(1)

2011 m. rugsėjo 20 d. Komisija priėmė sprendimą (toliau – 2011 m. sprendimas) (2), kuriuo ji pritarė kelioms pagalbos priemonėms, skirtoms bankui „HSH Nordbank AG“ (toliau – HSH arba bankas). HSH yra Vokietijos bankas, iš esmės priklausantis dviem federacinėms žemėms (toliau – žemės arba viešieji savininkai) – Šlėzvigo-Holšteino federacinei žemei (toliau – Šlėzvigas-Holšteinas) ir Laisvajam Hanzos miestui Hamburgui (toliau – Hamburgas). Be kita ko, viena iš priemonių buvo vieno iš „HSH Finanzfonds AöR“ (toliau – „Finanzfonds“ arba garantas) suteikta antrojo nuostolio garantija (toliau – garantija), kurios nominalioji vertė – 10 mlrd. EUR. Komisija laikinai pritarė garantijai jau anksčiau, 2009 m. priimtu sprendimu dėl sanavimo pagalbos.

(2)

2011 m. kovo 9 d., birželio 18 d. ir rugsėjo 6 d. HSH susitarė su garantu atsisakyti dalies antrojo nuostolio garantijos ir sumažinti didžiausią garantijos sumą iki 7 mlrd. EUR. Todėl restruktūrizavimo plane, kuriuo pagrįstas 2011 m. sprendimas, numatoma, kad HSH mokėtų garantijos mokestį tik už garantiją, kuri siekia 7 mlrd. EUR. (3)

(3)

2013 m. gegužės 22 d. Vokietija Komisijai patvirtinti pateikė Šlėzvigo-Holšteino ir Hamburgo planą didžiausią garantijos sumą padidinti nuo 7 mlrd. EUR iki 10 mlrd. EUR. Kartu su juo Vokietija taip pat perdavė atnaujintą vidutinės trukmės HSH verslo planą, skirtą 2013–2015 m. laikotarpiui.

(4)

2013 m. birželio 21 d. raštu (toliau – sprendimas pradėti procedūrą) Komisija informavo Vokietiją, kad didžiausios garantijos sumos pakartotinį padidinimą 3 mlrd. EUR ji laiko nauja valstybės pagalba, kuriai ji laikinai pritaria; ji taip pat informavo Vokietiją apie savo sprendimą pradėti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 108 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą dėl šios pagalbos.

(5)

Komisijos sprendimas pradėti šią procedūrą buvo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (4). Komisija paprašė suinteresuotųjų šalių pateikti savo pastabas.

(6)

Vokietija 2013 m. rugsėjo 30 d. raštu pateikė pastabas dėl sprendimo pradėti procedūrą. Komisija iš suinteresuotųjų šalių pastabų negavo.

(7)

2013 m. gruodžio 20 d. Vokietija raštu pateikė Komisijai pirmąjį restruktūrizavimo planą ir pažadėjo šį planą atnaujinti ir pagrįsti atsargiomis prielaidomis, kai HSH pateiks 2013 m. metines ataskaitas. 2014 m. balandžio 28 d. Vokietija perdavė atnaujintą restruktūrizavimo planą, kurį vėl atnaujino 2015 m. balandžio 17 d. po tolesnių susitikimų ir susirašinėjimo.

(8)

Vokietijos institucijoms palaikant ryšius su Komisijos tarnybomis nebuvo išsiaiškinta, ar šie planai buvo tinkami sprendime pradėti procedūrą išsakytoms abejonėms dėl HSH finansinio pajėgumo atkūrimo pašalinti. Todėl Vokietijos institucijos svarstė per 2015 m. pateikti Komisijai alternatyvių sprendimų. Tačiau galiausiai jokių alternatyvių sprendimų Vokietijos institucijos nepateikė.

(9)

2015 m. spalio 19 d. viešųjų savininkų atstovai, Vokietijos Federacinė Respublika ir Komisija pasiekė susitarimą dėl esminių pranešimo gairių. Iš esmės priemonės apėmė banko padalijimą į kontroliuojančiąją bendrovę ir veikiančią patronuojamąją bendrovę, kuri tęstų dabartinę banko veiklą. Atitinkamai ši patronuojamoji bendrovė turi būti arba parduota, arba, nepavykus pardavimo procedūrai, turi būti nutraukta jos nauja veikla, o turtas valdomas siekiant pertvarkyti.

(10)

2016 m. kovo 21 d. Vokietija Komisijai vėl pranešė apie garantijos pakartotinį padidinimą 2013 m., kaip pagalbą siekiant parduoti arba pertvarkyti HSH, ir kartu pateikė susijusius įsipareigojimus (5).

(11)

HSH yra privati akcinė bendrovė, įsteigta 2003 m. susijungus tuometiniam Hamburgo žemės bankui „Hamburgische Landesbank“ ir Šlėzvigo-Holšteino žemės bankui „Landesbank Schleswig-Holstein“. Hamburgas ir Šlėzvigas-Holšteinas yra pagrindiniai HSH savininkai. Tiesiogiai arba per „Finanzfonds“, Hamburgo ir Šlėzvigo-Holšteino įsteigtą ir kontroliuojamą viešosios teisės įstaigą, jie kartu turi 85,38 % banko akcijų (6). „Sparkassen- und Giroverband für Schleswig-Holstein“ turi 5,31 %, o devynių J. C. Flowerso konsultuojamų fondų grupė – 9,31 % akcijų. Dėl istorinių priežasčių HSH turi dvi pagrindines buveines – Hamburge ir Kylyje.

(12)

HSH pagal 105 mlrd. EUR (2015 m. rugsėjo 30 d. duomenimis) koncerno balanso sumą yra penktas pagal dydį iš septynių Vokietijos žemės bankų-koncernų. Banko, kuris veiklą vykdo daugiausia Šiaurės Vokietijoje ir tankiai gyvenamuose Vokietijos regionuose, prioritetai yra šios sritys – verslo klientai, nekilnojamasis turtas ir privati bankininkystė. Verslo klientų srities objektas tiek šalies viduje, tiek ir užsienyje, be energijos ir infrastruktūros projektų, pirmiausia yra laivų finansavimas.

(13)

2009 m. „Finanzfonds“ skyrė bankui 3 mlrd. EUR dydžio kapitalo injekciją ir taip pat nuo 2009 m. balandžio 1 d. suteikė jam antrojo nuostolio garantiją, kurios dydis 10 mlrd. EUR. Be to, Finansų rinkos stabilizavimo fondas (SoFFin) suteikė HSH 17 mlrd. EUR neviršijančias garantijas naujų skolos vertybinių popierių emisijai. Ši pagalba buvo patvirtinta 2011 m. sprendimu, remiantis restruktūrizavimo planu ir atitinkamais įsipareigojimais bei sąlygomis dėl atlygio ir pasidalijimo našta.

(14)

Pagal restruktūrizavimo planą ir atitinkamus Vokietijos įsipareigojimus buvo numatyta sumažinti banko veiklą laivų finansavimo srityje ir įvairinti jo veiklos modelį. Bankas turėjo sumažinti savo balansų riziką apribodamas savo veiklą ciklinio veikimo srityse, tokiose kaip laivų ir lėktuvų finansavimas, jis privalėjo savo veiklos sričių įvairovę labiau subalansuoti daugiau dėmesio skirdamas regioninei verslo klientų ir nekilnojamojo turto veiklai ir stabilizuoti finansavimą mažindamas priklausomybę nuo didmeninio finansavimo, įskaitant finansavimą JAV doleriais (USD).

(15)

Per 2011 m. HSH iniciatyva didžiausia antrojo nuostolio garantijos suma buvo laipsniškai sumažinta iki 7 mlrd. EUR (2011 m. kovo mėn., birželio mėn. ir rugsėjo mėn. po 1 mlrd. EUR). Dėl šio sumažinimo, į kurį buvo atsižvelgta restruktūrizavimo plane, kuris yra 2011 m. sprendimo pagrindas, taip pat sumažėjo ir mokesčiai, kuriuos HSH turėjo sumokėti „Finanzfonds“.

(16)

2011 m. restruktūrizavimo plane buvo numatytas su laivų frachtavimu susijusių mokesčių padidėjimas, tačiau su laivų, ypač konteinervežių, frachtavimu susiję mokesčiai kitais metais po 2011 m. sprendimo priešingai, nei buvo numatyta, sumažėjo apytikriai trečdaliu; laivų rinkos vertė patyrė panašius pokyčius. Nors HSH gerokai sumažino savo veiklą laivų finansavimo srityje, atitinkamas paskolų portfelis išliko svarbia veiklos sritimi. Todėl šie įvykiai, kurie kartu su EUR/USD keitimo kursu buvo svarbiausi HSH laivų kredito portfelio įsipareigojimų neįvykdymo tikimybės veiksniai ir tokiu būdu lėmė kredito sandoriui būtinų rizikų atsiradimą, stipriai paveikė HSH.

(17)

Todėl 2013 m. priežiūros institucija paskatino banką didžiausią garantijos sumą vėl padidinti 3 mlrd. EUR iki pirminės 10 mlrd. EUR sumos. Kai Komisija 2013 m. liepos mėn. šį pakartotinį padidinimą laikinai patvirtino kaip naują pagalbos priemonę, ji, remdamasi su pakartotinio padidinimo pranešimu pateiktais verslo planais, išreiškė abejonių dėl HSH ilgalaikio finansinio pajėgumo atkūrimo ir kėlė klausimą, ar HSH, norėdamas pasiekti šį tikslą, turėtų pakoreguoti savo verslo strategiją ir apsvarstyti alternatyvias priemones (7).

(18)

Po sprendimo pradėti procedūrą HSH rezultatai buvo aiškiai prastesni, nei buvo numatyta ne tik restruktūrizavimo plane, kuris buvo restruktūrizavimo pagalbos patvirtinimo pagrindas priimant 2011 m. sprendimą, bet ir įvairiuose Komisijos tarnyboms pateiktuose atnaujintuose tarpiniuose planuose.

(19)

Ši priemonė susijusi su 17 konstatuojamojoje dalyje aprašytu didžiausios antrojo nuostolio garantijos sumos pakartotiniu padidinimu. Pagal šią antrojo nuostolio garantiją garantas prisiima atsakomybę tik už nuostolius iš garantija užtikrinto portfelio, kurie viršija 3,2 mlrd. EUR pirmojo nuostolio dalį – ją turi padengti HSH. Vėl padidinus didžiausią sumą iki 10 mlrd. EUR, pagal garantiją kompensuojami garantija užtikrinto portfelio nuostoliai nuo 3,2 iki 13,2 mlrd. EUR (8).

(20)

Garantija užtikrinto portfelio pradinė balansinė vertė buvo apie 185 mlrd. EUR, 2009 m. tai atitiko apie 75 % banko balanso. Garantija užtikrintas turtas daugiausia susijęs su klientams teikiamais kreditais (nuo 115 mlrd. EUR), bet taip pat su obligacijomis (nuo 27 mlrd. EUR), obligacijų paskolomis (nuo 15 mlrd. EUR), mokėjimo garantijomis (nuo 5 mlrd. EUR) ir turtu užtikrintais vertybiniais popieriais (nuo 9 mlrd. EUR) (9).

(21)

2015 m. pabaigoje pagal garantiją buvo tik apie 50 mlrd. EUR turto, skaičiuojant pozicijos vertę, esant įsipareigojimų neįvykdymui (Exposure at Default, toliau – EAD) (10). Šis likęs turtas – beveik vien tik klientams teikiami kreditai, daugiausia laivų finansavimo, verslo klientų ir nekilnojamojo turto srityse.

(22)

Mokėjimai pagal garantiją atliekami, jeigu garantija užtikrintas turtas likviduojamas bankui patiriant nuostolį, o visa 3,2 mlrd. EUR pirmojo nuostolio dalis yra išnaudota. Iki šiol iš garantija užtikrinto turto buvo išskaitomi tik nuostoliai, kurių dydis 1,6 mlrd. EUR. Be to, garantija turi teigiamą poveikį perleidžiamiesiems vertybiniams popieriams, nes ji kompensuoja garantija užtikrintam portfeliui prisiimtas rizikas dėl kredito sandorio ir bankui bei priežiūros institucijai suteikia galimybę įvertinti ir stebėti virtualų naudojimąsi garantija, t. y. išmokas, kurių tikimasi pagal garantiją. Galiausiai garantija užtikrinto turto rizikos koeficientas garantijos laikotarpiu gerokai sumažėja, jei priežiūros institucijos turi didelę veiksmų laisvę.

(23)

HSH už garantiją moka 4 % metinį bazinį mokestį ir 3,85 % papildomą mokestį.

(24)

Metinis 4 % bazinis mokestis skaičiuojamas nuo nesumokėtos didžiausios sumos; jį sudaro du komponentai – 2,20 % atlygis ir 1,80 % mokėjimas pagal lėšų susigrąžinimo mechanizmą. Todėl dėl to, kad bankas naudojasi garantija, garantinės įmokos apskaičiavimo pagrindas nesumažėja. HSH turi sumokėti metinį bazinį mokestį, kol garantija bus visiškai panaudota arba nutraukta, kad daugiau nebūtų jokios garantijos. Pagal dabartines prognozes portfelis nebus išmokėtas iki 2025 m.

(25)

3,85 % metinį papildomą mokestį HSH turi mokėti nuo 2009 m. iki 2019 m. pagal remiantis garantija atskaitomų nuostolių tikrąjį dydį, nebent iki 2019 m. garantija bus visiškai panaudota arba nutraukta. Šio mokesčio tikra mokėtina suma bus žinoma tik tada, kai garantija bus visiškai apmokėta (arba ją panaudojus, arba ją nutraukus). Papildomas mokestis priklauso nuo skolininko garantijos, kuri yra apsaugota banko nuosavo kapitalo kvota. Jeigu banko pagrindinio kapitalo kvota krenta žemiau nei bendro 1 lygio nuosavo kapitalo (toliau – CET1 kvota) 10 % mažiausia kvota, mokėjimai atidedami iki vėliausiai [2030–2040 m.] (*1). Garantas turi teisę, sėkmingai pardavus banką, atsisakyti savo reikalavimo dėl papildomo mokesčio.

(26)

2016 m. kovo 21 d. Vokietija Komisijai pranešė apie abi tolesnes priemones:

(27)

Išsamesnė informacija apie padalijimą ir ne didesnio nei 6,2 mlrd. EUR EAD turto perdavimą pateikiama atitinkamuose įsipareigojimuose, kurie yra prie šio sprendimo pridėtame sąraše (toliau – įsipareigojimų sąrašas), kurį Vokietija pateikė kartu su 2016 m. kovo 21 d. pranešimu (žr. I priedą). (11)

(28)

Pagal 2016 m. 1 priemonę „OpCo“ pasilieka veiklos turtą ir HSH įsipareigojimus, įskaitant garantija užtikrintą turtą, pačią garantiją ir banko licenciją. Kaip mokestį už garantijos išlaikymą „OpCo“ moka 2,20 % atlygį už nepanaudotą garantijos dalį (12). Visus kitus įsipareigojimus pagal garantijos teikimo sutartį perima „HoldCo“, t. y. 2,20 % bazinį mokestį kaip atlygį už panaudotą garantijos dalį, pagal 2011 m. sprendimą kaip mokėjimą pagal lėšų susigrąžinimo mechanizmą numatytą 1,80 % bazinį mokestį ir 3,85 % papildomą mokestį, įskaitant skolininko garantiją (13).

(29)

„HoldCo“ bus finansų kontroliuojančioji bendrovė be veiklos padalinio. „HoldCo“ turtas apima mažiausiai 90 % „OpCo“ akcijų bei ribotą likvidumą, kurį numatė „OpCo“ (14), kad padengtų „HoldCo“ veiklos išlaidas ir sumokėtų mokėtinus mokesčius už garantiją. „HoldCo“ įsipareigojimus sudaro pagal padalijimą perimti įsipareigojimai mokėti garantijos mokestį. Siekiant mažinti „HoldCo“ nemokumo riziką, tarp „HoldCo“ ir garanto dėl šių įsipareigojimų sudarytas pretenzijų perleidimo susitarimas. Pagal šį susitarimą visi mokėjimai, kurių „HoldCo“ negali atlikti, su 10 % palūkanų norma atidedami iki kitos mokėjimo datos.

(30)

Kaip papildoma priemonė numatyta, kad „OpCo“ turi teisę rinkos kainomis žemėms parduoti portfelį su ne daugiau nei 6,2 mlrd. EUR EAD dydžio turtu. Šį perdavimą galima atlikti skirtingomis dalimis (15). Prieš parduodant turtą Komisija, remdamasi nepriklausomu šio turto vertinimu, atliko nepriklausomą rinkos kainų patikrą. Jeigu perdavimas vyks 2016 m. rugpjūčio mėn., bus reikalingas naujas Komisijos vertinimas (16).

(31)

Be įsipareigojimų, susijusių su padalijimu į „HoldCo“ ir „OpCo“ ir garantijos mokesčio padalijimą (žr. 2.2.2 skirsnį), Vokietija pateikė naujus įsipareigojimus. Pirmiausia tai yra įsipareigojimas, „HoldCo“ priklausančias „OpCo“ akcijas parduoti surengus atvirą, nediskriminacinį, konkurencingą ir skaidrų konkursą vėliausiai iki 2018 m. vasario 28 d (17). Atsižvelgiant į tai, kad šis privatizavimas turi būti įvykdytas per nustatytą laikotarpį, Vokietijos institucijos prieš prasidedant pardavimo procedūrai pateiks Komisijai planą, kuriame nurodyti susiję pagrindiniai etapai (18). Jeigu pardavimo procedūra bus sėkmingai užbaigta gavus teigiamą kainos be pagalbos pasiūlymą (išlaikant garantiją), apie pirkimą turi būti pranešta Komisijai, kuri atliks naujos struktūros įmonės finansinio pajėgumo patikrinimą. Be Komisijos patvirtinančio sprendimo pardavimas nevyks (19). Jeigu pardavimo procedūra bus sėkmingai užbaigta, bankas pakeis savo pavadinimą (20).

(32)

Jeigu pardavimo procedūra iki pardavimo termino pabaigos neužbaigiama sėkmingai, t. y. jeigu procedūra nesibaigia teigiamu kainos be pagalbos pasiūlymu (išlaikant garantiją), arba jeigu Komisija nustatytų, kad „OpCo“ integravimas į naują bendrovės struktūrą nelemia ilgalaikio pelningo verslo modelio, Vokietija pažadėjo, kad „OpCo“ savo naują veiklą nutrauks ir valdys savo turtą vien tik siekdama jį tinkamai pertvarkyti (21). Vokietija pažadėjo, kad „HoldCo“ valdys „OpCo“ pardavimo laikotarpiu siekdama išlaikyti įmonės ekonominį gyvybingumą, konkurencingumą ir paklausą rinkoje. (22) Šiuo tikslu įgyvendinami tolesni veiksmai, kuriais siekiama sumažinti „OpCo“ (taip, kad administracinė našta neviršytų [570–590] mln. EUR 2016 m. ir [520–550] mln. EUR 2017 m.), sustiprinti jos kapitalo bazę (be kita ko, savanoriškai valdant įsipareigojimus, jei tam pritars Komisija), apdairiai valdyti verslą ir nemokėti dividendų arba nemokėti kai kurių išmokų už nuo pelno priklausančias priemones, pvz., mišrias finansines priemones (23).

(33)

Be to, „OpCo“ balanso suma neviršys [100–110] mlrd. EUR 2016 m. ir [90–100] mlrd. EUR 2017 m (24). Laivų finansavimo srityje „OpCo“ toliau mažins savo veiklą, o savo naują veiklą šioje srityje apribos iki [1–2] mlrd. EUR (25). Vokietija taip pat įsipareigojo įvykdyti tam tikrus į 2011 m. sprendimą įtrauktus įsipareigojimus, pavyzdžiui, daugiau nebesiimti su objektais susijusios lėktuvų finansavimo veiklos (26), nesiekti plėtros įgyjant kitų įmonių kontrolę (27), nevykdyti jokios prekybos savo sąskaita (28) ir nesireklamuoti naudodamasi suteikta pagalba ar dėl jos įgytai konkurenciniais pranašumais (29).

(34)

Vokietija taip pat įsipareigojo, kad „OpCo“ laikysis atitinkamų likvidumo indeksų (30) bei apribojimų, susijusių su savo darbuotojų, valdymo organų ir pagrindinių agentų atlyginimais. Todėl visas šių asmenų atlyginimas negali būti 15 kartų didesnis už vidutinį darbo užmokestį visoje Vokietijoje arba 10 kartų didesnis nei „HSH Nordbank“ vidutinis darbo užmokestis (prieš padalijimą) (31).

(35)

Kaip nustatyta 2 ir 15 konstatuojamosiose dalyse, 2011 m. iki 7 mlrd. EUR buvo sumažinta didžiausia garantijos suma, tačiau 2013 m. birželio mėn. dėl laivybos rinkos būklės pablogėjimo 2011 m. ji vėl buvo padidinta iki pirminės didžiausios sumos – 10 mlrd. EUR (žr. 16 ir 17 konstatuojamąsias dalis).

(36)

Vokietija apie šį pakartotinį padidinimą pranešė Komisijai. Vokietijos institucijos garantiją laiko pagalba; visgi jos abejojo, kad vėl iki 10 mlrd. EUR padidinta didžiausia suma reiškia naują pagalbą, nes tokia pati didžiausia suma jau buvo patvirtinta 2011 m. sprendimu (32). NET jeigu Komisija šį pakartotinį padidinimą laikytų nauja pagalba, Vokietija teigia, kad 2011 m. sprendimu jau nustatyta, kad ji suderinama su vidaus rinka (33).

(37)

Visgi Komisija pakartotinį padidinimą sprendime pradėti procedūrą laiko nauja pagalba. Pirma, tarptautiniu mastu dirbančiam bankui garantija buvo padidinta iš Hamburgui ir Šlėzvigui-Holšteinui priklausančio „Finanzfonds“, tai yra iš valstybinių išteklių, tad ribojama konkurencija bankų sektoriuje ir daroma įtaka prekybai tarp valstybių (34). Kadangi privataus investuotojo garantija nebūtų užtikrinusi tokių pačių sąlygų, HSH įgijo pranašumą, kokį gali suteikti valstybės pagalba vadovaujantis SESV 107 straipsnio 1 dalimi (35).

(38)

Antra, Komisija sprendime pradėti procedūrą paaiškino, kad garantijos nutraukimas yra privalomas ir, priešingai nei Vokietijos pozicija pakartotinio padidinimo nelaikyti nauja pagalba, kadangi 10 mlrd. EUR didžiausia suma jau buvo patvirtinta 2011 m. sprendimu, garantijos atnaujinimas turi būti laikomas nauju garanto ir garantijos gavėjo susitarimu, kuris yra pagrįstas nauju ekonominiu rizikos veiksnių, kurie bėgant laikui galėjo pasikeisti, vertinimu. Kadangi didžiausios garantijos sumos padidinimas 2011 m. sprendimu patvirtintose garantijos sąlygose nebuvo numatytas, Komisija pareikalavo pakeisti prieš tai galiojusias garantijos sąlygas. Taigi Komisija didžiausios sumos padidinimą traktavo kaip naujos garantijos suteikimą (36).

(39)

Dėl pirminio pagalbos suderinamumo su vidaus rinka Komisija savo vertinime, esančiame sprendime pradėti procedūrą, rėmėsi SESV 107 straipsnio 3 dalies b punktu, pagal kurį valstybės pagalba gali būti laikoma suderinama su vidaus rinka, kai ji skirta „kurios nors valstybės narės ekonomikos dideliems sutrikimams atitaisyti“. Atsižvelgdama į ir taip nestabilią finansų rinkų padėtį, Komisija pripažino, kad HSH žlugimas galėtų tiesiogiai paveikti finansų rinkas ir kartu visą Vokietijos ekonomiką (37). Dėl valstybės pagalbai, skirtai finansų įstaigoms, taikomų principų Komisija nurodė 2008 m. Bankų komunikato 15 punktą (38); sprendimo pradėti procedūrą laikotarpiu šie principai buvo tikslinami Kapitalo restruktūrizavimo komunikate (39) ir 2010 m. ir 2011 m. Pratęsimo komunikate (40).

(40)

Kaip jau minėta, Vokietija 2013 m. tvirtino, kad net jeigu Komisija garantijos didžiausios sumos pakėlimą laikytų nauja pagalba, jau 2011 m. sprendime buvo konstatuotas jos suderinimas su vidaus rinka ir todėl Komisija turi laikytis šio vertinimo ir negali daryti jokios kitos išvados (41).

(41)

Komisija sprendime pradėti procedūrą paaiškino, kad nors ji 2011 m. 10 mlrd. EUR didžiausią sumą buvo paskelbusi suderinama su vidaus rinka, šis vertinimas buvo pagrįstas garantijos, apie kurią Vokietija pranešė 2009 m. balandžio 30 d., vertinimu bei ekonomine situacija 2011 m. sprendimo paskelbimo laikotarpiu ir finansinėmis prognozėmis, kurias HSH pateikė kaip tikrinimo pagrindą sprendime. Tad tuomet restruktūrizavimo plane buvo teigiama, kad HSH turėtų mokėti garantijos mokestį tik už garantiją, kurios dydis 7 mlrd. EUR (42).

(42)

Be to, savo sprendime pradėti procedūrą Komisija pažymėjo, kad su naujos pagalbos suderinamumo su vidaus rinka vertinimu susiję veiksniai, nors buvo svarbūs ir ankstesniam vertinimui, turi būti peržiūrėti ir iš naujo įvertinti. Todėl norint priimti sprendimą dėl pagalbos suderinamumo su vidaus rinka reikia įvertinti HSH finansinį pajėgumą visų pirma remiantis esama ekonomine situacija (43).

(43)

Šiuo klausimu Komisija pažymėjo, kad ekonominė situacija laivybos sektoriuje, pagrindinėje HSH veiklos srityje, kurios neigiama įtaka banko finansiniam pajėgumui jau buvo nurodyta 2011 m. sprendime, per šį laiką dar pablogėjo. Krizė laivybos sektoriuje pasirodė esanti ilgesnė ir svarbesnė, nei buvo manyta, dėl jos sumažėjo laivų finansavimo srities kreditingumas apskritai ir padidėjo pagal riziką įvertintas HSH turtas. (44)

(44)

Savo sprendime pradėti procedūrą Komisija pažymėjo, kad garantijos padidinimas lems apytiksliai 1 mlrd. EUR didesnį garantijos mokestį ir kad šios papildomos išlaidos turės esminės įtakos HSH finansiniam pajėgumui ateityje. (45)

(45)

Nors šis papildomas garantijos mokestis buvo pateiktas kartu su pranešimu apie garantijos pakartotinį padidinimą 2013 m. pateiktu verslo planu, Komisija turėjo abejonių dėl prielaidų, kuriomis buvo pagrįstas verslo planas, tvirtumo ir pridūrė, kad nėra jokio atnaujinto nepalankiausių sąlygų scenarijaus. Kadangi HSH nepavyko pasiekti 2011 m. restruktūrizavimo plano pagrindiniame scenarijuje numatytų finansinių prognozių ir numatytu lygiu įgyvendinti naujų sandorių, Komisija iškėlė klausimą, ar HSH verslo strategijos suderinimas buvo reikalingas ir ar reikia imtis alternatyvių priemonių, siekiant atkurti ilgalaikį finansinį banko pajėgumą. (46)

(46)

Dėl šių priežasčių Komisija išreiškė abejonių, ar HSH vėl bus pelningas, kaip buvo manoma 2011 m. sprendime, ir paprašė pateikti papildomą informaciją apie verslo plano prielaidų ir pateiktų laivybos rinkų prognozių patvirtinimą bei įrodymą, kad papildomas garantijos mokestis neviršys banko finansinių galimybių net ir pagal nepalankiausių sąlygų scenarijų (47).

(47)

Tačiau Komisija sprendime pradėti procedūrą neišreiškė jokių abejonių dėl naštos pasidalijimo arba dėl konkurencijos iškraipymo apribojimo priemonių, kurioms buvo pritarta 2011 m. sprendime, ir pažymėjo, kad šios priemonės sprendimo pradėti procedūrą laikotarpiu vis dar buvo proporcingos, nes nauja pagalba neviršijo pagal 2011 m. patvirtintą priemonę nustatytų ribų (48). Nepaisant būtinumo padidinti garantiją ir fakto, kad atlygis laikomas pagrįstu, Komisija preliminariai konstatavo, kad pagalba suderinama su vidaus rinka (49).

(48)

Vokietija pateikdama pastabas dėl sprendimo pradėti procedūrą (50) pirmiausia pakartojo savo pradinę nuomonę, kad garantijos padidinimas nėra nauja pagalbos priemonė, nes ji neviršija 2011 m. sprendimu patvirtintos 10 mlrd. EUR didžiausios sumos. Aplinkybė, kad sumažinimas buvo įpareigojantis arba kad pakartotinis padidinimas nebuvo numatytas sutartyje, taigi jį reikėjo reglamentuoti nauja sutartimi, šios pozicijos nekeičia. Vokietijos nuomone, ekonominis pakartotinio padidinimo poveikis žemių kaip garanto situacijai yra lemiamas, o jų situacija, pakartotinai padidinus garantiją, nepasikeitė, nes iš esmės nepadidėjo tikimybė, kad padidinta garantijos dalimi bus pasinaudota. Be to, pakartotinis padidinimas didele dalimi atitinka pirminę garantiją; ją Komisija patikrino jau pagal 2011 m. sprendimą ir ne tik pagal pagrindinį, bet ir pagal blogiausio atvejo scenarijų (51).

(49)

Antra, Vokietija pakartojo savo ankstesnę poziciją, kad pakartotinis padidinimas, net jei jis būtų laikomas nauja pagalba, būtų pagrįstas remiantis 2011 m. sprendimo patvirtinimo motyvais, nes Komisija sprendime pradėti procedūrą neišreiškė jokių abejonių – kompensacinės priemonės ir banko įnašas, kurie 2011 m. sprendime buvo apibūdinti kaip tinkami ir pakankami, kaip ir anksčiau buvo proporcingi, kadangi nauja pagalba liktų pagal 2011 m. sprendimu patvirtintas priemones (52). Vokietijos nuomone, Komisija turi remtis motyvais, kuriuos pateikė patvirtindama pagalbą 2011 m. sprendimu.

(50)

Trečia, Vokietija pareiškė, kad didžiausios garantijos sumos padidinimas padėjo atkurti HSH ilgalaikį finansinį pajėgumą ir, be to, atitiko 2011 m. patvirtinto restruktūrizavimo plano tikslus. Taigi Vokietija teigė, kad nėra jokios priežasties abejoti ilgalaikiu banko finansiniu pajėgumu ir jo verslo modelio tvarumu. Vokietijos institucijų teigimu, kol kas įvykę nukrypimai nuo verslo plano jokių kitų išvadų nepatvirtina. Atidėjus dalies garantijos atsisakymą dviem trims metams, atsižvelgiant į užsitęsusią laivybos krizę ir norminius reikalavimus, būtų užtikrintas tvaresnis ir mažiau rizikingas verslo modelis. Didesni mokesčiai, kuriuos bankas privalėtų mokėti pakartotinai padidinus garantiją, bankui nėra pernelyg didelė našta, nes jo kapitalo bazė yra pakankama ir jis turi kitų priemonių, kurios pateiktos 2011 m. sprendimu patvirtintame restruktūrizavimo plane.

(51)

Baigdama Komisija pažymi, kad pakartotinis garantijos padidinimas dėl išorinių veiksnių, tokių kaip besitęsianti finansų krizė, griežtesni norminiai reikalavimai, taikomi finansų įstaigoms, ir perėjimas prie tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų (toliau – TFAS) buvo naudingi kapitalo kvotoms apskaičiuoti.

(52)

Po šios pastabos Vokietija tęsė glaudų bendradarbiavimą su Komisija ir pateikė keletą atnaujintų restruktūrizavimo planų. Pirmasis buvo pateiktas 2013 m. gruodžio mėn., antrasis, atnaujintas restruktūrizavimo planas su realistinėmis prielaidomis, – 2014 m. balandžio mėn. ir dar viena atnaujinta verslo plano versija – 2015 m. balandžio mėn. Kadangi šie planai Komisijos abejonių dėl jų tinkamumo HSH finansiniam pajėgumui atkurti neišsklaidė, Vokietijos institucijos ieškojo kitų sprendimų. Šių pastangų rezultatas – parengtos 2016 m. priemonių pagrindinės gairės, dėl kurių 2015 m. spalio mėn. Vokietija susitarė su Komisija.

(53)

Todėl 2016 m. kovo 21 d. Vokietija Komisijai dar kartą pranešė apie garantijos pakartotinį padidinimą 2013 m., kaip apie valstybės pagalbą siekiant HSH parduoti arba, nepavykus parduoti, jį pertvarkyti.

(54)

Komisija 2013 m. priemonę, t. y. sprendimu pradėti procedūrą laikinai patvirtintą garantijos pakartotinį padidinimą nuo 7 mlrd. EUR iki 10 mlrd. EUR, jau laikė valstybine pagalba (53). Nors pateikdama pastabas dėl sprendimo pradėti procedūrą (žr. 49 konstatuojamąją dalį) Vokietija garantijos pakartotinio padidinimo nelaiko nauja pagalba, o jeigu Komisija vis dėlto padarytų tokią išvadą, mano, kad ši pagalba susijusi su 2011 m. patvirtinimo priežastimis, tačiau šios pozicijos plačiau nenagrinėja arba nepagrindžia įrodymais. Galiausiai Vokietija patvirtino Komisijos vertinimą pakartotiniu pranešimu apie pakartotinį padidinimą „kaip apie valstybės pagalbą vadovaujantis SESV 107 straipsnio 1 dalimi“ (54) siekiant parduoti arba pertvarkyti HSH. Taigi Komisija šiame sprendime patvirtina savo sprendime pradėti procedūrą padarytą išvadą, kad aptariama priemonė yra valstybės pagalba; šis patvirtinimas pagrįstas sprendime pradėti procedūrą pateiktomis priežastimis neatlikus naujo įvertinimo.

(55)

Tačiau Komisija turi patikrinti, ar 2016 m. priemonės yra valstybės pagalba. (55)

(56)

Galiausiai Komisija turi patikrinti, ar minėtas pagalbos priemones – 2013 m. priemonę ir 2016 m. priemonę (jeigu jos yra valstybės pagalba) – galima laikyti suderinamomis su vidaus rinka.

(57)

Komisija pažymi, kad 2016 m. priemonėmis, Vokietijos nuomone, nesuteikiama jokia papildoma valstybės pagalba.

(58)

SESV 107 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad su vidaus rinka yra nesuderinama „valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, <…> kai ji daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai“. Pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį priemonė yra valstybės pagalba, jeigu atitinka visas šias sąlygas: a) priemonė yra valstybės priemonė ir yra finansuojama iš valstybės išteklių, b) suteikia pranašumą jos naudos gavėjui, c) šis pranašumas yra atrankinis ir d) priemone iškraipoma konkurencija arba ji kelia tokį pavojų ir ji gali daryti įtaką valstybių narių prekybai.

(59)

Atsižvelgiant į valstybinių išteklių naudojimą reikia nustatyti, ar 2016 m. 1 priemonė apima tiek pretenzijų perleidimo nuostatą, tiek dalinio atidėjimo mechanizmą, taikomus garantijos mokesčių mokėjimo įsipareigojimams viešiesiems savininkams. Jais abiem siekiama sumažinti „HoldCo“ nemokumo riziką. Šios taisyklės susijusios su įsipareigojimais, kurie kaip atlygis turi būti mokami viešiesiems savininkams, ir jeigu 2016 m. 1 priemonė suteiktų HSH pranašumą, šie elementai galėtų padaryti nuostolį valstybės ištekliams.

(60)

Todėl Komisija mano, kad abi 2016 m. priemonės yra susijusios su valstybės ištekliais; 2016 m. 1 priemonė – dėl pretenzijų perleidimo nuostatos ir remiantis 2011 m. sprendimu kaip atlygio už garantiją mokėtinų mokesčių mokėjimo atidėjimo mechanizmo, o 2016 m. 2 priemonė – dėl sumų už perduotą turtą, kurias žemės išmokėjo „OpCo“.

(61)

2016 m. 2 priemonė, kai žemės perka turtą, yra valstybės įvykdyta priemonė. 2016 m. 1 priemonė, mokesčių mokėjimo struktūros pakeitimas, priskirtina viešiesiems „Finanzfonds“ savininkams ir kartu valstybei. Šį priskirtinumą įrodo faktas, kad šis pakeitimas yra dalis didesnio priemonių paketo, kurį rengiant aktyviai dalyvavo žemės.

(62)

2016 m. priemonės bus naudingos išskirtinai HSH. Todėl jos yra atrankinės. Jos gali iškraipyti konkurenciją, sutrikdydamos įprastą rinkos jėgų veikimą. Vykdant ES finansų paslaugų liberalizavimą, jos daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai.

(63)

Siekdama įvertinti, ar 2016 m. priemonė yra valstybės pagalba, Komisija privalo nustatyti, ar 2016 m. priemonės HSH suteikia papildomą pranašumą, kuris viršija 2013 m. priemone suteiktą pranašumą.

(64)

Iki Komisija galės nustatyti, ar su 2016 m. priemone susijęs papildomas pranašumas, ji privalo priminti apie garantijos naudojimą; šiuo pagrindu ji gali patikrinti, kaip 2016 m. priemonių vykdymas pasiūlytu būdu paveiks garantijos naudojimą.

(65)

2011 m. sprendimu patvirtinta antrojo nuostolio garantija yra sintetinis pakeitimas vertybiniais popieriais. Tai reiškia, kad visas garantija užtikrintas portfelis virtualiai yra padalytas į tris segmentus:

(66)

Garantijos išlaikymas iš esmės turi dviejų rūšių poveikį, būtent poveikį teikiant ataskaitas pagal TFAS ir poveikį kapitalo poreikiui pagal reguliavimo ir rizikos ribojimo reikalavimus taip, kaip juos taiko priežiūros institucija.

(67)

Pirmiausia, garantija kompensuojami visi garantija užtikrinto portfelio nuostoliai, jeigu jie viršija 3,2 mlrd. EUR, bet neviršija 13,2 mlrd. EUR (56).

(68)

Kol garantija užtikrintas turtas apskaitomas balanse, su šiuo turtu pagal TFAS susiję vertės koregavimai ir atidėjiniai proporcingai išlyginami pasitelkus perkainojimo sąskaitą. Tik kai turtas bus galiausiai pertvarkytas ir daugiau nebeapskaitomas balanse, kad būtų galima nustatyti patirtus nuostolius, remiantis garantija bus efektyviai išmokamos kompensacijos.

(69)

Dėl šių skirtingų kompensacijų rūšių pagal garantiją skiriasi naudojimosi garantija lygiai:

(70)

Už garantiją mokėtini mokesčiai sudaryti iš dviejų komponentų – 4,00 % bazinio mokesčio (toliau – bazinis mokestis) ir 3,85 % papildomo mokesčio (toliau – papildomas mokestis). Apskaičiuojant bazinį mokestį remiamasi likusios garantijos visa suma, t. y. 10 mlrd. EUR. Apskaičiuojant papildomą mokestį remiamasi bendra panaudotos garantijos suma, kuri šiuo metu dar nėra nustatyta (57).

(71)

Pagal TFAS už likusią garantiją sumokėti mokesčiai laikomi draudimo įmokomis ir įrašomi į pelno ir nuostolio ataskaitą.

(72)

Jeigu visgi yra tikėtinas, kad bus pasinaudota garantija, arba jeigu iš tikrųjų panaudota garantijos suma yra didesnė nei nulis, už šią garantijos dalį numatomi mokesčiai. Pagal TFAS tokia našta turi būti lyginama su įsipareigojimais (buvo suteiktas pranašumas, bet jis turi būti grąžintas), už kurių gražinimą turi būti numatomi atidėjiniai. Pagal TFAS nuostatas atitinkami atidėjiniai padidėja, jeigu padidėja numatyta panaudota visa suma. Kaskart, kai pasinaudojama garantija, didėja numatyta panaudotos garantijos visa suma, todėl atitinkamai ateityje didės mokėjimai, o tai lems būtinų atidėjinių augimą.

(73)

Papildomas mokestis yra susijęs su atidėjimo mechanizmu, skolininko garantija, kuri esant HSH CET1 kvotai konsoliduotu lygmeniu („HoldCo“ + „OpCo“) siekia 10 %. Šis atidėjimo mechanizmas suteikia galimybę atidėti visus mokėtinus mokėjimus iki [2030–2040] m. Be to, šis atidėjimo mechanizmas taip pat taikomas atidėjiniams, kurie yra skirti ateities pagal skolininko garantiją gaunamiems mokėjimams. Tai reiškia, kad jau esami atidėjiniai gali būti laikomi nuostolių rezervu, jeigu šie nuostoliai sumažins CET1 kvotą daugiau nei 10 % (58).

(74)

Antra, apskaičiuojant pagal riziką įvertintą turtą didesnio prioriteto segmente taikytas rizikos koeficientas pagal sistemos „Bazelis II“ reguliavimo formulę (toliau – reguliavimo formulė), kuri taikoma tokioms sintetinio pakeitimo vertybiniais popieriais struktūroms, kaip antrojo nuostolio garantija, dėl garantijos sumažinamas iki 20 % (59).

(75)

Pagal reguliavimo taisykles ir atsižvelgiant į priežiūros institucijų didelę veiksmų laisvę taikant šias taisykles turi būti atsižvelgta į dvi neįpareigojančias vertės reikšmes, tam kad garantija išlaikytų šį poveikį. Pirmoji neįpareigojanti vertės reikšmė priklauso nuo numatomų nuostolių apskaičiavimo pagal reguliavimo reikalavimus (pagal pagrindinį scenarijų), o antroji neįpareigojanti vertės reikšmė yra susijusi su likusio garantija užtikrinto portfelio nenumatytais nuostoliais (pagal blogiausio atvejo scenarijų). Likusio portfelio numatytų ir nenumatytų nuostolių suma tam tikru mastu turi būti padengiama nepanaudota garantijos suma. Todėl vienos iš šių neįpareigojančios vertės reikšmių arba abiejų neįpareigojančios vertės reikšmių nesilaikymas priklauso nuo turimos nepanaudotos garantijos sumos, kuriai daugiausia įtakos turi apmokėtų nuostolių dydis.

(76)

Jeigu nesilaikoma pirmosios neįpareigojančios vertės reikšmės, naudojant reguliavimo formulę pagal riziką įvertinto turto, kuris priskiriamas didesnio prioriteto segmentui, dydis palyginti su minimaliu 20 % dydžiu padidėja, kai toks padidėjimas susijęs su garantija nepadengtais nuostoliais. Jeigu nesilaikoma antrosios neįpareigojančios vertės reikšmės, iš esmės reguliavimo formulė nebenaudojama. Šiuo atveju didesnio prioriteto segmentui priskiriamas pagal riziką įvertintas turtas tiesiogiai nuo minimalaus 20 % dydžio padidėja iki lygio, kuris galiotų be garantijos (toliau – skardžio efektas).

(77)

Remiantis pranešimu HSH turi būti padalyta į „HoldCo“ ir „OpCo“ įmones. Garantijos mokesčiai pagal atlygio už garantiją mechanizmą, kuris buvo patvirtintas kartu su 2011 m. sprendimu, lieka nepakitę. Tačiau jie paskirstomi taip:

(78)

Padalijimas į „OpCo“ ir „HoldCo“ reiškia, kad atlygio už garantiją pasekmes rengiant ataskaitas ir toliau patirs „OpCo“, o bendras atidėjinių poreikis pagal TFAS, kylantis dėl mokesčių mokėjimų už panaudotą garantijos dalį, dabar bus taikomas „HoldCo“. Vis dėlto Komisija pabrėžia, kad konsoliduotu lygmeniu bankas („HoldCo“ +„OpCo“) nevykdys jokių garantijos struktūros arba jos poveikio pakeitimų, kad HSH pats dėl padalijimo nepatirtų jokios papildomos naudos.

(79)

Remiantis Vokietijos prisiimtais įsipareigojimais, „HoldCo“ pati negali vykdyti jokios verslo veiklos, vadinasi, be iš turimos „OpCo“ kapitalo dalies gaunamų įplaukų, negali gauti jokių kitų pajamų. Visgi „HoldCo“ iš „OpCo“ gaus 260 mln. EUR likvidumą, 50 mln. EUR įmonės veiklos išlaidoms pardavimo laikotarpiu ir 210 mln. EUR garantijos mokesčiams sumokėti.

(80)

Komisija pastebi, kad per pardavimo procedūrą atitinkamai 2016 m. pabaigoje ir 2017 m. „HoldCo“ mokėtina mokesčių suma atsižvelgiant į pirmiau aprašytą mokėjimo įsipareigojimų padalijimą priklauso nuo šių veiksnių:

(81)

Likusi garantijos suma, pagal kurią apskaičiuojamas 1 mokesčio komponentas, šiuo metu yra 10 mlrd. EUR (įskaitant 2013 m. priemonę). Ši suma daugiau negali didėti, nes 10 mlrd. EUR yra didžiausia nustatyta suma. Taip pat nėra tikėtina, kad ši suma sumažės pardavimo procedūros laikotarpiu.

(82)

Kadangi 10 mlrd. EUR suma naudojama kaip 1 mokesčio komponento, kurio dydis – 1,80 %, apskaičiavimo pagrindas, Komisija laikosi nuomonės, kad kasmet už 1 mokesčio komponentą bus mokamas 180 mln. EUR mokestis.

(83)

Dėl 2 mokesčio komponento Komisija primena, kad apmokėti nuostoliai iš garantija užtikrinto portfelio pagal naujausius turimus skaičiavimus 2016 m. padidės apytikriai [3,2–5,0] mlrd. EUR, t. y. jie [0–1,8] mlrd. EUR viršys 3,2 mlrd. EUR pirmojo nuostolio segmentą.

(84)

Ši suma dar padidės suma nuostolių, kuriuos HSH patirs dėl 2016 m. 2 priemonės, t. y. perduodamas garantija užtikrintą turtą, kurio dydis ne daugiau nei 6,2 mlrd. EUR EAD, viešajam savininkui. Pagal įsipareigojimus turto perdavimo vertė nustatoma remiantis prie pranešimo pridėtu sąrašu, kuris atspindi Komisijos ekspertų vertinimo pagal rinkos kainą rezultatus.

(85)

Komisija pastebi, kad bankas siekia laikytis įsipareigojimų iki 2016 m. birželio mėn. perduoti tik turtą, kurio dydis 5 mlrd. EUR EAD. Iki perdavimo dienos garantija iš esmės nenaudojama, o susijusius mokesčius moka „OpCo“.

(86)

Remiantis turto perdavimo verčių sąrašu (žr. šio sprendimo II priedą) ir atsižvelgiant į garantijos naudojimo optimizavimą galimi papildomi nuostoliai, pagal garantiją išskaitomi iš perduodamo 5 mlrd. EUR EAD portfelio, kuris buvo atrinktas iš prieinamo [8–10] mlrd. EUR EAD vertės turto sąrašo, galimai sieks nuo [1–4] mlrd. iki [1–4] mlrd. EUR.

(87)

Todėl Komisijos nuomone, pagal 2 mokesčio komponentą šešis mėnesius 2016 m. mokėtinas mokestis greičiausiai sieks nuo [25–35] mln. iki [25–35] mln. EUR.

(88)

Dėl 3 mokesčio komponento Komisija pažymi, kad mokesčio, kurio dydis 3,85 %, mokėjimas yra susijęs su skolininko garantija, kuriai 10 % CET1 kvota, taikoma konsoliduotu lygmeniu („HoldCo“ + „OpCo“), turi lemiamą reikšmę. Pagal naujausius turimus duomenis HSH CET1 kvota jau beveik siekia 10 % apatinę ribą, kai apytikriai [700–800] mln. EUR pagal skolininko garantiją lieka atidėjiniams.

(89)

Dėl papildomų nuo [1–4] mlrd. iki [1–4] mlrd. EUR nuostolių, kurie atsirado bankui perduodant 5 mlrd. EUR EAD turtą žemėms, didės bendra panaudotos garantijos suma ir 2 mokesčio komponentui bei 3 mokesčio komponentui bus reikalingi kiti atidėjiniai pagal TFAS.

(90)

Komisijos analizė parodė, kad papildomi atidėjiniai, reikalingi 2 mokesčio komponentui pagal TFAS, greičiausiai sieks nuo [700–900] mln. iki [700–900] mln. EUR.

(91)

Pagal banko pateiktą restruktūrizavimo planą spėjama, kad šių papildomų atidėjinių nebus galima finansuoti banko disponuojamomis pajamomis ir todėl skolininko garantijos lėšos greičiausiai bus išmokėtos panašaus dydžio suma konsoliduotu lygmeniu. Tačiau tokio skolininko garantijos lėšų išmokėjimo riba yra likusio rezervo suma, t. y. [700–800] mln. EUR. Papildoma [700–900] mln. – [700–900] mln. EUR dydžio našta sumažintų CET1 kvotą konsoliduotu lygmeniu iki mažiau nei 10 %.

(92)

3 mokesčio komponento atidėjiniai taip pat padengiami skolininko garantija (žr. 73 konstatuojamąją dalį). Kadangi nustačius 2 mokesčio komponento atidėjinius bendras atidėjinių rezervas remiantis skolininko garantija būtų išnaudotas, o CET1 kvota būtų nukritusi žemiau 10 %, papildomų atidėjinių nustatymas 3 mokesčio komponentui taip pat turėjo būti atidėtas.

(93)

Dėl kiekvieno turto perdavimo pardavimo laikotarpiu, didesnio nei 5 mlrd. EUR, kas leidžiama pagal Vokietijos įsipareigojimus, greičiausiai bus patiriama daugiau nuostolių. Dėl šių nuostolių toliau konsoliduotu lygmeniu mažės CET1 kvota, dėl ko mažai tikėtina, kad ji pakils virš 10 %. Tik tokiu atveju 3 mokesčių komponentui būtų reikalingi mokėjimai ir atidėjiniai.

(94)

Todėl Komisija mano, kad tikėtina, jog pardavimo procedūros laikotarpiu 3 mokesčių komponentui nebus reikalingi jokie mokėjimai ar atidėjiniai. Komisija taip pat primena, kad žemės sudarius garantijos teikimo sutartį po sėkmingos pardavimo procedūros turi teisę atsisakyti mokėti 3,85 %papildomą mokestį (60).

(95)

Atsižvelgiant į pateiktą informaciją, įskaitant faktą, kad 2016 m. 2 priemonė, t. y. turto perdavimas, turi būti įvykdyta 2016 m. birželio mėn. pabaigoje, Komisija daro išvadą, kad „HoldCo“ už 2016 m. mokėtinas mokestis galimai sieks [205–210] mln. – [210–220] mln. EUR. Komisija džiaugiasi, kad ši marža iš esmės padengiama „OpCo“„HoldCo“ suteiktu likvidumu, kurio dydis – 210 mln. EUR.

(96)

Be to, „OpCo“ moka mokesčius, kurių dydis – 2,20 %, už nepanaudotą garantijos sumą be papildomo atidėjimo mechanizmo ir padengia visą garantijos mokesčio sumą už 2016 m. pirmus šešis mėnesius prieš įgyvendinant 2016 m. 2 priemonę.

(97)

Remiantis turima informacija garantijos mokestis, kurį gaus žemės už 2016 m. įgyvendinus 2016 m. priemones, tikriausiai nebus mažesnis nei [385–400] mln. EUR ([175–190] mln. EUR iš „OpCo“ + 210 mln. EUR iš „HoldCo“). Tai reiškia, kad 2016 m. daugiausia [0–15] mln. EUR mokesčio suma bus atidėta iki kito mokėjimo galutinio termino. Tokiam atidėjimui būtų taikoma metinė 10 % palūkanų norma.

(98)

Tačiau Komisija pastebi, kad 2017 m. „HoldCo“ galėtų mokėti didesnius mokesčius, nes yra galimybė kitą garantija užtikrintą turtą perduoti viešajam savininkui ir taip „HoldCo“ turėtų mokėti 2,20 % garantijos įmoką per visus metus.

(99)

Kaip minėta pirmiau, „HoldCo“ negaus jokių pajamų; todėl jeigu „OpCo“ bus parduota po 2017 m. mokesčių mokėjimo termino, tikėtina, kad „HoldCo“ negalės laiku sumokėti 2017 m. garantijos mokesčio. Tokiu atveju pagal Vokietijos įsipareigojimus mokesčių mokėjimas būtų atidėtas iki kito mokesčių mokėjimo termino taikant rinką atitinkančias 10 % palūkanas.

(100)

Komisija pastebi, kad galutinis HSH pardavimo terminas pagal Vokietijos įsipareigojimus yra 2018 m. vasario 28 d. ir kad „HoldCo“ pajamos, gautos sėkmingai pardavus turtą, visų pirma bus skirtos pagal garantiją privalomiems mokėjimo įsipareigojimams atlikti.

(101)

Todėl mokėjimo įsipareigojimai, kurie negali būti įvykdyti iki 2017 m. pabaigos, atidedami tik tada, jeigu „OpCo“ nebus parduota iki to laiko. Tokiu atveju mokesčiai būtų atidedami daugiausia dviem mėnesiams – iki „OpCo“ būtų parduota arba tvarkingai pertvarkyta. Tokiam atidėjimui būtų taikoma metinė 10 % palūkanų norma.

(102)

Apibendrindama Komisija konstatuoja, kad yra pavojus, jog gali būti sumokėti ne visi 400 mln. EUR mokesčiai, kuriuos pagal esamą garantijos teikimo sutartį reikėtų sumokėti iki 2016 m. pabaigos (1,80 % + 2,20 % skaičiuojant nuo likusios 10 mlrd. EUR garantijos sumos), kai greičiausiai ne daugiau nei [0–15] mln. EUR būtų atidėta. 2017 m. mokėtini mokesčiai priešingai turi būti atidedami visi, tačiau atidėjimas, atsižvelgiant į 2018 m. vasario 28 d. pardavimo terminą, būtų apribotas daugiausia dviem mėnesiais.

(103)

Remiantis įsipareigojimais visiems atidėjimams yra taikoma metinė 10 % palūkanų norma. Likvidžiausios subordinuotos HSH obligacijos (61) remiantis 2015 m. sudarytu susitarimu buvo parduotos metams paskaičiuotu pelningumu nuo 7,5 % iki 8 %; dabar metams paskaičiuotas jų pelningumas siekia apytikriai 10,6 %. Šios abi emisijos turi būti sumokėtos pardavimo procedūros laikotarpiu 2017 m. vasario mėn., sugrąžinant 928 mln. EUR nominalią sumą. Jos rodo rinkos kainą, kuri su į kapitalą panašia pozicijos rizika palyginti su HSH susijusia rizika, ir pateikia konservatyvų galimo mokesčių atidėjimo rinkoje įprasto atlygio dydžio vertinimą.

(104)

Atsižvelgiant į HSH subordinuotųjų emisijų pelningumo skirtumą ir faktą, kad galimas atidėjimas 2016 m. būtų apribotas ne daugiau nei [0–15] mln. EUR, 10 % dydžio metinį atlygį už riziką, atsižvelgiant į [0–15] mln. EUR metams atidėtu mokėjimu, Komisija laiko priimtinu rinkai.

(105)

Kalbant apie 2017 m. mokėtinų mokėjimų įsipareigojimų atidėjimą, Komisija pažymi, kad jie būtų atidėti tik tada, jeigu pardavimas neįvyktų iki 2017 m. pabaigos. Galimai atidėta suma būtų panaši į likusią kiekvienos iš abiejų subordinuotųjų emisijų sumą; visgi šis atidėjimas, atsižvelgiant į galutinį pardavimo terminą, būtų apribotas dviem mėnesiais, dėl ko gerokai sumažėtų su atidėjimu susijusi rizika. Kadangi atidėtų 2017 m. mokėjimų terminas bus trumpesnis nei subordinuotųjų emisijų ir kadangi su tuo susijusi rizika yra atitinkamai mažesnė, Komisija mano, kad 10 % kasmetinis atlygis yra priimtinas rinkai.

(106)

Apskritai Komisija mano, kad kadangi galimas dalies viešiesiems savininkams mokėtino garantijos mokesčio mokėjimo atidėjimas a) 2016 m. greičiausiai (jeigu mokėjimas būtų atidedamas) būtų susijęs tik su mažesne suma, b) mokant 2017 m. mokėtinus mokesčius būtų apribotas laiko atžvilgiu (jeigu, atsižvelgiant į faktinę pardavimo datą, tai apskritai būtų daroma) ir c) bet kokiu atveju būtų taikoma rinkai priimtina palūkanų norma, įgyvendinus 2016 m. 1 priemonę HSH negautų jokios papildomos iš pagal a ir b punktus sudarytų rizikų teikiamos naudos.

(107)

Remiantis Vokietijos prisiimtais įsipareigojimais, HSH žemėms perduos portfelį su turtu, kuriam šiuo metu taikoma garantija ir kurio dydis – ne daugiau nei 6,2 mlrd. EUR EAD. Šis perdavimas gali būti vykdomas keliomis dalimis pardavimo procedūros laikotarpiu 2016 m. ir 2017 m.

(108)

Siekdami nustatyti numatomo perduoti portfelio dydį Vokietija ir bankas pasirinko turtą, kuriam taikoma garantija ir kurio dydis yra [8–10] mlrd. EUR EAD, kuris tinkamas perduoti viešiesiems savininkams. Komisija pažymi, kad beveik visas šis turtas yra probleminės paskolos iš laivų finansavimo verslo srities, kuri yra viena iš pagrindinių banko sunkumų priežasčių (62).

(109)

Kadangi šiuo metu rinkoje nėra šio turto pirkėjo, Komisija laikosi nuomonės, kad toks perdavimas viešiesiems savininkams prilygsta nelikvidaus turto perpirkimo priemonei. Pagal savo principus ir kaip neseniai Komisija patvirtino sprendimuose dėl probleminių paskolų Italijoje ir Vengrijoje (63), toks turto perdavimas tik tada gali būti nelaikomas valstybine pagalba, kai jis vyksta įprastomis rinkos sąlygomis.

(110)

Visų pirma Komisija pažymėjo, kad dėl portfelio pobūdžio ir atsižvelgiant į tai, kad rinkoje nėra pirkėjo, ji savo vertinimą grindžia rinkos vertės apskaičiavimo principais, išdėstytais Komunikate apie nuvertėjusio turto tvarkymą (64). Ne atitinkamos laiko vertės, o rinkos vertės nustatymas yra pagrindinis vertinimo tikslas, jeigu Komisija, kai rinkos vertė kaip perdavimo kaina naudojama sudarant sandorį su viešąja institucija, gali padaryti išvadą, kad bankas iš to negauna jokios naudos; tokiu būdu ji gali atmesti valstybės pagalbos faktą. Tačiau vertinimas turi būti atliekamas ypač atsargiai ir nuosaikiai.

(111)

Komisija įgaliojo nepriklausomą vertinimo ekspertą padėti jai nustatyti šio turto rinkos vertę.

(112)

2015 m. gruodžio mėn. viduryje Komisija ir jos įgaliotas ekspertas pirmą kartą paprašė pateikti duomenis, o 2016 m. sausio 18 d. bankas pateikė atitinkamą informaciją. Nuo 2016 m. sausio 20 d. iki kovo 19 d. buvo keletą kartų bendrauta, organizuoti susitikimai, diskusijos ir perduoti duomenys.

(113)

Portfelis apima maždaug […] paskolos priemones, kurios užtikrintos […] laivais ir kitu turtu. Siekiant išvengti problemų, susijusių su užstatais, kurie buvo naudojami keletui kreditų užtikrinti, bankas parengė vadinamąjį „formavimo lygmenį“, t. y. žemiausią lygmenį, kuriame užstatai gali būti laikomi užstatais būtent vienai eilutei. Portfelyje yra […] formavimo eilučių.

(114)

Pagal banko pateiktus duomenis vadovaudamiesi atsargiais ir konservatyviais vertinimo principais Komisijos ekspertai parengė kelias hipotezes. Pavyzdžiui, kiti nei laivai užstatai, apie kuriuos Komisijos ekspertams nebuvo pateikta jokios informacijos, buvo įvertinti konservatyviai – prilyginti nuliui – ir nebuvo įtraukti į skaičiavimus. Kadangi neturima jokių duomenų apie tikslią individualių kreditorių pretenzijų eilės tvarką, pagal kurią už užstatus gauti pinigų srautai, visos iš su laivais susijusių užstatų gautinos sumos, kurios nėra gautinos sumos pagal garantiją, buvo klasifikuojamos kaip pirmaeilės ir išskaitytos iš užstatų vertės. Taip pat nebuvo atsižvelgta į dėl neseniai pradėto restruktūrizavimo esamų skolų teikiamus pranašumus.

(115)

Komisijos ekspertų naudojamas modelis yra diskontuotų pinigų srautų modelis. Visi veiklos pinigų srautai buvo pakoreguoti pagal stebimus rinkos duomenis, pavyzdžiui, esamas jūrų transporto sutartis. Buvo imtasi naujausių laivų likvidacinių verčių vertinimų atskaitymų siekiant atsižvelgti į pardavimo išlaidas ir laikotarpį iki pardavimo bei ištaisyti atitinkamo tikrintojo atliktų įverčių statistiškai pastebimus iškraipymus. Ekonominis laivų naudojimo laikas buvo sutrumpintas pagal stebimus duomenis. Visi pinigų srautai buvo palyginti su prieinama trečiųjų subjektų referencine rinkos verte ir apriboti šios referencinės vertės dydžiu. Pinigų srautų ir likvidacinių verčių augimo greitis buvo apskaičiuoti remiantis šia referencine rinkos verte, tačiau apribotas penkerių metų laikotarpiu.

(116)

Su banku sutartas vertinimo terminas buvo 2015 m. gruodžio 31 d., o dauguma banko pateiktų duomenų buvo 2015 m. rugsėjo 30 d. duomenys. Komisijos ekspertai į vertinimą neįtraukė visų pagal atitinkamas prognozes 2015 m. ketvirtajame ketvirtyje gautų pinigų srautų.

(117)

Komisija, remdamasi savo ekspertų vertinimu, daro išvadą, kad viso [8–10] mlrd. EUR EAD portfelio rinkos vertė yra [33,4 % – 56,8 %] EAD. 6,2 mlrd. EUREAD portfelių, kuriuos galima pasirinkti iš šio turto, rinkos vertės siekia nuo 33,4 % iki 56,8 % EAD. Šis vertinimas buvo Vokietijai ir bankui pateiktas papunkčiui formavimo lygmeniu.

(118)

Remiantis įsipareigojimais bankas ir viešieji savininkai naudoja šį prie pranešimo ir šio sprendimo (II priedas) pridėtą vertinimą papunkčiui, kad nustatytų atitinkamam portfeliui taikomą perdavimo vertę. Pasirinkto portfelio suma, įskaitant visus segmentus, negali viršyti 6,2 mlrd. EUR EAD. Pagal įsipareigojimus Komisija nuo 2016 m. rugpjūčio 31 d. vykdant kiekvieną perdavimą atnaujins pasirinkto turto vertinimą, siekdama užtikrinti, kad rinkos vertė būtų pakoreguota pagal turto ir rinkos pokyčius.

(119)

Galiausiai Komisija pabrėžia, kad paskolų pardavimas žemėms tokiomis kainomis lems tolesnius banko nuostolius, kurie atsispindės pelno ir nuostolio ataskaitoje ir kurie turės būti padengiami iš turimų banko kapitalo išteklių. Komisija taip pat primena, kad toks pardavimas gali turėti neigiamos įtakos garantijai, kaip aprašyta 75 ir 76 konstatuojamosiose dalyse, ir yra priežiūros institucijos diskrecijoje. Visos šios aplinkybės gali lemti tolesnį banko kapitalo mažėjimą. Vis dėlto Komisija pabrėžia, kad bankui jokiomis aplinkybėmis nebus suteiktos jokios kitos kapitalo subsidijos.

(120)

Patikrinusi įsipareigojimus Komisija yra įsitikinusi, kad 2016 m. 2 priemonė, t. y. turto perdavimas viešiesiems savininkams, bus įvykdytas rinkos kaina ir tokiu būdu nesuteiks jokio pranašumo. Iš to kilę nuostoliai padengiami iš banko turimų kapitalo išteklių nesuteikiant tolesnės pagalbos.

(121)

Remdamasi pirmiau išdėstytu vertinimu, Komisija daro išvadą, kad 2016 m. priemonės nėra valstybės pagalba, kaip ji suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį.

(122)

Kaip Komisija nustatė pirmiau esančiame skirsnyje, 2016 m. priemonės nėra valstybės pagalba.

(123)

Komisija nurodė, kad 2013 m. priemonė sprendime pradėti procedūrą yra laikinai suderinama su vidaus rinka, tačiau pradėjo oficialią tyrimo procedūrą, nes nuogąstavo dėl priemonės suderinamumo su vidaus rinka ir ypač turėjo abejonių dėl to, kad HSH, kaip patvirtinta 2011 m. sprendime, remiantis nauju verslo planu vėl taps pelningas (65).

(124)

Kadangi apie 2013 m. priemonę buvo pranešta ir ji buvo laikoma laikinai suderinama su vidaus rinka iki įsigaliojo 2013 m. Bankų komunikatas (66), Komisija ir toliau grindžia savo pagalbos priemonės vertinimą, skirtą 2013 m. priemonei, SESV 107 straipsnio 3 dalies b punktu, kaip paaiškinta 2011 m. Pratęsimo komunikate ir pagal bendruosius valstybės pagalbos finansų įstaigoms principus, kurie buvo nustatyti 2008 m. Bankų komunikate, toliau plėtojami Kapitalo restruktūrizavimo komunikate ir Restruktūrizavimo komunikate (67) ir iš dalies pakeisti 2010 m. ir 2011 m. Pratęsimo komunikatais.

(125)

Pagrįsdama savo abejones dėl finansinio pajėgumo atkūrimo Komisija sprendime pradėti procedūrą pateikė tris argumentus (išsamią informaciją rasite 2.4 skirsnyje):

(126)

Kaip nurodyta 1 skirsnyje, Vokietija Komisijai pateikė daugiau banko parengtų restruktūrizavimo planų. Tačiau Komisija turi atsižvelgti į šiuos su tuo susijusius aspektus:

(127)

Todėl Komisija nemano, kad sprendime pradėti procedūrą jos išreikštos abejonės buvo išsklaidytos restruktūrizavimo planuose.

(128)

Komisija pažymi, kad Vokietija apie 2013 m. priemonę naujai pranešė kaip apie valstybinę pagalbą siekiant tinkamai pertvarkyti „HSH Nordbank“ arba vykdant su pagalba nesusijusį pardavimą, arba nutraukiant naują veiklą ir pertvarkant. Atsižvelgdama į šį naują pagalbos tikslą, Komisija mano esant nereikalinga išsamiai peržiūrėti jai perduotus restruktūrizavimo planus ir nedaro jokių išvadų remdamasi faktu, kad jos abejonės dėl banko finansinio pajėgumo atkūrimo nebuvo išsklaidytos.

(129)

Vietoj to Komisija patikrins pagalbos suderinamumą pagal Restruktūrizavimo komunikato 2 skirsnį ir ypač pagal poskirsnį „Finansinio pajėgumo atkūrimas parduodant banką“ bei pagal 2008 m. Bankų komunikato (68) 5 skirsnį „Pagalba kontroliuojamam finansų institucijų likvidavimui“.

(130)

Restruktūrizavimo komunikato 2 skirsnyje paaiškinama, kad „sunkumų patiriančio banko pardavimas kitai finansų įstaigai gali padėti atkurti ilgalaikį finansinį pajėgumą, jei pirkėjas yra pelningas ir geba perimti sunkumų patiriantį banką“. Pirkėjas turi įrodyti, kad integruota įmonė bus pelninga.

(131)

Pagal 2008 m. Bankų komunikato 5 skirsnį kontroliuojamam finansų institucijų likvidavimui skirta pagalba turi būti vertinama pagal 2008 m. Bankų komunikato 3 skirsnį, ypač pagal poskirsnius

Šios sąlygos atitinka sėkmingo pardavimo atveju taikomas sąlygas pagal Restruktūrizavimo komunikato 2 skirsnį.

(132)

Be to, kadangi bankas gali būti tinkamai pertvarkytas parduodant „OpCo“, turi būti įvykdyti specialūs 2008 m. Banko komunikato 49 dalies kriterijai, t. y. „siekiant užtikrinti, kad pagalba nebūtų skirta finansų įstaigos ar jos dalių pirkėjams arba parduotoms finansų įstaigoms arba verslo sritims, svarbu laikytis … tam tikrų sąlygų…:

Šios sąlygos atitinka Restruktūrizavimo komunikato 2 skirsnio sąlygas, susijusias su pardavimo procesu.

(133)

Pagal 2008 m. Bankų komunikato 50 dalį turi būti atskirai patikrintas suderinamumas naujos pagal viršuje išvardytus kriterijus nustatytos pagalbos pirkėjui arba parduotoms finansų įstaigoms ar verslo sritims.

(134)

Atsižvelgdama į pagalbos apribojimą iki būtino minimumo ir privačiojo sektoriaus įnašą Komisija nurodo savo vertinimą sprendimo pradėti procedūrą 57 konstatuojamojoje dalyje, kuriame ji priėjo prie išvados, kad antrojo nuostolio garantijos didinimas (tai būtų nauja pagalba) neviršijo pirminių 2011 m. sprendimu patvirtintų ribų. Todėl Komisija daro išvadą, kad 2011 m. sprendimu patvirtintas atlygis taip pat yra tinkamas ir naujai priemonei.

(135)

Laikinai patvirtinusi priemonę Komisija į savo tyrimą taip pat įtraukė banko 275 mln. EUR vienkartinę išmoką garantui bei aplinkybę, kad papildomi 3 mlrd. EUR garantijos, palyginti su esama garantija, kurios dydis – 7 mlrd. EUR, gali būti laikomi prioritetiniais. Remdamasi šiais dviem papildomais elementais Komisija priėjo prie išvados, kad atlygis tinkamai atspindi didesnę garanto riziką.

(136)

Komisija tvirtai laikosi šio vertinimo ir kartu pažymi, kad didesnė garantijos mokesčio struktūros dalis buvo skirta užtikrinti pakankamą pagalbos sumos susigrąžinimą. Kadangi pagal naują tvarką šios sumos turi būti grąžintos garantui, ja siekiama užtikrinti, kad pagalba, kurią per krizę gavo HSH, būtų apribota iki būtino minimumo.

(137)

Naštos pasidalijimo priemonės buvo įgyvendintos, kaip numatyta 2011 m. sprendime, ir Komisija patvirtino savo sprendime pradėti pasiūlymą esantį vertinimą, kad ji neturi jokių abejonių, kad šios priemonės vis dar yra tinkamos siekiant suderinti 2013 m. priemonę.

(138)

Tuo remdamasi Komisija daro išvadą, kad pagalba yra apribota iki būtino minimumo ir turi pakankamą nuosavų išteklių įnašą.

(139)

Dėl konkurencijos iškraipymo Komisija atkreipia dėmesį, kad pagalbos tikslas yra užtikrinti, kad HSH galiausiai kaip savarankiška finansų įstaiga paliktų rinką arba a) pardavus kitai finansų įstaigai, arba b) nutraukus naują veiklą, taip HSH užimama rinkos dalis būtų pasiekiama kitiems rinkos dalyviams.

(140)

Komisija mano, kad Vokietijos pateikti įsipareigojimai per pardavimo procedūrą padės laikytis 2008 m. Bankų komunikato 3 skirsnyje nustatytų sąlygų, skirtų konkurencijos iškraipymui sumažinti:

(141)

Komisija teigiamai vertina Vokietijos pažadą, kad sėkmingai pardavus „HSH Nordbank“ jam bus suteiktas naujas pavadinimas ir kad, kaip pažymima įsipareigojimuose, aiškiai leidžiama HSH turtą parduoti vienam arba keliems skirtingiems pirkėjams.

(142)

Jeigu pardavimo procedūra nebūtų užbaigta sėkmingai dėl to, kad a) nėra dalyvių, b) dalyvauja tik dalyviai, kurie netinkami pagal įsipareigojimus, c) geriausiame pasiūlyme siūloma negatyvi kaina arba d) Komisijos finansinio pajėgumo tyrimo išvados atskleidžia, kad bendra įmonė nebūtų pelninga, Vokietija ir HSH pažadėjo, kad bankas nutrauks savo naują veiklą ir savo turtą valdys siekdamas tinkamai persitvarkyti (69).

(143)

Tuo remdamasi Komisija mano, kad Vokietijos įsipareigojimai per pardavimo procedūrą ir po jos, neatsižvelgiant į jos galutinį rezultatą, užtikrins, kad būtų išvengta nepagrįsto konkurencijos iškraipymo.

(144)

Kaip buvo atskirai nurodyta 4.1 skirsnyje, HSH pagal 2016 m. priemonę padalijamas į kontroliuojančiąją bendrovę „HoldCo“ ir veiklą vykdančią patronuojamąją bendrovę „OpCo“, o „OpCo“ arba bus parduota iki 2018 m. vasario 28 d., arba jos nauja veikla turės būti sustabdyta. Šios priemonės nėra nauja pagalba.

(145)

Pagal Restruktūrizavimo komunikato 2 skirsnį ir pagal 2008 m. Bankų komunikato 5 skirsnį, kad pardavimo procedūra būtų tinkama, turi būti laikomasi tam tikrų sąlygų: a) pardavus banką atkurti jo finansinį pajėgumą ir b) užtikrinti, kad pirkėjui nebūtų suteikta jokia pagalba.

(146)

Dėl galimos pagalbos pirkėjui Komisija džiaugiasi Vokietijos įsipareigojimu „OpCo“ parduoti atviro, skaidraus ir konkurencinio konkurso būdu bei už teigiamą kainą iki 2018 m. vasario 28 d. Vos tik prasidėjus pardavimo procedūrai Vokietija pateiks Komisijai stebėsenai skirtą tvarkaraštį su pagrindiniais etapais. Vokietija savo įsipareigojimuose jau nurodė svarbiausių pagrindinių etapų vėliausius galimus terminus.

(147)

Dėl klausimo, ar pardavus įmonė bus pelninga, Komisija teigiamai vertina abu Vokietijos įsipareigojimus, kad pardavimo procedūroje dalyvaujantys dalyviai a) turi turėti reikalingų finansinių išteklių ir pagrįstos su sritimi susijusios praktinės patirties, kad „OpCo“ padarytų pelninga ir konkurencinga įmone, ir b) turi būti nepriklausomi nuo viešojo sektoriaus. Žemių bankai ir valstybinės taupomosios kasos gali dalyvauti konkurse (jeigu teikia pasiūlymą kartu su kitais dalyviais).

(148)

Komisija taip pat palankiai įvertino kelis Vokietijos įsipareigojimus, kurie skirti „OpCo“ verslo padėčiai pagerinti, pavyzdžiui, kitų restruktūrizavimo priemonių įgyvendinimas sumažinant sąnaudas (iki [570–590] mln. EUR 2016 m. ir [520–550] mln. EUR 2017 m.), banko likvidumo ir rizikos valdymo gerinimas ir bendras įsipareigojimas tvariai valdyti banko turtą ir finansinius įsipareigojimus siekiant pagerinti sėkmingo pardavimo didžiausia įmanoma kaina ir laikantis numatytų sąlygų perspektyvas.

(149)

Komisija pažymi, kad, kai tik vykdant pardavimo procedūrą bus gautas galutinis pasiūlymas, ji turės priimti tolesnį sprendimą. Šiame sprendime bus vertinama, ar a) bendra įmonė iš tikrųjų yra pelninga ir b) ar galutinė pasiūlyta kaina iš tikrųjų yra teigiama ir ar pirkėjui arba parduotai finansų įstaigai per pardavimo procedūrą skirta pagalba (70). Komisija džiaugiasi Vokietijos įsipareigojimu galutinį pasiūlymą perduoti patikrinti ir patvirtinti Komisijai.

(150)

Dėl reikalaujamos finansinio pajėgumo apžvalgos Komisija nustatė, kad tik savininkų pasikeitimas, kai nevykdomi jokie verslo modelio pakeitimai, pavyzdžiui, pradinis viešas akcijų platinimas, lemtų tokį patį susirūpinimą dėl finansinio pajėgumo, kurį Komisija pateikė sprendime pradėti procedūrą ir kuris, kaip nustatyta šio sprendimo 4.1.2 skirsnyje, negali būti pašalintas.

(151)

Remdamasi šiais įsipareigojimais ir tuo, kas išdėstyta, Komisija daro išvadą, kad 2008 m. Bankų komunikato 49 dalies ir Restruktūrizavimo komunikato 17 ir 18 dalių sąlygos yra įvykdytos.

(152)

Komisija palankiai vertina Vokietijos įsipareigojimą leisti kvalifikuotam ir nepriklausomam stebėjimo patikėtiniui visapusiškai prižiūrėti ir nuodugniai tikrinti įsipareigojimų įgyvendinimą.

(153)

Remdamasi įsipareigojimais ir pirmiau pateiktu vertinimu Komisija daro išvadą, kad 2013 m. priemonė, apie kurią iš naujo buvo pranešta kaip apie pagalbą siekiant tinkamai pertvarkyti HSH, gali būti laikoma suderinama su vidaus rinkos taisyklėmis.