(1)

2013 m. lapkričio 26 d., spaudoje pasirodžius straipsniams dėl galimo Prancūzijos įsikišimo „FagorBrandt SAS“ (toliau – „FagorBrandt“) naudai, Komisija Prancūzijai nusiuntė prašymą suteikti informacijos. 2013 m. gruodžio 13 d. laišku Prancūzija atsakė, kad iš Ekonominio ir socialinio vystymosi fondo (toliau – FDES) 2013 m. gruodžio mėn. įmonei „FagorBrandt“ vienu kartu buvo išmokėta 10 mln. EUR paskola.

(2)

Naujas prašymas pateikti informacijos buvo išsiųstas 2014 m. balandžio 4 d.; į jį Prancūzija atsakė 2014 m. balandžio 15 ir 28 d. ir gegužės 13 d. laiškais. Šis prašymas buvo papildytas 2014 m. birželio 27 d. prašymu; į jį Prancūzija atsakė 2014 m. liepos 10 d.

(3)

Komisijai pasiūlius, 2014 m. liepos 9 d. buvo surengtas susitikimas su Prancūzijos valdžios institucijomis.

(4)

Kadangi paskola buvo išmokėta iki 2013 m. gruodžio 31 d., Komisija užregistravo šią priemonę pagalbos, apie kurią nepranešta, registre.

(5)

2014 m. rugsėjo 16 d. raštu Komisija informavo Prancūziją apie savo sprendimą pradėti SESV 108 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą dėl šios pagalbos (toliau – oficiali tyrimo procedūra). 2014 m. spalio 24 d. Komisija gavo Prancūzijos komentarus.

(6)

Komisijos sprendimas pradėti procedūrą buvo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (2). Komisija paragino suinteresuotąsias šalis pateikti pastabų dėl šių priemonių;

(7)

Komisija gavo trečiosios suinteresuotosios šalies pastabas šiuo klausimu. Ji jas perdavė Prancūzijai ir suteikė jai galimybę pastabas pakomentuoti. Prancūzijos komentarus Komisija gavo 2015 m. vasario 26 d. raštu.

(8)

2014 m. lapkričio 18 d. ir 2015 m. vasario 26 d. Komisija Prancūzijai išsiuntė prašymus pateikti informacijos; į juos Prancūzija atsakė atitinkamai 2014 m. gruodžio 17 d. ir 2015 m. kovo 6 d.

(9)

Prancūzijos valdžios institucijų ir Komisijos susitikimas įvyko 2015 m. lapkričio 12 d.2016 m. kovo 1 d. Prancūzija pateikė Komisijai papildomos informacijos.

(10)

„FagorBrandt“ veikla apėmė buitinių prietaisų gamybą, jų pardavimą ir remontą, buitinių prietaisų ir visų elektrinių ir elektromechaninių įrenginių atsarginių dalių pirkimą ir pardavimą. 2013 m. keturiuose bendrovės objektuose Prancūzijoje dirbo maždaug 1 800 žmonių.

(11)

2013 m. lapkričio 7 d. Nantero komercinių bylų teismas paskelbė „FagorBrandt“ bankroto procedūrą.

(12)

Pradėjus bankroto procedūrą, bankroto administratorius nustatė, kad grynųjų pinigų srauto prognozės, kurias 2013 m. lapkričio 12 d. peržiūrėjo konsultacinė bendrovė Ernst&Young Advisory, rodė, kad jau nuo 2014 m. sausio mėn., nepaisant maždaug [50–100] mln. EUR vertės užsakymų, bendrovė turėjo maždaug […] (*1) mln. EUR grynųjų pinigų deficitą. Dalinis „FagorBrandt“ veiklos atnaujinimas būtų leidęs užtikrinti teigiamus grynųjų pinigų srautus ir finansuoti tolesnę veiklą iki 2014 m. kovo mėn., taip atidedant perėmimo pasiūlymų teikimo terminą.

(13)

Nuo 2013 m. lapkričio 12 d. siekdamas gauti 10 mln. EUR paskolą bankroto administratorius kreipėsi į bankus Thémis ir […], kurių specializacija – bankrutuojančių bendrovių finansavimas. 2013 m. lapkričio 17 d. bankas Thémis sutiko bendrovei „FagorBrandt“ skirti 5 mln. EUR paskolą su sąlyga, kad bankas […] įsipareigotų tokiomis pačiomis sąlygomis ir kad Prancūzija bendrovei „FagorBrandt“ skirtų tokio paties dydžio paskolą. 2013 m. lapkričio 18 d. bankas […] 5 mln. EUR paskolą suteikti atsisakė, nes manė, kad garantijos nėra pakankamos, visų pirma, kalbant apie atsarginių detalių atsargų įkeitimą. Bankroto administratorius kreipėsi į trečią finansų įstaigą – banką […]; jis 2013 m. lapkričio 19 d. paskolą suteikti atsisakė. Kadangi bankas Thémis didesnės nei 5 mln. EUR paskolos suteikti nebuvo linkęs, bankroto administratorius kreipėsi į Comité Interministériel pour la Restructuration Industrielle (liet. Tarpžinybinis pramoninio restruktūrizavimo komitetas).

(14)

Tuo pat metu „FagorBrandt“2013 m. lapkričio 21 d. Nantero komercinių bylų teismo sprendimu iš bankų grupės gavo finansavimą restruktūrizavimui – [20–50] mln. EUR (3). Bendrovei taip pat buvo leista atsiskaityti su kreditoriais, turinčiais įkeistas pagamintų prekių atsargas, suma, atitinkančia 50 % prekių vertės, kai jos pamažu išleidžiamos į apyvartą, ir skolintis iki 15 mln. EUR pateikiant užstatus ir pasinaudojant Prekybos kodekso L. 622–17 straipsnio (4) lengvata. Ši leistina 15 mln. EUR riba buvo nustatyta atsižvelgus į konsultacinės bendrovės Ernst&Young Advisory atliktą bendrovės pajėgumo grąžinti lėšas tyrimą.

(15)

Taigi „FagorBrandt“ buvo suteiktos dvi paskolos – banko Thémis 5 mln. EUR paskola kaip sezoninis kreditas (5) ir FDES 10 mln. EUR paskola.

(16)

FDES paskola bendrovei „FagorBrandt“ buvo suteikta 2013 m. lapkričio 28 d. pagal tos pačios dienos susitarimą. Paskolos sąlygos aprašytos 2.2 skyriuje.

(17)

Suteikus šias paskolas, 2014 m. sausio 17 d. bendrovė „Cevital“, užsiimanti žemės ūkio maisto produktų, paslaugų, pramonės ir platinimo veikla, pateikė pradinį perėmimo pasiūlymą. „Cevital“ grupėje dirba daugiau nei 13 000 darbuotojų, o audituota 2013 m. apyvarta sudarė 2,4 mlrd. EUR. Jos pateiktame perėmimo projekte buvo numatyta, kad „FagorBrandt“ turtą perims „Cevital“ grupės patronuojamoji bendrovė „Exagon“ ir bus sukurta nauja bendrovė – „Groupe Brandt“. Pradiniame pasiūlyme buvo numatyta, kad „Cevital“ įneš [20–50] mln. EUR, atidarys trumpalaikio kredito liniją ir kredito liniją vidutiniu/ilguoju laikotarpiu nedalyvaujant Prancūzijai ir bankams.

(18)

Paskui „Cevital“ vieną po kito pateikė kelis perėmimo pasiūlymus, kol 2014 m. balandžio 8 d. buvo pateiktas įpareigojantis pasiūlymas; jį patvirtino Nantero komercinių bylų teismas 2014 m. balandžio 15 d. sprendimu.

(19)

„FagorBrandt“ turtui įsigyti ir eksploatavimui atnaujinti reikalingos lėšos sudarė 207,5 mln. EUR ir pasiskirstė taip:

(20)

„Cevital“ įsipareigojimui buvo taikoma sąlyga gauti finansavimą, reikalingą perėmimo planui įgyvendinti.

(21)

2014 m. balandžio 15 d. sprendimu Nantero komercinių bylų teismas nurodė didžiąją dalį „FagorBrandt“ turto už 550 000 EUR kainą perleisti „Cevital“ ir jos patronuojamajai bendrovei „Exagon“. Šis turtas buvo paskirstytas „Groupe Brandt“. Be to, sprendime taip pat buvo nurodyta „FagorBrandt“ gamyklos Eznė plastiko apdirbimo, bendros priežiūros subrangos veiklą bei įrengimus ir metrologijos įrankius už 150 002 EUR kainą perleisti bendrovei „Variance Technologies“, o „FagorBrandt“ gamyklos La Roše prie Jono turtą ir veiklą, išskyrus atsargas, perleisti Pierre'ui Jullien'ui už 1,5 EUR kainą.

(22)

FDES paskola. Prancūzija bendrovei „FagorBrandt“ per FDES suteikė 10 mln. EUR paskolą. Paskolos skyrimas buvo įteisintas 2013 m. lapkričio 28 d. Ekonomikos ir finansų ministro nutarimu.

(23)

Šios paskolos palūkanų norma buvo apskaičiuota pagal Eonia + [300–600] bazinių punktų.

(24)

Paskola yra dalijama į dvi dalis:

(25)

„Thémis“ paskola. 5 mln. EUR Thémis banko paskola suteikta tokiomis sąlygomis:

1 grafikas

FDES 10 mln. EUR paskolos ir banko Thémis paskolos palyginimas

Visos paskolos, kurias gavo FagorBrandt

16

14

12

10

8

6

4

2

0

Thémis

FDES

A dalis

B dalis

Šaltinis: Komisija

(26)

FDES paskolą bendrovei „FagorBrandt“ pagal 2013 m. lapkričio 28 d. susitarimą suteikė „Natixis“ Prancūzijos vardu.

(27)

Šios paskolos A dalis buvo išmokėta visa pagal grafiką, numatytą paskolos sutartyje – 2013 m. gruodžio 31 d., 2014 m. sausio 31 d., 2014 m. vasario 28 d. ir 2014 m. kovo 31 d. (likutis).

(28)

B dalis turėjo būti grąžinta ne vėliau kaip 2014 m. kovo 31 d., padarant vienkartinį 5 mln. EUR pavedimą. 2014 m. kovo 27 d. laišku bankroto administratorius paprašė atidėti B dalies mokėjimą iki 2014 m. balandžio 30 d., nes atlikus tokį mokėjimą, 2014 m. kovo mėn. pabaigoje būtų [0–5] mln. EUR dydžio neigiamas grynųjų pinigų srautas. Bankroto administratoriaus teigimu, tokia padėtis būtų reiškusį teisminį bendrovės likvidavimą. Prancūzija sutiko atidėti terminą vienam mėnesiui, t. y. iki 2014 m. balandžio 30 d. Prancūzija patvirtino, kad paskolos likutis (3,5 mln. EUR, buvo grąžintas 2014 m. balandžio 25 d.

(29)

FDES paskola. Prancūzija bendrovei „GroupeBrandt“ per FDES suteikė 47,5 mln. EUR paskolą. Paskolos skyrimas buvo įteisintas 2014 m. balandžio 10 d. Ekonomikos ir finansų ministro nutarimu ir pasirašytas 2014 m. balandžio 24 d. Paskola turėjo būti naudojama grynųjų pinigų poreikiui patenkinti ir perimtam turtui finansuoti.

(30)

Šią paskolą sudaro trys dalys – 11,2 mln. EUR (A dalis), 23,8 mln. EUR (B dalis) ir 12,5 mln. EUR (C dalis). Paskola turi būti grąžinta tokiomis sąlygomis: A dalis – 2015 m. spalio 31 d., B dalis – atliekant 14 vienodo dydžio ketvirtinių pavedimų, kurių pirmasis turi būti atliktas 2015 m. sausio 31 d., o paskutinis – 2018 m. balandžio 30 d., C dalis – atliekant 3 vienodo dydžio pavedimus: 2015 m. balandžio 30 d., 2016 m. balandžio 30 d. ir 2017 m. balandžio 30 d.

(31)

Palūkanų norma yra EURIBOR + 3 % per metus A daliai, + 3,5 % per metus B daliai ir + 4,25 % per metus C daliai.

(32)

Paskolos B ir C dalys, kurių bendra suma yra 36,3 mln. EUR, buvo išmokėtos 2014 m. balandžio 28 d. 11,2 mln. EUR A dalis išmokėta 2014 m. liepos 4 d.

(33)

„Natixis“ ir „Société Générale“ paskolos. „Natixis“ ir „Société Générale“ kiekviena skyrė [5–10] mln. EUR paskolas. Abi paskolas sudaro dvi dalys: [1–5] mln. EUR A dalis ir [3–6] mln. EUR B dalis. Šių paskolų suteikimo sąlygos yra tokios pat, kaip ir FDES paskolos A ir B dalių.

2 grafikas

Trijų paskolų, kurias suteikė FDES, „Société générale“ ir „Natixis“, sudėtis

[…]

Šaltinis: Komisija

(34)

Prancūzijos teigimu, FDES paskolos yra garantuotos užstatais, kurių bendra vertė – 150 mln. EUR. Prancūzija gavo užstatus, kuriuos pateikė paskolą gaunanti bendrovė „Groupe Brandt“ („Brandt France“ vertybinių popierių sąskaitų įkeitimas ir „Groupe Brandt“ avansų įkeitimas) ir „Exagon“ („Exagon“ užstatas, „Groupe Brandt“ vertybinių popierių sąskaitų įkeitimas ir „Exagon“ avansų įkeitimas). FDES paskola taip pat apsaugota šiomis garantijomis: prekių ženklų ir patentų įkeitimu, […] licencijos sutarties įkeitimu, būsimų dividendų, kuriuos nuo 2017 m. mokės […], įkeitimu ir Serži, Orleane bei Vandome esančio nekilnojamojo turto hipoteka. Visais užstatais garantuojamos „Société Générale“ ir „Natixis“ paskolos. Visi užstatai trijų vidutinio laikotarpio paskolų A ir B dalių atveju yra pirmaeiliai, pari passu su privačiais investuotojais, o FDES paskolos C dalies atveju – antraeiliai. Todėl C dalies grąžinimo laikotarpis yra trumpesnis, palūkanos didesnės, o išankstinio grąžinimo atveju anksčiausiai grąžinimo datai teikiama pirmenybė.

(35)

A dalis turi būti grąžinta 2015 m. spalio 31 d. B dalis turi būti grąžinta iki 2018 m. balandžio 30 d. C dalis bus grąžinta trimis dalimis 2015, 2016 ir 2017 m.

(36)

2014 m. balandžio 28 d. rašte Prancūzija trumpai nurodė apie galimą 3 mln. EUR socialinių ir mokestinių „FagorBrandt“ skolų nurašymą.

(37)

Kalbant apie FDES paskolas, Prancūzija pažymėjo mananti, kad pirmoji FDES paskola buvo suteikta rinkos sąlygomis, pavyzdžiu imant privačios kredito įstaigos suteiktą paskolą. Toks požiūris paremtas paraleliai teikiama banko Thémis paskola ir jos sąlygomis. Kalbant apie antrąją FDES paskolą Prancūzija pažymėjo mananti, kad paskola buvo suteikta rinkos sąlygomis, visų pirma atsižvelgiant į „Cevital“ verslo plano patikimumą, į visų privačių rinkos dalyvių investicijų dydį, taikomus tarifus ir garantinių užstatų vertę.

(38)

Dėl galimo 3 mln. EUR socialinių ir mokestinių „FagorBrandt“ skolų nurašymo Prancūzija pažymėjo, kad tai yra susiję su „FagorBrandt“ ir jos patronuojamosiomis įmonėmis. Ši suma yra skolos, susidariusios kolektyvinių procedūrų metu, ir jos turi būti nagrinėjamos atliekant likvidavimą tuo pačiu pagrindu, kaip ir kitos grupės skolos, nepriklausomai nuo perėmėjų veiklos.

(39)

2014 m. rugsėjo 16 d. Komisija pradėjo oficialią tyrimo procedūrą.

(40)

Sprendime pradėti procedūrą Komisija išreiškė abejonių ir dėl nagrinėjamų priemonių kvalifikavimo, ir dėl jų suderinamumo su taisyklėmis, kurios taikomos valstybės pagalbai sunkumus patiriančioms įmonėms (8).

(41)

Kalbant apie FDES paskolas, Komisija suabejojo, ar tai nėra ekonominis pranašumas, ir, jei taip, koks yra jo dydis.

(42)

Pirmosios FDES paskolos atveju Komisija pažymėjo, kad tik paskolos A dalis buvo užtikrinta tuo pačiu užstatu, kaip ir banko Thémis suteikta paskola. Todėl Komisija pažymėjo, kad B daliai toks pat užstatas netaikomas, o paskolos palūkanų norma – tokia pati. Be to, remiantis Prancūzijos gauta informacija matyti, kad privatus skolintojas sutinka įsipareigoti tik dėl ne didesnės kaip 5 mln. EUR sumos. Todėl FDES paskolos B dalis ir Prancūzijos prisiimta rizika bendrovei „FagorBrandt“ suteikė pranašumą, nes privatūs kreditoriai, kurie, be kita ko, specializuojasi finansuodami įmones, kurių atžvilgiu pradėtos kolektyvinės procedūros, atsisakė suteikti „FagorBrandt“ daugiau nei 5 mln. EUR finansavimą pagal esamas sąlygas ir manė, kad atitinkamos garantijos buvo nepakankamos, atsižvelgiant į rizikas. Kadangi paskolos B daliai buvo taikomi mažesni užstatai, FDES ji kėlė didesnę riziką. Įprastomis rinkos sąlygomis FDES būtų pareikalavęs didesnių palūkanų.

(43)

Todėl šiame etape Komisija padarė išvadą, kad FDES paskolos B dalis yra pranašumas, kurio apdairus privatus kreditorius nebūtų suteikęs.

(44)

Komisija turėjo abejonių, ar ši nauja „Groupe Brandt“ skirta paskola suderinama su privataus kreditoriaus principu.

(45)

Užstatų vertė. Prancūzijos teigimu, 150 mln. EUR dydžio užstatas padengė paskolos A ir B dalis kaip ir „Natixis“ bei „Société Générale“ banko paskolas.

(46)

Tačiau Komisija pažymėjo, kad Prancūzija nepateikė jokios informacijos apie užstatų vertę. Tuo metu, kai priimtas sprendimas pradėti procedūrą, Komisija neturėjo informacijos apie metodą, taikytą jų vertei nustatyti (grynoji buhalterinė vertė, rinkos vertė ar kt.). Be to, Komisija pažymėjo, kad šiuos užstatus bankai „Société Générale“ ir „Natixis“ naudojo tik vidutinės trukmės finansavimui, kiekvienas po [5–10] mln. EUR, t. y. iš viso [10–20] mln. EUR, o FDES paskolos suma buvo 47,5 mln. EUR.

(47)

Paskolos palūkanos. Paskolos dalims taikomos įvairaus dydžio palūkanos. Komisija laikosi nuomonės, kad, jei būtų buvęs taikomas Komisijos komunikatas dėl orientacinių ir diskonto normų nustatymo metodo (9) (toliau – 2008 m. komunikatas), palūkanų dydis turėjo būti bent 0,53 % (bazinė norma Prancūzijoje 2014 m. sausio–liepos mėn.), prie kurio turėjo būti pridedami 650–1 000 bazinių punktų (bendrovės CCC reitingas), priklausomai nuo užstatams suteiktos vertės, t. y. minimalus palūkanų dydis turėjo būti nuo 7,03 % iki 10,53 %.

(48)

Komisija taip pat numatė kitokį metodą, pagrįstą „Capital IQ“ ir „Bloomberg“ duomenimis, kurį taikant dydžiai būdavo didesni, nei taikant 2008 m. komunikatą.

(49)

Todėl atrodo, kad nepriklausomai nuo to, koks metodas taikytas, FDES paskolos palūkanos buvo mažesnės, nei būtų buvusios rinkos sąlygomis.

(50)

Todėl tuo metu, kai priimtas sprendimas pradėti procedūrą, Komisija manė, kad FDES paskolos sąlygos galėjo būti laikomos „Groupe Brandt“ pranašumu.

(51)

Priešingai nei Prancūzija, Komisija manė, kad mokestinių ir su socialinėmis įmokomis susijusių skolų nurašymas gali būti laikomas viešųjų skolų nurašymu ir suteikti pranašumą bendrovei „FagorBrandt“ jai leidžiant sumažinti savo išlaidas.

(52)

Vertindama priemonių suderinamumą su valstybės pagalbos taisyklėmis Komisija laikėsi nuomonės, kad taikytinas teisinis pagrindas yra 2004 m. Bendrijos gairės dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti (toliau – 2004 m. gairės) (10). Tuo remdamasi, Komisija išreiškė abejones dėl to, ar i) šis atvejis atitinka 2004 m. gairių kriterijus ir ii) ar laikomasi principo „tik vieną ir paskutinį kartą“. Be to, Komisija pažymėjo, kad Prancūzija nepateikė jokios nagrinėjamų priemonių suderinamumo analizės: nors ji pateikė 2014–2016 m. verslo planą, kuriame galėjo būti nurodymų dėl gyvybingumo atkūrimo, tačiau tai nebuvo restruktūrizavimo planas. Visų pirma, jame nenurodyti elementai, kurių reikalaujama pagal 2004 m. gairių 35 ir 36 punktus (rinkos tyrimas, aplinkybės, dėl kurių bendrovė patyrė sunkumų, geriausios ir blogiausios situacijos scenarijai ir tarpinės prielaidos).

(53)

Sprendime pradėti procedūrą Komisija neginčijo, kad „FagorBrandt“ atitinka sunkumus patiriančios įmonės apibūdinimo kriterijus, nustatytus 2004 m. gairių 10 punkte.

(54)

Tačiau Komisija negalėjo patikrinti, ar „FagorBrandt“ patiriamų sunkumų priežastys slypėjo pačios bendrovės viduje, nepaisant jos priklausymo grupei „Fagor“, ir todėl, ar buvo tenkinamos sąlygos, nurodytos 2004 m. gairių 13 punkte.

(55)

Galiausiai, 2004 m. gairių 12 punkte nustatyta, kad „naujai įsteigta įmonė negali gauti sanavimo ar restruktūrizavimo pagalbos […]. T. y. tais atvejais kai, tarkim, likvidavus anksčiau veikusią įmonę, jos vietoje sukuriama nauja, arba, kai pastaroji tik perima pirmosios turtą.“ Kalbant apie 2014 m. sausio 15 d. įsteigtą „Groupe Brandt“, Komisija abejojo dėl jos, kaip naujos įmonės, statuso, nes ji perpirko palyginti daug sunkumus patiriančios įmonės turto ir panašu, kad vykdė tą pačią veiklą.

(56)

Komisija taip pat abejojo, ar laikomasi „tik vieną ir paskutinį kartą“ principo, nustatyto 2004 m. gairių 3.3 skirsnyje. Nes „FagorBrandt“ restruktūrizavimo pagalbą jau gavo 2008 metais (11). Todėl bendrovė a priori negali gauti naujos sanavimo arba restruktūrizavimo pagalbos iki 2018 m. Komisija nurodė, kad bet kuriuo atveju pagalbą gaunančios įmonės nuosavybės statuso pasikeitimas po pagalbos suteikimo šiai taisyklei įtakos neturi, nes, atrodo, ta pati bendrovė gyvavo ir toliau.

(57)

Galiausiai Komisija priminė nusistovėjusią Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, pagal kurią valstybei narei Komisijos sprendimu nustatomos prievolės panaikinti su vidaus rinka nesuderinamą pagalbą tikslas yra atkurti ankstesnę padėtį. Šis tikslas laikomas pasiektu tada, kai pagalbos gavėjas minėtą pagalbą grąžina ir taip praranda pranašumą, kuriuo naudojosi rinkoje konkurentų atžvilgiu (12). Toliau remiantis Teisingumo Teismo praktika, pareiga grąžinti pagalbą gali būti taikoma ir naujai bendrovei, kuriai aptariama bendrovė perleido savo turto dalį, jei tokio perleidimo atveju tarp šių dviejų bendrovių galima konstatuoti ekonominį tęstinumą (13). Iš tiesų, negalima būtų atmesti to, kad pareiga susigrąžinti pagalbą gali būti taikoma ir kitam subjektui, jeigu būtų nustatyta, kad dėl ekonominio tęstinumo tarp dviejų subjektų jis faktiškai pagalba pasinaudojo.

(58)

Šiuo atveju bendrovei „FagorBrandt“ suteikta pagalba – 10 mln. EUR paskola ir mokestinių ir su socialinėmis įmokomis susijusių skolų nurašymas – atrodo, suteikia privalumų „Groupe Brandt“, kuri, panašu, tęsia „FagorBrandt“ ekonominę veiklą. Iš tiesų, yra keletas požymių, rodančių ekonominį „FagorBrandt“ ir „Groupe Brandt“ tęstinumą (14): visų pirma, beveik viso materialiojo ir nematerialiojo kelių bendrovių, priklausančių grupei „Fagor“ Prancūzijoje, turto perėmimas, daugiau nei dviejų trečdalių darbuotojų perėmimas, tos pačios veiklos tęsimas naudojant tuos pačius prekių ženklus ir ekonominė sandorio logika.

(59)

Be to, Komisija abejojo, ar ši pagalba, taip pat tiesiogiai „Groupe Brandt“ suteikta pagalba 47,5 mln. EUR paskolos forma galėjo būti naudinga „Cevital“ ir „Exagon“, kurios perėmė minėtą „FagorBrandt“ turtą per „Groupe Brandt“ patronuojamąją bendrovę.

(60)

Priešingai nei Komisija teigė sprendime pradėti procedūrą, Prancūzija mano, kad paskolos B dalies užstatai nėra mažesni už A dalies užstatus ir kad jie yra bent jau tokio pat dydžio.

(61)

Iš tiesų, kaip nurodyta 2013 m. lapkričio 28 d. paskolos sutarties 10 straipsnyje, A daliai pari passu su banko Thémis suteikta 5 mln. EUR paskola taikyta:

(62)

B daliai taikyti tokie užstatai:

(63)

Taigi B daliai, be tokių pačių, kaip ir A daliai bei Thémis paskolai taikomų b ir c punktų, buvo taikomas antraeilis Lione esančio nekilnojamojo turto, kurį įsipareigota parduoti už [10–20] mln. EUR, įkeitimas. Be to, buvo atliktas šio nekilnojamo turto vertinimas ir 2012 m. gruodžio 31 d. nustatyta rinkos vertė – [15–25] mln. EUR (tuščias) ir [15–25] mln. EUR (naudojamas). Tai rodo, kad turto vertė, turint omenyje įsipareigojimą parduoti už [10–20] mln. EUR, yra mažiausia vertė.

(64)

Nors 5 mln. EUR vertės įkeitimas, taikomas FDES paskolos B daliai, buvo antraeilis, jo visiškai pakako šiai daliai garantuoti, atsižvelgiant į tai, kad pirmaeilis kreditorius turėjo pirmaeilį užstatą tik už 5 mln. EUR sumą.

(65)

Vadinasi, jeigu B daliai taikomų užstatų dalis skyrėsi nuo A dalies užstatų, B dalies užstatai nebuvo mažiau vertingi dėl turto, kurio vertė yra daug didesnė už paskolos vertę, įkeitimo.

(66)

Be to, Prancūzija pažymi, kad visa ši paskola buvo grąžinta 2014 m. balandžio mėn.

(67)

Užstatai. Prancūzija pateikia papildomos informacijos apie užstatų, kuriuos ji minėjo 2014 m. liepos 10 d. laiške nurodydama bendrą 150 mln. EUR sumą, sąrašą. Taigi, Prancūzija pateikia papildomos informacijos ir ekspertizes šiai sumai pagrįsti.

(68)

Palūkanų norma. Prancūzija mano, kad Komisijos skaičiavimai yra klaidingi, kaip ir pagal juos daromos išvados.

(69)

Pirma, Komisija atskaitos tašku laiko faktą, kad bendrovė „Electrom“, dabar „Groupe Brandt“, turi CCC reitingą. Prancūzija mano, kad toks reitingas yra nepagrįstas. Kaip matyti iš KPMG patvirtintų 2013 m. audituotų sąskaitų, grupės „Cevital“, kuriai priklauso „Groupe Brandt“, finansinė padėtis yra ypač gera.

(70)

Taigi Prancūzija mano, kad, jei grupė „Cevital“ būtų paprašiusi reitingavimo agentūros įvertinimo, dėl šių puikių duomenų būtų gavusi A arba net AA reitingą. Bet kuriuo atveju Prancūzija mano, kad 2008 m. komunikate yra aiškiai nurodyta, kad norma, pasirinkta 47,5 mln. EUR paskolos atveju, atitinka įmonės, kurios finansinė padėtis yra nuo prastos (B) iki patenkinamos (BB), kategoriją. Neginčijama, kad „Cevital“ grupės finansinė padėtis niekaip negali būti panaši į kokios nors bendrovės su CCC reitingu padėtį.

(71)

Antra, Prancūzija primena, kad privatūs kreditoriai taip pat dalyvavo finansuojant „Groupe Brandt“. Šie privatūs kreditoriai – „Natixis“ ir „Société Générale“ – sutiko paskolinti „Groupe Brandt“ su [0–5] % ir [0–5] % marža. Šių duomenų pakanka įrodyti, kad sprendime pradėti procedūrą pateiktas „rinkos“ palūkanų normos apskaičiavimas (nuo 7,03 % 49 punkte iki 17,77 % 50 punkte) yra klaidingas.

(72)

Galiausiai, FDES paskolos A ir B dalių palūkanų normos buvo nustatytos remiantis „Natixis“ ir „Société Générale“ suteiktų paskolų A ir B dalių palūkanų normomis. Šie du privatūs investuotojai yra aiškus atskaitos taškas FDES paskolos A ir B dalims. FDES paskolos A ir B dalys buvo skirtos kartu su šių bankų paskolų dalimis panašiomis sąlygomis: taigi FDES paskolos A ir B dalių skyrimo sąlygos neginčijamai atitinka rinkos sąlygas (15).

(73)

Kalbant apie FDES paskolos C dalį, Prancūzija pripažįsta, kad ši dalis nebuvo suteikta tomis pačiomis sąlygomis, kaip ir bankų paskolos. Tačiau vėlgi – šios dalies atveju rinkos norma matyti iš bankų paskolų ir nėra reikalo leistis į sprendimo pradėti procedūrą 49 ir 50 punktuose Komisijos pateikto skaičiavimo detales. Be to, FDES paskolos C daliai taikomi tokie pat užstatai, kaip ir A ir B dalims (FDES ir bankų paskolų), tačiau tik antraeiliai, o to pakanka C daliai garantuoti. Kompensuojant tai, kad C dalies užstatas yra antraeilis lyginant su A ir B dalims taikomais užstatais, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad C dalies palūkanų normos gerokai didesnės už A ir B dalių – taikoma [0–5] % marža (palyginti su atitinkamai A ir B dalių [0–5] % ir [0–5] % marža). Be to, C dalies grąžinimo grafikas ir terminas – trumpesni, nei taikomi kitoms dalims. Galiausiai, pirmajam C dalies mokėjimo terminui taikoma pirmenybė prieš FDES ir privačių bankų paskolų A ir B dalis savanoriško ar privalomo išankstinio grąžinimo atveju, o tai reiškia C dalies viršenybę prieš A ir B dalis.

(74)

Taigi Prancūzija mano, kad jos suteiktai FDES 47,5 mln. EUR paskolai, įskaitant jos C dalį, taikomi užstatai yra visiškai pakankami, o palūkanų norma yra suderinama su apdairaus privataus kreditoriaus rinkos ekonomikoje principu.

(75)

Prancūzija mano, kad buvo klaidingai išaiškinta, ką ji nurodė dėl „FagorBrandt“ mokestinių ir su socialinėmis įmokomis susijusių skolų, susidariusių stebėjimo laikotarpiu po to, kai buvo iškelta bankroto byla.

(76)

Prancūzija aiškina, kad, kaip visada būna bankrutuojančių bendrovių atveju, bendrovė „FagorBrandt“, padedant bankroto administratoriui, tęsė savo veiklą, o tai reiškia, kad visi ar dalis darbuotojų tęsė darbą (ir reikėjo mokėti socialines įmokas) ir kad ši veikla gali sukelti mokestinių įsipareigojimų. Tai yra socialinės įmokos ir mokesčiai (visų pirma profesinis mokymo, gamybinės praktikos mokestis, patalpų mokestis), įrašyti į bendrovės įsipareigojimus. Tokioms skoloms taikoma Prekybos kodekso L. 622–17 straipsnio lengvata, todėl jos grąžinamos pirmenybine tvarka, prieš grąžinant visas kitas skolas, kurioms taikomos arba netaikomos privilegijos ar užstatai, išskyrus tas, kurioms taikoma privilegija, nustatyta Darbo kodekso L. 3253–2, L. 3253–4 ir L. 7313–8 straipsniuose, teismo išlaidas, teisėtai atsiradusias pradėjus teismo bankroto procesą dėl proceso reikmių, ir tas, kurioms taikoma sutaikinimo privilegija, nustatyta Prekybos kodekso L. 611–11 straipsnyje. Prekybos kodekso L. 622–17 straipsnyje nustatyta, kad, nesumokėjus tokių skolų suėjus mokėjimo terminui, jos grąžinamos pirmenybine tvarka, prieš grąžinant visas kitas skolas.

(77)

Prancūzijos nuomone, Prekybos kodekso L. 622–17 straipsnis dažnai taikomas daugeliui bankroto procedūrų ir yra glaudžiai susijęs su įmonės veiklos tęsimo supaprastinimu; toks taikymas neturėtų būti aiškinamas kaip skolų nurašymas.

(78)

Stebėjimo laikotarpiu bendrovė ir toliau mokėjo socialinio draudimo įmokas ir mokesčius, bet dalies šių įmokų ir mokesčių likvidavimo metu mokėti nebuvo privalu ir ta dalis buvo nurašyta į bendrovės stebėjimo laikotarpio įsipareigojimus. Remiantis iš bankroto administratoriaus gauta informacija, nesumokėtus mokesčius turėtų būti galima sumokėti likvidavus „FagorBrandt“. Kalbant apie socialines įmokas, kurios apima įmokas, susijusias su vykstančiu restruktūrizavimu (darbuotojų atleidimas) – jos bus toliau mokamos pagal panašioje srityje taikomas taisykles remiantis Prancūzijos teisės nuostatomis, susijusiomis su kolektyvinėmis procedūromis, tačiau visapusiška garantija dėl išmokėjimo šiame etape negali būti suteikta. Bet kuriuo atveju mokestinės ir su socialinėmis įmokomis susijusios skolos nenurašytos, jos grąžinamos pagal Prekybos kodekse nustatytą eiliškumą.

(79)

Taigi, šios mokestinės ir su socialinėmis įmokomis susijusios skolos atsirado pačiu įprasčiausiu būdu, vykstant bankroto procedūrai, kaip tai vyksta valstybėse narėse.

(80)

Suderinamumo tyrimo, atsakydama į sprendimą pradėti procedūrą ar net per likusią procedūros dalį, Prancūzija nepateikė.

(81)

Komisija gavo vienos suinteresuotosios šalies pastabas, kurios buvo pateiktos 2015 m. sausio 19 d., o pati šalis pageidavo likti neįvardyta.

(82)

Visų pirma, suinteresuotoji trečioji šalis mano, kad nagrinėjama pagalbos priemonė nėra suderinama su SESV 107 straipsniu ir 2004 m. gairėmis.

(83)

Suinteresuotosios trečiosios šalies nuomone, daugiau nei dešimt metų iš visko matyti, kad pagalbos gavėjas „FagorBrandt“ nebūtų galėjęs išsilaikyti rinkoje be kelis kartus teiktos ir su vidaus rinka nesuderinamos valstybės pagalbos – visų pirma, be Nantero komercinių bylų teismo sprendimo atleisti nuo dalies skolų, be mažesne nei rinkos kaina parduoto bendrovės „FagorBrandt“ turto, kurį 2002 m. įsigijo „Elco Holding Limited“ ir „Fagor Electrodomésticos“, be patronuojamajai bendrovei Italijoje suteiktos restruktūrizavimo pagalbos ir be 2008 m. suteiktos 31 mln. EUR restruktūrizavimo pagalbos. Suinteresuotajai trečiajai šaliai atrodo, kad bendrovės pagalbos gavėjos finansiniai sunkumai atsirado – priešingai nei jos konkurentų atveju – dėl nesugebėjimo priimti privalomų restruktūrizavimo priemonių.

(84)

Suinteresuotoji trečioji šalis pirmiausia nurodo, kad jai nekyla jokių abejonių, kad mokestinių ir su socialinėmis įmokomis susijusių skolų anuliavimas yra valstybės pagalba, teikiama iš valstybės išteklių, kuri iškraipo konkurenciją rinkoje ir valstybių narių tarpusavio prekybą.

(85)

Taip pat, jos nuomone, abejonių nekyla dėl to, kad dvi FDES paskolos yra konkrečiai įmonei selektyviai skirti valstybės ištekliai.

(86)

Tada suinteresuotoji trečioji šalis pateikia savo argumentus dėl šių dviejų FDES paskolų įgyto ekonominio pranašumo.

(87)

Suinteresuotoji trečioji šalis pažymi, kad 10 mln. EUR paskola buvo suteikta tuo metu ir tokiomis sąlygomis, kokiomis privatūs investuotojai gavėjui atsisakė suteikti 5 mln. EUR viršijančią paskolą. Vien tai įrodo, kad privataus investuotojo principo nėra laikomasi. Be to, tos pačios paskolos B dalies užstatai buvo mažesni nei paskolos, kurią suteikė privatus investuotojas, užstatai. Todėl paskola turėjo būti suteikta taikant didesnę palūkanų normą. Galiausiai, paskolos B daliai grąžinti besąlygiškai buvo skirtas vienas mėnuo.

(88)

Dėl 47,5 mln. EUR paskolos suinteresuotoji trečioji šalis mano, kad vargu ar privatus investuotojas CCC reitingą turinčiai bendrovei būtų suteikęs tokio dydžio paskolą esant tokioms aplinkybėms.

(89)

Galiausiai, suinteresuotoji trečioji šalis sutinka su Komisijos pastabomis dėl to, kad pagalbos priemonės daro poveikį konkurencijai rinkoje ir valstybių narių tarpusavio prekybai. Iš tiesų, jei FDES 10 mln. EUR paskolos B dalies grąžinimo data nebūtų buvusi atidėta, bendrovę būtų reikėję likviduoti, todėl poveikis rinkos konkurencinei struktūrai yra reikšmingas. Atsižvelgus į pagalbos gavėjo dydį ir svarbą Prancūzijos buitinių prietaisų rinkoje, šis aspektas yra dar svarbesnis.

(90)

Suinteresuotoji trečioji šalis pabrėžia, kad pagalbą gaunančiai bendrovei 2008 m. spalio mėn. jau buvo suteikta 31 mln. EUR restruktūrizavimo pagalba (ją Komisija patvirtino 2012 m. liepos 25 d. (16)); taigi, nesilaikoma „tik vieną ir paskutinį kartą“ principo, nustatyto 2004 m. gairėse. Kadangi šis argumentas galioja tik tuo atveju, jei tarp „FagorBrandt“ ir „Groupe Brandt“ yra ekonominis tęstinumas, suinteresuotoji trečioji šalis pabrėžia kelis dalykus: naujasis savininkas įsigijo beveik visą materialųjį ir nematerialųjį įmonių turtą, priklausiusį bendrovei „FagorBrandt“ Prancūzijoje, bendrovėje „Groupe Brandt“ šiuo metu dirba daugiau nei du trečdaliai senosios struktūros darbuotojų, ji tęsia tą pačią ekonominę veiklą ir panašią gamybą, ir, galiausiai, dauguma bendrovės vadovų yra tie patys.

(91)

Suinteresuotoji trečioji šalis nurodo, kad net jei tarp dviejų subjektų ekonominio tęstinumo nebūtų, dvi iš trijų valstybės pagalbos priemonių vis tiek pažeidžia „tik vieną ir paskutinį kartą“ principą.

(92)

O jei „Groupe Brandt“ būtų laikoma naujai įsteigta įmone, valstybės pagalbos priemonės su 2004 m. gairėmis būtų visiškai nesuderinamos.

(93)

Dėl pagalbos apribojimo iki būtino minimumo suinteresuotoji trečioji šalis primena, kad bendrovė pagalbos gavėja priklauso „Cevital“ grupei, kurios audituota apyvarta 2013 m. siekė 2,4 mlrd. eurų. Todėl ji stebisi, kad Prancūzija nepateikė daugiau informacijos apie „Cevital“ galimybę pašalinti sunkumus, su kuriais bendrovė pagalbos gavėja susidūrė, grupės viduje.

(94)

2004 m. gairėse teigiama, kad restruktūrizavimo pagalba neskirta dirbtinai palaikyti bendrovės gyvybingumui. Tokia padėtis gali visų pirma susidaryti sektoriuje, kuriame yra struktūrinių perteklinių pajėgumų, kai gavėjas išsilaiko tik dėl viena po kitos teikiamos valstybės pagalbos. Suinteresuotoji trečioji šalis konstatuoja, kad „FagorBrandt“ panaudojimo lygis (57 %) 2012 m. buvo nepakankamas, palyginti su likusia rinkos dalimi (82 %).

(95)

Šiomis aplinkybėmis bendrovės gyvybingumo atkūrimas yra labai abejotinas, nes, viena vertus, ši rinka yra labai konkurencinga, ir, kita vertus, grupė „Cevital“ neturi jokios patirties šiame sektoriuje Europoje. Menka šios grupės patirtis mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros srityje rodo, kad sunku sukurti tikrą sinergiją.

(96)

Suinteresuotoji trečioji šalis stebisi, kodėl Prancūzija nepateikė restruktūrizavimo plano su išsamiu tvarkaraščiu, nors 2004 m. gairėse teigiama, kad per protingą terminą restruktūrizavimo planas turi būti pateiktas.

(97)

Galiausiai, suinteresuotoji trečioji šalis pabrėžia, kad dėl aptariamų priemonių konkurencija tikrai bus iškraipyta. Todėl suinteresuotoji trečioji šalis ėmėsi įgyvendinti savo pačios ištekliais finansuojamą brangiai kainuojančią restruktūrizavimo programą. Tokia programa atsipirktų labiau, jei bendrovė pagalbos gavėja dėl teikiamos valstybės pagalbos neužimtų didelės rinkos dalies. Didesnės pardavimo apimtys suinteresuotajai trečiajai šaliai leistų padidinti panaudojimo rodiklį ir sumažinti kainas vartotojų naudai. Todėl kompensacinių priemonių nebuvimas atrodo nepagrįstas.

(98)

Visų pirma, Prancūzija neigia suteiktą pagalbą, kai Nantero komercinių bylų teismas atleido nuo dalies skolų arba leido mažesne nei rinkos kaina įsigyti turtą. Šiuo atžvilgiu ji nurodo, kad minėto suinteresuotosios trečiosios šalies teiginio nepatvirtina jokie faktiniai įrodymai ir kad Nantero komercinių bylų teismo sprendimas nėra susijęs su valstybinių išteklių perdavimu.

(99)

Kalbant apie pagalbą, kurią gavo „Brandt Italia“, Prancūzija pabrėžia, kad Komisija „FagorBrandt“ nustatė kompensacines priemones, kad pagalba būtų suderinama su vidaus rinka (17). Tas pats pasakytina apie „FagorBrandt“ suteiktą restruktūrizavimo pagalbą, kurią Komisija patvirtino ir nustatė kompensacines priemones (17). Todėl, siekdama atkreipti dėmesį į tai, kad dabartinė priemonė sutampa su ankstesne valstybės pagalba, suinteresuotoji trečioji šalis tiesiog nurodo priemones, kurios nėra valstybės pagalba arba yra laikomos nedarančiomis poveikio vidaus rinkai, nes taikomos kompensacinės priemonės.

(100)

Kalbant apie „Cevital“ intervenciją, Prancūzija pabrėžia, kad verslo planas buvo parengtas taikant naują pramoninę ir komercinę strategiją, kuria siekiama sukurti kitokią struktūrą, nei „FagorBrandt“. Ši strategija visų pirma apima […]. Prancūzija mano, kad dėl verslo plano patikimumo tapo įmanoma įtikinti privačius investuotojus, tarp kurių buvo ir „Natixis“ su „Société Générale“, šiuos projektus finansuoti. Prancūzija priduria, kad […] yra tinkamas sprendimas išspręsti dabartinę mažo panaudojimo rodiklio problemą, kurią nurodė trečioji šalis.

(101)

Prancūzija patikslina, kad savo pramoninėje veikloje „Cevital“ jau turėjo buitinės technikos segmentą: 2013 m. grupė pradėjo steigti buitinės technikos gamybos objektą Alžyre. Taigi „Cevital“ neužsiima, kaip tvirtina suinteresuotoji trečioji šalis, tik surinkimo veikla. Be to, grupė turi stiprias derybines pozicijas, susijusias su žaliavų pirkimu. Todėl, pasak Prancūzijos, tarp „Cevital“ verslo ir perimtų garsių prekės ženklų yra didelis papildomumas.

(102)

Prancūzija pažymi, kad mokestinės ir su socialinėmis įmokomis susijusios skolos, kurios susidarė vykstant bankroto procedūrai, yra įprastas tokių procedūrų rezultatas. Prancūzija taip pat neigia, kad mokestinių ir su socialinėmis įmokomis susijusių skolų grąžinimo grafikas buvo palankus „Groupe Brandt“.

(103)

Kalbant apie FDES 10 mln. EUR paskolą, Prancūzija primena, kad ji buvo suteikta kartu su paskola, kurią suteikė bankas „Thémis“, ir kad banko paskolos sąlygos buvo atskaitos taškas suteikiant minėtą paskolą. FDES paskolos A dalis buvo suteikta pari passu su privačios paskolos kaina, grąžinimo sąlygomis ir užstatais. B dalis taip pat, pasak Prancūzijos, yra pari passu su minėtos paskolos kaina, grąžinimo sąlygomis ir grąžinimo terminu taikant papildomus užstatus. Prancūzija mano, kad suinteresuotosios trečiosios šalies minimas laikinas paskolos grąžinimo termino atidėjimas yra įprasta privačių veiklos vykdytojų praktika.

(104)

Kalbant apie 47,5 mln. EUR paskolą, Prancūzija mano, kad ši suma nėra pernelyg didelė, nes grupės „Cevital“ finansinė padėtis yra tvirta (beveik AA reitingas, o ne suinteresuotosios trečiosios šalies nurodytas CCC). Prancūzija pabrėžia, kad šios paskolos atveju reikia turėti omenyje visas sumas, kurias skyrė privatūs investuotojai, tarp kurių yra „Natixis“ ir „Société Générale“. Ji dar kartą patvirtina panaudotų užstatų patikimumą ir dydį. Galiausiai, Prancūzija pažymi, kad nebūtina pateikti finansų įstaigos pasiūlymo pavyzdžio, nes šiuo atveju finansavimą būtent ir skyrė privatūs investuotojai.

(105)

Komisija abejoja dėl trijų priemonių kvalifikavimo ir suderinamumo: i) FDES 10 mln. EUR paskolos, ii) FDES 47,5 mln. EUR paskolos ir iii) mokestinių ir su socialinėmis įmokomis susijusių skolų nurašymo.

(106)

Komisija turi išnagrinėti, ar nagrinėjamos priemonės gali būti valstybės pagalba pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį.

(107)

SESV 107 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, yra nesuderinama su vidaus rinka, kai ji daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai“.

(108)

Remiantis šia nuostata, tam, kad priemonė būtų laikoma valstybės pagalba, turi būti įvykdytos visos šios sąlygos: i) priemonė priskirtina valstybei, ii) ją pritaikius, įgyjamas atrankusis pranašumas, iii) priemone jos gavėjui suteikiamas ekonominis pranašumas ir iv) dėl nagrinėjamos priemonės iškraipoma arba gali būti iškraipyta konkurencija ir gali būti daromas poveikis valstybių narių tarpusavio prekybai.

(109)

Kalbant apie FDES paskolas, jos suteiktos Ekonomikos ir finansų ministro nutarimu, o jų įgyvendinimas pavestas iždo generaliniam direktoriui. Lėšos skiriamos iš specialios iždo sąskaitos, o pagrindinis kapitalas ir palūkanos taip pat grąžinamos į Prancūzijos biudžetą. Paskolas pasirašo, išmoka ir administruoja „Natixis“ Prancūzijos vardu; tai daroma remiantis „Natixis“ ir Prancūzijos susitarimu.

(110)

Mokestinių ir su socialinėmis įmokomis susijusių skolų nurašymas savo pobūdžiu yra valstybės išteklių panaudojimas. Tai reikštų, kad Prancūzija atsisako tam tikrų įplaukų ir tai turėtų tiesioginį poveikį jos biudžetui.

(111)

Todėl Komisija daro išvadą, kad nagrinėjamos priemonės susijusios su valstybės ištekliais ir yra priskirtinos Prancūzijai.

(112)

Komisija pažymi, kad nagrinėjamos paskolos buvo suteiktos įmonei „FagorBrandt“ ir jos turtą perimančiai „Groupe Brandt“. Nors FDES užduotis yra teikti paskolas ekonominiam ir socialiniam vystymuisi skatinti pagal sąlygas, nustatytas 2004 m. lapkričio 26 d. aplinkraštyje (18) dėl valstybės (kuri kontroliuoja fondo veiklą) veiksmų bendrovių veiklos sunkumų prevencijos ir šalinimo srityje, FDES paskolų teikimas nagrinėjamas kiekvienu konkrečiu atveju. Taigi, atrankumo sąlyga yra tenkinama.

(113)

A contrario, atsižvelgiant į informaciją, surinktą atliekant išsamų tyrimą, ir visų pirma į Prancūzijos valdžios institucijų atsakymą dėl sprendimo pradėti procedūrą, atrodo, kad mokestinių ir su socialinėmis įmokomis susijusių skolų nurašymas buvo atliktas pagal įprastines taisykles, taikomas bankrutuojančioms įmonėms, kuriose tokios skolos susidaro. Todėl, remiantis teisės aktais, taikomais bankrutuojančioms įmonėms, stebėjimo laikotarpiu „FagorBrandt“ ir toliau mokėjo socialinio draudimo įmokas ir mokesčius, bet dalį šių mokesčių likvidavimo metu mokėti nebuvo privalu ir ta dalis stebėjimo laikotarpio metu buvo nurašyta į bendrovės įsipareigojimus. Likviduojant „FagorBrandt“, šie mokesčiai bus sumokėti pagal atitinkamą eiliškumą remiantis Prekybos kodekso L. 622–17 straipsniu. Todėl atrodo, kad mokestinių ir su socialinėmis įmokomis susijusių skolų nurašymo „FagorBrandt“ naudai nebuvo; buvo pritaikyta procedūra pagal bankrutuojančioms bendrovėms taikomas bendrąsias taisykles. Todėl Komisija daro išvadą, kad „FagorBrandt“ nebuvo pritaikytas atrankumas nurašant mokestines ir su socialinėmis įmokomis susijusias skolas.

(114)

Todėl Komisija daro išvadą, kad FDES paskolos buvo atrankinio pobūdžio. Priešingai, atrankinė priemonė, nurašant mokestines ir su socialinėmis įmokomis susijusias skolas, bendrovei nebuvo pritaikyta.

(115)

Pagal nusistovėjusią teismo praktiką, siekiant nustatyti, ar valstybės priemonė yra pagalba pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti, ar įmonė pagalbos gavėja įgyja ekonominį pranašumą, kurio ji nebūtų įgijusi įprastomis rinkos sąlygomis (19).

(116)

Jeigu dėl valstybės kišimosi įmonės finansinė padėtis pagerėja, tai reiškia, kad jai suteikta ekonominės naudos. Tačiau valstybės institucijai įsikišus, pagalbos gavėjui nebūtinai suteikiama nauda (taigi toks įsikišimas nėra pagalba), jeigu valstybė įsikiša įprastomis rinkos sąlygomis, t. y. jeigu valstybės institucijos veiksmai atitinka rinkos ekonomikos veiklos vykdytojo veiksmus, kurių šis imasi esant panašiai padėčiai. Atsižvelgiant į tai, didelės tos pačios rūšies investicijos, kurias tuo pačiu metu, kaip ir Prancūzijos intervencija, atliko kiti privatūs veiklos vykdytojai su panašia rizika (pari passu) gali būti rodiklis, kad Prancūzija veikė kaip apdairus investuotojas.

(117)

Nuo pat pradžių Prancūzijos Vyriausybė užtikrino, kad padės „FagorBrandt“ bet kokia kaina ir neatsižvelgdama į privačiojo sektoriaus lėšas, kurios galiausiai bendrovei buvo suteiktos (20). Pavyzdžiui, 2013 m. lapkričio 5 d., likus dviems dienoms iki bankroto bylos iškėlimo, Prancūzijos Vyriausybė pranešė, kad „turi būti padaryta viskas, kad būtų išsaugoti buitinės technikos gamintojos „Fagor“ grupės pramoniniai objektai, Prancūzijoje ši grupė klestės.“ (21)2013 m. lapkričio 6 d. Ekonomikos atkūrimo ministras centrinės darbo tarybos susitikime dėl grupės ateities patikslino, kad „Vyriausybė nori išsaugoti kiek įmanoma daugiau „FagorBrandt“ pramoninių objektų ir darbo vietų“ (22). 2013 m. gruodžio 19 d. Ekonomikos atkūrimo ministras, lankydamasis vienoje iš bendrovės „FagorBrandt“ gamyklų, sakė: „Mūsų tikslas – organizuoti bendrovės perėmimą; įrodyti, kad ji yra gyvybinga. (…) valstybė neleis, kad agresyvus investuotojas perimtų grupę vien dėl jos prekių ženklų ir patentų.“2014 m. sausio 22 d. Prancūzijos Vyriausybė savo ruožtu pareiškė: „socialiniu ir pramoniniu požiūriu šiuo metu patį geriausią „Cevital“ pasiūlymą (…) dar galima patobulinti iki komercinio teismo posėdžio, kurį numatyta surengti vasario 13 d.“ (23)

(118)

2014 m. balandžio 11 d. ekonomikos, ekonomikos atkūrimo ir skaitmeninės ekonomikos ministras spaudos pranešime San Sebastiano (Ispanija) komercinių bylų teismui priėmus sprendimą, kuriuo buvo leista „FagorBrandt“ prekių ženklus perleisti grupei „Cevital“, paaiškino, kad „Vyriausybė nuo pat pradžių palaikė „FagorBrandt“, ir, vykstant bendrovės perėmimui, finansiškai jį parems, kad būtų užtikrintas pramonės objektų ir užimtumo išsaugojimas.“

(119)

2014 m. balandžio 14 d. naujame ekonomikos, ekonomikos atkūrimo ir skaitmeninės ekonomikos ir darbo, užimtumo ir socialinio dialogo ministrų pranešime spaudai – šį kartą Nantero komercinių bylų teismui priėmus sprendimą, kuriuo buvo leista grupei „Cevital“ perimti „FagorBrandt“ – buvo paskelbta: „ministras ir toliau stebės kiekvienos gamyklos veiklos atnaujinimą.“

(120)

Todėl Komisija konstatuoja, kad kiekvienu teismo proceso etapu Prancūzija viešai ir nuolat rodė savo pasiryžimą užtikrinti „FagorBrandt“ ekonominės veiklos tęstinumą, kad būtų išsaugota bendrovės veikla ir darbo vietos, ko privatus investuotojas nebūtų siekęs ir kas prieštarauja paskolos operacijų apdairiam pobūdžiui, kurio tikimasi. Be to, Komisija primena, kad grupė CATA-CAN bendrovės„Fagor Electrodomésticos“ turtą (apsaugos procedūra Ispanijoje nuo 2013 m. spalio mėn.), anksčiau priskirtą „FagorBrandt“, įsigijo be valstybės paramos. CATA-CAN buitinės technikos pramoninę gamybą perėmė 2014 m. rugsėjo mėn.

(121)

Be to, „Cevital“ įsipareigojimui pirkti „FagorBrandt“ buvo taikoma sąlyga finansavimą gauti, įskaitant antrąją FDES paskolą.

(122)

Kaip paaiškinta 2.2 skirsnyje, valstybės paskolų (FDES) ir privačių paskolų („Thémis“) A dalis (5 mln. EUR) buvo suteikta tokiomis pačiomis sąlygomis, priešingai nei B dalis.

(123)

Vykstant kolektyvinei procedūrai, du privatūs bankai (24) 5 mln. EUR paskolą suteikti atsisakė, nes manė, kad, atsižvelgiant į rizikos lygį, užstatai nebuvo pakankami. Taip pat ir „Thémis“ atsisakė skolinti didesnę nei 5 mln. EUR sumą. Svarbu tai, kad visi privatūs ūkio subjektai, nepaisant savo specializacijos – paramos teikimo sunkumus patiriančioms įmonėms, atsisakė skolinti daugiau nei 5 mln. EUR ar net skolinti apskritai. Vieno mėnesio vėlavimas grąžinant B dalį patvirtina privačių kreditorių atliktą rizikos analizę (25). Priešingai, nepaisydamas pavėluoto B dalies grąžinimo, FDES sutiko skolinti 10 mln. EUR, po to – 47,5 mln. EUR.

(124)

Be to, FDES 10 mln. EUR paskolai taikomos tokios pačios palūkanos, kaip ir dvigubai mažesnei „Thémis“ (5 mln. EUR) paskolai. Komisija taip pat pažymi, kad Prancūzija šito dalyko atsakyme į sprendimą pradėti procedūrą neginčijo, nors sprendime pradėti procedūrą tai buvo viena iš pagrindinių Komisijos išreikštų abejonių.

(125)

Suteikdama FDES paskolos B dalį, Prancūzija suteikė ekonominį pranašumą, kurio apdairus kreditorius nebūtų suteikęs, arba bent jau nebūtų suteikęs tokiomis pačiomis sąlygomis.

(126)

B daliai taikomi užstatai, kurie, nors ir nėra maži (dalis jų yra pirmaeiliai), negali būti laikomi dideliais, nes B dalis šiuo atžvilgiu konkuruoja su FDES ir „Thémis“ paskolų A dalimi (pirmaeilės garantijos) ir yra ne tokia svarbi dėl nekilnojamojo turto įkeitimo. Taigi užstatai gali būti laikomi įprastais, kaip apibrėžta 2008 m. komunikate.

(127)

Atsižvelgiant į „FagorBrandt“ finansinę padėtį tuo metu, kai buvo suteikta paskola, bendrovė turi būti laikoma įmone su CCC reitingu, kaip apibrėžta 2008 m. komunikate.

(128)

Kadangi nėra informacijos, dėl kurios būtų galima abejoti 2008 m. komunikate nurodytomis palūkanų normomis, Komisija mano, kad rinkos sąlygomis taikomą palūkanų normą galima apskaičiuoti pagal šį komunikatą ir kad ji siekia 7,03 % (suteikiant paskolą Prancūzijos taikyta 0,53 % pagrindinė palūkanų norma, prie kurios pridėta 650 bazinių punktų).

(129)

Atsižvelgdama į ankstesnę patirtį, Komisija mano, kad pagalbos suma yra lygi skirtumui tarp palūkanų normos, apskaičiuotos pagal 2008 m. komunikatą (7,03 %), taikomos pagrindinei paskolos sumai, t. y. 10 mln. EUR, ir Prancūzijos taikytos palūkanų normos ([5–10] %), taikytos pagrindinei paskolos sumai, t. y. 10 mln. EUR; skirtumas apskaičiuojamas už laikotarpį, kai suma buvo pervesta bendrovei „FagorBrandt“ (26).

(130)

FDES 47,5 mln. EUR paskola padalyta į tris dalis: 11,2 mln. EUR A dalis, 23,8 mln. EUR B dalis ir 12,5 EUR C dalis. Abi „Société Générale“ ir „Natixis“ paskolos yra po 7,5 mln. EUR ir abi padalytos į dvi dalis: 2,4 mln. EUR A dalis ir 5,1 mln. EUR B dalis.

(131)

Užstatai. Atsižvelgiant į Prancūzijos pateiktą informaciją po sprendimo pradėti procedūrą, atrodo, kad nekilnojamojo turto, kaip užstatų, vertė neseniai buvo įvertinta nepriklausomo tyrimo metu ir ši vertė yra [30–50] mln. EUR. Be to, „Groupe Brandt“ už [20–30] mln. EUR perpirko Airijos „Fagor“ prekių ženklus. Kiti užstatai nepriklausomai vertinami nebuvo ir Komisija jų kokybės vertinti negali. Taigi Komisija mano, kad užstatai gali būti laikomos įprastais, kaip apibrėžta 2008 m. komunikate.

(132)

Palūkanų normos. Atsakydama į sprendimą pradėti procedūrą, Prancūzija teigia, kad Komisija „Groupe Brandt“ neteisingai priskyrė CCC reitingą, kadangi bendrovė priklauso grupei „Cevital“, kurios reitingas yra BB ar net B. Toks argumentas mažų mažiausia stebina. Juk „Cevital“ nėra nei paskolos gavėjas, nei FDES paskolos garantas. Tai, kad grupės „Cevital“ finansinė padėtis yra tokia gera, kad ji reitinguojama kaip BB ar net B, grupės „Cevital“ patronuojamajai bendrovei galinčioms skolinti finansų įstaigoms gali būti tam tikras įtikinantis ženklas, tačiau niekaip nesuteikia garantijų dėl rizikos, kurią kelia „Groupe Brandt“ CCC reitingas. Tuo remiantis, jei būtų sutikta su Prancūzijos argumentu, kad „Groupe Brandt“ skolinimosi pajėgumai turėtų būti matuojami pagal „Cevital“ skolinimosi pajėgumus, mažų mažiausia keista, kad joks privatus skolintojas nesutiko skolinti „Groupe Brandt“. Be to, kaip tai aprašyta 7.1.3.1 skirsnyje, įvairių Prancūzijos valdžios atstovų pareiškimai rodo, kad vienintelis paramos priemonių tikslas buvo gelbėti „FagorBrandt“ ir „Groupe Brandt“: kreditoriams tai buvo sakoma viešai. Taigi šiam argumentui negali būti pritarta.

(133)

Be to, atsižvelgiant į sunkumus, su kuriais susidūrė „Groupe Brandt“ pirmtakas, „Groupe Brandt“ negalėjo būti laikoma bendrove be kredito istorijos, kaip apibrėžta 2008 m. komunikate. Tai patvirtina faktas, kad, pirma, joks privatus skolintojas bendrovei skolinti nenorėjo, ir antra, kad „Groupe Brandt“ turi būti laikomas „FagorBrandt“ ekonominės veiklos tęsėju, kaip nurodyta 8.2 skyriuje.

(134)

Be to, Prancūzija patvirtina, kad privatūs skolintojai kiekvienos paskolos dalies atveju taikė tą pačią normą, kaip ir FDES. Nors FDES ir privačių paskolų A dalims taikomos tokios pačios sąlygos (EURIBOR + [300–600] bazinių punktų) ir tokie pat užstatai, tačiau FDES paskolos A dalis yra beveik penkis kartus didesnė už privačių paskolų A dalis. Be to, FDES ir privačių paskolų B dalims irgi taikomos tokios pačios sąlygos (EURIBOR + [300–600] bazinių punktų), nors vėlgi – FDES paskolos B dalis yra beveik penkis kartus didesnė.

(135)

Kalbant apie C dalį, Komisija pažymi, kad palūkanos yra didesnės už A ([0–5] %) ir B ([0–5] %) dalims taikomas palūkanas, o grąžinimo terminas – trumpesnis. Nors paskolos padalytos į dalis, derėtų nagrinėti viešųjų ir privačių paskolų visumą.

(136)

Nagrinėjant FDES paskolą ir „Société Générale“ ir „Natixis“ paskolas bendrai, matomas akivaizdus skolintojų rizikos skirtumas: Prancūzija paskolino šešis kartus daugiau nei kiekvienas iš bankų, kurių, skirtingai nei Prancūzijos, užduotis yra skolinti pinigus bendrovėms. Taip yra ir tuo atveju, jei „Natixis“ ir „Société Générale“ jau seniai su „FagorBrandt“, kurios teisių perėmėja (27) gali būti laikoma „Groupe Brandt“, yra verslo partneriai, ir jie yra finansinės paramos bendrovei susivienijimo nariai (28). Savo ruožtu Prancūzija, kuri a priori neturi suinteresuotumo „FagorBrandt“ tęstinumu, iš pradžių paskolino 10 mln. EUR, o vėliau, nepaisant to, kad buvo vėluojama grąžinti šios paskolos B dalį, suteikė naują, daugiau nei keturis kartus už pirmąją didesnę, paskolą. Taip nebūtų padaręs joks apdairus investuotojas: to įrodymas – „Thémis“ suteikė tik vieną 5 mln. EUR paskolą. Be to, nors FDES paskola šešis kartus didesnė už „Natixis“ ir „Société Générale“ paskolas, FDES paskolai taikomi tokie pat užstatai. Be to, atsižvelgiant į Prancūzijos valdžios atstovų pareiškimus, abu „Société Générale“ ir „Natixis“ bankai negalėjo nežinoti apie Prancūzijos norą teikti finansinę paramą „Groupe Brandt“. Taigi, jų sprendimams suteikti atitinkamas paskolas neišvengiamai įtaką padarė beveik šimtaprocentinis įsitikinimas, kad Prancūzija rems „Groupe Brandt“ perimtos veiklos tęstinumą, o tai sumažino jų riziką. Be to, administruodamas FDES paskolas, „Natixis“ veikė Prancūzijos vardu, o tai galėjo nulemti jo sprendimą. Be būdingos „Groupe Brandt“ suteiktos paskolos naudos, sutikimas su valdžios atstovų norimu atlikti sandoriu suteikė „Natixis“ galimybę ateityje administruoti kitas FDES paskolas, o tai reiškia, kad jo pozicija nėra panaši į Prancūzijos. Be to, remdamas „Fagor Brandt“ ir „Groupe Brandt“, FDES panaudojo beveik 20 % savo 300 mln. EUR biudžeto, numatyto 2014 m. finansų įstatyme, o privatūs skolintojai, atsižvelgiant į jų atitinkamus skolinimo pajėgumus, panaudojo kur kas mažesnę savo išteklių dalį.

(137)

Besąlygiška ir viešai reiškiama Prancūzijos valdžios atstovų parama galėjo būti pagrįsta vieninteliu kitu motyvu – iš jų pareiškimų matyti, kad Prancūzijos tikslas buvo išsaugoti „Fagor Brandt“ darbo vietas ir gamybą Prancūzijoje; tai smarkiai skiriasi nuo privataus skolintojo interesų.

(138)

Taigi Prancūzija nesielgė kaip apdairus privatus skolintojas, o palūkanų norma, taikoma trims FDES 47,5 mln. EUR paskoloms dalims, neatitinka rinkos sąlygų.

(139)

Kadangi nėra informacijos, dėl kurios būtų galima abejoti 2008 m. komunikate nurodytomis palūkanų normomis, Komisija mano, kad rinkos sąlygomis taikomą palūkanų normą galima apskaičiuoti pagal šį komunikatą. Kadangi užstatai gali būti laikomi įprastais, kaip apibrėžta 2008 m. komunikate, ir atsižvelgiant į tai, jog „Groupe Brandt“ gali būti laikoma arba nauja bendrove, arba „FagorBrandt“ ekonominės veiklos perėmėja, Prancūzijos orientacinei normai (0,53 %) tuo metu, kai buvo suteikta paskola, turi būti taikoma 650 bazinių punktų.

(140)

Atsižvelgdama į ankstesnę patirtį, Komisija mano, kad pagalbos suma yra lygi skirtumui tarp 7,03 % palūkanų normos (0,53 % – Prancūzijos taikytos palūkanų normos + 650 bazinių punktų), taikomos pagrindinei kiekvienos paskolos dalies sumai, atitinkamai 11,2 mln. EUR, 23,8 mln. EUR ir 12,5 mln. EUR, ir A, B ir C ([0–5] %, [0–5] %, [0–5] %) dalių palūkanų normos, taikomos pagrindinei kiekvienos paskolos dalies sumai, atitinkamai 11,2 mln. EUR, 23,8 mln. EUR ir 12,5 mln. EUR; skirtumas apskaičiuojamas už laikotarpį, kai suma buvo pervesta bendrovei „FagorBrandt“ (29).

(141)

Priemonės suteikia pranašumą „FagorBrandt“ ir „Groupe Brandt“, nes bendrovėms suteikiami papildomi ištekliai ir išvengiama veiklos nutraukimo. Iš tikrųjų dėl šių priemonių FagorBrandt ir Groupe Brandt galėjo aktyviau konkuruoti, nei būtų galėjusios, jeigu pagalba nebūtų buvusi suteikta. Taigi šios priemonės gali iškraipyti didelės buitinė technikos gamintojų tarpusavio konkurenciją.

(142)

Beje, pagrindinė didelės buitinė technikos rinkos savybė – plataus masto prekyba tarp valstybių narių.

(143)

Todėl Komisija daro išvadą, kad pranašumas, suteikiamas dėl aptariamos priemonės bendrovei, veikiančiai atviros konkurencijos rinkoje, iškraipo arba gali iškraipyti konkurenciją ir turėti įtakos valstybių narių tarpusavio prekybai.

(144)

Komisija mano, kad paskolos, kurias Prancūzija suteikė „FagorBrandt“ ir „Groupe Brandt“ yra valstybės pagalba, kaip apibrėžta SESV 107 straipsnio 1 dalyje.

(145)

Tačiau Komisija daro išvadą, kad Prancūzijos suteiktas„FagorBrandt“ mokestinių ir su socialinėmis įmokomis susijusių skolų nurašymas nėra valstybės pagalba, kaip apibrėžta SESV 107 straipsnio 1 dalyje.

(146)

Valstybės pagalbos draudimas pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį nėra nei absoliutus, nei besąlyginis. Visų pirma, SESV 107 straipsnio 2 ir 3 dalys yra teisinis pagrindas, kuriuo remiantis tam tikrų rūšių pagalbą galima laikyti suderinama su vidaus rinka.

(147)

Šiuo atveju Komisija mano, kad pagalba buvo suteikta siekiant atkurti ilgalaikį sunkumus patiriančių įmonių gyvybingumą. Todėl reikia išnagrinėti, ar aptariamos priemonės gali būti laikomos suderinamomis pagal SESV 107 straipsnio 3 dalį.

(148)

Gairių dėl valstybės pagalbos sunkumų patiriančioms ne finansų įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti (30) 137 punkte nurodyta, kad „Komisija nagrinės be jos leidimo suteiktos ir dėl to Sutarties 108 straipsnio 3 dalį pažeidžiančios sanavimo arba restruktūrizavimo pagalbos suderinamumą su vidaus rinka, remdamasi šiomis gairėmis, jeigu dalis pagalbos arba visa pagalba suteikta po šių gairių paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.“ 138 punkte patikslinama: „Visais kitais atvejais vertinimą ji atliks remdamasi gairėmis, kurios galiojo pagalbos suteikimo metu.“

(149)

Kadangi aptariamos priemonės buvo pritaikytos atitinkamai 2013 m. lapkričio mėn. ir 2014 m. balandžio mėn., jų suderinamumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į 2004 m. rekomendacijas.

(150)

Prancūzija nepateikė jokių pastabų dėl priemonių suderinamumo. Iš tiesų, laikydama, kad „FagorBrandt“ ir „Groupe Brandt“ suteiktos paskolos nėra valstybės pagalba, kaip apibrėžta SESV 107 straipsnio 1 dalyje, Prancūzija mano, kad nebūtina tikrinti, ar laikomasi principų, išdėstytų 2004 m. gairėse.

(151)

Šiuo klausimu reikėtų priminti Teismo poziciją byloje C-364/90, Italija prieš Komisiją, kuris sprendime nurodė: „Kalbant apie pirmąjį argumentą, pažymėtina, kad valstybė narė, kuri prašo leisti suteikti pagalbą nukrypstant nuo Sutarties taisyklių, privalo bendradarbiauti su Komisija. Vykdant šią pareigą, ji visų pirma turi pateikti visą informaciją, leidžiančią šiai institucijai patikrinti, ar prašytos leidžiančios nukrypti nuostatos sąlygos yra įvykdytos.“ (31)

(152)

Vienas iš pagrindinių principų, reglamentuojančių sanavimo ir restruktūrizavimo pagalbą, yra „tik vieną ir paskutinį kartą“ principas, apibūdintas 2004 m. gairių 72 punkte: „Laikantis to paties principo [tik vieną ir paskutinį kartą], siekiant išvengti neteisingai įmonėms teikiamos pagalbos, kai jos gali išlikti tik dėl pakartotinos valstybės paramos, restruktūrizavimo pagalba turėtų būti teikiama tik vieną kartą.“ 73 punkte teigiama: „Valstybė narė, pranešdama Komisijai apie planuojamą sanavimo ar restruktūrizavimo pagalbą, turi nurodyti, ar tokia įmonė praeityje yra gavusi sanavimo arba restruktūrizavimo pagalbą, įskaitant iki datos, nuo kurios taikomos šios gairės, suteiktą pagalbą, ir pagalbą, apie kurią anksčiau nepranešta. Jei įmonė yra gavusi tokią pagalbą anksčiau ir, jei nuo sanavimo pagalbos suteikimo arba restruktūrizavimo plano įgyvendinimo pabaigos praėjo mažiau nei 10 metų arba restruktūrizavimo plano įgyvendinimas buvo sustabdytas (priklausomai nuo to, kas įvyko vėliau), Komisija neleis suteikti nei sanavimo, nei restruktūrizavimo pagalbos.“

(153)

Šiuo atveju „FagorBrandt“ restruktūrizavimo pagalbą gavo 2008 m.; ją Komisija paskelbė suderinama. Be to, negalima taikyti nė vienos išimties, numatytos 2004 m. gairių 73 punkte. Todėl bet kokia nauja restruktūrizavimo pagalba, teikiama praėjus mažiau nei dešimt metų nuo buvusios pagalbos, negali būti suderinama su valstybės pagalbos taisyklėmis.

(154)

Todėl Komisija daro išvadą, kad valstybės pagalba „FagorBrandt“, skiriant 2013 m. lapkričio 25 d. FDES paskolą, yra nesuderinama su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punkto taikymo taisykles, numatytas 2004 m. gairėse.

(155)

Kaip nurodyta 8.2 skyriuje, „Groupe Brandt“ turi būti laikoma „FagorBrandt“ ekonominės veiklos perėmėja. Tuo remiantis, „Groupe Brandt“ negalėjo gauti restruktūrizavimo pagalbos pagal „tik vieną ir paskutinį kartą“ principą, nurodytą 2004 m. gairių 72 ir 73 punktuose.

(156)

NET jei „Groupe Brandt“ būtų laikoma naujai įsteigta įmone, priešingai, nei teigiama 8.2 skyriaus išvadose, pagalba negalėtų būti paskelbta suderinama su vidaus rinka pagal 2004 m. gairių 12 punktą. Jame nurodyta, kad: „Pagal šias gaires, naujai įsteigta įmonė negali gauti sanavimo ar restruktūrizavimo pagalbos net jei jos pradinė finansinė padėtis yra netvirta. T. y. tais atvejais kai, tarkim, likvidavus anksčiau veikusią įmonę, jos vietoje sukuriama nauja, arba, kai pastaroji tik perima pirmosios turtą.“ Šiuo atveju „Groupe Brandt“ buvo įsteigta 2014 m. sausio 15 d. likvidavus „FagorBrandt“. Bet kokiu atveju, „Groupe Brandt“ neturėjo gauti valstybės pagalbos restruktūrizavimo pagalbos forma.

(157)

Todėl Komisija daro išvadą, kad valstybės pagalba „Groupe Brandt“, skiriant 2014 m. balandžio 24 d. FDES paskolą, yra nesuderinama su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punkto taikymo taisykles, numatytas 2004 m. gairėse.

(158)

Remiantis SESV ir Teisingumo Teismo praktika, jeigu Komisija nustato, kad pagalba yra nesuderinama su vidaus rinka, ji turi teisę priimti sprendimą, kad atitinkama valstybė narė tą pagalbą panaikintų arba pertvarkytų (32). Teismas taip pat nuolat laikėsi nuomonės, kad valstybės įpareigojimas nutraukti pagalbą, kurią Komisija laiko nesuderinama su vidaus rinka, skirtas anksčiau buvusiai padėčiai atkurti (33).

(159)

Šiuo atžvilgiu Teismas yra nustatęs, kad šis tikslas yra pasiektas, jei gavėjas grąžina neteisėtą pagalbą ir taip praranda savo konkurentų atžvilgiu rinkoje turėtą pranašumą ir yra atkuriama iki pagalbos suteikimo buvusi padėtis (34).

(160)

Remiantis Teismo praktika, Tarybos reglamento (EB) Nr. 659/1999 (35) 14 straipsnio 1 dalyje nurodyta: „Jeigu esant neteisėtai pagalbai priimami neigiami sprendimai, Komisija nusprendžia, kad suinteresuotoji valstybė narė turi imtis visų priemonių, kurios būtinos, kad pagalba būtų išieškota iš gavėjo <…>“.

(161)

Taigi, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamos priemonės buvo įgyvendintos pažeidžiant SESV 108 straipsnį, ir turi būti laikomos neteisėta ir nesuderinama pagalba, jos turi būti išieškotos, kad būtų atkurta padėtis, buvusi rinkoje iki pagalbos suteikimo. Pagalba turi būti susigrąžinta už tą laikotarpį, kai pagalbos gavėjui buvo suteiktas pranašumas, t. y. nuo pagalbos suteikimo gavėjui iki jos faktinio išieškojimo. Susigrąžintinoms sumoms turi būti skaičiuojamos palūkanos iki jų faktinio išieškojimo. Remiantis teismų praktika, susigrąžinimo palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo tos dienos, kai pagalba faktiškai suteikiama (36).

(162)

Todėl Prancūzija turėtų išieškoti nesuderinamą pagalbą: iš FagorBrandt – 2013 m. lapkričio 25 d. FDES paskolą, o iš „Groupe Brandt“ – FDES 2014 m. balandžio 24 d. paskolą.

(163)

Remiantis Teisingumo Teismo praktika, pareiga grąžinti pagalbą gali būti taikoma ir naujai bendrovei, kuriai bendrovė-pagalbos gavėja perleido savo turtą, jei tokio perleidimo atveju tarp šių dviejų bendrovių galima konstatuoti ekonominį tęstinumą (37). Iš tiesų, negalima būtų atmesti to, kad pareiga susigrąžinti pagalbą gali būti taikoma ir kitam subjektui, jeigu būtų nustatyta, kad dėl ekonominio tęstinumo tarp dviejų subjektų jis faktiškai pagalba pasinaudojo. Jeigu taip buvo, šios įmonės veiklos perėmėjai taip pat turi grąžinti pagalbą, pripažintą nesuderinama su vidaus rinka.

(164)

Kalbant apie 10 mln. EUR FDES paskolą, ji buvo skirta „FagorBrandt“. Tačiau pastaroji buvo likviduota, o jos turtas 2014 m. balandžio 15 d. Nantero komercinių bylų teismo sprendimu buvo perduotas. Todėl reikia išnagrinėti, ar „FagorBrandt“ veiklos perėmėjai – „Variance Technologies“, Pierre Jullien ir „Groupe Brandt“ – gali būti laikomi jos ekonominės veiklos tęsėjais ir todėl atsakingi už su vidaus rinka nesuderinamos pagalbos, kuria „FagorBrandt“ pasinaudojo, sugrąžinimą.

(165)

Remiantis Teismo sprendimu byloje Italija ir SIM2/Komisija (38), kuriuo Komisija grindė savo Olympic Airlines, Alitalia ir Sernam sprendimus (39), ekonominis veiklos vykdytojų tęstinumas priklauso nuo kelių veiksnių. Iš dalykų, į kuriuos gali būti atsižvelgta, Teismo praktika nurodo šiuos veiksnius: i) perleisto turto dydį, ii) kainą, už kurią tas turtas perleistas, iii) perėmėjų tapatybę, iv) perėmimo datą ir v) ekonominį perėmimo pagrindimą. Šiuos rodiklius Teisingumo Teismas patvirtino 2012 m. kovo 28 d. sprendime Ryanair/Komisija (40), kuriuo patvirtino Komisijos sprendimą byloje Alitalia.

(166)

Šiuo atveju, atsižvelgiant į labai nedidelę turto dalį, kurią perėmė „Variance Technologies“ (Eznė gamykla) ir Pierre Jullien (Rošo prie Jono gamykla), šie du perėmėjai negali būti laikomi „FagorBrandt“ ekonominės veiklos tęsėjais.

(167)

Priešingai, „Groupe Brandt“ per savo motininę įmonę „Cevital“ perėmė visą materialųjį ir nematerialųjį „FagorBrandt“ turtą ir visas atsargas. Galiausiai, „Groupe Brandt“ perėmė „FagorBrandt“ prekių ženklus ir patentus. Be to, „Groupe Brandt“ po „FagorBrandt“ likvidavimo perėmė 90 % įdarbinimo sutarčių.

(168)

Be to, kaina, už kurią turtas buvo perleistas „Groupe Brandt“, buvo Nantero komercinių bylų teismo patvirtinta vykstant „FagorBrandt“ kolektyvinei procedūrai, o ne rinkos sandoriu. Tai patvirtina faktas, kad „Groupe Brandt“ įsigijo „FagorBrandt“ turtą už [0–5] mln. EUR, nors bendrovės apyvarta 2012 m. buvo [600–800] mln. EUR. Be to, reikia pažymėti, kad, išskyrus „Groupe Brandt“, „FagorBrandt“ turto įsigijimu nesusidomėjo jokia kita bendrovė. Todėl perleidimo kaina nėra susijusi su keliais konkurencingais pasiūlymais. Taigi kaina, už kurią „Groupe Brandt“ įsigijo „Fagorbrandt“ turtą, negali būti laikoma rinkos sandorio kaina.

(169)

Be to, „Groupe Brandt“ ketino tęsti tą pačią gamybos veiklą kaip ir „FagorBrandt“ naudodama tuos pačius prekių ženklus. Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad „Groupe Brandt“ perėmė visas „FagorBrandt“ (41) atsargas su tiekėjų ir klientų įsipareigojimais, susijusiais su perleidžiama veikla. Be to, „Cevital“ aiškiai ir viešai pareiškė (42), kad ji ketina „FagorBrandt“ turtą integruoti į savo komercinę strategiją, o buitinė technika jau sudarė 10 % „Cevital“ grupės apyvartos. Galiausiai, „Groupe Brandt“ visiškai atvirai perėmė teisę naudoti Prancūzijoje žinomiausius bendrovės ženklus – Brandt, De Dietrich, Vedette, Sauter ir Easycook.

(170)

Todėl, atsižvelgdama į perleisto turto dydį, kainą, už kurią tas turtas perleistas ir ekonominį perėmimo pagrindimą, Komisija daro išvadą, kad tarp „FagorBrandt“ ir „Groupe Brandt“ ekonominis tęstinumas yra.

(171)

2016 m. kovo 1 d. elektroniniu laišku Prancūzija Komisijai pranešė, kad „Groupe Brandt“, būdamas „FagorBrandt“ ekonominės veiklos tęsėju, grąžino pagalbą, kaip apibrėžta šio sprendimo 7.1.3.2 skirsnyje, ir sumokėjo palūkanas iki 2016 m. vasario 29 d.2016 m. vasario 29 d.„Groupe Brandt“ Prancūzijai grąžino pagalbos sumą ir palūkanas, t. y. [0–100 000] EUR.

(172)

Apskritai, pagalbos grąžinimu panaikinamas konkurencijos iškraipymas, atsiradęs dėl konkurencinio pranašumo (šiuo atveju pagalbos elementas yra FDES 10 mln. EUR paskola) ir atkuriamas status quo prieš suteikiant pagalbą (43).

(173)

Tokiomis aplinkybėmis nebėra reikalo iš „Groupe Brandt“ susigrąžinti nesuderinamą valstybės pagalbą, kuria pasinaudojo „FagorBrandt“.

(174)

Kalbant apie FDES paskolą (47,5 mln. EUR), skirtą „Groupe Brandt“, neteisėtai skirtą pagalbą turi grąžinti pati „Groupe Brandt“. Iš tiesų, paskola buvo suteikta „Groupe Brandt“, kuri šio sprendimo priėmimo metu vis dar tęsia savo veiklą. Todėl abejonių dėl ekonominio tęstinumo tarp „Cevital“ ir „Exagon“ bei „Groupe Brandt“ nėra.

(175)

Be to, atsižvelgiant į tai, kad pagalbos priemonė buvo pritaikyta paskolos forma, Komisija mano, kad pagalba buvo suteikta ir iš esmės vis dar teikiama, kai ateina kiekvienas mokėjimo grąžinimo terminas.

(176)

2016 m. kovo 1 d. elektroniniu laišku Prancūzija Komisijai pranešė, kad, kalbant apie grąžinimo datas iki 2016 m. vasario 29 d., „Groupe Brandt“ grąžino pagalbą – FDES jai suteiktą 47,5 mln. EUR paskolą, kaip apibrėžta šio sprendimo 7.1.3.3 skirsnyje, ir sumokėjo palūkanas iki minėtos 2016 m. vasario 29 d.2016 m. vasario 29 d.„Groupe Brandt“ Prancūzijai grąžino pagalbos sumą ir palūkanas, t. y. [0–5 mln.] EUR.

(177)

Be to, ateityje visų mokėjimo terminų nuo 2016 m. kovo 1 d. atveju FDES paskolos palūkanų norma buvo padidinta iki 7,03 %. Tai patvirtinta paskolos susitarimo priedėlyje, kurį Prancūzija pateikė Komisijai 2016 m. kovo 1 d.

(178)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Komisija mano, kad pagalba – FDES 47,5 mln. EUR paskola – buvo grąžinta ir kad padėtis, buvusi prieš suteikiant su bendrąja rinka nesuderinamą pagalbą, atsižvelgus į atitinkamą teismo praktiką, atstatyta (44). Be to, pagalba ateityje nebus teikiama.

(179)

Tokiomis aplinkybėmis nebėra reikalo iš „Groupe Brandt“ susigrąžinti nesuderinamą valstybės pagalbą.

(180)

Komisija pažymi, kad Prancūzija, suteikdama FDES paskolas „FagorBrandt“ ir „Groupe Brandt“, neteisėtai suteikė valstybės pagalbą, pažeisdama Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 3 dalį. Tačiau, paskolas grąžinus ir priderinus paskolos susitarimą prie rinkos sąlygų, buvo atstatyta prieš neteisėtą valstybės pagalbą buvusi padėtis, todėl nebėra reikalo nurodyti pagalbą susigrąžinti ir atšaukti aptariamas priemones.