7.6.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 144/1

(1)

būtina atkurti pasitikėjimą mokesčių sistemų teisingumu ir leisti Vyriausybėms veiksmingai naudotis savo mokesčių suverenumu. Todėl Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) kovos su mokesčių bazės erozija ir pelno perkėlimu iniciatyvos (BEPS) kontekste paskelbė rekomendacijas dėl konkrečių veiksmų;

(2)

2015 m. spalio 5 d. buvo viešai paskelbtos galutinės ataskaitos dėl EBPO kovos su BEPS 15 veiksmų punktų. 2015 m. gruodžio 8 d. išvadose Taryba palankiai įvertino šį darbą. Tarybos išvadose pabrėžta, kad reikia rasti bendrus, bet lanksčius Sąjungos lygmens sprendimus, kurie derėtų su EBPO BEPS išvadomis;

(3)

atsižvelgdama į teisingesnio apmokestinimo poreikį ir visų pirma imdamasi tolesnių su EBPO BEPS išvadomis susijusių priemonių, 2016 m. sausio 28 d. Komisija pateikė Kovos su mokesčių vengimu dokumentų rinkinį. Šio dokumentų rinkinio kontekste buvo priimta Tarybos direktyva (ES) 2016/1164 (3) dėl kovos su mokesčių vengimu taisyklių;

(4)

Direktyva (ES) 2016/1164 nustatoma sistema, kuria siekiama spręsti šalių mokestinės tvarkos neatitikimų problemą;

(5)

būtina nustatyti taisykles, kuriomis būtų kuo visapusiškiau neutralizuoti šalių mokestinės tvarkos neatitikimai. Atsižvelgdama į tai, kad Direktyva (ES) 2016/1164 taikoma tik tiems šalių mokestinės tvarkos neatitikimams, kurie atsiranda vykstant valstybių narių pelno mokesčio sistemų sąveikai, 2016 m. liepos 12 d.Ecofin taryba paskelbė pareiškimą, kuriuo paprašė Komisijos iki 2016 m. spalio mėn. pateikti pasiūlymą dėl su trečiosiomis valstybėmis susijusių pasinaudojimo šalių mokestinės tvarkos neatitikimais schemų, kad būtų nustatytos taisyklės, derančios su EBPO ataskaitoje dėl naudojimosi šalių mokestinės tvarkos neatitikimais poveikio neutralizavimo (2 veiksmas, 2015 m. galutinė ataskaita) (toliau – EBPO BEPS ataskaita dėl 2 veiksmo) rekomenduotomis taisyklėmis ir ne mažiau už jas veiksmingos, kad iki 2016 m. pabaigos būtų pasiektas susitarimas;

(6)

Direktyvoje (ES) 2016/1164, be kita ko, pripažįstama, jog itin svarbu vykdyti tolesnį darbą, susijusį su kitokio pobūdžio pasinaudojimo mokestinės tvarkos neatitikimais schemomis, pavyzdžiui, schemomis, susijusiomis su nuolatinėmis buveinėmis. Atsižvelgiant į tai, labai svarbu ta direktyva spręsti ir pasinaudojimo mokestinės tvarkos neatitikimais schemų, susijusių su hibridine nuolatine buveine, problemas;

(7)

siekiant sukurti sistemą, kuri derėtų su EBPO BEPS ataskaita dėl 2 veiksmo ir būtų ne mažiau už ją veiksminga, ir sutrukdyti mokesčių mokėtojams išnaudoti likusias spragas, būtina į Direktyvą (ES) 2016/1164 įtraukti ir taisykles, taikytinas hibridiniams perkėlimams, importuotoms pasinaudojimo šalių mokestinės tvarkos neatitikimais schemoms ir ja spręsti visas su dvigubo atskaitymo pasekmėmis susijusias problemas;

(8)

Direktyva (ES) 2016/1164 apima taisykles dėl pasinaudojimo valstybių narių mokestinės tvarkos neatitikimais schemų, todėl ji taip pat turėtų apimti taisykles dėl su trečiosiomis valstybėmis susijusių pasinaudojimo šalių mokestinės tvarkos neatitikimais schemų, kai bent viena iš dalyvaujančių šalių yra pelno mokesčio mokėtojas arba, atvirkštinio hibridinio subjekto atveju, subjektas valstybėje narėje, taip pat taisykles dėl importuotų pasinaudojimo šalių mokestinės tvarkos neatitikimais schemų. Todėl taisyklės dėl mokestinės tvarkos neatitikimų ir rezidavimo vietos mokesčių tikslais neatitikimų turėtų būti taikomos visiems mokesčių mokėtojams, kuriems taikomas pelno mokestis valstybėje narėje, įskaitant subjektų, kurie yra trečiųjų valstybių rezidentai, nuolatines buveines arba darinius, laikomus nuolatinėmis buveinėmis. Taisyklės dėl atvirkštinių mokestinės tvarkos neatitikimų turėtų būti taikomos visiems subjektams, kuriuos tam tikra valstybė narė laiko skaidriais mokesčių tikslais;

(9)

taisyklės dėl pasinaudojimo šalių mokestinės tvarkos neatitikimais schemų turėtų būti taikomos pasinaudojimo šalių mokestinės tvarkos neatitikimais atvejais, atsirandančiais dėl dvigubo atskaitymo, dėl prieštaravimų, susijusių su finansinių priemonių, mokėjimų ir subjektų kvalifikavimu arba dėl mokėjimų paskirstymo. Kadangi pasinaudojimo šalių mokestinės tvarkos neatitikimais atvejai galėtų lemti dvigubą atskaitymą arba atskaitymą neįtraukiant, būtina nustatyti taisykles, pagal kurias atitinkama valstybė narė atitinkamai atsisakytų atlikti mokėjimo, išlaidų ar nuostolių atskaitymą arba reikalautų, kad mokesčių mokėtojas įtrauktų mokėjimą į apmokestinamąsias pajamas. Tačiau tos taisyklės taikytinos tik atskaitomiems mokėjimams ir turėtų nedaryti poveikio mokesčių sistemos bendriems ypatumams, neatsižvelgiant į tai, ar tai yra klasikinė, ar užskaitymo sistema;

(10)

su hibridine nuolatine buveine susiję pasinaudojimo mokestinės tvarkos neatitikimais atvejai atsiranda tada, kai dėl nuolatinės buveinės ir rezidavimo jurisdikcijos taisyklių, taikomų pajamų ir išlaidų paskirstymui tarp skirtingų to paties subjektų dalių, skirtumų susidaro mokestinių pasekmių neatitikimas, ir apima tuos atvejus, kuriais neatitikimo pasekmė atsiranda dėl to, kad pagal filialo jurisdikcijos įstatymus nuolatinė buveinė tokia nelaikoma. Tokios neatitikimo pasekmės gali lemti dvigubą atskaitymą arba atskaitymą neįtraukiant, todėl turėtų būti panaikintos. Nuolatinės buveinės, kuri kitur tokia nelaikoma, atveju valstybė narė, kurioje mokesčių mokėtojas yra rezidentas, turėtų įtraukti pajamas, kurios kitu atveju būtų priskirtos nuolatinei buveinei;

(11)

visi koregavimai, kuriuos reikia atlikti pagal šią direktyvą, iš principo turėtų nedaryti poveikio apmokestinimo teisių paskirstymui tarp jurisdikcijų, nustatytam sutartyje dėl dvigubo apmokestinimo;

(12)

siekiant užtikrinti proporcingumą, reikia reglamentuoti tik tuos atvejus, kuriais esama didelės rizikos, kad bus išvengta apmokestinimo pasinaudojant šalių mokestinės tvarkos neatitikimais. Todėl tikslinga aprėpti pasinaudojimo šalių mokestinės tvarkos neatitikimais atvejus, atsirandančius tarp to paties subjekto pagrindinės buveinės ir nuolatinės buveinės arba dviejų ar daugiau nuolatinių buveinių, taip pat pasinaudojimo šalių mokestinės tvarkos neatitikimais atvejus, atsirandančius tarp mokesčių mokėtojo ir su juo susijusių įmonių arba tarp susijusių įmonių, taip pat atvejus, atsirandančius dėl struktūrinio susitarimo, kuriame dalyvauja mokesčių mokėtojas;

(13)

mokestinės tvarkos neatitikimų, kurie pirmiausia kyla dėl subjektų hibridinio pobūdžio, klausimai turėtų būti sprendžiami tik kai viena iš susijusių įmonių bent jau veiksmingai kontroliuoja kitas susijusias įmones. Todėl tokiais atvejais turėtų būti reikalaujama, kad mokesčių mokėtojas ar kita susijusi įmonė valdytų 50 procentų arba daugiau susijusios įmonės kapitalo dalį per balsavimo teises arba per nuosavybės teise priklausantį kapitalą ar teisę gauti pelno, arba būtų tokiu būdu valdomi tos susijusios įmonės. Tokio reikalavimo taikymo tikslu nuosavybės teisės arba kartu veikiančių asmenų teisės turėtų būti susumuojamos;

(14)

taisyklių dėl pasinaudojimo šalių mokestinės tvarkos neatitikimais schemų tikslais siekiant pakankamai išsamiai apibrėžti „susijusią įmonę“, ta apibrėžtis taip pat turėtų apimti subjektą, kuris finansų apskaitos tikslais priklauso tai pačiai konsoliduotai įmonių grupei, įmonę, kurios valdymui mokesčių mokėtojas daro didelį poveikį, ir, atvirkščiai, įmonę, darančią didelį poveikį mokesčių mokėtojo valdymui;

(15)

būtina spręsti klausimus, susijusius su naudojimosi šalių mokestinės tvarkos neatitikimais atvejais, priskiriamais keturioms kategorijoms: pirma, pasinaudojimo šalių mokestinės tvarkos neatitikimais atvejai, kurie atsiranda vykdant mokėjimus pagal finansinę priemonę; antra, pasinaudojimo šalių mokestinės tvarkos neatitikimais atvejai, kurie atsiranda dėl mokėjimų, atliktų hibridiniam subjektui arba nuolatinei buveinei (be kita ko, atliekant mokėjimus nuolatinei buveinei, kuri kitur tokia nelaikoma), paskirstymo skirtumų; trečia, pasinaudojimo šalių mokestinės tvarkos neatitikimais atvejai, kurie atsiranda dėl hibridinio subjekto atliktų mokėjimų jo savininkui arba dėl numanomų mokėjimų tarp pagrindinės buveinės ir nuolatinių buveinių, arba tarp dviejų ar daugiau nuolatinių buveinių ir, galiausiai, dvigubo atskaitymo pasekmės, atsirandančios dėl hibridinio subjekto arba nuolatinės buveinės atliktų mokėjimų;

(16)

mokėjimų pagal finansinę priemonę atžvilgiu galėtų būti laikoma, kad pasinaudota šalių mokestinės tvarkos neatitikimais, tais atvejais, kai atskaitymo neįtraukiant pasekmės priskirtinos priemonės arba pagal ją atliktų mokėjimų kvalifikavimo skirtumams. Jeigu, atsižvelgiant į mokėjimo pobūdį, pagal mokėjimo gavėjo jurisdikcijos įstatymus jam gali būti taikoma dviguba mokesčio lengvata, pavyzdžiui, atleidimas nuo mokesčio, mokesčio tarifo sumažinimas arba bet koks mokesčio kreditas ar grąžinimas, turėtų būti laikoma, kad dėl tokio mokėjimo pasinaudojama šalių mokestinės tvarkos neatitikimais tokiu mastu, kokio dydžio yra susijusi per mažai apmokestinta suma. Tačiau mokėjimo pagal finansinę priemonę atžvilgiu neturėtų būti laikoma, kad pasinaudota šalių mokestinės tvarkos neatitikimais, jei mokesčio lengvata mokėjimo gavėjo jurisdikcijoje suteikta tik dėl mokėjimo gavėjo mokestinio statuso arba dėl to, kad ta priemonė yra turima laikantis specialios tvarkos sąlygų;

(17)

kad būtų išvengta nenumatytų rezultatų esant sąveikai tarp hibridinių finansinių priemonių taisyklės ir bankams nustatytų nuostolių padengimo pajėgumo reikalavimų, nedarant poveikio valstybės pagalbos taisyklėms, valstybės narės turėtų galėti netaikyti šios direktyvos priemonėms grupės viduje, kurios buvo išleistos tik siekiant įvykdyti emitentui taikomus nuostolių padengimo pajėgumo reikalavimus, o ne siekiant išvengti mokesčių;

(18)

mokėjimų, atliktų hibridiniam subjektui arba nuolatinei buveinei, atžvilgiu galėtų būti laikoma, kad pasinaudota šalių mokestinės tvarkos neatitikimais, tais atvejais, kai atskaitymo neįtraukiant pasekmės atsiranda dėl taisyklių, reglamentuojančių to mokėjimo paskirstymą tarp hibridinio subjekto ir jo savininko mokėjimo, kuris atliekamas hibridiniam subjektui, atveju arba tarp pagrindinės buveinės ir nuolatinės buveinės, arba dviejų ar daugiau nuolatinių buveinių numanomo mokėjimo nuolatinei buveinei atveju, skirtumų. Turėtų būti apibrėžiama, kad pasinaudota šalių mokestinės tvarkos neatitikimais, tik tais atvejais, kai pasinaudojimo neatitikimais pasekmės atsiranda dėl taisyklių, reglamentuojančių mokėjimo paskirstymą pagal abiejų jurisdikcijų įstatymus, skirtumų, ir dėl mokėjimo neturėtų atsirasti pasinaudojimo mokestinės tvarkos neatitikimais atvejis, kuris bet kuriuo atveju būtų atsiradęs dėl to, kad mokėjimo gavėjas yra atleistas nuo mokesčio pagal bet kurios mokėjimo gavėjo jurisdikcijos įstatymus;

(19)

pasinaudojimo mokestinės tvarkos neatitikimais apibrėžtis taip pat turėtų apimti atskaitymo neįtraukiant pasekmes, kurios atsiranda vykdant mokėjimus nuolatinei buveinei, kuri kitur tokia nelaikoma. Nuolatinė buveinė, kuri kitur tokia nelaikoma – bet koks darinys, kuris pagal pagrindinės buveinės jurisdikcijos įstatymus laikomas tokiu, kuris sąlygoja nuolatinės buveinės statusą, o pagal kitos jurisdikcijos įstatymus nėra laikomas nuolatine buveine. Tačiau pasinaudojimo mokestinės tvarkos neatitikimais taisyklė neturėtų būti taikoma, kai pasinaudojimo neatitikimais atvejis bet kuriuo atveju būtų atsiradęs dėl to, kad mokesčio gavėjas yra atleistas nuo mokesčio pagal bet kurios mokėjimo gavėjo jurisdikcijos įstatymus;

(20)

mokėjimų, kuriuos hibridinis subjektas atlieka savo savininkui, arba numanomų mokėjimų, atliekamų tarp pagrindinės buveinės ir nuolatinės buveinės arba tarp dviejų ar daugiau nuolatinių buveinių, atžvilgiu pasinaudojimo šalių mokestinės tvarkos neatitikimais atvejis galėtų atsirasti tuo atveju, kai atskaitymo neįtraukiant pasekmė atsiranda dėl to, kad mokėjimas arba numanomas mokėjimas nėra pripažįstamas mokėjimo gavėjo jurisdikcijoje. Tuo atveju, kai pasinaudojimo neatitikimais pasekmė atsiranda dėl mokėjimo arba numanomo mokėjimo nepaskirstymo, mokėjimo gavėjo jurisdikcija yra jurisdikcija, kurioje mokėjimas (arba numanomas mokėjimas) yra laikomas gautu pagal mokėtojo jurisdikcijos įstatymus. Kaip ir kitais su hibridiniais subjektais ir filialais susijusiais pasinaudojimo šalių mokestinės tvarkos neatitikimais atvejais, kuriais atsiranda atskaitymo neįtraukiant pasekmės, neturėtų būti laikoma, kad naudojamasi neatitikimais, kai mokėjimo gavėjas pagal mokėjimo gavėjo jurisdikcijos įstatymus yra atleistas nuo mokesčio. Tačiau šios naudojimosi šalių mokestinės tvarkos neatitikimais kategorijos atžvilgiu būtų laikoma, kad naudojimosi neatitikimais pasekmė atsiranda tik tokia apimtimi, kokia mokėtojo jurisdikcija leidžia taikyti atskaitymą mokėjimui arba numanomam mokėjimui, kuris turi būti išskaičiuotas iš sumos, nepriskiriamos dvigubai įtrauktoms pajamoms. Jei mokėtojo jurisdikcija leidžia atskaitymą perkelti į vėlesnį mokestinį laikotarpį, reikalavimas atlikti koregavimą pagal šią direktyvą gali būti atidėtas iki tol, kol atskaitymas faktiškai išskaičiuojamas iš pajamų, kurios nėra dvigubai įtrauktos pajamos, mokėtojo jurisdikcijoje;

(21)

pasinaudojimo šalių mokestinės tvarkos neatitikimais apibrėžtis turėtų apimti ir dvigubo atskaitymo pasekmes, nepriklausomai nuo to, ar jos atsiranda dėl mokėjimų, dėl išlaidų, kurios nelaikomos mokėjimais pagal nacionalinę teisę, arba dėl amortizacijos ar nusidėvėjimo nuostolių. Vis dėlto, kaip ir numanomų mokėjimų bei hibridinių subjektų atliktų mokėjimų, į kuriuos mokėjimo gavėjas neatsižvelgia, atveju, pasinaudojimo šalių mokestinės tvarkos neatitikimais atvejis turėtų atsirasti tik tokia apimtimi, kokia mokėtojo jurisdikcija leidžia atskaitymą išskaičiuoti iš sumos, kuri nėra dvigubai įtrauktos pajamos. Tai reiškia, kad jeigu mokėtojo jurisdikcija leidžia atskaitymą perkelti į vėlesnį mokestinį laikotarpį, reikalavimas atlikti koregavimą pagal šią direktyvą galėtų būti atidėtas iki tol, kol atskaitymas faktiškai išskaičiuojamas iš pajamų, kurios nėra dvigubai įtrauktos pajamos, mokėtojo jurisdikcijoje;

(22)

mokestinių pasekmių skirtumai, kurie siejami tik su mokėjimui priskiriamos vertės skirtumais, be kita ko, taikant sandorių kainodarą, neturėtų būti priskiriami pasinaudojimo šalių mokestinės tvarkos neatitikimais atvejams. Be to, kadangi jurisdikcijos taiko skirtingus mokesčių ataskaitinius laikotarpius ir skirtingas taisykles, pagal kurias pripažįstama, kada buvo gautos pajamos arba patirtos išlaidos, tie laiko apskaičiavimo skirtumai paprastai neturėtų būti laikomi pasinaudojimo mokestinių pasekmių neatitikimais priežastimi. Vis dėlto, atskaitomas mokėjimas pagal finansinę priemonę, kurio atveju negalima pagrįstai tikėtis, kad jis per pagrįstą laikotarpį bus įtrauktas į pajamas, turėtų būti laikomas sąlygojančiu naudojimąsi šalių mokestinės tvarkos neatitikimais, jei ta atskaitymo neįtraukiant pasekmė yra priskirtina finansinės priemonės arba pagal ją atliktų mokėjimų kvalifikavimo skirtumams. Turėtų būti suprantama, kad pasinaudojimo neatitikimais pasekmė galėtų atsirasti tuo atveju, jei pagal finansinę priemonę atliktas mokėjimas per pagrįstą laikotarpį nėra įtraukiamas į pajamas. Toks mokėjimas turėtų būti laikomas įtrauktu į pajamas per pagrįstą laikotarpį, jei mokėjimo gavėjas jį įtraukia per 12 mėnesių nuo mokėtojo mokestinio laikotarpio pabaigos arba per laikotarpį, nustatytą remiantis įprastų rinkos sąlygų principu. Valstybės narės turėtų reikalauti, kad mokėjimas būtų įtrauktas per fiksuotą laikotarpį, siekiant neleisti susidaryti pasinaudojimo šalių mokestinės tvarkos neatitikimais pasekmei ir siekiant užtikrinti mokesčių kontrolę;

(23)

dėl hibridinių perkėlimų galėtų atsirasti skirtingas mokestinis vertinimas, jei dėl susitarimo perkelti finansinę priemonę buvo laikoma, kad su šia priemone susijusią grąžą vienu metu gauna daugiau kaip viena susitarimo šalis. Tais atvejais mokėjimas pagal hibridinį perkėlimą mokėtojui galėtų nulemti atskaitymą, tuo tarpu mokėjimo gavėjas jį traktuotų kaip susijusios priemonės grąžą. Dėl tokio skirtingo mokestinio vertinimo galėtų atsirasti atskaitymo neįtraukiant pasekmė arba susidaryti perteklinis mokesčio kreditas už susijusiai priemonei taikomą mokestį prie pajamų šaltinio. Todėl tokie pasinaudojimo neatitikimais atvejai turėtų būti panaikinti. Atskaitymo neįtraukiant atveju turėtų būti taikomos tos pačios taisyklės, kaip neutralizuojant pasinaudojimo neatitikimais atvejus, atsirandančius dėl mokėjimų pagal hibridinę finansinę priemonę. Hibridinių perkėlimų, struktūrizuotų tokiu būdu, kad būtų generuojami pertekliniai mokesčio kreditai, atveju atitinkama valstybė narė turėtų neleisti mokėtojui naudoti perteklinį kreditą mokestinei naudai gauti, be kita ko, taikydama bendrą kovos su mokesčių vengimu taisyklę, atitinkančią Direktyvos (ES) 2016/1164 6 straipsnį;

(24)

būtina numatyti taisyklę, pagal kurią valstybėms narėms būtų leidžiama šalinti šios direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę ir įgyvendinimo neatitikimus, dėl kurių susidarytų šalių mokestinės tvarkos neatitikimas, nepaisant to, kad valstybės narės laikosi šios direktyvos. Tais atvejais, kai susidaro tokia padėtis ir pirminė šioje direktyvoje numatyta taisyklė netaikoma, turėtų būti taikoma antrinė taisyklė. Vis dėlto tiek pirminė, tiek antrinė taisyklės taikomos tik pasinaudojimo šalių mokestinės tvarkos neatitikimais atvejais, kaip apibrėžta šioje direktyvoje, ir jų taikymas turėtų nedaryti poveikio valstybės narės mokesčių sistemos bendriems ypatumams;

(25)

importuoti naudojimosi neatitikimais atvejai reiškia, kad šalims trečiosiose valstybėse susidarančio mokestinės tvarkos neatitikimo poveikis perkeliamas į valstybės narės jurisdikciją naudojant nehibridinę priemonę ir taip sumažinamas taisyklių, pagal kurias neutralizuojamas naudojimasis šalių mokestinės tvarkos neatitikimais, efektyvumas. Valstybėje narėje atskaitomas mokėjimas gali būti naudojamas išlaidoms, susijusioms su pasinaudojimu šalių mokestinės tvarkos neatitikimais, padengti. Siekiant kovoti su tokiais importuotais naudojimosi neatitikimais atvejais, būtina įtraukti taisykles, kuriomis būtų neleidžiama atlikti mokėjimo atskaitymo, jei atitinkamos pajamos iš tokio mokėjimo yra tiesiogiai ar netiesiogiai išskaičiuojamos iš atskaitomos sumos, atsirandančios pasinaudojant susidarančiais šalių mokestinės tvarkos neatitikimais, lemiančio dvigubą atskaitymą arba atskaitymą neįtraukiant tarp trečiųjų valstybių;

(26)

su dvigubu bendrovių rezidavimu susijęs naudojimasis mokestinės tvarkos neatitikimais galėtų lemti dvigubą atskaitymą, jei mokesčių mokėtojo, kuris yra rezidentas dviejose jurisdikcijose, mokėjimas atskaitomas pagal abiejų jurisdikcijų, kuriose mokesčių mokėtojas yra rezidentas, įstatymus. Kadangi su dvigubu rezidavimu susiję naudojimosi mokestinės tvarkos neatitikimais atvejai galėtų lemti dvigubo atskaitymo pasekmes, jie turėtų patekti į šios direktyvos taikymo sritį. Valstybė narė turėtų neleisti atlikti dvigubą atskaitymą, atsirandantį dviejose jurisdikcijose reziduojančios bendrovės atžvilgiu, kai šis mokėjimas yra išskaičiuojamas iš sumos, kuri pagal kitos jurisdikcijos teisės aktus nėra laikoma pajamomis;

(27)

šia direktyva siekiama didinti visos vidaus rinkos atsparumą mokestinės tvarkos neatitikimams. Valstybės narės negali to pakankamai pasiekti veikdamos atskirai, nes nacionalinės pelno mokesčio sistemos yra skirtingos ir nepriklausomi valstybių narių veiksmai tik padidintų esamą vidaus rinkos susiskaidymą tiesioginio apmokestinimo srityje. Tokiu būdu, esant skirtingų nacionalinių priemonių sąveikai, trūkumai ir iškraipymai išliktų. Tai reikštų koordinavimo trūkumą. Kadangi mokestinės tvarkos neatitikimai yra tarpvalstybinio pobūdžio, ir reikia priimti sprendimus, kurie tiktų visai vidaus rinkai, šį tikslą vis dėlto geriau galima pasiekti Sąjungos lygmeniu. Sąjunga gali patvirtinti priemones, vadovaudamasi subsidiarumo principu, nustatytu Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti. Nustatant reikalingą vidaus rinkos apsaugos lygį šia direktyva siekiama tik būtino koordinavimo lygio Sąjungoje, kuris būtinas šios direktyvos tikslui pasiekti;

(28)

įgyvendindamos šią direktyvą, valstybės narės iliustravimo ar aiškinimo tikslais turėtų naudotis EBPO BEPS ataskaitoje dėl 2 veiksmo pateiktais taikytinais paaiškinimais ir pavyzdžiais tiek, kiek jie yra suderinami su šios direktyvos nuostatomis ir su Sąjungos teise;

(29)

9 straipsnio 1 ir 2 dalyse pateiktos taisyklės dėl naudojimosi mokestinės tvarkos neatitikimais bus taikomos tik tokia apimtimi, kokia su mokesčių mokėtoju susijusioje situacijoje susidaro pasinaudojimo šalių mokestinės tvarkos neatitikimais pasekmė. Pasinaudojimo šalių mokestinės tvarkos neatitikimais pasekmė neturėtų atsirasti, kai darinys turi būti koreguojamas pagal 9 straipsnio 5 dalį arba 9a straipsnį, ir, atitinkamai, dariniai, kurie turi būti koreguojami pagal tas šios direktyvos dalis, neturėtų būti toliau koreguojami pagal taisykles dėl naudojimosi šalių mokestinės tvarkos neatitikimais;

(30)

kai dėl kitos direktyvos, pavyzdžiui, Tarybos direktyvos 2011/96/ES (4), nuostatų mokestinių pasekmių neatitikimų pasekmės neutralizuojamos, neturėtų būti galimybių taikyti šioje direktyvoje numatytas taisykles dėl naudojimosi šalių mokestinės tvarkos neatitikimais;

(31)

Komisija turėtų įvertinti šios direktyvos įgyvendinimą praėjus penkeriems metams po jos įsigaliojimo ir pateikti ataskaitą Tarybai. Valstybės narės turėtų pateikti Komisijai visą informaciją, reikalingą šiam įvertinimui atlikti;

(32)

todėl Direktyva (ES) 2016/1164 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista,

1.

1 straipsnis pakeičiamas taip:

„1 straipsnis

Taikymo sritis

1.   Ši direktyva taikoma visiems mokesčių mokėtojams, kuriems vienoje ar daugiau valstybių narių taikomas pelno mokestis, įskaitant subjektų, kurie mokesčių tikslais yra trečiųjų valstybių rezidentai, nuolatines buveines vienoje ar daugiau valstybių narių.

2.   9a straipsnis taip pat taikomas visiems subjektams, kuriuos tam tikra valstybė narė laiko skaidriais mokesčių tikslais.“;

2.

2 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

3.

4 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

4.

9 straipsnis pakeičiamas taip:

„9 straipsnis

Pasinaudojimo šalių mokestinės tvarkos neatitikimais atvejai

1.   Tais atvejais, kai pasinaudojus šalių mokestinės tvarkos neatitikimais susidaro sąlygos dvigubam atskaitymui:

Nepaisant to, bet kurį tokį atskaitymą turi būti galima kompensuoti iš dvigubai įtrauktų pajamų, nepriklausomai nuo to, ar jos susidarė einamuoju ar vėlesniu mokestiniu laikotarpiu.

2.   Tais atvejais, kai pasinaudojus šalių mokestinės tvarkos neatitikimais susidaro sąlygos atskaitymui neįtraukiant:

3.   Valstybė narė atsisako suteikti atskaitymą bet kurio mokėjimo, kurį atlieka mokesčių mokėtojas, atžvilgiu, jeigu tokiu mokėjimu tiesiogiai arba netiesiogiai, pasitelkiant sandorį ar kelis sandorius, vykdomus tarp susijusių įmonių arba sudarytus kaip struktūrinio susitarimo dalis, finansuojamos atskaitomos išlaidos, dėl kurių sudaromos sąlygos pasinaudojimui šalių mokestinės tvarkos neatitikimais, išskyrus atvejus, kai viena iš jurisdikcijų, susijusių su sandoriu arba keliais sandoriais, yra atlikusi lygiavertį koregavimą tokio pasinaudojimo šalių mokestinės tvarkos neatitikimais atžvilgiu.

4.   Valstybės narės gali:

5.   Tais atvejais, kai pasinaudojimas šalių mokestinės tvarkos neatitikimais yra susijęs su nuolatinės buveinės, kuri kitur tokia nelaikoma, pajamomis, kurios nėra apmokestinamos valstybėje narėje, kurioje mokesčių mokėtojas yra rezidentas mokesčių tikslais, ta valstybė narė reikalauja, kad mokesčių mokėtojas įtrauktų pajamas, kurios priešingu atveju būtų priskirtos nuolatinei buveinei, kuri kitur tokia nelaikoma. Ši nuostata taikoma išskyrus atvejus, kai valstybė narė privalo pajamas atleisti nuo mokesčių pagal dvigubo apmokestinimo sutartį, kurią ta valstybė narė yra sudariusi su trečiąja valstybe.

6.   Tais atvejais, kai hibridinis perkėlimas yra parengtas siekiant gauti mokesčio prie pajamų šaltinio lengvatą, taikomą mokėjimui, gautam už finansinės priemonės perkėlimą daugiau nei vienai dalyvaujančių šalių, mokesčių mokėtojo valstybė narė apriboja tokios lengvatos naudą proporcingai grynosioms apmokestinamosioms pajamoms, kurios susijusios su tokiu mokėjimu.“;

5.

įterpiami šie straipsniai:

„9a straipsnis

Atvirkštiniai pasinaudojimo šalių mokestinės tvarkos neatitikimais atvejai

1.   Tais atvejais, kai vienas ar keli susiję subjektai, kurie nėra rezidentai ir kurie bendrai tiesiogiai ar netiesiogiai turi 50 procentų ar daugiau valstybėje narėje įsteigto arba įsisteigusio hibridinio subjekto balsavimo teisių, kapitalo dalies arba teisių į pelną dalies, yra jurisdikcijoje arba jurisdikcijose, kurios tą hibridinį subjektą laiko apmokestinamuoju asmeniu, hibridinis subjektas yra laikomas tos valstybės narės rezidentu ir jo pajamos yra apmokestinamos tiek, kiek tos pajamos nėra kitaip apmokestintos pagal tos valstybės narės arba bet kurios kitos jurisdikcijos įstatymus.

2.   1 dalis netaikoma kolektyvinio investavimo subjektams. Šiame straipsnyje kolektyvinio investavimo subjektas – investicinis fondas ar subjektas, kuris priklauso įvairiems savininkams, kuris turi diversifikuotą vertybinių popierių portfelį ir kuriam valstybėje, kurioje jis yra įsteigtas, taikomas investuotojų apsaugos reglamentavimas.

9b straipsnis

Pasinaudojimo šalių mokestinės tvarkos neatitikimais atvejai, susiję su rezidavimo vieta mokesčių tikslais

Tais atvejais, kai mokesčių mokėtojo, kuris yra rezidentas mokesčių tikslais dviejose ar daugiau jurisdikcijų, mokėjimo, išlaidų arba nuostolių atskaitymas gali būti atskaitomas iš mokesčio bazės abiejose jurisdikcijose, to mokesčių mokėtojo valstybė narė nesuteikia atskaitymo, jeigu kita jurisdikcija leidžia dvigubą atskaitymą kompensuoti iš pajamų, kurios nėra dvigubai įtrauktos pajamos. Jeigu abi jurisdikcijos yra valstybės narės, ta valstybė narė, kurioje pagal dviejų atitinkamų valstybių narių sutartį dėl dvigubo apmokestinimo mokesčių mokėtojas nėra laikomas rezidentu, nesuteikia atskaitymo.“;

6.

10 straipsnio 1 dalis papildoma tokia pastraipa:

„Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, Komisija ne vėliau kaip 2022 m. sausio 1 d. įvertina 9 ir 9b straipsnių įgyvendinimą, visų pirma 9 straipsnio 4 dalies b punkte nustatytos išimties taikymo pasekmes, ir pateikia ataskaitą Tarybai.“;

7.

11 straipsnyje įterpiama ši dalis:

„5a.   Nukrypstant nuo 1 dalies, valstybės narės ne vėliau kaip 2019 m. gruodžio 31 d. priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų laikomasi 9 straipsnio. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą.

Tas nuostatas jos taiko nuo 2020 m. sausio 1 d.

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.“

7.6.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 144/12

(1)

siekiant užtikrinti didesnį biržos prekių išvestinių finansinių priemonių, apyvartinių taršos leidimų ir jų išvestinių finansinių priemonių rinkų skaidrumą, rinkos operatoriai ir investicinės įmonės, valdantys prekybos vietą, kurioje prekiaujama šiomis finansinėmis priemonėmis, turėtų kas savaitę viešai skelbti ataskaitą, kurioje nurodomas bendras sutartį turinčių asmenų skaičius ir bendra kiekvienos biržos prekių išvestinės finansinės priemonės, apyvartinio taršos leidimo ar jo išvestinės finansinės priemonės atvirų pozicijų suma, viršijanti ribas, nustatytas Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2017/591 (2) dėl biržos prekių išvestinių finansinių priemonių pozicijų apribojimų taikymo techninių reguliavimo standartų ir perduoda tą ataskaitą Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai (EVPRI);

(2)

iki aiškaus bendro termino pateikus atitinkamų prekybos vietų anksčiau paskelbtas ataskaitas, EVPRI bus lengviau kas savaitę centralizuotai skelbti tokias ataskaitas, gaunamas iš visos Sąjungos;

(3)

nuoseklumo sumetimais ir siekiant užtikrinti sklandų finansų rinkų veikimą, būtina, kad šiame reglamente ir Direktyvoje 2014/65/ES nustatytos nuostatos būtų pradėtos taikyti tą pačią dieną;

(4)

šis reglamentas grindžiamas EVPRI Komisijai pateiktu techninių įgyvendinimo standartų projektu;

(5)

EVPRI surengė atviras viešas konsultacijas dėl techninių įgyvendinimo standartų projekto, kuriuo grindžiamas šis reglamentas, išanalizavo galimas su juo susijusias sąnaudas ir naudą ir paprašė, kad pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1095/2010 (3) 37 straipsnį įsteigta Vertybinių popierių ir rinkų suinteresuotųjų subjektų grupė pateiktų savo nuomonę,

7.6.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 144/14

(1)

siekiant išvengti tarptautinių finansų rinkų sutrikdymo ir užtikrinti, kad įstaigos nebūtų baudžiamos taikant joms didesnius nuosavų lėšų reikalavimus, kai vyksta esamų trečiųjų valstybių pagrindinių sandorio šalių pripažinimo procesai, Reglamento (ES) Nr. 575/2013 497 straipsnio 2 dalyje nustatytas pereinamasis laikotarpis, per kurį trečiųjų valstybių pagrindines sandorio šalis, su kuriomis Sąjungoje įsteigtos įstaigos atlieka sandorių tarpuskaitą, tos įstaigos gali laikyti reikalavimus atitinkančiomis pagrindinėmis sandorio šalimis;

(2)

Reglamentu (ES) Nr. 575/2013 iš dalies pakeistos Reglamento (ES) Nr. 648/2012 (2) nuostatos, susijusios su tam tikrais įvesties duomenimis, naudojamais apskaičiuojant įstaigų nuosavų lėšų reikalavimus trečiųjų valstybių pagrindinių sandorio šalių pozicijoms. Atitinkamai pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 89 straipsnio 5a dalį reikalaujama, kad tam tikros trečiųjų valstybių pagrindinės sandorio šalys ribotą laikotarpį praneštų apie bendrą pradinės garantinės įmokos, kurią jos gavo iš savo tarpuskaitos narių, sumą. Tas pereinamasis laikotarpis atitinka Reglamento (ES) Nr. 575/2013 497 straipsnio 2 dalyje nustatytą laikotarpį;

(3)

abu pereinamieji laikotarpiai turėjo baigtis 2014 m. birželio 15 d.;

(4)

Reglamento (ES) Nr. 575/2013 497 straipsnio 3 dalimi Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktą, kad išimtinėmis aplinkybėmis pereinamasis laikotarpis, susijęs su nuosavų lėšų reikalavimais, būtų pratęstas šešiems mėnesiams. Tas pratęsimas turėtų galioti ir Reglamento (ES) Nr. 648/2012 89 straipsnio 5a dalyje nustatytiems terminams. Tie pereinamieji laikotarpiai Komisijos įgyvendinimo reglamentais (ES) Nr. 591/2014 (3), (ES) Nr. 1317/2014 (4), (ES) 2015/880 (5), (ES) 2015/2326 (6), (ES) 2016/892 (7) ir (ES) 2016/2227 (8) jau pratęsti iki 2017 m. birželio 15 d.;

(5)

iš visų trečiosiose valstybėse įsteigtų pagrindinių sandorio šalių, kurios jau kreipėsi dėl pripažinimo, Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (ESMA) jau pripažino 28 pagrindines sandorio šalis. Iš jų dvi pagrindinės sandorio šalys iš Jungtinių Amerikos Valstijų buvo pripažintos priėmus Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2016/2227, remiantis Komisijos įgyvendinimo sprendimu (ES) 2016/377 (9). Priėmus Komisijos įgyvendinimo sprendimus (ES) 2016/2269 (10), (ES) 2016/2275 (11), (ES) 2016/2276 (12), (ES) 2016/2277 (13) ir (ES) 2016/2278 (14), taip pat buvo pripažintos penkios atitinkamai Indijos, Japonijos, Brazilijos, Dubajaus tarptautinio finansų centro ir Jungtinių Arabų Emyratų pagrindinės sandorio šalys. Galiausiai, remiantis Komisijos įgyvendinimo sprendimais (ES) 2016/2269 ir (ES) 2016/2274 (15), gali būti pripažinta daugiau atitinkamai Indijos ir Naujosios Zelandijos pagrindinių sandorio šalių. Nepaisant šių pokyčių, likusios trečiųjų valstybių pagrindinės sandorio šalys vis dar laukia pripažinimo, o pripažinimo procesas iki 2017 m. birželio 15 d. nebus baigtas. Jeigu pereinamasis laikotarpis nebus pratęstas, būtų reikalaujama, kad Sąjungoje įsteigtos įstaigos (arba jų patronuojamosios įmonės, įsteigtos ne Sąjungoje), kurios turi likusių trečiųjų valstybių pagrindinių sandorio šalių pozicijų, turėtų gerokai daugiau nuosavų lėšų toms pozicijoms padengti. NET jei toks padidėjimas gali būti tik laikinas, dėl jo tos įstaigos galėtų nutraukti tiesioginį dalyvavimą tų pagrindinių sandorio šalių veikloje arba bent laikinai galėtų būti nutrauktas tarpuskaitos paslaugų teikimas tų įstaigų klientams, todėl būtų labai sutrikdytos rinkos, kuriose tos pagrindinės sandorio šalys veikia;

(6)

todėl poreikis išvengti rinkų sutrikdymo už Sąjungos ribų, dėl kurio jau buvo pratęstas Reglamento (ES) Nr. 575/2013 497 straipsnio 2 dalyje nustatytas pereinamasis laikotarpis, išliktų pasibaigus pratęstam pereinamajam laikotarpiui, nustatytam Įgyvendinimo reglamente (ES) 2016/2227. Papildomai pratęsus pereinamąjį laikotarpį Sąjungoje įsteigtos įstaigos (arba jų patronuojamosios įmonės, įsteigtos ne Sąjungoje) galėtų išvengti didelio nuosavų lėšų reikalavimų padidėjimo dėl to, kad neužbaigtas pagrindinių sandorio šalių, patikimai bei prieinamu būdu teikiančių specifinės rūšies tarpuskaitos paslaugas, kurių reikia Sąjungoje įsteigtoms įstaigoms (arba jų patronuojamosioms įmonėms, įsteigtoms ne Sąjungoje), pripažinimo procesas. Todėl pereinamuosius laikotarpius būtina pratęsti dar šešiems mėnesiams;

(7)

šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Europos bankininkystės komiteto nuomonę,

7.6.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 144/17

(1)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1291/2013 (2) nustatyta bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.) (toliau – bendroji programa „Horizontas 2020“) sudaro prielaidas peržiūrėti Tarybos sprendimą 2008/376/EB (3), siekiant užtikrinti, kad Anglies ir plieno mokslinių tyrimų fondo mokslinių tyrimų programa (toliau – APMTF programa) papildytų bendrąją programą „Horizontas 2020“ su anglių ir plieno pramone susijusiuose sektoriuose;

(2)

siekiant užtikrinti nuoseklią dalyvavimo tiek APMTF programoje, tiek bendrojoje programoje „Horizontas 2020“ sistemą, būtina tam tikras dalyvavimo APMTF programoje taisykles suderinti su taisyklėmis, taikytinomis bendrajai programai „Horizontas 2020“;

(3)

siekiant užtikrinti daugiau skaidrumo ir atitiktį Komisijos ekspertų grupių veiklos organizavimo taisyklėms bei suderinamumą su jomis, taip pat kuo labiau prisidėti prie subalansuoto atstovavimo atitinkamoms ekspertinėms ir svarbioms sritims ir siekiant optimalios lyčių pusiausvyros, būtina peržiūrėti taisykles dėl patariamųjų grupių ir techninių grupių kompetencijos ir sudėties, visų pirma susijusias su Komisijos paskirtų ekspertų statusu;

(4)

tikslinga apsvarstyti galimybę supaprastinti finansavimo taisykles, kad būtų palengvintas mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) dalyvavimas APMTF programoje, o apskaičiuojant reikalavimus atitinkančias išlaidas personalui būtų leista MVĮ savininkams ir kitiems fiziniams asmenims, negaunantiems atlyginimo, taikyti vieneto įkainį;

(5)

Sprendimui 2008/376/EB įgyvendinti būtinos priemonės turėtų būti tvirtinamos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 182/2011 (4);

(6)

todėl Sprendimas 2008/376/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

1)

21 straipsnis pakeičiamas taip:

„21 straipsnis

Patariamųjų grupių uždaviniai

Su atitinkamai anglies ir plieno sektoriais susijusių MTTP aspektų srityje kiekviena patariamoji grupė konsultuoja Komisiją dėl:

2)

22 straipsnis pakeičiamas taip:

„22 straipsnis

Patariamųjų grupių sudėtis

1.   Kiekviena patariamoji grupė sudaroma pagal priede pateiktas lenteles. Patariamųjų grupių nariai yra asmenys, Komisijos paskirti atstovauti suinteresuotųjų subjektų bendram interesui. Jie ne atstovauja atskiriems suinteresuotiems subjektams, o reiškia įvairių suinteresuotųjų subjektų organizacijų bendrą nuomonę.

Nariai skiriami 42 mėnesių laikotarpiui. Nariai, kurie nebegali veiksmingai dalyvauti grupės svarstymuose, kurie atsistatydina arba kurie net ir baigę eiti pareigas atskleidžia tokią informaciją, kuriai taikomas įpareigojimas saugoti profesinę paslaptį, visų pirma informaciją apie įmones, jų verslo santykius ar jų sąnaudų komponentus, nebekviečiami dalyvauti patariamųjų grupių posėdžiuose ir likusiam jų kadencijos laikui gali būti pakeisti kitais nariais.

2.   Patariamųjų grupių nariai atrenkami iš ekspertų, turinčių kompetenciją II skyriaus 3 ir 4 skirsniuose nurodytose srityse ir atsiliepusių į viešą kvietimą teikti paraiškas. Tie ekspertai taip pat gali būti paskirti remiantis priede pateiktose lentelėse nurodytų subjektų arba valstybių narių pasiūlymais.

Jie turi aktyviai veikti atitinkamoje srityje ir išmanyti pramonės sektoriaus prioritetus.

3.   Komisija siekia užtikrinti, kad kiekvienos patariamosios grupės narių ekspertinių žinių lygis būtų aukštas, taip pat užtikrinti subalansuotą atstovavimą atitinkamoms ekspertinėms ir svarbioms sritims ir, kiek įmanoma, lyčių bei geografinės kilmės pusiausvyrą, atsižvelgiant į konkrečius patariamųjų grupių uždavinius, reikalingų ekspertinių žinių rūšį ir ekspertų atrankos procedūros rezultatus.“;

3)

24 straipsnis pakeičiamas taip:

„24 straipsnis

Anglies ir plieno techninių grupių steigimas ir uždaviniai

1.   Anglies ir plieno techninės grupės (techninės grupės) teikia Komisijai pagalbą, susijusią su mokslinių tyrimų ir bandomųjų arba demonstracinių projektų stebėsena.

Techninių grupių narius individualiai skiria Komisija.

Nariai, kurie nebegali veiksmingai dalyvauti grupės svarstymuose, kurie atsistatydina arba kurie net ir baigę eiti pareigas atskleidžia tokią informaciją, kuriai taikomas įpareigojimas saugoti profesinę paslaptį, visų pirma informaciją apie įmones, jų verslo santykius ar jų sąnaudų komponentus, nebekviečiami dalyvauti techninių grupių posėdžiuose.

2.   Techninių grupių nariai atrenkami iš ekspertų, turinčių mokslinių tyrimų strategijos, administravimo arba gamybos kompetenciją II skyriaus 3 ir 4 skirsniuose nurodytose srityse ir atsiliepusių į viešą kvietimą teikti paraiškas.

Jie turi aktyviai veikti atitinkamoje srityje ir būti atsakingi už mokslinių tyrimų strategiją, administravimą ar gamybą atitinkamuose sektoriuose.

3.   Komisija siekia užtikrinti, kad kiekvienos techninės grupės narių profesinių ekspertinių žinių lygis būtų aukštas, taip pat užtikrinti subalansuotą atstovavimą atitinkamoms ekspertinėms sritims ir, kiek įmanoma, lyčių bei geografinės kilmės pusiausvyrą, atsižvelgiant į konkrečius techninių grupių uždavinius, reikalingų ekspertinių žinių rūšį ir ekspertų atrankos procedūros rezultatus. Narystė techninėje grupėje nereiškia, kad atitinkamas asmuo negali eiti vertinimo eksperto pareigų.

Komisija užtikrina, kad būtų patvirtintos taisyklės ir procedūros siekiant tinkamai išvengti techninių grupių narių, kuriems pavesta vertinti konkretų projektą, interesų konfliktų ir juos valdyti. Tomis procedūromis taip pat užtikrinama, kad visas projektų stebėsenos procesas vyktų vienodomis sąlygomis ir sąžiningai.

Jei įmanoma, techninių grupių posėdžiai rengiami vietose, parinktose taip, kad būtų geriausiai užtikrinta projekto stebėsena ir rezultatų vertinimas.“;

4.

25 straipsnis pakeičiamas taip:

„25 straipsnis

Kvietimas teikti pasiūlymus

1.   Kasmet skelbiamas metinis kvietimas teikti pasiūlymus. Pasiūlymų teikimo pradžios data paskelbiama 3 dalyje nurodytame informaciniame pakete. Jei nenurodyta kitaip, kiekvienų metų rugsėjo 15 d. yra galutinė pasiūlymų pateikimo vertinti data. Jei rugsėjo 15 d. yra savaitgalio diena, penktadienis arba pirmadienis, galutinė data automatiškai nukeliama į pirmą darbo dieną po rugsėjo 15 d. Galutinė data paskelbiama 3 dalyje nurodytame informaciniame pakete.

2.   Jei Komisija pagal 41 straipsnio d ir e punktus nusprendžia pakeisti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą galutinę pasiūlymų pateikimo datą arba paskelbti specialius kvietimus teikti pasiūlymus, ji tokią informaciją skelbia Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Specialiuose kvietimuose teikti pasiūlymus nurodomos pateikimo (įskaitant tai, ar pateikimas turi būti vienos ar dviejų pakopų) ir pasiūlymų vertinimo datos ir sąlygos, prioritetai, jei reikia, reikalavimus atitinkančių projektų tipas, kaip nurodyta 14–18 straipsniuose, ir numatytas finansavimas.

3.   Komisija užtikrina, kad visiems potencialiems dalyviams kvietimo teikti pasiūlymus paskelbimo momentu būtų pateikta pakankamai gairių ir informacijos, visų pirma Komisijos interneto svetainėje paskelbiant informacinį paketą. To informacinio paketo spausdintą versiją taip pat galima gauti pateikus prašymą Komisijai.

Informaciniame pakete pateikiama informacija apie išsamias dalyvavimo taisykles, pasiūlymų ir projektų administravimo metodus, paraiškos formas, pasiūlymų pateikimo taisykles, pavyzdinius susitarimus dėl dotacijų, reikalavimus atitinkančias išlaidas, maksimalią leistiną finansinę pagalbą, mokėjimo būdus ir metinius prioritetinius Mokslinių tyrimų programos tikslus.

Komisijai paraiškos teikiamos laikantis informaciniame pakete išdėstytų taisyklių.“;

5)

27 straipsnio antra pastraipa pakeičiama taip:

„Komisija užtikrina, kad visi potencialūs dalyviai galėtų susipažinti su MTTP veiksmų vertinimo ir atrankos vadovu.“;

6)

28 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„3.   Komisija parengia priimtų pasiūlymų sąrašą, juos išdėstydama pagal vertingumą.“;

7)

Įterpiamas šis straipsnis:

„29a straipsnis

Veiksmų įgyvendinimas

1.   Dalyviai įgyvendina veiksmus laikydamiesi visų šiame sprendime, Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (*1), Komisijos deleguotajame reglamente (ES) Nr. 1268/2012 (*2), taip pat kvietime teikti pasiūlymus ir susitarime dėl dotacijos nustatytų sąlygų ir įpareigojimų.

2.   Dalyviai neprisiima jokių su šiuo sprendimu arba susitarimu dėl dotacijos nesuderinamų įsipareigojimų. Jei dalyvis nesilaiko su veiksmo techniniu įgyvendinimu susijusių įsipareigojimų, kiti dalyviai laikosi įsipareigojimų be papildomo Sąjungos finansavimo, išskyrus atvejus, kai Komisija aiškiai juos atleidžia nuo tų įsipareigojimų. Dalyviai užtikrina, kad Komisijai būtų tinkamu laiku pranešta apie visus įvykius, kurie galėtų smarkiai paveikti veiksmo įgyvendinimą arba Sąjungos interesus.

3.   Dalyviai įgyvendina veiksmą ir tuo tikslu imasi visų būtinų ir pagrįstų priemonių. Jie pasirūpina, kad reikiamu laiku turėtų veiksmui įgyvendinti reikalingų išteklių. Kai to reikia veiksmui įgyvendinti, jie gali kreiptis į trečiąsias šalis, įskaitant subrangovus, kad jos atliktų veiksme numatytą darbą. Už atliktą darbą dalyviai atsako Komisijai ir kitiems dalyviams.

4.   Subrangos sutartys dėl tam tikrų veiksmo dalių atlikimo sudaromos tik susitarime dėl dotacijos numatytais atvejais ir deramai pagrįstais atvejais, kurie negalėjo būti aiškiai numatyti susitarimo dėl dotacijos įsigaliojimo momentu.

5.   Trečiosios šalys, kurios nėra subrangovai, veiksme numatytą darbą gali atlikti susitarime dėl dotacijos nustatytomis sąlygomis. Trečioji šalis ir darbas, kurį ji turi atlikti, nustatomi susitarime dėl dotacijos.

Tų trečiųjų šalių patirtos sąnaudos gali būti laikomos atitinkančiomis reikalavimus, jeigu trečioji šalis atitinka visas šias sąlygas:

6.   Dalyviai laikosi valstybių, kuriose įgyvendinamas veiksmas, nacionalinių įstatymų, kitų teisės aktų ir etikos nuostatų. Kai tinkama, dalyviai, prieš pradėdami veiksmą, prašo atitinkamų nacionalinių ar vietinių etikos komitetų patvirtinimo.

(*1)  2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (OL L 298, 2012 10 26, p. 1)."

(*2)  2012 m. spalio 29 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 1268/2012 dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių taikymo taisyklių (OL L 362, 2012 12 31, p. 1).“;"

8)

33 straipsnis pakeičiamas taip:

„33 straipsnis

Išlaidos personalui

Reikalavimus atitinkančios išlaidos personalui apima tik asmenų, tiesiogiai atliekančių veiksme numatytą darbą, faktiškai dirbtas valandas.

Mažųjų ir vidutinių įmonių savininkų ir kitų fizinių asmenų, negaunančių atlyginimo, išlaidos personalui gali būti atlygintos taikant vieneto įkainį.“;

9)

39 straipsnis pakeičiamas taip:

„39 straipsnis

Nepriklausomų ir aukštos kvalifikacijos ekspertų skyrimas

Nepriklausomų ir aukštos kvalifikacijos ekspertų, nurodytų 18 straipsnyje, 28 straipsnio 2 dalyje ir 38 straipsnyje, skyrimui mutatis mutandis taikomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1290/2013 (*3) 40 straipsnio nuostatos.

(*3)  2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1290/2013, kuriuo nustatomos bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.) dalyvavimo ir sklaidos taisyklės ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1906/2006 (OL L 347, 2013 12 20, p. 81).“;"

10)

41 straipsnio d punktas pakeičiamas taip:

11)

42 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (*4) 5 straipsnis.

(*4)  2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).“"

7.6.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 144/23

(1)

Europos mokslinių tyrimų erdvėje Peteno stipriasrautis reaktorius (toliau – HFR) buvo ir kurį laiką tebebus svarbi Bendrijos medžiagotyros ir bandymų, branduolinės medicinos ir branduolinių reaktorių saugos mokslinių tyrimų branduolinės energijos srityje priemonė;

(2)

HFR veikla buvo finansuojama pagal keletą papildomų mokslinių tyrimų programų, iš kurių paskutinė (1) baigėsi 2015 m. gruodžio 31 d.;

(3)

2016 m. HFR veikė be papildomos mokslinių tyrimų programos, nes dar nebuvo užbaigtos finansavimą skiriančių valstybių narių įgaliotųjų subjektų derybos. Kadangi po šių pastangų du nacionaliniai subjektai pasiekė susitarimą, būtina numatyti naują papildomą mokslinių tyrimų programą siekiant toliau teikti finansinę paramą HFR;

(4)

Siekiant užtikrinti papildomų mokslinių tyrimų programų tęstinumą, šis sprendimas turėtų būti taikomas nuo 2016 m. sausio 1 d. Dalimi įnašų pagal 2016–2019 m. papildomą HFR mokslinių tyrimų programą turėtų būti galima padengti 2016 m. veiklos išlaidas;

(5)

kadangi HFR yra nepakeičiama Bendrijos mokslinių tyrimų infrastruktūra branduolinių reaktorių saugos, sveikatos apsaugos (įskaitant medicininių izotopų kūrimą siekiant spręsti medicinos mokslinių tyrimų klausimus), branduolių sintezės mokslinių tyrimų, pagrindinių mokslų, mokymų ir atliekų tvarkymo (įskaitant Europai svarbiose konkrečiose Sąjungos reaktorių sistemose naudojamo branduolinio kuro saugą) srityse, jis turėtų toliau veikti pagal 2016–2019 m. papildomą HFR mokslinių tyrimų programą iki 2019 m. pabaigos;

(6)

kadangi Atominės energetikos ir alternatyviųjų šaltinių energijos komisariatą (Commissariat à l'énergie atomique et aux énergies alternatives) (CEA) ir Branduolinių mokslinių tyrimų konsultacinę grupę (Nuclear Research and consultancy Group V.O.F.) (NRG), atitinkamai Prancūzijos ir Nyderlandų vykdymo atstovus, ypač domina HFR švitinimo pajėgumas, jie susitarė finansuoti visą 2016–2019 m. papildomą HFR mokslinių tyrimų programą asignuotųjų pajamų forma skirdami įnašus į Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą;

(7)

tais įnašais siekiama finansuoti HFR veiklą siekiant paremti mokslinių tyrimų programos veiklą; taigi įnašai grindžiami sąlyga, kad HFR veiks įprastai ir bus reguliariai techniškai prižiūrimas. Jei dar prieš saugaus išlaikymo būklės deklaraciją NRG operatorius Nyderlandų nacionalinei reguliavimo institucijai pateiks oficialų pranešimą apie galutinį išjungimą, dar nesumokėtos išmokos ir Komisijos skelbiami kvietimai dėl lėšų turėtų būti sustabdyti,

7.6.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 144/27

(1)

2016 m. rugpjūčio 3 d. Europos Komisija (toliau – Komisija) pagal Reglamento (ES) 2016/1036 (toliau – pagrindinis reglamentas) 5 straipsnį inicijavo antidempingo tyrimą dėl į Sąjungą importuojamos Korėjos Respublikos kilmės (toliau – nagrinėjamoji šalis) grynintos tereftalio rūgšties ir jos druskų. Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (2) paskelbė pranešimą apie inicijavimą (toliau – pranešimas apie inicijavimą).

(2)

Komisija tyrimą inicijavo 2016 m. birželio 20 d. gavusi bendrovių „BP Aromatics Limited NV“, „Artland PTA SA“ ir „Indorama Ventures Quimica S.L.U.“ (toliau – skundo pateikėjai), kurios pagamina daugiau nei 25 % visos grynintos tereftalio rūgšties ir jos druskų Sąjungoje, pateiktą skundą. Skunde buvo pateikti dempingo ir dėl jo daromos materialinės žalos įrodymai, kurių pakako tyrimo inicijavimui pagrįsti.

(3)

Pranešime apie inicijavimą Komisija paragino suinteresuotąsias šalis pranešti apie save, kad galėtų dalyvauti tyrime. Be to, Komisija konkrečiai pranešė skundo pateikėjams, kitiems žinomiems Sąjungos gamintojams, žinomiems eksportuojantiems gamintojams, Korėjos valdžios institucijoms, žinomiems importuotojams ir naudotojams apie tyrimo inicijavimą ir paragino juos dalyvauti.

(4)

Suinteresuotosios šalys turėjo galimybę teikti pastabas dėl tyrimo inicijavimo ir prašyti, kad Komisija ir (arba) prekybos bylas nagrinėjantis pareigūnas jas išklausytų.

(5)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad gali vykdyti suinteresuotųjų šalių atranką pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį.

(6)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija paprašė visų Korėjos Respublikos eksportuojančių gamintojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. Be to, Komisija paprašė Korėjos Respublikos nuolatinės atstovybės Europos Sąjungoje nurodyti kitus eksportuojančius gamintojus, kurie galbūt norėtų dalyvauti atliekant tyrimą, ir (arba) su jais susisiekti.

(7)

Penki nagrinėjamosios šalies eksportuojantys gamintojai pateikė prašomą informaciją ir sutiko, kad gali būti atrenkami. Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalį Komisija atrinko tris eksportuojančius gamintojus, remdamasi didžiausia tipine nagrinėjamojo produkto eksporto į Sąjungą apimtimi, kurią būtų galima pagrįstai išnagrinėti per turimą laikotarpį. Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 2 dalį dėl atrinktų bendrovių konsultuotasi su visais žinomais susijusiais eksportuojančiais gamintojais ir nagrinėjamosios šalies valdžios institucijomis. Dėl atrinktų bendrovių prieštaravimų nepateikta.

(8)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad klausimynus nusiųs visiems šešiems žinomiems nagrinėjamojo produkto gamintojams. Atsižvelgdama į nedidelį gamintojų skaičių Komisija nusprendė, kad atranka nereikalinga.

(9)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija paprašė nesusijusių importuotojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją.

(10)

Prašomą informaciją pateikė ir sutiko, kad gali būti atrenkami, du nesusiję importuotojai. Atsižvelgdama į nedidelį importuotojų skaičių Komisija nusprendė, kad atranka nereikalinga.

(11)

Komisija klausimynus nusiuntė trims atrinktiems eksportuojantiems gamintojams, visiems šešiems Sąjungos gamintojams, devyniems žinomiems naudotojams ir dviem žinomiems importuotojams.

(12)

Klausimyno atsakymus pateikė trys atrinkti eksportuojantys gamintojai, visi šeši Sąjungos gamintojai, dvylika naudotojų ir du importuotojai.

(13)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kurią manė esant reikalingą siekiant padaryti preliminarias išvadas dėl dempingo, jo daromos žalos ir Sąjungos interesų. Pagal pagrindinio reglamento 16 straipsnį tikrinamieji vizitai buvo surengti šių bendrovių patalpose:

(14)

Atliekant dempingo ir žalos tyrimą nagrinėtas 2015 m. liepos 1 d. – 2016 m. birželio 30 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis). Tiriant žalai įvertinti svarbias tendencijas nagrinėtas laikotarpis nuo 2013 m. sausio 1 d. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(15)

Nagrinėjamasis produktas – Korėjos Respublikos kilmės tereftalio rūgštis, kurios grynumas ne mažesnis kaip 99,5 % masės, ir jos druskos ir kurių KN kodas šiuo metu yra ex 2917 36 00 (TARIC kodas 2917360010) (toliau – nagrinėjamasis produktas).

(16)

Gryninta tereftalio rūgštis gaunama gryninant neišgrynintą tereftalio rūgštį, kuri gaunama paraksilenui (PX) reaguojant su tirpikliu ir katalizatoriaus tirpalu.

(17)

Nagrinėjamasis produktas daugiausia naudojamas kaip žaliava sintetinant polimerus, naudojamus, pvz., poliesterio tekstilės audiniams ir poli(etileno tereftalato) (PET) buteliams gaminti.

(18)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad toliau išvardytų produktų pagrindinės fizinės ir cheminės savybės ir pagrindinė naudojimo paskirtis yra tokios pačios:

(19)

Todėl Komisija nusprendė, kad šie produktai yra panašūs produktai, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(20)

15 konstatuojamojoje dalyje nustatytai produkto apibrėžtajai sričiai priskiriamos grynintos tereftalio rūgšties variacijos – ne tik gryniausia grynintos tereftalio rūgšties variacija, bet ir vadinamoji kokybiška tereftalio rūgštis ir vidutinės kokybės tereftalio rūgštis. Variacijas iš esmės galima atskirti pagal grynumo lygį. Vidutinės kokybės tereftalio rūgšties ir kokybiškos tereftalio rūgšties priemaišų kiekis yra didesnis nei gryniausios grynintos tereftalio rūgšties. Bet kuriuo atveju kiekvienos šių variacijų priemaišų kiekis neviršija 0,5 %, todėl visos šios variacijos priskiriamos 15 konstatuojamojoje dalyje nustatytai produkto apibrėžčiai.

(21)

Kelios suinteresuotosios šalys tvirtino, kad kokybiška tereftalio rūgštis neturėtų būti priskirta tiriamojo produkto apibrėžtajai sričiai. Jų teigimu, kokybiškos tereftalio rūgšties ir gryniausios grynintos tereftalio rūgšties fizinės ir cheminės savybės skiriasi, todėl skiriasi ir naudojimo paskirtis. Jos taip pat tvirtino, kad skiriasi kokybiškos tereftalio rūgšties ir gryniausios grynintos tereftalio rūgšties gamybos procesai ir kad kokybiškos tereftalio rūgšties gamybos sąnaudos ir pardavimo kaina yra mažesnės nei gryniausios grynintos tereftalio rūgšties.

(22)

Gryniausios grynintos tereftalio rūgšties sudėtyje yra iki 0,01 % priemaišų, tačiau kokybiškos tereftalio rūgšties sudėtyje gali būti iki 0,2 % priemaišų, be to, skiriasi sudėtyje esančių priemaišų rūšys. Tačiau nepaisant šio priemaišų skirtumo, visų grynintos tereftalio rūgšties variacijų cheminė formulė yra tokia pati. Todėl Komisija mano, kad palyginti nedidelis priemaišų skirtumas nepakeičia fakto, kad visų grynintos tereftalio rūgšties variacijų pagrindinės cheminės ir fizinės savybės yra tokios pačios, todėl nėra pagrindo kokybiškos tereftalio rūgšties nepriskirti tiriamojo produkto apibrėžtajai sričiai.

(23)

Tos pačios suinteresuotosios šalys taip pat tvirtino, kad skiriasi kokybiškos tereftalio rūgšties ir gryniausios grynintos tereftalio rūgšties naudojimo paskirtis. Komisija nustatė, kad skirtumai nebuvo tokie reikšmingi, kad kokybiška tereftalio rūgštis būtų išbraukta iš tiriamojo produkto apibrėžtosios srities.

(24)

Tos pačios suinteresuotosios šalys taip pat tvirtino, kad kokybiška tereftalio rūgštis ir gryniausia gryninta tereftalio rūgštis gaminama taikant skirtingus gamybos procesus, tiksliau kad gaminant gryniausią grynintą tereftalio rūgštį pirmiausia atliekama oksidacijos reakcija, rafinavimas ir redukcijos reakcija (dviejų etapų gamybos būdas), o kokybišką tereftalio rūgštį – tiksli oksidacijos reakcija ir rafinavimas (vieno etapo gamybos būdas). Komisija nustatė, kad abiem gamybos procesams naudojamos tos pačios žaliavos ir procesai ir kad didžioji jų dalis yra tokie patys.

(25)

Galiausiai tos pačios suinteresuotosios šalys tvirtino, kad dėl pirmiau minėtų dviejų etapų ir vieno etapo gamybos būdų skirtumo kokybiškos tereftalio rūgšties gamybos sąnaudos yra 18–36 EUR/MT mažesnės už gryniausios grynintos tereftalio rūgšties. Per tyrimą nustatyta, kad gamybos sąnaudų skirtumas yra nereikšmingas. Bet kuriuo atveju produkto apibrėžtajai sričiai nustatyti svarbu vienodos techninės, cheminės ir fizinės savybės ir pagrindinė naudojimo paskirtis, o ne gamybos sąnaudų skirtumai. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(26)

Po faktų atskleidimo viena suinteresuotoji šalis pakartojo tvirtinimus, kad kokybiška tereftalio rūgštis turėtų būti išbraukta iš tiriamojo produkto apibrėžtosios srities dėl priemaišų sudėties ir jų kiekio skirtumų ir gamybos proceso, gamybos sąnaudų ir naudojimo paskirties skirtumų. Tačiau Komisija mano, kad šie skirtumai yra palyginti nedideli ir dėl jų nesikeičia išvada, kad tiek kokybiškos tereftalio rūgšties, tiek gryniausios grynintos tereftalio rūgšties techninės, cheminės ir fizinės savybės ir pagrindinė naudojimo paskirtis iš esmės yra tokios pačios. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(27)

Dėl pirmiau nurodytų priežasčių tvirtinimai, kad kokybiška tereftalio rūgštis turėtų būti išbraukta iš produkto apibrėžtosios srities, atmesti.

(28)

Remdamasi pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalimi Komisija pirmiausia išnagrinėjo, ar visa kiekvieno atrinkto eksportuojančio gamintojo pardavimo vidaus rinkoje apimtis buvo tipiška. Pardavimas vidaus rinkoje yra tipiškas, jei visa kiekvieno eksportuojančio gamintojo panašaus produkto pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams apimtis sudaro ne mažiau kaip 5 % visos jo nagrinėjamojo produkto pardavimo tiriamuoju laikotarpiu eksportui į Sąjungą apimties. Tuo remiantis nustatyta, kad kiekvieno atrinkto eksportuojančio panašaus produkto gamintojo visas pardavimas vidaus rinkoje buvo tipiškas.

(29)

Tada remdamasi pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalimi Komisija išnagrinėjo, ar kiekvieno atrinkto eksportuojančio gamintojo pardavimo vidaus rinkoje apimtis buvo tipiška. Tam tikros rūšies produkto pardavimas vidaus rinkoje yra tipiškas, jei per tiriamąjį laikotarpį visa pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams apimtis sudaro ne mažiau kaip 5 % visos pardavimo eksportui į Sąjungą apimties. Komisija nustatė, kad kiekvieno atrinkto eksportuojančio gamintojo visa pardavimo vidaus rinkoje apimtis sudarė ne mažiau kaip 5 % visos pardavimo eksportui į Sąjungą apimties.

(30)

Tada Komisija nustatė pelningo pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams tiriamuoju laikotarpiu dalį, kad galėtų nuspręsti, ar skaičiuojant normaliąją vertę remtis faktiniu pardavimu vidaus rinkoje pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį.

(31)

Normalioji vertė grindžiama faktine vidaus rinkos kaina neatsižvelgiant į tai, ar toks pardavimas pelningas ar ne, jeigu:

(32)

Šiuo atveju normalioji vertė yra vidutinė svertinė viso pardavimo vidaus rinkoje tiriamuoju laikotarpiu kaina.

(33)

Vienas eksportuojantis gamintojas atitiko 31 konstatuojamojoje dalyje minėtas sąlygas ir panašaus produkto pelningo pardavimo apimtis sudarė daugiau kaip 80 % viso panašaus produkto pardavimo vidaus rinkoje apimties. Šio eksportuojančio gamintojo normalioji vertė buvo pagrįsta faktine vidaus rinkos kaina, apskaičiuota kaip svertinis viso pardavimo vidaus rinkoje vidurkis.

(34)

Normalioji vertė yra faktinė produktų, tik pelningai parduotų vidaus rinkoje tiriamuoju laikotarpiu, vidaus rinkos kaina, jei:

(35)

Išnagrinėjus dviejų eksportuojančių gamintojų pardavimą vidaus rinkoje nustatyta, kad mažiau nei 80 % viso pardavimo vidaus rinkoje buvo pelningas. Todėl šių dviejų eksportuojančių gamintojų normalioji vertė buvo apskaičiuota kaip tik pelningo pardavimo svertinis vidurkis.

(36)

Viena šalis tvirtino, kad jos įmonė, kuri gamina grynintą tereftalio rūgštį, ir susijęs pagrindinės žaliavos tiekėjas yra vienas ūkio subjektas. Susijęs tiekėjas taip pat moka dividendus atrinktam grynintos tereftalio rūgšties gamintojui. Todėl skaičiuodama dempingą Komisija turėtų išskaityti susijusio tiekėjo pelną, gautą atrinktam grynintos tereftalio rūgšties gamintojui parduodant žaliavą, kuri yra naudojama grynintai tereftalio rūgščiai gaminti. Bendrovė išskaičiuotiną pelną apskaičiavo kaip pirkimo kainos ir visų žaliavos gamybos sąnaudų skirtumą.

(37)

Komisija atmetė tvirtinimą, kad atrinktas grynintos tereftalio rūgšties gamintojas ir susijęs žaliavos tiekėjas yra vienas ūkio subjektas, dėl toliau nurodytų priežasčių. Pirma, per tyrimą patvirtinta, kad atrinktas grynintos tereftalio rūgšties gamintojas neturi susijusio tiekėjo kontrolinio akcijų paketo, o tai reiškia, kad jis neturi išskirtinės sprendimų priėmimo galios susijusio tiekėjo atžvilgiu. Antra, žaliavos pardavimas tiriamuoju laikotarpiu sudarė tik nedidelę viso susijusio žaliavos tiekėjo pardavimo dalį, todėl nėra tiesioginio už žaliavą gauto pelno dydžio ir gautų dividendų ryšio.

(38)

Trečia, susijęs tiekėjas žaliavą parduoda ne vien tik atrinktam grynintos tereftalio rūgšties gamintojui, bet ir kitiems pirkėjams. Be to, jis taip pat parduoda įvairius kitus produktus kitiems pirkėjams. Todėl susijusio tiekėjo žaliavos pardavimas atrinktam grynintos tereftalio rūgšties gamintojui ir jo mokami dividendai atrinktam grynintos tereftalio rūgšties gamintojui nėra tiesiogiai susiję.

(39)

Ketvirta, atrinktas grynintos tereftalio rūgšties gamintojas žaliavą iš susijusio tiekėjo perka mokėdamas kainą, į kurią įskaičiuotas pelnas. Šios kainos atitinka kainas, kuriomis jis tą pačią žaliavą perka iš kitų nesusijusių tiekėjų.

(40)

Penkta, atrinkto grynintos tereftalio rūgšties gamintojo metinės finansinės ataskaitos ir susijusio tiekėjo finansinės ataskaitos nėra konsoliduotos.

(41)

Tuo remiantis tvirtinimas, kad atrinktas grynintos tereftalio rūgšties gamintojas ir susijęs žaliavos tiekėjas yra vienas ūkio subjektas, atmestas. Todėl iš pardavimo kainos nebuvo išskaityta pelno, kurį susijęs tiekėjas gauna iš atrinkto grynintos tereftalio rūgšties gamintojo, procentinė dalis.

(42)

Po faktų atskleidimo dvi suinteresuotosios šalys pateikė klausimą, kodėl nustatydama normaliąją vertę Komisija nenaudojo tikslinio pelno, kad nustatytų pelningo pardavimo vidaus rinkoje dalį. Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį, svarbus pelningų sandorių lyginamasis kriterijus yra vieneto pardavimo sąnaudos (pastoviosios ir kintamosios) ir pardavimo, bendrosios ir administracinės išlaidos. Šiomis aplinkybėmis tikslinis pelnas nėra aktualus, todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(43)

Tos pačios šalys taip pat klausė, kodėl Komisija nenagrinėjo kiekvieno mėnesio pelningo pardavimo dalies. Per tyrimą nenustatyta priežasčių, kodėl pelningas pardavimas turėtų būti analizuojamas ar normalioji vertė nustatoma ne pagal įprastą metodiką, pagal kurią naudojama svertinė vidutinė normalioji vertė, pagrįsta viso tiriamojo laikotarpio sandoriais. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(44)

Atrinkti eksportuojantys gamintojai į Sąjungą eksportavo tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams arba per nesusijusias ir susijusias ne Sąjungoje įsikūrusias prekybos bendroves.

(45)

Jei eksportuojantys gamintojai nagrinėjamąjį produktą eksportavo tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį eksporto kaina buvo už eksportui į Sąjungą parduotą nagrinėjamąjį produktą faktiškai sumokėta arba mokėtina kaina.

(46)

Jei eksportuojantys gamintojai nagrinėjamąjį produktą eksportavo į Sąjungą per susijusias bendroves, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį eksporto kaina buvo nustatyta remiantis kaina, kuria importuotas produktas buvo pirmą kartą perparduotas nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje.

(47)

Jei eksportuojantys gamintojai nagrinėjamąjį produktą eksportavo per nesusijusias ne Sąjungoje įsikūrusias prekybos bendroves, pirmiausia buvo nustatyta, ar toks pardavimas nesusijusioms prekybos bendrovėms iš tiesų buvo eksportui į Sąjungą skirtas pardavimas. Tokiu atveju pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį eksporto kaina taip pat buvo kaina, faktiškai sumokėta arba mokėtina už eksportui į Sąjungą parduotą nagrinėjamąjį produktą.

(48)

Komisija atrinktų eksportuojančių gamintojų normaliąją vertę ir eksporto kainą palygino EXW sąlygomis.

(49)

Tais atvejais, kai tai buvo pateisinama siekiant užtikrinti sąžiningą palyginimą, Komisija normaliąją vertę ir (arba) eksporto kainą koregavo, kad būtų atsižvelgta į skirtumus, kurie turi poveikio kainoms ir kainų palyginamumui, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalyje. Koreguota atsižvelgiant į vežimo, draudimo, tvarkymo, krovos ir pakavimo išlaidas, banko mokesčius, kredito sąnaudas ir komisinius.

(50)

Bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams Komisija kiekvienos rūšies panašaus produkto vidutinę svertinę normaliąją vertę palygino su atitinkamos rūšies nagrinėjamojo produkto vidutine svertine eksporto kaina, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalyse.

(51)

Tuo remiantis procentais išreikšti CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą vidutiniai svertiniai dempingo skirtumai yra tokie:

(52)

Remiantis Eurostato duomenimis, tiriamuoju laikotarpiu 7 konstatuojamojoje dalyje nurodytiems penkiems bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams teko visas Korėjos Respublikos kilmės eksportas į Sąjungą, o trims atrinktiems eksportuojantiems gamintojams – daugiau nei 75 % viso eksporto į Sąjungą apimties.

(53)

Komisija atsižvelgė į aukštą bendradarbiavimo lygį, aukštą 52 konstatuojamojoje dalyje nurodytų atrinktų bendrovių tipiškumo lygį ir į tai, kad tik vieno atrinkto eksportuotojo dempingo skirtumas buvo didesnis nei pagrindinio reglamento 9 straipsnio 3 dalyje nurodytas de minimis skirtumas. Todėl siekiant nustatyti, ar neatrinktų eksportuojančių gamintojų dempingo skirtumas buvo mažesnis nei de minimis, buvo nustatytas visos šalies vidutinis svertinis dempingo skirtumas. Nustatyta, kad šis skirtumas buvo mažesnis nei de minimis, t. y. 0,8 %

(54)

Po atskleidimo dvi suinteresuotosios šalys klausė, kodėl bendrovei „Hanwha“ nustatytas dempingo skirtumas (3,5 %) nebuvo taikytas dviem neatrinktiems bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams. Kaip paaiškinta 53 konstatuojamojoje dalyje, Komisija atsižvelgė į aukštą bendradarbiavimo lygį, aukštą atrinktų bendrovių tipiškumo lygį ir į tai, kad tik vieno atrinkto eksportuotojo dempingo skirtumas buvo didesnis nei de minimis. Į tai atsižvelgdama Komisija manė, kad neatrinktiems bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams dempingo skirtumą būtų tinkamiausia nustatyti remiantis atrinktų eksportuojančių gamintojų vidutinės svertinės normaliosios vertės ir vidutinės svertinės eksporto kainos palyginimu, kaip aprašyta pirmiau. Taip pat primenama, kad tokia pati metodika taikyta ir panašiu ankstesniu atveju (3). Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(55)

Po atskleidimo viena suinteresuotoji šalis tvirtino, kad skiriasi Korėjos eksporto statistiniai duomenys ir Eurostato importo statistiniai duomenys. Be to, į tai atsižvelgdama, ši šalis suabejojo eksportuojančių gamintojų pateiktų duomenų, kuriuos Komisija naudojo dempingo skirtumui nustatyti, patikimumu. Komisija patvirtino, kad pagal įprastą tvarką ir kaip paaiškinta 52 konstatuojamojoje dalyje, Korėjos Respublikos kilmės eksporto į Sąjungą per tiriamąjį laikotarpį apimtis buvo pagrįsta Eurostato duomenimis. Taip pat primenama, kad, kaip paaiškinta 13 konstatuojamojoje dalyje, Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kurią manė esant reikalingą siekiant padaryti išvadas dėl dempingo, ir kad eksportuojančių gamintojų pateikti duomenys pagal įprastą tvarką buvo tinkamai patikrinti. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(56)

Po faktų atskleidimo viena suinteresuotoji šalis pateikė kitokią prielaidą ir alternatyvius scenarijus, susijusius su normaliosios vertės ir eksporto kainos santykiu, ir svarstė, ar pagal šiuos scenarijus taikant apskaičiuotąją eksporto kainą ir normaliąsias vertes būtų nustatyti kitokie dempingo skirtumai. Komisija priminė, kad dempingo skirtumai skaičiuoti remiantis faktiniais patikrintais sandorių duomenimis ir kad jie turi būti nustatyti naudojant pagrindinio reglamento 2 straipsnyje nustatytą metodiką. Šios suinteresuotosios šalies pateikti alternatyvūs scenarijai neatitinka pagrindinio reglamento, todėl buvo atmesti.

(57)

Atsižvelgiant į visos šalies de minimis dempingo skirtumą, importuojamai Korėjos Respublikos kilmės grynintai tereftalio rūgščiai priemonės neturėtų būti nustatytos.

(58)

Atsižvelgiant pirmiau nustatytus su dempingu susijusius faktus, manoma, kad nėra būtina pateikti žalos, priežastinio ryšio ir Sąjungos interesų analizės.

(59)

Po atskleidimo viena suinteresuotoji šalis suabejojo Korėjos Respublikos kilmės eksporto į Sąjungą apimties didėjimo nuo 2012 m. priežastimis. Kaip paaiškinta pirmiau, atsižvelgiant į nustatytus faktus dėl dempingo, manyta, kad žalos analizės pristatyti nereikia. Todėl šis prašymas buvo atmestas.

(60)

Todėl pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 3 dalį tyrimas turėtų būti baigtas, nes Korėjos Respublikai nustatytas dempingo skirtumas yra mažesnis nei 2 % Apie tai pranešta suinteresuotosioms šalims ir suteikta galimybė teikti pastabas.

(61)

Todėl, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad antidempingo tyrimas dėl į Sąjungą importuojamos Korėjos Respublikos kilmės grynintos tereftalio rūgšties ir jos druskų turėtų būti baigtas nenustatant antidempingo priemonių.

(62)

Šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka pagal Reglamento (ES) 2016/1036 15 straipsnio 1 dalį įsteigto komiteto nuomonę,

7.6.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 144/35

(1)

Susitarimo, steigiančio Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Čilės Respublikos asociaciją (toliau – Susitarimas), III priedo III antraštinės dalies 12 straipsniu nustatyta, kad preferencinis režimas taikomas tik III priedo reikalavimus atitinkančioms prekėms, kurios yra transportuojamos tiesiogiai tarp Čilės Respublikos (toliau – Čilė) ir Europos Sąjungos;

(2)

nuo Susitarimo įsigaliojimo Čilė ir Europos Sąjunga yra sudariusios daug prekybos susitarimų, suteikusių ekonominės veiklos vykdytojams galimybę pritaikyti savo eksporto strategiją siekiant mažinti sąnaudas ir geriau tenkinti rinkos paklausą;

(3)

Čilė ir Europos Sąjunga susitarė iš dalies pakeisti III priedo III antraštinės dalies 12 straipsnio nuostatas, kad suteiktų ekonominės veiklos vykdytojams daugiau lankstumo,

7.6.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 144/37