12.5.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 121/1

(1)

siekiant užtikrinti, kad Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 (2) priede pateikta Kombinuotoji nomenklatūra būtų taikoma vienodai, būtina patvirtinti priemones, susijusias su tam tikrų prekių klasifikavimu;

(2)

Komisijos reglamento (EEB) Nr. 316/91 (3) priedo 2 punkte balta tyrės pavidalo substancija, žinoma kaip „kokoso kremas“, kuri paprastai skirta naudoti kulinarijoje padažams ir kitiems maisto produktams ruošti ir kuri pagaminta labai susmulkinus kokoso minkštimą ir jį pasterizavus, priskirta Kombinuotosios nomenklatūros 2008 pozicijai kaip riešutai, paruošti kitais būdais ir nenurodyti kitoje vietoje. Produktas nepriskirtas Kombinuotosios nomenklatūros 0801 pozicijai, kadangi pagal 8 skirsnį nebuvo leidžiamas pasterizavimas;

(3)

Reglamentu (EEB) Nr. 2658/87 nustatyta Kombinuotoji nomenklatūra yra pagrįsta Muitinių bendradarbiavimo tarybos (dabar Pasaulio muitinių organizacija) parengta tarptautine Suderinta prekių sistema (toliau – Suderinta sistema), nustatyta 1983 m. birželio 14 d. Briuselyje sudaryta Tarptautine konvencija ir Sąjungos vardu patvirtinta Tarybos sprendimu 87/369/EEB (4);

(4)

8 skirsnio 3 pastabos a punktas į Suderintą sistemą įtrauktas 1992 m. Pagal jį leidžiama tam skirsniui priskiriamus džiovintus riešutus apdoroti vidutinio intensyvumo šilumos poveikiu siekiant juos papildomai konservuoti arba stabilizuoti. Remiantis Suderintos sistemos istoriniais dokumentais, iš pradžių tos pastabos formuluotėje siūlytas terminas „pasterizavimas“ galiausiai buvo pakeistas bendresnio pobūdžio terminu „vidutinio intensyvumo šilumos poveikis“. Europos Sąjungos kombinuotosios nomenklatūros 8 skirsnio paaiškinimuose (5) Sąjungos lygmeniu išaiškinta, kad pasterizuotiems produktams yra priskiriami, inter alia, tam skirsniui priskirti džiovinti vaisiai ir riešutai;

(5)

todėl tikslinga iš Reglamento (EEB) Nr. 316/91 priede pateiktos lentelės išbraukti 2 prekę, kad būtų išvengta galimo išdžiovintų kokosų produktų, tokių kaip kokoso kremas, apdorotas vidutinio intensyvumo šilumos poveikiu, skirtingo tarifinio klasifikavimo ir kad būtų užtikrintas vienodas Kombinuotosios nomenklatūros taikymas Sąjungoje;

(6)

todėl Reglamentas (EEB) Nr. 316/91 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(7)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Muitinės kodekso komiteto nuomonę,

12.5.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 121/3

(1)

Europos Komisija (toliau – Komisija) 2016 m. vasario 13 d. inicijavo tyrimą gavusi 2016 m. sausio 4 d. Europos Sąjungos besiūlių plieno vamzdžių pramonės apsaugos komiteto (toliau – skundo pateikėjas) skundą gamintojų, kurie pagamina daugiau nei 25 % viso panašaus produkto Sąjungoje, vardu. Skunde pateikta šio produkto dempingo ir juo daromos materialinės žalos įrodymų, kurie laikyti pakankamais tyrimo inicijavimui pagrįsti.

(2)

Komisijos reglamentu (ES) 2016/1977 (2) (toliau – laikinasis reglamentas) tam tikriems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR, Kinija arba nagrinėjamoji šalis) kilmės besiūliams vamzdžiams ir vamzdeliams iš geležies (išskyrus ketų) arba plieno (išskyrus nerūdijantįjį plieną), apskritimo formos skerspjūvio, kurių išorinis skersmuo didesnis kaip 406,4 mm, 2016 m. lapkričio 12 d. nustatė laikinąjį antidempingo muitą.

(3)

Atskleidus esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis buvo nustatytas laikinasis antidempingo muitas (toliau – pirminis faktų atskleidimas), Sąjungos gamintojai, Kinijos eksportuojantys gamintojai ir Kinijos eksportuojančių gamintojų asociacija raštu pateikė pastabų. Šalims, kurios to prašė, buvo suteikta galimybė būti išklausytoms.

(4)

Komisija išnagrinėjo suinteresuotųjų šalių pateiktas pastabas ir prireikus atitinkamai pakeitė negalutines išvadas.

(5)

Komisija visoms šalims pranešė apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remdamasi ji ketina nustatyti galutinį antidempingo muitą tam tikriems importuojamiems besiūliams vamzdžiams ir vamzdeliams (toliau – galutinis faktų atskleidimas). Visoms šalims buvo suteiktas laikotarpis, per kurį jos galėjo teikti pastabas dėl šio galutinio faktų atskleidimo. Suinteresuotųjų šalių pateiktos pastabos išnagrinėtos ir prireikus į jas atsižvelgta.

(6)

Laikinojo reglamento 7–9 konstatuojamosiose dalyse Komisija paragino pateikti pastabų dėl vieno iš atrinktų Sąjungos gamintojų tipiškumo.

(7)

Vienas Kinijos eksportuojantis gamintojas teigė, kad vienas Sąjungos gamintojas turėtų būti išbrauktos iš atrinktų bendrovių sąrašo, kadangi jo duomenys iškraipytų išvadas dėl visos pramonės. Kitas Kinijos eksportuojantis gamintojas pabrėžė, kad Vallourec yra stambiausia iš atrinktų bendrovių, todėl yra neaišku, ar atrinktos bendrovės tipiškos Sąjungos pramonės atžvilgiu. Skundo pateikėjas teigė, kad Kinijos gamintojai vis labiau konkuruoja ir konkretiems poreikiams skirtų bei aukščiausios klasės produktų srityje. Jis taip pat nurodė, kad naftos ir dujų produktai daugiausia eksportuojami už Sąjungos ribų, taigi šis gaminių asortimento skirtumas Sąjungos rinkai turi tik labai nedidelį poveikį.

(8)

Komisija paprašė pateikti papildomos informacijos ir surengė dar vieną tikrinamąjį vizitą Sąjungos gamintojo patalpose. Iš nustatytų faktų paaiškėjo, kad minėtas Sąjungos gamintojas gamina įvairesnių rūšių produktus, nei kiti atrinkti Sąjungos gamintojai, tačiau šį platų produktų asortimentą, įskaitant vamzdžius, naudojamus energijos gamyboje, naftos ir dujų sektoriuje bei statyboje, apima produkto apibrėžtoji sritis. Tiek Sąjungos gamintojai, tiek Kinijos gamintojai gamina ir vartojimo produktus, ir aukščiausios klasės produktus. Minėtas Sąjungos gamintojas pagamina didelę Sąjungoje gaminamų produktų dalį. Todėl Komisija padarė išvadą, kad tas Sąjungos gamintojas yra Sąjungos pramonės dalis ir nėra priežasčių jį išbraukti iš atrinktų bendrovių sąrašo. Bet koks nepagrįstas šios bendrovės konkrečios situacijos poveikis žalos vaizdui buvo vertinamas atsižvelgiant į sumažintas sąnaudų koregavimą ir taikant svertinį koeficientą, kaip paaiškinta (81), (84) ir (146) konstatuojamosiose dalyse.

(9)

Kinijos eksportuojančių gamintojų asociacija pakartojo savo ankstesnes pastabas, kuriomis prieštaraujama tyrimo inicijavimui; viena iš pastabų yra nepritarimas metodui, kurį taikant prieš inicijavimą preliminariai atrenkamos bendrovės. Ji taip pat teigė, kad skundas yra nepagrįstas, prastos kokybės ir grindžiamas prielaidomis, produkto apibrėžtoji sritis yra per plati ir apima per daug skirtingus produktus, taip pat jame per daug konfidencialių aspektų.

(10)

Komisija priminė, kad visos suinteresuotosios šalys galėjo teikti pastabas dėl preliminariai a atrinktų bendrovių. Kinijos asociacijos pastabos buvo gautos jau pasibaigus terminui ir tuo metu atrinktos bendrovės jau buvo patvirtintos. Todėl pastabos atmestos. Kalbant apie kitus tvirtinimus, Komisija nurodė, kad teikiant skundą nėra būtina turėti tuos pačius dempingo ir žalos įrodymus, kurie būtų reikalingi siekiant nustatyti priemones. Tvirtinimai dėl konfidencialių skundo priedų buvo išnagrinėti ir buvo patvirtinta, jog konfidencialumas yra pagrįstas. Bet kokiu atveju Kinijos asociacija gavo išsamų atsakymą dėl jos tvirtinimų, kuriais prieštaraujama inicijavimui.

(11)

Kadangi kitų pastabų dėl atrankos metodo negauta, laikinojo reglamento 10–13 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos negalutinės išvados buvo patvirtintos.

(12)

Kaip minėta laikinojo reglamento 14 konstatuojamojoje dalyje, trys neatrinkti eksportuojantys gamintojai paprašė nustatyti individualų dempingo skirtumą vadovaujantis pagrindinio reglamento 17 straipsnio 3 dalimi. Tačiau paskelbus laikinąsias priemones, du iš jų nusprendė atsiimti savo prašymus dėl individualaus nagrinėjimo. Vienintelis eksportuojantis gamintojas, kuris patvirtino savo pradinį prašymą atlikti individualų nagrinėjimą, yra Zhejiang Gross Seamless Steel Tube Co., Ltd.

(13)

Nė vienas eksportuojantis gamintojas tyrimo metu nepateikė prašymo taikyti rinkos ekonomikos režimą formų. Todėl laikinojo reglamento 15 konstatuojamojoje dalyje nustatyti faktai buvo patvirtinti.

(14)

Be klausimynų ir tikrinamųjų vizitų, aprašytų laikinojo reglamento 16 ir 17 konstatuojamosiose dalyse, Komisija skundo pateikėjui ir vienam Sąjungos gamintojui nusiuntė papildomų klausimų, kad būtų atliktas patikrinimas dėl laikinajame reglamente nustatytos žalos ir priežastinio ryšio. Be to, vienas Kinijos eksportuojantis gamintojas gavo klausimyną, skirtą individualiam nagrinėjimui.

(15)

Tikrinamieji vizitai surengti toliau išvardytų bendrovių patalpose:

(16)

Kinijos eksportuojančių gamintojų asociacija nepritaria nagrinėjamojo laikotarpio pradžiai (2012 m.) teigdama, kad 2011 m. būtų tinkamesnė pradžia. Ji teigia, kad nagrinėjamojo produkto importas iš Kinijos į ES nuo 2011 m. (46 657 tonos) iki 2012 m. (39 195 tonos) sumažėjo. Todėl baziniais metais pasirinkus 2012 m. matomas importo padidėjimas nagrinėjamuoju laikotarpiu (iki 42 539 tonų), tačiau baziniais metais pasirinkus 2011 m. būtų matomas importo iš Kinijos sumažėjimas. Ji paprašė išsamiau paaiškinti, kodėl buvo pasirinkti 2012 m.

(17)

Komisija pažymėjo, kad narinėjamasis laikotarpis nustatytas įprasta tvarka. Kaip paaiškinta laikinojo reglamento 18 konstatuojamojoje dalyje, nagrinėjamasis laikotarpis apima trejus pilnus kalendorinius metus iki tiriamojo laikotarpio. Pasirinkti kitą laikotarpį nėra pagrindo. Todėl pateikta pastaba atmesta. Bet kuriuo atveju, iš suinteresuotųjų šalių surinkti duomenys apima tik nagrinėjamąjį laikotarpį. Todėl buvo galima nustatyti tik 2012–2015 m. žalos rodiklius. Taigi remdamasi duomenimis apie importo iš Kinijos nuo 2011 m. apimtį Komisija negalėjo daryti išvadų dėl padėties Sąjungos pramonėje bendros raidos. Atsižvelgiant į pelningumo mažėjimo nuo 2012 m. tendenciją, kaip aprašyta (91)–(92) konstatuojamosiose dalyse, įtraukus 2011 m. į nagrinėjamąjį laikotarpį, būtų matyti dar staigesnis Sąjungos pramonės padėties prastėjimas.

(18)

Po galutinio faktų atskleidimo vienas Kinijos eksportuojantis gamintojas ir Kinijos eksportuojančių gamintojų asociacija teigė, kad (59) konstatuojamojoje dalyje (kuri atitinka bendro faktų atskleidimo dokumento 47 konstatuojamąją dalį) Komisijos paaiškinimas dėl eksporto apimties skirtumų nebuvo pagrįstas jokiais įrodymais.

(19)

Komisija paaiškino, kad (59) konstatuojamoji dalis nėra susijusi su tvirtinimu dėl to, kad 2011 m. būtų įtraukti į tiriamąjį laikotarpį, bet su kita kitos suinteresuotosios šalies, kuri teigė, jog palyginimas su to paties produkto ankstesniu tyrimu yra nenuoseklus, pastaba. Kinijos eksportuojančių gamintojų asociacijos tvirtinimai dėl tiriamojo laikotarpio buvo aptarti (17) konstatuojamojoje dalyje.

(20)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl tiriamojo laikotarpio negauta, laikinojo reglamento 18 konstatuojamoji dalis buvo patvirtinta.

(21)

Vienas Kinijos eksportuojantis gamintojas teigė, kad produkto apibrėžtoji sritis yra pernelyg plati, kadangi ji apima produktų iš legiruotojo plieno rūšis, kurių atitinkamos sąnaudos ir kainos labai skiriasi nuo standartinio nagrinėjamojo produkto. Jis pareikalavo, kad iš produkto apibrėžtosios srities būtų išbrauktos produktų iš legiruotojo ir gausiai legiruoto plieno rūšys (3).

(22)

Kinijos eksportuojančių gamintojų asociacija patvirtino, kad produkto apibrėžtoji sritis apima tris skirtingus rinkos segmentus: a) naftos/dujų, b) jėgainių ir c) statybos, ir kad žala turėtų būti vertinama kiekvienam šiam segmentui atskirai. Ji teigė, kad vienam rinkos segmentui skirtas produktas turi atitikti specifinius pramoninius reikalavimus ir todėl negali būti naudojamas kitame segmente. Siekdama tai įrodyti, ji paminėjo praktiką Kanadoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur antidempingo tyrimuose vamzdžiai ir vamzdeliai, skirti naftos/dujų sektoriui, atskirti nuo vamzdžių ir vamzdelių, skirtų kitiems sektoriams.

(23)

Dėl pastarojo tvirtinimo viena suinteresuotoji šalis teigė, kad jos eksportas į Sąjungą yra susijęs tik su statybų sektoriumi.

(24)

Dėl pirmojo tvirtinimo, susijusio su legiruotuoju ir gausiai legiruotu plienu, Komisija pažymėjo, kad nagrinėjamojo produkto apibrėžtis apima įvairių rūšių produktus, kurie pasižymi tomis pačiomis ar panašiomis pagrindinėmis techninėmis ir fizinėmis savybėmis. Komisija atsižvelgė į produkto rūšių skirtumus ir užtikrino, kad jos būtų teisingai palygintos. Kiekvienos rūšies produktui, kurį pagamino ir pardavė eksportuojantys Kinijos gamintojai, ir kiekvienos rūšies produktui, kurį pagamino ir pardavė Sąjungos pramonė, buvo priskirtas unikalus produkto kontrolės numeris (PKN). PKN priklauso nuo pagrindinių produkto savybių, šiuo atveju – produkto rūšies, išorinio skersmens, sienelių storio, grūdinimo ir atleidimo, ilgio, vamzdžio galo ir bandymų. Taigi, iš Kinijos importuojami tam tikrų rūšių produktai lyginami pagal PKN su Sąjungos pramonės pagamintais ir parduodamais produktais, kurie pasižymi tokiomis pačiomis ar panašiomis savybėmis. Visų pirma, pagal pirmąją savybę (produkto rūšį) buvo atskirti produktai iš nelegiruotojo, legiruotojo ir gausiai legiruoto plieno. Todėl atliekant palyginimą buvo atsižvelgta į sąnaudų ir kainų skirtumus, atsiradusius dėl naudojamo legiruotojo ir gausiai legiruoto plieno. Remiantis Teismo praktika (4), nustatant, ar produktai yra panašūs, kad jie galėtų sudaryti tą patį produktą, būtina įvertinti, ar jie pasižymi tomis pačiomis techninėmis ir fizinėmis savybėmis, turi tą pačią pagrindinę galutinę naudojimo paskirtį ir tą patį kainos ir kokybės santykį. Šiuo atžvilgiu reikėtų taip pat įvertinti šių produktų pakeičiamumą vieni kitais ir jų konkurenciją. Atlikus tyrimą nustatyta, kad visų rūšių produktai gaminami iš plieno naudojant gamybos procesą, kurio metu pagaminami besiūliai vamzdžiai, taigi naudojama panaši įranga, su kuria gamintojai gali gaminti skirtingus produktų variantus priklausomai nuo paklausos. Todėl, nors visų skirtingų rūšių produktai nėra tiesiogiai pakeičiami vieni kitais, gamintojai konkuruoja dėl užsakymų, kurie apima didelę produktų rūšių įvairovę. Be to, šių rūšių produktus gamina ir parduoda tiek Sąjungos pramonė, tiek Kinijos eksportuojantys gamintojai, taikydami panašų gamybos metodą.

(25)

Antrame tvirtinime, susijusiame su rinkos segmentais, nenurodyta, kokiu pagrindu vienam ar kitam rinkos segmentui skirtų rūšių produktai turėtų būti išbraukti iš produkto apibrėžtosios srities. Taip pat nepaaiškinta, kodėl kiekvienam segmentui turėtų būti atliktas atskiras žalos vertinimas. Dėl nagrinėjamojo produkto apibrėžties, kuri apima besiūlius vamzdžius ir vamzdelius, kurių išorinis skersmuo didesnis kaip 406,4 mm, nepateikta prieštaravimų nei paskelbus pranešimą apie inicijavimą, nei klausimyno atsakymuose ar tikrinamųjų vizitų metu. Kaip paaiškinta (24) konstatuojamojoje dalyje, PKN grindžiamas pagrindinėmis fizinėmis ir techninėmis savybėmis, o ne potencialiu galutiniu naudojimu ar rinkos segmentu. Bet kokiu atveju, atlikus tyrimą nustatyta, kad ir Kinijos eksportuojantys gamintojai, ir Sąjungos gamintojai konkuruoja visuose trijuose segmentuose. Be to, kiekvienam atskiram Kinijos eksportuojančiam gamintojui kiekvienos rūšies produktui taikoma muito norma apskaičiuojama pagal svertinį vidurkį. Todėl bendra mokėtina atitinkamo asortimento produktų muito suma liktų tokia pati. Nors kai kurių rūšių produktų skirtumai būtų mažesni, o kitų – didesni, visų skirtumų suma būtų lygi visų rūšių produktų vidurkiui.

(26)

Po galutinio faktų atskleidimo vienas Kinijos eksportuojantis gamintojas ir Kinijos eksportuojančių gamintojų asociacija taip pat nesutiko su produkto apibrėžtąja sritimi. Jie teigė, kad dėl skirtingų reikalavimų, susijusių su standartais, lydinio sudėtimi ir galutine naudojimo paskirtimi, naftos ir dujų segmentui skirti produktai skiriasi nuo kitiems dviem segmentams skirtų produktų ir jų negalima pakeisti vienų kitais. Pagal PKN tariamai nebuvo galima tinkamai palyginti įvairių rūšių produktų, kadangi pati produkto apibrėžtoji sritis nebuvo tinkamai apibrėžta. Dėl gamintojų, kurie savo dėmesį perkėlė iš vieno segmento į kitą, jie teigė, kad kituose dvejuose segmentuose sunkumai kilo dėl rinkos jėgų ir nebuvo susiję su importu iš Kinijos. Be to, jie teigė, kad Sąjungos gamintojų dėmesio perkėlimas į kitus segmentus buvo verslo strategija, kuri neabejotinai reiškė sumažėjusį pelną, kadangi pardavimo kainos kituose segmentuose buvo mažesnės, palyginti su naftos ir dujų produktais.

(27)

Komisija atkreipė dėmesį į (24) konstatuojamąją dalį, kurioje ji pateikė išvadą, kad nors kai kurie skirtingų rūšių produktai nėra tiesiogiai pakeičiami vieni kitais, visų pirma dėl skirtingų reikalavimų, susijusių su standartais ir žaliavomis, jie vis tiek pasižymi tomis pačiomis ar panašiomis pagrindinėmis techninėmis ir fizinėmis savybėmis. Dėl dėmesio perkėlimo į kitus segmentus, suinteresuotųjų šalių pastabose neginčijamas gamintojų gebėjimas savo dėmesį perkelti iš vieno segmento į kitą. Taigi pastabos patvirtino (24) konstatuojamosios dalies išvadas, kad skirtingiems segmentams skirtus produktus gamina tie patys gamintojai naudodami panašią įrangą ir kad gamintojai gali gaminti skirtingus produktų variantus. Todėl Komisija padarė išvadą, kad produkto apibrėžtoji sritis yra teisinga ir todėl įvairių rūšių produktus galima palyginti pagal PKN. Todėl ji padarė išvadą, kad šie tvirtinimai neprieštarauja tyrimo išvadoms.

(28)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad visų rūšių nagrinėjamieji produktai pasižymi tokiomis pačiomis pagrindinėmis fizinėmis ir techninėmis savybėmis. Dėl šios priežasties pirmiau pateikti tvirtinimai buvo atmesti, o laikinojo reglamento 19–22 konstatuojamosiose dalyse pateiktos išvados buvo patvirtintos.

(29)

Kaip nurodyta laikinojo reglamento 24–28 konstatuojamosiose dalyse, siekiant nustatyti KLR skirtas normaliąsias vertes pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalį, Meksika buvo pasirinkta tinkama panašia šalimi.

(30)

Nustačius laikinąsias priemones, viena suinteresuotoji šalis teigė, kad Pietų Korėja galėtų būti tinkamesnė panaši šalis, kadangi jos gamybos sąnaudos ir gamyklose naudojamas gamybos procesas yra daug panašesnis į Kinijos. Taip pat buvo teigiama, kad kai kurių Kinijos eksportuojančių gamintojų ir panašios šalies gamintojo ar Sąjungos gamintojų gamybos sąnaudos ir naudojama technologija labai skiriasi. Kinijoje naudojamas gamybos procesas yra tariamai pažangesnis ir tam, kad būtų užtikrintas sąžiningas palyginimas, reikėtų atlikti tam tikrus koregavimus.

(31)

Reikėtų pažymėti, kad nagrinėjamasis produktas sudaro nišinę rinką ir todėl jį gaminti gali palyginti nedaug gamintojų. Be to, bendradarbiavimas su panašios šalies gamintojais yra savanoriškas. Nors CISA (KLR plieno gamintojų asociacija) pasiūlė, kad Pietų Korėja būtų tinkamesnė panaši šalis, ji nepasiūlė konkretaus Korėjos gamintojo, kuris norėtų bendradarbiauti. Primenama, kad preliminariu etapu Komisija paprašė bendradarbiauti 13 bendrovių iš 8 šalių. Nors viena Pietų Korėjos bendrovė buvo viena iš šių bendrovių, ši konkreti bendrovė į prašymą neatsakė. Remiantis paieška internete ir išnagrinėjus 41 plieno produktų gamintojo Pietų Korėjoje interneto svetaines nustatyta, kad tik trys iš jų gamina besiūlius vamzdžius ir vamzdelius. Du iš jų gamina mažo skersmens vamzdžius ir vamzdelius, kurie nėra nagrinėjamasis produktas, o vienintelis Pietų Korėjos gamintojas, kuris gamina nagrinėjamąjį produktą, naudoja gamybos technologiją, kuri nėra palyginama su gamybos technologijomis, kurias daugiausia naudoja Kinijos gamintojai. Tyrimo metu nustatyti faktai rodo, kad Pietų Korėja daugiausia gamina mažo skersmens besiūlius vamzdžius ir vamzdelius, kurie nėra tiriamasis produktas, arba naudoja gamybos technologiją, kuri nėra palyginama su Kinijos nagrinėjamojo produkto gamintojų naudojamomis gamybos technologijomis. Todėl Komisija padarė išvadą, kad Pietų Korėja negali būti pasirinkta kaip tinkama panaši šalis.

(32)

Be to, nors Kinijos gamintojai naudoja įvairius gamybos procesus, Meksikos gamintojo naudojamas gamybos procesas yra vienas iš procesų, kurį naudoja Kinijos gamintojai. Meksikos ir Kinijos gamybos procesų panašumais grindžiama išvada, kad Meksika yra šiam tyrimui tinkama panaši šalis.

(33)

Suinteresuotoji šalis nepateikė pakankamai įrodymų, kad būtų paaiškinti ir įvertinti jos tariamai pažangios gamybos technologijos ir Meksikoje naudojamos technologijos skirtumai, susiję su sąnaudomis. Ji nepateikė jokios informacijos apie konkretaus Kinijos gamintojo sąnaudas, nei apie veiklos sektorių Kinijoje, nei nurodančios kitą gamintoją, naudojantį panašius gamybos procesus, kuria remdamasi Komisija galėtų įvertinti tariamus Kinijoje naudojamos technologijos ir bendradarbiaujančio Meksikos gamintojo naudojamos technologijos skirtumus, taip pat Meksikos, kaip panašios šalies, tinkamumo poveikį, jei toks yra. Be to, Pietų Korėja nebendradarbiavo. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas. Taigi Komisija patvirtino, kad Meksika yra vienintelė galima tinkama panaši šalis.

(34)

Po galutinio faktų atskleidimo vienas Kinijos eksportuojantis gamintojas teigė, jog Komisija kritiškai neįvertinusi sutiko, kad Meksika būtų panaši šalis vien tik dėl to, kad toks pasirinkimas pasitarnavo jos poreikiui nustatyti didelius dempingo skirtumus.

(35)

Šis tvirtinimas buvo tiesiog teiginys ir suinteresuotoji šalis nepagrindė savo tvirtinimo ir nepateikė jokių įrodymų, kad Meksika yra netinkama panaši šalis. Bet kuriuo atveju Komisija primena, kad tik tada, jei vienas rinkos ekonomikos šalies eksportuojantis gamintojas sutinka bendradarbiauti, Komisija privalo, remiantis Teismo sprendimu GLS byloje (C-338/10), pasirinkti tą šalį. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(36)

Normaliosios vertės apskaičiavimo duomenys pateikti laikinojo reglamento 29–37 konstatuojamosiose dalyse.

(37)

Vienas Kinijos eksportuojantis gamintojas teigė, kad dauguma dempingo skirtumui nustatyti naudojamų duomenų nepagrįstai laikomi konfidencialiais. Jis visų pirma pateikė pastabų dėl to, kad nebuvo atskleista bendradarbiaujančio gamintojo normalioji vertė.

(38)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 19 straipsnio 1 dalimi, informacija pagal savo pobūdį yra konfidenciali, jei ją atskleidus: 1) konkurentas įgytų reikšmingą pranašumą arba 2) būtų padarytas neigiamas poveikis informaciją pateikusiam asmeniui ar asmeniui, dėl kurio gauta tokia informacija. Kadangi su pardavimu ir sąnaudomis susiję duomenys pagal savo pobūdį yra konfidencialūs, laikinajame reglamente duomenys, susiję su panašios šalies gamintojo pelnu, pardavimu, bendrosiomis ir administracinėmis išlaidomis, yra pateikti procentais išreikštais intervalais, siekiant kuo daugiau skaidrumo, tačiau nepažeidžiant jų konfidencialaus pobūdžio. Panašios šalies gamintojas paprašė, kad jo duomenys, susiję su pardavimu ir sąnaudomis, būtų laikomi konfidencialiais ir tai pagrindė, nes juos atskleidus galėtų nukentėti bendrovės konkurencinė padėtis. Be to, atskleidus normaliąją vertę konkurentas galėtų atkurti panašios šalies gamintojo kainas ir sąnaudas. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(39)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl normaliosios vertės nėra, laikinojo reglamento 29–37 konstatuojamosios dalys buvo patvirtintos.

(40)

Po galutinio faktų atskleidimo vienas Kinijos eksportuojantis gamintojas – Zhejiang Gross Seamless Steel Tube Co., Ltd. (toliau – Gross) – teigė, kad 27 rūšių produktams, kuriuos Gross eksportavo tiriamuoju laikotarpiu, Komisija panaudojo tik vieną apskaičiuotąją normaliąją vertę neatskirdama skirtingų plieno rūšių ir grūdinimo bei atleidimo sąnaudų gamybos procese. Šis tvirtinimas buvo pagrįstas atskirų bendro faktų atskleidimo dokumento dalių skaitymu ir interpretavimu jų prasmę atskyrus nuo viso dokumento prasmės.

(41)

Komisija primena, kad dempingo apskaičiavimo duomenys yra pateikti laikinojo reglamento 44–47 konstatuojamosiose dalyse ir nurodyti bendro faktų atskleidimo dokumento 41 konstatuojamojoje dalyje. Laikinojo reglamento 44 konstatuojamojoje dalyje aiškiai nurodyta, kad Komisija atskirai palygino kiekvienos rūšies produkto normaliąją vertę ir eksporto kainą ir niekada netaikė vienos normaliosios vertės visų rūšių produktams. Tų rūšių produktai, kurie buvo naudojami palyginimui, apibrėžti klausimynuose, kurie buvo nusiųsti panašios šalies gamintojui, Kinijos eksportuojantiems gamintojams ir Sąjungos gamintojams. Buvo nurodyta plieno markė, grūdinimas ir atleidimas ir kitos savybės ir į jas buvo atsižvelgta atskirai apskaičiuojant kiekvienos rūšies produkto gamybos sąnaudas ir normaliąją vertę, kurios buvo tinkamai pakoreguotos pagal kiekvieną savybę. Kadangi tvirtinimas buvo pagrįstas klaidingu bendro faktų atskleidimo dokumento aiškinimu, jis buvo atmestas.

(42)

Gross taip pat teigė kad Komisija iš pardavimo eksportui turėtų pašalinti tų rūšių produktus, kurių negamina Meksikos (panašios šalies) gamintojas TAMSA.

(43)

Komisijos taikoma praktika vadovaujantis PPO sprendimais byloje „Europos Bendrijos. Tam tikroms geležinėms ar plieninėms tvirtinimo detalėms iš Kinijos nustatytos galutinės antidempingo priemonės“ (5) yra tokia – turėtų būti nustatyta ar apskaičiuota visų rūšių produktų, kuriuos eksportavo eksportuojantis gamintojas, normalioji vertė. Todėl Komisija atmetė šį tvirtinimą.

(44)

Kadangi jokių pastabų dėl eksporto kainos negauta, laikinojo reglamento 38 ir 39 konstatuojamosios dalys buvo patvirtintos.

(45)

Informacija apie metodą, kuris buvo naudotas atrinktų eksportuojančių gamintojų normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimui, išdėstyta laikinojo reglamento 40–43 konstatuojamosiose dalyse.

(46)

Primenama, kad Kinija taiko politiką, pagal kurią eksporto atveju PVM grąžinamas tik iš dalies. Siekiant užtikrinti, kad normalioji vertė būtų išreikšta tokiu pat apmokestinimo lygiu kaip eksporto kaina, normalioji vertė laikinajame reglamente buvo nustatyta į ją įtraukus didelio skersmens besiūlių vamzdžių ir vamzdelių eksportui taikomą PVM, kuris Kinijos eksportuojantiems gamintojams nebuvo grąžintas. Visų rūšių produktams taikomas konkretus negrąžinamas PVM buvo 8 %

(47)

Dėl šio aspekto skundo pateikėjai pateikė pastabą, kad grąžinamas PVM Kinijoje ne visų rūšių produktams yra vienodas. Konkrečiau kalbant, vamzdžiams ir vamzdeliams, naudojamiems naftos ir dujų žvalgymo versle, taikomas grąžinamas PVM buvo 13 %, o kitų rūšių produktams – 9 % Skundo pateikėjas teigė, kad dempingo skirtumai turėtų būti atitinkamai iš naujo perskaičiuoti, ir paprašė pateikti patvirtinimą, kad konkretus PVM buvo faktiškai sumokėtas prieš jį grąžinant.

(48)

Kadangi Kinijoje visų rūšių produktams taikomas vienodas PVM (17 %), vamzdžiams ir vamzdeliams, naudojamiems naftos ir dujų žvalgymo versle, taikomas negrąžinamas PVM buvo 4 %, o kitų rūšių produktams – 8 %

(49)

Todėl Komisija peržiūrėjo koregavimus bendrovėms, kurios klausimyno atsakymuose nurodė faktiškai grąžintą PVM kiekvieno sandorio atveju. Konkretūs eksportuojantys gamintojai buvo Yangzhou Lontrin Steel Tube Co., Ltd. ir Hengyang Valin MPM Co., Ltd. Šioms bendrovėms taikomi dempingo skirtumai buvo atitinkamai perskaičiuoti. Perskaičiavus atsižvelgiant į konkrečias negrąžinamo PVM normas, dempingo skirtumai tapo šiek tiek mažesni. Kitų atrinktų bendrovių dempingo skirtumai liko tokie, kokie buvo preliminariai nustatyti laikinajame reglamente.

(50)

Tikrinamųjų vizitų metu buvo patvirtinta, kad PVM buvo faktiškai sumokėtas prieš jį grąžinant.

(51)

Dempingo apskaičiavimo duomenys pateikti laikinojo reglamento 44–47 konstatuojamosiose dalyse.

(52)

Kalbant apie atrinktus eksportuojančius gamintojus, tiksliau pakoregavus normaliosioms vertėms apskaičiuoti taikomą PVM, nustatyti tokie procentais išreikšti CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą galutiniai dempingo skirtumai:

Vieninteliam eksportuojančiam gamintojui Zhejiang Gross Seamless Steel Tube Co., Ltd., kuris paprašė atlikti individualų nagrinėjimą, bendrame faktų atskleidimo dokumente nustatytas galutinis dempingo skirtumas yra 66,0 %

(53)

Po galutinio faktų atskleidimo vienas Kinijos eksportuojantis gamintojas (Zhejiang Gross Seamless Steel Tube Co., Ltd. (toliau – Gross) teigė, kad jo dempingo skirtumas (66,0 %) negali būti didesnis už Yangzhou Chengde Steel Pipe Co., Ltd. (toliau – Chengde) ir Yangzhou Lontrin Steel Tube Co., Ltd. (toliau – Lontrin) dempingo skirtumus, kurie atitinkamai buvo 45,4 % ir 39,9 % Tvirtinimas buvo grindžiamas dviejų aplinkybių sąsaja: i) prielaida, kad apskaičiuojant trijų Kinijos eksportuotojų dempingo skirtumus buvo naudota ta pati normalioji vertė, ir ii) tai, kad, vadovaujantis Kinijos prekybos statistiniais duomenimis muitų kodų lygmeniu, vidutinė Gross vieneto eksporto kaina buvo didesnė nei atitinkamos Chengde ir Lontrin kainos.

(54)

Dėl Gross pateiktos prielaidos Komisija priminė, kad dempingo skirtumo apskaičiavimas buvo grindžiamas ne kiekvieno eksportuojančio gamintojo vidutine normaliąja verte, bet kiekvienos rūšies produkto, kurį šis eksportuojantis gamintojas eksportavo į Sąjungos rinką, normaliąja verte. Taigi apskaičiuojant vidutinį svertinį dempingo skirtumą pagrindinis elementas buvo produktų, kurie buvo eksportuoti, asortimentas. Kadangi trys eksportuojantys gamintojai tiriamuoju laikotarpiu eksportavo nevienodo asortimento produktus, ši Gross pateikta prielaida yra neteisinga. Be to, vieneto eksporto kainos, naudotos dempingo skirtumui apskaičiuoti, buvo grindžiamos faktiniais eksporto sandoriais, o ne statistiniais duomenimis. Tuo pačiu metu vieneto eksporto kainos buvo nustatytos pagal produktų rūšis, kurios neatitinka Gross tvirtinime naudotų muitų kodų. Kadangi tvirtinimas buvo grindžiamas klaidingomis prielaidomis ir nepakankamais faktais, jis buvo atmestas. Tačiau ištaisius keletą korektūros klaidų, kurios buvo rastos dar kartą išnagrinėjus dempingo skirtumo apskaičiavimą, galutinis dempingo skirtumas sumažėjo nuo 66,0 % iki 52,3 %

(55)

Kadangi pastabų dėl Sąjungos pramonės negauta, laikinojo reglamento 49–51 konstatuojamosios dalys buvo patvirtintos.

(56)

Pastabos dėl laikinojo reglamento 52 konstatuojamosios dalies, susijusios su Sąjungos pramonės atranka, išnagrinėtos pirmiau kartu su pastabomis dėl laikinojo reglamento 7–9 konstatuojamųjų dalių.

(57)

Kadangi jokių pastabų dėl Sąjungos suvartojimo negauta, laikinojo reglamento 53 konstatuojamojoje dalyje išdėstytos išvados buvo patvirtintos.

(58)

Po pirminio faktų atskleidimo vienas Kinijos eksportuojantis gamintojas paprieštaravo dėl laikinojo reglamento 54 konstatuojamojoje dalyje nurodytos 2012 m. importo apimties ir teigėt, kad apimtis skiriasi nuo pirmiau nutrauktame tyrime dėl to paties produkto naudotų duomenų.

(59)

Komisija paaiškino, kad ankstesniame tyrime skundas buvo pateiktas 2012 m. gruodžio mėn. Todėl jame nebuvo pateikta visų 2012 m. importo apimtis ir jame buvo remiamasi antru 2011 m. ir pirmu 2012 m. pusmečiais. Laikinojo reglamento 54 konstatuojamojoje dalyje pateikti duomenys atspindi Eurostato visų 2012–2015 m. duomenis. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(60)

Po galutinio faktų atskleidimo vienas Kinijos eksportuojantis gamintojas ir Kinijos eksportuojančių gamintojų asociacija teigė, kad (59) konstatuojamojoje dalyje Komisijos paaiškinimas nebuvo susijęs su jų tvirtinimu, kad 2011 m. būtų buvę tinkamesni tiriamojo laikotarpio pradžios metai.

(61)

Komisija paaiškino, kad (59) konstatuojamoji dalis yra susijusi su kitos suinteresuotosios šalies kitu tvirtinimu. Tvirtinimas dėl tiriamojo laikotarpio buvo aptartas (17) konstatuojamojoje dalyje.

(62)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl importo apimties negauta, laikinojo reglamento 54 ir 55 konstatuojamosios dalys buvo patvirtintos.

(63)

Po galutinio faktų atskleidimo laikinojo reglamento 56–58 ir 105 konstatuojamosiose dalyse buvo aptikta importo statistinių duomenų korektūros klaida.

(64)

Todėl laikinojo reglamento 56 konstatuojamojoje dalyje nustatyti faktai buvo patikslinti, kaip nurodyta toliau.

Lentelėje pateikta vidutinė importo iš Kinijos kaina:

(65)

Laikinojo reglamento 57 konstatuojamojoje dalyje nustatyti faktai buvo patikslinti, kaip nurodyta toliau.

Vidutinės importo kainos nustatytos remiantis Eurostato importo statistiniais duomenimis. Vidutinės importo iš Kinijos kainos nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo palyginti stabilios. 2014 m. importo kainos buvo šiek tiek mažesnės nei ankstesniais metais, tačiau 2015 m. kainos padidėjo iki pirminio lygio.

(66)

Laikinojo reglamento 58 konstatuojamojoje dalyje nustatyti faktai taip pat buvo patikslinti, kaip nurodyta toliau.

Vis dėlto vidutinės importo kainos priklauso nuo produkto asortimento, visų pirma nuo plieno markės, kuri nenurodoma prekybos statistiniuose duomenyse. Vidutinė visų Kinijos eksportuojančių gamintojų pardavimo eksportui kaina per TL buvo 1 099 EUR/t, o vidutinė atrinktų Kinijos eksportuojančių gamintojų pardavimo eksportui kaina buvo 1 102 EUR/t – t. y. nuo 946 EUR/t iki 1 444 EUR/t.

(67)

Kadangi kitų pastabų dėl importo kainų negauta, laikinojo reglamento 56–59 konstatuojamosios dalys buvo patvirtintos, kaip patikslinta 64–66 konstatuojamosiose dalyse.

(68)

Po pirminio faktų atskleidimo vienas Kinijos eksportuojantis gamintojas ir Kinijos eksportuojančių gamintojų asociacija paprašė pateikti daugiau priežasčių dėl dviejų savybių išbraukimo iš produkto kontrolės numerių (PKN) siekiant nustatyti priverstinio kainų mažinimo ir žalos skirtumus. Jie teigė, kad išbraukus šias dvi savybes žalos skirtumai galėjo pasidaryti nepagrįstai dideli. Jie taip pat paprašė paaiškinti, kodėl iš Kinijos eksportuoti produktai, kurių PKN yra 214NN ir 215NN, neatitinka Sąjungos gamintojų pardavimo Sąjungoje.

(69)

Atsižvelgdama į informaciją, kuri eksportuojantiems gamintojams buvo pateikta pirminio faktų atskleidimo metu, Komisija paaiškino, kad nebuvo galima rasti pakankamo atitikmens naudojant visą PKN, kurį sudaro septynios savybės. PKN buvo supaprastintas iš jo išbraukiant produkto savybes „grūdinimas ir atleidimas“ ir „bandymai“. Dėl šio supaprastinimo preliminariu etapu atrinktų Kinijos eksportuojančių gamintojų 62–99 % eksporto sutapo su Sąjungos pramonės Sąjungoje parduotais tam tikrų rūšių produktais. Priešingai, negu buvo teigiama, didesnis atitikimas užtikrino, kad išvados dėl žalos būtų daromos remiantis tipiškesniu pagrindu, o ne keliais sandoriais. Atsižvelgusi į Kinijos eksportuojančių gamintojų tvirtinimus, Komisija patikslino palyginimo metodą. Likusių rūšių produktų, kuriais Sąjungos pramonė neprekiavo, importo kainos buvo palygintos su apskaičiuotąja Sąjungos pardavimo kaina, pagrįsta panašiausios tam tikrų rūšių produktų, t. y. kurių pirma PKN savybė yra ta pati, grupės vidutine Sąjungos pardavimo kaina. Taigi atrinktų Kinijos eksportuojančių gamintojų 100 % eksporto sutapo su Sąjungos pardavimu. Priverstinio kainų mažinimo skirtumai buvo 15,2–29,1 %

(70)

Kalbant apie konkrečius PKN, Komisija paaiškino, kad šis pardavimas eksportui preliminariu etapu nesutapo dėl to, kad Sąjungoje nebuvo parduodama šios rūšies produktų, kurių sienelių storis yra didesnis nei 30 mm. Galutiniame etape šių rūšių produktai taip pat buvo įtraukti į kainų palyginimą taikant pirmiau paaiškintą patikslintą metodą.

(71)

Po galutinio faktų atskleidimo vienas Kinijos eksportuojantis gamintojas paprašė paaiškinti jo individualų žalos skirtumą, palyginti su kitų Kinijos eksportuojančių gamintojų, remiantis muitinės statistiniuose duomenyse esančių kainų palyginimu. Antra, eksportuojantis gamintojas užginčijo tai, kad būtų supaprastintas PKN iš jo išbraukiant dvi savybes, ir teigė, kad supaprastinimas buvo nepagrįstas ir dėl to galėjo būti lyginama skirtingais lygiais. Jis paprašė, kad Komisija atliktų koregavimus atsižvelgdama į kai kurių jo rūšių produktų fizines grūdinimo ir atleidimo savybes ir iš priverstinai sumažintos kainos atimtų grūdinimo ir atleidimo sąnaudas. Trečia, tas pats gamintojas nurodė, kad Sąjungos pardavimo kainos neatitinka loginės struktūros pagal ilgį ir sienelių storį. Ketvirta, jis taip pat paprašė paaiškinti apskaičiuotosios Sąjungos pardavimo kainos, kuri buvo nustatyta tų rūšių produktams, kurių Sąjunga nepardavinėjo, šaltinį.

(72)

Dėl pirmojo tvirtinimo Komisija paaiškino, kad lyginamos kiekvienos rūšies produktų kainos. Dėl šios priežasties rezultatas nebūtinai atitinka vidutinės kainos struktūrą pagal muitų kodus, kadangi dviejų skirtingų eksportuojančių gamintojų produktų asortimentai, kuriems priskirtas tas pats muito kodas, nėra identiški. Dėl antrojo tvirtinimo Komisija sutiko atlikti koregavimą. Todėl šio eksportuojančio gamintojo prašyme nurodytų rūšių produktų žalos skirtumas buvo perskaičiuotas. Nustatyta, kad grūdinimas ir atleidimas yra susiję su mažiau nei 5 % nagrinėjamųjų produktų Sąjungos pardavimo apimties. Remiantis turimais duomenimis nustatyta, kad grūdinimo ir atleidimo sąnaudos yra 30–60 EUR/t. Atlikus koregavimą poveikis Kinijos eksportuojančio gamintojo žalos skirtumui buvo mažesnis nei 0,2 % Dėl trečiojo tvirtinimo, susijusio su kainų struktūra, Komisija paaiškino, kad vidutinės Sąjungos pardavimo kainos buvo nustatytos remiantis patikrintais atrinktų Sąjungos gamintojų sandoriais. Kainos priklausė nuo kiekvieno sandorio metu buvusių konkrečių rinkos sąlygų. Ketvirta, dėl apskaičiuotosios pardavimo kainos šaltinio Komisija, vadovaudamasi atskleidimo dokumentuose pateikta informacija, paaiškino, kad vieneto pardavimo kaina buvo apskaičiuota kaip tam tikrų rūšių produktų, kurių pirma PKN savybė yra tokia pati, vidutinė Sąjungos pardavimo kaina.

(73)

Po galutinio faktų atskleidimo kitas Kinijos eksportuojantis gamintojas užginčijo apskaičiuotąją Sąjungos pardavimo kainą. Jis teigė, kad Sąjungos pardavimo kainos turėtų būti apskaičiuojamos ne remiantis visų tos pačios kategorijos produktų vidutine Sąjungos pardavimo kaina, kaip paaiškinta (69) konstatuojamojoje dalyje, bet Sąjungos pardavimo kaina turėtų būti nustatyta kaip tik tų rūšių produktų, kuriuos eksportavo atskiri Kinijos eksportuojantys gamintojai, vidutinė Sąjungos pardavimo kaina.

(74)

Komisija nurodė, kad taikant tokį metodą būtų skyręsi to paties PKN Sąjungos pardavimo kainos priklausomai nuo kiekvieno atskiro eksportuojančio gamintojo produktų asortimento. Todėl toks metodas neužtikrintų vienodo požiūrio į visus Kinijos eksportuojančius gamintojus. Faktai, nustatyti remiantis mažesniu produktų rūšių skaičiumi, taip pat būtų mažiau tipiški nei faktai, nustatyti remiantis visų rūšių Sąjungoje parduodamais produktais. Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(75)

Kinijos eksportuojantis gamintojas prieštaravo tam, kad Sąjungos pardavimo kaina būtų naudojama priverstiniam kainų mažinimui apskaičiuoti laikinojo reglamento 60 konstatuojamojoje dalyje ir žalos pašalinimo lygiui apskaičiuoti 138–140 konstatuojamosiose dalyse. Jis teigė, kad metodas yra neteisingas, kadangi Sąjungos pramonės vidurkis greičiausiai neatitinka konkretaus pelno, gauto pagal kiekvieną PKN. Jis teigė, kad palyginimas verčiau turėjo būti grindžiamas sąnaudomis.

(76)

Komisija nurodė, kad naudojant Sąjungos pramonės sąnaudas vietoje kainų, kaip teigė Kinijos eksportuojantis gamintojas, palyginimas būtų buvęs mažiau tikslus. Taip yra todėl, kad sąnaudomis grindžiamo palyginimo nebūtų buvę galima koreguoti pagal prekybos lygį, kadangi į prekybos lygį galima atsižvelgti tik nepaisant specifinių prekybos sandorių, būtent tiesioginio pardavimo galutiniams naudotojams. Priešingai, sąnaudomis grindžiamame skaičiavime būtų panaudotos gamybos sąnaudos, taip į vieną grupę sujungiant visus produktus. Importas iš Kinijos vykdomas per prekiautojus. Paprastai tiesioginis pardavimas galutiniams vartotojams apima papildomus konkretiems poreikiams skirtus reikalavimus, kaip paaiškinta laikinojo reglamento 61 konstatuojamojoje dalyje. Todėl atliekant sąnaudomis grindžiamą skaičiavimą būtų tarpusavyje lyginamos skirtingos sandorių rūšys ir produktai. Vadinasi, priešingai, nei teigiama, atsižvelgus į prekybos lygį gauti mažesni žalos skirtumai, kadangi į skaičiavimą nebuvo įtrauktas brangus tiesioginis pardavimas galutiniams naudotojams.

(77)

Skundo pateikėjas prieštaravo tam, kad nebūtų įtrauktas tiesioginis pardavimas galutiniams naudotojams, kaip nurodyta laikinojo reglamento 61 konstatuojamojoje dalyje. Jis teigė, kad net jei Kinijos produktai išties parduodami per platintojus, per juos parduodami ir konkretiems poreikiams pritaikyti ir didelės vertės produktai. Todėl, pasak skundo pateikėjo, nėra priežasčių į palyginimą neįtraukti tiesioginio pardavimo galutiniams naudotojams.

(78)

Komisija pažymėjo, kad tiek Sąjungos pramonė, tiek Kinijos eksportuotojai dažniausiai produktus parduoda per prekiautojus. Todėl ji mano, kad to paties prekybos lygio kainų palyginimas, aprašytas laikinojo reglamento 60 ir 61 konstatuojamosiose dalyse, yra tiksliausias egzistuojantis metodas siekiant palyginti importo iš Kinijos kainas su panašiausiais Sąjungos pardavimo sandoriais.

(79)

Todėl laikinojo reglamento 60–62 konstatuojamosiose dalyse pateiktos išvados buvo patvirtintos.

(80)

Laikinojo reglamento 8 ir 107 konstatuojamosiose dalyse pabrėžtos vieno iš atrinktų Sąjungos gamintojų didelės sąnaudos. Šis aspektas buvo nagrinėjamas išsamiau nustačius laikinąsias priemones.

(81)

Visų pirma, vieno Sąjungos gamintojo neįprasti nurašymai nebuvo įtraukti nustatant Sąjungos pardavimo pelningumą. Neįprasti nurašymai metinėse ataskaitose buvo susiję su tam tikro turto vertės sumažėjimu po to, kai sumažėjo pardavimas naftos ir dujų segmentui už Sąjungos ribų. Nurašymai grupėje iš viso sudarė apie 1 400 mln. EUR per 2014–2015 m. laikotarpį. Nurašymų dalis turėjo poveikio nagrinėjamojo produkto gamybos išteklių vertei Europoje ir buvo užregistruota kaip gamybos sąnaudos. Todėl dėl šios nurašymų dalies atrodė, kad Sąjungos pardavimas yra nuostolingesnis, nei būtų esant įprastinei Sąjungos pardavimo sąnaudų struktūrai. Taigi šis nuvertėjimas nebuvo įtrauktas į Sąjungos pardavimo sąnaudas. Dėl to vidutinės Sąjungos pardavimo sąnaudos 2014 m. ir 2015 m. sumažėjo [60–80] EUR už toną.

(82)

Po galutinio faktų atskleidimo vienas Kinijos eksportuojantis gamintojas paprašė paaiškinti, ar Komisija išnagrinėjo visų keturių atrinktų Sąjungos gamintojų turto nuvertėjimą ir kaip nuvertėjimas buvo priskirtas nagrinėjamajam produktui.

(83)

Komisija paaiškino, kad buvo atsižvelgta į įprastinį visų keturių atrinktų Sąjungos gamintojų turto nuvertėjimą. Tais atvejais, kai turtas buvo naudojamas gaminti ir kitus produktus, kurie nėra nagrinėjamasis produktas, nagrinėjamojo produkto sąnaudomis buvo laikoma tik bendro turto nuvertėjimo dalis, atitinkanti nagrinėjamojo produkto dalį. (81) konstatuojamojoje dalyje paaiškintas koregavimas nepakeitė įprastinio turto nuvertėjimo poveikio. Jis buvo susijęs tik su vieno Sąjungos gamintojo neįprastais nurašymais 2014 m. ir 2015 m.

(84)

Antra, pastoviosios sąnaudos, susijusios su šio atrinkto Sąjungos gamintojo nepanaudotais rezervo pajėgumais, nebuvo įtrauktos nustatant Sąjungos pardavimo pelningumą. 2012–2015 m. laikotarpiu jo pardavimo (daugiausia skirto eksportui) apimtis labai sumažėjo – 20–40 %. Pajėgumai nebuvo sumažinti tam, kad atspindėtų tuos nuostolius, jie liko vietoje, parengti panaudoti vėl atsiradus paklausai. Taigi šių rezervo pajėgumų sąnaudos nebuvo įtrauktos į Sąjungos pardavimo sąnaudas.

(85)

Komisija įvertino, ar pasiteisintų toks pats koregavimas kitų atrinktų Sąjungos gamintojų atžvilgiu. Ji nustatė, kad kiti Sąjungos gamintojai taip pat turėjo pardavimo eksportui nuostolių, nors ir mažesnių, tačiau jų pajėgumai išliko stabilūs. Siekdama nuoseklumo, Komisija taip pat pakoregavo visų atrinktų Sąjungos gamintojų sąnaudas, tačiau tai turėjo nedidelį poveikį (neviršijo žalos skirtumo 0,5 procentinio punkto).

(86)

Dėl to vidutinės Sąjungos pardavimo sąnaudos 2014 m. ir 2015 m. sumažėjo 30–100 EUR už toną.

(87)

Po galutinio faktų atskleidimo vienas Kinijos eksportuojantis gamintojas paprašė daugiau informacijos apie sąnaudų koregavimą, jų išskaidymą ir koregavimo poveikį. Antra, jis teigė, kad vieno atrinkto Sąjungos gamintojo paskelbtose finansinėse ataskaitos finansiniai rezultatai skiriasi nuo sąnaudų ir pelningumo, kurie pateikti per galutinį faktų atskleidimą.

(88)

Dėl sąnaudų koregavimo atskleidimo Komisija pažymėjo, kad bendras 2014 m. ir 2015 m. sąnaudų koregavimo poveikis atskleistas 86 konstatuojamojoje dalyje. Komisija paaiškino, kad atliekant sąnaudų koregavimą buvo atsižvelgta į visas pastoviąsias sąnaudas, įskaitant pridėtines išlaidas, netiesiogines darbo sąnaudas, nuvertėjimą ir pardavimo, bendrąsias ir administracines išlaidas. Dėl komerciniu požiūriu jautraus atskirų Sąjungos gamintojų sąnaudų duomenų pobūdžio Komisija negalėjo pateikti detalaus sąnaudų išskaidymo. Vietoje to Komisija atskleidė poveikį išreikšdama intervalais. Dėl antrojo tvirtinimo Komisija nurodė, kad paskelbtose finansinėse ataskaitose buvo pateikti rezultatai, susiję su visa grupe ir visais produktais. O tyrimo nustatyti faktai yra konkrečiai susiję su nagrinėjamojo produkto pardavimu Sąjungoje. Todėl iš dviejų šaltinių gauti sąnaudų ir pelningumo duomenys buvo skirtingi, nes jie nebuvo susiję su ta pačia veiklos sritimi.

(89)

Pakoregavus, sumažėjo Sąjungos pardavimui priskirtų pridėtinių išlaidų dalis ir dėl to 2014–2015 m. sumažėjo Sąjungos pardavimo nuostoliai.

(90)

Pakoregavus sąnaudas, Komisija patikslino laikinojo reglamento 79 konstatuojamojoje dalyje išdėstytas išvadas, kaip nurodyta toliau.

Per tą patį laikotarpį, pašalinus neįprastų sąnaudų ir rezervo pajėgumų poveikį, Sąjungos pramonės sąnaudos iš esmės nesikeitė. Dėl pastovių sąnaudų ir mažėjančių pardavimo kainų nuo 2013 m. pramonė pradėjo veikti nuostolingai.

(91)

Be to, Komisija patikslino laikinojo reglamento 80 konstatuojamojoje dalyje išdėstytas išvadas, kaip nurodyta toliau.

Sąjungos gamintojų grynųjų pinigų srauto, investicijų, investicijų grąžos ir gebėjimo padidinti kapitalą raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

(92)

Galiausiai, Komisija patikslino laikinojo reglamento 88 konstatuojamojoje dalyje išdėstytas išvadas, kaip nurodyta toliau.

Kaip parodyta pirmiau, Sąjungos pramonės gamyba ir atitinkamai užimtumas per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo. Sumažėjo Sąjungos pramonės pardavimo apimtis ir rinkos dalis, o dėl importo iš Kinijos buvo priverstinai mažinamos Sąjungos kainos ir taip daromas spaudimas kainoms. Dėl to sumažėjo pardavimo kainos. Svarbiausia, kad pramonė pradėjo veikti nuostolingai: per nagrinėjamąjį laikotarpį pelningumas sumažėjo, o per TL pasiekė blogiausią rodiklį.

(93)

Po pirminio faktų atskleidimo skundo pateikėjas paprašė išsamiau paaiškinti, kaip nustatomi žalos rodikliai situacijose, kai ta pati gamybos linija gali būti naudojama ir mažesnio skersmens vamzdžiams gaminti, kaip nurodyta laikinojo reglamento 68–70 konstatuojamosiose dalyse.

(94)

Komisija paaiškino, kad pajėgumų naudojimas buvo nustatytas remiantis visų produktų tose pačiose gamybos linijose bendru pajėgumų naudojimu. Nustatant visus kitus žalos rodiklius, buvo atsižvelgta tik į nagrinėjamąjį produktą.

(95)

Skundo pateikėjas pateikė pastabą, kad laikinojo reglamento 76 konstatuojamojoje dalyje įvertintas dempingo poveikis turėtų būti laikomas reikšmingu. Jis taip pat paprašė paaiškinti laikinojo reglamento 77 konstatuojamojoje dalyje pateiktą išvadą, jog nenustatyta, kad anksčiau būtų vykdytas dempingas.

(96)

Komisija paaiškino, kad atsižvelgiant į didelius dempingo skirtumus ir importo iš Kinijos didelę apimtį, rinkos dalį bei gerokai mažesnes kainas, dempingo skirtumas yra tokio dydžio, kad tampa žalos, kuri turi poveikio Sąjungos pramonei pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį, veiksniu. Komisija taip pat paaiškino, kad laikinojo reglamento 77 konstatuojamoji dalis yra susijusi su tuo, jog Komisija anksčiau nebuvo nustačiusi nagrinėjamojo produkto dempingo nagrinėjamuoju laikotarpiu. Nors ankstesnis tyrimas buvo inicijuotas 2013 m., jis buvo vėliau nutrauktas nepadarius išvados, kad dempingas buvo taikytas tiriamuoju laikotarpiu ar anksčiau.

(97)

Po pirminio faktų atskleidimo vienas Kinijos eksportuojantis gamintojas suabejojo dėl laikinojo reglamento 79 konstatuojamojoje dalyje pateiktų išvadų, visų pirma, kodėl vidutinės parduotų prekių sąnaudos nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 8 %, ir, jei jos padidėjo tik dėl vieno Sąjungos gamintojo, ar tai atspindi žalą visai Sąjungos pramonei.

(98)

Komisija pažymėjo, kad pakoregavus sąnaudas, kaip paaiškinta 81 ir 84 konstatuojamosiose dalyse, vidutinės parduotų prekių sąnaudos nagrinėjamuoju laikotarpiu iš esmės nepakito. Tuo pačiu metu vidutinės Sąjungos pardavimo kainos sumažėjo 14 %, kaip nurodyta laikinojo reglamento 78 ir 79 konstatuojamosiose dalyse. Dėl šios priežasties Sąjungos pramonė nuo 2013 m. pradėjo veikti nuostolingai. Todėl darytina išvada, kad visa Sąjungos pramonė patyrė žalą dėl mažėjančių pardavimo kainų.

(99)

Kinijos eksportuojančių gamintojų asociacija paprašė išsamiau paaiškinti laikinojo reglamento 87 konstatuojamojoje dalyje nurodytas darbo sąnaudas ir pridėtinių išlaidų poveikį Sąjungos pramonės veiklos rezultatams.

(100)

Komisija paaiškino, kad per nagrinėjamąjį laikotarpį 13 % sumažėjo bendras darbuotojų skaičius, kaip parodyta laikinojo reglamento 75 konstatuojamojoje dalyje, o vidutinės vieno darbuotojo darbo sąnaudos sumažėjo 8 %, kaip parodyta laikinojo reglamento 87 konstatuojamojoje dalyje. Vidutinės vieno darbuotojo darbo sąnaudos sumažėjo iš dalies dėl darbo užmokesčių mažinimo ir iš dalies dėl sumažėjusio dirbtų valandų skaičiaus. Mažesnis vieno darbuotojo dirbtų valandų skaičius taip pat yra susijęs su vieno darbuotojo vidutiniu našumu, kuris sumažėjo 13 %, kaip parodyta laikinojo reglamento 75 konstatuojamojoje dalyje. Dėl šios priežasties bendras vienos tonos darbo sąnaudų poveikis nagrinėjamuoju laikotarpiu iš esmės nesikeitė, todėl jis negali būti laikomas pagrindiniu žalos veiksniu.

(101)

Kadangi kitų pastabų dėl Sąjungos ekonominės padėties negauta ir padarius pakeitimų 79, 80 ir 88 konstatuojamosiose dalyse, kitos laikinojo reglamento 63–89 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados buvo patvirtintos.

(102)

Po pirminio faktų atskleidimo Kinijos eksportuojančių gamintojų asociacija pateikė pastabą, kad pagal laikinojo reglamento 56 konstatuojamąją dalį didžiausia importo iš Kinijos į Sąjungą kaina buvo 2014 m., tačiau Sąjungos pramonei padarytos žalos rodiklių raida tais pačiais metais nėra tiesiogiai susijusi su importo iš Kinijos tendencijomis.

(103)

Kinijos eksportuojančių gamintojų asociacija taip pat prieštarauja laikinojo reglamento 94 konstatuojamojoje dalyje pateiktoms išvadoms. Ji abejoja dėl importo iš Kinijos ir Sąjungos pramonės nuostolių priežastinio ryšio. Visų pirma, ji teigia, kad Sąjungos pramonės sunkumai prasidėjo daug anksčiau nei 2013 m., kaip matyti iš ankstesnio 2012 m. pateikto antidempingo skundo. Antra, importo iš Kinijos padidėjimas negali būti apibrėžtas kaip reikšmingas. Trečia, nepaaiškintas importo iš Kinijos sumažėjimo 2013 m. poveikis. Ketvirta, žalos analizė neturėtų būti sutelkta į vienus konkrečius metus. Penkta, Sąjungos pramonės kainų raida 2014 m. buvo teigiama nepaisant importo iš Kinijos augimo. Apskritai ji teigia, kad Sąjungos pramonės nuostoliai svyravo per daug, kad būtų ryšys su importo iš Kinijos apimtimi. Todėl žala Sąjungos pramonei turėjo būti padaryta dėl kitų veiksnių, o ne dėl importo iš Kinijos.

(104)

Kinijos eksportuojančių gamintojų asociacija taip pat teigia, kad žalos analizė turėjo/turėtų? būti atlikta atskirai dėl kiekvieno iš trijų produkto apibrėžtosios srities segmentų (naftos ir dujų, energijos gamybos ir mašinų/statybos). Priešingu atveju, dėl produktų ir kainų skirtumų tariamai nebuvo galima atlikti tinkamo palyginimo. Visų pirma, importas iš Kinijos daugiausia buvo susijęs su mašinų/statybos segmentu, o Sąjungos gamintojai santykinai daugiau gamino energijos gamybos ir naftos ir dujų segmentams.

(105)

Vienas Kinijos eksportuojantis gamintojas pateikė pastabą, kad, atsižvelgiant į prekybos statistinius duomenis, nagrinėjamuoju laikotarpiu produktų iš Kinijos vidutinės kainos nesikeitė. Todėl priverstinis kainų mažinimas dėl importo iš Kinijos negalėjo būti Sąjungos pramonės pardavimo apimties sumažėjimo priežastis.

(106)

Tas pats eksportuojantis gamintojas taip pat abejoja dėl laikinojo reglamento 105 konstatuojamojoje dalyje nurodytų importo iš Kinijos ir kitų šalių kainų. Jis nurodė, kad mažos vidutinės importo iš Kinijos kainos neatitinka atrinktų Kinijos eksportuojančių gamintojų didesnių kainų.

(107)

Komisija sutinka, kad visi žalos rodikliai neatspindi kiekvienų metų ryšio su importo iš Kinijos raida. Tačiau poveikis nusikelia iš vienų metų į kitus, kadangi kainos ir verslo santykiai priderinami prie padidėjusios nesąžiningos konkurencijos. Kadangi iš Kinijos importuojama per prekiautojus, nesusijusių importuotojų tyrimas parodė, kad tarp produktų užsakymo iš Kinijos ir jų pristatymo galutiniam naudotojui susidaro ilgas laiko tarpas, priklausantis nuo gamybos, gabenimo, sandėliavimo prekiautojo patalpose ir galutinio pristatymo laiko. Todėl bendras importo mažomis kainomis poveikis gali būti stebimas tik visu nagrinėjamuoju laikotarpiu. Nė viena iš šalių neprieštaravo laikinojo reglamento 62 konstatuojamojoje dalyje pateiktoms išvadoms, kad importas iš Kinijos į Sąjungos rinką patenka tokiomis kainomis, dėl kurių gerokai priverstinai mažinamos Sąjungos kainos. Taip pat nebuvo prieštaraujama tam, kad mažėjant Sąjungos suvartojimui importas iš Kinijos nagrinėjamuoju laikotarpiu absoliučiai išaugo ir dėl to importo augimas santykinai tapo dar didesnis.

(108)

Kalbant apie segmentus, Komisija pažymėjo, kad atitinkami produktų rūšių skirtumai matomi pagal produkto kontrolės numerį (PKN) ir taip užtikrinama, kad lyginami būtų tik palyginami produktai. Pagrindinės segmentų savybės išskiriamos naudojant PKN: legiruotasis ir gausiai legiruotas plienas (energijos gamybos segmentas), nelegiruotasis plienas (statyba) ir specialios vamzdynų vamzdžių, apsauginių vamzdžių, vamzdelių ir gręžimo vamzdžių produktų kategorijos (naftos ir dujų segmentas). Be to, kaip paaiškinta 25 konstatuojamojoje dalyje, net jei kiekvienam segmentui būtų nustatyti atskiri žalos skirtumai, bendra mokėtina atitinkamo asortimento produktų muito suma liktų tokia pati.

(109)

Dėl prekybos statistinių duomenų Komisija nurodė, kad prekybos statistiniuose duomenyse produktų asortimentas nenurodomas, kaip paaiškinta laikinojo reglamento 58 konstatuojamojoje dalyje. Todėl vidutinės kainos gali būti susijusios su skirtingais produktais skirtingais metais. Tačiau laikinojo reglamento 62 konstatuojamojoje dalyje nurodytas 15,1–30,2 % priverstinis kainų mažinimas buvo nustatytas palyginus tų pačių rūšių produktų kainas, o ne bendras vidutines kainas. Todėl nustatant individualius žalos skirtumus atsižvelgiama į skirtingus atrinktų Kinijos eksportuojančių gamintojų produktų asortimentus.

(110)

Todėl laikinojo reglamento 91–95 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados buvo patvirtintos.

(111)

Vadovaudamasi laikinojo reglamento 114 konstatuojamąja dalimi, Komisija išsamiau išnagrinėjo priežastis, dėl kurių labai sumažėjo Sąjungos pramonės pelningumas.

(112)

Kaip prašoma laikinojo reglamento 98 konstatuojamojoje dalyje, skundo pateikėjas pateikė duomenis, iš kurių matyti, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu besiūlių vamzdžių ir vamzdelių naudojimas visame pasaulyje sumažėjo daugiau nei 10 %. Sumažėjimas daugiausia matomas naftos gavybos regionuose dėl naftos ir dujų gręžinių veiklos nutraukimo, kurį lėmė mažos naftos kainos. O energijos gamybos ir mašinų segmentams sunkumai naftos ir dujų segmente tiesioginio poveikio nepadarė, tačiau vis tiek buvo padarytas netiesioginis poveikis. Vadovaujantis Sąjungos pramonės duomenimis, kadangi nebuvo paklausos iš naftos ir dujų segmento, gamintojai siekė produktus parduoti kituose segmentuose ir dėl to juose taip pat susidarė didesnis konkurencinis spaudimas.

(113)

Po pirminio faktų atskleidimo Kinijos eksportuojantys gamintojai ir jų asociacija paprašė pateikti ne tik laikinojo reglamento 96 konstatuojamojoje dalyje nurodytas procentines dalis, bet ir Sąjungos pramonės eksporto duomenis. Jie taip pat teigė, kad Sąjungos pramonės patirtos žalos priežastis buvo menki eksporto rezultatai, visų pirma naftos ir dujų segmente. Jie teigė, kad pardavimo nuostolių poveikis buvo svarbesni nei santykinai nedidelis importo iš Kinijos į Sąjungą padidėjimas. Jei tvirtino, kad Sąjungos pramonės nuostolių priežastis yra sumažėjęs našumas dėl mažesnės gamybos apimties.

(114)

Komisija pateikė eksporto apimties duomenis, kurių buvo prašoma:

(115)

Kaip matyti, Sąjungos pramonės eksportas nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 31 % Taigi eksportas sumažėjo labiau nei pasaulinis suvartojimas. Kaip nurodyta laikinojo reglamento 96 konstatuojamojoje dalyje, Sąjungos pardavimas nagrinėjamuoju laikotarpiu taip pat sumažėjo, o eksporto dalis vis dar buvo didelė – 56 % viso pardavimo per tiriamąjį laikotarpį. Kitos laikinojo reglamento 96 ir 97 konstatuojamosiose dalyse pateiktos išvados buvo patvirtintos.

(116)

Komisija padarė išvadą, kad pardavimo eksportui sumažėjimas neigiamai paveikė Sąjungos pramonės finansinę padėtį ir prisidėjo prie žalos. Dėl sumažėjusios pardavimo apimties sumažėjo pajėgumų naudojimas ir dėl to padidėjo pridėtinių išlaidų poveikis visam pardavimui, įskaitant ir Sąjungos pardavimą. Taigi menki eksporto rezultatai buvo veiksnys, prisidėjęs prie Sąjungos pramonei padarytos žalos, nes dėl jo padidėjo Sąjungos pardavimo sąnaudos. Dėl Sąjungos gamintojų sąnaudų koregavimo, kaip paaiškinta 81 ir 84 konstatuojamosiose dalyse, šios priežasties poveikis iš esmės nebuvo įtrauktas į žalos skirtumo skaičiavimą. Jei poveikis nebūtų buvęs visiškai pašalintas koregavimu, bet koks likęs poveikis žalos skirtumui būtų buvęs nežymus.

(117)

Eksporto rezultatais negalima paaiškinti žalos, padarytos dėl importo iš Kinijos kainomis, dėl kurių priverstinai mažinamos Sąjungos kainos, ir vėliau sumažėjusių Sąjungos kainų. Jei nebūtų buvusio importo dempingo kaina, Sąjungos gamintojai būtų galėję parduoti savo produktus Sąjungos rinkoje nežalingomis kainomis. Todėl dėl eksporto rezultatų nenutrūko importo iš Kinijos ir Sąjungos pramonei padarytos materialinės žalos priežastinis ryšys.

(118)

Kadangi pastabų nepateikta, laikinojo reglamento 99 ir 100 konstatuojamosiose dalyse pateiktos išvados buvo patvirtintos.

(119)

Po pirminio faktų atskleidimo vienas Kinijos eksportuojantis gamintojas pateikė pastabą, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu importas iš Kinijos padidėjo 3 344 tonomis. Tuo pačiu metu Sąjungos suvartojimas sumažėjo 18 212 tonų, o importas iš kitų trečiųjų šalių padidėjo 9 711 tonų; iš jų importas iš Japonijos padidėjo 3 535 tonomis. Jis nurodė, kad visi šie veiksniai turėjo didesnį poveikį nei išaugęs importas iš Kinijos.

(120)

Komisija sutiko su tuo, kad mažesnis suvartojimas ir išaugęs importas iš kitų šalių galėjo prisidėti prie Sąjungos pramonei padarytos žalos, nes sumažėjo Sąjungos pramonės pardavimo apimtis.

(121)

Tačiau šiais veiksniais negalima paaiškinti importo iš Kinijos kainomis, dėl kurių priverstinai mažinamos Sąjungos kainos, padidėjimo. Importas iš Kinijos išaugo sumažėjus suvartojimui Sąjungoje. Visų pirma, kaip nurodyta laikinojo reglamento 101–105 konstatuojamosiose dalyse, importo iš kitų šalių kainos buvo didesnės nei importo iš Kinijos kainos, jų vidutinės kainos nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo, o jų rinkos dalis liko maža. Todėl importas iš trečiųjų šalių negalėjo būti Sąjungos pardavimo kainų sumažėjimo priežastis. Taigi importo iš trečiųjų šalių padaryta žala, jei tokia buvo, ir kainoms, ir apimčiai, būtų nedidelė. Taigi dėl šių veiksnių importo iš Kinijos ir Sąjungos pramonei padarytos materialinės žalos priežastinis ryšys nutrūkti negalėjo. Bet kokiu atveju, jei šių veiksnių poveikis buvo didesnis nei nežymus, jie įtraukti į nepanaudotų pajėgumų koregavimą, kaip išdėstyta 84 ir 85 konstatuojamosiose dalyse.

(122)

Po galutinio faktų atskleidimo vienas Kinijos eksportuojantis gamintojas užginčijo laikinojo reglamento 105 konstatuojamojoje dalyje pateiktus prekybos statistinius duomenis ir tvirtinos, kad importo iš kitų šalių, išskyrus Kiniją ir Japoniją, kainos už toną buvo pernelyg didelės. Kinijos eksportuojantis gamintojas teigė, kad pagrindinė priežastis buvo deklaruota mažesnė importo apimtis, dėl kurios padidėjo vidutinės kainos. Dėl šios priežasties jis tvirtino, kad išvadose dėl priežastinio ryšio buvo trūkumų, kadangi jose nebuvo atsižvelgta į tariamai didesnę importo iš trečiųjų šalių apimtį ir mažesnes kainas.

(123)

Komisija paaiškino, kad laikinojo reglamento 105 konstatuojamoji dalis buvo pagrįsta viešai skelbiamais Eurostato duomenimis. Komisija papildė informaciją suprantamesnėje lentelėje, kurioje taip pat pateikta informacija apie importą iš JAV ir importą iš visų kitų šalių, išskyrus Kiniją, Japoniją ir JAV. Ji taip pat ištaisė po galutinio faktų atskleidimo rastas korektūros klaidas. Todėl laikinojo reglamento 105 konstatuojamojoje dalyje nustatyti faktai buvo patikslinti, kaip nurodyta toliau.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad šio importo poveikis nebuvo toks, kad dėl jo nutrūktų importo iš Kinijos ir žalos Sąjungos pramonei priežastinis ryšys.

(124)

Importo statistiniai duomenys rodo, kad per TL importo iš JAV vieneto kaina buvo itin didelė. Importo iš kitų trečiųjų šalių kainos iš esmės buvo panašios į Sąjungos kainas ir bėgant laikui buvo palyginti stabilios. Taigi didelės vidutinės importo kainos atspindi importo iš JAV kainų svyravimus. Komisija pažymėjo, kad nebuvo pateikta jokių įrodymų, kuriais būtų pagrįstas tvirtinimas, kad importo statistiniai duomenys yra neteisingi. Bet kokiu atveju, atsižvelgiant į palyginti dideles produktų iš JAV kainas ir ankstesniais metais ir jų nedidelę rinkos dalį, net jei su JAV susijusiuose statistiniuose duomenyse būtų buvusi klaida, kaip teigia Kinijos eksportuojantis gamintojas, tai nebūtų pakeitę (121) konstatuojamojoje dalyje pateiktų išvadų, kad importas iš trečiųjų šalių nenutraukė importo iš Kinijos ir Sąjungos pramonės patirtos materialinės žalos priežastinio ryšio.

(125)

Kadangi kitų pastabų nepateikta, laikinojo reglamento 101–106 konstatuojamosiose dalyse pateiktos išvados buvo patvirtintos.

(126)

Vadovaudamasi laikinojo reglamento 107–110 konstatuojamosiomis dalimis, Komisija detaliau išnagrinėjo vieno iš Sąjungos gamintojų padėtį.

(127)

Vidutinės šio Sąjungos gamintojo sąnaudos iš tikrųjų buvo didesnės už kitų Sąjungos gamintojų sąnaudas. Tačiau tai paaiškinama tuo, kad jo produktų asortimentas yra didesnis nei kitų Sąjungos gamintojų, įskaitant didesnę brangesnių legiruotojo ir gausiai legiruoto plieno produktų dalį. Šis Sąjungos gamintojas taip pat parduoda konkretiems poreikiams skirtus produktus tiesiogiai galutiniams pirkėjams, o ne platintojams. Paprastai tokio pardavimo kainos yra didesnės.

(128)

Sąjungos gamintojas įrodė, kad kai kurie Kinijos eksportuojantys gamintojai įgijo būtinus kokybės pažymėjimus, kad galėtų į Sąjungą tiekti ir svarbiausių naudojimo paskirčių produktus, ir tokiu būdu taip pat konkuravo aukščiausios klasės produktų segmente Sąjungoje dėl tų pačių projektų, kaip ir Sąjungos gamintojas, ir dėl to buvo mažinamos jo produktų pardavimo kainos Sąjungoje.

(129)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos gamintojo gamybos apimtis mažėjo greičiau, nei kitų Sąjungos gamintojų, visų pirma eksporto srityje, ir dėl to padidėjo pastoviųjų sąnaudų našta. Dėl sunkumų naftos ir dujų rinkose buvo neįprastai mažinama turto vertė. Galiausiai, Sąjungos pardavimo pelningumui poveikį darė ir pardavimo kainų Sąjungoje sumažėjimas.

(130)

Nors dalis šio Sąjungos gamintojo nuostolių susidarė dėl sumažėjusios pardavimo apimties ir su tuo susijusio mažo pajėgumų naudojimo, Komisija taip pat nustatė, kad dalis jo finansinių nuostolių susidarė dėl kainų sumažinimo Sąjungos rinkoje. Taigi egzistuoja priežastinis ryšys tarp importo iš Kinijos dempingo kaina, priverstinio Sąjungos kainų mažinimo ir šio Sąjungos gamintojo patirtos žalos. Šis priežastinis ryšys, turintis poveikio Sąjungos pardavimo kainoms, nenutrūksta dėl specifinių Sąjungos gamintojo sąnaudų 2014–2015 m.

(131)

Kaip paaiškinta 81, 84, 85, 90 ir 91 konstatuojamosiose dalyse, Sąjungos gamintojo sąnaudos buvo pakoreguotos ir Sąjungos pardavimo pelningumas buvo perskaičiuotas. Koregavimu iš esmės buvo panaikintas pardavimo eksportui ir nuvertėjimo, susijusio su specifine padėtimi naftos ir dujų rinkose, poveikis. Jei poveikis nebūtų buvęs visiškai pašalintas sąnaudų koregavimu, bet koks likęs poveikis žalos skirtumui būtų buvęs nežymus. NET pakoregavus sąnaudas, Sąjungos gamintojo pelningumui priverstinis jo kainų mažinimas Sąjungoje darė neigiamą poveikį.

(132)

Po galutinio faktų atskleidimo, kaip paaiškinta 26 konstatuojamojoje dalyje, vienas Kinijos eksportuojantis gamintojas ir Kinijos eksportuojančių gamintojų asociacija teigė, kad sunkumai, su kuriais Sąjungos pramonė susidūrė parduodama produktus kitiems segmentams nei naftos ir dujų segmentui, kilo dėl rinkos jėgų ir nebuvo susiję su importu iš Kinijos. Jie taip pat teigė, kad Sąjungos gamintojai pasirinko verslo strategiją nuo naftos ir dujų produktų pereiti prie pigesnių segmentų, dėl kurios jų pelningumas pradėjo mažėti.

(133)

Komisija pažymėjo, kad dėl importo iš Kinijos dempingo kaina buvo priverstinai sumažintos visos produkto apibrėžtosios srities, o ne vien naftos ir dujų segmento, Sąjungos kainos. Todėl importo iš Kinijos sukelta žala neapsiriboja konkrečiu segmentu. Jei dėl importo dempingo kaina nebūtų priverstinai sumažintos Sąjungos kainos, Sąjungos pramonė būtų galėjusi pasiekti didesnių kainų visuose segmentuose, nepriklausomai nuo, į kuriuos segmentus Sąjungos gamintojai perkėlė dėmesį. Jei perėjimas į kitus segmentus buvo žalos priežastis, tai buvo dėl eksporto rezultatų ir suvartojimo sumažėjimo; abu šie veiksniai aptarti pirmiau kaip galimi žalos veiksniai ir padaryta išvada, kad šie veiksniai negalėjo nutraukti importo iš Kinijos dempingo kaina ir Sąjungos pramonės patirtos žalos priežastinio ryšio. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(134)

Komisija padarė išvadą, kad dėl kitų žalos priežasčių, tiek atskirai, tiek kartu, nenutrūko importo iš Kinijos dempingo kaina ir Sąjungos pramonės patirtos žalos priežastinis ryšys. Taip yra dėl to, kad importas dempingo kaina aiškiai darė žalą, nes buvo priverstinai mažinamos Sąjungos kainos ir tokiu būdu sumažintos pardavimo kainos Sąjungos rinkoje.

(135)

Tačiau kitos žalos priežastys nebuvo susijusios su priverstiniu Sąjungos pardavimo kainų mažinimu ir jų bendras poveikis buvo nežymus. Sumažėjusios pardavimo apimties sukelta žala nebuvo susijusi su Sąjungos kainomis ir jos poveikis iš esmės buvo nežymus po to, kai buvo pakoreguotos Sąjungos gamintojų sąnaudos. Importas iš trečiųjų šalių buvo nedidelis ir jo kainos buvo didelės ir didėjančios. Todėl šis importas nebuvo kainų mažinimo priežastis ir jo poveikis, jei toks buvo, buvo nežymus. Vieno Sąjungos gamintojo specifinė sąnaudų struktūra buvo pakoreguota ir bet koks po sąnaudų pakoregavimo likęs poveikis iš esmės buvo nežymus.

(136)

Po galutinio faktų atskleidimo vienas Kinijos eksportuojantis gamintojas teigė, kad bendras darbo užmokesčio ir sąnaudų lygis Kinijoje buvo žemesnis nei Sąjungoje ir tuo paaiškinama, kodėl Kinijos kainos buvo mažesnės už Sąjungos kainas. Jis tvirtino, kad dėl šios priežasties priverstinis kainų mažinimas yra normalus reiškinys, o Sąjungos kainų ir importo kainų palyginimai yra nesąžiningi.

(137)

Komisija nurodė, kad antidempingo muitai nustatomi tik tokiais atvejais, kai pardavimo eksportui kainos yra mažesnės už normaliąją vertę. Todėl teiginiai dėl apskritai mažesnių sąnaudų laikomi nesusijusiais.

(138)

Po galutinio faktų atskleidimo kitas Kinijos eksportuojantis gamintojas ir Kinijos eksportuojančių gamintojų asociacija užginčijo išvadas dėl priežastinio ryšio. Jie teigė, kad importu iš Kinijos negalima paaiškinti Sąjungos pramonės pelningumo svyravimų. Jie tvirtino, kad žala Sąjungos pramonei padaryta dėl kitų priežasčių, o ne dėl importo iš Kinijos. Jie teigė, kad sąnaudų koregavimas negali pakeisti priežastinio ryšio analizės.

(139)

Komisija pažymėjo, kad pakoregavus sąnaudas buvo nustatytos faktinės Sąjungos pramonės sąnaudos, kaip paaiškinta 81, 84, 85 ir 86 konstatuojamosiose dalyse. Antra, Komisija pažymėjo, kad po galutinio faktų atskleidimo pateiktais argumentais neginčijama išvada, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu importas iš Kinijos išaugo sumažėjus Sąjungos suvartojimui. Argumentais taip pat nebuvo ginčijama išvada, kad dėl importo iš Kinijos Sąjungos kainos buvo priverstinai sumažintos ir dėl to Sąjungos pramonei buvo padaryta žala. 111–135 konstatuojamosiose dalyse Komisija išsamiai įvertino kitus veiksnius, kurie prisidėjo prie Sąjungos pramonės patirtos žalos. 134 ir 135 konstatuojamosiose dalyse pateikta bendra kitų veiksnių priskyrimo analizė parodė, kad dėl kitų veiksnių, tiek juos vertinant atskirai, tiek kartu, nenutrūko importo iš Kinijos dempingo kaina, dėl kurio buvo priverstinai sumažintos Sąjungos kainos, ir ES pramonės patirtos žalos priežastinis ryšys ir jokia kitiems veiksniams priskirtina žala nebuvo priskirta importui dempingo kaina. Todėl šie tvirtinimai buvo atmesti.

(140)

Todėl netgi įvertinus bendrą kitų veiksnių, dėl kurių galėjo būti padaryta žala, poveikį dempingo ir žalos priežastinis ryšys nenutrūko. Remiantis šiais duomenimis, laikinojo reglamento 115 konstatuojamojoje dalyje pateiktos išvados buvo patvirtintos.

(141)

Po pirminio faktų atskleidimo vienas Kinijos eksportuojantis gamintojas nesutiko su laikinojo reglamento 124 konstatuojamojoje dalyje pateikta išvada, pagal kurią egzistuoja keletas alternatyvių tiekimo šaltinių. Tačiau šis teiginys nebuvo pagrįstas. Iš tyrimo išvadų matyti, kad dauguma nesusijusių importuotojų jau perka iš kitų šaltinių.

(142)

Tvirtinimas buvo atmestas ir laikinojo reglamento 116–132 konstatuojamosiose dalyse pateiktos išvados buvo patvirtintos.

(143)

Po pirminio faktų atskleidimo vienas Kinijos eksportuojantis gamintojas teigė, kad + 5,7 % tikslinis pelnas, kuriuo remtasi siekiant nustatyti žalos pašalinimo lygį, kaip išdėstyta laikinojo reglamento 137 konstatuojamojoje dalyje, nebuvo pasiektas įprastomis konkurencijos sąlygomis. Tačiau argumentas nebuvo pagrįstas ir nebuvo nurodyta, koks metodas ar pelno dydis turėjo būti panaudotas. Todėl šis argumentas buvo atmestas.

(144)

Skundo pateikėjas teigė, kad tinkamas tikslinio pelno lygis turėtų būti + 15 %, kadangi 2012 m. jau buvo importuojama iš Kinijos. Šiam lygiui pagrįsti jis pasiūlė naudoti pelno duomenis iki 2012 m.

(145)

Komisija pažymėjo, kad metodas, kuriuo preliminariai nustatomas tikslinis pelnas remiantis 2012 m. duomenimis, buvo pasiūlytas skunde ir kad lygis buvo pagrįstas patikrintais Sąjungos gamintojų duomenimis. Sąjungos gamintojai nepateikė ankstesnių iki 2012 m. pelno duomenų, kurie galėtų būti patikrinti. Todėl argumentas buvo atmestas ir laikinojo reglamento 134–137 konstatuojamosiose dalyse pateiktos išvados dėl metodo, kuriuo nustatomas tikslinis pelnas remiantis 2012 m. duomenimis, buvo patvirtintos.

(146)

Preliminariu etapu vidutinį pelningumą daugiausia lėmė brangūs produktai, kadangi buvo skaičiuojama remiantis pardavimo verte. Tačiau didžioji dalis Sąjungos pardavimo ir importo iš Kinijos yra susijusi su pigiais vartojimo produktais. Metodas buvo grindžiamas pardavimo verte, todėl buvo pervertinta brangių produktų svarba, palyginti su jų faktine dalimi Sąjungos rinkoje. Dėl šių priežasčių, nustatant žalos pašalinimo lygį, Sąjungos gamintojų svarba buvo nustatyta taip, kad atitiktų jų pardavimo apimties dalį, o ne pardavimo vertę.

(147)

Svertinis vidutinis pelningumas:

(148)

Taigi 2012 m. pelnas iš + 5,7 % pasikeitė į + 4,7 % Todėl buvo nustatytas + 4,7 % tikslinis pelnas.

(149)

Sąjungos pramonės svertinis pelningumas tiriamuoju laikotarpiu ir tikslinis pelnas naudojami apskaičiuojant nežalingas kainas pagal laikinojo reglamento 139 ir 140 konstatuojamąsias dalis.

(150)

Po galutinio faktų atskleidimo vienas Kinijos eksportuojantis gamintojas suabejojo tikslinės vieneto kainos skaičiavimu. Jis teigė, kad tikslinės vieneto kainos turėtų būti 4,7 % didesnės nei Sąjungos pardavimo kainos, o per galutinį faktų atskleidimą šių kainų skirtumas buvo 9 %

(151)

Komisija paaiškino, kad Sąjungos pardavimo kainos ir tikslinės vieneto kainos skirtumą sudaro vidutiniai nuostoliai (– 3,9 %) ir tikslinis pelnas (+ 4,7 %). Procentinės dalys apskaičiuotos remiantis Sąjungos pardavimo kainomis, kaip paaiškinta laikinojo reglamento 139 konstatuojamojoje dalyje. Dėl šių sumų nustatytas 9 % skirtumas, išreikštas CIF importo vertės procentine dalimi.

(152)

Po galutinio faktų atskleidimo kitas Kinijos eksportuojantis gamintojas nurodė vieno atrinkto Sąjungos gamintojo paskelbtas metines finansines ataskaitas ir teigė, kad 2014 m. Sąjungos gamintojas turėjo pelno ir nepaisant to, jog 2015 m. veikė nuostolingai, jis galėjo būti laikomas pelningu, jei būtų pakoreguotos sąnaudos iš jų pašalinus turto vertės sumažėjimą, sumažinus parduotų prekių sąnaudas atsižvelgiant į parduotą kiekį ir sumažinus pardavimo, bendrąsias ir administracines išlaidas atsižvelgiant į pardavimą. Remdamasis šiais faktais Kinijos eksportuojantis gamintojas teigė, kad Sąjungos pramonė 2013–2015 m. buvo pelninga ir todėl į žalos skirtumo skaičiavimą neturėtų būti įtrauktas joks tikslinis pelnas ir neturėtų būti atsižvelgta į Sąjungos pramonės nuostolius.

(153)

Komisija pažymėjo, kad metinėse finansinėse ataskaitose pateikti finansiniai rezultatai yra susiję su visa grupe ir visais produktais, o tyrimo metu nustatyti faktai yra konkrečiai susiję su nagrinėjamojo produkto pardavimu Sąjungoje. Taigi nagrinėjamojo produkto pardavimo Sąjungoje pelningumas negalėjo būti apskaičiuotas remiantis paskelbtomis ataskaitomis, kadangi jos nesusijusios su ta pačia veiklos sritimi.

(154)

Pastabos dėl žalos pašalinimo lygio nustatymo metodo aptartos 75–78 konstatuojamosiose dalyse. Kadangi kitų pastabų nepateikta, laikinojo reglamento 138–141 konstatuojamosiose dalyse pateiktos išvados buvo patvirtintos.

(155)

Atsižvelgiant į padarytas išvadas dėl dempingo, žalos, priežastinio ryšio ir Sąjungos interesų ir remiantis pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalimi importuojamam nagrinėjamajam produktui turėtų būti nustatytos galutinės antidempingo priemonės, vadovaujantis mažesnio muito taisykle, nustatyta pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalyje. Komisija palygino žalos skirtumus ir dempingo skirtumus. Muitų dydis turėtų būti nustatytas pagal mažesnįjį iš dempingo ir žalos skirtumų.

(156)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, galutinio antidempingo muito normos, išreikštos CIF kaina Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą, turėtų būti:

(157)

Šiame reglamente nurodytos konkrečioms bendrovėms taikomos antidempingo muito normos buvo nustatytos remiantis šio tyrimo išvadomis. Todėl šios normos atitinka atliekant šį tyrimą nustatytą tų bendrovių padėtį. Šios muitų normos taikomos tik importuojamam nagrinėjamosios šalies kilmės nagrinėjamajam produktui, kurį pagamino konkretūs nurodyti juridiniai asmenys. Importuojamam nagrinėjamajam produktui, pagamintam bet kurios kitos bendrovės, kuri konkrečiai nepaminėta šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, turėtų būti taikoma visoms kitoms bendrovėms nustatyta muito norma. Tokioms bendrovėms neturėtų būti taikomos jokios konkrečioms bendrovėms taikomos antidempingo muito normos.

(158)

Pasikeitus pavadinimui bendrovė gali prašyti taikyti šias konkrečioms bendrovėms taikomas antidempingo muito normas. Prašymas turi būti teikiamas Komisijai (6). Prašyme turi būti pateikta visa susijusi informacija, leidžianti įrodyti, kad pasikeitimas neturi poveikio bendrovės teisei naudotis jai taikoma muito norma. Jeigu bendrovės pavadinimo pakeitimas neturi poveikio bendrovės teisei naudotis jai taikoma muito norma, pranešimas apie pavadinimo pasikeitimą bus skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

(159)

Siekiant sumažinti priemonių vengimo riziką dėl muitų normų skirtumų, reikia nustatyti specialias priemones, kuriomis būtų užtikrinamas individualių antidempingo muitų taikymas. Bendrovės, kurioms taikomas konkrečioms bendrovėms taikomas antidempingo muitas, privalo valstybių narių muitinėms pateikti galiojančią komercinę sąskaitą faktūrą. Sąskaita faktūra privalo atitikti šio reglamento 1 straipsnio 3 dalyje išdėstytus reikalavimus. Importuojamam produktui, su kuriuo nepateikiama tokia sąskaita faktūra, turėtų būti taikomas visoms kitoms bendrovėms taikomas antidempingo muitas.

(160)

Siekiant užtikrinti, kad antidempingo muitai būtų taikomi tinkamai, visoms kitoms bendrovėms taikomas antidempingo muitas turėtų būti taikomas ne tik atliekant šį tyrimą nebendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams, bet ir gamintojams, kurie tiriamuoju laikotarpiu neeksportavo į Sąjungą.

(161)

Atsižvelgiant į nustatytus dempingo skirtumus ir į Sąjungos pramonei padarytą žalą, garantijomis užtikrintos laikinųjų antidempingo muitų, nustatytų laikinuoju reglamentu, sumos turėtų būti galutinai surenkamos, neviršijant nustatytų galutinių muitų sumos.

(162)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka pagal Reglamento (ES) 2016/1036 15 straipsnio 1 dalį įsteigto komiteto nuomonę,

i)

tiriamuoju laikotarpiu (2015 m. sausio 1 d.–gruodžio 31 d.) neeksportavo 1 straipsnio 1 dalyje aprašyto Kinijos kilmės produkto;

ii)

jis nėra susijęs su eksportuotoju arba gamintoju, kuriam taikomos šiuo reglamentu nustatytos priemonės, ir

iii)

pasibaigus tiriamajam laikotarpiui jis faktiškai eksportavo nagrinėjamuosius produktus arba yra prisiėmęs neatšaukiamų sutartinių įsipareigojimų eksportuoti į Sąjungą didelį produktų kiekį,

12.5.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 121/26

(1)

Komisijos direktyva 2004/30/EB (2) flazasulfuronas įtrauktas į Tarybos direktyvos 91/414/EEB (3) I priedą kaip veiklioji medžiaga;

(2)

į Direktyvos 91/414/EEB I priedą įtrauktos veikliosios medžiagos laikomos patvirtintomis pagal Reglamentą (EB) Nr. 1107/2009 ir yra išvardytos Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011 (4) priedo A dalyje;

(3)

Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011 priedo A dalyje nustatyta, kad veikliosios medžiagos flazasulfurono patvirtinimas nustoja galioti 2018 m. sausio 31 d.;

(4)

pagal Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 844/2012 (5) 1 straipsnį per tame straipsnyje nustatytą laikotarpį buvo pateikta paraiška dėl flazasulfurono patvirtinimo galiojimo pratęsimo;

(5)

pareiškėjas pateikė papildomus dokumentų rinkinius, kurių reikalaujama pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 844/2012 6 straipsnį. Valstybė narė ataskaitos rengėja nustatė, kad paraiška yra išsami;

(6)

valstybė narė ataskaitos rengėja, konsultuodamasi su antrąja tą pačią ataskaitą rengiančia valstybe nare, parengė galiojimo pratęsimo vertinimo ataskaitą ir 2015 m. rugpjūčio 14 d. pateikė ją Europos maisto saugos tarnybai (toliau – Tarnyba) ir Komisijai;

(7)

Tarnyba pratęsimo vertinimo ataskaitą perdavė valstybėms narėms ir pareiškėjui, kad jie pateiktų pastabų, o gautas pastabas persiuntė Komisijai. Tarnyba taip pat viešai paskelbė papildomo dokumentų rinkinio santrauką;

(8)

2016 m. rugpjūčio 10 d. (6) Tarnyba pateikė Komisijai išvadą, ar galima manyti, kad flazasulfuronas atitinka Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 4 straipsnyje nustatytus patvirtinimo kriterijus. 2016 m. spalio 6 d. Komisija pateikė flazasulfurono patvirtinimo galiojimo pratęsimo ataskaitą Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatiniam komitetui;

(9)

nustatyta, kad Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 4 straipsnyje nustatytų patvirtinimo kriterijų yra laikomasi, kai bent vienas augalų apsaugos produktas, kurio sudėtyje yra flazasulfurono, naudojamas pagal vieną ar kelias tipiškas paskirtis. Todėl tikslinga pratęsti flazasulfurono patvirtinimo galiojimą;

(10)

flazasulfurono patvirtinimo galiojimo pratęsimo rizikos vertinimas grindžiamas nedideliu tipiško naudojimo paskirčių skaičiumi, tačiau dėl to neapribojamos augalų apsaugos produktų, kurių sudėtyje yra flazasulfurono, leidžiamos naudojimo paskirtys. Todėl nėra tikslinga toliau riboti jo tik kaip herbicido naudojimą;

(11)

tačiau pagal Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 14 straipsnio 1 dalį kartu su to reglamento 6 straipsniu ir atsižvelgiant į dabartines mokslo ir technikos žinias būtina nustatyti tam tikras sąlygas ir apribojimus. Visų pirma reikėtų paprašyti papildomos patvirtinamosios informacijos;

(12)

pagal Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 20 straipsnio 3 dalį kartu su jo 13 straipsnio 4 dalimi Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011 priedas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(13)

Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2016/2016 (7) flazasulfurono patvirtinimo galiojimas pratęstas iki 2018 m. sausio 31 d., kad jo patvirtinimo galiojimo pratęsimo procedūra būtų užbaigta iki pasibaigiant patvirtinimo galiojimo terminui. Vis dėlto, kadangi sprendimas dėl patvirtinimo galiojimo pratęsimo buvo priimtas prieš pasibaigiant pratęstam patvirtinimo galiojimo terminui, šis reglamentas turi būti taikomas nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d.;

(14)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

12.5.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 121/31

(1)

pagal Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 7 straipsnio 1 dalį 2013 m. birželio 19 d. Prancūzija gavo bendrovės „Novozymes Biologicals France“ paraišką dėl veikliosios medžiagos Bacillus amyloliquefaciens (padermė FZB24) patvirtinimo;

(2)

pagal to reglamento 9 straipsnio 3 dalį Prancūzija kaip valstybė narė ataskaitos rengėja 2013 m. rugsėjo 4 d. pranešė pareiškėjui, kitoms valstybėms narėms, Komisijai ir Europos maisto saugos tarnybai (toliau – Tarnyba) apie paraiškos priimtinumą;

(3)

2015 m. balandžio 13 d. valstybė narė ataskaitos rengėja pateikė Komisijai vertinimo ataskaitos projektą (kopiją – Tarnybai), kuriame vertinama, ar galima manyti, kad veiklioji medžiaga atitinka Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 4 straipsnyje nustatytus patvirtinimo kriterijus;

(4)

Tarnyba laikėsi Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 12 straipsnio 1 dalies nuostatų. Pagal Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 12 straipsnio 3 dalį ji paprašė pareiškėjo pateikti valstybėms narėms, Komisijai ir Tarnybai papildomos informacijos. 2016 m. vasario 22 d. valstybė narė ataskaitos rengėja, atnaujindama vertinimo ataskaitos projektą, pateikė Tarnybai papildomos informacijos vertinimą;

(5)

2016 m. gegužės 10 d. Tarnyba pareiškėjui, valstybėms narėms ir Komisijai pranešė savo išvadą (2) dėl to, ar galima manyti, kad veiklioji medžiaga Bacillus amyloliquefaciens (padermė FZB24) atitinka Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 4 straipsnyje nustatytus patvirtinimo kriterijus. Tarnyba suteikė visuomenei galimybę susipažinti su šia išvada;

(6)

2016 m. spalio 6 d. Komisija pateikė Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatiniam komitetui Bacillus amyloliquefaciens (padermė FZB24) peržiūros ataskaitą ir reglamento projektą, kuriuo nustatoma, kad Bacillus amyloliquefaciens (padermė FZB24) yra patvirtinama;

(7)

pareiškėjui buvo suteikta galimybė pateikti pastabas dėl peržiūros ataskaitos;

(8)

nustatyta, kad Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 4 straipsnyje nustatytų patvirtinimo kriterijų yra laikomasi, kai bent vienas augalų apsaugos produktas, kurio sudėtyje yra šios veikliosios medžiagos, naudojamas pagal vieną ar kelias tipiškas paskirtis, visų pirma peržiūros ataskaitoje išnagrinėtas ir išsamiai aprašytas paskirtis. Todėl tie patvirtinimo kriterijai laikomi įvykdytais; todėl tikslinga Bacillus amyloliquefaciens (padermė FZB24) patvirtinti;

(9)

be to, Komisijos nuomone, Bacillus amyloliquefaciens (padermė FZB24) yra nedidelės rizikos veiklioji medžiaga pagal Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 22 straipsnį. Bacillus amyloliquefaciens (padermė FZB24) nėra susirūpinimą kelianti medžiaga ir atitinka Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 II priedo 5 punkte nustatytas sąlygas. Bacillus amyloliquefaciens (padermė FZB24) yra laukinio tipo padermė, natūraliai esanti aplinkoje. Ji nėra patogeniška žmonėms ar gyvūnams. Tikimasi, kad Reglamentu (EB) Nr. 1107/2009 patvirtintų naudojimo paskirčių žmonėms, gyvūnams ir aplinkai daromas papildomas poveikis bus nedidelis palyginti su realiomis natūraliomis aplinkybėmis numatomu poveikiu;

(10)

todėl tikslinga medžiagą Bacillus amyloliquefaciens (padermė FZB24) patvirtinti 15 metų laikotarpiui;

(11)

tačiau pagal Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 13 straipsnio 2 dalį kartu su to reglamento 6 straipsniu ir atsižvelgiant į dabartines mokslo ir technikos žinias, būtina nustatyti tam tikras sąlygas;

(12)

pagal Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 13 straipsnio 4 dalį Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011 (3) priedas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(13)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

12.5.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 121/35

(1)

Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 809/2014 (2) nustatyta galutinė bendrosios paraiškos, pagalbos paraiškų arba mokėjimo prašymų pateikimo data, galutinė pranešimo apie bendrosios paraiškos arba mokėjimo prašymo pakeitimus pateikimo data ir galutinė paraiškų skirti teises į išmokas arba padidinti teisių į išmokas vertę pagal bazinės išmokos sistemą pateikimo data;

(2)

kelios valstybės narės įgyvendina savo tiesioginių išmokų administravimo sistemų pokyčius, tarp kurių – struktūriniai žemės sklypų identifikavimo sistemos pokyčiai ir informacinių technologijų pertvarkymas. Šie pokyčiai sutampa su svarbia privaloma geoerdvinės pagalbos paraiškos formos taikymo pradžia. Todėl tos valstybės narės susiduria su administraciniais sunkumais;

(3)

dėl tokios padėties paramos gavėjams tapo sudėtinga pateikti bendrąją paraišką, pagalbos paraiškas arba mokėjimo prašymus ir paraiškas skirti teises į išmokas arba padidinti teisių į išmokas vertę pagal bazinės išmokos sistemą per laikotarpį, nurodytą Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 809/2014 13 straipsnio 1 dalyje ir 22 straipsnio 1 dalyje;

(4)

atsižvelgiant į tokią padėtį, reikėtų numatyti nuo Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 809/2014 13 straipsnio 1 dalies ir 22 straipsnio 1 dalies nukrypti leidžiančią nuostatą, kuria valstybėms narėms leidžiama nustatyti vėlesnes nei tuose straipsniuose nurodytas 2017 m. galutines bendrosios paraiškos, pagalbos paraiškų arba mokėjimo prašymų pateikimo datas ir galutines paraiškų skirti teises į išmokas arba padidinti teisių į išmokas vertę pagal bazinės išmokos sistemą pateikimo datas. Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 809/2014 11 straipsnio 4 dalyje ir 15 straipsnio 2 bei 2a dalyse nurodytos datos ir laikotarpiai susiję su to reglamento 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta galutine data, todėl turėtų būti numatyta panaši nukrypti leidžianti nuostata, taikoma pranešimams apie preliminarių patikrų rezultatus ir bendrosios paraiškos arba mokėjimo prašymo pakeitimus;

(5)

šios nukrypti leidžiančios nuostatos turėtų būti taikomos 2017 m. bendrajai paraiškai, pagalbos paraiškoms ir mokėjimo prašymams, bendrosios paraiškos arba mokėjimo prašymo pakeitimams ir paraiškoms skirti teises į išmokas, todėl šį reglamentą reikėtų taikyti paraiškoms ir mokėjimo prašymams, susijusiems su 2017 metais;

(6)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Tiesioginių išmokų komiteto ir Kaimo plėtros komiteto nuomonę,

12.5.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 121/37

(1)

Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 543/2011, atsižvelgiant į daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde rezultatus, nustatomi kriterijai, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo iš trečiųjų šalių vertes produktams ir laikotarpiams, nurodytiems jo XVI priedo A dalyje;

(2)

remiantis Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 136 straipsnio 1 dalimi, standartinė importo vertė apskaičiuojama kiekvieną darbo dieną atsižvelgiant į kintančius kasdienius duomenis. Todėl šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną,

12.5.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 121/39

(1)

2003 m. gruodžio 12 d. Europos Vadovų Taryba priėmė ES kovos su masinio naikinimo ginklų platinimu strategiją, kurios III skyriuje pateiktas kovos su tokiu platinimu priemonių, kurių reikia imtis Sąjungoje ir trečiosiose šalyse, sąrašas;

(2)

Sąjunga aktyviai įgyvendina tą strategiją ir vykdo jos III skyriuje išvardytas priemones, visų pirma teikdama finansinius išteklius daugiašalių institucijų vykdomiems konkretiems projektams remti, valstybėms, kurioms to reikia, teikdama techninę pagalbą ir dalydamasi su jomis patirtimi plataus spektro neplatinimo priemonių srityje bei stiprindama Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos vaidmenį;

(3)

2004 m. balandžio 28 d. JT Saugumo Taryba priėmė Rezoliuciją 1540 (2004) (toliau – JT ST rezoliucija 1540 (2004)) – pirmą tarptautinį dokumentą, kuriame integruotai ir išsamiai nagrinėjami su masinio naikinimo ginklais, jų siuntimo į taikinį priemonėmis ir atitinkamomis medžiagomis susiję klausimai. JT ST rezoliucija 1540 (2004) visoms valstybėms nustatyti saistantys įpareigojimai, kuriais buvo siekiama užkirsti kelią nevalstybiniams subjektams įsigyti tokių ginklų ir su jais susijusių medžiagų bei atgrasyti juos nuo tokio įsigijimo. Be to, JT ST rezoliucijoje 1540 (2004) valstybės paragintos šia rezoliucija įsteigtam Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos komitetui (toliau – JT ST rezoliucijos 1540 komitetas) pateikti ataskaitą dėl veiksmų, kurių jos ėmėsi ar ketina imtis siekdamos įgyvendinti JT ST rezoliuciją 1540 (2004);

(4)

2006 m. balandžio 27 d. JT Saugumo Taryba priėmė Rezoliuciją 1673 (2006) ir nusprendė, kad JT ST rezoliucijos 1540 komitetas turėtų intensyviau skatinti visapusišką JT ST rezoliucijos 1540 (2004) įgyvendinimą pasitelkiant darbo programas, informavimo veiklą, pagalbą, dialogą ir bendradarbiavimą. Ji taip pat paragino JT ST rezoliucijos 1540 komitetą kartu su valstybėmis ir tarptautinėmis, regioninėmis bei subregioninėmis organizacijomis išnagrinėti galimybę dalytis patyrimu ir įgyta patirtimi bei galimybę pasinaudoti programomis, kuriomis būtų galima sudaryti palankesnes sąlygas JT ST rezoliucijos 1540 (2004) įgyvendinimui;

(5)

2011 m. balandžio 20 d. JT Saugumo Taryba priėmė Rezoliuciją 1977 (2011) ir nusprendė pratęsti JT ST rezoliucijos 1540 komiteto įgaliojimus 10 metų laikotarpiui iki 2021 m. balandžio 25 d. Ji taip pat nusprendė, kad JT ST rezoliucijos 1540 komitetas turi toliau intensyvinti pastangas, kad visos valstybės būtų skatinamos visapusiškai įgyvendinti JT ST rezoliuciją 1540 (2004), aktyviai dalyvauti ieškant vienas kitą atitinkančių pagalbos pasiūlymų ir prašymų, taikydamas tokias priemones kaip apsilankymai atitinkamos valstybės kvietimu, pagalbos prašymo formos, veiksmų planai ar kita JT ST rezoliucijos 1540 komitetui teikiama informacija, ir anksčiau nei 2016 m. gruodžio mėn. atlikti išsamią JT ST rezoliucijos 1540 (2004) įgyvendinimo padėties apžvalgą;

(6)

2016 m. gruodžio 15 d. Saugumo Taryba vieningai priėmė Rezoliuciją 2325 (2016), kurioje patvirtino 2016 m. vykdyto JT ST rezoliucijos 1540 (2004) išsamios apžvalgos proceso rezultatus. Ji paragino visas valstybes sustiprinti nacionalines priemones įgyvendinant JT ST rezoliuciją 1540 (2004), taip pat paragino teikti daugiau pagalbos, skirtos valstybių pajėgumams šioje srityje plėtoti, be kita ko, pasitelkiant savanoriškus įnašus, taip pat paragino suinteresuotuosius subjektus, įskaitant pilietinės visuomenės ir akademinės bendruomenės atstovus, aktyviau bendradarbiauti;

(7)

įgyvendinant Tarybos bendruosius veiksmus 2006/419/BUSP, (1), Tarybos bendruosius veiksmus 2008/368/BUSP (2) ir Tarybos sprendimą 2013/391/BUSP (3), svariai sumažintas ataskaitų nepateikusių valstybių ir valstybių, nepateikusių papildomos informacijos, kurios, gavęs neišsamias ataskaitas, paprašė JT ST rezoliucijos 1540 komitetas, skaičius;

(8)

JT Nusiginklavimo reikalų biurui (JT NRB), kuris yra atsakingas už esminės ir logistinės pagalbos teikimą JT ST rezoliucijos 1540 komitetui ir jo ekspertų grupei, turėtų būti pavestas pagal šį sprendimą vykdytinų projektų techninis įgyvendinimas;

(9)

šis sprendimas turėtų būti įgyvendinamas laikantis Komisijos ir JT sudaryto Finansinio ir administracinio pagrindų susitarimo dėl Sąjungos finansinių įnašų į JT administruojamas programas ir projektus valdymo,

—

intensyvinti atitinkamas nacionalines ir regionines pastangas ir pajėgumus, visų pirma rengiant mokymus, stiprinant gebėjimus ir sudarant palankesnes sąlygas pagalbai gauti, glaudžiai koordinuojant veiksmus su kitomis Sąjungos programomis ir kitais subjektais, dalyvaujančiais įgyvendinant JT ST rezoliuciją 1540 (2004), kad būtų užtikrinta sinergija ir papildomumas;

—

prisidėti prie konkrečių rekomendacijų, pateiktų tiek 2009 m. visapusiškoje JT ST rezoliucijos 1540 (2004) įgyvendinimo padėties apžvalgoje, tiek 2016 m. atliktos išsamios apžvalgos išvadose, įgyvendinimo praktikoje, visų pirma techninės pagalbos, tarptautinio bendradarbiavimo ir visuomenės informuotumo didinimo srityse;

—

valstybių prašymu remti savanoriškų JT ST rezoliucijos 1540 (2004) nacionalinių įgyvendinimo veiksmų planų rengimą;

—

skatinti atitinkamus pramonės ir pilietinės visuomenės suinteresuotuosius subjektus dalyvauti įgyvendinant JT ST rezoliuciją 1540 (2004).

12.5.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 121/45

(1)

bendrovė „Rütgers Organics GmbH“ (toliau – pareiškėja) pateikė išsamią paraišką Prancūzijai dėl Vokietijai išduoto medienos konservavimo produkto, kurio sudėtyje yra veikliosios medžiagos boro rūgšties (toliau – produktas), autorizacijos liudijimo abipusio pripažinimo. Vokietija išdavė autorizacijos liudijimą, pagal kurį šį produktą profesionalūs naudotojai gali naudoti medienai profilaktiškai apdoroti, kad būtų apsisaugota nuo medienos grybelio, vabzdžių ir terasinių bei sausuolinių termitų;

(2)

pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1272/2008 (2) boro rūgštis klasifikuojama kaip 1B kategorijos toksiška reprodukcijai medžiaga ir todėl atitinka Reglamento (ES) Nr. 528/2012 5 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytą netvirtinimo kriterijų. Remiantis to reglamento 5 straipsnio 2 dalies trečia pastraipa, biocidiniai produktai, kuriuose yra boro rūgšties, gali būti naudojami tik tose valstybėse narėse, kuriose įvykdyta bent viena iš toje pastraipoje įtvirtintų sąlygų;

(3)

Prancūzija laikėsi nuomonės, kad nė viena iš Reglamento (ES) Nr. 528/2012 5 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų nebuvo įvykdyta, ir pagal to reglamento 37 straipsnio 2 dalį pranešė pareiškėjai apie savo pasiūlymą atsisakyti išduoti autorizacijos liudijimą Prancūzijoje. Atsisakymo pagrindas – žmonių, ypač priskiriamų pažeidžiamų asmenų grupėms, sveikatos ir gyvybės apsauga, kaip nurodyta to reglamento 37 straipsnio 1 dalies c punkte;

(4)

pareiškėja nesutiko su atsisakymu išduoti autorizacijos liudijimą ir laikėsi nuomonės, kad minėta priemonė nepakankamai pagrįsta, atsižvelgiant į Reglamento (ES) Nr. 528/2012 37 straipsnio 1 dalį. Todėl 2016 m. spalio 6 d. Prancūzija informavo Komisiją pagal to reglamento 37 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą;

(5)

atsižvelgiant į Prancūzijos pateiktus argumentus galima daryti išvadą, kad nors rizika, susijusi su profesionaliems naudotojams skirto produkto naudojimu, ir yra priimtina pagal atitinkamus poveikio vertinimo modelius, ji nėra nereikšminga; be to, Prancūzijos rinkoje yra kitų medienos konservavimo produktų, kurių sudėtyje yra aktyviųjų medžiagų, neatitinkančių netvirtinimo kriterijų, nurodytų Reglamento (ES) Nr. 528/2012 5 straipsnio 1 dalyje, ir kurių naudojimo paskirtis tokia pati kaip minėto produkto, ir iki šiol šio produkto Prancūzijos rinkoje nebuvo. Todėl Prancūzija mano, kad šis produktas nėra svarbus siekiant kontroliuoti didelį pavojų žmonių sveikatai, gyvūnų sveikatai ar aplinkai, ir kad Prancūzijoje neišdavus šio produkto autorizacijos liudijimo Prancūzijos visuomenei nebūtų padarytas neproporcingai neigiamas poveikis;

(6)

neįvykdyta nė viena iš Reglamento (ES) Nr. 528/2012 5 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų. Šiuo reglamentu siekiama pagerinti laisvą biocidinių produktų judėjimą Sąjungoje, kartu užtikrinant aukštą tiek žmonių, ypač priskiriamų pažeidžiamų asmenų grupėms, tiek gyvūnų sveikatos ir aplinkos apsaugos lygį. Profesionalūs naudotojai ilgą laiką patiria didelį biocidinių produktų poveikį, todėl yra priskiriami pažeidžiamų asmenų grupėms, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 528/2012 3 straipsnio 1 dalies ad punkte. Todėl Komisija mano, kad siūloma nukrypti nuo abipusio pripažinimo principo leidžianti nuostata atitinka minėto reglamento 37 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytą sąlygą;

(7)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Biocidinių produktų nuolatinio komiteto nuomonę,

BC-QC011565-51.

12.5.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 121/47

(1)

Direktyvos 2009/158/EB 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės narės turi Komisijai pateikti planą, kuriame aprašytos nacionalinės priemonės, kurias jos ketina įgyvendinti, kad užtikrintų atitiktį tos direktyvos II priede nustatytoms įmonių, kurioms leidžiama Sąjungoje prekiauti naminiais paukščiais ir periniais kiaušiniais, tvirtinimo taisyklėms;

(2)

Belgijos planas paskutinį kartą buvo patvirtintas Komisijos sprendimu 2004/835/EB (2);

(3)

2016 m. spalio 24 d. Belgijos institucijos pateikė iš dalies pakeistą planą ir paprašė patvirtinti pakeitimus, kuriais atsižvelgiama į pažangą tobulinant ligų, įtrauktų į Direktyvos 2009/158/EB II priedo III skyriuje nustatytas ligų stebėsenos programas, diagnozavimo metodus;

(4)

Komisija išnagrinėjo šį pakeistą planą, jis atitinka Direktyvoje 2009/158/EB nustatytus kriterijus ir jį taikant galima pasiekti tos direktyvos tikslus, jeigu Belgija veiksmingai jį įgyvendins ir nuolat atnaujins. Todėl jis turėtų būti patvirtintas;

(5)

šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

12.5.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 121/49

1.

1 puslapis, 2 konstatuojamoji dalis:

2.

1 puslapis, 3 konstatuojamoji dalis: