3.3.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 56/1

(1)

Tarybos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 1239/2013 (2) (toliau – pirminis reglamentas) Taryba nustatė galutinius kompensacinius muitus (iki 11,5 %) iš Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR arba Kinija) importuojamiems fotovoltiniams moduliams iš kristalinio silicio arba plokštėms ir elementams, naudojamiems fotovoltiniuose moduliuose ar plokštėse iš kristalinio silicio. Šios priemonės toliau vadinamos galiojančiomis priemonėmis, o tyrimas, po kurio pirminiu reglamentu buvo nustatytos priemonės, toliau bus vadinamas pirminiu tyrimu.

(2)

Komisija Įgyvendinimo sprendimu 2013/707/ES (3) patvirtino galutinių priemonių taikymo laikotarpiui priimanti iš dalies pakeistą įsipareigojimą dėl kainos (toliau – įsipareigojimas). Vėliau Komisija priėmė Įgyvendinimo sprendimą 2014/657/ES (4),. kuriuo paaiškinama, kaip įsipareigojimas turi būti įgyvendinamas. Be to, ji priėmė penkis įgyvendinimo reglamentus, kuriais atšauktas kelių eksportuojančių gamintojų įsipareigojimo priėmimas (5).

(3)

2015 m. gegužės 5 d. Komisija paskelbė pranešimą apie antidempingo ir kompensacinių priemonių, taikomų importuojamiems peržiūrimiesiems produktams, galiojimo termino peržiūros inicijavimą (6). Peržiūra buvo susijusi tik su lyginamuoju dydžiu, kuriuo remtasi nustatant kainos koregavimo mechanizmą, numatytą pagal minėtą įsipareigojimą. Peržiūra nutraukta 2016 m. sausio mėn. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 2016/12 (7).

(4)

Atlikus priemonių vengimo tyrimą, Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2016/184 (8) Taryba išplėtė galutinių antikompensacinių muitų, nustatytų Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 1239/2013 į Sąjungą importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės arba iš Kinijos Liaudies Respublikos siunčiamiems fotovoltiniams moduliams iš kristalinio silicio ir jų pagrindinėms sudėtinėms dalims (t. y. elementams), taikymą importuojamiems fotovoltiniams moduliams iš kristalinio silicio ir jų pagrindinėms sudėtinėms dalims (t. y. elementams), siunčiamiems iš Malaizijos ir Taivano ir deklaruojamiems ar nedeklaruojamiems kaip Malaizijos ar Taivano kilmės.

(5)

Paskelbus pranešimą apie artėjančią galiojančių kompensacinių priemonių, taikomų importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės arba iš Kinijos Liaudies Respublikos siunčiamiems fotovoltiniams moduliams iš kristalinio silicio ir jų pagrindinėms sudėtinėms dalims (t. y. elementams), galiojimo pabaigą (9), Europos Komisija (toliau – Komisija) gavo prašymą atlikti peržiūrą pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 597/2009 dėl apsaugos nuo subsidijuoto importo iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (10) (toliau – pagrindinis reglamentas) 18 straipsnį.

(6)

Prašymą Sąjungos gamintojų, kurie pagamina daugiau nei 25 % visų fotovoltinių modulių iš kristalinio silicio ir jų pagrindinių sudėtinių dalių (t. y. elementų) Sąjungoje, vardu 2015 m. rugsėjo 4 d. pateikė „ES ProSun“ (toliau – pareiškėjas) ir jį parėmė Sąjungos gamintojai, bendrai pagaminantys daugiau nei 50 % viso panašaus produkto kiekio, kurį pagamina Sąjungos pramonės dalis, remianti prašymą arba jam prieštaraujanti. Prašymas pagrįstas tuo, kad pasibaigus priemonių galiojimui subsidijavimas tikriausiai tęstųsi ir Sąjungos pramonei vėl būtų daroma žala.

(7)

Pasikonsultavusi su Komitetu, įsteigtu pagal pagrindinio reglamento 25 straipsnio 1 dalį, ir nustačiusi, kad yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimą, 2015 m. gruodžio 5 d. Komisija pranešimu Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (toliau – pranešimas apie inicijavimą (11)) pranešė inicijuojanti priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį.

(8)

Tą pačią dieną Komisija inicijavo priemonių galiojimo termino pabaigos peržiūrą (12) ir dalinę tarpinę peržiūrą (13) dėl galiojančių antidempingo priemonių, taikomų importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės arba iš Kinijos Liaudies Respublikos siunčiamiems fotovoltiniams moduliams iš kristalinio silicio ir jų pagrindinėms sudėtinėms dalims (t. y. elementams). Ši peržiūra vykdoma lygiagrečiai, bet tai atskira procedūra ir jai skirtas atskiras reglamentas.

(9)

Komisija, prieš inicijuodama priemonių galiojimo termino peržiūrą, pagal pagrindinio reglamento 10 straipsnio 7 dalį ir 33 straipsnio punktą Kinijos Vyriausybei (KV) pranešė gavusi tinkamai pagrįstą prašymą atlikti peržiūrą ir paragino KV dalyvauti konsultacijose, siekdama išsiaiškinti su prašymo atlikti peržiūrą turiniu susijusią padėtį ir priimti abi šalis tenkinantį sprendimą. KV priėmė pasiūlymą konsultuotis ir konsultacijos surengtos 2015 m. gruodžio 2 d. Per konsultacijas nepavyko priimti abi šalis tenkinančio sprendimo. Vis dėlto į KV valdžios institucijų pateiktas pastabas buvo deramai atsižvelgta.

(10)

Tą pačią dieną Komisija pagal pagrindinio reglamento 19 straipsnio 3 dalį ex officio inicijavo dalinę tarpinę peržiūrą, per kurią nagrinėjama tik tai, ar galiojančių priemonių, taikomų elementams, naudojamiems fotovoltiniuose moduliuose ar plokštėse iš kristalinio silicio, tolesnis taikymas neprieštarautų Sąjungos interesams (14) (toliau – pranešimas apie tarpinės peržiūros inicijavimą).

(11)

Atliekant subsidijavimo tęsimo ir pasikartojimo tikimybės tyrimą nagrinėtas laikotarpis nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d. (toliau – peržiūros tiriamasis laikotarpis arba PTL). Nagrinėjant žalos tęsimosi arba pasikartojimo tikimybei įvertinti svarbias tendencijas nagrinėtas laikotarpis nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d. (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(12)

Pranešimuose apie inicijavimą Komisija paragino suinteresuotąsias šalis pranešti jai apie ketinimą dalyvauti atliekant tyrimą. Be to, Komisija konkrečiai pranešė pareiškėjui, kitiems žinomiems Sąjungos gamintojams, žinomiems Kinijos eksportuojantiems gamintojams ir Kinijos valdžios institucijoms, žinomiems importuotojams, tiekėjams ir naudotojams, prekiautojams ir žinomoms susijusioms asociacijoms apie tyrimo inicijavimą ir paragino juos dalyvauti.

(13)

Suinteresuotosios šalys turėjo galimybę teikti pastabas dėl tyrimo inicijavimo ir prašyti, kad Komisija ir (arba) prekybos bylas nagrinėjantis pareigūnas jas išklausytų.

(14)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad ji gali vykdyti suinteresuotųjų šalių atranką pagal pagrindinio reglamento 27 straipsnį.

(15)

Pranešimuose apie inicijavimą Komisija nurodė preliminariai atrinkusi tam tikrus Sąjungos gamintojus. Komisija juos atrinko, remdamasi didžiausia tipiška pardavimo Sąjungoje apimtimi ir atsižvelgdama į gamybos apimtį ir geografinę vietą, kurias buvo galima pagrįstai ištirti per turimą laiką. Atrinkti šeši Sąjungos modulių gamintojai ir trys Sąjungos elementų gamintojai. Atrinkta tiek vertikaliai integruotų, tiek neintegruotų gamintojų. Komisija paragino visas suinteresuotąsias šalis teikti pastabas dėl preliminariai atrinktų gamintojų. Visos preliminariai atrinktos bendrovės sutiko būti atrinktos.

(16)

Kelios suinteresuotosios šalys pateikė pastabų dėl pasiūlytų atrinktų gamintojų. Jos kritikavo tai, kad kelių Sąjungos gamintojų pavadinimai ir veiklos vietos nebuvo atskleistos ir todėl suinteresuotosios šalys negalėjo pateikti pastabų dėl atrinktų gamintojų dalies, palyginti su Sąjungos pramonės visa gamybos ir pardavimo apimtimi.

(17)

Komisija priminė, kad visi atrinkti Sąjungos gamintojai, išskyrus „SolarWorld“, „WARIS Srl“ (toliau – „Waris“) ir „Sillia VL“ (toliau – „Sillia“), inicijuojant tyrimus prašė neatskleisti jų pavadinimų. Komisija atsižvelgė į šiuos prašymus, tačiau paragino juos patvirtinti pageidavimą likti anonimiškais per visą peržiūrų tyrimų laikotarpį ir pateikti pagrįstų priežasčių. Visos susijusios bendrovės, išskyrus vieną, patvirtino savo pirminius prašymus ir juos pagrindė. Bendrovės nurodė bijančios netekti galimybių vykdyti veiklą KLR ir (arba) gauti žaliavų ir sudėtinių dalių iš KLR. Nuspręsta, kad šios priežastys yra pakankamos. Todėl Komisija nusprendė sutikti su jų anonimiškumo prašymu ir atmesti suinteresuotųjų šalių prašymus atskleisti atrinktų Sąjungos gamintojų tapatybes ir veiklos vietas. Iš anoniminių bendrovių tik „Jabil Assembly Poland sp. zoo.“ (toliau – „Jabil“) sutiko, kad jos tapatybė būtų atskleista galutinai ją atrinkus.

(18)

Vienas eksportuojantis gamintojas teigė, kad Komisija neapibrėžė Sąjungos pramonės prieš preliminariai atrinkdama gamintojus. Todėl jis negalėjo pateikti pastabų, ar atrinkti gamintojai yra tipiški. Be to, kai kurie iš atrinktų Sąjungos gamintojų, pvz., „Solarworld“, yra vertikaliai integruoti, nes gamina elementus, kurie daugiausia naudojami jų pačių modulių gamybai. Todėl kyla rizika, kad to paties galutinio produkto, t. y. modulių, gamyba įskaitoma du kartus.

(19)

Remiantis pranešimais apie inicijavimą, Sąjungos pramonė yra visi Sąjungos modulių ir pagrindinių sudėtinių dalių (t. y. elementų) gamintojai. Be to, Sąjungos pramonė aiškiai apibrėžta dar per pirminį tyrimą. Galiausiai, nagrinėjant Sąjungos pramonės esamą padėtį ir tipiškumą į uždarajam naudojimui gaminamus elementus nebuvo atsižvelgta. Todėl šis teiginys buvo atmestas.

(20)

Kelios kitos suinteresuotosios šalys teigė, kad Komisijai nederėjo atrinkti „Waris“ ir „Sillia“, nes šios bendrovės yra smulkūs Sąjungos modulių gamintojai. Dėl šios priežasties jie taiko labai specifinį veiklos modelį, kuris nėra tipiškas. Komisijai, kaip teigiama, reikėjo atrinkti ne šias bendroves, o dideles ir vidutines bendroves, kaip antai „Jabil“.

(21)

Komisija atmetė šį teiginį, nes ji taip pat atrinko daug didelių ir vidutinių modulių gamintojų. Bendrovės „Waris“ ir „Sillia“ atrinktos platesniam geografiniam tipiškumui užtikrinti.

(22)

Jau inicijavusi tyrimą Komisija turėjo išbraukti bendrovę „Sillia“ iš atrinktų bendrovių sąrašo dėl nepakankamo bendradarbiavimo. Galiausiai likę atrinkti Sąjungos gamintojai sudarė 38,8 % visos ES modulių pardavimo apimties ir 55 % visos Sąjungos modulių gamybos apimties. Kalbant apie elementus jos sudarė 76,6 % visos ES pardavimo apimties ir 77 % visos Sąjungos gamybos. Todėl atrinktos pakoreguoto sąrašo bendrovės laikytos tipiškomis Sąjungos pramonės bendrovėmis.

(23)

Tam, kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija paprašė nesusijusių importuotojų pateikti pranešimuose apie inicijavimą nurodytą informaciją.

(24)

Du nesusiję importuotojai pateikė prašomą informaciją ir sutiko būti atrinkti. Atsižvelgdama į nedidelį importuotojų skaičių Komisija nusprendė, kad atranka nereikalinga.

(25)

Tam, kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija paprašė visų Kinijos eksportuojančių gamintojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. Be to, Komisija paprašė Kinijos valdžios institucijų nurodyti kitus eksportuojančius gamintojus, jei tokių yra, kurie galbūt norėtų dalyvauti atliekant tyrimą, ir (arba) su jais susisiekti.

(26)

Iš viso 86 Kinijos eksportuojantys gamintojai (eksportuojančių gamintojų grupės) pateikė pranešimo dėl inicijavimo I priede nurodytą atrankai reikiamą informaciją, tačiau trys didžiausi (pagal peržiūrimojo produkto eksporto pardavimą Sąjungai remiantis 14 straipsnio 6 dalyje nurodyta duomenų baze) eksportuojantys gamintojai (eksportuojančių gamintojų grupės) prašomos informacijos nepateikė. Tokiomis aplinkybėmis Komisija atrinko toliau nurodytus tris eksportuojančius gamintojus (eksportuojančių gamintojų grupes), kurių eksporto pardavimo Sąjungai apimtis buvo didžiausia ir kurie pateikė prašomą informaciją bei bendradarbiavo atliekant tyrimą:

(27)

Pagal pagrindinio reglamento 27 straipsnio 2 dalį dėl atrinktų bendrovių konsultuotasi su visais žinomais susijusiais eksportuojančiais gamintojais ir Kinijos valdžios institucijomis. Jokių pastabų nepateikta.

(28)

Klausimynas buvo išsiųstas KV (įskaitant specialius klausimynus, skirtus bankams „China Development Bank“, „Export Import Bank of China“ (EXIM), „Bank of Beijing“, „China Construction Bank“ (CCB), „Industrial and Commercial Bank of China“ (ICBC), „China Merchants Bank“ (MEB), „China Mingsheng Bank“ (MiB), „Ping An Bank“, „Suzhou Bank“ ir Kinijos eksporto ir kreditų draudimo bendrovei („Sinosure“), nes, kaip nurodyta prašyme, jie teikė paskolas ir finansų paslaugas FV produktų pramonei). Be to, KV buvo paprašyta persiųsti bankams skirtą klausimyną bet kokioms kitoms finansų įstaigoms, kurios, kaip žinoma KV, teikė paskolas nagrinėjamajai pramonei (toliau – fotovoltinių produktų pramonė arba FV produktų pramonė). Į KV skirtą klausimyną taip pat buvo įtraukti specialūs klausimynai polikristalinio silicio gamintojams, aliuminio ekstruzijų gamintojams ir stiklo gamintojams, kurie iš dalies ar visiškai priklauso valstybei ir kurie tiekė šias žaliavas FV produktų pramonei per peržiūros tiriamąjį laikotarpį. Klausimynai taip pat buvo išsiųsti trims atrinktiems eksportuojantiems gamintojams (jų grupėms), atrinktiems Sąjungos gamintojams ir visiems apie save pranešusiems importuotojams ir naudotojams.

(29)

Komisija gavo EXIM, CCB, ICBC, MEB, MiB ir „Sinosure“ klausimyno atsakymus (kitos ankstesnėje konstatuojamojoje dalyje nurodytos finansų įstaigos atsakymų nepateikė), trijų atrinktų eksportuojančių gamintojų (jų grupių) atsakymus ir atrinktų Sąjungos gamintojų bei keturių importuotojų ir (arba) naudotojų atsakymus.

(30)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kuri, jos manymu, buvo reikalinga norint padaryti išvadas dėl subsidijavimo tęsimosi ir pasikartojimo tikimybės, žalos pasikartojimo tikimybės ir Sąjungos interesų:

(31)

MiB klausimyno atsakymas, gautas per KV, nebuvo patikrintas, nes 2016 m. birželio 30 d. jis pranešė nesutiksiantis su patikrinimu vietoje. Remiantis trijų atrinktų gamintojų pateikta informacija, be EXIM, CCB, ICB, MEB ir MiB, dar aštuoniolika finansų įstaigų („Agricultural Bank of China“, „Bank of China“, „Bank of Communication“, „China Development Bank“, „China Everbright Bank“, „China Trust Commercial Bank“, „Hua Xia Bank“, „Industrial Bank of China“, „Jiangnan Rural Commercial Bank“, „Ping An Bank“, „Rural Commercial Bank“, „Shanghai Pudong Development Bank“ ir „Xiantao Finance Bureau“) teikė paskolas šiems atrinktiems gamintojams.

(32)

2016 m. gruodžio 20 d. Komisija visoms suinteresuotosioms šalims atskleidė esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remdamasi ji ketina toliau taikyti galiojančias kompensacines priemones, ir paragino visas suinteresuotąsias šalis pateikti pastabų. Komisija išnagrinėjo suinteresuotųjų šalių pateiktas pastabas ir, kai tinkama, į jas atsižvelgė. Atskleidus faktus Kinijos prekybos rūmai, „Wacker“, „Solar Power Europe“ (SPE) ir „Solar Alliance for Europe“ (SAFE) paprašė, kad juos išklausytų prekybos bylas nagrinėjantis pareigūnas, ir buvo išklausyti.

(33)

790 konstatuojamojoje dalyje nurodytam komitetui nepateikus nuomonės Komisija pranešė ketinanti sutrumpinti priemonių taikymo laikotarpį nuo 24 iki 18 mėnesių. Ji paragino suinteresuotąsias šalis pateikti pastabų dėl šio ketinimo.

(34)

Peržiūrimasis produktas yra tas pats, kaip ir nagrinėtasis per tyrimą, po kurio nustatytos galiojančios priemonės (toliau – pirminis tyrimas), t. y. Kinijos Liaudies Respublikos kilmės arba iš Kinijos Liaudies Respublikos siunčiami fotovoltiniai moduliai arba plokštės iš kristalinio silicio ir elementai, naudojami fotovoltiniuose moduliuose ar plokštėse iš kristalinio silicio (elementų storis neviršija 400 mikrometrų) (toliau – peržiūrimasis produktas arba nagrinėjamasis produktas), kurių KN kodai šiuo metu yra ex 8501 31 00, ex 8501 32 00, ex 8501 33 00, ex 8501 34 00, ex 8501 61 20, ex 8501 61 80, ex 8501 62 00, ex 8501 63 00, ex 8501 64 00 ir ex 8541 40 90 (TARIC kodai 8501310081, 8501310089, 8501320041, 8501320049, 8501330061, 8501330069, 8501340041, 8501340049, 8501612041, 8501612049, 8501618041, 8501618049, 8501620061, 8501620069, 8501630041, 8501630049, 8501640041, 8501640049, 8541409021, 8541409029, 8541409031 ir 8541409039), išskyrus atvejus, kai šie produktai vežami tranzitu, kaip apibrėžta GATT V straipsnyje.

(35)

Peržiūrimojo produkto apibrėžčiai nepriskiriami šių rūšių produktai:

(36)

Kaip ir per pirminį tyrimą, peržiūrimajam produktui ir Sąjungos pramonės Sąjungoje gaminamam ir parduodamam produktui būdingos tos pačios pagrindinės fizinės, cheminės ir techninės savybės ir jų galutinio naudojimo paskirtis yra ta pati. Kinijoje gaminamam ir Kinijos vidaus rinkoje parduodamam bei eksportui į Sąjungą parduodamam produktui taip pat būdingos tos pačios pagrindinės fizinės ir techninės savybės bei paskirtis. Todėl šie produktai laikomi panašiais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio c punkte.

(37)

Komisija pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnio 1 ir 2 dalis išnagrinėjo, ar yra tikimybė, kad, nustojus galioti galiojančioms priemonėms, subsidijavimas tęstųsi arba pasikartotų.

(38)

KV prašymu Komisija pratęsė KV nustatytą terminą, t. y. suteikė 14 papildomų dienų atsakyti į klausimyną, taigi iš viso atsakymui pateikti ji turėjo 50 dienų.

(39)

Atskleidus faktus KV pažymėjo, kad atsižvelgiant į klausimyno dydį 50 dienų – nepakankamas laikotarpis į jį atsakyti. KV teigė, kad Komisija nedėjo visų pastangų, nes „sau suteikė 11 mėnesių įvertinti informacijai, kurią KV turėjo pateikti per 50 dienų“. KV taip pat palygino terminus, nustatytus ir (arba) taikytus per pirminį tyrimą ir kitus antisubsidijų tyrimus, su šios priemonių galiojimo termino peržiūros terminais. KV teigė, kad nustatant šiuos terminus siekta, kad KV atsidurtų sudėtingoje padėtyje ir negalėtų dėti visų pastangų, kad bendradarbiautų. Komisija pažymi, kad pagrindiniame reglamente nustatyta, kad atliekant priemonių galiojimo termino peržiūrą suinteresuotosioms šalims suteikiama ne mažiau kaip 30 d. ir ne daugiau kaip 15 mėn. klausimyno atsakymams pateikti. Šių teisinių terminų laikytasi ir KV skirta 20 d. daugiau, nei nustatytasis minimalus terminas. Todėl šis KV argumentas netinkamas.

(40)

2016 m. sausio 7 d. rašte dėl termino pratęsimo Komisija priminė KV, kad klausimyno atsakyme turėtų būti atsižvelgta į subsidijų programas ir naudą visiems peržiūrimojo produkto eksportuojantiems gamintojams. KV atsakė 2016 m. sausio 21 d. raštu, kuriame išreiškė susirūpinimą dėl klausimyno aprėpties ir pranešė Komisijai, kad konkrečių bendrovių duomenys, pateikti klausimyno atsakyme, taip pat kaip ir per pirminį tyrimą, bus susiję tik su atrinktais eksportuojančiais gamintojais (jų grupėmis). Komisija 2016 m. sausio 22 d. raštu nurodė nesutinkanti su KV pozicija dėl šio klausimo ir pabrėžė, kad, kitaip nei per pirminį tyrimą, keli iš didžiausių eksportuojančių gamintojų, tarp jų – trys didžiausi pagal peržiūrimojo produkto eksporto į Sąjungą apimtį, nebendradarbiavo atliekant priemonių galiojimo termino peržiūrą, todėl bendradarbiauta kur kas mažiau aktyviai nei per pirminį tyrimą. Atitinkamai buvo tikėtina, kad gali būti negauta subsidijoms nustatyti svarbios informacijos, jei KV klausimyno atsakymas būtų susijęs tik su atrinktomis eksportuojančių gamintojų grupėmis. Vis dėlto siekdama sklandaus bendradarbiavimo Komisija išimties tvarka minėtame rašte sutiko, kad KV savo klausimyno atsakyme pateiktų tik tuos konkrečių bendrovių duomenis, kurie susiję su dešimtimi per PTL didžiausių eksportuojančių gamintojų (jų grupių), kurių pavadinimai buvo išvardyti rašte, įskaitant tris atrinktas bendroves, ir nurodė sutinkanti papildomai pratęsti terminą iki 2016 m. vasario 2 d.

(41)

KV pateikė neišsamų klausimyno atsakymą, sudarytą iš trijų dalių: pirma dalis pateikta 2016 m. sausio 26 d., antra 2016 m. vasario 3 d., o trečia – 2016 m. vasario 5 d. Prie 2016 m. sausio 26 d. pateikto atsakymo pridėtame rašte KV išreiškė norą paaiškinti neišsamaus klausimyno atsakymo priežastis ir pakartojo savo poziciją dėl klausimyno atsakymo aprėpties apribojimo trimis atrinktomis eksportuojančių gamintojų grupėmis, kuri taip pat ne kartą minima visame klausimyno atsakyme.

(42)

Atskleidus faktus KV išreiškė nepasitenkinimą tuo, kad Komisija „kritiškai įvertino tai, kad KV pateikė informaciją po 2016 m. sausio 26 d.“ Komisija pažymi, kad ankstesnėje konstatuojamojoje dalyje tiksliai apibūdinama, kaip KV pateikė klausimyno atsakymą. Šis vėlavimas atsakyti neturėjo jokių teisinių pasekmių.

(43)

Komisija 2016 m. kovo 14 d. ir 2016 m. liepos 14 d. išsiuntė KV raštus dėl informacijos neišsamumo (toliau – pirmasis raštas dėl informacijos neišsamumo ir antrasis raštas dėl informacijos neišsamumo), į kuriuos KV atsakė 2016 m. balandžio 8 d. ir 2016 m. liepos 22 d.2016 m. liepos 14 d. Komisija išsiuntė KV patikrinimo grafiką ir paprašė, kad KV pateiktų pastabų ir papildytų jį trūkstama logistine informacija.

(44)

Siekdama sklandaus bendradarbiavimo Komisija 2016 m. liepos 19 d. išsiuntė išsamų raštą prieš patikrinimą vietoje. KV atsakė 2016 m. rugpjūčio 2 d. ir pasiūlė kitaip išdėstyti patikrinimo laiką, be kitų dalykų, pakeisti kai kurių skirsnių tikrinimo trukmę. Komisija tos pačios dienos atsakyme paaiškino negalinti su tuo sutikti, nes pakeisto grafiko seka nebebūtų logiška. Be to, Komisija negalėjo sutikti su pakeista skirsnių tikrinimo trukme.

(45)

Atskleidus faktus KV pažymėjo, kad šie KV veiksmai parodė, kad ji bendradarbiavo lanksčiai, o Komisija – ne. Komisija norėtų pabrėžti, kad ankstesnėse konstatuojamosiose dalyse tiksliai apibūdinamas keitimasis informacija prieš tikrinamąjį vizitą.

(46)

Tikrinamasis vizitas truko nuo 2016 m. rugpjūčio 8 d. iki 2016 m. rugpjūčio 12 d., remiantis Komisijos pasiūlytu grafiku.

(47)

Nė vienas iš 29 konstatuojamojoje dalyje minėtų bankų nepateikė prašomos informacijos apie FV produktų pramonę, teigdami, kad jie privalo laikytis teisinių reikalavimų ir sutarčių sąlygų, susijusių su konkrečių bendrovių paskolų informacijos konfidencialumu. Bankai paragino Komisiją remtis informacija, kurią pateikė atrinkti eksportuojantys gamintojai (jų grupės).

(48)

Antrame rašte dėl pateiktos informacijos neišsamumo Komisija paragino KV paprašyti dešimties didžiausių peržiūrimojo produkto gamintojų (jų grupių) įgalioti bankus suteikti Komisijai konkrečių bendrovių informacijos, prašomos atliekant šį priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimą. KV atsakė negalinti prašyti, priversti ar įpareigoti Kinijos eksportuojančių gamintojų bendradarbiauti atliekant šį ar bet kokį kitą tyrimą. Tačiau šis teiginys nesusijęs su Komisijos raginimu. KV taip pat nurodė, kad Komisija galėtų tiesiogiai paprašyti šių bendrovių pateikti jai reikiamos informacijos. Komisija iš tiesų naudojosi trijų atrinktų bendrovių pateikta reikiama informacija. Vis dėlto, kadangi prašymas suteikti leidimą buvo susijęs su finansų įstaigų turima informacija, visų pirma kreditų rizikos vertinimais, trys atrinktos bendrovės negalėjo pateikti visos reikiamos informacijos. Komisija mano, kad būtent KV privalėjo sudaryti sąlygas bankams ir eksportuojantiems gamintojams palaikyti reikiamus ryšius, kad bankai galėtų pateikti prašomos informacijos.

(49)

Per tikrinamąjį vizitą KV teigė, kad ji paprašė atrinktų eksportuojančių gamintojų persiųsti KV klausimyno atitinkamą priedėlį finansų įstaigoms, iš kurių jie yra gavę paskolų, kredito linijų ir (arba) kreditų draudimą. KV taip pat teigė, kad ji persiuntė priedėlį kitoms prie klausimyno pridėtame rašte nurodytoms finansų įstaigoms. Komisijai per tikrinamąjį vizitą paprašius šių veiksmų įrodymų jų pateikta nebuvo.

(50)

Atskleidus faktus KV išreiškė nepasitenkinimą pirmesniais teiginiais. Komisija pažymi, kad 49 konstatuojamojoje dalyje tiksliai apibūdinama, kas įvyko.

(51)

Per tikrinamąjį vizitą KV patalpose Komisija mėgino patikrinti klausimyno atsakymą ir paprašė patvirtinamųjų dokumentų, kurie buvo naudojami jam parengti, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 11 ir 26 straipsniuose. Be kelių išimčių, šie patvirtinamieji dokumentai nebuvo pateikti net tais atvejais, kai jų konkrečiai paprašyta. Tai neleido visapusiškai patikrinti klausimyno atsakymo. Todėl Komisija parengė ne tik įprastinį įrodymų sąrašą, bet ir sąrašą dokumentų, kurių buvo paprašyta vietoje, bet kurių taip ir nebuvo pateikta. Baigiant tikrinimą KV peržiūrėjo ir kartu su Komisija pasirašė šį sąrašą (toliau – nepateiktų dokumentų sąrašas). Jį sudarė 28 punktai ir kiekvieno punkto paaiškinimai arba pastabos.

(52)

Atskleidus faktus KV pažymėjo, kad prašytų, bet nepateiktų dokumentų sąraše nurodytus dokumentus būtų galima suskirstyti į keturių tipų dokumentus, būtent, kaip teigiama, „nesamus dokumentus“, „rengiamus ir oficialiai nepaskelbtus dokumentus“, „slaptas ir konfidencialias kredito rizikos vertinimo ataskaitas“ ir „kituose pateiktuose dokumentuose pateiktą informaciją“. Komisija pažymi, kad vienas iš nepateiktų dokumentų sąrašo punktas buvo „Finansų rinkų liberalizavimo įrodymai“ („People's Bank of China“, arba PBOC), dėl kurio KV ginčijosi atskleidus faktus pateiktose pastabose.

(53)

Be to, KV teigė, kad išbraukus vienai iš keturių minėtų kategorijų priskirtus dokumentus sąraše liktų vos keli prašyti, bet nepateikti dokumentai. Komisija su šiuo teiginiu nesutinka. Dėl vadinamųjų „nesamų“ dokumentų reikia pažymėti, kad Komisija turėjo priežasčių jų prašyti, nes jie buvo paminėti kituose per šį ir (arba) pirminį tyrimus pateiktuose dokumentuose. Dėl „rengiamų ir oficialiai nepaskelbtų dokumentų“ reikia pažymėti, kad kai kuriuos iš jų buvo galima pateikti Komisijai juos oficialiai priėmus, tačiau to padaryta nebuvo. Dėl „slaptų ir konfidencialių kredito rizikos vertinimo ataskaitų“ reikia pažymėti, kad pagrindiniame reglamente pateiktos procedūrinės garantijos, kad tokia informacija apsaugoma nuo tolesnės sklaidos. Galiausiai, net jei Komisija sutiktų su tuo, kad informacija buvo pateikta „kituose dokumentuose“, šie dokumentai sudarė tik nedidelę sąrašo dalį,

(54)

Atskleidus faktus KV taip pat tvirtino, kad Komisija rėmėsi turimais faktais, nepateikus „tam tikrų dokumentų“, nesusiedama šių dokumentų su Komisijai reikalinga informacija. KV teigė, kad tokiu būdu Komisija rėmėsi turimais faktais, remdamasi nežinomu turiniu, ir tai nesuderinama su PPO nuostatomis. Komisija pažymi, kad priežastys, dėl kurių dokumentų prašoma, buvo nurodytos klausimyne, per tikrinamąjį vizitą, 2016 m. sausio 22 d. ir 2016 m. rugsėjo 23 d. Komisijos raštuose KV ir faktų atskleidimo dokumente.

(55)

Po tikrinamojo vizito vietoje 2016 m. rugsėjo 23 d. Komisija pranešė KV, kad ji vietoje trūkstamos informacijos ketina remtis turimais faktais, be to, nurodė galimas nebendradarbiavimo pasekmes pagal pagrindinio reglamento 28 straipsnio 1 ir 6 dalis.

(56)

2016 m. spalio 13 d. rašte KV paprieštaravo Komisijos ketinimui taikyti pagrindinio reglamento 28 straipsnio nuostatas, teigdama, kad tai teisiškai ir faktiškai nepagrįsta. KV taip pat teigė, jog tai, kad bankai nepateikė Komisijai prašomos informacijos, įrodė, kad KV jų reikšmingai nekontroliuoja. Ji taip pat pakartojo ankstesnius paaiškinimus, kodėl nebuvo galima pateikti prašomos informacijos.

(57)

KV teigė, kad Komisija nepaaiškino, kodėl nepakanka KV pateiktos informacijos ir reikia papildomos. Komisija iš tiesų paaiškino KV, kodėl jai reikia prašomos informacijos (žr. 40 konstatuojamąją dalį).

(58)

KV taip pat teigė, kad Komisijos raštas dėl ketinimo remtis turimais faktais buvo labai neaiškus ir netikslus. Savo pastabose, pateiktose atskleidus faktus, KV pakartojo, kad Komisijos rašte pateikta „labai nedaug informacijos apie rėmimosi turimais faktais priežastis“. Komisija pažymi, kad trūkumai buvo išvardyti pagal temą, subsidijų schemą ir (arba) subjektą (pvz., finansų įstaigas), o nepateiktų dokumentų sąrašas nustatytas bendru sutarimu (žr. 51 konstatuojamąją dalį.).

(59)

KV tvirtino, kad Komisija negalėjo primesti KV atsakomybės dėl Kinijos eksportuojančių gamintojų nebendradarbiavimo, nes šios bendrovės nepriklausomos ir KV jų nekontroliuoja. Ji apie juos nepateikė jokios informacijos.

(60)

Komisija neprimeta KV atsakomybės dėl gamintojų nebendradarbiavimo. Vis dėlto KV yra atsakinga už savo klausimyno atsakymą, kuriame atsakant į prašymą pateikti konkrečių bendrovių informaciją atsižvelgta tik į tris atrinktus eksportuojančius gamintojus. Todėl Komisija mano, kad KV nedėjo visų pastangų, nes nepateikė prašomos informacijos.

(61)

KV taip pat suabejojo, jog tam tikrų dokumentų neturėjimas galėtų prieštarauti surinktai informacijai arba ją paneigti ar kitaip trukdyti tyrimui. Savo rašte KV teigė, kad nepateikti įrodymai (nepatikslindama, kokius konkrečiai „nepateiktus įrodymus“ ji turi omenyje) yra palyginti nedidelės įrodomosios galios ir todėl tai, kad jų nėra, neturėtų leisti suabejoti Kinijos teisine sistema. Komisija nesutinka su teiginiu, kad KV nepateikta informacija yra nedidelės įrodomosios galios. Įrodomąją galią galima įvertinti tik gavus informaciją. Per patikrinimą siekiama įsitikinti, kad klausimyno atsakymas tikslus. Taigi patvirtinama, kad per tikrinamuosius vizitus Komisijai nebuvo sudarytos sąlygos visapusiškai patvirtinti surinktą informaciją.

(62)

KV taip pat teigė, kad Komisija neteisingai nurodė šešis dokumentus, kurie nebuvo pateikti per patikrinimą, ir kad nėra pagrindo taikyti 28 straipsnį. Šiuo atžvilgiu pakanka priminti, kad nepateiktų dokumentų sąrašas nustatytas bendru sutarimu.

(63)

KV nurodė PPO antidempingo susitarimo II priedą ir pagrindinio reglamento 28 straipsnio 3 dalį, pagal kuriuos „nustatant išvadas turėtų būti atsižvelgiama į visą informaciją, kurią galima patikrinti, kuri tinkamai pateikta, kad galėtų būti be didelių sunkumų naudojama atliekant tyrimą, kuri pateikta laiku ir, jei taikoma, valdžios institucijų prašomoje laikmenoje ar atitinkama kompiuterine kalba.“ Ji taip pat nurodė kelis PPO kolegijų sprendimus (15), kuriuose frazė „kurią galima patikrinti“ nereiškia, kad informacija turėtų būti faktiškai tikrinama vietoje. KV teigė, kad Komisija negali atmesti informacijos ir remtis turimais faktais nepriklausomai nuo konteksto ir aplinkybių pobūdžio, jei per patikrinimą nepateikiama kokios nors informacijos.

(64)

Komisija pažymi, kad informaciją, į kurią turi būti atsižvelgiama, visų pirma turėtų būti galima patikrinti. Be to, Kolegijos ataskaitoje, skirtoje JAV (plieno plokštelėms), žodis „patikrinti“ apibrėžiamas kaip „patvirtinti ar išmėginti tikslumą ar teisingumą, ypač nagrinėjant ar lyginant duomenis ir t. t.; patikrinti ar nustatyti atliekant tyrimą“. Šiuo konkrečiu atveju Komisija mano, kad ji laikėsi ankstesnėje konstatuojamojoje dalyje minėtų Kolegijos ataskaitų nuostatų.

(65)

Atskleidus faktus KV pažymėjo, kad Komisija išplėtė savo priežastis ir argumentus remtis turimais faktais ir tai, kaip teigia KV, neatitinka PPO sutarties dėl subsidijų ir kompensacinių priemonių (toliau – SSKP) ir pagrindinio reglamento 28 straipsnio 4 dalies. Komisija pažymi, kad pagal pagrindinio reglamento 28 straipsnio 4 dalį KV buvo pranešta apie priežastis 2016 m. rugsėjo 23 d. raštu ir suteikta galimybė iki 2016 m. spalio 6 d. pateikti pastabų dėl šio rašto. Paprašiusi pratęsti šį terminą (prašymas patenkintas) KV pateikė pastabas savo 2016 m. spalio 13 d. rašte. Pagrindinio reglamento 28 straipsnio 4 dalyje taip pat nustatyta, kad „nusprendus, kad paaiškinimai yra nepatenkinami, tokių įrodymų ar informacijos atmetimo priežastys atskleidžiamos ir paskelbiamos išvadose“, ir šis reikalavimas patenkintas 2016 m. gruodžio 20 d. bendrajame faktų atskleidimo dokumente.

(66)

KV taip pat teigė, kad Komisijai teisiškai nenuosekliai remiasi turimais faktais, nes viena vertus ji daugiausia dėmesio skiria pokyčiams, įvykusiems po pirminio tyrimo, o kita vertus klausimyne ir jo priedėliuose prašoma per daug informacijos. KV taip pat sukritikavo tai, kad Komisija nenurodė klausimyne, kad ji daugiausia dėmesio skirs pokyčiams, galbūt įvykusiems po pirminio tyrimo. Be to, KV teigė, kad Komisija prašė daugiau informacijos nei per pirminį tyrimą. Komisija atmeta šias pastabas, nes, pirma, norėdama išnagrinėti galimus pokyčius ji taip pat turėjo surinkti informaciją apie padėtį per peržiūros tiriamąjį laikotarpį. Antra, klausimynas nesiskyrė nuo bet kokio kito standartinio Vyriausybei skirto klausimyno, naudojamo atliekant antisubsidijų tyrimus, nors, savaime supranta, jis buvo priderintas prie prašyme minėtų schemų. Tai reiškia, kad klausimyne iš tiesų buvo prašoma pateikti informacijos apie per pirminį tyrimą nenustatytus, bet vėliau nustatytus subsidijų klausimus.

(67)

KV savo pastabose dėl atskleistų faktų primygtinai tvirtino, kad nepateikta informacijos apie penkis, ne septynis eksportuojančius gamintojus. Komisija su šiuo teiginiu sutiko, patikslindama: iš dešimties didžiausių eksportuotojų į Sąjungą atrinkti trys. Dar du pateikė atrankos atsakymą, o likę penki – ne. Vyriausybei skirtame klausimyne Komisija paprašė KV atsakyti į klausimus, skirtus FV produktų pramonei, kurios aprėptis tuo metu, siekiant sumažinti naštą, buvo apribota dešimtimi didžiausių eksportuojančių gamintojų. Vis dėlto KV atsakė į Vyriausybei skirtą klausimyną, atsižvelgdama tik į tris atrinktas bendroves, o informacijos apie kitus septynis eksportuojančius gamintojus nepateikė.

(68)

Dėl tipiškumo lygio Komisija nesutinka su KV pastaba, kad Komisijos primygtinas prašymas, kad KV pateiktų informaciją apie dešimt didžiausių eksportuojančių gamintojų, reiškia, kad jos atrinktos bendrovės netipiškos per šį tyrimą padarytoms išvadoms padaryti. Komisija ketina paaiškinti, kad atrinktos bendrovės tipiškos, nes atranka tenkina pagrindiniame reglamente nustatytas sąlygas: atsižvelgta į didžiausius (pagal apimtį) bendradarbiaujančius gamintojus. Atskleidus faktus pateiktose pastabose KV suabejojo, kiek būtų buvusi svarbi papildoma informacija. Komisija pažymi, kad nuo pat pradžios ji negalėjo atmesti tikimybės, kad reikės taikyti pagrindinio reglamento 27 straipsnio 4 dalį. Tokiu atveju informacija apie dešimt didžiausių eksportuojančių gamintojų pagerintų išvadų kokybę, nes būtų surinkta daugiau duomenų.

(69)

Taigi Komisija nepažeidė savo ex officio tyrimo prievolių, kaip atskleidus faktus pažymėjo KV. Priešingai, Komisija ištyrė turimą informaciją, nors ši ir buvo neišsami, ir dėjo visas pastangas užpildyti jos spragas.

(70)

Todėl Komisija atmeta KV pastabas, kad prašoma informacija nebuvo svarbi.

(71)

KV taip pat teigė, kad bendrajame faktų atskleidimo dokumente Komisija netiksliai apibūdino trūkstamos informacijos mastą, ir pabrėžė visą KV pateiktą informaciją.

(72)

Dėl finansų įstaigų ir žaliavų tiekėjų KV pažymėjo, kad ji mano esant nelogiška, kad Komisija reikalauja 3 800 bankų ir visų žaliavų tiekėjų bendradarbiavimo. Komisija pažymi, kad ši pastaba neteisinga. Komisija prašė KV persiųsti specialius klausimynus tik finansų įstaigoms ir žaliavų tiekėjams, nurodytiems 28 konstatuojamojoje dalyje.

(73)

Dėl KV pastabų apie jos, kaip teigiama, visapusio bendradarbiavimo Komisija pažymi, kad iki tyrimo pabaigos nebuvo tinkamai išspręsti toliau nurodyti pagrindiniai klausimai. KV nepateikė jokios informacijos, kurios Komisija prašė 2016 m. rugsėjo 23 d. KV išsiųstame rašte. Ji nepateikė informacijos apie dešimt didžiausių eksportuojančių gamintojų. Ji taip pat nesudarė sąlygų gauti bankų „China Development Bank“, „Bank of Beijing“, „Ping An Bank“ ir „Suzhou Bank“ klausimyno atsakymus. Taip pat nepateikta informacijos apie KLR polikristalinio silicio, stiklo ir aliuminio rinkų dalis. Galiausiai, KV atsisakė persiųsti specialius klausimynus i) bet kokioms kitoms finansų įstaigoms, kurios, kaip KV žinoma, suteikė paskolų dešimčiai didžiausių eksportuojančių gamintojų, ir ii) polikristalinio silicio, stiklo ir aliuminio tiekėjams. Dėl pastarųjų KV nurodė nemačiusi pagrindo persiųsti priedėlio atitinkamoms bendrovėms.

(74)

Atsižvelgdama į šiame skirsnyje pateiktas išvadas Komisija mano, kad sąlygos remtis turimais faktais, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 28 straipsnyje, iš esmės patenkintos.

(75)

Norėdama atsakyti į atskleidus faktus pateiktas pastabas Komisija kiekvienos nagrinėtos subsidijų schemos atžvilgiu tolesniuose skirsniuose nurodė, kuri konkrečiai informacija atmesta remiantis turimais faktais, ir kokia informacija ta informacija pakeista.

(76)

Vienas atrinktas gamintojas sukritikavo pagrindinio reglamento 28 straipsnio taikymą, nes, jo nuomone, šis veiksmas nukreiptas prieš jį. Jis pažymėjo, kad jo atžvilgiu Komisija nesilaikė tame straipsnyje nustatytos procedūros. Komisija negali sutikti su šia nuomone. Komisija neatmetė jokios šio eksportuojančio gamintojo pateiktos informacijos. Ji naudojo visą turimą informaciją, taip pat ir šio eksportuojančio gamintojo.

(77)

Visomis vertinamomis subsidijų schemomis, kaip ir per pirminį tyrimą, įgyvendinami centriniu lygmeniu nustatytų planų tikslai.

(78)

Dėl sutrumpinto kompensacinių priemonių, taikomų importuojamam peržiūrimajam produktui, galiojimo Komisija savo analizėje daugiausia dėmesio skyrė galimiems politikos pakeitimams, planavimo dokumentams ir teisinėms bei praktinėms šių pakeitimų įgyvendinimo priemonėms.

(79)

Atskleidus faktus KV nurodė, kad Komisijos analizė nebuvo pakankamai kruopšti, kad būtų galima padaryti pagrįstą išvadą dėl subsidijavimo tęsimosi, nes ji didžiąja dalimi rėmėsi per pirminį tyrimą dėl subsidijavimo padarytomis išvadomis, su kuriomis KV tada nesutiko. Ji taip pat nurodė Apeliacinio komiteto ataskaitą dėl JAV ginčo (antidempingas ir kompensacinės priemonės) (354 punktas), kurioje nurodyta, kad pagrįstam ir tinkamam paaiškinimui nepakanka vien nuorodos į tyrimo išvadas.

(80)

Per pirminį tyrimą KV pateiktos pastabos išnagrinėtos ir į jas atsakyta pirminiame reglamente, o dėl pirminiame reglamente padarytų išvadų į teismą nesikreipta (16). Atsižvelgdama į šias aplinkybes Komisija nesupranta, kodėl šios išvados negali būti pagrindo, kuriuo remdamasi Komisija padarė išvadas per šį tyrimą, dalis, jei per peržiūros tyrimą nustatyta, kad tas išvadas pagrindžiantys faktai nepasikeitė, nes tai reiškia, kad jie buvo įvertinti iš naujo. Be to, kaip įrodyta išnagrinėjus per tyrimą surinktą informaciją ir apibūdinta šiame reglamente, Komisija nesutinka su teiginiu, kad ji didžiąja dalimi rėmėsi per pirminį tyrimą padarytomis išvadomis. Šiuo atžvilgiu ir taip pat atsižvelgdama į pagrindinio reglamento 28 straipsnio dalinį taikymą KV Komisija turėjo remtis turimais faktais, dėl kurių kai kuriais atvejais Komisijos išvados buvo grindžiamos per pirminį tyrimą padarytomis išvadomis.

(81)

Pareiškėjas teigė, kad KLR ir toliau labai subsidijuoja savo fotovoltinių produktų pramonę, ir nurodė keletą politinių ir planavimo dokumentų bei teisės aktų, kuriais grindžiama valstybės parama šiai pramonės šakai. Komisija peržiūrėjo ir išnagrinėjo prašyme minėtus dokumentus ir papildomus atliekant tyrimą KV ir atrinktų eksportuojančių gamintojų pateiktus dokumentus.

(82)

Per pirminį tyrimą nustatyta, kad savo 12-ajame penkmečio plane (17) KV įtraukė FV produktų pramonę į strateginių pramonės šakų sąrašą. KV taip pat paskelbė specialų saulės energijos fotovoltinių produktų pramonės planą (pridedamą prie 12-ojo penkmečio plano), t. y. 12-ąjį saulės energijos fotovoltinių produktų pramonės penkmečio planą. Šiame plane KLR Vyriausybė nurodė remianti „pažangias įmones“ (18) ir „svarbias įmones“ (19), įsipareigojo „padėti įgyvendinti fotovoltinių produktų pramonės skatinimo politiką“ (20) ir „formuoti bendrą parengtį pramonės, finansų ir mokesčių srities politikai remti <…>“ (21). Šie planai skirti 2011–2015 m., taigi apima ir peržiūros tiriamąjį laikotarpį.

(83)

2016 m. kovo mėn. paskelbtas 13-asis penkmečio planas, skirtas 2016–2020 m. Atsakydama į antrąjį raštą dėl informacijos neišsamumo KV pateikė tik versiją kinų kalba, pridėdama turinio vertimą į anglų kalbą. Pagal 13-ąjį penkmečio planą FV produktų pramonė įtraukiama į šį strateginį planą (22). 13-ajame penkmečio plane technologinei pažangai skiriamas dėmesys aprėpia ir su energetika susijusius produktus ir paslaugas, konkrečiai įskaitant naujos kartos fotovoltinius elementus.

(84)

Atskleidus faktus KV teigė, kad ji pateikė 13-ąjį penkmečio planą ir juo įrodoma, kad saulės energijos pramonė nėra skatinama.

(85)

13-ojo penkmečio plano versijos anglų kalba prašyta per tikrinamąjį vizitą ir šis dokumentas įtrauktas į nepateiktų dokumentų sąrašą. Per tikrinamąjį vizitą KV turėjo versijos anglų kalba atspausdintą variantą ir įsipareigojo jį pateikti Komisijai, kai jau bus galima. Kaip matyti NDRC svetainėje (23), šio dokumento versija anglų kalba paskelbta 2016 m. gruodžio 7 d., bet Komisijai taip ir nepateikta. KV nepateikus išsamios ir oficialios plano versijos anglų kalba Komisija turėjo remtis šio dokumento vidaus vertimu ir per tikrinamąjį vizitą pateikė KV 83 konstatuojamojoje dalyje minėtas ištrauktas. KV teigė, kad šios nuorodos nustato technologijų inovacijų kryptį, tačiau nepaneigė, kad jos apskritai egzistuoja. Galiausiai reikėtų pažymėti, kad neturėdama išsamios KV plano versijos anglų kalba Komisija faktų atskleidimo dokumente rėmėsi savo vidaus vertimu į anglų kalbą (žr. 22 išnašą).

(86)

KV taip pat teigė, kad 83 ir 87 konstatuojamosiose dalyse minėtos ištraukos susijusios su šiuolaikinių vidaus infrastruktūros tinklų plėtra, įskaitant saulės energijos naudojimą ir (arba) gavimą, tačiau ne su jai gauti naudojamų medžiagų gamyba. KV taip pat tvirtino, kad 23 skyriuje, kuriame kalbama apie besiformuojančias ir strategines pramonės šakas, saulės energijos pramonė iš viso neminima, ir paneigė, kad to skyriaus 8 langelyje pateikiama nuoroda į fotovoltinius elementus.

(87)

Plano 30 skyriuje teigiama, kad „toliau skatinsime vystyti vėjo ir fotovoltinės energijos sritis“. Skaitant šį teiginį galima daryti prielaidą, kad parama „fotovoltinės energijos sričiai“ aprėpia ir paramą Kinijos FV produktų pramonei. Šį aiškinimą patvirtina 23 skyriaus „Plėtoti strategines besiformuojančias pramonės šakas“ 8 langelis „Strateginių besiformuojančių pramonės šakų plėtra“. Tame langelyje teigiama: „Siekti proveržio bazinių technologijų, pvz., kitos kartos fotovoltinių produktų, srityje ir skatinti pritaikyti jas pramonėje“ – tai yra aiški nuoroda į energijai gauti reikiamas medžiagas. Kita su šiuo klausimu susijusi nuoroda pateikiama to paties skyriaus 1 skirsnyje: „Remsime kitos kartos informacinių technologijų <…> žaliųjų ir mažo anglies dioksido kiekio technologijų <…> plėtrą.“ Žaliosios technologijos Kinijoje dažnai siejamos su FV produktų pramone. Be to, kaip nurodyta 378 ir 389 konstatuojamosiose dalyse, FV produktų pramonė Svarbių valstybės skatinamų pramonės sektorių, produktų ir technologijų kataloge priskirta prie skatinamųjų pramonės šakų. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija patvirtino, kad FV produktų pramonė yra įtraukta į šį strateginį planą.

(88)

2016 m. liepos 22 d. atsakyme KV nurodė, kad 13-asis saulės energijos fotovoltinių produktų pramonės penkmečio planas dar nepaskelbtas. Per tikrinamąjį vizitą, t. y. praėjus mažiau nei 20 dienų, KV jau dėjosi apskritai neskelbsianti tokio politinio dokumento ir jokių kitų įrodymų nepateikė. Galiausiai, KV nurodė, kad tai, kad 13-ojo penkmečio plano, skirto saulės energijos pramonei, nėra, – tai dar vienas požymis, kad ši pramonės šaka nėra skatinama.

(89)

Vis dėlto Valstybės tarybos sprendimas Nr. 40, 2010 m. spalio 10 d. Valstybės tarybos sprendimas ir Nacionalinės vidutinio ir ilgojo laikotarpių mokslo ir technologijų vystymo gairės (2006–2020 m.), kuriomis remiamas FV produktų pramonės vystymas ir skatinama teikti jai įvairią finansinę ir fiskalinę paramą, kaip minėta pirminio reglamento 102 konstatuojamojoje dalyje, vis dar galioja. Taip pat tebegalioja KLR mokslo ir technologijų pažangos įstatymas, kuriame nurodyta įvairių FV produktų pramonės rėmimo priemonių. Todėl net jei konkretus 13-ojo penkmečio planas, skirtas saulės energijos pramonei, nepaskelbtas, tai nereiškia, kad Vyriausybė neberemia FV produktų pramonės, nes šiai išvadai paremti pakanka visų tebegaliojančių Vyriausybės planų, projektų ir kitų dokumentų.

(90)

Taigi, per pirminį tyrimą (24) padaryta išvada, kad KV fotovoltinių produktų sektoriui skolina lengvatinėmis sąlygomis. Per šį tyrimą KV nepateikė jokių įrodymų, kad padėtis būtų pasikeitusi. Per tyrimą nepaaiškėjo jokių minėtai išvadai prieštaraujančių faktų, o tik nustatyta naujų ją patvirtinančių įrodymų.

(91)

Be to, banko „People's Bank of China“ pinigų politikos analizės grupės (valstybės įstaigos) paskelbtose Kinijos pinigų politikos ataskaitose patvirtinama, kad tokia KV politika egzistuoja, nes per PTL jose teigta, kad „bus sustiprintas finansų sektoriaus vaidmuo, kad būtų teikiamos geresnės finansų paslaugos ir skatinama pertvarkyti ir vystyti geležinkelių, <…> ir kitas svarbias pramonės šakas“ (25), „bus sustiprinta parama <…> strateginėms besiformuojančioms pramonės šakoms ir kitoms svarbioms nacionalinės ekonomikos sritims“ (26), „PBOC laikysis Partijos centrinio komiteto ir Valstybės tarybos strateginių nuostatų“ (27), „bus teikiamos aukštesnės kokybės finansų paslaugos, siekiant remti inovacijomis pagrįsto vystymosi strategiją, bus parengti finansavimo produktai, pritaikyti prie technologijų inovacijų srityje veikiančių įmonių, o finansų įstaigos bus skatinamos labiau remti <…> strategines besiformuojančias pramonės šakas ir kitas svarbias sritis“ (28) ir „finansų įstaigos bus skatinamos labiau remti Kinijos gamybos perėjimo nuo kiekybės prie kokybės strategiją, teikdamos kokybiškas finansų paslaugas, skirtas pramonės struktūros strateginiam prisitaikymui, infrastruktūros statybai, laivų statybai, logistikai, energetikai, mokslui ir technologijoms, kultūrai ir kitoms svarbioms sritims.“ (29)

(92)

Minėtieji aspektai taip pat patvirtinti per šį tyrimą išvadomis, padarytomis dėl trijų atrinktų eksportuojančių gamintojų. Pavyzdžiui, 2014 m. metinėje ataskaitoje, kurią vienas iš atrinktų eksportuojančių gamintojų pateikė Jungtinių Valstijų vertybinių popierių ir biržos komisijai (SEC), teigiama: „Bankai „China Development Bank“ ir „China Minsheng Bank“ nuo seno mums teikia paskolas saulės energijos projektams finansuoti. Kadangi šios paskolos iš dalies grindžiamos politiniais sumetimais, jų sąlygos ir teikimas gali keistis priklausomai nuo Vyriausybės pozicijos dėl saulės energijos pramonės pokyčių. Jei negausime finansavimo komerciškai patraukliomis sąlygomis iš šių ar kitų bankų, mums gali būti sudėtinga finansuoti savo projektus. Negalime užtikrinti, kad sėkmingai rasime papildomų tinkamų finansavimo šaltinių per reikiamą laikotarpį arba iš viso, arba tokiomis sąlygomis ar sąnaudomis, kokios mums būtų patrauklios ar priimtinos, todėl mūsų augimo planus gali būti sudėtinga arba neįmanoma įgyvendinti.“ (30)

(93)

Atskleidus faktus KV teigė, kad FV produktų pramonė nėra priskiriama prie svarbių, strateginių ar besiformuojančių pramonės šakų ir todėl minėtos strategijos jai netaikomos.

(94)

Šiuo atžvilgiu primenama 87 konstatuojamoji dalis, kurioje padaryta išvada, kad FV produktų pramonė yra laikoma svarbia ir (arba) strategine pramone.

(95)

Kaip nurodyta pirminio reglamento 333 ir 400 konstatuojamosiose dalyse ir patvirtinta per šį tyrimą, be kita ko, 83 konstatuojamojoje dalyje, fotovoltinių produktų pramonė laikoma svarbia ir (arba) strategine pramone, taigi pirminiame reglamente padarytos išvados tebegalioja ir yra patvirtinamos.

(96)

Komisija išnagrinėjo visas prašyme atlikti peržiūrą nurodytas subsidijavimo schemas ir paprašė Kinijos valdžios institucijų pateikti informacijos apie bet kokias kitas galimas susijusias subsidijų schemas. Remdamasi prašyme atlikti peržiūrą pateikta informacija Komisija rinko informaciją, susijusią su toliau nurodytomis schemomis, kurias taikydama Vyriausybės institucija, kaip įtariama, teikė subsidijas:

(97)

Prašyme teigta, kad KV toliau subsidijuoja FV produktų pramonę teikdama lengvatinės politikos paskolas.

(98)

Lengvatinių paskolų teisinis pagrindas tas pat, kaip ir taikytas per pirminį tyrimą, t. y. KLR komercinės bankininkystės įstatymas (toliau – Bankininkystės įstatymas), Bendrosios paskolų taisyklės (kurias įgyvendina bankas „People's Bank of China“), Valstybės tarybos sprendimas Nr. 40 dėl pramonės struktūros pritaikymo skatinimo laikinųjų priemonių skelbimo ir įgyvendinimo.

(99)

Šios teisės nuostatos įgyvendinamos sprendimais, kuriuos priima valstybės bankai, kurie laikomi valstybinėmis institucijomis, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio b punkte kartu su pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto i papunkčiu (žr. tolesnį skirsnį), arba kurie veikia valstybės pavedimu ir nurodymu, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunkčio pirmoje įtraukoje.

(100)

Subsidijų buvo suteikta valstybės bankų paskolų pavidalu. Todėl reikia nustatyti, ar šie bankai yra valstybinės institucijos.

(101)

Remiantis PPO apeliaciniu komitetu (dokumento DS 379 318 punktas), ar valstybės įmonė yra valstybinė institucija, nustatoma pagal šiuos kriterijus: „Svarbiau ne tai, kaip subjektas naudojasi įgaliojimais vykdyti Vyriausybės funkcijas, o tai, kad šie įgaliojimai jam suteikti. Vyriausybė (siaurąja prasme) gali suteikti subjektams įgaliojimų įvairiais būdais. Todėl norint įrodyti, kad konkrečiam subjektui tokie įgaliojimai suteikti, gali prireikti įvairių įrodymų. Įrodymai, kad subjektas faktiškai vykdo Vyriausybės funkcijas, gali būti laikomas įrodymu, kad jam suteikti ar pavesti Vyriausybės įgaliojimai, ypač jei šie įrodymai patvirtina, kad ši praktika tvari ir sisteminga. Mūsų nuomone, įrodymai, kad Vyriausybė vykdo reikšmingą subjekto arba jo veiklos kontrolę, tam tikromis aplinkybėmis gali būti naudojami kaip įrodymas, kad tas subjektas turi Vyriausybės įgaliojimų ir jais naudojasi Vyriausybės funkcijoms atlikti. Vis dėlto pabrėžiame, kad, išskyrus tuos atvejus, kai įgaliojimai tiesiogiai perduodami teisiniu dokumentu, vien oficialių sąsajų tarp subjekto ir Vyriausybės (siaurąja prasme), tikėtina, nepakaks, kad būtų nustatyta, kad subjektas turi Vyriausybės įgaliojimų. Todėl, pvz., vien tai, kad Vyriausybė yra subjekto didžiausias akcininkas, neįrodo, kad ji vykdo reikšmingą jo veiklos kontrolę, ar kad ji yra suteikusi subjektui Vyriausybės įgaliojimų. Vis dėlto kai kuriais atvejais, jei remiantis įrodymais matyti, kad yra daug oficialių Vyriausybės kontrolės požymių, ir taip pat yra įrodymų, kad tokia kontrolė reikšmingai taikoma, remiantis tokiais įrodymais galima daryti išvadą, kad atitinkamas subjektas naudojasi Vyriausybės įgaliojimais.“

(102)

Šiuo atveju išvada, kad valstybės bankams, teikusiems lengvatinės politikos paskolas trim atrinktiems gamintojams, suteikti įgaliojimai vykdyti Vyriausybės funkcijas, pagrįsti toliau pateiktais argumentais.

(103)

Komisija rinko informaciją apie valstybei priklausančias finansų įstaigų akcijas, nes jos yra oficialus požymis, pagal kurį, kartu su įrodymais, kad ši oficiali kontrolė reikšmingai taikyta, būtų galima daryti išvadą, kad atitinkamas subjektas vykdo Vyriausybės įgaliojimus. Savo klausimyno atsakympriklauso nuo akcininkų. Jei pateikta informacija iš tiesų patvirtie KV pateikė 17 finansų įstaigų, kurių balansas, kaip teigiama, iš viso sudaro 80 % viso bankų sektoriaus, akcininkų informaciją. Pateikta informacija pagrįsta įvairiais šaltiniais. Visų pirma, KV patvirtino, kad keturi bankai priklauso valstybei (ICBC, „Agricultural Bank“, „Bank of China“ ir „China Construction Bank“). KV nurodė, kad jai priklauso mažiau nei 50 % kitų keturių bankų („Bank of Communications“, „China Everbright Bank“, „Industrial Bank“ ir „Shanghai Pudong Development Bank“) akcijų. Teigta, kad kituose devyniuose bankuose Vyriausybė akcijų neturi.

(104)

Per patikrinimą paaiškėjo, kad pateikta akcininkų informacija neteisinga, nes joje nenurodytos netiesiogiai Vyriausybei priklausančios akcijos, nepaisant to, kad tam tikroje viešai prieinamoje informacijoje tokių nuorodų būta. Kinijos Vyriausybės buvo paprašyta patikslinti klausimyno atsakymą ir nurodyti tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai priklausančias akcijas. KV atsisakė. Todėl Komisija negalėjo patikrinti pateiktų duomenų apie valstybei priklausančias bankų ir kitų finansų įstaigų akcijas tikslumo ir teisingumo.

(105)

Atskleidus faktus KV pažymėjo, kad pateikta akcininkų informacija buvo susijusi su įstaigomis, sudarančiomis 80 % viso bankininkystės sektoriaus, o informacijos apie valstybei netiesiogiai priklausančias akcijas neturima ir todėl Komisijos prašymas nepagrįstas. KV taip pat teigė, kad Komisija būtų vertinusi KV bendradarbiavimą kaip netinkamą nepriklausomai nuo to, kaip ji bendradarbiautų. Komisija šį teiginį atmeta. Be to, reikia paaiškinti, kad Komisijai negavus jokios kitos informacijos ji negalėjo patikrinti teiginio, jog KV pateikta akcininkų informacija susijusi su „80 % viso bankininkystės sektoriaus“. Vis dėlto, jei šis nepatikrintas teiginys būtų teisingas, informacija apie akcininkus neįrodytų KV pozicijos, o tik patvirtintų šių bankų teisinį statusą.

(106)

Todėl Komisija padarė šias išvadas. Pirma, ji nustatė, kad bankai ICBC, „Agricultural Bank“, „Bank of China“ ir CCB yra valstybės bankai, kaip nurodyta KV klausimyno atsakyme. Antra, dėl bankų „Bank of Communications“, „China Everbright Bank“, „Industrial Bank“ ir „Shanghai Pudong Development Bank“ ji rėmėsi turimais faktais ir įtraukė netiesiogiai priklausančias akcijas, naudodamasi atitinkama turima informacija. Iš devynių likusių bankų, kurių didžiausias privatus akcininkas, kaip teigiama, KV, tik trys teikė paskolas atrinktoms bendrovėms. Todėl kiti šeši bankai toliau nebetirti. Vienas iš jų – MEB, kuris, kaip paaiškėjo po patikrinimo, remiantis visais turimais duomenimis (žr. 167–187 konstatuojamąsias dalis), yra valstybės bankas. Kitų dviejų bankų („Hua Xia Bank“ ir „Ping An Bank“) Komisija toliau netyrė, nes jų atrinktiems gamintojams suteiktų paskolų procentinė dalis buvo nereikšminga. Todėl atlikdama šį tyrimą Komisija nusprendė, kad devyni bankai (ICBC, „Agricultural Bank“, „Bank of China, CCB, MEB, „Bank of Communications“, „China Everbright Bank“, „Industrial Bank“ ir „Shanghai Pudong Development Bank“) yra valstybės bankai.

(107)

Komisija prašė KV pateikti informacijos apie tai, kokią paskolų dalį FV produktų pramonei suteikė bankai, kurių didžiausia arba vienintelė akcininkė yra KV, bankai, kurių akcininkė (bet ne didžiausia) yra KV, bankai, kurių akcininkė nėra KV, ir užsienio kapitalo bankai. KV nepateikė jokio reikšmingo atsakymo į šį klausimą, net kai jo aprėptis buvo sumažinta iki bankų, teikusių finansavimą dešimčiai didžiausių eksportuojančių gamintojų (jų grupių). KV nepasiūlė kito šios informacijos šaltinio. Šiuo prašymu siekta nustatyti, ar skolinimo tendencijos priklauso nuo akcininkų. Jei pateikta informacija iš tiesų patvirtintų, kad valstybės bankai pagal centriniu lygmeniu nustatytus planus turi palankiau vertinti didesnę pramonės sektorių dalį, tai būtų požymis, kad jie reikšmingai naudojasi Vyriausybės įgaliojimais.

(108)

Kai informacijos prašymas buvo aptariamas per tikrinamąjį vizitą, KV atsakė, kad bankai KLR neteikia lengvatinių paskolų ir (arba) kredito linijų FV produktų pramonei. Šis teiginys prieštarauja išvadoms, padarytoms dėl trijų atrinktų eksportuojančių gamintojų, kurie visi gavo lengvatinių paskolų ir (arba) kredito linijų iš keturių patikrintų bankų ir kitų 29 konstatuojamojoje dalyje minėtų bankų.

(109)

Todėl Komisija pagrindė savo išvadas dėl valstybės bankų kaip valstybinių institucijų EXIM, CCB, ICBC, MEB ir MiB bei trijų atrinktų eksportuojančių gamintojų klausimyno atsakymais, gautais per KV, tikrinamaisiais vizitais, iš kitų šaltinių gauta informacija, peržiūros prašymu ir pirminio tyrimo išvadomis, kurios, kaip nustatyta, nepasikeitė.

(110)

Specialaus finansų įstaigoms skirto klausimyno (A priedėlio) tikslas buvo patikrinti skunde pateiktus teiginius, kad Kinijos valstybės bankai yra valstybinės institucijos. Komisija prašė pateikti informacijos apie tai, ar valstybės bankams buvo suteikti įgaliojimai vykdyti Vyriausybės funkcijas FV produktų pramonės sektoriuje, pvz., pagal įstatus sudarant direktorių ir akcininkų valdybas, dėl akcininkų ir (arba) direktorių susirinkimų protokolų, akcininkų ir (arba) direktorių pilietybės, skolinimo politikos ir rizikos vertinimo, susijusio su FV produktų pramonei ir bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams suteiktomis paskolomis.

(111)

Rašte prieš patikrinimą vietoje Komisija numatė patikrinti keturis bankus, kurie pateikė klausimyno A priedėlio atsakymus ir teikė paskolas atrinktiems eksportuojantiems gamintojams (EXIM, ICBC, CCB ir MEB). Ji pateikė išsamų, bet ne galutinį, klausimų, kurie bus nagrinėjami atliekant tikrinimą, sąrašą. Komisija minėtame rašte nurodė, kad KV paprašyta „pateikti visus patvirtinamuosius dokumentus, kurie buvo naudojami [jos] pagrindiniams atsakymams parengti, įskaitant pirminius dokumentus ir paraiškas“.

(112)

Antrajame rašte dėl informacijos neišsamumo Komisija pranešė KV, kad EXIM A priedėlio atsakymas buvo neišsamus ir kad EXIM nepateikė dokumento, kurio buvo konkrečiai paprašyta, t. y. įstatų, teksto kinų ir anglų kalbomis. Savo klausimyno atsakyme EXIM nurodė, kad įstatai yra vidaus valdymo dokumentas, ir jų nepateikė. Atsakyme į raštą dėl informacijos neišsamumo nurodyta, kad EXIM šiuo metu pertvarkomas ir įstatai dar nėra galutinai patikslinti. Per patikrinimą vietoje EXIM nurodė, kad pertvarka prasidėjo 2015 m. kovo–balandžio mėn., o tikslinami įstatai parengti 1994 m., tačiau ir 1994 m. dokumento versijos nepateikė. Paprašytas pateikti patvirtinamųjų dokumentų dėl vykdomos pertvarkos EXIM nurodė savo interneto svetainę. Tačiau šios informacijos nebuvo įmanoma patikrinti vietoje, nes nebuvo interneto ryšio.

(113)

Savo pastabose dėl atskleistų faktų KV teigė, kad Komisija galėjo patikrinti EXIM svetainę Briuselyje, prieš tikrinamąjį vizitą vietoje, kad gautų vykdomos pertvarkos įrodymų, o per patikrinimą vietoje turėjo numatyti savo priemonių prisijungti prie interneto. Šiomis aplinkybėmis Komisija pakartoja, kad nepaisydamas kelių prašymų EXIM nepateikė jokios (nei originalios, nei patikslintos) savo įstatų versijos.

(114)

Per patikrinimą Komisija paprašė Valstybės tarybos pranešimo apie EXIM įsteigimą ir Eksportuojantiems aukštųjų technologijų produktų pardavėjams EXIM suteikiamų kreditų valdymo priemonės egzempliorių. EXIM atsisakė pateikti šiuos dokumentus.

(115)

Atskleidus faktus KV pažymėjo, kad išsamią informaciją apie EXIM įsteigimą taip pat buvo galima rasti EXIM svetainėje, o antrasis ankstesnėje konstatuojamojoje dalyje minėtas dokumentas buvo panaikintas. Todėl KV manė, kad du ankstesnėje konstatuojamojoje dalyje minėti dokumentai negalėjo būti pagrindas remtis turimais faktais. Komisija pakartoja, kad savo rašte prieš patikrinimą vietoje prašė KV ir finansų įstaigų turėti vietoje prašomos informacijos. Komisija primena, kad EXIM pats paminėjo pirmąjį dokumentą savo klausimyno atsakyme. Norėdama atsakymą patikrinti Komisija turėjo tą dokumentą gauti. Dėl antrojo dokumento Komisija atkreipia dėmesį į KV pastabą dėl jo panaikinimo.

(116)

Dėl akcininkų, kaip nurodyta jo klausimyno atsakyme, Komisija nustatė, kad EXIM yra 100 % valstybei priklausanti eksporto kreditų agentūra. Dėl direktorių valdybos ir jos sudėties EXIM per tikrinamąjį vizitą pateikė prieštaringos informacijos, nurodydama, kad dėl vykdomos pertvarkos direktorių valdyba dar nesuformuota. Tačiau savo klausimyno atsakyme EXIM ją ne kartą minėjo. Informacija apie stebėtojų tarybos sudėtį taip pat nebuvo pateikta ir ji atitinkamai nebuvo patikrinta. Todėl Komisija negalėjo patikrinti, ar direktorių valdyba egzistuoja ir kokia jos sudėtis, ir patikrinti stebėtojų tarybos sudėtį.

(117)

Klausimyno atsakyme KV paaiškino, kad EXIM veikla reglamentuojama 1994 m. įstatais ir aprašė tą veiklą. Tačiau paties dokumento KV nepateikė.

(118)

Atskleidus faktus KV nesutiko su Komisijos vertinimu, pateiktu 113 konstatuojamojoje dalyje, pažymėdama, kad EXIM 2015 m. veiklos ataskaitoje nurodyta, kad paspartintas direktorių valdybos sudarymo procesas, tačiau daugiau ji neminima. Komisija pažymi, kad klausimyne ir antrajame rašte dėl informacijos neišsamumo prašyta pateikti išsamesnės informacijos apie direktorių valdybos sudėtį (ne paskyrimą). Iki patikrinimo vietoje nebuvo paaiškinta, kad EXIM, kaip teigiama, per PTL neturėjo direktorių valdybos.

(119)

Remdamasi turimais faktais Komisija daro šią išvadą: valstybė, kuriai priklauso 100 % EXIM, jį kontroliuoja skirdama jo stebėtojų tarybos narius. Šie nariai per EXIM posėdžius atstovauja valstybės interesams, įskaitant politinius. Kadangi direktorių valdybos nėra, EXIM vadovybę skiria stebėtojų taryba arba tiesiogiai valstybė.

(120)

Remdamasi Laikinųjų taisyklių dėl stebėtojų tarybų pagrindinėse valstybės finansų įstaigose 3 ir 5 straipsniais Komisija nustatė, kad stebėtojų tarybos narius skiria Valstybės taryba, kuriai jie yra atskaitingi.

(121)

Be to, paprastai valstybė eksporto kreditų agentūroms suteikia įgaliojimus vykdyti Vyriausybės funkcijas. Šios Vyriausybės funkcijos yra skatinimas eksportuoti į šalis ar eksportuoti prekes, kurių draudimo paslaugų neteikia komerciniai subjektai arba, jei teikia, taikydami ne visiems eksportuotojams priimtinas įmokas. Vyriausybės paprastai suteikia eksporto kreditų agentūrai valstybės garantiją, kad sumažintų jos skolinimosi sąnaudas kapitalo rinkose. Ši suteikta valstybės garantija pagrindžiama įgaliojimais vykdyti Vyriausybės funkcijas ir įrodo, kad šie įgaliojimai buvo suteikti. Šių agentūrų veikla siekiama viešosios politikos tikslų, būtent – skatinti eksportą. Konkrečiau, Valstybės tarybos pranešimo apie EXIM įsteigimą pavadinimas ir turinys (apibendrintas klausimyno atsakyme) nurodo, kad EXIM vykdo Kinijos eksporto politiką. Be to, kaip aprašyta 3.4.1 skirsnyje, FV produktų pramonei tokia eksporto parama taikoma, nes ji yra strateginė ir (arba) svarbi pramonės šaka.

(122)

Remiantis šiais argumentais daroma išvada, kad remiantis turimais faktais valstybė vykdė reikšmingą oficialią EXIM įprastos veiklos kontrolę, pagrįstą jos turimomis akcijomis, ir suteikė EXIM įgaliojimus vykdyti Vyriausybės funkcijas.

(123)

Šią išvadą papildomai patvirtina skolinimo politika, išnagrinėta pagal metines ataskaitas ir patvirtinanti, kad EXIM jaučiasi privalantis įgyvendinti valstybės politiką priimdamas skolinimo sprendimus dėl toliau nurodytų priežasčių.

(124)

Paprašytas paaiškinti savo skolinimo politiką, t. y. kaip jo skolinimo politikoje atsižvelgiama į Vyriausybės planus ir projektus, ar EXIM atsižvelgia į Eksportui skirtų Kinijos aukštųjų technologijų produktų katalogą (ar kitus katalogus, sąrašus ar planus), EXIM nurodė nagrinėjantis planų poveikį skolinimo programoms ar skolininkams ir remiantis įmones, gaminančias į minėtą katalogą įtrauktus produktus. Išnagrinėjus metinę ataskaitą paaiškėjo, kad EXIM atsakyme sąmoningai sumažintas Vyriausybės planų ir projektų poveikis jo skolinimo politikai. Iš tiesų, 2015 m. metinėje ataskaitoje teigiama, kad EXIM pagrindinis įgaliojimas yra „lengvinti Kinijos mechaninių ir elektroninių produktų, visiškai sukomplektuotos įrangos rinkinių bei naujų ir aukštųjų technologijų produktų eksportą ir importą“ ir, kas dar svarbiau, kad „bankas visapusiškai vykdė savo politinio finansavimo funkcijas, įgyvendindamas Kinijos nacionalinę vystymosi strategiją“.

(125)

Atskleidus faktus KV nurodė, kad eksporto lengvinimas nebūtinai tiesiogiai susijęs su lengvatiniu skolinimu, o nacionalinė plėtros strategija aprėpia visus Kinijos ekonomikos aspektus. Vis dėlto 124 konstatuojamąja dalimi siekiama įrodyti, kad Vyriausybės planai ir projektai iš tiesų turėjo įtakos EXIM skolinimo politikai, kaip nurodyta jo įgaliojimuose. Todėl KV pastaba atmetama.

(126)

EXIM taip pat nepateikė įvairių kategorijų produktų eksporto statistikos, kurios buvo prašyta klausimyne, remdamasi konfidencialumo sąlygomis. Per tikrinamąjį vizitą EXIM pakeitė nuomonę ir nurodė, kad tokios informacijos nėra. Komisija nesupranta, kodėl EXIM pakeitė nuomonę, be to, Komisijai neaišku, kodėl pateikus su konkrečiais klientais nesusisietus konsoliduotus duomenis būtų pažeistos konfidencialumo sąlygos. EXIM pateikė trejų metų bendrąsias prekybos vertes, tačiau nepateikė su PTL susijusios šios informacijos nei prieš tikrinamąjį vizitą, nei per jį. Todėl Komisija negalėjo patikrinti per PTL suteiktų eksporto kreditų bendrųjų prekybos verčių ir FV pramonei suteiktų eksporto kreditų dalies duomenų.

(127)

KV nustebo, kad 113 konstatuojamojoje dalyje Komisijos nuomone pateikti vienas kitam prieštaraujantys teiginiai. Komisija pažymi, kad EXIM nepateikė jokios statistikos apie skirtingų kategorijų produktų eksportą. Per tikrinamąjį vizitą pateiktos tik bendrosios prekybos vertės. Pirmuoju atveju Komisija galėtų atskirti nagrinėjamojo produkto duomenis, o galiausiai per tikrinamąjį vizitą pateikti duomenys (tik bendrosios vertės) tokios galimybės nesuteikė. KV taip pat teigė, kad Komisija galėjo ekstrapoliuoti duomenis peržiūros tiriamajam laikotarpiui, taikydama pateiktas trejų metų bendrąsias prekybos vertes, tačiau šis teiginys neteisingas, nes pateikti duomenys nebuvo mėnesiniai (kaip paaiškinta 11 konstatuojamojoje dalyje, peržiūros tiriamasis laikotarpis yra nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d.).

(128)

Per patikrinimą Komisija mėgino patikrinti atrinktų dešimties didžiausių eksportuojančių peržiūrimojo produkto gamintojų, įskaitant tris atrinktus gamintojus, kreditingumo vertinimą. EXIM nurodė dėl konfidencialumo negalinti sudaryti galimybių susipažinti su šia informacija. EXIM kreditingumo vertinimo sistemą mėginta įvertinti bent pagal neužpildytas vertinimo formas, tačiau EXIM atsisakė pateikti tokį dokumentą teigdamas, kad jame būtų slaptos verslo informacijos.

(129)

Atskleidus faktus KV nurodė, kad klausimyno atsakyme ir EXIM 2015 m. metinėje ataskaitoje aiškiai matyti, kad prieš priimant skolinimo sprendimus daug dėmesio skiriama rizikos vertinimui. NET ir sutikus su tuo, kad šis principas yra banko bendrosios politikos dalis, EXIM vis dėlto nepateikė pavyzdžių, kaip vertinta rizika bent dėl skolinimo atrinktoms bendrovėms. Todėl ši pastaba nepakeitė Komisijos išvadų.

(130)

Komisija taip pat paprašė EXIM 2015 m. metinės ataskaitos egzemplioriaus. Iš pradžių EXIM nurodė negalintis pateikti tokio dokumento ar jo aptarti, nors paaiškėjo, kad jis jau viešai paskelbtas EXIM interneto svetainėje. Komisija galiausiai galėjo su juo susipažinti internetu, tačiau iš pradžių jai nebuvo leista paimti spausdinto egzemplioriaus ar užsirašyti pastabų. Galiausiai prašomas dokumentas buvo pateiktas, bet tai įvyko tik po to, kai EXIM atstovai jau buvo išėję iš patalpų, kuriose vyko patikrinimas, todėl dokumento nebuvo įmanoma aptarti.

(131)

Komisijai atsiuntus raštą dėl ketinimo taikyti 28 straipsnį KV teigė, kad jo taikyti nėra pagrindo, nepaisydama to, kad per patikrinimą EXIM iš pradžių atsisakė pateikti viešai prieinamą dokumentą ir KV jį galiausiai pateikė jau po patikrinimo. KV pažymėjo, kad nesvarbu, kas pateikė dokumentą.

(132)

Komisija pažymi, kad vilkinimas pateikti 2015 m. metinę ataskaitą yra tik viena iš 28 straipsnio taikymo priežasčių (žr. 112–118 konstatuojamąsias dalis). Reikia pabrėžti, kad atsisakydamas pateikti ir aptarti viešai prieinamą dokumentą per atitinkamai finansų įstaigai skirtą patikrinimo laiką EXIM trukdė patikrinimui ir jį vilkino. Be to, dokumentą pateikus tik po to, kai EXIM atstovai išėjo, Komisija negalėjo jo tinkamai aptarti ir patikrinti. Todėl Komisija mano, kad ši finansų įstaiga žymiai trukdė patikrinimui.

(133)

Dėl EXIM įsteigimo ir veiklos valdymo dokumentų, t. y. Valstybės tarybos pranešimo apie EXIM įsteigimą ir įstatų, KV teigė, kad prašomi dokumentai nėra susiję su subsidijų schema ar eksportuojančiais gamintojais, prašymas tėra mėginimas gauti su tyrimu nesusijusios informacijos ir nėra teisinio pagrindo tirti schemą, kuri per pirminį tyrimą nebuvo laikyta kompensuojama.

(134)

Šiuo atžvilgiu Komisija pažymi, kad prašomų dokumentų reikėjo tyrimui atlikti, visų pirma norint nustatyti, ar EXIM buvo suteikti įgaliojimai vykdyti Vyriausybės funkcijas, be to, kitų bendradarbiaujančių finansų įstaigų taip pat buvo prašyta panašių dokumentų ir KV juos pateikė. Be to, pažymima, kad EXIM kelis kartus minėjo šiuos dokumentus klausimyno atsakyme apie savo akcininkus, valdymą, stebėjimą ir veiklą, todėl šiuos dokumentus reikėjo patikrinti. Kai kurie atrinkti eksportuojantys gamintojai taip pat nurodė turėję reikalų su šia finansų įstaiga, ir šį aspektą Komisija taip pat norėjo patikrinti, be to, tai įrodo, kad EXIM dalyvavo teikiant subsidijas, susijusias su subsidijomis, kurios per pirminį tyrimą laikytos kompensuojamomis.

(135)

Galiausiai, Valstybės tarybos pranešimo apie EXIM įsteigimą pavadinimas ir turinys, kiek įmanoma suprasti iš klausimyno atsakymo, įrodo, kad EXIM yra KV priemonė viešosios politikos tikslams siekti ir todėl šiai finansų įstaigai suteikti įgaliojimai vykdyti Vyriausybės funkcijas.

(136)

Todėl remdamasi turimais faktais Komisija daro išvadą, kad EXIM yra valstybinė institucija.

(137)

Remdamasi ICBC klausimyno atsakymu, patvirtintu jo 2015 m. metine ataskaita, Komisija nustatė, kad valstybei priklauso daugiau nei 50 % ICBC akcijų. Todėl valstybė oficialiai kontroliuoja ICBC.

(138)

Remdamasi banko įstatais, konkrečiau, jų 8–10 skyriais bei ICBC klausimyno atsakymu Komisija taip pat galėjo nustatyti, kad dėl savo turimų akcijų KV Kinijos komunistų partijos centrinio komiteto sprendimu gali paskirti asmenis į svarbiausias banko valdymo pozicijas, kaip antai direktorių valdybos pirmininko, jo pavaduotojo, vykdomojo direktoriaus, stebėtojų tarybos pirmininko, prezidento ir viceprezidento. Be to, remiantis ICBC įstatais, direktorių valdyba, be kitų dalykų, rengia akcininkų susirinkimus, sprendžia dėl banko verslo strategijos ir biudžeto, priima sprendimus dėl investicijų (ir susijungimų) ir aukštesniojo lygmens vadovų atleidimo, formuoja rizikos valdymo sistemą, sprendžia dėl departamentų ir filialų steigimo ir pan. Šis negalutinis pareigų sąrašas parodo, kad valstybė reikšmingai kontroliuoja ICBC įprastą veiklą.

(139)

Bankininkystės įstatymo, kuris taikomas visiems Kinijoje veikiantiems bankams, 34 straipsnyje teigiama: „Komerciniai bankai vykdo skolinimo veiklą, vadovaudamiesi nacionalinės ekonominės ir socialinės plėtros poreikiais ir valstybės pramonės politikos gairėmis.“ Nacionalinės ekonominės ir socialinės plėtros poreikiai ir valstybės pramonės politikos gairės nustatomos centriniu lygmeniu, kaip nurodyta 3.2 skirsnyje. Juose, be kitų dalykų, numatyta skatinti FV produktų pramonę.

(140)

Sąjungos Teismai mano, kad ekonomikos politikos tikslų siekimas yra vienas iš viešosios valdžios funkcijų vykdymo aspektų (31).

(141)

Taigi, Bankininkystės įstatymo 34 straipsniu visiems bankams suteikiami įgaliojimai vykdyti Vyriausybės funkcijas. ICBC atveju KV galėjo vykdyti tas funkcijas oficialiai kontroliuodama banką dėl turimų akcijų ir jomis KV suteiktų įgaliojimų, remdamasi įstatais.

(142)

Galiausiai, Komisija, nagrinėdama ICBC faktinę skolinimo politiką, siekė nustatyti, kad ta kontrolė buvo reikšminga.

(143)

Komisija prašė KV pateikti susijusios informacijos, kad galėtų įvertinti, kaip KLR bankai, prieš nuspręsdami dėl paskolų (ir (arba) kredito linijų) suteikimo ir dėl suteikiamų paskolų sąlygų, vykdo FV bendrovių kredito rizikos vertinimą. Klausimyno A priedėlyje Komisija prašė pateikti informacijos apie tai, kaip teikdami paskolas bankai atsižvelgia į riziką, kaip įvertinamas skolininko kreditingumas, kokias rizikos priemokas bankas taiko skirtingoms KLR bendrovėms ir (arba) pramonės šakoms, į kokius veiksnius bankas atsižvelgia, vertindamas paskolos ar kredito linijos paraiškas. Komisija taip pat prašė apibūdinti paskolos paraišką ir jos tvirtinimo procesą. ICBC aprašomuoju būdu atsakė į minėtus klausimus, tačiau nei KV, nei ICBC nepateikė tinkamų patvirtinamųjų dokumentų. Per tikrinamąjį vizitą Komisija paprašė šių dokumentų atsakymams pagrįsti. Tačiau KV tik pateikė bendro pobūdžio atsakymus, kurie nebuvo pagrįsti jokiais įrodymais, kad kredito rizika apskritai būtų vertinama.

(144)

Komisija taip pat paprašė atrinktų eksportuojančių gamintojų pateikti panašią informaciją ir bandė ją patikrinti per atrinktų eksportuojančių gamintojų patikrinimus vietoje. Dauguma eksportuojančių gamintojų atsakė, kad bankai prašo pateikti tam tikrus dokumentus (pvz., finansines ataskaitas) ir prieš suteikdami paskolas atlieka tam tikrą kredito rizikos vertinimą. Tačiau jie negalėjo pagrįsti šių teiginių, pvz., kokiais nors savo pateiktais dokumentais. Per patikrinimą vietoje Komisija prašė pateikti įrodymų (pvz., susirašinėjimą ir pan.), kad bankai iš tiesų prašė tokių dokumentų, kad bendrovės tokius dokumentus pateikė bankams ar kokią nors bankų parengtą ataskaitą, įrodančią, kad tokie kredito rizikos vertinimai buvo atliekami. Tačiau atrinktos eksportuojančių gamintojų grupės negalėjo pateikti tokių ar kitų įrodymų savo teiginiams pagrįsti.

(145)

Šiuo atžvilgiu pirmoji kliūtis buvo KV atsisakymas pateikti 3.1 skirsnyje nurodytą informaciją. Antroji kliūtis buvo KV atsisakymas sudaryti galimybes susipažinti su ICBC vykdomu kreditingumo vertinimu.

(146)

2016 m. kovo 14 d. rašte dėl informacijos neišsamumo Komisija pranešė KV, kad ICBC A priedėlio atsakymas buvo neišsamus, nes trūko šios prašomos informacijos: apie paskolas, suteiktas dešimčiai didžiausių eksportuojančių peržiūrimojo produkto gamintojų; išsamaus atsakymo apie kreditingumo vertinimą; apie banko paramą įgyvendinant Vyriausybės planus ir projektus.

(147)

ICBC nepateikė jokios informacijos apie paskolas ir (arba) kredito linijas, suteiktas dešimčiai didžiausių eksportuojančių peržiūrimojo produkto gamintojų, remdamasi teisinėmis ir sutartyse nustatytomis konfidencialumo prievolėmis, dėl kurių jis negali be bendrovių sutikimo atskleisti su jomis konkrečiai susijusios paskolų informacijos. Vis dėlto galiausiai Komisija, norėdama nustatyti naudą trims bendradarbiaujantiems atrinktiems gamintojams, galėjo remtis patikrintais jų klausimyno atsakymais.

(148)

Per patikrinimą Komisija mėgino patikrinti atrinktų eksportuojančių gamintojų, dešimties didžiausių eksportuojančių gamintojų ir viso FV produktų sektoriaus kreditingumo vertinimą. ICBC nepateikė jokios informacijos šiais klausimais, remdamasis konfidencialumo sąlygomis. Jis taip pat nurodė pagrindinėje būstinėje nelaikąs su FV sektoriaus gamintojais susijusių ataskaitų. Nors ICBC leido Komisijai trumpam susipažinti su jo pasirinkta vertinimo ataskaita, pažymėtina, kad tas dokumentas nebuvo susijęs su bendradarbiaujančiomis bendrovėmis ar FV produktų sektoriumi. Be to, dėl šio dokumento (kinų kalba) pateikimo laiko Komisija negalėjo suprasti jo turinio per tikrinamojo vizito metu tam skirtą laiką. Komisijai taip pat nebuvo leista padaryti šio dokumento kopijų. Savo atsakymuose į klausimyną ir raštą dėl informacijos neišsamumo ICBC teigė, kad „vertindamas paskolas ir (arba) kredito linijas jis neatsižvelgia į Vyriausybės pramonės politiką, planus ar projektus ar kitus įstatymus“. Vis dėlto banko metinė ataskaita leidžia daryti priešingą išvadą, nes joje nurodyta, kad ICBC „pakoregavo ir patobulino pramonės kreditų politiką, kad teiktų finansinę paramą realiajai ekonomikai pagal makroekonomikos politiką, vyraujančias pramonės politikos tendencijas ir pramonės veikimo bruožus bei svarbias strategines šalies iniciatyvas“ ir kad ICBC „rėmė energijos taupymo ir aplinkos apsaugos įmones ir svarbių produktų įmonių strategiją „Going Global““.

(149)

Atskleidus faktus KV pažymėjo, kad Komisija klaidingai suprato 148 konstatuojamojoje dalyje pateiktas citatas ir visų pirmą terminą „parama“. KV taip pat pateikė kelias dviejų Belgijos bankų (KBC ir „Belfius“) ir Vokietijos banko („Deutsche Bank“) metinių ataskaitų citatas, kuriose taip pat vartotas terminas „parama“. Priklausomai nuo konteksto, „parama“ iš tiesų gali reikšti įvairius dalykus, tačiau ICBC metinės ataskaitos citatoje minima „finansinė parama“. Remiantis šiomis aplinkybėmis ir kitomis 139 konstatuojamojoje dalyje pateiktomis citatomis bei kitais faktais, pvz., tuo, kad ICBC per peržiūros tiriamąjį laikotarpį teikė lengvatines paskolas ir kredito linijas kai kuriems iš atrinktų eksportuojančių gamintojų, padaryta išvada, kad ICBC, vertindama paskolas ir (arba) kredito linijas, iš tiesų atsižvelgia į Vyriausybės pramonės politiką, planus ar projektus bei kitus įstatymus. Todėl Komisija patvirtina savo išvadas, nurodytas 139–148 konstatuojamosiose dalyse.

(150)

Įvertinusi visus turimus faktus Komisija daro išvadą, kad ICBC teikė paskolas trims atrinktiems gamintojams, tipiškiems FV produktų pramonei, neįvertinusi jų kreditingumo, kadangi bankas negalėjo įrodyti, kad toks vertinimas būtų buvęs atliktas. Tai leidžia daryti išvadą, kad ICBC buvo suteikti Vyriausybės įgaliojimai ir jis jais naudojosi, teikdamas paskolas pagal centriniu lygmeniu nustatytų planų reikalavimus, taigi, vykdydamas Vyriausybės funkcijas. Šią išvadą papildomai patvirtina metinių ataskaitų ištraukos.

(151)

Taigi, Komisija nustatė, kad ICBC yra valstybinė institucija.

(152)

Remdamasi CCB 2015 m. metine ataskaita Komisija nustatė, kad valstybei priklauso daugiau nei 50 % CCB akcijų. Todėl valstybė oficialiai kontroliuoja CCB.

(153)

Kaip patvirtino CCB per administracinę procedūrą ir kaip nurodyta įstatų 11 ir 12 skyriuose, KV, kaip pagrindinė akcininkė, gali skirti daugumą direktorių valdybos, kuri yra akcininkų visuotinio susirinkimo vykdomoji atstovė, vykdanti CCB valdymo funkcijas ir jam atskaitinga, narių. Tai taikoma ir stebėtojų tarybai, t. y. banko priežiūros organui, kaip nustatyta įstatų 16 skyriuje. Be to, remiantis CCB įstatais ir direktorių valdybos posėdžio protokolu, direktorių valdyba, be kitų dalykų, sprendžia dėl banko biudžeto, priima sprendimus dėl investicijų ir vyriausiojo auditoriaus bei direktorių valdybos sekretoriaus atleidimo. Direktorių valdybos 10 nevykdomųjų narių (iš viso narių 15) atstovauja CCB vadovybei. Šis negalutinis pareigų sąrašas parodo, kad valstybė reikšmingai kontroliuoja CCB įprastą veiklą.

(154)

Per patikrinimą Komisija mėgino patikrinti atrinktų eksportuojančių gamintojų ir viso FV produktų sektoriaus kreditingumo vertinimą. CCB nepateikė jokios informacijos šiais klausimais, remdamasis konfidencialumo sąlygomis. Komisijai primygtinai paprašius buvo trumpam parodyti kreditingumo dokumentai susipažinti. Šiuo atžvilgiu reikėtų pažymėti, kad dėl praktinių aplinkybių, t. y. to, kad dokumentai buvo pateikti kinų kalba, trumpam ir jų nebuvo galima paimti kaip įrodymų, Komisija negalėjo tinkamai patikrinti klausimyno atsakyme pateiktos informacijos. Be to, taip pat pažymima, kad dokumentai nebuvo susiję nei su nagrinėjamuoju sektoriumi, nei su PTL. Ši finansų įstaiga taip pat atmetė Komisijos pasiūlymą parengti anoniminę prašomų dokumentų versiją, kurią Komisija galėtų paimti kaip įrodymą. Todėl negalima teigti, kaip teigė KV, kad ši finansų įstaiga dėjo visas pastangas.

(155)

KV atsakyme į Komisijos raštą dėl ketinimo taikyti 28 straipsnį nurodė, kad Komisija negali tikėtis, kad bankų darbuotojai leistų jai kopijuoti bet kokius dokumentus ir neribotai susipažinti su tokia informacija, nes jie turi laikytis konfidencialumo taisyklių. Be to, ji tvirtino, kad Komisija eksportuojančiai šaliai ir, kaip teigiama, nepriklausomiems bankams nustatė nepagrįstą prievolę įrodyti.

(156)

Komisija neprašė „bet kokių dokumentų“ ar „neribotų galimybių“ su jais susipažinti. Todėl pastaba, kad Komisija KV ar finansų įstaigoms nustatė nepagrįstą prievolę įrodyti, atmetama.

(157)

Atskleidus faktus KV pateikė bendro pobūdžio pastabą dėl keturių bankų, kuriuose Komisija atliko patikrinimą vietoje, kad Komisijos analizė akivaizdžiai tendencinga, nes šių bankų metinėse ataskaitose buvo įrodymų, kad jie neteikia lengvatinių paskolų skatinamosioms pramonės šakoms.

(158)

KV šią pastabą papildė teigdama, kad bendrajame faktų atskleidimo dokumente Komisija minėjo Sprendimą Nr. 40, kuriame išvardijamos skatinamosios pramonės šakos, kaip nustatyta pirminio reglamento 191 konstatuojamojoje dalyje. KV nustatė, kad šiai išvadai prieštarauja dviejų iš keturių patikrintų bankų metinės ataskaitos, kuriose minima, kad taikomi griežtesni pirminiai standartai arba mažinama paskolų, teikiamų sektoriams, kurie Sprendime Nr. 40 nurodyti kaip skatinamieji.

(159)

Komisija norėtų pabrėžti, kad per tyrimą nustatyta, kad keturi bankai, kuriuos Komisija patikrino, iš tiesų teikė lengvatines paskolas ir (arba) kredito linijas trims atrinktiems eksportuojantiems gamintojams. Šios išvados, prieštaraujančios KV pastaboms dviejose ankstesnėse konstatuojamosiose dalyse, pagrįstos atrinktų eksportuojančių gamintojų pateikta informacija. Nė vienas bankas nepateikė trims atrinktoms bendrovėms ar apskritai FV produktų pramonei per peržiūros tiriamąjį laikotarpį suteiktų paskolų ir (arba) kredito linijų duomenų. Todėl atrinktų bendrovių patikrinta informacija ir dviejų minėtų bankų metinių ataskaitų informacija nesutampa. Komisija pirmenybę suteikė vietoje iš atrinktų bendrovių gautai informacijai ir todėl atmetė KV pastabą. Savo atsakymuose į klausimyną ir raštą dėl informacijos neišsamumo CCB nurodė, kad bankas gali atsižvelgti į Vyriausybės pramonės politiką, tačiau ji nėra privaloma bankui darant sprendimus dėl savo skolinimo politikos. Vis dėlto banko metinė ataskaita patvirtino, kad CCB įgyvendina Vyriausybės planus: „Grupė ėmėsi iniciatyvos atsakyti į valstybės struktūrinę tiekimo pertvarką ir tinkamai reagavo į vystymosi strategijas <…>. Teikėme paramą <…> strateginėms besiformuojančioms pramonės šakoms.“; „2015 m., remdamasi nacionaline pramonės politika ir išorės veiklos aplinkos pokyčiais, grupė tinkamai optimizavo kredito politiką <…>.“

(160)

Atskleidus faktus pateiktose pastabose KV pažymėjo, kad citata „2015 m., remdamasi nacionaline pramonės politika ir išorės veiklos aplinkos pokyčiais, grupė tinkamai optimizavo kredito politiką <…>.“ nereiškia, kad bankas suteikė lengvatinių paskolų tam tikroms pramonės šakoms. Komisija atmeta šią pastabą, nes cituojamas sakinys turi būti skaitomas kartu su kitomis ankstesnės konstatuojamosios dalies citatomis. Bet kuriuo atveju KV pastaba neaiški, nes ji kalba apie MEB, o cituojamas sakinys yra CCB metinės ataskaitos dalis. Komisija daro prielaidą, kad „MEB“ yra korektūros klaida.

(161)

KV taip pat paprieštaravo citatos „Grupė ėmėsi iniciatyvos atsakyti į valstybės struktūrinę tiekimo pertvarką ir tinkamai reagavo į vystymosi strategijas <…>.“ naudojimui teigdama, kad ji paimta iš konteksto ir visai nesusijusi su skatinamosiomis, strateginėmis ar besiformuojančiomis pramonės šakomis ar sektoriais, ir kad Komisija bet kuriuo atveju klaidingai suprato CCB metinėje ataskaitoje vartotą žodį „besiformuojanti“. Komisija pažymi, kad visa išsami citata ir iš karto po jos esantis sakinys yra (pasvirasis šriftas pridėtas): „Aktyviai skatinome realiosios ekonomikos vystymąsi. Grupė ėmėsi iniciatyvos atsakyti į valstybės struktūrinę tiekimo pertvarką ir tinkamai reagavo į vystymosi strategijas, įskaitant strategiją „Vienas ruožas – vienas kelias“, laisvųjų prekybos zonų, Pekino, Tianzino ir Hebėjaus regiono suderinto vystymo ir Jangdzės upės ekonominio ruožo strategijas. Rėmėme svarbius nacionalinius statybos projektus, naujojo tipo urbanizaciją, naujųjų kaimo vietovių statybą ir strategines besiformuojančias pramonės šakas.“ Šias citatas taip pat reikia skaityti kartu, todėl Komisija nematė priežasčių keisti 159 konstatuojamojoje dalyje padarytų išvadų.

(162)

KV taip pat pažymėjo, kad banko kreditų rizikos analizės ir valdymo sistema išsamiai aprašyta CCB metinėje ataskaitoje. Tačiau KV šiuo klausimu nepateikė jokios naujos informacijos. Bet kuriuo atveju šios abstrakčios nuostatos nesudaro sąlygų įvertinti atskirus atvejus ir neįrodo, kad toks vertinimas iš tiesų atliekamas. Todėl Komisija nematė priežasčių keisti 152–159 konstatuojamosiose dalyse padarytų išvadų.

(163)

Savo atsakyme į Komisijos raštą dėl ketinimo taikyti 28 straipsnį KV teigė, kad bet kuriuo atveju prašomi dokumentai nebuvo svarbūs patikrinimui ir Komisija turėjo pasikliauti informacija, kurią galėjo surinkti arba kuri jau buvo pateikta klausimyno atsakyme. Ji taip pat tvirtino, kad CCB (arba KV) nepateikti dokumentai nesudaro pagrindo taikyti 28 straipsnio.

(164)

Šiuo atžvilgiu pažymima, kad prašomi dokumentai buvo reikalingi klausimyno atsakyme pateiktiems teiginiams patikrinti ir kad Komisijai netiko pateikti dokumentai, nes jie nebuvo susiję su teiginiais arba galėjo juos paremti tik iš dalies. Neturėdama jokių patikrintų dokumentų, įrodančių, kad bankas vykdė tinkamą rizikos vertinimą, Komisija toliau laikėsi savo išvados, kad CCB nevykdė kreditingumo vertinimo. Užuot vadovaudamasis juo, CCB savo skolinimo politika siekė įgyvendinti Vyriausybės politiką, teikdamas atrinktoms bendrovėms lengvatines paskolas.

(165)

Įvertinusi visus turimus faktus Komisija daro išvadą, kad CCB teikė paskolas dviem atrinktiems gamintojams, tipiškiems FV produktų pramonei, neįvertinusi jų kreditingumo, kadangi bankas negalėjo įrodyti, kad toks vertinimas būtų buvęs atliktas. Tai leidžia daryti išvadą, kad CCB buvo suteikti Vyriausybės įgaliojimai ir jis jais naudojosi, teikdamas paskolas pagal centriniu lygmeniu nustatytų planų reikalavimus. Taigi, jis vykdė Vyriausybės funkcijas. Šią išvadą papildomai patvirtina metinių ataskaitų ištraukos.

(166)

Todėl Komisija daro išvadą, kad CCB yra valstybinė institucija.

(167)

Komisija nustatė, kad MEB priklauso valstybiniam konglomeratui „China Merchants Group“, kurio tiesioginę priežiūrą vykdo valstybinė Valstybės tarybos turto priežiūros ir administravimo komisija (32). Remdamasi jo 2014 ir 2015 m. metinėmis ataskaitomis ji taip pat nustatė, kad šis bankas netiesiogiai priklauso valstybei. Todėl valstybė oficialiai kontroliuoja MEB.

(168)

Kaip nurodyta įstatų 10 ir 13 skyriuose, valstybė, kaip pagrindinė akcininkė, gali skirti daugumą direktorių valdybos ir stebėtojų tarybos narių. Remiantis MEB įstatais, direktorių valdyba, be kitų dalykų, rengia akcininkų susirinkimus, formuoja banko verslo ir investicijų planus, nustato kapitalo valdymo strategiją ir biudžeto planą, priima sprendimus dėl pelno paskirstymo ir aukštesniojo lygmens vadovų patvirtinimo ar atleidimo. Šis negalutinis pareigų sąrašas parodo, kad valstybė reikšmingai kontroliuoja MEB įprastą veiklą.

(169)

Per patikrinimą Komisija mėgino patikrinti atrinktų eksportuojančių gamintojų ir viso FV produktų sektoriaus kreditingumo vertinimą. MEB nepateikė jokios informacijos šiais klausimais, remdamasis konfidencialumo sąlygomis. Komisijai primygtinai paprašius buvo trumpam parodyti kreditingumo dokumentai susipažinti. Šie dokumentai buvo susiję su nagrinėjamuoju sektoriumi, tačiau nebuvo susiję su PTL. Visų pirma Komisijai paprašius MEB nepateikė 2014 ir 2015 m. savo kreditų politikos dokumentų ir tik leido Komisijai trumpam susipažinti su 2016 m. (kurie nepatenka į PTL) kreditų politikos dokumentu. Šio dokumento Komisijai neleista paimti kaip įrodymo. MEB leido Komisijai susipažinti su dokumentu, susijusiu su bendrovės kreditingumo vertinimu (kinų kalba), tačiau pažymima, kad Komisijai nebuvo leista užsirašyti pastabų, susijusių su minėtu dokumentu, ar padaryti jo kopijų. Todėl buvo neįmanoma suprasti jo turinio per tikrinamojo vizito metu tam skirtą laiką.

(170)

Atskleidus faktus KV teigė, kad atsižvelgiant į tai, kad Komisija rėmėsi tuo faktu, kad kredito ataskaita egzistuoja, ji pripažino, kad bankai vykdo kredito rizikos vertinimą.

(171)

Šiuo atžvilgiu ir kaip minėta 3.1 ir 3.4.1 skirsniuose, primenama, kad nei KV, nei atskiri bankai nepateikė patenkinamų patvirtinamųjų dokumentų dėl jų, kaip teigiama, vykdomo kreditų vertinimo ir, konkrečiau to, kaip teikdami paskolas bankai atsižvelgia į riziką, kaip įvertinamas skolininko kreditingumas, kokias rizikos priemokas bankas taiko skirtingoms KLR bendrovėms ir (arba) pramonės šakoms, į kokius veiksnius bankas atsižvelgia, vertindamas paskolos ar kredito linijos paraiškas. Tai, kad egzistuoja kredito patvirtinimo ataskaita kinų kalba, kuri Komisijai buvo trumpam pateikta per vieno iš bankų tikrinamąjį vizitą, negali būti laikoma pakankamu įrodymu, kad bankai (ir ne tik tas vienas bankas, kuris pateikė minėtą ataskaitą) vykdo kreditų vertinimą. Bet kuriuo atveju toje ataskaitoje kaip viena iš paskolos suteikimo priežasčių aiškiai nurodyta Vyriausybės parama ir todėl ji patvirtina, kad kreditų vertinimas grindžiamas ne rinka.

(172)

KV taip pat pažymėjo, kad paskolos, suteiktos atrinktiems bendradarbiaujantiems gamintojams, palūkanų normos dydžio ir PBOC lyginamosios normos palyginimas prieštarauja išvadai, kad kredito rizikos vertinimas neatliekamas.

(173)

Šiuo atžvilgiu reikėtų pažymėti, kad minėtas palyginimas netinkamas, nes PBOC lyginamosios normos dydžio ir to, kad bankai neatlieka kredito rizikos vertinimo, niekas nesieja. Komisija nesiginčija, kad PBOC lyginamoji norma padidinama, ji tik mano, kad šis padidinimas atitinka ne rinkos sąlygas, o bankų tikslą įgyvendinti KV FV produktų sektoriaus rėmimo politiką.

(174)

Savo atsakymuose į klausimyną ir raštą dėl informacijos neišsamumo MEB nurodė, kad bankas neatsižvelgė į Vyriausybės politiką, darydamas sprendimus dėl savo skolinimo politikos. Vis dėlto banko metinė ataskaita patvirtino, kad MEB įgyvendina Vyriausybės planus: „MEB vadovaujasi nacionaline pramonės politika“; „direktorių valdyba, stebėtojų taryba ir specialieji komitetai sąžiningai įgyvendina nacionalinę politiką“.

(175)

Atskleidus faktus KV priminė 2016 m. rugsėjo 23 d. Komisijos raštą, kuriame pateikiama MEB 2015 m. metinės ataskaitos citata, panaši į pateiktąją 174 konstatuojamojoje dalyje. KV pažymėjo, kad citata „vadovaujasi nacionaline pramonės politika“ susijusi ne su MEB, o su bendrove „CMB Financial Leasing“. Komisija pažymi, kad „CMB Financial Leasing“ visiškai priklauso MEB.

(176)

KV taip pat pažymėjo, kad MEB metinėje ataskaitoje išsamiai aprašyti kredito rizikos vertinimo procesai, o FV produktų sektorius nepatenka į banko skolininkų (sektorių) dešimtuką. Todėl KV nemano, kad MEB klausimyno atsakymuose ir rašte dėl informacijos nepakankamumo pateikti teiginiai ir metinės ataskaitos turinys vieni kitiems prieštarauja. Išskyrus tai, kad viena iš citatų susijusi su MEB 100 % priklausančiu subjektu, KV nepateikė jokių naujų faktų. Neturėdama jokių patikrintų dokumentų, įrodančių, kad bankas vykdė tinkamą rizikos vertinimą, o ne vadovavosi FV produktų pramonės rėmimo politika, Komisija toliau laikėsi savo išvados, kad MEB nevykdė kreditingumo vertinimo. Užuot vadovaudamasis juo, CCB savo skolinimo politika siekė įgyvendinti Vyriausybės politiką, teikdamas atrinktoms bendrovėms lengvatines paskolas.

(177)

Dėl skolinimo sprendimų ir to, ar finansų įstaigos atsižvelgia į Vyriausybės pramonės politiką ir planus, KV teigė, kad Komisija turėtų pagrįsti savo analizę įvairių bankų klausimyno atsakymais, nes tai būtų labiausiai tiesioginiai ir svarbūs faktai bei įrodymai.

(178)

Kaip matyti iš 137–185 konstatuojamosiose dalyse aprašytų klausimyno atsakymų, šie atsakymai nevienodi, tačiau apskritai jais neigta, kad Vyriausybės įgaliojimais naudotasi, arba bent siekta sumažinti naudojimosi jais mastą.

(179)

Tačiau visų bankų metinėse ataskaitose, kaip gairės jų finansinėms paslaugoms teikti, aiškiai nurodoma tokia Vyriausybės politika, planai ar strateginės besiformuojančios pramonės šakos. KV mano, kad šie teiginiai nėra nesutaikomi, nes klausimyno atsakymai nesutampa su bankų metinių ataskaitų turiniu. Vis dėlto Komisija mano, kad minėti bankų metinių ataskaitų teiginiai aiškiai prieštarauja tų pačių bankų teiginiams, pateiktiems jų klausimyno atsakymuose.

(180)

Atskleidus faktus KV pareiškė nesutinkanti su teiginiu, kad Komisija neturėjo galimybių patikrinti kreditų vertinimo ir sprendimų priėmimo proceso. KV šiuo atžvilgiu nurodė dokumentus, kuriuos CCB, MEB ir ICBC pateikė Komisijai per patikrinimą vietoje. Komisija primena, kad šie dokumentai turėjo trūkumų, nurodytų 148 ir 169 konstatuojamosiose dalyse.

(181)

KV taip pat paminėjo finansų įstaigų metines ataskaitas ir atitinkamus klausimyno atsakymus, teigdama, kad remiantis jais buvo galima patikrinti kreditų vertinimo ir sprendimų priėmimo procesus. Komisija atmeta šią pastabą, nes metinių ataskaitų ir klausimynų klausimų aprašomojo pobūdžio turinį taip pat reikėjo patikrinti ir pagrįsti atitinkamais įrodymais vietoje (t. y. dėl peržiūros tiriamojo laikotarpio ir FV produktų pramonės). Kaip Komisija taip pat paaiškino KV ir tikrintiems bankams per patikrinimą vietoje, ji taip pat turėjo turėti galimybę patikrinti įrodymus, kuriais pagrindžiamas teiginys, kad kreditų vertinimo ir sprendimų priėmimo procesai, apibūdinti klausimyno atsakymuose ir metinėse ataskaitose, buvo taikomi ir praktiškai, kaip faktinių verslo sandorių dalis.

(182)

KV taip pat paminėjo tai, kad kai kurių dokumentų nebuvo įmanoma pateikti dėl konfidencialaus pobūdžio, Bankų informacijos slaptumo įstatymo ir atitinkamų sutarčių sąlygų. KV nurodė, kad Komisija turėtų pripažinti tai, kad bankai dėjo visas pastangas, atsižvelgdami į galiojančią teisinę ir sutarčių sistemą. KV taip pat pažymėjo, kad pagal pagrindinio reglamento 28 straipsnį Komisija gali nepaisyti tik melagingos ar klaidingos informacijos, todėl informacija, kurios paisoma ir kuri pateikta suinteresuotajai šaliai dedant visas pastangas, yra pagrįsta.

(183)

Šis argumentas paneigtas 48 konstatuojamojoje dalyje. Be to, Komisija pažymi, kad pagrindinio reglamento 29 straipsnyje (atitinkančiame PPO SSKP 12 straipsnio 4 dalį) numatyta, kad „bet kokia informacija, kuri yra konfidencialaus pobūdžio <…> arba kurią tyrimo šalys suteikia konfidencialiu pagrindu, jei tai pagrįsta, tyrimą vykdančios institucijos turi būti laikoma konfidencialia“. Atsižvelgdama į šias aplinkybes Komisija mano, kad šio tyrimo teisinė sistema suteikia pakankamai konfidencialios informacijos saugojimo garantijų. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija mano, kad nagrinėjamosios šalies valdžios institucijos nedėjo visų pastangų, kad užtikrintų galimybes susipažinti su informacija, kuria galėtų būti pagrįsti jos klausimyno atsakyme pateikti teiginiai.

(184)

Įvertinusi visus turimus faktus Komisija daro išvadą, kad MEB, siekdamas viešosios politikos tikslų, teikė paskolas vienam iš atrinktų gamintojų, kuris yra tipiškas FV produktų pramonei. Tai leidžia daryti išvadą, kad MEB buvo suteikti Vyriausybės įgaliojimai ir jis jais naudojosi, teikdamas paskolas pagal centriniu lygmeniu nustatytų planų reikalavimus. Taigi, jis vykdė Vyriausybės funkcijas. Šią išvadą papildomai patvirtina metinių ataskaitų ištraukos.

(185)

Todėl Komisija daro išvadą, kad MEB yra valstybinė institucija.

(186)

Komisija taip pat nustatė, kad, kaip ir keturi patikrinti bankai, didžioji dalis kitų bankų, teikusių paskolas atrinktiems gamintojams, irgi priklausė valstybei (žr. 106 konstatuojamąją dalį). Galiausiai, viena iš atrinktų bendrovių pranešė Komisijai, kad ji yra gavusi didelių paskolų iš banko „China Development Bank“, kurio KV apskritai neminėjo. Naudodamasi viešai prieinama informacija apie šį banką Komisija padarė išvadą, kad kur kas daugiau nei 50 % jo akcijų tiesiogiai ir netiesiogiai taip pat priklausė valstybei. Todėl atlikdama šį tyrimą Komisija nusprendė, kad dešimt bankų (ICBC, „Agricultural Bank“, „Bank of China, CCB, MEB, „China Development Bank“, „Bank of Communications“, „China Everbright Bank“, „Industrial Bank“ ir „Shanghai Pudong Development Bank“) yra valstybės bankai.ICBC, „Agricultural Bank“, „Bank of China“ ir CCB atrinktiems gamintojams per PTL suteikė [40–50 %] paskolų. „Bank of Communications“, „China Everbright Bank“, „Industrial Bank“ ir „Shanghai Pudong Development Bank“ atrinktiems gamintojams per PTL suteikė [10–20 %] paskolų. MEB ir „China Development Bank“ suteikė atitinkamai [0–10 %] ir [20–30 %]. Iš turimos informacijos nebuvo galima nustatyti kitų šešių bankų, apie kuriuos KV nepateikė jokios informacijos, nuosavybės struktūros.

(187)

KV nepakankamai bendradarbiaujant dėl šių šešių bankų (išskyrus keturis patikrintus bankus) Komisija turėjo remtis turimais faktais, kad galėtų įvertinti, ar tie šeši bankai yra valstybinės institucijos.

(188)

Pirma, Komisija nustatė, kad šie bankai priklauso valstybei (žr. ankstesnę konstatuojamąją dalį ir 106 konstatuojamąją dalį).

(189)

Antra, Komisija nustatė, kad keturi atrinkti bankai suteikė didelę dalį [15–25 %] paskolų, kurias trys atrinktos bendrovės gavo per PTL. Todėl dėl jų padarytas išvadas galima laikyti tipiškomis.

(190)

Trečia, Komisija pastebėjo, kad visų dešimties bankų dauguma paskolų sutarčių, kurias Komisija gavo iš trijų atrinktų bendradarbiaujančių gamintojų, atitiko tuos pačius ar panašius šablonus, o skolinimo norma daugumoje atvejų buvo sutarta visų bankų ir pagrįsta PBOC lyginamąja norma, prie jos pridėjus mažesnį nei rinkos norma pelno dydį.

(191)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad dėl keturių patikrintų bankų padarytos išvados yra geriausi turimi faktai, pagal kuriuos galima įvertinti kitus valstybei priklausančius bankus, nes šie panašumai ir minėtų keturių bankų tipiškumas buvo patikrinti.

(192)

Todėl Komisija daro išvadą, kad ne tik keturi patikrinti bankai, bet ir šeši kiti bankai taip pat yra valstybinės institucijos.

(193)

Komisija atitinkamai apskaičiavo naudą atsižvelgdama į šiuos dešimt valstybės bankų.

(194)

KV teigė, kad Komisijos per pirminį tyrimą padaryta išvada, kad Kinijos valstybės bankai yra valstybinės įstaigos, nebegalioja, nes bankas „People's Bank of China“ (PBOC) nebenustato žemiausių skolinimo normų, taigi KV nebesikiša į finansų rinką. KV teigė, kad 2013 m. liepos 20 d. panaikinęs žemiausią skolinimo normų ribą PBOC nebekontroliuoja finansų įstaigų teikiamų paskolų palūkanų normų. 2015 m. spalio 27 d. paskelbtu pranešimu PBOC taip pat nusprendė panaikinti aukščiausią kintamųjų indėlių palūkanų normų ribą.

(195)

Komisija mano, kad šis teiginys nieko nekeičia, nes vien ankstesniame skirsnyje nurodytų faktų užtenka norint nustatyti, kad Kinijos valstybei priklausantys bankai yra valstybinės institucijos.

(196)

Bet kuriuo atveju visų pirma pažymima, kad Komisijos išvada (padaryta per pirminį tyrimą), kad Kinijos valstybės bankai yra valstybinės institucijos, buvo padaryta ne tik remiantis tuo, kad PBOC nustato skolinimo normas ir aukščiausią kintamųjų indėlių palūkanų normų ribą, – buvo išnagrinėti įvairūs aspektai, kaip apibūdinta pirminio reglamento 158–168 konstatuojamosiose dalyse. Primenama, kad šie aspektai buvo susiję su i) Vyriausybės kišimusi, susijusiu su jai priklausančiomis didžiųjų bankų akcijomis; ii) tuo, kad valstybės bankai KLR užima labai didelę rinkos dalį, todėl privatiems bankams paliekama labai nedaug veiklos galimybių, o valstybės bankai yra pagrindinai Kinijos finansų rinkos dalyviai; iii) Vyriausybės kontrole, pagrįsta turimomis akcijomis, administracine bankų komercinės veiklos ar net teisinių dokumentų kontrole; iv) PBOC vaidmeniu nustatant bankų palūkanų normų ir jų kitimo ribas ir v) teisinėmis taisyklėmis, pagal kurias bankai savo kredito politikoje turi vadovautis nacionaline politika ir (arba) tam tikriems sektoriams taikoma pirmenybe. Vienintelis pakeitimas, apie kurį pranešė KV per šį peržiūros tyrimą, susijęs su iv punktu. Atliekant vertinimą, apibūdintą ankstesnėse konstatuojamosiose dalyse, i–iii ir v punktai buvo patvirtinti.

(197)

Antra, 194 konstatuojamojoje dalyje minėtais sprendimais, kaip teigiama, panaikintos aukščiausia ir žemiausia palūkanų normų ribos. Vis dėlto atitinkamų paskelbtų PBOC sprendimų formuluotėmis finansų įstaigos tik skatinamos (ne privalo) prisitaikyti prie rinka pagrįstos skolinimo palūkanų normų kainodaros. Tai reiškia, kad Kinijos valstybės bankams ir toliau leidžiama skolinti lengvatinėmis normomis ir, iš tiesų, jie privalo tai daryti pagal Bankininkystės įstatymo 34 straipsnį, kuris yra viršesnis nei tik paskatinimas PBOC sprendime.

(198)

Trečia, nepaisant to, kad PBOC paskelbė sprendimą dėl žemiausios ribos panaikinimo, taip pat pažymima, kad Bankininkystės įstatymo 38 straipsnyje vis dar nustatyta, kad „komerciniai bankai nustato paskolų palūkanų normas laikydamiesi „People's Bank of China“ nurodytų aukščiausios ir žemiausios palūkanų normų ribų“. Vėliau buvo iš dalies pakeisti tik kiti Bankininkystės įstatymo aspektai. Tai įrodo, kad teisinė sistema, kurios bankai turi laikytis, nepasikeitė, nes PBOC sprendimai yra tik vykdomieji reglamentuojamojo pobūdžio aktai. Be to, PBOC užtikrina, kad aukščiausia ir žemiausia ribos galėtų būti bet kada vėl įtrauktos į teisinį pagrindą.

(199)

Ketvirta, per tikrinamąjį vizitą keturi vietoje patikrinti bankai minėjo naują skolinimo normą, pagrįstą bankų kotiruotėmis, nuo 2013 m. spalio mėn. skelbiamomis Šanchajaus tarpbankinėje rinkoje. Tačiau KV savo klausimyno atsakyme tokios informacijos nepateikė, kad pagrįstų teiginį, kad Kinijos rinka liberalizuota. Remiantis viešai prieinama informacija, ši vadinamoji bazinė norma (BN) – tai vienų metų skolinimo norma, pagrįsta geriausia skolinimo norma, kurią paskolų rinkoje siūlo devyni pasirinkti Vyriausybės remiami komerciniai bankai. PBOC teigė, kad pradėjus taikyti BN bus „skatinama liberalizuoti palūkanų normas ir tobulinama finansų rinkų lyginamųjų palūkanų normų sistema“, tačiau pradėjus ją taikyti nepriklausomi analitikai nurodė, kad „Šanchajaus tarpbankinė rinka nėra pakankamai veiksminga, kad paveiktų bankų ir jų klientų normas (33)“. Iš tiesų, atlikus analizę aiškėja, kad nepaisant to, kad BN skelbiama kiekvieną darbo dieną kaip visų 9 bankų kotiruočių (atėmus didžiausią ir mažiausią) vidurkis, jos dydis per PTL keitėsi tik 6 kartus. Palyginimui galima paminėti, kad kasdien skelbiama 1 metų EURIBOR tarpbankinė norma per tą patį laikotarpį keitėsi 185 kartus. Be to, pažymima, kad BN, kaip atrodo, yra susieta su PBOC skelbiama lyginamąja norma (toliau – PBOC lyginamoji norma) (34), nes 2015 m. kiekvieną kartą pasikeitus PBOC lyginamajai normai kitą darbo dieną kito ir BN. Taip pat pažymima, kad 2015 m. PBOC lyginamoji norma ir BN kito vienodai.

(200)

Be to, nepaisant to, kad patikrinti bankai teigė, kad trumpalaikių paskolų, kurių palūkanų norma grindžiama BN, dalis smarkiai padidėjo ir sudarė didelę dalį jų trumpalaikių paskolų portfelio, šie teiginiai nebuvo pagrįsti bankų pateiktais patvirtinamaisiais dokumentais ar patvirtinti per tikrinamuosius vizitus eksportuojančių gamintojų patalpose. Tai nepagrindžia teiginio, kad minėti bankai nepriklausomai nustatydavo savo palūkanų normas ar taikydavo rinkos normą, o palūkanų normų rinka buvo liberalizuota.

(201)

Todėl daroma išvada, kad nepaisant to, kad skolinimo normų žemiausios ribos ir indėlių normų aukščiausios ribos, kaip teigiama, panaikintos, praktiškai KV nurodytas palūkanų normų rinkos liberalizavimas neįvyko. Per pirminį tyrimą padarytos išvados, kad Kinijos valstybės bankai yra valstybinės institucijos, nes jie turi Vyriausybės įgaliojimų, jiems tokie įgaliojimai suteikti arba jie jais naudojasi, tebegalioja ir per PTL ir todėl patvirtinamos.

(202)

Atskleidus faktus KV teigė, kad Komisija netinkamai skyrė KV prievolę įrodyti jos teiginius, kad i) finansų rinka buvo liberalizuota, ii) KV politika, skirta saulės energijos sektoriui, nebetaikoma, o iii) Kinijos finansų rinkos įtariami iškraipymai pašalinti. Be to, KV teigė, kad Komisija negalėjo vadovautis visai šaliai taikomu „valstybinės institucijos“ statuso įvertinimu, o turėjo šį faktą nustatyti dėl kiekvienos atskiros susijusios finansų įstaigos.

(203)

Kaip įrodyta 195–201 konstatuojamosiose dalyse, Komisija nuodugniai išnagrinėjo turimus įrodymus, įskaitant įrodymus, ar per pirminį tyrimą nustatyta padėti pasikeitė tiek, kad jo išvados daugiau nebegalioja. Šie, kaip teigiama, įvykę pokyčiai taip pat apėmė KV minėtus dalykus ir visi jie buvo išnagrinėti ir aptarti pirmiau. Komisija taip pat pažymi, kad per šį tyrimą pateikta gana nedaug naujų įrodymų, susijusių su finansų įstaigomis. Ji taip pat pažymi, kad KV per tikrinamąjį vizitą patvirtino, kad kitų pokyčių, išskyrus minėtuosius, neįvyko.

(204)

Kalbant apie prievolę įrodyti ir laikantis pagrindinio reglamento 18 straipsnio 3 dalies primenama, kad įrodymai, pateikti dėl klausimo, ar nustojus galioti priemonėms tikėtinai tęsis ar pasikartos subsidijavimas, turi būti tinkamai pagrįsti dokumentais. Komisija nuodugniai išnagrinėjo visus susijusius aspektus ir KV šiuo klausimu pateiktus įrodymus ir padarė išvadą, kad jie nėra pakankami, kad būtų galima įrodyti, kad padėtis iš esmės pasikeitė, palyginti su pirminiu tyrimu. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir KV nurodytus tariamus pokyčius, manoma, kad būtent KV privalėjo įrodyti, kad šie pokyčiai iš tiesų įvyko, ir nesutinkama, kad Komisija netinkamai skyrė šią naštą KV.

(205)

Atsakydama į teiginį dėl visai šaliai taikomo „valstybinės institucijos“ statuso įvertinimo Komisija pažymi, kad dėl kiekvienos finansų įstaigos, kurios prašomą susijusią informaciją KV pateikė, ji atliko konkrečią „valstybinės institucijos“ statuso analizę. Deja, KV nepateikė visų kitų finansų įstaigų, teikusių paskolas atrinktiems bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams, informacijos, kaip paaiškinta 3.1 skirsnyje. Todėl Komisija neturėjo jokių galimybių atlikti visų šių finansų įstaigų „valstybinės institucijos“ statuso analizės ir šis KV argumentas neprasmingas. Atitinkamai Komisija turėjo remtis turimais faktais ir nuodugniai išnagrinėjo valstybines institucijas KLR finansų sektoriuje. Tirdama susijusius aspektus Komisija nuodugniai išnagrinėjo visus KV per šį tyrimą pateiktus naujus įrodymus ir per pirminį tyrimą nustatytus faktus.

(206)

Be to, KV teigė, kad Komisija, nustatydama „valstybinės institucijos“ statusą, rėmėsi tuo, kad faktiškai žemiausios skolinimo normos nėra panaikintos. Ji taip pat teigė, kad Komisija klaidingai suprato tariamą žemiausios skolinimo normos panaikinimą, nes pagal jį bankai dabar, kaip teigiama, galėtų teikti paskolas, taikydami normas, mažesnes nei 30 % lyginamosios normos. Neigdama, kad tokia žemiausia norma panaikinta, KV taip pat teigė, kad tokiu atveju bankai negalėtų teikti lengvatinių paskolų. KV taip pat teigė, kad reikalavimas, kad bankai prisitaikytų prie rinka grindžiamų skolinimo palūkanų normų kainodaros, reikštų, kad šie bankai yra kontroliuojami, o tai prieštarautų liberalizavimo esmei. Be to, KV teigė, kad Bankininkystės įstatymo 38 straipsnis nėra griežtas ir nepaisant to, kad aukščiausios ribos panaikintos keliais metais anksčiau nei žemiausios, Bankininkystės įstatymas nebuvo iš dalies pakeistas. KV taip pat teigė, kad teorinės PBOC normų ir BN koreliacijos prielaidos buvo klaidingos, ir nurodė atrinktų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų palūkanų normų statistiką. KV taip pat teigė, kad USD ar EUR teikiamoms paskoloms lyginamosios normos ar ribos niekada nebuvo taikomos.

(207)

Kalbant apie valstybinių institucijų nustatymą visų pirma primenama, kad pati KV paminėjo žemiausių skolinimo normų panaikinimo klausimą, pagrįsdama savo teiginį, kad Kinijos Vyriausybė daugiau nebesikiša į finansų rinką, o Kinijos valstybės bankai negali būti laikomi valstybinėmis institucijomis. Komisija išnagrinėjo teiginį dėl žemiausių normų panaikinimo ir atmetė jį dėl 194–201 konstatuojamosiose dalyse nurodytų priežasčių. KV nenurodžius kitų svarbių pokyčių Komisija, darydama išvadą dėl šio klausimo, rėmėsi per pirminį tyrimą padarytomis išvadomis, kurias patvirtino nauji PTL apimantys įrodymai, ir naujais aspektais, kaip antai nauja skolinimo norma (BN).

(208)

Kalbėdama apie tariamai neteisingai įvertintą panaikinimą Komisija nesupranta, kaip panaikinus žemiausią skolinimo normą bankams galėtų būti užkertamas kelias teikti lengvatinį finansavimą, jei ta norma bet kuriuo atveju buvo 30 % mažesnė nei lyginamoji.

(209)

Dėl teiginio, kad nereikalaujama, kad bankai taikytų rinka pagrįstas skolinimo palūkanų normas, Komisija nesupranta, kaip reikalavimas, kad bankai veiktų pagal laisvosios rinkos principus, reikštų reikalavimą, kad jie turi vadovautis konkrečia politika. Tokia praktika grindžiama ne konkrečia politika, o finansine sistema, kurioje galioja rinka pagrįsti principai.

(210)

Dėl Bankininkystės įstatymo 38 straipsnio ir kaip nurodė KV savo klausimyno atsakyme, kiek Komisija žino, visos finansų įstaigos KLR turi griežtai laikytis šio įstatymo, todėl Komisija nesupranta, kaip tariamai negriežtos nuostatos suderinamos su šiuo teisiniu principu. Bet kuriuo atveju žemiausios skolinimo normos panaikinimas nėra savaime nesuderinamas su lengvatiniu skolinimu FV bendrovėms.

(211)

Dėl PBOC normų ir BN koreliacijos teorinių prielaidų Komisija pažymi, kad pateikta statistika nebuvo pagrįsta atitinkamais skaičiavimais ir todėl į ją nėra galimybių atsižvelgti. NET jei ši statistika yra tiksli, Komisija nemano, kad ji būtų svarbi įrodant, kad PBOC ir BN koreliacijos analizė (kaip teigiama) klaidinga. Dėl USD ar EUR teikiamų paskolų Komisija mano, kad, kaip teigiama, lyginamųjų normų ar ribų netaikymas nereiškia, kad nėra galimybių teikti šias paskolas lengvatinėmis sąlygomis.

(212)

KV taip pat teigė, kad Komisijos analizė ir išvada, kad Kinijos valstybės bankai yra valstybinės institucijos, nepagrįstos esminiais teisiniais standartais, jose taip pat paminėti atitinkami teisiniai ir įrodomieji standartai, nurodyti AK sprendime dėl JAV ir Indijos ginčo (nelegiruotasis plienas), ir jose turėtų būti įvertinta daugiau aplinkybių, nei tik Vyriausybei priklausančios subjekto akcijos ir reikšminga jo kontrolė, t. y. nustatant turėtų būti išnagrinėtos „atitinkamo subjekto esminės charakteristikos ir funkcijos, jo ryšys su Vyriausybe ir šalyje, kurioje tiriamasis subjektas veikia, vyraujančios teisinės ir ekonominės sąlygos“. KV taip pat paminėjo išvadas dėl valstybės kišimosi PBOC vardu darant įtaką skolinimo normoms ir politikai ir rėmimąsi Bankininkystės įstatymo 38 straipsniu. Galiausiai ji paminėjo per pirminį tyrimą Komisijos neteisingai ir netinkamai nustatytus faktus, apibūdintus pirminio reglamento 163–167 konstatuojamosiose dalyse.

(213)

Komisija patikslino šio aspekto analizę. 100–106 konstatuojamosiose dalyse Komisija išsamiau nurodo faktus, kuriais remdamasi ji padarė išvadą dėl daugumos bankų, teikusių paskolas atrinktoms bendrovėms, priklausymo valstybei.

(214)

Dėl teisinių ir ekonominių aplinkybių Komisija primena 139 konstatuojamojoje dalyje padarytas išvadas, pagrįstas Bankininkystės įstatymo 34 straipsniu.

(215)

Tai, kad bankai naudojasi Vyriausybės įgaliojimais, patvirtina ir Bendrųjų skolinimo taisyklių (kurias įgyvendina PBOC) 7 ir 15 straipsniai, kuriais reglamentuojamos sau teikiamos paskolos, užsakomosios paskolos ir specialiosios paskirties paskolos (7 straipsnis), paskolų palūkanų subsidijavimas (15 straipsnis), ir Sprendimas Nr. 40. Taip pat yra daug įrodymų, kurie pagrįsti nepriklausomais tyrimais ir ataskaitomis bei patvirtina, kad Vyriausybė vis dar labai kišasi į Kinijos finansų sistemą, kaip paaiškinta pirminio reglamento 172 ir 178 konstatuojamosiose dalyse.

(216)

Atskleidus faktus KV nurodė, kad Bendrųjų skolinimo taisyklių 7 straipsnyje minėtos specialiosios paskolos panaikintos 1999 m., remiantis Aplinkraščiu dėl geresnio specialiųjų paskolų administravimo (YINFA (1999 m.), Nr. 228), o 15 straipsnis neaktualus, nes PBOC daugiau nenustato aukščiausių ir žemiausių paskolų ribų. KV taip pat teigė, kad Komisija klaidingai suprato Bankininkystės įstatymo 34 straipsnį, kuris, kaip teigiama, nesusijęs su nacionaline politika, skatinamosiomis, strateginėmis ir besiformuojančiomis pramonės šakomis ar pramonės šakomis ir sektoriais, kuriems teikiama pirmenybė. KV taip pat nurodė Bankininkystės įstatymo 4, 5, 7 ir 35 straipsnius, kaip teigiama, susijusius su banko savarankiškumu, subjektų ar fizinių asmenų nesikišimu, Vyriausybe ir skolininkų patikimumo nagrinėjimu. KV taip pat pažymėjo, kad 34 straipsnis neturėtų būti vertinamas atskirai. Galiausiai KV nurodė, kad Komisija nepaaiškino, kaip Sprendimu Nr. 40 įrodoma, kad bankai naudojasi Vyriausybės įgaliojimais, ir paminėjo to sprendimo preambulę ir 17 straipsnį. Ji taip pat nurodė, kad šis sprendimas taikomas visai Kinijos ekonomikai ir skirtas 11-ajam penkmečiui.

(217)

Komisija pripažįsta, kad specialiosios paskolos panaikintos 1999 m. Tai nepakeičia padarytų išvadų, iš dalies remiantis kitais turimais faktais.

(218)

Dėl Bendrųjų skolinimo taisyklių 15 straipsnio Komisija su KV nuomone nesutinka. Tame straipsnyje nustatyta: „Remdamiesi valstybės politika atitinkami departamentai gali subsidijuoti paskolų palūkanas, siekdami skatinti tam tikrų pramonės šakų augimą ir tam tikrų vietovių ekonominę plėtrą.“ Ši nuostata lieka svarbi net panaikinus žemiausią ir aukščiausią ribas. Bet kuriuo atveju Bankininkystės įstatymo 38 straipsnyje tos ribos vis dar nurodytos ir bet kokiu metu ši nuostata gali būti vėl taikoma, kaip paaiškinta 199 konstatuojamojoje dalyje.

(219)

Kalbant apie Bankininkystės įstatymą visų pirmą reikėtų pažymėti, kad 4, 5 ir 7 straipsniai yra I skyriaus (Bendrosios nuostatos) dalis, o 34 ir 35 straipsniai – IV skyriaus (Skolinimo ir kitų verslo sandorių pagrindinės taisyklės) dalis. Dėl 4 straipsnio Komisija nemano, kad nuostata, pagal kurią bankams leidžiama vykdyti „veiklą nesikišant subjektams ar fiziniams asmenims“, yra nesuderinama su tuo, kad valstybės bankai yra valstybinės institucijos arba kad jiems suteikti Vyriausybės įgaliojimai ir nurodyta jais naudotis. Komisija patikrino keturių valstybės bankų finansinių paslaugų verslo sandorių ir sprendimų priėmimo procesus. Negavus atitinkamos kitų bankų informacijos dėl šių bankų padarytas išvadas teko išplėsti, remiantis turimais faktais, visiems kitiems valstybės bankams. Be to, nepateikus esminės šių keturių bankų informacijos, kurios prašė Komisija, visų pirma išsamesnės kreditų rizikos vertinimo informacijos, Komisija turėjo remtis turimais faktais taip pat ir darydama išvadas, pagrįstas šių keturių bankų klausimyno atsakymais ir tikrinamaisiais vizitais.

(220)

KV taip pat nurodė Bankininkystės įstatymo 4 straipsnį, kuriame teigiama: „Komercinių bankų verslo sandoriai vykdomi vadovaujantis saugumo, likvidumo ir veiksmingumo principais. Komerciniai bankai dėl savo verslo sandorių sprendžia savarankiškai, atsako už savo prisiimtą riziką, pelną ir nuostolius bei vadovaujasi savikontrole. Remdamiesi teisės nuostatomis komerciniai bankai vykdo verslo sandorius netrukdant jokiems kitiems subjektams ar fiziniams asmenims. Komerciniai bankai nepriklausomai prisiima civilinę atsakomybę, garantuojamą visa jų, kaip juridinių asmenų, nuosavybe.“

(221)

Šiuo atveju atlikdama patikrinimą vietoje Komisija ne tik teisiškai, bet ir faktiškai negalėjo patvirtinti teiginio, kad bankai, darydami sprendimus dėl skolinimo, neatsižvelgia į Vyriausybės politiką ir planus, tikslumo. Iš tiesų, Komisijai nebuvo pateiktas nė vienas FV produktų pramonės ir PTL kreditingumo vertinimas. Komisija nemano, kad Bankininkystės įstatymo 4 straipsniu komerciniams bankams draudžiama atsižvelgti į Vyriausybės pramonės politiką ir planus, nes šis straipsnis susijęs su verslo sandorių vykdymo principais. Tai patvirtina ir Bankininkystės įstatymo 34 straipsnis. Priešingai, nei teigia KV, Komisija ne „ignoravo bankų veiklos teisinę sistemą“, o atidžiai ją išanalizavo ir taip pat galėjo nustatyti aiškią jos ir šių finansinių įstaigų veiklos, užfiksuotos jų metinėse ataskaitose, sąsają.

(222)

KV taip pat nurodė Bankininkystės įstatymo 5 straipsnį, kuriuo remdamasi ji teigė, kad „vietos Vyriausybės ar įvairių lygmenų Vyriausybės departamentai, valstybinės organizacijos ar fiziniai asmenys į bankų verslo sandorius nesikiša“. Tačiau iš tiesų Bankininkystės įstatymo 5 straipsnyje teigiama: „Vykdydami verslo sandorius su savo klientais komerciniai bankai turi laikytis lygybės, savanoriškumo, teisingumo ir sąžiningumo principų.“ Komisija mano, kad ši formuluotė nepanaikina bankų pareigos vadovautis politiniais sumetimais pagal 34 straipsnį.

(223)

Bankininkystės įstatymo 7 ir 35 straipsniai susiję su kreditingumo nagrinėjimu, paskolų paskirtimi ir kreditų tvirtinimo grandine. Dėl šių klausimų ir kaip nurodyta 128, 143, 155 ir 171 konstatuojamosiose dalyse, bendradarbiaujantys bankai nepateikė savo teiginius, kaip antai susijusius su kreditingumu ar tvirtinimo procesu, patvirtinančių dokumentų. Todėl remiantis turimais faktais šie straipsniai neprieštarauja Komisijos 34 straipsnio aiškinimui.

(224)

Dėl Sprendimo Nr. 40 ir kaip nurodyta pirminio reglamento 102 konstatuojamojoje dalyje, visų pirma pažymima, kad šiame sprendime numatoma, kad KV aktyviai rems naujos energetikos pramonės vystymą ir spartins saulės energetikos vystymą, be to, ji visoms finansų įstaigoms nurodo teikti kreditinę paramą tik skatinamiesiems projektams (šiai kategorijai priskiriami FV projektai) ir žada įgyvendinti „kitus politinius veiksmus, kuriais teikiamos lengvatos skatinamiems projektams“. Remiantis tuo, kas išdėstyta, ir ypač tuo, kad bankams nurodoma teikti kreditinę paramą FV produktų sektoriui, laikoma, kad Sprendimu Nr. 40 įrodoma, kad bankai naudojosi Vyriausybės įgaliojimais. Dėl minėto sprendimo 17 straipsnio ir to, kad turėtų būti laikomasi kreditų teikimo principų, Komisija nemano, kad ši sąlyga nesuderinama su tuo, kad bankai naudojasi Vyriausybės įgaliojimais. Dėl teiginio, kad Sprendimas Nr. 40 taikomas visai Kinijos ekonomikai, Komisija pažymi, kad šiame sprendime nurodytos Pramonės restruktūrizavimo žinyno nuostatos, kuriose atskiriamos trijų rūšių pramonės šakos, t. y. skatinamieji, riboti ir panaikinti projektai. Be to, minėtame sprendime taip pat apibrėžtas „skatinamasis turinys“. Dėl nuorodos į 11-ąjį penkmečio planą pažymima, kad šis planas pakeistas 12-uoju ir (naujesniu) 13-uoju penkmečio planais. Taip pat pažymima, kad Sprendimas Nr. 40 nebuvo panaikintas ir todėl tebegalioja. Jokia Kinijos teisės nuostata nenurodo, kad būtų netinkama laikyti nuorodą į 11-ąjį penkmečio planą kintamąja nuoroda.

(225)

Be to, galima pateikti tokių pastabų. Per pirminį tyrimą (35) padaryta išvada, kad Kinijos finansų rinkai būdingi įvairūs iškraipymai, t. y. valstybės nuosavybės dalis ir iškraipymai Kinijos finansų rinkoje, KV politika, kuria siekiama tiesiogiai teikti pigias paskolas pasirinktoms pramonės šakoms (taip trukdant sudaryti vienodas tarptautinės prekybos sąlygas ir sukuriant nesąžiningų pranašumų Kinijos gamintojams), apribojimai nustatant palūkanų normas, galimybės gauti pigaus kapitalo, prie nacionalinės politikos pritaikyta skolinimo politika, lengvatinės galimybės gauti kreditų skatinamiesiems projektams ir (arba) aukštųjų ir naujų technologijų pramonės šakoms, galimybės pasinaudoti pigiais valstybiniais užsienio valiutų rezervais ir privilegijuotos finansavimo priemonės, skirtos bankui „China Development Bank“ (CDB).

(226)

Išskyrus, kaip teigiama, vykdomą palūkanų normų pertvarką, aptartą 197–201 konstatuojamosiose dalyse, per tyrimą KV nepateikė jokių įrodymų, kad padėtis būtų pasikeitusi. Per tyrimą taip pat nepaaiškėjo jokių naujų aspektų, kurie šioms išvadoms prieštarautų. Per pirminį tyrimą padarytos išvados tebegalioja ir PTL atžvilgiu ir todėl patvirtinamos.

(227)

Šios išvados aiškiai parodo, kad finansų sektorius skatinamas prisidėti prie Vyriausybės institucijų parengtų strategijų. KV kišimasis veikiant normas jau aptartas 197, 198, 206 ir 207 konstatuojamosiose dalyse. Kalbant apie per pirminį tyrimą nustatytus faktus pažymima, kad per jį KV pateiktos pastabos išnagrinėtos ir į jas atsakyta pirminiame reglamente, o dėl per pirminį tyrimą šiuo klausimu padarytų išvadų į teismą nesikreipta. Be to, KV nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų pakeisti per pirminį tyrimą padarytą išvadą, o per šį tyrimą taip pat nepaaiškėjo jokių tokių aspektų. Atsižvelgdama į šias aplinkybes Komisija nesupranta, kodėl šios išvados negali būti pagrindo, kuriuo remdamasi Komisija padarė išvadas per šį tyrimą, dalis.

(228)

Be to (ir kaip nustatyta per pirminį tyrimą (36)), net jei valstybės bankai nebūtų laikomi valstybinėmis institucijomis, būtų laikoma, kad jie KV pavedimu ir nurodymu atlieka funkcijas, kurios paprastai pavedamos Vyriausybei, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunktyje.

(229)

Kadangi KLR privačių bankų paskolų, suteiktų trims atrinktiems eksportuojantiems gamintojams, dalis buvo nedidelė ir nė vienas iš KLR privačių bankų nepateikė klausimyno atsakymo, šiuo atžvilgiu jokių papildomų išvadų nepadaryta. Atitinkamai Komisija nusprendė neatsižvelgti į nedidelę šių paskolų teikiamą naudą apskaičiuodama subsidijas. Todėl Komisija neturėjo atsakyti į KV pastabas šiuo klausimu.

(230)

Per šį tyrimą jokiais turimais faktais negali būti pakeistos Komisijos per pirminį tyrimą padarytos išvados (37), kad KV skiria lengvatines paskolas nedideliam skaičiui pramonės šakų, ir FV produktų pramonė yra viena iš jų. Priešingai, per tyrimą paaiškėjo papildomų dalykų, patvirtinančių šią pirminę išvadą. Vienas atrinktas eksportuojantis gamintojas nurodė, kad „bankas „China Development Bank“ nuo seno mums teikia paskolas saulės energijos projektams finansuoti. Kadangi šios paskolos iš dalies grindžiamos politiniais sumetimais, jų sąlygos ir teikimas gali keistis priklausomai nuo Vyriausybės pozicijos dėl saulės energijos pramonės pokyčių.“ ir „KLR Vyriausybė taip pat labai kontroliuoja Kinijos ekonomikos augimą, paskirstydama išteklius, kontroliuodama su užsienio valiutomis išreikštomis obligacijomis susijusius mokėjimus, formuodama pinigų politiką ir taikydama lengvatines sąlygas konkrečioms pramonės šakoms ar bendrovėms.“ (38) Be to, kredito patvirtinimo ataskaitoje taip pat teigiamai įvertinta tai, kad fotovoltinių gaminių pramonei teikiama Vyriausybės parama ir jis skatinamas pagal nacionalinę politiką. Į visa tai atsižvelgus daroma išvada, kad valdžios institucijos leidžia finansų įstaigoms teikti lengvatines paskolas tik tam tikroms KV politiką atitinkančioms pramonės šakoms ir (arba) bendrovėms. Be to, nė viena suinteresuotoji šalis negalėjo pateikti patvirtinamųjų dokumentų, kad bankai tinkamai vykdė FV produktų pramonės kreditingumo vertinimą.

(231)

Atskleidus faktus KV nurodė, kad FV produktų pramonė, kaip teigiama, nėra įtraukta į 83 konstatuojamojoje dalyje minėtą 13-ąjį penkmečio planą ir Komisija, kaip teigiama, klaidingai suprato Sprendimą Nr. 40. Be to, ji nurodė, kad vieno Kinijos gamintojo Jungtinių Valstijų vertybinių popierių ir biržos komisijai (SEC) pateikta ataskaita nėra Vyriausybės politikos įrodymas.

(232)

Visų pirma pažymima, kad į teiginius dėl 13-ojo penkmečio plano ir Sprendimo Nr. 40 atsakyta 87 ir 89 konstatuojamosiose dalyse. Dėl SEC pateiktos ataskaitos pažymima, kad ji papildo jau surinktus įrodymus ir patvirtina, kad speciali FV produktų pramonės rėmimo Vyriausybės politika egzistuoja.

(233)

KV taip pat paminėjo pastabas, kurias ji pateikė dėl pirminio reglamento 172 konstatuojamosios dalies ir į kurias jau buvo atsakyta tame reglamente. Be to, KV nurodė, kad remiantis AK ataskaita dėl JAV ginčo (orlaiviai) (antrasis skundas), vertinant konkretumą dėmesys turėtų būti skiriamas ne tik „konkretiems skunde nurodytiems gavėjams, bet <…> ir visoms įmonėms ar pramonės šakoms, turinčioms teisę gauti tą subsidiją“ (39) ir kad remiantis Kolegijos ataskaita dėl JAV ginčo (orlaiviai) (40) tam, kad subsidija būtų konkreti, ji turi būti skiriama pakankamai nedidelei įmonių ar pramonės šakų „grupei“, todėl reikia platesnių įrodymų, nei vien įrodymo, kad ne visos įmonės ar pramonės šakos turėjo teisę gauti subsidiją.

(234)

Šiuo atžvilgiu pažymima, kad per pirminį tyrimą KV pateiktos pastabos išnagrinėtos ir į jas atsakyta pirminiame reglamente, o dėl per pirminį tyrimą šiuo klausimu padarytų išvadų į Sąjungos teismus nesikreipta. Dėl nuorodų į AK ir Kolegijos ataskaitas reikėtų nurodyti pirminio reglamento 172 konstatuojamojoje dalyje išvardytus dokumentus ir pirmiau minėtus dokumentus. Šiuo atžvilgiu Komisija mano, kad nuorodos į FV produktų pramonę pakankamai aiškios, nes ji nurodoma arba vartojant pavadinimą, arba aiškiai nurodant jos gaminamą produktą ar pramonės grupę, kuriai ji priklauso.

(235)

Remiantis turimais įrodymais daroma išvada, kad subsidijos lengvatinio skolinimo forma įprastai neteikiamos, todėl jos yra konkrečios, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punkte. Be to, jokia suinteresuotoji šalis nepateikė jokių įrodymų, kad subsidijos būtų skiriamos remiantis objektyviais kriterijais arba sąlygomis, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies b punkte.

(236)

Daroma išvada, kad didžiąją dalį paskolų atrinktoms eksportuojančių gamintojų grupėms teikia valstybės bankai, kurie 201 konstatuojamojoje dalyje pripažinti valstybinėmis institucijomis, nes jiems suteikti Vyriausybės įgaliojimai ir jie vykdo Vyriausybės funkcijas. Esama papildomų įrodymų, kad šie bankai veiksmingai naudojasi Vyriausybės įgaliojimais, nes, kaip paaiškinta 197–201 konstatuojamosiose dalyse, valstybė (t. y. PBOC) akivaizdžiai kišasi į komercinių bankų sprendimų dėl Kinijos bendrovėms teikiamų paskolų palūkanų normų priėmimo procesą. Tokiomis aplinkybėmis šių subjektų skolinimo praktika tiesiogiai priskirtina Vyriausybei.

(237)

Galiausiai, KV atsisakė pateikti arba nepateikė informacijos, kuri būtų padėjusi geriau suprasti valstybės bankų sąsają su Vyriausybe, kaip paaiškinta 51, 103 ir 104 konstatuojamosiose dalyse. Taigi, dėl KLR valstybės bankų teikiamų paskolų Komisija priėjo prie išvados, kad FV produktų gamintojai tebegauna finansinį indėlį Vyriausybės tiesioginio lėšų pervedimo forma, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktyje.

(238)

Remdamasi informacija apie paskolas ir kreditų linijas, gauta iš atrinktų eksportuojančių gamintojų, ir ribota iš keturių bankų gauta informacija Komisija, remdamasi turimais faktais, nustatė, kad valstybės bankai realiai ir praktiškai naudojasi Vyriausybės įgaliojimais ir savo skolinimo veiklą vykdo vadovaudamiesi nacionalinės ekonominės ir socialinės plėtros poreikiais bei valstybės pramonės politika, kaip nustatyta Bankininkystės įstatymo 34 straipsnyje.

(239)

Kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalyje ir 6 straipsnio b punkte, nauda suteikiama, jei Vyriausybės paskolos arba Vyriausybės pavedimu arba nurodymu privačių subjektų paskolos suteikiamos palankesnėmis sąlygomis nei sąlygos, kurias gavėjas galėtų gauti rinkoje. Nevyriausybinės paskolos KLR netinka rinkos palyginimams, nes nustatyta, kad Kinijos finansų rinka iškreipta (žr. 225 ir 226 konstatuojamąsias dalis). Todėl lyginamasis dydis apskaičiuotas remiantis 246–248 konstatuojamosiose dalyse aprašytu metodu. Pagal šį lyginamąjį dydį matyti, kad FV sektoriui paskolos suteikiamos palankesnėmis nei rinkos sąlygomis.

(240)

Kaip nustatyta pirminio reglamento 191 konstatuojamojoje dalyje, remiantis Sprendimu Nr. 40 FV produktų pramonė priskiriama skatinamųjų pramonės šakų kategorijai. Nuo to laiko Sprendimas Nr. 40 nebuvo iš dalies pakeistas ir juo toliau nustatomos visoms ekonominėms institucijoms privalomos taisyklės, t. y. nurodymai skatinti ir remti skatinamąsias pramonės šakas, kurių viena – FV produktų pramonė.

(241)

Kaip paaiškinta pirminio reglamento 172 konstatuojamojoje dalyje, KV nurodo taikyti lengvatinį skolinimą kai kurioms pramonės šakoms ir FV produktų pramonė yra viena iš jų. Remiantis tuo, kas išdėstyta, galima daryti tokią pat išvadą, kad valdžios institucijos leidžia finansų įstaigoms teikti lengvatines paskolas tik tam tikriems KV politiką atitinkantiems pramonės sektoriams ir (arba) bendrovėms. Remiantis turimais įrodymais ir šiuo klausimu KV nebendradarbiaujant daroma išvada, kad subsidijos lengvatinio skolinimo forma įprastai neteikiamos, todėl jos yra konkrečios, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punkte. Be to, jokia suinteresuotoji šalis nepateikė jokių įrodymų, kad subsidijos būtų skiriamos remiantis objektyviais kriterijais arba sąlygomis, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies b punkte.

(242)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad visi atrinkti eksportuojantys gamintojai per PTL naudojosi lengvatiniu skolinimu.

(243)

Atitinkamai FV produktų pramonės finansavimas turėtų būti laikomas subsidija.

(244)

Atsižvelgiant į tai, kad buvo skiriamas finansinis indėlis, eksportuojantiems gamintojams buvo suteikiama nauda, o subsidija buvo konkreti, ši subsidija turėtų būti laikoma kompensuotina.

(245)

Remiantis per pirminį tyrimą taikyta metodika, kompensuotinos subsidijos suma apskaičiuojama atsižvelgiant į gavėjams, kaip nustatyta, per PTL suteiktą naudą. Pagal pagrindinio reglamento 6 straipsnio b punktą gavėjams suteikta nauda laikomas palūkanų sumos, kurią bendrovė moka už Vyriausybės paskolą, ir sumos, kurią bendrovė mokėtų už atitinkamą rinkoje gautą komercinę paskolą, skirtumas.

(246)

Kaip paaiškinta 236–241 konstatuojamosiose dalyse, iš Kinijos bankų teikiamų paskolų matyti, kad Vyriausybė labai kišasi į bankininkystės sektorių, be to, neįmanoma nustatyti palūkanų normų, kurios būtų taikomos veikiančioje rinkoje, todėl naudojant toliau aprašytą metodą apskaičiuotas atitinkamas rinkos lyginamasis dydis. Be to, KV nepakankamai bendradarbiaujant Komisija turėjo remtis turimais faktais, kad galėtų nustatyti tinkamą lyginamąją palūkanų normą.

(247)

Kaip ir per pirminį tyrimą, apskaičiuojant tinkamą lyginamąjį dydį RMB išduotoms paskoloms manoma, kad galima pagrįstai taikyti Kinijos palūkanų normas, pakoreguotas atsižvelgiant į įprastą rinkos riziką. Iš tiesų, tokiomis aplinkybėmis, kai eksportuotojų dabartinė finansinė būklė nustatyta iškraipytoje rinkoje ir nėra patikimos Kinijos bankų informacijos apie rizikos vertinimą ir kredito reitingų nustatymą, manoma, kad reikia atsižvelgti ne į Kinijos eksportuotojų kreditingumą nominaliąja verte, o pritaikyti skirtumą, kad būtų matyti galimas Kinijos iškreiptos rinkos poveikis šių eksportuotojų finansinei padėčiai. Taikyti šie lyginamieji dydžiai (41).

(248)

Dėl užsienio valiutomis išduotų paskolų manoma, kad padėtis, susijusi su rinkos iškraipymais ir neegzistuojančiais tinkamais kredito reitingais, yra tokia pati, nes šias paskolas taip pat teikia Kinijos bankai. Todėl, kaip ir per pirminį tyrimą, pagal BB reitingo atitinkamo nominalo įmonių obligacijas, išleistas per PTL, nustatyti šie lyginamieji dydžiai (42).

(249)

Atskleidus faktus KV paprieštaravo RMB paskolų lyginamojo dydžio nustatymui pridedant skirtumą, nes, kaip teigia KV, Komisija neturėjo jokio faktinio pagrindo manyti, kad atrinktoms bendrovėms pagal jų veiklos rezultatų ir pelningumo duomenis turėtų būti suteiktas BB reitingas, be to, ši padėtis, kaip teigia KV, būdinga visam sektoriui. KV taip pat nesutiko su metodika, kurią taikant nustatytas EUR ir USD išduotų paskolų lyginamasis dydis, remdamasi tuo, kad PBOC nenustato šiomis valiutomis išduodamų paskolų žemiausių skolinimo normų ir bankai gali jas teikti bet kokiomis normomis. KV taip pat paminėjo vieną bendradarbiaujantį gamintoją, kurio apskaičiuotasis lyginamasis dydis buvo mažesnis nei norma, kuria suteiktos visos paskolos.

(250)

Dėl taikyto skirtumo ir kredito reitingo reikia pažymėti, kad bankai nepateikė Komisijai jokių gairių, pagal kurias jie nustato bendrovių kredito reitingus. Be to, keli pačių bendrovių pateikti dokumentai nebuvo patikimi, kad pagal juos būtų galima įvertinti jų kreditingumą. Pavyzdžiui, viena bendrovė nurodė kredito reitingą, susijusį su viena iš jos daugelio bendrovių, neveikiančių FV produktų sektoriuje. Kita bendrovė pateikė dokumentą, išduotą ne banko, o komercinės kredito reitingų agentūros. Trečiasis dokumentas buvo atmestas dar per pirminį tyrimą, o papildomos informacijos negauta.

(251)

Kalbant apie EUR ir USD išduotas paskolas nurodoma 237 konstatuojamoji dalis, kurioje išvardyti rinkos iškraipymai. Dėl jų tokioms paskoloms turi būti taikomas išorinis lyginamasis dydis. Teiginys apie KV nurodytą bendradarbiaujantį gamintoją nebuvo paremtas turima informacija.

(252)

Eksportuojantis gamintojas pažymėjo, kad PBOC norma – tinkamas lyginamasis dydis tikrinant, ar paskolos skirtos lengvatinėmis sąlygomis. Tačiau PBOC norma yra susijusi, be kitų dalykų, su tarpbankiniu skolinimu. Ji nėra tinkamas lyginamasis dydis vertinant skolinimą FV produktų bendrovėms šio tyrimo aplinkybėmis, ypač turint omenyje, kad, kaip paaiškinta pirmiau, lyginamasis dydis turėtų būti taikomas BB reitingo bendrovėms, o bankų reitingai paprastai turi būti kur kas geresni, jei jie nori turėti galimybę naudotis tarpbankiniu skolinimu.

(253)

Ši šalis taip pat pažymėjo, kad Komisija iš naudos neatėmė kelių paskolų, suteiktų viršijant apskaičiuotąjį lyginamąjį dydį. Vis dėlto, kaip ir per pirminį tyrimą, manyta, kad šios paskolos neturėtų turėti įtakos skaičiavimui.

(254)

Galiausiai, eksportuojantis gamintojas teigė, kad jo padėtis turėtų būti vertinama kitaip nei kitų atrinktų bendrovių, nes, jo nuomonė, jo finansinė padėtis nebeatitinka BB reitingo. Vis dėlto atsižvelgiant į tai, kad Komisija visoms bendrovėms taikė BB reitingą (kaip ir per pirminį tyrimą ir kaip paaiškinta 256 konstatuojamojoje dalyje), šis teiginys buvo atmestas.

(255)

Vienas atrinktas eksportuojantis gamintojas nurodė, kad kai kurios jo paskolos susijusios tik su eksporto veikla. Į tai atsižvelgta apskaičiuojant su tokiomis paskolomis susijusią naudą.

(256)

Dėl to, kaip paaiškinta 47, 107 ir 110 konstatuojamosiose dalyse, tiek KV, tiek atrinktų eksportuojančių gamintojų paprašyta pateikti informacijos apie Kinijos bankų skolinimo politiką ir apie tai, kaip paskolos paskirtos eksportuojantiems gamintojams. Nors šios informacijos prašyta ne kartą, ji nepateikta. Kadangi šiuo klausimu bendradarbiauta nepakankamai, be to, atsižvelgiant į visus turimus faktus ir laikantis pagrindinio reglamento 28 straipsnio 6 dalies nuostatų, manoma, kad, kaip ir per pirminį tyrimą, būtų tikslinga laikyti, kad visiems FV produktų gamintojams Kinijoje būtų suteiktas tik aukščiausias neinvesticinio reitingo obligacijų laipsnis (agentūros „Bloomberg“ suteiktas BB reitingas) ir įprastinei banko „People's Bank of China“ skolinimo normai taikoma atitinkama priemoka, tikėtina bendrovių, kurios turi tokį reitingą, išleistų obligacijų atveju.

(257)

Teigta, kad Kinijos FV produktų pramonės kredito reitingas turėtų būti sumažintas nuo BB iki C ar žemesnio, atsižvelgiant į „faktinius įsipareigojimų nevykdymo atvejus ir labai prastus net didžiausių Kinijos gamintojų balansus“.

(258)

Šis teiginys turi būti atmestas, nes remiantis turima informacija nėra prielaidų laikyti, kad FV produktų pramonės padėtis būtų prastesnė ar geresnė nei per pirminį tyrimą. Todėl laikyta tinkama ir toliau taikyti tą pačią metodiką, kuri buvo taikyta per pirminį tyrimą.

(259)

Dėl to nauda atrinktiems eksportuojantiems gamintojams apskaičiuota atsižvelgiant į palūkanų normos diferencinį tarifą, išreikštą procentiniu dydžiu ir padaugintą iš likutinės paskolos sumos, t. y. per PTL nesumokėtų palūkanų. Vėliau ši suma paskirstyta visai susijusių eksportuojančių gamintojų apyvartai arba, kai tinkama, visai eksporto apyvartai.

(260)

Atrinktiems eksportuojantiems gamintojams pagal šią schemą per PTL nustatytos šios subsidijų normos.

(261)

Prašyme teigta, kad Kinijos bankai eksportuojantiems Kinijos peržiūrimojo produkto gamintojams skyrė neproporcingai dideles kredito linijas. Atlikus tyrimą patvirtinta, kad, iš tiesų, visos nagrinėtos bendrovės gavo didelės apimties kredito linijas iš Kinijos bankų, kurios daugeliu atvejų buvo teikiamos nemokamai.

(262)

Ginčo dėl EB ir orlaivių sektoriaus ginčo sprendimo Kolegijos ataskaitoje patvirtinta, kad tokios kredito linijos, kurių poveikis viršija individualias paskolas, gali būti tiesioginis lėšų pervedimas pagal PPO teisės nuostatas, atitinkančias pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktį, ir todėl yra laikomos finansiniais indėliais. Kolegija nustatė, kad galimo lėšų pervedimo nauda gaunama jau vien dėl to, kad yra prievolė tiesiogiai pervesti lėšas. Kolegija taip pat nustatė, kad kredito linija savaime yra suteikiama nauda gaunančiai įmonei, taigi ji yra galimas lėšų pervedimas, nesusijęs su tiesioginiu lėšų pervedimu suteikiant individualias paskolas (43).

(263)

Kredito linijas atrinktiems eksportuojantiems gamintojams suteikė tie patys bankai, kurie teikė ir lengvatinės politikos paskolas, minėtas 3.4.1.1 skirsnyje. Šie bankai yra valstybinės institucijos (žr. 136, 151, 166, 185 ir 186 konstatuojamąsias dalis). Jie vykdo Vyriausybės funkcijas ir skatina FV produktų pramonę, vadovaudamiesi centriniu lygmeniu nustatytais planais, kaip nustatyta 3.2 skirsnyje.

(264)

Remiantis trijų atrinktų eksportuojančių gamintojų klausimyno atsakymais, kredito linijos jiems suteiktos nemokamai. Tačiau įprastomis rinkos sąlygomis tokioms kredito linijoms taikomi dideli įsipareigojimo ir administravimo mokesčiai, kuriais bankai kompensuoja išlaidas ir riziką.

(265)

Naudos sumą sudaro bendrovėms teikiamoms komercinėms kredito linijoms paprastai taikomi mokesčiai, nuo kurių atrinkti eksportuojantys gamintojai daugeliu atveju buvo atleisti. Per pirminį tyrimą Komisija naudojo vienam iš atrinktų eksportuojančių gamintojų užsienio komercinio banko suteiktos kredito linijos mokesčius (44). Per šį tyrimą nė vienai iš trijų atrinktų bendrovių tokių kredito linijų nebuvo suteikta. Kadangi mokesčiai apskaičiuojami tiesiog kaip sandorių verčių procentinė dalis, per pirminį tyrimą taikyto lyginamojo dydžio atnaujinti nereikėjo. Be to, per šį tyrimą nepasiūlyta taikyti jokio kito lyginamojo dydžio.

(266)

Kaip paaiškinta 230–235 konstatuojamosiose dalyse, subsidijos neproporcingų kredito linijų forma įprastai neteikiamos, todėl jos yra konkrečios, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punkte. Be to, jokia suinteresuotoji šalis nepateikė jokių įrodymų, kad subsidijos būtų skiriamos remiantis objektyviais kriterijais arba sąlygomis, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies b punkte.

(267)

Atskleidus faktus vienas eksportuojantis gamintojas nesutiko su tuo, kad Komisija įtraukė jo ir banko bendradarbiavimo susitarimą į jo kredito linijų sąrašą. Komisija mano, kad pagrįstai įtraukė šį susitarimą, nes jam būdingi tokie pat bruožai, kaip ir pirminio reglamento 434–438 konstatuojamosiose dalyse apibūdintiems susitarimams. Nesudaręs tokio susitarimo eksportuotojas rinkose būtų vertinamas kaip esantis prastesnėje padėtyje. Taigi, šis susitarimas vertinamas kaip potencialus lėšų pervedimas arba finansinių paslaugų teikimas. Tokia vertinga „garantija“ turėtų pakankamai didelę vertę rinkoje ir gavėjas būtų geresnėje padėtyje, nei jis būtų buvęs be tokio susitarimo. Kaip ir per pirminį tyrimą, jei susitarimas su tuo pačiu banku dėl tos pačios sumos buvo kompensuotinas, Komisija toliau laikosi nuomonės, kad toks susitarimas yra kompensuotinas.

(268)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad per PTL visi atrinkti eksportuojantys gamintojai (jų grupės) naudojosi kredito linijomis, teikiamomis nemokamai arba už mažesnį nei rinkos mokestį.

(269)

Atitinkamai tokių kredito linijų teikimas FV produktų pramonei turėtų būti laikomas subsidija.

(270)

Atsižvelgiant į tai, kad buvo skiriamas finansinis indėlis, eksportuojantiems gamintojams buvo suteikiama nauda, o subsidija buvo konkreti, ši subsidija turėtų būti laikoma kompensuotina.

(271)

Kredito linijų teikimas nemokamai arba už mažesnį negu rinkos mokestį yra finansų paslaugų teikimas už mažesnį nei pakankamą atlygį (pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto iii papunktis). Kompensuotinos subsidijos suma apskaičiuojama atsižvelgiant į gavėjams, kaip nustatyta, per PTL suteiktą naudą. Dėl 225 ir 226 konstatuojamosiose dalyse aprašytų rinkos iškraipymų ir atsižvelgiant į KLR vyraujančias rinkos sąlygas nebuvo galima nustatyti atlygio už finansų paslaugas (šiuo atveju kredito linijas) tinkamumo. Todėl pagal pagrindinio reglamento 6 straipsnio d punkto ii papunktį gavėjams suteikta nauda laikomas sumos, kurią bendrovė moka už Kinijos bankų teikiamas kredito linijas, ir sumos, kurią bendrovė mokėtų už panašią komercinę kredito liniją rinkoje, skirtumas. Kredito linijos taip pat galėtų būti vienas iš lėšų pervedimo būdų pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktį.

(272)

Per pirminį tyrimą vienas iš atrinktų eksportuojančių gamintojų gavo kredito liniją iš banko, kurio būstinė yra ne KLR finansinėje jurisdikcijoje, ir šiai kredito linijai buvo taikomi pasaulio finansų rinkose įprasti įsipareigojimo ir tvarkymo mokesčiai. Nors kredito liniją teikė minėto banko patronuojamoji Kinijos bendrovė, ji laikyta tinkama lyginamajam dydžiui nustatyti. Taip pat per šią priemonių galiojimo termino peržiūrą apskaičiuojant šios schemos subsidijos sumą šiai kredito linijai taikomus mokesčius nutarta taikyti kaip lyginamąjį dydį pagal pagrindinio reglamento 6 straipsnio d punkto ii papunktį. Kaip nurodyta 267 konstatuojamojoje dalyje, geresnio lyginamojo dydžio nenustatyta.

(273)

Subsidijai apskaičiuoti lyginamasis mokesčių lygis taikytas proporcingai kiekvienai kredito linijos sumai (atėmus faktiškai sumokėtus mokesčius). Tais atvejais, kai kredito linija teikta daugiau kaip vienus metus, visa subsidijos suma buvo paskirstyta pagal kredito linijos teikimo trukmę ir atitinkamą sumą, priskiriamą PTL.

(274)

Atrinktiems eksportuojantiems gamintojams pagal šią schemą per PTL nustatytos šios subsidijų normos.

(275)

Atlikus tyrimą patvirtinta, kad per PTL pagal šią programą atrinktos bendrovės naudos negavo. Bet kuriuo atveju nėra pagrindo manyti, kad pirminės eksporto subsidijų programos buvo panaikintos.

(276)

Prašyme teigta, kad „Sinosure“ peržiūrimojo produkto gamintojams ir toliau teikė eksporto kreditų draudimą lengvatinėmis sąlygomis. Skunde nurodyta, kad „Sinosure“ eksporto kreditų draudimo nepakanka net ilgalaikėms veiklos sąnaudoms padengti ir „Sinosure“ ilguoju laikotarpiu patiria nuostolių.

(277)

Kaip minėta 279–283 konstatuojamosiose dalyse, Komisija prašė pateikti informacijos klausimyne, rašte dėl pateiktos informacijos neišsamumo ir per tikrinamąjį vizitą vietoje KV ir „Sinosure“ patalpose, kurios didelės dalies KV ir (arba) „Sinosure“ nepateikė, todėl Komisija negalėjo patikrinti visų svarbių aspektų ir informacijos, aiškiai ir objektyviai susijusių su schema, pvz., toliau nurodytų dokumentų ir duomenų.

(278)

Dėl informacijos apie akcininkus ir vidaus sprendimų priėmimą pažymėtina, kad nepateikti nauji ar patikslinti įstatai. Atskleidus faktus KV pabrėžė, kad Komisija nenurodė, kokios konkrečiai įstatų informacijos trūko ir kaip tai paveikė Komisijos analizę, be to, Komisija naudojo pasenusią įstatų versiją. Šiuo atžvilgiu Komisija pažymi, kad ji pagrindė savo išvadas turėta įstatų versija, kurios niekas neužginčijo.

(279)

Dėl informacijos apie vidaus taisykles, kuriomis reglamentuojama veikla ir rizikos vertinimas, pažymima, kad „Sinosure“ nepateikė prašomų dokumentų (Kinijos eksporto ir kredito draudimo bendrovės išsamaus rizikos valdymo pagrindinių taisyklių ir Kinijos eksporto ir kredito draudimo bendrovės politika pagrįstų eksporto kreditų draudimo programų specialaus leidimo schemos), kurie buvo minėti direktorių valdybos posėdžio protokole, pateiktame klausimyno atsakyme. Atskleidus faktus KV teigė, kad nelogiška minėti, kad antrasis dokumentas nebuvo pateiktas, nes, kaip pažymėjo pati Komisija savo dokumentų sąraše, parengtame vykdant patikrinimą, kaip teigė „Sinosure“, šis dokumentas neegzistuoja. Vis dėlto Komisijai kelia nuostabą tai, kad direktorių valdybos posėdžio protokole minimas neegzistuojantis dokumentas. Be to, esmė ta, kad dokumentas nebuvo pateiktas ir todėl buvo įtrauktas į sąrašą, kurį pasibaigiant tikrinamajam vizitui KV patvirtino ir pasirašė. Dokumento nepateikimo priežastis nurodė pati KV ir jos buvo užfiksuotos.

(280)

Nepaisant to, kad „Sinosure“ trumpam leido Komisijai susipažinti su pelno ir nuostolių duomenimis, susijusiais su tik trumpalaikiu kreditų draudimu pagal eksporto kreditų draudimo programą, pažymima, kad Komisijai nebuvo leista išnagrinėti šį dokumentą ar padaryti jo kopiją, o apskaičiuotas pelningumas nebuvo pagrįstas įrodymais.

(281)

Atskleidus faktus KV pareiškė mananti, kad 280 konstatuojamojoje dalyje Komisija pripažįsta peržiūrėjusi pelno ir nuostolių duomenis. Tačiau KV taip pat turėjo atsižvelgti į visą šią konstatuojamąją dalį, pagal kurią daroma išvada, kad Komisija nebuvo patenkinta pateikta informacija. KV taip pat teigė, kad „Sinosure“ savo klausimyno atsakyme pateikė išsamią informaciją apie saulės energijos produktų eksporto į Sąjungą trumpalaikį eksporto kreditų draudimą. Šiuo atžvilgiu Komisija pažymi, kad per tikrinamąjį vizitą pateiktų duomenų nebuvo įmanoma patikrinti vietoje.

(282)

Taip pat nepateikta informacijos apie eksporto kreditų draudimą pagal sektorius, 10 didžiausių eksportuojančių gamintojų ar tris atrinktus eksportuojančius gamintojus. Į atskleidus faktus pateiktus teiginius dėl 10 didžiausių eksportuojančių gamintojų atsakyta 67 konstatuojamojoje dalyje. Dėl KV teiginio, kad Komisija bet kuriuo atveju galėjo susipažinti su trijų atrinktų eksportuojančių gamintojų informacija, nes ją galėjo pateikti jie patys, Komisija pažymi, kad „Sinosure“ prašytą informaciją turėjo pateikti pati „Sinosure“. „Sinosure“ negalėjo daryti prielaidos, kad trys atrinkti eksportuojantys gamintojai pateiks informaciją apie eksporto kreditų draudimą, o net jei tai būtų tiesa, „Sinosure“ negalėjo tiesiog nuspręsti, kad ši informacija bus išsami ar tiksli. Rinkti informaciją iš įvairių šaltinių yra viena iš tyrimą vykdančios institucijos pareigų, kurią vykdyti trukdė nebendradarbiavimas.

(283)

Be to, „Sinosure“ teigė, kad per PTL nė vienas iš trijų atrinktų eksportuojančių gamintojų nesinaudojo „Sinosure“ draudimo paslaugomis. Nustatyta, kad teiginys neteisingas ir prieštarauja trijų atrinktų eksportuojančių gamintojų pateiktai informacijai.

(284)

Per pirminį tyrimą (45) nuspręsta, kad „Sinosure“ yra valstybinė institucija. Per šį tyrimą KV ir „Sinosure“ nepateikė jokių įrodymų, kad padėtis būtų pasikeitusi. Per jį taip pat nepaaiškėjo jokių naujų aspektų, kurie šiai išvadai prieštarautų. Priešingai, „Sinosure“ 2014 m. metinėje ataskaitoje patvirtinta per pirminį tyrimą padaryta išvada, nes joje teigiama, kad „„Sinosure“ kiek galėdama stengėsi remti Kinijos nacionalinę politiką, mėgindama naujas idėjas ir koncepcijas, tobulindama darbo metodus, produktus ir paslaugas bei veiksmingiau vykdydama savo politines funkcijas“, ar tai, kad jai tenka tam tikras „politikos rėmimo organo“ vaidmuo. Todėl per pirminį tyrimą padarytos išvados tebegalioja ir PTL atžvilgiu ir yra patvirtinamos.

(285)

Teisinis pagrindas tas pat, kaip ir taikytas per pirminį tyrimą, t. y. MOFCOM ir „Sinosure“ bendrai paskelbtas Pranešimas dėl prekybos skatinimo taikant mokslą ir technologijas bei naudojant eksporto kreditų draudimą strategijos įgyvendinimo (Shang Ji Fa (2004 m.), Nr. 368); 2006 m. Kinijos aukštųjų ir naujų technologijų produktų eksporto katalogas; vadinamasis 840-asis planas, įtrauktas į 2009 m. gegužės 27 d. Valstybės tarybos pranešimą; vadinamasis 421-asis planas, įtrauktas į 2009 m. birželio 22 d. Prekybos ministerijos ir Finansų ministerijos bendrai paskelbtą Pranešimą apie didelių visiškai sukomplektuotos įrangos rinkinių eksporto draudimo finansavimo specialių nuostatų įgyvendinimo klausimus; Valstybės tarybos Pranešimas apie vystymo ir plėtros valstybės tarnybos strateginį sprendimą dėl spartesnio besivystančių pramonės šakų vystymo (Guo Fa (2010 m.), Nr. 32, 2010 m. spalio 18 d.) ir jo įgyvendinimo gairės (Guo Fa (2011 m.), Nr. 310, 2011 m. spalio 21 d.).

(286)

Kadangi „Sinosure“ yra valstybinė institucija, kuriai suteikti Vyriausybės įgaliojimai ir kuri vykdo Vyriausybės įstatymus ir planus, eksporto kreditų draudimo teikimas peržiūrimojo produkto gamintojams yra finansinis indėlis galimo Vyriausybės tiesioginio lėšų pervedimo forma, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktyje.

(287)

Kai kurios vietos valdžios institucijos grąžino dalį įmokos, kurią eksportuojantys gamintojai sumokėjo „Sinosure“. Šis įmokos dalies grąžinimas taip pat yra tiesioginis lėšų pervedimas dotacijos forma pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktį.

(288)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalį ir 6 straipsnio c dalį nauda yra ta, kad „Sinosure“ teikia eksporto kreditų draudimą palankesnėmis sąlygomis nei sąlygos, kurias gavėjas galėtų įprastai gauti rinkoje, arba ji teikia tokį draudimą, kurio būtų neįmanoma gauti rinkoje. Papildoma eksportuojančio gamintojo gauta nauda, kaip apibrėžta 3 straipsnio 2 dalyje, yra tų vietovių, kuriose veikia kai kurie eksportuojantys gamintojai, vietos institucijų grynaisiais pinigais grąžinama „Sinosure“ sumokėtos draudimo įmokos dalis.

(289)

Aiškindamasi, ar gauta naudos, Komisija išnagrinėjo, kokiu mastu „Sinosure“ įmokomis padengė trumpalaikio eksporto kreditų draudimo sąnaudas. Kaip paaiškinta 280 konstatuojamojoje dalyje, „Sinosure“ pateikė 2011–2015 m. pelningumo analizę, kurioje teigiama, kad „Sinosure“ visu šiuo laikotarpiu apskritai veikė pelningai, tačiau 2015 m. patyrė nuostolių. Pirma, Komisija pažymi, kad šis dokumentas, kuris, kaip teigiama, parengtas finansų departamento, jai buvo pateiktas susipažinti tik trumpam, nebuvo leista padaryti jo kopijų, jį atsispausdinti ir paimti kaip įrodymo. Antra, buvo galima patikrinti tik dalį toje ataskaitoje pateiktos informacijos, nes pateiktų įrodymų nebuvo įmanoma tinkamai palyginti su „Sinosure“ 2014 m. metine ataskaita. Todėl Komisija nelaiko pateiktos informacijos patenkinama.

(290)

Be to, „Sinosure“ pateikė teiginį, pagrįstą PPO sutarties dėl subsidijų ir kompensacinių priemonių (toliau – SSKP) 1 priedo j punktu, kuriame teigiama, kad draudžiama teikti eksporto subsidijas, kaip apibrėžta to susitarimo 3 straipsnio 1 dalies a punkte, taikant eksporto kreditų draudimo programas, jei nustatytos įmokos yra nepakankamos ilgalaikėms veiklos sąnaudoms ir programų nuostoliams padengti. Klausimyno atsakyme „Sinosure“ paprasčiausiai nurodė pastarųjų penkerių metų sukauptą pelną ir padarė išvadą, kad atsižvelgiant į tai, jog apskritai per šį laikotarpį ji veikė pelningai, eksportuojantiems gamintojams suteiktas eksporto kreditų draudimas nebuvo subsidija pagal PPO SSKP. Šiuo atžvilgiu pažymima, kad remdamasi pateikta informacija, t. y. bendra 5 metų laikotarpio pelningumo verte, Komisija negali padaryti jokios prasmingos išvados.

(291)

Neturėdama patikimos ir patikrinamos informacijos, pagal kurią būtų galima išnagrinėti minėtą programą pagal PPO SSKP 1 priedo j punktą, Komisija turėjo grįsti savo išvadas turimais įrodymais. Šiuo atžvilgiu Komisija rėmėsi per tikrinamąjį vizitą gauta 2014 m. metine ataskaita. Išnagrinėjus šį dokumentą paaiškėjo, kad bendra „Sinosure“ eksporto kreditų draudimo veikla 2013 ir 2014 m. būtų buvusi nuostolinga, jei į apskaitą nebūtų įtrauktos tam tikros su veikla nesusijusios pajamos. Šios pajamos nėra susijusios su įprasta „Sinosure“ veikla ir todėl į jas neturėtų būti atsižvelgiama nagrinėjant šios įstaigos pelningumą. Padėtis panaši, kaip ir per pirminį tyrimą.

(292)

Atskleidus faktus KV paprieštaravo Komisijos vertinimui, kad bendra „Sinosure“ eksporto kreditų draudimo veikla būtų buvusi nuostolinga, ir Komisijos dėl 2013 m. rugsėjo 27 d. KV pastabų taikytai skaičiavimo metodikai. Į pastarąsias pastabas atsakyta pirminio reglamento 3.5.3 skirsnyje ir jos atitinkamai atmestos.

(293)

Papildant 280, 289 ir 290 konstatuojamosiose dalyse pateiktus paaiškinimus ir kaip nustatyta per pirminį tyrimą, pasenusios, kaip teigiama, atsakant į klausimyną pateiktos įstatų versijos 11 straipsnyje nustatyta, kad bendrovės pelnas ir nuostoliai turi būti subalansuoti. Kitaip tariant, pagal įstatus „Sinosure“ nesiekia gauti kuo didesnio pelno ir pakanka, kad kaip vienintelis oficialus KLR eksporto kreditų draudikas ji dirbtų nenuostolingai. Kaip paaiškinta pirmiau, remiantis turimais duomenimis, „Sinosure“ veikia teisinėje ir politinėje aplinkoje, pagal kurią bendrovė, vykdydama savo viešosios politikos įgaliojimus, privalo vykdyti Vyriausybės politiką ir planus. Pasirinktų valstybės konkrečiai remiamų pramonės sektorių ir įmonių eksportuojantys gamintojai turėjo visas galimybes gauti „Sinosure“ eksporto kreditų draudimą lengvatinėmis sąlygomis. Todėl „Sinosure“ FV produktų pramonės sektoriui teikia neribotas galimybes gauti draudimą, o jos taikomos mažos draudimo įmokos neatitinka faktinės rizikos, patiriamos apdraudžiant šio sektoriaus eksportą. Atsižvelgiant į visus šiuos turimus faktus galima daryti išvadą, kad „Sinosure“ taikomos įmokos ir toliau yra nepakankamos bendrovės ilgalaikės veiklos sąnaudoms padengti.

(294)

Taip pat primenama, kad dar per pirminį tyrimą buvo padaryta tam tikrų išvadų, kad taip gali būti (46). Per šį tyrimą KV nepateikė jokių įrodymų, kad padėtis būtų pasikeitusi. Per jį taip pat nepaaiškėjo jokių naujų aspektų, kurie šiai išvadai prieštarautų.

(295)

Remiantis tuo, kas išdėstyta ir atsižvelgiant į tai, kad „Sinosure“ ir toliau patiria nuostolių dėl savo eksporto kreditų draudimo programos, tai, ar buvo gauta naudos, nustatoma palyginant eksportuojančių gamintojų sumokėtas įmokas su rinkos įmokomis.

(296)

„Sinosure“ teigė, kad Kinijos rinkoje tokias paslaugas teikia dar keturios bendrovės. Tačiau nebuvo pateikta jokios informacijos apie atitinkamas jų užimamas rinkos dalis. Bet kuriuo atveju „Sinosure“ yra vienintelis oficialus eksporto kreditų draudikas ir užima dominuojančią padėtį Kinijos rinkoje. Todėl KLR nėra komercinių lyginamųjų dydžių, kurie būtų taikomi tokioms priemonėms, ir turint omenyje tai, kad KLR finansų rinka tebėra iškreipta dėl valstybės kišimosi, manoma, kad galima pagrįstai taikyti ne KLR lyginamąjį dydį.

(297)

Subsidijos priklauso nuo eksporto veiklos, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 4 dalies a punkte, nes jos teikiamos tik jei vykdomas eksportas. Be to, jos taip pat yra konkrečios pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punktą, nes jomis naudotis gali tik tam tikros įmonės. Šiuo atžvilgiu nenustačius pokyčių nurodomos pirminio reglamento 246 ir 247 konstatuojamosios dalys, kuriose padaryta išvada, kad „Sinosure“ ir (arba) vietos valdžios institucijų peržiūrimojo produkto gamintojams suteikta nauda yra konkreti, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punkte. Be to, kadangi nebuvo įrodymų, kad subsidija yra pagrįsta objektyviais kriterijais arba sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies b punktą, nauda yra konkreti ir šiuo atžvilgiu.

(298)

Priešingai, nei atskleidus faktus teigė KV ir vienas eksportuojantis gamintojas, bendrovių pateikta informacija apie sumokėtas įmokas nebuvo atmesta. Tačiau galiausiai ji nebuvo panaudota atliekant 302 ir 303 konstatuojamosiose dalyse apibūdintus apskaičiavimus, nes Komisija rėmėsi turimais faktais.

(299)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad trys atrinktų eksportuojančių gamintojų grupės per PTL gavo naudos dėl „Sinosure“ suteikto eksporto kreditų draudimo.

(300)

„Sinosure“ eksporto kreditų draudimas FV produktų pramonei turi būti laikomas subsidija, nes įmokos mažesnės už rinkos normas.

(301)

Atsižvelgiant į tai, kad buvo skiriamas finansinis indėlis, eksportuojantiems gamintojams buvo suteikiama nauda, o subsidija buvo konkreti, ši subsidija turėtų būti laikoma kompensuotina.

(302)

Kompensuotinos subsidijos suma apskaičiuojama atsižvelgiant į gavėjams, kaip nustatyta, per PTL suteiktą naudą. Nauda apskaičiuojama panašiai kaip ir dėl paskolų garantijų. Pagal pagrindinio reglamento 6 straipsnio c punktą gavėjams suteikta nauda laikomas įmokos sumos, kurią bendrovė moka už „Sinosure“ teikiamą trumpalaikį draudimą, ir įmokos sumos, kurią bendrovė mokėtų už panašų rinkoje gautą eksporto kreditų draudimą, skirtumas.

(303)

Kaip minėta 277–283 konstatuojamosiose dalyse, Komisija negalėjo patikrinti dalies informacijos dėl „Sinosure“ eksporto kreditų draudimo atrinktiems eksportuojantiems gamintojams, didžiausiems eksportuojantiems gamintojams ar susijusiam sektoriui. KV ir „Sinosure“ nepakankamai bendradarbiaujant Komisija turėjo apskaičiuoti gavėjams suteiktą naudą remdamasi turimais faktais. Šiuo atžvilgiu nuspręsta, kad galima pagrįstai taikyti per pirminį tyrimą nustatytas naudos normas. Šios peržiūros atrinktoms bendrovėms, kurios buvo atrinktos ir per pirminį tyrimą, taikoma per pirminį tyrimą nustatyta naudos norma. Per pirminį tyrimą neatrinktai grupei taikytas per pirminį tyrimą bendradarbiavusių bendrovių svertinis vidurkis.

(304)

Atrinktiems eksportuojantiems gamintojams pagal šią schemą per PTL nustatytos šios subsidijų normos.

(305)

Atlikus tyrimą patvirtinta, kad per PTL pagal šias programas atrinktos bendrovės naudos negavo. Bet kuriuo atveju nėra pagrindo manyti, kad pirminės subsidijų programos buvo panaikintos.

(306)

Per pirminį tyrimą nustatyta, kad FV produktų sektorius gavo subsidijų pagal programą „Golden Sun Demonstration“ (toliau – programa „Golden Sun“).

(307)

Komisija prašė, kad KV pateiktų tam tikrus dokumentus, kurių dauguma susiję su programos „Golden Sun“ biudžeto rodikliais. Savo klausimyno atsakyme KV teigė negalėjusi rasti prašomų dokumentų, nes Komisija nepakankamai išsamiai suformulavo klausimą. Vis dėlto per tikrinamąjį vizitą Komisijai pateikus tą patį klausimą (taip pat išsamiai kaip ir klausimyne, t. y. nurodžius prašomų dokumentų pavadinimus) KV teigė, kad šie dokumentai konfidencialūs ir reikia patikrinti, ar juos galima pateikti Komisijai. Šiuo atžvilgiu Komisija nesupranta, kodėl trūkstami dokumentai turėtų būti laikomi konfidencialiais ir jų nebūtų galima pateikti per antisubsidijų tyrimą, kai tyrimą atliekančiai institucijai taikomos griežtos konfidencialumo taisyklės. Bet kuriuo atveju, kaip ir per pirminį tyrimą, KV nepateikė jokios papildomos informacijos dėl šio klausimo, nepaisant kelių priminimų per patikrinimą vietoje, ir šie dokumentai Komisijai taip ir nebuvo pateikti.

(308)

Be to, savo klausimyno atsakyme KV teigė, kad per PTL ši programa nebuvo taikoma nė vienam iš atrinktų eksportuojančių gamintojų, nes ji apskritai nėra skirta peržiūrimojo produkto gamintojams. Tačiau tai prieštarauja iš atrinktų eksportuojančių gamintojų gautai informacijai. Per tikrinamąjį vizitą KV patikslino savo klausimyno atsakymą ir pripažino, kad yra galimybė, kad mokėjimai buvo vykdomi, nors programa, kaip teigiama, buvo nutraukta ir pakeista supirkimo tarifų programa. Šiam teiginiui pagrįsti KV pateikė 2013 m. Valstybės tarybos nuomonę. Komisija pažymi, kad savo klausimyno atsakyme KN neminėjo, kad ši programa buvo iš dalies pakeista, ir nepateikė jokių susijusių patvirtinamųjų dokumentų. Komisija taip pat pažymi, kad per patikrinimą pateiktame dokumente ši programa ar ją, kaip teigiama, pakeitusi kita programa nėra minimos.

(309)

Atsižvelgiant į nepakankamą KV bendradarbiavimą Komisija negalėjo patikrinti nė vieno programos „Golden Sun“ aspekto ir visų pirma faktinės peržiūrimojo produkto gamintojams ir visai FV produktų pramonei suteiktos naudos. Be to, KV nepateikė visų prašytų susijusių dokumentų, visų pirma Finansų ministerijos išduotų biudžeto dokumentų dėl programos „Golden Sun“ asignavimų.

(310)

Be to, kalbėdama apie naudą Komisija pažymi, kad KV buvo prašyta pateikti informacijos apie gamintojų gautą naudą, tačiau nepaisant to, kad KV turėjo šią informaciją, jos atsakymas apsiribojo teiginiu, kad naudos negauta.

(311)

Kaip nustatyta per pirminį tyrimą, pagrindinis teisinis pagrindas yra Finansų ministerijos, Mokslo ministerijos ir Nacionalinės energijos valdybos išleistas 2009 m. liepos 16 d. pranešimas dėl programos „Golden Sun Demonstration“ įgyvendinimo ir pridėtos Laikinosios programos „Golden Sun Demonstration“ finansinės paramos fondų valdymo priemonės, byla CaiJian Nr. 397 (2009 m.); aplinkraštis dėl sėkmingai įgyvendintų programos „Golden Sun Demonstration“ įgyvendinimo priemonių, byla Nr. 718 (2009 m.); aplinkraštis dėl sėkmingai įgyvendintos 2010 m. programos „Golden Sun Demonstration“, byla Nr. 622 (2010 m.); 2010 m. gruodžio 2 d. Finansų ministerijos išleistas aplinkraštis dėl nurodymų, susijusių su finansų subsidijų biudžeto rodikliais, taikomais 2010 m. programos „Golden Sun Demonstration“ statybos sąnaudoms, byla Nr. 965 (2010 m.); 2011 m. rugsėjo 1 d. Hebei finansų departamento išleistas aplinkraštis dėl 2011 m. programai „Golden Sun“ skirtų mokestinių subsidijų biudžeto tikslų skirstymo, JCJ byla Nr. 336; 2011 m. lapkričio 8 d. Hengshui savivaldybės finansų biuro išleistas aplinkraštis dėl 2011 m. programos „Golden Sun Demonstration“ skirtų mokestinių subsidijų biudžeto rodiklių skirstymo, HCJ byla Nr. 135.

(312)

Kaip ir per pirminį tyrimą, KV pakartojo, kad ši dotacijų programa skirta ne peržiūrimojo produkto gamintojams, o FV elektros energijos gamybos projektams. KV taip pat teigė, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad per PTL nagrinėjamųjų produktų gamintojams būtų suteikta kokia nors nauda.

(313)

Per šį tyrimą jokiais turimais faktais negali būti pakeistos Komisijos per pirminį tyrimą 271–282 konstatuojamosiose dalyse padarytos išvados, kad pagal šią programą teikiamos dotacijos yra tiesiogiai susijusios su peržiūrimuoju produktu, nes programos kriterijus atitinkančioms „paskirstytoms saulės energijos FV sistemoms“ priskiriamas ir modulių bei elementų tiekimas kaip svarbi projektų dalis, todėl ryšys tarp Vyriausybės teikiamos naudos ir peržiūrimojo produkto yra tiesioginis ir neatsiejamas.

(314)

Kaip nustatyta per pirminį tyrimą, programa „Golden Sun“ yra subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktyje ir 3 straipsnio 2 dalyje, suteikiama pervedant KLR Vyriausybės lėšas dotacijų forma peržiūrimojo produkto gamintojams.

(315)

Komisija taip pat nustatė, kad ši subsidijų schema yra konkreti, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punkte.

(316)

Programa „Golden Sun“ ir toliau laikoma konkrečia subsidija, suteikta kaip dotacija. Atlikus tyrimą nustatyta, kad šia subsidija naudojosi atrinkti eksportuotojai.

(317)

Atrinktiems eksportuojantiems gamintojams pagal šią schemą per PTL nustatytos šios subsidijų normos.

(318)

Atsakyme į faktų atskleidimo dokumentą KV pateikė pastabų dėl programos „Golden Sun Demonstration“ ir pakartojo tam tikrus ankstesnius savo klausimus. Kadangi tie klausimai jau buvo aptarti, papildomų pastabų dėl jų pateikti nėra būtinybės. Be to, KV teigė, kad Komisija nenustatė, kad ši schema buvo konkreti.

(319)

Vis dėlto tai, kad dotacijos pagal programą „Golden Sun“ buvo teikiamos tik Kinijos atsinaujinančiosios energijos sektoriaus gamintojams, remiantis PPO standartais, aiškiai įrodo jų konkretumą.

(320)

KV taip pat teigė pateikusi šios schemos nutraukimo įrodymų. Vis dėlto, kadangi šios dotacijos buvo įtrauktos į atrinktų eksportuojančių gamintojų būsimojo laikotarpio pajamų sąskaitas, jos bus naudingos dar daugelį metų. Todėl kalbant apie subsidijavimą būtų netikslu teigti, kad schema nutraukta. Iš tiesų programa nebegali pasinaudoti nauji gavėjai, tačiau atsižvelgiant į ilgą įrenginių, kuriems skirtos dotacijos, naudojimo laiką, nauda tebėra gaunama. Todėl šie teiginiai taip pat atmesti.

(321)

Prašyme pareiškėjas pateikė įrodymų, kad skatinamosioms pramonės šakoms KLR įvairaus lygmens valdžios institucijos, t. y. vietos, regionų ir nacionalinės, gali skirti įvairias vienkartines arba tęstines dotacijas.

(322)

Per šį tyrimą iš tiesų nustatyta, kad trys atrinktos bendrovės taip pat gavo didelių vienkartinių arba tęstinių dotacijų iš įvairių lygmenų valdžios institucijų, todėl laikoma, kad jos per PTL gavo naudos. Apie kai kurias iš jų atrinktos bendrovės jau buvo pranešusios savo klausimyno atsakymuose, tačiau per patikrinimą vietoje buvo nustatyta ir daug kitų. Nė viena iš jų nebuvo atskleista KV klausimyno atsakyme, kaip buvo prašyta.

(323)

Šias dotacijas bendrovėms skyrė nacionalinės, provincijų, miestų, apskričių ar rajonų valdžios institucijos ir visos jos buvo konkrečiai taikomos atrinktoms bendrovėms arba konkrečiai taikomos pagal vietovę ar pramonės šakos tipą. Teisinės informacijos apie konkrečius teisės aktus, pagal kuriuos suteiktos šios dotacijos, jei apskritai jos turi teisinį pagrindą, nepateikta, nors Komisijai kai kuriais atvejais buvo pateikiama valdžios institucijos išduoto dokumento, pridedamo prie lėšų skyrimo, kopija (toliau – pranešimas).

(324)

Kadangi prašyme buvo nurodyta ir (arba) atrinktų bendrovių apskaitos dokumentuose nustatyta daug dotacijų, šiame reglamente pateikiama tik pagrindinių faktų santrauka. Daugybės dotacijų ir jų skyrimo įvairiais KV lygmenimis įrodymų pateikė trys atrinktos bendrovės. Kelios kitos dotacijos buvo nustatytos ne remiantis atrinktų bendrovių pateikta informacija, o atliekant patikrinimus vietoje.

(325)

Viena iš atrinktų bendrovių per PTL gavo daugiau nei 130 tokių dotacijų. Daugelis jų suteikta miestų, rajonų ar provincijų lygmenų valdžios institucijų. Didžiausia dotacija (daugiau nei 7 mln. CNY) suteikta pagal schemą „Trinity“ (pramonės įmonių pertvarkos ir modernizavimo skatinimo municipalinis fondas). Kitos dotacijos buvo, pvz., skiriamos iš patentų fondų, mokslo ir technologijų fondų ir apdovanojimų, verslo vystymo fondų, pramonės įmonių pertvarkos ir modernizavimo skatinimo fondų, bazinės infrastruktūros dotacijų, rajonų lygmens paramos fondų, naujos ir švarios energijos vystymo fondų ir pagal žemės mokesčių atskaitą. Be to, minėta bendrovė taip pat gavo eksporto kreditų draudimo dotacijų, kurias skyrė rajono lygmens valdžios institucija.

(326)

Kita atrinkta bendrovė taip pat gavo didelių Vyriausybės dotacijų (daugiau nei 13 mln. CNY) per PTL ir kai kurios iš jų buvo susijusios su vystymosi zona, kurioje ta bendrovė įsisteigusi. Kitos dotacijos buvo susijusios su mokslo ir technologijų išlaidomis, atsinaujinančiąja energija ir (arba) pramonės ir informacijos plėtojimu (pvz., dotacijos pagal programą „3 Famous“). Mokesčių atskaita, susijusi su žemės naudojimo teisių suteikimu, taip pat nustatyta lankantis vietoje.

(327)

Viena iš atrinktų bendrovių kaip grupė gavo dotacijų, kurių suma iš viso viršijo 29 mln. CNY. Tokios dotacijos teikiamos iš, pvz., naujų energijos rūšių vystymo fondų, bazinių technologinių reformų projektų ar fondų, susijusių su vystymosi zona, kurioje gavėjas įsisteigęs.

(328)

Remdamasi surinktais įrodymais apie šias atrinktų bendrovių gautas dotacijas ir neturėdama kitos informacijos Komisija mano, kad, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktyje ir 2 dalyje, šios dotacijos yra subsidija, suteikta kaip KV lėšų pervedimas peržiūrimojo produkto gamintojams dotacijų forma, taip suteikiant naudą.

(329)

Šios dotacijos taip pat laikomos konkrečiomis, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punkte ir 3 dalyje, nes jos teiktos tik tam tikroms bendrovėms ar konkretiems projektams konkrečiuose regionuose ir (arba) FV produktų pramonei. Šios dotacijos neatitinka pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies b punkte nustatytų nekonkrečių subsidijų reikalavimų, nes teisės pasinaudoti sąlygos ir faktiniai įmonių atrankos, kad jos įgytų teisę jomis pasinaudoti, kriterijai nėra skaidrūs, objektyvūs ir nėra taikomi automatiškai. Be to, nėra įrodymų, kad dotacijos priklausytų bendrai subsidijų programai.

(330)

Visais atvejais bendrovės pateikė informacijos apie dotacijos sumą ir ją suteikusį subjektą. Be to, susijusios bendrovės dažniausiai tokias pajamas nurodydavo savo sąskaitose prie „subsidijų pajamų“, o šias sąskaitas tikrindavo nepriklausomi auditoriai. Tai įvertinta kaip teigiamas įrodymas, kad buvo teikiamos subsidijos ir atitinkamai gauta kompensuotina nauda.

(331)

Lentelėje parodytas pagal minėtas dotacijas suteiktos naudos įvertinimo rezultatas, kai nauda apskaičiuota kaip suma, gauta ar įtraukta į sąskaitas per PTL, susijusiai bendrovei sumažinus bendrą sumą.

(332)

Atsakydami į atskleistus faktus KV ir eksportuojantis gamintojas pateikė pastabų dėl kitų dotacijų. Jų esmė – Komisija nepateikė pakankamai išsamių įrodymų, kad kompensuotinos schemos buvo taikomos.

(333)

Reikėtų pažymėti, kad klausimyno atsakymuose Komisijai pateikta labai mažai išsamios informacijos apie šias schemas. Be to, atrinkti eksportuojantys gamintojai neprieštaravo dėl Komisijos apskaičiuotų ir atitinkamai šaliai atskleistų sumų. Jie taip pat neprieštaravo tam faktui, kad šios dotacijos gautos iš KV.

(334)

Kadangi KV bendradarbiavo nepakankamai, Komisija nusprendė, kad per patikrinimą vietoje pagrįsta pamėginti nustatyti, ar tokių dotacijų būta. Per patikrinimus nustatyti dotacijų ir jų bendrosios vertės duomenys drastiškai skyrėsi nuo KV klausimyno atsakymuose pateiktų duomenų. Nuspręsta, kad per patikrinimus nustatyti faktai – pagrįstas šio subsidijavimo lygio rodiklis. Komisija nesutinka, kad šis metodas netiko kompensuotinų schemų buvimui nustatyti. Kadangi šioms dotacijoms būdingi bendri bruožai, jas skiria Vyriausybės institucija ir jos yra ne subsidijų schemos dalis, o atskiros dotacijos, Komisija gali įvertinti jas kartu, kaip apibūdinta 324–327 konstatuojamosiose dalyse. Todėl teiginys, kad Komisija nepagrindė kompensuotinų schemų buvimo ar nepateikė patikimų jų įrodymų, atmetamas.

(335)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad per PTL pagal šią programą atrinktos bendrovės naudos negavo.

(336)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad per PTL pagal šią programą atrinktos bendrovės naudos negavo.

(337)

Per pirminį tyrimą nustatyta, kad taikant mokesčių atskaitą užsienio kapitalo įmonių moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai šioms įmonėms buvo taikoma mokesčių lengvatų politika, nes jų MTTP veiklos išlaidoms viršijus tam tikras ribas taikyta 150 % mokesčių atskaita. Taip pat nustatyta, kad ši lengvatinė MTTP išlaidų atskaitos programa, taikoma užsienio kapitalo įmonėms, 2008 m. pakeista specialia programa, šiame dokumente vadinama „Mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros mokesčių atskaita“ (t. y. nebenurodoma, kad tai užsienio kapitalo įmonėms taikoma programa).

(338)

KV užginčijo tai, kad užsienio kapitalo įmonių mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros mokesčių atskaita 2008 m. buvo pakeista, nes pagal šias dvi programas būtų taikomi skirtingi tinkamumo kriterijai. KV taip pat teigė, kad programa „Mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros mokesčių atskaita“ nėra konkreti ir todėl nėra kompensuotina.

(339)

Atsižvelgiant į pirminį tyrimą, iš pradžių nustatyta, kad pakaitinės programos („Mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros mokesčių atskaita“) teisinis pagrindas yra Įmonių pajamų mokesčio įstatymo 30 straipsnio 1 dalis, KLR įmonių pajamų mokesčio įstatymo įgyvendinimo taisyklių (toliau – ĮPM įstatymo įgyvendinimo taisyklės) 93 ir 95 straipsniai, Aukštųjų ir naujų technologijų įmonių nustatymo administracinės priemonės (Guo Ke Fa Huo (2008 m.), Nr. 172) ir Valstybinės mokesčių inspekcijos pranešimas dėl klausimų, susijusių su Aukštųjų ir naujų technologijų įmonių pajamų mokesčių mokėjimu (Guo Shui Han (2008 m.), Nr. 985). Atskleidus faktus KV teigė, kad nurodytas teisinis pagrindas neaktualus, išskyrus Įmonių pajamų mokesčio įstatymo 30 straipsnio 1 dalį ir Įmonių pajamų mokesčio įstatymo įgyvendinimo taisyklių 95 straipsnį.

(340)

Per šį tyrimą kaip teisinio pagrindo dalis taip pat įtraukti šie papildomi dokumentai: Įmonių MTTP išlaidų mokesčių mažinimo administracinės priemonės (Guo Shui Fa (2008 m.), Nr. 116) ir Finansų ministerijos bei Valstybinės mokesčių inspekcijos bendras aplinkraštis dėl atitinkamos politikos, susijusios su MTTP išlaidų papildoma atskaita (2013/70). Atskleidus faktus KV teigė, kad Įmonių MTTP išlaidų mokesčių mažinimo administracinės priemonės (Guo Shui Fa (2008 m.), Nr. 116) nustojo galioti 2016 m. sausio 1 d., t. y. po PTL.

(341)

95 straipsnyje nurodyta, kad aukštųjų ir naujų technologijų produktams taikomos MTTP išlaidos, nurodytos 30 straipsnio 1 punkte, gali būti papildomai sumažinamos 50 %, skaičiuojant nusidėvėjimą pagal 150 % nematerialiojo turto sąnaudų.

(342)

Nustatyta, kad atitinkamomis teisinėmis nuostatomis įrodoma, kad pagal šią schemą naudą gauna tik tam tikros bendrovės, nurodytos Įmonių MTTP išlaidų mokesčių mažinimo administracinių priemonių (Guo Shui Fa (2008 m.), Nr. 116) 4 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad reikalavimus atitinka įmonės, vykdančios mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros veiklą, įtrauktą į Gaires dėl aukštųjų technologijų industrializacijos prioritetų vystymo prioritetinių sričių“ ((2007 m.), Nr. 6), parengtas Nacionalinės plėtros ir reformų komisijos, Mokslo ir technologijų ministerijos, Prekybos ministerijos ir Nacionalinio intelektinės nuosavybės biuro. Viena iš šiose gairėse nurodytų prioritetinių sričių yra saulės energetika (47).

(343)

Šios bendrovės turi patirti MTTP išlaidų naujoms technologijoms, produktams ir amatams kurti. Reikalavimus atitinkančioms įmonėms gali būti papildomai atskaitoma 50 % MTTP išlaidų iš jų pelno mokesčio įsipareigojimų. Reikalavimus atitinkančioms įmonėms taip pat gali būti atskaitoma 150 % faktinių išlaidų iš jų nematerialiojo MTTP turto išlaidų.

(344)

Pagal šią schemą naudą gaunančios bendrovės turi pateikti pajamų mokesčio deklaracijas ir atitinkamus priedus. Faktinis naudos dydis įtrauktas į mokesčių deklaraciją.

(345)

Pagal šią schemą naudą gavo trys atrinkti eksportuojantys gamintojai („Chint“, „Jinko“ ir „Trina“).

(346)

Atskleidus faktus KV ir vienas eksportuojantis gamintojas nesutiko su nustatytu konkretumu, nes visos KLR bendrovės turi teisę į 150 % papildomą atskaitą. KV taip pat teigė, kad Kanados institucijos, tirdamos sudedamuosius sienų modulius iš KLR, šios schemos nelaikė konkrečia, ir pacitavo Kolegijos sprendimą dėl JAV ginčo (orlaiviai). KV pažymėjo, kad tuo atveju, kaip teigė Kolegija, finansavimo apribojimas „labai rizikingų, labai pelningų, besiformuojančių ir didelio poveikio technologijų“ MTTP nereiškė, kad apsiribota pakankamai siaura tam tikra įmonių ar pramonės šakų grupe, kaip nustatyta SSKP 2 straipsnyje. KV teigė, kad Komisija klaidingai nustatė, kad tinkamumo gauti paramą pagal šią programą kriterijus yra pagrįstas tuo, ar bendrovė yra aukštųjų ir naujų technologijų įmonė, ir bet kuriuo atveju byloje T-586/14 Xinyi PV products prieš Komisiją Bendrasis Teismas nusprendė, kad jei bendrovė yra aukštųjų ir naujų technologijų įmonė, ji tenkina objektyvų mokesčio lengvatos skyrimo kriterijų.

(347)

Šie teiginiai atmetami. Tai, kad kitos įmonės gali gauti didelių subsidijų pagal kitą teisinį pagrindą, nereiškia, kad ši schema de jure nėra konkrečiai taikoma tik nedidelei įmonių grupei. NET pripažįstant, kad teoriškai visos bendrovės turėjo teisę į 150 % papildomą atskaitą, šiuo atveju atrinktoms bendrovėms atskaita buvo naudinga tiek, kad jie galėjo savo mokesčių deklaracijose pažymėti konkretų langelį, kuris susijęs su patvirtintu aukštųjų ir naujų technologijų įmonės statusu, kas sukelia kur kas mažiau naštos nei alternatyvi procedūra. Kalbant apie sprendimą byloje T-586/14 Xinyi PV products prieš Komisiją pažymima, kad jis susijęs ne su subsidijos konkretumu, o su rinkos ekonomikos režimu. Dėl teiginio, kad Kanados institucijos šios schemos nelaikė konkrečia, nė viena šalis nepateikė tokių išvadų kopijos.

(348)

Ši schema yra subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir 3 straipsnio 2 dalyje, nes Vyriausybė atsisako pajamų, o bendrovėms gavėjoms suteikiama nauda.

(349)

Ši subsidija yra konkreti, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punkte, nes pačiuose teisės aktuose nustatyta, kad ši schemas taikoma tik įmonėms, patiriančioms tam tikrų MTTP išlaidų.

(350)

Todėl, kaip nustatyta ir per pirminį tyrimą, ši subsidija turėtų būti laikoma kompensuotina.

(351)

Kompensuotinos subsidijos suma apskaičiuojama atsižvelgiant į gavėjams, kaip nustatyta, per PTL suteiktą naudą. Gavėjams suteikta nauda laikoma visų pagal įprastinę mokesčių normą mokėtinų mokesčių suma, atėmus sumas, kurios buvo sumokėtos atėmus papildomus 50 % nuo faktinių patvirtintų projektų MTTP išlaidų. Kompensuojamos sumos grindžiamos 2015 m. bendrovių mokesčių deklaracijų duomenimis. Vienas eksportuojantis gamintojas teigė, kad vietoje jų reikėjo naudoti PTL mokesčių duomenis. Šis teiginys buvo atmestas. Atsižvelgdama į pirminio reglamento 459 konstatuojamąją dalį Komisija pakartoja, kad nauda turi būti apskaičiuojama pagal galutines audito patikrintas tam tikrų mokestinių metų mokesčių deklaracijas. Komisija papildo, kad galutinėje 2015 m. mokesčių deklaracijoje, kuri pateikta per PTL, visa joje nurodyta nauda yra galutinė, ir tai dar labiau įrodo, kad parinktas apskaičiavimo metodas yra teisingas. Komisija negali apskaičiavimo pagrįsti ketvirčio mokesčio deklaracijomis, nes jose matyti einamoji laikina padėtis tuo metu, kai tos deklaracijos teikiamos, ir iš esmės neatsižvelgiama į galutinę konsoliduotą mokestinių metų padėtį. Šių deklaracijų tikslas – Vyriausybei užtikrinti likvidumą tais atvejais, kai mokesčiai taikomi laikinai, tačiau iš jų matyti tik dalinė padėtis deklaracijų teikimo metu. Be to, 2015 m. mokesčių deklaracijos apima tris PTL ketvirčius ir todėl yra aktualiausios turimos metinės mokesčių deklaracijos.

(352)

Pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalį ši subsidijos suma (skaitiklis) buvo paskirstyta visai atrinktų eksportuojančių gamintojų pardavimo apyvartai per PTL, nes subsidija nepriklauso nuo to, ar vykdomas eksportas, ir ją skiriant neatsižvelgta į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba vežtą kiekį.

(353)

Atrinktiems eksportuojantiems gamintojams pagal šią schemą per PTL nustatytos šios subsidijų normos.

(354)

Per pirminį tyrimą nustatyta, kad pagal šią programą įmonei, pripažįstamai aukštųjų ir naujų technologijų įmone, taikoma sumažinta 15 % pajamų mokesčio norma, palyginti su įprasta 25 % norma. Per šį priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimą jokių pokyčių nenustatyta.

(355)

Šios programos teisinis pagrindas – Įmonių pelno mokesčio įstatymo 28 straipsnio 2 dalis kartu su Aukštųjų ir naujų technologijų įmonėms nustatytomis administracinėmis priemonėmis (Guo Ke Fa Huo (2008 m.), Nr. 172) ir Įmonių pelno mokesčio įstatymo įgyvendinimo taisyklių 93 straipsnis kartu su Valstybinės mokesčių inspekcijos pranešimu dėl klausimų, susijusių su aukštųjų ir naujų technologijų įmonių pelno mokesčio mokėjimu (Guo Shui Han (2008 m.), Nr. 985), Mokslo ir technologijų misterijos, Finansų ministerijos ir Valstybinės mokesčių inspekcijos pranešimas dėl Gairių dėl aukštųjų technologijų įmonių pripažinimo tvarkymo parengimo (Guo Ke Fa Huo (2008 m.), Nr. 362), Valstybinės mokesčių inspekcijos pranešimas dėl klausimų, susijusių su aukštųjų ir naujų technologijų įmonių pajamų mokesčių lengvatinio režimo įgyvendinimu (Guo Shui Han (2009 m.), Nr. 203), Valstybinės mokesčių inspekcijos pranešimas dėl aukštųjų ir naujų technologijų įmonių pajamų mokesčių avansinio mokėjimo per atitikties reikalavimams peržiūros laikotarpį ((2011 m.), Nr. 4), Finansų ministerijos ir Valstybinės mokesčių inspekcijos pranešimas dėl klausimų, susijusių su aukštųjų technologijų įmonių užsienyje gautoms pajamoms taikytinų mokesčių normų ir mokesčių kreditų ((2011 m.), Nr. 47).

(356)

Per pirminį tyrimą nustatyta, kad ši schema taikoma pripažintoms aukštųjų ir naujų technologijų įmonėms, kurioms reikalinga esminė valstybės parama. Šios įmonės turėtų turėti pagrindines nepriklausomas intelektinės nuosavybės teises ir turi atitikti tam tikrus reikalavimus: i) jų gamintojai yra įtraukti į aukštųjų technologijų sričių, kurioms teikiama esminė valstybės parama, produktų apibrėžtąją sritį; ii) visos MTTP išlaidos sudaro tam tikrą bendrų pardavimo pajamų dalį; iii) pajamos iš aukštųjų ir naujų technologijų produktų sudaro tam tikrą bendrų pardavimo pajamų dalį; iv) su MTTP susiję darbuotojai sudaro tam tikrą visų darbuotojų dalį; v) laikomasi kitų 2008 m. aukštųjų ir naujų technologijų įmonėms nustatytų administracinių priemonių reikalavimų.

(357)

Atskleidus faktus KV nesutiko su nustatytu konkretumu, nes 1) pirmesnėje konstatuojamojoje dalyje nurodyti kriterijai yra objektyvūs, remiantis Bendrojo Teismo pareiškimais byloje T-586/14 Xinyi PV products prieš Komisiją, 2) bet kokiai kriterijus atitinkančiai bendrovei automatiškai taikomas 15 % mokesčio tarifas ir 3) Komisijos padarytos išvados neatitinka JAV ginčo (orlaiviai) sprendimo elementų, nurodytų (346) konstatuojamojoje dalyje. Šie teiginiai atmetami, nes schema yra de jure konkreti, kadangi naudą gali gauti tik ribota įmonių grupė, kaip aprašyta 355 konstatuojamojoje dalyje. Be to, sprendimas byloje T-586/14 Xinyi PV products prieš Komisiją susijęs ne su subsidijos konkretumu, o su rinkos ekonomikos režimu.

(358)

Šia schema besinaudojančios bendrovės turi pateikti pajamų mokesčio deklaracijas ir atitinkamus priedus. Faktinis naudos dydis nurodomas mokesčių deklaracijoje.

(359)

Per šį tyrimą nenustatyta jokių 356 ir 357 konstatuojamosiose dalyse apibendrintų išvadų pokyčių.

(360)

Pagal šią schemą naudą gavo trys atrinkti eksportuojantys gamintojai („Chint“, „Jinko“ ir „Trina“).

(361)

Schema turėtų būti laikoma subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir 2 dalyje, nes teikiamas finansinis indėlis – Vyriausybė negauna pajamų, o bendrovėms gavėjoms suteikiama nauda. Pagal šią programą gavėjams suteikiama nauda – sutaupyti mokesčiai, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalyje.

(362)

Ši subsidija yra konkreti, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punkte, nes ji taikoma tik įmonėms, gaunančioms aukštųjų ir naujų technologijų įmonių sertifikatą ir atitinkančioms visus 2008 m. administracinių priemonių reikalavimus. Be to, teisės aktais ar subsidijas skiriančios valdžios institucijos nenustatyta objektyvių tinkamumo pasinaudoti šia schema kriterijų, todėl pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies b punktą ši schema nėra automatiškai taikoma.

(363)

Todėl, kaip nustatyta ir per pirminį tyrimą, ši subsidija turėtų būti laikoma kompensuotina.

(364)

Kompensuotinos subsidijos suma apskaičiuojama atsižvelgiant į gavėjams, kaip nustatyta, per PTL suteiktą naudą. Gavėjams suteikta nauda laikoma pagal įprastinę mokesčių normą mokėtinų visų mokesčių suma, atėmus mokesčio, sumokėto pagal lengvatinę mokesčio normą, sumą. Kompensuojamos sumos grindžiamos 2015 m. bendrovių mokesčių deklaracijų duomenimis.

(365)

„Jinko“ teiginys, kad apskaičiuodama naudą pagal bendrovių pajamų mokesčio schemas Komisija turėjo atimti pagal kitas subsidijų schemas, kaip teigiama, gautą naudą, kad ji nebūtų įskaityta du kartus, atmetamas. Tyrimą atliekanti institucija neprivalo skirti laiko tokiems nebūtiniems veiksmams.

(366)

Atrinktiems eksportuojantiems gamintojams pagal šią schemą per PTL nustatytos šios subsidijų normos.

(367)

Atlikus tyrimą patvirtinta, kad per PTL pagal šią programą atrinktos bendrovės naudos negavo.

(368)

Atlikus tyrimą patvirtinta, kad per PTL pagal šią programą atrinktos bendrovės naudos negavo.

(369)

Atlikus tyrimą patvirtinta, kad per PTL pagal šią programą atrinktos bendrovės naudos negavo.

(370)

Atlikus tyrimą patvirtinta, kad per PTL pagal šią programą atrinktos bendrovės naudos negavo.

(371)

Atlikus tyrimą patvirtinta, kad per PTL pagal šią programą atrinktos bendrovės naudos negavo.

(372)

Per pirminį tyrimą nustatyta, kad pagal šią programą užsienio kapitalo įmonės arba vietos įmonės atleidžiamos nuo PVM ir importo tarifų, jei jos importuoja gamybai naudojamą pagrindinę įrangą. Jei norima tokiu atleidimu pasinaudoti, įranga negali būti įtraukta į reikalavimus neatitinkančios įrangos sąrašą, o šios lengvatos prašanti įmonė turi gauti Kinijos valdžios institucijų arba Nacionalinės vystymosi ir reformų komisijos išduodamą Valstybės skatinamųjų projektų pažymėjimą pagal susijusius investicijų, mokesčių ir muitų teisės aktus. Per šį priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimą jokių pokyčių nenustatyta.

(373)

Šios programos teisinis pagrindas – Valstybės tarybos aplinkraštis dėl importuojamai įrangai taikomų mokesčių politikos koregavimo (Guo Fa, Nr. 37/1997), Finansų ministerijos, Muitinės administracijos ir Valstybinės mokesčių inspekcijos pranešimas dėl tam tikros lengvatinės importo muitų politikos pakeitimų, Finansų ministerijos, Muitinės administracijos ir Valstybinės mokesčių inspekcijos pranešimas (2008 m.), Nr. 43, Nacionalinės vystymosi ir reformų komisijos pranešimas dėl klausimų, susijusių su patvirtinamojo rašto dėl valstybės remiamų vidaus ar užsienio kapitalo projektų tvarkymu (2006 m.), Nr. 316 ir 2008 m. užsienio kapitalo įmonių ar vidaus įmonių importuojamų nuo muitų neatleidžiamų prekių katalogas.

(374)

Kaip nustatyta per pirminį tyrimą ir patvirtinta per šią priemonių galiojimo termino peržiūrą, įranga, importuota vidaus ar užsienio investiciniams projektams plėtoti pagal užsienio ar vidaus investicinių projektų skatinimo politiką, gali būti atleista nuo PVM ir (arba) importo muitų, jei įrangos kategorija nėra įtraukta į nuo muitų neatleidžiamų prekių katalogą. Šia schema norinti pasinaudoti bendrovė turi gauti vietos valdžios institucijos, atsakingos už projektą, patvirtinimo raštą, kuris turi būti pateiktas vietos mokesčių institucijai.

(375)

KV teigė, kad nuo 2009 m. sausio 1 d. taikomas tik atleidimas nuo importo muitų, o PVM savo reikmėms naudojamai importuojamai įrangai taikomas.

(376)

Vis dėlto priešingai, nei teigė KV, nustatyta, kad per PTL trys atrinkti eksportuojantys gamintojai buvo atleisti ir nuo PVM, ir nuo importo muitų. Šios nuolaidos taikytos įrangai, kurių atžvilgiu nauda amortizuota per visą įrangos naudojimo laikotarpį ir iš dalies priskirta ir PTL. Nors Komisija neužfiksavo įrodymų, kad ši schema buvo taikoma per PTL, remdamasi turimais įrodymais ji nustatė, kad vis dėlto atrinkti gamintojai gavo naudos pagal tą schemą.

(377)

Laikoma, kad pagal šią programą teikiamas finansinis įnašas KV negautų pajamų forma, kaip apibrėžta 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje, nes užsienio kapitalo įmonės ir kitos teisę pasinaudoti programa turinčios vietos įmonės atleidžiamos nuo PVM ir (arba) tarifų, kurie kitokiomis aplinkybėmis turėtų būti mokami. Todėl pagal šią programą bendrovėms gavėjoms suteikiama nauda, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalyje.

(378)

Kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punkte, ši programa yra laikoma konkrečia, nes pagal teisės aktą, kuriuo vadovaujasi subsidiją skirianti institucija, teisė naudotis šia programa suteikiama tam tikroms įmonėms, kurios investuoja pagal konkrečias verslo kategorijas, išsamiai apibrėžtas teisės aktuose, priskiriamoms skatinamosioms arba priskiriamoms ribojamajai B kategorijai pagal Užsienio kapitalo pramonės sektorių ir technologijų perdavimo gairių katalogą arba toms, kurios atitinka Svarbių valstybės skatinamų pramonės sektorių, produktų ir technologijų katalogą. Be to, nėra objektyvių kriterijų teisei pasinaudoti šia programa apriboti ir įtikinamų įrodymų išvadai, kad teisė pasinaudoti suteikiama automatiškai, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies b punkte, padaryti.

(379)

Atskleidus faktus KV paprašė Komisijos nurodyti pramonės šakas ir sektorius, priskiriamus prieš tai nurodytoms kategorijoms, ir teigė, kad joms priskiriamų pramonės šakų aprėptis įrodo, kad programa galėjo naudotis visų ekonomikos sektorių bendrovės. Tačiau Komisija pažymi, kad KV nepateikė atitinkamų įrodymų, kad šioms kategorijoms priskiriamos pramonės šakos ir sektoriai nėra priskiriami ir skatinamųjų ar ribojamųjų kategorijai. Komisija laikosi nuomonės, kad šiuo atveju teisę pasinaudoti programa turinčių bendrovių yra pakankamai nedaug. Per atrinktų bendrovių tikrinamuosius vizitus taip pat nebuvo pagrindo manyti, kad visų ekonomikos sektorių bendrovės turėjo teisę pasinaudoti programa.

(380)

Vienas eksportuojantis gamintojas nurodė, kad norint gauti šią teisę produktai, gaminami naudojant importuotus įrenginius, turėjo būti įtraukti į 386 konstatuojamojoje dalyje paminėtą Pavyzdinį užsienio kapitalo pramonės katalogą.

(381)

Iš pradžių KV teigė, kad ši schema buvo naudinga tik bendrovei „Trina“. Remiantis iš atrinktų eksportuojančių gamintojų gauta informacija vis dėlto nustatyta, kad šia schema naudojosi visi trys. KV paaiškino, kad ji buvo supratusi, kad reikia pranešti tik apie per PTL importuotą įrangą. Komisija pažymi, kad nauda susijusi su importuotos įrangos amortizacija, kurios dalis priskirta PTL.

(382)

Kompensuotinos subsidijos suma apskaičiuojama atsižvelgiant į gavėjams, kaip nustatyta, per PTL suteiktą naudą. Manoma, kad gavėjams suteikta nauda yra PVM ir muitų, nuo kurių atleidžiama importuojant įrangą, suma. Siekiant užtikrinti, kad kompensuotina suma apimtų tik PTL, gauta nauda buvo amortizuota per visą įrangos naudojimo laikotarpį pagal įprastas bendrovės apskaitos procedūras.

(383)

Atrinktiems eksportuojantiems gamintojams pagal šią schemą per PTL nustatytos šios subsidijų normos.

(384)

Per pirminį tyrimą nustatyta, kad pagal šią programą užsienio kapitalo įmonės atleidžiamos nuo PVM, taikomo įsigyjant šalyje pagamintą įrangą. Norint pasinaudoti atleidimu, įranga turi būti neįtraukta į reikalavimų neatitinkančios įrangos sąrašą, o jos vertė neturi viršyti tam tikros ribos. Per šį priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimą jokių pokyčių nenustatyta.

(385)

Kaip nustatyta per pirminį tyrimą, teisinis pagrindas – Valstybinės mokesčių inspekcijos nustatytos Laikinosios mokesčių grąžinimo administravimo priemonės, taikomos užsienio kapitalo įmonių įsigytai šalyje pagamintai įrangai, Bandomosios mokesčio atskaitos administravimo priemonės, taikomos užsienio kapitalo projektams įsigytai Kinijoje pagamintai įrangai, ir Finansų ministerijos ir Valstybinės mokesčių inspekcijos pranešimas apie užsienio kapitalo įmonių įsigytai šalyje pagamintai įrangai taikomos mokesčio atskaitos politikos panaikinimą.

(386)

Atleidimo nuo PVM schema taikoma šalyje pagamintai įrangai, įsigytai užsienio kapitalo projektams, jei šie projektai Pavyzdiniame užsienio kapitalo pramonės kataloge arba Kinijos vidurio ir vakarų regionų užsienio kapitalo įmonių, kurioms taikomos lengvatos, kataloge priskiriami skatinamiesiems projektams.

(387)

Kaip ir per pirminį tyrimą, KV atsakyme į klausimyną teigė, kad ši programa nuo 2009 m. sausio 1 d. nebetaikoma. Šis teiginys atmestas dar per pirminį tyrimą. Be to, per šį priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimą du atrinkti eksportuotojai pateikė išsamios informacijos apie šią schemą, įskaitant per PTL suteiktos lengvatos sumą. Atsižvelgiant į tai padaryta išvada, kad KV nepateikė svarbios informacijos, kaip antai susijusių gavėjų sąrašo ir jų gautos naudos sumos.

(388)

Ši programa laikoma finansiniu indėliu KV negautų pajamų forma, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje, nes užsienio kapitalo įmonės atleidžiamos nuo PVM ir (arba) tarifų, kurie kitomis aplinkybėmis turėtų būti mokami. Todėl pagal šią programą bendrovėms gavėjoms suteikiama nauda, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalyje.

(389)

Kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punkte, ši programa yra laikoma konkrečia, nes pagal teisės aktą, kuriuo vadovaujasi subsidiją skirianti institucija, teisė naudotis šia programa suteikiama užsienio kapitalo įmonėms, kurios perka šalyje pagamintą įrangą ir priskiriamos skatinamosioms arba priskiriamos B kategorijai pagal Užsienio kapitalo pramonės katalogą, o vidaus rinkoje įsigyta įranga įtraukta į Svarbių valstybės skatinamų pramonės sektorių, produktų ir technologijų katalogą. Be to, pagal užsienio kapitalo projektams įsigytai Kinijoje pagamintai įrangai taikomo mokesčio grąžinimo administravimo bandomąsias priemones nauda suteikiama užsienio kapitalo įmonėms, priskiriamoms skatinamųjų kategorijai Pavyzdiniame užsienio kapitalo pramonės kataloge arba Kinijos vidurio ir vakarų regionų užsienio kapitalo įmonių, kurioms taikomos lengvatos, kataloge. Be to, nėra objektyvių kriterijų teisei pasinaudoti šia programa apriboti ir įtikinamų įrodymų išvadai, kad teisė pasinaudoti suteikiama automatiškai, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies b punkte, padaryti. Kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 4 dalies b punkte, ši programa taip pat laikoma konkrečia, nes jos taikymas priklauso nuo to, ar naudojamos šalyje pagamintos, ar importuotos prekės.

(390)

Atskleidus faktus KV nesutiko su nustatytu konkretumu dėl priežasčių, panašių į aprašytąsias 379 konstatuojamojoje dalyje. Šis teiginys minėtoje konstatuojamojoje dalyje atmestas.

(391)

Kompensuotinos subsidijos suma apskaičiuojama atsižvelgiant į gavėjams, kaip nustatyta, per PTL suteiktą naudą. Manoma, kad gavėjams suteikta nauda yra PVM, nuo kurio atleidžiama naudojant šalyje pagamintą įrangą, suma. Siekiant užtikrinti, kad kompensuotina suma apimtų tik PTL, gauta nauda amortizuota per visą įrangos naudojimo laikotarpį pagal įprastą pramonės praktiką.

(392)

Atrinktiems eksportuojantiems gamintojams pagal šią schemą per PTL nustatytos šios subsidijų normos.

(393)

Atlikus tyrimą patvirtinta, kad per PTL pagal šią programą atrinktos bendrovės naudos negavo. Bet kuriuo atveju nėra pagrindo manyti, kad pirminės subsidijų programos buvo panaikintos.

(394)

Papildydama bendrąjį aprašymą 3.1 skirsnyje Komisija pažymi, kad iki tikrinamojo vizito KV nepateikė polikristalinio silicio, aliuminio ar stiklo vartojimo ar rinkos dalių duomenų, nors jų prašyta ne kartą (pirmą kartą – klausimyne).

(395)

Nepaisant to, kad trijų minėtų prekių vartojimo ar rinkos dalies duomenų prašyta patikrinimui prasidedant, jo pabaigoje buvo pateikti tik įverčiai, pagrįsti šių prekių vidaus gamyba ir importo bei eksporto apimtimi, o dėl laiko trūkumo Komisija negalėjo šių duomenų patikrinti. Rinkos dalies duomenų nepateikta.

(396)

KV teigė, kad prašyme nebuvo pateikta pakankamai įrodymų, kad polikristalinio silicio, aliuminio ar stiklo gamintojai būtų subsidijuojami. KV nuomone, specialiuose klausimynuose, skirtuose polikristalinio silicio, aliuminio ar stiklo gamintojams, prašoma informacija nebuvo būtina Komisijai, kad ši galėtų padaryti sprendimą, nes nebuvo pakankamai Vyriausybės ar valstybinės institucijos skirto finansinio indėlio įrodymų. Be to, KV pažymėjo, kad informacijos nebuvo įmanoma suteikti, nes KV nekontroliuoja atitinkamų gamintojų ir neturi galimybės gauti su konkrečiais sandoriais susijusios informacijos, kurios prašė Komisija. Todėl KV nereikalavo, kad polikristalinio silicio, aliuminio ar stiklo gamintojai užpildytų specialius klausimynus.

(397)

KV taip pat paprašė Komisijos pasiūlyti praktinį būdą, kuriuo būtų galima gauti prašomos informacijos, kurios Komisijai reikia sprendimui padaryti.

(398)

Pirma, prašoma informacija reikalinga sprendimui padaryti, nes pagal ją galima apžvelgti ir, jei reikia, patikrinti minėtų prekių gamintojų veiklą (ir galima subsidijavimą). Antra, Komisija neprivalo sugalvoti praktinių būdų, kaip KV galėtų gauti prašomos informacijos, ir bet kokiu atveju tas būdas būtų susijęs tik su specialių klausimynų perdavimu žinomiems polikristalinio silicio, aliuminio ar stiklo vidaus gamintojams, atitinkantiems (28)konstatuojamojoje dalyje nustatytus reikalavimus, ir tolesniais veiksmais dėl atsakymų (jei jų būtų).

(399)

Dėl žemės ir žemės naudojimo teisių (ŽNT) suteikimo KV neatskleidė pradinių kainų, ribinių kainų ir žemės naudojimo konkursų ir aukcionų, kuriuos minėjo atrinkti eksportuojantys gamintojai, dalyvių skaičiaus. KV tik nurodė, kad tokia informacija būtų prieinama žemesniais vietos (valdžios) lygmenimis. Reikia pažymėti, kad vykdant antisubsidijų tyrimą KV atstovauja visiems valdžios lygmenims.

(400)

Pranešimų dėl atitinkamų konkursų ir aukcionų taip pat nepateikta, nors kelis kartus prašyta (pvz., KV klausimyne ir per patikrinimą vietoje). KV pasiūlė Komisijai pačiai susirasti pranešimus žemės rinkos dinaminės stebėsenos interneto svetainėje (kinų kalba), nors, kaip nurodė KV, iki 2007 m. sudarytų sandorių pranešimų šioje svetainėje gali ir nebūti.

(401)

Todėl Komisija negalėjo patikrinti informacijos, susijusios su atrinktų eksportuojančių gamintojų ŽNT sandoriais.

(402)

Komisija pranešė KV ketinanti dėl šios subsidijos schemos taikyti pagrindinio reglamento 28 straipsnį. Kadangi KV savo atsakyme Komisijai nepateikė patenkinamo paaiškinimo ar naujų įrodymų dėl šio klausimo, Komisija turėjo padaryti išvadas remdamasi turimais faktais, t. y. šiuo atveju atrinktų eksportuojančių gamintojų pateikta ir kita viešai skelbiama informacija.

(403)

Atsakyme į faktų atskleidimo dokumentą KV teigė, kad Komisija nesilaikė pagrindinio antisubsidijų reglamento 28 straipsnio, taikydama nuostatas dėl rėmimosi turimais faktais prekių tiekimui už mažesnį nei pakankamą atlygį. Konkrečiai KV teigė, kad Komisija turėjo atsižvelgti į vartojimo ir (arba) rinkos dalies duomenis, pateiktus patikrinimo pabaigoje. Be to, Komisija, kaip teigiama, nepagrįstai padarė išvadą, kad KV neišsiuntė įvairiems tiekimo sektoriams B priedėlio ir nekoordinavo jų atsakymų. Galiausiai, Komisija neteisingai taikė 28 straipsnio nuostatas žemės naudojimo teisių atžvilgiu.

(404)

Dėl vartojimo ir (arba) rinkos dalies duomenų ir B priedėlio atsakymų reikėtų priminti, kad atliekant antisubsidijų tyrimus taikomi griežti terminai ir todėl svarbu, kad tyrimų eiga būtų tinkama. Taip pat svarbu suprasti, kad patikrinimai vietoje rengiami (paprastai vieną kartą) jau pateiktiems duomenims patikrinti. Per šį tyrimą su šiuo jo aspektu susijusių duomenų prašyta pirminiame klausimyne ir rašte dėl informacijos neišsamumo. KV atsakė, kad jie tokių duomenų (susijusių su vartojimo ir (arba) rinkos dalimis, B priedėliu ir žemės naudojimo teisėmis) neteikia ir nesupranta, kuo jie svarbus atliekant šį tyrimą.

(405)

Atsižvelgdama į šį atsakymą Komisija patvirtina neturėjusi galimybės patikrinti duomenų, nes jie iš viso nebuvo pateikti arba buvo pateikti taip vėlai (per patikrinimą), kad jų nebuvo galima patikrinti. Visų pirma, kartu su besibaigiant tikrinamajam vizitui Komisijai pateiktais vartojimo ir (arba) rinkos dalies duomenimis KV nenurodė faktinio šių duomenų šaltinio. Be to, KV paaiškino, kad šie duomenys yra apytiksliai, su kuo Komisija būtų galėjusi sutikti, jei būtų turėjusi galimybę kryžmiškai patikrinti ir palyginti su šaltiniu, kuriuo remiantis tie duomenys apskaičiuoti. Dėl KV nurodytos Kolegijos ataskaitos dėl EB ginčo (lašišos) (WT/DS337/R) reikia pabrėžti, kad Kolegija taip pat manė, kad vertinant, ar informacija pateikta laiku, reikėtų atsižvelgti į tai, kada tos informacijos pirmą kartą paprašyta. Primenama, kad pateikti stiklo, aliuminio ir polikristalinio silicio vartojimo ar rinkos dalių duomenis pirmą kartą paprašyta KV skirtame klausimyne, išsiųstame 2015 m. gruodžio 7 d. KV tikrinamasis vizitas vyko nuo 2016 m. rugpjūčio 8 d. iki 2016 m. rugpjūčio 12 d., o apytiksliai duomenys pateikti paskutinę tikrinamojo vizito dieną, t. y. 2016 m. rugpjūčio 12 d. Todėl Komisija nemato jokio pagrindo šiuo atveju minėti Kolegijos ataskaitą dėl EB ginčo (lašišos).

(406)

Be to, jei duomenys būtų pateikti laiku, būtų buvę įmanoma juos išnagrinėti ir paprašyti papildomų paaiškinimų ar duomenų. Atsižvelgdama į tai, kad Komisija negalėjo išsamiai išnagrinėti schemų, nurodytų antraštinėje dalyje „Vyriausybės tiekiamos prekės ir teikiamos paslaugos už mažesnį nei pakankamą atlygį“, ji patvirtina, kad KV teiginiai šiuo klausimu atmetami.

(407)

Galiausiai reikėtų pažymėti, kad Komisija dėjo visas pastangas išnagrinėti KV ir atrinktų bendrovių laiku pateiktus duomenis ir labai nuosaikiai taikė 28 straipsnio nuostatas dėl rėmimosi turimais faktais. Iš tiesų dėl aliuminio, polikristalinio silicio, elektros energijos, soliarinio stiklo ir vandens Komisija nusprendė, kad subsidijų apskaičiuoti nebūtina. Dėl kitų tokio pobūdžio schemų galutinis vertinimas buvo nuosaikus ir pagrįstas turimais faktais, nors kompensuotinų schemų ir buvo nustatyta. Todėl teiginys, kad Komisija nedėjo visų pastangų, kad atliktų tyrimą pagrįstai ir atsakingai, remdamasi laiku pateiktais duomenis, atmetamas.

(408)

Remiantis turimais faktas, atlikus tyrimą nenustatyta, kad per PTL pagal šią programą atrinktos bendrovės gavo naudos.

(409)

Remiantis turimais faktas, atlikus tyrimą nenustatyta, kad per PTL pagal šią programą atrinktos bendrovės gavo naudos.

(410)

2014 m. gegužės 14 d. Komisija nustatė galutinius kompensacinius muitus KLR kilmės importuojamam soliariniam stiklui (48). Soliarinio stiklo sektoriuje nustatytos įvairios subsidijų schemos, kai kurios iš jų tos pačios, kaip ir nustatytosios atliekant šį tyrimą dėl saulės energijos modulių ir elementų (pvz., lengvatinės paskolos, lengvatinė pajamų mokesčių norma, taikoma aukštųjų ir naujų technologijų įmonėms, MTTP išlaidų mokesčių atskaita ir žemės suteikimas už mažesnį nei pakankamą atlygį).

(411)

Išvados dėl soliarinio stiklo bylos ir per šį tyrimą tirtų subsidijų schemų aiškiai iš dalies sutampa.

(412)

Prašydama KV susijusios informacijos Komisija norėjo nustatyti, ar visos subsidijos (ar jų dalis), teiktos pradinės grandies soliarinio stiklo pramonei, buvo teikiamos ir saulės energijos plokščių pramonei.

(413)

Apgailestaujama, kad Komisija negalėjo užbaigti šio tyrimo, nes KV tinkamai nebendradarbiavo, o soliarinio stiklo gamintojai nepateikė atsakymų, kaip nurodyta 43, 73, 394, 396 ir 398 konstatuojamosiose dalyse.

(414)

Vis dėlto atsižvelgdama į tai, kad išvados dėl šios subsidijų programos neturėjo esminės įtakos bendroms išvadoms dėl subsidijavimo fakto, Komisija šios programos daugiau nebenagrinėjo, kaip paaiškinta 73 konstatuojamojoje dalyje.

(415)

Atlikus tyrimą nenustatyta, kad per PTL pagal šią programą atrinktos bendrovės būtų gavusios naudos. Bet kuriuo atveju nėra pagrindo manyti, kad pirminės subsidijų programos buvo panaikintos.

(416)

Atlikus tyrimą nenustatyta, kad per PTL pagal šią programą atrinktos bendrovės būtų gavusios naudos.

(417)

Kaip nustatyta per pirminį tyrimą, žemė priklauso Vyriausybei, nes kolektyvinėmis teisėmis ji priklauso Kinijos liaudžiai. Žemė negali būti parduodama, tačiau pagal įstatymus galima suteikti žemės naudojimo teises. KV teigė, kad Kinijoje žemės naudojimo teisės suteikiamos rengiant konkursus ir aukcionus, kaip nustatyta Kinijos Liaudies Respublikos daiktinių teisių įstatymo 137 straipsnyje.

(418)

Kaip nustatyta per pirminį tyrimą, žemės naudojimo teisės Kinijoje reglamentuojamos Kinijos Liaudies Respublikos žemės administravimo įstatymu.

(419)

Be to, dalį teisinio pagrindo taip pat sudaro šie dokumentai: Kinijos Liaudies Respublikos įstatymas dėl miestų nekilnojamojo turto administravimo; Kinijos Liaudies Respublikos laikinieji reglamentai dėl teisės naudotis valstybės žeme miesto teritorijose skyrimo ir perdavimo; Kinijos Liaudies Respublikos žemės administravimo įstatymo įgyvendinimo reglamentas ir Valstybei priklausančių statybų paskirties žemės naudojimo teisių suteikimo per konkursą, aukcionus ir kotiravimą nuostatos.

(420)

Atrinkti eksportuojantys gamintojai pateikė informacijos apie jų turimą žemę ir daugumą susijusių žemės naudojimo teisių sutarčių ir (arba) pažymėjimų, bet nepateikė visų pranešimų. Be to, KV pateikė tik labai nedaug informacijos apie žemės naudojimo teisių kainodarą.

(421)

KV nepateikė informacijos apie sąlygas, kuriomis gautos žemės naudojimo teisės, be to, nepateikta informacijos apie dešimt didžiausių eksportuojančių gamintojų (dėl peržiūrimojo produkto eksporto į Sąjungą per PTL). Nepateikta nė vieno prašyto pranešimo ir (arba) pradinių kainų, kurių reikėjo norint atlikti žemės naudojimo teisių sandorius, apie kuriuos pranešė trys atrinkti eksportuojantys gamintojai. KV nurodė Komisijai žemės rinkos dinaminės stebėsenos interneto svetainę, bet pažymėjo, kad iki 2007 m. sudarytų sandorių duomenų šioje svetainėje gali ir nebūti. Be to, KV nepateikė jokios informacijos apie konkursų dėl nurodytų žemės naudojimo teisių sandorių dalyvių skaičių.

(422)

Dėl nepateiktų pradinių kainų KV nurodė žemesnį (valdžios) lygmenį, kuriuo nustatomos pradinės ir ribinės kainos, ir iš kurio galima būtų galima gauti informacijos apie kiekvieno konkurso ir aukciono dalyvių skaičių. Komisija negalėjo sutikti su šiuo argumentavimu, nes atliekant antisubsidijų tyrimą KV atstovauja visų lygmenų KLR Vyriausybei.

(423)

Atsižvelgiant į tai, kas minėta, kai kurios išvados dėl žemės ir ŽNT turėjo būti grindžiamos turimais faktais.

(424)

Kaip nustatyta per pirminį tyrimą, valdžios institucijos žemės kainas nustato remdamosi miesto teritorijų žemės vertinimo sistema. Per šį priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimą KV nurodė Žemės ir išteklių ministerijos sukurtą miesto teritorijų žemės kainų dinaminės stebėsenos sistemą, kurioje kas ketvirtį skelbiamos 105 Kinijos miestų žemės kainos.

(425)

Nustatyta, kad šios kainos yra didesnės nei minimalios lyginamosios kainos, kurios nustatomos pagal miesto teritorijų žemės vertinimo sistemą ir naudojamos vietos valdžios institucijų, nes miesto teritorijų žemės vertinimo sistemos lyginamosios kainos atnaujinamos tik kas trejus metus, o pagal dinaminės stebėsenos sistemą kainos atnaujinamos kas ketvirtį. Vis dėlto nebuvo jokių požymių, kad žemės kainos būtų nustatomos pagal dinaminės stebėsenos sistemos kainas. Iš tiesų, per patikrinimą vietoje KV patvirtino, kad miesto teritorijų žemės kainų dinaminės stebėsenos sistemoje stebimi tam tikrų KLR teritorijų (t. y. 105 miestų) žemės kainų lygių svyravimai ir ši sistema yra skirta žemės kainų raidai vertinti. Tačiau rengiant konkursus ir aukcionus pradinės kainos nustatomos pagal lyginamuosius standartus, nustatytus žemės vertinimo sistemoje.

(426)

KV per tikrinamąjį vizitą taip pat patvirtino, kad paprastai konkursuose ar aukcionuose dalyvauja ne visos užsiregistravusios šalys, o atrenkami tik tam tikri dalyviai.

(427)

Per pirminį tyrimą nustatyta, kad KLR ŽNT kainos neatitinka rinkos kainų, nustatomų pagal laisvosios rinkos pasiūlą ir paklausą. Taip pat nustatyta, kad ŽNT perdavimui turėjo įtakos apribojimai pranešime apie perdavimą konkurso, aukciono arba kotiravimo būdu. Per šį priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimą jokių su šiomis išvadomis susijusių pokyčių nenustatyta.

(428)

Per šį tyrimą Komisija taip pat nustatė, kad tam tikriems atrinktiems eksportuojantiems gamintojams vietos valdžios institucijos kompensavo (ir taip mažas) ŽNT kainas, pvz., kompensavo žemės bazinės infrastruktūros darbus, kuriuos atliko pati bendrovė.

(429)

Pranešimuose, kuriuos pateikė vienas iš atrinktų eksportuojančių gamintojų, aiškiai matyti, kad visa šios bendrovės įsigyta pramoninės paskirties žemė buvo paskirta FV produktų pramonei. Faktinės įsigijimo kainos buvo beveik tokios pat, kaip pranešimuose nurodytos pradinės kainos. Remiantis surinktais įrodymais, minėtam atrinktam eksportuojančiam gamintojui taikytos ŽNT kainos buvo pagrįstos ne rinkos kainomis, o nustatytos per derybas su Žemės reikalų biuru.

(430)

Minėti įrodymai prieštarauja KV teiginiams, kad KLR ŽNT kainos atitinka rinkos kainas, nustatomas pagal laisvosios rinkos pasiūlą ir paklausą. Be to, Komisija nustatė, kad perduodant ŽNT per konkursų, aukcionų ir kotiravimo procedūras buvo taikomi tam tikri apribojimai, turintys įtakos sąžiningai konkurencijai, ir kad tam tikriems atrinktiems eksportuojantiems gamintojams vietos valdžios institucijos kompensavo (ir taip mažas) ŽNT kainas.

(431)

Tyrimo išvadomis patvirtinama, kad su žemės suteikimu ir įsigijimu susijusi padėtis KLR yra neaiški ir neskaidri ir kad kainas dažnai pasirinktinai nustato valdžios institucijos. Valdžios institucijos kainas nustato remdamosi Miesto teritorijų žemės vertinimo sistema, kuri atnaujinama tik kas trejus metus.

(432)

Atitinkamai KV suteikiamos žemės naudojimo teisės turėtų būti laikomos subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto iii papunktyje ir 2 dalyje, nes Vyriausybė suteikia prekių ir bendrovėms gavėjoms tokiu būdu suteikiama nauda. Kaip paaiškinta 427–430 konstatuojamosiose dalyse, KLR nėra veikiančios žemės rinkos, o iš to, kad naudojamas išorinis lyginamasis dydis (žr. 435–437 konstatuojamąsias dalis), matyti, kad atrinkti eksportuojantys gamintojai už žemės naudojimo teises sumokėjo gerokai mažiau, palyginti su įprastine rinkos kaina.

(433)

Be to, vietos valdžios institucijos kompensuotos lėšos yra tiesioginis lėšų pervedimas, laikomas nauda, nes tai yra rinkoje netaikoma negrąžintina dotacija. Pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a ir c punktus ši subsidija yra konkreti, nes pramoninės paskirties žemę lengvatinėmis sąlygomis gali naudoti tik tam tikrų pramonės šakų bendrovės (šiuo atveju – fotovoltinių produktų pramonės), tik tam tikriems sandoriams sudaryti taikyti konkursai, kainas dažnai nustato valdžios institucijos, o Vyriausybės praktika šioje srityje neaiški ir neskaidri.

(434)

Todėl ši subsidija laikoma kompensuotina.

(435)

Kaip ir per pirminį tyrimą, taip pat remiantis pagrindinio reglamento 6 straipsnio d punkto ii papunkčiu, kaip išorinis lyginamasis dydis naudotos Taivano atskirosios muitų teritorijos žemės kainos.

(436)

Kompensuotinos subsidijos suma apskaičiuojama atsižvelgiant į gavėjams, kaip nustatyta, per PTL suteiktą naudą. Gavėjams suteikta nauda apskaičiuojama atsižvelgiant į kiekvieno atrinkto eksportuojančio gamintojo už žemės naudojimo teises faktiškai sumokėtos sumos (atkaičius vietos valdžios institucijų kompensuotas sumas ir (arba) dotacijas, jei taikoma) ir sumos, kurią paprastai reikėtų mokėti remiantis Taivano lyginamuoju dydžiu, skirtumą.

(437)

Remdamasi per pirminį tyrimą taikyta metodika Komisija naudojo Taivano vidutinę vieno kvadratinio metro žemės kainą, pakoreguotą atsižvelgiant į valiutos nuvertėjimą ir BVP pokyčius nuo atitinkamų žemės naudojimo teisių sutarčių sudarymo dienos. Informacija apie pramoninės paskirties žemės kainas gauta iš Taivano ekonomikos reikalų ministerijos Pramonės departamento interneto svetainės. Taivano valiutos nuvertėjimas ir BVP pokyčiai apskaičiuoti remiantis TVF paskelbtomis 2015 m. Taivano infliacijos normomis ir Taivano BVP vienam gyventojui einamosiomis kainomis JAV doleriais pokyčiais. Pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 3 dalį ši subsidijos suma (skaitiklis) buvo paskirstyta per PTL, taikant įprastinį pramoninės žemės naudojimo teisių galiojimo laiką, t. y. 50 metų. Tada ši suma buvo paskirstyta visai atrinktų eksportuojančių gamintojų pardavimo apyvartai per PTL, nes subsidija nepriklauso nuo to, ar vykdomas eksportas, ir ją skiriant neatsižvelgta į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba vežtą kiekį.

(438)

Atrinktiems eksportuojantiems gamintojams pagal šią schemą per PTL nustatytos šios subsidijų normos.

(439)

Atsakyme į faktų atskleidimo dokumentą KV pateikė įvairių teiginių, kad Komisija, nustatydama pagal šią ŽNT schemą suteiktą finansinį indėlį ir naudą, nesilaikė esminių teisinių ir įrodomųjų standartų.

(440)

KV pakartojo esanti įsitikinusi, kad pagal KLR ŽNT sistemą ŽNT suteikiamos kainomis, atitinkančiomis rinkos kainas, nustatomas pagal laisvosios rinkos pasiūlą ir paklausą. Vis dėlto, kaip įrodyta per pirminį tyrimą 357–359 konstatuojamosiose dalyse ir patvirtinta per šį tyrimą, KLR nepateikė esminės informacijos, kad Komisija galėtų atlikti tinkamą analizę. Antra, remiantis per šį tyrimą turima informacija yra aišku, kad „dinaminės stebėsenos sistema“ ir „miesto teritorijų žemės vertinimo sistema“ neužtikrino, kad rinkos kainos būtų pagrįstos rinkos pasiūlos ir paklausos principais. Kadangi KV nepateikė pakankamai duomenų, nebuvo galimybės nustatyti tikrojo taikytos sistemos pobūdžio.

(441)

Iš tiesų, remiantis 28 straipsniu Komisijos turimi faktai aiškiai nurodo, kad dėl minėtųjų priežasčių reikėjo taikyti lyginamąjį dydį. Be to, remiantis turima informacija buvo aišku, kad nepriklausomai nuo to, ar ŽNT buvo paskirtos prieš pirminį tyrimą, ar po jo, nebuvo jokių įrodymų, kad atrinktoms bendrovėms taikyta tinkamai veikianti, rinkos principais pagrįsta aukcionų (ar kita) sistema. Priešingai, minėtieji įrodymai leidžia teigti, kad pagal taikytą sistemą FV produktų sektoriui buvo neskaidriai nustatomos lengvatinės kainos. Kaip Komisija nurodė bendrajame faktų atskleidimo dokumente, ne viename per tyrimą gautame žemės rinkos pranešime aiškiai nurodyta, kad žemė siūloma tik tam tikroms pramonės šakoms, taikant tikslinių sektorių sistemą. Be to, kainos buvo nustatomos dar prieš aukcioną ir nesikeisdavo, nes aukcione dalyvaudavo tik vienas dalyvis, apie kurį žinota iš anksto.

(442)

Išnagrinėjus atrinktų gamintojų sandorius taip pat paaiškėjo, kad dėl ŽNT buvo teikiamos kompensacijos ir taikyta kitokia atskaita, o dėl kai kurių kainų derėtasi su Žemės reikalų biuru. Savo atsakyme į faktų atskleidimo dokumentą KV pažymėjo, kad visa tai neįrodo, kad ŽNT sistema neveikė pagal rinkos principus. Tačiau susijusiai šaliai atskleidus kiekvienos atrinktos bendrovės individualius subsidijos skirtumus (įskaitant atskaitą ir pan., kai tinkama), pastabų, kad šie apskaičiavimai būtų netikslūs, negauta. Todėl KV pastabos atmetamos.

(443)

KV taip pat teigė, kad Komisija įvertino visas ŽNT, įsigytos už mažesnę kainą, kaip gautą naudą, o to nepakanka pagal konkretumui nustatyti taikomus reikalavimus. Vis dėlto reikėtų pažymėti, kad, Komisijos nuomone, per šį tyrimą konkretumą įrodo tai, kad taikoma iškreipta ir neskaidri ŽNT sistema ir kartu yra aiškių įrodymų, kad su FV produktų sektoriumi sudaryta lengvatinių sandorių. Todėl šis teiginys taip pat atmestas.

(444)

Vienas eksportuojantis gamintojas pažymėjo, kad apskaičiuojant naudą neturėjo būti įtrauktos ŽNT, kurias jis įsigijo iš, kaip jis teigė, privačių subjektų. Visų pirma reikėtų pažymėti, kad didžioji dalis atrinktų gamintojų gautos žemės buvo įsigyta tiesiogiai iš Kinijos Vyriausybės žemės reikalų biuro. Antra, net tais keliais atvejais, kai ŽNT, kaip teigiama, įsigytos iš privačių subjektų, šis aspektas nėra svarbus, nes atitinkamas eksportuojantis gamintojas, pasinaudodamas sistema, kuri aiškiai, kaip nustatyta, neveikia pagal rinkos principus ir teikia pirmenybę tam tikriems sektoriams, įsigijo atitinkamas ŽNT kainomis, kurios taip pat buvo kur kas mažesnės nei nustatytas lyginamasis dydis. Todėl šis teiginys buvo atmestas.

(445)

Remiantis žiniasklaida ir FV produktų sektoriaus eksportuojančių gamintojų interneto svetainėse skelbiama informacija nustatyta, kad po pirminio tyrimo keli saulės baterijų plokščių gamintojai gelbėti didelėmis valstybės lėšomis. Dauguma tokią pagalbą gavusių bendrovių nesutiko bendradarbiauti vykdant šį tyrimą ir todėl Komisija turėjo remtis turimais faktais.

(446)

Trys atrinkti gamintojai nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, kad jie per PTL būtų naudojęsi tokio pobūdžio schema. Vis dėlto, remiantis turima informacija, mažiausiai keturios didelės Kinijos eksportuojančios bendrovės (iš kurių trys nebendradarbiavo vykdant šį tyrimą) pastaraisiais metais gavo dideles išmokas, tikėtina, pagal šią schemą ar jos ir lengvatinio skolinimo schemos derinį. Keli žiniasklaidoje minėti pavyzdžiai:

(447)

Minėtos bendrosios sumos yra didelės, net jei būtų atsižvelgta į tam tikro pobūdžio amortizaciją.

(448)

Kadangi trys atrinkti bendradarbiaujantys gamintojai negavo naudos pagal šią subsidiją, į jos poveikį atsižvelgta tik atliekant bendrąją tęsimosi tikimybės analizę 3.5 skirsnyje.

(449)

Toliau lentelėje pateikiamos per PTL nustatytų kompensuotinų subsidijų atrinktoms bendrovėms sumos (išreikštos ad valorem), kaip nustatyta pagrindiniame reglamente.

(450)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad per PTL subsidijavimas tęsėsi.

(451)

Atsižvelgiant į tai, kad trys iš dešimties pagrindinių eksportuojančių gamintojų (pagal eksporto pardavimą Sąjungai) nebendradarbiavo ir tai, kad byloje surinkta įrodymų, kad kai kurie iš jų gavo reikšmingų subsidijų (žr. 446 konstatuojamąją dalį), minėtos normos turėtų būti vertinamos atsargiai.

(452)

Komisija prašė, kad KV nurodytų bet kokius (planuojamus) KV planų ir politikos, kurie galėtų turėti įtakos Komisijos išvadoms dėl subsidijų, pakeitimus. KV nurodė naują 13-ąjį penkmečio planą, įsigaliojusį 2016 m. kovo mėn. (t. y. po PTL) ir galiosiantį iki 2020 m. Šiuo strateginiu planu pakeičiamas 12-asis penkmečio planas, kuriame daug dėmesio skirta FV produktų pramonės rėmimo politikai.

(453)

Komisija išnagrinėjo 13-ąjį penkmečio planą ir nustatė, kad jame taip pat pabrėžiama valstybės parama technologinei pažangai, susijusiai su energetikos srities produktais ir paslaugomis, įskaitant naujos kartos fotovoltinius elementus. Kartu su 12-uoju penkmečio planu KV taip pat buvo paskelbusi specialų saulės FV produktų pramonei skirtą planą, tačiau prie naujojo 13-ojo penkmečio plano panašaus specialaus FV produktų pramonės plano nebepridedama. KV teigė neketinanti skelbti specialaus FV produktų pramonei skirto plano. Vis dėlto vienareikšmis dėmesys naujos kartos FV elementams aiškiai nurodo, kad ateinančiais metais FV produktų pramonė ir toliau bus remiama.

(454)

Be to, tebegalioja teisinis pagrindas, kuriuo grindžiama politinė parama FV produktų pramonei, kaip antai KLR mokslo ir technologijų pažangos įstatymas (žr. 89 konstatuojamąją dalį), kuriame aiškiai nurodomos FV produktų pramonės paramos priemonės. Tyrimo metu KV nė karto nenurodė, kad šie įstatymai bus panaikinti.

(455)

Kaip paaiškinta 445–447 konstatuojamosiose dalyse, FV produktų gamintojai buvo gelbėti didelėmis valstybės lėšomis po to, kai buvo nustatytos pirminės priemonės. Tikėtina, kad negavę Vyriausybės paramos (pagalbos valstybės lėšomis) peržiūrimojo produkto Kinijos gamintojai, kuriems taikytos tos gelbėjimo priemonės, būtų nusprendę nebetęsti FV srities veiklos.

(456)

Ši pagalba – iškalbus požymis, kad KV ketina remti KV produktų pramonę. Tai aiškiai parodo, kad KV yra nusiteikusi ir pasiryžusi tęsti savo paramos politiką.

(457)

KV atsisakė pateikti informacijos apie minėtą gelbėjimą valstybės lėšomis, nors jos ne kartą prašyta. Šią pagalbą gavę gamintojai nebendradarbiavo vykdant tyrimą, nepaisant to, kad yra vieni didžiausių gamintojų ir (arba) eksportuotojų į Sąjungą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir remiantis turimas faktais galima padaryti tik vieną išvadą – labai tikėtina, kad ateityje valstybės parama ir toliau bus teikiama.

(458)

Iškreipta finansų rinka, daugumos KLR finansų įstaigų priklausymas valstybei (didžiąja dalimi) ir finansų įstaigų veiklos ir verslo sprendimų KV kontrolė ir įtaka jiems (3.4.1.1 ir 3.4.1.2 skirsniai) – struktūriniai ir ilgalaikiai Kinijos finansų sektoriaus bruožai.

(459)

KV teigė dedanti pastangas pertvarkyti finansų rinką, pvz., liberalizuodama palūkanų normas, tačiau įtikinamų įrodymų, kad ji faktiškai sumažins skatinamosioms pramonės šakoms skiriamą finansavimą, pateikta nebuvo. Iš tiesų dėl šios pertvarkos nepasikeistų finansų įstaigų nuosavybės teisių struktūros ar (artimiausioje ateityje) valstybės vykdoma jų skolinimo sprendimų kontrolė, pagrįsta valstybės politika.

(460)

Pagal programą „Golden sun“ dotacijos buvo skiriamos 2009–2012 m., o amortizuotos 20 m. laikotarpiui. Todėl nauda FV produktų pramonei bus teikiama iki 2029–2032 m.

(461)

Kitos nustatytos dotacijos taip pat amortizuotos pagal savo konkrečias charakteristikas ir pagal jas nauda taip pat gali būti gaunama ir po PTL.

(462)

Be to, per šį tyrimą nustatytos dvi dotacijos, kurios per pirminį tyrimą nebuvo laikytos kompensuojamomis. Išsamesnės informacijos apie šias dotacijas (iš Užsienio prekybos plėtros fondo ir pagal programas Nr. 863 ir 973) pateikiama 464–488 konstatuojamosiose dalyse. Šios dotacijos įrodo, kad subsidijavimas dotacijomis FV produktų pramonei tęsėsi, ir todėl aišku, kad nustojus (ir net nenustojus) galioti priemonėms yra tikimybė, kad tokio pobūdžio subsidijavimas tęsis. Kadangi per pirminį tyrimą šios dvi dotacijos nebuvo laikomos kompensuojamomis, kiekybinių subsidijų normų nepateikiama.

(463)

Galiausiai, Komisija dėl dviejų priežasčių mano, kad labai tikėtina, kad FV produktų pramonei ir toliau bus teikiamos dotacijos. Pirma, FV produktų pramonė įtraukta į naująjį 13-ąjį penkmečio planą. Antra, KV nenurodė, kad mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros programos, kurias įgyvendinant vadovaujamasi 13-uoju penkmečio planu, buvo ar bus panaikintos.

(464)

Ši dotacija skiriama kaip vienkartinė suma eksporto veiklai paremti. Programą administruoja Finansų ministerija (FM). Tam, kad galėtų ja pasinaudoti, bendrovė turi būti patvirtinta ir įregistruota. Be to, 2015 m. Kanados valdžios institucijos priskyrė šią schemą kompensuojamoms (49).

(465)

KV nepateikė jokios informacijos apie šią programą. Todėl Komisija negalėjo patikrinti visų schemos aspektų ir visų pirma faktinės peržiūrimojo produkto eksportuojantiems gamintojams ir visam FV produktų sektoriui suteiktos naudos. Todėl tam tikros šio tyrimo išvados turėjo būti grindžiamos turimais faktais pagal pagrindinio reglamento 28 straipsnį.

(466)

Pagrindinis teisinis pagrindas – Finansų ministerijos Užsienio prekybos plėtros fondo administravimo priemonė (Caiqi (2010 m.), Nr. 114). Atrinktam eksportuojančiam gamintojui šis schema per PTL buvo taikyta šiais dokumentais: Jiangxi finansų departamento aplinkraščiu dėl lėšų skyrimo iš Jiangxi užsienio ekonomikos ir prekybos plėtros ir rėmimo fondų 2013 m. (trečiasis etapas) (GanCaiQiZhi (2014 m.), Nr. 31) ir Jiangxi finansų departamento aplinkraščiu dėl lėšų skyrimo iš Jiangxi užsienio ekonomikos ir prekybos plėtros ir rėmimo fondų 2014 m. (trečiasis etapas) (GanCaiQiZhi (2015 m.), Nr. 25).

(467)

Bendrovė „Jinko“ nurodė pagrindinį teisinį pagrindą ir pateikė dviejų ankstesnėje konstatuojamojoje dalyje minėtų aplinkraščių egzempliorius. „Jinko“ taip pat nurodė gavusi dotacijų pagal šią programą ir 2012 m.

(468)

„Changzhou Trina Solar Energy Co. Ltd“ ir susijusios bendrovės („Trina“) pranešė, kad yra gavusios dotacijų pagal šią schemą per PTL.

(469)

Remiantis turima informacija manoma, kad šiomis programomis negalėjo laisvai pasinaudoti visos Kinijos įmonės.

(470)

Užsienio prekybos plėtros fondo programos yra subsidijos, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktyje ir 3 straipsnio 2 dalyje, teikiamos pervedant KV lėšas dotacijų forma peržiūrimojo produkto gamintojams.

(471)

Komisija taip pat nustatė, kad ši subsidijų schema yra konkreti, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punkte.

(472)

Užsienio prekybos plėtros fondo programos yra konkrečios subsidijos, teikiamos dotacijų forma. Atlikus tyrimą nustatyta, kad šia subsidija naudojosi vienas atrinktas eksportuotojas.

(473)

Programa Nr. 863 yra Nacionalinė aukštųjų technologijų mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros programa, kurioje daugiausia dėmesio skiriama bazinėms technologijoms, skirtoms didelio naudingumo saulės elementų, pvz., MW klasės plonasluoksnių silicio ar kristalinio silicio įvairialyčių sandūrų saulės elementų ir silicio pagrindo nanostrypelių saulės elementų, industrializacijai. Dotacijas pagal šią programą skiria Mokslo ir technologijų ministerija.

(474)

Bendrovės teikia paraiškas internetu (50). Dotacijas gali gauti bendrovės, tenkinančios tam tikras sąlygas, pvz., pažangių energetikos technologijų bendrovės ar didelio MTTP pajėgumo bendrovės.

(475)

Programa Nr. 973 yra Nacionalinė bazinių fundamentinių mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros programa. Ji taikoma, pvz., mažos paklaidos ir didelio naudingumo lietų saulės elementų fundamentiniams tyrimams. Kaip ir programos Nr. 863 atveju, bendrovės turi teikti dotacijų paraiškas internetu (51), o dotacijas skiria Mokslo ir technologijų ministerija. Bendrovių projektai turi tenkinti tam tikrus kriterijus, susijusius su, pvz., inovacinėmis idėjomis, aiškiai pažangiais mokslinių tyrimų tikslais, kuriuos nustatant daugiausia dėmesio skiriama svarbiems nacionaliniams poreikiams, įvairias sritis jungiančiais moksliniais tyrimais, kuriems būdingi nacionaliniai bruožai, ir tarptautiniu mastu svarbiais moksliniais tyrimais.

(476)

Bazinių technologijų, kurioms gali būti suteiktos pagal programas Nr. 863 ir Nr. 973 skiriamos dotacijos, gairės skelbiamos kasmet.

(477)

Rašte dėl informacijos neišsamumo Komisija prašė, kad KV pateiktų tam tikrus Vyriausybės planus, susijusius su šiomis dviejomis programomis. KV nurodė visus kitus Komisijai jau pateiktus dokumentus (kurių dauguma net nesusiję su dviem aptariamomis programomis), paprašė Komisijos paaiškinti, kodėl jai reikia tokios informacijos, ir pareiškė, kad tokių planų nėra. Kita vertus buvo pateiktos kelios laikinos ir administracinės šių planų (kurių, kaip teigia KV, nėra) valdymo priemonės.

(478)

Per patikrinimą vietoje Komisijai paprašius šių dviejų programų teisinio pagrindo dokumentų (nes KV neatsakė į šį klausimą savo klausimyno atsakyme), KV pateikė trijų Vyriausybės planų, susijusių su aukštųjų technologinių moksliniais tyrimais ir technologine plėtra, fundamentiniais tyrimais ir technologine plėtra bei parama mokslui ir technologijoms, administracines priemones (kinų kalba). Tačiau dėl informacijos pateikimo laiko ir to, kad prie dokumentų nebuvo pridėtas vertimas į anglų kalba, Komisija negalėjo vietoje jų patikrinti.

(479)

Komisija taip pat prašė, kad KV pateiktų pagal šiuos du projektus suteikto finansavimo statistiką. KV atsisakė pateikti šiuos duomenis, nes, pasak KV, finansavimas nesusijęs su fotovoltinių produktų gamyba.

(480)

KV taip pat teigė, kad nė vienas iš atrinktų eksportuojančių gamintojų nesinaudojo šiomis dvejomis programomis (ar kitomis programomis, priskirtomis prie įvairių dotacijų kategorijos), nors šis teiginys prieštarauja vieno iš atrinktų eksportuojančių gamintojų pateiktai informacijai.

(481)

Todėl Komisija negalėjo patikrinti visų programų Nr. 863 ir Nr. 973 aspektų ir visų pirma faktinės peržiūrimojo produkto gamintojams ir visam FV produktų sektoriui suteiktos naudos. Todėl tam tikros šio tyrimo išvados turėjo būti grindžiamos turimais faktais pagal pagrindinio reglamento 28 straipsnį.

(482)

Dviejų minėtų programų teisinis pagrindas yra 2011 m. patikslintos Nacionalinės aukštųjų technologijų mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros programos (plano Nr. 863) administracinės priemonės, 2011 m. patikslintos Nacionalinio paramos mokslui ir technologijoms plano administracinės priemonės ir 2011 m. patikslintos Nacionalinės bazinių fundamentinių tyrimų ir technologinės plėtros programos (Nr. 973) administracinės priemonės.

(483)

KV teigė, kad pagal programas Nr. 863 ir Nr. 973 teiktos dotacijos susijusios tik su moksliniais tyrimais ir technologine plėtra, ne su peržiūrimojo produkto gamyba. Be to, KV teigė, kad šios dvi programos nėra kompensuotinos, nes jos nėra konkrečios.

(484)

Šie argumentai atmetami. Tai, kad dotacijos buvo teikiamos peržiūrimojo produkto moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai, reiškia, kad KV tiesiogiai pervedė lėšas ir smarkiai sumažino mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros išlaidas, kurias priešingu atveju gavėjas būtų patyręs.

(485)

Dotacijos laikomos konkrečiomis, nes jas gali gauti tik bazinių technologijų, įtrauktų į kiekvienais metais skelbiamas gaires, srityse veikiančios bendrovės. Tose gairėse nurodomos bazinės technologijos, kurioms gali būti skirtos dotacijos pagal minėtas dvi programas. Komisijai paprašius KV pateikė 2011, 2013 ir 2014 m. gaires. 2014 m. bazinių technologijų gairėse aiškiai minimi saulės elementų moksliniai tyrimai. 2014 m. gairių dokumentuose taip pat aiškiai minimi saulės elementai ir (arba) saulės energija.

(486)

Programos Nr. 863 ir Nr. 973 yra subsidijos, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktyje ir 3 straipsnio 2 dalyje, teikiamos pervedant KV lėšas dotacijų forma peržiūrimojo produkto gamintojams.

(487)

Komisija taip pat nustatė, kad ši subsidijų schema yra konkreti, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punkte.

(488)

Programos Nr. 863 ir Nr. 973 yra konkrečios subsidijos, teikiamos dotacijų forma. Atlikus tyrimą nustatyta, kad šia subsidija naudojosi vienas atrinktas eksportuotojas.

(489)

FV produktų pramonės bendrovėms taikomos įvairios lengvatinės mokesčių schemos, įtvirtintos galiojančiuose mokesčių teisės aktuose. Per konsultacijas ir tikrinamąjį vizitą KV nenurodė ketinanti iš dalies keisti savo mokesčių teisės aktų.

(490)

Kalbant apie kai kuriems FV produktų gamintojams taikomą atleidimą nuo mokesčių ir muitų, įranga, kuriai taikytos šios lengvatos, nusidėvi ir todėl atleidimo nuo mokesčių ir (arba) muitų nauda atitinkamai amortizuojama vėlesniais metais (t. y. jau pasibaigus PTL).

(491)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija mano, kad tikėtina, kad pasibaigus priemonių galiojimui subsidijavimas tęstųsi.

(492)

Komisija taip pat nagrinėjo, ar leidus nebetaikyti priemonių padidėtų subsidijuojamo eksporto iš KLR į Sąjungą apimtis. Šiuo atžvilgiu Komisija rėmėsi informacija, gauta iš mokslinių tyrimų organizacijos „Bloomberg New Energy Finance“, ir bendradarbiaujančių atrinktų bendrovių pateiktais klausimyno atsakymais.

(493)

Kaip išsamiau paaiškinta toliau 5.1 skirsnyje, esamas Kinijos gamybos pajėgumas daugiau nei dvidešimt kartų viršija Sąjungos paklausą, nurodytą toliau 516 konstatuojamojoje dalyje, ir beveik du kartus – pasaulinę paklausą.

(494)

Šį perteklinį pajėgumą taip pat patvirtina atrinktų bendradarbiaujančių gamintojų pateikti duomenys, nes visi gamintojai nurodė, kad jų esamose gamybos vietose yra nepanaudoto pajėgumo, o statoma ir naujų gamyklų, taigi gamybos pajėgumas dar didės.

(495)

Kaip išsamiau aiškinama toliau 5.2 skirsnyje, Sąjungos rinka laikoma labai patrauklia Kinijos eksportuojantiems gamintojams. Be to, Sąjungos kainų lygis – aukštesnis nei kitose trečiųjų šalių rinkose, – skatintų Kinijos gamintojus eksportuoti į Sąjungą, o ne į kitas trečiąsias šalis.

(496)

Todėl Komisija daro išvadą, kad, atsižvelgiant į subsidijavimo tęsimosi tikimybę ir į Kinijos FV produktų pramonės didelį nepanaudotą pajėgumą bei Sąjungos rinkos patrauklumą, tikėtina, kad, jei būtų leista nebetaikyti priemonių, Kinijos gamintojai eksportuotų daugiau peržiūrimojo produkto į Sąjungos rinką subsidijuotomis kainomis.

(497)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, ir remdamasi pagrindinio reglamento 18 straipsnio 3 dalimi Komisija daro išvadą, kad per PTL subsidijavimas tęsėsi ir yra didelė tikimybė, kad, jei būtų leista nebetaikyti priemonių, FV produktų pramonė ir toliau būtų subsidijuojama.

(498)

Panašų produktą peržiūros tiriamuoju laikotarpiu gamino daugiau nei 100 Sąjungos gamintojų. Jie sudaro Sąjungos pramonę, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje.

(499)

Visai Sąjungos gamybos apimčiai per PTL nustatyti naudota visa turima su Sąjungos pramone susijusi informacija, nes išsamios viešos informacijos apie gamybą nebuvo. Ši informacija apėmė: pareiškėjo pateiktus, jo pavedimu nepriklausomos konsultacinės bendrovės „Europressedienst“ surinktus makroekonominius duomenis; suinteresuotųjų šalių atsakymus dėl esamos padėties, pateiktus prieš inicijuojant tyrimą, ir patikrintus atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymus.

(500)

Tuo remiantis nustatyta, kad visa Sąjungos gamybos apimtis per peržiūros tiriamąjį laikotarpį buvo apie 3 409 MW (modulių) ir 1 270 MW (elementų).

(501)

Dalis Sąjungos pramonės yra vertikaliai integruota ir didelė Sąjungos pramonės pagamintų elementų dalis (96 %) skirta uždarajam naudojimui. Todėl elementų laisvoji rinka labai nedidelė. Atskleidus faktus viena suinteresuotoji šalis užginčijo pastarąjį teiginį teigdama, kad laisvoji rinka sudaro didelę bendrosios elementų rinkos dalį (kaip apskaičiuota, 3 409 MW, žr. 1b lentelę). Komisija sutiko su šiuo pataisymu, nes iš tiesų Sąjungos uždarojo naudojimo rinkai teko tik 31,8 % viso elementų suvartojimo. Vis dėlto tai nekeičia išvados, kad didelė dalis Sąjungos pramonės gaminamų elementų buvo skirta uždarajam naudojimui, ir neturi įtakos atliktai žalos ir Sąjungos interesų analizei. Iš tiesų, elementų laisvosios rinkos poreikiai daugiausia patenkinami importu, o ne parduodamais Sąjungos elementų gamintojų produktais, nes dauguma elementų gamintojų per kelerius pastaruosius metus pasitraukė iš rinkos.

(502)

Siekdama nustatyti, ar Sąjungos pramonei buvo toliau daroma žala, taip pat suvartojimo ir įvairius ekonominius rodiklius, susijusius su Sąjungos pramonės padėtimi, Komisija išnagrinėjo, ar atliekant analizę reikia atsižvelgti į tolesnį Sąjungos pramonės pagaminto panašaus produkto naudojimą (toliau – uždarasis naudojimas), jei taip – kokiu mastu.

(503)

Komisija, atsižvelgdama į visą veiklą (įskaitant pramonės uždarąjį naudojimą), išnagrinėjo šiuos ekonominius rodiklius: suvartojimą, pardavimo apimtį, gamybą, gamybos pajėgumą, pajėgumo naudojimą, augimą, investicijas, atsargas, užimtumą, našumą, grynųjų pinigų srautą, investicijų grąžą, pajėgumą padidinti kapitalą ir subsidijų skirtumo dydį.

(504)

Dėl šių rodiklių Komisija nustatė, kad, kaip ir per pirminį tyrimą, uždarajam naudojimui skirtai produkcijai konkurencija su importu iš nagrinėjamosios šalies turėjo tokį patį poveikį. Uždarojo naudojimo rinkai skirti elementai buvo naudojami kaip pagrindinės sudėtinės dalys gaminant modulius. Todėl iš nagrinėjamosios šalies importuojami moduliai tiesiogiai konkuravo su Sąjungos gamintojų gaminamais moduliais ir taip pat netiesiogiai veikė uždarajam naudojimui skirtų produktų pardavimo kainas ir (arba) minėtuose moduliuose naudojamų elementų gamybos sąnaudas. Be to, dėl iš KLR importuojamų elementų modulių gamintojai, naudojantys uždarajam naudojimui pagamintus elementus, patyrė didesnį spaudimą. Jie konkuravo ne tik su trečiosiose šalyse naudojant Kinijos elementus surinktais moduliais, bet ir su Sąjungoje naudojant importuotus Kinijos elementus surinktais moduliais.

(505)

Todėl kitaip nei kitais atvejais (52), kai nagrinėjant žalą buvo svarbu atskirti uždarojo naudojimo rinką ir laisvąją rinką, nes uždarajam naudojimui skirti produktai, kaip nustatyta, tiesiogiai nekonkuravo su importuojamaisiais, šiuo atveju Komisija nustatė, kad daugumos ekonominių rodiklių atveju nebuvo pagrįsta atskirti uždarojo naudojimo ir laisvąją rinkas.

(506)

Vis dėlto vertindama pelningumą Komisija atsižvelgė tik į pardavimą laisvojoje rinkoje. Kainos uždarojo naudojimo rinkoje buvo nustatomos remiantis įvairia kainodaros politika (sandorių kainodara remiantis virtualios rinkos kaina, faktinėmis sąnaudomis pagrįsti sandoriai ir pan.). Todėl šios kainos ne visada atitiko įprastomis rinkos sąlygomis taikomų kainų ir į jas nebuvo galima atsižvelgti vertinant šį rodiklį.

(507)

Atskleidus faktus kelios suinteresuotosios šalys nurodė, kad Sąjungos elementų pramonės padėtis turėjo būti įvertinta atskirai uždarosios rinkos atžvilgiu ir laisvosios rinkos atžvilgiu. Pirma, jos teigė, kad Komisija tinkamai nepagrindė, kad uždarojo naudojimo rinką vienodai paveikė importo iš KLR konkurencija. Antra, viena šalis tvirtino, kad kadangi Komisija nusprendė, kad uždarojo naudojimo rinkos kainos nepakankamai patikimos pelningumui nustatyti, lygiai taip pat netikslu būtų daryti išvadą, kad joms darė poveikį modulių importas. Trečia, bendrai išnagrinėjus šias dvi rinkas nepasitvirtina išvada, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu elementų vartojimas sumažėjo daugiau nei modulių. Tai, kaip teigiama, reiškia, kad modulių importas ir elementų importas tiesiogiai nesusiję, kaip ir elementų importo sumažėjimas ir elementų kainos laisvojoje rinkoje.

(508)

Pirma, priešingai, nei teigė šios šalys, Komisija 503–504 konstatuojamosiose dalyse išsamiai pagrindė, kad uždarojo naudojimo rinką vienodai paveikė importo iš KLR konkurencija. Kadangi elementai yra pagrindinė modulių gamybos sudėtinė dalis, iš KLR importuojami moduliai netiesiogiai veikė elementų pardavimo uždarajam naudojimui kainą tais atvejais, kai sandorių kaina grindžiama virtualiosios rinkos kaina. Priešingu atveju, kai sandoris grindžiamas faktinėmis sąnaudomis, dėl importuotų elementų bendrovės priverčiamos efektyvinti gamybos procesą. Antra, net nepaisant to, kad uždarojo naudojimo rinkos kainos nepakankamai patikimos pelningumui įvertinti, Komisija manė, kad šių kainų raida yra svarbus veiksnys vertinant, ar uždarojo naudojimo rinka jautė importo iš KLR poveikį. Trečia, Komisija neteigė, kad modulių importas ir elementų importas yra tiesiogiai susiję. Ji tik pažymėjo, kad elementų uždarąjį naudojimą taip pat tiesiogiai veikia elementų importo konkurencija ir netiesiogiai – modulių importo konkurencija, nes uždarajam naudojimui skirti elementai naudojami moduliams gaminti. Galiausiai, suinteresuotoji šalis neįrodė, kad elementų kainos laisvojoje rinkoje nesusijusios su elementų importo sumažėjimu. Iš tiesų, kaip matyti iš 8b lentelės, Sąjungos elementų pramonės pardavimo kainos padidėjo sumažėjus elementų importo iš Kinijos apimčiai ir užimamai rinkos daliai, kas įvyko tarp 2014 m., kai priemonės visiškai įsigaliojo, ir PTL. Todėl šie argumentai buvo atmesti.

(509)

Atskleidus faktus Kinijos Vyriausybė (KV) tvirtino, kad bendrai nagrinėjant uždarojo naudojimo ir laisvąją rinką laisvosios rinkos analizė netenka prasmės, nes jai tenka tik 4 % visos Sąjungos elementų gamybos. Todėl Komisija neišnagrinėjo visos vidaus pramonės padėties ir atitinkamai nesilaikė antidempingo reglamento 3 straipsnio 1 dalies objektyvumo reikalavimų.

(510)

Komisija nesupranta, kodėl bendrai nagrinėjant uždarojo naudojimo ir laisvąją rinką laisvosios rinkos analizė netenka prasmės. Komisija išnagrinėjo kelis žalos rodiklius, kaip antai pelningumą, pardavimo kainas ir investicijų grąžą, tik laisvosios rinkos atžvilgiu. Be to, keli rodikliai buvo nagrinėjami bendrai, net tais atvejais, kai uždarojo naudojimo ir neuždarojo naudojimo rinkos nagrinėtos atskirai (53). Šie rodikliai dažnai yra: gamyba, pajėgumas, pajėgumo naudojimas, investicijos, investicijų grąža, užimtumas, našumas, atsargos ir darbo sąnaudos. Galiausiai, Sąjungos elementų gamintojų, kurie prekiavo tik laisvojoje rinkoje, žalos rodikliai atitiko tas pačias tendencijas ir todėl dėl visos Sąjungos elementų pramonės padarytos išvados taikomos ir jiems. KV tvirtino, kad remiantis PPO teismų praktika, jei dalies tiriamojo produkto atžvilgiu egzistuoja uždarojo naudojimo rinka, turi būti atlikta lyginamoji analizė. Komisija manė, kad šis reikalavimas, net jei jis būtų taikytinas šiam labai specifiniam atvejui, bet kuriuo atveju įgyvendintas. Dėl tos dalies Sąjungoje gaminamų elementų, kurie parduodami uždarojo naudojimo rinkoje, žala nustatyta remiantis netiesioginiu kainų poveikiu moduliams, į kuriuos tie elementai montuojami. Dėl laisvojoje rinkoje parduodamos Sąjungoje gaminamų elementų dalies pažymima, kad žalos rodikliai taip pat įvertinti atskirai ir patvirtino tas pačias tendencijas, kaip ir uždarajam naudojimui skirtos rinkos dalies (o kadangi jai tenka 96 % Sąjungos gamybos, tai iš esmės ir yra bendras vertinimas). Taigi, šis argumentas buvo atmestas.

(511)

KV taip pat tvirtino, kad teiginiu, kad Sąjungos modulių gamintojai konkuruoja su trečiosiose šalyse naudojant Kinijos elementus surinktais moduliais, tyrimo aprėptis neteisėtai išplėsta. Tačiau šie moduliai nuo pat pradžių buvo įtraukti į tyrimo aprėptį, nes pagal elementus nustatoma modulių kilmė (54). Todėl šis teiginys buvo atmestas.

(512)

Atskleidus faktus kita šalis teigė, kad pelningumo analizė remiantis 4 % Sąjungos elementų gamybos nėra pakankamai tipiška, kad būtų galima tiksliai įvertinti poreikį toliau taikyti muitus. Komisija pažymėjo, kad tik pelningumas buvo įvertintas remiantis elementų pardavimu nepriklausomiems vartotojams (priežastys nurodytos 506 konstatuojamojoje dalyje). Vertinant Sąjungos pramonės padėtį išnagrinėti visi kiti rodikliai ir atsižvelgta tiek į elementų uždarojo naudojimo rinką, tiek į jų laisvąją rinką. Taigi, šis argumentas buvo atmestas.

(513)

„Jabil“ per PTL surinkinėjo modulius kitų bendrovių pavedimu kaip gamybos rangovas. Už šias surinkimo paslaugas kitos bendrovės mokėjo tam tikrą mokestį. Jos taip pat pagal sutartį prisiėmė visą atsakomybę už „Jabil“ surinktų modulių pardavimą. Todėl „Jabil“ nurodytos pajamos buvo gautos ne parduodant modulius, o iš sumokėtų paslaugos mokesčių. Todėl Komisija nusprendė atskirti „Jabil“ pelno duomenis nuo likusios Sąjungos modulių pramonės pelno duomenų (žr. (563) ir (565) konstatuojamąsias dalis). Vertinant kitus žalos rodiklius „Jabil“ surinkimo paslaugų, teiktų nebendradarbiaujantiems modulių gamintojams, nebuvo įmanoma įvertinti ir todėl į jas neatsižvelgta.

(514)

Atskleidus faktus viena suinteresuotoji šalis paprašė papildomai paaiškinti, į kokius „Jabil“ duomenis atsižvelgta ar neatsižvelgta ir kodėl. Vertindama visus žalos rodiklius, išskyrus pelningumą, Komisija atsižvelgė į visus „Jabil“ pateiktus duomenis, susijusius su bendradarbiaujančiais Sąjungos modulių gamintojais. Atsižvelgta tik į tuos duomenis, kuriuos buvo galima patikrinti, o kiti buvo atmesti dėl ypatingo „Jabil“ veiklos modelio ir todėl, kad nebuvo galimybių patikrinti galutinių pardavimo kainų.

(515)

Komisija nustatė Sąjungos suvartojimą pagal visą nagrinėjamojo produkto importuotą kiekį ir visą panašaus produkto Sąjungoje parduotą kiekį, įskaitant uždarajam naudojimui skirtą produkciją. Sąjungos pramonės visas parduotas kiekis pagrįstas „Europressedienst“ pateikta informacija, kai tinkama, pakoreguota pagal duomenis, nurodytus suinteresuotųjų šalių atsakymuose dėl esamos padėties, pateiktuose prieš inicijuojant tyrimą, ir patikrintuose atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymuose. Kaip nurodyta (519) konstatuojamojoje dalyje, importo duomenys pagrįsti „Comext“ ir Komisijai valstybių narių pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 6 dalį pateiktais duomenimis (toliau – pagal 14 straipsnio 6 dalį sukaupta duomenų bazė). Vartojimo duomenys kryžmiškai sutikrinti su kitais šaltiniais (55).

(516)

Sąjungos suvartojimo raida:

1a lentelė

Modulių suvartojimas Sąjungoje (MW)

1b lentelė

Elementų suvartojimas Sąjungoje (MW)

(517)

Apskritai Sąjungos suvartojimas tarp 2012 m. ir PTL labai sumažėjo. Modulių suvartojimas Sąjungoje sumažėjo 56 % Vis dėlto po smarkaus (35 %) nuosmukio 2012–2013 m. 2014 m. ir per PTL vartojimas buvo palyginti stabilus.

(518)

Elementų suvartojimas per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo ne taip smarkiai (26 %). Nuosmukis daugiausia susijęs su 2013–2014 m., kai suvartojimas sumažėjo 26 %. Tačiau per PTL padėtis ėmė gerėti ir, palyginti su 2014 m., rodiklis padidėjo 4,5 %.

(519)

Importo apimtis ir vertė nustatytos remiantis įvairiais šaltiniais. 2012 m. ir dalies 2013 m. vertės pagrįstos pareiškėjo pateiktais, jo pavedimu „Europressedienst“ surinktais duomenimis, nes tuo metu moduliai ir elementai buvo importuojami į Sąjungą taikant muitų pozicijas, kurioms priskiriami ir kiti, šiam tyrimui nesvarbūs produktai, todėl nebuvo galima naudoti Eurostato duomenų. Šiuos duomenis buvo galima pradėti naudoti tada, kai 2013 m. kovo 6 d. (56) pradėta registruoti importuojamus modulius ir elementus. Atitinkamai dėl likusios 2013 m. dalies, 2014 m. ir PTL Komisija savo išvadas grindė duomenų baze „Comext“ (57) ir pagal 14 straipsnio 6 dalį sukaupta duomenų baze.

(520)

Importo į Sąjungą iš nagrinėjamosios šalies raida:

2a lentelė

Modulių importas iš KLR (MW) ir rinkos dalis  (58)

2b lentelė

Elementų importas iš KLR (MW) ir rinkos dalis

(521)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį modulių importo iš KLR apimtis sumažėjo 73 %, o atitinkama rinkos dalis sumažėjo 39 %, t. y. nuo 66 % 2012 m. iki 41 % per PTL. 2013–2014 m., t. y. po to, kai 2013 m. nustatytos galiojančios priemonės, modulių importo apimtis sumažėjo 45 %, o suvartojimas – 31 %.

(522)

Elementų importo apimtis per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 65 % ir dėl to dar labiau padidėjo rinkos dalis – 123 % (nuo 7 % 2012 m. iki 16 % per PTL), o pati rinka mažėjo. 2013–2014 m. elementų importo apimtis padidėjo 59 %, o rinkos dalis padidėjo 10 % punktų. Nors per PTL šis augimas nebesitęsė, per PTL importo lygis liko kur kas aukštesnis nei 2012 ir 2013 m.

(523)

Komisija nustatė importo kainas remdamasi „Comext“ ir pagal 14 straipsnio 6 dalį sukaupta duomenų baze.

(524)

Vidutinės importo į Sąjungą iš nagrinėjamosios šalies kainos raida:

3a lentelė

Importuojamų modulių kainos (EUR/kW)

3b lentelė

Importuojamų elementų kainos (EUR/kW)

(525)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį vidutinė iš KLR importuojamų modulių kaina sumažėjo 22 %, o elementų – 43 % Importuojamų modulių kaina mažėjo 2012 ir 2013 m., o įsigaliojus priemonėms 2013–2014 m. jų kaina padidėjo 6,3 % Tarp 2014 m. ir PTL ji vėl šiek tiek, t. y. 1,6 %, sumažėjo. Importuojamų elementų kainos 2013–2014 m. toliau mažėjo ir 2014 m. nukrito dar 19,4 %, tačiau tarp 2014 m. ir PTL šiek tiek, t. y. 1,4 %, padidėjo.

(526)

Vis dėlto beveik visi eksportuojantys gamintojai, kurie per PTL prekiavo moduliais ir elementais, buvo prisiėmę įsipareigojimus dėl kainų ir jų eksporto į ES kainos buvo nustatomos remiantis tais įsipareigojimais, pagal kuriuos numatytos minimalios importo kainos. Tik 1,6 % modulių ir 0,6 % elementų importo apimties buvo parduota ne už minimalias importo kainas (59). Todėl šios eksporto kainos negali būti laikomos tinkamu rodikliu, pagal kurį būtų galima nustatyti eksportuojančių gamintojų kainodaros politiką, jei priemonės nebūtų taikomos.

(527)

Atskleidus faktus kelios šalys teigė, kad priverstinis kainų mažinimas turėtų būti nustatomas pagal eksporto į ES kainą, ir tokiu būdu apskaičiavo, kad jo nebuvo. Iš tiesų, remiantis eksporto į ES kaina modulių kainos nėra priverstinai mažinamos, o elementų kainos mažinamos labai nedaug. Vis dėlto Komisija manė, kad tai, kad kainos nebuvo priverstinai mažinamos, nes buvo laikomasi MIK, nebuvo lemiantis veiksnys nagrinėjant Sąjungos pramonės esamą padėtį. Kaip nurodyta 573 konstatuojamojoje dalyje, Komisija nustatė, kad Sąjungos pramonei buvo toliau daroma žala dėl subsidijavimo masto, nustatyto per ankstesnį tyrimą, ir priemonių vengimo veiksmų, nustatytų kaip minėta 4 konstatuojamojoje dalyje, ir ji neturėjo pakankamai laiko atsigauti.

(528)

Importo į Sąjungą iš trečiųjų šalių vidutinės kainos taip pat nustatytos remiantis „Comext“ ir pagal 14 straipsnio 6 dalį sukaupta duomenų baze, o jų raida:

4a lentelė

Iš trečiųjų šalių importuojami moduliai

4b lentelė

Iš trečiųjų šalių importuojami elementai

(529)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį modulių importo į Sąjungą iš trečiųjų šalių apimtis padidėjo 30 % Didžiausias kilimas nustatytas 2013–2014 m., kai apimtis padidėjo 48 % Rinkos dalis taip pat smarkiai išaugo – nuo 9 % 2012 m. iki 25 % per PTL. Didžiausias pokytis taip pat buvo 2013–2014 m., kai rinkos dalis padidėjo nuo 13 % iki 28 %. Po KLR didžiausi eksportuotojai buvo Taivanas, Malaizija ir Singapūras. Reikėtų pažymėti, kad importuojant iš Taivano ir Malaizijos galbūt buvo priemonių vengimo atvejų (žr. 4 konstatuojamąją dalį).

(530)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį elementų importo iš kitų šalių apimtis sumažėjo 47 %. Didžiausias, t. y. 52 %, nuosmukis nustatytas 2013–2014 m., o tarp 2014 m. ir PTL apimtis šiek tiek didėjo (9 %). Dėl to rinkos dalis sumažėjo nuo 70 % 2012 m. iki 51 % per PTL. 2013–2014 m. apimtis mažėjo nuo 75 % iki 48 %, o per PTL šiek tiek padidėjo (trimis procentiniais punktais). Didžiausi elementų eksportuotojai buvo Taivanas ir Malaizija, po jų pagal šį rodiklį buvo KLR ir JAV. Reikėtų pažymėti, kad importuojant iš Taivano ir Malaizijos galbūt buvo priemonių vengimo atvejų (žr. (4) konstatuojamąją dalį).

(531)

Vidutinės iš trečiųjų šalių eksportuojamų modulių kainos per nagrinėjamąjį laikotarpį smarkiai sumažėjo, kaip ir Kinijos ir Sąjungos kainos. Per tą laikotarpį modulių kainos sumažėjo 21 %, o elementų – 45 %. Primenama, kad šioms kainoms galėjo turėti poveikio priemonių vengimo veiksmai (žr. 4 konstatuojamąją dalį).

(532)

Pagal pagrindinio reglamento 8 straipsnio 4 dalį Komisija išnagrinėjo visus svarbius ekonominius veiksnius ir rodiklius, turėjusius įtakos Sąjungos pramonės padėčiai nagrinėjamuoju laikotarpiu.

(533)

Žalai analizuoti Komisija atskyrė makroekonominius žalos rodiklius nuo mikroekonominių. Komisija įvertino makroekonominius rodiklius remdamasi pareiškėjo pateiktais duomenimis, kryžmiškai sutikrintais su kelių Sąjungos gamintojų atsakymais dėl esamos padėties, pateiktais prieš inicijuojant tyrimą, ir atrinktų Sąjungos gamintojų patikrintais klausimyno atsakymais. Mikroekonominius rodiklius Komisija įvertino remdamasi atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymuose pateiktais duomenimis.

(534)

Makroekonominiai rodikliai: gamyba, gamybos pajėgumas, pajėgumo naudojimas, pardavimo apimtis, rinkos dalis, augimas, užimtumas, našumas, subsidijų skirtumo dydis ir atsigavimas po buvusio subsidijavimo.

(535)

Mikroekonominiai rodikliai: vidutinės vieneto kainos, vieneto sąnaudos, darbo sąnaudos, atsargos, pelningumas, grynųjų pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža ir pajėgumas padidinti kapitalą.

(536)

Bendroji Sąjungos gamybos, gamybos pajėgumo ir pajėgumo naudojimo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

5a lentelė

Moduliai: gamyba, gamybos pajėgumas ir pajėgumo naudojimas

5b lentelė

Elementai: gamyba, gamybos pajėgumas ir pajėgumo naudojimas

(537)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu bendroji Sąjungos modulių gamyba sumažėjo 26 %, tačiau tarp 2014 m. ir PTL ji padidėjo 4,5 %. Kadangi mažėjo vartojimas, gamybos pajėgumas atitiko mažėjančios gamybos tendenciją ir nagrinėjamuoju laikotarpiu taip pat sumažėjo 25 % Todėl nuo nagrinėjamojo laikotarpio pradžios iki pabaigos pajėgumo naudojimo norma liko stabili, o per PTL pasiekė 53 %. Vis dėlto tarp 2014 m. ir PTL pajėgumo naudojimas smarkiai (9 % punktais) padidėjo (iš viso padidėjimas buvo 19 %). Reikėtų pažymėti, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu atrinktų Sąjungos modulių gamintojų pajėgumo naudojimo norma buvo kur kas didesnė ir per PTL ji pasiekė 85 %, t. y. palyginti su 2012 m. (61 %), ji padidėjo 39 %.

(538)

Sąjungos elementų gamyba nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 19 % 2012–2013 m. gamyba sumažėjo 31 %, tačiau 2013–2014 m. ji padidėjo 49 % ir dar 15 % tarp 2014 m. ir PTL. Tai sutapo su kompensacinių priemonių nustatymu 2013 m. gruodžio mėn. ir nepaisant to, kad 2012–2014 m. vartojimas nuosekliai mažėjo, tarp 2014 m. ir PTL jis padidėjo. Gamybos pajėgumas nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 24 % ir dėl to smarkiai padidėjo pajėgumo naudojimo norma (nuo 45 % 2012 m. iki 70 % per PTL). Panašiai kaip ir modulių gamintojų, atrinktų elementų gamintojų pajėgumo naudojimo norma buvo kur kas didesnė nei visos Sąjungos pramonės (86 %), kuri nagrinėjamuoju laikotarpiu liko stabili.

(539)

Taigi, sumažėjus vartojimui Sąjungos pramonė sumažino savo pajėgumą. Be to, palyginti su 2014 m., per PTL Sąjungos pramonė padidino gamybą ir taip dar labiau pagerino pajėgumo naudojimo normą.

(540)

Sąjungos pramonės pardavimo apimties ir rinkos dalies raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

6a lentelė

Moduliai: pardavimo apimtis ir rinkos dalis

6b lentelė

Elementai: pardavimo apimtis ir rinkos dalis

(541)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu modulių pardavimo apimtis sumažėjo 40 % Tačiau nagrinėjamuoju laikotarpiu 56 % sumažėjus vartojimui atitinkama rinkos dalis smarkiai padidėjo (40 %) ir per PTL pasiekė 35 %.

(542)

Sąjungos pramonės elementų pardavimo apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 9 %. Todėl rinkos dalis padidėjo nuo 23 % 2012 m. iki 33 % per PTL, o vartojimas sumažėjo kur kas mažiau nei modulių (26 %).

(543)

Mažėjant vartojimui ir įsigaliojus kompensacinėms priemonėms Sąjungos pramonė vis dėlto padidino tiek modulių, tiek elementų rinkos dalį.

(544)

Užimtumo ir našumo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

7a lentelė

Moduliai: užimtumas ir našumas

7b lentelė

Elementai: užimtumas ir našumas