22.11.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 314/1

(1)

siekiant užtikrinti, kad Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 (2) priede pateikta Kombinuotoji nomenklatūra būtų taikoma vienodai, būtina patvirtinti priemones, susijusias su šio reglamento priede nurodytų prekių klasifikavimu;

(2)

Reglamente (EEB) Nr. 2658/87 nustatytos bendrosios Kombinuotosios nomenklatūros aiškinimo taisyklės. Šios taisyklės taip pat taikomos bet kuriai kitai specialiomis Sąjungos teisės aktų nuostatomis įteisintai nomenklatūrai, visiškai ar iš dalies sudarytai remiantis Kombinuotąja nomenklatūra arba ją papildančiai subpozicijų dalimis, kad būtų galima taikyti tarifinio reguliavimo ir kitas su prekyba prekėmis susijusias priemones;

(3)

laikantis minėtų bendrųjų taisyklių, šio reglamento priede pateiktos lentelės 1 skiltyje aprašytos prekės, remiantis 3 skiltyje išdėstytais motyvais, turėtų būti klasifikuojamos priskiriant 2 skiltyje nurodytą KN kodą;

(4)

reikėtų nustatyti, kad suteikta šio reglamento nuostatų neatitinkančia privalomąja tarifine informacija apie šiame reglamente nurodytas prekes jos adresatas galėtų remtis dar tam tikrą laikotarpį, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 952/2013 34 straipsnio 9 dalyje. Tas laikotarpis turėtų būti trys mėnesiai;

(5)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Muitinės kodekso komiteto nuomonę,

22.11.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 314/4

(1)

1973 m. gegužės 14 d. Europos ekonominės bendrijos ir Norvegijos Karalystės susitarimo (3) (toliau – Europos ekonominės bendrijos ir Norvegijos Karalystės dvišalis laisvosios prekybos susitarimas) 2 protokole ir EEE susitarimo (4) 3 protokole susitariančiosioms šalims nustatyta prekybos tvarka, taikoma tam tikriems žemės ūkio ir perdirbtiems žemės ūkio produktams;

(2)

EEE susitarimo 3 protokole nustatyta nulinė muito norma, taikoma vandenims, į kuriuos pridėta cukraus ar kitų saldiklių arba aromatinių medžiagų ir kurių KN kodas yra 2202 10 00, ir kitiems nealkoholiniams gėrimams, kurių sudėtyje nėra produktų, priskiriamų 0401–0404 pozicijoms, arba riebalų, gautų iš produktų, priskiriamų 0401–0404 pozicijoms, ir kurių KN kodai yra 2202 91 00 ir 2202 99;

(3)

Europos bendrijos ir Norvegijos Karalystės susitarimu pasikeičiant laiškais dėl Europos ekonominės bendrijos ir Norvegijos Karalystės dvišalio laisvosios prekybos susitarimo 2 protokolo (5) (toliau – Susitarimas pasikeičiant laiškais), patvirtintu Sprendimu 2004/859/EB, Norvegijos atžvilgiu nulinės muito normos taikymas minėtiems vandenims ir tiems kitiems atitinkamiems gėrimams buvo sustabdytas neribotam laikui. Pagal šį Susitarimą pasikeičiant laiškais Norvegijos kilmės prekes, kurių KN kodai yra 2202 10 00, ex 2202 91 00 ir ex 2202 99, importuoti be muito leidžiama tik neviršijant neapmuitinamos kvotos. Už skirtą kvotą viršijantį importą turi būti mokamas muitas;

(4)

Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2015/2063 (6) nustatyta, kad Susitarime pasikeičiant laiškais nustatytas muitų režimas nuo 2016 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. neturi būti taikomas importui į Sąjungą, taip leidžiant neribotai be muito įvežti šias prekes į Sąjungą;

(5)

2017 m. tarifinę kvotą tiems vandenims ir gėrimams turėtų būti leista naudoti pagal Susitarimą pasikeičiant laiškais. Paskutinę metinę kvotą 2015 m. šiems produktams leista naudoti Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 1130/2014 (7). Kadangi metinės kvotos 2016 m. nebuvo leista naudoti, tikslinga nustatyti, kad 2017 m. kvota būtų tokio paties lygio kaip 2015 m.;

(6)

Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2015/2447 (8) nustatytos tarifinių kvotų administravimo taisyklės. Šiuo reglamentu leidžiamos naudoti tarifinės kvotos turėtų būti administruojamos laikantis minėtų taisyklių;

(7)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Horizontaliųjų klausimų dėl prekybos perdirbtais žemės ūkio produktais, neišvardytais I priede, komiteto nuomonę,

22.11.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 314/7

(1)

Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011 (2) priedo A dalyje išvardytos veikliosios medžiagos, laikomos patvirtintomis pagal Reglamentą (EB) Nr. 1107/2009;

(2)

veikliosios medžiagos manebo patvirtinimo laikotarpis Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 762/2013 (3) pratęstas nuo 2016 m. birželio 30 d. iki 2018 m. sausio 31 d.;

(3)

veikliosios medžiagos fipronilo patvirtinimo laikotarpis Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2015/404 (4) pratęstas nuo 2017 m. rugsėjo 30 d. iki 2018 m. liepos 31 d.;

(4)

pagal Komisijos reglamento (ES) Nr. 844/2012 (5) 1 straipsnį pateiktos paraiškos dėl veikliųjų medžiagų manebo ir fipronilo patvirtinimo galiojimo pratęsimo. Tačiau nebuvo pateikta jokių papildomų dokumentų rinkinių pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 844/2012 6 straipsnį, kuriais būtų pagrįstas šių veikliųjų medžiagų patvirtinimo galiojimo pratęsimas;

(5)

atsižvelgiant į Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 17 straipsnio pirmoje pastraipoje nustatytą tikslą, įgyvendinimo reglamentuose (ES) Nr. 762/2013 ir (ES) 2015/404 numatytas patvirtinimo galiojimo pratęsimas nebėra pagrįstas. Todėl tikslinga nustatyti, kad fipronilo patvirtinimas baigtų galioti tą dieną, kurią jis baigtų galioti jo nepratęsiant, ir numatyti anksčiausią įmanomą manebo patvirtinimo galiojimo pabaigos datą, atsižvelgiant į laikotarpį, kurio valstybėms narėms reikia, kad jos galėtų laikytis reikalavimų, kylančių dėl veikliosios medžiagos manebo patvirtinimo galiojimo pabaigos;

(6)

todėl Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 540/2011 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(7)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

22.11.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 314/9

(1)

Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 543/2011, atsižvelgiant į daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde rezultatus, nustatomi kriterijai, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo iš trečiųjų šalių vertes produktams ir laikotarpiams, nurodytiems jo XVI priedo A dalyje;

(2)

remiantis Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 136 straipsnio 1 dalimi, standartinė importo vertė apskaičiuojama kiekvieną darbo dieną atsižvelgiant į kintančius kasdienius duomenis. Todėl šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną,

22.11.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 314/11

(1)

Direktyvoje 75/324/EEB nustatytos aerozolių balionėlių pateikimo rinkai taisyklės. Joje suderinami aerozolių balionėlių saugos reikalavimai, įskaitant reikalavimus, susijusius su nominaliomis talpomis, pripildymu ir kitais pavojais dėl slėgio bei aerozolių balionėlių, kuriems taikoma ta direktyva ir kurie pateikiami rinkai laikantis tos direktyvos nuostatų, ženklinimo reikalavimai;

(2)

dėl pastarųjų metų technikos pažangos ir inovacijų labai patobulėjo aerozolių balionėliai, kuriuose yra inovatyvių nedegiųjų propelentų, daugiausia suslėgtųjų dujų, kaip antai azotas, suslėgtasis oras arba anglies dioksidas. Vis dėlto dėl dabartinio Direktyvoje 75/324/EEB nustatyto didžiausio leidžiamojo aerozolių balionėlių slėgio ribojamos galimybės tobulinti aerozolių balionėlius, kuriuose yra nedegiųjų propelentų, kadangi toks slėgio ribojimas neigiamai veikia tokių aerozolių purškimo veiksmingumą visą jų naudojimo laiką. Konkrečiau, dėl tokių aerozolių balionėlių slėgio nuostolio juos naudojant sumažėja galimybė tinkamai išnaudoti jų turinį ir jie gerokai blogiau veikia;

(3)

Komisijos direktyva 2008/47/EB (2) didžiausias leidžiamasis aerozolių balionėlių, kuriuose yra nedegiojo propelento, slėgis buvo padidintas nuo 12 iki 13,2 barų ir tai tuo metu buvo didžiausias leidžiamas slėgis, leidžiantis užtikrinti saugą. Vis dėlto, dėl tolesnės technikos pažangos ir inovacijų tą ribą galima pakeisti nepažeidžiant tokių aerozolių balionėlių saugos. Todėl, siekiant pagerinti tokių rinkai teikiamų aerozolių balionėlių purškimo intensyvumą ir kokybę, galima leisti iš naujo padidinti nustatytą ribą ir taip suteikti vartotojams platesnį pasirinkimą;

(4)

padidinus leidžiamąjį aerozolių balionėlių, kuriuose yra nedegiojo propelento, slėgį gamintojai turėtų didesnį pasirinkimą ir tuo pačiu galimybę įvairiau taikyti tokius aerozolių balionėlius. Todėl taip būtų sudarytos sąlygos kiek įmanoma labiau pereiti nuo degiųjų propelentų prie nedegiųjų, padidinti aerozolinių balionėlių efektyvumą ir aplinkos apsaugos veiksmingumą ir kartu užtikrinti dabartinį Direktyva 75/324/EEB nustatytą saugos lygį;

(5)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1272/2008 (3) numatyta suderinti cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimą ir ženklinimą Sąjungoje. Nors Direktyvos 75/324/EEB ženklinimo nuostatos buvo suderintos su to reglamento nuostatomis Komisijos direktyva 2013/10/ES (4), siekiant atsižvelgti į vėlesnius Komisijos reglamentu (ES) Nr. 487/2013 (5) padarytus pakeitimus, būtinas tolesnis derinimas. Todėl tikslinga padidinti teisinį aiškumą ir Reglamentu (EB) Nr. 1272/2008 nustatytų ženklinimo reikalavimų atitikimą nenustatant jokių naujų įsipareigojimų;

(6)

todėl Direktyva 75/324/EEB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista;

(7)

kadangi padidinus didžiausią leidžiamąjį aerozolių balionėlių, kuriuose yra nedegiųjų propelentų, slėgį gamintojams nesusidarytų papildomų įsipareigojimų, o tik suteiktų jiems daugiau galimybių naudojant nedegiuosius propelentus, pereinamojo laikotarpio nustatyti nebūtina;

(8)

būtina užtikrinti, kad naujasis teisės aktas visose valstybėse narėse būtų taikomas nuo tos pačios dienos, nepriklausomai nuo jo perkėlimo į nacionalinę teisę;

(9)

šioje direktyvoje nustatytos priemonės atitinka Direktyvos dėl aerozolių balionėlių derinimo su technikos pažanga komiteto nuomonę,

a)

2.2 punktas pakeičiamas taip:

„2.2.   Ženklinimas

Nepažeidžiant Reglamento (EB) Nr. 1272/2008, ant kiekvieno aerozolių balionėlio turi būti įskaitomai ir nenutrinamai pažymėta:

b)

3.1.2 punktas pakeičiamas taip:

22.11.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 314/14

(1)

Tarybos sprendimu 97/836/EB (1) Sąjunga prisijungė prie Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos (toliau – JT EEK) susitarimo dėl suvienodintų techninių normų priėmimo ratinėms transporto priemonėms, įrangai ir dalims, kurios gali būti montuojamos ir (arba) naudojamos ratinėse transporto priemonėse, ir pagal tas normas suteiktų patvirtinimų abipusio pripažinimo sąlygų (toliau – Pataisytas 1958 m. susitarimas);

(2)

Tarybos sprendimu 2000/125/EB (2) Sąjunga prisijungė prie Susitarimo dėl bendrųjų techninių reglamentų priėmimo ratinėms transporto priemonėms, įrangai ir dalims, kurios gali būti montuojamos ir (arba) naudojamos ratinėse transporto priemonėse (toliau – Paralelus susitarimas);

(3)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/46/EB (3) valstybių narių patvirtinimo sistemos buvo pakeistos Sąjungos patvirtinimo procedūra ir buvo nustatyta suderinta sistema, kurią sudaro visoms naujoms transporto priemonėms, sistemoms, sudedamosioms dalims ir atskiriems techniniams mazgams taikomos administracinės nuostatos ir bendri techniniai reikalavimai. Ta direktyva pagal Pataisytą 1958 m. susitarimą priimtos JT taisyklės įtrauktos į ES tipo patvirtinimo sistemą kaip tipo patvirtinimo reikalavimai arba kaip Sąjungos teisės aktų alternatyvos. Priėmus tą direktyvą, tokios JT taisyklės vis dažniau integruojamos į Sąjungos teisės aktus, susijusius su ES tipo patvirtinimu;

(4)

atsižvelgiant į įgytą patirtį ir technikos raidą, reikalavimus, susijusius su tam tikrais elementais ar savybėmis, kuriems taikomos JT taisyklės Nr. 7, 16, 37, 44, 45, 46, 48, 53, 78, 80, 83, 86, 87, 99, 105, 107, 110, 121, 128 ir 129, taip pat JT bendrieji techniniai reglamentai Nr. 15 ir 16, reikia priderinti prie technikos pažangos;

(5)

siekiant nustatyti vienodas sunkiųjų transporto priemonių variklių pritaikymo prie dvejopų degalų sistemų (HDDF-ERS) patvirtinimo nuostatas, reiktų priimti naują JT taisyklę;

(6)

siekiant nustatyti vienodas technines nuostatas atitinkamai dėl dviračių arba triračių motorinių transporto priemonių tam tikrų rūšių išmetalų kiekio ir vidinės diagnostikos elementų matavimo procedūros, reikėtų priimti du naujus bendruosius techninius reglamentus;

(7)

siekiant nustatyti vienodas bendros šviesos šaltinių kategorijų specifikacijos nuostatas, reikėtų priimti naują rezoliuciją (R.E.4);

(8)

todėl būtina nustatyti poziciją dėl tų JT aktų priėmimo, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi atitinkamuose JT EEK komitetuose, t. y. Pataisyto 1958 m. susitarimo administraciniame komitete ir Paralelaus susitarimo vykdomajame komitete,

22.11.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 314/19

—

2015 m. lapkričio 25 d. buvo galutinai priimtas 2016 finansinių metų Sąjungos biudžetas (2),

—

2016 m. spalio 19 d. Komisija pateikė pasiūlymą dėl 2016 finansinių metų bendrojo biudžeto taisomojo biudžeto Nr. 6 projekto,

—

atsižvelgiant į tai, kad 2016 m. bendrojo biudžeto taisomojo biudžeto Nr. 6 projektą reikia priimti nedelsiant, yra pagrįsta, vadovaujantis Tarybos darbo tvarkos taisyklių 3 straipsnio 3 dalimi, sutrumpinti Protokolo Nr. 1 4 straipsnyje nustatytą aštuonių savaičių laikotarpį, skirtą nacionaliniams parlamentams informuoti, ir dešimties dienų laikotarpį, skirtą punktui įtraukti į Tarybos posėdžio preliminarią darbotvarkę,

22.11.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 314/20

(1)

2010 m. gegužės 18 d. Taryba priėmė Sprendimą 2010/279/BUSP (1) dėl Europos Sąjungos policijos misijos Afganistane (EUPOL AFGHANISTAN);

(2)

2014 m. gruodžio 17 d. Taryba priėmė Sprendimą 2014/922/BUSP (2), kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2010/279/BUSP, iki 2016 m. gruodžio 31 d. pratęsiamas jo galiojimas ir numatoma orientacinė finansavimo suma laikotarpiui nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d.;

(3)

2015 m. gruodžio 14 d. Taryba priėmė Sprendimą (BUSP) 2015/2336 (3), kuriuo numatoma orientacinė finansavimo suma laikotarpiui nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.;

(4)

2016 m. gegužės 12 d. išvadose dėl Afganistano Taryba patvirtino, kad ES tebėra įsipareigojusi toliau remti civilinę policiją Afganistane po EUPOL AFGHANISTAN užbaigimo 2016 m.;

(5)

EUPOL AFGHANISTAN veiksmų etapas 2016 m. gruodžio 31 d. pasibaigs. Jos likvidavimo etapas prasidės 2017 m. sausio 1 d. Likvidavimo etapui Afganistane bus reikalinga likvidavimo grupė;

(6)

todėl Sprendimas 2010/279/BUSP turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas ir turėtų būti numatyta orientacinė finansavimo suma laikotarpiui nuo 2017 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.,

1.

1 straipsnis pakeičiamas taip:

„1 straipsnis

Misija

1.   Europos Sąjungos policijos misija Afganistane (toliau – EUPOL AFGHANISTAN arba misija), įkurta Bendraisiais veiksmais 2007/369/BUSP, pratęsiama nuo 2010 m. gegužės 31 d. iki 2017 m. rugsėjo 15 d.

2.   Iki 2016 m. gruodžio 31 d. EUPOL AFGHANISTAN veikia laikydamasi 2 straipsnyje išdėstytų tikslų ir vykdo 3 straipsnyje nustatytas užduotis.

3.   Nuo 2017 m. sausio 1 d. EUPOL AFGHANISTAN atlieka misijos likvidavimą.“

2.

7 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Iki 2016 m. gruodžio 31 d. EUPOL AFGHANISTAN personalo narių skaičius ir kompetencija turi atitikti 2 straipsnyje išdėstytus misijos tikslus, 3 straipsnyje nustatytas misijos užduotis ir 4 straipsnyje nustatytą misijos struktūrą. Nuo 2017 m. sausio 1 d. EUPOL AFGHANISTAN personalo narių skaičius ir kompetencija turi atitikti tikslą užtikrinti greitą ir tinkamą misijos likvidavimo procesą.“

3.

13 straipsnio 1 dalies paskutinė pastraipa pakeičiama taip:

„Orientacinė finansavimo suma, skirta su EUPOL AFGHANISTAN susijusioms išlaidoms padengti laikotarpiui nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 15 d., yra 11 600 000 EUR.“

4.

17 straipsnis pakeičiamas taip:

„17 straipsnis

Įsigaliojimas ir trukmė

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Jis taikomas nuo 2010 m. gegužės 31 d. iki 2017 m. rugsėjo 15 d.“

22.11.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 314/22

(1)

2011 m. lapkričio 21 d. laikraštyje Le Soir buvo paskelbti keli straipsniai, kuriuose nurodyta, kad Valonijos regionas (3) nuo 2003 m. teikė finansinę paramą plieno grupei Duferco (toliau – Duferco arba grupė Duferco), apie tai nepranešęs Komisijai. Kaip teigiama Belgijos dienraštyje, 2003 m. kovo mėn. Valonijos regionas įsteigė naują finansų kontroliuojančiąją bendrovę Foreign Strategic Investment Holding (toliau –FSIH), kuri yra bendrovės Société Wallonne de Gestion et de Participations (SOGEPA) patronuojamoji bendrovė, siekdamas investuoti į grupės Duferco bendroves, kurių būstinė yra ne Belgijoje ir net ne Sąjungoje.

(2)

Paskelbus šią informaciją, 2011 m. lapkričio 29 d. Komisija raštu paprašė Belgijos pateikti jai papildomos informacijos apie finansinės paramos, kurią 2003–2011 m. Valonijos regionas suteikė grupei Duferco, pobūdį.

(3)

2011 m. gruodžio 14 d. raštu Belgija paprašė nustatyti papildomą atsakymo pateikimo terminą, ir 2011 m. gruodžio 16 d. šis terminas buvo nustatytas. Belgija į Komisijos prašymą pateikti informacijos atsakė 2012 m. sausio 4 d.2012 m. birželio 29 d. raštu Komisija paprašė papildomos informacijos. Belgija paprašė nustatyti papildomą atsakymo pateikimo terminą, ir 2012 m. liepos 18 d. šis terminas buvo nustatytas. 2012 m. rugsėjo 28 d. ji pateikė atsakymą.

(4)

2013 m. gegužės 6 d. Komisijos patalpose įvyko Komisijos susitikimas su Belgijos institucijomis ir SOGEPA bei FSIH atstovais.

(5)

2013 m. birželio 4, ir 10 d. taip pat 2013 m. liepos 15 ir 30 d. Belgija Komisijai pateikė papildomą informaciją.

(6)

2013 m. rugsėjo 30 d. Komisijos patalpose įvyko naujas Komisijos susitikimas su SOGEPA ir FSIH atstovais.

(7)

2013 m. spalio 16 d. raštu Komisija pranešė Belgijai apie savo sprendimą pradėti SESV 108 straipsnio 2 dalyje nurodytą procedūrą dėl šių priemonių (toliau – oficiali tyrimo procedūra).

(8)

Komisijos sprendimas pradėti procedūrą (toliau – sprendimas pradėti procedūrą) buvo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (4). Komisija pakvietė suinteresuotąsias šalis pateikti pastabų dėl nagrinėjamų priemonių.

(9)

2013 m. gruodžio 11 d. Komisija gavo Belgijos pastabas (nustačiusi jai papildomą terminą). Be to, 2014 m. birželio 23 ir 24 d. ji gavo suinteresuotųjų šalių pastabas (joms taip pat buvo nustatytas papildomas terminas). 2014 m. liepos 3 ir 18 d. šią informaciją ji perdavė Belgijai ir suteikė galimybę ją pakomentuoti; Komisija Belgijos komentarus gavo 2014 m. rugpjūčio 1 ir 18 d. raštais.

(10)

2015 m. sausio 28 d. raštu Komisija Belgijos paprašė pateikti papildomos informacijos. Belgija paprašė nustatyti papildomą atsakymo pateikimo terminą, ir 2015 m. vasario 25 d. šis terminas jai buvo nustatytas. Belgija atsakymą Komisijai pateikė 2015 m. balandžio 8 d.

(11)

2015 m. gegužės 18 d. raštu Komisija paprašė naujos papildomos informacijos. Belgija atsakymą pateikė 2015 m. birželio 2 d.

(12)

Paskutinis prašymas pateikti informacijos Belgijai išsiųstas 2015 m. rugsėjo 15 d. Belgija paprašė nustatyti papildomą vieno mėnesio atsakymo pateikimo terminą, ir 2015 m. rugsėjo 28 d. šis terminas jai nustatytas. 2015 m. spalio 23 d. raštu Belgija Komisijai pateikė atsakymą.

(13)

Grupė Duferco gamina ir parduoda plieną. Ji veikia maždaug penkiasdešimtyje pasaulio šalių. Europoje grupė pagrindinę veiklą vykdo Belgijoje (2009 m. Valonijoje ji turėjo apie 3 000 samdomųjų darbuotojų ir 10 gamyklų) ir Italijoje (2009 m. grupėje dirbo apie 1 300 samdomųjų darbuotojų). Grupė taip pat veikia Šveicarijoje, Liuksemburge, Prancūzijoje ir buvusiojoje Jugoslavijos Respublikoje Makedonijoje (BJRM).

(14)

Belgijoje Duferco įsteigta 1997 m., perėmus didelių finansinių sunkumų turėjusias Klabeko metalurgijos gamyklas ir gavus Valonijos regiono paramą (8,75 mln. EUR investicijų į nuosavą kapitalą ir 13,75 mln. EUR paskolą) (5). 1999 m. Duferco, vėl gavusi Valonijos regiono paramą (12,5 mln. EUR skola paversta į 25 % kapitalą ir suteikta 25,3 mln. EUR paskola) (6), iš grupės Hoogovens perpirko La Luvjere esančias Gustave'o Boëlio gamyklas. 2002 m. Duferco, bendradarbiaudama su grupe Usinor ir vėl gavusi Valonijos regiono paramą (SOGEPA įsigijo 20 mln. EUR Carsid kapitalo – priėmus sprendimą pradėti procedūrą (7), nurodytą Komisijos sprendimo Nr. 2496/96/EAPB (8) 6 straipsnio 5 dalyje, ši suma sumažinta iki 9 mln. EUR), perėmė Šarlerua gamybos karštuoju būdu liniją; ji tapo bendrovės Carsid dalimi. Ši procedūra baigta 2003 m. spalio 15 d. (9), Komisijai priėmus neigiamą sprendimą, nes investicijos į naują bendrovę negalima laikyti pari passu, jeigu naują riziką prisiima tik viešasis akcininkas, o privatusis akcininkas vien perduoda vykdomą veiklą arba projektą naujajai bendrovei.

(15)

Įsigijusi šį turtą Duferco Belgijoje turi tris pagrindines patronuojamąsias bendroves: Duferco Clabecq, Duferco La Louvière (DLL) ir Carsid.

(16)

2006 m. Duferco užmezgė strateginę partnerystę su Rusijos plieno grupe Novolipetsk (NLMK). Šios partnerystės tikslas – pasinaudoti tuo, kad NLMK veikia pradinėje plieno grandinės grandyje (tiekia žaliavas ir gamina pusgaminius). Remdamasi šia partneryste NLMK įsigijo 50 % Steel Invest and Finance (SIF), vienos iš grupės Duferco kontroliuojančiųjų bendrovių, kuri registruota Liuksemburge, akcinio kapitalo. SIF priklauso daug grupės Duferco turto, įskaitant Duferco Clabecq, DLL ir Carsid. 2006 m. pabaigoje prie SIF taip pat prijungta JAV patronuojamoji bendrovė Duferco Farrell Corporation. 2006 m. gruodžio 18 d. buvo ratifikuotas Duferco ir NLMK susitarimas. NLMK įsigijo 50 % SIF akcinio kapitalo, kartu buvo sudarytas besąlyginis pasirinkimo pirkti bent vieną SIF akciją sandoris.

(17)

2011 m. vasarą Duferco ir NLMK partnerystė nutraukta. Abi bendrovės SIF turtą pasidalijo. Duferco perėmė DLL ilgųjų gaminių grandinę, kai kurią įvairinimo veiklą ir Carsid turtą. Visas šis Belgijoje esantis turtas priskirtas naujai patronuojamajai bendrovei Duferco Long Products (DLP), kuri veikia pagal Liuksemburgo teisės nuostatas ir buvo įsteigta 2011 m. kovo mėn.

(18)

2012 m. Carsid gamykla visam laikui uždaryta. 2013 m. Duferco nusprendė ilgųjų gaminių gamybą La Luvjero gamykloje nutraukti.

(19)

Grupė Duferco buvo konsoliduota patronuojančiosios bendrovės Duferco Participations Holding (DPH) pagrindu. 2003–2010 m. DPH nuosavo kapitalo suma nuo […] (*) mln. EUR 2003 m. pakito iki […] mln. EUR.

(20)

DPH iš pradžių buvo įsteigta […], tačiau paskui perkelta į […]. Pačią DPH valdo kitos bendrovės: […].

(21)

2003–2011 m. FSIH Duferco patronuojamosioms bendrovėms finansavimą skyrė šešis kartus (iš viso suteikė 517 mln. EUR).

(22)

SOGEPA yra viešojo kapitalo akcinė bendrovė, kurios 100 % kapitalo priklauso Valonijos regionui. Ji atsakinga už Valonijos Vyriausybės priimtų sprendimų, susijusių su komercinių bendrovių finansavimu, įgyvendinimą ir šio finansavimo valdymą. Be to, vykdant Valonijos regiono politiką plieno sektoriuje ši bendrovė pasitelkiama kaip prioritetinė pagalbininkė. Ji įsteigta 1999 m., susijungus bendrovėms Société Wallonne pour la Sidérurgie (SWS) ir Société pour la gestion de participations de la Région wallonne dans des sociétés commerciales (SOWAGEP).

(23)

Kaip nurodyta SOGEPA svetainėje, Valonijos Vyriausybės prašymu skiriant finansavimą, SOGEPA atlieka konkrečius dviejų tipų uždavinius: i) prieš Valonijos Vyriausybei priimant sprendimą atlieka analizę ir pateikia nuomonę; ii) vykdo Valonijos Vyriausybės priimtus sprendimus ir atlieka jų stebėseną. Vykdydami Valonijos Vyriausybės sprendimus SOGEPA skyriai turi derėtis dėl akcininkų ir (arba) paskolų sutarčių ir jas rengti laikydamiesi sąlygų, kurios gali būti nurodytos Vyriausybės finansavimo sprendime.

(24)

Atliekant finansavimo stebėseną, finansavimą gavusių bendrovių valdybose iš esmės turi būti SOGEPA atstovų ir bendradarbių – direktorių arba stebėtojų. Jie taip pat turi dalyvauti visuotiniuose susirinkimuose ir apskritai nuolat stebėti, kaip paisoma Valonijos regiono interesų.

(25)

Valonijos Vyriausybė skiria SOGEPA direktorius. Ji taip pat įgalioja du asmenis atstovauti Vyriausybei bendrovėje.

(26)

2003 m. kovo 27 d. SOGEPA įsteigė FSIH, kurios kapitalas – 180 mln. EUR. Kaip nurodyta steigimo akte, FSIH „tikslas – skirti bet kokios formos investicijų į užsienio įmones, susijusias su plieno sektoriumi, ir (arba) sudaryti bet kokius finansinius sandorius su jomis“. Šiuo tikslu FSIH „visų pirma gali skatinti šių įmonių ir Valonijos įmonių bendradarbiavimą“.

(27)

FSIH valdybos nariai skiriami visuotiniame susirinkime, taigi juos skiria SOGEPA. Visuotinis susirinkimas įvyko 2003 m. kovo 27 d., vos tik įsteigus FSIH, ir jame paskirti valdybos direktoriai ir pirmininkas. Paskirtas pirmininkas buvo ir SOGEPA prezidentas. Abejas pareigas jis ėjo iki 2013 m. kovo 31 d.

(28)

Duferco US Investment Corp. (Duferco US) yra kontroliuojančioji bendrovė, kuriai priklauso 100 % vienintelės bendrovės – Duferco Farrell Corp. (Farrell) – kapitalo. Prieš taikant nagrinėjamą priemonę 99,8 % bendrovės Duferco US kapitalo priklausė grupei Duferco ir buvo valdomos vienos jos pramoninių patronuojamųjų bendrovių – Duferco Industrial Investment (DII).

(29)

Farrell yra plieno įmonė, įsteigta Pensilvanijoje (JAV). Ji gamina karštai ir šaltai valcuotą plieną.

(30)

2003 m. balandžio 9 d. FSIH už 97,22 mln. JAV dolerių (USD) (t. y. 90 mln. EUR) įsigijo pusę Duferco US akcijų be vienos. DII liko kitos pusės akcijų (be vienos) savininkė. Likusios dvi akcijos buvo priskirtos specialiosios paskirties įmonei (angl. special purpose vehicle), kuriai pavesta jas valdyti FSIH ir DII partnerystės įgyvendinimo laikotarpiu. Tą pačią dieną FSIH už 5 mln. EUR įsigijo pasirinkimo pirkti sandorį su teise įsigyti abi šios įmonės valdytas akcijas, taigi ir Duferco US kontrolinį akcijų paketą; tačiau šis sandoris liko neįgyvendintas.

(31)

Prieš 2003 m. per FSIH įsigydama pusę Duferco US akcijų (be vienos) SOGEPA buvo nurodžiusi nustatyti Farrell vertę. Jungtinės Karalystės konsultacijų bendrovė Hatch Beddows nustatė, kad vidutinė Farrell vertė remiantis atsargiais skaičiavimais – 330 mln. USD. Papildomą tyrimą atlikusi JAV konsultacijų bendrovė World Steel Dynamics įmonę Farrell įvertino 410 mln. USD suma. Palyginus šių dviejų tyrimų duomenis, vidutinė Farrell vertė yra 375 mln. USD. Pagal 2003 m. balandžio mėn. vidutinį mėnesio USD ir EUR valiutos kursą vidutinė vertė yra apie 345,5 mln. EUR.

(32)

2005 m. FSIH gavo 2,5 mln. USD dividendų už 2004 m. rugsėjo 30 d. pasibaigusius finansinius metus. Savo pastabose Belgija nurodė, kad dividendai gauti 2005 m. birželio 23 d. Pagal 2005 m. USD ir EUR valiutos kurso metinį vidurkį šio dividendo vertė lygi apie 2,01 mln. EUR.

(33)

Kaip ir daugelio perdirbimo pramonės įmonių, Farrell veiklos rezultatams tiesioginę įtaką galėjo daryti jos žaliavų (geležies luitų) pirkimo kaina. 2005 m. rugsėjo 15 d., siekdama sumažinti rezultatų nepastovumą, bendrovė Farrell pasirašė geležies luitų tiekimo sutartį su Duferco. Šioje sutartyje nurodyta, kad Duferco turi tiekti Farrell geležies luitus už sutartyje nustatytą kainą, kad Farrell marža patektų į nustatytą intervalą ([…]).

(34)

2006 m. sausio 1 d. grupė Duferco sudarė susitarimą su grupe […]. Pagal šią sutartį […] tiekė Duferco geležies luitus už kainą, kuri buvo apskaičiuota kaip i) Farrell galutinių produktų pardavimo kaina, ii) išskaičiavus Farrell perdirbimo sąnaudas ir iii) pridėjus tam tikrą maržą. Pagal šią sutartį grupė Duferco turėjo prisiimti riziką, iš Farrell perimtą pagal 2005 m. rugsėjo 15 d. susitarimą.

(35)

2006 m. FSIH nusprendė iš naujo apsvarstyti, ar reikia dalyvauti valdant Duferco US kapitalą. Taigi 2006 m. birželio 14 d. DII ir FSIH susitarė, kad DII už 95 mln. EUR sumą įsigys pasirinkimo pirkti visas FSIH valdytas akcijas sandorį. Atrodo, kad šį pasirinkimo pirkti sandorį leista įsigyti neatlygintinai.

(36)

Pasirinkimo pirkti sandoris taip pat įsigytas tuo metu, kai vyko Duferco ir NLMK derybos dėl strateginės partnerystės. Iš tiesų buvo svarstomas Duferco US patekimo į SIF sudėtį klausimas.

(37)

2006 m. gruodžio 12 d., grupės Duferco bendrovei […] įgyvendinus šį pasirinkimo pirkti sandorį ir perėmus visas su šia priemone susijusias DII teises ir pareigas, FSIH pasitraukė iš Duferco US. Taigi 2006 m. gruodžio 12 d. grupė Duferco, sumokėjusi 125,85 mln. USD (arba 95 mln. EUR), vėl tapo visateise Duferco US savininke. 2006 m. gruodžio 18 d. 50 % SIF akcijų buvo perleista NLMK.

(38)

2003 m. balandžio 9 d. FSIH įsigijo iš [tuo metu DPH kontroliavusios bendrovės], kurios buveinė buvo […], o šiuo metu yra […], apie 25 % DPH kapitalo bei vieną privilegijuotąją akciją (angl. preferred share), suteikiančią lengvatinę teisę į dividendus. Anksčiau FSIH buvo pavedusi konsultacinei įmonei Ernst & Young nustatyti DPH vertę. Remiantis šiuo vertinimu, 25 % DPH vertė siekė […]–[…] mln. USD, t. y. vidutiniškai […] mln. USD. Pagal 2003 m. balandžio mėn. USD ir EUR mėnesio valiutos kurso vidurkį FSIH ir [tuo metu DPH kontroliavusios bendrovės] sandorio galutinė vertė yra 86,42 mln. USD, t. y. apie 80 mln. EUR.

(39)

Šalys susitarė, kad, valdydama vieną privilegijuotąją akciją, FSIH turės lengvatinę teisę gauti DPH dividendus toliau nustatyta tvarka: i) po 2 mln. EUR už 2003 ir 2004 finansinius metus; ii) po 4 mln. EUR už kiekvienus paskesnius finansinius metus iki 2012 m.

(40)

Taigi 2005 m. sausio mėn. FSIH gavo 4 mln. EUR dividendą už 2003 ir 2004 finansinius metus. Atrodo, kad už 2005 finansinius metus nebuvo sumokėta jokių dividendų. 2006 finansiniai metai baigėsi, kai FSIH perpardavė jai priklausiusias akcijas.

(41)

2006 m. FSIH išreiškė pageidavimą pasitraukti iš DPH. Numatydama pasitraukimą, FSIH dar kartą pavedė Ernst & Young atlikti savo turėtų 25 % DPH akcijų vertinimą. Taikant 2006 m. USD ir EUR valiutos kurso metinį vidurkį, 2006 m. Ernst & Young ataskaitoje (toliau – 2006 m. Ernst & Young ataskaita) 25 % akcijų įvertinti […]–[…] mln. USD arba apie […]–[…] mln. EUR suma.

(42)

Šalys nesirėmė 2006 m. Ernst & Young ataskaitoje nurodytu įverčiu. 2006 m. birželio 14 d. FSIH jai priklausiusias akcijas iš tikrųjų pardavė už […] mln. USD arba […] mln. EUR sumą [tuo metu DPH kontroliavusiai bendrovei].

(43)

Be plieno sektoriuje vykdytos veiklos, Duferco Belgijoje išvystė įvairinimo veiklą; ji 2006 m. rugsėjo mėn. buvo perduota su SIF susietai naujai patronuojamajai bendrovei – Carsid Développement. 2006 m. gruodžio mėn., likus kelioms dienoms iki to, kai NLMK iš dalies perėmė SIF kontrolę, buvo nuspręsta, kad Carsid Développement nedalyvaus vykdant partnerystę su Rusijos bendrove.

(44)

Taigi Duferco suvienijo jėgas su FSIH, siekdama perimti ir plėtoti Carsid Développement turtą. Naujoji bendrovė – […] – buvo įsteigta 2006 m. lapkričio 29 d., kad perimtų šį turtą. Steigiant bendrovę jos akcininkės pavadinimas buvo […], o pradinis akcinis kapitalas sudarė […] mln. EUR (jis buvo pasirašytas, bet neišpirktas, išskyrus vieną akciją, kurios nominalioji vertė – vienas euras). Tačiau jau pačiame pirmajame posėdyje, įvykusiame 2006 m. gruodžio 7 d., […] valdyba sutiko perduoti buvusią […] akciją bendrovei FSIH. Be to, ji sutiko, kad viena iš grupės Duferco patronuojamųjų bendrovių – Duferco Développement – pasirašytų vieną vieno euro nominaliosios vertės akciją. Valdyba taip pat nusprendė pakeisti bendrovės pavadinimą į Duferco Salvage Investments Holding (DSIH). Taigi gruodžio 7 d. FSIH ir Duferco turėjo naują bendrą patronuojamąją bendrovę – DSIH, kuri buvo pasirengusi perimti Carsid Développement turtą.

(45)

2006 m. gruodžio 11 ir 14 d. tiek FSIH, tiek Duferco Développement padidino DSIH kapitalą [65–72] mln. EUR suma, atitinkančia 50 % akcijų vertę grynaisiais pinigais. Šios lėšos skirtos visoms Carsid Développement akcijoms perpirkti. 2006 m. gruodžio 14 d. jos buvo perpirktos už […] mln. EUR sumą. Carsid Développement pervadinta Duferco Diversification.

(46)

Taigi Duferco Diversification valdė 100 % šių trijų bendrovių kapitalo: Duferco Environnement, Duferco Immobilière ir Marcinelle Energie. Konkrečiai Duferco Environnement perėmė […] buvusių žemės sklypų, priklausiusių Duferco Développement, valymo projektą (pavadintą […]). Duferco Immobilière priklauso tam tikras anksčiau Carsid valdytas nekilnojamasis turtas. Galiausiai Marcinelle Energie 2006 m. turėjo sėkmingai įgyvendinti elektros jėgainės su kombinuoto ciklo dujine turbina statybos Šarlerua projektą.

1 diagrama

Bendrovės, dalyvavusios taikant trečiąją priemonę

(47)

2008 m. 80 % Marcinelle projekto už [30–37] mln. EUR sumą parduota Italijos elektros gamybos bendrovei ENEL.

(48)

2010 m. kovo 26 d.Duferco Développement pasirašė vieną papildomą DSIH akciją ir, turėdama 67 001 akciją (FSIH valdė 67 000 akcijų), įsigijo DSIH kontrolinį akcijų paketą.

(49)

2011 m. birželio mėn., nutrūkus Duferco ir NLMK partnerystei, Duferco ir FSIH visą Valonijoje esantį turtą, susijusį su plieno sektoriaus ir įvairinimo veikla, nusprendė perduoti vienai naujai patronuojamajai bendrovei – DLP. Nutraukus SIF veiklą turtas, susijęs su plieno sektoriaus veikla, buvo priskirtas DLP – patronuojamajai bendrovei, pavadintai Duferco La Louvière Produits Longs (DLLPL, žr. šeštąją priemonę). Dėl įvairinimo veiklos pažymėtina, kad 2011 m. vasarą įvykdyti keli sandoriai, kuriuos sudarius ji visa taip pat priskirta DLP:

(50)

2009 m. FSIH suteikė šešerių metų bendrą 100 mln. EUR paskolą grupei Duferco vadovavusiai bendrovei […]. Tuo metu, kai suteikta paskola, ši bendrovė buvo įregistruota […]. Šiuo metu ji tapo bendrove […] ir veikia pagal […] teisę.

(51)

Visų pirma vadovaudamasi 2009 m. rugsėjo 4 d. pasirašyta sutartimi FSIH suteikė [30–40] mln. EUR paskolą. Buvo nustatyta paskolai taikyta palūkanų norma – dvylikos mėnesių EURIBOR palūkanų norma (1,302 %), padidinta 75 baziniais punktais. Sudarant sutartį ji buvo 2,052 %. Sprendžiant iš Belgijos 2013 m. birželio 4 d. suteiktos informacijos, iš tikrųjų palūkanų norma siekė 2,04 %. Pagrindinė suma in fine turėjo būti grąžinta 2015 m. gruodžio 31 d. arba anksčiau, jeigu pasikeistų SIF kontrolinio akcijų paketo savininkas. Paskolos palūkanos turėjo būti kapitalizuojamos kasmet ir nuo negrąžinto likučio mokamos pasibaigus terminui, pradedant skaičiuoti nuo šeštųjų metų, o pasikeitus SIF kontrolinio akcijų paketo savininkui – anksčiau.

(52)

Paskolos grąžinimo pasikeitus SIF kapitalui sąlygos, išdėstytos paskolos sutarties 1.1 straipsnyje, buvo nustatytos siekiant atsižvelgti į abipuses pasirinkimo pirkti sandorio sąlygas, kurias grupė Duferco ir NLMK dėl SIF nustatė 2008 m. vasario 1 d. sutartyje. 2008 m. sutartyje iš tikrųjų nurodyta, kad toks pasirinkimo pirkti sandoris už […] mln. USD kainą gali būti įgyvendintas bet kada nuo 2010 m. gruodžio mėn. Pagal FSIH ir [tuo metu grupei Duferco vadovavusios bendrovės] paskolos sutarties 6 straipsnio 1 dalį, pasikeitus SIF kontrolinio akcijų paketo savininkui, skolininkas gautas sumas pirmenybės tvarka privalėjo skirti visai bendrovės FSIH suteiktai paskolai grąžinti.

(53)

Paskolos grąžinimas buvo užtikrintas dviejų tipų garantijomis:

(54)

2009 m. gruodžio mėn. į 2009 m. rugsėjo 4 d. paskolos sutartį buvo įtraukta specialioji sąlyga. FSIH [tuo metu grupei Duferco vadovavusiai bendrovei] suteikė [60–70] mln. EUR paskolą. Paskolai taikyta palūkanų norma taip pat buvo dvylikos mėnesių EURIBOR palūkanų norma (1,302 %), padidinta 75 baziniais punktais. Sudarant sutartį ji siekė 2,052 %. Sprendžiant iš 2013 m. birželio 4 d. Belgijos suteiktos informacijos, suteikiant paskolą palūkanų norma iš tikrųjų siekė 1,99 %. Paskolos (pagrindinės sumos ir palūkanų) grąžinimo sąlygos buvo tokios pat, kokios nustatytos rugsėjo 4 d. sutartyje. Dėl garantijų pažymėtina, kad buvo įkeista […] papildomų DPH akcijų.

(55)

Sprendžiant iš Duferco 2009 m. metinės ataskaitos, bendra abiejų paskolų garantijos vertė siekė apytikriai […] mln. USD. Pasak Belgijos, sprendžiant vien iš grynosios turto vertės, buvusios suteikiant paskolą, garantijos vertė atitiko šią sumą.

(56)

Paskola iš anksto buvo grąžinta 2011 m. liepos mėn., nes visą SIF perėmė NLMK.

(57)

Tuo metu, vadovaudamasi abiejų 2009 m. rugsėjo 29 d. ir 2009 m. gruodžio 22 d. pasirašytų sutarčių nuostatomis, FSIH bendrovei SIF suteikė 75 mln. EUR paskolą. Ši paskola suteikta dviem dalimis: 20 mln. EUR – 2009 m. rugsėjo mėn. ir 55 mln. EUR – 2009 m. gruodžio mėn. Nustatyta paskolai taikyta palūkanų norma – dvylikos mėnesių EURIBOR palūkanų norma (1,302 %), padidinta 75 baziniais punktais. Sudarant sutartį ji buvo 2,052 %. Sprendžiant iš 2013 m. birželio 4 d. Belgijos suteiktos informacijos, suteikiant abi paskolos dalis palūkanų norma iš tikrųjų buvo 1,99 %.

(58)

Grąžintina pagrindinė paskolos suma buvo […]. Palūkanos siekė […]. Be to, pagal paskolos sutarties 5 straipsnį […].

(59)

2011 m. birželio 29 d. šalys susitarė, kad, atsižvelgiant į sudėtingą padėtį pasaulio plieno sektoriuje ir į SIF kontrolinio akcijų paketo savininko pasikeitimą, paskolą SIF turi grąžinti iš anksto, trimis dalimis: 2011 m., 2012 m. ir 2013 m. 2011 m. birželio 30 d. SIF grąžino dalį pagrindinės sumos, t. y. [15–25] mln. EUR, ir iki tos dienos susikaupusias palūkanas, t. y. [1–2] EUR. Paskutinėje specialiojoje sąlygoje, pasirašytoje 2013 m. rugsėjo 30 d., nustatyta, kad mokėtinas likutis, t. y. [55–65] mln. EUR pagrindinės paskolos sumos ir [1–2] mln. EUR palūkanų, turi būti grąžintas terminui nepasibaigus. Savo atsakyme į sprendimą pradėti procedūrą Belgija pranešė Komisijai, kad SIF skola bendrovei FSIH buvo visiškai apmokėta.

(60)

2011 m. vasarą FSIH atliko bendrą 100 mln. EUR injekciją į DLP – pagal Liuksemburgo teisę veikiantį investicinį subjektą, kuriam pavesta priimti lygiagrečias FSIH ir Duferco investicijas Belgijoje. Investavimas vyko dviem etapais.

(61)

Iš pradžių 2011 m. birželio 29 d. FSIH suteikė DLP 30 mln. EUR konvertuojamąją paskolą, kuriai taikyta palūkanų norma lygi dvylikos mėnesių EURIBOR palūkanų normai, padidintai 200 bazinių punktų (t. y. 2,137 + 2 % = 4,137 %). Ši paskolos sutartis buvo sudaryta dešimčiai metų. Nebuvo suteikta jokia paskolos grąžinimo garantija, nes šalys siekė paskolą paversti kapitalu. Paskola kapitalu iš tikrųjų paversta 2011 m. rugsėjo 23 d.

(62)

2011 m. liepos 7 d.Duferco per savo patronuojamąją bendrovę DII dalyvavo didinant DLP kapitalą – jis padidintas 101 mln. EUR suma, sudariusia 50,26 % DLP akcinio kapitalo.

(63)

2011 m. liepos 14 d. FSIH bendrovei DLP skyrė 70 mln. EUR, kuriais padidintas kapitalas.

(64)

Po šios investicijos FSIH priklausė 49,74 % DLP akcinio kapitalo.

(65)

Kapitalą padidinus 201 mln. EUR (100 mln. EUR injekciją skyrė FSIH ir 101 mln. EUR – Duferco), jis buvo pasirašytas siekiant:

(66)

2012 m. gruodžio mėn. buvo nuspręsta Valonijoje vykdytą Duferco veiklą plieno sektoriuje (iš esmės nutrauktą) dar kartą atskirti nuo veiklos, nesusijusios su šia sritimi. Duferco Belgium toliau vykdo veiklą plieno sektoriuje, o įvairinimo veiklą perėmė nauja DLP patronuojamoji bendrovė – Duferco Wallonie. Baigus šį reorganizavimą, grupės organizacinė schema yra tokia:

2 diagrama

Bendrovės, dalyvavusios taikant šeštąją priemonę

[…].

(67)

Komisija primena, kad jai nekilo abejonių dėl to, kokiomis sąlygomis FSIH įsigijo Duferco US akcijų. Tačiau Komisija abejojo, ar sąlygos, kuriomis FSIH leido nutraukti bendrovės dalyvavimą valdant Duferco US kapitalą, atitinka neformalaus rinkos ekonomikos investuotojo principą. Ji pateikė įvairių argumentų savo abejonėms pagrįsti.

(68)

Visų pirma 2006 m. parduoto turto kaina eurais tokia pati kaip ir įsigyto 2003 m., o iš to galima spręsti, kad kapitalo valdymo laikotarpiu jo grąža buvo nedidelė. Komisija tuo stebėjosi, turėdama omenyje teigiamus Duferco US veiklos rezultatus 2003–2006 m. ir atitinkamą jos nuosavo kapitalo padidėjimą. Todėl Komisija nepritarė Belgijos nuomonei, kad akcijų grąža turi būti vertinama JAV doleriais (Duferco US funkcine valiuta), o ne eurais (FSIH funkcine valiuta).

(69)

Be to, Komisija stebėjosi, kad, prieš nustatant pasirinkimo sandorio įgyvendinimo kainą, nebuvo nustatyta vertė.

(70)

Komisijai taip pat kilo klausimas dėl FSIH pasitraukimo priežasčių ir ypač dėl to, kaip ji vertino padėties pokyčius ateinančiais metais. Taigi Komisija abejojo, ar neformalus investuotojas būtų sutikęs su tokia ilga pasirinkimo sandorio trukme (beveik dešimt metų), nors ir būtų iš anksto numatęs, kad rinkos padėtis netrukus pasikeis. Ji taip pat pažymėjo, kad 2005 ir 2006 m. susitarimais su Duferco ir atitinkamai […] buvo sumažintas rinkos svyravimo poveikis Duferco US, taigi ir padidintas jos patrauklumas.

(71)

Galiausiai Komisija stebėjosi, kad pasirinkimo pirkti sandorį leista sudaryti nemokamai, nors iš tikrųjų grupei Duferco jis buvo ekonomiškai naudingas, ir grupė galėjo jį įgyvendinti taip, kaip jai patogiausia.

(72)

Komisija abejojo, ar sąlygos, kuriomis FSIH nutraukė dalyvavimą valdant DPH kapitalą, atitinka neformalaus rinkos ekonomikos investuotojo principą.

(73)

Komisija ne tik siekė užginčyti JAV dolerių naudojimą investicijos į DPH grąžai įvertinti, bet ir išreiškė didelių abejonių dėl metodo, pagal kurį nustatyta perleidimo kaina, tinkamumo. Visų pirma ji stebėjosi, kad šalių nustatyta kaina skyrėsi nuo 2006 m. Ernst & Young atlikto nepriklausomo vertinimo rezultato.

(74)

Pirminio tyrimo etapu Belgija šį kainų skirtumą pagrindė tuo, kad buvo atsižvelgta į penkis vertės sumažinimus. Komisija nesutiko su tuo, kad vertė sumažinta dėl to susitarus [tuo metu DPH kontroliavusiai bendrovei] ir FSIH, ir klausimą iškėlė ne vien formaliai, bet ir abejodama jo ekonominiu pagrįstumu.

(75)

Galiausiai Komisija norėjo išsiaiškinti FSIH pasitraukimo priežastis.

(76)

Galiausiai Komisija nurodė, kad FSIH toli gražu neveikė kaip neformalus investuotojas, o tik bandė atgauti savo pradinį 80 mln. EUR indėlį su 4 mln. dividendu, kuris jai priklausė už 2005 m., tačiau dar nebuvo išmokėtas.

(77)

Komisija abejojo, ar sąlygos, kuriomis FSIH investavo į DSIH, atitinka neformalaus rinkos ekonomikos investuotojo principą.

(78)

Atsakydama į Belgijos teiginį, kad sandoris sudarytas pari passu, Komisija pažymėjo, kad tuo metu, kai skirta investicija, DSIH jau buvo patekusi į Duferco kontrolės sferą ir kad šiai naujai patronuojamajai bendrovei skirtą turtą taip pat jau valdė Duferco (50 %, per SIF). Tokiomis aplinkybėmis naują riziką prisiėmė tik naujas (viešasis) akcininkas, todėl sandoris negalėjo būti apibūdinamas kaip sudarytas pari passu.

(79)

Dėl Duferco Diversification ir jos patronuojamųjų bendrovių vertės nustatymo pažymėtina, kad:

(80)

Galiausiai Komisijai kilo klausimas dėl to, kokie galėjo būti 2011 m. įvykusio Duferco Diversification perpardavimo DLP padariniai FSIH, nes FSIH priklausė tik 49,7 % DLP akcinio kapitalo ir visos DSIH akcijos (be vienos).

(81)

Komisija abejojo Belgijos teiginiu, kad abiem paskoloms taikant minėtą palūkanų normą pagalba visiškai nebuvo suteikta, nes norma gerokai didesnė už vidutinę kintamą palūkanų normą, bankų taikytą [tuo metu grupei Duferco vadovavusiai bendrovei] ir grupei SIF, t. y. atitinkamai 1,31 % ir 1,92 %.

(82)

Aptariant paskolą [tuo metu grupei Duferco vadovavusiai bendrovei] pažymėtina, kad anuo metu Belgijos pateiktoje informacijoje nebuvo galima rasti duomenų apie panašių ypatumų privačių įstaigų paskolas.

(83)

Nagrinėdama paskolą, kurią gavo SIF, Komisija suabejojo, ar galima šią įmonę įvertinti reitingu AAA, ir stebėjosi, kodėl nebuvo paskolos grąžinimo užtikrinimo priemonių.

(84)

Todėl Komisija nurodė, kad negali galutinai atmesti galimybės, jog [tuo metu grupei Duferco vadovavusiai bendrovei] ir SIF suteiktos paskolos buvo valstybės pagalba.

(85)

Komisijai kilo abejonių dėl DLP kapitalo padidinimo 100 mln. EUR atitikties neformalaus rinkos ekonomikos investuotojo principui.

(86)

Komisija pažymėjo, kad investicija negalėjo a priori būti pripažinta pari passu, nes Duferco investavo į grupės jau valdytą bendrovę. Tokiomis sąlygomis viešasis ir privatusis akcininkai prisiėmė nevienodą riziką, nes privačiojo akcininko negalima pripažinti nepriklausomu atsižvelgiant į nagrinėjamą investiciją.

(87)

Vertindama turto, kurį turėjo įsigyti DLP, kainą Komisija abejojo būtent dėl metodo, taikyto nustatant DLLPL, Duferco Trebos ir iš Duferco La Louvière Sales perpirktų atsargų vertę.

(88)

Komisija nurodė, kad šiuo atveju nagrinėjamoms priemonėms negalima taikyti jokių Komisijos gairių ar nuostatų, susijusių su valstybės pagalbos ir vidaus rinkos suderinamumo kriterijais. Visų pirma dėl regioninės pagalbos galimybės atitinkamuose dokumentuose nustatyta, kad ši pagalba plieno sektoriui nėra suderinama su vidaus rinka.

(89)

Dėl neformalaus rinkos ekonomikos investuotojo principo Belgija mano, kad atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, kuriomis buvo sudarytas Duferco US akcijų pardavimo sandoris, negalima manyti, jog šis sandoris nesudarytas rinkos sąlygomis.

(90)

Visų pirma Belgija pažymi, kad, vadovaujantis tarptautiniu apskaitos standartu IAS 21.9, JAV įsteigtos įmonės Duferco US funkcinė valiuta yra JAV doleris. Todėl ji mano, kad FSIH investicija ir apskaičiuota jos grąža turi būti vertinamos JAV doleriais, o ne konvertuotos į eurus. Ji priduria, kad FSIH prisiėmė riziką neapsisaugoti nuo rizikos, kylančios dėl valiutų kurso pasikeitimo, nes dėl sandorio pobūdžio, o ypač dėl neaiškios investicijos nutraukimo datos buvo labai sunku gauti garantiją. Taip Belgija patvirtina, kad sumas išreiškiant JAV doleriais investicijos grąža sudarė 6,81 % per metus.

(91)

Be to, Belgija nesutinka, kad vertinant Duferco US reikėtų atsižvelgti į jos nuosavo kapitalo vertę. Ji argumentuoja, kad, pirma, nors nuosavo kapitalo padidėjimas neabejotinai daro įtaką įmonės balansinei vertei, jos rinkos vertė nebūtinai išauga. Antra, ji pabrėžia, kad bendrovės pelnas Komisijos nagrinėjamu laikotarpiu buvo labai nevienodas. Šiuo klausimu Belgija prieštarauja Komisijos teiginiui, kad visas 2003–2006 m. laikotarpis įmonėms Duferco US ir Farrell buvo pelningas.

(92)

Belgija tvirtina, kad labiau derėtų rinktis ne nuosavu kapitalu pagrįstą vertinimą, o vertės nustatymo metodiką, pagrįstą pelno prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (angl. EBITDA) daugikliu. Ji nepritaria Komisijos taikytai daugiklio vertei, vadovaudamasi nepriklausoma duomenų baze S&P Capital IQ. Ji argumentuoja tuo, kad vidutinis panašioms į Duferco US įmonėms taikytinas daugiklis ([…]–[…]) yra mažesnis nei nurodytasis Komisijos ([…]). Jį taikant gaunama mažesnė 49,9 % Duferco US akcinio kapitalo vertė. Pasak Belgijos, šalių sutarta perleidimo vertė ([…] mln. USD) yra gerokai didesnė nei perleistų akcijų vertė ([…] mln. USD, jeigu pasirinktas daugiklis yra […], ir […] mln. USD, jeigu daugiklis yra […]).

(93)

Be to, norėdama patikslinti vertinimą Belgija dar kartą aptarė 2005 m. rugsėjo mėn. ir 2006 m. sausio mėn. Farrell, Duferco ir […] sudarytų tiekimo sutarčių įtaką. Ji nurodo, kad dėl šių sutarčių buvo stabilizuotas įmonės Farrell EBITDA, todėl sumažėjo investicijos rizikos ir grąžos santykis, ir tuo remiantis galima pagrįsti […]–[…] mln. USD kainą, už kurią perleistos FSIH turėtos Duferco US akcijos. Ji pabrėžia, kad galutinai sutarta perleidimo kaina ([…] mln. USD) yra gerokai aukštesnė už šiuos įverčius.

(94)

Galiausiai vertindama FSIH pasitraukimą Belgija nurodė įvairias priežastis: i) buvo sudarytas luitų tiekimo susitarimas su […], dėl kurio stabilizuoti rezultatai, tačiau kilo rizika gauti mažesnį Duferco US pelną; ii) vykdant derybas dėl 50 % SIF akcijų perleidimo NLMK buvo numatyta į bendradarbiavimą su Rusijos įmonių grupe įtraukti Duferco US; iii) FSIH spėjo, kad netrukus padėtis plieno rinkoje kardinaliai pasikeis; iv) grupė Duferco turėjo daug grynųjų pinigų, todėl FSIH įgijo galimybę perleisti jos valdytas Duferco US akcijas.

(95)

Dėl pasirinkimo pirkti sandorio kainos ir termino Belgija tvirtina, kad sandorio kaina įtraukta į sutartą vykdymo kainą ir kad beveik dešimties metų terminas pagrįstas, nes buvo neaiški Duferco ir NLMK numatyto sandorio įgyvendinimo data.

(96)

Atsakydama į pirmąją Komisijos abejonę Belgija pabrėžia, kad investiciją į DPH svarbu vertinti JAV doleriais, o ne eurais, nes JAV doleriai yra DPH funkcinė valiuta. JAV dolerius naudojant kaip bazinę valiutą galima nustatyti, kad DPH akcijų metinė grąža yra 8,81 %.

(97)

Vertindama kitas Komisijos iškeltas abejones Belgija pardavimo kainų ir 2006 m. Ernst & Young ataskaitoje pateikto intervalo skirtumą grindžia tuo, kad buvo atsižvelgta į penkis vertės sumažinimus.

(98)

DPH yra dviejų didelių padalinių – prekybos padalinio (division Trading) ir gamybos padalinio (division Industry) – patronuojančioji bendrovė. 2003 m. rugsėjo 29 d., t. y. praėjus keliems mėnesiams nuo tada, kai FSIH įsigijo dalį DPH kapitalo, DPH 50 % savo prekybos padalinio (Duferco International Trading Holding – […]) akcijų pardavė įmonei […]. Šios akcijos parduotos remiantis prekybos padalinio balansine verte, nes pardavimo kaina buvo apskaičiuota atsižvelgiant į pusę Duferco International Trading Holding nuosavo kapitalo, t. y. 40,83 mln. USD arba 36,01 mln. EUR pagal 2003 m. JAV dolerio ir euro valiutos kurso metinį vidurkį.

(99)

Pasak Belgijos, ši kaina yra rinkos kaina. Todėl į ją turėjo būti atsižvelgiama, kai praėjus maždaug trejiems metams buvo įvertinta visa grupė. Belgijos teigimu, 2006 m. Ernst & Young ataskaitoje turėjo būti atsižvelgta į prekybos padalinio balansinę vertę, o ne visai grupei pritaikytas jos vertinimo metodas – vadinamasis akcijos kainos ir pelno santykio (angl. price/earnings ratio) metodas. Tačiau Belgija neprieštarauja, kad taikant akcijos kainos ir pelno santykio metodą būtų vertinamas gamybos padalinys.

(100)

Prekybos padalinį vertinant pagal balansinę vertę, ją reikia sumažinti 20–31 mln. USD, palyginti su 2006 m. Ernst & Young ataskaitoje nurodyta verte.

(101)

Galiausiai Belgija pabrėžia, kad, net ir norint taikyti kainos ir pelno santykio metodą visai grupei, 2006 m. Ernst & Young ataskaitoje nurodyta vertė neatspindėtų DPH rizikos profilio. Iš tikrųjų renkantis tokį metodą prekybos ir gamybos sektorių negalima vertinti atskirai, nes kiekvienam jų būtų taikomi skirtingi koeficientai. 2006 m. Ernst & Young ataskaitoje vien pramonės srityje veikiančių panašių įmonių išvestinis koeficientas būtų nepagrįstai pritaikytas visai grupei (įskaitant prekybos padalinį). Belgijos nuomone, prekybos veikla yra rizikingesnė nei gamybos. Todėl tokiai veiklai derėtų taikyti mažesnį kainos ir pelno santykio koeficientą, kuris atspindėtų mažesnį tokio profilio rizikos patrauklumą investuotojams (pagrįsdama šį teiginį, Belgija pateikė iš S&P Capital IQ gautus duomenis). Kadangi Ernst & Young elgėsi ne taip, 2006 m. ataskaitoje ji nurodė per didelę DPH vertę.

(102)

Belgija tvirtina, kad laikotarpis, kuriuo remdamasi bendrovė Ernst & Young vertino Duferco US pelną ir taikytiną kainos ir pelno santykio koeficientą, tinkamai neatspindi plieno sektoriaus cikliškumo. Šis laikotarpis apima tik ketverius metus (2003–2006 m.): iš tikrųjų treji metai (2004, 2005 ir 2006) buvo geri ir tik vieni (2003) – prasti. Taigi atlikdamos analizę į vertinamą laikotarpį šalys įtraukė 2001 ir 2002 metus ir nustatė kitokius nei Ernst & Young kiekvienų metų koeficientus.

(103)

Šalims nustačius vertes ir koeficientus, DPH buvo įvertinta […] mln. USD (Ernst & Young bazinio įvertinimo suma siekė […] mln. USD). Toks didelis verčių skirtumas, prie kurio reikėtų pridėti kitų korekcijų ir vertės sumažinimo poveikį, įrodo, kad 2006 m. Ernst & Young nustatyta DPH vertė buvo per didelė.

(104)

Pasak Belgijos, vertę reikėtų sumažinti siekiant atspindėti FSIH priklausiusių DPH akcijų nelikvidumą. Paprastai bendrovės akcijų likvidumas vertinamas atsižvelgiant į tokius veiksnius:

(105)

Atsižvelgdamos į šiuos veiksnius ir į tai, kad kiti subjektai nesidomėjo akcijų įsigijimu, šalys susitarė dėl nelikvidumo vertę sumažinti 40 %, o ne 30 %, kaip buvo rekomendavusi Ernst & Young.

(106)

Belgija mano, kad papildomo vertės sumažinimo neprivalo pateisinti papildomais argumentais, nes ši vertė patenka į paprastai taikomą intervalą, o pasirinkta 40 % vertė yra šalių derybų rezultatas.

(107)

FSIH derėjosi dėl teisės gauti 4 mln. EUR privilegijuotąjį metinį dividendą už 2005–2012 finansinius metus. Ernst & Young į šią teisę atsižvelgė 2006 m. atlikusi vertinimą, nes FSIH galėjo tikėtis gauti po 4 mln. USD (11) per metus septynerius metus iki 2012 m. (arba 26,3 mln. USD vertinant dabartine verte).

(108)

Ernst & Young savo vertinimo nepapildė dabartinės vertės suma. Konsultantas taikė 6,2 % vertės sumažinimo koeficientą, manydamas, kad riziką, jog šis privilegijuotasis dividendas nebus išmokėtas, galima palyginti su BBB reitingu įvertinto įsipareigojimo nevykdymo rizika. 2006 m. Ernst & Young ataskaitoje prie gautos 25 % DPH akcijų vertės buvo pridėta 22,2 mln. USD suma.

(109)

Pasak Belgijos, tuo metu šalys manė, kad 6,2 % vertės sumažinimo koeficientas nepakankamai atspindi privilegijuotojo dividendo neišmokėjimo riziką.

(110)

Kad tai pagrįstų, Belgija pateikė du pagrindinius argumentus. Pirmasis susijęs su DPH rezultatų nepastovumu: esant per mažai pelno ar lėšų, DPH būtų turėjusi atsisakyti dividendų išmokėjimo. Tuo klausimu Belgija pabrėžia, kad privilegijuotojo dividendo mokėjimas priskirtas bendrovės kompetencijai. Antrasis argumentas susijęs su grupės Duferco organizacine struktūra: dividendus įsiskolinusi bendrovė buvo kontroliuojančioji bendrovė (DPH), jos pelną sudarė tik konsoliduotas jos patronuojamųjų bendrovių pelnas. Dėl įvairių priežasčių (konkrečiai – mokesčių reglamentavimo, finansinių įsipareigojimų, sutartinių įsipareigojimų) ne visuomet lengva ar net įmanoma užtikrinti, kad kontroliuojamųjų bendrovių pelnas atitektų kontroliuojančiajai bendrovei.

(111)

Dėl visų šių veiksnių iš tikrųjų buvo neaišku, ar ateityje privilegijuotąjį dividendą DPH išmokės. Pasak Belgijos, taikytas vertės sumažinimo koeficientas būtinai turėjo būti aukštesnis nei koeficientas, taikytinas būsimam BBB reitingu įvertintų obligacijų pajamingumui. Šalys susitarė dėl 14 % koeficiento, t. y. dėl vertės sumažinimo 4 mln. USD, palyginti su Ernst & Young ataskaitoje nurodytu įverčiu.

(112)

Penktasis vertės sumažinimas iš tikrųjų rodo, kad nuspręsta vertės nedidinti, nors tai buvo rekomenduota 2006 m. Ernst & Young ataskaitoje. Iš tikrųjų šioje ataskaitoje konsultantas pažymi, kad pagal akcininkų susitarimą FSIH turi specialiųjų teisių, todėl gali daryti įtaką grupei priimant tam tikrus strateginius sprendimus. 2006 m. Ernst & Young ataskaitoje nurodyta, kad turi būti mokama 0–10 % akcijos vertės kontrolės priemoka.

(113)

Pasak Belgijos, šalys nusprendė tokios kontrolės priemokos nenustatyti, nes perleidimo trečiajam asmeniui ar [tuo metu DPH kontroliavusiai bendrovei] atveju atitinkamos specialiosios teisės iš tiesų nebūtų turėjusios jokios rinkos vertės. Iš tikrųjų, pasak Belgijos, perleidimo trečiajam akcininkui atveju [tuo metu DPH kontroliavusi bendrovė] galėjo pasipriešinti DPH akcininkų susitarime nustatytų teisių perleidimui. Todėl [tuo metu DPH kontroliavusi bendrovė] neturėjo sumokėti tam tikros sumos, kad atgautų visas teises į ją.

(114)

Belgija pažymi, kad šalys susitarė, jog, jeigu kuri nors iš jų perleistų turimas akcijas tretiesiems asmenims, akcininkų susitarimu FSIH valdytoms akcijoms priskirtos specialiosios teisės netektų galios. Nors neginčytina, kad akcininkų susitarime nustatytomis specialiosiomis teisėmis FSIH buvo suteikta galia mažų mažiausiai daryti įtaką DPH valdymui ir kad dėl to FSIH įsigyjant DPH akcijų šios teisės tikrai turėjo tam tikrą vertę, vis dėlto FISH turėtų specialiųjų teisių negalėjo laisvai perduoti trečiajam asmeniui. Taigi šios teisės neturėjo jokios rinkos vertės.

(115)

Belgija nurodo dvi kitas aplinkybes, kurios netapo pagrindu sumažinti vertę, tačiau ji norėjo jas paminėti, kad Komisija gautų įvairios informacijos, kurią šalys, siekdamos nustatyti galutinę kainą, aptarė per derybas.

(116)

Pirmoji aplinkybė susijusi su 2005 m. sudarytu DPH ir Farrell susitarimu, kuriame tam tikrą pelną numatyta perkelti į Farrell. Pagal šį susitarimą Ernst & Young 2006 m. ataskaitoje vertė buvo sumažinta iš kiekvienų nagrinėjamų metų balansinio pelno (angl. reported earning) išskaičiuojant 5,5 mln. USD. Šios sumažintos vertės šalys nepadidino.

(117)

Antroji aplinkybė susijusi su tiekimo susitarimu su bendrove […]. Šiame susitarime numatyta pirkti gana didelį kiekį pusgaminių (luitų) už gamybos sąnaudas atitikusią kainą. DPH nuomone, atsižvelgiant į pasaulines plieno kainas pagal šį susitarimą tiek kilo pavojus patirti nuostolių, tiek buvo suteikta galimybė užsidirbti. Susitarime nustatyta, kad pasitraukimo atveju privaloma skirti kapitalo injekciją ir mokėti dideles baudas, todėl DPH patyrė galimų išlaidų riziką. 2006 m. Ernst & Young ataskaitoje ši rizika nebuvo apskaičiuota, ir, sprendžiant iš Belgijos Komisijai perduotos informacijos, šalys taip pat to nepadarė.

(118)

Galiausiai Belgija primena FSIH pasitraukimo priežastis: sektoriaus cikliškumą, naujų privačių investuotojų ([…] ir NLMK) įsitraukimą į grupę Duferco ir jai daromą įtaką, taip pat grupės Duferco turėtas grynųjų pinigų sumas. Šiuo klausimu ji pabrėžia, kad bendras verslas su NLMK rodė Duferco troškimą palaipsniui pasitraukti iš pramoninės plieno gamybos sektoriaus, siekiant užsiimti nauja veikla, kaip antai gamyklų valymu ir energetikos projektų vystymu. Pasitraukdama iš DPH ir investuodama į naujus grupės įvairinimo projektus (žr. trečiąją priemonę), FSIH laikėsi šios tendencijos.

(119)

[…] mln. EUR kainą Belgija pagrindžia įvairiomis kartu susiklosčiusiomis aplinkybėmis.

(120)

Carsid Développement, tapusi Duferco Diversification, paveldėjo [30–37] mln. EUR vertės prekybos skolų, grąžintinų kitai grupės bendrovei (Duferco La Louvière Sales).

(121)

Nuo […] 2002 m. grupė Duferco ėmėsi vykdyti platų gamyklos pertvarkymo projektą. Nors sklypus valdo Duferco Développement, šį projektą vystė patronuojamoji bendrovė Carsid Développement (vėliau tapusi Duferco Diversification).

(122)

Belgija nurodo, kad tą dieną, kai FSIH priėmė sprendimą patvirtinti DSIH akcijų įsigijimą, t. y. 2006 m. gruodžio 5 d., jau buvo aišku, kad jokių žmogiškųjų išteklių neturėjusi Duferco Développement […] gamyklos paruošimo ir valymo darbams atlikti pasitelks Duferco Diversification. Aptariant atlygį, kuris bendrovei Duferco Diversification turėjo būti mokamas už paslaugas, suteiktas įgyvendinant šį projektą, jau buvo sutarta, kad Duferco Diversification atiteks pusė pelno, kurį tikėtasi gauti pardavus Duferco Développement priklausiusius žemės sklypus, o kita pusė liks jų savininkei.

(123)

Belgija sutinka, kad atsižvelgiant į nekilnojamojo turto projekto sudėtingumą ir užmojį oficialus Duferco Diversification ir Duferco Développement sutarties sudarymas buvo vilkinamas. Tam tikri aspektai iš tikrųjų dar turėjo būti nustatyti atsižvelgiant į išvadas, pateiktas tyrimų konsorciumo, kuris buvo įsteigtas 2007 m. sausio 18 d. ministro nutarimu, t. y. praėjus vienam mėnesiui nuo tada, kai FSIH įsigijo DSIH akcijų.

(124)

Atlygis, kuris bendrovei Duferco Diversification buvo mokamas įgyvendinant […] projektą, galiausiai įteisintas 2009 m. vasario 4 d. sklypų savininkės Duferco Développement ir Duferco Diversification sutartimi. Belgija nurodo, kad vadovaujantis pirminiais susitarimais 2009 m. sutartyje nustatyta, jog pardavus išvalytą sklypą gautas pelnas bus lygiomis dalimis padalytas bendrovėms Duferco Développement ir Duferco Diversification. Šia 2009 m. sutartimi tik oficialiai įteisintas nuo 2006 m. galiojęs Duferco Développement ir Carsid Développement susitarimas. Taigi FSIH, investuodama į DSIH, visiškai pagrįstai atsižvelgė į šį projektą nustatydama Carsid Développement vertę.

(125)

Be to, Belgija primygtinai pabrėžia, kad nuo 2006 m. FSIH savo investiciją grindė apskaičiuota projekto verte. Ji mano, kad pelnas, kurio tikėtasi iš […] projekto, 2006 m. atsargiai įvertintas […] mln. EUR suma.

(126)

Ši suma atitiko […] gamyklos valymo sąnaudų įverčio ([…] mln. EUR pagal 2006 m. eksperto ataskaitą) ir Duferco Développement valdytų žemės sklypų vertės skirtumą (Belgijos požiūriu, jau įvertintą […] mln. EUR verte, kurią 2010 m. sausio mėn. patvirtino GALTIER ekspertų biuras).

(127)

Taigi Belgija mano, jog prašydama, kad šalys nustatytų […] mln. EUR pelną, kurį pagal jų susitarimus lygiomis dalimis pasidalytų Duferco Développement ir Duferco Diversification (t. y. DSIH turėjo atsižvelgti į […] mln. EUR sumą), FSIH pasielgė konservatyviai ir apdairiai.

(128)

Baigus vykdyti Duferco vidaus reorganizavimą, 2012 m. gruodžio 19 d. […] projektas už […] mln. EUR buvo perduotas bendrovei Duferco Wallonie. Ši suma atitiko tikėtiną su projektu susijusį kapitalo prieaugį, 2012 m. pakartotinai nustatytą pagal naujausius ekspertų duomenis.

(129)

Belgija kitų duomenų apie […] projekto įgyvendinimą šiuo metu ir apie jo komercinę sėkmę ar nesėkmę nepateikė.

(130)

Tam tikras bendrovės Duferco La Louvière nekilnojamasis turtas buvo perduotas Duferco Diversification patronuojamajai bendrovei Duferco Immobilière. Konsultanto patvirtinta šio turto vertė buvo [14–21]–[15–22] mln. EUR.

(131)

Viena Duferco Diversification patronuojamųjų bendrovių – Marcinelle Energie – 2006 m. suplanavo įgyvendinti elektros jėgainės su kombinuoto ciklo dujine turbina statybos Šarlerua projektą. FSIH, siekdama įvertinti šį projektą, rėmėsi konsultacinės įmonės Bain (toliau – Bain) 2006 m. liepos mėn. atlikta ekspertize.

(132)

Pasak Bain, bendrą projekto vertę galima įvertinti […] mln. EUR suma: i) grynoji dabartinė pačios jėgainės vertė lygi […] mln. EUR ir ii) […] mln. EUR tuo atveju, jeigu projektui būtų skirta 100 % CO2 taršos leidimų.

(133)

Bain pasiūlyta tarpinė vertė buvo grindžiama i) […] mln. EUR grynąja dabartine verte (pagrįsta prielaida, kad Duferco nesusijungs su elektros gamybos įmone), ir ii) tik 50 % CO2 taršos leidimų skyrimu už […] mln. EUR sumą. CO2 taršos leidimų vertė vėliau buvo dar kartą sumažinta, atsižvelgiant į apyvartinių taršos leidimų kainų kritimo pavojų. FSIH galutinai patvirtinta CO2 apyvartinių taršos leidimų vertė buvo […] mln. EUR.

(134)

Atsižvelgdama į šios ekspertizės duomenis FSIH teisėtai galėjo manyti, kad dėl investicijos į elektros jėgainės su kombinuoto ciklo dujine turbina statybą bus gauta […] mln. EUR grynoji dabartinė vertė ([…] mln. EUR). Tačiau iš Bain ataskaitos buvo galima spręsti, kad susijungus su patyrusia elektros gamybos įmone gautina vertė galėjo būti didesnė, todėl grynoji dabartinė projekto vertė siekė […] mln. EUR.

(135)

Pasak Belgijos, bendra viso Marcinelle Energie projekto medianinė vertė, atsargiai įvertinta remiantis Bain atlikta ekspertize, buvo […] mln. EUR.

(136)

Atsižvelgdama į šį vertinimą FSIH pradėjo derybas dėl Marcinelle Energie projekto vertės nustatymo, o grupė Duferco tuo metu palaikė pirminius ryšius su įvairiais energetikos sektoriaus subjektais, siekdama sudaryti partnerystę. Sprendžiant iš susirašinėjimo su pagrindiniais energetikos sektoriaus subjektais, įskaitant EDF, ELECTRABEL, SPE, NUON ir ENEL, Marcinelle Energie projektu buvo labai domimasi, ir iš jo buvo galima daug tikėtis.

(137)

Tačiau apie […] mln. EUR sumos nurodytos tik palaikant pirminius ryšius, siekiant įsigyti 80 % Marcinelle Energie projekto akcijų, todėl FSIH paprašė ir pasiekė, kad Bain nustatyta šio projekto […] mln. EUR medianinė vertė būtų sumažinta atsižvelgiant į sumas, nurodytas palaikant neoficialius ryšius.

(138)

Galiausiai 80 % projekto vertė pripažinta lygia […] mln. EUR. FSIH ir Duferco susitarė, kad likę 20 % projekto medianinės vertės bus pripažinti lygiais 20 % Bain ekspertų nustatytos projekto vidutinės vertės, t. y. […] mln. EUR (20 % […] mln. EUR sumos). Taigi nustatyta, kad Marcinelle Energie projekto bendra vertė yra […] mln. EUR.

(139)

Belgija teigia, kad, kai 2006 m. gruodžio mėn. FSIH nusprendė įsigyti dalį DSIH kapitalo kartu su Duferco Développement, dėl Marcinelle Energie jėgainės projekto vertės buvo deramasi, ir šalys nustatė daug mažesnę projekto vertę už Bain ataskaitoje nurodytą […] mln. EUR medianinę vertę: partneriai galiausiai pasirinko […] mln. EUR sumą. Įgyvendinant šiuos veiksmus FSIH pavyko pasiekti, kad būtų pasirinktas labai atsargaus skaičiavimo metodas.

(140)

Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad galiausiai šalys pasirinko atsargų vertinimą, nors jo suma gerokai mažesnė už didžiausią galimą projekto grąžą. Todėl būtų iš esmės neteisinga teigti, kad FSIH tariamai investavo „tikėtinai projekto grąžai lygiavertę sumą“ (Komisijos sprendimo pradėti procedūrą 161 punktas).

(141)

Vis dėlto Belgija sutinka, kad pagal Bain ataskaitą atsižvelgiant į CO2 taršos leidimų vertę elektrinė turėjo būti pradėta eksploatuoti labai greitai – bet kuriuo atveju 2009 m. Pavėlavus įgyvendinti projektą, nebūtų galima pasinaudoti galimybe gauti turimų CO2 taršos leidimų.

(142)

Praėjus dvejiems metams po šių diskusijų, 2008 m. birželio mėn. Duferco Diversification 80 % Marcinelle Energie projekto už [30–37] mln. EUR kainą pavyko parduoti Italijos elektros tiekimo įmonei ENEL. Šis pardavimo sandoris buvo susietas su pasirinkimo parduoti sandoriu, pagal kurį praėjus vieniems metams nuo jėgainės eksploatacijos pradžios Duferco Diversification likusias akcijas ([…]) ENEL galėjo perparduoti už […] mln. EUR sumą, prie kurios pridėta galimų nuostolių kompensacija, mokėtina pagal tiekimo už savikainą sutartį (angl. off-take right).

(143)

Tačiau 2010 m. staiga pasikeitė padėtis elektros rinkoje, ir elektros jėgainių su kombinuoto ciklo dujine turbina pelningumas drastiškai krito. Tai nesutrukdė 2012 m. kovo 31 d. jėgainę paleisti.

(144)

Todėl 2013 m. pradžioje Duferco Diversification (tapusi Duferco Belgium) pasinaudojo pasitraukimo teise – jai buvo sumokėta […] mln. EUR suma, prie kurios priskaičiuota […] mln. EUR nuostolių kompensacija, sumokėta pagal tiekimo už savikainą sutartį, […] mln. EUR dujų kainos nuolaida ir […] mln. EUR „įvairių perkainojimų ir palūkanų“ suma (papildomų paaiškinimų nėra).

(145)

Galiausiai Marcinelle Energie projekto perleidimo kaina iš viso sudarė [70–78] mln. EUR. Tačiau, kaip nurodo Belgija, iš šios sumos reikia atimti 2006–2013 m. investicijas ([…] mln. EUR) ir nuostolius (apie […] mln. EUR): taip gaunama apie [40–46] mln. EUR grynoji nedabartinė pelno vertė.

(146)

Šie rezultatai prastesni nei 2006 m. prognozuotos perspektyvos. Belgija juos pateisina visišku dujų rinkos padėties pasikeitimu nuo 2010 m. ir pažymi, kad įgyvendinant šį projektą nuostolių patyrė ir grupė ENEL.

(147)

Remdamosi keturiomis nurodytomis aplinkybėmis FSIH ir grupė Duferco 2006 m. padarė išvadą, kad Duferco Diversification vertė yra […]–[…] mln. EUR. Galiausiai buvo pasirinkta […] mln. EUR vertė, ir pusę jos įnešė FSIH.

(148)

Belgija nurodo, kad ši investicija į DSIH turi būti laikoma investicija, atlikta pari passu kartu su Duferco Développement. Kadangi FSIH ir Duferco Développement įnešė vienodą sumą, turėjo gauti vienodas palūkanas ir patirti vienodą riziką. Šiuo klausimu Belgija primena, kad prieš skiriant FSIH investiciją DSIH nepriklausė grupei Duferco, nes 2006 m. lapkričio 29 d. buvo įsteigta trečiojo asmens (pavadinto […]), o vėliau, 2006 m. gruodžio mėn., perleista FSIH ir Duferco Développement kaip specialiosios paskirties įmonė, priėmusi jų bendras investicijas. Dėl šių įvairių priežasčių FSIH finansavimas neformalaus rinkos ekonomikos investuotojo principą atitinka.

(149)

Reikėtų priminti, kad 2011 m. liepos 8 d. DSIH jai priklausiusias Duferco Diversification akcijas įmonei DLP pardavė už tokią pat sumą, t. y. […] mln. EUR. Tačiau šios sumos DLP sumokėjo, nes Duferco Diversification balanse liko […] mln. EUR DLP skola.

(150)

Vertindama paskolą [tuo metu grupei Duferco vadovavusiai bendrovei], Belgija atmeta bet kokią pagalbos prielaidą. Ji primena, kad kintama palūkanų norma, 2009 m. taikyta įvairioms [tuo metu grupei Duferco vadovavusios bendrovės] gautoms bankų paskoloms, buvo [1,1–1,55] proc., t. y. žemesnė už nagrinėjamoms paskoloms taikytą palūkanų normą.

(151)

Belgija teigia, kad šis palyginimas tinkamas, nes paskolos, į kurias atsižvelgta apskaičiuojant palūkanų normą, visiškai palyginamos su bendrovės FSIH suteikta paskola. Šiuo klausimu ji prieštarauja Komisijai, maniusiai, kad šių paskolų lyginamoji analizė netikslinga.

(152)

Pasak Belgijos, Komisija, spręsdama, ar privačių institucijų paskolos palyginamos su FSIH paskola, iš tikrųjų klaidingai atsižvelgė į tokius kriterijus kaip paskolos grąžinimo terminas, paskolinta suma ar paskolos pobūdis. Tai prieštarauja Komisijos komunikatui dėl orientacinių ir diskonto normų nustatymo metodo pakeitimo (2008 m. komunikatas dėl orientacinių palūkanų normų) (12), kuriame aiškiai nurodyta, kad „ši marža beveik nepriklauso nuo paskolos termino“.

(153)

Tai, kad paskolos grąžinimo terminas, suma ir pobūdis nesusiję su marža, Belgija pagrindžia remdamasi komercinių bankų grupei Duferco suteiktų paskolų analize. Didžiausioms bankų paskoloms taikyta palūkanų norma siekė [0,9–1,35] proc. ir [1,7–2,2] proc., taigi dažnai jos buvo mažesnės už palūkanų normas, taikytas mažoms paskoloms (iki [2,25–2,75] proc. […] mln. EUR paskolai ar net [2,3–2,75] proc. […] mln. EUR paskolai). Apyvartinio kapitalo (angl. working capital) paskolų palūkanos svyravo nuo [0,75–1,15] proc. iki [2,75–3,25] proc., o kapitalo išlaidoms skirtų paskolų (angl. Capex) palūkanos – nuo [1,5–2] proc. iki [2,75–3,25] proc.

(154)

Beje, Belgijos nuomone, siekiant atmesti galimybę, kad suteikiant viešąją paskolą buvo skirta pagalba, nebūtinai reikia nustatyti, jog suteikta visais požiūriais identiška privačiojo banko paskola. Nei valstybės pagalbai taikomuose Sąjungos teisės aktuose, nei teismų praktikoje nenurodyta, kad siekiant atmesti bet kokios pagalbos prielaidą viešųjų institucijų paskolos turi būti identiškos privačiųjų institucijų paskoloms atsižvelgiant į grąžinimo terminą, sumą ir pobūdį.

(155)

Vertindama [tuo metu grupei Duferco vadovavusios bendrovės] reitingą, Belgija, atsižvelgdama į grupei Duferco bankų suteiktų įvairių paskolų palūkanų normas, daro išvadą, kad ši grupė galėjo pretenduoti į AAA reitingą. Ji remiasi palūkanų normomis, kurios pagal 2008 m. komunikatą dėl orientacinių palūkanų normų 2009 m. buvo priskirtos įmonėms, įvertintoms reitingais A–AAA ir suteikusioms aukšto lygio paskolų grąžinimo užtikrinimo priemones: 2,37 % (2009 m. rugsėjo mėn.) ir 2,05 % (2009 m. gruodžio mėn.).

(156)

Galiausiai Belgija teigia, kad FISH paskolos grąžinimo užtikrinimo priemonių lygis pagal 2008 m. komunikatą dėl orientacinių palūkanų normų vertintinas kaip labai aukštas. Dėl labai didelio DPH finansinio patikimumo 15 % jos akcijų užstatas turėtų būti vertinamas kaip puiki paskolos grąžinimo užtikrinimo priemonė. Be to, kadangi praktiškai aišku, jog pasikeitus SIF kontrolei […] mln. EUR skolos lėšos pirmenybės tvarka turi būti skirtos paskolai grąžinti, ši paskolos užtikrinimo priemonė turėjo būti laikoma labai patikima.

(157)

Lyginant grupei SIF suteiktas paskolas akivaizdu, kad esama tik labai ribotos sąsajos tarp Komisijos iškeltų kriterijų (grąžinimo termino, sumos ir pobūdžio) ir atlygio už šias paskolas koeficiento.

(158)

Lyginant taip pat matyti, kad atlygis už FSIH paskolą yra artimas atlygiui už įvairias paskolas, privačių finansų įstaigų suteiktas bendrovei SIF. Esant 1,99 % palūkanų normai, atlygis už paskolą šiek tiek didesnis nei vidutinė grupei SIF suteiktoms paskoloms taikyta [1,65–2,15] proc. palūkanų norma.

(159)

Atsižvelgiant tik į ilgalaikes SIF gautas paskolas, būtų gautas už šį [1,65–2,15] proc. vidurkį dar žemesnis intervalas, t. y. [1–1,5]–[1,65–2,15] proc. intervalas.

(160)

Belgijos požiūriu, nesant SIF gautos paskolos grąžinimo užtikrinimo priemonių, šį intervalą reikia papildyti [20–60] bazinių punktų marža. Tokį padidinimą galima pagrįsti „stipriu“ (2008 m. komunikato dėl orientacinių palūkanų normų terminas) reitingu, į kurį galėjo pretenduoti SIF. Taip padidinus apskaičiuojamas [1,5–2]–[…] proc. intervalas, kurį puikiai atitinka bendrovės FSIH suteikta paskola.

(161)

Nesant viešo reitingavimo, Belgija „stiprų“ SIF reitingą grindžia teiginiu, kad privačių finansų įstaigų taikoma palūkanų norma atitinka (arba yra mažesnė už) 2008 m. komunikate dėl orientacinių palūkanų normų nustatytą palūkanų normą, taikytiną finansiškai patikimoms įmonėms (turinčioms reitingą AAA–A).

(162)

Belgijos nuomone, FSIH investicija į DLP vertintina kaip pari passu su DII investicija, kadangi i) privačiojo partnerio ir viešojo partnerio investuotos sumos praktiškai identiškos, ii) iki šios investicijos DLP nepriklausė grupei Duferco, tačiau buvo įsteigta būtent tam, kad veiktų kaip įmonė, priimanti atitinkamas FSIH ir DII investicijas, ir iii) investicijomis nebuvo siekiama perpirkti grupei Duferco jau priklausiusį turtą (jis priklausė SIF).

(163)

Belgija nurodo, kad aplinkybė, jog FSIH investicija iš pradžių buvo suteikta kaip konvertuojamoji paskola (ir greitai konvertuota), yra visiškai nesvarbi. Iš tiesų konvertuojamosios paskolos suteikimo dieną FSIH ir DII kartu sudarė akcininkų susitarimą, kuriuo įsipareigojo padidinti DLP kapitalą atitinkamai 70 mln. EUR ir 101 mln. EUR. Taigi 30 mln. EUR paskola turėtų būti nagrinėjama kaip kapitalo padidinimo 201 mln. EUR suma, dėl kurio sprendimą pari passu priėmė FSIH ir DII, dalis.

(164)

Vertinant DLLPL akcijų įsigijimą reikia priminti Komisijai, kad Valonijos regionas, tarpininkaujant SOGEPA, 1999 m. tapo DLL akcininku, todėl puikiai išmanė šios įmonės veiklą ir finansinę padėtį. Tai paaiškina, kodėl DLP investuojant į DLLPL šalys nemanė, kad reikia parengti tinkamą verslo planą. Įsigijimo objektas FSIH buvo puikiai žinomas. Pasak Belgijos, atlikdama investiciją FSIH galėjo būti įsitikinusi šio verslo plano atsargumu, nes prognozės puikiai atitiko turimus realius skaičius. Tą patį reikia pasakyti apie Duferco Trebos.

(165)

Vertindama atsargų įsigijimą iš Duferco La Louvière Sales Belgija teigia, kad, nors gavusi FSIH ir DII investicijas DLP galėjo įsigyti didelę dalį gaminių atsargų, kurių vertė siekė [50–70] mln. EUR (pardavimo sutartis sudaryta 2011 m. birželio 30 d.), svarbu pabrėžti, kad šių gaminių pardavėja tikrai nebuvo kita grupės Duferco bendrovė. Iš tikrųjų Duferco La Louvière Sales tuo metu buvo ir dabar yra kontroliuojama SIF. Po derybų atsargos buvo perpirktos už balansinę vertę, nors jų tikroji vertė buvo gerokai didesnė.

(166)

Skirtingiems projektams arba investavimo scenarijams buvo parengti skirtingi verslo planai, susiję su [30–40] mln. EUR investicija į DLLPL. Galiausiai šalys priėmė sprendimą investuoti [30–40] mln. EUR į bendrovę DLLPL, vėliau tapusią Duferco Belgium. Ši investicija buvo aptarta tik viename Belgijos Komisijai pateiktame verslo plane. Kiti Belgijos paminėti verslo planai liko neįgyvendinti, nes šalys galiausiai nepasirinko juose išdėstytų projektų ir scenarijų.

(167)

Pirmiausia reikia pažymėti, kad grupės Duferco kontroliuojančioji bendrovė […] perėmė […] ir buvusių DPH patronuojančiųjų bendrovių […] ir […] turtą ir įsipareigojimus.

(168)

[…] visų pirma pabrėžia, kad visiškai pritaria Belgijos pastaboms.

(169)

Paskui […] grįžta prie motyvų, paskatinusių FSIH investuoti į Duferco US. Pasak jos, investicijos į Farrell nuosavą kapitalą susijusios su FSIH noru kontroliuoti gamyklą, kad Duferco neapleistų Belgijoje esančios gamyklos siekdama veiklą sutelkti JAV veikiančioje gamykloje. Valonijos regionas norėjo apsisaugoti nuo rizikos, kad galimi skirtingi interesai grupėje Duferco gali būti panaudoti padarant jam žalą. Be to, FSIH investicija į Farrell taip pat buvo skirta tam, kad būtų galima lengviau suderinti Belgijoje ir JAV esančias gamyklas, siekiant optimizuoti šių gamyklų keitimąsi informacija ir galimą sinergiją.

(170)

[…] nuomone, svarbu pabrėžti, kad FSIH pasitraukimo iniciatorė buvo Duferco. 2006 m. vasario mėn. Duferco su NLMK pasirašė ketinimų protokolą, siekdama perleisti jai 50 % SIF akcijų. Tačiau viena išankstinių perleidimo sąlygų buvo ta, kad visos Duferco US akcijos priklausytų SIF, todėl reikėjo perpirkti FSIH turėtas akcijas. Taigi Duferco pasiūlė FSIH sudaryti pasirinkimo pirkti sandorį, siekdama atitikti NLMK reikalavimus ir išlaikyti reikalingą lankstumą, nes tuo metu konkrečios šio sandorio įgyvendinimo aplinkybės buvo neaiškios. Be to, grupės Duferco pateiktas perpirkimo pasiūlymas buvo naudingas, nes dėl 2006 m. numatytos plieno gamybos ciklo pabaigos investavimo galimybė buvo mažiau patraukli.

(171)

[…] patvirtina Belgijos pastabas, kad skelbti galimiems pirkėjams skirto išankstinio kvietimo dalyvauti konkurse nevertėjo turint omenyje perleidimo objektą – nekontrolinio privačiosios bendrovės akcijų paketo, susijusio su neintegruota gamykla, pardavimą. Nors tokiomis aplinkybėmis skelbti išankstinio kvietimo dalyvauti konkurse nereikėjo, […] tvirtina, kad perleidimas vis tiek buvo įvykdytas rinkos kaina.

(172)

[…] primena, kad Duferco US funkcinė valiuta yra JAV doleris. Todėl pirkimo kaina neturėjo būti mokama eurais, nebent to būtų reikėję FSIH vidinėms reikmėms patenkinti.

(173)

Siekdama papildyti Valonijos regiono atliktą vertinimą, […] pavedė KPMG nustatyti, kokia FSIH priklausiusių 49,9 % Duferco US akcijų vertė buvo 2006 m. birželio 14 d., kai suteikta galimybė sudaryti pasirinkimo pirkti sandorį, taikant tikrosios vertės metodą.

(174)

KPMG nuomone, FSIH priklausiusi Duferco US akcinio kapitalo dalis turėjo būti vertinama kaip neperleidžiamasis nekontrolinis akcijų paketas, kartu taikant kontrolės priemoką, nes 2003 m. balandžio 9 d. akcininkų susitarimu FSIH buvo suteikta galimybė daryti didelę įtaką Duferco US, didesnę už eilinio smulkiojo akcininko įtaką.

(175)

KPMG nurodo, kad plieno pramonės ciklai paprastai trunka 3–7 metus. KPMG teigia, kad nors plieno pramonės sektorius 2006 m. dirbo sėkmingai, rodikliai aiškiai rodė galimą didelę riziką dėl silpnos nacionalinės automobilių pramonės ir galimos rinkos korekcijos negyvenamųjų pastatų statybos sektoriuje.

(176)

Daugiausia atsižvelgdama į trejų ir penkerių metų ciklus ir panašių bendrovių pelno prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją (EBITDA) daugiklį, tikrąją 49,9 % Duferco US akcijų vertę 2006 m. birželio 14 d. KPMG įvertino […] mln. JAV dolerių.

(177)

Be to, […] išreiškia nuomonę dėl diskusijos, ar nustatant Duferco US vertę reikėtų atsižvelgti į šios įmonės nuosavo kapitalo vertę. Ji patvirtina, kad Komisijos sprendime pradėti procedūrą nurodytas vertinimas pagal nuosavą kapitalą nėra pats tinkamiausias. Tačiau ji pažymi, kad net ir atsižvelgiant į nuosavą kapitalą galiausiai būtų padaryta išvada, jog sandoris įvyko sumokėjus rinkos kainą. Siekdama tai įrodyti ji atkreipia Komisijos dėmesį į, jos požiūriu, palyginamą sandorį – 50 % SIF akcijų perleidimą NLMK (sudarant besąlyginį pasirinkimo pirkti bent vieną SIF akciją sandorį). Nustatyta šio 2006 m. sandorio kaina atitinka įmonės nuosavo kapitalo daugiklį, kuris FSIH priklausančių Duferco US akcijų perleidimo atveju praktiškai yra identiškas nuosavo kapitalo daugikliui (abiem atvejais šis daugiklis artimas 2). Kadangi nėra jokių duomenų, jog su SIF susijęs sandoris nesudarytas rinkos sąlygomis, remiantis šiuo palyginimu galima patvirtinti, kad atsižvelgiant į nuosavą kapitalą sandoris taip pat būtų laikomas sudarytu rinkos kaina.

(178)

Vertindama pasirinkimo pirkti sandorio trukmę […] taip pat mano, kad ji atitinka sąlygas, kuriomis kartu vyko derybos dėl galimo 50 % Duferco turėto SIF kapitalo perleidimo NLMK. NLMK pirmąjį akcijų perleidimo sutarties ir akcininkų sutarties projektą turėjo parengti per dešimt dienų nuo ketinimų protokolo pasirašymo. Pats ketinimų protokolas galiojo ne ilgiau kaip iki 2006 m. spalio 1 d. Taigi Duferco pasirinkimo pirkti sandoriu ketino pasinaudoti arba nepasinaudoti per kelias savaites ar kelis mėnesius po to, kai FSIH suteikė tokią galimybę. Todėl šalys iš tikrųjų nepagrįstai susitarė dėl pasirinkimo pirkti sandorio galiojimo iki 2015 m. gruodžio 31 d.

(179)

KPMG grupės Duferco pasirinkimo pirkti sandorio tikrąją vertę įvertino 2006 m. birželio mėn. KPMG pritarė Duferco nuomonei, kad reikėtų atsižvelgti į pasirinkimo pirkti sandorio trukmę (angl. expected term, t. y. keturių mėnesių laikotarpį), nes šis sandoris buvo neperleidžiamas ir neperduodamas, todėl jo vertė gerokai mažesnė. KPMG vertinimu, pasirinkimo pirkti sandorio tikroji vertė yra […] mln. USD.

(180)

Atsižvelgiant į sutarties trukmę tikroji vertė siekia […] mln. USD. Jeigu būtų atsižvelgta į šią sumą ir ji papildyta FSIH priklausiusių Duferco US akcijų tikrąja verte, perleidimo kaina pasiektų […] mln. USD, t. y. būtų gerokai mažesnė už kainą, kurią sumokėjo [tuo metu grupei Duferco vadovavusi bendrovė].

(181)

[…] teigia, kad FSIH investicijos į DPH tikslai du: pirma – įsigyti jos akcinio kapitalo dalį, būti atstovaujamai jos valdyboje ir turėti galimybę susipažinti su strategine informacija ir dokumentais, antra – gauti naudingą ir saugią finansinę grąžą (privilegijuotąjį dividendą).

(182)

Pagrindinė priežastis, dėl kurios FSIH nutraukė investicijas į DPH, buvo gamyklų Belgijoje perleidimas NLMK. Duferco prarado strateginės partnerės vaidmenį Belgijos Valonijos regione, o Klabeko ir La Luvjero gamykloms nebegalėjo būti tiesiogiai taikomi Duferco prekybos vertybiniais popieriais padalinio sprendimai.

(183)

[…] teigia, kad DPH yra bendrovė, kurios funkcinė valiuta yra JAV doleris, todėl bet kokios investicijos į tokią bendrovę grąža turi būti vertinama JAV doleriais. Taigi FSIH investicijos į DPH metinė grąža – 8,81 %.

(184)

[…] pavedė KPMG išnagrinėti 2006 m. kovo mėn. bendrovės Ernst & Young atliktą vertinimą. Aptardama vertinimo metodus KPMG pažymi, kad Ernst & Young nenurodė, koks vertės tipas taikytas atliekant vertinimą (rinkos vertė, investicijos vertė ar tikroji vertė). Ernst & Young iš esmės taikė rinkos metodą atsižvelgdama į panašias bendroves. KPMG panašių bendrovių vertinimo metodo nelaiko pranašesniu už panašių sandorių vertinimo metodą. KPMG nesivadovavo grynojo turto verte, nes taikant šį metodą neatsižvelgiama į būsimą naudą ir į veiklos riziką.

(185)

KPMG daro išvadą, kad, turint omenyje jos atliktą plieno pramonės cikliškumo tyrimą, vertinant DPH reikėtų atsižvelgti į ketverių–šešerių metų laikotarpius ir į vienodą kiekvienų metų įtaką. KPMG palaiko šalių tyrimo išvadas, kad vertinant DPH reikia atsižvelgti į 2001 ir 2002 m. duomenis, siekiant tinkamai atspindėti plieno pramonės cikliškumą ir kiekvieniems metams taikyti tokį pat koeficientą.

(186)

KPMG patvirtina, kad Ernst & Young tinkamai ir išsamiai patikslino DPH vertinimą, atsižvelgdama į tai, kad įvykiai nepasikartoja. KPMG taip pat pateikė patikslintus 2001 ir 2002 m. duomenis, į kuriuos neatsižvelgė Ernst & Young.

(187)

KPMG išnagrinėjo Ernst & Young atrinktų panašių bendrovių sąrašą. Ernst & Young naudotame duomenų banke (Bloomberg) KMPG nepavyko rasti tam tikrų daugiklių, pateiktų Ernst & Young 2006 m. ataskaitoje. Be to, KPMG manė, kad į Ernst & Young pateiktą panašių bendrovių sąrašą nereikėtų įtraukti tam tikrų bendrovių. KPMG sudarė savo panašių bendrovių sąrašą, iš kurio matyti, kad 2003–2006 m. kainos ir pelno (price/earnings) medianiniai rodikliai mažesni už tuos, kuriuos nurodė Ernst & Young.

(188)

KPMG negalėjo stebėti pakankamai daug biržinių bendrovių, kurios veikia vien prekybos plienu srityje. Negalima atskirai įvertinti prekybos vertybiniais popieriais padalinio. Tačiau KPMG patvirtina, kad prekybos ir gamybos veiklą reikėjo vertinti atskirai. Prekybos srityje, kurioje rizika didesnė, o rezultatai nepastovesni, investuotojai gauna didesnę grąžą, todėl veiklos vertinimo rezultatai mažesni. Taigi prekybos veiklai turėtų būti taikomas mažesnis daugiklis. […] mano, kad dera atsižvelgti į tai, jog 2003 m. rugsėjo mėn. perleista 50 % […] akcijų, kurių sutartinė kaina buvo artima nuosavo kapitalo vertei.

(189)

KPMG patvirtina, kad bendrovės nuosavo kapitalo sumą reikia pakoreguoti siekiant atsižvelgti į nebalansinius elementus, jeigu jie yra vienkartiniai. Kitaip nei Ernst & Young, KPMG mano, kad taikant bet kokį vertinimo metodą iš bendrovės nuosavo kapitalo vertės turi būti atimti tik šie elementai.

(190)

Vertindama du nebalansinius elementus KPMG nusprendė, kad verta dar kartą įvertinti Ernst & Young taikytą koreguojamąją sumą. Tai Prancūzijos ir Belgijos suteiktų garantijų suma, kurią Ernst & Young 2006 m. įvertino […] mln. USD, nors, pasak KPMG, jų vertė siekė […] mln. USD. Šių garantijų suma pakoreguota atsižvelgiant į su jomis susijusią riziką. Taip buvo apskaičiuota bendra […] mln. USD suma, nesutampanti su Ernst & Young nustatyta […] mln. USD suma.

(191)

KPMG patvirtina, kad vertės sumažėjimą dėl nelikvidumo (30 %) Ernst & Young įvertino tinkamai. Be to, atliekant panašiais sandoriais grindžiamą vertinimą taip pat reikėjo pritaikyti 12 % nuolaidą.

(192)

KPMG nurodė, kad atliekant panašių bendrovių vertinimą reikėjo taikyti 5 % kontrolės priemoką, nes taikant tokią metodiką vertinamas nekontrolinis akcijų paketas, nors FSIH, valdydama jai priklausančias akcijas, turėjo galimybę daryti didelę įtaką DPH. KPMG nuomone, vertinant panašius sandorius vertė turėjo būti sumažinta 20 %, nes pagal šią metodiką vertinimas turi apimti kontrolinį akcijų paketą.

(193)

KPMG pažymi, kad vertindama privilegijuotųjų akcijų grąžą įmonė Ernst & Young suklydo apskaičiuodama 2006–2012 m. privilegijuotuosius dividendus: nurodė, kad metinė jų suma lygi 4 mln. USD, nors ji siekė 4 mln. EUR. KPMG taip pat mano, kad nuolaidos koeficientas, Ernst & Young taikytas atsižvelgiant į neapmokėjimo riziką (6,2 %), patenka į priimtiną 1,8–16,4 % intervalą. Šalių taikytas 14 % nuolaidos koeficientas taip pat laikomas priimtinu, nes patenka į vertės intervalą.

(194)

Atlikus korekciją nustatyta DPH priklausančių akcijų vertė svyruoja nuo […] mln. USD iki […] mln. USD (medianinė vertė – […] mln. EUR, taigi atitinka 2006 m. birželio mėn. nustatytą […] mln. EUR perleidimo kainą). […] iš to daro išvadą, kad jokiu būdu negalima teigti, jog valstybė suteikė pagalbą [tuometinei DPH kontroliuojančiajai bendrovei].

(195)

DSIH patvirtina Belgijos argumentus, kuriais siekiama įrodyti, kad FSIH investicija atlikta laikantis pari passu sąlygos. DSIH teigia, kad sandorio sąlygos bendrovėms Duferco Développement ir FSIH buvo identiškos. Abu akcininkai kartu sutiko prisiimti naują riziką investuodami į DSIH, siekdami praktiškai įgyvendinti Duferco Diversification įvairinimo projektus. Galimi dividendai, kaip ir bendrų patronuojamųjų bendrovių vystomų projektų finansiniai padariniai, abiem akcininkams paskirstyti proporcingai jų turimoms akcijoms. Pasak DSIH, bendrovės Duferco Développement skirtas privatus finansavimas išties svarbus ekonominiu požiūriu, o investicijų suma yra identiška FSIH investicijų sumai.

(196)

DSIH tvirtina, kad iki kartu atliktų investicijų ji nepriklausė Duferco Développement. DSIH yra bendrovė, trečiojo asmens įsteigta likus nedaug laiko iki šių investicijų (2006 m. lapkričio 29 d.), kurią vėliau, siekdami investuoti, įsigijo abu partneriai. Anot DSIH, prieš skiriant FSIH investiciją DSIH perpirkti projektai grupei Duferco nebepriklausė, nors iš pradžių juos vykdė SIF.

(197)

Aptardama […] projektą DSIH nurodo, kad Valonijos regionas, tarpininkaujant SOGEPA, puikiai žinojo, kokia yra […] gamyklos padėtis, nes kartu su grupe Duferco ėmėsi veiksmų siekdamas perimti tuo metu bankrutavusias […]. Taigi Valonijos regionas buvo […] akcininkas ir užėmė kelias vietas šios bendrovės valdyboje. Be to, Valonijos regionas nuo pat pradžių taip pat dalyvavo […] projekte ir galėjo pasinaudoti visa informacija, kurią galėjo gauti jį įgyvendinant, būtent tokia, kuri būtų prieinama neformaliems investuotojams.

(198)

DSIH remiasi projekto ex post vertinimu, kuriame buvo įrodytas projekto pradinio vertinimo pagrįstumas ir numatyta labai gera kapitalo grąža.

(199)

Vertindama projektą Marcinelle DSIH teigia, kad mažesnė, nei tikėtasi, grąža gauta ne dėl per didelių partnerių investicijų, o dėl veiksnių, kurie nuo šalių valios nepriklauso. Pirma, 2008 m. sausio mėn. Komisija paskelbė pasiūlymą panaikinti nemokamą apyvartinių CO2 taršos leidimų skirstymą, o tai turėjo didelį poveikį projekto vertei iki derybų su ENEL pabaigos. Antra, 2010 m. netikėtai visiškai pasikeitė elektros rinka ir sumažėjo elektros, dujų bei CO2 kainos.

(200)

Duferco Diversification būtų puikiai išbridusi iš šios krizės, jeigu iki jos būtų pardavusi įmonę Marcinelle Energie. Įmonė būtų perleidusi 80 % Marcinelle Energie akcijų už pagrįstą kainą, o sudariusi pasirinkimo parduoti sandorį su ENEL būtų galėjusi apsaugoti likusias […].

(201)

[…] pažymi, kad pagal neformalaus rinkos ekonomikos investuotojo kriterijų reikia išnagrinėti įvairius duomenis, visų pirma – taikytiną palūkanų normą ir reikalaujamas paskolos užtikrinimo priemones.

(202)

Vertindama užtikrinimo priemones […] primena, kad Duferco finansinė padėtis buvo labai tvirta, ir tai galima įrodyti atsižvelgiant į sąlygas, kuriomis grupei Duferco bankai suteikė paskolas, kurių palūkanų norma, sprendžiant iš Komisijos pagrindinės palūkanų normos, buvo panaši į AAA reitingą turinčioms įmonėms taikomą palūkanų normą. Be to, [tuo metu grupei Duferco vadovavusi bendrovė] privalėjo išankstiniam FSIH paskolos grąžinimui pirmenybės tvarka naudoti lėšas, kurios būtų gautos DII priklausiusias SIF akcijas ateityje pardavus bendrovei NLMK. Būsima, bet beveik reali […] mln. USD NLMK skola buvo likvidi ir lengvai pareikalaujama garantija. Tokia paskola yra būsimos skolos avansas. FSIH taip pat buvo gavusi užstatą – 15 % labai stiprios finansų įmonės DPH (iki 2009 m. ji nebuvo patyrusi jokių nuostolių) akcijų, kurių vertė siekė apytiksliai […] mln. USD. Galiausiai krizės ir palūkanų normos mažėjimo laikotarpiu taikyta dvylikos mėnesių EURIBOR pagrindinė palūkanų norma, kuria dvylikai mėnesių užtikrintas palūkanų normos stabilumas, buvo patrauklus veiksnys. Taigi atsižvelgiant į šias garantijas FSIH patyrė minimalią riziką.

(203)

Privačių bankų grupei Duferco taikytos palūkanų normos buvo [0,65–1,15]–[2,75–3,25] proc., jų vidurkis sudarė [1,1–1,55] proc., t. y. visiškai atitiko FSIH palūkanų normas. […] mano, kad atliekant palyginimą negalima nelyginti paskolų, kurių grąžinimo terminai, sumos, pobūdis nevisiškai vienodi arba kurioms taikyta skirtinga bazinė palūkanų norma. Reikėtų atsižvelgti tik į užtikrinimo priemones ir taikytą palūkanų normą.

(204)

Belgijos nurodytos paskolų sumos apskritai mažesnės nei FSIH paskolos sumos, nes Belgija pateikė informaciją tik apie paskolas eurais, kurių sumos sudaro tik nedidelę dalį bendros paskolų sumos. […] pasidomėjo paskolomis įvairiomis valiutomis, kurių sumos gerokai didesnės. Šie duomenys rodo, kad Duferco galėjo, pasinaudodama kredito linijomis, pasiskolinti labai dideles sumas ir kad tam tikros paskolų sutartys buvo ilgalaikės (dešimties metų). Šių paskolų palūkanų normos siekia [0,5–1]–[2,2–2,65] proc., o palūkanų svertinis vidurkis sudaro [1,6–2,05] proc.

(205)

Todėl […] daro išvadą, kad, atsižvelgiant į FSIH turėtas solidžias paskolų užtikrinimo priemones, taikytinos palūkanų normos visiškai atitiko rinkos palūkanų normas.

(206)

Pasak DLP, šalys nuo pat pradžių buvo numačiusios, kad 30 mln. EUR paskolą greitai bus galima konvertuoti, ir ji konvertuota 2011 m. rugsėjo mėn. Iš pradžių FSIH ketino skirti 100 mln. EUR kapitalo investiciją. DLP nuomone, konvertuojamoji paskola turi būti nagrinėjama kartu su kapitalo injekcija ir prilyginama kapitalo injekcijai.

(207)

DLP teigia, kad DII ir FSIH finansavimą skyrė kartu, nes DII dalyvavo didinant DLP kapitalą 2011 m. liepos 7 d., t. y. likus kelioms dienoms iki FSIH atlikto kapitalo padidinimo ir jau suteikus konvertuojamąją paskolą. Ji taip pat teigia, kad sandorio sąlygos yra identiškos, nes abu partneriai investavo beveik vienodas sumas. Taigi investicijos atliktos tokiomis pat sąlygomis, nes FSIH ir DII patyrė tokią pat riziką, gavo proporcingai paskirtą dividendų dalį ir padidėjo jų patronuojamosios bendrovės vertė.

(208)

DLP teigia, kad tuo metu, kai FSIH investavo savo lėšas, bendrovė grupei Duferco nepriklausė, tačiau buvo neseniai įsteigta bendroms abiejų partnerių investicijoms priimti. Aplinkybė, kad šios investicijos iš dalies panaudotos SIF turtui įsigyti, nėra svarbi, nes perleidimo kaina pagrįsta ekspertų ataskaitomis. Todėl DLP daro išvadą, kad FSIH investicija į DLP yra skirta pari passu kartu su DII.

(209)

DLP taip pat primena, kad nuo 1999 m. SOGEPA buvo DLL akcininkė, taigi turėjo išsamios informacijos apie bendrovės veiklą ir finansinę padėtį, susijusias su ilgaisiais gaminiais. Iš SOGEPA Valonijos regionas buvo gavęs patikimų žinių apie rinkos sąlygas, eksploatacijos vietas ir jų aplinką. DLL taip pat nurodo, kad bendrovės Duferco Trebos ir DLLPL turėjo tik po vieną verslo planą. Taigi FSIH galėjo priimti sprendimą puikiai išmanydama padėtį, ir jos informuotumas yra tokio lygio, koks būtų reikalingas į identišką padėtį patekusiam neformaliam investuotojui.

(210)

Pasak DLP, iš finansinių rezultatų matyti, kad po trijų mėnesių gautas EBITDA atitiko verslo plane nustatytą šešių mėnesių EBITDA. Taigi investuodama FSIH galėjo būti tikra, kad jos verslo planas atsargus.

(211)

Komisija pažymi, kad SIF pastabos susijusios tik su jai taikyta priemone, t. y. penktąja priemone.

(212)

SIF nuomone, jos finansinė padėtis suteikiant paskolą buvo tvirta, ir sudarant paskolos sutartį visiškai pakako garantijų, kad visa FSIH paskola bus grąžinta. Be to, kaip teigia SIF, paskolos sandorio grąža nekėlė FSIH jokių abejonių dėl SIF įgyvendintos investicijų ir plėtros politikos. Su gamyklomis Belgijoje susijusiame SIF verslo plane, ypač 2007–2010 m., numatyti dideli investicijų projektai, pagal kuriuos buvo galima tikėtis didelės grupės plėtros Belgijoje.

(213)

Be to, SIF mano, kad į jos priklausymą dviem pagrindiniams plieno sektoriaus subjektams buvo atsižvelgta FSIH atliekant paskolos sandorio rizikos analizę. NLMK suteikė FSIH garantiją, kuri įsigaliotų pasikeitus valdytojui. Suteikdama SIF 75 mln. EUR paskolą su 2,05 % palūkanų norma (75 bazinių punktų marža), nors Belgijos nacionalinis bankas naujas paskolas išduodavo taikydamas 1,63 % palūkanas, FSIH neprisiėmė rizikos, kurios nebūtų prisiėmęs privatus veiklos vykdytojas.

(214)

SIF primena, kad taikant neformalaus rinkos ekonomikos investuotojo kriterijų bendrovės FSIH suteiktos paskolos jokiu būdu nereikia lyginti su paskolomis, kurios būtų visais požiūriais identiškos jai. SIF taip pat nurodo, kad Komisija pabrėžė, jog reikia atsižvelgti į atitinkamo veiklos vykdytojo tipą, sandorio pobūdį ir atitinkamas rinkas. Atsižvelgiant į šį patikslinimą bendrovės FSIH suteiktą paskolą reikia palyginti su dviejų privačių institucijų paskolomis SIF patronuojamajai bendrovei Duferco Clabecq. Išnagrinėjus šias paskolas matyti, kad laikotarpiu, kuriuo FSIH suteikė paskolą, SIF galėjo gauti kreditų iš privačių finansų institucijų ir kad bendrovės FSIH suteiktos paskolos sąlygos iš esmės nesiskyrė nuo rinkos sąlygų. Kredito įstaigų šioms dviem paskoloms taikytos palūkanų normos – [1–1,5] proc. (bendrovės Sumitomo paskola) ir [1,2–1,7] proc. (bendrovės Rabobank paskola) – buvo mažesnės už FSIH paskolos palūkanas (2,05 %). Iš to matyti, kad subjektyvią FSIH paskolos riziką atspindėjo taikyta palūkanų norma – dvylikos mėnesių EURIBOR, – kuri skolintojui buvo paskolos saugumą sustiprinantis veiksnys, nes užtikrino stabilią palūkanų normą dvylikai mėnesių.

(215)

Be to, pasak SIF, paskolos užtikrinimo priemonių nebuvimo jokiu būdu negalima laikyti nauda. Jokių garantijų nebuvo prašoma, nes dėl SIF finansinio tvirtumo ir priklausymo grupėms NLMK, Duferco ir […] FSIH buvo tikra, kad SIF galės grąžinti pasiskolintą sumą.

(216)

SIF taip pat nurodo, kad 75 punktų marža atitinka tuometę bankų praktiką. Sumitomo paskola rodo, kad esant įprastam užtikrinimo priemonių lygiui marža sudarė [10–50] punktų, t. y. buvo mažesnė nei 2008 m. komunikate dėl orientacinių palūkanų normų nurodyta palūkanų norma, taikoma gerą kredito reitingą (100 punktų) ar net tvirtą kredito reitingą (75 punktai) turinčioms įmonėms. Rabobank paskolos marža esant įprastam užtikrinimo priemonių lygiui yra [45–85] punktai. Taigi manant, kad SIF reitingas buvo geras, dešimties metų paskolai taikoma 75 punktų marža (mažesnė nei 100 punktų) atitiko bankų praktiką, nes tuo metu jie buvo labai sumažinę savo maržas.

(217)

SIF iš to daro išvadą, kad jai suteikta FSIH paskola atitinka rinkos sąlygas ir kad dėl jos nesuteiktas joks pranašumas.

(218)

Tačiau SIF nurodo, kad jeigu paskola būtų pripažinta pagalba, ji galėtų būti suderinama su vidaus rinka pagal Komisijos komunikatą dėl Bendrijos laikinosios valstybės pagalbos priemonių sistemos siekiant padidinti galimybes gauti finansavimą dabartinės finansų ir ekonomikos krizės sąlygomis (13) (toliau – 2009 m. komunikatas). Siekiant įvertinti, ar subsidijuojamos palūkanų normos suderinamos su valstybės pagalbos taisyklėmis, 2009 m. komunikate buvo nustatyta speciali sumažinta krizės laikotarpio palūkanų norma. SIF nurodo, kad įvykdytos visos 2009 m. komunikate nustatytos sąlygos: sutartis sudaryta 2009 m. rugsėjo 29 d., o 2008 m. liepos 1 d. SIF nebuvo sunkumų patirianti įmonė. Todėl, jeigu paskola būtų pripažinta pagalba, FSIH paskolos bendrovei SIF palūkanų normos suderinamumą reikėtų vertinti atsižvelgiant į sumažintą palūkanų normą.

(219)

Belgija konkrečių komentarų dėl […] pastabų nepateikė. Šiose pastabose patvirtinta, kad priimti sprendimai atitiko rinkos sąlygomis veikiančios pramonės įmonės veiklos principus.

(220)

Belgija konkrečių komentarų dėl SIF pastabų nepateikė. Be to, Belgija Komisijai pranešė, kad tuo atveju, jeigu bendrovei SIF suteikta paskola būtų pripažinta pagalba, ji būtų pasirengusi patikrinti, ar pagalba suderinama.

(221)

Pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį „valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, yra nesuderinama su vidaus rinka, kai ji daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai“. Šia nuostata apibrėžtos sąlygos, kurioms susiklosčius tam tikra valstybės narės taikyta priemonė gali būti laikoma valstybės pagalba.

(222)

Pirma, nagrinėjamos priemonės turi būti įgyvendintos valstybės, t. y. naudojant valstybinius išteklius, ir būti priskirtinos valstybei. Antra, Komisija turi patikrinti, ar dėl valstybinių išteklių buvo suteiktas pranašumas. Trečia, priemonės turi būti atrankinės (pvz., skirtos vienai įmonei, vienam ekonomikos sektoriui arba vienai geografinei zonai), o ne taikomos visiems. Ketvirta, priemonės turi būti vertinamos kaip galinčios iškraipyti konkurenciją ir daryti poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai.

(223)

Komisija visas šešias priemones pirmiausia išnagrinės pagal valstybės skirto finansavimo, atrankumo ir poveikio konkurencijai bei prekybai Sąjungoje kriterijus. Paskui kiekvieną priemonę ji išnagrinės atsižvelgdama į ekonominės naudos kriterijų.

(224)

Komisija pažymi, kad Belgija neužginčijo, jog finansavimas skirtas valstybės, yra atrankinis ir daro poveikį konkurencijai ir valstybių narių tarpusavio prekybai. Todėl taikydama šiuos kriterijus Komisija tik patvirtins sprendime pradėti procedūrą atliktą analizę. Belgija užginčijo tik sąlygą, susijusią su ekonominės naudos buvimu.

(225)

Komisija primena, jog tam, „kad pranašumus būtų galima laikyti pagalba pagal EB sutarties 87 straipsnio 1 dalį, jie, pirma, turi būti suteikti tiesiogiai arba netiesiogiai iš valstybinių išteklių <…>, ir, antra, priskirti valstybei <…>“ (14).

(226)

Nagrinėjamas priemones taikė finansų kontroliuojančioji bendrovė FSIH. Bendrovė FSIH, kurios veiklos objektas – užsienyje įsteigtų plieno įmonių finansavimas, yra patronuojamoji bendrovė, kurios 100 % kapitalo priklauso bendrovei SOGEPA, kuri pati yra 100 % valdoma Valonijos regiono. Taigi FSIH valdomas lėšas kontroliuoja Valonijos regionas, todėl jos yra valstybiniai ištekliai.

(227)

Iš SOGEPA ir FSIH apibūdinimo matyti, kad valstybės institucijos atlieka lemiamą vaidmenį SOGEPA ir FSIH skiriant finansavimą. SOGEPA veiksmų imasi Valonijos Vyriausybės prašymu. Jos įstatų 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad „[b]endrovės tikslas – vykdyti visus Valonijos Vyriausybės jai patikėtus uždavinius, <…>. Tokiomis aplinkybėmis ji visų pirma užtikrina, kad būtų įgyvendinti Valonijos Vyriausybės sprendimai dėl komercinių bendrovių finansavimo, taip pat užtikrina Valonijos regionui arba jai pačiai priklausančio tokių bendrovių akcinio kapitalo, obligacijų, avansų arba interesų valdymą“. Be to, bet kokiam SOGEPA sprendimui dėl plieno, apimančiam platesnę sritį nei vien portfelio valdymas, turi pritarti Valonijos regiono ekonomikos ir biudžeto ministrai. 2011 m. lapkričio 21 d. laikraštyje Le Soir išspausdintuose straipsniuose šia tema nurodyta Valonijos ekonomikos ministrų, ėjusių pareigas tuo metu, kai klostėsi įvykiai, reakcija. Aišku, kad šie asmenys Valonijos Vyriausybės vardu prisiima atsakomybę už bendrovės FSIH skirtą finansavimą.

(228)

Galiausiai Komisija laikosi nuomonės, kad nagrinėjamos priemonės atitinka valstybės skirto finansavimo kriterijų ir yra priskirtinos Valonijos regionui.

(229)

Nagrinėjamos priemonės susijusios tik su grupės Duferco bendrovėmis ir patronuojamosiomis bendrovėmis. Todėl jos yra atrankinės.

(230)

Grupė Duferco veikia plieno rinkoje. Dėl bendrovės FSIH skirto finansavimo grupei Duferco pavyko išsaugoti stipresnę konkurencinę poziciją, nei ji būtų turėjusi be šio finansavimo. Be to, Sąjungos plieno rinkoje yra daug kitų veiklos vykdytojų, o plieno produktais tarpusavyje prekiauja kelios valstybės narės. Pranašumas, kuris konkurencijai atviroje rinkoje suteiktas dėl FSIH finansavimo, turėjo poveikį šiai tarpusavio prekybai. Iš tiesų „jeigu dėl valstybės finansinės pagalbos įmonės padėtis sustiprėja, palyginti su kitomis įmonėmis, konkuruojančiomis vykdant tarpusavio prekybą Sąjungoje, manoma, kad pagalba turėjo poveikį tokiai prekybai“ (15).

(231)

Taigi vadovaujantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika (16) priemonės gali daryti poveikį konkurencijai ir valstybių narių tarpusavio prekybai.

(232)

Viešųjų įstaigų vykdomais ekonominiais ir finansiniais sandoriais pranašumas sandorių šalims nesuteikiamas (taigi šie sandoriai nėra valstybės pagalba), jeigu jie vykdomi įprastomis rinkos sąlygomis (17). Kitaip sakant, reikia įvertinti, ar panašiomis aplinkybėmis įprastomis rinkos sąlygomis veikiantis neformalus investuotojas būtų skyręs tokį pat finansavimą. Jeigu nebūtų, pagalbą gavusiai įmonei buvo suteikta ekonominės naudos, kurios ji įprastomis rinkos sąlygomis nebūtų gavusi, todėl įmonės padėtis tapo geresnė negu jos konkurentų (18).

(233)

Komisija pagal šį kriterijų paeiliui išnagrinės visas šešias grupei Duferco taikytas priemones.

(234)

Komisija mano, kad FSIH pasitraukimo priežasčių analizės galbūt nepakaks investicijos neapdairumui įrodyti, tačiau nagrinėjama priemonė taps gerokai aiškesnė.

(235)

FSIH pasitraukimą iš Duferco US Belgija pagrindžia tokiomis priežastimis: i) FSIH nuojauta, kad netrukus plieno rinkos sąlygos iš esmės pasikeis; ii) sudaryta plieno luitų tiekimo sutartimi su […], dėl kurios rezultatai būtų stabilizuoti, bet galėtų sumažėti potencialus Duferco US pelnas; iii) grupėje Duferco buvo daug grynųjų pinigų, todėl FSIH pasitaikė proga perleisti jai priklausiusias Duferco US akcijas; iv) vyko derybos dėl 50 % SIF akcijų perleidimo NLMK, ir per jas buvo numatyta Duferco US įtraukti į partnerystę su NLMK.

(236)

Vertindama pirmąją priežastį Komisija pažymi, kad 2015 m. balandžio 8 d. atsakyme Belgija ją pripažino nesvarbia. Komisija iš tiesų buvo prašiusi Belgijos pateikti visus prieš įgyvendinant priemonę atliktus tyrimus, susijusius su plieno rinkos perspektyvomis ateinančius penkerius metus. Belgija pateikė iš žurnalo The National Economic Review paimtą 2006 m. pirmųjų aštuonių mėnesių JAV ekonomikos padėties apžvalgą ir 2006 m. balandžio 10 d. bendrovės Crédit suisse atliktą plieno sektoriaus tyrimą. Dviejuose pirmuosiuose tyrimuose apskritai apžvelgiamas JAV ekonomikos augimas pirmuosius aštuonis mėnesius; juose padaryta išvada, kad BVP augimas sustojo dėl būsto sektoriaus susitraukimo, tačiau trumpalaikis nuosmukis neprognozuotas. Antrajame tyrime, tiesiogiai susijusiame su plieno rinka, jos raida JAV vertinta atsargiai:

(237)

Perskaičiusi šiuos tyrimus Komisija pažymi, kad Belgija ne be priežasties sumenkino plieno rinkos vertinimo svarbą FSIH priimant sprendimą pasitraukti. Tuo metu, kai FSIH pasitraukė, ekonominės perspektyvos iš tiesų atrodė nepakankamos, kad pasitraukimas būtų pristatytas kaip tikra galimybė.

(238)

Dėl antrosios priežasties Komisija nurodo, kad sudarius tiekimo sutartis nuo 2006 finansinių metų bendrovės Farrell rezultatai labai pagerėjo. Grynosios pardavimo pajamos išaugo beveik dvigubai; veiklos pajamos nuo […] mln. USD nuostolio pakilo iki […] mln. USD pelno; grynosios pajamos nuo […] mln. USD nuostolio pakilo iki […] mln. USD pelno. Kadangi 2006 finansiniai metai baigėsi rugsėjo 30 d., FSIH 2006 m. birželio mėn. negalėjo nežinoti apie padėties pagerėjimą.

(239)

Kadangi FSIH nėra rizikos draudimo fondas, Komisija nėra įsitikinusi, kad pajamų augimas ir stabilizavimas iki tinkamo ir prognozuojamo dydžio yra tinkamos pasitraukimo priežastys.

(240)

Trečiajai priežasčiai Komisija neprieštarauja, tačiau mano, kad ji turi būti laikoma nesvarbia, turint omenyje tikrąją FSIH pasitraukimo priežastį – Duferco ir NLMK suartėjimą.

(241)

Iš tikrųjų pasitraukimo iniciatorė buvo Duferco. Kaip […] nurodė savo pastabose Komisijai (19), FSIH priklausiusių Duferco US akcijų perleidimas buvo sine qua non sąlyga NLMK įsigyjant SIF kapitalo.

„NLMK, inter alia, buvo iškėlusi išankstinę viso sandorio vykdymo sąlygą, kad SIF valdytų visą Duferco US akcinį kapitalą, todėl FSIH turėtas akcijas reikėjo perpirkti.“

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, neabejotina, kad derantis dėl FSIH priklausiusių akcijų perleidimo Duferco FSIH padėtis buvo stipri. Todėl sprendžiant iš aplinkybės, kad ji visgi nebandė atgauti didesnės nei pradžioje investuoti 95 mln. EUR sumos, galima teigti, jog FSIH nesielgė kaip apdairus investuotojas.

(242)

Prieštaraudama tokiai prielaidai Belgija savo pastabose atsakė, kad FSIH investicija turi būti analizuojama atsižvelgiant į Duferco US funkcinę valiutą (JAV dolerį), o ne FSIH funkcinę valiutą (eurą). Jeigu pardavimo kaina ([…] mln. USD) būtų sumokėta JAV doleriais, bendrovė FSIH būtų gavusi neblogą 6,81 % metinę grąžą. Komisija tokiam požiūriui nepritaria dėl dviejų priežasčių. Pirma, ji mano, kad vienintelė bendrovei FSIH, kaip fondo, kuriame lėšos laikomos eurais, valdytojai, svarbi valiuta yra euras. Antra (ir tai yra svarbiau), ji nurodo, kad diskusija nedaro jokios įtakos vieninteliam svarbiam klausimui, t. y. ar ši […] mln. USD kaina (arba jai lygi […] mln. EUR kaina) atitinka rinkos kainą, kurią panašiomis aplinkybėmis galėjo gauti neformalus investuotojas. Įvardijusi šias aplinkybes Komisija dabar nori atsakyti į šį klausimą.

(243)

Komisija visų pirma nurodo, kad FSIH, vesdama derybas dėl jai priklausančių Duferco US akcijų perleidimo, neįvykdė konkurso procedūros, kuri būtų atvira, skaidri ir besąlygiška, nes, pasak FSIH, „sunku įsivaizduoti, kad siekiant perleisti nekontrolinį privačiosios (nebiržinės) bendrovės akcijų paketą pirkėjo reikėjo ieškoti tarp trečiųjų asmenų“ (20). Šį argumentą lengva paneigti nagrinėjant FSIH pasitraukimo priežastis: FSIH nebandė ieškoti pirkėjo, kuris sudarytų konkurenciją Duferco, nes norėjo įsiteikti Duferco, kuriai FSIH akcijos buvo reikalingos sutarčiai su NLMK sudaryti.

(244)

Tačiau Komisija nereikalauja sistemingai rengti konkurso procedūrų (21) tam, kad pardavimo kaina būtų pripažinta atitinkančia rinkos kainą. Vis dėlto tokiu atveju ji rekomenduoja pasitelkti nepriklausomus ekspertus rinkos kainai įvertinti.

(245)

Šiuo atveju FSIH tokios ekspertizės neatliko. Belgija mano, kad vertinimo ataskaita, kaip ir konkursas, nebuvo reikalinga, nes „FSIH aktyviai ir veiksmingai dalyvavo Farrell veikloje nuo tada, kai 2003 m. įsigijo dalį jos kapitalo, ir puikiai išmanė plieno sektorių“ (22).

(246)

Todėl Komisija nurodo, kad Valonijos regionas netaikė nė vieno metodo, kuriuos ji paprastai taiko rinkos kainai nustatyti, t. y. nesurengė konkurso ir neatliko nepriklausomos ekspertizės.

(247)

Kai valstybė narė tvirtina, kad tam tikras ekonominis sandoris atitinka neformalaus rinkos ekonomikos investuotojo kriterijų, ji privalo pateikti duomenų, kad sprendimas įvykdyti sandorį tuo metu buvo priimtas remiantis ekonominiais įverčiais, panašiais į tuos, kuriuos panašiomis aplinkybėmis būtų nurodęs atlikti racionalus privatus veiklos vykdytojas, siekdamas nustatyti ekonominę naudą.

(248)

Taigi, kaip nurodyta Sprendime EDF  (23),

(249)

Vis dėlto Komisija pažymi, kad Belgijos ir […] nurodyti vertinimo būdai taikyti atliekant tyrimus po to, kai įgyvendinta nagrinėjama priemonė. Tyrimai buvo atlikti tik siekiant atsakyti į Komisijos sprendime pradėti procedūrą išreikštas abejones, t. y. praėjus daug laiko po nagrinėjamų įvykių.

(250)

Šiuo klausimu Komisija pažymi, kad […] pastabose (24) nurodyta, jog šiai bendrovei paprašius KPMG a posteriori pateikti Duferco US vertinimą KPMG turėjo atmesti pajamomis grįstą požiūrį, nes tuo metu Duferco US nebuvo parengusi jokio verslo plano.

(251)

Komisija tris kartus prašė pateikti bet kokį ankstesnį dokumentą, iš kurio būtų matyti, jog darbai vyko dar prieš FSIH priimant sprendimą (25). Belgija atsakė, kad nuo 2003 m., kai FSIH įsigijo dalį Duferco US kapitalo, FSIH atstovavę trys direktoriai dalyvaudavo Duferco US ir Farrell valdybų posėdžiuose ir buvo įtraukti į šių bendrovių valdymą. Duferco US akcininkai keisdavosi įvairiomis ataskaitomis (26). Tai pagrįsdama Belgija pateikė du 2004 m. rugpjūčio mėn. ir 2005 m. kovo mėn. parengtų ataskaitų pavyzdžius. Tai kelių puslapių ataskaitos, kuriose aprašyti du FSIH atstovų apsilankymai Farrell. Komisija mano, kad jomis remiantis visiškai negalima nustatyti FSIH turėtų Duferco US akcijų vertės. Belgija mano, kad šie plieno sektoriaus ekspertai buvo pajėgūs patys įvertinti įmonės padėtį (27). Tačiau Komisija pažymi, kad Belgija nepateikė jokio pranešimo, susirašinėjimo ar kitų dokumentų, liudijančių galimą šių plieno sektoriaus ekspertų keitimąsi informacija su grupe Duferco, siekiant nustatyti FSIH turėtų Duferco US akcijų kainą.

(252)

Atsižvelgdama į šias aplinkybes, FSIH pasitraukimo priežastis ir Sprendimu EDF pagrįstą teismų praktiką, Komisija daro išvadą, kad perleisdama savo turėtas Duferco US akcijas FSIH nesielgė kaip neformalus rinkos ekonomikos investuotojas.

(253)

Komisija įrodė, kad nesielgdama kaip neformalus investuotojas FSIH suteikė DII ekonominės naudos, kurios ji būtų negavusi įprastomis rinkos sąlygomis.

(254)

Kadangi Belgija neįrodė, jog ex ante įvertinus Duferco US būtų buvusi apskaičiuota iš tikrųjų sumokėta pardavimo kaina, Komisija pati įvertino 49,99 % Duferco US akcijas (priklausiusias FSIH).

(255)

Visų pirma Komisija atsisako visiškai atmesti sprendime pradėti procedūrą taikytą vertinimo pagal nuosavą kapitalą metodą. Tačiau siekdama atsižvelgti į Belgijos pastabas dėl šio metodo ribotumo Komisija jį taikys tik patikrinimui atlikti.

1 lentelė

Duferco US nuosavas kapitalas ir grynosios pajamos (tūkst. USD)

2 lentelė

Farrell nuosavas kapitalas ir grynosios pajamos (tūkst. USD)

(256)

Iš šių duomenų matyti, kad taikant nuosavo kapitalo verte pagrįstą vertės nustatymo metodą 2006 m. vertė neabejotinai būtų aukštesnė nei 2003 m.

(257)

Tačiau Komisija FSIH priklausiusių Duferco US akcijų vertę nustatė taip pat taikydama ir Belgijos rekomenduojamą EBITDA daugiklio metodą. Pagal šį metodą būtina įvertinti: i) 2006 m. (perleidimo metų) EBITDA; ii) jam taikytiną daugiklį, apskaičiuojamą remiantis panašių bendrovių duomenimis.

(258)

Belgija rekomendavo 2006 m. EBITDA laikyti 25–42 mln. EUR sumą. 2006 m. rugsėjo 30 d.Duferco US konsoliduotųjų finansinių ataskaitų duomenimis (28), iš tikrųjų EBITDA sudarė 52,25 mln. USD (veiklos pajamos: 45,97 + nuvertėjimas ir amortizacija: 6,28). Iš esmės šis geras rezultatas turėjo būti žinomas dar 2006 m. birželio 14 d., nes iki finansinių metų pabaigos buvo likę tik pustrečio mėnesio. Todėl Komisija mano, kad Belgijos nurodytas verčių intervalas yra nepateisinamai mažas. Ji taip pat pažymi, kad vėliau KPMG atliktame tyrime apskaičiuotas 2006 m. preliminarus EBITDA buvo 42 mln. USD. Palyginusi šiuos įvairius duomenis Komisija padarė išvadą, kad laikantis realistinio požiūrio 2006 m. galėjo būti prognozuojamas 47,12 mln. USD EBITDA (29).

(259)

Komisijos apskaičiuotas įvertis pagrįstas toliau nurodytais duomenimis. 2006 m. birželio 12 d. pranešime (30), skirtame birželio 14 d. vykusiam valdybos posėdžiui, FSIH prognozavo, kad 2006 ir paskesnių metų stabilizuotos veiklos pajamos sudarys „20–25 mln. USD“. Tai visų pirma patvirtina, kad FSIH turėjo tam tikros informacijos apie bendrovės finansinę padėtį. Tačiau visų pirma tai puikiai rodo EBITDA dydį, kurio galėjo būti tikimasi ex ante. 2014 m. KPMG atliktos buhalterinės ir finansinės rekonstrukcijos duomenimis, 20,3 mln. EUR grynosios pajamos iš tiesų atitinka 42,3 mln. EUR EBITDA. Jeigu laikysime, kad EBITDA ir grynųjų pajamų koeficientas lygus 2,09, ir jį padauginsime iš prognozuotų 22,5 mln. EUR grynųjų pajamų (FSIH pranešime savo valdybai nurodyto aritmetinio vidurkio), gauta 2006 m. prognozuoto preliminaraus EBITDA vertė – 47 mln. EUR – bus labai artima 258 konstatuojamojoje dalyje Komisijos nurodytam 47,12 mln. EUR įverčiui.

(260)

Taikytiną daugiklį, t. y. […], Komisija perėmė iš metodikos, Hatch Beddows taikytos 2003 m. atliekant Duferco US vertinimą. Iš tikrųjų tai vienintelis tyrimas, kuriuo buvo galima remtis atliekant perleidimą.

(261)

Iš jo matyti, kad FSIH turėtų Duferco US akcijų vertė siekė […] mln. USD (31). Pagalbos suma lygi šio įverčio ir 2006 m. nustatytos […] mln. USD perleidimo kainos skirtumui, t. y. 15,24 mln. USD.

(262)

Prie šios sumos reikia pridėti pasirinkimo pirkti sandorio vertę, t. y. KPMG ex post įvertintą […] mln. USD sumą. Todėl bendra DII gautos pagalbos suma siekia 15,34 mln. USD, t. y. iš esmės 11,58 mln. EUR (32).

(263)

Komisija pažymi, kad toks pagalbos sumos įvertinimas rodo, jog FSIH priklausiusių Duferco US akcijų pardavimo kaina nesutampa su kaina, kurios būtų tikėjęsis įprastomis rinkos sąlygomis veikęs neformalus investuotojas.

(264)

Savo pastabose Belgija FSIH pasitraukimą iš DPH pagrindė tokiais veiksniais: sektoriaus cikliškumu, naujų neformalių investuotojų ([…] ir NLMK) įsitraukimu į grupę Duferco ir jai daromą įtaką, taip pat grupės Duferco turėtomis grynųjų pinigų sumomis.

(265)

Dėl pastarojo veiksnio abejonių nekyla, tačiau Komisija nemano, kad du pirmieji veiksniai buvo lemiami. Iš tikrųjų nė viena iš šių dviejų priežasčių nenurodyta FSIH 2006 m. birželio 14 d. valdybos protokole (33), kuriame aptartas DPH akcijų perleidimas. Tačiau protokole nurodyta kita, svarbesnė priežastis: FSIH skubiai prireikė grynųjų pinigų.

„2005 m. pabaigoje FSIH prireikė daug grynųjų pinigų skubiems projektams finansuoti.

Tuo metu grupei Duferco pasitaikė galimybė parduoti savo gamybos padalinį Rusijoje.

Pasinaudodama šia proga FSIH paprašė [tuometinės DPH kontroliuojančiosios bendrovės] perpirkti iš jos DPH akcijas.“

(266)

Reikia priminti, kad steigiant FSIH SOGEPA jai skyrė 180 mln. EUR. 2005 m. pabaigoje beveik visa ši suma paversta ilgalaikiu turtu: 95 mln. EUR buvo investuota į Duferco US, 80 mln. EUR – į DPH. Taigi 2006 m. FSIH panoro paremti kitus projektus, kuriems Valonijos valdžia neabejotinai teikė pirmenybę. Vienas iš tokių projektų buvo Carsid aukštakrosnės ir kokso gamyklos atnaujinimo projektas – „strateginis plieno pramonės ateities Šarlerua baseine projektas, be jokios abejonės priskirtinas SOGEPA“ (34).

(267)

Atsižvelgiant į šias priežastis akivaizdu, kad FSIH sprendimas perleisti turėtas DPH akcijas buvo priimtas daugiausia politiniais ir socialiniais sumetimais: FSIH reikėjo susigrąžinti grynuosius pinigus, kad ji galėtų toliau remti plieno pramonę Valonijoje. Imdamasi tokių veiksmų, FSIH nesiekė kuo labiau padidinti jai priklausiusių akcijų vertės. Priešingai, derėdamasi su Duferco dėl savo pasitraukimo iš DPH, Valonijos bendrovė užėmė silpnesnę padėtį.

(268)

Tokiomis aplinkybėmis [tuometinė DPH kontroliuojančioji bendrovė] turėjo visišką veiksmų laisvę pateikti agresyvų perpirkimo pasiūlymą. Būtent tada FSIH užsakė nepriklausomą tyrimą [tuometinės DPH kontroliuojančiosios bendrovės] pasiūlymui pagrįsti, ir tai matyti iš FSIH valdybos 2006 m. birželio 14 d. posėdžio protokolo (35):

„Siekdama patvirtinti pasiūlytą sandorio kainą, FSIH pavedė bendrovei Ernst & Young nustatyti grupės vertę.“

(269)

Kai viešoji įstaiga parduoda turtą privačiam asmeniui, reikia nustatyti, ar perleidimo kaina yra lygiavertė rinkos kainai, nes atitinka kainą, kurią pirkėjas galėjo mokėti rinkos sąlygomis. Tam viešoji įstaiga turi arba surengti atvirą, skaidrų ir besąlygišką konkursą, arba, jo nesurengus, atlikti nepriklausomą ekspertizę.

(270)

Komisija neneigia, kad užsakydama nepriklausomą tyrimą įmonėje Ernst & Young FSIH elgėsi kaip neformalus investuotojas. Tačiau ji konstatuoja, kad, nepaisydama prašymų (36), Belgija nesugebėjo jai pateikti įrodymo, jog šalims vedant derybas iš tiesų buvo atsižvelgta į šio tyrimo išvadas. Priešingai: skubėdama perleisti jai priklausiusias akcijas FSIH [tuo metu DPH kontroliavusiai bendrovei] paliko iniciatyvos teisę siūlyti kainą, kuri buvo priimta per derybas neatsižvelgiant į vėliau atliktos ekspertizės duomenis. Todėl Komisija teigia, kad Ernst & Young 2006 m. ataskaita nebuvo panaudota taip, kaip ją būtų panaudojęs neformalus rinkos ekonomikos investuotojas, ir apskritai ji buvo reikalinga tik tam, kad praktiškai užbaigtos derybos taptų rinkos sandoriu.

(271)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, akivaizdu, kad patys Belgijos ilgą laiką minėti vertės sumažinimo koeficientai per derybas nebuvo aptarti (arba buvo nepakankamai aptarti) su [tuo metu DPH kontroliavusia bendrove]. Priešingai, jie, kaip ir ex post įforminimas, buvo naudojami FSIH vidaus reikmėms, iš dalies siekiant įsitikinti [tuo metu DPH kontroliavusios bendrovės] pasiūlytos kainos pagrįstumu.

(272)

Be to, Komisija pažymi, kad nors, pasak Belgijos, Ernst & Young 2006 m. ataskaitos rezultatai kritikuotini, Valonijos regionas nemanė esant būtina užsakyti rungimosi principu pagrįstą ekspertizę, nors tokią ekspertizę buvo užsakęs 2003 m., kai įsigijo Duferco US kapitalo. Tačiau atsižvelgiant į tokias svarbias Belgijos nurodytas techninio pobūdžio diskusijas dėl vertės sumažinimo koeficientų, dėl kurių FSIH tariamai derėjosi su [tuo metu DPH kontroliavusia bendrove], bet kokiu atveju būtų buvę pagrįsta atlikti antrą ekspertizę.

(273)

Dėl šių priežasčių Komisija mano, kad neprivalo papunkčiui komentuoti vertės sumažinimo koeficientų, nes FSIH elgesys jokiu būdu negali būti prilygintas neformalaus rinkos ekonomikos investuotojo elgesiui. Komisija daro išvadą, kad už […] mln. USD parduodama jai priklausiusias akcijas FSIH suteikė [tuometinei DPH kontroliuojančiajai bendrovei] ekonominę naudą, kurios ji nebūtų gavusi įprastomis rinkos sąlygomis.

(274)

Kadangi atlikus vienintelę to meto nepriklausomą ekspertizę buvo nustatyta […]–[…] mln. USD rinkos kaina, taikant šią priemonę [tuometinei DPH kontroliuojančiajai bendrovei] suteikta pagalba yra lygi šio intervalo apatinės sumos ir tikrosios sandorio kainos skirtumui, t. y. 25,58 mln. USD (arba 20,36 mln. EUR (37)).

(275)

Sandoris laikomas suderinamu su neformalaus rinkos ekonomikos investuotojo principu, jeigu gali būti įrodyta, kad tokį sandorį viešasis ir neformalus investuotojas įvykdė pari passu.

(276)

Belgija tvirtina, kad FSIH investicija į įmonę DSIH yra pari passu su Duferco Développement investicija, nes: i) FSIH ir Duferco Développement patyrė tokią pat riziką (iki jų bendrų investicijų į nuosavą kapitalą DSIH nepriklausė nei grupei Duferco, nei FSIH), ii) kapitalo įnašų sumos yra identiškos ir iii) veiksmai buvo atlikti kartu.

(277)

[…] patvirtina Belgijos palaikomus argumentus.

(278)

Komisija nesiginčija dėl sandorių vienalaikiškumo. Tačiau ji atmeta abu pirmuosius Belgijos argumentus, todėl mano, kad FSIH investicijos į nuosavą kapitalą nėra pari passu su Duferco Développement investicijomis.

(279)

Nors DSIH oficialiai buvo įsteigta kaip grupei Duferco nepriklausanti bendrovė, Komisija pažymi, kad Duferco naudojosi DSIH kaip paprasčiausia priemone kartu su FSIH įsigyti bendrovę Carsid Développement, nes SIF valdžiusiai Duferco priklausė visas jos kapitalas. Reikia priminti, kad Duferco buvo vienintelė SIF akcininkė iki 2012 m. gruodžio 18 d., kai 50 % šios Liuksemburge įregistruotos kontroliuojančiosios bendrovės kapitalo įsigijo NLMK.

(280)

Todėl grupė Duferco sumokėjo […] mln. EUR siekdama per DSIH įsigyti Carsid Développement, ir gavo […] mln. EUR, kai bendrovė Carsid Développement buvo parduota tarpininkaujant jos patronuojamajai bendrovei SIF. Šis sandoris, kuris iš tikrųjų yra paprasčiausias patronuojamųjų bendrovių perdavimas, buvo naudingas grupei Duferco, o FSIH dėl jo prarado […] mln. EUR.

(281)

Komisija daro išvadą, kad į nuosavą kapitalą investuodama tokią pat sumą FSIH padarė […] mln. EUR įnašą grynaisiais pinigais į grupės Duferco patronuojamąją bendrovę, o grupė Duferco gavo […] mln. EUR grynąją sumą, neprisiimdama jokios naujos rizikos. Atsižvelgiant į tai negalima tvirtinti, kad investicija buvo atlikta pari passu.

(282)

Nustačiusi, kad sandoris nėra pari passu pobūdžio, Komisija išdėstė priežastis, dėl kurių galima nedviprasmiškai daryti išvadą, jog sandoris neatitinka neformalaus rinkos ekonomikos investuotojo principo. Šios priežastys susijusios su tuo, kaip FSIH įvertino savo investiciją į DSIH nuosavą kapitalą, visų pirma: i) Carsid Développement valdytą turtą ir įsipareigojimus ir ii) […] projekto vertės nustatymą.

(283)

Carsid Développement buvo įsteigta 2006 m., iš dalies suskaidžius jos patronuojančiąją bendrovę Carsid, kuri naujai įsteigtai bendrovei suteikė tam tikrą turtą natūra. Šį įnašą KPMG įvertino 2006 m. lapkričio 14 d (38). KPMG ataskaitoje (toliau – 2006 m. KPMG ataskaita) nurodyta, kad buvo skirtas […] mln. EUR turto įnašas, kurio daugiau kaip 99 % sudarė prekybos skolos bendrovei Duferco La Louvière Sales, ir panašios vertės ([…] mln. EUR) įsipareigojimų įnašas, atitinkantis atidėjinį į pavojaus aplinkai rezervo fondą, kurio lėšomis turėjo būti padengtos būsimos Carsid gamyklos valymo sąnaudos.

(284)

Nustatydama Carsid Développement (taigi ir DSIH) vertę, FSIH iš tiesų atsižvelgė į […] mln. EUR prekybos skolas (39). Tačiau nepaisydama atitinkamo Komisijos prašymo (40) Belgija nepateikė įtikinamo įrodymo, kad FSIH vertinant DSIH buvo atsižvelgta į Carsid Développement įsipareigojimus. Belgija tvirtina, kad šie įsipareigojimai iš tikrųjų neatitiko jokių teisinių įsipareigojimų, nes dirvožemio tarša Valonijoje reglamentuojama tik nuo 2008 m. Dirvožemio valymas turėjo būti atliktas tik vėliau atliekant sklypo vertinimą. Darant tokią prielaidą, valymo sąnaudos būtų buvusios visiškai kompensuotos išvalytos žemės verte, kurią šalys tariamai įvertino […] mln. EUR suma. Taigi atidėjinio aplinkos valymui vertinti nereikėjo, tačiau jis buvo įtrauktas į apskaitą. Komisija nurodo, kad Belgija Komisijai nepateikė jokio šių diskusijų įrodymo ir jokio ekspertizės rezultato, kuris paliudytų išvalytų sklypų vertę. Todėl ji daro išvadą, kad FSIH atliekant Carsid Développement vertinimą į šį įsipareigojimą nebuvo tinkamai atsižvelgta.

(285)

Dėl […] projekto regionas teigia, kad FSIH savo analizę pagrindė objektyviais sąnaudų duomenimis, aprašytais nepriklausomame tyrime, kurį Duferco 2006 m. pavedė atlikti specializuotai pramoninės dykros ir sąvartynų valymo įmonei (SPAQuE), taip pat išvalytų žemės sklypų rinkos vertės vertinimais.

(286)

Komisija pripažįsta, kad tuo metu nepriklausomo eksperto nustatyti sąnaudų duomenys yra svarbūs. Tačiau ji pažymi, kad nebuvo atliktas joks išvalytos žemės rinkos vertės ex ante nepriklausomas tyrimas. Nustatytą […] mln. EUR vertę Belgija pagrindžia įmonės Galtier ekspertų tyrimu, atliktu 2010 m., t. y. praėjus ketveriems metams nuo nagrinėjamos priemonės įgyvendinimo.

(287)

Komisija pažymi, kad 2006 m. SPAQuE atliktame nepriklausomame tyrime galimos išvalytų žemės sklypų pardavimo pajamos vis dėlto buvo įvertintos (41). Nė viename SPAQuE nustatytame scenarijuje numatytos pajamos neviršijo […] mln. EUR. Taigi atsižvelgiant į tuometinius duomenis atrodo, kad FSIH sumokėtos […] mln. EUR sumos pagrįsti neįmanoma.

(288)

Galiausiai net jeigu būtų pritarta Belgijos remiamai […] mln. EUR prognozei, Komisija nurodo, kad neformalus rinkos ekonomikos investuotojas paprastai projekto neįvertina suma, kurią apskaičiuojant neatsižvelgta į tikėtinas sąnaudas ir pelną. Neformalus rinkos ekonomikos investuotojas iš tikrųjų vienodai nevertina pelno, kuris bus gautas tik tolimoje ateityje, ir išlaidų, kurioms lėšų prireiks netrukus.

(289)

Komisija pažymi, kad tokių vertinimo klaidų nebūtų padaryta, jeigu anuo metu būtų buvęs atliktas išsamus vienodas Carsid Développement vertinimas. Todėl Komisija nurodo, kad FSIH ex ante neatliko tokio ekonominio vertinimo, kokio būtų reikalavęs neformalus rinkos ekonomikos investuotojas.

(290)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, ir į 248 konstatuojamojoje dalyje jau nurodytą Sprendimą EDF, Komisija daro išvadą, kad FSIH elgėsi ne kaip neformalus rinkos ekonomikos investuotojas, ir taip suteikė DSIH ekonominės naudos ne rinkos sąlygomis.

(291)

Kadangi DSIH perleidus savo veiklą atsirado tik skola, neinkasuota ir šiuo metu mokėtina bendrovei Duferco Wallonie, Komisija mano, kad DSIH gauta pagalbos suma lygi bendrai FSIH investicijos į nuosavą kapitalą sumai, t. y. […] mln. EUR.

(292)

Komisija mano, kad siekiant įvertinti, ar tam tikra paskola yra pagalba, reikėtų nustatyti, ar ją gavusi įmonė būtų galėjusi nagrinėjamas sumas kapitalo rinkoje gauti panašiomis sąlygomis (42). Kad galėtų tai nustatyti, Komisija gali taikyti lyginamąjį metodą ir nagrinėjamas paskolas įvertinti atsižvelgdama į, jos nuomone, panašius rinkos sandorius. Būtent tokiomis aplinkybėmis Komisija paprašė Belgijos nurodyti, ar [tuo metu grupei Duferco vadovavusi bendrovė] ir SIF 2009 m. buvo gavusios panašių paskolų iš kitų nei FSIH finansų įstaigų, o jeigu taip – kokiomis sąlygomis jos buvo suteiktos.

(293)

Belgija pateikė Komisijai lenteles, kuriose nurodytas tam tikras skaičius paskolų, suteiktų [tuo metu grupei Duferco vadovavusiai bendrovei] ir SIF.

(294)

Dėl [tuo metu grupei Duferco vadovavusios bendrovės] Belgija pažymėjo, kad jai, kaip veiklos nevykdančiai kontroliuojančiajai bendrovei, niekuomet neteko skolintis iš bankų, todėl neįmanoma šių dviejų palūkanų normų palyginti su šiai konkrečiai bendrovei bankų iš tikrųjų taikyta palūkanų norma. Todėl visi dėl [tuo metu grupei Duferco vadovavusios bendrovės] Belgijos pateikti lyginamieji duomenys susiję su bendrovės patronuojamosiomis įmonėmis.

(295)

Dėl [tuo metu grupei Duferco vadovavusios bendrovės], kaip ir dėl SIF, sprendime pradėti procedūrą Komisija jau nustatė (43), kad lentelėse nurodytų paskolų nebuvo galima palyginti su tomis, kurios nagrinėjamos šiuo atveju, nes skiriasi grąžinimo terminai (paprastai trumpesni nei abiejų nagrinėjamų paskolų), sumos (gerokai mažesnės nei abiejų paskolų), pobūdis (lentelėse nurodytos, pvz., paskolos, kurių terminai gali būti pratęsti vieniems metams, ir leidimai pereikvoti sąskaitos lėšas) ir pagaliau užtikrinimo priemonių pobūdis (nekilnojamojo turto ar kito materialiojo turto įkeitimas).

(296)

Belgija papriekaištavo Komisijai, kad ši nepakankamai pagrindė atsisakymą nurodytas paskolas pripažinti tinkamais lyginamaisiais duomenimis. Pasak Belgijos, Komisijos pasirinkti analizės kriterijai iš tikrųjų nepriimtini (44), nes palūkanų norma nepriklauso i) nei nuo paskolos grąžinimo termino, ii) nei nuo paskolos pobūdžio, iii) nei nuo paskolos sumos.

(297)

Kitaip, nei teigia Belgija, Komisija nurodo, kad finansininkai visuotinai pripažįsta, jog paskolos grąžinimo terminas neabejotinai daro įtaką atlygiui už paskolą. Antai Europos Centrinis Bankas savo pateiktame grafike (45) pavaizdavo atlygio už paskolą ir jos grąžinimo termino sąsają. Iš šios kreivės akivaizdžiai matyti, kad atlygis už paskolą didėja atsižvelgiant į paskolos grąžinimo terminą, ypač pirmąjį dešimtmetį. Šį teiginį taip pat galima rasti Europos Sąjungos Bendrojo Teismo praktikoje. Byloje Arbel Fauvet  (46) Bendrasis Teismas patvirtino Komisijos tyrimą, kad atlygio už trumpalaikes ir ilgalaikes paskolas sąlygos negali būti panašios:

„Privataus banko suteikta galimybė pereikvoti einamosios sąskaitos lėšas yra labai trumpalaikis kreditas, o grąžintinas avansas, priešingai, – apima trejus metus, todėl kreditoriai nevienodai vertina riziką. Tai, kad skolininkas gali gauti trumpalaikį kreditą, neleidžia spręsti apie jo galimybę ilgesniam laikotarpiui gauti paskolą, kurios mokėjimas priklausys nuo skolininko sugebėjimo išsilaikyti.“

(298)

Komisija mano, kad atlygiui už paskolą įtaką taip pat daro paskolos pobūdis. Už riziką, susijusią su finansavimo projektu, negali būti atlyginama taip pat, kaip už kapitalo investavimo projekto riziką. Kadangi rizikos lygis priklauso nuo finansuojamo projekto pobūdžio, atlygį už ją būtina atitinkamai pritaikyti.

(299)

Dėl šių priežasčių Komisija atmeta Belgijos pateiktą pastabą ir dar kartą atsisako Belgijos nurodytoms paskoloms taikyti lyginamąjį metodą.

(300)

Komisijai atsisakius nagrinėti Belgijos nurodytas paskolas, […] ir SIF nusprendė Komisiją supažindinti su kitų paskolų duomenimis.

(301)

Todėl […] pateikė lentelę, kurioje išvardytų devyniolikos paskolų įvairiomis valiutomis sumos yra didesnės nei nurodytųjų Belgijos sąraše. Komisija nurodo, kad tik viena iš šių devyniolikos paskolų suteikta 2009 m. Šiuo konkrečiu atveju tai buvo mokėjimo priemonė, kuria galima naudotis maždaug vieną mėnesį (o FSIH paskola buvo suteikta šešerių metų laikotarpiui). Dauguma kitų paskolų suteiktos 2003–2008 m., t. y. iki finansų krizės pradžios ir laikotarpiu, kuriuo plieno rinka vis dar augo. Dėl šių esminių skirtumų Komisija mano, kad visos devyniolika paskolų, apie kurias pranešė […], FSIH paskolos atveju nėra tinkami lyginamieji duomenys.

(302)

Dėl SIF Komisija mano, kad netinkamos abi paskolos, apie kurias buvo pranešta Komisijai. Nors tai yra dvi ilgalaikės paskolos, tačiau jos abi užtikrintos didelėmis užtikrinimo priemonėmis: i) DPH ir NLMK užtikrinimo priemonėmis; ii) Rabobank paskolai užtikrinti: […]; iii) Sumitomo paskolai užtikrinti: […] garantija. FSIH suteiktos paskolos grąžinimas neužtikrintas jokia garantija. Be to, SIF nurodytos paskolos buvo […], o FSIH suteikta paskola yra […]. Iš šių duomenų matyti, kad FSIH suteikta paskola buvo rizikingesnė nei SIF nurodytos paskolos. Todėl šios paskolos negali būti laikomos lyginamaisiais duomenimis.

(303)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija daro išvadą, kad Belgijos, […] ir SIF pateikti paskolų pavyzdžiai nėra palyginami su dviem nagrinėjamomis paskolomis. Todėl šiuo konkrečiu atveju lyginamasis metodas nelabai naudingas.

(304)

Tais atvejais, kai sunku arba neįmanoma nustatyti palyginamų rinkos sandorių, Komisija taiko savo parengtus rodiklius siekdama nustatyti, ar paskolos yra pagalba. Paskoloms taikoma orientacinės palūkanų normos, kuria pakeičiama rinkos kaina, apskaičiavimo metodika aprašyta 2008 m. komunikate dėl orientacinių palūkanų normų. Ji pagrįsta dviem pagrindiniais paskolos parametrais: palūkanų marža ir užtikrinimo priemonėmis.

(305)

Visų pirma Komisija šią metodiką pritaikys paskolai, kuri suteikta [tuo metu grupei Duferco vadovavusiai bendrovei].

(306)

Belgija nurodė, kad suteikiant FSIH paskolą [tuo metu grupei Duferco vadovavusi bendrovė] galėjo būti vertinama reitingu AAA. Remdamasi lentele, kurioje aprašyta keturiasdešimt 2009 m. Duferco gautų paskolų eurais (47), Belgija teigia, kad komercinių bankų grupei Duferco taikytos palūkanų maržos rodo, jog reitingas AAA pagrįstas didelėmis paskolos užtikrinimo priemonėmis, atsižvelgiant į 2008 m. komunikatą dėl orientacinių palūkanų normų. Jeigu minėtame komunikate rinka aprašyta teisingai, reikėtų daryti išvadą, kad Duferco galėjo pretenduoti į reitingą AAA.

(307)

Komisija atmeta šį argumentą. Belgijos pateiktoje lentelėje surašytų paskolų marža paprastai sudaro 70–150 bazinių punktų. Didelė dalis šių paskolų suteikta su 100 bazinių punktų marža. Nors Belgija tvirtina, jog Duferco paskolas gavo suteikusi vertingas užtikrinimo priemones, 2008 m. komunikate dėl orientacinių palūkanų normų nurodyta, kad 100 bazinių punktų marža atitinka užtikrinimo priemonių BB reitingą. Todėl, vadovaujantis Belgijos argumentais, [tuo metu grupei Duferco vadovavusi bendrovė] galėjo būti vertinama ne aukštesniu nei BB kredito reitingu.

(308)

Toks [tuo metu grupei Duferco vadovavusios bendrovės] reitingas finansų rinkoje patvirtintas 2009 m. lyginant didžiausių pasaulio plieno grupių reitingus. Visų pirma nė viena kredito reitingų agentūra 2009 m. nė vienai pasaulinei plieno grupei neskyrė reitingo AAA. Beje, Belgija dėl šio fakto nesiginčija. Komisija nurodo, kad iš dešimties 2009 m. reitinguotų pagrindinių pasaulinių plieno grupių (48) vos dvi buvo įvertintos reitingais A ir A-, trys priskirtos BBB kategorijai, keturios įvertintos reitingu BB. Iš to Komisija daro išvadą, kad 2009 m. grupė Duferco vargu ar būtų galėjusi gauti reitingą AAA, o pagal Belgijos pasiūlytą metodą apskaičiuotas reitingas BB atitinka daugelio kitų plieno grupių reitingą, kuris 2009 m. buvo suteikiamas dažniausiai.

(309)

Vertindama paskolos grąžinimo užtikrinimo priemones Komisija nepritaria Belgijos nuomonei, kad [tuo metu grupei Duferco vadovavusiai bendrovei] suteiktos paskolos grąžinimo užtikrinimo priemonės buvo labai solidžios. Reikia prisiminti, kad jas sudarė 15 % DPH akcijų įkeitimas ir užtikrinimas, kad paskola bus grąžinta pirmenybės tvarka, pasibaigus būsimos beveik garantuotos […] mln. USD skolos įvykdymo terminui.

(310)

Dėl 15 % DPH akcijų įkeitimo Komisija visų pirma pažymi, kad […] įregistruota DPH yra nebiržinė bendrovė, kurios akcijos savaime nelabai likvidžios. Kaip žinoma, paskolos grąžinimo užtikrinimo priemonės vertė nustatoma pagal jos likvidumą skolininko nemokumo atveju, t. y. galimybę ją parduoti per trumpą laiką ir neprarandant vertės. Be to, DPH akcijų, kaip ir visų paprastųjų akcijų, vertė kinta, todėl sudėtinga užtikrinti, kad in fine būtų grąžinta visa ilgalaikės paskolos suma. Galiausiai Belgija nurodo, kad sprendimo pradėti procedūrą 148 punkte Komisija pabrėžė DPH finansinį patikimumą (nuosavo kapitalo ir grynųjų pajamų augimą). Komisija pažymi, kad šis teiginys atspindėjo 2003–2006 m., o ne 2009 m. padėtį. Duferco 2009 m. ataskaitoje, priešingai, pabrėžiama, kad pardavimo apimtis drastiškai krito (beveik perpus, palyginti su 2008 m.), ir konsoliduotasis nuostolis sudarė apie […] mln. USD. Todėl Komisija mano, kad ši paskolos grąžinimo užtikrinimo priemonė turi būti pripažinta ne normalia, o maža.

(311)

Galiausiai dėl […] mln. USD skolos Komisija primena, kad pagal paskolos sutarties 3 straipsnį [tuo metu grupei Duferco vadovavusi įmonė] paskolą turėjo grąžinti 2015 m. gruodžio 31 d. arba dar anksčiau, jeigu pagal DII ir NLMK 2008 m. rugsėjo 1 d. susitarimą pasikeistų SIF valdymas. Susitarimo 6 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tokiu atveju [tuo metu grupei Duferco vadovavusi įmonė] įsipareigoja lėšas, reikalingas pagal paskolos sutartį gautoms sumoms grąžinti, skirti pirmenybės tvarka, prieš atliekant bet kokius kitus mokėjimus ar grąžinant bet kokias kitas paskolas. 62 straipsnyje nurodyta, kad [tuo metu grupei Duferco vadovavusi įmonė] prisiėmė įsipareigojimą, jog DII atidės jos pasirinkimo parduoti sandorio įgyvendinimą iki 2012 m. gruodžio 18 d. ir (arba) iki priede nurodytų investicijų įgyvendinimo.

(312)

Komisija pažymi, kad paskolos grąžinimo užtikrinimo priemonės vertė nustatoma pagal jos pritaikomumą. Šiuo konkrečiu atveju, pasirašant paskolos sutartį, Duferco skola negalėjo būti laikoma tikra, nes DII buvo įsipareigojusi pasirinkimo parduoti sandorį įgyvendinti ne anksčiau kaip 2012 m. gruodžio 18 d. Iki tos dienos [tuo metu grupei Duferco vadovavusios įmonės] suteikta grąžinimo užtikrinimo priemonė paskolos sutarties nevykdymo atveju nebūtų turėjusi jokios vertės. Tačiau Komisija pripažįsta, kad dėl tuometinių aplinkybių SIF pasitraukimas iš grupės Duferco buvo labai tikėtinas. Galimybė pasinaudoti paskolos grąžinimo užtikrinimo priemone ir, de facto, jos kokybė gerėtų laikui bėgant, juolab kad Duferco buvo įsipareigojusi tikra tapusios skolos lėšas pirmenybės tvarka panaudoti bendrovės FSIH suteiktai paskolai grąžinti. Todėl Komisija nusprendė pritarti Belgijos teiginiui, kad paskolos grąžinimo užtikrinimo priemonę reikia pripažinti normalia.

(313)

Komisija daro išvadą, kad [tuo metu grupei Duferco vadovavusiai įmonei] reikėjo priskirti reitingą BB, o nagrinėjamų paskolų grąžinimo užtikrinimo priemonių dydis geriausiu atveju buvo vertintinas kaip normalus. Vadovaujantis 2008 m. komunikatu dėl orientacinių palūkanų normų, palūkanų marža turėjo būti vertinama 220 bazinių punktų – gerokai aukščiau nei FSIH nurodyti 75 baziniai punktai. Taigi SIF buvo suteikta ekonominės naudos ne rinkos sąlygomis.

(314)

Be to, SIF gautai paskolai Komisija pritaikė 2008 m. komunikato dėl orientacinių palūkanų normų nuostatas.

(315)

Komisija pažymi, kad, panašiai kaip Duferco, bendros įmonės SIF reitingai nebuvo viešai skelbiami. Nesant reitingų ar kitų duomenų, kuriais vadovaujantis būtų galima atlikti SIF kredito reitingo finansų sektoriuje palyginimą, Komisijai neliko kito pasirinkimo, tiktai apdairiai remtis patronuojančiųjų įmonių kredito reitingais.

(316)

Taigi ji nurodo, kad kredito reitingų agentūra Standard and Poor's NLMK vertino reitingu BBB-, Moody's – reitingu Ba1, o Fitch ratings – reitingu BB+ (vertinimai paimti iš NLMK 2009 m. ataskaitos). Pagal 2008 m. komunikatą dėl orientacinių palūkanų normų šie reitingai galėjo būti priskirti „patenkinamo reitingo“ (BB) kategorijai. Pagal 313 konstatuojamojoje dalyje Komisijos nurodytą įvertį antrajai patronuojančiajai įmonei – Duferco – irgi buvo priskirtas kredito reitingas BB.

(317)

Komisija mano, kad, atsižvelgiant į 2009 m. susiklosčiusias ypač sudėtingas plieno sektoriaus makroekonomines sąlygas, abiejų šių bendrovių (NLMK ir Duferco), Komisijos įvertintų reitingu BB, patronuojamajai bendrovei SIF pagal atsargumo ir protingumo kriterijus galėjo būti priskirtas reitingas BB.

(318)

Be to, Komisija teigia, kad paskola buvo suteikta be grąžinimo užtikrinimo priemonės. SIF prieštarauja teigdama, kad garantiją galėjo suteikti pati arba tam tikslui pasitelkti NLMK ar Duferco: „Jokių garantijų FSIH neprašė, nes dėl tuometinės įmonės finansinės padėties, priklausymo grupėms NLMK ir Duferco ir NLMK suteiktos garantijos valdymo pasikeitimo atveju FSIH buvo įsitikinusi, kad SIF galės grąžinti pasiskolintą sumą“ (49). SIF pabrėžia, kad jos finansinė padėtis 2008 m. buvo tvirta. Tačiau FSIH paskola suteikta [7–12] metams ir, in fine, turėjo būti grąžinta. Atsižvelgdama į šias dvi ypatybes Komisija mano, kad privatus skolintojas būtų pareikalavęs pakankamų ir proporcingų garantijų, kuriomis būtų atlyginta už [7–12] metų jo patiriamą riziką, ir atsisakydamas bet kokios paskolos grąžinimo užtikrinimo priemonės nebūtų pasitenkinęs vien 2008 finansinių metų SIF finansiniais rezultatais. Iš to Komisija daro išvadą, kad šios paskolos grąžinimo užtikrinimo priemonės yra žemo lygio.

(319)

Dėl SIF kredito reitingo įvertinimo (BB) ir (žemo) FSIH suteiktos paskolos grąžinimo užtikrinimo priemonių lygio Komisija daro išvadą, kad, vadovaujantis 2008 m. komunikatu dėl orientacinių palūkanų normų, reikalaujamas atlygis už paskolą turėjo būti 400 bazinių punktų. Taigi atlygis turėjo būti gerokai didesnis nei SIF ir FSIH nustatyti 75 baziniai punktai. Kadangi bendrovei SIF ne rinkos sąlygomis suteikta ekonominės naudos, Komisija daro išvadą, kad pagalba buvo gauta.

(320)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija teigia, kad nė vienas privatus skolintojas nebūtų sutikęs [tuo metu grupei Duferco vadovavusiai bendrovei] ir SIF paskolinti atitinkamai 100 ir 75 mln. EUR tokiomis sąlygomis, kokiomis paskolą suteikė FSIH. Taigi nesielgdama kaip privatus skolintojas FSIH suteikė abiem paskolų gavėjoms pranašumą, todėl jų padėtis tapo palankesnė negu jų konkurentų.

(321)

Pagalbos sumą sudaro iš tikrųjų taikytos palūkanų normos (1,99 %) ir pagal 2008 m. komunikatą dėl orientacinių palūkanų normų taikytinos palūkanų normos (t. y. 3,502 % (dvylikos mėnesių EURIBOR + 220 bazinių punktų) [tuo metu grupei Duferco vadovavusios bendrovės] atveju ir 4,302 % (dvylikos mėnesių EURIBOR + 400 bazinių punktų SIF atveju) skirtumas per laikotarpį nuo paskolų suteikimo dienos iki jų išankstinio grąžinimo dienos. Paskolos, suteiktos [tuo metu grupei Duferco vadovavusiai bendrovei], sutartis pasirašyta 2009 m. rugsėjo 4 d., jos suma buvo 30 mln. EUR, pagrindinis laikotarpis – šešeri metai, išmokant nustatytą palūkanų normą – 2,04 %, vėliau suma buvo padidinta 70 mln. EUR, nustatant 1,99 % palūkanų normą. Paskolos suma iš anksto grąžinta 2011 m. liepos mėn. Paskolos bendrovei SIF suma buvo 75 mln. EUR, ji išmokėta dalimis (20 mln. EUR 2009 m. rugsėjo mėn. ir 55 mln. EUR 2009 m. gruodžio mėn.), abiem dalims taikyta 1,99 % palūkanų norma. Paskolos suma su palūkanomis iš anksto grąžinta dalimis: 2011 m. birželio mėn., 2012 m. ir 2013 m.

(322)

Pavyzdžiui, remiantis supaprastintu vertės perskaičiavimu paskolos [tuo metu grupei Duferco vadovavusiai bendrovei] atveju pagalbos suma siekia apytikriai 2,08 mln. EUR, o paskolos bendrovei SIF atveju – 10,41 mln. EUR (50).

(323)

Sandoris laikomas atitinkančiu neformalaus rinkos ekonomikos investuotojo principą, jeigu galima įrodyti, kad tokį sandorį viešasis ir neformalus investuotojas sudarė pari passu.

(324)

Belgija nurodo, kad FSIH ir DII į nuosavą kapitalą investavo pari passu, nes investuotos sumos yra praktiškai identiškos, FSIH skiriant investiciją DLP nepriklausė grupei Duferco, ir investicijomis siekta perpirkti SIF, o ne grupei Duferco priklausiusį turtą.

(325)

[…] patvirtina šias pastabas ir priduria, kad DII neturėjo jokio kito finansinio dokumento, išskyrus tuos, kuriuos pateikė Belgija, kad būtų galima išnagrinėti investicijų tinkamumą.

(326)

Komisija mano, kad, panašiai kaip DSIH (trečioji priemonė), DLP tebuvo įmonė, kuria suinteresuotosios šalys – FSIH ir DII – naudojosi siekdamos sudaryti įspūdį, kad Duferco pari passu perėmė turtą, kuris jau iš dalies jai priklausė. Iš tiesų įmonę DLP 2011 m. kovo mėn. įsteigė FSIH ir DII, siekdamos turėti specialiosios paskirties įmonę Duferco turtui Belgijoje priimti. Šis turtas – tai visų pirma turtas, atsiradęs nutraukus SIF veiklą (tuo metu Duferco priklausė 50 % jos kapitalo), ir DSIH priskirtas turtas, valdytas bendrai su FSIH.

(327)

Nors priedangos įmonė DLP oficialiai nepriklausė grupei Duferco, Komisija laikosi nuomonės, kad tai, jog įvairių grupės Duferco patronuojamųjų įmonių akcijos kartu perleistos 2011 m. birželio–liepos mėn. (51), įrodo, kad nuo pat įsteigimo DLP priklausė nuo Duferco.

(328)

Be to, iš esmės Komisija pažymi, kad baigus taikyti nagrinėjamą priemonę grupės Duferco turtinė padėtis ir su ja susijusi rizika praktiškai nepasikeitė. Iš tikrųjų Duferco per DLP valdo i) 50,3 % su plieno pramone susijusio turto, kurio 50 % anksčiau valdė per SIF, ir ii) 50,3 % su veiklos įvairinimu susijusio turto, kurio 50 % anksčiau valdė per DSIH. Tačiau FSIH turtinė padėtis pritaikius nagrinėjamą priemonę labai pasikeitė. FSIH iš tiesų įsigijo 49,7 % su plieno pramone susijusio La Luvjere ir Trebos esančio turto, kurio anksčiau neturėjo.

(329)

Finansinių įsipareigojimų požiūriu ši padėtis grupei Duferco turėjo tokį poveikį:

(330)

Grupės Duferco grynasis finansinis įnašas, susijęs su jos investicija į 50,3 % DLP nuosavo kapitalo, siekia […] mln. EUR. Ši suma visiškai nesusijusi su FSIH 99,7 mln. EUR (52) suma, sumokėta siekiant įsigyti 49,7 % DLP akcijų.

(331)

Atsižvelgiant į tai negalima tvirtinti, kad investicija buvo atlikta pari passu.

(332)

Dabar Komisija nurodys priežastis, dėl kurių gali daryti išvadą, kad sandoris ne tik nebuvo sudarytas pari passu, bet ir neatitinka neformalaus rinkos ekonomikos investuotojo principo. Šios priežastys susijusios su tuo, kaip FSIH įvertino savo investiciją į nuosavą DLP kapitalą.

(333)

Prieš pateikdama išsamų vertinimą Komisija atmeta […] pateiktą prieštaravimą. Pasak […], aplinkybės, kad įvykių metu FSIH neturėjo prieigos prie kitų dokumentų nei DII (neformalus investuotojas), pakanka siekiant įrodyti, kad FSIH veikė kaip apdairus investuotojas.

(334)

Dėl 329 konstatuojamojoje dalyje nurodytų priežasčių nagrinėjamas sandoris finansiniu požiūriu buvo praktiškai neutralus atsižvelgiant į grupę Duferco. Todėl ši grupė visai nebuvo suinteresuota pateikti išsamių ataskaitų ir tyrimų: DLP perpirkto turto kaina padarė mažą poveikį jos biudžetui. FSIH atveju buvo kitaip: ji turėjo sumokėti 49,7 % nustatytos šio turto kainos. Todėl FSIH, o ne Duferco, turėjo dėti visas pastangas, kad turtas būtų įvertintas tikrąja verte. Aplinkybė, kad Duferco neturėjo kitų dokumentų, išskyrus tuos, kuriuos pateikė Belgija, jokiu būdu neįrodo, kad FSIH elgėsi kaip neformalus rinkos ekonomikos investuotojas.

(335)

Dėl šių įvertinimų turinio Komisija primena, kad reikėjo įvertinti keturis aspektus: i) DLLPL akcijas, ii) Duferco Trebos akcijas, iii) iš Duferco La Louvière Sales perpirktas atsargas ir iv) projektą, kuriuo grindžiama [30–40] mln. EUR investicija į DLLPL.

(336)

Komisija mano, kad Belgijos pateiktoje 2011 m. gegužės mėn. įmonės Galtier ataskaitoje nepateiktas tikslus DLLPL vertinimas. Joje tik nurodytas La Luvjere esančios gamyklos materialiojo turto tikrosios vertės (angl. fair value) įvertis, bet nekalbama nei apie įsipareigojimus, nei apie kokį nors verslo planą.

(337)

Tačiau tarpininkaujant Belgijai įmonės Galtier ekspertas pranešė Komisijai, kad jo įvertis pagrįstas deramos formos verslo planu. Belgijos pateiktas apibendrintas šio verslo plano variantas (53) yra trumpas dokumentas, kuriame nenurodyta jokia data ir neįvardyta jokia prielaida. Neapibendrinta verslo plano versija – jeigu ji apskritai egzistavo – Komisijai nepateikta.

(338)

Tą patį argumentą Belgija išdėstė vertindama Duferco Trebos akcijų įsigijimo kainą: konkrečiai ji nurodė, kad 2011 m. gegužės mėn. dokumentas „Trebos materialiojo ir nematerialiojo turto naudojimo vertė“ iš tikrųjų yra tyrimų ir ataskaitų visuma, kuria reikėtų papildyti Duferco parengtą dviejų puslapių preliminarų verslo planą (54). Šio dokumento sudarymo data nenustatyta. 2011 m. ataskaita buvo siekiama įvertinti turto naudojimo vertę ir nustatyti, kokią visos prestižo vertės dalį sudaro klientų vertė. Neatlikta jokia įmonės apskaitos kontrolė ar auditas. Nepateiktas joks visos bendrovės Duferco Trebos apibendrinto vertinimo dokumentas.

(339)

Beje, aptardama šiuos du įsigijimus Belgija pripažįsta, jog „šalys nemanė, kad reikia parengti tinkamą verslo planą. Įsigijimo objektas FSIH buvo puikiai žinomas“. Tačiau Komisija mano, kad įmonės žinios yra naudingos, tačiau nepakankamos investuotojui, kurio sprendimas investuoti priklauso nuo tikėtinos būsimos grąžos.

(340)

Kad būtų įvertintos SIF kontroliuojamos bendrovės Duferco La Louvière Sales atsargos, Belgija pateikė dokumentą, kuriuo, pasak jos, pagrįsta atsargų rinkos vertė, didesnė už balansinę vertę ir pasirinkta pagrindu apskaičiuojant jų pardavimo kainą. Komisija dar kartą pažymi, kad šio dokumento parengimo data nenurodyta.

(341)

Galiausiai dėl [30–40] mln. EUR investicijos į DLLPL pažymėtina, kad sprendime pradėti procedūrą Komisija buvo prašiusi Belgijos pateikti visus su šia investicija susijusius tyrimus ir verslo planus. Belgija patvirtino, kad galiausiai [30–40] mln. EUR investicija pagrįsta vieninteliu verslo planu, o kiti paminėti planai netekę prasmės, nes juose nurodyti projektai neįgyvendinti. Taigi Belgija pateikė Komisijai vieno puslapio planą be datos, kuriame pateikta EBITDA apskaičiavimų iki 2016 m. lentelė be jokių paaiškinimų ar prielaidų, kuriomis būtų galima pagrįsti nurodytus skaičius.

(342)

Komisijos požiūriu, šio dokumento trūkumas kompensuojamas kitais Belgijos pateiktais dokumentais. 2011 m. vasario mėn. dokumente „La Luvjero plieno pramonės komplekso ateities projektas“ išsamiai išdėstyta ilgųjų ir plokščiųjų metalo gaminių gamybos įtvirtinimo strategija. Vienas puslapis skirtas DLLPL istorinei raidai per pastaruosius penkerius metus. Dokumente „2011–2013 m. ilgųjų gaminių rinkodaros planas“ pateiktas tik atitinkamo sektoriaus tyrimas.

(343)

Iš to, kas išdėstyta, akivaizdu, kad FSIH investicija negali būti laikoma atitinkančia neformalaus rinkos ekonomikos investuotojo principą. Komisija nurodo, kad DLP leido FSIH dar kartą paremti plieno pramonės veiklą Valonijoje, nors tai nebuvo pagrįsta neformalaus rinkos ekonomikos investuotojo principą atitinkančia ekonomine analize.

(344)

Iš to, kas išdėstyta, akivaizdu, kad FSIH investicija negali būti laikoma pari passu ir atitinkančia neformalaus rinkos ekonomikos investuotojo principą. Taigi DLP gautos pagalbos suma yra lygi kapitalo padidinimo sumai, t. y. 100 mln. EUR.

(345)

Atskirai išnagrinėjusi kiekvieną priemonę, Komisija manė, kad reikia atlikti bendresnę FSIH investavimo strategijos analizę, apimančią laikotarpį nuo jos įsteigimo. Iš tikrųjų ji mano, kad šios priemonės neatskiriamos viena nuo kitos ir kad jomis siekiama vieno tikslo: nuolat remti ir išlaikyti grupės Duferco veiklą Valonijoje, pasitelkiant netiesiogines investicijas į ofšorines grupės patronuojamąsias bendroves, siekiant apeiti taisykles, kuriomis Sąjungoje draudžiama teikti pagalbą plieno pramonei. Iš tiesų FSIH finansavimas buvo naudingas grupės Duferco patronuojančiajai bendrovei arba patronuojamosioms bendrovėms JAV (pirmoji priemonė), […] (antroji priemonė), Airijoje (trečioji priemonė), […] (ketvirtoji priemonė) ir […] (penktoji ir šeštoji priemonės), nes jos lėšomis buvo finansuojami projektai, kuriuos Valonijoje įgyvendino grupės patronuojamosios bendrovės, veikusios Valonijos plieno sektoriuje, o vėliau – gamyklų valymo sektoriuje, kai grupė palaipsniui nutraukė plieno pramonės veiklą Valonijoje.

(346)

Tokį analizės rezultatą galima pagrįsti tam tikrų įvykių sutapimu arba artimumu.

(347)

Iš tikrųjų Duferco Belgijoje veikia nuo 1997 m., kai, turėdama Valonijos regiono paramą ir Komisijos patvirtinimą, perėmė didelių finansinių sunkumų turėjusias Klabeko juodosios metalurgijos gamyklas (buvo skirta 8,75 mln. EUR investicijų į nuosavą kapitalą ir suteikta 13,75 mln. EUR paskola) (55). Komisija pažymi, kad šios gamyklos perimtos po to, kai Komisija priėmė neigiamą sprendimą dėl Klabeko juodosios metalurgijos gamyklų (56): Belgijos bandymas gelbėti tas gamyklas 1996 m. gruodžio mėn. buvo pripažintas prieštaraujančiu vidaus rinkai. 1997 m. sausio mėn. paskelbtas įmonės bankrotas.

(348)

Po to grupė Duferco vieną po kitos perėmė kelias Valonijos plieno gamyklas, ir visais atvejais gavo Valonijos regiono finansinę paramą tarpininkaujant SOGEPA, o vėliau, nuo 2003 m. – FSIH. 1999 m. Duferco iš Hoogovens perpirko Gustave'o Boëlio gamyklas La Luvjere, ir tada buvo skirta Valonijos regiono parama (12,5 mln. EUR skola paversta 25 % kapitalo ir suteikta 25,3 mln. EUR paskola) (57). Vėliau, 2001 m. vasario mėn. grupės Usinor Sacilor prezidentui pranešus apie ketinimą artimiausiu laiku nutraukti Cockerill Sambre gamybos karštuoju būdu linijos veiklą Šarlerua, Usinor-Cockerill Sambre, grupė Duferco ir Sogepa pradėjo svarstyti galimybę įsteigti bendrą įmonę, kuri užsiimtų geležies lakštų gamyba ir kaip pramoninę įrangą naudotų dabartinius Šarlerua Cockerill Sambre įrenginius, papildytus iš Duferco Clabecq perkeltais įrenginiais. Taigi 2002 m. Duferco, bendradarbiaudama su Usinor, perėmė Šarlerua gamybos karštuoju būdu liniją, kuri tapo bendrovės Carsid dalimi, ir dar kartą gavo Valonijos regiono paramą (SOGEPA įsigijo Carsid akcijų, įvertintų 20 mln. EUR suma, kuri priėmus Sprendimo Nr. 2496/96/EAPB 6 straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą pradėti procedūrą sumažinta iki 9 mln. EUR).

(349)

Komisija nurodo, kad FSIH buvo įsteigta 2003 m. kovo mėn., t. y. tuo metu, kai Komisija vykdė tyrimą po 2002 m. balandžio 3 d. priimto sprendimo pradėti oficialią tyrimo procedūrą dėl Valonijos regiono finansinio dalyvavimo įmonėje Carsid. Ši procedūra baigta 2003 m. spalio 15 d. (58), Komisijai priėmus neigiamą sprendimą, kad investicijos į naują bendrovę negalima laikyti pari passu, jeigu naują riziką prisiima tik viešasis akcininkas, o privatusis akcininkas vien perduoda esamą veiklą ar projektą naujajai bendrovei. Komisija nurodo, kad Valonijos regiono veiksmai daug kartų padėjo Duferco atidėti socialiniu požiūriu sudėtingus, bet ekonominiu požiūriu būtinus plieno sektoriaus koregavimo veiksmus Valonijoje. Toks elgesys, pagrįstas regioniniais, socialiniais ir užimtumo išsaugojimo, o ne plieno pramonės racionalizavimo ir modernizavimo motyvais, negali būti laikomas neformalaus investuotojo elgesiu.

(350)

Be to, Komisija pažymi, kad FSIH elgesys investuojant neatitinka apdairaus rinkos investuotojo elgesio. Šiuo konkrečiu atveju FSIH elgesį reikia palyginti su galimu investicinio fondo valdytojo elgesiu. Visa FSIH investavimo politika, atskleista vykdant šią tyrimo procedūrą, nėra tokia, kokią galėtų diegti rinkos sąlygomis veikiantis tokios veiklos vykdytojas. Siekdamas išlikti ilgą laiką, spekuliacinis investicinis fondas privalo įvairinti savo investicijų portfelio riziką. Atsižvelgiant į siekiamus rezultatus ir norimą grąžą, portfelyje turint geografiniu ir sektorių požiūriais įvairių turto vertybinių popierių, galima sumažinti turto kintamumą, taigi ir viso investicijų portfelio rizikingumą. Įvairovė nebūtinai turi būti ypač didelė, tačiau šiuo atveju FSIH visas savo investicijas sutelkė į vienintelę bendrovę.

(351)

Investuodama išimtinai į grupę Duferco, FSIH patyrė didžiausią riziką, nes jos investicijų grąža priklausė nuo vienintelės įmonės sėkmės arba nepasisekimo. Todėl visas FSIH elgesys investuojant yra papildomas rodiklis, jog FSIH vykdyti sandoriai neatitinka neformalaus rinkos ekonomikos investuotojo kriterijaus.

(352)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija daro išvadą, kad neformalaus rinkos ekonomikos investuotojo kriterijaus neatitinka visos išnagrinėtos priemonės. Dėl finansavimo sąlygų visais atvejais įvairiems atitinkamiems grupės Duferco subjektams buvo suteiktas pranašumas. Taigi šios sąlygos yra SESV 107 straipsnio 1 dalyje numatyta pagalba.

(353)

Todėl bendra pagalbos suma iš esmės sudaro 211,43 mln. EUR.

(354)

Draudimas teikti valstybės pagalbą nėra nei absoliutus, nei besąlyginis. Visų pirma SESV 107 straipsnio 2 ir 3 dalys yra teisinis pagrindas, kuriuo remiantis tam tikrų rūšių pagalbą galima laikyti suderinama su vidaus rinka.

(355)

Savo atsakyme į sprendimą pradėti procedūrą Belgija nenurodė jokios priežasties nagrinėjamas priemones laikyti suderinamomis su vidaus rinka.

(356)

Komisija pažymi, kad SESV 107 straipsnio 2 dalies nukrypti leidžiančios nuostatos šiuo atveju akivaizdžiai netaikytinos. Būtų galima apsvarstyti tik nukrypti leidžiančias nuostatas, išdėstytas 107 straipsnio 3 dalies a ir c punktuose. Iš tikrųjų a punkte nustatyta, kad suderinama su vidaus rinka gali būti laikoma pagalba, skirta regionų, kuriuose yra neįprastai žemas gyvenimo lygis arba didelis nedarbas, ekonominei plėtrai skatinti. Remiantis c punktu, su vidaus rinka suderinama taip pat gali būti laikoma pagalba, skirta tam tikros ekonominės veiklos rūšių arba tam tikrų ekonomikos sričių plėtrai skatinti, jei ji netrikdo prekybos sąlygų taip, kad prieštarautų bendram interesui.

(357)

Tačiau šiuo atveju negalima taikyti jokių Komisijos gairių ar nuostatų, susijusių su valstybės pagalbos suderinamumo su vidaus rinka kriterijais.

(358)

Iš tikrųjų, 2002 m. liepos 23 d. nustojus galioti EAPB sutarčiai, Komisija priėmė įvairių gairių ir komunikatų, kuriais siekta ir toliau drausti regionams teikti investicinę pagalbą, sanavimo pagalbą ir restruktūrizavimo pagalbą plieno pramonės sektoriui.

(359)

Antai Valstybės pagalbos regionams gairių, taikytų 2007–2013 m. (59) – laikotarpiu, kuriuo FSIH teikė nagrinėjamą pagalbą, – 8 punkte aiškiai nurodyta, kad jos netaikomos regionų pagalbai plieno sektoriui ir kad tokia pagalba yra nesuderinama su vidaus rinka.

(360)

Be to, iki 2009 m. gruodžio 31 d. galiojusiame Komunikate dėl pagalbos plieno pramonei (60) nurodyta, kad pagalba sunkumų patiriančioms plieno sektoriaus įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti yra nesuderinama su vidaus rinka. Tam tikromis sąlygomis leidžiama tiktai pagalba, kurios lėšomis gali būti mokamos pašalpos atleistiems arba iš anksto į pensiją išleistiems plieno įmonių darbuotojams, ir pagalba įmonėms, galutinai nutraukusioms gamybinę veiklą plieno srityje. FSIH suteiktos pagalbos tikslas neatitinka dviejų minėtų pagalbos kategorijų. Priešingai, ji buvo panaudota investicijoms finansuoti.

(361)

Dėl to, ar gali bendrovei SIF suteikta pagalba būti laikoma suderinama su vidaus rinka pagal 2009 m. komunikatą, Komisija mano, kad SIF jis netaikytinas. Iš tikrųjų 2009 m. komunikato 4.4.2 punktas skirtas įmonėms, kurioms sunku rasti finansavimo šaltinių, atsižvelgiant į 2008 m. gruodžio mėn.–2010 m. gruodžio mėn. vyravusią rinkos padėtį. Iš SIF pastabų nematyti, kad ji patyrė tokio tipo sunkumų. Todėl Komisija mano, kad SIF neatitiko 2009 m. komunikate nustatytų tinkamumo kriterijų ir kad pagalba negali būti laikoma suderinama su vidaus rinka.

(362)

Galiausiai iki 2014 m. liepos 30 d. galiojusių Bendrijos gairių dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti (61) 18 punkte patvirtinta, kad plieno sektoriui jos netaikomos.

(363)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija daro išvadą, kad visos šešios nagrinėtos priemonės yra nesuderinamos su vidaus rinka.

(364)

Remiantis SESV nuostatomis ir nusistovėjusia Teisingumo Teismo praktika, jeigu Komisija nustato, kad pagalba yra nesuderinama su vidaus rinka, ji turi teisę priimti sprendimą, kad atitinkama valstybė narė tą pagalbą panaikintų arba pakeistų (62). Teismas taip pat priėmė ne vieną sprendimą, kad valstybė narė įpareigojama nutraukti pagalbą, kurią Komisija laiko nesuderinama su vidaus rinka, tam, kad būtų atkurta anksčiau buvusi padėtis (63).

(365)

Šiomis aplinkybėmis Teisingumo Teismas yra nustatęs, kad šis tikslas yra pasiektas, jei gavėjas grąžina neteisėtą pagalbą ir taip praranda savo pranašumą rinkoje prieš konkurentus, taigi atkuriama iki pagalbos suteikimo buvusi padėtis (64).

(366)

Tarybos reglamento (EB) 2015/1589 (65) 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta: „Jeigu esant neteisėtai pagalbai priimami neigiami sprendimai, Komisija nusprendžia, kad suinteresuotoji valstybė narė turi imtis visų priemonių, kurios būtinos, kad pagalba būtų išieškota iš gavėjo <…>“.

(367)

Taigi kadangi nagrinėjamos priemonės buvo taikomos pažeidžiant SESV 108 straipsnį ir turi būti laikomos neteisėta ir su vidaus rinka nesuderinama pagalba, atitinkamos sumos turi būti susigrąžintos siekiant atkurti rinkos padėtį iki priemonių taikymo.

(368)

Šiuo konkrečiu atveju pagalba buvo suteikta tokioms įmonėms: DII (pirmoji priemonė), [tuometinei DPH kontroliuojančiajai įmonei] (antroji priemonė), DSIH (trečioji priemonė), [tuo metu grupei Duferco vadovavusiai bendrovei], tapusiai […] – (ketvirtoji priemonė), SIF (penktoji priemonė) ir DLP (šeštoji priemonė). Visos jos buvo grupės Duferco patronuojamosios bendrovės, veikusios įvairiose šalyse. Šios įmonės arba galimi jų teisių ir įsipareigojimų perėmėjai privalo sugrąžinti neteisėtai gautą pagalbą.

(369)

Turi būti sugrąžinta pagalba, gauta per laikotarpį, kuriuo jos gavėjams buvo suteiktas pranašumas, t. y. nuo dienos, kurią pagalba buvo suteikta kiekvienam gavėjui, iki dienos, kurią ji iš tikrųjų sugrąžinta, atsižvelgiant į ekonominės naudos apibrėžties kriterijus ir 7.1.4.1–7.1.4.5 skirsniuose apibrėžtus apskaičiavimo principus. Pagal lojalaus bendradarbiavimo principą, kurio Belgija turėtų paisyti vykdant pagalbos susigrąžinimo procedūrą, pagalba, suteikta [tuo metu grupei Duferco vadovavusiai bendrovei], tapusiai […], ir SIF, turi būti tiksliai nustatyta per šią procedūrą, remiantis Belgijos pateiktais duomenimis ir atsižvelgiant (visų pirma paskolų forma suteiktos pagalbos atveju) į tikrąsias išmokėjimo arba grąžinimo datas ir į visas kitas reikšmingas aplinkybes, kurias nurodys Belgija. Visais atvejais į susigrąžintinas sumas įskaičiuojamos iki sugrąžinimo dienos mokėtinos palūkanos.

(370)

Komisija konstatuoja, kad Belgija neteisėtai įgyvendino aptariamas pagalbos priemones, pažeisdama SESV 108 straipsnio 3 dalį. Komisija mano, kad visos nagrinėjamos priemonės yra su vidaus rinka nesuderinama valstybės pagalba,

a)

Duferco US Investment Corporation akcijų, kurių suma yra 11 581 700 EUR, pardavimas bendrovei Duferco Industrial Investment;

b)

Duferco Participations Holding Limited akcijų, kurių suma yra 20 362 464 EUR, pardavimas [tuometinei DPH kontroliuojančiajai bendrovei];

c)

[65–72 mln.] EUR investicija į Duferco Salvage Investments Holding nuosavą kapitalą, kuri buvo naudinga šiai bendrovei;

d)

paskola [tuo metu grupei Duferco vadovavusiai bendrovei], kurios pagrindinė suma – 2 082 723 EUR, nes jai taikyta palūkanų norma buvo mažesnė nei 3,502 %;

e)

paskola bendrovei Steel Invest & Finance, kurios pagrindinė suma – 10 413 639 EUR, nes jai taikyta palūkanų norma buvo mažesnė nei 4,302 %;

f)

100 000 000 mln. EUR investicija į Duferco Long Products nuosavą kapitalą, kuri buvo naudinga šiai bendrovei.

a)

bendrą sumą (pagrindinę sumą ir palūkanas), kuri turi būti išieškota iš kiekvieno gavėjo;

b)

išsamų priemonių, kurių ėmėsi ar ketina imtis siekdama įvykdyti šį sprendimą, aprašymą;

c)

dokumentus, kuriais įrodoma, kad pagalbos gavėjai buvo įpareigoti grąžinti pagalbą.

22.11.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 314/63

(1)

2014 m. kovo 4 d. raštu Vokietija pranešė Komisijai apie pagalbos schemos, kuria siekiama remti filmų gamybą ir platinimą (Filmų rėmimo įstatymas, vok. Filmförderungsgesetz, toliau – FFG), pakeitimą. 2014 m. balandžio 17 d. ir 2014 m. liepos 16 d. raštais Vokietija pateikė Komisijai papildomos informacijos.

(2)

2014 m. spalio 17 d. raštu Komisija Vokietiją informavo, kad nusprendė dėl priemonės pradėti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 108 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą.

(3)

Komisijos sprendimas pradėti procedūrą (toliau – sprendimas pradėti procedūrą) buvo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (2). Komisija paragino suinteresuotąsias šalis pateikti pastabas.

(4)

2014 m. gruodžio 11 d. raštu Vokietija pateikė savo pastabas dėl sprendimo pradėti procedūrą.

(5)

Be to, Komisija gavo suinteresuotųjų šalių pastabas. Komisija perdavė jas Vokietijai, kad ši galėtų pareikšti nuomonę; Vokietija savo nuomonę pateikė 2015 m. kovo 5 d. raštu.

(6)

Schemos teisinis pagrindas yra FFG su pakeitimais, padarytais VII pakeitimo įstatymu, kuriame pateikiamos audiovizualinių kūrinių rėmimo, kurį vykdo Vokietijos federalinė kino taryba (toliau – FFA), sąlygos. Komisija schemą patvirtino 2013 m. gruodžio 3 d. bylos SA.36753 sprendimu iki 2016 m. gruodžio 31 d. Numatytas šios schemos pakeitimas, apie kurį pranešta, yra susijęs su finansiniu užsakomųjų vaizdo programų paslaugų teikimo subjektų, neturinčių buveinės ar padalinio Vokietijoje, rėmimu ir tokių paslaugų teikėjų apmokestinimu.

(7)

Dabartinė federalinė filmų gamybos, platinimo ir rodymo rėmimo schema finansuojama renkant iš kino ir vaizdo kūrinių pramonės įmonių ir televizijos transliuotojų specialų mokestį. Mokestinė prievolė taikoma kino teatrų veiklos vykdytojams ir vaizdo laikmenų bei užsakomųjų vaizdo programų paslaugų teikėjams. FFA atskaitomo filmų mokesčio dydis priklauso nuo atitinkamos kino filmų rodymo apyvartos. Kino teatrų veiklos vykdytojai mokestį moka pagal kiekvieno kino teatro bilietų kasų apyvartą. Vaizdo laikmenų ir užsakomųjų vaizdo programų paslaugų teikėjai mokestį moka nuo savo grynosios metinės apyvartos, viršijančios 50 000 EUR (3).

(8)

Schema yra iš dalies keičiama dėl sparčios technologijų plėtros, ypač filmų platinimo srityje. Privačiuose namų ūkiuose filmai vis dažniau žiūrimi internetu, o fizinių duomenų laikmenų nuomos reikšmė vis mažėja. Atitinkamų paslaugų, šiuo atveju – filmų teikimo žiūrėti privačiame rate, teikėjų įsisteigimo vieta tampa vis mažiau svarbi sėkmingam verslo modeliui. Paslaugų teikėjai savo paslaugas gali teikti iš pasirinktos vietos, taip pat kitoms vietovėms. Nėra jokių didelių transporto išlaidų arba fizinio buvimo išlaidų. Norint vartotojams priimančiojoje valstybėje narėje teikti užsakomąsias audiovizualinės žiniasklaidos paslaugas, nereikia turėti buveinės ar padalinio. Priemonė, kurią Vokietija ketina įgyvendinti priimdama siūlomą pakeitimą, yra susijusi su finansiniu filmų platinimo teikiant užsakomąsias vaizdo programų paslaugas rėmimu. Iki šiol parama galėjo būti skiriama tik užsakomųjų vaizdo programų paslaugų teikėjams, turintiems buveinę ar padalinį Vokietijoje. Ateityje parama galės naudotis užsakomųjų vaizdo programų paslaugų teikėjai, neturintys buveinės ar padalinio Vokietijoje, bet norintys teikti savo interneto paslaugas, skirtas Vokietijoje gyvenantiems klientams, vokiečių kalba.

(9)

Be to, FFG 66a straipsnio 2 dalis yra pritaikoma siekiant finansuoti schemą, kad būtų atsižvelgta į šį pakeitimą, taip pat siekiant užtikrinti, kad užsakomųjų vaizdo programų paslaugų teikėjams, turintiems buveinę ar padalinį už Vokietijos ribų, pripažinus jų tinkamumą gauti paramą taip pat būtų taikoma mokestinė prievolė. Mokestis renkamas nuo apyvartos, kurią atitinkamos įmonės pasiekia siūlydamos produktus, už kuriuos gali būti teikiama parama, t. y. siūlydamos paslaugas internetu vokiečių kalba klientams Vokietijoje, jei šiai apyvartai įmonės buveinės vietoje nėra taikomas panašus mokestis, kuriuo remiami kino filmai.

(10)

Paramos priemonės pritaikymą užsienyje įsisteigusiems užsakomųjų vaizdo programų paslaugų teikėjams Vokietija grindžia visų pirma tuo, kad apskritai atsiranda vis daugiau užsakomųjų vaizdo programų paslaugų teikėjų, platinančių ir rodančių filmus, antra, tuo, kad stambūs ir tarptautiniu mastu veikiantys užsakomųjų vaizdo programų paslaugų teikėjai Sąjungoje įsteigia tik vieną padalinį, iš kurio paslaugas teikia kelioms arba visoms valstybėms narėms. Išplėtimu siekiama ir išlaikyti FFG sistemą ir koncepciją: Vokietijoje bet kokioje laikmenoje platinami filmai užtikrina pajamas federaliniam fondui, iš kurio lėšų remiami įvairūs kultūriniai tikslai, įskaitant filmų gamybą ir platinimą.

(11)

Nagrinėjant lėšų, gautų iš šalyje ir užsienyje įsisteigusių vaizdo įrašų teikėjų mokamų mokesčių, panaudojimą, 30 % šių lėšų skiriama siekiant remti filmų platinimą vaizdo laikmenomis arba užsakomosiomis vaizdo programų paslaugomis; likusi suma kartu su kino teatrų veiklos vykdytojų ir televizijos transliuotojų mokamais mokesčiais kitais kanalais bus skiriama filmų gamybai ir platinimui remti. Asignuotoji 30 % dalis yra vienintelė vaizdo įrašų platinimo rėmimo priemonė.

(12)

Priemonė, apie kurią pranešta, turi įsigalioti dieną, kai ją patvirtins Komisija, ir galioti iki 2016 m. gruodžio 31 d. Iš vaizdo laikmenų tiekimo rinkai mokesčio per metus gali būti surinkta apie 13 mln. EUR pajamų.

(13)

Kaip nurodyta sprendime pradėti procedūrą, aprašoma priemonė yra valstybės pagalba, apibrėžta SESV 107 straipsnio 1 dalyje. Pagal Sutarties 107 straipsnio 1 dalį valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškreipia konkurenciją arba gali ją iškreipti, yra nesuderinama su vidaus rinka, kai ji daro poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai. Aprašoma priemonė atitinka visas privalomas sąlygas, kad būtų laikoma pagalba. Finansinė parama filmų platinimui teikiama iš valstybinių išteklių, ji įmonėms suteikia ekonominį pranašumą. Šis pranašumas yra atrankusis ir gali iškraipyti konkurenciją bei prekybą vidaus rinkoje arba kelti tokią grėsmę.

(14)

FFG numatyta valstybės parama teikiama iš lėšų, kurios gaunamos iš įvairių FFG nustatytų parafiskalinių mokesčių. Iš mokesčių gautas pajamas FFA, viešosios teisės subjektas, skiria filmų gamybai ir platinimui remti. Taigi priemonė finansuojama iš valstybinių išteklių ir yra priskirtina valstybei.

(15)

Pagalbos, numatytos nagrinėjamoje schemoje, gavėjai – filmų gamintojai, scenarijų autoriai, filmų platintojai, kito teatrų veiklos vykdytojai – vykdo ekonominę veiklą, todėl turi būti laikomi įmonėmis. Valstybės parama suteikia pranašumą, kurio įprastomis rinkos sąlygomis valstybės pagalbos gavėjai neturėtų. Be to, schema yra atrankioji, nes valstybės pagalba gali būti suteikiama tik įmonėms, užsiimančioms filmų gamyba, platinimu ir rodymu.

(16)

Filmų gamybos ir platinimo rinka yra tarptautinė. Valstybės pagalbos gavėjai tarptautiniu mastu konkuruoja su kitų valstybių narių gamintojais ir platintojais. Vadinasi, ši priemonė, skirta filmų gamybai ir platinimui ir rodymui remti, daro poveikį konkurencijai ir prekybai tarp valstybių narių ir yra valstybės pagalba pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį.

(17)

Planuojama priemonė, t. y. finansinis užsakomųjų vaizdo programų paslaugų teikėjų, neturinčių buveinės ar padalinio Vokietijoje, rėmimas ir mokesčių rinkimas iš tokių paslaugų teikėjų, yra schemos, kurią Komisija patvirtino iki 2016 m. gruodžio 31 d., pakeitimas. Valstybės pagalbos vertinimo kriterijai nuo paskutinio schemos patvirtinimo nepasikeitė. Planuojamas pakeitimas susijęs tik su pagalba filmų platinimui teikiant užsakomąsias vaizdo programų paslaugas ir užsienio paslaugų teikėjų apmokestinimu.

(18)

Komisija jau yra paskelbusi, kad pagalba filmų platinimui teikiant užsakomąsias vaizdo programų paslaugas apskritai yra suderinama su SESV 107 straipsnio 3 dalies d punktu (4). Tai, kad į nagrinėjamos pagalbos gavėjų ratą įtraukiamos ne Vokietijoje įsisteigusios įmonės, nedaro neigiamo poveikio pagal minėtą straipsnį atliekamo suderinamumo vertinimo rezultatui.

(19)

Atlikdama vertinimą Komisija taip pat turi patikrinti, ar pagalbos priemonės finansavimas yra suderinamas su kitomis Sąjungos teisės nuostatomis, ne vien konkurencijos taisyklėmis, jei finansavimas yra neatskiriama pagalbos priemonės sudedamoji dalis. Taip būna atvejais, kai egzistuoja tiesioginis paskirties ryšys tarp mokesčio ir pagalbos: mokestinės pajamos skiriamos pagalbai finansuoti, o mokesčio dydis yra tiesiogiai susijęs su pagalbos dydžiu (5). Jei tokiu atveju mokestis prieštarauja kitoms Sutarties nuostatoms, Komisija negali paskelbti pagalbos schemos, kurioje nustatytas tas mokestis, suderinama su vidaus rinka (6).

(20)

Schemoje, apie kurią pranešama, nurodyta, kad 30 % pajamų, gautų iš vaizdo įrašų teikėjų mokamų mokesčių, bus skiriama filmų platinimui finansuoti. Siekiant finansuoti tokio tipo pagalbą paprastai neskiriama jokių kitokių lėšų. Taip atsiranda ryšys tarp finansinės paramos vaizdo įrašų platinimui ir pajamų, gaunamų renkant šios veiklos mokesčius, nes iš mokesčių gautos pajamos yra vienintelis finansavimo šaltinis, skirtas vaizdo įrašų platinimui remti, ir daro tiesioginę įtaką pagalbai skiriamų lėšų kiekiui. Taip yra nustatomas privalomas paskirties ryšys tarp mokesčio ir paramos ir turi būti nustatyta, ar priemonė atitinka ir kitas Sąjungos teisės nuostatas, ne vien konkurencijos taisykles.

(21)

Vadinasi, būtina patikrinti, ar mokestinės prievolės išplėtimas užsakomųjų vaizdo programų paslaugų teikėjams už Vokietijos ribų yra suderinamas su SESV 110 straipsniu, pagal kurį jokia valstybė narė negali nustatyti mokesčių kitų valstybių narių prekėms, jei tokių mokesčių ji nėra nenustačiusi panašioms šalyje gaminamoms prekėms. Be to, būtina patikrinti, ar mokestis pažeidžia Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2010/13/ES (7) nuostatas dėl jurisdikcijos kitose valstybėse narėse įsisteigusių užsakomųjų vaizdo programų paslaugų teikėjų atžvilgiu.

(22)

Šiuo požiūriu mokestis būtų nesuderinamas su 110 straipsniu ir būtų draudžiamas, jei juo būtų sudaromos diskriminuojančios sąlygos importuojamam produktui, vadinasi, jei jis iš dalies kompensuotų konkretaus nacionalinio produkto apmokestinimą (8).

(23)

Todėl parafiskaliniai mokesčiai, tokie kaip aprašytoje schemoje numatyti mokesčiai, gali būti nesuderinami su SESV 110 straipsniu, jei taikant schemą remiami tik šalies paslaugų teikėjai arba jei šalies paslaugų teikėjai yra skatinami labiau nei konkurentai iš kitų valstybių narių. Tokiu atveju importuojamoms paslaugoms negali būti taikomas koks nors mokestis, nes būtų pažeidžiama SESV. Tačiau jei kitose valstybėse narėse esančių paslaugų teikėjų, kuriems taikoma mokestinė prievolė, teikiamos paslaugos pritaikius schemą yra remiamos taip pat, kaip ir šalyje įsisteigusių paslaugų teikėjų, SESV 110 straipsnis nėra pažeidžiamas.

(24)

Net jei šiuo atveju schemoje numatyta, kad užsienio paslaugų teikėjai taip pat gali būti remiami jų nediskriminuojant, vien to neužtenka. Be to, būtina atmesti galimybę, kad dėl paramos sąlygų šalyje įsisteigusiems veiklos vykdytojams struktūriškai iš tikrųjų nebus sudaromos palankesnės sąlygos.

(25)

Komisija paragino Vokietiją ir visas suinteresuotąsias šalis pateikti nuomonę ir visą reikalingą informaciją dėl schemos suderinamumo su SESV 110 straipsniu.

(26)

Priemone, apie kurią pranešama, kitose valstybėse narėse įsisteigusiems užsakomųjų vaizdo programų paslaugų teikėjams nustatomas mokestis, kurio dydis priklauso nuo šių Vokietijos rinkai teikiamų paslaugų apyvartos. Todėl kyla klausimas, ar šiam mokesčiui taikoma Direktyva 2010/13/ES.

(27)

Pagal Direktyvos 2010/13/ES 13 straipsnį valstybės narės užtikrina, kad, kai įmanoma, jų jurisdikcijai priklausančių žiniasklaidos paslaugų teikėjų teikiamos užsakomosios audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos tinkamomis priemonėmis skatintų galimybes kurti Europos kūrinius ir su jais susipažinti. Kaip tokios paramos pavyzdžiai 13 straipsnyje nurodytas finansinis įnašas, kuriuo iš tokių paslaugų remiamas Europos kūrinių kūrimas ir teisių į juos įsigijimas, arba Europos kūrinių dalies nustatymas ir jų garsinimas užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų programų kataloge. Kaip nurodyta 19 konstatuojamojoje dalyje, Direktyva 2010/13/ES nedaro poveikio valstybių narių ir jų valdžios institucijų atsakomybei už programų transliavimo organizavimą (įskaitant licencijavimo, administracinio leidimų suteikimo ar apmokestinimo sistemas), finansavimą bei programų turinį.

(28)

Pažymėtina, kad Direktyvos 2010/13/ES įsigaliojimo metu užsakomosios audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, kurių teikėjai neturi buveinės priimančiojoje valstybėje narėje, reikšmė buvo mažesnė. Iki šiol jų rinkos dalis gerokai padidėjo. Užsakomųjų vaizdo programų paslaugų rinkos vertė 2014 m. Europos Sąjungoje siekė 2,501 mlrd. EUR, vadinasi nuo 2010 m. ji padidėjo 272 %. Vokietijoje šios rinkos paslaugų vertė 2014 m. siekė 315,2 mln. EUR, o tai atitinka padidėjimą 172 % nuo 2010 m. (9)

(29)

Jei FFG reikėtų laikyti priemone, kuria įgyvendinamas Direktyvos 2010/13/ES 13 straipsnis, Vokietijos jurisdikcija kitose valstybėse narėse įsisteigusių užsakomųjų vaizdo programų paslaugų teikėjų atžvilgiu turėtų būti vertinama atsižvelgiant į direktyvoje pateiktas jurisdikcijos nuostatas. Remiantis Direktyvos 2010/13/ES 2 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies a punktu ir 3 dalimi, valstybių narių jurisdikcijai, vadovaujantis direktyvoje pateiktomis konkrečiomis nuostatomis, priklauso žiniasklaidos paslaugos, kurias jų jurisdikcijai yra perdavę jų valstybėje įsisteigę paslaugų teikėjai. Pagal Direktyvos 2010/13/ES 3 straipsnio 1 dalį „valstybės narės užtikrina audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų priėmimo laisvę ir savo teritorijoje neriboja jų perdavimo iš kitų valstybių narių dėl priežasčių, kurios patenka į šia direktyva koordinuojamas sritis“.

(30)

Jei Direktyva 2010/13/ES taikoma, valstybė narė, kurioje yra įsisteigęs žiniasklaidos paslaugų teikėjas, privalo užtikrinti, kad būtų laikomasi taisyklių, taikomų jos jurisdikcijai priklausančioms audiovizualinės žiniasklaidos paslaugoms. Galimos priežastys nukrypti nuo šio principo užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų atveju yra išvardytos Direktyvos 2010/13/ES 3 straipsnio 4 dalies a punkte.

(31)

Todėl Komisija savo sprendime pradėti procedūrą pareiškė abejonių dėl esamos valstybės pagalbos FFG pakeitimo, apie kurį pranešta, suderinamumo su vidaus rinka. Ypač buvo abejojama dėl paramos filmų platinimui iš fondo lėšų, kurios, be kita ko, yra gaunamos iš už Vokietijos ribų įsisteigusių užsakomųjų vaizdo programų paslaugų teikėjų, suderinamumo su Direktyva 2010/13/ES.

(32)

Komisija gavo 10 suinteresuotųjų šalių pastabas: Nuomones pareiškė Vokietijos visuomeniniai transliuotojai ARD ir ZDF, Verband Privater Rundfunk und Telemedien e.V. (Privačiųjų transliuotojų ir televizinės žiniasklaidos paslaugų teikėjų asociacija, toliau – VPRT), European Digital Media (toliau – EDiMA), Vokietijos kabelinių tinklų transliuotojų asociacija (toliau – ANGA), viešasis filmų fondas Mitteldeutsche Medienförderung GmbH (toliau – MDM), Spitzenorganisation der Deutschen Filmwirtschaft e.V. (Vokietijos kino pramonės organizacija, toliau – SPIO), atstovaujanti savo nariams, užsiimantiems filmų gamyba, kino technika ir filmų platinimu, kino teatrų veiklos vykdytojai (AG Kino ir HDF Kino) ir Vokietijos kino prodiuserių susivienijimas (toliau – Prodiuserių sąjunga). Viena suinteresuotoji šalis paprašė jos tapatybės viešai neatskleisti.

(33)

Viena vertus, suinteresuotoji šalis, kurios tapatybė negali būti atskleista (toliau – įmonė X), nuogąstauja, jog SESV 110 straipsnis yra pažeidžiamas. Nors schemoje numatyta, jog užsienio paslaugų teikėjai taip pat gali būti remiami jų nediskriminuojant, šalyje įsisteigusiems veiklos vykdytojams yra faktiškai sudaromos palankesnės sąlygos.

(34)

Tai gali pasireikšti kaip diskriminacija, nes visi dėl skiriamos pagalbos sprendžiančio komiteto nariai bent jau šiuo metu yra vokiečiai. Paramos lėšos esą skiriamos savo nuožiūra taip, kad jos greičiausiai atitenka Vokietijos įmonėms. Be to, įmonė X teigia, kad užsienio paslaugų teikėjai siūlo daugiau užsienio turinio net jei jie orientuojasi į Vokietijos publiką. Kadangi jie siūlo mažiau vokiškų filmų, tik nedidelė dalis jų filmų gali pretenduoti į platinimo pagalbą. Be to, užsienio užsakomųjų vaizdo programų paslaugų teikėjai privalo įveikti kalbos barjerą, nes svarbios nuostatos esą pateiktos tik vokiečių kalba, o paraiškos gali būti teikiamos tik vokiškai.

(35)

Įmonė X kritikuoja nedidelį vienam filmui skiriamos pagalbos dydį, taip pat tai, kad tokio tipo pagalba skiriama apskritai mažai daliai užsakomųjų vaizdo programų paslaugų, palyginti su vaizdo įrašais, parduodamais DVD ar Blu-ray diskuose. Taip pat skundžiamasi, kad mokestis renkamas nuo visų filmų apyvartos, neatsižvelgiant į tai, ar platinimo pagalba filmams buvo skirta kaip Vokietijos, ar kaip Europos filmams. Be to, šalyje įsisteigusiems užsakomųjų vaizdo programų paslaugų teikėjams mokestis esą mažiau aktualus, nes kai kurie iš jų yra vertikaliai integruoti užsakomųjų vaizdo programų ir televizijos bei kabelinių tinklų paslaugų teikėjai, taip pat galintys pasinaudoti gamybos pagalba, kurią teikia Vokietijos filmų rėmimo fondas, kurio įplaukas sudaro užsakomųjų vaizdo programų paslaugų teikėjų įmokos.

(36)

Kita vertus, ANGA, kuri taip pat atstovauja užsakomųjų vaizdo programų paslaugų teikėjams, įžvelgia šalyje įsisteigusių paslaugų teikėjų diskriminaciją, nes šie paslaugų teikėjai taip pat turi mokėti privalomą mokestį už šalyje siūlomą turinį, o užsienio konkurentai, kurie su jais toje pačioje rinkoje konkuruoja teikdami prie kliento poreikių pritaikytus pasiūlymus, neprivalo nuo savo atitinkamos apyvartos mokėti jokių mokesčių tik todėl, kad jų buveinė yra užsienyje. SPIO, VPRT, Prodiuserių sąjunga ir MDM taip pat teigia, kad dėl mokesčio galiausiai bus diskriminuojami šalies paslaugų teikėjai. Remiantis SPIO duomenimis, didžiausią apyvartą Vokietijoje pasiekia 13 užsakomųjų vaizdo programų paslaugų teikėjų, iš kurių 6 įsisteigę užsienyje. Į šią statistiką neįtraukiamas neseniai į rinką patekęs pirmaujantis JAV užsakomųjų vaizdo programų paslaugų teikėjas, nes jo padalinys yra Nyderlanduose. SPIO vertinimu, svarbiausias apmokestinimo veiksnys turėtų būti ne daugmaž atsitiktinė paslaugų teikėjo vieta. Skaitmeniniame amžiuje paslaugų teikėjui vidaus rinkoje reikia ne daugiau kaip vieno padalinio. Didesnę reikšmę apmokestinant turėtų turėti klausimas, ar paslaugų turėtojas įsigyja Vokietijos rinkai skirtą licenciją, kuri jam suteikia galimybę šioje šalyje vykdyti sandorius su galutiniais vartotojais. Be to, SPIO pateikia savo gautus duomenis, iš kurių matyti, kad užsienio užsakomųjų vaizdo programų paslaugų teikėjai siūlydami savo paslaugas Vokietijos kūriniams teikia tokią pačią svarbą kaip ir šalyje įsisteigę paslaugų teikėjai.

(37)

Pagal Direktyvą 2010/13/ES įmonė X ir EDiMA laikosi nuomonės, kad schema, apie kurią pranešta, yra priemonė, skirta prieigai prie Europos kūrinių pagal šios direktyvos 13 straipsnio 1 dalį remti, ir pažeidžia kilmės šalies principą.

(38)

Visos likusios suinteresuotosios šalys pritarė Vokietijos pasiūlymui ir laikėsi nuomonės, kad mokestis nepažeidžia Direktyvos 2010/13/ES 13 straipsnio 1 dalies, susijusios su 2 ir 3 straipsniais.

(39)

Vokietija teigia, jog visos valstybės narės yra suinteresuotos neleisti įmonėms rinktis įmonės buveinės daugiausia dėl mokesčių teisės priežasčių, nes tokiu atveju atsiranda iškraipyta kino srityje dirbančių subjektų konkurencija dėl įsisteigimo vietos. Neįtraukus užsienio užsakomųjų vaizdo programų paslaugų teikėjų, kurie yra įsisteigę už Vokietijos ribų ir teikia paslaugas Vokietijos klientams, būtų daromas neigiamas poveikis Europos kūrinių populiarinimui.

(40)

Vokietija patvirtina savo įsitikinimą, kad planuojamas mokestis užsienio užsakomųjų vaizdo programų paslaugų teikėjams ir praktikoje nesuteiks pranašumo šalyje įsisteigusiems veiklos vykdytojams, palyginti su užsienio veiklos vykdytojais. Įmonės X tvirtinimas, kad paramos lėšos bus skiriamos tik Vokietijos įmonėms, nes jas skiriantį komitetą sudaro vokiečiai, Vokietijos nuomone, yra nepagrįstas. Rėmimo kriterijus yra ne pareiškėjo buveinė, o kultūrinė ir kūrybinė audiovizualinių darbų, kurių platinimo parama nagrinėjama, kokybė. Vokietija pripažįsta, kad užsienio užsakomųjų vaizdo programų paslaugų teikėjai siūlo ganėtinai daug vokiškų filmų, kuriems gali būti teikiama parama, ir tai vertina palankiai.

(41)

Nepagrįstas esąs ir argumentas, kad užsienio įmonės siūlo didesnę dalį užsienio turinio, vadinasi, mažiau filmų, kuriems gali būti skiriama platinimo parama, nors mokestis renkamas nuo visos apyvartos, gautos iš visų filmų pasiūlos. Visų pirma nėra daromas skirtumas tarp šalyje ir užsienyje įsisteigusių paslaugų teikėjų. Šalyje įsisteigusių paslaugų teikėjų, siūlančių daugiausiai tokius filmus, kuriems negali būti teikiama parama, padėtis būtų tokia pati. Antra, tai nėra netiesioginė diskriminacija, nes užsienio įmonės faktiškai siūlo ne mažiau filmų, kuriems gali būti teikiama parama, nei šalyje įsiteigę jų konkurentai, o net ir daugiau, kaip rodo Europos audiovizualinės observatorijos duomenys, pateikti Komisijos komunikate dėl Europos kino skaitmeniniame amžiuje (10).

(42)

Vokietija taip pat atmeta argumentą, kad užsienio užsakomųjų vaizdo programų paslaugų teikėjai turi įveikti kalbos barjerą. Mokestinė prievolė taikoma tik tiems paslaugų teikėjams, kurie aktyviai siūlo savo paslaugas vokiečių kalba Vokietijos rinkai; jie šiaip ar taip privalo būti susipažinę su atitinkamomis teisinėmis nuostatomis. Kitais atvejais fondas prireikus paslaugų teikėjams teikia informaciją ir anglų kalba.

(43)

Kalbėdama apie, kaip teigiama, nedidelį vienam filmui teikiamos platinimo pagalbos dydį ir apskritai tai, kad tik maža šios pagalbos dalis skiriama platinimui teikiant užsakomąsias vaizdo programų paslaugas, Vokietija laikosi nuomonės, kad platinimo pagalbos teikimo sąlygos nesiskiria nuo įvairių formų techninės pagalbos teikimo. Niekada negali būti skiriama parama, pvz., bendros techninės infrastruktūros, skirtos filmams įvairiose laikmenose teikti, išlaidoms padengti. Pagalba teikiama konkrečiam kūriniui, kuris gali būti remiamas.

(44)

Nagrinėdama argumentą, kad šalyje įsisteigusiems užsakomųjų vaizdo programų paslaugų teikėjams mokestis mažiau aktualus, nes kai kurie iš jų yra vertikaliai integruoti užsakomųjų vaizdo programų paslaugų ir televizijos bei kabelinių tinklų paslaugų teikėjai, Vokietija aiškina, jog, pirma, tokių paslaugų teikėjų yra tik keletas, antra, šiame argumente neatsižvelgiama į tai, kad šių įmonių transliavimo padaliniai taip pat turi mokėti įmokas į filmų fondą.

(45)

Vokietija laikosi nuomonės, kad planuojamas mokestis nepatenka į Direktyvos 2010/13/ES taikymo sritį, vadinasi, nepažeidžia jos 13 straipsnio 1 dalies, susijusios su 2 ir 3 straipsniais. Mokestis negali būti laikomas reguliavimo priemone, darančia poveikį žiniasklaidos paslaugoms, jų programoms ir platinimui. Filmų rėmimas nėra suderintas Sąjungos mastu. Mokesčio atskaitymas žiniasklaidos paslaugos naudojimo vietoje arba prašymo ją teikti metu taip pat atitinka principus, kurie nuo 2015 m. sausio 1 d. yra taikomi Sąjungos paslaugų apmokestinimui PVM.

(46)

Atsižvelgiant į sparčiai augančią užsienio užsakomųjų vaizdo programų paslaugų teikėjų rinkos dalį, Vokietijos paslaugų teikėjams susidarytų nepalanki konkurencinė padėtis, jei jie ir toliau privalėtų mokėti mokestį, kurio nemokėtų jų užsienio konkurentai, vykdantys veiklą šalies rinkoje. Pvz., paslaugos iTunes teikėjas, neturintis padalinio Vokietijoje, jau dabar yra pirmaujantis vokiškų filmų užsakomųjų vaizdo programų paslaugų teikėjas.

(47)

Kaip nurodyta šio sprendimo 13–16 konstatuojamosiose dalyse, aprašoma priemonė yra valstybės pagalba pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį. Finansinė parama filmų platinimui teikiama iš valstybinių išteklių, ji įmonėms suteikia ekonominį pranašumą, šis pranašumas yra atrankusis ir gali iškraipyti konkurenciją bei prekybą vidaus rinkoje arba kelti tokią grėsmę.

(48)

Planuojama priemonė, t. y. finansinis užsakomųjų vaizdo programų paslaugų teikėjų, neturinčių buveinės ar padalinio Vokietijoje, rėmimas ir mokesčių rinkimas iš tokių paslaugų teikėjų, yra schemos, kurią Komisija patvirtino iki 2016 m. gruodžio 31 d., pakeitimas. Valstybės pagalbos vertinimo kriterijai nuo paskutinio schemos patvirtinimo nepasikeitė.

(49)

Komisija jau yra paskelbusi, kad pagalba filmų platinimui teikiant užsakomąsias vaizdo programų paslaugas apskritai yra suderinama su SESV 107 straipsnio 3 dalies d punktu. (11) Sprendime pradėti procedūrą ji jau pareiškė, kad tai, jog į nagrinėjamos pagalbos gavėjų ratą yra įtraukiamos ne Vokietijoje įsisteigusios įmonės, nedaro neigiamo poveikio pagal minėtą straipsnį atliekamo suderinamumo vertinimo rezultatui.

(50)

Naujas mokestis nepažeidžia SESV 110 straipsnio. Užsienio užsakomųjų vaizdo programų paslaugų teikėjai praktikoje taip pat gali prašyti suteikti paramą. Kaip teigia Vokietija, schemoje yra numatyta veiksmingų priemonių, kurios suteikia galimybę užsienio užsakomųjų vaizdo programų paslaugų teikėjams lygiai taip pat kaip ir Vokietijoje esantiems konkurentams teikti paraiškas dėl platinimo paramos suteikimo.

(51)

Užsienio įmonės lygiai taip pat kaip ir Vokietijoje įsisteigusios įmonės gali gauti informaciją apie galimybę gauti paramą. Bet kuriuo atveju jos apie tai sužino individualiai, kai turi mokėti įmokas į fondą, kurio lėšos skiriamos filmų platinimo paramai. Be to, pagalba suteikiama tik pateikus prašymą, o užsienio įmonių paraiškos nagrinėjamos lygiai taip pat kaip ir Vokietijos įmonių. Atrankos komitetas privalo vertinti filmus, dėl kurių pateikiami prašymai skirti paramą, tik pagal jų kultūrinę kokybę. Todėl veiklos vykdytojo padalinys nėra kriterijus, kurį gali taikyti atrankos komitetas priimdamas sprendimą.

(52)

Be to, užsienio paslaugų teikėjai, siūlantys filmus vokiečių kalba, kaip ir jų konkurentai Vokietijoje, gauna ir netiesioginę naudą dėl Vokietijos filmų gamybos rėmimo. Teikiant šią paramą užtikrinama ilgalaikė Vokietijoje remiamų filmų, kuriuos užsienio paslaugų teikėjai gali įtraukti į savo siūlomų filmų repertuarą, pasiūla. Tai patvirtina ir aplinkybė, kad vokiškų filmų dalis jų kataloguose yra panaši į šalyje įsisteigusių paslaugų teikėjų kataloguose esančių vokiškų filmų dalį.

(53)

Įmonė X pateikė argumentą, kad šalyje įsisteigusiems užsakomųjų vaizdo programų paslaugų teikėjams mokestis mažiau aktualus, nes kai kurie iš jų yra vertikaliai integruoti užsakomųjų vaizdo programų ir televizijos bei kabelinių tinklų paslaugų teikėjai, galintys prašyti ir pagalbos gamybai. Šiame argumente neatsižvelgiama į tai, kad toks integruotų ir neintegruotų įmonių diferencijavimas nėra susijęs su įsisteigimo vieta. Poveikis Vokietijos televizijos ir užsakomųjų vaizdo programų paslaugų teikėjams taip pat esą buvo skirtingas. Be to, ignoruojama tai, kad užsakomųjų vaizdo programų paslaugų teikėjai kuria filmus, kuriems gali būti teikiama parama.

(54)

Kyla klausimas, ar šis mokestis, kuris, kaip numatyta, turi būti renkamas nuo paslaugų, skirtų Vokietijos publikai, patenka į Direktyvos 2010/13/ES taikymo sritį. Šis mokestis mokamas į tam tikrą viešą fondą (FFA), kuris naudojamas įvairiems audiovizualinių kūrinių sektoriaus kultūriniams tikslams remti. 30 % mokesčio pajamų panaudojama filmų platinimui vaizdo laikmenomis ar teikiant užsakomąsias vaizdo programų paslaugas remti. Likusi suma kartu su kino teatrų veiklos vykdytojų ir televizijos transliuotojų mokamais mokesčiais kitais kanalais bus skiriama filmų gamybai ir platinimui remti.

(55)

Direktyvos 2010/13/ES 13 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog valstybės narės užtikrina, kad jų jurisdikcijai priklausančių žiniasklaidos paslaugų teikėjų teikiamos užsakomosios audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos tinkamomis priemonėmis skatintų galimybes kurti Europos kūrinius ir prieigą prie jų. Tai gali būti, pvz., finansinis įnašas į tokias paslaugas, kuriuo būtų skatinamas Europos kūrinių kūrimas.

(56)

Dėl aplinkybės, kad nagrinėjamas mokestis skirtas finansuoti valstybės sektoriaus subjektui, kurio užduotis, be kita ko, yra skatinti Europos kūrinių kūrimą ir platinimą, kyla abejonė, ar šis mokestis patenka į Direktyvos 2010/13/ES 13 straipsnio 1 dalies taikymo sritį. Direktyvos 2010/13/ES 13 straipsnio 1 dalyje nenurodyta, ar Europos kūriniai turi būti remiami nedalyvaujant kitoms šalims, išskyrus užsakomųjų žiniasklaidos paslaugų teikėją.

(57)

Be to, gali kilti klausimas, ar mokestis, panašus į nagrinėjamą mokestį ir taikomas kurios nors valstybės narės paslaugoms, orientuotoms ir į kitos valstybės narės rinką, nepažeidžia Direktyvos 2010/13/ES 2 straipsnio 2 dalies a punkte įtvirtinto principo, kad valstybėje narėje įsisteigęs žiniasklaidos paslaugų teikėjas priklauso jos jurisdikcijai.

(58)

Buvo pasiūlytas Direktyvos 2010/13/ES pakeitimas, siekiant garantuoti, kad direktyvoje būtų tinkamai atsižvelgiama į tiesinę ir netiesinę audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų rinkos plėtrą. Šio pakeitimo pasiūlymą Komisiją priėmė 2016 m. gegužės 25 d. (12) Jame aiškinama, kad valstybės narės turi teisę jų jurisdikcijai priklausantiems užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjams nustatyti prievolę finansiškai prisidėti remiant Europos kūrinių kūrimą. Siūlomu 13 straipsnio pakeitimu pirmiausia patikslinama, kad valstybės narės turi teisę užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjams, kurių veikla orientuota į jų teritorijoje esančius žiūrovus, tačiau kurie yra įsisteigę kitoje valstybėje narėje, nustatyti prievolę mokėti tokius įnašus. Šiuo atveju siūlomame pakeitime numatyta, kad finansinis įnašas yra grindžiamas tik pajamomis, gautomis priimančiojoje valstybėje narėje. Jei valstybė, kurioje įsisteigęs paslaugų teikėjas, nustato finansinį įnašą, ji atsižvelgia į visus valstybėse narėse nustatytus finansinius įnašus, į kuriuos jis orientuotas.

(59)

Komisija laikosi požiūrio, kad siūloma Direktyvos 2010/13/ES 13 straipsnio formuluotė tik paaiškina tai, kas buvo įmanoma pagal šiuo metu galiojančią direktyvą. Šis straipsnis, pateiktas šio sprendimo tikslais naudojamoje versijoje, neturi būti suprantamas taip, kad valstybei narei, kurioje yra įsisteigęs paslaugų teikėjas, priskiriama išimtinė kompetencija tam tikru mokesčiu apmokestinti užsakomųjų žiniasklaidos paslaugų teikėjus, kad šie mokėtų įnašą, kuriuo iš tokių paslaugų būtų remiamas Europos kūrinių kūrimas ir teisių į juos įsigijimas, Europos kūrinių dalis ir (arba) jų garsinimas užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų programų kataloge, nes straipsnio formuluotė nėra nei kategoriška, nei ribojanti. Be to, užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjų mokestis yra tik priemonės, kurią gali taikyti jurisdikciją turinti valstybė narė, pavyzdys.

(60)

Dėl aiškinimo, kad kilmės šalies principas pagal Direktyvos 2010/13/ES 2 straipsnio 1 dalį taikomas tokiam mokesčiui, kuris yra nagrinėjamas šiuo atveju, susidarytų situacija, kai toje pačioje rinkoje veikiantiems paslaugų teikėjams galiotų skirtingos prievolės. Faktiškai išaiškinus, kad valstybė narė privalo užsakomųjų vaizdo programų paslaugų teikėjams, besiorientuojantiems į šios valstybės narės publiką, tačiau įsisteigusiems kitoje valstybėje narėje, netaikyti prievolės prisidėti prie Europos kūrinių populiarinimo, būtų diskriminuojami paslaugų teikėjai, įsisteigę pirmojoje paminėtoje valstybėje narėje ir apmokestinti tam tikru mokesčiu, nors tiek vieni, tiek kiti paslaugų teikėjai konkuruotų toje pačioje rinkoje.

(61)

Be to, tarpvalstybinių užsakomųjų vaizdo programų paslaugų rinkos dalies augimo mastas ir atitinkamas jų indėlio į filmų fondą dydis, kaip nustatyta 28 konstatuojamojoje dalyje, Direktyvos 2010/13/ES įsigaliojimo dieną dar nebuvo žinomi. Komisija pirmiausia tvirtina, kad priemonė, apie kurią pranešė Vokietija, pajamas, kurioms taikomas mokestis, aiškiai apribojo priimančiojoje valstybėje narėje gautomis pajamomis, iš kurių įsisteigimo valstybėje narėje dar nebuvo atskaitytas indėlio dydis.