„4.1.4.

Jeigu transporto priemonėje sumontuotą ĮEKS vairuotojas gali įkrauti iš išorės, transporto priemonės varymo sistema jokiais būdais negali pajudinti transporto priemonės, kol išorinio maitinimo šaltinio jungtis ir transporto priemonės maitinimo kištukas yra fiziškai sujungti. L1e kategorijos transporto priemonės, jei tokių parengtų naudoti transporto priemonių masė ≤ 35 kg, pajudinimas savo pačios varymo sistema neleidžiamas tol, kol baterijos kroviklio jungtis fiziškai prijungta prie išorinio maitinimo šaltinio. Šio reikalavimo paisoma, jeigu naudojama transporto priemonės gamintojo nurodyta jungtis ar baterijos kroviklis. Jeigu yra įrengti nuolat prijungti įkrovimo kabeliai, minėtasis reikalavimas laikomas įvykdytu, kai naudojant įkrovimo kabelį akivaizdžiai neįmanoma naudotis transporto priemone (pvz., kabelis visada nukreipiamas per vairuotojo valdomus valdymo įtaisus, vairuotojo balnelį, vairuotojo sėdynę, vairo rankenas ar vairaratį arba kabelio laikymo vietą dengianti sėdynė turi būti pakelta).“;

„1.1.1.1.

Turi būti užtikrinta, kad nebūtų nukrypimų nuo pateiktų simbolių formos ir pakreipimo, tai yra bet koks pateiktų simbolių atvaizdo priderinimas yra draudžiamas.

1.1.1.2.

Leidžiami nedideli pažeidimai, kaip antai linijos storio, ženklo naudojimo ir kiti atitinkami gamybiniai nuokrypiai, kaip nurodyta standarto ISO 2575:2010/Amd1:2011 (projektavimo principai) 4 dalyje.“;

„2.1.3.

Turi būti užtikrinta, kad nebūtų nukrypimų nuo pateiktų simbolių formos ir pakreipimo, tai yra bet koks pateiktų simbolių atvaizdo priderinimas yra draudžiamas.

Leidžiami nedideli pažeidimai, kaip antai linijos storio, ženklo naudojimo ir kiti atitinkami gamybiniai nuokrypiai, kaip nurodyta standarto ISO 2575:2010/Amd1:2011 (projektavimo principai) 4 dalyje.“;

„1.12.

Jeigu automatinis priekinio žibinto ar dienos žibinto įjungimas susietas su variklio veikimu, žibintas turi būti suprojektuotas taip (transporto priemonėse su elektros ar kitomis alternatyviomis varymo sistemomis ir transporto priemonėse su varymo sistemos automatinio išjungimo ir (arba) paleidimo sistema), kad būtų susietas su pagrindiniu valdymo jungikliu, įjungiamu transporto priemonei veikiant įprastu darbo režimu.“;

„2.3.11.8.

Kiti reikalavimai:

„2.3.15.8.

Kiti reikalavimai:

„1.1.

Laikantis 1.1.1–1.1.2 punktų nuostatų, visų transporto priemonėse montuojamų padangų, įskaitant atsargines padangas, tipas turi būti patvirtintas pagal JT EEK taisyklę Nr. 75.

1.1.1.

Jeigu transporto priemonė suprojektuota naudoti sąlygomis, kurios neatitinka padangų, kurių tipas patvirtintas pagal JT EEK taisyklę Nr. 75, taikytiną Sąjungos teisėje tuo metu, kai atliekami transporto priemonės tipo patvirtinimo bandymai, savybių ir todėl reikia montuoti kitokias savybes turinčias padangas, 1.1 punkte nustatyti reikalavimai netaikomi, jei laikomasi šių sąlygų:

„2.2.

Transporto priemonės gamintojas gali apriboti originalių ir atsarginių padangų, kurias galima sumontuoti transporto priemonėje, naudojimo kategoriją. Šiuo atveju padangų, kurias galima sumontuoti transporto priemonėje, naudojimo kategorijos turi būti aiškiai nurodytos transporto priemonės naudojimo vadove.“;

„2.3.

Erdvė, kurioje sukasi kiekvienas ratas, turi būti tokia, kad naudojamos didžiausio leidžiamo dydžio ir ratlankio pločio padangos galėtų nevaržomai judėti, atsižvelgiant, jei taikoma, į mažiausias ir didžiausias ratų iškyšas ir nepažeidžiant transporto priemonės gamintojo nurodytų mažiausių ir didžiausių pakabos ir vairo mechanizmo apribojimų. Tai nustatoma kiekvienoje erdvėje tikrinant didžiausią ir plačiausią padangą, atsižvelgiant į taikomą ratlankio dydį, taip pat į didžiausią leidžiamą padangos skerspjūvio plotį ir išorės skersmenį, remiantis taikomuose teisės aktuose nustatytu padangų dydžio žymeniu. Patikrinimai atliekami atitinkamo rato vietoje sukant didžiausių leidžiamų bendrų matmenų (didžiausios gaubtinės) tipinę padangą, ne vien tik faktinę padangą.“;

„2.3.1.

Nustatant atitinkamos padangos didžiausius leidžiamus bendrus matmenis (t. y. didžiausią gaubtinę) pagal Sąjungos teisės aktus, taikomus tuo metu, kai atliekami tipo patvirtinimo bandymai, atsižvelgiama į visas padangas, kurias galima sumontuoti transporto priemonėje pagal 2.2 punktą. Šiuo tikslu atsižvelgiama į specifikacijas, nustatytas JT EEK taisyklės Nr. 75 5 priede, arba į leidžiamas procentines dalis, nustatytas į tą priedą neįrašytų dydžių padangoms, (pvz., gabaritinis plotis universalioms padangoms (MST) + 25 %, įprastinėms ir žieminėms padangos + 10 %, kai ratlankio skersmens kodas yra ne žemesnės eilės kaip 13, ir + 8 %, kai ratlankio skersmens kodai yra iki 12 eilės (imtinai).

2.3.2.

Be to, leistinas įstrižinės ir įstrižinės juostinės struktūros padangos, kurios tipas yra patvirtintas pagal JT EEK taisyklę Nr. 75, aukščio dinaminis augimas priklauso nuo padangos greičio kategorijos ir naudojimo kategorijos. Siekdamas užtikrinti galutiniam transporto priemonės naudotojui tinkamą įstrižinės ir įstrižinės juostinės struktūros atsarginių padangų pasirinkimą ir nustatyti leidžiamą nuokrypį, nurodytą JT EEK taisyklės Nr. 75 9 priedo 4.1 punkte (t. y. Hdyn = H × 1,10 iki Hdyn = H × 1,18), transporto priemonės gamintojas atsižvelgia į leistinas naudojimo kategorijas ir greičio kategoriją, kuri atitinka didžiausią projektinį transporto priemonės greitį. Transporto priemonės gamintojo nuožiūra galima atsižvelgti į griežtesnes kategorijas.

2.4.

Techninė tarnyba gali sutikti, kad 2.3–2.3.2 punktuose nustatytų reikalavimų atitiktis būtų tikrinama taikant alternatyvią bandymų procedūrą (pvz., atliekant virtualius bandymus), jeigu tarpas tarp padangos didžiausios gaubtinės ir transporto priemonės konstrukcijos visuose taškuose viršija 10 mm.“;

„4.2.2.

Jeigu transporto priemonėse įprastai montuojamos įprastinės padangos, o retkarčiais – žieminės padangos, žieminės padangos greičio kategorijos simbolis turi atitikti greitį, didesnį už didžiausią projektinį transporto priemonės greitį arba ne mažesnį kaip 130 km/h (arba ir vieną, ir kitą). Tačiau jeigu didžiausias projektinis transporto priemonės greitis yra didesnis už greitį, atitinkantį sumontuotų žieminių padangų mažiausio greičio kategorijos simbolį, transporto priemonėje aiškiai matomoje vietoje arba, jei transporto priemonė neturi vidaus erdvės, kuo arčiau prietaisų skydelio turi būti pritvirtintas vairuotojui nuolat gerai matomas įspėjimo apie didžiausią greitį ženklas, kuriame būtų nurodyta sumontuotų žieminių padangų didžiausių greičio parametrų mažiausia vertė arba gamintojo rekomenduojamas transporto priemonės greitis (nelygu, kuris iš jų mažesnis).“

„2.1.

Visi simboliai ant plokštelės turi būti padaryti iš pagal JT EEK taisyklę Nr. 104 patvirtinto tipo D, E arba D/E klasės šviesogrąžės medžiagos (******).

„3.3.1.

Plokštelė turi būti statmena (± 5°) transporto priemonės išilginei plokštumai;“

„—

dviejų vertikaliųjų plokštumų, susiliečiančių su dviem šoniniais plokštelės kraštais, sudarančių 30° kampą, matuojant į kairę ir į dešinę išorines puses nuo transporto priemonės išilginės plokštumos, lygiagrečių su transporto priemonės išilgine vidurio plokštuma ir kertančių plokštelės vidurį,“;

„—

dviejų vertikaliųjų plokštumų, susiliečiančių su dviem šoniniais plokštelės kraštais, sudarančių 30° kampą, matuojant į kairę ir į dešinę išorines puses nuo transporto priemonės išilginės plokštumos, lygiagrečių su transporto priemonės išilgine vidurio plokštuma ir kertančių plokštelės vidurį,“;

„1.1.6.3.1.

Tačiau jeigu prietaisų skydelio lygis yra virš horizontaliosios plokštumos lygio, sutampančio su vairuotojo sėdimosios vietos R tašku, virš vidaus zonos Nr. 2 viršutinės horizontalios ribos esantiems prietaisų skydelio liečiamiesiems kraštams, taip pat visiems elementams, kurie montuojami tiesiai ant jo ir yra žemiau prietaisų skydelio lygio, patikrinti naudojamas kelio maketo bandomasis įtaisas. Techninė tarnyba, suderinusi su tipo patvirtinimo institucija, bandymų ataskaitoje aiškiai nurodo, kurios vidaus įrangos dalys laikomos prietaisų skydeliu ir susijusiais elementais. Nustatant prietaisų skydelio lygį į tiesiogiai vairuotojo valdomą vairo mechanizmo dalį neatsižvelgiama.“;

„2.1.8.

Liečiamieji patvirtinto tipo vidinių galinio vaizdo veidrodėlių (I klasė) kraštai laikomi atitinkančiais šio priedo reikalavimus.“;

„2.2.1.

Šioje zonoje, kaip ir 1.1.6.3.1 punkte nurodytojoje, kelio maketo bandomasis įtaisas judinamas iš bet kurios konkrečios pradinės vietos horizontaliai ir į priekį, o X ašyje įtaiso orientavimas gali būti keičiamas nepažeidžiant nurodytų ribų. Visi liečiamieji kraštai, išskyrus toliau nurodytuosius, turi būti suapvalinti, kad jų kreivumo spindulys būtų bent 3,2 mm. Į prisilietimus su galine prietaiso puse neatsižvelgiama.“;

2.4.1.

Liečiamųjų kraštų spinduliai, kurių dėl įstrižų kampų, ribotų iškyšų, simbolių ar stiliaus linijų, briaunų ir iškilimų bei paviršiaus grūdėtumo neįmanoma tiksliai nustatyti įprastinėmis matavimo priemonėmis (pvz., spindulio matuokliu), laikomi atitinkančiais reikalavimus, jei tokie kraštai yra bent jau užapvalinti.

2.4.2.

Transporto priemonės gamintojas gali kaip alternatyvą pasirinkti taikyti visus susijusius JT EEK taisyklės Nr. 21 reikalavimus (*******), nustatytus M1 kategorijos transporto priemonėms ir apimančius visą vidaus įrangą, ne tik jos dalis.

„1.1.2.1.1.

Reguliuoti kibirkšties savybes, įskaitant uždegimo laiką ir (arba) buvimą, kad būtų galima riboti didžiausią projektinį transporto priemonės greitį ir (arba) didžiausią galią, leidžiama L3e-A2 (tik jei didžiausia naudingoji galia ≥ 20 kW), L3e-A3, L4e-A, L5e, L6eB ir L7eC kategorijų (pakategorių) transporto priemonėse. Reguliuoti gali būti leidžiama ir kitų kategorijų (pakategorių) transporto priemonėse, su sąlyga, kad reguliavimo būdas neturės neigiamos įtakos išmetamųjų dujinių teršalų, išmetamo CO2 kiekiui ir degalų sąnaudoms didžiausio projektinio transporto priemonės greičio ir (arba) didžiausios galios sąlygomis, kurias tikrina techninė tarnyba.“;

„1.1.2.5.

Bent du iš 1.1.2.1–1.1.2.4 punktuose nurodytų taikomų ribojimo metodų turi veikti nepriklausomai vienas nuo kito, būti skirtingo pobūdžio ir grindžiami skirtinga konstrukcijos koncepcija, tačiau jie gali būti susiję su panašiais elementais (pvz., abu metodai gali būti grindžiami greičio kriterijumi, tačiau taikant vieną iš metodų greitis matuojamas variklyje, o kitą – transmisijos pavarų dėžėje). Vienam metodui neveikiant, kaip numatyta (pvz., sugadinus įrangą), kitais metodais užtikrinama ribojimo funkcija turi nesuprastėti. Tokiu atveju galima pasiekti didžiausia galia ir (arba) transporto priemonės greitis gali būti mažesni nei įprastinėmis sąlygomis. Nepažeidžiant gamybos atitikties nuokrypių, nustatytų Reglamento (ES) Nr. 44/2014 IV priedo 4.1.4 punkte, atsisakius vieno iš besidubliuojančių ribojimų metodų, didžiausia galia ir (arba) transporto priemonės greitis negali būti didesni už nustatytuosius suteikiant tipo patvirtinimą.“;

„1.1.2.6.

Transporto priemonės gamintojui leidžiama pasinaudoti kitais ribojimo metodais, nei nurodytieji 1.1.2.1–1.1.2.4 punktuose, jei jis gali įrodyti techninei tarnybai ir tipo patvirtinimo institucijai, kad tie alternatyvūs ribojimo metodai atitinka 1.1.2.5 punkte nustatytus dubliavimosi principus, su sąlyga, kad naudojant vieną iš ribojimo metodų taikomas bent vienas iš 1.1.2.1, 1.1.2.2 arba 1.1.2.3 punktuose išvardytų parametrų (pvz., degalų masės, oro masės, kibirkšties uždegimo ir transmisijos sukimosi ribojimas).

1.1.2.7.

Gamintojui leidžiama derinti du ar daugiau atskirų ribojimo metodų, nurodytų 1.1.2.1–1.1.2.4 punktuose, jei tai yra ribojimo strategijos dalis. Toks ribojimo metodų derinys laikomas vieninteliu ribojimo būdu, kaip apibrėžta 1.1.2.5 punkte.

1.1.2.8.

Atskiri ribojimo metodai arba 1.1.2.1–1.1.2.4 punktuose nurodytų ribojimo metodų deriniai gali būti taikomi daugiau kaip vieną kartą, jei jų įvairios paskirtys nepriklauso viena nuo kitos ir jeigu, kaip reikalaujama pagal 1.1.2.5 punktą, nesant galimybės taikyti vieną iš metodų taip, kaip numatyta (pvz., sugadinus įrangą), nesutriks to paties ribojimo metodo ar jų derinio taikymas pagal kitą paskirtį.

1.1.2.9.

Vienu ribojimo metodu laikoma ribojimo strategija, kai gedimo atveju (pvz., sugadinus įrangą) numatoma suaktyvinti specialią veikimo būseną (pvz., veikimą avariniu režimu) gerokai sumažinus didžiausią transporto priemonės greitį ir (arba) didžiausią galią, kad jie būtų netinkami įprastomis eksploatavimo sąlygomis, arba kai suaktyvinamas uždegimo blokavimas, kad nebūtų galima paleisti variklio tol, kol yra gedimas.“;

„1.1.4.

Draudžiama pateikti ir naudoti bet kokias kitas priemones, leidžiančias transporto priemonės vairuotojui tiesiogiai ar netiesiogiai reguliuoti, nustatyti, pasirinkti ar keisti varymo sistemos didžiausią veiksmingumą, nustatomą remiantis informacija, pateikiama pagal Reglamento (ES) Nr. 901/2014 I priedo B dalies 2.8 punkto 1.8.2–1.8.9 papunkčius, (pvz., didelio veiksmingumo jungiklį, specialų koduotą atpažinimo atsakiklį uždegimo raktelyje, fizinę arba elektroninę jungės nuostatą, pasirinktį elektroniniame meniu, programuojamą valdymo bloko funkciją), jei tokiu būdu ji būtų viršyta.“;

„2.1.

Siekdamas įrodyti, kad laikosi 1.1–1.1.2.9 punktuose nustatytų specialių reikalavimų, transporto priemonės gamintojas turi įrodyti, kad, transporto priemonės varymo sistemoje įdiegus specialius įtaisus ir (arba) funkcijas, dviem ar daugiau taikomų metodų užtikrinamas reikiamas didžiausios nuolatinės vardinės arba naudingosios galios ir (arba) didžiausio transporto priemonės greičio ribojimas ir kad taikant kiekvieną iš metodų tai pasiekiama visiškai nepriklausomai.“

„1.1.1.

L1e-A kategorijos transporto priemonės ir L1e-B transporto priemonių kategorijos dviračiai, skirti minti, turi būti suprojektuoti ir sukonstruoti taip, kad atitiktų visas reikalavimų ir bandymų metodų nuostatas, taikomas rankenos ir strypo sąrankai, sėdynių laikikliams, priekinėms šakėms bei rėmams, kaip nustatyta standarte ISO 4210:2014, kad ir koks būtų neatitikimas to techninio standarto taikymo sričiai. Mažiausia reikiamos bandymo jėgos vertė turi atitikti pateiktąsias 1.1.1.1 punkto 19.1 lentelėje.“;

„1.1.1.1.

19.1 lentelė

Bandymo ir mažiausios jėgos arba bandymų su L1e-A kategorijos transporto priemonėmis ir L1e-B transporto priemonių kategorijos dviračiais, skirtais minti, ciklų skaičius

„3.2.1.3.

Ant vamzdžių turi būti įskaitomas transporto priemonės kategorijos (pakategorės) ženklas, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 168/2013 2 ir 4 straipsniuose bei I priede.“;

„3.2.2.5.

Dvitakčiuose varikliuose didžiausias bet kokio tarpiklio, jei jis yra tarp cilindro pagrindo ir karterio, storis sumontavus negali būti didesnis nei 0,5 mm.“;

3.3.1.

Nepertraukiamos belaipsnės pavaros gaubtai (jei yra) turi būti pritvirtinti ne mažiau kaip dviem sraigtiniais varžtais arba taip, kad juos būtų galima nuimti tik specialiais įrankiais.

3.3.2.

Nepertraukiamos belaipsnės pavaros (CVT) mechanizmas, skirtas apriboti pavaros perdavimo skaičių ribojant efektyvų atstumą tarp dviejų diskų, turi būti visiškai integruotas į vieną arba į abu diskus, kad efektyvaus atstumo nebūtų įmanoma modifikuoti taip, kad, nesugadinant diskų sistemos, didžiausias transporto priemonės greitis padidėtų daugiau kaip 10 % didžiausio leidžiamo transporto priemonės greičio. Jeigu gamintojas į nepertraukiamą belaipsnę pavarą įmontuoja tarpiklių žiedus, kad būtų galima reguliuoti didžiausią transporto priemonės greitį, tuos tarpiklių žiedus išėmus didžiausias transporto priemonės greitis neturi padidėti daugiau kaip 10 %.“;

4.1.

L3e-A1 ir L4e-A1 pakategorių transporto priemonės turi atitikti 4.2–4.2.3, 4.3, 4.3.1 ir 4.3.2 arba 4.4., 4.4.1 ir 4.4.2 punktų reikalavimus kartu su 4.5, 4.6 ir 4.7 punktų reikalavimais. Be to, jos turi atitikti 3.2.2.1, 3.2.2.3, 3.2.2.4, 3.2.2.5, 3.2.3.1 ir 3.2.3.3 punktų reikalavimus.

4.2.

Įleidimo vamzdyne turi būti įmontuota nepašalinama mova. Jeigu tokia mova yra įsiurbimo vamzdyje, tai jis turi būti pritvirtintas prie variklio bloko sraigtiniais varžtais arba tokiais varžtais, kuriuos galima išsukti tik specialiais įrankiais.

4.2.1.

Mova turi būti ne mažesnio nei 60 HRC kietumo. Riboto priėjimo sekcijoje jos storis negali būti didesnis nei 4 mm.

4.2.2.

Atliekant bet kokius veiksmus su mova, siekiant ją pašalinti arba modifikuoti, mova ir jos atrama turi suirti arba turi visiškai ir negrįžtamai sugesti variklis, kol patvirtinta tinkama būklė nebus atkurta.

4.2.3.

Ant movos paviršiaus arba netoli jos turi būti įskaitomas transporto priemonės kategorijos (pakategorės) ženklas, apibrėžtas Reglamento (ES) Nr. 168/2013 2 ir 4 straipsniuose bei I priede.“;

„4.3.

Kiekvienas įsiurbimo vamzdis turi būti pritvirtintas sraigtiniais varžtais arba tokiais varžtais, kuriuos galima išsukti tik specialiais įrankiais. Išorėje pažymėta riboto priėjimo sekcija turi būti vamzdžiuose; toje vietoje sienelės storis turi būti mažesnis nei 4 mm arba, jeigu ji yra iš lanksčios medžiagos, pavyzdžiui, gumos, – 5 mm.

4.3.1.

Atliekant bet kokius veiksmus su vamzdžiais, siekiant modifikuoti riboto priėjimo sekciją, dėl tokių veiksmų vamzdžiai turi suirti arba turi visiškai ir negrįžtamai sugesti variklis, kol patvirtinta tinkama būklė nebus atkurta.

4.3.2.

Ant vamzdžių turi būti įskaitomas transporto priemonės kategorijos (pakategorės) ženklas, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 168/2013 2 ir 4 straipsniuose bei I priede.

4.4.

Cilindro galvutėje esanti įleidimo vamzdyno dalis turi turėti riboto priėjimo sekciją. Visame įleidimo kanale negali būti daugiau riboto priėjimo sekcijų (išskyrus vožtuvo lizdo sekciją).

4.4.1.

Atliekant bet kokius veiksmus su vamzdžiais, siekiant modifikuoti riboto priėjimo sekciją, dėl tokių veiksmų vamzdžiai turi suirti arba turi visiškai ir negrįžtamai sugesti variklis, kol patvirtinta tinkama būklė nebus atkurta.

4.4.2.

Ant cilindro galvutės turi būti įskaitomas transporto priemonės kategorijos ženklas, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 168/2013 2 ir 4 straipsniuose bei I priede.

4.5.

4.2 punkte nurodytų riboto priėjimo sekcijų skersmuo gali būti įvairus, atsižvelgiant į susijusios transporto priemonės kategoriją (pakategorę).

4.6.

Gamintojas pateikia duomenis apie riboto priėjimo sekcijos (-ų) skersmenį (-is) ir įrodo patvirtinimo institucijai bei techninei tarnybai, kad ši riboto priėjimo sekcija daro didžiausią įtaką dujų tekėjimui ir kad nėra jokios kitos sekcijos, kurią modifikavus būtų galima padidinti varymo sistemos veiksmingumą.

4.7.

Sumontuotų cilindrų galvutės tarpiklio didžiausias storis negali būti didesnis nei 1,6 mm.“;

„5.1.

Bet kuris to paties tipo L3e-A2 arba L4e-A2 pakategorės transporto priemonės variantas ar versija, atitinkantys III priedo 4 punkte nustatytus konversijos reikalavimus, neturi būti pagrįsti L3e-A3 arba L4e-A3 tipu, variantu ar versija, kurių didžiausia naudingoji variklio galia ir (arba) nuolatinė vardinė galia daugiau nei dvigubai viršija vertes, taikomas L3e-A2 ar L4e-A2 pakategorėms remiantis Reglamento (ES) Nr. 168/2013 I priede pateikta klasifikacija (pvz., 70 kW – 35 kW arba mažesnė, 50 kW – 35 kW arba mažesnė).“;

„5.2.2.

degalų pripildymo ir tiekimo sistema“;

„5.2.3.

oro įsiurbimo sistema, įskaitant oro filtrą (-us) (modifikavimas arba išėmimas);

5.2.4.

transmisija;

5.2.5.

valdymo blokas (-ai), valdantis (-ys) galios pavaros varymo sistemos veiksmingumą;

5.2.6.

bet kokio mechaninio, elektrinio, konstrukcinio ar kitokio komponento, kuris riboja pilną variklio apkrovą, pašalinimas, jei tai gali pakeisti varymo sistemos veiksmingumą, patvirtintą pagal Reglamento (ES) Nr. 168/2013 II priedo A dalį.“;

6.1.

Toliau išvardytos dalys, įranga ir komponentai turi būti visam laikui nenutrinamai paženklinti identifikacinio kodo numeriu (-ais) ir simboliais. Tai turi atlikti transporto priemonės arba (atsarginių) dalių, įrangos ar komponentų gamintojas. Ženklinti galima etiketėmis, užtikrinant, kad jos išliktų įskaitomos įprastai eksploatuojant ir jų nebūtų įmanoma nuimti nesugadinant.

6.2.

6.1 punkte nurodytas ženklinimas turi būti matomas neišardžius konkrečios dalies ar kitų transporto priemonės dalių. Tačiau, jeigu transporto priemonės kėbulas ar kitos dalys uždengia ženklą, transporto priemonės gamintojas turi pateikti kompetentingoms institucijoms nurodymus, kaip atidaryti ar išmontuoti susijusias dalis, ir informaciją apie ženklų vietą.

6.3.

Raidės, skaičiai ar simboliai turi būti bent 2,5 mm aukščio ir lengvai įskaitomi.

6.4.

Visų kategorijų (pakategorių) transporto priemonėse yra šios 6.1 punkte nurodytos dalys, įranga ir komponentai:

6.5.

Be to, pagal 6.1 punktą ženklinami šios L1e, L2e ir L6e kategorijų transporto priemonių dalys, įranga ir komponentai:

„4.2.5.

Visi kiti tipo patvirtinimo reikalavimai, nustatyti Reglamento (ES) Nr. 168/2013 II priede, išskyrus išvardytuosius 4.2.2, 4.2.3 ir 4.2.4 punktuose, laikomi bendrais ir vienodai taikomais (L3e/L4e)-A2 ir (L3e/L4e)-A3 konfigūracijų motociklams, todėl abiejų konfigūracijų bandymai atliekami ir jų rezultatai registruojami tik vieną kartą. Be to, tvirtinant bet kurios iš šių konfigūracijų tipą, galima pateikti bandymų ataskaitas, susijusias su transporto priemonės sistemomis, komponentais, atskirais techniniais mazgais, dalimis ar įranga, kurių abi konfigūracijos atitinka tuos pačius tipo patvirtinimo reikalavimus.

4.2.6.

(L3e/L4e)-A2 kategorijos ir konfigūracijos motociklams, kurie turi unikalų tipo patvirtinimo numerį, suteikiamas visos transporto priemonės tipo patvirtinimas.

4.2.7.

(L3e/L4e)-A3 kategorijos ir konfigūracijos motociklams, kurie turi unikalų tipo patvirtinimo numerį, suteikiamas visos transporto priemonės tipo patvirtinimas. 4.2.6 punkte ir šiame punkte nurodyti abu tipo patvirtinimo numeriai turi būti įspaudžiami į transporto priemonės identifikavimo plokštelę pagal Reglamento (ES) Nr. 168/2013 39 straipsnį ir Reglamento (ES) Nr. 901/2014 V priedą. Kad būtų supaprastinta (L3e/L4e)-A2 pakategorės motociklo konversija į (L3e/L4e)-A3 konfigūracijos motociklą ir atvirkščiai, transporto priemonės gamintojo pareiškimą atitinkantis pavyzdys pridedamas prie informacijos aplanko pagal Reglamento (ES) Nr. 901/2014 I priedo B dalies 24 priedėlį. Be to, transporto priemonės gamintojas atitikties sertifikate turi įrašyti įrašus dėl L3e-A2 ir L3e-A3 konfigūracijų pagal pavyzdį, nustatytą Reglamento (ES) Nr. 901/2014 IV priede.“;

„4.2.10.

Atitikties sertifikatas užpildomas pagal reikalavimus, nustatytus Reglamento (ES) Nr. 901/2014 IV priedo 1.7 punkte.

4.2.11.

Motociklams, kurių pakategorės gali būti konvertuojamos iš (L3e/L4e)-A2 į (L3e/L4e)-A3 ir atvirkščiai, priskiriamas tik vienas (L3e/L4e)-A2 ir A3 motociklo tipo transporto priemonės identifikavimo numeris (VIN). Šis VIN nurodomas transporto priemonės identifikavimo plokštelėje, be to, aiškiai nurodomas abiejų konfigūracijų transporto priemonės, kai ji stovi, keliamo triukšmo lygis, taip pat didžiausia (L3e/L4e)-A2 konfigūracijos transporto priemonės naudingoji arba didžiausia nuolatinė vardinė galia.“;

jei x ≤ b, tai y = a · x + b;

jei x > b, tai y = x

a

–

nuotakumo vertė, apskaičiuota taikant V tipo bandymą remiantis Reglamento (ES) Nr. 168/2013 V priedo A dalimi;

b

–

B-nuokrypio vertė, apskaičiuota taikant V tipo bandymą remiantis Reglamento (ES) Nr. 168/2013 V priedo A dalimi;

x

–

išmetamųjų teršalų (HC, CO, NOx, NMHC ir PM, jei taikoma) kiekio bandymo rezultatai kiekvienai nusendintos transporto priemonės teršalų sudedamajai daliai (ne daugiau kaip 100 km po pirmo pajudėjimo nuo gamybos linijos) mg/km;

y

–

išmetamųjų teršalų kiekis gamybos atitikties požiūriu kiekvienai teršalų sudedamajai daliai (mg/km). Vidutiniai rezultatai gamybos atitikties požiūriu turi būti mažesni nei Reglamento (ES) Nr. 168/2013 VI priedo A dalyje nustatytos išmetamųjų teršalų ribinės vertės.“;

„1.1.1.

L1e, L3e ir L4e kategorijų transporto priemonės turi atitikti šiuos bendruosius reikalavimus:

1.1.2.1.

Transporto priemonės vertinamos pagal 1.2–1.2.4.1 punktų nuostatas.

1.1.2.2.

Jei transporto priemonė turi tam tikrą konstrukciją ar skydus, skirtus iš dalies arba visiškai pridengti vairuotoją, keleivius, bagažą arba tam tikras transporto priemonės dalis, transporto priemonės gamintojas gali kaip alternatyvą pasirinkti taikyti atitinkamus JT EEK taisyklėje Nr. 26 (*) M1 kategorijos transporto priemonėms nustatytus reikalavimus, taikomus specialiai išorinėms iškyšoms arba visam transporto priemonės išoriniam paviršiui. Tokiais atvejais ypatingas dėmesys skiriamas reikiamam spinduliui, kadangi rankenėlių, vyrių, mygtukų ir antenų tikrinti nereikia.

Atitinkamos išorinės iškyšos, kurios buvo įvertintos laikantis šios punkto nuostatų, aiškiai nurodomos informaciniame dokumente, o visas likęs išorinis paviršius turi atitikti 1–1.3.8 punktų reikalavimus.

1.1.3.1.

Jeigu prie motociklo prijungta neatkabinama arba atkabinama šoninė priekaba, erdvė tarp motociklo ir šoninės priekabos į vertinimą neįtraukiama (žr. 8–1 brėžinį).

8–1 brėžinys.

L4e kategorijos motociklo su šonine priekaba vaizdas iš viršaus

1.1.3.2.

Jeigu priekaba gali būti atkabinta nuo motociklo, o motociklas gali būti naudojamas be jos, pats motociklas turi atitikti 1–1.3.8 punktuose motociklams nustatytus reikalavimus.“;

„1.2.3.

Bandymo įtaisas iš lėto stumiamas iš abiejų pusių nuo bandomosios transporto priemonės priekio iki galo. Jeigu bandymų įtaisas atsitrenkia į vairą arba kitas ant jo sumontuotas dalis, vairas pasukamas į tokią padėtį, kurioje jis visiškai užsirakina, o bandymas tęsiamas. Bandymo įtaisas bandymo metu turi likti susilietęs su transporto priemone arba vairuotoju (žr. 8–2 brėžinį).

8–2 brėžinys.

Bandymo įtaiso judėjimo zonos

1.2.3.1.

Transporto priemonės priekinė dalis turi būti pirma sąlyčio vieta, o bandymo įtaisas juda į galą pagal transporto priemonės ir, jei taikoma, vairuotojo kontūrus. Bandymo įtaisas taip pat turi galėti judėti į vidų ne daugiau nei atgal (t. y. 45° laipsnių kampu į išilginę transporto priemonės vidurio plokštumą).

1.2.3.2.

Bandymo įtaisas, susilietęs su vairuotojo rankomis arba kojomis, turi jas nustumti, o kitos susijusios atramos (pvz., kojoms skirtos atramos), susilietusios su bandymo įtaisu, turi laisvai suktis, užlinkti arba sulinkti ir turi būti įvertintos nustačius visas susidariusias tarpines padėtis.“;

„1.3.3.2.

Jeigu spindulys eina ties viršutine briauna, jis neturi būti daugiau nei 0,70 karto didesnis nei viršutinėje briaunoje išmatuotas priekinio stiklo arba aptako storis.“;

„1.3.5.2.

Jei spindulys eina ties priekinio sparno priešakine briauna, jis neturi būti daugiau nei 0,70 karto didesnis nei priešakinėje briaunoje išmatuotas sparno storis (pvz., jei tai apvali briauna ties metalo lakšto kraštu, tos apvalios briaunos diametru laikomas atitinkamas storis).“;

„2.2.1.

Bako hidraulinis vidaus slėgio bandymas atliekamas izoliavus įrenginį su visa papildoma įranga. Bakas turi būti visiškai užpildytas nedegiu skysčiu, kurio tankis ir klampumas yra panašūs į paprastai naudojamų degalų charakteristikas, arba vandeniu. Nutraukus visus ryšius su išore, slėgis laipsniškai didinamas naudojant vamzdžio jungtį, kuria degalai tiekiami į variklį, kol vidaus slėgis tampa toks, kaip aprašyta 1.2.9 punkte, ir toks slėgis išlaikomas bent 60 sekundžių.“;

„3.2.1.

Atliekant skvarbos bandymą, kuris yra Reglamento (ES) Nr. 168/2013 V priedo A dalyje nurodyto IV tipo bandymų dalis, ir siekiant atlikti 3.3–3.7.5.1 punktuose nurodytus bandymus, naudojamas pakankamas degalų bakų skaičius, pagal šį priedą bandymo tikslais neatsižvelgiant į kokius nors sklaidos matavimus. Bendra išankstinio kondicionavimo procedūros trukmė yra bent keturių savaičių trukmės išankstinio laikymo laikotarpis ir tolesnis aštuonių savaičių trukmės laikymo stabiliomis sąlygomis laikotarpis.“;

„3.3.1.

Įdegalų baką iki jo bendrosios vardinės talpos pripilama mišinio, sudaryto iš 50 % vandens ir 50 % etileno glikolio arba kito aušalo, kuris neblogina bako medžiagos savybių ir kurio užšalimo temperatūra yra žemesnė nei 243 ± 2 K (– 30 ± 2 °C).

Degalų bake esančių skysčių temperatūra bandymo metu turi būti 253 ± 2 K (– 20 ± 2 °C). Bakas atšaldomas iki atitinkamos aplinkos temperatūros. Degalų baką taip pat galima pripildyti tinkamai atšaldyto skysčio, jeigu jis paliekamas bandymo temperatūroje bent vieną valandą.

Bandymui naudojama svyruoklė. Jos smūginė galvutė turi būti lygiakraštės trikampės piramidės pavidalo, kurios smaigalių ir kraštų kreivio spindulys lygus 3,0 mm. Laisvai judanti svyruoklės masė turi būti 15 ± 0,5 kg, o įtemptos svyruoklės energija, kaskart veikiant degalų baką, neturi būti mažesnė nei 30,0 J.

Techninė tarnyba gali parinkti bandomojo bako taškus, atsižvelgdama į riziką, susijusią su bako montavimu transporto priemonėje, ir galimą jo vietą transporto priemonėje. Atliekant rizikos vertinimą neatsižvelgiama į nemetalines apsaugines dalis, tačiau į vertinimą galima įtraukti rėmų vamzdžius arba važiuoklės dalis.

Visiems smūgiams išbandyti galima naudoti kelis degalų bakus, jeigu su visais jais buvo atliktas skvarbos bandymas.

Skystis negali pradėti tekėti po vieno smūgio į kurį nors iš tų bandomų taškų.“;

„3.4.1.

Degalų bakas iki jo bendrosios vardinės talpos pripildomas bandymo skysčio, t. y. vandens, kurio temperatūra yra 326 ± 2 K (53 ± 2 °C). Bakas veikiamas vidaus slėgiu, kuris yra lygus dvigubam santykiniam darbiniam slėgiui (projektiniam slėgiui), arba 30 kPa dydžio pertekliniu slėgiu (nelygu, kuris iš jų yra didesnis). Bakas turi likti sandarus ir veikiamas slėgiu ne trumpiau nei penkias valandas, o aplinkos temperatūra turi būti 326 ± 2 K (53 ± 2 °C).

Iš degalų bako neturi pratekėti skystis, o dėl galinčios atsirasti laikinos ar nuolatinės deformacijos bakas neturi tapti nenaudotinas. Įvertinant bako deformaciją, atsižvelgiama į konkrečias jo tvirtinimo sąlygas.“;

„3.5.1.

Iš visiškai naujo degalų bako plokščių arba beveik plokščių dalių tempimo bandymams paimami šeši maždaug vienodo storio gabalai. Jų tempimo stipris ir tamprumo riba nustatomi esant 296 ± 2 K (23 ± 2 °C) temperatūrai ir 50 mm/min. dydžio pailgėjimo greičiui. Gautos vertės palyginamos su tempimo stipriu ir tamprumo riba, gautais atlikus panašius bandymus, naudojant degalų baką, su kuriuo buvo atliktas skvarbos bandymas. Medžiaga laikoma priimtina, jeigu tempimo stipris skiriasi ne daugiau nei 25 %.“;

„3.6.1.

Degalų bakas turi būti pritvirtintas prie atitinkamos tipinės transporto priemonės dalies ir iki 50 % jo bendrosios vardinės talpos pripildytas vandens, kurio temperatūra – 293 ± 2 K (20 ± 2 °C). Bandymo sąranka, įskaitant degalų baką, 60 minučių laikoma 343 ± 2 K (70 ± 2 °C) temperatūroje; po to degalų bakas turi būti be nuolatinės deformacijos požymių arba neturi praleisti skysčio ir turi būti visiškai tinkamas naudoti.“;

„3.7.4.3.

Jeigu nė vienas iš dešimties arba ne daugiau nei vienas iš dvidešimties bandinių nesudegė iki 100 mm žymės, apskaičiuojama vidutinė degimo trukmė (VDT) ir vidutinis sudegęs ilgis (VSI):

„3.2.2.1.

Gamintojai, esant specialiam variklio sūkių skaičiui ir apkrovos sąlygoms, gali nustatyti didesnius uždegimo pertrūkių procentinius trikties dydžius nei pateiktieji institucijai, jeigu galima įrodyti, kad nustatyti žemesnius uždegimo pertrūkių lygius būtų nepatikima. Atsižvelgiant į OBD stebėseną, uždegimo pertrūkis – tai pagal bendrą uždegimo taktų skaičių (jį nurodo gamintojas) apibrėžtas uždegimo pertrūkių, dėl kurių išmestų teršalų kiekis viršytų Reglamento (ES) Nr. 168/2013 VI priedo B skirsnyje nurodytas OBD ribines vertes, perkaistų ir dėl to būtų nepataisomai sugadintas katalizatorius (-iai), procentinė dalis.

3.2.2.2.

Gamintojai, galintys institucijai įrodyti, kad nustatyti didesnį uždegimo pertrūkių procentinį dydį kol kas neįmanoma arba uždegimo pertrūkių negalima atskirti nuo kitų veiksnių (pvz., nelygių kelių, pavarų perjungimo užvedus variklį ir kt.), tokiomis sąlygomis gali išjungti uždegimo pertrūkių stebėsenos sistemą.“;

„4.3.

Nustatant identifikuotų trūkumų eilės tvarką, pirmiausia identifikuojami trūkumai, susiję su priverstinio uždegimo varikliais pagal šio priedo 3.3.2.1, 3.3.2.2 ir 3.3.2.3 punktus ir su slėginio uždegimo varikliais pagal šio priedo 3.3.3.1, 3.3.3.2 ir 3.3.3.3 punktus.

4.4.

Prieš suteikiant tipo patvirtinimą arba jį suteikiant, neleidžiama priimti jokio trūkumo, atsižvelgiant į 1 priedėlio 3 punkto reikalavimus, išskyrus 1 priedėlio 3.11 punkte nustatytus reikalavimus.“;

„2.6.2.

tam tikrų Ap2–1 lentelėje išvardytų dalykų stebėti fiziškai neįmanoma, tad nustatyta, kad šis stebėsenos įtaisas yra su trūkumais. Išsamus techninis pagrindimas dėl tokio neveikiančio OBD kontrolinio įtaiso įtraukiamas į informacinį aplanką.“

—

dviejų vertikaliųjų plokštumų, susiliečiančių su dviem šoniniais ženklo kraštais ir sudarančių 30° kampą, matuojant į kairę ir į dešinę išorines puses nuo transporto priemonės išilginės vidurio plokštumos, lygiagrečių su transporto priemonės vidurine plokštuma ir kertančių plokštumos vidurį;

—

plokštumos, liečiančios ženklo viršutinį kraštą ir sudarančios 15° kampą į viršų nuo horizontalės;

—

ženklo apatinį kraštą kertančios horizontalios plokštumos.“

2.3 lygtis:

2.4 lygtis:

, i = nuo 2 iki ng – 1

i

–

pavaros eilės numeris (≥ 2);

ng

–

visas priekinių pavarų skaičius;

Pn

–

vardinė galia (kW);

mk

–

standartinė masė (kg);

nidle

–

sūkių skaičius varikliui veikiant tuščiąja eiga (min– 1);

s

–

vardinis variklio sūkių skaičius (min– 1);

ndvi

–

variklio sūkių skaičiaus (min– 1) ir transporto priemonės greičio (km/h), įjungus pavarą i, santykis.

i

–

pavaros eilės numeris (≥ 4);

ng

–

visas priekinių pavarų skaičius;

Pn

–

vardinė galia (kW);

mk

–

standartinė masė (kg);

nidle

–

sūkių skaičius varikliui veikiant tuščiąja eiga (min– 1);

s

–

vardinis variklio sūkių skaičius (min– 1);

ndvi

–

variklio sūkių skaičiaus (min– 1) ir transporto priemonės greičio (km/h), įjungus pavarą i – 2, santykis.

Pn

–

vardinė galia (kW);

mk

–

standartinė masė (kg);

nidle

–

sūkių skaičius varikliui veikiant tuščiąja eiga (min– 1);

s

–

vardinis variklio sūkių skaičius (min– 1);

ndvi

–

variklio sūkių skaičiaus (min– 1) ir transporto priemonės greičio (km/h), įjungus 1-ą pavarą, santykis.

ndv2

–

variklio sūkių skaičiaus (min– 1) ir transporto priemonės greičio (km/h), įjungus 2-ą pavarą, santykis.

2.7a lygtis:

2.8 lygtis:

2.9 lygtis:

, i = 3 to ng“;

HCm

–

per bandymo dalį išmestų angliavandenilių masė (mg/km);

S

–

6.1.1.3 punkte apibrėžtas atstumas;

V

–

6.1.1.4.1 punkte apibrėžtas bendras tūris;

dHC

–

angliavandenilių tankis esant standartinei temperatūrai ir slėgiui (273,2 K ir 101,3 kPa);

HCc

–

yra atskiestų dujų koncentracija, išreikšta anglies ekvivalento milijonosiomis dalimis (ppm) (pvz., koncentracija propane dauginama iš trijų) ir patikslinta atsižvelgiant į skiedimo orą pagal šią lygtį:

2.34 lygtis:

čia:

CNMHC

–

patikslinta NMHC koncentracija atskiestose išmetamosiose dujose, išreikšta anglies ekvivalento milijonosiomis dalimis;

CTHC

–

visų angliavandenilių (THC) koncentracija atskiestose išmetamosiose dujose, išreikšta anglies ekvivalento milijonosiomis dalimis ir patikslinta atsižvelgiant į skiedimo ore esantį THC kiekį;

CCH4

–

metano (CH4) koncentracija atskiestose išmetamosiose dujose, išreikšta anglies ekvivalento milijonosiomis dalimis ir patikslinta atsižvelgiant į skiedimo ore esantį CH4 kiekį;

Rf CH4–5

–

2.3.4.1 punkte apibrėžtas FID atsako į metaną koeficientas.

COm

–

per bandymo dalį išmesto anglies monoksido masė (mg/km);

S

–

6.1.1.3 punkte apibrėžtas atstumas;

V

–

6.1.1.4.1 punkte apibrėžtas bendras tūris;

dCO

–

anglies monoksido tankis, dCO = 1,25 · 106 mg/m3 esant standartinei temperatūrai ir slėgiui (273,2 K ir 101,3 kPa);

COc

–

atskiestų dujų koncentracija, išreikšta anglies monoksido milijonosiomis dalimis (ppm) ir patikslinta atsižvelgiant į skiedimo orą pagal šią lygtį:

2.37 lygtis:

čia:

NOxm

–

per bandymo dalį išmestų azoto oksidų masė (mg/km);

S

–

6.1.1.3 punkte apibrėžtas atstumas;

V

–

6.1.1.4.1 punkte apibrėžtas bendras tūris;

–

išmetamosiose dujose esančių azoto oksidų tankis tariant, kad jie yra azoto oksido pavidalo, = 2,05 · 106 mg/m3 esant standartinei temperatūrai ir slėgiui (273,2 K ir 101,3 kPa);

NOxc

–

atskiestų dujų koncentracija, išreikšta milijonosiomis dalimis (ppm) ir patikslinta atsižvelgiant į skiedimo orą pagal šią lygtį:

2.39 lygtis:

čia:

NOxe	–	milijonosiomis dalimis (ppm) išreikšta azoto oksidų koncentracija į maišą (-us) A surinktame atskiestų dujų ėminyje;
NOxd	–	milijonosiomis dalimis (ppm) išreikšta azoto oksidų koncentracija į maišą (-us) B surinktame skiedimo oro ėminyje;
DF	–	6.1.1.4.7 punkte apibrėžtas koeficientas.
Kh	–	drėgnio pataisos faktorius, apskaičiuojamas pagal šią lygtį: 2.40 lygtis: čia: H – absoliutusis drėgnis vandens gramais kilograme sauso oro: 2.41 lygtis: čia: U – procentais išreikštas drėgnis; Pd – sočiųjų vandens garų slėgis bandymo temperatūroje (kPa); Pa – atmosferos slėgis (kPa).

2.42 lygtis:

jeigu išmetamosios dujos išleidžiamos iš tunelio;

2.43 lygtis:

jeigu išmetamosios dujos grąžinamos į tunelį;

čia:

2.44 lygtis:

jeigu išmetamosios dujos išleidžiamos iš tunelio;

2.45 lygtis:

jeigu išmetamosios dujos grąžinamos į tunelį;

čia:

CO2m

–

per bandymo dalį išmesto anglies dioksido masė (g/km);

S

–

6.1.1.3 punkte apibrėžtas atstumas;

V

–

6.1.1.4.1 punkte apibrėžtas bendras tūris;

–

anglies dioksido tankis, = 1,964 · 103 mg/m3 esant standartinei temperatūrai ir slėgiui (273,2 K ir 101,3 kPa);

CO2c

–

atskiestų dujų koncentracija, išreikšta anglies dioksido ekvivalento procentine dalimi ir patikslinta atsižvelgiant į skiedimo orą pagal šią lygtį:

2.47 lygtis:

čia:

Visiems etaloniniams degalams, išskyrus vandenilį, taikoma lygtis:

2.48 lygtis:

Degalams, kurių sudėtyje yra CxHyOz, taikoma bendroji lygtis:

2.49 lygtis:

H2GD taikoma lygtis:

2.50 lygtis:

Vandeniliui skiedimo koeficientas apskaičiuojamas taip:

2.51 lygtis:

X priedėlyje nurodytų etaloninių degalų X vertės:

1.8 lentelė.

Koeficientas X skiedimo koeficiento apskaičiavimo formulėse

–

tūrio procentais išreikšta CO2 koncentracija ėminių surinkimo maiše esančiose atskiestose išmetamosiose dujose;

CHC

–

anglies ekvivalento milijonosiomis dalimis išreikšta HC koncentracija ėminių surinkimo maiše esančiose atskiestose išmetamosiose dujose;

CCO

–

milijonosiomis dalimis išreikšta CO koncentracija ėminių surinkimo maiše esančiose atskiestose išmetamosiose dujose;

–

tūrio procentais išreikšta H2O koncentracija ėminių surinkimo maiše esančiose atskiestose išmetamosiose dujose;

–

tūrio procentais išreikšta H2O koncentracija skiedimui naudojamame ore;

–

milijonosiomis dalimis išreikšta vandenilio koncentracija ėminių surinkimo maiše esančiose atskiestose išmetamosiose dujose;

A

–

tūrio procentais išreikštas GD/biometano kiekis H2GD mišinyje.“;

„3.2.1.3.

Veikimo režimo jungiklio padėtis nustatoma pagal Pr11.2 lentelę.

Pr11.2 lentelė

Informacinė lentelė A arba B sąlygai pasirinkti, atsižvelgiant į įvairias hibridinių transporto priemonių koncepcijas ir hibridinių režimų pasirinkimo jungiklio padėtį

i)

1.1 punktas papildomas šiuo sakiniu:

„Kad būtų įvykdyti degalų garavimo išlakų bandymo reikalavimai, nustatyti Reglamente (ES) Nr. 168/2013, bandomos tik L kategorijos L3e, L4e, L5e-A, L6e-A ir L7e-A kategorijų (pakategorių) transporto priemonės.“;

ii)

4.4 punkte žodžiai „301,2 ± 2 K (28 ± 5 °C)“ pakeičiami žodžiais„301,2 ± 5 K (28 ± 5 °C)“;

i)

4.4.1 punkte pirmas sakinys pakeičiamas taip:

„Degalų bako šildymo sistemą sudaro bent du atskiri šilumos šaltiniai ir du temperatūros valdikliai.“;

ii)

4.7.2 punkte žodžiai „1 priedėlyje“ pakeičiami žodžiais „4 priedėlyje“;

iii)

5.2.3 punktas pakeičiamas taip:

iv)

5.3.1.5 ir 5.3.1.6 punktai pakeičiami taip:

i)

2 punktas pakeičiamas taip:

„2.   Anglies filtro sendinimas

Pr3.2 1 pav.

Anglies filtro dujų srauto diagrama ir angos

Kaip bandomasis filtras parenkamas ir patvirtinimo institucijai ir techninei tarnybai pritariant paženklinamas tipinis transporto priemonės varymo sistemų šeimos, kaip nustatyta XI priede, anglies filtras.“;

ii)

3.1 punktas pakeičiamas taip:

„3.1.2.

Važiuojant visą reikiamą atstumą atliekama daug I tipo išmetamųjų teršalų kiekio bandymų, o gamintojas, pritariant techninei tarnybai bei patvirtinimo institucijai, pasirenka, kaip dažnai taikyti I tipo bandymų procedūras ir kiek jų taikyti. I tipo išmetamųjų teršalų kiekio bandymų rezultatai statistiškai pakankamai svarbūs norint nustatyti nusidėvėjimo tendencijas, kurios turi būti būdingos rinkai pateiktos transporto priemonės tipui, atsižvelgiant į aplinkosauginį veiksmingumą (žr. 5.1 pav.).

5.1 pav.

V tipo patvarumo bandymų procedūra, kai nuvažiuojamas visas reikiamas atstumas

“;

„3.2.2.

Važiuojant dalį reikiamo atstumo atliekama daug I tipo išmetamųjų teršalų kiekio bandymų, o gamintojas pasirenka, kaip dažnai taikyti I tipo bandymų procedūras ir kiek jų taikyti. I tipo išmetamųjų teršalų kiekio bandymų rezultatai statistiškai pakankamai svarbūs, norint nustatyti nusidėvėjimo tendencijas, kurios turi būti būdingos rinkai pateiktos transporto priemonės tipui, atsižvelgiant į aplinkosauginį veiksmingumą (žr. 5.2 pav.).

5.2 pav.

Pagreitinta V tipo patvarumo bandymų procedūra, kai nuvažiuojama dalis reikiamo atstumo

“;

i)

2.6 punktas pakeičiamas taip:

„2.6.   Transporto priemonės klasifikavimas atliekant V tipo bandymą

ii)

2.7.3.4 punktas pakeičiamas taip:

„1.4.3.1.

jei transporto priemonės yra su benzinu (E5) varomais priverstinio uždegimo varikliais:

Pr1.1 lygtis:

FC = (0,118/D) · ((0,848 · HC) + (0,429 · CO) + (0,273 · CO2));

čia: pro išmetimo vamzdį išmetamų HC, CO ir CO2 kiekis g/km.

1.4.3.2.

jei transporto priemonės yra su SND varomais priverstinio uždegimo varikliais:

Pr1.2 lygtis:

FCnorm = (0,1212/0,538) · ((0,825 · HC) + (0,429 · CO) + (0,273 · CO2))

čia: pro išmetimo vamzdį išmetamų HC, CO ir CO2 kiekis g/km.

Jei bandymui naudojamų degalų sudėtis skiriasi nuo normalizuotoms sąnaudoms apskaičiuoti naudotos sudėties, gamintojo prašymu gali būti taikomas pataisos faktorius (cf):

Pr1.3 lygtis:

FCnorm = (0,1212/0,538) · (cf) · ((0,825 · HC) + (0.429 · CO) + (0,273 · CO2))

čia: pro išmetimo vamzdį išmetamų HC, CO ir CO2 kiekis g/km.

Pataisos faktorius apskaičiuojamas taip:

Pr1.4 lygtis:

cf = 0,825 + 0,0693 · nactual;

čia:

i)

3.4.1 punktas pakeičiamas taip:

ii)

4.4.1 punktas pakeičiamas taip:

„CO2 vertės:

čia:

1.1.

4 punkte nustatytas bandymų metodas taikomas vien elektros pavara varomų transporto priemonių elektrinei ridai kilometrais arba hibridine elektros pavara varomų ne transporto priemonėje įkraunamų transporto priemonių (OVC HEV) elektrinei ridai ir OVC ridai išmatuoti, kaip apibrėžta 3 priedėlyje.

1.2.

Su L1e kategorijos suprojektuotomis minti transporto priemonėmis, nurodytomis Reglamento (ES) Nr. 168/2013 I priede ir Reglamento (ES) Nr. 3/2014 XIX priedo 1.1.2. punkte, elektrinės ridos bandymas neatliekamas.“

2.3.1.

Lkategorijos transporto priemonės, kuriose įrengta rankiniu arba elektroniniu būdu valdoma, daugiamodė, reguliuojama triukšmo slopinimo sistema, išbandomos sistemai veikiant visais režimais.

2.3.2.

Transporto priemonių, kuriose įrengta 2.9.1 punkte nurodyta triukšmo mažinimo sistema, atveju užfiksuojamos garso slėgio vertės, išmatuotos sistemai veikiant režimu, kai vidutinis garso slėgio lygis yra didžiausias.

2.4.1.

Visos dujų išmetimo ar triukšmo slopinimo sistemos turi būti sukonstruotos taip, kad nebūtų galima lengvai pašalinti duslintuvų, išmetimo tūtų ar kitų dalių, kurios pirmiausia veikia kaip slopinimo (plėtimosi) kameros. Kai tokią dalį sumontuoti būtina, ji turi būti tvirtinama taip, kad nebūtų įmanoma jos lengviau pašalinti (pvz., įprastiniais srieginiais laikikliais), ir kad ją nuimant būtų visam laikui ir (arba) nepataisomai sugadinta visa išmetimo vamzdžio ir duslintuvo sąranka.

2.4.2.

Dujų išmetimo ar triukšmo slopinimo sistemos su rankiniu ar elektroniniu būdu valdomais, reguliuojamais, daugiamodžiais režimais turi atitikti visus reikalavimus visais veikimo režimais. Tvirtinant tipą užfiksuojami triukšmo lygiai, pasiekiami didžiausią triukšmą keliančiu režimu.

2.4.3.

Gamintojas, vien tik tam, kad gautų tipo patvirtinimą ir įvykdytų reikalavimus dėl keliamo garso, neturi sąmoningai pakeisti, suderinti ar įmontuoti kokį nors prietaisą ar nustatyti režimą, kuris įprastai važiuojant keliu nebus naudojamas.“;

„2.4.1.1.

Sugeriamoji pluoštinė medžiaga turi būti be asbesto, ji gali būti naudojama duslintuvams gaminti tik tada, jeigu tvirtai laikosi per visą duslintuvo eksploatacijos laiką ir atitinka 2.4.1.2, 2.4.1.3 arba 2.4.1.4 punkte nustatytus reikalavimus.“

i)

2.1.2 punktas pakeičiamas taip:

ii)

3.4 punktas pakeičiamas taip:

i)

3.3 punktas pakeičiamas taip:

„3.3.   Bandymų procedūra, skirta išsijungimo atstumui išmatuoti

Nustojus minti transporto priemonės pedalus, variklio pagalbinė sistema turi išsijungti nuvažiavus ≤ 3 m. Bandomosios transporto priemonės greitis turi atitikti 90 % didžiausio pagalbinės sistemos sūkių skaičiaus. Matuojama laikantis standarto EN 15194:2009. Jeigu transporto priemonėse sumontuotas pagalbos moduliatorius, bandymo metu jis neturi būti įjungiamas.“;

ii)

3.3.1–3.3.5.10 punktai išbraukiami;

iii)

3.4–3.4.3 punktai pakeičiami taip:

„3.4.   Bandymų procedūra, skirta didžiausiam pagalbiniam koeficientui nustatyti

iv)

įterpiami šie 3.4.4–3.4.9 punktai:

v)

3.5–3.5.9 punktai išbraukiami.