties lygis 2016 m. spalio – gruodžio mėn. ir 2017 m. sausio–vasario mėn. labai sumažėjo. Didelis sumažėjimas vien tik 2016 m. spalio–gruodžio mėn. ir 2017 m. sausio–vasario mėn. laikotarpiais rodo, kad atsižvelgiant į esamus Kinijos perteklinius pajėgumus (žr. 5.2.3.1 punktą), tikėtina, kad šis subsidijuoto importo apimties sumažėjimas būtų tik laikinas ir nenustačius galutinių kompensacinių priemonių 2016 m. spalio mėn. – 2017 m. vasario mėn. laikotarpiu nustatytos importo apimties tendencijos ypač pasikeistų. Todėl tai nepakeitė Komisijos vertinimo, kad laikinojo laikotarpio pabaigoje buvo aiški ir neišvengiama žalos grėsmė.

5.2.3. Pakankami laisvai disponuojami pajėgumai

5.2.3.1. KLR pajėgumai (neapdorotas plienas ir panašus produktas)

(487)

Iš turimos informacijos apie Kinijos neapdoroto plieno pajėgumus matyti, kad jie jau ilgą laiką greitai didėja. 2004 m. KLR teko 25,6 % viso pasaulio neapdoroto plieno gamybos (67), o 2015 m. KLR beveik padvigubino gamybą ir jai teko 50,3 % viso pasaulio neapdoroto plieno gamybos. Dėl to Komisijos komunikate dėl plieno teigiama: „nepaprastai padaugėjo nepanaudotų gamybos pajėgumų tam tikrose trečiosiose šalyse, ypač Kinijoje. Apskaičiuota, kad vien Kinijos perteklinis pajėgumas siekia maždaug 350 mln. t, o tai beveik dvigubai daugiau nei Sąjungos metinis pajėgumas (68).“

(488)

Šiuo atžvilgiu EBPO apskaičiavo, kad 2014 m. visi Kinijos plieno gamybos pajėgumai sudarė 1 140 mln. t (69), o faktinė Kinijos gamybos apimtis – 822,8 mln. t (70). 2015 m. Kinijos neapdoroto plieno pertekliniai pajėgumai sudarė 350 mln. tonų, kaip nurodyta toliau pateiktoje lentelėje.

16 lentelė

Faktinė trečiųjų šalių panašaus produkto gamyba (tūkst. tonų)

Šalis	Neapdoroto plieno pajėgumai, numatyti 2015 m. (71)	Neapdoroto plieno gamyba 2014 m.	Neapdoroto plieno gamyba 2015 m. (72)	Teoriniai pertekliniai pajėgumai 2015 m.	Faktinė plokščių karštojo valcavimo produktų iš plieno gamyba 2014 m.	Faktinė plokščių karštojo valcavimo produktų iš plieno gamyba 2015 m.
Rusija	90 000	71 461	70 898	19 102	26 898	27 509
KLR	1 153 098	822 750	803 825	349 273	317 387	322 259
Ukraina	42 500	27 170	22 968	19 532	7 867	6 314
Iranas	28 850	16 331	16 146	12 704	8 276	7 872
Brazilija	49 220	33 897	33 256	15 964	14 229	13 388

(489)

Iš pateiktų 2015 m. atnaujintų panašaus produkto gamybos duomenų matyti, kad nagrinėjamoji šalis gerokai lenkia visas kitas dideles eksportuojančias šalis. Pateikti atnaujinti 2015 m. neapdoroto plieno pajėgumų duomenys taip pat rodo, kad tik KLR turi tokius didelius perteklinius neapdoroto plieno pajėgumus (beveik 350 mln. tonų 2015 m., palyginti su 317 mln. tonų 2014 m.).

(490)

Atitinkamai, Komisija pakartojo, kad pertekliniai plieno gamybos pajėgumai KLR yra svarbus rodiklis, rodantis neišvengiamos žalos grėsmę Sąjungos pramonei.

(491)

Be to, tokie plieno pertekliniai pajėgumai neatitinka panašaus produkto paklausos KLR ar kitose šalyse. Iš tiesų remiantis naujausiu EBPO tyrimu paklausos augimas pasaulio rinkose lėtėja, o pajėgumų ir paklausos atotrūkis didėja (73).

(492)

Fakto, kad nagrinėjamojoje šalyje yra didžiuliai plieno pertekliniai pajėgumai, Kinijos valdžios institucijos neginčija. Pirma, Kinijos valstybės taryba 2016 m. vasario 1 d. išleido nuomonę „Kaip plieno pramonei išspręsti perteklinių pajėgumų klausimą“ (angl. „Opinion for the steel industry to resolve excess capacity“), kurioje nustatytas bendras Kinijos požiūris, kaip ryžtingiau spręsti perteklinių Kinijos plieno pramonės pajėgumų problemą. Priemonėmis neapdoroto plieno pajėgumai, be kita ko, būtų mažinami 100–150 mln. t per penkerius metus ir griežtai draudžiami nauji gamybos pajėgumai. Antra, CISA savo pastabose taip pat minėjo, kad „per pastaruosius kelis metus Kinijos Vyriausybė ir Kinijos plieno asociacija ėmėsi veiksmingų priemonių. Nuo 2011 m. Kinija aktyviai šalina pasenusius pajėgumus ir stiprina energijos taupymo priemones. (74)“ Be to, Komisija gavo nepagrįstos informacijos, kad tariamai KLR pradėjo mažinti savo perteklinius pajėgumus; šiuo atžvilgiu, Sąjungos delegacija Pekine pranešė, kad CISA direktoriaus pavaduotojas deklaravo, kad KLR ketina per 2016 m. perteklinius plieno gamybos pajėgumus sumažinti 70 mln. tonų (2016 m. spalio 28 d. pranešimas). Be to, „Baosteel Group“ ir „Wuhan Steel Group“ taip pat pranešė, kad 2016 m. planuotą pajėgumų mažinimą jos įvykdė jau 2016 m. spalio mėn. (2016 m. spalio 24 d. pranešimas). Be to, reikėtų atsižvelgti į naujausią EBPO ataskaitą, kurioje nurodyta, kad du svarbūs Kinijos plieno gamintojai Dzilino ir Anšano provincijose uždarė gamyklas, kurių bendra gamybos apimtis – 2,68 mln. tonų (75).

(493)

Tačiau yra ir požymių, rodančių priešingą tendenciją:

—	yra pranešimų, kad nagrinėjamojoje šalyje pastebimas plieno gamyklų „zombių“ fenomenas (76): tai gamyklos, apie kurias visą laiką sakoma, kad jos uždaromos, tačiau faktiškai jos nėra niekada uždaromos.

—	Kitas šaltinis taip pat nurodė, kad vėl atidaryta 41 aukštakrosnė, o naujausiais pranešimais nuo 2016 m. pradžios KLR vėl pradėjo veikti daugiau kaip 50 mln. t plieno pajėgumų (77).

—

Štai ką teigia Pasaulio plieno asociacija apie neapdoroto plieno gamybą pasaulyje per 2016 m. pirmus šešis mėnesius: „Neapdoroto plieno gamybos apimtis pasaulyje per pirmus 2016 m. šešis mėnesius sudarė 794,8 MT, t. y. sumažėjo – 1,9 %, palyginti su tuo pačiu 2015 m. laikotarpiu. Neapdoroto plieno gamyba ES 28 valstybėse narėse sumažėjo – 6,1 %. Kinijos neapdoroto plieno gamyba 2016 m. birželio mėn. sudarė 69,5 MT, t. y. padidėjo 1,7 %, palyginti su 2015 m. birželio mėn.“ (78)

—

Pagal 2016 m. EBPO prognozes (79) skaičiuojama, kad Kinijos pajėgumai ir toliau didės 2016, 2017 ir 2018 m. Naujausioje 2017 m. EBPO ataskaitoje (80) paminėta, kad tikimasi, kad Kinijos plieno gamybos pajėgumai nusistovės iki 1,16 mlrd. tonų per metus (2016 m., palyginti su 2015 m.). Kinija ir toliau stengėsi išvengti bendradarbiavimo dvišalėje Sąjungos ir KLR platformoje stebint perteklinius plieno gamybos pajėgumus. Be to, 13-ajame penkmečio plane, susijusiame su „Plieno pramonės prisitaikymo ir atnaujinimo planu“ (2016–2020 m.), daroma prielaida, kad 2020 m. numatoma neapdoroto plieno gamybos apimtis – 750–800 mln. tonų, o neapdoroto plieno gamyba iki 2020 m. sumažės 100–150 mln. tonų. Šiame plane taip pat plieno bendrovės, kurių padėtis gera, raginamos plėstis užsienyje ir steigti plieno gamybos bazes ir perdirbimo bei paskirstymo centrus.

(494)

Apibendrinant, KLR plieno sektoriaus perteklinių pajėgumų klausimas yra plačiai žinomas ir jį pripažįsta Kinijos valdžios institucijos. Nepaisant kai kurių Kinijos valdžios institucijų pranešimų, nepanašu, kad artimoje ateityje ši problema bus išspęsta: Kinijos pertekliniai pajėgumai tokie dideli, kad realiai trumpuoju arba vidutinės trukmės laikotarpiu jie negali išnykti.

(495)

Po atskleidimo KV pateikė pastabų, kad 2016 m. kovo 21 d. CISA pateiktoje informacijoje nurodyta, kad nuo 2011 m. iš gamybos patraukta apie 77,8 mln. tonų pajėgumų ir kad Kinijos plieno gamintojai taip pat ėmėsi veiksmų ir nuo 2015 m. sausio mėn. iki spalio mėn. sumažino produkciją 15 mln. tonų. Todėl ji daro išvadą, kad plokščių karštojo valcavimo produktų pertekliniai pajėgumai veikiausiai mažės, o ne labai didės (to reikia žalos grėsmei nustatyti pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio c dalį ir 8 straipsnio 8 dalį).

(496)

Komisija patvirtino savo ankstesnes išvadas, kad nepaisant kai kurių Kinijos valdžios institucijų pranešimų, artimiausioje ateityje Kinijos perteklinių pajėgumų problema, tikėtina, nebus išspręsta. Kinijos nepanaudoti pajėgumai yra tokie dideli, kad realiai trumpuoju arba vidutinės trukmės laikotarpiu jie negali išnykti. Be to, pagrindinio reglamento 8 straipsnio 8 dalies 2 punkto c papunktyje nurodomi arba pakankami eksportuojančio gamintojo laisvai disponuojami pajėgumai arba neišvengiamas tokių pajėgumų aiškus didėjimas, patvirtinantis subsidijuoto eksporto į Sąjungą žymaus didėjimo tikimybę.

(497)

Įvertinta, kad panašus produktas sudaro didelę visos neapdoroto plieno gamybos dalį dėl šios priežasties: visa Kinijos neapdoroto plieno gamybos apimtis 2013 ir 2014 m. buvo atitinkamai 822 000 mln. t ir 822 698 mln. t, o visa Kinijos plokščių karštojo valcavimo produktų apimtis – 311 564 mln. t (arba apie 37,9 % visos neapdoroto plieno gamybos) ir 317 387 mln. t (arba apie 38,6 % visos neapdoroto plieno gamybos) (81). Taigi, šie duomenys apie neapdorotą plieną taip pat leidžia susidaryti nuomonę apie panašaus produkto perteklinius pajėgumus KLR.

(498)

Po atskleidimo KV teigė, kad Komisija pasikliovė tik 2013 ir 2014 m. statistiniais duomenis ir nepateikė naujesnių duomenų. Todėl ji abejojo Komisijos išvados dėl Kinijos plokščių karštojo valcavimo produktų perteklinių pajėgumų patikimumu, nes ši išvada iš esmės pagrįsta bendrais neapdoroto plieno duomenimis, kurie nebūtinai yra tipiški.

(499)

Komisija šį tvirtinimą atmetė dėl toliau nurodytų priežasčių. Pirma, 2013 ir 2014 m. statistiniai duomenys buvo naujausi turimi duomenys. Todėl Komisija negalėjo atsižvelgti į naujesnius duomenis. Be to, KV pati, net ir būdama geresnėje pozicijoje, su naujausia informacija nepateikė naujesnių pajėgumų duomenų ir (arba) aiškaus alternatyvaus paaiškinimo.

(500)

Antra, 571 konstatuojamosios dalies lentelėje faktinė KLR panašaus produkto gamyba lyginama su faktine kitų šalių gamyba 2014 ir 2013 m. Toje lentelėje parodyta, kad, pvz., 2014 m. faktinė KLR panašaus produkto gamybos apimtis (317,4 t) yra apytikriai 5 kartus didesnė už bendrą Rusijos, Ukrainos, Irano ir Brazilijos gamybos apimtį kartu paėmus (57,4 mln. t). Tai rodo milžiniškus KLR panašaus produkto gamybos pajėgumus.

(501)

Trečia, per tyrimą patvirtinta, kad per tiriamąjį laikotarpį trijų iš keturių atrinktų Kinijos eksportuojančių gamintojų pajėgumų naudojimo koeficientas siekė 65 % Tačiau ketvirtojo pajėgumų naudojimo koeficientas viršijo 80 % Iš viso vien šioms keturioms bendrovėms tenka daugiau nei 15 mln. MT laisvai disponuojamų nagrinėjamojo produkto pajėgumų. Tai dar vienas nepanaudotų panašaus produkto gamybos pajėgumų rodiklis. Jei kitų Kinijos plokščių karštojo valcavimo produktų iš plieno gamintojų koeficientai yra panašūs, galima suprasti, kad visi šių produktų nepanaudoti pajėgumai Kinijoje yra dideli.

(502)

Be to, Sąjungos rinka yra atvira rinka, į kurią daug importuojama ne iš vienos šalies, kaip parodyta 564 konstatuojamosios dalies lentelėje. Kaip matyti iš 419 konstatuojamosios dalies, 4 lentelės, Kinijos eksportuojantys gamintojai į Sąjungos rinką iš esmės eksportuoja nuo 2012 m. ir greitai didina importo mažomis kainomis rinkos dalį kitų ekonominės veiklos vykdytojų, įskaitant Sąjungos gamintojus, sąskaita. Tai įrodo, kad Kinijos eksportuojantys gamintojai į rinką per nagrinėjamąjį laikotarpį prasiskverbė pakankamai lengvai ir sėkmingai, o tai yra požymis, kad Sąjungos rinka yra patraukli Kinijos ir kitiems eksportuojantiems gamintojams.

5.2.3.2. Trečiųjų šalių absorbavimo pajėgumai

(503)

Vadovaudamasi pagrindinio reglamento 8 straipsnio 8 dalies antros pastraipos c punktu Komisija analizavo, ar yra kitų Kinijos eksportuojančių gamintojų eksporto rinkų, kurios galėtų absorbuoti papildomą eksportuojamą produkto kiekį.

(504)

Šiuo atžvilgiu Kinijos Vyriausybė nurodė, kad Kinijos eksporto į Vietnamą ir Pietų Korėją apimtis yra maždaug du kartus didesnė nei į Sąjungą, o eksporto į Artimuosius Rytus ir Pakistaną apimtis yra beveik tokia pati kaip ir į Sąjungą.

(505)

Nepaisant to, Komisija pastebėjo, kad į kai kurias (didžiąsias) eksporto rinkas Kinijos eksportuojantiems gamintojams vis sunkiau patekti dėl prekybos apsaugos priemonių (pvz., JAV, Malaizija, Indija ir Meksika) ir (arba) vykdomų tyrimų (pvz., Tailandas) arba padidėjusių muitų (Pietų Afrika).

(506)

Remiantis po 2016 m. liepos mėn. gautais trečiųjų šalių absorbavimo pajėgumų duomenimis, nustatyta tokia padėtis.

—

Viena vertus, Malaizija 2016 m. sausio mėn. baigė apsaugos priemonių tyrimą prieš Kiniją ir kai kurias kitas šalis dėl karštojo valcavimo ritinių, o Turkija 2016 m. balandžio mėn. baigė antidempingo tyrimą dėl karštojo valcavimo ritinių, importuojamų iš Kinijos, Prancūzijos, Japonijos, Rumunijos, Rusijos, Slovakijos ir Ukrainos.

—

Kita vertus, Indija atlikusi apsaugos priemonių tyrimą nustatė galutinius muitus karštai valcuotiems lakštams ir plokštėms iš legiruotojo ir nelegiruotojo plieno. Be to, Brazilija inicijavo antisubsidijų tyrimą dėl importuojamų karštojo valcavimo anglinio plieno plokščiųjų gaminių. Galiausiai, Turkijos gamintojai užpildė naujas peticijas dėl antidempingo ir kompensacinių muitų, taikomų, inter alia, importuojamiems Kinijos kilmės karštojo valcavimo ritiniams. Šiuo atžvilgiu viena suinteresuotoji šalis pranešė Komisijai, kad Turkijos institucijos tuo pačiu metu 2016 m. gruodžio 21 d. pradėjo naują dempingo tyrimą, apimantį sunkias plokštes ir tam tikrų tipų plokščius karštojo valcavimo produktus.

(507)

2015 m. ir 2016 m. pirmų šešių mėnesių statistiniai eksporto duomenys (82), susiję su atrinktais panašaus produkto KN kodais, rodo kad Kinijos eksporto apimtis priklausomai nuo rinkų buvo įvairi, bet bendra eksporto į kitas pasaulio šalis apimtis nekito.

(508)

Pirma, nagrinėjamoji šalis per 2016 m. pirmus šešis mėnesius eksportavo beveik tokį patį kiekį, jei būtų lyginama su tuo pačiu 2015 m. laikotarpiu. Vis dėlto vidutinė vieneto kaina per 2016 m. pirmus šešis mėnesius buvo mažesnė nei 2015 m. Antra, per 2016 m. pirmus šešis mėnesius, palyginti su 2015 m., prarastą kai kurių šalių (pvz., Indonezijos ir Vietnamo) rinkos dalį kompensavo kitose šalyse (pvz., Bangladeše ir Korėjos Liaudies Demokratinėje Respublikoje) užimta rinkos dalis. Taigi Komisija padarė išvadą, kad nepanašu, jog trečiosios šalys pačios galėtų absorbuoti didžiulį kiekį laisvai disponuojamų Kinijos pajėgumų. NET jei Kinijos eksporto į kitas trečiąsias šalis bendra apimtis nekito, patraukli Sąjungos rinka veikiausiai ir toliau bus pagrindinė Kinijos subsidijuoto eksporto tikslinė rinka.

(509)

Po atskleidimo KV tvirtino, kad trečiųjų šalių rinkos buvo ne tik daug svarbesnės už Sąjungos rinką, bet ir turėjo daugiau potencialo. Trečiųjų šalių rinkos jau absorbuotų visus tariamus plokščių karštojo valcavimo produktų perteklinius pajėgumus. Ji taip pat nurodė, kad yra kur kas svarbesnių Kinijos plokščių karštojo valcavimo produktų eksporto rinkų nei Komisijos nurodytos šalys. Galiausiai ji tvirtino, kad Sąjungos rinka nebūtų pirminė tikslinė Kinijos plokščių karštojo valcavimo produktų rinka.

(510)

Komisija šias pastabas atmetė dėl toliau nurodytų priežasčių. Pirma, ji primena, kad per nagrinėjamąjį laikotarpį importo iš Kinijos apimtis padidėjo net 1,3 mln. tonų, kaip nustatyta 4 lentelėje. Tai buvo aiškus požymis, kad Sąjungos rinka buvo patraukli ir buvo viena pirminių Kinijos subsidijuoto importo rinkų. Komisija taip pat priminė (482)b konstatuojamojoje dalyje aprašytas priežastis, kodėl po 2016 m. birželio mėn. importo apimties didėjimo tendencija sustojo. Be to, kaip nurodyta 523 konstatuojamojoje dalyje, Komisija pakartojo, kad netaikant priemonių ir atsižvelgiant į didelius esamus Kinijos plieno, įskaitant nagrinėjamąjį produktą, gamybos perteklinius pajėgumus, Kinijos eksportuojantys gamintojai galėtų vėl taikyti agresyvią kainų strategiją, sumažindami subsidijuotas pardavimo kainas iki mažiausio lygio. Pagaliau Komisija neanalizavo trečiųjų šalių absorbavimo pajėgumų kaip atskiro veiksnio, ji taikė visapusišką požiūrį. Ji pasvėrė ir įvertino ne tik visus veiksnius, kurie išvardyti pagrindinio reglamento 3 straipsnio 9 dalies antroje pastraipoje, bet ir kai kuriuos papildomus veiksnius, kaip antai priimtus užsakymus ir pelningumą (žr. 540 konstatuojamąją dalį), kad atlikdama bendrą vertinimą galėtų remtis tvirtu faktiniu pagrindu.

5.2.3.3. KLR gamybos pajėgumų absorbavimas

(511)

KLR taip pat nėra pakankamai pajėgumų absorbavimo galimybių. KLR vidaus rinkoje plieno paklausa mažėja: Pasaulio plieno asociacijos teigimu, pirmiausia manyta, kad Kinijos plieno paklausa, po didžiausios plieno paklausos 2013 m., pirmiausia sumažės – 3,5 % 2015 m. ir – 2,0 % 2016 m. (83) Tačiau vėliau ta pati organizacija prognozes pakoregavo taip: „tikimasi, kad plieno paklausos mažėjimas Kinijoje 2016 m. bus – 4,0 %, o 2017 m. ji sieks – 3,0 % Tai reiškia, kad 2017 m. plieno paklausa sudarys 626,1 MT plieno (15 % mažiau nei 2013 m.), t. y. sumažės iki 41,9 % pasaulio plieno sunaudojimo nuo 47,9 % 2009 m. ir 44,8 % 2015 m.“ (84)

(512)

Po 2016 m. liepos mėn. gauti su KLR absorbavimo pajėgumais susiję duomenys yra riboti. Nepaisant to, Komisija nustatė, kad pagal prognozę ateinančius ketverius ar penkerius metus (2015–2020 m.) numatoma, kad Kinijos vidaus rinkos plieno paklausa „didės nedaug arba nedidės“, nes investicijos (kaip antai į statybos pramonę) yra nedidelės, o tai turės ypač didelį poveikį Kinijos vidaus rinkos gatavo plieno suvartojimui (85).

(513)

Po atskleidimo KV pažymėjo, kad Komisija rėmėsi tik su Kinijos viso plieno sektoriaus vidaus rinkos paklausa ir nepateikė jokių konkrečių duomenų apie plokščių karštojo valcavimo produktų paklausą. Ji tvirtino, kad tokia bendra informacija gali nebūtinai būti tipiška plokščių karštojo valcavimo produktų sektoriui, todėl būtų neįmanoma komentuoti tokios prielaidos, ir manė, kad į ją visai nereikėtų atsižvelgti.

(514)

Komisija šį tvirtinimą atmetė dėl toliau nurodytų priežasčių. NET jei Komisija nurodė vidų rūšių plieno paklausą Kinijos vidaus rinkoje, ji 512 konstatuojamojoje dalyje taip pat nurodė investicijas į statybų sektorių, kuris pagal skundo pateikėjo statistinius duomenis yra vienas didžiausių sektorių, naudojančių plokščius karštojo valcavimo produktus. Be to, KV pati, net ir būdama geresnėje pozicijoje, su naujausia informacija nepateikė Kinijos plokščių karštojo valcavimo produktų absorbavimo pajėgumų duomenų ir (arba) aiškaus alternatyvaus paaiškinimo dėl Kinijos absorbavimo pajėgumų.

5.2.3.4. Išvada dėl pajėgumų

(515)

Taigi, panašu, kad labai didelis kiekis turimų didžiulių perteklinių plieno, įskaitant panašų produktą, pajėgumų ir toliau bus nukreipiamas į Sąjungos rinką. Esami pertekliniai pajėgumai ir nepakankami trečiųjų šalių arba pačios KLR absorbavimo pajėgumai rodo tikimybę, kad nenustačius jokių priemonių Kinijos subsidijuotas eksportas į Sąjungą gerokai padidėtų.

5.2.4. Subsidijuoto importo kainų lygis

(516)

Komisija neanalizavo vien tik atskiro Kinijos kainų raidos veiksnio, ji taikė visapusišką požiūrį. Ji pasvėrė ir įvertino ne tik visus veiksnius, kurie išvardyti pagrindinio reglamento 3 straipsnio 9 dalies antroje pastraipoje, bet ir kai kuriuos papildomus veiksnius, kaip antai priimtus užsakymus ir pelningumą (žr. toliau), kad atlikdama bendrą vertinimą galėtų remtis tvirtu faktiniu pagrindu.

5.2.4.1. TL duomenys

(517)

Kaip nustatyta 421 konstatuojamojoje dalyje, nagrinėjamuoju laikotarpiu vidutinės importo iš nagrinėjamosios šalies kainos sumažėjo 33 % nuo 600 EUR už t 2012 m. iki 404 EUR už t 2015 m.

(518)

Tolesnėje lentelėje vidutinės vieneto importo iš Kinijos kainos lyginamos su penkių atrinktų Sąjungos gamintojų vieneto pardavimo kainomis:

17 lentelė

Pardavimo kainos Sąjungos laisvojoje rinkoje, palyginti su subsidijuoto importo iš Kinijos kainomis nagrinėjamuoju laikotarpiu

	Žr. konstatuojamąją dalį	2012 m.	2013 m.	2014 m.	TL
5 atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimo kaina (EUR už toną)	(448)	553	498	471	427
Vidutinės importo iš Kinijos kainos (remiantis Eurostato duomenimis) (EUR už toną)	(421)	600	505	463	404
Skirtumas (EUR už toną)		– 47	– 7	+ 8	+ 23
Šaltinis: atrinktų Sąjungos gamintojų ir eksportuojančių gamintojų klausimyno atsakymai ir Eurostatas.

(519)

2012 m. vidutinės Kinijos kainos buvo gerokai didesnės už Sąjungos gamintojų kainas. Tačiau 2015 m. subsidijuoto importo iš Kinijos kainos tapo daug mažesnės (404 EUR už toną) už Sąjungos pramonės kainas (427 EUR už toną). Tą patvirtina 425 konstatuojamojoje dalyje pateikta priverstinio kainų mažinimo analizė.

5.2.4.2. Laikotarpio po TL duomenys

(520)

Iš tolesnės lentelės matyti,

—	kad Kinijos vieneto kainos Sąjungos rinkoje toliau mažėjo po tiriamojo laikotarpio, t. y. 2016 m. sausio – birželio mėn.,

—	o subsidijuoto importo kainų lygis 2016 m. liepos – gruodžio mėn. didėjo.

18 lentelė

Subsidijuoto importo iš Kinijos kainos laikotarpiu po TL

Vidutinės importo iš Kinijos kainos (2016 m. pirmas pusmetis)	(EUR už toną)	Vidutinės importo iš Kinijos kainos (2016 m. antras pusmetis ir 2017 m. pirmieji du mėnesiai)	(EUR už toną)
2016 m. sausio mėn.	326	2016 m. liepos mėn.	371
2016 m. vasario mėn.	312	2016 m. rugpjūčio mėn.	367
2016 m. kovo mėn.	313	2016 m. rugsėjo mėn.	370
2016 m. balandžio mėn.	303	2016 m. spalio mėn.	729
2016 m. gegužės mėn.	299	2016 m. lapkričio mėn.	795
2016 m. birželio mėn.	308	2016 m. gruodžio mėn.	1 289
		2017 m. sausio mėn.	454
		2017 m. vasario mėn.	7 840
Šaltinis: Eurostatas.

(521)

Nustatyta, kad importo iš Kinijos mažomis kainomis per TL ir pirmą 2016 m. pusę neigiamas poveikis yra dvejopas:

—	viena vertus, dėl didelio kainų skirtumo naudotojai gali pereiti (toliau rinktis) prie subsidijuotų importuojamų produktų, nes jie veikiausiai norės pirkti daugiau mažomis kainomis parduodamų prekių, ir

—

kita vertus, pirkėjai gali tokias mažas kainas rinkoje panaudoti kaip derybinę priemonę ir smukdyti Sąjungos gamintojų ir kitų šaltinių siūlomas kainas ir toliau daryti neigiamą poveikį – mažinti kiekį ir kainas. Tokiu poveikiu būtų galima abejoti tada, kai kainų skirtumas yra nedidelis, tačiau šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad nustatytas priverstinis kainų mažinimas, tikėtina, kad žala Sąjungos pramonei būtų labai didelė.

(522)

2016 m. liepos – 2017 m. vasario mėn. Kinijos importo kainų padidėjimas turi būti vertinamas atsižvelgiant į tokias aplinkybes:

—	Kinijos importo kainos nebuvo vienintelės, padidėjusios po 2016 m. birželio 30 d. Po 2016 m. birželio 30 d. taip pat padidėjo kitų pagrindinių į Sąjungą eksportuojančių šalių kainos.

—

2016 m. liepos–rugsėjo mėn. pasiektas lygis tebebuvo mažesnis už ES pramonės vidutines sąnaudas (maždaug 431 EUR už toną tiriamojo laikotarpio pabaigoje). Todėl, nepaisant kainų lygio padidėjimo, iki 2016 m. rugsėjo mėn. labai smukdytos kainos toliau smukdomos. Šiomis aplinkybėmis svarbu pabrėžti, kad Sąjungos pramonės gamybos sąnaudų TL pabaigoje duomenys buvo naujausi turimi duomenys atliekant šį tyrimą, nes laikotarpio po TL Sąjungos pramonės gamybos sąnaudų duomenys dar nesurinkti. Bet kuriuo atveju, net jei (hipotetiškai) Sąjungos pramonės gamybos sąnaudos pastaruoju metu sumažėjo, tai nepaneigtų fakto, kad Kinijos subsidijuotų kainų lygis 2016 m. rugsėjo mėn. tebedarė labai didelį spaudimą Sąjungos plieno pramonės kainoms.

—

Kita vertus, 2016 m. spalio mėn.–2017 m. vasario mėn. pasiektas kainų lygis gerokai viršija ES pramonės vidutines gamybos sąnaudas. Vis dėlto, šio laikotarpio kainų lygiai susiję su nedidele importo apimtimi (1 460 tonų 2016 m. spalio–gruodžio mėn. ir 5 024 tonos pirmuosius du 2017 m. mėnesius, žr. 15 lentelę). Gali būti, kad šis importas susijęs su nedideliu skaičiumi aukščiausios klasės produktų. Komisija taip pat pastebėjo, kad trečiųjų šalių, išskyrus Japoniją, eksporto kainos, 2016 m. spalio – gruodžio mėn. yra gerokai žemesnės (nuo 375 iki 439 EUR už toną). Atitinkamai, nereikšmingos apimties Kinijos importo kainų lygis 2016 m. spalio mėn.–2017 m. vasario mėn. negali būti laikomas pakankamai tipišku, ir

—

viena iš pasaulinio nagrinėjamojo produkto kainų padidėjimo priežasčių – žaliavų kainų padidėjimas. Konkrečiai, paskutinį 2016 m. ketvirtį, palyginti su 2016 m. pirmu pusmečiu, koksinių akmens anglių kainos beveik padvigubėjo (iki maždaug 200 USD už toną). Be to, koksinių akmens anglių kainos 2017 m. pirmąjį ketvirtį tebekito ir 2017 m. kovo mėn. pabaigoje sudarė maždaug 150 USD už toną, o tai viršijo 2016 m pirmojo pusmečio kainų lygius.

5.2.4.3. Išvada

(523)

NET atsižvelgiant į tai, kad Kinijos subsidijuoto importo kainos nuo 2016 m. liepos mėn. didėjo, laikotarpio po TL kainų duomenys savaime nepanaikina išvados, kad dėl sumažėjusių Kinijos kainų iškilo žalos grėsmė. Ši žalos grėsmė dėl nesenai (nuo 2016 m. liepos mėn.) padidėjusių Kinijos importo kainų nebuvo pašalinta. NET toks padidėjęs kainų lygis nesustabdo milžiniško kainų smukdymo, dėl kurio ES pramonė atsiduria netvarioje padėtyje, palyginus padidėjusias Kinijos kainas ir Sąjungos gamintojų gamybos sąnaudas tiriamojo laikotarpio pabaigoje. Galiausiai Komisija padarė išvadą, kad importo kainų didėjimo tendencija gali nutrūkti kai nebesvyruos neseniai padidėjusios žaliavų kainos. Kinijos eksportuojantys gamintojai Sąjungos rinkoje taikė agresyvią kainodarą, ypač 2015 m. antrą pusmetį ir 2016 m. pirmą pusmetį. Komisija žino, kad Kinijos kainos po 2016 m. pirmojo pusmečio nuolat didėjo. Tačiau netaikant priemonių ir atsižvelgiant į didelius esamus Kinijos plieno, įskaitant nagrinėjamąjį produktą, gamybos perteklinius pajėgumus, Kinijos eksportuojantys gamintojai galėtų vėl taikyti agresyvią kainų strategiją, sumažindami subsidijuotas pardavimo kainas iki mažiausio lygio.

(524)

Po atskleidimo KV pirmiausia nurodė tai, kad importo iš kitų trečiųjų šalių kainų pasikeitimo tendencija buvo tokia pati ir kad Kinijos kainų sumažėjimas paprasčiausiai atspindi bendrą kainų tendenciją Sąjungos rinkoje ir nebuvo Kinijos eksportuojančių gamintojų agresyvios kainodaros strategijos rodiklis. Antra, ji teigė, kad Kinijos kainos keitėsi kaip ir Sąjungos pramonės gamybos sąnaudos. Trečia, ji teigė, kad priešingai nei Kinijos gamintojai, Sąjungos pramonė negalėjo savo pardavimo kainose visapusiškai parodyti šio žaliavų kainų sumažėjimo nagrinėjamuoju laikotarpiu dėl nesugebėjimo kontroliuoti savo išlaidų. Ketvirta, KV nesutiko su Komisija, kad Sąjungos pramonei spaudimą darė būtent Kinijos kainos. Šiomis aplinkybėmis primenama, kad kitų šalių kainos per visą nagrinėjamąjį laikotarpį visą laiką buvo mažesnės už Sąjungos pramonės kainas, o Kinijos kainos iki 2014 m. netapo mažesnėmis už Sąjungos pramonės kainas. Pagaliau tvirtinta, kad nuo 2016 m. liepos mėn. plokščių karštojo valcavimo produktų importo iš Kinijos kainos didėjo ir kad Komisija nuolat rėmėsi hipotetiniais tvirtinimais ar teikė plataus pobūdžio pareiškimus, nepateikdama jokios informacijos, kuria būtų pagrįsti tokie pareiškimai.

(525)

Komisija visus šiuos argumentus atmetė, kaip išsamiai paaiškinta tolesnėse konstatuojamosiose dalyse.

(526)

Pirma, 571 konstatuojamojoje dalyje Komisija pripažino, kad panašus produktas iš kai kurių kitų šalių, pvz., Irano, Rusijos ir Ukrainos, importuotas net mažesnėmis nei importo iš nagrinėjamosios šalies kainomis. Tačiau KV argumentuodama neatsižvelgė, į tai, kad, kaip nurodyta 571 konstatuojamojoje dalyje, importo iš Irano lygis tiriamuoju laikotarpiu buvo gerokai mažesnis už importo iš KLR lygį. Be to, importo iš Rusijos ir Ukrainos apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu iš tiesų didėjo, tačiau daug lėčiau nei importo iš KLR apimtis. Be to, priešingai nei importo iš KLR atveju, importui iš Rusijos ir Ukrainos tenkanti visos importo į Sąjungą apimties dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu gerokai sumažėjo.

(527)

Antra, dėl tvirtinimo, kad Kinijos kainos keitėsi kaip ir Sąjungos pramonės gamybos sąnaudos, Komisija nurodė 451 konstatuojamojoje dalyje nustatytus faktus: net ir pripažinus, kad Kinijos importo kainos keitėsi kaip ir Sąjungos pramonės gamybos sąnaudos, faktas, kad Sąjungos pramonės gamybos sąnaudos buvo apskritai didesnės už mažėjančias pardavimo kainas, nesikeičia. Todėl, nenorėdami prarasti didelės rinkos dalies Sąjungos gamintojai prisiderino prie kainų mažėjimo spiralės ir labai sumažino savo pardavimo kainas, ypač 2015 m. Nagrinėjamasis produktas yra prekė, todėl nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos gamintojai turėjo prisiderinti prie kainų mažėjimo spiralės.

(528)

Trečia, dėl tvirtinimo, kad Sąjungos gamintojai nesugebėjo kontroliuoti savo išlaidų, Komisija atkreipė dėmesį į KV argumentavimo nesutapimus. Savo pastabų 267 dalyje KV teigė, kad Sąjungos pramonė nesugebėjo kontroliuoti savo išlaidų, o 239 dalyje nurodė, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu našumas padidėjo 7 %. Be to, Komisija taip pat nurodė 450 konstatuojamojoje dalyje minėtą našumo padidėjimą.

(529)

Ketvirta, Komisija dar kartą nurodė 571 konstatuojamojoje dalyje pateiktą argumentavimą, kuriuo ji aiškiai pripažįsta, kad panašus produktas iš kai kurių kitų šalių, pvz., Irano, Rusijos ir Ukrainos, importuotas net mažesnėmis nei importo iš nagrinėjamosios šalies kainomis. Tačiau Komisija toje pačioje konstatuojamojoje dalyje taip pat nurodė, kad importo iš Irano lygis tiriamuoju laikotarpiu buvo gerokai mažesnis už importo iš KLR lygį. Be to, importo iš Rusijos ir Ukrainos apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu iš tiesų didėjo, tačiau daug lėčiau nei importo iš KLR apimtis.

(530)

Pagaliau Komisija atmetė tvirtinimą, kad ji nuolat rėmėsi hipotetiniais tvirtinimais ar teikė plataus pobūdžio pareiškimus, nepateikdama jokios informacijos, kuria būtų pagrįsti tokie pareiškimai. Komisija savo išvadas pagrindė faktais, o ne prielaidomis, spėjimais ar neaiškiomis perspektyvomis. To iš Komisijos reikalaujama kaip iš nepriklausomos tyrimą atliekančios institucijos ir tą ji turi daryti, inter alia, laikydamasi savo prievolių pagal pagrindinio reglamento 6 straipsnio 8 dalį. Bet kuriuo atveju Komisija neanalizavo Kinijos kainų tendencijos kaip atskiro veiksnio, ji taikė visapusišką požiūrį.

5.2.5. Atsargų lygis

(531)

Komisija manė, kad šis veiksnys nėra labai svarbus atliekant analizę, nes atsargas paprastai laiko prekiautojai, o gamintojai jų daug neturi. Be to, Sąjungos gamintojai paprastai gamina pagal užsakymus, o tai jiems padeda turėti kuo mažiau atsargų. Vis dėlto Komisija išanalizavo šį veiksnį, kuris aiškiai nurodytas pagrindinio reglamento 8 straipsnio 8 dalies antros pastraipos e punkte (žr. 467 konstatuojamąją dalį).

(532)

Po atskleidimo KV tvirtino, kad pati Komisija sumenkino jos atliktos atsargų lygio analizės svarbą, nes pakartotinai tvirtino, kad atsargų lygis nėra labai svarbus.

(533)

Komisija pakartojo, kad atsargų lygis analizei nėra labai svarbus dėl 531 konstatuojamojoje dalyje išdėstytų priežasčių. Vis dėlto Komisija atsargų lygį analizavo ne kaip atskirą veiksnį, o taikė visapusišką požiūrį. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(534)

Nustatyta, kad tiriamojo laikotarpio pabaigoje atsargų lygis mažėjo tiek KLR, tiek Sąjungos rinkoje (86). Atsižvelgiant į kainų sumažėjimą 2015 ir 2016 m., mažėjantį atsargų lygį galima paaiškinti taip: jei gamintojas arba prekiautojas tikisi, kad kainos kils, jis turėtų greitai kaupti atsargas, tikėdamasis atitinkamai didesnio pelno, kai kainos pakils.

(535)

Nepaisant išsiųstų prašymų ir paieškos savo iniciatyva Komisijai nepavyko rasti išsamių duomenų apie atsargų lygį po tiriamojo laikotarpio. Tačiau ji nustatė, kad nagrinėjamojo produkto atsargų lygis Sąjungoje 2016 m. pradžioje buvo gana nedidelis: pvz., Vokietijoje, „Vokietijos plieno paskirstymo asociacijos teigimu, praeitų metų pabaigoje plokščių produktų iš plieno atsargos sumažėjo iki mažiausio lygio nuo 2003 m. gruodžio mėn. Iš naujausių duomenų matyti pagerėjimas, tačiau vasario mėn. plokščių produktų iš plieno atsargos sudarė 1,4 mln. t, o tai yra 7 % mažiau nei kasmet.“ (87) Be to, remiantis neseniai paskelbtu straipsniu, 2017 m. pradžioje atsargų lygis didėjo; šiame straipsnyje nurodyta, kad „pirkėjai taip pat primygtinai siekia, kad jų atsargų lygiai būtų pakankamai aukšti, siekiant išvengti didelės apimties įsigijimo“ (88).

(536)

Pagal turimas žinias KLR plieno atsargos 40 didžiųjų Kinijos miestų sandėliuose 2016 m. birželio mėn. pabaigoje sumažėjo iki 8,86 mln. t nuo 9,47 mln. t 2016 m. gegužės mėn. pabaigoje, palyginti su 12,86 mln. t 2015 m. birželio mėn. pabaigoje. 2016 m. gegužės mėn. 80 pagrindinių Kinijos gamyklų plieno atsargos sudarė 14,17 mln. t, palyginti su 16,71 mln. t. 2015 m. gegužės mėn. pabaigoje (89). Be to, pagal pateiktus duomenis 40 didžiausių Kinijos miestų sandėliuose plieno atsargos sumažėjo nuo 9,41 mln. tonų 2016 m. rugsėjo pabaigoje iki 8,89 mln. tonų 2016 m. spalio mėn. pabaigoje. Be to, 80 pagrindinių Kinijos gamyklų plieno atsargos sudarė 13,46 mln. tonų 2016 m. rugsėjo mėn. pabaigoje (90), palyginti su 16,07 mln. tonų 2015 m. rugsėjo mėn. pabaigoje. Vis dėlto neseniai paskelbtame 2017 m. straipsnyje nurodyta, kad karšto valcavimo ritinių atsargų lygiai Kinijoje vėl didėja, nes „panašu, kad nesant palygintinos galutinių naudotojų paklausos Kinija perteklinė plieno produkciją perkelia į atsargas“ (91). Šiuo atžvilgiu, kitame neseniai paskelbtame straipsnyje nurodyta, kad „atrodo visiškai nelogiška, kad kainos gali toliau didėti, kai atsargos siekia ypač aukštą lygį“ (92).

(537)

Taigi plieno atsargos mažėjo tiek tiriamojo laikotarpio pabaigoje, tiek po tiriamojo laikotarpio ir 2016 m., bet vėl padidėjo 2017 m. pradžioje. Nors tai nėra lemiamas analizės veiksnys, jis gali reikšti, kad kainos 2017 m. gali toliau mažėti ir dėl to sustiprėtų žalos grėsmė.

5.2.6. Kiti veiksniai. Sąjungos pramonės pelningumas ir Sąjungoje priimti užsakymai

5.2.6.1. TL duomenys

(538)

Kaip nustatyta 457 konstatuojamojoje dalyje, Sąjungos gamintojai 2014 m. ir per 2015 m. pirmus du ketvirčius pelningumo požiūriu pradėjo šiek tiek atsigauti. Kaip nustatyta 460 konstatuojamojoje dalyje, Sąjungos pelningumas per 2015 m. antrą pusmetį tapo nuostolingas, o per tiriamojo laikotarpio ketvirtą ketvirtį nuostoliai pasiekė nepateisinamą lygį (– 10 %).

5.2.6.2. Laikotarpio po TL duomenys

(539)

Dėl laikotarpio po TL, surinkti skundo pateikėjų, kuriems teko apie 90 % visos Sąjungos pramonės gamybos, kaip minėta 403 konstatuojamojoje dalyje, pelningumo duomenys.

(540)

Per tyrimą nustatyta, kad skundo pateikėjų pelningumas iki 2016 m. birželio mėn. toliau mažėjo.

19 lentelė

Skundo pateikėjų pelningumo ir priimtų užsakymų raida

Aprašymas	2012 m.	2013 m.	2014 m.	2015 m.	2015 m. balandžio mėn. – 2016 m. kovo mėn.	2015 m. liepos mėn. – 2016 m. birželio mėn.
Pelningumas	– 1,31 %	– 4,86 %	– 1,28 %	Nuo – 3 % iki – 5 %	Nuo – 5 % iki – 7 %	Nuo – 7 % iki – 9 %
Priimti užsakymai	16 763 734	16 631 630	16 677 099	15 529 155	15 636 444	15 944 183
Šaltinis: Eurofer.

(541)

Lentelė rodo, kad, palyginti su 2015 m., priimta daugiau užsakymų, bet tuo pačiu skundo pateikėjai patyrė rekordinius nuostolius. 2015 m. liepos 1 d.–2016 m. birželio 30 d. laikotarpiu atrinktų Sąjungos gamintojų nurodyti nuostoliai siekė – 7,8 %, o tai dar vienas rodiklis, kad Sąjungos pramonės padėtis blogėjo. Neseniai paskelbtame straipsnyje nurodyta, kad „2016 m. atsigavus plieno kainoms dauguma pagrindinių Europos plieno bendrovių vėl gauna pelną“ (93). Todėl net jei Sąjungos gamintojai galėtų atsigauti per naujausią laikotarpį po TL, palyginti su 2015 m., toks atsigavimas nekompensuotų smarkiai didėjančių nuostolių, patirtų tuo pačiu metu. Be to, visiems laikotarpio po 2016 m. antros pusės duomenims poveikio turi gresiantis priemonių nustatymas ir lygiagrečiai nustatyti antidempingo muitai dėl 482 konstatuojamojoje dalyje išdėstytų priežasčių.

5.2.6.3. Išvada

(542)

Apibendrinant, Komisija nustatė, kad skundo pateikėjų pelningumas pirmąjį 2016 m. pusmetį toliau blogėjo. Ji taip pat nustatė požymių, kad 2016 m. antrąjį pusmetį Sąjungos plieno gamintojai galimai atsigavo, bet tai nepadengtų 2015 m. ir 2016 m. pirmąjį pusmetį patirtų nuostolių. Atitinkamai vertinimas, kad 2015 m. pabaigoje buvo neišvengiamos žalos grėsmė, nepanaikintas. Priešingai, tolesnis pelningumo mažėjimas visą 2016 m. pirmą pusmetį patvirtino, kad Komisija šį rodiklį įvertino teisingai.

5.2.7. Aplinkybių pokyčio išankstinis numatymas ir neišvengiamumas

(543)

Pagrindinio reglamento 8 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad „aplinkybių pasikeitimas, dėl kurio subsidijos padarytų žalos, turi būti aiškiai numatomas ir turi būti neišvengiamas.“

(544)

Išnagrinėti ir patikrinti visi minėti veiksniai, susiję su tiriamuoju laikotarpiu. Visų pirma atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumas per 2015 m. ketvirtą ketvirtį, kai Kinijos kainų spaudimas buvo juntamas labiausiai, pasiekė nepateisinamą lygį (– 10 %). Be to, iš duomenų po tiriamojo laikotarpio matyti, kad ši neigiama tendencija, prasidėjusi 2015 m. antroje pusėje, per 2016 m. pirmą pusę nepasikeitė.

(545)

2016 m. liepos – gruodžio mėn. ir 2017 m. sausio–vasario mėn. duomenys rodo dvejopas tendencijas. Nors Kinijos importo apimtis po 2016 m. liepos mėn. sumažėjo galimai dėl antidempingo tyrime dėl iš Kinijos dempingo kaina importuojamo nagrinėjamojo produkto pateikto prašymo registruoti importą atgrasančiu poveikiu, žinomo Komisijos ketinimo priimti sprendimą dėl laikinųjų priemonių per aštuonis mėnesius nuo antidempingo tyrimo dėl iš Kinijos dempingo kaina importuojamo nagrinėjamojo produkto inicijavimo ir, galiausiai, veiksmingo antidempingo priemonių nustatymo gretutiniame antidempingo tyrime 2016 m. spalio mėn. pradžioje (žr. 485 konstatuojamąją dalį), pertekliniai pajėgumai tebekėlė grėsmę. Be to, kaip paaiškinta 486 konstatuojamojoje dalyje, tikėtina, kad šis subsidijuoto importo apimties sumažėjimas būtų tik laikinas ir nenustačius galutinių kompensacinių priemonių tokia tendencija pasikeistų.

(546)

Dėl Kinijos kainų padidėjimo tuo pačiu naujausiu laikotarpiu, net jei (hipotetiškai) Sąjungos pramonės gamybos sąnaudos naujausiu laikotarpiu sumažėjo, Kinijos subsidijuotų kainų lygis iki 2016 m. rugsėjo mėn. tebedarė labai didelį spaudimą Sąjungos plieno pramonės kainoms. Be to, kaip paaiškinta 523 konstatuojamojoje dalyje, importo kainų didėjimo tendencija gali nutrūkti, kai nebesvyruos neseniai padidėjusios žaliavų kainos. Tai rodo, kad tiriamojo laikotarpio pabaigoje žalos grėsmė buvo neišvengiama ir numatoma.

(547)

Todėl Komisija patvirtino, kad tiriamojo laikotarpio pabaigoje aplinkybių pokytis buvo aiškiai numatomas ir neišvengiamas ir dėl to būtų susiklosčiusi padėtis, kuriai esant subsidijos būtų dariusios žalą. Kaip paaiškinta ankstesnėje konstatuojamojoje dalyje, laikotarpio po TL duomenys tokio aplinkybių pasikeitimo nepaneigė, o šiuo duomenis, bet kuriuo atveju, reikėtų vertinti atsižvelgiant į tiesioginę rinkos reakciją į antidempingo muitų nustatymą ir tikėtiną tolesnį kompensacinių priemonių nustatymą.

(548)

Po atskleidimo KV tvirtino, kad nebuvo aiškiai numatomo ir neišvengiamo aplinkybių pasikeitimo. Dėl 543–547 konstatuojamosiose dalyse paaiškintų priežasčių Komisija šį tvirtinimą atmetė.

5.3. Išvada dėl žalos grėsmės

(549)

Nors 2014 m. ir per 2015 m. pirmus du ketvirčius Sąjungos pramonė pradėjo atsigauti, per 2015 m. antrą pusę beveik visi žalos rodikliai labai suprastėjo. Per tyrimą nustatyta, kad ši neigiama tendencija, prasidėjusi 2015 m. antrą pusmetį, per 2016 m. pirmą pusmetį nepasikeitė. Todėl visi pagal pagrindinio reglamento 8 straipsnio 8 dalį įvertinti veiksniai, ypač 2015 m. labai padidėjęs subsidijuotas importas toliau mažėjančiomis dempingo kainomis, milžiniški pertekliniai pajėgumai KLR ir neigiama Sąjungos pramonės pelningumo raida rodo tą patį.

(550)

2016 m. liepos–gruodžio mėn. duomenys rodo dvejopas tendencijas. Nors Kinijos importo apimtys labai sumažėjo, ypač 2016 m. spalio mėn.–2017 m. vasario mėn. laikotarpiu, pertekliniai pajėgumai tebekėlė grėsmę, o kainos, nepaisant nesenai įvykusio padidėjimo, iki 2016 m. rugsėjo mėn. tebebuvo mažesnės už Sąjungos pramonės gamybos sąnaudas. Be to, kaip nurodyta 545 konstatuojamojoje dalyje, Kinijos importo apimties sumažėjimas po 2016 m. liepos mėn. gali būti paaiškinamas antidempingo tyrime dėl iš Kinijos dempingo kaina importuojamo nagrinėjamojo produkto pateikto prašymo registruoti importą atgrasančiu poveikiu, žinomu Komisijos ketinimu priimti sprendimą dėl laikinųjų priemonių per aštuonis mėnesius nuo antidempingo tyrimo dėl iš Kinijos dempingo kaina importuojamo nagrinėjamojo produkto inicijavimo ir, galiausiai, veiksmingu antidempingo priemonių nustatymu gretutiniame antidempingo tyrime 2016 m. spalio mėn. pradžioje. Be to, kaip paaiškinta 546 konstatuojamojoje dalyje, importo kainų didėjimo tendencija gali nutrūkti, kai nebesvyruos neseniai padidėjusios žaliavų kainos.

(551)

Atsižvelgdama į šią analizę Komisija padarė išvadą, kad tiriamojo laikotarpio pabaigoje buvo aiškiai numatomos ir neišvengiamos žalos Sąjungos pramonei grėsmė. Išnagrinėti laikotarpio po TL pokyčiai šio vertinimo išvados nepakeitė.

6. PRIEŽASTINIS RYŠYS

(552)

Vadovaudamasi pagrindinio reglamento 8 straipsnio 5 dalimi Komisija nagrinėjo, ar Sąjungos pramonei materialinės žalos grėsmė kilo dėl esamo subsidijuoto importo iš nagrinėjamosios šalies. Vadovaudamasi pagrindinio reglamento 8 straipsnio 6 dalimi Komisija taip pat išnagrinėjo, ar kiti žinomi veiksniai galėjo tuo pat metu kelti žalos Sąjungos pramonei grėsmę. Komisija užtikrino, kad žalos grėsmė dėl kitų veiksnių nei subsidijuotas importas iš KLR nebūtų priskirta subsidijuotam importui. Analizuoti šie veiksniai: ekonomikos krizė ir plieno paklausos mažėjimas, žaliavų kainos, dėl kurių mažėja pardavimo kainos, importas iš kitų trečiųjų šalių, Sąjungos gamintojų pardavimas eksportui ir tvirtinimas, kad vienas Sąjungos gamintojas pats daro žalą Sąjungos pramonei.

6.1. Subsidijuoto importo poveikis

(553)

Kinijos eksportuojančių gamintojų pardavimo kainos sumažėjo vidutiniškai nuo 600 EUR už toną 2012 m. iki 404 EUR už toną per tiriamąjį laikotarpį (– 33 %). Nagrinėjamuoju laikotarpiu nuolat mažindami vieneto pardavimo kainą ir kaip nustatyta (418)konstatuojamojoje dalyje, Kinijos eksportuojantys gamintojai nuo 2012 m. iki tiriamojo laikotarpio gerokai padidino savo užimamą rinkos dalį – atitinkamai nuo 0,79 % iki 4,32 %. Tiksliau tiriamuoju laikotarpiu, palyginti su ankstesniais metais, labai išaugo importas iš Kinijos.

(554)

Nors plieno paklausos sumažėjimas ir euro zonos skolų krizės pasekmės 2012–2013 m. turėjo neigiamo poveikio Sąjungos pramonės veiklos rezultatams, Sąjungos pramonė 2014 m. šiek tiek atsigavo. Tačiau visų pirma nuo 2015 m. antros pusės nuolat didėjanti importo iš nagrinėjamosios šalies apimtis, dėl kurios buvo priverstinai mažinamos kainos, akivaizdžiai neigiamai paveikė Sąjungos pramonės veiklos rezultatus. Iš tiesų, nors Sąjungos pramonė 2015 m. sumažino savo sąnaudas padidinusi našumą, įskaitant tam tikrą darbuotojų skaičiaus mažinimą ir pasinaudojimą mažėjančiomis žaliavų kainomis, subsidijuotas importas vis didėjo ir Sąjungos pramonė, siekdama neprarasti didelės rinkos dalies, buvo priversta dar labiau sumažinti savo pardavimo Sąjungoje kainas. Dėl to, nors Sąjungos pramonės pelningumas 2014 m. ir 2015 m. pirmoje pusėje šiek tiek padidėjo ir sumažėjo nuostoliai, nuo 2015 m. antros pusės tendencija visiškai pasikeitė: importo iš Kinijos apimtis toliau didėjo, o Kinijos kainos dar labiau mažėjo, kartu mažėjo Sąjungos pramonės kainos ir pelnas.

Atsižvelgdama į tai, kad sutampa laikas, kai subsidijuoto produkto nuolat mažinama kaina buvo importuojama vis daugiau ir kai sumažėjo Sąjungos pramonės rinkos dalis, buvo smukdomos jos kainos ir dėl to pramonė patyrė dar daugiau nuostolių, ypač nuo 2015 m. antros pusės, Komisija priėjo prie išvados, kad subsidijuotas importas turėjo neigiamo poveikio Sąjungos pramonės padėčiai. Be to, dėl laipsniško Kinijos ekonomikos lėtėjimo ir didelių Kinijos plieno pramonės perteklinių pajėgumų Kinijos plieno gamintojai buvo priversti nukreipti savo perteklinę produkciją į eksporto rinkas, o Sąjungos rinka yra patraukli eksporto rinka. Iš tiesų kai kuriose kitose tradicinėse svarbiose Kinijos plieno produktų, įskaitant plokščius karštojo valcavimo produktus iš plieno, eksporto rinkose buvo nustatytos priemonės.

(555)

Panašu, kad dėl visame pasaulyje vis plačiau taikomų prekybos apsaugos priemonių Sąjungos rinka tapo viena patraukliausių rinkų nagrinėjamojo produkto subsidijuotam importui iš Kinijos taip darant žalą Sąjungos pramonei. Išvada pagrįsta:

—	Eurostato importo statistiniais duomenimis, iš kurių matyti, kad importo iš Kinijos lygis po tiriamojo laikotarpio, ypač pirmąjį 2016 m. pusmetį, tebėra didelis, ir

—

sumažėjusia plieno paklausa Kinijos vidaus rinkoje.

Be to, Kinijos subsidijuoto importo į Sąjungą apimties sumažėjimo priežastys paaiškintos 550 konstatuojamojoje dalyje. Taip pat, kaip paaiškinta ir 545 konstatuojamojoje dalyje, tikėtina, kad šis subsidijuoto importo apimties sumažėjimas būtų tik laikinas ir nenustačius galutinių kompensacinių priemonių tokia tendencija pasikeistų.

(556)

Po atskleidimo KV tvirtino, kad dėl toliau nurodytų priežasčių trūksta priežastinio ryšio tarp subsidijuoto importo ir jo neigiamo poveikio Sąjungos pramonės padėčiai. Nors plokščių karštojo valcavimo produktų importas iš Kinijos padidėjo tik nuo 0,79 iki 4,32 %, Kinijos kainos buvo visą laiką didesnės už Brazilijos, Irano, Rusijos ir Ukrainos kainas, o už Sąjungos pramonės kainas mažesnėmis tapo tik 2014 m. Be to, teigta, kad Sąjungos pramonės nuostoliai buvo daug didesni 2012 ir 2013 m. nei per tiriamąjį laikotarpį.

(557)

Į šiuos teiginius jau atsakyta pirmiau: dėl Kinijos rinkos dalies Komisija nurodė šio dokumento 479 konstatuojamąją dalį, dėl Kinijos kainų ji nurodė 465, 526 ir 527 konstatuojamąsias dalis. Pagaliau dėl Sąjungos gamintojų nuostolių Komisija dar kartą nurodė 465 konstatuojamąją dalį.

6.2. Kitų veiksnių poveikis

6.2.1. Ekonomikos krizė

(558)

Kinijos Vyriausybė teigė, kad Sąjungos pramonė iš dalies patiria neigiamą poveikį dėl tebesitęsiančio ekonomikos nuosmukio poveikio Sąjungos pramonei.

(559)

Daugiausia 2012 m. sumažėjusi plieno paklausa ir euro zonos skolų krizės pasekmės turėjo neigiamo poveikio 2012–2013 m. Sąjungos plieno pramonės veiklos rezultatams. Kaip minėta 450 konstatuojamojoje dalyje, Komisija pripažino, kad darytas neigiamas poveikis. Tačiau taip pat pastebima, kad Sąjungos pramonė 2014–2015 m. pradėjo atsigauti.

(560)

Taigi, viena vertus, net jei euro zonos skolų krizė turėjo poveikio Sąjungos pramonei, ypač 2012–2013 m., rinka nuo šio poveikio šiek tiek atsigavo dėl to, kad nuo 2013 m. paklausa Sąjungos rinkoje buvo stabili ir net pradėjo didėti. Taigi, nors 2014–2015 m. Sąjungos pramonė būtų galėjusi daugiau pasinaudoti rinkos atsigavimu, ji to negalėjo padaryti dėl staigiai padidėjusios importo iš KLR apimties. Importas iš Kinijos mažomis kainomis laipsniškai didėjo ir užėmė rinkos dalis pakenkdamas Sąjungos pramonei. Nuolatinį importo spaudimą pradėta visiškai jausti nuo 2015 m. antros pusės.

(561)

Po atskleidimo KV tvirtino, kad bet kokią tariamą materialinės žalos Sąjungos pramonei grėsmę bent iš dalies lemia per visą nagrinėjamąjį laikotarpį justas ekonominio nuosmukio poveikis.

(562)

Komisija šį tvirtinimą atmeta dėl 558–560 konstatuojamosiose dalyse pateiktų priežasčių ir paaiškinimų.

(563)

Taigi Komisija priėjo prie išvados, kad euro zonos skolų krizė turėjo neigiamo poveikio daugiausia nagrinėjamojo laikotarpio 2012–2013 m. ir iki tiriamojo laikotarpio. Tačiau ji nesusijusi su žalos grėsme, nustatyta 2015 m. pabaigoje.

6.2.2. Importas iš trečiųjų šalių

(564)

Importo iš trečiųjų šalių apimties ir rinkos dalies (pagal viso importo apimtį) raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

20 lentelė

Importo iš trečiųjų šalių apimtis, vieneto kainos ir rinkos dalys

	2012 m.	2013 m.	2014 m.	TL
BRAZILIJA
Importo iš Brazilijos apimtis	69 457	41 895	108 973	580 525
Indeksas (2012 m. = 100)	100	60	157	836
Importo iš Brazilijos vieneto kainos	515	461	433	386
Indeksas (2012 m. = 100)	100	89	84	75
Rinkos dalis	0,22 %	0,13 %	0,33 %	1,65 %
Visos Sąjungos importo apimties dalis	1,68 %	0,87 %	2,08 %	7,42 %
IRANAS
Importo iš Irano apimtis	96 505	125 202	527 161	1 015 088
Indeksas (2012 m. = 100)	100	130	546	1 052
Importo iš Irano vieneto kainos	499	454	415	369
Indeksas (2012 m. = 100)	100	91	83	74
Rinkos dalis	0,31 %	0,39 %	1,59 %	2,89 %
Visos Sąjungos importo apimties dalis	2,34 %	2,60 %	10,08 %	12,97 %
RUSIJA
Importo iš Rusijos apimtis	1 341 666	1 334 322	1 376 412	1 714 880
Indeksas (2012 m. = 100)	100	99	103	128
Importo iš Rusijos vieneto kainos	500	448	431	387
Indeksas (2012 m. = 100)	100	90	86	77
Rinkos dalis	4,27 %	4,13 %	4,15 %	4,88 %
Visos Sąjungos importo apimties dalis	32,47 %	27,66 %	26,32 %	21,90 %
SERBIJA
Importo iš Serbijos apimtis	156 894	155 055	211 835	427 558
Indeksas (2012 m. = 100)	100	99	135	273
Importo iš Serbijos vieneto kainos	523	468	442	400
Indeksas (2012 m. = 100)	100	89	84	77
Rinkos dalis	0,50 %	0,48 %	0,64 %	1,22 %
Visos Sąjungos importo apimties dalis	3,8 %	3,21 %	4,05 %	5,46 %
UKRAINA
Importo iš Ukrainos apimtis	906 872	905 397	939 545	1 084 477
Indeksas (2012 m. = 100)	100	100	104	120
Importo iš Ukrainos vieneto kainos	478	429	415	370
Indeksas (2012 m. = 100)	100	90	87	78
Rinkos dalis	2,89 %	2,81 %	2,84 %	3,08 %
Visos Sąjungos importo apimties dalis	21,95 %	18,77 %	17,97 %	13,85 %
Šaltinis: Eurostatas.

(565)

Kaip nustatyta 419 konstatuojamosios dalies lentelėje, importo apimtis iš KLR per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 516 %. Nors nagrinėjamuoju laikotarpiu dar sparčiau augo importas iš Brazilijos ir Irano (atitinkamai 736 % ir 952 %), jų apimtis (580 525 t iš Brazilijos ir 1 015 088 t iš Irano) buvo daug mažesnė nei importo iš KLR apimtis absoliučiaisiais skaičiais (1 519 304 t) tiriamuoju laikotarpiu.

(566)

Be to, palyginus eksporto duomenis absoliučiaisiais skaičiais, pastebėta, kad nagrinėjamoji šalis tiriamuoju laikotarpiu buvo antra pagal dydį eksportuotoja į Sąjungos rinką po Rusijos. Importas iš Rusijos (94) galėjo būti susijęs su žalos grėsme, tačiau dėl jo nenutrūko priežastinis ryšys dėl toliau nurodytų priežasčių.

(567)

Pirma, importas iš KLR nagrinėjamuoju laikotarpiu augo daug daugiau nei importas iš Rusijos (atitinkamai + 516 % ir + 28 %)

(568)

Antra, Eurostato duomenimis KLR eksporto apimtis (773 275 t) per 2016 m. pirmą pusmetį tapo panaši į Rusijos, kuri eksportavo tik šiek tiek daugiau (773 686 t).

(569)

Trečia, iš tolesnės lentelės matyti, kad Rusijos pertekliniai pajėgumai nėra tokie dideli kaip KLR turimi pertekliniai pajėgumai:

21 lentelė

Faktinė trečiųjų šalių panašaus produkto gamyba (tūkst. tonų)

Šalis	Neapdoroto plieno pajėgumai, numatyti 2014 m.	Neapdoroto plieno gamyba 2013 m.	Neapdoroto plieno gamyba 2014 m.	Faktinė plokščių karštojo valcavimo produktų iš plieno gamyba 2013 m.	Faktinė plokščių karštojo valcavimo produktų iš plieno gamyba 2014 m.
Rusija	89 000	69 008	71 461	26 140	26 996
KLR	1 140 000	822 000	822 698	311 564	317 387
Pajėgumų duomenų šaltinis: EBPO (EBPO, DSTI/SU/SC (2015) 8 / Final, Mokslo, technologijų ir inovacijų direktoratas. „Capacity developments in the world steel industry“, 1 lentelė, p. 10, http://www.oecd.org/officialdocuments/publicdisplaydocumentpdf/?cote=DSTI/SU/SC(2015)8/FINAL&docLanguage=En). Gamybos duomenų šaltinis: Pasaulio plieno asociacija, „Steel Statistical Yearbook 2015“ (Pasaulio plieno asociacija, „Steel Statistical Yearbook 2015“, 1 lentelė, p. 1 ir 2, ir 13 lentelė, p. 35, http://www.worldsteel.org/statistics/statistics-archive/yearbook-archive.html).

(570)

NET jei pirmiau pateikti pajėgumų duomenys yra susiję tik su neapdorotu plienu, ir darant mažai įtikėtiną prielaidą, kad visas neapdorotas plienas Rusijoje būtų panaudotas panašiam produktui gaminti, Rusijos pertekliniai pajėgumai būtų daug mažesni nei Kinijos pertekliniai pajėgumai.

(571)

Toliau Komisija vertino importo iš trečiųjų šalių kainas ir rinkos dalis. Pažymima, kad panašus produktas iš kai kurių kitų šalių, pvz., Irano, Rusijos ir Ukrainos, importuotas net mažesnėmis nei importo iš nagrinėjamosios šalies kainomis. Tačiau importo iš Irano lygis buvo gerokai mažesnis už importo iš KLR lygį tiriamuoju laikotarpiu. Be to, importo iš Rusijos ir Ukrainos apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu iš tiesų didėjo, tačiau daug lėčiau nei importo iš KLR apimtis. Be to, priešingai nei importo iš KLR atveju, importui iš Rusijos ir Ukrainos tenkanti visos importo į Sąjungą apimties dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu gerokai sumažėjo.

(572)

Pagaliau Komisija palygino faktinę trečiųjų šalių gamybą ir nagrinėjamosios šalies gamybą ir nustatė, kad Kinija pirmauja prieš visas kitas šalis tiek panašaus produkto gamybos, tiek neapdoroto plieno pajėgumų atžvilgiu.

22 lentelė

Faktinė trečiųjų šalių panašaus produkto gamyba (tūkst. tonų)

Šalis	Neapdoroto plieno pajėgumai, numatyti 2014 m. (95)	Neapdoroto plieno gamyba 2013 m.	Neapdoroto plieno gamyba 2014 m. (96)	Teoriniai pertekliniai pajėgumai 2014 m.	Faktinė plokščių karštojo valcavimo produktų iš plieno gamyba 2013 m.	Faktinė plokščių karštojo valcavimo produktų iš plieno gamyba 2014 m.
Rusija	89 000	69 008	71 461	17 539	26 140	26 996
KLR	1 140 000	822 000	822 698	317 302	311 564	317 387
Ukraina	42 500	32 771	27 170	15 330	8 929	7 867
Iranas	27 000	15 422	16 331	10 669	8 250	8 276
Brazilija	48 000	34 163	33 897	14 103	15 014	14 229

(573)

Iš pateiktų panašaus produkto gamybos duomenų matyti, kad nagrinėjamoji šalis gerokai lenkia visas kitas dideles eksportuojančias šalis. Be to, iš nurodytų neapdoroto plieno pajėgumų duomenų taip pat matyti, kad tik KLR turi tokius didžiulius perteklinius pajėgumus. Todėl Komisija nustatė, kad eksportas iš KLR kėlė neišvengiamos žalos Sąjungos pramonei grėsmę.

(574)

Tačiau taip pat gali būti, kad importas iš Brazilijos, Irano, Rusijos, Serbijos ir Ukrainos buvo susijęs su materialinės žalos grėsme. Vis dėlto gamybos apimtis, importo tendencijos ir tiksli importo apimtis absoliučiaisiais skaičiais nėra tokios didelės, kad dėl jų nutrūktų didėjančio ir vis daugiau subsidijuojamo importo iš KLR ir žalos Sąjungos pramonei grėsmės priežastinis ryšys.

(575)

Po atskleidimo KV teigė, kad Komisija minėtą išvadą paneigė dėl to, kad per atliekamą gretutinį tyrimą dėl to paties nagrinėjamojo produkto importo iš penkių šalių (97) buvo nustatyta materialinė žala. Ji tvirtino, kad materialinė žala ir materialinės žalos grėsmė yra dvi atskiros teisinės sąvokos, kurios negali būtų taikomos kartu, nes išvada dėl vienos automatiškai panaikina kitą.

(576)

Komisija šiuos tvirtinimus atmetė dėl toliau nurodytos priežasties. Nors ji pripažino, kad dabartiniame tyrime nagrinėjamas visiškai tas pats nagrinėjamasis produktas ir panašus produktas kaip per tyrimą dėl penkių kitų šalių, ji pirmiausia pastebėjo, kad dabartiniame tyrime ir penkių kitų šalių tyrime žalos tendencijų ir priežastinio ryšio vertinimui atlikti nagrinėjami skirtingi laikotarpiai. Pirma, šiame tyrime atliekant dempingo/subsidijų ir žalos grėsmės tyrimą nagrinėtas 2015 m. sausio 1 d.–2015 m. gruodžio 31 d. laikotarpis, o tiriant žalai įvertinti svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2015 m. pabaigos. Todėl šio tyrimo laikotarpis po TL prasidėjo 2016 m. sausio 1 d. Kita vertus, penkių šalių tyrime atliekant dempingo ir žalos tyrimą nagrinėtas 2015 m. liepos 1 d.–2016 m. birželio 30 d. laikotarpis, o tiriant žalai įvertinti svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2016 m. birželio 30 d. Todėl penkių šalių tyrimo laikotarpis po TL prasidėjo 2016 m. liepos 1 d. Nors dviejų tyrimų tiriamųjų laikotarpių 6 mėnesiai (nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d.) iš tiesų sutampa, išvados dėl dempingo ir žalos padarytos remiantis tiriamuoju laikotarpiu ir nagrinėjamuoju laikotarpiu, kurie šiame tyrime ir penkių šalių tyrime yra skirtingi ir kurie jau buvo apibrėžti laikantis susijusių pagrindinio reglamento nuostatų ir paskelbti pranešime apie inicijavimą.

(577)

Be to, prielaida, kad tyrimas remiantis žala panaikina tyrimą remiantis žalos grėsme, kurio tiriamasis laikotarpis bent iš dalies yra ankstesnis už tyrimo, pagrįsto materialine žala, tiriamąjį laikotarpį, teisiškai ir ekonomiškai yra neracionali. Pirma, penkių šalių tyrimo atveju Komisija gavo pakankamai įrodymų tyrimui inicijuoti remiantis įtarimu, kad daroma faktinė žala, visų pirma dėl labai mažų kainų tiriamuoju laikotarpiu. Šis tyrimas, priešingai, susijęs su žalos grėsme tiriamuoju laikotarpiu, kuris bent iš dalies yra ankstesnis už tą kitą tiriamąjį laikotarpį ir kuris yra pagrįstas ne tik Kinijos importo kainodara ir apimties raida, bet ir būsima tikėtina Kinijos eksportuojančių gamintojų elgsena atsižvelgiant visų pirma į esamus nepanaudotus pajėgumus.

(578)

Pagal teismų praktiką Komisija turi atlikti įvairių veiksnių priskyrimo analizę. Penkių šalių tyrime dėl importo iš šių penkių šalių (jei pakankami skunde pateikti įrodymai bus patvirtinti galutinėje išvadoje) to tyrimo tiriamuoju laikotarpiu daryta faktinė žala Sąjungos pramonei. Nepriklausomai nuo tos faktinės žalos Kinijos importas yra papildoma žalos Sąjungos pramonei grėsmė. Taigi, atsižvelgiant į dviejų tiriamųjų laikotarpių skirtumą ir 571–574 nurodytus nustatytus faktus, dėl bet kokios būsimos galutinės išvados penkių šalių tyrime negali nutrūkti šio tyrimo priežastinis ryšys.

6.2.3. Sąjungos pramonės pardavimas eksportui

(579)

Atrinktų Sąjungos gamintojų eksporto apimties raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

23 lentelė

Atrinktų Sąjungos gamintojų eksporto nesusijusiems pirkėjams apimtis

	2012 m.	2013 m.	2014 m.	TL
Eksporto nesusijusiems pirkėjams apimtis	2 344 463	2 379 035	2 777 446	2 409 721
Indeksas (2012 m. = 100)	100	101	118	103
Vidutinė kaina (EUR už toną)	516	463	459	391
Indeksas (2011 m. = 100)	100	90	89	76
Šaltinis: atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymai.

(580)

Eksporto nesusijusiems pirkėjams apimtis tiriamuoju laikotarpiu padidėjo 3 % Kainos per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo net – 24 %.

(581)

Pardavimas eksportui tiriamuoju laikotarpiu sudarė ne daugiau kaip 4 % visos Sąjungos gamybos apimties ir 22 % viso pardavimo nesusijusiems pirkėjams apimties. Be to, eksporto kainos procentine dalimi mažėjo taip pat kaip Sąjungos gamintojų pardavimo kainos Sąjungos rinkoje. Todėl Komisija priėjo prie išvados, kad Sąjungos gamintojų pardavimas eksportui buvo susijęs su silpna pramonės padėtimi. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad tai sudarė palyginti nedidelę visos Sąjungos pramonės apyvartos dalį, dėl šio veiksnio nenutrūko priežastinis subsidijuoto importo ir materialinės žalos Sąjungos pramonei grėsmės priežastinis ryšys.

6.2.4. Energijos sąnaudų padidėjimo grėsmė Sąjungos gamintojams

(582)

Kinijos Vyriausybė teigė, kad Sąjungos gamintojai susidūrė su didesnėmis energijos sąnaudomis nei kiti jos tarptautiniai konkurentai ir kad Sąjungos pramonei žalos turėjo vidutiniškai 38 % kainų padidėjimas (98). Po atskleidimo KV pateikė pastabų, kad palyginti didelės Sąjungos pramonės energijos kainos buvo dar viena labiau tikėtina materialinės žalos tariamos grėsmės priežastis nei plokščių karštojo valcavimo produktų importas iš Kinijos, ir tvirtino, kad energijos kainos yra vienas pagrindinių Sąjungos plieno gamintojų konkurencijos skatinamųjų elementų. Be to, KV teigė, kad net jei energijos kainos ir mažėjo, 2015 m. jos mažėjo šiek tiek, o 2016 m. vėl padidėjo.

(583)

Dėl energijos kainų, pirma, jos yra iš tiesų svarbios, bet tai nėra didžiausia nagrinėjamojo produkto gamybos sąnaudų dalis; didžiausią dalį sudaro žaliavų sąnaudos (žr. 6.2.5 skirsnį). Antra, tai svarbūs konkurencijos skatinamieji elementai. Tai atitinka KV tvirtinimą jos pateiktų pastabų 300 dalyje, kad energijos kainos yra svarbus, bet ne esminis pelningumo elementas. Iš tikrųjų, remiantis neseniai atliktu energijos specialistų konsorciumo tyrimu, Europos elektros energijos kainos 2010–2015 m. sumažėjo 12 %. Todėl Sąjunga tapo regionu, kurio elektros energijos kainų lygis buvo ketvirtas tarp žemiausių (99). Komisija nerado informacijos, kuri rodytų priešingai. Trečia, tokie argumentai dėl elektros energijos kainų negali būti suderinami su faktu, kad Sąjungos pramonei vis tiek pavyko gauti maždaug 0,4 % pelną 2013 m. ir 2007–2011 m., kuomet veikiausiai taip pat būta tariamai nepalankių aplinkybių, susijusių su sąnaudomis.

(584)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad dėl šio veiksnio nenutrūko priežastinis ryšys.

6.2.5. Žemos plokščių karštojo valcavimo produktų kainos Sąjungos rinkoje dėl žemų žaliavų kainų ir (arba) žemų pasaulinių plokščių karštojo valcavimo produktų kainų

(585)

Kinijos Vyriausybė taip pat teigė, kad plokščių karštojo valcavimo produktų kainos Sąjungos rinkoje sumažėjo dėl žemų plieno gamybos žaliavų, ypač geležies rūdos, kainų (100). Po atskleidimo KV pakartojo savo poziciją, kad plokščių karštojo valcavimo produktų kainos iš tiesų sumažėjo dėl sumažėjusių žaliavų kainų ir tai buvo kita žalos Sąjungos pramonei tariamos grėsmės priežastis, o ne plokščių karštojo valcavimo produktų importas iš Kinijos.

(586)

Komisija išanalizavo plokščių karštojo valcavimo produktų kainas ir žaliavų kainų pokyčius nagrinėjamuoju laikotarpiu.

(587)

Atlikusi tyrimą Komisija patvirtino, kad 2012–2015 m. žaliavų kainos sumažėjo. Pavyzdžiui, geležies rūdos kaina sumažėjo nuo apytikriai 141 USD už metrinę toną iki 52 USD už metrinę toną arba daugiau nei 60 %.

(588)

tačiau analizuojant didžiausio atrinkto Sąjungos gamintojo gamybos sąnaudas paaiškėjo, kad šių mažėjančių žaliavų kainų poveikis yra daug mažesnis nei minėta kainos raida. Pavyzdžiui, trys minėtos žaliavos 2012 m. sudarė apie 60 % visų vieno didelio gamintojo gamybos sąnaudų, tačiau 2015 m. jos vis dar sudarė 50 % jo visų gamybos sąnaudų. Tai rodo, kad nėra tiesioginio ryšio tarp žaliavų kainų mažėjimo ir plokščių karštojo valcavimo produktų iš plieno gamybos sąnaudų mažėjimo.

(589)

Be to, Sąjungos pramonės gamybos sąnaudos per nagrinėjamąjį laikotarpį iš viso sumažėjo 25 % (žr. 448 konstatuojamąją dalį) – ne tik dėl mažesnių žaliavų kainų, bet ir dėl Sąjungos gamintojų padidinto efektyvumo. Vidutinės importo kainos tuo pačiu laikotarpiu taip pat daugiau sumažėjo, t. y. 33 % (žr. 517 konstatuojamąją dalį).

(590)

Sąžiningomis rinkos sąlygomis Sąjungos pramonė būtų galėjusi išlaikyti savo pardavimo kainas, kad pasinaudotų sumažėjusiomis sąnaudomis ir vėl veiktų pelningai. Tačiau Sąjungos gamintojams teko laikytis kainų tendencijos Sąjungos rinkoje ir kainos sumažėjo. Tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos gamintojai netgi buvo priversti produktą parduoti mažesnėmis už sąnaudas kainomis, nors jiems jau buvo pavykę gerokai sumažinti savo gamybos sąnaudas.

6.3. Išvada dėl priežastinio ryšio

(591)

Nustatytas subsidijuoto importo iš Kinijos ir materialinės žalos Sąjungos pramonei grėsmės priežastinis ryšys. Akivaizdžiai sutampa laikas, kai labai padidėjo visų pirma subsidijuoto importo vis mažesnėmis pardavimo kainomis iš KLR lygis ir suprastėjo Sąjungos veiklos rezultatai, visų pirma nuo 2015 m. antros pusės. Sąjungos pramonė neturėjo kitos išeities, kaip derintis prie kainų lygio, kurį lėmė subsidijuotas importas, kad išvengtų tolesnio savo rinkos dalies mažėjimo. Dėl to susidarė nuostolinga padėtis, kuri veikiausiai toliau blogės.

(592)

Komisija nustatė ir atskyrė visų žinomų veiksnių poveikį Sąjungos pramonės padėčiai nuo žalingo subsidijuoto importo poveikio, dėl kurio tiriamojo laikotarpio pabaigoje kilo materialinės žalos visai Sąjungos pramonei grėsmė. Nustatyta, kad dėl kitų nustatytų veiksnių, kaip antai ekonomikos krizės, importo iš trečiųjų šalių ir Sąjungos pramonės pardavimo eksportui, nenutrūksta materialinės žalos grėsmės ir subsidijuoto importo iš Kinijos priežastinis ryšys. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija priėjo prie išvados, kad subsidijuotas importas iš KLR tiriamuoju laikotarpiu kėlė materialinės žalos Sąjungos pramonei grėsmę, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 8 straipsnio 5 ir 6 dalyse. Nustatyta, kad dėl kitų nei subsidijuotas importas iš KLR žinomų veiksnių, kurie tuo pačiu metu turėjo poveikio Sąjungos pramonės padėčiai, priežastinis ryšys nenutrūko.

7. SĄJUNGOS INTERESAI

(593)

Remdamasi pagrindinio reglamento 31 straipsniu Komisija nagrinėjo, ar buvo įtikinamų priežasčių padaryti išvadą, kad šiuo atveju priemonių nustatymas neatitiktų Sąjungos interesų. Nustatant Sąjungos interesus įvertinti visi susiję interesai, įskaitant Sąjungos pramonės, importuotojų ir naudotojų interesus. Tai nustatydama Komisija skyrė ypatingą dėmesį poreikiui pašalinti prekybą iškreipiančio žalingo subsidijavimo poveikį ir atstatyti veiksmingą konkurenciją.

7.1. Sąjungos pramonės interesai

(594)

Sąjungos pramonė veikia keliose valstybėse narėse (JK, Prancūzijoje, Vokietijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Italijoje, Liuksemburge, Belgijoje, Lenkijoje, Nyderlanduose, Austrijoje, Suomijoje, Švedijoje, Portugalijoje, Vengrijoje ir Ispanijoje), joje tiesiogiai dirba maždaug 18 000 darbuotojų, susijusių su plokščiais karštojo valcavimo produktais iš plieno.

(595)

Atliekant tyrimą bendradarbiavo septyniolika gamintojų. Nė vienas žinomas gamintojas neprieštaravo tyrimo inicijavimui. Kaip nurodyta analizuojant žalos rodiklius, buvo tam tikrų požymių, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu žala daryta visai Sąjungos pramonei. Visų pirma, padarytas didelis poveikis su atrinktų Sąjungos gamintojų finansine veikla susijusiems žalos rodikliams, kaip antai pelningumui. Atrinktų Sąjungos pramonės gamintojų padėtis blogėjo, ypač nuo 2015 m. antros pusės, jiems neigiamo poveikio turėjo subsidijuotas importas, sukėlęs žalos, kuri tiriamojo laikotarpio pabaigoje tapo neišvengiama, grėsmę.

(596)

Vis dėlto, kaip nurodyta 542 konstatuojamojoje dalyje, Komisija taip pat nustatė požymių, kad 2016 m. antrąjį pusmetį Sąjungos plieno gamintojai, kalbant apie jų pelningumą, pradėjo galimai atsigauti, bet, net jei tai būtų tiesa, tai nepadengtų 2015 m. ir 2016 m. pirmąjį pusmetį patirtų nuostolių.

(597)

Po atskleidimo KV teigė, kad po šio tyrimo nereikia nustatyti galutinių priemonių, nes tikrai nebūtų aišku, kad tai būtų naudinga Sąjungos pramonei. Pavyzdžiui, ji teigė, kad jei būtų nustatytos galutinės priemonės, importą iš Kinijos veikiausiai pakeistų plokščių karštojo valcavimo produktų importas iš kitų šalių, kurioms netaikomas muitas.

(598)

Komisija šį tvirtinimą atmetė. Tikimasi, kad nustačius galutinius kompensacinius muitus Sąjungos rinkoje bus atkurtos sąžiningos prekybos sąlygos ir Sąjungos pramonė galės atsigauti. Dėl to Sąjungos pramonės pelningumas padidėtų iki tokio lygio, kuris laikomas būtinu šioje kapitalui imlioje pramonėje. Todėl svarbu, kad kainos vėl būtų ne subsidijuoto ar ne žalingo lygio tam, kad visi gamintojai Sąjungos rinkoje galėtų veikti sąžiningos prekybos sąlygomis. Jei priemonės nebus nustatytos, žalos grėsmė veikiausiai virs tikra žala ir Sąjungos pramonės ekonominė padėtis toliau blogės.

(599)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad nustačius galutinius kompensacinius muitus nebūtų prieštaraujama Sąjungos pramonės interesams.

7.2. Importuotojų interesai

(600)

Kaip minėta 21 konstatuojamojoje dalyje, nė vienas nesusijęs importuotojas nepateikė išsamių klausimyno atsakymų ar duomenų Komisijai, rodančių, kokiu mastu juos neigiamai paveiktų priemonių nustatymas. Todėl, taip pat atsižvelgdama į tai, kad į Sąjungą be KLR eksportuoja daug kitų šalių, Komisija padarė išvadą, kad panašu, jog priemonių nustatymas gali neatitikti importuotojų interesų.

7.3. Naudotojų interesai

(601)

Plokšti karštojo valcavimo produktai iš plieno naudojami kaip pramonės žaliava, kurią galutiniai naudotojai, įskaitant statybos (plieno vamzdelių gamybos), laivų statybos, dujų talpyklų, slėginių indų ir energijos vamzdynų sektorius, įsigyja įvairiems naudojimo tikslams.

(602)

Atliekant antidempingo tyrimą dėl to paties nagrinėjamojo produkto iš Kinijos, klausimyno atsakymus pateikė tik vienas naudotojas iš Italijos („Marcegaglia Carbon Spa“), kuris importuoja iš nagrinėjamosios šalies ir, inter alia, gamina vamzdelius, vamzdžius ir galutinės grandies plieno produktus. Nagrinėjamasis produktas/panašus produktas sudaro šio naudotojo sąnaudų dalį.

(603)

Šis Italijos naudotojas tvirtino, kad importui iš nagrinėjamosios šalies nustačius priemones susiklostytų tokia padėtis, kai Sąjungos rinkoje jis netektų patikimos nagrinėjamojo produkto, visų pirma aukštos kokybės ritinių pervalcavimui, pasiūlos. Jis tvirtino, kad 88 % viso produkto Sąjungoje gamina tik 16 bendrovių, kurios priklauso aštuonioms didelėms grupėms, kuriose didžioji gamybos dalis (apie 70 %) skirta uždarajai rinkai. Dėl to Sąjungos gamintojai, vis dar turėdami palyginti didelę rinkos dalį, tariamai gali daryti didelį spaudimą tiek nagrinėjamojo produkto rinkai, tiek galutinės grandies rinkai.

(604)

Pirma, Komisija pažymėjo, kad galutiniais kompensaciniais muitais siekiama atkurti sąžiningos prekybos sąlygas panaikinant žalingo subsidijavimo poveikį, o ne uždaryti Sąjungos rinką importui. Atitinkamai, Italijos ir kiti Sąjungos naudotojai galėtų ir toliau pasikliauti aukštos kokybės nagrinėjamojo produkto pasiūla, tiek iš Sąjungos, tiek iš kitų trečiųjų šalių.

(605)

Antra, Komisija nustatė, kad naudotojas nėra priklausomas vien nuo importo iš Kinijos, nes jis nagrinėjamąjį produktą tiriamuoju laikotarpiu pirko iš Sąjungos gamintojų ir kitų trečiųjų šalių nei nagrinėjamoji šalis gamintojų. Todėl jo pasiūlos grandinė nebūtų smarkiai pažeista.

(606)

Trečia, net jei Kinijos nagrinėjamojo produkto kainos padidėtų 30 %, tai būtų 3 % poveikis šio Italijos naudotojo gamybos sąnaudoms. Nors tai gali būti reikšminga šiame versle, simuliacija taip pat atskleidė, kad šio naudotojo ikimokestinis pelnas šiek tiek tebeviršytų pelno ir nuostolių pusiausvyrą.

(607)

Ketvirta, tikimasi, kad importas iš nagrinėjamosios šalies ir kitų šalių nustačius galutinius kompensacinius muitus nenutrūks, be to, esama alternatyvių pasiūlos šaltinių, todėl tvirtinimas, kad nustačius kompensacinius muitus Sąjungos pramonė galėtų daryti didelį spaudimą kainoms, yra nepagrįstas. Sąjungos pramonę sudaro 22 gamintojai, kurie naudotojams tiekia plataus asortimento produktus Sąjungoje, be to, produktą galima importuoti iš kitų trečiųjų šalių, kurios gamina ir eksportuoja panašų produktą. Todėl Komisija atmetė tvirtinimą, kad nustačius priemones pritrūktų nagrinėjamojo produkto/panašaus produkto pasiūlos.

(608)

Dėl galimo neigiamo poveikio konkurencijai Sąjungos rinkoje, iš tiesų ES konkurencijos taisyklėmis nustatomi griežtesni bendrovės, kuri turi didelę rinkos dalį, elgsenos standartai. Bet kuriuo atveju, Komisijai nėra žinoma apie piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi nagrinėjamojo produkto Sąjungos rinkoje. Tačiau, bet kokiu atveju, galiausiai nuspręsti, ar bendrovės padėtis yra dominuojanti ir ar ja piktnaudžiaujama, turi kompetentingos konkurencijos institucijos.

(609)

Po atskleidimo KV manė, kad bet kokią galutinių priemonių importuojamiems plokštiems karštojo valcavimo produktams naudą Sąjungos pramonei nusvers neigiamas poveikis naudotojams. Be to, ji teigė, kad priemonių nustatymas būtų ypač neproporcingas nesusijusiems importuotojams, kurie tiesiogiai konkuruoja (ir jau yra nepalankioje padėtyje) su susijusiais naudotojais, kurie gali nustatyti kainas ir kurie naudojasi integruotų gamintojų teikiamomis palankiomis komercinėmis sąlygomis.

(610)

Komisija atmetė šį tvirtinimą remdamasi 607 konstatuojamojoje dalyje išdėstytais paaiškinimais, nes ir toliau bus galima naudotis alternatyviais tiekimo šaltiniais.

(611)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad priemonių nustatymas neatitiktų naudotojų interesų, tačiau jiems neturėtų akivaizdžiai neproporcingo neigiamo poveikio. Konkrečiai, net jeigu Kinijos eksportas de facto nutrūktų, rinkoje tebebūtų įvairių pasiūlos šaltinių. Be to, Komisija nustatė, kad priemonių poveikis naudotojų, kurie pranešė apie save, pelningumui buvo nedidelis.

7.4. Išvada dėl Sąjungos interesų

(612)

Komisija padarė išvadą, kad priemonių nustatymas padėtų Sąjungos pramonei atsigauti pelningumo požiūriu. Nustačius priemones Sąjungos gamintojai galėtų imtis reikiamų investicijų ir MTTP, kad daugiau modernizuotų plokščių karštojo valcavimo produktų iš plieno gamybos įrangą ir padidintų savo konkurencingumą.

(613)

Sąjungos pramonė neseniai buvo labai restruktūrizuota. Jei nebus nustatytos priemonės, neišvengiamos žalos tiriamojo laikotarpio pabaigoje grėsmė veikiausiai virs tikra žala. Kai kuriems Sąjungos plokščių karštojo valcavimo produktų iš plieno gamintojams gali tekti uždaryti arba sumažinti plokščių karštojo valcavimo produktų iš plieno gamybą ir atleisti darbuotojus, o daug Sąjungos naudotojų liktų su ribotais tiekimo šaltiniais.

(614)

Dėl nesusijusių importuotojų ir naudotojų interesų Komisija priėjo prie išvados, kad siūlomo lygio priemonių nustatymas turėtų tik nedidelio poveikio. Tiksliau naudotojų pramonės kainos, pelningumas ir užimtumo lygis nebūtų neproporcingai paveikti. Taigi, siūlomo lygio galutinių kompensacinių priemonių nustatymas tiekimo grandinės kainoms ir naudotojams turi tik nedidelio poveikio.

(615)

Lygindama svarbios Sąjungos pramonės, kurią reikia apsaugoti nuo nesąžiningos praktikos, interesus ir nedidelį galimą priemonių poveikį nesusijusiems importuotojams ir naudotojams, kurie toliau naudojasi įvairiais tiekimo šaltiniais Sąjungoje, Komisija priėjo prie išvados, jog nėra įtikinamų priežasčių, kad priemonių nustatymas subsidijuotam importuojamam nagrinėjamosios šalies nagrinėjamajam produktui neatitiktų Sąjungos interesų.

8. GALUTINĖS ANTISUBSIDIJŲ PRIEMONĖS

(616)

Remiantis Komisijos padarytomis išvadomis dėl subsidijų, žalos grėsmės, priežastinio ryšio ir Sąjungos interesų turėtų būti nustatytos galutinės antisubsidijų priemonės, kad būtų apsisaugota nuo neišvengiamos materialinės žalos grėsmės, kuri kyla Sąjungos pramonei dėl subsidijuoto importo, tapimo tikra materialine žala.

8.1. Žalos pašalinimo lygis (žalos skirtumas)

(617)

Kad nustatytų priemonių lygį Komisija visų pirma nustatė muito dydį, kuris būtinas Sąjungos pramonės patirtos žalos grėsmei pašalinti.

(618)

Žalos grėsmė būtų pašalinta, jei Sąjungos pramonė galėtų padengti gamybos sąnaudas ir, parduodama panašų produktą Sąjungos rinkoje, gauti tokį ikimokestinį pelną (vadinamąjį tikslinį pelną), kokį tokios rūšies pramonė šiame sektoriuje pagrįstai galėtų gauti įprastomis konkurencijos sąlygomis, t. y. kai nėra importo dempingo kaina.

(619)

Norėdama nustatyti tikslinį pelną Komisija pirmiausia išanalizavo antidempingo tyrime dėl to paties nagrinėjamojo produkto iš Kinijos pateiktą skundo pateikėjo pasiūlymą, kuriame nurodomas ankstesniame Komisijos sprendime dėl to paties produkto (101) nustatytas 12,9 % pelnas. Tačiau šie duomenys nustatyti 2000 m., o 15 metų senumo duomenų nebegalima laikyti tipiškais, atsižvelgiant į Sąjungos pramonės technologinius ir finansinius pokyčius nuo to laiko bei į Sąjungos rinkos pokyčius nuo 2000 m. dėl padidėjusio valstybių narių skaičiaus 2000–2016 m.

(620)

Kinijos Vyriausybė pasiūlė, kad tik ne didesnis kaip 5 % pelno dydis gali būti laikomas pagrįstu (102). Šiuo požiūriu ji rėmėsi ankstesne Komisijos praktika, kai 4,8 % ir 3 % tikslinis pelnas laikytas pagrįstu atitinkamuose strypų (103) ir besiūlių vamzdžių ir vamzdelių (104) tyrimuose. Tačiau šie produktai yra galutinės grandies plieno produktai, nepanašūs į nagrinėjamąjį produktą.

(621)

Komisija pasinaudojo 2008 m. pelningumo duomenimis, nes tuos metus ji laikė tipiškiausiais metais, susijusiais su galutinės grandies produktu – šaltojo valcavimo produktais iš plieno (105). Šio tyrimo nagrinėjamasis produktas yra daugeliu atžvilgių panašus į tam tikrus plokščius šaltojo valcavimo produktus iš plieno (šaltojo valcavimo produktus) dėl šių priežasčių:

—	didelę abiejų produktų (geležies rūdos ir koksinių anglių) gamybos sąnaudų dalį sudaro tam tikri lydiniai, jų gamybos procesas panašus (aukštakrosnės, karštojo valcavimo juostų staklynas),

—	kaip nustatyta 40 konstatuojamojoje dalyje, nagrinėjamasis produktas yra pirminė žaliava įvairiems galutinės grandies pridėtinės vertės produktams gaminti, pradedant plokščiais šaltojo valcavimo produktais.

(622)

Tuo remdamasi Komisija nustatė 14,4 % pelno dydį.

(623)

Tačiau įvairūs pirmojo atvejo, susijusio su žalingu Kinijos ir Rusijos dempingu, elementai neaktualūs šiame tyrime, kurį atlikdama Komisija nustatė, kad kyla žalos dėl Kinijos subsidijuoto eksporto grėsmė, ir kuriam aktuali prognozių analizė. Visų pirma pirmuoju atveju mažomis kainomis iš tiriamųjų šalių importuota per visą ketverių metų laikotarpį iki tiriamojo laikotarpio.

(624)

Tada Komisija tikslinį pelną bandė nustatyti prognozuodama Sąjungos pramonės atsigavimo po nuosmukio dėl 2009 m. ekonomikos ir finansinės krizės raidą, jei nebūtų pradėtas importuoti didelis kainas smukdančio produkto kiekis iš Kinijos. Tam ji rėmėsi naujesniais duomenimis ir prognozių analize, kurie 2013 m. gruodžio mėn. buvo pateikti EBPO plieno komitetui. Tyrime pavadinimu „Finansiškai stiprios pramonės pagrindų kūrimas“ (angl. „Laying the foundations for a financially sound industry“) ekspertai nagrinėjo pastarųjų metų pasaulio plieno pramonės pelningumą ir nustatė ilgalaikį stabilų pelno lygį. Visų pirma šiame tyrime pasisakyta už 17 % vidutinį pasaulinį EBITDA dydį (pajamos prieš palūkanų mokėjimą, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją) (106). Ataskaitoje taip pat nurodytos vidutinės 7 % investicijų išlaidos ir vidutinės 3 % skolos sąnaudos. Komisija įvertino šias dvi sąnaudų kategorijas ir nusprendė taikyti 7 % pajamų neatskaičius mokesčių (EBT) dydį. Neturėdama kitų patikimų duomenų šiuos visai plieno pramonei nustatytus skaičius ji pritaikė nagrinėjamajam produktui, nes plokšti karštojo valcavimo produktai iš plieno sudaro didelę neapdoroto plieno gamybos dalį.

(625)

Taigi Komisija nustatė, kad žalos Sąjungos plokščių karštojo valcavimo produktų iš plieno pramonei grėsmės skirtumui apskaičiuoti galima naudoti 7 % tikslinį pelną.

8.2. Žalos skirtumui žalos grėsmės tyrime nustatyti taikytinas laikotarpis

(626)

Pirma, Komisija primena, kad subsidijavimas ir žala nustatomi remiantis tiriamuoju laikotarpiu ir nagrinėjamuoju laikotarpiu, kurie apibrėžti pagal atitinkamas pagrindinio reglamento nuostatas ir paskelbti pranešime apie inicijavimą. Kita vertus, pagrindiniame reglamente nenumatytas joks konkretus metodas žalos skirtumui apskaičiuoti, naudojamas taikant mažesnio muito taisyklę. Antra, pagrindiniame reglamente taip pat nenumatyti konkretūs kriterijai, taikomi laikotarpiui, per kurį vertinami parametrai žalos skirtumui apskaičiuoti, nustatyti. Šiuo atveju Komisija turėjo atsižvelgti, ar pasirinktas laikotarpis atspindi šios bylos specifiškumą ir, atsižvelgiant į prognozių analizę, yra tinkamas.

(627)

Šiuo atžvilgiu Komisija manė, kad ji negalėjo taikyti standartinio materialinės žalos metodo remdamasi vidutiniu žalos skirtumu per visą TL (t. y. 2015 m.). Žalos grėsmė turi atspindėti grėsmę, o, kai vėliau per TL žala materializuojasi, žalos skirtumas turi atspindėti konkretų grėsmės poveikį. Kad tinkamai pašalintų žalos grėsmės poveikį, Komisija išnagrinėjo tas TL dalis, kai žalos grėsmė pradėjo materializuotis: ji nurodė, inter alia, 549 konstatuojamąją dalį, kurioje teigiama, kad „nors 2014 m. ir per 2015 m. pirmus du ketvirčius Sąjungos pramonė pradėjo atsigauti, per 2015 m. antrą pusę beveik visi žalos rodikliai labai suprastėjo. Per tyrimą nustatyta, kad ši neigiama tendencija, prasidėjusi 2015 m. antrą pusmetį, per 2016 m. pirmą pusmetį nepasikeitė.“ 554 konstatuojamojoje dalyje ji toliau teigė, kad „atsižvelgdama į tai, kad sutampa laikas, kai subsidijuoto produkto nuolat mažinama kaina buvo importuojama vis daugiau ir kai sumažėjo Sąjungos pramonės rinkos dalis, buvo smukdomos jos kainos ir dėl to pramonė patyrė dar daugiau nuostolių, ypač nuo 2015 m. antros pusės, Komisija priėjo prie išvados, kad subsidijuotas importas turėjo neigiamo poveikio Sąjungos pramonės padėčiai“.

(628)

Antra, nagrinėjant iš esmės, Komisija nustatė, kad, kaip nurodyta 462 konstatuojamojoje dalyje, neigiama tendencija prasidėjo 2015 m. antrą pusmetį ir dėl jos aplinkybių pasikeitimas tiriamojo laikotarpio pabaigoje buvo aiškiai numatomas ir neišvengiamas, dėl to susiklostytų tokia padėtis, kai nesiimant priemonių dėl subsidijavimo bus daroma žala. Tai atitinka Komisijos teiginį 457 konstatuojamojoje dalyje, kad „2014 m. ir 2015 m. pirmą pusmetį Sąjungos gamintojai galėjo iš dalies atsigauti“. Todėl 2015 m. antras pusmetis geriau atspindi žalos, kuri turėtų būti pašalinta, grėsmės faktinį poveikį Sąjungos pramonei.

(629)

Trečia, Teismas konstatavo, kad laikotarpio po tiriamojo laikotarpio duomenų analizė yra itin tinkama tyrimui siekiant nustatyti, ar egzistuoja žalos grėsmė, o tam savaime reikalinga prognozių analizė. Komisijos požiūriu, 2015 m. antras pusmetis geriau atitinka šį reikalavimą, nes jis yra arčiau ateities prognozių nei visas TL.

(630)

Ketvirta, apskaičiavimas remiantis visu tiriamuoju laikotarpiu, nepaisant to, ar buvo neigiamų tendencijų požymių, trukdytų žalos grėsmės tyrimo tikslui veikti veiksmingai ir imantis prevencijos prieš žalos grėsmei padarant žalą.

(631)

Po atskleidimo eksportuojantis gamintojas „Shougang Group“ nesutiko su Komisijos metodu nustatant žalos skirtumą naudoti tik 2015 m. antro pusmečio duomenis. Jis tvirtino, kad tiriamasis laikotarpis nustatomas tyrimo pradžioje, kad tyrimą atliekančios institucijos negalėtų priimti jokių subjektyvių sprendimų. Be to, jis teigė, kad kadangi nustatant kompensacines priemones yra taikoma mažesnio muito taisyklė, t. y. kad muitas nustatomas tiek pagal subsidijų, tiek pagal žalos skirtumą, turėtų būti logiška, kad subsidijų ir žalos skirtumai turėtų būti susiję su tuo pačiu laikotarpiu.

(632)

Komisija šiuos tvirtinimus atmetė dėl toliau nurodytų priežasčių. Pirma, kaip nurodyta 627 konstatuojamojoje dalyje, žalos grėsmė turi atspindėti grėsmę, o, kai vėliau per TL žala materializuojasi, žalos skirtumas turi atspindėti konkretų grėsmės poveikį. Antra, pagal pagrindinio reglamento 11 ir 5 straipsnius, kurie taip pat taikomi ir tyrimams, inicijuotiems remiantis įtarimais dėl žalos grėsmės, tipiškos išvados turi būti grindžiamos laikotarpiu, kuris baigiasi iki tyrimo inicijavimo (žr. 475 konstatuojamąją dalį). Šio principo tikslas – užtikrinti, kad tyrimo rezultatai būtų tipiški ir patikimi. Pagaliau, kaip nustatyta 626 konstatuojamojoje dalyje, pagrindiniame reglamente nenumatytas joks konkretus metodas žalos skirtumui apskaičiuoti, naudojamas taikant mažesnio muito taisyklę.

(633)

Dėl visų nurodytų priežasčių Komisija padarė išvadą, kad žalos skirtumams apskaičiuoti šiuo konkrečiu atveju reikėtų remtis 2015 m. antru pusmečiu, o ne visu tiriamuoju laikotarpiu.

(634)

Todėl Komisija paprašė bendradarbiaujančių gamintojų pateikti papildomų duomenų. Atrinkti Sąjungos gamintojai pateikė papildomų ketvirtinių TL atskirų rūšių produktų sąnaudų duomenų. Buvo tikrinami tik pateikti papildomi duomenys, kurių nebuvo prašyta anksčiau, ir buvo užtikrinta, kad duomenys, kuriais Komisija vėliau pagrindė savo išvadas, būtų patikimi.

(635)

Eksportuojantis gamintojas „Shougang Group“ dėl jo konkretaus žalos skirtumo apskaičiavimo nurodė, kad neatsižvelgta į dviejų rūšių produktų duomenis.

(636)

Išanalizavusi šį tvirtinimą Komisija jį priėmė. Todėl „Shougang Group“ žalos skirtumas sumažėjo nuo 31,9 iki 31,5 %.

8.3. Galutinės priemonės

(637)

Antisubsidijų tyrimas buvo atliekamas kartu su gretutiniu antidempingo priemonių tyrimu, kurį atliekant nagrinėta tik žalos grėsmė. Atsižvelgiant į mažesniojo muito taisyklę ir tai, kad ad valorem išreikštos galutinės kompensuotinų subsidijų sumos yra mažesnės už žalos pašalinimo lygį, Komisija turėtų nustatyti apskaičiuotų galutinių kompensuotinų subsidijų sumų dydžio galutinį kompensacinį muitą ir tada nustatyti galutinį antidempingo muitą, kuris neviršytų atitinkamo žalos pašalinimo lygio. Tačiau, kadangi galutinis antidempingo reglamentas jau priimtas 2017 m. balandžio 6 d., buvo būtina iš dalies pakeisti tą reglamentą, kad būtų atsižvelgta į šiuos nustatytus faktus.

(638)

Remdamasi šia metodika ir su šiuo atveju susijusiais faktais, visų pirma tuo, kad šiame tyrime nekompensuojamos jokios eksporto subsidijos ir priemonės neturi būti didesnės už žalos skirtumą, Komisija mano, kad šiuo atveju nėra dvigubo skaičiavimo pavojaus.

(639)

Atsižvelgiant į aukštą eksportuojančių Kinijos gamintojų bendradarbiavimo lygį, visoms kitoms bendrovėms nustatyto didžiausio muito, nustato atrinktoms bendrovėms, dydžio muitas. Toms bendrovėms, kurios atliekant tyrimą nebendradarbiavo, bus taikomas visoms kitoms bendrovėms nustatytas muitas.

(640)

Kitiems bendradarbiaujantiems neatrinktiems Kinijos eksportuojantiems gamintojams, kurie išvardyti priede, nustatoma galutinė muito norma, kuri atitinka atrinktiems bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams nustatytų normų svertinį vidurkį.

(641)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, nustatytos šios muitų normos:

24 lentelė

Galutinis kompensacinis muitas

Kinijos eksportuojantys gamintojai	Dempingo skirtumas (nustatytas per antidempingo tyrimą)	Kompensuotinų subsidijų suma	Žalos pašalinimo lygis	Kompensacinio muito norma	Antidempingo muitas
„Benxi Group“	97,3 %	28,5 %	28,1 %	28,1 %	0 %
„Hesteel Group“	95,5 %	7,8 %	18,1 %	7,8 %	10,3 %
„Jiangsu Shagang Group“	106,9 %	4,6 %	35,9 %	4,6 %	31,3 %
„Shougang Group“	Antidempingo tyrime neatrinktos bendrovės	38,6 %	31,5 %	31,5 %	0 %
Kitos per antisubsidijų ir antidempingo tyrimą bendradarbiavusios bendrovės	100,5 %	17,1 %	27,9 %	17,1 %	10,8 %
Kitos per antidempingo tyrimą bendradarbiavusios, bet per antisubsidijų tyrimą nebendradarbiavusios bendrovės.	100,5 %	38,6 %	35,9 %	35,9 %	0 %
Visos kitos bendrovės	106,9 %	38,6 %	35,9 %	35,9 %	0 %

(642)

Šiame reglamente nurodyta konkrečiai bendrovei taikoma antidempingo ir antisubsidijų muito norma buvo apskaičiuota remiantis šių tyrimų išvadomis. Taigi ji atitinka nagrinėjamos bendrovės padėtį, nustatytą atliekant šiuos tyrimus. Todėl ši muito norma (kitaip nei muitas visos šalies mastu, taikomas visoms kitoms bendrovėms) yra taikoma tik importuojamiems nagrinėjamosios šalies kilmės produktams, pagamintiems nurodytos bendrovės. Importuojamiems produktams, pagamintiems bet kurios kitos bendrovės, kuri konkrečiai nepaminėta šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, negali būti taikomos šios normos – jiems taikoma visoms kitoms bendrovėms nustatyta muito norma.

(643)

„Hebei Iron & Steel Group Co., Ltd“ tyrimo metu pakeitė pavadinimą į „Hesteel Group Co., Ltd.“ Kai kurios jos susijusios bendrovės taip pat pakeitė savo pavadinimus. Komisija deramai pripažino šiuos pavadinimų pakeitimus.

(644)

Bendrovė gali prašyti taikyti individualią muito normą, jei vėliau ji pakeičia subjekto pavadinimą. Prašymas turi būti teikiamas Komisijai. Prašyme turi būti pateikta visa susijusi informacija, leidžianti įrodyti, kad pasikeitimas neturi poveikio bendrovės teisei pasinaudoti jai taikoma muito norma. Jeigu pavadinimo pakeitimas neturi įtakos bendrovės teisei naudotis jai taikoma muito norma, pranešimas apie pakeistą pavadinimą bus paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

(645)

Siekiant užtikrinti tinkamą kompensacinio muito taikymą, visoms kitoms bendrovėms taikomas muito dydis turėtų būti taikomas ne tik nebendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams, bet ir tiems gamintojams, kurie per TL neeksportavo į Sąjungą.

9. ATSKLEIDIMAS

(646)

Suinteresuotosioms šalims buvo pranešta apie esminius faktus ir aplinkybes, kurių pagrindu buvo ketinama rekomenduoti tam tikriems importuojamiems KLR kilmės plokštiems karštojo valcavimo produktams iš geležies, nelegiruotojo plieno ar kito legiruotojo plieno nustatyti galutinį kompensacinį muitą.

(647)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1036 (107) 15 straipsnio 1 dalimi įsteigto komiteto nuomonę.

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

1. Tam tikriems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės importuojamiems plokštiems valcavimo produktams iš geležies, nelegiruotojo plieno ar kito legiruotojo plieno, suvyniotiems arba nesuvyniotiems į ritinius (įskaitant atraižas ir siauras juostas), po karštojo valcavimo toliau neapdorotiems, neplakiruotiems, nepadengtiems arba neapvilktiems, nustatomas galutinis kompensacinis muitas. Nagrinėjamajam produktui nepriskiriami:

—	produktai iš nerūdijančiojo plieno ir orientuoto grūdėtumo silicinio elektrotechninio plieno,

—	produktai iš įrankinio plieno ir greitapjovio plieno,

—	produktai, nesuvynioti į ritinius, be reljefinių raštų, kurių storis didesnis kaip 10 mm ir kurių plotis ne mažesnis kaip 600 mm, ir

—	produktai, nesuvynioti į ritinius, be reljefinių raštų, kurių storis ne mažesnis kaip 4,75 mm, bet ne didesnis kaip 10 mm, ir kurių plotis ne mažesnis kaip 2 050 mm.

Nagrinėjamojo produkto KN kodai šiuo metu yra 7208 10 00, 7208 25 00, 7208 26 00, 7208 27 00, 7208 36 00, 7208 37 00, 7208 38 00, 7208 39 00, 7208 40 00, 7208 52 10, 7208 52 99, 7208 53 10, 7208 53 90, 7208 54 00, 7211 13 00, 7211 14 00, 7211 19 00, ex 7225 19 10 (TARIC kodas 7225191090), 7225 30 90, ex 7225 40 60 (TARIC kodas 7225406090), 7225 40 90, ex 7226 19 10 (TARIC kodas 7226191090), 7226 91 91 ir 7226 91 99.

2. Galutinio kompensacinio muito norma, taikoma 1 dalyje aprašytų produktų, kuriuos pagamino toliau išvardytos bendrovės, neto kainai Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą, yra tokia:

Šalis	Bendrovė	Galutinis kompensacinis muitas	Papildomas TARIC kodas
Kinijos Liaudies Respublika	„Bengang Steel Plates Co., Ltd.“	28,1 %	C157
	„Handan Iron & Steel Group Han-Bao Co., Ltd.“	7,8 %	C158
	„Hesteel Co., Ltd. Tangshan Branch“ (108)	7,8 %	C159
	„Hesteel Co., Ltd. Chengde Branch“ (109)	7,8 %	C160
	„Zhangjiagang Hongchang Plate Co., Ltd.“	4,6 %	C161
	„Zhangjiagang GTA Plate Co., Ltd.“	4,6 %	C162
	„Shougang Jingtang United Iron and Steel Co. Ltd.“	31,5 %	C164
	„Beijing Shougang Co. Ltd., Qian'an Iron & Steel branch“	31,5 %	C208
	Kitos priede išvardytos bendradarbiaujančios bendrovės	17,1 %	Žr. priedą.
	Visos kitos bendrovės	35,9 %	C999

3. Individualios kompensacinio muito normos, nustatytos 2 dalyje nurodytoms bendrovėms, taikomos, jeigu valstybių narių muitinėms pateikiama galiojanti komercinė sąskaita faktūra, kurioje pateikiama deklaracija su nurodyta data ir pasirašyta tą sąskaitą faktūrą išduodančio subjekto pareigūno, kurio nurodomas vardas, pavardė ir pareigos: „Patvirtinu, kad (kiekis) šioje sąskaitoje faktūroje nurodytų plokščių karštai valcuotų plieno produktų (papildomas TARIC kodas), parduodamų eksportui į Europos Sąjungą, pagamino (bendrovės pavadinimas ir adresas) (nagrinėjamosios šalies pavadinimas). Patvirtinu, kad šioje sąskaitoje faktūroje pateikta informacija yra išsami ir teisinga.“ Jeigu tokia sąskaita faktūra nepateikiama, taikoma visoms kitoms bendrovėms nustatyta muito norma.

4. Jeigu nenurodyta kitaip, taikomos galiojančios muitus reglamentuojančios nuostatos.

2 straipsnis

1. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 2017/649 1 straipsnio 2 dalis pakeičiama, kaip nurodyta toliau.

1.„2. Galutinio antidempingo muito normos, taikomos 1 dalyje aprašyto ir toliau išvardytų bendrovių pagaminto produkto neto kainai Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą, yra šios:

Šalis	Bendrovė	Galutinis antidempingo muitas	Papildomas TARIC kodas
Kinijos Liaudies Respublika	„Bengang Steel Plates Co., Ltd.“	0 %	C157
	„Handan Iron & Steel Group Han-Bao Co., Ltd.“	10,3 %	C158
	„Hesteel Co., Ltd. Tangshan Branch“ (110)	10,3 %	C159
	„Hesteel Co., Ltd. Chengde Branch“ (111)	10,3 %	C160
	„Zhangjiagang Hongchang Plate Co., Ltd.“	31,3 %	C161
	„Zhangjiagang GTA Plate Co., Ltd.“	31,3 %	C162
	„Shougang Jingtang United Iron and Steel Co. Ltd.“	0 %	C164
	„Beijing Shougang Co. Ltd., Qian'an Iron & Steel branch“	0 %	C208
	„Angang Steel Company Limited“	10,8 %	C150
	„Inner Mongolia Baotou Steel Union Co., Ltd.“	0 %	C151
	„Jiangyin Xingcheng Special Steel Works Co., Ltd.“	0 %	C147
	„Shanxi Taigang Stainless Steel Co., Ltd.“	0 %	C163
	„Maanshan Iron & Steel Co., Ltd“	10,8 %	C165
	„Rizhao Steel Wire Co., Ltd.“	10,8 %	C166
	„Rizhao Baohua New Material Co., Ltd.“	10,8 %	C167
	„Tangshan Yanshan Iron and Steel Co., Ltd.“	0 %	C168
	„Wuhan Iron & Steel Co., Ltd.“	10,8 %	C156
	Visos kitos bendrovės	0 %	C999

2. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 2017/649 1 straipsnio 5 dalis pakeičiama, kaip nurodyta toliau.

2.„5. Jeigu kuris nors naujas Kinijos Liaudies Respublikos eksportuojantis gamintojas pateikia Komisijai pakankamai įrodymų, kad:

a)	nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. (tiriamuoju laikotarpiu) neeksportavo į Sąjungą nagrinėjamojo produkto, aprašyto 1 dalyje;

b)	nėra susijęs su jokiu Kinijos Liaudies Respublikos eksportuotoju ar gamintoju, kuriam taikomos šiuo reglamentu nustatytos antidempingo priemonės;

c)	faktiškai nagrinėjamąjį produktą eksportavo į Sąjungą po tiriamojo laikotarpio, kurio duomenimis remtasi nustatant priemones, arba turi neatšaukiamų sutartinių įsipareigojimų eksportuoti į Sąjungą didelį jo kiekį,

1 straipsnio 2 dalis gali būti keičiama į lentelėje išvardytų bendrovių sąrašą įtraukiant naują eksportuojantį gamintoją ir nustatant individualų muitą, neviršijantį toms bendrovėms, kurios bendradarbiavo atliekant antidempingo tyrimą, bet nebendradarbiavo atliekant antisubsidijų tyrimą, nustatytos muito normos, t. y. 0 %.“

3 straipsnis

Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 2017/649 priedas panaikinamas.

4 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2017 m. birželio 8 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER

(1) OL L 176, 2016 6 30, p. 55.

(2) Šis reglamentas nuo 2016 m. birželio 30 d. pakeistas 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/1037 dėl apsaugos nuo subsidijuoto importo iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių (OL L 176, 2016 6 30, p. 55).

(3) OL C 172, 2016 5 13, p. 29.

(4) Šiame reglamente terminas KV vartojamas plačiąja prasme, įskaitant Valstybės tarybą, taip pat visas centro, regiono ar vietos lygmens ministerijas, departamentus, agentūras ir administracijas.

(5) Pranešimas apie antidempingo tyrimo dėl tam tikrų importuojamų Kinijos Liaudies Respublikos kilmės plokščių karštojo valcavimo produktų iš geležies, nelegiruotojo plieno ar kito legiruotojo plieno inicijavimą (OL C 58, 2016 2 13, p. 9).

(6) Pranešimas apie antidempingo tyrimo dėl tam tikrų importuojamų Brazilijos, Irano, Rusijos, Serbijos ir Ukrainos kilmės plokščių karštojo valcavimo produktų iš geležies, nelegiruotojo plieno ar kito legiruotojo plieno inicijavimą (OL C 246, 2016 7 7, p. 7).

(7) 2017 m. balandžio 5 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/649, kuriuo tam tikriems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės plokštiems karštojo valcavimo produktams iš geležies, nelegiruotojo plieno ar kito legiruotojo plieno nustatomas galutinis antidempingo muitas (OL L 92, 2017 4 6, p. 68).

(8) Šaltojo valcavimo procesas apibrėžiamas taip: lakštas arba juosta, pirmiau karštai valcuoti ir ėsdinti, perleidžiami per šaltus valcus, t. y. esant žemesnei nei metalo minkštėjimo temperatūrai.

(9) Įžanga į 13-ąjį plieno pramonės penkmečio planą.

(10) 13-ojo penkmečio plano 17 skyriaus 1 skirsnis, pabraukta.

(11) Ten pat.

(12) Sprendimo Nr. 40 III skyriaus 12 straipsnis.

(13) Žr. Tarybos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 215/2013 (OL L 73, 2013 3 15, p. 16) 182 konstatuojamąją dalį (Organinėmis medžiagomis dengti plieno produktai).

(14) Nacionalinės vystymosi ir reformų komisijos funkcijos, be kita ko, yra formuluoti ir įgyvendinti nacionalinės ekonomikos ir socialinės raidos strategijas, metinius planus, vidutinio ir ilgojo laikotarpio vystymosi planus.

(15) W. Maliszwewski, S. Arslanalp, J. Caparusso ir kiti, „Resolving China's Corporate Debt Problem“, TVF darbinis dokumentas, WP/16/203, 2016 m. spalio mėn.

(16) WT/DS379/AB/R („US – Anti-Dumping and Countervailing Duties on Certain Products from China“), 2011 m. kovo 11 d. Apeliacinio komiteto ataskaita, DS 379, 318 dalis. Taip pat žr. WT/DS436/AB/R („US — Carbon Steel (India)“), 2014 m. gruodžio 8 d. Apeliacinio komiteto ataskaita, 4.9–4.10, 4.17–4.20 dalys ir WT/DS437/AB/R („United States – Countervailing Duty Measures on Certain Products from China“) 2014 m. gruodžio 18 d. Apeliacinio komiteto ataskaita, 4.92 dalis.

(17) Laikinųjų taisyklių dėl stebėtojų tarybų pagrindinėse valstybės finansų įstaigose 2 straipsnis, Valstybės tarybos dekretas Nr. 293, paskelbtas 2000 m. kovo 15 d.

(18) „People's Bank of China“ RMB paskolų palūkanų normų lyginamasis indeksas finansų įstaigoms.

(19) 2013 m. „Shougang Jingtang“ ir bankų konsorciumo susirinkimo protokolas, riboto naudojimo „Shougang“ tikrinimo bylos versijos anglų kalba 14 punktas ir versijos kinų kalba atsakymo į raštą dėl trūkstamos informacijos 13.3 priedas.

(20) WT/DS/296 (DS296 „United States – Countervailing duty investigation on Dynamic Random Access Memory (DRAMS) from Korea“), 2005 m. vasario 21 d. Apeliacinio komiteto ataskaita, 116 dalis.

(21) Apeliacinio komiteto ataskaita DS 296, 116 dalis.

(22) Apeliacinio komiteto ataskaita DS 296, 115 dalis.

(23) Apeliacinio komiteto ataskaita DS 296, 114 dalis; tuo klausimu pritariama kolegijos ataskaitai DS 194 (8.31 dalis).

(24) WT/DS194/R, kolegijos ataskaita „US – Export Restraints“, 8.29 dalis.

(25) Apeliacinio komiteto ataskaita DS 296, 110–111 dalys.

(26) WT/DS353/AB/R, Apeliacinio komiteto ataskaita „US — Aircraft“ byloje (antrasis skundas), 753 dalis.

(27) WT/DS316/R, kolegijos ataskaita „EC — Aircraft“ byloje, 7.919 dalis.

(28) TVF darbinis dokumentas „Resolving China's Corporate Debt Problem“, Wojciech Maliszewski, Serkan Arslanalp, John Caparusso, José Garrido, Si Guo, Joong Shik Kang, W. Raphael Lam, T. Daniel Law, Wei Liao, Nadia Rendak, Philippe Wingender, Jiangyan, 2016 m. spalio mėn., WP/16/203.

(29) CBRC rizika pagrįsto paskolų klasifikavimo gairių X straipsnio II punktas.

(30) Tą patvirtina ir KV šiuo klausimu pateiktas „BNP Paribas“ pavyzdys.

(31) Subsidijos sumos apskaičiavimo atliekant tyrimus dėl kompensacinių muitų gairės (OL C 394, 1998 12 17, p. 6).

(32) Kolegijos ataskaita byloje „EC – DRAMS“, 7.213 dalis.

(33) Kolegijos ataskaita byloje „EC – DRAMS“, 7.212 dalis.

(34) Kolegijos ataskaita byloje „EC – DRAMS“, 7.178 dalis.

(35) Kolegijos ataskaita byloje „EC – DRAMS“, 7.212 dalis.

(36) WT/DS294/AB/R („US- Zeroing“), 2006 m. balandžio 18 d. Apeliacinio komiteto ataskaita, 198 dalis; ir WT/DS438/AB/R („Argentina – Import Restrictions“), 2015 m. sausio 15 d. Apeliacinio komiteto ataskaita, 5.108 dalis.

(37) Nie Huiha, Jiang Ting, Fang Mingyue, „China's zombie firms: cause, consequence and cure“, Renmino universitetas, 2016 m.

(38) 2006 m. balandžio 18 d. Apeliacinio komiteto ataskaita WT/DS/294/AB/R byloje „US – Zeroing“, 204 dalis.

(39) G/STR/N/15/CHN, Naujas ir išsamus pranešimas dėl valstybės prekybos pagal GATT 1994 XVII straipsnio 4 dalies a punktą ir Susitarimo dėl XVII straipsnio aiškinimo 1 dalį (angl. „State trading new and full notification pursuant to article XVII:4(a) of the GATT 1994 and paragraph 1 of the understanding on the interpretation of article XVII“), 2015 m. spalio 19 d.

(40) 2013 m. kovo 11 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 215/2013, kuriuo tam tikriems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės organinėmis medžiagomis dengtiems plieno produktams nustatomas kompensacinis muitas (OL L 73, 2013 3 15, p. 16) 182 konstatuojamoji dalis (Organinėmis medžiagomis dengti plieno produktai).

(41) Nacionalinės vystymosi ir reformų komisijos nurodymo Nr. 35 „Geležies ir plieno pramonės plėtros politika“ 24 straipsnis: „Valstybės žemės ir išteklių departamentas netvarko projekto, kuris neatitinka geležies ir plieno pramonės plėtros politikos ir kuris nebuvo tikrintas ir patvirtintas arba kurį tikrinant ir patvirtinant nebuvo laikomasi susijusių nuostatų, žemės naudojimo teisių formalumų“.

(42) 2017 m. kovo 1 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/366, kuriuo pagal Reglamento (ES) 2016/1037 18 straipsnio 2 dalį atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės arba iš Kinijos Liaudies Respublikos siunčiamiems fotovoltiniams moduliams iš kristalinio silicio ir jų pagrindinėms sudėtinėms dalims (t. y. elementams) nustatomi galutiniai kompensaciniai muitai ir nutraukiamas dalinės tarpinės peržiūros tyrimas pagal Reglamento (ES) 2016/1037 19 straipsnio 3 dalį (OL L 56, 2017 3 3, p. 1) (Saulės baterijų plokštės).

(43) Be kita ko, žr. Tarybos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 452/2011 (OL L 128, 2011 5 14, p. 18) (Plonas kreidinis popierius), Tarybos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 215/2013 (OL L 73, 2013 3 15, p. 16) (Organinėmis medžiagomis dengti plieno produktai), Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/366 (OL L 56, 2017 3 3, p. 1) (Saulės baterijų plokštės), Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1379/2014 (OL L 367, 2014 12 23, p. 22) (Stiklo pluošto gijos), Komisijos įgyvendinimo sprendimas 2014/918/ES (OL L 360, 2014 12 17, p. 65) (Poliesterių kuokšteliniai pluoštai).

(44) Kaip Bendrasis Teismas nusprendė byloje T-444/11 Gold East Paper ir Gold Huasheng Paper prieš Tarybą, 2014 m. rugsėjo 11 d. Bendrojo Teismo sprendimas, ECLI:ES:T:2014:773.

(45) https://en.wikipedia.org/wiki/Liaoning.

(46) 2011 m. gegužės 6 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2011/42, kuriuo nustatomas galutinis antidempingo muitas ir laikinojo muito, nustatyto importuojamam Kinijos Liaudies Respublikos kilmės plonam kreidiniam popieriui, galutinis surinkimas (OL L 128, 2011 5 14, p. 1) (Plonas kreidinis popierius).

(47) Tarybos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 451/2011 (OL L 128, 2011 5 14, p. 1) (Plonas kreidinis popierius), Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/366 (OL L 56, 2017 3 3, p. 1) (Saulės baterijų plokštės).

(48) OL C 394, 1998 12 17, p. 6.

(49) Pvz., Tarybos įgyvendinimo reglamentas (ES) 451/2011 (OL L 128, 2011 5 14, p. 1) (Plonas kreidinis popierius), Tarybos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 215/2013 (OL L 73, 2013 3 11, p. 16) (Organinėmis medžiagomis dengti plieno produktai), Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/366 (OL L 56, 2017 3 3, p. 1) (Saulės baterijų plokštės), Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 1379/2014 (OL L 367, 2014 12 23, p. 22). (Stiklo pluošto gijos), Komisijos įgyvendinimo sprendimas 2014/918/ES (OL L 360, 2014 12 17, p. 65) (Poliesterių kuokšteliniai pluoštai).

(50) Remiantis didžiausia subsidijų suma, nustatyta šios rūšies dotacijų atžvilgiu, kuri atitinka „Shougang Group“ nustatytą subsidijų sumą.

(51) Remiantis didžiausia subsidijų suma, nustatyta šios rūšies dotacijų atžvilgiu, kuri atitinka „Shougang Group“ nustatytą subsidijų sumą.

(52) 2016 m. balandžio 19 d. WT/DS489/7, Kinijos Liaudies Respublikos ir Jungtinių Amerikos Valstijų susitarimo memorandumas, susijęs su ginču „China – Measures Related to Demonstration Bases and Common Service Platforms Programs“ (DS489).

(53) Žr. WT/DS46/R, kolegijos ataskaita byloje „Brazil – Aircraft“.

(54) Žr. taip pat, mutatis mutandi, WT/DS294/AB/RW, „US – Zeroing (Article 21.5 DSU)“, 2009 m. gegužės 14 d. Apeliacinio komiteto ataskaita, 453 dalis.

(55) 2016 m. liepos 29 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/1328, kuriuo tam tikriems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos ir Rusijos Federacijos kilmės plokštiems šaltai valcuotiems plieno produktams nustatomas galutinis antidempingo muitas ir galutinai surenkamas laikinasis muitas (OL L 210, 2016 8 4, p. 1).

(56) Ši išvada atitinka Kinijos Vyriausybės 2016 m. rugpjūčio 26 d. pastabose pateiktą išvadą, kad „ES pramonė per nagrinėjamąjį laikotarpį materialinės žalos nepatyrė“ (žr. 2016 m. rugpjūčio 26 d. Kinijos Vyriausybės pastabų 298 konstatuojamąją dalį). Kita vertus, remdamasi surinktais duomenimis, Komisija nesutinka su Kinijos Vyriausybės išvada, kad „be to, ES pramonės padėtis TL pabaigoje nebuvo pažeidžiama“ (žr. 2016 m. rugpjūčio 26 d. Kinijos Vyriausybės pastabų 298 konstatuojamąją dalį).

(57) 2014 m. sausio 29 d. sprendimas ECLI:ES:T:2014:35. 2016 m. balandžio 7 d. Teisingumo Teismas patvirtino šį sprendimą sujungtose bylose C-186/14 ir C-193/14 P ArcelorMittal Tubular Products Ostrava a.s. ir kt. prieš Hubei, ECLI:ES:C:2016:209.

(58) Tarybos reglamentas (EB) Nr. 926/2009, kuriuo nustatomas galutinis antidempingo muitas ir laikinojo muito, nustatyto tam tikriems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės besiūliams vamzdžiams ir vamzdeliams iš geležies ar plieno, galutinis surinkimas (OL L 262, 2009 10 6, p. 19).

(59) 2014 m. sausio 29 d. sprendimas byloje T-528/09 Hubei Xinyegang Steel prieš Tarybą, ECLI:ES:T:2014:35, 61 dalis.

(60) Pasaulio prekybos organizacija, WT/DS132/R, 2000 m. sausio 28 d. tyrimas „Mexico- Anti-dumping investigation of high fructose corn syrup (HFCS) from the United States“, kolegijos ataskaitos 7.140 konstatuojamoji dalis, p. 214. PPO kolegija antidempingo byloje teigė: „norint padaryti išvadą, kad yra materialinės žalos grėsmė vidaus pramonei, kuriai šiuo metu žala akivaizdžiai nepadaryta nepaisant importo dempingo kaina poveikio tiriamuoju laikotarpiu būtina suvokti dabartinę pramonės padėtį, kaip kontekstą. Vien tai, kad importo dempingo kaina apimtis padidės ir turės nepageidaujamo poveikio kainoms, ipso facto neleidžia daryti išvados, kad vidaus pramonei bus daroma žala – jei pramonės padėtis yra labai gera arba jei yra kitų susijusių veiksnių, dėl importo dempingo kaina gali nekilti žalos grėsmė.“ Šie argumentai gali būti taikomi ir antisubsidijų tyrimuose. [Išskirta Komisijos.]

(61) 2016 m. balandžio 7 d. Teisingumo Teismo sprendimas, bylos Nr. C-186/14 P, ArcelorMittal Tubular Products Ostrava a.s. ir kt. prieš Hubei, ECLI:ES:C:2016:209, 72 konstatuojamoji dalis. Patvirtinamas 2014 m. sausio 29 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje T-528/09 Hubei Xinyegang Steel Co. Ltd prieš Tarybą, ECLI:ES:T:2014:35.

(62) 2016 m. rugpjūčio 26 d. Kinijos Vyriausybės pastabos, 336 konstatuojamoji dalis ir toliau.

(63) OL L 210, 2016 8 4, p. 27.

(64) 2016 m. spalio 6 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/1778, kuriuo tam tikriems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės plokštiems karštojo valcavimo produktams iš geležies, nelegiruotojo plieno ar kito legiruotojo plieno nustatomas laikinasis antidempingo muitas (OL L 272, 2016 10 7, p. 33).

(65) Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Europos Vadovų tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Regionų komitetui ir Europos investiciniam bankui, Briuselis, 2016 3 16, COM (2016) 155 final, „Plienas. Tvarių darbo vietų ir ekonomikos augimo Europoje apsauga“.

(66) 2016 m. liepos 29 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/1329, kuriuo surenkamas registruotiems tam tikriems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos ir Rusijos Federacijos kilmės plokštiems šaltai valcuotiems plieno produktams nustatytas galutinis antidempingo muitas (OL L 210, 2016 8 4, p. 27).

(67) Pasaulio plieno asociacija, „World Steel in figures 2015“, p. 14, http//www.worldsteel.org/publications/bookshop/product-details.~World-Steel-in-Figures-2015~PRODUCT~World-Steel-in-Figures-2015~.html.

(68) 2016 m. kovo 16 d. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Regionų komitetui ir Europos investiciniam bankui „Plienas. Tvarių darbo vietų ir ekonomikos augimo Europoje apsauga“, Briuselis, COM(2016) 155 final, p. 2.

(69) EBPO, DSTI/SU/SC(2015)8/Final, Mokslo, technologijų ir inovacijų direktoratas. „Capacity developments in the world steel industry“, 1 lentelė, p. 10, http://www.oecd.org/officialdocuments/publicdisplaydocumentpdf/?cote=DSTI/SU/SC(2015)8/FINAL&docLanguage=En.

(70) Pasaulio plieno asociacija. „World Steel in Figures 2016“, lentelė „major steel-producting countries 2014 and 2015“, p. 9, http://www.worldsteel.org/media-centre/press-releases/2016/World-Steel-in-Figures-2016-is-available-online.html.

(71)

Pajėgumų duomenų šaltinis: (EBPO 2016 m. rugsėjo 5 d. EBPO, DSTI/SU/SC(2016)6/Final, Mokslo, technologijų ir inovacijų direktoratas, „Updated steelmaking capacity figures and proposed framework for enhancing capacity monitoring activity“, priedas, p. 7 ir toliau).

(72)

Gamybos duomenų šaltinis: Pasaulio plieno asociacija, „Steel Statistical Yearbook 2015“ (Pasaulio plieno asociacija, „Steel Statistical Yearbook 2016“, 1 lentelė, p. 1 ir 2, ir 13 lentelė, p. 35, http://www.worldsteel.org/statistics/statistics-archive/yearbook-archive.html).

(73) EBPO Mokslo, technologijų ir inovacijų direktoratas (2015 m.), „Excess capacity in the global steel industry: the current situation and ways forward“, „Technology and Industry Policy Papers“, Nr. 18, „OECD Publishing“, p. 5 ir 6. http://dx.doi.org/10.1787/5js65x46nxhj-en.

(74) 2016 m. kovo 21 d. advokatų kontoros „Dentons“ Kinijos geležies ir plieno asociacijos (CISA) ir jos narių vardu pateiktos pastabos atliekant antidempingo tyrimą dėl importuojamų tam tikrų Kinijos Liaudies Respublikos kilmės plokščių karštojo valcavimo produktų iš geležies, nelegiruotojo plieno ar kito legiruotojo plieno, 24 dalis, p. 7.

(75) EPBO Plieno komiteto ataskaita, 2017 m. kovo 13 d., Pasaulio plieno pramonės pajėgumų raida, 14 dalis.

(76) „Reuters“ straipsnis „China's zombie steel mills fire up furnaces, worsen global glut“, http://in.reuters.com/article/china-steel-overcapacity-idINKCN0XI070.

(77) „Reuters“ straipsnis „BHP says over 50 million tonnes of steel capacity restarted in China“, http://www.reuters.com/article/us-bhp-china-idUSKCN0YA09E.

(78) 2016 m. birželio mėn. neapdoroto plieno gamyba, Pasaulio plieno asociacija, informacijos centras, https://www.worldsteel.org/media-centre/press-releases/2016/June-2016-crude-steel-production0.html.

(79) EPBO Plieno komiteto ataskaita, 2017 m. kovo 13 d., Pasaulio plieno pramonės pajėgumų raida.

(80) EBPO plieno komiteto ataskaita, 2016 m. rugsėjo 8–9 d. Atnaujinti plieno gamybos pajėgumų duomenys ir siūloma sustiprintos pajėgumų stebėsenos sistema.

(81) Pasaulio plieno asociacija, „Steel Statistical Yearbook 2015“, 1 lentelė, p. 2, ir 13 lentelė, p. 35, http://www.worldsteel.org/statistics/statistics-archive/yearbook-archive.html.

(82) Pagal atrinktus KN kodus 2015 m. Kinija eksportavo 679,4 mln. t panašaus produkto, o per 2016 m. pirmus 6 mėnesius – 343,8 mln. t panašaus produkto.

(83) Pasaulio plieno asociacija, „Worldsteel Short Range Outlook 2014–2015“, https://www.worldsteel.org/media-centre/press-releases/2015/worldsteel-Short-Range-Outlook-2015-2016.html.

(84) Dėl nedidelio atrinktų Sąjungos gamintojų atsargų sumažėjimo, išreikšto gamybos procentine dalimi, žr. 444 konstatuojamąją dalį.

(85) Richard Lu, „The downside Chinese steel demand scenario: gory details“, http://www.crugroup.com/about-,cru/cruinsight/The_downside_Chinese_steel_demand_scenario_gory_details, 2016 m. liepos 15 d.

(86) Dėl nedidelio atrinktų Sąjungos gamintojų atsargų sumažėjimo, išreikšto gamybos procentine dalimi, žr. 443 konstatuojamąją dalį.

(87) „Platts“ straipsnis „European steel producers on the offensive, but will price increases stick?“ Straipsnis http://blogs.platts.com/2016/04/05/european-steel-producers-on-offensive/, 2016 m. gegužės 4 d.

(88) „Platts“ straipsnis „2017 could be a huge year for the European steel industry“, http://blogs.platts.com/2017/03/08/2017-european-steel-industry/, 2017 m. kovo 8 d.

(89) Pasaulio plieno asociacija, „The Chinese steel industry, A monthly update for world steel members“, leidinio Nr. 115, 2016 m. birželio mėn.

(90) „Worldsteel Association“, ištrauka iš „Worldsteel“ kas mėnesį atnaujinamos informacijos apie Kinijos plieno pramonę, 2016 m. spalio mėn.

(91) „Marketrealist“ straipsnis „Are rising Chinese steel inventories a risk for steel investors?“ http://marketrealist.com/2017/03/are-rising-chinese-steel-inventories-a-risk-for-steel-investors/, 2017 m. kovo 1 d.

(92) „Reuters“ straipsnis „China's surging steel, iron ore inventories at odds with price gains“: Russell, http://www.reuters.com/article/us-column-russell-ironore-china-idUSKBN1610FI, 2017 m. vasario 22 d.

(93) „Platts“ straipsnis „2017 could be a huge year for the European steel industry“, http://blogs.platts.com/2017/03/08/2017-european-steel-industry/, 2017 m. kovo 8 d.

(94) Kaip minėta, 2016 m. liepos 7 d. Komisija inicijavo tyrimą dėl dempingo kaina importuojamo, inter alia, Rusijos kilmės to paties produkto. Tačiau to tyrimo inicijavimas neturi įtakos šio tyrimo rezultatams.

(95)

Pajėgumų duomenų šaltinis: EBPO (EBPO, DSTI/SU/SC(2015)8/Final, Mokslo, technologijų ir inovacijų direktoratas. „Capacity developments in the world steel industry“, 1 lentelė, p. 10, http://www.oecd.org/officialdocuments/publicdisplaydocumentpdf/?cote=DSTI/SU/SC(2015)8/FINAL&docLanguage=En).

(96)

Gamybos duomenų šaltinis: Pasaulio plieno asociacija, „Steel Statistical Yearbook 2015“ (Pasaulio plieno asociacija, „Steel Statistical Yearbook 2015“, 1 lentelė, p. 1 ir 2, ir 13 lentelė, p. 35, http://www.worldsteel.org/statistics/statistics-archive/yearbook-archive.html).

(97) Pranešimas apie antidempingo tyrimo dėl tam tikrų importuojamų Brazilijos, Irano, Rusijos, Serbijos ir Ukrainos kilmės plokščių karštojo valcavimo produktų iš geležies, nelegiruotojo plieno ar kito legiruotojo plieno inicijavimą (OL C 246, 2016 7 7, p. 7).

(98) 2016 m. rugpjūčio 26 d. Kinijos Vyriausybės pastabos, 362–366 konstatuojamosios dalys.

(99) Ištrauka iš naujausio EK tyrimo dėl energijos kainų ir sąnaudų, kurį pagal metodą „iš apačios į viršų“ atliko konsultantų konsorciumas, įskaitant „Ecofys“ ir CEPS, 2016 m. liepos mėn.

(100) 2016 m. rugpjūčio 26 d. Kinijos Vyriausybės pastabos, 367–370 konstatuojamosios dalys.

(101) Žr. 2000 m. vasario 4 d. Komisijos sprendimą Nr. 284/2000/EAPB, kuriuo importuojamiems tam tikriems Indijos ir Taivano kilmės plokštiems valcavimo produktams iš geležies ar nelegiruotojo plieno, kurių plotis ne mažesnis kaip 600 mm, neplakiruotiems, nepadengtiems arba neapvilktiems, suvyniotiems į ritinius, po karštojo valcavimo toliau neapdorotiems, nustatomas galutinis kompensacinis muitas, priimami tam tikrų eksportuojančių gamintojų pasiūlyti įsipareigojimai ir baigiamas tyrimas dėl Pietų Afrikos kilmės importo (OL L 31, 2000 2 5, p. 44), 338 dalis.

(102) 2016 m. rugpjūčio 26 d. Kinijos Vyriausybės pastabos, nekonfidenciali versija, 311 konstatuojamoji dalis, 114 puslapis.

(103) 2016 m. liepos 28 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/1246, kuriuo importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės labai atsparaus nuovargiui plieno strypams, naudojamiems kaip gelžbetonio armatūra, nustatomas galutinis antidempingo muitas (OL L 204, 2016 7 29, p. 70), 127 konstatuojamoji dalis.

(104) 2006 m. birželio 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 954/2006 nustatantis galutinį antidempingo muitą Kroatijos, Rumunijos, Rusijos ir Ukrainos tam tikrų besiūlių vamzdžių ir vamzdelių iš geležies arba plieno importui, panaikinantis Tarybos reglamentus (EB) Nr. 2320/97 ir (EB) Nr. 348/2000, baigiantis antidempingo muitų, taikomų, inter alia, Rusijos ir Rumunijos tam tikrų besiūlių vamzdžių ir vamzdelių iš geležies arba nelegiruoto plieno importui, tarpinę ir priemonių galiojimo termino peržiūras ir baigiantis antidempingo muitų, taikomų, inter alia, Rusijos, Rumunijos, Kroatijos ir Ukrainos tam tikrų besiūlių vamzdžių ir vamzdelių iš geležies arba nelegiruoto plieno importui, tarpines peržiūras ŪOL L 175, 2006 6 29, p. 4), 233 konstatuojamoji dalis.

(105) Žr. 2016 m. liepos 29 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2016/1328, kuriuo tam tikriems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos ir Rusijos Federacijos kilmės plokštiems šaltai valcuotiems plieno produktams nustatomas galutinis antidempingo muitas ir galutinai surenkamas laikinasis muitas (OL L 210, 2016 8 4, p. 1), 156 konstatuojamoji dalis.

(106) McKinsey & Company, „Laying the foundations for a financially sound industry“, 2013 m. gruodžio 5 d. EBPO plieno komiteto posėdis, p. 7.

(107) 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1036 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių (OL L 176, 2016 6 30, p. 21).

(108) Buvusi „Hebei Iron & Steel Co., Ltd. Tangshan Branch“.

(109) Buvusi „Hebei Iron & Steel Co., Ltd. Chengde Branch“.

(110) Buvusi „Hebei Iron & Steel Co., Ltd. Tangshan Branch“.

(111) Buvusi „Hebei Iron & Steel Co., Ltd. Chengde Branch“.“

PRIEDAS

Šalis	Pavadinimas	Papildomas TARIC kodas
KLR	Angang Steel Company Limited	C150
KLR	Maanshan Iron & Steel Co., Ltd	C165
KLR	Rizhao Steel Wire Co., Ltd.	C166
KLR	Rizhao Baohua New Material Co., Ltd.	C167
KLR	Wuhan Iron & Steel Co., Ltd.	C156

		ISSN 1977-0723
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		L 146

Leidimas lietuvių kalba	Teisės aktai	60 metai 2017m. birželio 9d.

Turinys		II Ne teisėkūros procedūra priimami aktai	Puslapis
		REGLAMENTAI
	*	2017 m. birželio 8 d. Tarybos reglamentas (ES) 2017/964, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 267/2012 dėl ribojamųjų priemonių Iranui	1
	*	2017 m. birželio 8 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/965, kuriuo įgyvendinama Reglamento (EB) Nr. 2580/2001 dėl specialių ribojančių priemonių, taikomų tam tikriems asmenims ir subjektams siekiant kovoti su terorizmu, 2 straipsnio 3 dalis ir kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/150	6
	*	2017 m. birželio 1 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/966, kuriuo patvirtinamas reikšmingas saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų registre įregistruoto pavadinimo (Connemara Hill Lamb / Uain Sléibhe Chonamara (SGN)) specifikacijos pakeitimas	8
	*	2017 m. birželio 8 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/967, kuriuo dėl gaminių arba konservų iš tunų filė Žaliajam Kyšuliui laikinai leidžiama nukrypti nuo lengvatinės kilmės taisyklių, nustatytų Deleguotajame reglamente (ES) 2015/2446	10
	*	2017 m. birželio 8 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/968, kuriuo dėl gaminių arba konservų iš skumbrių filė ir dėl gaminių arba konservų iš paprastųjų skumbrinių tunų filė ar skersadryžių skumbrinių tunų filė Žaliajam Kyšuliui laikinai leidžiama nukrypti nuo lengvatinės kilmės taisyklių, nustatytų Deleguotajame reglamente (ES) 2015/2446	13
	*	2017 m. birželio 8 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/969, kuriuo tam tikriems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės plokštiems karštojo valcavimo produktams iš geležies, nelegiruotojo plieno ar kito legiruotojo plieno nustatomi galutiniai kompensaciniai muitai ir kuriuo iš dalies keičiamas Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/649, kuriuo tam tikriems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės plokštiems karštojo valcavimo produktams iš geležies, nelegiruotojo plieno ar kito legiruotojo plieno nustatomas galutinis antidempingo muitas	17
	*	2017 m. birželio 8 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/970, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 329/2007 dėl ribojančių priemonių Korėjos Liaudies Demokratinei Respublikai	129
		SPRENDIMAI
	*	2017 m. birželio 8 d. Tarybos sprendimas (ES) 2017/971, kuriuo nustatoma vykdymo įgaliojimų neturinčių ES karinių BSGP misijų planavimo ir vykdymo tvarka ir iš dalies keičiami sprendimai 2010/96/BUSP dėl Europos Sąjungos karinės misijos siekiant prisidėti prie Somalio saugumo pajėgų mokymo, 2013/34/BUSP dėl Europos Sąjungos karinės misijos siekiant prisidėti prie Malio ginkluotųjų pajėgų mokymo (EUTM Mali) ir (BUSP) 2016/610 dėl Europos Sąjungos BSGP karinės mokymo misijos Centrinės Afrikos Respublikoje (EUTM RCA)	133
	*	2017 m. birželio 8 d. Tarybos sprendimas (BUSP) 2017/972, kuriuo atnaujinamas ir iš dalies keičiamas asmenų, grupių ir organizacijų, kuriems taikomi Bendrosios pozicijos 2001/931/BUSP dėl konkrečių priemonių taikymo kovojant su terorizmu 2, 3 ir 4 straipsniai, sąrašas ir iš dalies keičiamas Sprendimas (BUSP) 2017/154	139
	*	2017 m. birželio 8 d. Tarybos sprendimas (BUSP) 2017/973, kuriuo iš dalies keičiami Bendrieji veiksmai 2008/124/BUSP dėl Europos Sąjungos teisinės valstybės misijos Kosove (EULEX KOSOVO) ( *1 )	141
	*	2017 m. birželio 8 d. Tarybos sprendimas (BUSP) 2017/974, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2010/413/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Iranui	143
	*	2017 m. birželio 8 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas (BUSP) 2017/975, kuriuo įgyvendinamas Sprendimas (BUSP) 2016/849 dėl ribojamųjų priemonių Korėjos Liaudies Demokratinei Respublikai	145
	*	2017 m. birželio 7 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2017/976, kuriuo patvirtinamas pagal Tarybos direktyvos 96/67/EB 9 straipsnį priimtas sprendimas dėl kai kurių antžeminių paslaugų teikimo Talino oro uoste (AS Tallinna Lennujaam) išimties (pranešta dokumentu Nr. C(2017) 3798)	150
	*	2017 m. birželio 8 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2017/977, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo sprendimas (ES) 2017/247 dėl apsaugos priemonių, susijusių su labai patogeniško paukščių gripo protrūkiais tam tikrose valstybėse narėse (pranešta dokumentu Nr. C(2017) 3962) ( 1 )	155

	Klaidų ištaisymas
*	2017 m. gegužės 29 d. Tarybos įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/907, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas (ES) Nr. 36/2012 dėl ribojamųjų priemonių, atsižvelgiant į padėtį Sirijoje, klaidų ištaisymas ( OL L 139, 2017 5 30 )	159
*	2017 m. gegužės 29 d. Tarybos sprendimo (BUSP) 2017/917, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2013/255/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Sirijai, klaidų ištaisymas ( OL L 139, 2017 5 30 )	159

	Vardas, pavardė	Alias	Identifikatoriai	Įtraukimo į JT sąrašą data	Motyvų pareiškimas
40.	Cho Il U	Cho Il Woo	Gimimo data: 1945 5 10 Gimimo vieta: Musan, North Hamgyong (Šiaurės Hamgjongo) provincija, KLDR Pilietybė: KLDR Paso nr.: 736410010	2017 6 2	Žvalgybos generalinio biuro penktojo biuro direktorius. Manoma, kad Cho yra atsakingas už užsienio šnipinėjimo operacijas ir užsienio žvalgybinės informacijos rinkimą KLDR naudai.
41.	Cho Yon Chun	Jo Yon Jun	Gimimo data: 1937 9 28 Pilietybė: KLDR	2017 6 2	Organizavimo ir orientavimo departamento, kuris duoda nurodymus skiriant darbuotojus į svarbiausias pareigas Korėjos darbininkų partijoje ir KLDR kariniuose organuose, direktoriaus pavaduotojas.
42.	Choe Hwi		Gimimo metai: 1954 m. arba 1955 m. Pilietybė: KLDR Lytis: vyras Adresas: KLDR	2017 6 2	Korėjos darbininkų partijos Propagandos ir agitacijos departamento, kuris kontroliuoja visą KLDR žiniasklaidą ir kurį vyriausybė naudoja visuomenei kontroliuoti, pirmasis direktoriaus pavaduotojas.
43.	Jo Yong-Won	Cho Yongwon	Gimimo data: 1957 10 24 Pilietybė: KLDR Lytis: vyras Adresas: KLDR	2017 6 2	Korėjos darbininkų partijos Organizavimo ir orientavimo departamento, kuris duoda nurodymus skiriant darbuotojus į svarbiausias pareigas Korėjos darbininkų partijoje ir KLDR kariniuose organuose, direktoriaus pavaduotojas.
44.	Kim Chol Nam		Gimimo data: 1970 2 19 Pilietybė: KLDR Paso nr.: 563120238 Adresas: KLDR	2017 6 2	Korėjos bendrovės Kumsan Trading Corporation, kuri perka medžiagas Atominės energijos generaliniam biurui ir yra lėšų kanalas į KLDR, prezidentas.
45.	Kim Kyong Ok		Gimimo metai: 1937 m. arba 1938 m. Pilietybė: KLDR Adresas: Pyongyang (Pchenjanas), KLDR.	2017 6 2	Organizavimo ir orientavimo departamento, kuris duoda nurodymus skiriant darbuotojus į svarbiausias pareigas Korėjos darbininkų partijoje ir KLDR kariniuose organuose, direktoriaus pavaduotojas.
46.	Kim Tong-Ho		Gimimo data: 1969 8 18 Pilietybė: KLDR Paso nr.: 745310111 Lytis: vyras Adresas: Vietnamas	2017 6 2	Tanchon Commercial Bank, pagrindinio KLDR finansinio subjekto, atsakingo už ginklus ir su raketomis susijusius pardavimus, atstovas Vietname.
47.	Min Byong Chol	Min Pyo'ng-ch'o'l; Min Byong-chol; Min Byong Chun	Gimimo data: 1948 8 10 Pilietybė: KLDR Lytis: vyras Adresas: KLDR	2017 6 2	Korėjos darbininkų partijos Organizavimo ir orientavimo departamento, kuris duoda nurodymus skiriant darbuotojus į svarbiausias pareigas Korėjos darbininkų partijoje ir KLDR kariniuose organuose, narys.
48.	Paek Se Bong		Gimimo data: 1938 3 21 Pilietybė: KLDR	2017 6 2	Paek Se Bong yra buvęs Antrojo ekonomikos komiteto pirmininkas, buvęs Nacionalinės gynybos komisijos narys ir buvęs Munitions Industry Department (MID) (Amunicijos pramonės departamento) direktoriaus pavaduotojas.
49.	Pak Han Se	Kang Myong Chol	Pilietybė: KLDR Paso nr.: 290410121 Adresas: KLDR	2017 6 2	Antrojo ekonomikos komiteto, kuris prižiūri KLDR balistinių raketų gamybą ir vadovauja Korea Mining Development Corporation, kuri yra pagrindinė KLDR prekybos ginklais ir su balistinėmis raketomis bei įprastine ginkluote susijusių prekių ir įrangos eksporto įmonė, veiklai, pirmininko pavaduotojas.
50.	Pak To Chun	Pak Do Chun	Gimimo data: 1944 3 9 Pilietybė: KLDR	2017 6 2	Pak To Chun yra buvęs Munitions Industry Department (MID) (Amunicijos pramonės departamento) sekretorius; šiuo metu konsultuoja klausimais, susijusiais su branduolinėmis ir raketų programomis. Jis yra buvęs Valstybinių reikalų komisijos narys ir yra Korėjos darbininkų partijos Politinio biuro narys.
51.	Ri Jae Il	Ri, Chae Il	Gimimo metai: 1934 m. Pilietybė: KLDR	2017 6 2	Korėjos darbininkų partijos Propagandos ir agitacijos departamento, kuris kontroliuoja visą KLDR žiniasklaidą ir kurį vyriausybė naudoja visuomenei kontroliuoti, direktoriaus pavaduotojas.
52.	Ri Su Yong		Gimimo data: 1968 6 25 Pilietybė: KLDR Paso nr.: 654310175 Lytis: vyras Adresas: Kuba	2017 6 2	Korporacijos Korea Ryonbong General Corporation pareigūnas, kurio specializacija – KLDR gynybos pramonei skirtų prekių įsigijimas ir Pchenjano vykdomo pardavimo kariniame sektoriuje rėmimas. Jos viešaisiais pirkimais taip pat turbūt remiama KLDR cheminių ginklų programa.
53.	Ri Yong Mu		Gimimo data: 1925 1 25 Pilietybė: KLDR	2017 6 2	Ri Yong Mu yra Valstybinių reikalų komisijos, kuri vadovauja ir teikia konsultacijas visais KLDR kariniais, gynybos ir su saugumu susijusias klausimais, įskaitant įsigijimą ir viešuosius pirkimus, pirmininko pavaduotojas.

	Pavadinimas	Alias	Vieta	Įtraukimo į sąrašą data	Kita informacija
43.	Kangbong Trading Corporation		KLDR	2017 6 2	Kangbong Trading Corporation tiesiogiai ar netiesiogiai, į KLDR arba iš KLDR, pardavė, tiekė, perdavė arba pirko metalą, grafitą, anglį arba programinę įrangą, kai gautos pajamos arba prekės galėjo būti naudingos KLDR vyriausybei arba Korėjos darbininkų partijai. Kangbong Trading Corporation patronuojančioji įmonė yra Liaudies ginkluotųjų pajėgų ministerija.
44.	Korea Kumsan Trading Corporation		Pyongyang (Pchenjanas), KLDR	2017 6 2	Korea Kumsan Trading Corporation nuosavybės teise priklauso Atominės energijos generalinio biurui, kuris prižiūri KLDR branduolinę programą, arba yra jo kontroliuojama, arba veikia ar ketina veikti, tiesiogiai ar netiesiogiai, jo vardu arba jo naudai.
45.	Koryo Bank		Pyongyang (Pchenjanas), KLDR	2017 6 2	Koryo Bank vykdo veiklą KLDR ekonomikos finansinių paslaugų sektoriuje ir yra siejamas su Korėjos darbininkų partijos 38 ir 39 biurais (Office 38 ir Office 39).
46.	Strategic Rocket Force of the Korean People's Army (Korėjos liaudies armijos Strateginės raketų pajėgos)	Strategic Rocket Forces (Strateginės raketų pajėgos); Strategic Rocket Force Command of KPA (KLA Strateginių raketų pajėgų vadovybė)	Pyongyang (Pchenjanas), KLDR	2017 6 2	Korėjos liaudies armijos Strateginės raketų pajėgos yra atsakingos už visas KLDR balistinių raketų programas ir už SCUD bei NODONG raketų paleidimus.


	(*1) Šis pavadinimas nekeičia pozicijų dėl statuso ir atitinka JT ST rezoliuciją 1244 (1999) bei Tarptautinio Teisingumo Teismo nuomonę dėl Kosovo nepriklausomybės deklaracijos.
	(1) Tekstas svarbus EEE.