2017 6 2

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 142/1

Informacija apie Europos Sąjungos ir Seišelių Respublikos susitarimo dėl žvejybos laivų, plaukiojančių su Seišelių vėliava, veiklos galimybių ir jūrų biologinių išteklių naudojimo Europos Sąjungos jurisdikcijai priklausančiuose Majoto vandenyse įsigaliojimą

2014 m. gegužės 20 d. Briuselyje Europos Sąjunga ir Seišelių Respublika pasirašė Susitarimą dėl žvejybos laivų, plaukiojančių su Seišelių vėliava, veiklos galimybių ir jūrų biologinių išteklių naudojimo Europos Sąjungos jurisdikcijai priklausančiuose Majoto vandenyse.

2015 m. vasario 10 d. Europos Sąjunga pranešė, kad ji užbaigė vidaus procedūras, reikalingas Susitarimui įsigalioti. Seišelių Respublika apie tai pranešė 2017 m. gegužės 18 d.

Todėl Susitarimas įsigaliojo 2017 m. gegužės 18 d. pagal jo 19 straipsnį.

2017 6 2

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 142/2

TARYBOS SPRENDIMAS (ES) 2017/938

2013 m. rugsėjo 23 d.

dėl Minamatos konvencijos dėl gyvsidabrio pasirašymo Europos Sąjungos vardu

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 192 straipsnio 1 dalį kartu su 218 straipsnio 5 dalimi,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)	gyvsidabris ir jo junginiai yra labai toksiški žmonių, gyvūnų ir augalų sveikatai. Sąjungoje gyvsidabrio ir jo junginių naudojimas reglamentuojamas, siekiant apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką;

(2)

2009 m. Jungtinių Tautų Aplinkos programos (JTAP) Valdomoji taryba paprašė JTAP vykdomojo direktoriaus sušaukti tarpvyriausybinį derybų komitetą, kuriam būtų pavesta parengti su gyvsidabriu susijusią visuotinai teisiškai privalomą priemonę; darbą jis turėjo pabaigti iki 27-ojo Valdomosios tarybos eilinio posėdžio 2013 m.;

(3)

2010 m. gruodžio mėn. Taryba suteikė Komisijai įgaliojimus Sąjungos vardu dalyvauti derybose dėl visuotinės teisiškai privalomos priemonės dėl gyvsidabrio Sąjungos kompetencijai priklausančiais klausimais, kurių atžvilgiu Sąjunga yra priėmusi taisykles, laikantis šio įgaliojimo priedėlyje pateiktų derybų nurodymų;

(4)	derybų procesas sėkmingai užbaigtas per penktąjį tarpvyriausybinio derybų komiteto posėdį, vykusį 2013 m. sausio 13–18 d. Ženevoje;

(5)	Sąjunga buvo pagrindinė derybų dalyvė ir ji aktyviai dalyvavo siekiant rezultato, kuris atitinka Komisijai pateiktus derybų nurodymus;

(6)	2013 m. kovo 21 d. Taryba savo 3233-iame posėdyje palankiai įvertino derybų proceso rezultatus;

(7)	visuotinė teisiškai privaloma priemonė dėl gyvsidabrio bus pateikta pasirašyti diplomatinėje konferencijoje, kuri vyks 2013 m spalio 7–11 d. Kumamote (Japonija); priemonė vadinsis Minamatos konvencija dėl gyvsidabrio;

(8)	todėl Minamatos konvencija dėl gyvsidabrio turėtų būti pasirašyta,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Įgaliojama Sąjungos vardu pasirašyti Minamatos konvenciją dėl gyvsidabrio su sąlyga, kad ji bus sudaryta (1).

2 straipsnis

Tarybos pirmininkas įgaliojamas paskirti asmenį (-is), įgaliotą (-us) pasirašyti Konvenciją Sąjungos vardu.

3 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Priimta Briuselyje 2013 m. rugsėjo 23 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

V. JUKNA

(1) Konvencijos tekstas bus paskelbtas kartu su sprendimu dėl jos sudarymo.

2017 6 2

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 142/4

TARYBOS SPRENDIMAS (ES) 2017/939

2017 m. gegužės 11 d.

dėl Minamatos konvencijos dėl gyvsidabrio sudarymo Europos Sąjungos vardu

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 192 straipsnio 1 dalį kartu su 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktu,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento pritarimą (1),

kadangi:

(1)	remiantis 2013 m. rugsėjo 23 d. Tarybos sprendimu (ES) 2017/938 (2), 2013 m. spalio 10 d. Minamatos konvencija dėl gyvsidabrio (toliau – Konvencija) buvo pasirašyta Europos Sąjungos vardu su sąlyga, kad ji bus sudaryta vėliau;

(2)

Konvencija priimta Kumamoto mieste 2013 m. spalio 10 d. Konvencijoje numatyta sistema, kaip, siekiant apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką, kontroliuoti ir riboti gyvsidabrio ir gyvsidabrio junginių naudojimą bei dėl žmogaus veiklos į orą išmetamą ir į vandenį bei žemę išleidžiamą gyvsidabrio ir gyvsidabrio junginių kiekį;

(3)	gyvsidabrio taršos pobūdis yra tarpvalstybinis. Todėl, norint apsaugoti žmones ir aplinką Sąjungoje, būtina, be vidaus politikos priemonių, imtis ir visuotinių veiksmų;

(4)	Septintojoje aplinkosaugos veiksmų programoje (3) nustatytas ilgalaikis netoksiškos aplinkos tikslas ir nurodoma, kad tuo tikslu turi būti imamasi veiksmų, kad iki 2020 m. būtų kuo labiau sumažintas didelis neigiamas cheminių medžiagų poveikis žmonių sveikatai ir aplinkai;

(5)	2005 m. Bendrijos strategija dėl gyvsidabrio, kuri peržiūrėta 2010 m., siekiama sumažinti išmetamo gyvsidabrio kiekį ir jo pasiūlą bei paklausą, apsaugoti nuo gyvsidabrio poveikio ir skatinti tarptautinius veiksmus dėl gyvsidabrio;

(6)

Kaip nurodyta 2011 m. kovo 14 d. Tarybos išvadose, Taryba dar kartą patvirtina savo įsipareigojimą siekti bendro tikslo – apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką nuo išmetamo gyvsidabrio bei jo junginių, kuo labiau sumažinant ir, kai įmanoma, visiškai nutraukiant gyvsidabrio išmetimą į orą, vandenį ir žemę dėl žmogaus veiklos. Konvencija prisidedama prie tų tikslų įgyvendinimo;

(7)	remiantis Konvencijos 30 straipsnio 3 dalimi, Sąjunga savo patvirtinimo dokumente turėtų nurodyti savo kompetencijos ribas Konvencijos reguliuojamais klausimais;

(8)	Konvencija turėtų būti patvirtinta,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Minamatos konvencija dėl gyvsidabrio patvirtinama Europos Sąjungos vardu.

Taip pat patvirtinama Deklaracija dėl kompetencijos, kaip reikalaujama pagal Konvencijos 30 straipsnio 3 dalį.

Konvencijos ir Deklaracijos dėl kompetencijos tekstai pridedami prie šio sprendimo.

2 straipsnis

Tarybos pirmininkas paskiria asmenį (-is), įgaliotą (-us) Sąjungos vardu deponuoti Konvencijos 30 straipsnio 1 dalyje numatytą patvirtinimo dokumentą, kartu su Deklaracija dėl kompetencijos.

3 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Priimta Briuselyje 2017 m. gegužės 11 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

R. GALDES

(1) 2017 m. balandžio 27 d. pritarimas (dar nepaskelbtas Oficialiajame leidinyje).

(2) 2013 m. rugsėjo 23 d. Tarybos sprendimas (ES) 2017/938 dėl Minamatos konvencijos dėl gyvsidabrio pasirašymo Europos Sąjungos vardu (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 2).

(3) 2013 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1386/2013/ES dėl bendrosios Sąjungos aplinkosaugos veiksmų programos iki 2020 m. „Gyventi gerai pagal mūsų planetos išgales“ (OL L 354, 2013 12 28, p. 171).

VERTIMAS

PRIEDAS

MINAMATOS KONVENCIJA DĖL GYVSIDABRIO

Šios Konvencijos Šalys,

pripažindamos, kad gyvsidabris – tai cheminė medžiaga, visame pasaulyje kelianti susirūpinimą dėl to, kad atmosferoje ji pernešama ilgais atstumais, ilgai išsilaiko aplinkoje, jei į aplinką patenka dėl žmogaus veiklos, ekosistemose kaupiasi gyvuose organizmuose ir daro didelį neigiamą poveikį žmogaus sveikatai ir aplinkai;

prisimindamos Jungtinių Tautų aplinkos programos Valdančiosios tarybos 2009 m. vasario 20 d. sprendimą 25/5 inicijuoti tarptautinius veiksmus siekiant racionaliai, veiksmingai ir nuosekliai tvarkyti gyvsidabrį;

prisimindamos Jungtinių Tautų konferencijos dėl tvarios plėtros „Ateitis, kurios trokštame“ baigiamojo dokumento 221 dalį, kurioje raginama sėkmingai užbaigti derybas dėl pasaulinio teisiškai privalomo dokumento dėl gyvsidabrio, kuriame būtų sprendžiami pavojaus žmogaus sveikatai ir aplinkai klausimai;

prisimindamos, kad Jungtinių Tautų konferencijoje darnaus vystymosi klausimais buvo dar kartą patvirtinti Rio deklaracijos dėl aplinkos apsaugos ir plėtros principai, įskaitant, inter alia, bendrą, bet diferencijuotą atsakomybę, ir pripažindamos atitinkamas valstybių aplinkybes ir pajėgumus, taip pat pasaulinio masto veiksmų poreikį;

žinodamos apie sveikatos problemas, visų pirma besivystančiose šalyse, kylančias dėl gyvsidabrio poveikio pažeidžiamoms gyventojų grupėms, ypač moterims ir vaikams, o per juos ir būsimoms kartoms;

pažymėdamos, kad dėl gyvsidabrio kaupimosi per mitybos grandinę ir tradicinio maisto taršos ypač pažeidžiamos yra arktinės ekosistemos ir vietinės bendruomenės, ir itin susirūpinusios dėl bendro gyvsidabrio daromo poveikio vietinėms bendruomenėms;

pripažindamos reikšmingas Minamatos ligos pamokas, visų pirma rimtą gyvsidabrio taršos poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai, ir poreikį užtikrinti tinkamą gyvsidabrio tvarkymą bei užkirsti kelią tokiems įvykiams ateityje;

pabrėždamos, kaip svarbu teikti finansinę paramą ir techninę pagalbą, taip pat paramą technologijų srityje ir stiprinant pajėgumus, visų pirma besivystančioms šalims ir pereinamojo laikotarpio ekonomikos šalims, siekiant sustiprinti gyvsidabrio tvarkymo nacionaliniu mastu gebėjimus ir skatinti veiksmingą šios Konvencijos įgyvendinimą;

taip pat pripažindamos Pasaulio sveikatos organizacijos veiklą apsaugant žmonių sveikatą nuo gyvsidabrio poveikio ir atitinkamų daugiašalių aplinkosaugos susitarimų, visų pirma Bazelio konvencijos dėl pavojingų atliekų tarpvalstybinių pervežimų bei jų tvarkymo kontrolės ir Roterdamo konvencijos dėl sutikimo, apie kurį pranešama iš anksto, procedūros, taikomos tam tikroms pavojingoms cheminėms medžiagoms ir pesticidams tarptautinėje prekyboje, vaidmenį;

pripažindamos, kad ši Konvencija ir kiti tarptautiniai susitarimai prekybos ir aplinkos srityje vienas kitą papildo;

pabrėždamos, kad jokia šios Konvencijos nuostata nesiekiama daryti poveikio kurios nors Šalies teisėms ir įsipareigojimams, kylantiems iš bet kurio taikomo tarptautinio susitarimo;

suprasdamos, kad pirmesne konstatuojamąja dalimi nesiekiama suteikti šiai Konvencijai viršenybės prieš kitus tarptautinius dokumentus;

pažymėdamos, kad jokia šios Konvencijos nuostata neužkertamas kelias Šaliai imtis papildomų su šios Konvencijos nuostatomis suderintų nacionalinių priemonių siekiant apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką nuo gyvsidabrio poveikio vadovaujantis kitais tos Šalies įsipareigojimais pagal galiojančią tarptautinę teisę,

susitarė:

1 straipsnis

Tikslas

Šios Konvencijos tikslas – apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką nuo gyvsidabrio ir jo junginių, išmetamų ir išleidžiamų dėl žmogaus veiklos.

2 straipsnis

Sąvokos

Šioje Konvencijoje:

a) amatininkiška ir mažos apimties aukso gavyba– aukso gavyba, kurią vykdo atskiri kalnakasiai arba mažos riboto kapitalo investicijos ir ribotos gamybos įmonės;

b) geriausi prieinami gamybos būdai– gamybos būdai, kuriuos taikant galima veiksmingiausiai užkirsti kelią gyvsidabrio išmetimui ir išleidimui į orą, vandenį ir žemę, o ten, kur tai neįmanoma, – mažinti tokių išmetamų ir išleidžiamų teršalų kiekį bei jų poveikį visai aplinkai, atsižvelgiant į konkrečios Šalies ar konkretaus tos Šalies teritorijoje esančio įrenginio ekonomines ir technines sąlygas. Toliau tekste:

„geriausi“ reiškia veiksmingiausi siekiant aukšto visos aplinkos apsaugos lygio;

„prieinami“ gamybos būdai, kalbant apie konkrečią Šalį ir jos teritorijoje esančius įrenginius, reiškia gamybos būdus, kurie taip išplėtoti, kad juos galima įdiegti atitinkamame pramonės sektoriuje ekonomiškai ir techniškai tinkamomis sąlygomis, atsižvelgiant į sąnaudas ir naudą, nesvarbu, ar jie taikomi arba sukurti tos Šalies teritorijoje, jei jie, Šalies nuomone, yra prieinami įrenginio veiklos vykdytojui; ir

„gamybos būdai“ reiškia taikomas technologijas, įrenginių eksploatavimo praktiką ir tai, kaip įrenginiai projektuojami, statomi, prižiūrimi, eksploatuojami ir uždaromi;

c) geriausia aplinkos apsaugos praktika– tinkamiausias taikomas aplinkos apsaugos kontrolės priemonių ir strategijų derinys;

d) gyvsidabris– elementinis gyvsidabris (Hg(0), CAS Nr. 7439–97–6);

e) gyvsidabrio junginys– bet kuri cheminė medžiaga, kurią sudaro gyvsidabrio atomai ir vienas ar daugiau kitų cheminių elementų atomų ir kurią į atskiras sudedamąsias dalis galima suskaidyti tik cheminėmis reakcijomis;

f) produktas, kurio sudėtyje yra gyvsidabrio– produktas arba produkto sudedamoji dalis, kurioje yra sąmoningai įdėto gyvsidabrio arba gyvsidabrio junginio;

g) Šalis– valstybė arba regioninė ekonominės integracijos organizacija, kuri sutiko, kad ši Konvencija jai būtų privaloma, ir kuriai Konvencija galioja;

h) dalyvaujančios ir balsuojančios Šalys– Šalys, kurios dalyvauja Šalių susitikime ir balsuoja „už“ arba „prieš“;

i) pirminė gyvsidabrio gavyba– gavyba, kurią vykdant pagrindinė išgaunama medžiaga yra gyvsidabris;

j) regioninė ekonominės integracijos organizacija– organizacija, kuriai priklauso suverenios atitinkamo regiono valstybės ir kuriai organizacijos valstybės narės perdavė kompetenciją spręsti klausimus, nustatytus šioje Konvencijoje, ir kuri yra tinkamai įgaliota, vadovaujantis organizacijos vidaus procedūromis, pasirašyti, ratifikuoti, priimti, patvirtinti šią Konvenciją ar prie jos prisijungti; ir

k) leidžiamas naudojimas– bet koks Šalies vykdomas gyvsidabrio ar gyvsidabrio junginių naudojimas, atitinkantis šios Konvencijos nuostatas, įskaitant, bet neapsiribojant, naudojimą, atitinkantį 3, 4, 5, 6 ir 7 straipsnių nuostatas.

3 straipsnis

Gyvsidabrio tiekimo šaltiniai ir prekyba

1. Šiame straipsnyje:

a)	nuorodos į gyvsidabrį apima gyvsidabrio ir kitų cheminių medžiagų mišinius, įskaitant gyvsidabrio lydinius, kuriuose gyvsidabrio koncentracija sudaro ne mažiau kaip 95 % masės; bei

b)	gyvsidabrio junginiai – tai gyvsidabrio (I) chloridas (taip pat žinomas kaip kalomelis), gyvsidabrio (II) oksidas, gyvsidabrio (II) sulfatas, gyvsidabrio (II) nitratas, cinoberis ir gyvsidabrio sulfidas.

2. Šio straipsnio nuostatos netaikomos:

a)	gyvsidabrio ar gyvsidabrio junginiams, kurie naudojami moksliniams tyrimams laboratorijose arba kaip pamatinis etalonas, arba

b)	mažam gyvsidabrio ar gyvsidabrio junginių kiekiui, kuris natūraliai yra tokiuose produktuose kaip negyvsidabriniai metalai, rūda ar mineraliniai produktai, įskaitant akmens anglis, ar iš šių medžiagų padarytuose produktuose, ir kuris atsitiktinai yra cheminiuose produktuose, arba

c)	produktams, kurių sudėtyje yra gyvsidabrio.

3. Nė viena Šalis neleidžia vykdyti pirminės gyvsidabrio gavybos, jei ji nebuvo vykdoma jos teritorijoje Konvencijos įsigaliojimo tai Šaliai dieną.

4. Kiekviena Šalis pirminę gyvsidabrio gavybą, kuri jos teritorijoje buvo vykdoma Konvencijos įsigaliojimo tai Šaliai dieną, leidžia vykdyti ne daugiau kaip penkiolika metų nuo tos dienos. Per tą laikotarpį taip išgautas gyvsidabris naudojamas tik produktų, kurių sudėtyje yra gyvsidabrio, gamybai pagal 4 straipsnį, gamybos procesuose pagal 5 straipsnį arba šalinamas pagal 11 straipsnį, atliekant operacijas, kuriomis nesiekiama regeneruoti, perdirbti, tiesiogiai pakartotinai naudoti arba naudoti kitais būdais.

5. Kiekviena Šalis:

a)	siekia nustatyti savo teritorijoje esančias konkrečias gyvsidabrio ar gyvsidabrio junginių atsargas, viršijančias 50 metrinių tonų, taip pat gyvsidabrio tiekimo šaltinius, iš kurių susidaro atsargos, viršijančios 10 metrinių tonų per metus;

imasi priemonių užtikrinti, kad Šaliai nustačius, jog esama gyvsidabrio pertekliaus nutraukiant chloro ir šarmų įrenginių eksploatavimą, toks gyvsidabris būtų šalinamas vadovaujantis 11 straipsnio 3 dalies a punkte nurodytomis rekomendacijomis dėl aplinkai saugaus tvarkymo, atliekant operacijas, kuriomis nesiekiama regeneruoti, perdirbti, tiesiogiai pakartotinai naudoti ar naudoti kitais būdais.

6. Nė viena Šalis neleidžia gyvsidabrio eksportuoti, išskyrus:

į Šalį, kuri pateikė eksportuojančiajai Šaliai rašytinį sutikimą, ir tik šiais tikslais:

i)	naudoti taip, kaip importuojančiai Šaliai leidžiama pagal šią Konvenciją, arba

ii)	laikinai saugoti aplinkai saugiu būdu, kaip nustatyta 10 straipsnyje, arba

į valstybę, kuri nėra šios Konvencijos Šalis ir kuri pateikė eksportuojančiajai Šaliai rašytinį sutikimą, įskaitant patvirtinimą, kad:

i)	valstybė, kuri nėra šios Konvencijos Šalis, įgyvendino priemones, kuriomis užtikrinama žmonių sveikatos ir aplinkos apsauga ir užtikrinama, kad ši valstybė laikosi 10 ir 11 straipsnių nuostatų, bei

ii)	toks gyvsidabris bus naudojamas tik taip, kaip Šaliai leidžiama pagal šią Konvenciją, arba bus laikinai saugomas aplinkai saugiu būdu, kaip nustatyta 10 straipsnyje.

7. Eksportuojančioji Šalis gali remtis bendru importuojančiosios Šalies ar valstybės, kuri nėra šios Konvencijos Šalis, pranešimu Sekretoriatui kaip rašytiniu sutikimu, reikalaujamu pagal 6 dalį. Tokiame bendrame pranešime nurodomi visi terminai ir sąlygos, kuriomis importuojančioji Šalis ar valstybė, kuri nėra šios Konvencijos Šalis, suteikia sutikimą. Pranešimą ta Šalis ar valstybė, kuri nėra šios Konvencijos Šalis, gali bet kuriuo metu atšaukti. Sekretoriatas visus pranešimus registruoja viešame registre.

8. Nė viena Šalis neleidžia importuoti gyvsidabrio iš valstybės, kuri nėra šios Konvencijos Šalis ir kuriai Šalis suteikia rašytinį sutikimą, išskyrus tuo atveju, jei valstybė, kuri nėra šios Konvencijos Šalis, pateikė patvirtinimą, kad gyvsidabris nėra gautas iš šaltinių, kurie pagal 3 dalį ar 5 dalies b punktą laikomi neleidžiamais.

9. Bet kuri Šalis, kuri pateikia bendrą pranešimą dėl sutikimo pagal 7 dalį, gali nuspręsti netaikyti 8 dalies, jei ji taiko visapusiškus gyvsidabrio eksporto apribojimus ir įgyvendina nacionalines priemones, kuriomis užtikrinama, kad importuojamas gyvsidabris būtų tvarkomas aplinkai saugiu būdu. Apie tokį sprendimą Šalis pateikia pranešimą Sekretoriatui, taip pat įtraukdama informaciją apie Šalies eksporto apribojimus ir nacionalines reguliavimo priemones bei informaciją apie iš valstybių, kurios nėra šios Konvencijos Šalys, importuojamo gyvsidabrio kiekį ir kilmės šalis. Sekretoriatas visus tokius pranešimus registruoja viešame registre. Įgyvendinimo ir atitikties komitetas, remdamasis 15 straipsniu, peržiūri ir įvertina bet kokius tokius pranešimus ir papildomą informaciją ir, prireikus, gali pateikti rekomendacijas Šalių konferencijai.

10. 9 dalyje nustatyta procedūra taikoma iki Šalių konferencijos antrojo susitikimo pabaigos. Po to procedūra nebetaikoma, nebent Šalių konferencija nuspręstų kitaip paprasta dalyvaujančių ir balsuojančių Šalių balsų dauguma, tačiau ji taikoma Šaliai, kuri iki Šalių konferencijos antrojo susitikimo pabaigos pateikė pranešimą pagal 9 dalį.

11. Kiekviena Šalis, teikdama ataskaitas pagal 21 straipsnį, įtraukia informaciją, kuria įrodoma, kad šio straipsnio reikalavimai įvykdyti.

12. Šalių konferencija per pirmąjį susitikimą pateikia tolesnes rekomendacijas dėl šio straipsnio, visų pirma dėl 5 dalies a punkto, 6 ir 8 dalių, ir parengia bei priima 6 dalies b punkte ir 8 dalyje nurodyto patvirtinimo privalomą turinį.

13. Šalių konferencija įvertina, ar dėl prekybos tam tikrais gyvsidabrio junginiais nepažeidžiamas šios Konvencijos tikslas, ir sprendžia, ar tam tikriems gyvsidabrio junginiams reikėtų, juos išvardijant papildomame pagal 27 straipsnį priimtame priede, taikyti 6 ir 8 dalių nuostatas.

4 straipsnis

Produktai, kurių sudėtyje yra gyvsidabrio

1. Imdamasi atitinkamų priemonių kiekviena Šalis užtikrina, kad A priedo I dalyje išvardyti produktai, kurių sudėtyje yra gyvsidabrio, nebūtų gaminami, importuojami ar eksportuojami praėjus laipsniško tokių produktų atsisakymo datai, išskyrus kai A priede yra nustatyta išimtis arba Šalis užregistruoja išimtį pagal 6 straipsnį.

2. Šalis gali, kaip alternatyvą 1 daliai, ratifikuodama A priedo pakeitimą arba įsigaliojant A priedo pataisai tai Šaliai, nurodyti, kad ji įgyvendins kitokias priemones ar strategijas A priedo I dalyje išvardytų produktų atžvilgiu. Šalis gali pasirinkti šią alternatyvą tik tuomet, jeigu ši Šalis gali įrodyti, kad ji daugelio A priedo I dalyje išvardytų produktų gamybą, importą ir eksportą jau sumažino iki de minimis lygio ir kad ji tuo metu, kai praneša Sekretoriatui apie savo sprendimą pasirinkti šią alternatyvą, yra įgyvendinusi priemones arba strategijas, skirtas gyvsidabrio naudojimui papildomuose A priedo I dalyje neišvardytuose produktuose sumažinti. Be to, šią alternatyvą pasirenkanti Šalis:

a)	kai tik įmanoma, pateikia Šalių konferencijai įgyvendintų priemonių ar strategijų aprašymą, įskaitant informaciją apie kiekybinį pasiekto sumažinimo įvertinimą;

b)	įgyvendina priemones ar strategijas, skirtas gyvsidabrio naudojimui bet kuriuose A priedo I dalyje išvardytuose produktuose, kurių atžvilgiu de minimis lygis dar nėra pasiektas, sumažinti;

c)	svarsto galimybę imtis papildomų priemonių, kad būtų pasiektas tolesnis sumažinimas; bei

d)	neturi teisės prašyti išimčių pagal 6 straipsnį bet kuriai produktų kategorijai, kurios atžvilgiu pasirinkta ši alternatyva.

Ne vėliau kaip praėjus 5 metams nuo šios Konvencijos įsigaliojimo, Šalių konferencija, atlikdama peržiūrą pagal 8 dalį, peržiūri pagal šią dalį įgyvendinamų priemonių taikymo pažangą ir veiksmingumą.

3. Kiekviena Šalis imasi priemonių A priedo II dalyje išvardytų produktų, kurių sudėtyje yra gyvsidabrio, atžvilgiu vadovaudamasi A priedo II dalies nuostatomis.

4. Sekretoriatas, remdamasis Šalių teikiama informacija, renka ir tvarko informaciją apie produktus, kurių sudėtyje yra gyvsidabrio, ir jų alternatyvas ir užtikrina, kad tokia informacija būtų vieša. Sekretoriatas taip pat užtikrina, kad būtų viešai skelbiama bet kokia kita aktuali Šalių teikiama informacija.

5. Kiekviena Šalis imasi priemonių, kad užkirstų kelią į surenkamų gaminių sudėtį įtraukti produktus, kurių sudėtyje yra gyvsidabrio ir kurių pagal šį straipsnį neleidžiama gaminti, importuoti ir eksportuoti.

6. Kiekviena Šalis skatina negaminti produktų, kurių sudėtyje yra gyvsidabrio, nepriskirtų jokiems žinomiems produktų, kuriuose yra gyvsidabrio, naudojimo atvejams, ir tokiais produktais neprekiauti iki šios Konvencijos įsigaliojimo tai Šaliai datos, nebent produkto rizikos ir naudos įvertinimas parodo, kad produktas teikia naudą aplinkai ar žmonių sveikatai. Tokiu atveju Šalis pateikia Sekretoriatui informaciją apie bet kokį tokį produktą, įskaitant visą informaciją apie tokio produkto keliamą riziką aplinkai ir žmonių sveikatai ir teikiamą naudą. Sekretoriatas užtikrina, kad tokia informacija būtų viešai prieinama.

7. Bet kuri Šalis gali Sekretoriatui pateikti pasiūlymą į A priedą įtraukti produktą, kurio sudėtyje yra gyvsidabrio, pateikdama informaciją, susijusią su alternatyvių produktų be gyvsidabrio prieinamumu, techniniu ir ekonominiu pagrįstumu ir rizika aplinkai ir žmonių sveikatai bei nauda, atsižvelgdama į informaciją, pateikiamą pagal 4 dalį.

8. Ne vėliau kaip praėjus penkeriems metams nuo šios Konvencijos įsigaliojimo datos, Šalių konferencija peržiūri A priedą ir gali svarstyti galimybę tą priedą pakeisti pagal 27 straipsnį.

9. Atlikdama A priedo peržiūrą pagal 8 dalį, Šalių konferencija atsižvelgia bent į:

a)	bet kokį pagal 7 dalį pateiktą pasiūlymą;

b)	informaciją, pateiktą pagal 4 dalį; bei

c)	galimybę Šalims naudoti alternatyvius produktus be gyvsidabrio, kurie yra techniškai ir ekonomiškai pagrįsti, atsižvelgiant į riziką aplinkai ir žmonių sveikatai bei naudą.

5 straipsnis

Gamybos procesai, kuriuose naudojamas gyvsidabris ar gyvsidabrio junginiai

1. Šiame straipsnyje ir B priede gamybos procesai, kuriuose naudojamas gyvsidabris ar gyvsidabrio junginiai, neapima procesų, kuriuose naudojami produktai, kurių sudėtyje yra gyvsidabrio, produktų, kurių sudėtyje yra gyvsidabrio, gamybos procesų ar procesų, kuriais apdorojamos gyvsidabrio turinčios atliekos.

2. Kiekviena Šalis, imdamasi atitinkamų priemonių, neleidžia naudoti gyvsidabrio ar gyvsidabrio junginių B priedo I dalyje išvardytuose gamybos procesuose po tame priede nustatytos tų konkrečių procesų atsisakymo datos, išskyrus atvejus, jei Šalis užregistravo išimtį pagal 6 straipsnį.

3. Kiekviena Šalis imasi priemonių, kad apribotų gyvsidabrio ar gyvsidabrio junginių naudojimą B priedo II dalyje išvardytuose procesuose, vadovaudamasi B priedo II dalies nuostatomis.

4. Sekretoriatas, remdamasis Šalių teikiama informacija, renka ir tvarko informaciją apie procesus, kuriuose naudojamas gyvsidabris ar gyvsidabrio junginiai ir apie jų alternatyvas, ir viešai skelbia tokią informaciją. Šalys taip pat gali pateikti kitą aktualią informaciją, o Sekretoriatas ją paskelbia viešai.

5. Kiekviena Šalis, kurioje yra vienas ar daugiau įrenginių, naudojančių gyvsidabrį ar gyvsidabrio junginius B priede išvardytuose gamybos procesuose:

a)	imasi priemonių spręsti su gyvsidabrio ar gyvsidabrio junginių išmetimu ir išleidimu iš tų įrenginių susijusias problemas;

b)	į pagal 21 straipsnį teikiamas ataskaitas įtraukia informaciją apie priemones, kurių imtasi vadovaujantis šia dalimi; bei

siekia nustatyti savo teritorijoje veikiančius įrenginius, kuriuose gyvsidabris ar gyvsidabrio junginiai naudojami B priede išvardytuose procesuose, ir ne vėliau kaip praėjus 3 metams nuo šios Konvencijos įsigaliojimo tai Šaliai datos Sekretoriatui pateikia informaciją apie tokių įrenginių skaičių ir tipus bei apytikriai apskaičiuotą metinį tuose įrenginiuose naudojamo gyvsidabrio ar gyvsidabrio junginių kiekį. Sekretoriatas užtikrina, kad tokia informacija būtų viešai prieinama.

6. Šalys neleidžia B priede išvardytuose gamybos procesuose naudoti gyvsidabrio ar gyvsidabrio junginių įrenginiuose, kurių iki šios Konvencijos įsigaliojimo tai Šaliai datos nebuvo. Tokiems įrenginiams netaikomos jokios išimtys.

7. Kiekviena Šalis skatina nestatyti jokių įrenginių, kuriuose bet kokiuose kituose gamybos procesuose sąmoningai naudojamas gyvsidabris ar gyvsidabrio junginiai, jei jie nebuvo pastatyti iki šios Konvencijos įsigaliojimo datos, išskyrus jei Šalis gali įrodyti Šalių konferencijai, kad gamybos procesas teikia didelę naudą aplinkai ir žmonių sveikatai ir kad nėra techniškai ir ekonomiškai pagrįstų alternatyvų be gyvsidabrio, kurios teiktų tokią naudą.

8. Šalys skatinamos keistis informacija apie atitinkamų naujų technologijų plėtrą, ekonomiškai ir techniškai pagrįstas alternatyvas be gyvsidabrio ir galimas priemones bei gamybos būdus, kurie leidžia sumažinti ir, kai įmanoma, nutraukti gyvsidabrio ir gyvsidabrio junginių naudojimą B priede išvardytuose gamybos procesuose, taip pat gyvsidabrio ir gyvsidabrio junginių išmetimą ir išleidimą taikant B priede išvardytus gamybos procesus.

9. Bet kuri Šalis gali pateikti pasiūlymą iš dalies pakeisti B priedą į jį įtraukiant gamybos procesą, kuriame naudojamas gyvsidabris ar gyvsidabrio junginiai. Ta Šalis taip pat pateikia informaciją, susijusią su alternatyvių procesų be gyvsidabrio taikymu, jų techniniu ir ekonominiu pagrįstumu bei rizika aplinkai ir žmonių sveikatai ir nauda.

10. Ne vėliau kaip praėjus penkeriems metams nuo šios Konvencijos įsigaliojimo datos, Šalių konferencija peržiūri B priedą ir gali svarstyti galimybę tą priedą pakeisti pagal 27 straipsnį.

11. Peržiūrėdama B priedą pagal 10 dalį, Šalių konferencija atsižvelgia bent į:

a)	bet kokį pagal 9 dalį pateiktą pasiūlymą;

b)	informaciją, pateiktą pagal 4 dalį; bei

c)	tai, kiek Šalims yra prieinamos alternatyvos be gyvsidabrio, kurios yra techniškai ir ekonomiškai pagrįstos, atsižvelgiant į riziką aplinkai ir žmonių sveikatai bei naudą.

6 straipsnis

Išimtys, taikomos Šaliai paprašius

1. Bet kuri valstybė ar regioninė ekonominės integracijos organizacija gali užregistruoti vieną ar daugiau A ir B prieduose išvardytų atsisakymo datų išimčių (toliau – išimtys), pranešdama Sekretoriatui raštu:

a)	apie tapimą šios Konvencijos Šalimi arba

b)	produkto, kurio sudėtyje yra gyvsidabrio ir kuris į A priedą įtrauktas iš dalies keičiant tą priedą, arba gamybos proceso, kuriame naudojamas gyvsidabris ir kuris į B priedą įtrauktas iš dalies keičiant tą priedą, atveju – ne vėliau nei atitinkamo pakeitimo įsigaliojimo tai Šaliai dieną.

Taip registruojant išimtį kartu pateikiamas pareiškimas, kuriame paaiškinama, kodėl Šaliai reikalinga tokia išimtis.

2. Registruoti galima A arba B priede išvardytai kategorijai arba pakategorei, kurią nusistatė bet kuri valstybė ar regioninė ekonominės integracijos organizacija, daromą išimtį.

3. Kiekviena Šalis, kuriai suteikta viena ar daugiau išimčių, registruojama registre. Sekretoriatas įsteigia ir tvarko registrą, taip pat užtikrina, kad jis būtų viešas.

4. Registre pateikiama ši informacija:

a)	Šalių, kurioms suteikta viena ar daugiau išimčių, sąrašas;

b)	kiekvienos Šalies įregistruota išimtis ar išimtys; bei

c)	kiekvienos išimties galiojimo pabaigos data.

5. Jeigu Šalis registre nenurodo trumpesnio laikotarpio, visos pagal 1 dalį registruojamos išimtys galioja penkerius metus nuo atitinkamos A ar B priede nurodytos atsisakymo datos.

6. Šalių konferencija gali, Šaliai paprašius, nuspręsti pratęsti išimties galiojimą penkeriems metams, nebent Šalis prašo trumpesnio laikotarpio. Priimdama sprendimą, Šalių konferencija tinkamai atsižvelgia į:

a)	Šalies ataskaitą, kurioje pagrindžiamas poreikis pratęsti išimties galiojimą ir nurodoma veikla, kurios imtasi ir kuri yra planuojama siekiant pašalinti išimties poreikį, kai tik tai bus įmanoma;

b)	turimą informaciją, įskaitant informaciją apie prieinamus alternatyvius produktus ir procesus, kuriuose nenaudojamas gyvsidabris arba naudojama mažiau gyvsidabrio nei pagal išimtį; taip pat

c)	veiklą, kuri planuojama arba kurios imtasi siekiant užtikrinti aplinkai saugų gyvsidabrio saugojimą ir gyvsidabrio atliekų šalinimą.

Išimties galiojimą galima pratęsti tik vieną kartą vienam produktui, kuriam taikoma viena atsisakymo data.

7. Šalis gali bet kuriuo metu atsisakyti išimties pateikdama rašytinį pranešimą Sekretoriatui. Išimties atsisakymas įsigalioja pranešime nurodytą dieną.

8. Nepaisant 1 dalies, jokia valstybė ar regioninė ekonominės integracijos organizacija negali užregistruoti išimties praėjus penkeriems metams nuo atitinkamo A ar B priede nurodyto produkto ar proceso atsisakymo datos, nebent viena ar daugiau Šalių lieka įregistravusios išimtį tam produktui ar procesui, kadangi joms išimties galiojimas buvo pratęstas pagal 6 dalį. Tokiu atveju valstybė ar regioninė ekonominės integracijos organizacija gali, 1 dalies a ir b punktuose nustatytu laiku, užregistruoti išimtį, daromą tam produktui ar procesui, kurios galiojimas baigsis po dešimties metų nuo atitinkamos atsisakymo datos.

9. Praėjus 10 metų nuo A ar B priede išvardyto produkto ar proceso atsisakymo datos, išimtis negali būti taikoma jokiai Šaliai.

7 straipsnis

Amatininkiška ir mažos apimties aukso gavyba

1. Šiame straipsnyje ir C priede numatytos priemonės taikomos amatininkiškai ir mažos apimties aukso gavybai ir apdirbimui, kai iš rūdos auksas išgaunamas gyvsidabrio amalgamavimo būdu.

2. Kiekviena Šalis, kurios teritorijoje vykdoma amatininkiška ir mažos apimties aukso gavyba ir apdirbimas, kuriems taikomas šis straipsnis, imasi veiksmų siekdama sumažinti ir, kur įmanoma, panaikinti gyvsidabrio ir gyvsidabrio junginių naudojimą ir gyvsidabrio išmetimą bei išleidimą į aplinką vykdant tokią gavybą ir apdirbimą.

3. Kiekviena Šalis praneša Sekretoriatui, jei bet kuriuo metu Šalis nusprendžia, kad jos teritorijoje vykdoma amatininkiška ir mažos apimties aukso gavyba ir apdirbimas yra daugiau nei nereikšmingas. Taip nusprendusi, Šalis:

a)	parengia ir įgyvendina nacionalinį veiksmų planą pagal C priedą;

b)	pateikia savo nacionalinį veiksmų planą Sekretoriatui ne vėliau kaip praėjus trejiems metams nuo šios Konvencijos įsigaliojimo Šaliai datos arba trejiems metams nuo pranešimo Sekretoriatui datos, atsižvelgiant į tai, kuri data yra vėlesnė, bei

c)	vėliau kas trejus metus teikia apžvalgą apie pasiektą pažangą vykdant įsipareigojimus pagal šį straipsnį ir įtraukia tokias apžvalgas į ataskaitas, teikiamas pagal 21 straipsnį.

4. Šalys prireikus gali bendradarbiauti viena su kita ir su atitinkamomis tarpvyriausybinėmis organizacijomis bei kitais subjektais, kad pasiektų šio straipsnio tikslus. Toks bendradarbiavimas gali apimti:

a)	strategijų rengimą siekiant užkirsti kelią tam, kad gyvsidabris ar gyvsidabrio junginiai būtų naudojami vykdant amatininkišką ir mažos apimties aukso gavybą ir apdirbimą;

b)	švietimo, informavimo ir pajėgumų stiprinimo iniciatyvas;

c)	tvarių alternatyvų be gyvsidabrio mokslinių tyrimų skatinimą;

d)	techninės pagalbos ir finansinės paramos teikimą;

e)	partnerystės organizacijas, kurios padėtų įgyvendinti įsipareigojimus pagal šį straipsnį; bei

f)	naudojimąsi esamais informacijos mainų mechanizmais, kuriais skatinamas informuotumas, geriausia aplinkos apsaugos praktika ir alternatyvios technologijos, kurios yra perspektyvios aplinkos apsaugos, techniniu, socialiniu ir ekonominiu atžvilgiu.

8 straipsnis

Teršalų išmetimas

1. Šis straipsnis susijęs su gyvsidabrio ir gyvsidabrio junginių, dažnai išreiškiamų bendru gyvsidabrio kiekiu, į atmosferą išmetamo kiekio kontrole ir, kai įmanoma, sumažinimu, taikant iš sutelktosios taršos šaltinių, priskirtų D priede išvardytų šaltinių kategorijoms, išmetamų teršalų kontrolės priemones.

2. Šiame straipsnyje:

a) išmetami teršalai– į atmosferą išmetamas gyvsidabris ar gyvsidabrio junginiai;

b) atitinkamas šaltinis– šaltinis, priskiriamas vienai iš D priede išvardytų šaltinių kategorijų. Bet kuri Šalis gali, jei taip nusprendžia, nusistatyti kriterijus į D priede išvardytų šaltinių kategoriją patenkantiems šaltiniams nustatyti, jei tie bet kurios kategorijos kriterijai apima bent 75 % išmetamo gyvsidabrio ar gyvsidabrio junginių kiekio pagal tą kategoriją;

c) naujas šaltinis– bet kuris atitinkamas šaltinis, priskirtas D priede nurodytai kategorijai, kurio įrengimas ar esminis pakeitimas prasideda praėjus bent vieniems metams nuo:

i)	šios Konvencijos įsigaliojimo atitinkamai Šaliai datos; arba

ii)	D priedo pakeitimo įsigaliojimo atitinkamai Šaliai datos, kai šaltiniui ima galioti šios Konvencijos nuostatos tik dėl to pakeitimo;

d) esminis pakeitimas– atitinkamo šaltinio pakeitimas, dėl kurio labai padidėja išmetamas teršalų kiekis, išskyrus bet kokį išmetamo kiekio pokytį dėl šalutinių produktų regeneravimo. Šalis pati nusprendžia, ar pakeitimas yra esminis ar ne.

e) esamas šaltinis– bet kuris atitinkamas nenaujas šaltinis;

f) išmetamų teršalų ribinė vertė– iš sutelktosios taršos šaltinio išmetamo gyvsidabrio ar gyvsidabrio junginių, dažnai išreiškiamų bendru gyvsidabrio kiekiu, koncentracijos, masės ar išmetamo kiekio riba.

3. Šalis, kurioje yra atitinkamų šaltinių, imasi priemonių išmetamam teršalų kiekiui kontroliuoti ir gali parengti nacionalinį planą, kuriame būtų nustatytos išmetamam teršalų kiekiui kontroliuoti būtinos priemonės ir planuojamos užduotys, tikslai ir rezultatai. Bet koks planas pateikiamas Šalių konferencijai per 4 metus nuo šios Konvencijos įsigaliojimo tai Šaliai datos. Jei Šalis parengia įgyvendinimo planą pagal 20 straipsnį, ji gali į jį įtraukti ir pagal šią dalį parengtą planą.

4. Kiekviena Šalis, kai tik įmanoma, bet ne vėliau kaip praėjus penkeriems metams nuo šios Konvencijos įsigaliojimo Šaliai datos, iš naujų šaltinių reikalauja taikyti geriausius prieinamus gamybos būdus ir geriausią aplinkos apsaugos praktiką, leidžiančią kontroliuoti ir, kai įmanoma, sumažinti išmetamą teršalų kiekį. Šalis gali taikyti išmetamų teršalų ribines vertes, kurios pasiekiamos taikant geriausius prieinamus gamybos būdus.

5. Kiekviena Šalis, kai tik įmanoma, bet praėjus ne daugiau kaip dešimčiai metų nuo šios Konvencijos įsigaliojimo tai Šaliai datos, į savo nacionalinius planus įtraukia ir įgyvendina vieną ar daugiau iš toliau išvardytų esamiems šaltiniams skirtų priemonių, atsižvelgdama į savo nacionalines aplinkybes ir priemonių ekonominį bei techninį įgyvendinamumą bei įperkamumą:

a)	iš atitinkamų šaltinių išmetamo teršalų kiekio kontrolės kiekybinis tikslas ir, kai įmanoma, sumažinimo tikslas;

b)	išmetamų teršalų ribinės vertės siekiant kontroliuoti ir, kai įmanoma, sumažinti iš atitinkamų šaltinių išmetamą teršalų kiekį;

c)	geriausių prieinamų gamybos būdų ir geriausios aplinkos apsaugos praktikos taikymas siekiant kontroliuoti iš atitinkamų šaltinių išmetamą teršalų kiekį;

d)	kelių teršalų kontrolės strategija, kuri taip pat duotų naudos kontroliuojant gyvsidabrio išmetamą kiekį;

e)	alternatyvios priemonės, skirtos iš atitinkamų šaltinių išmetamam teršalų kiekiui sumažinti.

6. Šalys gali taikyti tas pačias priemones visiems atitinkamiems esamiems šaltiniams arba gali patvirtinti skirtingas priemones skirtingoms šaltinių kategorijoms. Šalies taikomų priemonių tikslas – ilgainiui pasiekti prideramą pažangą mažinant išmetamą teršalų kiekį.

7. Kiekviena Šalis, kai tik gali įgyvendinti, bet ne vėliau kaip praėjus penkeriems metams nuo šios Konvencijos įsigaliojimo tai Šaliai datos, sudaro, o vėliau tvarko iš atitinkamų šaltinių išmetamo teršalų kiekio apskaitą (inventorių).

8. Šalių konferencija per pirmą susitikimą priima rekomendacijas dėl:

a)	geriausių prieinamų gamybos būdų ir geriausios aplinkos apsaugos praktikos taikymo, atsižvelgdama į bet kokį naujų ir esamų šaltinių skirtumą ir poreikį kuo labiau sumažinti poveikį skirtingiems aplinkos komponentams, bei

b)	paramos Šalims įgyvendinant 5 dalyje nurodytas priemones, visų pirma nustatant išmetamo kiekio tikslus ir išmetamų teršalų ribines vertes.

9. Šalių konferencija, kai tik įmanoma, priima rekomendacijas dėl:

a)	kriterijų, kuriuos Šalys gali nustatyti pagal 2 dalies b punktą;

b)	išmetamo teršalų kiekio apskaitos (inventoriaus) sudarymo metodikos.

10. Šalių konferencija periodiškai peržiūri ir, prireikus, atnaujina pagal 8 ir 9 dalis parengtas rekomendacijas. Šalys atsižvelgia į tas rekomendacijas įgyvendindamos atitinkamas šio straipsnio nuostatas.

11. Kiekviena Šalis į ataskaitas, teikiamas pagal 21 straipsnį, įtraukia informaciją apie šio straipsnio įgyvendinimą, visų pirma informaciją apie priemones, kurių Šalis ėmėsi pagal 4–7 dalis, ir tų priemonių veiksmingumą.

9 straipsnis

Teršalų išleidimas

1. Šio straipsnio nuostatomis reglamentuojama gyvsidabrio ir gyvsidabrio junginių, dažnai išreiškiamų bendru gyvsidabrio kiekiu, išleidimo iš atitinkamų sutelktosios taršos šaltinių į žemę ir vandenį kontrolė ir, kai įmanoma, sumažinimas tiek, kiek tai nereglamentuojama kitomis Konvencijos nuostatomis.

2. Šiame straipsnyje:

a) išleidžiami teršalai– į žemę ar vandenį išleidžiamas gyvsidabris ar gyvsidabrio junginiai;

b) atitinkamas šaltinis– bet koks svarbus Šalies nustatytas antropogeninis sutelktosios taršos šaltinis, kuris nereglamentuojamas kitomis šios Konvencijos nuostatomis;

c) naujas šaltinis– bet kuris atitinkamas šaltinis, kurio įrengimas ar esminis pakeitimas prasideda praėjus bent vieniems metams nuo šios Konvencijos įsigaliojimo atitinkamai Šaliai datos;

d) esminis pakeitimas– atitinkamo šaltinio pakeitimas, dėl kurio labai padidėja išleidžiamas teršalų kiekis, išskyrus bet kokį išleidžiamo teršalų kiekio pokytį dėl šalutinių produktų regeneravimo. Šalis pati nusprendžia, ar pakeitimas yra esminis ar ne.

e) esamas šaltinis– bet kuris atitinkamas nenaujas šaltinis;

f) išleidžiamų teršalų ribinė vertė– iš sutelktosios taršos šaltinio išleidžiamo gyvsidabrio ar gyvsidabrio junginių, dažnai išreiškiamų bendru gyvsidabrio kiekiu, koncentracijos ar masės riba.

3. Kiekviena Šalis, ne vėliau kaip praėjus trejiems metams nuo šios Konvencijos įsigaliojimo tai Šaliai datos ir reguliariai po to, nustato atitinkamų sutelktosios taršos šaltinių kategorijas.

4. Šalis, kurioje yra atitinkamų šaltinių, imasi priemonių išleidžiamam teršalų kiekiui kontroliuoti ir gali parengti nacionalinį planą, kuriame būtų nustatytos išleidžiamų teršalų kiekiui kontroliuoti būtinos priemonės ir planuojamos užduotys, tikslai bei rezultatai. Bet koks planas pateikiamas Šalių konferencijai per 4 metus nuo šios Konvencijos įsigaliojimo tai Šaliai datos. Jei Šalis parengia įgyvendinimo planą pagal 20 straipsnį, ji gali į jį įtraukti ir pagal šią dalį parengtą planą.

5. Priemonės, jeigu tikslinga, apima vieną ar daugiau šių veiksmų:

a)	išleidžiamų teršalų ribinių verčių taikymą iš atitinkamų šaltinių išleidžiamų teršalų kiekiui kontroliuoti ir, kai įmanoma, sumažinti;

b)	geriausių prieinamų gamybos būdų ir geriausios aplinkos apsaugos praktikos taikymą siekiant kontroliuoti iš atitinkamų taršos šaltinių išleidžiamą teršalų kiekį;

c)	kelių teršalų kontrolės strategiją, kuri taip pat duotų naudos kontroliuojant gyvsidabrio išleidimą;

d)	alternatyvias priemones, kuriomis siekiama sumažinti iš atitinkamų šaltinių išleidžiamą teršalų kiekį.

6. Kiekviena Šalis, kai tik gali įgyvendinti, bet ne vėliau kaip praėjus penkeriems metams nuo šios Konvencijos įsigaliojimo tai Šaliai datos, sudaro, o vėliau tvarko iš atitinkamų šaltinių išleidžiamo teršalų kiekio apskaitą (inventorių).

7. Šalių konferencija, kai tik įmanoma, priima rekomendacijas dėl:

a)	geriausių prieinamų gamybos būdų ir geriausios aplinkos apsaugos praktikos taikymo, atsižvelgdama į bet kokį naujų ir esamų šaltinių skirtumą ir poreikį kuo labiau sumažinti poveikį skirtingiems aplinkos komponentams,

b)	išleidžiamų teršalų apskaitos (inventoriaus) sudarymo metodikos.

8. Kiekviena Šalis į ataskaitas, teikiamas pagal 21 straipsnį, įtraukia informaciją apie šio straipsnio įgyvendinimą, visų pirma informaciją apie priemones, kurių Šalis ėmėsi pagal 3–6 dalis, ir tų priemonių veiksmingumą.

10 straipsnis

Aplinkai saugus laikinas gyvsidabrio, išskyrus gyvsidabrio atliekas, saugojimas

1. Šis straipsnis taikomas laikinam 3 straipsnyje apibrėžto gyvsidabrio ir gyvsidabrio junginių, kurie neįtraukti į 11 straipsnyje pateikiamą gyvsidabrio atliekų apibrėžtį, saugojimui.

2. Kiekviena Šalis imasi priemonių užtikrinti, kad toks gyvsidabris ir tokie gyvsidabrio junginiai, kuriuos numatoma naudoti taip, kaip Šaliai leidžiama pagal šią Konvenciją, būtų laikinai saugomi aplinkai saugiu būdu, atsižvelgiant į visas rekomendacijas ir laikantis visų reikalavimų, priimtų pagal 3 dalį.

3. Šalių konferencija priima rekomendacijas dėl laikino aplinkai saugaus tokio gyvsidabrio ir tokių gyvsidabrio junginių saugojimo, atsižvelgdama į visas atitinkamas rekomendacijas, parengtas pagal Bazelio konvenciją dėl pavojingų atliekų tarpvalstybinio vežimo bei jų šalinimo kontrolės ir kitas atitinkamas rekomendacijas. Šalių konferencija gali nustatyti reikalavimus dėl laikino saugojimo, priimdama papildomą šios Konvencijos priedą pagal 27 straipsnį.

4. Šalys prireikus bendradarbiauja viena su kita ir su atitinkamomis tarpvyriausybinėmis organizacijomis bei kitais subjektais, siekdamos sustiprinti tokio gyvsidabrio ir tokių gyvsidabrio junginių laikino aplinkai saugaus saugojimo pajėgumus.

11 straipsnis

Gyvsidabrio atliekos

1. Bazelio konvencijos dėl pavojingų atliekų tarpvalstybinių pervežimų bei jų tvarkymo kontrolės Šalims dėl atliekų, kurioms taikoma ši Konvencija, galioja atitinkamos Bazelio konvencijos apibrėžtys. Šios Konvencijos Šalys, kurios nėra Bazelio konvencijos Šalys, taiko tas apibrėžtis kaip rekomendacijas, susijusias su atliekomis, kurioms taikoma ši Konvencija.

2. Šioje Konvencijoje gyvsidabrio atliekos reiškia chemines medžiagas ar objektus:

a)	sudarytus iš gyvsidabrio ar gyvsidabrio junginių;

b)	kuriuose yra gyvsidabrio ar gyvsidabrio junginių; arba

c)	užterštus gyvsidabriu ar gyvsidabrio junginiais

tokiu mastu, kad gyvsidabrio ar gyvsidabrio junginių kiekis juose viršija atitinkamas Šalių konferencijos apibrėžtas ribas, nustatytas darniai bendradarbiaujant su atitinkamomis Bazelio konvencijos institucijomis, ir kurie yra šalinami ar kuriuos ketinama šalinti arba kurie turi būti šalinami vadovaujantis nacionalinės teisės ar šios Konvencijos nuostatomis. Ši apibrėžtis neapima kasybos, išskyrus pirminę gyvsidabrio gavybą, metu gautų nuodangų, uolienų atliekų ir atsijų, nebent jose esama daugiau gyvsidabrio ar gyvsidabrio junginių, nei nustatyta Šalių konferencijos.

3. Kiekviena Šalis imasi atitinkamų priemonių, kad gyvsidabrio atliekos:

būtų tvarkomos aplinkai saugiu būdu, atsižvelgiant į rekomendacijas, parengtas pagal Bazelio konvenciją, ir laikantis reikalavimų, kuriuos Šalių konferencija priims kaip papildomą priedą pagal 27 straipsnį. Rengdama tuos reikalavimus, Šalių konferencija atsižvelgia į Šalių atliekų tvarkymo reglamentavimą ir programas;

b)	būtų naudojamos, perdirbamos ar tiesiogiai pakartotinai panaudojamos tik taip, kaip Šaliai tai leidžiama pagal šią Konvenciją, arba šalinamos aplinkai saugiu būdu pagal 3 dalies a punktą;

Bazelio konvencijos Šalyse nebūtų vežamos per tarptautines sienas, išskyrus siekiant jas pašalinti aplinkai saugiu būdu pagal šį straipsnį ir Bazelio konvenciją. Tais atvejais, kai Bazelio konvencija netaikoma vežimui per tarptautines sienas, Šalis leidžia tokį vežimą tik atsižvelgusi į atitinkamas tarptautines taisykles, standartus ir rekomendacijas.

4. Šalių konferencija siekia glaudžiai bendradarbiauti su atitinkamomis Bazelio konvencijos institucijomis, prireikus, peržiūrint ir atnaujinant rekomendacijas, nurodytas 3 dalies a punkte.

5. Šalys skatinamos prireikus bendradarbiauti viena su kita ir su atitinkamomis tarpvyriausybinėmis organizacijomis bei kitais subjektais, kad galėtų plėtoti ir išlaikyti pajėgumus, reikalingus gyvsidabrio atliekoms tvarkyti aplinkai saugiu būdu pasauliniu, regioniniu ir nacionaliniu mastu.

12 straipsnis

Užterštos teritorijos

1. Kiekviena Šalis siekia parengti atitinkamas strategijas gyvsidabriu ar gyvsidabrio junginiais užterštoms teritorijoms nustatyti ir įvertinti.

2. Bet kokie veiksmai, kurių imamasi siekiant sumažinti tokių teritorijų keliamą riziką, atliekami aplinkai saugiais būdais, o prireikus, atliekamas ir tokiose teritorijose esančio gyvsidabrio ar gyvsidabrio junginių keliamos rizikos žmonių sveikatai ir aplinkai įvertinimas.

3. Šalių konferencija priima užterštų teritorijų tvarkymo rekomendacijas, kurios gali apimti metodus ir priemones, skirtas:

a)	teritorijoms nustatyti ir apibūdinti;

b)	visuomenei įtraukti;

c)	rizikai žmonių sveikatai ir aplinkai įvertinti;

d)	užterštų teritorijų keliamos rizikos valdymo būdams nustatyti;

e)	naudai ir sąnaudoms palyginti bei

f)	rezultatams patvirtinti.

4. Šalys skatinamos bendradarbiauti rengiant strategijas ir įgyvendinant užterštų teritorijų nustatymo, įvertinimo, prioritetų nustatymo, tvarkymo ir, prireikus, atkūrimo veiksmus.

13 straipsnis

Finansiniai ištekliai ir mechanizmas

1. Kiekviena Šalis įsipareigoja pagal galimybes teikti išteklius tiems nacionaliniams veiksmams, kuriais ketinama įgyvendinti šią Konvenciją, vadovaudamasi nacionalinėmis politikos kryptimis, prioritetais, planais ir programomis. Tokie ištekliai gali apimti Šalies vidaus finansavimą per atitinkamas politikos priemones, plėtros strategijas ir nacionalinius biudžetus, taip pat dvišalį ir daugiašalį finansavimą bei privačiojo sektoriaus indėlį.

2. Bendras šios Konvencijos įgyvendinimo Šalyse, kurios yra besivystančios valstybės, veiksmingumas bus susijęs su veiksmingu šio straipsnio įgyvendinimu.

3. Neatidėliotinai skatinama, įgyvendinant šios Konvencijos nuostatas dėl finansinių išteklių, techninės pagalbos ir technologijų perdavimo, teikti daugiašalę, regioninę ir dvišalę finansinę paramą ir techninę pagalbą, stiprinti pajėgumus ir perduoti technologijas Konvencijos Šalims, kurios yra besivystančios šalys, siekiant sustiprinti ir suaktyvinti jų veiksmus dėl gyvsidabrio.

4. Šalys, imdamosi veiksmų dėl finansavimo, visiškai atsižvelgia į Šalių, kurios yra mažos besivystančios salų valstybės arba mažiausiai išsivysčiusios šalys, konkrečius poreikius ir ypatingas sąlygas.

5. Šiame straipsnyje apibrėžiamas tinkamų ir numatomų finansinių išteklių teikimo laiku mechanizmas. Šis Mechanizmas skirtas Šalims, besivystančioms valstybėms, ir pereinamosios ekonomikos Šalims paremti šioms įgyvendinant įsipareigojimus pagal šią Konvenciją.

6. Mechanizmas apima:

a)	Pasaulio aplinkos fondo Patikos fondą bei

b)	tikslinę tarptautinę Programą, kuria skatinamas pajėgumų stiprinimas ir techninė pagalba.

7. Pasaulio aplinkos fondo Patikos fondas laiku teikia naujus, nuspėjamus ir tinkamus finansinius išteklius, taip padėdamas padengti šios Konvencijos įgyvendinimo išlaidas, kaip sutarta Šalių konferencijoje. Šios Konvencijos tikslais Pasaulio aplinkos fondo Patikos fondas veikia vadovaujamas Šalių konferencijos ir jai atsiskaito. Šalių konferencija teikia bendrų strategijų, politikos krypčių, programų prioritetų ir teisės pasinaudoti finansiniais ištekliais rekomendacijas. Be to, Šalių konferencija teikia rekomendacijas dėl orientacinio veiklos kategorijų, kurioms galėtų būti skiriama parama iš Pasaulio aplinkos fondo Patikos fondo, sąrašo. Pasaulio aplinkos fondo Patikos fondas teikia išteklius, padengdamas sutartas papildomas pasaulinę naudą aplinkosaugos srityje teikiančių projektų sąnaudas ir visas sutartas kai kurių projektų, padedančių vykdyti Šalies įsipareigojimus, išlaidas.

8. Teikdamas išteklius atitinkamiems veiksmams, Pasaulio aplinkos fondo Patikos fondas turėtų atsižvelgti į tai, kokiu mastu siūlomais veiksmais galima sumažinti gyvsidabrio naudojimą, palyginti su jų sąnaudomis.

9. Šios Konvencijos tikslais Programa, nurodyta 6 dalies b punkte, vykdoma vadovaujant Šalių konferencijai ir už jos veiklą atsiskaitoma Šalių konferencijai. Šalių konferencija per pirmąjį susitikimą paskiria Programos „priimančiąją“ instituciją, kuri turi būti esamas subjektas, ir teikia jai rekomendacijas, taip pat ir dėl Programos trukmės. Visos Šalys ir kitos atitinkamos suinteresuotosios grupės kviečiamos savanoriškai teikti Programai finansinius išteklius.

10. Šalių konferencija ir Mechanizmą sudarantys subjektai per pirmąjį Šalių konferencijos susitikimą susitaria, kaip jie įgyvendins pirmesnes dalis.

11. Šalių konferencija peržiūri, ne vėliau kaip per trečiąjį susitikimą, o vėliau – reguliariai, finansavimo lygį, Šalių konferencijos teikiamas rekomendacijas subjektams, kuriems patikėta valdyti pagal šį straipsnį sukurtą Mechanizmą, ir tų subjektų veiksmingumą bei gebėjimą spręsti besikeičiančius Šalių, besivystančių valstybių, ir pereinamosios ekonomikos Šalių poreikius. Remdamasi šia peržiūra, Šalių konferencija imasi atitinkamų veiksmų siekdama padidinti Mechanizmo veiksmingumą.

12. Visos Šalys kviečiamos pagal galimybes prisidėti prie Mechanizmo. Mechanizmas skatina išteklių teikimą iš kitų šaltinių, įskaitant privatųjį sektorių, ir siekia pritraukti tokius išteklius pagal Mechanizmą remiamai veiklai.

14 straipsnis

Pajėgumų stiprinimas, techninė pagalba ir technologijų perdavimas

1. Šalys bendradarbiauja laiku teikdamos, kiekviena pagal savo galimybes, tinkamą pajėgumų stiprinimo ir techninę pagalbą Šalims, besivystančioms valstybėms, visų pirma Šalims, kurios yra mažiausiai išsivysčiusios valstybės arba mažos besivystančios salų valstybės bei pereinamosios ekonomikos Šalys, siekdamos padėti joms įgyvendinti įsipareigojimus pagal šią Konvenciją.

2. Pajėgumų stiprinimo ir techninė pagalba pagal 1 dalį ir 13 straipsnį gali būti teikiama per regionines, subregionines ir nacionalines priemones, įskaitant esamus regioninius ir subregioninius centrus, per kitas daugiašales ir dvišales priemones, taip pat per partnerystę, įskaitant partnerystę, kai dalyvauja privatusis sektorius. Reikia siekti bendradarbiauti ir koordinuoti veiksmus pagal kitus daugiašalius aplinkos apsaugos susitarimus cheminių medžiagų ir atliekų srityje siekiant padidinti techninės pagalbos ir jos teikimo veiksmingumą.

3. Šalys, išsivysčiusios valstybės, ir kitos Šalys, pagal galimybes, skatina ir palengvina, prireikus, remiamos privačiojo sektoriaus ir kitų atitinkamų suinteresuotųjų grupių, naujausių aplinkai saugių alternatyvių technologijų plėtrą, perdavimą, sklaidą ir galimybes jomis naudotis Šalyse, besivystančiose valstybėse, visų pirma mažiausiai išsivysčiusiose valstybėse ir mažose besivystančiose salų valstybėse bei pereinamosios ekonomikos Šalyse, siekdamos stiprinti tų valstybių pajėgumus veiksmingai įgyvendinti šią Konvenciją.

4. Šalių konferencija iki antrojo susitikimo, o vėliau – reguliariai ir atsižvelgdama į Šalių pranešimus ir ataskaitas, įskaitant tas, kurios numatytos 21 straipsnyje, taip pat kitų suinteresuotųjų grupių teikiamą informaciją:

a)	svarsto informaciją apie esamas iniciatyvas ir pažangą, padarytą alternatyvių technologijų srityje;

b)	svarsto Šalių alternatyvių technologijų poreikius, visų pirma Šalių, kurios yra besivystančios valstybės, bei

c)	nustato, kokie iššūkiai kyla Šalims, visų pirma Šalims, kurios yra besivystančios valstybės, technologijų perdavimo srityje.

5. Šalių konferencija teikia rekomendacijas, kaip galima toliau stiprinti pajėgumus, gerinti techninę pagalbą ir technologijų perdavimą pagal šį straipsnį.

15 straipsnis

Įgyvendinimo ir atitikties komitetas

1. Pagal šią dalį sukuriamas mechanizmas, į kurį įeina komitetas kaip Šalių konferenciją papildanti institucija, taip skatinant visų šios Konvencijos nuostatų įgyvendinimą ir jų atitikties peržiūrą. Šis mechanizmas, įskaitant Komitetą, yra skatinamojo pobūdžio ir ypatingą dėmesį skiria atitinkamiems Šalių nacionaliniams pajėgumams ir aplinkybėms.

2. Komitetas skatina visų šios Konvencijos nuostatų įgyvendinimą ir peržiūri, kaip jų laikomasi. Komitetas nagrinėja tiek atskiras, tiek sistemines įgyvendinimo ir atitikties problemas ir, prireikus, teikia rekomendacijas Šalių konferencijai.

3. Komitetą sudaro 15 narių, kuriuos pasiūlo Šalys, o renka Šalių konferencija, tinkamai atsižvelgdama į penkiais Jungtinių Tautų regionais paremtą lygiateisį geografinį atstovavimą; pirmieji nariai išrenkami per pirmąjį Šalių konferencijos susitikimą, o toliau nariai renkami vadovaujantis pagal 5 dalį Šalių konferencijos patvirtintomis darbo tvarkos taisyklėmis; komiteto nariai turi būti kompetentingi su šia Konvencija susijusioje srityje, juos renkant reikia išlaikyti atitinkamą profesinės patirties pusiausvyrą.

4. Komitetas gali svarstyti klausimus remdamasis:

a)	rašytiniais bet kurios Šalies pranešimais apie tai, kaip Šaliai sekasi užtikrinti atitiktį šios Konvencijos nuostatoms;

b)	nacionalinėmis ataskaitomis, teikiamomis pagal 21 straipsnį, bei

c)	Šalių konferencijos prašymais.

5. Komitetas parengia savo darbo tvarkos taisykles, kurios tvirtinamos per antrąjį Šalių konferencijos susitikimą; Šalių konferencija gali taip pat priimti Komiteto įgaliojimus.

6. Komitetas stengiasi visas savo rekomendacijas priimti bendru sutarimu. Jei, įdėjus visas įmanomas pastangas, bendras sutarimas nepasiekiamas, tokios rekomendacijos blogiausiu atveju priimamos dalyvaujančių ir balsuojančių narių trijų ketvirtadalių balsų dauguma, esant dviejų trečdalių narių kvorumui.

16 straipsnis

Sveikatos apsaugos aspektai

1. Šalys raginamos:

skatinti strategijų ir programų rengimą ir įgyvendinimą siekiant nustatyti ir apsaugoti rizikos grupei priklausančius gyventojus, visų pirma jautrias gyventojų grupes; tam gali prireikti priimti mokslu paremtas sveikatos apsaugai skirtas rekomendacijas, susijusias su gyvsidabrio ir gyvsidabrio junginių poveikiu, kai tinkama, nustatant gyvsidabrio poveikio mažinimo tikslus, ir šviesti visuomenę dalyvaujant visuomenės sveikatos ir kitiems susijusiems sektoriams;

b)	skatinti mokslu paremtų švietimo ir prevencinių programų, susijusių su gyvsidabrio ir gyvsidabrio junginių poveikiu darbo vietoje, rengimą ir įgyvendinimą;

c)	skatinti atitinkamas sveikatos priežiūros paslaugas, skirtas gyvsidabrio ir gyvsidabrio junginių poveikio prevencijai, gyvsidabrio ir gyvsidabrio junginių poveikį patyrusių gyventojų grupių gydymui ir priežiūrai, bei

sukurti ir stiprinti, prireikus, institucinius ir sveikatos apsaugos srityje dirbančių profesionalių darbuotojų pajėgumus siekiant užkirsti kelią, diagnozuoti, gydyti gyvsidabrio sukeltas ligas, taip pat stebėti žmonių sveikatai keliamą riziką, susijusią su gyvsidabrio ir gyvsidabrio junginių poveikiu.

2. Šalių konferencija, ketindama spręsti su sveikatos apsauga susijusius klausimus ar imtis su sveikatos apsauga susijusių veiksmų, turi:

a)	tartis ir bendradarbiauti su Pasaulio sveikatos organizacija, Tarptautine darbo organizacija ir prireikus su kitomis atitinkamomis tarpvyriausybinėmis organizacijomis bei

b)	skatinti bendradarbiavimą ir informacijos mainus su Pasaulio sveikatos organizacija, Tarptautine darbo organizacija ir, prireikus, kitomis atitinkamomis tarpvyriausybinėmis organizacijomis.

17 straipsnis

Keitimasis informacija

1. Kiekviena Šalis sudaro sąlygas keistis:

a)	moksline, technine, ekonomine ir teisine informacija apie gyvsidabrį ir gyvsidabrio junginius, įskaitant toksikologinę, ekotoksikologinę ir saugos informaciją;

b)	informacija apie gyvsidabrio ir gyvsidabrio junginių gamybos, naudojimo, prekybos, išmetimo ir išleidimo sumažinimą ar nutraukimą;

informacija apie techniškai ir ekonomiškai perspektyvias alternatyvas:

i)	produktams, kurių sudėtyje yra gyvsidabrio;

ii)	gamybos procesams, kuriuose naudojamas gyvsidabris ar gyvsidabrio junginiai, bei

iii)	veiklai ir procesams, dėl kurių išmetamas ar išleidžiamas gyvsidabris ar gyvsidabrio junginiai,

įskaitant informaciją apie tokių alternatyvų riziką žmonių sveikatai ir aplinkai bei ekonomines ir socialines sąnaudas ir naudą, taip pat

d)	epidemiologinę informaciją apie gyvsidabrio ir gyvsidabrio junginių poveikį sveikatai, glaudžiai bendradarbiaujant su Pasaulio sveikatos organizacija ir, prireikus, kitomis atitinkamomis organizacijomis.

2. Šalys gali keistis 1 dalyje nurodyta informacija tiesiogiai, per Sekretoriatą arba bendradarbiaudamos su kitomis atitinkamomis organizacijomis, įskaitant, prireikus, konvencijų dėl cheminių medžiagų ir atliekų sekretoriatus.

3. Sekretoriatas skatina bendradarbiavimą keičiantis šiame straipsnyje nurodyta informacija, taip pat ir su atitinkamomis organizacijomis, įskaitant daugiašalių aplinkos apsaugos susitarimų ir kitų tarptautinių iniciatyvų sekretoriatus. Be Šalių teikiamos informacijos, ši informacija apima informaciją iš tarpvyriausybinių ir nevyriausybinių organizacijų, turinčių profesinės patirties gyvsidabrio srityje, ir iš nacionalinių ir tarptautinių tokios patirties turinčių institucijų.

4. Kiekviena Šalis paskiria nacionalinę kontaktinę instituciją, kuri būtų atsakinga už keitimąsi informacija pagal šią Konvenciją, įskaitant dėl importuojančiųjų Šalių sutikimo pagal 3 straipsnį.

5. Įgyvendinant šią Konvenciją informacija apie žmonių sveikatą ir saugą bei aplinką nelaikoma konfidencialia. Šalys, kurios keičiasi kita informacija pagal šią Konvenciją, saugo bet kokią konfidencialią informaciją pagal savitarpio susitarimą.

18 straipsnis

Visuomenės informavimas, sąmoningumo didinimas ir švietimas

1. Kiekviena Šalis pagal savo galimybes skatina ir sudaro sąlygas:

visuomenei teikti turimą informaciją:

i)	apie gyvsidabrio ir gyvsidabrio junginių poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai,

ii)	apie gyvsidabrio ir gyvsidabrio junginių alternatyvas,

iii)	17 straipsnio 1 dalyje nurodytomis temomis,

iv)	apie Šalies pagal 19 straipsnį atliekamų mokslinių tyrimų, plėtros ir stebėsenos rezultatus, taip pat

v)	apie veiklą, kuria siekiama įvykdyti įsipareigojimus pagal šią Konvenciją;

b)	švietimui, mokymui ir visuomenės sąmoningumo didinimui, susijusiam su gyvsidabrio ir gyvsidabrio junginių poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai padariniais, prireikus, bendradarbiaujant su atitinkamomis tarpvyriausybinėmis ir nevyriausybinėmis organizacijomis ir pažeidžiamomis gyventojų grupėmis.

2. Kiekviena Šalis taiko turimus mechanizmus arba svarsto galimybę sukurti mechanizmus, pavyzdžiui, prireikus, išleidžiamų ir perduodamų teršalų registrus, siekdama rinkti ir skleisti informaciją apie apskaičiuotąjį metinį dėl žmogaus veiklos išmetamo, išleidžiamo ar pašalinamo gyvsidabrio ir gyvsidabrio junginių kiekį.

19 straipsnis

Moksliniai tyrimai, plėtra ir stebėsena

1. Šalys, atsižvelgdamos į savo pajėgumą ir aplinkybes, siekia bendradarbiauti rengdamos ir tobulindamos:

a)	gyvsidabrio ir gyvsidabrio junginių naudojimo, vartojimo ir antropogeninio išmetimo į orą, taip pat išleidimo į vandenį ir žemę apskaitą (inventorių);

gyvsidabrio ir gyvsidabrio junginių lygio modeliavimą ir geografiškai reprezentatyvią stebėseną jautriose gyventojų grupėse ir aplinkos terpėse, įskaitant tokias biotines terpes kaip žuvys, jūrų žinduoliai, jūrų vėžliai ir paukščiai, taip pat bendradarbiavimą renkant atitinkamus ir tinkamus mėginius ir jais keičiantis;

c)	gyvsidabrio ir gyvsidabrio junginių poveikio socialinei ir kultūrinei aplinkai, ekonomikai, taip pat poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai, ypač jautrių gyventojų grupių, įvertinimą;

d)	veiksmų, kurių imamasi pagal a, b ir c punktus, atlikimo suderintą metodiką;

informaciją apie gyvsidabrio ir gyvsidabrio junginių aplinkosaugos ciklą, pernašą (įskaitant pernešimą tolimais atstumais ir nusodinimą), transformaciją, pasiskirstymą ir išlikimą įvairiose ekosistemose, tinkamai atsižvelgiant į skirtumą tarp antropogeninio ir natūralaus gyvsidabrio išmetimo ir išleidimo ir į gyvsidabrio remobilizaciją iš nuosėdų, susikaupusių per laiką;

f)	informaciją apie prekybą gyvsidabriu, gyvsidabrio junginiais ir produktais, kurių sudėtyje yra gyvsidabrio, taip pat

g)	informaciją ir mokslinius tyrimus apie techninį ir ekonominį produktų ir procesų be gyvsidabrio prieinamumą ir apie geriausių prieinamų gamybos būdų ir geriausios aplinkos apsaugos praktikos taikymą siekiant sumažinti ir stebėti gyvsidabrio ir gyvsidabrio junginių išmetimą bei išleidimą.

2. Šalys, vykdydamos 1 dalyje nurodytą veiklą, prireikus, turėtų plėtoti turimus stebėsenos tinklus ir mokslinių tyrimų programas.

20 straipsnis

Įgyvendinimo planai

1. Kiekviena Šalis, atlikusi pradinį įvertinimą, gali parengti ir vykdyti šios Konvencijos įsipareigojimų įgyvendinimo planą, atsižvelgdama į savo vidaus aplinkybes. Tokį planą, kai tik jis parengiamas, reikėtų perduoti Sekretoriatui.

2. Kiekviena Šalis gali peržiūrėti ir atnaujinti savo įgyvendinimo planą, atsižvelgdama į savo vidaus aplinkybes ir remdamasi Šalių konferencijos rekomendacijomis bei kitomis atitinkamomis rekomendacijomis.

3. Šalys, atlikdamos darbą pagal 1 ir 2 dalis, turėtų pasitarti su nacionalinėmis suinteresuotųjų grupėmis, kad šios prisidėtų prie Šalių įgyvendinimo planų rengimo, įgyvendinimo, peržiūros ir atnaujinimo.

4. Šalys, siekdamos palengvinti šios Konvencijos įgyvendinimą, taip pat gali koordinuoti regioninius planus.

21 straipsnis

Ataskaitų teikimas

1. Kiekviena Šalis per Sekretoriatą teikia ataskaitas Šalių konferencijai dėl priemonių, kurių ji ėmėsi įgyvendindama šios Konvencijos nuostatas, tokių priemonių veiksmingumo ir galimų iššūkių siekiant šios Konvencijos tikslų.

2. Kiekviena Šalis į savo ataskaitas įtraukia informaciją, kurią prašoma pateikti šios Konvencijos 3, 5, 7, 8 ir 9 straipsniuose.

3. Šalių konferencija per pirmąjį susitikimą nusprendžia, kaip dažnai ir kokiu formatu Šalys turės teikti ataskaitas, atsižvelgdama į tai, kad yra pageidautina ataskaitų teikimą koordinuoti su ataskaitomis, teikiamomis pagal kitas atitinkamas konvencijas dėl cheminių medžiagų ir atliekų.

22 straipsnis

Veiksmingumo įvertinimas

1. Šalių konferencija įvertina šios Konvencijos veiksmingumą, pirmą sykį – ne vėliau kaip praėjus šešeriems metams nuo šios Konvencijos įsigaliojimo datos, o vėliau periodiškai ir taip dažnai, kaip Šalių konferencija nusprendžia.

2. Kad Šalių konferencijai būtų lengviau atlikti įvertinimą, per pirmąjį susitikimą ji siūlo mechanizmą, kaip Šalių konferencijai bus teikiami palyginamieji stebėsenos duomenys apie gyvsidabrio ir gyvsidabrio junginių buvimą ir judėjimą aplinkoje, taip pat gyvsidabrio ir gyvsidabrio junginių lygio tendencijas, pastebimas biotinėse terpėse ir pažeidžiamose gyventojų grupėse.

3. Įvertinimas atliekamas remiantis turima moksline, aplinkosaugos, technine, finansine ir ekonomine informacija, įskaitant:

a)	ataskaitas ir kitą stebėsenos informaciją, kuri teikiama Šalių konferencijai pagal 2 dalį;

b)	ataskaitas, teikiamas pagal 21 straipsnį;

c)	informaciją ir rekomendacijas, teikiamas pagal 15 straipsnį, taip pat

d)	ataskaitas ir kitą atitinkamą informaciją apie pagal šią Konvenciją nustatytų finansinės paramos, technologijų perdavimo ir pajėgumų stiprinimo priemonių taikymą.

23 straipsnis

Šalių konferencija

1. Šiuo straipsniu įsteigiama Šalių konferencija.

2. Pirmąjį Šalių konferencijos susitikimą sušaukia Jungtinių Tautų aplinkosaugos programos vykdomasis direktorius ne vėliau kaip praėjus vieniems metams nuo šios Konvencijos įsigaliojimo datos. Vėliau eiliniai Šalių konferencijos susitikimai rengiami reguliariai, kaip nusprendžia konferencija.

3. Neeiliniai Šalių konferencijos susitikimai rengiami kitu laiku, jei tokį susitikimą rengti nusprendžia konferencija arba bet kuri Šalis pateikia rašytinį prašymą, bet tik nustačius sąlygą, kad per šešis mėnesius nuo tada, kai Sekretoriatas praneša apie tokį prašymą Šalims, jį palaiko bent vienas trečdalis Šalių.

4. Šalių konferencija per pirmąjį susitikimą bendru sutarimu susitaria dėl savo ir bet kokios jai pavaldžios institucijos darbo tvarkos taisyklių ir finansinių taisyklių, taip pat dėl finansinių nuostatų, kuriomis reglamentuojamas Sekretoriato darbas, ir šiuos dokumentus priima.

5. Šalių konferencija nuolatos prižiūri ir vertina šios Konvencijos įgyvendinimą. Ji atlieka šios Konvencijos jai priskirtas funkcijas ir tuo tikslu:

a)	įsteigia tokias jai pavaldžias institucijas, kokių, mano, reikia šiai Konvencijai įgyvendinti;

b)	prireikus, bendradarbiauja su kompetentingomis tarptautinėmis organizacijomis ir tarpvyriausybinėmis bei nevyriausybinėmis institucijomis;

c)	reguliariai peržiūri visą informaciją, kuri pateikiama jai ir Sekretoriatui pagal 21 straipsnį;

d)	svarsto bet kokias rekomendacijas, kurias jai pateikia Įgyvendinimo ir atitikties komitetas;

e)	svarsto ir imasi bet kurių papildomų veiksmų, kurių gali prireikti siekiant įgyvendinti šios Konvencijos tikslus, taip pat

f)	peržiūri A ir B priedus vadovaudamasi 4 ir 5 straipsniais.

6. Jungtinių Tautų Organizacija, jos specializuotos agentūros ir Tarptautinė atominės energetikos agentūra, taip pat bet kuri valstybė, kuri nėra šios Konvencijos Šalis, gali būti atstovaujamos Šalių konferencijos susitikimuose kaip stebėtojos. Bet kokiai institucijai ar agentūrai, nacionalinei ar tarptautinei, Vyriausybinei ar nevyriausybinei, kuri yra kompetentinga šios Konvencijos reglamentuojamais klausimais ir kuri informuoja Sekretoriatą apie savo pageidavimą būti atstovaujamai Šalių konferencijos susitikime kaip stebėtojai, gali būti leista dalyvauti susitikime, nebent bent vienas trečdalis dalyvaujančių Šalių tam prieštarautų. Stebėtojų dalyvavimas susitikimuose reglamentuojamas Šalių konferencijos priimtomis darbo tvarkos taisyklėmis.

24 straipsnis

Sekretoriatas

1. Šiuo straipsniu įkuriamas Sekretoriatas.

2. Sekretoriato funkcijos yra šios:

a)	rengti Šalių konferencijos ir jai pavaldžių institucijų susitikimus ir teikti joms reikalingas paslaugas;

b)	gavus prašymą, koordinuoti paramą Šalims, visų pirma Šalims, kurios yra besivystančios valstybės, ir pereinamosios ekonomikos Šalims įgyvendinant šią Konvenciją;

c)	prireikus koordinuoti veiklą su atitinkamų tarptautinių institucijų, visų pirma konvencijų dėl kitų cheminių medžiagų ir atliekų, sekretoriatais;

d)	padėti Šalims keistis informacija, susijusia su šios Konvencijos įgyvendinimu;

e)	rengti ir pateikti Šalims periodines ataskaitas, paremtas pagal 15 ir 21 straipsnius gauta informacija ir kita turima informacija;

f)	vadovaujantis Šalių konferencijos rekomendacijomis, sudaryti tokius administracinius susitarimus ir sutartis, kurių gali prireikti siekiant veiksmingai atlikti savo funkcijas, taip pat

g)	atlikti kitas šioje Konvencijoje nurodytas sekretoriato funkcijas ir kitas funkcijas, kurias nustato Šalių konferencija.

3. Šios Konvencijos sekretoriato funkcijas atlieka Jungtinių Tautų aplinkos programos vykdomasis direktorius, nebent Šalių konferencija dalyvaujančių ir balsuojančių Šalių trijų ketvirtadalių balsų dauguma nusprendžia sekretoriato funkcijas patikėti vienai ar daugiau kitų tarptautinių organizacijų.

4. Šalių konferencija, pasitarusi su atitinkamomis tarptautinėmis institucijomis, gali numatyti tvirtesnį Sekretoriato ir kitų konvencijų dėl cheminių medžiagų ir atliekų sekretoriatų bendradarbiavimą ir veiksmų koordinavimą. Šalių konferencija, pasitarusi su atitinkamomis tarptautinėmis institucijomis, gali toliau teikti rekomendacijas šiais klausimais.

25 straipsnis

Ginčų sprendimas

1. Šalys siekia bet kokį ginčą, tarp jų kilusį dėl šios Konvencijos aiškinimo ar taikymo, išspręsti derybomis ar kitomis taikiomis Šalių pasirinktomis priemonėmis.

2. Ratifikuodama, priimdama, tvirtindama šią Konvenciją ar prisijungdama prie jos arba bet kuriuo metu vėliau bet kuri Šalis, kuri nėra regioninė ekonominės integracijos organizacija, gali rašytiniu dokumentu depozitarui pareikšti, kad ji pripažįsta vieną arba abu toliau nurodytus ginčų dėl šios Konvencijos aiškinimo ar taikymo būdus kaip privalomus bet kuriai Šaliai, prisiimančiai tokį pat įsipareigojimą:

a)	arbitražas vadovaujantis E priedo I dalyje nustatyta tvarka;

b)	ginčo perdavimas Tarptautiniam Teisingumo Teismui.

3. Šalis, kuri yra regioninė ekonominės integracijos organizacija, gali pateikti panašų poveikį turintį pareiškimą dėl arbitražo pagal 2 dalį.

4. Pagal 2 ar 3 dalį pateiktas pareiškimas baigia galioti tada, kai baigiasi jame nurodytas galiojimo laikas, arba po trijų mėnesių nuo tos dienos, kurią depozitarui buvo atiduotas saugoti rašytinis pranešimas apie pareiškimo atšaukimą.

5. Pareiškimo galiojimo pabaiga, pranešimas dėl pareiškimo atšaukimo ar naujo pareiškimo pateikimas jokiu būdu nedaro poveikio nebaigtiems arbitražo teismo ar Tarptautinio Teisingumo Teismo vykdomiems procesiniams veiksmams, nebent ginčo šalys susitaria kitaip.

6. Jei ginčo šalys nėra prisiėmusios įsipareigojimo vadovautis tuo pačiu ginčų sprendimo būdu pagal 2 ar 3 dalį ir jei joms nepavyksta išspręsti ginčo taikant 1 dalyje nurodytas priemones per dvylika mėnesių nuo tada, kai viena Šalis praneša kitai Šaliai apie tarp jų iškilusį ginčą, ginčas teikiamas spręsti taikinimo komisijai bet kurios ginčo šalies prašymu. Taikinimo pagal šį straipsnį procedūra nustatyta E priedo II dalyje.

26 straipsnis

Konvencijos pakeitimai

1. Šios Konvencijos pakeitimus gali siūlyti bet kuri jos Šalis.

2. Konvencijos pakeitimus priima Šalių konferencija posėdžio metu. Bet kokio siūlomo pakeitimo tekstą Sekretoriatas Šalims pateikia likus bent šešiems mėnesiams iki susitikimo, kuriame siūloma tą pakeitimą priimti. Be to, Sekretoriatas pateikia siūlomo pakeitimo tekstą šios Konvencijos signatarams, taip pat depozitarui susipažinti.

3. Šalys deda visas pastangas, kad pasiektų susitarimą dėl bet kurio siūlomo šios Konvencijos pakeitimo bendru sutarimu. Jei, įdėjus visas įmanomas pastangas, bendras sutarimas nepasiekiamas, toks pakeitimas blogiausiu atveju priimamas susitikime dalyvaujančių ir balsuojančių Šalių trijų ketvirtadalių balsų dauguma.

4. Apie priimtą pakeitimą depozitaras praneša visoms Šalims, kad šios pakeitimą ratifikuotų, priimtų ar patvirtintų.

5. Apie pakeitimų ratifikavimą, priėmimą ar patvirtinimą raštu pranešama depozitarui. Vadovaujantis 3 dalimi priimtas pakeitimas įsigalioja Šalims, davusioms sutikimą to pakeitimo laikytis, devyniasdešimtą dieną nuo tos dienos, kai ratifikavimo, priėmimo ar patvirtinimo dokumentus atiduoda saugoti bent trys ketvirtadaliai Šalių, kurios Šalių statusą turėjo pakeitimo priėmimo metu. Vėliau bet kuriai kitai Šaliai pakeitimas įsigalioja devyniasdešimtą dieną nuo tos dienos, kai ta Šalis atiduoda saugoti pakeitimo ratifikavimo, priėmimo ar patvirtinimo dokumentą.

27 straipsnis

Priedų priėmimas ir pakeitimai

1. Šios Konvencijos priedai sudaro neatskiriamą jos dalį, nebent nurodyta kitaip, o nuoroda į šią Konvenciją kartu reiškia nuorodą į bet kuriuos jos priedus.

2. Bet kokiais papildomais priedais, priimtais šiai Konvencijai įsigaliojus, gali būti reglamentuojami tik procedūriniai, moksliniai, techniniai ar administraciniai klausimai.

3. Papildomi šios Konvencijos priedai siūlomi, priimami ir įsigalioja pagal šią tvarką:

a)	papildomi priedai siūlomi ir priimami vadovaujantis 26 straipsnio 1–3 dalyse nurodyta tvarka;

bet kuri Šalis, kuri negali priimti papildomo priedo, apie tai raštu praneša depozitarui per vienus metus nuo tada, kai depozitaras praneša apie tokio priedo priėmimą. Depozitaras nedelsdamas informuoja visas Šalis apie kiekvieną tokį gautą pranešimą. Šalis gali bet kada raštu pranešti depozitarui, kad atšaukia anksčiau pateiktą pranešimą apie tai, jog papildomas priedas nepriimtas, ir nuo tada tas priedas įsigalioja tos Šalies atžvilgiu vadovaujantis c punktu, taip pat

c)	praėjus vieniems metams nuo tada, kai depozitaras praneša apie papildomo priedo priėmimą, tas priedas įsigalioja visoms Šalims, kurios nepateikė pranešimo apie tai, jog priedas nepriimtas, vadovaujantis b punkto nuostatomis.

4. Šios Konvencijos priedų pakeitimams siūlyti, priimti ir jų įsigaliojimui, taikomos tokios pat procedūros kaip ir šios Konvencijos papildomiems priedams siūlyti, priimti ir jų įsigaliojimui, išskyrus tai, kad priedo pakeitimas neįsigalioja jokiai Šaliai, kuri pateikė pareiškimą dėl priedų keitimo pagal 30 straipsnio 5 dalį; tokiu atveju bet kuris pakeitimas įsigalioja tokiai Šaliai devyniasdešimtą dieną nuo tos dienos, kai Šalis atidavė saugoti depozitarui ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo dokumentą tokio pakeitimo atžvilgiu.

5. Jei papildomas priedas ar priedo pakeitimas yra susijęs su šios Konvencijos pakeitimu, papildomas priedas ar pakeitimas įsigalioja tik tada, kai įsigalioja šios Konvencijos pakeitimas.

28 straipsnis

Balsavimo teisė

1. Kiekviena šios Konvencijos Šalis turi po vieną balsą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytus atvejus.

2. Regioninė ekonominės integracijos organizacija, kai sprendžiami jos kompetencijai priskirti klausimai, įgyvendina savo teisę balsuoti turėdama tiek balsų, kiek toje organizacijoje yra valstybių narių, kurios yra šios Konvencijos Šalys. Tokia organizacija neturi teisės balsuoti, jei bet kuri jos valstybė narė pasinaudoja savo teise balsuoti, ir atvirkščiai.

29 straipsnis

Parašas

Ši Konvencija teikiama pasirašyti visoms valstybėms ir regioninėms ekonominės integracijos organizacijoms 2013 m. spalio 10 ir 11 d. Japonijoje, Kumamoto mieste, o vėliau – iki 2014 m. spalio 9 d. Jungtinių Tautų būstinėje Niujorke.

30 straipsnis

Ratifikavimas, priėmimas, patvirtinimas ar prisijungimas

1. Pasirašiusios šią Konvenciją valstybės ir regioninės ekonominės integracijos organizacijos turi ją ratifikuoti, priimti arba jai pritarti. Ji teikiama valstybėms ir regioninėms ekonominės integracijos organizacijoms prisijungti nuo dienos, einančios po paskutinės dienos, kai Konvenciją galima pasirašyti. Ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo dokumentai atiduodami saugoti depozitarui.

2. Bet kuri regioninė ekonominės integracijos organizacija, kuri tampa šios Konvencijos Šalimi, kai nė viena jos valstybė narė nėra Konvencijos Šalis, privalo vykdyti visus įsipareigojimus pagal šią Konvenciją. Jei Konvencijos Šalimi tampa organizacija, kurios viena ar daugiau valstybių narių yra šios Konvencijos Šalys, ta organizacija ir jos valstybės narės nusprendžia, kokios yra jų atitinkamos pareigos vykdant įsipareigojimus pagal šią Konvenciją. Tokiais atvejais organizacija ir valstybės narės neturi teisės naudotis savo teisėmis pagal šią Konvenciją tuo pat metu.

3. Savo ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo dokumente regioninė ekonominės integracijos organizacija konstatuoja, kokia yra jos kompetencija šios Konvencijos reglamentuojamų klausimų atžvilgiu. Bet kuri tokia organizacija taip pat praneša depozitarui apie bet kokį atitinkamą jos kompetencijos pakeitimą, kuris savo ruožtu apie tai praneša Šalims.

4. Kiekviena valstybė ar regioninė ekonominės integracijos organizacija, jai ratifikuojant, priimant ar patvirtinant šią Konvenciją arba prie šios Konvencijos prisijungiant, skatinama perduoti Sekretoriatui informaciją apie tai, kokiomis priemonėmis ji šią Konvenciją įgyvendins.

5. Savo ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo dokumente bet kuri Šalis gali nurodyti, kad tai Šaliai bet koks priedo pakeitimas įsigalioja tik jai atidavus saugoti savo ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo dokumentą dėl to priedo pakeitimo.

31 straipsnis

Įsigaliojimas

1. Ši Konvencija įsigalioja devyniasdešimtą dieną nuo tos dienos, kai buvo atiduotas saugoti penkiasdešimtas ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo dokumentas.

2. Kiekvienai valstybei ar regioninei ekonominės integracijos organizacijai, kuri ratifikuoja, priima ar patvirtina šią Konvenciją arba prie jos prisijungia po to, kai buvo atiduotas saugoti penkiasdešimtas ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo dokumentas, ši Konvencija įsigalioja devyniasdešimtą dieną nuo tos dienos, kai tokia valstybė ar regioninė ekonominės integracijos organizacija atiduoda saugoti savo ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo dokumentą.

3. 1 ir 2 dalių atžvilgiu bet koks dokumentas, kurį atiduoda saugoti regioninė ekonominės integracijos organizacija, nepriskaičiuojamas kaip papildomas prie tų dokumentų, kuriuos atidavė saugoti tos organizacijos valstybės narės.

32 straipsnis

Išlygos

Negali būti daroma jokių šios Konvencijos išlygų.

33 straipsnis

Pasitraukimas

1. Praėjus trejiems metams nuo šios Konvencijos įsigaliojimo bet kuriai Šaliai, ši Šalis bet kuriuo metu gali išstoti iš Konvencijos, raštu pranešus apie tai depozitarui.

2. Toks denonsavimas įsigalioja praėjus vieneriems metams po to, kai depozitaras gauna pranešimą apie denonsavimą, arba vėliau, kaip nurodyta tame pranešime.

34 straipsnis

Depozitaras

Šios Konvencijos depozitaras yra Jungtinių Tautų Generalinis Sekretorius.

35 straipsnis

Autentiški tekstai

Šios Konvencijos originalas, kurio tekstai anglų, arabų, ispanų, kinų, prancūzų ir rusų kalbomis yra autentiški, atiduodamas saugoti depozitarui.

TAI PATVIRTINDAMI, toliau nurodyti tinkamai įgalioti asmenys pasirašė šią Konvenciją.

Priimta du tūkstančiai tryliktųjų metų spalio dešimtąją dieną Kumamote.

A PRIEDAS

PRODUKTAI, KURIŲ SUDĖTYJE YRA GYVSIDABRIO

Toliau išvardytiems produktams šis Priedas netaikomas:

a)	produktams, kurie naudojami būtiniausioms civilinės saugos ir kariuomenės reikmėms;

b)	produktams, kurie naudojami moksliniams tyrimams, instrumentams kalibruoti arba kaip pamatinis etalonas;

c)	jungikliams ir relėms, elektroniniams ekranams skirtoms šaltojo katodo fluorescencinėms lempoms ir fluorescencinėms lempoms su išoriniais elektrodais (angl. – CCFL ir EEFL), taip pat matavimo prietaisams, jei nėra tinkamų jų alternatyvų be gyvsidabrio;

d)	produktams, kurie naudojami tradicinėms ar religinėms apeigoms; taip pat

e)	vakcinoms, kurių sudėtyje yra tiomersalio kaip konservanto.

I dalis. Produktai, kuriems taikoma 4 straipsnio 1 dalis

Produktai, kurių sudėtyje yra gyvsidabrio

Data, po kurios nebeleidžiama produkto gaminti, importuoti ar eksportuoti (nutraukimo data)

Baterijos, išskyrus sagos formos cinko-sidabro oksido baterijas, kurių sudėtyje yra mažiau kaip 2 % gyvsidabrio, ir sagos formos cinko-oro baterijas, kurių sudėtyje yra mažiau kaip 2 % gyvsidabrio.

2020 m.

Jungikliai ir relės, išskyrus labai tikslius talpos ir nuostolių matavimo tiltelius, aukšto dažnio radijo dažnių jungiklius ir stebėjimo bei kontrolės prietaisų reles, jei gyvsidabrio kiekis kiekviename tiltelyje, jungiklyje ar relėje yra ne didesnis kaip 20 mg.

2020 m.

Kompaktinės fluorescencinės bendrojo apšvietimo lempos (angl. – CFL), kurių galingumas yra ≤ 30 vatų, o gyvsidabrio kiekis kiekviename lempos degiklyje viršija 5 mg.

2020 m.

Šios tiesiosios fluorescencinės bendrojo apšvietimo lempos (angl. – LFL):

a)	trijuostės spinduliuotės liuminoforo lempos, kurių galingumas yra < 60 vatų, o gyvsidabrio kiekis vienoje lempoje viršija 5 mg;

b)	halogenfosfato liuminoforo lempos, kurių galingumas yra ≤ 40 vatų, o gyvsidabrio kiekis vienoje lempoje viršija 10 mg.

2020 m.

Didžiaslėgės bendrojo apšvietimo gyvsidabrio garų lempos (angl. – HPMV).

2020 m.

Gyvsidabris elektroniniams ekranams skirtose šaltojo katodo fluorescencinėse lempose ir fluorescencinėse lempose su išoriniais elektrodais (angl. – CCFL ir EEFL):

a)	trumpose lempose (≤ 500 mm), jei gyvsidabrio kiekis vienoje lempoje viršija 3,5 mg;

b)	vidutinio ilgio lempose (> 500 mm ir ≤ 1 500 mm), jei gyvsidabrio kiekis vienoje lempoje viršija 5 mg;

c)	ilgose lempose (> 1 500 mm), jei gyvsidabrio kiekis vienoje lempoje viršija 13 mg.

2020 m.

Kosmetikos gaminiai (jei gyvsidabrio kiekis viršija 1 ppm), įskaitant odą šviesinantį muilą ir kremus, bet neįskaitant kosmetikos gaminių akių sričiai, kuriose gyvsidabris naudojamas kaip konservantas ir nėra veiksmingų ir saugių alternatyvių konservantų (1).

2020 m.

Pesticidai, biocidai ir vietiškai vartojami antiseptikai.

2020 m.

Toliau išvardyti neelektroniniai matavimo prietaisai, išskyrus stambioje įrangoje įrengtus ar labai tiksliam matavimui naudojamus neelektroninius matavimo prietaisus, jeigu nėra tinkamų alternatyvų be gyvsidabrio:

a)	barometrai;

b)	higrometrai;

c)	manometrai;

d)	termometrai;

e)	sfigmomanometrai.

2020 m.

II dalis. Produktai, kuriems taikoma 4 straipsnio 3 dalis

Produktai, kurių sudėtyje yra gyvsidabrio

Nuostatos

Dantų amalgama

Imdamasi priemonių, skirtų dantų amalgamos naudojimui palaipsniui sumažinti, Šalis atsižvelgia į savo vidaus aplinkybes ir atitinkamas tarptautines rekomendacijas ir įtraukia dvi ar daugiau priemonių iš toliau pateikiamo sąrašo:

i)	nustatyti nacionalinius dantų ėduonies profilaktikos ir sveikatinimo tikslus, kad kuo labiau būtų sumažintas dantų taisymo poreikis;

ii)	nustatyti nacionalinius tikslus, kuriais siekiama kuo labiau sumažinti dantų amalgamos naudojimą;

iii)	skatinti ekonomiškas ir kliniškai veiksmingas dantų taisymo be gyvsidabrio alternatyvas;

iv)	skatinti dantims taisyti skirtų kokybiškų medžiagų be gyvsidabrio mokslinius tyrimus ir plėtrą;

v)	skatinti atstovaujančias profesines ir odontologijos mokyklas šviesti ir mokyti odontologus ir odontologijos studentus apie dantų taisymo alternatyvų be gyvsidabrio taikymą ir apie geriausios valdymo praktikos skleidimą;

vi)	neskatinti draudimo politikos ir programų, pagal kurias pirmenybė teikiama dantų amalgamos, o ne dantų taisymo priemonių be gyvsidabrio naudojimui;

vii)	skatinti draudimo politiką ir programas, pagal kurias pirmenybė taisant dantis teikiama kokybiškoms dantų amalgamos alternatyvoms;

viii)

naudoti tik dantų amalgamą kapsulėse;

ix)	skatinti odontologijos įstaigose taikyti geriausią aplinkosaugos praktiką, taip sumažinant gyvsidabrio ir gyvsidabrio junginių išleidimą į vandenį ir žemę.

(1) Norima neįtraukti kosmetikos gaminių, muilo ar kremų, kuriuose yra gyvsidabrio teršalų pėdsakų.

B PRIEDAS

GAMYBOS PROCESAI, KURIUOSE NAUDOJAMAS GYVSIDABRIS AR GYVSIDABRIO JUNGINIAI

I dalis. Procesai, kuriems taikoma 5 straipsnio 2 dalis

Gamybos procesai, kuriuose naudojamas gyvsidabris ar gyvsidabrio junginiai	Nutraukimo data
Chloro ir šarmų gamyba	2025 m.
Acetaldehido gamyba, kurioje gyvsidabris ar gyvsidabrio junginiai naudojami kaip katalizatorius	2018 m.

II dalis. Procesai, kuriems taikoma 5 straipsnio 3 dalis

Procesas, kuriame naudojamas gyvsidabris

Nuostatos

Vinilchlorido monomero gamyba

Priemonės, kurių Šalys turi imtis, apima toliau išvardytas priemones, bet jomis neapsiriboja:

i)	iki 2020 m. sumažinti gyvsidabrio naudojimą vienam produkcijos vienetui pagaminti 50 %, palyginti su tuo, kiek gyvsidabrio buvo sunaudojama 2010 m.;

ii)	skatinti imtis priemonių mažinti pirminės gavybos gyvsidabrio naudojimą;

iii)	imtis priemonių mažinti gyvsidabrio išmetimą ir išleidimą į aplinką;

iv)	remti katalizatorių ir procesų be gyvsidabrio mokslinius tyrimus ir plėtrą;

v)	neleisti naudoti gyvsidabrio praėjus penkeriems metams nuo tada, kai Šalių konferencija nustato, kad esamais procesais pagrįstų katalizatorių be gyvsidabrio naudojimas tapo techniškai ir ekonomiškai įgyvendinamas;

vi)	teikti Šalių konferencijai ataskaitas, rodančias Šalies pastangas sukurti ir (ar) nustatyti alternatyvas ir atsisakyti gyvsidabrio naudojimo vadovaujantis 21 straipsniu.

Natrio ar kalio metanoliato ar etanoliato gamyba

Priemonės, kurių Šalys turi imtis, apima toliau išvardytas priemones, bet jomis neapsiriboja:

i)	imtis priemonių mažinti gyvsidabrio naudojimą, kad kuo greičiau, ir per 10 metų nuo šios Konvencijos įsigaliojimo, būtų jo atsisakyta;

ii)	iki 2020 m. sumažinti gaminant vieną produkcijos vienetą išmetamo ir išleidžiamo gyvsidabrio kiekį 50 %, palyginti su 2010 m.;

iii)	uždrausti šviežio gyvsidabrio iš pirminės gavybos naudojimą;

iv)	remti procesų be gyvsidabrio mokslinius tyrimus ir plėtrą;

v)	neleisti naudoti gyvsidabrio praėjus penkeriems metams nuo tada, kai Šalių konferencija nustato, kad procesai be gyvsidabrio tapo techniškai ir ekonomiškai įgyvendinami;

vi)	teikti Šalių konferencijai ataskaitas, rodančias Šalies pastangas sukurti ir (ar) nustatyti alternatyvas ir atsisakyti gyvsidabrio naudojimo vadovaujantis 21 straipsniu.

Poliuretano gamyba naudojant katalizatorius, kurių sudėtyje yra gyvsidabrio.

Priemonės, kurių Šalys turi imtis, apima toliau išvardytas priemones, bet jomis neapsiriboja:

i)	imtis priemonių mažinti gyvsidabrio naudojimą, kad kuo greičiau, per 10 metų nuo šios Konvencijos įsigaliojimo, būtų jo atsisakyta;

ii)	imtis priemonių mažinti pirminės gavybos gyvsidabrio naudojimą;

iii)	imtis priemonių mažinti gyvsidabrio išmetimą ir išleidimą į aplinką;

iv)	skatinti katalizatorių ir procesų be gyvsidabrio mokslinius tyrimus ir plėtrą;

v)	teikti Šalių konferencijai ataskaitas, rodančias Šalies pastangas sukurti ir (ar) nustatyti alternatyvas ir atsisakyti gyvsidabrio naudojimo vadovaujantis 21 straipsniu.

Šiam gamybos procesui netaikoma 5 straipsnio 6 dalis.

C PRIEDAS

AMATININKIŠKA IR MAŽOS APIMTIES AUKSO GAVYBA

Nacionaliniai veiksmų planai

Kiekvienos Šalies, kuriai taikomos 7 straipsnio 3 dalies nuostatos, nacionalinis veiksmų planas turi apimti:

a)	nacionalinius tikslus ir sumažinimo uždavinius;

veiksmus, kurių imamasi siekiant užkirsti kelią:

i)	nesmulkintos rūdos amalgamavimui;

ii)	amalgamos ar apdorotos amalgamos atviram deginimui;

iii)	amalgamos deginimui gyvenamosiose vietovėse, taip pat

iv)	cianido nutekėjimui į nuosėdas, rūdą ar atsijas, į kurias buvo pridėta gyvsidabrio, prieš tai pirmiau nepašalinus gyvsidabrio;

c)	priemones, kurių bus imamasi siekiant palengvinti amatininkiškos ir mažos apimties aukso gavybos sektoriaus formalizavimą ar reglamentavimą;

d)	pirminius skaičiavimus, kiek gyvsidabrio sunaudojama šalies teritorijoje vykdant amatininkišką ir mažos apimties aukso gavybą bei apdirbimą ir kokie metodai yra taikomi;

e)	strategijas, kaip skatinti mažinti vykdant amatininkišką ir mažos apimties aukso gavybą bei apdirbimą išmetamą ir išleidžiamą gyvsidabrio kiekį bei gyvsidabrio poveikį, įskaitant metodų be gyvsidabrio skatinimą;

f)	strategijas, kaip valdyti prekybą ir užkirsti kelią gyvsidabrio ir gyvsidabrio junginių iš užsienio ir vidaus šaltinių nukreipimui į amatininkišką ir mažos apimties aukso gavybą bei apdirbimą;

g)	strategijas, kaip įtraukti suinteresuotuosius subjektus į nacionalinio veiksmų plano įgyvendinimą ir nuolatinį tobulinimą;

visuomenės sveikatos strategiją dėl gyvsidabrio poveikio, kurį patiria asmenys, užsiimantys amatininkiška ir mažos apimties aukso gavyba, ir jų bendruomenės, kuri, be kita ko, turi apimti sveikatos duomenų rinkimą, sveikatos priežiūros darbuotojų mokymą ir informuotumo didinimą per sveikatos priežiūros įstaigas;

i)	strategijas, kaip nuo amatininkiškoje ir mažos apimties aukso gavyboje naudojamo gyvsidabrio poveikio apsaugoti jautrias gyventojų grupes, visų pirma vaikus ir vaisingo amžiaus moteris, ypač nėščias moteris;

j)	strategijas, kaip teikti informaciją asmenims, užsiimantiems amatininkiška ir mažos apimties aukso gavyba, ir susijusioms bendruomenėms; taip pat

k)	nacionalinio veiksmų plano įgyvendinimo tvarkaraštį.

Kiekviena Šalis į nacionalinį veiksmų planą gali įtraukti papildomas strategijas tikslams pasiekti, įskaitant amatininkiškos ir mažos apimties aukso gavybos nenaudojant gyvsidabrio standartų ir rinkos mechanizmų ar rinkodaros priemonių taikymą ar įdiegimą.

D PRIEDAS

GYVSIDABRIO IR GYVSIDABRIO JUNGINIŲ IŠMETIMO Į ATMOSFERĄ SUTELKTOSIOS TARŠOS ŠALTINIŲ SĄRAŠAS

Sutelktosios taršos šaltinių kategorijos:

akmens anglimis kūrenamos elektrinės;

akmens anglimis kūrenami pramoniniai katilai;

lydymo ir degimo procesai spalvotųjų metalų gamyboje (1)

atliekų deginimo įrenginiai;

cemento klinkerio gamybos įrenginiai.

(1) Šiame priede „spalvotieji metalai“ reiškia šviną, cinką, varį ir pramoninį auksą.

E PRIEDAS

ARBITRAŽO IR TAIKINIMO PROCEDŪROS

I dalis. Arbitražo procedūra

Įgyvendinant šios Konvencijos 25 straipsnio 2 dalies a punktą taikoma toliau nurodyta arbitražo procedūra:

1 straipsnis

1. Bet kuri Šalis gali inicijuoti kreipimąsi į arbitražą pagal šios Konvencijos 25 straipsnį pateikdama rašytinį pranešimą kitai ginčo šaliai ar šalims. Kartu su pranešimu pateikiamas ieškinio pareiškimas, taip pat bet kokie papildomi dokumentai. Tokiame pranešime nurodomas arbitražo objektas ir, visų pirma, šios Konvencijos straipsniai, dėl kurių aiškinimo ar taikymo kilo ginčas.

2. Ieškovas praneša Sekretoriatui, kad dėl ginčo kreipiasi į arbitražą pagal šios Konvencijos 25 straipsnį. Prie pranešimo pridedamas ieškovo rašytinis pranešimas, ieškinio pareiškimas ir šio straipsnio 1 dalyje nurodyti papildomi dokumentai. Sekretoriatas gautą informaciją persiunčia visoms Šalims.

2 straipsnis

1. Jei dėl ginčo kreipiamasi į arbitražą vadovaujantis pirmesniu 1 straipsniu, sudaromas arbitražo teismas. Arbitražo teismą sudaro trys nariai.

2. Kiekviena ginčo šalis paskiria arbitrą, o šie du paskirti arbitrai bendru sutarimu nurodo trečią arbitrą, kuris bus teismo pirmininkas. Jei yra daugiau nei dvi ginčo šalys, bendrą interesą turinčios šalys kartu, bendru sutarimu, paskiria vieną arbitrą. Teismo pirmininkas negali būti nė vienos ginčo šalies pilietis, negali turėti įprastinės gyvenamosios vietos nė vienos iš šalių teritorijoje, negali dirbti nė vienai iš šalių, taip pat negali būti prisidėjęs prie bylos nagrinėjimo eidamas kokias nors kitas pareigas.

3. Bet kuri laisva darbo vieta užimama pagal procedūrą, numatytą pirminiam paskyrimui.

3 straipsnis

1. Jei viena iš ginčo šalių nepaskiria arbitro per du mėnesius nuo tos dienos, kai atsakovas gavo pranešimą apie arbitražą, kita šalis gali apie tai informuoti Jungtinių Tautų Generalinį Sekretorių, kuris paskiria arbitrą per papildomą dviejų mėnesių laikotarpį.

2. Jei arbitražo teismo pirmininkas nebuvo paskirtas per du mėnesius nuo antrojo arbitro paskyrimo datos, Jungtinių Tautų Generalinis Sekretorius, šalies prašymu, paskiria pirmininką per papildomus du mėnesius.

4 straipsnis

Arbitražo teismas priima sprendimus vadovaudamasis šios Konvencijos ir tarptautinės teisės nuostatomis.

5 straipsnis

Arbitražo teismas nustato savo darbo tvarkos taisykles, nebent ginčo šalys susitaria kitaip.

6 straipsnis

Arbitražo teismas, vienos iš ginčo šalių prašymu, gali rekomenduoti būtinas laikinąsias apsaugos priemones.

7 straipsnis

Ginčo šalys palengvina arbitražo teismo darbą ir, visų pirma, naudodamos visas joms prieinamas priemones:

a)	teikia jam visus su byla susijusius dokumentus, informaciją ir medžiagą; taip pat

b)	sudaro galimybes teismui, prireikus, pasikviesti liudytojus ar ekspertus ir gauti jų parodymus.

8 straipsnis

Ginčo šalys ir arbitrai privalo laikytis bet kokios informacijos ar dokumentų, kuriuos jie gauna slaptai, vykstant arbitražo teismo darbui, konfidencialumo.

9 straipsnis

Teismo išlaidas ginčo šalys padengia po lygiai, nebent arbitražo teismas nusprendžia kitaip dėl konkrečių bylos aplinkybių. Teismas registruoja visas savo išlaidas ir šalims pateikia galutinę išlaidų ataskaitą.

10 straipsnis

Bet kuri Šalis, kuri yra teisiniu požiūriu suinteresuota ginčo objektu, ir sprendimas tam gali padaryti poveikį, jei arbitražo teismas neprieštarauja, gali įsikišti į procesinius veiksmus.

11 straipsnis

Arbitražo teismas gali nagrinėti tiesiogiai iš ginčo objekto kylančius priešieškinius ir priimti dėl jų sprendimus.

12 straipsnis

Arbitražo teismo sprendimai, tiek dėl procedūrų, tiek dėl esmės, priimami jo narių balsų dauguma.

13 straipsnis

1. Jei viena iš ginčo šalių nepasirodo arbitražo teisme arba negina savo reikalo, kita šalis gali paprašyti teismo tęsti procesinius veiksmus ir priimti sprendimą. Jei šalis nedalyvauja arba negina savo reikalo, tai nėra kliūtis procesiniams veiksmams.

2. Prieš priimant galutinį sprendimą arbitražinis teismas turi įsitikinti ieškinio faktišku ir juridišku pagrįstumu.

14 straipsnis

Arbitražo teismas pateikia galutinį sprendimą per penkis mėnesius nuo teismo visiško sudarymo datos, nebent jis laiko, kad būtina pratęsti šį laikotarpį, bet ne ilgiau kaip dar penkiems mėnesiams.

15 straipsnis

Galutinis arbitražo teismo sprendimas apsiriboja ginčo objektu ir nurodo jį pagrindžiančias priežastis. Sprendime nurodomos dalyvavusių teismo narių pavardės ir galutinio sprendimo data. Bet kuris teismo narys prie galutinio sprendimo gali pridėti atskirą ar kitokią nuomonę.

16 straipsnis

Galutinis sprendimas ginčo šalims yra privalomas. Galutiniame sprendime pateiktas šios Konvencijos aiškinimas taip pat yra privalomas pagal pirmesnį 10 straipsnį į procesinius veiksmus įsikišančiai Šaliai tiek, kiek tas aiškinimas susijęs su klausimais, dėl kurių ta Šalis įsikišo. Galutinis sprendimas neapskundžiamas, nebent ginčo šalys iš anksto susitaria dėl apeliacinės procedūros.

17 straipsnis

Bet koks nesutarimas, galintis kilti tarp tų, kuriems vadovaujantis pirmesniu 16 straipsniu yra privalomas galutinis sprendimas, tiek, kiek tas nesutarimas susijęs su galutinio sprendimo aiškinimu ar įgyvendinimo būdu, bet kurio iš jų gali būti pateiktas sprendimą priėmusiam arbitražo teismui, kad šis nesutarimą išspręstų.

II dalis. Taikinimo procedūra

Įgyvendinant šios Konvencijos 25 straipsnio 6 dalį taikoma toliau nurodyta taikinimo procedūra:

1 straipsnis

Rašytinį prašymą sudaryti taikinimo komisiją pagal šios Konvencijos 25 straipsnio 6 dalį ginčo šalis teikia Sekretoriatui, kartu pateikdama prašymo kopiją kitai ginčo šaliai ar šalims. Sekretoriatas nedelsdamas apie tai praneša visoms Šalims.

2 straipsnis

1. Taikinimo komisiją, nebent ginčo šalys susitaria kitaip, sudaro trys nariai; abi šalys paskiria po vieną narį, kurie kartu išrenka pirmininką.

2. Jei yra daugiau nei dvi ginčo šalys, bendrą interesą turinčios šalys kartu, bendru sutarimu, paskiria vieną komisijos narį.

3 straipsnis

Jei ginčo šalys nepaskiria savo komisijos nario per du mėnesius nuo tos dienos, kai Sekretoriatas gavo 1 straipsnyje nurodytą rašytinį prašymą, Jungtinių Tautų Generalinis Sekretorius bet kurios šalies prašymu paskiria tokį komisijos narį per ateinančius du mėnesius.

4 straipsnis

Jei praėjus dviem mėnesiams nuo antrojo taikinimo komisijos nario paskyrimo vis dar neišrinktas komisijos pirmininkas, Jungtinių Tautų Generalinis Sekretorius bet kurios ginčo šalies prašymu paskiria pirmininką per ateinančius du mėnesius.

5 straipsnis

Taikinimo komisija, veikdama nepriklausomai ir nešališkai, padeda ginčo šalims siekti taikaus sprendimo.

6 straipsnis

1. Taikinimo komisija gali atlikti procesinius taikinimo veiksmus taip, kaip jai atrodo tinkama, visiškai atsižvelgdama į bylos aplinkybes ir ginčo šalių nuomones, kurias jos gali išsakyti, įskaitant bet kokį prašymą greitai išspręsti ginčą. Komisija, prireikus, gali priimti savo darbo tvarkos taisykles, nebent šalys susitaria kitaip.

2. Taikinimo komisija bet kuriuo metu, atlikdama procesinius veiksmus, gali teikti pasiūlymus ar rekomendacijas dėl ginčo sprendimo.

7 straipsnis

Ginčo šalys bendradarbiauja su taikinimo komisija. Visų pirma jos stengiasi vykdyti komisijos prašymus teikti rašytinę medžiagą ir parodymus bei dalyvauti posėdžiuose. Šalys ir taikinimo komisijos nariai privalo saugoti bet kokios informacijos ar dokumentų, kuriuos jie gauna slaptai, vykstant komisijos darbui, konfidencialumą.

8 straipsnis

Taikinimo komisija priima sprendimus savo narių balsų dauguma.

9 straipsnis

Jei ginčas dar neišspręstas, taikinimo komisija pateikia ataskaitą su rekomendacijomis dėl ginčo sprendimo ne vėliau kaip praėjus dvylikai mėnesių nuo tada, kai komisija buvo galutinai sudaryta; ginčo šalys ataskaitą vertina gera valia.

10 straipsnis

Bet kokį nesutarimą dėl to, ar taikinimo komisija yra kompetentinga svarstyti jai nukreiptą klausimą, sprendžia komisija.

11 straipsnis

Taikinimo komisijos darbo išlaidas ginčo šalys padengia po lygiai, nebent jos susitaria kitaip. Komisija registruoja visas savo išlaidas ir šalims pateikia galutinę išlaidų ataskaitą.

PRIEDAS

EUROPOS SĄJUNGOS DEKLARACIJA DĖL KOMPETENCIJOS PAGAL MINAMATOS KONVENCIJOS DĖL GYVSIDABRIO 30 STRAIPSNIO 3 DALĮ

Europos Sąjungos narės šiuo metu yra šios valstybės: Belgijos Karalystė, Bulgarijos Respublika, Čekijos Respublika, Danijos Karalystė, Vokietijos Federacinė Respublika, Estijos Respublika, Airija, Graikijos Respublika, Ispanijos Karalystė, Prancūzijos Respublika, Kroatijos Respublika, Italijos Respublika, Kipro Respublika, Latvijos Respublika, Lietuvos Respublika, Liuksemburgo Didžioji Hercogystė, Vengrija, Maltos Respublika, Nyderlandų Karalystė, Austrijos Respublika, Lenkijos Respublika, Portugalijos Respublika, Rumunija, Slovėnijos Respublika, Slovakijos Respublika, Suomijos Respublika, Švedijos Karalystė, Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė.

Minamatos konvencijos 30 straipsnio 3 dalyje numatyta: „3. Savo ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo dokumente regioninė ekonominės integracijos organizacija konstatuoja, kokia yra jos kompetencija šios Konvencijos reglamentuojamų klausimų atžvilgiu. Bet kuri tokia organizacija taip pat praneša depozitarui apie bet kokį atitinkamą jos kompetencijos pakeitimą, kuris savo ruožtu apie tai praneša Šalims.“

Europos Sąjunga pareiškia, kad pagal Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač pagal jos 192 straipsnio 1 dalį, ji yra kompetentinga sudaryti tarptautinius susitarimus ir vykdyti dėl jų atsirandančius įsipareigojimus, kuriais padedama siekti šių tikslų:

—	išlaikyti, saugoti ir gerinti aplinkos kokybę,

—	saugoti žmonių sveikatą,

—	apdairiai ir racionaliai naudoti gamtos išteklius,

—	remti tarptautinio lygmens priemones, skirtas regioninėms ar pasaulinėms aplinkos problemoms spręsti, įskaitant kovą su klimato kaita.

Toliau pateikiamu Sąjungos teisinių dokumentų sąrašu parodoma, kokia apimtimi Sąjunga pagal Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo yra pasinaudojusi savo vidaus kompetencija klausimais, kuriuos reglamentuoja Minamatos konvencija. Sąjunga yra kompetentinga vykdyti tuos dėl Minamatos konvencijos dėl gyvsidabrio atsirandančius įsipareigojimus, kurių atžvilgiu Sąjungos teisinių dokumentų (visų pirma išvardytųjų toliau) nuostatomis nustatomos bendros taisyklės, tiek, kiek Minamatos konvencijos arba ją įgyvendinant priimto akto nuostatos daro poveikį toms bendroms taisyklėms arba keičia jų taikymo sritį.

—	2017 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/852 dėl gyvsidabrio, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1102/2008 (1),

—	2011 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/65/ES dėl tam tikrų pavojingų medžiagų naudojimo elektros ir elektroninėje įrangoje apribojimo (OL L 174, 2011 7 1, p. 88),

—	2006 m. rugsėjo 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/66/EB dėl baterijų ir akumuliatorių bei baterijų ir akumuliatorių atliekų ir Direktyvos 91/157/EEB panaikinimo (OL L 266, 2006 9 26, p. 1),

—	2000 m. rugsėjo 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/53/EB dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių (OL L 269, 2000 10 21, p. 34),

—	2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1223/2009 dėl kosmetikos gaminių (OL L 342, 2009 12 22, p. 59),

—

2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiantis Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiantis Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB (OL L 396, 2006 12 30, p. 1),

—	2012 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 528/2012 dėl biocidinių produktų tiekimo rinkai ir jų naudojimo (OL L 167, 2012 6 27, p. 1),

—	2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką ir panaikinantis Tarybos direktyvas 79/117/EEB ir 91/414/EEB (OL L 309, 2009 11 24, p. 1),

—	1993 m. birželio 14 d. Tarybos direktyva 93/42/EEB dėl medicinos prietaisų (OL L 169, 1993 7 12, p. 1),

—	2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės) (OL L 334, 2010 12 17, p. 17),

—	2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/18/ES dėl didelių, su pavojingomis cheminėmis medžiagomis susijusių avarijų pavojaus kontrolės, iš dalies keičianti ir vėliau panaikinanti Tarybos direktyvą 96/82/EB (OL L 197, 2012 7 24, p. 1),

—	2006 m. sausio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 166/2006 dėl Europos išleidžiamų ir perduodamų teršalų registro sukūrimo ir iš dalies keičiantis Tarybos direktyvas 91/689/EEB ir 96/61/EB (OL L 33, 2006 2 4, p. 1),

—	2004 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/107/EB dėl arseno, kadmio, gyvsidabrio, nikelio ir policiklinių aromatinių angliavandenilių aplinkos ore (OL L 23, 2005 1 26, p. 3),

—	2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (OL L 327, 2000 12 22, p. 1),

—	2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinanti kai kurias direktyvas (OL L 312, 2008 11 22, p. 3),

—	1999 m. balandžio 26 d. Tarybos direktyva 1999/31/EB dėl atliekų sąvartynų (OL L 182, 1999 7 16, p. 1),

—	2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1013/2006 dėl atliekų vežimo (OL L 190, 2006 7 12, p. 1).

Naudojimasis kompetencija, kurią Europos Sąjungos valstybės narės pagal Sutartis perdavė Europos Sąjungai, dėl savo pobūdžio nuolat kinta. Todėl Sąjunga pasilieka teisę tikslinti šią deklaraciją.

(1) OL L 137, 2017 5 24, p. 1.

2017 6 2

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 142/40

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2017/940

2017 m. birželio 1 d.

dėl leidimo naudoti skruzdžių rūgštį kaip visų rūšių gyvūnų pašaro priedą

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1831/2003 dėl priedų, skirtų naudoti gyvūnų mityboje (1), ypač į jo 9 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)	Reglamente (EB) Nr. 1831/2003 nustatyta, kad priedams gyvūnų mityboje naudoti reikia leidimo, ir nustatytas tokio leidimo suteikimo pagrindas bei tvarka;

(2)	pagal Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 7 straipsnį buvo pateiktas prašymas išduoti leidimą naudoti skruzdžių rūgštį. Kartu su prašymu buvo pateikti duomenys ir dokumentai, kurių reikalaujama pagal Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 7 straipsnio 3 dalį;

(3)	prašymas pateiktas dėl leidimo naudoti skruzdžių rūgštį kaip visų rūšių gyvūnų pašaro priedą, priskirtiną prie kategorijos „technologiniai priedai“;

(4)

Europos maisto saugos tarnyba (toliau – Tarnyba) 2015 m. balandžio 30 d. (2) nuomonėje padarė išvadą, kad siūlomomis naudojimo sąlygomis skruzdžių rūgšties preparatas nedaro nepageidaujamo poveikio gyvūnų sveikatai, žmonių sveikatai ar aplinkai. Tarnyba taip pat padarė išvadą, kad šis preparatas veiksmingai slopina pašarinėse žaliavose ir kombinuotuosiuose pašaruose esančias patogenines bakterijas ir sumažina jų kiekį. Tarnyba nemano, kad reikia nustatyti konkrečius stebėsenos po pateikimo rinkai reikalavimus. Be to, ji patvirtino pašarų priedo pašaruose analizės metodų taikymo ataskaitą, kurią pateikė Reglamentu (EB) Nr. 1831/2003 įsteigta etaloninė laboratorija;

(5)	atlikus skruzdžių rūgšties preparato vertinimą nustatyta, kad Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 5 straipsnyje nustatytos leidimų išdavimo sąlygos yra įvykdytos. Taigi, kaip nurodyta šio reglamento priede, turėtų būti išduotas leidimas naudoti minėtą preparatą;

(6)	šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Leidimas

Priede nurodytą preparatą, priklausantį priedų kategorijai „technologiniai priedai“ ir funkcinei grupei „higieninių savybių stiprikliai“, leidžiama naudoti kaip gyvūnų pašarų priedą šio reglamento priede nustatytomis sąlygomis.

2 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2017 m. birželio 1 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER

(1) OL L 268, 2003 10 18, p. 29.

(2) EFSA Journal 2015; 13(5):4113.

PRIEDAS

Priedo identifikavimo numeris

Priedas

Cheminė formulė, aprašymas, analizės metodas

Gyvūno rūšis arba kategorija

Didžiausias amžius

Mažiausias kiekis

Didžiausias kiekis

Kitos nuostatos

Leidimo galiojimo terminas

Skruzdžių rūgšties kiekis mg/kg visaverčio pašaro, kurio drėgnis yra 12 %

Technologiniai priedai: higieninių savybių stiprikliai

1k236

Skruzdžių rūgštis

Priedo sudėtis

Skruzdžių rūgštis (≥ 84,5 %)

Skysto pavidalo

Veikliosios medžiagos apibūdinimas

Skruzdžių rūgštis (≥ 84,5 %)

H2CO2

CAS Nr. 64–18–6

Analizės metodas (1)

Skruzdžių rūgšties nustatymas: jonų chromatografijos metodas su elektrinio laidžio nustatymu (IC-ECD).

Visų rūšių gyvūnai

—

10 000

1.	Priedo ir premikso naudojimo taisyklėse nurodyti laikymo sąlygas.

2.	Iš įvairių šaltinių gautos skruzdžių rūgšties mišinys neturi viršyti didžiausio leidžiamo kiekio visaverčiame pašare.

Priedo ir premiksų naudotojams pašarų ūkio subjektai nustato veikimo procedūras ir organizacines priemones, kad būtų išvengta galimos su jo naudojimu susijusios rizikos. Jei šios rizikos procedūromis ir priemonėmis išvengti arba sumažinti iki minimumo neįmanoma, priedas ir premiksai turi būti naudojami dėvint tinkamas asmenines apsaugos priemones, įskaitant kvėpavimo takų apsaugos priemones, saugos akinius ir pirštines.

2027 6 21

(1) Išsamų analizės metodų aprašymą galima rasti etaloninės laboratorijos svetainėje: https://ec.europa.eu/jrc/en/eurl/feed-additives/evaluation-reports

2017 6 2

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 142/43

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2017/941

2017 m. birželio 1 d.

kuriuo atšaukiamas dviejų eksportuojančių gamintojų įsipareigojimo priėmimas Įgyvendinimo sprendimu 2013/707/ES, kuriuo patvirtinamas pasiūlyto įsipareigojimo, susijusio su antidempingo ir antisubsidijų tyrimais dėl importuojamų Kinijos Liaudies Respublikos kilmės arba iš Kinijos Liaudies Respublikos siunčiamų fotovoltinių modulių iš kristalinio silicio ir jų pagrindinių sudėtinių dalių (t. y. elementų), priėmimas galutinių priemonių taikymo laikotarpiui

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – Sutartis),

atsižvelgdama į 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/1036 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių (1) (toliau – pagrindinis antidempingo reglamentas), ypač į jo 8 straipsnį,

atsižvelgdama į 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/1037 dėl apsaugos nuo subsidijuoto importo iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių (2) (toliau – pagrindinis antisubsidijų reglamentas), ypač į jo 13 straipsnį,

informuodama valstybes nares,

kadangi:

A. ĮSIPAREIGOJIMAS IR KITOS GALIOJANČIOS PRIEMONĖS

(1)

Reglamentu (ES) Nr. 513/2013 (3) Europos Komisija (toliau – Komisija) nustatė laikinąjį antidempingo muitą į Europos Sąjungą (toliau – Sąjunga) importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės arba iš Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR) siunčiamiems fotovoltiniams moduliams iš kristalinio silicio (toliau – moduliai) ir jų pagrindinėms sudėtinėms dalims (t. y. elementams ir plokštelėms).

(2)

Eksportuojančių gamintojų grupė įgaliojo Kinijos įrenginių ir elektronikos gaminių importo ir eksporto prekybos rūmus (toliau – CCCME) jos vardu pateikti Komisijai įsipareigojimą dėl kainos, ir tai buvo padaryta. Iš šio įsipareigojimo dėl kainos sąlygų akivaizdu, kad jį sudaro visų eksportuojančių gamintojų individualių įsipareigojimų dėl kainos rinkinys, kurį koordinuoja CCCME, nes administravimo požiūriu tai yra paprasčiau.

(3)

Komisija šį įsipareigojimą dėl kainos, susijusį su laikinuoju antidempingo muitu, priėmė Sprendimu 2013/423/ES (4). Reglamentu (ES) Nr. 748/2013 (5) Komisija iš dalies pakeitė Reglamentą (ES) Nr. 513/2013 ir nustatė šiam įsipareigojimui, susijusiam su laikinuoju antidempingo muitu, priimti būtinus techninius pakeitimus.

(4)

Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 1238/2013 (6) Taryba į Sąjungą importuojamiems KLR kilmės arba iš KLR siunčiamiems moduliams ir elementams (toliau – nagrinėjamieji produktai) nustatė galutinį antidempingo muitą. Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 1239/2013 (7) Taryba taip pat nustatė galutinį kompensacinį muitą į Sąjungą importuojamiems nagrinėjamiesiems produktams.

(5)

Gavusi pranešimą apie iš dalies pakeistą eksportuojančių gamintojų grupės (toliau – eksportuojantys gamintojai) kartu su CCCME pasiūlytą įsipareigojimą dėl kainos, Komisija Įgyvendinimo sprendimu 2013/707/ES (8) patvirtino iš dalies pakeisto įsipareigojimo dėl kainos (toliau – įsipareigojimas) priėmimą galutinių priemonių taikymo laikotarpiui. Šio sprendimo priede pateikiamas eksportuojančių gamintojų, kurių įsipareigojimas buvo priimtas, sąrašas, į kurį, be kitų, įtrauktos šios bendrovės:

a)	„BYD (Shangluo) Industrial Co. Ltd“ ir su ja susijusi bendrovė KLR ir Sąjungoje, kurioms taikomas bendras papildomas TARIC kodas B871 (toliau – „BYD“)

b)	„Yingli Energy (China) Co. Ltd“ ir su ja susijusios bendrovės KLR ir Sąjungoje, kurioms bendrai taikomas papildomas TARIC kodas B797 (toliau – „Yingli“)

(6)

Įgyvendinimo sprendimu 2014/657/ES (9) Komisija priėmė eksportuojančių gamintojų ir CCCME pasiūlymą dėl paaiškinimų, susijusių su įsipareigojimo vykdymu nagrinėjamųjų produktų, dėl kurių prisiimtas įsipareigojimas, t. y. eksportuojančių gamintojų gaminamų KLR kilmės arba iš jos siunčiamų modulių ir elementų, kurių KN kodai šiuo metu yra ex 8541 40 90 (TARIC kodai 8541409021, 8541409029, 8541409031 ir 8541409039) (toliau – produktas, dėl kurio prisiimtas įsipareigojimas), atžvilgiu. 4 konstatuojamojoje dalyje nurodyti antidempingo ir kompensaciniai muitai kartu su įsipareigojimu bendrai vadinami priemonėmis.

(7)	Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2015/866 (10) Komisija atšaukė trijų eksportuojančių gamintojų įsipareigojimo priėmimą.

(8)	Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2015/1403 (11) Komisija atšaukė dar vieno eksportuojančio gamintojo įsipareigojimo priėmimą.

(9)	Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2015/2018 (12) Komisija atšaukė dviejų eksportuojančių gamintojų įsipareigojimo priėmimą.

(10)	2015 m. gruodžio 5 d.Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtu pranešimu apie inicijavimą (13) Komisija inicijavo antidempingo priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimą.

(11)	2015 m. gruodžio 5 d.Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtu pranešimu apie inicijavimą (14) Komisija inicijavo kompensacinių priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimą.

(12)	2015 m. gruodžio 5 d.Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtu pranešimu apie inicijavimą (15) Komisija taip pat inicijavo antidempingo ir kompensacinių priemonių dalinę tarpinę peržiūrą.

(13)	Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2016/115 (16) Komisija atšaukė dar vieno eksportuojančio gamintojo įsipareigojimo priėmimą.

(14)

Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2016/185 (17) Komisija išplėtė galutinio antidempingo muito, Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 1238/2013 nustatyto importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės arba iš jos siunčiamiems nagrinėjamiesiems produktams, taikymą importuojamam nagrinėjamajam produktui, siunčiamam iš Malaizijos ir Taivano ir deklaruojamam arba nedeklaruojamam kaip Malaizijos ir Taivano kilmės.

(15)

Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2016/184 (18) Komisija išplėtė galutinio kompensacinio muito, Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 1239/2013 nustatyto importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės arba iš jos siunčiamiems nagrinėjamiesiems produktams, taikymą importuojamam nagrinėjamajam produktui, siunčiamam iš Malaizijos ir Taivano ir deklaruojamam arba nedeklaruojamam kaip Malaizijos ir Taivano kilmės.

(16)	Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2016/1045 (19) Komisija atšaukė dar vieno eksportuojančio gamintojo įsipareigojimo priėmimą.

(17)	Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2016/1382 (20) Komisija atšaukė dar penkių eksportuojančių gamintojų įsipareigojimo priėmimą.

(18)	Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2016/1402 (21) Komisija atšaukė dar trijų eksportuojančių gamintojų įsipareigojimo priėmimą.

(19)	Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2016/1998 (22) Komisija atšaukė dar penkių eksportuojančių gamintojų įsipareigojimo priėmimą.

(20)	Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2016/2146 (23) Komisija atšaukė dar dviejų eksportuojančių gamintojų įsipareigojimo priėmimą.

(21)	Po 10–12 konstatuojamosiose dalyse nurodytos priemonių galiojimo termino peržiūros ir tarpinės peržiūros Komisija įgyvendinimo reglamentais (ES) 2017/366 (24) ir (ES) 2017/367 (25) nusprendė toliau taikyti galiojančias priemones.

(22)	2017 m. kovo 3 d.Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtu pranešimu apie inicijavimą (26) Komisija taip pat inicijavo priemonių formos dalinę tarpinę peržiūrą.

(23)	Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2017/454 (27) Komisija atšaukė keturių eksportuojančių gamintojų įsipareigojimo priėmimą.

(24)	Įgyvendinimo sprendimu (ES) 2017/615 (28) Komisija priėmė eksportuojančių gamintojų grupės ir CCCME pasiūlymą dėl įsipareigojimo įgyvendinimo.

B. ĮSIPAREIGOJIMO SĄLYGOS IR SAVANORIŠKAS „YINGLI“ IR „BYD“ ĮSIPAREIGOJIMO ATŠAUKIMAS

(25)	Įsipareigojime numatyta, kad bet kuris eksportuojantis gamintojas taip pat jį gali savanoriškai atšaukti bet kuriuo taikymo momentu.

(26)	2017 m. kovo mėn. „BYD“ pranešė Komisijai, kad pageidauja atšaukti savo įsipareigojimą.

(27)	2017 m. balandžio mėn. „Yingli“ pranešė Komisijai, kad pageidauja atšaukti savo įsipareigojimą.

C. ĮSIPAREIGOJIMO PRIĖMIMO ATŠAUKIMAS IR GALUTINIŲ MUITŲ NUSTATYMAS

(28)	Todėl, vadovaudamasi pagrindinio antidempingo reglamento 8 straipsnio 9 dalimi, pagrindinio antisubsidijų reglamento 13 straipsnio 9 dalimi, taip pat įsipareigojimo sąlygomis, Komisija padarė išvadą, kad įsipareigojimo priėmimas „BYD“ ir „Yingli“ atžvilgiu turi būti atšauktas.

(29)

Dėl to vadovaujantis pagrindinio antidempingo reglamento 8 straipsnio 9 dalimi ir pagrindinio antisubsidijų reglamento 13 straipsnio 9 dalimi, Įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/367 1 straipsniu nustatytas galutinis antidempingo muitas ir Įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/366 1 straipsniu nustatytas galutinis kompensacinis muitas automatiškai taikomas importuojamam KLR kilmės arba iš jos siunčiamam nagrinėjamajam produktui, kurį pagamino „BYD“ (papildomas TARIC kodas B871) ir „Yingli“ (papildomas TARIC kodas B797), nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.

(30)

Komisija taip pat primena, kad jeigu valstybių narių muitinės turi pagrindo manyti, kad įsipareigojimo sąskaitoje faktūroje nurodyta kaina neatitinka faktiškai sumokėtos kainos, jos turėtų išsiaiškinti, ar nebuvo pažeistas reikalavimas į įsipareigojimo sąskaitas faktūras įtraukti visas nuolaidas ir ar laikytasi reikalavimo dėl MIK. Jeigu valstybių narių muitinės nustato tokio pažeidimo ar MIK nesilaikymo faktą, jos atitinkamai turėtų surinkti muitus. Tam, kad pagal Sutarties 4 straipsnio 3 dalį palengvintų valstybių narių muitinių darbą, Komisija tokiais atvejais turėtų joms atskleisti konfidencialų įsipareigojimo tekstą ir kitą informaciją, naudotiną tik nacionalinių procedūrų tikslais.

(31)

Galiausiai Komisija atkreipia dėmesį, kad savanoriško įsipareigojimo atšaukimo priėmimas neturi poveikio Komisijai pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 1238/2013 3 straipsnio 2 dalies b punktą, Įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/367 2 straipsnio 2 dalies b punktą, Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 1239/2013 2 straipsnio 2 dalies b punktą ir Įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/366 2 straipsnio 2 dalies b punktą suteiktai kompetencijai panaikinti įsipareigojimo sąskaitas faktūras, kurios buvo išduotos prieš savanoriško įsipareigojimo atšaukimo priėmimą, jei Komisija sužino tokį panaikinimą pagrindžiančių faktų.

(32)	Informacijos tikslais šio reglamento priedo lentelėje išvardijami eksportuojantys gamintojai, kurių atžvilgiu nedaromas poveikis įsipareigojimo priėmimui Įgyvendinimo sprendimu 2013/707/ES,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Įsipareigojimo priėmimas, susijęs su toliau nurodytomis bendrovėmis, atšaukiamas:

Įmonės pavadinimas

Papildomas TARIC kodas

Shanghai BYD Co. Ltd

BYD (Shangluo) Industrial Co. Ltd

B871

Yingli Energy (China) Co. Ltd.

Baoding Tianwei Yingli New Energy Resources Co. Ltd.

Hainan Yingli New Energy Resources Co. Ltd.

Hengshui Yingli New Energy Resources Co. Ltd

Tianjin Yingli New Energy Resources Co. Ltd

Lixian Yingli New Energy Resources Co. Ltd

Baoding Jiasheng Photovoltaic Technology Co. Ltd

Beijing Tianneng Yingli New Energy Resources Co. Ltd

Yingli Energy (Beijing) Co. Ltd

B797

2 straipsnis

1. Jeigu muitinės turi pagrindo manyti, kad kaina, nurodyta įsipareigojimo sąskaitoje faktūroje, kurią pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 1238/2013 3 straipsnio 1 dalies b punktą, Įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/367 2 straipsnio 1 dalies b punktą, Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 1239/2013 2 straipsnio 1 dalies b punktą ir Įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/366 2 straipsnio 1 dalies b punktą išdavė viena iš bendrovių, kurių įsipareigojimas pirmiausia buvo priimtas Įgyvendinimo sprendimu 2013/707/ES, neatitinka sumokėtos kainos ir kad dėl to bendrovė galėjo pažeisti įsipareigojimą, muitinės gali, jei tai būtina nacionalinėms procedūroms atlikti, kreiptis į Komisiją su prašymu susipažinti su įsipareigojimo kopija ir kita informacija, leidžiančia patikrinti įsipareigojimo sąskaitos faktūros išdavimo dieną taikytą minimalią importo kainą.

2. Jeigu patikrinus nustatoma, kad sumokėta kaina yra mažesnė nei minimali importo kaina, surenkami muitai, kurie dėl to tampa mokėtini pagal Reglamento (ES) 2016/1036 8 straipsnio 9 dalį ir Reglamento (ES) 2016/1037 13 straipsnio 9 dalį.

Jeigu patikrinus nustatoma, kad į komercinę sąskaitą faktūrą nebuvo įtrauktos lengvatos ir nuolaidos, surenkami muitai, kurie dėl to tampa mokėtini pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 1238/2013 3 straipsnio 2 dalies a punktą, Įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/367 2 straipsnio 2 dalies a punktą, Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 1239/2013 2 straipsnio 2 dalies a punktą ir Įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/366 2 straipsnio 2 dalies a punktą.

3. Pagal 1 dalį gauta informacija gali būti naudojama tik siekiant surinkti muitus, mokėtinus pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 1238/2013 3 straipsnio 2 dalies a punktą, Įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/367 2 straipsnio 2 dalies a punktą, Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 1239/2013 2 straipsnio 2 dalies a punktą ir Įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/366 2 straipsnio 2 dalies a punktą. Atsižvelgdamos į tai, valstybių narių muitinės šią informaciją muitus privalantiems sumokėti asmenims gali teikti tik tam, kad užtikrintų jų teisę į gynybą. Tokios informacijos jokiomis aplinkybėmis negalima atskleisti trečiosioms šalims.

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2017 m. birželio 1 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER

(1) OL L 176, 2016 6 30, p. 21.

(2) OL L 176, 2016 6 30, p. 55.

(3) OL L 152, 2013 6 5, p. 5.

(4) OL L 209, 2013 8 3, p. 26.

(5) OL L 209, 2013 8 3, p. 1.

(6) OL L 325, 2013 12 5, p. 1.

(7) OL L 325, 2013 12 5, p. 66.

(8) OL L 325, 2013 12 5, p. 214.

(9) OL L 270, 2014 9 11, p. 6.

(10) OL L 139, 2015 6 5, p. 30.

(11) OL L 218, 2015 8 19, p. 1.

(12) OL L 295, 2015 11 12, p. 23.

(13) OL C 405, 2015 12 5, p. 8.

(14) OL C 405, 2015 12 5, p. 20.

(15) OL C 405, 2015 12 5, p. 33.

(16) OL L 23, 2016 1 29, p. 47.

(17) OL L 37, 2016 2 12, p. 76.

(18) OL L 37, 2016 2 12, p. 56.

(19) OL L 170, 2016 6 29, p. 5.

(20) OL L 222, 2016 8 17, p. 10.

(21) OL L 228, 2016 8 23, p. 16.

(22) OL L 308, 2016 11 16, p. 8.

(23) OL L 333, 2016 12 8, p. 4.

(24) OL L 56, 2017 3 3, p. 1.

(25) OL L 56, 2017 3 3, p. 131.

(26) OL C 67, 2017 3 3, p. 16.

(27) OL L 71, 2017 3 16, p. 5.

(28) OL L 86, 2017 3 31, p. 14.

PRIEDAS

Bendrovių sąrašas

Bendrovės pavadinimas	Papildomas TARIC kodas
Jiangsu Aide Solar Energy Technology Co. Ltd	B798
Alternative Energy (AE) Solar Co. Ltd	B799
Anhui Chaoqun Power Co. Ltd	B800
Anji DaSol Solar Energy Science & Technology Co. Ltd	B802
Anhui Schutten Solar Energy Co. Ltd Quanjiao Jingkun Trade Co. Ltd	B801
Anhui Titan PV Co. Ltd	B803
Xi'an SunOasis (Prime) Company Limited TBEA SOLAR CO. LTD XINJIANG SANG'O SOLAR EQUIPMENT	B804
Changzhou NESL Solartech Co. Ltd	B806
Changzhou Shangyou Lianyi Electronic Co. Ltd	B807
CHINALAND SOLAR ENERGY CO. LTD	B808
ChangZhou EGing Photovoltaic Technology Co. Ltd	B811
CIXI CITY RIXING ELECTRONICS CO. LTD ANHUI RINENG ZHONGTIAN SEMICONDUCTOR DEVELOPMENT CO. LTD HUOSHAN KEBO ENERGY & TECHNOLOGY CO. LTD	B812
CSG PVtech Co. Ltd	B814
China Sunergy (Nanjing) Co. Ltd CEEG Nanjing Renewable Energy Co. Ltd CEEG (Shanghai) Solar Science Technology Co. Ltd China Sunergy (Yangzhou) Co. Ltd China Sunergy (Shanghai) Co. Ltd	B809
Dongfang Electric (Yixing) MAGI Solar Power Technology Co. Ltd	B816
EOPLLY New Energy Technology Co. Ltd SHANGHAI EBEST SOLAR ENERGY TECHNOLOGY CO. LTD JIANGSU EOPLLY IMPORT & EXPORT CO. LTD	B817
Zheijiang Era Solar Co. Ltd	B818
GD Solar Co. Ltd	B820
Greenway Solar-Tech (Shanghai) Co. Ltd Greenway Solar-Tech (Huaian) Co. Ltd	B821
Guodian Jintech Solar Energy Co. Ltd	B822
Hangzhou Bluesun New Material Co. Ltd	B824
Hanwha SolarOne (Qidong) Co. Ltd	B826
Hengdian Group DMEGC Magnetics Co. Ltd	B827
HENGJI PV-TECH ENERGY CO. LTD	B828
Himin Clean Energy Holdings Co. Ltd	B829
Jiangsu Green Power PV Co. Ltd	B831
Jiangsu Hosun Solar Power Co. Ltd	B832
Jiangsu Jiasheng Photovoltaic Technology Co. Ltd	B833
Jiangsu Runda PV Co. Ltd	B834
Jiangsu Sainty Photovoltaic Systems Co. Ltd Jiangsu Sainty Machinery Imp. And Exp. Corp. Ltd	B835
Jiangsu Shunfeng Photovoltaic Technology Co. Ltd Changzhou Shunfeng Photovoltaic Materials Co. Ltd Jiangsu Shunfeng Photovoltaic Electronic Power Co. Ltd	B837
Jiangsu Sinski PV Co. Ltd	B838
Jiangsu Sunlink PV Technology Co. Ltd	B839
Jiangsu Zhongchao Solar Technology Co. Ltd	B840
Jiangxi Risun Solar Energy Co. Ltd	B841
Jiangxi LDK Solar Hi-Tech Co. Ltd LDK Solar Hi-Tech (Nanchang) Co. Ltd LDK Solar Hi-Tech (Suzhou) Co. Ltd	B793
Jiangyin Shine Science and Technology Co. Ltd	B843
Jinzhou Yangguang Energy Co. Ltd Jinzhou Huachang Photovoltaic Technology Co. Ltd Jinzhou Jinmao Photovoltaic Technology Co. Ltd Jinzhou Rixin Silicon Materials Co. Ltd Jinzhou Youhua Silicon Materials Co. Ltd	B795
Juli New Energy Co. Ltd	B846
Jumao Photonic (Xiamen) Co. Ltd	B847
King-PV Technology Co. Ltd	B848
Kinve Solar Power Co. Ltd (Maanshan)	B849
Lightway Green New Energy Co. Ltd Lightway Green New Energy(Zhuozhou) Co. Ltd	B851
Nanjing Daqo New Energy Co. Ltd	B853
NICE SUN PV CO. LTD LEVO SOLAR TECHNOLOGY CO. LTD	B854
Ningbo Jinshi Solar Electrical Science & Technology Co. Ltd	B857
Ningbo Komaes Solar Technology Co. Ltd	B858
Ningbo South New Energy Technology Co. Ltd	B861
Ningbo Sunbe Electric Ind Co. Ltd	B862
Ningbo Ulica Solar Science & Technology Co. Ltd	B863
Perfectenergy (Shanghai) Co. Ltd	B864
Perlight Solar Co. Ltd	B865
SHANGHAI ALEX SOLAR ENERGY Science & TECHNOLOGY CO. LTD SHANGHAI ALEX NEW ENERGY CO. LTD	B870
Shanghai Chaori Solar Energy Science & Technology Co. Ltd	B872
Propsolar (Zhejiang) New Energy Technology Co. Ltd Shanghai Propsolar New Energy Co. Ltd	B873
SHANGHAI SHANGHONG ENERGY TECHNOLOGY CO. LTD	B874
SHANGHAI SOLAR ENERGY S&T CO. LTD Shanghai Shenzhou New Energy Development Co. Ltd Lianyungang Shenzhou New Energy Co. Ltd	B875
Shanghai ST Solar Co. Ltd Jiangsu ST Solar Co. Ltd	B876
Shenzhen Sacred Industry Co. Ltd	B878
Shenzhen Topray Solar Co. Ltd Shanxi Topray Solar Co. Ltd Leshan Topray Cell Co. Ltd	B880
Sopray Energy Co. Ltd Shanghai Sopray New Energy Co. Ltd	B881
SUN EARTH SOLAR POWER CO. LTD NINGBO SUN EARTH SOLAR POWER CO. LTD Ningbo Sun Earth Solar Energy Co. Ltd	B882
SUZHOU SHENGLONG PV-TECH CO. LTD	B883
TDG Holding Co. Ltd	B884
Tianwei New Energy Holdings Co. Ltd Tianwei New Energy (Chengdu) PV Module Co. Ltd Tianwei New Energy (Yangzhou) Co. Ltd	B885
Wenzhou Jingri Electrical and Mechanical Co. Ltd	B886
Shanghai Topsolar Green Energy Co. Ltd	B877
Shenzhen Sungold Solar Co. Ltd	B879
Wuhu Zhongfu PV Co. Ltd	B889
Wuxi Saijing Solar Co. Ltd	B890
Wuxi Shangpin Solar Energy Science and Technology Co. Ltd	B891
Wuxi Solar Innova PV Co. Ltd	B892
Wuxi Taichang Electronic Co. Ltd China Machinery Engineering Wuxi Co. Ltd Wuxi Taichen Machinery & Equipment Co. Ltd	B893
Xi'an Huanghe Photovoltaic Technology Co. Ltd State-run Huanghe Machine-Building Factory Import and Export Corporation Shanghai Huanghe Fengjia Photovoltaic Technology Co. Ltd	B896
Yuhuan BLD Solar Technology Co. Ltd Zhejiang BLD Solar Technology Co. Ltd	B899
Yuhuan Sinosola Science & Technology Co. Ltd	B900
Zhangjiagang City SEG PV Co. Ltd	B902
Zhejiang Fengsheng Electrical Co. Ltd	B903
Zhejiang Global Photovoltaic Technology Co. Ltd	B904
Zhejiang Heda Solar Technology Co. Ltd	B905
Zhejiang Jiutai New Energy Co. Ltd Zhejiang Topoint Photovoltaic Co. Ltd	B906
Zhejiang Kingdom Solar Energy Technic Co. Ltd	B907
Zhejiang Koly Energy Co. Ltd	B908
Zhejiang Mega Solar Energy Co. Ltd Zhejiang Fortune Photovoltaic Co. Ltd	B910
Zhejiang Shuqimeng Photovoltaic Technology Co. Ltd	B911
Zhejiang Shinew Photoelectronic Technology Co. Ltd	B912
Zhejiang Sunflower Light Energy Science & Technology Limited Liability Company Zhejiang Yauchong Light Energy Science & Technology Co. Ltd	B914
Zhejiang Sunrupu New Energy Co. Ltd	B915
Zhejiang Tianming Solar Technology Co. Ltd	B916
Zhejiang Trunsun Solar Co. Ltd Zhejiang Beyondsun PV Co. Ltd	B917
Zhejiang Wanxiang Solar Co. Ltd WANXIANG IMPORT & EXPORT CO. LTD	B918
ZHEJIANG YUANZHONG SOLAR CO. LTD	B920

2017 6 2

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 142/53

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2017/942

2017 m. birželio 1 d.

kuriuo, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1036 11 straipsnio 2 dalį atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą, importuojamam Kinijos Liaudies Respublikos kilmės volframo karbidui, lydytajam volframo karbidui ir su metalo milteliais sumaišytam volframo karbidui nustatomas galutinis antidempingo muitas

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

kadangi:

1. PROCEDŪRA

1.1. Galiojančios priemonės

(1)

Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 2737/90 (2) Taryba importuojamam Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR, Kinija arba nagrinėjamoji šalis) kilmės volframo karbidui ir lydytajam volframo karbidui nustatė 33 % galutinį antidempingo muitą (toliau – pradinis tyrimas). Sprendimu 90/480/EEB (3) Komisija dėl produkto, kuriam taikomos priemonės, priėmė dviejų didžiausių eksportuotojų įsipareigojimus.

(2)	Vėliau abu minėti Kinijos eksportuotojai atsiėmė įsipareigojimus, todėl Taryba Tarybos reglamentu (EB) Nr. 610/95 (4) iš dalies pakeitė Reglamentą (EEB) Nr. 2737/90 ir importuojamam volframo karbidui ir lydytajam volframo karbidui nustatė 33 % galutinį muitą.

(3)	Atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą šių priemonių galiojimas Tarybos reglamentu (EB) Nr. 771/98 (5) pratęstas dar vienam penkerių metų laikotarpiui.

(4)	Atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą Taryba Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2268/2004 (6) importuojamam KLR kilmės volframo karbidui ir lydytajam volframo karbidui nustatė 33 % antidempingo muitą.

(5)	Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1275/2005 (7) Taryba iš dalies pakeitė produkto apibrėžtąją sritį, kad į ją būtų įtraukas ir su metalo milteliais sumaišytas volframo karbidas.

(6)

Pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1225/2009 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (8) 11 straipsnio 2 dalį atlikus peržiūrą (toliau – ankstesnė priemonių galiojimo termino peržiūra), Taryba Tarybos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 287/2011 (9) priemonių galiojimą pratęsė dar vienam penkerių metų laikotarpiui.

1.2. Prašymas atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą

(7)	Paskelbus pranešimą apie artėjančią galiojančių priemonių galiojimo pabaigą (10), Komisija 2015 m. gruodžio 7 d. gavo prašymą pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1225/2009 11 straipsnio 2 dalį inicijuoti šių priemonių galiojimo termino peržiūrą (toliau – prašymas atlikti peržiūrą).

(8)	Prašymas pateiktas šešių Sąjungos gamintojų (toliau – pareiškėjas), kurie pagamina daugiau kaip 25 % viso volframo karbido, lydytojo volframo karbido ir su metalo milteliais sumaišyto volframo karbido (toliau – volframo karbidas) Sąjungoje, vardu.

(9)	Prašymas grįstas tuo, kad pasibaigus priemonių galiojimui dempingas veikiausiai tęstųsi ir Sąjungos pramonei daroma žala pasikartotų.

1.3. Inicijavimas

(10)

Pasikonsultavusi su pagal pagrindinio reglamento 15 straipsnio 1 dalį įsteigtu komitetu ir nustačiusi, kad yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimą, Komisija 2016 m. kovo 23 d. pranešimu Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (11) (toliau – pranešimas apie inicijavimą) paskelbė pagal Reglamento (EB) Nr. 1225/2009 11 straipsnio 2 dalį inicijuojanti priemonių galiojimo termino peržiūrą.

(11)

Keli naudotojai teigė prieš inicijuojant dabartinį priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimą Komisijos prašę, kad, jeigu bus pradėtas priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimas, kartu pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį būtų inicijuota tarpinė peržiūra. Šis tvirtinimas pakartotas ir po faktų atskleidimo.

(12)

Tačiau priešingai nei teigta, Komisijai toks prašymas nebuvo pateiktas. Minėtos šalys Komisijos paprasčiausiai klausė, ar tebegalioja ankstesnės išvados dėl dempingo ir žalos. Šio klausimo šalys nesiejo su prašymu inicijuoti tarpinę peržiūrą ir nepateikė jokių įrodymų, kad aplinkybių pokyčiai yra ilgalaikiai. Prašymas gali būti laikomas pagrįstu tik jeigu jis pagrindžiamas pakankamais įrodymais, kad aplinkybių pokyčiai yra ilgalaikiai.

1.4. Suinteresuotosios šalys

(13)

Pranešime apie inicijavimą suinteresuotosios šalys paragintos susisiekti su Komisija, kad galėtų dalyvauti tyrime. Be to, Komisija apie tyrimo inicijavimą konkrečiai pranešė žinomiems Sąjungos gamintojams, žinomiems eksportuojantiems gamintojams, Kinijos valdžios institucijoms, žinomiems importuotojams bei naudotojams ir paragino juos dalyvauti tyrime.

(14)

Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė per pranešime apie inicijavimą nustatytus terminus raštu pareikšti savo nuomonę ir pateikti prašymą išklausyti. Visos suinteresuotosios šalys, pateikusios prašymą išklausyti ir jame nurodžiusios svarbias priežastis, dėl kurių reikėtų jas išklausyti, buvo išklausytos. Be to, suinteresuotosioms šalims suteikta galimybė teikti pastabas dėl tyrimo inicijavimo ir pateikti prašymą išklausyti dalyvaujant Komisijai ir (arba) prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui.

(15)	Atliekant tyrimą surengti keturi klausymai: du su keliais naudotojais, vienas su Sąjungos gamintojais ir vienas su vienu importuotoju/naudotoju dalyvaujant prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui.

a) Atranka

(16)	Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį gali vykdyti suinteresuotųjų šalių atranką.

KLR eksportuojančių gamintojų atranka

(17)	Atsižvelgiant į akivaizdžiai didelį KLR eksportuojančių gamintojų skaičių, pranešime apie inicijavimą buvo numatyta vykdyti atranką.

(18)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina – kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija paprašė visų KLR eksportuojančių gamintojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. Be to, Komisija paprašė Kinijos Liaudies Respublikos atstovybės Europos Sąjungoje nurodyti kitus eksportuojančius gamintojus, jei tokių yra, kurie galbūt norėtų dalyvauti tyrime, ir (arba) su jais susisiekti.

(19)	Atrankai būtiną informaciją pateikė aštuoni KLR įsikūrę eksportuojantys gamintojai (eksportuojančių gamintojų grupės).

(20)

Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalį Komisija pagal didžiausią tipišką eksporto į Sąjungą apimtį, kurią galima pagrįstai ištirti per turimą laiką, iš pradžių atrinko tris eksportuojančius gamintojus (eksportuojančių gamintojų grupes). Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 2 dalį dėl atrinktų bendrovių konsultuotasi su visais žinomais susijusiais eksportuojančiais gamintojais (eksportuojančių gamintojų grupėmis) ir KLR valdžios institucijomis. Pastabų negauta.

(21)

Klausimynai nusiųsti trims atrinktiems eksportuojantiems gamintojams (eksportuojančių gamintojų grupėms), tačiau nė vienas jų Komisijai prašomos informacijos nepateikė. Taigi, norėdamos gauti informacijos, būtinos siekiant nustatyti, ar yra tikimybė, jog dempingas ir jo daroma žala gali tęstis arba pasikartoti, Komisijos tarnybos manė esant reikalinga dėl bendradarbiavimo kreiptis į likusius atrankai būtiną informaciją pateikusius eksportuojančius gamintojus (eksportuojančių gamintojų grupes). Dėl naujų atrinktų bendrovių konsultuotasi su visais žinomais susijusiais eksportuojančiais gamintojais (eksportuojančių gamintojų grupėmis) ir KLR valdžios institucijomis. Pastabų negauta. Taigi klausimynai nusiųsti likusiems eksportuojantiems gamintojams (eksportuojančių gamintojų grupėms). Tačiau nė vienas iš šių Kinijos eksportuojančių gamintojų (eksportuojančių gamintojų grupių) prašomos informacijos Komisijai nepateikė.

Sąjungos gamintojų atranka

(22)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė preliminariai atrinkusi Sąjungos gamintojus. Remiantis prašymu atlikti peržiūrą, Sąjungoje yra devyni volframo karbido gamintojai, iš kurių šeši gamina atvirajai rinkai, o kiti trys – daugiausia uždarajam naudojimui. Atliekant padėties analizę apie save pranešė visi šeši atvirajai rinkai gaminantys Sąjungos gamintojai (Sąjungos gamintojų grupės), pagaminantys 65 % visos Sąjungos produkcijos. Komisija nusprendė atrinkti visus šešis gamintojus. Komisija paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas dėl preliminariai atrinktų bendrovių. Per nustatytą terminą pastabų negauta, todėl preliminariai atrinktos bendrovės patvirtintos. Atrinktos bendrovės laikomos tipiškomis Sąjungos pramonės bendrovėmis.

(23)	Minėti trys daugiausia uždarajai rinkai gaminantys gamintojai nebendradarbiavo, tačiau tyrimui neprieštaravo.

Importuotojų/naudotojų atranka

(24)	Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina – kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija susisiekė su dešimt žinomų importuotojų/naudotojų ir paprašė pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją.

(25)	Per nustatytą terminą apie save pranešė septynios bendrovės ir visoms joms nusiųsti klausimynai. Visos šios bendrovės yra naudotojos.

b) Klausimyno atsakymai

(26)	Komisija klausimynus nusiuntė šešiems atrinktiems Sąjungos gamintojams, septyniems žinomiems naudotojams, aštuoniems KLR eksportuojantiems gamintojams (eksportuojančių gamintojų grupėms) ir 20 žinomų gamintojų galimose panašiose šalyse (Kanadoje, Japonijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose).

(27)

Klausimyno atsakymai gauti iš šešių Sąjungos gamintojų, aštuonių naudotojų (du iš jų yra susiję), vieno galimos panašios šalies gamintojo Jungtinėse Amerikos Valstijose ir vieno galimos panašios šalies gamintojo Japonijoje. Klausimyno atsakymų nepateikė nė vienas Kinijos eksportuojantis gamintojas (eksportuojančių gamintojų grupė).

(28)	Apie save pranešė ir tolesniam priemonių taikymui pritarė viena Vokietijos spalvotųjų metalų asociacija.

c) Tikrinamieji vizitai

(29)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kurią manė esant reikalingą išvadoms dėl dempingo ir jo daromos žalos tęsimosi ar pasikartojimo tikimybės bei Sąjungos interesų padaryti. Pagal pagrindinio reglamento 16 straipsnį tikrinamieji vizitai surengti šių bendrovių patalpose:

Sąjungos gamintojai

—	„Eurotungstène Poudres SA“, Grenoblis, Prancūzija,

—	„Global Tungsten & Powders spol. s.r.o“, Bruntalas, Čekija,

—	„H. C. Starck GmbH & Co. KG“, Goslaras, Vokietija,

—	„Tikomet Oy“, Juveskiulė, Suomija,

—	„Treibacher Industrie AG“, Althofenas, Austrija,

—	„Wolfram Bergbau und Hütten-GmbH Nfg.KG.“, Sent Piteris, Austrija,

Naudotojai

—	„Atlas Copco Secoroc AB“, Fagešta, Švedija,

—	„Betek GmbH & Co. KG“, Aichhaldenas, Vokietija,

—	„Gühring KG“, Albštatas, Vokietija,

—	„Konrad Friedrichs GmbH & Co. KG“, Kulmbachas, Vokietija,

—	„Technogenia SAS“, Sen Žoriozas, Prancūzija,

Panašios šalies gamintojas

—	„Global Tungsten & Powders Corp.“, Tovanda, Jungtinės Amerikos Valstijos.

1.5. Tiriamasis laikotarpis ir nagrinėjamasis laikotarpis

(30)

Atliekant dempingo ir žalos tęsimosi ar pasikartojimo tikimybės tyrimą buvo nagrinėjamas 2015 m. sausio 1 d. – 2015 m. gruodžio 31 d. laikotarpis (toliau – peržiūros tiriamasis laikotarpis arba PTL). Tiriant žalos tęsimosi ar pasikartojimo tikimybei įvertinti svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2012 m. sausio 1 d. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

2. PERŽIŪRIMASIS PRODUKTAS IR PANAŠUS PRODUKTAS

2.1. Peržiūrimasis produktas

(31)	Šioje peržiūroje nagrinėjamas produktas – volframo karbidas, lydytasis volframo karbidas ir su metalo milteliais sumaišytas volframo karbidas (toliau – peržiūrimasis produktas), kurio KN kodai šiuo metu yra 2849 90 30 ir ex 3824 30 00 (TARIC kodas 3824300010).

(32)

Volframo karbidas, lydytasis volframo karbidas ir su metalo milteliais sumaišytas volframo karbidas yra kaitinant gaunami anglies ir volframo junginiai. Tai tarpiniai produktai, naudojami kaip žaliava kietmetalio detalėms, pvz., cementuoto karbido pjovimo įrankiams ir dilimui ypač atsparioms detalėms, dilimui atsparioms dangoms, naftos gręžinių grąžtams ir kasybos įrankiams, be to, metalų tempimo ir kalimo štampams bei matricoms gaminti.

(33)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu peržiūrimasis produktas Sąjungoje buvo gaminamas iš pirminių žaliavų (rūdos, koncentrato, amonio paravolframato (toliau – APT) ir oksido), naudojant vadinamąjį pirminės gamybos procesą, ir iš laužo, naudojant vadinamąjį grąžinamojo perdirbimo gamybos procesą. Kietmetalio laužas susidaro kietmetalio pramonės bendrovių gamybos procese, įrankių gamybos procese, taip pat pas kietmetalio produktų galutinius naudotojus. Volframo pramonėje laužas gali būti perdirbamas naudojant cheminio perdirbimo arba cinko regeneravimo procesą.

(34)	Pirminis volframo karbidas ir chemiškai perdirbtas volframo karbidas turi tokias pačias fizines ir chemines savybes ir tokią pačią naudojimo paskirtį. Be to, gamybos procese nėra jokio skirtumo tarp iš pirminių žaliavų ir iš laužo gaminamo volframo karbido.

(35)	Cinko regeneravimo proceso metu gaunamas su metalo milteliais, kaip antai kobaltu, sumaišytas volframo karbidas. Šis gamybos procesas – tai fizinis mechaninis grąžinamojo perdirbimo procesas, kuriame volframo karbido kokybę lemia žaliavų (naudojamo laužo) kokybė.

(36)	Kelios suinteresuotosios šalys teigė, kad iš cinko regeneruoti milteliai neturėtų patekti į šio tyrimo aprėptį, nes, palyginti su iš pirminių žaliavų gaunamu volframo karbidu, skiriasi jų gamybos sąnaudos, paklausa, pirkėjai ir paskirtys.

(37)

Iš cinko regeneruoti milteliai patenka į su metalo milteliais sumaišyto volframo karbido, t. y. vieno iš trijų į šio tyrimo aprėptį patenkančių rūšių produkto, aprašymą. Atlikus šį tyrimą nustatyta, kad iš cinko regeneruotiems milteliams būdingas mažesnis cheminis grynumas ir įvairesnė granuliometrinė sudėtis nei volframo karbidui, pagamintam iš pirminių žaliavų ar iš volframo laužo cheminio grąžinamojo perdirbimo proceso metu. Gautų miltelių kokybė priklauso nuo žaliavinio laužo kokybės. Nors iš cinko regeneruoti milteliai gali būti naudojami ne visoms paskirtims, kurioms naudojamas volframo karbidas, jie, kaip ir volframo karbidas, naudojami tam tikriems kietmetalio įrankiams gaminti. Todėl padaryta išvada, kad šios rūšies volframo karbidas turi panašias fizines ir chemines savybes ir panašias paskirtis kaip iš pirminių žaliavų ar iš laužo cheminio grąžinamojo perdirbimo proceso metu pagamintas volframo karbidas. Be to, kiti 36 konstatuojamojoje dalyje minimi aspektai, kaip antai gamybos sąnaudos ir paklausa, nėra kaip tokie svarbūs peržiūrimajam produktui apibrėžti. Atsakant į tvirtinimą dėl skirtingų, kaip įtariama, iš cinko regeneruotų miltelių pirkėjų, atlikus tyrimą nustatyta, kad trys iš tai tvirtinančių suinteresuotųjų šalių iš tiesų yra šios rūšies produkto, taip pat volframo karbido vartotojos. Todėl šis tvirtinimas atmestas.

(38)

Kelios suinteresuotosios šalys teigė, kad dabartinis tyrimas neturėtų apimti iš laužo gaminamo volframo karbido. Buvo teigiama, kad iš KLR importuojamas peržiūrimasis produktas gaminamas beveik vien tik iš pirminių žaliavų, o Sąjungos pramonė volframo karbidą gamina ir iš perdirbtų medžiagų. Šios šalys teigė, kad volframo karbido gamybos sąnaudos priklauso nuo naudojamų žaliavų ir kad laužo surinkimas, transportavimas ir perdirbimas lemia skirtingą sąnaudų struktūrą.

(39)

Nuo naudojamų žaliavų (nuo to, ar naudojamos pirminės žaliavos, ar laužas) priklausančios gamybos sąnaudos nėra kaip tokios svarbios produkto apibrėžčiai, veikiau jo techninėms, fizinėms ir cheminėms savybėmis bei pagrindinėms paskirtims. Be to, kaip patvirtinta įvertinus Sąjungos pramonės gamybos procesą, iš pirminių žaliavų ir iš laužo pagamintas volframo karbidas nesiskiria. Kai kurie Sąjungos gamintojai gamybos procese naudoja tik pirmines žaliavas, o kiti naudoja ir laužą. Kaip minėta 34 konstatuojamojoje dalyje, iš pirminių žaliavų pagamintas volframo karbidas ir iš laužo pagamintas volframo karbidas turi tokias pačias fizines ir chemines savybes ir naudojimo paskirtį. Bet kuriuo atveju, kaip minėta 21 konstatuojamojoje dalyje, nė vienas Kinijos eksportuojantis gamintojas klausimyno atsakymų nepateikė. Taigi Komisija negalėjo įvertinti jų gamybos proceso ir į Sąjungą eksportuojamų produktų rūšių. Todėl tvirtinimas, kad dabartinis tyrimas neturėtų apimti iš laužo pagaminto volframo karbido, atmestas.

(40)

Vienas naudotojas teigė, kad atliekant tyrimą turėtų būti atsižvelgta į skirtingas volframo karbido prekines savybes, nes skirtingos volframo karbido klasės (ultrasmulkiosios, standartinės klasės ir aukštoje temperatūroje anglintos klasės) turi įtakos kainoms ir kainų palyginamumui. Be to, buvo teigiama, kad Kinijos eksportuojantys gamintojai specializuojasi standartinių klasių produkto gamyboje, o Sąjungos pramonė gamina visų klasių produktą.

(41)

Šis tvirtinimas nepagrįstas įrodymais ir negalėjo būti patvirtintas atliekant tyrimą. Minėtas naudotojas nepateikė jokių įrodymų, kad įvairių rūšių ir (arba) kokybės produkto kainos labai skirtųsi. Šio tvirtinimo taip pat nebuvo galima patvirtinti remiantis per tyrimą surinkta informacija. Be to, kaip minėta 21 konstatuojamojoje dalyje, nė vienas Kinijos eksportuojantis gamintojas nepateikė klausimyno atsakymų. Todėl Komisija, be kitų aspektų, negalėjo įvertinti jų gaminamų produktų rūšių, jų sąnaudų struktūros ir jų pardavimo kainų. Todėl šis tvirtinimas atmestas.

2.2. Panašus produktas

(42)

Atlikus tyrimą padaryta išvada, kad eksportuojančių gamintojų pagamintas ir Sąjungoje parduodamas peržiūrimasis produktas pagal fizines ir chemines savybes bei naudojimo paskirtis yra toks pats kaip Sąjungos gamintojų pagamintas ir Sąjungos rinkoje parduodamas produktas arba kaip panašioje šalyje pagamintas ir parduodamas produktas.

(43)	Todėl Komisija nusprendė, kad šie produktai yra panašūs produktai, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

3. DEMPINGO TĘSIMOSI ARBA PASIKARTOJIMO TIKIMYBĖ

3.1. Dempingas

Panaši šalis

(44)

Per pradinį tyrimą nė vienam Kinijos eksportuojančiam gamintojui nesuteiktas rinkos ekonomikos režimas. Remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktu, visų eksportuojančių gamintojų normalioji vertė turi būti nustatyta remiantis kaina arba apskaičiuotąja verte rinkos ekonomikos trečiojoje šalyje. Šiuo tikslu reikėjo parinkti rinkos ekonomikos trečiąją šalį (toliau – panaši šalis).

(45)	Ankstesniuose priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimuose panašia šalimi pasirinktos Jungtinės Amerikos Valstijos (toliau – JAV). Pranešime apie šios peržiūros inicijavimą Komisija pasiūlė panašia šalimi vėl pasirinkti JAV ir paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas.

(46)

Komisija kvietė bendradarbiauti kitų galimų panašių šalių bendroves ir susisiekė su žinomais volframo karbido gamintojais Japonijoje bei Kanadoje ir paragino juos teikti reikiamą informaciją. Komisija susisiekė su Izraelio, Japonijos, JAV, Kanados, Korėjos Respublikos, Indijos ir Rusijos Federacijos valdžios institucijomis ir paprašė pateikti informacijos apie volframo karbido gamybą jų atitinkamose šalyse. Komisija gavo informaciją iš Kanados, Japonijos ir JAV apie maždaug 20 žinomų panašaus produkto gamintojų šiose šalyse, su jais buvo susisiekta ir jie paraginti atsakyti į klausimyno klausimus. Į raginimą atsiliepė ir prašomą informaciją pateikė tik vienas JAV ir vienas Japonijos gamintojas.

(47)	Abi rinkos – JAV ir Japonijos – yra panašios vertinant pagal vidaus gamintojų skaičių, taip pat dėl to, nes jose netaikomos antidempingo priemonės ir į jas iš Kinijos importuojamas didelis produkto kiekis. Tai rodo, kad abi šios rinkos yra konkurencingos.

(48)	Tačiau Japonijos gamintojas savo vidaus rinkoje per PTL pardavė tik nedidelį panašaus produkto kiekį, o JAV gamintojo vidaus rinkoje parduotas kiekis buvo didelis.

(49)	Nors kelios šalys pažymėjo, kad JAV gamintojas yra susijęs su Sąjungos pramone, šis faktas pats savaime nėra kliūtis JAV pasirinkti panašia šalimi. Iš tiesų nė viena šalis nepateikė įrodymų, kad šiuo atveju šis ryšys turi įtakos vidaus kainoms JAV ir kad dėl to JAV būtų netinkama panaši šalis.

(50)

Kelios suinteresuotosios šalys taip pat teigė, kad nebuvo atsižvelgta į JAV naudojamus gamybos metodus, visų pirma į tai, ar volframo karbidas gaminamas iš pirminių žaliavų, ar iš laužo (kaip paaiškinta 33 konstatuojamojoje dalyje). Šios šalys teigė, kad šie skirtingi gamybos metodai turi įtakos paklausai ir kainoms JAV rinkoje ir kad į tai turėtų būti atsižvelgta. Jos taip pat teigė, kad kainų lygis JAV rinkoje yra labai aukštas, nes JAV gamintojai turi sutartis su JAV armija ir jose nustatytos didelės kainos.

(51)

Kaip jau minėta 34 konstatuojamojoje dalyje, iš pirminių žaliavų pagamintas volframo karbidas ir iš laužo pagamintas volframo karbidas turi tokias pačias fizines ir chemines savybes ir naudojimo paskirtį. Todėl ir JAV gamybos procese neskiriama, ar tai iš pirminių žaliavų, ar iš laužo pagamintas volframo karbidas. Be to, atlikus tyrimą nustatyta, kad gamybos procesas neturi įtakos paklausai ir kainoms.

(52)	Be to, nors volframo karbidas iš tiesų naudojamas karinėms reikmėms, remiantis per tyrimą surinkta informacija, nėra įrodymų, kad bendradarbiavimas su Vyriausybe turėtų įtakos panašios rinkos gamintojo vidaus kainoms.

(53)	Galiausiai, šios suinteresuotosios šalys jokios kitos panašios šalies nepasiūlė.

(54)	Todėl argumentai, kuriais ginčytas JAV kaip panašios rinkos tinkamumas, atmesti.

(55)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, atsižvelgiant į galimų panašių šalių gamintojų atrankos metu vidaus rinkose parduodamus kiekius, į tai, kad JAV panašia šalimi pasirinktos ir per pradinį tyrimą, taip pat į tai, kad Komisija negavo suinteresuotųjų šalių pastabų, verčiančių suabejoti JAV kaip panašios šalies tinkamumu, JAV laikytos tinkama panašia šalimi.

(56)	Apie šį pasirinkimą pranešta suinteresuotosioms šalims. Pastabų negauta.

Normalioji vertė

(57)

Pirmiausia pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalį Komisija nagrinėjo, ar peržiūros tiriamuoju laikotarpiu visas panašios šalies gamintojo vidaus rinkoje parduotas panašaus produkto kiekis buvo tipiškas. Šis pardavimas laikytas tipišku, jei peržiūros tiriamuoju laikotarpiu visas nepriklausomiems pirkėjams parduotas kiekis sudarė ne mažiau kaip 5 % viso Kinijos peržiūrimojo produkto pardavimo eksportui į Sąjungą, kaip nurodyta 111 konstatuojamojoje dalyje. Remiantis tuo, kas išdėstyta, panašios šalies gamintojo panašaus produkto pardavimas vidaus rinkoje buvo tipiškas.

(58)	Tuomet Komisija nagrinėjo, ar peržiūros tiriamuoju laikotarpiu panašios šalies gamintojo panašaus produkto pardavimas vidaus rinkoje buvo pelningas ir dėl to pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį gali būti laikomas įprastomis prekybos sąlygomis vykdytu pardavimu.

(59)	Panašaus produkto pelningas pardavimas sudarė mažiau nei 80 % viso panašaus produkto pardavimo, todėl normalioji vertė buvo grindžiama faktine vidaus rinkos kaina, apskaičiuota kaip tik pelningo pardavimo svertinis vidurkis.

Eksporto kaina

(60)

Kaip minėta 21 konstatuojamojoje dalyje, kadangi Kinijos eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, eksporto kaina buvo grindžiama turimais faktais pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį, t. y. Eurostato informacija, patikslinta pagal informaciją, gautą iš volframo karbidą iš Kinijos importavusių naudotojų.

(61)

Prekės iš Kinijos buvo eksportuojamos pagal laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą (12) (toliau – LĮPP) ir pagal įprastinį režimą. Kaip nurodyta 111 konstatuojamojoje dalyje, kadangi įprastine tvarka eksportuotos prekės per PTL sudarė tik 0,1 % Sąjungos rinkos dalies, šis eksportas laikytas nereikšmingu ir skaičiuojant remtasi tik prekių, kurioms įforminta LĮPP, eksporto kaina.

Palyginimas

(62)

Komisija normaliąją vertę ir taip nustatytą eksporto kainą palygino remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis. Tais atvejais, kai tai buvo pateisinama siekiant užtikrinti sąžiningą palyginimą, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį buvo koreguojama eksporto kaina ir normalioji vertė, kad būtų atsižvelgta į skirtumus, kurie daro poveikį kainoms ir kainų palyginamumui. Pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį remiantis turimais faktais, t. y. prašymu atlikti peržiūrą, koreguojant atsižvelgta į transporto sąnaudas (vidaus ir jūrų frachto) ir 5 % eksporto mokestį (panaikintą 2015 m. gegužės mėn.).

(63)

Kelios suinteresuotosios šalys teigė, kad Kinijos gamintojai turi lyginamąjį pranašumą dėl žaliavų (konkrečiai dėl APT) kainos, todėl jų gamybos sąnaudos yra mažesnės. Šis tvirtinimas pakartotas ir po faktų atskleidimo. Jos taip pat teigė, kad Kinijos eksportuojančių gamintojų gamyba yra efektyvesnė ir grindžiama masto ekonomija. Skaičiuojant dempingo skirtumą į šiuos veiksnius reikėtų atsižvelgti.

(64)

Kaip pažymėta 21 konstatuojamojoje dalyje, nė vienas Kinijos eksportuojantis gamintojas (eksportuojančių gamintojų grupė) Komisijai nepateikė klausimyno atsakymų. Be to, nė viena iš šių suinteresuotųjų šalių nepateikė įrodymų savo tvirtinimui pagrįsti. Taigi, nebuvo įmanoma įvertinti, ar tikrai Kinijos gamintojų gamybos procesas kuo nors pranašesnis už panašios šalies gamintojo gamybos procesą. Todėl šis argumentas atmestas.

(65)	Po faktų atskleidimo keli naudotojai teigė, kad apskaičiuojant dempingo ir žalos skirtumus būtina atsižvelgti į kokybės skirtumus, susijusius su naudojimo paskirtimis, gamybos sąnaudomis ir pardavimu.

(66)

Atsakant į šį tvirtinimą pažymima, kad, kaip paaiškinta 34 ir 37 konstatuojamosiose dalyse, visų trijų rūšių produktų fizinės ir cheminės savybės bei naudojimo paskirtys yra panašios. Be to, kaip minėta 21 konstatuojamojoje dalyje, nė vienas Kinijos eksportuojantis gamintojas nepateikė klausimyno atsakymų. Taigi Komisija, be kitų dalykų, negalėjo nustatyti, kokios rūšies produktus jie gamina, ar skiriasi tų produktų kokybė ir galutinis naudojimas, taip pat jų sąnaudų struktūros ir pardavimo kainų. Todėl šis tvirtinimas atmestas.

(67)	Be to, po faktų atskleidimo keli naudotojai teigė, kad šiame tyrime nenaudodama produktų kontrolės numerių Komisija nukrypo nuo savo įprastinės praktikos.

(68)	Per pradinį tyrimą nustatyta, kad skaičiuojant, be kita ko, dempingo skirtumus skirtingoms produkto rūšims atskirti nebūtina naudoti skirtingų produkto kontrolės numerių.

(69)

Per šį tyrimą patvirtinta, kad faktinės aplinkybės, dėl kurių būtų buvę galima pagrįstai nukrypti nuo iš pradžių taikyto metodo, nepasikeitė. Be to, kaip paaiškinta 21 konstatuojamojoje dalyje, Kinijos eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, todėl nebuvo įmanoma palyginti skirtingų rūšių produktų pagal tai, ar tai panašioje rinkoje pagaminti ir parduodami, ar iš Kinijos į Sąjungą eksportuojami produktai. Todėl šis tvirtinimas atmestas.

Dempingo skirtumas

(70)	Remdamasi pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalimis, Komisija palygino vidutinę svertinę normaliąją vertę su pirmiau nustatyta vidutine svertine eksporto kaina.

(71)	Tuo remiantis procentais išreikštas CIF (sąnaudų, draudimo, frachto) kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą vidutinis svertinis dempingo skirtumas buvo didesnis nei 40 %.

(72)	Kelios suinteresuotosios šalys teigė, kad atsižvelgiant į tai, jog Kinijos eksportuojantys gamintojai pradėjo gaminti tolesnės gamybos grandies rinkai skirtus produktus, labai mažai tikėtina, jog Kinijos eksportuojantys gamintojai pardavimą vykdytų dempingo kainomis.

(73)

Reikėtų pažymėti, kad 71 konstatuojamojoje dalyje nurodytas dempingo skirtumas nustatytas laikantis pagrindinio reglamento 2 straipsnyje nustatytos metodikos. Nė vienas Kinijos eksportuojantis gamintojas nebendradarbiavo ir nepateikė reikiamos informacijos dempingo skirtumams apskaičiuoti. Minėtos šalys taip pat nepateikė jokių įrodymų savo tvirtinimui pagrįsti. Todėl šis tvirtinimas atmestas.

(74)

Kelios suinteresuotosios šalys teigė, kad Kinijos eksportuojančių gamintojų ir panašios šalies gamintojo prašyti pateikti duomenys buvo neišsamūs ir jais remiantis nebuvo galima atlikti tinkamo palyginimo pagal produkto rūšis. Jos teigė, kad duomenys turėjo būti renkami suskirstyti pagal produktų rūšis.

(75)

Šis tvirtinimas nebuvo pagrįstas. Per šį tyrimą, kaip ir per ankstesnius dėl to paties produkto vykdytus tyrimus, nustatyta, kad volframo karbido rūšių/kokybės skirtumai neturi reikšmingos įtakos sąnaudoms ir kainoms. Minėtos suinteresuotosios šalys taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad labai skirtųsi įvairių rūšių/kokybės produkto kainos. Be to, kaip nurodyta 21 konstatuojamojoje dalyje, nė vienas Kinijos eksportuojantis gamintojas nepateikė klausimyno atsakymų, todėl Komisija negalėjo nustatyti Kinijos eksportuojančių gamintojų gaminamų produktų rūšių, taip pat jų poveikio sąnaudoms bei kainoms. Todėl šis tvirtinimas atmestas.

3.2. Tikėtina importo raida panaikinus priemones

(76)

Siekiant nustatyti žalos pasikartojimo tikimybę, jeigu priemonės būtų panaikintos, išnagrinėti šie veiksniai: i) gamyba, gamybos pajėgumai ir nepanaudoti pajėgumai Kinijoje, ii) sukauptos žaliavų atsargos bei volframo koncentrato eksporto mokestis, iii) Kinijos eksportas bei Sąjungos rinkos patrauklumas ir iv) suvartojimo raida Kinijoje ir kitose pagrindinėse jos eksporto rinkose.

3.2.1. Gamyba, gamybos pajėgumai ir nepanaudoti pajėgumai KLR

(77)

Kinijos eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, todėl gamyba, gamybos pajėgumai ir nepanaudoti pajėgumai Kinijoje nustatyti pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį remiantis turimais faktais, taip pat šiais šaltiniais: i) per eksportuojančių gamintojų atranką surinkta informacija, ii) prašyme atlikti peržiūrą pateikta informacija (kuri grindžiama pareiškėjo rinkos tyrimais) ir iii) viešai prieinama informacija, t. y. leidiniu „Metal Bulletin“, kurio specializacija – informacija apie pasaulines plieno, netauriųjų metalų ir metalo laužo rinkas.

(78)

Apskaičiuota, kad Kinijoje per PTL pagaminta maždaug 30 000 tonų volframo karbido, jos gamybos pajėgumai sudarė 42 000–50 000 tonų, o nepanaudoti pajėgumai – 12 000–20 000 tonų. Taigi apskaičiuota, kad nepanaudoti pajėgumai per PTL sudarė 94–156 % Sąjungos suvartojimo (kaip nurodyta 107 konstatuojamojoje dalyje).

3.2.2. Sukauptos žaliavų atsargos bei volframo koncentrato eksporto mokestis

(79)

Remdamasi viešai prieinama informacija (13) Komisija nustatė, kad per PTL ir vėliau Kinija turėjo sukaupusi žaliavų atsargų (APT ir volframo koncentratų), iš kurių buvo galima pagaminti daugiau kaip 25 000 tonų volframo karbido ir taip per trumpą laiką sukurti didelę pasiūlą. Atlikus tyrimą nenustatyta, kad būtų išaugusi iš šių žaliavų pagaminto volframo karbido pasaulinė paklausa.

(80)	Be to, KLR valdo 60 % pasaulio volframo rūdos atsargų ir kartu volframo koncentratui taiko 20 % eksporto mokestį (14).

3.2.3. Kinijos eksportas ir Sąjungos rinkos patrauklumas

(81)

Kinijos eksporto apimtis ir Sąjungos rinkos patrauklumas įvertinti pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį remiantis turimais faktais, taip pat remiantis šiais šaltiniais: i) Kinijos eksporto statistikos duomenų baze, ii) Eurostato informacija, patikslinta pagal informaciją, gautą iš naudotojų, iš Kinijos importavusių volframo karbidą, kaip aprašyta 106 konstatuojamojoje dalyje, iii) per eksportuojančių gamintojų atranką surinkta informacija, iv) per tyrimą surinkta informacija apie Kinijos neatidėliotinų sandorių rinkos kainas ir v) per tyrimą gauta informacija apie Kinijos Japonijai pateiktą pasiūlymą dėl kainos.

(82)	Pagrindinai žinomi Kinijos eksportuojantys gamintojai maždaug 20 % savo peržiūrimojo produkto produkcijos eksportavo, o eksporto į Sąjungą ir į kitas trečiąsias šalis (Japoniją, Korėjos Respubliką, JAV ir pan.) santykis buvo maždaug 1:3.

(83)	Be to, nagrinėjamuoju laikotarpiu Kinijos peržiūrimojo produkto eksporto į kitas trečiąsias šalis apimtis išaugo 10 %.

(84)

Nepaisant galiojančių antidempingo priemonių, Kinija išliko daugiausia volframo karbido į Sąjungą eksportuojančia šalimi. Reikia pažymėti, kad per PTL peržiūrimojo produkto į Sąjungą iš Kinijos importuota penkis kartus (arba 406 %) daugiau nei 2012 m., o tai reiškia, kad jo užimama Sąjungos rinkos dalis padidėjo 6,9 procentinio punkto (nuo 2,0 % 2012 m. iki 8,9 % per PTL, kaip nurodyta 109 konstatuojamojoje dalyje). Tai rodo nuolatinį Kinijos susidomėjimą Sąjungos rinka. Po Japonijos Sąjungos rinka yra antra pagal dydį Kinijos volframo karbido eksporto rinka.

(85)	Siekiant įvertinti Sąjungos rinkos patrauklumą kainų požiūriu, Kinijos eksporto į Sąjungą kainos buvo palygintos su Kinijos vidaus rinkos kainomis ir su Kinijos eksporto į kitas trečiąsias šalis kainomis.

(86)	Per PTL vidutinės Kinijos vidaus rinkos kainos buvo iki 19 % mažesnės nei Kinijos eksporto į Sąjungą kainos.

(87)	Kitose trečiosiose rinkose Kinijos per PTL taikytos eksporto kainos buvo iki 25 % mažesnės nei Kinijos eksporto į Sąjungą kainos.

(88)	Tai, kad per PTL Kinijos peržiūrimojo produkto eksporto kainos Sąjungos rinkoje buvo didesnės nei Kinijos vidaus rinkos kainos ir jos eksporto į kitas trečiąsias rinkas kainos, aiškiai rodo, kad Sąjungos rinka yra patraukli Kinijos eksportuojantiems gamintojams.

(89)

Taip pat reikėtų pažymėti, kad net ir atsižvelgus į tai, kad kitose trečiosiose šalyse antidempingo muitai netaikomi, Sąjunga yra antra pagal dydį Kinijos volframo karbido eksporto rinka, kaip nurodyta 84 konstatuojamojoje dalyje. Be to, po faktų atskleidimo pateiktose pastabose keli naudotojai pripažino, kad Kinijos produktas visada bus paklausus Sąjungos rinkoje.

(90)

Kelios suinteresuotosios šalys teigė, kad Sąjungos rinkos patrauklumo Kinijos gamintojams lygis yra gana žemas. Šios šalys teigė, kad tai patvirtina faktas, jog per pastaruosius dešimt metų Kinijos eksportuojantys gamintojai nesiėmė jokių priemonių vengimo ar absorbcijos veiksmų, labai nepadidino savo eksporto apimties ar rinkos dalies Sąjungos rinkoje, taip pat nemažino savo eksporto į Sąjungą kainų.

(91)

Nors priemonių vengimas ar absorbcijos veiksmai yra svarūs rodikliai, rodantys, ar, nepaisant galiojančių priemonių, tam tikri eksportuojantys gamintojai gali turėti interesų tam tikroje rinkoje, kaip tokie jie nėra būtini norint nustatyti, ar ta rinka yra patraukli importui iš trečiųjų šalių. Kitų įtarimų, kuriuos išsakė minėtos šalys, nebuvo įmanoma patvirtinti faktais, nustatytais atlikus šį tyrimą, per kurį, kaip paaiškinta 109 ir 114 konstatuojamosiose dalyse, nustatyta, jog nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo Kinijos eksportuojančių gamintojų rinkos dalis ir sumažėjo jų eksporto į Sąjungą kainos. Todėl šis argumentas atmestas.

(92)	Kelios suinteresuotosios šalys teigė, kad kitose rinkose antidempingo muitai volframo karbidui netaikomi, todėl nepanašu, kad kokia nors šių nepanaudotų pajėgumų dalis bus panaudota eksportui į Sąjungą didinti.

(93)

Pirma, Kinijos eksportuojantys gamintojai jau dabar galėtų eksportuoti į tas kitas trečiąsias šalis be antidempingo muitų. Antra, kaip nurodyta 107 konstatuojamojoje dalyje, suvartojimas Sąjungos rinkoje nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 15 %. Trečia, kaip paaiškinta 111–112 konstatuojamosiose dalyse, didžioji dalis importo iš KLR vykdoma pagal LĮPP (be muitų), o nagrinėjamuoju laikotarpiu šis importas išaugo 477 %. Todėl jeigu antidempingo muitai būtų panaikinti, tikėtina, kad Kinijos eksportas į ES išaugtų. Šis argumentas atmestas.

3.2.4. Suvartojimo raida Kinijoje ir kitose pagrindinėse jos eksporto rinkose

(94)

Kalbant apie tikėtiną vidaus suvartojimo raidą Kinijoje, per tyrimą nenustatyta jokių požymių, rodančių žymų vidaus paklausos didėjimą Kinijoje artimiausiu metu. Atsižvelgdama į išaugusį Kinijos volframo karbido eksportą į Sąjungą (406 %) ir į kitas trečiąsias šalis (10 %) (kaip paaiškinta 83 ir 84 konstatuojamosiose dalyse), Komisija padarė išvadą, kad vidaus paklausa Kinijoje negali absorbuoti turimų nepanaudotų pajėgumų.

(95)

Kalbant apie tikėtiną suvartojimo kitose pagrindinėse Kinijos eksporto rinkose (Japonijoje, Korėjos Respublikoje ir JAV) raidą, atlikus tyrimą nenustatyta jokių požymių, rodančių žymų vidaus paklausos didėjimą šiose rinkose. Kinijos eksporto į šias šalis apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu išaugo 8 %, tačiau Kinijos eksporto į JAV apimtis tuo laikotarpiu sumažėjo 35 %. Atsižvelgiant į tai, kad Kinija yra pagrindinė volframo gamintoja pasaulyje (kaip paaiškinta 192 konstatuojamojoje dalyje), ir net jei nėra šių šalių vidaus gamybos ir importo duomenų, Komisija padarė išvadą, kad šios rinkos nepajėgų absorbuoti didelio Kinijoje esančių nepanaudotų pajėgumų kiekio.

3.2.5. Išvada

(96)

Daroma išvada, kad nustatytas PTL dempingo skirtumas, dideli nepanaudoti pajėgumai Kinijoje ir nustatytas Sąjungos rinkos patrauklumas rodo, jog panaikinus priemones dempingas veikiausiai tęstųsi, o Sąjungos rinką užplūs didelis kiekis dempingo kaina eksportuojamų produktų. Todėl manoma, kad yra dempingo tęsimosi tikimybė, jei būtų leista nebetaikyti dabartinių antidempingo priemonių.

4. ŽALOS TĘSIMOSI ARBA PASIKARTOJIMO TIKIMYBĖ

4.1. Sąjungos pramonės apibrėžtis ir Sąjungos gamyba

(97)

Sąjungoje panašų produktą gamina devynios bendrovės ar bendrovių grupės, iš kurių šešios bendrovės gamina ir parduoda atvirojoje rinkoje, o likusios trys bendrovės volframo karbidą gamina daugiausia kaip žaliavą tolesnės gamybos grandies produktams gaminti (uždarajam naudojimui). Laikoma, kad jos sudaro Sąjungos pramonę, apibrėžtą pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje.

(98)	Vienas naudotojas pažymėjo, kad vienas Sąjungos gamintojas savo produktus Sąjungoje parduoda naudodamas kitokį KN kodą (8101 10 00), kuris nepatenka į šio tyrimo aprėptį. Todėl manoma, kad šis Sąjungos gamintojas neturėtų būti 97 konstatuojamojoje dalyje apibrėžtos Sąjungos pramonės dalis.

(99)

Peržiūrimajam produktui nustatyti ir Sąjungos pramonei apibrėžti KN kodai, naudojami produktais prekiaujant Sąjungoje, nereikalingi. Šiuo požiūriu svarbu tik tai, ar Sąjungos gamintojų gaminamas produktas patenka į 31 konstatuojamojoje dalyje pateiktą peržiūrimojo produkto apibrėžtį. Atlikus tyrimą nustatyta, kad šio Sąjungos gamintojo gaminamas produktas į minėtą apibrėžtį tikrai patenka. Taigi šis Sąjungos gamintojas yra 97 konstatuojamojoje dalyje apibrėžtos Sąjungos pramonės dalis.

4.2. Sąjungos suvartojimas

(100)

Kaip minėta 97 konstatuojamojoje dalyje, kai kurie Sąjungos gamintojai peržiūrimąjį produktą daugiausia gamina uždarajam naudojimui kaip pirminę žaliavą įvairiems tolesnės gamybos grandies produktams gaminti, todėl uždarasis naudojimas ir suvartojimas atvirojoje rinkoje nagrinėti atskirai.

(101)

Atliekant žalos analizę skirstymas į uždarąją rinką ir atvirąją rinką yra svarbus, nes uždarajam naudojimui skirti produktai tiesiogiai nekonkuruoja su importuotaisiais, o grupėse sandorių kainos nustatomos remiantis įvairia kainų politika, todėl yra nepatikimos. Priešingai, atvirojoje rinkoje parduoti skirta produkcija tiesiogiai konkuruoja su importuojamu peržiūrimuoju produktu, o kainos yra atvirosios rinkos kainos.

(102)

Remdamasi iš Sąjungos bendradarbiaujančių gamintojų ir pareiškėjo apie visą Sąjungos pramonės veiklą (uždarąją ir atvirąją) gauta informacija, Komisija nustatė, kad maždaug 31 % visos Sąjungos produkcijos buvo skirta uždarajam naudojimui.

(103)

Be to, atvirojoje rinkoje Sąjungos pramonė gamybą vykdo pagal įprastinius susitarimus (pagal juos Sąjungos pramonė yra žaliavų savininkė) ir pagal žaliavų perdirbimo susitarimus (volframo karbido pirkėjas yra žaliavų savininkas ir Sąjungos gamintojams moka mokestį už žaliavų perdirbimą į volframo karbidą). Žaliavų perdirbimo susitarimai naudojami grąžinamojo perdirbimo veiklai, nes pirkėjai Sąjungos pramonei laužą tiekia perdirbti. Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu 23 % visos produkcijos buvo pagaminta pagal žaliavų perdirbimo susitarimus ir maždaug 89 % to kiekio buvo skirta Sąjungos rinkai. Taigi galima daryti išvadą, kad atvirajai rinkai skirta įprastinė produkcija sudaro maždaug 46 % visos produkcijos.

4.2.1. Uždarasis suvartojimas

(104)

Komisija Sąjungos uždarąjį suvartojimą nustatė remdamasi visų žinomų Sąjungos gamintojų uždaruoju naudojimu ir uždaruoju pardavimu Sąjungos rinkoje. Tuo remiantis Sąjungos uždarojo suvartojimo raida buvo tokia:

1 lentelė

Uždarasis suvartojimas

	2012 m.	2013 m.	2014 m.	PTL
Uždarasis suvartojimas (tonomis)	2 249	2 461	2 599	2 653
Indeksas (2012 m. = 100)	100	109	116	118
Šaltinis: klausimyno atsakymai, pareiškėjo pateikta informacija ir Eurostatas

(105)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos uždarasis suvartojimas padidėjo 18 % ir peržiūros tiriamuoju laikotarpiu siekė 2 653 tonas.

4.2.2. Suvartojimas atvirojoje rinkoje

(106)

Komisija suvartojimą Sąjungos atvirojoje rinkoje nustatė remdamasi: a) visų žinomų Sąjungos gamintojų pardavimo Sąjungos atvirojoje rinkoje apimtimi ir b) visa importo į Sąjungą apimtimi, remiantis Eurostato duomenimis. Kalbant apie KLR, Eurostato importo apimties duomenys buvo patikslinti atsižvelgiant į patikrintus bendradarbiaujančių naudotojų klausimyno atsakymus, nes juose buvo nurodyti didesni importuoti kiekiai nei Eurostato statistikoje.

(107)

Tuo remiantis suvartojimo Sąjungos atvirojoje rinkoje raida buvo tokia:

2 lentelė

Suvartojimas atvirojoje rinkoje

	2012 m.	2013 m.	2014 m.	PTL
Suvartojimas atvirojoje rinkoje (tonomis)	11 151	11 778	13 815	12 814
Indeksas (2012 m. = 100)	100	106	124	115
Šaltinis: klausimyno atsakymai ir Eurostatas

(108)

Sąjungos suvartojimas atvirojoje rinkoje 2012–2014 m. padidėjo 24 %, o vėliau per PTL, palyginti su 2014 m., sumažėjo 7 % ir siekė 12 814 tonų. Apskritai suvartojimas atvirojoje rinkoje nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 15 %.

4.3. Importas iš nagrinėjamosios šalies

4.3.1. Importo iš nagrinėjamosios šalies apimtis ir rinkos dalis

(109)

Komisija importo apimtį nustatė remdamasi Eurostato duomenimis, kuriuos patikslino atsižvelgdama į patikrintus bendradarbiaujančių naudotojų klausimyno atsakymus, nes, kaip minėta 106 konstatuojamojoje dalyje, tuose atsakymuose nurodyti bendri importuoti kiekiai buvo didesni nei nurodytieji Eurostato statistikoje. Importo į Sąjungą iš nagrinėjamosios šalies raida:

3 lentelė

Importo apimtis ir rinkos dalis

	2012 m.	2013 m.	2014 m.	PTL
Kinijos importas (tonomis)	225	303	905	1 140
Indeksas (2012 m. = 100)	100	135	402	506
Kinijos rinkos dalis (%)	2,0	2,6	6,6	8,9
Indeksas (2012 m. = 100)	100	127	325	441
Šaltinis: Eurostatas ir klausimyno atsakymai

(110)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu importo iš KLR apimtis labai išaugo. Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu iš KLR importuota 1 140 tonų – daugiau nei penkis kartus daugiau nei iš KLR importuota nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje (225 tonos). Importo apimtis augo labiau nei suvartojimas, taigi Kinijos rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 6,9 procentinio punkto – nuo 2,0 % 2012 m. iki 8,9 % peržiūros tiriamuoju laikotarpiu.

4.3.1.1. Importo režimai

(111)

Kaip matyti iš toliau pateiktos lentelės, importas iš KLR vykdytas pagal įprastinį režimą ir pagal LĮPP:

4 lentelė

Importo apimtis ir rinkos dalis pagal importo režimą

	2012 m.	2013 m.	2014 m.	PTL
Įprastinis importo režimas
Kinijos importas (tonomis)	29	8	10	10
Indeksas (2012 m. = 100)	100	27	34	33
Kinijos rinkos dalis (%)	0,3	0,1	0,1	0,1
Indeksas (2012 m. = 100)	100	25	28	29
Laikinojo įvežimo perdirbti procedūra
Kinijos importas (tonomis)	196	295	895	1 131
Indeksas (2012 m. = 100)	100	151	457	577
Kinijos rinkos dalis (%)	1,8	2,5	6,5	8,8
Indeksas (2012 m. = 100)	100	143	369	502
Šaltinis: Eurostatas ir klausimyno atsakymai

(112)

Beveik visas KLR importas vykdytas pagal LĮPP ir nagrinėjamuoju laikotarpiu jo apimtis išaugo beveik penkis kartus. Importo pagal įprastinį režimą dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo visai menka (rinkos dalis nesiekė 0,1 %) ir net mažėjo.

4.3.2. Importo iš nagrinėjamosios šalies kainos ir priverstinis kainų mažinimas

(113)

Komisija Kinijos importo kainų tendenciją nustatė remdamasi Eurostato duomenimis, kartu atsižvelgdama į patikrintus bendradarbiaujančių naudotojų klausimyno atsakymus. Iš KLR pagal įprastinį režimą vykdyto importo apimtis buvo labai menka, todėl nustatant vidutinę importo kainą ir skaičiuojant priverstinį kainų mažinimą į ją neatsižvelgta.

(114)

Importo į Sąjungą iš KLR vidutinės kainos raida:

5 lentelė

Importo pagal LĮPP kainos (EUR/t)

	2012 m.	2013 m.	2014 m.	PTL
Importo iš Kinijos kainos (EUR/t)	39 418	35 465	34 414	33 327
Indeksas (2012 m. = 100)	100	90	87	85
Šaltinis: Eurostatas ir klausimyno atsakymai

(115)

Bendrai vidutinė pagal LĮPP importuotų produktų kaina nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 15 %. Kainos mažėjo mažėjant žaliavų kainoms.

(116)

Kaip matyti iš bendradarbiaujančių naudotojų pateiktos informacijos ir importui iš KLR naudojamų režimų, visas peržiūrimojo produkto importas iš KLR vykdomas pagal įprastinius susitarimus. Dėl šios priežasties ir siekiant užtikrinti sąžiningą palyginimą, skaičiuojant priverstinį kainų mažinimą neatsižvelgta į pardavimą, kurį Sąjungos pramonė vykdė pagal žaliavų perdirbimo susitarimus. Be to, kaip minėta 113 konstatuojamojoje dalyje, nagrinėjamuoju laikotarpiu pagal įprastinį režimą importuotas kiekis buvo labai nedidelis, todėl į jį neatsižvelgta. Taigi, priverstinis kainų mažinimas buvo apskaičiuotas remiantis tik LĮPP importo kainomis.

(117)

Priverstinį kainų mažinimą per peržiūros tiriamąjį laikotarpį Komisija nustatė palyginusi:

—	Sąjungos gamintojų volframo karbido vidutines svertines pardavimo kainas, pagal įprastinius susitarimus taikytas nesusijusiems pirkėjams Sąjungos rinkoje, pakoreguotas atsižvelgiant į gamintojo kainas EXW sąlygomis, ir

—	atitinkamas Eurostato paskelbtas importuoto produkto vidutines svertines kainas, kartu atsižvelgiant į patikrintus bendradarbiaujančių naudotojų klausimyno atsakymus, ir tinkamai pakoreguotas siekiant atsižvelgti į išlaidas po importo.

(118)

Palyginus gautas rezultatas išreikštas Sąjungos pramonės vidutinės svertinės kainos peržiūros tiriamuoju laikotarpiu procentine dalimi ir vidutiniškai sudarė 13,2 %. Skaičiuojant įvertinta tai, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu regeneruojant cinką gauti milteliai nebuvo importuojami iš KLR, todėl į juos neatsižvelgta.

4.4. Importas iš kitų trečiųjų šalių

(119)

Importo į Sąjungą iš kitų nei nagrinėjamoji šalis trečiųjų šalių apimtis nurodyta toliau pateikiamoje lentelėje. Kiekio ir kainų raida grindžiama Eurostato duomenimis ir apima visus importo režimus (įprastinį režimą, laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą ir laikinojo išvežimo perdirbti procedūrą). Didžiausią iš trečiųjų šalių importuojamų prekių dalį sudaro pagal įprastinį režimą importuojamos prekės.

6 lentelė

Importas iš kitų trečiųjų šalių

	2012 m.	2013 m.	2014 m.	PTL
Importas (tonomis)	1 896	1 402	1 724	1 359
Indeksas (2012 m. = 100)	100	74	91	72
Rinkos dalis (%)	17,0	11,9	12,5	10,6
JAV rinkos dalis (%)	4,2	2,8	4,7	4,8
Vidutinė kaina (EUR/t)	54 525	52 342	40 543	39 878
Indeksas (2012 m. = 100)	100	96	74	73
Pietų Korėjos rinkos dalis (%)	1,4	2,3	2,0	2,4
Vidutinė kaina (EUR/t)	49 249	38 022	39 256	41 316
Indeksas (2012 m. = 100)	100	77	80	84
Vietnamo rinkos dalis (%)	1,3	1,0	1,1	0,9
Vidutinė kaina (EUR/t)	44 633	35 110	36 869	37 352
Indeksas (2012 m. = 100)	100	79	83	84
Šaltinis: Eurostatas

(120)

Visas importas iš trečiųjų šalių nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 28 %. Jo raida neatitiko išaugusio suvartojimo paskatintos bendros rinkos raidos, kaip aprašyta 108 konstatuojamojoje dalyje. Vien tik per 2014 m., palyginti su 2013 m., importo apimtis išaugo 23 %, tačiau vėliau peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, palyginti su 2014 m., sumažėjo 21 %. Atitinkamai šio importo rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo nuo 17,0 % iki 10,6 %.

(121)

JAV ir Pietų Korėjos kilmės importo raida neatitiko šios bendros tendencijos – šio importo apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu šiek tiek išaugo, tačiau peržiūros tiriamuoju laikotarpiu nepasiekė importo iš Kinijos lygio. Be to, vidutinė importo iš JAV ir Pietų Korėjos kaina nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo, nors ir nuosekliai išliko didesnė nei vidutinė Kinijos eksporto pagal LĮPP pardavimo kaina.

4.5. Sąjungos pramonės ekonominė padėtis

4.5.1. Bendrosios pastabos

(122)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį nagrinėjant importo dempingo kaina poveikį Sąjungos pramonei buvo įvertinti visi ekonominiai rodikliai, nagrinėjamuoju laikotarpiu turėję įtakos Sąjungos pramonės būklei.

(123)

Kaip minėta 97 konstatuojamojoje dalyje, Sąjungos pramonę sudaro devynios bendrovės ar bendrovių grupės, iš kurių šešios bendrovės gamina ir parduoda atvirojoje rinkoje, o likusios trys bendrovės gamina daugiausia uždarajam naudojimui. Trys atvirojoje rinkoje veikiantys Sąjungos gamintojai ir trys uždarojoje rinkoje veikiantys gamintojai yra integruoti tolesniame gamybos etape. Be to, kaip nurodyta 22 konstatuojamojoje dalyje, Komisija nutarė ištirti visus šešis atvirojoje rinkoje veikiančius Sąjungos gamintojus, kad nustatytų Sąjungos pramonės galbūt patirtą žalą.

(124)

Siekdama nustatyti žalą Komisija atskirai nagrinėjo makroekonominius ir mikroekonominius žalos rodiklius. Visos Sąjungos pramonės makroekonominius rodiklius Komisija vertino remdamasi pareiškėjo pateikta informacija. Komisija vertino tik atrinktų bendrovių mikroekonominius rodiklius remdamasi patikrintais atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymuose pateiktais duomenimis. Nustatyta, kad abu duomenų rinkiniai atspindi Sąjungos pramonės ekonominę padėtį.

(125)

Makroekonominiai rodikliai: gamyba, gamybos pajėgumai, pajėgumų naudojimas, pardavimo apimtis, rinkos dalis, augimas, užimtumas, našumas ir dempingo skirtumo dydis.

(126)

Mikroekonominiai rodikliai: vidutinės vieneto kainos, vidutinės vieneto sąnaudos, darbo sąnaudos, atsargos, pelningumas, pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža ir pajėgumas padidinti kapitalą.

(127)

Vertindama kai kuriuos Sąjungos pramonės makroekonominius rodiklius Komisija atskirai išanalizavo su atvirąja rinka ir uždarąja rinka susijusius duomenis ir atliko palyginamąją analizę. Nagrinėti šie veiksniai: pardavimas ir rinkos dalis. Tačiau kitus ekonominius rodiklius būtų galima prasmingai nagrinėti tik įvertinus visą veiklą, įskaitant uždarąjį Sąjungos pramonės naudojimą, nes jie priklauso nuo visos veiklos, nesvarbu, ar produkcija yra skirta uždarajam naudojimui, ar parduoti atvirojoje rinkoje. Nagrinėti šie veiksniai: gamyba, pajėgumai, pajėgumų naudojimas, pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža, užimtumas, našumas ir darbo sąnaudos. Šiems veiksniams išanalizuoti būtina visos Sąjungos pramonės analizė, kad būtų galima susidaryti išsamų Sąjungos pramonei padarytos žalos vaizdą, nes aptariami duomenys negali būti išskaidyti į uždarojo ir atvirojo pardavimo duomenis.

(128)

Analizuojant tam tikrus mikroekonominius rodiklius (vidutinę vieneto kainą, vidutines vieneto sąnaudas ir pelningumą) atskirai vertinti įprastiniai ir žaliavų perdirbimo susitarimai. Toks sprendimas priimtas atsižvelgiant į tai, kad į žaliavų perdirbimo susitarimus neįtraukiamos žaliavų sąnaudos, o juose nustatytos kainos iš tiesų yra už perdirbimo paslaugą mokamas mokestis.

(129)

Kelios suinteresuotosios šalys teigė, kad žaliavų perdirbimo veikla neturėtų patekti į tyrimo aprėptį, nes atsižvelgiant į tai, kad pirkėjas yra žaliavų savininkas, galima ginčytis dėl to, kas yra tikrasis gamintojas. Be to, buvo teigiama, kad gamybos pagal žaliavų perdirbimo susitarimus sąnaudos yra mažesnės nei įprastinės gamybos, kai žaliavų savininke išlieka Sąjungos pramonė, sąnaudos (nes žaliavų sąnaudos neįtraukiamos į žaliavų perdirbimo susitarimus) ir kad atliekant žalos analizę nederėtų šių dviejų verslo modelių suplakti į vieną.

(130)

Atlikus tyrimą išsiaiškinta, kad Sąjungos gamintojų gamybos procese pagal įprastinius susitarimus gaminamo volframo karbido ir pagal žaliavų perdirbimo susitarimus gaminamo volframo karbido atskirti neįmanoma. Pirkėjai nežino, ar jų įsigytas volframo karbidas yra gautas iš laužo, ar iš pirminių žaliavų. Tik regeneruojant cinką gaunamo produkto atveju pirkėjas gauna volframo karbidą, pagamintą iš jo paties pateiktos laužo partijos. Vis dėlto gamybos pagal žaliavų perdirbimo susitarimus naudojant cinko regeneravimo procesą apimtis buvo labai nedidelė (mažiau nei 3 %), palyginti su visa Sąjungos pramonės gamyba nagrinėjamuoju laikotarpiu. Todėl šiuo būdu pagal žaliavų perdirbimo susitarimus pagaminti kiekiai neiškreipia bendro Sąjungos gamybos vertinimo. Be to, visos Sąjungos gamybos dalis, kurią sudaro gamyba pagal žaliavų perdirbimo susitarimus, skirtingais metais buvo skirtinga ir priklausė nuo žaliavų prieinamumo rinkoje.

(131)

Tai, kad skiriasi gamybos pagal žaliavų perdirbimo susitarimus ir pagal įprastinius susitarimus sąnaudos, nėra priežastis atliekant žalos analizę neatsižvelgti į žaliavų perdirbimo veiklą. Bet kuriuo atveju šis skirtumas analizėje atsispindi. Todėl tvirtinimas, kad gamyba pagal žaliavų perdirbimo susitarimus neturėtų patekti į šio tyrimo aprėptį, atmetamas.

4.5.2. Makroekonominiai rodikliai

4.5.2.1. Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

(132)

Visos Sąjungos gamybos, gamybos pajėgumų ir pajėgumų naudojimo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

7 lentelė

Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

	2012 m.	2013 m.	2014 m.	PTL
Gamyba (tonomis)	12 667	13 903	15 068	14 668
Indeksas (2012 m. = 100)	100	110	119	116
Gamybos pajėgumai (tonomis)	19 225	20 100	21 245	21 565
Indeksas (2012 m. = 100)	100	105	111	112
Pajėgumų naudojimas (%)	66	69	71	68
Indeksas (2012 m. = 100)	100	105	108	103
Šaltinis: klausimyno atsakymai ir pareiškėjo pateikta informacija.

(133)

Į pirmiau pateiktą lentelę įtraukti iš pirminių žaliavų ir grąžinamojo perdirbimo būdu gaminamų produktų gamybos pagal įprastinius ir žaliavų perdirbimo susitarimus duomenys.

(134)

2012–2014 m. bendra gamybos apimtis padidėjo 16 %, o vėliau nuo 2014 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigos šiek tiek sumažėjo (3 %) ir siekė 14 668 tonas. Apskritai nagrinėjamuoju laikotarpiu gamybos apimtis padidėjo 16 %.

(135)

Gamybos pajėgumai nagrinėjamuoju laikotarpiu taip pat padidėjo 12 % ir peržiūros tiriamuoju laikotarpiu siekė 21 565 tonas. Be to, keli Sąjungos gamintojai planuoja per ateinančius 3–4 metus toliau didinti savo gamybos pajėgumus.

(136)

2012–2014 m. 8 % padidėjo ir pajėgumų naudojimo koeficientas, o vėliau peržiūros tiriamuoju laikotarpiu šiek tiek sumažėjo, palyginti su 2012 m. Apskritai pajėgumų naudojimo koeficientas padidėjo nuo 3 % nagrinėjamuoju laikotarpiu iki 68 % peržiūros tiriamuoju laikotarpiu.

4.5.2.2. Pardavimo apimtis ir rinkos dalis

(137)

Sąjungos pramonės pardavimo apimties ir rinkos dalies atvirojoje rinkoje raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

8 lentelė

Pardavimo atvirojoje rinkoje apimtis ir rinkos dalis

	2012 m.	2013 m.	2014 m.	PTL
Pardavimo apimtis Sąjungos atvirojoje rinkoje (tonomis)	9 030	10 073	11 186	10 314
Indeksas (2012 m. = 100)	100	112	124	114
Rinkos dalis (%)	81,0	85,5	81,0	80,5
Indeksas (2012 m. = 100)	100	106	100	99
Šaltinis: klausimyno atsakymai, pareiškėjo pateikta informacija ir Eurostatas.

(138)

Pardavimo atvirojoje rinkoje apimtis 2012–2014 m. padidėjo 24 %, o vėliau per 2014 m. ir peržiūros tiriamuoju laikotarpiu sumažėjo 8 %. Apskritai pardavimo apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 14 % ir peržiūros tiriamuoju laikotarpiu siekė 10 314 tonų. Tokia raida sutapo su Sąjungos suvartojimo augimu tuo pačiu laikotarpiu.

(139)

Sąjungos pramonės užimama atvirosios rinkos dalis 2012–2013 m. padidėjo 4,5 procentinio punkto, o vėliau iki peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigos sumažėjo 5 procentiniais punktais ir siekė 80,5 %. Apskritai Sąjungos pramonės užimama atvirosios rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu šiek tiek sumažėjo (0,5 procentinio punkto).

(140)

Kalbant apie uždarąją rinką, apimties ir rinkos dalies raida nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo tokia:

9 lentelė

Apimtis uždarojoje rinkoje ir rinkos dalis

	2012 m.	2013 m.	2014 m.	PTL
Uždarasis suvartojimas (tonomis)	2 249	2 461	2 599	2 653
Indeksas (2012 m. = 100)	100	109	116	118
Rinkos dalis (uždarosios ir atvirosios rinkos kartu)	17 %	17 %	16 %	17 %
Indeksas (2012 m. = 100)	100	103	94	102
Šaltinis: klausimyno atsakymai, pareiškėjo pateikta informacija ir Eurostatas.

(141)

Sąjungos pramonės pardavimo uždarojoje rinkoje apimtis (Sąjungos pramonės uždarasis naudojimas ir uždarasis pardavimas) nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 18 %, t. y. šiek tiek labiau nei didėjo bendras suvartojimas tiek uždarojoje, tiek atvirojoje rinkoje. Todėl Sąjungos pramonės uždarosios rinkos dalis, išreikšta viso suvartojimo (uždarojoje ir atvirojoje rinkoje) procentine dalimi, nagrinėjamuoju laikotarpiu beveik nesikeitė ir siekė 17 %.

4.5.2.3. Augimas

(142)

Sąjungos pramonės pardavimo atvirojoje rinkoje apimtis iš esmės atitiko Sąjungos suvartojimo raidą ir nagrinėjamuoju laikotarpiu išaugo 14 %. Taigi, Sąjungos pramonės rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu išliko ganėtinai stabili, išskyrus 2013 m., kuomet, palyginti su 2012 m., ji padidėjo 4,5 procentinio punkto.

4.5.2.4. Užimtumas ir našumas

(143)

Užimtumo ir našumo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

10 lentelė

Užimtumas ir našumas

	2012 m.	2013 m.	2014 m.	PTL
Darbuotojų skaičius	681	687	700	704
Indeksas (2012 m. = 100)	100	101	103	103
Našumas (tonomis darbuotojui)	19	20	22	21
Indeksas (2012 m. = 100)	100	109	116	112
Šaltinis: klausimyno atsakymai ir pareiškėjo pateikta informacija.

(144)

Sąjungos pramonės darbuotojų skaičius nagrinėjamuoju laikotarpiu šiek tiek padidėjo (3 %) iki 704 darbuotojų peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Gamyba augo labiau, todėl našumas nagrinėjamuoju laikotarpiu išaugo 12 %.

4.5.2.5. Dempingo skirtumo dydis ir atsigavimas nuo buvusio dempingo

(145)

Kaip nurodyta 71 konstatuojamojoje dalyje, atlikus tyrimą nustatyta, kad peržiūrimasis produktas buvo toliau iš KLR į Sąjungos rinką importuojamas didelio dempingo kainomis.

(146)

Sąjungos pramonė iš esmės atsigavo nuo buvusio dempingo poveikio, o galiojančios antidempingo priemonės pasirodė esančios veiksmingos. Taigi, Sąjungos pramonė savo pardavimo apimtį padidino 14 %. Atvirojoje rinkoje jos rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu šiek tiek sumažėjo (0,5 procentinio punkto).

4.5.3. Mikroekonominiai rodikliai

4.5.3.1. Kainos ir kainoms poveikį darantys veiksniai

(147)

Sąjungos gamintojų pardavimo pagal įprastinius susitarimus nesusijusiems pirkėjams Sąjungos atvirojoje rinkoje vidutinių svertinių vieneto kainų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

11 lentelė

Vidutinė svertinė vieneto pardavimo kaina

	2012 m.	2013 m.	2014 m.	PTL
Vidutinė svertinė vieneto pardavimo kaina Sąjungoje (EUR/t)	47 296	41 686	41 118	36 160
Indeksas (2012 m. = 100)	100	88	87	76
Šaltinis: klausimyno atsakymai.

(148)

Sąjungos pramonės pardavimo pagal įprastinius susitarimus vidutinės svertinės vieneto kainos nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 24 %. Kainos mažėjo mažėjant žaliavų kainoms.

(149)

Sąjungos gamintojų pagal žaliavų perdirbimo susitarimus nesusijusiems pirkėjams Sąjungos atvirojoje rinkoje taikyto vidutinio svertinio vieneto perdirbimo mokesčio raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

12 lentelė

Vidutinis svertinis vieneto perdirbimo mokestis

	2012 m.	2013 m.	2014 m.	PTL
Vidutinis svertinis vieneto perdirbimo mokestis Sąjungoje (EUR/t)	12 792	13 497	13 669	13 452
Indeksas (2012 m. = 100)	100	106	107	105
Šaltinis: klausimyno atsakymai.

(150)

Sąjungos pramonės pagal žaliavų perdirbimo susitarimus taikytas vidutinis svertinis vieneto perdirbimo mokestis nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 5 %.

(151)

Sąjungos pramonės gamybos sąnaudų ir perdirbimo sąnaudų duomenis Komisija turėjo indeksuoti, nes tai konfidenciali verslo informacija.

(152)

Sąjungos pramonės vidutinių svertinių vieneto gamybos pagal įprastinius susitarimus sąnaudų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

13 lentelė

Vidutinės svertinės vieneto gamybos pagal įprastinius susitarimus sąnaudos

	2012 m.	2013 m.	2014 m.	PTL
Indeksas (2012 m. = 100)	100	82	85	78
Šaltinis: klausimyno atsakymai.

(153)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu vidutinės svertinės vieneto gamybos pagal įprastinius susitarimus sąnaudos sumažėjo 22 %. Gamybos sąnaudos mažėjo taip pat mažėjant žaliavų kainoms.

(154)

Sąjungos pramonės vidutinės svertinės vieneto perdirbimo pagal žaliavų perdirbimo susitarimus sąnaudų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

14 lentelė

Vidutinės svertinės vieneto perdirbimo pagal žaliavų perdirbimo susitarimus sąnaudos

	2012 m.	2013 m.	2014 m.	PTL
Indeksas (2012 m. = 100)	100	105	97	99
Šaltinis: klausimyno atsakymai.

(155)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu vidutinis svertinis vieneto perdirbimo pagal žaliavų perdirbimo susitarimus mokestis sumažėjo 1 %.

4.5.3.2. Darbo sąnaudos

(156)

Sąjungos gamintojų vidutinių darbo sąnaudų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

15 lentelė

Vieno darbuotojo vidutinės darbo sąnaudos

	2012 m.	2013 m.	2014 m.	PTL
Vieno darbuotojo vidutinės darbo sąnaudos	65 626	70 243	73 736	71 898
Indeksas (2012 m. = 100)	100	107	112	110
Šaltinis: klausimyno atsakymai.

(157)

2012–2014 m. vidutinės darbo sąnaudos padidėjo 12 %, o vėliau peržiūros tiriamuoju laikotarpiu sumažėjo 2 %, palyginti su 2014 m. Apskritai vidutinės darbo sąnaudos nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 10 %.

4.5.3.3. Atsargos

(158)

Sąjungos gamintojų atsargų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

16 lentelė

Atsargos

	2012 m.	2013 m.	2014 m.	PTL
Laikotarpio pabaigos atsargos (tonomis)	1 201	1 095	923	1 069
Indeksas (2012 m. = 100)	100	91	77	89
Laikotarpio pabaigos atsargos gamybos procentine dalimi (%)	9	9	7	8
Indeksas (2012 m. = 100)	100	91	77	89
Šaltinis: klausimyno atsakymai.

(159)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu atsargų lygis sumažėjo 11 %. Atsargos peržiūros tiriamuoju laikotarpiu sudarė 8 % gamybos apimties, todėl laikyta, kad jų lygis normalus.

4.5.3.4. Pelningumas, pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža ir pajėgumas padidinti kapitalą

(160)

Sąjungos pramonės pelningumo, pinigų srauto, investicijų ir investicijų grąžos raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

17 lentelė

Pelningumas, pinigų srautas, investicijos ir investicijų grąža

	2012 m.	2013 m.	2014 m.	PTL
Viso pardavimo (pagal įprastinius ir žaliavų perdirbimo susitarimus) nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje pelningumas (pardavimo apyvartos %)	11,9	16,8	13,6	11,6
Indeksas (2012 m. = 100)	100	140	114	97
Pinigų srautas (EUR)	63 654 025	57 060 905	54 583 859	40 680 386
Indeksas (2012 m. = 100)	100	90	86	64
Investicijos (EUR)	19 902 447	21 890 061	25 810 548	15 752 867
Indeksas (2012 m. = 100)	100	110	130	79
Investicijų grąža (%)	37,1	46,0	35,9	20,1
Indeksas (2012 m. = 100)	100	124	97	54
Šaltinis: klausimyno atsakymai

(161)

Komisija Sąjungos gamintojų pelningumą nustatė panašaus produkto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje grynąjį pelną neatskaičius mokesčių išreiškusi šio pardavimo apyvartos procentine dalimi, atsižvelgiant į visą Sąjungos pramonės veiklą (įprastinę gamybą ir gamybą pagal žaliavų perdirbimo susitarimus). Įprastinės veiklos, per PTL sudariusios 77 % visos gamybos, pelningumas buvo mažesnis nei žaliavų perdirbimo veiklos pelningumas. Be to, reikėtų pažymėti, kad įprastinės veiklos pelningumas buvo mažesnis nei tikslinis 10 % pelnas.

(162)

Sąjungos pramonė nagrinėjamuoju laikotarpiu veikė pelningai, o jos pelningumo norma buvo nepastovi. Taigi, pelningumas 2013 m., palyginti su 2012 m., padidėjo 4,8 procentinio punkto iki 16,8 %, o vėliau peržiūros tiriamuoju laikotarpiu sumažėjo 5,1 procentinio punkto iki 11,6 %. Apskritai nagrinėjamuoju laikotarpiu pelningumas sumažėjo 0,3 procentinio punkto.

(163)

Pinigų srautas, t. y. Sąjungos gamintojų pajėgumas patiems finansuoti savo veiklą, nagrinėjamuoju laikotarpiu išliko teigiamas. Tačiau nagrinėjamuoju laikotarpiu jis sumažėjo net 36 %.

(164)

2012–2014 m. investicijos padidėjo 30 %, o vėliau iki peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigos sumažėjo 39 %, palyginti su 2014 m. Apskritai nagrinėjamuoju laikotarpiu investicijos sumažėjo 21 %. Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės investicijos viršijo 80 mln. EUR. Investuota siekiant geriau panaudoti žaliavas ir taip sumažinti gamybos sąnaudas: įdiegti rūšiavimo operacijų, perdirbimo įrenginių vakuumavimo operacijų ir skaldymo operacijų patobulinimai. Be to, Sąjungos pramonė taip pat skyrė investicijų atitikčiai Sąjungoje taikomoms aplinkos apsaugos taisyklėms užtikrinti. Taip pat investuota siekiant pagerinti efektyvumą – sena technologija pakeista energijos suvartojimo požiūriu efektyvesne technologija. Be to, pakeistos kelios krosnys, kad būtų galima lanksčiau maišyti kietą ir minkštą laužą, taip pat apdoroti įvairesnį laužą.

(165)

Investicijų grąža išreiškiama investicijų grynosios buhalterinės vertės pelno procentiniu dydžiu. Nagrinėjamuoju laikotarpiu šis rodiklis buvo teigiamas. Palyginti su 2012 m., 2013 m. jis padidėjo 24 %, o vėliau iki peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigos sumažėjo 25,9 procentinio punkto. Apskritai nagrinėjamuoju laikotarpiu investicijų grąža sumažėjo 17 procentinių punktų.

4.5.4. Išvada dėl žalos

(166)

Taikomi antidempingo muitai leido Sąjungos pramonei palaipsniui atsigauti nuo buvusio žalingo dempingo poveikio.

(167)

Pardavimo apimties ir rinkos dalies raida nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo teigiama, nes Sąjungos pramonei pavyko prisitaikyti prie didėjančio suvartojimo. Nagrinėjamuoju laikotarpiu taip pat didėjo gamyba ir pajėgumų naudojimas.

(168)

Su Sąjungos pramonės finansine veikla susiję žalos rodikliai (pelningumas, pinigų srautas ir investicijų grąža) nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo teigiami. Vis dėlto pinigų srautas nuolat mažėjo.

(169)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad Sąjungos pramonė atsigavo nuo buvusio dempingo ir kad nagrinėjamuoju laikotarpiu ji nepatyrė materialinės žalos, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje.

4.6. Žalos pasikartojimo tikimybė

4.6.1. Pirminės pastabos

(170)

Tyrimas parodė, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu importas iš Kinijos vykdytas dempingo kaina ir tikėtina, kad dempingas tęsis, jei būtų leista nebetaikyti priemonių.

(171)

Kadangi Sąjungos pramonė nepatyrė materialinės žalos, buvo įvertinta, ar yra žalos pasikartojimo tikimybė, jei pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį būtų leista nebetaikyti KLR nustatytų priemonių.

(172)

Žalos pasikartojimo tikimybei nustatyti nagrinėti šie veiksniai: i) nepanaudoti pajėgumai ir sukauptos žaliavų atsargos KLR, ii) iš Kinijos į Sąjungos rinką importuojamo peržiūrimojo produkto galimi kainų lygiai ir iii) jų poveikis Sąjungos pramonei.

4.6.2. Nepanaudoti pajėgumai ir sukauptos žaliavų atsargos KLR

(173)

Kaip paaiškinta 78 konstatuojamojoje dalyje, KLR yra didelių nepanaudotų volframo karbido gamybos pajėgumų, galinčių siekti 12 000–20 000 tonų, o tai sudaro nuo 94 % iki 156 % Sąjungos suvartojimo peržiūros tiriamuoju laikotarpiu.

(174)

Be to, kaip nurodyta 79 konstatuojamojoje dalyje, KLR turi volframo karbido žaliavų atsargų (t. y. APT ir volframo koncentratų), iš kurių per trumpą laiką gali būti pagaminta daugiau kaip 25 000 tonų volframo karbido.

(175)

Jei nebus taikomos antidempingo priemonės, tikėtina, kad nepanaudoti pajėgumai kartu su žaliavų atsargomis bus panaudoti į Sąjungą eksportuojamai produkcijai gaminti, nes Sąjungos rinka yra patraukli Kinijos eksportuojantiems gamintojams, kaip paaiškinta 85 ir kitose konstatuojamosiose dalyse. Taip pat nėra požymių, kad kitose trečiųjų šalių rinkose išaugtų volframo karbido paklausa, o Sąjungos rinkoje stebima suvartojimo didėjimo tendencija, ir, kaip jau taip pat minėta 84 konstatuojamojoje dalyje, peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos rinka po Japonijos buvo antra pagal dydį KLR eksporto rinka. Todėl tikėtina, kad importo iš KLR į Sąjungos rinką mastas vėl išaugs.

(176)

Po faktų atskleidimo keli naudotojai teigė, kad Kinijos gamintojai veikiau rinksis aprūpinti žaliavomis tolesnės gamybos grandies Kinijos gamintojus, o ne jas eksportuoti į Sąjungos rinką. Tačiau šis teiginys buvo atmestas, nes nebuvo pagrįstas jokiais įrodymais.

4.6.3. Iš Kinijos į Sąjungos rinką importuojamų produktų galimi kainų lygiai

(177)

Siekiant nustatyti tikėtiną, jei priemonės būtų panaikintos, iš Kinijos į Sąjungos rinką importuojamo volframo karbido kainų lygį, atsižvelgta į Kinijos importo į Sąjungą peržiūros tiriamuoju laikotarpiu kainas. Dėl importo pagal LĮPP Sąjungos pramonė buvo priversta savo kainas sumažinti vidutiniškai apie 13,2 %. Be to, įvertinus galimas kainas pagal įprastinį importo režimą be antidempingo muitų ir su jais, taip pat gaunamas reikšmingas priverstinis kainų mažinimas, vidutiniškai siekiantis 8,6 %.

(178)

Taip pat nagrinėti Kinijos importo į kitas trečiąsias šalis kainų lygiai ir Kinijos kainos vidaus rinkoje. Abiem atvejais nustatyta, kad Kinijos kainos, palyginti su kitų trečiųjų šalių kainomis, buvo iki 33 % mažesnės nei Sąjungos pramonės kainos ir iki 28 % mažesnės nei Kinijos vidaus rinkos kainos.

4.6.4. Poveikis Sąjungos pramonei

(179)

Jei nebus taikomos antidempingo priemonės, dideli nepanaudoti pajėgumai ir žaliavų atsargos KLR, kaip paaiškinta 173 ir 174 konstatuojamosiose dalyse, kartu su 85–87 ir 177 konstatuojamosiose dalyse aprašytais kainų skirtumais paskatins Kinijos eksportuojančius gamintojus į Sąjungos rinką per trumpą laikotarpį eksportuoti didelius kiekius mažomis dempingo lygio kainomis.

(180)

Dėl šių didelių pigaus volframo karbido kiekių Sąjungos pramonė patirs didelį spaudimą mažinti savo kainas ir bus priversta jas sumažinti, kad galėtų toliau prekiauti Sąjungoje. Tačiau kartu sumažės ir Sąjungos pramonės pardavimas, nes ji negalės savo kainų sumažinti iki Kinijos eksporto kainų lygio. Primenama, kad, kaip nurodyta 80 konstatuojamojoje dalyje, Kinijos eksportuojantys gamintojai turi galimybę naudoti pigesnes žaliavas nei Sąjungos pramonė, nes KLR kontroliuoja 60 % pasaulio volframo rūdos atsargų ir kartu volframo koncentratui taiko 20 % eksporto mokesnį, dėl kurio ne KLR įsikūrusioms šalims padidėja šios žaliavos kaina.

(181)

Jeigu Kinijos importo pagal LĮPP kainas, pridėjus muitus, laikysime orientacine pardavimo kaina, kurią Sąjungos pramonė taikys panaikinus priemones, Sąjungos pramonė veiks nenuostolingai, bet nebeuždirbs pelno, o tokia padėtis nėra tvari. Tokį scenarijų iš tiesų galima laikyti konservatyviu, nes, atsižvelgiant į kitose trečiosiose šalyse užfiksuotus Kinijos kainų lygius, tikėtina, jog Kinijos eksportuojantys gamintojai gali Sąjungos rinkoje taikyti dar mažesnes kainas nei nurodyta orientacinė kaina. Taip elgtis juos skatintų noras sumažinti žaliavų atsargas, kaip paaiškinta 79 konstatuojamojoje dalyje. Tokiu atveju Sąjungos pramonė turės toliau mažinti savo pardavimo kainas ir dėl to normali veikla per trumpą laiką (1–2 metus) virs nuostolingu verslu. Be to, reikėtų pažymėti, kad peržiūrimajam produktui būdingas didelis pelno dydžio kintamumas. Kaip matyti iš 17 lentelės, vos per dvejus metus (nuo 2013 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio) Sąjungos pramonės pelningumas sumažėjo 5,2 procentinio punkto.

(182)

Be to, tikėtina, kad Sąjungos pramonė bus priversta sumažinti ir savo gamybos apimtį, nes nebepajėgs be nuostolių prisiderinti prie žemų Kinijos kainų. Apimties nuostoliai turi tiesioginės įtakos ir žaliavų perdirbimo veiklai. Galima teigti, kad volframo pramonė yra kapitalui imli pramonė, nes joje būtina palaikyti tam tikrą gamybos apimtį, kad pernelyg nedidėtų pastoviosios sąnaudos. Dėl pastoviųjų sąnaudų didėjimo sumažėjus gamybai ne tik padidės įprastinės veiklos gamybos sąnaudos, bet ir perdirbimo sąnaudos, o tai neigiamai paveiks ir žaliavų perdirbimo susitarimų pelningumą.

(183)

Pavyzdžiui, jei, tarkim, gamybos apimtis sumažės 25 % (3 700 tonų arba 23 % Kinijos nepanaudotų pajėgumų), perdirbimo sąnaudos padidės 82 % ir žaliavų perdirbimo veikla iš pelningos virs į tokią, dėl kurios patiriami didesni nei 30 % dydžio nuostoliai. Panaši padėtis nustatyta ir per ankstesnį tyrimą, kuomet dėl maždaug 50 % (6 400 tonų) sumažėjusios gamybos apimties pelningumas vos per vienus metus sumažėjo nuo 7,6 % iki – 19,5 %.

(184)

Sąjungos pramonės pirkėjams (naudotojams) žaliavų perdirbimo veikla yra ekonomiškai patraukli tik tuo atveju, jeigu perdirbimo mokesčiai (perdirbimo sąnaudos + marža) pridėjus laužo sąnaudas (naudotojui) yra mažesni nei KLR kilmės volframo karbido importo kaina. Kai bus pasiekta ši riba, naudotojams nebeliks paskatos su Sąjungos pramone sudarinėti žaliavų perdirbimo susitarimų, nes bus naudingiau volframo karbidą įsigyti iš KLR. Galimybė su Sąjungos pramone iš naujo derėtis dėl perdirbimo mokesčių neatrodo tinkama, nes, kaip paaiškinta pirmiau, išaugs Sąjungos pramonės perdirbimo sąnaudos.

(185)

Be to, net jeigu perdirbimo veikla yra pelningesnė už įprastinę, Sąjungos pramonė negali veikti vien tik pagal žaliavų perdirbimo susitarimus. Žaliavų perdirbimas sietinas tik su grąžinamojo perdirbimo veikla, o Sąjungos pramonės pajėgumai perdirbti laužą į volframo koncentratą yra per menki, palyginti su bendru volframo koncentrato poreikiu gamybos procese. Taigi, kad patenkintų volframo koncentrato poreikį, Sąjungos pramonė volframo koncentratą turi gaminti ir iš pirminių žaliavų pagal įprastinius susitarimus. Be to, rinkoje nėra pakankamai laužo, kad Sąjungos pramonė galėtų padidinti savo grąžinamojo perdirbimo pajėgumus.

(186)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, jeigu pardavimo kaina sumažės bent iki per PTL buvusio importo pagal LĮPP kainos, pridėjus muitus, lygio, ir kartu sumažės apimtis, Sąjungos pramonė taps nuostolinga.

(187)

Remdamasi pirmiau išdėstytais faktais Komisija padarė išvadą, kad tikėtina, jog, panaikinus priemones, materialinė žala pasikartos labai greitai. Visų pirma tikėtina, kad trumpalaikėje perspektyvoje (po 1–2 metų) tolesnėje gamybos grandyje neintegruoti Sąjungos gamintojai bus priversti pasitraukti iš verslo, nes atvirojoje rinkoje dėl importo iš Kinijos mažomis dempingo kainomis patirs tiesioginį spaudimą mažinti kainas. Dvi iš šių bendrovių nevykdo grąžinamojo perdirbimo, todėl negali tikėtis su žaliavų perdirbimo susitarimais sietinų didesnių maržų. Be to, tolesnėje gamybos grandyje integruoti Sąjungos gamintojai volframo karbidą susijusiems naudotojams ir toliau parduos mažesnėmis kainomis, tačiau perdirbimo sąnaudos pagal žaliavų perdirbimo susitarimus padidės, nes sumažės gamybos apimtis. Tikėtina, kad tolimesnėje perspektyvoje (po 4–5 metų) savo veiklą sustabdys ir tolesnėje gamybos grandyje integruoti Sąjungos gamintojai, nes ir jų susiję naudotojai rinksis iš Kinijos įvežamą volframo karbidą, todėl ilgainiui jie nebegalės konkuruoti tokio spaudimo sąlygomis. Jei toks scenarijus pasitvirtins, tai reikš, kad ši strateginė žaliava Sąjungoje nebebus gaminama.

5. SĄJUNGOS INTERESAI

(188)

Pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnį Komisija nagrinėjo, ar, atsižvelgiant į šios priemonių galiojimo termino peržiūros išvadas, tolesnis importuojamam KLR kilmės peržiūrimajam produktui galiojančių antidempingo priemonių taikymas prieštarautų Sąjungos interesams. Nustatant Sąjungos interesus įvertinti visi susiję interesai, įskaitant Sąjungos pramonės, importuotojų, naudotojų ir tiekėjų interesus. Pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnio 2 dalį visoms suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė pareikšti savo nuomonę.

(189)

Primenama, kad per ankstesnius tyrimus nuspręsta, kad priemonių priėmimas neprieštarauja Sąjungos interesams. Be to, šis tyrimas yra priemonių galiojimo termino peržiūra ir jį atliekant nagrinėjama padėtis jau po antidempingo priemonių nustatymo, todėl galima įvertinti bet kokį netinkamą neigiamą poveikį, kurį šios galiojančios antidempingo priemonės daro susijusioms šalims.

(190)

Atsižvelgiant į tai buvo nagrinėjama, ar, nepaisant išvadų dėl dempingo tęsimosi ir žalos pasikartojimo tikimybės, yra įtikinamų priežasčių, leidžiančių daryti išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju tolesnis priemonių taikymas prieštarautų Sąjungos interesams.

5.1. Sąjungos pramonės interesai

(191)

Atsižvelgdama į 166–169 konstatuojamosiose dalyse pateiktas išvadas dėl Sąjungos pramonės padėties ir remdamasi argumentais, susijusiais su žalos pasikartojimo tikimybės analize, kaip paaiškinta 170–186 konstatuojamosiose dalyse, Komisija padarė išvadą, kad leidus pasibaigti antidempingo muitų galiojimo terminui Sąjungos pramonės finansinė būklė veikiausiai labai pablogėtų. Priemonės pasirodė esančios labai svarbios tam, kad Sąjungoje būtų išlaikyta volframo karbido gamyba, nes Sąjungos pramonė nebūtų pajėgusi atlaikyti spaudimo, kurį darė dideliais kiekiais iš KLR dempingo kainomis importuojamas ir Sąjungos rinkoje mažesnėmis už Sąjungos pramonės kainas parduodamas volframo karbidas.

(192)

Manoma, kad tolesnis priemonių taikymas Sąjungos pramonei būtų naudingas, nes ji galėtų toliau investuoti į naujas gamybos įrenginių, ypač grąžinamojo perdirbimo, technologijas, kad taptų labiau nepriklausoma nuo KLR ir dėl to lengviau įveiktų problemas, susijusias su pirminių žaliavų trūkumu rinkoje.

(193)

Priešingai, jei priemonės būtų panaikintos, tikėtina, kad tai turėtų neigiamos įtakos Sąjungos pramonei. Kils didelė grėsmė Sąjungos pramonės gyvybingumui, todėl ji gali būti priversta nutraukti savo veiklą, taigi Sąjungos rinkoje sumažės tiekimo šaltinių ir konkurencija. Jeigu Sąjungos gamintojai nutrauks gamybą, Sąjunga taps priklausoma daugiausia nuo kitų trečiųjų šalių importo, pirmiausia nuo importo iš KLR, kuri yra didžiausia pasaulio volframo gamintoja ir jai priklauso didžioji pasaulio žaliavų atsargų dalis.

5.2. Naudotojų interesai

(194)

Inicijavus tyrimą susisiekta su dešimt žinomų importuotojų/naudotojų. Per nustatytą terminą apie save pranešė septyni naudotojai ir visiems jiems nusiųsti klausimynai. Volframo karbidą jie pirko iš KLR, kitų trečiųjų šalių (Pietų Korėjos, Vietnamo, Japonijos, Izraelio ir Indijos) ir Sąjungos pramonės. Šie naudotojai volframo karbidą naudoja cementuotam karbidui gaminti (cementuotas karbidas naudojamas tam tikrų šakų pramonėje, kaip antai naftos ir kasybos, naudojamiems kietmetalio įrankiams gaminti).

(195)

Klausimyno atsakymai gauti iš aštuonių naudotojų (du iš jų yra susiję). Jie pranešė didesnius importo iš KLR kiekius nei nurodytieji Eurostato statistikoje. Visi jie, išskyrus vieną, peržiūrimąjį produktą importavo tik pagal LĮPP. Bendradarbiaujančių naudotojų suvartojimas sudarė 32 % atvirosios rinkos suvartojimo Sąjungoje peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Dar penki naudotojai pranešė apie save ir pareiškė remiantys galiojančias priemones, tačiau klausimyno atsakymų nepateikė. Šių naudotojų suvartojimas sudarė maždaug 8 % viso atvirosios rinkos suvartojimo.

(196)

Vienas iš bendradarbiaujančių naudotojų tvirtino savo gamybos procese naudojantis specifinės rūšies produktą ir kad Sąjungos pramonė pagamina nepakankamą jo kiekį, todėl paprašė būti atleistas nuo šios specifinės rūšies produktui taikomo antidempingo muito. Tačiau šio naudotojo importuotas tos rūšies produktas patenka į 31 ir 32 konstatuojamosiose dalyse aprašytą produkto apibrėžtąją sritį. Taigi atliekant šią priemonių galiojimo termino peržiūrą nebuvo pagrindo į tyrimą neįtraukti tam tikrų rūšių produktų. Todėl šis tvirtinimas atmestas.

(197)

Kiti septyni bendradarbiaujantys naudotojai teigė, kad galiojančios antidempingo priemonės turi didelės neigiamos įtakos jų pelningumui.

(198)

Tyrimas atskleidė, kad su volframo karbidu susijusi šių naudotojų veikla peržiūros tiriamuoju laikotarpiu sudarė 55–100 % visos jų apyvartos. Kai kurie naudotojai priklauso bendrovių grupėms ir iš volframo karbido pagamintais savo produktais taip pat prekiavo savo grupės viduje, o kai kurie iš jų yra savarankiški subjektai. Šios bendrovės cementuoto karbido įrankius pardavė nepriklausomiems pirkėjams Sąjungos rinkoje ir už Sąjungos ribų. Prekiaudami už Sąjungos rinkos ribų minėti naudotojai peržiūrimąjį produktą daugiausia pirko iš KLR pagal LĮPP, todėl jokių importo muitų nemokėjo.

(199)

Visi bendradarbiaujantys naudotojai gamino labai įvairius produktus, kuriuose naudojo peržiūrimąjį produktą. Visų gamybos sąnaudų dalis, kurią sudarė volframo karbido sąnaudos, skirtingų naudotojų buvo labai skirtinga – nuo 6 % iki 50 %, nelygu gatavų produktų rūšis. Didelę kai kurių bendradarbiaujančių naudotojų gaminamų produktų vertės dalį sudaro pridėtinė vertė ir pažangioji patirtis, todėl šie naudotojai gali nustatyti dideles maržas, o kiti produktai, kuriuos gaminant sukuriama mažesnė pridėtinė vertė, yra mažiau pelningi. Be to, nustatyta, kad dauguma bendradarbiaujančių naudotojų peržiūros tiriamuoju laikotarpiu veikė pelningai ir jų pelningumas siekė daugiau nei 15 %. Atlikus tyrimą taip pat nustatyta, kad šių naudotojų pelningumui įtakos turėjo ir kiti veiksniai, ne vien galiojančios antidempingo priemonės, kaip antai maža paklausa rinkose, kuriose jie veikia (naftos gavybos ir kasybos).

(200)

Kiti penki 194 konstatuojamojoje dalyje minėti apie save pranešę ir tolesniam galiojančių antidempingo priemonių taikymui pritarę naudotojai yra Sąjungos pramonės pirkėjai. Šie naudotojai teigė, kad nors trumpalaikėje perspektyvoje volframo kainų mažėjimas naudotojams bus naudingas, žvelgiant į vidutinės trukmės ir ilgalaikę perspektyvą nelikus konkurencijos su Sąjungos pramone Kinijos kainos veikiausiai vėl išaugs. Be to, šie naudotojai teigė, kad antidempingo priemonių panaikinimas turės neigiamos įtakos grąžinamojo perdirbimo veiklai Sąjungoje, nes dėl dideliais kiekiais mažomis kainomis iš Kinijos importuojamo volframo karbido grąžinamojo perdirbimo veikla Sąjungoje taps nepelninga. Galiausiai šie naudotojai pabrėžė, kad jiems svarbu turėti prieigą prie įvairių tiekimo šaltinių, įskaitant Sąjungos pramonę.

(201)

Per tyrimą nustatyti faktai rodo, kad naudotojai ir toliau turėjo galimybę volframo karbidą įsigyti iš kelių šaltinių. Tarp šių šaltinių buvo ir iš KLR pagal LĮPP be muitų importuotas didelis volframo karbido kiekis. Dauguma jų veikė pelningai. Nors pagrįstai galima tikėtis, kad tam tikriems naudotojams bus naudinga (bent jau trumpalaikėje perspektyvoje) turėti galimybę įsigyti pigesnių iš KLR importuojamų produktų, priemonės didelės neigiamos įtakos jiems neturėjo ir tai patvirtina, kad tolesnis galiojančių antidempingo priemonių taikymas naudotojams didelio poveikio nedaro. Be to, keli naudotojai net pritarė tolesniam priemonių taikymui.

(202)

Kelios suinteresuotosios šalys teigė, kad, remiantis ferosilicio byla (15), atliekant priemonių poveikio naudotojams vertinimą reikėtų nagrinėti visą priemonių galiojimo laikotarpį, ir tvirtino, kad naudotojai patiria ilgalaikį suminį neigiamą poveikį, kuris yra neproporcingas bet kokiai Sąjungos gamintojų turimai galimai ar faktinei naudai.

(203)

Atsakant reikėtų pažymėti, kad nors priemonės galioja nuo 1990 m., naudotojai sugebėjo absorbuoti padidėjusias sąnaudas ir vis tiek veikti pelningai. Be to, per pradinį tyrimą ir per kiekvieną paskesnę su tuo tyrimu susijusią priemonių galiojimo termino peržiūrą Komisija vertino antidempingo priemonių poveikį naudotojams. Kiekvienu atveju Komisija padarė išvadą, kad tolesnis antidempingo priemonių taikymas didelės įtakos naudotojams Sąjungoje veikiausiai neturės. Be to, šiuo vertinimu minėta išvada patvirtinta remiantis faktiniu priemonių poveikiu. Todėl šis tvirtinimas atmestas.

(204)

Po faktų atskleidimo apie save pranešė dar keturi peržiūrimojo produkto naudotojai, iš kurių trys yra susiję su vienu iš klausimyno atsakymus pateikusių bendradarbiaujančių naudotojų. Tačiau vienas jų yra įsikūręs Brazilijoje, todėl šiame tyrime nelaikomas suinteresuotąja šalimi. Šios bendrovės nepritarė tolesniam antidempingo priemonių taikymui.

(205)

Be to, po faktų atskleidimo keli naudotojai teigė jau išeikvoję galimybes absorbuoti dėl priemonių patiriamas išlaidas ir toliau veikti pelningai. Taip pat buvo teigiama, kad šie naudotojai patvirtino ir įrodė, jog daugiau nebėra galimybių toliau technologiškai tobulinti produktą, ir kad nebeįmanoma toliau padengti papildomų sąnaudų.

(206)

Kaip paaiškinta 198 konstatuojamojoje dalyje, bendradarbiaujantys naudotojai gamino labai įvairius produktus, kuriems naudojo peržiūrimąjį produktą, ir visų gamybos sąnaudų dalis, kurią sudarė volframo karbido sąnaudos, skirtingų naudotojų buvo labai skirtinga – nuo 6 % iki 50 %, nelygu gatavo produkto rūšis. Nors neatmetama, kad skirtingų produktų pelningumas yra skirtingas, nustatyta, kad dauguma bendradarbiaujančių naudotojų peržiūros tiriamuoju laikotarpiu veikė pelningai ir jų pelnas siekė daugiau kaip 15 %. Todėl šis tvirtinimas atmetamas.

(207)

Tuo remdamasi Komisija padarė išvadą, kad, vertinant poveikį naudotojams, nėra jokių požymių, rodančių, jog tolesnis priemonių taikymas turės reikšmingos neigiamos įtakos jų veiklai.

5.3. Tiekėjų interesai

(208)

Dešimt pradinės grandies rinkos bendrovių pranešė apie save ir išreiškė paramą tolesniam priemonių taikymui. Keturios iš jų – savo produkciją Sąjungos pramonei tiekiančios kasybos bendrovės ir volframo koncentrato gamintojos.

(209)

Kitos šešios bendrovės Sąjungos pramonei tiekė medžiagas grąžinamajam perdirbimui. Jos teigė, kad Sąjungos pramonės veiklos nutraukimas padarys didelį neigiamą poveikį jų veiklai, nes jos praras savo pirkėjus. Jos taip pat pažymėjo laužo perdirbimo Sąjungoje svarbą teigdamos, kad laužo medžiagose yra daugiau volframo nei rūdų koncentrate, todėl volframo laužas yra vertinga žaliava, galinti sumažinti naudotojų žaliavų sąnaudas.

(210)

Tuo remdamasi Komisija padarė išvadą, kad tolesnis galiojančių antidempingo priemonių taikymas atitinka tiekėjų interesus.

5.4. Volframas kaip viena svarbiausių žaliavų

(211)

Nuo 2011 m. volframas Europos Sąjungoje priskiriamas prie svarbiausių žaliavų (16).

(212)

Todėl volframo gamybos išlaikymas Sąjungoje, grąžinamojo perdirbimo skatinimas siekiant sumažinti pirminių žaliavų vartojimą ir priklausomybės nuo importo mažinimas atitinka Sąjungos interesus.

5.5. Konkurencija Sąjungoje

(213)

Kelios suinteresuotosios šalys teigė, kad antidempingo priemonės pakenkė konkurencijai Sąjungoje, nes sumažėjo galimybių rinktis tiekėjus. Jos teigė, kad visi Sąjungos gamintojai taikė panašius nekonkurencingus kainų lygius.

(214)

Rinkoje yra šeši Sąjungos gamintojai, kurių gamybos procesai ir naudojamos žaliavos skiriasi. Kaip nurodyta 33 konstatuojamojoje dalyje, kai kurie Sąjungos gamintojai naudoja tik pirmines žaliavas, o kai kurie – ir pirmines žaliavas, ir laužą. Gamybai naudojant pirmines žaliavas, gamybos procesas pradedamas nuo koncentrato, APT arba volframo oksido. Šie veiksniai turi įtakos gamybos sąnaudoms. Todėl mokestis, kurį Sąjungos pramonė savo pirkėjams prideda prie APT kainos, priklauso nuo jos gamybos sąnaudų. Minėti šeši Sąjungos gamintojai yra nepriklausomi vieni nuo kitų ir konkuruoja tarpusavyje Sąjungos rinkoje. Be to, per tyrimą nustatyta, kad Sąjungos rinkoje yra kitų tiekimo šaltinių, kaip antai JAV, Vietnamas, Pietų Korėja ir Izraelis. Todėl šis tvirtinimas atmetamas.

5.6. Tolesnės gamybos grandies gamintojų nepalanki konkurencinė padėtis

(215)

Kelios suinteresuotosios šalys teigė, kad dėl galiojančių priemonių naudotojai Sąjungoje yra atsidūrę nepalankioje konkurencinėje padėtyje, palyginti su kitose trečiosiose šalyse įsikūrusiais konkurentais, nes priemonės yra naudingesnės už Sąjungos ribų veikiantiems naudotojams nei Sąjungos naudotojams. Be to, jos teigė, kad trečiųjų šalių tolesnės gamybos grandies naudotojų sąnaudų bazė yra mažesnė nei jų konkurentų Sąjungoje, todėl didesnis ir jų pelningumas. Taip pat teigta, kad jiems neigiamą poveikį padarė tai, jog 2015 m. gegužės mėn. KLR panaikino volframo karbidui taikytą 5 % eksporto muitą ir pradinės gamybos grandies produktams taikytus apribojimus (APT eksporto kvotas). Jos taip pat teigė, kad jei priemonių galiojimas bus pratęstas, siekdami neprarasti savo klientų naudotojai bus priversti savo gamybos objektus perkelti už Sąjungos ribų.

(216)

Kaip nurodyta 198 konstatuojamojoje dalyje, atlikus tyrimą nustatyta, kad dauguma Sąjungos bendradarbiaujančių naudotojų peržiūros tiriamuoju laikotarpiu veikė pelningai ir kad jų pelningumą paveikė ne galiojančios antidempingo priemonės, o kiti veiksniai, kaip antai maža paklausa rinkose, kuriose jie veikia (naftos gamybos ir kasybos). Argumentas, kad naudotojai kitose trečiosiose šalyse veikiausiai uždirba daugiau pelno nei naudotojai Sąjungoje, vertinant Sąjungos interesus yra nereikšmingas. Be to, šios šalys negalėjo paaiškinti, kodėl KLR pradinės gamybos grandies produktams taikyto eksporto muito ir apribojimų panaikinimas turėjo neigiamos įtakos naudotojams, be to, savo tvirtinimo nepagrindė jokiais įrodymais. Tvirtinimas dėl kai kurių naudotojų persikėlimo yra nepagrįstas, nes šių naudotojų pelningumas priklauso ne tik nuo gaminamų produktų rūšies, bet ir nuo kitų veiksnių, kaip antai sumažėjusios šių produktų paklausos. Bet kuriuo atveju nėra jokių įrodymų, kad naudotojai nepersikeltų net ir panaikinus priemones. Taigi, 214 konstatuojamojoje dalyje pateikti tvirtinimai atmetami.

5.7. Integracija tolesnėje gamybos grandyje

(217)

Kelios suinteresuotosios šalys teigė, kad dauguma Sąjungos volframo karbido gamintojų yra integruoti tolesnėje gamybos grandyje ir todėl su jais susiję įrankių gamintojai gali įsigyti žaliavų mažesnėmis kainomis nei su jais nesusiję naudotojai, o tai lemia skirtingas naudotojų veiklos sąlygas.

(218)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad iš šešių atvirajai rinkai volframo karbidą tiekiančių Sąjungos gamintojų trys yra integruoti tolesnėje gamybos grandyje. Šie Sąjungos gamintojai peržiūrimąjį produktą pardavė savo susijusioms bendrovėms rinkos kainomis, kurios dėl to įsigydamos žaliavas nesinaudojo pranašumu dėl kainų, palyginti su neintegruotais naudotojais. Todėl šis tvirtinimas atmetamas.

(219)

Po faktų atskleidimo keli naudotojai teigė, kad vertikaliai integruoti tiekėjai taip pat yra naudotojų konkurentai ir trukdo sąžiningai konkurencijai, nes gali naudotojams nebetiekti peržiūrimojo produkto.

(220)

Atlikus tyrimą nenustatyta jokių požymių, kad Sąjungos pramonė nutrauktų peržiūrimojo produkto pardavimą nesusijusiems naudotojams. Priešingai, tolesnėje gamybos grandyje integruotų Sąjungos gamintojų pardavimas nesusijusiems naudotojams nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 16 %. Todėl šis tvirtinimas atmestas.

5.8. Nepakankamos investicijos ir pasenusios technologijos

(221)

Kelios suinteresuotosios šalys teigė, kad dėl galiojančių antidempingo priemonių Sąjungos pramonė nebuvo suinteresuota investuoti į naujas technologijas. Šios šalys teigė, kad Sąjungos pramonė naudoja pasenusias technologijas.

(222)

Tačiau tyrimas atskleidė, kad, kaip minėta 164 konstatuojamojoje dalyje, Sąjungos pramonė nagrinėjamuoju laikotarpiu daug investavo siekdama pagerinti žaliavų naudojimą ir taip sumažinti gamybos sąnaudas, pagerinti efektyvumą, padidinti lankstumą maišant kietą ir minkštą laužą, taip pat pagerinti atitiktį aplinkos apsaugos taisyklėms. Todėl šis tvirtinimas atmetamas.

5.9. Žaliavos

(223)

Keli naudotojai tvirtino, kad Sąjungos pramonės padėtis priklauso nuo prieigos prie žaliavų, jų prieinamumo ir kainų. Antidempingo priemonės neturėtų būti naudojamos kaip kompensacinė priemonė, kai patiriama apsirūpinimo žaliavomis sunkumų.

(224)

Antidempingo priemonės buvo nustatytos remiantis išvadomis dėl Kinijos eksportuojančių gamintojų vykdyto dempingo, Sąjungos pramonei dariusio materialinę žalą. Todėl tvirtinimas, kad antidempingo priemonės naudojamos kaip kompensacinė priemonė, kai patiriama apsirūpinimo žaliavomis sunkumų, atmestas.

(225)

Naujasis Sąjungos muitinės kodeksas

(226)

Keli naudotojai teigė, kad 2015 m. liepos 28 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 (17) 169 straipsnio 2 dalimi buvo nustatyti Sąjungos muitinės veiklos taisyklių pakeitimai, pagal kuriuos LĮPP nebebus leidžiama taikyti prekėms, kurioms taikomos antidempingo priemonės, arba bent jau nebeliks jo ekonominės naudos. Taigi, išaugs jų gamybos sąnaudos.

(227)

Šiame tvirtinime yra faktinė klaida, nes Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 169 straipsnio 2 dalimi nedraudžiama naudoti LĮPP prekėms, kurioms taikomi antidempingo muitai, o kalbama apie ekvivalentiškas prekes. Taigi, antidempingo muitas pagal LĮPP importuotoms prekėms bus taikomas tik tuo atveju, jei po tolesnio perdirbimo prekės vėliau išleidžiamos į laisvą apyvartą Sąjungoje. Jeigu perdirbtos prekės reeksportuojamos, kaip paprastai yra dabar, jokie antidempingo muitai joms netaikomi. Be to, suinteresuotosios šalys nepateikė jokių LĮPP ekonominės naudos išnykimo įrodymų. Todėl šis argumentas buvo atmestas.

(228)

Po faktų atskleidimo keli naudotojai teigė, kad dėl Sąjungos muitinės kodekso pakeitimų bus mažiau naudojama LĮPP, nes bus reikalaujama daugiau dokumentų ir yra didelė neatitikties rizika, todėl iki 15 % išaugs žaliavų sąnaudos.

(229)

Atsakant į šį tvirtinimą reikėtų pažymėti, kad Sąjungos muitinės kodekso pakeitimais siekiama pagerinti pagal LĮPP importuojamų prekių, kurioms taikomos antidempingo priemonės, atsekamumą. Todėl neatmetama, kad dėl to padidės bendrovių administracinės išlaidos. Tačiau naudotojai nepateikė jokių patvirtinamųjų dokumentų ar paaiškinimų, kaip buvo apskaičiuotas 15 % padidėjimas. Šis tvirtinimas hipotetinio pobūdžio, todėl jis atmestas.

5.10. Priemonių taikymo trukmė

(230)

Suinteresuotosios šalys teigė, kad antidempingo priemonės peržiūrimajam produktui taikomos nuo 1990 m., todėl neturėtų būti pratęsiamos.

(231)

Pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas, jeigu nustatoma, kad žalingas dempingas tęsiasi arba pasikartoja, ir jeigu priemonės neprieštarauja visos Sąjungos interesams, tokios priemonės turi būti taikomos toliau. Per šį tyrimą nustatyta, kad tenkinamos visos šios sąlygos. Be to, susijusios šalys nenurodė jokių su visos Sąjungos interesais susijusių specifinių priežasčių, dėl kurių reikėtų nebetaikyti priemonių. Todėl kitos galimybės nei nustatyti antidempingo priemones Komisija neturi. Todėl šis argumentas atmetamas.

5.11. Išvada dėl Sąjungos interesų

(232)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad nėra įtikinamų priežasčių, kuriomis remiantis dėl Sąjungos interesų importuojamam KLR kilmės volframo karbidui, lydytajam volframo karbidui ir su metalo milteliais sumaišytam volframo karbidui reikėtų nebetaikyti galutinių antidempingo priemonių.

6. ANTIDEMPINGO PRIEMONĖS

6.1. Priemonės

(233)

Visoms suinteresuotosioms šalims buvo pranešta apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis ketinama toliau taikyti galiojančias antidempingo priemones. Buvo nustatytas laikas pastaboms dėl atskleistų faktų pareikšti. Į pateiktą informaciją ir pastabas prireikus deramai atsižvelgta.

(234)

Kaip nurodyta 65 konstatuojamojoje dalyje, po faktų atskleidimo keli naudotojai teigė, kad apskaičiuojant, be kita ko, žalos skirtumus būtina atsižvelgti į kokybės skirtumus, susijusius su naudojimo paskirtimis, gamybos sąnaudomis ir pardavimu.

(235)

Šis tvirtinimas yra nepagrįstas. Primenama, kad šis tyrimas yra pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį atliekama priemonių galiojimo termino peržiūra, kuria siekiama įvertinti, ar galiojančios antidempingo priemonės turėtų būti toliau taikomos, ar panaikintos. Naujas žalos skirtumas šiame tyrime neskaičiuojamas.

(236)

Be to, po faktų atskleidimo keli naudotojai pageidavo, kad būtų leista nebetaikyti priemonių nuo tada, kai palaipsniui nustos galioję laikinojo įvežimo perdirbti leidimai, tai yra po dvejų metų.

(237)

Atsakant reikėtų pažymėti, kad atlikus tyrimą nenustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, kuriomis pagal taikytinas pagrindinio reglamento taisykles būtų galima pagrįsti priemonių pratęsimą trumpesniam nei penkerių metų laikotarpiui.

(238)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį antidempingo priemonės, taikomos importuojamam KLR kilmės volframo karbidui, lydytajam volframo karbidui ir su metalo milteliais sumaišytam volframo karbidui, turėtų būti toliau taikomos. Primenama, kad šios priemonės – tai ad valorem muitai.

(239)

Pagal Reglamento (ES) 2016/1036 15 straipsnio 1 dalį įsteigtas komitetas nuomonės nepateikė,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

1. Importuojamam Kinijos Liaudies Respublikos kilmės volframo karbidui, lydytajam volframo karbidui ir su metalo milteliais sumaišytam volframo karbidui, kurių KN kodai šiuo metu yra 2849 90 30 ir ex 3824 30 00 (18) (TARIC kodas 3824300010), nustatomas galutinis antidempingo muitas.

2. Muito norma, taikoma 1 dalyje nurodytų produktų neto kainai Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą, yra 33 %.

3. Jeigu nenurodyta kitaip, taikomos atitinkamos galiojančios muitus reglamentuojančios nuostatos.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2017 m. birželio 1 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER

(1) OL L 176, 2016 6 30, p. 21.

(2) 1990 m. rugsėjo 24 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2737/90, įvedantis galutinį antidempingo muitą volframo karbido ir lydytojo volframo karbido, kurių kilmės šalis yra Kinijos Liaudies Respublika, importui ir nustatantis laikinojo muito galutinį surinkimą (OL L 264, 1990 9 27, p. 7).

(3) 1990 m. rugsėjo 24 d. Komisijos sprendimas 90/480/EEB, kuriuo priimami tam tikrų eksportuotojų įsipareigojimai, susiję su antidempingo tyrimu dėl importuojamo Kinijos Liaudies Respublikos kilmės volframo karbido ir lydytojo volframo karbido, ir užbaigiamas su tais eksportuotojais susijęs tyrimas (OL L 264, 1990 9 27, p. 59).

(4) 1995 m. kovo 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 610/95, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EEB) Nr. 2735/90, (EEB) Nr. 2736/90 ir (EEB) Nr. 2737/90, kuriais importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos kilmės volframo rūdoms ir koncentratams, volframo oksidui, volframo rūgščiai, volframo karbidui ir lydytajam volframo karbidui nustatomas galutinis antidempingo muitas, ir nustatomas Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2286/94 nustatytų garantijomis užtikrintų laikinųjų antidempingo muitų sumų galutinis surinkimas (OL L 64, 1995 3 22, p. 1).

(5) 1998 m. balandžio 7 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 771/98, įvedantis galutinį antidempingo muitą volframo karbido ir lydytojo volframo karbido, kurių kilmės šalis yra Kinijos Liaudies Respublika, importui (OL L 111, 1998 4 9, p. 1).

(6) 2004 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2268/2004, įvedantis galutinį antidempingo muitą volframo karbido ir lydytojo volframo karbido, kurių kilmės šalis yra Kinijos Liaudies Respublika, importui (OL L 395, 2004 12 31, p. 56).

(7) 2005 m. liepos 26 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1275/2005, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 2268/2004, įvedantį galutinį antidempingo muitą volframo karbido ir lydytojo volframo karbido, kurių kilmės šalis yra Kinijos Liaudies Respublika, importui (OL L 202, 2005 8 3, p. 1).

(8) Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1225/2009 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (OL L 343, 2009 12 22, p. 51). Pagrindinis reglamentas yra kodifikuota šio reglamento redakcija.

(9) 2011 m. kovo 21 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 287/2011, kuriuo, pagal Reglamento (EB) Nr. 1225/2009 11 straipsnio 2 dalį atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą, nustatomas galutinis antidempingo muitas importuojamam Kinijos Liaudies Respublikos kilmės volframo karbidui, su metalo milteliais sumaišytam volframo karbidui ir lydytajam volframo karbidui (OL L 78, 2011 3 24, p. 1).

(10) Pranešimas apie artėjančią tam tikrų antidempingo priemonių galiojimo pabaigą (OL C 212, 2015 6 27, p. 8).

(11) Pranešimas apie antidempingo priemonių, taikomų importuojamam Kinijos Liaudies Respublikos kilmės volframo karbidui, lydytajam volframo karbidui ir su metalo milteliais sumaišytam volframo karbidui, galiojimo termino peržiūros inicijavimą (OL C 108, 2016 3 23, p. 6).

(12) Pagal LĮPP importuojamam volframo karbidui netaikomi muitai ir antidempingo muitai ir jis naudojamas iš ES eksportuojamiems įrankiams gaminti.

(13) „Metal Bulletin“: 1) https://www.metalbulletin.com/Article/3646910/2017-PREVIEW-Chinese-tungsten-prices-will-continue-journey-of-recovery-as-market-reaches-consensus-on.html ir 2) https://www.metalbulletin.com/Article/3596231/Chinas-SRB-tungsten-concentrate-stockpiling-boosts-domestic-export-prices.html.

(14) https://minerals.usgs.gov/minerals/pubs/commodity/tungsten/mcs-2015-tungs.pdf.

(15) 2001 m. vasario 21 d. Komisijos sprendimas 2001/230/EB, kuriuo baigiamas antidempingo tyrimas dėl importuojamo Brazilijos, Kinijos Liaudies Respublikos, Kazachstano, Rusijos, Ukrainos ir Venesuelos kilmės ferosilicio (OL L 84, 2001 3 23, p. 36).

(16) 2011 m. vasario 2 d. COM (2011)25 final ir 2014 m. gegužės 26 d. COM (2014)297 final.

(17) 2015 m. liepos 28 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2015/2446, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013 papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos kai kurios Sąjungos muitinės kodekso nuostatos (OL L 343, 2015 12 29, p. 1).

(18) Priešingai nei presavimui paruošti milteliai, kurie yra rutulio arba granulės pavidalo, vienarūšiai ir laisvai byrantys, dalelės yra netaisyklingos formos, be to, nėra laisvai byrančios. Birumo trūkumą galima išmatuoti ir nustatyti kalibruotu piltuvėliu, pvz., HALL debitmačiu pagal ISO standartą 4490.

2017 6 2

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 142/84

TARYBOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS (ES) 2017/943

2017 m. gegužės 18 d.

dėl automatinio keitimosi transporto priemonių registracijos duomenimis Maltoje, Kipre ir Estijoje, ir kuriuo pakeičiami sprendimai 2014/731/ES, 2014/743/ES ir 2014/744/ES

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2008 m. birželio 23 d. Tarybos sprendimą 2008/615/TVR dėl tarpvalstybinio bendradarbiavimo gerinimo, visų pirma kovos su terorizmu ir tarpvalstybiniu nusikalstamumu srityje (1), ypač į jo 33 straipsnį,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę (2),

kadangi:

(1)	pagal Sprendimo 2008/615/TVR 25 straipsnio 2 dalį asmens duomenys negali būti teikiami, kaip numatyta tame sprendime, kol tokius duomenis teikiančių valstybių narių teritorijų nacionalinėje teisėje nėra įgyvendintos to sprendimo 6 skyriuje nustatytos bendrosios nuostatos dėl duomenų apsaugos;

(2)

Tarybos sprendimo 2008/616/TVR (3) 20 straipsnyje nustatyta, kad patikrinimas, ar 1 konstatuojamojoje dalyje nurodyta sąlyga dėl automatinio keitimosi duomenimis pagal Sprendimo 2008/615/TVR 2 skyrių yra įvykdyta, turi būti atliekamas remiantis įvertinimo ataskaita, kuri grindžiama klausimynu, vertinimo vizitu ir bandomuoju sistemos patikrinimu;

(3)	Tarybai buvo pateiktos bendro įvertinimo ataskaitos, kuriose apibendrinami su transporto priemonių registracijos duomenimis Maltoje, Kipre ir Estijoje susijusio klausimyno, vertinimo vizito ir bandomojo sistemos patikrinimo rezultatai;

(4)

priimdama Tarybos sprendimą 2014/731/ES (4) Taryba padarė išvadą, kad Malta visiškai įgyvendino bendrąsias Sprendimo 2008/615/TVR 6 skyriaus nuostatas dėl duomenų apsaugos ir nuo 2014 m. spalio 9 d. turi teisę gauti bei teikti asmens duomenis pagal to sprendimo 12 straipsnį, taip pat išvadą, kad įvertinimo ataskaita buvo priimta vadovaujantis Sprendimo 2008/615/TVR 25 straipsnio 2 dalimi;

(5)

priimdama Tarybos sprendimą 2014/743/ES (5) Taryba padarė išvadą, kad Kipras visiškai įgyvendino bendrąsias Sprendimo 2008/615/TVR 6 skyriaus nuostatas dėl duomenų apsaugos ir nuo 2014 m. spalio 21 d. turi teisę gauti bei teikti asmens duomenis pagal to sprendimo 12 straipsnį, taip pat išvadą, kad įvertinimo ataskaita buvo priimta vadovaujantis Sprendimo 2008/615/TVR 25 straipsnio 2 dalimi;

(6)

priimdama Tarybos sprendimą 2014/744/ES (6) Taryba padarė išvadą, kad Estija visiškai įgyvendino bendrąsias Sprendimo 2008/615/TVR 6 skyriaus nuostatas dėl duomenų apsaugos ir nuo 2014 m. spalio 21 d. turi teisę gauti bei teikti asmens duomenis pagal to sprendimo 12 straipsnį, taip pat išvadą, kad įvertinimo ataskaita buvo priimta vadovaujantis Sprendimo 2008/615/TVR 25 straipsnio 2 dalimi;

(7)

šiuo sprendimu pakeičiami sprendimai 2014/731/ES, 2014/743/ES ir 2014/744/ES, kurie buvo panaikinti 2016 m. rugsėjo 22 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teismo) sprendimu sujungtose bylose C–14/15 ir C–116/15. Tame sprendime Teismas paliko galioti sprendimų 2014/731/ES, 2014/743/ES ir 2014/744/ES pasekmes tol, kol įsigalios nauji aktai, kuriais ketinama pakeisti šiuos sprendimus. Todėl nuo šio sprendimo įsigaliojimo dienos sprendimai 2014/731/ES, 2014/743/ES ir 2014/744/ES netenka galios;

(8)

siekiant užtikrinti asmens duomenų gavimo ir teikimo pagal Sprendimo 2008/615/TVR 12 straipsnį tęstinumą, šio sprendimo įsigaliojimas neturėtų daryti poveikio valstybių narių pagal sprendimus 2014/731/ES, 2014/743/ES ir 2014/744/ES atliekamo automatinio keitimosi duomenimis patikimumui. Valstybėms narėms, kurios asmens duomenis gavo pagal sprendimus 2014/731/ES, 2014/743/ES ir 2014/744/ES, turėtų būti toliau leidžiama Sprendimo 2008/615/TVR 26 straipsnyje nustatytais tikslais toliau tuos duomenis tvarkyti nacionaliniu lygmeniu arba tarp valstybių narių;

(9)

Sprendimo 2008/615/TVR 33 straipsnyje Tarybai suteikiami įgyvendinimo įgaliojimai siekiant patvirtinti priemones, reikalingas to sprendimo įgyvendinimui, visų pirma kiek tai susiję su pagal tą sprendimą pateiktų asmens duomenų gavimu ir teikimu. Kadangi buvo įvykdytos sąlygos ir buvo laikomasi procedūrų, kurios suteikia galimybę pasinaudoti tokiais įgyvendinimo įgaliojimais, turėtų būti priimtas įgyvendinimo sprendimas dėl automatinio keitimosi transporto priemonių registracijos duomenimis Maltos, Kipro ir Estijos atžvilgiu, siekiant pakeisti panaikintus sprendimus 2014/731/ES, 2014/743/ES ir 2014/744/ES bei leisti toms valstybėms narėms toliau gauti ir teikti asmens duomenis pagal Sprendimo 2008/615/TVR 12 straipsnį;

(10)	Danijai Sprendimas 2008/615/TVR yra privalomas, todėl ji dalyvauja priimant ir taikant šį sprendimą, kuriuo įgyvendinamas Sprendimas 2008/615/TVR;

(11)	Jungtinei Karalystei ir Airijai Sprendimas 2008/615/TVR yra privalomas, todėl jos dalyvauja priimant ir taikant šį sprendimą, kuriuo įgyvendinamas Sprendimas 2008/615/TVR,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Automatinės transporto priemonių registracijos duomenų (TPRD) paieškos tikslais Malta, Kipras ir Estija toliau turi teisę gauti bei teikti asmens duomenis pagal Sprendimo 2008/615/TVR 12 straipsnį.

2 straipsnis

1. Nuo šio sprendimo įsigaliojimo dienos sprendimai 2014/731/ES, 2014/743/ES ir 2014/744/ES netenka galios, nedarant poveikio valstybių narių pagal tuos sprendimus atliekamo automatinio keitimosi duomenimis patikimumui.

2. Valstybės narės, kurios asmens duomenis gavo pagal 1 dalyje nurodytus sprendimus, turi teisę toliau tuos duomenis tvarkyti nacionaliniu lygmeniu arba tarp valstybių narių Sprendimo 2008/615/TVR 26 straipsnyje nustatytais tikslais.

3 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis sprendimas taikomas pagal Sutartis.

Priimta Briuselyje 2017 m. gegužės 18 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

C. ABELA

(1) OL L 210, 2008 8 6, p. 1.

(2) 2017 m. balandžio 5 d. nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(3) 2008 m. birželio 23 d. Tarybos sprendimas 2008/616/TVR dėl Sprendimo 2008/615/TVR dėl tarpvalstybinio bendradarbiavimo gerinimo, visų pirma kovos su terorizmu ir tarpvalstybiniu nusikalstamumu srityje, įgyvendinimo (OL L 210, 2008 8 6, p. 12).

(4) 2014 m. spalio 9 d. Tarybos sprendimas 2014/731/ES dėl automatinio keitimosi transporto priemonių registracijos duomenimis Maltoje pradžios (OL L 302, 2014 10 22, p. 56).

(5) 2014 m. spalio 21 d. Tarybos sprendimas 2014/743/ES dėl automatinio keitimosi transporto priemonių registracijos duomenimis su Kipru pradžios (OL L 308, 2014 10 29, p. 100).

(6) 2014 m. spalio 21 d. Tarybos sprendimas 2014/744/ES dėl automatinio keitimosi transporto priemonių registracijos duomenimis su Estija pradžios (OL L 308, 2014 10 29, p. 102).

2017 6 2

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 142/87

TARYBOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS (ES) 2017/944

2017 m. gegužės 18 d.

dėl automatinio keitimosi daktiloskopiniais duomenimis Latvijoje, ir kuriuo pakeičiamas Sprendimas 2014/911/ES

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę (2),

kadangi:

(1)	pagal Sprendimo 2008/615/TVR 25 straipsnio 2 dalį asmens duomenys negali būti teikiami, kaip numatyta tame sprendime, kol tokius duomenis teikiančių valstybių narių teritorijų nacionalinėje teisėje nėra įgyvendintos to sprendimo 6 skyriuje nustatytos bendrosios nuostatos dėl duomenų apsaugos;

(2)

(3)	Tarybai buvo pateikta bendra įvertinimo ataskaita, kurioje apibendrinami keitimosi daktiloskopiniais duomenimis Latvijoje klausimyno, vertinimo vizito ir bandomojo sistemos patikrinimo rezultatai;

(4)

priimdama Tarybos sprendimą 2014/911/ES (4) Taryba padarė išvadą, kad Latvija visiškai įgyvendino bendrąsias Sprendimo 2008/615/TVR 6 skyriaus nuostatas dėl duomenų apsaugos ir nuo 2014 m. gruodžio 4 d. turi teisę gauti bei teikti asmens duomenis pagal to sprendimo 9 straipsnį, taip pat išvadą, kad įvertinimo ataskaita buvo priimta vadovaujantis Sprendimo 2008/615/TVR 25 straipsnio 2 dalimi;

(5)

šiuo sprendimu pakeičiamas Sprendimas 2014/911/ES, kuris buvo panaikintas 2016 m. rugsėjo 22 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teismas) sprendimu sujungtose bylose C-14/15 ir C-116/15. Tame sprendime Teismas paliko galioti Sprendimo 2014/911/ES pasekmes, kol įsigalios naujas aktas, kuriuo siekiama tą sprendimą pakeisti. Todėl nuo šio sprendimo įsigaliojimo dienos Sprendimas 2014/911/ES netenka galios;

(6)

siekiant užtikrinti asmens duomenų gavimo ir teikimo pagal Sprendimo 2008/615/TVR 9 straipsnį tęstinumą, šio sprendimo įsigaliojimas neturėtų daryti poveikio valstybių narių pagal Sprendimą 2014/911/ES atliekamo automatinio keitimosi duomenimis patikimumui. Valstybėms narėms, kurios asmens duomenis gavo pagal Sprendimą 2014/911/ES, turėtų būti toliau leidžiama Sprendimo 2008/615/TVR 26 straipsnyje nustatytais tikslais toliau tuos duomenis tvarkyti nacionaliniu lygmeniu arba tarp valstybių narių;

(7)

Sprendimo 2008/615/TVR 33 straipsnyje Tarybai suteikiami įgyvendinimo įgaliojimai siekiant patvirtinti priemones, reikalingas to sprendimo įgyvendinimui, visų pirma kiek tai susiję su pagal tą sprendimą pateiktų asmens duomenų gavimu ir teikimu. Kadangi buvo įvykdytos sąlygos ir buvo laikomasi procedūrų, kurios suteikia galimybę pasinaudoti tokiais įgyvendinimo įgaliojimais, turėtų būti priimtas įgyvendinimo sprendimas dėl automatinio keitimosi daktiloskopiniais duomenimis Latvijoje, siekiant pakeisti panaikintą Sprendimą 2014/911/ES ir leisti tai valstybei narei toliau gauti ir teikti asmens duomenis pagal Sprendimo 2008/615/TVR 9 straipsnį;

(8)	Danijai Sprendimas 2008/615/TVR yra privalomas, todėl ji dalyvauja priimant ir taikant šį sprendimą, kuriuo įgyvendinamas Sprendimas 2008/615/TVR;

(9)	Jungtinei Karalystei ir Airijai Sprendimas 2008/615/TVR yra privalomas, todėl jos dalyvauja priimant ir taikant šį sprendimą, kuriuo įgyvendinamas Sprendimas 2008/615/TVR,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Automatinės daktiloskopinių duomenų paieškos tikslu Latvija turi teisę toliau gauti ir teikti asmens duomenis pagal Sprendimo 2008/615/TVR 9 straipsnį.

2 straipsnis

1. Nuo šio sprendimo įsigaliojimo dienos Sprendimas 2014/911/ES netenka galios, nedarant poveikio valstybių narių pagal tą sprendimą atliekamo automatinio keitimosi duomenimis patikimumui.

2. Valstybėms narėms, kurios asmens duomenis gavo pagal Sprendimą 2014/911/ES, turi teisę toliau tuos duomenis tvarkyti nacionaliniu lygmeniu arba tarp valstybių narių Sprendimo 2008/615/TVR 26 straipsnyje nustatytais tikslais.

3 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis sprendimas taikomas pagal Sutartis.

Priimta Briuselyje 2017 m. gegužės 18 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

C. ABELA

(1) OL L 210, 2008 8 6, p. 1.

(2) 2017 m. balandžio 5 d. nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(4) 2014 m. gruodžio 4 d. Tarybos sprendimas 2014/911/ES dėl automatinio keitimosi daktiloskopiniais duomenimis Latvijoje pradžios (OL L 360, 2014 12 17, p. 28).

2017 6 2

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 142/89

TARYBOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS (ES) 2017/945

2017 m. gegužės 18 d.

dėl automatinio keitimosi DNR duomenimis Slovakijoje, Portugalijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Čekijoje, Estijoje, Vengrijoje, Kipre, Lenkijoje, Švedijoje, Maltoje ir Belgijoje, kuriuo pakeičiami sprendimai 2010/689/ES, 2011/472/ES, 2011/715/ES, 2011/887/ES, 2012/58/ES, 2012/299/ES, 2012/445/ES, 2012/673/ES, 2013/3/ES, 2013/148/ES, 2013/152/ES ir 2014/410/ES

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę (2),

kadangi:

(1)	pagal Sprendimo 2008/615/TVR 25 straipsnio 2 dalį asmens duomenys negali būti teikiami, kaip numatyta tame sprendime, kol tokius duomenis teikiančių valstybių narių teritorijų nacionalinėje teisėje nėra įgyvendintos to sprendimo 6 skyriuje nustatytos bendrosios nuostatos dėl duomenų apsaugos;

(2)

(3)

Tarybai buvo pateiktos bendro įvertinimo ataskaitos, kuriose apibendrinami su DNR duomenimis Slovakijoje, Portugalijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Čekijoje, Estijoje, Vengrijoje, Kipre, Lenkijoje, Švedijoje, Maltoje ir Belgijoje susijusio klausimyno, vertinimo vizito ir bandomojo sistemos patikrinimo rezultatai;

(4)

priimdama Tarybos sprendimą 2010/689/ES (4) Taryba padarė išvadą, kad Slovakija visiškai įgyvendino bendrąsias Sprendimo 2008/615/TVR 6 skyriaus nuostatas dėl duomenų apsaugos ir nuo 2010 m. lapkričio 8 d. turi teisę gauti bei teikti asmens duomenis pagal to sprendimo 3 ir 4 straipsnius, taip pat išvadą, kad įvertinimo ataskaita buvo patvirtinta vadovaujantis Sprendimo 2008/615/TVR 25 straipsnio 2 dalimi;

(5)

priimdama Tarybos sprendimą 2011/472/ES (5) Taryba padarė išvadą, kad Portugalija visiškai įgyvendino bendrąsias Sprendimo 2008/615/TVR 6 skyriaus nuostatas dėl duomenų apsaugos ir nuo 2011 m. liepos 19 d. turi teisę gauti bei teikti asmens duomenis pagal to sprendimo 3 ir 4 straipsnius, taip pat išvadą, kad įvertinimo ataskaita buvo patvirtinta vadovaujantis Sprendimo 2008/615/TVR 25 straipsnio 2 dalimi;

(6)

priimdama Tarybos sprendimą 2011/715/ES (6) Taryba padarė išvadą, kad Latvija visiškai įgyvendino bendrąsias Sprendimo 2008/615/TVR 6 skyriaus nuostatas dėl duomenų apsaugos ir nuo 2011 m. spalio 27 d. turi teisę gauti bei teikti asmens duomenis pagal to sprendimo 3 ir 4 straipsnius, taip pat išvadą, kad įvertinimo ataskaita buvo patvirtinta vadovaujantis Sprendimo 2008/615/TVR 25 straipsnio 2 dalimi;

(7)

priimdama Tarybos sprendimą 2011/887/ES (7) Taryba padarė išvadą, kad Lietuva visiškai įgyvendino bendrąsias Sprendimo 2008/615/TVR 6 skyriaus nuostatas dėl duomenų apsaugos ir nuo 2011 m. gruodžio 13 d. turi teisę gauti bei teikti asmens duomenis pagal to sprendimo 3 ir 4 straipsnius, taip pat išvadą, kad įvertinimo ataskaita buvo patvirtinta vadovaujantis Sprendimo 2008/615/TVR 25 straipsnio 2 dalimi;

(8)

priimdama Tarybos sprendimą 2012/58/ES (8) Taryba padarė išvadą, kad Čekija visiškai įgyvendino bendrąsias Sprendimo 2008/615/TVR 6 skyriaus nuostatas dėl duomenų apsaugos ir nuo 2012 m. sausio 23 d. turi teisę gauti bei teikti asmens duomenis pagal to sprendimo 3 ir 4 straipsnius, taip pat išvadą, kad įvertinimo ataskaita buvo patvirtinta vadovaujantis Sprendimo 2008/615/TVR 25 straipsnio 2 dalimi;

(9)

priimdama Tarybos sprendimą 2012/299/ES (9) Taryba padarė išvadą, kad Estija visiškai įgyvendino bendrąsias Sprendimo 2008/615/TVR 6 skyriaus nuostatas dėl duomenų apsaugos ir nuo 2012 m. birželio 7 d. turi teisę gauti bei teikti asmens duomenis pagal to sprendimo 3 ir 4 straipsnius, taip pat išvadą, kad įvertinimo ataskaita buvo patvirtinta vadovaujantis Sprendimo 2008/615/TVR 25 straipsnio 2 dalimi;

(10)

priimdama Tarybos sprendimą 2012/445/ES (10) Taryba padarė išvadą, kad Vengrija visiškai įgyvendino bendrąsias Sprendimo 2008/615/TVR 6 skyriaus nuostatas dėl duomenų apsaugos ir nuo 2012 m. liepos 24 d. turi teisę gauti bei teikti asmens duomenis pagal to sprendimo 3 ir 4 straipsnius, taip pat išvadą, kad įvertinimo ataskaita buvo patvirtinta vadovaujantis Sprendimo 2008/615/TVR 25 straipsnio 2 dalimi;

(11)

priimdama Tarybos sprendimą 2012/673/ES (11) Taryba padarė išvadą, kad Kipras visiškai įgyvendino bendrąsias Sprendimo 2008/615/TVR 6 skyriaus nuostatas dėl duomenų apsaugos ir nuo 2012 m. spalio 25 d. turi teisę gauti bei teikti asmens duomenis pagal to sprendimo 3 ir 4 straipsnius, taip pat išvadą, kad įvertinimo ataskaita buvo patvirtinta vadovaujantis Sprendimo 2008/615/TVR 25 straipsnio 2 dalimi;

(12)

priimdama Tarybos sprendimą 2013/3/ES (12) Taryba padarė išvadą, kad Lenkija visiškai įgyvendino bendrąsias Sprendimo 2008/615/TVR 6 skyriaus nuostatas dėl duomenų apsaugos ir nuo 2012 m. gruodžio 20 d. turi teisę gauti bei teikti asmens duomenis pagal to sprendimo 3 ir 4 straipsnius, taip pat išvadą, kad įvertinimo ataskaita buvo patvirtinta vadovaujantis Sprendimo 2008/615/TVR 25 straipsnio 2 dalimi;

(13)

priimdama Tarybos sprendimą 2013/148/ES (13) Taryba padarė išvadą, kad Švedija visiškai įgyvendino bendrąsias Sprendimo 2008/615/TVR 6 skyriaus nuostatas dėl duomenų apsaugos ir nuo 2013 m. kovo 21 d. turi teisę gauti bei teikti asmens duomenis pagal to sprendimo 3 ir 4 straipsnius, taip pat išvadą, kad įvertinimo ataskaita buvo patvirtinta vadovaujantis Sprendimo 2008/615/TVR 25 straipsnio 2 dalimi;

(14)

priimdama Tarybos sprendimą 2013/152/ES (14) Taryba padarė išvadą, kad Malta visiškai įgyvendino bendrąsias Sprendimo 2008/615/TVR 6 skyriaus nuostatas dėl duomenų apsaugos ir nuo 2013 m. kovo 21 d. turi teisę gauti bei teikti asmens duomenis pagal to sprendimo 3 ir 4 straipsnius, taip pat išvadą, kad įvertinimo ataskaita buvo patvirtinta vadovaujantis Sprendimo 2008/615/TVR 25 straipsnio 2 dalimi;

(15)

priimdama Tarybos sprendimą 2014/410/ES (15) Taryba padarė išvadą, kad Belgija visiškai įgyvendino bendrąsias Sprendimo 2008/615/TVR 6 skyriaus nuostatas dėl duomenų apsaugos ir nuo 2014 m. birželio 24 d. turi teisę gauti bei teikti asmens duomenis pagal to sprendimo 3 ir 4 straipsnius, taip pat išvadą, kad įvertinimo ataskaita buvo patvirtinta vadovaujantis Sprendimo 2008/615/TVR 25 straipsnio 2 dalimi;

(16)

Savo 2016 m. rugsėjo 22 d. sprendime sujungtose bylose C-14/15 ir C-116/15 Europos Sąjungos Teisingumo Teismas konstatavo, kad Sprendimo 2008/615/TVR 25 straipsnio 2 dalyje neteisėtai nustatytas vieningo sprendimo reikalavimas siekiant priimti priemones, būtinas to sprendimo įgyvendinimui. Sprendimai 2010/689/ES, 2011/472/ES, 2011/715/ES, 2011/887/ES, 2012/58/ES, 2012/299/ES, 2012/445/ES, 2012/673/ES, 2013/3/ES, 2013/148/ES, 2013/152/ES ir 2014/410/ES buvo priimti remiantis Sprendimo 2008/615/TVR 25 straipsnio 2 dalimi, todėl praranda galią dėl procedūrinio pažeidimo;

(17)

siekiant užtikrinti teisinį tikrumą gaunant ir teikiant asmens duomenis pagal Sprendimą 2008/615/TVR valstybių narių, kurioms taikomi sprendimai 2010/689/ES, 2011/472/ES, 2011/715/ES, 2011/887/ES, 2012/58/ES, 2012/299/ES, 2012/445/ES, 2012/673/ES, 2013/3/ES, 2013/148/ES, 2013/152/ES ir 2014/410/ES, atžvilgiu, tie sprendimai turėtų būti pakeisti šiuo sprendimu;

(18)

siekiant užtikrinti tęstinumą gaunant ir teikiant asmens duomenis pagal Sprendimo 2008/615/TVR 3 ir 4 straipsnius, sprendimai 2010/689/ES, 2011/472/ES, 2011/715/ES, 2011/887/ES, 2012/58/ES, 2012/299/ES, 2012/445/ES, 2012/673/ES, 2013/3/ES, 2013/148/ES, 2013/152/ES ir 2014/410/ES nuo šio sprendimo įsigaliojimo dienos netenka galios;

(19)

dėl tos pačios priežasties šio sprendimo įsigaliojimas neturėtų daryti poveikio valstybių narių pagal sprendimus 2010/689/ES, 2011/472/ES, 2011/715/ES, 2011/887/ES, 2012/58/ES, 2012/299/ES, 2012/445/ES, 2012/673/ES, 2013/3/ES, 2013/148/ES, 2013/152/ES ir 2014/410/ES atliekamo automatinio keitimosi duomenimis patikimumui;

(20)

be to, valstybėms narėms, kurios asmens duomenis gavo pagal sprendimus 2010/689/ES, 2011/472/ES, 2011/715/ES, 2011/887/ES, 2012/58/ES, 2012/299/ES, 2012/445/ES, 2012/673/ES, 2013/3/ES, 2013/148/ES, 2013/152/ES ir 2014/410/ES, turėtų būti toliau leidžiama Sprendimo 2008/615/TVR 26 straipsnyje nustatytais tikslais tvarkyti tuos duomenis nacionaliniu lygmeniu arba tarp valstybių narių;

(21)

Sprendimo 2008/615/TVR 33 straipsnyje Tarybai suteikiami įgyvendinimo įgaliojimai siekiant patvirtinti priemones, reikalingas to sprendimo įgyvendinimui, visų pirma kiek tai susiję su pagal tą sprendimą pateiktų asmens duomenų gavimu ir teikimu. Kadangi buvo įvykdytos sąlygos ir buvo laikomasi procedūrų, kurias įvykdžius galima pasinaudoti tokiais įgyvendinimo įgaliojimais, turėtų būti priimtas įgyvendinimo sprendimas dėl automatinio keitimosi DNR duomenimis su Slovakija, Portugalija, Latvija, Lietuva, Čekija, Estija, Vengrija, Kipru, Lenkija, Švedija, Malta ir Belgija, siekiant leisti toms valstybėms narėms toliau gauti ir teikti asmens duomenis pagal Sprendimo 2008/615/TVR 3 ir 4 straipsnius;

(22)	Danijai Sprendimas 2008/615/TVR yra privalomas, todėl ji dalyvauja priimant ir taikant šį sprendimą, kuriuo įgyvendinamas Sprendimas 2008/615/TVR;

(23)	Jungtinei Karalystei ir Airijai Sprendimas 2008/615/TVR yra privalomas, todėl jos dalyvauja priimant ir taikant šį sprendimą, kuriuo įgyvendinamas Sprendimas 2008/615/TVR,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Automatinės DNR duomenų paieškos ir palyginimo tikslais Slovakija, Portugalija, Latvija, Lietuva, Čekija, Estija, Vengrija, Kipras, Lenkija, Švedija, Malta ir Belgija turi teisę toliau gauti ir teikti asmens duomenis pagal Sprendimo 2008/615/TVR 3 ir 4 straipsnius.

2 straipsnis

1. Sprendimai 2010/689/ES, 2011/472/ES, 2011/715/ES, 2011/887/ES, 2012/58/ES, 2012/299/ES, 2012/445/ES, 2012/673/ES, 2013/3/ES, 2013/148/ES, 2013/152/ES ir 2014/410/ES nuo šio sprendimo įsigaliojimo dienos netenka galios, nedarant poveikio valstybių narių pagal tuos sprendimus atliekamo automatinio keitimosi duomenimis patikimumui.

3 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis sprendimas taikomas pagal Sutartis.

Priimta Briuselyje 2017 m. gegužės 18 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

C. ABELA

(1) OL L 210, 2008 8 6, p. 1.

(2) 2017 m. balandžio 5 d. nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(4) 2010 m. lapkričio 8 d. Tarybos sprendimas 2010/689/ES dėl automatinio keitimosi DNR duomenimis Slovakijoje pradžios (OL L 294, 2010 11 12, p. 14).

(5) 2011 m. liepos 19 d. Tarybos sprendimas 2011/472/ES dėl automatinio keitimosi DNR duomenimis Portugalijoje pradžios (OL L 195, 2011 7 27, p. 71).

(6) 2011 m. spalio 27 d. Tarybos sprendimas 2011/715/ES dėl automatinio keitimosi DNR duomenimis Latvijoje pradžios (OL L 285, 2011 11 1, p. 24).

(7) 2011 m. gruodžio 13 d. Tarybos sprendimas 2011/887/ES dėl automatinio keitimosi DNR duomenimis Lietuvoje pradžios (OL L 344, 2011 12 28, p. 36).

(8) 2012 m. sausio 23 d. Tarybos sprendimas 2012/58/ES dėl automatinio keitimosi DNR duomenimis Čekijoje pradžios (OL L 30, 2012 2 2, p. 15).

(9) 2012 m. birželio 7 d. Tarybos sprendimas 2012/299/ES dėl automatinio keitimosi DNR duomenimis Estijoje pradžios (OL L 151, 2012 6 12, p. 31).

(10) 2012 m. liepos 24 d. Tarybos sprendimas 2012/445/ES dėl automatinio keitimosi DNR duomenimis Vengrijoje pradžios (OL L 202, 2012 7 28, p. 22).

(11) 2012 m. spalio 25 d. Tarybos sprendimas 2012/673/ES dėl automatinio keitimosi DNR duomenimis Kipre pradžios (OL L 302, 2012 10 31, p. 12).

(12) 2012 m. gruodžio 20 d. Tarybos sprendimas 2013/3/ES dėl automatinio keitimosi DNR duomenimis Lenkijoje pradžios (OL L 3, 2013 1 8, p. 5).

(13) 2013 m. kovo 21 d. Tarybos sprendimas 2013/148/ES dėl automatinio keitimosi DNR duomenimis Švedijoje pradžios (OL L 84, 2013 3 23, p. 26).

(14) 2013 m. kovo 21 d. Tarybos sprendimas 2013/152/ES dėl automatinio keitimosi DNR duomenimis Maltoje pradžios (OL L 86, 2013 3 26, p. 20).

(15) 2014 m. birželio 24 d. Tarybos sprendimas 2014/410/ES dėl automatinio keitimosi DNR duomenimis Belgijoje pradžios (OL L 190, 2014 6 28, p. 80).

2017 6 2

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 142/93

TARYBOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS (ES) 2017/946

2017 m. gegužės 18 d.

dėl automatinio keitimosi daktiloskopiniais duomenimis Slovakijoje, Bulgarijoje, Prancūzijoje, Čekijoje, Lietuvoje, Nyderlanduose, Vengrijoje, Kipre, Estijoje, Maltoje, Rumunijoje ir Suomijoje, ir kuriuo pakeičiami sprendimai 2010/682/ES, 2010/758/ES, 2011/355/ES, 2011/434/ES, 2011/888/ES, 2012/46/ES, 2012/446/ES, 2012/672/ES, 2012/710/ES, 2013/153/ES, 2013/229/ES ir 2013/792/ES

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę (2),

kadangi:

(1)	pagal Sprendimo 2008/615/TVR 25 straipsnio 2 dalį asmens duomenys negali būti teikiami, kaip numatyta tame sprendime, kol tokius duomenis teikiančių valstybių narių teritorijų nacionalinėje teisėje nėra įgyvendintos to sprendimo 6 skyriuje nustatytos bendrosios nuostatos dėl duomenų apsaugos;

(2)

(3)

Tarybai buvo pateiktos bendros įvertinimo ataskaitos, kuriose apibendrinami su daktiloskopiniais duomenimis Slovakijoje, Bulgarijoje, Prancūzijoje, Čekijoje, Lietuvoje, Nyderlanduose, Vengrijoje, Kipre, Estijoje, Maltoje, Rumunijoje ir Suomijoje susijusio klausimyno, vertinimo vizito ir bandomojo sistemos patikrinimo rezultatai;

(4)

priimdama Tarybos sprendimą 2010/682/ES (4) Taryba padarė išvadą, kad Slovakija visiškai įgyvendino bendrąsias Sprendimo 2008/615/TVR 6 skyriaus nuostatas dėl duomenų apsaugos ir nuo 2010 m. lapkričio 8 d. turi teisę gauti bei teikti asmens duomenis pagal to sprendimo 9 straipsnį, taip pat išvadą, kad įvertinimo ataskaita buvo patvirtinta vadovaujantis Sprendimo 2008/615/TVR 25 straipsnio 2 dalimi;

(5)

priimdama Tarybos sprendimą 2010/758/ES (5) Taryba padarė išvadą, kad Bulgarija visiškai įgyvendino bendrąsias Sprendimo 2008/615/TVR 6 skyriaus nuostatas dėl duomenų apsaugos ir nuo 2010 m. gruodžio 2 d. turi teisę gauti bei teikti asmens duomenis pagal to sprendimo 9 straipsnį, taip pat išvadą, kad įvertinimo ataskaita buvo patvirtinta vadovaujantis Sprendimo 2008/615/TVR 25 straipsnio 2 dalimi;

(6)

priimdama Tarybos sprendimą 2011/355/ES (6) Taryba padarė išvadą, kad Prancūzija visiškai įgyvendino bendrąsias Sprendimo 2008/615/TVR 6 skyriaus nuostatas dėl duomenų apsaugos ir nuo 2011 m. birželio 9 d. turi teisę gauti bei teikti asmens duomenis pagal to sprendimo 9 straipsnį, taip pat išvadą, kad įvertinimo ataskaita buvo patvirtinta vadovaujantis Sprendimo 2008/615/TVR 25 straipsnio 2 dalimi;

(7)

priimdama Tarybos sprendimą 2011/434/ES (7) Taryba padarė išvadą, kad Čekija visiškai įgyvendino bendrąsias Sprendimo 2008/615/TVR 6 skyriaus nuostatas dėl duomenų apsaugos ir nuo 2011 m. liepos 19 d. turi teisę gauti bei teikti asmens duomenis pagal to sprendimo 9 straipsnį, taip pat išvadą, kad įvertinimo ataskaita buvo patvirtinta vadovaujantis Sprendimo 2008/615/TVR 25 straipsnio 2 dalimi;

(8)

priimdama Tarybos sprendimą 2011/888/ES (8) Taryba padarė išvadą, kad Lietuva visiškai įgyvendino bendrąsias Sprendimo 2008/615/TVR 6 skyriaus nuostatas dėl duomenų apsaugos ir nuo 2011 m. gruodžio 13 d. turi teisę gauti bei teikti asmens duomenis pagal to sprendimo 9 straipsnį, taip pat išvadą, kad įvertinimo ataskaita buvo patvirtinta vadovaujantis Sprendimo 2008/615/TVR 25 straipsnio 2 dalimi;

(9)

priimdama Tarybos sprendimą 2012/46/ES (9) Taryba padarė išvadą, kad Nyderlandai visiškai įgyvendino bendrąsias Sprendimo 2008/615/TVR 6 skyriaus nuostatas dėl duomenų apsaugos ir nuo 2012 m. sausio 23 d. turi teisę gauti bei teikti asmens duomenis pagal to sprendimo 9 straipsnį, taip pat išvadą, kad įvertinimo ataskaita buvo patvirtinta vadovaujantis Sprendimo 2008/615/TVR 25 straipsnio 2 dalimi;

(10)

priimdama Tarybos sprendimą 2012/446/ES (10) Taryba padarė išvadą, kad Vengrija visiškai įgyvendino bendrąsias Sprendimo 2008/615/TVR 6 skyriaus nuostatas dėl duomenų apsaugos ir nuo 2012 m. liepos 24 d. turi teisę gauti bei teikti asmens duomenis pagal to sprendimo 9 straipsnį, taip pat išvadą, kad įvertinimo ataskaita buvo patvirtinta vadovaujantis Sprendimo 2008/615/TVR 25 straipsnio 2 dalimi;

(11)

priimdama Tarybos sprendimą 2012/672/ES (11) Taryba padarė išvadą, kad Kipras visiškai įgyvendino bendrąsias Sprendimo 2008/615/TVR 6 skyriaus nuostatas dėl duomenų apsaugos ir nuo 2012 m. spalio 25 d. turi teisę gauti bei teikti asmens duomenis pagal to sprendimo 9 straipsnį, taip pat išvadą, kad įvertinimo ataskaita buvo patvirtinta vadovaujantis Sprendimo 2008/615/TVR 25 straipsnio 2 dalimi;

(12)

priimdama Tarybos sprendimą 2012/710/ES (12) Taryba padarė išvadą, kad Estija visiškai įgyvendino bendrąsias Sprendimo 2008/615/TVR 6 skyriaus nuostatas dėl duomenų apsaugos ir nuo 2012 m. lapkričio 13 d. turi teisę gauti bei teikti asmens duomenis pagal to sprendimo 9 straipsnį, taip pat išvadą, kad įvertinimo ataskaita buvo patvirtinta vadovaujantis Sprendimo 2008/615/TVR 25 straipsnio 2 dalimi;

(13)

priimdama Tarybos sprendimą 2013/153/ES (13) Taryba padarė išvadą, kad Malta visiškai įgyvendino bendrąsias Sprendimo 2008/615/TVR 6 skyriaus nuostatas dėl duomenų apsaugos ir nuo 2013 m. kovo 21 d. turi teisę gauti bei teikti asmens duomenis pagal to sprendimo 9 straipsnį, taip pat išvadą, kad įvertinimo ataskaita buvo patvirtinta vadovaujantis Sprendimo 2008/615/TVR 25 straipsnio 2 dalimi;

(14)

priimdama Tarybos sprendimą 2013/229/ES (14) Taryba padarė išvadą, kad Rumunija visiškai įgyvendino bendrąsias Sprendimo 2008/615/TVR 6 skyriaus nuostatas dėl duomenų apsaugos ir nuo 2013 m. gegužės 14 d. turi teisę gauti bei teikti asmens duomenis pagal to sprendimo 9 straipsnį, taip pat išvadą, kad įvertinimo ataskaita buvo patvirtinta vadovaujantis Sprendimo 2008/615/TVR 25 straipsnio 2 dalimi;

(15)

priimdama Tarybos sprendimą 2013/792/ES (15) Taryba padarė išvadą, kad Suomija visiškai įgyvendino bendrąsias Sprendimo 2008/615/TVR 6 skyriaus nuostatas dėl duomenų apsaugos ir nuo 2013 m. gruodžio 16 d. turi teisę gauti bei teikti asmens duomenis pagal to sprendimo 9 straipsnį, taip pat išvadą, kad įvertinimo ataskaita buvo patvirtinta vadovaujantis Sprendimo 2008/615/TVR 25 straipsnio 2 dalimi;

(16)

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2016 m. rugsėjo 22 d. priimdamas sprendimą sujungtose bylose C-14/15 ir C-116/15 konstatavo, kad Sprendimo 2008/615/TVR 25 straipsnio 2 dalyje neteisėtai nustatytas vieningo sprendimo reikalavimas siekiant priimti priemones, būtinas to sprendimo įgyvendinimui. Sprendimai 2010/682/ES, 2010/758/ES, 2011/355/ES, 2011/434/ES, 2011/888/ES, 2012/46/ES, 2012/446/ES, 2012/672/ES, 2012/710/ES, 2013/153/ES, 2013/229/ES ir 2013/792/ES buvo priimti remiantis Sprendimo 2008/615/TVR 25 straipsnio 2 dalimi, todėl praranda galią dėl procedūrinio pažeidimo;

(17)

siekiant užtikrinti teisinį tikrumą gaunant ir teikiant asmens duomenis pagal Sprendimą 2008/615/TVR valstybių narių, kurioms taikomi sprendimai 2010/682/ES, 2010/758/ES, 2011/355/ES, 2011/434/ES, 2011/888/ES, 2012/46/ES, 2012/446/ES, 2012/672/ES, 2012/710/ES, 2013/153/ES, 2013/229/ES ir 2013/792/ES, atžvilgiu, tie sprendimai turėtų būti pakeisti šiuo sprendimu;

(18)

siekiant užtikrinti tęstinumą gaunant ir teikiant asmens duomenis pagal Sprendimo 2008/615/TVR 9 straipsnį, sprendimai 2010/682/ES, 2010/758/ES, 2011/355/ES, 2011/434/ES, 2011/888/ES, 2012/46/ES, 2012/446/ES, 2012/672/ES, 2012/710/ES, 2013/153/ES, 2013/229/ES ir 2013/792/ES nuo šio sprendimo įsigaliojimo dienos netenka galios;

(19)

dėl tos pačios priežasties šio sprendimo įsigaliojimas neturėtų daryti poveikio valstybių narių pagal sprendimus 2010/682/ES, 2010/758/ES, 2011/355/ES, 2011/434/ES, 2011/888/ES, 2012/46/ES, 2012/446/ES, 2012/672/ES, 2012/710/ES, 2013/153/ES, 2013/229/ES ir 2013/792/ES atliekamo automatinio keitimosi duomenimis patikimumui;

(20)

be to, valstybėms narėms, kurios asmens duomenis gavo pagal sprendimus 2010/682/ES, 2010/758/ES, 2011/355/ES, 2011/434/ES, 2011/888/ES, 2012/46/ES, 2012/446/ES, 2012/672/ES, 2012/710/ES, 2013/153/ES, 2013/229/ES ir 2013/792/ES, turėtų būti toliau leidžiama Sprendimo 2008/615/TVR 26 straipsnyje nustatytais tikslais toliau tuos duomenis tvarkyti nacionaliniu lygmeniu arba tarp valstybių narių;

(21)

Sprendimo 2008/615/TVR 33 straipsnyje Tarybai suteikiami įgyvendinimo įgaliojimai siekiant patvirtinti priemones, reikalingas to sprendimo įgyvendinimui, visų pirma kiek tai susiję su pagal tą sprendimą pateiktų asmens duomenų gavimu ir teikimu. Kadangi buvo įvykdytos sąlygos ir buvo laikomasi procedūrų, kurias įvykdžius galima pasinaudoti tokiais įgyvendinimo įgaliojimais, turėtų būti priimtas įgyvendinimo sprendimas dėl automatinio keitimosi daktiloskopiniais duomenimis su Slovakija, Bulgarija, Prancūzija, Čekija, Lietuva, Nyderlandais, Vengrija, Kipru, Estija, Malta, Rumunija ir Suomija, siekiant leisti toms valstybėms narėms toliau gauti ir teikti asmens duomenis pagal Sprendimo 2008/615/TVR 9 straipsnį;

(22)	Danijai Sprendimas 2008/615/TVR yra privalomas, todėl ji dalyvauja priimant ir taikant šį sprendimą, kuriuo įgyvendinamas Sprendimas 2008/615/TVR;

(23)	Jungtinei Karalystei ir Airijai Sprendimas 2008/615/TVR yra privalomas, todėl jos dalyvauja priimant ir taikant šį sprendimą, kuriuo įgyvendinamas Sprendimas 2008/615/TVR,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Automatinės daktiloskopinių duomenų paieškos tikslu Slovakija, Bulgarija, Prancūzija, Čekija, Lietuva, Nyderlandai, Vengrija, Kipras, Estija, Malta, Rumunija ir Suomija turi teisę toliau gauti ir teikti asmens duomenis pagal Sprendimo 2008/615/TVR 9 straipsnį.

2 straipsnis

1. Nuo šio sprendimo įsigaliojimo dienos sprendimai 2010/682/ES, 2010/758/ES, 2011/355/ES, 2011/434/ES, 2011/888/ES, 2012/46/ES, 2012/446/ES, 2012/672/ES, 2012/710/ES, 2013/153/ES, 2013/229/ES ir 2013/792/ES netenka galios, nedarant poveikio valstybių narių pagal tuos sprendimus atliekamo automatinio keitimosi duomenimis patikimumui.

3 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis sprendimas taikomas pagal Sutartis.

Priimta Briuselyje 2017 m. gegužės 18 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

C. ABELA

(1) OL L 210, 2008 8 6, p. 1.

(2) 2017 m. balandžio 5 d. nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(4) 2010 m. lapkričio 8 d. Tarybos sprendimas 2010/682/ES dėl automatinio keitimosi daktiloskopiniais duomenimis Slovakijoje pradžios (OL L 293, 2010 11 11, p. 58).

(5) 2010 m. gruodžio 2 d. Tarybos sprendimas 2010/758/ES dėl automatinio keitimosi daktiloskopiniais duomenimis Bulgarijoje pradžios (OL L 322, 2010 12 8, p. 43).

(6) 2011 m. birželio 9 d. Tarybos sprendimas 2011/355/ES dėl automatinio keitimosi daktiloskopiniais duomenimis Prancūzijoje pradžios (OL L 161, 2011 6 21, p. 23).

(7) 2011 m. liepos 19 d. Tarybos sprendimas 2011/434/ES dėl automatinio keitimosi daktiloskopiniais duomenimis Čekijoje pradžios (OL L 190, 2011 7 21, p. 72).

(8) 2011 m. gruodžio 13 d. Tarybos sprendimas 2011/888/ES dėl automatinio keitimosi daktiloskopiniais duomenimis Lietuvoje pradžios (OL L 344, 2011 12 28, p. 38).

(9) 2012 m. sausio 23 d. Tarybos sprendimas 2012/46/ES dėl automatinio keitimosi daktiloskopiniais duomenimis Nyderlanduose pradžios (OL L 26, 2012 1 28, p. 32).

(10) 2012 m. liepos 24 d. Tarybos sprendimas 2012/446/ES dėl automatinio keitimosi daktiloskopiniais duomenimis Vengrijoje pradžios (OL L 202, 2012 7 28, p. 23).

(11) 2012 m. spalio 25 d. Tarybos sprendimas 2012/672/ES dėl automatinio keitimosi daktiloskopiniais duomenimis Kipre pradžios (OL L 302, 2012 10 31, p. 11).

(12) 2012 m. lapkričio 13 d. Tarybos sprendimas 2012/710/ES dėl automatinio keitimosi daktiloskopiniais duomenimis Estijoje pradžios (OL L 321, 2012 11 20, p. 61).

(13) 2013 m. kovo 21 d. Tarybos sprendimas 2013/153/ES dėl automatinio keitimosi daktiloskopiniais duomenimis Maltoje pradžios (OL L 86, 2013 3 26, p. 21).

(14) 2013 m. gegužės 14 d. Tarybos sprendimas 2013/229/ES dėl automatinio keitimosi daktiloskopiniais duomenimis Rumunijoje pradžios (OL L 138, 2013 5 24, p. 11).

(15) 2013 m. gruodžio 16 d. Tarybos sprendimas 2013/792/ES dėl automatinio keitimosi daktiloskopiniais duomenimis Suomijoje pradžios (OL L 349, 2013 12 21, p. 103).

2017 6 2

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 142/97

TARYBOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS (ES) 2017/947

2017 m. gegužės 18 d.

dėl automatinio keitimosi transporto priemonių registracijos duomenimis Suomijoje, Slovėnijoje, Rumunijoje, Lenkijoje, Švedijoje, Lietuvoje, Bulgarijoje, Slovakijoje ir Vengrijoje, ir kuriuo pakeičiami sprendimai 2010/559/ES, 2011/387/ES, 2011/547/ES, 2012/236/ES, 2012/664/ES, 2012/713/ES, 2013/230/ES, 2013/692/ES ir 2014/264/ES

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę (2),

kadangi:

(1)	pagal Sprendimo 2008/615/TVR 25 straipsnio 2 dalį asmens duomenys negali būti teikiami, kaip numatyta tame sprendime, kol tokius duomenis teikiančių valstybių narių teritorijų nacionalinėje teisėje nėra įgyvendintos to sprendimo 6 skyriuje nustatytos bendrosios nuostatos dėl duomenų apsaugos;

(2)

(3)

Tarybai buvo pateiktos bendros įvertinimo ataskaitos, kuriose apibendrinami su transporto priemonių registracijos duomenimis Suomijoje, Slovėnijoje, Rumunijoje, Lenkijoje, Švedijoje, Lietuvoje, Bulgarijoje, Slovakijoje ir Vengrijoje susijusio klausimyno, vertinimo vizito ir bandomojo sistemos patikrinimo rezultatai;

(4)

priimdama Tarybos sprendimą 2010/559/ES (4) Taryba padarė išvadą, kad Suomija visiškai įgyvendino bendrąsias Sprendimo 2008/615/TVR 6 skyriaus nuostatas dėl duomenų apsaugos ir nuo 2010 m. rugsėjo 13 d. turi teisę gauti bei teikti asmens duomenis pagal to sprendimo 12 straipsnį, taip pat išvadą, kad įvertinimo ataskaita buvo patvirtinta vadovaujantis Sprendimo 2008/615/TVR 25 straipsnio 2 dalimi;

(5)

priimdama Tarybos sprendimą 2011/387/ES (5) Taryba padarė išvadą, kad Slovėnija visiškai įgyvendino bendrąsias Sprendimo 2008/615/TVR 6 skyriaus nuostatas dėl duomenų apsaugos ir nuo 2011 m. birželio 28 d. turi teisę gauti bei teikti asmens duomenis pagal to sprendimo 12 straipsnį, taip pat išvadą, kad įvertinimo ataskaita buvo patvirtinta vadovaujantis Sprendimo 2008/615/TVR 25 straipsnio 2 dalimi;

(6)

priimdama Tarybos sprendimą 2011/547/ES (6) Taryba padarė išvadą, kad Rumunija visiškai įgyvendino bendrąsias Sprendimo 2008/615/TVR 6 skyriaus nuostatas dėl duomenų apsaugos ir nuo 2011 m. rugsėjo 12 d. turi teisę gauti bei teikti asmens duomenis pagal to sprendimo 12 straipsnį, taip pat išvadą, kad įvertinimo ataskaita buvo patvirtinta vadovaujantis Sprendimo 2008/615/TVR 25 straipsnio 2 dalimi;

(7)

priimdama Tarybos sprendimą 2012/236/ES (7) Taryba padarė išvadą, kad Lenkija visiškai įgyvendino bendrąsias Sprendimo 2008/615/TVR 6 skyriaus nuostatas dėl duomenų apsaugos ir nuo 2012 m. balandžio 26 d. turi teisę gauti bei teikti asmens duomenis pagal to sprendimo 12 straipsnį, taip pat išvadą, kad įvertinimo ataskaita buvo patvirtinta vadovaujantis Sprendimo 2008/615/TVR 25 straipsnio 2 dalimi;

(8)

priimdama Tarybos sprendimą 2012/664/ES (8) Taryba padarė išvadą, kad Švedija visiškai įgyvendino bendrąsias Sprendimo 2008/615/TVR 6 skyriaus nuostatas dėl duomenų apsaugos ir nuo 2012 m. spalio 25 d. turi teisę gauti bei teikti asmens duomenis pagal to sprendimo 12 straipsnį, taip pat išvadą, kad įvertinimo ataskaita buvo patvirtinta vadovaujantis Sprendimo 2008/615/TVR 25 straipsnio 2 dalimi;

(9)

priimdama Tarybos sprendimą 2012/713/ES (9) Taryba padarė išvadą, kad Lietuva visiškai įgyvendino bendrąsias Sprendimo 2008/615/TVR 6 skyriaus nuostatas dėl duomenų apsaugos ir nuo 2012 m. lapkričio 13 d. turi teisę gauti bei teikti asmens duomenis pagal to sprendimo 12 straipsnį, taip pat išvadą, kad įvertinimo ataskaita buvo patvirtinta vadovaujantis Sprendimo 2008/615/TVR 25 straipsnio 2 dalimi;

(10)

priimdama Tarybos sprendimą 2013/230/ES (10) Taryba padarė išvadą, kad Bulgarija visiškai įgyvendino bendrąsias Sprendimo 2008/615/TVR 6 skyriaus nuostatas dėl duomenų apsaugos ir nuo 2013 m. gegužės 14 d. turi teisę gauti bei teikti asmens duomenis pagal to sprendimo 12 straipsnį, taip pat išvadą, kad įvertinimo ataskaita buvo patvirtinta vadovaujantis Sprendimo 2008/615/TVR 25 straipsnio 2 dalimi;

(11)

priimdama Tarybos sprendimą 2013/692/ES (11) Taryba padarė išvadą, kad Slovakija visiškai įgyvendino bendrąsias Sprendimo 2008/615/TVR 6 skyriaus nuostatas dėl duomenų apsaugos ir nuo 2013 m. lapkričio 19 d. turi teisę gauti bei teikti asmens duomenis pagal to sprendimo 12 straipsnį, taip pat išvadą, kad įvertinimo ataskaita buvo patvirtinta vadovaujantis Sprendimo 2008/615/TVR 25 straipsnio 2 dalimi;

(12)

priimdama Tarybos sprendimą 2014/264/ES (12) Taryba padarė išvadą, kad Vengrija visiškai įgyvendino bendrąsias Sprendimo 2008/615/TVR 6 skyriaus nuostatas dėl duomenų apsaugos ir nuo 2014 m. gegužės 6 d. turi teisę gauti bei teikti asmens duomenis pagal to sprendimo 12 straipsnį, taip pat išvadą, kad įvertinimo ataskaita buvo patvirtinta vadovaujantis Sprendimo 2008/615/TVR 25 straipsnio 2 dalimi;

(13)

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2016 m. rugsėjo 22 d. priimdamas sprendimą sujungtose bylose C-14/15 ir C-116/15 konstatavo, kad Sprendimo 2008/615/TVR 25 straipsnio 2 dalyje neteisėtai nustatytas vieningo sprendimo reikalavimas siekiant priimti priemones, būtinas to sprendimo įgyvendinimui. Sprendimai 2010/559/ES, 2011/387/ES, 2011/547/ES, 2012/236/ES, 2012/664/ES, 2012/713/ES, 2013/230/ES, 2013/692/ES ir 2014/264/ES buvo priimti remiantis Sprendimo 2008/615/TVR 25 straipsnio 2 dalimi, todėl praranda galią dėl procedūrinio pažeidimo;

(14)

siekiant užtikrinti teisinį tikrumą gaunant ir teikiant asmens duomenis pagal Sprendimą 2008/615/TVR valstybių narių, kurioms taikomi sprendimai 2010/559/ES, 2011/387/ES, 2011/547/ES, 2012/236/ES, 2012/664/ES, 2012/713/ES, 2013/230/ES, 2013/692/ES ir 2014/264/ES, atžvilgiu, tie sprendimai turėtų būti pakeisti šiuo sprendimu;

(15)	siekiant užtikrinti tęstinumą gaunant ir teikiant asmens duomenis pagal Sprendimo 2008/615/TVR 12 straipsnį, sprendimai 2010/559/ES, 2011/387/ES, 2011/547/ES, 2012/236/ES, 2012/664/ES, 2012/713/ES, 2013/230/ES, 2013/692/ES ir 2014/264/ES nuo šio sprendimo įsigaliojimo dienos netenka galios;

(16)	dėl tos pačios priežasties šio sprendimo įsigaliojimas neturėtų daryti poveikio valstybių narių pagal sprendimus 2010/559/ES, 2011/387/ES, 2011/547/ES, 2012/236/ES, 2012/664/ES, 2012/713/ES, 2013/230/ES, 2013/692/ES ir 2014/264/ES atliekamo automatinio keitimosi duomenimis patikimumui;

(17)

be to, valstybėms narėms, kurios asmens duomenis gavo pagal sprendimus 2010/559/ES, 2011/387/ES, 2011/547/ES, 2012/236/ES, 2012/664/ES, 2012/713/ES, 2013/230/ES, 2013/692/ES ir 2014/264/ES, turėtų būti toliau leidžiama Sprendimo 2008/615/TVR 26 straipsnyje nustatytais tikslais toliau tuos duomenis tvarkyti nacionaliniu lygmeniu arba tarp valstybių narių;

(18)

Sprendimo 2008/615/TVR 33 straipsnyje Tarybai suteikiami įgyvendinimo įgaliojimai siekiant patvirtinti priemones, reikalingas to sprendimo įgyvendinimui, visų pirma kiek tai susiję su tame sprendime numatytų asmens duomenų gavimu ir teikimu. Kadangi buvo įvykdytos sąlygos ir buvo laikomasi procedūros, kurias įvykdžius galima pasinaudoti tokiais įgyvendinimo įgaliojimais, turėtų būti priimtas įgyvendinimo sprendimas dėl automatinio keitimosi transporto priemonių registracijos duomenimis su Suomija, Slovėnija, Rumunija, Lenkija, Švedija, Lietuva, Bulgarija, Slovakija ir Vengrija, siekiant leisti toms valstybėms narėms toliau gauti ir teikti asmens duomenis pagal Sprendimo 2008/615/TVR 12 straipsnį;

(19)	Danijai Sprendimas 2008/615/TVR yra privalomas, todėl ji dalyvauja priimant ir taikant šį sprendimą, kuriuo įgyvendinamas Sprendimas 2008/615/TVR;

(20)	Jungtinei Karalystei ir Airijai Sprendimas 2008/615/TVR yra privalomas, todėl jos dalyvauja priimant ir taikant šį sprendimą, kuriuo įgyvendinamas Sprendimas 2008/615/TVR,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Automatinės transporto priemonių registracijos duomenų (TPRD) paieškos tikslu Suomija, Slovėnija, Rumunija, Lenkija, Švedija, Lietuva, Bulgarija, Slovakija ir Vengrija turi teisę toliau gauti ir teikti asmens duomenis pagal Sprendimo 2008/615/TVR 12 straipsnį.

2 straipsnis

1. Nuo šio sprendimo įsigaliojimo dienos sprendimai 2010/559/ES, 2011/387/ES, 2011/547/ES, 2012/236/ES, 2012/664/ES, 2012/713/ES, 2013/230/ES, 2013/692/ES ir 2014/264/ES netenka galios, nedarant poveikio valstybių narių pagal tuos sprendimus atliekamo automatinio keitimosi duomenimis patikimumui.

3 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis sprendimas taikomas pagal Sutartis.

Priimta Briuselyje 2017 m. gegužės 18 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

C. ABELA

(1) OL L 210, 2008 8 6, p. 1.

(2) 2017 m. balandžio 5 d. nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(4) 2010 m. rugsėjo 13 d. Tarybos sprendimas 2010/559/ES dėl automatinio keitimosi transporto priemonių registracijos duomenimis su Suomija pradžios (OL L 245, 2010 9 17, p. 34).

(5) 2011 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimas 2011/387/ES dėl automatinio keitimosi transporto priemonių registracijos duomenimis su Slovėnija pradžios (OL L 173, 2011 7 1, p. 9).

(6) 2011 m. rugsėjo 12 d. Tarybos sprendimas 2011/547/ES dėl automatinio keitimosi transporto priemonių registracijos duomenimis su Rumunija pradžios (OL L 242, 2011 9 20, p. 8).

(7) 2012 m. balandžio 26 d. Tarybos sprendimas 2012/236/ES dėl automatinio keitimosi transporto priemonių registracijos duomenimis su Lenkija pradžios (OL L 118, 2012 5 3, p. 8).

(8) 2012 m. spalio 25 d. Tarybos sprendimas 2012/664/ES dėl automatinio keitimosi transporto priemonių registracijos duomenimis su Švedija pradžios (OL L 299, 2012 10 27, p. 44).

(9) 2012 m. lapkričio 13 d. Tarybos sprendimas 2012/713/ES dėl automatinio keitimosi transporto priemonių registracijos duomenimis su Lietuva pradžios (OL L 323, 2012 11 22, p. 17).

(10) 2013 m. gegužės 14 d. Tarybos sprendimas 2013/230/ES dėl automatinio keitimosi transporto priemonių registracijos duomenimis su Bulgarija pradžios (OL L 138, 2013 5 24, p. 12).

(11) 2013 m. lapkričio 19 d. Tarybos sprendimas 2013/692/ES dėl automatinio keitimosi transporto priemonių registracijos duomenimis su Slovakija pradžios (OL L 319, 2013 11 29, p. 7).

(12) 2014 m. gegužės 6 d. Tarybos sprendimas 2014/264/ES dėl automatinio keitimosi transporto priemonių registracijos duomenimis su Vengrija pradžios (OL L 137, 2014 5 12, p. 7).

2017 6 2

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 142/100

KOMISIJOS REKOMENDACIJA (ES) 2017/948

2017 m. gegužės 31 d.

dėl tipo patvirtinimo dokumentuose nurodomų ir pagal pasaulinę suderintą lengvųjų transporto priemonių bandymo procedūrą matuojamų degalų sąnaudų ir išmetamo CO2 kiekio verčių naudojimo pateikiant informaciją vartotojams pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 1999/94/EB

(pranešta dokumentu Nr. C(2017) 3525)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 1999 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 1999/94/EB dėl vartotojų galimybės gauti informaciją apie degalų taupymą ir išmetamųjų CO2 dujų kiekį parduodant naujus keleivinius automobilius (1), ypač į jos 9 straipsnio 2 dalies c punktą,

kadangi:

(1)

nauja reglamentuojama bandymo, kuriuo matuojamas lengvųjų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekis ir degalų sąnaudos, procedūra, vadinamoji pasaulinė suderinta lengvųjų transporto priemonių bandymo procedūra (WLTP), nustatyta Komisijos reglamente (ES) C(2017) 3521 (2), pakeis naująjį Europos važiavimo ciklą (NEDC), šiuo metu taikomą pagal Komisijos reglamentą (EB) Nr. 692/2008 (3), tačiau neatitinkantį šiuolaikinių važiavimo sąlygų ir transporto priemonėse naudojamų technologijų. WLTP bus numatytos griežtesnės bandymo sąlygos ir pagal ją bus gaunamos tikroviškesnės degalų sąnaudų ir išmetamo CO2 kiekio vertės, o tai naudinga vartotojams. Į informacijos teikimo vartotojams reikalavimus reikėtų įtraukti galimybės gauti šią geresnę informaciją užtikrinimo būdą, kad tą informaciją būtų galima palyginti;

(2)

Direktyva 1999/94/EB siekiama užtikrinti, kad vartotojai galėtų gauti informaciją apie Sąjungoje parduodamų naujų keleivinių automobilių degalų sąnaudas ir išmetamo CO2 kiekį ir pirkdami naują automobilį priimti informacija pagrįstą sprendimą. Toje direktyvoje reikalaujama, kad vartotojams būtų užtikrinta galimybė gauti informaciją apie oficialiai patvirtintą naujų keleivinių automobilių sunaudojamų degalų kiekį ir oficialiai patvirtintą (konkretaus keleivinio automobilio) išmetamųjų CO2 dujų kiekį, apibrėžtus tos direktyvos 2 straipsnio 5 ir 6 punktuose. Tuo tikslu naudojamos tipo patvirtinimo dokumentuose nurodytos ir tipo patvirtinimo institucijos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 715/2007 (4) ir Reglamentą (EB) Nr. 692/2008, ypač jo XII priedą, išmatuotos vertės, įtrauktos į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/46/EB (5) VIII priedą. Tos vertės turi būti nurodytos EB transporto priemonės tipo patvirtinimo liudijimo priede ir įrašytos atitikties liudijime;

(3)

WLTP turi būti pradėta taikyti etapais, pirmiausia, nuo 2017 m. rugsėjo 1 d., naujiems keleivinių automobilių tipams, kaip aprašyta Direktyvos 2007/46/EB II priedo B dalyje, o nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. – naujiems keleiviniams automobiliams. Serijos pabaigos transporto priemonės, apibrėžtos Direktyvos 2007/46/EB 3 straipsnio 22 punkte, kurių tipas tvirtinamas ir matavimai atliekami pagal NEDC, gali būti teikiamos rinkai dvylika mėnesių po dienos, kurią nustojo galioti EB tipo patvirtinimas, t. y. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. Todėl nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. visi Sąjungos rinkai teikiami nauji keleiviniai automobiliai turi būti bandomi pagal WLTP;

(4)

laipsniško WLTP taikymo pradžios laikotarpiu EB transporto priemonės tipo patvirtinimo liudijime ir atitikties liudijime turi būti nurodomos degalų sąnaudų ir išmetamo CO2 kiekio vertės, išmatuotos ir oficialiai patvirtintos pagal NEDC ir (arba) WLTP. Keleivinių automobilių, kurių tipas tvirtinamas remiantis WLTP, atitikties liudijime bus įrašomos ir WLTP, ir NEDC degalų sąnaudų ir išmetamo CO2 kiekio vertės;

(5)

todėl svarbu aiškiai nustatyti, kurios vertės tuo pereinamuoju laipsniško WLTP taikymo pradžios laikotarpiu turi būti naudojamos vartotojų informavimo pagal Direktyvą 1999/94/EB tikslais, kad vartotojams teikiama informacija apie visus naujus keleivinius automobilius ir visose valstybėse narėse išliktų palyginama;

(6)

labai tikėtina, kad pagal WLTP išmatuotos degalų sąnaudų ir išmetamo CO2 kiekio vertės skirsis nuo verčių, išmatuotų pagal NEDC. Daugeliu atvejų to paties automobilio WLTP vertės bus didesnės už NEDC vertes. Be to, priešingai nei pagal NEDC, pagal WLTP bus nurodomos kiekvienos atskiros transporto priemonės degalų sąnaudų ir išmetamo CO2 kiekio vertės, atspindinčios transporto priemonės specifikacijas ir pasirenkamąją įrangą, nuo kurių tos vertės priklauso. Tai vartotojams turėtų užtikrinti galimybę gauti tikslesnę ir tikroviškesnę informaciją apie kiekvieną naują keleivinį automobilį arba apie konkretaus automobilio modelio galimų degalų sąnaudų ir išmetamo CO2 kiekio verčių intervalą;

(7)

degalų sąnaudų ir išmetamo CO2 kiekio verčių bandymo rezultatai registruojami įvairiais bandymo etapais. Transporto priemonėms, kurių tipas tvirtinamas remiantis NEDC, nurodomos vertės važiuojant miesto ir užmiesčio sąlygomis, taip pat vadinamosios bendros ir svertinės bendros vertės. Transporto priemonėms, kurių tipas tvirtinamas remiantis WLTP, nurodomos vertės važiuojant mažu, vidutiniu, dideliu ir labai dideliu greičiu, taip pat bendros ir svertinės bendros vertės. Siekiant užtikrinti palyginamumą, vartotojams turėtų būti pateikiamos bent jau bendros taikomo bandymo metodo vertės;

(8)

kai pagal Direktyvą 1999/94/EB reikalaujamose kortelėse, vadovuose, plakatuose ar reklaminėje literatūroje vartotojams pateikiama informacija apie degalų sąnaudas ar išmetamo CO2 kiekį grindžiama pagal savanorišką gamintojų sistemą atliekamų nesuderintų bandymų protokolais, vartotojams turi būti aiškiai nurodoma, kad tokios vertės grindžiamos nesuderintų bandymų protokolais. Vartotojams turėtų būti patariama, kad, norint palyginti naujų keleivinių automobilių degalų sąnaudas arba išmetamo CO2 kiekį, reikėtų lyginti vertes, išmatuotas pagal suderintą ES bandymo protokolą ir nurodytas tipo patvirtinimo dokumentuose;

(9)

perkeldamos Direktyvą 1999/94/EB į nacionalinę teisę, kai kurios valstybės narės nusprendė į automobilių korteles, be informacijos apie degalų sąnaudas ir savitąjį išmetamo CO2 kiekį, įtraukti ir informaciją apie oro teršalus. Įvedus WLTP ir realiomis važiavimo sąlygomis išmetamų teršalų (RDE) bandymo procedūrą, taip pat naujus reikalavimus deklaruoti didžiausią realiomis važiavimo sąlygomis išmetamų teršalų kiekio vertę naujų automobilių atitikties liudijime (6), nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. bus pateikiama informacija apie visų naujų tipų transporto priemonių išmetamus oro teršalus, o nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. – visų naujų transporto priemonių išmetamus oro teršalus. Laikydamosi Europos Parlamento rekomendacijos, pateiktos atlikus išmetamųjų teršalų kiekio matavimų automobilių pramonės sektoriuje tyrimą (7), valstybės narės turėtų apsvarstyti, ar, siekiant geriau informuoti vartotojus ir užtikrinti jiems galimybę perkant automobilį priimti informacija grindžiamą sprendimą, jiems turėtų būti pateikiama tokia informacija;

(10)

siekiant užtikrinti, kad vartotojai visiškai suprastų perėjimo prie WLTP pasekmes, visos susijusios šalys turėtų organizuoti informavimo kampanijas, per kurias būtų aiškinama, kaip nuo naujos bandymo procedūros priklauso degalų sąnaudų ir išmetamo CO2 kiekio vertės, ar prie tokių kampanijų prisidėti. Tokiose informavimo kampanijose turėtų dalyvauti viešosios valdžios institucijos, vartotojų organizacijos, aplinkosaugos ir nevyriausybinės organizacijos, vairuotojų asociacijos ir automobilių pramonė;

(11)

pasikonsultavusi su politikos dėl kelių transporto priemonių išmetamo CO2 formavimo ir įgyvendinimo ekspertų grupe, pramonės ekspertais, vartotojų organizacijomis, kitomis nevyriausybinėmis organizacijomis ir valstybėmis narėmis, Komisija mano, kad tikslinga pateikti rekomendacijas dėl naujų keleivinių automobilių oficialių degalų sąnaudų ir oficialių savitojo išmetamo CO2 kiekio verčių pateikimo vartotojų informavimo tikslais;

(12)	rekomendacija turėtų būti priimta siekiant užtikrinti vartotojams galimybę priimti informacija grindžiamą sprendimą, taip pat skatinti visoje Sąjungoje Direktyvą 1999/94/EB taikyti vienodai;

(13)	šioje rekomendacijoje numatytos priemonės atitinka pagal Direktyvos 1999/94/EB 10 straipsnį įsteigto komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠIĄ REKOMENDACIJĄ:

Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad, pranešant vartotojams oficialias degalų sąnaudų ir oficialias savitojo išmetamo CO2 kiekio vertes, apibrėžtas Direktyvos 1999/94/EB 2 straipsnio 5 ir 6 punktuose, iki 2018 m. gruodžio 31 d. būtų naudojamos naujų registruojamų automobilių atitikties liudijimuose įrašytos NEDC vertės, o po tos datos visos Sąjungos rinkai teikiamos naujos transporto priemonės būtų bandomos ir jų tipas tvirtinamas pagal WLTP.

2.	Nuo 2019 m. sausio 1 d. valstybės narės turėtų užtikrinti, kad vartotojų informavimo tikslais būtų naudojamos tik WLTP degalų sąnaudų ir išmetamo CO2 kiekio vertės.

Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad po 2019 m. sausio 1 d., kai serijos pabaigos transporto priemonių vertės vis dar bus nurodytos tik pagal NEDC, prie tų verčių būtų pateikiama pastaba, kad transporto priemonė yra serijos pabaigos transporto priemonė ir kad tos vertės nėra palyginamos su WLTP vertėmis.

4.	Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad prie kiekvieno naujo keleivinio automobilio pridėtoje ar prie jo prekybos vietoje rodomoje kortelėje būtų pateikta informacija apie tos transporto priemonės oficialias degalų sąnaudų ir oficialias savitojo išmetamo CO2 kiekio vertes.

Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad degalų taupymo ir išmetamo CO2 kiekio mažinimo vadove, taip pat prekybos vietoje rodomuose plakatuose ar stenduose būtų pateikta informacija apie atitinkamos transporto priemonės oficialias degalų sąnaudų ir oficialias savitojo išmetamo CO2 kiekio vertes. Kai vienas transporto priemonės modelis apima kelių jos variantų ir (arba) versijų grupę, turėtų būti nurodomos transporto priemonės, kurios vertės toje grupėje yra didžiausios, vertės.

Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad reklaminėje medžiagoje, kurioje pateikiama nuoroda į konkretų naujo keleivinio automobilio modelį, versiją ar variantą, būtų pateikta informacija apie tos transporto priemonės oficialias degalų sąnaudų ir oficialias savitojo išmetamo CO2 kiekio vertes. Kai nurodomas daugiau kaip vienas modelis, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad būtų pateikiama informacija apie visų nurodytų transporto priemonių oficialias degalų sąnaudų ir oficialias išmetamo CO2 kiekio vertes arba blogiausios ir geriausios verčių intervalą. Transporto priemonių, kurių tipas patvirtintas remiantis WLTP, blogiausia ir geriausia vertės turėtų atspindėti rinkoje esančių naujų keleivinių automobilių atitikties liudijime įrašytas vertes.

Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad elektroninėmis priemonėmis platinamoje reklaminėje medžiagoje, kuri vartotojui užtikrina galimybę parinkti konkrečią transporto priemonės konfigūraciją, kaip antai internetinėse automobilių konfigūracijos parinkimo priemonėse, vartotojui būtų aiškiai parodoma, kaip nuo įvairios konkrečios įrangos ir pasirenkamųjų priedų priklauso pagal WLTP išmatuotos ir tipo patvirtinimo dokumentuose įrašytos degalų sąnaudų ir išmetamo CO2 kiekio vertės.

Jei valstybės narės leidžia iki 2019 m. sausio 1 d. WLTP degalų sąnaudų ir išmetamo CO2 kiekio vertes pateikti kaip papildomą informaciją, kad vartotojai galėtų kuo anksčiau gauti informaciją apie realias važiavimo sąlygas labiau atitinkančias išmetamo CO2 kiekio ir degalų sąnaudų vertes, jos turėtų užtikrinti, kad papildoma informacija būtų pateikiama aiškiai ir atskirai nuo kortelių, vadovų, plakatų ar reklaminės literatūros, reikalaujamų pagal Direktyvą 1999/94/EB, ir su ja būtų nurodoma ši informacija:

„Nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. tam tikrų naujų transporto priemonių tipas tvirtinamas remiantis pasauline suderinta lengvųjų transporto priemonių bandymo procedūra (WLTP) – nauja, tikroviškesnio bandymo procedūra degalų sąnaudoms ir išmetamo CO2 kiekiui matuoti. Nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. WLTP visiškai pakeis naująjį Europos važiavimo ciklą (NEDC) – šiuo metu taikomą bandymo procedūrą. Dėl tikroviškesnių bandymo sąlygų pagal WLTP išmatuotos degalų sąnaudų ir išmetamo CO2 kiekio vertės daugeliu atvejų yra didesnės už vertes, išmatuotas pagal NEDC.“

9.	Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad vartotojai, prieš priimdami sprendimą pirkti automobilį, būtų informuoti apie degalų sąnaudų ir išmetamo CO2 kiekio verčių pasikeitimus įvedus WLTP ir apie galimas tų pasikeitimų pasekmes registruojant automobilį.

10.	Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad būtų nurodomos bent jau bendros oficialios pagal atitinkamą bandymo procedūrą nustatytos degalų sąnaudų ir savitojo išmetamo CO2 kiekio vertės.

11.

Kai informacija apie degalų sąnaudas ar išmetamo CO2 kiekį, grindžiama pagal savanorišką gamintojų sistemą atliekamų nesuderintų bandymų protokolais, vartotojams pateikiama atskirai nuo kortelių, vadovų, plakatų ar reklaminės literatūros, reikalaujamų pagal Direktyvą 1999/94/EB, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad kartu būtų pateikiama ir ši informacija:

„Nurodytos degalų sąnaudų arba išmetamo CO2 kiekio vertės grindžiamos nesuderintų bandymų protokolais. Jos pateikiamos tik informavimo tikslais. Siekiant palyginti naujo keleivinio automobilio degalų sąnaudų ar išmetamo CO2 kiekio vertes, turėtų būti naudojamos oficialios degalų sąnaudų arba oficialios išmetamo CO2 kiekio vertės, grindžiamos suderinto ES bandymo protokolu [įdėti nurodą, kur pateikiamos šios vertės].“

12.

Valstybės narės turėtų apsvarstyti galimybę į kortelę, pridėtą prie kiekvieno naujo keleivinio automobilio ar rodomą prie jo prekybos vietoje, įtraukti ir informaciją apie didžiausią realiomis važiavimo sąlygomis išmetamų oro teršalų, deklaruotų kiekvienos transporto priemonės atitikties liudijime, kiekio vertę.

13.

Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad būtų pradėtos atitinkamos informavimo kampanijos, per kurias vartotojams būtų paaiškinamas WLTP įvedimas ir kaip tai paveiks degalų sąnaudų ir išmetamo CO2 kiekio vertes, ypač tų verčių padidėjimas, palyginti su analogiškomis pagal NEDC nustatytomis vertėmis, ir įvairiais bandymo etapais nustatytų verčių reikšmė.

14.	Ši rekomendacija skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje 2017 m. gegužės 31 d.

Komisijos vardu

Miguel ARIAS CAÑETE

Komisijos narys

(1) OL L 12, 2000 1 18, p. 16.

(2) 2017 m. birželio 1 d. Komisijos reglamentas C(2017) 3521, kuriuo papildomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 715/2007 dėl variklinių transporto priemonių tipo patvirtinimo atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekį iš lengvųjų keleivinių ir komercinių transporto priemonių (Euro 5 ir Euro 6) ir dėl transporto priemonių remonto ir priežiūros informacijos prieigos, iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/46/EB, Komisijos reglamentas (EB) Nr. 692/2008 bei Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1230/2012 ir kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 692/2008 (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(3) 2008 m. liepos 18 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 692/2008, įgyvendinantis ir iš dalies keičiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 715/2007 dėl variklinių transporto priemonių tipo patvirtinimo atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekį iš lengvųjų keleivinių ir komercinių transporto priemonių (euro 5 ir euro 6) ir dėl transporto priemonių remonto ir priežiūros informacijos prieigos (OL L 199, 2008 7 28, p. 1).

(4) 2007 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 715/2007 dėl variklinių transporto priemonių tipo patvirtinimo atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekį iš lengvųjų keleivinių ir komercinių transporto priemonių (euro 5 ir euro 6) ir dėl transporto priemonių remonto ir priežiūros informacijos prieigos (OL L 171, 2007 6 29, p. 1).

(5) 2007 m. rugsėjo 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/46/EB, nustatanti motorinių transporto priemonių ir jų priekabų bei tokioms transporto priemonėms skirtų sistemų, sudėtinių dalių ir atskirų techninių mazgų patvirtinimo pagrindus (Pagrindų direktyva) (OL L 263, 2007 10 9, p. 1).

(6) 2016 m. balandžio 20 d. Komisijos reglamentas (ES) 2016/646, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 692/2008 dėl išmetamųjų teršalų kiekio iš lengvųjų keleivinių ir komercinių transporto priemonių (euro 6) (OL L 109, 2016 4 26, p. 1).

(7) P8_TA(2017)0100

		ISSN 1977-0723
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		L 142

Leidimas lietuvių kalba	Teisės aktai	60 metai 2017m. birželio 2d.

Turinys		II Ne teisėkūros procedūra priimami aktai	Puslapis
		TARPTAUTINIAI SUSITARIMAI
	*	Informacija apie Europos Sąjungos ir Seišelių Respublikos susitarimo dėl žvejybos laivų, plaukiojančių su Seišelių vėliava, veiklos galimybių ir jūrų biologinių išteklių naudojimo Europos Sąjungos jurisdikcijai priklausančiuose Majoto vandenyse įsigaliojimą	1
	*	2013 m. rugsėjo 23 d. Tarybos sprendimas (ES) 2017/938 dėl Minamatos konvencijos dėl gyvsidabrio pasirašymo Europos Sąjungos vardu	2
	*	2017 m. gegužės 11 d. Tarybos sprendimas (ES) 2017/939 dėl Minamatos konvencijos dėl gyvsidabrio sudarymo Europos Sąjungos vardu	4
		REGLAMENTAI
	*	2017 m. birželio 1 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/940 dėl leidimo naudoti skruzdžių rūgštį kaip visų rūšių gyvūnų pašaro priedą ( 1 )	40
	*	2017 m. birželio 1 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/941, kuriuo atšaukiamas dviejų eksportuojančių gamintojų įsipareigojimo priėmimas Įgyvendinimo sprendimu 2013/707/ES, kuriuo patvirtinamas pasiūlyto įsipareigojimo, susijusio su antidempingo ir antisubsidijų tyrimais dėl importuojamų Kinijos Liaudies Respublikos kilmės arba iš Kinijos Liaudies Respublikos siunčiamų fotovoltinių modulių iš kristalinio silicio ir jų pagrindinių sudėtinių dalių (t. y. elementų), priėmimas galutinių priemonių taikymo laikotarpiui	43
	*	2017 m. birželio 1 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/942, kuriuo, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1036 11 straipsnio 2 dalį atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą, importuojamam Kinijos Liaudies Respublikos kilmės volframo karbidui, lydytajam volframo karbidui ir su metalo milteliais sumaišytam volframo karbidui nustatomas galutinis antidempingo muitas	53
		SPRENDIMAI
	*	2017 m. gegužės 18 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2017/943 dėl automatinio keitimosi transporto priemonių registracijos duomenimis Maltoje, Kipre ir Estijoje, ir kuriuo pakeičiami sprendimai 2014/731/ES, 2014/743/ES ir 2014/744/ES	84
	*	2017 m. gegužės 18 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2017/944 dėl automatinio keitimosi daktiloskopiniais duomenimis Latvijoje, ir kuriuo pakeičiamas Sprendimas 2014/911/ES	87
	*	2017 m. gegužės 18 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2017/945 dėl automatinio keitimosi DNR duomenimis Slovakijoje, Portugalijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Čekijoje, Estijoje, Vengrijoje, Kipre, Lenkijoje, Švedijoje, Maltoje ir Belgijoje, kuriuo pakeičiami sprendimai 2010/689/ES, 2011/472/ES, 2011/715/ES, 2011/887/ES, 2012/58/ES, 2012/299/ES, 2012/445/ES, 2012/673/ES, 2013/3/ES, 2013/148/ES, 2013/152/ES ir 2014/410/ES	89
	*	2017 m. gegužės 18 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2017/946 dėl automatinio keitimosi daktiloskopiniais duomenimis Slovakijoje, Bulgarijoje, Prancūzijoje, Čekijoje, Lietuvoje, Nyderlanduose, Vengrijoje, Kipre, Estijoje, Maltoje, Rumunijoje ir Suomijoje, ir kuriuo pakeičiami sprendimai 2010/682/ES, 2010/758/ES, 2011/355/ES, 2011/434/ES, 2011/888/ES, 2012/46/ES, 2012/446/ES, 2012/672/ES, 2012/710/ES, 2013/153/ES, 2013/229/ES ir 2013/792/ES	93
	*	2017 m. gegužės 18 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2017/947 dėl automatinio keitimosi transporto priemonių registracijos duomenimis Suomijoje, Slovėnijoje, Rumunijoje, Lenkijoje, Švedijoje, Lietuvoje, Bulgarijoje, Slovakijoje ir Vengrijoje, ir kuriuo pakeičiami sprendimai 2010/559/ES, 2011/387/ES, 2011/547/ES, 2012/236/ES, 2012/664/ES, 2012/713/ES, 2013/230/ES, 2013/692/ES ir 2014/264/ES	97
		REKOMENDACIJOS
	*	2017 m. gegužės 31 d. Komisijos rekomendacija (ES) 2017/948 dėl tipo patvirtinimo dokumentuose nurodomų ir pagal pasaulinę suderintą lengvųjų transporto priemonių bandymo procedūrą matuojamų degalų sąnaudų ir išmetamo CO2 kiekio verčių naudojimo pateikiant informaciją vartotojams pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 1999/94/EB (pranešta dokumentu Nr. C(2017) 3525)	100


	(1) Tekstas svarbus EEE.