1.6.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 141/1

(1)

Tarybos reglamentu (ES) 2017/127 (2) nustatomos kvotos 2017 metams;

(2)

remiantis Komisijai pateikta informacija, žvejodami šio reglamento priede nurodytų išteklių žuvis, laivai, kurie plaukioja su tame priede nurodytos valstybės narės vėliava arba yra toje valstybėje narėje registruoti, išnaudojo 2017 metams skirtą kvotą;

(3)

todėl būtina uždrausti tų išteklių žuvų žvejybą,

1.6.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 141/3

(1)

Reglamento (EB) Nr. 1967/2006 13 straipsnio 1 dalimi draudžiama naudoti velkamuosius įrankius 3 jūrmylių ir mažesniu atstumu nuo kranto arba iki 50 m izobatos, kur tas gylis yra pasiekiamas trumpesniu atstumu nuo kranto;

(2)

valstybės narės prašymu Komisija gali leisti nukrypti nuo Reglamento (EB) Nr. 1967/2006 13 straipsnio 1 dalies, jei įvykdomos tam tikros 13 straipsnio 5 ir 9 dalyse nustatytos sąlygos;

(3)

2016 m. birželio 2 d. Komisija gavo Graikijos prašymą leisti taikyti nuo Reglamento (EB) Nr. 1967/2006 13 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos nukrypti leidžiančią nuostatą tradicinei paprastųjų smaridžių (Spicara smaris) ir dryžųjų jūrų karosų (Boops boops) žvejybai laivų velkamaisiais tinklais Graikijos teritoriniuose vandenyse;

(4)

prašymas susijęs su Graikijoje jau leidžiama veikla ir apima laivus, kurie žvejybos veiklą vykdo daugiau kaip penkerius metus ir vadovaujasi Graikijos priimtu valdymo planu;

(5)

2016 m. rugsėjo mėn. Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komitetas (STECF) įvertino Graikijos prašymą dėl nukrypti leidžiančios nuostatos ir su ta nuostata susijusį valdymo plano projektą;

(6)

2016 m. gruodžio 29 d. Ministerijos sprendimu (6719/146097/29–12–2016) Graikija priėmė valdymo planą pagal Reglamento (EB) Nr. 1967/2006 19 straipsnio 2 dalį (toliau – Graikijos valdymo planas);

(7)

nukrypti leidžianti nuostata, kurios prašo Graikija, atitinka Reglamento (EB) Nr. 1967/2006 13 straipsnio 5 dalyje ir 9 straipsnyje nustatytas sąlygas;

(8)

visų pirma esama konkrečių geografinių apribojimų tiek dėl Graikijos morfologinės sandaros – ji sudaryta iš gausybės įvairiose jūrose išsidėsčiusių salų, – tiek dėl to, kad tikslinės rūšys yra išsidėsčiusios išimtinai tam tikrose vietose ir priekrantės rajonų zonose, kuriose gylis mažesnis nei 50 metrų. Taigi žvejybos plotai yra riboti;

(9)

žvejyba negali būti vykdoma kitais žvejybos įrankiais, nes tik laivų velkamieji tinklai turi technines charakteristikas, kurios būtinos šio tipo žvejybai vykdyti;

(10)

be to, ši žvejyba nedaro didelio poveikio jūros aplinkai, nes laivų velkamųjų tinklų atrankumas yra labai geras, jie nesiekia jūros dugno ir negali būti naudojami virš jūros dugno, kuriame auga Posidonia oceanica;

(11)

prašymas pateiktas dėl 244 laivų, kurie išvardyti valdymo plano, kuriuo reguliuojamas tradicinių laivų gaubiamųjų tinklų naudojimas Graikijos vandenyse, 5 priede, sąrašo. Nukrypti leidžianti nuostata, kurios prašo Graikija, būtų taikoma ribotam skaičiui laivų, palyginti su dideliu laivyno, žvejojančio laivų velkamaisiais tinklais, pasiskirstymo plotu – šis laivynas sudaro apie 1,5 % viso Graikijos žvejybos laivyno, o jo bendroji talpa (GT) – 1 697,72 t;

(12)

tie laivai įrašyti į sąrašą, perduotą Komisijai pagal Reglamento (EB) Nr. 1967/2006 13 straipsnio 9 dalį;

(13)

Graikijos ministerijos sprendimu ir valdymo planu užtikrinama, kad žvejybos pastangos pagal Reglamento (EB) Nr. 1967/2006 13 straipsnio 9 dalį toliau didinamos nebus;

(14)

atitinkama žvejybos veikla tenkina Reglamento (EB) Nr. 1967/2006 4 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje nustatytus reikalavimus, pagal kuriuos draudžiama žvejoti virš tam tikrų buveinių. Iš tiesų tinklai velkami per vandens storymę ir nesiekia jūros dugno. Be to, užbaigtais Posidonia oceanica augimviečių Graikijos teritoriniuose vandenyse žemėlapiais prisidėta prie Posidonia oceanica apsaugos;

(15)

Reglamento (EB) Nr. 1967/2006 8 straipsnio 1 dalies h punkto reikalavimas netaikomas, nes jis susijęs su traleriais;

(16)

dėl reikalavimo laikytis 9 straipsnio 3 dalies, kurioje nustatytas minimalus tinklo akių dydis, Komisija pažymi, kad Graikija pagal Reglamento (EB) Nr. 1967/2006 9 straipsnio 7 dalį leido savo valdymo plane nukrypti nuo šių nuostatų, kadangi susijusi žvejybos veikla yra labai atranki, jos poveikis jūros aplinkai yra nereikšmingas ir jai netaikomos 4 straipsnio 5 dalies nuostatos;

(17)

atitinkama žvejybos veikla vykdoma labai nedideliu atstumu nuo kranto ir todėl netrukdo kitų laivų veiklai;

(18)

valdymo planu užtikrinama, kad Reglamento (EB) Nr. 1967/2006 III priede nurodytų rūšių žuvų būtų sužvejojama kuo mažiau, kadangi tikslinės rūšys yra paprastosios smaridės (Spicara smaris) ir dryžieji jūrų karosai (Boops boops), kurie į Reglamento (EB) Nr. 1967/2006 III priedą neįrašyti, o žvejybos veikla yra labai atranki;

(19)

žvejybos veikla yra labai atranki ir nėra žvejojami galvakojai moliuskai;

(20)

laikantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009 (2) 14 straipsnyje nustatytų sąlygų, į valdymo planą įtrauktos žvejybos veiklos stebėjimo priemonės;

(21)

į Graikijos valdymo planą įtrauktos žvejybos veiklos stebėjimo priemonės, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 1967/2006 13 straipsnio 9 dalies trečioje pastraipoje;

(22)

todėl prašymas dėl leidžiančios nukrypti nuostatos turėtų būti patenkintas;

(23)

Graikija turėtų reguliariai ir laikydamasi savo valdymo plane numatyto stebėsenos plano teikti ataskaitas Komisijai;

(24)

nukrypti leidžiančios nuostatos galiojimo trukmė bus apribota, taip užtikrinant, kad tuo atveju, jei, Komisijai pateiktos ataskaitos duomenimis, naudojamų išteklių apsaugos būklė pablogėtų, būtų galima nedelsiant imtis taisomųjų valdymo priemonių ir kartu pagerinti mokslinės informacijos bazę, kuria remiantis būtų tobulinamas valdymo planas;

(25)

šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Žuvininkystės ir akvakultūros komiteto nuomonę,

a)

kurių registracijos numeris įrašytas į Graikijos valdymo plano 5 priedą;

b)

kurie žvejybos veiklą vykdo ilgiau daugiau kaip penkerius metus ir

c)

kurie turi žvejybos leidimą ir veiklą vykdo pagal valdymo planą, kurį Graikija priėmė remdamasi Reglamento (EB) Nr. 1967/2006 19 straipsniu.

1.6.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 141/6

(1)

Reglamente (EB) Nr. 1831/2003 nustatyta, kad priedams gyvūnų mityboje naudoti reikia leidimo, ir nustatytas tokio leidimo suteikimo pagrindas bei tvarka;

(2)

pagal Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 7 straipsnį buvo pateiktas prašymas suteikti leidimą pagal naują paskirtį naudoti Coriobacteriaceae šeimos mikroorganizmo padermės DSM 11798 preparatą ir iš dalies pakeisti Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 1016/2013 (2) suteikto leidimo naudoti minėtą preparatą kiaulėms sąlygas. Kartu su prašymu buvo pateikti duomenys ir dokumentai, kurių reikalaujama pagal Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 7 straipsnio 3 dalį, ir atitinkami duomenys pakeitimo prašymui pagrįsti;

(3)

prašymas pateiktas dėl leidimo pagal naują paskirtį naudoti Coriobacteriaceae šeimos mikroorganizmo padermės DSM 11798 preparatą kaip visų rūšių paukščių pašaro priedą, priskirtiną prie priedų kategorijos „technologiniai priedai“, ir iš dalies pakeisti leidimo naudoti minėtą preparatą kiaulėms sąlygas, kad jį būtų galima naudoti ir visiems trichotecenų klasės mikotoksinams;

(4)

Europos maisto saugos tarnyba (toliau – Tarnyba) 2016 m. gruodžio 7 d. priimtoje nuomonėje (3) padarė išvadą, kad siūlomomis naudojimo sąlygomis Coriobacteriaceae šeimos mikroorganizmo padermės DSM 11798 preparatas nedaro nepageidaujamo poveikio gyvūnų sveikatai, žmonių sveikatai ar aplinkai. Tarnyba pripažino, kad Coriobacteriaceae šeimos mikroorganizmo padermės DSM 11798 preparatas gali sumažinti deoksinivalenolio (DON) kiekį užkrėstame pašare. Ji padarė išvadą, kad preparatas gali sumažinti 12,13-epoksi grupės kiekį įvairiuose trichotecenuose ir kituose tokios pačios struktūros mikotoksinuose, neatsižvelgiant į gyvūnų, gaunančių užterštą pašarą, rūšį ar kategoriją. Tarnyba nemano, kad reikia nustatyti konkrečius stebėsenos po pateikimo rinkai reikalavimus. Be to, ji patvirtino pašarų priedo pašaruose analizės metodo taikymo ataskaitą, kurią pateikė Reglamentu (EB) Nr. 1831/2003 įsteigta etaloninė laboratorija;

(5)

siekiant suteikti leidimą priedą naudoti su kitais trichotecenais, reikėtų iš dalies pakeisti Įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 1016/2013;

(6)

Coriobacteriaceae šeimos mikroorganizmo padermės DSM 11798 preparato vertinimas rodo, kad Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 5 straipsnyje nustatytos leidimų išdavimo sąlygos yra įvykdytos. Taigi, kaip nurodyta šio reglamento priede, turėtų būti suteiktas leidimas naudoti minėtą preparatą;

(7)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

1.6.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 141/10

(1)

Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2015/2081 (2) leista pradėti naudoti tam tikrų Ukrainos kilmės grūdų importo tarifines kvotas;

(2)

Įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2081 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad 2017 m. sausio 1 d.–2017 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu tarifinės kvotos, kurios eilės numeris 09.4306, kiekis yra 960 000 tonų;

(3)

importo licencijų paraiškose, pateiktose nuo 2017 m. gegužės 19 d. 13 val. iki 2017 m. gegužės 26 d. 13 val. Briuselio laiku dėl tarifinės kvotos, kurios eilės numeris yra 09.4306, nurodytas kiekis viršija turimą kiekį. Todėl kiekį, kuriam importuoti galima išduoti licencijas, reikėtų nustatyti pagal atitinkamą kvotą prašomam kiekiui taikant paskirstymo koeficientą, apskaičiuotą remiantis Komisijos reglamento (EB) Nr. 1301/2006 (3) 7 straipsnio 2 dalimi;

(4)

taip pat reikėtų nutraukti importo licencijų pagal Įgyvendinimo reglamente (ES) 2015/2081 nurodytą tarifinę kvotą, kurios eilės numeris yra 09.4306, išdavimą esamuoju kvotų laikotarpiu;

(5)

siekiant užtikrinti šios priemonės veiksmingumą, šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną,

1.6.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 141/12

(1)

Europos Centrinio Banko (ECB) ir valstybių narių, kurių valiuta yra euro, nacionalinių centrinių bankų sąskaitų auditą turi atlikti nepriklausomi išorės auditoriai, kuriuos rekomenduoja ECB valdančioji taryba ir tvirtina Taryba;

(2)

Nationale Bank van België/Banque Nationale de Belgique išorės auditoriaus Ernst & Young Bedrijfsrevisoren/Réviseurs d'Entreprises įgaliojimai baigė galioti po 2016 finansinių metų audito. Todėl būtina paskirti išorės auditorių nuo 2017 finansinių metų;

(3)

Nationale Bank van België/Banque Nationale de Belgique išorės auditoriais 2017–2022 finansiniams metams pasirinko Mazars Réviseurs d'entreprises/Mazars Bedrijfsrevisoren SCRL/CVBA;

(4)

ECB valdančioji taryba rekomendavo Mazars Réviseurs d'entreprises/Mazars Bedrijfsrevisoren SCRL/CVBA skirti Nationale Bank van België/Banque Nationale de Belgique išorės auditoriais 2017–2022 finansiniams metams;

(5)

atsižvelgiant į ECB valdančiosios tarybos rekomendaciją, reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti Tarybos sprendimą 1999/70/EB (2),

1.6.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 141/14

(1)

Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1024/2013 (1) Europos Centriniam Bankui (ECB) pavedus priežiūros uždavinius, buvo mestas iššūkis ECB sprendimų priėmimo proceso veiksmingumui ir efektyvumui, atsižvelgiant į didelį sprendimų, susijusių su ECB bankų priežiūros uždaviniais, kuriuos reikia priimti, skaičių;

(2)

vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties 13 straipsnio 2 dalimi, kiekviena institucija veikia neviršydama Sutartyse jai suteiktų įgaliojimų ir laikydamasi jose nustatytų procedūrų, sąlygų bei tikslų. Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statuto (toliau – ECBS statutas) 9 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad ECB yra du sprendimus priimantys organai: Valdančioji taryba ir Vykdomoji valdyba;

(3)

ECBS statuto 11 straipsnio 6 dalyje nustatoma, kad Vykdomoji valdyba yra atsakinga už ECB einamąją veiklą. Atsižvelgiant į tai Europos Centrinio Banko darbo reglamento (toliau – Darbo reglamentas), patvirtinto Sprendimu ECB/2004/2 (2), 10 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad visiems ECB struktūriniams vienetams vadovauja Vykdomoji valdyba. Vadovaujantis Darbo reglamento 13m straipsnio 1 dalimi, Vykdomosios valdybos kompetencija ECB vidaus struktūros ir darbuotojų klausimais apima ir priežiūros uždavinius;

(4)

vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 25 straipsniu, ECB jam pavestus uždavinius privalo vykdyti nedarydamas poveikio savo uždaviniams, susijusiems su pinigų politika, ir atskirai nuo šių ir kitų uždavinių. 25 straipsnyje taip pat numatyta, kad darbuotojai, dalyvaujantys vykdant ECB šiuo reglamentu pavestus uždavinius, organizacijos struktūroje atskiriami nuo darbuotojų, vykdančių kitus ECB pavestus uždavinius, ir jie atsiskaito skirtingiems vadovams. Šis organizacinis atskyrimas, kai darbuotojai, dalyvaujantys vykdant Reglamentu (ES) Nr. 1024/2013 ECB pavestus uždavinius, atsiskaito Priežiūros valdybos pirmininkui, buvo įgyvendintas vadovaujantis Sprendimu ECB/2014/39 (3);

(5)

Vykdančioji valdyba nėra įgaliota priimti priežiūros sprendimų. Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 26 straipsnio 1 dalimi buvo įsteigta vidaus įstaiga – Priežiūros valdyba, atsakinga už Reglamentu (ES) Nr. 1024/2013 ECB pavestų uždavinių planavimą ir vykdymą. Vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 26 straipsnio 8 dalimi, Priežiūros valdyba atlieka parengiamąjį darbą, susijusį su ECB pavestais priežiūros uždaviniais, ir pateikia Valdančiajai tarybai užbaigtus sprendimų projektus, kurie priimami, jei pastaroji jiems neprieštarauja. Priežiūros valdyba nėra ECB sprendimus priimantis organas pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 129 straipsnio 1 dalį ir ECBS statuto 9 straipsnio 3 dalį;

(6)

Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) praktikoje buvo konstatuota, kad sprendimų delegavimo procedūra, atsižvelgiant į didelį sprendimų, kuriuos turi priimti institucija, skaičių, gali būti reikalinga tam, kad institucija galėtų atlikti savo pareigas. ESTT pripažino, kad sprendimus priimančio organo veiklos užtikrinimas atitinka visoms institucinėms sistemoms būdingą principą (4). Taigi institucijai suteikti įgaliojimai apima teisę deleguoti, vadovaujantis SESV nuostatomis, tam tikrus įgaliojimus, laikantis atitinkamos institucijos nustatytų sąlygų. Todėl Sąjungos institucija gali nustatyti organizacines priemones, kuriomis įgaliojimai deleguojami institucijos vidaus sprendimus priimantiems organams su sąlyga, kad tokios priemonės yra pagrįstos ir atitinka proporcingumo principą;

(7)

ECB ir jo sprendimus priimančių organų vidaus struktūrai reikalingas bendrasis pamatinis sprendimas dėl delegavimo. Teisinėms priemonėms, kurių priėmimą leidžiama deleguoti, priskiriami priežiūros sprendimai, apibrėžti Europos Centrinio Banko reglamento (ES) Nr. 468/2014 (ECB/2014/17) (5) 2 straipsnio 26 dalyje, ir nurodymai, susiję su priežiūros uždaviniais, kaip numatyta Darbo reglamento 17a straipsnio 3 dalyje. Šiame bendrajame pamatiniame sprendime turėtų būti detalizuota konkrečių priežiūros sprendimų priėmimo procedūra ir nustatytos Vykdomosios valdybos ir ECB struktūrinių vienetų vadovų, kuriems yra deleguoti sprendimų priėmimo įgaliojimai, atsakomybės sritys. Šis bendrasis pamatinis sprendimas neturėtų turėti įtakos ECB priežiūros uždavinių vykdymui ir neturėtų daryti poveikio Priežiūros valdybos įgaliojimams siūlyti užbaigtus sprendimų projektus Valdančiajai tarybai;

(8)

atsižvelgiant į šias aplinkybes, Valdančioji taryba turėtų priimti delegavimo sprendimus pagal šį bendrąjį pamatinį sprendimą, taikant neprieštaravimo procedūrą pagal Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 26 straipsnio 8 dalį. Tai atitinka ESTT praktiką, kurioje nurodoma, kad delegavimo sprendimas turi būti priimtas pagal tą pačią procedūrą, kuri būtų taikoma ir tuomet, jei galutinį sprendimą turėtų priimti deleguojanti institucija. Priežiūros valdyba gali bet kada Valdančiajai tarybai pateikti pasiūlymą dėl užbaigto sprendimo projekto, vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 26 straipsnio 8 dalimi, kuriuo siūloma panaikinti ar iš dalies pakeisti konkretų delegavimo sprendimą. Toks panaikinimas ar dalinis pakeitimas neturėtų daryti poveikio jau priimtiems deleguotiesiems sprendimams. Sprendimai, nepatenkantys į delegavimo sprendimo sritį, privalo būti priimami pagal neprieštaravimo procedūrą,

1.6.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 141/18

(1)

Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 6 straipsnio 4 dalyje nustatomi kredito įstaigų, finansų kontroliuojančiųjų bendrovių arba mišrią veiklą vykdančių finansų kontroliuojančiųjų bendrovių pripažinimo svarbiais prižiūrimais subjektais kriterijai. Svarbos nustatymo kriterijai išsamiau išdėstyti Europos Centrinio Banko reglamento (ES) Nr. 468/2014 (ECB/2014/17) (3) IV dalyje;

(2)

vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 468/2014 (ECB/2014/17) 39 straipsniu, prižiūrimas subjektas laikomas svarbiu, jeigu Europos Centrinis Bankas (ECB) taip nustato sprendime, skirtame atitinkamam prižiūrimam subjektui. Vadovaujantis to reglamento 40 straipsniu, jeigu vienas ar daugiau prižiūrimų subjektų priklauso prižiūrimai grupei, kriterijai, pagal kuriuos nustatoma svarba, nustatomi aukščiausiu konsolidavimo lygiu dalyvaujančiose valstybėse narėse, o kiekvienas iš prižiūrimų subjektų laikomas svarbiu prižiūrimu subjektu pagal tuos kriterijus;

(3)

vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 468/2014 (ECB/2014/17) 43 straipsnio 3 dalimi, ECB, bet kuriuo metu gavęs atitinkamą informaciją, turi teisę peržiūrėti, ar svarbos kriterijai yra įvykdyti;

(4)

nauji sprendimai dėl svarbos neturėtų patekti į šio sprendimo taikymo sritį. Sprendimo dėl svarbos dalinio pakeitimo priėmimas neturėtų turėti poveikio Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 22 straipsnio ir Reglamento (ES) Nr. 468/2014 (ECB/2014/17) III dalies 2 antraštinės dalies taikymui;

(5)

sprendimo dėl svarbos dalinis pakeitimas, kuriuo svarbus prižiūrimas subjektas ar svarbi prižiūrima grupė nebepriskiriama svarbiems, neturėtų būti priimtas deleguotojo sprendimo forma, jei jis grindžiamas Reglamento (ES) Nr. 468/2014 (ECB/2014/17) 70 straipsniu;

(6)

kiekvienais metais ECB, kaip kompetentinga institucija visų svarbių prižiūrimų subjektų atžvilgiu Bendrame priežiūros mechanizme, privalo priimti daug sprendimų, kuriais iš dalies keičiami galiojantys sprendimai dėl svarbos. Tam, kad jo sprendimus priimantys organai galėtų veikti, reikalingas delegavimo sprendimas, skirtas sprendimams, kuriais iš dalies keičiami sprendimai dėl svarbos, priimti. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) yra pripažinęs, kad įgaliojimų delegavimas, atsižvelgiant į didelį sprendimų, kuriuos turi priimti institucija, skaičių, gali būti reikalingas tam, kad institucija galėtų atlikti savo pareigas. ESTT taip pat yra pripažinęs, kad sprendimus priimančio organo veiklos užtikrinimas atitinka visoms institucinėms sistemoms būdingą principą (4). Siekiant palengvinti sprendimų, kuriais iš dalies keičiami sprendimai dėl svarbos, priėmimo procesą, reikalingas delegavimo sprendimas;

(7)

sprendimų priėmimo įgaliojimų delegavimas turėtų būti ribotas, proporcingas ir pagrįstas nustatytais kriterijais. Kadangi sprendimuose dėl prižiūrimos grupės svarbos pateikiamas svarbiai prižiūrimai grupei priklausančių subjektų sąrašas, tokie nustatyti kriterijai turėtų sietis su daliniu svarbios prižiūrimos grupės sudėties pakeitimu arba svarbaus prižiūrimo subjekto pavadinimo pakeitimu; šie pakeitimai turėtų būti pagrįsti ir atitikti proporcingumo principą;

(8)

Sprendime (ES) 2017/933 (ECB/2016/40) detalizuojama konkrečių priežiūros sprendimų priėmimo procedūra ir asmenys, kuriems galima deleguoti sprendimų priėmimo įgaliojimus. Tas sprendimas netrukdo ECB priežiūros uždavinių vykdymui ir nedaro poveikio Priežiūros valdybos įgaliojimams siūlyti užbaigtus sprendimų projektus Valdančiajai tarybai;

(9)

jei šiame sprendime nustatyti deleguotojo sprendimo priėmimo kriterijai nėra įvykdyti, daliniai sprendimo dėl svarbos pakeitimai turėtų būti priimami pagal neprieštaravimo procedūrą, nustatytą Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 26 straipsnio 8 dalyje ir Sprendimo ECB/2004/2 (5) 13g straipsnyje. Šis sprendimas neturėtų turėti įtakos ECB priežiūros uždavinių vykdymui ir daryti poveikio Priežiūros valdybos įgaliojimams siūlyti užbaigtus sprendimų projektus Valdančiajai tarybai;

(10)

ECB priežiūros sprendimams gali būti taikoma administracinė peržiūra, vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 24 straipsniu, kaip išsamiau nustatyta Sprendime ECB/2014/16 (6). Tokios administracinės peržiūros atveju Priežiūros valdyba turėtų atsižvelgti į Administracinės peržiūros valdybos nuomonę ir pateikti Valdančiajai tarybai priimti naują sprendimo projektą pagal neprieštaravimo procedūrą,

1.6.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 141/21

(1)

Europos Centrinis Bankas (ECB), kaip kompetentinga institucija svarbių prižiūrimų subjektų atžvilgiu, privalo užtikrinti pagal Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 4 straipsnio 1 dalies e punktą ir Europos Centrinio Banko reglamento (ES) Nr. 468/2014 (ECB/2014/17) (3) 93 ir 94 straipsnius, kad šių subjektų valdymo organų nariai atitiktų kompetencijos ir tinkamumo reikalavimus;

(2)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/36/ES (4) 91 straipsnyje reikalaujama, kad: a) prižiūrimų subjektų valdymo organo nariai nuolatos turi būti pakankamai geros reputacijos ir turėti pakankamai žinių, įgūdžių ir patirties savo pareigoms vykdyti, o valdymo organas kartu turi turėti pakankamai žinių, įgūdžių ir patirties, kad galėtų suprasti įstaigos veiklą; b) visi valdymo organo nariai turi skirti pakankamai laiko savo funkcijoms įstaigoje atlikti, o atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir įstaigos veiklos pobūdį, aprėptį bei sudėtingumą, direktoriaus pareigų, kurias gali vykdyti kiekvienas narys, skaičius negali viršyti tam tikro skaičiaus; c) kiekvienas valdymo organo narys privalo veikti sąžiningai, dorai ir savarankiškai ir d) prižiūrimi subjektai privalo įgyvendinti politiką, kuria būtų skatinamas valdymo organo narių visapusiškumas;

(3)

vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 4 straipsnio 3 dalimi, ECB, vykdydamas savo priežiūros uždavinius, privalo taikyti visą atitinkamą Sąjungos teisę, o jei šią teisę sudaro direktyvos – nacionalinės teisės aktus, kuriais perkeliamos šios direktyvos. ECB taip pat taikomi Europos bankininkystės institucijos (EBI) parengti ir Europos Komisijos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1093/2010 (5) 10–15 straipsnius patvirtinti techniniai reguliavimo ir įgyvendinimo standartai. ECB privalo dėti visas pastangas tam, kad laikytųsi EBI pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 16 straipsnį parengtų gairių ir rekomendacijų ir EBI pagal tą reglamentą parengto Europos priežiūros vadovo;

(4)

vadovaujantis Europos bankininkystės institucijos gairėmis EBA/GL/2012/06 (6), vertinant nario tinkamumą, kartu su nario reputacijos ir patirties kriterijais, taip pat reikėtų atsižvelgti į valdymo organo funkcijoms svarbius kriterijus, tokius kaip galimi narių interesų konfliktai, jų galimybės skirti pakankamai laiko darbui, sugebėjimas eiti pareigas savarankiškai ir išvengti nederamos kitų asmenų įtakos, bendra valdymo organo sudėtis, visų jo narių kartu turimos reikalingos žinios ir kompetencija. Tai nedaro poveikio institucijos valdymo priemonių įgyvendinimo vertinimui pagal Direktyvos 2013/36/ES 88 straipsnį;

(5)

ECB sprendimu dėl kompetencijos ir tinkamumo turėtų būti užtikrinta atitiktis nacionalinės teisės aktams, kuriais įgyvendinamas Direktyvos 2013/36/ES 91 straipsnis, taip pat ir kitiems taikytinos nacionalinės teisės aktų reikalavimams. Todėl vertinimas, ar sprendimą galima priimti delegavimo forma, neturėtų daryti poveikio taikytinos teisės aktuose įtvirtintų kompetencijos ir tinkamumo reikalavimų atitikties vertinimui;

(6)

ECB, kaip kompetentinga institucija, kiekvienais metais privalo priimti daug sprendimų dėl kompetencijos ir tinkamumo. Siekiant palengvinti sprendimų priėmimo procesą, reikalingas delegavimo sprendimas tokiems sprendimams priimti. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra pripažinęs, kad įgaliojimų delegavimas yra reikalingas tam, kad, institucija, turinti priimti daug sprendimų, galėtų vykdyti savo pareigas. Taip pat šis teismas yra pripažinęs, kad sprendimus priimančio organo veiklos užtikrinimas atitinka visoms institucinėms sistemoms būdingą principą (7);

(7)

sprendimų priėmimo įgaliojimų delegavimas turėtų būti ribotas ir proporcingas, o delegavimo apimtis turėtų būti aiškiai apibrėžta;

(8)

Sprendime (ES) 2017/933 (ECB/2016/40) nustatoma procedūra, kurios reikia laikytis priimant delegavimo sprendimus priežiūros srityje, ir asmenys, kuriems galima deleguoti sprendimų priėmimo įgaliojimus. Tas sprendimas neturi įtakos ECB priežiūros uždavinių vykdymui ir nedaro poveikio Priežiūros valdybos įgaliojimams siūlyti užbaigtus sprendimų projektus Valdančiajai tarybai;

(9)

jei šiame sprendime nustatyti deleguotųjų sprendimų priėmimo kriterijai nėra įvykdyti, sprendimai dėl kompetencijos ir tinkamumo turėtų būti priimami pagal neprieštaravimo procedūrą, nustatytą Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 26 straipsnio 8 dalyje ir Sprendimo ECB/2004/2 (8) 13g straipsnyje;

(10)

jei manoma, kad narys neatitinka kompetencijos ir tinkamumo reikalavimų, sprendimas dėl kompetencijos ir tinkamumo turėtų būti priimtas pagal neprieštaravimo procedūrą, o ne deleguotojo sprendimo forma. Todėl reikia skirti pakankamai laiko neprieštaravimo procedūrai tais atvejais, kai nėra galimybės iš anksto nustatyti, ar galima priimti deleguotąjį sprendimą. Dėl šios priežasties, jei nacionalinė kompetentinga institucija likus 20 darbo dienų iki sprendimo dėl kompetencijos ir tinkamumo priėmimo pagal taikytinos nacionalinės teisės aktus termino pabaigos nepateikia ECB deleguotojo sprendimo projekto, atitinkamas sprendimas turėtų būti priimtas pagal neprieštaravimo procedūrą. Be to, jei struktūrinių vienetų vadovams kyla abejonių, ar narys atitinka kompetencijos ir tinkamumo reikalavimus (dėl to, kad nacionalinė kompetentinga institucija nepateikia pakankamos informacijos arba dėl vertinimo sudėtingumo), taip pat turėtų būti taikoma neprieštaravimo procedūra,

a)

svarbios prižiūrimos grupės prižiūrimas subjektas aukščiausiu konsolidavimo lygiu dalyvaujančiose valstybėse narėse;

b)

kredito įstaiga, kurios bendra turto vertė svarbioje prižiūrimoje grupėje didžiausia, jei šis subjektas skiriasi nuo a punkte nurodyto subjekto;

c)

svarbus prižiūrimas subjektas, nepriklausantis svarbiai prižiūrimai grupei.

a)

nurodoma, kad narys neatitinka kompetencijos ir tinkamumo reikalavimų, ar

b)

yra sąlygų, išskyrus atvejus, kai tokios sąlygos reikalingos užtikrinti, kad narys atitinka kompetencijos ir tinkamumo reikalavimus ir šios sąlygos suderintos raštu.

a)

nariui yra iškelta baudžiamoji byla teisme ar narys dėl nusikalstamos veikos yra pripažintas kaltu pirmosios ar galutinės instancijos teisme arba

b)

šiuo metu ar praeityje nario atžvilgiu vykdomas tyrimas, atliekami procesiniai veiksmai ar sprendžiama dėl administracinės sankcijos skyrimo arba ji yra paskirta dėl bet kokių teisės aktų ar reguliavimo nuostatų finansinių paslaugų srityje pažeidimo.

a)

nacionalinė kompetentinga institucija likus 20 darbo dienų iki sprendimo dėl kompetencijos ir tinkamumo priėmimo pagal taikytiną teisę termino pabaigos nepateikia ECB deleguotojo sprendimo projekto arba

b)

dėl nepakankamos informacijos arba vertinimo sudėtingumo sprendimas dėl kompetencijos ir tinkamumo turi būti priimtas pagal neprieštaravimo procedūrą.

a)

Patirtis. Narys turi turėti pakankamai žinių, įgūdžių ir patirties savo pareigoms vykdyti.

b)

Reputacija. Narys visada turi būti pakankamai geros reputacijos, kad būtų galima užtikrinti patikimą ir riziką ribojantį prižiūrimo subjekto valdymą. Vertinant gerą reputaciją, proporcingumo principas netaikomas.

c)

Galimi interesų konfliktai ir savarankiškumas. Narys turi sugebėti veikti savarankiškai. Vertinant galimus interesų konfliktus ir savarankiškumą vertinamos prižiūrimo subjekto valdymo priemonės, pagal kurias turi būti atskleidžiami, mažinami, valdomi interesų konfliktai ar jiems užkertamas kelias.

d)

Galimybė skirti pakankamai laiko. Narys turi galėti skirti pakankamai laiko savo funkcijoms prižiūrimame subjekte atlikti. Vertinimui gali turėti įtakos keletas veiksnių, pavyzdžiui, kiek iš viso direktoriaus pareigų narys eina, prižiūrimo subjekto veiklos pobūdis, apimtis ir sudėtingumas, taip pat kiti reikšmingi įsipareigojimai.

e)

Kolektyvinis tinkamumas. Atliekant pirminį kompetencijos ir tinkamumo vertinimą, įvertinamas nario kolektyvinis tinkamumas, atsižvelgiant į nuolatinę prižiūrimo subjekto valdymo priežiūrą ir į paties prižiūrimo subjekto atliktą valdymo organo vertinimą, visų pirma sudėties ir kolektyvinio tinkamumo poreikių atžvilgiu.

1.6.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 141/26

(1)

siekiant spręsti klausimą dėl didelio sprendimų, kuriuos turi priimti Europos Centrinis Bankas (ECB), vykdydamas jam pavestus priežiūros uždavinius, skaičiaus, buvo nustatyta tam tikrų deleguotųjų sprendimų priėmimo procedūra;

(2)

delegavimo sprendimas įsigalioja nuo Vykdomosios valdybos sprendimo, kuriuo vienas ar daugiau struktūrinių vienetų vadovų delegavimo sprendimo pagrindu įgaliojami priimti sprendimus, priėmimo;

(3)

Vykdomoji valdyba, skirdama struktūrinių vienetų vadovus, turėtų atsižvelgti į delegavimo sprendimo svarbą ir adresatų, kuriems turi būti siunčiami deleguotieji sprendimai, skaičių;

(4)

su Priežiūros valdybos pirmininku buvo pasikonsultuota dėl struktūrinių vienetų vadovų, kuriems turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti sprendimus dėl kompetencijos ir tinkamumo,

a)

Mikroprudencinės priežiūros I generalinio direktorato generalinis direktorius, jei atitinkamo prižiūrimo subjekto ar grupės priežiūrą vykdo Mikroprudencinės priežiūros I generalinis direktoratas;

b)

Mikroprudencinės priežiūros II generalinio direktorato generalinis direktorius, jei atitinkamo prižiūrimo subjekto ar grupės priežiūrą vykdo Mikroprudencinės priežiūros II generalinis direktoratas, arba

c)

nesant generalinio direktoriaus – generalinio direktoriaus pavaduotojas.

1.6.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 141/28

(1)

siekiant spręsti klausimą dėl didelio sprendimų, kuriuos turi priimti Europos Centrinis Bankas (ECB), vykdydamas jam pavestus priežiūros uždavinius, skaičiaus, buvo nustatyta tam tikrų deleguotųjų sprendimų priėmimo procedūra;

(2)

delegavimo sprendimas įsigalioja nuo Vykdomosios valdybos sprendimo, kuriuo vienas ar daugiau struktūrinių vienetų vadovų delegavimo sprendimo pagrindu įgaliojami priimti sprendimus, priėmimo;

(3)

Vykdomoji valdyba, skirdama struktūrinių vienetų vadovus, turėtų atsižvelgti į delegavimo sprendimo svarbą ir adresatų, kuriems turi būti siunčiami deleguotieji sprendimai, skaičių;

(4)

su Priežiūros valdybos pirmininku buvo pasikonsultuota dėl struktūrinių vienetų vadovų, kuriems turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti sprendimus dėl prižiūrimų subjektų svarbos,

a)

Mikroprudencinės priežiūros I generalinio direktorato generalinis direktorius, jei atitinkamo prižiūrimo subjekto ar grupės priežiūrą vykdo Mikroprudencinės priežiūros I generalinis direktoratas;

b)

Mikroprudencinės priežiūros II generalinio direktorato generalinis direktorius, jei atitinkamo prižiūrimo subjekto ar grupės priežiūrą vykdo Mikroprudencinės priežiūros II generalinis direktoratas, arba

c)

nesant generalinio direktoriaus – generalinio direktoriaus pavaduotojas.

a)

Mikroprudencinės priežiūros I generalinio direktorato generalinis direktorius, jei atitinkamo prižiūrimo subjekto ar grupės priežiūrą vykdo Mikroprudencinės priežiūros I generalinis direktoratas;

b)

Mikroprudencinės priežiūros II generalinio direktorato generalinis direktorius, jei atitinkamo prižiūrimo subjekto ar grupės priežiūrą vykdo Mikroprudencinės priežiūros II generalinis direktoratas, arba

c)

nesant generalinio direktoriaus – generalinio direktoriaus pavaduotojas.