26.11.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 320/1

(1)

Reglamentu (ES) 2015/757 nustatomos laivų, kurie atvyksta į valstybės narės jurisdikcijai priklausančius uostus, yra juose arba išvyksta iš jų, išmetamo anglies dioksido (CO2) kiekio ir kitos susijusios informacijos tikslios stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo taisyklės, siekiant paskatinti ekonomiškai efektyviu būdu mažinti jūrų transporto išmetamo CO2 kiekį;

(2)

Reglamento (ES) 2015/757 I priede nustatomi kuro sąnaudomis pagrįsti išmetamo CO2 kiekio stebėsenos metodai. Reglamento (ES) 2015/757 II priede nustatomos kitos susijusios informacijos stebėsenos taisyklės;

(3)

Reglamento (ES) 2015/757 I priedo A dalyje nustatyta, kad išmetamas CO2 kiekis turėtų būti apskaičiuojamas sudauginant išmetamųjų teršalų faktorius ir kuro sąnaudas, kurios nustatomos pagal to priedo B dalyje išdėstytus stebėsenos metodus A (BAPV ir periodinė kuro rezervuarų inventorizacija), B (bunkerinio kuro rezervuaro stebėsena laive) arba C (taikomų degimo procesų srautmačiai). TJO rezoliucija (2) dėl Naujų laivų pasiekto energijos vartojimo efektyvumo dizaino rodiklio (angl. EEDI) apskaičiavimo metodikos gairių nustatytos numatytosios laivuose naudojamų standartinių kuro rūšių išmetamųjų teršalų faktorių vertės. Šias numatytąsias vertes galima naudoti apskaičiuojant laivybos išmetamą CO2 kiekį. Laivams taikant šias numatytąsias vertes savo išmestam CO2 kiekiui stebėti ir ataskaitoms teikti pagal Reglamento (ES) 2015/757 I priedą, užtikrinamas tiek glaustas reguliavimo būdas, tiek darnus įgyvendinimas;

(4)

A, B ir C stebėsenos metoduose nurodoma, kaip nustatyti papildytą kuro kiekį (papildytų bunkerinių atsargų) arba rezervuaruose likusį kuro kiekį tūrio arba masės vienetais, naudojant tikrojo tankio vertes. Pagal I priedo B dalies 2 punkto penktos pastraipos c papunktį B stebėsenos metodą naudojančios bendrovės tikrąjį tankį gali nustatyti pagal tankį, išmatuotą atlikus bandomąją analizę akredituotoje kuro bandymų laboratorijoje, jei tokių duomenų turima. Šią galimybę suteikus ir bendrovėms, kurios naudoja A ir C stebėsenos metodus būtų užtikrintas darnus visų trijų stebėsenos metodų įgyvendinimas laikantis ISO 3675:1998 standarto (3). Taip pat tai visiškai atitiktų sektoriuje nusistovėjusią praktiką ir būtų lengviau palyginti pagal šiuos tris metodus stebimas kuro sąnaudas;

(5)

taikant „nuo prieplaukos iki prieplaukos“ koncepciją būtų aiškiau ir darniau nustatomas tikslus reiso pradžios ir pabaigos taškas. Taip būtų patikslinti parametrai, naudojami jūroje praleistam laikui ir nuplauktam atstumui nustatyti, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2015/757 II priedo A dalies 1 punkto a ir b papunkčiuose, be to, tai atitiktų sektoriuje nusistovėjusią praktiką;

(6)

TJO Savanoriško laivų eksploatavimo energijos vartojimo efektyvumo rodiklio (EEOI) naudojimo gairėse (4) ir CEN standarte EN 16258 (2012) (5) numatyta galimybė ro-ro laivams stebėti krovinius ir teikti apie juos ataskaitas remiantis faktine krovinio mase. Pridėjus šį parametrą prie Reglamento (ES) 2015/757 II priedo A dalies 1 punkto e papunktyje nustatytų parametrų būtų geriau atsižvelgta į sektoriuje nusistovėjusią praktiką, todėl stebėseną būtų lengviau vykdyti;

(7)

laikantis įprastos Komisijos praktikos parengiamajame deleguotųjų aktų priėmimo etape konsultuotis su ekspertais, Europos tvarios laivybos forume (ETLF) buvo įkurtas Laivybos SATT stebėsenos pogrupis, subūręs ekspertus iš valstybių narių, sektoriaus ir pilietinės visuomenės. Pogrupis identifikavo tarptautinius ir Europos standartus, taip pat tarptautines taisykles ir mokslo bei technikos raidos pasiekimus, rekomenduotinus įtraukti į šį reglamentą. pogrupio rekomendacijos dėl šių aspektų patvirtintos 2016 m. birželio 28 d. vykusioje ETLF plenarinėje sesijoje buvo;

(8)

todėl Reglamento (ES) 2015/757 I ir II priedai turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti,

26.11.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 320/5

(1)

Reglamento (ES) 2015/757 15 straipsnio 5 dalyje ir 16 straipsnio 3 dalyje atitinkamai numatyta, kad Komisija priims deleguotuosius aktus, kuriais bus nustatytos išsamesnės taisyklės dėl tikrinimo veiklos ir tikrintojų akreditavimo būdų. Atsižvelgiant į tai, kad tokia veikla ir būdai yra iš esmės susiję, šis reglamentas grindžiamas šiais abiem teisiniais pagrindais;

(2)

kad būtų galima įgyvendinti Reglamento (ES) 2015/757 15 straipsnio 5 dalį, turi būti sukurta visapusė taisyklių sistema, kuria būtų užtikrinama, kad pagal tą reglamentą parengti stebėsenos planai ir išmetamųjų teršalų kiekio ataskaitos būtų vienodai tikrinamos tikrintojų, turinčių techninę kompetenciją nepriklausomai ir nešališkai atlikti jiems patikėtas užduotis;

(3)

įgyvendinant Reglamento (ES) 2015/757 16 straipsnio 3 dalį būtina užtikrinti išsamios Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 765/2008 (2) nustatytos akreditavimo sistemos ir sava specifika pasižyminčios tikrinimo ir akreditavimo veiklos, susijusios su laivybos sektoriuje išmetamu CO2 kiekiu, sinergiją. Pagal Reglamento (ES) 2015/757 16 straipsnio 2 dalį Reglamentas (EB) Nr. 765/2008 taikytinas tiems tikrintojų akreditavimo aspektams, kurie nereglamentuoti Reglamentu (ES) 2015/757;

(4)

siekiant užtikrinti, kad ataskaitų duomenys būtų pagrįsti ir patikimi, būtina užtikrinti, kad patikrą atliktų nepriklausomi ir kompetentingi tikrintojai. Tikrinimo ir akreditavimo sistema turėtų be reikalo nesidubliuoti su kitomis Sąjungos teisės priemonėmis nustatytomis procedūromis ir organizacijomis, nes tai padidintų valstybių narių ar ekonominės veiklos vykdytojų naštą. Todėl derėtų pasinaudoti Europos standartizacijos komiteto darniųjų standartų, kuriuos jis priėmė įgaliotas Komisijos pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 98/34/EB (3) (pvz., kuriais nustatomi akredituojant arba kitaip pripažįstant taikytini reikalavimai šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio patvirtinimo ir tikrinimo institucijoms arba kuriais nustatomi atitikties vertinimo įstaigas akredituojančioms akreditavimo įstaigoms taikytini bendrieji reikalavimai ir kurių nuorodos paskelbtos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje), taip pat Europos akreditavimo organizacijos parengto dokumento Nr. EA-6/03 ir kitų techninių dokumentų, geriausia taikymo patirtimi;

(5)

darniosiose stebėsenos planų vertinimo, išmetamųjų teršalų kiekio ataskaitų tikrinimo ir atitikties patvirtinimo dokumentų išdavimo taisyklėse turėtų būti aiškiai apibrėžta tikrintojų atsakomybė ir veikla;

(6)

kad galėtų padaryti išvadą, ar stebėsenos planas atitinka Reglamentą (ES) 2015/757, jį vertindami tikrintojai turėtų atlikti keletą veiksmų, kuriais įvertintų, ar atitinkamos bendrovės pateikta informacija yra išsami, svarbi ir atitinka laivo stebėsenos ir ataskaitų teikimo procesą;

(7)

pagal Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2016/1927 (4) teikdamos laivo stebėsenos planą bendrovės gali daryti nuorodą į informaciją apie laive taikomas procedūras ir kontrolės priemones, nustatytas darniuosiuose kokybės, aplinkos ir energijos vadybos standartuose (pvz., EN ISO 9001:2015, EN ISO 14001:2015, EN ISO 50001:2011) arba taikomas pagal Tarptautinį saugos valdymo (ISM) kodeksą (5) arba Laivų energijos vartojimo efektyvumo valdymo planą (SEEMP) (6). Siekiant užtikrinti, kad tikrintojai galėtų dirbti kuo efektyviau, jie turėtų galėti atsižvelgti į juos tiek, kiek svarbu vykdant stebėseną ir teikiant duomenis pagal Reglamentą (ES) 2015/757 [ir šį reglamentą];

(8)

visais tikrinimo proceso aspektais, visų pirma, vertinant stebėsenos planą, atliekant rizikos vertinimą ir tikrinant išmetamųjų teršalų kiekio ataskaitą, itin svarbu, kad bendrovės ir tikrintojai pateiktų vieni kitiems dokumentus ir keistųsi svarbia informacija. Būtina nustatyti suderintus reikalavimus, kurių turi būti laikomasi teikiant informaciją ir dokumentus tikrintojui prieš jam pradedant tikrinimo veiklą ir vėlesniuose patikros etapuose;

(9)

tikrindamas išmetamųjų teršalų kiekio ataskaitą, tikrintojas turėtų taikyti rizika grindžiamą metodą, kaip numatyta Reglamento (ES) 2015/757 15 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse. Tikrinant labai svarbu išanalizuoti ataskaitoje pateiktų duomenų jautrumą netikslumams, kurie galėtų būti esminiai – tai lemia, kaip tikrintojas turėtų atlikti savo darbą;

(10)

visos išmetamųjų teršalų kiekio ataskaitų tikrinimo proceso dalys, įskaitant apsilankymus vietoje, yra glaudžiai susijusios su netikslumų rizikos vertinimo rezultatais. Kad išpildytų patikimo patvirtinimo reikalavimus, tikrintojas turėtų privalėti vieną ar daugiau tikrinimo veiksmų pakoreguoti atsižvelgdamas į tikrinant nustatytus faktus ir gautą informaciją;

(11)

siekiant užtikrinti, kad stebėsenos duomenys būtų nuoseklūs ir palyginami su kitų laikotarpių duomenimis pagal Reglamento (ES) 2015/757 4 straipsnio 3 dalį, tikrintojas, vertindamas laivo išmetamųjų teršalų kiekio ataskaitą, kaip atskaitos tašku turėtų remtis stebėsenos planu, kuris buvo įvertintas kaip tinkamas. Tikrintojas turėtų įvertinti, ar šis planas ir reikiamos procedūros tinkamai įgyvendinti. Jis informuoja bendrovę apie visus nustatytus neatitikimus ar netikslumus. Tikrintojas patikros ataskaitoje nurodo neištaisytus netikslumus ar neatitikimus, dėl kurių susidaro esminės klaidos, ir konstatuoja, kad išmetamųjų teršalų kiekio ataskaita neatitinka Reglamento (ES) 2015/757 ir šio reglamento;

(12)

visi išmetamųjų teršalų kiekio ataskaitos tikrinimo proceso veiksmai yra susiję tarpusavyje; pabaigoje išduodama patikros ataskaita, kurioje pateikiama išvada apie tikrinimo rezultatą. Patikinimo lygis turėtų priklausyti nuo patikros metu atliktų patikros veiksmų nuodugnumo ir išsamumo bei nuo patikros išvados formuluotės. Jei tikrinimo veiklai ir patikros ataskaitoms būtų taikomi suderinti reikalavimai, būtų užtikrinta, kad visi tikrintojai taikytų tuos pačius standartus;

(13)

tikrinimo veiklą, įskaitant stebėsenos planų vertinimą ir išmetamųjų teršalų kiekio ataskaitų tikrinimą, turėtų vykdyti kompetentingi tikrintojai ir darbuotojai. Siekiant užtikrinti, kad darbuotojai būtų kompetentingi atlikti jiems patikėtas užduotis, tikrintojai turėtų sukurti ir nuolat tobulinti vidinius procesus. Kriterijai, skirti nustatyti, ar tikrintojas yra kompetentingas, turėtų būti vienodi visose valstybėse narėse ir turėtų būti patikrinami, objektyvūs bei skaidrūs;

(14)

siekiant skatinti aukštą tikrinimo veiklos kokybę, reikėtų nustatyti suderintas taisykles, skirtas patikrinti, ar tikrintojas yra kompetentingas, nepriklausomas ir nešališkas, taigi ar jis kvalifikuotas atlikti reikiamas užduotis;

(15)

siekiant užtikrinti, kad tikrintojai turėtų techninę kompetenciją jiems patikėtoms užduotims atlikti nepriklausomai, nešališkai ir pagal Reglamente (ES) 2015/757, Reglamente (EB) Nr. 765/2008 ir šiame reglamente nustatytus reikalavimus ir principus, reikia nustatyti visapusę juridinių asmenų akreditavimo taisyklių sistemą;

(16)

laikantis Reglamento (ES) 2015/757 16 straipsnio 2 dalies, Reglamento (EB) Nr. 765/2008 4–12 straipsniai turėtų būti taikomi nacionalinių akreditavimo įstaigų bendriesiems principams ir reikalavimams;

(17)

siekiant pagal nusistovėjusią Komisijos praktiką konsultuotis su ekspertais rengiant deleguotuosius aktus, Europos tvarios laivybos forumas (ETLF) įsteigė laivybos SATT veiklos tikrinimo ir akreditavimo ekspertų pogrupį, kurį sudarė ekspertai iš valstybių narių, sektoriaus ir kitų susijusių organizacijų, taip pat ir pilietinės visuomenės organizacijų. Pogrupis parengė rekomendaciją į šį reglamentą įtraukti tam tikrus elementus, ir 2016 m. birželio 28 d. plenariniame posėdyje ETLF patvirtino šios rekomendacijos projektą,

a)

vertinant stebėsenos planą – plano neatitikimas Reglamento (ES) 2015/757 6 ir 7 straipsnių reikalavimams ir Įgyvendinimo reglamento (ES) 2016/1927 I priede;

b)

tikrinant išmetamųjų teršalų kiekio ataskaitą – CO2 kiekis ir kita svarbi informacija ataskaitoje nenurodyta pagal stebėsenos plane, kurį akredituotas tikrintojas įvertino kaip tinkamą, aprašytą metodiką;

c)

akreditavimo atveju – bet koks tikrintojo veiksmas ar praleidimas, nederantis su Reglamento (ES) 2015/757 ir šio reglamento reikalavimais;

a)

laive esančių įrenginių atitinkamus dokumentus arba aprašymą, įskaitant taršos šaltinių sertifikatus, naudojamus srautmačius (jei yra), procedūrų ir procesų aprašymus ar schemas, kurie yra parengti atskirai nuo stebėsenos plano ir į jį neįtraukti, tačiau plane į juos daroma nuoroda;

b)

jei padaroma Reglamento (ES) 2015/757 7 straipsnio 2 dalies c ir d punktuose nurodytų stebėsenos plano ir ataskaitų teikimo sistemos pakeitimų, atitinkamos naujos redakcijos arba nauji dokumentai, reikalingi pakeistam stebėsenos planui įvertinti.

a)

įvertinti, ar bendrovė naudojosi tinkamu stebėsenos plano šablonu ir ar pateikta informacijos apie visus privalomus elementus, nurodytus Įgyvendinimo reglamento (ES) 2016/1927 I priede;

b)

patikrinti, ar stebėsenos plane pateikta informacija tiksliai ir išsamiai apibūdina laive esančius taršos šaltinius ir jame sumontuotą matavimo įrangą, taip pat naudojamas stebėsenos ir atitinkamos informacijos pranešimo pagal Reglamentą (ES) 2015/757 sistemas bei procedūras;

c)

užtikrinti, kad, jei norima pasinaudoti Reglamento (ES) 2015/757 9 straipsnio 2 dalyje numatyta nukrypti leidžiančia nuostata ir nevykdyti kuro ir išmetamo CO2 kiekio stebėsenos kiekvieno reiso metu, būtų nustatytos atitinkamos stebėsenos priemonės;

d)

jei taikoma, įvertinti, ar bendrovės pateikta informacija apie elementus, procedūras ar kontrolės priemones, įgyvendintas kaip esamų laivo vadybos sistemų dalis, arba įtrauktas į atitinkamus kokybės, aplinkosaugos ar vadybos darniuosius standartus, yra svarbi išmetamo CO2 kiekio stebėsenai, taip pat kitai svarbiai informacijai ir ataskaitoms teikti pagal Reglamentą (ES) 2015/757 ir Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2016/1928 (7).

a)

jis pakankamai gerai išmano laivo stebėsenos ir ataskaitų teikimo sistemas, įskaitant tai, kaip bendrovė jas sukūrė, įgyvendino ir veiksmingai naudoja;

b)

apsilankymas vietoje nebūtinas atsižvelgiant į laivo stebėsenos ir ataskaitų teikimo sistemos pobūdį ir sudėtingumo lygį;

c)

yra galimybė gauti ir įvertinti visą reikiamą informaciją nuotoliniu būdu.

a)

įvertintas kaip atitinkantis Reglamentą (ES) 2015/757;

b)

dėl jame esančių neatitikimų laikytinas neatitinkančiu Reglamento (ES) 2015/757.

a)

per ataskaitinį laikotarpį atitinkamo laivo atliktų reisų sąrašą pagal Reglamento (ES) 2015/757 10 straipsnį;

b)

prieš tai buvusių metų išmetamųjų teršalų kiekio ataskaitos kopiją, jei taikoma ir jei tikrintojas pats jos netikrino;

c)

taikyto (-ų) stebėsenos plano ar planų, įskaitant akredituoto tikrintojo vertinimo išvados įrodymus, kopiją, jei taikoma.

a)

oficialaus laivo žurnalo ir naftos operacijų registracijos žurnalo (jei atskiras nuo laivo žurnalo) kopijas;

b)

bunkeriavimo dokumentų kopijas;

c)

dokumentų, kuriuose nurodyta, kiek pervežta keleivių ir krovinių, koks atstumas nuplauktas ir kiek laiko praleista jūroje vykdant laivo reisus per ataskaitinį laikotarpį, kopijas.

a)

IT struktūros apžvalgą, kurioje matyti konkretaus laivo duomenų srauto schema;

b)

matavimo įrangos ir (arba) srautmačių techninės priežiūros ir tikslumo ir (arba) neapibrėžties įrodymus (pvz., kalibravimo liudijimus);

c)

srautmačių veiklos duomenų, rodančių kuro sąnaudas, fragmentą;

d)

kuro bako skaitiklio rodmenų įrodymų kopijas;

e)

tiesioginio išmetamųjų teršalų kiekio matavimo sistemų veiklos duomenų fragmentą;

f)

visą kitą išmetamųjų teršalų kiekio ataskaitai tikrinti svarbią informaciją.

a)

būdingąją riziką;

b)

kontrolės riziką;

c)

neaptikimo riziką.

a)

tikrinimo programą, kurioje aprašomas tikrinimo veiklos pobūdis ir apimtis, taip pat kaip ir per kiek laiko numatoma ją atlikti;

b)

duomenų ėminių ėmimo planas, kuriame aprašoma duomenų ėminių ėmimo, susijusio su duomenų taškais, kuriais grindžiamas suvestinis išmesto CO2 kiekis, kuro sąnaudos ar kita svarbi išmetamųjų teršalų kiekio ataskaitos informacija, apimtis ir metodai.

a)

atitinkamų darbuotojų apklausą;

b)

dokumentų tikrinimą;

c)

stebėjimo ir nuoseklios peržiūros procedūrą.

a)

ar ataskaitoje nurodyti visi stebėsenos plane aprašyti taršos šaltiniai;

b)

ar pateikti visi duomenys, net ir tie, kurie susiję su reisais, kuriems taikomas Reglamentas (ES) 2015/757;

c)

ar ataskaitoje pateikti suvestiniai duomenys atitinka atitinkamų dokumentų arba pirminių šaltinių duomenis;

d)

ar atitinkamo laivo suvestiniai kuro sąnaudų duomenys atitinka kuro pirkimo ar kuro tiekimo kitais būdais duomenis, jei taikoma;

e)

duomenų patikimumą ir tikslumą.

a)

jis pakankamai gerai išmano laivo stebėsenos ir ataskaitų teikimo sistemas, įskaitant tai, kaip bendrovė jas sukūrė, įgyvendino ir veiksmingai naudoja;

b)

apsilankymas vietoje nebūtinas atsižvelgiant į laivo stebėsenos ir ataskaitų teikimo sistemos pobūdį ir sudėtingumo lygį;

c)

jis gali nuotoliniu būdu gauti ir įvertinti visą reikiamą informaciją, įskaitant tinkamą stebėsenos plane aprašytos metodikos taikymą ir išmetamųjų teršalų kiekio ataskaitoje pateiktų duomenų tikrinimą.

a)

patvirtinti, kad atlikti visi tikrinimo veiksmai;

b)

su suvestiniais duomenimis atlikti galutines analizės procedūras, kad užtikrintų, jog juose nėra esminių netikslumų;

c)

patikrinti, ar ataskaitoje pateikiama informacija atitinka Reglamento (ES) 2015/757 reikalavimus;

d)

prieš išduodamas ataskaitą, parengti patikros vidaus dokumentus bei ataskaitos projektą ir pateikti juos nepriklausomą peržiūrą atliekančiam asmeniui, kaip numatyta 21 straipsnyje;

e)

įgalioti asmenį, kuriam suteikiama teisė patvirtinti patikros ataskaitą remiantis nepriklausomą peržiūrą atlikusio asmens išvadomis ir patikros vidaus dokumentuose pateiktais faktais, ir apie tai informuoti bendrovę;

f)

pranešti Komisijai ir laivo vėliavos valstybei, ar atitikties dokumento išdavimo sąlygos yra įvykdytos.

a)

bendrovės pavadinimas ir laivo identifikavimo duomenys;

b)

pavadinimas, iš kurio būtų aišku, kad tai yra patikros ataskaita;

c)

tikrintojo tapatybės duomenys;

d)

nuoroda į išmetamųjų teršalų kiekio ataskaitą ir tikrinamas ataskaitinis laikotarpis;

e)

nuoroda į vieną stebėsenos planą ar daugiau stebėsenos planų, kurie buvo įvertinti kaip tinkami;

f)

nuoroda į naudojamą (-us) tikrinimo standartą (-us);

g)

tikrintojo atliktų procedūrų santrauka, įskaitant informaciją apie apsilankymus vietoje arba priežastis, kodėl jie nebuvo surengti;

h)

jei taikoma, reikšmingų stebėsenos plano ir veiklos duomenų pakeitimų, padarytų per ataskaitinį laikotarpį, santrauka;

i)

patikros išvada;

j)

jei taikoma, neištaisytų netikslumų ir neatitikimų aprašymas, įskaitant jų pobūdį, mastą ir tai, ar jie daro esminį poveikį išmetamųjų teršalų kiekio ataskaitos, su kuria jie susiję, elementui (-ams);

k)

tobulinimo rekomendacijos, jei pateiktos;

l)

patikros ataskaitos data ir asmens, įgalioto pasirašyti tikrintojo vardu, parašas.

a)

bendruosius kompetencijos kriterijus, taikomus visiems tikrinimo veiklą vykdantiems darbuotojams, kaip numatyta 23 straipsnio 3 dalyje;

b)

specialiuosius kompetencijos kriterijus kiekvienai tikrintojo įmonėje vykdomos tikrinimo veiklos funkcijai, visų pirma laivybos SATT veiklos auditoriaus, nepriklausomą peržiūrą atliekančio asmens ir dalyko eksperto pagal 24, 25 ir 26 straipsnius;

c)

metodą, kuriuo nuolat užtikrinama kompetencija ir reguliarus visų tikrinimo veiklą vykdančių darbuotojų veiklos vertinimas;

d)

procesą, kuriuo užtikrinamas tęstinis tikrinimo veiklą vykdančių darbuotojų mokymas.

a)

turėti žinių apie Reglamentą (ES) 2015/757, šį reglamentą, Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2016/1927, Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2016/1928 ir atitinkamas Komisijos paskelbtas gaires;

b)

turėti žinių ir patirties duomenų ir informacijos audito srityje, įskaitant:

a)

išanalizuoti pateiktą informaciją ir patvirtinti, ar ji išsami ir nieko netrūksta;

b)

prieštarauti, jei informacijos trūksta arba ji prieštaringa;

c)

atsekti duomenis, kad įvertintų, ar patikros vidaus dokumentuose pateikiama pakankamai informacijos, kad būtų galima pagrįsti atliekant vidaus peržiūrą nagrinėtą išvadų projektą.

a)

bendravimo su bendrove tvarką ir politiką;

b)

tinkamas gautos informacijos konfidencialumo užtikrinimo priemones;

c)

bendrovių pateiktų apeliacijų nagrinėjimo tvarką;

d)

bendrovių pateiktų skundų nagrinėjimo tvarką (įskaitant orientacinę nagrinėjimo trukmę);

e)

tvarką, pagal kurią išduodama peržiūrėta patikros ataskaita, jei patikros ataskaitoje arba išmetamųjų teršalų kiekio ataskaitoje randama klaida jau po to, kai tikrintojas patikros ataskaitą pateikia bendrovei.

a)

atliktos tikrinimo veiklos rezultatai;

b)

tikrinimo planas ir rizikos įvertinimas;

c)

pakankamai informacijos, kad būtų galima pagrįsti stebėsenos plano ir patikros ataskaitos projekto įvertinimą, įskaitant sprendimų dėl netikslumų svarbos/nesvarbumo pagrindimą.

a)

konsultavimo paslaugas, kaip sukurti dalį stebėsenos ir ataskaitų teikimo proceso, nurodyto stebėsenos plane, įskaitant stebėsenos metodikos parengimą, išmetamųjų teršalų kiekio ataskaitos rengimą ir stebėsenos plano rengimą;

b)

techninę pagalbą, kaip sukurti arba prižiūrėti stebėsenos ir ataskaitų teikimo sistemą arba kitą susijusią informaciją pagal Reglamentą (ES) 2015/757.

a)

yra kompetentingi vertinti stebėsenos planus ir tikrinti išmetamųjų teršalų kiekio ataskaitas pagal šį reglamentą;

b)

iš tikrųjų vertina stebėsenos planus ir tikrina išmetamųjų teršalų kiekio ataskaitas pagal šį reglamentą;

c)

atitinka 22–30 straipsniuose nustatytus tikrintojams taikomus reikalavimus, įskaitant dėl nešališkumo ir nepriklausomumo.

a)

27 straipsnio 1 dalyje nurodytas procedūras ir procesus ir 27 straipsnio 3 dalyje nurodytą kokybės valdymo sistemą;

b)

22 straipsnio 2 dalies a ir b punktuose nurodytus kompetencijos kriterijus, tame straipsnyje nurodyto nuolatinio kompetencijos užtikrinimo proceso rezultatus, taip pat kitus svarbius dokumentus apie visų tikrinimo veikloje dalyvaujančių darbuotojų kompetenciją, kaip nurodyta 24 ir 25 straipsniuose;

c)

30 straipsnio 6 dalyje nurodytą nuolatinio nešališkumo ir nepriklausomumo užtikrinimo tvarką,

d)

dalyko ekspertus ir svarbiausius darbuotojus, kurie dalyvauja vertinant stebėsenos planus ir tikrinant išmetamųjų teršalų kiekio ataskaitas;

e)

procedūras ir procesus, kuriais užtikrinamas tinkamas tikrinimas, įskaitant susijusius su 28 straipsnyje nurodytais patikros vidaus dokumentais;

f)

29 straipsnyje nurodytus atitinkamus įrašus;

g)

kitus aspektus, kuriuos nacionalinė akreditavimo įstaiga laiko svarbiais.

a)

peržiūri visus susijusius dokumentus ir įrašus, kuriuos pareiškėjas pateikia pagal 35 straipsnį;

b)

apsilanko vietoje, kad peržiūrėtų reprezentatyvią patikros vidaus dokumentų imtį ir įvertintų pareiškėjo kokybės valdymo sistemos ir 27 straipsnyje nurodytų tikrinimo procedūrų arba procesų įgyvendinimą;

c)

stebi reprezentatyvaus skaičiaus pareiškėjo darbuotojų, dalyvaujančių vertinant stebėsenos planus ir tikrinant išmetamųjų teršalų kiekio ataskaitas, darbą ir įsitikina jų kompetencija, siekdami užtikrinti, kad jie dirba laikydamiesi šio reglamento.

a)

36 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytą apsilankymą vietoje;

b)

reprezentatyvaus tikrintojo darbuotojų skaičiaus darbo kokybės ir kompetencijos stebėjimą pagal 36 straipsnio 1 dalies c punktą.

a)

neatitinka 22 straipsnyje nustatytų kompetencijos reikalavimų, 27 straipsnyje nustatytų tikrinimo veiklos procedūrų reikalavimų, 28 straipsnyje nustatytų patikros vidaus dokumentų reikalavimų ar 30 straipsnyje nustatytų nešališkumo ir nepriklausomumo reikalavimų;

b)

pažeidė kokias nors kitas konkrečias nacionalinės akreditavimo įstaigos nustatytas sąlygas.

a)

tikrintojas nepašalina priežasčių, dėl kurių priimtas sprendimas sustabdyti jo akreditavimo pažymėjimo galiojimą;

b)

kuris nors iš tikrintojo aukščiausiųjų vadovų pripažintas sukčiavęs;

c)

tikrintojas sąmoningai pateikė klaidingą informaciją.

a)

Reglamentą (ES) 2015/757, šį reglamentą ir kitus 24 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytus atitinkamus teisės aktus;

b)

įvairių laivų tipų charakteristikas ir išmetamo CO2 kiekio stebėseną ir ataskaitų teikimą, kuro sąnaudas ir kitą svarbią informaciją pagal Reglamentą (ES) 2015/757.

a)

atitikti 33 straipsnyje nurodyto darniojo standarto reikalavimus;

b)

turėti žinių apie duomenų ir informacijos auditą, kaip nurodyta 24 straipsnio 2 dalies b punkte, kurias jis įgyja per mokymą arba kurias jam suteikia kitas žmogus, turintis žinių ir patirties tokių duomenų ir informacijos srityje.

a)

kiekvieno tos nacionalinės akreditavimo įstaigos akredituoto tikrintojo pavadinimas (vardas, pavardė), akreditacijos numeris ir adresas;

b)

valstybės narės, kuriose tikrintojas atlieka patikras, jei taikoma;

c)

akreditacijos suteikimo data ir jos galiojimo pabaigos data;

d)

informacija apie tikrintojui nustatytas administracines priemones.

26.11.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 320/25

(1)

remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (2) 169 straipsnio 3 dalimi, nepaskirtus asignavimus, susijusius su Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) finansuojamais veiksmais, nurodytais Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 4 straipsnio 1 dalyje, galima perkelti į kitus finansinius metus. Taip perkeliamų asignavimų suma negali viršyti 2 % pradinių asignavimų ir negali būti didesnė už Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1307/2013 (3) 8 straipsnyje nurodyto tiesioginių išmokų koregavimo sumą, taikytą praėjusiais finansiniais metais. Todėl gali atsitikti taip, kad galutiniams gavėjams, kuriems buvo taikomas šis koregavimas, bus mokama papildoma išmoka;

(2)

pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 26 straipsnio 5 dalį, nukrypdamos nuo Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 169 straipsnio 3 dalies, valstybės narės turi kompensuoti Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 169 straipsnio 3 dalyje nurodytus perkeltus asignavimus galutiniams gavėjams, kuriems koregavimo koeficientas taikomas tais finansiniais metais, į kuriuos perkeliami asignavimai. Šis kompensavimas taikomas tik valstybių narių, kuriose praėjusiais finansiniais metais taikytas finansinės drausmės mechanizmas (4), galutiniams gavėjams;

(3)

nustatant kompensuotiną perkeliamų asignavimų sumą, pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 26 straipsnio 7 dalį turi būti atsižvelgiama į to reglamento 25 straipsnyje nurodytą žemės ūkio sektoriaus krizių rezervui skirtą, tačiau iki finansinių metų pabaigos kovos su krize priemonėms nepaskirtą sumą;

(4)

pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/1146 (5) 1 straipsnio 1 dalį finansinės drausmės mechanizmas taikomas tiesioginėms už 2015 kalendorinius metus skiriamoms išmokoms siekiant sukurti 441,6 mln. EUR dydžio krizių rezervą. 2016 finansiniais metais krizių rezervu nepasinaudota;

(5)

remiantis valstybių narių 2015 m. spalio 16 d.–2016 m. spalio 15 d. išlaidų deklaracijomis, 2016 finansiniais metais valstybėms narėms faktiškai taikant finansinės drausmės mechanizmą išlaidos buvo sumažintos 435 mln. EUR;

(6)

todėl nepanaudoti asignavimai, atitinkantys 435 mln. EUR sumą, kuria 2016 finansiniais metais taikant finansinės drausmės mechanizmą sumažintos išlaidos ir kuri neviršija 2 % pradinių asignavimų, gali būti perkelti į 2017 finansinius metus, kai Komisija priims sprendimą pagal Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 169 straipsnio 3 dalies penktą pastraipą;

(7)

siekiant užtikrinti, kad šie asignavimai galutiniams gavėjams būtų kompensuoti proporcingai pagal finansinės drausmės mechanizmą taikyto koregavimo sumai, Komisija turėtų nustatyti sumas, kurias valstybės narės gali panaudoti kompensacijoms išmokėti;

(8)

kad nereikėtų raginti valstybių narių atlikti papildomą tokios kompensacijos mokėjimą, šis reglamentas turi būti taikomas nuo 2016 m. gruodžio 1 d. Todėl šiame reglamente nustatytos sumos yra galutinės ir, nedarant poveikio sumažinimų taikymui pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 41 straipsnį, taikomos kitiems koregavimams, į kuriuos atsižvelgiama sprendime dėl mėnesio išmokos, susijusiame su valstybių narių mokėjimo agentūrų 2016 m. spalio mėn. išlaidomis, pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 18 straipsnio 3 dalį ir išskaitymams bei papildomoms išmokoms pagal to reglamento 18 straipsnio 4 dalį arba sprendimams, kurie bus priimti pagal sąskaitų atitikties patvirtinimo procedūrą;

(9)

pagal Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 169 straipsnio 3 dalį nepaskirtus asignavimus galima perkelti tik į ateinančius finansinius metus. Todėl Komisija turėtų nustatyti valstybių narių išlaidų, kompensuotinų pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 26 straipsnio 5 dalį, tinkamumo finansuoti datas, atsižvelgdama į finansinius žemės ūkio metus, apibrėžtus to reglamento 39 straipsnyje;

(10)

siekiant atsižvelgti į trumpą laikotarpį nuo pranešimo apie tai, kaip valstybės narės pagal pasidalijamąjį valdymą 2015 m. spalio 16 d.–2016 m. spalio 15 d. įvykdė 2016 m. EŽŪGF asignavimų biudžetą, ir į tai, kad šis reglamentas turi būti taikomas nuo 2016 m. gruodžio 1 d., šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną,

26.11.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 320/29

(1)

pagal Reglamento (EB) Nr. 470/2009 17 straipsnį reikalaujama, kad reglamente būtų nustatytas farmakologiškai aktyvių medžiagų, naudojamų Sąjungoje maistiniams gyvūnams skirtuose veterinariniuose vaistuose arba gyvulininkystėje naudojamuose biocidiniuose produktuose, didžiausias leistinas liekanų kiekis (toliau – DLLK);

(2)

Komisijos reglamento (ES) Nr. 37/2010 (2) priedo 1 lentelėje išvardytos farmakologiškai aktyvios medžiagos, jų klasifikacija ir DLLK gyvūniniuose maisto produktuose;

(3)

aliuminio salicilatas, bazinis, šiuo metu įtrauktas į tą lentelę kaip leistina medžiaga, leidžiama išviršiniam naudojimui visų rūšių maistiniams gyvūnams, išskyrus galvijus, ožkas, arklinių šeimos gyvūnus, triušius ir pelekines žuvis. Aliuminio salicilatas, bazinis, taip pat yra leistina medžiaga, leidžiama naudoti galvijams, ožkoms, arklinių šeimos gyvūnams ir triušiams pagal nustatytą tos medžiagos laikinąjį DLLK, kurio galiojimas baigiasi 2016 m. gruodžio 31 d.;

(4)

Europos vaistų agentūrai (EMA) pateiktas prašymas modifikuoti dabartinį aliuminio salicilato, bazinio, įrašą iš jo išbraukiant galvijams, ožkoms, arklinių šeimos gyvūnams ir triušiams taikomo DLLK laikinumo statusą;

(5)

EMA, remdamasi Veterinarinių vaistų komiteto nuomone, rekomendavo panaikinti aliuminio salicilato, bazinio, naudojamo galvijams, ožkoms, arklinių šeimos gyvūnams ir triušiams, nustatyto DLLK laikinumo statusą;

(6)

todėl Reglamentas (ES) Nr. 37/2010 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(7)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Veterinarinių vaistų nuolatinio komiteto nuomonę,

26.11.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 320/32

(1)

Reglamento (ES) 2016/72 IIB priedo I lentelėje nustatytas didžiausias skaičius dienų, kurias Sąjungos laivai, kurių bendras ilgis yra 10 metrų arba daugiau ir kurie turi tralų, daniškų velkamųjų tinklų ir panašių žvejybos įrankių, kurių tinklinio audeklo akių dydis yra 32 mm arba daugiau, žiauninių tinklų, kurių tinklinio audeklo akių dydis yra 60 mm arba daugiau, ir dugninių ūdų arba juos naudoja, gali būti ICES VIIIc ir IXa kvadratuose, išskyrus Kadiso įlanką, nuo 2016 m. vasario 1 d. iki 2017 m. sausio 31 d.;

(2)

pagal Reglamento (ES) 2016/72 IIB priedo 8.5 punktą Komisija, atsižvelgdama į tai, kad 2015 m. vasario 1 d. – 2016 m. sausio 31 d. žvejybos veikla buvo visam laikui nutraukta, ir laikydamasi Reglamento (ES) 2016/72 IIB priedo 8.5 punkte nustatytų sąlygų, gali skirti papildomą skaičių dienų jūroje, kurias laivo vėliavos valstybė gali leisti laivui, turinčiam reglamentuojamą žvejybos įrankį, būti tam tikrame rajone;

(3)

2016 m. gegužės 27 d. Ispanija, remdamasi Reglamento (ES) 2016/72 IIB priedo 8.4 punktu ir atsižvelgdama į visam laikui nutrauktą žvejybos veiklą, pateikė prašymą skirti papildomų dienų jūroje ir prie jo pridėjo patvirtinamąją informaciją. 2016 m. birželio 6 d. Ispanija patvirtino, kad 2015 m. vasario 1 d.–2016 m. sausio 31 d. žvejybos veiklą buvo nutraukę 14 laivų;

(4)

atsižvelgiant į Komisijai pateiktus duomenis ir į Reglamento (ES) 2016/72 IIB priedo 8.2 punkte nustatytą apskaičiavimo metodą, 2016 m. vasario 1 d.–2017 m. sausio 31 d. laikotarpiu Ispanijai turėtų būti skirtos devynios papildomos dienos jūroje to priedo 1 punkte nurodytiems laivams;

(5)

šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Žuvininkystės ir akvakultūros komiteto nuomonę,

26.11.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 320/34

(1)

Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 543/2011, atsižvelgiant į daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde rezultatus, nustatomi kriterijai, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo iš trečiųjų šalių vertes produktams ir laikotarpiams, nurodytiems jo XVI priedo A dalyje;

(2)

remiantis Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 136 straipsnio 1 dalimi, standartinė importo vertė apskaičiuojama kiekvieną darbo dieną atsižvelgiant į kintančius kasdienius duomenis. Todėl šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną,

26.11.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 320/36

(1)

Sąjungos veiksmais jūrų transporto sektoriuje turėtų būti siekiama didinti jūrų saugumą ir apsaugoti jūrų aplinką;

(2)

Tarptautinės jūrų organizacijos (toliau – TJO) Jūrų aplinkos apsaugos komitetas (MEPC) savo 69-ajame posėdyje sutarė dėl privalomos kuro sąnaudų duomenų rinkimo sistemos sukūrimo ir būtinų Tarptautinės konvencijos dėl teršimo iš laivų prevencijos VI priedo 4 skyriaus (toliau – MARPOL konvencijos VI priedas) pakeitimų. Tie pakeitimai turėtų būti priimti 2016 m. spalio mėn. vyksiančiame Jūrų aplinkos apsaugos komiteto 70-ajame posėdyje;

(3)

TJO Jūrų saugumo komitetas (MSC) 95-ajame ir 96-ajame posėdžiuose patvirtino Tarptautinės konvencijos dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje (SOLAS) II-1 skyriaus taisyklių, III skyriaus 1.4, 30 ir 37 taisyklių, II-2 skyriaus 1 ir 10 taisyklių, II-1 skyriaus 3-12 taisyklės, Tarptautinės konvencijos dėl jūrininkų rengimo, atestavimo ir budėjimo normatyvų konvencijos ir kodekso (toliau – JRAB konvencija ir kodeksas), Priešgaisrinės saugos sistemų kodekso (toliau – FSS kodeksas) ir 2011 m. Sustiprintų apžiūrų programos kodekso (toliau – 2011 m. SAP kodeksas) pakeitimus. Tie pakeitimai turėtų būti priimti 2016 m. lapkričio mėn. vyksiančiame Jūrų saugumo komiteto 97-ajame posėdyje;

(4)

MARPOL konvencijos VI priedo 4 skyriaus pakeitimais bus nustatyta privaloma pasaulinė duomenų, kuriuos kasmet turi rinkti ir pranešti tam tikri laivai, rinkimo sistema, su praneštais duomenimis susiję patikros procesai, nustatyti atitikties pareiškimai, su nuosavybės perdavimu susijusios situacijos, duomenų pateikimas TJO, duomenų nuasmeninimas ir prieiga prie jų, taip pat laivų, plaukiojančių su valstybių, kurios nėra MARPOL konvencijos VI priedo šalys, vėliava atitikties patvirtinimo tvarka. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2015/757 (1) nustatoma ES laivybos sektoriuje išmetamo CO2 kiekio bei energijos vartojimo efektyvumo stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo sistema. Jis taikomas visiems didesnės kaip 5 000 bendrosios talpos laivams, nuo 2018 m. sausio 1 d. atvykstantiems į valstybės narės jurisdikcijai priklausančius uostus, juose esantiems arba iš jų išvykstantiems, nepriklausomai nuo laivų registracijos vietos;

(5)

Reglamento (ES) 2015/757 22 straipsnyje numatyta peržiūros sąlyga pasiekus tarptautinį susitarimą šioje srityje. Toks peržiūros procesas prasidės priėmus MARPOL konvencijos VI priedo 4 skyriaus pakeitimus – dėl to galėtų būti pateiktas pasiūlymas iš dalies pakeisti Reglamentą (ES) 2015/757, siekiant tinkamu mastu užtikrinti suderinamumą su pasauline duomenų rinkimo sistema, dėl kurios susitarta TJO;

(6)

SOLAS konvencijos II-1 skyriaus 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8-1, 9, 10, 12, 13, 15-17, 19, 21, 22 ir 35 taisyklių pakeitimais bus padaryti redakcinio pobūdžio ir su tuo susiję pakeitimai, taip pat pakeitimai, susiję su dalijimo į skyrius ir avarinio stovumo reikalavimais, siekiant gerinti keleivinių laivų patvarumą apgadinimo atveju. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/45/EB (2) taikoma vidaus maršrutais plaukiojantiems keleiviniams laivams ir greitaeigiams keleiviniams laivams. Tos direktyvos 6 straipsnio 2 dalies a punkto i papunktyje nustatyta, kad nauji A klasės keleiviniai laivai turi visiškai atitikti 1974 m. SOLAS konvencijos su pakeitimais reikalavimus.

(7)

SOLAS konvencijos II-1 skyriaus 1.2 taisyklės pakeitimai, nauja SOLAS konvencijos II-1 skyriaus 19-1 taisyklė ir SOLAS konvencijos III skyriaus 1.4, 30 ir 37 taisyklių pakeitimai dėl kovos dėl laivo gyvybingumo avarijos atveju pratybų yra dalis visapusiškos strategijos, kuria siekiama didinti patvarumą po užtvindymo, siekiant pagerinti saugą naujuose ir esamuose keleiviniuose laivuose. Į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/106/EB (3), visų pirma I priedo V skyriaus V/2 taisyklę, įtraukti privalomi minimalūs keleivinių laivų kapitonų, vadovaujančių specialistų, eilinių jūrininkų ir kito personalo rengimo ir kvalifikacijos reikalavimai. JRAB konvencijos, kuri į Sąjungos teisę buvo įtraukta Direktyva 2008/106/EB, atitinkamose JRAB kodekso kompetencijų lentelėse numatyti mokymo apie laivo stovumą reikalavimai;

(8)

SOLAS konvencijos II-2 skyriaus 1 ir 10 taisyklių pakeitimai nustatys, kad ne mažesnės kaip 135 litrų talpos gesinimo putomis gesintuvai nebebus privalomi katilinėse, kuriose naudojami mažesnės kaip 175 kW galios buitiniai katilai, arba katilinėse, kurias apsaugo stacionariosios vietinio taikymo gaisro gesinimo vandeniu sistemos. Direktyvos 2009/45/EB 6 straipsnio 2 dalies a punkto i papunktyje nustatyta, kad nauji A klasės keleiviniai laivai turi visiškai atitikti 1974 m. SOLAS konvencijos su pakeitimais reikalavimus. Be to, SOLAS konvencijos II-2 skyriaus 1 ir 10 taisyklės yra taikomos naujiems B, C ir D klasių bei esamiems B klasės keleiviniams laivams pagal Direktyvos 2009/45/EB I priedo II-2 skyriaus A dalies 6.7 punktą („Mašinų skyrių gaisro gesinimo įranga“), kuriame nustatoma, kad mašinų skyriuose ir katilinėse turi būti įrengtos nešiojamosios sistemos;

(9)

SOLAS konvencijos II-1 skyriaus 3-12 taisyklės pakeitimais bus sprendžiamas dabartinės taisyklės trūkumas, susijęs su Triukšmo laive lygių kodekso taikymu laivams, kurių statybos sutarties užsakymas pateiktas iki 2014 m. liepos 1 d. ir kurių kilis pastatytas arba panašus jų statybos etapas pasiektas 2015 m. sausio 1 d. ar vėliau ir kurie nebus užbaigti anksčiau kaip 2018 m. liepos 1 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/10/EB (4) 3 straipsnyje nustatomi minimalūs darbuotojų apsaugos reikalavimai ir poveikio ribinės vertės bei poveikio veikimo vertės. Be to, Direktyvos 2009/45/EB, kaip taikomo antrinės teisės akto, 6 straipsnio 2 dalies a punkto i papunktyje nustatyta, kad 1974 m. SOLAS konvencijos su pakeitimais nuostatos taikomos naujiems A klasės keleiviniams laivams, o tos direktyvos I priedo C dalies 15 taisyklėje nustatomos naujų B, C ir D klasės laivų triukšmo mažinimo mašinų skyriuose priemonės;

(10)

JRAB konvencijos ir kodekso pakeitimais, susijusiais su keleivinių laivų įgulos narių specialiuoju mokymu ir JRAB kodekso A ir B dalimis, bus sprendžiami nauji uždaviniai, kuriuos kelia didesnis šiuolaikinių kruizinių laivų dydis ir didelis keleivių skaičius laive, ir jie apima keturis skirtingus mokymo ir supažindinimo lygius: supažindinimo su keleivinių laivų avariniais atvejais kursas, mokymas valdyti keleiviniame laive esančią minią, mokymas apie krizių keleiviniame laive valdymą ir žmonių elgseną ir su ro-ro keleiviniais laivais susijęs mokymas. Į Direktyvos 2008/106/EB, visų pirma I priedo V skyriaus V/2 taisyklę įtraukti privalomi minimalūs keleivinių laivų kapitonų, vadovaujančių specialistų, eilinių jūrininkų ir kito personalo rengimo ir kvalifikacijos reikalavimai.

(11)

FSS kodekso 13 skyriaus pakeitimais bus išaiškinta, kad apskaičiuojant evakavimo priemonių dydį pagal bendrą asmenų, turinčių evakuotis trapais, koridoriais, per duris ir laiptų aikšteles, skaičių, skaičiavimai turi būti atlikti atskirai dviem skirtingais nurodytų patalpų užimtumo atvejais. Direktyvos 2009/45/EB 6 straipsnio 2 dalies a punkto i papunktyje nustatyta, kad nauji A klasės keleiviniai laivai turi visiškai atitikti 1974 m. SOLAS konvencijos su pakeitimais reikalavimus. Be to, pagal Direktyvos 2009/45/EB I priedo II-2 skyriaus A dalį nuo 2003 m. sausio 1 d. pastatytiems B, C ir D klasių laivams taikomas Rezoliucijoje MSC.98(73) patvirtintas FSS kodeksas;

(12)

tiek, kiek SOLAS konvencijos II-1 skyriaus 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8-1, 9, 10, 12, 13, 15-17, 19, 21, 22 ir 35 taisyklių, SOLAS konvencijos II-2 skyriaus 1 ir 10 taisyklių ir FSS kodekso 13 skyriaus pakeitimais gali būti padarytas poveikis Direktyvos 2009/45/EB nuostatoms, susijusioms su vidaus maršrutais plaukiojančiais keleiviniais laivais ir greitaeigiais keleiviniais laivais, tie pakeitimai priklauso išimtinei Sąjungos kompetencijai;

(13)

2011 m. SAP kodekso pakeitimais bus užtikrintas suderinamumas su atnaujinta IACS UR (Tarptautinės klasifikacinių bendrovių asociacijos suvienodintų reikalavimų) Z10 eilute, kurioje numatyti tikrinimo ir sertifikavimo reikalavimai. Pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 530/2012 (5) 5 ir 6 straipsnius TJO būklės įvertinimo sistemą privaloma taikyti senesniems negu 15 metų viengubo korpuso naftos tanklaiviams. Sustiprintoje inspektavimo per balkerių ir naftos tanklaivių apžiūras programoje arba Sustiprintų apžiūrų programoje nurodoma, kaip atlikti tokį intensyvų įvertinimą. Būklės įvertinimo sistemos tikslais remiamasi Sustiprinta apžiūrų programa, todėl pagal Reglamentą (ES) Nr. 530/2012 Būklės įvertinimo sistemos pakeitimai bus taikomi automatiškai;

(14)

Sąjunga nėra nei TJO narė, nei atitinkamų konvencijų ar kodeksų susitariančioji šalis. Todėl būtina, kad Taryba įgaliotų valstybes nares pareikšti Sąjungos poziciją ir savo sutikimą būti saistomoms tų pakeitimų tiek, kiek jie priklauso išimtinei Sąjungos kompetencijai,

a)

SOLAS konvencijos II-1 skyriaus 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8-1, 9, 10, 12, 13, 15-17, 19, 21, 22 ir 35 taisyklių pakeitimai, nustatyti 2016 m. gegužės 20 d. TJO aplinkraščio Nr. 3644 1 priede;

b)

SOLAS konvencijos II-1 skyriaus 1.2 taisyklės pakeitimai, nauja II-1 skyriaus 19-1 taisyklė ir SOLAS konvencijos III skyriaus 1.4, 30 ir 37 taisyklių pakeitimai, nustatyti 2016 m. gegužės 20 d. TJO aplinkraščio Nr. 3644 1 priede;

c)

SOLAS konvencijos II-2 skyriaus 1 ir 10 taisyklių pakeitimai, nustatyti 2016 m. gegužės 20 d. TJO aplinkraščio Nr. 3644 1 priede;

d)

SOLAS konvencijos II-1 skyriaus 3-12 taisyklės pakeitimai, nustatyti 2016 m. gegužės 20 d. TJO aplinkraščio Nr. 3644 1 priede;

e)

JRAB konvencijos ir kodekso pakeitimai, susiję su keleivinių laivų įgulos narių specialiuoju mokymu ir JRAB kodekso A ir B dalimis, nustatyti TJO dokumento MSC 96/25/Add.1 8, 9 ir 10 prieduose;

f)

FSS kodekso 13 skyriaus pakeitimai, nustatyti 2016 m. gegužės 20 d. TJO aplinkraščio Nr. 3644 2 priede;

g)

2011 m. SAP kodekso pakeitimai, nustatyti 2016 m. gegužės 20 d. TJO aplinkraščio Nr. 3644 4 priede.

26.11.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 320/40

(1)

2010 m. piliečiai pranešė Komisijai, kad Nyderlandai Neimegeno profesionalų futbolo klubui NEC taikė pagalbos priemonę. Skundai užregistruoti numeriais SA.31616 ir SA.31767. 2010 m. ir 2011 m. Komisija taip pat gavo skundų dėl kitiems Nyderlandų profesionalų futbolo klubams, t. y. Mastrichto MVV, Tilburgo Willem II, Hertogenboso FC Den Bosch ir Eindhoveno PSV taikytų paramos priemonių. 2011 m. rugsėjo 2 d. raštu Nyderlandai pateikė Komisijai išsamią informaciją apie NEC taikytą priemonę.

(2)

2013 m. kovo 6 d. raštu Komisija informavo Nyderlandus apie savo sprendimą dėl MVV, Willem II, FC Den Bosch, NEC ir PSV taikytų priemonių pradėti Sutarties 108 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą.

(3)

Komisijos sprendimas pradėti inicijuoti procedūrą (toliau – sprendimas pradėti procedūrą) buvo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (2). Komisija pakvietė suinteresuotąsias šalis pateikti pastabų dėl aptariamų priemonių.

(4)

Nyderlandai pastabas, susijusias su procedūra, taikoma dėl NEC suteiktos priemonės, pateikė 2013 m. birželio 6 d. raštu, į kurį buvo įtrauktos Neimegeno savivaldybės (toliau – savivaldybė), kaip suinteresuotosios šalies, pastabos. Susitikimas su Nyderlandais surengtas 2015 m. vasario 27 d. ir jame taip pat dalyvavo savivaldybė. Papildomos informacijos Nyderlandai pateikė 2015 m. balandžio 10 d., 2015 m. gegužės 11 d., 2015 m. gegužės 13 d. ir 2015 m. liepos 16 d. Komisija iš kitų suinteresuotųjų šalių negavo jokių pastabų.

(5)

Priėmus sprendimą pradėti procedūrą ir gavus Nyderlandų sutikimą pavienių klubų tyrimai buvo atliekami atskirai. NEC tyrimas registruotas bylos numeriu SA.41617.

(6)

Nacionalinė futbolo federacija Koninklijke Nederlandse Voetbal Bond (toliau –KNVB) – tai jungtinė profesionalų ir mėgėjų futbolo varžybų organizacija. Profesionalų futbolas Nyderlanduose – tai dviejų lygių sistema. Per 2014–2015 m. sezoną šiai sistemai priklausė 38 klubai, iš kurių 18 žaidė aukščiausioje lygoje (eredivisie) ir 20 klubų žaidė žemesnėje lygoje (eerste divisie).

(7)

Klubas Nijmegen Eendracht Combinatie (toliau – NEC) įsteigtas 1900 m. ir namų rungtynes žaidžia Neimegene. Klubo NEC teisinė struktūra: bendrovių Nijmegen Eendracht Combinatie B.V, Exploitatie-Maatschappij De Goffert B.V. ir N.E.C. horeca B.V. savininkas yra fondas Stichting Administratiekantoor N.E.C. Bendrovė Exploitatie-Maatschappij De Goffert B.V. yra priemonės gavėja. Pagal Nyderlandų pateiktą informaciją NEC yra vidutinė įmonė, kurioje 2015 m. buvo 62,3 etato ekvivalentai (2010 m. jų buvo 69,5). Per laikotarpį, kurį apima šis tyrimas, NEC žaidė aukščiausioje lygoje. 2008–2009 m. sezoną NEC žaidė Europos turnyre (UEFA taurės turnyre).

(8)

Nuo 2003 m. NEC yra pagrindinis, tačiau ne vienintelis dideliame Goffert parke, Neimegene, esančio daugiafunkcio Goffert stadiono naudotojas. Gavusi paramą iš Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) savivaldybė 2003 m. Goffert parke, šalia stadiono, pastatė daugiafunkcį sporto kompleksą De Eendracht. De Eendracht kompleksas yra išnuomotas NEC ir šiuo kompleksu treniruočių tikslais taip pat naudojasi kiti.

(9)

Savivaldybės ir NEC santykiai dėl De Eendracht yra apibrėžti dviem 2003 m. sudarytomis sutartimis: ketinimo sutartimi, siekiant plėtoti rajoną, kuriame įsikūręs De Eendracht, atsižvelgiant į platesnius savivaldybės sporto politikos veiksmus, ir De Eendracht nuomos sutartimi.

(10)

2008 ir 2009 m. NEC nusiuntė savivaldybės institucijoms raštą dėl sutarčių sąlygos, pagal kurią NEC buvo suteikta teisė iš savivaldybės įsigyti De Eendracht. Ši sąlyga apibūdinta kaip „teisė pirkti“, ir NEC informavo, kad ketina įsigyti užstatymo teisę („opstalrecht“) (3) į kompleksą. Pirmajame savo rašte NEC pasiūlė atsisakyti savo teisės pirkti, jeigu jam būtų sumokėta 2,3 mln. EUR suma, apskaičiuota remiantis įvertinta balansine verte ir tikrąja verte, nustatyta atlikus nepriklausomą tyrimą. NEC manė, kad abiejų verčių skirtumas atitinka tą naudą, kurią jis gautų, jeigu pasinaudotų savo teise pirkti. Antrajame rašte NEC pranešė savivaldybei, kad jis nori pasinaudoti savo teise pirkti.

(11)

2010 m. savivaldybei šiuo klausimu buvo pateiktos dviejų teisės bendrovių teisinės nuomonės: viena 2010 m. sausio mėn., kita – 2010 m. rugsėjo mėn. Pirmojoje nuomonėje dėmesys buvo atkreiptas į nuomos sutarties straipsnį, pagal kurį sutartis taikoma laikotarpiui, kol nuomininkas (NEC) įsigis De Enddracht, ir buvo pabrėžta, kad savivaldybė ir NEC ketino pasiekti, kad NEC įsigytų kompleksą tuo atveju, jeigu šiai procedūrai neprieštarautų ERPF. Šioje nuomonėje buvo tvirtinama, kad NEC turi patikimą (neginčijamą) teisę pirkti. Antrąją nuomonę pateikti paprašė savivaldybės taryba dėl tariamo NEC teisės patikimumo. Antrojoje nuomonėje buvo pateikta išvada, kad tik savivaldybė buvo įpareigota derėtis su NEC, nes minėtame straipsnyje nebuvo nustatyta kaina arba kainos apskaičiavimo mechanizmas.

(12)

2010 m. rugsėjo mėn. savivaldybė sutiko reikalavimą nupirkti už 2,2 mln. EUR. Nyderlandai pagal Sutarties 108 straipsnio 3 dalį nepranešė apie savo ketinimą kompensuoti NEC klubui už tai, kad jis atsisakytų savo teisės pirkti. Būtent dėl šio nagrinėjamo sandorio buvo pradėta oficiali tyrimo procedūra ir jam yra skirtas šis sprendimas.

(13)

Priimdama sprendimą pradėti procedūrą Komisija manė, kad pagalbos priemonės profesionalų futbolo klubams gali iškraipyti konkurenciją ir paveikti valstybių narių tarpusavio prekybą, kaip apibrėžta Sutarties 107 straipsnio 1 dalyje. Be to, Komisija padarė pirminę išvadą, kad panaudojusi valstybės išteklius savivaldybė futbolo klubui NEC užtikrino atrankųjį pranašumą, taigi suteikė jam pagalbą.

(14)

Pirma, dėl teisės pirkti buvimo Komisija padarė išvadą, kad remdamiesi vien tik pirmąja teisine nuomone ir nepaisydami kur kas išsamesnės antrosios teisinės nuomonės, Nyderlandai neįrodė, kad NEC turėjo teisę pirkti kaina, kuri nebuvo nustatyta sutartyje ir dėl kurios nebuvo derėtasi.

(15)

Antra, dėl už atsisakymą tariamos teisės pirkti sumokėtos kainos atitikties rinkai Komisija dar kartą priminė, kad Komisijos komunikate dėl valstybės pagalbos elementų valdžios institucijoms parduodant žemę (4) (toliau – Žemės pardavimo komunikatas), kuriuo rėmėsi Nyderlandai, pateiktos gairės „susijusios tik su valstybei nuosavybės teise priklausančia žeme ir pastatais. Jos nesusijusios su valstybės įsigijimu žemės ir pastatų arba žemės ir pastatų nuoma ar lizingu. Į šiuos sandorius taip pat gali įeiti ir valstybės pagalbos elementai.“ Be to, Komisija pareiškė, kad rinkos ekonomikos sąlygomis veiklą vykdantys subjektai, be abejonės, taip pat turėtų svarstyti tokio nuomininko, kuris pasinaudotų šia teise pirkti, darant prielaidą, jog ta teisė egzistuoja, tikimybę. Jie, be kita ko, nagrinėtų jo turimus finansinius išteklius.

(16)

Trečia, Komisija pabrėžė, kad suteikiant pagalbą NEC jau buvo iškilę finansinių sunkumų, galėjusių kelti didelę grėsmę šio profesionalaus futbolo klubo ateičiai. Tikrindama 2010–2011 m. NEC verslo planą 2010 m. liepos mėn. KNVB paprašė, kad NEC gautų 1 967 000 EUR išorės garantiją, antraip NEC grėstų rizika netekti savo licencijos. Ši garantija (Komisijos turimomis žiniomis, ją suteikė privati komercinė bendrovė, taigi ją skiriant valstybės ištekliai nebuvo naudojami) buvo reikalinga siekiant papildyti 2,2 mln. EUR sumą, kurios atžvilgiu taikomas šis sprendimas. 2010 m. birželio mėn. NEC nurodė, kad jo finansinė padėtis blogėjo: nuosavas kapitalas buvo neigiamas, 2009–2010 m. veiklos rezultatas neigiamas, o likvidumas sumažėjęs. 2009 m. rugsėjo mėn. NEC nustojo mokėti nuomą.

(17)

Siekdama įvertinti pagalbos atitiktį Gairėms dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti (5) (toliau – gairės) Komisija paprašė informacijos apie visų gairėse nustatytų reikalavimų laikymąsi.

(18)

Komisija, be jokios abejonės, negalėjo patikrinti, ar buvo laikytasi gairių 34–37 punktuose nustatytų restruktūrizavimo plano pobūdžio ir jo vykdymo sąlygų. Komisija taip pat negalėjo patikrinti, ar buvo imtasi atitinkamų 38–42 punktuose apibrėžtų kompensavimo priemonių. Be to, turėjo būti įrodyta, ar pagalba buvo apribota mažiausia būtina suma, ar gavėjas pats sumokėjo atitinkamą savo įnašą į jo restruktūrizavimą, ar Nyderlandai pateiktų stebėjimo ataskaitas ir ar būtų laikomasi principo „tik vieną ir paskutinį kartą“.

(19)

Nyderlandai nesutinka, kad priemonė yra valstybės pagalba.

(20)

Šiuo atžvilgiu Nyderlandai visų pirma pabrėžia su sandoriu susijusias svarbias aplinkybes. Pasak Nyderlandų, sprendime pradėti procedūrą šiuo atžvilgiu yra įsivėlusios kelios faktinės klaidos. Priešingai negu tvirtinta sprendime pradėti procedūrą, Goffert stadionas dar iki 2003 m. buvo daugiafunkcis. Savivaldybė mano, kad De Eendracht (ir Goffert stadiono) naudojimas ne sporto tikslais laikytinas svarbiu su aplinkybėmis susijusiu veiksniu.

(21)

Visų pirma Nyderlandai pabrėžia savivaldybės siekį plėtoti aukščiausio lygio sportą ir naujovių parką (toliau – TIP) (6), nes šiais veiksmais esamas Goffert stadionas ir De Eendracht būtų sujungiami į visumą. Pasirengimas TIP statybai buvo pradėtas dar prieš NEC pranešant savivaldybei, kad jis ketina pasinaudoti savo teise pirkti. Savivaldybei įgyvendinant su TIP susijusius planus De Eendracht kompleksui buvo skirtas svarbus vaidmuo. Nyderlandai pabrėžia, kad pasirengimas įgyvendinti TIP truko gerokai po sandorio sudarymo 2010 m. rugsėjo mėn. Savivaldybės taryba tik 2012 m. kovo mėn. nusprendė nutraukti su TIP susijusį pasirengimą. Pasak Nyderlandų, Komisija turėtų tinkamai atsižvelgti į tai, kad savivaldybei tuo metu buvo ypač svarbu išlaikyti visas De Eendracht nuosavybės teises (įskaitant pačią žemę ir ant jos stovintį pastatą), kad būtų galima plėtoti TIP.

(22)

Šiuo atžvilgiu Nyderlandai remiasi 2009 m. balandžio mėn. Europos ir regionų reikalų konsultantų paskelbta ataskaita apie numatomą ekonominį TIP poveikį. Šioje ataskaitoje tvirtinama esą tikėtina, kad TIP padarysiąs teigiamą poveikį savivaldybės ekonomikai, įskaitant užimtumo ir išlaidų padidėjimą, tačiau taip pat turės įvairių rūšių netiesioginį ekonominį poveikį žinių plėtros, naujovių, švietimo srityse ir bendram aktyvumo lygiui. Savivaldybės ir Buck Consultants parengtoje ataskaitoje „Neimegeno TIP poveikis ir galimybės“ visų pirma nurodoma būdingoji De Eendracht funkcija plėtojant TIP.

(23)

Antra, Nyderlandai pabrėžia NEC reikalavimo patikimumą. Nyderlandai paaiškino pagrindą, kuriuo remiantis buvo pagrįsta teisė pirkti. Savivaldybė pabrėžė, kad ši teisė siejama su NEC atsisakymu savo užstatymo teisės į tuo metu stovėjusį mėgėjų kompleksą, siekiant suteikti savivaldybei galimybę šį kompleksą pakeisti pastatytu nauju kompleksu De Eendracht. Esamo mėgėjų komplekso užstatymo teisė 2000 m. priklausė NEC, o savivaldybė buvo po šiuo kompleksu esančios žemės savininkė. Kadangi kompleksas jau nebeatitiko KNVB reikalavimų, kad jame būtų galima toliau vykdyti su futbolu susijusią veiklą, su NEC pasitarusi savivaldybė 2002 m. nutarė statyti naują daugiafunkcį statinį, t. y. De Eendracht. De Eendracht buvo pastatytas naudojant viešąsias lėšas, iš dalies remiant ERPF. Kad būtų galima teikti paraišką gauti ERPF paramą, kompleksą turėjo statyti savivaldybė ir pastato neturėjo būti leidžiama parduoti penkerius metus. Todėl NEC atsisakė savo užstatymo teisės į kompleksą, tačiau įgijo teisę pirkti naują kompleksą De Eendracht (užstatymo teisę). Pasak Nyderlandų, buvo siekta, kad NEC būtų pajėgus perimti kompleksą De Eendracht tada, kai tai jau nebus draudžiama pagal ERPF reikalavimus, net jeigu tuo metu įsigijimo kaina dar nebuvo nustatyta.

(24)

Todėl Nyderlandai ginčija teiginį, kad savivaldybė atsižvelgė tik į vieną iš teisinių nuomonių (žr. 14 konstatuojamąją dalį). Tačiau Nyderlandai pabrėžia, kad savivaldybė ir NEC niekada nesiginčijo dėl reikalavimo, kurį abi pusės laikė pagrįstu. Nyderlandai šiuo atveju remiasi Nyderlandų Civilinio kodekso 6:217 straipsniu, kuriame nustatoma, kad susitarimui sudaryti pakanka paprasto šalių sutikimo.

(25)

Teisę pirkti galima atskirti nuo ketinimo ir nuomos sutarčių, kurias savivaldybė yra sudariusi su bendrove Exploitatiemaatschappij De Goffert B.V. (žr. 9 konstatuojamąją dalį). Pasak Nyderlandų, nesvarbu, kad teisės pirkti sąlygose nėra nustatyta kaina ar kainos nustatymo mechanizmas. Dėl pirkimo susitarimų, kuriuose šalys nenustato jokios kainos, Nyderlandų Civilinio kodekso 7:4 straipsnyje nustatyta, kad pirkėjas turi mokėti „pagrįstą kainą“.

(26)

Vadinasi, savivaldybė tvirtina, kad sprendimas neatsižvelgti į antrąją teisinę nuomonę buvo pagrįstas patikimomis ir aiškiomis priežastimis, nes savivaldybė manė, jog antrojoje teisinėje nuomonėje pateikti argumentai nėra pagrįsti. Šią nuomonę patvirtino tas faktas, kaip pirmosios teisinės nuomonės pateikėjas įvertino antrąją nuomonę paremti jo rekomendaciją. Savivaldybė nurodo, kad antroji nuomonė, be jokios abejonės, buvo paremta politiniais argumentais, nes ją pateikti paprašė savivaldybės tarybos opozicinės partijos. Tvirtinant, kad antroji nuomonė buvo parengta kur kas išsamiau (14 konstatuojamoji dalis), negalima daryti išvados dėl joje pateiktų argumentų pagrįstumo.

(27)

Be to, savivaldybė šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad NEC susitarimas su savivaldybe sudarytas pagal nacionalinės privatinės teisės nuostatas ir todėl NEC reikalavimo pagrįstumą turi įvertinti Nyderlandų teisėjas.

(28)

Trečia, Nyderlandai taip pat pateikė papildomų teisės pirkti vertės nustatymo paaiškinimų. Nyderlandai pabrėžia, kad prielaidos dėl pranašumo buvimo (taigi ir valstybės pagalbos) negalima kelti vien todėl, jog kaina buvo nustatyta derybose. NEC atveju teisės pirkti kaina buvo nustatyta atsižvelgiant į nepriklausomą vertinimą, todėl ši kaina, pasak Nyderlandų institucijų, atitinka rinkos sąlygas. Iš tikrųjų, Nyderlandai tvirtina, kad sandoris nebuvo atrankusis ir kad jį sudarius NEC nebuvo suteiktas pranašumas.

(29)

Nyderlandai remiasi tuo faktu, kad priemonė nelaikoma atrankiąją, jeigu ji grindžiama bendrąja nacionaline priemone. Sandoris visų pirma grindžiamas Civiliniu kodeksu, kurio taikymo sritis yra bendra, ir jis galioja visoms įmonėms. Sandorio vertė buvo pagrįsta Civilinio kodekso nuostatomis, pagal kurias numatomas pagrįstos kainos mokėjimas. Pasak Nyderlandų, pastaruoju atveju buvo remiamasi būtent minėtomis nuostatomis, nes nepriklausomas vertinimas buvo atliktas 2009 m. balandžio mėn. Nyderlandai daro išvadą, kad sandoris nebuvo atrankusis.

(30)

NET tuo atveju, jeigu sandoris būtų laikomas atrankiuoju, NEC nebūtų buvęs suteiktas pranašumas, nes savivaldybė veikė kaip rinkos investuotojas, kuris moka rinkos kainą. Nyderlandai pabrėžia nusistovėjusią Komisijos sprendimų priėmimo praktiką, kai Žemės pardavimo komunikatas naudojamas pagal analogiją tais atvejais, kai bylos yra susijusios su kito turto vertinimu ir nuosavybės teisėmis. Šiuo atveju sandoris grindžiamas įvertinimu, kaip kad nustatyta Žemės pardavimo komunikate, todėl galima laikyti, jog sandoris atitinka rinkos sąlygas. NET tuo atveju, jeigu Žemės pardavimo komunikatas nebūtų taikomas, sandoris vis tiek atitiktų rinkos sąlygas, nes privatus rinkos investuotojas teisės pirkti vertę taip pat būtų nustatęs remdamasis nepriklausomu vertinimu.

(31)

Savivaldybė pabrėžė, kad sandorio vertė yra glaudžiai susijusi su komplekso De Eendracht verte. Nepriklausomame vertinime (parengtas 2009 m. balandžio 7 d.) dėmesys skiriamas dviem vertėms. Pirma, jame nustatyta pardavimo kaina, kuri pardavėjui gali būti sumokama už komplekso užstatymo teisės (30 metų laikotarpiui) pardavimą ir remiantis galiojančiu nuomos susitarimu tarp savivaldybės ir NEC […] (*1). Antra, jame nustatyta pardavimo kaina, kuri pardavėjui gali būti sumokama už komplekso užstatymo teisės pardavimą, remiantis galiojančiais subnuomos susitarimais tarp NEC ir jo subnuomininkų ir atsižvelgiant į nuomos pokyčiais rinkoje. Iš tiesų, dėl komplekso NEC buvo sudaręs nuomos sutartis su savivaldybe ir NEC turėjo nuomos sutartis su trečiosiomis šalimis (NEC buvo komplekso naudotojas), taip pat žr. 8 konstatuojamąją dalį. Nustatyta, kad ši antroji vertė – […] EUR.

(32)

Kitaip tariant, šie du vertinimai pagrįsti prielaida, kad kompleksas būsiąs parduotas tebegaliojant jo nuomos sutartims. Nyderlandai tvirtino, kad pagal Nyderlandų teisės aktus, pardavimo sandoris neturi jokios įtakos galiojančioms nuomos sutartims. Naujasis nuosavybės savininkas pakeičia ankstesnįjį savininką kaip nuomojančioji šalis. Todėl įprastas dalykas, kad nuomojamo turto pardavimo vertė nustatoma atsižvelgiant į pajamas iš nuomos mokesčio.

(33)

Atlikus nepriklausomus vertinimus įrodyta, kad savivaldybė galėtų parduoti kompleksą De Eendracht, kuris yra išnuomotas, trečiajai šaliai už ne didesnę kaip […] EUR kainą. Pasak Nyderlandų, ši kaina tapati didžiausiai kainai, kurią būtų galima prašyti NEC sumokėti už kompleksą. Jeigu NEC įsigytų De Eendracht komplekso užstatymo teisę, NEC galėtų šią teisę parduoti už ne didesnę kaip […] EUR kainą. Vadinasi, pasak Nyderlandų, NEC iš anksto įgytų galimą ne didesnį kaip […] 2 064 000 EUR pranašumą. Derantis su NEC nustatyta, kad galutinė teisės pirkti vertė buvo […] 2 223 000 EUR. […]. Komisija atkreipia dėmesį, kad atliekant vertinimą nebuvo neabejotinai atsižvelgiama į konkrečią padėtį, t. y. jeigu NEC galėtų pats įsigyti kompleksą.

(34)

Nyderlandai pateikė kitų svarbių nuomos duomenų, naudotų rengiant vertinimo ataskaitą, kad būtų paaiškinti svarbūs abiejų vertinimų skirtumai. Visų pirma Nyderlandai nurodė, kad tam tikros aplinkybės turėjo įtakos sumažinant nuomos kainą, kuri buvo taikoma NEC:

Remdamiesi šiuo faktu Nyderlandai mano, kad NEC mokėta nuomos kaina, kuria remiantis buvo apskaičiuota pirmoji vertė nustatant mokesčių dydį, turi būti laikoma atitinkančia rinkos sąlygas.

(35)

Be to, Nyderlandai atkreipė dėmesį, kad NEC su savivaldybe sudaryta nuomos sutartis turi būti laikoma nustatytos trukmės nuomos susitarimu, kurio savivaldybė negali nutraukti tol, kol nesibaigs jo galiojimo laikotarpis, sutampantis su NEC turimos užstatymo teisės perleidimu. Šia priežastimi galima paaiškinti, kodėl nustatant mokesčių dydį pirmoji vertė apskaičiuojama taikant pastovųjį nuomos mokestį, kadangi antroji vertė susijusi su nuomos pokyčiais rinkoje.

(36)

Nyderlandai pabrėžia, kad už teisę pirkti klubui NEC mokėtina 2,2 mln. EUR suma nebuvo sumokėta, bet veikiau panaudota neapmokėtiems NEC pateiktiems reikalavimams iš dalies padengti ir išankstiniam nuomos mokesčiui sumokėti (garantuota nuoma). Be to, nuomos susitarimo galiojimas buvo pratęstas iki 2043 m. vasario mėn. ir nuomos mokestis buvo padidintas […]. Darydami prielaidą, kad pirminis nuomos mokestis atitiko rinkos sąlygas, Nyderlandai tvirtina, jog pritaikius šį padidinimą naujasis nuomos mokestis viršija rinkos lygius. Antraip, Nyderlandų nuomone, naujasis nuomos mokestis turėtų būti laikomas atitinkančiu rinkos sąlygas.

(37)

Ketvirta, Nyderlandai tvirtina, kad savivaldybė atsižvelgė į NEC finansinę padėtį sudarant sandorį. Sudarant sandorį savivaldybė gavo informacijos, į kurią atsižvelgusi darė prielaidą, kad, nepaisant NEC finansinių sunkumų, įmanoma, jog NEC galėtų pasinaudoti savo teise pirkti. Visų pirma viename iš savo raštų (žr. 10 konstatuojamąją dalį) NEC aiškiai pasakė savivaldybei apie komercinio subjekto interesą įsigyti De Eendracht, galbūt pasinaudojus NEC. Todėl bet kokie NEC iškilę finansiniai sunkumai nebūtinai turėtų užkirsti jam kelią įsigyti De Eendracht. Be to, 2010 m. rugsėjo 3 d. savivaldybei buvo pranešta, kad NEC lėšų skyrė komercinis subjektas: bendrovė […] iš anksto supirko dalį (sezono) bilietų, t. y. 2011–2012, 2012–2013 ir 2013–2014 m. sezonų. Šį sandorį Komisija yra nurodžiusi sprendime pradėti procedūrą, tačiau priešingai, negu nurodyta sprendime pradėti procedūrą, finansavimas nebuvo atliktas pasirinkus garantiją ir sumokėta kaina buvo kur kas didesnė už sprendime pradėti procedūrą minėtą 1,9 mln. EUR (t. y. apie 4 mln. EUR) (žr. 16 konstatuojamąją dalį). Šis komercinio investuotojo pasikliovimas NEC finansine padėtimi buvo dar kita priežastis, paskatinusi savivaldybę tuo metu pripažinti galimybę, kad NEC pasinaudos savo teise pirkti De Eendracht.

(38)

Galiausiai, Nyderlandų nuomone, atsižvelgdama į (numanomą) tuometinę NEC finansinę padėtį savivaldybė veikė kaip rinkos investuotojas.

(39)

Be to, Nyderlandai įrodinėjo, kad net tuo atveju, jeigu priemonė būtų laikoma pagalba, ji būtų suderinama su vidaus rinka. Pasak Nyderlandų, gairių sąlygų buvo laikomasi ir pačią priemonę galima laikyti suderinama pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punktą. Nyderlandai pateikė minėtą teiginį patvirtinančią faktinę informaciją.

(40)

Dėl NEC finansinės padėties sudarant sandorį Nyderlandai pateikė kitų įrodymų, kuriais patvirtinama, kad NEC buvo sunkumų turinti įmonė. Savivaldybė paprašė parengti ataskaitą apie finansinę klubo padėtį ir būsimas jo perspektyvas bei šią ataskaitą netrukus po sandorio sudarymo (2010 m. spalio 29 d.) pateikė apskaitos bendrovė BDO (7). Ataskaitoje nurodoma neigiami bendrovės rezultatai […], neigiamas nuosavas kapitalas […] ir neigiama apyvartinio kapitalo raida […]. Iš ataskaitos paaiškėja, kad NEC bendrovės rezultatai buvo neigiami ir prastėjo per pastaruosius trejus metus. Nors per tą patį laikotarpį NEC sugebėjo užtikrinti teigiamus galutinius veiklos rezultatus (šiuo atveju įtakos turėjo už perleidimo teises gautos ir žaidėjų pardavimo pajamos), iš ataskaitos aiškiai matyti mažėjantis pajamų lygis, nes NEC išlaidų pobūdis išliko beveik nepakitęs. Be to, įstatinis kapitalas per pastaruosius trejus metus buvo neigiamas ir NEC mokumas per tą patį laikotarpį sumažėjo.

(41)

Atsižvelgdamas į restruktūrizavimo planą NEC parengė ištaisymo planą („Plan van Aanpak“) (8), kad įveiktų savo finansinius sunkumus. Šis planas KNVB buvo pateiktas 2010 m. rugpjūčio mėn. Į jį įtrauktas finansinės padėties aplinkybių aprašymas, lyginamosios analizės duomenų lyginimas su kitų klubų duomenims ir numatytos priemonės siekiant užtikrinti 2 kategorijos statusą (t. y. kad klubo padėtis yra „pakankama“, žr. taip pat 75 konstatuojamąją dalį).

(42)

Kompensavimo priemonių atžvilgiu Nyderlandai pabrėžia, kad, jei tai yra pagalba, jos dydis yra apribotas, todėl neigiamas poveikis konkurencijai yra palyginti nedidelis. Į KNVB restruktūrizavimo planą kelios kompensacinės priemonės vis dėlto buvo įtrauktos.

(43)

Be to, bet kokia parama buvo apribota iki mažiausios būtinos sumos. Šiuo atžvilgiu svarbus nuosavas įnašas į restruktūrizavimo išlaidas buvo padarytas taikant 16 ir 37 konstatuojamosiose dalyse nurodytas priemones, kadangi pakeitus paskolos mokėjimo sąlygas pastoviosios grąžinimo išlaidos per metus sumažėjo 250 000 EUR.

(44)

Siekiant užtikrinti stebėseną, Nyderlandai įsipareigojo Komisijai pateikti būtinas ataskaitas.

(45)

Galiausiai Nyderlandai patvirtina, kad NEC nebuvo ir nebus taikytos jokios kitos pagalbos priemonės.

(46)

Pagal Sutarties 107 straipsnio 1 dalį valstybės pagalba yra valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, kai ji daro poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai. Sutarties 107 straipsnio 1 dalyje nustatytos visos sąlygos taikomos kartu, todėl priemonę norint laikyti valstybės pagalba turi būti atsižvelgiama į visas sąlygas.

(47)

Savivaldybei įsigyjant tariamą NEC teisę pirkti De Eendracht už 2,2 mln. EUR šis sandoris buvo finansuotas valstybės ištekliais, nes lėšų aptariamam sandoriui skyrė savivaldybė. Nyderlandai šio teiginio neginčijo.

(48)

Dėl galimo poveikio vidaus rinkai Komisija nurodo, kad NEC dalyvavo Europos futbolo turnyruose. Be to, profesionalūs futbolo klubai ne tik dalyvauja futbolo varžybose, bet ir vykdo ekonominę veiklą keliose rinkose, pvz., prekybos profesionaliais žaidėjais, reklamos, rėmimo, prekybos ar transliacijos teisių rinkose. Profesionalų futbolo klubui suteikta pagalba sustiprina jo padėtį kiekvienoje iš šių tarptautinių rinkų. Todėl jeigu valstybės ištekliai naudojami suteikiant profesionalų futbolo klubui atrankųjį pranašumą, neatsižvelgiant į tai, kurioje lygioje šis klubas rungtyniauja, tikėtina, kad ši pagalba gali iškraipyti konkurenciją ir paveikti valstybių narių tarpusavio prekybą, kaip apibrėžta Sutarties 107 straipsnio 1 dalyje (9).

(49)

Taip pat nėra pagrindo abejoti priemonės, kurią patvirtino būtent savivaldybė, atrankumu. Nyderlandai įrodinėjo, kad priemonė buvo pagrįsta bendraisiais nacionalinės teisės aktais (žr. 29 konstatuojamąją dalį) ir todėl ji nebuvo atrankioji. Tačiau Komisija mano, kad net tuo atveju, jeigu NEC susitarimą su savivaldybe galima laikyti pagal bendrąją Nyderlandų teisę sudarytu susitarimu, tam tikros susitarimo dalys nėra grindžiamos vien bendraisiais principais, bet ir konkrečiomis NEC sutarties (-ių) su savivaldybe nuostatomis. Vadinasi, nėra jokios abejonės, kad priemonė yra taikoma konkrečiai įmonei, t. y. NEC, todėl ji yra atrankioji.

(50)

Nyderlandai mano, kad NEC neįgavo jokio pranašumo ir kad, priešingai, sandoris buvo sudarytas laikantis rinkos sąlygų. Nyderlandai visų pirma nurodo, kad NEC turėjo pagrįstą teisę pirkti De Eendracht ir kad tos teisės pirkimo kaina buvo nustatyta atlikus nepriklausomą vertinimą.

(51)

Pateikdami savo nuomonę dėl reikalavimo pagrįstumo Nyderlandai parengė papildomų paaiškinimų dėl priežasčių, kurios lėmė, kad buvo laikomasi pirmosios, o ne antrosios teisinės nuomonės. Be to, Nyderlandai pabrėžė, kad TIP statyba, ko gero, nebūtų buvusi įmanoma, jeigu De Eendracht būtų buvęs parduotas NEC. Nėra jokios abejonės, kad savivaldybė siekė kompensuoti NEC už tai, kad jis atsisakė teisės pirkti.

(52)

Reikėtų atkreipti dėmesį, kad nėra aišku, kokią kainą NEC būtų turėjęs mokėti savivaldybei, jeigu jis būtų pasinaudojęs savo teise pirkti ir būtų įsigijęs De Eendracht. Nyderlandai įrodinėjo, kad, jeigu dėl kainos nėra susitarta, pagal Nyderlandų Civilinį kodeksą pirkėjas turi mokėti priimtiną kainą. Jeigu ši priimtina kaina priartėja prie rinkos vertės, susijusios su De Eendracht užstatymo teise, ar yra jai lygi, teisės pirkti ekonominė vertė atrodytų gana ribota. Susiklosčius šiai padėčiai 2,2 mln. EUR kompensacija atrodo esanti nepagrįstai didelė ir turėtų būti laikoma suteikiančia pranašumą klubui NEC.

(53)

Nekreipdama dėmesio į klausimą, ar NEC iš tikrųjų turi pagrįstą teisę pirkti, ir į kitus su Nyderlandų Civilinio kodekso aiškinimu susijusius argumentus, Komisija mano, kad pagrindinis atsakytinas klausimas – ar sandoris sudarytas laikantis rinkos sąlygų ir ar savivaldybė veikė kaip privatus veiklos vykdytojas.

(54)

Šiuo atžvilgiu būtina, kad Komisija įvertintų, ar privatus investuotojas aptariamą sandorį būtų sudaręs atsižvelgdamas į tas pačias sąlygas. Hipotetinio privataus investuotojo požiūris – tai požiūris apdairaus investuotojo, kurio siekis gauti įprastą numatomą pelną neatsiejamas nuo svarstymo apie rizikos, susijusios su tam tikra grąžos norma, priimtinumą. Rinkos ekonomikos investuotojo principo (toliau – REIP) nebūtų laikomasi, jeigu nustatyta teisės pirkti kaina būtų didesnė už rinkos kainą. Komisija laikosi nuomonės, kad atsižvelgus į tam tikrus vertinimo proceso elementus galima tvirtinti, kad jis neatitiko REIP kriterijų.

(55)

Kita vertus, neaišku, kodėl teisės pirkti vertė turėtų būti lygi skirtumui, pirma, tarp remiantis savivaldybės su NEC sudarytu nuomos susitarimu nustatytos komplekso pardavimo vertės, ir, antra, remiantis NEC su subnuomininkais sudarytais nuomos susitarimais apskaičiuotos pardavimo vertės, ir atsižvelgiant į nuomos pokyčius rinkoje. Komisija atkreipia dėmesį, kad savivaldybė paprašė atlikti nepriklausomą šių dviejų pardavimo verčių, o ne teisės pirkti vertinimą. Nebuvo nurodytos jokios kitos aplinkybės ar argumentai, kuriais būtų pagrindžiama, kodėl šių verčių skirtumas yra lygus teisės pirkti vertei.

(56)

Antra, dviejų verčių naudojimas siekiant nustatyti teisės pirkti vertę, atrodo, grindžiamas prielaida, kad trečiajai šaliai bus parduota už vieną, bet ne už kitą iš tų verčių. Pirmoji vertė […] iš tiesų nustatyta remiantis savivaldybės atliekamu užstatymo teisės pardavimu bet kuriai trečiajai šaliai tebegaliojant nuomos sutarčiai, t. y. nuomos sutarčiai su NEC, kuri yra apribojimas bet kokiam pirkėjui. Priešingai negu įrodinėja Nyderlandai, kad nuomos susitarimo negalima nutraukti prieš perleidžiant užstatymo teisę NEC, būtent NEC galėtų toliau eksploatuoti kompleksą trečiųjų šalių vardu. Todėl antrąją vertę […] (galima pardavimo vertė atsižvelgiant į tebegaliojančias subnuomos sutartis) gali taikyti NEC, o ne bet kuri trečioji šalis. Šiuo „mišriuoju“ požiūriu patvirtinama nuomonė, kad teisės pirkti kainos nustatymas remiantis minėtu pagrindu rinkos dalyviui nebūtų priimtinas.

(57)

Trečia ir atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, jeigu kas nors mano, kad teisės pirkti turėjo atsisakyti ne bet kuri trečioji šalis, o NEC, nustatant kainą, mokėtiną už NEC atsisakymą teisės pirkti, neatrodo, jog buvo teisingai įvertinta klubo NEC prarasta nauda, kai jis atsakė savo teisės. Pasak Nyderlandų, NEC, atsisakęs savo teisės pirkti, neteko 2 mln. EUR galimo pranašumo (33 konstatuojamoji dalis). Tačiau Komisija pabrėžia, kad neatmestina galimybė, jog NEC būtų galėjęs likti komplekso eksploatuotoju net tuo atveju, jeigu būtų atsisakęs teisės pirkti. Todėl NEC toliau būtų gavęs tam tikras nuomos pajamas, kuriomis grindžiama antroji vertė, naudota nustatant sandorio kainą […]. Komisija mano, kad tikrasis pranašumas, kurį NEC prarado atsisakęs savo teisės pirkti, iš tikrųjų atitinka savivaldybei mokamo nuomos mokesčio sumą, kurios NEC jau nebūtų turėjęs mokėti, jeigu būtų įsigijęs kompleksą.

(58)

Ketvirta, bet kuriuo atveju savivaldybė sumokėjo daugiau už tą sumą, kurią ji nustatė remdamasi vertinimo ataskaita ([…], žr. 33 konstatuojamąją dalį). Komisija mano, kad pagalba laikytinas bent jau abiejų verčių skirtumas. Pasak Nyderlandų valdžios institucijų, skirtumas atsirado derantis su NEC ir bet kuriuo atveju visa 2,2 mln. EUR suma yra kompensuojama. Iš tikrųjų, Nyderlandai paaiškino, kad pratęsus nuomos laikotarpį ir padidinus metinio nuomos mokesčio sumą buvo užtikrintas savivaldybės biudžetui poveikio nedarantis sandoris (36 konstatuojamoji dalis).

(59)

Penkta, dėl šio kompensavimo Komisija pastebi, kad 2,2 mln. EUR sumos panaudojimą (šitą padarė NEC) padengti neapmokėtus reikalavimus ir nuomos mokesčius, kuriuos NEC buvo skolingas savivaldybei, negalima laikyti kompensavimu. Metinės mokamos nuomos padidėjimą (36 konstatuojamoji dalis) galima laikyti pagalbos kompensavimu tik tuo atveju, jeigu padidėjimas viršija nuomos mokesčio rinkos lygį. Nyderlandai nepateikė įrodymų, patvirtinančių teiginį, kad didesnį nuomos mokestį nuo 2011 m. sausio mėn. galima laikyti rinkos lygius viršijančiu nuomos mokesčiu. Šiuo atžvilgiu Komisija nurodo, kad už visą kompleksą klubo NEC savivaldybei mokamas nuomos mokestis yra mažesnis už tą nuomos mokestį, kurį NEC šiuo metu gauna už tam tikrų komplekso dalių subnuomą, nors vertinimo ataskaitoje teigiama, jog ateityje NEC net galėtų gauti didesnį nuomos mokestį.

(60)

Be to, Komisija pastebi, kad net tuo atveju, jeigu pirminio nuomos mokestis atitiko rinkos lygį, atsižvelgiant į tuometines aplinkybes (34 konstatuojamoji dalis), bent dalis veiksnių, turėjusių įtakos sumažinant tada nustatytą nuomos kainą, jau nebebuvo svarbūs tuo metu, kai buvo nustatytas naujas nuomos mokestis. Visų pirma galima daryti prielaidą, kad eksploatuojant kompleksą kylanti rizika dabar pasikeitė, nes jis sėkmingai eksploatuojamas ilgiau kaip 5 metus. Galimybės įsigyti užstatymo teisę atsisakymas jau neturėjo jokios reikšmės, nes sudarius aptariamą sandorį būsimam laikotarpiui buvo išspręstas nuosavybės klausimas. Todėl galima manyti, kad 2011 m. sausio mėn. nuomos mokesčio rinkos lygiai turėtų būti didesni nei 2003 m., kai savivaldybė ir NEC sudarė nuomos sutartį. Jeigu teiginys apie nuomos mokesčio rinkos lygius yra teisingas, šiuo atveju negalima laikyti, kad padidėjęs nuomos mokestis visiškai atitinka pagalbos kompensavimą.

(61)

Taip pat reikėtų pabrėžti, kad grąžinimas trunka 33 metus ir kad būsimi mokėjimai nėra diskontuojami.

(62)

Ypač svarbu, kad Nyderlandai nepateikė jokių įrodymų, jog prieš nustatydama padidintą nuomos mokestį savivaldybė nuodugniai įvertino ir apskaičiavo nuomos mokesčio rinkos lygius. Apskaičiuojant naujus nuomos mokesčius vietoj minėto įvertinimo buvo nuspręsta remtis biudžetui poveikio nedarančiu sandorio pobūdžiu.

(63)

Šešta, naudos, kurią savivaldybė gavo sudarydama šį sandorį, ir jos proporcingumas atsižvelgiant į tiesiogines 2,2 mln. EUR išlaidas nėra aiškus. Atrodo, kad tiesiog siekdama išsaugoti nuosavybės teises, kurias jau turėjo, savivaldybė sumokėjo kur kas daugiau, palyginti su tuo, ką ji būtų galėjusi kada nors gauti pardavusi kompleksą (dar tebegaliojant nuomos sutarčiai). Savivaldybė tvirtino, kad plėtojant TIP, buvo labai svarbūs ekonominiai sumetimai, atsižvelgiant į didelį tikėtiną TIP poveikį savivaldybės ekonominei veiklai. Savivaldybės sutikimą mokėti didesnę kainą iš dalies galima paaiškinti numatoma pridėtine verte, kurią ji gautų likusi komplekso savininke. Tačiau savivaldybė neatliko pagrįsto sandorio išlaidų ir naudos įvertinimo, kurį atliekant atsižvelgiama į šią ilgalaikę TIP projekto vertę. Komisija mano, kad rinkos dalyvis būtų atlikęs kur kas išsamesnį numatomos investicijų grąžos įsigijus teisę pirkti įvertinimą.

(64)

Galiausiai Komisija vis tiek mano, kad remdamasi tuo metu turėta informacija savivaldybė nepakankamai atsižvelgė į tuo metu NEC iškilusius finansinius sunkumus ir jų poveikį NEC gebėjimui nusipirkti De Eendracht užstatymo teisę. NET jeigu trečiosios šalys įrodė norinčios užmegzti partnerystę su NEC, vis tiek privaloma atsižvelgti į bendrą finansinę padėtį, kuri, tikėtina, galėtų turėti įtakos tokiai NEC derybinei pozicijai, kuri būtų naudinga savivaldybei.

(65)

Dėl visų minėtų priežasčių Komisija mano, kad savivaldybė veikė ne kaip rinkos ekonomikos sąlygomis veikiantis subjektas, o veikiau suteikė pagalbą NEC ir šiuo tikslu kompensavo NEC 2,2 mln. EUR už jo teisės pirkti atsisakymą. Remiantis Nyderlandų pateikta informacija, tikslios pagalbos sumos apskaičiuoti neįmanoma. Tačiau jeigu laikoma, kad ne didesnė kaip 2,2 mln. EUR suma gali būti pakankama siekiant įgyvendinti restruktūrizavimo planą, tiksli pagalbos suma vertinant suderinamumą nėra svarbi.

(66)

Komisija turi įvertinti, ar NEC taikytą pagalbos priemonę galima laikyti suderinama su vidaus rinka. Dėl Sutarties 107 straipsnio 3 dalyje nurodytų nukrypti leidžiančių nuostatų Komisija pastebi, kad nė vienam Nyderlandų regionui negalima taikyti Sutarties 107 straipsnio 3 dalies a punkte numatytos nukrypti leidžiančios nuostatos. Aptariama pagalbos priemone nėra remiamas bendrus Europos interesus atitinkantis svarbus projektas, ją taikant nėra atitaisomi dideli Nyderlandų ekonomikos sutrikimai, kaip apibrėžta Sutarties 107 straipsnio 3 dalies b punkte. Be to, negalima tvirtinti, kad pagalbos priemone remiama kultūra ar išsaugomas paveldas, kaip apibrėžta Sutarties 107 straipsnio 3 dalies d punkte.

(67)

Dėl Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punkte numatytos nukrypti leidžiančios nuostatos, t. y. pagalba, kuria siekiama palengvinti tam tikros ekonominės veiklos plėtrą, jeigu ši pagalba netrikdo prekybos sąlygų taip, kad būtų prieštaraujama bendram interesui, Nyderlandai tvirtino, jog minėtą nukrypti leidžiančią nuostatą būtų galima taikyti, jeigu Komisija būtų nustačiusi, priešingai, nei manė Nyderlandai, kad aptariamos priemonės yra valstybės pagalba.

(68)

Vertindama sąvokos „ekonominės veiklos rūšių plėtra“ taikymą sporto sektoriui Komisija tinkamai atsižvelgia į Sutarties 165 straipsnio 1 dalį ir 165 straipsnio 2 dalies paskutinę įtrauką, kurioje nustatoma, kad Sąjunga prisideda prie Europos sporto reikalų skatinimo, kartu atsižvelgdama į jo specifinį pobūdį, savanoriška veikla paremtas struktūras bei jo socialinę ir švietimo funkciją.

(69)

Siekdama pagalbos priemones įvertinti pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punktą Komisija paskelbė nemažai reglamentų, programų, gairių ir komunikatų dėl pagalbos formų ir horizontaliųjų tikslų ar sektoriaus tikslų, kuriems pagalba yra skiriama.

(70)

Komisija mano, kad būtų tikslinga įvertinti, ar galima taikyti gairėse (10) nustatytus kriterijus. Šiuo atžvilgiu Komisija pabrėžia, kad profesionalus futbolas yra įtrauktas į gaires. Vadinasi, šiai ekonominei veiklai gairės yra taikomos.

(71)

2014 m. liepos mėn. Komisija paskelbė naujas Gaires dėl valstybės pagalbos sunkumų patiriančioms ne finansų įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti (11). Tačiau jos netaikomos šiai pagalbai, apie kurią nepranešta ir kuri suteikta 2010 m. Pagal naujųjų gairių 137 punktą šios gairės netaikomos sanavimo ar restruktūrizavimo pagalbai, suteiktai be išankstinio leidimo, jeigu dalis pagalbos ar visa pagalba suteikiama po šių gairių paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Pagal 2014 m. gairių 138 punktą visais kitais atvejais Komisija atlieka tyrimą remdamasi suteikiant pagalbą taikomomis gairėmis, vadinasi, šiuo atveju – iki 2014 m. taikytomis gairėmis.

(72)

Pagal gairių 10 punkto c papunktį, nepaisant atitinkamos bendrovės tipo, laikoma, kad bendrovei yra iškilę sunkumų, jeigu ji atitinka nacionalinės teisės aktuose nustatytus kriterijus, pagal kuriuos jai galima taikyti kolektyvinę bankroto bylą. Gairių 11 punkte nustatyta, kad jeigu minėtos aplinkybės nėra nustatomos, vis tiek galima laikyti, jog bendrovei yra iškilę sunkumų, jeigu jai būdingi įprasti požymiai, pvz., didėjantys nuostoliai, didėjančios skolos, mažėjantys grynųjų pinigų srautai ir pan. Sunkumų patiriančia bendrove laikoma tokia bendrove tuo atveju, jeigu ji akivaizdžiai negali atkurti savo veiklos naudodamasi nuosavais ištekliais arba veiklą gali vykdyti gavusi lėšų iš jos savininkų ir (arba) akcininkų arba iš rinkos šaltinių.

(73)

Nyderlandai iš pradžių įrodinėjo, kad 2008–2009 m. NEC nebuvo sunkumų patirianti bendrovė. Tačiau (16) konstatuojamoje dalyje pateikti faktai veikiau patvirtina, kad NEC buvo iškilę finansinių sunkumų, galėjusių kelti didelį pavojų NEC tolesnei profesionalų futbolo klubo veiklai. Todėl, Komisijos nuomone, NEC, be jokios abejonės, buvo sunkumų patirianti bendrovė. Vertindami sprendimą pradėti procedūrą Nyderlandai pripažino, kad NEC buvo iškilę sunkumų ir kad jie sudarant sandorį nebuvo pašalinti. Nyderlandai šiuo atžvilgiu pateikė daugiau įrodymų (žr. 40 konstatuojamąją dalį), kurie visų pirma patvirtino, kad NEC bendrovės rezultatai buvo neigiami ir ilgainiui tik prastėjo. Vadinasi, NEC suteiktos valstybės pagalbos suderinamumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į gaires.

(74)

Gairių 3.2 skirsnyje nustatyta, kad teikiant pagalbą turi būti atsižvelgiama į restruktūrizavimo plano įgyvendinimą (žr. gairių 34–37 punktus), dėl kurio per pagrįstą laikotarpį turi būti atkuriamas ilgalaikis bendrovės gyvybingumas. Komisija pabrėžia, kad šios sąlygos buvo nustatytos atsižvelgiant į planą, kurį 2010 m. rugpjūčio mėn. NEC parengė ir pateikė KNVB.

(75)

Šiuo atžvilgiu Komisija primena, kad kiekvienas Nyderlandų profesionalų futbolo klubas licenciją gauna iš KNVB, pagal kurios reikalavimus klubas turi vykdyti įvairius įpareigojimus. Vienas iš pagal dabartinę sistemą taikomų įpareigojimų susijęs su klubo finansiniu pajėgumu. Remiantis finansinėmis ataskaitomis, kuriose, be kita ko, būtų apibūdinama einamoji klubo finansinė padėtis bei pateikiamas kito sezono biudžetas, tris kartus per sezoną nustatomas klubo finansinis reitingas. Atsižvelgiant į šias ataskaitas klubai skirstomi į tris kategorijas (1: nepakankamas, 2: pakankamas, 3: geras). 1 kategorijos klubus galima įpareigoti pateikti ištaisymo planą, kad juos per trejų metų laikotarpį būtų įmanoma priskirti 2 ar 3 kategorijai. Jeigu klubas nevykdo plano, KNVB gali jam skirti nuobaudas, įskaitant oficialų įspėjimą, rungtynių taškų skaičiaus sumažinimą ir didžiausią nuobaudą – licencijos atšaukimą. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes taip pat pasakytina, kad jeigu paskelbiama apie Nyderlandų profesionalų futbolo klubo bankrotą, jis netenka licencijos. Jeigu randamas pakaitinis klubas, tiesioginis leidimas patekti į profesionalų futbolo lygą jam nėra suteikiamas, nes šis klubas turi pradėti žaisti žemesnėje mėgėjų lygoje.

(76)

Atsižvelgiant į 2009–2010 m. sezono finansinius duomenis NEC buvo priskirtas prie 1 kategorijos. NEC restruktūrizavimo plane buvo nustatytos priemonės siekiant po trijų sezonų (iki 2012–2013 m.) gauti 2 kategorijos statusą.

(77)

Restruktūrizavimo plane buvo nurodyta, kad pagrindinė NEC finansinių sunkumų priežastis – netinkamas apyvartos ir išlaidų santykis. Visų pirma nurodytinos didelės darbuotojų išlaidos, nors geresnių rezultatų pasiekti taip pat trukdė sumažėjusios pajamos iš žiniasklaidos. Pagrindinė restruktūrizavimo plane numatyta priemonė – išlaidų mažinimas ir taupymas – daugiausia susijusi su išlaidų žaidėjams dalimi. Taip pat buvo numatyta mažinti darbuotojų skaičių (įskaitant registruotų žaidėjų skaičiaus sumažinimą), įšaldyti atlyginimus ir sumažinti atlyginimus naujiems žaidėjams bei mokėti mažesnes premijas. Darbuotojų išlaidų santykis su apyvarta per trejus metus turėjo būti sumažintas iki […] proc. (palyginti su […] proc. 2010 m. kovo mėn.). Buvo numatyta sumažinti kelių kitų sričių išlaidas, pvz., jaunimo treniruotėms skirtas išlaidas (futbolo akademija). Bet kokios […] EUR viršijančios investicijos į ne materialųjį ar materialųjį ilgalaikį turtą turi būti suderintos su KNVB licencijų komisija, kitaip tariant, NEC negalėtų atlikti jokių perleidimų.

(78)

Komisija nustatė, kad įgyvendinus restruktūrizavimo planą būtų pašalintos NEC finansinių sunkumų priežastys, ypač su žaidėjais ir darbuotojais susijusios išlaidos, t. y. išlaidos jų atlyginimams ir mokėjimams už žaidėjų perleidimą. Kažin, ar įmanoma, kad profesionalų futbolo klubas pradėtų veiklą kitose rinkose, kaip kad apibrėžta gairėse; tačiau galima tikėtis, kad klubas taupys lėšas vykdydamas savo pagrindinę veiklą ir NEC tai padarė. Restruktūrizavimo planas nėra grindžiamas išorės veiksniais, kuriuos NEC gali pasirinkti, tačiau kurių negali visiškai kontroliuoti, pvz., naujų rėmėjų paieška ir žiūrovų skaičiaus didinimas.

(79)

2010–2011 m. sezono biudžete NEC numatė pagerinti savo bendrovės rezultatus […] ir šiuo tikslu jos išlaidas sumažinti […]. Galutiniai rezultatai buvo net geresni negu numatytieji: kadangi pajamos sumažėjo (mažesnės įplaukos iš varžybų, nes buvo prasti taurių sezono rezultatai; mažesnės įplaukos iš žiniasklaidos; nepiniginių sandorių įplaukų perskirstymas), išlaidos sumažėjo […] bei (sumažėjo darbuotojų išlaidos, sutaupyta lėšų futbolo akademijoje, komercinių išlaidų sumažinimas). 2011 m. gruodžio mėn. KNVB klubui NEC suteikė 2 kategorijos statusą.

(80)

Komisija daro išvadą, kad įgyvendinant 2010 m. rugpjūčio mėn. restruktūrizavimo planą ir siekiant užtikrinti ilgalaikį klubo gyvybingumą buvo sėkmingai pašalintos NEC finansinius sunkumus sukėlusios priežastys.

(81)

Gairių 38–42 punktuose numatyta, kad gavėjas turi imtis kompensacinių priemonių, kad kuo labiau sumažintų konkurenciją iškreipiantį pagalbos poveikį ir jos neigiamą poveikį prekybos sąlygoms. Dėl sprendimo pradėti procedūrą Komisija pabrėžė ypatingą profesionalų futbolo pobūdį šiuo atžvilgiu ir pasiūlė tam tikras priemones, kurias profesionalų futbolo atžvilgiu galima laikyti gairėse apibrėžtomis kompensacinėmis priemonėmis, pvz., jo registruotų žaidėjų skaičiaus apribojimą, kurį nustato nacionalinė asociacija, atlyginimų sumažinimą daugiau negu įprasti sektoriuje taikomi standartai, draudimą tam tikrą laikotarpį mokėti perleidimo mokesčius naujiems žaidėjams arba veiklos plėtimą bendruomenės labui.

(82)

Kaip paaiškinta 77 konstatuojamojoje dalyje, NEC iš tiesų sumažino darbuotojų skaičių ir registruotų žaidėjų skaičių bei jiems mokamą atlyginimą. Atlyginimams skiriamos išlaidos neturi viršyti 60 % apyvartos. Per restruktūrizavimo laikotarpį naujiems žaidėjams nebūtų mokamos išmokos už perleidimą. Komisija daro išvadą, kad gairėse numatytos kompensacinės priemonės buvo taikytos, todėl NEC konkurencinė padėtis profesionalų futbole susilpnėjo.

(83)

Gairių 43–45 punktuose nustatyta, kad pagalbos kiekis ir jos intensyvumas tikrai turi būti minimalus. Tikimasi, kad pagalbos gavėjai iš savo išteklių mokės didelį įnašą į restruktūrizavimo plano įgyvendinimą.

(84)

Komisija taip pat pabrėžia, kad didelę restruktūrizavimo plano įgyvendinimo lėšų dalį suteikė privatūs išorės subjektai ir jas papildė vidinės sutaupytos lėšos. Pagal […] sandorį (37 konstatuojamoji dalis) NEC buvo suteikta maždaug 4 mln. EUR išorinio finansavimo suma. Be to, 2010 m. buvo pakeistos paskolos grąžinimo iki […]sąlygos. Vietoj metinio grąžinimo įpareigojimo […], nuo minėtos datos grąžinimas buvo grindžiamas atsižvelgiant į iš perleidimo gaunamas pajamas, todėl NEC likvidumas pastebimai padidėjo (žr. 43 konstatuojamąją dalį). Kitaip tariant, išorės ir vidiniai įnašai sudarė daugiau kaip 4,25 mln. EUR, taigi, pagalba, kurios suma yra ne daugiau kaip 2,2 mln. EUR, bet kuriuo atveju neviršija daugiau kaip maždaug 35 % bendrosios restruktūrizavimo sumos. Šiuo atžvilgiu laikomasi gairių 44 punkte nustatyto reikalavimo, kad jei tai yra vidutinio dydžio įmonė, t. y. NEC, ne mažiau kaip 40 % restruktūrizavimo sąnaudų turi apmokėti pats gavėjas, įskaitant iš išorės gautas lėšas, patvirtinančias tikėjimą gavėjo gyvybingumu.

(85)

Gairių 49 punkte nustatyta, kad valstybė narė praneša apie tinkamą restruktūrizavimo plano įgyvendinimą reguliariai teikdama išsamias ataskaitas. 51 punkte mažosioms ir vidutinėms įmonėms nustatytos ne tokios griežtos sąlygos tuo atveju, jeigu laikoma, kad pakanka metinio balanso kopijų bei pelno ir nuostolio ataskaitos. Nyderlandai įsipareigojo pateikti šias ataskaitas.

(86)

Gairių 72–77 punktuose nurodomas principas „tik vieną ir paskutinį kartą“, pagal kurį restruktūrizavimo pagalba turėtų būti teikiama tik vieną kartą per dešimt metų.

(87)

Nyderlandai įsipareigojo laikytis gairėse nustatyto reikalavimo „tik vieną ir paskutinį kartą“. Nyderlandai patvirtino, kad per dešimties metų laikotarpį iki sandorio klubui NEC neteikė jokios sanavimo ar restruktūrizavimo pagalbos. Šiuo metu ar ateityje derantis su NEC bus laikomasi atitikties rinkos sąlygoms reikalavimo.

(88)

Komisija nustatė, kad Nyderlandai pagalbos priemonę NEC taikė neteisėtai ir pažeisdami Sutarties 108 straipsnio 3 dalį. Tačiau šią pagalbą galima laikyti suderinama su vidaus rinka kaip gairėse apibrėžtą restruktūrizavimo pagalbą, nes laikomasi visų gairėse nustatytų tokios pagalbos sąlygų.

26.11.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 320/52