16.7.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 192/1

(1)

siekiant sudaryti palankesnes sąlygas naudotis nacionaliniu, regioniniu, tarptautiniu arba tarpvalstybiniu lygmeniu nustatytomis finansinėmis priemonėmis, kurias valdo arba už kurių valdymą atsako vadovaujančioji institucija pagal Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 38 straipsnio 3 dalies a punktą, Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 964/2014 (2) nustatytos trijų finansinių priemonių: pasidalytos rizikos paskolų portfelio, apribotos portfelio garantijos ir atnaujinimo paskolos – standartinėms sąlygoms taikytinos taisyklės;

(2)

siekiant dar labiau supaprastinti Europos struktūrinių ir investicijų fondų paramos teikimą galutiniams gavėjams, būtina nustatyti dar dviejų finansinių priemonių: bendro investavimo priemonės ir miestų plėtros fondo – standartinėms sąlygoms taikytinas taisykles;

(3)

bendro investavimo priemonė yra tinkama finansinė mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) verslumo vystymo skatinimo įvairiais jų plėtros etapais priemonė. Bendro investavimo priemonės turėtų plėtoti vietos nuosavo kapitalo rinką ir pritraukti papildomų investicijų į nuosavą kapitalą MVĮ palaikant partnerystę su privačiojo sektoriaus investuotojais;

(4)

Miestų plėtros fondas yra tinkama finansinė priemonė siekiant spręsti susitelkusias ekonomines, aplinkos ir socialines problemas miestų teritorijose, kurios yra išsidėsčiusios pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalies a ir c punktus regioninės pagalbos žemėlapiuose nustatytose remiamose vietovėse. Miestų plėtros fondas turėtų būti naudojamas bendroms investicijoms iš privačiojo sektoriaus investuotojų sutelkti, siekiant remti miestų plėtros projektų įgyvendinimą, ir jo parama turėtų būti skirta rinkos nepakankamumui pašalinti remiant tvarios miestų plėtros strategijas, kai finansavimas yra nedidelis arba investuotojai yra gana menkai suinteresuoti remti miestų plėtros projektus;

(5)

todėl Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 964/2014 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

(6)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Europos struktūrinių ir investicijų fondų koordinavimo komiteto nuomonę,

1)

1 straipsnis pakeičiamas taip:

„1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu nustatomos taisyklės, taikomos toliau nurodytų finansinių priemonių standartinėms sąlygoms:

2)

3 straipsnio pavadinimas pakeičiamas taip:

„3 straipsnis

Dotacijos laikantis standartinių sąlygų“;

3)

įterpiami šie 8a ir 8b straipsniai:

„8a straipsnis

Bendro investavimo priemonė

1.   Bendro investavimo priemonė yra nuosavo kapitalo fondas, valdomas finansų tarpininko, kuris įnašus iš Europos struktūrinių ir investicijų fondų (ESIF) programos investuoja į mažąsias ir vidutines įmones (MVĮ). Bendro investavimo priemonė pritrauks papildomų investicijų į MVĮ, palaikant partnerystę su privačiojo sektoriaus jungtiniais investuotojais dėl kiekvieno sandorio atskirai.

2.   Bendro investavimo priemonė atitinka V priede nustatytas sąlygas.

8b straipsnis

Miestų plėtros fondas

1.   Miestų plėtros fondas yra paskolų fondas, kurį sukuria ir valdo finansų tarpininkas ir kurį sudaro įnašai iš ESI fondų programos ir sutelktas ne mažesnis kaip 30 % bendras finansavimas iš finansų tarpininko ir jungtinių investuotojų. Iš miestų plėtros fondo finansuojamas ir remiamas miestų plėtros projektų įgyvendinimas remiamose vietovėse, kurios regioninės pagalbos žemėlapyje nurodytos kaip remtinos nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalies a ir c punktus, taip pat jame sutelkiamos bendros investicijos iš privačių šaltinių.

2.   Miestų plėtros fondas atitinka VI priede nustatytas sąlygas.“;

4)

įterpiami šio reglamento priede pateikti V ir VI priedai.

16.7.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 192/21

(1)

Komisijos reglamente (ES) Nr. 452/2014 (2) išdėstyta, kaip Reglamento (EB) Nr. 216/2008 4 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytų orlaivių naudotojams iš trečiųjų šalių, vykdantiems komercinius skrydžius į teritoriją, kuriai taikomos Sutarties nuostatos, joje arba iš jos, turi būti išduodami leidimai laikantis taikytinų Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) standartų. To reglamento 2 priedo (ART dalis) I ir II priedėliuose pateiktas to leidimo šablonas ir su juo susijusios specifikacijos;

(2)

Reglamento (ES) Nr. 452/2014 taikymo patirtis parodė, kad siekiant laiku atsižvelgti į dažnai besikeičiančius ICAO standartus, reikėtų nuolat daryti to šablono pakeitimų ir taip būtų užkraunama nepagrįsta administracinė našta. Reikalavimas naudoti tą šabloną yra nepagrįstas atsižvelgiant į tai, kad nesant to reikalavimo Europos aviacijos saugos agentūra galės pati nustatyti ir atnaujinti reikiamus šablonus. Todėl tas reikalavimas ir tas šablonas turėtų būti išbraukti iš Reglamento (ES) Nr. 452/2014;

(3)

todėl Reglamentas (ES) Nr. 452/2014 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(4)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka pagal Reglamento (EB) Nr. 216/2008 65 straipsnį įsteigto komiteto nuomonę,

16.7.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 192/23

(1)

Po antidempingo tyrimo, atlikto pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnį, Reglamentu (EB) Nr. 435/2004 (2) Taryba importuojamam Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR ) ir Indonezijos kilmės natrio ciklamatui nustatė galutinį antidempingo muitą.

(2)

Po to, 2010 m. birželio mėn., šių priemonių taikymas buvo pirmiausia pratęstas dar penkeriems metams (3)  (4), o 2012 m., atlikus dalinę tarpinę peržiūrą, vienam Kinijos eksportuojančiam gamintojui muito dydis buvo pakeistas. Todėl Indonezijai nustatytas muito tarifas siekė 0,24–0,27 EUR/kg, o KLR – 0,23–0,26 EUR/kg (toliau – galiojančios priemonės).

(3)

Galiojančios priemonės buvo taikomos visam importuojamam KLR ir Indonezijos kilmės natrio ciklamatui, išskyrus importuojamą natrio ciklamatą, pagamintą Kinijos eksportuojančių gamintojų „Fang Da Food Additive (Shen Zhen) Limited“ ir „Fang Da Food Additive (Yang Quan) Limited“. Iš pradžių šioms bendrovėms įvestas nulinis muitas, nes dempingo nebuvo nustatyta (Reglamentas (EB) Nr. 435/2004).

(4)

Vadovaujantis PPO Apeliacinės tarybos pranešimu „Meksika – galutinės antidempingo priemonės jautienai ir ryžiams“ (toliau – PPO Apeliacinės tarybos pranešimas) (5), Kinijos eksportuojantys gamintojai „Fang Da Food Additive (Shen Zhen) Limited“ ir „Fang Da Food Additive (Yang Quan) Limited“ nebuvo tikrinti vėliau peržiūrint Reglamentu (EB) Nr. 435/2004 nustatytas priemones ir jiems netaikomos galiojančios priemonės.

(5)

Ankstesnis tyrimas, skirtas tik „Fang Da Food Additive (Shen Zhen) Limited“ ir „Fang Da Food Additive (Yang Quan) Limited“, buvo pradėtas 2011 m. vasario 17 d (6). Kadangi skundas buvo atsiimtas, Komisija 2012 m. balandžio 5 d. sprendimu (7) nutraukė bylą, nenustačiusi priemonių.

(6)

Antroji galiojančių priemonių galiojimo termino peržiūra pradėta 2015 m. birželio mėn. (8), remiantis pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalimi.

(7)

2015 m. rugpjūčio 12 d. Europos Komisija (toliau – Komisija), remdamasi pagrindinio reglamento 5 straipsniu, inicijavo antidempingo tyrimą dėl Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR) kilmės natrio ciklamato importo į Sąjungą, apimantį tik bendroves „Fang Da Food Additive (Shen Zhen) Limited“ ir „Fang Da Food Additive (Yang Quan) Limited“, t. y. dvi tai pačiai grupei priklausančias bendroves (abi bendrovės toliau vadinamos svarstomais eksportuojančiais gamintojais arba „Fang Da“). Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje buvo paskelbtas pranešimas apie inicijavimą (9) (toliau – pranešimas apie inicijavimą).

(8)

Komisija inicijavo tyrimą, 2015 m. birželio 30 d. gavusi skundą iš bendrovės „Productos Aditivos S.A.“ (toliau – skundo pateikėjas arba Sąjungos gamintojas), vienintelio natrio ciklamato gamintojo Sąjungoje, kuriam tenka 100 % Sąjungos produkcijos. Skunde buvo pateikti dempingo ir dėl to daromos materialinės žalos įrodymai, kurių pakako tyrimo inicijavimui pagrįsti.

(9)

Atskleidus faktus, „Fang Da“ teigė, kad skunde pateikti įrodymai dėl žalos buvo netinkami ir kad dviejų iš eilės tyrimų dėl „Fang Da“ inicijavimas prilygo piktnaudžiavimui. „Fang Da“ taip pat pažymėjo, kad tai rodo, jog remiantis pagrindinio reglamento 5 straipsniu šios bylos iškelti nebuvo galima. Jos taip pat pareikalavo paaiškinimo dėl tam tikrų nekonfidencialios informacijos byloje pateiktų rodiklių tendencijų.

(10)

Kaip jau paaiškinta 8 konstatuojamoje dalyje, Komisija mano, kad skunde buvo pateikta pakankamai įrodymų, kad būtų galima inicijuoti tyrimą, ir tik tai yra sprendimą dėl inicijavimo lemiantis kriterijus, o ne ankstesni tyrimai ar jų rezultatai. Išties skunde nurodytos konkrečios žalos analizė parodo, kad pakanka įrodymų, leidžiančių teigti, jog į ES rinką patenka nemažai „Fang Da“ produkcijos, importuojamos tokiomis kainomis, kurios lemia pačios Sąjungos pramonės kainų priverstinį mažinimą ir priverstinį pardavimą mažesnėmis kainomis. Be to, nebūtinai visi rodikliai turi blogėti, kad būtų įrodyta materialinė žala. Be to, kitų veiksnių, galinčių turėti įtakos Sąjungos pramonei, egzistavimas nebūtinai reiškia, kad importo dempingo poveikis šiai pramonei nėra didelis. Todėl tyrimas teisiniu požiūriu inicijuotas teisingai. Dėl pastabų, susijusių su nekonfidencialios informacijos byloje nurodytų trijų rodiklių neatitikimu, pažymėtina, jog šį neatitikimą lėmė nemaži į skaičiavimus įtrauktų apimčių dydžio skirtumai, taip pat panaudotų konfidencialių rodiklių suapvalinimas (į didesnę ar mažesnę pusę, atsižvelgiant į metus).

(11)

Be to, tyrimą pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnį teisiškai buvo galima inicijuoti net ir dėl vienos bendrovės, kaip patvirtinta teismo praktikoje (10).

(12)

Komisija šiame tyrime nenustatė laikinųjų antidempingo priemonių, siekdama suderinti galutinių šios bylos išvadų pateikimo laiką su 6 konstatuojamoje dalyje minima galiojimo termino peržiūra.

(13)

Pranešime apie inicijavimą suinteresuotosios šalys paragintos susisiekti su Komisija, kad galėtų dalyvauti tyrime. Be to, Komisija apie tyrimo inicijavimą konkrečiai pranešė skundo pateikėjui, abiem eksportuojantiems gamintojams ir Kinijos valdžios institucijoms, žinomiems tyrimo inicijavimu suinteresuotiems importuotojams, tiekėjams, naudotojams ir prekiautojams ir paragino dalyvauti atliekant tyrimą.

(14)

Suinteresuotosios šalys turėjo galimybę teikti pastabas dėl tyrimo inicijavimo ir paprašyti, kad Komisija ir (arba) prekybos bylas nagrinėjantis pareigūnas jas išklausytų.

(15)

Todėl Komisija taip pat informavo Indonezijos gamintojus apie inicijavimą ir paragino juos dalyvauti atliekant tyrimą. Pranešime apie inicijavimą Komisija informavo suinteresuotąsias šalis, kad ji numato naudoti Kanadą kaip trečiąją rinkos ekonomikos šalį (toliau – panaši šalis), kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punkte. Bylos medžiagoje nebuvo jokių požymių, kad natrio ciklamatas būtų gaminamas kitose trečiosiose šalyse.

(16)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad ji gali vykdyti suinteresuotųjų importuotojų atranką pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį.

(17)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija paprašė nesusijusių importuotojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją.

(18)

Prašomą informaciją pateikė ir sutiko būti atrinkti trys nesusiję importuotojai. Atsižvelgdama į nedidelį importuotojų skaičių, Komisija nusprendė, kad atranka nereikalinga.

(19)

Taikydama pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktą, Komisija išsiuntė prašymo taikyti RER formą abiem susijusiems KLR eksportuojantiems gamintojams.

(20)

Komisija išsiuntė klausimynus vieninteliam Sąjungos gamintojui, abiem Kinijos eksportuojantiems gamintojams ir trims nesusijusiems importuotojams.

(21)

Klausimyno atsakymai atėjo iš vienintelio Sąjungos gamintojo, vieno iš dviejų Kinijos susijusių eksportuojančių gamintojų (įskaitant jo du susijusius pardavimo eksportui biurus Honkonge) ir dviejų nesusijusių importuotojų. Antrasis susijęs Kinijos eksportuojantis gamintojas jau prieš tiriamąjį laikotarpį buvo nutraukęs nagrinėjamojo produkto gamybą ir pardavimą, todėl klausimynas nebuvo su juo susijęs tiriamojo laikotarpio atžvilgiu.

(22)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kuri, jos nuomone, buvo reikalinga išvadoms dėl dempingo, jo daromos žalos ir Sąjungos interesų padaryti. Tikrinamieji vizitai pagal pagrindinio reglamento 16 straipsnį buvo surengti šių bendrovių patalpose:

(23)

Atliekant tyrimą dėl dempingo ir žalos, nagrinėtas 2014 m. balandžio 1 d. – 2015 m. kovo 31 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis). Tiriant žalai įvertinti svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2011 m. sausio 1 d. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(24)

Nagrinėjamasis produktas yra Kinijos Liaudies Respublikos kilmės natrio ciklamatas, gaminamas dviejų eksportuojančių gamintojų, kurio KN kodas šiuo metu yra ex 2929 90 00 (TARIC kodas – 2929900010) (toliau – nagrinėjamasis produktas).

(25)

Natrio ciklamatas yra plataus vartojimo prekė, plačiai naudojama kaip saldiklis maisto pramonėje ir gaminant mažo kaloringumo bei dietinius ne maiste esančius saldiklius. Be to, nedideliais kiekiais jis naudojamas vaistų pramonėje.

(26)

Natrio ciklamatas yra chemiškai gryna medžiaga. Vis dėlto, kaip ir kiekvienos grynos cheminės medžiagos atveju, jame gali būti šiek tiek priemaišų, matuojamų miligramais kilograme. Sąjungos teisės aktais nustatomas priemaišų kiekis apibūdina natrio ciklamato kokybę. Natrio ciklamatas randamas dviejų skirtingų formų: hidratuotas (HC), kurio drėgnis yra 15 %, ir bevandenis (AC), kurio drėgnis neviršija 1 %. Šių dviejų formų natrio ciklamatas turi tas pačias savybes bei naudojimo paskirtį; skiriasi tik saldumo laipsnis; HC tipo natrio ciklamatas dėl vandens kiekio nėra toks saldus. Dėl tos pačios priežasties skiriasi ir kainos. AC tipo natrio ciklamatas brangesnis nei HC formos ciklamatas. Todėl abiejų formų produktas šioje byloje laikytinas tuo pačiu produktu.

(27)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad toliau išvardytų produktų pagrindinės fizinės ir cheminės savybės ir pagrindinė naudojimo paskirtis yra tokios pačios:

(28)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad šie produktai yra panašūs produktai, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(29)

Vienas iš susijusių eksportuojančių gamintojų, „Fang Da Food Additive (Shen Zhen) Limited“, 2012 m. nutraukė nagrinėjamojo produkto gamybą. Todėl prašymą taikyti RER formą ir atsakymus į klausimyną pateikė tik bendrovė „Fang Da Food Additive (Yang Quan) Limited“.

(30)

Komisijos pareigūnai apsilankė bendrovėje „Fang Da Food Additive (Shen Zhen) Limited“, kad įsitikintų jog bendrovė nutraukė nagrinėjamojo produkto gamybą ir pardavimą, ir konstatavo, kad išties ši veikla buvo nutraukta. Todėl dempingo analizė buvo pagrįsta bendrovės „Fang Da Food Additive (Yang Quan)“ pateiktais duomenimis.

(31)

Tačiau, atsižvelgiant į šių dviejų bendrovių, priklausančių „Fang Da“ grupei ir valdomų tos pačios patronuojančiosios bendrovės, santykius, išvados taikytinos abiem „Fang Da“ grupę sudarančioms bendrovėms.

(32)

Komisija įvertino prašymą taikyti RER eksportuojančiam gamintojui ir surengė tikrinamąjį vizitą bendrovės patalpose.

(33)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktą atliekant su KLR kilmės importu susijusius antidempingo tyrimus normalioji vertė tiems eksportuojantiems gamintojams, kurie, kaip nustatyta, atitiko pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte nustatytus kriterijus, nustatoma pagal to straipsnio 1–6 dalis.

(34)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad RER prašantis eksportuojantis gamintojas neįrodė, kad atitinka visus pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte nustatytus kriterijus.

(35)

Konkrečiai buvo nustatyta, kad jis neatitinka pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte nustatyto antrojo kriterijaus, nes buhalterinės operacijos nebuvo registruojamos kaupiamuoju principu. Be to, bendrovės finansinė padėtis nebuvo parodyta sąžiningai. Komisija taip pat nustatė nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų apskaitos problemą. Be to, buvo nustatyta, kad tam tikroms išlaidoms nebuvo numatyta jokių lėšų. Galiausiai buvo nustatyta, jog tinkamu (patronuojančios bendrovės) lygmeniu finansinių ataskaitų konsolidavimas nebuvo atliktas.

(36)

Komisija atskleidė RER tyrimo išvadas eksportuojančiam gamintojui, nagrinėjamosios šalies valdžios institucijoms ir Sąjungos pramonei. Suinteresuotosios šalys turėjo galimybę teikti pastabas dėl tyrimo išvadų ir prašyti, kad Komisija ir (arba) prekybos bylas nagrinėjantis pareigūnas jas išklausytų.

(37)

Po atskleidimo susijęs eksportuojantis gamintojas pateikė pastabas, ginčydamas visas prieš tai nurodytas išvadas. Gautos pastabos buvo tinkamai išnagrinėtos, tačiau tai nepakeitė Komisijos pirminių išvadų, ir 2016 m. balandžio 11 d. eksportuotojas buvo apie tai informuotas. Po galutinio atskleidimo eksportuojantis gamintojas ir toliau laikėsi savo prieštaravimų, nepateikęs jokių papildomų įrodymų ar argumentų.

(38)

Taigi susijusiam eksportuojančiam gamintojui nepavyko įrodyti, kad jis atitinka visus pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte nurodytus kriterijus, ir jo prašymas taikyti RER dėl to buvo atmestas.

(39)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą normalioji vertė turėjo būti nustatyta remiantis kainomis atitinkamoje trečiojoje rinkos ekonomikos šalyje arba pagal kainą, taikomą importuojant iš šios trečiosios šalies į kitas šalis, įskaitant Sąjungą, arba, jei tai neįmanoma, bet kuriuo kitu pagrįstu pagrindu, įskaitant už panašų produktą Sąjungoje faktiškai sumokėtą arba mokėtiną kainą, kuri prireikus tinkamai pakoreguojama, kad būtų įskaičiuotas pagrįstas pelno dydis.

(40)

Buvo imtasi visų reikalingų priemonių trečiajai rinkos ekonomikos šaliai nustatyti, kad būtų galima nustatyti kainas arba apskaičiuotą vertę ir ja remiantis sužinoti nominaliąją vertę.

(41)

Kaip minėta 15 konstatuojamoje dalyje, Pranešime apie inicijavimą Komisija pranešė suinteresuotosioms šalims, kad ji numato pasirinkti Indoneziją kaip tinkamą panašią šalį ir paragino suinteresuotąsias šalis pateikti pastabas. Pastabų negauta. Komisija kvietė Indonezijos gamintojus bendradarbiauti. Raštai ir atitinkami klausimynai buvo išsiųsti trims Indonezijos eksportuojantiems gamintojams.

(42)

Vienas Indonezijos eksportuojantis gamintojas iš pradžių pareiškė norą bendradarbiauti. Komisija šios bendrovės paprašė užpildyti panašios šalies natrio ciklamato gamintojams skirtą klausimyną. Atsakymo negauta.

(43)

Komisijos turimais duomenimis tiriamas produktas gaminamas tik Sąjungoje, KLR ir Indonezijoje. Bylos medžiagoje nebuvo jokių požymių, kad natrio ciklamatas būtų gaminamas kitose trečiosiose šalyse.

(44)

Kaip paaiškinta 40–43 konstatuojamosiose dalyse, nei vienas panašios šalies gamintojas nebendradarbiavo.

(45)

Todėl, vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktu, normalioji vertė turėjo būti nustatyta kitu pagrįstu pagrindu. Šiam tikslui Komisija nusprendė, jog būtų tinkama normaliąją vertę nustatyti remiantis patikrintais Sąjungos gamintojo kainų ir sąnaudų duomenimis.

(46)

Sąjungos pramonės parduodamas panašaus produkto kiekis buvo tipiškas. Tačiau Sąjungos pramonės pardavimas vidaus rinkoje buvo nuostolingas. Todėl normalioji vertė buvo nustatyta remiantis Sąjungos pramonės gamybos sąnaudomis, prie kurių pridėta pagrįsta pardavimo, bendrųjų ir administracinių (toliau – PBA) išlaidų bei pelno suma. PBA išlaidų suma nustatyta remiantis patikrintais Sąjungos gamintojo duomenimis. Pridėtas pelno rodiklis buvo identiškas tiksliniam pelnui, naudojamam skaičiuojant Sąjungos pramonei nežalingą kainą. (žr. 174–177 konstatuojamąsias dalis).

(47)

Visas eksportuojančio gamintojo eksportas į Sąjungą įvykdytas per jo eksporto prekybos bendroves Honkonge ir visas kiekis Sąjungoje parduotas nesusijusiems Sąjungos klientams. Todėl, remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalimi, eksporto kaina buvo nustatyta remiantis kainomis, kuriomis importuotas produktas buvo pirmą kartą perparduotas nepriklausomiems susijusio eksportuojančio gamintojo klientams Sąjungoje. Kaina buvo tinkamai pakoreguota atsižvelgiant į visas sąnaudas, patirtas nuo importo iki perpardavimo, įskaitant PBA išlaidas, taip patį pelną, kurie buvo nustatyti remiantis patikrintais duomenimis, gautais iš dviejų nesusijusių importuotojų.

(48)

Komisija palygino bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo normaliąją vertę ir eksporto kainą remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis.

(49)

Tais atvejais, kai tai buvo būtina siekiant užtikrinti sąžiningą palyginimą, Komisija normaliąją vertę ir (arba) eksporto kainą koregavo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį, atsižvelgdama į skirtumus, turinčius poveikio kainoms ir kainų palyginamumui.

(50)

Atitinkami koregavimai dėl transporto, draudimo, tvarkymo, pakrovimo ir papildomų išlaidų bei banko mokesčių buvo atliekami visais atvejais, kai buvo nustatyta, kad jie yra pagrįsti, tikslūs ir paremti patikrintais įrodymais.

(51)

Komisija informavo visas šalis apie pagrindinius faktus ir argumentus, kuriais remdamasi ji ketino nustatyti galutinį antidempingo muitą importuojamam Kinijos Liaudies Respublikos kilmės natrio ciklamatui, pagamintam bendrovių „Fang Da Food Additive (Shen Zhen) Limited“ ir „Fang Da Food Additive (Yang Quan) Limited“ Buvo nustatytas laikotarpis, per kurį visos šalys galėjo teikti pastabas dėl galutinio faktų atskleidimo. Suinteresuotųjų šalių pateiktos pastabos nagrinėtos ir prireikus į jas atsižvelgta.

(52)

Po atskleidimo, „Fang Da“ skundėsi diskriminacija dėl to, kad jų normalioji vertė buvo nustatyta remiantis Sąjungos gamintojo duomenimis, o per vieną iš ankstesnių tyrimų dėl importuojamo, inter alia, Kinijos Liaudies Respublikos kilmes natrio ciklamato, normalioji vertė buvo nustatyta remiantis duomenimis, gautais iš Indonezijos, t. y. panašios šalies (11). Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punkte hierarchine tvarka numatyti abu metodai, naudotini atsižvelgiant į faktines kiekvieno tyrimo aplinkybes. Pirmenybė išties teikiama panašios valstybes metodui. Kaip paaiškinta 40–43 konstatuojamosiose dalyse, nepaisant didelių Komisijos pastangų, šiame tyrime nesulaukta nei vieno panašios šalies gamintojo bendradarbiavimo, o per ankstesnį tyrimą Indonezija bendradarbiavo. Taigi, kaip nurodyta 45 konstatuojamoje dalyje, normalioji vertė turėjo būti nustatyta remiantis Sąjungos duomenimis, kaip pagrįstu pagrindu pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies ą punktą. Todėl minėtas argumentas atmetamas remiantis faktinėmis šio tyrimo aplinkybėmis.

(53)

Be to, „Fang Da“ teigė, kad Sąjungos gamintojo duomenimis pagrįsta normalioji vertė lėmė didesnį dempingo skirtumą (88,7 %), o Indonezija, kaip panašia šalimi, pagrįsta normalioji vertė per vieną iš ankstesnių tyrimų (12) lėmė mažesnį dempingo skirtumą (14.2 %, palyginti su 88.7 % „Fang Da“ atveju). Normaliosios vertė šiuo atveju tariamai nustatyta nepagrįstai, nes eksporto kainos nagrinėjamais dviem atvejais labai nesiskyrė.

(54)

Visų pirma, „Fang Da“ nepateikė eksporto kainų palyginimo savo teiginiui pagrįsti. Šiaip ar taip šie du atvejai buvo susiję su skirtingais tiriamaisiais laikotarpiais, dėl to eksporto kainų palyginimas yra klaidinantis. Antra, kaip paaiškinta 52 konstatuojamoje dalyje, kadangi panaši šalis nebendradarbiavo, normalioji vertė, remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktu nustatyta remiantis kitu pagrįstu pagrindu, konkrečiai, remiantis Sąjungos gamintojo duomenimis. Šis argumentas atmetamas remiantis faktinėmis šio tyrimo aplinkybėmis.

(55)

Be to, susijęs eksportuojantis gamintojas skundėsi diskriminacija dėl to, kad jam muitas (1,17 EUR/kg) buvo nustatytas pagal žalos skirtumą, o kitiems iš Kinijos importuojamiems produktams (13) taikomas muitas (0,23–0,26 EUR/kg) nustatytas remiantis dempingo skirtumu. Jis vėl tvirtino, kad toks muitų skirtumas negali būti pagrįstas kokiu nors reikšmingu vidutinių importo kainų skirtumu, ir kad tokiu būdu kiti Kinijos eksportuojantys gamintojai, svarstomi kitoje byloje dėl to paties produkto, buvo skatinami nebendradarbiauti.

(56)

Pirmiausia reikia prisiminti, jog tai, ar muitas pagrįstas dempingo ar žalos skirtumu, nustatoma pagal mažesnio muito taisyklę, įtvirtintą pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalyje (žr. 182 konstatuojamąją dalį). Taigi tai nepriklauso nuo normaliosios vertės apskaičiavimo metodo. Antra, kaip jau nurodyta 52 ir 54 konstatuojamosiose dalyse, tai, kad viename tyrime naudojami panašios šalies duomenys, o kitame – Sąjungos duomenys, nereiškia diskriminacijos. Trečia, susijusiam eksportuojančiam gamintojui ir kitiems nebendradarbiavusiems Kinijos eksporto gamintojams nustatytų muitų skirtumą nulėmė tai, kad tai buvo atskiros bylos, susijusios su skirtingais laikotarpiais, remiantis pagrindiniame reglamente nustatytomis sąlygomis. Todėl šis argumentas atmetamas.

(57)

Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, nei viena iš po galutinio atskleidimo pateiktų pastabų nepakeitė išvadų dėl dempingo.

(58)

Kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalyse, Komisija palygino kiekvienos produkto rūšies vidutinę svertinę eksporto kainą su kiekvienos produkto rūšies vidutine svertine normaliąja verte.

(59)

Tuo remiantis toliau pateikiami vidutiniai svertiniai dempingo skirtumai, išreikšti CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą procentine dalimi:

(60)

Kadangi Sąjungos pramonę sudaro tik vienas gamintojas, ir ši byla susijusi tik su viena Kinijos eksportuojančių gamintojų grupe, žalos rodikliai ir importo duomenys turėjo būti indeksuoti, siekiant užtikrinti slaptų verslo duomenų konfidencialumą.

(61)

Tiriamuoju laikotarpiu panašų produktą Sąjungoje gamino tik vienas gamintojas, kuris sudaro Sąjungos pramonę, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje.

(62)

Natrio ciklamatas gaminamas tik Sąjungoje, KLR ir Indonezijoje. Komisija Sąjungoje suvartojamą kiekį nustatė remdamasi Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungos rinkoje apimtimis, pridėjusi iš KLR ir Indonezijos importuojamą natrio ciklamato kiekį. Kadangi natrio ciklamato importui iš minėtų dviejų valstybių nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo taikomos priemonės, Komisija naudojosi pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 6 dalį (14) surinktais statistiniais duomenimis (toliau – 14 straipsnio 6 dalyje nurodyta duomenų bazė), kad nustatytų importo iš minėtų dviejų šalių apimtis bei vidutines kainas nagrinėjamuoju laikotarpiu, nes šie duomenys suteikė pakankamai išsamios informacijos pagal dešimtženklius TARIC kodus ir papildomus TARIC kodus.

(63)

Po pateikimo eksportuojantis gamintojas pateikė naujus duomenis apie Kinijos eksportą, atskleidusius importo, kurį nagrinėjamuoju laikotarpiu vykdė „Fang Da“ grupei nepriklausantys Kinijos eksportuojantys gamintojai, apimtis, ir jos buvo didesnės, palyginti su 14 straipsnio 6 dalyje nurodytos duomenų bazės duomenimis. Tačiau eksportuojantis gamintojas nepatikslino naujųjų duomenų šaltinio ir tik pateikė kitokius skaičius, nenurodęs, kodėl neatsižvelgė į šiame tyrime naudotus duomenis dėl faktinio importo, kurie pateikti 14 straipsnio 6 dalyje nurodytoje duomenų bazėje. Todėl Komisija nepakeitė šiame tyrime naudojamo duomenų šaltinio.

(64)

Suvartojimo Sąjungoje raida:

1 lentelė

Sąjungos suvartojimas

(65)

Natrio ciklamato suvartojimas Sąjungoje iš pradžių, 2011–2013 m. laikotarpiu, sumažėjo 7 %, o vėlesniu laikotarpiu išaugo. Suvartojimas tiriamuoju laikotarpiu pasiekė maždaug tokį patį lygmenį kaip ir 2011 m.

(66)

Siekdama užtikrinti duomenų nuoseklumą per visą nagrinėjamąjį laikotarpį, Komisija naudojosi tuo pačiu pirmiau nurodytu informacijos šaltiniu – 14 straipsnio 6 dalyje nurodyta duomenų baze, kad nustatytų „Fang Da“ produktų importo apimtį ir kainas. Šie duomenys buvo sutikrinti su „Fang Da“ klausimyno atsakymuose pateiktais skaičiais ir buvo nustatyta, kad jie sutampa.

(67)

„Fang Da“ produktų importo į Europos Sąjungą raida:

2 lentelė

Importo apimtis ir rinkos dalis

(68)

Per aptariamą laikotarpį „Fang Da“ produktų importas dempingo kainomis padidėjo 61 %. Iš pradžių, 2011–2012 m. laikotarpiu, jis nukrito 16 %, bet vėliau nuo 2012 m. iki tiriamojo laikotarpio išaugo beveik dvigubai. Rinkos dalys kito panašiai ir iš viso išaugo net 60 %.

(69)

2014 m. ir tiriamuoju laikotarpiu „Fang Da“ tapo didžiausiu tiekėju Sąjungos rinkoje, o jos rinkos dalis buvo šiek tiek didesnė nei visų kitų importuotojų kartu sudėjus ir gerokai didesnė nei Sąjungos pramonės rinkos dalis.

(70)

Po atskleidimo susijęs eksportuojantis gamintojas pareiškė, kad remiantis naujais Kinijos eksporto duomenimis jos eksporto į Sąjungos padidėjimą atsvėrė ir net viršijo kitų Kinijos eksportuotojų pardavimo apimties sumažėjimas, o tai prieštarauja tyrimo išvadoms, pagrįstoms 14 straipsnio 6 dalyje nurodyta duomenų baze. Kaip minėta 63 konstatuojamoje dalyje, susijęs eksportuojantis gamintojas neįrodė, kad jo pateikti nauji duomenis apie „Fang Da“ grupei nepriklausančius Kinijos eksportuojančius gamintojus buvo patikimesni nei šiame tyrime naudojami duomenys, todėl šie teiginiai buvo atmesti.

(71)

Vidutinės į Sąjungą importuotų „Fang Da“ produktų kainos raida:

3 lentelė

Importo kainos (EUR/kg)

(72)

Nagrinėjamojo „Fang Da“ produkto vidutinė importo kaina per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo 1 % Tačiau iš pradžių, 2011–2012 m. laikotarpiu, ji išaugo 10 %, 2012–2014 m. laikotarpiu sumažėjo 14 indekso punktų ir galiausiai nuo 2014 m. iki tiriamojo laikotarpio išaugo 3 indekso punktais.

(73)

2011–2012 m. importuojamų „Fang Da“ produktų kainos buvo vidutiniškai didesnės už kitų importuojamų produktų kainas (nustatytas remiantis to paties šaltinio informacija, įtraukiant antidempingo mokesčius), bet 2013 m. su jomis susilygino, o 2014 m. ir tiriamuoju laikotarpiu net tapo mažesnės.

(74)

Priverstinį kainų mažinimą per tiriamąjį laikotarpį Komisija nustatė remdamasi FDYQ duomenimis ir Sąjungos gamintojo duomenimis, palyginusi:

(75)

Kainų palyginimas atliktas lyginant kiekvienos rūšies produktų kainas, kurios prireikus buvo tinkamai pakoreguotos. Palyginus gauti rezultatai išreikšti Sąjungos gamintojo apyvartos tiriamuoju laikotarpiu procentine dalimi. Nustatyta, kad vidutinis svertinis priverstinio kainų mažinimo skirtumas buvo 19,1 %.

(76)

Natrio ciklamato gamyba susideda iš dviejų pagrindinių etapų. Per pirmąjį etapą, kuriam būtinas reaktorių panaudojimas, žaliavos paverčiamos neapdorotu (negrynu) natrio ciklamatu. Per antrąjį gamybos etapą neapdorotas natrio ciklamatas turi būti išgrynintas, kad jį būtų galima naudoti tolesnės gamybos grandies maisto, gėrimų ir vaistų pramonėje, atsižvelgiant į taikytinas reglamentavimo taisykles.

(77)

Dėl 2011 m. liepos mėn. įvykusios techninės avarijos (sprogimo fabrike) Sąjungos pramonė laikotarpiu nuo 2011 m. rugpjūčio mėn. iki 2012 m. gegužės mėn. buvo nepajėgi įvykdyti pirmojo gamybos etapo – reakcijos proceso ir turėjo laikinai naudoti importuotą natrio ciklamatą, kurį ji toliau išgrynindavo, kad galėtų tęsti savo komercinę veiklą.

(78)

Kadangi Sąjungos gamintojas neturėjo kito pasirinkimo, o tik laikinai importuoti produktą, taip pat atsižvelgiant į neilgą importo trukmę bei apimtį nagrinėjamuoju laikotarpiu, ši avarija ir jos padariniai nepaneigia pirmiau išdėstytų išvadų dėl Sąjungos pramonės apibrėžties. Vis dėlto ji turėjo didelį poveikį Sąjungos pramonės ekonominei padėčiai 2011–2012 m., t. y. nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje, ypač kiek tai susiję su pajėgumais, gamybos ir pardavimo apimtimis bei pelno rodikliais. Be to, ji turėjo poveikį, nors ir nedidelį, importo raidai. Į minėtus veiksnius atsižvelgiama analizuojant žalos rodiklių raidą.

(79)

Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir remiantis pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalimi, nagrinėjant importo dempingo kaina poveikį Sąjungos pramonei buvo įvertinti visi ekonominiai veiksniai, nagrinėjamuoju laikotarpiu turėję įtakos Sąjungos pramonės būklei. Siekdama nustatyti žalą, Komisija ekonominius rodiklius įvertino remdamasi duomenimis apie vienintelį Sąjungos gamintoją, kuris sudaro Sąjungos pramonę, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje.

(80)

Komisija įvertino šiuos ekonominius vienintelio Sąjungos gamintojo rodiklius: gamybą, gamybos pajėgumus, pajėgumų naudojimą, pardavimo apimtis, rinkos dalį, augimą, užimtumą, našumą, darbo sąnaudas, dempingo skirtumo dydį ir atsigavimą po buvusio dempingo, vidutines vieneto kainas, vieneto sąnaudas, atsargas, pelningumą, pinigų srautus, investicijas, investicijų grąžą ir pajėgumą padidinti kapitalą.

(81)

Visos Sąjungos gamybos, gamybos pajėgumų ir pajėgumų naudojimo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

4 lentelė

Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

(82)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu gamyba iš viso išaugo 57 % Tačiau, kaip nurodyta 77 ir 83 konstatuojamosiose dalyse, Sąjungos pramonės gamybos apimtis 2011–2012 m. buvo neįprastai maža. Nuo 2013 m. iki tiriamojo laikotarpio gamybos apimtis krito net 32 indekso punktais.

(83)

Gamybos pajėgumai nagrinėjamuoju laikotarpiu taip pat labai išaugo (71 %), tačiau šią tendenciją taip pat galima paaiškinti neįprastai žemu 2011 m. ir 2012 m. lygmeniu, kurį lėmė techninė avarija gamybos patalpose. Pajėgumai buvo apskaičiuoti remiantis mėnesiais, per kuriuos Sąjungos pramonė turėjo galimybę pati gaminti natrio ciklamatą, t. y. tik septyniais 2011 m. mėnesiais, aštuoniais 2012 m. mėnesiais ir 12 mėnesių kitais laikotarpiais. Nuo 2013 m. iki tiriamojo laikotarpio gamybos pajėgumų lygis išliko stabilus.

(84)

Pajėgumų naudojimo rodiklis nuo 2011 m. iki tiriamojo laikotarpio sumažėjo 8 %, tačiau aiškios mažėjimo tendencijos išryškėjo po 2013 m., sumažėjus gamybos apimčiai.

(85)

Sąjungos pramonės pardavimo apimties ir rinkos dalies raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

5 lentelė

Pardavimo apimtis ir rinkos dalis

(86)

Pardavimo Sąjungos rinkoje apimties ir atitinkamos rinkos dalies tendencijos nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo vienodos. Iš viso jos išaugo 4 %.

(87)

Kadangi abu rodikliai atspindi tik pačios Sąjungos pramonės pagaminto natrio ciklamato pardavimą, 2011 m. ir 2012 m. rodikliai dėl 77 ir 83 konstatuojamosiose dalyse nurodytų priežasčių buvo neįprastai maži. Nuo 2013 m., kai Sąjungos pramonės natrio ciklamato gamyba buvo galutinai atnaujinta, Sąjungos pramonės pardavimo apimtis dėl prarastų užsakymų sumažėjo 42 indekso punktais.

(88)

Rinkos dalis taip pat smarkiai sumažėjo nuo 2013 m. iki tiriamojo laikotarpio. Tai sudaro kontrastą ir Sąjungos vartojimo, kuris išaugo 8 indekso punktais, raidai, ir „Fang Da“ produktų importo, kuris taip pat dar labiau išaugo ir per minėtus trejus metus padidino jų rinkos dalį, raidai.

(89)

Sąjungos pramonės padėtis 2011–2013 m. laikotarpiu pagerėjo, ir jai pavyko padidinti savo gamybą, gamybos pajėgumus, pardavimo apimtis bei rinkos dalį. Šį padidėjimą lėmė du veiksniai: i) išaugęs antidempingo muitas tam tikriems KLR eksportuojantiems gamintojams, kuris 2012 m. gegužės mėn. buvo padidintas dvigubai; ii) tai, kad Sąjungos pramonė 2013 m. vėl turėjo galimybę pati gaminti natrio ciklamatą 12 mėnesių, palyginti su tik 7 mėnesiais 2011 m. ir 8 mėnesiais 2012 m.

(90)

Jei 2011 m. liepos mėn. sprogimas nebūtų įvykęs, gamybos, pajėgumų naudojimo, pardavimo ir rinkos dalies rodikliai 2011 m. ir 2012 m. butų buvę kur kas aukštesni, nes Sąjungos pramonė būtų aprūpinusi savo klientus savo pačios pagamintu, o ne importuotu natrio ciklamatu, kurį ji toliau apdorodavo (išgrynindavo) laikotarpiu nuo 2011 m. rugpjūčio mėn. iki 2012 m. gegužės mėn. Todėl gamybos, pardavimo ir rinkos dalies padidėjimas 2011–2013 m. laikotarpiu būtų buvęs gerokai mažesnis, o gamybos pajėgumai per visą nagrinėjamąjį laikotarpį būtų likę 2013 m. lygyje. Nuo 2013 m. iki tiriamojo laikotarpio visos minėtos su apimtimis susijusios tendencijos, išskyrus gamybos pajėgumus, visiškai pasikeitė. Išties, nors Sąjungos suvartojimas nuo 2013 m. vis augo, Sąjungos pramonei prasidėjo ekonominio nuosmukio laikotarpis. Tuo pat metu Sąjungos pramonės pelningumas per visą nagrinėjamąjį laikotarpį išliko akivaizdžiai neigiamas, o tai pakenkė jo augimo perspektyvoms.

(91)

Užimtumo ir našumo raida per nagrinėjamąjį laikotarpį:

6 lentelė

Užimtumas ir našumas

(92)

Nepaisant to, jog laikotarpiu nuo 2011 m. rugpjūčio mėn. iki 2012 m. gegužės mėn. Sąjungos pramonė negalėjo pati gaminti natrio ciklamato, buvo nuspręsta minėtu laikotarpiu išsaugoti tokį patį darbuotojų skaičių, nes jo mažinimas laikytas per brangiu ir nebūtinu. Nors 2012 m. buvo atleistas vienas darbuotojas, darbuotojų skaičius 2011–2012 m. laikotarpiu nesikeitė, nes Sąjungos pramonė tais pačiais metais įdarbino naują darbuotoją. 2013 m. darbuotojų skaičius šiek tiek išaugo, o paskui išliko stabilus iki tiriamojo laikotarpio.

(93)

Dėl sprogimo fabrike Sąjungos pramonės našumas nukentėjo panašiai kaip ir kiti pirmiau išvardyti rodikliai. Kaip ir gamyba, našumas buvo itin žemas 2011 m. ir 2012 m., o paskui 2013 m. staigiai pakilo net 80 indekso punktų. Tačiau vėliau, 2014 m., dėl prarastų užsakymų jis krito 30 indekso punktų ir išliko šiame lygyje iki tiriamojo laikotarpio.

(94)

Nustatytas dempingo skirtumas gerokai viršijo de minimis lygį. Atsižvelgiant į „Fang Da“ produktų importo apimtį ir kainas, faktinio dempingo skirtumo dydis Sąjungos pramonei buvo reikšmingas.

(95)

Antidempingo priemonės, nukreiptos prieš kitų Kinijos ir Indonezijos eksportuojančių gamintojų produktų importą, jau galioja nuo 2004 m. Čia reikia paminėti, jog paaiškėjo, kad antidempingo muitas, per pirmąjį tyrimą nustatytas dviem „Fang Da“ nepriklausantiems Kinijos eksportuojantiems gamintojams, buvo per mažas, kad galėtų atsverti Bendrijai žalingo dempingo poveikį. Dėl šios priežasties, kaip paaiškinta 2 konstatuojamoje dalyje, minėtiems Kinijos eksportuojantiems gamintojams nustatytas antidempingo muitas 2012 m. gegužės mėn. buvo padidintas daugiau nei dvigubai. Ši analizė aiškiai rodo, kad dempingas vis dar vykdomas.

(96)

Vienintelio Sąjungos gamintojo vidutinių vieneto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje kainų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

7 lentelė

Pardavimo kainos Sąjungoje

(97)

Sąjungos pramonės vidutinė vieneto pardavimo kaina nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 6 % Iš pradžių, 2011 m. ir 2012 m., ji išaugo 5 indekso punktais, o paskui išliko stabili iki tiriamojo laikotarpio.

(98)

2011 m. ir 2012 m. Sąjungos vidutinės vieneto gamybos sąnaudos išaugo 7 indekso punktais, o 2013 m. sumažėjo 10 indekso punktų, palyginti su 2012 m. Jos išliko stabilios nuo 2013 m. iki tiriamojo laikotarpio. Šiuos pokyčius iš esmės lėmė žaliavų kainų svyravimai.

(99)

Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad Sąjungos pramonėje nebuvo galima tiksliai atskirti gryninimo sąnaudų nuo bendrų gamybos sąnaudų. Todėl 2011 m. ir 2012 m. indeksai, priešingai nei 2013 m., 2014 m. ir tiriamojo laikotarpio indeksai, atspindi ir Sąjungos pramonės importuoto natrio ciklamato išgryninimo sąnaudas.

(100)

Atsižvelgiant į tai, 2011-2012 bei vėlesnių laikotarpių tendencijos turėtų būti vertinamos atsargiai, nes jų raidai įtakos, nors ir nedidelės, turėjo tai, kad 2011–2012 m. indeksai rėmėsi skirtingais duomenų rinkiniais.

(101)

Bet kokiu atveju per visą nagrinėjamąjį laikotarpį vidutinė vieneto pardavimo kaina visuomet išliko mažesnė už Sąjungos vidutines vieneto gamybos sąnaudas, nurodytas pirmiau pateiktoje lentelėje.

(102)

Vienintelio Sąjungos gamintojo vidutinių darbo sąnaudų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

8 lentelė

Vidutinės vieno darbuotojo darbo sąnaudos

(103)

Vidutinės darbo sąnaudos per visą nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo 5 %. Tačiau sąnaudos iš pradžių 2012 m. išaugo 27 % visų pirma dėl atleistam darbuotojui išmokėtų kompensacijų, o po to nuolat mažėjo iki tiriamojo laikotarpio, kai jos buvo 5 % mažesnės, palyginti su 2011 m.

(104)

Vienintelio Sąjungos gamintojo atsargų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

9 lentelė

Atsargos

(105)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu laikotarpio pabaigos atsargos, išreikštos gamybos procentine dalimi, smarkiai svyravo. Pirmiausia 2011 m. ir 2012 m. jos išaugo, kitais metais sumažėjo ir galiausiai vėl gerokai augo iki tiriamojo laikotarpio pabaigos. Iš viso nagrinėjamuoju laikotarpiu jos padidėjo 351 indekso punktais. Šį padidėjimą iš dalies lėmė tai, kad Sąjungos gamintojas negalėjo parduoti savo produktų dėl konkurencijos su pigiais importuojamais produktais, taip pat tai, kad atsargų kiekis 2011 m., po 77 konstatuojamoje dalyje aprašytos techninės avarijos, buvo neįprastai mažas.

(106)

Vienintelio Sąjungos gamintojo pelningumo, pinigų srauto, investicijų ir investicijų grąžos raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

10 lentelė

Pelningumas, grynųjų pinigų srautas, investicijos ir investicijų grąža

(107)

Komisija nustatė Sąjungos pramonės pelningumą, išreiškusi ikimokestinį grynąjį pelną, gautą natrio ciklamatą pardavus nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje, tokio pardavimo apyvartos procentine dalimi. Kaip nurodyta 99 konstatuojamoje dalyje, gamybos sąnaudos, kuriomis remiantis apskaičiuotas 2011–2012 m. pelno (nuostolių) dydis, galėjo būti nustatytos bendrai, t. y. įtraukiant ir su importuotu natrio ciklamatu susijusias išlaidas. Todėl pelningumo rodiklių analizė parodė, kad Sąjungos pramonė per visą nagrinėjamąjį laikotarpį turėjo didelių nuostolių. 2011–2012 m. jie buvo ypač dideli, tačiau nuo 2013 m. padėtis pagerėjo.

(108)

Grynieji pinigų srautai atspindi Sąjungos pramonės gebėjimą pačiai finansuoti savo veiklą. Pinigų srautų tendencija, nustatyta bendros natrio ciklamato pardavimo apimties (15) atžvilgiu, 2011 m. buvo teigiama, bet nuo 2012 m. iki tiriamojo laikotarpio tapo aiškiai neigiama.

(109)

Vienintelės reikšmingos investicijos, atliktos 2011–2013 m., buvo skirtos tik gamybos priemonėms, nukentėjusioms nuo sprogimo 2011 m., pakeisti. Šias investicijas visiškai padengė draudimas.

(110)

Investicijų grąžą sudaro pelnas, išreiškiamas ilgalaikio turto grynosios buhalterinės vertės procentiniu dydžiu. Per visą nagrinėjamąjį laikotarpį jis buvo akivaizdžiai neigiamas.

(111)

Atsižvelgiant į Sąjungos pramonės turėtų nuostolių dydį, jos pajėgumas padidinti kapitalą smarkiai sumažėjo.

(112)

Nors kai kurie ekonominiai rodikliai, susiję su Sąjungos pramonės padėtimi, kaip antai gamybos, gamybos pajėgumų, pardavimo, rinkos dalies ir našumo rodikliai, 2011–2012 m. laikotarpiu ir 2013 m. pagerėjo, šias tendencijas tik iš dalies nulėmė faktiniai rinkos pokyčiai dėl didesnio antidempingo muito įvedimo tam tikriems KLR eksportuojantiems gamintojams 2012 m. gegužės mėn.

(113)

Iš tikrųjų, kaip nurodyta 89 konstatuojamojoje dalyje, minėtą pagerėjimą didele dalimi galėjo lemti ir šie veiksniai: i) 2011 m. liepos mėn. įvykęs sprogimas fabrike; ii) tai, kad Sąjungos pramonė dėl minėto sprogimo nuo 2011 m. rugpjūčio mėn. iki 2012 m. gegužės mėn. negalėjo pati gaminti natrio ciklamato; iii) sugrįžimas į gamybos per visus 12 mėnesių režimą 2013 m., pakeitus sugadintas gamybos linijas. Akivaizdu, kad, jei ne sprogimas, minėtų rodiklių augimas iki 2013 m. nebūtų buvęs toks ryškus.

(114)

Teigiama minėtų tendencijų raida aiškiai pasikeitė nuo 2013 m., kai Sąjungos pramonės gamybos, pardavimo bei našumo rodikliai, taip pat jos rinkos dalis gerokai sumažėjo.

(115)

Be to, per visą nagrinėjamąjį laikotarpį, Sąjungos pramonės finansinė padėtis nuolat buvo grėsminga. Visų pirma tokie Sąjungos pramonės rodikliai, kaip pelningumas, pinigų srautai ir investicijų grąža, iš esmės buvo labai neigiami.

(116)

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, Komisija padarė išvadą, kad Sąjungos pramonei buvo padaryta materialinė žala, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje.

(117)

Savo pastabose, pateiktose po galutinio atskleidimo, susijęs eksportuojantis gamintojas ginčijo 115 konstatuojamoje dalyje pateiktą išvadą, kad iš pelningumo, pinigų srautų ir investicijų grąžos rodiklių buvo galima spręsti apie padarytą žalą, nes jų raida nuo 2013 m. iki tiriamojo laikotarpio buvo teigiama.

(118)

Komisija pažymi, jog nepaisant to, kad per nagrinėjamąjį laikotarpį nuostolių, neigiamų pinigų srautų ir investicijų grąžos rodikliai išties šiek tiek pagerėjo, 2013 m., 2014 m. ir nagrinėjamuoju laikotarpiu jie vis tiek buvo labai neigiami. Be to, remiantis pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalimi, nei vienas iš žalos veiksnių nėra lemiamas pats savaime, bet jie visi analizuojami drauge. Todėl šis teiginys atmetamas.

(119)

Be to, „Fang Da“ tvirtino, kad nagrinėjamasis laikotarpis neatspindėjo realybės, nes jam įtakos turėjo du svarbūs veiksniai, būtent tai, kad 2011 m. ir 2012 m. duomenys buvo iškreipti, o likęs laikotarpis nuo 2013 m. iki tiriamojo laikotarpio buvo per trumpas.

(120)

Pirmojo veiksnio atžvilgiu „Fang Da“ tvirtino, kad visi 2011 m. ir 2012 m. duomenys buvo statistiškai beverčiai ir į juos neturi būti atsižvelgta vertinant žalą, dėl šių priežasčių:

(121)

Kalbant apie i punktą, „Fang Da“ neįrodė, kodėl ar kokiu būdu ankstesnis tyrimas iškreipė Sąjungos atitinkamo laikotarpio duomenis, Todėl Komisija į šį argumentą negalėjo atsižvelgti vertindama pirmiau išdėstytus teiginius.

(122)

Kalbant apie ii punktą, Komisija aiškiai pripažino, kad sprogimas turėjo įtakos Sąjungos pramonės ekonominiams rodikliams 2011–2012 m. ir, kaip nurodyta 78 konstatuojamoje dalyje, į šiuos veiksnius tinkamai atsižvelgta analizuojant žalos rodiklių raidą. Taip pat reikia priminti, kad Komisija 114 konstatuojamoje dalyje padarė išvadą, kad Sąjungos pramonės padėtis aiškiai pablogėjo nuo 2013 m., t. y. po 2011–2012 m. laikotarpio. Todėl šis teiginys turėjo būti atmestas.

(123)

Dėl antrojo veiksnio „Fang Da“ teigė, kad likusios nagrinėjamojo laikotarpio dalies, 2013–2014 m. ir tiriamojo laikotarpio nepakako, kad būtų galima padaryti kokias nors reikšmingas išvadas dėl žalos. Susijęs eksportuojantis gamintojas savo teiginio nepagrindė. Žala konstatuojama tiriamojo laikotarpio atžvilgiu, remiantis žalos rodiklių tendencijų nagrinėjamuoju laikotarpiu analize. Todėl šis teiginys taip pat turėjo būti atmestas.

(124)

Be to, „Fang Da“ teigė, kad 2013 m. negalėjo būti pasirinkti lyginamaisiais metais atliekant žalos vertinimą, nes 2013 m. rodikliai buvo išskirtinai aukšti. Tokius rodiklius tariamai lėmė Sąjungos pramonės pirkėjai, kurie po sprogimo negalėjo įsigyti natrio ciklamato, o atnaujinus gamybą visu pajėgumu, gausiai sugrįžo į Sąjungos pramonę, kad padidintų savo atsargas.

(125)

Visų pirma, tai tėra paprastas nepagrįstas teiginys, nes „Fang Da“ nepateikė jokių įrodymų, kad dėl sprogimo Sąjungos pramonė būtų praradusi daug pirkėjų, kurie 2013 m. nusprendė sugrįžti, pateikdami dar didesnius užsakymus. Antra, surinkti įrodymai šio teiginio nepatvirtina. Priešingai, iš jų matyti, kad 2011–2012 m. laikotarpiu, kai ji pati negalėjo gaminti natrio ciklamato, Sąjungos pramonė išsaugojo savo pirkėjus ir toliau tiekė jiems importuotą natrio ciklamatą, kuris buvo papildomai apdorojamas, kaip nurodyta 77 konstatuojamoje dalyje. Todėl šis teiginys taip pat turėjo būti atmestas.

(126)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalį Komisija nagrinėjo, ar dėl „Fang Da“ produktų importo dempingo kaina Sąjungos pramonei padaryta materialinė žala. Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 7 dalį Komisija taip pat išnagrinėjo, ar kiti žinomi veiksniai galėjo tuo pat metu padaryti žalos Sąjungos pramonei. Komisija užtikrino, kad žala, kuri galėjo būti padaryta dėl tų kitų veiksnių, nebūtų priskirta „Fang Da“ produktų importui dempingo kaina.

(127)

Tyrimas atskleidė aiškia sąsajas tarp „Fang Da“ produktų importo kainų, jos rinkos dalies ir Sąjungos pramonės padėties. Tai parodyta šioje lentelėje:

11 lentelė

Importo kainos ir rinkos dalis

(128)

2011–2012 m. laikotarpiu „Fang Da“ produktų importo į Sąjungą kainos padidėjo 10 %, jos rinkos dalis išaugo 18 %. Tačiau vėlesniu laikotarpiu nuo 2013 m. iki tiriamojo laikotarpio „Fang Da“ pavyko padvigubinti savo rinkos dalį gerokai sumažinus kainas.

(129)

2012–2013 m. „Fang Da“ pirmiausia padidino savo kainas 5 %, suvienodindama jas su kitų Kinijos importuotojų kainomis. Šie importuotojai taip pat pajuto poveikį, nes nuo 2012 m. gegužės mėn. buvo gerokai padidinti vienam stambiam Kinijos eksportuojančiam gamintojui taikomi antidempingo muitai – šis pokytis matomas pirmiau pateiktoje lentelėje, kur importo iš Kinijos kainos pateiktos įtraukiant antidempingo muitus. 2012–2013 m. dėl šio kainų suderinimo labai išaugo „Fang Da“ rinkos dalis (37 indekso punktais), ir tai pasiekta daugiausia kitų Kinijos importuotojų sąskaita, nes jų rinkos dalis susitraukė 31 indekso punktais.

(130)

2013–2014 m. „Fang Da“ dar sumažino savo kainas 9 indekso punktais, ir jos tapo mažesnės už kitų Kinijos importuotojų kainas, o tai lėmė dar vieną žymų „Fang Da“ rinkos dalies padidėjimą 42 indekso punktais. Šį kartą tai atlikta tiesiogiai Sąjungos pramonės sąskaita, nes jos rinkos dalis per tą patį laikotarpį sumažėjo 53 indekso punktais.

(131)

Kaip nurodyta 75 konstatuojamoje dalyje, „Fang Da“ priskirtas priverstinis kainų mažinimo skirtumas buvo nemažas. Atsižvelgiant į nuolat augantį „Fang Da“ produktų importą dempingo kainomis, kurios priverčia smarkiai mažinti Sąjungos pramonės kainas, Sąjungos pramonė negalėjo turėti naudos iš antidempingo muitų padidinimo kitam Kinijos eksportuojančiam gamintojui 2012 m. ir jai nepavyko atgauti savo rinkos dalies.

(132)

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, Komisija daro išvadą, kad „Fang Da“ produktų importas dempingo kaina nemažai prisidėjo prie Sąjungos pramonei padarytos materialinės žalos, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalyje.

(133)

„Fang Da“ grupei nepriklausančių eksportuojančių gamintojų produktų importo apimties raida:

12 lentelė

Importo apimties indeksas

(134)

Importo iš Indonezijos apimtis 2011 m. ir 2012 m. buvo maža, 2013 m. – labai maža, o 2014 m. ir per tiriamąjį laikotarpį – nereikšminga. Todėl, nors per nagrinėjamąjį laikotarpį ji ir nemažai svyravo, jos poveikis Sąjungos pramonei 2011 m. ir 2012 m. gali būti laikomas labai ribotu, o nuo 2013 m. iki tiriamojo laikotarpio – nereikšmingu.

(135)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Kinijos gamintojų, išskyrus „Fang Da“, produktų importo apimtis sumažėjo 23 %. Pirmiausia 2011–2012 m. laikotarpiu ji išaugo 14 %, o nuo tada labai smarkiai krito, ypač 2012–2013 m., kai kritimas buvo labai smarkus – 41 indekso punktu.

(136)

Nepaisant šio bendro sumažėjimo, kitas importas iš Kinijos išliko aukštam lygyje, kuris buvo labai panašus į „Fang Da“ produktų importo lygį. Net jei kito importo iš Kinijos vidutinės kainos, įskaitant jam taikomus antidempingo muitus, buvo vidutiniškai truputį aukštesnės, palyginti su „Fang Da“, jos vis tiek buvo gerokai žemesnės nei Sąjungos pramonės kainos. Todėl galima daryti išvadą, kad per nagrinėjamąjį laikotarpį Kinijos gamintojų, išskyrus „Fang Da“, produktų importas, prisidėjo prie Sąjungos pramonei žalingos padėties.

(137)

Kaip nurodyta 5.1 punkte, tolesnį Sąjungos pramonės padėties blogėjimą nuo 2013 m. daugiausia lėmė auganti „Fang Da“ produktų dempingo kainomis ir žemomis kainomis apimtis. Todėl „Fang Da“ grupei nepriklausančių gamintojų produktų importo poveikis, net jei šis importas prisidėjo prie žalos, nėra pakankamas, kad panaikintų priežastinį ryšį tarp „Fang Da“ produktų importo dempingo kainomis ir Sąjungos pramonės patirtos materialinės žalos.

(138)

Kaip jau paaiškinta 77 ir 83 konstatuojamosiose dalyse, 2011 m. liepos mėn. Sąjungos pramonės fabrike įvyko sprogimas, dėl kurio Sąjungos pramonė laikotarpiu nuo 2011 m. rugpjūčio mėn. iki 2012 m. gegužės mėn. nebegalėjo vykdyti reakcijos proceso, taigi pati gaminti bei pardavinėti natrio ciklamato.

(139)

Negalėjimas pačiai gaminti natrio ciklamatą laikotarpiu nuo 2011 m. rugpjūčio mėn. iki 2012 m. gegužės mėn. turėjo neigiamą poveikį Sąjungos pramonės ekonominiams rodikliams Išties, pavyzdžiui, gamybos pajėgumų naudojimo, pardavimo, rinkos dalies ir našumo rodikliai minėtu laikotarpiu būtų buvę gerokai aukštesni, jei avarija nebūtų įvykusi, nes Sąjungos pramonė būtų aprūpinusi pirkėjus savo gamybos, o ne importuotu natrio ciklamatu, kurį laikotarpiu nuo 2011 m. rugpjūčio mėn. iki 2012 m. gegužės mėn. ji grynindavo ir perparduodavo.

(140)

Nors pirmiau minėti Sąjungos pramonės ekonominiai rodikliai suprastėjo dėl to, kad ji negalėjo pati gaminti natrio ciklamato nuo 2011 m. rugpjūčio mėn. iki 2012 m. gegužės mėn., Komisija padarė išvadą, kad sprogimas fabrike reikšmingai neprisidėjo prie žalos, Sąjungos pramonei padarytos nuo 2013 m. iki tiriamojo laikotarpio.

(141)

Išties jau 2012 m gegužės mėn. Sąjungos pramonė visiškai atgavo pajėgumą pati gaminti natrio ciklamatą, ir nuo tada sprogimas neturėjo poveikio Sąjungos pramonės ekonominei veiklai. Faktiškai nuo 2013 m. iki tiriamojo laikotarpio būtent „Fang Da“ produktų importas dempingo kainomis pradėjo daryti žalingą poveikį Sąjungos pramonės ekonominei padėčiai. Pažymėtina, kad šis neigiamas poveikis prasidėjo keletą mėnesių prieš sugadintų gamybos linijų pakeitimą Sąjungos pramonės fabrike, kai savo natrio ciklamato gamyba jau buvo visiškai atnaujinta ir 2013 m., 2014 m. bei tiriamuoju laikotarpiu skaičiuojama 12 mėnesių ciklais.

(142)

Atsižvelgdama į minėtas aplinkybes, Komisija laikosi nuomonės, kad techninė avarija, turėjusi poveikį Sąjungos pramonės komercinei veiklai laikotarpiu nuo 2011 m. rugpjūčio mėn. iki 2012 m. gegužės mėn., nepanaikino priežastinio ryšio tarp „Fang Da“ produktų importo dempingo kainomis ir žalingos padėties, kurioje Sąjungos pramonė atsidūrė dėl šio importo nuo 2013 m. iki tiriamojo laikotarpio.

(143)

Sąjungos gamintojo eksporto apimties raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

13 lentelė

Sąjungos pramonės eksporto rezultatai

(144)

Pardavimas eksportui sudarė nemažą dalį bendros Sąjungos pramonės pardavimo apimties nagrinėjamuoju laikotarpiu, kurios dydis svyravo nuo 30 iki 50 %. Nedidelės pardavimo apimtys 2011–2012 m. privalo būti vertinamos atsižvelgiant į tai, kad nuo 2011 m. rugpjūčio mėn. iki 2012 m. gegužės mėn. Sąjungos pramonė neturėjo galimybės pati gaminti ir parduoti savo gamybos natrio ciklamato. Vėlesniu laikotarpiu, kai natrio ciklamato gamyba buvo atnaujinta, iš pradžių pardavimas eksportui 2013–2014 m. išaugo 14 indekso punktų, o vėliau per tiriamąjį laikotarpį nukrito 32 indekso punktais.

(145)

Vidutinės pardavimo eksportui kainos per nagrinėjamąjį laikotarpį augo ir per tiriamąjį laikotarpį buvo 8 % didesnės, palyginti su 2011 m. Net jei jos išliko nuosekliai mažesnės, palyginti su Sąjungos pramonės vidutinėmis vieneto gamybos sąnaudomis, eksporto kainos buvo aukštesnės už Sąjungos pramonės vidutines pardavimo Sąjungos rinkoje kainas, tokiu būdu lemdamos žymiai mažesnius nuostolius, palyginti su pardavimu Sąjungos rinkoje.

(146)

Nors pardavimas eksportui buvo šiek tiek nuostolingas, Komisija vis dėlto padarė išvadą, kad eksporto veikla reikšmingai neprisidėjo prie žalos Sąjungos pramonei. Taip yra dėl šių priežasčių. Visų pirma, nuo 2013 m. iki tiriamojo laikotarpio eksporto pardavimo apimtys sumažėjo kur kas mažiau ir absoliučiąja, ir santykine verte, palyginti su pardavimu Sąjungos rinkoje. Pardavimas Sąjungos rinkoje minėtu laikotarpiu ypač smarkiai nukentėjo dėl didelio kiekio „Fang Da“ produktų, importuotų žemomis dempingo kainomis. Antra, dėl aukštesnių kainų ir dėl to sumažėjusių nuostolių pardavimas eksportui leido Sąjungos pramonei sumažinti savo bendrus nuostolius, susijusius su panašaus produkto pardavimu.

(147)

Todėl Komisijos nuomone Sąjungos pramonės pardavimas eksportui nepanaikino priežastinio ryšio tarp „Fang Da“ produktų importo dempingo kainomis ir žalingos padėties, kurioje Sąjungos pramonė atsidūrė dėl šio importo.

(148)

Žala negalėjo atsirasti dėl pakitusių vartojimo įpročių, nes paklausa nuo 2011 m. iki tiriamojo laikotarpio šiek tiek padidėjo. Nuo 2013 m. iki tiriamojo laikotarpio, kai žalingas „Fang Da“ produktų importo dempingo kainomis poveikis buvo ypatingai ryškus, suvartojimas išaugo net 8 %, ir tai tik patvirtina pirmiau minėtą išvadą.

(149)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonei padaryta akivaizdi materialinė žala. Sąjungos pramonė buvo nuostolinga per visą susijusį laikotarpį. Be to, nuo 2013 m., kai Sąjungos pramonė, atsigavusi po avarijos, per kurią nukentėjo jos gamybos linijos, vėl buvo pajėgi vykdyti įprastinę gamybą, išryškėjo žalos paveiktų rodiklių, kaip antai, gamybos, pardavimų ir rinkos dalies, blogėjimo ženklai.

(150)

Tai sutapo su labai išaugusiu „Fang Da“ produktų importu mažomis dempingo kainomis, kuriam iš pradžių pavyko išstumti kitą importą iš Kinijos, o paskui perimti Sąjungos pramonės rinkos dalį. Todėl yra akivaizdus priežastinis ryšys tarp žalos Sąjungos pramonei ir „Fang Da“ produktų importo dempingo kainomis.

(151)

Komisija atskyrė ir atskirai įvertino visų žinomų žalingo importo dempingo kaina veiksnių poveikį Sąjungos pramonės padėčiai. Prie žalos prisidėjo ir kai kurie kiti veiksniai, kaip antai Sąjungos pramonės eksporto rezultatai bei techninė avarija fabrike. Tačiau net bendras šių veiksnių poveikis laikytas nereikšmingu, palyginti su importo dempingo kainomis poveikiu. Vis dėlto, atsižvelgiant į Kinijos eksportuojančių gamintojų produktų importo apimtį ir kainų lygį, konstatuota, kad jie reikšmingai prisidėjo prie minėtos žalos.

(152)

Nepaisant to, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta pirmiau, Komisija padarė išvadą, kad materialinę žalą Sąjungos pramonei padarė „Fang Da“ produktų importas dempingo kainomis ir kiti veiksniai, kurie nepanaikino priežastinio ryšio tarp „Fang Da“ produktų importo dempingo kainomis ir Sąjungos pramonės patirtos žalos. Žalą iš esmės sudaro gamybos, pardavimo apimties ir rinkos dalies sumažėjimas, ypač nuo 2013 m., taip pat finansiniai nuostoliai ir prasti visų kitų finansinių rodiklių, kaip antai pinigų srautų bei investicijų grąžos, rezultatai.

(153)

Kaip teigiama po atskleidimo iš „Fang Da“ gautose pastabose, Komisijos atlikta priežastinio ryšio analizė yra klaidinga, neišsami ir joje pateikta tiesiog prielaidų, nepagrįstų jokiais faktais. Šiuo atžvilgiu „Fang Da“ konkrečiai nurodė, kad „Fang Da“ grupei nepriklausančių Kinijos gamintojų produktų importas žemomis kainomis, tai pat sau padaryta žala dėl fabrike kilusio gaisro yra veiksniai, kurių visiškai pakanka, kad nebeliktų priežastinio ryšio tarp „Fang Da“ produktų importo ir šiuo importu Sąjungai padarytos žalos.

(154)

Tačiau šis teiginys nebuvo patvirtintas jokiais įrodymais, kurie rodytų, kad Komisija nepakankamai atskyrė ir atskirai įvertino visų žinomų žalingo importo dempingo kaina veiksnių poveikį Sąjungos pramonės padėčiai. Komisija išties tinkamai išanalizavo kitų eksportuojančių gamintojų nei „Fang Da“ produktų importo poveikį, kaip paaiškinta 5.2.1 skirsnyje. Be to, 14 straipsnio 6 dalyje nurodytos duomenų bazės duomenų naudojimas vietoj naujų Kinijos eksporto duomenų, pateiktų po atskleidimo, jau aptartas 63 ir 70 konstatuojamosiose dalyse. 14 straipsnio 6 dalyje nurodytos duomenų bazės duomenys nepatvirtina „Fang Da“ teiginio, jog „Fang Da“ eksporto į Sąjungos padidėjimą atsvėrė ir net viršijo kitų Kinijos eksportuotojų pardavimo apimties sumažėjimas. Todėl pirmiau minėti teiginiai dėl „Fang Da“ grupei nepriklausančių eksportuojančių gamintojų produktų importo poveikio turi būti atmesti.

(155)

Komisija taip pat 5.2.2 skirsnyje tinkamai išanalizavo Sąjungos pramonės fabrike įvykusio sprogimo poveikį ir padarė išvadą, kad nors tai ir turėjo poveikio Sąjungos pramonei 2011 m. ir 2012 m., tai nepaneigia priežastinio ryšio tarp „Fang Da“ produktų importo dempingo kainomis ir Sąjungos pramonei padarytos žalos. Todėl šis teiginys turi būti atmestas.

(156)

„Fang Da“ taip pat tvirtino, kad kitų itin stiprių saldiklių, kaip antai acesulfamo kalio bei aspartamo, poveikis buvo vienintelė tikroji neigiamų pokyčių Sąjungos natrio ciklamato rinkoje priežastis, labai reikšmingai prisidėjusi prie bet kokios Sąjungai padarytos žalos, ir Komisija turėjo šį veiksnį išanalizuoti. Šie teiginiai nebuvo pagrįsti jokiais įrodymais, išskyrus nuorodas į Komisijos išvadas bylose dėl acesulfamo kalio bei aspartamo importo (16).

(157)

Pažymėtina, kad vienintelis Sąjungos natrio ciklamato gamintojas negamina nei acesulfamo kalio, nei aspartamo, todėl Sąjungos gamintojas nebuvo Sąjungos pramonės, kaip apibrėžta minėtose dviejose antidempingo bylose dėl saldiklių, dalis. Todėl išvados dėl acesulfamo kalio bei aspartamo importo dempingo kainomis poveikio Sąjungos acesulfamo kalio ir aspartamo gamintojams neturi jokios reikmės šioje byloje nagrinėjamai Sąjungos pramonei. Bet kokiu atveju nepagrįstą teiginį, kad acesulfamo kalis yra patrauklesnis su natrio ciklamatu konkuruojantis gaminys, labai prisidedantis prie Sąjungos pramonei daromos žalos, paprastai turėtų patvirtinti natrio ciklamato suvartojimo Sąjungoje sumažėjimas. Kaip paaiškinta 64 ir 65 konstatuojamosiose dalyse, per nagrinėjamąjį laikotarpį natrio ciklamato suvartojimas Sąjungoje pasiekė maždaug 2011 m. lygį, o taip nebūtų atsitikę, jei, kaip teigiama, acesulfamo kalis būtų pakeitęs natrio ciklamatą kaip patrauklesnis konkuruojantis produktas. Todėl, kadangi nepateikta jokių pagrįstų įrodymų, kurie paneigtų 148 konstatuojamoje dalyje išdėstytas Komisijos išvadas, „Fang Da“ teiginys turi būti atmestas.

(158)

Remdamasi pagrindinio reglamento 21 straipsniu, Komisija nagrinėjo, ar, nepaisant išvados dėl žalingo dempingo, galima padaryti aiškią išvadą, kad šiuo atveju priemonių nustatymas neatitiktų Sąjungos interesų. Vertinant Sąjungos interesus įvertinti visi susiję, t. y. Sąjungos pramonės, importuotojų ir naudotojų, interesai.

(159)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad Sąjungos pramonei dėl „Fang Da“ produktų importo dempingo kainomis padaryta materialinė žala. Sąjungos pramonei išties nepavyko visapusiškai išnaudoti Indonezijai ir kitiems Kinijos gamintojams įvestų antidempingo muitų, įskaitant antidempingo muitų padidinimą 2012 m. Agresyvi kainodara ir dėl to nuo 2013 m. išaugusi „Fang Da“ rinkos dalis lėmė nemenką Sąjungos pramonės pardavimo apimties ir rinkos dalies sumažėjimą, nepaisant antidempingo priemonių, taikomų importui iš KLR ir Indonezijos.

(160)

Tikimasi, kad nustačius priemones, nukreiptas prieš „Fang Da“ produktų importą dempingo kainomis, Sąjungos pramonė galės konkuruoti su importu sąžiningomis rinkos sąlygomis. Tai palengvintų didžiulį pramonės patiriamą kainų spaudimą, kurį sukelia didelė „Fang Da“ produktų importo į Sąjungos rinką apimtis. Tik tokiomis sąlygomis Sąjungos pramonė galėtų padidinti savo kainą, gamybos bei pardavimo apimtis.

(161)

Jei priemonės nebūtų įvestos, „Fang Da“ produktų importo dideliais kiekiais daromas kainų spaudimas tikriausiai tęstųsi, o jau ir taip labai grėsminga Sąjungos pramonės padėtis dar labiau pablogėtų. Tai galiausiai priverstų Bendrijos pramonę išvis nutraukti natrio ciklamato gamybą, dėl to Bendrijoje būtų prarastos darbo vietos bei alternatyvūs tiekimo šaltiniai.

(162)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad antidempingo priemonių nustatymas „Fang Da“ produktų importui atitiktų Sąjungos pramonės interesus.

(163)

Komisija gavo klausimyno atsakymus iš dviejų nesusijusių importuotojų, kuriems per tiriamąjį laikotarpį teko tik maža viso „Fang Da“ produktų importo dalis. Vienas iš šių importuotojų yra ir naudotojas, tam tikrą importuoto natrio ciklamato kiekį naudojantis gaminant saldiklių mišinius, kurie paskui parduodami maisto ir gėrimų bendrovėms.

(164)

Iš „Fang Da“ importuoto natrio ciklamato perpardavimo klausimu Komisija nustatė, kad minėtų dviejų nesusijusių importuotojų pelnas yra nedidelis. Todėl tikimasi, kad įvedus priemones ši veikla taps nepelninga ir importuotojai arba pakeis tiekėjus, arba net nutrauks savo atitinkamą veiklą. Tačiau Komisija konstatavo, kad abiejų bendrovių atveju natrio ciklamatui teko tik labai maža visos jų apyvartos dalis. Todėl priemonių įvedimo poveikis visai šių bendrovių veiklai nebūtų reikšmingas. Vienos iš bendradarbiaujančių bendrovių mišinių gamybos veikla taip pat gana pelninga, ir ji galėtų sumažinti antidempingo muitų poveikį.

(165)

Be minėto importuoto, naudojančio natrio ciklamatą, Komisija iš jokių naudotojų atsakymų į klausimyną nesulaukė.

(166)

Pagrindiniai galutiniai nagrinėjamojo produkto (panašaus produkto) naudotojai Sąjungoje – maisto, gėrimų ir vaistų pramonė. Per ankstesnius tyrimus dėl „Fang Da“ grupei nepriklausančių gamintojų natrio ciklamato importo buvo nustatyta, kad natrio ciklamatui teko labai maža jų gamybos sąnaudų dalis. Todėl konstatuota, kad antidempingo muitų įvedimo poveikis buvo nereikšmingas. Nėra jokių požymių, kad didelė importuoto „Fang Da“ pagaminto natrio ciklamato dalis turėtų kokią nors kitokią panaudojimo paskirtį nei importuotas kitų eksportuojančių gamintojų natrio ciklamatas. Kadangi šiame tyrime maisto, gėrimų ir vaistų pramonės atstovai nepareiškė jokių pastabų, galima pagrįstai manyti, kad „Fang Da“ produktų importui skirtos priemonės jiems neturėtų didelio poveikio.

(167)

Atsižvelgiant į pirmiau pateiktą argumentą, kad neįvedus priemonių Sąjungos pramonė gali būti priversta nutraukti natrio ciklamato gamybą, taip pat į tai, kad pasaulyje tėra keli natrio ciklamato gamintojai, tikėtina, kad priemonės net bus naudingos naudotojams, jei jomis pavyks išsaugoti natrio ciklamato gamybą Sąjungoje bei galimybę apsirūpinti natrio ciklamatu iš skirtingų konkuruojančių natrio ciklamato gamintojų.

(168)

Po atskleidimo „Fang Da“ tvirtino, kad nustačius siūlomas galutines antidempingo priemones vienintelis Sąjungos gamintojas atsidurtų dominuojančioje padėtyje rinkoje, kuria jis galėtų netrukdomas pasinaudoti.

(169)

Čia reikia pabrėžti, kad vertinant Sąjungos interesus atitinkamos suinteresuotos šalys nepateikė jokių pastabų konkurencijos klausimais pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnį. Ypač pažymėtina, kad jokių pastabų šiuo atžvilgiu nesulaukta iš Sąjungos naudotojų.

(170)

Be to, nepaisant galiojančių antidempingo priemonių, nustatytų „Fang Da“ grupei nepriklausančių Kinijos eksportuojančių gamintojų produktų importui, šis importas tęsiamas nemažais kiekiais ir jo rinkos dalis vis dar gerokai didesnė už Sąjungos pramonės rinkos dalį. Todėl mažai tikėtina, kad Sąjungos pramonė galėtų atsidurti dominuojančioje padėtyje Sąjungos rinkoje ar tokia padėtimi pasinaudoti Todėl pirmiau minėti „Fang Da“ teiginiai atmesti.

(171)

Remdamasi išdėstytais motyvais, Komisija padarė išvadą, kad nėra jokių įtikinamų priežasčių, kodėl priemonių nagrinėjamo „Fang Da“ produkto importui nustatymas neatitiktų Sąjungos interesų.

(172)

Remiantis Komisijos padarytomis išvadomis dėl dempingo, žalos, priežastinio ryšio ir Sąjungos interesų, turėtų būti nustatytos galutinės priemonės, kad būtų apsisaugota nuo tolesnės importo dempingo kaina Sąjungos pramonei daromos žalos.

(173)

Siekdama nustatyti priemonių lygį, Komisija visų pirma nustatė muito dydį, kuris būtinas siekiant pašalinti Sąjungos pramonės patirtą žalą.

(174)

Žala būtų pašalinta, jei Sąjungos pramonė galėtų padengti gamybos sąnaudas ir, parduodama panašų produktą Sąjungos rinkoje, gauti tokį pelną prieš įtraukiant mokesčių sąnaudas, kokį tokios rūšies pramonė šiame sektoriuje pagrįstai galėtų gauti įprastomis konkurencijos sąlygomis, t. y. kai nėra importo dempingo kaina.

(175)

Per visą nagrinėjamąjį laikotarpį nei vienais metais šios sąlygos nebuvo patenkintos. Kadangi beveik dešimtmetį Sąjungos pramonė turėjo dviženklius nuostolius, tas pats pasakytina ir apie laikotarpį, buvusį prieš nagrinėjamąjį laikotarpį.

(176)

Sąjungos gamintojas pasiūlė 10 % tikslinį pelną. Su tikslinio pelno rodikliu negalima buvo sutikti dėl 175 konstatuojamoje dalyje nurodytų išvadų, taip pat dėl to, kad Sąjungos gamintojas negalėjo įrodyti, kad tokį rodiklį galima pasiekti normaliomis konkurencijos sąlygomis brandžioje plataus vartojimo prekės natrio ciklamato rinkoje.

(177)

Todėl Komisija pasikliovė tiksliniais pelno rodikliais, naudotais kituose tyrimuose dėl tokio pobūdžio pramonės atitinkamame sektoriuje. Neseniai atliktame antidempingo tyrime dėl kito saldiklio, aspartamo, Komisija pradiniame etape nustatė (17), kad 5–10 % tikslinis pelnas (intervalas nustatytas konfidencialumo tikslais) atitinka tai, ką galima pasiekti normaliomis rinkos sąlygomis ir esant veiksmingai Sąjungos pramonės konkurencijai. Todėl Komisija konstatuoja, kad šis tikslinis pelnas yra pagrįstas ir gali būti naudojamas ir šiame tyrime.

(178)

Tuo remdamasi, Komisija, tikslinio pelno dydį pridėjusi prie Sąjungos gamintojo gamybos sąnaudų per tiriamąjį laikotarpį, apskaičiavo nežalingą Sąjungos pramonės panašaus produkto kainą.

(179)

Tuomet, remdamasi atsižvelgiant į importo sąnaudas ir muitus tinkamai pakoreguotos susijusių eksportuojančių gamintojų vidutinės svertinės importo kainos, nustatytos skaičiuojant priverstinį kainų mažinimą, palyginimu su Sąjungos gamintojo tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos rinkoje parduoto panašaus produkto nežalinga vidutine svertine kaina, Komisija nustatė žalos pašalinimo lygį. Palyginus gautas skirtumas išreikštas vidutinės svertinės CIF importo vertės procentine dalimi. Tokiu būdu nustatyta, kad eksportuojančių gamintojų žalos skirtumas lygus 61,6 %.

(180)

Po atskleidimo susijęs eksportuojantis gamintojas nurodė, kad tikslinio pelno rodiklis, naudotas nustatant žalos pašalinimo lygį, nebuvo atskleistas. Tačiau Komisija atskleidimo dokumente aiškiai nurodė, jog, kaip išaiškinta 177 konstatuojamoje dalyje, tikslinio pelno intervalas gali būtų nustatytas tik konfidencialumo tikslais ir nurodė teisės aktą, kur tai aprašyta išsamiau. Tikslinis pelnas buvo atskleistas nurodant tikėtiną intervalą, nes konkretaus tikslinio pelno rodiklio nurodymas būtų atskleidęs vienintelio Sąjungos aspartamo gamintojo konfidencialią informaciją. Todėl „Fang Da“ teiginys turi būti atmestas.

(181)

Po atskleidimo „Fang Da“ tvirtino, jog dėl to, kad beveik dešimtmetį Sąjungos pramonė turėjo dviženklius nuostolius, tikslinis pelnas ar didžiausias galimas pelnas, kurį gali tikėtis pasiekti Sąjungos gamintojas, jei nebebus importo tariamomis dempingo kainomis, yra – 10 %. Pažymėtina, kad – 10 % yra ne pelnas o, nuostolis, todėl būtų nelogiška ir prieštarautų bet kokiems ekonomikos principams nuostolius įvardyti kaip tikslinį pelną, nes tai nepašalintų ir nepanaikintų žalos. Be to, tai, kad Sąjungos pramonė turėjo nuostolių dėl užsitęsusio importo dempingo kainomis taip pat ir iš „Fang Da“ grupei nepriklausančių eksportuojančių gamintojų, leidžia naudoti neseniai šiame sektoriuje nustatytą pelno dydį, kaip paaiškinta 177 konstatuojamoje dalyje. Komisija 174–177 konstatuojamosiose dalyse jau paaiškino, kodėl šiame tyrime ji rėmėsi tokiu tikslinio pelno rodikliu, kuris buvo mažesnis ir už Sąjungos gamintojo nurodytą tikslinio pelno rodiklį ir už tą, kuriuo buvo remtasi antidempingo byloje, susijusioje su kitais natrio ciklamato eksportuojančiais gamintojais. Atsižvelgiant į tai, reikia daryti išvadą, kad nėra jokių įrodymų, kad Komisija nepagrįstai nustatė tikslinio pelno rodiklį, ir „Fang Da“ teiginys turi būti atmestas.

(182)

Pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalyje nurodytą mažesniojo muito taisyklę importuojamam „Fang Da“ pagamintam ir eksportuojamam aspartamui turėtų būti nustatytos antidempingo priemonės. Komisija palygino žalos skirtumus ir dempingo skirtumus. Muitų dydis turėtų būti nustatytas pagal mažesnį iš dempingo ir žalos skirtumų.

(183)

Siekiant nustatyti priemonių formą, buvo manoma, kad antidempingo muitas turėtų būti toks pat, kaip Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2016/1160 (18) dėl importo iš kitų KLR ir Indonezijos eksportuojančių gamintojų nustatyti muitai. Siekiant užtikrinti priemonių veiksmingumą ir atgrasyti nuo manipuliavimo kainomis, buvo tikslinga nustatyti muitus (konkrečią sumą už kilogramą).

(184)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, antidempingo muito normos, išreikštos CIF kaina Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą, turėtų būti pagrįstos žalos skirtumu ir turėtų būti tokios:

(185)

Šiame reglamente nurodyta konkrečioms bendrovėms taikoma antidempingo muito norma buvo nustatyta remiantis šio tyrimo išvadomis. Todėl ji parodė atliekant tyrimą nustatytą su šia bendrove susijusią padėtį. Ši muito norma taikoma tik importuojamam nagrinėjamosios šalies kilmės nagrinėjamajam produktui, kurį pagamino konkretus nurodytas juridinis asmuo. Importuojamam nagrinėjamajam produktui, pagamintam bet kurios kitos bendrovės, kuri konkrečiai nepaminėta šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėta bendrovė, ir toliau galioja muito normos, išvardytos Įgyvendinimo reglamento (ES) 2016/1160 1 straipsnyje

(186)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka pagal Reglamento (EB) Nr. 1225/2009 15 straipsnio 1 dalį įsteigto Komiteto nuomonę,

16.7.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 192/49

(1)

Po antidempingo tyrimo, atlikto pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnį, Reglamentu (EB) Nr. 435/2004 (2) Taryba importuojamam Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR ) ir Indonezijos kilmės natrio ciklamatui nustatė galutinį antidempingo muitą. Pradinės priemonės vėliau buvo persvarstomos atliekant įvairius peržiūros tyrimus (3). Konkrečiai nurodytam Indonezijos gamintojui nustatyta 0,24 EUR/kg muito norma, kitų Indonezijos gamintojų pagamintam importuojamam nagrinėjamajam produktui – 0,27 EUR/kg muito norma; konkrečiai nurodytiems KLR gamintojams nustatytos skirtingos normos nuo 0 iki 0,23 EUR/kg, kitų Kinijos gamintojų pagamintam importuojamam nagrinėjamajam produktui – 0,26 EUR/kg muito norma (toliau – galiojančios priemonės).

(2)

Galiojančios priemonės taikomos visam importuojamam KLR ir Indonezijos kilmės natrio ciklamatui, išskyrus importuojamą natrio ciklamatą, pagamintą Kinijos eksportuojančių gamintojų „Fang Da Food Additive (Shen Zhen) Limited“ ir „Fang Da Food Additive (Yang Quan) Limited“. Iš pradžių šioms bendrovėms įvestas nulinis muitas, nes dempingo nebuvo nustatyta (4).

(3)

Vadovaujantis PPO Apeliacinės tarybos pranešimu „Meksika – galutinės antidempingo priemonės jautienai ir ryžiams“ (toliau – PPO Apeliacinės tarybos pranešimas), Kinijos eksportuojantys gamintojai „Fang Da Food Additive (Shen Zhen) Limited“ ir „Fang Da Food Additive (Yang Quan) Limited“ nebuvo tikrinti vėliau peržiūrint Reglamentu (EB) Nr. 435/2004 nustatytas priemones ir jiems netaikomos galiojančios priemonės.

(4)

Paskelbusi Pranešimą apie artėjantį galiojančių antidempingo priemonių galiojimo terminą (5), 2015 m. kovo 6 d. Komisija gavo prašymą inicijuoti šių priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį. Prašymą pateikė „Productos Aditivos S.A.“, pagrindinis Sąjungos natrio ciklamato gamintojas, pagaminantis 100 proc. visos Sąjungos produkcijos.

(5)

Prašymas pagrįstas tuo, kad, baigus galioti galutinėms antidempingo priemonėms, dempingas bei žala Sąjungos pramonei tikriausiai tęstųsi ir pasikartotų.

(6)

Pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu ir nustačiusi, kad esama pakankamai įrodymų, pagrindžiančių priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimą, Komisija 2015 m. birželio 6 d. pranešimu Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (6) (toliau – pranešimas apie inicijavimą) paskelbė inicijuojanti priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį.

(7)

2015 m. rugpjūčio 12 d. Komisija tai pat inicijavo tyrimą pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnį dėl importuojamo to paties produkto, kurį gamina ir į Sąjungą eksportuoja bendrovės „Fang Da Food Additive (Shenzhen) Limited“ ir „Fang Da Food Additive (Yang Quan) Limited“ (toliau abi bendrovės – „Fang Da“) (toliau – lygiagretus tyrimas pagal 5 straipsnį) (7). „Fang Da“ produktų importas nėra nagrinėjamas šioje priemonių galiojimo termino peržiūroje.

(8)

Pranešime apie inicijavimą Komisija paragino suinteresuotąsias šalis pranešti apie save, kad galėtų dalyvauti tyrime. Be to, Komisija apie tyrimo inicijavimą konkrečiai pranešė skundo pateikėjui, žinomiems eksportuojantiems gamintojams, Kinijos ir Indonezijos valdžios institucijoms, žinomiems tyrimo inicijavimu suinteresuotiems importuotojams, tiekėjams, naudotojams ir prekiautojams ir paragino dalyvauti atliekant tyrimą.

(9)

Suinteresuotosios šalys turėjo galimybę teikti pastabas dėl tyrimo inicijavimo ir paprašyti, kad Komisija ir (arba) prekybos bylas nagrinėjantis pareigūnas jas išklausytų.

(10)

Pranešime apie inicijavimą importo iš KLR atžvilgiu Komisija informavo suinteresuotąsias šalis, kad ji numato naudoti Indoneziją kaip trečiąją rinkos ekonomikos šalį (toliau – panaši šalis), kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punkte.

(11)

Tačiau atsižvelgdama į turimus statistinius duomenis (žr. 32 konstatuojamąją dalį), Komisija apie tyrimo inicijavimą taip pat informavo Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) valdžios institucijas, paragindama jas pateikti informaciją apie JAV natrio ciklamato gamintojų pavadinimus ir tapatybę, jei tokių yra. Kaip vėliau paaiškėjo, JAV nenustatyta jokių natrio ciklamato gamintojų. Bylos medžiagoje nebuvo jokių požymių, kad natrio ciklamatas būtų gaminamas kitose trečiosiose šalyse.

(12)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad gali vykdyti suinteresuotųjų šalių atranką pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį.

(13)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad „Productos Aditivos S.A.“ yra pagrindinis Sąjungos natrio ciklamato gamintojas, pagaminantis 100 proc. visos Sąjungos produkcijos. Todėl atranka buvo nereikalinga.

(14)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija paprašė nesusijusių importuotojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją.

(15)

Kadangi prašomą informaciją pateikė tik vienas nesusijęs importuotojas, nesusijusių importuotojų atrinkti nereikėjo.

(16)

Kadangi žinomų eksportuojančių gamintojų susijusiose šalyse buvo nedaug, eksportuojančiųjų gamintojų atranka nebuvo numatyta.

(17)

Komisija išsiuntė klausimynus vieninteliam Sąjungos gamintojui, visiems žinomiems KLR ir Indonezijos eksportuojantiems gamintojams, vienam Sąjungos nesusijusiam importuotojui ir vienam Sąjungos naudotojui, kuris pareiškė susidomėjimą tyrimu.

(18)

Į klausimyną atsakė vienintelis Sąjungos gamintojas, iš dalies atsakė vienas Sąjungos naudotojas. Į klausimyną neatsakė nesusiję Sąjungos importuotojai bei KLR ir Indonezijos eksportuojantys gamintojai.

(19)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kuri, jos manymu, reikalinga dempingo ir žalos tęsimosi ar pasikartojimo tikimybei ir Sąjungos interesams nustatyti. Tikrinamieji vizitai pagal pagrindinio reglamento 16 straipsnį buvo surengti šių bendrovių patalpose:

(20)

Atliekant dempingo tęsimosi arba pasikartojimo tikimybės tyrimą nagrinėtas 2014 m. balandžio 1 d. – 2015 m. kovo 31 d. laikotarpis (toliau – peržiūros tiriamasis laikotarpis). Atliekant žalos tęsimosi arba pasikartojimo tikimybei įvertinti svarbių tendencijų tyrimą, nagrinėtas laikotarpis nuo 2011 m. sausio 1 d. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(21)

Visoms suinteresuotosioms šalims buvo pranešta apie pagrindinius faktus ir argumentus, kuriais remiantis buvo ketinama toliau taikyti galutines galiojančias antidempingo priemones. Be to, buvo nustatytas laikas pastaboms dėl atskleistų faktų pareikšti. Nei viena šalis po atskleidimo pastabų nepateikė.

(22)

Nagrinėjamasis produktas yra Kinijos Liaudies Respublikos ir Indonezijos (toliau – nagrinėjamosios šalys) kilmės natrio ciklamatas, kurio KN kodas šiuo metu yra ex 2929 90 00 (TARIC kodas – 2929900010) (toliau – nagrinėjamasis produktas).

(23)

Natrio ciklamatas yra plataus vartojimo prekė, plačiai naudojama kaip saldiklis maisto pramonėje ir gaminant mažo kaloringumo bei dietinius ne maiste esančius saldiklius. Be to, nedideliais kiekiais jis naudojamas vaistų pramonėje.

(24)

Natrio ciklamatas yra chemiškai gryna medžiaga. Vis dėlto, kaip ir kiekvienos grynos cheminės medžiagos atveju, jame gali būti šiek tiek priemaišų, matuojamų miligramais kilograme. Sąjungos teisės aktais nustatomas priemaišų kiekis apibūdina natrio ciklamato kokybę. Natrio ciklamatas randamas dviejų skirtingų formų: hidratuotas (HC), kurio drėgnis yra 15 proc.; ir bevandenis (AC), kurio drėgnis neviršija 1 proc. Šių dviejų formų natrio ciklamatas turi tas pačias savybes bei naudojimo paskirtį; skiriasi tik saldumo laipsnis; HC tipo natrio ciklamatas dėl vandens kiekio nėra toks saldus. Dėl tos pačios priežasties skiriasi ir kainos. AC tipo natrio ciklamatas brangesnis nei HC formos ciklamatas. Todėl abiejų formų natrio ciklamatas šioje byloje laikytinas tuo pačiu produktu.

(25)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad toliau išvardytų produktų pagrindinės fizinės ir cheminės savybės ir pagrindinė naudojimo paskirtis yra tokios pačios:

(26)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad šie produktai yra panašūs produktai, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(27)

Remiantis pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalimi buvo išnagrinėta, ar vykdytas dempingas ir ar yra tikimybė, kad pasibaigus taikomų priemonių galiojimui dempingas tęstųsi arba pasikartotų.

(28)

Nors peržiūros tiriamuoju laikotarpiu nagrinėjamojo produkto importuota nemažai, nei vienas Kinijos eksportuojantis gamintojas, kuriam taikomos priemonės, šiame tyrime nebendradarbiavo. Todėl toliau pateiktos išvados dėl dempingo tęsimo ar pasikartojimo tikimybės buvo pagrįstos statistiniais duomenimis, taip pat prašyme atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą pateiktais duomenimis.

(29)

Remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktu, buvo imtasi visų reikalingų priemonių trečiajai rinkos ekonomikos šaliai nustatyti, kad būtų galima nustatyti kainas arba apskaičiuotą vertę ir ja remiantis sužinoti nominaliąją vertę.

(30)

Pranešime apie inicijavimą Komisija pranešė suinteresuotosioms šalims, kad ji numato pasirinkti Indoneziją kaip tinkamą panašią šalį ir paragino suinteresuotąsias šalis pateikti pastabas. Pastabų negauta. Komisija kvietė Indonezijos gamintojus bendradarbiauti. Raštai ir atitinkami klausimynai buvo išsiųsti visiems žinomiems Indonezijos eksportuojantiems gamintojams.

(31)

Vienas Indonezijos gamintojas atsakė ir pateikė labai neišsamius atsakymus į klausimyną. Į vėlesnį prašymą papildyti atsakymus Komisijai nebuvo atsakyta. Bendrai paėmus, gauti duomenys buvo tokie neišsamūs, kad jais negalima buvo pasinaudoti apskaičiuojant normaliąją vertę. Dėl šios priežasties Indonezijos eksportuojantis gamintojas nebegalėjo būti laikomas bendradarbiaujančiu. Taigi iš Indonezijos nesulaukta jokio bendradarbiavimo.

(32)

Komisijos turimais duomenimis nagrinėjamasis produktas gaminamas tik Sąjungoje ir dviejose kitose nagrinėjamosiose šalyse. Tačiau Eurostato duomenimis nedidelis kiekis nagrinėjamojo produkto nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo eksportuotas į Sąjungą iš Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV). Kadangi natrio ciklamatą JAV naudoti uždrausta, minėti duomenys tikriausiai atsirado dėl neteisingo klasifikavimo, bet Komisija vis tiek susisiekė su JAV valdžios institucijomis, kad nustatytų galimus nagrinėjamojo produkto gamintojus JAV, jei tokių yra. Jokios informacijos apie tokių gamintojų egzistavimą negauta.

(33)

Taigi nesulaukta bendradarbiavimo iš jokių galimų panašios šalies gamintojų.

(34)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą normalioji vertė turėjo būti nustatyta remiantis kainomis atitinkamoje trečiojoje rinkos ekonomikos šalyje (toliau – panaši šalis) arba pagal kainą, taikomą importuojant iš šios trečiosios šalies į kitas šalis, įskaitant Sąjungą, arba, jei tai neįmanoma, bet kuriuo kitu pagrįstu būdu, įskaitant už panašų produktą Sąjungoje faktiškai sumokėtą arba mokėtiną kainą, kuri prireikus tinkamai pakoreguojama, kad būtų įskaičiuotas pagrįstas pelno dydis.

(35)

Kaip paaiškinta 30–32 konstatuojamosiose dalyse, nei vienas panašios šalies gamintojas nebendradarbiavo. Todėl, vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktu, normalioji vertė turėjo būti nustatyta kitu pagrįstu pagrindu. Šiam tikslui Komisija nusprendė, jog būtų tinkama normaliąją vertę nustatyti remiantis patikrintais Sąjungos gamintojo kainų ir sąnaudų duomenimis.

(36)

Sąjungos pramonės parduodamas panašaus produkto kiekis buvo tipiškas. Tačiau Sąjungos pramonės pardavimas vidaus rinkoje buvo nuostolingas. Todėl normalioji vertė buvo nustatyta remiantis Sąjungos pramonės gamybos sąnaudomis, prie kurių pridėta pagrįsta pardavimo, bendrųjų ir administracinių (toliau – PBA) išlaidų bei pelno suma. PBA išlaidų suma nustatyta remiantis faktiniais Sąjungos gamintojo duomenimis. Pridėtas pelno rodiklis nustatytas remiantis apskaičiuotu pagrįstu pelno dydžiu, naudotu neseniai vykdytame antidempingo tyrime dėl kito saldiklio, aspartamo. Tame tyrime Komisija pradiniame etape nustatė (8), kad 5–10 proc. tikslinio pelno (intervalas nustatytas konfidencialumo tikslais) rodiklį galima laikyti pagrįstu. Todėl Komisija konstatuoja, kad šis pelno rodiklis yra pagrįstas ir gali būti naudojamas ir šiame tyrime skaičiuojant normaliąją vertę. Buvo naudoti abiejų tipų produktų, gaminamų ir parduodamų Sąjungos gamintojo, svertinių vidutinių sąnaudų duomenys, nes dėl nebendradarbiavimo nebuvo jokios kitos informacijos apie Kinijos eksportuojančių gamintojų parduodamų produktų tipus.

(37)

Kadangi jokie Kinijos eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, eksporto kaina buvo pagrįsta pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 6 dalį surinktais statistiniais duomenimis (9) (toliau – 14 straipsnio 6 straipsnyje nurodyta duomenų bazė) apie visą nagrinėjamojo produkto eksportą iš Kinijos į Sąjungą (išskyrus „Fang Da“) per tiriamąjį laikotarpį. Kadangi nebuvo jokios informacijos dėl parduodamo produkto formos (produkto tipo), skaičiuojant eksporto kainą remtasi paprastuoju vidurkiu.

(38)

Komisija Kinijos eksportuotojų apskaičiuotą normaliąją vertę ir eksporto kainą palygino remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis.

(39)

Tais atvejais, kai tai buvo pateisinama siekiant užtikrinti sąžiningą palyginimą, Komisija koregavo normaliąją vertę ir (arba) eksporto kainą pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį, atsižvelgdama į skirtumus, turinčius poveikio kainoms ir kainų palyginamumui.

(40)

Atitinkami koregavimai dėl transporto, draudimo, tvarkymo, pakrovimo ir papildomų išlaidų bei banko mokesčių buvo atliekami visais atvejais, kai buvo nustatyta, kad jie yra pagrįsti, tikslūs ir paremti patikrintais įrodymais. Kadangi nebuvo tikslesnės informacijos, koregavimai atlikti remiantis faktiniais su „Fang Da“ susijusiais duomenimis, pateiktais lygiagrečiame tyrime pagal 5 straipsnį.

(41)

Dempingo skirtumas apskaičiuotas kaip dydis, kuriuo vidutinė normalioji vertė buvo didesnė už vidutinę eksporto kainą. Gauti rezultatai rodo, kad bendras dempingo skirtumas viršija 100 proc. Nustatytas dempingo skirtumas yra žymiai didesnis nei dempingo skirtumas, nustatytas pradiniame tyrime.

(42)

Komisija išnagrinėjo, ar yra tikimybė, kad nustojus galioti priemonėms dempingas tęstųsi toliau. Buvo išnagrinėti šie aspektai: KLR gamybos pajėgumai ir nepanaudoti pajėgumai, eksporto į kitas rinkas kainos, sunaudojimo trečiųjų šalių rinkose galimybės.

(43)

Analizė visų pirma buvo pagrįsta prašyme pateikta informacija, taip pat viešai prieinama informacija ir (arba) informacija, pateikta vykdant šį tyrimą. Taip pat naudoti kiti informacijos šaltiniai, pvz., Eurostato importo statistika ir nagrinėjamųjų šalių eksporto statistika.

(44)

Kadangi nebuvo bendradarbiaujama, naudota informacija, pateikta prašyme atlikti peržiūrą, 14 straipsnio 6 dalyje nurodyta duomenų bazė ir Kinijos eksporto statistika. Kinijos pajėgumai įvertinti atsargiai, remiantis viešai paskelbtais tik vieno Kinijos eksportuojančio gamintojo pajėgumų duomenimis (10). Apskaičiuotas pajėgumas siekė bent 40 000 tonų, tačiau bylos medžiaga rodo, kad yra dar bent du Kinijos gamintojai (neskaitant „Fang Da“) ir kad šis atsargiai apskaičiuotas skaičius neatspindi faktinių KLR pajėgumų.

(45)

Remiantis Kinijos (išskyrus „Fang Da“) nagrinėjamojo produkto eksporto statistika, taip pat pagal 14 straipsnio 6 dalį teikiama importo į Sąjungą statistika, pirmiau minėtas apskaičiuotas skaičius rodo, kad Kinijos ir Sąjungos rinkų bendri nenaudojami pajėgumai siekia beveik 17 000 tonų, kitaip tariant, nepanaudoti pajėgumai yra daugiau nei tris kartus didesni už Sąjungos rinką.

(46)

Remiantis Kinijos eksporto statistika, vidutinės Kinijos eksporto į jos pagrindines kitas rinkas (pavyzdžiui, Pietų Afrikos Respubliką, Braziliją, Argentiną ir Turkiją) kainos yra tokios pačios ar net žemesnės už pardavimo į Sąjungą kainas.

(47)

Tai rodo, kad ir kitose trečiųjų šalių rinkose nagrinėjamasis produktas parduodamas dempingo kainomis ir kad Sąjunga išliks patrauklia rinka Kinijos eksportuojantiems gamintojams, jei priemonės bus panaikintos.

(48)

Natrio ciklamatą draudžiama naudoti maiste, gėrimuose ir vaistuose daugelyje didelių trečiųjų šalių, įskaitant JAV, rinkų. Bylos medžiagoje nėra jokių duomenų apie tikėtiną trečiųjų šalių natrio ciklamato rinkų augimą, joje taip nepateikta jokių duomenų apie Kinijos vidaus rinkos dydį ar tikėtiną augimą.

(49)

Todėl manoma, kad kitų, ne Sąjungos, rinkų sunaudojimo pajėgimai yra gana menki, taigi panaikinus priemones Sąjungos rinka būtų patraukli.

(50)

Įvertinus minėtus veiksnius nustatyta, kad su šia peržiūra susiję eksportuotojai toliau importavo į Sąjungą didelį nagrinėjamojo produkto kiekį dempingo kainomis. Į kitas trečiąsias šalis Kinija produktą taip pat eksportuoja dempingo kainomis. Atsižvelgiant į didelius Kinijos eksportuotojų turimus nepanaudotus pajėgumus, į tai, kad nėra kitų didelių rinkų tokiems pajėgumams realizuoti, ir į Sąjungos rinkos patrauklumą, panaikinus priemones Kinijos eksportuojantiems gamintojams būtų paskatų į Sąjungos rinką nukreipti dar didesnį kiekį dempingo kainomis.

(51)

Įvertinus pirmiau pateiktus duomenis ir informaciją, daroma išvada, kad pasibaigus priemonių galiojimui dempingas iš KLR tikriausiai tęsis arba pasikartos.

(52)

Pradėjus tyrimą, atsiliepė vienas Indonezijos eksportuojantis gamintojas. Jis pateikė neišsamius klausimyno atsakymus, kuriuos gavusi Komisija, įgyvendindama trūkumų ištaisymo procedūrą, paprašė bendrovės išsamiai užpildyti klausimyną Nesulaukta jokio atsakymo, todėl nei vienas Indonezijos eksportuojantis gamintojas negali būti laikomas bendradarbiaujančiu.

(53)

Atsižvelgiant į pirmiau pateiktus argumentus ir vadovaujantis pagrindinio reglamento 18 straipsniu, informacija apie Indonezijos nebendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų vidaus ir eksporto į kitas šalis kainas, gamybą ir pajėgumus buvo pagrįsta turimais duomenimis, įskaitant prašymą ir viešai prieinamą informaciją.

(54)

Kadangi Indonezija nebendradarbiavo, naudota prašyme nurodyta normalioji vertė, nes bylos medžiagoje nebuvo jokios kitos informacijos. Prašyme Indonezijos normalioji vertė apskaičiuota remiantis Sąjungos gamintojo sąnaudų struktūra, pakoregavus kiekvieną sąnaudų sudedamąją dalį pagal Indonezijos rodiklius. Sąnaudų sudedamosios dalys buvo žaliavos, darbuotojai, energija, vanduo, techninė priežiūra, nusidėvėjimas ir pridėtinės išlaidos. Prašyme nurodytos korekcijos pripažintos pagrįstomis. Kadangi nebuvo kitos informacijos, prašyme pateikta informacija buvo pripažinta tinkamiausiu Indonezijos normaliosios vertės vertinimu.

(55)

Kadangi nei vienas Indonezijos eksportuojantis gamintojas nebendradarbiavo, siekiant nustatyti eksporto kainas reikėjo remtis kita informacija. Per peržiūros tiriamąjį laikotarpį importas į Sąjungą iš Indonezijos praktiškai nutrūko. Importas, nustatytas peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, buvo nereikšmingas (apie 19 tonų), todėl 14 straipsnio 6 dalyje numatyta importo į Sąjungą statistika nebuvo galima pasinaudoti. Vietoj to, siekiant nustatyti eksporto kainas, remtasi Indonezijos eksporto statistika. Nustatyta, jog eksportuota į 12 šalių. Vidutine eksporto į visas trečiąsias šalis kaina buvo remiamasi kaip eksporto kaina į Sąjungą tuo atveju, jei priemonės būtų panaikintos.

(56)

Komisija Indonezijos eksportuotojų apskaičiuotą normaliąją vertę ir eksporto kainą palygino remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis.

(57)

Tais atvejais, kai tai buvo pateisinama siekiant užtikrinti sąžiningą palyginimą, Komisija koregavo normaliąją vertę ir (arba) eksporto kainą pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį, atsižvelgdama į skirtumus, turinčius poveikio kainoms ir kainų palyginamumui.

(58)

Atlikti koregavimai, kad FOB eksporto kainos atitiktų kainas EXW sąlygomis. Kadangi nebuvo tikslesnės informacijos, šie koregavimai atlikti remiantis faktiniais su „Fang Da“ susijusiais duomenimis, pateiktais lygiagrečiame tyrime pagal 5 straipsnį, kuriais, Komisijos manymu, galima remtis skaičiuojant korekcijas. Atitinkami koregavimai dėl transporto, draudimo, tvarkymo, pakrovimo ir papildomų išlaidų bei banko mokesčių buvo atliekami visais atvejais, kai buvo nustatyta, kad jie yra pagrįsti, tikslūs ir paremti patikrintais įrodymais.

(59)

Dempingo skirtumas apskaičiuotas kaip suma, kuria normalioji vertė, apskaičiuota kaip nurodyta 54 konstatuojamojoje dalyje, viršija eksporto kainą, nustatytą kaip nurodyta 55 konstatuojamojoje dalyje. Nustatytas 33,6 proc. dempingo skirtumas, kuris yra didesnis už didžiausią dempingo skirtumą, nustatytą per pradinį tyrimą. Tai rodo, jog nepaisant to, kad nagrinėjamojo produkto eksportas į Sąjungą beveik visiškai nutrūko, Indonezijos bendrovių vykdomas pardavimas dempingo kainomis į trečiąsias šalis tęsiasi dar didesne apimtimi, nei nustatyta per pradinį tyrimą.

(60)

Komisija nagrinėjo, ar yra tikimybė, kad nustojus galioti priemonėms dempingas pasikartos. Buvo išnagrinėti šie aspektai: eksporto į kitas rinkas kainos, Indonezijos gamybos pajėgumai ir nepanaudoti pajėgumai, taip pat sunaudojimo trečiųjų šalių rinkose galimybės.

(61)

Kadangi nebuvo bendradarbiaujama, Komisija turėjo remtis prašyme atlikti peržiūrą, Eurostato duomenų bazėje ir Indonezijos eksporto statistikoje pateiktais duomenimis. Remiantis turima informacija apie vieną Indonezijos eksportuojantį gamintoją, manoma, jog Indonezijos pajėgumai siekia bent 10 000 tonų. Sprendžiant iš Indonezijos eksporto statistikos, pavyko nustatyti, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Indonezijos eksportas į trečiąsias šalis siekė 4 700 tonų. Šiuo pagrindu galima atsargiai vertinti, kad Indonezijos nepanaudoti pajėgumai vidaus rinkos ir Sąjungos rinkos atžvilgiu siekia 5 300 tonų. Pažymėtina, kad per ankstesnę priemonių galiojimo termino peržiūrą (11) nustatyta, kad bendri Indonezijos pajėgumai 2008 m. buvo 18 000 tonų.

(62)

Kadangi nėra duomenų apie dviejų Indonezijos gamintojų pardavimo vidaus rinkoje apimtis, nenaudojami (turimi) pajėgumai, kuriuos būtų galima nukreipti į Sąjungos rinką, gali būti įvertinti tik apytiksliai. Tačiau, remiantis ankstesnės priemonių galiojimo termino peržiūros duomenimis, dviejų Indonezijos bendrovių pardavimo vidaus rinkoje apimtys siekė apie 2 000 tonų, taigi, remiantis dabartiniu pajėgumų vertinimu, Sąjungos rinkai dar liktų 3 300 tonų nenaudojamų pajėgumų. Šis kiekis sudarytų daugiau nei 80 proc. Sąjungos rinkos tiriamuoju laikotarpiu.

(63)

Remiantis Indonezijos eksporto į kitas trečiąsias šalis statistika tiriamuoju laikotarpiu, pažymėtina, kad vidutinės pardavimo kainos dviejose iš pagrindinių eksporto rinkų, t. y. Pakistane ir Filipinuose (kuriems tenka daugiau nei 50 proc. Indonezijos eksporto į trečiąsias šalis), peržiūros tiriamuoju laikotarpiu yra gerokai mažesnės už vidutinę pardavimo kainą Sąjungoje. Kaip paaiškinta 55–59 konstatuojamosiose dalyse, Indonezijos eksporto kainą skaičiuojant pagal visas eksporto į trečiąsias šalis kainas nustatytas 33,6 proc. dempingo skirtumas. Taigi, jei pasibaigtų priemonių galiojimas, Sąjunga Indonezijos eksportuojantiems gamintojams būtų patraukli rinka

(64)

Kaip paaiškinta 48 ir 49 konstatuojamosiose dalyse, sunaudojimo galimybė kitose nei Sąjungos rinkose laikoma maža. Kadangi nebuvo bendradarbiaujama, bylos medžiagoje nėra informacijos apie nagrinėjamojo produkto suvartojimą Indonezijoje, tačiau atsižvelgiant į apskaičiuotus nepanaudotus 5 300 tonų pajėgumus Indonezijos rinkoje ir Sąjungos rinkoje ir menkus panaudojimo kitose rinkose pajėgumus, akivaizdu, kad Indonezijai nepanaudotų pajėgumų tikrai užtektų Sąjungos rinkos poreikiams patenkinti.

(65)

Todėl negalima tikėtis, kad nemaža dalis Indonezijos perteklinių pajėgumų bus nukreipta ne į Sąjungą, o į kitas rinkas.

(66)

Išvardytų veiksnių vertinimas parodė, kad Indonezijos eksportas į kitas nei Sąjungos rinkas vykdomas kainomis, kurios yra gerokai žemesnės už vidutinį kainų lygį Sąjungoje. Atsižvelgiant į didelius Indonezijos eksportuotojų turimus nepanaudotus pajėgumus ir į tai, kad nėra kitų didelių rinkų tokiems pajėgumams realizuoti, tikėtina, kad panaikinus priemones Indonezijos eksportuojantys gamintojai į Sąjungos rinką nukreips didelį kiekį produktų dempingo kainomis.

(67)

Įvertinus pirmiau pateiktus duomenis ir informaciją, daroma išvada, kad, leidus nebetaikyti priemonių, dempingas iš Indonezijos tikriausiai pasikartos.

(68)

Kadangi Sąjungos pramonę sudaro tik vienas gamintojas, ir importas dempingo kainomis susijęs tik su keletu Kinijos ir Indonezijos eksportuojančių gamintojų, žalos rodikliai ir importo duomenys turėjo būti indeksuoti, siekiant užtikrinti slaptų verslo duomenų konfidencialumą.

(69)

Tiriamuoju laikotarpiu panašų produktą Sąjungoje gamino tik vienas gamintojas, kuris sudaro Sąjungos pramonę, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje.

(70)

Natrio ciklamatas gaminamas tik Sąjungoje, KLR ir Indonezijoje. Komisija Sąjungoje suvartojamą kiekį nustatė remdamasi Sąjungos pramones pardavimo Sąjungos rinkoje apimtimis, pridėjusi iš KLR ir Indonezijos importuojamą natrio ciklamato kiekį, nustatytą remiantis 73 konstatuojamąja dalimi.

(71)

Suvartojimo Sąjungoje raida:

1 lentelė

Sąjungos suvartojimas

(72)

Natrio ciklamato suvartojimas Sąjungoje iš pradžių, 2011–2013 m. laikotarpiu, sumažėjo 7 proc., o vėlesniu laikotarpiu išaugo. Suvartojimas tiriamuoju laikotarpiu pasiekė maždaug tokį patį lygmenį kaip ir 2011 m.

(73)

Šiam tyrime importas iš KLR – tai visas importas iš KLR, atmetus „Fang Da“ produktų importą, kuris šioje peržiūroje nenagrinėjamas. Į „Fang Da“ produktų importą atsižvelgta tik skaičiuojant bendrą Sąjungos suvartojimą. Kadangi Kinijos ir Indonezijos eksportuojantys gamintojai šiame tyrime nebendradarbiavo, Komisija naudojosi pagrindinio reglamento 14 straipsnio 6 dalį nurodytos duomenų bazės statistiniais duomenimis, kad nustatytų importo iš minėtų dviejų šalių apimtį bei kainas nagrinėjamuoju laikotarpiu, nes šie duomenys suteikė pakankamai išsamios informacijos pagal dešimtženklius TARIC kodus ir papildomus TARIC kodus.

(74)

Kadangi importo iš Indonezijos apimtis yra nereikšminga, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalyje, importas iš nagrinėjamųjų valstybių vertintas atskirai.

(75)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu importo iš KLR apimtis sumažėjo 23 proc. Pirmiausia 2011–2012 m. laikotarpiu ji išaugo, o tada labai smarkiai krito, ypač 2012–2013 m., kai kritimas buvo labai smarkus – 41 indekso punktu. 2013–2014 m. ji dar truputį sumažėjo, o paskui, nuo 2014 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio, sumažėjo 6 indekso punktais.

(76)

Atitinkamos rinkos dalies tendencijos per nagrinėjamąjį laikotarpį buvo panašios, ir bendras sumažėjimas siekė 23 proc.

(77)

Importo iš Kinijos kainų tendencijos nustatytos ir išanalizuotos atskirai ir įtraukiant antidempingo muitus, ir jų neįtraukiant. Šiuo konkrečiu atveju taip padaryta dėl to, kad, kaip nurodyta 1 konstatuojamoje dalyje, 2012 m. šių muitų dydis buvo pakeistas, ir parodant kainų tendencijas įtraukus antidempingo muitus buvo galima atskleisti minėtų pakeitimų poveikį.

3 lentelė

Importo kainų (EUR/kg) indeksas

(78)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu vidutinės iš KLR importuojamų ne „Fang Da“ pagamintų produktų CIF kainos Sąjungos pasienyje (kainos, neįtraukus antidempingo muito) pakilo 4 proc.

(79)

Atsižvelgiant į antidempingo muitų poveikį, importo kainos nagrinėjamuoju laikotarpiu pakilo 11 proc. Reikia priminti, jog 2012 m. gegužės mėn. „Rainbow Rich“ grupei priklausantiems Kinijos eksportuojantiems gamintojams antidempingo muitai buvo pakelti beveik dvigubai, ir tai atspindi vidutinių importo kainų (įtraukiant antidempingo muitus) išaugimas 2011–2012 m.

(80)

Kadangi jokie su šia peržiūra susiję Kinijos eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, Komisija įvertino priverstinį kainų mažinimą peržiūros tiriamuoju laikotarpiu palygindama vidutinę svertinę Sąjungos gamintojo pardavimo nepriklausomiems pirkėjams Sąjungos rinkoje kainą, pakoreguotą EXW sąlygomis, su vidutine importo iš Kinijos kaina, naudodamasi 14 straipsnio 6 dalyje nurodyta duomenų baze. Kadangi nebuvo jokios informacijos dėl iš Kinijos importuojamo produkto formos (produkto tipo), skaičiuojant importo iš Kinijos kainą remtasi paprastuoju vidurkiu.

(81)

Palyginimas parodė, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu vidutinis priverstinio kainų mažinimo skirtumas, išreikštas Sąjungos pramonės pardavimo kainų procentine dalimi, buvo 28,4 %, atsižvelgiant į importui iš Kinijos taikomų antidempingo muitų poveikį. Atėmus Kinijos eksportuojantiems gamintojams, kuriems taikomos priemonės, nustatytus antidempingo muitus, priverstinio kainų mažinimo skirtumas sudarytų 32,3 proc.

(82)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį natrio ciklamato importo iš Indonezijos į Sąjungą apimtis bei rinkos dalis išaugo 91 proc. Pažymėtina, kad absoliuti importo iš Indonezijos apimtis 2011 m. ir 2012 m. buvo maža, 2013 m. – labai maža, o 2014 m. ir per peržiūros tiriamąjį laikotarpį – nereikšminga. Nors per nagrinėjamąjį laikotarpį importo iš Indonezijos apimtis nemažai svyravo, jos poveikis Sąjungos pramonei 2011 m. ir 2012 m. gali būti laikomas labai ribotu, o nuo 2013 m. iki tiriamojo laikotarpio – nereikšmingu.

(83)

Per svarstomą laikotarpį vidutinė CIF importo iš Indonezijos kaina Sąjungos pasienyje padidėjo 6 proc.

(84)

Kadangi jokie Indonezijos eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, Komisija įvertino priverstinį kainų mažinimą peržiūros tiriamuoju laikotarpiu palygindama vidutinę svertinę Sąjungos gamintojo pardavimo nepriklausomiems pirkėjams Sąjungos rinkoje kainą, pakoreguotą EXW sąlygomis, su vidutine importo iš Indonezijos kaina, naudodamasi 14 straipsnio 6 dalyje nurodyta duomenų baze. Kadangi nebuvo jokios informacijos dėl iš Indonezijos importuojamo produkto formos (produkto tipo), skaičiuojant importo iš Indonezijos kainą remtasi paprastuoju vidurkiu.

(85)

Palyginimas parodė, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu vidutinis priverstinio kainų mažinimo skirtumas, išreikštas Sąjungos pramonės pardavimo kainų procentine dalimi, siekė 24,1 %. Atėmus Kinijos eksportuojantiems gamintojams, kuriems taikomos priemonės, nustatytus antidempingo muitus, priverstinio kainų mažinimo skirtumas sudarytų 33,6 proc.

(86)

Natrio ciklamato gamyba susideda iš dviejų pagrindinių etapų. Per pirmąjį etapą, kuriam būtinas reaktorių panaudojimas, žaliavos paverčiamos neapdorotu (negrynu) natrio ciklamatu. Per antrąjį gamybos etapą neapdorotas natrio ciklamatas turi būti išgrynintas, kad jį būtų galima naudoti tolesnės gamybos grandies maisto, gėrimų ir vaistų pramonėje, atsižvelgiant į taikytinas reglamentavimo taisykles.

(87)

Dėl 2011 m. liepos mėn. įvykusios techninės avarijos (sprogimo fabrike) Sąjungos pramonė laikotarpiu nuo 2011 m. rugpjūčio mėn. iki 2012 m. gegužės mėn. buvo nepajėgi įvykdyti pirmojo gamybos etapo – reakcijos proceso ir turėjo laikinai naudoti importuotą natrio ciklamatą, kurį ji toliau išgrynindavo, kad galėtų tęsti savo komercinę veiklą.

(88)

Kadangi Sąjungos gamintojas neturėjo kito pasirinkimo, o tik laikinai importuoti produktą, taip pat atsižvelgiant į neilgą importo trukmę bei apimtį nagrinėjamuoju laikotarpiu, ši avarija ir jos padariniai nepaneigia pirmiau išdėstytų išvadų dėl Sąjungos pramonės apibrėžties. Vis dėlto ji turėjo didelį poveikį Sąjungos pramonės ekonominei padėčiai 2011–2012 m., t. y. nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje, ypač kiek tai susiję su pajėgumais, gamybos ir pardavimo apimtimis bei pelno rodikliais. Be to, ji turėjo poveikį, nors ir nedidelį, importo raidai. Į minėtus veiksnius atsižvelgiama analizuojant žalos rodiklių raidą.

(89)

Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir remiantis pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalimi, nagrinėjant importo dempingo kaina poveikį Sąjungos pramonei buvo įvertinti visi ekonominiai veiksniai, nagrinėjamuoju laikotarpiu turėję įtakos Sąjungos pramonės būklei. Siekdama nustatyti žalą, Komisija ekonominius rodiklius įvertino remdamasi duomenimis apie vienintelį Sąjungos gamintoją, kuris sudaro Sąjungos pramonę, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje.

(90)

Komisija įvertino šiuos ekonominius vienintelio Sąjungos gamintojo rodiklius: gamybą, gamybos pajėgumus, pajėgumų naudojimą, pardavimo apimtis, rinkos dalį, augimą, užimtumą, našumą, darbo sąnaudas, dempingo skirtumo dydį ir atsigavimą po buvusio dempingo, vidutines vieneto kainas, vieneto sąnaudas, atsargas, pelningumą, pinigų srautus, investicijas, investicijų grąžą ir pajėgumą padidinti kapitalą.

(91)

Visos Sąjungos gamybos, gamybos pajėgumų ir pajėgumų naudojimo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

6 lentelė

Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

(92)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu gamyba iš viso padidėjo 57 proc. Tačiau, kaip nurodyta 87 ir 93 konstatuojamosiose dalyse, Sąjungos pramonės gamybos apimtis 2011–2012 m. buvo neįprastai maža. Nuo 2013 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio gamybos apimtis krito net 32 indekso punktais.

(93)

Gamybos pajėgumai nagrinėjamuoju laikotarpiu taip pat labai išaugo (71 proc.), tačiau šią tendenciją taip pat galima paaiškinti neįprastai žemu 2011 m. ir 2012 m. lygmeniu, kurį lėmė techninė avarija gamybos patalpose. Pajėgumai buvo apskaičiuoti remiantis mėnesiais, per kuriuos Sąjungos pramonė turėjo galimybę pati gaminti natrio ciklamatą, t. y. tik septyniais 2011 m. mėnesiais, aštuoniais 2012 m. mėnesiais ir 12 mėnesių kitais laikotarpiais. Nuo 2013 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio gamybos pajėgumų lygis išliko stabilus.

(94)

Pajėgumų naudojimo rodiklis nuo 2011 m. iki tiriamojo laikotarpio sumažėjo 8 proc., tačiau aiškios mažėjimo tendencijos išryškėjo po 2013 m., sumažėjus gamybos apimčiai.

(95)

Sąjungos pramonės pardavimo apimties ir rinkos dalies raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

7 lentelė

Pardavimo apimtis ir rinkos dalis

(96)

Pardavimo Sąjungos rinkoje apimties ir atitinkamos rinkos dalies tendencijos nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo vienodos. Iš viso jos išaugo 4 proc.

(97)

Kadangi abu rodikliai atspindi tik pačios Sąjungos pramonės pagaminto natrio ciklamato pardavimą, 2011 m. ir 2012 m. rodikliai dėl 87 ir 93 konstatuojamosiose dalyse nurodytų priežasčių buvo neįprastai maži. Nuo 2013 m., kai Sąjungos pramonės natrio ciklamato gamyba buvo galutinai atnaujinta, Sąjungos pramonės pardavimo apimtis dėl prarastų užsakymų sumažėjo 42 indekso punktais.

(98)

Rinkos dalis taip pat smarkiai sumažėjo nuo 2013 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio. Tai sudaro kontrastą Sąjungos vartojimo raidai, nes šis išaugo 8 indekso punktais.

(99)

Sąjungos pramonės padėtis 2011–2013 m. laikotarpiu pagerėjo, ir jai pavyko padidinti savo gamybą, gamybos pajėgumus, pardavimo apimtis bei rinkos dalį. Šį padidėjimą lėmė du veiksniai: i) išaugęs antidempingo muitas tam tikriems KLR eksportuojantiems gamintojams, kuris 2012 m. gegužės mėn. buvo padidintas dvigubai; ii) tai, kad Sąjungos pramonė 2013 m. vėl turėjo galimybę pati gaminti natrio ciklamatą 12 mėnesių, palyginti su tik 7 mėnesiais 2011 m. ir 8 mėnesiais 2012 m.

(100)

Jei 2011 m. liepos mėn. sprogimas nebūtų įvykęs, gamybos, pajėgumų naudojimo, pardavimo ir rinkos dalies rodikliai 2011 m. ir 2012 m. butų buvę kur kas aukštesni, nes Sąjungos pramonė būtų aprūpinusi savo klientus savo pačios pagamintu, o ne importuotu natrio ciklamatu, kurį ji toliau apdorodavo (išgrynindavo) laikotarpiu nuo 2011 m. rugpjūčio mėn. iki 2012 m. gegužės mėn. Todėl gamybos, pardavimo ir rinkos dalies padidėjimas 2011–2013 m. laikotarpiu būtų buvęs gerokai mažesnis, o gamybos pajėgumai per visą nagrinėjamąjį laikotarpį būtų likę 2013 m. lygyje. Nuo 2013 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio visos minėtos su apimtimis susijusios tendencijos, išskyrus gamybos pajėgumus, visiškai pasikeitė. Išties, nors Sąjungos suvartojimas nuo 2013 m. vis augo, Sąjungos pramonei prasidėjo ekonominio nuosmukio laikotarpis. Tuo pat metu Sąjungos pramonės pelningumas per visą nagrinėjamąjį laikotarpį išliko akivaizdžiai neigiamas, o tai pakenkė jo augimo perspektyvoms.

(101)

Užimtumo ir našumo raida per nagrinėjamąjį laikotarpį:

8 lentelė

Užimtumas ir našumas

(102)

Nepaisant to, jog laikotarpiu nuo 2011 m. rugpjūčio mėn. iki 2012 m. gegužės mėn. Sąjungos pramonė negalėjo pati gaminti natrio ciklamato, buvo nuspręsta minėtu laikotarpiu išsaugoti tokį patį darbuotojų skaičių, nes jo mažinimas laikytas per brangiu ir nebūtinu. Nors 2012 m. buvo atleistas vienas darbuotojas, darbuotojų skaičius 2011–2012 m. laikotarpiu nesikeitė, nes Sąjungos pramonė tais pačiais metais įdarbino naują darbuotoją. 2013 m. darbuotojų skaičius šiek tiek išaugo, o paskui išliko stabilus iki peržiūros tiriamojo laikotarpio.

(103)

Dėl sprogimo fabrike Sąjungos pramonės našumas nukentėjo panašiai kaip ir kiti pirmiau išvardyti rodikliai. Kaip ir gamyba, našumas buvo itin žemas 2011 m. ir 2012 m., o paskui 2013 m. staigiai pakilo net 80 indekso punktų. Tačiau vėliau, 2014 m., dėl prarastų užsakymų jis krito 30 indekso punktų ir išliko šiame lygyje iki peržiūros tiriamojo laikotarpio.

(104)

Antidempingo priemonės, nukreiptos prieš Indonezijos eksportuojančių gamintojų produktų importą ir prieš visus Kinijos eksportuojančius gamintojus, išskyrus „Fang Da“, jau galioja nuo 2004 m.

(105)

Kaip nurodyta pirmiau, peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Indonezijos ir Kinijos gamintojų, išskyrus „Fang Da“, dempingo skirtumas žymiai viršijo de minimis lygį. Poveikis Sąjungos pramonės ekonominei padėčiai yra didelis, turint omenyje nuolatinį Kinijos gamintojų natrio ciklamato importą dideliais kiekiais dempingo kainomis.

(106)

Vienintelio Sąjungos gamintojo vidutinių vieneto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje kainų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

9 lentelė

Pardavimo kainos Sąjungoje

(107)

Sąjungos pramonės vidutinė vieneto pardavimo kaina nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 6 proc. Iš pradžių, 2011 m. ir 2012 m., ji išaugo 5 indekso punktais, o paskui išliko stabili iki peržiūros tiriamojo laikotarpio.

(108)

2011 m. ir 2012 m. Sąjungos vidutinės vieneto gamybos sąnaudos išaugo 7 indekso punktais, o 2013 m. sumažėjo 10 indekso punktų, palyginti su 2011 m. Jos išliko stabilios nuo 2013 m. iki tiriamojo laikotarpio. Šiuos pokyčius iš esmės lėmė žaliavų kainų svyravimai.

(109)

Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad Sąjungos pramonėje nebuvo galima tiksliai atskirti gryninimo sąnaudų nuo bendrų gamybos sąnaudų. Todėl 2011 m. ir 2012 m. indeksai, priešingai nei 2013 m., 2014 m. ir tiriamojo laikotarpio indeksai, atspindi ir Sąjungos pramonės importuoto natrio ciklamato išgryninimo sąnaudas.

(110)

Atsižvelgiant į tai, 2011-2012 bei vėlesnių laikotarpių tendencijos turėtų būti vertinamos atsargiai, nes jų raidai įtakos, nors ir nedidelės, turėjo tai, kad 2011–2012 m. indeksai rėmėsi skirtingais duomenų rinkiniais.

(111)

Bet kokiu atveju per visą nagrinėjamąjį laikotarpį vidutinė vieneto pardavimo kaina visuomet išliko mažesnė už Sąjungos vidutines vieneto gamybos sąnaudas, nurodytas pirmiau pateiktoje lentelėje.

(112)

Vienintelio Sąjungos gamintojo vidutinių darbo sąnaudų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

10 lentelė

Vidutinės vieno darbuotojo darbo sąnaudos

(113)

Vidutinės darbo sąnaudos per visą nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo 5 proc. Tačiau sąnaudos iš pradžių 2012 m. išaugo visų pirma dėl atleistam darbuotojui išmokėtų kompensacijų, o po to nuolat mažėjo iki tiriamojo laikotarpio, kai jos buvo 5 proc. mažesnės, palyginti su 2011 m.

(114)

Vienintelio Sąjungos gamintojo atsargų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

11 lentelė

Atsargos

(115)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu laikotarpio pabaigos atsargos, išreikštos gamybos procentine dalimi, smarkiai svyravo. Pirmiausia 2011 m. ir 2012 m. jos išaugo, kitais metais sumažėjo ir galiausiai vėl gerokai augo iki peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigos. Iš viso nagrinėjamuoju laikotarpiu jos padidėjo 351 indekso punktais. Šį padidėjimą iš dalies lėmė tai, kad Sąjungos gamintojas negalėjo parduoti savo produktų dėl konkurencijos su pigiais importuojamais produktais, taip pat tai, kad atsargų kiekis 2011 m., po 87 konstatuojamoje dalyje aprašytos techninės avarijos, buvo neįprastai mažas.

(116)

Vienintelio Sąjungos gamintojo pelningumo, pinigų srauto, investicijų ir investicijų grąžos raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

12 lentelė

Pelningumas, grynųjų pinigų srautas, investicijos ir investicijų grąža

(117)

Komisija nustatė Sąjungos pramonės pelningumą, išreiškusi ikimokestinį grynąjį pelną, gautą natrio ciklamatą pardavus nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje, tokio pardavimo apyvartos procentine dalimi. Kaip nurodyta 109 konstatuojamoje dalyje, gamybos sąnaudos, kuriomis remiantis apskaičiuotas 2011–2012 m. pelno (nuostolių) dydis, galėjo būti nustatytos bendrai, t. y. įtraukiant ir su importuotu natrio ciklamatu susijusias išlaidas. Todėl pelningumo rodiklių analizė parodė, kad Sąjungos pramonė per visą nagrinėjamąjį laikotarpį turėjo didelių nuostolių. 2011–2012 m. jie buvo ypač dideli, tačiau nuo 2013 m. padėtis pagerėjo.

(118)

Grynieji pinigų srautai atspindi Sąjungos pramonės gebėjimą pačiai finansuoti savo veiklą. Pinigų srautų tendencija, nustatyta bendros natrio ciklamato pardavimo apimties (12) atžvilgiu, 2011 m. buvo teigiama, bet nuo 2012 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio tapo aiškiai neigiama.

(119)

Vienintelės reikšmingos investicijos, atliktos 2011–2013 m., buvo skirtos tik gamybos priemonėms, nukentėjusioms nuo sprogimo 2011 m., pakeisti. Šias investicijas visiškai padengė draudimas.

(120)

Investicijų grąžą sudaro pelnas, išreiškiamas ilgalaikio turto grynosios buhalterinės vertės procentiniu dydžiu. Per visą nagrinėjamąjį laikotarpį jis buvo akivaizdžiai neigiamas.

(121)

Atsižvelgiant į Sąjungos pramonės turėtų nuostolių dydį, jos pajėgumas padidinti kapitalą smarkiai sumažėjo.

(122)

Nors kai kurie ekonominiai rodikliai, susiję su Sąjungos pramonės padėtimi, kaip antai gamybos, gamybos pajėgumų, pardavimo, rinkos dalies ir našumo rodikliai, 2011–2012 m. laikotarpiu ir 2013 m. pagerėjo, šias tendencijas tik iš dalies nulėmė faktiniai rinkos pokyčiai dėl didesnio antidempingo muito įvedimo tam tikriems KLR eksportuojantiems gamintojams 2012 m. gegužės mėn.

(123)

Iš tikrųjų, kaip nurodyta 99 konstatuojamojoje dalyje, minėtą pagerėjimą didele dalimi galėjo lemti ir šie veiksniai: i) 2011 m. liepos mėn. įvykęs sprogimas fabrike; ii) tai, kad Sąjungos pramonė dėl minėto sprogimo nuo 2011 m. rugpjūčio mėn. iki 2012 m. gegužės mėn. negalėjo pati gaminti natrio ciklamato; iii) sugrįžimas į gamybos per visus 12 mėnesių režimą 2013 m., pakeitus sugadintas gamybos linijas. Akivaizdu, kad, jei ne sprogimas, minėtų rodiklių augimas iki 2013 m. nebūtų buvęs toks ryškus.

(124)

Teigiama minėtų tendencijų raida aiškiai pasikeitė nuo 2013 m., kai Sąjungos pramonės gamybos, pardavimo bei našumo rodikliai, taip pat jos rinkos dalis gerokai sumažėjo.

(125)

Be to, per visą nagrinėjamąjį laikotarpį, Sąjungos pramonės finansinė padėtis nuolat buvo grėsminga. Visų pirma tokie Sąjungos pramonės rodikliai, kaip pelningumas, pinigų srautai ir investicijų grąža, iš esmės buvo labai neigiami.

(126)

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, Komisija padarė išvadą, kad Sąjungos pramonei peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo padaryta materialinė žala, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje.

(127)

Kaip konstatuota 122–126 konstatuojamosiose dalyse, peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonė patyrė materialinę žalą. Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu importo iš Kinijos apimtis buvo didelė, o importo iš Indonezijos beveik visai nebuvo.

(128)

Siekiant įvertinti, ar nustojus galioti priemonėms žala tęstųsi, pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį išanalizuotas faktinis ir galimas importo iš Kinijos ir importo iš Indonezijos poveikis Sąjungos pramonei. Galimas importo poveikis Sąjungos pramonės padėčiai įvertintas remiantis: i) galimybe pasinaudoti eksportuotojų nepanaudotais pajėgumais; ii) tikėtina importo dempingo kainomis apimtimi; iii) importo iš Kinijos ir Indonezijos kainų lygiu.

(129)

Net jei importo iš KLR per nagrinėjamąjį laikotarpį apimtis sumažėjo (žr. 2 lentelę), ji išliko nemaža, o rinkos dalis svyravo tarp 40 ir 60 proc. Kaip nurodyta 81 konstatuojamoje dalyje, atitinkamos kainos verčia žymiai, t. y. 23 proc., mažinti Sąjungos kainas, atsižvelgiant į šiuo metu galiojančių antidempingo muitų poveikį. Nėra abejonių, kad esant tokiai importo minėtomis kainomis apimčiai, importas iš Kinijos dempingo kainomis turi kainas mažinantį poveikį Sąjungos rinkoje, ir dėl to dar padidėja žala Sąjungos pramonei.

(130)

Kalbant apie importo iš Kinijos galimą poveikį panaikinus priemones, pirmiausia reikia prisiminti, kad pirmiau pateikta esamų KLR pajėgumų analizė (žr. 45 konstatuojamąją dalį) rodo, kad peržiūroje nagrinėjamų KLR bendrovių turimi nepanaudoti gamybos pajėgumai bent tris kartus didesni už Sąjungos rinką. Be to, padaryta išvada, kad Sąjunga išlieka patrauklia rinka Kinijos eksportuotojams – tą patvirtina ir dabartinis importo mastas – ir kad bent dalis papildomų perteklinių pajėgumų, panaikinus priemones, būtų panaudoti eksportui į Sąjungą.

(131)

Turint omenyje didelį dempingo ir priverstinio kainų mažinimo mastą, ypač jei neatsižvelgiama į galiojančių antidempingo muitų poveikį, minėtas papildomas eksportas į Sąjungą būtų vykdomas dempingo kainomis, kurios būtų žymiai mažesnės už Sąjungos gamintojo kainas ir sąnaudas.

(132)

Tikėtina, kad šių importo apimčių ir kainų bendras poveikis ir toliau darys ir net padidins žalą Sąjungos pramonei, kuri jau ir taip atsidūrė grėsmingoje padėtyje.

(133)

Importo iš Indonezijos į Sąjungos rinką peržiūros tiriamuoju laikotarpiu beveik nebuvo, todėl toliau pateikta analizė susijusi su tikėtina importo raida, jei priemonės būtų panaikintos.

(134)

Minėta analizė parodė, kad Indonezija turėtų nepanaudotų pajėgumų, atitinkančių beveik visą Sąjungos natrio ciklamato rinką. Remiantis Indonezijos eksporto į trečiųjų šalių rinkas kainomis ir turint omenyje, kad daugelyje trečiųjų šalių natrio ciklamato naudojimas maiste, gėrimuose ir vaistuose uždraustas, labai tikėtina, kad panaikinus priemones Indonezija atnaujintų eksportą į Sąjungos rinką.

(135)

Kainų atžvilgiu tyrimas parodė, kad tiriamuoju laikotarpiu Indonezijos eksportas į kitas trečiąsias šalis vykdytas dempingo kainomis ir kad bendrai paėmus šios kainos buvo žemos, kur kas mažesnės už Sąjungos gamintojo kainas ir sąnaudas.

(136)

Dėl nurodytų priežasčių galima daryti išvadą, kad jei priemonės būtų panaikintos, labai tikėtina, kad Indonezija atnaujintų natrio ciklamato eksportą į Sąjungą dideliais kiekiais dempingo kainomis, o tai verstų mažinti Sąjungos pramonės kainas. Dėl to dabar Sąjungai daroma materialinė žala tikriausiai ir toliau būtų daroma ir jos padėtis netgi pablogėtų.

(137)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, jog tikėtina, kad panaikinus priemones žala tęstųsi.

(138)

Pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnį Komisija nagrinėjo, ar KLR taikomų antidempingo priemonių tolesnis taikymas importui iš KLR ir Indonezijos neprieštarautų visos Sąjungos interesams. Vertinant Sąjungos interesus, įvertinti visi susiję, t. y. taip pat ir Sąjungos pramonės, importuotojų (prekiautojų) ir naudotojų, interesai.

(139)

Visoms suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė pareikšti savo nuomonę pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnio 2 dalį.

(140)

Šiuo pagrindu Komisija išnagrinėjo, ar nepaisant pirmiau pateiktų išvadų, yra įtikinamų priežasčių, leidžiančių daryti išvadą, kad tolesnis galiojančių priemonių taikymas prieštarautų Sąjungos interesams.

(141)

Per tyrimą nustatyta, kad per visą nagrinėjamąjį laikotarpį, nepaisant galiojančių Indonezijai ir KLR (išskyrus „Fang Da“) skirtų priemonių, Sąjungos pramonė ir toliau buvo nuostolinga, mažėjo jos gamybos ir pardavimo apimtys bei Sąjungos rinkos dalis. Per tą patį laikotarpį importo iš KLR apimtis išliko didelė ir vertė mažinti Sąjungos pramonės kainas. Kaip paaiškinta pirmiau, jei priemonės būtų panaikintos, labai tikėtina, kad importo iš Kinijos, išskyrus „Fang Da“, apimtis ir toliau augs, o importas iš Indonezijos bus atnaujintas žemomis dempingo kainomis. Jau buvo nurodyta, kad pasibaigus esamų priemonių galiojimui Sąjungos pramonės jau ir taip grėsminga padėtis tikriausiai dar labiau pablogėtų, ir tai gali priversti ją išvis nutraukti natrio ciklamato gamybą, o tai savo ruožtų Sąjungai reikštų darbo vietų ir alternatyvių tiekimo šaltinių praradimą.

(142)

Jei priemonės būtų paliktos galioti, tikėtina, kad Sąjungos pramonė galėtų padidinti savo kainas, gamybą bei apimtį ir ilgainiui vėl tapti pelninga.

(143)

Todėl Komisija priėjo prie išvados, kad tolesnis galiojančių priemonių taikymas KLR bei Indonezijai nepažeistų Sąjungos pramonės interesų.

(144)

Nei vienas importuotojas (prekiautojas) nebendradarbiavo. Atsižvelgiant į šį nebendradarbiavimą, galima daryti prielaidą, kad nagrinėjamasis produktas nesudaro didelės importuotojų (prekiautojų) apyvartos dalies ir kad nėra jokių veiksnių, rodančių, kad pratęsus priemonių taikymą importuotojams (prekiautojams) būtų daromas neproporcingai didelis poveikis.

(145)

Šiame tyrime sulaukta tik vieno naudotojo dalinio bendradarbiavimo.

(146)

Pagrindiniai galutiniai nagrinėjamojo produkto naudotojai Sąjungoje – maisto, gėrimų ir vaistų pramonė. Per ankstesnį tyrimą dėl natrio ciklamato importo nustatyta, kad natrio ciklamatui teko tokia nedidelė gamybos sąnaudų dalis, kad antidempingo muitų įvedimo poveikis buvo nereikšmingas. Tai patvirtino ir dalinis atsakymas į klausimyną, gautas iš minėto naudotojo. Kadangi šiame tyrime maisto, gėrimų ir vaistų pramonės atstovai nepareiškė jokių kitų pastabų, galima pagrįstai manyti, kad priemonių galiojimo pratęsimas naudotojams neturėtų didelio poveikio.

(147)

Atsižvelgiant į pirmiau pateiktą argumentą, kad neįvedus priemonių Sąjungos pramonė gali būti priversta nutraukti natrio ciklamato gamybą, taip pat į tai, kad pasaulyje tėra keli natrio ciklamato gamintojai, tikėtina, kad priemonės net bus naudingos naudotojams, jei jomis pavyks išsaugoti natrio ciklamato gamybą Sąjungoje, o naudotojams – galimybę apsirūpinti ciklamatu iš skirtingų konkuruojančių gamintojų.

(148)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija priėjo prie išvados, kad nėra įtikinamų su Sąjungos interesais susijusių priežasčių, kodėl iš KLR ir Indonezijos importuojamiems produktams nereikėtų ir toliau taikyti galiojančių antidempingo priemonių.

(149)

Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, darytina išvada, kad vadovaujantis pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalimi, antidempingo priemonės, taikomos KLR ir Indonezijos kilmės natrio ciklamato importui, įvestos Tarybos reglamentu (EB) Nr. 492/2010, su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 398/2012, turėtų būti taikomos toliau. Šios priemonės netaikytinos bendrovėms „Fang Da Food Additive (Shen Zhen) Limited“ ir „Fang Da Food Additive (Yang Quan) Limited“, nes per pradinį tyrimą nenustatyta, kad šie eksportuotojai vykdo dempingą.

(150)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka pagal Reglamento (EB) Nr. 1225/2009 15 straipsnio 1 dalį įsteigto Komiteto nuomonę,

16.7.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 192/71

(1)

Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 543/2011, atsižvelgiant į daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde rezultatus, nustatomi kriterijai, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo iš trečiųjų šalių vertes produktams ir laikotarpiams, nurodytiems jo XVI priedo A dalyje;

(2)

remiantis Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 136 straipsnio 1 dalimi, standartinė importo vertė apskaičiuojama kiekvieną darbo dieną atsižvelgiant į kintančius kasdienius duomenis. Todėl šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną,