12.11.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 305/1

(1)

2016 m. vasario 13 d. Europos Komisija (toliau – Komisija) pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1225/2009 (2) 5 straipsnį inicijavo antidempingo tyrimą dėl tam tikrų į Sąjungą importuojamų Kinijos Liaudies Respublikos kilmės (toliau – nagrinėjamoji šalis) besiūlių vamzdžių ir vamzdelių iš geležies (išskyrus ketų) arba plieno (išskyrus nerūdijantįjį plieną), apskritimo formos skerspjūvio, kurių išorinis skersmuo didesnis kaip 406,4 mm. Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbė pranešimą apie inicijavimą (3) (toliau – pranešimas apie inicijavimą).

(2)

Komisija tyrimą inicijavo gavusi 2016 m. sausio 4 d. Europos Sąjungos besiūlių plieno vamzdžių pramonės apsaugos komiteto (toliau – skundo pateikėjas) pateiktą skundą. Skundo pateikėjui tenka daugiau kaip 25 % Sąjungos besiūlių vamzdžių ir vamzdelių iš geležies (išskyrus ketų) arba plieno (išskyrus nerūdijantįjį plieną), apskritimo formos skerspjūvio, kurių išorinis skersmuo didesnis kaip 406,4 mm, gamybos. Skunde pateikti dempingo ir dėl to daromos materialinės žalos įrodymai, kurių pakako tyrimo inicijavimui pagrįsti.

(3)

Pranešime apie inicijavimą Komisija paragino suinteresuotąsias šalis pranešti apie save, kad galėtų dalyvauti tyrime. Be to, skundo pateikėjui, kitiems žinomiems Sąjungos gamintojams, žinomiems eksportuojantiems gamintojams ir Kinijos Liaudies Respublikos valdžios institucijoms, žinomiems importuotojams, tiekėjams ir naudotojams, prekiautojams ir žinomoms susijusioms asociacijoms Komisija konkrečiai pranešė apie tyrimo inicijavimą ir paragino juos dalyvauti.

(4)

Suinteresuotosios šalys turėjo galimybę teikti pastabas dėl tyrimo inicijavimo ir prašyti, kad Komisija ir (arba) prekybos bylas nagrinėjantis pareigūnas jas išklausytų.

(5)

Pranešime apie inicijavimą Komisija pranešė suinteresuotosioms šalims, kad ji numato naudoti Japoniją, Rusiją, Pietų Korėją ir JAV kaip galimas trečiąsias rinkos ekonomikos šalis (toliau – panaši šalis), kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punkte. Komisija susisiekė su šių šalių, taip pat Kanados, Indijos, Meksikos ir Venesuelos gamintojais, ir pakvietė juos dalyvauti.

(6)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad ji gali vykdyti atranką pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį.

(7)

Pranešime apie tyrimo inicijavimą Komisija nurodė, kad remdamasi nagrinėjamojo produkto gamyba preliminariai atrinko Sąjungos gamintojus. Preliminariai atrinkti keturi Sąjungos gamintojai. Jie pagamina 51 % visos Sąjungos pramonės produkcijos. Komisija paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas dėl preliminariai atrinktų bendrovių, tačiau jokių pastabų negavo.

(8)

Per tyrimą nustatyta, kad didžiausios atrinktos bendrovės ekonominė padėtis ir struktūra gali būti netipiška Sąjungos pramonės atžvilgiu. Skyrėsi jos verslo modelis, nes daugiau nei 60 % jos pardavimo buvo orientuota į naftos ir dujų verslą, ir ji gamino daug konkretiems poreikiams skirtų ir aukščiausios klasės produktų. Be to, kaip paaiškinta 107 ir 108 konstatuojamosiose dalyse, jos pelningumas per visą nagrinėjamąjį laikotarpį nuosekliai mažėjo, o tai yra dar vienas svarbus skirtumas kitų Sąjungos gamintojų atžvilgiu. Todėl Komisija toliau nagrinės, ar ši bendrovė yra tipiška Sąjungos pramonės bendrovė. Prireikus Komisija svarstys tolesnius veiksmus, įskaitant atitinkamas bendroves.

(9)

Komisija preliminariai nusprendė neišbraukti šios bendrovės iš atrinktų bendrovių sąrašo, tačiau šį klausimą nagrinės iš naujo, atsižvelgdama į pastabas, kurias gaus iš suinteresuotųjų šalių.

(10)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija paprašė nesusijusių importuotojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją.

(11)

Prašomą informaciją pateikė ir sutiko būti atrinkti penki nesusiję importuotojai. Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalį Komisija pagal didžiausią importo į Sąjungą apimtį atrinko tris importuotojus. Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 2 dalį dėl atrinktų bendrovių konsultuotasi su visais žinomais susijusiais importuotojais. Jokių pastabų negauta.

(12)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija paprašė visų Kinijos Liaudies Respublikos eksportuojančių gamintojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. Be to, Komisija paprašė Kinijos Liaudies Respublikos atstovybės Europos Sąjungoje nurodyti kitus eksportuojančius gamintojus (jei tokių yra), kurie galbūt norėtų dalyvauti atliekant tyrimą, ir (arba) su jais susisiekti.

(13)

Dvylika nagrinėjamosios šalies eksportuojančių gamintojų pateikė prašomą informaciją ir sutiko, kad gali būti atrenkami. Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalį Komisija atrinko keturias bendroves, remdamasi didžiausia tipiška eksporto į Sąjungą apimtimi, kurią būtų galima pagrįstai išnagrinėti per turimą laikotarpį. Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 2 dalį dėl atrinktų bendrovių konsultuotasi su visais žinomais susijusiais eksportuojančiais gamintojais ir nagrinėjamosios šalies valdžios institucijomis. Suinteresuotosios šalys Komisijai dėl to jokių pastabų nepateikė.

(14)

Šeši Kinijos Liaudies Respublikos eksportuojantys gamintojai paprašė jiems taikyti individualų nagrinėjimą pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 3 dalį. Trys iš jų yra atrinkti, todėl jie nagrinėti individualiai. Likusių trijų prašymų nagrinėjimas preliminariu tyrimo etapu būtų nepagrįstai apsunkinęs tyrimą dėl trumpų terminų, nedidelių išteklių ir Komisijos tarnybų esamo darbo krūvio. Komisija sprendimą dėl individualaus nagrinėjimo prašymų patenkinimo priims po preliminaraus tyrimo etapo.

(15)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktą Komisija prašymo taikyti RER formas nusiuntė visiems atrinktiems bendradarbiaujantiems Kinijos Liaudies Respublikos eksportuojantiems gamintojams, žinomoms eksportuojančių gamintojų asociacijoms ir Kinijos Liaudies Respublikos valdžios institucijoms. Nė vienas eksportuojantis gamintojas nepateikė prašymo taikyti RER formų.

(16)

Komisija per pranešime apie inicijavimą nustatytus terminus nusiuntė klausimynus visoms atrinktoms bendrovėms. Klausimyno atsakymus pateikė keturi atrinkti bendradarbiaujantys Kinijos Liaudies Respublikos eksportuojantys gamintojai (gamintojų grupės), keturi atrinkti Sąjungos gamintojai ir trys nesusiję importuotojai. Apie save nepranešė nė vienas naudotojas.

(17)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kurią manė esant reikalingą siekiant padaryti preliminarias išvadas dėl dempingo, jo daromos žalos ir Sąjungos interesų. Tikrinamieji vizitai pagal pagrindinio reglamento 16 straipsnį buvo surengti šių bendrovių patalpose:

(18)

Atliekant tyrimą dėl dempingo ir žalos nagrinėtas 2015 m. sausio 1 d. – 2015 m. gruodžio 31 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis). Tiriant žalai įvertinti svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2012 m. sausio 1 d. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(19)

Nagrinėjamasis produktas – Kinijos Liaudies Respublikos kilmės besiūliai vamzdžiai ir vamzdeliai iš geležies (išskyrus ketų) arba plieno (išskyrus nerūdijantįjį plieną), apskritimo formos skerspjūvio, kurių išorinis skersmuo didesnis kaip 406,4 mm ir kurių KN kodai šiuo metu yra 7304 19 90, ex 7304 29 90, 7304 39 98 ir 7304 59 99 (toliau – nagrinėjamasis produktas).

(20)

Nagrinėjamasis produktas naudojamas įvairioms paskirtims, pavyzdžiui, naftos ir dujų pramonės sektoriuje, jėgainėse ir statybų sektoriuje.

(21)

Per tyrimą nustatyta, kad tokias pačias pagrindines fizines, chemines ir technines savybes turi šie tokiems patiems pagrindiniams tikslams naudojami produktai:

(22)

Todėl Komisija šiuo etapu nusprendė, kad šie produktai laikomi panašiais produktais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(23)

Tvirtinimų dėl produkto apibrėžtosios srities negauta.

(24)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą normalioji vertė nustatyta remiantis kaina ar apskaičiuotąja verte rinkos ekonomikos trečiojoje šalyje, nes nė vienam atrinktam eksportuojančiam gamintojui nebuvo suteiktas RER. Tam reikėjo parinkti rinkos ekonomikos trečiąją šalį (toliau – panaši šalis).

(25)

Pranešime apie inicijavimą Komisija suinteresuotosioms šalims pranešė, kad kaip tinkamą panašią šalį ketina naudoti Japoniją, Rusiją, Pietų Korėją ir JAV, ir paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas. Jokių pastabų negauta.

(26)

Komisija paprašė trylikos panašaus produkto gamintojų Kanadoje, Indijoje, Japonijoje, Rusijoje, Pietų Korėjoje, Meksikoje, JAV ir Venesueloje pateikti informacijos. Bendradarbiavo tik viena Meksikoje įsikūrusi bendrovė. Ši bendrovė užpildė panašiai šaliai skirtą klausimyną ir sutiko, kad jos atsakymuose pateikta informacija būtų patikrinta vietoje.

(27)

Meksikos vidaus rinkoje konkurencija yra pakankama, o jos dydis (apie 20 000 tonų per metus) laikomas tinkamu. Daugeliui importuojamų visų šalių kilmės besiūlių vamzdžių ir vamzdelių produktų taikomas 5 % muitas. Bendradarbiaujančiai bendrovei tenka didesnė nei 60 % vidaus rinkos dalis. Vis dėlto importui taip pat tenka didelė rinkos dalis, kuri sudaro daugiau nei 22 % Meksikos vidaus rinkos, o tai rodo, kad toje rinkoje esama konkurencijos.

(28)

Komisija šiuo etapu padarė išvadą, kad Meksika yra tinkama panaši šalis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą.

(29)

Eksportuojantiems gamintojams, kuriems netaikytas RER, normaliajai vertei nustatyti pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą buvo naudojama iš bendradarbiaujančio panašios šalies gamintojo gauta informacija.

(30)

Komisija pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalį pirmiausia išnagrinėjo, ar visa bendradarbiaujančio panašios šalies gamintojo pardavimo vidaus rinkoje apimtis buvo tipiška. Pardavimas vidaus rinkoje yra tipiškas, jei visa panašaus produkto pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams apimtis sudaro ne mažiau kaip 5 % nagrinėjamosios šalies eksportuojančių gamintojų kiekvieno nagrinėjamojo produkto visos pardavimo eksportui į Sąjungą apimties per tiriamąjį laikotarpį. Tuo remiantis nustatyta, kad visas bendradarbiaujančio gamintojo panašaus produkto pardavimas vidaus rinkoje buvo tipiškas.

(31)

Vėliau Komisija nustatė panašios šalies vidaus rinkoje parduodamo produkto rūšis, kurios buvo tokios pačios arba panašios į nagrinėjamosios šalies eksportuojančių gamintojų, kurių pardavimas vidaus rinkoje yra tipiškas, eksportui į Sąjungą parduodamų produktų rūšis.

(32)

Tuomet Komisija nagrinėjo, ar, remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalimi, panašios šalies bendradarbiaujančio gamintojo vidaus rinkoje parduoto kiekvienos rūšies produkto, kuris yra toks pats ar panašus į tam tikros rūšies produktą, parduotą eksportui į Sąjungą, kiekis buvo tipiškas. Tuo remdamasi Komisija nustatė, kad kai kurių rūšių produkto pardavimas panašios šalies vidaus rinkoje sudarė mažiau nei 5 % tokios pačios ar panašios rūšies produkto pardavimo eksportui į Sąjungą visos apimties, todėl buvo netipiškas.

(33)

Tada Komisija nustatė kiekvienos rūšies produkto pelningo pardavimo panašios šalies vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams dalį tiriamuoju laikotarpiu, kad galėtų nuspręsti, ar skaičiuojant normaliąją vertę remtis faktiniu pardavimu vidaus rinkoje pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį.

(34)

Išanalizavus pardavimą vidaus rinkoje nustatyta, kad visas pardavimas vidaus rinkoje buvo pelningas ir kad vidutinė svertinė pardavimo kaina buvo didesnė už gamybos sąnaudas. Todėl normalioji vertė buvo apskaičiuota kaip viso pardavimo vidaus rinkoje per TL kainų svertinis vidurkis.

(35)

Kadangi kai kurių rūšių panašaus produkto įprastomis prekybos sąlygomis panašioje šalyje nebuvo parduoda arba jo buvo parduota nepakankamai, Komisija normaliąją vertę apskaičiavo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 ir 6 dalis.

(36)

Tų rūšių produktų, kurių parduotas kiekis panašios šalies vidaus rinkoje nebuvo tipiškas, atžvilgiu naudotos vidutinės pardavimo, bendrosios ir administracinės (PBA) išlaidos ir įprastomis prekybos sąlygomis vidaus rinkoje sudarytų sandorių pelnas. Tų rūšių produktų, kurių visiškai nebuvo parduota panašios šalies vidaus rinkoje, atžvilgiu naudotos vidutinės svertinės PBA išlaidos ir visų įprastomis prekybos sąlygomis vidaus rinkoje sudarytų sandorių pelnas.

(37)

Nebuvo galima rasti daugelio produktų, kurie iš nagrinėjamosios šalies buvo eksportuojami į Sąjungą, rūšių ir panašioje šalyje gaminamų produktų rūšių tiesioginio atitikmens. Todėl tokių tiesioginio atitikmens neturinčių rūšių produktų normalioji vertė turėjo būti apskaičiuota pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalį, remiantis panašios šalies gamintojo gamybos sąnaudomis ir pridėjus pagrįstą PBA sumą ir pelno sumą. Taigi normalioji vertė buvo apskaičiuota vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 ir 6 dalimis, prie atitinkamos rūšies produkto vidutinių gamybos snaudų pridėjus patirtas vidutines svertines PBA išlaidas (4) (1–10 %) ir vidutinį svertinį pelną (4) (9–19 %), kurį panašios šalies gamintojas tiriamuoju laikotarpiu gavo vidaus rinkoje parduodamas produktą įprastomis prekybos sąlygomis.

(38)

Atrinkti eksportuojantys gamintojai į Sąjungą eksportavo tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams arba per susijusias eksporto bendroves, įsikūrusias nagrinėjamojoje šalyje. Per susijusius importuotojus Sąjungoje eksportuota nebuvo.

(39)

Kadangi eksportuojantys gamintojai nagrinėjamąjį produktą eksportavo tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį eksporto kaina buvo už eksportui į Sąjungą parduotą nagrinėjamąjį produktą faktiškai sumokėta arba mokėtina kaina.

(40)

Komisija atrinktų eksportuojančių gamintojų normaliąją vertę ir eksporto kainą palygino EXW sąlygomis.

(41)

Tais atvejais, kai tai buvo pateisinama siekiant užtikrinti sąžiningą palyginimą, Komisija koregavo normaliąją vertę ir (arba) eksporto kainą atsižvelgdama į skirtumus, kurie turi poveikio kainoms ir kainų palyginamumui, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalyje.

(42)

Koreguota atsižvelgiant į vežimo, jūrų frachto ir draudimo išlaidas, tvarkymo, krovos ir papildomas sąnaudas (2–12 %), kreditų išlaidas (0,01–0,3 %), komisinius (0,1–2 %) ir banko mokesčius (0,02–0,3 %), jei įrodyta, kad jie turi poveikio kainų palyginamumui.

(43)

Kinija taiko politiką, pagal kurią eksporto atveju iš dalies grąžinamas PVM, o šiuo atveju 8 % PVM negrąžinama. Siekiant užtikrinti, kad normalioji vertė būtų išreikšta tokiu pat apmokestinimo lygiu kaip eksporto kaina, ji buvo pakoreguota ir padidinta ta didelio skersmens besiūlių vamzdžių ir vamzdelių eksportui taikomo PVM dalimi, kuri eksportuojantiems Kinijos gamintojams nebuvo grąžinta (5).

(44)

Atrinktų eksportuojančių gamintojų atveju kiekvienos rūšies panašaus produkto vidutinę svertinę normaliąją vertę panašioje šalyje (žr. 29–37 konstatuojamąsias dalis) Komisija palygino su atitinkamos rūšies nagrinėjamojo produkto vidutine svertine eksporto kaina, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalyse.

(45)

Neatrinktiems bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams vidutinį svertinį dempingo skirtumą Komisija apskaičiavo pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 6 dalį. Taigi, tas skirtumas buvo nustatytas remiantis atrinktiems eksportuojantiems gamintojams nustatytais skirtumais, neatsižvelgiant į eksportuojantiems gamintojams, kuriems nustatyti nuliniai arba de minimis dempingo skirtumai, skirtumus ir pagrindinio reglamento 18 straipsnyje nurodytomis aplinkybėmis nustatytus skirtumus.

(46)

Visiems kitiems nagrinėjamosios šalies eksportuojantiems gamintojams dempingo skirtumus Komisija nustatė pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį remdamasi turimais faktais. Šiuo tikslu Komisija nustatė eksportuojančių gamintojų bendradarbiavimo lygį. Bendradarbiavimo lygis – bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų eksporto į Sąjungą apimtis, išreikšta visos nagrinėjamosios šalies eksporto į Sąjungą apimties (remiantis Eurostato importo statistiniais duomenimis) dalimi.

(47)

Šiuo atveju bendradarbiavimo lygis yra aukštas, nes bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų importas sudarė apie 85 % visos eksporto į Sąjungą per TL apimties. Tuo remdamasi Komisija nusprendė visoms kitoms bendrovėms nustatyti tokį dempingo skirtumą, kuris atitiktų didžiausią dempingo skirtumą, nustatytą atrinktai bendrovei.

(48)

Procentais išreikšti CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą laikinieji dempingo skirtumai yra tokie:

(49)

Panašų produktą per tiriamąjį laikotarpį Sąjungoje gamino septyni gamintojai. Laikoma, kad jie yra Sąjungos pramonė, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnio 4 dalyje (toliau – Sąjungos pramonė).

(50)

Norint nustatyti visą tiriamojo laikotarpio Sąjungos gamybos apimtį, naudota visa turima informacija apie Sąjungos pramonę, įskaitant skunde pateiktą informaciją, Sąjungos gamintojų prieš inicijuojant tyrimą ir jį inicijavus pateiktus duomenis ir atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymus.

(51)

Pagal tai buvo apskaičiuota, kad visa Sąjungos gamyba per TL sudarė maždaug 227 000 t. Šis skaičius apima visų Sąjungos gamintojų gamybos duomenis – atrinktų gamintojų duomenis ir apskaičiuotus neatrinktų gamintojų gamybos duomenis.

(52)

Kaip nurodyta 7 konstatuojamojoje dalyje, atrinkti keturi Sąjungos gamintojai, kurie pagamino 51 % visos apskaičiuotos panašaus produkto produkcijos Sąjungoje.

(53)

Sąjungos suvartojimas buvo nustatytas remiantis visa Sąjungos pramonės pardavimo apimtimi Sąjungos rinkoje ir viso importo duomenimis. Sąjungos suvartojimas 2012–2014 m. sumažėjo, o 2015 m. šiek tiek padidėjo. Per nagrinėjamąjį laikotarpį Sąjungos suvartojimas sumažėjo iš viso 10 %.

(54)

Nustatyta nagrinėjamojo laikotarpio importo į Sąjungą iš Kinijos Liaudies Respublikos apimties ir rinkos dalies raida:

(55)

Importo iš Kinijos apimtis 2013 m. sumažėjo, o 2014 m. labai padidėjo ir 2015 m. nesikeitė. Apskritai mažėjant Sąjungos suvartojimui importas per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 9 %, t. y. nuo 39 000 t iki 42 500 t per TL. Importo iš Kinijos rinkos dalis per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo nuo 22,2 % iki 26,8 %.

(56)

Lentelėje pateikta vidutinė importo iš Kinijos kaina:

(57)

Vidutinės importo kainos nustatytos remiantis Eurostato importo statistiniais duomenimis. Vidutinės importo iš Kinijos kainos nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo palyginti stabilios. 2014 m. importo kainos buvo šiek tiek didesnės nei ankstesniais metais, tačiau 2015 m. kainos sumažėjo iki pirminio lygio.

(58)

Vis dėlto vidutinės importo kainos priklauso nuo produkto asortimento, visų pirma nuo plieno markės, kuri nenurodoma prekybos statistiniuose duomenyse. Vidutinė visų Kinijos eksportuojančių gamintojų pardavimo eksportui kaina per TL buvo 910 EUR/t, o vidutinė atrinktų Kinijos eksportuojančių gamintojų pardavimo eksportui kaina buvo 1 102 EUR/t – t. y. nuo 946 EUR/t iki 1 444 EUR/t.

(59)

Kaip matyti iš 79 konstatuojamosios dalies, importo iš Kinijos kainos per visą laikotarpį buvo gerokai mažesnės už Sąjungos pramonės pardavimo kainas.

(60)

Siekiant nustatyti, ar per TL kainos buvo priverstinai mažinamos ir kokia apimtimi, pagal gamintojo kainas EXW sąlygomis pakoreguotos (atimant 43,4 EUR/t faktinių pristatymo išlaidų, 51 EUR/t komisinių, 132,2 EUR/t atidėtų nuolaidų ir 3,28 EUR/t kredito išlaidų) vidutinės svertinės atrinktų Sąjungos gamintojų kiekvienos rūšies produkto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungos rinkoje kainos buvo palygintos su atitinkamomis kiekvienos rūšies produkto, kuris dempingo kaina importuojamas iš atrinktų Kinijos gamintojų pirmam nepriklausomam pirkėjui Sąjungos rinkoje, vidutinėmis svertinėmis kainomis, nustatytomis remiantis CIF ir pridėjus išlaidas po importo ir tvarkymo sąnaudas (1,82 % CIF vertės).

(61)

Siekiant teisingo palyginimo tuo pačiu prekybos lygiu kaip importas iš Kinijos, atsižvelgta tik į Sąjungos pardavimą prekiautojams ir platintojams. Neanalizuotas tiesioginis pardavimas galutiniams naudotojams, nes tiesioginis pardavimas galutiniams naudotojams paprastai būna susijęs su papildomais konkretiems poreikiams skirtais reikalavimais, dėl kurių kaina būna didesnė nei kaina prekiautojams ir platintojams, kai laikomasi įprastų reikalavimų. Dėl to palyginimui, kuriuo remtasi skaičiuojant priverstinį kainų mažinimą, buvo naudota 1 359 EUR/t (tiriamuoju laikotarpiu) vidutinė Sąjungos pramonės pardavimo kaina, kai vidutinė pardavimo kaina, atsižvelgiant į visą pardavimą, yra 1 584 EUR/t.

(62)

Remiantis palyginimo rezultatais, išreikštais atrinktų Sąjungos gamintojų apyvartos per TL procentine dalimi, nustatyti 15,1–30,2 % priverstinio kainų mažinimo skirtumai.

(63)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį nagrinėjant importo iš Kinijos dempingo kaina poveikį Sąjungos pramonei buvo įvertinti visi ekonominiai rodikliai, nagrinėjamuoju laikotarpiu turėję įtakos Sąjungos pramonės būklei.

(64)

Kaip minėta 7 konstatuojamojoje dalyje, tiriant galimą žalą Sąjungos pramonei atlikta atranka.

(65)

Žalai analizuoti Komisija makroekonominius žalos rodiklius atskyrė nuo mikroekonominių. Naudoti šie makroekonominiai rodikliai: gamyba, gamybos pajėgumai, pajėgumų naudojimas, pardavimo apimtis, rinkos dalis ir augimas, užimtumas, našumas, faktinio dempingo skirtumo dydis ir atsigavimas po buvusio dempingo. Komisija taip pat analizavo atrinktų Sąjungos gamintojų mikroekonominius rodiklius: vidutines vieneto kainas, vieneto sąnaudas, pelningumą, grynųjų pinigų srautą, investicijas, investicijų grąžą ir gebėjimą padidinti kapitalą, atsargas ir darbo sąnaudas.

(66)

Norint nustatyti makroekonominius rodiklius ir ypač su neatrinktais Sąjungos gamintojais susijusius duomenis, naudota visa turima informacija apie Sąjungos pramonę, įskaitant skunde pateiktą informaciją, Sąjungos gamintojų prieš inicijuojant tyrimą ir jį inicijavus pateiktus duomenis ir atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymus. Skundo pateikėjo turėti statistiniai duomenys patikrinti skundo pateikėjų patalpose.

(67)

Mikroekonominiai rodikliai nustatyti remiantis atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymuose pateikta patikrinta informacija.

(68)

Sąjungos gamybos, gamybos pajėgumų ir pajėgumų naudojimo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu nurodyta toliau. Per tyrimą nustatyta, kad kai kurios gamybos linijos, naudotos nagrinėjamajam produktui gaminti, taip pat naudotos kitiems produktams, tiksliau mažesnio skersmens vamzdžiams, gaminti. Todėl lentelėje pateikiama visa gamybos apimtis (įskaitant kitus produktus) ir nagrinėjamojo produkto gamybos apimtis.

(69)

Sąjungos nagrinėjamojo produkto gamyba per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo. Gamyba mažėjo greičiau nei Sąjungos suvartojimas.

(70)

Kadangi tą pačią įrangą galima naudoti tiek panašiam produktui, tiek mažesnio skersmens besiūliams vamzdžiams ir vamzdeliams gaminti, buvo apskaičiuoti visų rūšių besiūlių vamzdžių ir vamzdelių gamybos pajėgumai ir jų naudojimas. Nėra tokios įrangos, kuri būtų skirta tik besiūliams vamzdžiams ir vamzdeliams, kurių skersmuo yra didesnis nei 406,4 mm, gaminti, į kurią būtų galima atsižvelgti skaičiuojant tik panašiam produktui gaminti reikalingus pajėgumus ir pajėgumų naudojimą. Bet kuriuo atveju pastebėta, kad visų produktų gamybos apimties mažėjimas rodo, kad mažėjo ir nagrinėjamojo produkto gamybos apimtis. Pajėgumai per nagrinėjamąjį laikotarpį nesikeitė, nes nebuvo nei naujų pajėgumų, nei buvo sustabdyti esami pajėgumai. Pajėgumų naudojimas mažėjo kartu su mažėjančiu Sąjungos gamintojų pardavimu.

(71)

Sąjungos gamintojų pardavimui priskiriama ir nedidelė pardavimo susijusioms bendrovėms apimtis. Pardavimas susijusioms bendrovėms sudarė 3 % Sąjungos suvartojimo. Todėl pardavimo susijusioms bendrovėms ir pardavimo laisvajai rinkai (nesusijęs pardavimas) apimtis, rinkos dalis ir augimas buvo vertinami atskirai.

(72)

Pardavimo apimties, rinkos dalies ir augimo tendencijų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

(73)

Mažėjant Sąjungos suvartojimui pardavimo apimtis 2012–2014 m. mažėjo, o 2015 m. šiek tiek padidėjo. Sąjungos pardavimas per nagrinėjamąjį laikotarpį iš viso sumažėjo 24 %. Todėl Sąjungos pramonės rinkos dalis sumažėjo nuo 75 iki 64 %.

(74)

Pardavimas susijusioms bendrovėms sumažėjo daugiau nei per pusę – nuo 11 000 iki mažiau kaip 5 000 t. Bendra pardavimo susijusioms bendrovėms dalis buvo nedidelė – tik 3 % Sąjungos suvartojimo per TL. Pardavimas susijusioms bendrovėms buvo vykdomas kaip prekybinė veikla. Produktai vėliau buvo perparduodami, jie nebuvo skirti susijusių bendrovių uždarajam naudojimui.

(75)

Užimtumas sumažėjo nuo 3 256 2012 m. iki 2 824 per TL (2015 m.). Sąjungos pramonės užimtumas apskaičiuotas atsižvelgiant į tiesiogiai su nagrinėjamuoju produktu dirbančių darbuotojų skaičių, jeigu tokių duomenų būta, arba visą gamintojų užimtumą paskirstant proporcingai nagrinėjamojo produkto produkcijos daliai. Našumas, išreikštas kaip vieno darbuotojo pagaminta produkcija tonomis per metus, didėjant Sąjungos gamybai 2013 m. pirmiausia pagerėjo, bet vėliau vėl sumažėjo, kaip ir Sąjungos gamyba. Dėl sumažėjusios gamybos Sąjungos pramonė turėjo sumažinti vienam darbuotojui tenkantį pamainų skaičių, o tai reiškia, kad darbuotojų skaičius ne taip ženkliai sumažėjo kaip Sąjungos gamyba.

(76)

Atrinktų Kinijos eksportuojančių gamintojų dempingo skirtumai yra dideli (žr. 48 konstatuojamąją dalį). Atsižvelgiant į pirmiau aptartą importo dempingo kaina iš Kinijos apimtį, rinkos dalį ir kainas, faktinio dempingo skirtumo poveikio Sąjungos pramonei negalima laikyti nereikšmingu.

(77)

Nenustatyta, kad anksčiau būtų vykdytas dempingas.

(78)

Vidutinės atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje kainos nuo 2012 m. iki TL sumažėjo 14 %.

(79)

Per tą patį laikotarpį Sąjungos pramonės sąnaudos padidėjo 8 % Iš esmės taip atsitiko dėl didėjančių vienos tonos pridėtinių išlaidų. Pardavimo apimtis sumažėjo, pridėtinės išlaidos buvo atitinkamai paskirstytos mažesnei pardavimo apimčiai, todėl padidėjo vienos tonos pridėtinės išlaidos. Dėl to nuo 2013 m. pramonė pradėjo veikti nuostolingai.

(80)

Sąjungos gamintojų grynųjų pinigų srauto, investicijų, investicijų grąžos ir gebėjimo padidinti kapitalą raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

(81)

Pelningumas buvo išreikštas kaip ikimokestinis grynasis pelnas, gautas parduodant panašų produktą pirkėjams Sąjungoje, t. y. kaip tokio pardavimo apyvartos procentinė dalis.

(82)

Atrinkti Sąjungos gamintojai 2012 m. veikė pelningai (5,7 %), tačiau nuo 2013 m. pradėjo veikti nuostolingai.

(83)

Grynųjų pinigų srautas, kuris reiškia pramonės gebėjimą finansuoti savo veiklą, nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo teigiamas, tačiau gerokai sumažėjęs.

(84)

Dėl pelningumo ir grynųjų pinigų srauto raidos nagrinėjamuoju laikotarpiu atrinktų Sąjungos gamintojų galimybės investuoti į savo veiklą buvo ribotos, o tai pakenkė jų plėtrai. Tačiau dėl šios pramonės pobūdžio investicijos skiriamos įvairaus dydžio besiūliams vamzdžiams ir vamzdeliams gaminti, įskaitant produktus, kurie nepatenka į šio tyrimo aprėptį. Dėl šios priežasties nebuvo galima tiesiogiai nustatyti konkrečių investicijų į tiriamąjį produktą ir investicijų grąžos. Vietoje to daroma prielaida, kad bendros pramonės investicijos buvo skirtos nagrinėjamam produktui pagal tai, kokią jis sudaro visos apyvartos dalį.

(85)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, galima daryti išvadą, kad atrinktų Sąjungos gamintojų finansinė padėtis per TL išliko neigiama.

(86)

Atrinktų Sąjungos gamintojų atsargų lygis nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 65 % Tačiau produktas paprastai gaminamas pagal užsakymą, todėl atsargų lygis apskritai yra nedidelis ir atitinka 3 % gamybos apimties per TL.

(87)

Vidutinės atrinktų Sąjungos gamintojų darbo sąnaudos šiek tiek padidėjo 2013 m., kai didėjo gamyba, o 2014–2015 m., mažėjant gamybai, sumažėjo ir buvo 8 % mažesnės nei 2012 m. Sąjungos gamintojai, atsižvelgdami į paklausą, pakoregavo pamainų skaičių.

(88)

Kaip parodyta pirmiau, Sąjungos pramonės gamyba ir atitinkamai užimtumas per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo. Sumažėjo Sąjungos pramonės pardavimo apimtis ir rinkos dalis, o dėl importo iš Kinijos buvo priverstinai mažinamos Sąjungos kainos ir taip daromas spaudimas kainoms. Dėl to sumažėjo pardavimo kainos. Svarbiausia, kad pramonė pradėjo veikti nuostolingai: per nagrinėjamąjį laikotarpį pelningumas sumažėjo, o per TL pasiekė blogiausią rodiklį,. t. y. buvo patirta 18,3 % nuostolių.

(89)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma preliminari išvada, kad Sąjungos pramonei daryta materialinė žala, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje.

(90)

Remdamasi pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 ir 7 dalimis Komisija nagrinėjo, ar importas dempingo kaina iš Kinijos padarė Sąjungos pramonei tokią žalą, kad ją būtų galima laikyti materialine. Taip pat nagrinėti kiti, su importu dempingo kaina nesusiję žinomi veiksniai, galėję tuo pačiu metu daryti žalą Sąjungos pramonei, nes siekta užtikrinti, kad žala, kuri galėjo būti padaryta tų kitų veiksnių, nebūtų priskirta importui dempingo kaina.

(91)

Per tyrimą nustatyta, kad Kinijos kilmės importo apimtis didėjo, o Sąjungos suvartojimas mažėjo. Kaip paaiškinta 54 ir 72 konstatuojamosiose dalyse, importas iš Kinijos padidėjo nuo 39 195 t 2012 m. iki 42 539 t per TL. Sąjungos pramonės pardavimas sumažėjo nuo 132 241 t 2012 m. iki 100 975 t per TL.

(92)

Dėl Sąjungos rinkoje nagrinėjamuoju laikotarpiu daryto spaudimo kainoms nustatyta, kad vidutinės importo iš Kinijos kainos visą laiką buvo mažesnės už vidutines Sąjungos pramonės pardavimo kainas. Priverstinai mažinant Sąjungos pramonės kainas importo iš Kinijos rinkos dalis padidėjo nuo 22,2 iki 26,8 %, o Sąjungos pramonės rinkos dalis sumažėjo.

(93)

Dėl didėjančios importo dempingo kaina iš Kinijos apimties daromo spaudimo kainoms Sąjungos pramonė nepajėgė padengti savo sąnaudų. 2013 m. Sąjungos pramonė pradėjo veikti nuostolingai.

(94)

Komisija pastebėjo, kad importo iš Kinijos raida ir Sąjungos pramonei padarytos žalos raida kai kada nesutapo lyginant kiekvienus metus nuo 2012 m. iki 2015 m. Tačiau 2014 m. Kinijos rinkos dalis labai padidėjo, o tuo pačiu metu iš žalos rodiklių buvo matyti aiški neigiama tendencija, kuri tęsėsi ir 2015 m. Nuo 2014 m. Sąjunga nebegalėjo pagerinti 2013 m. pradėjusios blogėti padėties.

(95)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma preliminari išvada, kad importo iš Kinijos dempingo kainomis, dėl kurių buvo nuolat priverstinai mažinamos Sąjungos pramonės kainos, apimties padidėjimas padarė materialinę žalą Sąjungos pramonei.

(96)

Eksportas į trečiąsias šalis – tiek eksportas susijusioms bendrovėms, tiek eksportas nesusijusioms bendrovėms – per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo. Kadangi Sąjungos pardavimas tuo pačiu laikotarpiu taip pat panašiai sumažėjo, eksporto dalis vis dar buvo didelė, tačiau sumažėjo nuo 59 % viso pardavimo 2012 m. iki 56 % viso pardavimo per TL. Tam tikras pardavimas eksportui vykdytas per susijusias bendroves eksporto šalyse. Produktai vėliau buvo perparduodami, jie nebuvo skirti susijusių bendrovių uždarajam naudojimui.

(97)

Didelė eksporto dalis rodo, kad Sąjungos pramonė yra konkurencinga ir gali savo produktus parduoti kitose rinkose.

(98)

Pardavimo eksportui sumažėjimas prisidėjo prie Sąjungos pramonei padarytos žalos. Sąjungos pramonės teigimu (6), eksportas sumažėjo apskritai lėtėjant pasaulio šalių ekonomikai. Komisija ragina suinteresuotąsias šalis pateikti daugiau informacijos, kad galėtų įvertinti, ar Sąjungos pramonė veikė panašiai kaip kitos pasaulio rinkos, ar blogiau. Bet kuriuo atveju, preliminariu etapu Komisija daro išvadą, kad eksporto pokyčiais negalima paaiškinti, kodėl nuo 2014 m. labai padidėjo Kinijai tenkanti rinkos dalis, ir dėl to padarytos žalos. Todėl dėl pardavimo eksportui sumažėjimo nenutrūko importo iš Kinijos ir Sąjungos pramonei padarytos materialinės žalos priežastinis ryšys.

(99)

Kaip paaiškinta 72–74 konstatuojamosiose dalyse, pardavimas susijusioms šalims Sąjungoje sudarė 4 971 t per TL, o tai sudaro 2 % viso pardavimo ir 5 % pardavimo Sąjungos rinkoje. Pardavimas susijusioms bendrovėms buvo vykdomas kaip prekybinė veikla. Produktai vėliau buvo perparduodami, jie nebuvo skirti susijusių bendrovių uždarajam naudojimui.

(100)

Dėl tokio pardavimo mažos apimties pardavimas susijusioms šalims Sąjungoje negali būti potenciali žalos priežastis.

(101)

Importas dempingo kaina iš Kinijos sudarė 74 % viso importo į Sąjungos rinką per TL. Buvo ir kitų importo šaltinių, įskaitant Japoniją, kurį reikėjo nagrinėti analizuojant priežastinį ryšį.

(102)

Importas iš kitų šalių nei Kinija per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo nuo 5 313 iki 15 024 t. Jam tenkanti rinkos dalis išaugo nuo 3,0 iki 9,5 % Vidutinė tokio importo kaina buvo gerokai didesnė už importo iš Kinijos kainą ir Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungoje kainą.

(103)

Japonija buvo didžiausias importo šaltinis po Kinijos. Importo iš Japonijos rinkos dalis svyravo nuo 1,3 iki 5,2 % Sąjungos suvartojimo. Per TL importas iš Japonijos sudarė 3,6 % Sąjungos suvartojimo. Vidutinės Japonijos eksportuojančių gamintojų pardavimo kainos buvo didesnės už Kinijos eksportuojančių gamintojų pardavimo kainas.

(104)

Importo iš kitų šalių apimtis buvo dar mažesnė nei importo iš Japonijos apimtis – iš kitų didžiausių importo šaltinių (JAV, Korėjos ir Rusijos) ji sudarė 1–2 % Sąjungos suvartojimo. Taigi importo iš šių šalių apimtis nebuvo pakankamai didelė, kad galėtų daryti žalą Sąjungos pramonei.

(105)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad šio importo poveikis nebuvo toks, kad dėl jo nutrūktų importo iš Kinijos ir žalos Sąjungos pramonei priežastinis ryšys.

(106)

Dėl mažėjančių naftos kainų sulėtėjo investicijos į naftos ir dujų sektorių. Tai turėjo neigiamo poveikio Sąjungos pramonės parduodamų didelio skersmens vamzdžių, skirtų apsaugai ir gręžimui, paklausai. Taigi tai buvo susiję su Sąjungos pramonei padaryta žala. Tačiau tuo negalima paaiškinti didelio Kinijai tenkančios rinkos dalies didėjimo nuo 2014 m. ir dėl to daromos žalos. Todėl dėl krizės naftos ir dujų sektoriuje nenutrūko importo iš Kinijos ir Sąjungos pramonei padarytos materialinės žalos priežastinis ryšys.

(107)

Komisija nustatė, kad vieno atrinkto Sąjungos gamintojo sąnaudos buvo gerokai didesnės nei kitų trijų atrinktų Sąjungos gamintojų. Jo produkto asortimentas yra platesnis, jis apima produkto kategorijas ir pirkėjų tipus, kurių neturi kiti Sąjungos gamintojai. Jo pelningumas blogėjo nuolat, net kai importas iš Kinijos mažėjo arba nesikeitė.

(108)

Šios padėties priežastys dar nėra visiškai išsiaiškintos.

(109)

Komisija toliau nagrinės šį klausimą kaip galimą veiksnį, dėl kurio gali nutrūkti priežastinis ryšys. Šiuo atžvilgiu reikia pastebėti, kad tai didžiausia atrinkta bendrovė, todėl ji turi didelį poveikį žalos vaizdui.

(110)

Jei tolimesnė analizė atskleis, kad i) bendrovei „Vallourec Deutschland GmbH“ padarytos žalos priežastinis ryšys nėra susijęs su importu dempingo kaina ir kad šios žalos priežastys yra kitos, ir ii) kad bendrovės „Vallourec Deutschland GmbH“ neįtraukus į žalos analizę nebegalima patvirtinti išvados dėl žalos, Komisija gali svarstyti poveikį priežastiniam ryšiui ir lygindama jį su visos Sąjungos pramonės padėtimi.

(111)

Komisija ragino visas suinteresuotąsias šalis teikti pastabas dėl šio klausimo.

(112)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu didėjo Kinijos kilmės importo dempingo kaina apimtis (nuo 39 195 t 2012 m. iki 42 539 t 2015 m.) ir rinkos dalis (nuo 22,2 % 2012 m. iki 26,8 % 2015 m.). Be to, dėl šio importo buvo priverstinai mažinamos Sąjungos pramonės kainos Sąjungos rinkoje. Per TL priverstinis kainų mažinimas siekė 15,1–30,2 %, remiantis panašių rūšių produktais.

(113)

Šis importo dempingo kaina iš Kinijos apimties ir rinkos dalies padidėjimas sutapo su Sąjungos pramonės finansinės padėties pablogėjimu. Sąjungos pramonė negalėjo padidinti savo pardavimo ir kainų, todėl finansiniai rodikliai, kaip antai pelningumas, tapo neigiami.

(114)

Išnagrinėjus kitus žinomus veiksnius, kaip antai pardavimą susijusioms šalims, importą iš kitų trečiųjų šalių ir mažėjantį suvartojimą, kurie galėjo daryti žalą Sąjungos pramonei, paaiškėjo, kad tie veiksniai negalėjo nutraukti nustatyto importo dempingo kaina iš Kinijos ir Sąjungos pramonei padarytos žalos priežastinio ryšio. Vis dėlto Komisija toliau nagrinės priežastis, dėl kurių labai sumažėjo Sąjungos pramonės pelningumas.

(115)

Remiantis minėta analize, kurią atlikus buvo nustatytas visų žinomų veiksnių poveikis Sąjungos pramonės padėčiai ir atskirtas nuo žalingo poveikio, kurį daro importas dempingo kaina, daroma preliminari išvada, kad importas dempingo kaina iš Kinijos Sąjungos pramonei padarė materialinę žalą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalyje.

(116)

Remiantis pagrindinio reglamento 21 straipsniu buvo nagrinėjama, ar, nepaisant preliminarių išvadų dėl žalingo dempingo, esama įtikinamų priežasčių, leidžiančių daryti išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju priemonių taikymas neatitiktų Sąjungos interesų. Analizuojant Sąjungos interesus įvertinti visi susiję, t. y. Sąjungos pramonės, importuotojų ir naudotojų, interesai.

(117)

Sąjungos pramonę sudaro septyni žinomi gamintojai, kurie gamina visą panašų produktą Sąjungoje. Gamintojai yra įsikūrę įvairiose Sąjungos valstybėse narėse, jie tiesiogiai yra įdarbinę 2 800 darbuotojų, kurie per TL dirbo su panašiu produktu. Keturi Sąjungos gamintojai, kurie pagamina 51 % produkto Sąjungoje, pranešė apie save ir bendradarbiavo per tyrimą.

(118)

Sąjungos pramonei dėl importo dempingo kaina iš Kinijos padaryta materialinė žala. Primenama, kad sumažėjo Sąjungos pramonės pardavimo apimtis ir rinkos dalis, o Sąjungos pramonės finansinė padėtis buvo nestabili.

(119)

Tikimasi, kad nustačius antidempingo muitus bus atkurtos sąžiningos prekybos sąlygos Sąjungos rinkoje, kuriomis pasinaudojusi Sąjungos pramonė panašaus produkto kainas galės priderinti prie gamybos sąnaudų.

(120)

Be to, galima tikėtis, kad nustačius priemones Sąjungos pramonė galėtų atgauti bent dalį nagrinėjamuoju laikotarpiu prarastos rinkos, o tai turėtų teigiamo poveikio jos pelningumui ir bendrai finansinei padėčiai.

(121)

Jei priemonės nebūtų nustatytos, Sąjungos pramonė veikiausiai prarastų didesnę dalį rinkos ir mažėtų jos pelningumas.

(122)

Todėl daroma preliminari išvada, kad antidempingo priemonių nustatymas Kinijos kilmės importui atitiktų Sąjungos pramonės interesus.

(123)

Apie save nepranešė ir tyrime nebendradarbiavo nė vienas naudotojas. Tiesioginiai Sąjungos pramonės pirkėjai dažniausiai yra prekiautojai ir platintojai, taigi galutinis vartotojas ne visada turi tiesioginį ryšį su gamintoju. Didesnių statybos projektų, pvz., jėgainių, atveju galutiniai naudotojai gali turėti tiesioginį ryšį su gamintojais. Tačiau panašu, kad iš Kinijos importuojami produktai nekonkuruoja dėl tokių projektų, nes jie parduodami per prekiautojus.

(124)

Naudotojai toliau turės kelis alternatyvius tiekimo šaltinius – Sąjungos gamintojus ir gamintojus kitose eksportuojančiose šalyse, net jei ir būtų nustatytos pasiūlytos laikinosios priemonės importui iš Kinijos. Be to, nebuvo įrodymų, kad pasiūlytų laikinųjų priemonių poveikis naudotojams būtų labai didelis. Todėl preliminariai daroma išvada, kad siūlomos laikinosios priemonės veikiausiai neturės didelio poveikio naudotojams.

(125)

Atrankos informaciją pateikė penki importuotojai. Atrinkti trys didžiausi importuotojai, kuriems iš viso tenka 10 % viso importo iš Kinijos.

(126)

Atrinkti importuotojai pateikė klausimyno atsakymus, tačiau tikrinamieji vizitai dar nebuvo surengti.

(127)

Remiantis nepatikrintais trijų atrinktų importuotojų atsakymais, jų pelno dydis paprastai yra 2–4 % Todėl dėl siūlomų laikinųjų priemonių importuotojai veikiausiai patirs nuostolių, ypač jei jie negalės padidėjusių kainų perkelti savo pirkėjams.

(128)

Tačiau neigiamą poveikį importuotojams kompensuoja toliau nurodyti veiksniai. Nagrinėjamasis produktas sudaro mažąją viso importuotojų pardavimo dalį, t. y. 1–3 % dviejų importuotojų ir iki 17 % trečiojo importuotojo atveju. Sąjungoje ir kitose eksportuojančiose šalyse yra kitų tiekimo šaltinių, tad importuotojai galės tęsti savo veiklą pasirinkę kitus tiekimo šaltinius.

(129)

Tuo remiantis daroma preliminari išvada, kad nustačius siūlomas laikinąsias antidempingo priemones importuotojų interesams didelio neigiamo poveikio nebus.

(130)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrįstų priežasčių, kodėl iš Kinijos importuojamam nagrinėjamajam produktui neturėtų būti nustatytos siūlomos laikinosios priemonės.

(131)

Bet kokias neigiamas pasekmes nesusijusiems naudotojams kompensuoja alternatyvūs tiekimo šaltiniai.

(132)

Be to, kalbant apie bendrą antidempingo priemonių poveikį Sąjungos rinkai, teigiamas poveikis, visų pirma Sąjungos pramonei, kompensuotų galimą neigiamą poveikį kitoms suinteresuotosioms grupėms.

(133)

Remiantis padarytomis išvadomis dėl dempingo, žalos, priežastinio ryšio ir Sąjungos interesų, turėtų būti nustatytos laikinosios priemonės, kad būtų apsisaugota nuo tolesnės importo dempingo kaina Sąjungos pramonei daromos žalos.

(134)

Siekdama nustatyti priemonių lygį Komisija visų pirma nustatė muito dydį, kuris būtinas siekiant pašalinti Sąjungos pramonės patirtą žalą.

(135)

Žala būtų pašalinta, jei Sąjungos pramonė galėtų padengti gamybos sąnaudas ir, parduodama panašų produktą Sąjungos rinkoje, gauti tokį ikimokestinį pelną, kokį tokios rūšies pramonė šiame sektoriuje pagrįstai galėtų gauti įprastomis konkurencijos sąlygomis, t. y. kai nėra importo dempingo kaina.

(136)

Tiksliniam pelnui nustatyti Komisija rėmėsi pardavimo nesusijusioms bendrovėms pelnu, kuris buvo naudojamas žalos pašalinimo lygiui nustatyti.

(137)

Preliminariai, pagal 2012 m. pardavimo nesusijusioms bendrovėms Sąjungoje pelną, buvo nustatytas 5,7 % tikslinio pelno dydis. Laikoma, kad 2012 m. pelno lygis rodo, kokį pelną būtų galima pagrįstai gauti įprastomis konkurencijos sąlygomis, nes tuo metu Sąjungos pramonė dar galėjo tęsti veiklą pakankamai įprastomis sąlygomis ir gauti pagrįstą pelną. Šis lyginamasis kriterijus yra konservatyvus, nes tuo metu jau buvo importuojama mažomis kainomis iš Kinijos. 2013 m., priešingai, negali būti laikomi tinkamais ataskaitiniais metais. Sąjungos pramonės pardavimo apimtis ir vidutinės pardavimo kainos sumažėjo beveik 10 %, o sąnaudos nepasikeitė. Dėl to Sąjungos pramonė nuo 2013 m. pradėjo veikti nuostolingai. 2014–2015 m. padėtis blogėjo. Todėl 2012 m. faktiškai gautas 5,7 % pelnas preliminariai naudotas kaip lyginamasis tikslinio pelno kriterijus. Komisija šį klausimą gali persvarstyti, jei paaiškės, kad „Vallourec Deutschland GmbH“ turi būti išbraukta iš atrinktų bendrovių sąrašo arba žalos analizės, ir ši išvada nebus teisinga kitų trijų atrinktų bendrovių atžvilgiu.

(138)

Teisingam palyginimui atlikti, kaip paaiškinta 61 konstatuojamojoje dalyje, svarstytos tik panašaus prekybos lygio pardavimo kainos.

(139)

Tuo remdamasi Komisija apskaičiavo nežalingą Sąjungos pramonės panašaus produkto kainą, iš Sąjungos pardavimo kainų atėmusi faktinį per tiriamąjį laikotarpį gauto pelno dydį ir pakeisdama jį minėtu 5,7 % pelno dydžiu.

(140)

Tuomet Komisija, remdamasi atrinktų bendradarbiaujančių Kinijos eksportuojančių gamintojų vidutinės svertinės importo kainos, nustatytos skaičiuojant priverstinį kainų mažinimą, palyginimu su atrinktų Sąjungos gamintojų tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos rinkoje parduoto panašaus produkto nežalinga vidutine svertine kaina, nustatė žalos pašalinimo lygį. Palyginus gautas skirtumas išreikštas vidutinės svertinės CIF importo vertės procentine dalimi.

(141)

Žalos pašalinimo lygis kitiems bendradarbiaujantiems gamintojams ir visiems kitiems gamintojams nustatytas taip pat, kaip ir dempingo skirtumas 45–47 konstatuojamosiose dalyse.

(142)

Laikinosios antidempingo priemonės tam tikriems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės besiūliams vamzdžiams ir vamzdeliams iš geležies (išskyrus ketų) arba plieno (išskyrus nerūdijantįjį plieną), apskritimo formos skerspjūvio, kurių išorinis skersmuo didesnis kaip 406,4 mm, turėtų būti nustatytos pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalyje numatytą mažesnio muito taisyklę. Komisija palygino žalos skirtumus ir dempingo skirtumus. Muitų dydis turėtų būti nustatytas pagal mažesnį iš dempingo ir žalos skirtumų.

(143)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, laikinosios antidempingo muito normos, išreikštos CIF kaina Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą, turėtų būti tokios:

(144)

Šiame reglamente nurodytos konkrečioms bendrovėms taikomos antidempingo muito normos buvo nustatytos remiantis šio tyrimo išvadomis. Todėl šios normos atitinka atliekant šį tyrimą nustatytą tų bendrovių padėtį. Šios muitų normos taikomos tik importuojamam nagrinėjamosios šalies kilmės nagrinėjamajam produktui, kurį pagamino konkretūs nurodyti juridiniai asmenys. Importuojamam nagrinėjamajam produktui, pagamintam bet kurios kitos bendrovės, kuri konkrečiai nepaminėta šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, turėtų būti taikoma visoms kitoms bendrovėms nustatyta muito norma. Tokioms bendrovėms neturėtų būti taikomos jokios konkrečioms bendrovėms taikomos antidempingo muito normos.

(145)

Pasikeitus pavadinimui bendrovė gali prašyti taikyti šias konkrečioms bendrovėms taikomas antidempingo muito normas. Prašymas turi būti teikiamas Komisijai (7). Prašyme turi būti pateikta visa susijusi informacija, leidžianti įrodyti, kad pasikeitimas neturi poveikio bendrovės teisei pasinaudoti jau taikoma muito norma. Jei bendrovės pavadinimo pasikeitimas neturi poveikio jos teisei pasinaudoti jai taikoma muito norma, pranešimas apie pavadinimo pasikeitimą bus skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

(146)

Siekiant užtikrinti, kad antidempingo muitai būtų tinkamai taikomi, visoms kitoms bendrovėms nustatytas antidempingo muitas turėtų būti taikomas ne tik per šį tyrimą nebendradarbiavusiems eksportuojantiems gamintojams, bet ir tiems gamintojams, kurie tiriamuoju laikotarpiu į Sąjungą neeksportavo.

(147)

Siekdama gero administravimo Komisija paragins suinteresuotąsias šalis pateikti pastabų raštu ir (arba) prašyti, kad Komisija ir (arba) prekybos bylas nagrinėjantis pareigūnas jas išklausytų per nustatytą terminą.

(148)

Išvados dėl laikinųjų muitų nustatymo yra preliminarios ir gali būti pakeistos galutiniu tyrimo etapu,

a)

prašyti, kad būtų atskleisti pagrindiniai faktai ir aplinkybės, kuriais remiantis buvo priimtas šis reglamentas;

b)

teikti pastabas raštu Komisijai ir

c)

prašyti, kad Komisija ir (arba) prekybos bylas nagrinėjantis pareigūnas jas išklausytų.

12.11.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 305/23

(1)

remiantis Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 23 straipsnio 3 dalimi, 2015 m. rugsėjo 4 d. Komisija gavo Institute Technique de l'Agriculture Biologique (ITAB) prašymą saulėgrąžų aliejų patvirtinti kaip pagrindinę medžiagą. Kartu su paraiška pateikta informacija, kurios reikalaujama pagal 23 straipsnio 3 dalies antrą pastraipą;

(2)

Komisija paprašė Europos maisto saugos tarnybos (toliau – Tarnyba) suteikti mokslinę pagalbą. 2016 m. balandžio 11 d. Tarnyba pateikė Komisijai techninę ataskaitą dėl saulėgrąžų aliejaus (2). 2016 m. liepos 12 d. Komisija pristatė peržiūros ataskaitą (3) ir šio reglamento projektą Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatiniam komitetui ir 2016 m. spalio 7 d. pateikė juos šio komiteto posėdyje;

(3)

pareiškėjo pateikti dokumentai rodo, kad saulėgrąžų aliejus atitinka maisto produktų, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002 (4) 2 straipsnyje, kriterijus. Be to, saulėgrąžų aliejus nėra daugiausia naudojamas augalų apsaugos tikslais, tačiau vis dėlto jį naudinga naudoti augalų apsaugos produktuose, kuriuos sudaro ši medžiaga ir vanduo. Todėl jis turi būti laikomos pagrindine medžiaga;

(4)

atlikus tyrimus nustatyta, kad saulėgrąžų aliejus gali būti laikomas iš esmės atitinkančiu Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 23 straipsnio reikalavimus, visų pirma dėl naudojimo atvejų, kurie buvo išnagrinėti ir išsamiai aprašyti Komisijos peržiūros ataskaitoje. Todėl tikslinga saulėgrąžų aliejų patvirtinti kaip pagrindinę medžiagą;

(5)

tačiau pagal Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 13 straipsnio 2 dalį kartu su jo 6 straipsniu ir atsižvelgiant į dabartines mokslo ir technikos žinias, būtina nustatyti tam tikras patvirtinimo sąlygas, kurios yra išsamiai aprašytos šio reglamento I priede;

(6)

pagal Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 13 straipsnio 4 dalį Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011 (5) priedas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(7)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

12.11.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 305/26

(1)

Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 543/2011, atsižvelgiant į daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde rezultatus, nustatomi kriterijai, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo iš trečiųjų šalių vertes produktams ir laikotarpiams, nurodytiems jo XVI priedo A dalyje;

(2)

remiantis Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 136 straipsnio 1 dalimi, standartinė importo vertė apskaičiuojama kiekvieną darbo dieną atsižvelgiant į kintančius kasdienius duomenis. Todėl šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną,

12.11.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 305/28

(1)

2015 m. sausio 26 d., 2015 m. vasario 5 d. ir 2015 m. birželio 23 d. Taryba priėmė sprendimus (ES) 2015/116 (1), (ES) 2015/190 (2) ir (ES) 2015/994 (3), kuriais skiriami Regionų komiteto nariai ir pakaitiniai nariai laikotarpiui nuo 2015 m. sausio 26 d. iki 2020 m. sausio 25 d.;

(2)

pasibaigus Alessandro PASTACCI kadencijai tapo laisva Regionų komiteto nario vieta,

—

Giuseppe RINALDI, Presidente della Provincia di Rieti.

12.11.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 305/29

(1)

2015 m. sausio 26 d., 2015 m. vasario 5 d. ir 2015 m. birželio 23 d. Taryba priėmė sprendimus (ES) 2015/116 (1), (ES) 2015/190 (2) ir (ES) 2015/994 (3), kuriais skiriami Regionų komiteto nariai ir pakaitiniai nariai laikotarpiui nuo 2015 m. sausio 26 d. iki 2020 m. sausio 25 d.2015 m. liepos 20 d. Tarybos sprendimu (ES) 2015/1203 (4) vietoj Kenth LÖVGREN pakaitine nare buvo paskirta Ingeborg WIKSTEN;

(2)

pasibaigus Ingeborg WIKSTEN kadencijai tapo laisva Regionų komiteto pakaitinio nario vieta,

—

Mohamad HASSAN, Ledamot i kommunfullmäktige, Uppsala kommun.

12.11.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 305/30

(1)

Tarybos sprendimu 2007/441/EB (2) Italijai suteiktas leidimas iki 2010 m. gruodžio 31 d. iki 40 % apriboti teisę į atskaitą įtraukti pridėtinės vertės mokestį PVM, apskaičiuotą už išlaidas, susijusias su tam tikromis variklinėmis kelių transporto priemonėmis, kurios naudojamos ne vien verslo tikslais. Tame sprendime taip pat nustatyta, kad tokių transporto priemonių naudojimas asmeninėms reikmėms neturi būti laikomas paslaugų teikimu už atlygį. Be to, tam tikros transporto priemonių kategorijos ir išlaidos nepatenka į to sprendimo taikymo sritį;

(2)

Sprendimas 2007/441/EB buvo atitinkamai iš dalies pakeistas Tarybos Įgyvendinimo sprendimu 2010/748/ES (3), o vėliau – Tarybos Įgyvendinimo sprendimu 2013/679/ES (4), kuriuo tų priemonių (toliau – nukrypti leidžiančios priemonės) galiojimas pratęstas iki 2016 m. gruodžio 31 d.;

(3)

2016 m. kovo 31 d. Komisijos užregistruotu laišku Italija paprašė leidimo pratęsti nukrypti leidžiančių priemonių galiojimą;

(4)

pagal Direktyvos 2006/112/EB 395 straipsnio 2 dalį 2016 m. birželio 22 d. laišku Komisija pranešė kitoms valstybėms narėms apie Italijos prašymą. 2016 m. birželio 23 d. laišku Komisija pranešė Italijai, kad turi visą prašymui įvertinti būtiną informaciją;

(5)

remdamasi Sprendimo 2007/441/EB 6 straipsniu, Italija Komisijai pateikė to sprendimo taikymo ataskaitą, kurioje peržiūrėtas procentinis apribojimas. Iš Italijos pateiktos informacijos matyti, kad teisės į PVM atskaitą apribojimas iki 40 % vis dar atitinka esamas susijusių transporto priemonių naudojimo verslo ir ne verslo tikslais, aplinkybes;

(6)

todėl Italijai turėtų būti toliau leidžiama ribotą laikotarpį (iki 2019 m. gruodžio 31 d.) tęsti nukrypti leidžiančių priemonių taikymą;

(7)

jeigu Italija prašytų priemonių taikymo laikotarpį dar pratęsti po 2019 m., ne vėliau kaip 2019 m. balandžio 1 d. Komisijai turėtų būti pateikta ataskaita ir pratęsimo prašymas;

(8)

nukrypti leidžiančios priemonės neturi poveikio Sąjungos nuosaviems ištekliams, kuriuos sudaro surenkamas PVM;

(9)

todėl Sprendimas 2007/441/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

12.11.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 305/32

(1)

2011 m. gegužės 24 d. Komisija gavo skundą iš Italijoje veikiančių trijų pagrindinių alternatyvių telekomunikacijų operatorių – „Wind“, „Fastweb“ ir „Vodafone“. Pateikdami išsamių argumentų jie tvirtino, kad Trento autonominės provincijos (toliau – TAP arba provincijos) pradėtas projektas dėl naujos kartos prieigos (NKP) infrastruktūros diegimo visoje TAP teritorijoje iš tiesų yra valstybės pagalba bendrovei „Telecom Italia“ (TI), kurią teikiant pažeidžiamos plačiajuosčio ryšio gairėse (2) nustatytos konkurencijos taisyklės. Skundo pateikėjai pirmiausia tvirtino, kad TAP jų tinkamai neinformavo apie provincijos projektus ir tikslus ir apie tai su jais nesikonsultavo, taip pat kad naudos gavėjas jau buvo pasirinktas, o įdiegus pasirinktą infrastruktūrą būtų užkirstas kelias tikrai konkurencijai.

(2)

2011 m. liepos 20 d. Italijos valdžios institucijos atsakė į 2011 m. birželio 22 d. išsiųstą prašymą pateikti informacijos. Atsakyme Italijos valdžios institucijos tvirtino siekusios laikytis rinkos ekonomikos investuotojo principo ir jų intervencija nėra valstybės pagalba, todėl neturi tenkinti atitikties plačiajuosčio ryšio gairėms sąlygų. 2011 m. lapkričio 4 d. Italijos valdžios institucijų atsakymas, iš kurio buvo pašalinta konfidenciali informacija, perduotas skundo pateikėjams. 2011 m. lapkričio 29 d. ir gruodžio 7 bei 16 d. jie pateikė kitų pastabų ir dokumentų. 2012 m. sausio–gegužės mėn. Italijos valdžios institucijos pateikė daug išsamios informacijos. 2012 m. vasario–gegužės mėn. papildomos informacijos pateikė ir skundo pateikėjai. Tuo laikotarpiu su kiekviena suinteresuotąja šalimi surengta įvairių posėdžių ir telefoninių konferencijų.

(3)

2012 m. liepos 25 d. sprendimu (toliau – sprendimas pradėti procedūrą) Komisija informavo Italiją pradėjusi su projektu susijusią oficialaus tyrimo procedūrą pagal Sutarties 108 straipsnio 2 dalį. Sprendimas pradėti procedūrą, iš kurio buvo pašalinta konfidenciali informacija, buvo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (3), o suinteresuotosios šalys buvo paragintos teikti pastabas.

(4)

Komisija gavo 2012 m. lapkričio 22 ir 23 d. Italijos valdžios institucijų laiškus, kuriuose jos pateikė pastabas dėl sprendimo pradėti procedūrą. Be to, Komisija gavo šių suinteresuotųjų šalių pastabas: 2012 m. gruodžio 3 d. – bendrovės TI atstovų, o 2012 m. gruodžio 7 d. – bendrovių „Wind“, „Fastweb“ ir „Vodafone“ atstovų. 2013 m. sausio 29 d. laišku Komisija minėtas pastabas, iš kurių buvo pašalinta konfidenciali informacija, nusiuntė Italijos valdžios institucijoms. 2013 m. kovo 5 d. jos pateikė savo komentarus dėl suinteresuotųjų trečiųjų šalių pastabų. 2013 m. kovo–gruodžio mėn. su kiekviena suinteresuotąja šalimi (Italijos valdžios institucijomis ir bendrovėmis TI, „Wind“, „Fastweb“ ir „Vodafone“) vyko įvairūs posėdžiai ir konferencijos, per kurias buvo aktyviai diskutuojama ir keičiamasi informacija.

(5)

2014 m. sausio 31 d. laišku Italijos valdžios institucijos informavo Komisiją apie TAP ketinimą pasitraukti iš projekto. 2014 m. kovo 14 ir 20 d. Italijos valdžios institucijos pateikė papildomos informacijos apie faktinį TAP pasitraukimą iš bendros įmonės „Trentino NGN“ ir, visų pirma, apie tai, kad 2014 m. vasario 28 d. TAP pardavė akcijas bendrovei TI.

(6)

2010 m. rugsėjo mėn. TAP parengė strategiją, pagal kurią siekė įgyvendinti tikslą iki 2018 m. visoje savo teritorijoje įdiegti ultraplačiajuosčio ryšio šviesolaidžio tinklą. Pagal strategiją provincijos teritorijoje buvo numatyta imtis dviejų rūšių veiksmų: vieni veiksmai buvo numatyti vidutinio pelningumo zonose (4), o kiti – mažo pelningumo zonose. Didelio pelningumo zonos į strategiją įtrauktos nebuvo. Vidutinio pelningumo zonose TAP ketino įsteigti naują įmonę „Trentino NGN“ ir leisti jos veikloje dalyvauti privatiems partneriams. Mažo pelningumo zonose TAP ketino sudaryti sąlygas gauti ad hoc valstybės pagalbą (ji būtų buvusi parengta ir apie ją būtų buvę pranešta vėliau), kuri būtų skiriama galbūt prižiūrint TAP valstybinei įmonei „Trentino Network“ (su bendrove „Trentino NGN“ nesusijusiai įmonei), tuo metu atsakingai už kitą pagal TAP bendrąją plačiajuosčio ryšio strategiją vykdomą veiklą.

(7)

Vėlesniais mėnesiais TAP bendravo su įvairiais privačiais operatoriais, o 2011 m. vasario 8 d. provincija pasirašė susitarimo memorandumą su bendrove TI dėl bendros įmonės „Trentino NGN“ įsteigimo siekiant sukurti FTTH infrastruktūrą vidutinio pelningumo zonose. Pagal pradinį susitarimą TAP įsipareigojo į įmonės „Trentino NGN“ kapitalą skirti ne didesnį kaip 60 mln. EUR piniginį įnašą, o bendrovė TI būtų skyrusi tik nepiniginį įnašą, kuris būtų apėmęs: 1) bendrovės pasyviąją infrastruktūrą (kabelių kanalus ir atramines konstrukcijas) – ją bendrovė būtų suteikusi iš karto ir 2) esamo varinių laidų tinklo atjungimą po to, kai būtų pradėtas eksploatuoti FTTH tinklas. Tais pačiais metais prie susitarimo memorandumo prisijungė dar du smulkūs privatūs akcininkai – finansų kontroliuojančioji bendrovė „Finanziaria Trentina“ ir smulkus interneto paslaugų teikėjas „McLink“ – kiekvienas iš jų į įmonės kapitalą skyrė mažesnį finansinį įnašą.

(8)

2011 m. gruodžio mėn. buvo baigtas rengti verslo planas, o TAP prašymu įmonė „Analysys Mason“ parengė išsamaus patikrinimo ataskaitą. Be to, buvo galutinai nustatytos atitinkamos akcininkų teisės ir pareigos ir tiksliau apibrėžtas bendrovės TI nepiniginis įnašas į įmonės „Trentino NGN“ kapitalą. Po diskusijų su Komisija ir įmonei „Analysys Mason“ baigus rengti ekspertų ataskaitą dėl projekto akcininkų susitarimai buvo dar kartą pakoreguoti. 2012 m. kovo mėn. įmonė „Reconta Ernst & Young“ parengė ekspertų ataskaitą dėl pradinio bendrovės TI nepiniginio įnašo, o ja remiantis buvo atlikti nauji pakeitimai.

(9)

Įmonę „Trentino NGN“ TAP įsteigė viena, o jai skirtas mažiausias įnašas į kapitalą sudarė mažiau nei 100 000 EUR. Tikėtasi, kad įmonės kapitalas galutinai susiformuos po to, kai sudarius susitarimus su privačiais akcininkais bus padidintas akcinis kapitalas. Pagal planus įmonės „Trentino NGN“ akcinis kapitalas būtų buvęs padidintas taip: TAP būtų skyrusi 50 mln. EUR (t. y. 52,2 % viso kapitalo), bendrovė „Finanziaria Trentina“ – 5 mln. EUR (t. y. 5,2 %), bendrovė „McLink“ – 1,5 mln. EUR (t. y. 1,56 %) (5), o bendrovė TI visoje provincijos teritorijoje būtų suteikusi neatimamas teises tiesiant naująjį tinklą naudotis jos pasyviąja infrastruktūra (kabelių kanalais ir atraminėmis konstrukcijomis) (pradinis įnašas). Pradinis bendrovės TI įnašas iš pradžių buvo įvertintas 39,8 mln. EUR, bet įmonės „Ernst & Young“ ataskaitoje buvo nurodyta šiek tiek mažesnė šio įnašo vertė – 39,3 mln. EUR, todėl susitarimas buvo atnaujintas ir pagal galutinį apskaičiavimą nurodyta, kad įnašas sudarė 39,448 mln. EUR.

(10)

2012 m. gegužės 18 d. buvo įsteigta bendra įmonė „Trentino NGN“, ir visos suinteresuotosios šalys skyrė pradinius įnašus. TAP sumokėjo tik dalį numatyto piniginio įnašo, t. y. 14,845 mln. EUR (vietoj 50 mln. EUR). Bendrovė „Finanziaria Trentina“ iš numatytos 5 mln. EUR sumos atitinkamai skyrė tik 1,250 mln. EUR, o bendrovė „McLink“ vietoj numatytos 1,5 mln. EUR sumos – 0,375 mln. EUR. Bendrovė TI suteikė neatimamas teises naudotis savo pasyviąja infrastruktūra, kurios buvo įvertintos 39,448 mln. EUR. Todėl akcijų paketo struktūra buvo tokia: TAP priklausė 52,16 % akcijų, bendrovei TI – 41,07 %, bendrovei „McLink“ – 1,56 %, o bendrovei „Finanziaria Trentina“ – 5,21 %. 2012 m. gegužės 18 d.–2014 m. vasario 28 d. įmonės „Trentino NGN“ akcijos buvo valdomos taip:

(11)

Akcininkų susitarime buvo numatyta, kad baigiantis tretiems metams po pradinio įnašo skyrimo arba po to, kai pradės veikti bent 16 % naujų jungčių, bendrovė TI ir TAP galės nuspręsti dėl antrojo bendrovės TI įnašo, kurį sudarytų šios įmonei „Trentino NGN“ perduodamos teisės: 1) nuosavybės teisė (palyginti su jau suteiktomis neatimamomis naudojimosi teisėmis) į įmonės „Trentino NGN“ nustatytose vidutinio pelningumo zonose esančią pasyviąją infrastruktūrą ir 2) nuosavybės teisė į varinių laidų tinklą, kuris būtų išjungtas siekiant visus klientus prijungti prie naujojo šviesolaidžio tinklo. Pagal pirminius apskaičiavimus įnašo vertė sudarė 520 EUR už kiekvieną veikiančią kabelinę liniją, nepriklausomai nuo to, ar tai būtų bendrovės TI mažmeninės linijos, ar atsietąją prieigą prie vietinės linijos turinčių operatorių vardu eksploatuojamos linijos. Prie tos sumos buvo pridėta 2 mln. EUR suma – ja buvo įvertintas neatimamų teisių naudotis kabelių kanalais ir atraminėmis konstrukcijomis (t. y. pradinio įnašo) pakeitimas nuosavybės teisėmis. Antrajame etape skyrusi antrąjį įnašą, bendrovė TI būtų turėjusi didžiąją akcijų paketo dalį ir įmonės „Trentino NGN“ kontrolę. Tuo tikslu prireikus būtų buvusi skirta papildoma kapitalo injekcija.

(12)

Galiausiai, remiantis akcininkų susitarimu, po trejų metų arba pasiekus tikslą prijungti ir pradėti eksploatuoti 43 % linijų, bendrovė TI būtų turėjusi teisę pagal pasirinkimo pirkti sandorių išpirkti TAP ir bendrovei „McLink“ priklausančias įmonės „Trentino NGN“ akcijas. Už tokios teisės įgijimą (jei šia teise būtų pasinaudota) bendrovė TI provincijai būtų turėjusi dviem dalimis sumokėti 6,5 mln. EUR: pirmąją dalį – per vienus metus, o antrąją – per dvejus metus. Akcijų įsigijimo kaina būtų buvusi lygi įnašo vertei, prie jos pridėjus 7,75 % per metus ir atėmus paskirstytus dividendus (6). Kiti du akcininkai – bendrovės „McLink“ ir „Finanziaria Trentina“ – būtų galėję nuspręsti pagal pasirinkimo parduoti sandorį bendrovei TI parduoti joms priklausančias įmonės „Trentino NGN“ akcijas už kainą, atitinkančią jų įnašų vertę, kasmet atitinkamai padidėjusią 5,5 ir 7 %.

(13)

Be to, pagal konkrečius akcininkų susitarimus bendrovė TI buvo paskirta įmonei „Trentino NGN“ teikti tinklo tiesimo, valdymo ir eksploatavimo paslaugas. Buvo numatyta diegti punkto ir kelių punktų sujungimo tinklą; atsiejimo ar prieigos įpareigojimų numatyta nebuvo. Pagal pasirinktą modelį buvo numatyta diegti tik tris lygiagrečius GPON tinklus (7), iš kurių dviem pagal koncesijas būtų galėję naudotis kiti operatoriai.

(14)

Komisija pradėjo oficialaus tyrimo procedūrą, nes labai abejojo dėl priemonės atitikties rinkos ekonomikos investuotojo principui ir siekė patikrinti, ar priemonė galėtų būti laikoma suderinama su vidaus rinka, jei būtų paaiškėję, jog ji turi valstybės pagalbos elementų.

(15)

Sprendime pradėti procedūrą Komisija išreiškė susirūpinimą, kad tam tikri TAP dalyvavimo įmonės „Trentino NGN“ projekte aspektai kelia abejonių dėl atitikties rinkos ekonomikos investuotojo principui ir dėl tariamo TAP bei privačių partnerių veiksmų lygiavertiškumo. Tokios abejonės pirmiausia buvo susijusios su:

(16)

2014 m. sausio 31 d. Italijos valdžios institucijos informavo Komisiją apie tai, kad TAP, sutarusi su visomis kitomis suinteresuotosiomis šalimis, nusprendė pasitraukti iš įmonės „Trentino NGN“ projekto ir jo nebeįgyvendinti.

(17)

2014 m. kovo 14 d. Italijos valdžios institucijos informavo Komisiją, kad TAP pardavė jai priklausančią įmonės „Trentino NGN“ akcijų dalį už 15 852 435 EUR (šią sumą sudaro TAP dalinio piniginio įnašo į įmonės „Trentino NGN“ kapitalą vertė, t. y. 14,845 mln. EUR ir 3,75 % sudėtinės palūkanos). Italijos valdžios institucijų teigimu, šiuo metu įmonę „Trentino NGN“ kontroliuoja bendrovė TI, o bendrovės „Finanziaria Trentina“ ir „McLink“ išlieka smulkiosiomis akcininkėmis.

(18)

Italijos valdžios institucijos paaiškino, kad nors įmonė „Trentino NGN“ buvo įsteigta 2012 m. gegužės 18 d. ir į jos kapitalą buvo pervesti daliniai įnašai, 2012 m. rugpjūčio 20 d. (Komisijai priėmus sprendimą pradėti procedūrą) TAP ir kitos su įmonės „Trentino NGN“ veikloje dalyvaujančios šalys pakeitė akcininkų susitarimą, o visa įmonės „Trentino NGN“ veikla buvo laikinai sustabdyta laukiant, kol bus pateiktos Komisijos pradėto oficialaus tyrimo išvados. Taigi viso suinteresuotųjų šalių piniginio įnašo mokėjimas buvo sustabdytas (atlikti tik daliniai mokėjimai). Sustabdytas ir akcininkų susitarime numatytų tolesnių etapų įgyvendinimas. Įmonė „Trentino NGN“ taip ir nepradėjo diegti numatytojo FTTH tinklo (nei kito tipo tinklų).

(19)

Pagal reguliavimo įsipareigojimus įmonės „Trentino NGN“ veikla apėmė tik prieigos prie infrastruktūros, su kuria susijusios neatimamos naudojimosi teisės, suteikimą trečiosioms šalims. Šiuo klausimu Italijos valdžios institucijos paaiškino, kad bendrovė TI privalėjo laikytis reguliavimo įsipareigojimų, susijusių su prieigos prie minėtos infrastruktūros suteikimu kitiems operatoriams, todėl po to, kai 2012 m. gegužės mėn. bendrovė TI įmonei „Trentino NGN“ perdavė neatimamas naudojimosi teises, susijusias su pasyviąja infrastruktūra, kai kurie operatoriai paprašė prieigos prie tos infrastruktūros, ir jiems tokia prieiga buvo suteikta. Todėl bendrovė TI kelis kartus sumokėjo įmonei „Trentino NGN“ už įsigytą prieigą prie pasyviosios infrastruktūros siekiant patenkinti kitų operatorių prašymus suteikti prieigą. Sumokėta suma neviršija 15 000 EUR. Tai – visos įmonės „Trentino NGN“ pajamos, gautos nuo jos įsteigimo datos.

(20)

Italijos valdžios institucijos taip pat nurodė, kad už pasitraukimą iš įmonės „Trentino NGN“ projekto TAP nemokėjo ir nemokės jokios baudos. Į 2011 m. gruodžio 16 d. akcininkų susitarimą (su vėlesniais pakeitimais) įtrauktos su sutarties nutraukimu susijusios nuostatos, pagal kurias TAP gali pasitraukti iš įmonės „Trentino NGN“ veiklos ir nemokėti baudos net ir tuo atveju, jei projektas nėra net iš dalies įgyvendinamas.

(21)

Italijoje buvo imtasi kai kurių parengiamųjų veiksmų, skirtų įmonės „Trentino NGN“ projektui įgyvendinti (t. y. buvo sudaryti įvairūs susitarimai ir parengti dokumentai, kurių pagrindu įsteigta bendroji įmonė, ir TAP kartu su kitomis suinteresuotosiomis šalimis skyrė dalinį piniginį įnašą, o bendrovė TI – nepiniginį įnašą), tačiau tolesnės projekto įgyvendinimo pažangos nepadaryta.

(22)

Dėl dalinio TAP įnašo į įmonės „Trentino NGN“ kapitalą Italijos valdžios institucijos paaiškino, kad visas akcininkų piniginių įnašų sumas (t. y. TAP ir bendrovių „McLink“ bei „Finanziaria Trentina“ piniginius įnašus, atėmus sąnaudas ir mokesčius) įmonė „Trentino NGN“ padėjo į banko sąskaitą ir už jas gavo tokias palūkanas: 2,71 % – 2012 m., 1,509 % – iki 2013 m. vasario 1 d. ir 1,524 % – po 2013 m. vasario 1 d. Už įmonės „Trentino NGN“ sąskaitoje laikomas dalinių mokėjimų (įskaitant TAP mokėjimus) sumas palūkanos mokamos nebuvo. Italijos valdžios institucijų tvirtinimu, 2014 m. vasario 28 d. TAP atsiėmė savo dalinį piniginį įnašą ir 3,75 % sudėtines palūkanas. Jos paaiškino, kad dėl 3,75 % sudėtinių palūkanų normos šalys susitarė derybų būdu ir kad tokia norma yra maždaug du kartus didesnė už tą, kuri taikoma dvejų trejų metų trukmės Italijos Vyriausybės obligacijoms, ir yra panaši į dešimties metų obligacijoms taikomą normą.

(23)

Dalinio piniginio TAP įnašo skyrimas į įmonės „Trentino NGN“ kapitalą reiškia valstybinių išteklių pervedimą. Tačiau, remdamasi turima informacija, pagal kurią 2012 m. rugpjūčio 20 d. įmonės „Trentino NGN“ projekto veikla buvo sustabdyta, o 2014 m. vasario 28 d. TAP faktiškai pasitraukė iš projekto ir susigrąžino visą pradinį įnašą, įskaitant tinkamas palūkanas, Komisija gali daryti išvadą, kad aptariamas dalinis įnašas įmonei „Trentino NGN“ ir jos akcininkams ekonominio pranašumo nesuteikė.

(24)

Dėl minimalios įmonės „Trentino NGN“ veiklos (t. y. veiksmų, susijusių su neatimamų naudojimosi teisių pardavimu, žr. 19 punktą) pažymėtina, kad ji vykdyta siekiant laikytis tebegaliojančių bendrovės TI reguliavimo įsipareigojimų, ir atrodo, kad ji nei įmonei „Trentino NGN“, nei jos akcininkams, įskaitant bendrovę TI, ekonominės naudos nedavė. Šiomis aplinkybėmis tokie sandoriai neverčia suabejoti dėl pirmiau išdėstyto vertinimo.

(25)

Atsižvelgdama į šias aplinkybes, Komisija daro išvadą, kad įmonės „Trentino NGN“ projektas nebuvo įgyvendintas ir kad iš jo pasitraukus provincijai šis tyrimas neteko prasmės.

(26)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta pirmiau, Komisija nusprendė Sutarties 108 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą nutraukti, nes iš įmonės „Trentino NGN“ projekto pasitraukus Italijos valdžios institucijoms (t. y. TAP) ši procedūra neteko prasmės.