2017 5 24

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 135/1

KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) 2017/880

2017 m. gegužės 23 d.

kuriuo, vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 470/2009, nustatomos taisyklės, kuriomis reglamentuojamas konkrečiam maisto produktui nustatytos didžiausios leidžiamosios farmakologiškai aktyvių medžiagų liekanų koncentracijos taikymas kitam maisto produktui, gaunamam iš tos pačios rūšies gyvūno, ir vienai ar kelioms gyvūnų rūšims nustatytos didžiausios leidžiamosios farmakologiškai aktyvių medžiagų liekanų koncentracijos taikymas kitoms rūšims

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 470/2009, nustatantį Bendrijos farmakologiškai aktyvių medžiagų leistinų liekanų kiekių nustatymo gyvūninės kilmės maisto produktuose tvarką, panaikinantį Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2377/90 ir iš dalies keičiantį Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/82/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 726/2004 (1), ypač į jo 13 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)	farmakologiškai aktyvios medžiagos klasifikuojamos remiantis Europos vaistų agentūros (EMA) nuomonėmis dėl didžiausios leidžiamosios koncentracijos (DLK). Tas nuomones sudaro mokslinis rizikos vertinimas ir rizikos valdymo klausimai;

(2)

siekdama pagerinti aprūpinimą registruotais veterinariniais vaistais nuo maistinių gyvūnų ligų, EMA, atlikdama mokslinį rizikos vertinimą ir rengdama rizikos valdymo rekomendacijas, turi apsvarstyti galimybę konkrečiam maisto produktui nustatytą farmakologiškai aktyvių medžiagų DLK taikyti kitam iš tos pačios rūšies gyvūno gaunamam maisto produktui arba vienai ar kelioms gyvūnų rūšims nustatytą DLK ekstrapoliuoti kitoms rūšims;

(3)

DLK ekstrapoliavimas – procesas, per kurį liekanų koncentracija, esanti maistinių gyvūnų rūšių audiniuose arba maisto produktuose, kuriems yra nustatyta DLK, naudojama siekiant apskaičiuoti liekanų koncentraciją ir nustatyti DLK kitos rūšies gyvūno audinyje ar iš to gyvūno gautame maisto produkte arba kitame tos pačios rūšies gyvūno audinyje ar iš to gyvūno gautame maisto produkte, apie kuriuos nėra jokių įprastinių liekanų duomenų arba tokie duomenys neišsamūs. Tam, kad Reglamentas (ES) Nr. 470/2009 būtų taikomas tinkamai, turėtų būti nustatyti ekstrapoliavimo principai ir būtinieji kriterijai;

(4)	šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Veterinarinių vaistų nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

Šiuo reglamentu nustatomi konkrečiam maisto produktui nustatytos farmakologiškai aktyvių medžiagų liekanų DLK taikymo kitam iš tos pačios rūšies gyvūno gaunamam maisto produktui ir vienai ar kelioms gyvūnų rūšims nustatytos DLK taikymo kitoms rūšims (ekstrapoliavimo) principai ir būtinieji kriterijai.

2 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

1) etaloninė rūšis/etaloninis maisto produktas/etaloninis audinys– rūšis/maisto produktas/audinys, kurių DLK nustatyta remiantis tinkamais išsamiais duomenimis;

2) nagrinėjamoji rūšis/nagrinėjamasis maisto produktas/nagrinėjamasis audinys– rūšis/maisto produktas/audinys, kuriems numatoma taikyti ekstrapoliavimą;

3) pagrindinė rūšis– galvijai, mėsinės avys, kiaulės, vištos, įskaitant kiaušinius, ir lašišinės žuvys;

4) retesnė rūšis– bet kuri kita nepagrindinė rūšis;

5) gimininga rūšis– rūšis, priklausanti tai pačiai maistinių atrajotojų, monogastrinių gyvūnų, žinduolių, paukščių ar žuvų rūšių kategorijai;

6) negimininga rūšis– rūšis, priklausanti kitai maistinių gyvūnų rūšių kategorijai.

3 straipsnis

Ekstrapoliavimo principai

EMA apsvarsto, ar DLK ekstrapoliavimas reikalingas, kai yra nustatyta farmakologiškai aktyvios medžiagos DLK arba jai nustatytas statusas „DLK nebūtina“ ir kai nagrinėjamajai rūšiai taikoma viena iš toliau nurodytų aplinkybių:

1)	ji gimininga pagrindinei etaloninei rūšiai, kurios nagrinėjamajam audiniui ir (arba) maisto produktui buvo nustatyta DLK arba statusas „DLK nebūtina“;

2)	ji gimininga retesnei etaloninei rūšiai, kurios nagrinėjamajam audiniui ir (arba) maisto produktui buvo nustatyta DLK arba statusas „DLK nebūtina“;

3)	ji negimininga etaloninei rūšiai, kurios nagrinėjamajam audiniui ir (arba) maisto produktui buvo nustatyta DLK arba statusas „DLK nebūtina“;

4)	DLK buvo nustatyta nagrinėjamajai rūšiai, bet ne nagrinėjamiesiems audiniams ir (arba) maisto produktams.

4 straipsnis

Būtinieji ekstrapoliavimo kriterijai

EMA ekstrapoliavimą gali atlikti tik tada, kai yra įvykdytos visos šios sąlygos:

a)	EMA turi išsamų duomenų apie liekanas, susijusių su etalonine rūšimi;

b)	nustatyta, kokiu mastu etaloninės rūšys asimiliuoja farmakologiškai aktyvias medžiagas;

c)	etaloninei rūšiai yra nustatytas patvirtintas analizės metodas;

d)	svarstant ekstrapoliavimą tarp negiminingų rūšių, buvo nustatytas etaloninės ir nagrinėjamosios rūšies metabolizmo panašumas;

e)	ekstrapoliavus DLK, galima nustatyti teorinę didžiausią paros dozę (TDPD), neviršijančią leidžiamos paros dozės (LPD);

f)	kai tai medžiagos, kurių žymeklio likutis neapima bepakaičio junginio, – patvirtinta, kad žymeklio likutis yra nagrinėjamoje rūšyje ir (arba) maisto produkte;

g)	kai ekstrapoliuojama tarp skirtingų maisto produktų, lieka nepanaudota LPD dalis papildomam maisto produktui.

5 straipsnis

Pagrindinių rūšių verčių ekstrapoliavimas retesnėms rūšims

Svarstydama pagrindinių etaloninių rūšių DLK ekstrapoliavimą tos pačios kategorijos giminingos rūšies retesnėms nagrinėjamosioms rūšims, EMA taiko šiuos kriterijus:

a)	etaloninių rūšių DLK galima ekstrapoliuoti nagrinėjamosioms rūšims santykiu vienas su vienu, jei bepakaitis junginys yra etaloninės rūšies žymeklio likutis;

b)	jeigu bepakaitis junginys nėra etaloninės rūšies žymeklio likutis, pareiškėjo gali būti prašoma patvirtinti, kad nagrinėjamuosiuose audiniuose ir (arba) maisto produktuose yra žymeklio likutis;

c)	nustatyta DLK ekstrapoliuojama pagal priede pateiktą modelį;

d)	pagrindinių ir retesnių rūšių audiniai ir (arba) maisto produktai turi būti tie patys;

e)	statusas „DLK nebūtina“ gali būti tiesiogiai ekstrapoliuojamas nagrinėjamosioms rūšims.

6 straipsnis

Ekstrapoliavimas tarp negiminingų rūšių ir retesnių etaloninių rūšių verčių ekstrapoliavimas pagrindinėms nagrinėjamosioms rūšims

Svarstydama DLK ekstrapoliavimą tarp negiminingų rūšių ir retesnių etaloninių rūšių DLK ekstrapoliavimą pagrindinėms nagrinėjamosioms rūšims, EMA taiko šiuos kriterijus:

a)	retesnių rūšių verčių ekstrapoliavimas pagrindinėms rūšims santykiu vienas su vienu gali būti pagrįstas tik tuo atveju, kai akivaizdu, kad etaloninės ir nagrinėjamosios rūšies metabolizmas yra panašus;

b)	kai svarstomas ekstrapoliavimas tarp negiminingų rūšių (įskaitant retesnes rūšis), pareiškėjo gali būti prašoma pateikti papildomos su konkrečia medžiaga susijusios informacijos apie etaloninės ir nagrinėjamosios rūšies metabolizmo panašumą;

c)	kai DLK buvo nustatyta kelioms negiminingoms rūšims, nagrinėjamajai rūšiai santykiu vienas su vienu ekstrapoliuojamas toks DLK verčių rinkinys, dėl kurio vartotojai gauna mažiausią dozę;

d)	siekdama atsižvelgti į tam tikrą duomenų neaiškumą, EMA atskirais atvejais gali nuspręsti remtis kitais konkrečiais saugos veiksniais;

e)	statusas „DLK nebūtina“ gali būti ekstrapoliuojamas nagrinėjamosioms rūšims, jeigu metabolizmas yra panašus;

f)	sausumos rūšims nustatytą DLK galima tiesiogiai ekstrapoliuoti žuvims su raumenims ir oda natūraliu santykiu, jeigu bepakaitis junginys yra žymeklio likutis ir yra nustatyta DLK etaloninės rūšies raumenims;

g)	žuvims nustatytos vertės negali būti ekstrapoliuojamos žinduoliams ir (arba) paukščiams.

7 straipsnis

Ekstrapoliavimas tarp įvairių maisto produktų

Svarstydama ekstrapoliavimą tarp įvairių maisto produktų, EMA taiko šiuos kriterijus:

a)	ekstrapoliuojant vertes tarp įvairių maisto produktų, kaip atskaitos taškas nustatant DLK nagrinėjamuosiuose maisto produktuose pasirenkama atitinkamai rūšiai nustatyta mažiausia DLK;

b)	kaip atskaitos tašką galima naudoti ir likusią LPD dalį; ją taip pat galima naudoti norint tiesiogiai apskaičiuoti DLK;

c)	be to, poveikiui nustatyti atliekamas atsargus žymeklio likučio ir visų liekanų santykio skaičiavimas, siekiant apskaičiuoti TDPD;

d)	atliekant ekstrapoliavimą tarp produktų, gali prireikti patikslinti DLK vertes, siekiant atsižvelgti į skirtingus suvartojimo skaičius;

kai kitiems audiniams nustatyta DLK ekstrapoliuojama tos pačios rūšies gyvūnų pienui, atsižvelgiama į veikliosios medžiagos fizines ir chemines savybes ir į tai, kaip tos savybės gali paveikti kaupimąsi piene. Nustatant pienui naudotiną santykį, kaip priimtiną atskaitos tašką galima naudoti mažiausią žymeklio likučio ir liekanų audiniuose santykį;

f)	naminių paukščių audinių vertės negali būti ekstrapoliuojamos naminių paukščių kiaušiniams;

kai DLK ekstrapoliuojama medui, atsižvelgiama į šiuos punktus:

i)	pareiškėjo gali būti prašoma pateikti fizikinius, cheminius ir biologinius duomenis apie žymeklio likučio stabilumą ir tikėtinus (esminius) skilimo produktus ir jų galimą susidarymą;

ii)

atsižvelgiant į tai, kad pageidautina išlauka medaus atveju yra nulis dienų, reikia pateikti duomenis apie liekanas, siekiant įrodyti, kad naudojant medžiagą bitėms numatoma paskirtimi liekanų koncentracija meduje yra saugi, netaikant išlaukos. Be to, tokie duomenys gali būti naudojami nustatant DLK;

iii)	DLK gali būti ekstrapoliuojama medui tik tada, kai turima informacijos, patvirtinančios toksikologinę pagrindinių liekanų (įskaitant skilimo produktus) meduje svarbą, ir kai akivaizdu, kad net netaikant išlaukos tos medžiagos gavusių bičių meduje liekanų yra mažiau nei DLK.

8 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2017 m. gegužės 23 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER

(1) OL L 152, 2009 6 16, p. 11.

PRIEDAS

Pagrindinių rūšių verčių ekstrapoliavimas retesnėms rūšims:

Kategorija	Galiojanti DLK	Ekstrapoliavimas
Atrajotojams	Galvijams (mėsiniams)	Visiems kitiems atrajotojams (mėsiniams), išskyrus avis
	Avims (mėsinėms)	Visiems kitiems atrajotojams (mėsiniams), išskyrus galvijus
	Galvijams ir avims (mėsiniams)	Visiems atrajotojams (mėsiniams)
	Galvijų pienui	Visų atrajotojų pienui
Monogastriniams gyvūnams	Kiaulėms	Visiems monogastriniams žinduoliams
Paukščiams	Vištoms ir kiaušiniams	Naminiams paukščiams ir jų kiaušiniams
Žuvims	Lašišinėms žuvims	Visoms pelekinėms žuvims
Kitiems gyvūnams	Arba galvijams, arba avims, arba kiaulėms	Arkliams, triušiams
	Jei visų atrajotojų ir monogastrinių gyvūnų DLK vienoda	Visiems žinduoliams
	Jei galvijų (arba avių), kiaulių ir vištų DLK vienoda	Visų rūšių maistiniams gyvūnams (išskyrus žuvis)

2017 5 24

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 135/6

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2017/881

2017 m. gegužės 23 d.

kuriuo įgyvendinamos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 763/2008 dėl gyventojų ir būstų surašymų nuostatos, susijusios su kokybės ataskaitų teikimo būdais, struktūra ir techniniu duomenų perdavimo formatu, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1151/2010

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 763/2008 dėl gyventojų ir būstų surašymų (1), ypač į jo 5 straipsnio 5 dalį ir 6 straipsnio 3 dalį,

kadangi:

(1)	Reglamente (EB) Nr. 763/2008 nustatytos bendros kas dešimt metų vykdomo išsamių duomenų apie gyventojus ir būstus teikimo taisyklės;

(2)	Komisijos reglamente (ES) 2017/712 (2) nustatyta, kad kitas gyventojų ir būstų surašymas turėtų būti siejamas su 2021 ataskaitiniais metais;

(3)	Komisijos reglamente (ES) Nr. 1151/2010 (3) nustatyti kokybės ataskaitų teikimo būdai ir struktūra ir 2011 ataskaitinių metų gyventojų ir būstų surašymų techninis duomenų perdavimo formatas;

(4)	rengiantis 2021 m. vyksiančiam gyventojų ir būstų surašymui ir norint įvertinti Komisijai (Eurostatui) perduodamų duomenų kokybę, reikia nustatyti naujus kokybės ataskaitų teikimo būdus, struktūrą ir techninį duomenų perdavimo formatą;

(5)

pagal Reglamento (EB) Nr. 763/2008 5 straipsnio 5 dalį valstybės narės turėtų perduoti patikrintus duomenis ir metaduomenis elektroniniu būdu, laikydamosi tinkamo Komisijos nustatyto techninio formato. Tarptautinių atsiskaitymų bankas, Europos Centrinis Bankas, Komisija (Eurostatas), Tarptautinis valiutos fondas, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), Jungtinės Tautos ir Pasaulio bankas parengė keitimosi statistiniais duomenimis ir metaduomenimis (SDMX) iniciatyvą dėl keitimosi ir dalijimosi duomenimis ir metaduomenimis statistinių bei techninių standartų, kuria pagrįsta surašymų duomenų bazė. Keičiantis oficialia statistika naudojamasi SDMX ir surašymų duomenų bazės statistiniais, techniniais ir duomenų perdavimo standartais. Todėl reikėtų nustatyti šiuos standartus atitinkantį techninį formatą;

(6)

Reglamentu (ES) Nr. 1151/2010 reikalaujama, kad valstybės narės saugotų 2011 ataskaitinių metų gyventojų ir būstų surašymų duomenis iki 2025 m. sausio 1 d. Tam, kad naudotojai galėtų lyginti šiuos du surašymus, 2011 m. surašymo duomenys turėtų būti prieinami iki 2035 m. sausio 1 d., kaip ir 2021 m. duomenys;

(7)	todėl Reglamentas (ES) Nr. 1151/2010 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(8)	šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Europos statistikos sistemos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Dalykas

Šiame reglamente nustatomi 2021 ataskaitinių metų gyventojų ir būstų surašymų duomenų, kuriuos valstybės narės perduoda Komisijai (Eurostatui), kokybės ataskaitų teikimo būdai, struktūra ir techninis duomenų perdavimo formatas.

2 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys ir techninės specifikacijos nustatytos Reglamente (EB) Nr. 763/2008, Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2017/543 (4) ir Reglamente (ES) 2017/712.

Taip pat vartojami šie terminai:

1) statistinis vienetas– pagrindinis stebimas vienetas, t. y. fizinis asmuo, namų ūkis, šeima, gyvenamosios patalpos ar įprastinis būstas;

2) atskirų vienetų surašymas– informacijos apie kiekvieną statistinį vienetą rinkimas tokiu būdu, kad jo charakteristikas galima įrašyti atskirai ir kryžmiškai klasifikuoti su kitomis charakteristikomis;

3) vienalaikiškumas– surašymo metu gauta informacija susijusi su tuo pačiu laiko momentu (ataskaitine data);

4) universalumas nustatytoje teritorijoje– teikiami visų tiksliai nustatytos teritorijos statistinių vienetų duomenys. Kai statistiniai vienetai yra asmenys, universalumas nustatytoje teritorijoje reiškia, kad teikiami duomenys pagrįsti informacija apie visus asmenis, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra nustatytoje teritorijoje (visi gyventojai);

5) galimybė naudotis mažų teritorijų duomenimis– galimybė naudotis mažų geografinių teritorijų ir mažų statistinių vienetų grupių duomenimis;

6) nustatytas periodiškumas– reguliarus surašymų atlikimas kiekvieno dešimtmečio pradžioje, įskaitant registrų tęstinumą;

7) duomenų šaltinis– statistinių vienetų ir (arba) su statistiniais vienetais susijusių įvykių duomenų įrašų aibė, kuria remiantis rengiami surašymo duomenys apie vieną ar kelias nurodytas tikslinės grupės temas;

8) tikslinė grupė– statistinių vienetų visuma nustatytoje geografinėje vietovėje ataskaitinę datą, atitinkanti vienos ar kelių nurodytų temų duomenų teikimo kriterijus. Kiekvienas patvirtintas statistinis vienetas į tikslinę grupę įtraukiamas tik vieną kartą;

9) apytiksliai apskaičiuota tikslinė grupė– tiksliausias įmanomas tikslinės grupės artinys. Apytiksliai apskaičiuota tikslinė grupė nustatoma prie surašomų gyventojų pridedant nepakankamą aprėptį ir atėmus perteklinę aprėptį;

10) surašomi gyventojai– statistinių vienetų aibė, kurią faktiškai atitinka nustatytos tikslinės grupės surašymo rezultatai, susiję su viena ar daugiau nurodytų temų. Su surašomais gyventojais susiję duomenų įrašai tai nurodytos tikslinės grupės duomenų šaltinyje esantys duomenų įrašai, įskaitant visus priskirtus įrašus ir išskyrus visus panaikintus įrašus. Jei pagal metodinį principą duomenų šaltinį sudaro duomenų įrašai, susiję tik su statistinių vienetų imtimi apytiksliai apskaičiuotoje tikslinėje grupėje, į surašomus gyventojus be statistinių vienetų imties įtraukiama papildoma statistinių vienetų aibė;

11) papildoma statistinių vienetų aibė– statistinių vienetų, kurie priklauso apytiksliai apskaičiuotai tikslinei grupei, bet kurių duomenų įrašų duomenų šaltinyje nėra dėl taikytos imčių metodikos, aibė;

12) aprėpties vertinimas– skirtumo tarp nurodytos tikslinės grupės ir jai priklausančių surašomų gyventojų tyrimas;

13) apklausa po atskirų vienetų surašymo– iš karto po atskirų vienetų surašymo vykdoma apklausa, siekiant nustatyti aprėptį ir įvertinti turinį;

14) nepakankama aprėptis– visų statistinių vienetų, priklausančių nurodytai tikslinei grupei, bet neįtrauktų į susijusius surašomus gyventojus, aibė;

15) perteklinė aprėptis– visų statistinių vienetų, įtrauktų į surašomus gyventojus, skirtus duomenims apie nurodytą tikslinę grupę teikti, bet nepriklausančius tai tikslinei grupei, aibė;

16) įrašo priskyrimas– dirbtinio, bet tikėtino duomenų įrašo priskyrimas tik vienai geografinei vietovei išsamiausiu geografiniu lygmeniu, kurio surašymo duomenys rengiami, ir minėto duomenų įrašo priskyrimas duomenų šaltiniui;

17) įrašo panaikinimas– duomenų šaltinyje, skirtame duomenims apie nurodytą tikslinę grupę teikti, esančio duomenų įrašo, kuriuo nepateikiama pagrįstos informacijos apie tos tikslinės grupės statistinį vienetą, panaikinimas arba neįtraukimas ar neatsižvelgimas į jį;

18) trūkstamo elemento priskyrimas– dirbtinės, bet tikėtinos konkrečios temos vertės įtraukimas į duomenų įrašą, kuris jau yra duomenų šaltinyje, bet kuriame tos vertės nėra arba ji nelaikoma tikėtina;

19) klausimynu pagrįsti duomenys– duomenys, gauti respondentams atsakius į klausimyną statistinių duomenų, susijusių su nurodytu laiko momentu, rinkimo metu;

20) įrašų siejimas– iš skirtingų duomenų šaltinių gautos informacijos jungimas, lyginant atskirų statistinių vienetų įrašus ir jungiant informaciją apie tą patį statistinį vienetą;

21) unikalus identifikatorius– duomenų šaltinyje arba bet kokiame statistinių vienetų sąraše esančių duomenų įrašų kintamasis arba kintamųjų grupė, naudojami:

—	įvertinti, ar į duomenų šaltinį (ar statistinių vienetų sąrašą) įtrauktas ne daugiau kaip vienas kiekvieno statistinio vieneto duomenų įrašas, ir (arba)

—	įrašams susieti;

22) registras– informacijos apie statistinius vienetus, kuri statistiniams vienetams poveikio turinčiais atvejais tiesiogiai atnaujinama, saugykla;

23) registro duomenys– registre esantys arba iš jo gauti duomenys;

24) registrų derinimas– įrašų siejimas, kai visi suderinti duomenų šaltiniai yra registruose;

25) duomenų išgavimas– surašymo metu gautos informacijos atrinkimas iš registre esančių duomenų, susijusių su atskirais statistiniais vienetais;

26) kodavimas– informacijos keitimas kodais, atitinkančiais klasifikavimo sistemos klases;

27) kaupimas– surinktų duomenų keitimas į tolimesniam apdorojimui tinkamą formatą;

28) įrašų tvarkymas– duomenų įrašų tikrinimas ir keitimas, siekiant jų patikimumo, tačiau išsaugant pagrindinę šių įrašų informaciją;

29) namų ūkio nustatymas– asmeninio namų ūkio nustatymas taikant namų ūkio–būsto sąvoką, kaip apibrėžta Įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/543 priedo temoje „Namų ūkio statusas“;

30) šeimos nustatymas– šeimos nustatymas remiantis informacija apie tai, ar asmenys gyvena tame pačiame namų ūkyje, bet neturint informacijos arba turint neišsamios informacijos apie tų asmenų šeiminius santykius. Terminas „šeima“ reiškia „šeimos branduolį“, kaip apibrėžta Įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/543 priedo temoje „Šeiminė padėtis“;

31) informacijos apie vienetą nebuvimas– padėtis, kai nesurinkta jokių statistinio vieneto, priklausančio surašomiems gyventojams, duomenų;

32) statistinių duomenų atskleidimo kontrolė– metodai ir procesai, taikomi siekiant sumažinti informacijos apie atskirus statistinius vienetus atskleidimo riziką skelbiant statistinę informaciją;

33) apytikslis apskaičiavimas– statistinių įverčių apskaičiavimas, turimiems duomenims taikant matematinę formulę ir (arba) algoritmą;

34) duomenų struktūros apibrėžtis– su duomenų aibe susijusi struktūrinių metaduomenų aibė, įskaitant informaciją apie tai, kaip temos yra susijusios su hiperkubo matmenimis, dydžiais ir požymiais, suskirstymo principus ir informaciją apie duomenų ir susijusių aprašomųjų metaduomenų pateikimą.

3 straipsnis

Metaduomenys ir kokybės ataskaitų teikimas

Valstybės narės iki 2024 m. kovo 31 d. pateikia Komisijai (Eurostatui) šio reglamento priede nurodytą bendrąją informaciją ir kokybės duomenis ir metaduomenis, susijusius su jų gyventojų ir būstų surašymais 2021 ataskaitiniais metais ir pagal Reglamentą (ES) 2017/712 Komisijai (Eurostatui) perduotais duomenimis ir metaduomenimis.

4 straipsnis

Duomenų šaltiniai

Valstybės narės praneša apie visus duomenų šaltinius, naudotus renkant informaciją, būtiną Reglamento (EB) Nr. 763/2008 reikalavimams įgyvendinti, visų pirma:

a)	pagrindiniams ypatumams, išvardytiems Reglamento (EB) Nr. 763/2008 2 straipsnio i punkte, apibūdinti;

b)	tikslinei grupei reprezentuoti;

c)	Įgyvendinimo reglamente (ES) 2017/543 nustatytoms atitinkamoms techninėms specifikacijoms įgyvendinti ir

d)	prisidėti prie duomenų teikimo pagal statistinių duomenų teikimo programą, nustatytą Reglamentu (ES) 2017/712.

5 straipsnis

Galimybė gauti svarbią informaciją

1. Komisijos (Eurostato) prašymu valstybės narės suteikia Komisijai (Eurostatui) galimybę gauti bet kokią informaciją, svarbią vertinant pagal Reglamentą (ES) 2017/712 perduotų duomenų ir metaduomenų kokybę.

2. Įgyvendindamos 1 dalį valstybės narės neprivalo pateikti Komisijai (Eurostatui) mikroduomenų ar konfidencialių duomenų.

6 straipsnis

Techninis duomenų perdavimo formatas

Techninis formatas, naudotinas 2021 ataskaitinių metų duomenims ir metaduomenims perduoti, yra elektroninio keitimosi statistiniais duomenimis ir metaduomenimis (SDMX) formatas, įdiegtas surašymų duomenų bazėje. Valstybės narės perduoda reikiamus duomenis laikydamosi Komisijos (Eurostato) nustatytų duomenų struktūros apibrėžčių ir susijusių techninių specifikacijų. Valstybės narės saugo reikiamus duomenis ir metaduomenis iki 2035 m. sausio 1 d., kad galėtų juos perduoti Komisijai (Eurostatui), jei ši prašytų.

7 straipsnis

Reglamento (ES) Nr. 1151/2010 pakeitimas

Reglamento (ES) Nr. 1151/2010 6 straipsnio trečias sakinys pakeičiamas taip:

„Valstybės narės saugo 2011 ataskaitinių metų duomenis ir metaduomenis iki 2035 m. sausio 1 d. Valstybės narės neprivalo keisti ar tikslinti šių duomenų po 2025 m. sausio 1 d. Jei valstybės narės nusprendžia juos keisti ar tikslinti, jos prieš padarydamos tokius pakeitimus ar patikslinimus apie juos praneša Komisijai (Eurostatui).“

8 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2017 m. gegužės 23 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER

(1) OL L 218, 2008 8 13, p. 14.

(2) 2017 m. balandžio 20 d. Komisijos reglamentas (ES) 2017/712, kuriuo nustatomi Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 763/2008 nustatytų gyventojų ir būstų surašymų statistinių duomenų bei metaduomenų ataskaitiniai metai ir programa (OL L 105, 2017 4 21, p. 1).

(3) 2010 m. gruodžio 8 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1151/2010, kuriuo įgyvendinamos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 763/2008 dėl gyventojų ir būstų surašymų nuostatos, susijusios su kokybės ataskaitų teikimo būdais, struktūra ir techniniu duomenų perdavimo formatu (OL L 324, 2010 12 9, p. 1).

(4) 2017 m. kovo 22 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/543, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 763/2008 dėl gyventojų ir būstų surašymų nuostatų, susijusių su temų ir jų suskirstymo techninėmis specifikacijomis, taikymo taisyklės (OL L 78, 2017 3 23, p. 13).

PRIEDAS

Duomenų perdavimo kokybės ataskaitų turinys ir struktūra

Valstybėse narėse atliktų 2021 ataskaitinių metų gyventojų ir būstų surašymų tekstinė ir kiekybinė metaduomenų informacija pateikiama suskirstyta pagal toliau nurodytus skirsnius.

1. APŽVALGA

1.1. Teisinis pagrindas

1.2. Atsakingos įstaigos

2. DUOMENŲ ŠALTINIAI

2.1. Duomenų šaltinių klasifikavimas pagal Reglamento (EB) Nr. 763/2008 4 straipsnio 1 dalį

2.2. 2021 m. surašymui naudotų duomenų šaltinių sąrašas

2.3. Lentelė „Duomenų šaltiniai x Temos“

2.4. Duomenų šaltinių tinkamumas, t. y. kiek jie atitinka pagrindinius ypatumus (Reglamento (EB) Nr. 763/2008 4 straipsnio 4 dalis)

2.4.1. Atskirų vienetų surašymas

2.4.2. Vienalaikiškumas

2.4.3. Universalumas nustatytoje teritorijoje

2.4.4. Galimybė naudotis mažų teritorijų duomenimis

2.4.5. Nustatytas periodiškumas

3. SURAŠYMO CIKLAS

3.1. Ataskaitinė data

Valstybės narės nurodo Komisijai (Eurostatui) ataskaitinę datą, remdamosi Komisijos reglamento (ES) 2017/712 3 straipsniu.

3.2. Pasirengimas rinkti duomenis ir duomenų rinkimas

3.2.1. Klausimynu pagrįsti duomenys

—	Klausimynų rengimas ir bandymas (įskaitant visų galutinių klausimynų egzempliorius),

—	Adresų sąrašų rengimas, pasirengimas rinkti faktinius duomenis, žemėlapių sudarymas, reklama,

—	Duomenų rinkimas (įskaitant faktinių duomenų rinkimą),

—	Teisinė prievolė rinkti informaciją, teisingos informacijos teikimo paskatos arba klaidingos informacijos teikimo galimos priežastys.

3.2.2. Registrais pagrįsti duomenys

—	Po 2011 m. sukurti nauji registrai (jei taikoma),

—	Po 2011 m. pertvarkyti esami registrai (įskaitant registrų turinio keitimą, surašomų gyventojų patikslinimą, apibrėžčių ir (arba) techninių specifikacijų pritaikymą) (jei taikoma),

—

Registrų tvarkymas (taikoma kiekvienam registrui, naudotam atliekant 2021 m. surašymą), įskaitant:

—	registrų turinio tvarkymą (registre esantys statistiniai vienetai ir informacija apie juos, įrašų tvarkymas ir (arba) elementų ir įrašų priskyrimas registrui),

—	administracines prievoles,

—	teisinę prievolę įtraukti informaciją į registrą, teisingos informacijos teikimo paskatas arba klaidingos informacijos teikimo galimas priežastis,

—	vėlavimą teikti duomenis, ypač teisėtą ir (arba) oficialų vėlavimą, vėlavimą įtraukti duomenis į registrą, duomenų pateikimą po termino,

—	neįtraukimo, nepanaikinimo, pasikartojančio įtraukimo vertinimą ir leidimą,

—	bet kokį svarbų įrašų tikslinimą ar atnaujinimą, turintį poveikio 2021 m. surašymo duomenims, registrų peržiūrų periodiškumą,

—	naudojimą, įskaitant registro naudojimą statistikos, bet ne surašymo tikslams, ir registro naudojimą ne statistikos reikmėms (pvz., administracinėms reikmėms),

—	Registrų derinimas ir siejimas (įskaitant unikalų (-ius) identifikatorių (-ius), naudotą (-us) įrašams sieti),

—	Duomenų išgavimas.

3.2.3. Duomenys, surinkti naudojant imtis

Kai informacija apie temas buvo surinkta naudojant imtis, metaduomenimis taip pat apibūdinami:

—	imties planas,

—	įvertinimui, modeliams ar priskyrimui taikytos metodikos,

—	dėl taikytų metodikų atsiradęs galimas poslinkis,

—	standartinei paklaidai skaičiuoti taikytos formulės ir algoritmai.

3.2.4. Mišriai surinkti duomenys (pagrįsti daugiau nei vienos rūšies duomenų šaltiniu)

Kai informacija apie temas buvo surinkta mišriai, metaduomenimis taip pat apibūdinami:

—	taikyti metodai (naudotų duomenų šaltinių rūšys ir kaip derinta iš jų gauta informacija, kaip įvairūs naudoti šaltiniai ir taikyti metodai vienas kitą papildo ir remia ir, jei taikoma, kuriai gyventojų daliai taikytas kuris šaltinis),

—	bet kokie kiti kokybės klausimai, susiję su mišrių metodų naudojimu.

3.3. Apdorojimas ir vertinimas

3.3.1. Duomenų apdorojimas (įskaitant kaupimą, kodavimą, kintamojo (-ųjų) nustatymą, įrašų tvarkymą, įrašų priskyrimą, įrašų panaikinimą, apytikslį apskaičiavimą, įrašų siejimą, įskaitant įrašams sieti naudojamą (-us) identifikavimo kintamąjį (-uosius), namų ūkių ir šeimų nustatymą, priemones nustatyti vienetus, apie kuriuos informacijos nepateikta, arba sumažinti tokių vienetų skaičių).

3.3.2. Aprėpties vertinimas, metodai, taikomi negavus atsakymų, apklausa (-os) po atskirų vienetų surašymo (jei taikoma), galutinis duomenų tvirtinimas: nepakankamos aprėpties ir perteklinės aprėpties apytikslio apskaičiavimo metodas, įskaitant informaciją apie nepakankamos aprėpties ir perteklinės aprėpties įverčių kokybę.

3.4. Sklaida (sklaidos priemonės, statistinių duomenų konfidencialumo užtikrinimas, įskaitant statistinių duomenų atskleidimo kontrolę)

3.5. Priemonės išlaidų efektyvumui užtikrinti

4. DUOMENŲ KOKYBĖS VERTINIMAS

4.1. Palyginamumas

Valstybės narės praneša apie visus nukrypimus nuo būtinų sąvokų ir apibrėžčių ar bet kokius valstybių narių veiksmus, kurie galėtų pakenkti duomenų palyginamumui Sąjungos mastu.

Dėl temos „Dabartinio aktyvumo statusas“ valstybės narės nurodo visus apytikslio apskaičiavimo metodus, naudotus duomenims koreguoti, kad jie geriau atitiktų Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/543 priede nustatytą apibrėžtį. Valstybės narės nurodo, kokiu mastu nukrypimas nuo minėtame reglamente nustatytos temos „Dabartinio aktyvumo statusas“ apibrėžties susijęs su naudotais duomenų šaltiniais ir apytikslio apskaičiavimo metodais.

4.2. Savalaikiškumas ir punktualumas

Nacionaliniu lygmeniu teikiama toliau nurodyta informacija:

—	pagal hiperkubus suskirstytų duomenų perdavimo Komisijai (Eurostatui) data (-os),

—	pagal hiperkubus suskirstytų duomenų esminio (-ių) tikslinimo (-ų) data (-os),

—	metaduomenų perdavimo data (-os).

Jei duomenys iš esmės tikslinami 2024 m. balandžio 1 d. ar vėliau, valstybės narės per vieną savaitę atskirai praneša Komisijai (Eurostatui) apie atitinkamą (-as) datą (-as).

4.3. Suderinamumas

Valstybės narės nurodo bet kokius didelius skirtinguose duomenų rinkiniuose, apibrėžtuose Komisijos reglamente (ES) 2017/712.

4.4. Aprėptis ir tikslumas

Aprėptis apibūdinama nurodant šias absoliučiąsias vertes, susijusias su asmenų apskaičiavimu nacionaliniu lygmeniu ir suskirstytas pagal lytį ir plačias amžiaus grupes, kaip apibrėžta Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2017/543:

a)	surašomi gyventojai;

b)	visų įrašų priskyrimo atvejų skaičius;

c)	visų įrašų panaikinimo atvejų skaičius;

d)	nepakankama aprėptis (apytiksliai apskaičiuota);

e)	perteklinė aprėptis (apytiksliai apskaičiuota):

f)	apytiksliai apskaičiuota tikslinė grupė.

Tikslumui įvertinti pateikiamos šios absoliučiosios vertės, susijusios su asmenų apskaičiavimu nacionaliniu lygmeniu ir suskirstytos pagal lytį ir plačias amžiaus grupes, kaip apibrėžta Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2017/543:

a)	surašomi gyventojai;

b)	tam tikros temos duomenų įrašų, gautų atliekant įprastą surašymą, skaičius;

c)	tam tikros temos duomenų įrašų, gautų iš administracinių registrų, skaičius;

d)	tam tikros temos duomenų įrašų, gautų iš imties tyrimų, skaičius;

e)	tam tikros temos duomenų įrašų, gautų iš kelių duomenų šaltinių, skaičius;

f)	papildoma tam tikros temos statistinių vienetų aibė (imčių atveju);

g)	tam tikros temos įrašytų reikšmių skaičius;

h)	duomenų įrašų su praleistomis reikšmėmis skaičius.

Minėtos absoliučiosios vertės, skirtos tikslumui įvertinti, teikiamos dėl šių surašymo temų:

a)	teisinė santuokinė padėtis (LMS);

b)	šeiminė padėtis (FST);

c)	namų ūkio statusas (HST);

d)	dabartinio aktyvumo statusas (CAS);

e)	profesija (OCC);

f)	veikla (IND);

g)	užimtumo statusas (SIE);

h)	darbovietės vieta (LPW);

i)	įgytas išsilavinimas (EDU);

j)	gimimo šalis / vieta (POB);

k)	pilietybės šalis (COC);

l)	atvykimo į šalį metai nuo 2010 m. (YAT);

m)	atvykimo į šalį metai nuo 1980 m. (YAE);

n)	nuolatinė gyvenamoji vieta prieš vienus metus iki surašymo (ROY);

o)	gyvenamosios vietos sąlygos (HAR).

4.5. Išsamumas

Valstybės narės praneša apie duomenų išsamumą, t. y. atitiktį Reglamento (EB) Nr. 763/2008 reikalavimams. Jos pateikia išsamesnės informacijos apie visas surašymo temas ar susijusį suskirstymą, kurių duomenų nepateikta.

4.6. Reikalingumas

Ši informacija pateikiama Sąjungos lygmeniu:

a)	veiksmai, kurių imtasi naudotojų poreikiams nustatyti ir patenkinti;

b)	išgautų duomenų masto stebėsena.

2017 5 24

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 135/27

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS (ES) 2017/888

2017 m. gegužės 22 d.

kuriuo dėl oficialaus pripažinimo, kad Italijos Umbrijos regionas neužkrėstas tuberkulioze ir Lenkijos teritorija neužkrėsta enzootine galvijų leukoze, iš dalies keičiamas Sprendimas 2003/467/EB, dėl pripažinimo, kad Vokietijos teritorija neužkrėsta infekciniu galvijų rinotracheitu, iš dalies keičiamas Sprendimas 2004/558/EB ir dėl pripažinimo, kad tam tikri Lenkijos regionai neužkrėsti Aujeskio liga, bei dėl Italijos Veneto regionui skirtos Aujeskio ligos likvidavimo programos patvirtinimo iš dalies keičiamas Sprendimas 2008/185/EB

(pranešta dokumentu Nr. C(2017) 3239)

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 1964 m. birželio 26 d. Tarybos direktyvą 64/432/EEB dėl gyvūnų sveikatos problemų, turinčių įtakos Bendrijos vidaus prekybai galvijais ir kiaulėmis (1), ypač į jos 9 straipsnio 2 dalį, 10 straipsnio 2 dalį, A.I priedo 4 dalį ir D priedo I skyriaus E skirsnį,

kadangi:

(1)	Direktyvoje 64/432/EEB nustatytos Sąjungos vidaus prekybos galvijais ir kiaulėmis taisyklės ir sąlygos, pagal kurias gali būti paskelbta, kad valstybės narės arba jos regiono galvijų bandose tuberkuliozės ar enzootinės galvijų leukozės oficialiai nenustatyta;

(2)

Komisijos sprendime 2003/467/EB (2) nurodyta, kad valstybių narių regionų, išvardytų jo I priedo 2 skyriuje, galvijų bandose tuberkuliozės oficialiai nenustatyta. Italija Komisijai pateikė dokumentus, kuriais įrodoma, kad Umbrijos regionas atitinka Direktyvoje 64/432/EEB nustatytas sąlygas, todėl galima pripažinti, jog šio regiono galvijų bandose tuberkuliozės oficialiai nenustatyta. Taigi Umbrijos regionas turėtų būti įtrauktas į Sprendimo 2003/467/EB I priedo 2 skyriaus sąrašą. Todėl Sprendimo 2003/467/EB I priedas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(3)

be to, Sprendime 2003/467/EB nustatyta, kad valstybės narės ir jų regionai, išvardyti atitinkamai šio sprendimo III priedo 1 ir 2 skyriuose, paskelbti teritorijomis, kurių galvijų bandose enzootinės galvijų leukozės oficialiai nenustatyta. Visi Lenkijos regionai, išskyrus devynias Vakarų Pamario vaivadijos apskritis, šiuo metu į tą sprendimą įtraukti kaip regionai, kuriuose enzootinės galvijų leukozės oficialiai nenustatyta. Lenkija Komisijai pateikė dokumentus, kuriais įrodoma, kad šios likusios devynios apskritys atitinka Direktyvoje 64/432/EEB nustatytas sąlygas, todėl galima pripažinti, jog šių regionų galvijų bandose enzootinės galvijų leukozės oficialiai nenustatyta. Todėl Lenkija prašė, kad visa jos teritorija būtų pripažinta teritorija, kurioje enzootinės galvijų leukozės oficialiai nenustatyta;

(4)

todėl Lenkija turėtų būti įtraukta į Sprendimo 2003/467/EB III priedo 1 skyriaus sąrašą kaip teritorija, kurioje enzootinės galvijų leukozės oficialiai nenustatyta, o iš minėto priedo 2 skyriaus šios valstybės narės įrašas turėtų būti išbrauktas. Todėl Sprendimo 2003/467/EB III priedą reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti;

(5)

Direktyvos 64/432/EEB 9 straipsnyje nustatyta, kad valstybė narė, kurioje vykdoma privaloma nacionalinė infekcinio galvijų rinotracheito ar Aujeskio ligos kontrolės programa, šią programą gali pateikti Komisijai patvirtinti. Šiame straipsnyje taip pat nustatyta, kad Sąjungos vidaus prekybai galvijais ar kiaulėmis vykdyti gali būti reikalaujama papildomų garantijų;

(6)

Direktyvos 64/432/EEB 10 straipsnyje nustatyta, kad, jeigu valstybė narė savo teritoriją arba jos dalį laiko neužkrėsta infekciniu galvijų rinotracheitu, ji turi Komisijai pateikti atitinkamus patvirtinamuosius dokumentus. Šiame straipsnyje taip pat nustatyta, kad Sąjungos vidaus prekybai galvijais ar kiaulėmis vykdyti gali būti reikalaujama papildomų garantijų;

(7)

Komisijos sprendimu 2004/558/EB (3) patvirtinamos jo I priede išvardytų valstybių narių regionams, kuriems pagal Direktyvos 64/432/EEB 9 straipsnį taikomos papildomos garantijos dėl infekcinio galvijų rinotracheito, skirtos infekcinio galvijų rinotracheito, kurį sukelia 1 tipo galvijų herpeso virusas (BHV1), kontrolės ir likvidavimo programos, kurias pateikė tame priede išvardytos valstybės narės. Be to, Sprendimo 2004/558/EB II priede išvardyti valstybių narių regionai, kurie laikomi neužkrėstais BHV1 ir kuriems pagal Direktyvos 64/432/EEB 10 straipsnį taikomos papildomos garantijos dėl infekcinio galvijų rinotracheito;

(8)	šiuo metu į Sprendimo 2004/558/EB I priedo sąrašą įtrauktos Vokietijos Šiaurės Reino-Vestfalijos federalinės žemės Kelno ir Diuseldorfo administracinės apygardos. Šie du regionai yra paskutiniai Vokietijos regionai, kurie dar nėra pripažinti neužkrėstais BHV1;

(9)

Vokietija Komisijai pateikė patvirtinamuosius dokumentus, siekdama, kad Kelno ir Diuseldorfo administracinės apygardos būtų pripažintos neužkrėstomis BHV1. Todėl Vokietija prašė, kad visa jos teritorija būtų oficialiai pripažinta neužkrėsta BHV1 ir kad jai būtų taikomos papildomos garantijos dėl infekcinio galvijų rinotracheito pagal Direktyvos 64/432/EEB 10 straipsnį;

(10)

įvertinus Vokietijos pateiktus patvirtinamuosius dokumentus, Kelno ir Diuseldorfo administracinės apygardos turėtų būti išbrauktos iš Sprendimo 2004/558/EB I priedo sąrašo, o Vokietijos įrašas II priede turėtų būti pakeistas taip, kad apimtų visus šios valstybės narės regionus. Todėl Sprendimo 2004/558/EB I ir II priedai turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti;

(11)

Komisijos sprendime 2008/185/EB (4) nustatytos papildomos kiaulių vežimo tarp valstybių narių garantijos. Šios garantijos yra susijusios su valstybių narių klasifikavimu pagal joms taikomą Aujeskio ligos statusą. Sprendimo 2008/185/EB I priede išvardytos valstybės narės ar jų regionai, kurie nėra užkrėsti Aujeskio liga ir kuriuose draudžiama vakcinacija, o II priede išvardytos valstybės narės ar jų regionai, kuriuose vykdomos patvirtintos nacionalinės Aujeskio ligos likvidavimo kontrolės programos;

(12)

Italija Komisijai pateikė patvirtinamuosius dokumentus, kad būtų patvirtinta jos Aujeskio ligos likvidavimo Veneto regione kontrolės programa ir kad šis regionas būtų tinkamai įtrauktas į Sprendimo 2008/185/EB II priedo sąrašą. Įvertinus Italijos pateiktus patvirtinamuosius dokumentus, Veneto regioną reikėtų įtraukti į Sprendimo 2008/185/EB II priedo sąrašą. Todėl Sprendimo 2008/185/EB II priedas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(13)

šiuo metu į Sprendimo 2008/185/EB II priedo sąrašą įtraukta visa Lenkijos teritorija. Lenkija Komisijai pateikė patvirtinamuosius dokumentus siekdama, kad Augustavo, Balstogės, Bialystoko, Bielsko, Hainuvkos, Monkų, Seinų, Semiatyčės, Sokulkos, Suvalkų regionai ir Suvalkai būtų pripažinti neužkrėstais Aujeskio liga ir kad šie regionai būtų tinkamai įtraukti į Sprendimo 2008/185/EB II priedo sąrašą. Įvertinus pateiktus patvirtinamuosius dokumentus, tie regionai turėtų būti išbraukti iš Sprendimo 2008/185/EB II priedo sąrašo ir įtraukti į I priedo sąrašą. Todėl Sprendimo 2008/185/EB I ir II priedai turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti;

(14)	todėl sprendimai 2003/467/EB, 2004/558/EB ir 2008/185/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti;

(15)	šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Sprendimo 2003/467/EB I ir III priedai iš dalies keičiami pagal šio sprendimo I priedą.

2 straipsnis

Sprendimo 2004/558/EB I ir II priedai iš dalies keičiami pagal šio sprendimo II priedą.

3 straipsnis

Sprendimo 2008/185/EB I ir II priedai iš dalies keičiami pagal šio sprendimo III priedą.

4 straipsnis

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje 2017 m. gegužės 22 d.

Komisijos vardu

Vytenis ANDRIUKAITIS

Komisijos narys

(1) OL 121, 1964 7 29, p. 1977/64.

(2) 2003 m. birželio 23 d. Komisijos sprendimas 2003/467/EB, nustatantis tam tikrose valstybėse narėse ar valstybių narių regionuose, kuriuose oficialiai nenustatytos tuberkuliozė, bruceliozė ir enzootinė galvijų leukozė, galvijų bandų statusą (OL L 156, 2003 6 25, p. 74).

(3) 2004 m. liepos 15 d. Komisijos sprendimas 2004/558/EB dėl Tarybos direktyvos 64/432/EEB dėl papildomų Bendrijos galvijų vidaus prekybos garantijų, susijusių su infekciniu galvijų rinotracheitu, ir infekcijos likvidavimo programų, pateiktų atitinkamų valstybių narių, patvirtinimo įgyvendinimo (OL L 249, 2004 7 23, p. 20).

(4) 2008 m. vasario 21 d. Komisijos sprendimas 2008/185/EB dėl papildomų garantijų, susijusių su Aujeskio liga, Bendrijos vidaus prekybai kiaulėmis, ir kriterijų, pateikiant informaciją apie šią ligą (OL L 59, 2008 3 4, p. 19).

I PRIEDAS

Sprendimo 2003/467/EB I ir III priedai iš dalies keičiami taip:

I priedo 2 skyriuje Italijai skirtas įrašas pakeičiamas taip:

„Italijoje:

—	Abrucų regionas: Peskaros provincija,

—	Bolcano provincija,

—	Emilijos-Romanijos regionas,

—	Friulio-Venecijos Džulijos regionas,

—	Lacijaus regionas: Riečio, Viterbo provincijos,

—	Ligūrijos regionas,

—	Lombardijos regionas,

—	Markės regionas: Ankonos, Askoli Pičeno, Fermo, Pezaro ir Urbino provincijos,

—	Pjemonto regionas,

—	Sardinijos regionas: Kaljario, Medijo Kampidano, Ogliastros, Olbijos-Tempijaus, Oristano provincijos,

—	Toskanos regionas,

—	Trento provincija,

—	Umbrijos regionas,

—	Veneto regionas.“

III priedas iš dalies keičiamas taip:

1 skyrius pakeičiamas taip:

„1 SKYRIUS

Valstybės narės, kuriose enzootinės galvijų leukozės oficialiai nenustatyta

ISO kodas	Valstybė narė
BE	Belgija
CZ	Čekija
DK	Danija
DE	Vokietija
EE	Estija
IE	Airija
ES	Ispanija
CY	Kipras
LV	Latvija
LT	Lietuva
LU	Liuksemburgas
NL	Nyderlandai
AT	Austrija
PL	Lenkija
SI	Slovėnija
SK	Slovakija
FI	Suomija
SE	Švedija
UK	Jungtinė Karalystė“

b)	2 skyriuje visas Lenkijai skirtas įrašas išbraukiamas.

II PRIEDAS

Sprendimo 2004/558/EB I ir II priedai pakeičiami taip:

„I PRIEDAS

Valstybės narės	Valstybių narių regionai, kuriems taikomos papildomos garantijos dėl infekcinio galvijų rinotracheito pagal Direktyvos 64/432/EEB 9 straipsnį
Belgija	Visi regionai
Čekija	Visi regionai
Italija	Friulio-Venecijos Džulijos regionas Trento autonominė provincija
Liuksemburgas	Visi regionai

„II PRIEDAS

Valstybės narės	Valstybių narių regionai, kuriems taikomos papildomos garantijos dėl infekcinio galvijų rinotracheito pagal Direktyvos 64/432/EEB 10 straipsnį
Danija	Visi regionai
Vokietija	Visi regionai
Italija	Aostos slėnio regionas Bolcano autonominė provincija
Austrija	Visi regionai
Suomija	Visi regionai
Švedija	Visi regionai
Jungtinė Karalystė	Džersis

“

III PRIEDAS

Sprendimo 2008/185/EB I ir II priedai pakeičiami taip:

„I PRIEDAS

Valstybės narės ar jų regionai, kuriuose nenustatyta Aujeskio ligos ir kuriuose uždrausta vakcinacija

ISO kodas	Valstybė narė	Regionai
BE	Belgija	Visi regionai
CZ	Čekija	Visi regionai
DK	Danija	Visi regionai
DE	Vokietija	Visi regionai
IE	Airija	Visi regionai
FR	Prancūzija	Eno, Enos, Aljė, Aukštutinio Provanso Alpių, Pajūrio Alpių, Ardešo, Ardėnų, Arježo, Obo, Odo, Averono, Žemutinio Reino, Ronos deltos, Kalvadoso, Kantalio, Šarantos, Pajūrio Šarantos, Šero, Korezo, Kot d'Oro, Kot d'Armoro, Krezo, De Sevro, Dordonės, Du, Dromo, Esono, Ero, Ero ir Luaro, Finistero, Garo, Žero, Žirondos, Aukštutinių Alpių, Aukštutinės Senos, Aukštutinės Garonos, Aukštutinės Luaros, Aukštutinės Marnos, Aukštutinių Pirėnų, Aukštutinio Reino, Aukštutinės Sonos, Aukštutinės Savojos, Aukštutinio Vjeno, Hero, Endro, Ilio ir Vileno, Endro ir Luaros, Izero, Juros, Landų, Luaros, Atlanto Luaros, Luaro ir Šero, Luarė, Lo, Lo ir Garonos, Lozero, Meno ir Luaros, Manšo, Marnos, Majeno, Merto ir Mozelio, Mezo, Morbihano, Mozelio, Njevro, Šiaurės, Uazos, Orno, Paryžiaus, Pa de Kalė, Atlanto Pirėnų, Rytų Pirėnų, Piui de Domo, Rejunjono, Ronos, Sarto, Sonos ir Luaros, Savojos, Senos ir Marnos, Pajūrio Senos, Senos-Sen Deni, Somos, Tarno, Tarno ir Garonos, Belforo teritorijos, Marnos slėnio, Uazos slėnio, Varo, Vokliūzo, Vandėjos, Vjeno, Vogėzų, Jono, Ivlino departamentai
IT	Italija	Bolcano autonominė provincija
CY	Kipras	Visi regionai
LU	Liuksemburgas	Visi regionai
HU	Vengrija	Visi regionai
NL	Nyderlandai	Visi regionai
AT	Austrija	Visi regionai
PL	Lenkija	Palenkės vaivadija: apskritys: Augustavo, Balstogės, Bialystoko, Bielsko, Hainuvkos, Monkų, Seinų, Semiatyčių, Sokulkos, Suvalkų, Suvalkų miesto.
SI	Slovėnija	Visi regionai
SK	Slovakija	Visi regionai
FI	Suomija	Visi regionai
SE	Švedija	Visi regionai
UK	Jungtinė Karalystė	Visi regionai

„II PRIEDAS

Valstybės narės ar jų regionai, kuriuose vykdomos patvirtintos nacionalinės Aujeskio ligos likvidavimo kontrolės programos

ISO kodas	Valstybė narė	Regionai
ES	Ispanija	Visi regionai
IT	Italija	Friulio-Venecijos Džulijos regionas Veneto regionas
LT	Lietuva	Visi regionai
PL	Lenkija	Žemutinės Silezijos vaivadija: visos apskritys; Kujavijos Pamario vaivadija: visos apskritys; Liublino vaivadija: visos apskritys; Liubušo vaivadija: visos apskritys; Lodzės vaivadija: visos apskritys; Mažosios Lenkijos vaivadija: visos apskritys; Mazovijos vaivadija: visos apskritys; Opolės vaivadija: visos apskritys; Pakarpatės vaivadija: visos apskritys; Palenkės vaivadija: Grajevo, Kolno, Lomžos, Lomžos miesto, Mazovijos Vysockio, Zambruvo apskritys. Pamario vaivadija: visos apskritys; Silezijos vaivadija: visos apskritys; Švento Kryžiaus vaivadija: visos apskritys; Varmijos Mozūrų vaivadija: visos apskritys; Didžiosios Lenkijos vaivadija: visos apskritys; Vakarų Pamario vaivadija: visos apskritys.

“

2017 5 24

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 135/35

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS (ES) 2017/889

2017 m. gegužės 23 d.

kuriuo Komorų Sąjunga pripažįstama trečiąja šalimi, nebendradarbiaujančia kovojant su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1005/2008, nustatantį Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, iš dalies keičiantį reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1936/2001 ir (EB) Nr. 601/2004 bei panaikinantį reglamentus (EB) Nr. 1093/94 ir (EB) Nr. 1447/1999 (1), ypač į jo 31 straipsnį,

kadangi:

1. ĮVADAS

(1)	Reglamentu (EB) Nr. 1005/2008 (NNN žvejybos reglamentu) sukuriama Sąjungos sistema, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai (NNN) žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti.

(2)	NNN žvejybos reglamento VI skyriuje nustatyta tvarka, pagal kurią šalys pripažįstamos nebendradarbiaujančiomis trečiosiomis šalimis, imamasi veiksmų tokių šalių atžvilgiu, sudaromas nebendradarbiaujančių šalių sąrašas, iš tokio sąrašo išbraukiama, jis viešinamas ir imamasi neatidėliotinų priemonių.

(3)

Pagal NNN žvejybos reglamento 31 straipsnį Komisija turi nustatyti trečiąsias šalis, kurias ji laiko nebendradarbiaujančiomis kovojant su NNN žvejyba. Trečioji šalis gali būti pripažinta nebendradarbiaujančia, jeigu ji, kaip vėliavos, uosto, pakrantės ar rinkos valstybė, nevykdo pagal tarptautinę teisę jai tenkančių pareigų imtis veiksmų siekiant užkirsti kelią NNN žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti.

(4)	Trečiųjų šalių pripažinimas nebendradarbiaujančiomis yra grindžiamas visos pagal NNN žvejybos reglamento 31 straipsnio 2 dalį gautos informacijos apžvalga.

(5)	Pagal NNN žvejybos reglamento 33 straipsnį Taryba turi sudaryti nebendradarbiaujančių šalių sąrašą. Toms šalims taikomos NNN žvejybos reglamento 38 straipsnyje nustatytos priemonės.

(6)	Vadovaujantis NNN žvejybos reglamento 12 straipsnio 2 dalimi, žuvininkystės produktai į Sąjungą gali būti importuojami tik pateikus to reglamento reikalavimus atitinkantį sužvejotų žuvų kiekio sertifikatą.

(7)

Pagal NNN žvejybos reglamento 20 straipsnio 1 dalies a punktą tam tikros vėliavos valstybės patvirtinti sužvejotų žuvų kiekio sertifikatai gali būti pripažįstami tik jei ta valstybė praneša Komisijai apie nacionalines priemones, susijusias su įstatymų, kitų teisės aktų ir išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonių, kurių turi laikytis jos žvejybos laivai, įgyvendinimu, kontrole ir vykdymo užtikrinimu.

(8)	Komorų Sąjunga (toliau – Komorai) savo, kaip vėliavos valstybės, pranešimo Komisijai pagal NNN žvejybos reglamento 20 straipsnį nepateikė.

(9)	Pagal NNN žvejybos reglamento 20 straipsnio 4 dalį Komisija bendradarbiauja su trečiųjų šalių administracijomis srityse, susijusiose su to reglamento nuostatų dėl sužvejotų žuvų kiekio sertifikavimo įgyvendinimu.

(10)

Remdamasi NNN žvejybos reglamento 31 straipsnio 2 dalyje nurodyta informacija, Komisija laikėsi nuomonės, kad buvo aiškių požymių, jog Komorai nevykdo pagal tarptautinę teisę jiems tenkančių vėliavos, uosto, pakrantės ar rinkos valstybės pareigų imtis veiksmų siekiant užkirsti kelią NNN žvejybai, atgrasyti nuo jos ar ją panaikinti.

(11)	Todėl Komisija, vadovaudamasi NNN žvejybos reglamento 32 straipsniu, priėmė 2015 m. spalio 1 d. sprendimą (2) Komorams pranešti apie tai, kad jie gali būti pripažinti trečiąja šalimi, nebendradarbiaujančia pagal NNN žvejybos reglamentą.

(12)	2015 m. spalio 1 d. sprendime buvo išdėstyti šią galimybę pagrindžiantys esminiai faktai ir svarstymai.

(13)	Pranešimas apie sprendimą buvo išsiųstas Komorams, o kartu su juo – raštas, kuriame Komorai raginami glaudžiai bendradarbiaujant su Komisija įgyvendinti veiksmų planą nustatytiems trūkumams pašalinti.

(14)

Komisija paragino Komorus visų pirma: i) imtis visų reikiamų priemonių Komisijos pasiūlytame veiksmų plane nurodytiems veiksmams įgyvendinti; ii) įvertinti Komisijos pasiūlytame veiksmų plane nurodytų veiksmų įgyvendinimą ir iii) kas šešis mėnesius pateikti Komisijai išsamią ataskaitą ir joje įvertinti kiekvieno veiksmo įgyvendinimą, inter alia, atsižvelgiant į to veiksmo ir (arba) bendrą veiksmų veiksmingumą užtikrinant, kad žvejybos kontrolės sistema derėtų su šaliai, kaip vėliavos, uosto, pakrantės ar rinkos valstybei, pagal tarptautinę teisę tenkančiomis pareigomis imtis veiksmų siekiant užkirsti kelią NNN žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti.

(15)

Komorams buvo suteikta galimybė raštu ir žodžiu atsakyti į 2015 m. spalio 1 d. sprendime aiškiai išdėstytus klausimus ir sureaguoti į visą kitą svarbią Komisijos pateiktą informaciją ir pateikti įrodymų tame sprendime išdėstytiems faktams paneigti arba papildyti. Komorams buvo užtikrinta teisė prašyti papildomos informacijos arba ją teikti.

(16)	2015 m. spalio 1 d. sprendimu ir raštu Komisija pradėjo dialogą su Komorais ir nurodė, kad, jos nuomone, šešių mėnesių turėtų iš esmės pakakti laukiamiems rezultatams užtikrinti.

(17)	Komisija toliau rinko ir tikrino visą, jos nuomone, būtiną informaciją. Komorų pastabos žodžiu ir raštu, pateiktos priėmus 2015 m. spalio 1 d. sprendimą, buvo apsvarstytos ir į jas buvo atsižvelgta. Apie Komisijos svarstymus Komorams buvo nuolat pranešama žodžiu arba raštu.

(18)

Atsižvelgdama į surinktus duomenis, kaip aprašyta 37–93 konstatuojamosiose dalyse, Komisija mano, kad Komorai nepakankamai atsižvelgė į 2015 m. spalio 1 d. sprendime nurodytus susirūpinimą keliančius klausimus ir trūkumus. Be to, Komorai įgyvendino ne visas pridėtame veiksmų plane pasiūlytas priemones.

2. KOMORAMS TAIKOMA TVARKA

(19)	2015 m. spalio 1 d. Komisija pagal NNN žvejybos reglamento 32 straipsnį pranešė Komorams, kad svarsto galimybę juos pripažinti nebendradarbiaujančia trečiąja šalimi (3).

(20)	Komisija jiems pasiūlė, glaudžiai bendradarbiaujant su jos tarnybomis, įgyvendinti veiksmų planą 2015 m. spalio 1 d. sprendime nustatytiems trūkumams pašalinti.

(21)

Pagrindiniai Komisijos nurodyti trūkumai buvo susiję su keliais atvejais, kai nebuvo vykdomi įsipareigojimai pagal tarptautinę teisę, visų pirma, susiję su tinkamos teisinės sistemos ir registravimo bei licencijų išdavimo procedūrų patvirtinimu, Komorų registro valdymu, su tuo, kad Komorų valdžios institucijos nebendradarbiauja ir nesidalija informacija nei tarpusavyje, nei su trečiosiomis šalimis, kurių teritorijose žvejoja Komorų laivai, taip pat su tinkamos ir veiksmingos stebėsenos bei atgrasomųjų sankcijų sistemos neturėjimu. Kiti nustatyti trūkumai yra platesne prasme susiję su tarptautinių įsipareigojimų, įskaitant regioninių žuvininkystės valdymo organizacijų (RFMO) rekomendacijas bei rezoliucijas, laikymusi. Be to, nustatyta, kad nesilaikyta susijusių institucijų rekomendacijų ir rezoliucijų, pavyzdžiui, Jungtinių Tautų tarptautinio neteisėtos, nedeklaruojamos ir nereglamentuojamos žvejybos prevencijos veiksmų plano (IPOA IUU) ir FAO neprivalomųjų vėliavos valstybės veiksmų gairių. Tačiau tai, kad nesilaikyta neprivalomų rekomendacijų ir rezoliucijų, buvo laikoma tik patvirtinamuoju įrodymu, o ne pagrindu pripažinti šalį nebendradarbiaujančia.

(22)	2016 m. sausio 5 d. Komisija surengė telefoninę konferenciją su Komorų valdžios institucijomis, kad pabrėžtų, kaip svarbu, kad Komorai sureaguotų į 2015 m. spalio 1 d. sprendimą.

(23)	2016 m. sausio 6 d. parengtame ir 2016 m. sausio 29 d. Komisijai perduotame rašte Komorai pranešė Komisijai apie institucinius susitarimus, sudarytus siekiant pašalinti 2015 m. spalio 1 d. sprendime nustatytus trūkumus. Kartu su šiuo raštu buvo pateikti patvirtinamieji dokumentai.

(24)	2016 m. kovo 16 d. Briuselyje įvyko Komisijos ir Komorų konsultacijos. Tame susitikime Komorai aiškiai įsipareigojo išspręsti problemas, susijusias su Komorų registro valdymu. Per šį susitikimą Komorai pateikė žvejybos ir su žvejyba susijusių laivų, tariamai plaukiojančių su Komorų vėliava, sąrašą.

(25)

2016 m. kovo 31 d. Komorų valdžios institucijos pateikė ministro įsakymą, kuriuo įsteigiamas už laivų registravimą ir už žuvininkystę atsakingų institucijų jungtinis komitetas. 2016 m. balandžio 2 d. Komorai pateikė Komorų registro valdymo aplinkraščio projektą; į jį Komisija sureagavo 2016 m. balandžio 13 d. raštu.

(26)

2016 m. balandžio 30 d. ir 2016 m. gegužės 2 d. Komorai elektroninėmis priemonėmis pateikė šiuos dokumentus: i) raštą, kuriame išdėstytos preliminarios priemonės, kurių imtasi dėl Komorų registro valdymo ir Komorų žvejybos ir su žvejyba susijusio laivyno, ii) iš dalies pakeistą aplinkraštį, pasirašytą 2016 m. balandžio 25 d., kuriuo sustabdoma su Komorų vėliava plaukiojančių žvejybos ir su žvejyba susijusių laivų registracija, iii) žvejybos ir su žvejyba susijusių laivų, tariamai plaukiojančių su Komorų vėliava, sąrašą, kuris skyrėsi nuo 2016 m. kovo 16 d. pateikto sąrašo, iv) raštų, nusiųstų trims regioninėms žuvininkystės institucijoms, kurioms priklauso rajonai, kuriuose žvejoja Komorų žvejybos ir su žvejyba susiję laivai, kopijas ir v) trečiajai šaliai nusiųsto rašto dėl teisinės pagalbos kopiją. 2016 m. gegužės 18 d. buvo gautos kai kurių dokumentų popierinės kopijos. Kartu su šiais paskutiniais perduotais dokumentais buvo pateikti ir šie dokumentai: i) aiškinamasis lydraštis, ii) naujas žvejybos ir su žvejyba susijusių laivų, tariamai plaukiojančių su Komorų vėliava, sąrašas, kuris skiriasi nuo pirmiau išvardytų sąrašų, ir ii) nepasirašytas laikinas registravimo sertifikatas. Komisija į šiuos pateiktus dokumentus 2016 m. gegužės 31 d. sureagavo elektroninėmis priemonėmis ir 2016 m. birželio 13 d. raštu. Šiuose pranešimuose Komisija aiškiai pabrėžė, kad Komorai turi imtis tinkamų papildomų priemonių, susijusių su Komorų žvejybos ir su žvejyba susijusiu laivynu, ypač vykdymo užtikrinimo priemonių ir bendradarbiavimo su valstybėmis narėmis, trečiųjų šalių pakrantės ir uosto kompetentingomis institucijomis ir regioninėmis žuvininkystės institucijomis veiksmų. Komisija taip pat pabrėžė, kad gali būti, jog kai kurie žvejybos ir su žvejyba susiję laivai turėjo teisę plaukioti su Komorų vėliava ir po registracijos sustabdymo, kuris buvo patvirtintas aplinkraščiu, pasirašytu 2016 m. balandžio 25 d.

(27)

2016 m. gegužės 31 d. Komorai pateikė šiuos dokumentus: i) veiksmų planą, pagrįstą Komisijos pasiūlytu veiksmų planu, ii) žuvininkystės sektorių reglamentuojančios teisinės sistemos, įskaitant sankcijų sistemą, pakeitimų projektą ir iii) Komorams pagal tarptautinę teisę tenkančių vėliavos valstybės pareigų santrauką.

(28)	Komisija ne kartą (2016 m. birželio 8, 21, 28 ir 29 d.) paaiškino Komorams, kaip jai svarbu sulaukti raštiškų ir žodinių atsakymų į jos 2016 m. gegužės 31 d. ir 2016 m. birželio 13 d. pranešimus.

(29)

Komorai Komisijai taip pat pranešė apie tolesnį Komorų valdžios institucijų ir regioninės žuvininkystės institucijos apsikeitimą informacija (2016 m. liepos 7 ir 11 d.) apie Komorų žvejybos ir su žvejyba susijusio laivyno statusą. Šia proga Komorai pateikė naują žvejybos ir su žvejyba susijusių laivų, tariamai plaukiojančių su Komorų vėliava, sąrašą, kuris skyrėsi nuo pirmiau išvardytų sąrašų.

(30)	2016 m. liepos 20 d. raštu Komisija Komorų valdžios institucijoms pasisiūlė atvykti į Komorus.

(31)

Komorų valdžios institucijos į Komisijos 2016 m. gegužės 31 d. ir 2016 m. birželio 13 d. pranešimus sureagavo 2016 m. liepos 20 d. raštu, kuriame priminė, kad pagal 2007 m. rugpjūčio 29 d. įstatymu Nr. 07-011/AU nustatyto žuvininkystės ir akvakultūros kodekso ir 2015 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 15-050/PR nuostatas nė vienas Komorų laivas neturėtų žvejoti už Komorų išskirtinės ekonominės zonos (IEZ) ribų be Komorų valdžios institucijų leidimo ir kad nė vienas Komorų žvejybos ar su žvejyba susijęs laivas neturėtų vykdyti žvejybos arba su žvejyba susijusios veiklos ne Indijos vandenyno tunų komisijos (IOTC) kompetencijos rajone. Komorai taip pat paprašė Komisijos padėti, inter alia, informuoti valstybių narių kompetentingas institucijas apie Komorų žvejybos ir su žvejyba susijusio laivyno statusą ir paprašyti jų perduoti Komorų valdžios institucijoms visą jų turimą svarbią informaciją apie šių laivų veiklą. Komisija Komorams atsakė 2016 m. liepos 27 ir 28 d. ir suteikė prašomą informaciją ir paprašė pateikti paaiškinimus. Komisija taip pat perdavė informaciją, kurią Komorai valstybių narių kompetentingoms institucijoms pateikė raštu 2016 m. rugpjūčio 5 d.

(32)

2016 m. rugpjūčio 11 d. Komorai pateikė pirmojo už laivų registravimą ir už žuvininkystę atsakingų institucijų jungtinio komiteto posėdžio, įvykusio 2016 m. rugpjūčio 2 d., protokolą. Pagrindinė šio posėdžio rekomendacija buvo suteikti šešių mėnesių lengvatinį laikotarpį su Komorų vėliava plaukiojantiems žvejybos ir su žvejyba susijusiems laivams, žvejojantiems už Komorų IEZ ribų be Komorų valdžios institucijų leidimo ir ne IOTC kompetencijos rajone. Lengvatinio laikotarpio tikslas – informuoti šių laivų naudotojus apie jų pareigas pagal Komorų žuvininkystės sritį reglamentuojančią teisinę sistemą.

(33)

2016 m. rugpjūčio 18 d. valstybės narės kompetentingos institucijos taip pat informavo Komisiją apie tai, kad egzistuoja 2016 m. rugpjūčio 8 d. už laivų registravimą atsakingų Komorų valdžios institucijų pasirašytas aplinkraštis. Šiuo aplinkraščiu, inter alia, buvo panaikintas su Komorų vėliava plaukiojančių žvejybos ir su žvejyba susijusių laivų registracijos sustabdymas.

(34)

Nuo 2016 m. gegužės mėn. Komisija taip pat gavo visą informaciją apie valstybių narių ir kitų trečiųjų šalių kompetentingų institucijų Komorų valdžios institucijoms pagal NNN žvejybos reglamento 51 straipsnį nusiųstus savitarpio pagalbos prašymus dėl Komorų žvejybos ir su žvejyba susijusių laivų statuso bei veiklos ir šių valdžios institucijų pateiktus atsakymus. Komisija informacijos apie šio laivyno statusą ir veiklą gavo ir iš kitų šaltinių, įskaitant trečiąsias šalis. Ši informacija buvo laikoma papildomais įrodymais.

(35)

2016 m. rugpjūčio 23–26 d. Komisija lankėsi atitinkamose Komorų valdžios institucijose. Per Komisijos vizitą Komorų valdžios institucijos turėjo galimybę pranešti Komisijai apie naujausius pokyčius. 2016 m. rugpjūčio 30 d. ir 2016 m. rugsėjo 2 d. Komisija Komorams nusiuntė daugiau informacijos ir papildomų prašymų suteikti informacijos ir pateikti daugiau dokumentų. Komorų valdžios institucijos patvirtino, kad gavo šiuos pranešimus (atitinkamai 2016 m. rugsėjo 2 d. ir 2016 m. rugsėjo 4 d.).

(36)

2016 m. spalio 28 d. raštu Komisija Komorų valdžios institucijoms perdavė informaciją apie tai, kad 2016 m. balandžio–birželio mėn. Vakarų Afrikos pakrantėje Komorų žvejybos ir su žvejyba susiję laivai atliko 21 perkrovimo operaciją jūroje. Savo pranešime Komisija priminė jai susirūpinimą keliantį klausimą, susijusį su Komorų registro valdymu.

3. KOMORŲ PRIPAŽINIMAS NEBENDRADARBIAUJANČIA TREČIĄJA ŠALIMI

(37)

Pagal NNN žvejybos reglamento 31 straipsnio 3 dalį Komisija, atsižvelgdama į 2015 m. spalio 1 d. sprendime nustatytus faktus ir Komorų pateiktą atitinkamą informaciją, pasiūlytą veiksmų planą ir priemones padėčiai ištaisyti, įvertino, kaip Komorai, kaip vėliavos, uosto, pakrantės ar rinkos valstybė, vykdo jiems tenkančius tarptautinius įsipareigojimus. Atlikdama šį vertinimą, Komisija atsižvelgė į NNN žvejybos reglamento 31 straipsnio 4–7 dalyse išvardytas sąlygas.

3.1. Priemonės, kurių imtasi kovojant su pasikartojančią NNN žvejybą vykdančiais laivais ir prekybos srautais (NNN žvejybos reglamento 31 straipsnio 4 dalis)

(38)

Kaip pabrėžta 2015 m. spalio 1 d. sprendimo 36 konstatuojamojoje dalyje, Komisija nustatė, kad Komorai nevykdė jiems pagal tarptautinę teisę tenkančių vėliavos, uosto, pakrantės ir rinkos valstybės pareigų dėl NNN žvejybą vykdančių laivų ir NNN žvejybos, kurią vykdo arba remia su jų vėliava plaukiojantys laivai arba Komorų piliečiai, taip pat neužkirto kelio žuvininkystės produktams, gautiems vykdant NNN žvejybą, patekti į rinką.

(39)

2015 m. spalio 1 d. sprendimo 20–23 konstatuojamosiose dalyse nustatyta, kad 2010–2015 m. NNN žvejybos veiklą vykdė maždaug dvidešimt Komorų žvejybos ir su žvejyba susijusių laivų. Komisija aiškiai nustatė, kad šie laivai žvejojo už Komorų IEZ ribų be Komorų valdžios institucijų leidimo ir jų nekontroliuojami ir ne IOTC kompetencijos rajone, visų pirma rytų Atlante. Ši padėtis prieštarauja IPOA IUU 45 punkte ir FAO atsakingos žuvininkystės kodekso 8.2.2 punkte pateiktoms rekomendacijoms, kuriose nustatyta, kad vėliavos valstybės turėtų užtikrinti, kad kiekvienas laivas, turintis teisę plaukioti su jų vėliava ir vykdantis veiklą ne jų vandenyse, turėtų galiojantį leidimą. Tai taip pat reiškia, kad nėra laikomasi FAO neprivalomųjų vėliavos valstybės veiksmų gairių 29 ir 30 punktuose pateiktų rekomendacijų. Kaip paaiškinta 31 konstatuojamojoje dalyje, Komorų valdžios institucijos pripažino, kad nė vienas Komorų laivas neturėtų veikti už Komorų IEZ ribų be Komorų valdžios institucijų leidimo ir kad nė vienas Komorų žvejybos ar su žvejyba susijęs laivas neturėtų vykdyti žvejybos arba su žvejyba susijusios veiklos ne IOTC kompetencijos rajone.

(40)	Nuo tada, kai buvo priimtas 2015 m. spalio 1 d. sprendimas, Komisijos surinkti įrodymai rodo, kad 39 konstatuojamojoje dalyje aprašyta padėtis nepasikeitė.

(41)

Remdamasi iš valstybių narių ir trečiųjų šalių pakrantės ir uosto kompetentingų institucijų gauta informacija, Komisija nustatė, kad buvo atliktos kelios perkrovimo operacijos jūroje, kuriose dalyvavo 39 konstatuojamojoje dalyje nurodyti laivai, nors, kaip išdėstyta 60 konstatuojamojoje dalyje, Komorai pateikė rašytinius pareiškimus, kuriais patvirtinama, kad Komorų valdžios institucijos draudžia perkrovimo operacijas jūroje. Vadinasi šios operacijos buvo atliekamos neturint Komorų valdžios institucijų leidimo. Taip pažeidžiamas IPOA IUU 49 punktas, kuriame nustatyta, kad vėliavos valstybės turėtų užtikrinti, jog visi jų laivai, dalyvaujantys perkrovimo operacijose, turėtų vėliavos valstybės išduotą išankstinį leidimą ir teiktų ataskaitas nacionalinėms valdžios institucijoms.

(42)

Vadovaudamasi NNN žvejybos reglamento 31 straipsnio 4 dalies b punktu, Komisija taip pat išnagrinėjo priemones, kurių Komorai ėmėsi dėl žuvininkystės produktų, gautų vykdant NNN žvejybą, patekimo į jų rinką. IPOA IUU pateikiamos gairės dėl tarptautiniu lygmeniu sutartų su rinka susijusių priemonių, kuriomis prisidedama prie prekybos žuvimis, sužvejotomis vykdant NNN žvejybą, ir tokių žuvų produktais sumažinimo ar panaikinimo. Be to, 71 punkte valstybėms narėms patariama imtis veiksmų rinkų skaidrumui didinti, kad užtikrintų žuvų arba jų produktų atsekamumą. Be to, FAO atsakingos žuvininkystės kodekse, visų pirma jo 11 straipsnyje, išdėstomi sužvejotų žuvų tvarkymo ir atsakingos tarptautinės prekybos gerosios patirties principai. Atsakingos žuvininkystės kodekso 11.1.11 straipsnyje nustatytas reikalavimas valstybėms užtikrinti, kad tarptautinė ir vidaus prekyba žuvimis ir žuvininkystės produktais būtų vykdoma laikantis patikimų išteklių išsaugojimo ir valdymo principų sudarant palankesnes sąlygas nustatyti žuvų ir jų produktų kilmę.

(43)

Kaip nustatyta 2015 m. spalio 1 d. sprendimo 23 konstatuojamojoje dalyje, Komorai negali pateikti informacijos nei apie Komorų žvejybos laivyno sužvejotų žuvų rūšis, nei apie tų žuvų produktų prekybos srautus. Remdamasi iš Komorų valdžios institucijų gauta informacija, Komisija laikėsi nuomonės, kad pažangos, susijusios su 2015 m. spalio 1 d. sprendimo 23 ir 33 konstatuojamosiose dalyse aprašytais faktais, nepadaryta, nes Komorų valdžios institucijos neatlieka pakankamos Komorų laivų, žvejojančių už Komorų IEZ ribų, žvejybos veiklos ir iškrovimo bei perkrovimo operacijų kontrolės. Todėl Komorai negalėjo garantuoti savo rinkų skaidrumo, kad užtikrintų žuvų arba jų produktų atsekamumą, kaip nustatyta IPOA IUU 71 punkte.

(44)	Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad produktus atsekti sunkiau ir dėl nepakankamo Komorų registravimo ir licencijavimo procedūrų skaidrumo ir nepakankamo bendradarbiavimo ir dalijimosi informacija šalies viduje, kaip išdėstyta 2015 m. spalio 1 d. sprendimo 24 konstatuojamojoje dalyje.

(45)

Kadangi Komorams trūksta duomenų, jie negali tinkamai atsekti žuvų produktų kilmės ir nepakankamai pajėgia užkirsti kelią prekybai NNN žvejybos produktais. Dėl nustatyto atsekamumo trūkumo ir Komorų valdžios institucijoms prieinamos informacijos apie su jų vėliava plaukiojančių laivų iškrautas ar perkrautas žuvis stokos Komorų institucijos nesutrukdė vykdant NNN žvejybą gautus žuvininkystės produktus iškrauti šios šalies uostuose, todėl kyla pavojus, kad tiems produktams bus leista patekti į rinką. Komisija negali užtikrinti, kad šioje šalyje prekiaujami žuvininkystės produktai nėra gauti iš NNN žvejybos. Šiuo atžvilgiu Komorai neatsižvelgė į IPOA IUU 24 punktą, kuriame vėliavos valstybėms rekomenduojama užtikrinti visapusišką ir veiksmingą žvejybos stebėseną, kontrolę ir priežiūrą nuo pat jos pradžios ir iškrovimo vietos iki galutinės paskirties vietos.

(46)

Nuo tada, kai buvo priimtas 2015 m. spalio 1 d. sprendimas, Komorai netaikė nė vienos tinkamos taisomosios priemonės pirmiau aprašytai padėčiai ištaisyti. Todėl Komorai negali garantuoti savo rinkų skaidrumo, kad užtikrintų žuvų arba jų produktų atsekamumą, kaip reikalaujama IPOA IUU 71 punkte ir FAO atsakingos žuvininkystės kodekso 11.1.11 straipsnyje.

(47)

Atsižvelgdama į 2015 m. spalio 1 d. sprendimo 20–35 konstatuojamąsias dalis ir pokyčius po 2015 m. spalio 1 d. ir vadovaudamasi NNN žvejybos reglamento 31 straipsnio 3 dalimi ir 4 dalies a ir b punktais, Komisija mano, kad Komorai neįvykdė pagal tarptautinę teisę jiems tenkančių vėliavos, uosto, pakrantės ir rinkos valstybės pareigų dėl NNN žvejybą vykdančių laivų ir NNN žvejybos, kurią vykdo arba remia su jos vėliava plaukiojantys žvejybos laivai arba jų piliečiai, ir nesiėmė pakankamų veiksmų, kad į jos rinką nepatektų žuvininkystės produktai, gauti vykdant NNN žvejybą.

3.2. Nepakankamas bendradarbiavimas ir reikalavimų vykdymas (NNN žvejybos reglamento 31 straipsnio 5 dalis)

(48)	Kaip išdėstyta 2015 m. spalio 1 d. sprendimo 37–41 konstatuojamosiose dalyse, Komisija įvertino, ar Komorai veiksmingai bendradarbiavo su Komisija atliekant tyrimus ir susijusią veiklą.

(49)

Po to, kai buvo priimtas 2015 m. spalio 1 d. sprendimas, Komisijai buvo sunku užmegzti bendradarbiavimą su Komorų valdžios institucijomis. Jų atsakymų patikimumui taip pat pakenkė tai, jog buvo perduodami neišsamūs atsakymai, kuriuose buvo prieštaringos informacijos, ir iš kurių buvo matyti, kad reaguojama neaktyviai.

(50)

Be to, per savo vizitą Komoruose 2016 m. rugpjūčio mėn. Komisija pasinaudojo galimybe paprašyti Komorų valdžios institucijų pateikti tam tikrų dokumentų. Iki šio sprendimo, nepaisant tolesnio prašymo pateikti informacijos, kuris Komorų valdžios institucijoms buvo nusiųstas 2016 m. rugsėjo 2 d., Komisija šių dokumentų negavo.

(51)	Be to, po 2015 m. spalio 1 d. sprendimo Komisijai pateikus dokumentus, susijusius su veiksmų planu, jokių konkrečių veiksmų nebuvo imtasi.

(52)	Atsižvelgdama į padėtį, apibūdintą 33, 34 ir 50 konstatuojamosiose dalyse, Komisija taip pat nustatė, kad su ja nebuvo pasidalyta svarbia informacija.

(53)

Dėl nebendradarbiavimo susidariusią padėtį sunkina Komorų valdžios institucijų, būtent už laivų registravimą ir už žuvininkystę atsakingų institucijų, veiklos koordinavimo trūkumas; jį Komorų valdžios institucijos pripažino, kai Komisija lankėsi šalyje 2016 m. rugpjūčio mėn. Šiuo klausimu Komisija nustatė, kad nuo tada, kai buvo priimtas 2015 m. spalio 1 d. sprendimas, šalinant šį svarbų trūkumą padaryta pažanga yra nedidelė arba jos visai nepadaryta, o Komorų valdžios institucijos tarpusavyje nesidalijo svarbia informacija.

(54)	Be to, bendrai vertindama, kaip Komorai vykdo šaliai tenkančias vėliavos, uosto, pakrantės ir rinkos valstybės pareigas, Komisija taip pat tyrė, ar, kovodami su NNN žvejyba, Komorai bendradarbiauja su kitomis valstybėmis, kaip nurodyta 2015 m. spalio 1 d. sprendimo 42 konstatuojamojoje dalyje.

(55)

Kaip pabrėžta 39–41 konstatuojamosiose dalyse, Komisija nustatė, kad su Komorų vėliava plaukiojantys žvejybos ir su žvejyba susiję laivai žvejoja už Komorų IEZ ribų ir ne IOTC kompetencijos rajone, visų pirma rytų Atlante. Komisija pripažįsta, kad Komorai stengėsi sukurti bendradarbiavimo su rytų Atlanto šalimis kanalus per regionines žuvininkystės institucijas, kurioms priklauso rajonai, kuriuose žvejoja Komorų laivai. Komorai paaiškino, kad ėmėsi iniciatyvos užmegzti tiesioginius kontaktus su trečiosiomis šalimis, kuriose žvejoja Komorų laivai, o Komisija pasiūlė, kaip būtų galima tokius kontaktus palengvinti. Tačiau jokių duomenų apie galimus informacijos mainus Komisijai iki šiol negavo.

(56)

Primenama, kad 34 konstatuojamojoje dalyje paaiškinta, jog valstybių narių kompetentingos institucijos Komorų valdžios institucijoms siuntė savitarpio pagalbos prašymus dėl Komorų žvejybos ir su žvejyba susijusių laivų statuso ir veiklos. Komisija taip pat yra informuota, kad panašių iniciatyvų ėmėsi ir trečiosios šalys. Tačiau Komisija nustatė, kad nepakankamas Komorų valdžios institucijų bendradarbiavimas keičiantis informacija su Komisija turi įtakos ir reagavimui į šiuos savitarpio pagalbos prašymus. Ši padėtis trukdė susijusių šalių kompetentingoms institucijoms toliau tęsti veiksmus, kuriuos, remdamosi Komorų valdžios institucijų pateikta informacija, jos inicijavo prieš keletą Komorų laivų.

(57)

Iš 54–56 konstatuojamosiose dalyse apibūdintos padėties matyti, kad Komorai nesugebėjo veiksmingai bendradarbiauti ir koordinuoti veiklos su šalimis, kurių teritorijose žvejoja Komorų laivai, kad užkirstų kelią NNN žvejybai, atgrasytų nuo jos ir ją panaikintų, kaip reikalaujama IPOA IUU 28 punkte. Visų pirma, kaip nurodyta IPOA IUU 31 punkte, Komorai, kaip vėliavos valstybė, turėjo su kitomis valstybėmis sudaryti susitarimus arba susitarti dėl priemonių ir kitaip bendradarbiauti, kad užtikrintų taikytinų nacionalinio, regioninio ar pasaulinio lygmens teisės aktų ir išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonių ar nuostatų vykdymą.

(58)

Kaip pabrėžta 2015 m. spalio 1 d. sprendimo 44 konstatuojamojoje dalyje, Komisija taip pat tyrė, ar Komorai ėmėsi veiksmingų priemonių, skirtų užtikrinti, kad už NNN žvejybą atsakingi veiklos vykdytojai vykdytų reikalavimus, ir ar taikytos pakankamai griežtos sankcijos, kad pažeidėjai negalėtų gauti naudos iš NNN žvejybos.

(59)	Turimi įrodymai patvirtina, kad Komorai nevykdė pagal tarptautinę teisę jiems tenkančių įsipareigojimų imtis veiksmingų reikalavimų vykdymo užtikrinimo priemonių.

(60)

Kaip paaiškinta 31 aiškinamojoje dalyje, Komorų valdžios institucijos pripažino, kad nė vienas Komorų laivas neturėtų veikti už Komorų IEZ ribų be Komorų valdžios institucijų leidimo ir kad nė vienas Komorų žvejybos ar su žvejyba susijęs laivas neturėtų vykdyti žvejybos arba su žvejyba susijusios veiklos ne IOTC kompetencijos rajone. Taip pat pažymima, kad atsakydamos į pagalbos prašymus, susijusius su 12 Komorų laivų, atliekančių perkrovimo operacijas jūroje ir bendras operacijas, Komorų valdžios institucijos pateikė Komisijai ir valstybėms narėms rašytinius pareiškimus, kuriais patvirtinama, kad Komorų valdžios institucijos draudžia perkrovimo operacijas jūroje, todėl tie laivai vykdo NNN žvejybos veiklą.

(61)	Tačiau Komisija nustatė, kad po to, kai buvo priimtas 2015 m. spalio 1 d. sprendimas, Komorų valdžios institucijos nepranešė, kad ėmėsi kokių nors vykdymo užtikrinimo priemonių laivų, žvejojančių už Komorų IEZ ribų be Komorų valdžios institucijų leidimo ir ne IOTC kompetencijos rajone, atžvilgiu.

(62)

Be to, kaip aprašyta 32 konstatuojamojoje dalyje, pažymima, kad su Komorų vėliava plaukiojantiems žvejybos ir su žvejyba susijusiems laivams, pažeidžiantiems Komorų įstatymus ir reikalavimus, buvo faktiškai suteiktas ir 2016 m. rugpjūčio mėn. prasidėjo šešių mėnesių lengvatinis laikotarpis. Šis sprendimas ir 56 konstatuojamojoje dalyje apibūdinta padėtis trukdė valstybių narių kompetentingoms institucijoms toliau tęsti veiksmus, kuriuos, remdamosi Komorų valdžios institucijų pateikta informacija, jos iniciajvo prieš keletą Komorų laivų. Komorų valdžios institucijos informavo Komisiją apie galimą laivų, kurie neištaisys padėties iki šešių mėnesių lengvatinio laikotarpio pabaigos, išregistravimą. Tačiau pažymima, kad laivų išregistravimas nereiškia, jog pažeidėjai bus pakankamai griežtai nubausti už savo veiksmus ir iš savo neteisėtos veiklos negaus naudos.

(63)

Be to, per vizitą 2016 m. rugpjūčio mėn. Komisija taip pat išsiaiškino, kad valdžios institucijos nepriėmė jokio konkretaus sprendimo dėl išregistravimo. Bet kokiu atveju dėl tokio teorinio išregistravimo nebūtų pradėtas laivų vykdytos NNN žvejybos veiklos tyrimas arba nebūtų skiriamos sankcijos už nustatytus pažeidimus.

(64)

Remdamasi per vizitą 2016 m. rugpjūčio mėn. surinkta informacija, Komisija nustatė, kad už žuvininkystę atsakingos Komorų institucijos, siekdamos padėti ištaisyti padėtį per 62 konstatuojamojoje dalyje nurodytą šešių mėnesių lengvatinį laikotarpį, parengė išsamų žvejybos leidimų skyrimo sąlygų kontrolinį sąrašą. Šis dokumentas buvo perduotas už laivų registravimą atsakingoms Komorų valdžios institucijoms. Tikslas buvo dokumentą perduoti ne Komoruose įsteigtiems privatiems juridiniams asmenims, kuriems buvo iš dalies pavesta valdyti Komorų žvejybos ir su žvejyba susijusio laivyno registrą. Šiems privatiems juridiniams asmenims buvo pavesta minėtąjį dokumentą perduoti ekonominės veiklos vykdytojams. Komisija nustatė, kad šis dokumentas labai teorinio pobūdžio ir neatspindi reikiamų techninių aspektų, leisiančių ekonominės veiklos vykdytojams laikytis Komorų teisės, o Komorų valdžios institucijoms – stebėti atitinkamų Komorų laivų veiklą.

(65)	Atsižvelgdama į 62–64 konstatuojamosiose dalyse nurodytą padėtį, Komisija nustatė, kad Komorų valdžios institucijos nesiėmė jokių tinkamų atsargumo priemonių su Komorų vėliava plaukiojančių žvejybos ir su žvejyba susijusių laivų, pažeidžiančių Komorų įstatymus ir reikalavimus, atžvilgiu.

(66)

Dar primenama, kad, kaip nurodyta 2015 m. spalio 1 d. sprendimo 46 konstatuojamojoje dalyje, Komorų valdžios institucijos dar iki to sprendimo priėmimo žinojo, kad su jų vėliava plaukiojantys laivai, pažeisdami Komorų įstatymus ir reikalavimus, vykdė veiklą už Komorų IEZ ribų, ir jiems netaikė jokių reikalavimų vykdymo užtikrinimo priemonių.

(67)

58–66 konstatuojamosiose dalyse nurodyta padėtis prieštarauja UNCLOS 94 straipsniui, susijusiam su vėliavos valstybės įsipareigojimais veiksmingai įgyvendinti jurisdikciją su jos vėliava plaukiojančių laivų, taip pat laivo kapitonų, pareigūnų ir įgulos narių atžvilgiu ir vykdyti jų kontrolę. Tokiomis aplinkybėmis taip pat nesilaikoma rekomendacijų dėl NNN žvejybos veiklos imtis reikalavimų vykdymo užtikrinimo priemonių ir taikyti pakankamai griežtas sankcijas, kad būtų veiksmingai užkertamas kelias NNN žvejybai, atgrasoma nuo jos ir ji panaikinama, o pažeidėjai negautų naudos iš tokios žvejybos, kaip nurodyta FAO atsakingos žuvininkystės kodekso 8.2.7 punkte, IPOA IUU 21 punkte ir FAO neprivalomųjų vėliavos valstybės veiksmų gairių 31–33, 35 ir 38 punktuose.

(68)

Pažymima, kad Komorų žuvininkystės teisinė sistema vis dar grindžiama 2007 m. rugpjūčio 29 d. įstatymu Nr. 07-011/AU nustatytu Žuvininkystės ir akvakultūros kodeksu ir 2015 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 15-050/PR, galiojusiais tuo metu, kai buvo priimtas 2015 m. spalio 1 d. sprendimas. Taip pat primenama, kad to sprendimo 49 ir 50 konstatuojamosiose dalyse nustatyta, kad: i) Komorų valdžios institucijos pripažino, kad siekiant užtikrinti nacionalinės teisės suderinamumą su taikomomis tarptautinėmis ir regioninėmis taisyklėmis reikėjo parengti kitų Žuvininkystės ir akvakultūros kodekso įgyvendinimo aktų, ii) į Komorų žuvininkystės ir akvakultūros kodekse pateiktą žvejybos laivo apibrėžtį neįtraukti su žvejyba susijusią veiklą vykdantys laivai ir iii) nors Komorų teisinė sistema apima sunkių pažeidimų atvejus, apibrėžtus pagal tarptautinę teisę, juose nėra aiškiai apibrėžta NNN žvejyba ir nėra aiškiai numatytų vykdymo užtikrinimo priemonių ir sankcijų piliečiams, kurie remia NNN žvejybą arba ja užsiima, kaip nurodyta IPOA IUU 18 ir 21 punktuose.

(69)

Dar primenama, kad 2015 m. spalio 1 d. sprendimo 50 konstatuojamojoje dalyje nustatyta, jog, kalbant apie sankcijų sistemą, pramoninės žvejybos veiklos srityje numatytos baudos yra grindžiamos licencijų mokesčių dydžiu. Tačiau Komorų teisėje žvejybos licencijų kategorijos yra susijusios tik su tunų rūšies žuvimi. Taigi pažeidimų, kuriuos padarė kitų rūšių žuvis žvejojantys pramoniniai laivai, atvejais, atitinkamų baudų nėra, nes nėra atitinkamų licencijų mokesčių. Dėl tokios padėties Komorų sankcijų sistema yra mažiau atgrasoma, o Komorų valdžios institucijos negali taikyti pakankamai griežtų sankcijų už NNN žvejybos veiklą, kad veiksmingai užkirstų kelią tokiai veiklai, atgrasytų nuo jos ir ją panaikintų, o pažeidėjai negautų naudos iš neteisėtos veiklos.

(70)

Pažymima, kad už žuvininkystę atsakingos Komorų institucijos Komisijai pateikė 2007 m. rugpjūčio 29 d. įstatymu Nr. 07-011/AU nustatyto Žuvininkystės ir akvakultūros kodekso ir 2015 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 15-050/PR nuostatų pakeitimų projektą. Tačiau per vizitą 2016 m. rugpjūčio mėn. Komisija nustatė, kad peržiūros procesui įtaką daro netinkama administracinė aplinka. Komisija taip pat nustatė, kad dalis Komorų valdžios institucijų peržiūros procesą palaikė galimybe paremti Komorų patogios šalies vėliavos politiką. Todėl Komisija mano, kad teisinė sistema vis dar yra netinkama, kai kalbama apie galiojančių tarptautinių ir regioninių taisyklių laikymąsi.

(71)

Remdamasi iš Komorų valdžios institucijų gauta ir per vizitą 2016 m. rugpjūčio mėn. surinkta informacija, Komisija nustatė, kad daugelio Komorų teisėje nustatytų įsipareigojimų Komorai dar neįgyvendino ir neužtikrino jų vykdymo (pvz., įsipareigojimo perduoti laivų stebėjimo sistemos informaciją, pranešti apie sužvejotus kiekius, taikyti apribojimus Komorų laivų veiklos zonai ir t. t.). Kaip nurodyta 2015 m. spalio 1 d. sprendimo 47 konstatuojamojoje dalyje, tai akivaizdžiai rodo, kad valdžios institucijos yra nepajėgios stebėti Komorų laivų atliekamų operacijų, o tai mažina valdžios institucijų gebėjimą veiksmingai užtikrinti, kad būtų laikomasi atitinkamuose skirtinguose rajonuose taikomų taisyklių.

(72)	Be to, nepadaryta pažangos, susijusios 2015 m. spalio 1 d. sprendimo 51 konstatuojamojoje dalyje aprašytais faktais, kad neturima nacionalinio inspektavimo plano, kuriuo būtų užtikrinama nuosekli Komorų laivyno operacijų kontrolės politika, ir kad nepakanka stebėtojų.

(73)

Per vizitą 2016 m. rugpjūčio mėn. Komisija nustatė, kad nepaisant Komorų valdžios institucijų pripažinimo, kad joms trūksta pajėgumų stebėti ir kontroliuoti Komorų laivyno žvejybos ir su žvejyba susijusią veiklą, nepriklausomai nuo to, kur ji vykdoma, ir užsienio laivynus, veikiančius Komorų IEZ, vis tiek buvo ketinama plėsti laivyno strategiją.

(74)

Kaip pabrėžiama 2015 m. spalio 1 d. sprendimo 67–72 konstatuojamosiose dalyse, Komorų išsivystymo lygis negali būti laikomas veiksniu, mažinančiu kompetentingų institucijų pajėgumą bendradarbiauti su kitomis šalimis ir imtis reikalavimų vykdymo užtikrinimo veiksmų. Konkrečių problemų, kylančių dėl Komorų išsivystymo lygio, vertinimas išsamiau pristatytas šio sprendimo 88–93 konstatuojamosiose dalyse.

(75)

Atsižvelgdama į 2015 m. spalio 1 d. sprendimo 37–54 konstatuojamąsias dalis ir pokyčius po 2015 m. spalio 1 d. ir vadovaudamasi NNN žvejybos reglamento 31 straipsnio 3 dalimi ir 5 dalies a, b, c ir d punktais, Komisija mano, kad Komorai neįvykdė pagal tarptautinę teisę jiems tenkančių vėliavos, pakrantės, uosto ir rinkos valstybės pareigų dėl bendradarbiavimo ir reikalavimų vykdymo užtikrinimo.

3.3. Tarptautinių taisyklių nesilaikymas (NNN žvejybos reglamento 31 straipsnio 6 dalis)

(76)

Kaip aprašyta 2015 m. spalio 1 d. sprendimo 57–60 konstatuojamosiose dalyse, Komisija, pasinaudodama RŽVO, visų pirma IOTC ir Pietvakarinės Indijos vandenyno dalies žvejybos komisijos (SWIOFC), paskelbtais duomenimis, išnagrinėjo svarbia laikomą informaciją. Be to, Komisija ištyrė ir visą svarbia laikomą informaciją apie Komorų, kaip susitariančiosios IOTC ir SWIOFC šalies, statusą po to, kai buvo priimtas 2015 m. spalio 1 d. sprendimas.

(77)	Primenama, kad 2015 m. spalio 1 d. sprendimo 57 ir 58 konstatuojamosiose dalyse aprašytos 2014 m. pasikartojusios ir nesikartojusios Komorų atitikties IOTC rezoliucijoms problemos, nustatytos 2015 m. kovo 25 d. Komorams skirtoje IOTC atitikties ataskaitoje (4).

(78)

Remiantis 2016 m. balandžio 16 d. Komorams skirtoje IOTC atitikties ataskaitoje (5) pateikta informacija, 2015 m. nustatytos kelios pasikartojančios atitikties problemos. Visų pirma, Komorai tik iš dalies laikėsi šių reikalavimų: i) pateikti nominalaus sužvejotų ryklių kiekio suvestinius statistinius duomenis, kaip reikalaujama Rezoliucijoje 05/05, ii) pateikti sužvejotų ryklių kiekio ir ryklių žvejybos pastangų suvestinius statistinius duomenis, kaip reikalaujama Rezoliucijoje 05/05, ir iii) pateikti sužvejotų ryklių dydžio pasikartojimo suvestinius statistinius duomenis, kaip reikalaujama Rezoliucijoje 05/05. Komorai taip pat nepateikė jokios informacija apie iškrautą smulkiosios žvejybos laimikį pagal žvejybos įrankius, kaip reikalaujama Rezoliucijoje 11/04.

(79)	Toje pačioje ataskaitoje nustatytos ir nesikartojančios atitikties problemos. Komorai nepateikė jokios informacijos apie draudimą žvejoti ilgapelekius pilkuosius ryklius, kaip reikalaujama Rezoliucijoje 13/06, ir apie FAO gairių dėl jūrų vėžlių įgyvendinimą, kaip reikalaujama Rezoliucijoje 12/04.

(80)

Tai, kad Komorai nesilaiko IOTC rezoliucijų, rodo, kad šalis nevykdo UNCLOS 94 straipsnyje nustatytų vėliavos valstybės įsipareigojimų. Šios problemos taip pat patvirtina, kad Komorai nesilaiko FAO neprivalomųjų vėliavos valstybės veiksmų gairių 31–33, 35 ir 38 punktuose ir IPOA IUU 24 punkte pateiktų rekomendacijų.

(81)	Be IOTC ir SWIOFC, Komorai nėra kitų RŽVO susitariančioji šalis. Atsižvelgiant į Komorų laivyno, kuris žvejoja ne tik Indijos vandenyno regione, struktūrą, šis faktas neigiamai veikia Komorų pastangas laikytis įsipareigojimų pagal UNCLOS, ypač jos 117 ir 118 straipsnius.

(82)

Be UNCLOS, Komorai nėra ratifikavę kitų tarptautinių teisinių susitarimų, susijusių su žuvininkystės valdymu. Atsižvelgiant į vienos valstybės ribas viršijančių žuvų išteklių ir toli migruojančių žuvų išteklių svarbą Komorams, šis faktas neigiamai veikia Komorų pastangas vykdyti jiems tenkančias vėliavos, pakrantės, uosto ir rinkos valstybės pareigas pagal UNCLOS, ypač jos 63 ir 64 straipsnius.

(83)

Komorų veiklos įgyvendinant tarptautinės teisės dokumentus rezultatai neatitinka ir IPOA IUU 11 punkto rekomendacijų – jame valstybės raginamos prioriteto tvarka ratifikuoti Jungtinių Tautų susitarimą dėl UNCLOS nuostatų, susijusių su vienos valstybės ribas viršijančių žuvų išteklių ir toli migruojančių žuvų išteklių apsauga ir valdymu, įgyvendinimo ir FAO atitikties susitarimą, juos priimti ar prie jų prisijungti. Šalis taip pat nesilaiko 14 punkto, kuriame nustatyta, kad valstybės turėtų visapusiškai ir veiksmingai įgyvendinti Atsakingos žuvininkystės kodeksą ir susijusius tarptautinius veiksmų planus.

(84)	Komorai taip pat nėra ratifikavę 2009 m. FAO susitarimo dėl uosto valstybės priemonių.

(85)	Priešingai, nei nurodyta IPOA IUU 25–27 punktuose pateiktose rekomendacijose, Komorai iki šiol nėra parengę nacionalinio kovos su NNN žvejyba veiksmų plano.

(86)

Remdamasi iš Komorų valdžios institucijų gauta informacija, Komisija nustatė, kad Komorų žvejybos ir su žvejyba susijusio laivyno registro valdymas tebėra iš dalies pavestas ne Komoruose įsteigtiems privatiems juridiniams asmenims. Remiantis Komisijos surinkta informacija ir Komorų pareiškimais, buvo konstatuota, kad Komorai neužtikrino, kad su jų vėliava plaukiojančių laivų ryšys su šalimi būtų tikras. Tai prieštarauja UNCLOS 91 straipsniui, kuriame nustatyta, kad vėliavos valstybę ir jos laivus turi sieti tikri ryšiai.

(87)

Atsižvelgdama į 2015 m. spalio 1 d. sprendimo 55–65 konstatuojamąsias dalis ir pokyčius po 2015 m. spalio 1 d. ir vadovaudamasi NNN žvejybos reglamento 31 straipsnio 3 ir 6 dalimis, Komisija mano, kad Komorai neįvykdė pagal tarptautinę teisę jiems tenkančių pareigų, susijusių su tarptautinėmis taisyklėmis, įstatymais ir išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonėmis.

3.4. Konkretūs besivystančių šalių apribojimai (NNN žvejybos reglamento 31 straipsnio 7 dalis)

(88)

Primenama, kad žmogaus socialinės raidos indeksas Komoruose žemas – 2014 m. pagal Jungtinių Tautų žmogaus socialinės raidos indeksą (UNHDI) šalis užėmė 159 vietą iš 188 (6). Taip pat primenama, kad Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1905/2006 (7) Komorai priskiriami mažiausiai išsivysčiusių šalių kategorijai (8).

(89)

Jokių akivaizdžių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima teigti, kad Komorai jiems pagal tarptautinę teisę tenkančių pareigų nevykdo dėl išsivystymo lygio nulemtų apribojimų, nenustatyta. Apskritai galėtų būti konkrečių su stebėsena, kontrole ir priežiūra susijusių pajėgumų apribojimų, tačiau pirmesniuose skirsniuose nustatytų trūkumų negalima pateisinti Komorų išsivystymo lygio nulemtais specifiniais apribojimais. Visų pirma tai pasakytina apie Komorų registro statusą ir tai, kad dalis Komorų laivyno visiškai nėra kontroliuojama.

(90)

Kaip nurodyta 2015 m. spalio 1 d. sprendimo 69 konstatuojamojoje dalyje, panašu, kad nustatytieji trūkumai iš esmės nulemti netinkamų administracinių sąlygų ir to, kad Komorų valdžios institucijos nepakankamai tarpusavyje bendradarbiauja ir dalijasi informacija, kad užtikrintų veiksmingą ir rezultatyvų Komorams tenkančių vėliavos, pakrantės, uosto ir rinkos valstybės pareigų vykdymą. Šią padėtį blogina nesubalansuotas Komorų žvejybos ir su žvejyba susijusio laivyno dydis ir veiklos zona.

(91)

Taip pat primenama, kad Europos Sąjunga ir Komorai yra pasirašę žvejybos partnerystės susitarimą (9). Paskutiniame šio susitarimo protokole (10) numatyta finansinė parama sektoriui – Komorams skirtas finansinis įnašas. Finansine parama sektoriui buvo siekiama stiprinti administracinius bei mokslinius gebėjimus daugiausia dėmesio skiriant tvariam žuvininkystės valdymui, stebėsenai, kontrolei ir priežiūrai, ir taip skatinti tvarią žuvininkystės plėtrą. Ši parama turėjo padėti Komorams vykdyti pagal tarptautinę teisę jiems tenkančias vėliavos, uosto, pakrantės ir rinkos valstybės pareigas ir kovoti su NNN žvejyba.

(92)

Be to, Komorai taip pat gauna paramą pagal regionines iniciatyvas, pavyzdžiui, pagal projektą „Smartfish“, kurį finansuoja Europos Sąjunga, o įgyvendina Indijos vandenyno šalių komisija (IOC) ir kurio tikslas, inter alia, yra kovoti su NNN žvejyba pasitelkiant bendrus išteklius, keičiantis informacija, rengiant mokymą ir stebėjimui, kontrolei bei priežiūrai skirtas veiklos programas ir įgyvendinant Pasaulio banko Pirmąjį pietvakarinės Indijos vandenyno dalies žuvininkystės valdymo ir bendro augimo projektą (angl. First South West Indian Ocean Fisheries Governance and Shared Growth Project), kurio tikslas – regioniniu, nacionaliniu ir bendruomenės lygmenimis pagerinti atrinktų pirmenybinių žuvininkystės sektorių valdymo veiksmingumą.

(93)

Atsižvelgdama į šiame skirsnyje išdėstytus svarstymus, pagrįstus visais Komisijos surinktais faktiniais duomenimis ir Komorų pateikta informacija, Komisija nustatė, kad pagal NNN žvejybos reglamento 31 straipsnio 7 dalį būtų tikslinga atsižvelgti į Komorų išsivystymo lygio nulemtus specifinius apribojimus, kurie gali pakenkti visiems Komorų žuvininkystės valdymo veiklos rezultatams. Tačiau, atsižvelgiant į nustatytų Komorų trūkumų pobūdį, nustatyta, kad jų išsivystymo lygiu negalima visiškai pateisinti ar kitaip pagrįsti bendrų jų, kaip vėliavos, uosto, pakrantės ar rinkos valstybės, žuvininkystės srities veiklos rezultatų ir to, kad jie ėmėsi nepakankamų veiksmų, kuriais siekiama užkirsti kelią NNN žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti.

4. IŠVADA DĖL PRIPAŽINIMO NEBENDRADARBIAUJANČIA TREČIĄJA ŠALIMI

(94)

Atsižvelgiant į padarytas išvadas, kad Komorai kaip vėliavos, uosto, pakrantės ar rinkos valstybė nevykdo pagal tarptautinę teisę jiems tenkančių pareigų ir nesiima veiksmų siekdami užkirsti kelią NNN žvejybai, atgrasyti nuo jos ar ją panaikinti, vadovaujantis NNN žvejybos reglamento 31 straipsniu, šią šalį reikėtų pripažinti nebendradarbiaujančia kovojant su NNN žvejyba.

(95)

Atsižvelgdamos į NNN žvejybos reglamento 18 straipsnio 1 dalies g punktą, valstybių narių kompetentingos institucijos privalo neleisti importuoti į Sąjungą žuvininkystės produktų neprašydamos papildomų įrodymų arba nesiųsdamos vėliavos valstybei pagalbos prašymo, jei sužino, kad sužvejotų žuvų kiekio sertifikatą patvirtino vėliavos valstybės, kuri pagal to reglamento 31 straipsnį laikoma nebendradarbiaujančia valstybe, valdžios institucijos.

(96)	Pažymėtina, kad Komorų pripažinimas šalimi, kurią Komisija laiko nebendradarbiaujančia, nekliudo Komisijai ar Tarybai imtis galimų tolesnių veiksmų sudarant nebendradarbiaujančių šalių sąrašą.

5. KOMITETO PROCEDŪRA

(97)	Šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Žuvininkystės ir akvakultūros vadybos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Komorai pripažįstami trečiąja šalimi, kurią Komisija laiko nebendradarbiaujančia trečiąja šalimi kovojant su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba.

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Briuselyje 2017 m. gegužės 23 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER

(1) OL L 286, 2008 10 29, p. 1.

(2) 2015 m. spalio 1 d. Komisijos sprendimas dėl pranešimo trečiajai šaliai, kad ji gali būti pripažinta trečiąja šalimi, nebendradarbiaujančia kovojant su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba (OL C 324, 2015 10 2, p. 6).

(3) 2015 m. spalio 1 d. raštas Komorų gamybos, aplinkos, energetikos, pramonės ir amatų ministrui.

(4) Informacijos šaltinis – http://www.iotc.org/sites/default/files/documents/2015/04/IOTC-2015-CoC12-CR04E-Comoros.pdf

(5) Informacijos šaltinis – http://www.iotc.org/compliance/monitoring

(6) Informacijos šaltinis – http://hdr.undp.org/en/composite/HDI

(7) 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1905/2006, nustatantis vystomojo bendradarbiavimo finansinę priemonę (OL L 378, 2006 12 27, p. 41).

(8) Informacijos šaltinis – http://www.oecd.org/dac/stats/documentupload/DAC%20List%20of%20ODA%20Recipients%202014%20final.pdf

(9) 2006 m. spalio 5 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1563/2006 dėl Europos bendrijos ir Komorų Sąjungos partnerystės žuvininkystės sektoriuje susitarimo sudarymo (OL L 290, 2006 10 20, p. 6).

(10) 2013 m. gruodžio 16 d. Tarybos sprendimas 2013/786/ES dėl Europos Sąjungos ir Komorų Sąjungos protokolo, kuriuo nustatomos dabar galiojančiame abiejų šalių žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarime numatytos žvejybos galimybės ir finansinis įnašas, pasirašymo Europos Sąjungos vardu ir jo laikino taikymo (OL L 349, 2013 12 21, p. 4) ir Europos Sąjungos ir Komorų Sąjungos protokolas, kuriuo nustatomos dabar galiojančiame abiejų šalių žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarime numatytos žvejybos galimybės ir finansinis įnašas (OL L 349, 2013 12 21, p. 5).

		ISSN 1977-0723
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		L 135

Leidimas lietuvių kalba	Teisės aktai	60 metai 2017m. gegužės 24d.

Turinys		II Ne teisėkūros procedūra priimami aktai	Puslapis
		REGLAMENTAI
	*	2017 m. gegužės 23 d. Komisijos reglamentas (ES) 2017/880, kuriuo, vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 470/2009, nustatomos taisyklės, kuriomis reglamentuojamas konkrečiam maisto produktui nustatytos didžiausios leidžiamosios farmakologiškai aktyvių medžiagų liekanų koncentracijos taikymas kitam maisto produktui, gaunamam iš tos pačios rūšies gyvūno, ir vienai ar kelioms gyvūnų rūšims nustatytos didžiausios leidžiamosios farmakologiškai aktyvių medžiagų liekanų koncentracijos taikymas kitoms rūšims ( 1 )	1
	*	2017 m. gegužės 23 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/881, kuriuo įgyvendinamos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 763/2008 dėl gyventojų ir būstų surašymų nuostatos, susijusios su kokybės ataskaitų teikimo būdais, struktūra ir techniniu duomenų perdavimo formatu, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1151/2010 ( 1 )	6
	*	2017 m. gegužės 23 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/882 dėl nuo Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir PAVB EPS valstybių ekonominės partnerystės susitarimo 1 protokole nustatytų kilmės taisyklių nukrypti leidžiančių nuostatų, taikomų laikantis kvotos, nustatytos tam tikriems produktams iš Namibijos	15
		SPRENDIMAI
	*	2017 m. gegužės 11 d. Tarybos sprendimas (ES) 2017/883 dėl pozicijos, kuri Europos Sąjungos vardu turi būti priimta EEE jungtiniame komitete, dėl EEE susitarimo 31 protokolo dėl bendradarbiavimo konkrečiose srityse, nesusijusiose su keturiomis laisvėmis, dalinio pakeitimo (biudžeto eilutė Nr. 12 02 01)	18
	*	2017 m. gegužės 22 d. Tarybos sprendimas (ES) 2017/884, kuriuo skiriamas Regionų komiteto Švedijos Karalystės pasiūlytas narys	21
	*	2017 m. gegužės 22 d. Tarybos sprendimas (ES) 2017/885, kuriuo skiriamas Regionų komiteto Vokietijos Federacinės Respublikos pasiūlytas pakaitinis narys	22
	*	2017 m. gegužės 22 d. Tarybos sprendimas (ES) 2017/886, kuriuo skiriami Regionų komiteto trys Čekijos Respublikos pasiūlyti nariai ir šeši Čekijos Respublikos pasiūlyti pakaitiniai nariai	23
	*	2017 m. gegužės 22 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2017/887 dėl priemonių, skirtų neleisti snukio ir nagų ligos virusui iš Tuniso patekti į Sąjungą, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo sprendimas (ES) 2017/675 (pranešta dokumentu Nr. C(2017) 3221) ( 1 )	25
	*	2017 m. gegužės 22 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2017/888, kuriuo dėl oficialaus pripažinimo, kad Italijos Umbrijos regionas neužkrėstas tuberkulioze ir Lenkijos teritorija neužkrėsta enzootine galvijų leukoze, iš dalies keičiamas Sprendimas 2003/467/EB, dėl pripažinimo, kad Vokietijos teritorija neužkrėsta infekciniu galvijų rinotracheitu, iš dalies keičiamas Sprendimas 2004/558/EB ir dėl pripažinimo, kad tam tikri Lenkijos regionai neužkrėsti Aujeskio liga, bei dėl Italijos Veneto regionui skirtos Aujeskio ligos likvidavimo programos patvirtinimo iš dalies keičiamas Sprendimas 2008/185/EB (pranešta dokumentu Nr. C(2017) 3239) ( 1 )	27
	*	2017 m. gegužės 23 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2017/889, kuriuo Komorų Sąjunga pripažįstama trečiąja šalimi, nebendradarbiaujančia kovojant su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba	35


	(1) Tekstas svarbus EEE.