|
ISSN 1977-0723 |
||
|
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 329 |
|
|
||
|
Leidimas lietuvių kalba |
Teisės aktai |
59 metai |
|
|
|
Klaidų ištaisymas |
|
|
|
* |
||
|
|
* |
|
|
|
|
|
(1) Tekstas svarbus EEE |
|
LT |
Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį. Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė. |
II Ne teisėkūros procedūra priimami aktai
TARPTAUTINIAI SUSITARIMAI
|
2016 12 3 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 329/1 |
TARYBOS SPRENDIMAS (Euratomas) 2016/2116
2016 m. vasario 12 d.
kuriuo pritariama tam, kad Europos Komisija Europos atominės energijos bendrijos vardu sudarytų Susitarimą, kuriuo pratęsiamas Pagrindų susitarimo dėl tarptautinio bendradarbiavimo IV kartos branduolinės energijos sistemų mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos srityje galiojimas
EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdama į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 101 straipsnio antrą pastraipą,
atsižvelgdama į Europos Komisijos rekomendaciją,
kadangi:
|
(1) |
IV kartos tarptautinis forumas (angl. GIF, Generation IV International Forum) yra Jungtinių Amerikos Valstijų iniciatyva 2001 m. sukurtas mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos srities tarptautinio bendradarbiavimo pagrindas. GIF tikslas – bendromis pastangomis kurti naujų koncepcijų branduolinės energijos sistemas, siekiant ne tik užtikrinti patikimą energijos tiekimą, bet ir veiksmingai spręsti branduolinės saugos, atliekų mažinimo, branduolinio ginklo neplatinimo ir visuomenei aktualius klausimus; |
|
(2) |
2003 m. liepos 30 d., remdamasi 2002 m. lapkričio 4 d. Komisijos sprendimu, Bendrija pasirašė GIF chartiją (toliau – chartija)ir taip prisijungė prie GIF (chartija pirmą kartą šalių pasirašyta 2001 m.). 2011 m. birželio 29 d. Komisijos sprendimu pradinis 10 metų trukmės Bendrijos prisijungimo prie chartijos laikotarpis pratęstas neribotam laikui su sąlyga, kad Bendrija galės iš chartijos pasitraukti Sąjungos valstybių narių vienbalsiu pritarimu. Bet kuri GIF narė, įskaitant Bendriją, gali pasitraukti iš chartijos, raštu pranešusi apie tokį sprendimą prieš 90 dienų. Chartijoje nėra nuostatų dėl ją pasirašiusių šalių finansinių mainų ar specialių biudžeto asignavimų, todėl jai taikoma Euratomo sutarties 101 straipsnio trečia pastraipa; |
|
(3) |
kad įgyvendintų chartiją, ją pasirašiusiosios šalys sudarė Pagrindų susitarimą dėl tarptautinio bendradarbiavimo IV kartos branduolinės energijos sistemų mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos srityje (toliau – Pagrindų susitarimas), kuriuo nustatomos bendradarbiavimo sąlygos bei susitarimai dėl sistemų ir projektų; |
|
(4) |
pagal 2005 m. gruodžio 20 d. Tarybos sprendimą dėl Europos atominės energijos bendrijos prisijungimo prie Pagrindų susitarimo patvirtinimo ir 2006 m. sausio 12 d. Komisijos sprendimą, priimtus pagal Sutarties 101 straipsnio antrą pastraipą, prie Pagrindų susitarimo 2006 m. sausio 24 d. prisijungė Bendrija, kai tinkamai įgaliotas Komisijos narys pasirašė prisijungimo dokumentą, kuris po to 2006 m. vasario 10 d. buvo deponuotas Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai Paryžiuje. Jungtinis tyrimų centras paskirtas Bendrijos vykdymo atstovu pagal Pagrindų susitarimo III straipsnio 2 dalį; |
|
(5) |
2005 m. vasario 28 d. įsigaliojusio Pagrindų susitarimo galiojimo laikas buvo 10 metų, o 2015 m. vasario 26 d., keturioms šalims sutikus laikyti Susitarimą, kuriuo pratęsiamas Pagrindų susitarimo dėl tarptautinio bendradarbiavimo IV kartos branduolinės energijos sistemų mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos srityje galiojimas (toliau – Galiojimo pratęsimo susitarimas), įpareigojančiu, jo galiojimas pratęstas pagal Pagrindų susitarime numatytą specialią galiojimo pratęsimo procedūrą. Bendrija ir kitos susitarimą pasirašiusios šalys, negalėjusios laiku baigti savo vidaus patvirtinimo procedūrų, gali po to atnaujinti savo dalyvavimą susitarime jį pasirašydamos pagal Galiojimo pratęsimo susitarimo II straipsnio 3 dalį; |
|
(6) |
Bendrijos dalyvavimo Pagrindų susitarime atnaujinimui nedaro poveikio joks sprendimas dėl Bendrijos dalyvavimo įvairiose GIF sistemose ir susijusiuose projektų susitarimuose masto. Bendrija savarankiškai nustatys savo intelektinio ir finansinio dalyvavimo GIF veikloje pobūdį; |
|
(7) |
todėl turėtų būti pritarta tam, kad Komisija, pagal specialią galiojimo pratęsimo procedūrą pasirašiusi Galiojimo pratęsimo susitarimą, Bendrijos vardu atnaujintų Pagrindų susitarimą, |
PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:
1 straipsnis
Pritariama tam, kad Komisija Europos atominės energijos bendrijos vardu sudarytų Susitarimą, kuriuo pratęsiamas Pagrindų susitarimo dėl tarptautinio bendradarbiavimo IV kartos branduolinės energijos sistemų mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos srityje galiojimas.
Galiojimo pratęsimo susitarimo tekstas pridedamas prie šio sprendimo.
2 straipsnis
Šis sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Priimta Briuselyje 2016 m. vasario 12 d.
Tarybos vardu
Pirmininkas
J.R.V.A. DIJSSELBLOEM
|
2016 12 3 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 329/3 |
VERTIMAS
SUSITARIMAS,
kuriuo pratęsiamas Pagrindų susitarimo dėl tarptautinio bendradarbiavimo IV kartos branduolinės energijos sistemų mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos sriytje galiojimas
Kanados Vyriausybė, Europos atominės energijos bendrija, Kinijos Liaudies Respublika, Prancūzijos Respublikos Vyriausybė, Japonijos Vyriausybė, Korėjos Respublikos Vyriausybė, Rusijos Federacijos Vyriausybė, Pietų Afrikos Respublikos Vyriausybė, Šveicarijos Konfederacijos Vyriausybė ir Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybė, kiekviena pavieniui kaip Pagrindų susitarimo dėl tarptautinio bendradarbiavimo IV kartos branduolinės energijos sistemų mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos srityje, kuris sudarytas 2005 m. vasario 28 d. Vašingtone (toliau – Pagrindų susitarimas), Šalis (toliau kartu – Šalys):
ATSIŽVELGDAMOS į savo norą jau vykdomą sėkmingą ir abipusiai naudingą Pagrindų susitarimu grindžiamą bendradarbiavimą plėtoti ir toliau;
PAŽYMĖDAMOS, kad parengta atnaujinta IV kartos branduolinės energijos sistemų technologijų plano redakcija (2014 m. sausio mėn.);
PRISIMINDAMOS Pagrindų susitarimo XV straipsnį, kuriame teigiama, kad bet koks bendradarbiavimas, pradėtas pagal šį Pagrindų susitarimą, tačiau iki jo galiojimo pabaigos arba nutraukimo nepabaigtas, gali laikantis šio Pagrindų susitarimo nuostatų būti tęsiamas iki pabaigos, ir,
VADOVAUDAMOSI Pagrindų susitarimo XII straipsnio 3 dalimi,
Nusprendė:
I straipsnis
Pagrindų susitarimo galiojimo pratęsimas
Pagal Pagrindų susitarimo XII straipsnio 5 dalį Pagrindų susitarimo galiojimas pratęsiamas dešimties (10) metų laikotarpiui iki 2025 m. vasario 28 d.
II straipsnis
Pasirašymas ir įsigaliojimas
1. Toms Šalims, kurios išreiškė savo sutikimą laikyti Susitarimą įpareigojančiu, šis Susitarimas įsigalioja tą dieną, kurią trys Šalys išreiškia savo sutikimą laikyti Susitarimą įpareigojančiu.
2. Šalys išreiškia savo sutikimą laikyti Susitarimą įpareigojančiu pasirašydamos jį be priėmimo išlygos arba pasirašydamos jį su priėmimo išlyga ir deponuodamos priėmimo dokumentą depozitarui.
3. Šaliai, kuri išreiškia sutikimą laikyti Susitarimą įpareigojančiu po šio Susitarimo įsigaliojimo dienos, šis Susitarimas įsigalioja Susitarimo pasirašymo be priėmimo išlygos dieną arba jo priėmimo dokumento deponavimo depozitarui dieną.
4. Šalys ketina, laikydamosi Pagrindų susitarimo XV straipsnio, toliau pagal Pagrindų susitarimo nuostatas plėtoti pradėtą, bet iki 2015 m. vasario 28 d. nebaigtą bendradarbiavimą su tomis Šalimis, kurioms šis Susitarimas neįsigaliojo iki 2015 m. vasario 28 d.
III straipsnis
Depozitaras
Šio Susitarimo originalas deponuojamas Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos generaliniam sekretoriui.
TAI PATVIRTINDAMI, toliau nurodyti tinkamai įgalioti atstovai pasirašė šį Susitarimą.
PRIIMTA vienu egzemplioriumi anglų ir prancūzų kalbomis. Visi tekstai yra autentiški.
KANADOS VYRIAUSYBĖS VARDU:
Michelle d'AURAY
Canadian Ambassador and Permanent Representative to the OECD
Data: 2016 m. spalio 21 d.
EUROPOS ATOMINĖS ENERGIJOS BENDRIJOS VARDU:
Tibor NAVRACSICS
EU Commissioner
Data: 2016 m. lapkričio 16 d.
KINIJOS LIAUDIES RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS VARDU:
Jun ZHAI
Ambassador Extraordinary and Plenipotentiary of the People's Republic of China to France
Data: 2016 m. birželio 23 d.
PRANCŪZIJOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS VARDU:
Danie VERWAERDE
Administrateur général du Commissariat à l'énergie atomique et aux énergies alternatives
Data: 2015 m. vasario 26 d.
JAPONIJOS VYRIAUSYBĖS VARDU:
Kazuo KODAMA
Ambassador Extraordinary and Plenipotentiary Permanent Delegation of Japan to the OECD
Data: 2015 m. vasario 26 d.
KORĖJOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS VARDU:
Si-hyung LEE
Ambassador Extraordinary and Plenipotentiary to the Korean Permanent Delegation to the OECD
Data: 2015 m. vasario 26 d.
RUSIJOS FEDERACIJOS VYRIAUSYBĖS VARDU:
Sergey Vladilenovich KIRIENKO
Chief Executive Officer of the State Atomic Energy Corporation „Rosatom“
Data: 2015 m. birželio 29 d.
PIETŲ AFRIKOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS VARDU:
Tina JOEMAT-PETTERSSON
Minister of Energy of the Republic of South Africa
Data: 2015 m. rugsėjo 15 d.
ŠVEICARIJOS KONFEDERACIJOS VYRIAUSYBĖS VARDU:
Mauro DELL'AMBROGIO
Secrétaire d'Etat de la Confédération suisse à la formation, à la recherche et à l'innovation
Data: 2015 m. rugpjūčio 27 d.
JUNGTINIŲ AMERIKOS VALSTIJŲ VYRIAUSYBĖS VARDU:
Daniel JOHANNES
Ambassador and Permanent Representative to the OECD
Data: 2015 m. vasario 26 d.
|
2016 12 3 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 329/6 |
TARYBOS SPRENDIMAS (ES) 2016/2117
2016 m. rugsėjo 29 d.
dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Vietnamo Socialistinės Respublikos pagrindų susitarimo dėl visapusės partnerystės ir bendradarbiavimo sudarymo
EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 207 ir 209 straipsnius kartu su 218 straipsnio 6 dalies a punktu,
atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,
atsižvelgdama į Europos Parlamento pritarimą (1),
kadangi:
|
(1) |
pagal Tarybos sprendimą 2012/279/ES (2) Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Vietnamo Socialistinės Respublikos pagrindų susitarimas dėl visapusės partnerystės ir bendradarbiavimo (susitarimas) pasirašytas 2012 m. birželio 27 d. su sąlyga, kad jis bus sudarytas; |
|
(2) |
Susitarimas turėtų būti patvirtintas, |
PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:
1 straipsnis
Sąjungos vardu patvirtinamas Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Vietnamo Socialistinės Respublikos pagrindų susitarimas dėl visapusės partnerystės ir bendradarbiavimo.
Susitarimo tekstas pridedamas prie šio sprendimo.
2 straipsnis
Susitarimo 52 straipsnyje numatyto Jungtinio komiteto pirmininkas yra Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai.
Jungtiniame komitete, priklausomai nuo svarstomo klausimo, atstovaujama Sąjungai arba tam tikrais atvejais Sąjungai ir valstybėms narėms.
3 straipsnis
Tarybos pirmininkas paskiria asmenį, turintį teisę Sąjungos vardu pateikti Susitarimo 63 straipsnio 1 dalyje nurodytą pranešimą (3).
4 straipsnis
Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.
Priimta Briuselyje 2016 m. rugsėjo 29 d.
Tarybos vardu
Pirmininkas
P. ŽIGA
(1) 2015 m. gruodžio 17 d. pritarimas (dar nepaskelbtas Oficialiajame leidinyje).
(2) 2012 m. gegužės 14 d. Tarybos sprendimas Nr. 2012/279/ES dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Vietnamo Socialistinės Respublikos pagrindų susitarimo dėl visapusės partnerystės ir bendradarbiavimo pasirašymo Sąjungos vardu (OL L 137, 2012 5 26, p. 1).
(3) Susitarimo įsigaliojimo datą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbs Tarybos generalinis sekretoriatas.
|
2016 12 3 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 329/8 |
Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Vietnamo Socialistinės Respublikos
PAGRINDŲ SUSITARIMAS
dėl visapusės partnerystės ir bendradarbiavimo
EUROPOS SĄJUNGA,
toliau – Sąjunga,
ir
BELGIJOS KARALYSTĖ,
BULGARIJOS RESPUBLIKA,
ČEKIJOS RESPUBLIKA,
DANIJOS KARALYSTĖ,
VOKIETIJOS FEDERACINĖ RESPUBLIKA,
ESTIJOS RESPUBLIKA,
AIRIJA,
GRAIKIJOS RESPUBLIKA,
ISPANIJOS KARALYSTĖ,
PRANCŪZIJOS RESPUBLIKA,
ITALIJOS RESPUBLIKA,
KIPRO RESPUBLIKA,
LATVIJOS RESPUBLIKA,
LIETUVOS RESPUBLIKA,
LIUKSEMBURGO DIDŽIOJI HERCOGYSTĖ,
VENGRIJOS RESPUBLIKA,
MALTA,
NYDERLANDŲ KARALYSTĖ,
AUSTRIJOS RESPUBLIKA,
LENKIJOS RESPUBLIKA,
PORTUGALIJOS RESPUBLIKA,
RUMUNIJA,
SLOVĖNIJOS RESPUBLIKA,
SLOVAKIJOS RESPUBLIKA,
SUOMIJOS RESPUBLIKA,
ŠVEDIJOS KARALYSTĖ,
JUNGTINĖ DIDŽIOSIOS BRITANIJOS IR ŠIAURĖS AIRIJOS KARALYSTĖ,
Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo Susitariančiosios Šalys,
toliau – valstybės narės,
ir
VIETNAMO SOCIALISTINĖ RESPUBLIKA,
toliau – Vietnamas,
toliau kartu – Šalys,
ATSIŽVELGDAMOS į tradicinius Šalių draugystės ryšius ir glaudžius istorinius, politinius bei ekonominius jas vienijančius santykius,
KADANGI Šalys ypač daug dėmesio skiria visapusiškam tarpusavio santykių pobūdžiui, kaip matyti, be kita ko, iš 2005 m. Vietnamo parengto „Vietnamo ir Europos Sąjungos santykių iki 2010 m. pagrindinio plano ir gairių iki 2015 m.“ ir vykstančių Šalių diskusijų,
KADANGI Šalys mano, kad šis susitarimas yra platesnių ir nuoseklių jų tarpusavio santykių, grindžiamų susitarimais, kurių šalimis jos yra, dalis,
PATVIRTINDAMOS savo įsipareigojimą laikytis bendrųjų tarptautinės teisės principų ir Jungtinių Tautų Chartijos tikslų bei principų ir paisyti demokratijos principų bei žmogaus teisių,
PATVIRTINDAMOS pagarbą Vietnamo Socialistinės Respublikos nepriklausomybei, suverenumui, teritoriniam vientisumui ir nacionalinei vienybei,
PATVIRTINDAMOS savo įsipareigojimą laikytis gero valdymo principo ir kovoti su korupcija,
PATVIRTINDAMOS norą skatinti ekonominę ir socialinę savo gyventojų pažangą, atsižvelgiant į tvaraus vystymosi principą bei aplinkos apsaugos reikalavimus,
ATSIŽVELGDAMOS į tai, kad Tarptautiniam baudžiamajam teismui tenka svarbus vaidmuo plėtojant taiką ir tarptautinį teisingumą, kurio tikslas veiksmingai traukti atsakomybėn už sunkiausius nusikaltimus, keliančius susirūpinimą visai tarptautinei bendruomenei,
KADANGI Šalys sutinka, kad masinio naikinimo ginklų platinimas kelia didelę grėsmę tarptautiniam saugumui, ir nori šioje srityje stiprinti dialogą ir bendradarbiavimą. Visos tarptautinės bendruomenės įsipareigojimas kovoti su masinio naikinimo ginklų platinimu grindžiamas bendru sutarimu priimta Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos (JT ST) rezoliucija Nr. 1540,
PRIPAŽINDAMOS būtinybę laikantis Šalių tarptautinių įsipareigojimų siekti nusiginkluoti ir neplatinti ginklų,
IŠREIKŠDAMOS savo besąlygišką įsipareigojimą kovoti su visomis terorizmo formomis laikantis tarptautinės teisės nuostatų, įskaitant žmogaus teisių apsaugos ir humanitarinę teisę, ir pradėti veiksmingą tarptautinį bendradarbiavimą bei imtis priemonių nusikalstamumui šalinti, ir atkreipdamos dėmesį į atitinkamas JT ST rezoliucijas,
PRIPAŽINDAMOS 1980 m. kovo 7 d. Europos ekonominės bendrijos ir Filipinų, Indonezijos, Malaizijos, Singapūro bei Tailando (Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN) narių) bendradarbiavimo susitarimo, prie kurio 1999 m. prisijungė Vietnamas, ir 1995 m. liepos 17 d. Europos bendrijos ir Vietnamo Socialistinės Respublikos bendradarbiavimo susitarimo svarbą,
PRIPAŽINDAMOS dabartinių Šalių santykių stiprinimo svarbą, siekdamos išplėsti bendradarbiavimą ir bendru noru įtvirtinti, pagilinti ir įvairinti savo santykius abiem Šalims svarbiose srityse, laikantis suverenumo, lygybės, nediskriminavimo, gamtinės aplinkos apsaugos ir abipusės naudos principais,
PRIPAŽINDAMOS Vietnamo kaip besivystančios šalies statusą ir atsižvelgdamos į Šalių išsivystymo lygį,
PRIPAŽINDAMOS didelę vystomojo bendradarbiavimo reikšmę besivystančių šalių, visų pirma žemų pajamų ir žemesnių nei vidutinių pajamų besivystančių šalių, tvariam ekonomikos augimui, tvariam vystymuisi ir visapusiam tarptautiniu mastu sutartų vystymosi tikslų, įskaitant Jungtinių Tautų tūkstantmečio vystymosi tikslus, įgyvendinimui laiku,
PRIPAŽINDAMOS Vietnamo pažangą siekiant Tūkstantmečio vystymosi tikslų ir įgyvendinant jo socialinio ir ekonominio vystymosi strategiją bei jo, kaip žemų pajamų besivystančios šalies, dabartinį išsivystymo lygį,
KADANGI Šalys ypatingą svarbą teikia tarptautinę prekybą reglamentuojantiems principams ir taisyklėms, nustatytiems Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) steigimo susitarime, ir poreikiui juos taikyti skaidriai ir nediskriminuojant,
PRIPAŽINDAMOS didelę prekybos reikšmę vystymuisi ir prekybos lengvatų programų svarbą,
IŠREIKŠDAMOS besąlygišką įsipareigojimą skatinti visus tvaraus vystymosi aspektus, įskaitant aplinkos apsaugą ir veiksmingą bendradarbiavimą kovojant su klimato kaita, taip pat veiksmingą tarptautiniu mastu sutartų Šalių ratifikuotų darbo standartų propagavimą ir įgyvendinimą,
PABRĖŽDAMOS bendradarbiavimo migracijos srityje svarbą,
PATVIRTINDAMOS savo norą stiprinti šalių bendradarbiavimą, pagrįstą bendromis vertybėmis ir abipuse nauda ir visiškai atitinkantį vykdomą regioninę veiklą,
PAŽYMĖDAMOS, kad šio susitarimo nuostatos, patenkančios į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo Trečiosios dalies V antraštinės dalies taikymo sritį, yra privalomos Jungtinei Karalystei ir Airijai, kaip atskiroms Susitariančiosioms Šalims, arba kaip Europos Sąjungos daliai, kaip nurodyta prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėtame Protokole (Nr. 21) dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės. Tas pats galioja ir Danijai pagal prie tų Sutarčių pridėtą protokolą (Nr. 22) dėl Danijos pozicijos,
SUSITARĖ:
I ANTRAŠTINĖ DALIS
POBŪDIS IR TAIKYMO SRITIS
1 straipsnis
Bendrieji principai
1. Šalys patvirtina savo įsipareigojimą laikytis bendrųjų tarptautinės teisės principų, kaip apibrėžta Jungtinių Tautų Chartijos tiksluose ir principuose, dar kartą patvirtintuose JT Generalinės Asamblėjos deklaracijoje dėl tarptautinės teisės principų, susijusių su taikiais santykiais ir valstybių bendradarbiavimu vadovaujantis 1970 m. spalio 24 d. Jungtinių Tautų Chartija, ir kitose atitinkamose tarptautinėse sutartyse, kuriose, be kita ko, įtvirtinti teisinės valstybės ir pacta sunt servanda principai; taip pat paisyti demokratijos principų bei žmogaus teisių, nustatytų JT Generalinės Asamblėjos Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje ir kituose atitinkamuose tarptautiniuose žmogaus teisių dokumentuose, kurių susitariančiosiomis šalimis yra Šalys, kuriais grindžiama abiejų Šalių vidaus ir tarptautinė politika ir kurie yra esminis šio susitarimo elementas.
2. Šalys patvirtina savo įsipareigojimą toliau bendradarbiauti visapusiškai siekiant tarptautiniu mastu sutartų vystymosi tikslų, įskaitant Tūkstantmečio vystymosi tikslus, vykdydamos savo prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus. Ši nuostata yra esminis šio susitarimo elementas. Šalys taip pat patvirtina savo įsipareigojimus atitinkamai pagal 2005 m. Europos konsensusą dėl vystymosi, Paryžiaus deklaraciją dėl pagalbos veiksmingumo, kuri 2005 m. priimta Aukšto lygio forume pagalbos veiksmingumo klausimais, Akros veiksmų darbotvarkę, priimtą Trečiajame aukšto lygio forume pagalbos veiksmingumo klausimais, ir 2006 m. priimtą Hanojaus principinę deklaraciją dėl pagalbos veiksmingumo siekiant toliau gerinti vystymosi bendradarbiavimą, įskaitant pažangą atsiejant pagalbą ir kuriant geriau prognozuojamus pagalbos mechanizmus.
3. Šalys patvirtina įsipareigojimą skatinti visus tvaraus vystymosi aspektus, bendradarbiauti sprendžiant su klimato kaita ir globalizacija susijusias problemas ir prisidėti siekiant tarptautiniu mastu sutartų vystymosi tikslų, įskaitant Tūkstantmečio vystymosi tikslus.
4. Šalys susitaria, kad įgyvendindamos visus bendradarbiavimo aspektus pagal šį Susitarimą atsižvelgs į savo išsivystymo lygį, poreikius ir galimybes.
5. Šalys patvirtina, kad prekyba svarbi vystymuisi, o prekybos lengvatų programos padeda skatinti vystymąsi besivystančiose šalyse, taip pat ir Vietname.
6. Šalys susitaria, kad pagal šį susitarimą bendradarbiaus laikydamosi atitinkamų nacionalinių įstatymų, taisyklių ir kitų teisės aktų.
2 straipsnis
Bendradarbiavimo tikslai
Siekdamos stiprinti dvišalę partnerystę, Šalys įsipareigoja plėtoti išsamų dialogą ir skatinti tolesnį bendradarbiavimą visuose abiem Šalims svarbiuose sektoriuose. Jos visų pirma stengiasi:
|
a) |
pradėti dvišalį bendradarbiavimą visuose svarbiuose regioniniuose ir tarptautiniuose forumuose bei organizacijose; |
|
b) |
siekdamos abipusės naudos plėtoti prekybą ir investicijas tarp Šalių; |
|
c) |
pradėti bendradarbiauti visose abiem Šalims svarbiose prekybos ir investicijų srityse, siekdamos palengvinti tvarius prekybos ir investicijų srautus bei užkirsti kelią ir pašalinti prekybos ir investicijų kliūtis, kad tai atitiktų ir papildytų esamas ir būsimas regionines EB-ASEAN iniciatyvas; |
|
d) |
plėtodamos vystomąjį bendradarbiavimą siekti panaikinti skurdą, skatinti tvarų vystymąsi, kovoti su kylančiais sunkumais, kaip antai klimato kaita ir užkrečiamos ligos, plėtoti ekonomikos reformą ir integruotis į pasaulio ekonomiką; |
|
e) |
pradėti bendradarbiauti teisingumo ir saugumo srityse, įskaitant teisinės valstybės principą ir teisinį bendradarbiavimą, duomenų apsaugą, migraciją, kovą su organizuotu nusikalstamumu, pinigų plovimu ir nelegaliais narkotikais; |
|
f) |
skatinti bendradarbiavimą visose abiem Šalims svarbiose srityse, įskaitant žmogaus teises, ekonominę politiką, finansines paslaugas, mokesčius, pramonės politiką ir mažas bei vidutines įmones, informacines ir ryšių technologijas, mokslą ir technologijas, energetiką, transportą, miestų ir regionų planavimą ir vystymą, turizmą, švietimą ir mokymus, kultūrą, klimato kaitą, aplinką ir gamtos išteklius, žemės ūkį, miškininkystę, gyvulininkystę, žuvininkystę ir kaimo plėtrą, sveikatą, statistiką, darbo, užimtumo ir socialinius santykius, viešojo administravimo reformą, asociacijas ir nevyriausybines organizacijas (NVO), gaivalinių nelaimių prevenciją ir padarinių švelninimą, lyčių lygybę; |
|
g) |
plėsti abiejų Šalių dalyvavimą vykdomose ir skatinti dalyvavimą būsimose subregioninėse ir regioninėse bendradarbiavimo programose, kuriose gali dalyvauti kita Šalis; |
|
h) |
pradėti bendradarbiauti kovojant su masinio naikinimo ginklų platinimu ir jų tiekimo būdais, kitais būdais kovojant su nelegalia prekyba šaulių ir lengvaisiais ginklais, šalinant nuo karo likusius sprogmenis; |
|
i) |
pradėti bendradarbiavimą kovojant su terorizmu; |
|
j) |
įvairiomis priemonėmis, įskaitant kultūrinius mainus, informacinių technologijų naudojimą ir švietimą, didinti abiejų Šalių svarbą ir matomumą viena kitos regionuose; |
|
k) |
skatinti žmonių tarpusavio supratimą, be kita ko, seminaruose, konferencijose, jaunimo mainų programose ir kituose renginiuose bendradarbiaujant tokiems subjektams, kaip ekspertų grupės, akademinė bendruomenė, verslo atstovai ir žiniasklaida. |
3 straipsnis
Bendradarbiavimas regioninėse ir tarptautinėse organizacijose
1. Šalys įsipareigoja bendradarbiauti ir keistis nuomonėmis regioniniuose ir tarptautiniuose forumuose bei organizacijose, įskaitant Jungtines Tautas, jos agentūras ir organizacijas, ASEAN ir ES dialogą, ASEAN regioninį forumą (ARF) bei Azijos ir Europos susitikimą (ASEM) ir Pasaulio prekybos organizaciją (PPO).
2. Šalys taip pat susitaria šiose srityse skatinti ekspertų grupių, akademinės bendruomenės, NVO, verslo atstovų ir žiniasklaidos bendradarbiavimą seminaruose, organizuojant konferencijas ir vykdant kitą susijusią veiklą su sąlyga, kad bendradarbiaujama abipusiu sutarimu.
4 straipsnis
Dvišalis ir regioninis bendradarbiavimas
1. Vykstant dialogui ir bendradarbiavimui pagal šį susitarimą, skirdamos deramą dėmesį dvišalio bendradarbiavimo klausimams, abi Šalys susitaria kiekviename sektoriuje atitinkamą veiklą vykdyti dvišaliu ar regioniniu lygiu arba derindamos abiejų šių lygių veiklą. Pasirinkdamos tinkamą lygį, Šalys stengsis kiek įmanoma didinti poveikį visoms suinteresuotosioms šalims ir stiprinti jų dalyvavimą, kartu kuo geriausiai išnaudodamos turimus išteklius, atsižvelgdamos į politines ir institucines įgyvendinimo galimybes ir užtikrindamos nuoseklumą kitos veiklos, kurioje dalyvauja Sąjunga ir ASEAN partneriai, atžvilgiu. Prireikus bendradarbiavimas gali apimti paramą ASEAN integracijai ir bendruomenės kūrimui.
2. Prireikus Šalys gali nuspręsti teikti finansinę paramą bendradarbiavimui susitarime reglamentuojamose arba su juo susijusiose srityse, laikydamosi savo finansinių procedūrų ir atsižvelgdamos į savo išteklius. Tokiu bendradarbiavimu visų pirma būtų remiama Vietnamo socialinė ir ekonominė reforma, ir jis galėtų apimti pajėgumų kūrimo priemones, pavyzdžiui, mokymo programų rengimą, praktinius užsiėmimus ir seminarus, ekspertų mainus, tyrimus ir kitas priemones, Šalių sutartas pagal paramos vystymuisi teikėjų strategijas.
II ANTRAŠTINĖ DALIS
VYSTOMASIS BENDRADARBIAVIMAS
5 straipsnis
Bendrieji principai
1. Pagrindinis vystomojo bendradarbiavimo tikslas – pasiekti Tūkstantmečio vystymosi tikslus, taip pat panaikinti skurdą, siekti tvaraus vystymosi ir integracijos į pasaulio ekonomiką. Įgyvendinant vystomojo bendradarbiavimo tikslus atsižvelgiama į Vietnamo socialinio ir ekonominio vystymosi strategijas ir programas. Šalys pripažįsta, kad jų vystomajam bendradarbiavimui tenka esminis vaidmuo įveikiant Vietnamo vystymosi sunkumus.
2. Šalys susitaria skatinti bendradarbiavimą laikydamosi savo procedūrų ir atsižvelgdamos į savo išteklius.
6 straipsnis
Bendradarbiavimo tikslai
Šalių vystomojo bendradarbiavimo strategijomis, be kita ko, siekiama:
|
a) |
siekti tvaraus ekonomikos augimo; |
|
b) |
skatinti gyventojų ir socialinį vystymąsi; |
|
c) |
skatinti institucines reformas ir plėtrą; |
|
d) |
skatinti aplinkos tvarumą, atkūrimą ir geriausią patirtį bei gamtos išteklių išsaugojimą; |
|
e) |
užkirsti kelią klimato kaitos padariniams ir juos pašalinti; |
|
f) |
remti strategijas ir priemones, kuriomis siekiama palaipsniui integruotis į pasaulio ekonomiką ir prekybą. |
7 straipsnis
Bendradarbiavimo formos
1. Šalys susitaria, kad kiekviename bendradarbiavimo pagal šią antraštinę dalį sektoriuje veiklą vykdys dvišaliu ar regioniniu lygiu arba derindamos abiejų šių lygių veiklą, įskaitant trišalį bendradarbiavimą.
2. Šalių bendradarbiavimo formos gali apimti:
|
a) |
Šalių sutartų projektų ir programų rengimą ir jiems teikiamą techninę pagalbą; |
|
b) |
gebėjimų stiprinimą rengiant mokymus, praktinius užsiėmimus ir seminarus, organizuojant ekspertų mainus, tyrimus ir bendrus Šalių mokslinius tyrinėjimus; |
|
c) |
prireikus galimybę apsvarstyti kitas bendradarbiavimo formas; |
|
d) |
keitimąsi informacija apie geriausią patirtį pagalbos veiksmingumo klausimais. |
III ANTRAŠTINĖ DALIS
TAIKA IR SAUGUMAS
8 straipsnis
Kova su masinio naikinimo ginklų ir jų siuntimo į taikinį priemonių platinimu
1. Šalys mano, kad masinio naikinimo ginklų bei jų siuntimo į taikinį priemonių platinimas tiek valstybiniams, tiek nevalstybiniams subjektams kelia vieną iš rimčiausių pavojų tarptautiniam stabilumui ir saugumui, ir kartu patvirtina savo pagrįstas teises siekiant taikių tikslų tyrinėti, kurti, naudoti, pardavinėti ir perduoti biologines, chemines ir branduolines technologijas ir susijusias medžiagas laikantis sutarčių ir konvencijų, kurių šalimis jos yra, nuostatų. Todėl Šalys susitaria bendradarbiauti ir prisidėti kovojant su masinio naikinimo ginklų platinimu ir tiekimo būdais, besąlygiškai laikydamosi savo galiojančių įsipareigojimų, prisiimtų pagal tarptautines nusiginklavimo ir neplatinimo sutartis ir susitarimus bei kitus atitinkamus tarptautinius Šalių įsipareigojimus, ir juos įgyvendindamos nacionaliniu mastu. Šalys susitaria, kad ši nuostata yra esminis susitarimo elementas.
2. Be to, Šalys susitaria bendradarbiauti ir prisidėti kovojant su masinio naikinimo ginklų ir jų siuntimo į taikinį priemonių platinimu:
|
a) |
imdamosi priemonių pasirašyti ir ratifikuoti visas atitinkamas tarptautines sutartis ir susitarimus arba prireikus prie jų prisijungti ir besąlygiškai vykdyti savo įsipareigojimus; |
|
b) |
pagal kiekvienos Šalies galimybes, į kurias tinkamai atsižvelgiama, sukurdamos veiksmingą nacionalinės eksporto kontrolės sistemą, kuria būtų kontroliuojamas su masinio naikinimo ginklais susijusių prekių eksportas ir tranzitas, įskaitant masinio naikinimo ginklų dvejopo panaudojimo technologijų galutinės paskirties kontrolę, ir užtikrinamos veiksmingos sankcijos už eksporto kontrolės taisyklių pažeidimus pagal JT ST rezoliucijos 1540 nuostatas, ir kuri neribotų įprasto ir teisėto importo ir eksporto bei finansinių operacijų. Ji gali aprėpti pagalbos teikimą, įskaitant gebėjimų stiprinimą. |
3. Šalys susitaria palaikyti nuolatinį politinį dialogą, kuris papildys ir įtvirtins šias nuostatas.
9 straipsnis
Bendradarbiavimas kovojant su visais neteisėtos prekybos šaulių ir lengvaisiais ginklais aspektais
1. Šalys pripažįsta, kad visi neteisėtos šaulių ir lengvųjų ginklų gamybos, perdavimo ir paleidimo į apyvartą aspektai, įskaitant pernelyg didelių jų kiekių kaupimą, ir nekontroliuojamas jų platinimas ir toliau kelia didelę grėsmę taikai ir tarptautiniam saugumui, ir kartu patvirtinta savo pagrįstas teises savigynai ir saugumo poreikiams gaminti, importuoti ir laikyti šaulių ir lengvuosius ginklus. Šiuo klausimu Šalys primena atitinkamas JT Generalinės Asamblėjos rezoliucijų 64/50 ir 64/51 nuostatas.
2. Šalys susitaria laikytis ir besąlygiškai įgyvendinti savo atitinkamus įsipareigojimus spręsti visus neteisėtos prekybos šaulių ir lengvaisiais ginklais problemos aspektus pagal galiojančius tarptautinius susitarimus, kurių susitariančiosiomis šalimis jos yra, ir JT Saugumo Tarybos rezoliucijas, taip pat įsipareigojimus pagal kitus atitinkamus šios srities tarptautinius dokumentus, pavyzdžiui, JT neteisėtos prekybos šaulių ir lengvaisiais ginklais visų aspektų prevencijos, kovos su ja ir jos panaikinimo veiksmų programą.
3. Šalys įsipareigoja prireikus pradėti politinį dialogą, siekdamos keistis nuomonėmis ir informacija ir vienodai vertinti neteisėtos prekybos šaulių ir lengvaisiais ginklais klausimus bei problemas, taip pat stiprinti Šalių gebėjimus vykdyti tokios prekybos prevenciją, kovoti su ja ir ją panaikinti.
10 straipsnis
Bendradarbiavimas kovos su terorizmu srityje
Šalys dar kartą patvirtina, kad kovojant su terorizmu svarbu besąlygiškai laikytis teisės, įskaitant JT Chartiją, žmogaus teisių apsaugos teisę, pabėgėlių teisę ir tarptautinę humanitarinę teisę. Šiais pagrindais ir, vadovaudamosi JT Generalinės Asamblėjos rezoliucijoje 60/288 išdėstyta JT pasauline kovos su terorizmu strategija bei 2003 m. sausio 28 d. Bendrojoje ES ir ASEAN deklaracijoje dėl bendradarbiavimo kovojant su terorizmu, Šalys susitaria stiprinti bendradarbiavimą siekdamos užkirsti kelią terorizmui ir neleisti jo vykdyti.
Šalys tai daro visų pirma:
|
a) |
visapusiškai įgyvendindamos JT ST rezoliuciją 1373 bei kitas atitinkamas JT rezoliucijas ir imdamosi veiksmų tarptautinėms konvencijoms ir kovos su terorizmu bei jo prevencijos dokumentams ratifikuoti ir visapusiškai įgyvendinti; |
|
b) |
jungtiniame komitete pradėdamos reguliarias konsultacijas dėl bendradarbiavimo kovos su terorizmu ir jo prevencijos klausimais; |
|
c) |
keisdamosi informacija apie teroristų grupuotes ir jų rėmimo tinklus pagal tarptautinės ir nacionalinės teisės nuostatas ir – jei įgyvendinamos Šalių programos ir priemonės – remdamos kovos su terorizmu ir jo prevencijos gebėjimų stiprinimą; |
|
d) |
keisdamosi nuomonėmis apie kovos su terorizmu ir kurstymu vykdyti teroristinius aktus priemones ir metodus, įskaitant techninių sričių ir mokymo priemones bei metodus, ir dalydamosi terorizmo prevencijos patirtimi; |
|
e) |
bendradarbiaudamos taip, kad būtų sustiprintas tarptautinis sutarimas dėl kovos su terorizmu ir jo norminių pagrindų, ir siekdamos kuo greičiau susitarti dėl Susitarimo dėl Bendrosios tarptautinio terorizmo konvencijos, kuria būtų papildyti galiojantys JT kovos su terorizmu dokumentai; |
|
f) |
skatindamos JT valstybes nares bendradarbiauti, kad būtų veiksmingai įgyvendinta JT pasaulinė kovos su terorizmu strategija; |
|
g) |
keisdamosi geriausia praktika žmogaus teisių apsaugos srityje, kuri būtų pasitelkiama kovojant su terorizmu. |
11 straipsnis
Teisinis bendradarbiavimas
1. Šalys susitaria bendradarbiauti teisės klausimais, visais lygiais stiprinant teisinę valstybę ir institucijas teisingumo įgyvendinimo ir teisėsaugos srityse.
2. Šalys susitaria bendradarbiauti gerinant teisėsaugos galimybes tokiose srityse kaip civilinė teisė, civilinio proceso teisė, baudžiamoji teisė ir baudžiamojo proceso teisė, ir keistis informacija apie teisės sistemas ir teisės aktus.
3. Be to, Šalys įsipareigoja bendradarbiauti tarptautinio baudžiamojo teisingumo srityje. Šalys mano, kad už tarptautinei bendruomenei susirūpinimą keliančius sunkiausius nusikaltimus būtina bausti, o tikslingomis tinkamo lygio priemonėmis turi būti užtikrinta, kad už juos bus veiksmingai traukiama atsakomybėn.
4. Šalys mano, kad Tarptautinis baudžiamasis teismas yra pažangi ir nepriklausoma institucija, veikianti tarptautinės taikos ir teisingumo labui. Šalys susitaria bendradarbiauti siekdamos stiprinti tarptautinei bendruomenei susirūpinimą keliančių sunkiausių nusikaltimų prevencijos ir baudimo už juos teisinius pagrindus ir apsvarstyti galimybę prisijungti prie Romos statuto. Šalys susitaria, kad šiuo klausimu būtų naudingas tarpusavio dialogas ir bendradarbiavimas.
IV ANTRAŠTINĖ DALIS
BENDRADARBIAVIMAS PREKYBOS IR INVESTICIJŲ KLAUSIMAIS
12 straipsnis
Bendrieji principai
1. Šalys užmezga dialogą dvišalės ir daugiašalės prekybos ir su prekyba susijusiais klausimais, kad sustiprintų dvišalius prekybos santykius ir padėtų plėtoti daugiašalės prekybos sistemą.
2. Šalys įsipareigoja savo abipusei naudai kuo labiau skatinti prekybinių mainų plėtojimą ir įvairovę. Jos įsipareigoja suteikti geresnes ir geriau prognozuojamas patekimo į rinką sąlygas, šalindamos prekybos kliūtis, pirmiausia laiku panaikindamos netarifines kliūtis bei prekybos apribojimus ir imdamosi priemonių skaidrumui didinti, atsižvelgdamos į šioje srityje tarptautinių organizacijų, kurių narėmis yra abi Šalys, atliktą darbą.
3. Pripažindamos, kad prekyba būtina vystymuisi ir kad prekybos lengvatų programos, įskaitant Bendrąją lengvatų sistemą (BLS), ir PPO apibrėžtas specialus bei diferencijuotas režimas yra naudingi besivystančioms šalims, Šalys deda pastangas, kad pagerintų savo konsultacijas dėl veiksmingo šių aspektų įgyvendinimo.
4. Įgyvendindamos šios antraštinės dalies nuostatas Šalys atsižvelgia į savo išsivystymo lygį.
5. Šalys praneša viena kitai apie prekybos politikos ir su prekyba susijusios politikos, pavyzdžiui, žemės ūkio, maisto saugos, vartotojų apsaugos ir aplinkos politikos, raidą.
6. Šalys skatina dialogą ir bendradarbiavimą, siekdamos plėtoti tarpusavio santykius prekybos ir investicijų srityse, įskaitant prekybos problemų sprendimą, techninės pagalbos teikimą ir gebėjimų stiprinimo programas, prekybos klausimams, be kita ko, šioje antraštinėje dalyje nurodytose srityse aptarti.
7. Siekdamos išnaudoti savo potencialą ir pasinaudoti tarpusavio ekonominiu papildomumu, Šalys stengiasi įvertinti savo galimybes bei sprendimų variantus ir ieškoti naujų, kad sustiprintų savo santykius prekybos ir investicijų srityje, o prireikus derėtis dėl laisvosios prekybos ir kitų abiem Šalims svarbių susitarimų.
13 straipsnis
Prekybos vystymasis
1. Šalys įsipareigoja vystyti, įvairinti ir plėsti tarpusavio prekybą ir gerinti savo gaminių konkurencingumą vietos, regionų ir tarptautinėse rinkose. Šalių bendradarbiavimu šiuo tikslu siekiama visų pirma stiprinti gebėjimus tokiose srityse kaip vystymosi strategijos, prekybos galimybių optimizavimas, įskaitant BLS lengvatas, konkurencingumas, įmonių skatinimas keistis technologijomis, politikos, įstatymų ir kitų teisės aktų skaidrumas, rinkos informacija, institucijų raida ir regionų bendradarbiavimas.
2. Šalys visapusiškai naudojasi pagalba prekybai ir kitomis papildomomis pagalbos programomis, kuriomis siekiama plėtoti tarpusavio prekybą ir investicijas.
14 straipsnis
Sanitarijos, fitosanitarijos ir gyvūnų gerovės klausimai
1. Šalys dar kartą patvirtina savo teises ir įsipareigojimus pagal PPO susitarimą dėl sanitarinių ir fitosanitarinių priemonių (SFS).
2. Šalys stiprina bendradarbiavimą ir keičiasi informacija apie tarpusavio prekybai reikšmingus SFS teisės aktus, sertifikavimą, kontrolę bei priežiūros procedūras, įgyvendindamos PPO susitarimą dėl sanitarinių ir fitosanitarinių priemonių, Tarptautinę augalų apsaugos konvenciją, vykdydamos Tarptautinio epizootijų biuro veiklą ir CODEX Alimentarius.
3. Be to, Šalys susitaria bendradarbiauti sanitarinių ir fitosanitarinių priemonių klausimais ir skatinti šios srities bendradarbiavimą stiprindamos gebėjimus ir teikdamos techninę pagalbą, kuri turi būti pritaikyta kiekvienos Šalies poreikiams ir skirta padėti atitikti kitos Šalies teisinius reikalavimus, įskaitant maisto saugą, augalų ir gyvūnų sveikatą ir tarptautinių standartų taikymą.
4. Šalys susitaria prireikus bendradarbiauti gyvūnų gerovės klausimais, įskaitant techninės pagalbos teikimą ir gebėjimų stiprinimą gyvūnų gerovės standartams kurti.
5. Šalys paskiria kontaktinius centrus, per kuriuos perduodama informacija šiame straipsnyje nurodytais klausimais.
15 straipsnis
Techninės prekybos kliūtys
1. Šalys skatina taikyti tarptautinius standartus, taip pat bendradarbiauja ir keičiasi informacija apie standartus, techninius reglamentus ir atitikties vertinimo procedūras, ypač pagal PPO susitarimą dėl techninių prekybos kliūčių (TPK).
2. Šalys siekia keistis informacija nuo ankstyvos naujų TPK srities teisės aktų rengimo stadijos. Šiuo tikslu Šalys skatina imtis visų priemonių, kuriomis siekiama pašalinti skirtumus atitikties vertinimo ir standartų kūrimo srityje ir gerinti Šalių atitinkamų šios srities sistemų konvergenciją ir suderinamumą. Šalys susitaria keistis nuomonėmis ir tirti galimybes taikyti trečiųjų asmenų atliekamą sertifikavimą siekdamos palengvinti tarpusavio prekybos srautus.
3. Techninių prekybos kliūčių klausimais bendradarbiaujama, be kita ko, tinkama forma palaikant dialogą, vykdant bendrus projektus, techninės pagalbos ir gebėjimų stiprinimo programas. Prireikus Šalys paskiria kontaktinius centrus, per kuriuos perduodama informacija šiame straipsnyje nurodytais klausimais.
16 straipsnis
Bendradarbiavimas muitų ir prekybos lengvinimo klausimais
1. Šalys:
|
a) |
dalijasi importo, eksporto ir kitų muitinės procedūrų supaprastinimo patirtimi ir geriausia praktika ir tiria jų supaprastinimo galimybes; |
|
b) |
užtikrina muitų ir prekybos lengvinimo nuostatų skaidrumą; |
|
c) |
plėtoja bendradarbiavimą muitų ir veiksmingų abipusės administracinės pagalbos mechanizmų klausimais; |
|
d) |
siekia bendro sutarimo ir bendrų veiksmų įgyvendindamos atitinkamas tarptautines iniciatyvas, be kita ko prekybai palengvinti. |
2. Ypatingą dėmesį Šalys skiria, be kita ko:
|
a) |
tarptautinės prekybos patikimumo ir saugumo užtikrinimui; |
|
b) |
veiksmingesnio muitinės vykdomo intelektinės nuosavybės teisių įgyvendinimo užtikrinimui; |
|
c) |
darnaus požiūrio į prekybos lengvinimą ir kovą su sukčiavimu bei pažeidimais užtikrinimui. |
3. Neatmesdamos galimybės bendradarbiauti kitais šiame susitarime numatytais būdais, Šalys patvirtina, kad yra suinteresuotos ateityje apsvarstyti galimybę sudaryti protokolus dėl bendradarbiavimo muitų srityje ir dėl abipusės administracinės pagalbos, laikydamosi šiame susitarime nustatytos institucinės struktūros.
4. Šalys siekia sutelkti techninės pagalbos išteklius, kuriais būtų remiamas bendradarbiavimas muitų srityje ir įgyvendinamos prekybos lengvinimo pagal šį susitarimą nuostatos.
17 straipsnis
Investicijos
Šalys skatina didesnius investicijų srautus plėtodamos investicijoms palankią ir stabilią aplinką, palaikydamos nuolatinį dialogą, kuriuo siekiama pagerinti supratimą ir bendradarbiavimą investicijų klausimais, nagrinėti administracinius mechanizmus, kuriais palengvinami investicijų srautai, ir skatinti stabilias, skaidrias, atviras taisykles ir vienodas sąlygas Šalių investuotojams.
18 straipsnis
Konkurencijos politika
1. Šalys išlaiko savo konkurencijos įstatymus bei kitus teisės aktus ir konkurencijos tarnybas. Šiuos įstatymus jos taiko veiksmingai, nediskriminuodamos ir skaidriai, siekdamos savo teritorijoje skatinti teisinį tikrumą.
2. Šiuo tikslu Šalys imasi gebėjimų stiprinimo ir kitų bendradarbiavimo veiksmų, skirtų konkurencijos įstatymų ir kitų teisės aktų rengimui ir įgyvendinimui, atsižvelgdamos į tai, kiek lėšų gali būti skirta pagal Šalių bendradarbiavimo priemones ir programas.
19 straipsnis
Paslaugos
Šalys veda nuolatinį dialogą, kuriuo visų pirma siekiama keistis informacija apie atitinkamus nacionalinės teisės aktus geriausiai patirčiai nustatyti, skatinti patekimą į viena kitos rinkas, įskaitant elektroninė prekybą, taip pat skatinti naudotis kapitalo ištekliais bei technologijomis ir skatinti prekybą paslaugomis tarp regionų ir trečiųjų šalių rinkose.
20 straipsnis
Intelektinės nuosavybės teisių apsauga
1. Šalys dar kartą patvirtina, kad labai didelę reikšmę teikia intelektinės nuosavybės teisių (INT) apsaugai ir besąlygiškam tarptautinių intelektinės nuosavybės teisių apsaugos įsipareigojimų įgyvendinimui, siekdamos užtikrinti tinkamą ir veiksmingą tokių teisių apsaugą vadovaudamosi atitinkamais tarptautiniais standartais ir (arba) susitarimais, kaip antai Sutartis dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba (TRIPS) ir Tarptautinė konvencija dėl naujų augalų veislių apsaugos (UPOV), įskaitant veiksmingus įgyvendinimo būdus.
2. Šalys susitaria tvirčiau bendradarbiauti intelektinės nuosavybės apsaugos ir įgyvendinimo srityje, įskaitant tinkamas apsaugos ir kitos Šalies geografinių nuorodų registravimo savo teritorijoje palengvinimo priemones atsižvelgdamos į tarptautines šios srities taisykles, praktiką bei raidą ir savo galimybes.
3. Bendradarbiavimas vyksta Šalių sutarta forma, įskaitant keitimąsi informacija ir patirtimi tokiais klausimais, kaip intelektinės nuosavybės teisių įgyvendinimo praktika, skatinimas, sklaida, supaprastinimas, valdymas, derinimas, apsauga, vykdymas ir veiksmingas taikymas, tokių teisių pažeidimų prevencija, bei kova su falsifikavimu ir piratavimu, įskaitant, tokių teisių kontrolei bei apsaugai skirtų organizacijų steigimą ir stiprinimą.
21 straipsnis
Aktyvesnis ūkio subjektų dalyvavimas
1. Šalys remia ir sudaro palankias sąlygas Pramonės ir prekybos rūmų veiklai, taip pat Šalių profesinių asociacijų tarpusavio bendradarbiavimui, siekdamos skatinti prekybą ir investicijas abiem Šalims svarbiose srityse.
2. Šalys skatina atitinkamų savo reguliavimo institucijų ir privataus sektoriaus subjektų dialogą, per kurį būtų galima aptarti naujausius prekybos ir investicijų aplinkos pokyčius, ištirti privataus sektoriaus vystymosi poreikius ir keistis nuomonėmis apie politikos pagrindus įmonių konkurencingumui stiprinti.
22 straipsnis
Konsultacijos
Siekdamos užtikrinti dvišalių prekybos santykių patikimumą ir prognozuojamumą, Šalys susitaria, gavusios kitos Šalies prašymą nedelsdamos ir kuo skubiau viena kitai suteikti informacijos apie visus neatitikimus, galinčius atsirasti prekyboje arba kitais su prekyba susijusiais klausimais pagal šią antraštinę dalį.
V ANTRAŠTINĖ DALIS
BENDRADARBIAVIMAS TEISINGUMO SRITYJE
23 straipsnis
Kova su organizuotu nusikalstamumu
Šalys susitaria bendradarbiauti kovodamos su organizuotu, ekonominiu bei finansiniu nusikalstamumu ir korupcija. Tokiu bendradarbiavimu visų pirma siekiama įgyvendinti ir skatinti taikyti atitinkamus tarptautinius standartus ir dokumentus, kaip antai JT konvencija prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą bei jos papildomi protokolai ir JT konvencija prieš korupciją.
24 straipsnis
Bendradarbiavimas kovojant su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu
1. Šalys sutaria dėl poreikio dirbti ir bendradarbiauti siekiant užkirsti kelią rizikai, kad bus piktnaudžiaujama jų finansų sistemomis ir jos naudojamos pinigams, gautiems iš bet kokios sunkios nusikalstamos veiklos, plauti, pagal Finansinių veiksmų darbo grupės (FATF) rekomendacijas.
2. Abi Šalys susitaria skatinti organizuoti mokymus ir teikti techninę pagalbą, kuria siekiama padėti rengti ir įgyvendinti teisės aktus, taip pat užtikrinti veiksmingą kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu mechanizmų veikimą. Bendradarbiaujant visų pirma sudaromos sąlygos Šalių kompetentingoms institucijoms pagal atitinkamus teisės aktus keistis susijusia informacija laikantis tinkamų kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu standartų, kurie būtų lygiaverčiai Šalių ir šioje srityje veikiančių tarptautinių institucijų, pavyzdžiui, Finansinių veiksmų darbo grupės (FATF), taikomiems standartams.
25 straipsnis
Bendradarbiavimas kovojant su neteisėtais narkotikais
1. Šalys bendradarbiauja, siekdamos užtikrinti visapusį ir darnų požiūrį, pagrįstą veiksmingu kompetentingų institucijų, įskaitant teisėsaugos, muitinės, sveikatos, teisingumo ir vidaus reikalų bei kituose svarbiuose sektoriuose veikiančias institucijas, veiksmų koordinavimu, siekdamos sumažinti neteisėtų narkotikų pasiūlą (taip pat neteisėtą aguonų auginimą opiumui gaminti ir sintetinių narkotikų gamybą), nelegalią prekybą ir paklausą, taip pat poveikį narkotikų vartotojams bei visai visuomenei ir užtikrinti veiksmingesnę prekursorių kontrolę.
2. Šalys susitaria dėl bendradarbiavimo priemonių šiems tikslams pasiekti. Veiksmai grindžiami bendrai sutartais principais, atitinkančiais reikšmingas tarptautines konvencijas, kurių šalimis jos yra: Politinę deklaraciją, Deklaraciją dėl narkotikų paklausos mažinimo gairių ir Tarptautinio bendradarbiavimo siekiant išspręsti pasaulio narkotikų problemą stiprinimo priemones, priimtas 1998 m. birželio mėn. 20-ojoje JT Generalinės Asamblėjos specialiojoje sesijoje narkotikų klausimais, taip pat 2009 m. kovo mėn. 52-ojoje JT Narkotinių medžiagų komisijos sesijoje priimtą politinę deklaraciją ir veiksmų planą.
3. Šalių bendradarbiavimas apima techninę ir administracinę pagalbą, visų pirma šiose srityse: nacionalinės teisės aktų ir nacionalinės politikos rengimas, nacionalinių institucijų ir informacijos bei stebėjimo centrų steigimas, darbuotojų mokymas, moksliniai narkotikų tyrimai; pastangos mažinti narkotikų paklausą ir jų daromą žalą; ir teisminis ir policijos bendradarbiavimas; ir veiksminga prekursorių kontrolė dėl sąsajos su neteisėta narkotinių ir psichotropinių medžiagų gamyba. Šalys gali susitarti įtraukti kitas sritis.
26 straipsnis
Asmens duomenų apsauga
1. Prireikus Šalys susitaria bendradarbiauti siekdamos asmens duomenų apsaugos lygį pakelti iki aukščiausių tarptautinių standartų, įtvirtintų Šalims galiojančiuose tarptautiniuose dokumentuose.
2. Bendradarbiavimas asmens duomenų apsaugos srityje gali, be kita ko, apimti techninę pagalbą, teikiamą keičiantis informacija ir žiniomis.
VI ANTRAŠTINĖ DALIS
SOCIALINIS IR EKONOMINIS VYSTYMASIS IR KITOS BENDRADARBIAVIMO SRITYS
27 straipsnis
Bendradarbiavimas migracijos srityje
1. Šalys dar kartą patvirtina bendrų pastangų valdyti migracijos srautus tarp jų teritorijų svarbą. Siekdamos stiprinti bendradarbiavimą šalys pradeda išsamų dialogą visais su migracija susijusiais klausimais. Migracijos klausimai įtraukiami į migrantų kilmės, tranzito ir paskirties šalių ekonominio ir socialinio vystymosi nacionalines strategijas.
2. Šalių bendradarbiavimas grindžiamas specialių poreikių vertinimu, kuris atliekamas Šalims konsultuojantis tarpusavyje, ir įgyvendinamas vadovaujantis atitinkamais galiojančiais Sąjungos ir nacionalinės teisės aktais. Bendradarbiaujant didžiausias dėmesys skiriamas, be kita ko:
|
a) |
pagrindinių migracijos priežasčių tyrimui; |
|
b) |
dalyvavimui išsamiame dialoge teisėtos migracijos klausimais, kuriuo siekiama bendrai sutarus sukurti teisėtos migracijos galimybių skatinimo mechanizmus; |
|
c) |
keitimuisi patirtimi ir praktika, susijusia su 1951 m. liepos 28 d. pasirašytos Konvencijos dėl pabėgėlių statuso ir jos 1967 m. sausio 31 d. pasirašyto protokolo, visų pirma negrąžinimo ir savanoriškos repatriacijos principų, laikymusi ir įgyvendinimu; |
|
d) |
leidimo įvažiuoti į šalį taisyklėms, į šalį įleistų asmenų teisėms ir statusui, vienodam požiūriui į teisėtai šalyje gyvenančius užsieniečius, jų integracijai, švietimui ir mokymui, taip pat kovos su rasizmu ir ksenofobija priemonėms; |
|
e) |
veiksmingos nelegalios imigracijos, neteisėto migrantų gabenimo ir prekybos žmonėmis prevencijos politikos sukūrimui, įskaitant kovos su neteisėtu žmonių gabenimu užsiimančių asmenų ir prekiautojų žmonėmis tinklus ir tokios prekybos aukų apsaugos būdus; |
|
f) |
neteisėtai šalies teritorijoje gyvenančių asmenų grąžinimui humaniškomis ir oriomis sąlygomis, įskaitant savanoriško jų grįžimo skatinimą, ir tokių asmenų readmisijai pagal 3 dalį; |
|
g) |
abiem Šalims svarbiems vizų ir kelionės dokumentų saugumo klausimams; |
|
h) |
abiem Šalims svarbiems sienų kontrolės klausimams; |
|
i) |
techninių ir žmogiškųjų gebėjimų stiprinimui. |
3. Siekdamos bendradarbiauti neteisėtos imigracijos prevencijos ir kontrolės srityje ir neatmesdamos poreikio apsaugoti prekybos žmonėmis aukas, Šalys taip pat susitaria, kad:
|
a) |
jei kompetentingos Vietnamo valdžios institucijos pagal nacionalinės teisės aktus arba atitinkamus galiojančius susitarimus nustatė, kad grąžintinas asmuo turi Vietnamo pilietybę, valstybės narės, kurios teritorijoje nelegaliai apsistoję Vietnamo piliečiai, kompetentingų valdžios institucijų prašymu Vietnamas nedelsdamas juos priima atgal; |
|
b) |
jei kompetentingos konkrečios valstybės narės valdžios institucijos pagal nacionalinės teisės aktus arba atitinkamus galiojančius susitarimus nustatė grąžintino asmens pilietybę, Vietnamo, kurio teritorijoje nelegaliai apsistoję valstybių narių piliečiai, kompetentingų valdžios institucijų prašymu kiekviena valstybė narė savo piliečius nedelsdama priima atgal. |
Šiais tikslais Šalys savo piliečiams suteikia atitinkamus asmens dokumentus. Jei grąžintinas asmuo neturi jokio dokumento ar kitų pilietybės įrodymų, konkrečios valstybės narės arba Vietnamo kompetentingos valdžios institucijos Vietnamo arba konkrečios valstybės narės prašymu tą asmenį apklausia, kad nustatytų jo pilietybę.
4. Vadovaudamosi savo teisės aktais ir procedūromis, Šalys tvirčiau bendradarbiaus readmisijos klausimais, siekdamos kitos Šalies prašymu ir abipusiu sutarimu vesti derybas dėl ES ir Vietnamo piliečių readmisijos susitarimo.
28 straipsnis
Švietimas ir mokymas
1. Šalys susitaria skatinti bendradarbiavimą švietimo ir mokymo srityje deramai atsižvelgdamos į savo įvairovę, kad būtų pasiektas geresnis tarpusavio supratimas ir susitaria didinti informuotumą apie švietimo galimybes ES ir Vietname.
2. Be to, Šalys ypatingą dėmesį skiria priemonėms, skirtoms užmegzti atitinkamų jų aukštojo mokslo ir specializuotų įstaigų ryšius ir skatinti informacijos, praktinės patirties, studentų, ekspertų ir techninių išteklių mainus, pasinaudojant Pietryčių Azijai skirtų Sąjungos programų siūlomomis švietimo ir mokymo galimybėmis bei abiejų Šalių šioje srityje įgyta patirtimi.
3. Be to, abi Šalys susitaria skatinti atitinkamų aukštojo mokslo programų, pavyzdžiui, Erasmus Mundus programos, ir konferencijų vertėjų rengimo programų įgyvendinimą ir remti ES ir Vietnamo švietimo įstaigų bendradarbiavimą įgyvendinant bendras studijų ir mokslinių tyrimų programas, siekdamos skatinti akademinį bendradarbiavimą ir mobilumą.
4. Šalys taip pat susitaria užmegzti dialogą joms svarbiais klausimais, susijusiais su aukštojo mokslo ir techninio bei profesinio mokymo sistemų modernizavimu, kuris galėtų apimti visų pirma techninės pagalbos priemones, kuriomis, be kita ko, siekiama gerinti kvalifikacijos suteikimo pagrindus ir kokybės užtikrinimą.
29 straipsnis
Sveikata
1. Šalys susitaria bendradarbiauti sveikatos sektoriuje, siekdamos gerinti sveikatingumo sąlygas ir socialinę gerovę, visų pirma stiprindamos sveikatos sistemą, įskaitant sveikatos priežiūrą ir sveikatos draudimą.
2. Bendradarbiaujama daugiausia šiose srityse:
|
a) |
programos, kuriomis siekiama stiprinti sveikatos sektorių, įskaitant sveikatos sistemos, sveikatos paslaugų bei sveikatingumo sąlygų gerinimą ir socialinės gerovės didinimą; |
|
b) |
bendros epidemiologijos priemonės, įskaitant bendradarbiavimą išankstinės epidemijų, pavyzdžiui, paukščių ir pandeminio gripo ir kitų pagrindinių užkrečiamų ligų, prevencijos ir kontrolės srityje; |
|
c) |
tarptautiniai sveikatos susitarimai, visų pirma Tabako kontrolės pagrindų konvencija ir Tarptautinės sveikatos taisyklės; |
|
d) |
maisto saugos standartai, įskaitant maisto produktų importo pagal 14 straipsnį automatinės kontrolės tinklą; |
|
e) |
Šalių susitarimu keitimasis informacija ir patirtimi vaistų ir medicinos įrangos politikos ir reglamentavimo klausimais; |
|
f) |
neužkrečiamų ligų prevencija ir kontrolė keičiantis informacija ir geriausia patirtimi, skatinant sveiką gyvenseną, sprendžiant su svarbiausiais sveikatos veiksniais susijusius klausimus ir šias ligas stebint bei gydant. |
3. Šalys suvokia tolesnio sveikatos sektoriaus modernizavimo svarbą ir susitaria sveikatos sektoriuje stiprinti gebėjimus ir techninę pagalbą.
30 straipsnis
Aplinka ir gamtos ištekliai
1. Šalys sutaria, kad reikia tvariai saugoti bei valdyti gamtos išteklius ir biologinę įvairovę, kurie yra dabartinės ir būsimų kartų vystymosi pagrindas.
2. Šalys sutaria, kad bendradarbiavimas šioje srityje skatina saugoti ir gerinti aplinką, siekiant tvaraus vystymosi. Pagal šį susitarimą imdamosi bet kokių priemonių Šalys atsižvelgia į Pasaulio viršūnių susitikimo tvaraus vystymosi klausimais išvadas.
3. Šalys susitaria bendradarbiauti, siekdamos stiprinti abipusę paramą aplinkos politikai ir aplinkos aspektus įtraukti į visus bendradarbiavimo sektorius.
4. Šalys įsipareigoja tęsti ir stiprinti tarpusavio bendradarbiavimą, ypač kiek jis susijęs su:
|
a) |
aktyviu Šalių dalyvavimu įgyvendinant daugiašalius aplinkos susitarimus, kurių šalimis jos yra, įskaitant Bazelio konvenciją, Stokholmo konvenciją ir Roterdamo konvenciją; |
|
b) |
sąmoningumo aplinkos klausimais propagavimu ir skatinimu aktyviau dalyvauti vietos lygiu, įskaitant čiabuvių ir vietos bendruomenių dalyvavimą įgyvendinant aplinkos apsaugos ir tvaraus vystymosi iniciatyvas; |
|
c) |
aplinką tausojančių technologijų, produktų ir paslaugų propagavimu ir naudojimu, be kita ko, taikant reglamentavimo ir rinkos priemones; |
|
d) |
neteisėto atliekų, įskaitant pavojingas atliekas ir ozono sluoksnį ardančias medžiagas, vežimo į kitas valstybes prevencija; |
|
e) |
aplinkos oro kokybės, aplinkai nekenksmingo atliekų tvarkymo, cheminių medžiagų saugumo, tvaraus integruoto vandens išteklių valdymo gerinimu ir tvaraus vartojimo bei tvarios gamybos skatinimu; |
|
f) |
tvaria miškų plėtra ir apsauga, įskaitant tvarų miškų tvarkymą, miškų sertifikavimo sistemas, kovos su savavališku miško kirtimu ir susijusia prekyba priemones, ir su miškų plėtros integravimu į vietos bendruomenės plėtrą; |
|
g) |
veiksmingu nacionalinių parkų tvarkymu ir biologinės įvairovės teritorijų bei pažeidžiamų ekosistemų pripažinimu ir saugojimu, tinkamai atsižvelgiant į tose teritorijose arba netoli jų gyvenančias vietos bendruomenes ir čiabuvius; |
|
h) |
pakrančių ir jūrų aplinkos saugojimu ir išsaugojimu skatinant veiksmingai valdyti jūros išteklius, kad būtų pasiekta tvari jūrų plėtra; |
|
i) |
dirvožemio apsauga, dirvožemio funkcijų išsaugojimu ir tvaria žemėtvarka; |
|
j) |
žemėtvarkos gebėjimų stiprinimu, skaidria agroekonomika ir sklandžiu žemės sklypų rinkos veikimu, grindžiamu tvarios žemėtvarkos principu ir lygiomis suinteresuotųjų asmenų teisėmis, siekiant tvarios plėtros tikslais užtikrinti veiksmingą naudojimą ir aplinkos apsaugą. |
5. Šiais tikslais Šalys siekia dvišaliais ir daugiašaliais pagrindais stiprinti bendradarbiavimą, įskaitant techninės pagalbos programas, skirtas skatinti aplinką tausojančių technologijų kūrimą, perdavimą ir naudojimą, taip pat iniciatyvas ir partnerystės susitarimus, grindžiamus abipusiai naudingu pirmalaikio Tūkstantmečio vystymosi tikslų įgyvendinimo principu.
31 straipsnis
Bendradarbiavimas klimato kaitos klausimais
1. Šalys susitaria bendradarbiauti, kad paspartintų kovą su klimato kaita ir jos poveikiu aplinkos būklės blogėjimui bei skurdui ir skatintų vykdyti tokią politiką, kuri padėtų švelninti klimato kaitos padarinius ir prisitaikyti prie neigiamų klimato kaitos padarinių, visų pirma kylančio jūros lygio, o savo ekonomiką orientuoti į tvarų augimą, grindžiamą anglies dioksido kiekio mažinimu.
2. Bendradarbiaujant siekiama šių tikslų:
|
a) |
kovoti su klimato kaita, siekiant bendro tikslo – pereiti prie mažu anglies dioksido kiekiu pagrįstos, saugios ir tvarios ekonomikos, taikant konkrečias klimato kaitos švelninimo priemones pagal Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (JTBKKK) principus; |
|
b) |
gerinti savo ekonomikos energijos suvartojimą, skatinant energijos vartojimo efektyvumą, energijos taupymą ir saugios bei tvarios atsinaujinančios energijos naudojimą, taip pat pereiti prie klimatui nekenkiančios gamybos, kuri padėtų pagrindus ekologiškos energijos revoliucijai; |
|
c) |
skatinti savo ekonomikoje taikyti tvaraus vartojimo ir gamybos modelius, kurie padėtų mažinti spaudimą ekosistemoms, įskaitant dirvožemį ir klimatą; |
|
d) |
prisitaikyti prie neišvengiamų ir neigiamų klimato kaitos padarinių, įskaitant prisitaikymo priemonių įtraukimą į Šalių visų sektorių ir visų lygių augimo ir vystymosi strategijas bei planus. |
3. Siekdamos 2 dalyje nustatytų tikslų Šalys:
|
a) |
intensyvina politinį dialogą ir bendradarbiavimą techniniu lygiu; |
|
b) |
skatina bendradarbiauti vykdant mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros veiklą ir kuriant mažai taršias technologijas; |
|
c) |
stiprina bendradarbiavimą įgyvendinant tinkamas nacionalines švelninimo priemones, mažu anglies dioksido kiekiu grindžiamo augimo planus bei nacionalines prisitaikymo prie klimato kaitos programas ir mažinant katastrofų pavojų; |
|
d) |
stiprinti gebėjimus ir institucijas klimato kaitos problemoms spręsti; |
|
e) |
skatinti visų pirma pažeidžiamiausių gyventojų ir pažeidžiamose teritorijose gyvenančių asmenų sąmoningumą, o vietos bendruomenėms palengvinti dalyvavimą kovojant su klimato kaita. |
32 straipsnis
Žemės ūkis, miškininkystė, gyvulininkystė, žuvininkystė ir kaimo plėtra
1. Šalys susitaria tvirčiau bendradarbiauti, be kita ko, aktyviau vedant dialogą ir keičiantis patirtimi žemės ūkio, miškininkystės, gyvulininkystės, žuvininkystės ir kaimo plėtros klausimais visų pirma šiose srityse:
|
a) |
žemės ūkio politika ir bendros tarptautinės žemės ūkio perspektyvos; |
|
b) |
Šalių tarpusavio prekybos augalais, gyvūnais ir jų produktais lengvinimas ir rinkos plėtra bei rėmimas; |
|
c) |
plėtros kaimo vietovėse politika; |
|
d) |
augalų, gyvūnų ir akvakultūros produktų kokybės politika, visų pirma saugomos geografinės nuorodos ir ekologinė gamyba; kokybiškų produktų, ypač ekologiškų ir geografinėmis nuorodomis apibūdinamų produktų realizavimas (ženklinimas, sertifikavimas ir kontrolė); |
|
e) |
gyvūnų gerovė; |
|
f) |
tvaraus ir ekologiško žemės ūkio vystymas ir biotechnologijų perdavimas; |
|
g) |
tvarios ir atsakingos ilgalaikės jūrų ir žuvininkystės politikos rėmimas, įskaitant pakrančių ir jūros išteklių apsaugą ir valdymą; |
|
h) |
skatinimas dėti pastangas užkirsti kelią neteisėtai, nepraneštai ir nereguliuojamai žvejybai ir savavališkam miško kirtimui bei neteisėtai prekybai miškininkystės produktais ir kovoti su šiais reiškiniais pagal Miškų teisės aktų vykdymo, miškų valdymo ir prekybos susitarimą (FLEGT) ir Savanoriškos partnerystės susitarimą (VPA); |
|
i) |
paveldimumo moksliniai tyrimai, gyvūnų ir augalų rūšių atranka, įskaitant gyvulių veislinės medžiagos gerinimą, sausumos ir vandens gyvūnų pašarų ir mitybos moksliniai tyrimai; |
|
j) |
neigiamo klimato kaitos poveikio žemės ūkio produkcijai švelninimas ir skurdo mažinimas atokiose ir kaimo vietovėse. |
|
k) |
tvarios miškotvarkos rėmimas ir skatinimas, įskaitant prisitaikymą prie klimato kaitos ir jos neigiamų padarinių švelninimą. |
2. Šalys susitaria įvertinti galimybes teikti techninę pagalbą augalinei ir gyvulinei produkcijai, įskaitant, tačiau neapsiribojant gyvūnų ir augalų produktyvumo gerinimu ir produktų kokybe, ir taip pat sutaria apsvarstyti gebėjimų stiprinimo programas, skirtas šios srities vadybos gebėjimams stiprinti.
33 straipsnis
Bendradarbiavimas lyčių lygybės srityje
1. Šalys bendradarbiauja stiprindamos su lyčių klausimais susijusią politiką ir programas, taip pat institucinius ir administracinius gebėjimus ir remdamos nacionalinių lyčių lygybės strategijų įgyvendinimą, įskaitant moterų teises ir jų stiprinimą, siekdamos užtikrinti lygiateisį vyrų ir moterų dalyvavimą visuose ekonomikos, kultūros, politikos ir socialinio gyvenimo sektoriuose. Bendradarbiaujant didžiausias dėmesys skiriamas tam, kad būtų gerinamos moterų galimybės naudotis neribotam jų pagrindinių teisių įgyvendinimui reikalingais ištekliais.
2. Šalys skatina sukurti tam reikiamus pagrindus, siekdamos:
|
a) |
užtikrinti, kad lyčių lygybės klausimai būtų tinkamai įtraukti į visas vystymosi strategijas, politikos sritis ir programas; |
|
b) |
keistis lyčių lygybės propagavimo patirtimi ir būdais ir skatinti priimti pozityvias moterims palankias priemones. |
34 straipsnis
Bendradarbiavimas šalinant nuo karo likusius sprogmenis
Šalys pripažįsta, kad svarbu bendradarbiauti šalinant minas, bombas ir kitus nesprogusius sprogmenis ir laikytis tarptautinių sutarčių, kurių šalimis jos yra, atsižvelgiant į kitus atitinkamus tarptautinius dokumentus. Todėl Šalys susitaria bendradarbiauti:
|
a) |
keisdamosi patirtimi ir vesdamos dialogą, stiprindamos valdymo gebėjimus, mokydamos ekspertus, tyrėjus ir specializuotus ekspertus, įskaitant pagalbą gebėjimų stiprinimui pagal vidaus procedūras pirmiau minėtiems klausimams spręsti; |
|
b) |
informuodamos ir šviesdamos apie bombų ir minų sukeliamų nelaimingų atsitikimų prevenciją, nukentėjusiųjų nuo bombų ir minų reabilitaciją ir jų reintegraciją į visuomenę. |
35 straipsnis
Bendradarbiavimas žmogaus teisių srityje
1. Šalys susitaria bendradarbiauti propaguojant ir saugant žmogaus teises, be kita ko, įgyvendindamos tarptautinius žmogaus teisių dokumentus, kurių šalys jos yra.
Šiuo tikslu bus teikiama techninė pagalba.
2. Bendradarbiavimas gali apimti:
|
a) |
žmogaus teisių propagavimą ir švietimą žmogaus teisių klausimais; |
|
b) |
žmogaus teisių srityje veikiančių institucijų stiprinimą; |
|
c) |
tolesnį plėtojamo dialogo žmogaus teisių klausimais stiprinimą; |
|
d) |
bendradarbiavimo žmogaus teisių srityje veikiančiose JT institucijose stiprinimą. |
36 straipsnis
Viešojo administravimo reforma
Šalys, remdamosi joms konsultuojantis atliktu konkrečių poreikių vertinimu, susitaria bendradarbiauti, siekdamos restruktūrizuoti savo viešąjį administravimą ir gerinti jo veiksmingumą, be kita ko:
|
a) |
gerindamos organizacinį veiksmingumą, įskaitant decentralizavimą; |
|
b) |
didindamos institucijų veiksmingumą teikiant paslaugas; |
|
c) |
gerindamos viešųjų finansų valdymą ir atskaitomybę pagal atitinkamus Šalių įstatymus ir kitus teisės aktus; |
|
d) |
tobulindamos teisės ir institucinę sistemą; |
|
e) |
stiprindamos politikos formavimo ir įgyvendinimo gebėjimus (viešųjų paslaugų teikimas, biudžeto formavimas ir vykdymas, antikorupcija); |
|
f) |
stiprindamos teisės įgyvendinimo mechanizmus ir atitinkamus institucijų gebėjimus; |
|
g) |
reformuodamos viešąją tarnybą, institucijas ir administracines procedūras; |
|
h) |
stiprindamos gebėjimus viešajam administravimui modernizuoti. |
37 straipsnis
Asociacijos ir nevyriausybinės organizacijos
1. Šalys pripažįsta asociacijų ir NVO, įskaitant socialinius partnerius, vaidmenį ir galimą indėlį į bendradarbiavimą pagal šį susitarimą.
2. Vadovaudamosi konkrečios Šalies demokratijos principais ir teisės bei administracinėmis nuostatomis, organizuotos asociacijos ir NVO gali:
|
a) |
dalyvauti formuojant politiką; |
|
b) |
gauti informacijos apie konsultacijas dėl vystymosi ir bendradarbiavimo strategijų ir sektorinės politikos, ypač su jų veikla susijusiose srityse, įskaitant visus vystymosi proceso etapus, ir tokiose konsultacijose dalyvauti; |
|
c) |
gauti finansinius išteklius, jei tai leidžia konkrečios Šalies vidaus taisyklės, o ypač svarbiose srityse – gauti paramą gebėjimams stiprinti; |
|
d) |
dalyvauti įgyvendinant bendradarbiavimo programas su jų veikla susijusiose srityse. |
38 straipsnis
Kultūra
1. Siekdamos gerinti tarpusavio supratimą ir geriau supažindinti su savo kultūra, Šalys susitaria skatinti įvairialypį bendradarbiavimą kultūros srityje, tinkamai atsižvelgdamos į savo įvairovę.
2. Šalys taip pat siekia imtis atitinkamų priemonių kultūriniams mainams skatinti ir vykdyti bendras iniciatyvas įvairiose kultūros srityse, įskaitant bendradarbiavimą paveldo saugojimo srityje, tinkamai atsižvelgdamos į kultūrų įvairovę. Šiuo atžvilgiu Šalys susitaria toliau bendradarbiauti Azijos ir Europos susitikimuose (ASEM) remdamos Azijos ir Europos fondo (ASEF) veiklą. Šiuo tikslu Šalys remia ir skatina savo kultūros įstaigų ilgalaikę partnerystę ir bendradarbiavimą.
3. Šalys susitaria konsultuotis ir bendradarbiauti atitinkamose tarptautinėse organizacijose, pavyzdžiui, UNESCO, siekdamos bendrų tikslų ir skatindamos kultūrų įvairovę, taip pat saugodamos kultūros paveldą. Šiuo atžvilgiu Šalys susitaria skatinti ratifikuoti ir stiprinti bendradarbiavimą įgyvendinant 2005 m. spalio 20 d. priimtą UNESCO konvenciją dėl kultūrų raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo, akcentuodamos politinį dialogą apie kultūros įtraukimą į tvarią plėtrą ir skurdo mažinimą, kad lengvinant kultūros pramonės vystymąsi būtų skatinamas dinamiško kultūros sektoriaus formavimasis. Šalys toliau stengiasi raginti kitas valstybes ratifikuoti tą konvenciją.
39 straipsnis
Bendradarbiavimas mokslo ir technologijų srityse
1. Šalys susitaria stiprinti mokslinį ir technologinį bendradarbiavimą abiem svarbiose srityse, įskaitant pramonę, energetiką, transportą, aplinką, visų pirma klimato kaitą ir gamtos išteklių valdymą (pavyzdžiui, žuvininkystės, miškininkystės ir kaimo plėtros), žemės ūkį ir maisto saugą, biotechnologijas ir žmonių bei gyvūnų sveikatą, atsižvelgdamos į savo politiką ir bendradarbiavimo programas.
2. Šiuo bendradarbiavimu, be kita ko, siekiama:
|
a) |
skatinti keistis moksline ir technologine informacija ir praktine patirtimi, įskaitant informaciją apie atitinkamos politikos ir programų įgyvendinimą; |
|
b) |
skatinti nuolatinius mokslo bendruomenių, mokslinių tyrimų centrų, universitetų bei pramonės ryšius ir partnerystes mokslinių tyrimų srityje; |
|
c) |
skatinti žmogiškųjų išteklių mokymus mokslo ir technologijų srityje; |
|
d) |
plėsti mokslo ir technologijų tyrimų taikymą siekiant skatinti tvarų vystymąsi ir gerinti gyvenimo kokybę. |
3. Bendradarbiavimas vyksta tokiomis formomis:
|
a) |
įgyvendinant bendrus mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros projektus ir programas; |
|
b) |
bendruose moksliniuose seminaruose ir praktiniuose užsiėmimuose, susitikimuose, simpoziumuose ir konferencijose keičiantis informacija, žiniomis ir patirtimi; |
|
c) |
rengiant mokslininkų ir jaunų mokslo darbuotojų mokymus ir mainus pagal tarptautines mobilumo ir mainų programas, užtikrinant kuo platesnę mokslinių tyrimų ir mokymosi rezultatų bei geriausios praktikos sklaidą; |
|
d) |
kitomis Šalių sutartomis formomis. |
4. Šalys skatina atitinkamas aukštojo mokslo įstaigas, mokslinių tyrimų centrus ir gamybos sektorius, ypač mažąsias ir vidutines įmones, dalyvauti plėtojant šį bendradarbiavimą. Šios bendradarbiavimo priemonės turėtų būti grindžiamos abipusiškumo, vienodo vertinimo ir abipusės naudos principais ir užtikrinti tinkamą intelektinės nuosavybės apsaugą.
5. Bendradarbiaujant specialus prioritetas teikiamas, be kita ko, šioms sritims:
|
a) |
pasirinktų mokslinių tyrimų įstaigų galimybių dalyvauti mokslininkų mainuose ir mokymuose skatinimui ir lengvinimui; |
|
b) |
skatinimui mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą įtraukti į investicines ir oficialias vystymosi pagalbos programas ir (arba) projektus. |
6. Šalys pagal savo galimybes stengiasi sutelkti finansinius išteklius, kuriais būtų remiamas mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo pagal šį susitarimą įgyvendinimas.
7. Šalys susitaria dėti visas pastangas, kad visuomenė būtų geriau informuota apie jų mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo programų teikiamas galimybes.
40 straipsnis
Bendradarbiavimas informacinių ir ryšių technologijų srityje
1. Pripažindamos, kad informacinės ir ryšių technologijos (IRT) yra reikšmingas šiuolaikinio gyvenimo elementas ir yra gyvybiškai svarbios ekonominiam ir socialiniam vystymuisi, Šalys susitaria keistis nuomonėmis apie jų vykdomą šios srities politiką, siekdamos skatinti ekonominį ir socialinį vystymąsi.
2. Bendradarbiaujant šioje srityje daugiausia dėmesio, be kita ko, skiriama:
|
a) |
dialogo įvairiais IRT plėtros aspektais lengvinimui; |
|
b) |
IRT gebėjimų stiprinimui, įskaitant žmogiškųjų išteklių plėtrą; |
|
c) |
Šalių ir Pietryčių Azijos tinklų ir paslaugų sujungimui ir sąveikai; |
|
d) |
naujų IRT standartizavimui ir sklaidai; |
|
e) |
Šalių mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros bendradarbiavimo IRT srityje skatinimui; |
|
f) |
IRT saugumo klausimams ir (arba) aspektams, taip pat kovai su elektroniniais nusikaltimais; |
|
g) |
telekomunikacijų, įskaitant radijo įrangą, atitikties vertinimui; |
|
h) |
bendradarbiavimui ir dalijimuisi patirtimi bei geriausia praktika, susijusia su informacinių technologijų sklaida plačiojoje visuomenėje ir viešojoje administracijoje; |
|
i) |
atitinkamų institucijų ir įstaigų bei subjektų bendradarbiavimo audiovizualiniame ir žiniasklaidos sektoriuje lengvinimui; |
|
j) |
tolesnio Šalių IRT bendrovių bendradarbiavimo, įskaitant technologijų perdavimą, skatinimui. |
41 straipsnis
Transportas
1. Šalys susitaria toliau stiprinti bendradarbiavimą atitinkamose transporto politikos srityse, siekdamos gerinti ir plėsti investavimo galimybes ir prekių bei keleivių judėjimą, skatinti laivybos ir aviacijos patikimumą bei saugumą, visų pirma paieškos ir gelbėjimo operacijų, kovos su piratavimu ir platesnio reglamentavimo derinimo srityje, spręsti transporto poveikio aplinkai problemą ir didinti savo transporto sistemų efektyvumą.
2. Bendradarbiaudamos šioje srityje Šalys siekia skatinti:
|
a) |
keistis informacija apie savo transporto politiką ir praktiką, ypač apie miesto, kaimo, jūrų ir oro transportą, miesto transporto planavimą, transporto logistiką, viešojo transporto plėtrą ir daugiarūšio transporto tinklų sujungimą bei sąveiką; |
|
b) |
naudojantis tinkamomis dvišalėmis priemonėmis keistis informacija apie Europos pasaulinės palydovinės navigacijos sistemą („Galileo“), daugiausia dėmesio skiriant abiem Šalims svarbiems reguliavimo, pramonės ir rinkos plėtros klausimams; |
|
c) |
imtis bendrų veiksmų oro transporto paslaugų srityje, be kita ko, įgyvendinant galiojančius susitarimus, įvertinant tolesnio santykių plėtojimo galimybes ir techninį bei norminį bendradarbiavimą tokiose srityse kaip skrydžių sauga, aviacijos saugumas ir oro eismo valdymas, siekiant remti reglamentavimo derinimą ir pašalinti verslui kylančias kliūtis. Tuo remdamosi Šalys tirs galimybę išplėsti bendradarbiavimo civilinės aviacijos srityje mastą; |
|
d) |
plėtoti jūrų transporto paslaugų srities dialogą, kuriuo būtų siekiama neriboti patekimo į tarptautinę jūrų rinką ir prekybą komerciniais pagrindais, įsipareigoti palaipsniui panaikinti esamas krovinių rezervavimo sistemas, neįvesti krovinių dalinimo sąlygų, kurti paslaugas jūrų transporto srityje, įskaitant pagalbines paslaugas, galimybės naudotis pagalbinėmis ir uosto paslaugomis atžvilgiu nustatyti nacionalinį režimą ir palankiausio režimo statusą laivams, kuriuos valdo kitos Šalies piliečiai ar bendrovės, ir spręsti transporto paslaugų „nuo durų iki durų“ teikimo klausimą; |
|
e) |
saugumo, saugos ir taršos prevencijos standartų įgyvendinimą, pirmiausia jūrų ir oro transporto srityse, atsižvelgiant į atitinkamas tarptautines konvencijas, įskaitant bendradarbiavimą atitinkamuose tarptautiniuose forumuose, siekiant užtikrinti geresnį tarptautinės teisės aktų vykdymą. Šiuo tikslu Šalys skatins techninį bendradarbiavimą ir pagalbą su transporto saugumu susijusiais klausimais, įskaitant, paieškos ir gelbėjimo operacijas ir avarijų bei incidentų tyrimą. |
42 straipsnis
Energetika
1. Šalys susitaria tvirčiau bendradarbiauti energetikos sektoriuje, siekdamos:
|
a) |
įvairinti energijos šaltinius, kad būtų galima gerinti energetinį saugumą ir vystyti naujus, naujoviškus ir atsinaujinančius energijos šaltinius, įskaitant tvarų biokurą ir biomasę (atsižvelgiant į konkrečias šalies sąlygas), vėjo, saulės energiją ir hidroenergiją, ir remti tinkamų politikos pagrindų kūrimą, kad atsinaujinančiųjų išteklių energijai būtų sukurtos palankios investicijų ir konkurencijos sąlygos, ir jų įtraukimą į atitinkamas politikos sritis; |
|
b) |
racionaliai naudoti energiją tiek pasiūlos, tiek paklausos lygiu, didinant energetinį efektyvumą energijos gamybos, transportavimo, paskirstymo ir galutinio vartojimo etapuose; |
|
c) |
skatinti technologijų, kuriomis siekiama tvarios energijos gamybos ir tvaraus energijos naudojimo, perdavimą; |
|
d) |
šioje srityje stiprinti gebėjimus ir lengvinti investicijas vadovaujantis skaidriomis ir nediskriminuojančiomis prekybos taisyklėmis; |
|
e) |
nagrinėti galimybės naudotis energijos paslaugomis prieinama kaina ir tvarios plėtros sąsajas. |
2. Šiuo tikslu Šalys susitaria savo abipusei naudai skatinti ryšius bei bendrus mokslinius tyrimus ir plėsti techninę pagalbą bei gebėjimų stiprinimą per atitinkamus regioninius forumus ekologiškos gamybos ir aplinkos apsaugos srityse. Abi Šalys įvertins papildomas galimybes vadovaujantis esamais teisiniais ir politiniais pagrindais tvirčiau bendradarbiauti branduolinio saugumo srityje.
43 straipsnis
Turizmas
1. Vadovaudamosi Pasaulio turizmo organizacijos Pasauliniu turizmo etikos kodeksu ir tvarumo principais, grindžiamais vietine programa „Darbotvarkė 21“, Šalys siekia gerinti keitimąsi informacija ir nustato geriausią praktiką, kad būtų užtikrinta darni ir tvari turizmo plėtra.
2. Šalys susitaria plėtoti bendradarbiavimą, be kita ko:
|
a) |
saugodamos ir optimaliai išnaudodamos gamtos ir kultūros paveldo potencialą; |
|
b) |
mažindamos neigiamą turizmo poveikį; |
|
c) |
didindamos teigiamą turizmo verslo indėlį į tvarų vietos bendruomenių vystymąsi, be kita ko, plėtodamos ekologinį ir kultūrinį turizmą, kartu puoselėdamos vietos ir čiabuvių bendruomenių vientisumą bei interesus; |
|
d) |
teikdamos techninę pagalbą ir stiprindamos gebėjimus, įskaitant politikų ir turizmo vadybininkų mokymo programas; |
|
e) |
skatindamos turizmo pramonę, įskaitant abiejų Šalių kelionių organizatorius ir agentūras, toliau plėtoti dvišalį bendradarbiavimą, įskaitant mokymus. |
44 straipsnis
Pramonės politika bei mažųjų ir vidutinių įmonių bendradarbiavimas
Atsižvelgdamos į savo ekonominę politiką ir tikslus, Šalys susitaria skatinti su pramonės politika susijusį bendradarbiavimą visose tam tinkamose srityse mažųjų ir vidutinių įmonių konkurencingumui gerinti, be kita ko:
|
a) |
keisdamosi informacija ir patirtimi, kaip sukurti teisinius pagrindus ir kitas sąlygas mažosioms ir vidutinėms įmonėms jų konkurencingumui gerinti; |
|
b) |
skatindamos ūkio subjektų ryšius ir mainus, remdamos bendras investicijas ir bendrų įmonių bei informacijos tinklų kūrimą, visų pirma pasinaudodamos galiojančiomis Sąjungos horizontaliomis programomis, ypač skatindamos, kad partneriai keistųsi programine ir technine įranga, įskaitant naujas ir pažengusias technologijas; |
|
c) |
teikdamos informaciją, skatindamos naujoves ir keisdamosi geriausia patirtimi, susijusia su galimybėmis gauti finansavimą ir patekti į rinką, įskaitant audito ir apskaitos paslaugas visų pirma mažosioms ir vidutinėms įmonėms; |
|
d) |
sukurdamos palankias sąlygas atitinkamoms Šalių privataus sektoriaus ir verslo asociacijų priemonėms ir jas remdamos; |
|
e) |
skatindamos įmonių socialinę atsakomybę bei atskaitomybę ir atsakingą verslo praktiką, įskaitant tausų vartojimą ir gamybą. Šis bendradarbiavimas papildomas vartotojo požiūriu svarbiais klausimais kaip antai, informacija apie gaminį ir vartotojo vaidmuo rinkoje; |
|
f) |
abipusiu sutarimu pasirinktose pramonės srityse vykdydamos bendrus mokslinių tyrimų projektus, teikdamos techninę pagalbą ir bendradarbiaudamos standartų, techninių reglamentų ir atitikties vertinimo procedūrų klausimais. |
45 straipsnis
Ekonominės politikos dialogas
Šalys susitaria, pasitelkdamos esamus dvišalius ir daugiašalius abiem svarbių sričių mechanizmus, bendradarbiauti skatinant keitimąsi informacija apie savo ekonomikos tendencijas bei politiką ir dalijantis ekonominės politikos koordinavimo patirtimi regioninio ekonominio bendradarbiavimo ir integracijos kontekste, įskaitant keitimąsi informacija apie reformos eigą ir valstybinių įmonių konversiją pagal Šalių įstatymus ir kitus teisės aktus.
46 straipsnis
Bendradarbiavimas mokesčių srityje
1. Siekdamos stiprinti ir plėtoti ūkinę veiklą ir kartu atsižvelgti į poreikį plėtoti tinkamus norminius ir administracinius pagrindus, Šalys įsipareigoja mokesčių srityje laikytis gero administravimo reikalavimų ir taikys skaidrumo bei keitimosi informacija principus, remdamosi dvišaliais ES valstybių narių ir Vietnamo mokesčių susitarimais. Be to, Šalys įsipareigoja intensyvinti keitimąsi patirtimi, dialogą ir bendradarbiavimą kovojant su mokesčių slėpimu ir kita žalinga mokestine praktika.
2. Šalys įsipareigoja stiprinti mokesčių srities bendradarbiavimą, siekdamos išplėsti savo reguliavimo ir administracinius gebėjimus, be kita ko, keičiantis patirtimi ir teikiant techninę pagalbą.
3. Šalys skatins veiksmingai taikyti dvišalius ES valstybių narių ir Vietnamo mokesčių susitarimus ir rems pasiūlymus ateityje rengti naujus tokius susitarimus.
47 straipsnis
Bendradarbiavimas finansinių paslaugų srityje
Šalys susitaria palaikyti dialogą, siekdamos keistis informacija ir patirtimi apie savo reguliavimo sistemas, ir stiprinti bendradarbiavimą bankininkystės, draudimo ir kitų finansų sektoriaus sričių apskaitos, audito, priežiūros ir reguliavimo sistemoms tobulinti, įskaitant gebėjimų stiprinimo programas abiem Šalims svarbiose srityse.
48 straipsnis
Bendradarbiavimas gaivalinių nelaimių prevencijos ir padarinių švelninimo srityje
1. Šalys susitaria bendradarbiauti užkertant kelią gaivalinėms nelaimėms ir veiksmingai į jas reaguojant, kad būtų kuo mažiau prarasta gyvybių, nuosavybės, gamtos išteklių, gamtos ir kultūros paveldo, o nelaimių rizikos mažinimas nacionaliniu ir vietos lygmeniu būtų įtrauktas į visus sektorius ir veiklos sritis.
2. Šiuo pagrindu Šalys susitaria:
|
a) |
dalytis informacija apie gaivalinių nelaimių stebėjimą, vertinimą, prognozavimą ir išankstinį įspėjimą; |
|
b) |
plėtoti gebėjimus dalijantis gaivalinių nelaimių prevencijos ir padarinių švelninimo patirtimi ir geriausia praktika; |
|
c) |
remti viena kitą technologijomis, specializuota įranga ir priemonėmis, reikalingomis nelaimių valdymui ir avarijų likvidavimui; |
|
d) |
plėtoti už gaivalinių nelaimių valdymą ir avarijų valdymą atsakingų Šalių valdžios institucijų dialogą, siekdamos remti ir stiprinti šios srities bendradarbiavimą. |
49 straipsnis
Miestų ir regionų planavimas ir vystymas
1. Šalys susitaria skatinti šios srities bendradarbiavimą ir partnerystę pripažindamos miestų ir regionų planavimo ir vystymo svarbą siekiant ekonomikos augimo, skurdo mažinimo ir tvaraus vystymosi.
2. Miestų ir regionų planavimo ir vystymo bendradarbiavimas gali vykti tokiais būdais:
|
a) |
keičiantis patirtimi sprendžiant su tvariu miestų ir regionų planavimu ir vystymu susijusius klausimus, įskaitant:
|
|
b) |
remiant centrinio, regionų ir vietos lygmens administratorių mokymus ir gebėjimų stiprinimą regionų ir miestų planavimo, architektūros administravimo ir architektūros paveldo srityse; |
|
c) |
bendradarbiaujant per atitinkamas tarptautines organizacijas, kaip antai JT HABITAT ir Pasaulio miestų forumas, vykdant bendras mokslinių tyrimų programas ir rengiant praktinius užsiėmimus bei seminarus, kad būtų keičiamasi informacija ir patirtimi, susijusia su miestų planavimu ir vystymu, įskaitant miestų plėtrą, miestų formavimą, sklypų parengimą ir techninės infrastruktūros plėtrą. |
3. Šalys susitaria tvirčiau bendradarbiauti ir skatinti savo regionų ir miestų valdžios institucijas dalytis patirtimi ir informacija, kad remdamos tvarų vystymąsi išspręstų kompleksiškas urbanistikos problemas.
50 straipsnis
Darbas, užimtumas ir socialiniai reikalai
1. Šalys susitaria tvirčiau bendradarbiauti darbo, užimtumo ir socialinių reikalų srityje, įskaitant bendradarbiavimą darbo, regioninės ir socialinės sanglaudos, sveikatos ir saugos darbo vietoje, lyčių lygybės, įgūdžių ugdymo visą gyvenimą, žmogiškųjų išteklių vystymo, tarptautinės migracijos, deramo darbo ir socialinės apsaugos srityse, siekdamos stiprinti socialinį globalizacijos aspektą.
2. Šalys dar kartą patvirtina būtinybę remti visiems naudingą globalizacijos procesą ir kaip esminę tvaraus vystymosi ir skurdo mažinimo prielaidą skatinti visišką bei našų užimtumą ir deramą darbą, kaip patvirtinta JT Generalinės Asamblėjos rezoliucijoje 60/1 ir 2006 m. liepos mėn. JT Ekonomikos ir socialinių reikalų tarybos aukšto lygio susitikime priimtoje ministrų deklaracijoje. Abiejų Šalių bendradarbiavimas atitinka jų ekonominės ir socialinės padėties ypatumus ir skirtumus, į kuriuos atsižvelgiama bendradarbiaujant.
3. Šalys dar kartą patvirtina savo įsipareigojimus laikytis tarptautiniu mastu pripažintų darbo standartų, nustatytų Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvencijose, kurių šalimis jos yra, ir minimų TDO Pagrindinių darbo teisių ir principų deklaracijoje, juos propaguoti ir įgyvendinti. Šalys susitaria bendradarbiauti ir teikti techninę pagalbą, siekdamos skatinti tarptautiniu mastu pripažintus darbo standartus ratifikuoti kaip tikslingus standartus ir veiksmingai įgyvendinti Šalių ratifikuotus darbo standartus.
4. Vadovaudamosi galiojančiais priimančiosios šalies įstatymais, sąlygomis bei procedūromis ir atitinkamomis tarptautinėmis sutartimis bei konvencijomis, kurių šalimis jos yra, Šalys siekia užtikrinti, kad priimančiosios Šalies teritorijoje teisėtai dirbantiems kitos Šalies piliečiams taikomas režimas, be kita ko, darbo sąlygų, užmokesčio arba atleidimo iš darbo atžvilgiu nediskriminuotų pilietybės pagrindu, palyginti su kitų trečiųjų šalių piliečiams taikomomis sąlygomis.
5. Bendradarbiavimo formos gali apimti Šalių sutartas konkrečias programas ir projektus, taip pat gebėjimų stiprinimą, keitimąsi politinėmis nuomonėmis ir iniciatyvas abiem Šalims svarbiomis temomis dvišaliu arba daugiašaliu lygmeniu, pavyzdžiui, ASEM, ES-ASEAN ir TDO lygmeniu.
51 straipsnis
Statistika
1. Šalys susitaria skatinti bendradarbiavimą derinant ir tobulinant statistinius metodus, įskaitant statistinių duomenų rinkimą, apdorojimą, analizavimą ir sklaidą.
2. Šiuo tikslu Šalys susitaria stiprinti bendradarbiavimą, be kita ko, regioninėse ir tarptautinėse organizacijose, stiprindamos gebėjimus ir vykdydamos kitus techninės pagalbos projektus, įskaitant šiuolaikinės statistikos programinės įrangos teikimą, kad pagerintų statistinių duomenų kokybę.
VII ANTRAŠTINĖ DALIS
INSTITUCINĖ STRUKTŪRA
52 straipsnis
Jungtinis komitetas
1. Šalys susitaria įsteigti jungtinį komitetą, sudarytą iš abiejų Šalių aukščiausio lygio atstovų. Šio komiteto uždaviniai:
|
a) |
užtikrinti tinkamą šio susitarimo veikimą ir įgyvendinimą; |
|
b) |
nustatyti prioritetus atsižvelgiant į šio susitarimo tikslus; |
|
c) |
stebėti plataus masto Šalių santykių raidą ir teikti rekomendacijas šio susitarimo tikslams pasiekti; |
|
d) |
prireikus prašyti komitetų ar kitų organų, įsteigtų pagal kitus Šalių susitarimus, suteikti informacijos ir svarstyti visus jų pateiktus pranešimus; |
|
e) |
keistis nuomonėmis ir teikti pasiūlymus bet kokiu abiem Šalims svarbiu klausimu, įskaitant būsimas priemones ir joms įgyvendinti turimus išteklius; |
|
f) |
spręsti dėl šio susitarimo taikymo ar aiškinimo kylančius nesutarimus; |
|
g) |
nagrinėti visą kurios nors Šalies pateiktą informaciją apie įsipareigojimų vykdymą ir konsultuotis su kita Šalimi, siekiant pagal 57 straipsnį rasti abiem Šalims priimtiną sprendimą. |
2. Eilinius posėdžius jungtinis komitetas rengia kiekvienais metais pakaitomis Hanojuje ir Briuselyje abipusiu sutarimu nustatytu metu. Šalių sutarimu taip pat gali būti šaukiami neeiliniai jungtinio komiteto posėdžiai. Jungtiniam komitetui pakaitomis pirmininkauja kiekviena Šalis. Jungtinio komiteto posėdžių darbotvarkė nustatoma Šalių sutarimu.
3. Jungtinis komitetas steigia pakomitečius ir specializuotas darbo grupes, kurie jam padėtų vykdyti uždavinius. Kiekviename jungtinio komiteto posėdyje šie pakomitečiai ir darbo grupės jam pateikia išsamias savo veiklos ataskaitas.
4. Šalys susitaria, kad jungtinio komiteto uždavinys taip pat yra užtikrinti, kad visi Šalių sudaryti arba būsimi sektoriniai susitarimai ar protokolai būtų tinkamai taikomi.
5. Jungtinis komitetas priima savo darbo tvarkos taisykles.
VIII ANTRAŠTINĖ DALIS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
53 straipsnis
Bendradarbiavimo ištekliai
1. Siekdamos įgyvendinti šiame susitarime nustatytus bendradarbiavimo tikslus ir atsižvelgdamos į savo turimus išteklius ir teisės aktus, Šalys susitaria skirti tinkamus išteklius, įskaitant finansinius išteklius.
2. Šalys skatina Europos investicijų banką tęsti savo veiklą Vietname, laikantis savo procedūrų ir finansavimo kriterijų.
54 straipsnis
Būsimų pakeitimų sąlyga
1. Siekdamos tvirčiau bendradarbiauti Šalys abipusiu sutarimu gali išplėsti šio susitarimo taikymo sritį, įskaitant jo papildymą konkrečių sektorių ir veiklos susitarimais arba protokolais. Tokie konkretūs susitarimai yra neatsiejama bendrų dvišalių santykių, kuriuos reglamentuoja šis susitarimas, ir bendros institucinės sąrangos dalis.
2. Įgyvendindama šį susitarimą bet kuri Šalis gali teikti pasiūlymus dėl bendradarbiavimo srities išplėtimo, atsižvelgdama į taikant šį susitarimą įgytą patirtį.
55 straipsnis
Kiti susitarimai
1. Nedarant poveikio atitinkamoms Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo nuostatoms, nei šis susitarimas, nei pagal jį vykdomos priemonės neturi poveikio valstybių narių teisėms pradėti dvišalį bendradarbiavimą su Vietnamu ar prireikus su Vietnamu sudaryti naujus partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimus.
2. Šis susitarimas neturi poveikio Šalių prisiimtų įsipareigojimų trečiųjų asmenų atžvilgiu taikymui ar įgyvendinimui.
3. Esami konkrečių bendradarbiavimo sričių, patenkančių į šio susitarimo taikymo sritį, susitarimai laikomi bendrų dvišalių santykių, kuriuos reglamentuoja šis susitarimas, ir bendros institucinės sąrangos dalimi.
56 straipsnis
Susitarimo taikymas ir aiškinimas
1. Kiekviena Šalis gali kreiptis į jungtinį komitetą, kad šis išspręstų ginčą dėl šio susitarimo taikymo ar aiškinimo.
2. Jungtinis komitetas gali išspręsti klausimą pateikdamas rekomendaciją.
57 straipsnis
Įsipareigojimų vykdymas
1. Šalys imasi bet kokių bendrų ar konkrečių priemonių, kurių reikia jų įsipareigojimams pagal šį susitarimą vykdyti, ir užtikrina šiame susitarime nustatytų tikslų ir siekių laikymąsi.
2. Jei kuri nors Šalis mano, kad kita Šalis nevykdo tam tikrų šiuo susitarimu numatytų savo įsipareigojimų, ji gali imtis tinkamų priemonių.
3. Išskyrus esminio susitarimo pažeidimo atvejus, prieš imdamasi priemonių ji pateikia jungtiniam komitetui visą reikšmingą informaciją, būtiną padėčiai išsamiai išnagrinėti, kad būtų rastas abiem Šalims priimtinas sprendimas.
4. Šalys susitaria, kad, norint teisingai aiškinti ir praktiškai taikyti šį susitarimą, 57 straipsnio 2 dalyje vartojama sąvoka „tinkamos priemonės“ reiškia priemones, kurių imtasi pagal tarptautinės teisės nuostatas ir kurios proporcingos pagal šį susitarimą prisiimtų įsipareigojimų nevykdymui. Pasirenkant tokias priemones, pirmenybė turėtų būti teikiama toms priemonėms, kurios mažiausiai trukdo šio susitarimo veikimą. Apie šias priemones nedelsiant pranešama kitai Šaliai ir dėl jų konsultuojamasi jungtiniame komitete, jei kita Šalis to prašo.
58 straipsnis
Palengvinimas
Siekdamos palengvinti bendradarbiavimą pagal šį susitarimą, abi Šalys susitaria pagal savo vidaus taisykles ir teisės aktus įgyvendinant bendradarbiavimą dalyvaujantiems pareigūnams ir ekspertams sudaryti sąlygas, būtinas jų funkcijoms vykdyti.
59 straipsnis
Deklaracijos
Prie šio susitarimo pridėtos deklaracijos yra neatskiriama jo dalis.
60 straipsnis
Teritorinis taikymas
Šis susitarimas taikomas teritorijoje, kurioje taikoma Europos Sąjungos sutartis, toje Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir Vietnamo Socialistinės Respublikos teritorijoje.
61 straipsnis
Šalių sąvokos apibrėžtis
Šiame susitarime „Šalys“ – Sąjunga ar jos valstybės narės arba Sąjunga ir jos valstybės narės, atsižvelgiant į atitinkamą jų kompetenciją, ir Vietnamo Socialistinė Respublika.
62 straipsnis
Nacionalinis saugumas ir informacijos atskleidimas
Nė viena šio susitarimo nuostata nėra aiškinama kaip kurios nors Šalies įpareigojimas teikti informaciją, kurios atskleidimą ji laiko prieštaraujančiu esminiams savo saugumo interesams.
63 straipsnis
Įsigaliojimas ir trukmė
1. Šis susitarimas įsigalioja pirmąją mėnesio dieną po to, kai paskutinė Šalis praneša kitai Šaliai, kad šiuo tikslu būtinos teisinės procedūros yra baigtos.
2. Šis susitarimas galioja penkerius metus. Jis automatiškai pratęsiamas kitiems vienerių metų laikotarpiams, jei kuri nors iš Šalių ne vėliau nei likus šešiems mėnesiams iki kito vienerių metų laikotarpio pabaigos viena kitai raštu nepraneša apie savo ketinimą nepratęsti šio susitarimo.
3. Šis susitarimas iš dalies keičiamas Šalių susitarimu. Pakeitimai įsigalioja tik po to, kai paskutinė Šalis kitai Šaliai praneša, kad atlikti visi būtini formalumai.
4. Šį susitarimą viena Šalis gali nutraukti kitai Šaliai pateikdama rašytinį denonsavimo pranešimą. Susitarimo nutraukimas įsigalioja praėjus šešiems mėnesiams po to, kai kita Šalis gauna pranešimą.
64 straipsnis
Pranešimai
Pranešimai pagal 63 straipsnį teikiami, atitinkamai, Europos Sąjungos Tarybos generaliniam sekretoriatui ir Vietnamo užsienio reikalų ministerijai.
65 straipsnis
Autentiškas tekstas
Šis susitarimas parengtas dviem egzemplioriais anglų, bulgarų, čekų, danų, estų, graikų, ispanų, italų, latvių, lenkų, lietuvių, maltiečių, olandų, portugalų, prancūzų, rumunų, slovakų, slovėnų, suomių, švedų, vengrų, vokiečių ir vietnamiečių kalbomis. Visi tekstai yra autentiški.
Съставено в Брюксел на двадесет и седми юни две хиляди и дванадесета година.
Hecho en Bruselas, el veintisiete de junio de dos mil doce.
V Bruselu dne dvacátého sedmého června dva tisíce dvanáct.
Udfærdiget i Bruxelles den syvogtyvende juni to tusind og tolv.
Geschehen zu Brüssel am siebenundzwanzigsten Juni zweitausendzwölf.
Kahe tuhande kaheteistkümnenda aasta juunikuu kahekümne seitsmendal päeval Brüsselis.
Έγινε στις Βρυξέλλες, στις είκοσι εφτά Ιουνίου δύο χιλιάδες δώδεκα.
Done at Brussels on the twenty-seventh day of June in the year two thousand and twelve.
Fait à Bruxelles, le vingt-sept juin deux mille douze.
Fatto a Bruxelles, addì ventisette giugno duemiladodici.
Briselē, divi tūkstoši divpadsmitā gada divdesmit septītajā jūnijā.
Priimta du tūkstančiai dvyliktų metų birželio dvidešimt septintą dieną Briuselyje.
Kelt Brüsszelben, a kétezer-tizenkettedik év június havának huszonhetedik napján.
Magħmul fi Brussell, fis-sebgħa u għoxrin jum ta’ Ġunju tas-sena elfejn u tnax.
Gedaan te Brussel, de zevenentwintigste juni tweeduizend twaalf.
Sporządzono w Brukseli dnia dwudziestego siódmego czerwca roku dwa tysiące dwunastego.
Feito em Bruxelas, em vinte e sete de junho de dois mil e doze.
Întocmit la Bruxelles la douăzeci și șapte iunie două mii doisprezece.
V Bruseli dňa dvadsiateho siedmeho júna dvetisícdvanásť.
V Bruslju, dne sedemindvajsetega junija leta dva tisoč dvanajst.
Tehty Brysselissä kahdentenakymmenentenäseitsemäntenä päivänä kesäkuuta vuonna kaksituhattakaksitoista.
Som skedde i Bryssel den tjugosjunde juni tjugohundratolv.
Voor het Koninkrijk België
Pour le Royaume de Belgique
Für das Königreich Belgien
Deze handtekening verbindt eveneens de Vlaamse Gemeenschap, de Franse Gemeenschap, de Duitstalige Gemeenschap, het Vlaamse Gewest, het Waalse Gewest en het Brussels Hoofdstedelijk Gewest.
Cette signature engage également la Communauté française, la Communauté flamande, la Communauté germanophone, la Région wallonne, la Région flamande et la Région de Bruxelles-Capitale.
Diese Unterschrift bindet zugleich die Deutschsprachige Gemeinschaft, die Flämische Gemeinschaft, die Französische Gemeinschaft, die Wallonische Region, die Flämische Region und die Region Brüssel-Hauptstadt.
За Република България
Za Českou republiku
For Kongeriget Danmark
Für die Bundesrepublik Deutschland
Eesti Vabariigi nimel
Thar cheann Na hÉireann
For Ireland
Για την Ελληνική Δημοκρατία
Por el Reino de España
Pour la République française
Per la Repubblica italiana
Για την Κυπριακή Δημοκρατία
Latvijas Republikas vārdā –
Lietuvos Respublikos vardu
Pour le Grand-Duché de Luxembourg
A Magyar Köztársaság részéről
Għal Malta
Voor het Koninkrijk der Nederlanden
Für die Republik Österreich
W imieniu Rzeczypospolitej Polskiej
Pela República Portuguesa
Pentru România
Za Republiko Slovenijo
Za Slovenskú republiku
Suomen tasavallan puolesta
För Republiken Finland
För Konungariket Sverige
For the United Kingdom of Great Britain and Northern Ireland
За Европейския съюз
Por la Unión Europea
Za Evropskou unii
For Den Europæiske Union
Für die Europäische Union
Euroopa Liidu nimel
Για την Ευρωπαϊκή Ένωση
For the European Union
Pour l'Union européenne
Per l'Unione europea
Eiropas Savienības vārdā –
Europos Sąjungos vardu
Az Európai Unió részéről
Għall-Unjoni Ewropea
Voor de Europese Unie
W imieniu Unii Europejskiej
Pela União Europeia
Pentru Uniunea Europeană
Za Európsku úniu
Za Evropsko unijo
Euroopan unionin puolesta
För Europeiska unionen
PRIEDAS
BENDROJI DEKLARACIJA DĖL RINKOS EKONOMIKOS STATUSO
Šalys tvirčiau bendradarbiauja siekdamos pagal atitinkamas procedūras kuo greičiau pripažinti Vietnamo rinkos ekonomikos statusą.
EUROPOS SĄJUNGOS VIENAŠALĖ DEKLARACIJA DĖL BENDROSIOS LENGVATŲ SISTEMOS (BLS)
Europos Sąjunga pripažįsta didelę BLS reikšmę prekybos vystymuisi ir toliau bendradarbiauja, be kita, ko, dialogo, mainų ir gebėjimų stiprinimo forma, siekdama užtikrinti, kad Vietnamas optimaliai naudosis sistema pagal atitinkamas Šalių procedūras ir nuolat besivystančios ES prekybos politikos nuostatas.
BENDROJI DEKLARACIJA DĖL 24 STRAIPSNIO (BENDRADARBIAVIMAS KOVOJANT SU PINIGŲ PLOVIMU IR TERORIZMO FINANSAVIMU)
Šalys susitaria, kad jungtinis komitetas parengs už keitimąsi atitinkama informacija pagal šį straipsnį atsakingų kompetentingų institucijų sąrašą.
BENDROJI DEKLARACIJA DĖL 57 STRAIPSNIO (ĮSIPAREIGOJIMŲ VYKDYMAS)
Kad šis susitarimas būtų tinkamai aiškinamas ir praktiškai taikomas, Šalys susitaria, kad „esminiu susitarimo pažeidimu“ – 57 straipsnio 3 dalyje vartojama sąvoka – pagal 1969 m. Vienos konvencijos dėl tarptautinių sutarčių teisės (Vienos konvencija) 60 straipsnio 3 dalį laikoma:
|
a) |
Vienos konvencija nesankcionuotas atsisakymas vykdyti susitarimą; arba |
|
b) |
esminės susitarimo normos, kaip aprašyta 1 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir 8 straipsnyje, pažeidimas. |
Esminio susitarimo pažeidimo atveju apie priemonę iškart pranešama kitai Šaliai. Kitos Šalies prašymu jungtinis komitetas per 30 dienų surengia skubias konsultacijas visiems priemonės aspektams arba jos pagrindui nuodugniai įvertinti, siekdamas rasti abiem Šalims priimtiną sprendimą.
|
2016 12 3 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 329/43 |
TARYBOS SPRENDIMAS (ES) 2016/2118
2016 m. spalio 28 d.
dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Kanados strateginės partnerystės susitarimo pasirašymo Sąjungos vardu ir laikino taikymo
EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 31 straipsnio 1 dalį ir 37 straipsnį,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 212 straipsnio 1 dalį kartu su 218 straipsnio 5 dalimi ir 218 straipsnio 8 dalies antra pastraipa,
atsižvelgdama į Europos Komisijos ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą pasiūlymą,
kadangi:
|
(1) |
2010 m. gruodžio 8 d. Taryba įgaliojo Komisiją ir vyriausiąjį įgaliotinį pradėti derybas su Kanada dėl bendrojo susitarimo, kuriuo būtų pakeistas 1996 m. bendras politinis pareiškimas dėl ES ir Kanados santykių; |
|
(2) |
atsižvelgiant į glaudžius ilgalaikius Šalių santykius ir vis stiprėjančius tarpusavio ryšius, taip pat jų norą aktyviai ir naujoviškai stiprinti ir plėsti santykius, derybos dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Kanados strateginės partnerystės susitarimo (toliau – Susitarimas) 2014 m. rugsėjo 8 d. Otavoje parafavus Susitarimą buvo sėkmingai baigtos; |
|
(3) |
Susitarimo 30 straipsnyje numatyta, kad Susitarimas laikinai taikomas prieš jam įsigaliojant; |
|
(4) |
Susitarimas turėtų būti pasirašytas Sąjungos vardu. Tam tikros Susitarimo dalys turėtų būti laikinai taikomos pagal Susitarimo 30 straipsnį, kol bus baigtos jo sudarymui reikalingos procedūros; |
|
(5) |
Susitarimo pasirašymas Sąjungos vardu ir tam tikrų Susitarimo dalių laikinas taikymas nedaro poveikio Sąjungos ir jos valstybių narių kompetencijos pasiskirstymui pagal Sutartis, |
PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:
1 straipsnis
1. Įgaliojama Sąjungos vardu pasirašyti Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Kanados strateginės partnerystės susitarimą su sąlyga, kad minėtas Susitarimas bus sudarytas.
2. Susitarimo tekstas pridedamas prie šio sprendimo.
2 straipsnis
Tarybos pirmininkas įgaliojamas paskirti asmenį (-is), įgaliotą (-us) Sąjungos vardu pasirašyti Susitarimą.
3 straipsnis
1. Kol Susitarimas įsigalios, remiantis jo 30 straipsniu ir atsižvelgiant į jame numatytus pranešimus, Sąjunga ir Kanada viena kitos atžvilgiu laikinai taiko toliau nurodytas Susitarimo dalis, bet tik tiek, kiek jos apima Sąjungos kompetencijai priklausančius klausimus, įskaitant klausimus, priklausančius Sąjungos kompetencijai nustatyti ir įgyvendinti bendrą užsienio ir saugumo politiką:
|
a) |
I antraštinė dalis: 1 straipsnis; |
|
b) |
II antraštinė dalis: 2 straipsnis; |
|
c) |
III antraštinė dalis: 4 straipsnio 1 dalis, 5 straipsnis ir 7 straipsnio b punktas; |
|
d) |
IV antraštinė dalis:
|
|
e) |
V antraštinė dalis: 23 straipsnio 2 dalis; |
|
f) |
VI antraštinė dalis: 26, 27 ir 28 straipsniai; |
|
g) |
VII antraštinė dalis: 29–34 straipsniai tiek, kiek šios nuostatos yra būtinos Susitarimo laikinam taikymui užtikrinti. |
2. Tarybos Generalinis sekretoriatas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbs datą, nuo kurios Susitarimas bus laikinai taikomas.
4 straipsnis
Šis sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo priėmimo dienos.
Priimta Briuselyje 2016 m. spalio 28 d.
Tarybos vardu
Pirmininkas
M. LAJČÁK
|
2016 12 3 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 329/45 |
Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Kanados
STRATEGINĖS PARTNERYSTĖS SUSITARIMAS
EUROPOS SĄJUNGA (toliau – Sąjunga),
ir
BELGIJOS KARALYSTĖ,
BULGARIJOS RESPUBLIKA,
ČEKIJOS RESPUBLIKA,
DANIJOS KARALYSTĖ,
VOKIETIJOS FEDERACINĖ RESPUBLIKA,
ESTIJOS RESPUBLIKA,
AIRIJA,
GRAIKIJOS RESPUBLIKA,
ISPANIJOS KARALYSTĖ,
PRANCŪZIJOS RESPUBLIKA,
KROATIJOS RESPUBLIKA,
ITALIJOS RESPUBLIKA,
KIPRO RESPUBLIKA,
LATVIJOS RESPUBLIKA,
LIETUVOS RESPUBLIKA,
LIUKSEMBURGO DIDŽIOJI HERCOGYSTĖ,
VENGRIJA,
MALTOS RESPUBLIKA,
NYDERLANDŲ KARALYSTĖ,
AUSTRIJOS RESPUBLIKA,
LENKIJOS RESPUBLIKA,
PORTUGALIJOS RESPUBLIKA,
RUMUNIJA,
SLOVĖNIJOS RESPUBLIKA,
SLOVAKIJOS RESPUBLIKA,
SUOMIJOS RESPUBLIKA,
ŠVEDIJOS KARALYSTĖ,
JUNGTINĖ DIDŽIOSIOS BRITANIJOS IR ŠIAURĖS AIRIJOS KARALYSTĖ,
Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo susitariančiosios šalys (toliau – valstybės narės)
ir
KANADA,
toliau kartu – Šalys,
ĮKVĖPTOS ilgalaikės Europos ir Kanados gyventojų draugystės, kurią skatino platūs Europos ir Kanados istoriniai, kultūriniai, politiniai ir ekonominiai ryšiai,
ATSIŽVELGDAMOS į žingsnius, kurie buvo žengti 1976 m. sudarius Europos Bendrijų ir Kanados prekybos ir ekonominio bendradarbiavimo pagrindų susitarimą, 1990 m. pasirašius Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Kanados transatlantinių santykių deklaraciją, 1996 m. priėmus bendrą politinį pareiškimą dėl ES ir Kanados santykių ir patvirtinus bendrą ES ir Kanados veiksmų planą, 2004 m. patvirtinus ES ir Kanados partnerystės darbotvarkę ir 2005 m. Europos Sąjungai ir Kanadai sudarius susitarimą, kuriuo nustatomos Kanados dalyvavimo Europos Sąjungos krizių valdymo operacijose bendrosios sąlygos,
PATVIRTINDAMOS savo tvirtą įsipareigojimą paisyti Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje nustatytų demokratijos principų ir žmogaus teisių,
SUTIKDAMOS, kad masinio naikinimo ginklų platinimas kelia didelę grėsmę tarptautiniam saugumui,
REMDAMOSI savo ilgametėmis bendradarbiavimo palaikant tarptautinius taikos ir saugumo principus ir teisinę valstybę tradicijomis,
DAR KARTĄ PATVIRTINDAMOS savo pasiryžimą dvišaliais ir daugiašaliais kanalais kovoti su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu,
KARTU ĮSIPAREIGODAMOS mažinti skurdą, skatinti integracinį ekonomikos augimą ir prisidėti prie besivystančių šalių pastangų įgyvendinti politines ir ekonomines reformas,
PRIPAŽINDAMOS savo troškimą skatinti darnų vystymąsi atsižvelgiant į ekonominį, socialinį ir aplinkosaugos aspektus,
DIDŽIUODAMOSI įvairiapusiškais savo piliečių tarpusavio ryšiais ir savo įsipareigojimu saugoti ir skatinti kultūrų raiškos įvairovę,
PRIPAŽINDAMOS, kad veiksmingos daugiašalės organizacijos gali atlikti svarbų vaidmenį skatinant bendradarbiavimą ir siekiant teigiamų rezultatų sprendžiant pasaulinius klausimus ir uždavinius,
ATSIŽVELGDAMOS į dinamiškus tarpusavio santykius prekybos ir investicijų srityse, kurie dar labiau suintensyvės veiksmingai įgyvendinant išsamų ekonomikos ir prekybos susitarimą,
PRISIMINDAMOS, kad šio susitarimo nuostatos, patenkančios į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo trečiosios dalies V antraštinę dalį, Jungtinei Karalystei ir Airijai privalomos ne kaip Europos Sąjungos daliai, o kaip atskiroms Susitariančiosioms Šalims, nebent Europos Sąjunga kartu su Jungtine Karalyste ir (arba) Airija drauge Kanadai praneštų, kad Jungtinei Karalystei ir (arba) Airijai jos privalomos kaip Europos Sąjungos daliai pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėtą Protokolą Nr. 21 dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės. Jei Jungtinė Karalystė ir (arba) Airija pagal Protokolo Nr. 21 4a straipsnį nebėra saistomos kaip Europos Sąjungos dalis, Europos Sąjunga kartu su Jungtine Karalyste ir (arba) Airija nedelsdamos praneša Kanadai apie bet kokį savo pozicijos pakeitimą; tokiu atveju susitarimo nuostatos joms privalomos kaip atskiroms Susitariančiosioms Šalims. Ta pati taisyklė taikoma Danijai pagal prie minėtų sutarčių pridėtą Protokolą dėl Danijos pozicijos,
ATSIŽVELGDAMOS Į Europos Sąjungos institucinius pokyčius įsigaliojus Lisabonos sutarčiai,
PATVIRTINDAMOS savo kaip strateginių partnerių statusą ir pasiryžimą toliau stiprinti ir puoselėti santykius ir tarpusavio pagarba ir dialogu grindžiamą tarptautinį bendradarbiavimą siekiant ginti bendrus interesus ir vertybes,
BŪDAMOS ĮSITIKINUSIOS, kad bendradarbiauti reikėtų nuosekliai, pragmatiškai ir atsižvelgiant į įgyvendinamą politiką,
SUSITARĖ:
I ANTRAŠTINĖ DALIS
BENDRADARBIAVIMO PAGRINDAS
1 straipsnis
Bendrieji principai
1. Šalys išreiškia savo paramą Jungtinių Tautų Chartijoje nustatytiems bendriems principams.
2. Atsižvelgdamos į savo strateginius santykius, Šalys siekia nuosekliai plėtoti dvišalį, regioninį ir daugiašalį bendradarbiavimą.
3. Šalys šį susitarimą įgyvendina remdamosi bendromis vertybėmis, dialogo, tarpusavio pagarbos, lygiavertės partnerystės, daugiašališkumo, konsensuso ir pagarbos tarptautinei teisei principais.
II ANTRAŠTINĖ DALIS
ŽMOGAUS TEISĖS, PAGRINDINĖS LAISVĖS, DEMOKRATIJA IR TEISINĖ VALSTYBĖ
2 straipsnis
Demokratijos principų, žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių puoselėjimas ir stiprinimas
1. Pagarba Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje, galiojančiose tarptautinėse žmogaus teisių sutartyse ir kituose teisiškai privalomuose dokumentuose, kurių susitariančiosios šalys yra ES arba jos valstybės narės ir Kanada, nustatytiems demokratijos principams, žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms yra Šalių atitinkamos nacionalinės ir tarptautinės politikos pagrindas ir šio susitarimo esmė.
2. Įgyvendindamos savarankišką politiką, Šalys siekia bendradarbiauti ir puoselėti šias teises ir principus, taip pat ragina kitas valstybes laikytis šių tarptautinių žmogaus teisių sutarčių ir teisiškai privalomų dokumentų ir įgyvendinti savo įsipareigojimus žmogaus teisių srityje.
3. Šalys įsipareigoja stiprinti demokratiją, taip pat ir vykdydamos tarptautinius standartus atitinkančius laisvus ir sąžiningus rinkimus. Šalys informuoja viena kitą apie savo vykdomas atitinkamas rinkimų stebėjimo misijas ir, kai tinkama, kviečia jose dalyvauti kitą Šalį.
4. Šalys pripažįsta teisinės valstybės reikšmę užtikrinant žmogaus teisių apsaugą ir veiksmingą valdymo institucijų veikimą demokratinėje valstybėje. Tai siejasi ir su nepriklausomos teismų sistemos buvimu, lygybe prieš įstatymą, teise į teisingą bylos nagrinėjimą ir pavienių asmenų galimybėmis naudotis veiksmingomis teisių gynimo priemonėmis.
III ANTRAŠTINĖ DALIS
TARPTAUTINĖ TAIKA IR SAUGUMAS IR VEIKSMINGAS DAUGIAŠALIŠKUMAS
3 straipsnis
Masinio naikinimo ginklai
1. Šalys mano, kad masinio naikinimo ginklų ir jų siuntimo į taikinį priemonių platinimas valstybiniams ir privatiems subjektams kelia vieną didžiausių grėsmių tarptautiniam stabilumui ir saugumui.
2. Todėl Šalys susitaria bendradarbiauti ir padėti užkirsti kelią masinio naikinimo ginklų ir jų siuntimo į taikinį priemonių platinimui, visapusiškai laikydamosi ir įgyvendindamos savo įsipareigojimus pagal tarptautinius nusiginklavimo ir ginklų neplatinimo susitarimus ir JT Saugumo Tarybos rezoliucijas. Be to, Šalys, kai tinkama, toliau bendradarbiauja remdamos pastangas ginklų neplatinimo srityje ir dalyvauja įgyvendinant eksporto kontrolės režimus, kurių šalys jos yra. Šalys sutaria, kad ši nuostata yra labai svarbus šio susitarimo elementas.
3. Be to, Šalys susitaria bendradarbiauti ir padėti užkirsti kelią masinio naikinimo ginklų ir jų siuntimo į taikinį priemonių platinimui:
|
a) |
kai tinkama, imdamosi priemonių, kad būtų pasirašytos ar ratifikuotos visos susijusios tarptautinės nusiginklavimo ir ginklų neplatinimo sutartys arba prie jų būtų prisijungta, ir visapusiškai įgyvendindamos visus sutartyse, kurių šalys jos yra, nustatytus įpareigojimus ir ragindamos kitas valstybes laikytis šių sutarčių; |
|
b) |
įdiegdamos veiksmingą nacionalinę eksporto kontrolės sistemą, padedančią kontroliuoti eksportą ir užkirsti kelią neteisėtai prekybai su masinio naikinimo ginklu susijusiais produktais ir jų tranzitui, įskaitant masinio naikinimo ginklų dvejopo panaudojimo technologijų galutinės paskirties kontrolę, ir nustatydamos veiksmingas sankcijas už eksporto kontrolės taisyklių pažeidimus; |
|
c) |
kovodamos su cheminių, biologinių ir toksinių ginklų platinimu. Šalys susitaria bendradarbiauti susijusiuose forumuose ir stengtis sudaryti galimybes visuotinai laikytis tarptautinių konvencijų, įskaitant Cheminio ginklo uždraudimo konvenciją (Konvencija dėl cheminio ginklo kūrimo, gamybos, kaupimo ir panaudojimo uždraudimo bei jo sunaikinimo) ir Biologinių ir toksinių ginklų konvenciją (Konvencija dėl bakteriologinių ir toksinių ginklų kūrimo, gamybos ir saugojimo uždraudimo bei jų sunaikinimo). |
4. Šalys susitaria rengti reguliarius ES ir Kanados aukšto lygio darbo grupės susitikimus, per kuriuos būtų keičiamasi nuomonėmis dėl tolesnio bendradarbiavimo būdų sprendžiant įvairius ginklų neplatinimo ir nusiginklavimo klausimus.
4 straipsnis
Šaulių ir lengvieji ginklai
1. Šalys pripažįsta, kad neteisėta šaulių ir lengvųjų ginklų, įskaitant šaudmenis, gamyba, perdavimas ir platinimas, pernelyg didelių jų kiekių kaupimas, prastas tvarkymas, netinkama atsargų apsauga ir nekontroliuojamas jų paleidimas į apyvartą toliau kelia didelę grėsmę taikai ir tarptautiniam saugumui.
2. Šalys susitaria įgyvendinti atitinkamus savo įsipareigojimus spręsti neteisėtos prekybos šaulių ir lengvaisiais ginklais, įskaitant šaudmenis, problemą pagal susijusius tarptautinius susitarimus, įskaitant JT veiksmų programą dėl neteisėtos prekybos šaulių ir lengvaisiais ginklais prevencijos, kovos su ja ir jos panaikinimo visais aspektais, taip pat laikytis iš JT Saugumo Tarybos rezoliucijų kylančių pareigų.
3. Šalys stengiasi imtis priemonių neteisėtos prekybos šaulių ir lengvaisiais ginklais problemai spręsti, bendradarbiauti ir užtikrinti bendrų veiksmų koordinavimą, papildomumą ir sąveiką siekiant, kai tinkama, pasauliniu, regioniniu ir nacionaliniu lygmenimis padėti kitoms valstybėms spręsti neteisėtos prekybos šaulių ir lengvaisiais ginklais, įskaitant šaudmenis, problemą.
5 straipsnis
Tarptautinis baudžiamasis teismas
1. Šalys patvirtina, kad asmenys, atsakingi už tarptautinei bendruomenei susirūpinimą keliančius sunkiausius nusikaltimus, neturėtų likti nenubausti ir kad veiksmingas jų baudžiamasis persekiojimas būtų užtikrintas nacionalinėmis priemonėmis ir skatinant tarptautinį bendradarbiavimą, įskaitant bendradarbiavimą su Tarptautiniu baudžiamuoju teismu (toliau – TBT).
2. Šalys kartu įsipareigoja remti visuotinį TBT Romos statuto ratifikavimą arba prisijungimą prie jo ir stengtis, kad valstybės, kurios yra TBT šalys, veiksmingai įgyvendintų Statutą nacionaliniu lygmeniu.
6 straipsnis
Bendradarbiavimas kovojant su terorizmu
1. Šalys pripažįsta, kad kova su terorizmu yra bendras prioritetas, ir pabrėžia, kad su terorizmu turi būti kovojama paisant teisinės valstybės principo, tarptautinės teisės, visų pirma Jungtinių Tautų Chartijos, ir susijusių Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijų, žmogaus teisių, tarptautinės pabėgėlių teisės, humanitarinės teisės ir pagrindinių laisvių.
2. Šalys nuolat aukštu lygiu konsultuojasi kovos su terorizmu klausimais ir palaiko ad hoc ryšius, siekdamos didinti bendrų operatyvinių kovos su terorizmu veiksmų efektyvumą ir, kai įmanoma, stiprinti bendradarbiavimo mechanizmus. Bendradarbiaudamos šioje srityje Šalys, be kita ko, reguliariai keičiasi teroristų sąrašais, kovos su smurtiniu ekstremizmu strategijomis ir požiūriais į naujų kovos su terorizmu klausimų sprendimą.
3. Šalys kartu įsipareigoja remti visapusį tarptautinį požiūrį į kovą su terorizmu, kurį formuoja Jungtinės Tautos. Šalys visų pirma stengiasi bendradarbiauti siekdamos didinti tarptautinį sutarimą šioje srityje, kad remtų visapusį JT pasaulinės kovos su terorizmu strategijos ir, kai tinkama, susijusių JT Saugumo Tarybos rezoliucijų įgyvendinimą.
4. Šalys toliau glaudžiai bendradarbiauja pasauliniame kovos su terorizmu forume ir jo darbo grupėse.
5. Kovodamos su teroristų finansavimu, Šalys vadovaujasi tarptautinėmis rekomendacijomis, kurias parengė Finansinių veiksmų darbo grupė.
6. Šalys toliau, kai tinkama, dirba kartu, kad didintų kitų valstybių kovos su terorizmu pajėgumus ir užkirstų kelią teroristų veiklai, ją nustatytų ir į ją reaguotų.
7 straipsnis
Bendradarbiavimas didinant tarptautinę taiką ir stabilumą
Siekdamos įgyvendinti bendrus interesus, susijusius su tarptautinės taikos ir saugumo didinimu ir parama veiksmingoms daugiašalėms institucijoms ir politikai, Šalys:
|
a) |
atsižvelgdamos į pagrindinį dabartinės Europos ir Šiaurės Amerikos transatlantinės saugumo sistemos vaidmenį, toliau stengiasi didinti transatlantinį saugumą; |
|
b) |
drauge stiprina pastangas tvirčiau remti krizių valdymą ir pajėgumų didinimą, be to, toliau stiprina savo bendradarbiavimą šiuo atžvilgiu, įskaitant dalyvavimą ES operacijose ir misijose. Šalys siekia palengvinti dalyvavimo šioje veikloje sąlygas, įskaitant išankstines konsultacijas ir dalijimąsi planavimo informacija, kai, Šalių manymu, tai yra reikalinga. |
8 straipsnis
Bendradarbiavimas daugiašaliuose, regioniniuose ir tarptautiniuose forumuose ir organizacijose
1. Šalys įsipareigoja laikytis daugiašališkumo principo ir stengiasi didinti regioninių ir tarptautinių forumų ir organizacijų, pvz., Jungtinių Tautų ir su jomis susijusių specializuotųjų organizacijų ir agentūrų, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau – EBPO), Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO), Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) ir kitų daugiašalių forumų, veiksmingumą.
2. Šalys sukuria veiksmingus konsultacijų mechanizmus, susijusius su daugiašalių forumų veiklos sritimis. Be Jungtinėse Tautose vykdomų dialogų žmogaus teisių ir demokratijos klausimais, Šalys, kai tinkama ir atsižvelgdamos į tarpusavio susitarimus, sukuria nuolatinių konsultacijų mechanizmus Žmogaus teisių taryboje, Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje, JT biuruose Vienoje ir kitose įstaigose.
3. Siekdamos, kad joms būtų tinkamai atstovaujama daugiašalėse organizacijose, Šalys taip pat stengiasi konsultuotis rinkimų klausimais.
IV ANTRAŠTINĖ DALIS
EKONOMINĖ PLĖTRA IR DARNUS VYSTYMASIS
9 straipsnis
Dialogas ir pasaulinė lyderystė ekonomikos klausimais
Pripažindamos, kad tvari globalizacija ir didesnė gerovė gali būti užtikrinamos tik sukūrus atvirą pasaulio ekonomiką, pagrįstą rinkos principais, veiksmingu reguliavimu ir tvirtomis pasaulinėmis institucijomis, Šalys:
|
a) |
demonstruoja lyderystę remdamos skaidrią ekonominę politiką ir patikimą finansų valdymą tiek šalies viduje, tiek regioniniu ir tarptautiniu lygmenimis; |
|
b) |
siekdamos bendradarbiauti sprendžiant abiem pusėms svarbius klausimus, stengiasi palaikyti reguliarų aukšto lygio politinį dialogą makroekonomikos klausimais, įskaitant, kai tinkama, centrinių bankų atstovų dalyvavimą; |
|
c) |
kai tinkama, stengiasi laiku pradėti veiksmingą dialogą ir bendradarbiavimą abiem pusėms svarbiais pasaulio ekonomikos klausimais daugiašalėse organizacijose ir forumuose, kuriuose jos dalyvauja, pvz., EBPO, G 7, G 20, Tarptautiniame valiutos fonde (TVF), Pasaulio banke ir Pasaulio prekybos organizacijoje (toliau – PPO). |
10 straipsnis
Laisvosios prekybos skatinimas ir investicijų didinimas
1. Šalys bendradarbiaus skatindamos abiem pusėms naudingą tvarų tarpusavio prekybos ir investicijų augimą ir plėtrą, kaip nustatyta išsamiame ekonomikos ir prekybos susitarime.
2. Šalys stengiasi bendradarbiauti, siekdamos toliau stiprinti PPO kaip veiksmingiausią tvirtos, integruotos ir taisyklėmis pagrįstos prekybos sistemos pagrindą.
3. Šalys toliau bendradarbiauja muitų srityje.
11 straipsnis
Bendradarbiavimas mokesčių srityje
Siekdamos stiprinti ir plėtoti savo ekonominį bendradarbiavimą, Šalys sutinka mokesčių srityje laikytis gero valdymo principų, t. y. skaidrumo, keitimosi informacija ir žalingos mokesčių praktikos vengimo principų, ir juos taikyti, kai tinkama, atsižvelgdamos į EBPO forumą dėl žalingos mokesčių praktikos ir Sąjungos verslo apmokestinimo elgesio kodeksą. Šalys bendromis pastangomis siekia skatinti ir gerinti šių principų įgyvendinimą tarptautiniu lygmeniu.
12 straipsnis
Darnus vystymasis
1. Šalys dar kartą patvirtina savo įsipareigojimą dabartinius poreikius tenkinti nepažeisdamos ateities kartų poreikių. Jos pripažįsta, kad, siekiant ilgalaikio gyvybingumo, ekonomikos augimas turi atitikti darnaus vystymosi principus.
2. Šalys toliau remia atsakingą ir veiksmingą išteklių naudojimą ir didina informuotumą apie ekonominius ir socialinius žalos aplinkai padarinius ir su ja susijusį poveikį žmogaus gerovei.
3. Šalys toliau stengiasi skatinti darnų vystymąsi palaikydamos dialogą, dalydamosi geriausia patirtimi ir užtikrindamos gerą valdymą ir patikimą finansų valdymą.
4. Šalys kartu siekia bendro tikslo mažinti skurdą ir remti integracinę ekonominę plėtrą visame pasaulyje, be to, Šalys, kai įmanoma, siekdamos šio tikslo, stengiasi dirbti kartu.
5. Šiuo tikslu Šalys užmezga reguliarų politinį dialogą vystomojo bendradarbiavimo klausimais, siekdamos geriau koordinuoti su bendrą susirūpinimą keliančiais klausimais susijusią politiką, taip pat didinti vystomojo bendradarbiavimo kokybę ir veiksmingumą pagal visuotinai patvirtintus pagalbos veiksmingumo principus. Siekdamos didesnės atskaitomybės ir skaidrumo, Šalys dirba kartu ir daugiausia dėmesio skiria vystymosi rezultatų gerinimui, be to, jos pripažįsta įvairių subjektų, įskaitant privatųjį sektorių ir pilietinę visuomenę, dalyvavimo vystomojo bendradarbiavimo srityje svarbą.
6. Šalys pripažįsta energetikos sektoriaus svarbą ekonomikos klestėjimui ir tarptautinei taikai ir stabilumui. Jos sutaria dėl poreikio tobulinti ir įvairinti energijos šaltinius, skatinti inovacijas ir didinti energijos vartojimo efektyvumą siekiant atverti energijos gamybos galimybes, didinti energetinį saugumą ir užtikrinti tvarią energiją už prieinamą kainą. Šalys palaiko aukšto lygio dialogą energetikos klausimais ir toliau bendradarbiauja naudodamos dvišales ir daugiašales priemones, kad remtų atvirą ir konkurencingą rinką, dalytųsi geriausia patirtimi, skatintų moksliškai pagrįstą ir skaidrų reguliavimą ir aptartų bendradarbiavimo energetikos srityje klausimus.
7. Šalys ypatingą svarbą teikia aplinkos apsaugai ir išsaugojimui ir pripažįsta, kad, siekiant išsaugoti aplinką ateities kartoms, būtina laikytis aukštų aplinkos apsaugos standartų.
8. Šalys pripažįsta pasaulinę klimato kaitos keliamą grėsmę ir poreikį nedelsiant imtis papildomų veiksmų siekiant mažinti išmetamuosius teršalus ir stabilizuoti šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentraciją atmosferoje iki tokio lygio, kad pavojingas antropogeninis poveikis nesutrikdytų klimato sistemos. Visų pirma Šalys siekia bendro tikslo, t. y. rasti naujoviškus sprendimo būdus sumažinti klimato kaitos padarinius ir prie jų prisitaikyti. Šalys pripažįsta, kad šis uždavinys yra pasaulinis, ir toliau remia tarptautines pastangas pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (JTBKKK), kuri taikoma visoms ją pasirašiusioms šalims, sukurti sąžiningą, veiksmingą, visapusį ir taisyklėmis pagrįstą režimą, įskaitant bendrą darbą, susijusį su Paryžiaus susitarimo įgyvendinimu.
9. Siekdamos dalytis geriausia patirtimi ir skatinti veiksmingą ir integruotą bendradarbiavimą klimato kaitos ir kitais su aplinkos apsauga susijusiais klausimais, Šalys palaiko aukšto lygio dialogus aplinkos ir klimato kaitos klausimais.
10. Šalys pripažįsta dvišalio ar daugiašalio dialogo ir bendradarbiavimo užimtumo, socialinių reikalų ir deramo darbo srityse svarbą, visų pirma atsižvelgiant į globalizacijos sąlygas ir demografinius pokyčius. Šalys siekia aktyviau bendradarbiauti ir keistis informacija bei patirtimi užimtumo ir socialinių reikalų srityje. Šalys taip pat patvirtina savo įsipareigojimą gerbti visuotinai pripažintus darbo standartus, kurių jos įsipareigojo laikytis, jų paisyti ir juos įgyvendinti, pvz., 1998 m. Tarptautinės darbo organizacijos (toliau – TDO) deklaracijoje dėl pagrindinių principų ir teisių darbe ir po jos priimtame dokumente nurodytų standartų.
13 straipsnis
Dialogas kitose abiem pusėms svarbiose srityse
Pripažindamos savo bendrą įsipareigojimą stiprinti ir plėsti ilgalaikį bendradarbiavimą, taip pat pripažindamos dabartinį bendradarbiavimą, Šalys siekia atitinkamuose dvišaliuose ir daugiašaliuose forumuose skatinti ekspertų dialogą ir geriausios patirties mainus abiem pusėms svarbiose politikos srityse. Tai, pvz., yra šios sritys: žemės ūkis, žuvininkystė, tarptautinė vandenynų ir jūrų politika, kaimo plėtra, tarptautinis vežimas, užimtumas, taip pat su poliariniu ratu susiję klausimai, įskaitant mokslą ir technologijas. Kai tinkama, šioms svarbioms sritims taip pat gali būti priskiriamas keitimasis teisėkūros, reguliavimo ir administracinės ir su sprendimų priėmimu susijusios praktikos patirtimi.
14 straipsnis
Piliečių gerovė
1. Pripažindamos tarpusavio dialogo ir bendradarbiavimo įvairiais klausimais, kurie daro poveikį piliečių ir platesnės tarptautinės bendruomenės gerovei, plėtojimo ir stiprinimo svarbą, Šalys skatina ir palengvina dialogą, konsultacijas ir, kai įmanoma, bendradarbiavimą sprendžiant dabartinius ir naujus abiem pusėms reikšmingus klausimus, kurie daro poveikį piliečių gerovei.
2. Šalys pripažįsta vartotojų apsaugos svarbą ir šioje srityje ragina keistis informacija ir geriausia patirtimi.
3. Šalys skatina tarpusavio bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija, susijusia su pasauliniais sveikatos klausimais ir pasirengimu reaguoti į pasaulines visuomenės sveikatos krizes.
15 straipsnis
Bendradarbiavimas žinių, mokslinių tyrimų, inovacijų ir ryšių technologijų srityje
1. Atsižvelgdamos į naujų žinių, kurių reikia norint spręsti pasaulinius uždavinius, svarbą, Šalys toliau skatina bendradarbiavimą mokslo, technologijų, tyrimų ir inovacijų srityje.
2. Sutikdamos, kad informacinės ir ryšių technologijos yra pagrindiniai šiuolaikinio gyvenimo ir socialinės ir ekonominės plėtros elementai, Šalys siekia, kai tinkama, bendradarbiauti ir keistis nuomonėmis dėl šios srities nacionalinės, regioninės ir tarptautinės politikos.
3. Pripažindamos, kad interneto, kuriame visapusiškai gerbiamos pagrindinės teisės ir laisvės, saugumas ir stabilumas yra pasaulinis uždavinys, Šalys stengiasi užmegzti dialogą ir keistis patirtimi, kad užtikrintų dvišalį ir daugiašalį bendradarbiavimą.
4. Šalys pripažįsta, kad, siekiant įgyvendinti Šalių socialinės, ekonominės, aplinkos ir tarptautinės politikos uždavinius, kosmoso sistemų naudojimas tampa vis svarbesnis. Šalys toliau aktyviai bendradarbiauja tobulindamos ir naudodamos kosmines technologijas piliečių, įmonių ir vyriausybinių organizacijų labui.
5. Šalys stengiasi toliau bendradarbiauti statistikos srityje, o ypatingą dėmesį skiria aktyviam dalijimuisi geriausia patirtimi ir politikos priemonėmis.
16 straipsnis
Kultūrų raiškos įvairovės, švietimo ir jaunimo ir žmonių ryšių skatinimas
1. Šalys didžiuojasi ilgalaikiais kultūriniais, kalbų ir tradicijų ryšiais, kurie padėjo didinti tarpusavio supratimą. Transatlantiniai ryšiai užmegzti visais vyriausybių ir visuomenės lygmenimis, jie daro labai didelę įtaką Kanados ir Europos visuomenei. Šalys stengiasi palaikyti šiuos ryšius ir ieško naujų būdų skatinti žmonių tarpusavio kontaktus. Šalys stengiasi naudotis mainų per nevyriausybines organizacijas ir „idėjų bankus“ priemonėmis, kurios padeda suvesti jaunimą ir kitus ekonominius ir socialinius partnerius, kad būtų plėtojami ir stiprinami šie ryšiai ir gausėtų idėjų, padedančių spręsti bendras problemas, srautas.
2. Pripažindamos įvairiapusiškus ilgą laiką plėtojamus santykius mokslo, švietimo, sporto, kultūros, turizmo ir jaunimo judumo srityse, Šalys teigiamai vertina ir skatina, kai tinkama, nuolatinį bendradarbiavimą siekiant plėsti šiuos ryšius.
3. Šalys stengiasi skatinti kultūrų raiškos įvairovę, įskaitant, kai tinkama, 2005 m. UNESCO konvencijoje dėl kultūrų raiškos įvairovės ir apsaugos skatinimo nustatytų principų ir uždavinių įgyvendinimą.
4. Šalys, kai tinkama, stengiasi skatinti ir palengvinti kultūros institucijų ir šio sektoriaus specialistų mainus, bendradarbiavimą ir dialogą.
17 straipsnis
Atsparumas nelaimėms ir ekstremalių situacijų valdymas
Siekdamos kuo labiau sumažinti gaivalinių ir žmogaus sukeltų nelaimių poveikį ir padidinti visuomenės ir infrastruktūros atsparumą, Šalys patvirtina savo bendrą įsipareigojimą remti prevencijos, pasirengimo, reagavimo ir atkūrimo priemones, įskaitant, kai tinkama, dvišalį ir daugiašalį bendradarbiavimą.
V ANTRAŠTINĖ DALIS
TEISINGUMAS, LAISVĖ IR SAUGUMAS
18 straipsnis
Teisminis bendradarbiavimas
1. Teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose srityje Šalys siekia stiprinti esamą susijusiais tarptautiniais susitarimais pagrįstą bendradarbiavimą savitarpio teisinės pagalbos ir ekstradicijos srityse. Neviršydamos savo įgaliojimų ir kompetencijos, Šalys taip pat siekia stiprinti dabartinius mechanizmus ir, kai tinkama, apsvarsto galimybę sukurti naujus mechanizmus, kurie palengvintų tarptautinį bendradarbiavimą šioje srityje. Kai tinkama, tai galėtų apimti prisijungimą prie susijusių tarptautinių dokumentų ir jų įgyvendinimą, taip pat glaudesnį bendradarbiavimą su Eurojustu.
2. Šalys, kai tinkama, plėtoja teisminį bendradarbiavimą civilinėse ir komercinėse bylose pagal atitinkamą savo kompetenciją, visų pirma susijusią su derybomis dėl daugiašalių teisminio bendradarbiavimo civilinėse bylose konvencijų, įskaitant Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencijoje priimtas konvencijas tarptautinio teisinio bendradarbiavimo ir bylinėjimosi, taip pat vaikų apsaugos srityse, jų ratifikavimu ir įgyvendinimu.
19 straipsnis
Bendradarbiavimas kovojant su neteisėtais narkotikais
1. Neviršydamos atitinkamų savo įgaliojimų ir kompetencijos, Šalys bendradarbiauja siekdamos užtikrinti suderintą ir integruotą požiūrį į su narkotikais susijusius klausimus. Šalys ypač stengiasi:
|
— |
stiprinti kovos su neteisėtais narkotikais institucijas; |
|
— |
mažinti neteisėtų narkotikų tiekimą, prekybos apimtį ir paklausą; |
|
— |
šalinti dėl piktnaudžiavimo neteisėtais narkotikais kylančias sveikatos ir socialines pasekmes ir |
|
— |
užtikrinti kuo veiksmingesnę institucijų, kurių tikslas – mažinti cheminių medžiagų pirmtakų naudojimą neteisėtai narkotinių ir psichotropinių medžiagų gamybai, veiklą. |
2. Įgyvendindamos šiuos uždavinius Šalys bendradarbiauja, įskaitant, kai tinkama, techninės paramos programų koordinavimą, ir skatina to nepadariusias šalis ratifikuoti ir įgyvendinti galiojančias tarptautines narkotikų kontrolės konvencijas, kurių šalys yra Sąjunga arba valstybės narės ir Kanada. Šalys savo veiksmus grindžia visuotinai pripažįstamais principais, įtvirtintais susijusiose tarptautinėse narkotikų kontrolės konvencijose, ir paisydamos pagrindinių tikslų, nustatytų 2009 m. JT politinėje deklaracijoje ir veiksmų plane dėl tarptautinio bendradarbiavimo siekiant parengti integruotą ir suderintą kovos su pasauline narkotikų problema strategiją.
20 straipsnis
Bendradarbiavimas teisėsaugos srityje ir kova su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija
1. Šalys įsipareigoja bendradarbiauti kovoje su organizuotu nusikalstamumu, ekonominiais ir finansiniais nusikaltimais, korupcija, klastojimu, kontrabanda ir neteisėtais sandoriais, įskaitant veiksmingą bendradarbiavimą susigrąžinant turtą ar lėšas, kurios buvo gautos dėl korupcinių veiksmų, ir tai darydamos laikosi savo abipusių tarptautinių šios srities įsipareigojimų.
2. Šalys patvirtina savo įsipareigojimą plėtoti teisėsaugos institucijų bendradarbiavimą, įskaitant nuolatinį bendradarbiavimą su Europolu.
3. Be to, Šalys siekia bendradarbiauti tarptautiniuose forumuose, kad, kai tinkama, skatintų laikytis JT konvencijos prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą ir prie jos pridedamų protokolų, kurių šalys jos yra, ir juos įgyvendinti.
4. Šalys, kai tinkama, taip pat stengiasi skatinti įgyvendinti JT konvenciją prieš korupciją, be kita ko, naudojant griežtą peržiūros mechanizmą ir atsižvelgiant į skaidrumo ir pilietinės visuomenės dalyvavimo principus.
21 straipsnis
Pinigų plovimas ir teroristų finansavimas
1. Šalys pripažįsta poreikį bendradarbiauti siekiant užkirsti kelią tam, kad jų finansų sistemos būtų naudojamos iš bet kokios nusikalstamos veiklos, įskaitant prekybą narkotikais ir korupciją, gautų pajamų plovimui, ir kovoti su terorizmo finansavimu. Šis bendradarbiavimas taip pat reiškia galimybę pagal atitinkamas Šalių teisines sistemas ir įstatymus konfiskuoti nusikalstamu būdu įgytą turtą arba lėšas.
2. Šalys, kai tinkama, atsižvelgdamos į savo atitinkamas teisines sistemas ir įstatymus, keičiasi susijusia informacija ir įgyvendina tinkamas priemones, skirtas kovai su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu, ir šiuo tikslu laikosi Finansinių veiksmų darbo grupės rekomendacijų ir kitų šioje srityje veikiančių tarptautinių įstaigų patvirtintų standartų.
22 straipsnis
Elektroniniai nusikaltimai
1. Šalys pripažįsta, kad elektroniniai nusikaltimai yra visuotinė problema, į kurią reikia reaguoti pasauliniu mastu. Šiuo tikslu Šalys stiprina bendradarbiavimą, kad užkirstų kelią elektroniniams nusikaltimams ir, atsižvelgdamos į savo atitinkamas teisines sistemas ir įstatymus, su jais kovotų keisdamosi informacija ir praktinėmis žiniomis. Šalys, kai tinkama, siekia dirbti kartu ir teikti pagalbą bei paramą kitoms valstybėms kuriant veiksmingus įstatymus, formuojant politiką ir praktiką, susijusią su elektroninių nusikaltimų prevencija ir kova su jais, kad ir kur jie būtų padaromi.
2. Šalys, kai tinkama, atsižvelgdamos į savo atitinkamas teisines sistemas ir įstatymus, keičiasi informacija, įskaitant informaciją, susijusią su elektroninių nusikaltimų tyrėjų švietimu ir mokymu, elektroninių nusikaltimų tyrimų vykdymu ir skaitmenine teismo ekspertize.
23 straipsnis
Migracija, prieglobstis ir sienų valdymas
1. Šalys dar kartą patvirtina savo įsipareigojimą, atsižvelgdamos į savo atitinkamus įstatymus ir taisykles, bendradarbiauti ir keistis nuomonėmis migracijos, įskaitant teisėtą migraciją, nelegalios migracijos, prekybos žmonėmis, migracijos ir vystymosi, prieglobsčio, integracijos, vizų ir sienų valdymo srityse.
2. Šalys siekia bendro tikslo – užtikrinti visiems savo piliečiams bevizį režimą Sąjungoje ir Kanadoje. Šalys dirba kartu ir deda visas pastangas, kad kuo greičiau užtikrintų visiems galiojantį pasą turintiems piliečiams bevizį režimą vykstant į kitos Šalies teritoriją.
3. Šalys susitaria bendradarbiauti, kad užkirstų kelią nelegaliai migracijai ir ją kontroliuotų. Šiuo tikslu:
|
a) |
Kanada valstybės narės prašymu ir netaikydama papildomų formalumų, išskyrus atvejus, kai konkrečiame susitarime nustatyta kitaip, priima atgal visus savo piliečius, kurie neteisėtai apsistojo tos valstybės narės teritorijoje; |
|
b) |
kiekviena valstybė narė Kanados prašymu ir netaikydama papildomų formalumų, išskyrus atvejus, kai konkrečiame susitarime nustatyta kitaip, priima atgal visus savo piliečius, kurie neteisėtai apsistojo Kanados teritorijoje; |
|
c) |
valstybės narės ir Kanada šiuo tikslu išduoda savo piliečiams atitinkamus kelionės dokumentus; |
|
d) |
Šalys siekia derėtis dėl konkretaus susitarimo, kuriame būtų nustatyti su readmisija susiję įsipareigojimai, įskaitant trečiųjų šalių piliečių arba asmenų be pilietybės readmisiją. |
24 straipsnis
Konsulinė apsauga
1. Kanada savo teritorijoje leidžia Sąjungos piliečiams naudotis bet kurios valstybės narės diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų teikiama apsauga, jeigu valstybė narė, kurios piliečiai jie yra, neturi Kanadoje prieinamos nuolatinės atstovybės.
2. Valstybės narės bet kurios valstybės narės teritorijoje leidžia Kanados piliečiams naudotis bet kurios Kanados paskirtos kitos valstybės diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų teikiama apsauga, jeigu Kanada tos valstybės narės teritorijoje neturi prieinamos nuolatinės atstovybės.
3. Pagal 1 ir 2 dalis nesiekiama taikyti kokių nors pranešimo ir sutikimo reikalavimų, kurie kitu atveju galiotų norint, kad Sąjungos arba Kanados piliečiams atstovautų kuri nors kita valstybė nei ta, kurios piliečiai jie yra.
4. Šalys kasmet peržiūri 1 ir 2 dalių administracinį veikimą.
25 straipsnis
Asmens duomenų apsauga
1. Šalys pripažįsta, kad būtina užtikrinti asmens duomenų apsaugą, ir, siekdamos skatinti laikytis aukštų tarptautinių standartų, stengiasi dirbti kartu.
2. Šalys pripažįsta pagrindinių teisių ir laisvių, įskaitant teisę į privatumą asmens duomenų apsaugos požiūriu, apsaugos svarbą. Šiuo tikslu Šalys, atsižvelgdamos į savo atitinkamus įstatymus ir taisykles, pasižada paisyti savo įsipareigojimų, susijusių su šiomis teisėmis, be to, jų laikosi vykdydamos terorizmo ir kitų sunkių tarptautinio pobūdžio nusikaltimų, įskaitant organizuotą nusikalstamumą, prevenciją ir kovodamos su jais.
3. Šalys, atsižvelgdamos į savo atitinkamus įstatymus ir taisykles, toliau užtikrina dvišalį ir daugiašalį bendradarbiavimą, šiuo tikslu, kai tinkama, palaiko dialogą asmens duomenų apsaugos klausimais ir keičiasi su tuo susijusia patirtimi.
VI ANTRAŠTINĖ DALIS
POLITINIS DIALOGAS IR KONSULTACIJŲ MECHANIZMAI
26 straipsnis
Politinis dialogas
Siekdamos remti plėtojamus tarpusavio santykius, Šalys stengiasi stiprinti veiksmingą ir pragmatišką dialogą ir konsultacijas, kad, pasinaudodamos daugiašaliais mechanizmais, palaikytų ryšius ir paremtų bendrus interesus ir vertybes.
27 straipsnis
Konsultacijų mechanizmas
1. Užmegzdamos nuolatinius ryšius, keisdamosi informacija ir konsultuodamosi, Šalys pradeda dialogą, įskaitant:
|
a) |
paeiliui Sąjungoje ir Kanadoje vykstančius metinius arba pagal susitarimą rengiamus aukščiausiojo lygio vadovų susitikimus; |
|
b) |
užsienio reikalų ministrų susitikimus; |
|
c) |
ministrų lygmens konsultacijas dėl abiem pusėms svarbių politinių klausimų; |
|
d) |
vyresniųjų pareigūnų ir darbines konsultacijas dėl abiem pusėms svarbių klausimų arba informacinius ar bendradarbiavimo susitikimus pagrindiniais vidaus ar tarptautinių pokyčių klausimais; |
|
e) |
Europos Parlamento ir Kanados parlamento delegacijų mainų rėmimą. |
2. Jungtinis ministrų komitetas
|
a) |
Šiuo straipsniu įsteigiamas Jungtinis ministrų komitetas (toliau – JMK). |
|
b) |
JMK:
|
3. Jungtinis bendradarbiavimo komitetas
|
a) |
Šalys įsteigia Jungtinį bendradarbiavimo komitetą (toliau – JBK); |
|
b) |
Šalys užtikrina, kad JBK:
|
|
c) |
Šalys užtikrina, kad JBK kartą per metus posėdžiautų paeiliui Sąjungoje ir Kanadoje; kad kurios nors Šalies prašymu būtų rengiami specialūs JBK posėdžiai; kad JBK pirmininkautų vienas vyresnysis Kanados pareigūnas ir vienas vyresnysis Sąjungos pareigūnas ir kad JBK susitartų dėl savo įgaliojimų, įskaitant dalyvavimo stebėtojo teisėmis įgaliojimus; |
|
d) |
JBK sudaro Šalių atstovai, be to, nustatant dalyvavimo lygį, tinkamai atsižvelgiama į veiksmingumo ir ekonomiškumo aspektus; |
|
e) |
Šalys susitaria, kad JBK, siekdamas išsamiai apžvelgti susiklosčiusius Šalių tarpusavio santykius, gali prašyti komitetų ir panašių įstaigų, įsteigtų pagal galiojančius Šalių sudarytus dvišalius susitarimus, reguliariai teikti JBK naujausią informaciją apie savo veiklą. |
28 straipsnis
Įsipareigojimų vykdymas
1. Atsižvelgdamos į šiame susitarime įtvirtintą abipusės pagarbos ir bendradarbiavimo principą, Šalys imasi bendrų arba konkrečių priemonių, kurios yra būtinos jų įsipareigojimams pagal šį susitarimą įvykdyti.
2. Iškilus kokiems nors klausimams arba nesutarimams dėl šio susitarimo įgyvendinimo ar aiškinimo, Šalys deda daugiau pastangų siekdamos konsultuotis ir bendradarbiauti, kad kilę klausimai būtų išspręsti laiku ir taikiai. Klausimai arba nesutarimai vienos iš Šalių prašymu perduodami JBK, kuriame jie toliau aptariami ir nagrinėjami. Šalys taip pat gali kartu nuspręsti perduoti šiuos klausimus specialiems JBK pavaldiems pakomitečiams. Šalys užtikrina, kad JBK arba paskirtas pakomitetis per pagrįstą terminą surengtų posėdį, kuriame, užtikrindamas išankstinį informavimą, išsamų faktinių aplinkybių nagrinėjimą, įskaitant ekspertų konsultacijas ir mokslinius įrodymus, ir veiksmingą dialogą, siektų išspręsti bet kokius su šio susitarimo įgyvendinimu ar aiškinimu susijusius nesutarimus.
3. Dar kartą patvirtindamos savo tvirtą bendrą įsipareigojimą žmogaus teisių ir ginklų neplatinimo srityse, Šalys mano, kad ypač rimtas ir esminis 2 straipsnio 1 dalyje ir 3 straipsnio 2 dalyje aprašytų įpareigojimų pažeidimas gali būti laikomas ypatingos skubos atveju. Šalys mano, kad situacija gali būti pripažįstama esanti „ypač rimtas ir esminis 2 straipsnio 1 dalies pažeidimas“, jei jos sunkumas ir pobūdis yra išimtinis, pvz., coup d'État (valstybės perversmas) arba sunkūs nusikaltimai, kurie kelia grėsmę taikai, saugumui ir tarptautinės bendruomenės gerovei.
4. Tais atvejais, kai trečiojoje valstybėje susidariusi situacija dėl savo sunkumo ir pobūdžio gali būti laikoma prilygstančia ypatingos skubos atvejui, Šalys vienos iš jų prašymu stengiasi kuo skubiau surengti konsultacijas, kad apsikeistų nuomonėmis dėl susidariusios situacijos ir apsvarstytų galimus reagavimo veiksmus.
5. Vienos iš Šalių teritorijoje įvykus netikėtam ir nelauktam įvykiui, kuris prilygsta ypatingos skubos atvejui, bet kuri Šalis klausimą gali perduoti JMK. JMK gali prašyti JBK per 15 dienų surengti skubias konsultacijas. Šalys teikia susijusią informaciją ir įrodymus, kurie yra reikalingi norint išsamiai išnagrinėti situaciją ir laiku priimti veiksmingą sprendimą. Jeigu JBK negali priimti sprendimo dėl susidariusios situacijos, jis klausimą gali perduoti skubiai spręsti JMK.
|
6. |
|
7. Be to, Šalys pripažįsta, kad ypač rimtas ir esminis žmogaus teisių arba įsipareigojimo neplatinti ginklų pažeidimas, kaip apibrėžta 3 dalyje, taip pat gali tapti pagrindu nutraukti ES ir Kanados išsamų ekonomikos ir prekybos susitarimą pagal jo 30.9 straipsnį.
8. Šis susitarimas nedaro poveikio ir neturi įtakos kitų tarp Šalių sudarytų susitarimų aiškinimui arba taikymui. Visų pirma šio susitarimo nuostatos, kuriomis reglamentuojamas ginčų sprendimas, nepakeičia kitų tarp Šalių sudarytų susitarimų nuostatų dėl ginčų sprendimo ir nedaro joms jokio poveikio.
VII ANTRAŠTINĖ DALIS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
29 straipsnis
Saugumas ir informacijos atskleidimas
1. Šis susitarimas negali būti aiškinamas pažeidžiant Sąjungos, valstybių narių arba Kanados įstatymus ir taisykles, susijusias su galimybe visuomenei susipažinti su oficialiais dokumentais.
2. Aiškinant šį susitarimą, negali būti reikalaujama, kad Šalis pateiktų bet kokią informaciją, jei ta Šalis mano, kad atskleidus tą informaciją bus pažeisti pagrindiniai jos saugumo interesai.
30 straipsnis
Įsigaliojimas ir nutraukimas
1. Šalys iš karto viena kitai praneša apie užbaigtas šiam susitarimui įsigalioti reikalingas vidaus procedūras. Šis susitarimas įsigalioja pirmą kito mėnesio dieną po to, kai buvo išsiųstas paskutinis pranešimas.
2. Nepaisant 1 dalies, Sąjunga ir Kanada šio susitarimo dalis taiko laikinai, kaip nustatyta šioje dalyje, tol, kol šis susitarimas įsigalios pagal jų atitinkamas vidaus procedūras ir taikomus teisės aktus.
Susitarimas pradedamas laikinai taikyti pirmą kito mėnesio dieną praėjus vienam mėnesiui po to, kai Sąjunga ir Kanada praneša viena kitai:
|
a) |
apie Sąjungos šiuo tikslu taikomų vidaus procedūrų užbaigimą ir nurodo laikinai taikomas susitarimo dalis ir |
|
b) |
apie Kanados šiuo tikslu taikomų vidaus procedūrų užbaigimą ir nurodo laikinai taikomas susitarimo dalis. |
3. Bet kuri Šalis gali raštu pranešti kitai Šaliai apie savo ketinimą denonsuoti šį susitarimą. Denonsavimas įsigalioja praėjus šešiems mėnesiams nuo pranešimo dienos.
31 straipsnis
Keitimas
Šalys šį susitarimą gali iš dalies pakeisti sudarydamos rašytinį susitarimą. Pakeitimas įsigalioja pirmą kito mėnesio dieną po to, kai paskutinė Šalis pranešė kitai Šaliai apie visų pakeitimo įsigaliojimui reikalingų vidaus procedūrų užbaigimą.
32 straipsnis
Pranešimai
Visus 30 ir 31 straipsniuose nurodytus pranešimus Šalys teikia Europos Sąjungos Tarybos generaliniam sekretoriatui ir Kanados užsienio reikalų, prekybos ir vystymosi departamentui arba atitinkamiems jų teisių perėmėjams.
33 straipsnis
Teritorinis taikymas
Šis susitarimas taikomas teritorijose, kuriose galioja Sutartys, kuriomis grindžiama Europos Sąjunga, laikantis šiose Sutartyse nustatytų sąlygų, ir Kanadoje.
34 straipsnis
Šalių apibrėžtis
Įgyvendinant šį susitarimą sąvoka „Šalys“ – Europos Sąjunga arba jos valstybės narės, arba Europos Sąjunga ir jos valstybės narės, atsižvelgiant į atitinkamą jų kompetenciją, ir Kanada.
Šis susitarimas parengiamas dviem egzemplioriais anglų, bulgarų, čekų, danų, estų, graikų, ispanų, italų, kroatų, latvių, lenkų, lietuvių, maltiečių, nyderlandų, portugalų, prancūzų, rumunų, slovakų, slovėnų, suomių, švedų, vengrų ir vokiečių kalbomis, kiekvienas tekstas yra vienodai autentiškas.
TAI PATVIRTINDAMI šį susitarimą pasirašė toliau nurodyti įgaliotieji atstovai.
Съставено в Брюксел на тридесети октомври през две хиляди и шестнадесета година.
Hecho en Bruselas, el treinta de octubre de dos mil dieciséis.
V Bruselu dne třicátého října dva tisíce šestnáct.
Udfærdiget i Bruxelles den tredivte oktober to tusind og seksten.
Geschehen zu Brüssel am dreißigsten Oktober zweitausendsechzehn.
Kahe tuhande kuueteistkümnenda aasta oktoobrikuu kolmekümnendal päeval Brüsselis.
Έγινε στις Βρυξέλλες, στις τριάντα Οκτωβρίου δύο χιλιάδες δεκαέξι.
Done at Brussels on the thirtieth day of October in the year two thousand and sixteen.
Fait à Bruxelles, le trente octobre deux mille seize.
Sastavljeno u Bruxellesu tridesetog listopada godine dvije tisuće šesnaeste.
Fatto a Bruxelles, addì trenta ottobre duemilasedici.
Briselē, divi tūkstoši sešpadsmitā gada trīsdesmitajā oktobrī.
Priimta du tūkstančiai šešioliktų metų spalio trisdešimtą dieną Briuselyje.
Kelt Brüsszelben, a kétezer-tizenhatodik év október havának harmincadik napján.
Magħmul fi Brussell, fit-tletin jum ta' Ottubru fis-sena elfejn u sittax.
Gedaan te Brussel, dertig oktober tweeduizend zestien.
Sporządzono w Brukseli dnia trzydziestego października roku dwa tysiące szesnastego.
Feito em Bruxelas, em trinta de outubro de dois mil e dezasseis.
Întocmit la Bruxelles la treizeci octombrie două mii șaisprezece.
V Bruseli tridsiateho októbra dvetisícšestnásť.
V Bruslju, dne tridesetega oktobra leta dva tisoč šestnajst.
Tehty Brysselissä kolmantenakymmenentenä päivänä lokakuuta vuonna kaksituhattakuusitoista.
Som skedde i Bryssel den trettionde oktober år tjugohundrasexton.
Voor het Koninkrijk België
Pour le Royaume de Belgique
Für das Königreich Belgien
Deze handtekening verbindt eveneens de Vlaamse Gemeenschap, de Franse Gemeenschap, de Duitstalige Gemeenschap, het Vlaamse Gewest, het Waalse Gewest en het Brussels Hoofdstedelijk Gewest.
Cette signature engage également la Communauté française, la Communauté flamande, la Communauté germanophone, la Région wallonne, la Région flamande et la Région de Bruxelles-Capitale.
Diese Unterschrift bindet zugleich die Deutschsprachige Gemeinschaft, die Flämische Gemeinschaft, die Französische Gemeinschaft, die Wallonische Region, die Flämische Region und die Region Brüssel-Hauptstadt.
За Република България
Za Českou republiku
For Kongeriget Danmark
Für die Bundesrepublik Deutschland
Eesti Vabariigi nimel
Thar cheann Na hÉireann
For Ireland
Για την Ελληνική Δημοκρατία
Por el Reino de España
Pour la République française
Za Republiku Hrvatsku
Per la Repubblica italiana
Για την Κυπριακή Δημοκρατία
Latvijas Republikas vārdā –
Lietuvos Respublikos vardu
Pour le Grand-Duché de Luxembourg
Magyarország részéről
Għar-Repubblika ta' Malta
Voor het Koninkrijk der Nederlanden
Für die Republik Österreich
W imieniu Rzeczypospolitej Polskiej
Pela República Portuguesa
Pentru România
Za Republiko Slovenijo
Za Slovenskú republiku
Suomen tasavallan puolesta
För Republiken Finland
För Konungariket Sverige
For the United Kingdom of Great Britain and Northern Ireland
За Европейския съюз
Por la Unión Europea
Za Evropskou unii
For Den Europæiske Union
Für die Europäische Union
Euroopa Liidu nimel
Για την Ευρωπαϊκή Ένωση
For the European Union
Pour l'Union européenne
Za Europsku uniju
Per l'Unione europea
Eiropas Savienības vārdā –
Europos Sąjungos vardu
Az Európai Unió részéről
Għall-Unjoni Ewropea
Voor de Europese Unie
W imieniu Unii Europejskiej
Pela União Europeia
Pentru Uniunea Europeană
Za Európsku úniu
Za Evropsko unijo
Euroopan unionin puolesta
För Europeiska unionen
For Canada
Pour le Canada
REGLAMENTAI
|
2016 12 3 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 329/66 |
KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) 2016/2119
2016 m. gruodžio 2 d.
kuriuo dėl muitinės procedūrų sąrašo ir duomenų apibrėžčių pritaikymo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 471/2009 ir Komisijos reglamentas (ES) Nr. 113/2010
(Tekstas svarbus EEE)
EUROPOS KOMISIJA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,
atsižvelgdama į 2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 471/2009 dėl Bendrijos statistikos, susijusios su išorės prekyba su ES nepriklausančiomis šalimis, panaikinantį Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1172/95 (1), ypač jo 3 straipsnio 2 dalį, 5 straipsnio 2 dalį ir 6 straipsnio 2 dalį,
kadangi:
|
(1) |
Reglamentu (EB) Nr. 471/2009 nustatyta bendra prekybos prekėmis su ES nepriklausančiomis šalimis sistemingo Europos statistikos rengimo sistema. Pagrindinis šių statistinių duomenų šaltinis yra muitinės deklaracijos. Minėtas reglamentas parengtas atsižvelgiant į konkrečias muitinio įforminimo supaprastinimo naujoves, kurios turėjo būti taikomos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 450/2008 (2) (toliau – Modernizuotas muitinės kodeksas). Visų pirma atsižvelgta į savikontrolės nuostatas, pagal kurias atleidžiama nuo prievolės pateikti muitinei deklaraciją, ir centralizuoto muitinio įforminimo nuostatas, pagal kurias muitinės importo ar eksporto formalumus galima atlikti daugiau nei vienoje valstybėje narėje; |
|
(2) |
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 952/2013 (3) (toliau – Sąjungos muitinės kodeksas) Modernizuotas muitinės kodeksas panaikintas ir nuo 2016 m. gegužės 1 d. pakeistos Tarybos reglamente (EEB) Nr. 2913/92 (4) pateiktos su muitų teise susijusios nuostatos; |
|
(3) |
išorės prekybos statistikos aprėptį reikia suderinti su Sąjungos muitinės kodekse nustatytomis muitinės procedūromis; |
|
(4) |
Reglamentas (EB) Nr. 471/2009 įgyvendintas Komisijos reglamentu (ES) Nr. 113/2010 (5) ir atitinka Modernizuotame muitinės kodekse pateiktas su muitų teise susijusias nuostatas. Kadangi Sąjungos muitinės kodeksas visapusiškai taikomas nuo 2016 m. gegužės 1 d., į su muitų teise susijusių nuostatų pokyčius turėtų būti atsižvelgta Reglamento (EB) Nr. 471/2009 ir Reglamento (ES) Nr. 113/2010 nuostatose, susijusiose su statistinių duomenų rinkimu ir išorės prekybos statistikos rengimu; |
|
(5) |
Komisijos įgyvendinimo sprendime (ES) 2016/578 (6) nustatyta darbo programa, nurodyta Reglamento (ES) Nr. 952/2013 280 straipsnyje, ir pateikiama kitų nuostatų, susijusių su elektroninėmis muitinės sistemomis, kurios turės būti sukurtos pagal Sąjungos muitinės kodeksą; |
|
(6) |
kol nebus sukurtos šios elektroninės sistemos, Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2016/341 (7) (Pereinamojo laikotarpio deleguotasis aktas) numatytos pereinamojo laikotarpio priemonės dėl muitinių keitimosi informacija tarpusavyje ir su ekonominės veiklos vykdytojais bei šios informacijos saugojimo; |
|
(7) |
kalbant apie muitinės procedūrų supaprastinimą taikant centralizuotą muitinį įforminimą pagal Sąjungos muitinės kodekso 179 straipsnį, dėl metodinių priežasčių importas ir eksportas, kuriems taikoma ši sistema, nebūtinai turi būti priskiriami paskirties valstybei narei ar faktinio eksporto valstybei narei, nes bet kokį prekių gabenimą Bendrijos viduje tarp šių valstybių narių ir valstybės narės, kurioje prekės yra tuo metu, kai jos išleidžiamos muitinės procedūrai, būtų geriau ir nuosekliau įtraukti į ES vidaus prekybos statistiką; |
|
(8) |
tačiau tam reikėtų iš dalies pakeisti atitinkamų valstybių narių statistines apibrėžtis, kad būtų nustatytas ekonomiškai svarbus prekių gabenimas po muitinio įforminimo, jei tai importas, arba prieš jį, jei tai eksportas; |
|
(9) |
be to, šių atitinkamų valstybių narių statistinės apibrėžtys turėtų būti nuosekliai suderintos su centralizuoto muitinio įforminimo nuostatomis, kai tik valstybė narė, kuri pagal tą procedūrą nurodyta kaip dalyvaujančioji valstybė narė, turėtų gauti su muitiniu įforminimu susijusią informaciją iš valstybės narės, kuriai prižiūrint tas įforminimas įvyko; |
|
(10) |
tam, kad išorės prekybos statistika būtų rengiama suderintai, tam tikrų kitų duomenų elementų apibrėžtys turėtų būti pritaikytos prie Sąjungos muitinės kodeksu nustatytų pakeitimų; |
|
(11) |
reglamentai (EB) Nr. 471/2009 ir (ES) Nr. 113/2010 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti; |
|
(12) |
šiame reglamente numatytos priemones atitinka Prekybos su ES nepriklausančiomis šalimis statistikos komiteto nuomonę, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Reglamento (EB) Nr. 471/2009 3 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:
„1. Rengiant išorės prekybos statistiką registruojami prekių importo ir eksporto duomenys.
Valstybės narės registruoja eksporto duomenis, kai prekės išvežamos iš Bendrijos statistinės teritorijos:
|
a) |
pagal vieną iš toliau nurodytų muitinės procedūrų, nustatytų Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 952/2013 (*1) (toliau – Sąjungos muitinės kodeksas):
|
|
b) |
taikant Sąjungos muitinės kodekso 258 straipsnį; |
|
c) |
taikant Sąjungos muitinės kodekso 269 straipsnio 3 dalį; |
|
d) |
taikant Sąjungos muitinės kodekso 270 straipsnį, kad būtų pripažinta įvykdyta laikinojo įvežimo perdirbti procedūra. |
Valstybės narės registruoja importo duomenis, kai prekės įvežamos į Bendrijos statistinę teritoriją taikant vieną iš toliau nurodytų Sąjungos muitinės kodekse nustatytų muitinės procedūrų:
|
a) |
išleidimo į laisvą apyvartą, įskaitant galutinį vartojimą; |
|
b) |
laikinojo įvežimo perdirbti. |
2 straipsnis
Reglamentas (ES) Nr. 113/2010 iš dalies keičiamas taip:
|
1) |
4 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
|
2) |
6 straipsnio 3 ir 4 dalys pakeičiamos taip: „3. Dėl importo:
4. Dėl eksporto:
(*2) 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyva 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (OL L 347, 2006 12 11, p. 1).“ " |
|
3) |
7 straipsnio 2 dalies antra pastraipa pakeičiama taip: „Importo atveju įrašant duomenis apie šalį siuntėją ir (arba) išsiuntimo šalį nurodoma valstybė narė arba ES nepriklausanti šalis, iš kurios prekės buvo iš pradžių išsiųstos į valstybę narę, kurioje prekės yra tuo metu, kai jos išleidžiamos muitinės procedūrai, jei tarpinėje valstybėje narėje arba ES nepriklausančioje šalyje nebuvo sudarytas komercinis sandoris (pvz., pardavimas arba perdirbimas) ir nebuvo sustota su prekių vežimu nesusijusiu reikalu. Jei įvyko toks sustojimas ar komercinis sandoris, nurodoma paskutinė tarpinė valstybė narė arba ES nepriklausanti šalis.“ |
|
4) |
13 straipsnis pakeičiamas taip: „13 straipsnis Prekybininko identifikavimas Duomenys apie prekybininką – atitinkamas identifikavimo kodas, importo atveju priskirtas importuotojui, eksporto atveju – eksportuotojui.“ |
|
5) |
15 straipsnio 4 dalies antras sakinys pakeičiamas taip: „Institucijos, kurioms pavesta suteikti ekonominės veiklos vykdytojo registracijos ir identifikavimo kodą (EORI kodas), nacionalinėms statistikos institucijoms paprašius užtikrina prieigą prie duomenų, laikomų su EORI kodais susijusioje elektroninėje sistemoje, kaip nurodyta Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447 [visas pavadinimas ir skelbimo nuoroda išnašoje] (*3) 7 straipsnyje. (*3) 2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/2447, kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, nuostatų įgyvendinimo taisyklės (OL L 343, 2015 12 29, p. 558).“ " |
3 straipsnis
Įsigaliojimas
Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje 2016 m. gruodžio 2 d.
Komisijos vardu
Pirmininkas
Jean-Claude JUNCKER
(1) OL L 152, 2009 6 16, p. 23.
(2) 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 450/2008, nustatantis Bendrijos muitinės kodeksą (Modernizuotas muitinės kodeksas) (OL L 145, 2008 6 4, p. 1).
(3) 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (OL L 269, 2013 10 10, p. 1).
(4) 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2913/92, nustatantis Bendrijos muitinės kodeksą (OL L 302, 1992 10 19, p. 1).
(5) 2010 m. vasario 9 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 113/2010, kuriuo įgyvendinamos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 471/2009 dėl Bendrijos statistikos, susijusios su išorės prekyba su ES nepriklausančiomis šalimis, nuostatos dėl prekybos aprėpties, duomenų apibrėžčių, pagal verslo charakteristikas ir sąskaitose faktūrose nurodytą valiutą suskirstytos prekybos statistikos rengimo ir specifinių prekių arba prekių gabenimo (OL L 37, 2010 2 10, p. 1).
(6) 2016 m. balandžio 11 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2016/578, kuriuo nustatoma darbo programa, susijusi su Sąjungos muitinės kodekse numatytų elektroninių sistemų kūrimu ir diegimu (OL L 99, 2016 4 15, p. 6).
(7) 2015 m. gruodžio 17 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2016/341, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013 papildomas tam tikrų Sąjungos muitinės kodekso nuostatų taikymo pereinamuoju laikotarpiu, kol bus įdiegtos tam tikros elektroninės sistemos, taisyklėmis ir iš dalies keičiamas Deleguotasis reglamentas (ES) 2015/2446 (OL L 69, 2016 3 15, p. 1).
|
2016 12 3 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 329/70 |
KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2016/2120
2016 m. gruodžio 2 d.
kuriuo dėl 3 straipsnio 1 dalyje nurodytų nuostatų iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1033/2006
(Tekstas svarbus EEE)
EUROPOS KOMISIJA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,
atsižvelgdama į 2004 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 552/2004 dėl Europos oro eismo valdymo tinklo sąveikos (sąveikos reglamentą) (1), ypač į jo 3 straipsnio 5 dalį,
pasikonsultavusi su Bendro dangaus komitetu,
kadangi:
|
(1) |
Komisijos reglamento (EB) Nr. 1033/2006 (2) 2 straipsnio 2 dalies 16 punkte daroma nuoroda į Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) dokumento „Procedures for Air Navigation Services – Aircraft Operations“ („Oro navigacijos paslaugų procedūros. Orlaivių naudojimas“, PANS-OPS, dokumentas Nr. 8168), konkrečiai – jo ketvirtojo leidimo (1993 m.), į kurį įtrauktas pakeitimas Nr. 13, 1 tome nustatytas apibrėžtis. Nuo tada, kai buvo priimtas Reglamentas (EB) Nr. 1033/2006, ICAO tą dokumentą iš dalies pakeitė ir priėmė jo penktąjį leidimą (2006 m.), į kurį įtrauktas pakeitimas Nr. 6; |
|
(2) |
Reglamento (EB) Nr. 1033/2006 priede daroma nuoroda į ICAO 2 priedo „Rules of the Air“ („Skrydžių taisyklės“), konkrečiai – jo 2005 m. liepos mėn. dešimtojo leidimo, apimančio visus pakeitimus iki pakeitimo Nr. 42, nuostatas. Nuo tada, kai buvo priimtas Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 428/2013 (3), pradėtos taikyti bendrosios skrydžių taisyklės, priimtos Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 923/2012 (4) ir neseniai dar kartą atnaujintos Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2016/1185 (5). Tose bendrosiose skrydžių taisyklėse, būtent Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 923/2012 priedo 4 skirsnyje, pateiktos su skrydžių planais susijusios nuostatos; jomis pakeičiamos ankstesnės nuorodos į ICAO 2 priedą; |
|
(3) |
Reglamento (EB) Nr. 1033/2006 priede daroma nuoroda į ICAO dokumento „Procedures for Air Navigation Services – Air Traffic Management“ („Oro navigacijos paslaugų procedūros. Skrydžių valdymas“, PANS-ATM, dokumentas Nr. 4444) nuostatas ir konkrečiai – į jo penkioliktąjį leidimą (2007 m.), į kurį įtrauktas pakeitimas Nr. 4. Nuo tada, kai buvo priimtas Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 428/2013, ICAO tą dokumentą iš dalies pakeitė ir neseniai į jį įtraukė pakeitimą Nr. 6. Reglamento (EB) Nr. 1033/2006 priede taip pat daroma nuoroda į ICAO dokumento „Regional Supplementary Procedures“ („Regioninės papildomosios procedūros“, dokumentas Nr. 7030) nuostatas ir konkrečiai – į jo penktąjį leidimą (2008 m.), į kurį įtrauktas pakeitimas Nr. 7. Nuo tada, kai buvo priimtas Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 428/2013, ICAO tą dokumentą iš dalies pakeitė ir neseniai į jį įtraukė pakeitimą Nr. 9; |
|
(4) |
kad valstybės narės galėtų vykdyti savo tarptautines teisines prievoles ir užtikrinti derėjimą su ICAO tarptautine reguliavimo sistema, Reglamente (EB) Nr. 1033/2006 pateiktos nuorodos į ICAO 2 priedą, dokumentą Nr. 8168, dokumentą Nr. 4444 ir dokumentą Nr. 7030 turėtų būti atnaujintos; |
|
(5) |
todėl Reglamentas (EB) Nr. 1033/2006 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Reglamentas (EB) Nr. 1033/2006 iš dalies keičiamas taip:
|
1) |
2 straipsnio 2 dalies 16 punktas pakeičiamas taip: „16. „terminalo procedūros“– standartinis išskridimas ir atskridimas pagal prietaisus, apibrėžti ICAO dokumente „Procedures for Air Navigation Services – Aircraft Operations“ („Oro navigacijos paslaugų procedūros. Orlaivių naudojimas“, PANS-OPS, dokumentas Nr. 8168, 1 tomas, penktasis leidimas, 2006 m., į kurį įtraukti visi pakeitimai iki pakeitimo Nr. 6).“; |
|
2) |
priedas pakeičiamas šio reglamento priedo tekstu. |
2 straipsnis
Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje 2016 m. gruodžio 2 d.
Komisijos vardu
Pirmininkas
Jean-Claude JUNCKER
(1) OL L 96, 2004 3 31, p. 26;
(2) 2006 m. liepos 4 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1033/2006, nustatantis bendro Europos dangaus priešskrydinio etapo skrydžių planų procedūrų reikalavimus (OL L 186, 2006 7 7, p. 46).
(3) 2013 m. gegužės 8 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 428/2013, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1033/2006 dėl jo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytų ICAO nuostatų ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 929/2010 (OL L 127, 2013 5 9, p. 23).
(4) 2012 m. rugsėjo 26 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 923/2012, kuriuo nustatomos bendrosios skrydžių taisyklės ir veiklos nuostatos dėl oro navigacijos paslaugų ir procedūrų ir iš dalies keičiami Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1035/2011 ir reglamentai (EB) Nr. 1265/2007, (EB) Nr. 1794/2006, (EB) Nr. 730/2006, (EB) Nr. 1033/2006 ir (ES) Nr. 255/2010 (OL L 281, 2012 10 13, p. 1).
(5) 2016 m. liepos 20 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/1185, kuriuo dėl bendrųjų skrydžių taisyklių ir veiklos nuostatų dėl oro navigacijos paslaugų ir procedūrų (standartizuotų Europos skrydžių taisyklių C dalies) atnaujinimo ir užbaigimo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 923/2012 ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 730/2006 (OL L 196, 2016 7 21, p. 3).
PRIEDAS
„PRIEDAS
3 straipsnio 1 dalyje nurodytos nuostatos
|
1. |
Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 923/2012 (1) priedo 4 skirsnis. |
|
2. |
ICAO PANS-ATM dokumento Nr. 4444 (penkioliktasis leidimas, 2007 m., su visais pakeitimais iki pakeitimo Nr. 6) 4 skyriaus 4.4 skirsnis „Flight plans“ („Skrydžių planai“) ir 11 skyriaus 11.4.2.2 dalis „Movement messages“ („Skrydžių planų pranešimai“). |
|
3. |
Dokumento Nr. 7030 „Regional Supplementary Procedures“ („Regioninės papildomosios procedūros“) dalies „European (EUR) Regional Supplementary Procedures“ („Europos (EUR) regioninės papildomosios procedūros“, penktasis leidimas, 2008 m., su visais pakeitimais iki pakeitimo Nr. 9) 2 skyrius „Flight plans“ („Skrydžių planai“) ir 6 skyriaus 6.12.3 dalis „Boundary estimates“ („Apskaičiuotasis ribos perskridimo laikas“). |
(1) 2012 m. rugsėjo 26 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 923/2012, kuriuo nustatomos bendrosios skrydžių taisyklės ir veiklos nuostatos dėl oro navigacijos paslaugų ir procedūrų ir iš dalies keičiami Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1035/2011 ir reglamentai (EB) Nr. 1265/2007, (EB) Nr. 1794/2006, (EB) Nr. 730/2006, (EB) Nr. 1033/2006 ir (ES) Nr. 255/2010 (OL L 281, 2012 10 13, p. 1).“
|
2016 12 3 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 329/73 |
KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2016/2121
2016 m. gruodžio 2 d.
kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti
EUROPOS KOMISIJA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,
atsižvelgdama į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007 (1),
atsižvelgdama į 2011 m. birželio 7 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 543/2011, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 taikymo vaisių bei daržovių ir perdirbtų vaisių bei daržovių sektoriuose taisyklės (2), ypač į jo 136 straipsnio 1 dalį,
kadangi:
|
(1) |
Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 543/2011, atsižvelgiant į daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde rezultatus, nustatomi kriterijai, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo iš trečiųjų šalių vertes produktams ir laikotarpiams, nurodytiems jo XVI priedo A dalyje; |
|
(2) |
remiantis Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 136 straipsnio 1 dalimi, standartinė importo vertė apskaičiuojama kiekvieną darbo dieną atsižvelgiant į kintančius kasdienius duomenis. Todėl šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 136 straipsnyje minimos standartinės importo vertės yra nustatytos šio reglamento priede.
2 straipsnis
Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje 2016 m. gruodžio 2 d.
Komisijos vardu
Pirmininko pavedimu
Jerzy PLEWA
Generalinis direktorius
Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktoratas
PRIEDAS
Standartinės importo vertės, skirtos kai kurių vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti
|
(EUR/100 kg) |
||
|
KN kodas |
Trečiosios šalies kodas (1) |
Standartinė importo vertė |
|
0702 00 00 |
CL |
115,2 |
|
MA |
94,5 |
|
|
TN |
200,0 |
|
|
TR |
118,4 |
|
|
ZZ |
132,0 |
|
|
0707 00 05 |
EG |
191,7 |
|
MA |
79,2 |
|
|
TR |
154,7 |
|
|
ZZ |
141,9 |
|
|
0709 93 10 |
MA |
99,5 |
|
TR |
145,0 |
|
|
ZZ |
122,3 |
|
|
0805 10 20 |
TR |
62,2 |
|
ZA |
59,7 |
|
|
ZZ |
61,0 |
|
|
0805 20 10 |
MA |
63,7 |
|
TR |
71,7 |
|
|
ZZ |
67,7 |
|
|
0805 20 30 , 0805 20 50 , 0805 20 70 , 0805 20 90 |
JM |
114,6 |
|
MA |
63,3 |
|
|
PE |
95,4 |
|
|
TR |
82,6 |
|
|
ZZ |
89,0 |
|
|
0805 50 10 |
TR |
80,5 |
|
ZZ |
80,5 |
|
|
0808 10 80 |
US |
100,7 |
|
ZA |
164,3 |
|
|
ZZ |
132,5 |
|
|
0808 30 90 |
CN |
98,6 |
|
TR |
126,8 |
|
|
ZZ |
112,7 |
|
(1) Šalių nomenklatūra nustatyta 2012 m. lapkričio 27 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 1106/2012, kuriuo dėl šalių ir teritorijų nomenklatūros atnaujinimo įgyvendinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 471/2009 dėl Bendrijos statistikos, susijusios su išorės prekyba su ES nepriklausančiomis šalimis (OL L 328, 2012 11 28, p. 7). Kodas „ZZ“ atitinka „kitas šalis“.
SPRENDIMAI
|
2016 12 3 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 329/75 |
KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS (ES) 2016/2122
2016 m. gruodžio 2 d.
dėl apsaugos priemonių, susijusių su labai patogeniško H5N8 potipio paukščių gripo protrūkiais tam tikrose valstybėse narėse
(pranešta dokumentu Nr. C(2016) 8158)
(Tekstas svarbus EEE)
EUROPOS KOMISIJA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,
atsižvelgdama į 1989 m. gruodžio 11 d. Tarybos direktyvą 89/662/EEB dėl veterinarinių patikrinimų, taikomų Bendrijos vidaus prekyboje, siekiant sukurti vidaus rinką (1), ypač į jos 9 straipsnio 4 dalį,
atsižvelgdama į 1990 m. birželio 26 d. Tarybos direktyvą 90/425/EEB dėl Bendrijos vidaus prekyboje tam tikrais gyvūnais ir produktais taikomų veterinarinių ir zootechninių patikrinimų, siekiant užbaigti vidaus rinkos kūrimą (2), ypač į jos 10 straipsnio 4 dalį,
kadangi:
|
(1) |
paukščių gripas yra užkrečiama virusinė naminių ir kitų paukščių liga. Paukščių gripo virusų, kuriais užsikrečia naminiai paukščiai, sukelta liga būna dviejų pagrindinių formų, kurios skiriasi pagal virulentiškumą. Mažai patogeniškas virusas paprastai sukelia tik nesunkius simptomus, o labai patogeniško viruso pasekmė yra labai didelis daugelio rūšių naminių paukščių gaištamumas. Ši liga gali turėti labai didelį neigiamą poveikį paukštininkystės sektoriaus pelningumui; |
|
(2) |
nors paukščių gripo virusais dažniausiai užsikrečia paukščiai, kartais ir esant tam tikroms aplinkybėms ligos virusu taip pat gali užsikrėsti žmonės; |
|
(3) |
kilus paukščių gripo protrūkiui valstybėje narėje (toliau – susijusi valstybė narė) atsiranda pavojus, kad ligos sukėlėjas gali išplisti į kitus ūkius, kuriuose auginami naminiai arba kiti nelaisvėje laikomi paukščiai. Todėl prekiaujant gyvais paukščiais ar kitais nelaisvėje laikomais paukščiais arba jų produktais virusas gali plisti iš susijusios (-ių) valstybės (-ių) narės (-ių) į kitas valstybes nares ar į trečiąsias šalis; |
|
(4) |
Tarybos direktyvoje 2005/94/EB (3) nustatytos tam tikros prevencinės priemonės, susijusios su paukščių gripo priežiūra ir ankstyvu nustatymu, ir būtiniausios kontrolės priemonės, taikytinos kilus šios naminių arba kitų nelaisvėje laikomų paukščių ligos protrūkiui. Toje direktyvoje numatyta, kad kilus labai patogeniško paukščių gripo protrūkiui turi būti nustatytos apsaugos ir priežiūros zonos; skirstymas į zonas taikomas siekiant visų pirma saugoti paukščių sveikatos būklę likusioje teritorijoje, kad į ją negalėtų patekti patogeniškas ligos sukėlėjas ir kad būtų užtikrintas ankstyvas ligos nustatymas; |
|
(5) |
labai patogeniško A tipo H5N8 potipio paukščių gripo virusą gali platinti ilgais atstumais migruojantys laukiniai paukščiai. Vengrija, Vokietija, Austrija, Kroatija, Nyderlandai, Danija, Švedija, Suomija ir Rumunija nustatė, kad daug įvairių rūšių laukinių paukščių, kurie daugiausia buvo rasti negyvi, buvo užsikrėtę šiuo virusu. Po šios valstybių narių išvados patvirtinti to paties potipio viruso protrūkiai tarp naminių paukščių Vengrijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Danijoje, Švedijoje ir Nyderlanduose; |
|
(6) |
reaguojant į esamą epidemiją buvo priimti keli Komisijos įgyvendinimo sprendimai dėl apsaugos priemonių, susijusių su labai patogeniško H5N8 potipio paukščių gripo protrūkiais tarp naminių paukščių tam tikrose valstybėse narėse. Komisijos įgyvendinimo sprendimai (ES) 2016/1968 (4), (ES) 2016/2011 (5) ir (ES) 2016/2012 (6) buvo priimti po labai patogeniško paukščių gripo protrūkių Vengrijoje, Vokietijoje ir Austrijoje ir tose valstybėse narėse pagal Direktyvą 2005/94/EB nustačius apsaugos ir priežiūros zonas. Šiuose įgyvendinimo sprendimuose nustatyta, kad tose valstybėse narėse pagal Direktyvą 2005/94/EB nustatytos apsaugos ir priežiūros zonos turi apimti bent tų sprendimų prieduose išvardytas teritorijas; |
|
(7) |
be to, po tolesnių labai patogeniško H5N8 potipio paukščių gripo protrūkių Vengrijoje Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2016/1968 priedas iš dalies pakeistas Komisijos įgyvendinimo sprendimu (ES) 2016/2010 (7). Po tolesnių protrūkių Vokietijoje ir Vengrijoje įgyvendinimo sprendimų (ES) 2016/1968 ir (ES) 2016/2011 priedai vėliau buvo iš dalies pakeisti Komisijos įgyvendinimo sprendimu (ES) 2016/2064 (8); |
|
(8) |
gavus pranešimą apie pirmuosius labai patogeniško H5N8 potipio paukščių gripo protrūkius Danijoje, Švedijoje ir Nyderlanduose priimti Komisijos įgyvendinimo sprendimai (ES) 2016/2065 (9), (ES) 2016/2086 (10) ir (ES) 2016/2085 (11); |
|
(9) |
visais atvejais Komisija išnagrinėjo priemones, kurių susijusios valstybės narės ėmėsi pagal Direktyvą 2005/94/EB, ir įsitikino, kad susijusių valstybių narių kompetentingų institucijų nustatytų apsaugos ir priežiūros zonų ribos yra pakankamai toli nuo ūkio, kuriame patvirtintas ligos protrūkis; |
|
(10) |
kad būtų išvengta bet kokių nereikalingų Sąjungos vidaus prekybos trikdymų ir trečiųjų šalių sudaromų nepagrįstų prekybos kliūčių, būtina skubiai Sąjungos lygmeniu apibrėžti susijusiose valstybėse narėse nustatytas apsaugos ir priežiūros zonas; |
|
(11) |
esama epidemiologinė padėtis yra labai dinamiška ir nuolat kinta. Vykdant paukščių gripo priežiūrą valstybėse narėse laukiniams paukščiams toliau nustatomas labai patogeniškas H5N8 potipio paukščių gripas. Tai, kad yra šiuo virusu užsikrėtusių laukinių paukščių, kelia nuolatinę grėsmę, kad paukščių gripo virusas gali tiesiogiai ir netiesiogiai patekti į naminių paukščių ūkius ir kad gali atsirasti rizika, jog paukščių gripo virusas iš užkrėsto naminių paukščių ūkio toliau plis į kitus naminių paukščių ūkius; |
|
(12) |
atsižvelgiant į besikeičiančią epidemiologinę padėtį Sąjungoje ir į tai, kad virusas tarp laukinių paukščių plinta sezoniniu pagrindu, yra rizika, kad artimiausiais mėnesiais Sąjungoje bus tolesnių labai patogeniško H5N8 potipio paukščių gripo protrūkių. Todėl Komisija nuolat vertina epidemiologinę padėtį ir peržiūri priemones; |
|
(13) |
todėl dėl aiškumo ir siekiant valstybėms narėms, trečiosioms šalims bei suinteresuotiesiems subjektams pateikti naujausią informaciją apie esamą epidemiologinę padėtį būtų tikslinga viename Sąjungos teisės akte išvardyti visas apsaugos ir priežiūros zonas, kurias susijusių valstybių narių kompetentingos institucijos nustatė pagal Direktyvą 2005/94/EB, o skirstymo į zonas galiojimo data turėtų būti nustatyta atsižvelgiant į labai patogeniško paukščių gripo epidemiologiją; |
|
(14) |
todėl įgyvendinimo sprendimai (ES) 2016/1968, (ES) 2016/2011, (ES) 2016/2012, (ES) 2016/2065, (ES) 2016/2085 ir (ES) 2016/2086 turėtų būti panaikinti ir pakeisti šiuo teisės aktu; |
|
(15) |
šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę, |
PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:
1 straipsnis
Šiuo sprendimu Sąjungos lygmeniu nustatomos apsaugos ir priežiūros zonos, kurias šio sprendimo priede išvardytos valstybės narės (toliau – susijusios valstybės narės) turi nustatyti pagal Direktyvos 2005/94/EB 16 straipsnio 1 dalį po paukščių gripo protrūkio (-ių) tarp naminių paukščių ar nelaisvėje laikomų paukščių dėl labai patogeniško H5N8 potipio gripo, ir taikytinų priemonių trukmė pagal Direktyvos 2005/94/EB 29 straipsnio 1 dalį ir 31 straipsnį.
2 straipsnis
Susijusios valstybės narės užtikrina, kad:
|
a) |
jų kompetentingų institucijų pagal Direktyvos 2005/94/EB 16 straipsnio 1 dalies a punktą nustatytos apsaugos zonos apimtų bent tas teritorijas, kurios šio sprendimo priedo A dalyje išvardytos kaip apsaugos zonos; |
|
b) |
apsaugos zonose taikytinos priemonės pagal Direktyvos 2005/94/EB 29 straipsnio 1 dalį būtų taikomos bent iki šio sprendimo priedo A dalyje apsaugos zonoms nustatytos datos. |
3 straipsnis
Susijusios valstybės narės užtikrina, kad:
|
a) |
jų kompetentingų institucijų pagal Direktyvos 2005/94/EB 16 straipsnio 1 dalies b punktą nustatytos priežiūros zonos apimtų bent tas teritorijas, kurios šio sprendimo priedo B dalyje išvardytos kaip priežiūros zonos; |
|
b) |
priežiūros zonose taikytinos priemonės pagal Direktyvos 2005/94/EB 31 straipsnį būtų taikomos bent iki šio sprendimo priedo B dalyje priežiūros zonoms nustatytos datos. |
4 straipsnis
Įgyvendinimo sprendimai (ES) 2016/1968, (ES) 2016/2011, (ES) 2016/2012, (ES) 2016/2065, (ES) 2016/2085 ir (ES) 2016/2086 panaikinami.
5 straipsnis
Šis sprendimas taikomas iki 2017 m. gegužės 31 d.
6 straipsnis
Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.
Priimta Briuselyje 2016 m. gruodžio 2 d.
Komisijos vardu
Vytenis ANDRIUKAITIS
Komisijos narys
(1) OL L 395, 1989 12 30, p. 13.
(2) OL L 224, 1990 8 18, p. 29.
(3) 2005 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyva 2005/94/EB dėl paukščių gripo kontrolės Bendrijoje priemonių ir panaikinanti Direktyvą 92/40/EEB (OL L 10, 2006 1 14, p. 16).
(4) 2016 m. lapkričio 9 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2016/1968 dėl tam tikrų apsaugos priemonių, susijusių su labai patogenišku H5N8 potipio paukščių gripu Vengrijoje (OL L 303, 2016 11 10, p. 23).
(5) 2016 m. lapkričio 16 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2016/2011 dėl tam tikrų apsaugos priemonių, susijusių su labai patogenišku H5N8 potipio paukščių gripu Vokietijoje (OL L 310, 2016 11 17, p. 73).
(6) 2016 m. lapkričio 16 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2016/2012 dėl tam tikrų apsaugos priemonių, susijusių su labai patogenišku H5N8 potipio paukščių gripu Austrijoje (OL L 310, 2016 11 17, p. 81).
(7) 2016 m. lapkričio 16 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2016/2010, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2016/1968 dėl tam tikrų apsaugos priemonių, susijusių su labai patogenišku H5N8 potipio paukščių gripu Vengrijoje, priedas (OL L 310, 2016 11 17, p. 69).
(8) 2016 m. lapkričio 24 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2016/2064, kuriuo iš dalies keičiamas įgyvendinimo sprendimų (ES) 2016/1968 ir (ES) 2016/2011 dėl tam tikrų apsaugos priemonių, susijusių su labai patogenišku H5N8 potipio paukščių gripu Vengrijoje ir Vokietijoje, priedai (OL L 319, 2016 11 25, p. 47).
(9) 2016 m. lapkričio 24 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2016/2065 dėl tam tikrų apsaugos priemonių, susijusių su labai patogenišku H5N8 potipio paukščių gripu Danijoje (OL L 319, 2016 11 25, p. 65).
(10) 2016 m. lapkričio 28 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2016/2086 dėl tam tikrų laikinųjų apsaugos priemonių, susijusių su labai patogenišku H5N8 potipio paukščių gripu Švedijoje (OL L 321, 2016 11 29, p. 80).
(11) 2016 m. lapkričio 28 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2016/2085 dėl tam tikrų laikinųjų apsaugos priemonių, susijusių su labai patogenišku H5N8 potipio paukščių gripu Nyderlanduose (OL L 321, 2016 11 29, p. 76).
PRIEDAS
A DALIS
Apsaugos zonos susijusiose valstybėse narėse, kaip nurodyta 1 ir 2 straipsniuose:
Valstybė narė: Danija
|
Teritorija, kurią sudaro: |
Taikoma iki (pagal Direktyvos 2005/94/EB 29 straipsnio 1 dalį) |
|
Helsingioro savivaldybės (ADNS kodas 02217) dalys, esančios trijų kilometrų spinduliu nuo centro, kurio GPS koordinatės yra N56.0739; E12.5144 |
2016 12 13 |
Valstybė narė: Vokietija
|
Teritorija, kurią sudaro: |
Taikoma iki (pagal Direktyvos 2005/94/EB 29 straipsnio 1 dalį) |
||||||||||||||||||||||||
|
Kreis Schleswig-Flensburg: Ab Ortsteil Triangel, Gemeinde Nübel Richtung Norden auf die Schleswiger Straße bis zur Gemeindegrenze Nübel/Tolk, entlang dieser Gemeindegrenze bis zur Schleswiger Straße, östlich am Ortsteil Wellspang vorbei bis zur Gemeindegrenze Böklund, südlich an der Gemeindegrenze entlang bis zur Kattbeker Straße, links ab bis zur Hans-Christophersen-Allee, diese rechts weiter, übergehend in Bellig und Struxdorf bis zur Gemeindegrenze Struxdorf/Böel, an dieser entlang Richtung Süden bis Ortsteil Boholzau, rechts auf Gemeindegrenze Struxdorf/Twedt bis zur Straße Boholz, diese links weiter auf Boholzau und Buschau, bis Ortsteil Buschau, links ab auf Buschau, dann rechts weiter auf Buschau, gleich wieder links auf Lücke bis zur B 201, rechts weiter Richtung Süden bis links Höckerberg, weiter Osterholz bis Sportplatz, dann rechts auf Verbindungsstraße zur Straße Friedenstal, links weiter bis zur Gemeindegrenze Loit/Steinfeld, dieser folgen bis Gemeindegrenze Steinfeld/Taarstedt, dieser links folgen bis Gemeindegrenze Taarstedt/Ulsnis, rechts weiter auf dieser Gemeindegrenze, weiter auf der Gemeindegrenze Taarstedt/Goltoft und Taarstedt/Brodersby und Taarstedt/Schaalby bis Heerweg, dann links weiter auf Heerweg bis Hauptstraße, weiter rechts auf Hauptstraße bis Raiffeisenstraße, rechts weiter auf Hauptstraße bis B 201, links weiter auf B 201 bis Ortsteil Triangel |
2016 12 5 |
||||||||||||||||||||||||
|
Stadt Lübeck: Von der Kreisgrenze entlang des Sonnenbergsredder bis zum Parkplatz im Waldusener Forst, Richtung Waldhusener Weg, Waldhusener Weg folgend bis zur B75, über die B75 Richtung Solmitzstraße, von der Dummersdorfer Straße zum Neuenteilsredder bis Weg Dummersbarn bis zur Trave, die Trave entlang, Richtung Pötenitzer Wiek, die Landstraße querend zur Lübecker Bucht, Landesgrenze über den Wasserweg zur Strandpromenade, hinüber zur Berlingstraße, über Godewind und Fahrenberg, über Steenkamp zu Rödsaal, Timmendorfer Weg Richtung B76, die B76 überqueren und Bollbrügg folgen, entlang der Kreisgrenze zu Ostholstein bis Sonnenbergsredder |
2016 12 5 |
||||||||||||||||||||||||
|
Kreis Ostholstein: In der Gemeinde Ratekau nachfolgend beschriebenes Gebiet: Travemünder Straße bis zur Kreisgrenze zur Stadt Lübeck; Ab der Kreisgrenze Ortsteil Kreuzkamp, Offendorfer Straße gen Norden entlang dem Sonnenbergsredder – K15. Vor Warnsdorf entlang des Bachverlaufs bis zum Schloss Warnsdorf. Der Schlossstr. und der Niendorfer Str. bis zur Tarvemünder Straße |
2016 12 5 |
||||||||||||||||||||||||
|
In der Gemeinde Quedlinburg die Ortsteile
|
2016 12 19 |
||||||||||||||||||||||||
|
In der Gemeinde Ballenstedt der Ortsteil
|
2016 12 19 |
||||||||||||||||||||||||
|
In der Gemeinde Thale die Ortsteile
|
2016 12 19 |
||||||||||||||||||||||||
|
Stadt Ueckermünde |
2016 12 17 |
||||||||||||||||||||||||
|
Gemeinde Grambin |
2016 12 17 |
||||||||||||||||||||||||
|
In der Gemeinde Liepgarten der Ortsteil
|
2016 12 17 |
||||||||||||||||||||||||
|
In der Gemeinde Mesekenhagen die Ortsteile
|
2016 12 12 |
||||||||||||||||||||||||
|
In der Gemeinde Wackerow die Ortsteile
|
2016 12 12 |
||||||||||||||||||||||||
|
In der Gemeinde Neuenkirchen der Ortsteil
|
2016 12 12 |
||||||||||||||||||||||||
|
In der Gemeinde Neu Boltenhagen die Ortsteile
|
2016 12 12 |
||||||||||||||||||||||||
|
In der Gemeinde Kemnitz der Ortsteil
|
2016 12 12 |
||||||||||||||||||||||||
|
In der Gemeinde Katzow der Ortsteil
|
2016 12 12 |
||||||||||||||||||||||||
|
In der Gemeinde Kenz-Küstrow die Ortsteile
|
2016 12 10 |
||||||||||||||||||||||||
|
Stadt Barth einschließlich Ortsteile
|
2016 12 10 |
||||||||||||||||||||||||
|
In der Gemeinde Sundhagen der Ortsteil
|
2016 12 12 |
||||||||||||||||||||||||
|
In der Gemeinde Sundhagen die Ortsteile
|
2016 12 10 |
||||||||||||||||||||||||
|
In der Stadt Sassnitz die Ortsteile
|
2016 12 10 |
||||||||||||||||||||||||
|
In der Gemeinde Sagard: der See am Kreideabbaufeld nördlich von Dargast |
2016 12 10 |
||||||||||||||||||||||||
|
In der Gemeinde Demen der Ort und die Ortsteile
|
2016 12 17 |
||||||||||||||||||||||||
|
Landkreis Cloppenburg Gemeinde Barßel Ortsteil Harkebrügge Vom Schnittpunkt Bahnlinie/östliche Gemeindegrenze Barßel entlang der Gemeindegrenze in südlicher Richtung bis zur Bismarckstraße, entlang dieser in westlicher Richtung bis zur Dorfstraße in Harkebrügge, entlang der Dorfstraße in südlicher Richtung bis zur Glittenbergstraße, entlang dieser in westlicher Richtung, dann entlang Kreisstraße, Straße Am Scharrelerdamm und entlang der westlichen Gemeindegrenze nach Norden bis zur Bahnlinie in Elisabethfehn und von dort entlang der Bahnlinie in östlicher Richtung bis zum Ausgangspunkt Bahnlinie/östliche Gemeindegrenze |
2016 12 15 |
||||||||||||||||||||||||
|
Landkreis Ammerland Gemeinde Edewecht Schnittpunkt Kreisgrenze/Kortemoorstraße, Kortemoorstraße, Hübscher Berg, Lohorster Straße, Wittenberger Straße, Edewechter Straße, Rothenmethen, Kanalstraße, Am Voßbarg, Wirtschaftweg zwischen „Am Voßbarg“ und „Am Jagen“, Am Jagen, Edewechter Straße, Ocholter Straße, Nordloher Straße, Bahnlinie Richtung Barßel bis Kreisgrenze, entlang der Kreisgrenze in südöstliche Richtung bis zum Schnittpunkt Kreisgrenze / Kortemoorstraße |
2016 12 15 |
Valstybė narė: Vengrija
|
Teritorija, kurią sudaro: |
Taikoma iki (pagal Direktyvos 2005/94/EB 29 straipsnio 1 dalį) |
|
Šiaurės kryptimi keliu Nr. 5402 iš Jassentlaslo į Kiškunmaišą, du kilometrai nuo Jassentlaslo Šiaurės vakarų kryptimi keliu Nr. 5404 iš Sanko į Kiškunmaišą, vienas kilometras nuo Sanko Pietų kryptimi nuo kelio Nr. 5405 ir Sanką bei Kiškunmaišą-Bodoglarą jungiančio kelio sankirtos Pietų kryptimi keliu Nr. 5402, kuris jungia Kiškunhalašą ir Kiškunmaišą, 3,5 kilometro nuo Kiškunmaišos vidinės teritorijos ribos Iš pietų pusės keliu Nr. 5409, 2,7 kilometro nuo Kiškunmaišos vidinės teritorijos ribos Iš pietų pusės du kilometrai nuo Kidiošo šiaurės kryptimi Iš pietų pusės 1,5 kilometro nuo Čojošpalošo vidinės teritorijos ribos pietvakarių kryptimi Prie medės ribos trys kilometrai pietvakarių kryptimi nuo medės ribos ir kelio Nr. 5404 nuo Čojošpalošo iki medės ribos sankirtos Pagal medės ribą kelio Nr. 5411 sankirta rytų kryptimi nuo Kempeco ir medės ribos Pagal medės ribą šiaurės kryptimi 1,5 kilometro nuo kelio Nr. 5411 Vakarų kryptimi du kilometrai nuo Kempeco vidinės teritorijos ribos Šiaurės vakarų kryptimi iki medės ribos, 0,5 kilometro į rytus nuo medės ribos šiaurės kryptimi Šiaurės vakarų kryptimi medės ribos ir kelio Nr. 5412 sankirta 0,5 kilometro vakarų kryptimi, tuomet šiaurės vakarų kryptimi iki pradinio taško; kartu su Čongrado medės Morahalomo ir Kišteleko rajonų dalimis, esančiomis trijų kilometrų spinduliu nuo centro, kurio GPS koordinatės yra N46,419599, E19,858897; N46,393889 |
2016 12 21 |
|
Bač Kiškūno medės Kiškunfėledhazos, Kečkemėto ir Kiškunmaišos rajonų dalys, esančios trijų kilometrų spinduliu nuo centro, kurio GPS koordinatės yra N46.682422, E19.638406 ir N46.685278, E 19.64; kartu su visiškai užstatytomis Bugaco (išskyrus Bugaco-Alšomonoštorą) ir Moričgato-Erdėseplako vietovių teritorijomis |
2016 12 3 |
|
Bač Kiškūno medės Kiškunhalašo rajono dalys, esančios trijų kilometrų spinduliu nuo centro, kurio GPS koordinatės yra N46.268418, E19.573609 ir N46.229847; E19.619350; kartu su visiškai užstatyta Kelebia-Ujfalu vietovės teritorija |
2016 12 5 |
|
Čongrado medės Morahalomo rajono dalys, esančios trijų kilometrų spinduliu nuo centro, kurio GPS koordinatės yra N46.342763, E19.886990; kartu su visiškai užstatytomis Foraškūto, Ulėšo ir Bordanio vietovių teritorijomis |
2016 12 15 |
|
Jaso-Nadkuno-Solnoko medės Kunsentmartono rajono dalys, esančios trijų kilometrų spinduliu nuo centro, kurio GPS koordinatės yra N46.8926211; E20.367360 ir N46.896193, E20.388287; kartu su visiškai užstatytomis Ečedo vietovės teritorijomis |
2016 12 16 |
|
Bač Kiškūno medės Kiškunmaišos rajono dalys, esančios trijų kilometrų spinduliu nuo centro, kurio GPS koordinatės yra N46.584528, E19.665409 |
2016 12 17 |
Valstybė narė: Nyderlandai
|
Teritorija, kurią sudaro: |
Taikoma iki (pagal Direktyvos 2005/94/EB 29 straipsnio 1 dalį) |
||||||||||||
|
Biddinghuizen
|
2016 12 19 |
Valstybė narė: Austrija
|
Teritorija, kurią sudaro: |
Taikoma iki (pagal Direktyvos 2005/94/EB 29 straipsnio 1 dalį) |
|
Gemeinden Bregenz, Hard, Fußach, Lauterach |
2016 12 14 |
Valstybė narė: Švedija
|
Teritorija, kurią sudaro: |
Taikoma iki (pagal Direktyvos 2005/94/EB 29 straipsnio 1 dalį) |
|
Helsingborgo savivaldybės (ADNS kodas 01200) dalys, esančios trijų kilometrų spinduliu nuo centro, kurio GPS koordinatės yra N56,053495 ir E12,848939 (WGS84) |
2016 12 23 |
B DALIS
Priežiūros zonos susijusiose valstybėse narėse, kaip nurodyta 1 ir 3 straipsniuose:
Valstybė narė: Danija
|
Teritorija, kurią sudaro: |
Taikoma iki (pagal Direktyvos 2005/94/EB 31 straipsnį) |
|
Helsingioro, Gribskovo ir Fredensborgo savivaldybių dalių teritorija, esanti už nurodytosios apsaugos zonos dešimties kilometrų spinduliu nuo centro, kurio GPS koordinatės yra N56.0739;E12.5144 |
2016 12 22 |
|
Helsingioro savivaldybės (ADNS kodas 02217) dalys, esančios trijų kilometrų spinduliu nuo centro, kurio GPS koordinatės yra N56.0739; E12.5144 |
2016 12 14–2016 12 22 |
Valstybė narė: Vokietija
|
Teritorija, kurią sudaro: |
Taikoma iki (pagal Direktyvos 2005/94/EB 31 straipsnį) |
||||||||||||||||||||||||
|
Kreis Schleswig-Flensburg: Entlang der äußeren Gemeindegrenze Schleswig, weiter auf äußere Gemeindegrenze Lürschau, weiter auf äußere Gemeindegrenze Idstedt, weiter auf äußere Gemeindegrenze Stolk, weiter auf äußere Gemeindegrenze Klappholz, weiter auf äußere Gemeindegrenze Havetoft, weiter auf obere Gemeindegrenze Mittelangeln, weiter auf obere Gemeindegrenze Mohrkirch, weiter auf äußere Gemeindegrenze Saustrup, weiter auf äußere Gemeindegrenze Wagersrott, weiter auf äußere Gemeindegrenze Dollrottfeld, weiter auf äußere Gemeindegrenze Boren bis zur Kreisgrenze, an der Kreisgrenze entlang bis |
2016 12 14 |
||||||||||||||||||||||||
|
Kreis Rendsburg-Eckernförde:
|
2016 12 14 |
||||||||||||||||||||||||
|
Kreis Schleswig-Flensburg: Südlich an der Gemeindegrenze Borwedel entlang, weiter auf unterer Gemeindegrenze Fahrdorf bis zur Gemeindegrenze Schleswig |
2016 12 14 |
||||||||||||||||||||||||
|
Stadt Lübeck: Von der Kreisgrenze über den Wasserweg durch den Petroleumhafen, weiter durch die Trave, Verlängerung des Sandbergs, die B75 queren Richtung Heiligen-Geist Kamp, weiter über die Arnimstraße und Edelsteinstraße, über Heiweg Richtung Wesloer Tannen bzw. Brandenbaumer Tannen, die Landesgrenze entlang, die Landstraße überqueren, am Wasser entlang bis zur Kreisgrenze zu Ostholstein, die Kreisgrenze entlang zum Petroleumhafen |
2016 12 14 |
||||||||||||||||||||||||
|
Kreis Ostholstein: Die Gemeinden Ratekau, Bad Schwartau und Timmendorfer Strand sowie der nachfolgend beschriebene Bereich der Gemeinde Scharbeutz: Dem Straßenverlauf der L 102 ab der Straße Bövelstredder folgend bis zur B76, der Bundestraße bis zur Wasserlinie folgend, weiter bis zur Gemeindegrenze Timmendorfer Strand |
2016 12 14 |
||||||||||||||||||||||||
|
Gemeinde Ditfurt |
2016 12 28 |
||||||||||||||||||||||||
|
In der Stadt Quedlinburg die Ortsteile
|
2016 12 28 |
||||||||||||||||||||||||
|
In der Stadt Ballenstedt die Ortsteile
|
2016 12 28 |
||||||||||||||||||||||||
|
In der Stadt Harzgerode die Ortsteile
|
2016 12 28 |
||||||||||||||||||||||||
|
In der Gemeinde Blankenburg die Orte und Ortsteile
|
2016 12 28 |
||||||||||||||||||||||||
|
In der Stadt Thale die Ortsteile
|
2016 12 28 |
||||||||||||||||||||||||
|
In der Gemeinde Selmsdorf die Orte und Ortsteile
|
2016 12 14 |
||||||||||||||||||||||||
|
In der Gemeinde Lüdersdorf der Ort
|
2016 12 14 |
||||||||||||||||||||||||
|
In der Gemeinde Schönberg der Ort
|
2016 12 14 |
||||||||||||||||||||||||
|
In der Gemeinde Dassow die Orte und Ortsteile
|
2016 12 14 |
||||||||||||||||||||||||
|
In der Stadt Torgelow der Ortsteil
|
2016 12 26 |
||||||||||||||||||||||||
|
In der Stadt Eggesin mit dem Ortsteil
sowie den Wohnsiedlungen
|
2016 12 26 |
||||||||||||||||||||||||
|
In der Stadt Ueckermünde die Ortsteile
|
2016 12 26 |
||||||||||||||||||||||||
|
Gemeinde Mönkebude |
2016 12 26 |
||||||||||||||||||||||||
|
Gemeinde Leopoldshagen |
2016 12 26 |
||||||||||||||||||||||||
|
Gemeinde Meiersberg |
2016 12 26 |
||||||||||||||||||||||||
|
In der Gemeinde Liepgarten die Ortsteile
|
2016 12 26 |
||||||||||||||||||||||||
|
In der Gemeinde Luckow die Ortsteile
|
2016 12 26 |
||||||||||||||||||||||||
|
Gemeinde Vogelsang-Warsin |
2016 12 26 |
||||||||||||||||||||||||
|
In der Gemeinde Lübs die Ortsteile
|
2016 12 26 |
||||||||||||||||||||||||
|
In der Gemeinde Ferdinandshof die Ortsteile
|
2016 12 26 |
||||||||||||||||||||||||
|
Die Stadt Wolgast und die Ortsteile
|
2016 12 21 |
||||||||||||||||||||||||
|
In der Hansestadt Greifswald die Stadtteile
|
2016 12 21 |
||||||||||||||||||||||||
|
In der Hansestadt Greifswald die Stadtteile
|
2016 12 21 |
||||||||||||||||||||||||
|
In der Hansestadt Greifswald die Stadtteile
|
2016 12 21 |
||||||||||||||||||||||||
|
In der Gemeinde Groß Kiesow die Ortsteile
|
2016 12 21 |
||||||||||||||||||||||||
|
In der Gemeinde Karlsburg die Ortsteile
|
2016 12 21 |
||||||||||||||||||||||||
|
In der Gemeinde Lühmannsdorf die Ortsteile
|
2016 12 21 |
||||||||||||||||||||||||
|
In der Gemeinde Wrangelsburg die Ortsteile
|
2016 12 21 |
||||||||||||||||||||||||
|
In der Gemeinde Züssow der Ortsteil
|
2016 12 21 |
||||||||||||||||||||||||
|
In der Gemeinde Neuenkirchen die Ortsteile
|
2016 12 21 |
||||||||||||||||||||||||
|
In der Gemeinde Wackerow die Ortsteile
|
2016 12 21 |
||||||||||||||||||||||||
|
In der Gemeinde Hinrichshagen die Ortsteile
|
2016 12 21 |
||||||||||||||||||||||||
|
In der Gemeinde Mesekenhagen der Ortsteil
|
2016 12 21 |
||||||||||||||||||||||||
|
In der Gemeinde Levenhagen die Ortsteile
|
2016 12 21 |
||||||||||||||||||||||||
|
In der Gemeinde Diedrichshagen die Ortsteile
|
2016 12 21 |
||||||||||||||||||||||||
|
In der Gemeinde Brünzow die Ortsteile
|
2016 12 21 |
||||||||||||||||||||||||
|
In der Gemeinde Hanshagen der Ortsteil
|
2016 12 21 |
||||||||||||||||||||||||
|
In der Gemeinde Katzow die Ortsteile
|
2016 12 21 |
||||||||||||||||||||||||
|
In der Gemeinde Kemnitz die Ortsteile
|
2016 12 21 |
||||||||||||||||||||||||
|
In der Gemeinde Loissin die Ortsteile
|
2016 12 21 |
||||||||||||||||||||||||
|
Gemeinde Lubmin gesamt |
2016 12 21 |
||||||||||||||||||||||||
|
In der Gemeinde Neu Boltenhagen die Ortsteile
|
2016 12 21 |
||||||||||||||||||||||||
|
In der Gemeinde Rubenow die Ortsteile
|
2016 12 21 |
||||||||||||||||||||||||
|
In der Gemeinde Wusterhusen die Ortsteile
|
2016 12 21 |
||||||||||||||||||||||||
|
Gemeinde Kenz-Küstrow ohne die im Sperrbezirk liegenden Ortsteile |
2016 12 20 |
||||||||||||||||||||||||
|
In der Gemeinde Löbnitz die Ortsteile
|
2016 12 20 |
||||||||||||||||||||||||
|
In der Gemeinde Divitz-Spoldershagen die Ortsteile
|
2016 12 20 |
||||||||||||||||||||||||
|
Stadt Barth: restliches Gebiet außerhalb des Sperrbezirks |
2016 12 20 |
||||||||||||||||||||||||
|
In der Gemeinde Fuhlendorf die Ortsteile
|
2016 12 20 |
||||||||||||||||||||||||
|
Gemeinde Pruchten gesamt |
2016 12 20 |
||||||||||||||||||||||||
|
Gemeinde Ostseebad Zingst gesamt |
2016 12 20 |
||||||||||||||||||||||||
|
In der Hansestadt Stralsund die Stadtteile
|
2016 12 22 |
||||||||||||||||||||||||
|
In der Gemeinde Wendorf die Ortsteile
|
2016 12 22 |
||||||||||||||||||||||||
|
Gemeinde Neu Bartelshagen gesamt |
2016 12 20 |
||||||||||||||||||||||||
|
Gemeinde Groß Kordshagen gesamt |
2016 12 20 |
||||||||||||||||||||||||
|
In der Gemeinde Kummerow der Ortsteil
|
2016 12 20 |
||||||||||||||||||||||||
|
Gemeinde Groß Mohrdorf: Großes Holz westlich von Kinnbackenhagen ohne Ortslage Kinnbackenhagen |
2016 12 20 |
||||||||||||||||||||||||
|
In der Gemeinde Altenpleen die Ortsteile
|
2016 12 20 |
||||||||||||||||||||||||
|
Gemeinde Velgast: Karniner Holz und Bussiner Holz nördlich der Bahnschiene sowie Ortsteil Manschenhagen |
2016 12 20 |
||||||||||||||||||||||||
|
Gemeinde Karnin gesamt |
2016 12 20 |
||||||||||||||||||||||||
|
In der Stadt Grimmen die Ortsteile
|
2016 12 22 |
||||||||||||||||||||||||
|
In der Gemeinde Wittenhagen die Ortsteile
|
2016 12 22 |
||||||||||||||||||||||||
|
In der Gemeinde Elmenhorst die Ortsteile
|
2016 12 22 |
||||||||||||||||||||||||
|
Gemeinde Zarrendorf gesamt |
2016 12 22 |
||||||||||||||||||||||||
|
In der Gemeinde Süderholz die Ortsteile
|
2016 12 21 |
||||||||||||||||||||||||
|
In der Gemeinde Süderholz die Ortsteile
|
2016 12 22 |
||||||||||||||||||||||||
|
In der Gemeinde Sundhagen alle nicht im Sperrbezirk befindlichen Ortsteile |
2016 12 22 |
||||||||||||||||||||||||
|
Gemeinde Lietzow gesamt |
2016 12 22 |
||||||||||||||||||||||||
|
Stadt Sassnitz: Gemeindegebiet außerhalb des Sperrbezirkes |
2016 12 22 |
||||||||||||||||||||||||
|
Gemeinde Sagard gesamt |
2016 12 22 |
||||||||||||||||||||||||
|
In der Gemeinde Glowe die Ortsteile
|
2016 12 22 |
||||||||||||||||||||||||
|
Gemeinde Seebad Lohme gesamt |
2016 12 22 |
||||||||||||||||||||||||
|
In der Gemeinde Garz/Rügen
|
2016 12 21 |
||||||||||||||||||||||||
|
In der Gemeinde Garz/Rügen der Ortsteil
|
2016 12 22 |
||||||||||||||||||||||||
|
In der Gemeinde Gustow die Ortsteile
|
2016 12 22 |
||||||||||||||||||||||||
|
In der Gemeinde Poseritz der Ortsteil
|
2016 12 22 |
||||||||||||||||||||||||
|
In der Gemeinde Ostseebad Binz der Ortsteil
|
2016 12 22 |
||||||||||||||||||||||||
|
In der Gemeinde Kemnitz der Ortsteil
|
2016 12 26 |
||||||||||||||||||||||||
|
In der Gemeinde Langen Brütz der Orsteil
|
2016 12 26 |
||||||||||||||||||||||||
|
In der Gemeinde Barnin die Orte, Ortsteile und Ortslagen
|
2016 12 26 |
||||||||||||||||||||||||
|
In der Gemeinde Bülow der Ort und Ortsteile
|
2016 12 26 |
||||||||||||||||||||||||
|
In der Gemeinde Stadt Crivitz die Orte und Ortsteile
|
2016 12 26 |
||||||||||||||||||||||||
|
In der Gemeinde Demen der Ortsteil
|
2016 12 26 |
||||||||||||||||||||||||
|
In der Gemeinde Zapel der Ort und die Ortsteile
|
2016 12 26 |
||||||||||||||||||||||||
|
In der Gemeinde Friedrichsruhe die Ortsteile
|
2016 12 26 |
||||||||||||||||||||||||
|
In der Gemeinde Zölkow der Ort und die Ortsteile
|
2016 12 26 |
||||||||||||||||||||||||
|
In der Gemeinde Dabel der Ort und die Ortsteile
|
2016 12 26 |
||||||||||||||||||||||||
|
In der Gemeinde Kobrow der Ort und die Ortsteile
|
2016 12 26 |
||||||||||||||||||||||||
|
In der Gemeinde Stadt Sternberg die Gebiete
|
2016 12 26 |
||||||||||||||||||||||||
|
In der Gemeinde Stadt Brüel die Ortsteile
|
2016 12 26 |
||||||||||||||||||||||||
|
In der Gemeinde Kuhlen-Wendorf der Ort und die Ortsteile
|
2016 12 26 |
||||||||||||||||||||||||
|
In der Gemeinde Weitendorf die Orsteile
|
2016 12 26 |
||||||||||||||||||||||||
|
Stadt Ueckermünde |
2016 12 18–2016 12 26 |
||||||||||||||||||||||||
|
Gemeinde Grambin |
2016 12 18–2016 12 26 |
||||||||||||||||||||||||
|
In der Gemeinde Liepgarten der Ortsteil
|
2016 12 18–2016 12 26 |
||||||||||||||||||||||||
|
Kreis Schleswig-Flensburg: Ab Ortsteil Triangel, Gemeinde Nübel Richtung Norden auf die Schleswiger Straße bis zur Gemeindegrenze Nübel/Tolk, entlang dieser Gemeindegrenze bis zur Schleswiger Straße, östlich am Ortsteil Wellspang vorbei bis zur Gemeindegrenze Böklund, südlich an der Gemeindegrenze entlang bis zur Kattbeker Straße, links ab bis zur Hans-Christophersen-Allee, diese rechts weiter, übergehend in Bellig und Struxdorf bis zur Gemeindegrenze Struxdorf/Böel, an dieser entlang Richtung Süden bis Ortsteil Boholzau, rechts auf Gemeindegrenze Struxdorf/Twedt bis zur Straße Boholz, diese links weiter auf Boholzau und Buschau, bis Ortsteil Buschau, links ab auf Buschau, dann rechts weiter auf Buschau, gleich wieder links auf Lücke bis zur B 201, rechts weiter Richtung Süden bis links Höckerberg, weiter Osterholz bis Sportplatz, dann rechts auf Verbindungsstraße zur Straße Friedenstal, links weiter bis zur Gemeindegrenze Loit/Steinfeld, dieser folgen bis Gemeindegrenze Steinfeld/Taarstedt, dieser links folgen bis Gemeindegrenze Taarstedt/Ulsnis, rechts weiter auf dieser Gemeindegrenze, weiter auf der Gemeindegrenze Taarstedt/Goltoft und Taarstedt/Brodersby und Taarstedt/Schaalby bis Heerweg, dann links weiter auf Heerweg bis Hauptstraße, weiter rechts auf Hauptstraße bis Raiffeisenstraße, rechts weiter auf Hauptstraße bis B 201, links weiter auf B 201 bis Ortsteil Triangel |
2016 12 6–2016 12 14 |
||||||||||||||||||||||||
|
Stadt Lübeck: Von der Kreisgrenze entlang des Sonnenbergsredder bis zum Parkplatz im Waldusener Forst, Richtung Waldhusener Weg, Waldhusener Weg folgend bis zur B75, über die B75 Richtung Solmitzstraße, von der Dummersdorfer Straße zum Neuenteilsredder bis Weg Dummersbarn bis zur Trave, die Trave entlang, Richtung Pötenitzer Wiek, die Landstraße querend zur Lübecker Bucht, Landesgrenze über den Wasserweg zur Strandpromenade, hinüber zur Berlingstraße, über Godewind und Fahrenberg, über Steenkamp zu Rödsaal, Timmendorfer Weg Richtung B76, die B76 überqueren und Bollbrügg folgen, entlang der Kreisgrenze zu Ostholstein bis Sonnenbergsredder |
2016 12 6–2016 12 14 |
||||||||||||||||||||||||
|
Kreis Ostholstein: In der Gemeinde Ratekau nachfolgend beschriebenes Gebiet: Travemünder Straße bis zur Kreisgrenze zur Stadt Lübeck; Ab der Kreisgrenze Ortsteil Kreuzkamp, Offendorfer Straße gen Norden entlang dem Sonnenbergsredder – K15. Vor Warnsdorf entlang des Bachverlaufs bis zum Schloss Warnsdorf. Der Schlossstr. und der Niendorfer Str. bis zur Tarvemünder Straße |
2016 12 6–2016 12 14 |
||||||||||||||||||||||||
|
In der Gemeinde Mesekenhagen die Ortsteile
|
2016 12 13–2016 12 21 |
||||||||||||||||||||||||
|
In der Gemeinde Wackerow die Ortsteile
|
2016 12 13–2016 12 21 |
||||||||||||||||||||||||
|
In der Gemeinde Neuenkirchen der Ortsteil
|
2016 12 13–2016 12 21 |
||||||||||||||||||||||||
|
In der Gemeinde Neu Boltenhagen die Ortsteile
|
2016 12 13–2016 12 21 |
||||||||||||||||||||||||
|
In der Gemeinde Kemnitz der Ortsteil
|
2016 12 13–2016 12 21 |
||||||||||||||||||||||||
|
In der Gemeinde Katzow der Ortsteil
|
2016 12 13–2016 12 21 |
||||||||||||||||||||||||
|
In der Gemeinde Kenz-Küstrow die Ortsteile
|
2016 12 11–2016 12 20 |
||||||||||||||||||||||||
|
Stadt Barth einschließlich Ortsteile
|
2016 12 11–2016 12 20 |
||||||||||||||||||||||||
|
In der Gemeinde Sundhagen der Ortsteil
|
2016 12 13–2016 12 22 |
||||||||||||||||||||||||
|
In der Gemeinde Sundhagen die Ortsteile
|
2016 12 11–2016 12 22 |
||||||||||||||||||||||||
|
In der Stadt Sassnitz die Ortsteile
|
2016 12 11–2016 12 22 |
||||||||||||||||||||||||
|
In der Gemeinde Sagard: der See am Kreideabbaufeld nördlich von Dargast |
2016 12 11–2016 12 22 |
||||||||||||||||||||||||
|
In der Gemeinde Demen der Ort und die Ortsteile
|
2016 12 18–2016 12 26 |
||||||||||||||||||||||||
|
In der Gemeinde Quedlinburg die Ortsteile
|
2016 12 20–2016 12 29 |
||||||||||||||||||||||||
|
In der Gemeinde Ballenstedt der Ortsteil
|
2016 12 20–2016 12 29 |
||||||||||||||||||||||||
|
In der Gemeinde Thale die Ortsteile
|
2016 12 20–2016 12 29 |
||||||||||||||||||||||||
|
Landkreis Cloppenburg Von der Kreuzung B 401/B 72 in nördlicher Richtung entlang der B 72 bis zur Kreisgrenze, von dort entlang der Kreisgrenze in östlicher und südöstlicher Richtung bis zur L 831 in Edewechterdamm, von dort entlang der L 831 (Altenoyther Straße) in südwestlicher Richtung bis zum Lahe-Ableiter, entlang diesem in nordwestlicher Richtung bis zum Buchweizendamm, entlang diesem weiter über Ringstraße, Zum Kellerdamm, Vitusstraße, An der Mehrenkamper Schule, Mehrenkamper Straße und Lindenweg bis zur K 297 (Schwaneburger Straße), entlang dieser in nordwestlicher Richtung bis zur B 401 und entlang dieser in westlicher Richtung bis zum Ausgangspunkt Kreuzung B 401/B 72 |
2016 12 24 |
||||||||||||||||||||||||
|
Landkreis Ammerland Schnittpunkt Kreisgrenze/Edamer Straße, Edamer Straße, Hauptstraße, Auf der Loge, Zur Loge, Lienenweg, Zur Tonkuhle, Burgfelder Straße, Wischenweg, Querensteder Straße, Langer Damm, An den Feldkämpen, Pollerweg, Ocholter Straße, Westerstede Straße, Steegenweg, Rostruper Straße, Rüschendamm, Torsholter Hauptstraße, Südholter Straße, Westersteder Straße, Westerloyer Straße, Strohen, In der Loge, Buernstraße, Am Damm, Moorweg, Plackenweg, Ihausener Straße, Eibenstraße, Eichenstraße, Klauhörner Straße, Am Kanal, Aper Straße, Stahlwerkstraße, Ginsterweg, Am Uhlenmeer, Grüner Weg, Südgeorgsfehner Straße, Schmuggelpadd, Wasserzug Bitsche bzw. Kreisgrenze, Hauptstraße, entlang Kreisgrenze in südöstlicher Richtung bis zum Schnittpunkt Kreisgrenze/Edamer Straße Das Beobachtungsgebiet umfasst alle an beiden Straßenseiten gelegenen Tierhaltungen |
2016 12 24 |
||||||||||||||||||||||||
|
Landkreis Leer Gemeinde Detern Anfang an der Kreisgrenze Cloppenburg-Leer auf der B72 Höhe Ubbehausen. In nördlicher Richtung Ecke „Borgsweg“/ „Lieneweg“ weiter in nördlicher Richtung auf den „Deelenweg“. Diesem wieder folgend auf den „Handwieserweg“. Diesem nordöstlich folgend auf die „Barger Straße“ und weiter nördlich auf die Straße „Am Barger Schöpfswerkstief“. Dieser östlich folgend, dann nördlich auf die Straße „Fennen“ weiter und dieser nördlich folgend auf die Straße „Zur Wassermühle“. Nördlich über die Jümme dem Aper Tief folgend in Höhe des „Französischer Weg“ auf die „Osterstraße“. Von dort Richtung Kreisgrenze zum Landkreis Ammerland und dieser weiter folgend zum Ausgangspunkt Höhe Ubbehausen |
2016 12 24 |
Valstybė narė: Vengrija
|
Teritorija, kurią sudaro: |
Taikoma iki (pagal Direktyvos 2005/94/EB 31 straipsnį) |
|
Bekešo medės Orošhazos ir Mezėkovačhazos rajonų dalių teritorija ir Čongrado medės Mako rajono dalių teritorija, esanti už nurodytosios apsaugos zonos dešimties kilometrų spinduliu nuo centro, kurio GPS koordinatės yra N46.39057; E20.74251; kartu su visiškai užstatytomis Bėkėšamšono, Kasaperio, Vėgedhazos ir Mezėhedešo vietovių teritorijomis ir visomis administracinėmis Pitvarošo ir Čanadalberčio vietovių teritorijomis |
2016 12 6 |
|
Toliau nurodytų kelių apsupta teritorija: kelio Nr. 52 nuo kelių Nr. M5 ir 52 susijungimo prie Kečkemėto iki susijungimo su keliu Nr. 5301. Nuo šios vietos kelias Nr. 5301 iki susijungimo su keliu Nr. 5309. Kelias Nr. 5309 iki Kiškunhalašo. Nuo Kiškunhalašo kelias Nr. 5408 iki medės ribos. Pagal medės ribą iki kelio Nr. M5, iki kelių Nr. 52 ir M5 sankirtos. |
2016 12 21 |
|
Šiaurės kryptimi keliu Nr. 5402 iš Jassentlaslo į Kiškunmaišą, du kilometrai nuo Jassentlaslo Šiaurės vakarų kryptimi keliu Nr. 5404 iš Sanko į Kiškunmaišą, vienas kilometras nuo Sanko Pietų kryptimi nuo kelio Nr. 5405 ir Sanką bei Kiškunmaišą-Bodoglarą jungiančio kelio sankirtos Pietų kryptimi keliu Nr. 5402, kuris jungia Kiškunhalašą ir Kiškunmaišą, 3,5 kilometro nuo Kiškunmaišos vidinės teritorijos ribos Iš pietų pusės keliu Nr. 5409, 2,7 kilometro nuo Kiškunmaišos vidinės teritorijos ribos Iš pietų pusės du kilometrai nuo Kidiošo šiaurės kryptimi Iš pietų pusės 1,5 kilometro nuo Čojošpalošo vidinės teritorijos ribos pietvakarių kryptimi Prie medės ribos trys kilometrai pietvakarių kryptimi nuo medės ribos ir kelio Nr. 5404 nuo Čojošpalošo iki medės ribos sankirtos Pagal medės ribą kelio Nr. 5411 sankirta rytų kryptimi nuo Kempeco ir medės ribos Pagal medės ribą šiaurės kryptimi 1,5 kilometro nuo kelio Nr. 5411 Vakarų kryptimi du kilometrai nuo Kempeco vidinės teritorijos ribos Šiaurės vakarų kryptimi iki medės ribos, 0,5 kilometro į rytus nuo medės ribos šiaurės kryptimi Šiaurės vakarų kryptimi medės ribos ir kelio Nr. 5412 sankirta 0,5 kilometro vakarų kryptimi, tuomet šiaurės vakarų kryptimi iki pradinio taško; kartu su Čongrado medės Morahalomo ir Kišteleko rajonų dalimis, esančiomis trijų kilometrų spinduliu nuo centro, kurio GPS koordinatės yra N46,419599, E19,858897; N46,393889 |
2016 12 22–2016 12 30 |
|
Bač Kiškūno medės Kiškunfėledhazos, Kečkemėto, Kiskerėšo ir Kiškunmaišos rajonų dalių teritorija, esanti už nurodytosios apsaugos zonos dešimties kilometrų spinduliu nuo centro, kurio GPS koordinatės yra N46.682422, E19.638406 ir N46.685278, E 19.64 |
2016 12 12 |
|
Bač Kiškūno medės Kiškunfėledhazos, Kečkemėto ir Kiškunmaišos rajonų dalys, esančios trijų kilometrų spinduliu nuo centro, kurio GPS koordinatės yra N46.682422, E19.638406 ir N46.685278, E 19.64; kartu su visiškai užstatytomis Bugaco (išskyrus Bugaco-Alšomonoštorą) ir Moričgato-Erdėseplako vietovių teritorijomis |
2016 12 4–2016 12 12 |
|
Bač Kiškūno medės Kiškunhalašo ir Janošhalmos rajonų dalių teritorija ir Čongrado medės Morahalomo rajono dalių teritorija, esanti už nurodytosios apsaugos zonos dešimties kilometrų spinduliu nuo centro, kurio GPS koordinatės yra N46.268418, E19.573609 ir N46.229847; E19.619350; kartu su visiškai užstatyta Balotasalašo vietovės teritorija |
2016 12 20 |
|
Bač Kiškūno medės Kiškunhalašo rajono dalys, esančios trijų kilometrų spinduliu nuo centro, kurio GPS koordinatės yra N46.268418; E19.573609 ir N46.229847; E19.619350; kartu su visiškai užstatyta Kelebia-Ujfalu vietovės teritorija |
2016 12 12–2016 12 20 |
|
Bač Kiškūno medės Kiškunhalašo ir Janošhalmos rajonų dalių teritorija ir Čongrado medės Morahalomo rajono dalių teritorija, esanti už nurodytosios apsaugos zonos dešimties kilometrų spinduliu nuo centro, kurio GPS koordinatės yra N46.229847; E19.619350 |
2016 12 14 |
|
Čongrado medės Morahalomo, Kišteleko ir Segedo rajonų dalių teritorija ir Bač Kiškūno medės Kiškunmaišos rajono dalių teritorija, esanti už nurodytosios apsaugos zonos dešimties kilometrų spinduliu nuo centro, kurio GPS koordinatės yra N46.342763, E19.886990 |
2016 12 24 |
|
Čongrado medės Morahalomo rajono dalys, esančios trijų kilometrų spinduliu nuo centro, kurio GPS koordinatės yra N46.342763, E19.886990; kartu su visiškai užstatytomis Foraškūto, Ulėšo ir Bordanio vietovių teritorijomis |
2016 12 16–2016 12 24 |
|
Jaso-Nadkuno medės Kunsentmartono ir Mezėtūro rajonų dalių teritorija ir Bekešo medės Sarvašo rajono dalių teritorija, esanti už nurodytosios apsaugos zonos dešimties kilometrų spinduliu nuo centro, kurio GPS koordinatės yra N46.8926211, E20.367360 ir N46.896193, E20.388287; kartu su visiškai užstatytomis Bekešsentandrašo ir Kunsentmartono vietovių teritorijomis |
2016 12 25 |
|
Jaso-Nadkuno-Solnoko medės Kunsentmartono rajono dalys, esančios trijų kilometrų spinduliu nuo centro, kurio GPS koordinatės yra N46.8926211, E20.367360 ir N46.896193, E20.388287; kartu su visiškai užstatyta Ečedo vietovės teritorija |
2016 12 17–2016 12 25 |
|
Bač Kiškūno medės Kiškunmaišos ir Kiškunfėledhazos rajonų dalių teritorija, esanti už nurodytosios apsaugos zonos dešimties kilometrų spinduliu nuo centro, kurio GPS koordinatės yra N46.584528, E19.665409 |
2016 12 26 |
|
Bač Kiškūno medės Kiškunmaišos rajono dalys, esančios trijų kilometrų spinduliu nuo centro, kurio GPS koordinatės yra N46.584528, E19.665409 |
2016 12 18–2016 12 26 |
Valstybė narė: Nyderlandai
|
Teritorija, kurią sudaro: |
Taikoma iki (pagal Direktyvos 2005/94/EB 31 straipsnį) |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
Biddinghuizen
|
2016 12 28 |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
Biddinghuizen
|
2016 12 20–2016 12 28 |
Valstybė narė: Austrija
|
Teritorija, kurią sudaro: |
Taikoma iki (pagal Direktyvos 2005/94/EB 31 straipsnį) |
|
Gemeinden Langen, Buch, Schwarzach, Kennelbach, Wolfurt, Bildstein, Dornbirn, Lustenau, Lochau, Höchst, Hörbranz, Gaißau, Eichenberg |
2016 12 23 |
|
Gemeinden Bregenz, Hard, Fußach, Lauterach |
2016 12 15–2016 12 23 |
Valstybė narė: Švedija
|
Teritorija, kurią sudaro: |
Taikoma iki (pagal Direktyvos 2005/94/EB 31 straipsnį) |
|
Helsingborgo, Engelholmo, Bjuvo ir Estorpo (ADNS kodas 01200) savivaldybių dalių teritorija, esanti už nurodytosios apsaugos zonos dešimties kilometrų spinduliu nuo centro, kurio GPS koordinatės yra N56,053495 ir E12,848939 (WGS84) |
2017 1 1 |
|
Helsingborgo savivaldybės (ADNS kodas 01200) dalys, esančios trijų kilometrų spinduliu nuo centro, kurio GPS koordinatės yra N56,053495 ir E12,848939 (WGS84) |
2016 12 24–2017 1 1 |
REKOMENDACIJOS
|
2016 12 3 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 329/101 |
KOMISIJOS REKOMENDACIJA (ES) 2016/2123
2016 m. lapkričio 30 d.
dėl bendrųjų siuntimo ginkluotosioms pajėgoms ir perkančiosioms organizacijoms, nurodytoms Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/43/EB 5 straipsnio 2 dalies a punkte, licencijų taikymo srities ir sąlygų suderinimo
(pranešta dokumentu Nr. C(2016) 7711)
EUROPOS KOMISIJA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 292 straipsnį,
kadangi:
|
(1) |
pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/43/EB 5 straipsnį (1) valstybės narės privalo paskelbti bent keturias bendrąsias siuntimo licencijas; |
|
(2) |
bendrosios siuntimo licencijos yra svarbiausias Direktyva 2009/43/EB nustatytos supaprastintos licencijavimo sistemos elementas; |
|
(3) |
valstybių narių skelbiamų bendrųjų siuntimo licencijų atitinkamiems su gynyba susijusiems produktams taikymo srities ir šių produktų siuntimui taikomų sąlygų skirtumai gali kliudyti įgyvendinti Direktyvą 2009/43/EB ir pasiekti joje nustatytą supaprastinimo tikslą. Norint užtikrinti šių licencijų patrauklumą ir paskatinti jas naudoti, labai svarbu suderinti valstybių narių skelbiamų bendrųjų siuntimo licencijų taikymo sritį ir jose nustatytas siuntimo sąlygas; |
|
(4) |
valstybių narių atstovai pagal Direktyvos 2009/43/EB 14 straipsnį įsteigtame komitete nurodė, kad suderinti valstybių narių skelbiamų bendrųjų siuntimo licencijų taikymo sritį ir siuntimo sąlygas būtų galima priėmus Komisijos rekomendaciją; |
|
(5) |
šioje rekomendacijoje išdėstytos gairės parengtos po derybų su valstybėmis narėmis dėl bendrųjų siuntimo ginkluotosioms pajėgoms ir perkančiosioms organizacijoms, nurodytoms Direktyvos 2009/43/EB 5 straipsnio 2 dalies a punkte (toliau – BSL-GP), licencijų taikymo srities ir sąlygų suderinimo; |
|
(6) |
ši rekomendacija laikoma valstybių narių BSL-GP pagrindu. Šios rekomendacijos 1.1 punkte pateiktas su gynyba susijusių produktų sąrašas yra glaustas ir neišsamus sąrašas produktų, kuriuos valstybės narės leidžia siųsti pagal savo BSL-GP. Tai reiškia, kad pagal valstybės narės paskelbtą BSL-GP taip pat gali būti leidžiama siųsti kitus su gynyba susijusius produktus, įtrauktus į Direktyvos 2009/43/EB priedą, tačiau neįtrauktus į šią rekomendaciją; |
|
(7) |
valstybės narės primena, kad jos yra saistomos įsipareigojimų pagal Europos teisę, pvz., pagal Tarybos bendrąją poziciją 2008/944/BUSP (2), taip pat tarptautinių su eksporto kontrole susijusių įsipareigojimų; |
|
(8) |
ši rekomendacija taikoma Direktyvos 2009/43/EB priede pateiktam Europos Sąjungos bendrajam karinės įrangos sąrašui. Prireikus ši rekomendacija bus atnaujinta, kad joje atsispindėtų Europos Sąjungos bendrojo karinės įrangos sąrašo pakeitimai, kurie bus padaryti ateityje, |
PRIĖMĖ ŠIĄ REKOMENDACIJĄ:
1. BENDROSIOS SIUNTIMO GINKLUOTOSIOMS PAJĖGOMS IR PERKANČIOSIOMS ORGANIZACIJOMS, NURODYTOMS DIREKTYVOS 2009/43/EB 5 STRAIPSNIO 2 DALIES A PUNKTE, LICENCIJOS
1.1. Su gynyba susiję produktai, kurie gali būti siunčiami pagal bendrąją siuntimo ginkluotosioms pajėgoms ir perkančiosioms organizacijoms, nurodytoms Direktyvos 2009/43/EB 5 straipsnio 2 dalies a punkte, licenciją
Toliau nurodytos ML kategorijos ir jų punktai yra Direktyvos 2009/43/EB priede išdėstyto su gynyba susijusių produktų sąrašo pogrupis. Pagal bendrąją siuntimo ginkluotosioms pajėgoms ir perkančiosioms organizacijoms, nurodytoms tos Direktyvos 5 straipsnio 2 dalies a punkte (BSL-GP), licenciją leidžiama siųsti bent toliau nurodytoms ML kategorijoms priskiriamus su gynyba susijusius produktus. Valstybės narės gali nuspręsti į savo BSL-GP įtraukti daugiau ML kategorijų su atitinkamais su gynyba susijusiais produktais.
Glaustas ML kategorijų sąrašas:
|
— |
ML4. a ir b punktai. Apima visus gaminius, išskyrus:
Taip pat netaikoma šiems ginklams:
|
|
— |
ML5. Apima visus gaminius, išskyrus:
|
|
— |
ML6. Apima visus gaminius, išskyrus:
|
|
— |
ML7. g punktas. |
|
— |
ML9. Visi gaminiai, išskyrus:
|
|
— |
ML10. Visi gaminiai, išskyrus:
|
|
— |
ML11. a punktas. Tik šie gaminiai:
|
|
— |
ML13. c ir d punktai. |
|
— |
ML14. Visi gaminiai, išskyrus priešlėktuvinės gynybos sistemų treniruoklius. |
|
— |
ML15. b, c, d ir e punktai. |
|
— |
ML16. Visi gaminiai, išskyrus:
|
|
— |
ML17. a, b, d, e, j, k, l, m, n, o ir p punktai. Visi gaminiai, išskyrus:
|
|
— |
ML21. a ir b punktai. Tik toliau nurodytus gaminius ir tik jei jiems suteiktas leidimas pagal kitas esamos bendrosios licencijos kategorijas:
|
|
— |
ML22. a punktas. Visos technologijos, išskyrus tas, kurios reikalingos kūrimui ir gamybai, ir tik tuo atveju, jei joms leidimas suteiktas pagal kitas tos pačios bendrosios siuntimo licencijos kategorijas. |
1.2. Sąlygos, įtraukiamos į bendrąją siuntimo ginkluotosioms pajėgoms licenciją
Toliau pateikiamas sąlygų sąrašas nėra išsamus. Tačiau kitos valstybių narių į BSL-GP įtrauktos sąlygos neprieštarauja ar nepažeidžia toliau nurodytų sąlygų.
|
— |
Geografinė apimtis: Europos ekonominė erdvė (ES 28 + Islandija ir Norvegija (3)). |
|
— |
Pakartotinis siuntimas EEE leidžiamas netaikant ex ante kontrolės; gali būti reikalaujama pateikti tik ex post ataskaitas. |
|
— |
BSL-GP yra numatytos reikalavimus atitinkančių gavėjų, nurodytų Direktyvos 2009/43/EB 5 straipsnio 2 dalies a punkte, galutiniam naudojimui. Paskesnis pardavimas, apie kurį nežinota siuntimo metu, laikomas nauju eksportu. Naujo eksporto atveju atsakomybė kontroliuoti eksportą ar siuntimą, susijusį su paskesniu pardavimu, apie kurį nežinota siuntimo metu, tenka gaunančiosios valstybės narės kompetentingai institucijai. |
|
— |
Tam, kad pagal BSL-GP būtų galima atlikti ex post patikrinimą, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad tiekėjai ataskaitas apie BSL-GP naudojimą teiktų laikydamiesi būtiniausių reikalavimų, nustatytų Direktyvos 2009/43/EB 8 straipsnio 3 dalyje. |
2. TOLESNI VEIKSMAI
Valstybės narės raginamos užtikrinti šios rekomendacijos įsigaliojimą ne vėliau kaip nuo 2017 m. liepos 1 d.
Valstybės narės raginamos pranešti Komisijai apie priemones, kurių imtasi šios rekomendacijos įsigaliojimui užtikrinti.
3. ADRESATAI
Ši rekomendacija skirta valstybėms narėms.
Priimta Briuselyje 2016 m. lapkričio 30 d.
Komisijos vardu
Elżbieta BIEŃKOWSKA
Komisijos narė
(1) 2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/43/EB dėl su gynyba susijusių produktų siuntimo Bendrijoje sąlygų supaprastinimo (OL L 146, 2009 6 10, p. 1).
(2) 2008 m. gruodžio 8 d. Tarybos bendroji pozicija 2008/944/BUSP, nustatanti bendrąsias taisykles, reglamentuojančias karinių technologijų ir įrangos eksporto kontrolę (OL L 335, 2008 12 13, p. 99).
(3) 2013 m. birželio 14 d. EEE jungtinio komiteto sprendime Nr. 111/2013 (OL L 318, 2013 11 28, p. 12), kuriuo į EEE susitarimą įtraukta direktyva 2009/43/EB, pateiktas aiškus adaptavimo tekstas: „Ši direktyva netaikoma Lichtenšteinui“ .
|
2016 12 3 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 329/105 |
KOMISIJOS REKOMENDACIJA (ES) 2016/2124
2016 m. lapkričio 30 d.
dėl bendrųjų siuntimo sertifikuotiems gavėjams, nurodytiems Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/43/EB 9 straipsnyje, licencijų taikymo srities ir sąlygų suderinimo
(pranešta dokumentu Nr. C(2016) 7728)
EUROPOS KOMISIJA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 292 straipsnį,
kadangi:
|
(1) |
pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/43/EB 5 straipsnį (1) valstybės narės privalo paskelbti bent keturias bendrąsias siuntimo licencijas; |
|
(2) |
bendrosios siuntimo licencijos yra svarbiausias Direktyva 2009/43/EB nustatytos supaprastintos licencijavimo sistemos elementas; |
|
(3) |
valstybių narių skelbiamų bendrųjų siuntimo licencijų atitinkamiems su gynyba susijusiems produktams taikymo srities ir šių produktų siuntimui taikomų sąlygų skirtumai gali kliudyti įgyvendinti Direktyvą 2009/43/EB ir pasiekti joje nustatytą supaprastinimo tikslą. Norint užtikrinti šių licencijų patrauklumą ir paskatinti jas naudoti, labai svarbu suderinti valstybių narių skelbiamų bendrųjų siuntimo licencijų taikymo sritį ir jose nustatytas siuntimo sąlygas; |
|
(4) |
valstybių narių atstovai pagal Direktyvos 2009/43/EB 14 straipsnį įsteigtame komitete nurodė, kad suderinti valstybių narių skelbiamų bendrųjų siuntimo licencijų taikymo sritį ir siuntimo sąlygas būtų galima priėmus Komisijos rekomendaciją; |
|
(5) |
šioje rekomendacijoje išdėstytos gairės parengtos po derybų su valstybėmis narėmis dėl bendrųjų siuntimo gavėjams, sertifikuotiems pagal Direktyvos 2009/43/EB 9 straipsnį (toliau – BSL-SG), licencijų taikymo srities ir sąlygų suderinimo; |
|
(6) |
ši rekomendacija laikoma valstybių narių BSL-SG pagrindu. Šios rekomendacijos 1.1 punkte pateiktas su gynyba susijusių produktų sąrašas yra glaustas ir neišsamus sąrašas produktų, kuriuos valstybės narės leidžia siųsti pagal savo BSL-SG. Tai reiškia, kad pagal valstybės narės paskelbtą BSL-SG taip pat gali būti leidžiama siųsti kitus su gynyba susijusius produktus, įtrauktus į Direktyvos 2009/43/EB priedą, tačiau neįtrauktus į šią rekomendaciją; |
|
(7) |
valstybės narės primena, kad jos yra saistomos įsipareigojimų pagal Europos teisę, pvz., pagal Tarybos bendrąją poziciją 2008/944/BUSP (2), taip pat tarptautinių su eksporto kontrole susijusių įsipareigojimų; |
|
(8) |
ši rekomendacija taikoma Direktyvos 2009/43/EB priede pateiktam Europos Sąjungos bendrajam karinės įrangos sąrašui. Prireikus, ši rekomendacija bus atnaujinta, kad joje atsispindėtų Europos Sąjungos bendrojo karinės įrangos sąrašo pakeitimai, kurie bus padaryti ateityje, |
PRIĖMĖ ŠIĄ REKOMENDACIJĄ:
1. BENDROSIOS SIUNTIMO GAVĖJAMS, SERTIFIKUOTIEMS PAGAL DIREKTYVOS 2009/43/EB 9 STRAIPSNIO 2 DALĮ, LICENCIJOS
1.1. Su gynyba susiję produktai, kurie gali būti siunčiami pagal bendrąsias siuntimo gavėjams, sertifikuotiems Direktyvos 2009/43/EB 9 straipsnį, licencijas
Toliau nurodytos ML kategorijos ir jų punktai yra Direktyvos 2009/43/EB priede išdėstyto su gynyba susijusių produktų sąrašo pogrupis. Pagal bendrąją siuntimo gavėjams, sertifikuotiems pagal tos Direktyvos 9 straipsnį (BSL-SG), licenciją leidžiama siųsti bent toliau nurodytoms ML kategorijoms priskiriamus su gynyba susijusius produktus. Valstybės narės gali nuspręsti į savo BSL-SG įtraukti daugiau ML kategorijų su atitinkamais su gynyba susijusiais produktais.
Glaustas ML kategorijų sąrašas:
|
— |
ML6. Apima visus gaminius, išskyrus:
|
|
— |
ML9. Visi gaminiai, išskyrus:
|
|
— |
ML10. Visi gaminiai, išskyrus:
|
|
— |
ML11. a punktas. Tik šie gaminiai:
|
|
— |
ML13. c ir d punktai. |
|
— |
ML15. b, c ir d punktai. |
|
— |
ML16. Visi gaminiai, išskyrus:
|
|
— |
ML17. a, b, d, e, j, k, l, m, n, o ir p punktai. Visi gaminiai, išskyrus
|
|
— |
ML21. a punktas. Tik toliau nurodytus gaminius ir tik jei jiems suteiktas leidimas pagal kitas tos pačios bendrosios siuntimo licencijos kategorijas:
|
|
— |
ML22. a punktas. Visos technologijos, išskyrus tas, kurios reikalingos kūrimui ir gamybai, ir tik tuo atveju, jei joms leidimas suteiktas pagal kitas tos pačios bendrosios siuntimo licencijos kategorijas. |
1.2. Sąlygos, įtraukiamos į bendrąją siuntimo sertifikuotiems gavėjams licenciją
Toliau pateikiamas sąlygų sąrašas nėra išsamus. Tačiau kitos valstybių narių į BSL-SG įtrauktos sąlygos neprieštarauja ar nepažeidžia toliau nurodytų sąlygų.
|
— |
Geografinė apimtis: Europos ekonominė erdvė (ES 28 + Islandija ir Norvegija (3)). |
|
— |
Pakartotinis siuntimas EEE leidžiamas netaikant ex ante kontrolės; gali būti reikalaujama pateikti tik ex post ataskaitas. |
|
— |
Reeksportas: valstybės narės nuo bet kokių eksporto apribojimų atleidžia vienu ar abiem iš toliau nurodytų atvejų:
Abiem reeksporto atvejais nacionalinė kompetentinga kilmės valstybės narės institucija tiekėjo gali paprašyti naudojimo deklaracijos, kurią turi pateikti gavėjas, sertifikuotas pagal Direktyvos 2009/43/EB 9 straipsnį. |
|
— |
Tam, kad pagal BSL-SG būtų galima atlikti ex post patikrinimą, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad tiekėjai ataskaitas apie BSL-SG naudojimą teiktų laikydamiesi būtiniausių reikalavimų, nustatytų Direktyvos 2009/43/EB 8 straipsnio 3 dalyje. |
2. TOLESNI VEIKSMAI
Valstybės narės raginamos užtikrinti šios rekomendacijos įsigaliojimą ne vėliau kaip nuo 2017 m. liepos 1 d.
Valstybės narės raginamos pranešti Komisijai apie priemones, kurių imtasi šios rekomendacijos įsigaliojimui užtikrinti.
3. ADRESATAI
Ši rekomendacija skirta valstybėms narėms.
Priimta Briuselyje 2016 m. lapkričio 30 d.
Komisijos vardu
Elżbieta BIEŃKOWSKA
Komisijos narė
(1) 2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/43/EB dėl su gynyba susijusių produktų siuntimo Bendrijoje sąlygų supaprastinimo (OL L 146, 2009 6 10, p. 1).
(2) 2008 m. gruodžio 8 d. Tarybos bendroji pozicija 2008/944/BUSP, nustatanti bendrąsias taisykles, reglamentuojančias karinių technologijų ir įrangos eksporto kontrolę (OL L 335, 2008 12 13, p. 99).
(3) 2013 m. birželio 14 d. EEE jungtinio komiteto sprendime Nr. 111/2013, kuriuo iš dalies keičiamas EEE susitarimo II priedas (Techniniai reglamentai, standartai, tyrimai ir sertifikavimas) (OL L 318, 2013 11 28, p. 12), kuriuo į EEE susitarimą įtraukta direktyva 2009/43/EB, pateiktas aiškus adaptavimo tekstas: „ Ši direktyva netaikoma Lichtenšteinui “.
|
2016 12 3 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 329/109 |
KOMISIJOS REKOMENDACIJA (ES) 2016/2125
2016 m. lapkričio 30 d.
dėl pramonės pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/125/EB parengtų savireguliacijos priemonių gairių
(Tekstas svarbus EEE)
EUROPOS KOMISIJA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 292 straipsnį,
kadangi:
|
(1) |
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/125/EB (1) 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jei gaminys atitinka jo 2 dalyje išvardytus kriterijus, jam taikoma įgyvendinimo priemonė arba savireguliacijos priemonė; |
|
(2) |
Direktyvos 2009/125/EB 15 straipsnio 2 dalyje nustatyti kriterijai, kuriuos turi atitikti gaminiai, kad jiems būtų taikoma įgyvendinimo arba savireguliacijos priemonė, be kita ko, apimantys reikalavimus, kad būtų didelė gaminio pardavimo Sąjungoje apimtis (daugiau kaip 200 000 vienetų per metus), kad gaminys turėtų didelį poveikį aplinkai ir didelį poveikio aplinkai gerinimo potencialą, nereikalaujantį pernelyg didelių išlaidų, atsižvelgiant į tai, kad nėra kitų susijusių Sąjungos teisės aktų, taip pat į rinkos nepakankamumą ir didelius rinkoje esančių gaminių su vienodu funkciniu naudingumu aplinkosauginio veiksmingumo skirtumus; |
|
(3) |
Direktyvos 2009/125/EB 17 straipsnyje nustatyta, kad kaip alternatyva produktų grupei taikomoms įgyvendinimo priemonėms gali būti pateikti savanoriški susitarimai arba kitos savireguliacijos priemonės; jie įvertinami remiantis bent direktyvos VIII priedu; |
|
(4) |
produktams turėtų būti taikomi alternatyvūs veiksmai, kaip antai Direktyvos 2009/125/EB 17 straipsnyje numatyti pramonės savireguliacijos savanoriški susitarimai, o ne privalomos įgyvendinimo priemonės, jeigu galima tikėtis, kad tokie veiksmai leis siekti politikos tikslų greičiau arba pigiau nei privalomos priemonės; |
|
(5) |
Komisija parengė pramonės rengiamų savireguliacijos priemonių gaires, siekdama palengvinti tokių priemonių kūrimą ir įgyvendinimą ir užtikrinti jų nuoseklumą; |
|
(6) |
gairėse visų pirma aptariamas Direktyvos 2009/125/EB VIII priede pateiktų kriterijų sąrašas, kurį Komisija gali naudoti siekdama įvertinti savireguliacijos iniciatyvos, kaip alternatyvos įgyvendinimo priemonėms, priimtinumą ir į kurį įtraukti kriterijai, susiję su atvirumu dalyvavimui, pridėtine verte, reprezentatyvumu, kiekybiniais ir tarpiniais tikslais, pilietinės visuomenės dalyvavimu, stebėsena ir pranešimais, savireguliacijos iniciatyvos administravimo rentabilumu, tvarumu ir paskatų suderinamumu; |
|
(7) |
Direktyvos 2009/125/EB VIII priede nustatyta, kad jame pateiktų kriterijų sąrašas nėra išsamus, o direktyvos 17 straipsnyje nustatyta, kad savireguliacijos priemonė turi būti vertinama remiantis bent VIII priedu. Gairėse visų pirma turėtų būti nurodyta, kaip savireguliacijos priemonė turėtų būti taikoma, kas joje gali dalyvauti, taip pat nurodyti su informacija ir stebėsena, pranešimais ir atitiktimi reikalavimams susiję aspektai; |
|
(8) |
gairės buvo aptartos su valstybėmis narėmis ir suinteresuotosiomis šalimis pagal Direktyvos 2009/125/EB 18 straipsnį įsteigtame Konsultacijų forume; |
|
(9) |
kaip reikalaujama Direktyvos 2009/125/EB VIII priedo 6 punkte, savireguliacijos priemonėse turėtų būti numatyta gerai sudaryta pranešimų ir stebėsenos sistema. Komisija, padedama Konsultacijų forumo ir Direktyvos 2009/125/EB 19 straipsnio 1 dalyje nurodyto komiteto, turėtų stebėti, kaip savireguliacijos priemonės taikomos ir, jei savireguliacijos priemonių tikslai nepasiekiami, turėtų apsvarstyti privalomų įgyvendinimo priemonių įvedimo galimybę, |
PRIĖMĖ ŠIĄ REKOMENDACIJĄ:
|
1. |
Pramonė turėtų vadovautis priede pateiktomis gairėmis. Šios gairės padės užtikrinti, kad ekologinio projektavimo savireguliacijos priemonę Komisija laikys tinkama įgyvendinimo priemonės alternatyva. |
|
2. |
Rekomendacija turėtų būti paskelbta Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. |
Priimta Briuselyje 2016 m. lapkričio 30 d.
Komisijos vardu
Miguel ARIAS CAÑETE
Komisijos narys
(1) 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/125/EB, nustatanti ekologinio projektavimo reikalavimų su energija susijusiems gaminiams nustatymo sistemą (OL L 285, 2009 10 31, p. 10).
PRIEDAS
1. TIKSLAI
Savireguliacija – tai praktika, kai verslo ar pramonės sektoriai savo iniciatyva parengia elgesio arba veiklos apribojimų kodeksus ir yra atsakingi už jų laikymąsi. Visiška savireguliacija pasitaiko retai ir paprastai Sąjungos lygmeniu Komisija inicijuoja savireguliacijos priemonės rengimą arba padeda ją rengti. Vykdydama geresnio reglamentavimo (1) politiką Komisija tinkamai parengtus nereguliuojamojo pobūdžio metodus laiko alternatyviais politikos sprendimais.
Direktyvoje 2009/125/EB (toliau – direktyva) savanoriški susitarimai arba kitos savireguliacijos priemonės numatomi kaip alternatyva ja grindžiamiems įgyvendinimo reglamentams, jiems teikiant pirmenybę, jeigu galima tikėtis, kad jie leis siekti politikos tikslų greičiau arba pigiau nei privalomi reikalavimai (2). Direktyvoje pateikiami orientaciniai savireguliacijos priemonių vertinimo kriterijai (3), tačiau, remiantis patirtimi, įgyta įgyvendinant tris Komisijos iki šiol pripažintus savanoriškus susitarimus (4), direktyvos 18 straipsnyje nustatyto Konsultacijų forumo nariai nurodė poreikį parengti gaires dėl šių kriterijų, visų pirma stebėsenos ir pranešimų (ataskaitų) teikimo gaires.
Šių gairių tikslas – padėti parengti ir įgyvendinti savireguliacijos priemones pagal direktyvą. Jomis siekiama padėti pramonei ir palengvinti nuoseklų savireguliacijos priemonių įgyvendinimą. Jose atsižvelgiama į geresnio savireguliavimo ir bendro reguliavimo principus (5).
Šios gairės padės užtikrinti, kad ekologinio projektavimo savireguliacijos priemonę Komisija laikys tinkama įgyvendinimo priemonės alternatyva. Ne vėliau kaip 2018 m. Komisija turėtų gauti pasiūlymą peržiūrėti kuo labiau su gairėmis suderintas esamas ekologinio projektavimo savireguliacijos priemones.
2. EKOLOGINIO PROJEKTAVIMO SAVIREGULIACIJOS PRIEMONIŲ PRIPAŽINIMAS
Komisija teiks pirmenybę į direktyvos 16 straipsnyje numatytą darbo planą įtrauktoms gaminių grupėms taikomoms ekologinio projektavimo savireguliacijos priemonėms. Pramonė turėtų pateikti Komisijai tokioms gaminių grupėms taikomos savireguliacijos priemonės pasiūlymą prieš atlikdama atitinkamos gaminių grupės techninę, aplinkosauginę ir ekonominę analizę (parengiamąjį tyrimą) arba per ją.
Pramonės gali būti paprašyta iš dalies pakeisti pasiūlymą, kad būtų atsižvelgta į Komisijos ir Konsultacijų forumo pateiktas pastabas.
Jei Komisija nusprendžia pripažinti savireguliacijos priemonę, ji nepriims ekologinio projektavimo įgyvendinimo reglamento. Tačiau jei atlikus savireguliacijos priemonės stebėseną arba pagal iš suinteresuotųjų šalių gautus atsiliepimus galima daryti išvadą apie savireguliacijos priemonės taikymo trūkumus, Komisija iš naujo įvertins padėtį.
Tai, kad savireguliacijos priemonė pripažįstama, nekliudo Komisijai dėl atitinkamų gaminių grupių priimti teisės aktus pagal kitas politikos priemones (pvz., Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/30/ES (6), Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 66/2010 (7)).
3. EKOLOGINIO PROJEKTAVIMO SAVIREGULIACIJOS PRIEMONIŲ GAIRĖS
Pramonės parengtoje ekologinio projektavimo savireguliacijos priemonėje turėtų būti nustatytos jos taikymą apibrėžiančios taisyklės. Siekiant užtikrinti pagal direktyvą pripažintų savireguliacijos priemonių vienodumą ir palengvinti jų rengimą ir įgyvendinimą, rengiant savireguliacijos priemones turėtų būti laikomasi toliau nurodytų gairių. Savireguliacijos priemonėje gali būti nustatyta papildomų taisyklių, be tų, kurios nurodytos gairėse, ir jomis gali būti išplėstos gairėse nustatytos taisyklės.
3.1. Atvirumas dalyvavimui
Įmonės, norinčios parengti savireguliacijos priemonę, turėtų viešai paskelbti apie savo ketinimą tai daryti prieš šios priemonės kūrimo proceso pradžią. Jos turėtų nurodyti, į ką kreiptis, kad būtų sudaryta galimybė kitoms įmonėms dalyvauti.
Savireguliacijos priemonėje turėtų būti išvardytos priemonę pasirašiusios įmonės. Turėtų būti suteikta galimybė prie savireguliacijos priemonės bet kuriuo metu prisijungti toje pačioje gaminių rinkoje veikiančioms įmonėms su sąlyga, kad jos prisidės prie jos taikymo išlaidų. Prie savireguliacijos priemonės turėtų būti pridėta narystės forma: ją turi užpildyti ir pasirašyti įmonė, norinti tapti ją pasirašiusiu subjektu. Priemonę pasirašę subjektai turėtų nepagrįstai nedelsdami nusiųsti Komisijai užpildytų ir pasirašytų narystės formų originalą.
Iš savireguliacijos priemonės pasitraukiantis priemonę pasirašęs subjektas turėtų ne vėliau kaip prieš mėnesį raštiškai apie tai pranešti iniciatyvinio komiteto pirmininkui (žr. 3.5 skirsnį). Pirmininkas apie priemonę pasirašiusio subjekto pasitraukimą turėtų per savaitę nuo pranešimo raštu gavimo informuoti iniciatyvinį komitetą.
3.2. Pridėtinė vertė
Prie savireguliacijos priemonių pasiūlymų arba peržiūrėtų esamų savireguliacijos priemonių versijų turėtų būti pateiktas aiškinamasis raštas, kuriame turėtų būti paaiškinta, kaip pagal pasiūlymą ekologinio projektavimo tikslai būtų pasiekti greičiau ar pigiau nei pagal privalomus reikalavimus ir pateikta tai pagrindžiančių įrodymų.
Jeigu visi priemonę pasirašę subjektai arba jų dalis sudarė atskirą susitarimą arba bet kokios rūšies asociaciją savireguliacijos priemonės tikslų atžvilgiu, turėtų būti paminėti ir viešai prieinami visi su susitarimu arba asociacija susiję reikiami dokumentai.
Savireguliacijos priemonėje turėtų būti numatyta visų esminių elementų peržiūra, nurodant datą arba konkrečias aplinkybes, kurioms susiklosčius peržiūra pradedama. Peržiūros laikas turėtų būti pagrįstas poreikiu, kad priemonė (ir toliau) teiktų pridėtinę vertę, atsižvelgiant į priemonės reikalavimų etapus ir į atitinkamos gaminių grupės technologijų plėtros spartą.
Atliekant peržiūrą turėtų būti įvertinta, ar reikia parengti naują priemonės versiją. Peržiūros ir persvarstymo procesas turėtų būti atviras iniciatyvinio komiteto stebėtojams. Peržiūros proceso rezultatai ir prireikus pasiūlymas persvarstyti savireguliacijos priemonę turėtų būti pateikti Komisijai.
3.3. Reprezentatyvumas
Savireguliacijos priemonėje turėtų būti nurodyta ją pasirašiusių subjektų rinkos aprėptis, t. y. jų rinka turėtų sudaryti bent 80 % pateikiamų į Sąjungos rinką ir (arba) pradedamų naudoti gaminių (8), kuriems taikoma priemonė, rūšies vienetų. Priemonę pasirašę subjektai turėtų pateikti nepriklausomo juridinio ar fizinio asmens parengtų arba patikrintų įrodymų, kuriais patvirtinama, kad savireguliacijos priemonė taikoma bent 80 % rinkos. Šie duomenys Komisijai turėtų būti nusiųsti:
|
— |
pateikiant savireguliacijos priemonę arba peržiūrėtą esamos savireguliacijos priemonės versiją, kurių duomenys buvo gauti arba atnaujinti per pastaruosius šešis mėnesius, |
|
— |
per tris mėnesius nuo bet kokio priemonę pasirašiusių subjektų pasikeitimo (pvz., po priemonę pasirašiusio subjekto pasitraukimo arba atitinkamos priemonę pasirašiusio subjekto dalies pardavimo priemonės nepasirašiusiam subjektui), nebent iš naujausios ataskaitos matyti, kad po pasikeitimo rinkos aprėptis išliks bent 80 %, ir |
|
— |
po dvejų metų nuo naujausios ataskaitos išsiuntimo, siekiant atnaujinti aprėptį po pasikeitimų rinkoje. Savireguliacijos priemonėje turėtų būti apibrėžtas (-i) tikslus (-ūs) rodiklis (-iai), naudotas (-i) deklaruotai rinkos aprėpčiai įvertinti. Rodikliai turėtų būti objektyvūs, išmatuojami ir tokie, kad juos galėtų patikrinti nepriklausoma įstaiga. Šie rodikliai turėtų apimti visas su energija susijusių gaminių kategorijas, kurioms taikoma priemonė. |
3.4. Kiekybiniai ir tarpiniai tikslai
Savireguliacijos priemonėje turėtų būti išvardytos visos gaminių, kuriems priemonė taikoma, rūšys, pateiktos šių gaminių apibrėžtys ir nurodytos gaminių, priklausančių gaminių grupei, kuriai taikoma savireguliacijos priemonė, bet netaikomi jos reikalavimai, rūšys. Bet kokios taikomos išimtys turėtų būti pagrįstos.
Savireguliacijos priemonėje turėtų būti nustatyti gaminių, kuriems ji taikoma, projektavimo ir, kai tinkama, informacijos reikalavimai. Reikalavimai turėtų būti susiję su dideliu poveikiu aplinkai per gaminio gyvavimo ciklą ir jais turėtų būti siekiama pagerinti šių gaminių aplinkosauginį veiksmingumą.
Turėtų būti įmanoma įvertinti atitiktį reikalavimams naudojant aiškius ir patikimus rodiklius. Turėtų būti pateikta išsamesnės informacijos, kaip atitiktis turėtų būti vertinama ir tikrinama. Savireguliacijos priemonėje turėtų būti nurodyti dokumentai, kuriais grindžiami siūlomi reikalavimai. Turėti būti pažymėti visi dideli siūlomų reikalavimų ir dokumentų skirtumai.
Reikalavimai turėtų būti pateikti nurodant jų taikymo datą, o jei savireguliacijos priemonė apima ilgą laikotarpį, joje turėtų būti nurodyti tolesni reikalavimų lygmenys. Reikalavimai turėtų būti taikomi bent 90 % visų kiekvieno priemonę pasirašiusio subjekto pateikiamų į rinką ir (arba) pradedamų naudoti vienetų (kuriems taikoma savireguliacijos priemonė).
3.5. Pilietinės visuomenės dalyvavimas
Dėl bet kokio savireguliacijos priemonės pasiūlymo turėtų būti konsultuojamasi su Konsultacijų forumu, kurį sudaro valstybių narių atstovai, pramonė, profesinės sąjungos, prekybininkai, mažmenininkai, importuotojai, aplinkos apsaugos grupės ir vartotojų organizacijos.
Iniciatyvinis komitetas
Pagal savireguliacijos priemonę turėtų būti įsteigtas iniciatyvinis komitetas, kuris administruos priemonės taikymą.
Iniciatyvinį komitetą turėtų sudaryti visi savireguliacijos priemonę pasirašę subjektai ir Komisija. Kiekvienam jų turėtų atstovauti po vieną lygias balsavimo teises turintį narį.
Konsultacijų forumo nariai ir nepriklausomas tikrintojas iniciatyviniame komitete turėtų turėti stebėtojo be balsavimo teisės statusą.
Iniciatyvinis komitetas turėtų susitikti bent kartą per metus Briuselyje. Iniciatyvinio komiteto posėdžiai turėtų būti atviri suinteresuotosioms šalims, įskaitant sektoriui, kuriam taikoma savireguliacijos priemonė, priklausančioms, tačiau jos nepasirašiusioms įmonėms.
Iniciatyvinis komitetas turėtų iš savo narių išsirinkti pirmininką. Pirmininkas turėtų į iniciatyvinio komiteto posėdžio darbotvarkės projektą įtraukti visus klausimus, kuriuos norėtų nagrinėti jo nariai ir stebėtojai. Kvietimai į iniciatyvinio komiteto posėdį turėtų būti išsiųsti visiems nariams ir stebėtojams. Pranešimas apie iniciatyvinio komiteto posėdį, įskaitant darbotvarkės projektą, turėtų būti paskelbtas savireguliacijos priemonės interneto svetainėje ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki posėdžio.
Dokumentai, kurie turi būti pateikti ir svarstomi iniciatyvinio komiteto posėdyje, turėtų būti nusiųsti visiems iniciatyvinio komiteto nariams ir stebėtojams ir paskelbti savireguliacijos priemonės interneto svetainėje ne vėliau kaip likus savaitei iki posėdžio.
Visi dalyviai turėtų turėti teisę pasisakyti iniciatyvinio komiteto posėdžiuose ir prašyti, kad pirmininkas jų nuomonę įtrauktų į protokolą.
Protokolo projektas turėtų būti nusiųstas visiems iniciatyvinio komiteto nariams ir stebėtojams ir jiems turėtų būti suteiktos bent dvi savaitės pastaboms dėl jo pateikti. Galutinis protokolas turėtų būti paskelbtas savireguliacijos priemonės interneto svetainėje per vieną mėnesį nuo posėdžio dienos.
Interneto svetainė
Turėtų būti sukurta savireguliacijos priemonės interneto svetainė. Svetainėje turėtų būti pateikta bent:
|
— |
naujausia ir ankstesnės savireguliacijos priemonės redakcijos, |
|
— |
nuolat atnaujinamas priemonę pasirašiusių subjektų sąrašas ir naujausia informacija apie pašalintus ar pasitraukusius priemonę pasirašiusius subjektus, |
|
— |
suvestinės rinkos aprėpties ataskaitos (neatskleidžiant individualių priemonę pasirašiusių subjektų komercinių ar konfidencialių duomenų), |
|
— |
naujausi gaminių, kuriuos priemonę pasirašiusios šalys paskelbė atitinkančiais reikalavimus, sąrašai (į juos neturėtų būti įtraukti gaminiai, kuriuos nepriklausomas tikrintojas pripažino neatitinkančiais reikalavimų), |
|
— |
nepriklausomo tikrintojo parengtos atitikties ataskaitos, |
|
— |
nuolat atnaujinamas reikalavimų neatitinkančių priemonę pasirašiusių subjektų sąrašas, |
|
— |
kiekvienam iniciatyvinio komiteto posėdžiui – kvietimai, darbotvarkės projektai, posėdžių dokumentai ir posėdžių protokolai ir |
|
— |
informacija apie nepriklausomą tikrintoją, įskaitant jo kontaktinius duomenis. Interneto svetainės lankytojams turėtų būti suteikta galimybė priemonę pasirašiusiems subjektams ir nepriklausomam tikrintojui pateikti klausimus apie savireguliacijos priemonę. Į juos turėtų būti atsakyta per vieną mėnesį. |
Skundai
Savireguliacijos priemone turėtų būti užtikrinta, kad bet kuri šalis nepriklausomam tikrintojui galėtų nemokamai pranešti pagrįstus įtarimus dėl galimos neatitikties reikalavimams. Nepriklausomas tikrintojas šiuos įtarimus turėtų įvertinti ir prireikus imtis tolesnių veiksmų, pavyzdžiui, atitinkamą priemonę pasirašiusį subjektą prašyti pateikti informacijos, atlikti bandymą ir (arba) patikrinimą. Nepriklausomas tikrintojas kiekviename iniciatyvinio komiteto posėdyje turėtų apžvelgti visus nuo paskutinio posėdžio praneštus įtarimus ir, jei kuris nors iš jų liko neišnagrinėtas, pateikti priežastis.
Prieiga prie duomenų
Į savireguliacijos priemonę turėtų būti įtrauktas reikalavimas, kad paprašyti priemonę pasirašę subjektai Komisijai ir iniciatyvinio komiteto stebėtojams suteiktų prieigą prie gaminių ir modelių, kuriems taikoma ši priemonė, techninių aplinkosauginio veiksmingumo duomenų, įskaitant duomenis apie visas savybes, susijusias su specialiomis sąlygomis, kad Komisija ir iniciatyvinio komiteto stebėtojai galėtų įvertinti siūlomų ir esamų savireguliacijos priemonių užmojį ir poveikį. Taisyklės dėl prieigos prie tokių duomenų neturi būti taikomos komerciniu požiūriu neskelbtiniems duomenims.
Į savireguliacijos priemonę turėtų būti įtrauktas reikalavimas, kad paprašyti priemonę pasirašę subjektai valstybių narių rinkos priežiūros institucijoms, atsakingoms už ekologinį projektavimą, pateiktų konkrečius dokumentus ir informaciją, jei tie dokumentai ir informacija nepridėti prie su šiais gaminiais pateikiamų dokumentų, kad jos galėtų patikrinti atitiktį savireguliacijos priemonės reikalavimams, be kita ko, atlikdamos bandymus.
3.6. Stebėsena ir ataskaitų teikimas
Nepriklausomas tikrintojas
Nepriklausomas tikrintojas turėtų stebėti, kaip priemonę pasirašę subjektai atitinka savireguliacijos priemonę. Savireguliacijos priemonėje turėtų būti nustatytos nepriklausomam tikrintojui, kuris gali būti fizinis arba juridinis asmuo, taikomos taisyklės.
Nepriklausomas tikrintojas turėtų turėti įgūdžius, reikalingus reikalavimų atitikčiai patikrinti, ir neturėti interesų konfliktų. Nepriklausomo tikrintojo sutartiniai įsipareigojimai neturėtų riboti jo vaidmens atliekant atitikties patikrą.
Nepriklausomas tikrintojas turėtų:
|
— |
atlikti savo funkcijas rūpestingai ir tinkamai prižiūrėti, kaip atliekamos visos užduotys, už kurias jis yra atsakingas, |
|
— |
visą veiklą vykdyti nešališkai, savo nuomones ir ataskaitas grįsdamas vien tik faktais ir |
|
— |
prireikus laikytis konfidencialumo, kad būtų apsaugoti priemonę pasirašiusių subjektų komerciniai interesai arba konfidencialūs duomenys, ir savireguliacijos priemonę pasirašiusių subjektų prašymu šiuo tikslu pasirašyti susitarimą dėl duomenų neatskleidimo. |
Savireguliacijos priemonėje turėtų būti nustatyta nepriklausomo tikrintojo atrankos procedūra, taip pat nustatyta, kaip bus užtikrinta, kad tikrintojas neturėtų interesų konfliktų ir turėtų gebėjimus, reikalingus atitikčiai reikalavimams patikrinti. Dėl atrinkto nepriklausomo tikrintojo paskyrimo turi būti sutarta su Komisijos tarnybomis. Iniciatyvinis komitetas turėtų būti įtrauktas į nepriklausomo tikrintojo sutarties sąlygų nustatymą.
Priemonę pasirašiusių subjektų atitikties ataskaitų teikimas
Savireguliacijos priemonėje turėtų būti nustatytos taisyklės dėl bent šių dokumentų, kuriuos kiekvienas priemonę pasirašęs subjektas turi pateikti nepriklausomam tikrintojui, aspektų:
|
— |
praneštinų duomenų apie rinkos rūšį ir techninių duomenų, |
|
— |
pateiktinų duomenų formato, |
|
— |
dokumentų siuntimo priemonių ir |
|
— |
dokumentų teikimo dažnumo ir laiko. |
Kiekvienas priemonę pasirašęs subjektas turėtų teikti visą informaciją ir duomenis (įskaitant rinkos duomenis ir duomenis apie gaminių aplinkosauginį veiksmingumą), būtinus, kad nepriklausomas tikrintojas galėtų patikimai patikrinti visų priemonę pasirašiusio subjekto pagal priemonę prisiimtų įsipareigojimų laikymąsi.
Priemonę pasirašę subjektai turėtų pateikti rinkos duomenis, pagal kuriuos nepriklausomas tikrintojas galėtų nustatyti, ar bent 90 % jų gaminių atitinka įsipareigojimus. Jei priemonę pasirašę subjektai įsipareigoja užtikrinti, kad 100 % jų gaminių atitiktų įsipareigojimus, jie neprivalo nepriklausomam tikrintojui pateikti konkrečių rinkos duomenų.
Ataskaitos turėtų būti teikiamos dėl kiekvieno modelio, kuriam taikoma savireguliacijos priemonė ir kuris tiekiamas į Sąjungos rinką ir (arba) pradedamas eksploatuoti. Jeigu tam tikrų modelių skirtumai savireguliacijos priemonei nėra svarbūs (t. y. jie nesusiję su jokiais reikalavimų aspektais), ataskaitose panašūs modeliai gali būti grupuojami su sąlyga, kad tai yra nurodoma. Priemonę pasirašiusių subjektų pateikiama informacija ir duomenys gali skirtis tik tiek, kiek skiriasi jų atitinkami įsipareigojimai.
Visi priemonę pasirašiusieji subjektai duomenis nepriklausomam tikrintojui turėtų teikti vienodu formatu.
Turėtų būti kuo labiau naudojamasi elektroninėmis ryšio priemonėmis, kartu atsižvelgiant į konfidencialumo reikalavimus ir visoms susijusioms šalims tenkančią administracinę naštą.
Laikotarpis, dėl kurio turėtų būti teikiamos ataskaitos, yra vieni metai. Kiekvienas priemonę pasirašęs subjektas turėtų kasmet pateikti dokumentus per du mėnesius nuo ataskaitinio laikotarpio pabaigos. Nepriklausomo tikrintojo priemonę pasirašiusiems subjektams teikiami papildomi prašymai pateikti trūkstamą informaciją po šio termino turėtų būti patenkinti per trumpą terminą, kuris turi būti nurodytas savireguliacijos priemonėje.
Atitikties patikros
Pagal savireguliacijos priemonę nepriklausomas tikrintojas turėtų būti įgaliotas šiomis priemonėmis tikrinti, ar laikomasi savireguliacijos priemonės reikalavimų:
|
— |
tikrindamas priemonę pasirašiusių subjektų pateiktus dokumentus, |
|
— |
atlikdamas gaminių bandymus ir |
|
— |
tikrindamas priemonę pasirašiusių subjektų patalpas. |
Nepriklausomas tikrintojas turėtų nuspręsti dėl tinkamo šių metodų derinio.
Bandymai
Bandymai yra susiję su gaminių, kuriems taikoma savireguliacijos priemonė, savybių tikrinimu laboratorijoje atliekant fizinius bandymus. Paprastai tai turėtų būti daroma nepriklausomoje laboratorijoje, pageidautina – akredituotoje. Alternatyviai bandymai gali būti atliekami vieno iš priemonę pasirašiusių subjektų patalpose, jeigu galima užtikrinti visišką objektyvumą.
Nepriklausomas tikrintojas turėtų atsitiktinės atrankos būdu atrinkti pakankamai įvairių priemonę pasirašiusių subjektų gaminių bandymams atlikti, pageidautina juos įsigydamas iš skirtingose valstybėse narėse įsikūrusių mažmenininkų (fizinių ar internetinių parduotuvių). Jei priemonę pasirašę subjektai gaminius pateikia tiesiogiai, jie neturėtų dalyvauti ėminių atrankoje.
Nepriklausomas tikrintojas gali pasirinkti konkrečius modelius arba konkrečių priemonę pasirašiusių subjektų modelius, jei iš bet kokio šaltinio gautos informacijos galima daryti prielaidą, kad tie modeliai ar tas priemonę pasirašęs subjektas neatitinka reikalavimų.
Priemonę pasirašę subjektai turėtų nepriklausomo tikrintojo prašymu pateikti konkrečius bandymams būtinus dokumentus ir informaciją, jei jie nepridėti prie su gaminiais teikiamų dokumentų.
Išsami kiekvieno išbandyto gaminio bandymo ataskaita turėtų būti pateikta Komisijai ir atitinkamam priemonę pasirašiusiam subjektui.
Tikrinimas
Nepriklausomas tikrintojas gali patikrinti konkretų priemonę pasirašiusį subjektą remdamasis konkrečia tokį tikrinimą pagrindžiančia informacija. Konkreti informacija turėtų būti atskleista atitinkamam priemonę pasirašiusiam subjektui.
Patikros siekiant patikrinti įsipareigojimų pagal savireguliacijos priemonę laikymąsi turėtų būti atliekamos tik jei nėra prieinama kita ekonomiškai efektyvesnė priemonė. Tikrindamas nepriklausomas tikrintojas turėtų atlikti tik tokius veiksmus, kurie yra absoliučiai būtini įsipareigojimų pagal savireguliacijos priemonę laikymuisi patikrinti.
Nepriklausomas tikrintojas neturėtų iš anksto apie patikrinimą perspėti priemonę pasirašiusio subjekto arba jį perspėti tik prieš trumpą laiką. Priemonę pasirašęs subjektas turėtų suteikti visą reikalingą pagalbą.
Nepriklausomas tikrintojas per vieną mėnesį nuo patikrinimo turėtų priemonę pasirašiusiam subjektui išsiųsti tikrinimo ataskaitos projektą, kad šis galėtų pateikti pastabas. Priemonę pasirašęs subjektas savo pastabas turėtų pateikti per dvi savaites nuo ataskaitos projekto gavimo. Prireikus nepriklausomas tikrintojas turėtų per dvi savaites iš dalies pakeisti ataskaitos projektą, kad būtų atsižvelgta į pastabas, gautas iš priemonę pasirašiusio subjekto. Ataskaita, kurioje, be kita ko, nurodoma tikrinimo priežastis, turėtų būti pateikta Komisijai ir atitinkamam priemonę pasirašiusiam subjektui. Jos santrauka turėtų būti pateikta pirmajame po galutinės ataskaitos parengimo surengtame iniciatyvinio komiteto posėdyje. Santraukoje neturėtų būti atskleista jokios komerciniu požiūriu neskelbtinos informacijos, išskyrus atvejus, kai tai būtina reikalavimų neatitikimui įrodyti.
Nepriklausomo tikrintojo ataskaitų teikimas
Nepriklausomas tikrintojas turėtų parengti atitikties ataskaitos projektą ir ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo ataskaitinio laikotarpio pabaigos jį išsiųsti iniciatyvinio komiteto nariams. Iniciatyvinio komiteto nariams turėtų būti duotos dvi savaitės pastaboms dėl ataskaitos pateikti. Nepriklausomas tikrintojas ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo ataskaitinio laikotarpio pabaigos turėtų iniciatyviniam komitetui pateikti galutinę atitikties ataskaitą. Atitikties ataskaita turėtų apimti:
|
— |
informaciją apie naudotus duomenų rinkimo ir apdorojimo metodus ir sunkumus, su kuriais susidurta rengiant ataskaitą*, |
|
— |
dokumentų tikrinimo rezultatus*, |
|
— |
bandymui atlikti naudotą gaminių atrankos metodą, o jei bandymui buvo pasirinkti konkretūs modeliai arba priemonę pasirašę subjektai, to priežastis*, |
|
— |
išbandytų gaminių sąrašą ir atskirų rezultatų santrauką, |
|
— |
ataskaitiniu laikotarpiu atliktų patikrinimų santraukas, |
|
— |
reikalavimų neatitinkančių priemonę pasirašiusių subjektų sąrašą, |
|
— |
informaciją apie reikalavimų neatitikimo priežastis* ir |
|
— |
rekomendacijas būsimiems ataskaitiniams laikotarpiams. |
Savireguliacijos priemonėje gali būti nurodyta, kad žvaigždute (*) pažymėti punktai turėtų būti pateikti suvestine forma, apibendrinant visų priemonę pasirašiusių subjektų rezultatus ir nepateikiant atskirų priemonę pasirašiusių subjektų komercinių ar konfidencialių duomenų. Tokiais atvejais Komisijai ir konkrečiam priemonę pasirašiusiam subjektui turėtų būti pateiktos atskiros ataskaitos, kuriose pateikiama informacija apie šiuos elementus.
Neatitiktis reikalavimams
Neatitikties reikalavimams atveju turėtų būti taikomos proporcingos sankcijos.
Jei priemonę pasirašęs subjektas nepriklausomam tikrintojui nepateikia atitikties reikalavimams ataskaitos, jį nepriklausomas tikrintojas turėtų patikrinti kitais metais, pasibaigus atitinkamam ataskaitiniam laikotarpiui. Jei priemonę pasirašęs subjektas nepateikia atitikties reikalavimams ataskaitos pakartotinai, jis iš karto pašalinamas iš savireguliacijos priemonės.
Priemonę pasirašęs subjektas, kuris, remiantis nepriklausomo tikrintojo tikrinimo arba atitikties ataskaita, nesilaikė savireguliacijos priemonės reikalavimų, turėtų imtis taisomųjų veiksmų. Jei priemonę pasirašęs subjektas nesilaiko reikalavimų daugiau kaip šešis mėnesius nuo nepriklausomo tikrintojo ataskaitos pateikimo, jis iš karto pašalinamas iš savireguliacijos priemonės.
Pirmininkas turėtų raštu informuoti iniciatyvinį komitetą apie reikalavimų nesilaikančio priemonę pasirašiusio subjekto pašalinimą per vieną savaitę nuo nepriklausomo tikrintojo pranešimo, kad atitinkama neatidėliotino pašalinimo sąlyga tenkinama, gavimo.
3.7. Savireguliacijos iniciatyvos administravimo rentabilumas
Priemonę pasirašę subjektai turėtų padengti visas su nepriklausomu tikrintoju ir jo veikla, interneto svetaine ir iniciatyvinio komiteto veikimu susijusias išlaidas; Komisijos atstovo ir stebėtojų (išskyrus nepriklausomą tikrintoją) dalyvavimo išlaidų jie dengti neturi.
Savireguliacijos priemonė ją pasirašiusius subjektus turėtų skatinti keistis žiniomis, patirtimi, informacija ir geriausia praktika su kitas ekologinio projektavimo savireguliacijos priemones pasirašiusiais subjektais.
3.8. Tvarumas
Savireguliacijos priemonėje turėtų būti nurodyti politikos tikslai. Jei turėtų derėti su direktyvos politikos tikslais.
3.9. Paskatų suderinamumas
Siūloma savireguliacijos priemonė turėtų derėti su kitais nacionalinio lygmens veiksniais ir paskatomis.
(1) Geresnis reglamentavimas – geresni rezultatai. ES darbotvarkė. COM(2015) 215.
(2) Plg. direktyvos 18–21 konstatuojamąsias dalis ir 15 straipsnio 3 dalies b punktą ir 17 straipsnį.
(3) Direktyvos VIII priedas.
(4) COM(2012) 684, COM(2013) 23 ir COM(2015) 178.
(5) https://ec.europa.eu/digital-agenda/best-practice-principles-better-self-and-co-regulation
(6) 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/30/ES dėl su energija susijusių gaminių suvartojamos energijos ir kitų išteklių nurodymo ženklinant gaminį irapie jį pateikiant standartinę informaciją (OL L 153, 2010 6 18, p. 1).
(7) 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 66/2010 dėl ES ekologinio ženklo (OL L 27, 2010 1 30, p. 1).
(8) Mėlynajame ES gaminių taisyklių įgyvendinimo vadove paaiškinama, ką reiškia pateikimas į rinką ir pradėjimas naudoti (http://ec.europa.eu/DocsRoom/documents/4942/).
TARPTAUTINIAIS SUSITARIMAIS ĮSTEIGTŲ ORGANŲ PRIIMTI AKTAI
|
2016 12 3 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 329/118 |
VISOS EUROPOS IR VIDURŽEMIO JŪROS REGIONO VALSTYBIŲ PREFERENCINIŲ KILMĖS TAISYKLIŲ REGIONINĖS KONVENCIJOS JUNGTINIO KOMITETO SPRENDIMAS Nr. 1/2016
2016 m. rugsėjo 28 d.
dėl Gruzijos prašymo leisti tapti Visos Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių preferencinių kilmės taisyklių regioninės konvencijos susitariančiąja šalimi [2016/2126]
JUNGTINIS KOMITETAS,
atsižvelgdamas į Visos Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių preferencinių kilmės taisyklių regioninę konvenciją (1) (toliau – Konvencija),
kadangi:
|
(1) |
Konvencijos 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad trečioji šalis gali tapti Konvencijos susitariančiąja šalimi, jeigu šalis ar teritorija kandidatė bent su viena iš susitariančiųjų šalių yra sudariusi laisvosios prekybos susitarimą, kuriame yra numatytos preferencinės kilmės taisyklės; |
|
(2) |
2015 m. rugsėjo 23 d. Gruzija Konvencijos depozitarui raštu pateikė prašymą leisti prisijungti prie Konvencijos; |
|
(3) |
Gruzija su dviem Konvencijos susitariančiosiomis šalimis yra sudariusi laisvosios prekybos susitarimą ir atitinka Konvencijos 5 straipsnio 1 dalyje nustatytą sąlygą, kuri keliama siekiant tapti susitariančiąja šalimi; |
|
(4) |
Konvencijos 4 straipsnio 3 dalies b punkte numatyta, kad Jungtinis komitetas priima sprendimą dėl kvietimo trečiosioms šalims prisijungti prie Konvencijos; |
PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:
1 straipsnis
Gruzija kviečiama prisijungti prie Visos Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių preferencinių kilmės taisyklių regioninės konvencijos.
2 straipsnis
Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.
Priimta Briuselyje 2016 m. rugsėjo 28 d.
Jungtinio komiteto vardu
Pirmininkas
Péter KOVÀCS
Klaidų ištaisymas
|
2016 12 3 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 329/119 |
2015 m. spalio 5 d. Tarybos sprendimo (ES) 2015/1900, kuriuo nustatoma pozicija, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi Stabilizacijos ir asociacijos taryboje, įsteigtoje Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Bosnijos ir Hercegovinos stabilizacijos ir asociacijos susitarimu, dėl Stabilizacijos ir asociacijos tarybos sprendimo, kuriuo priimamos jos darbo tvarkos taisyklės, klaidų ištaisymas
( Europos Sąjungos oficialusis leidinys L 277, 2015 m. spalio 22 d. )
30 puslapis, II priedas, po pavadinimo „Darbotvarkė ir patvirtinamieji dokumentai“ einanti ketvirta pastraipa:
yra:
„Jei 3 dalyje nustatyto termino nesilaikoma, posėdis automatiškai atšaukiamas be jokio papildomo pranešimo.“,
turi būti:
„Jei trečioje pastraipoje nustatyto termino nesilaikoma, posėdis automatiškai atšaukiamas be jokio papildomo pranešimo.“
|
2016 12 3 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 329/119 |
2016 m. spalio 6 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2016/1821, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedas, klaidų ištaisymas
( Europos Sąjungos oficialusis leidinys L 294, 2016 m. spalio 28 d. )
57 puslapis, antra skiltis, po KN kodo 0303 49 85:
yra:
|
„— |
Silkės (Clupea harengus, Clupea pallasii), ančiuviai (Engraulis spp.), sardinės (Sardina pilchardus, Sardinops spp.), sardinėlės (Sardinella spp.), šprotai (Sprattus sprattus), skumbrės (Scomber scombrus, Scomber australasicus, Scomber japonicus), tropinės skumbrės (Rastrelliger spp.), karališkosios skumbrės (Scomberomorus spp.), paprastosios stauridės (Trachurus spp.), paprastosios karangės (Caranx spp.), karališkieji ešeriai (Rachycentron canadum), veidrodiniai pampai (Pampus spp.), paprastosios sairos (Cololabis saira), dešimtpelekės stauridės (Decapterus spp.), paprastosios stintenės (Mallotus villosus), kardžuvės (Xiphias gladius), rytiniai tuniukai (Euthynnus affinis), pelamidės (Sarda spp.), marlinai, buriažuvinės (Istiophoridae), išskyrus 0302 91–0303 99 subpozicijose nurodytus valgomuosius žuvų subproduktus“, |
turi būti:
|
„— |
Silkės (Clupea harengus, Clupea pallasii), ančiuviai (Engraulis spp.), sardinės (Sardina pilchardus, Sardinops spp.), sardinėlės (Sardinella spp.), šprotai (Sprattus sprattus), skumbrės (Scomber scombrus, Scomber australasicus, Scomber japonicus), tropinės skumbrės (Rastrelliger spp.), karališkosios skumbrės (Scomberomorus spp.), paprastosios stauridės (Trachurus spp.), paprastosios karangės (Caranx spp.), karališkieji ešeriai (Rachycentron canadum), veidrodiniai pampai (Pampus spp.), paprastosios sairos (Cololabis saira), dešimtpelekės stauridės (Decapterus spp.), paprastosios stintenės (Mallotus villosus), kardžuvės (Xiphias gladius), rytiniai tuniukai (Euthynnus affinis), pelamidės (Sarda spp.), marlinai, buriažuvinės (Istiophoridae), išskyrus 0303 91–0303 99 subpozicijose nurodytus valgomuosius žuvų subproduktus“. |