28.2.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 50/1

TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2017/330

2017 m. vasario 27 d.

kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 329/2007 dėl ribojančių priemonių Korėjos Liaudies Demokratinei Respublikai

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 215 straipsnį,

atsižvelgdama į 2016 m. gegužės 27 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2016/849 dėl ribojamųjų priemonių Korėjos Liaudies Demokratinei Respublikai, kuriuo panaikinamas Sprendimas 2013/183/BUSP (1),

atsižvelgdama į bendrą Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)

Tarybos reglamentu (EB) Nr. 329/2007 (2) įgyvendinamos Sprendime (BUSP) 2016/849, kuriuo, inter alia, panaikintas ir pakeistas Sprendimas 2013/183/BUSP (3), nustatytos priemonės. 2016 m. lapkričio 30 d. Jungtinių Tautų Saugumo Taryba priėmė Rezoliuciją 2321 (2016), kuria nustatomos naujos priemonės Korėjos Liaudies Demokratinei Respublikai. Šios priemonės apima vario, nikelio, sidabro, cinko, skulptūrų, sraigtasparnių ir laivų eksporto draudimą, jomis sugriežtinami su transporto sektoriumi susiję draudimai ir nustatomi nauji su bankininkystės sektoriumi susiję draudimai;

(2)	2017 m. vasario 27 d. Taryba priėmė Sprendimą (BUSP) 2017/345 (4), kuriuo šios priemonės įgyvendinamos;

(3)	todėl Reglamentas (EB) Nr. 329/2007 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(4)	siekiant užtikrinti, kad šiame reglamente numatytos priemonės būtų veiksmingos, jis turėtų įsigalioti nedelsiant,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentas (EB) Nr. 329/2007 iš dalies keičiamas taip:

1 straipsnyje įterpiamas toks punktas:

„15.	diplomatinės atstovybės, konsulinės įstaigos ir jų darbuotojai apibrėžiami pagal 1961 m. Vienos konvenciją dėl diplomatinių santykių ir 1963 m. Vienos konvenciją dėl konsulinių santykių ir apima Šiaurės Korėjos atstovus, akredituotus valstybėse narėse įsikūrusiose tarptautinėse organizacijose.“;

2 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

2 dalis pakeičiama taip:

„2. I priede išvardijami visi objektai, medžiagos, įranga, prekės ir technologijos, įskaitant programinę įrangą, kurie laikomi dvejopo naudojimo prekėmis ar technologijomis, kaip apibrėžta Tarybos reglamente (EB) Nr. 428/2009 (*1).

Ia priede išvardijami kiti objektai, medžiagos, įranga, prekės ir technologijos, kurie galėtų būti naudojami Šiaurės Korėjos branduolinėse, su kitais masinio naikinimo ginklais ar balistinėmis raketomis susijusiose programose.

Ib priede išvardijami tam tikri pagrindiniai komponentai, skirti balistinių raketų sektoriui.

Ie priede išvardijami aviaciniai degalai, nurodyti 1 dalies b punkte.

Ig priede išvardijami su masinio naikinimo ginklais susiję objektai, medžiagos, įranga, prekės ir technologijos, nustatytos ir nurodytos kaip didesnės rizikos prekės pagal JT Saugumo Tarybos rezoliucijos 2270 (2016) 25 punktą ir JT Saugumo Tarybos rezoliucijos 2321 (2016) 4 ir 7 punktus.

(*1) 2009 m. gegužės 5 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 428/2009, nustatantis Bendrijos dvejopo naudojimo prekių eksporto, persiuntimo, susijusių tarpininkavimo paslaugų ir tranzito kontrolės režimą (OL L 134, 2009 5 29, p. 1).“;"

4 dalis pakeičiama taip:

„4. Draudžiama:

a)	iš Šiaurės Korėjos tiesiogiai ar netiesiogiai importuoti, pirkti ar perduoti Šiaurės Korėjos arba kitokios kilmės auksą, titano rūdą, vanadžio rūdą ir retųjų žemių mineralus, kaip nustatyta Ic priede, arba anglis, geležį ir geležies rūdą, kaip nustatyta Id priede;

b)	iš Šiaurės Korėjos tiesiogiai arba netiesiogiai importuoti, pirkti ar perduoti Ih priede nurodytus Šiaurės Korėjos arba kitokios kilmės varį, nikelį, sidabrą ir cinką;

c)	iš Šiaurės Korėjos tiesiogiai ar netiesiogiai importuoti, pirkti arba perduoti If priede nurodytus Šiaurės Korėjos arba kitokios kilmės naftos produktus;

d)	sąmoningai ir apgalvotai dalyvauti veikloje, kuria siekiama išvengti šios pastraipos a, b ir c punktuose nurodytų draudimų arba dėl kurios jie yra apeinami.

Ic priede išvardijamas auksas, titano rūda, vanadžio rūda ir retųjų žemių mineralai, nurodyti pirmos pastraipos a punkte.

Id priede išvardijamos anglys, geležis ir geležies rūda, nurodytos pirmos pastraipos a punkte.

If priede išvardijami naftos produktai, nurodyti pirmos pastraipos c punkte.

Ih priede išvardijamas varis, nikelis, sidabras ir cinkas, nurodyti pirmos pastraipos b punkte.“;

5 dalis iš dalies keičiama taip:

b punktas pakeičiamas taip:

„b)

sudaryti su geležimi ir geležies rūda susijusius sandorius, kurie, kaip nustatyta, yra skirti tik pragyvenimui ir kurie nesusiję su pajamų gavimu Šiaurės Korėjos branduolinėms ar balistinių raketų programoms arba kita veikla, kuri yra draudžiama pagal JT Saugumo Tarybos rezoliuciją 1718 (2006), 1874 (2009), 2087 (2013), 2094 (2013), 2270 (2016) ar 2321 (2016) arba pagal šį reglamentą;“;

ii)

papildoma šiuo punktu:

„c)

sudaryti su anglimis susijusius sandorius, kurie, kaip nustatyta, yra skirti tik pragyvenimui, jei tenkinamos toliau nurodytos sąlygos:

i)	sandoriai nėra susiję su pajamų gavimu Šiaurės Korėjos branduolinėms ar balistinių raketų programoms arba kita veikla, kuri yra draudžiama pagal JT Saugumo Tarybos rezoliuciją 1718 (2006), 1874 (2009), 2087 (2013), 2094 (2013), 2270 (2016) ar 2321 (2016);

ii)

sandoriuose nedalyvauja asmenys ar subjektai, kurie yra susiję su Šiaurės Korėjos branduolinėmis ar balistinių raketų programomis arba kita veikla, kuri yra draudžiama pagal JT Saugumo Tarybos rezoliuciją 1718 (2006), 1874 (2009), 2087 (2013), 2094 (2013), 2270 (2016) ar 2321 (2016), įskaitant IV priede išvardytus asmenis, subjektus ir organizacijas, arba asmenys ar subjektai, veikiantys jų vardu arba jų nurodymu, arba subjektai, jiems tiesiogiai ar netiesiogiai priklausantys nuosavybės teise arba jų kontroliuojami, arba asmenys ar subjektai, padedantys išvengti sankcijų, ir

iii)	Sankcijų komitetas valstybėms narėms nėra pranešęs apie pasiektą bendrą metams nustatytą ribą.“;

įterpiami šie straipsniai:

„4c straipsnis

1. Draudžiama iš Šiaurės Korėjos tiesiogiai arba netiesiogiai importuoti, pirkti arba perduoti IIIa priede nurodytas Šiaurės Korėjos arba kitokios kilmės skulptūras.

2. Nukrypstant nuo 1 dalyje nustatyto draudimo, atitinkama valstybės narės kompetentinga institucija, nurodyta II priede išvardytose interneto svetainėse, gali leisti vykdyti tokius importo, pirkimo ar perdavimo veiksmus su sąlyga, kad valstybė narė, įvertinus kiekvieną konkretų atvejį, gavo išankstinį Sankcijų komiteto patvirtinimą.

IIIa priede išvardijamos skulptūros, nurodytos 1 dalyje.

4d straipsnis

1. Draudžiama Šiaurės Korėjai tiesiogiai ar netiesiogiai parduoti, tiekti, perduoti arba eksportuoti į ją IIIb priede išvardytus sraigtasparnius ir laivus.

2. Nukrypstant nuo 1 dalyje nustatyto draudimo, atitinkama valstybės narės kompetentinga institucija, nurodyta II priede išvardytose interneto svetainėse, gali leisti vykdyti tokius pardavimo, tiekimo, perdavimo ar eksporto veiksmus su sąlyga, kad valstybė narė, įvertinus kiekvieną konkretų atvejį, gavo išankstinį Sankcijų komiteto patvirtinimą.

3. IIIb priede išvardijami 1 dalyje nurodyti sraigtasparniai ir laivai.

4e straipsnis

1. Draudžiama:

tiesiogiai ar netiesiogiai Šiaurės Korėjos Vyriausybei priklausantiems asmenims, subjektams arba organizacijoms nuomoti nekilnojamąjį turtą arba kitaip suteikti galimybę juo naudotis kitais nei diplomatinės ar konsulinės veiklos tikslais, laikantis 1961 m. Vienos konvencijos dėl diplomatinių santykių ir 1963 m. Vienos konvencijos dėl konsulinių santykių;

b)	tiesiogiai ar netiesiogiai nuomoti nekilnojamąjį turtą iš Šiaurės Korėjos Vyriausybei priklausančių asmenų, subjektų arba organizacijų; arba

dalyvauti bet kokioje veikloje, susijusioje su Šiaurės Korėjos Vyriausybei priklausančių asmenų, subjektų arba organizacijų turimo, nuomojamo arba kitomis teisėmis naudojamo nekilnojamojo turto naudojimu, išskyrus prekių tiekimą ir paslaugų teikimą, kai jos:

i)	yra būtinos diplomatinių atstovybių arba konsulinių įstaigų veikimui, pagal 1961 m. ir 1963 m. Vienos konvencijas; ir

ii)	negali būti naudojamos siekiant tiesiogiai ar netiesiogiai gauti pajamas ar pelną Šiaurės Korėjos Vyriausybės labui.

2. Šiame straipsnyje sąvoka „nekilnojamasis turtas“ reiškia žemę, pastatus ir jų dalis, esančius už Šiaurės Korėjos teritorijos ribų.“;

5 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1. Kroviniai, įskaitant asmeninį ir registruojamą bagažą, esantys Sąjungoje arba gabenami tranzitu per Sąjungos teritoriją, įskaitant oro uostus, jūrų uostus ir laisvąsias zonas, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 952/2013 243–249 straipsniuose, turi būti tikrinami siekiant užtikrinti, kad juose nebūtų objektų, draudžiamų pagal JT Saugumo Tarybos rezoliuciją 1718 (2006), 1874 (2009), 2087 (2013), 2094 (2013), 2270 (2016) ar 2321 (2016) arba šį reglamentą, jei:

a)	krovinio kilmės šalis yra Šiaurės Korėja;

b)	krovinio paskirties šalis yra Šiaurės Korėja;

c)	dėl krovinio tarpininkavo arba jam palankesnes sąlygas sudarė Šiaurės Korėja arba jos piliečiai, arba asmenys ar subjektai, veikiantys jų vardu arba jų nurodymu, arba subjektai, jiems priklausantys nuosavybės teise arba jų kontroliuojami;

d)	dėl krovinio tarpininkavo arba jam palankesnes sąlygas sudarė IV priede nurodyti asmenys, subjektai ar įstaigos; ar

e)	krovinys transportuojamas su Šiaurės Korėjos vėliava plaukiojančiais laivais arba Šiaurės Korėjoje registruotais orlaiviais, arba laivais ar orlaiviais, nepriklausančiais jokiai valstybei.“;

5a straipsnio 1d dalies a punktas pakeičiamas taip:

„a)	uždaryti visas banko sąskaitas kredito arba finansų įstaigoje, nurodytoje 5c straipsnio 2 dalyje;“;

6)	5a straipsnio 1e dalis išbraukiama;

5a straipsnio 1f dalis pakeičiama taip:

„1f. Nukrypstant nuo 1d dalies a ir c punktų, atitinkama valstybės narės kompetentinga institucija, nurodyta II priede išvardytose interneto svetainėse, gali leisti toliau veikti tam tikroms atstovybėms, patronuojamosioms įmonėms arba palikti galioti banko sąskaitas, su sąlyga, kad Sankcijų komitetas, įvertinęs kiekvieną konkretų atvejį, nustatė, kad tos atstovybės, patronuojamosios įmonės ar sąskaitos reikalingos humanitarinei arba diplomatinių atstovybių veiklai Šiaurės Korėjoje arba Jungtinių Tautų, jos specializuotų agentūrų, susijusių organizacijų veiklai arba bet kuriam kitam tikslui, atitinkančiam JT Saugumo Tarybos rezoliucijos 1718 (2006), 1874 (2009), 2087 (2013), 2094 (2013), 2270 (2016) arba 2321 (2016) tikslus.“;

įterpiamas šis straipsnis:

„5aa straipsnis

1. Kredito ir finansų įstaigoms, kurioms taikomas 16 straipsnis, draudžiama atidaryti banko sąskaitas Šiaurės Korėjos diplomatinėms atstovybėms ar konsulinėms įstaigoms ir jų Šiaurės Korėjos darbuotojams.

2. Kredito ir finansų įstaigos, kurioms taikomas 16 straipsnis, ne vėliau kaip 2017 m. balandžio 11 d. uždaro visas Šiaurės Korėjos diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų ir jų Šiaurės Korėjos darbuotojų turimas ar kontroliuojamas banko sąskaitas.

3. Nukrypstant nuo 1 dalies, atitinkama valstybės narės kompetentinga institucija, nurodyta II priede pateiktame interneto svetainių sąraše, gali Šiaurės Korėjos diplomatinės atstovybės, konsulinės įstaigos arba vieno iš jų darbuotojų prašymu leisti atidaryti po vieną banko sąskaitą vienai atstovybei, įstaigai ir darbuotojui, su sąlyga, kad ta atstovybė ar įstaiga yra toje valstybėje narėje arba diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos darbuotojas yra akredituotas toje valstybėje narėje.

4. Nukrypstant nuo 2 dalies, atitinkama valstybės narės kompetentinga institucija, nurodyta II priede pateiktame interneto svetainių sąraše, gali Šiaurės Korėjos atstovybės, įstaigos arba vieno iš jų darbuotojų prašymu leisti neuždaryti banko sąskaitos, su sąlyga, kad valstybė narė nustatė, kad atstovybė, įstaiga yra toje valstybėje narėje ar atstovybės ar įstaigos darbuotojas yra akredituotas toje valstybėje narėje ir neturi jokios kitos banko sąskaitos toje valstybėje narėje. Tuo atveju, kai atstovybė, įstaiga arba jų darbuotojas turi daugiau negu vieną banko sąskaitą toje valstybėje narėje, atstovybė, įstaiga arba jų darbuotojas gali nurodyti, kurią banko sąskaitą palikti.

5. Laikydamosi taikytinų 1961 m. Vienos konvencijos dėl diplomatinių santykių ir 1963 m. Vienos konvencijos dėl konsulinių santykių taisyklių, valstybės narės praneša kitoms valstybėms narėms ir Komisijai visų toje valstybėje narėje akredituotų diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų Šiaurės Korėjos darbuotojų vardus, pavardes ir identifikuojamąją informaciją ne vėliau kaip 2017 m. kovo 13 d., o apie vėlesnius to sąrašo atnaujinimus – per savaitę nuo kiekvieno pasikeitimo. Valstybės narės informuoja kitas valstybes nares ir Komisiją apie visus pagal 3 ir 4 dalis suteiktus leidimus. Atitinkama valstybės narės kompetentinga institucija, nurodyta II priede pateiktame interneto svetainių sąraše, gali informuoti tos valstybės narės kredito ir finansų įstaigas apie visų toje valstybėje narėje ar bet kurioje kitoje valstybėje narėje akredituotų diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų Šiaurės Korėjos darbuotojų tapatybę.“;

9)	6 straipsnyje įterpiama tokia dalis: „1a. Visi IVa priede išvardyti laivai mobilizuojami ir jų laikomi lėšos ir ekonominiai ištekliai įšaldomi Sankcijų komiteto sprendimu. IVa priede išvardijami Sankcijų komiteto pagal JT Saugumo Tarybos rezoliucijos 2321 (2016) 12 punktą nurodyti laivai.“;

10)

9b straipsnis pakeičiamas taip:

„9b straipsnis

1. Draudžiama teikti finansavimą ar finansinę pagalbą prekybai su Šiaurės Korėja, įskaitant eksporto kreditų, garantijų ar draudimo teikimą, fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams ar įstaigoms, dalyvaujantiems tokioje prekyboje.

2. Nukrypstant nuo 1 dalies, atitinkama valstybės narės kompetentinga institucija, nurodyta II priede išvardytose interneto svetainėse, gali leisti teikti finansinę paramą prekybai su Šiaurės Korėja su sąlyga, kad valstybė narė, įvertinus kiekvieną konkretų atvejį, gavo išankstinį Sankcijų komiteto patvirtinimą.

3. Atitinkama valstybė narė informuoja kitas valstybes nares ir Komisiją apie visus pagal 2 dalį suteiktus leidimus.“;

11)

11a straipsnis iš dalies keičiamas taip:

1 dalis papildoma šiuo punktu:

„f)	įtrauktam į IVa priedą, jei tokį sprendimą priėmė Sankcijų komitetas.“;

2–6 dalys pakeičiamos taip:

„2. 1 dalis netaikoma:

a)	ekstremaliosios situacijos atveju;

b)	jeigu laivas grįžta į kilmės uostą;

c)	laivo įplaukimo į uostą, kad būtų atliktas patikrinimas, atveju, kai tai susiję su laivu, kuris patenka į 1 dalies a–e punktų taikymo sritį.

3. Nukrypstant nuo 1 dalyje nurodyto draudimo, kai tai susiję su laivu, kuris patenka į 1 dalies a–e punktų taikymo sritį, atitinkama valstybės narės kompetentinga institucija, nurodyta II priede pateiktame interneto svetainių sąraše, gali leisti laivui įplaukti į uostą, jei:

a)	Sankcijų komitetas iš anksto nustatė, kad tai būtina humanitariniais tikslais arba kitais tikslais, atitinkančiais JT Saugumo Tarybos rezoliucijos 2270 (2016) tikslus, arba

b)	valstybė narė iš anksto nustatė, kad tai būtina humanitariniais tikslais arba kitais tikslais, atitinkančiais šio reglamento tikslus.

4. Nukrypstant nuo 1 dalies f punkte nurodyto draudimo, atitinkama valstybės narės kompetentinga institucija, nurodyta II priede pateiktame interneto svetainių sąraše, gali leisti laivui įplaukti į uostą, jei taip yra nurodęs Sankcijų komitetas.

5. Bet kuriam Šiaurės Korėjos oro vežėjų eksploatuojamam arba Šiaurės Korėjos kilmės orlaiviui draudžiama pakilti iš Sąjungos teritorijos, nusileisti joje arba skristi virš jos.

6. 5 dalis netaikoma:

a)	jeigu orlaivis leidžiasi, kad būtų atliktas patikrinimas;

b)	avarinio tūpimo atveju.

7. Nukrypstant nuo 5 dalies, II priede pateiktame interneto svetainių sąraše nurodyta atitinkama valstybės narės kompetentinga institucija gali leisti orlaiviui pakilti iš Sąjungos teritorijos, nusileisti joje arba skristi virš jos, jeigu ta kompetentinga institucija iš anksto nustatė, kad tai būtina humanitariniais ar kitais tikslais, atitinkančiais šio reglamento tikslus.“;

12)

11b straipsnis pakeičiamas taip:

„11b straipsnis

1. Draudžiama:

nuomoti arba frachtuoti laivus ar orlaivius arba teikti įgulų paslaugas Šiaurės Korėjai, į IV sąrašą įtrauktiems asmenims ar subjektams, visiems kitiems Šiaurės Korėjos subjektams, visiems kitiems asmenims ar subjektams, padėjusiems pažeisti JT Saugumo Tarybos rezoliucijos 1718 (2006), 1874 (2009), 2087 (2013), 2094 (2013), 2270 (2016) arba 2321 (2016) nuostatas, arba bet kuriam asmeniui arba subjektui, veikiančiam tokio asmens ar subjekto vardu arba jų nurodymu, ir jiems nuosavybės teise priklausantiems arba kontroliuojamiems subjektams;

b)	iš Šiaurės Korėjos gauti laivų ar orlaivių įgulų paslaugas;

c)	turėti nuosavą, nuomoti, eksploatuoti, apdrausti bet kurį su Šiaurės Korėjos vėliava plaukiojantį laivą arba tokiam laivui teikti laivo klasifikavimo ar susijusias paslaugas;

d)	registruoti arba išlaikyti registre bet kurį Šiaurės Korėjai arba Šiaurės Korėjos piliečiams priklausantį, jų kontroliuojamą arba su jų įgula plaukiojantį laivą arba laivą, kuris buvo kitos valstybės išregistruotas pagal JT Saugumo Tarybos rezoliucijos 2321 (2016) 24 punktą;

e)	teikti draudimo ar perdraudimo paslaugas Šiaurės Korėjai priklausantiems, jos kontroliuojamiems arba eksploatuojamiems laivams.

2. Nukrypstant nuo 1 dalies a punkte nustatyto draudimo, atitinkama valstybės narės kompetentinga institucija, nurodyta II priede išvardytose interneto svetainėse, gali leisti nuomoti, frachtuoti arba teikti įgulų paslaugas su sąlyga, kad valstybė narė, įvertinus kiekvieną konkretų atvejį, gavo išankstinį Sankcijų komiteto patvirtinimą.

3. Nukrypstant nuo 1 dalies b ir c punktuose nustatytų draudimų, atitinkama valstybės narės kompetentinga institucija, nurodyta II priede išvardytose interneto svetainėse, gali leisti turėti nuosavą, nuomoti, eksploatuoti bet kurį su Šiaurės Korėjos vėliava plaukiojantį laivą arba teikti laivo klasifikavimo ar susijusias paslaugas, arba registruoti ar palikti registre bet kurį laivą, kuris nuosavybės teise priklauso Šiaurės Korėjai arba jos piliečiams, yra jų kontroliuojamas ar eksploatuojamas, jeigu, valstybės narė, įvertinus kiekvieną konkretų atvejų, gavo išankstinį Sankcijų komiteto patvirtinimą

4. Nukrypstant nuo 1 dalies e punkte nustatyto draudimo, valstybės narės kompetentinga institucija, nurodyta II priede išvardytose interneto svetainėse, gali leisti teikti draudimo ir perdraudimo paslaugas su sąlyga, kad Sankcijų komitetas, įvertinęs kiekvieną konkretų atvejį, nustatė, kad laivas naudojamas išimtinai pragyvenimo tikslais ir Šiaurės Korėjos asmenys ar subjektai jo nenaudos pajamoms gauti arba išimtinai humanitariniais tikslais.

5. Susijusi valstybė narė informuoja kitas valstybes nares ir Komisiją apie visus pagal 2, 3 ir 4 dalis suteiktus leidimus.“;

13)

įterpiamas šis straipsnis:

„11c straipsnis

Nukrypstant nuo draudimų, kylančių iš JT Saugumo Tarybos Rezoliucijos 1718 (2006), 1874 (2009), 2087 (2013), 2094 (2013), 2070 (2016) arba 2321 (2016), atitinkama valstybės narės kompetentinga institucija, nurodyta II priede išvardytose interneto svetainėse, gali leisti vykdyti bet kokią veiklą, jei Sankcijų komitetas, įvertinęs kiekvieną konkretų atvejį, nustatė, kad ji reikalinga norint palengvinti tarptautinių ir nevyriausybinių organizacijų darbą vykdant paramos ir pagalbos teikimo veiklą Šiaurės Korėjos civiliams gyventojams pagal JT Saugumo Tarybos rezoliucijos 2321 (2016) 46 punktą.“;

14)

13 straipsnio 1 dalies c, d ir g punktai pakeičiami taip:

„c)

iš dalies pakeisti III, IIIa ir IIIb priedus, siekiant patikslinti arba adaptuoti juose pateiktus prekių sąrašus pagal Sankcijų komiteto arba JT Saugumo Tarybos paskelbtas apibrėžtis arba gaires ir, jeigu tai būtina ar tikslinga, papildyti juos kodais iš Kombinuotosios nomenklatūros, pateiktos Reglamento (EEB) Nr. 2658/87 I priede;“;

„d)	iš dalies pakeisti IV ir IVa priedus remiantis Sankcijų komiteto arba JT Saugumo Tarybos sprendimais;“;

„g)	iš dalies pakeisti Ig ir Ih priedus, remiantis Sankcijų komiteto ar JT Saugumo Tarybos priimtais sprendimais, ir papildyti juos kodais iš Kombinuotosios nomenklatūros, pateiktos Reglamento (EEB) Nr. 2658/87 I priede.“

2 straipsnis

Šio reglamento I, II, III ir IV priedai pridedami prie Reglamento (EB) Nr. 329/2007 atitinkamai kaip Ih, IIIa, IIIb ir IVa priedai.

3 straipsnis

Ig priede tekstas:

„Su masinio naikinimo ginklais susiję objektai, medžiagos, įranga, prekės ir technologijos, nustatytos ir nurodytos kaip didesnės rizikos prekės pagal JT Saugumo Tarybos rezoliucijos 2270 25 punktą.“

pakeičiamas taip:

„Su masinio naikinimo ginklais susiję objektai, medžiagos, įranga, prekės ir technologijos, nustatytos ir įtrauktos į sąrašą pagal JT Saugumo Tarybos rezoliucijos 2270 (2016) 25 punktą bei JT Saugumo Tarybos rezoliucijos 2321 (2016) 4 ir 7 punktus.“

4 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2017 m. vasario 27 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

K. MIZZI

(1) OL L 141, 2016 5 28, p. 79.

(2) 2007 m. kovo 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 329/2007 dėl ribojančių priemonių Korėjos Liaudies Demokratinei Respublikai (OL L 88, 2007 3 29, p. 1).

(3) 2013 m. balandžio 22 d. Tarybos sprendimas 2013/183/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Korėjos Liaudies Demokratinei Respublikai, kuriuo panaikinamas Sprendimas 2010/800/BUSP (OL L 111, 2013 4 23, p. 52).

(4) 2017 m. vasario 27 d. Tarybos sprendimas (BUSP) 2017/345, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas (BUSP) 2016/849 dėl ribojamųjų priemonių Korėjos Liaudies Demokratinei Respublikai (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 59).

I PRIEDAS

„Ih PRIEDAS

Varis, nikelis, sidabras ir cinkas, nurodyti 2 straipsnio 4 dalies b punkte“

II PRIEDAS

„IIIa PRIEDAS

4c straipsnio 1 dalyje nurodytos skulptūros“

III PRIEDAS

„IIIb PRIEDAS

4d straipsnio 1 dalyje nurodyti sraigtasparniai ir laivai“

IV PRIEDAS

„IVa PRIEDAS

Pagal JT Saugumo Tarybos rezoliucijos 2321 (2016) 12 punktą nurodyti laivai“

28.2.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 50/9

TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2017/331

2017 m. vasario 27 d.

kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 765/2006 dėl Baltarusijai taikomų ribojamųjų priemonių

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 215 straipsnį,

atsižvelgdama į 2012 m. spalio 15 d. Tarybos sprendimą 2012/642/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Baltarusijai (1),

atsižvelgdama į bendrą Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)	Tarybos reglamente (EB) Nr. 765/2006 (2) nustatytas draudimas eksportuoti bet kuriam asmeniui, subjektui ar organizacijai įrangą, kuri galėtų būti naudojama vidaus represijoms Baltarusijoje, taip pat teikti susijusią techninę pagalbą, tarpininkavimo paslaugas, finansavimą arba finansinę paramą;

(2)	Reglamentu (EB) Nr. 765/2006 įgyvendinamos Sprendime 2012/642/BUSP nustatytos priemonės;

(3)	Tarybos sprendimu (BUSP) 2017/350 (3), kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2012/642/BUSP, biatlono įrangai nustatoma draudimo eksportuoti išimtis;

(4)	Jokia šio reglamento nuostata nedaro poveikio licencijų išdavimo reikalavimams pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 258/2012 (4);

(5)	todėl Reglamentas (EB) Nr. 765/2006 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(6)	siekiant užtikrinti, kad šiame reglamente numatytos priemonės būtų veiksmingos, jis turėtų įsigalioti nedelsiant,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

1. Reglamentas (EB) Nr. 765/2006 iš dalies keičiamas taip:

1a straipsnis papildomas šia dalimi:

„4. 1 dalis netaikoma graižtviniams šautuvams ir jų šaudmenims bei taikikliams, kurie išvardyti IV priede ir kurie atitinka biatlono įrangos specifikacijas, apibrėžtas Tarptautinės biatlono sąjungos renginių ir varžybų taisyklėse ir yra skirti išimtinai naudoti biatlono renginiuose ir treniruotėse.“;

1b straipsnis papildomas šia dalimi:

2. Šio reglamento priedo tekstas pridedamas kaip Reglamento (EB) Nr. 765/2006 IV priedas.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2017 m. vasario 27 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

K. MIZZI

(1) OL L 285, 2012 10 17, p. 1.

(2) 2006 m. gegužės 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 765/2006 dėl Baltarusijai taikomų ribojamųjų priemonių (OL L 134, 2006 5 20, p. 1).

(3) 2017 m. vasario 27 d. Tarybos sprendimas (BUSP) 2017/350, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2012/642/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Baltarusijai (OL L 50, 2017 2 28, p. 81).

(4) 2012 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 258/2012, kuriuo įgyvendinamas Jungtinių Tautų protokolo prieš neteisėtą šaunamųjų ginklų, jų dalių ir komponentų bei šaudmenų gamybą ir prekybą jais, papildančio Jungtinių Tautų Konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą (JT šaunamųjų ginklų protokolas), 10 straipsnis ir nustatoma šaunamųjų ginklų, jų dalių ir komponentų bei šaudmenų eksporto leidimų sistema, importo ir tranzito priemonės (OL L 94, 2012 3 30, p. 1).

PRIEDAS

„IV PRIEDAS

1a ir 1b straipsniuose nurodyti graižtviniai šautuvai ir jų šaudmenys bei taikikliai, kurie atitinka biatlono įrangos specifikacijas, apibrėžtas Tarptautinės biatlono sąjungos renginių ir varžybų taisyklėse.

Biatlono graižtviniai šautuvai:

ex 9303 30

Kiti sportiniai, medžiokliniai arba šaudymui į taikinius skirti graižtviniai šautuvai

Biatlono graižtvinių šautuvų šaudmenys:

ex 9306 21	Lygiavamzdžių šautuvų šoviniai
ex 9306 29	Lygiavamzdžių šautuvų šovinių dalys
ex 9306 30 90	Kitų ginklų nei lygiavamzdžiai šautuvai, koviniai ginklai, revolveriai ir pistoletai, priskiriami 9302 pozicijai, automatiniai šautuvai, priskiriami 9301 pozicijai, šoviniai ir jų dalys

Biatlono graižtvinių šautuvų taikikliai:

ex 9305 20

Lygiavamzdžių arba graižtvinių šautuvų, priskiriamų 9303 pozicijai, dalys ir reikmenys“

28.2.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 50/11

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2017/332

2017 m. vasario 14 d.

kuriuo patvirtinamas reikšmingas saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų registre įregistruoto pavadinimo [Pistacchio Verde di Bronte (SKVN)] specifikacijos pakeitimas

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų (1), ypač į jo 52 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)	remdamasi Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 53 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa, Komisija išnagrinėjo Italijos pateiktą saugomos kilmės vietos nuorodos „Pistacchio Verde di Bronte“, kuri įregistruota Komisijos reglamentu (ES) Nr. 21/2010 (2), specifikacijos pakeitimo paraišką;

(2)	remiantis Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 53 straipsnio 2 dalies nuostatomis, šis pakeitimas yra reikšmingas, todėl pakeitimo paraišką Komisija paskelbė Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (3), kaip reikalaujama minėto reglamento 50 straipsnio 2 dalies a punkte;

(3)	prieštaravimo pareiškimų pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 51 straipsnį Komisija negavo, todėl šis specifikacijos pakeitimas turi būti patvirtintas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtas pavadinimo „Pistacchio Verde di Bronte“ (SKVN) specifikacijos pakeitimas patvirtinamas.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2017 m. vasario 14 d.

Komisijos vardu

Pirmininko pavedimu

Phil HOGAN

Komisijos narys

(1) OL L 343, 2012 12 14, p. 1.

(2) 2010 m. sausio 12 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 21/2010, kuriuo į saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų registrą įtraukiamas pavadinimas [Pistacchio Verde di Bronte (SKVN)] (OL L 8, 2010 1 13, p. 3).

(3) OL C 403, 2016 11 1, p. 14.

28.2.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 50/12

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2017/333

2017 m. vasario 14 d.

kuriuo patvirtinamas reikšmingas saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų registre įregistruoto pavadinimo [Schwäbische Spätzle/Schwäbische Knöpfle (SGN)] specifikacijos pakeitimas

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

kadangi:

(1)	remdamasi Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 53 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa, Komisija išnagrinėjo Vokietijos pateiktą saugomos geografinės nuorodos „Schwäbische Spätzle“/„Schwäbische Knöpfle“, kuri įregistruota Komisijos reglamentu (ES) Nr. 186/2012 (2), specifikacijos pakeitimo paraišką;

(2)	remiantis Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 53 straipsnio 2 dalies nuostatomis, šis pakeitimas yra reikšmingas, todėl pakeitimo paraišką Komisija paskelbė Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (3), kaip reikalaujama minėto reglamento 50 straipsnio 2 dalies a punkte;

(3)	prieštaravimo pareiškimų pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 51 straipsnį Komisija negavo, todėl šis specifikacijos pakeitimas turi būti patvirtintas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtas pavadinimo „Schwäbische Spätzle“/„Schwäbische Knöpfle“ (SGN) specifikacijos pakeitimas patvirtinamas.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2017 m. vasario 14 d.

Komisijos vardu

Pirmininko pavedimu

Phil HOGAN

Komisijos narys

(1) OL L 343, 2012 12 14, p. 1.

(2) 2012 m. kovo 7 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 186/2012, kuriuo į saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų registrą įtraukiamas pavadinimas [Schwäbische Spätzle/Schwäbische Knöpfle (SGN)] (OL L 69, 2012 3 8, p. 3).

(3) OL C 403, 2016 11 1, p. 20.

28.2.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 50/13

KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) 2017/334

2017 m. vasario 27 d.

kuriuo ištaisomos Reglamento (ES) Nr. 1321/2014 dėl orlaivių nepertraukiamojo tinkamumo skraidyti ir aviacijos produktų, dalių bei prietaisų tinkamumo naudoti ir šias užduotis atliekančių organizacijų bei darbuotojų patvirtinimo redakcijos bulgarų, estų, nyderlandų ir vokiečių kalbomis

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2008 m. vasario 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 216/2008 dėl bendrųjų taisyklių civilinės aviacijos srityje ir įsteigiantį Europos aviacijos saugos agentūrą, panaikinantį Tarybos direktyvą 91/670/EEB, Reglamentą (EB) Nr. 1592/2002 ir Direktyvą 2004/36/EB (1), ypač į jo 5 straipsnio 5 dalį,

kadangi:

(1)

Komisijos reglamento (ES) Nr. 1321/2014 (2) su pakeitimais, padarytais Reglamentu (ES) 2015/1088 (3), redakcijoje olandų kalba, konkrečiau – II priedo (145 dalies) 145.A.55 dalies c punkto 3 papunktyje yra klaida, susijusi su laikotarpio, kurį laikomi techninės priežiūros užrašai turi būti perduodami, metų skaičiumi. Todėl reglamento redakcija olandų kalba turi būti pataisyta. Teksto redakcijų kitomis kalbomis taisyti nereikia;

(2)

Reglamento (ES) Nr. 1321/2014 su pakeitimais, padarytais Reglamentu (ES) 2015/1088, redakcijose bulgarų, estų ir vokiečių kalbomis, konkrečiau – II priedo (145 dalies) 145.A.70 dalies a punkto 6 papunktyje yra klaida, susijusi su termino „pagalbiniai darbuotojai“ praleidimu. Todėl reglamento redakcijos bulgarų, estų ir vokiečių kalbomis turi būti pataisyta. Teksto redakcijų kitomis kalbomis taisyti nereikia;

(3)	todėl Reglamentas (ES) Nr. 1321/2014 turėtų būti atitinkamai ištaisytas;

(4)	šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka pagal Reglamento (EB) Nr. 216/2008 65 straipsnio 1 dalį įsteigto komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

(Taikoma tik redakcijoms bulgarų, estų, nyderlandų ir vokiečių kalbomis.)

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2017 m. vasario 27 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER

(1) OL L 79, 2008 3 19, p. 1.

(2) 2014 m. lapkričio 26 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1321/2014 dėl orlaivių nepertraukiamojo tinkamumo skraidyti ir aviacijos produktų, dalių bei prietaisų tinkamumo naudoti ir šias užduotis atliekančių organizacijų bei darbuotojų patvirtinimo (OL L 362, 2014 12 17, p. 1).

(3) 2015 m. liepos 3 d. Komisijos reglamentas (ES) 2015/1088, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1321/2014 ir nustatomos lengvesnės bendrosios aviacijos orlaivių techninės priežiūros procedūros (OL L 176, 2015 7 7, p. 4).

28.2.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 50/15

KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) 2017/335

2017 m. vasario 27 d.

kuriuo dėl steviolio glikozidų (E 960) naudojimo kaip saldiklio tam tikruose mažiau kalorijų turinčiuose konditerijos gaminiuose iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1333/2008 II priedas

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1333/2008 dėl maisto priedų (1), ypač į jo 10 straipsnio 3 dalį,

kadangi:

(1)	Reglamento (EB) Nr. 1333/2008 II priede nustatytas Sąjungos maisto priedų, leidžiamų naudoti maisto produktuose, sąrašas ir jų naudojimo sąlygos;

(2)	pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1331/2008 (2) 3 straipsnio 1 dalyje nurodytą bendrąją procedūrą tas sąrašas gali būti atnaujintas Komisijos iniciatyva arba gavus paraišką;

(3)	2015 m. gegužės 27 d. pateikta paraiška dėl leidimo naudoti steviolio glikozidus (E 960) kaip saldiklį tam tikruose mažiau kalorijų turinčiuose konditerijos gaminiuose. Pagal Reglamento (EB) Nr. 1331/2008 4 straipsnį su paraiška vėliau supažindintos valstybės narės;

(4)

steviolio glikozidai – nekaloringos saldaus skonio sudedamosios dalys, kurios pagal Reglamento (EB) Nr. 1333/2008 7 straipsnį gali būti naudojamos kaloringiems cukrums pakeisti tam tikruose konditerijos gaminiuose: taip sumažinamas jų kaloringumas, o vartotojams pasiūloma mažiau kalorijų turinčių produktų. Steviolio glikozidus naudojant kartu su cukrumi produktams suteikiamas saldumas ir pagerinamos skonio savybės, palyginti su produktais, kuriems saldinti naudojami tik steviolio glikozidai, nes cukrus slopina steviolio glikozidų poskonį;

(5)	pagal Reglamento (EB) Nr. 1331/2008 3 straipsnio 2 dalį Komisija, siekdama atnaujinti Reglamento (EB) Nr. 1333/2008 II priede nustatytą Sąjungos maisto priedų sąrašą, turi prašyti Europos maisto saugos tarnybos (toliau – Tarnyba) pateikti nuomonę;

(6)	2010 m. Tarnyba priėmė mokslinę nuomonę (3) dėl steviolio glikozidų kaip maisto priedo (E 960) naudojimo ir nustatė, kad leidžiama steviolio glikozidų paros norma (LPN), išreikšta steviolio ekvivalentais, yra 4 mg, apskaičiuota vienam kilogramui kūno svorio per dieną;

(7)

2015 m. Tarnyba peržiūrėjo steviolio glikozidų poveikio vertinimą ir padarė išvadą, kad įvertintas poveikis buvo mažesnis nei LPN visų amžiaus grupių asmenims, išskyrus vieną šalį, kurioje poveikis mažiems vaikams yra viršutinėje ribų dalyje (95-asis procentilis) (4). 2015 m. institutui Rijksinstituut voor Volksgezondheid en Milieu apskaičiavus poveikį nustatyta, kad, darant prielaidą, jog produktai, kurių sudėtyje yra steviolio glikozidų, užima 25 % rinkos, o lojalumas prekės ženklui yra 100 %, siūlomas paskirties išplėtimas neturi įtakos 95-ajam procentiliui, kalbant apie poveikį dvejų–šešerių metų amžiaus vaikams Nyderlanduose;

(8)

2015 m. paskelbtoje nuomonėje Tarnyba nurodė, kad visų apribojimų ir išimčių, taikomų dėl steviolio glikozidų (E 960) naudojimo maisto produktuose, priskiriamuose prie 05.2 maisto produktų kategorijos, neįmanoma nurodyti klasifikavimo sistemoje „FoodEx“. Todėl visai maisto produktų kategorijai nustačius 2 000 mg/kg didžiausią leidžiamą kiekį poveikis buvo pervertintas. Be to, 05.2 kategorijos „Kiti konditerijos gaminiai, įskaitant burnos kvapo gaivinamąsias pastiles“ maisto produktai nebuvo įvardyti kaip vieni iš pagrindinių maisto produktų kategorijų, dėl kurių padidėja steviolio glikozidų (E 960) poveikis;

(9)	atsižvelgiant į tai, kad įvertintas poveikis yra mažesnis nei LPN visų amžiaus grupių asmenims, steviolio glikozidų (E 960) kaip saldiklio naudojimas siūlomomis paskirtimis ir naudojamas kiekis nekelia pavojaus saugai;

(10)

todėl tikslinga leisti naudoti steviolio glikozidus (E 960) kaip saldiklį tam tikruose mažiau kalorijų turinčiuose konditerijos gaminiuose, priskiriamuose prie 05.2 maisto produktų kategorijos „Kiti konditerijos gaminiai, įskaitant burnos kvapo gaivinamąsias pastiles“: kietuosiuose konditerijos gaminiuose (saldainiuose ir ledinukuose), minkštuosiuose konditerijos gaminiuose (kramtomuosiuose saldainiuose, guminukuose ir plaktos cukraus masės gaminiuose/zefyriniuose saldainiuose), paprastajame saldymedyje, nugoje ir marcipane (ne daugiau kaip 350 mg/kg); stipriai aromatizuotose gaivinamosiose pastilėse (ne daugiau kaip 670 mg/kg) ir burnos kvapo gaivinamosiose pastilėse (ne daugiau kaip 2 000 mg/kg);

(11)	Reglamento (EB) Nr. 1333/2008 II priedas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(12)	šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1333/2008 II priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento priedą.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2017 m. vasario 27 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER

(1) OL L 354, 2008 12 31, p. 16.

(2) 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1331/2008, nustatantis maisto priedų, fermentų ir kvapiųjų medžiagų leidimų suteikimo procedūrą (OL L 354, 2008 12 31, p. 1).

(3) EFSA Journal 2010; 8(4):1537.

(4) EFSA Journal 2015;13(6):4146.

PRIEDAS

Reglamento (EB) Nr. 1333/2008 II priedo E dalyje nurodyta 05.2 maisto produktų kategorija „Kiti konditerijos gaminiai, įskaitant burnos kvapo gaivinamąsias pastiles“ iš dalies keičiama taip:

Steviolio glikozidams (E 960) skirtas įrašas su nuoroda „Tik konditerijos gaminiai, į kuriuos nepridėta cukraus“ pakeičiamas taip:

„E 960

Steviolio glikozidai

350

(60)

Tik konditerijos gaminiai, į kuriuos nepridėta cukraus

Tik mažiau kalorijų turintys kietieji konditerijos gaminiai (saldainiai ir ledinukai)

Tik mažiau kalorijų turintys minkštieji konditerijos gaminiai (kramtomieji saldainiai, guminukai ir plaktos cukraus masės gaminiai/zefyriniai saldainiai)

Tik mažiau kalorijų turintis paprastasis saldymedis

Tik mažiau kalorijų turinti nuga

Tik mažiau kalorijų turintis marcipanas“

Steviolio glikozidams (E 960) skirtas įrašas su nuoroda „Tik stipriai aromatizuotos gaivinamosios pastilės, į kurias nepridėta cukraus“ pakeičiamas taip:

„E 960

Steviolio glikozidai

670

(60)

Tik stipriai aromatizuotos gaivinamosios pastilės, turinčios mažiau kalorijų arba į kurias nepridėta cukraus“

Steviolio glikozidams (E 960) skirtas įrašas su nuoroda „Tik burnos kvapo gaivinamosios pastilės, į kurias nepridėta cukraus“ pakeičiamas taip:

„E 960

Steviolio glikozidai

2 000

(60)

Tik burnos kvapo gaivinamosios pastilės, turinčios mažiau kalorijų arba į kurias nepridėta cukraus“

28.2.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 50/18

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2017/336

2017 m. vasario 27 d.

kuriuo tam tikroms importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos kilmės nelegiruotojo plieno arba kito legiruotojo plieno sunkiosioms plokštėms nustatomas galutinis antidempingo muitas ir galutinis laikinojo muito surinkimas

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/1036 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių (1) (toliau – pagrindinis reglamentas), ypač į jo 9 straipsnio 4 dalį,

kadangi:

1. PROCEDŪRA

1.1. Laikinosios priemonės

(1)

2016 m. spalio 7 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2016/1777 (2) (toliau – laikinasis reglamentas) Europos Komisija (toliau – Komisija) nustatė laikinąjį antidempingo muitą į Europos Sąjungą (toliau – Sąjunga) importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR) kilmės plokštiems produktams iš nelegiruotojo arba legiruotojo plieno (išskyrus nerūdijantįjį plieną, silicinį elektrotechninį plieną, įrankinį plieną ir greitapjovį plieną), karštai valcuotiems, neplakiruotiems, nepadengtiems arba neapvilktiems, nesuvyniotiems į ritinius, kurių storis didesnis kaip 10 mm, o plotis ne mažesnis kaip 600 mm, arba kurių storis ne mažesnis kaip 4,75 mm, bet ne didesnis kaip 10 mm, o plotis ne mažesnis kaip 2 050 mm (toliau – sunkiosios plokštės).

(2)

Gavusi 2016 m. sausio 4 d. Europos plieno asociacijos (toliau – „Eurofer“) gamintojų, kurie Sąjungoje pagamina daugiau nei 25 % visų sunkiųjų plokščių, vardu pateiktą skundą, 2016 m. vasario 13 d. Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtu pranešimu (toliau – pranešimas apie inicijavimą) inicijavo tyrimą.

(3)

Kaip nurodyta laikinojo reglamento 28 ir 29 konstatuojamosiose dalyse, atliekant tyrimą dėl dempingo ir žalos nagrinėtas 2015 m. sausio 1 d. – 2015 m. gruodžio 31 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis arba TL), o tiriant žalai įvertinti svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2012 m. sausio 1 d. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

1.2. Registracija

(4)	Komisija Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2016/1357 (3) (toliau – registracijos reglamentas) nuo 2016 m. rugpjūčio 11 d. nustatė privalomą KLR kilmės sunkiųjų plokščių importo registraciją. Importo registracija nutraukta 2016 m. spalio 8 d. nustačius laikinąsias priemones.

(5)	Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta 20 dienų nuo registracijos pradžios pastaboms pateikti. Pastabų nebuvo gauta.

1.3. Tolesnė procedūra

(6)

Atskleidus esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis buvo nustatytas laikinasis antidempingo muitas (toliau – pirminis faktų atskleidimas), „Eurofer“, KLR plieno gamintojų asociacija (toliau – CISA), KLR eksportuojantis gamintojas, laikinojo reglamento 34 konstatuojamojoje dalyje nurodytas Sąjungos sunkiųjų plokščių importuotojas (toliau – vienas importuotojas) ir galutinės grandies pramonės (toliau – vėjo jėgainių bokštų) ad hoc naudotojų asociacija raštu pateikė pastabų dėl preliminarių išvadų.

(7)	Šalims, kurios to prašė, buvo suteikta galimybė būti išklausytoms. Buvo išklausytas vienas KLR eksportuojantis gamintojas, CISA ir vienas importuotojas.

(8)	Komisija išnagrinėjo suinteresuotųjų šalių žodžiu ir raštu pateiktas pastabas ir prireikus jas toliau pakomentavo.

(9)

Komisija toliau rinko ir tikrino visą informaciją, kurią manė esant reikalingą norint padaryti galutines išvadas. Siekiant patikrinti nesusijusių importuotojų klausimyno atsakymus, tikrinamieji vizitai surengti toliau išvardytų bendrovių patalpose:

—	„Network Steel S.L.“, Madridas, Ispanija,

—	„Primex Steel Trading GmbH“, Diuseldorfas, Vokietija,

—	„Salzgitter Mannesmann International GmbH“, Diuseldorfas, Vokietija.

(10)	Komisija visoms šalims pranešė apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis į Sąjungą importuojamoms KLR kilmės sunkiosioms plokštėms ketino nustatyti galutinį antidempingo muitą ir galutinai surinkti garantijomis užtikrintas laikinojo muito sumas (toliau – galutinis faktų atskleidimas).

(11)

Visoms šalims buvo suteiktas laikotarpis, per kurį jos galėjo teikti pastabas dėl šio galutinio faktų atskleidimo. „Eurofer“, CISA ir vienas importuotojas pateikė raštu savo pastabas po galutinio faktų atskleidimo ir per klausymo posėdį. Suinteresuotųjų šalių pateiktos pastabos išnagrinėtos ir prireikus į jas atsižvelgta.

1.4. Atranka

(12)	CISA tvirtino, kad buvo atrinkta per mažai Sąjungos gamintojų ir pardavimo apimtis yra nepakankama: jiems teko 28,5 % viso Sąjungos pramonės pardavimo.

(13)	Kaip nurodyta laikinojo reglamento 12 konstatuojamojoje dalyje, Sąjungos gamintojų atranka atlikta atsižvelgiant į didžiausią pardavimo Sąjungoje apimtį per tiriamąjį laikotarpį, kurią buvo galima pagrįstai ištirti per nustatytą laiką.

(14)

Jau vien dėl šios priežasties argumentas turi būti atmestas. Kaip nurodyta 197 konstatuojamojoje dalyje, kone visiškai sutampa daugiau nei 90 % (pagal apimtį) ir maždaug 70 % (pagal produkto kontrolės numerį (toliau – PKN), pagal kurį tyrimo tikslais skirstomos produkto rūšys) atrinktų KLR eksportuojančių gamintojų eksportuojamų produktų rūšių ir atrinktų Sąjungos gamintojų Sąjungos rinkoje parduodamų produktų rūšių.

(15)

Po galutinio faktų atskleidimo savo pastabose ir klausymo posėdžio metu CISA grįžo prie šio klausimo, pareikšdama, kad labai sunku patikėti, kad PKN kone visiškai sutampa, nors tarp visų trijų atrinktų Sąjungos gamintojų parduodamų produktų daugumos PKN nėra. Komisija pažymi, kad PKN sutapimas vėliau buvo patikrintas dar kartą ir buvo nustatyta, kad 14 konstatuojamojoje dalyje pateikti procentiniai dydžiai yra teisingi.

(16)

Šiomis aplinkybėmis Komisija pažymi, kad sutapimas reiškia, jog KLR atrinktų eksportuojančių gamintojų eksportuojamos tam tikros rūšies produkto, kuris turi konkretų PKN, atveju yra bent vienas sandoris dėl tos rūšies produkto, kurio PKN yra toks pat kaip atrinktų Sąjungos gamintojų. 90 % apimties sutapimas reiškia, kad tiriamuoju laikotarpiu 90 % KLR atrinktų eksportuojančių gamintojų importo sandorių yra susiję su PKN, pagal kurį yra nustatytas bent vienas sandoris, sudarytas atrinktų Sąjungos gamintojų. 70 % PKN sutapimas reiškia, kad 70 % tam tikrų rūšių produktų, importuojamų pagal konkretų PKN, atveju yra nustatytas bent vienas sandoris, sudarytas atrinktų Sąjungos gamintojų.

(17)	Todėl Komisija daro išvadą, kad atrinkti Sąjungos gamintojai yra tipiški, net jeigu pats faktas, kad buvo remtasi didžiausia apimtimi, kurią buvo galima pagrįstai ištirti, buvo nepakankamas.

(18)	Kadangi daugiau pastabų dėl atrankos metodo negauta, laikinojo reglamento 11–24 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos preliminarios išvados patvirtinamos.

1.5. Individualus nagrinėjimas

(19)	Laikinojo reglamento 25 konstatuojamojoje dalyje pažymėta, kad septyni KLR eksportuojantys gamintojai nurodė norintys prašyti individualaus nagrinėjimo pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 3 dalį.

(20)

Nors nė vienas iš šių eksportuojančių gamintojų nepateikė klausimyno atsakymų ir todėl laikoma, kad nebuvo pateikta nė vieno prašymo, vienas iš šių septynių eksportuojančių gamintojų atsiuntė prašymo taikyti rinkos ekonomikos režimą (toliau – RER) formą ir, paskelbus laikinąjį reglamentą, paprašė Komisijos įvertinti prašymą taikyti RER.

(21)

Kadangi eksportuojantis gamintojas nepateikė klausimyno atsakymų, bendrovės individualaus nagrinėjimo prašymas buvo atmestas, nes eksportuojantis gamintojas neįrodė, kad jis atitinka individualaus nagrinėjimo sąlygas. Šiomis aplinkybėmis jam buvo pranešta, kad vien prašymo taikyti RER nepakanka, kad būtų galima pagrįsti tokį prašymą. Komisija nenagrinėjo jo prašymo taikyti RER pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies d punktą, nes jis nebuvo atrinktas ir jo individualaus nagrinėjimo prašymas nebuvo patenkintas.

(22)	Kadangi daugiau jokių pastabų dėl individualaus nagrinėjimo negauta, laikinojo reglamento 25 konstatuojamojoje dalyje išdėstytos preliminarios išvados patvirtinamos.

2. NAGRINĖJAMASIS PRODUKTAS IR PANAŠUS PRODUKTAS

2.1. Tvirtinimai dėl produkto apibrėžtosios srities

(23)	Laikinojo reglamento 30 ir 31 konstatuojamosiose dalyse pateikta nagrinėjamojo produkto preliminari apibrėžtis.

(24)	Laikinojo reglamento 34 ir 41 konstatuojamosiose dalyse pateikti vieno importuotojo tvirtinimai dėl produkto apibrėžtosios srities ir Komisijos atliktas jų įvertinimas.

(25)

Nustačius laikinąsias priemones, vienas importuotojas Sąjungoje ir CISA toliau panašiai tvirtino, kad tam tikrų rūšių produktai, t. y.:

—	konstrukcinis plienas, kurio markė yra ne žemesnė kaip S500,

—	paviršiniam grūdinimui, grūdinimui ir atleidimui skirtas plienas,

—	vamzdynams skirtas plienas,

—	dilimui atsparus plienas,

—	kitas plienas (4),

—	visos sunkiosios plokštės, kurių storis didesnis kaip 150 mm,

jų vadinami specialiosiomis sunkiosiomis plokštėmis, turėtų būti pašalinti iš produkto apibrėžtosios srities.

(26)	Komisija pažymi, kad tiek specialioji sunkioji plokštė, tiek kitokia sunkioji plokštė gali būti pagaminta pagal išmatavimus, todėl šis jų atskyrimo kriterijus nėra tinkamas.

(27)	Buvo pateiktas ir tolesnėse dalyse išnagrinėtas ne vienas šį teiginį dėl pašalinimo iš produkto apibrėžtosios srities patvirtinantis argumentas.

(28)

Visų pirma, Komisija primena, kad, vadovaujantis Teismo praktika, nei pagrindiniame reglamente, nei PMO antidempingo susitarime sąvokos „nagrinėjamasis produktas“ aprėptis yra nepateikta. Todėl Teismas mano, kad Komisija, apibrėždama nagrinėjamąjį produktą, naudojasi didele veiksmų laisve. Visų pirma, nėra reikalavimo dėl svarstomų produktų vienodumo ar panašumo. Sąjungos teismai svarstė, ar svarbu tai, ar visi aptariami produktai turi tas pačias pagrindines fizines ir technines charakteristikas. Bendrasis teismas taip pat nutarė, kad galutinė paskirtis ir pakeičiamumas gali būti svarbūs kriterijai.

(29)	Komisija pirmiausia išanalizuos šių kriterijų taikymą šiame tyrime, o tada paaiškins priežastis, dėl kurių nutarta pasinaudoti didele veiksmų laisve.

2.1.1. Fizinių, cheminių ir techninių savybių skirtumai

(30)	Vienas importuotojas tvirtino, kad specialiąsias sunkiąsias plokštes galima lengvai atskirti nuo prekinių sunkiųjų plokščių pagal chemines savybes, pvz., anglies kiekį, fizines savybes, pvz., takumo ribą ar Brinelio kietį, ir technines savybes, pvz., markių ženklinimą ar storį.

(31)

CISA tvirtino, kad svarbiausias specialiųjų sunkiųjų plokščių atskyrimo kriterijus (pagal eksporto apimtį) yra plokštės storis, ir šis kriterijus taikytinas daugiau nei pusei produktų, kurie turėtų būti pašalinti iš produkto apibrėžtosios srities. Šis CISA argumentas dėl pašalinimo iš produkto apibrėžtosios srities grindžiamas tyrimo tikslais skirtingoms produkto rūšims sugrupuoti naudojamo PKN sandara.

(32)

PKN sandara naudojama, kai reikia palyginti gaminius, kurių sąnaudos ir kainos yra palyginamos, bet pagal šią sandarą negalima daryti jokios išvados dėl produkto naudojimo ar pakeičiamumo. Kalbant apie storį, juo remiantis nieko negalima pasakyti apie fizines, chemines ir technines produkto savybes. Visų pirma, nė viena suinteresuotoji šalis nesugebėjo įrodyti, kad sunkioji plokštė, kurios storis yra 155 mm, turėtų kitą galutinę naudojimo paskirtį nei sunkioji plokštė, kurios storis yra 145 mm, ir jų nebūtų įmanoma tarpusavyje sukeisti, kai visi kiti parametrai yra vienodi.

(33)	Be to, nors iš tiesų 30 konstatuojamojoje dalyje paminėtos konkrečios savybės gali skirtis, kaip buvo nurodyta, tai neįrodo, kad specialiosios sunkiosios plokštės neturi tokių pačių pagrindinių savybių kaip prekinės sunkiosios plokštės.

(34)	„Eurofer“ paprašė nekeisti produkto apibrėžties ir pritarė Komisijos argumentams, pateiktiems laikinojo reglamento 36 ir 41 konstatuojamosiose dalyse.

(35)

Be to, ji tvirtino, kad dempingo kaina iš KLR importuojamo plieno markės ir matmenys yra labai įvairūs ir kad importuojamos tiek legiruotojo, tiek nelegiruotojo plieno sunkiosios plokštės. Galiausiai ji pažymėjo, kad į nagrinėjamojo produkto apibrėžtąją sritį nėra įtraukta jokio „konkretaus reikalavimo dėl produktų vienodumo ar panašumo“.

(36)	Komisija pažymi, kad iš tiesų yra įprasta, jog atliekant antidempingo tyrimus produkto apibrėžtajai sričiai gali būti priskirta šimtų ar net tūkstančių produktų rūšių, kurios nėra identiškos ar vienodos, bet visgi turi tas pačias pagrindines savybes, kaip ir šio tyrimo metu.

(37)

Po galutinio faktų atskleidimo CISA, „Eurofer“ ir vienas importuotojas prie šio klausimo sugrįžo pateikdami pastabas ir klausymo posėdžio metu.

a)	CISA naujų esminių argumentų nepateikė.

Vienas importuotojas tvirtino, kad specialioji sunkioji plokštė ir prekinė sunkioji plokštė neturi tų pačių pagrindinių fizinių, cheminių ir techninių charakteristikų ir kad tai, jog sunkiąsias plokštes galima gaminti pagal išmatavimus, negali panaikinti specialiųjų sunkiųjų plokščių ir prekinių sunkiųjų plokščių atskyrimo pagal storį kriterijaus.

Šiomis aplinkybėmis šis importuotojas rėmėsi trimis ankstesniais antidempingo tyrimais, kai apibrėžiant tiriamuosius produktus buvo naudojami matmenys, kaip antai didžiausias skerspjūvis (KLR ir Ukrainos kilmės plieno lynai ir kabeliai (5)), tam tikro storio intervalas ir tam tikras plotis (Armėnijos, Brazilijos ir KLR kilmės aliuminio folija (6)) arba fizinės ir cheminės savybės (KLR kilmės korozijai atsparūs plienai (7)).

Šiuo pagrindu šis importuotojas padarė išvadą, kad Komisija galėjo pasiremti 150 mm storiu, kad specialiąsias sunkiąsias plokštes atskirtų nuo prekinių sunkiųjų plokščių.

„Eurofer“ tvirtino atvirkščiai: kad visos sunkiosios plokštės turi panašias fizines, chemines ir technines charakteristikas, kad visos sunkiosios plokštės, gaminamos iš plokščiojo valcavimo plieno, yra plokščios (t. y. nėra ritiniuose) ir kad jų matmenų intervalai yra panašūs ir atitinka nagrinėjamojo produkto apibrėžtį.

Šiomis aplinkybėmis „Eurofer“ rėmėsi trimis ankstesniais antidempingo tyrimais plieno pramonėje, kai nagrinėjamasis produktas buvo apibrėžiamas kaip vienos klasės produktas, nesvarbu, koks būtų storis ar plieno markė (Bulgarijos, Indijos, Pietų Afrikos, Taivano ir Jugoslavijos kilmės plokšti karštojo valcavimo produktai (8)), ar įvairių rūšių produktų asortimentas yra didelis (Indijos kilmės nerūdijančio plieno vielos (9)) ir ar skiriasi šerdies nuostoliai arba triukšmo lygis (KLR, Japonijos, Pietų Korėjos, Rusijos ir JAV kilmės plokšti orientuoto grūdėtumo valcavimo produktai iš silicinio elektrotechninio plieno (10)).

Be to, „Eurofer“ nurodė atvejus, susijusius su kitais pramonės gaminiais, kaip antai KLR ir Vietnamo kilmės saulės baterijų plokštėmis, kai skirtingų savybių produktai buvo priskiriami tai pačiai nagrinėjamojo produkto apibrėžties taikymo sričiai.

Galiausiai „Eurofer“ taip pat pažymėjo, kad Pirmosios instancijos teismas (11) pareiškė, jog Komisija, nustatydama panašų produktą, naudojasi didele veiksmų laisve.

(38)

Dėl pirmiau išdėstytų pastabų Komisija pažymi, kad, kaip ir daugelyje tyrimų, nagrinėjamojo produkto apibrėžties taikymo sritis apima įvairių rūšių produktus, kurie turi tas pačias ar panašias pagrindines fizines, technines ir chemines charakteristikas. Tai, kad šios įvairių rūšių produktų charakteristikos gali skirtis, gali lemti plačią įtraukiamų rūšių įvairovę.

(39)

Be to, Komisija pažymi, kad nors skirtingų rūšių sunkiosios plokštės yra skirtingo storio, plieno markių ir pan., CISA ir vienas importuotojas nesugebėjo įrodyti ir pateikti įrodymų ar pagrįstų argumentų, kad 150 mm storis būtų tinkamas specialiųjų sunkiųjų plokščių ir prekinių sunkiųjų plokščių atskyrimo kriterijus, atsižvelgiant į jų fizines, chemines ir technines charakteristikas arba galutinę paskirtį ir pakeičiamumą (žr. 2.1.2 punktą).

(40)	Remdamasi tuo, kas išdėstyta pirmiau, Komisija daro išvadą, kad specialioji sunkioji plokštė ir prekinė sunkioji plokštė turi tas pačias pagrindines fizines, chemines ir technines charakteristikas.

2.1.2. Skirtinga galutinė naudojimo paskirtis ir pakeičiamumas

(41)

CISA ir vienas importuotojas taip pat tvirtino, kad specialiųjų sunkiųjų plokščių importo paskirtis yra visiškai kita ir kad jų negalima pakeisti prekinėmis sunkiosiomis plokštėmis, arba atvirkščiai. CISA pareiškė, kad importuojamos specialiosios sunkiosios plokštės iš esmės yra skirtos Sąjungos metalo formavimo pramonei, kuri priklauso nuo šio importo.

(42)

Tuo pat metu vienas importuotojas taip pat tvirtino, kad specialioji sunkioji plokštė yra naudojama įvairiose pramonės šakose, įskaitant kalnakasybos ir žemės kasimo mašinas (geltonos spalvos prekes), kranus ir kėlimo įrenginius, tiltų konstrukcijas, vėjo jėgainių bokštus, energetikos ir kt. sektorius.

(43)

40 konstatuojamojoje dalyje pateikto argumento neparėmė nė vienas Sąjungos naudotojas ar pramonės šakos, nurodytos 41 ir 42 konstatuojamosiose dalyse, atstovas. Atvirkščiai, visų pirma šio importuotojo ir kitų suinteresuotųjų šalių pateikti įrodymai dėl vėjo jėgainių bokštų rodo, kad vėjo jėgainių bokštų gamintojai iš tikrųjų perka sunkiąsias plokštes, kurios yra įtrauktos ne į suinteresuotųjų šalių siūlomą specialiosios sunkiosios plokštės apibrėžtį, kaip siūlo vienas importuotojas arba CISA, bet į prekinės sunkiosios plokštės apibrėžtį.

(44)

Komisija pažymi, kad iš tiesų yra daug įvairių specialiosios sunkiosios plokštės galutinių naudojimo paskirčių. Tačiau suinteresuotosios šalys nepateikė išsamių įrodymų (pvz., šios pramonės šakos naudotojams skirtų sąskaitų faktūrų, kuriose nurodoma, kad šios pramonės šakos faktiškai naudoja minėtus produktus), kuriais remdamasi Komisija būtų galėjusi įvertinti, ar skiriasi minėtų specialiųjų sunkiųjų plokščių ir prekinių sunkiųjų plokščių galutinės naudojimo paskirtys ir ar dauguma arba visi galutiniai naudotojai iš tiesų turi galimybę jas pakeisti vienas kitomis. Taigi, nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad specialiosios sunkiosios plokštės negali būti pakeičiamos kitomis sunkiosiomis plokštėmis, arba atvirkščiai.

(45)

Po galutinio faktų atskleidimo CISA, vienas importuotojas ir „Eurofer“ prie šio klausimo sugrįžo pateikdami pastabas ir klausymo posėdžio metu. CISA naujų argumentų nepateikė. Vienas importuotojas pareiškė, kad sunkiųjų plokščių naudojimas priklauso nuo apskaičiuotų konstrukcinių verčių bei mechaninio poveikio (susijusių su fizinėmis ir cheminėmis savybėmis) ir nuo komercinių dalykų (susijusių su kainomis ir gamybos procesų sąnaudomis).

(46)

Pagrįsdamas šiuos argumentus jis nurodė:

a)	Vokietijos plieno gamintojų asociacijos leidinį, kuriame aprašomos svorio, storio, stiprumo ir plieno markės sąsajos;

b)	Sąjungos gamintojų kainodarą, kai sunkiosios plokštės kaina didinama, jei jos storis didesnis nei 120 mm;

c)	dviejų sunkiųjų plokščių gamybos technologijų, t. y. gamybos iš luitų (brangesnė) ir iš liejimo būdu pagamintų plokščių (pigesnė), palyginimą;

d)	tai, kad KLR didžiausias plokštės storis yra 400 mm, o tai reiškia, kad storesnei nei 200 mm sunkiajai plokštei pagaminti kaip žaliava reikalingi luitai (ir tai bus brangesnis procesas);

e)	tai, kad kai kurie Sąjungos gamintojai į KLR eksportuoja specialių markių sunkiąsias plokštes.

(47)	Komisija pažymi, kad ir CISA, ir vienas importuotojas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad specialiosios sunkiosios plokštės ir prekinės sunkiosios plokštės objektyvus atskyrimo kriterijus yra mažesnis arba didesnis nei 150 mm storis.

(48)

Be to, nepateikta jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog gretimi sunkiųjų plokščių, pvz., kurių storis nuo 145 iki 155 mm, segmentai nepersidengia ir tarpusavyje nekonkuruoja. Atvirkščiai, vieno importuotojo pateiktos sąskaitos faktūros rodo, kad prekinės sunkiosios plokštės ir specialiosios sunkiosios plokštės buvo parduotos pagal tą pačią sąskaitą faktūrą tam pačiam pirkėjui.

(49)

Po galutinio faktų atskleidimo vienas importuotojas dar pareiškė, kad Komisija galėtų nustatyti naują atskirą TARIC kodą, kad prekines sunkiąsias plokštes ir specialiąsias sunkiąsias plokštes būtų įmanoma atskirti remiantis fizinėmis bei cheminėmis savybėmis ir storiu. Ši šalis dar pasiūlė formalų reikalavimą dėl nepriklausomo tyrimo bendrovės tikrinimo ataskaitos, siekiant patvirtinti pirmiau minėtą atskyrimą, kai atliekamas prekių muitinis įforminimas.

(50)

150 mm storio, kaip specialiosios sunkiosios plokštės ir prekinės sunkiosios plokštės atskirties taško, kriterijus nėra tinkamai pagrįstas, tad importuotojo argumentas dėl muitinės kodų apibrėžimo ir oficialaus tikrinimo neturi būti svarstomas. Tačiau Komisija sutinka, kad, iš esmės, techniniu požiūriu tam tikrus produktus įmanoma pašalinti iš produkto apibrėžtosios srities. Tačiau esminis klausimas yra tai, ar, vadovaujantis teisiniais, ekonominiais ir politiniais motyvais, toks pašalinimas būtų pagrįstas (šis klausimas aptariamas tolesnėje dalyje).

(51)

Savo pastabose po galutinio faktų atskleidimo vienas importuotojas dar pateikė anoniminių sąskaitų faktūrų, pareikšdamas, kai jos susijusios su specialiųjų sunkiųjų plokščių pardavimu kalnakasybos ir žemės kasimo mašinų (geltonos spalvos prekių), kranų ir kėlimo įrenginių, tiltų konstrukcijų, vėjo jėgainių bokštų, energetikos ir kt. sektorių naudotojams. Be to, šis importuotojas pasiūlė Komisijai susitarti dėl šių duomenų patikrinimo.

(52)	Komisijos nuomone, šiame tyrime toks patikrinimas nėra būtinas. Be to, atsižvelgiant į tai, kad šis pasiūlymas pateiktas labai pavėluotai, būtų labai sudėtinga, o gal net ir neįmanoma tai atlikti.

(53)

Tačiau, kaip buvo nurodyta 47 konstatuojamojoje dalyje, keletas šio importuotojo pateiktų sąskaitų faktūrų parodė, kad prekinės sunkiosios plokštės ir specialiosios sunkiosios plokštės buvo parduotos pagal tą pačią sąskaitą faktūrą tam pačiam pirkėjui. Tai aiškiai rodo, kad tie patys pirkėjai gali naudoti ir iš tiesų naudoja abiejų rūšių sunkiąsias plokštes.

(54)

Savo pastabose po galutinio faktų atskleidimo vienas importuotojas taip pat paminėjo „Stahl-Informations-Zentrum“ leidinį, kuriame aprašomos įvairios sunkiųjų plokščių paskirtys. Komisija atsižvelgė į šį pranešimą ir žino apie įvairias sunkiųjų plokščių paskirtis. Tačiau, kaip paminėta 44 konstatuojamojoje dalyje, nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad specialiosios sunkiosios plokštės negali būti pakeičiamos kitomis sunkiosiomis plokštėmis, arba atvirkščiai.

(55)	Galiausiai, savo pastabose po galutinio faktų atskleidimo vienas importuotojas paminėjo Australijoje ir JAV sunkiosioms plokštėms nustatytas antidempingo priemones, kurios, atsižvelgiant į markes ir storį, išimties tvarka netaikomos tam tikrų rūšių produktams.

(56)	Tačiau Komisija pažymi, kad tos išimtys nustatytos tyrimo inicijavimo metu, nenurodant priežasčių, dėl kurių jas buvo nutarta taikyti. Bet kuriuo atveju kitų PPO narių sprendimai negali nulemti padėties Sąjungoje.

(57)

Savo pastabose po galutinio faktų atskleidimo „Eurofer“ pareiškė, kad vieno importuotojo ir CISA nurodytos specialiųjų sunkiųjų plokščių markės klasifikuojamos tik pagal jų pačių subjektyvų vertinimą. Siekdama tai įrodyti, „Eurofer“ pateikė du pavyzdžius, kurie patvirtina 47 konstatuojamojoje dalyje pateiktą Komisijos išvadą:

a)	S500 markės konstrukcinį plieną tos šalys klasifikuoja kaip specialiąsias sunkiąsias plokštes, tačiau laivų statybai naudojamą AQ51 markės plieną klasifikuoja kaip prekines sunkiąsias plokštes, nors abiejų markių plieno takumo riba ir tempimo stipris yra panašūs;

b)	slėginiams indams naudojamą legiruotąjį plieną tos šalys klasifikuoja kaip prekines sunkiąsias plokštes, tačiau kitų markių legiruotąjį plieną klasifikuoja kaip specialiąsias sunkiąsias plokštes.

(58)	Atsižvelgdama į tai, Komisija atmeta argumentą, kad specialiųjų sunkiųjų plokščių galutinė naudojimo paskirtis yra kitokia ir jų negalima pakeisti kitais tiriamaisiais produktais, arba atvirkščiai.

2.1.3. Galimybės tam tikrus produktus pašalinti iš produkto apibrėžtosios srities įvertinimas

(59)

Komisija pažymi, kad tai, jog, remiantis sunkiosios plokštės apibrėžtąja sritimi, sunkiąsias plokštes galima įvairiai skirstyti pagal rūšis, markes, savybes ir pan. ir gali skirtis gamybos metodai ir sąnaudos, netrukdo jų laikyti vienu produktu tol, kol joms būdingos tos pačios pagrindinės fizinės, techninės ir (arba) cheminės charakteristikos. Šiuo požiūriu Komisija remiasi 28 konstatuojamojoje dalyje cituojama teismo praktika.

(60)	Be to, Komisija pripažįsta, kad galėtų pašalinti tam tikrus produktus iš tyrimo aprėpties, kaip yra pasielgusios kitų PPO valstybių narių tyrimo institucijos, jeigu tokį sprendimą laikytų tinkamu.

(61)	Tačiau Komisija mano, kad, remiantis visų per tyrimą nustatytų faktų įvertinimu, toks pašalinimas yra nepagrįstas.

(62)

CISA pateikė skaičiavimus, rodančius, kad iš produkto apibrėžtosios srities pašalintos specialiosios sunkiosios plokštės sudarytų 9,2 % viso importo iš KLR. Tuo remdamasi ji teigė, kad, jei specialiosios sunkiosios plokštės būtų pašalintos iš produkto apibrėžtosios srities, tai „turėtų labai nedidelį poveikį bendroms tyrimo išvadoms“ ir „nekeltų grėsmės bendram antidempingo priemonių poveikiui dempingo kaina importuojamoms sunkiosioms plokštėms“, nes prekinėms sunkiosioms plokštėms priemonės ir toliau būtų taikomos.

(63)	Atlikus atrinktų KLR eksportuojančių gamintojų pardavimo eksportui analizę pagal PKN, paaiškėjo, kad specialiosios sunkiosios plokštės lėmė priverstinį Sąjungos pramonės pardavimo kainų mažinimą, ir tai buvo viena iš Sąjungos pramonei padarytos žalos priežasčių.

(64)

Neįmanoma nustatyti, ar specialiosios sunkiosios plokštės galutinė naudojimo paskirtis skiriasi nuo prekinės sunkiosios plokštės ir ar jų negalima tarpusavyje sukeisti, todėl jų parduodamais kiekiais, kurie šiuo metu yra riboti, negalima remtis kaip įrodymu, kad jas pašalinus iš produkto apibrėžtosios srities nesumažėtų priemonių veiksmingumas. Iš tiesų, jei specialiosios sunkiosios plokštės būtų pašalintos iš produkto apibrėžtosios srities, šiuo metu prekines sunkiąsias plokštes perkantys naudotojai jas galėtų pakeisti specialiosiomis sunkiosiomis plokštėmis, išvengti muitų ir sumažinti priemonių veiksmingumą.

(65)	Be to, priešingai nei yra kitose PPO valstybėse narėse, Sąjungos gamintojai visų rūšių sunkiąsias plokštes gamina dideliais kiekiais, ir visiems tiems produktams dempingas yra žalingas.

(66)	Tuo remdamasi Komisija atmeta argumentą, kad specialiųjų sunkiųjų plokščių pašalinimas iš produkto apibrėžtosios srities nesumažintų antidempingo priemonių veiksmingumo.

2.1.4. Išvada

(67)	Remdamasi tuo, kas išdėstyta pirmiau, Komisija daro išvadą, kad nė vienas iš CISA ir vieno importuotojo pateiktų argumentų neįrodo, kad specialioji sunkioji plokštė turėtų būti pašalinta iš tiriamojo produkto apibrėžtosios srities.

(68)	Kadangi daugiau pastabų dėl produkto apibrėžtosios srities negauta, Komisija patvirtina laikinojo reglamento 30 ir 31 konstatuojamosiose dalyse pateiktą nagrinėjamojo produkto apibrėžtį.

3. DEMPINGAS

3.1. Normalioji vertė

3.1.1. Rinkos ekonomikos režimas (RER)

(69)	Kaip nurodyta laikinojo reglamento 43 konstatuojamojoje dalyje, nė vienas iš atrinktų eksportuojančių gamintojų neprašė taikyti RER ir nebuvo priimtas nė vienas individualaus nagrinėjimo prašymas, įskaitant prašymus taikyti RER.

3.1.2. Panaši šalis

(70)	Laikinajame reglamente Komisija pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalį panašia šalimi pasirinko Australiją.

(71)

Paskelbus laikinąjį reglamentą, CISA pažymėjo, kad tyrimo pradžioje buvo pateikusi pastabų dėl galimo Jungtinių Amerikos Valstijų pasirinkimo, kuris jai kėlė didžiulį susirūpinimą, nes tokiu atveju Komisija naudotųsi bendrovių, susijusių su Sąjungos pramone, duomenimis. CISA pažymėjo, kad Komisija turėtų naudotis kitų šalių duomenimis ir JAV rinktis tik kraštutiniu atveju, jeigu kitos šalys nebendradarbiautų.

(72)	Paskelbus laikinąjį reglamentą, „Eurofer“, vienas KLR eksportuojantis gamintojas ir CISA pateikė pastabų dėl Australijos pasirinkimo ir paprašė vietoj jos rinktis Jungtines Amerikos Valstijas.

(73)	„Eurofer“ ir KLR eksportuojantis gamintojas Komisijai siūlė naudotis Jungtinių Amerikos Valstijų duomenimis, nes šioje šalyje yra daugiau konkurencingų vietos gamintojų, tad būtų duomenų apie įvairesnes produkto rūšis nei jų buvo gauta iš vienintelio Australijos gamintojo.

(74)	Atsižvelgiant į tai, kad atliekant tyrimą bendradarbiavo tik vienas JAV gamintojas, pasirinkus JAV kaip panašią šalį, duomenų iš kitų gamintojų nebūtų gauta.

(75)

CISA paprašė Komisijos apskaičiuoti dempingo skirtumus remiantis duomenimis, gautais iš vienintelio bendradarbiaujančio JAV gamintojo, o gavus visiškai kitokius rezultatus nei pradiniame etape, kai buvo pasirinkta Australija, priimti sprendimą, kad Australija nėra tinkama panaši šalis, ir vietoj jos pasirinkti JAV.

(76)	Šis prašymas buvo atmestas. Kaip nurodyta laikinojo reglamento 44–52 konstatuojamosiose dalyse, kaip panaši šalis pasirinkta Australija, ir šis Australijos pasirinkimas, nepaisant naujų CISA argumentų, nepasirodė netinkamas.

(77)	Po galutinio faktų atskleidimo CISA pateikė daugiau pastabų dėl Australijos kaip panašios šalies tinkamumo.

(78)

Pirma, ji pažymėjo, kad apskaičiuoti KLR eksportuojančių gamintojų dempingo skirtumai buvo didesni už žalos dydį, todėl Australijos normalioji vertė buvo didesnė nei nežalinga vidutinė Sąjungos pramonės kaina. Šiuo atveju CISA padarė išvadą, kad Australija „negali būti laikoma tinkama panašia šalimi“.

(79)

Šis argumentas atmetamas. Remiantis kainomis ar sąnaudomis susijusioje rinkos ekonomikos šalyje, normaliosios vertės dydis – tai informacija, kuri patikrinama pasirinkus panašią šalį. Normalioji vertė – tai panašaus produkto vidaus kaina rinkos ekonomikos šalies vidaus rinkoje, o ne priežastis, dėl kurios Australijos būtų galima nelaikyti panašia šalimi.

(80)	Antra, CISA nurodė neseniai atliktą tyrimą dėl KLR (LAN strypų) (12), kurio metu tvirtino, kad po to, kai „suinteresuotosios šalys užginčijo labai dideles vidaus kainas ir gamybos sąnaudas“, Komisija, apskaičiuodama normaliąją vertę panašioje šalyje, neįtraukė tam tikrų rūšių produktų.

(81)

CISA paminėtas pavyzdys su šiuo tyrimu yra visai nesusijęs. Su LAN strypais susijusio tyrimo metu Komisija nustatė tam tikrų rūšių produktus, gaminamus pagal panašios šalies standartus ir nekonkuruojančius su tam tikrų rūšių produktais, eksportuojamais iš KLR. Normaliąją vertę lyginant su KLR eksportuojančių gamintojų eksporto kaina, į šių konkrečių rūšių produktus nebuvo atsižvelgiama.

(82)	Kadangi CISA nepatvirtino, kad gamintojas iš Australijos gamina tam tikrų rūšių produktus, kurie nekonkuruoja su tam tikrų rūšių produktais, eksportuojamais iš KLR į Sąjungą, šis pavyzdys yra netinkamas.

(83)	Kadangi daugiau pastabų dėl panašios šalies negauta, laikinojo reglamento 52 konstatuojamojoje dalyje pateikta preliminari Komisijos išvada pasirinkti Australiją kaip panašią šalį patvirtinama.

3.1.3. Normalioji vertė

(84)

„Eurofer“ pateikė pastabų dėl laikinojo reglamento 68 konstatuojamojoje dalyje aprašytos laikinosios metodikos, kurią Komisija naudoja panašios šalies gamintojo neparduotų tam tikros rūšies produktų atveju. Ji paprašė Komisijos „numatyti koregavimą atsižvelgiant į didesnes sąnaudas“, susijusias su panašios šalies vidaus rinkoje neparduotais produktais.

(85)

Komisija šį prašymą atmeta, nes vieninteliai turimi duomenys, susiję su sunkiųjų plokščių sąnaudomis ar kainomis Australijoje, yra patikrinti panašios šalies gamintojo pateikti duomenys. Jeigu gamintojas negamino konkrečios rūšies produkto, kurį iš KLR eksportavo eksportuojantis gamintojas, nėra ir duomenų, pagal kuriuos būtų galima atlikti tokį koregavimą.

(86)	Kadangi daugiau jokių pastabų dėl normaliosios vertės negauta, laikinojo reglamento 53–68 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados patvirtinamos.

3.2. Eksporto kaina

(87)	Kadangi pastabų dėl eksporto kainos negauta, laikinojo reglamento 69 ir 70 konstatuojamosiose dalyse pateiktos išvados patvirtinamos.

3.3. Palyginimas

(88)	Kadangi pastabų dėl palyginimo negauta, laikinojo reglamento 71–73 konstatuojamosiose dalyse pateiktos išvados patvirtinamos.

3.4. Dempingo skirtumai

(89)	Kadangi pastabų dėl dempingo skirtumų negauta, laikinojo reglamento 2 lentelėje pateikti laikinieji dempingo skirtumai patvirtinami.

4. ŽALA

4.1. Sąjungos pramonės apibrėžtis ir Sąjungos gamyba

(90)	Kadangi jokių pastabų dėl Sąjungos pramonės apibrėžties ir Sąjungos gamybos negauta, laikinojo reglamento 82–85 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados patvirtinamos.

4.2. Sąjungos suvartojimas

(91)	Kadangi pastabų dėl Sąjungos suvartojimo negauta, laikinojo reglamento 86–89 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados patvirtinamos.

4.3. Importo apimtis ir rinkos dalys

(92)	Kadangi pastabų dėl importo iš KLR apimties ir rinkos dalies negauta, laikinojo reglamento 90–94 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados patvirtinamos.

4.4. Importo iš KLR kainos ir priverstinis kainų mažinimas

(93)	„Eurofer“ tvirtino, kad „Komisija koreguodama pagal išlaidas po importo turėtų tai daryti atsargiai, kad priverstinio kainų mažinimo skirtumas nebūtų pernelyg neįvertintas“.

(94)	Tačiau Komisija pažymi, kad išlaidų po importo sumos buvo patvirtintos atliekant patikrinimą vietoje, todėl negali būti laikomos per didelėmis.

(95)	„Eurofer“ taip pat teigė, kad „taip pat nederėtų mažinti Sąjungos pramonės kainų atimant susijusių šalių komisinių, sumokėtų įmonių grupės viduje“.

(96)

Komisija pažymi, kad komisinių atskaita yra pagrįsta, kai sandoryje dalyvaujanti bendrovė vykdo tarpininko funkcijas, neatsižvelgiant į tai, ar ji yra susijusi, ar ne. Be to, nei „Eurofer“, nei kuris nors Sąjungos gamintojas nepateikė jokių argumentų, kad būtų priešingai. Todėl Komisija laikosi nuomonės, kad atskaita yra pagrįsta.

(97)

„Eurofer“ taip pat teigė, kad „Kinijos eksportuojantys gamintojai į įprastinį konstrukcinį plieną dažnai prideda tam tikrą kiekį boro arba chromo, kad jam būtų taikomos Kinijos mokesčių lengvatos, bet po to plieną parduoda Sąjungos rinkoje kaip įprastinį nelegiruotąjį konstrukcinį plieną (pvz., S235, S275 ir S355 markės)“. Ji paprašė, kad Komisija užtikrintų, jog „atliekant priverstinio kainų mažinimo analizę, šie produktai būtų tinkamai palyginami su Sąjungos pramonės parduodamu S235, S275 ir S355 markių plienu“.

(98)

Atliekant priverstinio kainų mažinimo analizę, importo iš KLR kainos lyginamos su Sąjungos kainomis remiantis produkto kontrolės numeriu (PKN), kuris yra vienodas viso tyrimo metu. PKN apima plieno markę, kuri buvo patikrinta per atrinktų KLR eksportuojančių gamintojų ir Sąjungos gamintojų tikrinamuosius vizitus. Todėl, atliekant priverstinio kainų mažinimo analizę, buvo lyginamos tos pačios plieno markės.

(99)	Kadangi daugiau jokių pastabų dėl importo iš KLR kainų ir priverstinio kainų mažinimo negauta, laikinojo reglamento 95–99 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados patvirtinamos.

4.5. Sąjungos pramonės ekonominė padėtis

4.5.1. Bendrosios pastabos

(100)

Laikinojo reglamento 104 konstatuojamojoje dalyje Komisija pažymi, kad vienas iš atrinktų Sąjungos gamintojų 2015 m. gruodį sustabdė sunkiųjų plokščių gamybą.

(101)

Vienas KLR eksportuojantis gamintojas teigė, kad Komisija turėtų pašalinti šį atrinktą Sąjungos gamintoją iš žalos analizės, nes „lieka tikimybė, kad analizė bus iškreipta, tad reikėtų ją patikslinti nesinaudojant netinkamos bendrovės informacija arba surenkant duomenų iš kito ES gamintojo“.

(102)

Gamybos sustabdymas neturi jokio poveikio žalos rodikliams, nes gamyba sustabdyta paskutinėmis tiriamojo laikotarpio dienomis, todėl nustatyta, kad abu duomenų rinkiniai, t. y. makroekonominiai duomenys apie visus Sąjungos gamintojus ir mikroekonominiai rodikliai, susiję su atrinktais Sąjungos gamintojais, atspindi Sąjungos pramonės ekonominę padėtį.

(103)

Kadangi jokių pastabų dėl bendrųjų pastabų dėl Sąjungos pramonės ekonominės padėties negauta, laikinojo reglamento 100–104 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados patvirtinamos.

4.5.2. Makroekonominiai rodikliai

4.5.2.1. Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

(104)

Kadangi jokių pastabų dėl Sąjungos pramonės gamybos, gamybos pajėgumų ir pajėgumų naudojimo negauta, laikinojo reglamento 105–110 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados patvirtinamos.

4.5.2.2. Pardavimo apimtis ir rinkos dalis

(105)

CISA pareiškė nesutinkanti su metodika, kurią taikant lyginami pardavimo apimties žalos rodikliai tyrimo pradžioje (2012 m.) ir pabaigoje (2015 m., t. y. TL), ir su padaryta išvada, kad Sąjungos pramonės pardavimo apimtis sumažėjo 7 %. Anot CISA, naujesni duomenys yra tinkamesni žalai nustatyti. CISA taip pat teigia, kad Komisija turėjo „labiau atsižvelgti į pastarojo meto Sąjungos pramonės pardavimo apimties tendenciją, nerodančią jokio mažėjimo per pastaruosius 3 metus“, t. y. nuo 2013 iki 2015 m.

(106)

Komisija šį argumentą atmeta dėl toliau nurodytų priežasčių.

(107)

Pirma, Komisija primena 3 konstatuojamąją dalį, kurioje nustatyta, kad tiriant žalai įvertinti svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2012 m. sausio 1 d. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos.

(108)

Komisija išnagrinėjo visus žalos rodiklius pateikdama jų raidą per visą nagrinėjamąjį laikotarpį ir prireikus analizuodama juos pamečiui.

(109)

Antra, laikinojo reglamento 112 konstatuojamojoje dalyje nustatyta, kad „pardavimo apimtis 2012–2013 m. sumažėjo 7 %, o 2014 m. – dar 2 procentiniais punktais, tačiau per TL nežymiai padidėjo 2 procentiniais punktais“. Todėl akivaizdu, kad Komisija atliko išsamų visų nagrinėjamojo laikotarpio metų palyginimą, o ne paprasčiausio tyrimo pradžios (2012 m.) ir pabaigos (2015 m., t. y. TL) palyginimą, kaip tvirtinama.

(110)

Trečia, vertinant pardavimo apimties stabilumą nuo 2013 m. iki 2015 m., reikėtų atsižvelgti į pastebimai 11 procentinių punktų padidėjusį suvartojimą, kaip nurodyta laikinojo reglamento 3 lentelėje. Todėl, nepaisant pardavimo apimties stabilumo, nepavyko išvengti to, kad tuo pačiu laikotarpiu rinkos dalis sumažėjo net 9,3 procentinio punkto, kaip nurodyta laikinojo reglamento 7 lentelėje. Todėl laikoma, kad pardavimo apimties stabilumas nuo 2013 m. iki 2015 m. yra žalos požymis, nes pardavimo apimtis turi būti analizuojama atsižvelgiant į didėjantį suvartojimą ir mažėjančią rinkos dalį.

(111)

Kadangi daugiau jokių pastabų dėl Sąjungos pramonės pardavimo apimties ir rinkos dalies negauta, laikinojo reglamento 111–114 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados patvirtinamos.

4.5.2.3. Užimtumas ir našumas

(112)

Kadangi jokių pastabų dėl Sąjungos pramonės užimtumo ir našumo negauta, laikinojo reglamento 115–117 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados patvirtinamos.

4.5.2.4. Darbo sąnaudos

(113)

Kadangi jokių pastabų dėl Sąjungos pramonės darbo sąnaudų negauta, laikinojo reglamento 118 ir 119 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados patvirtinamos.

4.5.2.5. Augimas

(114)

Kadangi jokių pastabų dėl augimo negauta, laikinojo reglamento 120 ir 121 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados patvirtinamos.

4.5.2.6. Dempingo skirtumo dydis ir atsigavimas po buvusio dempingo

(115)

Kadangi jokių pastabų dėl dempingo skirtumo dydžio ir atsigavimo po buvusio dempingo negauta, laikinojo reglamento 122 ir 124 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados patvirtinamos.

4.5.3. Mikroekonominiai rodikliai

4.5.3.1. Kainos ir kainoms poveikio turintys veiksniai

(116)

Kadangi jokių pastabų dėl atrinktų Sąjungos gamintojų kainų ir kainoms poveikio turinčių veiksnių negauta, laikinojo reglamento 125–127 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados patvirtinamos.

4.5.3.2. Atsargos

(117)

Kadangi jokių pastabų dėl atrinktų Sąjungos gamintojų atsargų negauta, laikinojo reglamento 128–130 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados patvirtinamos.

4.5.3.3. Pelningumas, grynųjų pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža ir pajėgumas padidinti kapitalą

(118)

CISA tvirtino, kad ir kokia buvo importo iš KLR apimtis, nagrinėjamuoju laikotarpiu atrinktų Sąjungos gamintojų vieneto gamybos sąnaudos visuomet buvo didesnės už jų pardavimo kainas.

(119)

Laikinojo reglamento 10 lentelėje pateikiamos tiek atrinktų Sąjungos gamintojų nustatytų vieneto pardavimo kainų, tiek vieneto gamybos sąnaudų tendencijos nagrinėjamuoju laikotarpiu. Kaip nurodyta laikinojo reglamento 126 konstatuojamojoje dalyje, „pardavimo kainos mažėjo greičiau ir buvo vidutiniškai visą laiką mažesnės už vieneto gamybos sąnaudas“.

(120)

CISA taip pat tvirtino, kad negali suprasti, kaip atrinkti Sąjungos gamintojai galėjo dirbti pelningai, kai 2012 m. vieneto gamybos sąnaudos buvo didesnės nei vidutinė vieneto pardavimo kaina.

(121)

Laikinojo reglamento 10 lentelėje matyti, kad vidutinės gamybos sąnaudos iš tiesų yra didesnės nei vidutinė pardavimo kaina 2012 m. Paprastai tai reikštų, kad tie metai buvo nuostolingi. Tačiau laikinojo reglamento 12 lentelėje nurodytas 2012 m. pelnas yra susijęs su vieno iš atrinktų Sąjungos gamintojų pajamomis, susijusiomis su sunkiųjų plokščių gamyba, bet nenurodytomis bendrovės sąnaudų apskaitos sistemoje, o todėl ir laikinojo reglamento 10 lentelėje.

(122)

Po galutinio faktų atskleidimo CISA klausė, kodėl vieno atrinkto Sąjungos gamintojo, susijusio su sunkiųjų plokščių gamyba, pajamos nebuvo įtrauktos į bendrovės vidaus sąnaudų apskaitos sistemą (produkto sąnaudų sistemą).

(123)

Kaip pranešė šis atrinktas Sąjungos gamintojas ir kaip Komisija vėliau patikrino, taip įvyko dėl to, kad visą šią pelno sumą sudaro metų pabaigos patikslinimas pagal tarptautinius apskaitos standartus (toliau – TAS), atsižvelgiant į įprastinę bendrovės verslo veiklą. Todėl ji neįtraukta į tais metais pagamintų produktų sąnaudų įrašus, tačiau nurodyta kai kuriuose nebalansiniuose pelno ir nuostolio ataskaitos straipsniuose (kaip nustatyta TAS 1). Jeigu nebūtų atsižvelgta į šį pelną, Sąjungos pramonės veikla būtų nuostolinga ir 2012 m. (nuostolis būtų mažesnis kaip 1 %).

(124)

Be to, laikinojo reglamento 10 lentelėje nurodytos vidutinės gamybos sąnaudos yra susijusios su atrinktų Sąjungos gamintojų bendra gamybos apimtimi, o vidutinė pardavimo kaina – tik su atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimu pirmajam nesusijusiam pirkėjui Sąjungoje. Šių dviejų vidurkių tiesiogiai negalima palyginti dėl šių priežasčių:

pirma, gamybos apimtis iš esmės dėl eksporto gerokai viršija pardavimo pirmajam nesusijusiam pirkėjui Sąjungoje apimtį. Šiuo požiūriu taip pat reikia atsižvelgti į atrinktų Sąjungos gamintojų uždarąjį naudojimą. Tačiau, kaip nurodyta laikinojo reglamento 89 konstatuojamojoje dalyje, uždarasis naudojimas yra nežymus;

b)	antra, tiriamajam produktui priskiriamas didžiulis skaičius įvairių rūšių produktų, parduodamų skirtinga kaina, o produktų asortimentai Sąjungos rinkoje ir eksporto rinkose skiriasi.

(125)

Po galutinio faktų atskleidimo CISA klausė, ar laikinojo reglamento 7 lentelėje nurodyta pardavimo apimtis ir rinkos dalis reiškia pardavimą nesusijusiems pirkėjams, ar ir susijusiems, ir nesusijusiems pirkėjams. Komisija primena laikinojo reglamento 102 konstatuojamąją dalį, kurioje nustatyta, kad makroekonominiai rodikliai, kaip antai gamybos ar pardavimo apimtys, vertinami visos Sąjungos pramonės lygiu. Todėl, kaip nurodo „Eurofer“, 7 lentelėje pateikti duomenys reiškia pardavimą pirmam nesusijusiam pirkėjui. Jeigu būtų įtrauktas pardavimas nesusijusioms šalims, kiltų dvigubos apskaitos pavojus.

(126)

Be to, po galutinio faktų atskleidimo pateiktose pastabose CISA teigė, kad Sąjungos pramonės gamybos apimtis ir pardavimo pirmam nesusijusiam pirkėjui Sąjungoje apimtis skiriasi dėl didelės pardavimo susijusiems pirkėjams apimties. Tuo remdamasi CISA nusprendė, kad Komisijai nepavyko surinkti duomenų apie pardavimo susijusiems pirkėjams apimtis ir juos pateikti, todėl ji padėtį Sąjungos rinkoje atskleidė tik iš dalies.

(127)

Šie teiginiai grindžiami klaidinga prielaida. Komisija primena, kad skirtumas tarp gamybos apimties ir pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje apimties priklauso ne tik nuo pardavimo susijusiems pirkėjams, bet ir nuo pardavimo pirkėjams už Sąjungos ribų. Be to, neatrinktų Sąjungos gamintojų atveju gali būti skirtumų, kurių priežastis – pardavimas pirmiems nesusijusiems pirkėjams, apie kurį, kaip nustatė Komisija, „Eurofer“, siekdama išvengti dvigubos apskaitos, galėjo nepranešti dėl to, kad taikė 125 konstatuojamojoje dalyje aprašytą pranešimo būdą. Laikinojo reglamento 7 lentelėje nurodoma pardavimo tik Sąjungos rinkoje apimtis ir rinkos dalis.

(128)

CISA nurodė dar du atvejus, kai Komisija atliko atskirą susijusių ir nesusijusių pirkėjų analizę, būtent atlikdama tyrimą dėl KLR kilmės labai atsparių strypų (13) ir tyrimą dėl KLR ir Rusijos kilmės plokščių šaltai valcuotų plieno produktų (14).

(129)

Komisija primena, kad šiais atvejais analizė buvo susijusi su plokščių šaltai valcuotų plieno produktų uždaruoju naudojimu arba labai atsparių strypų pardavimu susijusiems naudotojams, o ne su pardavimu susijusiems pirkėjams, kaip antai susijusioms pardavimo bendrovėms. Kaip nurodyta laikinojo reglamento 89 konstatuojamojoje dalyje, Sąjungos gamintojų uždarasis naudojimas yra nežymus.

(130)

Galiausiai, dėl kainų ir pelningumo Sąjungos rinkose Komisija primena, kad šie rodikliai yra svarbūs tik pardavimo tarp nesusijusių šalių atveju.

(131)

Kadangi daugiau jokių pastabų dėl atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumo, grynųjų pinigų srauto, investicijų, investicijų grąžos ir pajėgumo padidinti kapitalą negauta, laikinojo reglamento 131–138 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados patvirtinamos.

4.5.4. Išvada dėl žalos

(132)

Kadangi daugiau jokių pastabų negauta, laikinojo reglamento 139–147 konstatuojamosiose dalyse pateiktos išvados dėl žalos patvirtinamos.

5. PRIEŽASTINIS RYŠYS

5.1. Importo dempingo kaina poveikis

(133)

„Eurofer“ teigė, kad importas dempingo kaina iš KLR yra „vienintelis svarbiausias veiksnys, daręs poveikį Sąjungos pramonei nagrinėjamuoju laikotarpiu“. Ji taip pat pažymėjo, kad „importo iš KLR apimtis nuo 2013 iki 2014 m. padvigubėjo, o nuo 2014 iki 2015 m. padvigubėjo dar sykį“ ir kad 2015 m. importo iš KLR apimtis „viršijo importo iš visų kitų trečiųjų šalių bendrą apimtį“.

(134)

„Eurofer“ pastebėjo, kad importo dempingo kaina iš KLR rinkos dalių raidos tendencijos buvo panašios, ir pabrėžė, kad rinkos dalys „nuo 2013 m. iki 2015 m. išsaugo nuo 4,1 % iki 14,4 %, nors tuo pačiu laikotarpiu importo iš visų kitų trečiųjų šalių rinkos dalis nuo 2013 m. iki 2015 m. sumažėjo nuo 13,2 % iki 12,2 %“.

(135)

Galiausiai „Eurofer“ padarė išvadą, kad „beveik visa importo dempingo kaina iš Kinijos rinkos dalis padidėjo Sąjungos pramonei priklausiusios rinkos dalies sąskaita“. Ji pridūrė, kad „nagrinėjamuoju laikotarpiu importo dempingo kaina iš Kinijos sumažėjo beveik 30 %, ir nustatyta, kad dėl šio importo Sąjungos pramonės kainos buvo priverstinai sumažintos vidutiniškai 29 %“.

(136)

Tai patvirtina laikinojo reglamento 151 konstatuojamojoje dalyje pateiktą išvadą, kad praktiškai nuolatinis importo iš KLR augimas, dėl kurio buvo priverstinai labai mažinamos kainos, po 2013 m. turėjo akivaizdų neigiamą poveikį Sąjungos pramonės veiklos rezultatams.

(137)

Kadangi daugiau jokių pastabų dėl importo dempingo kaina poveikio negauta, laikinojo reglamento 150–157 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados dėl importo dempingo kaina poveikio patvirtinamos.

5.2. Kitų veiksnių poveikis

5.2.1. Arši konkurencija, susijusi su paklausos problemomis Sąjungos rinkoje

(138)

Kadangi jokių pastabų dėl aršios konkurencijos, susijusios su paklausos problemomis Sąjungos rinkoje, negauta, laikinojo reglamento 158–163 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados patvirtinamos.

5.2.2. Mažas Sąjungos gamintojų pajėgumų naudojimas

(139)

Kadangi jokių pastabų dėl mažo Sąjungos gamintojų pajėgumų naudojimo negauta, laikinojo reglamento 164–166 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados patvirtinamos.

5.2.3. Importas iš kitų trečiųjų šalių

(140)

CISA teigė, kad „Komisija importą iš Rusijos ir Ukrainos atskirai analizavo, todėl nenustatė požymių, kad importas iš šių dviejų šalių darė žalos Sąjungos pramonei“.

(141)

Be to, CISA tvirtino, kad Komisija turėjo atlikti „bendrą importo iš Ukrainos ir Rusijos poveikio vertinimą“ ir net „bendrą importo iš visų trijų šalių (Kinijos, Rusijos ir Ukrainos) poveikio vertinimą“, teigdama, kad „TL importo iš Ukrainos ar Rusijos apimtis nėra nereikšminga, palyginti su Sąjungos rinka“, ir kad „vidutinės importo iš abiejų šalių kainos buvo net mažesnės už Kinijos“.

(142)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, CISA pateikė išvadą, kad „jeigu dėl importo iš Kinijos buvo priverstinai mažinamos Sąjungos pramonės kainos, dėl importo iš Ukrainos ir Rusijos Sąjungos pramonės kainos priverstinai sumažintos dar daugiau. Jeigu Komisija taikytų tą pačią metodiką, kurią taikė Kinijai, t. y. tyrimo pradžios ir pabaigos palyginimą, Komisija būtų nustačiusi, kad šių dviejų šalių pardavimo apimtis ir importo rinkos dalis atitinkamai padidėjo 41 % ir 2,2 procentinio punkto“.

(143)

Komisija remiasi pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalimi, kurioje nustatyta, kad importo poveikis gali būti vertinamas bendrai tik tuomet, kai dėl jo atliekami antidempingo tyrimai. Dėl importo iš Ukrainos ir Rusijos antidempingo tyrimai neatliekami, todėl importo iš šių šalių poveikis negali būti vertinamas bendrai su importu iš KLR.

(144)

Vidutinių Ukrainos, Rusijos ir KLR produktų kainų taip pat nebūtina tiesiogiai palyginti, nes vidutinė kaina priklauso nuo produktų asortimento. Daugiau svarbos teikiama kainų raidai per nagrinėjamąjį laikotarpį. Laikinojo reglamento 13 lentelėje aiškiai parodyta, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu vidutinės importo iš Ukrainos ir Rusijos kainos mažėjo daug lėčiau nei importo iš KLR kainos.

(145)

Importo iš kitų trečiųjų šalių rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo palyginti stabili, o importo iš KLR – padidėjo trigubai. Sąjungos suvartojimui nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjus 5 %, o Sąjungos pramonės rinkos daliai sumažėjus 10 procentinių punktų reiškia, kad importo iš KLR rinkos dalis padidėjo tik Sąjungos pramonės rinkos dalies sąskaita.

(146)

Galiausiai, importo iš KLR apimtis per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo beveik 1 mln. tonų, o importo iš Ukrainos – apie 160 000 tonų, iš Rusijos – apie 75 000 tonų.

(147)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, ir atsižvelgiant į daug mažesnę importo iš Ukrainos ir Rusijos apimtį, palyginti su importo iš KLR apimtimi, nėra požymių, kad dėl importo iš šių dviejų šalių galėtų nutrūkti importo dempingo kaina iš KLR ir Sąjungos pramonei padarytos žalos priežastinis ryšys.

(148)

Kadangi daugiau jokių pastabų dėl importo iš kitų trečiųjų šalių poveikio negauta, laikinojo reglamento 167–178 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados patvirtinamos.

5.2.4. Sąjungos pramonės pardavimas eksportui

(149)

Kadangi jokių pastabų dėl poveikio Sąjungos pramonės pardavimui eksportui negauta, laikinojo reglamento 179–183 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados patvirtinamos.

5.2.5. Vertikaliai integruotų Sąjungos gamintojų ir pervalcuotojų konkurencija Sąjungoje

(150)

Kadangi jokių pastabų dėl vertikaliai integruotų Sąjungos gamintojų ir pervalcuotojų konkurencijos Sąjungoje poveikio negauta, laikinojo reglamento 184–189 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados patvirtinamos.

5.2.6. Sąjungos gamintojų pelno trūkumas, neatsižvelgiant į importo dempingo kaina iš KLR apimtį

(151)

Be to, CISA tvirtino, kad nuo 2013 m. iki tiriamojo laikotarpio atrinkti Sąjungos gamintojai iš esmės dirbo nuostolingai ir kad didžiausių nuostolių jie patyrė 2013 m., t. y. tuomet, kai sunkiųjų plokščių importas iš KLR pasiekė žemiausią lygį.

(152)

Šis argumentas aptartas laikinojo reglamento 134 konstatuojamojoje dalyje, kurioje paaiškinta, kad „2013 m. net 12,2 % nuostolių patirta dėl ypatingai mažos paklausos tais metais, tačiau 2014 m. ir per tiriamąjį laikotarpį dėl didėjančio importo iš KLR darytas didelis spaudimas Sąjungos pramonės kainoms ir apimčiai, todėl Sąjungos pramonė negalėjo pasinaudoti 11 procentinių punktų dinamiškai padidėjusiu Sąjungos suvartojimu.“ Kaip nurodyta laikinojo reglamento 93 konstatuojamojoje dalyje, šį augimą beveik visiškai patenkino importas dempingo kaina iš KLR.

(153)

Todėl Komisija daro išvadą, kad 2013 m. didelių nuostolių patirta ne dėl mažos importo iš KLR apimties, o dėl itin mažos paklausos Sąjungos rinkoje. Tačiau 2014 ir 2015 m. Sąjungos pramonės patirtų nuostolių priežastis buvo nuolat didėjančio importo dempingo kaina iš KLR apimtis.

(154)

Be to, Komisija pažymi, kad 2011 ir 2012 m. Sąjungos pramonė dirbo pelningai. 2011 m., kai importo iš KLR apimtis dar nebuvo didelė, Sąjungos pramonės pelno dydis buvo 7,9 %, kaip nurodyta laikinojo reglamento 221 konstatuojamojoje dalyje. 2012 m. dėl didelės importo dempingo kaina iš KLR apimties pelnas jau tapo gerokai mažesnis – tik 1,6 %. Pažymima, kad nė viena suinteresuotoji šalis nepateikė pastabų dėl Sąjungos pramonės pelningumo 2011 ir 2012 m.

5.2.7. Kitų svarbių veiksnių poveikis

(155)

CISA teigia, kad be importo dempingo kaina iš KLR yra „kitų svarbių veiksnių, kurie daro tariamą žalą Sąjungos pramonei“ ir kad „dėl to gali nutrūkti priežastinis ryšys tarp tariamo importo dempingo kaina“ iš KLR ir žalos. CISA paprašė Komisijos persvarstyti priežastinio ryšio analizę ir atsižvelgti į visus kitus veiksnius.

(156)

Šiuo atveju reikia pažymėti, kad buvo atsižvelgta į šešis papildomus veiksnius, kurie buvo aptarti laikinajame reglamente arba šiame reglamente. Akivaizdu, kad Komisija kruopščiai išnagrinėjo visus suinteresuotųjų šalių nurodytus veiksnius. CISA netgi nenurodė, kuriuos „kitus svarbius veiksnius“, be jau išsamiai išnagrinėtų šešių, reikėtų išnagrinėti. CISA tik paminėjo, kad jie yra „akivaizdūs“, ir nepateikė jokios papildomos informacijos. Todėl Komisija šį argumentą atmetė.

5.3. Išvada dėl priežastinio ryšio

(157)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, ir kadangi daugiau jokių pastabų negauta, laikinojo reglamento 190–194 konstatuojamosiose dalyse pateiktos išvados patvirtinamos.

6. SĄJUNGOS INTERESAI

(158)

CISA tvirtino, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos gamintojams priklausė daugiau nei 70 % Sąjungos rinkos. Ji teigė, kad jų padėtis Sąjungos rinkoje yra dominuojanti ir vienintelis rimtas konkurencijos šaltinis yra importas iš KLR.

(159)

Komisija pažymi, kad CISA neatsižvelgia į tai, kad Sąjungos gamintojai konkuruoja tarpusavyje ir su importu iš KLR ir kitų trečiųjų šalių, kurių rinkos dalis yra 12,2 %, kaip nurodyta laikinojo reglamento 13 lentelėje. Be to, nėra požymių, kad Sąjungos gamintojai tarpusavyje nekonkuruotų.

(160)

Nustačius laikinąsias priemones vienas importuotojas taip pat pareiškė, kad, įvedus antidempingo priemones, bus dirbtinai sumažinta konkurencija Sąjungos rinkoje, o specialiųjų sunkiųjų plokščių rinkos segmente susidarys oligopolinė padėtis, nes šiame rinkos segmente jau dabar dominuoja tik vienas dalyvis.

(161)

Tačiau Komisija pažymi, kad ši šalis nepateikė jokių šį teiginį pagrindžiančių įrodymų. Priešingai, remiantis po galutinio faktų atskleidimo „Eurofer“ pastabose pateikta informacija, yra daugybė Sąjungos gamintojų, siūlančių įvairių rūšių specialiąsias sunkiąsias plokštes.

(162)

Komisija pripažįsta, kad, nustačius muitus, konkurentų skaičius tam tikruose Sąjungoje specialiųjų sunkiųjų plokščių rinkos segmentuose gali sumažėti. Tačiau antidempingo tyrimo tikslas nėra produkto bei geografinės rinkos apibrėžimas ar įtakos rinkoje ir tikėtinos jos raidos įvertinimas. Todėl, remiantis konkurencijos teise, per šį tyrimą nebuvo galima padaryti jokių išvadų (o jos ir nebuvo daromos), ar yra rizika, kad vienoje iš rinkų kas nors įgys dominuojančią padėtį arba ją sustiprins.

(163)

Komisija, atlikdama Sąjungos interesų analizę, privalo atsižvelgti į kitų sričių Sąjungos politiką, kaip antai konkurencijos politiką. Tačiau šiomis aplinkybėmis tolesnis tyrimas reikalingas tik tuo atveju, kai yra konkrečių dominuojančios padėties ir piktnaudžiavimo ja įrodymų. Suinteresuotųjų šalių pateikta informacija šio reikalavimo neatitiko.

(164)

Bet kuriuo atveju Komisija primena, kad antidempingo muitai nustatomi siekiant pašalinti visuose sunkiųjų plokščių segmentuose nustatyto žalingo dempingo poveikį ir kad dominuojanti padėtis rinkoje dar nereiškia, jog ja piktnaudžiaujama. Jeigu ateityje suinteresuotosios šalys pastebėtų kokią nors konkurencijos nuostatas pažeidžiančią veiklą, gali pasinaudoti teise pateikti skundą kompetentingai konkurencijos institucijai.

(165)

Nustačius laikinąsias priemones vienas importuotojas pareiškė, kad, įvedus antidempingo priemones, kainos Sąjungos rinkoje neturėtų didėti.

(166)

Komisija primena, kad antidempingo priemonėmis siekiama pašalinti žalingo dempingo prekybos iškreipiamąjį poveikį. Šių priemonių poveikis kainoms priklauso nuo įvairių rinkos dalyvių kainodaros sprendimų, todėl jo neįmanoma nuspėti. Didesnės kainos gali būtų nustatytos tada, kai rinkos jėgos nusprendžia, kad neiškraipytoje rinkoje turėtų vyrauti didesnės kainos.

(167)

CISA taip pat teigė, kad Sąjungos naudotojams reikalingi konkurencingi ir stabilūs tiekimo šaltiniai ir kad, nustačius antidempingo priemones, „gali būti padaryta didelė žala ir (arba) galutinės grandies pramonei gali tekti atsisakyti darbo vietų Europos Sąjungoje“.

(168)

Tačiau tiriamuoju laikotarpiu Sąjungoje buvo 30 gamintojų ir buvo importuojama iš daugelio šalių, įskaitant Rusiją ir Ukrainą, o tai užtikrino stabilų sunkiųjų plokščių tiekimą naudotojams Sąjungoje. Be to, nė vienas galutinės grandies pramonės naudotojas nepateikė įrodymų, kad, nustačius antidempingo priemones, negalėtų įsigyti sunkiųjų plokščių. Kalbant apie riziką patirti didelių nuostolių ir (arba) darbo vietų Sąjungoje praradimą, panašiai tvirtino tik vienas galutinės grandies pramonės atstovas, būtent vėjo jėgainių bokštų gamintojas. Šis tvirtinimas yra aptariamas tolesnėje dalyje.

(169)

Galutinės grandies pramonės (vėjo jėgainių bokštų) ad hoc naudotojų asociacija teigė, kad, nustačius priemones sunkiosioms plokštėms, kils rizika, kad vėjo jėgainių bokštų gamyba bus perkelta į KLR, o gatavų ar pusiau gatavų vėjo jėgainių bokštų tiekimo saugumui ateityje kils problemų. Šį argumentą po galutinio faktų atskleidimo vienas importuotojas taip pat nurodė savo pastabose dėl vėjo jėgainių bokštų ir kitų vėjo energijos sistemų dalių.

(170)

Komisija šiuos pareiškimus atmetė, nes šios suinteresuotosios šalys savo tvirtinimo nepagrindė jokiais įrodymais ar analize, kurią, pvz., būtų atlikę iki pranešime apie tyrimo inicijavimą nustatyto termino apie save pranešę vėjo jėgainių bokštų gamintojai, pateikdami klausimyno atsakymus, patikslindami, kokių rūšių sunkiosios plokštės naudojamos šioje pramonės šakoje vėjo jėgainių bokštams konstruoti, ir pateikdami analizę, ar šių rūšių sunkiąsias plokštes galima pakeisti kitose pramonės šakose naudojamų rūšių sunkiosiomis plokštėmis, arba atvirkščiai.

(171)

Komisija pažymi, kad turima informacija rodo, jog vėjo jėgainių bokštų gamintojams specialiosios sunkiosios plokštės pašalinimas iš produkto apibrėžtosios srities, kaip aprašyta 42 konstatuojamojoje dalyje, negalėjo būti naudingas. Todėl jiems būtų naudinga tik tada, jei vėjo turbinų bokštams skirtos sunkiosios plokštės Sąjungos interesais būtų pašalintos iš produkto apibrėžtosios srities. Tačiau šiame etape vėjo turbinų bokštų gamintojai nepateikė jokios konkrečios ir išsamios analizės, įskaitant muitų nustatymo poveikio jų gamybos sąnaudoms ir galimybės perkelti šias sąnaudas savo naudotojams paaiškinimą, kuriuo būtų galima pagrįsti tokį pašalinimą.

(172)

Be to, Komisija pažymi, kad vėjo jėgainių bokštų gamintojai gali pateikti tinkamai pagrįstą prašymą atlikti Sąjungos interesų, susijusių su sunkiosioms plokštėms taikomomis priemonėmis, tarpinę peržiūrą. Be to, atlikus tyrimą nenustatyta jokių požymių, kad Sąjungos pramonė keltų pavojų naudotojų operacijoms. Rinkos jėgoms veikiant įprastai tokia elgsena būtų netikėta.

(173)

Vienas importuotojas teigė, kad specialiųjų sunkiųjų plokščių pašalinimas iš produkto apibrėžtosios srities atitinka Sąjungos interesus, nes kelios pagrindinės pramonės šakos, kaip antai Sąjungos įrenginių gamybos ir energetikos sektoriai, tariamai yra priklausomos nuo specialiųjų sunkiųjų plokščių importo iš KLR. Tačiau nė vienas šioms pramonės šakoms atstovaujantis naudotojas nepatvirtino šio teiginio.

(174)

Šis importuotojas taip pat teigė, kad specialiąsias sunkiąsias plokštes, kurių storis didesnis nei 150 mm, gamina tik trys Sąjungos gamintojai. Didelės takumo ribos plokščių, grūdinamojo ir atleidžiamojo plieno plokščių ir dilimui atsparių sunkiųjų plokščių gamybą tariamai kontroliuoja tik keturi Sąjungos gamintojai. Tuo remdamasi jis teigė, kad Sąjungos galutinės grandies pramonė jau dabar patiria sunkumų dėl ribotos pasiūlos ir stipriai išaugusių pardavimo kainų ir kad tai tegali atsverti specialiųjų sunkiųjų plokščių importas iš KLR.

(175)

CISA dar teigė, kad metalo formavimo pramonės sektoriui priklausantys specialiųjų sunkiųjų plokščių naudotojai irgi galėtų susidurti su pasiūlos stygiumi, atsižvelgiant į tai, kad Europoje yra labai nedaug specialiųjų sunkiųjų plokščių gamintojų. Tačiau nė vienas šios galutinės grandies pramonės naudotojas nekėlė klausimo dėl pasiūlos trūkumo.

(176)

Komisija atmetė 173–175 konstatuojamosiose dalyse išdėstytus argumentus, nes suinteresuotosios šalys savo tvirtinimų nepagrindė jokiais įrodymais ar analize. Priešingai, atlikus tyrimą nustatyta, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu sunkiųjų plokščių kainos Sąjungoje gerokai sumažėjo. Be to, atlikus tyrimą nustatyta, kad Sąjungos pramonė turi daug nepanaudotų pajėgumų dėl nuolat mažėjančio pajėgumų naudojimo. Be to, CISA teigimu, specialiųjų sunkiųjų plokščių eksporto iš KLR apimtis yra nedidelė.

(177)

Po galutinio faktų atskleidimo vienas importuotojas prie šio klausimo sugrįžo po galutinio faktų atskleidimo pateiktose pastabose. Tačiau naujų esminių argumentų nebuvo pateikta.

(178)

Kai nėra jokių tariamo pasiūlos trūkumo dėl antidempingo priemonių nustatymo faktinių įrodymų, Komisija negali daryti išvados, kad nustačius tokias priemones specialiųjų sunkiųjų plokščių pasiūla bus per maža.

6.1. Išvada dėl Sąjungos interesų

(179)

Apibendrinant, nė vienas iš suinteresuotųjų šalių pateiktų argumentų neįrodo, kad yra įtikinamų priežasčių, dėl kurių iš KLR importuojamam nagrinėjamajam produktui neturėtų būti nustatytos priemonės.

(180)

Bet kokias neigiamas pasekmes nesusijusiems naudotojams kompensuoja alternatyvūs tiekimo šaltiniai. Teigiamas antidempingo priemonių poveikis Sąjungos rinkai, visų pirma Sąjungos pramonei, yra didesnis nei galimas neigiamas poveikis kitoms interesų grupėms.

(181)

Kadangi daugiau jokių pastabų dėl Sąjungos interesų negauta, laikinojo reglamento 195–215 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados patvirtinamos.

7. ANTIDEMPINGO MUITŲ NUSTATYMAS ATGALINE DATA

(182)

Kaip minėta 4 konstatuojamojoje dalyje, Komisija, gavusi „Eurofer“ prašymą, nustatė privalomą KLR kilmės sunkiųjų plokščių importo registraciją. Buvo registruojamas importas nuo 2016 m. rugpjūčio 11 d. iki laikinųjų priemonių nustatymo, t. y. 2016 m. spalio 7 d.

(183)

Remiantis pagrindinio reglamento 10 straipsnio 4 dalies d punktu, muitas gali būti taikomas atgaline data, jeigu „greta tyrimo laikotarpiu žalą sukėlusio importo lygio nustatytas dar ir žymus importo augimas, kuris dėl laikotarpio, savo apimties ir kitų aplinkybių gali žymiai sumažinti numatomo taikyti galutinio antidempingo muito atstatomąjį poveikį“.

7.1. Pastabos dėl galimo antidempingo muitų nustatymo atgaline data

(184)

CISA tvirtino, kad bet koks galimas priemonių nustatymas atgaline data turėtų neigiamo poveikio importuotojams, kadangi jie „nepagrįstai patirtų papildomų išlaidų“, nes turi mokėti antidempingo muitus. CISA teigė, kad importuotojai „neketina sukaupti nagrinėjamojo produkto“ iš KLR ir kad buvo registruojamas pagal senas sutartis, sudarytas dar iki tyrimo inicijavimo, importuojamas nagrinėjamasis produktas. CISA teigė, kad Sąjungos importuotojai ir naudotojai „dėl nelaukto muito patirs nuostolių“.

(185)

Galiausiai CISA teigė, kad „importo registravimas ir grasinimas nustatyti priemones atgaline data tėra dar viena prekybos apsaugos priemonė, taikoma, kad ES importuotojai nustotų importavę iš Kinijos net nelaukdami, kol bus įrodyta, kad toks importas daro žalą ES pramonei“.

7.2. Importo statistiniai duomenys

(186)

Eurostato pateikti importo statistiniai duomenys 1 lentelėje rodo, kad po tiriamojo laikotarpio labai sumažėjo sunkiųjų plokščių importas iš KLR.

1 lentelė

Vidutinės importo apimties per mėnesį pokytis

	TL mėnesio vidurkis	Mėnesio vidurkis 2016 m. kovo–rugsėjo mėn.	Mėnesio vidurkis 2016 m. kovo–spalio mėn.
Importo iš KLR apimtis (tonomis)	113 262	84 669	76 562
Tendencija ir TL (%)	Nėra duomenų	– 25,2	– 32,4
Šaltinis: Eurostatas.

7.3. Išvada dėl taikymo atgaline data

(187)

Komisija daro išvadą, kad pagrindinio reglamento 10 straipsnio 4 dalies d punkte nustatyta teisinė sąlyga dėl muitų surinkimo atgaline data nebuvo įvykdyta, kadangi nenustatyta, kad importas ir toliau būtų žymiai augęs. Todėl muitai už užregistruotą importą neturėtų būti renkami atgaline data.

8. GALUTINĖS ANTIDEMPINGO PRIEMONĖS

8.1. Žalos pašalinimo lygis

(188)

Kaip nurodyta laikinojo reglamento 222 konstatuojamojoje dalyje, remdamasi atsižvelgiant į sąnaudas po importo ir muitus tinkamai pakoreguotos atrinktų KLR eksportuojančių gamintojų vidutinės svertinės importo kainos tiriamuoju laikotarpiu palyginimu su atrinktų Sąjungos gamintojų tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos rinkoje parduoto panašaus produkto nežalinga vidutine svertine kaina, Komisija nustatė žalos pašalinimo lygį.

(189)

CISA pateikė keletą pastabų dėl metodikos, taikytos šiuo atveju apskaičiuojant atrinktų Sąjungos gamintojų tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos rinkoje parduoto panašaus produkto nežalingą kainą.

(190)

Visų pirma CISA klausė, kodėl Komisija, taikydama šią metodiką, prie Sąjungos pramonės pardavimo kainų pridėjo tiriamuoju laikotarpiu patirtus nuostolius, o tada dar ir 7,9 % tikslinio pelno dydį, užuot pastarąjį pridėjusi prie gamybos sąnaudų.

(191)

Komisija, siekdama nustatyti žalos pašalinimo lygį, vieną iš dviejų metodikų renkasi atsižvelgdama į konkretų atvejį. Jeigu Sąjungos pramonės palyginamojo pardavimo nėra, nežalinga kaina dažnai nustatoma tikslinį pelną pridėjus prie visų sąnaudų. Tačiau šiuo atveju buvo galima remtis palyginamuoju pardavimu.

(192)

Taip yra dėl to, kad Sąjungos pramonės parduodamam panašiam produktui priskiriami šimtų rūšių produktai, o atrinkti Sąjungos gamintojai buvo sukūrę platų susijusių bendrovių tinklą, įskaitant su plieno gaminiais susijusių paslaugų centrus, kuris buvo patyręs sąnaudų, neįtrauktų į atrinktų Sąjungos gamintojų apskaitą taip, kad jas būtų galima lengvai priskirti skirtingiems PKN. Dėl šių priežasčių buvo neįmanoma surinkti informacijos apie sąnaudas pagal kiekvieną PKN ne tik iš gamybos įmonių, bet ir iš visų susijusių prekybos bendrovių (visų pirma su plieno gaminiais susijusių paslaugų centrų) Sąjungoje ir taip nustatyti bendras sąnaudas pagal kiekvieną PKN.

(193)

Todėl Komisija pasirinko kitą metodiką ir nustatė bendras sąnaudas pagal kiekvieną PKN, prie vidutinės svertinės pardavimo kainos pridėjus atrinktų Sąjungos gamintojų svertinį patirtų nuostolių vidurkį. Tada prie taip nustatytų bendrų sąnaudų buvo pridėtas 7,9 % tikslinio pelno dydis, dėl kurio po laikinųjų priemonių nustatymo nebuvo gauta jokių pastabų.

(194)

Galiausiai CISA taip pat tvirtino, kad buvo taikoma klaidinga metodika ir kad pagal abi metodikas „gaunami visiškai skirtingi rezultatai“. Ji pateikė pavyzdį, remdamasi spėjamomis gamybos sąnaudomis ir spėjama pardavimo kaina, kuris tariamai rodo, kad tikslinės kainos apskaičiavimas remiantis pardavimo kaina yra klaidingas.

(195)

Komisija pažymi, kad kadangi pavyzdyje iš esmės visa informacija yra hipotetinė ir nesiremiama faktiniais duomenimis, remiantis tokiu pavyzdžiu negalima daryti išvados, kad šiuo konkrečiu atveju buvo taikoma klaidinga metodologija. Todėl Komisija negali šio argumento laikyti įrodymu. Jei turimos informacijos išsamumas būtų tokio paties lygio, taikant abi metodikas būtų gaunami tokie patys rezultatai.

(196)

Galiausiai CISA teigė, kad „jeigu daugumą Kinijos eksportuojančių gamintojų eksportuojamų tam tikrų rūšių produktų, atitinkančių PKN, parduoda mažiau kaip trys atrinkti Sąjungos gamintojai, reikėtų kelti klausimą dėl pardavimo duomenų, gautų iš atrinktų Sąjungos gamintojų, tipiškumo ir daryti išvadą, kad priverstinio kainų mažinimo skaičiavimas remiantis šiuo tipiškumu yra ginčytinas. Nebebūtina minėti ir to, kad vargu, ar įmanoma įrodyti žalą, jeigu ES pramonė net negamina ir (arba) neparduoda Kinijos eksportuojančių gamintojų eksportuojamo tam tikrų rūšių produkto.“

(197)

Komisija pažymi, kad nors buvo atrinkti trys Sąjungos gamintojai, tai, kad „daugumą Kinijos eksportuojančių gamintojų eksportuojamų tam tikrų rūšių produktų, atitinkančių PKN, parduoda mažiau kaip 3 atrinkti Sąjungos gamintojai“, nereiškia, kad Sąjungos pramonė ar net atrinkti Sąjungos gamintojai iš viso jų neparduoda. Tai tereiškia, kad ne visi trys atrinkti Sąjungos gamintojai parduoda visus atrinktų KLR eksportuojančių gamintojų eksportuojamų tam tikrų rūšių produktus, atitinkančius PKN.

(198)

Komisija taip pat pažymi, kad ne visi atrinkti KLR eksportuojantys gamintojai eksportavo į Sąjungą tam tikrų rūšių produktus, atitinkančius tuos pačius PKN. Iš tikrųjų, didžiąją dalį atrinktų eksportuojančių gamintojų į Sąjungą eksportuojamų tam tikrų rūšių produktų, atitinkančių PKN (daugiau nei 90 % šio eksporto apimties), pagamina vienas ar keli atrinkti Sąjungos gamintojai.

(199)

Po galutinio faktų atskleidimo CISA sugrįžo prie šio klausimo savo pastabose ir klausymo posėdžio metu.

(200)

CISA tvirtino, kad Sąjungos pramonė negalėjo nurodyti teisingų duomenų ir pasinaudojo palankiomis sąlygomis pažeisti kitų šalių teises į objektyvų, nešališką ir nediskriminacinį tyrimą. Šias Sąjungos pramonei tariamai palankias sąlygas rodo ir Komisijos atlaidumas jos atžvilgiu, kai buvo nepateikta tam tikra svarbi informacija (CISA paminėjo informacijos apie gamybos sąnaudas lygį).

(201)

Teiginys dėl palankių sąlygų atmetamas. Klausimas susijęs su laikinojo reglamento 191–193 konstatuojamosiose dalyse pateikta formuluote. Šiose konstatuojamosiose dalyse Komisija nurodė motyvus, kuriais vadovautasi renkantis vieną iš dviejų metodų, kuriuos Komisija naudoja siekdama nustatyti žalos pašalinimo lygį.

(202)

Kadangi daugiau jokių pastabų dėl žalos pašalinimo lygio negauta, laikinojo reglamento 217–223 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados patvirtinamos.

8.2. Įsipareigojimo pasiūlymas

(203)

Po galutinio faktų atskleidimo vienas KLR eksportuojantis gamintojas pateikė Komisijai įsipareigojimo dėl kainos pasiūlymą. Šiame pasiūlyme buvo nurodytos KLR eksportuojančio gamintojo Sąjungoje parduodamų sunkiųjų plokščių minimalios importo kainos (toliau – MIK) ir MIK indeksavimo pagal pagrindinių žaliavų kainas metodas.

(204)

Komisija atmetė įsipareigojimo dėl kainos pasiūlymą dėl didelės kryžminio kompensavimo rizikos, kadangi skirtingų, tačiau sunkiai atskiriamų rūšių produktų MIK buvo pernelyg skirtingos, o indeksavimo metodas buvo pernelyg sudėtingas. Be to, eksportuojančio gamintojo pardavimo eksportui kanalų struktūra ir lygiagretus kitų produktų pardavimas eksportui neleido atlikti tinkamos stebėsenos, todėl buvo pernelyg didelė galimybė, kad su eksportuojančiu gamintoju susijusioms bendrovėms parduodant produktus vyks kryžminis kompensavimas.

(205)

Eksportuojančiam gamintojui buvo praneštos jo įsipareigojimo pasiūlymo atmetimo priežastys ir buvo suteikta galimybė pateikti pastabų.

8.3. Galutinės priemonės

(206)

Atsižvelgiant į padarytas išvadas dėl dempingo, žalos, priežastinio ryšio ir Sąjungos interesų ir remiantis pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalimi importuojamam nagrinėjamajam produktui turėtų būti nustatytos galutinės antidempingo priemonės, kurių dydis prilygtų žalos pašalinimo lygiui, vadovaujantis mažesnio muito taisykle.

(207)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, 2 lentelėje nustatomos šios galutinių antidempingo muitų normos:

2 lentelė

Dempingo skirtumas, žalos pašalinimo lygis ir muito norma

Bendrovė	Dempingo skirtumas (%)	Žalos pašalinimo lygis (%)	Muitas (%)
„Nanjing Iron and Steel Co., Ltd.“	120,1	73,1	73,1
„Minmetals Yingkou Medium Plate Co., Ltd“	126,0	65,1	65,1
„Wuyang Iron and Steel Co., Ltd“ ir „Wuyang New Heavy & Wide Steel Plate Co., Ltd“	127,6	73,7	73,7
Kitos bendradarbiaujančios bendrovės	125,5	70,6	70,6
Visos kitos bendrovės	127,6	73,7	73,7
Šaltinis: tyrimas.

(208)

Šiame reglamente nurodytos konkrečioms bendrovėms taikomos antidempingo muito normos buvo nustatytos remiantis šio tyrimo išvadomis. Todėl šios normos atitinka per minėtą tyrimą nustatytą tų bendrovių padėtį. Todėl šios muito normos (kitaip nei visos šalies mastu nustatytas muitas, taikomas visoms kitoms bendrovėms) taikomos tik tam importuojamam KLR kilmės nagrinėjamajam produktui, kurį pagamino bendrovės, t. y. nurodyti konkretūs juridiniai asmenys. Šios normos negali būti taikomos importuojamam nagrinėjamajam produktui, pagamintam bet kurios kitos bendrovės, kurios pavadinimas ir adresas konkrečiai nepaminėtas šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su tomis konkrečiomis bendrovėmis, – jam taikoma visoms kitoms bendrovėms nustatyta muito norma.

(209)

Bet koks prašymas taikyti šias bendrovėms individualiai nustatytas antidempingo muito normas (pvz., pasikeitus subjekto pavadinimui arba įkūrus naują gamybos arba prekybos subjektą) turi būti siunčiamas Komisijai (15), pateikiant jame visą susijusią informaciją, ypač apie bendrovės veiklos pasikeitimus (kaip, pvz., gamyba, prekyba vidaus rinkoje ir pardavimas eksportui), susijusius su šiuo pavadinimo arba gamybos ir prekybos subjektų pasikeitimu. Prireikus reglamentas bus atitinkamai iš dalies pakeistas, atnaujinant bendrovių, kurioms taikomos individualios muito normos, sąrašą.

(210)

Siekiant užtikrinti tinkamą antidempingo muito taikymą, visoms kitoms bendrovėms nustatyta muito norma turėtų būti taikoma ne tik nebendradarbiaujantiems eksportuotojantiems gamintojams, bet ir tiems gamintojams, kurie tiriamuoju laikotarpiu neeksportavo į Sąjungą.

8.4. Galutinis laikinųjų muitų surinkimas

(211)

Atsižvelgiant į nustatytus dempingo skirtumus ir į Sąjungos pramonei padarytos žalos lygį, reikėtų galutinai surinkti garantijomis užtikrintas laikinojo antidempingo muito, nustatyto laikinuoju reglamentu, sumas.

(212)

Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka pagal Reglamento (ES) 2016/1036 15 straipsnio 1 dalį įsteigto komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

1. Importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės plokštiems produktams iš nelegiruotojo arba legiruotojo plieno (išskyrus nerūdijantįjį plieną, silicinį elektrotechninį plieną, įrankinį plieną ir greitapjovį plieną), karštai valcuotiems, neplakiruotiems, nepadengtiems arba neapvilktiems, nesuvyniotiems į ritinius, kurių storis didesnis kaip 10 mm, o plotis ne mažesnis kaip 600 mm, arba kurių storis ne mažesnis kaip 4,75 mm, bet ne didesnis kaip 10 mm, o plotis ne mažesnis kaip 2 050 mm ir kurių KN kodai šiuo metu yra ex 7208 51 20, ex 7208 51 91, ex 7208 51 98, ex 7208 52 91, ex 7208 90 20, ex 7208 90 80, 7225 40 40, ex 7225 40 60 ir ex 7225 99 00 (TARIC kodai: 7208512010, 7208519110, 7208519810, 7208529110, 7208902010, 7208908020, 7225406010, 7225990035, 7225990040), nustatomas galutinis antidempingo muitas.

2. Galutinio antidempingo muito, taikomo 1 dalyje aprašytam produktui, kurį pagamino toliau išvardytos bendrovės, neto kainai Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą normos yra tokios:

Bendrovė	Muitas (%)	Papildomas TARIC kodas
„Nanjing Iron and Steel Co., Ltd.“	73,1	C143
„Minmetals Yingkou Medium Plate Co., Ltd“	65,1	C144
„Wuyang Iron and Steel Co., Ltd“ ir „Wuyang New Heavy & Wide Steel Plate Co., Ltd“	73,7	C145
Kitos priede išvardytos bendradarbiaujančios bendrovės	70,6
Visos kitos bendrovės	73,7	C999

3. Jeigu nenurodyta kitaip, taikomos atitinkamos galiojančios muitus reglamentuojančios nuostatos.

2 straipsnis

Galutinai surenkamos laikinuoju antidempingo muitu pagal Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2016/1777 užtikrintos sumos.

3 straipsnis

Jeigu kuris nors naujas Kinijos Liaudies Respublikos eksportuojantis gamintojas pateikia Komisijai pakankamai įrodymų, kad:

—	tiriamuoju laikotarpiu (2015 m. sausio 1 d. – 2015 m. gruodžio 31 d.) į Sąjungą neeksportavo 1 straipsnio 1 dalyje aprašyto produkto,

—	nėra susijęs su jokiais Kinijos Liaudies Respublikos eksportuotojais ar gamintojais, kuriems taikomos šiuo reglamentu nustatytos priemonės,

—	faktiškai nagrinėjamąjį produktą eksportavo į Sąjungą po tiriamojo laikotarpio, kurio duomenimis remtasi nustatant priemones, arba turi neatšaukiamų sutartinių įsipareigojimų eksportuoti į Sąjungą didelį jo kiekį,

Suteikus visoms suinteresuotosioms šalims galimybę pateikti pastabų, 1 straipsnio 2 dalis iš dalies keičiama tarp neatrinktų bendradarbiaujančių bendrovių įtraukiant naują eksportuojantį gamintoją, kurias taikoma vidutinė svertinė muito norma.

4 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2017 m. vasario 27 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER

(1) OL L 176, 2016 6 30, p. 21.

(2) 2016 m. spalio 6 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/1777, kuriuo tam tikroms importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos kilmės nelegiruotojo plieno arba kito legiruotojo plieno sunkiosioms plokštėms nustatomas laikinasis antidempingo muitas (OL L 272, 2016 10 7, p. 5).

(3) 2016 m. rugpjūčio 9 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/1357, kuriuo nustatomas reikalavimas registruoti importuojamas tam tikras Kinijos Liaudies Respublikos kilmės nelegiruotojo plieno arba kito legiruotojo plieno sunkiąsias plokštes (OL L 215, 2016 8 10, p. 23).

(4) Bet koks plienas, išskyrus konstrukcinį plieną, laivų statybai, slėginiams indams, paviršiniam grūdinimui, grūdinimui bei atleidimui ir vamzdynams naudojamą plieną, taip pat dilimui atsparų plieną.

(5) 2012 m. sausio 27 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 102/2012, kuriuo pagal Reglamento (EB) Nr. 1225/2009 11 straipsnio 2 dalį atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos ir Ukrainos kilmės plieniniams lynams ir kabeliams nustatomas galutinis antidempingo muitas, kuris taip pat taikomas importuojamiems iš Maroko, Moldavijos ir Korėjos Respublikos siunčiamiems plieniniams lynams ir kabeliams, deklaruojamiems arba nedeklaruojamiems kaip šių šalių kilmės, ir baigiama pagal Reglamento (EB) Nr. 1225/2009 11 straipsnio 2 dalį atliekama importuojamiems Pietų Afrikos kilmės plieniniams lynams ir kabeliams taikomų priemonių galiojimo termino peržiūra (OL L 36, 2012 2 9, p. 1).

(6) 2009 m. rugsėjo 24 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 925/2009, kuriuo nustatomas galutinis antidempingo muitas ir laikinojo muito, nustatyto tam tikrai importuojamai Armėnijos, Brazilijos ir Kinijos Liaudies Respublikos kilmės aliumininei folijai, galutinis surinkimas (OL L 262, 2009 10 6, p. 1).

(7) Pranešimas apie tyrimo inicijavimą (2016/C 459/11) (OL C 459, 2016 12 9, p. 17).

(8) 2000 m. vasario 4 d. Komisijos sprendimas Nr. 283/2000/EAPB (OL L 31, 2000 2 5, p. 15), 9–12 konstatuojamosios dalys.

(9) 2013 m. lapkričio 5 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1106/2013, kuriuo nustatomas galutinis antidempingo muitas ir laikinojo muito, nustatyto tam tikroms importuojamoms Indijos kilmės nerūdijančio plieno vieloms, galutinis surinkimas (OL L 298, 2013 11 8, p. 1), 16 konstatuojamoji dalis.

(10) 2015 m. spalio 29 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/1953, kuriuo tam tikriems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos, Japonijos, Korėjos Respublikos, Rusijos Federacijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų kilmės orientuoto grūdėtumo plokštiems valcavimo produktams iš silicinio elektrotechninio plieno nustatomas galutinis antidempingo muitas (OL L 284, 2015 10 30, p. 109).

(11) 1998 m. spalio 15 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas Industrie des poudres sphériques prieš Tarybą, T-2/95, ECLI:EU:T:1998:242.

(12) 2016 m. liepos 28 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/1246, kuriuo importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės labai atsparaus nuovargiui plieno strypams, naudojamiems kaip gelžbetonio armatūra, nustatomas galutinis antidempingo muitas (OL L 204, 2016 7 29, p. 70).

(13) 2016 m. sausio 28 d. Komisijos reglamentas (ES) 2016/113, kuriuo importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės labai atsparaus nuovargiui plieno strypams, naudojamiems kaip gelžbetonio armatūra, nustatomas laikinasis antidempingo muitas (OL L 23, 2016 1 29, p. 16).

(14) 2016 m. vasario 10 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/181, kuriuo tam tikriems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos ir Rusijos Federacijos kilmės plokštiems šaltai valcuotiems plieno produktams nustatomas laikinasis antidempingo muitas (OL L 37, 2016 2 12, p. 1).

(15) European Commission, Directorate-General for Trade, Directorate H, 1049 Bruxelles/Brussel, BELGIQUE/BELGIË.

PRIEDAS

Neatrinkti bendradarbiaujantys Kinijos eksportuojantys gamintojai:

Pavadinimas	Miestas	Papildomas TARIC kodas
„Angang Steel Company Limited“	Anshan, Liaoning	C150
„Inner Mongolia Baotou Steel Union Co., Ltd.“	Baotou, Inner Mongolia	C151
„Zhangjiagang Shajing Heavy Plate Co., Ltd.“	Zhangjiagang, Jiangsu	C146
„Jiangsu Tiangong Tools Company Limited“	Danyang, Jiangsu	C155
„Jiangyin Xingcheng Special Steel Works Co., Ltd.“	Jiangyin, Jiangsu	C147
„Laiwu Steel Yinshan Section Co., Ltd.“	Laiwu, Shandong	C154
„Nanyang Hanye Special Steel Co., Ltd.“	Xixia, Henan	C152
„Qinhuangdao Shouqin Metal Materials Co., Ltd.“	Qinhuangdao, Hebei	C153
„Shandong Iron & Steel Co., Ltd., Jinan Company“	Jinan, Shandong	C149
„Wuhan Iron and Steel Co., Ltd.“	Wuhan, Hubei	C156
„Xinyu Iron & Steel Co., Ltd.“	Xinyu, Jiangxi	C148

28.2.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 50/42

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2017/337

2017 m. vasario 27 d.

kuriuos iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1375/2007 dėl Jungtinių Amerikos Valstijų kukurūzų krakmolo gamybos liekanų importo

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007 (1), ypač į jo 178 straipsnį,

kadangi:

(1)

Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1375/2007 (2) nustatomos nuostatos, kuriomis siekiama užtikrinti, kad iš Jungtinių Amerikos Valstijų importuojamos kukurūzų krakmolo gamybos liekanos atitiktų sutartą tarifų apibrėžimą. To reglamento I priede pateiktas Jungtinių Valstijų malimo drėgnuoju būdu pramonės išduotas atitikties sertifikato pavyzdys;

(2)	pasikeitė bendrovė, kuriai teikiami gamintojų sertifikatai ir kuri išduoda atitikties sertifikatus. Todėl atitikties sertifikate nurodytas bendrovės pavadinimas turi būti atitinkamai pakeistas;

(3)	kad būtų galima naudoti iki šio reglamento įsigaliojimo dienos išduotus sertifikatus, reikėtų nustatyti atitinkamą nuostatą;

(4)	todėl Reglamentas (EB) Nr. 1375/2007 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(5)	šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1375/2007 I priede pateiktas atitikties sertifikato pavyzdys pakeičiamas šio reglamento priede pateiktu pavyzdžiu.

2 straipsnis

Sertifikatai, išduoti laikantis Reglamento (EB) Nr. 1375/2007 iki šio reglamento įsigaliojimo dienos, toliau galioja.

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja septintą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2017 m. vasario 27 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER

(1) OL L 347, 2013 12 20, p. 671.

(2) 2007 m. lapkričio 23 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1375/2007 dėl Jungtinių Amerikos Valstijų kukurūzų krakmolo gamybos liekanų importo (OL L 307, 2007 11 24, p. 5).

PRIEDAS

28.2.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 50/45

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2017/338

2017 m. vasario 27 d.

kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2011 m. birželio 7 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 543/2011, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 taikymo vaisių bei daržovių ir perdirbtų vaisių bei daržovių sektoriuose taisyklės (2), ypač į jo 136 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)	Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 543/2011, atsižvelgiant į daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde rezultatus, nustatomi kriterijai, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo iš trečiųjų šalių vertes produktams ir laikotarpiams, nurodytiems jo XVI priedo A dalyje;

(2)	remiantis Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 136 straipsnio 1 dalimi, standartinė importo vertė apskaičiuojama kiekvieną darbo dieną atsižvelgiant į kintančius kasdienius duomenis. Todėl šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 136 straipsnyje minimos standartinės importo vertės yra nustatytos šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2017 m. vasario 27 d.

Komisijos vardu

Pirmininko pavedimu

Jerzy PLEWA

Generalinis direktorius

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktoratas

(1) OL L 347, 2013 12 20, p. 671.

(2) OL L 157, 2011 6 15, p. 1.

PRIEDAS

Standartinės importo vertės, skirtos kai kurių vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

(EUR/100 kg)
KN kodas	Trečiosios šalies kodas (1)	Standartinė importo vertė
0702 00 00	EG	232,7
	MA	95,7
	TR	98,6
	ZZ	142,3
0707 00 05	MA	64,9
	TR	199,6
	ZZ	132,3
0709 91 00	EG	113,1
0709 91 00	ZZ	113,1
0709 93 10	MA	55,2
	TR	163,9
	ZZ	109,6
0805 10 22 , 0805 10 24 , 0805 10 28	EG	46,9
	IL	78,9
	MA	47,0
	TN	49,5
	TR	75,0
	ZZ	59,5
0805 21 10 , 0805 21 90 , 0805 29 00	EG	100,8
	IL	125,6
	MA	103,8
	TR	88,3
	ZZ	104,6
0805 22 00	IL	117,0
	MA	97,2
	ZZ	107,1
0805 50 10	EG	82,4
	TR	74,4
	ZZ	78,4
0808 30 90	CL	125,5
	CN	85,6
	ZA	109,7
	ZZ	106,9

(1) Šalių nomenklatūra nustatyta 2012 m. lapkričio 27 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 1106/2012, kuriuo dėl šalių ir teritorijų nomenklatūros atnaujinimo įgyvendinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 471/2009 dėl Bendrijos statistikos, susijusios su išorės prekyba su ES nepriklausančiomis šalimis (OL L 328, 2012 11 28, p. 7). Kodas „ZZ“ atitinka „kitas šalis“.

28.2.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 50/47

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS (ES) 2017/339

2016 m. gruodžio 14 d.

dėl nenumatytų atvejų rezervo lėšų mobilizavimo 2016 m.

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdami į 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo (1), ypač į jo 14 punkto antrą pastraipą,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)	Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013 (2) 13 straipsnyje nustatyta, kad sudaromas nenumatytų atvejų rezervas, kuris neviršija 0,03 % Sąjungos bendrųjų nacionalinių pajamų;

(2)	remdamasi minėto reglamento 6 straipsniu Komisija apskaičiavo nenumatytų atvejų rezervo 2016 m. absoliučią sumą (3);

(3)

išnagrinėjus visas kitas finansines galimybes reaguoti į nenumatytas aplinkybes neviršijant daugiametės finansinės programos 3 išlaidų kategorijos (Saugumas ir pilietybė) 2016 m. įsipareigojimų viršutinių ribų ir mobilizavus visą 2016 m. turimą 1 530 mln. EUR lankstumo priemonės lėšų sumą, pasirodo būtina mobilizuoti nenumatytų atvejų rezervo lėšas siekiant patenkinti dėl migracijos, pabėgėlių ir saugumo krizės kylančius poreikius, padidinant 2016 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įsipareigojimų asignavimus, viršijant 3 išlaidų kategorijos viršutinę ribą;

(4)	dėl šios ypatingos padėties tenkinama Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013 13 straipsnio 1 dalyje nurodyta kraštutinės priemonės naudojimo sąlyga,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

2016 finansinių metų Sąjungos bendrajam biudžetui mobilizuojamos nenumatytų atvejų rezervo lėšos, siekiant skirti 240,1 mln. EUR įsipareigojimų asignavimų sumą, viršijant daugiametės finansinės programos 3 išlaidų kategorijos įsipareigojimų asignavimų viršutinę ribą.

2 straipsnis

1 straipsnyje nurodyta 240,1 mln. EUR įsipareigojimų asignavimų suma visiškai kompensuojama iš daugiametės finansinės programos 2016 finansinių metų 5 išlaidų kategorijos (Administravimas) įsipareigojimų viršutinės ribos maržos.

3 straipsnis

Šis sprendimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Strasbūre 2016 m. gruodžio 14 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

M. SCHULZ

Tarybos vardu

Pirmininkas

I. KORČOK

(1) OL C 373, 2013 12 20, p. 1.

(2) 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa. (OL L 347, 2013 12 20, p. 884).

(3) 2015 m. gegužės 22 d. Komisijos komunikatas Tarybai ir Europos Parlamentui dėl 2016 m. finansinės programos techninio patikslinimo pagal BNP pokyčius (COM(2015) 320).

28.2.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 50/49

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS (ES) 2017/340

2016 m. gruodžio 14 d.

dėl Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšų panaudojimo siekiant suteikti pagalbą Vokietijai

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdami į 2002 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2012/2002, įsteigiantį Europos Sąjungos solidarumo fondą (1), ypač į jo 4 straipsnio 3 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)	Europos Sąjungos solidarumo fondo (toliau – Fondas) tikslas – užtikrinti Sąjungai galimybę greitai, veiksmingai ir lanksčiai reaguoti nelaimės atvejais, parodant solidarumą su gaivalinių nelaimių ištiktų regionų gyventojais;

(2)	didžiausia Fondo metinė suma neturi viršyti 500 000 000 EUR (2011 m. kainomis), kaip nustatyta Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013 (3) 10 straipsnyje;

(3)	po 2016 m. gegužės ir birželio mėn. Žemutinės Bavarijos regione įvykusių kelių labai didelių trumpalaikių potvynių 2016 m. rugpjūčio 19 d. Vokietija pateikė paraišką dėl Fondo lėšų panaudojimo;

(4)	Vokietijos paraiška tenkina finansinės paramos teikimo iš Fondo lėšų sąlygas, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 2012/2002 4 straipsnyje;

(5)	todėl Fondo lėšos turėtų būti panaudotos siekiant Vokietijai suteikti finansinę pagalbą;

(6)	kad Fondo lėšos būtų panaudotos kuo greičiau, šis sprendimas turėtų būti taikomas nuo jo priėmimo dienos,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

2016 finansinių metų Sąjungos bendrajame biudžete iš Europos Sąjungos solidarumo fondo panaudojama 31 475 125 EUR įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų suma Vokietijai.

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Jis taikomas nuo 2016 m. gruodžio 14 d.

Priimta Strasbūre 2016 m. gruodžio 14 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

M. SCHULZ

Tarybos vardu

Pirmininkas

I. KORČOK

(1) OL L 311, 2002 11 14, p. 3.

(2) OL C 373, 2013 12 20, p. 1.

(3) 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa (OL L 347, 2013 12 20, p. 884).

28.2.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 50/51

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS (ES) 2017/341

2016 m. gruodžio 14 d.

dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimo pagal Ispanijos paraišką „EGF/2016/004 ES/Comunidad Valenciana, automobiliai“

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdami į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1309/2013 dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (2014–2020 m.), kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1927/2006 (1), ypač į jo 15 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)

Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (toliau – EGF) tikslas – teikti paramą atleistiems darbuotojams ir savarankiškai dirbantiems asmenims, kurių veikla nutrūko dėl globalizacijos sukeltų esminių pasaulio prekybos struktūrinių pokyčių, atsiradusių dėl tebesitęsiančios pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės arba dėl naujos pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės, ir padėti jiems vėl integruotis į darbo rinką;

(2)	EGF didžiausia metinė suma turi neviršyti 150 mln. EUR (2011 m. kainomis), kaip nustatyta Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013 (3) 12 straipsnyje;

(3)

2016 m. birželio 21 d. Ispanija pateikė paraišką dėl EGF lėšų mobilizavimo reaguojant į darbuotojų atleidimą 29 įmonėse, veikiančiose Ispanijos automobilių sektoriuje. Paraiška buvo papildyta papildoma informacija pagal Reglamento (ES) Nr. 1309/2013 8 straipsnio 3 dalį. Paraiška atitinka EGF finansinės paramos sumai nustatyti taikomus reikalavimus, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 1309/2013 13 straipsnyje.

(4)	pagal Reglamento (ES) Nr. 1309/2013 4 straipsnio 2 dalį Ispanijos paraiška laikoma priimtina, kadangi darbuotojų atleidimas turi didelės įtakos užimtumui ir vietos, regiono ar šalies ekonomikai.

(5)	todėl iš EGF turėtų būti mobilizuota 856 800 EUR suma finansinei paramai pagal Ispanijos pateiktą paraišką suteikti;

(6)	siekiant kuo greičiau mobilizuoti EGF lėšas, šis sprendimas turėtų būti taikomas nuo jo priėmimo dienos,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

2016 finansinių metų Europos Sąjungos bendrajame biudžete mobilizuojamos Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) lėšos 856 800 EUR įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų sumai skirti.

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Jis taikomas nuo 2016 m. gruodžio 14 d.

Priimta Strasbūre 2016 m. gruodžio 14 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

M. SCHULZ

Tarybos vardu

Pirmininkas

I. KORČOK

(1) OL L 347, 2013 12 20, p. 855.

(2) OL C 373, 2013 12 20, p. 1.

(3) 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa (OL L 347, 2013 12 20, p. 884).

28.2.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 50/53

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS (ES) 2017/342

2016 m. gruodžio 14 d.

dėl lankstumo priemonės lėšų mobilizavimo skubioms biudžeto priemonėms, skirtoms dabartinei migracijos, pabėgėlių ir saugumo krizei spręsti, finansuoti

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)	lankstumo priemonė skirta tam, kad būtų galima finansuoti aiškiai nustatytas išlaidas, kurių nebuvo galima finansuoti neviršijant nustatytų vienos ar kelių išlaidų kategorijų viršutinių ribų;

(2)	kaip nustatyta Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013 (2) 11 straipsnyje, lankstumo priemonei skirtos metinės sumos viršutinė riba yra 471 mln. EUR (2011 m. kainomis);

(3)	iškilus neatidėliotinai būtinybei reikia mobilizuoti daug papildomų lėšų priemonėms, skirtoms dabartinei migracijos, pabėgėlių ir saugumo krizei švelninti, finansuoti;

(4)

išnagrinėjus visas galimybes perskirstyti asignavimus pagal 3 išlaidų kategorijos (Saugumas ir pilietybė) viršutinę ribą, atrodo būtina mobilizuoti lankstumo priemonės lėšas siekiant papildyti Sąjungos 2017 finansinių metų bendrajame biudžete numatytą finansavimą, viršijant 3 išlaidų kategorijos viršutinę ribą 530 mln. EUR dydžio suma priemonėms migracijos, pabėgėlių ir saugumo srityje finansuoti;

(5)	remiantis planuojamų mokėjimų profiliu, mokėjimų asignavimai, atitinkantys iš lankstumo priemonės mobilizuotų lėšų sumą, turėtų būti paskirstyti keliems finansiniams metams (2017 m. numatyta 238,3 mln. EUR, 2018 m. – 91,0 mln. EUR, 2019 m. – 141,9 mln. EUR ir 2020 m. – 58,8 mln. EUR);

(6)	siekiant lankstumo priemonės lėšas mobilizuoti kuo greičiau, šis sprendimas turėtų būti taikomas nuo 2017 finansinių metų pradžios,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

1. Sąjungos 2017 finansinių metų bendrajame biudžete mobilizuojamos lankstumo priemonės lėšos siekiant 3 išlaidų kategorijoje (Saugumas ir pilietybė) skirti 530,0 mln. EUR įsipareigojimų asignavimų sumą.

Ši suma naudojama dabartinės migracijos, pabėgėlių ir saugumo krizės valdymo priemonėms finansuoti.

2. Remiantis planuojamų mokėjimų profiliu, mokėjimų asignavimai, atitinkantys iš lankstumo priemonės mobilizuotų lėšų sumą, bus tokie:

a)	238,3 mln. EUR 2017 m.;

b)	91,0 mln. EUR 2018 m.;

c)	141,9 mln. EUR 2019 m.;

d)	58,8 mln. EUR 2020 m.

Konkrečios kiekvieniems finansiniams metams skirtos sumos tvirtinamos taikant metinę biudžeto procedūrą.

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Jis taikomas nuo 2017 m. sausio 1 d.

Priimta Strasbūre 2016 m. gruodžio 14 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

M. SCHULZ

Tarybos vardu

Pirmininkas

I. KORČOK

(1) OL C 373, 2013 12 20, p. 1.

(2) 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa. (OL L 347, 2013 12 20, p. 884).

28.2.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 50/55

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS (ES) 2017/343

2016 m. gruodžio 14 d.

dėl Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšų mobilizavimo siekiant iš 2017 m. Sąjungos bendrojo biudžeto skirti lėšų avansams mokėti

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdami į 2002 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2012/2002, įsteigiantį Europos Sąjungos solidarumo fondą (1), ypač į jo 4a straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)	Europos Sąjungos solidarumo fondo (toliau – Fondas) tikslas – užtikrinti Sąjungai galimybę greitai, veiksmingai ir lanksčiai reaguoti nelaimės atvejais, parodant solidarumą su gaivalinių nelaimių ištiktų regionų gyventojais;

(2)	didžiausia Fondo suma neviršija 500 mln. EUR (2011 m. kainomis), kaip nustatyta Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013 (3) 10 straipsnyje;

(3)	Reglamento (EB) Nr. 2012/2002 4a straipsnio 4 dalyje numatyta, kad siekiant užtikrinti, kad biudžeto ištekliai būtų gauti laiku, Fondo lėšos gali būti mobilizuotos avansams mokėti, neviršijant 50 mln. EUR sumos, o atitinkami asignavimai įtraukti į Sąjungos bendrąjį biudžetą;

(4)	siekiant užtikrinti, kad 2017 m. Sąjungos bendrajame biudžete laiku būtų numatyta pakankamai biudžeto išteklių, avansams mokėti turėtų būti mobilizuota 50 mln. EUR Fondo lėšų suma;

(5)	siekiant kuo greičiau mobilizuoti Fondo lėšas, šis sprendimas turėtų būti taikomas nuo 2017 m. sausio 1 d.,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

2017 finansinių metų Sąjungos bendrajame biudžete iš Europos Sąjungos solidarumo fondo mobilizuojama 50 mln. EUR įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų suma avansams mokėti.

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Jis taikomas nuo 2017 m. sausio 1 d.

Priimta Strasbūre 2016 m. gruodžio 14 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

M. SCHULZ

Tarybos vardu

Pirmininkas

I. KORČOK

(1) OL L 311, 2002 11 14, p. 3.

(2) OL C 373, 2013 12 20, p. 1.

(3) 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa (OL L 347, 2013 12 20, p. 884).

28.2.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 50/57

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS (ES) 2017/344

2016 m. gruodžio 14 d.

dėl nenumatytų atvejų rezervo lėšų mobilizavimo 2017 m.

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)	Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013 (2) 13 straipsnyje nustatyta, kad sudaromas nenumatytų atvejų rezervas, kuris neviršija 0,03 % Sąjungos bendrųjų nacionalinių pajamų;

(2)	remdamasi minėto reglamento 6 straipsniu Komisija apskaičiavo nenumatytų atvejų rezervo 2017 m. absoliučią sumą (3);

(3)

išnagrinėjus visas kitas finansines galimybes reaguoti į nenumatytas aplinkybes neviršijant daugiametės finansinės programos 3 išlaidų kategorijos (Saugumas ir pilietybė) ir 4 išlaidų kategorijos (Europos vaidmuo pasaulyje) 2017 m. įsipareigojimų viršutinių ribų ir atsižvelgiant į visos 2017 m. turimos 530 mln. EUR lankstumo priemonės lėšų sumos mobilizavimą, būtina mobilizuoti nenumatytų atvejų rezervo lėšas siekiant patenkinti dėl migracijos, pabėgėlių ir saugumo krizės kylančius poreikius, padidinant 2017 finansinių metų Sąjungos bendrojo biudžeto įsipareigojimų asignavimus, viršijant daugiametės finansinės programos 3 ir 4 išlaidų kategorijų viršutines ribas;

(4)	atsižvelgiant į šią ypatingą padėtį laikoma, kad Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013 13 straipsnio 1 dalyje nurodyta kraštutinės priemonės naudojimo sąlyga yra įvykdyta;

(5)	siekiant kuo greičiau mobilizuoti nenumatytų atvejų rezervo lėšas, šis sprendimas turėtų būti taikomas nuo 2017 finansinių metų pradžios,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Sudarant 2017 finansinių metų Sąjungos bendrąjį biudžetą mobilizuojamos nenumatytų atvejų rezervo lėšos, siekiant skirti 1 176 030 960 EUR įsipareigojimų asignavimų, viršijant daugiametės finansinės programos 3 išlaidų kategorijos (Saugumas ir pilietybė) įsipareigojimų viršutinę ribą, ir 730 120 000 EUR įsipareigojimų asignavimų, viršijant daugiametės finansinės programos 4 išlaidų kategorijos (Europos vaidmuo pasaulyje) įsipareigojimų viršutinę ribą.

2 straipsnis

Bendra 1 906 150 960 EUR įsipareigojimų asignavimų suma pagal 1 straipsnį kompensuojama iš šių daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijų 2017–2019 m. įsipareigojimų viršutinių ribų maržų:

2017 m.:

i)	2 išlaidų kategorija (Tvarus augimas. Gamtos ištekliai) – 575 000 000 EUR;

ii)	5 išlaidų kategorija (Administravimas) – 507 268 804 EUR;

b)	2018 m.: 5 išlaidų kategorija (Administravimas) – 570 000 000 EUR;

c)	2019 m.: 5 išlaidų kategorija (Administravimas) – 253 882 156 EUR.

3 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Jis taikomas nuo 2017 m. sausio 1 d.

Priimta Strasbūre 2016 m. gruodžio 14 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

M. SCHULZ

Tarybos vardu

Pirmininkas

I. KORČOK

(1) OL C 373, 2013 12 20, p. 1.

(2) 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa (OL L 347, 2013 12 20, p. 884).

(3) 2016 m. birželio 30 d. Komisijos komunikatas Tarybai ir Europos Parlamentui dėl 2017 m. finansinės programos techninio patikslinimo pagal BNP pokyčius (COM(2016) 311).

28.2.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 50/59

TARYBOS SPRENDIMAS (BUSP) 2017/345

2017 m. vasario 27 d.

kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas (BUSP) 2016/849 dėl ribojamųjų priemonių Korėjos Liaudies Demokratinei Respublikai

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 29 straipsnį,

atsižvelgdama į Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pasiūlymą,

kadangi:

(1)

2016 m. gegužės 27 d. Taryba priėmė Sprendimą (BUSP) 2016/849 (1) dėl ribojamųjų priemonių Korėjos Liaudies Demokratinei Respublikai (toliau – KLDR), kuriuo, inter alia, įgyvendinamos Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijos (toliau – JT ST rezoliucija) 1718 (2006), 1874 (2009), 2087 (2013), 2094 (2013) ir 2270 (2016);

(2)

2016 m. lapkričio 30 d. JT Saugumo Taryba priėmė JT ST rezoliuciją 2321 (2016), kuria pareiškė labai didelį susirūpinimą dėl 2016 m. rugsėjo 9 d. KLDR atlikto branduolinio bandymo pažeidžiant atitinkamas JT ST rezoliucijas, toliau pasmerkė KLDR vykdomą branduolinę ir su balistinėmis raketomis susijusią veiklą ir tai, kad ji pažeidžia atitinkamas JT ST rezoliucijas, ir nustatė, kad tebėra akivaizdi grėsmė tarptautinei taikai ir saugumui regione ir už jo ribų;

(3)

JT ST rezoliucijoje 2321 (2016) JT Saugumo Taryba išreiškia susirūpinimą dėl to, kad asmenų, atvykstančių į KLDR arba iš jos išvykstančių, asmeninis bagažas ir registruotas bagažas gali būti naudojamas objektams, kurių tiekimas, pardavimas arba perdavimas yra draudžiamas pagal JT ST rezoliucijas 1718 (2006), 1874 (2009), 2087 (2013), 2094 (2013), 2270 (2016) arba 2321 (2016), transportuoti, ir patikslinama, kad toks bagažas yra „krovinys“ JT ST rezoliucijos 2270 (2016) 18 punkto įgyvendinimo tikslais, kur nurodoma pareiga tikrinti krovinį;

(4)	JT ST rezoliucijoje 2321 (2016) JT Saugumo Taryba ragina valstybes nares sumažinti darbuotojų KLDR diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose skaičių;

(5)

JT ST rezoliucijoje 2321 (2016) JT Saugumo Taryba išreiškia susirūpinimą dėl to, kad draudžiami objektai gali būti įvežami į KLDR ir išvežami iš jos geležinkelių ir kelių transportu, ir pabrėžiama, kad JT ST rezoliucijos 2270 (2016) 18 punkte nurodyta pareiga tikrinti krovinį, esantį valstybės narės teritorijoje arba gabenamą tranzitu, taip pat apima geležinkelių ir kelių transportu gabenamą krovinį;

(6)

JT ST rezoliucijoje 2321 (2016) pažymima, kad jos įgyvendinimo ir JT ST rezoliucijų 1718 (2006), 1874 (2009), 2087 (2013), 2094 (2013), 2270 (2016) tikslais sąvoka „tranzitas“ apima (bet neapsiriboja) asmenų keliones per valstybės tarptautinio uosto terminalus vykstant į paskirties vietą kitoje valstybėje, neatsižvelgiant į tai, ar tame oro uoste vykdomas tokių asmenų muitinis tikrinimas ar pasų kontrolė;

(7)

JT ST rezoliucijoje 2321 (2016) nustatomas didžiausias bendras anglies kiekis, kuris gali būti importuojamas iš KLDR, ir nustatytas mechanizmas jam stebėti ir patikrinti. Įgyvendinant šį mechanizmą, valstybių narių, kurios importuoja anglį iš KLDR, prašoma periodiškai peržiūrėti JT interneto svetainę siekiant užtikrinti, kad nebuvo pasiektas bendras anglies importo kiekis;

(8)	JT ST rezoliucijoje 2321 (2016) primenama, kad KLDR diplomatams priimančioje valstybėje draudžiama užsiimti profesine ar komercine veikla siekiant asmeninio pelno;

(9)

JT ST rezoliucijoje 2321 (2016) JT Saugumo Taryba išreiškia susirūpinimą dėl to, kad KLDR piliečiai yra siunčiami dirbti į kitas valstybes tam, kad uždirbtų tvirtos valiutos, kurią KLDR naudoja savo branduolinių ir balistinių raketų programoms, ir valstybės raginamos laikytis budrumo šios praktikos atžvilgiu;

(10)	JT ST rezoliucijoje 2321 (2016) JT Saugumo Taryba pakartoja susirūpinimą dėl to, kad didelės grynųjų pinigų sumos gali būti naudojamos siekiant išvengti Saugumo Tarybos nustatytų priemonių, ir valstybės narės raginamos skirti tinkamo dėmesio tam pavojui;

(11)	JT ST rezoliucijoje 2321 (2016) pareiškiamas JT Saugumo Tarybos įsipareigojimas siekti taikaus, diplomatinio ir politinio padėties sprendimo, dar kartą patvirtinama parama Šešių šalių deryboms ir raginama jas atnaujinti;

(12)

JT ST rezoliucijoje 2321 (2016) patvirtinama, kad KLDR veiksmai turi būti nuolat peržiūrimi ir kad JT Saugumo Taryba yra pasirengusi prireikus sugriežtinti, iš dalies pakeisti, sustabdyti ar panaikinti priemones atsižvelgdama į tai, kaip KLDR laikosi įsipareigojimų, ir yra pasiryžusi imtis tolesnių būtinų priemonių tuo atveju, jei KLDR vėl vykdytų branduolinius bandymus ar paleistų raketas;

(13)	šiame sprendime numatytoms tam tikroms priemonėms įgyvendinti reikia tolesnių Sąjungos veiksmų;

(14)	valstybės narės turėtų dalytis susijusia informacija su kitomis valstybėmis narėmis tam, kad remtų efektyvų šio sprendimo nuostatų įgyvendinimą ES mastu;

(15)	todėl Sprendimas (BUSP) 2016/849 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Sprendimas (BUSP) 2016/849 iš dalies keičiamas taip:

1 straipsnio 1 dalis papildoma šiais punktais:

„h)	tam tikrus kitus objektus, medžiagas, įrangą, prekes ir technologijas, įtrauktus į sąrašą pagal JT ST rezoliucijos 2321 (2016) 4 punktą;

i)	bet kurį kitą objektą, įtrauktą į įprastinės ginkluotės dvejopo naudojimo sąrašą, kurį patvirtino Sankcijų komitetas pagal JT ST rezoliucijos 2321 (2016) 7 punktą.“;

4 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1. Valstybių narių nacionaliniams subjektams arba naudojantis su valstybių narių vėliava plaukiojančiais laivais arba jų orlaiviais draudžiama iš KLDR įsigyti aukso, titano rūdos, vanadžio rūdos, retųjų žemės mineralų, vario, nikelio, sidabro ir cinko, nepriklausomai nuo to, ar KLDR teritorija yra jų kilmės vieta.“;

įterpiamas šis straipsnis:

„6a straipsnis

1. Valstybių narių nacionaliniams subjektams arba naudojantis su valstybių narių vėliava plaukiojančiais laivais arba jų orlaiviais draudžiama iš KLDR įsigyti statulų, nepriklausomai nuo to, ar KLDR teritorija yra jų kilmės vieta.

2. 1 dalis netaikoma, kai Sankcijų komitetas konkrečiu atveju iš anksto tai patvirtina.

3. Sąjunga imasi būtinų priemonių atitinkamiems objektams, kuriems turi būti taikomas šis straipsnis, nustatyti.“;

įterpiamas šis straipsnis:

„6b straipsnis

1. Valstybių narių nacionaliniams subjektams arba naudojantis su valstybių narių vėliava plaukiojančiais laivais ar jų orlaiviais draudžiama KLDR tiesiogiai ar netiesiogiai tiekti, parduoti ar perduoti sraigtasparnius ir laivus nepriklausomai nuo to, ar valstybių narių teritorija yra jų kilmės vieta.

2. 1 dalis netaikoma, kai Sankcijų komitetas konkrečiu atveju iš anksto tai patvirtina.

3. Sąjunga imasi būtinų priemonių atitinkamiems objektams, kuriems turi būti taikomas šis straipsnis, nustatyti.“;

7 straipsnis pakeičiamas taip:

„7 straipsnis

1. Valstybių narių nacionaliniams subjektams arba naudojantis su valstybių narių vėliava plaukiojančiais laivais arba jų orlaiviais draudžiama iš KLDR įsigyti anglies, geležies ir geležies rūdos nepriklausomai nuo to, ar KLDR teritorija yra jų kilmės vieta. Sąjunga imasi būtinų priemonių atitinkamiems objektams, kuriems turi būti taikoma ši dalis, nustatyti.

2. 1 dalis netaikoma angliai, kurios, įsigyjančiai valstybei narei remiantis patikima informacija patvirtinus, kilmės vieta yra ne KLDR ir kurios buvo vežamos per KLDR vien tik eksportui iš Rasono uosto, jeigu ta valstybė narė iš anksto apie tai praneša Sankcijų komitetui ir tokie sandoriai yra nesusiję su pajamų gavimu KLDR vykdomoms branduolinėms ar balistinių raketų programoms arba kitai JT ST rezoliucijomis 1718 (2006), 1874 (2009), 2087 (2013), 2094 (2013), 2270 (2016) ar 2321 (2016) arba šiuo sprendimu draudžiamai veiklai.

3. 1 dalis netaikoma bendram KLDR kilmės anglies eksporto kiekiui į visas JT valstybes nares, kuris bendrai neviršija 53 495 894 JAV dolerių arba 1 000 866 metrinių tonų (taikomas mažesnis dydis) laikotarpiu nuo JT ST rezoliucijos 2321 (2016) priėmimo dienos iki 2016 m. gruodžio 31 d., o bendras KLDR kilmės anglies eksporto kiekis į visas JT valstybes nares, kuris bendrai neviršija 400 870 018 JAV dolerių arba 7 500 000 metrinių tonų per metus (taikomas mažesnis dydis), skaičiuojant nuo 2017 m. sausio 1 d., su sąlyga, kad viešuosiuose pirkimuose:

nedalyvauja asmenys ar subjektai, kurie yra susiję su KLDR vykdomomis branduolinėmis arba balistinių raketų programomis ar kita JT ST rezoliucijomis 1718 (2006), 1874 (2009), 2087 (2013), 2094 (2013), 2270 (2016) ir 2321 (2016) draudžiama veikla, įskaitant į sąrašą įtrauktus asmenis ar subjektus, asmenis ar subjektus, veikiančius jų vardu arba jiems vadovaujančius, subjektus, kuriuos jie tiesiogiai ar netiesiogiai valdo ar kontroliuoja, arba asmenis ar subjektus, kurie padeda išvengti sankcijų, ir

b)	yra vykdomi išimtinai pragyvenimo tikslais ir yra nesusiję su pajamų gavimu KLDR vykdomoms branduolinėms ar balistinių raketų programoms arba kitai JT ST rezoliucijomis 1718 (2006), 1874 (2009), 2087 (2013), 2094 (2013), 2270 (2016) ir 2321 (2016) draudžiamai veiklai.

4. Valstybė narė, kuri perka anglis iš KLDR tiesiogiai, praneša Sankcijų komitetui bendrą tokių pirkimų kiekvieną mėnesį dydį ne vėliau kaip per 30 dienų nuo to mėnesio pabaigos, naudodamasi JT ST rezoliucijos 2321 (2016) V priede nustatyta forma. Valstybė narė taip pat perduoda Sankcijų komitetui tokiu atveju praneštą informaciją kitoms valstybėms narėms ir Komisijai.

5. 1 dalis netaikoma sandoriams dėl geležies ir geležies rūdos, kurie, kaip nustatyta, yra vykdomi išimtinai pragyvenimo tikslais ir yra nesusiję su pajamų gavimu KLDR vykdomoms branduolinėms ar balistinių raketų programoms arba kitai JT ST rezoliucijomis 1718 (2006), 1874 (2009), 2087 (2013), 2094 (2013), 2270 (2016) ar 2321 (2016) draudžiamai veiklai.“;

10 straipsnis pakeičiamas taip:

„10 straipsnis

1. Draudžiama teikti viešąją ir privačią finansinę paramą prekybai su KLDR, įskaitant eksporto kreditus, garantijas ar draudimą, tokioje prekyboje dalyvaujantiems KLDR piliečiams ar subjektams.

2. 1 dalis netaikoma, jei Sankcijų komitetas kiekvienu konkrečiu atveju iš anksto patvirtina leidimą teikti finansinę paramą.“;

14 straipsnis pakeičiamas taip:

„14 straipsnis

1. Draudžiama valstybių narių teritorijoje atidaryti KLDR bankų, įskaitant KLDR centrinį banką, jo filialus ir patronuojamąsias įmones, ir kitų 13 straipsnio 2 punkte nurodytų finansinių subjektų filialus, patronuojamąsias įmones ar atstovybes.

2. 1 dalyje nurodyti valstybių narių teritorijoje esantys filialai, patronuojamosios įmonės ir atstovybės uždaromi per 90 dienų nuo JT ST rezoliucijos 2270 (2016) priėmimo.

3. Išskyrus atvejus, kai Sankcijų komitetas iš anksto patvirtina, KLDR bankams, įskaitant KLDR centrinį banką, jo filialus ir patronuojamąsias įmones, ir kitiems 13 straipsnio 2 punkte nurodytiems finansiniams subjektams draudžiama:

a)	steigti naujas bendras įmones kartu su valstybių narių jurisdikcijai priklausančiais bankais;

b)	įsigyti valstybių narių jurisdikcijai priklausančių bankų kapitalo dalį arba

c)	užmegzti ar palaikyti korespondentinės bankininkystės santykius su valstybių narių jurisdikcijai priklausančiais bankais.

4. Per 90 dienų nuo JT ST rezoliucijos 2270 (2016) priėmimo turi nelikti esamų bendrų įmonių, turimų kapitalo dalių ir korespondentinės bankininkystės santykių su KLDR bankais.

5. Valstybių narių teritorijoje esančioms arba jų jurisdikcijai priklausančioms finansų įstaigoms draudžiama atidaryti atstovybes, patronuojamąsias įmones, filialus arba banko sąskaitas KLDR.

6. Esamos atstovybės, patronuojamosios įmonės arba banko sąskaitos KLDR uždaromos per 90 dienų nuo JT ST rezoliucijos 2321 (2016) priėmimo.

7. 6 dalis netaikoma, jei Sankcijų komitetas kiekvienu konkrečiu atveju nustato, kad tokios atstovybės, patronuojamosios įmonės arba sąskaitos yra reikalingos humanitarinei pagalbai teikti, diplomatinių atstovybių veiklai KLDR pagal Vienos konvencijas dėl diplomatinių ir konsulinių santykių, JT ar jų specializuotų agentūrų arba susijusių organizacijų veiklai, arba bet kuriam kitam tikslui, pagal JT ST rezoliucijas 1718 (2006), 1874 (2009), 2087 (2013), 2094 (2013), 2270 (2016) ar 2321 (2016).“;

16 straipsnio 6 dalis pakeičiama taip:

„6. Valstybės narės imasi būtinų priemonių, kad laikydamosi savo įsipareigojimų pagal taikytinas JT Saugumo Tarybos rezoliucijas, įskaitant JT ST rezoliuciją 1540 (2004), areštuotų ir pašalintų (pavyzdžiui, sunaikinant, padarant neveikiančiais ar netinkamais naudoti, saugant arba pašalinimo tikslu perduodant į valstybę, kuri nėra kilmės ar paskirties valstybė) per patikrinimus nustatytus objektus, kuriuos pagal JT ST rezoliucijas 1718 (2006), 1874 (2009), 2087 (2013), 2094 (2013), 2270 (2016) arba 2321 (2016) draudžiama tiekti, parduoti, perduoti ar eksportuoti.“;

įterpiamas šis straipsnis:

„18a straipsnis

1. Valstybė narė, kuri yra Sankcijų komiteto į sąrašą įtraukto laivo vėliavos valstybė, jei Komitetas taip nurodė, atima laivo teisę plaukioti su jos vėliava.

2. Valstybė narė, kuri yra Sankcijų komiteto į sąrašą įtraukto laivo vėliavos valstybė, jei Komitetas taip nurodė, tą laivą nukreipia į Komiteto nurodytą uostą, koordinuodama veiksmus su uosto valstybe.

3. Valstybės narės, jei Sankcijų komitetas įtraukdamas į sąrašą taip nurodė, uždraudžia laivui įplaukti į jų uostus, išskyrus avarinės situacijos atvejus arba laivo grįžimo į savo kilmės uostą atvejus.

4. Valstybės narės, jei Sankcijų komitetas įtraukdamas į sąrašą taip nurodė, laivui taiko turto įšaldymą.

5. IV priede išvardijami laivai, nurodyti šio straipsnio 1–4 dalyse, kuriuos Sankcijų komitetas įtraukė į sąrašą pagal JT ST rezoliucijos 2321 (2016) 12 punktą.“;

10)

20 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)	2 dalis pakeičiama taip: „2. 1 dalis netaikoma, kai Sankcijų komitetas konkrečiu atveju iš anksto tai patvirtina.“;

b)	3 dalis išbraukiama;

11)	įterpiamas šis straipsnis: „20a straipsnis Draudžiama pirkti paslaugas, susijusias su laivais ar orlaiviais iš KLDR.“;

12)	21 straipsnis pakeičiamas taip: „21 straipsnis Valstybės narės išregistruoja visus laivus, kuriuos nuosavybės teise valdo, kontroliuoja ar eksploatuoja KLDR, ir neregistruoja tokių laivų, kuriuos kita valstybė išregistravo pagal JT ST rezoliucijos 2321 (2016) 24 punktą.“;

13)

22 straipsnis pakeičiamas taip:

„22 straipsnis

1. Draudžiama registruoti laivus KLDR, gauti leidimą laivui naudoti KLDR vėliavą, nuosavybės teise valdyti, nuomoti, eksploatuoti su KLDR vėliava plaukiojančius laivus ar teikti jiems laivų klasifikavimo, sertifikavimo ar susijusias paslaugas, arba juos apdrausti.

2. 1 dalis netaikoma, kai Sankcijų komitetas konkrečiu atveju iš anksto tai patvirtina.

3. Valstybių narių piliečiams arba iš valstybių narių teritorijos draudžiama teikti draudimo ar perdraudimo paslaugas laivams, kuriuos nuosavybės teise valdo, kontroliuoja ar eksploatuoja, be kita ko, neteisėtomis priemonėmis, KLDR.

4. 3 dalis netaikoma, kai Sankcijų komitetas konkrečiu atveju nustato, kad laivas naudojamas išimtinai pragyvenimo tikslais vykdomai veiklai, kuria KLDR asmenys ar subjektai nesinaudos pajamoms gauti, arba išimtinai humanitariniais tikslais vykdomai veiklai.“;

14)

23 straipsnis papildomas šia dalimi:

„12. Valstybės narės imasi būtinų priemonių, kad KLDR Vyriausybės nariams, tos Vyriausybės pareigūnams ir KLDR ginkluotųjų pajėgų nariams apribotų galimybes atvykti į jų teritorijas ar vykti per ją tranzitu, jei tie nariai ar pareigūnai yra susiję su KLDR vykdomomis branduolinėmis ar balistinių raketų programomis ar kita veikla, draudžiama JT ST rezoliucijomis 1718 (2006), 1874 (2009), 2087 (2013), 2094 (2013), 2270 (2016) ir 2321 (2016).“;

15)

įterpiamas šis straipsnis:

„24a straipsnis

1. Jei valstybė narė nustato, kad asmuo dirba KLDR banko ar finansų įstaigos vardu arba nurodymu, valstybė narė tą asmenį išsiunčia iš savo teritorijos repatriacijos į to asmens pilietybės valstybę tikslu, laikantis taikytinos teisės.

2. 1 dalis netaikoma, kai to asmens buvimas būtinas teisminio proceso vykdymui arba išimtinai medicininiais, saugos ar kitais humanitariniais tikslais, arba jeigu Sankcijų komitetas konkrečiu atveju nustato, kad to asmens išsiuntimas prieštarautų JT ST rezoliucijų 1718 (2006), 1874 (2009), 2087 (2013), 2094 (2013), 2270 (2016) ir 2321 (2016) tikslams.“;

16)

30 straipsnis pakeičiamas taip:

„30 straipsnis

1. Valstybės narės imasi priemonių, būtinų budrumui užtikrinti ir užkirsti kelią jų teritorijoje arba jų nacionalinių subjektų vykdomam specializuotam KLDR nacionalinių subjektų mokymui ar rengimui tokiose disciplinose, kuriomis būtų prisidėta prie KLDR branduolinės veiklos, susijusios su didesne platinimo rizika, ir branduolinių ginklų siuntimo į taikinį sistemų kūrimo, įskaitant mokymą ar rengimą aukštosios fizikos, pažangiojo kompiuterinio modeliavimo ir su tuo susijusios kompiuterijos, geoerdvinės navigacijos, branduolinės inžinerijos, aviacijos ir kosminės erdvės inžinerijos, aeronautikos inžinerijos ir susijusių disciplinų, pažangiosios medžiagotyros, pažangiosios cheminės inžinerijos, pažangiosios mechaninės inžinerijos, pažangiosios elektros inžinerijos ir pažangiosios pramonės inžinerijos srityse.

2. Valstybės narės sustabdo mokslinį ir techninį bendradarbiavimą, kuriame dalyvauja asmenys ar grupės, kuriuos oficialiai remia KLDR ar kurie jai atstovauja (išskyrus mainus medicinos srityje), nebent:

mokslinio ar techninio bendradarbiavimo branduolinės srities mokslo ir technologijos, aviacijos, kosminės erdvės ir aeronautikos inžinerijos ir technologijos arba pažangiųjų gamybos technologijų ir metodų srityse atveju – Sankcijų komitetas konkrečiu atveju nustatė, kad konkrečia veikla nebus prisidėta prie KLDR vykdomos su didesne platinimo rizika susijusios branduolinės veiklos ar su balistinėmis raketomis susijusių programų, arba

viso kito mokslinio ar techninio bendradarbiavimo atveju – moksliniame ar techniniame bendradarbiavime dalyvaujanti valstybė narė nustato, kad konkrečia veikla nebus prisidėta prie KLDR vykdomos su didesne platinimo rizika susijusios branduolinės veiklos ar su balistinėmis raketomis susijusių programų, ir apie tokį sprendimą iš anksto praneša Sankcijų komitetui.“;

17)

įterpiamas šis straipsnis:

„31a straipsnis

Draudžiama KLDR diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai ir jų KLDR nariams turėti arba kontroliuoti bankų sąskaitas Sąjungoje, išskyrus vieną sąskaitą valstybėje (-ėse) narėje (-ėse), kurioje (-iose) yra atstovybė ar konsulinė įstaiga arba kurioje (-iose) jų nariai yra akredituoti.“;

18)

įterpiamas šis straipsnis:

„31b straipsnis

1. Draudžiama nuomoti ar kitu būdu suteikti naudojimuisi nekilnojamąjį turtą KLDR arba leisti KLDR jį naudoti arba naudoti KLDR naudai visais kitais tikslais, išskyrus diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų veiklą.

2. Taip pat draudžiama iš KLDR nuomotis nekilnojamąjį turtą, kuris yra už KLDR teritorijos ribų.“;

19)	33 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip: „1. Taryba atlieka I ir IV priedų pakeitimus remdamasi Saugumo Tarybos arba Sankcijų komiteto sprendimais.“;

20)

įterpiamas šis straipsnis:

„36a straipsnis

Nukrypstant nuo priemonių, nustatytų JT ST rezoliucijomis 1718 (2006), 1874 (2009), 2087 (2013), 2094 (2013), 2270 (2016) ar 2321 (2016), su sąlyga, kad Sankcijų komitetas nustatė, jog būtina daryti išimtį siekiant sudaryti palankesnes sąlygas tarptautinių ir nevyriausybinių organizacijų, kurios KLDR vykdo pagalbos ir paramos teikimo veiklą KLDR civilių gyventojų naudai, darbui, valstybės narės kompetentinga institucija išduoda būtiną leidimą.“;

21)	papildoma šio sprendimo priede pateiktu IV priedu.

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Briuselyje 2017 m. vasario 27 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

K. MIZZI

(1) 2016 m. gegužės 27 d. Tarybos sprendimas (BUSP) 2016/849 dėl ribojamųjų priemonių Korėjos Liaudies Demokratinei Respublikai, kuriuo panaikinamas Sprendimas 2013/183/BUSP (OL L 141, 2016 5 28, p. 79).

PRIEDAS

„IV PRIEDAS

18a straipsnyje nurodytas laivų sąrašas“

28.2.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 50/66

TARYBOS SPRENDIMAS (BUSP) 2017/346

2017 m. vasario 27 d.

kuriuo pratęsiamas Europos Sąjungos specialiojo įgaliotinio žmogaus teisių klausimais įgaliojimų terminas

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 33 straipsnį ir 31 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdama į Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pasiūlymą,

kadangi:

(1)	2012 m. liepos 25 d. Taryba priėmė Sprendimą 2012/440/BUSP (1), kuriuo Stavros LAMBRINIDIS paskirtas Europos Sąjungos specialiuoju įgaliotiniu (toliau – ES specialusis įgaliotinis) žmogaus teisių klausimais. ES specialiojo įgaliotinio įgaliojimų terminas baigiasi 2017 m. vasario 28 d.;

(2)	2015 m. liepos 20 d. Taryba priėmė ES veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje 2015–2019 m. laikotarpiui;

(3)	ES specialiojo įgaliotinio įgaliojimų terminas turėtų būti pratęstas papildomam 24 mėnesių laikotarpiui,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Europos Sąjungos specialusis įgaliotinis

ES specialiojo įgaliotinio žmogaus teisių klausimais Stavros LAMBRINIDIS įgaliojimų terminas pratęsiamas iki 2019 m. vasario 28 d. Taryba, remdamasi Politinio ir saugumo komiteto (toliau – PSK) įvertinimu bei Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai (toliau – vyriausiasis įgaliotinis) pasiūlymu, gali nuspręsti ES specialiojo įgaliotinio įgaliojimus nutraukti anksčiau.

2 straipsnis

Politikos tikslai

ES specialiojo įgaliotinio įgaliojimai grindžiami Sąjungos politikos tikslais, susijusiais su žmogaus teisėmis, kaip išdėstyta Europos Sąjungos sutartyje, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, taip pat ES strateginėje programoje žmogaus teisių ir demokratijos srityje ir ES veiksmų plane žmogaus teisių ir demokratijos srityje:

didinti Sąjungos veiklos veiksmingumą, dalyvavimą ir matomumą saugant ir propaguojant žmogaus teises pasaulyje, visų pirma stiprinant Sąjungos bendradarbiavimą ir politinį dialogą su trečiosiomis šalimis, atitinkamais partneriais, verslo subjektais, pilietine visuomene ir tarptautinėmis bei regioninėmis organizacijomis; taip pat veikiant atitinkamuose tarptautiniuose forumuose;

b)	didinti Sąjungos indėlį stiprinant demokratiją ir institucijų kūrimą, teisinę valstybę, gerą valdymą, pagarbą žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms visame pasaulyje;

c)	didinti Sąjungos veiksmų žmogaus teisių srityje nuoseklumą ir žmogaus teisių klausimo integravimą į visas Sąjungos išorės veiksmų sritis.

3 straipsnis

Įgaliojimai

Kad būtų pasiekti politikos tikslai, ES specialiajam įgaliotiniui suteikiami šie įgaliojimai:

a)	prisidėti prie Sąjungos žmogaus teisių politikos, visų pirma ES strateginės programos žmogaus teisių ir demokratijos srityje ir ES veiksmų plano žmogaus teisių ir demokratijos srityje įgyvendinimo, be kita ko, rengiant rekomendacijas šiuo klausimu;

b)	prisidėti prie Sąjungos gairių, priemonių ir veiksmų planų žmogaus teisių ir tarptautinės humanitarinės teisės klausimais įgyvendinimo;

c)	stiprinti dialogą su trečiųjų šalių Vyriausybėmis ir tarptautinėmis bei regioninėmis organizacijomis žmogaus teisių klausimais, taip pat su pilietinės visuomenės organizacijomis ir kitais atitinkamais subjektais siekiant užtikrinti Sąjungos žmogaus teisių politikos veiksmingumą ir matomumą;

d)	padėti užtikrinti geresnį Sąjungos politikos ir veiksmų žmogaus teisių apsaugos ir propagavimo srityje darnumą ir nuoseklumą, visų pirma prisidedant prie atitinkamos Sąjungos politikos formavimo.

4 straipsnis

Įgaliojimų vykdymas

1. ES specialusis įgaliotinis yra atsakingas už įgaliojimų vykdymą; jo veiklą prižiūri vyriausiasis įgaliotinis.

2. PSK palaiko ypatingus ryšius su ES specialiuoju įgaliotiniu, o su Taryba ES specialusis įgaliotinis bendrauja pirmiausia per šį komitetą. PSK teikia ES specialiajam įgaliotiniui strategines gaires ir politinius nurodymus pagal jo įgaliojimus, nedarant poveikio vyriausiojo įgaliotinio įgaliojimams.

3. ES specialusis įgaliotinis savo veiklą glaudžiai koordinuoja su Europos išorės veiksmų tarnyba (toliau – EIVT) ir jos atitinkamais padaliniais, kad būtų užtikrintas jų atitinkamos veiklos žmogaus teisių srityje darnumas ir nuoseklumas.

5 straipsnis

Finansavimas

1. Su ES specialiojo įgaliotinio įgaliojimų vykdymu laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2018 m. vasario 28 d. susijusioms išlaidoms padengti skiriama orientacinė finansavimo suma yra 860 000 EUR.

2. Dėl orientacinės finansavimo sumos vėlesniam laikotarpiui sprendžia Taryba.

3. Išlaidos tvarkomos pagal Sąjungos bendrajam biudžetui taikomas procedūras ir taisykles.

4. Išlaidos tvarkomos pagal ES specialiojo įgaliotinio ir Komisijos sudarytą sutartį. Už visas išlaidas ES specialusis įgaliotinis yra atskaitingas Komisijai.

6 straipsnis

Darbuotojų grupės sudarymas ir sudėtis

1. Neviršydamas įgaliojimų ir turimų atitinkamų finansinių išteklių, ES specialusis įgaliotinis sudaro darbuotojų grupę. Į darbuotojų grupę įtraukiami darbuotojai, turintys profesinės patirties konkrečiose politikos srityse, kaip reikalaujama įgaliojimuose. ES specialusis įgaliotinis nedelsdamas praneša Tarybai ir Komisijai apie darbuotojų grupės sudėtį.

2. Valstybės narės, Sąjungos institucijos ir EIVT gali pasiūlyti deleguoti darbuotojus dirbti su ES specialiuoju įgaliotiniu. Atlyginimą tokiems deleguotiems darbuotojams moka atitinkamai siunčiančioji valstybė narė, siunčiančioji Sąjungos institucija arba EIVT. Valstybių narių į Sąjungos institucijas arba EIVT deleguoti ekspertai taip pat gali būti komandiruojami dirbti su ES specialiuoju įgaliotiniu. Pagal sutartį pasamdyti kitų šalių darbuotojai turi turėti vienos iš valstybių narių pilietybę.

3. Visi deleguoti darbuotojai administraciniu požiūriu lieka pavaldūs atitinkamai siunčiančiajai valstybei narei, siunčiančiajai Sąjungos institucijai arba EIVT ir vykdo savo pareigas bei veikia ES specialiojo įgaliotinio įgaliojimų labui.

4. ES specialiojo įgaliotinio personalas bendrai įkuriamas kartu su atitinkamais EIVT padaliniais ar Sąjungos delegacijomis siekiant užtikrinti jų atitinkamos veiklos suderinamumą ir nuoseklumą.

7 straipsnis

ES įslaptintos informacijos saugumas

ES specialusis įgaliotinis ir ES specialiojo įgaliotinio darbuotojų grupės nariai laikosi saugumo principų ir būtiniausių standartų, nustatytų Tarybos sprendimu 2013/488/ES (2).

8 straipsnis

Galimybė susipažinti su informacija ir logistinė parama

1. Valstybės narės, Komisija, EIVT ir Tarybos Generalinis sekretoriatas užtikrina, kad ES specialiajam įgaliotiniui būtų sudaryta galimybė susipažinti su visa reikiama informacija.

2. Prireikus Sąjungos delegacijos ir valstybių narių diplomatinės atstovybės teikia ES specialiajam įgaliotiniui logistinę paramą.

9 straipsnis

Saugumas

ES specialusis įgaliotinis, laikydamasis Sąjungos politikos dėl personalo, dislokuoto už Sąjungos ribų vykdyti veiksmus pagal Sutarties V antraštinę dalį, saugumo, neviršydamas įgaliojimų ir atsižvelgdamas į saugumo padėtį jo atsakomybei priskirtoje teritorijoje, imasi visų praktiškai įgyvendinamų priemonių viso tiesiogiai ES specialiajam įgaliotiniui pavaldaus personalo saugumui užtikrinti, visų pirma:

sudarydamas konkretų saugumo planą, grindžiamą EIVT gairėmis, kuriame numatomos konkrečios fizinės, organizacinės ir procedūrinės saugumo priemonės, kuris reglamentuoja personalo saugaus atvykimo į jo atsakomybei priskirtą teritoriją ir judėjimo toje teritorijoje valdymą, taip pat saugumo incidentų valdymą, įskaitant nenumatytų atvejų planą ir evakuacijos planą;

b)	užtikrindamas, kad visi už Sąjungos ribų dislokuoti personalo nariai būtų apdrausti didelės rizikos draudimu, būtinu dėl jo atsakomybei priskirtoje teritorijoje esančių sąlygų;

užtikrindamas, kad prieš atvykstant arba atvykus į jo atsakomybei priskirtą teritoriją visiems ES specialiojo įgaliotinio darbuotojų grupės nariams, kurie turi būti dislokuoti už Sąjungos ribų, įskaitant vietoje pasamdytus darbuotojus, būtų organizuotas atitinkamas mokymas saugumo klausimais, atsižvelgiant į EIVT nustatytą rizikos lygį toje teritorijoje;

užtikrindamas, kad būtų įgyvendinamos visos sutartos rekomendacijos, pateiktos remiantis reguliariais saugumo įvertinimais, ir Tarybai, vyriausiajam įgaliotiniui bei Komisijai raštu būtų teikiamos jų įgyvendinimo ir kitų saugumo klausimų ataskaitos, sudarančios pažangos ataskaitų ir įgaliojimų vykdymo ataskaitos dalį.

10 straipsnis

Ataskaitų teikimas

ES specialusis įgaliotinis vyriausiajam įgaliotiniui ir PSK reguliariai teikia ataskaitas žodžiu ir raštu. ES specialusis įgaliotinis prireikus taip pat teikia ataskaitas Tarybos darbo grupėms, visų pirma Žmogaus teisių darbo grupei. Reguliariai teikiamos ataskaitos platinamos per COREU sistemą. ES specialusis įgaliotinis gali teikti ataskaitas Užsienio reikalų tarybai. Pagal Sutarties 36 straipsnį ES specialusis įgaliotinis gali dalyvauti informuojant Europos Parlamentą.

11 straipsnis

Derinimas

1. ES specialusis įgaliotinis prisideda prie Sąjungos veiksmų vieningumo, nuoseklumo ir veiksmingumo užtikrinimo bei padeda užtikrinti, kad visos Sąjungos priemonės ir valstybių narių veiksmai būtų vykdomi suderintai siekiant Sąjungos politikos tikslų. ES specialiojo įgaliotinio veikla derinama su valstybių narių ir Komisijos veikla, taip pat prireikus su kitų Europos Sąjungos specialiųjų įgaliotinių veikla. ES specialusis įgaliotinis reguliariai informuoja valstybių narių atstovybes ir Sąjungos delegacijas.

2. Vietos lygiu glaudus ryšys palaikomas su atitinkamų valstybių narių atstovybių vadovais, Sąjungos delegacijų vadovais ir, prireikus, su bendros saugumo ir gynybos politikos misijų ir operacijų vadovais ar vadais bei su kitais Europos Sąjungos specialiaisiais įgaliotiniais. Jie deda visas įmanomas pastangas, kad padėtų ES specialiajam įgaliotiniui vykdyti jo įgaliojimus.

3. ES specialusis įgaliotinis centrinių būstinių ir vietos lygiu taip pat palaiko ryšius ir siekia papildomumo bei sąveikos su kitais tarptautiniais ir regioniniais subjektais. ES specialusis įgaliotinis centrinių būstinių ir vietos lygiu siekia palaikyti reguliarius ryšius su pilietinės visuomenės organizacijomis.

12 straipsnis

Peržiūra

Šio sprendimo įgyvendinimas ir jo suderinamumas su kita Sąjungos veikla yra nuolat peržiūrimi. ES specialusis įgaliotinis teikia Tarybai, vyriausiajam įgaliotiniui ir Komisijai reguliarias pažangos ataskaitas, o iki 2018 m. lapkričio 30 d. pateikia išsamią įgaliojimų vykdymo ataskaitą.

13 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Priimta Briuselyje 2017 m. vasario 27 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

K. MIZZI

(1) 2012 m. liepos 25 d. Tarybos sprendimas 2012/440/BUSP, kuriuo skiriamas Europos Sąjungos specialusis įgaliotinis žmogaus teisių klausimais (OL L 200, 2012 7 27, p. 21).

(2) 2013 m. rugsėjo 23 d. Tarybos sprendimas 2013/488/ES dėl ES įslaptintos informacijos apsaugai užtikrinti skirtų saugumo taisyklių (OL L 274, 2013 10 15, p. 1).

28.2.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 50/70

TARYBOS SPRENDIMAS (BUSP) 2017/347

2017 m. vasario 27 d.

kuriuo pratęsiami Europos Sąjungos specialiojo įgaliotinio Bosnijoje ir Hercegovinoje įgaliojimai

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 33 straipsnį ir 31 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdama į Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pasiūlymą,

kadangi:

(1)	2015 m. sausio 19 d. Taryba priėmė Sprendimą (BUSP) 2015/77 (1), kuriuo Lars-Gunnar WIGEMARK paskirtas Europos Sąjungos specialiuoju įgaliotiniu (toliau – ES specialusis įgaliotinis) Bosnijoje ir Hercegovinoje; ES specialiojo įgaliotinio įgaliojimai baigiasi 2017 m. vasario 28 d.;

(2)	ES specialiojo įgaliotinio įgaliojimų terminas turėtų būti pratęstas tolesniam 16 mėnesių laikotarpiui;

(3)	ES specialusis įgaliotinis vykdys įgaliojimus tokiomis aplinkybėmis, kurios gali pablogėti ir galėtų kliudyti siekti Sutarties 21 straipsnyje nustatytų Sąjungos išorės veiksmų tikslų,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Europos Sąjungos specialusis įgaliotinis

ES specialiojo įgaliotinio Bosnijoje ir Hercegovinoje Lars-Gunnar WIGEMARK įgaliojimai pratęsiami iki 2018 m. birželio 30 d. Taryba, remdamasi Politinio ir saugumo komiteto (toliau – PSK) įvertinimu bei Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai (toliau – vyriausiasis įgaliotinis) pasiūlymu, gali nuspręsti ES specialiojo įgaliotinio įgaliojimus nutraukti anksčiau.

2 straipsnis

Politikos tikslai

1. ES specialiojo įgaliotinio įgaliojimai grindžiami šiais Sąjungos politikos tikslais Bosnijoje ir Hercegovinoje:

a)	tolesnė stabilizacijos ir asociacijos proceso pažanga;

b)	stabili, perspektyvi, taiki ir daugiatautė bei vieninga Bosnija ir Hercegovina, taikiai bendradarbiaujanti su savo kaimynėmis; ir

c)	negrįžtamo ėjimo link narystės Sąjungoje užtikrinimas.

2. Sąjunga taip pat toliau rems Bendrojo pamatinio susitarimo dėl taikos Bosnijoje ir Hercegovinoje (BPST) įgyvendinimą.

3 straipsnis

Įgaliojimai

Kad būtų pasiekti politikos tikslai, ES specialiajam įgaliotiniui suteikiami šie įgaliojimai:

a)	teikti Sąjungos rekomendacijas ir palengvinti politinį procesą, visų pirma skatinant dialogą tarp įvairių Vyriausybės lygmenų;

b)	užtikrinti Sąjungos veiksmų nuoseklumą ir suderinamumą;

c)	sudaryti palankesnes sąlygas siekti pažangos įgyvendinant politinius, ekonominius ir Europos prioritetus, visų pirma skatinant koordinavimo mechanizmą ES klausimais ir tolesnį Reformų darbotvarkės įgyvendinimą;

d)	stebėti visų lygių Bosnijos ir Hercegovinos vykdomosios ir įstatymų leidžiamosios valdžios institucijų veiklą ir joms patarti, palaikyti ryšius su Bosnijos ir Hercegovinos valdžios institucijomis ir politinėmis partijomis;

užtikrinti Sąjungos pastangų visose teisinės valstybės ir saugumo sektoriaus reformos veiklos srityse įgyvendinimą, skatinti bendrą Sąjungos pastangų koordinavimą ir teikti vietos lygio politines gaires dėl Sąjungos pastangų kovojant su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija, taip pat kovojant su terorizmu, ir tuo klausimu prireikus teikti vyriausiajam įgaliotiniui ir Komisijai įvertinimus ir rekomendacijas;

f)	remti sustiprintą ir veiksmingesnį Bosnijos ir Hercegovinos baudžiamojo teisingumo sistemos ir policijos bendradarbiavimą bei iniciatyvas, skirtas stiprinti teisminių institucijų efektyvumą ir nešališkumą, visų pirma struktūrinį dialogą teisingumo klausimais;

nedarant poveikio karinei pavaldumo tvarkai, teikti ES pajėgų vadui politines konsultacijas vietos politinio pobūdžio kariniais klausimais, visų pirma susijusias su ypatingomis operacijomis ir su santykiais su vietos valdžios institucijomis ir su vietos žiniasklaida ir prisidėti prie konsultacijų dėl EUFOR/ALTHEA strateginės peržiūros; konsultuotis su ES pajėgų vadu prieš imantis politinių veiksmų, kurie gali turėti įtakos saugumo padėčiai ir koordinuoti veiksmus dėl nuoseklios informacijos vietos valdžios institucijoms ir kitoms tarptautinėms organizacijoms;

h)	koordinuoti ir įgyvendinti Sąjungos pastangas informuojant Bosnijos ir Hercegovinos plačiąją visuomenę ES klausimais;

i)	skatinti ES integracijos procesą vykdant tikslinę viešosios diplomatijos ir Sąjungos informavimo veiklą, skirtą užtikrinti Bosnijos ir Hercegovinos visuomenės geresnį su ES susijusių reikalų supratimą ir paramą, be kita ko įtraukiant vietos pilietinės visuomenės veikėjus;

j)	prisidėti prie pagarbos žmogaus teisėms bei pagrindinėms laisvėms plėtojimo ir stiprinimo Bosnijoje ir Hercegovinoje, laikantis ES žmogaus teisių politikos ir ES gairių dėl žmogaus teisių;

k)	skatinti atitinkamas Bosnijos ir Hercegovinos valdžios institucijas visapusiškai bendradarbiauti su Tarptautiniu baudžiamuoju tribunolu buvusiajai Jugoslavijai (TBTBJ);

l)	atsižvelgiant į ES integracijos procesą patarti, padėti su politiniu dialogu dėl būtinų Konstitucijos ir atitinkamų teisės aktų pakeitimų, sudaryti jam palankesnes sąlygas ir jį stebėti;

palaikyti glaudžius ryšius ir glaudžiai konsultuotis su vyriausiuoju įgaliotiniu Bosnijoje ir Hercegovinoje ir kitomis susijusiomis šalyje veikiančiomis tarptautinėmis organizacijomis; tame kontekste informuoti Tarybą apie diskusijas vietoje dėl šalyje veikiančių tarptautinių subjektų, įskaitant Vyriausiojo įgaliotinio biurą;

n)	prireikus patarti vyriausiajam įgaliotiniui dėl fizinių ar juridinių asmenų, kuriems galėtų būti taikomos ribojamosios priemonės, atsižvelgiant į padėtį Bosnijoje ir Hercegovinoje;

o)	nedarant poveikio taikomai pavaldumo tvarkai, padėti užtikrinti, kad visomis Sąjungos priemonėmis veiksmų vietoje būtų darniai siekiama Sąjungos politinių tikslų.

4 straipsnis

Įgaliojimų vykdymas

1. ES specialusis įgaliotinis yra atsakingas už įgaliojimų vykdymą; jo veiklą prižiūri vyriausiasis įgaliotinis.

2. PSK palaiko ypatingus ryšius su ES specialiuoju įgaliotiniu, o su Taryba ES specialusis įgaliotinis bendrauja pirmiausia per šį komitetą. PSK teikia ES specialiajam įgaliotiniui strategines konsultacijas ir nurodo politinę kryptį pagal jo įgaliojimus, nedarydamas poveikio vyriausiojo įgaliotinio įgaliojimams.

3. ES specialusis įgaliotinis savo veiksmus glaudžiai koordinuoja su Europos išorės veiksmų tarnyba (toliau – EIVT) ir atitinkamais jos padaliniais.

5 straipsnis

Finansavimas

1. Su ES specialiojo įgaliotinio įgaliojimų vykdymu laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2018 m. birželio 30 d. susijusioms išlaidoms padengti skiriama orientacinė finansavimo suma yra 7 690 000 EUR.

2. Išlaidos tvarkomos pagal Sąjungos bendrajam biudžetui taikomas procedūras ir taisykles. ES specialiojo įgaliotinio viešojo pirkimo sutarčių skyrimo procedūrose fiziniai ir juridiniai asmenys dalyvauja be apribojimų. Be to, ES specialiojo įgaliotinio perkamoms prekėms netaikomos jokios kilmės taisyklės.

3. Išlaidos tvarkomos pagal ES specialiojo įgaliotinio ir Komisijos sudarytą sutartį. Už visas išlaidas ES specialusis įgaliotinis yra atskaitingas Komisijai.

6 straipsnis

Darbuotojų grupės sudarymas ir sudėtis

1. Paskirti darbuotojai skiriami padėti ES specialiajam įgaliotiniui vykdyti įgaliojimus ir bendrai prisidėti prie visų Sąjungos veiksmų Bosnijoje ir Hercegovinoje darnos, matomumo ir veiksmingumo. Neviršydamas ES specialiojo įgaliotinio įgaliojimų ir turimų atitinkamų finansinių išteklių, ES specialusis įgaliotinis sudaro darbuotojų grupę. Į darbuotojų grupę įtraukiami asmenys, turintys profesinės patirties konkrečiose politikos srityse, kaip reikalaujama įgaliojimuose. ES specialusis įgaliotinis nedelsdamas praneša Tarybai ir Komisijai apie darbuotojų grupės sudėtį.

2. Valstybės narės, Sąjungos institucijos ir EIVT gali pasiūlyti komandiruoti darbuotojus dirbti su ES specialiuoju įgaliotiniu. Atlyginimą tokiems komandiruotiems darbuotojams moka atitinkamai moka siunčiančioji valstybė narė, siunčiančioji Sąjungos institucija arba EIVT. Valstybių narių į Sąjungos institucijas arba EIVT deleguoti ekspertai taip pat gali būti komandiruojami dirbti su ES specialiuoju įgaliotiniu. Pagal sutartį pasamdyti kitų šalių darbuotojai turi turėti valstybės narės pilietybę.

3. Visi komandiruoti darbuotojai administraciniu požiūriu lieka pavaldūs atitinkamai siunčiančiajai valstybei narei, siunčiančiajai Sąjungos institucijai arba EIVT ir vykdo savo pareigas bei veikia ES specialiojo įgaliotinio įgaliojimų labui.

7 straipsnis

ES specialiojo įgaliotinio ir jo personalo privilegijos ir imunitetai

Su priimančiosiomis šalimis atitinkamai susitariama dėl ES specialiojo įgaliotinio ir ES specialiojo įgaliotinio personalo narių užduočių įvykdymui ir sklandžiam darbui užtikrinti būtinų privilegijų, imunitetų ir kitų garantijų. Valstybės narės ir EIVT šiuo tikslu teikia visą reikalingą paramą.

8 straipsnis

ES įslaptintos informacijos saugumas

ES specialusis įgaliotinis ir jo darbuotojų grupės nariai laikosi saugumo principų ir būtiniausių standartų, nustatytų Tarybos sprendimu 2013/488/ES (2).

9 straipsnis

Galimybė susipažinti su informacija ir logistinė parama

1. Valstybės narės, Komisija ir Tarybos Generalinis sekretoriatas užtikrina, kad ES specialiajam įgaliotiniui būtų sudaryta galimybė susipažinti su visa reikiama informacija.

2. Prireikus Sąjungos delegacija ir (arba) valstybės narės regione teikia logistinę paramą.

10 straipsnis

Saugumas

ES specialusis įgaliotinis, laikydamasis Sąjungos politikos dėl personalo, dislokuoto už Sąjungos ribų vykdyti veiksmus pagal Sutarties V antraštinę dalį, saugumo, neviršydamas ES specialiojo įgaliotinio įgaliojimų ir atsižvelgdamas į saugumo padėtį jo atsakomybei priskirtoje teritorijoje, imasi visų praktiškai įgyvendinamų priemonių viso tiesiogiai ES specialiajam įgaliotiniui pavaldaus personalo saugumui užtikrinti, visų pirma:

sudarydamas konkretų saugumo planą, grindžiamą EIVT gairėmis, kuriame numatomos konkrečios fizinės, organizacinės ir procedūrinės saugumo priemonės, kuris reglamentuoja personalo saugaus atvykimo į jo atsakomybei priskirtą teritoriją ir judėjimo toje teritorijoje valdymą, taip pat saugumo incidentų valdymą, ir kuriame numatomas nenumatytų atvejų planas ir evakuacijos planas;

b)	užtikrindamas, kad visi už Sąjungos ribų dislokuoti personalo nariai būtų apdrausti didelės rizikos draudimu, būtinu dėl jo atsakomybei priskirtoje teritorijoje esančių sąlygų;

užtikrindamas, kad prieš atvykstant arba atvykus į geografinę teritoriją visiems ES specialiojo įgaliotinio darbuotojų grupės nariams, kurie turi būti dislokuoti už Sąjungos ribų, įskaitant vietoje pasamdytus darbuotojus, būtų organizuotas atitinkamas mokymas saugumo klausimais, atsižvelgiant į EIVT nustatytą rizikos lygį jo atsakomybei priskirtoje teritorijoje;

užtikrindamas, kad būtų įgyvendinamos visos sutartos rekomendacijos, pateiktos remiantis reguliariais saugumo įvertinimais, Tarybai, vyriausiajam įgaliotiniui bei Komisijai raštu būtų teikiamos jų įgyvendinimo ir kitų saugumo klausimų ataskaitos, sudarančios pažangos ataskaitos ir įgaliojimų vykdymo ataskaitos dalį.

11 straipsnis

Ataskaitų teikimas

ES specialusis įgaliotinis vyriausiajam įgaliotiniui ir PSK reguliariai teikia ataskaitas žodžiu ir raštu. ES specialusis įgaliotinis taip pat prireikus teikia ataskaitas Tarybos darbo grupėms. Reguliariai teikiamos ataskaitos platinamos per sistemą COREU. ES specialusis įgaliotinis gali teikti ataskaitas Užsienio reikalų tarybai. Pagal Sutarties 36 straipsnį ES specialusis įgaliotinis gali dalyvauti informuojant Europos Parlamentą.

12 straipsnis

Koordinavimas

1. ES specialusis įgaliotinis prisideda prie Sąjungos veiksmų vieningumo, nuoseklumo ir veiksmingumo užtikrinimo bei padeda užtikrinti, kad visos Sąjungos priemonės ir valstybių narių veiksmai būtų vykdomi suderintai siekiant Sąjungos politikos tikslų. ES specialiojo įgaliotinio veikla atitinkamai derinama su Komisijos veikla bei su kitų tame regione veikiančių ES specialiųjų įgaliotinių veikla. ES specialusis įgaliotinis reguliariai informuoja valstybių narių atstovybes ir Sąjungos delegacijas.

2. Veiksmų vietoje glaudus ryšys palaikomas su valstybių narių atstovybių vadovais ir Sąjungos delegacijų vadovais regione. Jie deda visas įmanomas pastangas padėdami ES specialiajam įgaliotiniui vykdyti savo įgaliojimus. ES specialusis įgaliotinis taip pat palaiko ryšius su tarptautiniais ir regioniniais subjektais veiksmų vietoje, visų pirma veiklą glaudžiai koordinuoja su vyriausiuoju įgaliotiniu Bosnijoje ir Hercegovinoje.

3. Prisidėdamas prie Sąjungos krizių valdymo operacijų, ES specialusis įgaliotinis kartu su kitais veiksmų vietoje esančiais Sąjungos subjektais gerina informacijos skleidimą ir tų Sąjungos subjektų keitimąsi ja siekiant kuo geresnio bendros padėties suvokimo ir įvertinimo.

13 straipsnis

Su reikalavimais susijusi pagalba

ES specialusis įgaliotinis ir ES specialiojo įgaliotinio personalas teikia pagalbą, susijusią su atsaku į bet kokias pretenzijas ir prievoles, kylančias dėl ankstesnių ES specialiųjų įgaliotinių Bosnijoje ir Hercegovinoje įgaliojimų vykdymo, ir dėl tokių tikslų teikia administracinę pagalbą bei prieigą prie atitinkamų dokumentų.

14 straipsnis

Peržiūra

Šio sprendimo įgyvendinimas ir jo suderinamumas su kita Sąjungos veikla regione yra nuolat peržiūrimi. Ne vėliau kaip 2017 m. rugsėjo 30 d. pabaigos ES specialusis įgaliotinis pateikia Tarybai, vyriausiajam įgaliotiniui ir Komisijai pažangos ataskaitą, o ne vėliau kaip 2018 m. kovo 31 d. – išsamią įgaliojimų vykdymo ataskaitą.

15 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Priimta Briuselyje 2017 m. vasario 27 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

K. MIZZI

(1) 2015 m. sausio 19 d. Tarybos sprendimas (BUSP) 2015/77, kuriuo skiriamas Europos Sąjungos specialusis įgaliotinis Bosnijoje ir Hercegovinoje (OL L 13, 2015 1 20, p. 7).

(2) 2013 m. rugsėjo 23 d. Tarybos sprendimas 2013/488/ES dėl ES įslaptintos informacijos apsaugai užtikrinti skirtų saugumo taisyklių (OL L 274, 2013 10 15, p. 1).

28.2.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 50/75

TARYBOS SPRENDIMAS (BUSP) 2017/348

2017 m. vasario 27 d.

kuriuo pratęsiamas Europos Sąjungos specialiojo įgaliotinio Kosove įgaliojimų terminas (*1)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 33 straipsnį ir 31 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdama į Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pasiūlymą,

kadangi:

(1)

2016 m. rugpjūčio 4 d. Taryba priėmė Sprendimą (BUSP) 2016/1338, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas (BUSP) 2015/2052, kuriuo pratęsiamas Europos Sąjungos specialiojo įgaliotinio Kosove (1) įgaliojimų terminas ir Europos Sąjungos specialiąja įgaliotine (toliau – ES specialusis įgaliotinis) Kosove skiriama Nataliya APOSTOLOVA. ES specialiojo įgaliotinio įgaliojimų terminas baigiasi 2017 m. vasario 28 d.;

(2)	ES specialiojo įgaliotinio įgaliojimų terminas turėtų būti pratęstas tolesniam 16 mėnesių laikotarpiui;

(3)	ES specialusis įgaliotinis vykdys savo įgaliojimus tokiomis aplinkybėmis, kurios gali pablogėti ir galėtų sutrukdyti siekti Sutarties 21 straipsnyje nustatytų Sąjungos išorės veiksmų tikslų,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Europos Sąjungos specialusis įgaliotinis

ES specialiosios įgaliotinės Nataliya APOSTOLOVA įgaliojimų terminas pratęsiamas iki 2018 m. birželio 30 d. Taryba, remdamasi Politinio ir saugumo komiteto (toliau – PSK) įvertinimu bei Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai (toliau – vyriausiasis įgaliotinis) pasiūlymu, gali nuspręsti ES specialiojo įgaliotinio įgaliojimus nutraukti anksčiau.

2 straipsnis

Politikos tikslai

ES specialiojo įgaliotinio įgaliojimai grindžiami Sąjungos politikos Kosove tikslais. Šie tikslai apima vieno iš svarbiausių vaidmenų atlikimą siekiant, kad būtų sukurtas stabilus, perspektyvus, taikus, demokratinis ir daugiatautis Kosovas, stiprinant stabilumą regione ir prisidedant prie bendradarbiavimo regione ir gerų kaimyniškų santykių Vakarų Balkanuose, taip pat kuriant Kosovą, kuris būtų įsipareigojęs laikytis teisinės valstybės principo bei užtikrinti mažumų ir kultūros bei religinio paveldo apsaugą, remiant Kosovo europinę perspektyvą ir suartėjimą su Sąjunga atsižvelgiant į regiono perspektyvą ir pagal Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Kosovo stabilizacijos ir asociacijos susitarimą (2) (toliau – Stabilizacijos ir asociacijos susitarimas) ir Tarybos sprendimą (ES) 2015/1988 (3) bei vadovaujantis atitinkamomis Tarybos išvadomis.

3 straipsnis

Įgaliojimai

Kad būtų pasiekti politikos tikslai, ES specialiajam įgaliotiniui suteikiami šie įgaliojimai:

a)	teikti Sąjungos rekomendacijas ir paramą politiniame procese;

b)	skatinti bendrą Sąjungos politinį koordinavimą Kosove;

c)	skatinti aktyvesnį Sąjungos dalyvavimą vykdant veiklą visame Kosove ir užtikrinti, kad toks dalyvavimas būtų darnus ir veiksmingas;

d)	vietoje teikti politines rekomendacijas Europos Sąjungos teisinės valstybės misijos Kosove (EULEX KOSOVO) vadovui, be kita ko, su vykdomosiomis pareigomis susijusių klausimų politiniais aspektais;

e)	užtikrinti Sąjungos veiksmų Kosove nuoseklumą ir darną, be kita ko, vietoje vadovaujant EULEX pereinamajam procesui, kol galiausiai veikla bus perduota atitinkamai ES specialiajam įgaliotiniui/ES biurui ir (arba) vietos valdžios institucijoms;

remti Kosovo europinę perspektyvą ir suartėjimą su Sąjunga atsižvelgiant į regiono europinę perspektyvą ir pagal Stabilizacijos ir asociacijos susitarimą ir Tarybos sprendimą (ES) 2015/1988 bei vadovaujantis atitinkamomis Tarybos išvadomis, pasitelkiant tikslines viešosios komunikacijos priemones ir Sąjungos informavimo veiklą, skirtą užtikrinti Kosovo visuomenės geresnį su Sąjunga susijusių reikalų supratimą ir paramą, įskaitant EULEX veiklą;

visomis turimomis priemonėmis ir būdais, remiant ES biurui Kosove, stebėti, padėti ir palengvinti pažangą įgyvendinant politinius, ekonominius ir Europos prioritetus, atsižvelgiant į atitinkamus institucijų įgaliojimus ir atsakomybę, ir remti Stabilizacijos ir asociacijos susitarimo įgyvendinimą, be kita ko, vykdant Europos reformų darbotvarkę;

h)	prisidėti prie pagarbos žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, įskaitant moterų ir vaikų teises bei laisves, ir mažumų apsaugos plėtojimo ir stiprinimo Kosove pagal Sąjungos žmogaus teisių politiką ir Sąjungos gaires dėl žmogaus teisių;

i)	padėti įgyvendinti Belgrado ir Prištinos dialogą, kuriam tarpininkauja Sąjunga;

j)	remti atitinkamai specialiųjų bylų kolegijos ir specialiųjų bylų prokuratūros įgaliojimus, be kita ko, komunikacijos ir informavimo priemonėmis.

4 straipsnis

Įgaliojimų vykdymas

1. ES specialusis įgaliotinis yra atsakingas už įgaliojimų vykdymą; jis yra pavaldus vyriausiajam įgaliotiniui.

2. PSK palaiko ypatingus ryšius su ES specialiuoju įgaliotiniu, o su Taryba ES specialusis įgaliotinis bendrauja pirmiausia per šį komitetą. PSK teikia ES specialiajam įgaliotiniui strategines konsultacijas ir nurodo politinę kryptį pagal savo įgaliojimus, nedarydamas poveikio vyriausiojo įgaliotinio įgaliojimams.

3. ES specialusis įgaliotinis savo veiksmus glaudžiai koordinuoja su Europos išorės veiksmų tarnyba (toliau – EIVT) ir atitinkamais jos padaliniais.

5 straipsnis

Finansavimas

3. Išlaidos tvarkomos pagal ES specialiojo įgaliotinio ir Komisijos sudarytą sutartį. Už visas išlaidas ES specialusis įgaliotinis yra atskaitingas Komisijai.

6 straipsnis

Darbuotojų grupės sudarymas ir sudėtis

1. ES specialiajam įgaliotiniui vykdyti jo įgaliojimus ir bendrai prisidėti prie visų Sąjungos veiksmų Kosove darnos, matomumo ir veiksmingumo padeda specialieji darbuotojai. ES specialusis įgaliotinis sudaro savo darbuotojų grupę, neviršydamas ES specialiojo įgaliotinio įgaliojimų ir turimų atitinkamų finansinių išteklių. Į darbuotojų grupę įtraukiami darbuotojai, turintys profesinės patirties konkrečiose politikos srityse, kaip reikalaujama įgaliojimuose. ES specialusis įgaliotinis nedelsdamas praneša Tarybai ir Komisijai apie savo darbuotojų grupės sudėtį.

7 straipsnis

ES specialiojo įgaliotinio ir ES specialiojo įgaliotinio personalo privilegijos ir imunitetai

8 straipsnis

ES įslaptintos informacijos saugumas

1. ES specialusis įgaliotinis ir ES specialiojo įgaliotinio darbuotojų grupės nariai laikosi saugumo principų ir būtiniausių standartų, nustatytų Tarybos sprendimu 2013/488/ES (4).

2. Vyriausiajam įgaliotiniui suteikiami įgaliojimai laikantis ES įslaptintos informacijos apsaugai užtikrinti skirtų saugumo taisyklių NATO/KFOR atskleisti šiems veiksmams parengtą ES įslaptintą informaciją ir dokumentus, pažymėtus ne aukštesnio kaip „CONFIDENTIEL UE/ES CONFIDENTIAL“ lygio slaptumo žyma.

3. Vyriausiajam įgaliotiniui suteikiami įgaliojimai, atsižvelgiant į ES specialiojo įgaliotinio veiklos poreikius, Jungtinėms Tautoms (JT) ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO) laikantis ES įslaptintos informacijos apsaugai užtikrinti skirtų saugumo taisyklių atskleisti šiems veiksmams parengtą ES įslaptintą informaciją ir dokumentus, pažymėtus ne aukštesnio kaip „RESTREINT UE/ES RESTRICTED“ lygio slaptumo žyma. Šiuo tikslu sudaromi vietos susitarimai.

4. Vyriausiajam įgaliotiniui suteikiami įgaliojimai su šiuo sprendimu susijusioms trečiosioms šalims atskleisti neįslaptintus ES dokumentus, susijusius su Tarybos svarstymais dėl veiksmų, kuriems pagal Tarybos darbo tvarkos taisyklių 6 straipsnio 1 dalį taikomas profesinės paslapties reikalavimas.

9 straipsnis

Galimybė susipažinti su informacija ir logistinė parama

1. Valstybės narės, Komisija ir Tarybos Generalinis sekretoriatas užtikrina, kad ES specialiajam įgaliotiniui būtų sudaryta galimybė susipažinti su visa reikiama informacija.

2. Prireikus Sąjungos delegacija ir (arba) valstybės narės regione teikia logistinę paramą.

10 straipsnis

Saugumas

ES specialusis įgaliotinis, laikydamasis Sąjungos politikos dėl personalo, dislokuoto už Sąjungos ribų vykdyti veiksmus pagal Sutarties V antraštinę dalį, saugumo, neviršydamas ES specialiojo įgaliotinio įgaliojimų ir atsižvelgdamas į saugumo padėtį jo atsakomybei priskirtoje teritorijoje, imasi visų praktiškai įgyvendinamų priemonių tiesiogiai ES specialiajam įgaliotiniui pavaldaus personalo saugumui užtikrinti, visų pirma:

sudarydamas konkretų saugumo planą, grindžiamą EIVT gairėmis, kuriame numatomos konkrečios fizinės, organizacinės ir procedūrinės saugumo priemonės, kuris reglamentuoja personalo saugaus atvykimo į atsakomybei priskirtą teritoriją ir judėjimo toje teritorijoje valdymą, taip pat saugumo incidentų valdymą, ir kuriame numatomas nenumatytų atvejų planas ir evakuacijos planas;

b)	užtikrindamas, kad visi už Sąjungos ribų dislokuoti personalo nariai būtų apdrausti didelės rizikos draudimu, būtinu dėl sąlygų atsakomybei priskirtoje teritorijoje;

užtikrindamas, kad prieš atvykstant arba atvykus į atsakomybei priskirtą teritoriją visiems ES specialiojo įgaliotinio darbuotojų grupės nariams, kurie turi būti dislokuoti už Sąjungos ribų, įskaitant vietoje pasamdytus darbuotojus, būtų organizuotas atitinkamas mokymas saugumo klausimais, atsižvelgiant į EIVT priskirtus rizikos lygius toje teritorijoje;

užtikrindamas, kad būtų įgyvendinamos visos sutartos rekomendacijos, pateiktos remiantis reguliariais saugumo įvertinimais, ir Tarybai, vyriausiajam įgaliotiniui bei Komisijai raštu teikdamas jų įgyvendinimo ir kitų saugumo klausimų ataskaitas, sudarančias pažangos ataskaitos ir įgaliojimų vykdymo ataskaitos dalį.

11 straipsnis

Ataskaitų teikimas

ES specialusis įgaliotinis vyriausiajam įgaliotiniui reguliariai teikia ataskaitas žodžiu ir raštu. ES specialusis įgaliotinis reguliariai teikia ataskaitas PSK. ES specialusis įgaliotinis taip pat prireikus teikia ataskaitas Tarybos darbo grupėms. Reguliariai teikiamos ataskaitos platinamos per sistemą COREU. ES specialusis įgaliotinis gali teikti ataskaitas Užsienio reikalų tarybai. Pagal Sutarties 36 straipsnį ES specialusis įgaliotinis gali dalyvauti informuojant Europos Parlamentą.

12 straipsnis

Koordinavimas

1. ES specialusis įgaliotinis prisideda prie Sąjungos veiksmų vieningumo, nuoseklumo ir veiksmingumo užtikrinimo bei padeda užtikrinti, kad visos Sąjungos priemonės ir valstybių narių veiksmai būtų vykdomi suderintai siekiant Sąjungos politikos tikslų. ES specialiojo įgaliotinio veikla atitinkamai derinama su Komisijos veikla bei su kitų tame regione veikiančių ES specialiųjų įgaliotinių veikla. ES specialusis įgaliotinis reguliariai informuoja valstybių narių atstovybes ir Sąjungos delegacijas.

2. Veiksmų vietoje palaikomas glaudus ryšys su atitinkamais valstybių narių atstovybių vadovais ir Sąjungos delegacijų vadovais regione. Jie deda visas įmanomas pastangas, kad padėtų ES specialiajam įgaliotiniui vykdyti jo įgaliojimus. ES specialusis įgaliotinis vietoje teikia politines rekomendacijas EULEX KOSOVO vadovui, be kita ko, su vykdomosiomis pareigomis susijusių klausimų politiniais aspektais. ES specialusis įgaliotinis ir civilinių operacijų vadas prireikus konsultuojasi tarpusavyje.

3. ES specialusis įgaliotinis taip pat palaiko ryšius su atitinkamais vietos organais ir kitais tarptautiniais bei regioniniais subjektais veiksmų vietoje.

4. ES specialusis įgaliotinis kartu su kitais veiksmų vietoje esančiais Sąjungos subjektais užtikrina informacijos platinimą ir veiksmų vietoje esančių Sąjungos subjektų keitimąsi informacija, kad padėtis būtų kuo labiau vienodai suprantama ir vertinama.

13 straipsnis

Pagalba pretenzijų atveju

ES specialusis įgaliotinis ir jo personalas teikia pagalbą, susijusią su atsaku į bet kokias pretenzijas ir prievoles, kylančias dėl ankstesnių ES specialiųjų įgaliotinių Kosove įgaliojimų vykdymo, ir dėl tokių tikslų suteikia administracinę pagalbą bei prieigą prie atitinkamų dokumentų.

14 straipsnis

Peržiūra

Šio sprendimo įgyvendinimas ir jo suderinamumas su kita Sąjungos veikla regione yra nuolat peržiūrimi. Ne vėliau kaip iki 2017 m. rugsėjo 30 d. ES specialusis įgaliotinis pateikia Tarybai, vyriausiajam įgaliotiniui ir Komisijai pažangos ataskaitą, o ne vėliau kaip iki 2018 m. kovo 31 d. – išsamią įgaliojimų vykdymo ataskaitą.

15 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Priimta Briuselyje 2017 m. vasario 27 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

K. MIZZI

(*1) Šis pavadinimas nekeičia pozicijų dėl statuso ir atitinka JT ST rezoliuciją 1244(1999) bei Tarptautinio Teisingumo Teismo nuomonę dėl Kosovo nepriklausomybės deklaracijos.

(1) OL L 212, 2016 8 5, p. 109.

(2) OL L 71, 2016 3 16, p. 3.

(3) 2015 m. spalio 22 d. Tarybos sprendimas (ES) 2015/1988 dėl Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Kosovo stabilizacijos ir asociacijos susitarimo pasirašymo Sąjungos vardu (OL L 290, 2015 11 6, p. 4).

(4) 2013 m. rugsėjo 23 d. Tarybos sprendimas 2013/488/ES dėl ES įslaptintos informacijos apsaugai užtikrinti skirtų saugumo taisyklių (OL L 274, 2013 10 15, p. 1).

28.2.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 50/80

TARYBOS SPRENDIMAS (BUSP) 2017/349

2017 m. vasario 27 d.

kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2012/389/BUSP dėl Europos Sąjungos pajėgumų stiprinimo Somalyje misijos (EUCAP Somalia)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 28 straipsnį, 42 straipsnio 4 dalį ir 43 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdama į Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pasiūlymą,

kadangi:

(1)	2012 m. liepos 16 d. Taryba priėmė Sprendimą 2012/389/BUSP (1) dėl Europos Sąjungos regioninių jūrinių pajėgumų stiprinimo Somalio pusiasalyje misijos (EUCAP NESTOR);

(2)	2016 m. gruodžio 12 d. Taryba priėmė Sprendimą (BUSP) 2016/2240 (2), kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2012/389/BUSP. Misijos pavadinimas buvo pakeistas į EUCAP Somalia, o jos įgaliojimai pratęsti iki 2018 m. gruodžio 31 d.;

(3)	Sprendimas 2012/389/BUSP turėtų būti iš dalies pakeistas siekiant numatyti orientacinę finansavimo sumą laikotarpiui nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2018 m. vasario 28 d.,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Sprendimo 2012/389/BUSP 13 straipsnio 1 dalis papildoma šia pastraipa:

„Orientacinė finansavimo suma, skirta su EUCAP Somalia susijusioms išlaidoms laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2018 m. vasario 28 d. padengti, yra 22 950 000 EUR.“

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Priimta Briuselyje 2017 m. vasario 27 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

K. MIZZI

(1) OL L 187, 2012 7 17, p. 40.

(2) OL L 337, 2016 12 13, p. 18.

28.2.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 50/81

TARYBOS SPRENDIMAS (BUSP) 2017/350

2017 m. vasario 27 d.

kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2012/642/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Baltarusijai

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 29 straipsnį,

atsižvelgdama į Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pasiūlymą,

kadangi:

(1)	2012 m. spalio 15 d. Taryba priėmė Sprendimą 2012/642/BUSP (1);

(2)	remiantis Sprendimo 2012/642/BUSP peržiūros rezultatais, ribojamųjų priemonių Baltarusijai taikymas turėtų būti pratęstas iki 2018 m. vasario 28 d.;

(3)	be to, Taryba susitarė, kad valstybės narės gali leisti eksportuoti biatlono įrangą į Baltarusiją pagal taikytinas licencijų išdavimo nuostatas;

(4)	todėl Sprendimas 2012/642/BUSP turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(5)	siekiant užtikrinti, kad šiame sprendime numatytos priemonės būtų veiksmingos, jis turėtų įsigalioti nedelsiant,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Sprendimas 2012/642/BUSP iš dalies keičiamas taip:

1)	2 straipsnis papildomas šia dalimi: „3. 1 straipsnis netaikomas biatlono įrangai, kuri atitinka specifikacijas, nustatytas Tarptautinės biatlono sąjungos renginių ir varžybų taisyklėse.“;

2)	8 straipsnis pakeičiamas taip: „8 straipsnis 1. Šis sprendimas taikomas iki 2018 m. vasario 28 d. 2. Šis sprendimas nuolat peržiūrimas ir atitinkamai atnaujinamas arba iš dalies keičiamas, jei Taryba mano, kad jo tikslai nebuvo pasiekti.“

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Priimta Briuselyje 2017 m. vasario 27 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

K. MIZZI

(1) 2012 m. spalio 15 d. Tarybos sprendimas 2012/642/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Baltarusijai (OL L 285, 2012 10 17, p. 1).

28.2.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 50/82

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS (ES) 2017/351

2017 m. vasario 24 d.

kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES dėl gyvūnų sveikatos kontrolės priemonių, susijusių su afrikiniu kiaulių maru tam tikrose valstybėse narėse, priedas

(pranešta dokumentu Nr. C(2017) 1261)

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 1989 m. gruodžio 11 d. Tarybos direktyvą 89/662/EEB dėl veterinarinių patikrinimų, taikomų Bendrijos vidaus prekyboje, siekiant sukurti vidaus rinką (1), ypač į jos 9 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdama į 1990 m. birželio 26 d. Tarybos direktyvą 90/425/EEB dėl Bendrijos vidaus prekyboje tam tikrais gyvūnais ir produktais taikomų veterinarinių ir zootechninių patikrinimų, siekiant užbaigti vidaus rinkos kūrimą (2), ypač į jos 10 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdama į 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos direktyvą 2002/99/EB, nustatančią gyvūnų sveikatos taisykles, reglamentuojančias žmonėms skirtų gyvūninės kilmės produktų gamybą, perdirbimą, paskirstymą ir importą (3), ypač į jos 4 straipsnio 3 dalį,

kadangi:

(1)

Komisijos įgyvendinimo sprendime 2014/709/ES (4) nustatytos gyvūnų sveikatos kontrolės priemonės, susijusios su afrikiniu kiaulių maru tam tikrose valstybėse narėse. To įgyvendinimo sprendimo priedo I, II, III ir IV dalyse nustatytos ir išvardytos tam tikros tų valstybių narių sritys, išskirstytos pagal epizootine padėtimi grindžiamos rizikos lygį. Į tą sąrašą, be kita ko, įtrauktos tam tikros Latvijos ir Lietuvos sritys;

(2)

2017 m. vasario mėn. įvyko du afrikinio kiaulių maro protrūkiai naminių kiaulių populiacijoje – Latvijoje, Salaspilio savivaldybėje, ir Lietuvoje, Biržų rajono savivaldybėje – srityse, kurios šiuo metu įtrauktos į Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedo II dalį. Dėl šių protrūkių padidėja rizikos lygis, į kurį būtina atsižvelgti. Todėl to priedo I ir II dalyse nurodytos atitinkamos Latvijos ir Lietuvos sritys dabar turėtų būti įtrauktos į III dalį;

(3)

2017 m. sausio mėn. nustatyti keli afrikinio kiaulių maro atvejai šernų populiacijoje Latvijoje, Talsų ir Tukumo savivaldybėse – dviejose srityse, kurios šiuo metu įtrauktos į Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedo II dalį, tačiau jos yra greta sričių, kurios įtrauktos į to įgyvendinimo sprendimo priedo I dalį. Dėl šių atvejų padidėja rizikos lygis, į kurį būtina atsižvelgti. Todėl atitinkamos Latvijos sritys dabar turėtų būti įtrauktos į to priedo II dalį, o ne į I dalį, ir į to priedo I dalį turėtų būti įtrauktos naujos sritys;

(4)

į dabartinės epidemiologinės afrikinio kiaulių maro paveiktų Sąjungos naminių ir laukinių kiaulių populiacijose padėties raidą turėtų būti atsižvelgta vertinant riziką, kurią gyvūnų sveikatai kelia ši padėtis, susidariusi dėl šios ligos Latvijoje ir Lietuvoje. Siekiant tikslingiau taikyti gyvūnų sveikatos kontrolės priemones, nustatytas Įgyvendinimo sprendime 2014/709/ES, neleisti toliau plisti afrikiniam kiaulių marui ir išvengti bet kokių nereikalingų Sąjungos vidaus prekybos trikdymų ir nepagrįstų trečiųjų šalių nustatomų kliūčių prekybai, turėtų būti iš dalies pakeistas Sąjungos sričių, kurioms taikomos to Įgyvendinimo sprendimo priede nustatytos gyvūnų sveikatos kontrolės priemonės, sąrašas, kad būtų atsižvelgta į Latvijoje ir Lietuvoje dėl šios ligos susiklosčiusios epizootinės padėties pokyčius;

(5)	todėl Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(6)	šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedas pakeičiamas šio sprendimo priedo tekstu.

2 straipsnis

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje 2017 m. vasario 24 d.

Komisijos vardu

Vytenis ANDRIUKAITIS

Komisijos narys

(1) OL L 395, 1989 12 30, p. 13.

(2) OL L 224, 1990 8 18, p. 29.

(3) OL L 18, 2003 1 23, p. 11.

(4) 2014 m. spalio 9 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas 2014/709/ES dėl gyvūnų sveikatos kontrolės priemonių, susijusių su afrikiniu kiaulių maru tam tikrose valstybėse narėse, ir kuriuo panaikinamas Įgyvendinimo sprendimas 2014/178/ES (OL L 295, 2014 10 11, p. 63).

PRIEDAS

„PRIEDAS

I DALIS

1. Estija

Šios Estijos sritys:

—	Hyjumos (Hiiumaa) apskritis.

2. Latvija

Šios Latvijos sritys:

—	Bauskės (Bauskas) savivaldybė: Yslycės (Īslīces), Gailyšių (Gailīšu), Brunavos (Brunavas) ir Ceraukstės (Ceraukstes) valsčiai,

—

Duobelės (Dobeles) savivaldybė: Bikstų (Bikstu), Zebrenės (Zebrenes), Aneniekų (Annenieku), Naudytės (Naudītes), Penkulės (Penkules), Aurių (Auru) ir Krimūnų (Krimūnu), Duobelės (Dobeles) ir Berzės (Berzes) valsčiai, Jaunbėrzės (Jaunbērzes) valsčiaus dalis į vakarus nuo kelio Nr. P98 ir Duobelės (Dobele) miestas,

—	Jelgavos (Jelgavas) savivaldybė: Glūdos (Glūdas), Švėtės (Svētes), Platuonės (Platones), Virčiuvio (Vircavas), Jaunsvirlauko (Jaunsvirlaukas), Zaleniekų (Zaļenieku), Vilcės (Vilces), Lielplatuonės (Lielplatones), Elėjos (Elejas) ir Sesavos (Sesavas) valsčiai,

—	Kandavos (Kandavas) savivaldybė: Vanės (Vānes) ir Matkulės (Matkules) valsčiai,

—	Kuldygos (Kuldīgas) savivaldybė: Rendos (Rendas) ir Kabilės (Kabiles) valsčiai,

—	Saldaus (Saldus) savivaldybė: Jaunlutrinių (Jaunlutriņu), Lutrinių (Lutriņu) ir Škėdės (Šķēdes) valsčiai,

—	Talsų (Talsu) savivaldybė: Gibulių (Ģibuļu) valsčius,

—	Ventspilio (Ventspils) savivaldybė: Varvės (Vārves), Užavos (Užavas), Jūrkalnės (Jūrkalnes), Piltenės (Piltenes), Ziros (Zīru), Ugalės (Ugāles), Usmos (Usmas) ir Zlekos (Zlēku) valsčiai, Piltenės (Piltene) miestas,

—	Bruocėnų (Brocēnu) savivaldybė,

—	Rundalės (Rundāles) savivaldybė,

—	Tėrvetės (Tērvetes) savivaldybė,

—	Stopinų (Stopiņu) savivaldybės dalis į vakarus nuo kelių Nr. V36, P4 ir P5, Acones, Dauguļupes gatvių ir Daugulupitės (Dauguļupīte) upės,

—	Bauskės (Bauska) miestas,

—	Talsų (Talsi) miestas,

—	respublikinio pavaldumo miestas Jelgava,

—	respublikinio pavaldumo miestas Ventspilis (Ventspils).

3. Lietuva

Šios Lietuvos sritys:

—	Jurbarko rajono savivaldybė: Raudonės, Veliuonos, Seredžiaus ir Juodaičių seniūnijos,

—	Pakruojo rajono savivaldybė: Klovainių, Rozalimo ir Pakruojo seniūnijos,

—	Panevėžio rajono savivaldybė: Krekenavos seniūnijos dalis į vakarus nuo Nevėžio upės,

—	Pasvalio rajono savivaldybė: Joniškelio apylinkių, Joniškelio miesto, Namišių, Pasvalio apylinkių, Pasvalio miesto, Pumpėnų, Pušaloto, Saločių ir Vaškų seniūnijos,

—	Raseinių rajono savivaldybė: Ariogalos seniūnija, Ariogalos miestas, Betygalos, Pagojukų ir Šiluvos seniūnijos,

—	Šakių rajono savivaldybė: Plokščių, Kriūkų, Lekėčių, Lukšių, Griškabūdžio, Barzdų, Žvirgždaičių, Sintautų, Kudirkos Naumiesčio, Slavikų ir Šakių seniūnijos,

—	Radviliškio rajono savivaldybė,

—	Vilkaviškio rajono savivaldybė,

—	Kalvarijos savivaldybė,

—	Kazlų Rūdos savivaldybė,

—	Marijampolės savivaldybė.

4. Lenkija

Šios Lenkijos sritys:

Varmijos Mozūrų vaivadija (województwo warmińsko-mazurskie):

—	Elko apskritis (powiat ełcki): Kalinovo (Kalinowo) ir Prostkų (Prostki) savivaldybės,

—	Pišo apskritis (powiat piski): Pisos Biala (Biała Piska) savivaldybė.

Palenkės vaivadija (województwo podlaskie):

—	Balstogės apskritis (powiat białostocki): Juchnovec Košcelnų (Juchnowiec Kościelny), Suražo (Suraż), Turošno Košcelnos (Turośń Kościelna), Lapų (Łapy) ir Pošvientnės (Poświętne) savivaldybės,

—

Bransko (Brańsk) savivaldybė ir Bransko (Brańsk) miestas, Bockų (Boćki), Rudkos (Rudka), Vyškų (Wyszki) savivaldybės, Palenkės Bielsko (Bielsk Podlaski) savivaldybės dalis į vakarus nuo kelio Nr. 19 (vedančio į šiaurę nuo Palenkės Bielsko (Bielsk Podlaski) miesto) brėžiamos linijos ir pratęsiamos rytine Palenkės Bielsko (Bielsk Podlaski) riba ir keliu Nr. 66 (vedančiu į pietus nuo Palenkės Bielsko (Bielsk Podlaski) miesto), Palenkės Bielsko (Bielsk Podlaski) miestas, Orlos (Orla) savivaldybės dalis į vakarus nuo kelio Nr. 66,

—	Semiatyčės apskritis (powiat siemiatycki): Drohičyno (Drohiczyn), Dziadkovicės (Dziadkowice), Grodzisko (Grodzisk) ir Perlejevo (Perlejewo) savivaldybės,

—	Kolno apskritis (powiat kolneński): Grabovo (Grabowo) ir Staviskos (Stawiski) savivaldybės,

—	Zambruvo apskritis (powiat zambrowski): Kolakių Košcelnės (Kołaki Kościelne), Šumovo (Szumowo), Zambruvo (Zambrów) savivaldybės su Zambruvo (Zambrów) miestu,

—	Suvalkų apskritis (powiat suwalski): Rutkos-Tartako (Rutka-Tartak), Šipliškių (Szypliszki), Suvalkų (Suwałki) ir Račkų (Raczki) savivaldybės,

—

Mazovijos Vysokio (powiat wysokomazowiecki) apskritis: Sokolų (Sokoły), Kuleše Košcelnės (Kulesze Kościelne), Naujųjų Pekutų (Nowe Piekuty), Šepetovo (Szepietowo), Kliukovo (Klukowo), Cechanoveco (Ciechanowiec) savivaldybės, Mazovijos Vysokio (Wysokie Mazowieckie) savivaldybė su Mazovijos Vysokio (Wysokie Mazowieckie) miestu, Čyževo (Czyżew) savivaldybė,

—	Augustavo apskritis (powiat augustowski),

—	Lomžos apskritis (powiat łomżyński),

—	Bialystoko miestas-apskritis (powiat M. Białystok);

—	Lomžos miestas-apskritis (powiat M. Łomża);

—	Suvalkų miestas-apskritis (powiat M. Suwałki),

—	Seinų apskritis (powiat sejneński).

Mazovijos vaivadija (województwo mazowieckie):

—	Sokoluvo apskritis (powiat sokołowski): Ceranuvo (Ceranów), Jablona Lackos (Jabłonna Lacka), Sterdyno (Sterdyń) ir Repkų (Repki) savivaldybės;

—	Sedlcių apskritis (powiat siedlecki): Korčevo (Korczew), Pšesmykų (Przesmyki), Paprotnios (Paprotnia), Suchožebrių (Suchożebry), Mordų (Mordy), Sedlcių (Siedlce) ir Zbučyno (Zbuczyn) savivaldybės;

—	Sedlcių miestas-apskritis (powiat M. Siedlce);

—	Ostrolenkos apskritis (powiat ostrołęcki): Žekunio (Rzekuń), Trošyno (Troszyn), Červino (Czerwin) ir Govorovo (Goworowo) savivaldybės;

—	Losicių apskritis (powiat łosicki): Olšankos (Olszanka), Losicių (Łosice) ir Pliateruvo (Platerów) savivaldybės,

—	Ostruvo apskritis (powiat ostrowski).

Liublino vaivadija (województwo lubelskie):

—	Vlodavos apskritis (powiat włodawski): Hanos (Hanna) savivaldybė,

—	Radzynio apskritis (powiat radzyński): rytinės Konkolevnicos (Kąkolewnica Wschodnia) ir Palenkės Komaruvkos (Komarówka Podlaska) savivaldybės,

—	Bialos apskritis (powiat bialski): Palenkės Mendzyžeco (Międzyrzec Podlaski) savivaldybė su Palenkės Mendzyžeco (Miedzyrzec Podlaski) miestu, Dreluvo (Drelów), Rosošo (Rossosz), Slavatyčių (Sławatycze), Višnicių (Wisznice), Sosnuvkos (Sosnówka), Lomazų (Łomazy) ir Tučnos (Tuczna) savivaldybės.

II DALIS

1. Estija

Šios Estijos sritys:

—	Elvos (Elva) miestas,

—	Vehmos (Võhma) miestas,

—	Kuresarės (Kuressaare) miestas,

—	Rakverės (Rakvere) miestas,

—	Tartu miestas,

—	Viljandžio (Viljandi) miestas,

—	Harjumos (Harjumaa) apskritis (išskyrus Kūsalu (Kuusalu) savivaldybės dalį į pietus nuo kelio Nr. 1 (E20), Aegvydu (Aegviidu) ir Anijos (Anija) savivaldybes),

—	Rytų Virumos (Ida-Virumaa) apskritis,

—	Lenemos (Läänemaa) apskritis,

—	Pernumos (Pärnumaa) apskritis,

—	Pelvamos (Põlvamaa) apskritis,

—	Verumos (Võrumaa) apskritis,

—	Valgamos (Valgamaa) apskritis,

—	Raplamos (Raplamaa) apskritis,

—	Sūre Janio (Suure-Jaani) savivaldybė,

—	Tamsalu savivaldybės dalis į šiaurės rytus nuo geležinkelio ruožo Talinas–Tartu (Tallinn-Tartu),

—	Tartu savivaldybė,

—	Abjos (Abja) savivaldybė,

—	Alatskivio (Alatskivi) savivaldybė,

—	Haslavos (Haaslava) savivaldybė,

—	Haljalos (Haljala) savivaldybė,

—	Tarvastu savivaldybė,

—	Neo (Nõo) savivaldybė,

—	Ilenurmės (Ülenurme) savivaldybė,

—	Tehtverės (Tähtvere) savivaldybė,

—	Rengu (Rõngu) savivaldybė,

—	Ranu (Rannu) savivaldybė,

—	Kongutos (Konguta) savivaldybė,

—	Puhjos (Puhja) savivaldybė,

—	Halistės (Halliste) savivaldybė,

—	Kambjos (Kambja) savivaldybė,

—	Karksio (Karksi) savivaldybė,

—	Kihelkonos (Kihelkonna) savivaldybė,

—	Kepu (Kõpu) savivaldybė,

—	Vakarų Sarės (Lääne-Saare) savivaldybė,

—	Laekverės (Laekvere) savivaldybė,

—	Leisio (Leisi) savivaldybė,

—	Lūnjos (Luunja) savivaldybė,

—	Meksos (Mäksa) savivaldybė,

—	Mėksio (Meeksi) savivaldybė,

—	Muhu savivaldybė,

—	Mustjalos (Mustjala) savivaldybė,

—	Orisarės (Orissaare) savivaldybė,

—	Peipsierės (Peipsiääre) savivaldybė,

—	Pyrisarės (Piirissaare) savivaldybė,

—	Pioidės (Pöide) savivaldybė,

—	Regaverės (Rägavere) savivaldybė,

—	Rakverės (Rakvere) savivaldybė,

—	Ruhnu savivaldybė,

—	Salmės (Salme) savivaldybė,

—	Semeru (Sõmeru) savivaldybė,

—	Torgu savivaldybė,

—	Varos (Vara) savivaldybė,

—	Vihulos (Vihula) savivaldybė,

—	Viljandžio (Viljandi) savivaldybė,

—	Vinio (Vinni) savivaldybė;

—	Viru Nigulos (Viru-Nigula) savivaldybė;

—	Venu (Võnnu) savivaldybė.

2. Latvija

Šios Latvijos sritys:

—	Apės (Apes) savivaldybė: Trapenės (Trapenes) ir Gaujienos (Gaujienas) valsčiai ir Apės (Ape) miestas,

—	Balvų (Balvu) savivaldybė: Vyksnos (Vīksnas), Bėrzkalnės (Bērzkalnes), Vectilžos (Vectilžas), Lazdulejos (Lazdulejas), Briežuciemo (Briežuciema), Tilžės (Tilžas), Bėrzpilio (Bērzpils) ir Krišjanių (Krišjāņu) valsčiai,

—	Bauskės (Bauskas) savivaldybė: Mežuotnės (Mežotnes), Cuodės (Codes), Davinių (Dāviņu) ir Vecsaulės (Vecsaules) valsčiai,

—

Daugpilio (Daugavpils) savivaldybė: Vabuolės (Vaboles), Lyksnos (Līksnas), Sventės (Sventes), Medumo (Medumu), Demenės (Demenas), Kalkuonės (Kalkūnes), Laukesos (Laucesas), Taborės (Tabores), Malinovos (Maļinovas), Ambelių (Ambeļu), Bikerniekų (Biķernieku), Naujinio (Naujenes), Senosios Salienos (Vecsalienas), Salienos (Salienas) ir Skrudalienos (Skrudalienas) valsčiai,

—	Duobelės (Dobeles) savivaldybė: Jaunbėrzės (Jaunbērzes) valsčiaus dalis į rytus nuo kelio Nr. P98,

—	Gulbenės (Gulbenes) savivaldybė: Lygo (Līgo) valsčius,

—	Ikškilės (Ikšķiles) savivaldybė: Tinužų (Tīnūžu) valsčiaus dalis į pietryčius nuo kelio Nr. P10, Ikškilės (Ikšķile) miestas, Jelgavos (Jelgavas) savivaldybė: Kalnciemo (Kalnciema), Lyvbėrzės (Līvbērzes) ir Valgundės (Valgundes) svalsčiai,

—	Kandavos (Kandavas) savivaldybė: Cėrės (Cēres), Kandavos (Kandavas), Zemytės (Zemītes) ir Zantės (Zantes) valsčiai, Kandavos (Kandava) miestas,

—	Krimuldos (Krimuldas) savivaldybė: Krimuldos (Krimuldas) valsčiaus dalis į šiaurės rytus nuo kelių Nr. V89 ir Nr. V81 ir Ledurgos (Lēdurgas) valsčiaus dalis į šiaurės rytus nuo kelių Nr. V81 ir Nr. V128,

—	Limbažių (Limbažu) savivaldybė: Skultės (Skultes), Limbažių (Limbažu), Umurgos (Umurgas), Katvarų (Katvaru), Palės (Pāles) ir Vilkenės (Viļķenes) valsčiai ir Limbažių (Limbaži) miestas,

—	Preilių (Preiļu) savivaldybė: Saunos (Saunas) valsčius,

—	Raunos (Raunas) savivaldybė: Raunos (Raunas) valsčius,

—	Riebinių (Riebiņu) savivaldybė: Syliukalno (Sīļukalna), Stabulniekų (Stabulnieku), Galėnų (Galēnu) ir Silajanių (Silajāņu) valsčiai,

—	Rugajų (Rugāju) savivaldybė: Ladzukalno (Lazdukalna) valsčius,

—	Siguldos (Siguldas) savivaldybė: Muorės (Mores) valsčius ir Alažių (Allažu) valsčiaus dalis į pietus nuo kelio Nr. P3,

—	Smiltenės (Smiltenes) savivaldybė: Brantų (Brantu), Blomės (Blomes), Smiltenės (Smiltenes), Bilskos (Bilskas) ir Grundzalės (Grundzāles) valsčiai, Smiltenės (Smiltene) miestas,

—

Talsų (Talsu) savivaldybė: Kiūlciemo (Ķūļciema), Balgalės (Balgales), Vandzenės (Vandzenes), Laucienės (Laucienes), Virbų (Virbu), Strazdės (Strazdes), Lubės (Lubes), Yvės (Īves), Valdgalės (Valdgales), Laidzės (Laidzes), Arlavos (Ārlavas), Lybagų (Lībagu) ir Abavos (Abavas) valsčiai, Sabilės (Sabile), Stendės (Stende) ir Valdemarpilio (Valdemārpils) miestai,

—	Ventspilio (Ventspils) savivaldybė: Ancės (Ances), Targalės (Tārgales), Puopės (Popes) ir Puzės (Puzes) valsčiai,

—	Adažių (Ādažu) savivaldybė,

—	Agluonos (Aglonas) savivaldybė,

—	Aizkrauklės (Aizkraukles) savivaldybė,

—	Aknystos (Aknīstes) savivaldybė,

—	Aluojos (Alojas) savivaldybė,

—	Alūksnės (Alūksnes) savivaldybė,

—	Amatos (Amatas) savivaldybė,

—	Babytės (Babītes) savivaldybė,

—	Balduonės (Baldones) savivaldybė,

—	Baltinavos (Baltinavas) savivaldybė,

—	Beverynos (Beverīnas) savivaldybė,

—	Burtniekų (Burtnieku) savivaldybė,

—	Carnikavos (Carnikavas) savivaldybė,

—	Cėsių (Cēsu) savivaldybė,

—	Cesvainės (Cesvaines) savivaldybė,

—	Ciblos (Ciblas) savivaldybė,

—	Dagdos (Dagdas) savivaldybė,

—	Dundagos (Dundagas) savivaldybė,

—	Engurės (Engures) savivaldybė,

—	Ėrglių (Ērgļu) savivaldybė,

—	Iecavos (Iecavas) savivaldybė,

—	Alūkstos (Ilūkstes) savivaldybė,

—	Jaunjelgavos (Jaunjelgavas) savivaldybė,

—	Jaunpilio (Jaunpils) savivaldybė,

—	Jekabpilio (Jēkabpils) savivaldybė,

—	Karsavos (Kārsavas) savivaldybė,

—	Kegumo (Ķeguma) savivaldybė,

—	Kekavos (Ķekavas) savivaldybė,

—	Kuocėnų (Kocēnu) savivaldybė,

—	Kuoknesės (Kokneses) savivaldybė,

—	Kraslavos (Krāslavas) savivaldybė,

—	Krustpilio (Krustpils) savivaldybė,

—	Lielvardės (Lielvārdes) savivaldybė,

—	Lygatnės (Līgatnes) savivaldybė,

—	Lyvanų (Līvānu) savivaldybė;

—	Lubanos (Lubānas) savivaldybė,

—	Ludzos (Ludzas) savivaldybė,

—	Madonos (Madonas) savivaldybė,

—	Malpilio (Mālpils) savivaldybė,

—	Marupės (Mārupes) savivaldybė,

—	Mazsalacos (Mazsalacas) savivaldybė,

—	Mėrsrago (Mērsraga) savivaldybė,

—	Naukšėnų (Naukšēnu) savivaldybė,

—	Neretos (Neretas) savivaldybė,

—	Uogrės (Ogres) savivaldybė,

—	Uolainės (Olaines) savivaldybė,

—	Uozuolniekų (Ozolnieki) savivaldybė,

—	Pargaujos (Pārgaujas) savivaldybė,

—	Pliavinių (Pļaviņu) savivaldybė,

—	Priekulių (Priekuļu) savivaldybė,

—	Rėzeknės (Rēzeknes) savivaldybė,

—	Ruojos (Rojas) savivaldybė,

—	Rūjienos (Rūjienas) savivaldybė,

—	Salacgryvos (Salacgrīvas) savivaldybė,

—	Salos (Salas) savivaldybė,

—	Saulkrastų (Saulkrastu) savivaldybė,

—	Skryverių (Skrīveru) savivaldybė,

—	Strenčių (Strenču) savivaldybė,

—	Tukumo (Tukuma) savivaldybė,

—	Valkos (Valkas) savivaldybė,

—	Varaklianų (Varakļānu) savivaldybė,

—	Vecpiebalgos (Varakļānu) savivaldybė,

—	Vecumniekų (Vecumnieku) savivaldybė,

—	Viesytės (Viesītes) savivaldybė,

—	Viliakos (Viļakas) savivaldybė,

—	Vilianų (Viļānu) savivaldybė,

—	Zilupės (Zilupes) savivaldybė,

—	Garkalnės (Garkalnes) savivaldybės dalis į šiaurės vakarus nuo kelio Nr. A2, Ruopažių (Ropažu) savivaldybės dalis į rytus nuo kelio Nr. 10,

—	respublikinio pavaldumo miestas Daugpilis (Daugavpils),

—	respublikinio pavaldumo miestas Jekabpilis (Jēkabpils),

—	respublikinio pavaldumo miestas Jūrmala,

—	respublikinio pavaldumo miestas Rėzeknė (Rēzekne),

—	respublikinio pavaldumo miestas Valmiera.

3. Lietuva

Šios Lietuvos sritys:

—	Alytaus rajono savivaldybė: Pivašiūnų, Punios, Daugų, Alovės, Nemunaičio, Raitininkų, Miroslavo, Krokialaukio, Simno ir Alytaus seniūnijos,

—	Anykščių rajono savivaldybė: Kavarsko ir Kurklių seniūnijos ir Anykščių seniūnijos dalis į pietvakarius nuo kelių Nr. 121 ir Nr. 119,

—	Biržų rajono savivaldybė: Biržų miesto, Nemunėlio, Radviliškio, Pabiržės, Pačeriaukštės ir Parovėjos seniūnijos,

—	Jonavos rajono savivaldybė: Šilų ir Bukonių seniūnijos ir Žeimių seniūnijos Biliuškių, Drobiškių, Normainių II, Normainėlių, Juškonių, Pauliukų, Mitėniškių, Zofijaukos ir Naujokų kaimai,

—	Kauno rajono savivaldybė: Akademijos, Alšėnų, Babtų, Batniavos, Čekiškės, Domeikavos, Ežerėlio, Garliavos, Garliavos apylinkių, Kačerginės, Kulautuvos, Linksmakalnio, Raudondvario, Ringaudų, Rokų, Samylų, Taurakiemio, Užliedžių, Vilkijos, Vilkijos apylinkių ir Zapyškio seniūnijos,

—	Kėdainių rajono savivaldybė: Josvainių ir Pernaravos seniūnijos,

—	Kupiškio rajono savivaldybė: Noriūnų, Skapiškio, Subačiaus ir Šimonių seniūnijos,

—	Panevėžio rajono savivaldybė: Naujamiesčio, Paįstrio, Panevėžio, Ramygalos, Smilgių, Upytės, Vadoklių bei Velžio seniūnijos ir Krekenavos seniūnijos dalis į rytus nuo Nevėžio upės,

—	Prienų rajono savivaldybė: Veiverių, Šilavoto, Naujosios Ūtos, Balbieriškio, Ašmintos, Išlaužo ir Pakuonio seniūnijos,

—	Šalčininkų rajono savivaldybė: Jašiūnų, Turgelių, Akmenynės, Šalčininkų, Gerviškių, Butrimonių, Eišiškių, Poškonių ir Dieveniškių seniūnijos,

—	Utenos rajono savivaldybė: Sudeikių, Utenos, Utenos miesto, Kuktiškių, Daugailių, Tauragnų ir Saldutiškio seniūnijos,

—	Varėnos rajono savivaldybė: Kaniavos, Marcinkonių ir Merkinės seniūnijos,

—

Vilniaus rajono savivaldybė: Sudervės ir Dūkštų seniūnijų dalys į šiaurės rytus nuo kelio Nr. 171, Maišiagalos, Zujūnų, Avižienių, Riešės, Paberžės, Nemenčinės, Nemenčinės miesto, Sužionių, Buivydžių, Bezdonių, Lavoriškių, Mickūnų, Šatrininkų, Kalvelių, Nemėžių, Rudaminos, Rūkainių, Medininkų, Marijampolio, Pagirių ir Juodšilių seniūnijos,

—	Alytaus miesto savivaldybė,

—	Kauno miesto savivaldybė,

—	Panevėžio miesto savivaldybė,

—	Prienų miesto savivaldybė,

—	Vilniaus miesto savivaldybė,

—	Ignalinos rajono savivaldybė,

—	Lazdijų rajono savivaldybė,

—	Molėtų rajono savivaldybė,

—	Rokiškio rajono savivaldybė,

—	Širvintų rajono savivaldybė,

—	Švenčionių rajono savivaldybė,

—	Ukmergės rajono savivaldybė,

—	Zarasų rajono savivaldybė,

—	Birštono savivaldybė,

—	Druskininkų savivaldybė,

—	Visagino savivaldybė.

4. Lenkija

Šios Lenkijos sritys:

Palenkės vaivadija (województwo podlaskie):

—	Hainuvkos apskritis (powiat hajnowski): Dubiče Cerkevnės (Dubicze Cerkiewne) savivaldybė, Kleščelių (Kleszczele) ir Čeremchos (Czeremcha) savivaldybių dalys į rytus nuo kelio Nr. 66,

—	Zambrovo apskritis (powiat zambrowski): Rutkų (Rutki) savivaldybė,

—	Mazovijos Vysokio apskritis (powiat wysokomazowiecki): Kobylino Boržymos (Kobylin-Borzymy) savivaldybė,

—	Balstogės apskritis (powiat białostocki): Balstogės Čarnos (Czarna Białostocka), Dobžinevo Dužės (Dobrzyniewo Duże), Grudeko (Gródek), Michalovo (Michałowo), Supraslės (Supraśl), Tykocino (Tykocin), Vasilkuvo (Wasilków), Zabluduvo (Zabłudów), Zavadų (Zawady) ir Choroščiaus (Choroszcz) savivaldybės,

—

Bielsko apskritis (powiat bielski): Palenkės Bielsko (Bielsk Podlaski) savivaldybės dalis į rytus nuo kelio Nr. 19 (vedančio į šiaurę nuo Palenkės Bielsko (Bielsk Podlaski) miesto) brėžiamos linijos ir pratęsiamos rytine Palenkės Bielsko (Bielsk Podlaski) miesto riba ir keliu Nr. 66 (vedančiu į pietus nuo Palenkės Bielsko (Bielsk Podlaski) miesto), Orlos (Orla) savivaldybės dalis į rytus nuo kelio Nr. 66,

—	Sokulkos apskritis (powiat sokólski).

Liublino vaivadija (województwo lubelskie):

—	Bielsko apskritis (powiat bialski): Piščaco (Piszczac) ir Kodeno (Kodeń) savivaldybės.

III DALIS

1. Estija

Šios Estijos sritys:

—	Jegevamos (Jõgevamaa) apskritis,

—	Jervamos (Järvamaa) apskritis,

—	Kūsalu (Kuusalu) savivaldybės dalis į pietus nuo kelio Nr. 1 (E20),

—	Tamsalu savivaldybės dalis į pietvakarius nuo geležinkelio ruožo Talinas–Tartu (Tallinn-Tartu),

—	Aegvydu (Aegviidu) savivaldybė,

—	Anijos (Anija) savivaldybė,

—	Kadrinos (Kadrina) savivaldybė,

—	Kolga Janio (Kolga-Jaani) savivaldybė,

—	Keo (Kõo) savivaldybė,

—	Laevos (Laeva) savivaldybė,

—	Laimjalos (Laimjala) savivaldybė,

—	Pihtlos (Pihtla) savivaldybė,

—	Rakės (Rakke) savivaldybė,

—	Tapos (Tapa) savivaldybė,

—	Veikė Marjos (Väike-Maarja) savivaldybė,

—	Valjalos (Valjala) savivaldybė.

2. Latvija

Šios Latvijos sritys:

—	Apės (Apes) savivaldybė: Virešių (Virešu) valsčius,

—	Balvų (Balvu) savivaldybė: Kubulių (Kubuļu) ir Balvų (Balvu) valsčiai ir Balvų (Balvi) miestas,

—	Daugpilio (Daugavpils) savivaldybė: Nycgalės (Nīcgales), Kalupės (Kalupes), Dubnos (Dubnas) ir Viškių (Višķu) valsčiai,

—

Gulbenės (Gulbenes) savivaldybė: Beliavos (Beļavas), Galgauskos (Galgauskas), Jaungulbenės (Jaungulbenes), Daukstų (Daukstu), Stradų (Stradu), Litenės (Litenes), Stamerienos (Stāmerienas), Tirzos (Tirzas), Druvienos (Druvienas), Rankos (Rankas), Lizumo (Lizuma) ir Lejasciemo (Lejasciema) valsčiai ir Gulbenės (Gulbene) miestas,

—

Ikškilės (Ikšķiles) savivaldybė: Tinužų (Tīnūžu) valsčiaus dalis į šiaurės vakarus nuo kelio Nr. P10, Krimuldos (Krimuldas) savivaldybė: Krimuldos (Krimuldas) valsčiaus dalis į pietvakarius nuo kelių Nr. V89 ir Nr. V81 ir Ledurgos (Lēdurgas) valsčiaus dalis į pietvakarius nuo kelių Nr. V81 ir Nr.V128,

—	Limbažių (Limbažu) savivaldybė: Vidrižių (Vidrižu) valsčius,

—	Preilių (Preiļu) savivaldybė: Preilių (Preiļu), Aizkalnės (Aizkalnes) ir Pelėčių (Pelēču) valsčiai, Preilos (Preiļi) miestas,

—	Raunos (Raunas) savivaldybė: Drustų (Drustu) valsčius,

—	Riebinių (Riebiņu) savivaldybė: Riebinių (Riebiņu) ir Rušuono (Rušonas) valsčiai,

—	Rugajų (Rugāju) savivaldybė: Rugajų (Rugāju) valsčius,

—	Siguldos (Siguldas) savivaldybė: Siguldos (Siguldas) valsčius ir Alažių (Allažu) valsčiaus dalis į šiaurę nuo kelio Nr. P3 ir Siguldos (Sigulda) miestas,

—	Smiltenės (Smiltenes) savivaldybė: Launkalnės (Launkalnes), Varinių (Variņu) ir Palsmanės (Palsmanes) valsčiai,

—	Inčukalno (Inčukalna) savivaldybė,

—	Jaunpiebalgos (Jaunpiebalgas) savivaldybė,

—	Salaspilio (Salaspils) savivaldybė, Sėjos (Sējas) savivaldybė,

—	Varkavos (Vārkavas) savivaldybė,

—	Garkalnės (Garkalnes) savivaldybės dalis į pietryčius nuo kelio Nr. A2, Ruopažių (Ropažu) savivaldybės dalis į vakarus nuo kelio Nr. 10, Stopinų (Stopiņu) savivaldybės dalis į rytus nuo kelių Nr. V36, P4 ir P5, Acones, Dauguļupes gatvių ir Daugulupitės (Dauguļupīte) upės.

3. Lietuva

Šios Lietuvos sritys:

—	Anykščių rajono savivaldybė: Debeikių, Skiemonių, Viešintų, Andrioniškio, Svėdasų, Troškūnų, Traupio seniūnijos ir Anykščių seniūnijos dalis į šiaurės rytus nuo kelių Nr. 121 ir Nr. 119,

—	Alytaus rajono savivaldybė: Butrimonių seniūnija,

—	Biržų rajono savivaldybė: Vabalninko, Papilio ir Širvenos seniūnijos,

—

Jonavos rajono savivaldybė: Upninkų, Ruklos, Dumsių, Užusalių, Kulvos seniūnijos ir Žeimių seniūnijos Aklių, Akmenių, Barsukinės, Blauzdžių, Girelių, Jagėlavos, Juljanavos, Kuigalių, Liepkalnių, Martyniškių, Milašiškių, Mimalių, Naujasodžio, Normainių I, Paduobių, Palankesių, Pamelnytėlės, Pėdžių, Skrynių, Svalkenių, Terespolio, Varpėnų kaimai, Žeimių geležinkelio stoties gyvenvietė, Žieveliškių kaimas ir Žeimių miestelis,

—	Kaišiadorių rajono savivaldybė,

—	Kauno rajono savivaldybė: Vandžiogalos, Lapių, Karmėlavos ir Neveronių seniūnijos,

—	Kėdainių rajono savivaldybė: Pelėdnagių, Krakių, Dotnuvos, Gudžiūnų, Surviliškio, Vilainių, Truskavos, Šėtos ir Kėdainių miesto seniūnijos,

—	Kupiškio rajono savivaldybė: Alizavos ir Kupiškio seniūnijos,

—	Pasvalio rajono savivaldybė: Daujėnų ir Krinčino seniūnijos,

—	Prienų rajono savivaldybė: Jiezno ir Stakliškių seniūnijos,

—	Panevėžio rajono savivaldybė: Miežiškių, Raguvos ir Karsakiškio seniūnijos,

—	Šalčininkų rajono savivaldybė: Baltosios Vokės, Pabarės, Dainavos ir Kalesninkų seniūnijos,

—	Varėnos rajono savivaldybė: Valkininkų, Jakėnų, Matuizų, Varėnos ir Vydenių seniūnijos,

—	Vilniaus rajono savivaldybė: Sudervės ir Dūkštų seniūnijos dalys į pietvakarius nuo kelio Nr. 171,

—	Utenos rajono savivaldybė: Užpalių, Vyžuonų ir Leliūnų seniūnijos,

—	Elektrėnų savivaldybė,

—	Jonavos miesto savivaldybė,

—	Kaišiadorių miesto savivaldybė,

—	Trakų rajono savivaldybė.

4. Lenkija

Šios Lenkijos sritys:

Palenkės vaivadija (województwo podlaskie):

—	Grajevo apskritis (powiat grajewski),

—	Monkų apskritis (powiat moniecki),

—

Hainuvkos apskritis (powiat hajnowski): Čyžų (Czyże), Bialovežos (Białowieża) savivaldybės, Hainuvkos (Hajnówka) savivaldybė su Hainuvkos (Hajnówka) miestu, Narevo (Narew), Narevkos (Narewka) savivaldybės, Čeremchos (Czeremcha) ir Kleščelių (Kleszczele) savivaldybių dalys į vakarus nuo kelio Nr. 66,

—	Semiatičės apskritis (powiat siemiatycki): Melniko (Mielnik), Mileičycių (Milejczyce), Nužec Stacjos (Nužec Stacjos) savivaldybės, Semiatičės (Siemiatycze) savivaldybė su Semiatičės (Siemiatycze) miestu.

Mazovijos vaivadija (województwo mazowieckie):

—	Losicių apskritis (powiat łosicki): Sarnakų (Sarnaki), Stara Kornicos (Stara Kornica) ir Hušlevo (Huszlew) savivaldybės.

Liublino vaivadija (województwo lubelskie):

—	Bialos apskritis (powiat bialski): Konstantynuvo (Konstantynów), Palenkės Januvo (Janów Podlaski), Palenkės Lesnos (Leśna Podlaska), Rokitno (Rokitno), Palenkės Bialos (Biała Podlaska), Zalesio (Zalesie) savivaldybės, Terespolio (Terespol) savivaldybė su Terespolio (Terespol) miestu,

—	Palenkės Bialos miestas-apskritis (powiat M. Biała Podlaska).

IV DALIS

Italija

Šios Italijos sritys:

—	visos Sardinijos sritys.“

		ISSN 1977-0723
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		L 50

Leidimas lietuvių kalba	Teisės aktai	60 metai 2017m. vasario 28d.

Turinys		II Ne teisėkūros procedūra priimami aktai	Puslapis
		REGLAMENTAI
	*	2017 m. vasario 27 d. Tarybos reglamentas (ES) 2017/330, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 329/2007 dėl ribojančių priemonių Korėjos Liaudies Demokratinei Respublikai	1
	*	2017 m. vasario 27 d. Tarybos reglamentas (ES) 2017/331, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 765/2006 dėl Baltarusijai taikomų ribojamųjų priemonių	9
	*	2017 m. vasario 14 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/332, kuriuo patvirtinamas reikšmingas saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų registre įregistruoto pavadinimo [Pistacchio Verde di Bronte (SKVN)] specifikacijos pakeitimas	11
	*	2017 m. vasario 14 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/333, kuriuo patvirtinamas reikšmingas saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų registre įregistruoto pavadinimo [Schwäbische Spätzle/Schwäbische Knöpfle (SGN)] specifikacijos pakeitimas	12
	*	2017 m. vasario 27 d. Komisijos reglamentas (ES) 2017/334, kuriuo ištaisomos Reglamento (ES) Nr. 1321/2014 dėl orlaivių nepertraukiamojo tinkamumo skraidyti ir aviacijos produktų, dalių bei prietaisų tinkamumo naudoti ir šias užduotis atliekančių organizacijų bei darbuotojų patvirtinimo redakcijos bulgarų, estų, nyderlandų ir vokiečių kalbomis ( 1 )	13
	*	2017 m. vasario 27 d. Komisijos reglamentas (ES) 2017/335, kuriuo dėl steviolio glikozidų (E 960) naudojimo kaip saldiklio tam tikruose mažiau kalorijų turinčiuose konditerijos gaminiuose iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1333/2008 II priedas ( 1 )	15
	*	2017 m. vasario 27 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/336, kuriuo tam tikroms importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos kilmės nelegiruotojo plieno arba kito legiruotojo plieno sunkiosioms plokštėms nustatomas galutinis antidempingo muitas ir galutinis laikinojo muito surinkimas	18
	*	2017 m. vasario 27 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/337, kuriuos iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1375/2007 dėl Jungtinių Amerikos Valstijų kukurūzų krakmolo gamybos liekanų importo	42
		2017 m. vasario 27 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/338, kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti	45
		SPRENDIMAI
	*	2016 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas (ES) 2017/339 dėl nenumatytų atvejų rezervo lėšų mobilizavimo 2016 m.	47
	*	2016 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas (ES) 2017/340 dėl Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšų panaudojimo siekiant suteikti pagalbą Vokietijai	49
	*	2016 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas (ES) 2017/341 dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimo pagal Ispanijos paraišką EGF/2016/004 ES/Comunidad Valenciana, automobiliai	51
	*	2016 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas (ES) 2017/342 dėl lankstumo priemonės lėšų mobilizavimo skubioms biudžeto priemonėms, skirtoms dabartinei migracijos, pabėgėlių ir saugumo krizei spręsti, finansuoti	53
	*	2016 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas (ES) 2017/343 dėl Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšų mobilizavimo siekiant iš 2017 m. Sąjungos bendrojo biudžeto skirti lėšų avansams mokėti	55
	*	2016 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas (ES) 2017/344 dėl nenumatytų atvejų rezervo lėšų mobilizavimo 2017 m.	57
	*	2017 m. vasario 27 d. Tarybos sprendimas (BUSP) 2017/345, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas (BUSP) 2016/849 dėl ribojamųjų priemonių Korėjos Liaudies Demokratinei Respublikai	59
	*	2017 m. vasario 27 d. Tarybos sprendimas (BUSP) 2017/346, kuriuo pratęsiamas Europos Sąjungos specialiojo įgaliotinio žmogaus teisių klausimais įgaliojimų terminas	66
	*	2017 m. vasario 27 d. Tarybos sprendimas (BUSP) 2017/347, kuriuo pratęsiami Europos Sąjungos specialiojo įgaliotinio Bosnijoje ir Hercegovinoje įgaliojimai	70
	*	2017 m. vasario 27 d. Tarybos sprendimas (BUSP) 2017/348, kuriuo pratęsiamas Europos Sąjungos specialiojo įgaliotinio Kosove įgaliojimų terminas ( *1 )	75
	*	2017 m. vasario 27 d. Tarybos sprendimas (BUSP) 2017/349, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2012/389/BUSP dėl Europos Sąjungos pajėgumų stiprinimo Somalyje misijos (EUCAP Somalia)	80
	*	2017 m. vasario 27 d. Tarybos sprendimas (BUSP) 2017/350, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2012/642/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Baltarusijai	81
	*	2017 m. vasario 24 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2017/351, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES dėl gyvūnų sveikatos kontrolės priemonių, susijusių su afrikiniu kiaulių maru tam tikrose valstybėse narėse, priedas (pranešta dokumentu Nr. C(2017) 1261) ( 1 )	82


	(1) Tekstas svarbus EEE.
	(*1) Šis pavadinimas nekeičia pozicijų dėl statuso ir atitinka JT ST rezoliuciją 1244(1999) bei Tarptautinio Teisingumo Teismo nuomonę dėl Kosovo nepriklausomybės deklaracijos.