15.11.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 306/1

(1)

remiantis Reglamento (ES) Nr. 223/2014 30 straipsnio 2 dalies ketvirta pastraipa, kai paramos gavėjui neteisėtai išmokėtos sumos susigrąžinti neįmanoma ir tai įvyko dėl valstybės narės kaltės arba aplaidumo, valstybė narė yra atsakinga už atitinkamos sumos grąžinimą į Sąjungos biudžetą;

(2)

pagal išlaidų rūšį suskirstytos nesusigrąžinamos sumos nustatomos nesusigrąžinamų sumų dokumente (2), kurį tvirtinančioji institucija kasmet nuo 2016 iki 2025 m. imtinai pateikia Komisijai kaip dalį metinių sąskaitų pagal Reglamento (ES) Nr. 223/2014 49 straipsnio 1 dalies b punktą ir 48 straipsnio a punktą. Tame dokumente taip pat turėtų būti pateikiama aiški informacija apie sumas, kurios, valstybės narės manymu, neturėtų būti grąžintos į Sąjungos biudžetą, ir visų pirma nurodomos administracinės ir teisinės priemonės, kurių valstybė narė ėmėsi, kad veiksmingai susigrąžintų nesusigrąžinamas sumas. Vis dėlto, kadangi tame dokumente nurodomos sumos, anksčiau įtrauktos į Komisijai pateiktas patvirtintas sąskaitas, pirmą kartą jis turėtų būti pateikiamas 2017 m.;

(3)

remiantis Reglamento (ES) Nr. 223/2014 33 straipsnio b punktu ir 49 straipsnio 1 dalimi, atskaitymų, atliktų prieš pateikiant patvirtintas sąskaitas, negalima laikyti susigrąžinimu, jeigu jie susiję su išlaidomis, įtrauktomis į konkrečių ataskaitinių metų, kurių sąskaitos rengiamos, galutinę tarpinio mokėjimo paraišką. Todėl turėtų būti aiškiai nurodyta, kad pagal šį deleguotąjį reglamentą teikiama informacija apie nesusigrąžinamas sumas turėtų būti susijusi tik su sumomis, jau įtrauktomis į Komisijai anksčiau pateiktas patvirtintas sąskaitas;

(4)

kad Komisija galėtų nuspręsti, ar nesusigrąžinamos sumos turėtų būti grąžinamos į Sąjungos biudžetą, valstybė narė turėtų reikiamą kiekvieno veiksmo ir paramos gavėjo lygmens informaciją pateikti iki Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (3) 59 straipsnio 5 dalyje nustatyto sąskaitų pateikimo termino. Pagal tą nuostatą taip pat turėtų būti įmanoma pratęsti nesusigrąžinamų sumų dokumentui taikomą terminą;

(5)

reikia nustatyti kriterijus, kuriais remdamasi Komisija galėtų įvertinti, ar esama valstybės narės kaltės arba aplaidumo administracinėmis ir teisinėmis priemonėmis susigrąžinant lėšas. Atitiktis vienam ar keliems iš šių kriterijų savaime neturėtų reikšti, kad valstybė narė iš tiesų yra kalta ar aplaidi;

(6)

siekiant užtikrinti teisinį tikrumą, Komisija vertinimą turėtų atlikti iki nustatyto termino, o valstybės narės turėtų į Komisijos vertinimą reaguoti iki kito nustatyto termino. Dėl tų pačių priežasčių Komisija turėtų turėti galimybę atlikti vertinimą, net jei valstybė narė nepateikė papildomos informacijos. Tačiau atvejais prieš bankrotą arba įtariamo sukčiavimo atvejais, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 223/2014 30 straipsnio 2 dalies trečioje pastraipoje, terminai neturėtų būti taikomi;

(7)

pagal Reglamento (ES) Nr. 223/2014 30 straipsnio 2 dalies ketvirtos pastraipos antrą sakinį valstybė narė gali nuspręsti iš paramos gavėjo nesusigrąžinti atitinkamais ataskaitiniais metais veiksmo lygmeniu neteisėtai išmokėtos sumos, kuri, neskaitant palūkanų, neviršija 250 EUR Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo (toliau – Fondas) įnašo. Tokiu atveju suma neturi būti grąžinta į Sąjungos biudžetą. Pateikti informacijos apie tokias de minimis sumas nebus reikalaujama,

a)

valstybė narė nepateikė administracinių ir teisinių priemonių, kurių ėmėsi atitinkamai sumai susigrąžinti (arba paramos lygiui sumažinti ar paramai panaikinti, arba Reglamento (ES) Nr. 223/2014 32 straipsnio 3 dalies c punkte nurodytam dokumentui, kuriuo nustatomos paramos teikimo sąlygos, atsiimti, jeigu tokiam atsiėmimui taikoma atskira tvarka), aprašymo su nurodytomis datomis;

b)

valstybė narė nepateikė pirmojo ir visų paskesnių vykdomųjų raštų sumoms išieškoti kopijų (ir dokumento, kuriuo sumažinamas paramos lygis ar parama panaikinama, arba atsiimamas Reglamento (ES) Nr. 223/2014 32 straipsnio 3 dalies c punkte nurodytas dokumentas, kuriuo nustatomos paramos teikimo sąlygos, jeigu tokiam atsiėmimui taikoma atskira tvarka, kopijos);

c)

valstybė narė nenurodė paskutinio viešojo įnašo mokėjimo konkretų veiksmą vykdančiam paramos gavėjui datos ir nepateikė šio mokėjimo įrodymo kopijos;

d)

nustačius pažeidimą, valstybė narė dar vieną ar kelis kartus neteisėtai sumokėjo paramos gavėjui už veiksmo dalį, kuri yra susijusi su pažeidimu;

e)

valstybė narė nenusiuntė dokumento, kuriuo sumažinamas paramos lygis arba atsiimamas Reglamento (ES) Nr. 223/2014 32 straipsnio 3 dalies c punkte nurodytas dokumentas, kuriuo nustatomos paramos teikimo sąlygos, jeigu tokiam atsiėmimui taikoma atskira tvarka, arba nepriėmė tinkamo sprendimo per 12 mėnesių nuo pažeidimo nustatymo;

f)

valstybė narė nepradėjo susigrąžinimo procedūros per 12 mėnesių po to, kai parama buvo galutinai sumažinta arba panaikinta (po administracinio ar teismo proceso arba su paramos gavėjo sutikimu);

g)

valstybė narė neišnaudojo visų pagal savo institucinę ir teisinę sistemą užtikrinamų susigrąžinimo galimybių;

h)

prireikus valstybė narė nepateikė dokumentų, susijusių su nemokumo ir bankroto procedūromis;

i)

valstybė narė pagal 3 straipsnį neatsakė į Komisijos prašymą pateikti papildomos informacijos.

a)

raštu paprašyti valstybės narės pateikti papildomos informacijos apie administracines ir teisines priemones, kurių imtasi siekiant susigrąžinti paramos gavėjams neteisėtai išmokėtą Sąjungos įnašą arba

b)

raštu paprašyti valstybės narės tęsti susigrąžinimo procedūrą.

15.11.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 306/9

(1)

Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 543/2011, atsižvelgiant į daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde rezultatus, nustatomi kriterijai, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo iš trečiųjų šalių vertes produktams ir laikotarpiams, nurodytiems jo XVI priedo A dalyje;

(2)

remiantis Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 136 straipsnio 1 dalimi, standartinė importo vertė apskaičiuojama kiekvieną darbo dieną atsižvelgiant į kintančius kasdienius duomenis. Todėl šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną,

15.11.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 306/11

(1)

Tarybos sprendimu 2008/737/EB (2) Italijai iki 2010 m. gruodžio 31 d. buvo leista taikyti nukrypti leidžiančią priemonę ir nuo pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) atleisti apmokestinamuosius asmenis, kurių metinė apyvarta neviršija 30 000 EUR (toliau – nukrypti leidžianti priemonė). Nukrypti leidžiančios priemonės taikymas buvo atitinkamai pratęstas Tarybos įgyvendinimo sprendimu 2010/688/ES (3) iki 2013 m. gruodžio 31 d. ir Tarybos įgyvendinimo sprendimu 2013/678/ES (4) iki 2016 m. gruodžio 31 d., kuriuo papildomai leista metinei apyvartai taikomą atleidimo nuo PVM ribą padidinti iki 65 000 EUR;

(2)

laišku, kurį Komisija užregistravo 2016 m. balandžio 5 d., Italija paprašė leidimo pratęsti nukrypti leidžiančios priemonės taikymą;

(3)

remdamasi Direktyvos 2006/112/EB 395 straipsnio 2 dalies antra pastraipa, 2016 m. birželio 21 d. laišku Komisija pranešė kitoms valstybėms narėms apie Italijos prašymą. 2016 m. birželio 22 d. laišku Komisija pranešė Italijai, kad turi visą prašymui apsvarstyti būtiną informaciją;

(4)

pagal Direktyvos 2006/112/EB 285 straipsnį valstybės narės, kurios nepasinaudojo Antrosios Tarybos direktyvos 67/228/EEB (5) 14 straipsniu, gali atleisti nuo mokesčio apmokestinamuosius asmenis, kurių metinė apyvarta neviršija 5 000 EUR. Italijai taikant šią nukrypti leidžiančią priemonę nuo 285 straipsnio nukrypstama tik tada, kai metinės apyvartos riba viršija 5 000 EUR;

(5)

nukrypti leidžianti priemonė atitinka 2008 m. birželio 25 d. Komisijos komunikato „Visų pirma galvokime apie mažuosius“. Europos iniciatyva „Small Business Act“ tikslus;

(6)

kadangi dėl nukrypti leidžiančios priemonės sumažėjo mažesniųjų įmonių, kurios nepasirinko taikyti įprastines PVM procedūras pagal Direktyvos 2006/112/EB 290 straipsnį, PVM prievolių apimtis, Italijai turėtų būti leista toliau taikyti nukrypti leidžiančią priemonę tolesnį ribotą laikotarpį. Apmokestinamieji asmenys toliau turėtų turėti galimybę rinktis įprastines PVM procedūras;

(7)

nukrypti leidžianti priemonė turėtų būti taikoma ribotą laikotarpį, kad būtų galima įvertinti, ar ji tebėra tinkama ir veiksminga. Be to, Direktyvos 2006/112/EB 281–294 straipsniai dėl specialios mažosioms įmonėms skirtos schemos yra peržiūrimi. Todėl nukrypti leidžiančiai priemonei taip pat turi būti numatyta laikino galiojimo sąlyga;

(8)

remiantis Italijos pateikta informacija, nukrypti leidžianti priemonė turės nedidelį poveikį bendrai galutinio vartojimo etape surenkamų mokesčių pajamų sumai;

(9)

nukrypti leidžianti priemonė neturi poveikio Sąjungos nuosaviems ištekliams, gaunamiems iš PMV;

(10)

todėl Įgyvendinimo sprendimas 2013/678/ES turėtų būti iš dalies pakeistas,

15.11.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 306/13

(1)

2016 m. gegužės 12 d. Taryba pagal Šengeno sienų kodekso 29 straipsnį priėmė įgyvendinimo sprendimą, kuriuo pateikiama rekomendacija dėl laikinos vidaus sienų kontrolės išimtinėmis aplinkybėmis, keliančiomis pavojų bendram Šengeno erdvės veikimui;

(2)

Taryba rekomendavo penkioms Šengeno valstybėms (Austrijai, Vokietijai, Danijai, Švedijai ir Norvegijai) išlaikyti proporcingą laikiną sienų kontrolę ne ilgiau kaip šešių mėnesių laikotarpį nuo įgyvendinimo sprendimo priėmimo dienos, kad būtų pašalinta didelė grėsmė viešajai tvarkai arba vidaus saugumui, su kuria susidūrė šios valstybės dėl išorės sienų kontrolės trūkumų Graikijoje ir per Graikiją atvykusių neteisėtų migrantų, kurie ketina vykti į kitas Šengeno valstybes, antrinio judėjimo;

(3)

2016 m. rugsėjo 28 d. Komisija paskelbė įgyvendinimo sprendimo įgyvendinimo ataskaitą. Ji padarė išvadą, kad Austrijos, Vokietijos, Danijos, Švedijos ir Norvegijos vykdyta vidaus sienų kontrolė buvo proporcinga ir atitiko Tarybos rekomendaciją. Komisija taip pat padarė išvadą, kad, remdamasi turima informacija ir iš atitinkamų valstybių gautomis ataskaitomis, ataskaitos teikimo metu ji nemato poreikio siūlyti iš dalies keisti įgyvendinimo sprendimą;

(4)

2016 m. spalio 18 ir 21 d. atitinkamos Šengeno valstybės antrą kartą pateikė Komisijai ataskaitas dėl Tarybos rekomendacijos įgyvendinimo. Pateiktoje informacijoje tendencijos yra panašios į pirmoje ataskaitoje pateiktų duomenų tendencijas (mažėjo asmenų, kuriuos atsisakyta įleisti, skaičius ir gautų prašymų suteikti prieglobstį skaičius), tai rodo, kad padėtis laipsniškai stabilizuojama;

(5)

tačiau nors labai sumažėjo į Europos Sąjungą atvykstančių neteisėtų migrantų ir prieglobsčio prašytojų skaičius, vis dar daug neteisėtų migrantų tebėra Graikijoje ir labiausiai neteisėtų migrantų antrinio judėjimo iš Graikijos paveiktose valstybėse narėse. Remiantis anksčiau pastebėtomis tendencijomis yra pagrindo manyti, kad šie asmenys gali norėti neteisėtai vykti į kitas valstybes nares, kai bus panaikinti patikrinimai kertant sieną, kurie trukdo jų antriniam judėjimui;

(6)

dėl bendro nuo migracijos krizės pradžios gautų ir vis dar teikiamų prieglobsčio prašymų skaičiaus nacionalinėms administracijoms ir tarnyboms visose ES valstybėse narėse, ypač Šengeno valstybėse, kurioms skirtas įgyvendinimo sprendimas, teko didelė našta;

(7)

vidaus sienų kontrolės negalima vertinti atskirai nuo kitų svarbių veiksnių. Komisija komunikate „Grįžimas prie Šengeno erdvės nuostatų. Veiksmų planas“ (2) nustatė įvairias politikos priemones, kurios turi būti įgyvendintos, kad būtų galima grįžti prie visapusiškai veikiančios Šengeno erdvės;

(8)

pažymėtina, kad į veiksmų planą buvo įtrauktas teisės akto dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų priėmimas ir įgyvendinimas. 2016 m. rugsėjo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1624 dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/399 ir panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 863/2007, Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2007/2004 ir Tarybos sprendimas 2005/267/EB (3), įsigaliojo 2016 m. spalio 6 d., t. y. per devynis mėnesius po Komisijos pasiūlymo pateikimo – tai rodo visų dalyvaujančių subjektų įsipareigojimą. Tikimasi, kad bus sukurti greitojo reagavimo rezervai (apimantys tiek žmogiškuosius išteklius, tiek techninę įrangą) ir skubaus grąžinimo rezervai, kurie pradės veikti atitinkamai 2016 m. gruodžio 7 d. ir 2017 m. sausio 7 d.;

(9)

dar vienas „Grįžimo prie Šengeno erdvės nuostatų“ veiksmų plane nustatytas aspektas yra sėkmingas ES ir Turkijos pareiškimo įgyvendinimas. Nors įgyvendinant pareiškimą, kaip nustatyta trečiojoje pažangos ataskaitoje (4), nuolat daroma pažanga, svarbu toliau užtikrinti, kad pareiškimas būtų įgyvendinamas tvariai. Be to, išlieka nuolatinis poreikis bendradarbiauti, kaip buvo susitarta Vakarų Balkanų maršruto šalių vadovų susitikime priimtame pareiškime;

(10)

iš pirmiau išvardytų faktų matyti, kad nepaisant nuolatinės didelės pažangos, padarytos „Grįžimo prie Šengeno erdvės nuostatų“ veiksmų plane nurodytose srityse, ir laipsniško padėties stabilizavimo, vis dar reikia laiko, kad šie veiksmai būtų visapusiškai įgyvendinti, o atitinkami rezultatai patvirtinti;

(11)

todėl toliau išlieka išimtinės aplinkybės, kurios laikomos didele grėsme viešajai tvarkai ir vidaus saugumui ir kuriomis kyla pavojus bendram Šengeno erdvės veikimui;

(12)

todėl, atsižvelgiant į dabartinę nestabilią padėtį Graikijoje ir į likusį spaudimą valstybėse narėse, kurioms neteisėtų migrantų antrinis judėjimas iš Graikijos padarė didžiausią poveikį, manoma, kad yra pagrindo leisti pagal Šengeno sienų kodekso 29 straipsnį proporcingai pratęsti laikiną vidaus sienų kontrolę toms Šengeno valstybėms, kurios šiuo metu tokią kontrolę vykdo kaip kraštutinę priemonę, kuria siekiama pašalinti didelę grėsmę jų viešajai tvarkai arba vidaus saugumui, t. y. Austrijai, Vokietijai, Danijai, Švedijai ir asocijuotajai šaliai Norvegijai;

(13)

remiantis faktiniais šiame etape turimais rodikliais, šis pratęsimas neturėtų tęstis ilgiau nei tris mėnesius nuo šio įgyvendinimo sprendimo priėmimo dienos;

(14)

valstybės narės, nusprendusios toliau vykdyti vidaus sienų kontrolę pagal šį įgyvendinimo sprendimą, turėtų apie tai atitinkamai pranešti kitoms valstybėms narėms, Europos Parlamentui ir Komisijai;

(15)

prieš pasirinkdamos tokios kontrolės galimybę atitinkamos valstybės narės turėtų išnagrinėti, ar nustatytai grėsmei veiksmingai pašalinti negalėtų būti taikomos kitos alternatyvios priemonės vietoj sienų kontrolės. Atitinkamos valstybės narės savo pranešimuose turėtų pateikti šio nagrinėjimo rezultatus ir priežastis, dėl kurių buvo pasirinkta sienų kontrolė;

(16)

kaip nurodyta 2016 m. spalio 20 d. Europos Vadovų Tarybos išvadose dėl migracijos, grįžimo prie Šengeno erdvės nuostatų procesas yra susijęs su laikinos vidaus sienų kontrolės priderinimu prie dabartinių poreikių. Kontrolė pagal šį įgyvendinimo sprendimą turėtų būti vykdoma tik tiek, kiek būtina, o jos intensyvumas neturi viršyti būtiniausio minimumo. Pavyzdžiui, jei per atitinkamą laikotarpį srautas yra nedidelis, kontrolės tam tikruose sienos ruožuose gali ir nereikėti. Kad plačiajai visuomenei būtų kuo mažiau trukdoma kirsti atitinkamas vidaus sienas, gali vykti tik tikslinė kontrolė, pagrįsta rizikos analize ir žvalgybos informacija. Be to, bendradarbiaujant su visomis valstybėmis narėmis, kurioms padarytas poveikis, turėtų būti reguliariai nagrinėjamas ir iš naujo įvertinamas šios kontrolės būtinumas atitinkamuose sienos ruožuose, siekiant ją laipsniškai mažinti;

(17)

kiekvieno šio įgyvendinimo sprendimo įgyvendinimo mėnesio pabaigoje Komisijai turėtų būti siunčiama išsami atliktų patikrinimų rezultatų ataskaita, prie kurios prireikus turi būti pridedamas jų tolesnio taikymo būtinumo vertinimas. Į šią ataskaitą turėtų būti įtrauktas bendras patikrintų asmenų skaičius, bendras asmenų, kuriems, atlikus patikrinimą, atsisakyta leisti atvykti, skaičius, bendras sprendimų grąžinti, priimtų atlikus patikrinimą, skaičius ir bendras prie vidaus sienų, prie kurių vyko patikrinimai, gautų prieglobsčio prašymų skaičius;

(18)

Taryba atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija paskelbė, jog atidžiai stebės, kaip taikomas šis įgyvendinimo sprendimas,

1.

Austrijai, Vokietijai, Danijai, Švedijai ir Norvegijai pratęsti proporcingą laikiną sienų kontrolę ne ilgiau kaip trims mėnesiams, skaičiuojant nuo šio įgyvendinimo sprendimo priėmimo dienos, prie šių vidaus sienų:

2.

Prieš pratęsdamos tokią kontrolę, atitinkamos valstybės narės turėtų pasikeisti nuomonėmis su susijusia (-iomis) valstybe (-ėmis) nare (-ėmis) siekdamos užtikrinti, kad vidaus sienų kontrolė būtų vykdoma tik tose vietose, kuriose manoma, kad tai yra būtina ir proporcinga. Be to, atitinkamos valstybės narės turėtų užtikrinti, kad vidaus sienų kontrolė vadovaujantis Šengeno sienų kodeksu būtų vykdoma tik kaip kraštutinė priemonė, kai kitomis alternatyviomis priemonėmis to paties poveikio pasiekti neįmanoma, ir tik tuose vidaus sienų ruožuose, kuriuose manoma, kad tai yra būtina ir proporcinga. Atitinkamos valstybės narės turėtų apie tai pranešti kitoms valstybėms narėms, Europos Parlamentui ir Komisijai.

3.

Sienų kontrolė turėtų likti tikslinga, pagrįsta rizikos analize ir žvalgybos informacija, o jos taikymo sritis, dažnumas, vieta ir laikas neturėtų viršyti to, kas tikrai būtina siekiant reaguoti į didelę grėsmę, apsaugoti viešąją tvarką ir užtikrinti vidaus saugumą. Valstybė narė, vykdanti vidaus sienų kontrolę pagal šį įgyvendinimo sprendimą, turėtų kas savaitę iš naujo įvertinti šios kontrolės būtinumą, dažnumą, vietą ir laiką, pakoreguoti kontrolės intensyvumą pagal esamos grėsmės lygį, prireikus sumažinti ją ir kas mėnesį pateikti ataskaitą Komisijai.

15.11.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 306/16

(1)

2008 m. vasario 4 d. Taryba priėmė Bendruosius veiksmus 2008/124/BUSP (1);

(2)

2016 m. birželio 14 d. Taryba priėmė Sprendimą (BUSP) 2016/947 (2), kuriuo iš dalies pakeisti Bendrieji veiksmai 2008/124/BUSP, misijos EULEX KOSOVO įgaliojimų terminas pratęstas iki 2018 m. birželio 14 d., nustatyta nauja orientacinė finansavimo suma jos įgaliojimams Kosove įgyvendinti iki 2016 m. gruodžio 14 d. ir parama valstybėje narėje perkeltiems teisminiams procesams iki 2017 m. birželio 14 d.;

(3)

turėtų būti nustatyta nauja orientacinė suma EULEX KOSOVO įgaliojimams įgyvendinti iki 2017 m. birželio 14 d.;

(4)

nė viena šio sprendimo nuostata negali būti aiškinama kaip pažeidžianti teisėjų ir prokurorų nepriklausomumą ir savarankiškumą;

(5)

dėl ypatingo EULEX KOSOVO veiklos pobūdžio teikiant paramą valstybėje narėje perkeltiems teisminiams procesams, šiame sprendime tikslinga nustatyti sumą, numatytą paramai valstybėje narėje perkeltiems teisminiams procesams padengti, ir numatyti tos biudžeto dalies įgyvendinimą teikiant dotaciją;

(6)

taikytinos taisyklės dėl dalyvavimo misijos pirkimų procedūrose ir prekių, kurias ji įsigyja, kilmės taisyklės turėtų būti suderintos su kitoms civilinėms BSGP misijoms skirtomis nuostatomis;

(7)

todėl reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti Bendruosius veiksmus 2008/124/BUSP;

(8)

EULEX KOSOVO bus vykdoma tokiomis aplinkybėmis, kurios gali pablogėti ir galėtų kliudyti pasiekti Sutarties 21 straipsnyje nustatytus Sąjungos išorės veiksmų tikslus,

1)

16 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

2)

18 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Vyriausiasis įgaliotinis įgaliojamas pagal Sprendimą 2013/488/ES teikti Jungtinėms Tautoms, NATO/KFOR, kitoms trečiosioms šalims, susijusioms su šiais bendraisiais veiksmais, ir Frontex EULEX KOSOVO parengtą ES įslaptintą informaciją ir dokumentus, pažymėtus atitinkamo, ne aukštesnio nei kiekvienai iš jų yra numatyta, lygio slaptumo žyma. Siekiant palengvinti šį procesą, sudaromi vietiniai techninio pobūdžio susitarimai.“

15.11.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 306/19

(1)

2011 m. pilietis pranešė Komisijai ir ji iš spaudos pranešimų sužinojo, kad Nyderlandai Hertogenboso profesionalų futbolo klubui FC Den Bosch taikė pagalbos priemonę. 2010 m. ir 2011 m. Komisijai piliečiai taip pat pranešė apie kitiems Nyderlandų profesionalų futbolo klubams, t. y. Tilburgo Willem II, Mastrichto MVV, Neimegeno NEC ir Eindhoveno PSV taikytas paramos priemones. Gavę Komisijos prašymą Nyderlandai 2011 m. rugsėjo 1 d. rašte pateikė informaciją apie FC Den Bosch taikytas priemones.

(2)

2013 m. kovo 6 d. raštu Komisija informavo Nyderlandus apie savo sprendimą dėl Willem II, NEC, PSV ir FC Den Bosch taikytų paramos priemonių pradėti Sutarties 108 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą.

(3)

Komisijos sprendimas inicijuoti procedūrą (toliau – sprendimas pradėti procedūrą) buvo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (2). Komisija pakvietė suinteresuotąsias šalis teikti pastabas dėl aptariamų priemonių.

(4)

Nyderlandai pastabas, susijusias su procedūra, taikoma dėl FC Den Bosch suteiktos priemonės, pateikė 2013 m. gegužės 31 d. ir 2013 m. lapkričio 7 d. raštuose bei 2014 m. spalio 13 d. surengtame posėdyje. Komisija dėl FC Den Bosch taikytų priemonių iš suinteresuotųjų šalių pastabų negavo.

(5)

Priėmus sprendimą pradėti procedūrą ir gavus Nyderlandų sutikimą, pavienių klubų tyrimai buvo atliekami atskirai. FC Den Bosch tyrimo bylai suteiktas numeris SA.41614.

(6)

Nacionalinė futbolo federacija Koninklijke Nederlandse Voetbal Bond (toliau –KNVB) – tai jungtinė profesionalų ir mėgėjų futbolo varžybų organizacija. Profesionalų futbolas Nyderlanduose – tai dviejų lygių sistema. Per 2014–2015 m. sezoną šiai sistemai priklausė 38 klubai, iš kurių 18 žaidė aukščiausioje lygoje (eredivisie) ir 20 klubų žaidė žemesnėje lygoje (eerste divisie).

(7)

FC Den Bosch žemesnėje lygoje žaidžia nuo 2004–2005 m., kai klubas paskutinį kartą žaidė aukščiausioje lygoje. FC Den Bosch niekada nėra žaidęs Europos futbolo turnyruose. Pagal Nyderlandų pateiktą informaciją FC Den Bosch yra mažoji įmonė; 2011–2012 m. joje dirbo 31 darbuotojas. FC Den Bosch apyvarta ir balansas abejais metais buvo apie 3 mln. EUR. Todėl FC Den Bosch yra mažoji įmonė (3). Stadionas, kuriuo naudojasi FC Den Bosch, yra Hertogenboso savivaldybės (toliau –savivaldybė) nuosavybė ir savivaldybė už nuomojamą stadioną gauna nuomos mokestį.

(8)

2010 m. savivaldybė sužinojo, kad FC Den Bosch iškilo didelių finansinių sunkumų, dėl kurių klubui galėjo būti panaikintas jo licencijos žaisti profesionalų futbolą galiojimas ir klubas net galėjo apskritai nutraukti savo veiklą. 2010 m. birželio 30 d.FC Den Bosch įstatinis kapitalas buvo – 4,6 mln. EUR; po metų šis kapitalas buvo – 5,4 mln. EUR. Remiantis apskaitos bendrovės pateiktais įrodymais, FC Den Bosch klubo nuostoliai nuolat didėjo (2009 m. birželio mėn. – 0,168 mln. EUR, 2010 m. birželio mėn. – 0,612 mln. EUR ir 2011 m. birželio mėn. – 0,744 mln. EUR), apyvarta mažėjo (nuo 3,736 mln. EUR iki 2,771 mln. EUR per 2009–2011 m.) ir skola didėjo. Vienas iš klubo kreditorių buvo savivaldybė, kuri galėjo pateikti 1,65 mln. EUR antraeilį reikalavimą.

(9)

2010 m. rudenį rėmėjai, bendrovės ir finansuotojai ėmėsi iniciatyvos užkirsti kelią FC Den Bosch bankrotui. Ėmus įgyvendinti šią iniciatyvą parengtas restruktūrizavimo planas siekiant pagerinti FC Den Bosch finansinę padėtį ir paversti šį klubą gyvybingu profesionalų futbolo klubu suteikiant jam naują teisinę struktūrą, kurio nuosavybės teisės priklausytų klubo rėmėjams. 2011 m. birželio mėn. savivaldybė ir kiti klubo kreditoriai susitarė dėl bendros iniciatyvos savo paskolas pakeisti klubo akcijomis. Įgyvendinant restruktūrizavimo planą 2011 m. birželio 30 d.FC Den Bosch klubo juridinis statusas buvo pakeistas iš asociacijos (Vereniging) į ribotos atsakomybės bendrovę (naamloze vennootschap) FC Den Bosch N.V.

(10)

Buvo susitarta, kad savivaldybės reikalavimas turėtų būti pakeistas naujos ribotos atsakomybės bendrovės FC Den Bosch N.V. 60 % akcijų. 40 % likusių klubo akcijų turėtų įsigyti kiti stambūs jo kreditoriai, kurių suteiktos paskolos keičiamos akcijomis, tačiau mažesniu, palyginti su taikytu savivaldybei, paskolos ir akcijų santykiu. Smulkesni kreditoriai dalies savo reikalavimų atsisakė. Kreditoriams sudarius šį tarpusavio susitarimą savivaldybė savo reikalavimą, kuris buvo pakeistas akcijomis ir kuris pagrįstas savivaldybės suteikta 1,65 mln. EUR paskola, už 1 EUR perleido fondui Stichting Met Heel Mijn Hart. Šį fondą įsteigė rėmėjų klubai ir pavieniai FC Den Bosch rėmėjai ir jis nevykdo jokios komercinės veiklos.

(11)

Savivaldybė taip pat sutiko FC Den Bosch sumokėti 1,4 mln. EUR sumą, kad klubas (4) išsikeltų iš ant savivaldybei nuosavybės teise priklausančios žemės stovinčio treniruočių komplekso.

(12)

Sprendime pradėti procedūrą dėl FC Den Bosch taikytų priemonių Komisija padarė pirminę išvadą, kad panaudojusi valstybės išteklius savivaldybė futbolo klubui FC Den Bosch užtikrino atrankųjį pranašumą, taigi, jam suteikė pagalbą.

(13)

Dėl sprendimo 1,65 mln. EUR reikalavimą organizuotiesiems rėmėjams parduoti už 1 EUR Komisija padarė išvadą, kad Nyderlandai negali tvirtinti, jog savivaldybė veikė taip, kaip būtų veikęs į panašioje padėtyje esantis privatus kreditorius. Komisija atkreipė dėmesį, kad kiti stambūs kreditoriai savo reikalavimus pakeitė į naujos teisinės struktūros akcijomis, o savivaldybė savo reikalavimus perleido už dyką. Komisija dėl treniruočių ir jaunimo komplekso įsigijimo už 1,4 mln. EUR pabrėžė, kad, išorės eksperto nuomone, ši kaina atitinka pakeičiamąją komplekso vertę. Komisija suabejojo, ar pastato pakeičiamoji vertė yra tapati jo rinkos kainai.

(14)

Komisija taip pat manė, kad pagalbos priemonės profesionalų futbolo klubams gali iškraipyti konkurenciją ir paveikti valstybių narių tarpusavio prekybą, kaip apibrėžta Sutarties 107 straipsnio 1 dalyje.

(15)

Komisija dėl galimos FC Den Bosch skirtos pagalbos suderinamumo sprendime pradėti procedūrą pabrėžė, kad suteikiant pagalbą futbolo klubui jau buvo kilę finansinių sunkumų. Siekdama įvertinti pagalbos atitiktį Gairėms dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti (5) (toliau – gairės) Komisija paprašė informacijos apie visų gairėse nustatytų reikalavimų laikymąsi.

(16)

Komisija, be jokios abejonės, negalėjo patikrinti, ar buvo laikytasi gairių 34–37 punktuose nustatytų restruktūrizavimo plano pobūdžio ir jo vykdymo sąlygų. Be to, Komisijai turėjo būti įrodyta, ar pagalba buvo apribota mažiausia būtina suma, ar gavėjas pats sumokėjo atitinkamą įnašą į savo restruktūrizavimą ir ar buvo laikytasi principo „tik vieną ir paskutinį kartą“.

(17)

Nyderlandai nepritaria Komisijos pirminėms išvadoms, kad FC Den Bosch taikytos priemonės laikytinos valstybės pagalba. Nyderlandai mano, kad ties bankroto riba atsidūrusiai bendrovei antraeilį reikalavimą turinti savivaldybė veikė laikydamasi rinkos ekonomikos kreditoriaus principo, kai ji 2011 m. atsisakė savo reikalavimo.

(18)

Nyderlandai tvirtino, kad tuo atveju, jeigu FC Den Bosch būtų bankrutavęs, savivaldybė, ko gero, nebūtų atgavusi jokios savo antraeilio reikalavimo dalies. 2013 m. lapkričio 7 d. savo rašte Nyderlandai taip pat rėmėsi Komisijos sprendimu dėl Belgijos bendrovės Sonaca  (6), kuriame ji nustatė, kad valstybės paskolos pakeitimas akcijomis nėra laikomas valstybės pagalba. Jeigu FC Den Bosch 2011 m. birželio mėn. nebūtų sugebėjęs ištaisyti savo finansinės padėties, klubas būtų netekęs licencijos žaisti profesionalų futbolą pagal KNVB taisykles. Nyderlandai dėl treniruočių komplekso įsigijimo tvirtino, kad jį įsigyjant buvo taikyta atlikus nepriklausomą tyrimą nustatyta vertė, kuri taip pat apėmė atkuriamąją vertę, kurią turėtų sumokėti FC Den Bosch. Nyderlandai teigė, kad jie veikę pagal Komisijos komunikatą dėl žemės pardavimo (7) (toliau – Žemės pardavimo komunikatas).

(19)

Be to, Nyderlandai dar tvirtino, kad net tuo atveju, jeigu priemonės būtų laikomos suteikusiomis atrankųjį pranašumą FC Den Bosch, jos nebūtų iškraipiusios konkurencijos ar paveikusios valstybių narių tarpusavio prekybos. Nyderlandai pabrėžia, kad FC Den Bosch yra silpnas nacionalinio profesionalų futbolo klubas, todėl kažin ar įmanoma, kad jis galėtų dalyvauti Europos lygio varžybose. Nyderlandai taip pat tvirtino, kad Komisijai nepavyko įrodyti, jog pagalba FC Den Bosch būtų iškraipiusi konkurenciją arba paveikusi prekybą kurioje nors iš sprendime pradėti procedūrą nurodytų rinkų.

(20)

Nyderlandai taip pat pateikė papildomą argumentą, kad net tuo atveju, jeigu priemonės galėtų būti laikomos pagalba, jos būtų suderinamos su gairėmis, taigi, ir su vidaus rinka.

(21)

2010 m. FC Den Bosch buvo patekęs į sunkią finansinę padėtį. 2011 m. šio klubo neigiamas įstatinis kapitalas su skolomis sudarė 5,97 mln. EUR, jis turėjo 7 mln. EUR skolos, o jo apyvarta buvo 3 mln. EUR. Klubo kreditoriai ir skolos nurodytos 1 lentelėje.

1 lentelė

FC Den Bosch skolos ir kreditoriai

(22)

KNVB nurodė, kad klubas būtų netekęs savo profesionalų futbolo licencijos, jeigu jo įstatinis kapitalas iki 2011 m. birželio 30 d. tebebūtų likęs neigiamas. Vadinasi, klubui būtų suteiktas žemesnis, mėgėjų klubo statusas.

(23)

Todėl 2011 m. birželio mėn. FC Den Bosch ir KNVB parengė restruktūrizavimo planą. Pagal šį planą klubas buvo pertvarkytas į ribotos atsakomybės bendrovę (NV). Įvairių stambių kreditorių skolos (neužtikrintos) buvo pakeistos klubo akcijomis (žr. 2 lentelę)

2 lentelė

Skolos ir įstatinio kapitalo keitimo santykis

(24)

Likusi 0,1 % akcijų dalis buvo paskirstyta pagrindiniams futbolo klubo nariams. Iš pateiktų duomenų paaiškėja, kad savivaldybė išsiderėjo už turimus 38 % klubo skolų gauti 54 % klubo akcijų.

(25)

Be to, už komercinę 100 000 EUR paskolą trečioji šalis suteikė garantiją; kitos privačiosios šalys suteikė naują 300 000 EUR kapitalą. Trumpalaikė 250 000 EUR paskola buvo pertvarkyta į ilgalaikę paskolą. Skolos savivaldybės stadioną eksploatuojančiai bendrovei BIM, susidariusios mokant stadiono nuomos mokestį, buvo padengtos BIM suteikus teisę gauti pajamas už TV transliacijos teises.

(26)

Savivaldybė manė, kad jos suteiktos 1,65 mln. EUR paskolos atgauti nepavyks. Dar 2010 m. savivaldybės biudžete paskola buvo priskirta prie neatgaunamų paskolų kategorijos, nes FC Den Bosch nebemokėjo jokių paskolos įmokų. 2011 m. birželio mėn. savivaldybė apskaitos bendrovės Ernst & Young, kuri jau 2011 m. vasario ir kovo mėn. išanalizavo finansinę FC Den Bosch padėtį, paprašė įvertinti, ar įmanoma atgauti FC Den Bosch suteiktą paskolą. Bendrovė padarė išvadą, kad paskolos išmokėjimo ar palūkanų mokėjimo galimybę patvirtinančių pagrįstų įrodymų neįmanoma pateikti net tuo atveju, jeigu klubas būtų pertvarkytas jo stambiesiems kreditoriams atsisakius savo ilgalaikių skolų. Ši išvada taip pat atrodo pagrįsta, jeigu būtų atsižvelgta į tai, kad klubas neturi nekilnojamojo turto ar įrangos, kuriuos būtų galima parduoti ar panaudoti siekiant grąžinti skolas.

(27)

Atsižvelgdama į kreditorių tarpusavio susitarimą, savivaldybė savo reikalavimą dėl 54 % akcijų nusprendė perleisti už 1 EUR fondui Met Heel Mijn Hart. Įgyvendinus šį sandorį, fondas, o ne savivaldybė (ji pareiškė nenorinti dalyvauti valdant klubą), tapo klubo akcininku kaip ir kiti stambūs kreditoriai, kaip su jais ir savivaldybe buvo susitarta restruktūrizavimo susitarime. Turėdamas šias akcijas fondas pardavinės sertifikatus po 100 EUR.

(28)

Palyginti su kitais kreditoriais, ypatingas, svarbesnis savivaldybės interesas – kad klubas nebūtų likviduotas ar jam nebūtų suteiktas žemesnis mėgėjų klubo statusas, nes šiuo atveju savivaldybė bent jau kurį laiką netektų stadiono pagrindinio naudotojo ir nuomos mokesčio mokėtojo už savivaldybės stadioną. Šiuo atžvilgiu ekonominis savivaldybės interesas – kad klubas toliau žaistų profesionalų futbolą.

(29)

Pagal Nyderlandų pateiktą informaciją po treniruočių kompleksu esanti žemė, maždaug 36 000 m2 plotas, jau priklausė savivaldybei nuosavybės teise. Šį treniruočių kompleksą naudojo FC Den Bosch, kuris šį kompleksą su pastatais ir sporto aikštėmis savo lėšomis pasistatė 2000 m. ir pakeitė 2006 m. bei 2007 m. Savivaldybė su FC Den Bosch ilgalaikės nuomos (erfpacht) (8) sutarties nebuvo sudariusi. Savivaldybė galėjo parduoti šiam turtui priskiriamus namus ir patalpas. Todėl savivaldybė bet kuriuo atveju buvo suinteresuota, kad klubas išsikeltų iš patalpų, ir pasinaudojo dėl klubo likvidumo poreikių atsiradusia proga. Taigi savivaldybė ketino klubui kompensuoti už patalpų atlaisvinimą panašiai kaip neginčijamo pastatų nusavinimo atveju ir prašė įvertinti žemės sklype esančius pastatus bei įrenginius remiantis šiuo atveju taikomomis Nyderlandų teisėje numatytomis nusavinimo nuostatomis.

(30)

Įvertinęs sporto kompleksą, šią įsigijimo kainą nustatė nepriklausomas patvirtintas žemės mokesčių ekspertas. Vertinimas buvo pagrįstas patikslinta pakeičiamąja verte, t. y. suma, kurios reikia siekiant įsigyti tokios pačios vertės objektus, vertinant pagal tipą, kokybę, būklę ir amžių. Todėl ši suma nėra tik sporto komplekso vertė, atsižvelgiant vien į jo dydį. Ši suma yra patikslinta atsižvelgiant į šio komplekso techninę būklę ir amžių. Šis vertinimas taikomas pagal Nyderlandų nusavinimo įstatymo (Onteigeningswet) 40b straipsnio 3 dalį tais atvejais, kai visos šalys sutinka su nusavinimu, ir, Nyderlandų nuomone, jį buvo galima taikyti aptariamai situacijai. Todėl Nyderlandai yra įsitikinę, kad Komisija suklydo manydama, jog vertinimo ataskaita pagrįsta vien tik pakeičiamąja verte, kuri naudota kaip vertinimo pagrindas. Pagal Nyderlanduose galiojančią vertinimo tvarką neįprasti objektai, pvz., bažnyčios, paminklai ar sporto kompleksai, vertinami taikant patikslintą pakeičiamąją vertę, kuri apibūdinama kaip kaina, kurią nepriklausomas pirkėjas būtų pasirengęs mokėti nusavinimo ar tikrojo savininko persikėlimo atveju.

(31)

Dėl Komisijos pastabos, kad atlikus vertinimą nustatyta vertė buvo didesnė, palyginti su FC Den Bosch balansine verte, Nyderlandai teigia, kad balansinė žemės sklypo ar pastatų vertė tikrosios rinkos vertės paprastai neatitinka. Balansinė vertė nustatoma pagal įvairius kitus rodiklius, pvz., ankstesnę įsigijimo kainą ar nusidėvėjimą, o ne pagal komercinio sandorio vertę.

(32)

Klubas treniruotes toliau organizuodavo kitur, stadione ir kitame miesto futbolo treniruočių komplekse, kuriame vis dar buvo nepanaudotų pajėgumų. Nyderlandai tvirtino, kad treniruočių komplekso kaina buvo nustatyta neatsižvelgus į galimus FC Den Bosch finansavimo poreikius. Išsikėlus iš savo treniruočių komplekso gautos pinigų sumos dalį klubas skyrė įsigyti teisei naudotis pakaitiniu treniruočių kompleksu. Šios pajamos taip pat naudotos stadiono nuomos skoloms BIM apmokėti.

(33)

Dar Nyderlandai įrodinėjo, kad net tuo atveju, jeigu priemonė galėtų būti laikoma pagalba, ji būtų suderinama su vidaus rinka. Nyderlandai dėl FC Den Bosch restruktūrizavimo aprašė finansinę klubo būklę, kaip nurodyta 8 konstatuojamoje dalyje.

(34)

Visi Nyderlandų profesionalų futbolo klubai turi gauti iš KNVB licenciją, kuri klubams išduodama tik tuo atveju, jeigu jie įvykdo įvairius įpareigojimus. Vienas iš pagal sistemą taikomų įpareigojimų susijęs su klubo finansiniu patikimumu. Jeigu finansinis patikimumas nėra pakankamas, KNVB gali atšaukti licenciją. Jeigu randamas pakaitinis klubas, tiesioginis leidimas patekti į profesionalų futbolo lygą jam nėra suteikiamas, nes šis klubas turi pradėti žaisti žemesnėje mėgėjų lygoje. Atsižvelgiant į FC Den Bosch iškilusius sunkumus, jis galėjo prarasti licenciją, suteikiančią teisę dalyvauti profesionalų varžybose.

(35)

Nyderlandai rekomendavo, kad, atsižvelgiant į minėtus sunkumus, savivaldybės sprendimas atsisakyti paskolos ir kompensuoti FC Den Bosch už išsikėlimą iš jo naudoto treniruočių komplekso, būtų susietas su tam tikromis sąlygomis, nustatytomis restruktūrizavimo plane, dėl kurio susitarė savivaldybė, kiti kreditoriai ir FC Den Bosch.

(36)

Restruktūrizavimo plane buvo numatyta nauja teisinė FC Den Bosch struktūra. Klubas FC Den Bosch buvo pertvarkytas į ribotos atsakomybės bendrovę (naamloze vennootschap (NV)), sumažintas darbuotojų skaičius ir žaidėjų grupės darbuotojų skaičius. Restruktūrizavimo plane buvo numatyta sumažinti žaidėjų, su kuriais sudaryta sutartis, skaičių iki minimumo, kurį yra nustačiusi KNVB, t. y. iki 16. FC Den Bosch nepirks žaidėjų perleidimo rinkoje ir sutartis sudarys tik su laisvai perleidžiamais žaidėjais. Šiomis priemonėmis išlaidos darbuotojams ir žaidėjams buvo sumažintos 17 %.

(37)

Kaip nustatyta 22 konstatuojamoje dalyje, FC Den Bosch kreditoriai atsisakė skolų, kurių bendra suma sudaro 5,337 mln. EUR, už nuosavą kapitalą. Be to, savivaldybė klubui už išsikėlimą iš treniruočių komplekso, kuriuo klubas iki šiol naudojosi, išmokėjo 1,4 mln. EUR kompensaciją. Ėmusis šių priemonių, neigiamas nuosavas klubo kapitalas tapo nedideliu teigiamu 0,63 mln. EUR nuosavu kapitalu, todėl klubą buvo įmanoma pertvarkyti į ribotos atsakomybės bendrovę.

(38)

Planas buvo parengtas siekiant užtikrinti, kad per trejus metus būtų atkurta stabili finansinė būklė. Jame buvo numatyta 2011–2012 ir 2012–2013 finansiniais metais sumažinti nuostolius, o 2013–2014 finansiniais metais gauti nedidelį 0,1 mln. EUR pelną. Šiomis priemonėmis FC Den Bosch nebūtų užtikrinama galimybė įsigyti žaidėjų iš perleidimo rinkos. Tiesą sakant, 2011–2012 finansiniais metais FC Den Bosch pavyko gauti nedidelį 0,103 mln. EUR pelną, be kita ko, todėl, kad buvo sudarytos palankesnės, negu tikėtasi paramos sutartys.

(39)

Pagal Sutarties 107 straipsnio 1 dalį valstybės pagalba yra valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, kai ji daro poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai. Sutarties 107 straipsnio 1 dalyje nustatytos visos sąlygos taikomos kartu, todėl, kad priemonė būtų laikoma valstybės pagalba, turi būti tenkinamos visos sąlygos.

(40)

Remdamasi sprendimu pradėti procedūrą, Komisija įvertins 2011 m. birželio 21 d. savivaldybės sprendimą atsisakyti 1,65 mln. EUR antraeilio reikalavimo klubui FC Den Bosch ir išmokėti šiam klubui 1,4 mln. EUR kompensaciją už jo išsikėlimą iš savo treniruočių komplekso. Komisija atkreipia dėmesį, kad abu minėti veiksmai buvo atlikti vienu metu, sprendimas dėl jų priimtas tame pačiame savivaldybės tarybos posėdyje ir kad savo tikslo ir tuometinės FC Den Bosch padėties atžvilgiu jie yra glaudžiai susiję.

(41)

Vadinasi, abi šios priemonės turėtų būti vertinamos kartu (9). Tačiau, atsižvelgiant į toliau pateiktą vertinimą, šiuo atveju nekyla abejonių, kad abi priemonės laikomos valstybės pagalba, jeigu jos vertinamos atskirai. Vadinasi, būtina daryti prielaidą, kad priemonės taip pat yra valstybės pagalba tuo atveju, jeigu jos būtų vertinamos kartu, kaip viena priemonė.

(42)

Sprendimą dėl abiejų priemonių priėmė savivaldybė ir jos turėjo finansinių pasekmių šiai savivaldybei (3,1 mln. EUR). Vadinasi, šioms priemonėms buvo naudoti valstybės ištekliai ir jos priskirtinos valstybei. Valstybės ištekliai gali būti perduodami įvairiais būdais, pvz., teikiant tiesiogines dotacijas, paskolas, garantijas, tiesioginį investavimą į įmonių kapitalą ir išmokas natūra. Valstybės reikalavimų atsisakymas taip pat yra valstybės išteklių perdavimas.

(43)

Jeigu įmonės finansinė padėtis pagerėja įsikišus valstybei, galima daryti prielaidą, kad pranašumas buvo suteiktas. Norint įvertinti minėtą dalyką, įmonės, kuriai buvo taikyta priemonė, finansinę būklę būtina palyginti su įmonės finansine būkle tuo atveju, jeigu priemonė nebūtų buvusi taikyta. Nekyla jokių abejonių, kad sunki klubo FC Den Bosch finansinė padėtis pritaikius tiriamas priemones kur kas pagerėjo.

(44)

Pranašumas pagal Sutarties 107 straipsnio 1 dalį – tai bet kokia ekonominė nauda, kurios įmonė nebūtų gavusi įprastomis rinkos sąlygomis (10), t. y. be valstybės intervencijos, kuriai netaikomi komerciniai principai.

(45)

Nyderlandai tvirtina, kad FC Den Bosch finansinė padėtis pagerėjo dėl rinkos sąlygomis sudarytų sandorių, todėl jis nėra nepagrįstas. Nyderlandai teigia, kad savivaldybė veikė laikydamasi rinkos ekonomikos investuotojo principo (toliau – REIP).

(46)

Kaip nustatyta pirmiau, sprendimas atsisakyti 1,65 mln. EUR antraeilio reikalavimo susijęs su skolos pakeitimu nuosavu kapitalu ir paskesniu reikalavimo dėl nuosavo kapitalo perleidimu už 1 EUR.

(47)

Todėl pirmiausiai būtina nustatyti, ar privatus kreditorius skolą nuosavu kapitalu būtų pakeitęs tokiu pat būdu, kokį buvo pasirinkusi savivaldybė. Jei tai yra bankroto sąlygas atitinkanti įmonė, privatus kreditorius gali rinktis dvi galimybes. Siekdamas atgauti bent dalį savo paskolos, jis gali tęsti įmonės likvidavimą arba paskolą paversti akcijomis, kad įmonė tęstų veiklą ir ateityje gal vėl taptų pelninga, t. y. jos akcijų vertė padidėtų. Jeigu dėl didelės FC Den Bosch skolų dalies privatūs kreditoriai būtų ėmęsi tokių pačių veiksmų, kokių ėmėsi savivaldybė, šiuo atveju būtų galima daryti prielaidą, kad savivaldybės veiksmai atitinka REIP.

(48)

Atitiktį REIP galima patvirtinti tuo atveju, jeigu sandoris sudaromas tomis pačiomis sąlygomis (vadinasi, taikant tą patį rizikos ir atlygio lygį), ir jį sudaro viešosios įstaigos ir privatūs veiklos vykdytojai, esantys panašioje padėtyje (vadinamasis pari passu sandoris). Šiuo atveju paprastai galima numanyti, kad minėtas sandoris atitinka rinkos sąlygas (11). Be to, taip pat svarbu tai, ar privačių veiklos vykdytojų įsikišimas turi realų ekonominį poveikį ir nėra simbolinis ar nereikšmingas (12) ir ar sandorio atžvilgiu įmanoma palyginti susijusių viešųjų subjektų ir privačiųjų veiklos vykdytojų pradinę padėtį. Kita vertus, jeigu panašioje padėtyje esančios viešosios įstaigos ir privatūs veiklos vykdytojai tuo pačiu metu dalyvauja sudarant tą patį sandorį, tačiau skirtingomis sąlygomis, ši padėtis paprastai patvirtina, kad viešosios įstaigos įsikišimas neatitinka rinkos sąlygų.

(49)

Nagrinėjamu atveju viešųjų subjektų ir privačių veiklos vykdytojų pradinė padėtis sudaromo sandorio atžvilgiu yra panaši. Visi į sandorį įsitraukę kreditoriai turėjo negarantuotų ir neatgaunamų paskolų. Privačiojo sektoriaus dalyvavimas taip pat buvo reikšmingas. Tačiau kiti veiklos vykdytojai nėra įprasti rinkos dalyviai, kaip kad jau buvo nurodyta; atrodo, kad jie visi vienaip ar kitaip susiję su klubu. Vadinasi, negalima daryti prielaidos, kad jie ėmėsi veiksmų siekdami gauti pelno; pvz., rėmėjai – tai ne apdairūs pelno siekiantys rinkos dalyviai.

(50)

Taip pat yra akivaizdu, kad sandoris sudarytas skirtingomis sąlygomis. Savivaldybė, palyginti su kitais kreditoriais, paprašė daugiau už savo skolos atsisakymą. Savivaldybė (žr. 2 lentelę), už 26,7 EUR už vieną akciją gavo daugiau akcijų nei visi kiti komerciniai kreditoriai ar ne pelno siekiantys kreditoriai. Be to, restruktūrizavus skolą, FC Den Bosch gavo galimybę savivaldybei priklausančiai stadioną eksploatuojančiai bendrovei BIM sumokėti nuomos mokesčio įsiskolinimą. Kita vertus, kreditoriui […] atiteko privilegijuotųjų akcijų, kurios gali suteikti jam pirmenybę vėliau gauti tikėtinų dividendų. Vadinasi, neatmestina galimybė, kad bent vienam privačiam rinkos dalyviui buvo suteiktos palankesnės sąlygos negu savivaldybei. Neturima įrodymų padaryti išvadą, kad sutikdama dėl apsikeitimo savivaldybė ėmėsi veiksmų taip pat, kaip rinkos ekonomikos sąlygomis veikiantis veiklos vykdytojas.

(51)

Be to, kažin ar tikėtina, kad privatus investuotojas būtų sutikęs parduoti savo neatgaunamą paskolą, kuri už 1 EUR buvo pakeista nuosavu kapitalu, perleisti fondui, ketinusiam pardavinėti šių akcijų sertifikatus po 100 EUR už vieną akciją. Nepasilaikydama akcijų savivaldybė panaikino vienintelę komercinio pobūdžio priežastį skolą keisti į nuosavą kapitalą dėl gana abejotinos vilties ar siekio sulaukti akcijų vertės padidėjimo. Savivaldybė trečiajai šaliai suteikė galimybę kaupti lėšas parduodant akcijų sertifikatus, tačiau pati nesiėmė šito daryti ir net nereikalavo, kad jai atitektų dalis pardavimo pelno (13). Šiuo atveju valstybė išlaikė savo akcijas ir galėjo pagrįstai tikėtis ateityje gauti pelno.

(52)

Todėl atleidimo nuo subordinuotosios skolos mokėjimo negalima lyginti su racionalaus rinkos dalyvio elgesiu ir šis atleidimas suteikia FC Den Bosch pranašumą, kurio rinkos sąlygomis klubas nebūtų įgijęs.

(53)

Dėl treniruočių komplekso Nyderlandai tvirtina, kad 1,4 mln. EUR kompensacija buvo apskaičiuota laikantis Žemės pardavimo komunikato nuostatų ir Komisijos sprendimų dėl atkuriamosios vertės kompensavimo, todėl ji FC Den Bosch pranašumo nesuteikė. Šiame komunikate nustatyta, kad žemės ir pastatų pardavimas, jeigu jį atlieka valdžios institucija, nelaikomas pagalba, pirma, tuo atveju, kai valdžios institucija priima didžiausią pasiūlytą sumą arba vienintelę pasiūlytą sumą po besąlyginio konkurso procedūros, ir, antra, tuo atveju, kai netaikant šios konkurso procedūros pardavimo kaina nustatoma bent jau tapati tai vertei, kuri pasiūlyta atlikus nepriklausomą vertinimą.

(54)

Žemės pardavimo komunikate pateiktos gairės, kaip nurodyta jo įvade, taikomos tik „parduodant valstybinę žemę ir pastatus. Jos nesusijusios su valstybės vykdomu žemės ir pastatų įsigijimu arba valstybės institucijų vykdoma žemės ir pastatų nuoma. Į šiuos sandorius taip pat gali įeiti ir valstybės pagalbos elementai.“

(55)

Šiaip ar taip, žemės pardavimo komunikate nurodyti mechanizmai tėra tik priemonės siekiant nustatyti, ar valstybė veikė kaip rinkos ekonomikos investuotojas, ir todėl jie yra konkretūs rinkos ekonomikos investuotojo principo kriterijaus taikymo pavyzdžiai žemės sandoriams tarp viešųjų ir privačių subjektų (14). Todėl yra nesvarbu, ar žemės analizės ir jos įsigijimo vertinimas buvo atliktas pagal Žemės pardavimo komunikatą ar juo nesiremiant.

(56)

Sporto komplekso, iš kurio FC Den Bosch išsikėlė, atveju nepriklausomo eksperto atliktas žemės vertinimas buvo grindžiamas patikslinta pakeičiamąja verte. Pagal Nyderlandų pateiktus paaiškinimus, tai yra vertė, kurią valstybė būtų turėjusi sumokėti savininko persikėlimo atveju, atsižvelgdama į teisines nuosavybės vertinimo taisykles ir taikydama neginčijamą nusavinimo procedūrą. Šie teiginiai nėra įtikinami. Komplekso pastatai ir įrenginiai, kuriuos pastatė FC Den Bosch, jau buvo tapę savivaldybės nuosavybe. FC Den Bosch juos naudojo nesudaręs ilgalaikės nuomos sutarties. Todėl vertinimas neturėjo būti atliekamas naudojant scenarijų, pagal kurį FC Den Bosch būtų buvęs pastatų savininkas. Be to, patikslintoji pakeičiamoji vertė gali gerokai skirtis nuo turto rinkos vertės.

(57)

Neatrodo, kad sudarant sandorį savivaldybė taip pat būtų turėjusi konkrečių planų dėl tos žemės. Nėra jokios abejonės, kad sandoris buvo viena iš restruktūrizavimo priemonių, dėl kurios sprendimą priėmė savivaldybė, ir kad tikrasis pagrindinis tikslas buvo užtikrinti FC Den Bosch likvidumą. Abejotina, kad savivaldybė tuo metu būtų dalyvavusi sudarant sandorį, jeigu nebūtų siekusi to tikslo. Taip pat galima tvirtinti, kad klubui bankrutavus ir nutraukus veiklą, jis būtų turėjęs išsikelti iš sporto komplekso be jokios kompensacijos.

(58)

Todėl abejotina, kad kitas rinkos dalyvis būtų įtikinęs savivaldybę jam sumokėti 1,4 mln. EUR, kad jis išsikeltų iš nekilnojamojo turto objekto, dėl kurio jis net nėra sudaręs ilgalaikės nuomos sutarties. Bet kuriuo atveju, pinigų suma būtų buvusi kur kas mažesnė.

(59)

Taigi taikant priemones FC Den Bosch buvo suteiktas Sutarties 107 straipsnio 1 dalyje apibrėžtas atrankusis pranašumas.

(60)

Nyderlandai suabejojo galimos pagalbos poveikiu vidaus rinkai tų klubų atžvilgiu, kurie futbolo nežaidžia Europos lygiu. Tačiau profesionalų futbolo klubai laikomi įmonėmis ir jiems taikoma valstybės pagalbos priežiūra. Profesionalų futbolas yra tapęs mokamu darbu ir paslaugomis už atlyginimą; futbolas virto aukšto lygio profesionalia veikla ir todėl padidino savo ekonominį poveikį (15).

(61)

Nors FC Den Bosch tarptautinėse futbolo rungtynėse nedalyvauja, tačiau būdamas profesionalus futbolo klubas vykdo ekonominę veiklą keliose kitose rinkose, pvz., prekybos profesionaliais žaidėjais, reklamos, rėmimo, prekybos ar transliacijos teisių rinkose. Suteikus pagalbą profesionalų futbolo klubui gali būti sustiprinta jo padėtis kiekvienoje iš šių rinkų, kurių dauguma gali aprėpti keletą valstybių narių. Todėl jeigu valstybės ištekliai naudojami suteikiant profesionalų futbolo klubui atrankųjį pranašumą, neatsižvelgiant į tai, kurioje lygioje šis klubas rungtyniauja, tikėtina, kad ši pagalba gali iškraipyti konkurenciją ir paveikti valstybių narių tarpusavio prekybą, kaip apibrėžta Sutarties 107 straipsnio 1 dalyje (16).

(62)

Komisija turi įvertinti, ar FC Den Bosch taikytą pagalbos priemonę galima laikyti suderinama su vidaus rinka. Aptariamai pagalbos priemonei nėra taikoma nė viena Sutarties 107 straipsnio 2 dalyje nurodyta nukrypti leidžianti nuostata. Dėl Sutarties 107 straipsnio 3 dalyje nurodytų nukrypti leidžiančių nuostatų Komisija pažymi, kad nei vienam Nyderlandų regionui negalima taikyti Sutarties 107 straipsnio 3 dalies a punkte numatytos leidžiančios nukrypti nuostatos. Aptariama pagalbos priemone nėra remiamas bendrus Europos interesus atitinkantis svarbus projektas, ją taikant nėra atitaisomi dideli Nyderlandų ekonomikos sutrikimai, kaip apibrėžta Sutarties 107 straipsnio 3 dalies b punkte. Be to, negalima tvirtinti, kad pagalbos priemone remiama kultūra ar išsaugomas paveldas, kaip apibrėžta Sutarties 107 straipsnio 3 dalies d punkte.

(63)

Dėl Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punkte numatytos nukrypti leidžiančios nuostatos, pagal kurią leidžiama pagalba tam tikrų rūšių ekonominės veiklos plėtrai skatinti, galima pasakyti, kad ši pagalba galėtų būti suderinama, jeigu ji netrikdo prekybos sąlygų taip, kad būtų prieštaraujama bendram interesui.

(64)

Siekdama pagalbos priemones įvertinti pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punktą Komisija paskelbė nemažai reglamentų, programų, gairių ir komunikatų dėl pagalbos formų ir horizontaliųjų ar sektoriaus tikslų, kuriems pagalba yra skiriama. Kadangi tuo metu, kai buvo imtasi priemonių,. klubui FC Den Bosch jau buvo iškilę finansinių sunkumų, o pagalbą savivaldybė suteikė siekdama juos pašalinti, todėl tikslinga įvertinti, ar gairėse (17) nurodyti kriterijai turi būti taikomi ir ar jų buvo laikytasi.

(65)

2014 m. liepos mėn. Komisija paskelbė naujas Gaires dėl valstybės pagalbos sunkumų patiriančioms ne finansų įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti (18). Tačiau jos netaikomos šiai pagalbai, apie kurią nepranešta ir kuri suteikta 2011 m. Pagal naujųjų gairių 137 punktą gairės būtų taikomos sanavimo ar restruktūrizavimo pagalbai, suteiktai be išankstinio leidimo, jeigu dalis pagalbos ar visa pagalba būtų buvusi suteikta po šių gairių paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Pagal naujųjų gairių 138 punktą visais kitais atvejais Komisija atlieka tyrimą remdamasi suteikiant pagalbą taikomomis gairėmis ir, vadinasi, šiuo atveju iki 2014 m. taikytomis gairėmis.

(66)

Pagal gairių 11 punktą bendrovę galima laikyti patiriančia sunkumų, jeigu jai būdingi įprasti sunkumus patiriančios įmonės požymiai, pvz., augantys nuostoliai, mažėjanti apyvarta, didėjančios atsargos, pajėgumų perteklius, mažėjantys grynųjų pinigų srautai ar augančios skolos. Kaip nustatyta 8 konstatuojamojoje dalyje, FC Den Bosch yra būdingi keli iš šių požymių. Todėl FC Den Bosch buvo sunkumų patirianti bendrovė ir valstybės pagalbos suderinamumas bus vertinamas pagal gairių nuostatas.

(67)

Gairių 3.2 skirsnyje nustatyta, kad pagalbą leidžiama suteikti tik tuo atveju, jeigu yra įgyvendintas restruktūrizavimo planas. FC Den Bosch, kaip nustatyta 7 konstatuojamojoje dalyje, yra maža įmonė. Pagal gairių 59 punktą Komisija pabrėžia, kad Nyderlandai pateikė gairių 34–37 punktuose nustatytas sąlygas atitinkantį restruktūrizavimo planą.

(68)

Šiuo atžvilgiu Komisija pabrėžia, kad savivaldybės sprendimas atsisakyti savo paskolos FC Den Bosch ir sumokėti už klubo išsikėlimą iš jo sporto komplekso buvo priimtas išanalizavus FC Den Bosch sunkumų pobūdį ir jų priežastis. Dotacija buvo pagrįsta tam tikromis sąlygomis, kuriomis siekta per priimtiną trejų metų laikotarpį atkurti ilgalaikį klubo gyvybingumą ir užtikrinti KNVB reikalavimų laikymąsi, kad būtų išlaikyta FC Den Bosch licencija dalyvauti profesionalų varžybose. Restruktūrizavimo plane buvo numatyta paskirti naują vadovybę, sumažinti darbuotojų ir žaidėjų grupės skaičių. Jame buvo punktas dėl išsikėlimo iš didelio treniruočių komplekso. FC Den Bosch numato, kad turėtų sutaupyti vykdydamas savo pagrindinę veiklą. Restruktūrizavimo planas nėra grindžiamas išorės veiksniais, kuriuos FC Den Bosch gali pasirinkti, tačiau kurių negali visiškai kontroliuoti, pvz., naujų rėmėjų paieška ir žiūrovų skaičiaus didinimas. Numatytas nenutrūkstamas klubo finansinės padėties gerinimas ir nuolatinė profesionalų futbolo klubo veikla. Raida patvirtina, kaip nurodyta 35 konstatuojamojoje dalyje, kad planas buvo iš tiesų tikroviškas.

(69)

Gairių 38–42 punktuose numatyta, kad gavėjas turi imtis kompensacinių priemonių siekdamas kuo labiau sumažinti pagalbos iškreipiantį poveikį ir jos neigiamą poveikį prekybos sąlygoms. Tačiau ši sąlyga mažoms įmonėms nėra taikoma. FC Den Bosch, kaip nustatyta 7 konstatuojamojoje dalyje, yra maža įmonė.

(70)

Komisija taip pat pabrėžia, kad didelę restruktūrizavimo plano įgyvendinimo lėšų dalį suteikė privatūs išorės subjektai ir jas papildė vidinės sutaupytos lėšos pagal gairių 43 ir 44 punktus. Keli privatūs subjektai taip pat sutiko atsisakyti savo skolų. Bendras kreditorių ir savivaldybės įnašas refinansuojant FC Den Bosch buvo 6,737 mln. EUR (5,337 mln. EUR atsisakytų skolų ir 1,4 mln. EUR už treniruočių kompleksą, jeigu visa suma už treniruočių kompleksą būtų laikoma pagalba). Mažosioms įmonėms nustatytas reikalaujamas 25 % nuosavas įnašas būtų ne didesnis kaip 1,685 mln. EUR. Kiti subjektai, išskyrus valstybę, suteikė 3,687 mln. EUR, t. y. atsisakė savo skolų (5,337 mln. EUR, iš kurių atimta savivaldybės 1,65 mln. EUR paskolos suma), vienas iš tų subjektų buvo komercinė įmonė, skyrusi 1,865 mln. EUR, ir ši suma viršija būtinus 25 %.

(71)

Pagalbos suma buvo būtina. Pagal restruktūrizavimo planą šios lėšos turėtų padėti užtikrinti mažesnius nuostolius per 2011–2012 m. bei 2012–2013 m. sezonus, o paskui ir nuosaikų teigiamą rezultatą Vis dėlto šios priemonės nesuteiks FC Den Bosch galimybės įsigyti naujų žaidėjų ar pasikviesti juos žadant didesnius atlyginimus.

(72)

Gairių 49 punkte nustatyta, kad valstybė narė praneša apie tinkamą restruktūrizavimo plano įgyvendinimą reguliariai teikdama išsamias ataskaitas. 51 punkte mažosioms ir vidutinėms įmonėms nustatytos ne tokios griežtos sąlygos tuo atveju, jeigu paprastai laikoma, kad pakanka metinio balanso kopijų bei pelno ir nuostolio ataskaitos. Nyderlandai įsipareigojo pateikti šias ataskaitas.

(73)

Pagal gairių 72–77 punktus Nyderlandai nurodė, kad per dešimt metų iki aptariamos pagalbos suteikimo FC Den Bosch sanavimo ar restruktūrizavimo pagalbos nebuvo gavęs. Nyderlandai taip pat įsipareigojo per dešimties metų laikotarpį neskirti FC Den Bosch jokios kitos sanavimo ar restruktūrizavimo pagalbos

(74)

Todėl Komisija daro išvadą, kad FC Den Bosch taikytos skolos restruktūrizavimo priemonės yra Sutarties 107 straipsnio 1 dalyje apibrėžta valstybės pagalba. Tačiau restruktūrizavimo pagalba, kurią savivaldybė suteikė FC Den Bosch, atitinka gairių sąlygas, todėl ši pagalba netrikdo prekybos sąlygų taip, kad būtų prieštaraujama bendram interesui. Todėl pagalba suderinama su Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punktu.

(75)

Komisija nustatė, kad Nyderlandai pagalbą FC Den Bosch suteikė neteisėtai ir pažeisdami Sutarties 108 straipsnio 3 dalį. Tačiau 2011 m. FC Den Bosch suteikta 1,65 mln. EUR valstybės pagalba atsisakant skolos ir sumokėta 1,4 mln. EUR suma už klubo išsikėlimą iš jo treniruočių komplekso atitinka gairėse nustatytas restruktūrizavimo pagalbos sąlygas ir ją galima laikyti suderinama su vidaus rinka kaip apibrėžta Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punkte.

15.11.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 306/30

(1)

Komisijos įgyvendinimo sprendimu (ES) 2015/2416 (2) tam tikros Jungtinių Amerikos Valstijų vietovės pripažintos neužkrėstomis vabalais Agrilus planipennis (Fairmaire);

(2)

iš neseniai pateiktos Jungtinių Amerikos Valstijų informacijos matyti, kad tam tikros jų teritorijos, šiuo metu pripažintos neužkrėstomis vabalais Agrilus planipennis (Fairmaire), dabar yra užkrėstos šiuo kenksminguoju organizmu;

(3)

be to, Jungtinės Amerikos Valstijos pateikė informaciją, nurodydamos, kad Tenesio valstijos Česterio apskritis yra neužkrėsta šiuo kenksminguoju organizmu;

(4)

atsižvelgiant į šią informaciją, atitinkamų vietovių, pripažintų neužkrėstomis šiuo kenksminguoju organizmu, sąrašas turėtų būti iš dalies pakeistas;

(5)

todėl Įgyvendinimo sprendimas (ES) 2015/2416 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(6)

šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

15.11.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 306/32

(1)

Reglamente (ES) Nr. 575/2013 nurodoma, kad institucinė užtikrinimo sistema (IUS) reiškia pagal sutartį arba įstatuose nustatytą susitarimą prisiimti įsipareigojimus saugoti įstaigas nares, ir visų pirma užtikrina jų likvidumą ir mokumą, kad būtų išvengta bankroto, jei tai tampa reikalinga. Kompetentingos institucijos turi teisę, įvykdžius Reglamento (ES) Nr. 575/2013 8 straipsnio 4 dalyje, 49 straipsnio 3 dalyje, 113 straipsnio 7 dalyje, 422 straipsnio 8 dalyje ir 425 straipsnio 4 dalyje ir Deleguotojo reglamento (ES) 2015/61 29 straipsnio 1 dalyje, 33 straipsnio 2 dalies b punkte ir 34 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, netaikyti tam tikrų prudencinių reikalavimų arba leisti tam tikras išimtis IUS nariams. Be to, Reglamento (ES) Nr. 575/2013 113 straipsnio 7 dalies i punktas numato, kad atitinkamos kompetentingos institucijos privalo tvirtinti ir reguliariai stebėti IUS sistemų tinkamumą rizikai stebėti ir klasifikuoti, o pagal 113 straipsnio 7 dalies d punktą IUS privalo patikrinti savo riziką;

(2)

kompetentingų institucijų sprendimai suteikti leidimus ir išimtis pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 8 straipsnio 4 dalį, 49 straipsnio 3 dalį, 113 straipsnio 7 dalį, 422 straipsnio 8 dalį ir 425 straipsnio 4 dalį bei Deleguotojo reglamento (ES) 2015/61 33 straipsnio 2 dalies b punktą ir kiti IUS stebėsena pagrįsti sprendimai yra skirti atskiroms kredito įstaigoms. Todėl Europos Centrinis Bankas (ECB), kompetentinga kredito įstaigų, priskirtų svarbioms pagal Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 6 straipsnio 4 dalį ir Europos Centrinio Banko reglamento (ES) Nr. 468/2014 (ECB/2014/17) (4) IV dalį ir 147 straipsnio 1 dalį, prudencinės priežiūros institucija Bendrame priežiūros mechanizme (BPM), yra atsakingas už svarbių kredito įstaigų pateiktų prašymų vertinimą ir IUS, kurioms šios įstaigos priklauso, stebėseną, o nacionalinės kompetentingos institucijos (NKI) yra atsakingos už mažiau svarbių kredito įstaigų pateiktų prašymų vertinimą ir IUS, kurioms šios įstaigos priklauso, stebėseną;

(3)

siekiant užtikrinti nuoseklų IUS priklausančių svarbių ir mažiau svarbių kredito įstaigų BPM traktavimą ir skatinti ECB ir NKI priimti nuoseklius sprendimus, ECB priėmė Europos Centrinio Banko gaires (ES) 2016/1994 (ECB/2016/38) (5). Vis dėlto būtina nustatyti nuoseklią tai pačiai IUS priklausančioms svarbioms ir mažiau svarbioms kredito įstaigoms skirtų sprendimų priėmimo tvarką, o ECB ir NKI vykdyti koordinuotą tos IUS stebėseną, kad būtų priimami nuoseklūs sprendimai tai pačiai IUS priklausančių svarbių ir mažiau svarbių kredito įstaigų atžvilgiu,

15.11.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 306/37

(1)

Reglamento (ES) Nr. 575/2013 113 straipsnio 7 dalyje nurodoma, kad institucinė užtikrinimo sistema (IUS) reiškia pagal sutartį arba įstatuose nustatytą susitarimą prisiimti įsipareigojimus saugoti įstaigas nares, ir užtikrina jų likvidumą ir mokumą, kad būtų išvengta bankroto, jei tai tampa reikalinga. Pagal šią nuostatą kompetentingos institucijos turi teisę, įvykdžius tam tikras Reglamente (ES) Nr. 575/2013 nustatytas sąlygas, netaikyti pasirinktų prudencinių reikalavimų arba leisti tam tikras išimtis IUS nariams;

(2)

Europos Centrinis Bankas (ECB), kompetentinga svarbių kredito įstaigų prudencinės priežiūros institucija pagal Bendrą priežiūros mechanizmą (BPM), yra atsakingas už tokių įstaigų teikiamų prašymų vertinimą;

(3)

IUS vertinimo sąlygos rizikos ribojimo tikslais yra įtvirtintos Reglamento (ES) 113 straipsnio 7 dalyje. Šis reglamentas suteikia tam tikrą teisę veikti savo nuožiūra kompetentingoms institucijoms, atliekančioms priežiūros vertinimą, siekiant nustatyti sąlygų laikymąsi. Siekdamas užtikrinti nuoseklumą, veiksmingumą ir skaidrumą, ECB „ECB vadovą dėl naudojimosi Sąjungos teisės aktuose numatytomis pasirinkimo galimybėmis ir teise veikti savo nuožiūra“ papildė nauju skyriumi, skirtu institucinių užtikrinimo sistemų (IUS) pripažinimo rizikos ribojimo tikslais metodui (3); jame nustatomas ECB vertinimas, kaip IUS ir jų nariai laikosi pirmiau nurodytų sąlygų;

(4)

ECB yra atsakingas už veiksmingą ir nuoseklų BPM veikimą ir, vykdamas savo priežiūros užduotis, privalo užtikrinti nuoseklius priežiūros rezultatus. Šiomis aplinkybėmis ECB priima nacionalinėms kompetentingoms institucijoms (NKI) skirtas gaires, pagal kurias turi būti vykdomos priežiūros užduotys ir priimami su mažiau svarbių įstaigų priežiūra susiję sprendimai;

(5)

kadangi IUS apima tiek svarbias, tiek mažiau svarbias įstaigas, svarbu nuosekliai traktuoti šių įstaigų narius visame BPM ir skatinti ECB ir NKI priimti nuoseklius sprendimus. Toms IUS, kurių narėmis gali būti svarbios ir mažiau svarbios kredito įstaigos, itin svarbu, kad tiek ECB, atsakingas už svarbių įstaigų prudencinę priežiūrą, tiek NKI, atsakingos už mažiau svarbių įstaigų priežiūrą, tinkamumą vertintų pagal tuos pačius reikalavimus. NKI taip pat gali pagrįstai naudotis tais pačiais reikalavimais, vertindamos IUS, kurioms priklauso tik mažiau svarbios įstaigos, kadangi IUS sudėtis ir jų narių priskyrimas svarbioms ar mažiau svarbioms laikui bėgant gali keistis,

a)

sandorio šalis yra įstaiga, finansų įstaiga arba papildomas paslaugas teikianti įmonė, kuriai taikomi atitinkami prudenciniai reikalavimai;

b)

leidimo prašanti sandorio šalis yra įsteigta toje pačioje valstybėje narėje.

a)

narių turimos akcijos ar teisinė struktūra galėtų trukdyti pervesti nuosavas lėšas ar įvykdyti įsipareigojimus;

b)

oficialus sprendimų priėmimo procesas dėl narių tarpusavio nuosavų lėšų pervedimo užtikrina greitus pervedimus;

c)

narių įstatų, akcininkų sutarčių ar kitų žinomų sutarčių nuostatos galėtų trukdyti sandorio šaliai pervesti nuosavas lėšas ar įvykdyti įsipareigojimus;

d)

anksčiau pasitaikė bet kokių rimtų su narėmis susijusių valdymo sunkumų ar įstaigų valdymo problemų, kurios galėjo neigiamai paveikti galimybę greitai pervesti nuosavas lėšas ar įvykdyti įsipareigojimus;

e)

bet kokios trečiosios šalys (6) gali kontroliuoti ar užkirsti kelią greitam nuosavų lėšų pervedimui ar įsipareigojimų įvykdymui;

f)

yra anksčiau gautų duomenų apie narių tarpusavio lėšų srautus, rodančius gebėjimą greitai pervesti lėšas ar įvykdyti įsipareigojimus.

a)

tvarka apima įvairias priemones, procesus ir mechanizmus, sudarančius IUS veiklos sistemą. Ši sistema turėtų apimti galimus veiksmus, nuo mažiau ribojančių iki didesnio masto priemonių, proporcingų įstaigos paramos gavėjos rizikingumui ir finansinių apribojimų sunkumui, įskaitant tiesioginę paramą kapitalui ir likvidumui. Parama gali būti teikiama ir sąlygiškai, pavyzdžiui, priklausomai nuo to, ar įstaiga įgyvendina tam tikras atgaivinimo ir restruktūrizavimo priemones;

b)

atsižvelgiant į IUS valdymo struktūrą ir sprendimų dėl paramos priemonių priėmimo procesą paramą galima suteikti laiku;

c)

yra aiškus įsipareigojimas suteikti paramą tais atvejais, kai, nepaisant ankstesnės rizikos stebėsenos ir ankstyvo įsikišimo priemonių, narys yra ar gali tapti nemokiu ar nelikvidžiu, ir užtikrinti, kad jos nariai laikysis atitinkamų nuosavų lėšų ir likvidumo reguliavimo reikalavimų;

d)

IUS reguliariai atlieka testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, siekdamos kiekybiškai įvertinti galimas kapitalo ir likvidumo paramos priemones;

e)

IUS yra pakankamai pajėgi prisitaikyti prie rizikos (ją sudaro apmokėtos lėšos, galimos ex post įmokos ir panašūs įsipareigojimai) ir įvykdyti galimas savo nariams taikomas paramos priemones;

f)

yra sukurtas ex ante fondas siekiant užtikrinti, kad IUS turėtų nuosavų disponuojamų lėšų paramos priemonėms, ir

a)

IUS nariai privalo teikti pagrindiniam IUS valdymo organui nuolat atnaujinamus duomenis apie savo rizikos padėtį, įskaitant informaciją apie nuosavas lėšas ir nuosavoms lėšoms keliamus reikalavimus;

b)

yra įdiegti atitinkami duomenų srautai ir IT sistemos;

c)

pagrindinis IUS valdymo organas nustato vienodos narių taikomos rizikos valdymo sistemos standartus ir metodikas;

d)

tam, kad IUS galėtų stebėti ir klasifikuoti riziką, yra nustatytas bendras rizikos apibrėžimas, stebimos tos pačios visų narių rizikos kategorijos, o rizikos kiekybinis vertinimas atliekamas pagal tą patį patikimumo lygį ir laikotarpį;

e)

IUS rizikos stebėsenos ir klasifikavimo sistemose narės klasifikuojamos atsižvelgiant į jų rizikos padėtį, t. y. IUS yra apibrėžtos skirtingos kategorijos, kurioms priskiriami jos nariai, kad būtų galima laiku reaguoti;

f)

IUS gali daryti įtaką savo narių rizikos padėčiai duodama jiems nurodymus, rekomendacijas ir kt., pavyzdžiui, apriboti tam tikrą veiklą ar reikalauti sumažinti tam tikrą riziką.

a)

IUS reguliariai vertina sektoriaus, kuriam priklauso jos narės, riziką ir pažeidžiamumą;

b)

rizikos nustatymo rezultatai yra apibendrinami ataskaitoje ar kitame dokumente ir paskirstomi atitinkamiems IUS sprendimus priimantiems organams ir (arba) narėms netrukus po galutinio parengimo;

c)

IUS narėms yra pranešama apie jų rizikos klasifikaciją pagal 113 straipsnio 7 dalies c punkto reikalavimus.

a)

konsoliduotą ar apibendrintą ataskaitą tikrina nepriklausomas išorės auditorius pagal atitinkamą apskaitos sistemą, o prireikus – pagal apibendrinimo metodą;

b)

išorės auditorius privalo pateikti audito išvadą;

c)

visos IUS narės ir bet kokios patronuojamosios įmonės ar tarpinės struktūros, pavyzdžiui, kontroliuojančiosios bendrovės ir pats IUS valdantis subjektas (jei jis yra juridinis asmuo) yra konsoliduojamos ar apibendrinamos;

d)

tais atvejais, kai IUS parengia pranešimą, kurį sudaro apibendrintas balansas ir apibendrinta pelno (nuostolio) ataskaita, apibendrinus galima panaikinti visas grupės vidaus pozicijas.

a)

išorės auditorius, atsakingas už konsoliduotą arba apibendrintą finansinį pranešimą, gali patvirtinti, kad šios praktikos yra atsisakyta;

b)

bet kokie narių sandoriai lėmė netinkamu būdu sukurtas nuosavas lėšas individualiu, iš dalies konsoliduotu ar konsoliduotu lygiu.

a)

ar IUS turi pakankamai narių (tarp įstaigų, galinčių atitikti narystės reikalavimus) paramos priemonėms įgyvendinti;

b)

narių verslo modelius, veiklos strategijas, dydį, klientus, regionų lygmenį, produktus, finansavimo struktūras, reikšmingas rizikos kategorijas, bendradarbiavimo parduodant ir paslaugų sutartis su kitais IUS nariais ir kt.;

c)

ar atsižvelgiant į skirtingą narių veiklos pobūdį galima stebėti ir klasifikuoti jų rizikos padėtį pasitelkiant vienodai nustatytas IUS sistemas pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 113 straipsnio 7 dalies c punktą;

d)

IUS sektoriai dažnai grindžiami bendradarbiavimu, t. y. pagrindinės ir kitos IUS tinklui priklausančios specializuotos įstaigos teikia produktus ir paslaugas kitoms IUS narėms. NKI, vertindama, ar veikla yra vienarūšė, turėtų atsižvelgti į tai, kokia apimtimi narių verslo veikla yra susijusi su tinklu (produktai ir paslaugos teikiamos vietos bankams, paslaugos bendriems klientams, kapitalo rinkos veikla ir kt.).

15.11.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 306/43