24.1.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 18/1

(1)

Atlikus antidempingo tyrimą (toliau – pradinis tyrimas) Taryba Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 964/2010 (2) nustatė galutinį antidempingo muitą tam tikriems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR, Kinija arba nagrinėjamoji šalis) kilmės ratams su ratlankiais iš aliuminio.

(2)

Šios priemonės – tai iš KLR importuojamam produktui nustatytas 22,3 % ad valorem muitas.

(3)

Paskelbusi pranešimą (3) apie artėjančią galiojančių antidempingo priemonių galiojimo pabaigą Komisija gavo prašymą inicijuoti KLR taikomų priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1225/2009 (4) 11 straipsnio 2 dalį.

(4)

Prašymą gamintojų, kurie pagamina daugiau nei 25 % visų tam tikrų ratų su ratlankiais iš aliuminio Sąjungoje, vardu pateikė Europos ratų gamintojų asociacija (EUWA) (toliau – pareiškėjas).

(5)

Prašymas grindžiamas tuo, kad pasibaigus priemonių galiojimui dempingas veikiausiai tęstųsi, o Sąjungos pramonei daroma žala pasikartotų.

(6)

Nustačiusi, kad esama pakankamai įrodymų, pagrindžiančių priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimą, Komisija 2015 m. spalio 27 d. pranešimu Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (5) (toliau – pranešimas apie inicijavimą) paskelbė inicijuojanti priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal Reglamento (EB) Nr. 1225/2009 11 straipsnio 2 dalį.

(7)

Atliekant dempingo ir žalos tęsimosi arba pasikartojimo tikimybės tyrimą buvo nagrinėjamas 2014 m. spalio 1 d. – 2015 m. rugsėjo 30 d. laikotarpis (toliau – peržiūros tiriamasis laikotarpis arba PTL). Analizuojant žalos tęsimosi arba pasikartojimo tikimybei įvertinti svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2012 m. sausio 1 d. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(8)

Komisija apie priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimą oficialiai pranešė pareiškėjams, kitiems žinomiems Sąjungos gamintojams, KLR eksportuojantiems gamintojams, žinomiems importuotojams, žinomiems susijusiems naudotojams ir prekiautojams, žinomoms Sąjungos gamintojų ir naudotojų asociacijoms ir eksportuojančių šalių atstovams.

(9)

Suinteresuotosioms šalims, įskaitant Turkijos gamintojus, buvo suteikta galimybė raštu pareikšti savo nuomonę ir pateikti prašymą išklausyti per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį. Visos suinteresuotosios šalys, pateikusios prašymą išklausyti ir jame nurodžiusios svarbias priežastis, dėl kurių reikėtų jas išklausyti, buvo išklausytos.

(10)

Europos automobilių gamintojų asociacija (toliau – ACEA) paprašė būti išklausyta prekybos bylas nagrinėjančio pareigūno (toliau – bylas nagrinėjantis pareigūnas). Klausymas surengtas 2016 m. gruodžio 5 d.

(11)

Pareiškėjai ir bendradarbiaujantys panašios šalies, t. y. Turkijos, gamintojai, baimindamiesi, kad pirkėjai ar konkurentai gali imtis atsakomųjų veiksmų, paprašė, kad jų pavadinimai nebūtų atskleisti. Komisija sutiko, kad iš tiesų yra didelė galimybė, jog gali būti imtasi atsakomųjų veiksmų, ir pritarė, kad pareiškėjų ir bendradarbiaujančių Turkijos gamintojų pavadinimai neturėtų būti atskleisti. Siekiant veiksmingai užtikrinti anonimiškumą, kitų Sąjungos gamintojų pavadinimai taip pat neatskleisti, kad atmetimo būdu nebūtų identifikuoti pareiškėjų pavadinimai.

(12)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad ji gali vykdyti suinteresuotųjų šalių atranką pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį.

(13)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija paprašė visų žinomų KLR eksportuojančių gamintojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. Be to, Komisija paprašė KLR atstovybės Sąjungoje nurodyti kitus eksportuojančius gamintojus (jei tokių yra), kurie galbūt norėtų dalyvauti atliekant tyrimą, ir (arba) su jais susisiekti.

(14)

Prašomą informaciją pateikė ir sutiko, kad gali būti atrenkamas dvidešimt vienas nagrinėjamosios šalies eksportuojantis gamintojas. Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalį Komisija atrinko keturias eksportuojančių gamintojų grupes, remdamasi didžiausia deklaruota gamybos ir pardavimo apimtimi, kurią būtų galima pagrįstai išnagrinėti per turimą laikotarpį. Remiantis šiais duomenimis, keturios atrinktos Kinijos eksportuojančių gamintojų grupės per metus pagamina 80 mln. ratų, o tai sudaro apie 70 % visų bendradarbiaujančių bendrovių (bendrovių grupių) bendros deklaruotos gamybos ir pardavimo apimties. Remiantis Eurostato duomenimis peržiūros tiriamuoju laikotarpiu keturių atrinktų grupių eksportas sudarė apie 40 % viso Kinijos eksporto į Sąjungą.

(15)

Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 2 dalį dėl atrinktų bendrovių konsultuotasi su visais žinomais susijusiais eksportuojančiais gamintojais ir nagrinėjamosios šalies valdžios institucijomis. Du eksportuojantys gamintojai pateikė pastabų ir pageidavo būti atrinkti. Jie teigė, kad siūlomos atrinkti grupės nėra pakankamai tipiškos, nes jie patys eksportuoja didesnį kiekį į Sąjungą nei dvi atrinktos grupės, ir kad atliekant atranką neatsižvelgta į ratų su ratlankiais iš aliuminio, skirtų pirminės įrangos gamintojams (toliau – PĮG) (daugiausia automobilių gamintojams) ir atsarginių dalių rinkai (toliau – ADR) (pvz., platintojams, mažmenininkams, remonto dirbtuvėms ir pan.) (žr. 28 konstatuojamąją dalį), skirtumus.

(16)

Komisijos nuomone, atrinktos grupės yra tipiškos dėl 14 konstatuojamojoje dalyje nurodytų priežasčių. Pardavimo skirstymas ADR ar PĮG nebuvo atrankos kriterijus, tačiau bet kuriuo atveju trys iš keturių grupių į Sąjungą parduoda ir ADR, ir PĮG skirtus ratus. Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, pasiūlytos atrinkti grupės liko tos pačios, o dviejų Kinijos eksportuojančių gamintojų prašymai atmesti. Jokių kitų pastabų negauta.

(17)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė preliminariai atrinkusi Sąjungos gamintojus. Komisija gamintojus atrinko pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalį, remdamasi didžiausia tipiška produkto pardavimo ir gamybos apimtimi, taip pat atsižvelgdama į geografinį išsidėstymą. Atrinkti septyni Sąjungos gamintojai, kurie taip pat buvo pareiškėjai. Atrinkti Sąjungos gamintojai pagamino daugiau nei 30 % visos Sąjungos produkcijos ir gamino produktą tiek PĮG, tiek ADR rinkai. Komisija paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas dėl preliminariai atrinktų bendrovių. Per nustatytą terminą pastabų negauta, todėl preliminariai atrinktos bendrovės patvirtintos. Laikoma, kad atrinktos bendrovės yra tipiškos Sąjungos pramonės bendrovės.

(18)

Viena šalis tvirtino, kad dėl Sąjungos gamintojų anonimiškumo ji negalės pasinaudoti savo procesine teise veiksmingai pareikšti pastabas dėl preliminariai atrinktų bendrovių. Kaip minėta 11 konstatuojamojoje dalyje, dėl pirkėjų ar konkurentų atsakomųjų veiksmų grėsmės Sąjungos gamintojų prašymas užtikrinti anonimiškumą yra laikomas pagrįstu. Ši šalis nepateikė jokių argumentų ar informacijos, kurie galėtų paneigti turimą informaciją, todėl šis teiginys buvo atmestas.

(19)

2016 m. sausio 27 d. vienas atrinktas Sąjungos gamintojas informavo Komisiją, kad jis nebegalėjo atsakyti į klausimyno klausimus. Todėl galutinai atrinkti yra šeši Sąjungos gamintojai. Jie vis dar pagamino daugiau kaip 30 % visos Sąjungos produkcijos. Todėl galutinai atrinktos bendrovės laikytos tipiškomis Sąjungos pramonės bendrovėmis.

(20)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina – kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija paprašė visų nesusijusių importuotojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją.

(21)

Inicijavimo etapu susisiekta su aštuoniais žinomais importuotojais ir (arba) naudotojais ir jų paprašyta paaiškinti savo veiklą ir, jei taikoma, užpildyti prie pranešimo apie inicijavimą pridėtą atrankos formą.

(22)

Užpildytas atrankos formas pateikė vienuolika bendrovių. Šešios iš jų nurodė, kad jos importuoja ratus su ratlankiais iš aliuminio iš KLR ir juos perparduoda Sąjungoje. Todėl iš pradžių jos buvo laikomos nesusijusiais importuotojais. Atsižvelgiant į šį nedidelį bendrovių skaičių atranka nebuvo pagrįsta.

(23)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kurią manė esant reikalingą dempingo ir žalos tęsimosi ar pasikartojimo tikimybei ir Sąjungos interesams nustatyti.

(24)

Komisija išsiuntė klausimynus keturiems atrinktiems Kinijos eksportuojantiems gamintojams (eksportuojančių gamintojų grupėms), dviem panašios šalies gamintojams, septyniems atrinktiems Sąjungos gamintojams, šešiems nesusijusiems importuotojams, kurie pranešė apie save per atrankos procedūrą, apie 70 Sąjungos naudotojų ir 28 Sąjungos žaliavų ir (arba) įrenginių Sąjungos pramonei tiekėjams.

(25)

Klausimynų atsakymai gauti iš keturių atrinktų eksportuojančių gamintojų (eksportuojančių gamintojų grupių), dviejų panašios šalies gamintojų, šešių atrinktų Sąjungos gamintojų, keturių nesusijusių importuotojų, šešių Sąjungos naudotojų ir dviejų Sąjungos tiekėjų.

(26)

Komisija atliko tikrinimus šių bendrovių patalpose:

(27)

Nagrinėjamasis produktas – KLR kilmės ratai su ratlankiais iš aliuminio, skirti autotransporto priemonėms, kurios priskiriamos prie 8701–8705 KN pozicijų, su ratų reikmenimis arba be jų, su padangomis arba be jų (toliau – nagrinėjamasis produktas, ratai su ratlankiais iš aliuminio arba RRA), kurių KN kodai šiuo metu yra ex 8708 70 10 ir ex 8708 70 50 (TARIC kodai 8708701010 ir 8708705010).

(28)

Nagrinėjamasis produktas Sąjungoje parduodamas dviem platinimo kanalais: PĮG segmentui ir ADR segmentui. PĮG segmente automobilių gamintojai rengia konkursus RRA pirkti ir dažnai dalyvauja kuriant naujus ratus, kurie yra susiję su jų prekės ženklu. Tuose pačiuose konkursuose gali konkuruoti ir Sąjungos gamintojai, ir Kinijos eksportuotojai. ADR sektoriuje RRA gamintojai paprastai projektuoja, kuria RRA ir jiems suteikia prekės ženklą, vėliau juos parduoda didmenininkams, mažmenininkams, automobilių pertvarkymo bendrovėms, automobilių remonto dirbtuvėms ir pan.

(29)

Kaip ir pradiniame tyrime, buvo nustatyta, kad nors PĮG ir ADR skirtų ratų su ratlankiais iš aliuminio platinimo kanalai skiriasi, ratai pasižymi tokiomis pačiomis fizinėmis ir techninėmis savybėmis ir gali būti pakeičiami vieni kitais. Todėl jie laikomi vienu produktu.

(30)

Nustatyta, kad nagrinėjamojo produkto ir ratų su ratlankiais iš aliuminio, gaminamų ir parduodamų KLR vidaus rinkoje bei Turkijos, kuri buvo pasirinkta panašia šalimi, vidaus rinkoje, taip pat ratų su ratlankiais iš aliuminio, kuriuos gamina Sąjungos pramonė ir kurie yra parduodami Sąjungoje, fizinės, cheminės ir techninės savybės bei naudojimo paskirtis yra tokios pačios.

(31)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad šie produktai yra panašūs, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(32)

Pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį Komisija pirmiausia nagrinėjo, ar nustojus galioti dabartinėms priemonėms KLR vykdomas dempingas tęstųsi arba pasikartotų.

(33)

Užpildytas atrankos formas pateikė dvidešimt viena bendrovė (bendrovių grupė). Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu deklaruota bendradarbiaujančių bendrovių ratų su ratlankiais iš aliuminio eksporto į Sąjungą apimtis buvo 1 601 591 vienetas (17 473 tonos) (7), atitinkanti 72 % viso nagrinėjamojo produkto importo iš Kinijos apimties, kurią per tą patį laikotarpį užregistravo Eurostatas. Bendri deklaruoti bendradarbiaujančių bendrovių (bendrovių grupių) gamybos pajėgumai sudarė 91,8 mln. vienetų (1 001 538 tonas), tai sudaro apytikriai 43 % visų apskaičiuotų Kinijos gamybos pajėgumų (212 mln. vienetų). Daugiau išsamesnės informacijos apie KLR gamybos pajėgumus galima rasti 3.1 skirsnyje.

(34)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą normalioji vertė turėjo būti nustatyta remiantis sumokėtomis ar mokėtinomis kainomis šalies vidaus rinkoje arba apskaičiuotąja verte atitinkamoje rinkos ekonomikos trečiojoje šalyje (toliau – panaši šalis).

(35)

Pradiniame tyrime panašia šalimi normaliajai vertei KLR nustatyti pasirinkta Turkija. Pranešime apie inicijavimą Komisija informavo suinteresuotąsias šalis, kad ji numato naudoti Turkiją kaip panašią šalį ir paragino šalis teikti pastabas. Pranešime apie inicijavimą taip pat nurodyta, kad taip pat bus nagrinėjamos kitos šalys, visų pirma Tailandas ir Indonezija.

(36)

Viena suinteresuotoji šalis išreiškė susirūpinimą dėl Turkijos kaip panašios šalies, atsižvelgdama į prielaidą, kad Turkija yra sudariusi dvišalius susitarimus su kai kuriomis Artimųjų Rytų šalimis, iš kurių ji gali be muitų importuoti aliuminį, o Europos bendrovės už importuojamą aliuminį turi mokėti 7 % muitą.

(37)

Normalioji vertė, kuri nustatoma remiantis panašios šalies gamintojų vidaus rinkos kainomis ir (arba) sąnaudomis, turi būti palyginta ne su Sąjungos pramonės sąnaudomis, o su Kinijos gamintojų eksporto kainomis. Todėl galimas muitų žaliavoms, taikomų panašioje šalyje ir Europos Sąjungoje, skirtumas nėra svarbus. Bet kuriuo atveju Komisija nustatė, kad importo muitai aliuminiui Turkijoje ir KLR labai nesiskiria. Todėl šis argumentas turėjo būti atmestas.

(38)

Siekdama išnagrinėti visas tinkamos panašios šalies parinkimo galimybes, Komisija pranešė oficialioms Turkijos, Tailando, Indonezijos, Taivano, Korėjos ir Malaizijos atstovybėms (8) apie priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimą ir paprašė jų pranešti Komisijai apie jų šalyse žinomus ratų su ratlankiais iš aliuminio gamintojus. Prašymai bendradarbiauti buvo išsiųsti visiems žinomiems šių šalių gamintojams. Tačiau išskyrus du Turkijos eksportuojančius gamintojus nė vienas gamintojas nepasiūlė bendradarbiauti.

(39)

Remiantis turima informacija, Turkija yra antra didžiausia iš galimų panašių šalių pagal ratų su ratlankiais iš aliuminio gamybos apimtį, be to, jos vidaus rinkoje konkurencija yra pakankama (9). Du Turkijos bendradarbiaujantys gamintojai taikė panašų kaip KLR eksportuojančių gamintojų gamybos metodą. Be to, jų produkto asortimentas Turkijos vidaus rinkoje buvo panašus į Kinijos eksportuojančių gamintojų į Sąjungą parduodamo produkto asortimentą.

(40)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, ir negavusi jokių kitų pastabų, Komisija padarė išvadą, kad Turkija yra tinkama panaši šalis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą.

(41)

Normaliajai vertei nustatyti buvo naudojama iš dviejų bendradarbiaujančių panašios šalies gamintojų gauta informacija.

(42)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalį Komisija pirmiausia išnagrinėjo, ar bendra bendradarbiaujančių panašios šalies gamintojų panašaus produkto pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams apimtis per peržiūros tiriamąjį laikotarpį buvo tipiška. Šiuo tikslu ši bendra pardavimo apimtis buvo palyginta su bendra nagrinėjamojo produkto, kiekvieno iš atrinktų Kinijos eksportuojančių gamintojų eksportuoto į Sąjungą, apimtimi. Tuo remdamasi Komisija nustatė, kad Turkijos vidaus rinkoje buvo parduodamas tipiškas panašaus produkto kiekis.

(43)

Antra, Komisija nustatė panašios šalies gamintojų vidaus rinkoje parduodamo produkto rūšis, kurios buvo identiškos arba tiesiogiai palyginamos su produktų, kuriuos atrinkti Kinijos eksportuojantys gamintojai parduoda eksportui į Sąjungą, rūšimis. Komisija palygino pagal produkto rūšis pardavimo apimtį Turkijos rinkoje su kiekvieno atrinkto Kinijos eksportuojančio gamintojo eksporto į Sąjungą apimtimi. Šis palyginimas parodė, kad Turkijoje buvo parduotas tipiškas didžiosios daugumos rūšių produktų kiekis (10).

(44)

Po to Komisija nagrinėjo, ar dėl panašios šalies gamintojų galima laikyti, kad kiekvienos rūšies panašus produktas, parduotas vidaus rinkoje, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį buvo parduodamas įprastomis prekybos sąlygomis. Normalioji vertė yra pagrįsta faktine kiekvienos rūšies produkto vidaus rinkos kaina, neatsižvelgiant į tai, ar toks pardavimas pelningas ar ne, jeigu pardavimo grynąja pardavimo kaina, kuri yra lygi ar didesnė už apskaičiuotas gamybos sąnaudas, apimtis sudaro daugiau kaip 80 % visos tos rūšies produkto pardavimo apimties, ir kai vidutinė svertinė tos rūšies produkto pardavimo kaina buvo lygi arba didesnė už vieneto gamybos sąnaudas. Bandymo rezultatai parodė, kad beveik visas pardavimas buvo pelningas, išskyrus šešių rūšių produktų, kurie sudaro mažiau kaip 0,01 % visos Turkijos pardavimo apimties.

(45)

Galiausiai Komisija nustatė, kokių rūšių produktas buvo eksportuojamas iš KLR į Sąjungą ir neparduodamas Turkijos vidaus rinkoje, ir remdamasi pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 ir 6 dalimis apskaičiavo normaliąją vertę. Apskaičiuodama šių rūšių produktų normaliąją vertę Komisija naudojo artimiausių rūšių produkto, pagaminto panašios šalies gamintojo, gamybos sąnaudų vidurkį ir pridėjo pagrįstą pardavimo, bendrųjų ir administracinių (toliau – PBA) išlaidų sumą ir pelną, atitinkantį panašios šalies gamintojų vidaus rinkoje parduodant panašų produktą įprastomis prekybos sąlygomis per peržiūros tiriamąjį laikotarpį gautos sumos svertinį vidurkį.

(46)

Keturios atrinktos eksportuojančių gamintojų grupės į Sąjungą eksportavo tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams arba per susijusias bendroves, veikiančias kaip prekiautojas.

(47)

Jei eksportuojantys gamintojai (11) nagrinėjamąjį produktą eksportavo tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį eksporto kaina buvo už eksportui į Sąjungą parduotą nagrinėjamąjį produktą faktiškai sumokėta arba mokėtina kaina.

(48)

Jei eksportuojantys gamintojai nagrinėjamąjį produktą eksportavo į Sąjungą per susijusias bendroves (12), pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį eksporto kaina buvo apskaičiuota remiantis kaina, už kurią importuoti produktai buvo pirmą kartą perparduoti nepriklausomam pirkėjui. Todėl kaina buvo pakoreguota atėmus susijusio prekiautojo PBA išlaidas ir pagrįstą pelno dydį.

(49)

Komisija atrinktų eksportuojančių gamintojų normaliąją vertę ir eksporto kainą palygino EXW sąlygomis. Tais atvejais, kai tai buvo pateisinama siekiant užtikrinti sąžiningą palyginimą, Komisija koregavo normaliąją vertę ir (arba) eksporto kainą pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį, atsižvelgdama į skirtumus, turinčius poveikio kainoms ir kainų palyginamumui.

(50)

Panašios šalies gamintojų vidaus rinkos kainos buvo koreguojamos atsižvelgiant į vidaus transporto, kredito, tvarkymo, pakavimo išlaidas ir komisinius. Atrinktų eksportuojančių gamintojų eksporto kainos buvo koreguojamos atsižvelgiant į transporto, draudimo, tvarkymo, kredito išlaidas, banko mokesčius, pakavimo išlaidas ir importo mokesčius, muitus ir komisinius.

(51)

Kiekvienos rūšies panašaus produkto vidutinę svertinę normaliąją vertę panašioje šalyje Komisija palygino su kiekvienos atrinktos bendradarbiaujančios grupės atitinkamos rūšies nagrinėjamojo produkto vidutine svertine eksporto kaina, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalyse.

(52)

Tuo remiantis toliau pateikiami vidutiniai svertiniai dempingo skirtumai, išreikšti CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą procentine dalimi:

(53)

Komisija nustatė, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Kinijos eksportuojantys gamintojai (nors ir mažesne apimtimi nei per pradinį tyrimą) toliau eksportavo ratus su ratlankiais iš aliuminio dempingo kainomis į Sąjungą.

(54)

Komisija toliau nagrinėjo, ar yra tikimybė, kad leidus nebetaikyti priemonių dempingas tęstųsi toliau. Tai darydama ji atsižvelgė į Kinijos gamybos pajėgumus ir nepanaudotus pajėgumus, Kinijos eksportuotojų elgseną kitose rinkose, Kinijos vidaus rinkos padėtį ir Sąjungos rinkos patrauklumą.

(55)

2012–2013 m. Pasaulio šalių ir Kinijos automobilių ratų pramonės ataskaitoje (The Global China Automotive Wheel Industry Report 2012/2013) įvertinta, kad 2012 m. pabaigoje bendri Kinijos ratų su ratlankiais iš aliuminio gamybos pajėgumai buvo 180 mln. vienetų, o parduota tik 120 mln. vienetų, todėl nepanaudoti pajėgumai atitiko 60 mln. ratų (13).

(56)

Bendri deklaruoti 21 bendradarbiaujančio Kinijos eksportuojančio gamintojo gamybos pajėgumai sudaro 91 804 845 vienetus, o jo vidutinis deklaruotų pajėgumų naudojimo koeficientas yra 87 % – tai reiškia maždaug 12 mln. vienetų nepanaudotų pajėgumų.

(57)

Tačiau šie skaičiai rodo tik dalį visų KLR gamybos ir nepanaudotų pajėgumų. Atlikus tyrimą nustatyta, kad be 21 bendradarbiaujančios bendrovės Kinijoje veikia dar mažiausiai 67 (14) (remiantis kai kuriais šaltiniais veikiausiai keli šimtai (15)) ratų su ratlankiais iš aliuminio gamintojai. Komisija rado tam tikros viešai prieinamos informacijos apie 28 bendrovių gamybos pajėgumus (16). Viešai prieinamos informacijos apie likusias 39 bendroves nėra, tačiau tyrimo nustatyti faktai rodo, kad jų pajėgumai yra nuo 300 000 iki 6 mln. vienetų per metus (17).

(58)

Vidutiniai 21 bendradarbiaujančios bendrovės gamybos pajėgumai yra daugiau nei 4,3 mln. vienetų per metus. Vidutiniai kitų 28 bendrovių, kurių informacija viešai prieinama, gamybos pajėgumai yra 1,8 mln. vienetų per metus. Naudodama šį 1,8 mln. vidurkį likusioms 39 bendrovėms Komisija gavo papildomus 121 mln. vienetų gamybos pajėgumus. Atsižvelgiant į tai, kad atliekant tyrimą šios bendrovės nebendradarbiavo, jų nepanaudoti pajėgumai nežinomi. Naudodamasi geriausiais turimais duomenimis ir atsižvelgdama į 70 % pajėgumų naudojimo koeficientą, nurodytą 2012–2013 m. Pasaulio šalių ir Kinijos automobilių ratų pramonės ataskaitoje (18), Komisija gavo papildomus 36 mln. vienetų nepanaudotus pajėgumus. Pridėjusi 12 mln. ir 36 mln. vienetų Komisija nustatė, kad KLR metiniai nepanaudoti ratų su ratlankiais iš aliuminio gamybos pajėgumai sudaro bent 48 mln. vienetų.

(59)

Viena suinteresuotoji šalis tvirtino, kad Kinijos gamybos pajėgumai yra visiškai išnaudojami. Pateiktuose dokumentuose šalys nurodė trijų atrinktų eksportuojančių gamintojų grupių klausimyno atsakymus ir Kinijos įrenginių ir elektronikos gaminių importo ir eksporto prekybos rūmų (toliau – CCCME) pateiktą ataskaitą. Suinteresuotųjų šalių nuomone, tai įrodo, kad nėra laisvų pajėgumų KLR.

(60)

Atsakant į šį teiginį pažymima, kad nustatant turimus nepanaudotus pajėgumus buvo tinkamai atsižvelgta į klausimyno atsakymuose pateiktus duomenis (kurie atlikus patikrinimą buvo patikslinti). Tačiau atrinktų grupių duomenys, kaip jau paaiškinta 57 konstatuojamojoje dalyje, rodo tik dalį visos šalies gamybos pajėgumų. Todėl visos KLR bendri pajėgumai ir pajėgumų naudojimo koeficientai buvo nustatyti remiantis turimais faktais, kaip aprašyta 57 konstatuojamojoje dalyje. CCCME ataskaitoje pateikti skaičiai yra nepagrįsti, nes šaltiniu nurodoma tik Kinijos automobilių gamintojų asociacija be jokios konkrečios nuorodos į viešai prieinamą informaciją. Todėl šis teiginys atmestas.

(61)

Po faktų atskleidimo ši suinteresuotoji šalis tvirtino, kad Komisija pernelyg pervertino Kinijos ratų su ratlankiais iš aliuminio gamybos pajėgumus ir nepakankamai įvertino pajėgumų naudojimo koeficientus. Visų pirma suinteresuotoji šalis tvirtino, kad atsižvelgiant į aukštą Kinijos pramonės bendradarbiavimo lygį ir tai, kad buvo atlikta bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų atranka, Komisija, nustatydama KLR gamybos apimtį ir nepanaudotus pajėgumus, turėjo remtis tik tais duomenimis, kuriuos pateikė bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai ir CCCME. Be to, Komisija turėjo ekstrapoliuoti su atrinktomis bendrovėmis susijusius nustatytus faktus ir todėl taikyti 99 % pajėgumų naudojimo koeficientą PĮG segmentui ir 90 % pajėgumų naudojimo koeficientą visai Kinijos ratų su ratlankiais iš aliuminio pramonei. Be to, kita suinteresuotoji šalis paprašė Komisijos paaiškinti, kaip ji įvertino konkrečiai PĮG segmento nepanaudotus pajėgumus.

(62)

Be to, viena suinteresuotoji šalis teigė, kad nustatydama visos Kinijos ratų su ratlankiais iš aliuminio gamybą Komisija turėjo remtis CCCME pateikta informacija (175 mln. vienetų), kuri atitinka 180 mln. vienetų, apskaičiuotų pramonės ataskaitoje, kuri nurodyta 55 konstatuojamojoje dalyje. Suinteresuotoji šalis taip pat teigė, kad Komisija niekada neprašė CCCME papildomai patikslinti jų pateiktos informacijos apie gamybos pajėgumus ir jų naudojimo koeficientus.

(63)

Ta pati suinteresuotoji šalis taip pat teigė, kad Komisijos nurodyta viešai prieinama informacija apie tam tikrų nebendradarbiaujančių bendrovių pajėgumus buvo nepatikima. Be to, suinteresuotoji šalis taip pat suabejojo, ar prasminga priskirti 1,8 mln. vienetų pajėgumų toms nebendradarbiaujančioms bendrovėms, apie kurias neturėta jokios informacijos. Galiausiai suinteresuotoji šalis taip pat teigė, kad jų nepanaudotiems pajėgumams apskaičiuoti naudotas 70 % pajėgumų naudojimo koeficientas yra nepagrįstas ir pernelyg didelis, kad būtų aktualus Sąjungos rinkai.

(64)

Atsakydama į šiuos teiginius Komisija pažymėjo, kad ji rėmėsi patikrintais atrinktų eksportuojančių gamintojų duomenimis ir bendradarbiaujančių bendrovių deklaruotais duomenimis. Kaip nurodyta 56 konstatuojamojoje dalyje, Komisija bendradarbiaujančių bendrovių nepanaudotus pajėgumus apskaičiavo remdamasi jų pateiktais duomenimis ir gavo 12 mln. vienetų nepanaudotų pajėgumų ir 87 % pajėgumų naudojimo koeficientą (19). Panašiai taip pat naudota bendradarbiaujančių bendrovių deklaruota gamybos apimtis, t. y. 91 804 845 vienetai.

(65)

Be to, 57 konstatuojamojoje dalyje taip pat nurodyta, kad šie skaičiai rodo tik dalį visų KLR gamybos ir nepanaudotų pajėgumų. Suvestinė keturių atrinktų bendrovių grupių gamybos apimtis sudaro tik 33 % visos apskaičiuotos KLR gamybos apimties (20). Dėl šios priežasties ir siekdama susidaryti išsamų vaizdą Komisija turėjo remtis turima informacija apie visą KLR. Šiuo atžvilgiu pažymima, kad priešingai, nei teigė suinteresuotoji šalis, CCCME buvo pranešta, kad nebuvo galima atsižvelgti į jų duomenis, susijusius su Kinijos gamybos pajėgumais ir pajėgumų naudojimo koeficientu, nes jie nebuvo pagrįsti jokiais įrodymais. CCCME buvo suteikta galimybė pateikti pagrindžiančių duomenų, tačiau jie jų nepateikė. Todėl tebegalioja išvada, kad CCCME pateiktų duomenų apie Kinijos gamybos pajėgumus ir pajėgumų naudojimo koeficientus naudoti nebuvo galima.

(66)

Taip pat negalima pritarti teiginiui, kad nustatytą keturių atrinktų grupių pajėgumų naudojimo koeficientą reikėtų taikyti daugeliui nebendradarbiaujančių bendrovių. Pirma, pagrįstai manoma, kad didesnių gamintojų grupių (kurios buvo atrinktos) pajėgumų naudojimo koeficientas yra žymiai didesnis nei mažesnių gamintojų, kurie sudaro nebendradarbiaujančių bendrovių daugumą (21), pajėgumų naudojimo koeficientas. Antra, 2012 m. nustatytas keturių atrinktų grupių pajėgumų naudojimo koeficientas (89 %) gerokai viršijo 2012–2013 m. Pasaulio šalių ir Kinijos automobilių ratų pramonės ataskaitoje nurodytą visos šalies įvertį tuo pačiu laikotarpiu (t. y. 70 %). Šie dviejų įverčių skirtumas rodo, kad keturių atrinktų grupių duomenys, nors priimti ir naudoti jų bendrovių lygmens išvadoms padaryti, negali būti laikomi tipiškais visai KLR.

(67)

Atsakant į teiginį 61 konstatuojamojoje dalyje paaiškinama, kad gamybos pajėgumų ir pajėgumų naudojimo koeficiento negalima nustatyti atskirai PĮG ir ADR segmentams. PĮG ir ADR ratus dažnai gamina tie patys gamintojai ir juos gaminant gali būti naudojama ta pati įranga, todėl atitinkamų duomenų atskirti neįmanoma. Tai taip pat buvo patvirtinta per pradinį tyrimą, kai gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas buvo nustatyti neskirstant į du segmentus (22).

(68)

Komisija atidžiai išnagrinėjo teiginius ir pateiktus patvirtinamuosius dokumentus dėl viešai prieinamos informacijos apie nustatytų nebendradarbiaujančių bendrovių pajėgumus. Todėl suinteresuotosios šalies teiginys dėl 11 bendrovių buvo priimtas (23). Taigi vidutiniai metiniai šiuo metu 31 bendrovės, kurios informacija viešai prieinama, gamybos pajėgumai yra 1,67 mln. vienetų. Ekstrapoliavus šį vidurkį likusioms 28 bendrovėms, apskaičiuoti bendri nustatytų nebendradarbiaujančių bendrovių pajėgumai siekė 98,4 mln. vienetų. Šį skaičių pridėjus prie bendradarbiaujančių bendrovių gamybos pajėgumų (91,8 mln. vienetų) gauta metinė Kinijos gamybos apimtis yra bent 190 mln. vienetų. Rezultatai apžvelgiami toliau pateiktoje lentelėje:

1 lentelė

(69)

Vis dėlto svarbu pažymėti, kad nebendradarbiaujančių bendrovių sąrašas negali būti laikomas baigtiniu. Kaip minėta 57 konstatuojamojoje dalyje, remiantis viešaisiais šaltiniais yra apie 110 MVĮ ratų gamintojų, kurie yra orientuoti į eksportą, o tai reiškia, kad yra daugiau gamintojų, kurie tiekia produktus tik vidaus rinkai. Žinoma, kai kurie iš jų yra, reikia pripažinti, maži, mažos apimties gamintojai, kuriuos sunku nustatyti. Tačiau aišku, kad 190,2 mln. vienetų yra mažiausias šiuo metu KLR nustatytas metinių gamybos pajėgumų įvertis.

(70)

Dėl antro teiginio, pateikto 63 konstatuojamojoje dalyje, Komisija pažymi, kad pakeičiant vidutinį gamybos lygį remiantis suinteresuotosios šalies pateikta informacija, pastaba dėl anksčiau Komisijos naudoto informacijos šaltinio patikimumo tampa netinkama. Be to, svarbu pažymėti, kad Komisija, siekdama apskaičiuoti galimus bendrovių, kurių informacija nėra viešai prieinama, pajėgumus, laikosi konservatyvaus požiūrio – ji taiko nustatytą vidutinį 31 bendrovės pajėgumų lygį, o ne ekstrapoliuoja vidutinius 21 bendradarbiaujančios bendrovės gamybos pajėgumus (4,3 mln.) arba keturių atrinktų grupių pajėgumų vidurkį (daugiau kaip 15 mln.).

(71)

Galiausiai suinteresuotosios šalies pastaba dėl nebendradarbiaujančių bendrovių 70 % pajėgumų naudojimo įverčio jau buvo išnagrinėta 66 ir 67 konstatuojamosiose dalyse. Be to, kalbant apie 2012–2013 m. Pasaulio šalių ir Kinijos automobilių pramonės ataskaitoje nurodyto 70 % pajėgumų naudojimo koeficiento šaltinį, pažymėtina, kad, nors Komisija neturi galimybės susipažinti su visa ataskaita, jos santrauka, kurioje pateikiama būtina informacija, yra viešai prieinama. Šią ataskaitą paskelbė mokslinių tyrimų organizacija „Research in China“ (24). Šios šalies teiginys atmetamas.

(72)

Todėl taikant tą pačią metodiką, kaip aprašyta 58 konstatuojamojoje dalyje, nepanaudoti pajėgumai Kinijoje sudaro maždaug 42 mln. vienetų per metus.

(73)

Taikant kitą metodą, gaunamas dar didesnis nepanaudotų pajėgumų įvertis. Iš visos apskaičiuotos Kinijos gamybos (190 mln. vienetų (25)) peržiūros tiriamuoju laikotarpiu atėmus apskaičiuotą 2015 m. pardavimo vidaus rinkoje apimtį (apie 57 mln. vienetų (26)) ir pasaulinį KLR eksportą (73,5 mln. vienetų (27)) peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, lieka maždaug 60 mln. vienetų nepanaudotų pajėgumų ir atsargų (28).

(74)

Kadangi kitų pastabų negauta, Komisija priėjo prie išvados, kad KLR metiniai nepanaudoti pajėgumai – 42–60 mln. vienetų. NET ir mažesnysis įvertis prilygsta 84 % visos Sąjungos gamybos apimties (50,5 mln. vienetų peržiūros tiriamuoju laikotarpiu) ir sudaro 60 % Sąjungos suvartojimo (70 mln. vienetų peržiūros tiriamuoju laikotarpiu), o tai laikoma reikšmingu dydžiu.

(75)

KLR eksportuoja didelį ratų su ratlankiais iš aliuminio kiekį į trečiąsias šalis, išskyrus Sąjungą, ypač į JAV, Japoniją, Meksiką, Kanadą ir Indiją (29). Tas pats pasakytina apie keturias bendradarbiaujančias grupes. Jų eksporto į šias rinkas apimtis sudaro beveik 89 % viso jų pardavimo eksportui į trečiąsias šalis apimties peržiūros tiriamuoju laikotarpiu.

(76)

Komisija vidutinę keturių bendradarbiaujančių grupių pardavimo į trečiųjų šalių rinkas kainą peržiūros tiriamuoju laikotarpiu palygino su to paties laikotarpio eksporto į Sąjungos rinką kainomis pagal produkto rūšį, atėmusi visais kitais atvejais mokėtinus antidempingo muitus. Palyginus matyti, kad padėtis yra įvairialypė, priklausomai nuo rinkos.

(77)

JAV rinkos padėtis (apie 51 % viso keturių atrinktų grupių pardavimo eksportui į trečiąsias šalis peržiūros tiriamuoju laikotarpiu) rodo, kad maždaug pusė atitinkamų rūšių produktų (apie 25 % jų pardavimo JAV) kainuoja brangiau JAV rinkoje, o kita pusė – Sąjungos rinkoje (30). Tai rodo, kad leidus nebetaikyti priemonių tam tikra šiuo metu JAV (31) skirta eksporto (kurio kainos yra mažesnės nei eksporto į Sąjungos rinką kainos) apimtis greičiausiai būtų nukreipta į Sąjungą.

(78)

Kalbant apie eksporto iš KLR į Kanadą, Indiją, Japoniją ir Meksiką (kartu joms teko maždaug 40 % viso keturių Kinijos atrinktų grupių eksporto peržiūros tiriamuoju laikotarpiu) kainas, vidutinės tam tikrų rūšių produktų, kurie sudarė apie 22 % viso į šias šalis eksportuoto kiekio, kainos buvo mažesnės nei jų pardavimo į Sąjungą kainos (32). Tai taip pat rodo, kad Kinijos eksportas gali būti nukreiptas į Sąjungą, jei priemonės nustotų galioti. Eksporto nukreipimas iš Indijos yra ypač tikėtinas, nes 2015 m. gegužės mėn., t. y. peržiūros tiriamojo laikotarpio viduryje, ši šalis nustatė galutines antidempingo priemones.

(79)

Viena suinteresuotoji šalis teigė, kad Sąjungos rinka nėra pakankamai patraukli, kad būtų galima pagrįsti Kinijos importo nukreipimo tikimybę, jei priemonės būtų panaikintos. Suinteresuotoji šalis pateikė dviejų atrinktų grupių vidutinių pardavimo eksportui į Sąjungą kainų ir vidutinių eksporto į kitas pasaulio šalis kainų palyginimą, rodantį, kad kainos yra didesnės kitose pasaulio šalyse. Be to, suinteresuotoji šalis pateikė vienos atrinktos grupės 15 rūšių produktų eksporto į ES ir kitas pasaulio šalis kainų palyginimą.

(80)

Atsakant į šį teiginį pažymėtina, kad lyginant vidutinius kainų lygius neatsižvelgiama į atitinkamų rūšių produktų kainų skirtumus. Reikia pripažinti, kad KLR didesnius ratus eksportuoja į didžiausią eksporto rinką – JAV. Be to, pardavimą į kitas pasaulio šalis vertinti bendrai taip pat klaidinga, nes sumaišomi skirtingų eksporto rinkų rezultatai. Tai pasakytina ir apie atliktą vienos iš keturių atrinktų eksportuojančių gamintojų grupių konkrečių rūšių produktų palyginimą.

(81)

Kita vertus, Komisijos atliktas palyginimas pagrįstas patikrintais visų keturių atrinktų eksportuojančių gamintojų grupių duomenimis. Lyginama pagal produkto rūšis ir atskirai pagal skirtingas paskirties rinkas. Dėl šių priežasčių Komisijos taikyta metodika, kaip paaiškinta 76–78 konstatuojamosiose dalyse, laikoma patikimesne ir tikslesne. Todėl suinteresuotosios šalies teiginys atmetamas.

(82)

Po faktų atskleidimo viena suinteresuotoji šalis teigė, kad Komisija nepagrįstai pabrėžė Sąjungos rinkos patrauklumą, palyginti su kitomis eksporto rinkomis. Visų pirma suinteresuotoji šalis teigė, kad Komisijos atliktu palyginimu pagal produktų rūšis nuslepiama, kad faktiškai tik apie 25 % atrinktų grupių į JAV parduodamų produktų kainuoja pigiau nei į Sąjungą parduodami tų pačių rūšių produktai. Suinteresuotoji šalis teigė, kad analizuojant pardavimą eksportui į JAV (arba bet kurią kitą šalį) turi būti atsižvelgiama į visus produktus, t. y. visų rūšių produktai sujungiami į vieną grupę. Taip yra todėl, kad Kinijos gamintojai, norėdami užtikrinti pirkėjų lojalumą, siūlo įvairių rūšių ratų su ratlankiais iš aliuminio. Šios suinteresuotosios šalies argumentavimas reikštų, kad tai, jog tam tikros rūšies ratai su ratlankiais iš aliuminio vežami iš Kinijos į JAV už mažesnę nei eksporto į Sąjungą kainą, nereiškia, kad eksportas būtų nukreiptas, nes Kinijos tiekėjai turi tiekti visapusišką produktų asortimentą visoms eksporto rinkoms, todėl toks eksporto nukreipimas suardytų patikimas tiekimo grandines.

(83)

Be to, suinteresuotoji šalis pateikė kainų palyginimus, atliktus sugrupavus visą pardavimą pagal paskirties rinkas, ir buvo gautos neigiamos sumos (t. y. pardavimo į trečiųjų šalių rinkas kainos buvo didesnės nei eksporto į Sąjungos rinką kainos) visose rinkose, išskyrus Japoniją. Galiausiai suinteresuotoji šalis teigė, kad analizuodama Kanados, Indijos, Japonijos ir Meksikos rinkas Komisija laikėsi skirtingo požiūrio – sujungė pardavimo į šias keturias rinkas apimtį, nepateikusi jokio paaiškinimo. Todėl suinteresuotoji šalis teigė, kad atsižvelgdamos į atskleistus faktus ir aplinkybes, kuriais remdamasi Komisija ketino nustatyti antidempingo priemones, suinteresuotosios šalys negalėjo suprasti, kuo remdamasi Komisija palygino jų eksporto į Sąjungą ir kitų trečiųjų šalių rinkas kainas, taip pažeisdama pagrindinio reglamento 20 straipsnį.

(84)

Atsakydama į šiuos teiginius Komisija pažymi, kad atlikdama palyginimą pagal produktų rūšis ji įvykdytų sandorių apimties nenuslėpė. Be to, šalims buvo atskleista pardavimo JAV apimties procentinė dalis ir ji buvo naudojama nustatant, kokia viso Kinijos eksporto į JAV dalis tikėtina bus nukreipta. Todėl suinteresuotosios šalies teiginys, kad palyginimu pagal produktų rūšis nuslepiama įvykdyto pardavimo apimtis ir (arba) į ją neatsižvelgiama, yra atmetamas. Kitas suinteresuotosios šalies teiginys, kad lemiamas aspektas yra bendras visų sandorių, susijusių su eksporto rinka, pelnas, o ne kainų palyginimas pagal produktų rūšis, yra nei pagrįstas, nei patvirtintas tyrimo išvadomis. Tyrimo metu Komisija nustatė, kad tiek Kinijos eksportuojantys gamintojai, tiek Sąjungos gamintojai paprastai rengia konkursus ir sudaro sutartis ne dėl produktų grupių, o dėl konkrečių rūšių produktų. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija laikosi nuomonės, kad Kinijos pardavimo į trečiųjų šalių rinkas kainų ir Kinijos pardavimo į Sąjungos rinką kainų palyginimas pagal produktų rūšis yra patikimas Sąjungos patrauklumo rodiklis.

(85)

Priešingai, nei teigė suinteresuotoji šalis, Komisija nesujungė keturių eksporto rinkų – Kanados, Indijos, Japonijos ir Meksikos – analizės. Visos eksporto rinkos buvo analizuojamos atskirai, susumuotas tik nukreipti iš kiekvienos šalies tikėtinas kiekis. (33) Todėl suinteresuotosios šalies teiginys atmetamas.

(86)

Viena suinteresuotoji šalis teigė, kad PĮG ratai yra žymiai brangesni nei ADR ratai, todėl Komisija padarė klaidą, nes rėmėsi ADR kainomis siekdama įrodyti, kad Kinijos eksportuojantys gamintojai nukreiptų ratų su ratlankiais iš aliuminio eksportą į Sąjungos rinką.

(87)

Paaiškinama, kad priešingai, nei teigė ši šalis, lygindama kainas Komisija nesirėmė vien tik ADR ratų pardavimu, bet visu pardavimu, apie kurį buvo pateikta duomenų ir kurio ADR segmentas sudarė tik apie 20 %. Todėl šis teiginys atmetamas.

(88)

Kadangi jokių kitų pastabų negauta, išvados dėl keturių atrinktų grupių eksporto į trečiąsias šalis analizės, kaip paaiškinta 75–78 konstatuojamosiose dalyse, nekeičiamos. Todėl patvirtinama, kad dalis Kinijos eksporto, šiuo metu skirto JAV, Kanadai, Meksikai, Japonijai ir Indijai, gali būti nukreipta į Sąjungos rinką (maždaug 13,7 milijonų vienetų) (34).

(89)

Atsižvelgiant į parduodamą didelį kiekį vidaus rinkoje, taip pat išnagrinėta Kinijos vidaus rinkos padėtis. Iš turimos informacijos matyti, kad Kinijos automobilių rinka auga ir, kaip prognozuojama, augs iki 2020 m. vidutiniškai 8 % per metus (35). Atsižvelgiant į glaudų automobilių ir automobilių ratų rinkų ryšį, galima daryti prielaidą, kad tokiu pačiu greičiu augtų ir pastaroji rinka. Šis augimas didina absorbavimo pajėgumus Kinijos vidaus rinkoje. Tačiau padidėjus paklausai turimi nepanaudoti pajėgumai greičiausiai nebūtų absorbuoti. Per pastaruosius keletą metų KLR daug investavo į ratų gamybą. Nagrinėjamuoju laikotarpiu vien tik keturios atrinktos grupės savo bendrus pajėgumus padidino maždaug 16 mln. vienetų, o tai atitinka paklausos didėjimo tendenciją.

(90)

Keturių atrinktų grupių vidutinis kainų lygis Kinijos vidaus rinkoje (apie 35 EUR) yra gerokai mažesnis nei vidutinis pardavimo į Sąjungą kainų lygis (46,2 EUR). Nors kai kuriuos kainų skirtumus galima paaiškinti tuo, kad yra įvairių rūšių produktų ir kad taikomi skirtingi reikalavimai, šis akivaizdus kainų atotrūkis rodo, kad panaikinus priemones Sąjungos rinka taptų netgi dar patrauklesne, palyginti su Kinijos vidaus rinka. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad pagrindiniai eksportuotojai jau yra užmezgę verslo ryšius Sąjungoje; tai reiškia, kad pakeitus galiojančio muito dydį galima greitai padidinti eksportuojamą kiekį.

(91)

Todėl KLR pardavimo vidaus rinkoje ir rinkos sąlygų analizės išvada yra tokia: pirma, vidaus rinka negali absorbuoti nepanaudotų pajėgumų, antra, dėl didelių kainų skirtumų pardavimas vidaus rinkoje veikiausiai būtų nukreiptas į Sąjungą.

(92)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta pirmiau, Komisija padarė išvadą, kad, jei būtų leista nebetaikyti priemonių, rizika, kad didelė eksporto ir pardavimo vidaus rinkoje apimtis bus nukreipta dempingo kainomis į Sąjungą, yra reali.

(93)

Po faktų atskleidimo viena suinteresuotoji šalis tvirtino, kad apskaičiuoti gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimo koeficientas yra klaidingi, todėl išvada, kad padidėjusi Kinijos ratų su ratlankiais iš aliuminio paklausa vidaus rinkoje greičiausiai neabsorbuos turimų nepanaudotų pajėgumų, yra neteisinga. Suinteresuotoji šalis taip pat abejojo vidutinių kainų palyginimo patikimumu atsižvelgdama į tai, kad pati Komisija pripažino, kad lyginant vidutines kainas neatsižvelgiama į skirtingų rūšių produktų kainų skirtumus.

(94)

Pastabos dėl gamybos pajėgumų ir pajėgumų naudojimo koeficientų nagrinėjamos 3.1 ir 3.2 skirsniuose. Skaičiai, kurie patvirtinti išnagrinėjus pastabas, nebuvo pakeisti tiek, kad būtų galima pakeisti 89 konstatuojamojoje dalyje padarytą išvadą.

(95)

Tai, kad vidutinių kainų palyginimas yra ne toks patikimas kaip kainų palyginimas pagal produktų rūšis, nekeičia išvados, kad kainų lygių atotrūkis tebėra didelis. Tai kartu su didele vidaus rinka iš tiesų rodo, kad, jeigu būtų leista nebetaikyti priemonių, tam tikra pardavimo dalis bus nukreipta į Sąjungos rinką; remiantis turima informacija nustatyti tikslaus kiekio neįmanoma. Todėl pateiktos pastabos neprieštarauja padarytoms išvadoms, kurios yra patvirtinamos.

(96)

Nustatyta, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu visi keturi atrinkti Kinijos eksportuojantys gamintojai eksportavo dempingo kainomis. Be to, atsižvelgiant į nustatytus didelius nepanaudotus pajėgumus KLR ir Sąjungos rinkos patrauklumą, palyginti su kai kuriomis trečiųjų šalių rinkomis ir vidaus rinka, manoma, kad, jei būtų leista nebetaikyti priemonių, Kinijos eksportuojantys gamintojai veikiausiai (vėl) į Sąjungos rinką vežtų didelį ratų su ratlankiais iš aliuminio kiekį dempingo kainomis.

(97)

Po pradinio tyrimo Sąjungos pramonėje svarbių struktūrinių pokyčių neįvyko. Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu panašų produktą gamino apie 50 žinomų Sąjungos gamintojų. Jie sudaro Sąjungos pramonę, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje.

(98)

Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu bendra Sąjungos gamybos apimtis buvo maždaug 50,5 mln. vienetų. Prašymą atlikti peržiūrą parėmusios bendrovės per PTL pagamino daugiau kaip 85 % visos Sąjungos produkcijos. Kaip nurodyta 17 konstatuojamojoje dalyje, atrinkti Sąjungos gamintojai pagamino daugiau kaip 30 % viso panašaus produkto Sąjungoje.

(99)

Visa Sąjungos gamyba buvo nustatyta remiantis visa turima informacija, įskaitant prašyme atlikti peržiūrą pateiktą informaciją, duomenis, surinktus iš visų žinomų Sąjungos gamintojų iki tyrimo inicijavimo ir po jo, ir iš atrinktų gamintojų gautą informaciją. Remiantis šia informacija galima patvirtinti, kad buvo ir tokių gamintojų, kurie nebendradarbiavo atliekant tyrimą, ir nustatyti tokių gamintojų gamybos apimtį.

(100)

Kaip nustatyta per pradinį tyrimą ir kaip nurodyta 28 konstatuojamojoje dalyje, produktas buvo parduodamas dviem platinimo kanalais – PĮG ir ADR segmentams.

(101)

Kai kurios suinteresuotosios šalys pakartojo savo teiginius per pradinį tyrimą, kad analizuojant žalą reikėtų atskirti ratus su ratlankiais iš aliuminio, skirtus PĮG segmentui, nuo ratų su ratlankiais iš aliuminio, skirtų ADR segmentui. Šie teiginiai buvo grindžiami tuo, kad tuo metu, kai buvo vykdomas pradinis tyrimas, Kinijos importas buvo daugiausia skirtas ADR segmentui, o Sąjungos pramonės veikla buvo daugiausia sutelkta PĮG segmente.

(102)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad, kaip paaiškinta 113 ir 114 konstatuojamosiose dalyse, po pradinio tyrimo Kinijos eksportuojantys gamintojai perėjo nuo ADR segmento prie PĮG segmento. Todėl atskirai analizuoti Kinijos importo poveikį Sąjungos pramonės padėčiai pagal segmentus nebereikėjo.

(103)

Tačiau remiantis pradiniu tyrimu ir norint susidaryti kuo išsamesnį Sąjungos pramonės padėties per PTL vaizdą, kai kurie žalos rodikliai buvo taip pat analizuojami atskirai remiantis turima informacija; analizuojant žalos pasikartojimo tikimybę taip pat atsižvelgta į skirtingus segmentus.

(104)

Nurodydama teiginį 101 konstatuojamojoje dalyje, viena suinteresuotoji šalis pridūrė, kad segmentus reikėtų atskirti pagal pirkėjų tipus, ir nurodė, kad PĮG segmento pirkėjai perka kitos rūšies produktą, t. y. vadinamuosius automobilio prekės ženklo ratus, o ADR segmentai pirkėjai – vadinamuosius rato prekės ženklo ratus. Šios šalies teigimu, tai, ar ratai naudojami naujiems automobiliams surinkti (PĮG), ar parduodami atskirai pirminiams ratams (ADR) pakeisti, yra ne taip svarbu.

(105)

Šios šalies prašymas buvo grindžiamas netikslia prielaida, kad Komisija automobilio prekės ženklo ratus, parduodamus automobilių gamintojų ar jų įgaliotų platintojų kanalais, priskyrė pardavimui ADR segmente. Tačiau Komisija visus automobilio prekės ženklo ratus, nepriklausomai nuo to, ar jie naudojami naujiems automobiliams surinkti ar atskirai parduodami, priskyrė pardavimui PĮG segmentui, o tai atitinka šalies teiginį.

(106)

Sąjungos suvartojimo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

2 lentelė

Sąjungos suvartojimas

(107)

Sąjungos suvartojimas buvo nustatytas remiantis Eurostato duomenimis prie Sąjungos gamintojų pardavimo Sąjungos rinkoje pridėjus importą iš Kinijos ir kitų trečiųjų šalių. Sąjungos pramonės pardavimas Sąjungos rinkoje buvo nustatytas remiantis prašymu atlikti peržiūrą ir pakoreguotas remiantis atrinktų Sąjungos gamintojų atsakymuose į klausimyną pateiktais duomenimis per PTL.

(108)

Sąjungos suvartojimas nagrinėjamuoju laikotarpiu nuolat augo – iš viso 18 %, t. y. nuo 59,3 mln. vienetų 2012 m. iki 70,0 mln. vienetų per PTL. Toks suvartojimo padidėjimas rodo, kad išaugo automobilių gamyba Sąjungoje ir kad naujuose automobiliuose daugiau naudojami ratai su ratlankiais iš aliuminio. Vartojimo didėjimo tendencija smarkiai pasikeitė, palyginti su pradiniame tyrime nustatyta tendencija, kuomet suvartojimas sumažėjo 16 % nuo 2006 m. iki pradinio tyrimo tiriamojo laikotarpio (TL), t. y. nuo 58,6 mln. vienetų iki 49,5 mln. vienetų.

(109)

Sąjungos suvartojimas taip pat buvo analizuojamas atskirai pagal PĮG ir ADR segmentus. Apimtis ir rinkos dalis buvo nustatytos remiantis atrinktų eksportuojančių gamintojų, bendradarbiaujančių panašios šalies gamintojų, atrinktų Sąjungos gamintojų pateikta informacija ir prašymu. Toliau pateiktoje lentelėje parodyta, kaip kito suvartojimas pagal segmentus per PTL, palyginti su pradinio tyrimo TL.

3 lentelė

Suvartojimas ADR ir PĮG segmentuose

(110)

Nuo pradinio tyrimo TL suvartojimas PĮG segmente padidėjo 88 %, t. y. nuo maždaug 35 mln. vienetų iki apie 65 mln. vienetų, o suvartojimas ADR segmente sumažėjo beveik 70 %, t. y. nuo 15 mln. vienetų iki 5 mln. vienetų per PTL. Tai rodo, kad nuo pradinio tyrimo TL suvartojimas apskritai padidėjo tik dėl suvartojimo padidėjimo PĮG segmente, o suvartojimas ADR segmente nuo pradinio tyrimo TL smarkiai sumažėjo. Taigi, nors PĮG segmentas jau ir taip dominavo pradinio tyrimo TL, per PTL jis tapo dar svarbesnis ir suvartojimas šiame segmente siekė 93 % viso suvartojimo, o suvartojimas ADR segmente sudarė 7 % viso suvartojimo, palyginti su 29 % pradinio tyrimo tiriamuoju laikotarpiu.

(111)

Pažymima, kad PĮG segmentas paprastai yra konkurencingesnis, nes produktai parduodami didesnei rinkai, turinčiai daugiau rinkos dalyvių ir daugiau tarpusavyje konkuruojančių tiekėjų. Veiklos vykdytojų veikla šiame segmente irgi yra ilgiau išliekanti. Atlikus tyrimą nustatyta, kad veiklos vykdytojai, kurie galėjo perkelti savo veiklą į PĮG segmentą, paprastai išlieka tame segmente ir greitai prie ADR segmento nepereina. Taip yra dėl PĮG segmento pirkėjų nustatytų tikslių ir griežtų reikalavimų, taikomų ne tik ratų su ratlankiais iš aliuminio kokybei ar dizainui, bet ir procesų kokybei ir kvalifikacijoms tam, kad tiekėjų veikla būtų patikima. Produktai paprastai perkami tik po bandymų ir proceso audito etapo, po to pirkėjas ir pardavėjas užmezga sutartinius santykius, kurie gali tęstis kelerius metus. Kartu reikėtų pažymėti, kad paprastai kiekvienas PĮG naudotojas turi kelis jo patvirtintus tiekėjus, todėl jis gali pakankamai lengvai juos keisti, jei vieno iš jų kainos tampa konkurencingesnės.

(112)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu importo iš KLR apimtis sumažėjo nuo 3,3 mln. vienetų 2012 m. iki 2,2 mln. vienetų per PTL, t. y. 34 %, o rinkos dalis atitinkamai sumažėjo nuo 5,7 % iki 3,2 %, t. y. 2,5 procentinio punkto. Nors importo iš Kinijos apimtis ir rinkos dalis sumažėjo, Kinijos eksportuojantys gamintojai nepaisant galiojančių priemonių vis dėlto sugebėjo išlaikyti didelę rinkos dalį. Komisija pažymi, kad Kinijos importo daliai (nuo 21 % iki 28 % nagrinėjamuoju laikotarpiu) buvo taikytas laikinojo įvežimo perdirbti režimas ir nebuvo taikomi antidempingo muitai.

(113)

Be to, Kinijos importo apimties ir rinkos dalies raida buvo apskaičiuota išskiriant PĮG ir ADR segmentus per PTL, palyginti su pradinio tyrimo TL, kaip nurodyta toliau pateiktoje lentelėje:

5 lentelė.

Importo iš Kinijos apimtis ir rinkos dalis pagal PĮG ir ADR segmentus

(114)

Importo iš Kinijos apimties raida pagal segmentus atitiko bendrąją labai didelio suvartojimo didėjimo PĮG segmente tendenciją, kaip aprašyta 109–111 konstatuojamosiose dalyse. Nors apskritai ratų su ratlankiais iš aliuminio importas iš Kinijos sumažėjo (žr. 3 lentelę), Kinijos eksportuojantys gamintojai padidino savo importo apimtį PĮG segmente. Konkrečiai, PĮG segmentui skirto importo apimtis padidėjo nuo 1,183 mln. vienetų per pradinio tyrimo TL iki 1,606 mln. vienetų per PTL, t. y. Kinijos eksportuojantys gamintojai sugebėjo padidinti savo importą 0,4 mln. vienetų, t. y. 63 %, palyginti su pradinio tyrimo TL.

(115)

Apskritai PĮG segmentui skirtas importas iš Kinijos sudarė 72 % viso importo per PTL, o per pradinio tyrimo TL padėtis buvo kitokia – PĮG segmentui skirtas importas iš Kinijos sudarė tik 19 % viso importo į Sąjungą.

(116)

Nepaisant pardavimo apimties padidėjimo PĮG segmente, šio segmento rinkos dalis sumažėjo 0,9 procentinio punkto dėl labiau išaugusio suvartojimo šiame segmente. Importo iš Kinijos rinkos dalis pagal bendrą suvartojimą išliko stabili taip pat dėl to, kad labiau padidėjo bendras suvartojimas.

(117)

Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, importo iš Kinijos apimtis bendrai sumažėjo tik dėl sumažėjusio ADR segmentui skirto importo. Iš tiesų, šiam segmentui skirtas importas iš Kinijos smarkiai sumažėjo, t. y. beveik 90 %, o rinkos dalis pagal suvartojimą ADR segmente sumažėjo nuo 34 % per pradinio tyrimo TL iki 13 % per dabartinės peržiūros tiriamąjį laikotarpį. Apskritai ADR segmentui skirto importo dalis pagal bendrą suvartojimą sumažėjo nuo 10,0 % per pradinio tyrimo TL iki 0,9 % per dabartinės peržiūros tiriamąjį laikotarpį.

(118)

Šis Kinijos eksportuojančių gamintojų perėjimas nuo ADR segmento prie PĮG segmento jau prasidėjo per dvejus paskutinius pradinio tyrimo metus (t. y. 2008 m. ir TL, žr. Tarybos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 964/2010 89 konstatuojamąją dalį). Nepaisant sumažėjusios rinkos dalies Kinijos eksportuojantys gamintojai išlaikė savo pardavimo apimtį ir pagrindinius pirkėjus PĮG segmente po pradinio tyrimo.

(119)

Vidutinės importo iš KLR kainos pirmiausia sumažėjo nuo 40,68 EUR už vienetą 2012 m. iki 36,16 EUR už vienetą 2013 m., tačiau 2014 m. padidėjo iki 39,74 EUR už vienetą. Per PTL jos toliau didėjo ir pasiekė 46,24 EUR už vienetą lygį. Apskritai, nuo 2012 m. iki PTL jos padidėjo 14 %. Šis bendras kainų padidėjimas atitinka pasaulines kainų tendencijas ir bendrą tendenciją naudoti didesnius ir sudėtingesnius ratus.

(120)

Lyginant pardavimo Sąjungos rinkoje kainas palygintos atrinktų Sąjungos pramonės gamintojų kainos ir atrinktų nagrinėjamosios šalies eksportuojančių gamintojų importo kainos. Atitinkamomis atrinktų Sąjungos pramonės gamintojų pardavimo kainomis pasirinktos pardavimo nepriklausomiems pirkėjams kainos, prireikus pakoreguotos remiantis gamintojo kainomis EXW sąlygomis, t. y. buvo atskaitytos gabenimo Sąjungoje sąnaudos ir nuolaidos bei lengvatos.

(121)

Šios kainos buvo palygintos su atrinktų Kinijos eksportuojančių gamintojų taikomomis kainomis be nuolaidų, kurios prireikus buvo pakoreguotos pagal CIF kainas Sąjungos pasienyje ir atitinkamai atsižvelgiant į išlaidas po importo.

(122)

Prie importo CIF kainų pridėjus taikomus muitus ir antidempingo muitus nustatyta, kad atrinktų eksportuojančių gamintojų kainos buvo vidutiniškai didesnės nei Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungos rinkoje kainos. Tokie patys skaičiai buvo taikyti ir neatrinktų eksportuojančių gamintojų importo atveju.

(123)

Jei atrinktų Kinijos eksportuojančių gamintojų importo kainos būtų vertinamos neatsižvelgiant į antidempingo muitus, Sąjungos pramonės pardavimo kainos dėl jų būtų priverstinai sumažintos vidutiniškai 8,0 %. Analizuojant PĮG ir ADR segmentus atskirai gaunami dar didesni skaičiai – nustatyta, kad atrinktų eksportuojančių gamintojų priverstinio kainų mažinimo skirtumas buvo 8,7 % PĮG segmente ir 12,4 % ADR segmente. Remiantis Eurostato duomenimis neatrinktų eksportuojančių gamintojų vidutinis priverstinio kainų mažinimo skirtumas yra 7,5 %; šis palyginimas grindžiamas vidurkiu, nes Eurostatas neskirsto produktų pagal rūšis.

(124)

Be to, buvo lyginamos Kinijos importo, kuris buvo vykdomas pagal laikinojo įvežimo perdirbti režimą ir kuris sudarė 20,6 % viso Kinijos importo per PTL, kainos. Vidutinės Kinijos importo pagal laikinojo įvežimo perdirbti režimą kainos (remiantis Eurostato duomenimis, nes atrinkti eksportuojantys gamintojai nepranešė apie pardavimą į Sąjungą pagal laikinojo įvežimo perdirbti režimą) buvo lyginamos su vidutinėmis atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimo kainomis per PTL. Gautas 7,6 % vidutinis priverstinio kainų mažinimo skirtumas. Šis palyginimas buvo atliktas remiantis vidurkiu, nes Eurostato duomenys neskirstomi pagal produktų rūšis, kaip nurodyta 123 konstatuojamojoje dalyje. Be to, bendra importo pagal laikinojo įvežimo perdirbti režimą apimtis buvo labai nedidelė ir sudarė tik 0,6 % viso Sąjungos suvartojimo per PTL.

(125)

Viena suinteresuotoji šalis teigė, kad ADR segmentui parduodamų ratų su ratlankiais iš aliuminio kainos buvo paprastai daug mažesnės nei PĮG segmentui parduodamų ratų su ratlankiais iš aliuminio kainos. Be to, ši šalis teigė, kad tinkamai palyginti kainas PĮG segmente galima tik konkursų lygmeniu, tuomet, jos teigimu, paprastai nėra jokio priverstinio kainų mažinimo net atskaičius antidempingo muitą.

(126)

Atskirų konkursų duomenų parinkimas negali pakeisti Komisijos analizės, atliktos remiantis išsamiais duomenimis, t. y. pardavimo sandorių sąrašu ir kainų palyginimu pagal rūšis. Toks palyginimas atspindi didžiausią galimą įvykdytų faktinių sandorių duomenų kiekį. Kaip paaiškinta 123 konstatuojamojoje dalyje, atrinktų eksportuojančių gamintojų ir Sąjungos gamintojų išsamiais duomenimis pagrįsta analizė parodė, kad kainos buvo priverstinai sumažintos 8,7 % PĮG segmente ir 12,4 % ADR segmente, o tai patvirtina priverstinį kainų mažinimą abiejuose segmentuose, kai kainos nagrinėjamos be antidempingo muitų. Todėl šis teiginys atmetamas.

(127)

Po faktų atskleidimo ta pati šalis taip pat paprašė Komisijos paaiškinti, kaip ji užtikrino, kad Kinijos pardavimo vidaus rinkoje, eksporto į Sąjungą ir eksporto į trečiąsias šalis kainos buvo palyginamos. Metodika paaiškinta ir 123 ir 126 konstatuojamosiose dalyse.

(128)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu importas iš kitų trečiųjų šalių į Sąjungą nuolat augo nuo maždaug 13,2 mln. vienetų 2012 m. iki apytiksliai 17,9 mln. vienetų per PTL, t. y. 35 %. Kadangi Sąjungos suvartojimas per tą patį laikotarpį padidėjo tik 18 % (žr. 107 konstatuojamosios dalies 1 lentelę), atitinkamų kitų trečiųjų šalių užimama rinkos dalis šiek tiek padidėjo, t. y. nuo 22,4 % 2012 m. iki 25,6 % per PTL arba 3,2 procentinio punkto.

(129)

Vidutinės importo iš trečiųjų šalių, išskyrus Kiniją, kainos buvo didesnės už Kinijos importo kainas ir per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 10 %.

(130)

Turkija yra didžiausias Sąjungos importuotojas po KLR. Importo iš Turkijos apimtis padidėjo nuo maždaug 6,1 mln. vienetų 2012 m. iki maždaug 9,2 mln. per PTL, t. y. 49 %. Padidėjus apimčiai padidėjo jo rinkos dalis – nuo 10,4 % 2012 m. iki 13,2 % per PTL, t. y. 2,8 procentinio punkto. Vidutinės importo iš Turkijos kainos buvo didesnės nei vidutinės importo iš Kinijos kainos per visą nagrinėjamąjį laikotarpį. Jos didėjo nuo 45,57 EUR už vienetą 2012 m. iki 48,50 EUR už vienetą per PTL, t. y. padidėjo 6 %.

(131)

Importo iš trečiųjų šalių, išskyrus Turkiją, rinkos dalis padidėjo tik nežymiai – nuo 12,0 % 2012 m. iki 12,4 % per PTL. Importo iš trečiųjų šalių kainos buvo didesnės nei importo iš KLR kainos per visą nagrinėjamąjį laikotarpį.

(132)

Remdamasi pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalimi Komisija nagrinėjo visus ekonominius veiksnius ir rodiklius, turinčius poveikio Sąjungos pramonės padėčiai.

(133)

Kaip minėta 17 konstatuojamojoje dalyje, siekiant nustatyti galimą Sąjungos pramonei padarytą žalą atlikta atranka.

(134)

Siekdama nustatyti žalą Komisija atskyrė makroekonominius žalos rodiklius nuo mikroekonominių. Komisija įvertino su visa Sąjungos pramone susijusius makroekonominius rodiklius remdamasi informacija, kurią pareiškėjas pateikė prašyme atlikti peržiūrą, ir atrinktų Sąjungos gamintojų duomenimis, kurie buvo pakoreguoti remiantis atrinktų Sąjungos gamintojų atsakymuose į klausimyną pateiktais PTL duomenis. Mikroekonominius rodiklius, susijusius vien tik su atrinktomis bendrovėmis, Komisija vertino remdamasi atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymuose pateiktais duomenimis. Nustatyta, kad abu duomenų rinkiniai tinkamai atspindėjo Sąjungos pramonės ekonominę padėtį.

(135)

Makroekonominiai rodikliai: gamyba, gamybos pajėgumai, pajėgumų naudojimas, pardavimo apimtis, rinkos dalis, augimas, užimtumas, našumas ir dempingo skirtumo dydis.

(136)

Mikroekonominiai rodikliai: vidutinės vieneto kainos, vieneto sąnaudos, darbo sąnaudos, atsargos, pelningumas, grynųjų pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža ir pajėgumas padidinti kapitalą.

(137)

Visos Sąjungos gamybos, gamybos pajėgumų ir pajėgumų naudojimo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

(138)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu gamyba padidėjo. Apskritai, gamybos apimtis padidėjo nuo 44,1 mln. vienetų 2012 m. iki 50,5 mln. vienetų per PTL, t. y. 15 % per nagrinėjamąjį laikotarpį. Toks padidėjimas rodo, kad išaugo automobilių gamyba Sąjungoje ir ratų su ratlankiais iš aliuminio naudojimas naujiems automobiliams.

(139)

Gamybos pajėgumai padidėjo nuo apytiksliai 49,8 mln. vienetų 2012 m. iki maždaug 55,1 mln. vienetų per PTL, t. y. 11 % per nagrinėjamąjį laikotarpį.

(140)

Dėl to, kad gamybos apimtis padidėjo šiek tiek daugiau nei gamybos pajėgumai, pajėgumų naudojimas padidėjo nuo 89 % 2012 m. iki 92 % per PTL, t. y. 3 procentiniais punktais per nagrinėjamąjį laikotarpį.

(141)

Sąjungos pramonės pardavimo apimties ir rinkos dalies raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

9 lentelė

Pardavimo apimtis ir rinkos dalis

(142)

Pardavimo apimtis per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo nuo 42,6 mln. vienetų 2012 m. iki apytiksliai 49,8 mln. vienetų per PTL, t. y. 17 % – šiek tiek mažiau nei padidėjo suvartojimas (18 %), kaip nurodyta 107 konstatuojamojoje dalyje. Todėl pardavimo apimties padidėjimas, taip pat atsižvelgiant į tai, kad tuo pačiu metu padidėjo importas iš kitų trečiųjų šalių, kaip aprašyta 128 konstatuojamojoje dalyje, lėmė tai, kad Sąjungos pramonės rinkos dalis šiek tiek sumažėjo nuo 71,9 % 2012 m. iki 71,2 % peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, t. y. rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 0,7 procentinio punkto.

(143)

Be to, pardavimo apimties ir rinkos dalies raida buvo apskaičiuota išskiriant PĮG ir ADR segmentus per PTL, palyginti su pradinio tyrimo TL, kaip nurodyta toliau pateiktoje lentelėje:

10 lentelė

Pardavimo PĮG ir ADR segmentui apimtis ir jiems tenkanti rinkos dalis

(144)

Pardavimo PĮG segmentui apimtis padidėjo 62 % per PTL, palyginti su pradinio tyrimo TL, o pardavimo ADR segmentui sumažėjo daugiau nei perpus, palyginti su pradinio tyrimo TL. Sąjungos gamintojams tenkanti PĮG segmento rinkos dalis sumažėjo 10,9 procentinio punkto nuo 82,3 iki 71,6 % dėl išaugusio suvartojimo šiame segmente. ADR segmentui tenkanti rinkos dalis padidėjo nuo 48,5 % iki 67,0 % dėl mažėjančios šiam segmentui tenkančios rinkos. Apskritai, Sąjungos pramonei tenkanti ADR segmento rinkos dalis, išreikšta bendro suvartojimo procentine dalimi, sumažėjo nuo 14,3 % per pradinio tyrimo TL iki 4,7 % per dabartinės peržiūros tiriamąjį laikotarpį, o Sąjungos pramonei tenkanti PĮG segmento rinkos dalis, kaip viso suvartojimo dalis, per tą patį laikotarpį padidėjo nuo 58,0 % iki 66,6 %. Abiejų segmentų rinkos raida atitinka bendrą Sąjungos rinkoje vyraujančią tendenciją, rodančią, kad Sąjungoje didėja automobilių gamyba ir naujuose automobiliuose vis daugiau naudojami ratai su ratlankiais iš aliuminio, kaip nurodyta 108 konstatuojamojoje dalyje.

(145)

Nors nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos suvartojimas padidėjo 18 %, Sąjungos pramonės pardavimo apimtis padidėjo šiek tiek mažiau, t. y. 17 %, jos rinkos dalis sumažėjo 0,7 procentinio punkto.

(146)

Užimtumo ir našumo raida per nagrinėjamąjį laikotarpį:

11 lentelė

Užimtumas ir našumas

(147)

Sąjungos pramonės užimtumas nagrinėjamu laikotarpiu apskritai padidėjo 17 % Tai atitinka 15 % gamybos apimties padidėjimą nagrinėjamuoju laikotarpiu.

(148)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu našumas, matuojamas vieno darbuotojo pagamintų vienetų skaičiumi, išliko stabilus ir per PTL tik šiek tiek sumažėjo – 2 %.

(149)

Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu nustatyti atrinktų bendradarbiaujančių bendrovių grupių individualūs dempingo skirtumai vis dar buvo dideli ir siekė nuo 8,9 % iki 25,9 % (žr. 52 konstatuojamąją dalį). Nepaisant to, importo iš Kinijos apimtis sumažėjo 44 %, dėl to taip pat sumažėjo Kinijos rinkos dalis, kuri per PTL sudarė 3,2 %. Kaip nurodyta 122 konstatuojamojoje dalyje, per PTL dėl Kinijos importo kainų nebuvo priverstinai mažinamos Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungos rinkoje kainos ir importo iš Kinijos daromas spaudimas kainoms buvo labai nedidelis. Todėl galiojančios antidempingo priemonės turėjo teigiamo poveikio Sąjungos pramonės padėčiai.

(150)

Sąjungos pramonės pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje vidutinių kainų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

12 lentelė

Vidutinės pardavimo kainos ir vieneto sąnaudos

(151)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės vidutinė vieneto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje kaina padidėjo 12 %. Toks padidėjimas atitiko tendenciją naudoti didesnius ir sudėtingesnius ratus, kaip toliau aprašyta 153 konstatuojamojoje dalyje.

(152)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį vieneto gamybos sąnaudos išaugo 9 %.

(153)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad sąnaudos padidėjo daugiausia dėl techninės ratų su ratlankiais iš aliuminio plėtros ir didėjančios tendencijos gaminti didelius ratus ir vadinamuosius ratus „Bright“, kuriems pagaminti reikia papildomų gamybos etapų. Atlikus tyrimą taip pat nustatyta, kad nors pagrindinių žaliavų (aliuminio) kainų skirtumai gali turėti poveikio vieneto sąnaudoms, jų poveikis pelningumui yra sumažintas, nes aliuminio kainos daugiausia buvo indeksuotos sutartyse su PĮG pirkėjais.

(154)

Sąjungos pramonės vidutinių darbo sąnaudų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

13 lentelė

Darbo sąnaudos

(155)

Nuo 2012 m. iki PTL atrinktų Sąjungos gamintojų vidutinės vieno darbuotojo darbo sąnaudos šiek tiek padidėjo 3 %.

(156)

Sąjungos pramonės atsargų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

14 lentelė

Atsargos

(157)

Atsargos negali būti laikomos tinkamu žalos rodikliu, nes ratų su ratlankiais iš aliuminio gamyba vykdoma daugiausia pagal užsakymus; todėl atsargos tam tikru metu susidaro daugiausia dėl to, kad prekės jau parduotos, bet dar nepristatytos. Todėl atsargų pokyčių tendencijos pateikiamos tik informacijai.

(158)

Iš viso per nagrinėjamąjį laikotarpį laikotarpio pabaigos atsargos padidėjo 2 % Laikotarpio pabaigos atsargos kaip produkcijos procentinė dalis šiek tiek sumažėjo nuo 4,5 % 2012 m. iki 3,9 % per PTL, t. y. 0,6 %.

(159)

Komisija atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumą nustatė ikimokestinį grynąjį pelną, gautą parduodant panašų produktą nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje, išreiškusi tokio pardavimo apyvartos procentine dalimi. Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės pelningumas nuolat didėjo, atspindėdamas didesnį kainų nei gamybos sąnaudų padidėjimą, kaip nurodyta 150 konstatuojamojoje dalyje, 12 lentelėje. Taigi jis padidėjo nuo 6,8 % 2012 m. iki 9,9 % per PTL, t. y. 3,1 procentinio punkto per nagrinėjamąjį laikotarpį.

(160)

Be to, pelningumas buvo analizuojamas atskirai pagal PĮG ir ADR segmentus. Tuo remiantis apskaičiuotas pardavimo ADR segmente pelningumas buvo 13,6 %, o pardavimo PĮG segmente pelningumas – 9,6 %. Reikia pažymėti, kad per PTL pardavimo ADR segmente apimtis buvo labai nedidelė, palyginti su pardavimo PĮG segmente apimtimi, todėl ji turėjo tik nedidelį poveikį bendram pelningumui.

(161)

Grynųjų pinigų srautas yra Sąjungos pramonės gebėjimas pačiai finansuoti savo veiklą. Grynųjų pinigų srautas didėjo per visą nagrinėjamąjį laikotarpį. Nagrinėjamuoju laikotarpiu grynųjų pinigų srautas apskritai padidėjo 52 % ir atitiko pelno didėjimo tendenciją.

(162)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu investicijos padidėjo 11 %. 2012–2013 m. buvo sumažėjusios bendros investicijos dėl tam tikrų 2012 m. investicinių projektų užbaigimo. Po to bendros investicijos padidėjo 43 % 2013–2014 m. ir dar 8 % nuo 2014 m. iki PTL. Kai kuriais atvejais investicijos buvo susijusios su daliniu pasenusių įrenginių pakeitimu. Vis dėlto būta ir svarbių investicijų į naujus pajėgumus, atsižvelgiant į padidėjusią paklausą ir numatomą paklausos didėjimą ateinančiais metais. Galiausiai taip pat investuota siekiant atsižvelgti į padidėjusią techniškai sudėtingesnių ratų „Bright“, kuriems pagaminti reikia papildomų mechaninio apdirbimo ir dažymo pajėgumų, paklausą.

(163)

Investicijų grąža išreiškiama ilgalaikio turto grynosios buhalterinės vertės pelno procentiniu dydžiu. Kaip ir kitų finansinių rodiklių atveju, panašaus produkto gamybos ir pardavimo investicijų grąža buvo teigiama ir atspindėjo pelningumo tendenciją. Iš viso nagrinėjamuoju laikotarpiu investicijų grąža padidėjo 13 procentinių punktų.

(164)

Kalbant apie pajėgumą padidinti kapitalą, atsigavus po ankstesnio dempingo pagerėjo atrinktų Sąjungos gamintojų pajėgumas užtikrinti su panašiu produktu susijusį grynųjų pinigų srautą, o didinant vidinius grynųjų pinigų srautus pagerėjo jų finansinė padėtis. Atlikus tyrimą nustatyta, kad apskritai pajėgumas padidinti kapitalą nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo. Tai, savo ruožtu, sudarė sąlygas bendrovėms atlikti atnaujinimo investicijas ir investicijas į gamybos pajėgumų didinimą, kaip paaiškinta 162 konstatuojamojoje dalyje.

(165)

Didėjant suvartojimui per PTL Sąjungos pramonė galėjo atsigauti po ankstesnio dempingo dėl taikomų antidempingo priemonių ir jos ekonominė padėtis buvo gera. Primenama, kad per pradinį tyrimą nustatyta, kad Sąjungos pramonė patyrė materialinę žalą, nes dėl importo iš Kinijos daromo spaudimo kainoms, kurį labiausiai atspindėjo sumažėjęs pelningumas, sumažėjo gamybos ir pardavimo apimtis.

(166)

Šio tyrimo nagrinėjamuoju laikotarpiu beveik visų žalos rodiklių raida buvo teigiama. Sąjungos pramonė padidino savo pardavimo ir gamybos apimtį. Be to, ji padidino savo pardavimo kainas, kurios atitiko bendrai padidėjusias kainas Sąjungos rinkoje ir didėjo labiau nei sąnaudos. Teigiamai kintanti pardavimo ir gamybos apimtis ir kainos padarė teigiamą poveikį Sąjungos pramonės pelningumui. Tai įvyko beveik nekintant rinkos dalims ir dėl to, kad kitos trečiosios šalys, iš kurių importuojamas produktas, daugiausia Turkija, taip pat pasinaudojo padidėjusiu suvartojimu, tačiau didesnėmis nei Kinijos importo kainomis. Be to, Sąjungos pramonė padidino savo investicijas, įskaitant investicijas į naujus pajėgumus ir skirtas reaguoti į padidėjusią ratų „Bright“ paklausą.

(167)

Visų pirma pelningumas padidėjo nuo 6,8 % 2012 m. iki 9,9 % per PTL. Pardavimo kainos nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 12 %, o vieneto sąnaudos padidėjo mažiau, t. y. 9 %, ir per visą nagrinėjamąjį laikotarpį buvo mažesnės nei vidutinės pardavimo kainos. Gamybos apimtis padidėjo 15 %, gamybos pajėgumai – 11 %, o pardavimo apimtis – 17 %. Nagrinėjamuoju laikotarpiu suvartojimas padidėjo labiau, t. y. 18 %, tačiau Sąjungos pramonės rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu šiek tiek sumažėjo – 0,7 procentinio punkto. Rinkos dalis sumažėjo nuo 71,9 % 2012 m. iki 71,2 % per PTL. Investicijos nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 11 %, o investicijų grąža išaugo nuo 18,6 % 2012 m. iki 31,6 % per PTL. Nors našumas išliko nepakitęs, užimtumas nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo kartu su gamybos ir pardavimo apimtimi, t. y. 17 %.

(168)

Kai kurie žalos rodikliai PĮG ir ADR segmentų atžvilgiu išnagrinėti atskirai. Išnagrinėjus nustatyta, kad Sąjungos pramonė, atsižvelgdama į bendrą Sąjungos rinkos raidą, gerokai padidino pardavimą PĮG segmente ir jį sumažino ADR segmente. Pelningumas buvo teigiamas tiek PĮG, tiek ADR segmentuose, nors pardavimo apimtis pastarajame segmente buvo sumažėjusi.

(169)

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes Komisija padarė išvadą, kad Sąjungos pramonei materialinės žalos nepadaryta, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje.

(170)

Tyrimas parodė, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu importas iš Kinijos vykdytas dempingo kaina ir tikėtina, kad dempingas tęsis, jei būtų leista nebetaikyti priemonių.

(171)

Kadangi Sąjungos pramonė nepatyrė materialinės žalos, buvo įvertinta, ar yra žalos pasikartojimo tikimybė, jei būtų leista nebetaikyti Kinijai nustatytų priemonių pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį.

(172)

Žalos pasikartojimo tikimybei nustatyti išnagrinėti šie veiksniai: gamybos pajėgumai ir nepanaudoti pajėgumai Kinijoje, Sąjungos rinkos patrauklumas, Kinijos eksportuojančių gamintojų eksporto praktika kitose trečiosiose šalyse, įskaitant antidempingo ar kompensacinių priemonių taikymą ratams su ratlankiais iš aliuminio kitose trečiosiose šalyse, pardavimas Kinijos vidaus rinkoje, Kinijos importo apimtis ir kainos Sąjungos rinkoje, įskaitant tuos produktus, kuriems taikomas laikinojo įvežimo perdirbti režimas. Atliekant analizę taip pat atsižvelgta į suvartojimo padidėjimą Sąjungoje ir Sąjungos pramonės pelningumą per nagrinėjamąjį laikotarpį.

(173)

Iš 55–74 konstatuojamosiose dalyse pateiktos analizės matyti, kad nepanaudoti pajėgumai Kinijoje buvo dideli. Nepanaudoti pajėgumai sudarė apie 42–60 mln. vienetų. NET ir mažiausi tokie nepanaudoti pajėgumai sudaro daugiau nei 80 % Sąjungos gamybos apimties, kuri per PTL buvo 50,5 mln. vienetų. Be to, per PTL jie sudarė maždaug 60 % viso Sąjungos suvartojimo, kuris buvo 70 mln. vienetų.

(174)

Kaip nurodyta 77–78 konstatuojamosiose dalyse, didelis kiekis iš Kinijos taip pat eksportuotas į, be kita ko, JAV, Kanadą, Indiją, Japoniją ir Meksiką. Bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų kainos pagrindinėse eksporto rinkose kai kuriais atvejais buvo mažesnės nei tų pačių eksportuojančių gamintojų eksporto į Sąjungą kainos. Todėl, Sąjungos rinka yra patraukli, nes Kinijos eksportuojantys gamintojai gali gauti didesnį pelną. Atsižvelgiant į tai, paskatos nukreipti šį eksportą į Sąjungos rinką, jei priemonės būtų panaikintos, buvo didelės. Šio susijusio eksporto apimtis sudarė 14 mln. vienetų per PTL (36) arba 20 % Sąjungos suvartojamo kiekio ir apie 28 % Sąjungos pramonės gamybos ir pardavimo apimties.

(175)

Be to, kaip aprašyta 89–92 konstatuojamosiose dalyse dėl pardavimo Kinijos vidaus rinkoje, nustatyta, kad, pirma, Kinijos vidaus rinka negali absorbuoti Kinijoje turimų nepanaudotų pajėgumų ir, antra, dėl nustatyto didelio kainų skirtumo, tikėtina, kad pardavimas vidaus rinkoje bus nukreiptas į Sąjungą.

(176)

Sąjungos automobilių pramonė per PTL jau pirko produktų iš Kinijos eksportuojančių gamintojų ir palaikė glaudžius verslo ryšius. Iš tiesų, kaip minėta 111 konstatuojamojoje dalyje, Kinijos tiekėjai turi gaminti pagal konkrečius Sąjungos pirkėjų reikalaujamus techninius standartus. Keturi atrinkti Kinijos eksportuojantys gamintojai eksportavo beveik vien tik į PĮG segmentą, todėl jie šiame segmente jau buvo gerai įsitvirtinę kaip visus reikalingus sertifikatus turintys tiekėjai.

(177)

Kaip nurodyta 113 konstatuojamojoje dalyje, bendra importo iš Kinijos eksportuojančių gamintojų PĮG segmentui apimtis buvo maždaug 1,6 mln. vienetų per PTL. Atsižvelgiant į tai, kad, kaip nurodyta 14 konstatuojamojoje dalyje, atrinktų Kinijos eksportuojančių gamintojų importas sudarė apie 40 % viso Kinijos importo per PTL (t. y. apie 880 000 vienetų), ir į tai, kad tie eksportuotojai buvo PĮG sertifikuoti, galima daryti išvadą, kad tik maždaug pusę viso importo PĮG sektoriui sudarė atrinktų eksportuojančių gamintojų importas, o kitą dalį – neatrinktų ir nebendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų importas. Todėl didelė dalis kitų Kinijos eksportuojančių gamintojų, apie kuriuos informacijos neturima, yra patvirtinti gamintojai, kurie šiuo metu eksportuoja į PĮG segmentą Sąjungoje.

(178)

Tuo remiantis galima pagrįstai daryti išvadą, kad bent dalis Kinijos nepanaudotų pajėgumų bus skirti eksportui į Sąjungą jau artimiausiu metu.

(179)

Siekiant nustatyti tikėtiną kainų lygį Sąjungos rinkoje, jei priemonės būtų panaikintos, taip pat buvo nagrinėtas Kinijos eksporto į kitų trečiųjų šalių rinkas kainų lygis. Atsižvelgiant į tai, kad į kitų trečiųjų šalių rinkas buvo eksportuotas didelis ir tipiškas kiekis, o patekimas į jas šios peržiūros nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo neribojamas, eksporto į tas rinkas kainodaros politika buvo laikoma pagrįstu būsimos eksporto į Sąjungą kainodaros politikos rodikliu. Be to, iš eksportuojančių gamintojų buvo galima gauti duomenų apie kiekvienos rūšies produktą. Sutampančių rūšių produktų atveju atrinktų eksportuojančių gamintojų eksporto į kitų trečiųjų šalių rinkas kainos buvo palygintos su Sąjungos pramonės pardavimo kainomis. Atlikus šį išsamų kainų palyginimą nustatyta, kad per PTL Kinijos 7,4 mln. vienetų eksporto į kitų trečiųjų šalių rinkas kainos buvo vidutiniškai maždaug 30 % mažesnės nei Sąjungos pramonės kainos Sąjungos rinkoje. Šis didelis kainų skirtumas kartu su dideliais nepanaudotais pajėgumais Kinijoje yra didelė paskata Kinijos eksportuojantiems gamintojams greitai (vėl) nukreipti eksportą į Sąjungos rinką, jeigu priemonės būtų panaikintos.

(180)

Prekybos apsaugos priemonės importuojamiems Kinijos ratams su ratlankiais iš aliuminio jau nustatytos kitose svarbiose rinkose, t. y. Australijoje (antidempingo ir kompensacinės priemonės), neseniai ir Indijoje (antidempingo priemonės), o tai reiškia, kad galimybės Kinijos eksportuojantiems gamintojams patekti į šias rinkas yra ribotos. Be to, šiame tyrime buvo nustatyta, kad per PTL buvo tęsiamas didelės apimties dempingas. Todėl, atsižvelgiant į panašią kainodaros politiką kitų trečiųjų šalių rinkose, nėra priežasčių manyti, kad Kinijos kainodaros praktika keistųsi, jei Sąjungoje priemonės būtų panaikintos.

(181)

Remiantis prašyme atlikti peržiūrą pateikta informacija, tikėtinus rinkos padėties pasikeitimus Sąjungoje, jei būtų panaikintos priemonės, taip pat gali parodyti padėties JAV, kuriose antidempingo priemonių nenustatyta, raida. Jungtinėse Amerikos Valstijose Kinijos eksportuojantys gamintojai užėmė didesnę nei 50 % rinkos dalį, dėl to veiklą nutraukė daugiau nei 20 vidaus rinkos gamintojų. Pažymima, kad pagrindiniai automobilių gamintojai turi gamyklas ir pirkimo organizacijas JAV ir Sąjungoje, t. y. tos pačios bendrovių grupės vykdo veiklą abiejose rinkose ir tikėtina, kad jos, susidūrusios su didelės apimties importu mažomis kainomis iš Kinijos, taikys tas pačias strategijas.

(182)

Viena suinteresuotoji šalis teigė, kad turimi nepanaudoti pajėgumai Kinijoje susiję tik su ADR segmentui skirtais ratais su ratlankiais iš aliuminio ir kad nebūtų jokių nepanaudotų pajėgumų, susijusių su ratais, skirtais PĮG segmentui, kuriame paklausa didėja. Todėl PĮG segmentui skirtų Kinijos ratų kiekis būtų ribotas ir nėra tikėtina, kad didelis kiekis būtų parduodamas į Sąjungos rinką, kurioje jis būtų daugiausia skirtas PĮG segmentui. Ši šalis taip pat abejojo, kaip buvo nustatyti Kinijos nepanaudoti pajėgumai PĮG segmente ir kurie Kinijos gamintojai buvo laikomi sertifikuoti.

(183)

Kaip paaiškinta 177 konstatuojamojoje dalyje, apie 50 % Kinijos eksporto į PĮG segmentą Sąjungoje sudaro neatrinktų ir nebendradarbiaujančių Kinijos eksportuojančių gamintojų eksportas. Todėl didelė dalis Kinijos eksportuojančių gamintojų, apie kuriuos informacijos neturima, yra patvirtinti gamintojai, kurie šiuo metu eksportuoja į PĮG segmentą Sąjungoje. Tuo remiantis padaryta išvada, kad bent dalis Kinijos nepanaudotų pajėgumų bus skirti eksportui į Sąjungos PĮG segmentą jau artimiausiu metu.

(184)

Kelių Kinijos eksportuojančių gamintojų teigimu, tai, kad tam tikrų rūšių produktai yra pigesni kitose eksporto rinkose, negali būti vertinama kaip paskata Kinijos eksportuojantiems gamintojams (vėl) nukreipti šį eksportą į Sąjungos rinką, jei priemonės būtų panaikintos. Jie tvirtino, kad analizuodama Kinijos kainodaros politiką Komisija klaidingai neatsižvelgė į tam tikrų rūšių produktus, kurių Kinijos eksportuotojų kitų trečiųjų šalių rinkose taikytos kainos buvo didesnės nei tos pačios rūšies produktų, kuriuos Sąjungos pramonė pardavė Sąjungos rinkoje, kainos, todėl buvo labai padidintas galimas priverstinis kainų mažinimas, kuris iš tikrųjų yra tik 0,45 %. Be to, šios šalys teigė, kad kitose eksporto rinkose būtų galima gauti didesnį pelną nei eksportuojant į Sąjungos rinką ir kad Kinijos eksportuotojai turi išlaikyti savo verslo santykius Kinijos vidaus rinkoje ir kitų trečiųjų šalių eksporto rinkose. Jie taip pat pareiškė, kad Kinijos eksportuotojai privalo savo pirkėjams tose rinkose pateikti išsamų produktų asortimentą, todėl jie neturi paskatų nukreipti tam tikrų rūšių produktų eksportą į Sąjungą vien tik dėl to, kad kainos Sąjungos rinkoje yra didesnės. Todėl, jų teigimu, rizikos, kad labai padidėtų importas iš Kinijos, jeigu būtų leista nebetaikyti priemonių, nėra.

(185)

Pirma, 179 konstatuojamojoje dalyje aprašytos Komisijos analizės tikslas buvo nustatyti ne priverstinio kainų mažinimo skirtumus, o sutampančių rūšių produktų kainų, taikomų Sąjungos rinkoje ir kitų trečiųjų šalių rinkose, skirtumus, kurie parodytų galimą Kinijos importo į Sąjungos rinką kainų lygį, jei būtų panaikintos priemonės. Šis kainų skirtumas taip pat rodo, kad Kinijos eksportuojantys gamintojai gali patekti į Sąjungos rinką taikydami kainas, kurios gerokai mažesnės už Sąjungos pramonės kainas, tačiau vis dar didesnės nei kitų trečiųjų šalių rinkoms skirtų produktų kainos. Tai yra didelė paskata Kinijos eksportuojantiems gamintojams eksportuoti į Sąjungos rinką, taip pat atsižvelgiant į, inter alia, didelius nepanaudotus pajėgumus Kinijoje. Antra, teiginys, kad eksportuojantys gamintojai turi pirkėjams kitose rinkose pateikti išsamų produktų asortimentą, buvo nepagrįstas. Atlikus tyrimą nustatyta, kad, priešingai, paprastai konkurso tvarka taikoma kiekvienos rūšies produktui atskirai ir kad pirkėjai įsigyja tos pačios rūšies produktą iš kelių tiekėjų, o tai nepagrindžia tvirtinimų, kad tam pačiam pirkėjui turi būti siūlomas didelis įvairių rūšių produktų asortimentas. Todėl šie teiginiai atmetami.

(186)

Tos pačios šalys taip pat teigė, kad prekybos apsaugos priemonių taikymas importuojamiems Kinijos kilmės RRA Australijoje ir Indijoje nėra svarbus ir kad taikomų prekybos apsaugos priemonių konkrečiose rinkose nepakanka, kad būtų galima daryti išvadas dėl kainodaros praktikos kitose rinkose – ją gali nustatyti atitinkamos tyrimo institucijos, atlikusios tyrimą. Šios šalys taip pat teigė, kad prekybos apsaugos priemonės nustatomos remiantis tiriamojo laikotarpio duomenimis, susijusiais su praeitimi, o galiojimo termino peržiūra turėtų būti grindžiama ateities vizijos analize. Be to, pasak šių šalių, Indija ir Australija būtų tik nedidelės eksporto rinkos Kinijos eksportuojantiems gamintojams ir nepriklausomai nuo nustatytų priemonių eksportas į šias rinkas nesikeistų, nes atitinkamos vidaus rinkos pramonės pajėgumai yra nepakankami. Todėl šios šalys teigė, kad tai, jog šiose šalyse nustatytos antidempingo priemonės, neturėtų reikšti, kad eksportas gali būti nukreiptas iš šių rinkų į Sąjungą.

(187)

Priešingai, nei teigiama, Komisija nesinaudojo Australijos arba Indijos tyrimais tikimybei, kad dempingas Sąjungos rinkoje tęstųsi, įrodyti. Tačiau taikomos prekybos apsaugos priemonės šiose rinkose rodo, kad galimybės patekti į šias rinkas yra ribotos. Kalbant apie galimybę nukreipti eksportą į Sąjungą, Australijos duomenys nebuvo įtraukti į apskaičiuotą kiekį. Kalbant apie Indiją, atsižvelgiant į tai, kad antidempingo priemonės buvo nustatytos tik 2015 m., dar per anksti daryti išvadas apie tikslų jų poveikį. Tačiau, kaip minėta pirmiau, tikėtina, kad bent dalis šio kiekio būtų nukreipta į Sąjungos rinką. Be to, Indija buvo viena didžiausių Kinijos eksportuojančių gamintojų eksporto rinkų per PTL, ir eksportas į ją prilygo visam Kinijos eksportui į Sąjungą tuo pačiu laikotarpiu ir todėl jis nėra nereikšmingas. Todėl šis teiginys atmetamas.

(188)

Be to, tų pačių šalių teigimu, tai, kad JAV antidempingo priemonių nenustatyta, rodytų, kad šioje rinkoje Kinijos eksportuojantys gamintojai nesąžiningos prekybos praktikos nevykdė. Šios šalys taip pat teigė, kad Kinijos ir kitų trečiųjų šalių importas į JAV padidėjo vien dėl to, kad JAV vidaus rinkoje vidaus pramonės pasiūla buvo nepakankama. Šios šalys teigė, kad 2009 m. tam tikri dideli JAV gamintojai bankrutavo dėl pasaulinės finansų krizės, o ne dėl importo iš Kinijos. Galiausiai šios šalys teigė, kad nepaisant to, kad pagrindiniai JAV automobilių gamintojai turi gamyklas ir pirkimo organizacijas JAV ir Sąjungoje, t. y. tos pačios bendrovių grupės vykdo veiklą abiejose rinkose, nebūtų manoma, kad jos taikytų tas pačias strategijas dėl Kinijos importo abiejose rinkose.

(189)

Pirma, Komisija neketino nustatyti, ar Kinijos eksportuojančių gamintojų importo kainos JAV yra nesąžiningos. Tačiau padėtis JAV rodo, kad, Kinijai pradėjus importuoti produktą mažomis kainomis, naudotojai pakeitė tiekėjus ir vidaus pramonė iš esmės pasitraukė iš tos rinkos. Atlikus tyrimą nustatyta, kad tikėtinas Kinijos importo į Sąjungą kainų lygis, jei būtų leista nebetaikyti priemonių, būtų 8–30 % mažesnis nei dabartinis Sąjungos pramonės kainų lygis. Taip pat nustatyta, kad eksportas į Sąjungos rinką būtų vykdomas mažomis dempingo kainomis. Teiginiai, kad JAV vidaus rinkos gamintojai nutraukė veiklą ir JAV pramonė prarado rinkos dalį dėl finansų krizės, o ne dėl Kinijos importo antplūdžio, buvo nepagrįsti ir todėl yra atmetami. Iš tikrųjų, net ir esant ekonomikos nuosmukiui Kinijos eksportuojantys gamintojai sugebėjo padidinti savo rinkos dalį JAV. Todėl, net darant prielaidą, kad finansų ir ekonomikos krizė galėjo turėti poveikio JAV vidaus gamintojams, dėl padidėjusio Kinijos importo žemomis kainomis ši padėtis tapo dar sudėtingesnė. Be to, teiginys, kad tie patys automobilių gamintojai taiko kitokias tiekimo strategijas Sąjungoje nei JAV, nebuvo pagrįstas ir todėl atmetamas. Kaip paaiškinta 181 konstatuojamojoje dalyje, pagrindiniai automobilių gamintojai vykdo veiklą ir perka ratus savo gamybos įmonėms ir JAV, ir Sąjungoje, ir nėra objektyvių priežasčių, kodėl jie turėtų taikyti skirtingas strategijas dėl importo iš Kinijos, jei būtų panaikinti muitai ir kainos naudotojams būtų to paties lygio abiejose rinkose.. Todėl laikomasi išvados, kad JAV rinkos raida rodo tikėtiną padėties Sąjungos rinkoje raidą, jei priemonės būtų panaikintos.

(190)

Kaip minėta 123 konstatuojamojoje dalyje, dėl atrinktų eksportuojančių Kinijos gamintojų importo kainų Sąjungos rinkoje, atskaičiavus antidempingo priemones, Sąjungos pramonės kainos būtų priverstinai sumažintos 8,0 %. Analizuojant ADR ir PĮG segmentus atskirai, rezultatai buvo dar didesni, t. y. 12,4 % ADR segmente ir 8,7 % PĮG segmente. Dėl neatrinktų eksportuojančių gamintojų, remiantis Eurostato duomenimis priverstinio kainų mažinimo skirtumas būtų 7,5 %. Dėl importo pagal laikinojo įvežimo perdirbti režimą, kaip nurodyta 124 konstatuojamojoje dalyje, vidutinis priverstinio kainų mažinimo skirtumas buvo panašus (7,6 %). Tačiau reikia priminti, kad, kaip jau minėta 124 konstatuojamojoje dalyje, toks importas yra pagrįstas vidutinėmis kainomis neatskiriant skirtingų rūšių produktų ir sudaro tik labai nedidelį kiekį, t. y. 0,6 % Sąjungos suvartojamo kiekio per PTL. Priešingai ir kaip minėta 179 konstatuojamojoje dalyje, Kinijos eksporto į JAV, Japoniją ir Indiją kainų ir Sąjungos pramonės kainų skirtumas buvo pagrįstas bendradarbiaujančių Kinijos eksportuojančių gamintojų pateikta informacija ir atliekant skaičiavimus buvo atsižvelgta į skirtingų rūšių produktus. Todėl šie skaičiavimai yra daug tikslesni ir laikomi geresniu galimų būsimų Kinijos eksportuojančių gamintojų kainų rodikliu, jei būtų leista nebetaikyti priemonių, nei importo pagal laikinojo įvežimo perdirbti režimą kainų skaičiavimai, kurie buvo pagrįsti vien tik vidurkiais.

(191)

Remiantis pirmiau išdėstytais faktais, galima daryti išvadą, kad, jei priemonės būtų panaikintos, tikėtina, kad bus vėl vykdomas didelės apimties importas dempingo kainomis, dėl kurių gali būti priverstinai labai mažinamos Sąjungos pramonės kainos (nuo 8 % iki apytiksliai 30 %), todėl gali atsirasti spaudimas mažinti kainas rinkoje. Tikėtina, kad Kinijos eksportuojantys gamintojai taikys strategiją parduoti produktą į Sąjungos rinką 8–30 % mažesnėmis nei Sąjungos pramonės pardavimo kainomis, nes tai leistų jiems užimti rinkos dalį Sąjungoje (kuri yra laikoma patrauklia rinka) ir tuo pat metu vis dar parduoti produktą didesnėmis kainomis nei JAV (ar kitų trečiųjų šalių rinkose).

(192)

Todėl Sąjungos pramonė veikiausiai prarastų gamybos ir pardavimo apimtį ir rinkos dalį Sąjungos rinkoje. Šios aplinkybės gali turėti žalingo poveikio Sąjungos pramonės padėčiai, kadangi šios rūšies pramonėje, kuriai būdinga nelanksti sąnaudų struktūra ir didelės nuolatinės sąnaudos, gamybos ir pardavimo apimties sumažėjimas kartu su sumažintomis pardavimo kainomis aiškiai turės neigiamo poveikio pelningumui. Tokios aplinkybės susiklostė per pradinį tyrimą, kai Kinijos kainų lygis sumažėjo 8 %, dėl to padidėjo Kinijos importo apimtis nuo 3,7 mln. iki 6,1 mln. vienetų (atitinkamai rinkos dalis padidėjo nuo 6,3 % iki 12,4 %) ir Sąjungos pramonei buvo padaryta materialinė žala. Todėl tuo metu į tai reaguodama Sąjungos pramonė sumažino gamybą (– 24 %) ir pardavimą (– 21 %) ir kainas (– 6 %), o tai turėjo poveikio pelningumui, kuris sumažėjo nuo 3,2 % iki – 5,4 % Kinijos kainų sumažėjimas per pradinį tyrimą atitinka per PTL nustatytą priverstinio kainų mažinimo dėl bendradarbiaujančių Kinijos eksportuojančių gamintojų importo atskaičius nustatytus antidempingo muitus skirtumą. Atsižvelgiant į žymiai mažesnius kainų lygius JAV rinkoje (ir kitų trečiųjų šalių rinkose), tikėtina, kad Kinijos importo kainos, jei priemonės būtų panaikintos, mažės labiau. Laikantis konservatyvaus scenarijaus, pagal kurį Kinijos importo kainų lygis sumažės 15 %, poveikis Sąjungos pramonės pelningumui veikiausiai bus didesnis nei nustatytas per pradinį laikotarpį, o tai reiškia, pelningumas gali sumažėti apie 16 procentinių punktų.

(193)

Kai kurios suinteresuotosios šalys teigė, kad nuoroda į Sąjungos pramonės padėtį per pradinį tyrimą būtų netinkama, atsižvelgiant į tai, kad labai pasikeitė rinkos sąlygos ir šiuo metu yra importo poreikis Sąjungos paklausai patenkinti. Buvo teigiama, kad paklausa Sąjungoje toliau didės ir viršys Sąjungos pramonės pajėgumus. Todėl galimas padidėjusio importo poveikis nebus toks pats, kaip per pradinio tyrimo nagrinėjamąjį laikotarpį.

(194)

Iš tiesų atlikus tyrimą nustatyta, kad padėtis Sąjungos rinkoje po pradinio tyrimo pasikeitė – per šio tyrimo nagrinėjamąjį laikotarpį ypač didėjo suvartojimas, o pradinio tyrimo atveju jis mažėjo. Kita vertus, atlikus tyrimą taip pat nustatyta, kad Sąjungos pramonė padidino ir toliau didins gamybos pajėgumus didėjančiam suvartojimui patenkinti, tokiu būdu Sąjungos suvartojimo ir jos pajėgumų atotrūkis nedidėtų. Be to, nepaisant tam tikrų suinteresuotųjų šalių teiginių, kad ratų su ratlankiais iš aliuminio rinką veikia pirkėjų reikalavimai turėti konkrečias technines kvalifikacijas, atlikus tyrimą nustatyta, kad tarp tiekėjų rinkoje taip pat vyrauja stipri kainų konkurencija. Tai patvirtina ir tai, kad Sąjungos pramonė negalėjo visapusiškai pasinaudoti suvartojimo augimu ir galėjo tik išlaikyti pakankamai stabilią savo rinkos dalį, kuri šiek tiek sumažėjo nagrinėjamuoju laikotarpiu. Tai rodo, kad net didėjant suvartojimui klaidinga manyti, kad Sąjungos pramonė automatiškai juo visapusiškai pasinaudotų ir galėtų gaminti panaudodama visus pajėgumus. Per pradinį tyrimą nustatyta, kad importas į Sąjungos rinką buvo vykdomas mažomis dempingo kainomis ir perėmė Sąjungos pramonės rinkos dalį. Atsižvelgiant į nustatytus tikėtinus priverstinio kainų mažinimo skirtumus (8–30 %) ir didelius nepanaudotus pajėgumus Kinijoje, labai tikėtina, kad importui mažomis kainomis atitektų Sąjungos pramonės pirkėjai ir rinkos dalis, nepriklausomai nuo padidėjusio suvartojimo. Todėl nuoroda į pradinį tyrimą yra tinkamas kriterijus ir šalių argumentai šiuo klausimu yra atmetami.

(195)

Todėl remiantis tikėtinu scenarijumi, kad panaikinus muitus didelės apimties Kinijos importas mažomis dempingo kainomis pateks į Sąjungos rinką, pagrįstai manoma, kad Sąjungos pramonė reaguos panašiai kaip nustatyta per pradinį tyrimą, t. y. bus daromas poveikis apimčiai ir kainoms. Remiantis per šį tyrimą nustatytais faktais, iš tiesų galima daryti išvadą, kad dėl galimo kainų sumažėjimo (apytikriai nuo 8 iki 30 %), gamybos sąnaudų padidėjimo (dėl gamybos apimties mažinimo) ir pardavimo apimties sumažėjimo (nes Kinijos importas atgaus rinkos dalį), pelningumas pasieks rentabilumo slenkstį arba taps neigiamas, bet kuriuo atveju bus mažesnis nei per pradinį tyrimą nustatytas tikslinis pelnas (3,2 %).

(196)

Kita pastaba buvo grindžiama nežalingos Sąjungos pramonės kainos skaičiavimu, atliktu remiantis jos vidutinėmis gamybos sąnaudomis per PTL ir pirmiau nurodytu per pradinį tyrimą nustatytu tiksliniu pelnu ir laikantis konservatyvaus scenarijaus, pagal kurį vis dar galima gauti pagrįstą pelno dydį. Tačiau šiuo klausimu Sąjungos pramonė tvirtino, kad 3,2 % pelno dydis neužtikrins ilgalaikio pramonės išlikimo, ir teigė, kad pagrįstas šios kapitalui imlios pramonės pelno dydis būtų 10 %. Remiantis 3,2 % tiksliniu pelnu apskaičiuota nežalinga kaina buvo vidutiniškai 48,26 EUR už vienetą. Primenama, kad yra tikėtina, kad netaikant muitų Kinijos eksportuojantys gamintojai galės parduoti į Sąjungą bent jau 8 % mažesnėmis, ar net 30 % mažesnėmis nei Sąjungos pramonės kainomis. NET jei Kinijos importo kainos sumažėtų tik 8 %, Sąjungos pramonė turėtų sumažinti savo pardavimo kainas iki žemesnio nei pirmiau nustatytos nežalingos kainos lygio, kad atitiktų importo kainų konkurenciją, taip patvirtindama, kad galimos importo kainos būtų žalingos. Padėtis taptų dar sudėtingesnė, jei importo kainos sumažėtų dar labiau, o tai iš tiesų tikėtina, kaip matyti iš pirmiau pateiktos Kinijos importo į trečiųjų šalių rinkas kainų analizės.

(197)

Todėl Sąjungos pramonės investicijos veikiausiai sumažėtų ir tai darytų poveikį ne tik gamybos pajėgumams, bet taip pat užkirstų kelią Sąjungos pramonės technologinei plėtrai. Dėl to gali būti uždarytos gamyklos bei prarandamos darbo vietos Sąjungoje. Reikėtų pažymėti, kad ši padėtis gali būti dar sudėtingesnė atsižvelgus į tai, kad, kaip nurodyta 162 konstatuojamojoje dalyje, dar nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonė investavo į pajėgumų didinimą. Bet koks pardavimo ir gamybos apimties praradimas padidinus pajėgumus turės dar didesnio neigiamo poveikio Sąjungos pramonės ekonominei padėčiai.

(198)

Suinteresuotosios šalys tvirtino, kad Sąjungos rinka nebūtų pakankamai patraukli Kinijos eksportuojantiems gamintojams nukreipti savo eksportą iš kitų trečiųjų šalių į Sąjungos rinką, jei priemonės būtų panaikintos, todėl Sąjungos pramonė, net ir nenustačius priemonių, išlaikys savo pardavimo apimtį ir rinkos dalį. Tuo remdamosi šios šalys nesutiko su aprašytu Kinijos importo padidėjimo poveikiu Sąjungos pramonės padėčiai, ypač kiek tai susiję su investicijomis ir darbo vietų praradimu. Jos teigė, kad Sąjungos pramonė, turint omenyje jos įtariamus pajėgumų apribojimus, išlaikys savo pardavimo apimtį ir pelno lygį.

(199)

Šis teiginys pagrįstas tvirtinimu, kad Kinijos eksportuojantys gamintojai gautų didesnį pelną kitų trečiųjų šalių rinkose ir būtų ekonomiškai suinteresuoti išlaikyti savo pirkėjus šių trečiųjų šalių rinkose. Šie tvirtinimai nebuvo pagrįsti jokiais įrodymais ar patvirtinti atliekant tyrimą. Priešingai nei teigta, tyrimo nustatyti faktai aiškiai rodo, kad netaikant priemonių importas iš Kinijos greičiausiai vėl bus vykdomas, kaip išsamiau aprašyta 75–96 konstatuojamosiose dalyse. Šis importas greičiausiai bus vykdomas daug mažesnėmis nei Sąjungos pramonės kainomis ir gali perimti didelę Sąjungos pramonės pardavimo apimties dalį, kaip toliau išsamiai paaiškinta 200–242 konstatuojamosiose dalyse. Remiantis šiais faktais suinteresuotųjų šalių tvirtinimai šiuo klausimu atmetami.

(200)

Išanalizavus žalos pasikartojimo tikimybę atskirai PĮG ir ADR segmentuose ir atsižvelgus į tai, kad Kinijos eksportuojantys gamintojai vis labiau pereina prie PĮG segmento, padėtis labai nesiskirtų. Manoma, kad rinkos tendencija pereiti prie PĮG segmento ateityje išliks. Todėl taip pat galima tikėtis, kad Kinijos importas į PĮG segmentą didės, todėl šiame segmente taip pat bus vykdomas pagrindinis Kinijos importo spaudimas kainoms. Tai veikiausiai darys didelį poveikį Sąjungos pramonės pelningumui ir bendrai jos padėčiai, kaip aprašyta 191–197 konstatuojamosiose dalyse.

(201)

Kai kurios suinteresuotosios šalys teigė, kad nėra pavojaus, kad Kinijos ratų su ratlankiais iš aliuminio eksportas bus nukreiptas į Sąjungą dėl numatomo ratų su ratlankiais iš aliuminio paklausos padidėjimo tiek Kinijoje, tiek visame pasaulyje. Šios šalys teigė, kad 2016–2020 m. Kinijos vidaus rinkos paklausa padidėtų apytikriai 14 mln. vienetų, o pasaulinė paklausa – 23 mln. vienetų. Atsižvelgiant į tai, buvo teigiama, kad šios rinkos galėtų absorbuoti Kinijos nepanaudotus pajėgumus.

(202)

Šie teiginiai grindžiami prielaida, kad pasaulio ir Kinijos pajėgumai būtų pastovūs. Tačiau yra požymių, kad Kinijos ir kitų trečiųjų šalių rinkų veiklos vykdytojai, siekdami patenkinti augančią paklausą, padidino savo gamybos pajėgumus. Kaip paaiškinta 89 konstatuojamojoje dalyje, nagrinėjamuoju laikotarpiu vien tik keturios atrinktos grupės savo bendrus pajėgumus padidino maždaug 16 mln. vienetų. Be to, kaip išdėstyta 75–82 konstatuojamosiose dalyse, atlikus tyrimą nustatyta, kad Sąjungos rinka yra patraukli Kinijos eksportui dėl kainų lygio, palyginti su kitomis pagrindinėmis Kinijos eksporto rinkomis. Tai taip pat pasakytina apie Kinijos vidaus rinką, kurios kainų lygiai vidutiniškai yra daug mažesni nei Sąjungos. Atsižvelgiant į tai, Kinijos eksportuotojai turės didelę paskatą (vėl) nukreipti savo eksportą į Sąjungą, o ne į kitas eksporto rinkas arba savo vidaus rinką. Be to, ir kaip minėta 78 konstatuojamojoje dalyje, 2015 m. gegužės mėn. Indija – viena iš pagrindinių Kinijos eksporto rinkų – nustatė antidempingo muitus, todėl, jei būtų leista nebetaikyti priemonių, labai tikėtina, kad eksportas bus nukreiptas į Sąjungą. Be to, Kinijai galioja antidempingo ir kompensaciniai muitai Australijoje.

(203)

Bet kuriuo atveju dabartiniai dideli nepanaudoti pajėgumai Kinijoje, kaip nurodyta 74 konstatuojamojoje dalyje, iš esmės gerokai viršija numatomą didėti paklausą visame pasaulyje. Todėl šie teiginiai atmesti.

(204)

Tos pačios šalys taip pat teigė, kad dėl Kinijos importo Sąjungos pramonės kainos nebuvo priverstinai mažinamos. Jie taip pat teigė, kad Kinijos ratų su ratlankiais iš aliuminio eksporto į kitas rinkas kainos buvo didesnės nei eksporto į Sąjungą kainos, todėl Sąjungos rinka yra nepatraukli Kinijos eksportui.

(205)

Kaip nustatyta 123 konstatuojamojoje dalyje, nagrinėjant atrinktų Kinijos eksportuojančių gamintojų importo kainas be antidempingo muitų, nustatytas 8,0 % vidutinis priverstinio kainų mažinimo skirtumas. Neatrinktų Kinijos eksportuojančių gamintojų vidutinis priverstinio kainų mažinimo skirtumas remiantis Eurostato duomenimis sudarė 7,5 %. Kaip taip pat paaiškinta 75–92 ir 202 konstatuojamosiose dalyse, atlikus tyrimą nustatyta, kad Sąjungos rinka yra patraukli Kinijos eksportui. Todėl teiginys atmestas.

(206)

Kelios šalys teigė, kad per PTL Kinija importavo tik nedidelį nagrinėjamojo produkto kiekį ir jo Sąjungos rinkoje nebuvo daug. Dėl to šios šalys suabejojo Komisijos išvada, kad po pradinio tyrimo Kinijos eksportuojantys gamintojai išlaikė savo pagrindinius pirkėjus PĮG segmente. Galiausiai jos pabrėžė, kad Kinijos eksportuojantys gamintojai prarado pardavimo apimtį ir rinkos dalį ADR segmente ir apskritai.

(207)

Šie teiginiai neprieštarauja Komisijos nustatytiems faktams dėl rinkos apimties. Pažymima, kad šios suinteresuotosios šalys neginčijo, kaip nustatyta atliekant tyrimą, kad nuo pradinio tyrimo TL padidėjo pardavimas į PĮG segmentą. Remdamosi šia tendencija šios suinteresuotosios šalys nepateikė jokių pagrįstų paaiškinimų ar įrodymų, patvirtinančių jų teiginį, kad nuo pradinio tyrimo TL Kinijos eksportuojantys gamintojai prarado pagrindinius PĮG pirkėjus. Sąjungos pramonės padėtis per PTL aprašyta 132–169 konstatuojamosiose dalyse. Kadangi nustatyta, kad Sąjungos pramonė nepatyrė jokios materialinės žalos per PTL, teiginys, kad Kinijos importas nedarė jokio spaudimo Sąjungos rinkoje, yra nebeaktualus. Galima importo iš Kinijos į Sąjungą raida, jei būtų leista nebetaikyti priemonių, analizuojama 54–96 konstatuojamosiose dalyse, o galimas šio importo poveikis – 191–200 konstatuojamosiose dalyse. Susijusios šalys nepateikė jokios konkrečios informacijos, susijusios su jų bendru teiginiu ir ypač su Komisijos analizės dalimi (-s), kuriai (-ioms) jos nepritarė. Todėl šie teiginiai atmetami. Galiausiai dėl teiginio, kad prognozuojama RRA paklausa viršija Sąjungos pramonės pajėgumus, pažymima, kad priemonių tikslas nėra užtikrinti šimtaprocentinę Sąjungos pramonės rinkos dalį ar kokiu nors kitu būdu trukdyti importui. Todėl šis teiginys taip pat atmetamas.

(208)

Tos pačios šalys tvirtino, kad dėl Sąjungos pramonės gamybos pajėgumų ir paklausos Sąjungos rinkoje atotrūkio padidėjęs Kinijos importas daugiausia konkuruos su kitų šalių, visų pirma Turkijos, importu, ypač kai Sąjungos gamintojai pradėjo vis intensyviau gaminti technologiškai pažangius produktus, kurie, kaip įtariama, Kinijoje ar kitose trečiosiose šalyse negaminami.

(209)

Šis teiginys nebuvo pagrįstas. Priešingai, atlikus tyrimą nustatyta, kad Kinijos ir trečiųjų šalių gamintojai taip pat gamina technologiškai pažangius produktus. Be to, kaip matyti iš 130–150 konstatuojamųjų dalių, vidutinės importo iš Turkijos kainos buvo mažesnės už Sąjungos pramonės kainas, todėl daugiau paskatų grįžti prie Kinijos tiekėjų turės Sąjungos pramonės pirkėjai, o ne Turkijos pramonės pirkėjai. Todėl šis teiginys atmetamas.

(210)

Tos pačios šalys taip pat teigė, kad remiantis Eurostato duomenimis importo iš Kinijos į Vokietiją (kuri, kaip teigiama, yra didžiausia RRA rinka Sąjungoje) kainos buvo didesnės už importo iš Turkijos kainas ir Kinijos kainos taip pat buvo didesnės už pardavimo kainas daugelyje Sąjungos valstybių narių. Buvo pateikta informacija apie kainas per PTL, 2015 m. ir 2016 m. pirmąjį ketvirtį. Tuo remdamosi šalys teigė, kad Kinijos importas nedarė jokio spaudimo Sąjungos pramonės kainoms. Šalys taip pat teigė, kad Kinijos importo priverstinio kainų mažinimo skirtumai mažėja ir kad remiantis tuo galima daryti išvadą, kad 2016 m. nebus priverstinio kainų mažinimo ar priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis, net jei antidempingo muitai būtų išskaičiuoti iš pardavimo kainos.

(211)

Pirma, remiantis pagrindinio reglamento 3 straipsniu ir 4 straipsnio 1 dalimi Sąjungos pramonės pardavimo kainų, žalos vaizdo ir žalos pasikartojimo tikimybės analizė atlikta vertinant visą Sąjungos rinką ir visą Sąjungos pramonę. Todėl negalima atskirai atsižvelgti į pardavimo kainas tam tikruose Sąjungos regionuose. Suinteresuotosios šalys neteigė ar neįrodė, kad buvo įvykdytos pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytos sąlygos.

(212)

Antra, bet kuriuo atveju šis teiginys pagrįstas vidutinės kainos už kilogramą palyginimu neatsižvelgiant į skirtingų rūšių produktus. Iš tiesų, kaip paaiškinta 123 konstatuojamojoje dalyje, remiantis išsamiais ir patikrintais atrinktų eksportuojančių gamintojų ir Sąjungos gamintojų duomenimis atlikus analizę nustatyta, kad vidutinis priverstinio kainų mažinimo skirtumas yra 8,0 %.

(213)

Trečia, teiginys, kad 2016 m. priverstinio kainų mažinimo ir priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumai bus neigiami, grindžiami prielaidomis, kurios nepagrįstos jokiais įrodymais. Todėl šie teiginiai atmetami.

(214)

Tos pačios šalys taip pat teigė, kad panaikinus antidempingo priemones žalingas spaudimas kainoms nebus daromas dėl to, kad Sąjungos pramonės nuostolingumą lemia jos didelės sąnaudos, nesusijusios su žaliavų sąnaudomis. Jos taip pat teigė, kad racionalizuodama savo gamybos sąnaudas Sąjungos pramonė galėtų išlaikyti pelno dydį, kuris būtų didesnis už tikslinį pelną. Šios šalys taip pat teigė, kad kainų ir gamybos sąnaudų didėjimas negali būti siejamas su technine ratų su ratlankiais iš aliuminio plėtra, ypač su didesnių ratų ir vadinamųjų ratų „Bright“ gamyba.

(215)

Pirma, kaip nurodyta 151 ir 153 konstatuojamosiose dalyse, atlikus tyrimą nustatyta, kad Sąjungos pramonės pardavimo kainos ir gamybos sąnaudos padidėjo daugiausia dėl gerokai padidėjusios didesnių ratų ir vadinamųjų ratų „Bright“ paklausos. Ši išvada pagrįsta patikrinta atrinktų Sąjungos gamintojų informacija. Susijusios šalys nepateikė jokių įrodymų, kurie prieštarautų šiems patikrintiems duomenims arba keltų dėl jų abejonių. Todėl šie teiginiai atmetami. Antra, teiginys, kad racionalizuodama savo gamybos sąnaudas Sąjungos pramonė galėtų išlaikyti pelno dydį, kuris būtų didesnis už tikslinį pelną, yra prielaida, nepagrįsta jokiais įrodymais. Atlikus tyrimą nustatyta, kad Sąjungos pramonė veikė efektyviai, kaip rodo tai, kad nors gaminami vis didesni ir sudėtingesni ratai su ratlankiais iš aliuminio, Sąjungos pramonės nominalus našumas nagrinėjamuoju laikotarpiu nesikeitė, kaip parodyta 10 lentelėje. Todėl šie teiginiai atmetami.

(216)

Tos pačios šalys taip pat teigė, kad didesnių ratų ir ratų „Bright“ rinkoje Kinijos RRA gamintojai būtų mažiau konkurencingi nei Sąjungos pramonė dėl to, kad jiems vis dar reikia investuoti į specialius įrenginius ir įrangą, skirtus gaminti didelį šių rūšių ratų kiekį. Todėl šios šalys teigė, kad panaikinus antidempingo priemones nebūtų daromas poveikis Sąjungos gamintojų, gaminančių šiuos konkrečius technologiškai pažangesnius produktus, pelningumui.

(217)

Pirma, atlikus tyrimą nustatyta, kad Kinijos eksportuojantys gamintojai jau per PTL gamino didesnius ratus ir vadinamuosius ratus „Bright“. Antra, atlikus tyrimą nustatyta, kad nepaisant padidėjusio pardavimo tokie ratai apskritai sudaro tik nedidelę dalį Sąjungos pramonės gamybos apimties. Galiausiai galimo importo iš Kinijos poveikio Sąjungos pramonės padėčiai negalima nustatyti pagal produkto rūšis, nes tokia analizė tiksliai neatspindėtų Sąjungos pramonės su panašiu produktu susijusios padėties. Iš tiesų nebūtinai reikia įrodyti su kiekvienos rūšies produktu susijusią žalą. Todėl šie teiginiai atmetami.

(218)

Tos pačios šalys taip pat teigė, kad net netaikant antidempingo priemonių Kinijos eksportuojantys gamintojai nustatytų tokias eksporto kainas, kurias gali absorbuoti rinka. Šios šalys teigė, kad dėl to tikėtina, jog tokios kainos Sąjungos pramonės pelningumui darytų tik nedidelį poveikį, jei toks būtų.

(219)

Šis teiginys nebuvo pagrįstas jokiais įrodymais ir nebuvo atsižvelgta į Komisijos nustatytus faktus dėl galimos Kinijos eksportuojančių gamintojų kainos raidos, jei būtų leista nebetaikyti priemonių, kaip nurodyta 190 ir 191 konstatuojamosiose dalyse. Atlikus tyrimą nustatyta, kad tikėtinas kainų lygis panaikinus antidempingo priemones būtų 8–30 % mažesnis nei Sąjungos pramonės pardavimo kainos. Todėl teiginiai šiuo klausimu atmetami.

(220)

Tos pačios šalys teigė, kad antidempingo priemonės suteiktų nesąžiningą konkurencinį pranašumą Sąjungos pramonei, kuri, kaip įtariama, užsako žemesnės klasės produktų gamybą už Sąjungos ribų esančiose gamyklose, o tai nesuderinama su antidempingo priemonių tikslais.

(221)

Kaip paaiškinta 258 konstatuojamojoje dalyje, atlikus tyrimą nustatyta, kad Sąjungos gamintojai importavo tik nedidelį ratų su ratlankiais iš aliuminio kiekį ir nebūtinai visi šie produktai buvo importuojami iš susijusių gamyklų. Tuo remiantis nebuvo galima įrodyti, kad Sąjungos pramonė turėjo nesąžiningą konkurencinį pranašumą dėl už Sąjungos ribų esančių gamyklų, todėl šis teiginys atmetamas.

(222)

Tos pačios šalys taip pat teigė, kad nėra tikėtina, jog panaikinus priemones žala pasikartotų, nes padidėjusi Turkijos importo rinkos dalis ir mažesnis kainų nei Sąjungos gamintojų pardavimo kainos lygis taip pat neturėjo tokio poveikio Sąjungos pramonei.

(223)

Pažymima, kad vidutinė Turkijos importo kaina, kaip parodyta 6 lentelėje, per PTL buvo 48,50 EUR, o tai viršija 48,25 EUR nežalingą kainą, nurodytą 196 konstatuojamojoje dalyje. Be to, kaip paaiškinta toje pačioje konstatuojamojoje dalyje, yra tikėtina, kad netaikant muitų Kinijos eksportuojantys gamintojai galės parduoti į Sąjungą bent jau 8 % ar net 30 % mažesnėmis nei Sąjungos pramonės kainomis, t. y. žalingomis kainomis, kurios yra daug mažesnės nei dabartinės Turkijos importo kainos. Todėl importo iš Turkijos poveikis Sąjungos pramonės padėčiai negali būti laikomas reikšmingu tikėtino Kinijos importo poveikio rodikliu, jei būtų leista nebetaikyti priemonių, todėl šis teiginys atmetamas.

(224)

Tos pačios šalys teigė, kad remiantis vidutinėmis Kinijos importo kainomis per PTL (atėmus antidempingo muitus ir pridėjus išlaidas po importo) nenustatyta, kad dėl Kinijos importo būtų vykdomas priverstinis pardavimas mažesnėmis kainomis, o tai rodo, kad jei priemonės būtų panaikintos, Kinijos importas nebūtų vykdomas žalingomis kainomis.

(225)

Šis teiginys pagrįstas klaidinga analize. Pirma, šios šalys nepagrindė atliekant skaičiavimus naudoto išlaidų po importo lygio (5,7 %) ir nepateikė jokių įrodymų šiuo klausimu. Antra, šis teiginys pagrįstas vidutinių kainų palyginimu neatsižvelgiant į skirtingų rūšių produktus. Kaip paaiškinta 123 konstatuojamojoje dalyje, dėl atrinktų Kinijos eksportuojančių gamintojų importo kainų, kurios lyginamos pagal produkto rūšis neatsižvelgiant į antidempingo muitus, Sąjungos pramonės pardavimo kainos būtų priverstinai sumažintos vidutiniškai 8,0 %. Todėl šis teiginys atmetamas.

(226)

Kita suinteresuotoji šalis, remdamasi prielaida, kad Sąjungos rinkoje daugiausia parduodama PĮG segmentui, kuriame paklausą skatintų ne kaina, o tiekėjų gebėjimai atitikti griežtus automobilių gamintojų reikalavimus, teigė, kad panaikinus antidempingo muitą žala greičiausiai nepasikartotų. Šiuo atžvilgiu šalis teigė, kad šiame segmente nebūtų perteklinių Kinijos eksportuojančių gamintojų pajėgumų. Ji teigė, kad ES automobilių gamintojai, rinkdamiesi tiekėjus, taiko griežtus reikalavimus dėl techninių kvalifikacijų, kokybės, nuoseklumo, patikimumo ir geografinės padėties. Todėl buvo teigiama, kad dėl perteklinių pajėgumų Kinijos rinkoje pagamintų produktų negalima tiesiog išsiųsti į Sąjungą mažesnėmis kainomis, jei būtų leista nebetaikyti priemonių.

(227)

Kitos šalys pateikė panašių teiginių tvirtindamos, kad Sąjungos pramonė galės išlaikyti didelę rinkos dalį, nes ji laikoma didele kokybiškų technologiškai pažangių produktų, pvz., ratų „Bright“ tiekėja. Jos teigė, kad Sąjungos pramonei, o ne trečiųjų šalių importui, ir toliau bus teikiamas pirmumas, ypač aukštesnės klasės PĮG segmente.

(228)

Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad kai kurie Kinijos eksportuotojai jau gamina didelius ratus ir ratus „Bright“ pagal panašius standartus, kuriuos Sąjungos gamintojai taiko kvalifikacijoms, kokybei, nuoseklumui ir patikimumui, ir buvo patvirtinti jų PĮG pirkėjų Sąjungoje. Iš tiesų Kinijos eksportuojantys gamintojai, įskaitant tuos, kurie neatrinkti ir nebendradarbiavo, jau yra automobilių gamintojų ir jų gamyklų Sąjungoje ir Kinijoje tiekėjai. Todėl geografinė padėtis netrukdo sertifikavimo, konkursų tvarkos ar techniniu požiūriu. Kita vertus, su pristatymo laiku susijusią geografinės padėties problemą galima išspręsti priimant logistikos sprendimus, pvz., dėl sandėliavimo, todėl tai nėra lemiamas veiksnys, dėl kurio Kinijos importas negalėtų būti didinamas ir vėl daryti žalą. Todėl šis argumentas atmetamas.

(229)

Ta pati šalis taip pat teigė, kad nebūtų nepanaudotų pajėgumų Kinijos PĮG segmente ir kad nepanaudoti pajėgumai Kinijoje susiję tik su ADR segmentui skirtais ratais su ratlankiais iš aliuminio. Tačiau šis teiginys nebuvo pagrįstas. Priešingai, atlikus tyrimą nustatyta, kad ratų su ratlankiais iš aliuminio gamintojai gamino ir PĮG, ir ADR segmentams, naudodami tas pačias gamybos priemones, todėl galėjo vienodai naudoti laisvus pajėgumus abiem segmentams. Iš tiesų, tai taip pat patvirtina faktas, kad, kaip paaiškinta 113 konstatuojamojoje dalyje, nuo pradinio tyrimo TL iki PTL Kinijos eksportuojantys gamintojai perėjo nuo ADR segmento prie PĮG segmento. Todėl šis teiginys atmetamas.

(230)

Vienas Kinijos eksportuojantis gamintojas teigė, kad Sąjungos pramonės pagamintų ratų su ratlankiais iš aliuminio techninės savybės skiriasi nuo Kinijos eksportuotojų pagaminto ir parduoto produkto techninių savybių. Taip būtų užtikrintos Sąjungos pramonės didelės apimties sutartys su Sąjungos pirkėjais nepriklausomai nuo to, ar priemonės bus panaikintos, ar ne. Be to, ši šalis teigė, kad dėl Sąjungos gamintojų ilgalaikių sutarčių su PĮG naudotojais mažai tikėtina, kad artimiausiu metu sumažėtų Sąjungos pramonės pardavimo apimtis ir rinkos dalis dėl Kinijos importo ir kad, jei būtų leista nebetaikyti priemonių, Kinijos importas staiga nepadidėtų.

(231)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad iš įvairių šaltinių, įskaitant Kiniją, tiekiami ratai su ratlankiais iš aliuminio iš esmės nesiskiria (arba skiriasi labai nedaug) ir kad iš visų šaltinių tiekiamus ratus su ratlankiais iš aliuminio galima tarpusavyje pakeisti. Įprasta, kad ratai su ratlankiais iš aliuminio perkami iš įvairių šaltinių, ir atlikus tyrimą nustatyta, kad tie patys pirkėjai juos įsigyja tiek iš Sąjungos pramonės, tiek iš Kinijos eksportuojančių gamintojų.

(232)

Kalbant apie teiginį, kad dėl ilgalaikių Sąjungos pramonės sutarčių Kinijos importas staigiai nepadidėtų, atlikus tyrimą nustatyta, kad apskritai Sąjungos gamintojų ir į atitinkamų naudotojų sutartis neįtraukti privalomi įsipareigojimai dėl kiekio ilgalaikiu laikotarpiu. Todėl galiojančios sutartys savaime nėra garantija, kad pardavimo apimtis nesumažės, kaip teigta.

(233)

Todėl šios šalies teiginiai buvo atmesti.

(234)

Kita šalis teigė, kad dėl paklausos PĮG segmente padidėjimo Sąjungos pramonė tapo pirmaujanti ir kad dėl Sąjungos pramonės pajėgumų apribojimų dabar Sąjungos rinkoje pasiūla bus itin nepakankama. Atsižvelgiant į šį teiginį prognozuojama, kad ši padėtis išliks tokia pati ir kitą dešimtmetį. Ši ir kitos šalys taip pat tvirtino, kad Sąjungos pramonė yra pati pripažinusi, kad jos užsakymų knygos jau užpildytos iki 2019–2022 m., ir nurodžiusi, kad sutartys ateinantiems penkeriems metams jau sudarytos, todėl visų pajėgumų naudojimas ir pelningos kainos bus užtikrinti bent iki 2022 m. Šių šalių teigimu, perėjus prie PĮG segmento Sąjungos pramonei pavyko pagerinti padėtį – 2009 m. ji patyrė 5 % nuostolių, o jau per PTL gavo 10 % pelną. Dėl to, šių šalių teigimu, nėra tikėtina, kad nustojus galioti antidempingo muitui būtų vėl daroma žala.

(235)

Šis teiginys pagrįstas neteisingu Sąjungos pramonės pateiktų pastabų, kad užsakymų knyga apima 2019–2022 m. pristatymus, aiškinimu. Tuose tose pastabose nenurodoma, kad šios užsakymų knygos buvo visiškai užpildytos ar jau sudarytos sutartys ateinantiems penkeriems metams; juose tik minima, kad užsakymų knygos apima pristatymus 2019–2022 m. Taigi, kaip paaiškinta 232 konstatuojamojoje dalyje, į Sąjungos gamintojų ir atitinkamų pirkėjų sutartis neįtraukti privalomi įsipareigojimai dėl kiekio ilgalaikiu laikotarpiu. Be to, kainos net ir šiuo metu vykdomose sutartyse turi būti reguliariai peržiūrimos. Todėl teiginys, kad visas pajėgumų panaudojimas ir pelningos kainos yra užtikrintos bent jau iki 2022 m., yra nepagrįstas ir atmestas. Galiausiai teiginys, kad Sąjungos pramonės pelningumas padidėjo perėjus prie PĮG segmento, buvo neteisingas. Kaip paaiškinta 143 konstatuojamojoje dalyje, PĮG buvo pagrindinis Sąjungos pramonės segmentas jau per pradinio tyrimo TL, kaip nurodyta Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 964/2010 106 konstatuojamojoje dalyje, Sąjunga patyrė didelių nuostolių ir PĮG segmente. Todėl šis teiginys atmetamas.

(236)

Suinteresuotoji šalis taip pat teigė, kad PĮG segmentui priklausantys Kinijos eksportuojantys gamintojai jau beveik visiškai išnaudojo gamybos pajėgumus ir todėl mažai tikėtina, kad jie smarkiai padidintų savo pardavimą į Sąjungą, jei būtų leista nebetaikyti antidempingo priemonių. Be to, ši šalis teigė, kad apskritai dėl to, kad padidėjo Sąjungos suvartojimas, net padidėjus Kinijos importui nebūtų padaryta materialinė žala Sąjungos pramonei, visų pirma atsižvelgiant į tai, kad Sąjungos pramonės gamybos pajėgumai negalėtų patenkinti paklausos Sąjungoje.

(237)

Tačiau šios šalies pateikti Kinijos pajėgumų įverčiai jos teiginiams pagrįsti neatitinka šio tyrimo išvadų, kaip nurodyta 55–74 konstatuojamosiose dalyse. Todėl teiginiai, kad Kinijos nepanaudoti pajėgumai yra nedideli ir kad Sąjungos suvartojimo raida sumažintų žalą, jei priemonės būtų panaikintos, yra atmetami.

(238)

Ta pati šalis taip pat teigė, kad remiantis Tryliktuoju penkerių metų planu Kinijos automobilių gamyba 2015–2020 m. turėtų išaugti nuo 24,5 mln. vienetų iki 30 mln. vienetų. Ši šalis teigė, kad didėjant automobilių gamybai kartu didėtų ir Kinijos ratų su ratlankiais iš aliuminio paklausa, todėl Kinijos gamintojai padidintų savo pardavimą vidaus rinkoje, o ne nukreiptų eksportą į Sąjungą, jei būtų leista nebetaikyti antidempingo priemonių.

(239)

Kaip nurodyta 89–91 konstatuojamosiose dalyse, nors iš tiesų automobilių ir ratų su ratlankiais iš aliuminio rinkos yra glaudžiai susijusios, padidėjusi ratų su ratlankiais iš aliuminio paklausa Kinijos vidaus rinkoje greičiausiai neabsorbuos turimų nepanaudotų pajėgumų Kinijoje, taip pat atsižvelgiant į didelius kainų skirtumus Kinijos vidaus rinkoje, palyginti su Sąjungos rinka. Todėl šis teiginys buvo atmestas.

(240)

Kelios šalys teigė, kad žalos pasikartojimo tikimybės nėra, nes Sąjungos pramonė, nepaisant padidėjusio importo iš Kinijos į Sąjungą, pasinaudotų RRA suvartojimo augimu visame pasaulyje ir Sąjungoje. Be to, teigta, kad dėl numatomo suvartojimo augimo Kinijos eksportuojantys gamintojai galės padidinti eksportą į Sąjungos rinką be jokio spaudimo kainoms.

(241)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad didelės apimties Kinijos eksportas greičiausiai bus nukreiptas į Sąjungą dėl jos patrauklumo (75–88 konstatuojamosios dalys). Be to, Kinijoje yra daug nepanaudotų pajėgumų, kurie galėtų taip pat būti nukreipti į Sąjungos rinką. Todėl Kinijos eksportuojantys gamintojai galės perimti ne tik padidėjusį suvartojimą, bet ir Sąjungos gamintojų pardavimo apimtį. Todėl, net ir tuo atveju, jei suvartojimas padidės, yra didelė tikimybė, kad Kinijos eksportas perims pardavimo apimtį ir rinkos dalį, o Sąjungos pramonė patirs žalą. Be to, kainos gali būti 8–30 % mažesnės nei Sąjungos pramonės kainos, kaip nurodyta 191 konstatuojamojoje dalyje, ir daryti poveikį, kaip aprašyta 192 konstatuojamojoje dalyje, dėl to tikėtina, kad vėl bus daroma materialinė žala Sąjungos pramonei. Taigi šis tvirtinimas atmetamas.

(242)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad, panaikinus priemones, labai tikėtina, kad žala Sąjungos pramonei pasikartos.

(243)

Pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnį Komisija nagrinėjo, ar toliau KLR taikant galiojančias priemones nebūtų pažeisti visos Sąjungos interesai. Nustatant Sąjungos interesus įvertinti visų susijusių šalių interesai, įskaitant Sąjungos pramonės, importuotojų, naudotojų ir Sąjungos pramonės tiekėjų (pradinės grandies pramonės) interesus.

(244)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad per PTL Sąjungos pramonė atsigavo nuo žalos, kurią padarė importas dempingo kaina iš Kinijos. Tačiau jeigu Kinijai nustatytos priemonės būtų panaikintos, tikėtina, kad žala pasikartotų, nes Sąjungos pramonė susidurtų su galimai didelės apimties importu iš Kinijos dempingo kaina, kuris darytų didelį spaudimą kainoms. Dėl to tikėtina, kad Sąjungos pramonės ekonominė padėtis gerokai pablogėtų dėl pirmiau išdėstytų priežasčių. Priešingai, toliau taikant priemones būtų užtikrintas tikrumas rinkoje, Sąjungos pramonė galėtų išlaikyti teigiamą ekonominę padėtį ir toliau įgyvendinti savo investicijų planus didinti savo gamybos pajėgumus, kad galėtų patenkinti augančią paklausą ir įvykdyti besikeičiančius ratų su ratlankiais iš aliuminio techninius reikalavimus.

(245)

Tuo remiantis padaryta išvada, kad toliau taikant galiojančias antidempingo priemones nebūtų prieštaraujama Sąjungos pramonės interesams.

(246)

Inicijavimo etapu buvo susisiekta su aštuoniasdešimt žinomų importuotojų ir (arba) naudotojų. Užpildytas atrankos formas pateikė vienuolika bendrovių, iš kurių šešios importavo ratus su ratlankiais iš aliuminio iš Kinijos.

(247)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad trys iš šių šešių bendrovių iš tiesų buvo automobilių gamintojai, naudojantys ratus su ratlankiais iš aliuminio automobilių gamyboje, todėl jie buvo priskirti prie naudotojų, kurių padėtis yra analizuojama 250–268 konstatuojamosiose dalyse. Likusių trijų nesusijusių importuotojų importas sudarė mažiau nei 2 % visos importo iš Kinijos apimties per PTL.

(248)

Tik vieno iš trijų nesusijusių importuotojo pateikti klausimyno atsakymai buvo pakankamai išsamūs, kad juos būtų galima naudoti analizei. Šis importuotojas pirko ratus su ratlankiais iš aliuminio ir iš kitų trečiųjų šalių rinkų tiekėjų ir nagrinėjamojo produkto apyvarta sudarė tik bendros apyvartos dalį. Šiuo pagrindu galima manyti, kad muitai neturėjo reikšmingo poveikio bendrai šio importuotojo veiklai, susijusiai su ratais su ratlankiais iš aliuminio. Iš tiesų, veikla, susijusi su ratais su ratlankiais iš aliuminio, buvo pelninga.

(249)

Todėl nebuvo jokių požymių, kad tolesnis priemonių taikymas turėtų reikšmingą neigiamą poveikį importuotojams, kuris nusvertų teigiamą priemonių poveikį Sąjungos pramonei.

(250)

Klausimynai buvo nusiųsti apytiksliai 70 žinomų naudotojų. Klausimyno atsakymus pateikė septyni automobilių gamintojai. Taip pat bendradarbiavo viena asociacija, atstovaujanti PĮG rinkai parduodamų ratų su ratlankiais iš aliuminio naudotojams ir importuotojams. Kiti naudotojai atliekant tyrimą nebendradarbiavo.

(251)

Bendradarbiaujančių naudotojų importas sudarė 50,4 % viso importo iš KLR į Sąjungą.

(252)

Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad apskritai automobilių gamintojai iš Kinijos perka tik ribotą kiekį ir dauguma ratų su ratlankiais iš aliuminio buvo nupirkta iš Sąjungos pramonės. Kai kurie bendradarbiaujantys naudotojai visai neimportavo iš Kinijos, kai kurie importavo mažiau 5 % produkto, o kiti – iki 10 % produkto iš Kinijos. Atlikus tyrimą taip pat nustatyta, kad kai kurie naudotojai pasinaudojo (nors ir nedaug) importui iš Kinijos taikomu laikinojo įvežimo perdirbti režimu, nes jie perpardavė galutinį produktą eksporto rinkose.

(253)

Visi bendradarbiaujantys naudotojai prieštaravo priemonių nustatymui, teigdami turį interesų naudoti įvairius tiekimo šaltinius. Šie naudotojai teigė, kad nustačius priemones jie taptų priklausomi nuo nedidelio skaičiaus Sąjungos gamintojų. Tačiau atlikus tyrimą paaiškėjo, kad esama importo iš kitų trečiųjų šalių, visų pirma Turkijos, kuris per nagrinėjamąjį laikotarpį išaugo. Nagrinėjamuoju laikotarpiu bendra importo iš kitų trečiųjų šalių į Sąjungą apimtis padidėjo 35 %, t. y. greičiau nei augo Sąjungos suvartojimas.

(254)

Atsižvelgiant į šias išvadas, argumentas dėl tiekimo įvairovės stokos atmetamas.

(255)

Europos automobilių gamintojai teigė, kad toliau taikant priemones būtų prieštaraujama Sąjungos interesams, nes antidempingo priemonės turėjo neigiamo poveikio Sąjungos automobilių gamintojų konkurencingumui. Jie taip pat teigė, kad Sąjungos pramonė neturėtų pakankamų gamybos pajėgumų paklausai Sąjungoje patenkinti.

(256)

Viena suinteresuotoji šalis teigė, kad Sąjungos pramonė taip pat importavo ratus su ratlankiais iš aliuminio iš Kinijos ir kitų trečiųjų šalių, kad patenkintų didėjančią savo pirkėjų paklausą, kurios Sąjungos pramonės gamybos pajėgumai negali patenkinti.

(257)

Kaip parodyta 137 konstatuojamoje dalyje, 7 lentelėje, nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės pajėgumų naudojimo koeficientas buvo 88–93 %. Tačiau tyrimas taip pat parodė, kad Sąjungos pramonė investavo į pajėgumų didinimą padidėjusiai paklausai patenkinti ir buvo tikimasi, kad tai sumažins galimą tariamą produkto trūkumą. Ateityje planuojama toliau investuoti.

(258)

Galiausiai dėl įtariamo Sąjungos pramonės importo iš Kinijos ir kitų trečiųjų šalių, atlikus tyrimą nustatyta, kad atrinkti Sąjungos gamintojai importavo tik nedidelį ratų su ratlankiais iš aliuminio kiekį ir produktai buvo importuojami iš Šveicarijos ir Turkijos, bet ne iš Kinijos. Tai taip pat pasakytina apie likusius Sąjungos gamintojus, kurie, remiantis prašyme pateikta informacija, importavo labai nedidelį ratų su ratlankiais iš aliuminio kiekį, t. y. mažiau nei 500 tūkstančių vienetų, o tai sudaro mažiau nei 1 % Sąjungos gamybos per PTL apimties.

(259)

Be to, pažymima, kad importas iš kitų trečiųjų šalių per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo, todėl antidempingo priemonės neturėtų užkirsti kelio naudotojams importuoti ratus su ratlankiais iš aliuminio iš KLR, o tik pašalinti iškraipymus ir užtikrinti vienodas sąlygas Kinijos ir Sąjungos pramonei. Todėl minėti teiginiai atmesti.

(260)

Dėl automobilių gamintojų pramonės konkurencingumo tyrimas parodė, kad dėl laikinojo įvežimo perdirbti režimo automobilių gamintojai sugebėjo išvengti antidempingo muitų, taikomų ratams su ratlankiais iš aliuminio, įmontuojamiems transporto priemonėse, kurios parduodamos eksporto rinkoms. Nagrinėjamuoju laikotarpiu Kinijos importas pagal laikinojo įvežimo perdirbti režimą sudarė 21–28 % visos Kinijos importo apimties.

(261)

Tos pačios šalys taip pat teigė, kad kelių galiojančių antidempingo muitų tam tikroms automobilių gamintojų žaliavoms, pvz., tvirtinimo detalėms, vielos strypams, organinėmis medžiagomis padengtam plienui, labai atspariems tempimui siūlams ir molibdeno vieloms, taip pat ratams su ratlankiais iš aliuminio, bendrasis poveikis jų padėčiai būtų neigiamas.

(262)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad priemonių poveikis ratų su ratlankiais iš aliuminio sąnaudoms yra nedidelis; didžiausias joms poveikis – 0,2 %. Ši išvada kyla iš šio tyrimo nustatyto fakto, kad ratai su ratlankiais iš aliuminio sudaro tik apie 1 % automobilio sąnaudų. Todėl šis argumentas dėl didelio neigiamo poveikio sąnaudoms nėra reikšmingas ir yra atmetamas.

(263)

Dėl kitų galiojančių antidempingo priemonių kelioms kitoms žaliavoms bendrojo poveikio, šios šalys nepateikė jokių konkrečių įrodymų šiuo klausimu. Todėl atliekant tyrimą nebuvo įmanoma patikrinti teiginių ir teiginys turėjo būti atmestas.

(264)

Po faktų atskleidimo viena suinteresuotoji šalis teigė, kad nepakankami Sąjungos pramonės ir trečiųjų šalių tiekėjų turimi pajėgumai PĮG segmente turėjo didelio poveikio Sąjungos automobilių gamintojams. Jos teigė neturėjusios kito pasirinkimo kaip tik importuoti Kinijos ratus su ratlankiais iš aliuminio ir kad dabartinis antidempingo muitas turi tiesioginio poveikio tokiam importui. Be to, teigta, kad nepakankami Sąjungos pramonės pajėgumai darė neigiamą poveikį automobilių gamintojų našumui ir konkurencingumui ir kad Komisija neatsižvelgė į dėl antidempingo muito susidariusių netiesioginių išlaidų poveikį automobilių gamintojų padėčiai.

(265)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad Sąjungos pramonė investavo į pajėgumų didinimą padidėjusiai paklausai Sąjungoje patenkinti ir galimam pasiūlos trūkumui sumažinti. Todėl argumentas dėl pajėgumų trūkumo atmetamas. Kalbant apie išlaidų poveikį, kaip paaiškinta 262 konstatuojamojoje dalyje, atlikus tyrimą nustatyta, kad ratams su ratlankiais iš aliuminio taikomos priemonės turėjo tik labai nedidelio poveikio bendroms automobilių gamintojų sąnaudoms, todėl šis argumentas atmetamas. Galiausiai, atsižvelgiant į tai, kad antidempingo priemonių tikslas nėra neleisti naudotojams apskritai importuoti ratų su ratlankiais iš aliuminio iš KLR, šios šalies nurodytos netiesioginės išlaidos taip pat nėra tiesiogiai susijusios su muitais. Todėl šis teiginys atmetamas.

(266)

Ta pati šalis taip pat teigė, kad planuojamų didinti pajėgumų nepakaks augančiai pasiūlai patenkinti iki 2020 m., ir taip pat teigė, kad Sąjungos pramonė nepagrindė savo teiginio, kad ji didina pajėgumus. Todėl ši šalis taip pat abejojo, kaip Komisija nustatė, kad Sąjungos pramonė galės patenkinti paklausą Sąjungoje.

(267)

Kaip paaiškinta 257 konstatuojamojoje dalyje, atlikus tyrimą nustatyta, kad Sąjungos pramonė investavo į pajėgumų didinimą padidėjusiai paklausai Sąjungoje patenkinti. Tiksliau, Sąjungos gamintojų planuoti didinti pajėgumai buvo palyginti su automobilių gamybos Sąjungoje prognoze. Be to, atrinkti Sąjungos gamintojai pagrindė prognozuojamus ir šiuo metu įgyvendinamus investicijų planus. Ši analizė parodė, kad numatomas pajėgumų didinimas buvo didesnis nei tikėtinas Sąjungos paklausos padidėjimas 2015–2018 m. laikotarpiu. Dėl konfidencialumo ir anonimiškumo pavieniai investicijų planai negali būti atskleisti suinteresuotosioms šalims. Dėl šios priežasties teiginiai, kad planuojamų didinti pajėgumų nepakaks augančiai pasiūlai patenkinti ir kad Sąjungos pramonė nepagrindė savo pareiškimo, kad ji didina pajėgumus, yra atmetami.

(268)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad tolesnis priemonių taikymas neturėtų jokio didelio neigiamo poveikio naudotojų padėčiai.

(269)

Klausimynai buvo išsiųsti asociacijoms ir žinomiems žaliavų (įrangos) Sąjungos pramonei tiekėjams, taip pat 28 žinomiems pavieniams Sąjungos tiekėjams. Pastabas pateikė viena asociacija, atstovaujanti Europos aliuminio pramonei.

(270)

Europos aliuminio pramonei atstovaujanti asociacija pažymėjo, kad esama didelės rizikos, kad Kinijos pertekliniai pajėgumai ir pasikartojanti Kinijos eksportuojančių gamintojų dempingo praktika turėtų labai neigiamo poveikio Sąjungos pramonei, jei antidempingo priemonės būtų panaikintos. Tai savo ruožtu darytų neigiamą poveikį gamybai ir užimtumui pradinėje aliuminio vertės grandinėje. Todėl ši asociacija pritarė galiojančių antidempingo priemonių pratęsimui.

(271)

Todėl daroma išvada, kad tolesnis priemonių taikymas būtų naudingas pradinės grandies pramonei.

(272)

Viena suinteresuotoji šalis teigė, kad Komisija nepagrįstai ignoravo automobilių gamintojų pateiktus įrodymais pagrįstus dokumentus ir vietoj to išvadas darė remdamasi nepagrįstais Sąjungos pramonės pareiškimais. Komisija patikslino, kad į visą informaciją, pateiktą per vykusį klausymą su bylas nagrinėjančiu pareigūnu, nurodytą 10 konstatuojamojoje dalyje, buvo tinkamai atsižvelgta. Sąjungos pramonės pateikta informacija buvo patikrinta. Todėl šis teiginys buvo atmestas.

(273)

Remdamasi išdėstytais motyvais Komisija padarė išvadą, kad nėra jokių įtikinamų priežasčių, kad galiojančių priemonių importuojamiems KLR kilmės ratams su ratlankiais iš aliuminio tolesnis taikymas neatitiktų Sąjungos interesų.

(274)

Visoms šalims buvo pranešta apie pagrindinius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis buvo ketinama toliau taikyti galiojančias priemones KLR. Joms taip pat buvo nustatytas laikotarpis pastaboms dėl atskleistos informacijos pateikti. Į pateiktą pagrįstą informaciją ir pastabas buvo deramai atsižvelgta.

(275)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad, remiantis pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalimi, Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 964/2010 tam tikriems importuojamiems KLR kilmės ratams su ratlankiais iš aliuminio nustatytos antidempingo priemonės turėtų būti taikomos toliau.

(276)

Pagal Reglamento (ES) 2016/1036 15 straipsnio 1 dalį įsteigtas komitetas nuomonės nepateikė,

24.1.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 18/42

(1)

Reglamente (EB) Nr. 999/2001 nustatytos gyvūnų užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų (USE) prevencijos, kontrolės ir likvidavimo taisyklės. Jis taikomas gyvų gyvūnų auginimui ir gyvūninių produktų gamybai, jų pateikimui rinkai, o tam tikrais specialiais atvejais – jų eksportui;

(2)

pagal Reglamento (EB) Nr. 999/2001 7 straipsnio 1 dalį atrajotojus draudžiama šerti gyvūniniais baltymais, o to reglamento IV priedo I skyriuje šis draudimas yra išplėstas. Minėto priedo II skyriuje nustatytos kelios šio draudimo išimtys. Reglamento (EB) Nr. 999/2001 IV priedo II skyriaus b punkto ii papunktyje nustatyta, kad draudimas netaikomas ūkiniams neatrajotojams šerti skirtiems žuvų miltams ir kombinuotiesiems pašarams, kurių sudėtyje yra žuvų miltų, gaminamiems, tiekiamiems rinkai ir naudojamiems laikantis IV priedo III skyriaus ir specialių sąlygų, nustatytų to priedo IV skyriaus A skirsnyje. Be to, Reglamento (EB) Nr. 999/2001 IV priedo II skyriaus d punkte nustatyta, kad draudimas netaikomas nenujunkytiems atrajotojams šerti skirtiems pieno pakaitalams, kurių sudėtyje yra žuvų miltų, gaminamiems, tiekiamiems rinkai ir naudojamiems laikantis to priedo IV skyriaus E skirsnyje nustatytų specialių sąlygų.

(3)

Reglamento (EB) Nr. 999/2001 IV priedo IV skyriaus A skirsnio a punkte reikalaujama, kad žuvų miltai būtų pagaminti perdirbimo įmonėse, skirtose tik iš vandens gyvūnų, išskyrus jūros žinduolius, gautiems produktams gaminti. Minėto skyriaus E skirsnio a punkte reikalaujama, kad nenujunkytiems atrajotojams šerti skirtų pieno pakaitalų sudėtyje esantys žuvų miltai būtų pagaminti perdirbimo įmonėse, skirtose tik iš vandens gyvūnų, išskyrus jūros žinduolius, gautiems produktams gaminti, ir atitiktų III skyriuje nustatytas bendrąsias sąlygas;

(4)

Reglamento (EB) Nr. 999/2001 I priedo 1 punkto e papunkčio ii dalyje darant nuorodą į apibrėžtį, nustatytą Tarybos direktyvos 2006/88/EB (2) 3 straipsnio 1 dalies e punkte, „vandens gyvūnai“ apibrėžiami kaip i) žuvys, priklausančios Agnatha antklasiui bei Chondrichthyes ir Osteichthyes klasėms, ii) moliuskai, priklausantys Mollusca tipui, ir iii) vėžiagyviai, priklausantys Crustacea potipiui;

(5)

Reglamento (EB) Nr. 999/2001 I priede pateikta „vandens gyvūnų“ apibrėžtis iš bestuburių aprėpia tik moliuskus ir vėžiagyvius, todėl pagal to reglamento IV priedo IV skyriaus A skirsnio a punkto ir E skirsnio a punkto reikalavimus žuvų miltams gaminti neleidžiama naudoti laukinių jūrų žvaigždžių ir ūkinių vandens bestuburių, išskyrus moliuskus ir vėžiagyvius. Kadangi miltų, pagamintų iš laukinių jūrų žvaigždžių ir ūkinių vandens bestuburių, išskyrus moliuskus ir vėžiagyvius, naudojimas neatrajotojams skirtuose pašaruose nekelia didesnės USE perdavimo rizikos nei žuvų miltų naudojimas tokiuose pašaruose, turėtų būti iš dalies pakeisti Reglamento (EB) Nr. 999/2001 IV priedo IV skyriaus A skirsnio a punkto ir E skirsnio a punkto reikalavimai, kad būtų sudaryta galimybė žuvų miltų gamybai naudoti laukines jūrų žvaigždes ir ūkinius vandens bestuburius, išskyrus moliuskus ir vėžiagyvius;

(6)

siekiant apsaugoti aplinką, laukinės jūrų žvaigždės žuvų miltams gaminti turėtų būti naudojamos tik tais atvejais, kai jūrų žvaigždės dauginasi ir kelia grėsmę akvakultūros auginimo teritorijoms. Dėl to Reglamento (EB) Nr. 999/2001 IV priedo IV skyriaus A skirsnio a punkto ir E skirsnio a punkto reikalavimai turėtų būti taikomi tik toms jūrų žvaigždėms, kurios renkamos moliuskų auginimo teritorijose;

(7)

todėl Reglamento (EB) Nr. 999/2001 IV priedas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(8)

Reglamento (EB) Nr. 999/2001 X priedo C skyriaus 4 punkte nustatyti greitųjų tyrimų, kurie yra patvirtinti galvijų, ožkų ir avių USE stebėsenai, sąrašai. 2016 m. balandžio 8 d.„Prionics group“ pranešė Komisijai, kad nuo 2016 m. balandžio 15 d. ji nustos gaminti diagnostikos priemonių rinkinius „Prionics Check PrioSTRIP SR“. Tad šis diagnostikos priemonių rinkinys turėtų būti išbrauktas iš avims ir ožkoms skirtų patvirtintų greitųjų USE tyrimų sąrašo. Todėl X priedo C skyriaus 4 antros pastraipos ketvirta įtrauka turėtų būti išbraukta;

(9)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

24.1.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 18/45

(1)

Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 543/2011, atsižvelgiant į daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde rezultatus, nustatomi kriterijai, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo iš trečiųjų šalių vertes produktams ir laikotarpiams, nurodytiems jo XVI priedo A dalyje;

(2)

remiantis Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 136 straipsnio 1 dalimi, standartinė importo vertė apskaičiuojama kiekvieną darbo dieną atsižvelgiant į kintančius kasdienius duomenis. Todėl šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną,

24.1.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 18/47

(1)

Sprendimu (BUSP) 2016/610 brigados generolas Eric HAUTECLOQUE-RAYSZ buvo paskirtas EUTM RCA ES misijos vadu;

(2)

remiantis Sprendimo (BUSP) 2016/610 5 straipsnio 1 dalimi, Taryba įgaliojo Politinį ir saugumo komitetą (PSK) pagal Europos Sąjungos sutarties 38 straipsnį priimti atitinkamus sprendimus dėl vėlesnių ES misijos vadų skyrimo;

(3)

2016 m. lapkričio 16 d. ES karinis komitetas rekomendavo patvirtinti Eurokorpuso bendrojo komiteto pasiūlytą brigados generolo Herman RUYS kandidatūrą, nuo 2017 m. sausio 16 d. skiriant jį nauju EUTM RCA ES misijos vadu vietoj brigados generolo Eric HAUTECLOQUE-RAYSZ;

(4)

Pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėto Protokolo Nr. 22 dėl Danijos pozicijos 5 straipsnį Danija nedalyvauja rengiant ir įgyvendinant su gynyba susijusius Sąjungos sprendimus bei veiksmus,

24.1.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 18/48

(1)

pagal Tarybos sprendimą 2014/486/BUSP Politinis ir saugumo komitetas (PSK) yra įgaliotas pagal Sutarties 38 straipsnį priimti atitinkamus sprendimus Europos Sąjungos patariamosios misijos civilinės saugumo sektoriaus reformos srityje Ukrainoje (EUAM Ukraine) politinės kontrolės vykdymo ir strateginio vadovavimo jai tikslais, įskaitant sprendimą dėl misijos vadovo skyrimo;

(2)

2016 m. sausio 7 d. PSK priėmė Sprendimą EUAM UKRAINE/1/2016 (2), kuriuo misijos EUAM Ukraine vadovu nuo 2016 m. vasario 1 d. iki 2017 m. sausio 31 d. paskirtas Kęstutis LANČINSKAS;

(3)

Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai pasiūlė pratęsti misijos EUAM Ukraine vadovo Kęstučio LANČINSKO įgaliojimų terminą nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d.,

24.1.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 18/49

(1)

remiantis Sprendimo 2012/389/BUSP 9 straipsnio 1 dalimi, pagal Sutarties 38 straipsnio trečią pastraipą Politinis ir saugumo komitetas (PSK) įgaliojamas priimti atitinkamus sprendimus, susijusius su Europos Sąjungos pajėgumų stiprinimo Somalyje misijos (EUCAP Somalia) politinės kontrolės ir strateginio vadovavimo šiai misijai vykdymu, įskaitant sprendimą skirti misijos vadovą;

(2)

2016 m. liepos 26 d. PSK priėmė Sprendimą EUCAP NESTOR/1/2016 (2), kuriuo Maria-Cristina STEPANESCU skiriama EUCAP NESTOR vadove nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. gruodžio 12 d.;

(3)

Tarybos sprendimu (BUSP) 2016/2240 (3) misijos EUCAP NESTOR įgaliojimų terminas pratęstas iki 2018 m. gruodžio 31 d., o misijos pavadinimas pakeistas į „EUCAP Somalia“;

(4)

2016 m. gruodžio 9 d. Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai pasiūlė pratęsti EUCAP Somalia vadovės Maria-Cristina STEPANESCU įgaliojimų terminą nuo 2016 m. gruodžio 13 d. iki 2017 m. gruodžio 12 d.,

24.1.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 18/50

(1)

2014 m. gegužės 8 d. bendrovė „Japan Bio Science Laboratory“ kompetentingoms Belgijos institucijoms pateikė prašymą leisti pateikti Sąjungos rinkai fermentuotų sojų ekstraktą kaip naują maisto sudedamąją dalį, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 258/97 1 straipsnio 2 dalies d punkte. Į prašymo aprėptį neįtrauktos nėščios ir žindančios moterys;

(2)

2014 m. gruodžio 1 d. kompetentinga Belgijos maisto vertinimo tarnyba pateikė pirminio vertinimo ataskaitą. Ataskaitoje ji padarė išvadą, kad fermentuotų sojų ekstraktas atitinka naujų maisto sudedamųjų dalių kriterijus, išdėstytus Reglamento (EB) Nr. 258/97 3 straipsnio 1 dalyje;

(3)

2015 m. sausio 6 d. Komisija pirminio vertinimo ataskaitą persiuntė kitoms valstybėms narėms;

(4)

per Reglamento (EB) Nr. 258/97 6 straipsnio 4 dalies pirmoje pastraipoje nustatytą 60 dienų laikotarpį kitos valstybės narės pareiškė pagrįstų prieštaravimų;

(5)

2015 m. balandžio 22 d. Komisija pasikonsultavo su Europos maisto saugos tarnyba (toliau – EFSA), prašydama jos atlikti papildomą fermentuotų sojų ekstrakto kaip naujos maisto sudedamosios dalies vertinimą pagal Reglamentą (EB) Nr. 258/97;

(6)

2016 m. birželio 28 d. EFSA nuomonėje dėl fermentuotų sojų ekstrakto kaip naujos maisto sudedamosios dalies saugos (2) padarė išvadą, kad fermentuotų sojų ekstraktas, naudojamas suaugusiesiems skirtuose maisto papilduose, yra saugus, jei naudojamas laikantis pareiškėjo pasiūlytų vartojimo sąlygų ir neviršijama didžiausia 100 mg per parą dozė. Minėta nuomonė suteikia pakankamą pagrindą nustatyti, kad fermentuotų sojų ekstraktas kaip nauja maisto sudedamoji dalis atitinka Reglamento (EB) Nr. 258/97 3 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus;

(7)

EFSA savo nuomonėje nurodė, kad fermentuotų sojų ekstrakto sudėtyje yra natokinazės, dėl kurios, vartojant parenteraliai, gyvūnams in vitro pasireiškia fibrinolitinis aktyvumas, in vivo – trombolizinis aktyvumas. Todėl vartotojus būtina informuoti apie tai, kad vaistus vartojantys žmonės fermentuotų sojų ekstraktą turėtų vartoti tik prižiūrimi gydytojo;

(8)

EFSA savo nuomonėje padarė išvadą, kad, atsižvelgiant į pareiškėjo pasiūlytą fermentuotų sojų ekstrakto didžiausiąją dozę, ekspozicijos riba yra pakankama;

(9)

EFSA savo nuomonėje nurodė, kad alerginės reakcijos į fermentuotų sojų ekstraktą rizika yra lygiavertė rizikai, kurią kelia kiti iš sojų gauti produktai, kurie turi būti ženklinami pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1169/2011 (3) II priedą. Todėl ši nauja maisto sudedamoji dalis turėtų būti ženklinama pagal Reglamento (EB) Nr. 258/97 8 straipsnį ir Reglamentą (ES) Nr. 1169/2011;

(10)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2002/46/EB (4) nustatyti maisto papildams taikomi reikalavimai. Fermentuotų sojų ekstraktą turėtų būti leista naudoti nepažeidžiant tos direktyvos nuostatų;

(11)

šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

24.1.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 18/53

(1)

Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2016/2122 (3) priimtas po labai patogeniško H5N8 potipio paukščių gripo protrūkių kelių valstybių narių (toliau – susijusios valstybės narės) ūkiuose, tų valstybių narių kompetentingoms institucijoms pagal Tarybos direktyvą 2005/94/EB (4) nustačius apsaugos ir priežiūros zonas;

(2)

Įgyvendinimo sprendime (ES) 2016/2122 nustatyta, kad apsaugos ir priežiūros zonos, kurias susijusių valstybių narių kompetentingos institucijos nustatė pagal Direktyvą 2005/94/EB, turi apimti bent tas teritorijas, kurios to įgyvendinimo sprendimo priede yra nurodytos kaip apsaugos ir priežiūros zonos. Įgyvendinimo sprendime (ES) 2016/2122 taip pat nustatyta, kad tose apsaugos ir priežiūros zonose taikytinos priemonės turi būti taikomos bent iki jo priede nustatytų datų. Nustatant tas datas atsižvelgiama į reikiamą apsaugos ir priežiūros zonose taikytinų priemonių trukmę pagal Direktyvą 2005/94/EB;

(3)

po naujų H5N8 potipio paukščių gripo protrūkių Sąjungoje susijusiose valstybėse narėse ir po protrūkių valstybėse narėse, kurios nebuvo išvardytos Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2016/2122 priede to sprendimo priėmimo metu, Įgyvendinimo sprendimas (ES) 2016/2122 vėliau iš dalies pakeistas Komisijos įgyvendinimo sprendimais (ES) 2016/2219 (5), (ES) 2016/2279 (6), (ES) 2016/2367 (7) ir (ES) 2017/14 (8);

(4)

po paskutinių Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2016/2122 pakeitimų, padarytų Įgyvendinimo sprendimu (ES) 2017/14, Bulgarija, Vokietija, Prancūzija, Kroatija, Vengrija, Austrija, Lenkija, Rumunija, Slovakija ir Jungtinė Karalystė pranešė Komisijai apie naujus H5N8 potipio paukščių gripo protrūkius ūkiuose, kurie yra už Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2016/2122 priede išvardytų teritorijų ribų ir kuriuose laikomi naminiai ar kiti nelaisvėje laikomi paukščiai, ir ėmėsi pagal Direktyvą 2005/94/EB būtinų priemonių, be kita ko, aplink šių protrūkių vietas nustatydamos apsaugos ir priežiūros zonas;

(5)

be to, Kroatija pranešė Komisijai apie jos teritorijoje pagal Direktyvą 2005/94/EB jau nustatytų apsaugos ir priežiūros zonų pakeitimus, padarytus siekiant atsižvelgti į epidemiologinę padėtį;

(6)

be to, Čekija ir Graikija taip pat pranešė Komisijai apie labai patogeniško H5N8 potipio paukščių gripo protrūkius jų teritorijoje esančiuose ūkiuose, kuriuose laikomi naminiai ar kiti nelaisvėje laikomi paukščiai, ir taip pat ėmėsi pagal Direktyvą 2005/94/EB būtinų priemonių, be kita ko, aplink tų protrūkių vietas nustatydamos apsaugos ir priežiūros zonas. Šios dvi valstybės narės kol kas nėra įtrauktos į Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2016/2122 priedą;

(7)

visais atvejais Komisija išnagrinėjo priemones, kurių Bulgarija, Čekija, Vokietija, Graikija, Prancūzija, Kroatija, Vengrija, Austrija, Lenkija, Rumunija, Slovakija ir Jungtinė Karalystė ėmėsi pagal Direktyvą 2005/94/EB, ir įsitikino, kad susijusių valstybių narių kompetentingų institucijų nustatytų apsaugos ir priežiūros zonų ribos yra pakankamai toli nuo visų ūkių, kuriuose patvirtintas labai patogeniško H5N8 potipio paukščių gripo protrūkis;

(8)

siekiant išvengti nereikalingų Sąjungos vidaus prekybos trikdymų ir trečiųjų šalių sudaromų nepagrįstų prekybos kliūčių, būtina bendradarbiaujant su Bulgarija, Vokietija, Prancūzija, Kroatija, Vengrija, Austrija, Lenkija, Rumunija, Slovakija ir Jungtine Karalyste skubiai Sąjungos lygmeniu apibrėžti šiose valstybėse narėse pagal Direktyvą 2005/94/EB nustatytas naujas apsaugos ir priežiūros zonas, kad būtų atsižvelgta į epidemiologinės padėties raidą. Todėl turėtų būti iš dalies pakeistas Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2016/2122 priede išvardytų šių valstybių narių teritorijų sąrašas;

(9)

be to, taip pat būtina bendradarbiaujant su Čekija ir Graikija skubiai Sąjungos lygmeniu apibrėžti šiose valstybėse narėse pagal Direktyvą 2005/94/EB nustatytas apsaugos ir priežiūros zonas. Todėl Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2016/2122 priedas turėtų būti taip pat iš dalies pakeistas tam, kad būtų įtrauktos Čekijos ir Graikijos teritorijų dalys, kurias jos pagal Direktyvą 2005/94/EB nustatė kaip apsaugos ir priežiūros zonas;

(10)

taigi, Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2016/2122 priedas turėtų būti iš dalies pakeistas, kad būtų atnaujintas Sąjungos lygmeniu nustatomas skirstymas į zonas ir įtraukti apsaugos ir priežiūros zonų pakeitimai bei jose taikytinų apribojimų trukmė;

(11)

todėl Įgyvendinimo sprendimas (ES) 2016/2122 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(12)

šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,