10.3.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 64/1

(1)

Sąjunga ir Kuko Salų Vyriausybė baigė derybas dėl tausios žvejybos partnerystės susitarimo (toliau – Susitarimas), kuris galioja penkerius metus ir yra savaime pratęsiamas, ir dėl jo įgyvendinimo protokolo (toliau – Protokolas), kuriuo Sąjungos laivams suteikiamos žvejybos galimybės vandenyse, į kuriuos Kuko Salos turi suverenias teises arba kurie priklauso jų jurisdikcijai žvejybos srityje;

(2)

Susitarimas ir Protokolas pasirašyti remiantis Tarybos sprendimu (ES) 2016/776 (2) ir laikinai taikomi nuo 2016 m. spalio 14 d.;

(3)

Susitarimu įsteigtas Jungtinis komitetas, kuriam pavesta stebėti Susitarimo vykdymą, aiškinimą ir taikymą. Be to, Jungtinis komitetas gali patvirtinti tam tikrus Protokolo pakeitimus. Siekiant palengvinti tokių pakeitimų patvirtinimą, tikslinga įgalioti Komisiją, laikantis konkrečių sąlygų, juos patvirtinti taikant supaprastintą procedūrą;

(4)

Susitarimas ir Protokolas turėtų būti patvirtinti,

10.3.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 64/4

(1)

remiantis Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 23 straipsnio 3 dalimi, 2015 m. rugpjūčio 18 d. Komisija gavo Institute Technique de l'Agriculture Biologique (ITAB) paraišką medžiagą Urtica spp. patvirtinti kaip pagrindinę medžiagą. Kartu su paraiška pateikta informacija, kurios reikalaujama pagal 23 straipsnio 3 dalies antrą pastraipą; Be to, 2016 m. sausio 5 d. Komisija gavo bendrovės „Myosotis“ paraišką dilgėlę patvirtinti kaip pagrindinę medžiagą. Atsižvelgdama į tai, kad ši paraiška taip pat susijusi su medžiaga Urtica spp., bet siūloma naudojimo paskirtis yra kita, Komisija abi paraiškas įvertino kartu;

(2)

Komisija paprašė Europos maisto saugos tarnybos (toliau – Tarnyba) suteikti mokslinę pagalbą. 2016 m. liepos 28 d. Tarnyba pateikė Komisijai techninę ataskaitą dėl susijusios medžiagos (2). 2016 m. gruodžio 7 d. Komisija pristatė peržiūros ataskaitą (3) ir šio reglamento projektą Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatiniam komitetui ir parengė galutines jų redakcijas šio komiteto posėdžiui 2017 m. sausio 24 d.;

(3)

pareiškėjo pateikti dokumentai rodo, kad medžiaga Urtica spp. atitinka maisto produktų, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002 (4) 2 straipsnyje, kriterijus. Be to, medžiaga Urtica spp. nėra daugiausia naudojama augalų apsaugos tikslais, tačiau vis dėlto ją naudinga naudoti augalų apsaugos produktuose, kurie sudaryti iš šios medžiagos ir vandens. Todėl ji turi būti laikoma pagrindine medžiaga;

(4)

atlikus tyrimus nustatyta, kad medžiaga Urtica spp. gali būti laikoma iš esmės atitinkančia Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 23 straipsnio reikalavimus, visų pirma dėl naudojimo atvejų, kurie buvo išnagrinėti ir išsamiai aprašyti Komisijos peržiūros ataskaitoje. Todėl tikslinga medžiagą Urtica spp. patvirtinti kaip pagrindinę medžiagą;

(5)

tačiau pagal Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 13 straipsnio 2 dalį kartu su jo 6 straipsniu ir atsižvelgiant į dabartines mokslo ir technikos žinias, būtina nustatyti tam tikras patvirtinimo sąlygas, kurios yra išsamiai aprašytos šio reglamento I priede;

(6)

pagal Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 13 straipsnio 4 dalį Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011 (5) priedas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(7)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

10.3.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 64/7

(1)

Reglamente (EB) Nr. 1831/2003 nustatyta, kad priedams gyvūnų mityboje naudoti reikia leidimo, ir nustatytas tokio leidimo suteikimo pagrindas bei tvarka;

(2)

pagal Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 7 straipsnį buvo pateiktas prašymas išduoti leidimą naudoti čiobrelių aliejaus, sintetinio žvaigždanyžių aliejaus ir putoklinių muilių žievės miltelių preparatą kaip mėsinių viščiukų, dedeklinių vištaičių, retesnių rūšių mėsinių ir dedeklinių paukščių pašarų priedą. Kartu su prašymu buvo pateikti duomenys ir dokumentai, kurių reikalaujama pagal Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 7 straipsnio 3 dalį;

(3)

prašymas pateiktas dėl leidimo naudoti čiobrelių aliejaus, sintetinio žvaigždanyžių aliejaus ir putoklinių muilių žievės miltelių preparatą kaip mėsinių viščiukų, dedeklinių vištaičių, retesnių rūšių mėsinių ir dedeklinių paukščių pašarų priedą, skirtiną prie priedų kategorijos „zootechniniai priedai“;

(4)

Europos maisto saugos tarnyba (toliau – Tarnyba) 2015 m. gruodžio 4 d. nuomonėje (2) padarė išvadą, kad siūlomomis naudojimo sąlygomis čiobrelių aliejaus, sintetinio žvaigždanyžių aliejaus ir putoklinių muilių žievės miltelių preparatas nedaro nepageidaujamo poveikio gyvūnų sveikatai, žmonių sveikatai ar aplinkai. Tarnyba taip pat padarė išvadą, kad naudojant šį preparatą galima pagerinti mėsinių viščiukų produktyvumą. Tarnybos nuomone, šios išvados gali būti taikomos ir dedeklinėms vištaitėms ir ekstrapoliuojamos visiems retesnių rūšių mėsiniams ir dedekliniams naminiams paukščiams. Tarnyba nemano, kad reikia nustatyti konkrečius stebėsenos po pateikimo rinkai reikalavimus. Be to, patvirtinama pašarų priedo pašaruose analizės metodo taikymo ataskaita, kurią pateikė Reglamentu (EB) Nr. 1831/2003 įsteigta etaloninė laboratorija;

(5)

čiobrelių aliejaus, sintetinio žvaigždanyžių aliejaus ir putoklinių muilių žievės miltelių preparato vertinimas rodo, kad Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 5 straipsnyje nustatytos leidimo išdavimo sąlygos yra įvykdytos. Taigi, kaip nurodyta šio reglamento priede, turėtų būti išduotas leidimas naudoti minėtą preparatą;

(6)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

10.3.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 64/10

(1)

Po antisubsidijų tyrimo (toliau – pradinis tyrimas) Taryba Reglamentu (EB) Nr. 1628/2004 (2) tam tikroms importuojamoms Indijos (toliau – nagrinėjamoji šalis) kilmės grafito elektrodų sistemoms, kurių KN kodai šiuo metu yra ex 8545 11 00 (TARIC kodas 8545110010) ir ex 8545 90 90 (TARIC kodas 8545909010), nustatė galutinį kompensacinį muitą.

(2)

Po antidempingo tyrimo Taryba Reglamentu (EB) Nr. 1629/2004 (3) tam tikroms importuojamoms Indijos kilmės grafito elektrodų sistemoms taip pat nustatė galutinius antidempingo muitus.

(3)

Po ex officio dalinės tarpinės kompensacinių priemonių peržiūros Taryba Reglamentu (EB) Nr. 1354/2008 (4) iš dalies pakeitė reglamentus (EB) Nr. 1628/2004 ir (EB) Nr. 1629/2004.

(4)

Po pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį atliktos kompensacinių priemonių galiojimo termino peržiūros Taryba Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 1185/2010 (5) išplėtė kompensacinių priemonių taikymą. Po antidempingo priemonių galiojimo termino peržiūros Taryba Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 1186/2010 (6) išplėtė antidempingo priemonių taikymą.

(5)

Nustatytos kompensacinės priemonės – 6,3 % ir 7,0 % ad valorem muito norma iš atskirai įvardytų eksportuotojų importuojamam produktui ir 7,2 % muito norma iš kitų bendrovių importuojamam produktui.

(6)

Paskelbus pranešimą (7) apie artėjančią tam tikrų kompensacinių priemonių, galiojančių tam tikroms importuojamoms Indijos kilmės grafito elektrodų sistemoms, galiojimo pabaigą, Komisija gavo prašymą atlikti peržiūrą pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 597/2009 (8) 18 straipsnį.

(7)

Prašymą pateikė „SGL Carbon GmbH“, „TOKAI Erftcarbon GmbH“ ir „GrafTech Switzerland SA“ (toliau – pareiškėjai), kurie pagamina daugiau nei 25 % visų tam tikrų grafito elektrodų sistemų Sąjungoje.

(8)

Prašymas pagrįstas tuo, kad pasibaigus priemonių galiojimui subsidijavimas veikiausiai tęstųsi ir Sąjungos pramonei daroma žala veikiausiai tęstųsi arba pasikartotų.

(9)

Nustačiusi, kad yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimą, Komisija 2015 m. gruodžio 15 d.Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (9) paskelbtu pranešimu (toliau – pranešimas apie inicijavimą) pranešė inicijuojanti priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal Reglamento (EB) Nr. 597/2009 18 straipsnį.

(10)

2015 m. gruodžio 15 d.Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (10) paskelbtu pranešimu Komisija taip pat pranešė inicijuojanti galutinių antidempingo priemonių, galiojančių į Sąjungą importuojamoms tam tikroms Indijos kilmės grafito elektrodų sistemoms, galiojimo termino peržiūrą pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1225/2009 (11) 11 straipsnio 2 dalį.

(11)

Pranešime apie inicijavimą Komisija paragino suinteresuotąsias šalis pranešti apie save, kad galėtų dalyvauti tyrime. Be to, Komisija konkrečiai pranešė pareiškėjui, kitiems žinomiems Sąjungos gamintojams, žinomiems susijusiems eksportuojantiems gamintojams, importuotojams ir naudotojams Sąjungoje ir Indijos valdžios institucijoms apie priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimą ir pakvietė juos bendradarbiauti.

(12)

Visos suinteresuotosios šalys turėjo galimybę pateikti pastabų dėl tyrimo inicijavimo ir paprašyti, kad Komisija ir (arba) prekybos bylas nagrinėjantis pareigūnas jas išklausytų.

(13)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad ji gali vykdyti suinteresuotųjų šalių atranką pagal pagrindinio reglamento 27 straipsnį.

(14)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė preliminariai atrinkusi tam tikrus Sąjungos gamintojus. Pagal pagrindinio reglamento 27 straipsnio 1 dalį Komisija bendroves atrinko remdamasi didžiausia tipiška pardavimo apimtimi, kurią būtų galima pagrįstai ištirti per turimą laiką, atsižvelgiant ir į geografinę padėtį. Atrinkti keturi Sąjungos gamintojai. Remiantis per padėties analizę surinkta informacija, atrinktiems Sąjungos gamintojams teko daugiau nei 80 % visos Sąjungos gamybos apimties. Komisija paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas dėl preliminariai atrinktų bendrovių. Per nustatytą terminą pastabų negauta, todėl atrinktos bendrovės patvirtintos. Atrinktos bendrovės yra tipiškos Sąjungos pramonės bendrovės.

(15)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka būtina (o jei būtina – kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija paprašė visų nesusijusių importuotojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją.

(16)

Nė vienas importuotojas nepateikė pranešime apie inicijavimą prašomos informacijos.

(17)

Komisija klausimynus nusiuntė Indijos Vyriausybei, visiems atrinktiems Sąjungos gamintojams, dviem žinomiems Indijos gamintojams (eksportuotojams) ir 53 naudotojams, kurie apie save pranešė inicijavus tyrimą.

(18)

Klausimyno atsakymus pateikė Indijos Vyriausybė, keturi atrinkti Sąjungos gamintojai, vienas Indijos eksportuojantis gamintojas ir aštuoni naudotojai.

(19)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kurią manė esant reikalingą subsidijavimo ir jo daromos žalos tęsimosi ar pasikartojimo tikimybei ir Sąjungos interesams nustatyti. Tikrinamieji vizitai pagal pagrindinio reglamento 26 straipsnį buvo surengti Indijos Vyriausybės patalpose Delyje ir Bopale, taip pat šių bendrovių patalpose:

(20)

Atliekant subsidijavimo tęsimosi arba pasikartojimo tikimybės tyrimą nagrinėtas 2014 m. spalio 1 d. – 2015 m. rugsėjo 30 d. laikotarpis (toliau – peržiūros tiriamasis laikotarpis arba PTL). Analizuojant žalos tęsimosi arba pasikartojimo tikimybei įvertinti svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2012 m. sausio 1 d. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(21)

Nagrinėjamasis produktas – Indijos kilmės grafito elektrodai, naudojami elektrinėse krosnyse, kurių tariamasis tankis yra 1,65 g/cm3 arba didesnis, o elektrinė varža yra 6,0 μ.Ω.m arba mažesnė, ir jungiamosios veržlės, naudojamos tokiems elektrodams, importuojami kartu arba atskirai, kurių KN kodai šiuo metu yra ex 8545 11 00 (TARIC kodas 8545110010) ir ex 8545 90 90 (TARIC kodas 8545909010) (toliau – GES arba peržiūrimasis produktas).

(22)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad toliau išvardytų produktų pagrindinės fizinės ir cheminės savybės ir pagrindinė naudojimo paskirtis yra tokios pačios:

(23)

Komisija padarė išvadą, kad šie produktai yra panašūs produktai, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio c punkte.

(24)

Komisija pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnio 1 dalį nagrinėjo, ar yra tikimybė, kad nustojus galioti galiojančioms priemonėms subsidijavimas tęstųsi.

(25)

Remiantis prašyme atlikti peržiūrą pateikta informacija nagrinėtos šios schemos, tariamai susijusios su subsidijų skyrimu:

(26)

Pirmiau nurodytos a–e schemos yra pagrįstos Užsienio prekybos (Plėtra ir reguliavimas) įstatymu (1992 m. Nr. 22), kuris įsigaliojo 1992 m. rugpjūčio 7 d. (toliau – Užsienio prekybos įstatymas). Pagal Užsienio prekybos įstatymą Indijos Vyriausybė įgaliojama skelbti su eksporto ir importo politika susijusius pranešimus. Jie apibendrinami užsienio prekybos politikos dokumentuose, kuriuos kas penkerius metus leidžia ir reguliariai atnaujina Prekybos ministerija. Su šio tyrimo PTL susiję du Užsienio prekybos politikos dokumentai: 2009–2014 m. užsienio prekybos politika (2009–2014 m. UPP) ir 2015–2020 m. užsienio prekybos politika (2015–2020 m. UPP). Pastarasis įsigaliojo 2015 m. balandžio mėn. Be to, 2009–2014 m. UPP ir 2015–2020 m. UPP reglamentuojančias procedūras Indijos Vyriausybė nustatė atitinkamai 2009–2014 m. procedūrų vadovo I tome (toliau – PV I 2009–2014 m.) ir 2015–2020 m. procedūrų vadovo I tome (toliau – PV I 2015–2020 m.). Procedūrų vadovai nuolat atnaujinami.

(27)

f punkte nurodyta EKS yra pagrįsta 1949 m. Bankininkystės reguliavimo įstatymo 21 ir 35A skirsniais, pagal kuriuos Indijos rezervų bankas (toliau – IRB) reguliuoja komercinių bankų veiklą eksporto kreditų srityje.

(28)

g punkte nurodytą schemą administruoja Madja Pradešo valstijos valdžios institucijos.

(29)

SAMS prieš ją galiojusios Muito sumažinimo leidimo schemos (MSLS) (12) forma ir GPESS jau per pradinį tyrimą buvo kompensuojamos schemos, o ILS, TRS, IEPS, EKS ir AEMS nebuvo tirtos.

(30)

Kaip minėta 18 konstatuojamojoje dalyje, bendradarbiavo tik vienas Indijos eksportuojantis gamintojas. Šiam eksportuojančiam gamintojui teko daugiau kaip 95 % viso GES importo iš Indijos į Sąjungą ir 50 % visų apskaičiuotų Indijos gamybos pajėgumų. Indijos gamybos pajėgumai nustatyti remiantis patikrintais bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo klausimyno atsakymais ir viešai prieinamomis nebendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo finansinėmis ataskaitomis. Todėl laikyta, kad Indijos eksportuojančių gamintojų bendradarbiavimo lygis yra žemas. Indijos valdžios institucijoms buvo tinkamai pranešta, kad dėl žemo Indijos eksportuojančių gamintojų bendradarbiavimo lygio Komisija gali taikyti pagrindinio reglamento 28 straipsnį. Šiuo klausimu pastabų negauta.

(31)

Po faktų atskleidimo Indijos Vyriausybė tvirtino, kad bendradarbiavimo lygio negalima laikyti žemu, nes bendradarbiaujančiam gamintojui teko daugiau nei 95 % Indijos GES eksporto į Sąjungą per PTL ir 50 % visų apskaičiuotų Indijos gamybos pajėgumų. Dėl to patikslinama, kad Komisija bendradarbiavimo lygį nustatė remdamasi visais gamybos pajėgumais Indijoje, nes atliekant priemonių galiojimo termino peržiūrą tai buvo laikyta reikšmingesniu rodikliu nei Indijos GES eksporto apimtis į Sąjungą per PTL. Kadangi Indijoje yra tik du vienodo dydžio gamintojai ir tik vienas iš jų bendradarbiavo, galima pagrįstai teigti, kad bendradarbiavimo lygis buvo žemas, nes nebendradarbiaujanti bendrovė potencialiai turi didelės įtakos vertinant subsidijavimo tęsimosi ir žalos pasikartojimo tikimybę. Iš tikrųjų, kaip paaiškinta 155 konstatuojamojoje dalyje, nebendradarbiaujantis gamintojas praktiškai nustojo eksportuoti į Sąjungą dėl muito dydžio ir veikiausiai atnaujins dar didesnės apimties eksportą, jei būtų leista nebetaikyti priemonių. Taigi, kadangi abiem žinomiems gamintojams tenka po 50 % visų apskaičiuotų Indijos gamybos pajėgumų, negalima atmesti to, kad jų atitinkamos viso Indijos eksporto į Sąjungą dalys bus labiau subalansuotos ir visiškai kitokios nei maždaug 95/5 santykis, nustatytas per PTL. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas. Bet kuriuo atveju Komisija pažymi, kad šis tvirtinimas yra nesusijęs su priemonių galiojimo termino peržiūra, kurios tikslas – nustatyti, ar subsidijavimas tęsiasi. Remdamasi nustatytais faktais, susijusiais su vieninteliu eksportuojančiu gamintoju, Komisija jau gali daryti išvadą, kad subsidijavimas tęsiasi. Todėl bendradarbiavimo lygis yra visiškai neaktualus.

(32)

Išsamus SAMS aprašymas pateiktas 1995 m. Muitų ir sąlyginio apmokestinimo pagrindiniais akcizais taisyklėse su pakeitimais, padarytais vėliau paskelbtais pranešimais.

(33)

Teisę naudotis šia schema turi visi gamintojai eksportuotojai arba prekiautojai eksportuotojai.

(34)

Teisę naudotis šia schema turintis eksportuotojas gali kreiptis dėl sąlyginio apmokestinimo sumos, kuri skaičiuojama procentais nuo produktų, eksportuojamų pagal šią schemą, FOB vertės. Indijos Vyriausybė įvairiems produktams, įskaitant peržiūrimąjį produktą, nustatė sąlyginio apmokestinimo normas. Jos nustatytos remiantis produkto gamybai kaip žaliavos naudojamų medžiagų vidutiniu kiekiu ar verte ir vidutine už žaliavas sumokėtų muitų suma. Šios normos taikomos neatsižvelgiant į faktinį importo muitų sumokėjimą. Per PTL SAMS norma buvo 3 %, iki 2014 m. lapkričio 22 d. taikant 3,2 Indijos rupijų už kilogramą viršutinę ribą, o vėliau – 2,4 %, taikant 8 Indijos rupijų už kilogramą viršutinę ribą

(35)

Norėdama pasinaudoti šia schema, bendrovė turi eksportuoti. Į muitinės serverį (ICEGATE) įvedant krovinio duomenis nurodoma, kad eksportas vykdomas pagal SAMS, ir SAMS suma nustatoma neatšaukiamai. Po to, kai vežėjas pateikia bendrąją eksporto deklaraciją, muitinė ją palygina su važtaraščio duomenimis ir įvertina patenkinamai, laikoma, kad visos sąlygos yra įvykdytos ir sąlyginio apmokestinimo suma turi būti sumokėta tiesioginiu mokėjimu į eksportuotojo banko sąskaitą arba išduodant banko vekselį.

(36)

Be to, eksportuotojas turi pateikti eksporto pajamų panaudojimo įrodymą pateikdamas banko pažymą apie eksporto pajamų panaudojimą (BRC). Šį dokumentą galima pateikti po to, kai sumokama sąlyginio apmokestinimo suma, tačiau Indijos Vyriausybė susigrąžina sumokėtą sumą, jei eksportuotojas per nustatytą terminą nepateikia BRC.

(37)

Sąlyginio apmokestinimo sumą galima naudoti bet kokiais tikslais.

(38)

Pagal Indijos apskaitos standartus sąlyginio apmokestinimo muitu suma komercinėse sąskaitose gali būti kaupiamuoju principu įtraukiama į apskaitą kaip pajamos, kai įvykdoma eksporto prievolė.

(39)

Buvo nustatyta, kad bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas per PTL toliau naudojosi SAMS.

(40)

Kaip pastebėta per pradinį tyrimą, SAMS yra subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktyje ir 3 straipsnio 2 dalyje. Vadinamoji sąlyginio apmokestinimo muitu suma yra Indijos Vyriausybės finansinis indėlis, nes tai Indijos Vyriausybės tiesioginis lėšų pervedimas. Šios lėšos gali būti naudojamos be apribojimų. Sąlyginio apmokestinimo muitu suma taip pat yra naudinga eksportuotojui, nes padidina jo likvidumą.

(41)

Eksportuojamų produktų sąlyginio apmokestinimo muitu normą kiekvienam produktui atskirai nustato Indijos Vyriausybė. Tačiau, nors subsidija vadinama sąlyginiu apmokestinimu muitu, ši schema neturi leistinos sąlyginio apmokestinimo muitu sistemos arba pakaitinės sąlyginio apmokestinimo sistemos, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje, savybių. Mokėjimas grynaisiais eksportuotojui nesiejamas su faktiniu žaliavoms taikomų importo muitų mokėjimu ir nėra muito kreditas buvusio ar būsimo žaliavų importo muitams kompensuoti.

(42)

Per tikrinamąjį vizitą Indijos Vyriausybė ir bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad sąlyginio apmokestinimo normos ir už žaliavas sumokėti muitai buvo deramai susieti. Taip yra todėl, kad nustatydama sąlyginio apmokestinimo muitu normas Indijos Vyriausybė atsižvelgia į medžiagų, naudotų kaip žaliavos gaminant produktą, vidutinį kiekį arba vertę ir vidutinę muitų, sumokėtų už žaliavas, sumą.

(43)

Tačiau Komisija nemano, kad pakanka tariamos sąlyginio apmokestinimo normų ir už žaliavas sumokėtų muitų sąsajos tam, kad schema atitiktų taisykles, nustatytas pagrindinio reglamento I priedo, II priede (sąlyginio apmokestinimo sistemos apibrėžtis ir taisyklės) ir III priede (pakaitinės sąlyginio apmokestinimo sistemos apibrėžtis ir taisyklės). Visų pirma, kredito suma nėra skaičiuojama atsižvelgiant į panaudotas faktines žaliavas. Be to, nėra jokios sistemos arba tvarkos, kurią taikant būtų patvirtinta, kokios žaliavos (įskaitant jų kiekį ir kilmę) naudojamos gaminant eksportuojamą produktą, arba nustatyta, ar nebuvo sumokėti per dideli importo muitai, kaip nustatyta pagrindinio reglamento I priedo i punkte ir II bei III prieduose. Be to, Indijos Vyriausybė neatliko tolesnio tyrimo remdamasi faktinėmis žaliavomis ir sandoriais, kad nustatytų, ar nebuvo atliktas per didelis mokėjimas. Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(44)

Taigi, mokėjimas, kurį Indijos Vyriausybė atlieka tiesiogiai pervesdama lėšas produktus eksportavusiems eksportuotojams, turi būti laikomas tiesiogine Indijos Vyriausybės dotacija, kuri priklauso nuo to, ar bus vykdomas eksportas, todėl laikoma individualia ir kompensuotina priemone pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos a punktą.

(45)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalį ir 5 straipsnį kompensuotinos subsidijos suma apskaičiuota pagal tai, kokią naudą subsidijos gavėjui suteikė subsidija per PTL. Šiuo atveju manyta, kad gavėjas gauna naudos tuo metu, kai pagal šią schemą įvykdoma eksporto operacija. Šiuo momentu Indijos Vyriausybė privalo sumokėti sąlyginio apmokestinimo sumą, o tai yra finansinis indėlis, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Muitinei išdavus eksporto važtaraštį, kuriame, be kita ko, nurodoma konkrečiai eksporto operacijai suteiktina sąlyginio apmokestinimo suma, Indijos Vyriausybė nebeturi teisės priimti sprendimo suteikti subsidiją ar jos nesuteikti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir kadangi nėra patikimų priešingų įrodymų, laikoma, kad pagal SAMS gauta subsidija yra lygi sąlyginio apmokestinimo sumų, gautų už eksporto operacijas, atliktas pagal šią schemą per PTL, sumoms.

(46)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi, šios subsidijų sumos buvo paskirstytos visai peržiūrimojo produkto eksporto apyvartai per PTL kaip atitinkamas vardiklis, nes subsidija priklauso nuo to, ar bus vykdomas eksportas, ir ją skiriant nebuvo atsižvelgta į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba vežtą kiekį.

(47)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, bendradarbiaujančiam eksportuojančiam gamintojui pagal šią schemą nustatyta 2,02 % subsidijų norma.

(48)

Išsamus schemos aprašymas pateiktas 2009–2014 m. UPP 4.1.1–4.1.14 dalyse ir PV I 2009–2014 m. 4.1–4.30 skyriuose, taip pat 2015–2020 m. UPP 4.03–4.24 dalyse ir PV I 2015–2020 m. 4.04–4.52 skyriuose.

(49)

ILS sudaro šešios poschemės, kurios išsamiau aprašytos 50 konstatuojamojoje dalyje. Šios poschemės, be kita ko, skiriasi teisės naudotis schema taikymo sritimi. Teisę naudotis ILS fiziniam eksportui ir ILS metiniams poreikiams taikomomis poschemėmis turi su finansuojančiais gamintojais susieti gamintojai eksportuotojai ir prekiautojai eksportuotojai. Galutiniam eksportuotojui produktus tiekiantys gamintojai eksportuotojai turi teisę naudotis tarpiniam tiekimui taikoma ILS. Teisę naudotis ILS vadinamojo tariamo eksporto poscheme turi pagrindiniai rangovai, tiekiantys produktus 2009–2014 m. UPP 8.2 dalyje nurodytoms vadinamojo tariamo eksporto kategorijų įmonėms, pvz., į eksportą orientuotoms įmonėms (toliau – EOĮ). Galiausiai vadinamojo tariamo eksporto lengvatomis pagal Išankstinio išleidimo įsakymo (IIĮ) ir Kompensacinio vidaus akredityvo poschemes teisę naudotis turi tarpiniai gamintojų eksportuotojų tiekėjai.

(50)

ILS gali būti taikoma:

(51)

Nustatyta, kad bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas per PTL gavo lengvatų pagal pirmąją poschemę, t. y. ILS fiziniam eksportui. Todėl kompensuotinumo pagal kitas nenaudotas poschemes nustatyti nebūtina.

(52)

Indijos valdžios institucijų atliekamo tikrinimo tikslais išankstinio leidimo turėtojas teisiškai privalo „teisingai ir tinkamai tvarkyti importuotų ir (arba) šalies viduje be muitų įsigytų produktų suvartojamo ir naudojamo kiekio apskaitą“ ir naudoti specialią formą (PV I 2009–2014 m. 4.26 ir 4.30 skyriai bei 23 priedėlis), t. y. pildyti faktinį vartojimo registrą. Registrą turi tikrinti nepriklausomas atestuotasis apskaitininkas ir (arba) darbo ir sąnaudų apskaitininkas, išduodantis sertifikatą, kuriame patvirtinama, kad nurodyti registrai ir susiję įrašai patikrinti, o pagal 23 priedėlį pateikta informacija visais atžvilgiais teisinga ir tiksli.

(53)

Dėl poschemės, kuria per PTL naudojosi susijusi bendrovė, t. y. fizinio eksporto poschemės: Indijos Vyriausybė nustato leidžiamo importo ir eksporto prievolės apimtį ir vertę bei įrašo jas leidime. Be to, importuojant ir eksportuojant Vyriausybės pareigūnai atitinkamus sandorius turi įrašyti leidime. Pagal ILS leidžiamą importo apimtį nustato Indijos Vyriausybė, remdamasi standartinėmis išeigos normomis (toliau – SIN), kurios nustatytos iš esmės visiems produktams, įskaitant peržiūrimąjį produktą.

(54)

Importuojamos žaliavos negali būti perduodamos ir turi būti naudojamos galutiniam eksportuojamam produktui gaminti. Eksporto prievolė turi būti įvykdyta per nustatytą laikotarpį nuo licencijos išdavimo (per 24 mėnesius su galimybe pratęsti laikotarpį du kartus po 6 mėnesius).

(55)

Kaip paaiškinta 26 konstatuojamojoje dalyje, naujasis UPP dokumentas įsigaliojo 2015 m. balandžio mėn. Kalbant apie 50–54 konstatuojamosiose dalyse nustatytą praktinį įgyvendinimą, naujajame UPP dokumente yra tik vienas pakeitimas – sutrumpinti eksporto prievolės laikotarpį nuo 24 iki 18 mėn. Taip pat reikia pastebėti, kad visoms bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo per PTL panaudotoms licencijoms buvo taikomas 2009–2014 m. UPP, nes jos buvo išduotos iki 2015 m. balandžio mėn.

(56)

Atliekant tyrimą nustatyta, kad Indijos valdžios institucijų nurodytų tikrinimo reikalavimų praktikoje nebuvo laikomasi ar tikrinama.

(57)

Bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas turėjo tam tikrą gamybos ir suvartojimo registrą. Tačiau nebuvo galima patikrinti, kurios žaliavos (įskaitant jų kilmę) ir koks jų kiekis buvo sunaudota eksportuojamam produktui gaminti. Tiksliau naudojantis įdiegta sistema nebuvo įmanoma nustatyti ir tiksliai apskaičiuoti, ar susidarė perviršinė suma.

(58)

Dėl 52 konstatuojamojoje dalyje nurodytų tikrinimo reikalavimų nustatyta, kad bendrovei naudojant ILS licencijas nė viena iš jų nebuvo tokiame etape, kuriuo valdžios institucijoms būtų reikėję pateikti 23 priedėlį. Tačiau taip pat nustatyta, kad bendrovės neturėjo tokių įrašų, kuriais remdamosi būtų galėjusios apskaičiuoti perviršines sumas, kaip prašoma 23 priedėlyje, todėl nepriklausomas atestuotasis apskaitininkas ir (arba) darbo ir sąnaudų apskaitininkas ateityje nebūtų galėjęs išduoti jokio sertifikato.

(59)

Be to, nustatyta, kad tik 75–85 % be muito pagal ILS importuotų pagrindinių žaliavų (degto naftos kokso) buvo galima fiziškai panaudoti GES, o 15–25 % buvo panaudota dviejuose šalutiniuose produktuose, t. y. luituose ir smulkelėse. Be to, nustatyta, kad bent dalis abiejų šalutinių produktų buvo parduota šalies vidaus rinkoje ir kad nebuvo jokios sistemos, pagal kurią būtų galima nustatyti faktinį degto naftos kokso kiekį, kuris buvo importuotas be muito ir panaudotas eksportuotuose ar šalies vidaus rinkoje parduotuose šalutiniuose produktuose.

(60)

Todėl manoma, kad bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas nesugebėjo įrodyti, kad laikėsi susijusių UPP nuostatų.

(61)

Atleidimas nuo importo muitų yra subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir 3 straipsnio 2 dalyje, t. y. Indijos Vyriausybės finansinis indėlis, nes jį taikant sumažėja muitų pajamos, kurios kitu atveju būtų surinktos, o tiriamasis eksportuotojas gauna naudos, nes padidinamas jo likvidumas.

(62)

Be to, pagal teisės aktus aiškiai nustatyta, kad ILS fiziniam eksportui priklauso nuo to, ar bus vykdomas eksportas, todėl laikoma individualia ir kompensuotina priemone pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos a punktą. Neprisiimdama įsipareigojimo eksportuoti bendrovė negali naudotis pagal šias schemas teikiamomis lengvatomis.

(63)

Šiuo atveju naudojamos poschemės negalima laikyti leistina sąlyginio apmokestinimo muitais sistema arba pakaitine sąlyginio apmokestinimo sistema, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Ji neatitinka taisyklių, nustatytų pagrindinio reglamento I priedo i punkte, II priede (Sąlyginio apmokestinimo sistemos apibrėžtis ir taisyklės) ir III priede (Pakaitinės sąlyginio apmokestinimo sistemos apibrėžtis ir taisyklės). Indijos Vyriausybė netaikė veiksmingos tikrinimo sistemos arba tvarkos, kad nustatytų, ar žaliavos buvo sunaudotos ir koks jų kiekis buvo sunaudotas eksportuojamam produktui gaminti (pagrindinio reglamento II priedo 4 punktas, o pakaitinių sąlyginio apmokestinimo schemų atveju – pagrindinio reglamento III priedo II dalies 2 punktas). Be to, laikoma, kad peržiūrimojo produkto SIN buvo nepakankamai tikslios ir negali būti laikomos faktinio naudojimo tikrinimo sistema, nes dėl jų formos Indijos Vyriausybė negali pakankamai tiksliai patikrinti, koks žaliavų kiekis buvo sunaudotas eksportuojamam produktui gaminti. Be to, Indijos Vyriausybė neatliko papildomo patikrinimo atsižvelgdama į panaudotas faktines žaliavas, nors tokį patikrinimą reikia atlikti, kai netaikoma veiksminga tikrinimo sistema (pagrindinio reglamento II priedo 5 punktas ir III priedo II dalies 3 punktas).

(64)

Todėl poschemė yra kompensuotina.

(65)

Jeigu netaikomos leistinos sąlyginio apmokestinimo muitu sistemos arba pakaitinės sąlyginio apmokestinimo sistemos, kompensuotina lengvata – tai atsisakymas išieškoti importo muitus, paprastai mokėtinus už importuojamas žaliavas.

(66)

Kadangi nėra patikimų priešingų įrodymų, subsidijos suma bendradarbiaujančiam eksportuojančiam gamintojui apskaičiuota remiantis nesurinktais importo muitais (pagrindiniu muitu ir specialiu papildomu muitu) už medžiagas, importuotas per PTL pagal poschemę (skaitiklis). Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 1 dalies a punktu, iš subsidijos sumos išskaičiuoti mokesčiai, kuriuos reikėjo būtinai sumokėti, norint gauti subsidiją, jeigu tokie prašymai buvo pagrįsti. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi, ši subsidijų suma buvo paskirstyta visai peržiūrimojo produkto eksporto apyvartai per PTL kaip atitinkamas vardiklis, nes subsidija priklauso nuo to, ar bus vykdomas eksportas, ir ją skiriant nebuvo atsižvelgta į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba vežtą kiekį.

(67)

Bendradarbiaujančiam eksportuojančiam gamintojui pagal šią schemą nustatyta 0,30 % subsidijų norma.

(68)

Išsamus TRS aprašymas pateiktas 2009–2014 m. UPP 3.14 dalyje ir PV I 2009–2014 m. 3.8 dalyje.

(69)

Teisę naudotis šia schema turi visi gamintojai eksportuotojai arba prekiautojai eksportuotojai.

(70)

Pagal šią schemą visiems produktams, įskaitant GES, eksportuojamiems į PV I 2009–2014 m. 37(C) priedėlio 1 ir 2 lentelėje nurodytas šalis, suteikiamas 3 % FOB vertės muito kreditas. Nuo 2011 m. balandžio 1 d. visiems produktams, eksportuojamiems į 37(C) priedėlio 3 lentelėje nurodytas šalis (tikslinės rinkos), suteikiamas 4 % FOB vertės muito kreditas. Ši schema netaikoma tam tikrų rūšių eksporto veiklai, pvz., importuotų ar persiunčiamų produktų eksportui, tariamam eksportui, paslaugų eksportui ir įmonių, veikiančių specialiosiose ekonominėse zonose, arba eksportuojančių įmonių eksporto apyvartai.

(71)

TRS kreditai gali būti laisvai perleidžiami ir galioja 24 mėnesius nuo atitinkamo sertifikato, kuriuo suteikiama teisė naudotis kreditu, išdavimo. Jie gali būti naudojami muitams mokėti už vėliau importuojamas bet kokias žaliavas ar produktus, įskaitant gamybos priemones.

(72)

Sertifikatas, kuriuo suteikiama teisė naudotis kreditu, išduodamas eksportavus arba išsiuntus produktus uoste, iš kurio buvo eksportuota. Jeigu skundo pateikėjas valdžios institucijoms pateikia visų atitinkamų eksporto dokumentų (pvz., eksporto užsakymo, sąskaitų, važtaraščių, bankų pažymų apie eksporto pajamų panaudojimą) kopijas, Indijos Vyriausybė nebeturi teisės priimti sprendimo suteikti muito kreditus ar jų nesuteikti.

(73)

Buvo nustatyta, kad bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas per PTL naudojosi TRS.

(74)

TRS yra subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir 3 straipsnio 2 dalyje. TRS muito kreditas yra Indijos Vyriausybės finansinis indėlis, nes jis galiausiai naudojamas importo muitams kompensuoti, taip sumažinant Indijos Vyriausybės muitų pajamas, kurias kitu atveju ji būtų gavusi. TRS muito kreditas taip pat yra naudingas eksportuotojui, nes padidina jo likvidumą.

(75)

Be to, pagal teisės aktus nustatyta, kad TRS priklauso nuo to, ar bus vykdomas eksportas, todėl laikoma individualia ir kompensuotina priemone pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos a punktą.

(76)

Šios schemos negalima laikyti leistina sąlyginio apmokestinimo muitu sistema arba pakaitine sąlyginio apmokestinimo sistema, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Ji neatitinka griežtų taisyklių, nustatytų pagrindinio reglamento I priedo i punkte, II priede (sąlyginio apmokestinimo sistemos apibrėžtis ir taisyklės) ir III priede (pakaitinės sąlyginio apmokestinimo sistemos apibrėžtis ir taisyklės). Eksportuotojas gamybos proceso metu neprivalo faktiškai sunaudoti be muito importuotų produktų, o kredito suma skaičiuojama neatsižvelgiant į faktines panaudotas žaliavas. Nėra jokios sistemos arba tvarkos, kurią taikant būtų patvirtinta, kokios žaliavos (įskaitant jų kiekį ir kilmę) naudojamos gaminant eksportuojamą produktą, ir taip nustatyta, ar nebuvo sumokėti per dideli importo muitai, kaip nustatyta pagrindinio reglamento I priedo i punkte ir II bei III prieduose. Eksportuotojas turi teisę naudotis TRS net ir tuo atveju, kai iš viso neimportuoja žaliavų. Norintis gauti lengvatą eksportuotojas gali paprasčiausiai eksportuoti produktus ir neprivalo įrodyti, kad buvo importuotos kokios nors žaliavos. Tai reiškia, kad net tie eksportuotojai, kurie visas žaliavas įsigyja vietoje ir neimportuoja jokių produktų, kurie gali būti naudojami kaip žaliavos, taip pat turi teisę naudotis TRS. Be to, eksportuotojas gali naudoti TRS muito kreditus gamybos priemonėms importuoti, nors gamybos priemonėms netaikomos leistinos sąlyginio apmokestinimo muitu sistemos, kaip nustatyta pagrindinio reglamento I priedo i punkte, nes šios nėra sunaudojamos gaminant eksportuojamus produktus. Be to, Komisija pastebėjo, kad Indijos Vyriausybė neatliko tolesnio tyrimo remdamasi faktinėmis žaliavomis ir sandoriais, kad nustatytų, ar nebuvo atliktas per didelis mokėjimas.

(77)

Kadangi nėra patikimų priešingų įrodymų, kompensuotinų subsidijų suma apskaičiuota atsižvelgiant į gavėjui suteiktą lengvatą, kuri, kaip nustatyta, buvo teikta per PTL ir pareiškėjų eksporto sandorio metu kaupiamuoju pagrindu įtraukta kaip pajamos. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 ir 3 dalimis, ši subsidijos suma (skaitiklis) paskirstyta peržiūrimojo produkto eksporto apyvartai per PTL kaip atitinkamas vardiklis, nes subsidija priklauso nuo to, ar bus vykdomas eksportas, ir ją skiriant nebuvo atsižvelgta į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba vežtą kiekį.

(78)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, bendradarbiaujančiam eksportuojančiam gamintojui pagal šią schemą nustatyta 0,13 % subsidijų norma.

(79)

2015 m. balandžio 1 d. įsigaliojus 2015–2020 m. UPP, TRS ir keturios kitos schemos buvo sujungtos į 83–100 konstatuojamosiose dalyse aprašytą Prekių eksporto skatinimo schemą (PESS). Kaip paaiškinta Indijos Vyriausybės Užsienio prekybos generalinio direktorato dokumente „Svarbiausi 2015–2020 m. užsienio prekybos politikos aspektai“ (13): „seniau galiojo 5 skirtingos schemos (Tikslinių produktų schema, Su rinka susietų tikslinių produktų schema, Tikslinių rinkų schema, Žemės ūkio infrastruktūros skatinimo sertifikatas, Specialioji žemės ūkio ir kaimo pramonės schema (VKGUY)), pagal kurias buvo skatinama eksportuoti prekes išduodant įvairias sąlygas sudarančius sertifikatus (konkrečiam sektoriui ar faktiniam naudotojui). Dabar visos šio schemos sujungtos į vieną schemą, tiksliau Indijos eksportuojamų prekių schemą […].“

(80)

Per tyrimą nustatyta, kad kai tik TRS buvo atšaukta, bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas perėjo prie PESS.

(81)

Atsižvelgdama į 79 ir 80 konstatuojamąsias dalis Komisija mano, kad subsidijavimas pagal TRS nebuvo nutrauktas, tačiau buvo sujungtas ir pervadintas, ir kad pagal naują schemą buvo toliau teikiamos TRS lengvatos. Tuo remiantis TRS laikoma kompensuotina iki jos atšaukimo.

(82)

Išsamus IEPS aprašymas pateiktas 2015–2020 UPP 3 skyriuje ir PV I 2015–2020 m. 3 skyriuje.

(83)

IEPS įsigaliojo PTL viduryje – 2015 m. balandžio 1 d. Primenama, kad kaip paaiškinta 79–81 konstatuojamosiose dalyse, IEPS yra TRS ir keturias kitas schemas (Tikslinių produktų schemą, Su rinka susietų tikslinių produktų schemą, Žemės ūkio infrastruktūros skatinimo sertifikatą ir Specialiąją žemės ūkio ir kaimo pramonės schemą (VKGUY)) pakeitusi schema.

(84)

Teisę naudotis šia schema turi visi gamintojai eksportuotojai arba prekiautojai eksportuotojai.

(85)

Teisę naudotis šia schema turinčios bendrovės gali naudotis IEPS eksportuodamos konkrečius produktus į konkrečias šalis, kurios yra priskirtos A grupei (tradicinės rinkos, įskaitant visas ES valstybes nares), B grupei (besiformuojančios rinkos ir tikslinės rinkos) ir C grupei (kitos rinkos). Kiekvienai grupei priskiriamos šalys ir produktai, kuriems nustatytos atitinkamos lengvatinės normos, yra išvardyti 2015–2020 m. UPP 3B priedėlio atitinkamai 1 ir 2 lentelėse.

(86)

Lengvata suteikiama muito kredito, kuris atitinka eksportuojamų produktų FOB vertės procentinę dalį, forma. GES atveju nustatyta, kad per PTL ši procentinė dalis buvo 2 % už eksportą į B grupės šalis ir 0 % už eksportą į A ir C grupės šalis. Ši schema netaikoma tam tikrų rūšių eksporto veiklai, pvz., importuotų ar persiunčiamų produktų eksportui, tariamam eksportui, paslaugų eksportui ir įmonių, veikiančių specialiosiose ekonominėse zonose, arba eksportuojančių įmonių eksporto apyvartai.

(87)

Muito kreditai pagal IEPS gali būti laisvai perleidžiami ir galioja 18 mėnesių nuo išdavimo. Jie gali būti naudojami: i) sumokėti muitus už importuojamas žaliavas ar prekes, įskaitant gamybos priemones; ii) sumokėti akcizus už šalies vidaus rinkoje įsigytas žaliavas ar prekes, įskaitant gamybos priemones ir mokėjimus; iii) sumokėti paslaugų mokestį už įsigytas paslaugas.

(88)

Prašymą lengvatoms pagal IEPS gauti reikia pateikti internetu Užsienio prekybos generalinio direktorato svetainėje. Kartu su prašymu internete reikia pateikti susijusius dokumentus (važtaraščius, banko pažymas apie eksporto pajamų panaudojimą ir pristatymo patvirtinimą). Susijusi Indijos Vyriausybės regioninė institucija patikrinusi dokumentus suteikia muito kreditą. Jei eksportuotojas pateikia susijusius dokumentus, regioninė institucija negali savo nuožiūra nesuteikti muito kreditų.

(89)

Buvo nustatyta, kad bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas per PTL naudojosi IEPS.

(90)

IEPS yra subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir 3 straipsnio 2 dalyje. IEPS muito kreditas yra Indijos Vyriausybės finansinis indėlis, nes jis galiausiai naudojamas importo muitams kompensuoti, taip sumažinant Indijos Vyriausybės muitų pajamas, kurias kitu atveju ji būtų gavusi. IEPS muito kreditas taip pat yra naudingas eksportuotojui, nes padidina jo likvidumą.

(91)

Be to, pagal teisės aktus nustatyta, kad IEPS priklauso nuo to, ar bus vykdomas eksportas, todėl laikoma individualia ir kompensuotina priemone pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos a punktą.

(92)

Šios schemos negalima laikyti leistina sąlyginio apmokestinimo muitu sistema arba pakaitine sąlyginio apmokestinimo sistema, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Ji neatitinka griežtų taisyklių, nustatytų pagrindinio reglamento I priedo i punkte, II priede (sąlyginio apmokestinimo sistemos apibrėžtis ir taisyklės) ir III priede (pakaitinės sąlyginio apmokestinimo sistemos apibrėžtis ir taisyklės). Eksportuotojas gamybos proceso metu neprivalo faktiškai sunaudoti be muito importuotų produktų, o kredito suma skaičiuojama neatsižvelgiant į faktines panaudotas žaliavas. Nėra jokios sistemos arba tvarkos, kurias taikant būtų patvirtinta, kokios žaliavos naudojamos gaminant eksportuojamą produktą, arba nustatyta, ar nebuvo sumokėti per dideli importo muitai, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento I priedo i punkte ir II bei III prieduose. Eksportuotojas turi teisę naudotis IEPS net ir tuo atveju, kai iš viso neimportuoja žaliavų. Norintis gauti lengvatą eksportuotojas gali paprasčiausiai eksportuoti produktus ir neprivalo įrodyti, kad buvo importuotos kokios nors žaliavos. Tai reiškia, kad net tie eksportuotojai, kurie visas žaliavas įsigyja vietoje ir neimportuoja jokių produktų, kurie gali būti naudojami kaip žaliavos, taip pat turi teisę naudotis IEPS. Be to, eksportuotojas gali naudoti IEPS muito kreditus gamybos priemonėms importuoti, nors gamybos priemonėms netaikomos leistinos sąlyginio apmokestinimo muitu sistemos, kaip nustatyta pagrindinio reglamento I priedo i punkte, nes šios nėra sunaudojamos gaminant eksportuojamus produktus. Be to, Indijos Vyriausybė neatliko tolesnio tyrimo remdamasi faktinėmis žaliavomis ir sandoriais, kad nustatytų, ar nebuvo atliktas per didelis mokėjimas.

(93)

Eksportui į Europos Sąjungą per PTL nebuvo galima tiesiogiai pasinaudoti IEPS, nes ES valstybės narės priskirtos A grupei, kuri tuo laikotarpiu neatitiko IEPS lengvatų suteikimo sąlygų. Tuo remdamasi Indijos Vyriausybė tvirtino, kad IEPS neturėtų būti laikoma kompensuotina subsidija. Tačiau IEPS muito kreditai, kurie buvo suteikti už GES eksportą į trečiąsias šalis, gali būti laisvai perleidžiami ir naudojami žaliavų, kurios panaudotos peržiūrimajame produkte, net kai tas produktas eksportuojamas į Sąjungą, importo muitams kompensuoti. Dėl to manyta, kad IEPS buvo naudinga apskritai eksportuojant GES, įskaitant eksportą į Sąjungą, todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(94)

Po faktų atskleidimo Indijos Vyriausybė pakartojo tvirtinimą, kad kadangi IEPS per PTL buvo galima tiesiogiai taikyti tik eksportui į trečiąsias šalis, kurios nepriklauso ES, schemos nebuvo galima laikyti kompensuotina. Tačiau Indijos Vyriausybė nepateikė naujų argumentų, dėl kurių būtų galima suabejoti 93 konstatuojamosios dalies išvadomis ir visų pirma tuo, kad muito kreditai, kurie buvo suteikti už GES eksportą į trečiąsias šalis, gali būti laisvai perleidžiami ir naudojami žaliavų, kurios panaudotos peržiūrimajame produkte, kai tas produktas eksportuojamas į Sąjungą, importo muitams kompensuoti. Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(95)

Kompensuotinų subsidijų suma apskaičiuota atsižvelgiant į gavėjui suteiktą lengvatą, kuri, kaip nustatyta, buvo teikta per PTL ir pareiškėjų eksporto sandorio metu kaupiamuoju pagrindu įtraukta kaip pajamos.

(96)

Nustatyta, kad nors IEPS ir prieš tai taikyta TRS abi galiojo po šešis mėnesius (TRS galiojo pirmąją PTL pusę, o IEPS – antrąją pusę), pagal IEPS gautų kompensuotinų subsidijų suma buvo maždaug tris kartus didesnė nei pagal TRS gautų kompensuotinų subsidijų suma.

(97)

Faktų atskleidime Komisija, vadovaudamasi pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 ir 3 dalimis, šią subsidijos sumą (skaitiklį) paskirstė peržiūrimojo produkto eksporto apyvartai per PTL kaip atitinkamą vardiklį, nes subsidija priklauso nuo to, ar bus vykdomas eksportas, ir ją skiriant nebuvo atsižvelgta į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba vežtą kiekį.

(98)

Indijos Vyriausybė tvirtino, kad pagal 97 konstatuojamojoje dalyje aprašytą Komisijos skaičiavimo metodą pagal IEPS gauta nauda suskaičiuota du kartus – vieną kartą už eksportą į šalis, kurioms tiesiogiai taikoma IEPS, ir vieną kartą už eksportą apskritai (įskaitant eksportą į Sąjungą). Tačiau kadangi pagal 97 konstatuojamojoje dalyje aprašytą skaičiavimo metodą nauda, gauta už visą eksportą, dalijama tik iš eksporto apyvartos (įskaitant eksportą į Sąjungą), nauda nebuvo suskaičiuota du kartus. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(99)

Bet kuriuo atveju atliekant šią priemonių galiojimo termino peržiūrą nebūtina nustatyti tikslios IEPS subsidijų normos, nes atsižvelgiant į nustatytus faktus dėl kitų tirtų schemų, yra pakankamai įrodymų, kad subsidijavimas tęsiasi. Todėl reikia tik nustatyti, kad pagal TRS gauta nauda toliau buvo gaunama pagal IEPS, nes IEPS yra TRS tęsianti schema, kaip nustatyta 79–81 konstatuojamosiose dalyse. Tam Komisija perskaičiavo subsidijų normą pačiu konservatyviausiu įmanomu metodu, naudodama didžiausią turimą vardiklį, t. y. visą GES apyvartą. Tuo remiantis bendradarbiaujančiam eksportuojančiam gamintojui pagal šią schemą apskaičiuota 0,31 % subsidijų norma. Ši norma yra apatinė subsidijų normos riba per PTL.

(100)

Reikia paminėti, kad subsidijų norma pagal šią schemą turėtų gerokai padidėti po PTL, nes 2015 m. spalio 29 d. Valstybės pranešimu Nr. 44/2015–2020 Indijos Vyriausybė išplėtė 2 % lengvatos taikymą A ir C grupės šalims, taigi IEPS taikymas yra susijęs su visomis šalimis ir visų pirma su ES valstybėmis narėmis. Po tokių pokyčių subsidijavimo lygis didės, palyginti su subsidijavimo lygiu, nustatytu per PTL. Taigi, IEPS lengvatos galima iš esmės prašyti bet kuriam eksportui – tikėtina, kad subsidijų norma pagal šią schemą gerokai padidės ir pasieks 2 %.

(101)

Išsamus GPESS aprašymas pateiktas UPP 2009–2014 m. ir UPP 2015–2020 m. 5 skyriuje ir PV I 2009–2014 m. ir PV I 2015–2020 m. 5 skyriuje.

(102)

Teisę naudotis šia schema turi gamintojai eksportuotojai, taip pat su finansuojančiais gamintojais susieti prekiautojai eksportuotojai ir paslaugų teikėjai.

(103)

Laikydamasi eksporto prievolės sąlygos bendrovė gali importuoti gamybos priemones, už jas mokėdama sumažintą muitą. Eksporto prievolė – prievolė eksportuoti prekes už mažiausią vertę, atitinkančią, priklausomai nuo pasirinktos poschemės, šešiais ar aštuoniais kartais didesnę sutaupyto muito sumą. Tuo tikslu, pateikus prašymą ir sumokėjus mokestį, Indijos Vyriausybė išduoda GPESS licenciją. Pagal šią schemą numatyta taikyti sumažintą 3 % importo muito normą visoms pagal šią schemą importuojamoms gamybos priemonėms. Vykdant eksporto prievolę importuotos gamybos priemonės turi būti panaudotos tam tikram eksportuojamų prekių kiekiui pagaminti per tam tikrą laikotarpį. Gamybos priemones pagal GPESS taip pat galima importuoti mokant 0 % muitą, tačiau tokiu atveju eksporto prievolei įvykdyti skiriamas trumpesnis laikotarpis.

(104)

GPESS licencijos turėtojas gamybos priemones gali įsigyti ir iš vietos šaltinių. Tokiu atveju gamybos priemonių vietos gamintojas gali pasinaudoti be muito importuojamų komponentų, reikalingų tokioms gamybos priemonėms pagaminti, importo lengvatomis. Arba toks vietos gamintojas gali prašyti, kad už gamybos priemonių tiekimą GPESS licencijos turėtojui jam būtų taikomos tariamo eksporto lengvatos.

(105)

Kaip ir per pradinį tyrimą, buvo nustatyta, kad bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas per PTL toliau naudojosi GPESS.

(106)

GPESS yra subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir 3 straipsnio 2 dalyje. Muito sumažinimas laikomas Indijos Vyriausybės finansiniu indėliu, nes taikant šią nuolaidą sumažinamos Indijos Vyriausybės muitų pajamos, kurias kitu atveju ji būtų gavusi. Muito sumažinimas taip pat naudingas eksportuotojui, nes importuojant sutaupyti muitai padidina bendrovės likvidumą.

(107)

Be to, GPESS pagal teisės aktus priklauso nuo to, ar bus vykdomas eksportas, nes neįsipareigojus eksportuoti negalima gauti šių licencijų. Todėl pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos a punktą ji laikoma individualia ir kompensuotina.

(108)

GPESS negalima laikyti leistina sąlyginio apmokestinimo muitu sistema arba pakaitine sąlyginio apmokestinimo sistema, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Tokios leistinos sistemos, kaip nustatyta pagrindinio reglamento I priedo I punkte, netaikomos gamybos priemonėms, nes šios nėra sunaudojamos gaminant eksportuojamus produktus.

(109)

Kompensuotinų subsidijų suma apskaičiuota pagrindinio reglamento 7 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka remiantis muitu, nesumokėtu už importuotas gamybos priemones, paskirstytu per laikotarpį, kuris atitinka tokių gamybos priemonių įprastinį nusidėvėjimo laikotarpį susijusiame pramonės sektoriuje. Tokiu būdu apskaičiuota suma, priskiriama PTL, buvo koreguojama pridedant šio laikotarpio palūkanas, kad būtų atspindėta visa gautų lėšų vertė per tam tikrą laikotarpį. Laikyta, kad šiam tikslui tinka komercinė palūkanų norma, galiojusi Indijoje per PTL.

(110)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 ir 3 dalimis, ši subsidijos suma buvo paskirstyta tam tikrai eksporto apyvartai per PTL kaip atitinkamas vardiklis, nes subsidija priklauso nuo to, ar vykdomas eksportas, ir ją skiriant nebuvo atsižvelgta į pagamintą, perdirbtą, eksportuotą arba vežtą kiekį.

(111)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, bendradarbiaujančiam eksportuojančiam gamintojui pagal šią schemą nustatyta 0,27 % subsidijų norma.

(112)

Po faktų atskleidimo bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad skaičiuojant subsidijų normą pagal šią schemą subsidijų suma turėjo būti paskirstyta visai bendrovės apyvartai, įskaitant eksportą ir pardavimą vidaus rinkoje, o ne tik eksporto apyvartai. Savo tvirtinimą jis pagrindė tuo, kad įrenginiais, už kuriuos gaunamos subsidijavimo lengvatos pagal GPESS schemą, galima gaminti vidaus rinkoje parduodamus produktus ir produktus, nurodytus Subsidijų sumos skaičiavimo atliekant tyrimus dėl kompensacinių muitų gairių (14) (toliau – Gairės) F straipsnio b dalies 2 punkte – gairėse yra nustatyta subsidijų, kurios neskirtos eksportui, subsidijų normų skaičiavimo tvarka. Tačiau dėl galimybės įrenginiais, importuotais pagal GPESS, gaminti vidaus rinkoje parduodamas GES, negalima suabejoti tuo, kad GPESS yra eksporto subsidija, nes, kaip paaiškinta 103 ir 107 konstatuojamosiose dalyse, ši subsidija teisiškai priklauso nuo to, ar bus vykdomas eksportas. Todėl Gairių F straipsnio b dalies 2 punktas, susijęs su eksportui neskirtomis subsidijomis, netaikomas GPESS sumos apskaičiavimui, taigi tvirtinimas buvo atmestas. Be to, jis priminė, kad GPESS sumos skaičiavimui naudotas metodas per šį tyrimą yra toks pats, kaip naudotas per kitus tyrimus dėl Indijos kilmės GES, t. y. pradinį tyrimą (žr. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1008/2004 (15) 57 konstatuojamąją dalį), dalinę tarpinę peržiūrą (žr. Reglamento (EB) Nr. 1354/2008 54 konstatuojamąją dalį) ir pirmąją priemonių galiojimo termino peržiūrą (žr. Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 1185/2010 47 konstatuojamąją dalį).

(113)

Pareiškėjai teigė, kad pagal EKS Indijos rezervų bankas nustatydavo bankų suteiktų eksporto kreditų paskolų didžiausią palūkanų normų ribą. Tariamai ši riba buvo banko bazinė norma, iš jos atėmus 2,5 %.

(114)

Tačiau nustatyta, kad didžiausios palūkanų normos, kurias bankai nustatė eksporto kreditų paskoloms Indijos rupijomis, nuo 2010 m. liepos 1 d. buvo panaikintos Indijos rezervų banko pagrindiniu aplinkraščiu DBOD No DIR(Exp.) BC 06/04.02.002/2010–11, o didžiausios palūkanų normos, kurias bankai nustatė eksporto kreditų paskoloms užsienio valiuta, nuo 2012 m. gegužės 5 d. panaikintos Pagrindiniu aplinkraščiu DBOD No DIR(Exp.) BC 04/04.02.002/2011–2012, išskyrus tam tikrus pramonės sektorius. GES į išimčių sąrašą neįtrauktos, todėl pagal galiojantį teisinį pagrindą GES gamintojai per PTL negalėjo pasinaudoti EKS.

(115)

Per tyrimą patvirtinta, kad bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo paskoloms taikytos faktinės normos atitiko paskolas teikiančių bankų atitinkamas bazines normas arba šiek tiek nuo jų skyrėsi. Kadangi nebuvo jokių požymių, kad Indijos rezervų bankas būtų sprendęs dėl bankų taikomų bazinių normų, padaryta išvada, kad bankai laisvai nustatydavo eksporto kreditų paskolų normas.

(116)

Reikia pažymėti, kad tuoj po PTL Indijos rezervų bankas 2015 m. gruodžio 4 d. Pagrindiniame aplinkraštyje DBR.Dir.BC.No.62/04.02.001/2015-16 paskelbė naują „Rupijomis suteiktų eksporto kreditų palūkanų subalansavimo prieš prekių išsiuntimą ir po jo schemą“. Ši schema gali būti taikoma įvairių produktų, įskaitant GES, eksportui neatsižvelgiant į eksportuojančio gamintojo dydį ir visam mažųjų ir vidutinių įmonių vykdomam eksportui. Tuo remiantis negalima atmesti to, kad bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas pradėjo arba ateityje pradės naudotis šia schema. Tačiau lengvatos, jei tokių bus, bus gautos po PTL.

(117)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, per šią priemonių galiojimo termino peržiūrą Komisija nemano, kad reikėtų daryti su šia schema susijusias išvadas.

(118)

Vykdydama 2004 m. pramonės skatinimo politiką, Madja Pradešo (toliau – MP) valstija pramonės bendrovėms, investuojančioms į vidaus naudojimui skirtos elektros energijos gamybą, siūlo atleidimą nuo elektros mokesčio.

(119)

MP Vyriausybės taikomos Atleidimo nuo elektros mokesčio schemos aprašymas pateikiamas 1949 m. Elektros mokesčio įstatymo 3-B skirsnyje.

(120)

Teisę naudotis šia schema turi visi gamintojai, kurie tam tikrą kapitalo dalį investuoja į jėgainės statybą Madja Pradešo valstijoje.

(121)

Remiantis 2004 m. rugsėjo 29 d. MP Vyriausybės pranešimu Nr. 5691-XIII-2004, į naujas autonomines elektrines, kurių galia didesnė kaip 10 KW, investuojančios bendrovės arba asmenys iš MP elektros energijos inspekcijos gali gauti atleidimo nuo elektros mokesčio pažymą. Nuo mokesčio atleidžiama tik tuo atveju, jei elektros energija gaminama vietos naudojimui ir jei nauja autonominė elektrinė nėra statoma vietoj senosios. Nuo mokesčio atleidžiama penkeriems metams.

(122)

2005 m. balandžio 5 d. pranešimu Nr. 3023/F-4/3/13/03 MP Vyriausybė nuo 2005 m. balandžio 6 d. dešimties metų laikotarpiui nuo mokesčio atleido pirmąją jėgainę, kurią pastatė bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas (30 MW jėgainę). Pažymima, kad šis pranešimas buvo taikomas tik bendradarbiaujančiam eksportuojančiam gamintojui, todėl tai buvo bendrojo 5 metų atleidimo nuo mokesčio laikotarpio išimtis, apibrėžta Pranešime Nr. 5691-XIII-2004. Tai reiškia, kad ši paskata nėra sistemiškai taikoma vadovaujantis įstatyme ar reglamente aiškiai nustatytais kriterijais.

(123)

2006 m. liepos 21 d. Pranešimu Nr. 4328-XIII-2006 MP Vyriausybė nustatė atskirus 5, 7 ir 10 metų atleidimo nuo mokesčio laikotarpius, siejamus su subsidijuojamos jėgainės investicine verte.

(124)

2015 m. vasario 4 d. MP Vyriausybės raštu antrai bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo jėgainei (33 MW jėgainei) suteiktas 7 metų atleidimo nuo mokesčio laikotarpis nuo 2009 m. birželio 10 d. iki 2016 m. birželio 9 d.

(125)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi, subsidijos suma apskaičiuota remiantis nesumokėtu per PTL pirktos elektros pardavimo mokesčiu (skaitiklis) ir visa bendrovės pardavimo apyvarta (vardiklis), nes AEMS nepriklauso nuo to, ar bus vykdomas eksportas, be to, elektros energija nebuvo naudojama tik peržiūrimojo produkto gamybai.

(126)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, bendradarbiaujančiam eksportuojančiam gamintojui pagal šią schemą nustatyta 2 % subsidijų norma.

(127)

Tačiau pagal 122 konstatuojamojoje dalyje nurodytą Pranešimą Nr. 3023/F-4/3/13/03 bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo valdomai 30 MW jėgainei nuo 2015 m. balandžio mėn. (t. y. per PTL) nebegali būti taikoma AEMS. Per tyrimą patvirtinta, kad bendradarbiaujantis gamintojas po šios datos nesinaudojo atleidimo nuo mokesčio šiai jėgainei lengvata.

(128)

Kalbant apie 33 MW jėgainę, kaip paaiškinta 124 konstatuojamojoje dalyje, teisė pasinaudoti lengvata nustojo galioti nuo 2016 m. birželio mėn. Kadangi tikrinamasis vizitas taip pat surengtas 2016 m. birželio mėn., nebuvo įmanoma vietoje patikrinti, ar po tos dienos lengvata iš tiesų nebuvo taikoma. Tačiau kadangi buvo galima įsitikinti, kad lengvatos taikymas buvo nutrauktas 30 MW jėgainei, nėra pateisinamo pagrindo netikėti, kad 33 MW jėgainei lengvatos taikymas taip pat nutrauktas laiku.

(129)

Atsižvelgdama į tai, kad lengvatos pagal šią schemą baigia galioti, Komisija nustatė, kad eksportuojantis gamintojas šia schema nebesinaudojo. Bet kuriuo atveju atliekant šią priemonių galiojimo termino peržiūrą Komisija nemano, kad reikėtų nustatyti su šia schema susijusius faktus, nes, kaip nustatyta pirmiau, yra pakankamai įrodymų padaryti išvadą, kad subsidijavimas tęsiasi, remiantis schemomis dėl kurių Komisija daro išvadas.

(130)

Remiantis pagrindinio reglamento nuostatomis bendradarbiaujančiam eksportuojančiam gamintojui nustatyta kompensuotinų subsidijų suma, išreikšta ad valorem, yra tokia:

1 lentelė

(131)

Bendra subsidijų suma viršija pagrindinio reglamento 14 straipsnio 5 dalyje nurodytą de minimis ribą.

(132)

Indijos Vyriausybė teigė, kad nebendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas „Graphite India Limited“ (toliau – GIL) nesinaudojo nė viena iš šių penkių kompensuotinų schemų, pagal kurias, kaip nustatyta, teiktos lengvatos HEG, ir tvirtino, kad:

(133)

Vis dėlto šiuos tvirtinimus reikia atmesti dėl toliau pateiktų priežasčių.

(134)

Remiantis prašymu atlikti peržiūrą GIL naudojosi tomis pačiomis kompensuotinomis schemomis kaip ir bendradarbiaujantis gamintojas. Neturima jokios informacijos, kuria remiantis būtų galima manyti, kad taip nėra. Iš tiesų, per dabartinį tyrimą nustatyta, kad dvi schemos, kuriomis naudojosi GIL ir kurios buvo kompensuotinos per pradinį tyrimą (SAMS ir GPESS), toliau yra taikomos ir bendradarbiaujantis gamintojas jomis naudojasi. Remiantis šiais turimais faktais ir pagal pagrindinio reglamento 28 straipsnį padaryta išvada, kad per PTL buvo toliau vykdomas subsidijavimas šalies mastu.

(135)

Nustatyta, kad bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas toliau naudojosi Indijos valdžios institucijų per PTL teiktomis kompensuotinomis subsidijomis. 134 konstatuojamojoje dalyje nustatyta, kad subsidijavimas taip pat buvo vykdomas šalies mastu.

(136)

Pagal kompensuotinas subsidijavimo schemas nuolat teikiamos lengvatos ir nėra požymių (išskyrus TRS, kuri nedelsiant buvo pakeista IEPS, atveju), kad šios schemos netolimoje ateityje nustos galioti arba kad bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas nebesinaudos lengvatomis pagal šias schemas. Priešingai, šios schemos per PTL buvo atnaujintos pagal 2015–2020 m. UPP, kuris galios iki 2020 m. kovo mėn. Be to, primenama, kad po PTL i) IEPS subsidijų norma padidėjo, kaip nustatyta 96 ir 100 konstatuojamosiose dalyse, ir ii) eksporto kreditų schemos subsidijavimas buvo atnaujintas, kaip nustatyta 116 konstatuojamojoje dalyje. Be to, kiekvienas eksportuotojas turi teisę naudotis keliomis subsidijavimo schemomis.

(137)

Taip pat nagrinėta, ar panaikinus priemones eksporto į Sąjungą apimtis būtų labai didelė. Tai atliekant nagrinėti tokie aspektai: Indijos gamybos pajėgumai ir nepanaudoti pajėgumai, Indijos eksportas į kitas trečiąsias šalis ir Sąjungos rinkos patrauklumas.

(138)

Kaip minėta 30 konstatuojamojoje dalyje, bendradarbiavo tik vienas Indijos eksportuojantis gamintojas, kuris buvo susijęs tik su puse visų Indijos gamybos pajėgumų. Todėl tolesniuose skirsniuose išvados pagal pagrindinio reglamento 28 straipsnį grindžiamos turimais faktais. Tam Komisija naudojosi bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo pateikta informacija, prašymu atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą, Jungtinių Tautų duomenų baze, Indijos Vyriausybės Komercinės informacijos ir statistikos generalinio direktorato pateikta statistine informacija ir viešai prieinama informacija.

(139)

Remiantis vieša finansine informacija ir patikrintais bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo HEG duomenimis (16)  (17) abu Indijos gamintojai po 4 konstatuojamojoje dalyje minėtos pirmesnės priemonių galiojimo termino peržiūros savo gamybos pajėgumus padidino 27 % PTL pabaigoje visi Indijos gamybos pajėgumai sudarė 160 000 t per metus, po lygiai padalinti abiem gamintojams (18). Be to, per tyrimą nustatyta, kad Indijos eksportuojantys gamintojai veikiausiai toliau didins savo pajėgumus, jei didės paklausa (19).

(140)

Abiejų Indijos gamintojų gamybos apimtis per PTL sudarė 110 000–120 000 tonų. Tuo remiantis įvertinta, kad visi Indijos nepanaudoti pajėgumai sudarė 40 000–50 000 tonų, o tai yra 29–36 % Sąjungos suvartojimo per PTL.

(141)

Pajėgumai buvo didinami tuo pačiu metu Indijoje ir visame pasaulyje mažėjant GES suvartojimui. GES daugiausia naudojamos elektrotechninio plieno pramonėje, tiksliau jos naudojamos plieno gamyklose plieno laužui lydyti. Todėl GES suvartojimo raida yra susijusi su elektrotechninio plieno gamybos raida ir keičiasi panašiai. Per tyrimą nustatyta, kad elektrotechninio plieno gamyba Indijoje ir visame pasaulyje nuo 2012 m. iki PTL (20) sumažėjo, o GES gamybos pajėgumai Indijoje padidėjo.

(142)

2014 m. lapkričio mėn. pabaigoje Indijos valdžios institucijos iš Kinijos importuojamoms GES nustatė antidempingo priemones (21). Manoma, kad Indijos gamintojai padidins rinkos dalį šalies vidaus rinkoje.

(143)

Remiantis viešomis finansinėmis ataskaitomis nustatyta, kad abu Indijos eksportuojantys gamintojai veiklą orientuoja į eksportą (22)  (23) per PTL jie eksportavo apie 60 % jų visos produkcijos.

(144)

Nepaisant galiojančių priemonių Sąjunga išliko svarbi bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo HEG eksporto rinka. HEG eksportas per PTL sudarė 10–17 % jo viso pardavimo vertės ir 10–20 % jo viso pardavimo apimties. Nebendradarbiaujanti Indijos bendrovė GIL per PTL į Sąjungą eksportavo labai nedidelį produkto kiekį. Tačiau tai reikia vertinti lyginant antidempingo ir kompensacinius muitus, taikomus GIL (iš viso 15,7 %) ir HEG (iš viso 7 %).

(145)

Neturint jokio kito patikimesnio šaltinio Indijos eksporto į kitų trečiųjų šalių rinkas apimčiai nustatyti naudotasi Jungtinių Tautų duomenų baze. Remiantis šia duomenų baze eksportas į kitas trečiąsias šalis 2012–2013 m. padidėjo 43 %, o po to 2014–2015 m. sumažėjo 38 %, palyginti su 2013 m. Apskritai eksporto apimtis nuo 2012 m. iki PTL sumažėjo (10 %). Pagrindinės tikslinės Indijos eksporto rinkos 2015 m. buvo JAV, Saudo Arabija, Iranas, Turkija, Jungtiniai Arabų Emyratai, Korėjos Respublika ir Egiptas. 2012–2015 m. Indijos eksportas į kai kurias tokias tikslines rinkas (Saudo Arabiją, Jungtinius Arabų Emyratus, JAV) padidėjo, o į kitas (Iraną, Turkiją, Korėjos Respubliką, Egiptą) – sumažėjo, iš viso eksportas sumažėjo 9 %.

(146)

2012 m. Rusija buvo trečia pagal dydį Indijos gamintojų eksporto rinka pagal eksportuojamą kiekį, tačiau 2012 m. gruodžio mėn. (24) Rusijai nustačius 16,04–32,83 % ad valorem muitą iš Indijos importuojamoms GES, eksportas iš Indijos į Rusiją sumažėjo nuo 4 415 t iki 638 t 2015 m. – iš viso 86 %.

(147)

Jungtinių Tautų duomenų bazės informaciją apie eksporto apimtį buvo galima sutikrinti su Komercinės informacijos ir statistikos generalinio direktorato pateikta statistine informacija, iš kurios buvo matyti panašios tendencijos, kaip ir Jungtinių Tautų duomenų bazėje.

(148)

Be to, bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo HEG eksporto į kitas trečiąsias šalis apimties tendencijos taip pat buvo panašios, t. y. 2012–2013 m. eksporto į kitas trečiąsias šalis apimtis didėjo, o nuo 2014 m. iki PTL mažėjo – iš viso per nagrinėjamąjį laikotarpį ši apimtis sumažėjo. Pažymėtina, kad nepaisant to, kad eksporto apimtis mažėjo, per PTL ji apskritai buvo didelė – 20 000–30 000 tonų.

(149)

Kalbant apie eksporto kainų lygį, remiantis Jungtinių Tautų duomenų baze per tyrimą nustatyta, kad tam tikroms šalims (kaip antai JAV ir Korėjos Respublikai) taikytos Indijos eksporto kainos, kurios 2012–2014 m. buvo vidutiniškai mažesnės už ES kainas, 2015 m. padidėjo maždaug iki tokio paties lygio kaip ES kainos. Be to, kitoms šalims (kaip antai Saudo Arabijai) taikytos Indijos eksporto kainos, kurios 2012–2014 m. buvo vidutiniškai mažesnės už ES kainas, 2015 m. padidėjo ir viršijo ES kainas. Indija į tam tikras kitas šalis (kaip antai į Turkiją) per visą nagrinėjamąjį laikotarpį toliau eksportavo mažesnėmis nei ES kainos. Tačiau pažymėtina, kad šioje duomenų bazėje kainos nesuskirstytos pagal atskirų rūšių produktus, todėl ja pagrįstas kainų palyginimas yra ne visiškai patikimas.

(150)

Išanalizavus informaciją apie bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo eksporto į kitų trečiųjų šalių rinkas kainas nustatyta, kad 2012–2014 m. vidutinės kainos Sąjungos rinkoje buvo didesnės už vidutines HEG kainas, taikytas kitose trečiosiose rinkose (pakoreguotas atsižvelgiant į kalendorinius metus, nes buvo pateikti finansinių metų duomenys), o per PTL vidutinės kainos Sąjungos rinkoje buvo mažesnės už vidutines HEG kainas, taikytas kitose trečiosiose rinkose.

(151)

Neturėta jokių kitų duomenų tiksliam Indijos eksportuojančių gamintojų kainų, taikytų kitų trečiųjų šalių rinkose, lygiui nustatyti.

(152)

Sąjungos rinkos patrauklumą įrodo tai, kad nepaisant galiojančių antidempingo ir kompensacinių muitų Indijos kilmės GES toliau buvo įvežamos į Sąjungos rinką. Per nagrinėjamąjį laikotarpį Indija išliko antra didžiausia į Sąjungą eksportuojančia šalimi po Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – Kinija). Nepaisant sumažėjimo nuo 2012 m. iki PTL, kaip paaiškinta 179 konstatuojamojoje dalyje, Indija į Sąjungą eksportavo didelį produkto kiekį ir užėmė didelę rinkos dalį.

(153)

Galimą pardavimo eksportui į Sąjungą raidą, jei būtų leista nebetaikyti priemonių, reikia vertinti atsižvelgiant į bendrą GES suvartojimo sumažėjimą Indijoje ir visame pasaulyje kartu su nepanaudotais pajėgumais Indijoje. Tokiomis aplinkybėmis tik padidės Indijos eksportuojantiems gamintojams daromas spaudimas ieškoti kitų eksporto rinkų, ypač atsižvelgiant į šių gamintojų į eksportą orientuotą verslo modelį. Todėl jei priemonės Sąjungoje būtų panaikintos ir į Sąjungos rinką būtų galima patekti nemokant antidempingo ar kompensacinių muitų, iš tiesų tikėtina, kad didelė dalis turimų nepanaudotų pajėgumų bus naudojama eksportui į Sąjungos rinką. Visų pirma dėl to, kad per tyrimą nustatyta, kad nors Indijos eksportas į kai kurias eksporto rinkas (Saudo Arabiją, Jungtinius Arabų Emyratus, JAV) 2015 m. padidėjo, apskritai Indijos eksportas į kitas trečiųjų šalių rinkas mažėjo. Tai rodo, kad kai kurios trečiosios šalys neturi daug galimybių absorbuoti papildomą eksportuojamą kiekį.

(154)

Be to, kaip minėta 146 konstatuojamojoje dalyje, Rusija nustatė antidempingo muitus iš Indijos importuojamoms GES. Todėl Indijos eksportuojančių gamintojų galimybės patekti į šią rinką sumažėjo, jie negali padidinti eksportuojamo produkto kiekio arba jį nukreipti į Rusiją, kaip matyti iš eksporto apimties į šią rinką mažėjimo nuo 2012 m.

(155)

Tuo remiantis tikėtina, kad, jei būtų leista nebetaikyti priemonių, Indijos eksportuojantys gamintojai toliau į Sąjungą eksportuotų didelį produkto kiekį ir net padidintų dabartinį eksportuojamą kiekį, atsižvelgiant į jų didelius nepanaudotus pajėgumus. Iš tiesų tai tikėtina kalbant apie bendradarbiaujantį eksportuojantį gamintoją, kuris turės paskatų toliau didinti jau ir dabar didelę eksporto į Sąjungos rinką apimtį, ir dar labiau tikėtina kalbant apie nebendradarbiaujantį eksportuojantį gamintoją, kuriam nustatytas didesnis muitas, palyginti su bendradarbiaujančiu eksportuojančiu gamintoju, ir kuris beveik nustojo eksportuoti į Sąjungos rinką.

(156)

Iš pateiktos analizės matyti, kad i) iš Indijos į Sąjungos rinką per PTL buvo toliau importuojamas didelis subsidijuojamo produkto kiekis; ii) subsidijavimo schemos netolimoje ateityje nenustos galioti; iii) abu Indijos gamintojai veiklą orientuoja į eksportą ir turi nepanaudotų pajėgumų, kurie gali būti panaudoti eksporto į Sąjungą apimčiai padidinti; iv) suvartojimas mažėja visame pasaulyje, tad mažėja eksporto į tam tikras kitas trečiąsias rinkas galimybės; v) Rusijoje nustatytos antidempingo priemonės iš Indijos importuojamoms GES dar labiau riboja Indijos eksportuojančių gamintojų galimybes. Todėl, jei priemonės bus panaikintos, į Sąjungos rinką veikiausiai ir toliau bus importuojamas didelis kiekis Indijos GES subsidijuojamomis kainomis.

(157)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnio 3 dalį Komisija padarė išvadą, kad, jei būtų leista nebetaikyti priemonių, yra tikimybė, kad subsidijavimas tęstųsi.

(158)

Po faktų atskleidimo vienintelis bendradarbiaujantis Indijos eksportuojantis gamintojas HEG tvirtino, kad vertindama subsidijavimo tęsimosi tikimybę Komisija neatsižvelgė į faktus, susijusius su laikotarpiu po PTL. Dėl to bendradarbiaujantis Indijos eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad taikydama pagrindinio reglamento 28 straipsnį Komisija neatsižvelgė į tai, kad kitas Indijos GES gamintojas GIL investavo į gamybos įmonę Sąjungoje – „Graphite Cova GmbH“ (toliau – „GIL Cova“). HEG tvirtino, kad GIL turi strateginį ilgalaikį susitarimą parduoti vadinamuosius sukepintus neapdorotus elektrodus (pusgaminius) savo grafitizacijos įmonei „GIL Cova“. HEG taip pat tvirtino, kad, atsižvelgiant į strategines GIL investicijas, Komisijos išvada, kad Indijos eksportas į Sąjungą padidės, yra neteisinga ir kad išvada, jog abu Indijos gamintojai turi nepanaudotų pajėgumų, kuriuos gali panaudoti eksportui, yra pagrįsta tik prielaidomis. HEG taip pat tvirtino, kad baigus galioti priemonėms importo į Sąjungą apimtis nedidės dėl to, kad po PTL Indijos eksportas į Sąjungą (įskaitant HEG eksportą į Sąjungą) mažėjo.

(159)

Be to, HEG tvirtino, kad HEG planai didinti gamybos pajėgumus buvo tik bendrovės pirmininko įžvalgos atsižvelgiant į palankų 2010 m. ekonomikos scenarijų. Taigi, metų, kurie baigiasi 2016 m. kovo 31 d., HEG ataskaitoje nėra direktorių valdybos naujų pasiūlymų dar didinti pajėgumus.

(160)

Dėl Komisijos 149 ir 150 konstatuojamosiose dalyse atlikto kainų palyginimo, susijusio su eksportu į kitas trečiųjų šalių rinkas, HEG pateikė jos vidutinių CIF/CFR kainų, taikytų keturioms kitoms trečiosioms šalims, palyginti su bendrovės vidutinėmis CIF kainomis, taikytomis Sąjungai, analizę ir padarė išvadą, kad apskritai bendrovės keturioms kitoms trečiosioms šalims taikytos vidutinės kainos buvo didesnės už jos taikytas kainas Sąjungai. Taigi, HEG tvirtino, kad Sąjungos rinka, kurioje kainos yra mažesnės, būtų mažiau patraukli.

(161)

Dėl HEG tvirtinimo, susijusio su GIL investicijomis į „GIL Cova“ per nagrinėjamąjį laikotarpį, – GIL į Sąjungą eksportavo labai nedidelį produkto kiekį. Tačiau manoma, kad taip buvo ne vien dėl GIL investicijų į „GIL Cova“, bet daugiausia dėl didelių antidempingo ir kompensacinių muitų (iš viso 15,7 %), kurios taikomos „GIL India“ eksportui į Sąjungą. Jei antidempingo ir (arba) kompensacinės priemonės būtų panaikintos, GIL veikiausiai atnaujintų eksportą į Sąjungą nepaisydama savo investicijų į „GIL Cova“ ir atsižvelgdama į turimus nepanaudotus pajėgumus ir Sąjungos rinkos patrauklumą, kaip aprašyta 152–155 konstatuojamosiose dalyse.

(162)

Kalbant apie HEG tvirtinimą dėl eksporto tendencijų po PTL, pabrėžiama, kad tuo metu buvo eksportuojama, kai dar galiojo antidempingo ir kompensacinės priemonės. Todėl, net jei HEG eksporto apimtis po PTL mažėjo, panaikinus antidempingo ir (arba) kompensacines priemones HEG eksportas į Sąjungą veikiausiai padidės atsižvelgiant į tai, kad nepaisant galiojančių priemonių HEG toliau eksportavo į Sąjungos rinką labai mažomis dempingo ir subsidijuojamomis kainomis, bendrovės veikla buvo orientuota į eksportą ir ji turėjo nepanaudotų pajėgumų, kurie gali ateityje didėti, jei didės produkto paklausa, kaip aprašyta 139–155 konstatuojamosiose dalyse.

(163)

Be to, dėl HEG ketinimų didinti pajėgumus pabrėžiama, kad per 2016 m. patikrinimą vietoje HEG bylos tikrintojams parodė trumpą filmą, kuriame pateikiama HEG grupės apžvalga. Vienas iš šio filmo elementų – bendrovės ateities planai didinti gamybos pajėgumus. Be to, bendrovės atstovai per patikrinimą vietoje paaiškino, kad šie planai šiuo metu sustabdyti atsižvelgiant į tai, kad bendrovė nevisiškai išnaudojo savo pajėgumus ir mažėjo paklausa visame pasaulyje. Todėl, jeigu būtų panaikinti antidempingo ir (arba) kompensaciniai muitai, gali būti, kad Indijos GES paklausa Sąjungos rinkoje padidės ir kad HEG turės paskatų didinti pajėgumus, kad galėtų patenkinti paklausą.

(164)

Dėl HEG tvirtinimo, susijusio su kainų skirtumais Sąjungos rinkoje ir kitose trečiųjų šalių rinkose, pabrėžiama, kad Komisija 149 ir 150 konstatuojamosiose dalyse atliko Indijos eksportuojančių gamintojų kitoms trečiosioms rinkoms taikytų kainų ir Sąjungos gamintojų vidutinių kainų Sąjungos rinkoje, o ne Indijos gamintojų vidutinių kainų Sąjungos rinkoje palyginimą. Primenama, kad HEG vidutinė kaina Sąjungos rinkoje yra dempingo kaina, dėl kurios priverstinai mažinama Sąjungos gamintojų vidutinė kaina, todėl netinkama šiam palyginimui.

(165)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, HEG tvirtinimai atmetami.

(166)

Todėl patvirtinama Komisijos išvada, kad yra tikimybė, kad panaikinus priemones subsidijavimas tęsis.

(167)

Per peržiūros tiriamąjį laikotarpį panašų produktą gamino aštuoni gamintojai (dvi atskiros bendrovės ir dvi grupės). Jie sudaro Sąjungos pramonę, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 9 straipsnio 1 dalyje.

(168)

Kaip minėta 141 konstatuojamojoje dalyje, GES pramonės padėtis yra glaudžiai susijusi su elektrotechninio plieno pramonės, kurioje GES naudojamos elektrotechninio plieno krosnyse plieno laužui lydyti, padėtimi. Šiuo atžvilgiu per nagrinėjamąjį laikotarpį elektrotechninio plieno pramonėje vyravo neigiamos rinkos sąlygos ir mažėjo suvartojimas, o tai susiję ir su GES suvartojimu.

(169)

Kadangi Indijoje nagrinėjamąjį produktą gamina tik du eksportuojantys gamintojai, su GES importu į Europos Sąjungą iš Indijos ir kitų trečiųjų šalių susiję duomenys nenurodyti tiksliais skaičiais, kad pagal pagrindinio reglamento 29 straipsnį būtų užtikrintas konfidencialumas.

(170)

Komisija Sąjungos suvartojimą nustatė sudėdama:

(171)

Tuo remiantis Sąjungos suvartojimo raida buvo tokia:

2 lentelė

Sąjungos suvartojimas

(172)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį Sąjungos suvartojimas sumažėjo 8 %. Tiksliau Sąjungos suvartojimas 2013 m. sumažėjo 7 %, 2013–2014 m. padidėjo 4 %, o nuo 2014 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio vėl sumažėjo 5 %.

(173)

Kaip minėta 141 ir 168 konstatuojamosiose dalyse, paklausa apskritai sumažėjo dėl neigiamų rinkos tendencijų elektrotechninio plieno sektoriuje, nes grafito elektrodų pardavimo apimtis yra susijusi su plieno gamybos elektrinėse krosnyse apimties raida.

(174)

Po faktų atskleidimo bendradarbiaujantis Indijos eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad analizuojant rinkos dalį ir suvartojimą reikėtų atsižvelgti į Sąjungos gamintojų importą iš jų susijusių bendrovių JAV, Meksikoje, Japonijoje ir Malaizijoje, kuris per pastaruosius trejus metus labai padidėjo.

(175)

Į importą iš visų kitų trečiųjų šalių deramai atsižvelgta skaičiuojant Sąjungos suvartojimą, kaip paaiškinta 170 konstatuojamojoje dalyje, dėl to šis importas tinkamai atsispindi viso suvartojimo duomenyse. Todėl argumentas buvo atmestas.

(176)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį importo apimtis mažėjo. Ji labai sumažėjo 2013 m. (43 %), padidėjo 2014 m. ir vėl sumažėjo per peržiūros tiriamąjį laikotarpį. Apskritai, per nagrinėjamąjį laikotarpį ji sumažėjo 26 %.

(177)

Importo rinkos dalį Komisija nustatė remdamasi Sąjungos suvartojimu, kaip nurodyta 170 konstatuojamojoje dalyje.

(178)

Rinkos dalis keitėsi panašiai kaip importo apimtis, t. y. 2012–2013 m. sumažėjo, 2013–2014 m. padidėjo ir nuo 2014 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio vėl sumažėjo. Apskritai rinkos dalis per peržiūros tiriamąjį laikotarpį, palyginti su 2012 m., sumažėjo 1,2 procentinio punkto.

(179)

Importo iš Indijos rinkos dalis nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje sudarė 6–7 %. Peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigoje ji sumažėjo iki 4–5 %.

(180)

Importo iš Indijos kainų tendenciją Komisija nustatė remdamasi į 14 straipsnio 6 dalies duomenų bazę įrašytais duomenimis. Iš esmės jie atitiko bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo nurodytas kainas.

(181)

Vidutinės importo į Sąjungą iš nagrinėjamosios šalies kainos raida:

4 lentelė

Importo kaina  (*1)

(182)

Apskritai vidutinės importo kainos per nagrinėjamą laikotarpį sumažėjo 14 %. 2012–2013 m. importo kainos padidėjo 5 %, 2014 m. sumažėjo 16 % ir per PTL sumažėjo dar 3 %.

(183)

Komisija priverstinį kainų mažinimą per peržiūros tiriamąjį laikotarpį nustatė palyginusi i) vidutines svertines atrinktų Sąjungos gamintojų kiekvienos rūšies produkto pardavimo kainas, taikytas nesusijusiems pirkėjams Sąjungos rinkoje, pakoreguotas atsižvelgiant į gamintojo kainas EXW sąlygomis, ir ii) iš bendradarbiaujančio Indijos gamintojo importuojamo kiekvienos rūšies produkto atitinkamas vidutines svertines kainas, taikytas pirmam nepriklausomam pirkėjui Sąjungos rinkoje, nustatytas remiantis CIF kaina (kaina, draudimas ir frachtas) ir pakoreguotas atsižvelgiant į antidempingo/kompensacinį muitą ir sąnaudas po importo.

(184)

Lygintos to paties prekybos lygio sandorių kiekvienos rūšies produkto kainos, kurios prireikus buvo tinkamai pakoreguotos atėmus lengvatas ir nuolaidas. Palyginus gauti rezultatai išreikšti atrinktų Sąjungos gamintojų apyvartos peržiūros tiriamuoju laikotarpiu procentine dalimi.

(185)

Palyginus bendradarbiaujančiam eksportuojančiam gamintojui nustatytas 3 % vidutinis svertinis priverstinio kainų mažinimo peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos rinkoje skirtumas. Tačiau iš skaičiavimų atėmus antidempingo ir kompensacinius muitus priverstinio kainų mažinimo skirtumas siektų 9 %. Iš nebendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo per PTL importuotas tik labai nedidelis produkto kiekis. Komisija vis dėlto atliko priverstinio kainų mažinimo skaičiavimą. Komisija atėmusi taikomus antidempingo ir kompensacinius muitus nustatė 12 % priverstinio kainų mažinimo skirtumą. Tačiau šis skaičiavimas yra pagrįstas labai maža importo apimtimi ir, kadangi nebuvo bendradarbiauta, atliekant skaičiavimą nebuvo atsižvelgta į produkto rūšis. Taigi patikimumas yra nedidelis.

(186)

Mažėjant suvartojimui importo iš visų kitų trečiųjų šalių apimtis nuo 2012 m. iki PTL sumažėjo 10 %. Importo iš visų kitų trečiųjų šalių rinkos dalis per nagrinėjamąjį laikotarpį sudarė 22–23 %. Daugiausia importuota iš Kinijos, JAV, Meksikos, Rusijos ir Japonijos – tai vienintelės šalys, kurių kiekvienos užimama rinkos dalis per PTL buvo didesnė nei 1 %.

(187)

Importo iš JAV, Japonijos ir Meksikos kainos buvo didesnės už Indijos eksportuotojų ir Sąjungos gamintojų kainas. Nagrinėjamuoju laikotarpiu importo iš JAV ir Meksikos rinkos dalis padidėjo mažiau nei 1 procentiniu punktu. Importo iš Japonijos rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 1,5 procentinio punkto.

(188)

Importo iš Kinijos ir Rusijos kainos buvo mažesnės už Indijos eksportuotojų ir Sąjungos gamintojų kainas (išskyrus 2012 m. Rusijos atžvilgiu). Remiantis Sąjungos pramonės prašyme atlikti peržiūrą pateikta informacija dalis iš Kinijos importuojamų produktų – mažo skersmens (mažesnio nei 400 mm) GES, o iš Indijos daugiausia importuojama ir Sąjungoje daugiausia gaminama didelio skersmens (didesnio nei 400 mm) GES (25), kurios yra brangesnės.

(189)

Importo iš Kinijos rinkos dalis per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 1 procentiniu punktu ir per PTL sudarė 10–11 %, o importo iš Rusijos rinkos dalis per PTL buvo tik 2–3 %. Per nagrinėjamąjį laikotarpį ji padidėjo 0,3 procentinio punkto. Tačiau tokie padidėjimai neturėjo didelio poveikio Sąjungos pramonės rinkos daliai, kuri, kaip paaiškinta 202 konstatuojamojoje dalyje, per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 1,9 procentinio punkto.

(190)

Taigi, atsižvelgiant į tai, kad pagal importo statistinius duomenis gauti duomenys neleidžia atskirti skirtingų produkto rūšių ir todėl jais remiantis nebuvo galima atlikti prasmingo kiekvienos rūšies produkto kainų palyginimo, kaip tą buvo galima padaryti Indijos atveju remiantis bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo pateikta išsamia informacija, nebuvo įmanoma aiškiai nustatyti importo iš Kinijos ir Rusijos poveikio.

(191)

Pagal pagrindinio reglamento 8 straipsnio 4 dalį nagrinėjant subsidijuoto importo poveikį Sąjungos pramonei buvo įvertinti visi ekonominiai veiksniai, nagrinėjamuoju laikotarpiu turėję įtakos Sąjungos pramonės būklei.

(192)

Kaip minėta 14 konstatuojamojoje dalyje, siekiant nustatyti galimą Sąjungos pramonei padarytą žalą atlikta atranka.

(193)

Siekdama nustatyti žalą Komisija atskyrė makroekonominius žalos rodiklius nuo mikroekonominių. Makroekonominius rodiklius Komisija vertino remdamasi prašyme atlikti peržiūrą, nebendradarbiaujančio Sąjungos gamintojo metinėse ataskaitose ir patikrintuose atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymuose pateiktais duomenimis. Duomenys buvo susiję su visais Sąjungos gamintojais. Mikroekonominius rodiklius Komisija vertino remdamasi atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymuose pateiktais duomenimis. Duomenys buvo susiję su atrinktais Sąjungos gamintojais. Nustatyta, kad abu duomenų rinkiniai buvo tipiški Sąjungos pramonės ekonominės padėties atžvilgiu.

(194)

Makroekonominiai rodikliai: gamyba, gamybos pajėgumai, pajėgumų naudojimas, pardavimo apimtis, rinkos dalis, augimas, užimtumas, našumas, subsidijų skirtumo dydis ir atsigavimas po buvusio subsidijavimo.

(195)

Mikroekonominiai rodikliai: vidutinės vieneto kainos, vieneto sąnaudos, darbo sąnaudos, atsargos, pelningumas, grynųjų pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža ir pajėgumas padidinti kapitalą.

(196)

Nustatyta, kad abu duomenų rinkiniai yra tipiški Sąjungos pramonės ekonominės padėties atžvilgiu.

(197)

Visos Sąjungos gamybos, gamybos pajėgumų ir pajėgumų naudojimo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

6 lentelė

Sąjungos gamintojų gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

(198)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį gamybos apimtis sumažėjo 6 %. Tiksliau pirmiausia ji iki 2014 m. padidėjo 2 %, po to peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, palyginti su 2014 m., sumažėjo 8 %.

(199)

Gamybos pajėgumai nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 2 %.

(200)

Sumažėjus gamybos apimčiai pajėgumų naudojimas per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo 3 procentiniais punktais.

(201)

Sąjungos pramonės pardavimo apimties ir rinkos dalies raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

7 lentelė

Sąjungos gamintojų pardavimo apimtis ir rinkos dalis

(202)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės viso pardavimo Sąjungos rinkoje apimtis sumažėjo apytikriai 5 %. Sąjungos pramonės rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo nepastovi. 2013 m. ji padidėjo 2,9 procentinio punkto. Tada 2014 m. sumažėjo 3,3 procentinio punkto ir per peržiūros tiriamąjį laikotarpį vėl padidėjo 2,3 procentinio punkto. Apskritai Sąjungos pramonės rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 1,9 procentinio punkto.

(203)

Po faktų atskleidimo bendradarbiaujantis Indijos eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad nustatant Sąjungos pramonės rinkos dalį reikėtų atsižvelgti į Sąjungos gamintojų importą iš jų susijusių bendrovių JAV, Meksikoje, Japonijoje ir Malaizijoje. Tačiau Sąjungos pramonės rinkos dalis apskaičiuojama remiantis jos produkcijos pardavimu Sąjungos rinkoje. Į Sąjungos pramonės importą neatsižvelgiama, nes tai iškraipytų bendrą vaizdą, kadangi importas būtų apskaičiuotas du kartus – kaip importas ir kaip Sąjungos pramonės pardavimas. Todėl argumentas buvo atmestas.

(204)

Nuo 2012 m. iki PTL Sąjungos suvartojimas sumažėjo 8 %. Sąjungos pramonės pardavimo apimtis sumažėjo 5 %, tačiau rinkos dalis padidėjo 1,9 procentinio punkto.

(205)

Užimtumo ir našumo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

8 lentelė

Sąjungos gamintojų užimtumas ir našumas

(206)

Sąjungos pramonės užimtumas per nagrinėjamąjį laikotarpį iš esmės nesikeitė. Sumažėjus gamybai (6 % per nagrinėjamąjį laikotarpį) našumas per tą patį laikotarpį taip pat sumažėjo 6 %.

(207)

Per tyrimą nustatyta, kad GES iš Indijos į Sąjungos rinką toliau buvo importuojamos subsidijuojama kaina. Indijai nustatytas subsidijų skirtumas peržiūros tiriamuoju laikotarpiu gerokai viršijo de minimis lygį, kaip aprašyta 130 konstatuojamojoje dalyje. Tai sutapo su importo kainų sumažėjimu, palyginti su 2012 m. Vis dėlto Sąjungos pramonė sugebėjo pasinaudoti galiojančiomis kompensacinėmis priemonėmis ir šiek tiek padidino užimamą rinkos dalį.

(208)

Sąjungos pramonės pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje vidutinių kainų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

9 lentelė

Pardavimo Sąjungoje kainos ir vieneto sąnaudos

(209)

Sąjungos pramonės vidutinė vieneto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje kaina nuolat mažėjo (25 %) ir per PTL siekė 2 825 EUR/t. Sąjungos pramonė turėjo mažinti kainas, kad prisiderintų prie bendro pardavimo kainų GES rinkoje mažėjimo dėl sumažėjusios paklausos elektrotechninio plieno sektoriuje.

(210)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu vidutinės Sąjungos pramonės gamybos sąnaudos sumažėjo mažiau, t. y. 18 %. Pagrindinis veiksnys, turėjęs poveikio vieneto gamybos sąnaudų mažėjimui, buvo mažėjanti žaliavų kaina.

(211)

Po faktų atskleidimo bendradarbiaujantis Indijos eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad žaliavos kaina visame pasaulyje sumažėjo daugiau nei Sąjungos pramonės žaliavų sąnaudos per nagrinėjamąjį laikotarpį. Todėl Sąjungos pramonė buvo neveiksminga žaliavų įsigijimo atžvilgiu, dėl to galima suabejoti jos gyvybingumu.

(212)

Per tyrimą nustatyta, kad Sąjungos pramonė žaliavas įsigijo įvairiose pasaulio šalyse iš susijusių ir nesusijusių tiekėjų tokiomis pačiomis kainomis ir nebuvo jokių neveiksmingumo požymių žaliavų įsigijimo atžvilgiu. Kadangi tvirtinimas nebuvo daugiau pagrįstas, jis buvo atmestas.

(213)

Vidutinių darbo sąnaudų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

10 lentelė

Vidutinės vieno darbuotojo darbo sąnaudos

(214)

Vidutinės vieno darbuotojo darbo sąnaudos per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo tik šiek tiek – 2 %.

(215)

Atsargų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

11 lentelė

Atsargos

(216)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu atrinktų Sąjungos gamintojų laikotarpio pabaigos atsargų lygis absoliučiais skaičiais padidėjo daugiau nei dvigubai. Per PTL atsargų lygis sudarė apie 11 % gamybos.

(217)

Pelningumo, grynųjų pinigų srauto, investicijų ir investicijų grąžos raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

12 lentelė

Pelningumas, grynųjų pinigų srautas, investicijos ir investicijų grąža

(218)

Sąjungos pramonės pelningumą Komisija nustatė ikimokestinį grynąjį pelną, gautą parduodant panašų produktą nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje, išreiškusi tokio pardavimo apyvartos procentine dalimi. Sąjungos pramonės pelningumas palaipsniui mažėjo nuo 11,3 % 2012 m. iki 2,8 % per PTL, t. y. sumažėjo 8,5 procentinio punkto.

(219)

Po faktų atskleidimo bendradarbiaujantis Indijos eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad Sąjungos gamintojų pelningumas mažėjo dėl jų didelių administracinių ir pardavimo pridėtinių išlaidų.

(220)

Per tyrimą nustatyta, kad vieneto gamybos sąnaudos per nagrinėjamąjį laikotarpį mažėjo, kaip nurodyta 210 konstatuojamojoje dalyje. Vieneto gamybos sąnaudų sumažėjimas buvo susijęs su administracinėmis ir pardavimo išlaidomis, net jei pagrindinę sąnaudų dalį sudaro žaliavos. Todėl argumentas buvo atmestas.

(221)

Grynasis pinigų srautas yra Sąjungos gamintojo gebėjimas pačiam finansuoti savo veiklą. Nagrinėjamuoju laikotarpiu grynųjų pinigų srautas sumažėjo 35 %. Grynųjų pinigų srauto didelį sumažėjimą iš esmės galima paaiškinti tuo, kad labai sumažėjo pelningumas, kaip aprašyta 218 konstatuojamojoje dalyje.

(222)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį Sąjungos pramonės metinės investicijos į nagrinėjamąjį produktą sumažėjo daugiau nei per pusę – nuo 25 mln. EUR 2012 m. iki 12 mln. EUR per PTL.

(223)

Po faktų atskleidimo bendradarbiaujantis Indijos eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad investicijos sumažėjo tik dėl sumažėjusios paklausos ir GES gamybos perteklinių pajėgumų visame pasaulyje.

(224)

Iš tikrųjų, per tyrimą patvirtinta, kad, kaip paaiškinta 172 konstatuojamojoje dalyje, per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo GES suvartojimas. Tačiau pažymėtina, kad Sąjungos pramonės investicijos į nagrinėjamąjį produktą per paskutinės priemonių galiojimo termino peržiūros PTL, kai taip pat mažėjo suvartojimas, buvo tris kartus didesnės už investicijas per šios peržiūros PTL.

(225)

Investicijų grąža išreiškiama investicijų grynosios buhalterinės vertės pelno procentiniu dydžiu. Investicijų grąža iš panašaus produkto gamybos ir pardavimo palaipsniui mažėjo – nuo 16,5 % 2012 m. iki 3,9 % per PTL.

(226)

Per tyrimą nustatyta, kad nepaisant galiojančių priemonių daugumos žalos rodiklių raida buvo neigiama ir Sąjungos pramonės ekonominė ir finansinė padėtis per nagrinėjamąjį laikotarpį blogėjo. Vis dėlto Sąjungos pramonei pavyko išlaikyti ir šiek tiek padidinti rinkos dalį, o tą ji galėjo padaryti tik dėl to, kad gavo mažesnį pelną.

(227)

Nors šią neigiamą raidą galima paaiškinti tuo, kad sumažėjo suvartojimas (8 % per nagrinėjamąjį laikotarpį), importas iš Indijos Sąjungos rinkoje nuolat užėmė didelę dalį. Importuojami produktai buvo parduodami mažesnėmis nei Sąjungos pramonės kainomis ir dėl to Sąjungos pramonės kainos per PTL buvo priverstinai sumažintos 3 %. Be to, nustatytas 9 % priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumas. Taigi, dėl subsidijuoto importo iš Indijos dempingo kaina vis dar darytas spaudimas kainoms. Iš tikrųjų, spaudimas kainoms per šį PTL padidėjo, palyginti su pirmesne priemonių galiojimo termino peržiūra, kai priverstinio kainų mažinimo skirtumas buvo mažesnis nei 2 %.

(228)

Mažėjant suvartojimui ir dėl subsidijuoto importo dempingo kaina daromo spaudimo kainoms Sąjungos pramonė buvo priversta mažinti pardavimo kainas. Dėl to jos pelnas per peržiūros tiriamąjį laikotarpį, nors ir teigiamas (2,8 %), buvo mažesnis nei per pradinį tyrimą nustatytas 8 % tikslinis pelnas.

(229)

Po faktų atskleidimo bendradarbiaujantis Indijos eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad Sąjungos pramonės rinkos dalis padidėjo 2 %, reiškia, Sąjungos gamintojai itin pasinaudojo sumažėjusiu importu iš Indijos. Teigta, kad Sąjungos pramonės rinkos dalis būtų net didesnė, jei būtų atsižvelgta į Sąjungos pramonės importą iš kitų trečiųjų šalių. Tuo pačiu metu Sąjungos pramonei teko susidurti su nelanksčia konkurencija dėl kainų su kitais šaltiniais (visų pirma mažų kainų importu iš Kinijos ir Rusijos). Taigi, tvirtinta, kad su importu iš Indijos negalima susieti jokios žalos dėl tariamai mažesnės Sąjungos gamintojų rinkos dalies.

(230)

Iš tikrųjų, atlikus tyrimą nustatyta, kad importo iš Indijos apimtis ir rinkos dalis sumažėjo, tačiau, kaip paaiškinta 227 konstatuojamojoje dalyje, dėl subsidijuoto importo iš Indijos dempingo kaina vis tiek buvo daromas spaudimas kainoms, kurs netgi sustiprėjo per dabartinį PTL, palyginti su pirmesnės priemonių galiojimo termino peržiūros PTL. Todėl argumentas buvo atmestas.

(231)

Ta pati suinteresuotoji šalis toliau tvirtino, kad Komisija neatsižvelgė į tai, kad importas mažomis kainomis iš Kinijos ir Rusijos yra viena pagrindinių spaudimo kainoms Sąjungos rinkoje priežasčių, ir skatino atlikti išsamią nagrinėjamojo produkto importo mažomis kainomis iš Kinijos ir Rusijos analizę prieš nustatant, ar yra tikimybė, kad žala Sąjungos pramonei pasikartos. Ši šalis taip pat manė, kad kai kurie Kinijos gamintojai padidino didelio skersmens GES importą į Sąjungos rinką.

(232)

Dėl GES importo iš Kinijos ir Rusijos kainų, kaip paaiškinta 188 ir 190 konstatuojamosiose dalyse, reikėtų priminti, kad: i) nebuvo galima atlikti prasmingo iš šių šalių importuojamo kiekvienos rūšies produkto kainų palyginimo, kaip tą buvo galima padaryti Indijos atveju remiantis bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo pateikta išsamia informacija; ii) Komisijos turimi importo iš šių šalių statistiniai duomenys neleidžia atskirti skirtingų produkto rūšių ir iii) remiantis Sąjungos pramonės prašyme atlikti peržiūrą pateikta informacija, kurią patvirtino ir naudotojai, iš šių šalių daugiausia importuojama mažesnio skersmens GES, kurios yra pigesnės. Be to, bendradarbiaujantis Indijos eksportuojantis gamintojas nepagrindė savo tvirtinimo dėl padidėjusio didesnio skersmens GES importo iš Kinijos į Sąjungą.

(233)

Dėl GES importo iš Kinijos ir Rusijos apimties ir rinkos dalies, kaip paaiškinta 189 konstatuojamojoje dalyje, per nagrinėjamąjį laikotarpį importo iš Kinijos rinkos dalis padidėjo 1 procentiniu punktu, o importo iš Rusijos rinkos dalis – 0,3 procentinio punkto. Toks padidėjimas neturėjo didelio poveikio Sąjungos pramonės rinkos daliai, kuri, kaip paaiškinta 189 konstatuojamojoje dalyje, per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 1,9 procentinio punkto. Todėl argumentas buvo atmestas.

(234)

Ta pati suinteresuotoji šalis tvirtino, kad Sąjungos pramonė buvo neveiksminga gamindama mažesnio skersmens GES, nes tokių produktų pardavimas sudarė tik dalį visos pardavimo apimties.

(235)

Pagal rinkos sąlygas paprastai pasiūlą, tiksliau parduodamą produktą, skatina paklausa. Kadangi tvirtinimas dėl Sąjungos pramonės neveiksmingumo gaminant mažesnio skersmens GES toliau nebuvo pagrįstas, argumentas buvo atmestas.

(236)

Ta pati suinteresuotoji šalis tvirtino, kad trūko importo dempingo kaina iš kitų šalių, įskaitant importo iš susijusių bendrovių JAV, Meksikoje, Malaizijoje ir Japonijoje, didėjančiais kiekiais poveikio analizės.

(237)

Kaip nurodyta 187 konstatuojamojoje dalyje, importo iš JAV, Japonijos ir Meksikos kainos buvo didesnės už Indijos eksportuotojų ir Sąjungos gamintojų kainas. Importo iš šių šalių rinkos dalis per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 0,1 procentinio punkto ir PTL pabaigoje sudarė mažiau nei 10 %. Taip pat Komisija neturėjo jokių įrodymų, kad produkto iš šių šalių kainos buvo dempingo kainos. Todėl argumentas buvo atmestas.

(238)

Ta pati suinteresuotoji šalis tvirtino, kad skaičiuodama priverstinio kainų mažinimo ir priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumus pagal kiekvieną rūšį Komisija naudojo produkto kontrolės numerį (PKN) ir taip neatsižvelgė į naudotą žaliavą, kuri turi didelio poveikio sąnaudoms ir kainoms. Lyginant iš tos pačios žaliavos pagamintų produktų rūšis priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumas sumažėtų nuo 9 iki 8 %.

(239)

Iš tikrųjų, žaliavų skirtumo PKN struktūroje nebuvo matyti, todėl skaičiuojant priverstinio kainų mažinimo ir priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumus į tokius skirtumus atsižvelgta nebuvo. Vis dėlto, kai produktų rūšys buvo atskirtos atsižvelgiant į naudotas žaliavas priverstinio kainų mažinimo ir priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumams apskaičiuoti, kaip to prašė suinteresuotoji šalis po faktų atskleidimo, 227 konstatuojamojoje dalyje nurodytas priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumas sumažėjo tik 1 procentiniu punktu iki 8 %. Todėl šis sumažėjimas neturėjo jokio esminio poveikio Komisijos nustatytiems faktams dėl priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumo per peržiūros tiriamąjį laikotarpį.

(240)

Ta pati suinteresuotoji šalis nesutiko su 8 % tiksliniu pelnu, nustatytu per pradinį tyrimą, ir tvirtino, kad GES gamintojai nuostolių patyrė dėl tarptautinės plieno paklausos sumažėjimo, todėl 8 % tikslinis pelnas jau nebėra pateisinamas.

(241)

Primenama, kad tikslinis panašaus produkto pardavimo Sąjungos rinkoje pelnas turėtų būti toks, kurį tokios rūšies pramonė šiame sektoriuje galėtų pagrįstai gauti įprastomis konkurencijos sąlygomis, t. y. kai nėra importo dempingo kaina/subsidijuoto importo. Šiuo tikslu, kaip pažymėta Reglamento (EB) Nr. 1628/2004 34 konstatuojamojoje dalyje, buvo tinkamai išnagrinėtas Sąjungos pramonės pelno lygis, kai subsidijuoto importo rinkos dalis buvo pati mažiausia (t. y. 1999 m.). Taigi, buvo padaryta galutinė išvada, kad pelno dydis žalos skirtumui apskaičiuoti, kuris pagrįstai atspindėtų Bendrijos pramonės finansinę padėtį, kai nėra žalingo subsidijuoto importo iš Indijos, turėtų būti 8 %. Todėl argumentas buvo atmestas.

(242)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad Sąjungos pramonės padėtis per peržiūros tiriamąjį laikotarpį buvo labai pažeidžiama, o tai daugiausia susiję su neigiamomis rinkos sąlygomis ir atitinkamai sumažėjusiu suvartojimu. Todėl vertindama Komisija nagrinėjo žalos dėl subsidijuoto importo iš Indijos pasikartojimo tikimybę.

(243)

Norint nustatyti žalos pasikartojimo tikimybę, jei Indijai taikomos priemonės būtų panaikintos, analizuoti šie veiksniai: Indijos gamybos pajėgumai ir nepanaudoti pajėgumai, Indijos eksportas į kitas trečiąsias šalis ir Sąjungos rinkos patrauklumas.

(244)

155 konstatuojamojoje dalyje padaryta išvada, kad, jei būtų leista nebetaikyti priemonių, Indijos eksportuojantys gamintojai toliau į Sąjungą eksportuotų didelį produkto kiekį ir net padidintų dabartinį eksportuojamą kiekį, ir veikiausiai būtų eksportuojama subsidijuojama kaina.

(245)

Kaip nustatyta 139 ir 140 konstatuojamosiose dalyse, įvertinta, kad per PTL Indijos pajėgumai sudarė apie 160 000 tonų, o nepanaudoti pajėgumai – 40 000–50 000 tonų, t. y. 29–36 % Sąjungos suvartojimo tuo pačiu laikotarpiu. Be to, kaip nurodyta 139 konstatuojamojoje dalyje, Indijos eksportuojantys gamintojai veikiausiai toliau didins savo pajėgumus, jei padidės paklausa. Kaip minėta 142 konstatuojamojoje dalyje, 2014 m. lapkričio mėn. pabaigoje Indijos valdžios institucijos iš Kinijos importuojamoms GES nustatė antidempingo priemones. Dėl to manoma, kad Indijos gamintojai padidins rinkos dalį šalies vidaus rinkoje.

(246)

Panaikinus priemones bent dalis šių nepanaudotų pajėgumų veikiausiai bus vėl nukreipta į Sąjungos rinką dėl jos patrauklumo (kaip aprašyta 152–155 konstatuojamosiose dalyse). Be to, kaip aprašyta 143 konstatuojamojoje dalyje, Indijos gamintojai yra labai orientuoti į eksportą. Dėl GES kainų, kaip aprašyta 149 konstatuojamojoje dalyje, nustatyta, kad kai kuriose Indijos eksporto tikslinėse rinkose kainos buvo didesnės nei Sąjungoje. Tačiau atsižvelgiant į skirtingą produkto asortimentą ši informacija neturi poveikio bendram vertinimui, kad nauji pajėgumai bus nukreipti į Sąjungos rinką, nes šis kainų palyginimas yra ne visiškai patikimas.

(247)

Kaip nurodyta 146 konstatuojamojoje dalyje, Rusija nustatė antidempingo priemones iš Indijos importuojamoms GES ir Indijos eksportas į Rusiją per nagrinėjamąjį laikotarpį gerokai sumažėjo. Tai reiškia, kad Indijos eksportuojančių gamintojų galimybės patekti į pagrindinę trečiosios šalies rinką yra ribotos, o atsižvelgiant į 245 konstatuojamojoje dalyje minėtus esamus arba veikiausiai padidėsiančius nepanaudotus pajėgumus yra didelė tikimybė, kad, jei būtų leista nebetaikyti priemonių, Indijos eksportuojantys gamintojai gerokai padidins nagrinėjamojo produkto importą į Sąjungos rinką.

(248)

Kaip nustatyta 185 konstatuojamojoje dalyje, dėl importo iš Indijos kainos be antidempingo ir kompensacinių muitų Sąjungos pardavimo kainos būtų priverstinai mažinamos 9 %. Nebendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo atveju apskaičiuotas 12 % priverstinio kainų mažinimo skirtumas, išskaičiavus antidempingo ir kompensacinius muitus. Tai galimos importo iš Indijos kainos, jei priemonės būtų panaikintos, rodiklis. Tuo remiantis yra tikimybė, kad, jei priemonės bus panaikintos, spaudimas kainoms Sąjungos rinkoje gerokai padidės, todėl toliau blogės Sąjungos pramonės ekonominė padėtis.

(249)

Kalbant apie apimtį – panaikinus priemones Indijos eksportuojantys gamintojai veikiausiai galėtų padidinti užimamą Sąjungos rinkos dalį. Visų pirma nebendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas, kuriam šiuo metu taikoma didesnė muito norma (15,7 %), būtų labai suinteresuotas atnaujinti didelės apimties eksportą į Sąjungos rinką. Jei susiklostytų tokia padėtis, Sąjungos pramonės pardavimo apimtis ir rinkos dalis iš karto sumažėtų.

(250)

Tuo remiantis, jei nebebus taikomos priemonės, Indijos eksportuojantys gamintojai veikiausiai padidins importą į Sąjungos rinką ir užimamą rinkos dalį, be to, veikiausiai bus importuojama dempingo ir subsidijuojamomis kainomis, dėl kurių bus gerokai priverstinai mažinamos Sąjungos pramonės pardavimo kainos. Taip bus didinamas spaudimas kainoms Sąjungos rinkoje ir daromas neigiamas poveikis Sąjungos pramonės pelningumui ir finansinei padėčiai. Dėl to toliau blogės Sąjungos pramonės ekonominė padėtis.

(251)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad yra didelė tikimybė, kad žala pasikartos, jei priemonės būtų panaikintos.

(252)

Pagal pagrindinio reglamento 31 straipsnį Komisija nagrinėjo, ar toliau Indijai taikant galiojančias kompensacines priemones nebūtų pažeisti visos Sąjungos interesai. Nustatant Sąjungos interesus įvertinti visi susiję interesai, įskaitant Sąjungos pramonės, importuotojų ir naudotojų interesus.

(253)

Primenama, kad atliekant pradinį tyrimą laikyta, kad priemonių priėmimas neprieštarauja Sąjungos interesams.

(254)

Visoms suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė pareikšti savo nuomonę pagal pagrindinio reglamento 31 straipsnio 2 dalį.

(255)

Tuo remdamasi Komisija išnagrinėjo, ar, nepaisant išvadų, susijusių su tikimybe, kad tęsis subsidijavimas ir pasikartos žala, yra įtikinamų priežasčių, leidžiančių daryti išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju toliau taikant galiojančias priemones būtų prieštaraujama Sąjungos interesams.

(256)

Kaip paaiškinta 226 konstatuojamojoje dalyje, Sąjungos pramonė dėl priemonių galėjo išlaikyti savo užimamą rinkos dalį. Tuo pačiu 250 konstatuojamojoje dalyje taip pat padaryta išvada, kad, jei būtų leista nebetaikyti Indijai kompensacinių priemonių, Sąjungos pramonės padėtis veikiausiai pablogėtų. Todėl galima daryti išvadą, kad tolesnis priemonių taikymas Indijai Sąjungos pramonei būtų naudingas.

(257)

Kaip minėta 16 konstatuojamojoje dalyje, nė vienas importuotojas nebendradarbiavo ir nepranešė apie save atliekant šį tyrimą. Todėl nebuvo jokių požymių, rodančių, kad toliau taikant priemones daromas neigiamas poveikis importuotojams būtų didesnis už teigiamą priemonių poveikį.

(258)

Kaip minėta 18 konstatuojamojoje dalyje, susisiekta su 53 naudotojais, iš kurių aštuoni pateikė klausimyno atsakymus. Keturi iš jų naudojo iš Indijos importuotas GES. Jų importas sudarė apie 20 % viso nagrinėjamojo produkto importo iš Indijos.

(259)

Primenama, kad per pradinį tyrimą buvo nustatyta, kad naudotojams priemonių nustatymas neturėtų reikšmingo poveikio. Nepaisant to, kad priemonės buvo taikomos dešimt metų, į Sąjungą ir toliau produktas buvo tiekiamas, be kita ko, iš Indijos. Naudotojai nepateikė jokios įrodančios informacijos, kad būtų kilę sunkumų rasti kitų šaltinių, be to, atliekant tyrimą tokios informacijos taip pat negauta.

(260)

Be to, primenama, kad dėl priemonių nustatymo poveikio naudotojams per pradinį tyrimą buvo nuspręsta, kad, atsižvelgiant į nežymų GES sąnaudų poveikį naudotojų pramonės įmonėms, sąnaudų padidėjimas neturėtų padaryti didelės įtakos naudotojų pramonei. Šios išvados per šią peržiūrą patvirtintos, nes nustačius priemones nebuvo nustatyta jokių tam prieštaraujančių požymių. Be to, nė vienas iš keturių naudotojų nepateikė jokių argumentų, prieštaraujančių tolesniam priemonių taikymui.

(261)

Plieno gamintojų federacija, t. y. Vokietijos plieno pramonės federacija („Wirtschaftsvereinigung Stahl“) nesutiko su tolesniu priemonių taikymu ir tvirtino, kad dėl taikomų priemonių Sąjungoje plieno gamintojams atsirado konkurencinių trūkumų, palyginti su plieno gamintojais kituose regionuose, kuriuose GES netaikomos priemonės. Federacija teigė, kad toliau taikant priemones Sąjungos pramonė ir toliau naudotųsi dominuojančia padėtimi. Tačiau iš importo iš Indijos raidos nustačius priemones akivaizdu, kad iš Indijos buvo toliau importuojama per visą nagrinėjamąjį laikotarpį. Be to, atlikus tyrimą nustatyta, kad į Sąjungos rinką vis daugiau patenka GES iš įvairių kitų trečiųjų šalių.

(262)

Atsižvelgiant į tai ir į išvadas, padarytas per pradinį tyrimą, tikimasi, kad toliau taikant priemones nebus daromas didelis neigiamas poveikis naudotojams ir kad todėl nėra įtikinamų priežasčių, leidžiančių daryti išvadą, kad toliau taikant galiojančias priemones būtų pakenkta Sąjungos interesams.

(263)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija priėjo prie išvados, kad nėra įtikinamų su Sąjungos interesais susijusių priežasčių, kodėl iš Indijos importuojamiems produktams nereikėtų toliau taikyti galiojančių kompensacinių priemonių.

(264)

Visoms suinteresuotosioms šalims buvo pranešta apie pagrindinius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis buvo ketinama toliau taikyti galiojančias kompensacines priemones. Be to, buvo nustatytas laikas pastaboms dėl atskleistų faktų pateikti. Į pateiktą informaciją ir pastabas buvo deramai atsižvelgta.

(265)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad, remiantis pagrindinio reglamento 18 straipsniu, Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 1185/2010 tam tikroms importuojamoms Indijos kilmės grafito elektrodų sistemoms nustatytos kompensacinės priemonės turėtų būti toliau taikomos.

(266)

Po faktų atskleidimo bendradarbiaujantis Indijos eksportuojantis gamintojas paprašė Komisijos svarstyti galimybę priemonių taikymą pratęsti dvejiems metams. Tačiau per tyrimą nenustatyta išskirtinių aplinkybių, kuriomis būtų galima pagrįsti priemonių taikymo trukmės sumažinimą iki dviejų metų.

(267)

Šiame reglamente konkrečioms bendrovėms nurodytos kompensacinio muito normos taikomos tik šių bendrovių, t. y. konkrečiai paminėtų juridinių asmenų, pagamintam importuojamam nagrinėjamajam produktui. Bet kurios kitos bendrovės, kurios pavadinimas ir adresas šio reglamento rezoliucinėje dalyje konkrečiai nepaminėtas, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, pagamintam importuojamam nagrinėjamajam produktui šios normos negali būti taikomos – jam taikoma „visoms kitoms bendrovėms“ nustatyta muito norma.

(268)

Visi prašymai taikyti šias individualias kompensacinio muito normas (pvz., pasikeitus subjekto pavadinimui arba įkūrus naują gamybos arba pardavimo subjektą) turėtų būti nedelsiant siunčiami Komisijai (26), nurodant visą svarbią informaciją, ypač informaciją apie bendrovės veiklos pasikeitimus, susijusius su gamyba ir pardavimu vidaus rinkoje bei eksportui, kuriuos lėmė, pvz., minėtas pavadinimo pasikeitimas arba gamybos ir pardavimo subjekto pasikeitimas. Prireikus reglamentas bus atitinkamai iš dalies keičiamas atnaujinant bendrovių, kurioms taikomos individualios muito normos, sąrašą.

(269)

Šis reglamentas atitinka pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1036 (27) 15 straipsnio 1 dalį įsteigto komiteto nuomonę,

10.3.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 64/46

(1)

Po antidempingo tyrimo Taryba Reglamentu (EB) Nr. 1629/2004 (2) tam tikroms importuojamoms Indijos (toliau – nagrinėjamoji šalis) kilmės grafito elektrodų sistemoms, kurių KN kodai šiuo metu yra ex 8545 11 00 (TARIC kodas 8545110010) ir ex 8545 90 90 (TARIC kodas 8545909010), nustatė galutinį antidempingo muitą.

(2)

Po antisubsidijų tyrimo Taryba Reglamentu (EB) Nr. 1628/2004 (3) tam tikroms importuojamoms Indijos kilmės grafito elektrodų sistemoms taip pat nustatė galutinius kompensacinius muitus.

(3)

Po ex officio dalinės tarpinės kompensacinių priemonių peržiūros Taryba Reglamentu (EB) Nr. 1354/2008 (4) iš dalies pakeitė reglamentus (EB) Nr. 1628/2004 ir (EB) Nr. 1629/2004.

(4)

Po pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį atliktos antidempingo priemonių galiojimo termino peržiūros Taryba Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 1186/2010 (5) išplėtė antidempingo priemonių taikymą. Po kompensacinių priemonių galiojimo termino peržiūros Taryba Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 1185/2010 (6) išplėtė kompensacinių priemonių taikymą.

(5)

Nustatytos antidempingo priemonės – 9,4 % ir 0 % ad valorem muito norma iš atskirai įvardytų eksportuotojų importuojamam produktui ir 8,5 % muito norma iš kitų bendrovių importuojamam produktui.

(6)

Paskelbus pranešimą (7) apie artėjančią antidempingo priemonių, galiojančių tam tikroms importuojamoms Indijos kilmės grafito elektrodų sistemoms, galiojimo pabaigą, Komisija gavo prašymą atlikti peržiūrą pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1225/2009 (8) 11 straipsnio 2 dalį.

(7)

Prašymą pateikė „SGL Carbon GmbH“, „TOKAI Erftcarbon GmbH“ ir „GrafTech Switzerland SA“ (toliau – pareiškėjai), kurie pagamina daugiau nei 25 % visų tam tikrų grafito elektrodų sistemų Sąjungoje.

(8)

Prašymas pagrįstas tuo, kad pasibaigus priemonių galiojimui dempingas veikiausiai tęstųsi ir Sąjungos pramonei daroma žala veikiausiai tęstųsi arba pasikartotų.

(9)

Nustačiusi, kad yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimą, Komisija 2015 m. gruodžio 15 d.Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (9) paskelbtu pranešimu (toliau – pranešimas apie inicijavimą) pranešė inicijuojanti priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal Reglamento (EB) Nr. 1225/2009 11 straipsnio 2 dalį.

(10)

2015 m. gruodžio 15 d.Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (10) paskelbtu pranešimu Komisija taip pat pranešė inicijuojanti galutinių kompensacinių priemonių, galiojančių į Sąjungą importuojamoms tam tikroms Indijos kilmės grafito elektrodų sistemoms, galiojimo termino peržiūrą pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 597/2009 (11) 18 straipsnį.

(11)

Pranešime apie inicijavimą Komisija paragino suinteresuotąsias šalis pranešti apie save, kad galėtų dalyvauti tyrime. Be to, Komisija konkrečiai pranešė pareiškėjui, kitiems žinomiems Sąjungos gamintojams, žinomiems susijusiems eksportuojantiems gamintojams, importuotojams ir naudotojams Sąjungoje ir Indijos valdžios institucijoms apie priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimą ir pakvietė juos bendradarbiauti.

(12)

Visos suinteresuotosios šalys turėjo galimybę pateikti pastabų dėl peržiūros inicijavimo ir paprašyti, kad Komisija ir (arba) prekybos bylas nagrinėjantis pareigūnas jas išklausytų.

(13)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad ji gali vykdyti suinteresuotųjų šalių atranką pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį.

(14)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė preliminariai atrinkusi tam tikrus Sąjungos gamintojus. Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalį Komisija bendroves atrinko remdamasi didžiausia tipiška pardavimo apimtimi, kurią būtų galima pagrįstai ištirti per turimą laiką, atsižvelgiant ir į geografinę padėtį. Atrinkti keturi Sąjungos gamintojai. Remiantis per padėties analizę surinkta informacija, atrinktiems Sąjungos gamintojams teko daugiau nei 80 % visos Sąjungos gamybos apimties. Komisija paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas dėl preliminariai atrinktų bendrovių. Per nustatytą terminą pastabų negauta, todėl atrinktos bendrovės patvirtintos. Atrinktos bendrovės yra tipiškos Sąjungos pramonės bendrovės.

(15)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka būtina (o jei būtina – kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija paprašė visų nesusijusių importuotojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją.

(16)

Nė vienas importuotojas nepateikė pranešime apie inicijavimą prašomos informacijos.

(17)

Komisija klausimynus nusiuntė visiems atrinktiems Sąjungos gamintojams, dviem Indijos eksportuojantiems gamintojams ir 53 naudotojams, kurie apie save pranešė inicijavus tyrimą.

(18)

Klausimyno atsakymus pateikė keturi atrinkti Sąjungos gamintojai, vienas Indijos eksportuojantis gamintojas ir aštuoni peržiūrimojo produkto naudotojai. Antras per pradinį tyrimą bendradarbiavęs eksportuojantis gamintojas „Graphite India Limited“ (toliau – GIL) per šią peržiūrą klausimyno atsakymų nepateikė.

(19)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kurią manė esant reikalingą dempingo ir jo daromos žalos tęsimosi ar pasikartojimo tikimybei ir Sąjungos interesams nustatyti. Tikrinamieji vizitai pagal pagrindinio reglamento 16 straipsnį buvo surengti šių bendrovių patalpose:

(20)

Atliekant dempingo tęsimosi arba pasikartojimo tikimybės tyrimą nagrinėtas 2014 m. spalio 1 d. – 2015 m. rugsėjo 30 d. laikotarpis (toliau – peržiūros tiriamasis laikotarpis arba PTL). Analizuojant žalos tęsimosi arba pasikartojimo tikimybei įvertinti svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2012 m. sausio 1 d. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(21)

Nagrinėjamasis produktas – Indijos kilmės grafito elektrodai, naudojami elektrinėse krosnyse, kurių tariamasis tankis yra 1,65 g/cm3 arba didesnis, o elektrinė varža yra 6,0 μ.Ω.m arba mažesnė, ir jungiamosios veržlės, naudojamos tokiems elektrodams, importuojami kartu arba atskirai, kurių KN kodai šiuo metu yra ex 8545 11 00 (TARIC kodas 8545110010) ir ex 8545 90 90 (TARIC kodas 8545909010) (toliau – GES arba peržiūrimasis produktas).

(22)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad toliau išvardytų produktų pagrindinės fizinės ir cheminės savybės ir pagrindinė naudojimo paskirtis yra tokios pačios:

(23)

Komisija padarė išvadą, kad šie produktai yra panašūs produktai, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(24)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalimi nagrinėta, ar yra tikimybė, kad pasibaigus esamų priemonių galiojimo terminui dempingas tęstųsi arba pasikartotų.

(25)

Kaip minėta 18 konstatuojamojoje dalyje, atliekant šį tyrimą bendradarbiavo tik vienas Indijos eksportuojantis gamintojas. Šiai bendrovei teko daugiau kaip 95 % visos Indijos GES eksporto į Sąjungą per PTL apimties. Todėl Komisija manė turinti pakankamai informacijos eksporto kainai ir dempingo skirtumui per PTL įvertinti.

(26)

Vis dėlto šis eksportuojantis gamintojas susijęs tik su 50 % visų gamybos pajėgumų ir tik su 40–50 % visos GES gamybos Indijoje apimties per PTL. Be to, jo eksportas į kitas trečiąsias šalis sudarė tik 43–52 % viso Indijos eksporto į kitas trečiąsias šalis per PTL (tikslios vienintelio bendradarbiaujančio Indijos eksportuojančio gamintojo dalies, palyginti su visa Indijos gamyba ir visu eksportu, negalima atskleisti dėl konfidencialumo). Todėl ir atsižvelgdama į tai, kad kitas Indijos GES gamintojas nebendradarbiavo, Komisija manė neturinti pakankamai informacijos dempingo ir žalos tęsimosi arba pasikartojimo tikimybei nagrinėti, ir siekiant įvertinti importo pokyčius, jei priemonės būtų panaikintos, pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį teko naudotis turimais faktais.

(27)

Indijos valdžios institucijoms buvo tinkamai pranešta, kad dėl žemo Indijos eksportuojančių gamintojų bendradarbiavimo lygio Komisija gali taikyti pagrindinio reglamento 18 straipsnį. Šiuo klausimu pastabų negauta.

(28)

Todėl 3 skirsnyje pateiktos išvados pagrįstos turimais faktais. Tam tikslui pasinaudota bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo pateikta informacija, prašymu atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą, Eurostato statistiniais duomenimis, valstybių narių pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 6 dalį surinktais duomenimis (toliau – 14 straipsnio 6 dalies duomenų bazė) ir viešai prieinama informacija internete.

(29)

Remdamasi pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalimi Komisija pirmiausia išnagrinėjo, ar visa vienintelio bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo pardavimo vidaus rinkoje apimtis buvo tipiška. Pardavimas vidaus rinkoje yra tipiškas, jei visa kiekvieno eksportuojančio gamintojo panašaus produkto pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams apimtis sudaro ne mažiau kaip 5 % visos jo peržiūrimojo produkto pardavimo per PTL eksportui į Sąjungą apimties. Tuo remiantis nustatyta, kad visas vienintelio bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo panašaus produkto pardavimas vidaus rinkoje buvo tipiškas.

(30)

Vėliau Komisija nustatė vidaus rinkoje parduodamo produkto rūšis, kurios buvo tokios pačios arba panašios į eksportuojančio gamintojo, kurio pardavimas vidaus rinkoje yra tipiškas, eksportui į Sąjungą parduodamų produktų rūšis. Apibrėžiant GES rūšis atsižvelgta į i) tai, ar produktas buvo parduodamas su jungiamosiomis veržlėmis ar be jų, ii) į produkto skersmenį ir iii) ilgį.

(31)

Bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad nustatant tokias pačias arba tiesiogiai panašias GES rūšis turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad GES yra gaminamos iš skirtingų rūšių adatinio kokso (pagrindinė žaliava). Iš tiesų, per tyrimą patvirtinta, kad gamybos procese bendrovė naudojo dviejų skirtingų rūšių adatinį koksą – importuojamą adatinį koksą, kurio kokybė yra geresnė, ir įprastą Indijos rinkoje perkamą adatinį koksą. Be to, patvirtinta, kad nuo naudoto kokso rūšies priklauso gamybos sąnaudos ir galutinio produkto kaina.

(32)

Todėl, teisingam palyginimui užtikrinti Komisija, skaičiuodama dempingą, kiekvienos rūšies produktus suskirstė į žemos kokybės ir aukštos kokybės produktus.

(33)

Po to Komisija nagrinėjo, ar, remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalimi, vienintelio bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo vidaus rinkoje parduoto kiekvienos rūšies produkto, kuris yra toks pats ar panašus į tam tikros rūšies produktą, parduotą eksportui į Sąjungą, kiekis buvo tipiškas. Tam tikros rūšies produkto pardavimas vidaus rinkoje yra tipiškas, jei per PTL visa tos rūšies produkto pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams apimtis sudaro ne mažiau kaip 5 % visos tos pačios ar panašios rūšies produkto pardavimo eksportui į Sąjungą apimties. Komisija nustatė, kad dauguma produktų rūšių buvo tipiškos.

(34)

Vėliau Komisija nustatė kiekvienos rūšies produkto pelningo pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams dalį per PTL, kad galėtų nuspręsti, ar skaičiuojant normaliąją vertę remtis faktinėmis pardavimo vidaus rinkoje kainomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį.

(35)

Normalioji vertė grindžiama faktine kiekvienos rūšies produkto vidaus rinkos kaina neatsižvelgiant į tai, ar toks pardavimas pelningas ar ne, jeigu:

(36)

Šiuo atveju normalioji vertė yra tos rūšies produkto vidutinė svertinė viso pardavimo vidaus rinkoje per PTL kaina.

(37)

Normalioji vertė yra faktinė kiekvienos rūšies produkto, tik pelningai parduoto vidaus rinkoje per PTL, vidaus rinkos kaina, jei:

(38)

Jei tam tikros rūšies panašus produktas įprastomis prekybos sąlygomis nebuvo parduotas arba parduotas nepakankamas jo kiekis, normaliąją vertę Komisija apskaičiavo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 ir 6 dalis.

(39)

Tokios rūšies produkto normalioji vertė apskaičiuota prie vienintelio bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo vidutinių panašaus produkto gamybos sąnaudų per PTL pridėjus:

(40)

Tų rūšių produktų, kurių vidaus rinkoje visiškai nebuvo parduota, atžvilgiu pridėtos vidutinės svertinės PBA išlaidos ir visų sandorių įprastomis prekybos sąlygomis vidaus rinkoje pelnas.

(41)

Vienintelis bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas į Sąjungą eksportavo tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams. Todėl pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį eksporto kaina buvo kaina, faktiškai sumokėta arba mokėtina už nagrinėjamąjį produktą, jį parduodant eksportui į Sąjungą.

(42)

Per patikrinimą vietoje nustatyta keletas bendradarbiaujančio eksportuotojo nurodytų eksporto kainų klaidų. Šios klaidos buvo ištaisytos ir eksportuojančiam gamintojui apie tai buvo tinkamai pranešta.

(43)

Komisija pirmiau nustatytą normaliąją vertę ir eksporto kainą palygino remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis.

(44)

Tais atvejais, kai tai buvo pateisinama siekiant užtikrinti sąžiningą palyginimą, Komisija koregavo normaliąją vertę ir (arba) eksporto kainą atsižvelgdama į skirtumus, kurie turi poveikio kainoms ir kainų palyginamumui, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalyje. Prireikus ir pateisinamais atvejais koreguota atsižvelgiant į vežimo, draudimo, tvarkymo, krovos ir papildomas išlaidas, pakavimo, kreditų sąnaudas, bankų mokesčius ir bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo mokėtus kompensacinius muitus.

(45)

Vienintelis bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas prašė atlikti koregavimą pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies b punktą atsižvelgiant į importo rinkliavas, sumokėtas už žaliavas, remdamasis tuo, kad importo rinkliavos buvo mokamos už GES, pagamintas vartojimui Indijoje, tačiau buvo grąžintos taikant sąlyginio apmokestinimo muitu schemą, kai produktas buvo parduodamas eksportui į Sąjungą. Tačiau per tyrimą nustatyta, kad už GES eksportą gautos sumos pagal sąlyginio apmokestinimo muitu schemą nebuvo tiesiogiai susijusios su faktiškai sumokėtais muitais už produkte panaudotą importuotą žaliavą. Todėl manoma, kad eksportuojančiam gamintojui nepavyko įrodyti, kad už pardavimą eksportui grąžinti mokesčiai buvo įskaičiuoti į vidaus rinkos kainą. Tai patvirtinta ir lygiagrečiai atliekamo antisubsidijų tyrimo 38–42 konstatuojamosiose dalyse, kuriose nustatyta, kad sąlyginio apmokestinimo muitu schema yra subsidija Indijos Vyriausybės finansinio indėlio forma ir jos negalima laikyti leistina sąlyginio apmokestinimo muitu schema arba pakaitine sąlyginio apmokestinimo muitu schema. Todėl šio koregavimo atlikti negalima.

(46)

Be to, bendradarbiaujantis Indijos eksportuojantis gamintojas prašė atlikti koregavimą pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies b punktą remdamasis tuo, kad importo rinkliavos, kaip įtariama, buvo mokamos už panašų produktą, skirtą vartojimui Indijoje, tačiau nebuvo renkamos taikant išankstinių leidimų schemą, kai produktas buvo parduodamas eksportui į Sąjungą. Tačiau atlikus tyrimą nustatyta, kad nebuvo jokių procedūrų, kuriomis būtų galima užtikrinti, kad taikant išankstinių leidimų schemą be muito importuota žaliava buvo išskirtinai naudojama eksportuojamoms GES. Todėl Komisija mano, kad eksportuojančiam gamintojui nepavyko įrodyti, kad už pardavimą eksportui nesumokėtas mokestis buvo įskaičiuotas į vidaus rinkos kainą. Tai patvirtinta ir lygiagrečiai atliekamo antisubsidijų tyrimo 59–62 konstatuojamosiose dalyse, kuriose nustatyta, kad išankstinių leidimų schema yra subsidija Indijos Vyriausybės finansinio indėlio forma ir jos negalima laikyti leistina sąlyginio apmokestinimo muitu schema arba pakaitine sąlyginio apmokestinimo muitu schema. Todėl šio koregavimo atlikti negalima.

(47)

Kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 dalyje, kiekvienos rūšies produkto vidutinė svertinė normalioji vertė buvo palyginta su atitinkamos rūšies peržiūrimojo produkto vidutine svertine eksporto kaina. Remiantis šiuo metodu bendradarbiaujančiam eksportuojančiam gamintojui nustatytas 29,8 % dempingo skirtumas per PTL.

(48)

Per patikrinimą vietoje vienintelio bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo patalpose Indijoje bendrovė tvirtino, kad turėtų būti atsižvelgiama į tariamai didelį pagrindinės žaliavos (adatinio kokso) kainų svyravimą per PTL, ir prašė, kad Komisija tam apskaičiuotų ketvirčio dempingo skirtumą. Iš to būtų matyti, kad per PTL dempingas nebuvo vykdomas. Dėl to bendrovė patikrinimo vietoje pabaigoje pateikė ketvirčio gamybos sąnaudų duomenis.

(49)

Kadangi šis tvirtinimas nebuvo pateiktas anksčiau per tyrimą ar klausimyno atsakymuose, Komisija negalėjo tinkamai patikrinti šio tvirtinimo ir nustatyti, ar pateikti duomenys buvo išsamūs ir teisingi.

(50)

Bet kuriuo atveju remiantis per patikrinimą vietoje pateiktais duomenimis nustatyta, kad per PTL kiekvieną ketvirtį mažėjo kai kurių, bet ne visų rūšių produkto vieneto gamybos sąnaudos. Kai kurių PKN priskiriamų produktų vieneto gamybos sąnaudos paskutinį ketvirtį padidėjo. Vieneto eksporto kaina taip pat mažėjo, išskyrus paskutinįjį ketvirtį, kai padidėjo visų rūšių, išskyrus dviejų, produktų eksporto kainos. Bendrovė kiekvieną PTL ketvirtį eksportavo didelį produkto kiekį, kuris buvo paskirstytas skirtingiems ketvirčiams, kaip toliau parodyta lentelėje (tikslių kiekio duomenų negalima atskleisti dėl konfidencialumo priežasčių). Be to, ne visų rūšių produktai buvo parduodami per visus ketvirčius – iš 23 rūšių produktų, kuriuos bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas pardavė į Sąjungos rinką, tik 6 rūšių produktai buvo parduodami kiekvieną ketvirtį.

(51)

Iš kiekvieno ketvirčio dempingo skirtumų, apskaičiuotų pagal 29–47 konstatuojamosiose dalyse paaiškintą metodiką, matyti, kad kiekvieną PTL ketvirtį buvo vykdomas didelis dempingas.

1 lentelė

(52)

Todėl bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo tvirtinimas, kad apskaičiavus kiekvieno ketvirčio dempingo skirtumą paaiškėtų, kad dempingas nevykdytas, yra neteisingas. Kiekvieno ketvirčio dempingo skirtumai buvo dideli, taip pat ir PTL vidutinis dempingo skirtumas, apskaičiuotas remiantis šiais ketvirčio skirtumais, buvo didelis – 19,3 %.

(53)

Nors skirtingų ketvirčių dempingo skirtumai, apskaičiuoti pagal produkto rūšis, svyravo (didėjo nuo 2014 m. spalio mėn. – 2014 m. gruodžio mėn. iki 2015 m. sausio mėn. – 2015 m. kovo mėn. ir tada mažėjo nuo 2015 m. sausio mėn. – 2015 m. kovo mėn. iki PTL pabaigos), laipsniškas vieneto gamybos sąnaudų mažėjimas per PTL neturėjo teigto poveikio. Iš tiesų pažymima, kad dempingo skirtumas taip pat iš dalies mažėjo dėl didėjančios eksporto kainos. Primenama, kad bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo tvirtinimas dėl ketvirčio dempingo skirtumo buvo pagrįstas tik žaliavų kainos svyravimais. Todėl Komisija padarė išvadą, kad dėl pateiktos informacijos negalima suabejoti išvadomis dėl dempingo per PTL, taigi ir išvadomis dėl dempingo tęsimosi 57–87 konstatuojamosiose dalyse.

(54)

Po faktų atskleidimo vienintelis bendradarbiaujantis Indijos eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad apskaičiuodama pelningumą normaliajai vertei nustatyti Komisija turėjo atskirti iš vietos kokso pagamintus produktus nuo produktų, pagamintų iš importuoto adatinio kokso. Atskirti reikėjo dėl to, kad šie produktai buvo naudojami skirtingoms paskirtims. Jis taip pat tvirtino, kad Sąjungos rinkoje parduodami tik iš importuoto adatinio kokso pagaminti produktai, kurie yra naudojami didelės galios elektros lanko krosnyse, ir kad dėl to normaliajai vertei nustatyti naudotas pelningumas turėtų būti apskaičiuotas tik remiantis šių rūšių produktais. Per klausymą, surengtą su Komisija po faktų atskleidimo, HEG teigė, kad remiantis šiais tvirtinimais Komisija, nustatydama normaliąją vertę, neturėjo naudoti vidutinės svertinės pelningumo normos, apskaičiuotos remiantis visu pardavimu vidaus rinkoje. HEG tvirtino, kad Komisija turėtų apskaičiuoti dvi atskiras pelningumo normas, atsižvelgdama į kokso kilmę, ir atitinkamai jas taikyti normaliajai vertei nustatyti.

(55)

Atsakydama į klausimyno klausimus HEG nurodė kiekvienos rūšies produkto žaliavų kilmę ir GES efektyvumą. Tačiau atsižvelgiant tik į šiuos du elementus atlikus Sąjungos rinkoje parduodamų ir Indijos rinkoje parduodamų produktų rūšių palyginimą nustatyta, kad HEG per peržiūros tiriamąjį laikotarpį abiejose rinkose pardavė tų pačių rūšių produktus. Todėl pirmoji tvirtinimo dalis faktiškai yra neteisinga.

(56)

Be to, kaip paaiškinta 39 ir 40 konstatuojamosiose dalyse, apskaičiuodama normaliąją vertę Komisija pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalį naudojo viso panašaus produkto pardavimo įprastomis prekybos sąlygomis vidaus rinkoje per peržiūros tiriamąjį laikotarpį vidutinį svertinį pelną. Vis dėlto, jei būtų naudojamos kiekvienos rūšies produkto individualios pelno normos, kaip teigė bendrovė per 54 konstatuojamojoje dalyje minėtą klausymą, 47 konstatuojamojoje dalyje nurodytas dempingo skirtumas sumažėtų tik 3,2 procentinio punkto – iki 26,7 %. Todėl šis sumažėjimas neturi reikšmingo poveikio Komisijos išvadoms dėl dempingo per peržiūros tiriamąjį laikotarpį ir atitinkamai 57–87 konstatuojamosiose dalyse padarytoms išvadoms dėl dempingo tęsimosi.

(57)

Nustačiusi, kad per PTL vykdytas didelis dempingas, Komisija analizavo, ar yra tikimybė, kad dempingas tęstųsi, jei būtų leista nebetaikyti priemonių. Nagrinėti šie elementai: Indijos gamybos pajėgumai ir nepanaudoti pajėgumai, Indijos eksportas į kitas trečiąsias šalis ir Sąjungos rinkos patrauklumas.

(58)

Kaip minėta 25 konstatuojamojoje dalyje, bendradarbiavo tik vienas Indijos eksportuojantis gamintojas, kuris buvo susijęs tik su puse visų Indijos gamybos pajėgumų. Todėl kituose skirsniuose išvados pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį grindžiamos turimais faktais. Tam Komisija naudojosi bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo pateikta informacija, prašymu atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą, Jungtinių Tautų duomenų baze, Indijos Vyriausybės per 10 konstatuojamojoje dalyje minėtą lygiagretų antisubsidijų tyrimą pateikta informacija ir viešai prieinama informacija.

(59)

Remiantis vieša finansine informacija ir patikrintais bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo duomenimis (12)  (13), abu Indijos gamintojai po 4 konstatuojamojoje dalyje minėtos pirmesnės priemonių galiojimo termino peržiūros savo gamybos pajėgumus padidino 27 %. PTL pabaigoje visi Indijos gamybos pajėgumai sudarė 160 000 tonų per metus, po lygiai paskirstytų abiem gamintojams (14). Be to, per tyrimą nustatyta, kad Indijos eksportuojantys gamintojai veikiausiai toliau didins savo pajėgumus, jei padidės paklausa (15).

(60)

Abiejų Indijos gamintojų gamybos apimtis per PTL sudarė 110 000–120 000 tonų. Tuo remiantis įvertinta, kad visi Indijos nepanaudoti pajėgumai sudarė 40 000–50 000 tonų, o tai yra 29–36 % Sąjungos suvartojimo per PTL.

(61)

Pajėgumai buvo didinami tuo pačiu metu Indijoje ir visame pasaulyje mažėjant GES suvartojimui. GES daugiausia naudojamos elektrotechninio plieno pramonėje, tiksliau jos naudojamos plieno gamyklose plieno laužui lydyti. Todėl GES suvartojimo raida yra susijusi su elektrotechninio plieno gamybos raida ir keičiasi panašiai. Per tyrimą nustatyta, kad elektrotechninio plieno gamyba Indijoje ir visame pasaulyje nuo 2012 m. iki PTL (16) sumažėjo, o GES gamybos pajėgumai Indijoje padidėjo.

(62)

2014 m. lapkričio mėn. pabaigoje Indijos valdžios institucijos iš Kinijos importuojamoms GES nustatė antidempingo priemones (17). Manoma, kad Indijos gamintojai padidins rinkos dalį šalies vidaus rinkoje.

(63)

Remiantis viešomis finansinėmis ataskaitomis nustatyta, kad abu Indijos eksportuojantys gamintojai veiklą orientuoja į eksportą (18)  (19), per PTL jie eksportavo apie 60 % jų visos produkcijos.

(64)

Nepaisant galiojančių priemonių Sąjunga išliko svarbi bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo HEG eksporto rinka. HEG eksportas per PTL sudarė 10–17 % jo visos pardavimo vertės ir 10–20 % jo visos pardavimo apimties. Nebendradarbiaujanti Indijos bendrovė GIL per PTL į Sąjungą eksportavo labai nedidelį produkto kiekį. Tačiau tai reikia vertinti lyginant antidempingo ir kompensacinius muitus, taikomus GIL (iš viso 15,7 %) ir HEG (iš viso 7 %).

(65)

Neturint jokio kito patikimesnio šaltinio Indijos eksporto į kitų trečiųjų šalių rinkas apimčiai nustatyti naudotasi Jungtinių Tautų duomenų baze. Remiantis šia duomenų baze eksportas į kitas trečiąsias šalis 2012–2013 m. padidėjo 43 %, o po to 2014–2015 m. sumažėjo 38 %, palyginti su 2013 m. Apskritai eksporto apimtis nuo 2012 m. iki PTL sumažėjo (10 %). Pagrindinės tikslinės Indijos eksporto rinkos 2015 m. buvo JAV, Saudo Arabija, Iranas, Turkija, Jungtiniai Arabų Emyratai, Korėjos Respublika ir Egiptas. 2012–2015 m. Indijos eksportas į kai kurias tokias tikslines rinkas (Saudo Arabiją, Jungtinius Arabų Emyratus, JAV) padidėjo, o į kitas (Iraną, Turkiją, Korėjos Respubliką, Egiptą) – sumažėjo, iš viso eksportas sumažėjo 9 %.

(66)

2012 m. Rusija buvo trečia pagal dydį Indijos gamintojų eksporto rinka pagal eksportuojamą kiekį, tačiau 2012 m. gruodžio mėn. (20) Rusijai nustačius 16,04–32,83 % ad valorem muitą iš Indijos importuojamoms GES, eksportas iš Indijos į Rusiją sumažėjo nuo 4 415 t iki 638 t 2015 m. – iš viso 86 %.

(67)

Jungtinių Tautų duomenų bazės informaciją apie eksporto apimtį buvo galima sutikrinti su Indijos Vyriausybės per lygiagretų antisubsidijų tyrimą pateikta informacija, t. y. Komercinės informacijos ir statistikos generalinio direktorato eksporto statistiniais duomenimis, pagal kuriuos tendencijos sutapo su tendencijomis, nustatytomis pagal Jungtinių Tautų duomenų bazės duomenis.

(68)

Be to, bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo HEG eksporto į kitas trečiąsias šalis apimties tendencijos taip pat buvo panašios, t. y. 2012–2013 m. eksporto į kitas trečiąsias šalis apimtis didėjo, o nuo 2014 m. iki PTL mažėjo – iš viso per nagrinėjamąjį laikotarpį ši apimtis sumažėjo. Pažymėtina, kad nepaisant to, kad eksporto apimtis mažėjo, per PTL ji apskritai buvo didelė – 20 000–30 000 tonų.

(69)

Kalbant apie eksporto kainų lygį, remiantis Jungtinių Tautų duomenų baze per tyrimą nustatyta, kad tam tikroms šalims (kaip antai JAV ir Korėjos Respublikai) taikytos Indijos eksporto kainos, kurios 2012–2014 m. buvo vidutiniškai mažesnės už ES kainas, 2015 m. padidėjo maždaug iki tokio paties lygio kaip ES kainos. Be to, kitoms šalims (kaip antai Saudo Arabijai) taikytos Indijos eksporto kainos, kurios 2012–2014 m. buvo vidutiniškai mažesnės už ES kainas, 2015 m. padidėjo ir viršijo ES kainas. Indija į tam tikras kitas šalis (kaip antai į Turkiją) per visą nagrinėjamąjį laikotarpį toliau eksportavo mažesnėmis nei ES kainos. Tačiau pažymėtina, kad šioje duomenų bazėje kainos nesuskirstytos pagal atskirų rūšių produktus, todėl ja pagrįstas kainų palyginimas yra ne visiškai patikimas.

(70)

Išanalizavus informaciją apie bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo eksporto į kitų trečiųjų šalių rinkas kainas nustatyta, kad 2012–2014 m. vidutinės kainos Sąjungos rinkoje buvo didesnės už vidutines HEG kainas, taikytas kitose trečiosiose rinkose (pakoreguotas atsižvelgiant į kalendorinius metus, nes buvo pateikti finansinių metų duomenys), o per PTL vidutinės kainos Sąjungos rinkoje buvo mažesnės už vidutines HEG kainas, taikytas kitose trečiosiose rinkose.

(71)

Neturėta jokių kitų duomenų tiksliam Indijos eksportuojančių gamintojų kainų, taikytų kitų trečiųjų šalių rinkose, lygiui nustatyti.

(72)

Sąjungos rinkos patrauklumą įrodo tai, kad nepaisant galiojančių antidempingo ir kompensacinių muitų Indijos kilmės GES toliau buvo įvežamos į Sąjungos rinką. Per nagrinėjamąjį laikotarpį Indija išliko antra didžiausia į Sąjungą eksportuojančia šalimi po Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – Kinija). Nepaisant sumažėjimo nuo 2012 m. iki PTL, kaip paaiškinta 100 konstatuojamojoje dalyje, Indija į Sąjungą eksportavo didelį produkto kiekį ir užėmė didelę rinkos dalį.

(73)

Galimą pardavimo eksportui į Sąjungą raidą, jei būtų leista nebetaikyti priemonių, reikia vertinti atsižvelgiant į bendrą GES suvartojimo sumažėjimą Indijoje ir visame pasaulyje kartu su nepanaudotais pajėgumais Indijoje. Tokiomis aplinkybėmis tik padidės Indijos eksportuojantiems gamintojams daromas spaudimas ieškoti kitų eksporto rinkų, ypač atsižvelgiant į šių gamintojų į eksportą orientuotą verslo modelį. Todėl jei priemonės Sąjungoje būtų panaikintos ir į Sąjungos rinką produktą būtų galima įvežti be antidempingo ir kompensacinių muitų, iš tiesų tikėtina, kad didelė dalis turimų nepanaudotų pajėgumų būtų panaudoti eksportui į Sąjungos rinką. Visų pirma dėl to, kad per tyrimą nustatyta, kad nors Indijos eksportas į kai kurias eksporto rinkas (Saudo Arabiją, Jungtinius Arabų Emyratus, JAV) 2015 m. padidėjo, apskritai Indijos eksportas į kitas trečiųjų šalių rinkas mažėjo. Tai rodo, kad kai kurios trečiosios šalys neturi daug galimybių absorbuoti papildomą eksportuojamą kiekį.

(74)

Be to, kaip minėta 66 konstatuojamojoje dalyje, Rusija nustatė antidempingo muitus iš Indijos importuojamoms GES. Todėl Indijos eksportuojančių gamintojų galimybės patekti į šią rinką sumažėjo, jie negali padidinti eksportuojamo produkto kiekio arba jį nukreipti į Rusiją, kaip matyti iš eksporto apimties į šią rinką mažėjimo nuo 2012 m.

(75)

Tuo remiantis tikėtina, kad, jei būtų leista nebetaikyti priemonių, Indijos eksportuojantys gamintojai toliau į Sąjungą eksportuotų didelį produkto kiekį ir net padidintų dabartinį eksportuojamą kiekį, atsižvelgiant į jų didelius nepanaudotus pajėgumus. Iš tiesų tai tikėtina kalbant apie bendradarbiaujantį eksportuojantį gamintoją, kuris turės paskatų toliau didinti jau ir dabar didelę eksporto į Sąjungos rinką apimtį, ir dar labiau tikėtina kalbant apie nebendradarbiaujantį eksportuojantį gamintoją, kuriam nustatytas didesnis muitas, palyginti su bendradarbiaujančiu eksportuojančiu gamintoju, ir kuris beveik nustojo eksportuoti į Sąjungos rinką.

(76)

Iš pateiktos analizės matyti, kad i) iš Indijos į Sąjungos rinką buvo toliau importuojamas didelis produkto mažomis dempingo kainomis kiekis; ii) abu Indijos gamintojai veiklą orientuoja į eksportą ir turi nepanaudotų pajėgumų, kurie gali būti panaudoti eksporto į Sąjungą dempingo kaina apimčiai padidinti; iii) suvartojimas mažėja visame pasaulyje, tad mažėja eksporto į tam tikras kitas trečiąsias rinkas galimybės; iv) Rusijoje nustatytos antidempingo priemonės iš Indijos importuojamoms GES dar labiau riboja Indijos eksportuojančių gamintojų galimybes.

(77)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, padaryta išvada, kad yra didelė tikimybė, kad panaikinus priemones dempingas tęsis.

(78)

Po faktų atskleidimo vienintelis bendradarbiaujantis Indijos eksportuojantis gamintojas HEG tvirtino, kad vertindama dempingo tęsimosi tikimybę Komisija neatsižvelgė į faktus, susijusius su laikotarpiu po PTL. Dėl to bendradarbiaujantis Indijos eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad taikydama pagrindinio reglamento 18 straipsnį Komisija neatsižvelgė į tai, kad kitas Indijos GES gamintojas GIL investavo į gamybos įmonę Sąjungoje – „Graphite Cova GmbH“ (toliau – „GIL Cova“). HEG tvirtino, kad GIL turi strateginį ilgalaikį susitarimą parduoti vadinamuosius sukepintus neapdorotus žaliuosius elektrodus (pusgaminius) savo grafitizacijos įmonei „GIL Cova“. HEG taip pat tvirtino, kad, atsižvelgiant į strategines GIL investicijas, Komisijos išvada, kad Indijos eksportas į Sąjungą padidės, yra neteisinga ir kad išvada, jog abu Indijos gamintojai turi nepanaudotų pajėgumų, kuriuos gali panaudoti eksportui, yra pagrįsta tik prielaidomis. HEG taip pat tvirtino, kad baigus galioti priemonėms importo į Sąjungą apimtis nedidės dėl to, kad po PTL Indijos eksportas į Sąjungą (įskaitant HEG eksportą į Sąjungą) mažėjo.

(79)

Be to, HEG tvirtino, kad HEG planai didinti gamybos pajėgumus buvo tik bendrovės pirmininko įžvalgos atsižvelgiant į palankų 2010 m. ekonomikos scenarijų. Taigi, metų, kurie baigiasi 2016 m. kovo 31 d., HEG ataskaitoje nėra direktorių valdybos naujų pasiūlymų dar didinti pajėgumus.

(80)

Dėl Komisijos 69 ir 70 konstatuojamosiose dalyse atlikto kainų palyginimo, susijusio su eksportu į kitas trečiųjų šalių rinkas, HEG pateikė bendrovės vidutinių CIF/CFR kainų, taikytų keturioms kitoms trečiosioms šalims, palyginti su bendrovės vidutinėmis CIF kainomis, taikytomis Sąjungai, analizę ir padarė išvadą, kad apskritai bendrovės keturioms kitoms trečiosioms šalims taikytos vidutinės kainos buvo didesnės už jos taikytas kainas Sąjungai. Taigi, HEG tvirtino, kad Sąjungos rinka, kurioje kainos yra mažesnės, būtų mažiau patraukli.

(81)

Dėl HEG tvirtinimo, susijusio su GIL investicijomis į „GIL Cova“ per nagrinėjamąjį laikotarpį, – GIL į Sąjungą eksportavo labai nedidelį produkto kiekį. Tačiau manoma, kad taip buvo ne vien dėl GIL investicijų į „GIL Cova“, bet daugiausia dėl didelių antidempingo ir kompensacinių muitų (iš viso 15,7 %), kurie taikomi „GIL India“ eksportui į Sąjungą. Jei antidempingo ir (arba) kompensacinės priemonės būtų panaikintos, GIL veikiausiai atnaujintų eksportą į Sąjungą nepaisydama savo investicijų į „GIL Cova“ ir atsižvelgdama į turimus nepanaudotus pajėgumus ir Sąjungos rinkos patrauklumą, kaip aprašyta 72–75 konstatuojamosiose dalyse.

(82)

Kalbant apie HEG tvirtinimą dėl eksporto tendencijų po PTL, pabrėžiama, kad tuo metu buvo eksportuojama, kai dar galiojo antidempingo ir kompensacinės priemonės. Todėl, net jei HEG eksporto apimtis po PTL mažėjo, panaikinus antidempingo ir (arba) kompensacines priemones HEG eksportas į Sąjungą veikiausiai padidės atsižvelgiant į tai, kad nepaisant galiojančių priemonių HEG toliau eksportavo į Sąjungos rinką labai mažomis dempingo kainomis, bendrovės veikla buvo orientuota į eksportą ir ji turėjo nepanaudotų pajėgumų, kurie gali ateityje didėti, jei didės produkto paklausa, kaip aprašyta 59–75 konstatuojamosiose dalyse.

(83)

Be to, dėl HEG ketinimų didinti pajėgumus pabrėžiama, kad per 2016 m. patikrinimą vietoje HEG bylos tikrintojams parodė trumpą filmą, kuriame pateikiama HEG grupės apžvalga. Vienas iš šio filmo elementų – bendrovės ateities planai didinti gamybos pajėgumus. Be to, bendrovės atstovai per patikrinimą vietoje paaiškino, kad šie planai šiuo metu sustabdyti atsižvelgiant į tai, kad bendrovė nevisiškai išnaudojo savo pajėgumus ir mažėjo paklausa visame pasaulyje. Todėl, jeigu būtų panaikinti antidempingo ir (arba) kompensaciniai muitai, gali būti, kad Indijos GES paklausa Sąjungos rinkoje padidės, todėl HEG turės paskatų didinti pajėgumus, kad galėtų patenkinti paklausą.

(84)

Dėl HEG tvirtinimo, susijusio su kainų skirtumais Sąjungos rinkoje ir kitose trečiųjų šalių rinkose, pabrėžiama, kad Komisija 69 ir 70 konstatuojamosiose dalyse atliko Indijos eksportuojančių gamintojų kitoms trečiosioms rinkoms taikytų kainų ir Sąjungos gamintojų vidutinių kainų Sąjungos rinkoje, o ne Indijos gamintojų vidutinių kainų Sąjungos rinkoje, palyginimą. Primenama, kad HEG vidutinė kaina Sąjungos rinkoje yra dempingo kaina, dėl kurios priverstinai mažinama Sąjungos gamintojų vidutinė kaina, todėl netinkama šiam palyginimui.

(85)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, HEG tvirtinimai atmetami.

(86)

Kita suinteresuotoji šalis tvirtino, kad dėl mažesnio energijos suvartojimo (pagrindinio sąnaudų veiksnio) ir mažesnių darbo sąnaudų Indijos gamintojai sąnaudų veiksmingumo atžvilgiu turi aiškių lyginamųjų pranašumų. Tačiau reikėtų pažymėti, kad per tyrimą nustatyta, kad pagrindinis sąnaudų veiksnys GES gamybos procese Indijoje iš tikrųjų yra koksas, o ne energijos ar darbo sąnaudos. Bet kuriuo atveju, net jei Indijos gamintojai turėtų lyginamųjų pranašumų, šie pranašumai turėtų tokio paties poveikio eksporto kainai ir normaliajai vertei, o ne poveikio dempingo skirtumui. Todėl šis tvirtinimas faktiškai yra neteisingas ir dėl to atmetamas.

(87)

Todėl patvirtinama Komisijos išvada, kad yra tikimybė, kad panaikinus priemones dempingas tęsis.

(88)

Per peržiūros tiriamąjį laikotarpį panašų produktą gamino aštuoni gamintojai (dvi atskiros bendrovės ir dvi grupės). Jie sudaro Sąjungos pramonę, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje.

(89)

Kaip minėta 61 konstatuojamojoje dalyje, GES pramonės padėtis yra glaudžiai susijusi su elektrotechninio plieno pramonės, kurioje GES naudojamos elektrotechninio plieno krosnyse plieno laužui lydyti, padėtimi. Šiuo atžvilgiu per nagrinėjamąjį laikotarpį elektrotechninio plieno pramonėje vyravo neigiamos rinkos sąlygos ir mažėjo suvartojimas, o tai susiję ir su GES suvartojimu.

(90)

Kadangi Indijoje nagrinėjamąjį produktą gamina tik du eksportuojantys gamintojai, su GES importu į Europos Sąjungą iš Indijos ir kitų trečiųjų šalių susiję duomenys nenurodyti tiksliais skaičiais, kad pagal pagrindinio reglamento 19 straipsnį būtų užtikrintas konfidencialumas.

(91)

Komisija Sąjungos suvartojimą nustatė sudėdama:

(92)

Tuo remiantis Sąjungos suvartojimo raida buvo tokia:

2 lentelė

Sąjungos suvartojimas

(93)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį Sąjungos suvartojimas sumažėjo 8 % Tiksliau Sąjungos suvartojimas 2013 m. sumažėjo 7 %, 2013–2014 m. padidėjo 4 %, o nuo 2014 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio vėl sumažėjo 5 %.

(94)

Kaip minėta 61 ir 89 konstatuojamosiose dalyse, paklausa apskritai sumažėjo dėl neigiamų rinkos tendencijų elektrotechninio plieno sektoriuje, nes grafito elektrodų pardavimo apimtis yra susijusi su plieno gamybos elektrinėse krosnyse apimties raida.

(95)

Po faktų atskleidimo bendradarbiaujantis Indijos eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad analizuojant rinkos dalį ir suvartojimą reikėtų atsižvelgti į Sąjungos gamintojų importą iš jų susijusių bendrovių JAV, Meksikoje, Japonijoje ir Malaizijoje, kuris per pastaruosius trejus metus labai padidėjo.

(96)

Į importą iš visų kitų trečiųjų šalių deramai atsižvelgta skaičiuojant Sąjungos suvartojimą, kaip paaiškinta 91 konstatuojamojoje dalyje, dėl to šis importas tinkamai atsispindi viso suvartojimo duomenyse. Todėl argumentas buvo atmestas.

(97)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį importo apimtis mažėjo. Ji labai sumažėjo 2013 m. (43 %), padidėjo 2014 m. ir vėl sumažėjo per peržiūros tiriamąjį laikotarpį. Apskritai, per nagrinėjamąjį laikotarpį ji sumažėjo 26 %.

(98)

Importo rinkos dalį Komisija nustatė remdamasi Sąjungos suvartojimu, kaip nurodyta 91 konstatuojamojoje dalyje.

(99)

Rinkos dalis keitėsi panašiai kaip importo apimtis, t. y. 2012–2013 m. sumažėjo, 2013–2014 m. padidėjo ir nuo 2014 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio vėl sumažėjo. Apskritai rinkos dalis per peržiūros tiriamąjį laikotarpį, palyginti su 2012 m., sumažėjo 1,2 procentinio punkto.

(100)

Importo iš Indijos rinkos dalis nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje sudarė 6–7 %. Peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigoje ji sumažėjo iki 4–5 %.

(101)

Importo iš Indijos kainų tendenciją Komisija nustatė remdamasi į 14 straipsnio 6 dalies duomenų bazę įrašytais duomenimis. Iš esmės jie atitiko bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo nurodytas kainas.

(102)

Vidutinės importo į Sąjungą iš nagrinėjamosios šalies kainos raida:

4 lentelė

Importo kaina  (21)

(103)

Apskritai vidutinės importo kainos per nagrinėjamą laikotarpį sumažėjo 14 %. 2012–2013 m. importo kainos padidėjo 5 %, 2014 m. sumažėjo 16 % ir per PTL sumažėjo dar 3 %.

(104)

Komisija priverstinį kainų mažinimą per peržiūros tiriamąjį laikotarpį nustatė palyginusi i) vidutines svertines atrinktų Sąjungos gamintojų kiekvienos rūšies produkto pardavimo kainas, taikytas nesusijusiems pirkėjams Sąjungos rinkoje, pakoreguotas atsižvelgiant į gamintojo kainas EXW sąlygomis, ir ii) iš bendradarbiaujančio Indijos gamintojo importuojamo kiekvienos rūšies produkto atitinkamas vidutines svertines kainas, taikytas pirmam nepriklausomam pirkėjui Sąjungos rinkoje, nustatytas remiantis CIF kaina (kaina, draudimas ir frachtas) ir pakoreguotas atsižvelgiant į antidempingo/kompensacinį muitą ir sąnaudas po importo.

(105)

Lygintos to paties prekybos lygio sandorių kiekvienos rūšies produkto kainos, kurios prireikus buvo tinkamai pakoreguotos atėmus lengvatas ir nuolaidas. Palyginus gauti rezultatai išreikšti atrinktų Sąjungos gamintojų apyvartos peržiūros tiriamuoju laikotarpiu procentine dalimi.

(106)

Palyginus bendradarbiaujančiam eksportuojančiam gamintojui nustatytas 3 % vidutinis svertinis priverstinio kainų mažinimo peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos rinkoje skirtumas. Tačiau iš skaičiavimų atėmus antidempingo ir kompensacinius muitus priverstinio kainų mažinimo skirtumas siektų 9 %. Iš nebendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo per PTL importuotas tik labai nedidelis produkto kiekis. Komisija vis dėlto atliko priverstinio kainų mažinimo skaičiavimą. Komisija atėmusi taikomus antidempingo ir kompensacinius muitus nustatė 12 % priverstinio kainų mažinimo skirtumą. Tačiau šis skaičiavimas yra pagrįstas labai maža importo apimtimi ir, kadangi nebuvo bendradarbiauta, atliekant skaičiavimą nebuvo atsižvelgta į produkto rūšis. Taigi patikimumas yra nedidelis.

(107)

Mažėjant suvartojimui importo iš visų kitų trečiųjų šalių apimtis nuo 2012 m. iki PTL sumažėjo 10 %. Importo iš visų kitų trečiųjų šalių rinkos dalis per nagrinėjamąjį laikotarpį sudarė 22–23 %. Daugiausia importuota iš Kinijos, JAV, Meksikos, Rusijos ir Japonijos – tai vienintelės šalys, kurių kiekvienos užimama rinkos dalis per PTL buvo didesnė nei 1 %.

(108)

Importo iš JAV, Japonijos ir Meksikos kainos buvo didesnės už Indijos eksportuotojų ir Sąjungos gamintojų kainas. Nagrinėjamuoju laikotarpiu importo iš JAV ir Meksikos rinkos dalis padidėjo mažiau nei 1 procentiniu punktu. Importo iš Japonijos rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 1,5 procentinio punkto.

(109)

Importo iš Kinijos ir Rusijos kainos buvo mažesnės už Indijos eksportuotojų ir Sąjungos gamintojų kainas (išskyrus 2012 m. Rusijos atžvilgiu). Remiantis Sąjungos pramonės prašyme atlikti peržiūrą pateikta informacija dalis iš Kinijos importuojamų produktų – mažo skersmens (mažesnio nei 400 mm) GES, o iš Indijos daugiausia importuojama ir Sąjungoje daugiausia gaminama didelio skersmens (didesnio nei 400 mm) GES (22), kurios yra brangesnės.

(110)

Importo iš Kinijos rinkos dalis per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 1 procentiniu punktu ir per PTL sudarė 10–11 %, o importo iš Rusijos rinkos dalis per PTL buvo tik 2–3 % ir per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 0,3 procentinio punkto. Tačiau tokie padidėjimai neturėjo didelio poveikio Sąjungos pramonės rinkos daliai, kuri, kaip paaiškinta 123 konstatuojamojoje dalyje, per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 1,9 procentinio punkto.

(112)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį nagrinėjant importo dempingo kaina poveikį Sąjungos pramonei buvo įvertinti visi ekonominiai veiksniai, nagrinėjamuoju laikotarpiu turėję įtakos Sąjungos pramonės būklei.

(113)

Kaip minėta 14 konstatuojamojoje dalyje, siekiant nustatyti galimą Sąjungos pramonei padarytą žalą atlikta atranka.

(114)

Siekdama nustatyti žalą Komisija atskyrė makroekonominius žalos rodiklius nuo mikroekonominių. Makroekonominius rodiklius Komisija vertino remdamasi prašyme atlikti peržiūrą, nebendradarbiaujančio Sąjungos gamintojo metinėse ataskaitose ir patikrintuose atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymuose pateiktais duomenimis. Duomenys buvo susiję su visais Sąjungos gamintojais. Mikroekonominius rodiklius Komisija vertino remdamasi atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymuose pateiktais duomenimis. Duomenys buvo susiję su atrinktais Sąjungos gamintojais. Nustatyta, kad abu duomenų rinkiniai buvo tipiški Sąjungos pramonės ekonominės padėties atžvilgiu.

(115)

Makroekonominiai rodikliai: gamyba, gamybos pajėgumai, pajėgumų naudojimas, pardavimo apimtis, rinkos dalis, augimas, užimtumas, našumas, dempingo skirtumo dydis ir atsigavimas po buvusio dempingo.

(116)

Mikroekonominiai rodikliai: vidutinės vieneto kainos, vieneto sąnaudos, darbo sąnaudos, atsargos, pelningumas, grynųjų pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža ir pajėgumas padidinti kapitalą.

(117)

Nustatyta, kad abu duomenų rinkiniai yra tipiški Sąjungos pramonės ekonominės padėties atžvilgiu.

(118)

Visos Sąjungos gamybos, gamybos pajėgumų ir pajėgumų naudojimo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

6 lentelė

Sąjungos gamintojų gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas