29.6.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 171/1

(1)

daugelio finansinių priemonių ir finansinių sutarčių įkainojimas priklauso nuo lyginamųjų indeksų tikslumo ir teisingumo. Rimti manipuliavimo palūkanų normų lyginamaisiais indeksais, kaip antai LIBOR ir EURIBOR, atvejai, taip pat įtarimai, kad buvo manipuliuojama energijos, naftos ir valiutos kursų lyginamaisiais indeksais rodo, kad lyginamieji indeksai gali būti veikiami interesų konfliktų. Veikimas pagal savo diskreciją ir silpno valdymo tvarka padidina riziką, kad lyginamaisiais indeksais bus manipuliuojama. Dėl indeksų, kurie naudojami kaip lyginamieji indeksai, netikslumo ir neteisingumo arba kilus abejonių dėl jų tikslumo ir teisingumo gali būti pakirstas pasitikėjimas rinka, padaryta nuostolių vartotojams ir investuotojams ir iškraipyta realioji ekonomika. Todėl būtina užtikrinti lyginamųjų indeksų ir jų nustatymo proceso tikslumą, pagrįstumą ir teisingumą;

(2)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2014/65/ES (4) pateikiami tam tikri reikalavimai dėl lyginamųjų indeksų, naudojamų į prekybos sąrašus įtrauktų finansinių priemonių kainai nustatyti, patikimumo. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2003/71/EB (5) pateikiami tam tikri reikalavimai dėl emitentų naudojamų lyginamųjų indeksų. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/65/EB (6) pateikiami tam tikri reikalavimai, kuriais kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius subjektai (toliau – KIPVPS) turi vadovautis naudodami lyginamuosius indeksus. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1227/2011 (7) pateikiamos tam tikros nuostatos, kuriomis draudžiama manipuliuoti didmeniniams energetikos produktams taikomais lyginamaisiais indeksais. Tačiau tie teisėkūros aktai apima tik tam tikrus tam tikrų lyginamųjų indeksų aspektus ir jie nepašalina visų lyginamųjų indeksų teikimo trūkumų, ir neapima visų finansinių lyginamųjų indeksų naudojimo finansų sektoriuje atvejų;

(3)

lyginamieji indeksai yra itin svarbūs nustatant tarpvalstybinių sandorių kainą, taip sudarydami geresnes veiksmingo įvairiausių finansinių priemonių ir paslaugų vidaus rinkos veikimo sąlygas. Daugelis lyginamųjų indeksų, kurie finansinėse sutartyse, visų pirma hipotekos sutartyse, naudojami kaip referencinės normos, yra pateikiami vienoje valstybėje narėje, o kredito įstaigų ir vartotojų yra naudojami kitose valstybėse narėse. Be to, tokios kredito įstaigos dažnai apdraudžia savo riziką arba gauna finansavimą, kad galėtų sudaryti tas finansines sutartis, tarpvalstybinėje tarpbankinėje rinkoje. Tik kelios valstybės narės priėmė nacionalines taisykles dėl lyginamųjų indeksų, tačiau atitinkamose jų lyginamųjų indeksų sistemose jau yra skirtingų aspektų, susijusių, kaip antai, su taikymo sritimi. Be to, Tarptautinė vertybinių popierių komisijų organizacija (toliau – IOSCO) 2013 m. liepos 17 d. patvirtino finansinių lyginamųjų indeksų principus (toliau – IOSCO finansinių lyginamųjų indeksų principai), o 2012 m. spalio 5 d. patvirtino Naftos kainas nurodančių agentūrų principus (toliau – IOSCO NKNA principai) (toliau kartu – IOSCO principai) ir, kadangi tais principais suteikiama tam tikro lankstumo, susijusio su tikslia jų taikymo sritimi ir įgyvendinimo būdais, valstybės narės, kaip tikėtina, priims taisykles nacionaliniu lygiu, kuriomis tokie principai būtų įgyvendinti skirtingais būdais;

(4)

dėl tų skirtingų požiūrių kiltų vidaus rinkos fragmentaciją, nes lyginamųjų indeksų administratoriams ir naudotojams skirtingose valstybėse narėse būtų taikomos skirtingos taisyklės. Taigi vienoje valstybėje narėje teikiamus lyginamuosius indeksus galėtų būti trukdoma naudoti kitose valstybėse narėse. Nesant suderintos sistemos, siekiant užtikrinti Sąjungoje finansinėse priemonėse ir finansinėse sutartyse naudojamų lyginamųjų indeksų tikslumą ir teisingumą, ar siekiant įvertinti investicinių fondų veiklos rezultatus, tikėtina, kad valstybių narių teisės aktų skirtumai taps kliūtimi sklandžiam lyginamųjų indeksų teikimo vidaus rinkos veikimui;

(5)

Sąjungos vartotojų apsaugos taisyklėmis nėra sprendžiamas konkretus tinkamos informacijos apie lyginamuosius indeksus finansinėse sutartyse klausimas. Kadangi esama su lyginamųjų indeksų naudojimu susijusių vartotojų skundų ir bylinėjimosi keliose valstybėse narėse, tikėtina, kad teisėtais vartotojų apsaugos sumetimais nacionaliniu lygmeniu bus patvirtintos skirtingos priemonės, kurios galėtų nulemti vidaus rinkos fragmentaciją, nes būtų sudarytos skirtingos konkurencijos sąlygos, susijusios su skirtingais vartotojų apsaugos lygiais;

(6)

todėl, siekiant užtikrinti tinkamą vidaus rinkos veikimą, gerinti jos veikimo sąlygas, visų pirma finansų rinkų požiūriu, ir užtikrinti aukšto lygio vartotojų ir investuotojų apsaugą, tikslinga Sąjungos lygmeniu nustatyti lyginamųjų indeksų reguliavimo sistemą;

(7)

siekiant užtikrinti, kad nuostatos, kuriomis tiesiogiai nustatomos pareigos asmenims, dalyvaujantiems teikiant lyginamuosius indeksus, teikiantiems duomenis lyginamiesiems indeksams ir juos naudojantiems, būtų vienodai taikomos visoje Sąjungoje, tikslinga ir būtina tą sistemą nustatyti reglamento forma. Kadangi lyginamųjų indeksų teikimo teisinėje sistemoje būtinai turi būti patvirtintos priemonės, kuriose nustatomi tikslūs reikalavimai dėl aspektų, būdingų tokiam lyginamųjų indeksų teikimui, net mažiausi požiūrių į vieną iš tų aspektų skirtumai galėtų labai trukdyti teikti lyginamuosius indeksus tarpvalstybiniu mastu. Todėl, pasirinkus reglamentą, kuris yra tiesiogiai taikomas, turėtų sumažėti galimybių imtis skirtingų nacionalinio lygmens priemonių, būtų užtikrintas nuoseklus požiūris, didesnis teisinis tikrumas ir nebūtų leidžiama atsirasti didelėms kliūtims, kurios trukdytų lyginamuosius indeksus teikti tarpvalstybiniu mastu;

(8)

šio reglamento taikymo sritis turėtų būti tiek plati, kiek tai yra būtina prevencinei reguliavimo sistemai sukurti. Teikiant lyginamuosius indeksus veikiama pagal savo diskreciją juos nustatant ir savaime kyla tam tikrų rūšių interesų konfliktų, o tai reiškia, kad atsiranda galimybių ir paskatų manipuliuoti lyginamaisiais indeksais. Tokie rizikos veiksniai būdingi visiems lyginamiesiems indeksams, todėl jiems reikėtų taikyti tinkamus valdymo ir kontrolės reikalavimus. Vis dėlto rizikos laipsnis skiriasi, todėl požiūris, kurio laikomasi, turėtų būti pritaikytas prie konkrečių aplinkybių. Kadangi lyginamojo indekso pažeidžiamumas ir svarba ilgainiui kinta, reglamentuojant tik šiuo metu svarbius ar pažeidžiamus indeksus nebūtų pašalinta rizika, kurią bet kuris lyginamasis indeksas kels ateityje. Visų pirma gali būti taip, kad šiuo metu ne taip plačiai naudojami lyginamieji indeksai galėtų būti plačiau naudojami ateityje taip, kad net mažiausias manipuliavimas jais galėtų turėti didelį poveikį;

(9)

itin svarbus veiksnys nustatant šio reglamento taikymo sritį turėtų būti tai, ar nuo lyginamojo indekso išvesties reikšmės priklauso finansinės priemonės ar finansinės sutarties vertė arba investicinio fondo veiklos rezultatų vertinimas. Taigi taikymo sritis neturėtų priklausyti nuo pradinių duomenų pobūdžio. Todėl į taikymo sritį turėtų būti įtraukti lyginamieji indeksai, apskaičiuoti remiantis ekonominiais pradiniais duomenimis, tokiais kaip antai akcijų kainos ir neekonominiai skaičiai, arba vertėmis, tokiomis kaip antai oro sąlygų parametrai. Šiame reglamente numatyta sistema taip pat turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad egzistuoja daugybė lyginamųjų indeksų ir kad jie daro skirtingą poveikį finansiniam stabilumui ir realiajai ekonomikai. Šiame reglamente taip pat turėtų būti numatytas proporcingas atsakas į riziką, kurią kelia įvairūs lyginamieji indeksai. Todėl šis reglamentas turėtų būti taikomas lyginamiesiems indeksams, naudojamiems finansinių priemonių, kurios yra įtrauktos į prekybos sąrašus arba kuriomis prekiaujama reguliuojamose prekybos vietose, kainai nustatyti;

(10)

daug vartotojų yra sudarę finansines sutartis, visų pirma hipoteka užtikrintas vartojimo kredito sutartis, susietas su lyginamaisiais indeksais, kuriems kyla ta pati rizika. Todėl šis reglamentas turėtų būti taikomas kredito sutartims, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvose 2008/48/EB (8) ir 2014/17/ES (9);

(11)

rengiant daugelį investicinių indeksų kyla didelių interesų konfliktų, o tie indeksai naudojami tokio fondo kaip KIPVPS fondas veiklos rezultatams vertinti. Kai kurie tie lyginamieji indeksai yra skelbiami, o kiti nemokamai arba už mokestį yra teikiami visuomenei arba jos daliai, ir manipuliavimas jais gali turėti neigiamą poveikį investuotojams. Todėl šis reglamentas turėtų būti taikomas indeksams arba referencinėms normoms, kurie yra naudojami investicinio fondo veiklos rezultatams vertinti;

(12)

visi lyginamųjų indeksų pradinių duomenų teikėjai gali veikti pagal savo diskreciją ir jiems gali kilti interesų konfliktų, todėl jie gali sukelti manipuliavimo riziką. Lyginamojo indekso duomenų teikimas – savanoriška veikla. Jei dėl bet kokios iniciatyvos duomenų teikėjai turi iš esmės pakeisti savo verslo modelius, jie galėtų nustoti teikti duomenis. Vis dėlto subjektams, kuriems jau taikomas reguliavimas ir priežiūra, dėl gero valdymo ir kontrolės sistemų reikalavimų neturėtų susidaryti didelių išlaidų ar neproporcingos administracinės naštos. Todėl šiuo reglamentu nustatomos tam tikros pareigos prižiūrimiems duomenų teikėjams. Kai lyginamasis indeksas nustatomas remiantis laisvai prieinamais duomenimis, tokių duomenų šaltinis neturėtų būti laikomas duomenų teikėju;

(13)

finansiniai lyginamieji indeksai naudojami ne tik tais atvejais, kai išleidžiamos ir sukuriamos finansinės priemonės ir sutartys. Finansų sektorius lyginamuosius indeksus naudoja taip pat siekdamas įvertinti investicinių fondų veiklos rezultatus, kad galėtų sekti investicijų grąžą arba nustatyti portfelio turto paskirstymą, arba kad apskaičiuotų rezultatų mokesčius. Konkretus lyginamasis indeksas gali būti tiesiogiai naudojamas su juo susiejant finansines priemones ir finansines sutartis arba siekiant įvertinti investicinių fondų veiklos rezultatus arba netiesiogiai naudojamas įtraukiant jį į lyginamųjų indeksų derinį. Pastaruoju atveju įvairiems į derinį įtrauktiems indeksams priskirtinų koeficientų nustatymas ir peržiūra siekiant nustatyti finansinės priemonės arba finansinės sutarties išmokėjimo sumą ar vertę arba siekiant įvertinti investicinio fondo veiklos rezultatus taip pat prilygsta naudojimui, nes vykdant tokią veiklą nėra veikiama pagal savo diskreciją, priešingai nei teikiant lyginamuosius indeksus. Su tam tikru lyginamuoju indeksu susietų finansinių priemonių turėjimas nelaikomas lyginamojo indekso naudojimu;

(14)

centriniai bankai jau atitinka principus, standartus ir procedūras, kuriais užtikrinama, kad jie vykdytų savo veiklą teisingai ir nepriklausomai. Todėl nėra būtina centriniams bankams taikyti šio reglamento. Kai centriniai bankai teikia lyginamuosius indeksus, ypač tais atvejais, kai tie lyginamieji indeksai skirti sandoriams sudaryti, jų pareiga yra nustatyti tinkamas vidaus procedūras, kad būtų užtikrintas tų lyginamųjų indeksų tikslumas, teisingumas, patikimumas ir nepriklausomumas ypač valdymo bei skaičiavimo metodikos skaidrumo aspektu;

(15)

be to, šis reglamentas neturėtų būti taikomas viešosios valdžios institucijoms, įskaitant nacionalines statistikos įstaigas, kai jos teikia duomenis lyginamiesiems indeksams, teikia lyginamuosius indeksus arba kontroliuoja jų teikimą viešosios politikos tikslais, įskaitant užimtumo, ekonominės veiklos ir infliacijos priemones;

(16)

administratorius yra fizinis arba juridinis asmuo, kuris kontroliuoja lyginamojo indekso teikimą ir visų pirma administruoja lyginamojo indekso nustatymo priemones, renka ir analizuoja pradinius duomenis, nustato lyginamąjį indeksą ir jį paskelbia. Administratorius turėtų galėti pavesti trečiajai šaliai atlikti vieną ar daugiau iš tų funkcijų, įskaitant lyginamojo indekso apskaičiavimą ar paskelbimą, ar kitų susijusių paslaugų teikimą ir veiklą teikiant lyginamuosius indeksus. Tačiau, kai asmuo tik skelbia lyginamąjį indeksą arba jį nurodo vykdydamas savo žurnalistinę veiklą, bet nekontroliuoja to lyginamojo indekso teikimo, tam asmeniui neturėtų būti taikomi šiuo reglamentu administratoriams nustatyti reikalavimai;

(17)

indeksas apskaičiuojamas pagal formulę arba kokią nors kitą metodiką, remiantis pagrindinėmis vertėmis. Kuriant formulę, atliekant būtiną skaičiavimą ir nustatant pradinius duomenis, kurie sukelia manipuliavimo riziką, egzistuoja tam tikras diskrecijos lygis. Todėl šis reglamentas turėtų būti taikomas visiems lyginamiesiems indeksams, kuriems būdinga ta diskrecijos ypatybė;

(18)

tačiau tais atvejais, kai finansinė priemonė susiejama su viena kaina arba verte, pavyzdžiui, kai pasirinkimo arba ateities sandorio referencinė kaina yra vieno vertybinio popieriaus kaina, tuomet skaičiavimo, pradinių duomenų ar veikimo pagal savo diskreciją nėra. Todėl šio reglamento taikymo tikslais vienos kainos arba vienos vertės referencinės kainos neturėtų būti laikomos lyginamaisiais indeksais;

(19)

pagrindinių sandorio šalių (toliau – PSŠ) rengiamos referencinės kainos arba galutinės kainos neturėtų būti laikomos lyginamaisiais indeksais, nes jos naudojamos sprendžiant dėl atsiskaitymo, garantinių įmokų ir rizikos valdymo, taigi nuo jų nepriklauso pagal finansinę priemonę mokėtina suma arba finansinės priemonės vertė;

(20)

šio reglamento taikymo tikslais kreditorių taikomos kredito palūkanų normos neturėtų būti laikomos lyginamojo indekso teikimu. Kreditoriaus taikoma kredito palūkanų norma nustatoma priimant vidaus sprendimą arba apskaičiuojama prie indekso (pvz., EURIBOR) pridedant maržą arba pelno maržą. Pirmuoju atveju šis reglamentas netaikomas kreditoriui, kai jis vykdo veiklą sudarydamas finansines sutartis su savo paties klientais, o antruoju atveju kreditorius laikomas tik lyginamojo indekso naudotoju;

(21)

siekiant užtikrinti lyginamųjų indeksų teisingumą, turėtų būti reikalaujama, kad lyginamųjų indeksų administratoriai įgyvendintų tinkamas valdymo priemones, kad galėtų kontroliuoti interesų konfliktus ir išsaugoti pasitikėjimą lyginamųjų indeksų teisingumu. NET kai administratoriai valdomi veiksmingai, daugumai jų kyla tam tikrų interesų konfliktų ir jiems galėtų tekti taikyti išvadas ir priimti sprendimus, kurie daro poveikį įvairiems suinteresuotiesiems subjektams. Todėl svarbu užtikrinti, kad administratoriai turėtų teisingai veikiantį asmenį, kuris prižiūrėtų valdymo priemonių, kuriomis užtikrinama veiksminga priežiūra, įgyvendinimą ir veiksmingumą;

(22)

dėl manipuliavimo lyginamaisiais indeksais ar jų nepatikimumo gali būti padaryta žala investuotojams ir vartotojams. Todėl šiame reglamente turėtų būti nustatyta sistema, pagal kurią administratoriai ir duomenų teikėjai turėtų saugoti informaciją, taip pat užtikrinti lyginamojo indekso paskirties ir metodikos, kuri sudaro palankesnes sąlygas veiksmingiau ir sąžiningiau nagrinėti galimus skundus pagal nacionalinę ar Sąjungos teisę, skaidrumą;

(23)

auditui atlikti ir veiksmingam šio reglamento vykdymui užtikrinti reikalinga ex post analizė ir įrodymai. Todėl šiuo reglamentu reikėtų nustatyti reikalavimus, kad lyginamųjų indeksų administratoriai pakankamai laiko adekvačiai saugotų informaciją, susijusią su lyginamojo indekso skaičiavimu. Realija, kurią siekiama įvertinti lyginamuoju indeksu, ir aplinka, kurioje ta realija yra vertinama, laikui bėgant gali pasikeisti. Todėl būtina, kad lyginamųjų indeksų teikimo procesas ir metodika būtų periodiškai peržiūrimi, siekiant nustatyti trūkumus ir galimus patobulinimus. Lyginamųjų indeksų teikimo sutrikimai gali daryti poveikį daugeliui suinteresuotųjų subjektų ir jie gali padėti nustatyti tokius trūkumus. Todėl šiuo reglamentu turėtų būti nustatyta sistemą, pagal kurią lyginamųjų indeksų administratoriai nustatytų skundų nagrinėjimo tvarką, kuri suinteresuotiesiems subjektams suteiktų galimybę pranešti lyginamojo indekso administratoriui apie skundus ir užtikrintų, kad lyginamojo indekso administratorius objektyviai įvertintų bet kurio skundo esmę;

(24)

lyginamųjų indeksų teikimo srityje svarbios funkcijos, kaip antai lyginamojo indekso skaičiavimas, pradinių duomenų rinkimas ir lyginamojo indekso platinimas, dažnai perduodamos tretiesiems asmenims. Siekiant užtikrinti valdymo priemonių veiksmingumą, būtina užtikrinti, kad besinaudojantys tokiomis užsakomosiomis paslaugomis lyginamųjų indeksų administratoriai nebūtų atleidžiami nuo savo pareigų ir atsakomybės ir tokiomis paslaugomis būtų naudojamasi taip, kad nebūtų daromas poveikis nei administratorių gebėjimui vykdyti savo pareigas ar įgyvendinti atsakomybę, nei atitinkamos kompetentingos institucijos gebėjimui vykdyti jų priežiūrą;

(25)

lyginamojo indekso administratorius yra pagrindinis pradinių duomenų gavėjas ir gali nuosekliai vertinti pradinių duomenų teisingumą ir tikslumą. Todėl būtina, kad šis reglamentas įpareigotų administratorius imtis tam tikrų priemonių, kai administratorius mano, kad pradiniai duomenys neatitinka rinkos ar ekonomikos realijos, kurią lyginamuoju indeksu siekiama įvertinti, įskaitant priemones, skirtas pakeisti pradinius duomenis, duomenų teikėjus ar metodiką arba siekiant nutraukti to lyginamojo indekso teikimą. Be to, administratorius turėtų, atlikdamas savo kontrolę, nustatyti priemones, skirtas, kai įmanoma, prižiūrėti pradinius duomenis prieš paskelbiant lyginamąjį indeksą ir patvirtinti pradinius duomenis juos paskelbus, įskaitant palyginant tuos duomenis su tendencijomis praeityje, kai taikoma;

(26)

bet kokia galimybė veikti pagal savo diskreciją teikiant pradinius duomenis suteikia progų manipuliuoti lyginamuoju indeksu. Tais atvejais, kai pradiniai duomenys yra pagrįsti sandoriais grindžiamais duomenimis, galimybių veikti pagal savo diskreciją yra mažiau, todėl sumažėja ir galimybių manipuliuoti duomenimis. Todėl paprastai, kai tai įmanoma, lyginamųjų indeksų administratoriai turėtų naudoti faktiniais sandoriais grindžiamus pradinius duomenis, bet galima naudoti kitus duomenis tais atvejais, kai sandorių duomenų nepakanka arba jie netinkami lyginamojo indekso teisingumui ir tikslumui užtikrinti;

(27)

lyginamojo indekso tikslumas ir patikimumas vertinant ekonomikos realiją, kuriai įvertinti jis yra skirtas, priklauso nuo naudojamos metodikos ir pradinių duomenų. Todėl būtina patvirtinti skaidrią metodiką, kuria užtikrinamas lyginamojo indekso patikimumas ir tikslumas. Toks skaidrumas nereiškia, kad reikia skelbti formulę, taikomą nustatant konkretų lyginamąjį indeksą, bet turėtų būti atskleidžiama pakankamai informacijos, kad suinteresuotieji subjektai galėtų suprasti, kaip lyginamasis indeksas išvedamas, ir įvertinti to indekso reprezentatyvumą, aktualumą ir tinkamumą naudoti pagal numatytą paskirtį;

(28)

siekiant užtikrinti, kad lyginamasis indeksas nuolat būtų tikslus, galėtų prireikti pakeisti metodiką, tačiau bet kokie metodikos pokyčiai daro poveikį lyginamojo indekso naudotojams ir suinteresuotiesiems subjektams. Todėl būtina konkrečiai nurodyti lyginamojo indekso metodikos keitimo tvarką, įskaitant konsultacijų poreikį, kad naudotojai ir suinteresuotieji subjektai galėtų imtis būtinų veiksmų atsižvelgdami į tuos pokyčius arba pranešti administratoriui, jei tie pokyčiai jiems kelia abejonių;

(29)

administratoriaus darbuotojai gali nustatyti galimus šio reglamento pažeidimus arba galimus trūkumus, dėl kurių galėtų būti manipuliuojama arba bandoma manipuliuoti. Todėl šiuo reglamentu reikėtų nustatyti sistemą, kad darbuotojai galėtų konfidencialiai perspėti administratorius apie galimus šio reglamento pažeidimus;

(30)

lyginamųjų indeksų teisingumas ir tikslumas priklauso nuo duomenų teikėjų teikiamų pradinių duomenų teisingumo ir tikslumo. Labai svarbu, kad duomenų teikėjų pareigos, susijusios su tokiais pradiniais duomenimis, būtų aiškiai nustatytos, kad būtų galima remtis tų pareigų vykdymu ir kad pareigos derėtų su lyginamojo indekso administratoriaus kontrolės priemonėmis ir metodika. Todėl būtina, kad lyginamojo indekso administratorius parengtų elgesio kodeksą, kuriame patikslintų tuos reikalavimus ir duomenų teikėjo pareigas, susijusias su pradinių duomenų teikimu. Administratorius turėtų įsitikinti, kad duomenų teikėjai laikosi elgesio kodekso. Kai duomenų teikėjai yra trečiosiose šalyse, administratorius turėtų tuo įsitikinti, kiek įmanoma;

(31)

duomenų teikėjams gali kilti interesų konfliktų ir jie gali nustatyti pradinius duomenis pagal savo diskreciją. Todėl būtina, kad duomenų teikėjams būtų taikomos valdymo priemonės, kuriomis būtų užtikrinta, kad tie konfliktai būtų valdomi, o pradiniai duomenys būtų tikslūs, atitiktų administratoriaus reikalavimus ir juos būtų galima patvirtinti;

(32)

daug lyginamųjų indeksų nustatomi taikant formulę, pagal kurią jie apskaičiuojami remiantis pradiniais duomenimis, gaunamais iš šių subjektų: prekybos vietos, patvirtinto skelbimo subjekto, konsoliduotos informacinės juostos teikėjo, patvirtintos pranešimų teikimo sistemos, energijos biržos arba apyvartinių taršos leidimų aukcionų platformos. Esant tam tikroms situacijoms rinkti duomenis pavedama paslaugų teikėjui, kuris visus duomenis tiesiogiai gauna iš tų subjektų. Tais atvejais esamu reguliavimu ir priežiūra užtikrinamas pradinių duomenų teisingumas ir skaidrumas ir nustatomi valdymo reikalavimai bei pranešimo apie pažeidimus procedūros. Todėl tiems lyginamiesiems indeksams mažiau gresia rizika, kad jais bus manipuliuojama, jiems taikomos nepriklausomos tikrinimo procedūros, o atitinkamiems administratoriams atitinkamai netaikomos tam tikros šiame reglamente nustatytos pareigos;

(33)

įvairių rūšių lyginamųjų indeksų ir įvairių lyginamųjų indeksų sektorių ypatybės, trūkumai ir rizika yra skirtingi. Šio reglamento nuostatos turėtų būti toliau patikslintos tam tikrų lyginamųjų indeksų sektorių ir tam tikrų rūšių lyginamiesiems indeksams taikomų reikalavimų atžvilgiu. Palūkanų normų lyginamieji indeksai yra lyginamieji indeksai, kurie atlieka svarbų vaidmenį įgyvendinant pinigų politiką, todėl šiame reglamente būtina tokiems lyginamiesiems indeksams nustatyti konkrečias nuostatas;

(34)

fizinių biržos prekių rinkos turi tik joms būdingų ypatybių, į kurias reikėtų atsižvelgti. Biržos prekių lyginamieji indeksai yra plačiai naudojami ir gali turėti sektoriui būdingų ypatybių, todėl šiame reglamente būtina tokiems lyginamiesiems indeksams nustatyti konkrečias nuostatas. Tam tikriems biržos prekių lyginamiesiems indeksams šis reglamentas netaikomas, bet jie vis tiek turėtų atitikti atitinkamus IOSCO principus. Biržos prekių lyginamieji indeksai gali tapti ypatingos svarbos indeksais, nes taikoma tvarka neapsiriboja lyginamaisiais indeksais, grindžiamais duomenų teikėjų, kurių dauguma yra prižiūrimi subjektai, pateiktais duomenimis. Ypatingos svarbos biržos prekių lyginamiesiems indeksams, kuriems taikomas II priedas, šio reglamento reikalavimai, susiję su privalomu duomenų teikimu ir kolegijomis, netaikytini;

(35)

ypatingos svarbos lyginamųjų indeksų sutrikimai gali daryti poveikį rinkos vientisumui, finansiniam stabilumui, vartotojams, realiajai ekonomikai ar namų ūkių ir įmonių finansavimui valstybėse narėse. Tą galimą neigiamą ypatingos svarbos lyginamųjų indeksų sutrikimo poveikį, kuris gali destabilizuoti padėtį, gali pajusti viena arba daugiau valstybių narių. Todėl būtina, kad šiame reglamente būtų nustatyta procedūra, kurios laikantis būtų nustatomi tie lyginamieji indeksai, kurie turėtų būti laikomi ypatingos svarbos lyginamaisiais indeksais, ir nuostatos, kad taikomi papildomi reikalavimai, siekiant užtikrinti tokių lyginamųjų indeksų teisingumą ir pagrįstumą;

(36)

ypatingos svarbos lyginamieji indeksai gali būti nustatomi naudojantis kiekybiniu kriterijumi arba kiekybinių ir kokybinių kriterijų deriniu. Be to, tais atvejais, kai lyginamasis indeksas nesiekia atitinkamos kiekybinės ribinės vertės, jis vis tiek galėtų būti pripažintas ypatingos svarbos lyginamuoju indeksu, kai yra labai mažai arba visai nėra galimybių vietoj lyginamojo indekso naudoti tinkamų rinkos sąlygomis pakaitalų ir jo buvimas bei tikslumas yra svarbūs rinkos vientisumui, finansiniam stabilumui arba vartotojų apsaugai vienoje ar daugiau valstybių narių ir kai visos atitinkamos kompetentingos institucijos sutaria, kad toks lyginamasis indeksas turėtų būti pripažintas ypatingos svarbos lyginamuoju indeksu. Tuo atveju, kai atitinkamos kompetentingos institucijos nesusitaria, lemiamas turėtų būti administratoriaus kompetentingos institucijos sprendimas dėl to, ar toks lyginamasis indeksas turėtų būti pripažintas ypatingos svarbos lyginamuoju indeksu. Tokiu atveju Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (toliau – ESMA), įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1095/2010 (10), turėtų galėti paskelbti nuomonę dėl administratoriaus kompetentingos institucijos atlikto įvertinimo. Be to, kompetentinga institucija taip pat gali priskirti lyginamąjį indeksą prie ypatingos svarbos lyginamųjų indeksų, remdamasi tam tikrais kokybiniais kriterijais, kai administratorius ir dauguma lyginamojo indekso duomenų teikėjų yra jos valstybėje narėje. Visi ypatingos svarbos lyginamieji indeksai turėtų būti įtraukti į sąrašą, kuris nustatomas Komisijai priimant įgyvendinimo aktą; sąrašas turėtų būti reguliariai peržiūrimas ir atnaujinamas;

(37)

administratoriui nutraukus ypatingos svarbos lyginamojo indekso administravimą, finansinės sutartys ar finansinės priemonės gali pasidaryti nebegaliojančios, vartotojams ir investuotojams gali kilti nuostolių ir gali būti paveiktas finansinis stabilumas. Todėl, siekiant užtikrinti aptariamo lyginamojo indekso egzistavimą, būtina numatyti atitinkamos kompetentingos institucijos įgaliojimus reikalauti privalomo ypatingos svarbos lyginamojo indekso administravimo. Jeigu lyginamojo indekso administratoriui iškelta nemokumo byla, kompetentinga institucija turėtų pateikti įvertinimą, kurį turi apsvarstyti atitinkama teisminė institucija, ar ir kaip ypatingos svarbos lyginamasis indeksas galėtų būti perduotas naujam administratoriui arba galėtų būti nustota jį teikti;

(38)

nedarant poveikio Sąjungos konkurencijos teisės taikymui ir valstybių narių gebėjimui imtis priemonių, kad būtų sudarytos palankios sąlygos laikytis tos teisės, būtina reikalauti, kad ypatingos svarbos lyginamųjų indeksų, įskaitant ypatingos svarbos biržos prekių lyginamuosius indeksus, administratoriai imtųsi tinkamų veiksmų, siekiant užtikrinti, kad lyginamųjų indeksų licencijos ir informacija apie juos būtų teikiama visiems naudotojams sąžiningu, pagrįstu, skaidriu ir nediskriminuojančiu pagrindu;

(39)

duomenų teikėjai, kurie nutraukia pradinių duomenų ypatingos svarbos lyginamiesiems indeksams teikimą, gali pakenkti tokių lyginamųjų indeksų patikimumui, nes tokių lyginamųjų indeksų galimybės įvertinti pagrindinę rinką ar ekonomikos realiją dėl to būtų labai sumažintos. Todėl, siekiant išsaugoti aptariamo lyginamojo indekso patikimumą, būtina numatyti atitinkamos kompetentingos institucijos įgaliojimus reikalauti, kad prižiūrimi subjektai duomenis ypatingos svarbos lyginamiesiems indeksams teiktų privalomai. Privalomo pradinių duomenų teikimo nuostatomis nesiekiama įpareigoti prižiūrimų subjektų sudaryti sandorius arba įsipareigoti juos sudaryti;

(40)

kadangi yra labai įvairių rūšių ir masto lyginamųjų indeksų, šiame reglamente svarbu laikytis proporcingumo principo ir vengti užkrauti pernelyg didelę administracinę naštą lyginamųjų indeksų, kuriuos nustojus teikti kiltų ne tokia didelė grėsmė visai finansų sistemai, administratoriams. Todėl be ypatingos svarbos lyginamųjų indeksų tvarkos turėtų būti nustatytos dar dvi atskiros tvarkos: viena svarbiems lyginamiesiems indeksams ir viena nesvarbiems lyginamiesiems indeksams;

(41)

svarbių lyginamųjų indeksų administratoriai turėtų galėti pasirinkti netaikyti tam tikrų išsamių šio reglamento reikalavimų. Vis dėlto kompetentingos institucijos turėtų išsaugoti teisę reikalauti, kad tie reikalavimai būtų taikomi šiame reglamente išdėstytų kriterijų pagrindu. Svarbių lyginamųjų indeksų administratoriams taikomuose deleguotuosiuose ir įgyvendinimo aktuose turėtų būti tinkamai atsižvelgiama į proporcingumo principą ir siekiama išvengti administracinės naštos, kai įmanoma;

(42)

nesvarbių lyginamųjų indeksų administratoriams taikoma ne tokia išsami tvarka, pagal kurią administratoriai turėtų galėti pasirinkti netaikyti kai kurių šio reglamento reikalavimų. Tokiu atveju atitinkamas administratorius turėtų paaiškinti, kodėl tikslinga jų netaikyti atitikties deklaracijoje, kuri turėtų būti paskelbta ir pateikta administratoriaus kompetentingai institucijai. Ta kompetentinga institucija turėtų peržiūrėti atitikties deklaraciją ir turėtų galėti prašyti pateikti papildomos informacijos ar reikalauti atlikti pakeitimus, kad būtų užtikrinta atitiktis šiam reglamentui. Nors nesvarbiems lyginamiesiems indeksams vis tiek galėtų kilti rizika, kad jais bus manipuliuojama, yra lengviau rasti jų pakaitalą, todėl naudotojams užtikrinamas skaidrumas turėtų būti pagrindinė taikoma priemonė, siekiant, kad rinkos dalyviai galėtų priimti informacija pagrįstus pasirinkimo sprendimus dėl lyginamųjų indeksų, kuriuos jie laiko tinkamais naudoti. Dėl tos priežasties nesvarbių lyginamųjų indeksų administratoriams turėtų būti netaikomi II antraštinės dalies deleguotieji aktai;

(43)

kad galėtų tinkamai pasirinkti lyginamuosius indeksus ir suprastų, su kokia rizika jie yra susiję, lyginamųjų indeksų naudotojai turi žinoti, kas yra ketinama vertinti konkrečiu lyginamuoju indeksu ir kokia yra rizika, kad juo bus manipuliuojama. Todėl lyginamojo indekso administratorius turėtų paskelbti lyginamojo indekso pažymą, kurioje nurodomi tie elementai. Siekiant užtikrinti, kad nuostatos būtų taikomos vienodai ir kad lyginamųjų indeksų pažymos būtų pagrįsto ilgio, tačiau tuo pačiu metu būtų užtikrinta, kad lengvai prieinamu būdu būtų pateikta svarbiausia naudotojams reikalinga informacija, ESMA turėtų papildomai nurodyti, koks turėtų būti lyginamojo indekso pažymos turinys, tinkamai atskiriant skirtingas lyginamųjų indeksų ir jų administratorių rūšis ir ypatybes;

(44)

šiame reglamente turėtų būti atsižvelgta į IOSCO principus, kurie taikomi kaip pasauliniai lyginamųjų indeksų reguliavimo reikalavimų standartai. Siekiant užtikrinti investuotojų apsaugą, turėtų būti laikomasi svarbiausio principo – priežiūra ir reguliavimas trečiojoje šalyje turėtų būti lygiaverčiai Sąjungoje taikomai lyginamųjų indeksų priežiūrai ir reguliavimui. Todėl iš tos trečiosios šalies teikiamus lyginamuosius indeksus gali naudoti prižiūrimi subjektai Sąjungoje, kai yra Komisijos priimtas teigiamas sprendimas dėl trečiosios šalies tvarkos lygiavertiškumo. Tokiomis aplinkybėmis kompetentingos institucijos turėtų sudaryti bendradarbiavimo susitarimus su trečiųjų šalių priežiūros institucijomis. ESMA turėtų koordinuoti tokių bendradarbiavimo susitarimų rengimą ir kompetentingų institucijų keitimąsi iš trečiųjų šalių gauta informacija. Vis dėlto, siekiant išvengti bet kokių neigiamų pasekmių, kylančių dėl galimo staigaus iš trečiosios šalies teikiamų lyginamųjų indeksų naudojimo Sąjungoje nutraukimo, šiame reglamente taip pat numatomi tam tikri kiti mechanizmai (būtent pripažinimas ir patvirtinimas), pagal kuriuos Sąjungoje esantys prižiūrimi subjektai gali naudoti trečiosios šalies lyginamuosius indeksus;

(45)

šiame reglamente nustatoma referencinės valstybės narės kompetentingos institucijos atliekamo trečiojoje šalyje esančių administratorių pripažinimo procedūra. Šio reglamento reikalavimus atitinkantys administratoriai turėtų būti pripažinti. Pripažįstant tai, kad IOSCO principai yra pasaulinis lyginamųjų indeksų teikimo standartas, referencinės valstybės narės kompetentinga institucija turėtų galėti pripažinti administratorius, remdamasi tuo, kad jie taiko IOSCO principus. Kai tai padarytų, kompetentinga institucija turėtų įvertinti, kaip konkretus administratorius taiko IOSCO principus, ir, atsižvelgdama į pripažinimo tvarkos ir lygiavertiškumo pripažinimo tvarkos ypatumų skirtumus, nustatyti, ar atitinkamo administratoriaus atveju toks taikymas yra lygiavertis įvairių šiame reglamente nustatytų reikalavimų laikymuisi;

(46)

šiame reglamente taip pat nustatoma patvirtinimo tvarka, pagal kurią, laikantis tam tikrų sąlygų, Sąjungoje esantys administratoriai ar prižiūrimi subjektai gali patvirtinti iš trečiosios šalies teikiamus lyginamuosius indeksus, siekiant tokius lyginamuosius indeksus naudoti Sąjungoje. Kai tai padarytų, kompetentinga institucija turėtų atsižvelgti į tai, ar teikiant lyginamąjį indeksą, kuris turi būti patvirtintas, atitiktis IOSCO principams būtų lygiavertė atitikčiai šiam reglamentui, atsižvelgiant į patvirtinimo tvarkos ir lygiavertiškumo pripažinimo tvarkos ypatumų skirtumus. Administratorius ar prižiūrimas subjektas, kuris patvirtino iš trečiosios šalies teikiamą lyginamąjį indeksą, turėtų būti visapusiškai atsakingas už tokius patvirtintus lyginamuosius indeksus ir už atitinkamų šiame reglamente nurodytų sąlygų laikymąsi;

(47)

visi lyginamųjų indeksų administratoriai gali veikti pagal savo diskreciją, jiems gali kilti interesų konfliktų ir jie rizikuoja, kad būtų nustatytos netinkamos valdymo ir kontrolės sistemos. Kadangi administratoriai kontroliuoja lyginamojo indekso nustatymo procesą, reikalavimas, kad jie gautų veiklos leidimus arba užsiregistruotų ir būtų prižiūrimi, yra veiksmingiausias būdas užtikrinti lyginamųjų indeksų teisingumą;

(48)

tam tikriems administratoriams turėtų būti išduoti veiklos leidimai ir būti vykdoma jų priežiūra, o tą turėtų daryti valstybės narės, kurioje yra atitinkamas administratorius, kompetentinga institucija. Šio reglamento taikymo tikslais kompetentinga institucija turėtų registruoti ir prižiūrėti finansinius lyginamuosius indeksus, kurie nėra ypatingos svarbos lyginamieji indeksai, teikiančius subjektus, kuriems jau yra taikoma priežiūra. Atitinkama kompetentinga institucija taip pat turėtų registruoti subjektus, kurie teikia tik indeksus, kurie laikomi nesvarbiais lyginamaisiais indeksais. Veiklos leidimo išdavimas ir registravimas turėtų būti atskiros procedūros; išduodant veiklos leidimą turi būti atliekamas išsamesnis administratoriaus paraiškos vertinimas. Tai, ar administratorius yra gavęs veiklos leidimą, ar užsiregistravęs, neturėtų daryti poveikio atitinkamų kompetentingų institucijų vykdomai to administratoriaus priežiūrai. Be to, siekiant sudaryti palankias sąlygas pradiniam šio reglamento taikymo etapui, turėtų būti nustatyta pereinamojo laikotarpio tvarka, pagal kurią galėtų užsiregistruoti asmenys, teikiantys lyginamuosius indeksus, kurie nėra ypatingos svarbos ir nėra plačiai naudojami vienoje ar daugiau valstybių narių. ESMA Sąjungos lygmeniu turėtų toliau tvarkyti registrą, į kurį būtų įtraukiama informacija apie administratorius, kuriems išduoti veiklos leidimai, arba kurie yra registruoti, apie lyginamuosius indeksus ir administratorius, kurie teikia tuos lyginamuosius indeksus remdamiesi teigiamu sprendimu pagal lygiavertiškumo sistemą arba pripažinimo sistemos pagrindu, apie Sąjungos administratorius arba prižiūrimus subjektus, kurie patvirtino trečiosios šalies lyginamuosius indeksus, ir apie bet kokius tokius patvirtintus lyginamuosius indeksus bei apie trečiojoje šalyje esančius jų administratorius;

(49)

tam tikromis aplinkybėmis asmuo suteikia indeksą, bet gali nežinoti, kad atitinkamas indeksas naudojamas susiejant su finansine priemone, finansine sutartimi ar investiciniu fondu. Taip visų pirma yra, kai naudotojai ir lyginamojo indekso administratorius yra skirtingose valstybėse narėse. Todėl būtina didinti skaidrumo lygį, kuriuo konkretus lyginamasis indeksas yra naudojamas. Toks skaidrumas gali būti pasiektas patobulinus prospektų arba pagrindinės informacijos dokumentų, kurių reikalaujama pagal Sąjungos teisę, turinį ir pranešimų, kurių reikalaujama pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 596/2014 (11), turinį;

(50)

priežiūros veiksmingumas užtikrinamas valstybių narių kompetentingoms institucijoms suteikiant veiksmingas priemones ir įgaliojimus bei skiriant išteklius. Todėl šiame reglamente visų pirma turėtų būti numatomi minimalieji priežiūros ir tyrimo įgaliojimai, kurie pagal nacionalinę teisę turėtų būti pavesti valstybių narių kompetentingoms institucijoms. Naudodamosi savo įgaliojimais pagal šį reglamentą kompetentingos institucijos ir ESMA turėtų veikti objektyviai ir nešališkai ir sprendimus priimti savarankiškai;

(51)

siekiant nustatyti šio reglamento pažeidimus, kompetentingoms institucijoms pagal nacionalinę teisę būtina turėti galimybę patekti į juridinių asmenų patalpas, kad galėtų konfiskuoti dokumentus. Galimybė patekti į tokias patalpas yra būtina esant pagrįstiems įtarimams, kad yra dokumentų ir kitų duomenų, susijusių su patikrinimo ar tyrimo dalyku, ir jie galėtų būti svarbūs šio reglamento pažeidimui įrodyti. Be to, galimybė patekti į tokias patalpas būtina tais atvejais, kai asmuo, iš kurio jau pareikalauta pateikti informaciją, to reikalavimo nevykdo arba kai yra pagrįstas pagrindas manyti, kad, pateikus reikalavimą, jis nebūtų vykdomas arba kad dokumentai ar informacija, su kuriais yra susijusi reikalaujama informacija, būtų pašalinti, sugadinti arba sunaikinti. Jei pagal nacionalinę teisę reikia išankstinio atitinkamos valstybės narės teisminės institucijos leidimo, patekti į patalpas turėtų būti galima tik gavus tą išankstinį teisminės institucijos leidimą;

(52)

prižiūrimų subjektų turimi telefono pokalbių įrašai ir duomenų srauto išklotinės gali būti labai svarbūs, o kartais ir vieninteliai įrodymai, kuriais remiantis galima nustatyti ir įrodyti šio reglamento, visų pirma valdymo ir kontrolės reikalavimų laikymosi, pažeidimus. Tokie įrašai ir išklotinės gali padėti patikrinti už pateiktus pradinius duomenis atsakingo asmens ir už jų patvirtinimą atsakingų asmenų tapatybę ir tai, ar laikomasi reikalavimo organizaciniu požiūriu atskirti darbuotojus. Todėl kompetentingos institucijos turėtų galėti reikalauti prižiūrimų subjektų turimų telefono pokalbių įrašų, elektroninės komunikacijos ir duomenų srauto išklotinių tais atvejais, kai yra pagrįstų įtarimų, kad tokie įrašai ar išklotinės, susiję su patikrinimo ar tyrimo dalyku, galėtų būti svarbūs šio reglamento pažeidimui įrodyti;

(53)

šiame reglamente laikomasi pagrindinių teisių ir principų, pripažintų Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, visų pirma teisės į privatų ir šeimos gyvenimą, teisės į asmens duomenų apsaugą, teisės į saviraiškos ir informacijos laisvę, laisvės užsiimti verslu, teisės į nuosavybę, teisės į vartotojų apsaugą, teisės į veiksmingą teisinę gynybą ir teisės į gynybą. Taigi šis reglamentas turėtų būti aiškinamas ir taikomas laikantis tų teisių ir principų;

(54)

atitinkamų asmenų teisės į gynybą turėtų būti visapusiškai gerbiamos. Visų pirma asmenims, kuriems taikomos procedūros, turėtų būti suteikta galimybė susipažinti su išvadomis, kuriomis kompetentingos institucijos pagrindė savo sprendimą, ir teisė būti išklausytiems;

(55)

su lyginamaisiais indeksais susijęs skaidrumas yra būtinas finansų rinkų stabilumo ir investuotojų apsaugos sumetimais. Bet koks kompetentingų institucijų keitimasis informacija ar informacijos perdavimas turėtų atitikti asmens duomenų perdavimo taisykles, nustatytas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 95/46/EB (12). Bet koks ESMA keitimasis informacija ar informacijos perdavimas turėtų atitikti asmens duomenų perdavimo taisykles, nustatytas Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 45/2001 (13);

(56)

atsižvelgdamos į 2010 m. gruodžio 8 d. Komisijos komunikate dėl sankcijų taikymo režimų finansinių paslaugų sektoriuje griežtinimo nustatytus principus ir į dėl to komunikato priimtus Sąjungos teisės aktus, valstybės narės, siekdamos užtikrinti bendrą požiūrį ir atgrasomąjį poveikį, turėtų nustatyti už šio reglamento nuostatų pažeidimus taikytinų administracinių sankcijų ir kitų administracinių priemonių, įskaitant pinigines sankcijas, taisykles ir užtikrinti jų įgyvendinimą. Tos administracinės sankcijos ir kitos administracinės priemonės turėtų būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos;

(57)

konkrečiais atvejais taikomos administracinės sankcijos ir kitos administracinės priemonės turėtų būti nustatytos prireikus atsižvelgiant į tokius veiksnius, kaip antai nustatytos finansinės naudos grąžinimas, pažeidimo sunkumas ir trukmė, sunkinančios ar švelninančios aplinkybės, poreikis, kad administracinės piniginės sankcijos būtų atgrasomos ir prireikus jas apskaičiuojant būtų taikoma nuolaida už bendradarbiavimą su kompetentinga institucija. Visų pirma faktinis konkrečiu atveju taikytinų administracinių piniginių sankcijų dydis labai sunkaus pažeidimo atveju turėtų galėti siekti didžiausią šiame reglamente numatytą dydį arba didesnį nacionalinėje teisėje numatytą dydį, o už nedidelius pažeidimus arba susitaikymo atveju turėtų būti galima skirti už didžiausią dydį kur kas mažesnes administracines pinigines sankcijas. Kompetentinga institucija turėtų turėti galimybę laikinai uždrausti vykdyti vadovaujamas funkcijas lyginamųjų indeksų administratorių arba duomenų teikėjų organizacijoje;

(58)

šis reglamentas neturėtų riboti valstybių narių gebėjimo nustatyti didesnių administracinių sankcijų ir neturėtų daryti poveikio jokioms valstybių narių teisės nuostatoms, susijusioms su baudžiamosiomis sankcijomis;

(59)

nors niekas nekliudo valstybėms narėms nustatyti administracinių sankcijų ir baudžiamųjų sankcijų už tą patį pažeidimą taisyklių, neturėtų būti reikalaujama, kad valstybės narės nustatytų administracinių sankcijų už šio reglamento pažeidimus taisykles, kai jiems taikoma nacionalinė baudžiamoji teisė. Pagal nacionalinę teisę valstybės narės neprivalo taikyti administracinių ir baudžiamųjų sankcijų už tą pačią nusikalstamą veiką, tačiau jos turėtų galėti tai padaryti, jei tai yra leidžiama pagal jų nacionalinę teisę. Tačiau dėl to, kad paliekamos galioti baudžiamosios, o ne administracinės sankcijos už šio reglamento pažeidimus, neturėtų sumažėti arba būti kitaip paveiktas kompetentingų institucijų gebėjimas laiku bendradarbiauti, susipažinti su informacija ir ja keistis su kitų valstybių narių kompetentingomis institucijomis šio reglamento tikslais, įskaitant po to, kai atitinkamų pažeidimų atvejais kreipiamasi į kompetentingas teismines institucijas dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn;

(60)

būtina sugriežtinti nuostatas dėl keitimosi informacija tarp kompetentingų institucijų, taip pat jų tarpusavio pareigas teikti pagalbą bei bendradarbiauti. Dėl didėjančio tarpvalstybinės veiklos masto kompetentingos institucijos viena kitai turėtų teikti jų funkcijoms vykdyti svarbią informaciją, kad būtų užtikrintas veiksmingas šio reglamento įgyvendinimo užtikrinimas, be kita ko, ir tais atvejais, kai pažeidimas arba įtariamas pažeidimas yra aktualus dviejų arba daugiau valstybių narių institucijoms. Keičiantis informacija būtina griežtai saugoti profesinę paslaptį, siekiant užtikrinti sklandų tos informacijos perdavimą bei konkrečių teisių apsaugą;

(61)

siekiant užtikrinti, kad kompetentingų institucijų priimti sprendimai taikyti administracinę sankciją ar kitą administracinę priemonę turėtų atgrasomąjį poveikį visuomenei, jie turėtų būti skelbiami. Sprendimų apie taikomą administracinę sankciją ar kitą administracinę priemonę skelbimas taip pat yra svarbi kompetentingų institucijų priemonė informuoti rinkos dalyvius, kokia elgesio rūšis laikoma šio reglamento pažeidimu, ir geresniam rinkos dalyvių elgesiui skatinti. Jei toks skelbimas galėtų padaryti neproporcingą žalą susijusiems asmenims ar kelia grėsmę finansų rinkų stabilumui arba vykdomam tyrimui, kompetentinga institucija turėtų apie administracinę sankciją ar kitą administracinę priemonę skelbti nuasmenintą informaciją arba atidėti paskelbimą. Be to, kompetentingos institucijos turėtų turėti galimybę iš viso neskelbti sprendimo apie taikomas administracines sankcijas ar kitas administracines priemones, kai laikoma, kad nuasmeninti informaciją arba atidėti skelbimą nepakanka siekiant užtikrinti, jog finansų rinkų stabilumui nekiltų grėsmė. Kompetentingos institucijos taip pat neprivalo skelbti apie administracines sankcijas ar kitas administracines priemones, kurios laikomos nereikšmingomis, kai jų skelbimas būtų neproporcingas;

(62)

ypatingos svarbos lyginamieji indeksai gali būti susiję su daugiau nei vienos valstybės narės duomenų teikėjais, administratoriais ir naudotojais. Taigi tokio lyginamojo indekso teikimo nutraukimas ar bet kurie įvykiai, galintys labai pakenkti jo teisingumui, galėtų daryti poveikį daugiau nei vienoje valstybėje narėje, o tai reiškia, kad tokio lyginamojo indekso priežiūra, jeigu ją vykdytų vien valstybės narės, kurioje yra lyginamojo indekso administratorius, kompetentinga institucija, nebūtų veiksminga ir efektyvi sprendžiant rizikos, kurią kelia ypatingos svarbos lyginamasis indeksas, problemas. Tokiu atveju, siekiant užtikrinti veiksmingą kompetentingų institucijų keitimąsi priežiūros informacija ir jų veiklos bei priežiūros priemonių koordinavimą, reikėtų sudaryti kolegijas, kurias sudarytų kompetentingos institucijos ir ESMA. Kolegijų veikla turėtų prisidėti prie suderinto šio reglamento taisyklių taikymo ir priežiūros praktikos konvergencijos. Administratoriaus kompetentinga institucija turėtų sudaryti rašytinius susitarimus dėl keitimosi informacija, sprendimų priėmimo proceso, kuris galėtų apimti balsavimo procedūrų taisykles, bet kokio bendradarbiavimo privalomo duomenų teikimo priemonių taikymo tikslais ir atvejų, kai kompetentingos institucijos turėtų konsultuotis tarpusavyje. ESMA teisiškai įpareigojantis tarpininkavimas yra pagrindinis elementas užtikrinant koordinavimą, priežiūros nuoseklumą ir priežiūros praktikos konvergenciją;

(63)

lyginamieji indeksai gali būti susieti su ilgalaikėmis finansinėmis priemonėmis ir finansinėmis sutartimis. Tam tikrais atvejais, įsigaliojus šiam reglamentui, gali kilti rizika, kad tokių lyginamųjų indeksų nebebus galima teikti, nes jiems būdingos savybės, kurių negalima pritaikyti taip, jog būtų laikomasi šio reglamento reikalavimų. Tuo pačiu metu uždraudus toliau teikti tokius lyginamuosius indeksus, finansinės priemonės ar finansinės sutartys galėtų būti nutrauktos arba galėtų būti nebeįmanoma jų vykdyti, todėl būtų pakenkta investuotojams. Todėl būtina įtraukti nuostatą, pagal kurią būtų leidžiama toliau teikti tokius lyginamuosius indeksus pereinamuoju laikotarpiu;

(64)

tais atvejais, kai šis reglamentas taikomas arba gali būti taikomas prižiūrimiems subjektams ir rinkoms, kuriems taikomas Reglamentas (ES) Nr. 1227/2011, ESMA turėtų konsultuotis su Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra (toliau – ACER), kad galėtų pasinaudoti ACER ekspertinėmis žiniomis, susijusiomis su energijos rinkomis, ir sumažinti dvigubo reguliavimo riziką;

(65)

siekiant toliau patikslinti techninius šio reglamento elementus, Komisijai pagal SESV 290 straipsnį turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti aktus dėl terminų apibrėžčių techninių elementų patikslinimo; dėl finansinių priemonių nominaliosios vertės, išvestinių priemonių nominaliosios vertės ir grynosios investicinių fondų turto vertės, kai tos priemonės arba turtas yra susieti su lyginamuoju indeksu, apskaičiavimo siekiant nustatyti, ar toks lyginamasis indeksas yra ypatingos svarbos; dėl apskaičiavimo metodo, taikomo siekiant nustatyti ribinę vertę, kurią viršijus indeksas priskiriamas prie ypatingos svarbos ir svarbių lyginamųjų indeksų, peržiūros; dėl objektyvių priežasčių patvirtinti trečiojoje šalyje teikiamą lyginamąjį indeksą ar lyginamųjų indeksų grupę nustatymo; dėl elementų, siekiant įvertinti, ar esamo lyginamojo indekso teikimo nutraukimas ar pakeitimas galėtų pagrįstai sukelti force majeure įvykį, sudaryti padėtį, kai nebeįmanoma tinkamai vykdyti kokios nors su tokiu lyginamuoju indeksu susietos finansinės sutarties ar finansinės priemonės sąlygų arba kokio nors su tokiu lyginamuoju indeksu susieto investicinio fondo taisyklių arba kitaip jas pažeisti, nustatymo; ir dėl 24 mėnesių laikotarpio, per kurį numatoma tam tikrų administratorių registracija vietoj veiklos leidimų, pratęsimo. Priimdama tuos aktus, Komisija turėtų atsižvelgti į rinkos ar technologijų pokyčius ir tarptautinę priežiūros praktikos, susijusios su lyginamaisiais indeksais, visų pirma IOSCO veiklos, konvergenciją. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros (14) nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(66)

techniniais standartais turėtų būti užtikrinamas nuoseklus indeksų, naudojamų kaip lyginamieji indeksai, teikimo ir duomenų teikimo reikalavimų suderinimas ir tinkama investuotojų ir vartotojų apsauga visoje Sąjungoje. Kadangi ESMA turi itin specializuotą kompetenciją, būtų veiksminga ir tinkama jai patikėti rengti su politikos pasirinktimis nesusijusių techninių reguliavimo standartų projektus ir juos pateikti Komisijai. Komisija pagal SESV 290 straipsnį ir Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius deleguotaisiais aktais turėtų priimti ESMA parengtus techninių reguliavimo standartų projektus dėl priežiūros funkcijos procedūrų ir ypatybių nustatymo; dėl to, kaip užtikrinti pradinių duomenų tinkamumą ir patikrinamumą, taip pat duomenų teikėjo vidaus priežiūrą ir tikrinimo procedūras; dėl informacijos, kurią administratorius turi pateikti apie lyginamąjį indeksą ir metodiką; dėl elgesio kodekso elementų; dėl sistemų ir kontrolės reikalavimų; dėl kriterijų, į kuriuos kompetentinga institucija turėtų atsižvelgti priimdama sprendimą, ar taikyti tam tikrus papildomus reikalavimus; dėl lyginamojo indekso pažymos turinio ir atvejų, kai reikalaujama tokią pažymą atnaujinti; dėl minimalaus kompetentingų institucijų ir ESMA bendradarbiavimo susitarimų turinio; dėl trečiosios šalies administratoriaus pripažinimo paraiškos formos ir turinio, taip pat dėl informacijos, kurią reikia pateikti kartu su ta paraiška, pateikimo; ir dėl informacijos, kurią reikia pateikti, kai teikiama paraiška išduoti veiklos leidimą arba registracijos paraiška;

(67)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai nustatyti ir peržiūrėti viešosios valdžios institucijų Sąjungoje sąrašą, nustatyti ir peržiūrėti ypatingos svarbos lyginamųjų indeksų sąrašą bei nustatyti trečiųjų šalių lyginamuosius indeksus teikiantiems subjektams taikomos teisinės sistemos lygiavertiškumą, kad būtų įvertinta, ar lygiavertiškumas yra visiškas ar dalinis. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (15);

(68)

Komisijai taip pat turėtų būti suteikti įgaliojimai pagal SESV 291 straipsnį ir Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnį įgyvendinimo aktais priimti ESMA parengtus techninius įgyvendinimo standartus, kuriais nustatomi atitikties deklaracijų šablonai, kompetentingų institucijų ir ESMA keitimosi informacija procedūros ir formos;

(69)

kadangi šio reglamento tikslų, t. y. nustatyti nuoseklų ir veiksmingą lyginamųjų indeksų trūkumų šalinimo sistemą, valstybės narės negali deramai pasiekti, nes bendrą su lyginamaisiais indeksais susijusių problemų poveikį galima visapusiškai įvertinti tik Sąjungos lygmeniu, o dėl šio reglamento masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo, Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(70)

atsižvelgiant į skubumą, susijusį su siekiu atstatyti pasitikėjimą lyginamaisiais indeksais ir skatinti sąžiningas ir skaidrias finansų rinkas, šis reglamentas turėtų įsigalioti kitą dieną po jo paskelbimo;

(71)

vartotojai gali sudaryti su lyginamuoju indeksu susietas finansines sutartis, visų pirma hipotekos ir vartojimo paskolų, bet jų galimybės rinktis naudojamą lyginamąjį indeksą dėl nevienodos derybinės galios ir standartinių sąlygų naudojimo gali būti ribotos. Todėl būtina užtikrinti, kad kreditoriai ar kredito tarpininkai bent pateiktų tinkamą informaciją vartotojams. Todėl tuo tikslu atitinkamai turėtų būti iš dalies pakeistos direktyvos 2008/48/EB ir 2014/17/ES;

(72)

Reglamentu (ES) Nr. 596/2014 reikalaujama, kad vadovaujamas pareigas einantys asmenys, taip pat glaudžiai su jais susiję asmenys praneštų emitentui ir kompetentingai institucijai apie kiekvieną savo sąskaita sudaromą sandorį, susijusį su finansinėmis priemonėmis, kurios yra susietos su jų emitento akcijomis ir skolos priemonėmis. Vis dėlto yra daug įvairių finansinių priemonių, susietų su konkretaus emitento akcijomis ir skolos priemonėmis. Tokios finansinės priemonės yra, be kita ko, kolektyvinio investavimo subjektų vienetai, struktūrizuoti produktai arba finansinės priemonės, į kurias įterpta išvestinė finansinė priemonė, kelianti riziką emitento išleistų akcijų ar skolos priemonių pelningumui. Pranešimo emitentui ir kompetentingai institucijai reikalavimas turėtų būti taikomas kiekvienam tokių finansinių priemonių sandoriui, kuris viršija minimaliąją ribinę vertę. Išimtis turėtų būti daroma, jeigu susietoji finansinė priemonė kelia emitento akcijoms ar skolos priemonėms 20 % ar mažesnę riziką arba vadovaujamas pareigas einantis asmuo ar glaudžiai su juo susijęs asmuo nežinojo ir negalėjo žinoti susietosios finansinės priemonės investicinės sudėties. Todėl Reglamentas (ES) Nr. 596/2014 turėtų būti iš dalies pakeistas,

a)

centriniam bankui;

b)

viešosios valdžios institucijai, kai ji teikia duomenis lyginamiesiems indeksams, teikia lyginamuosius indeksus arba kontroliuoja jų teikimą viešosios politikos tikslais, įskaitant užimtumo, ekonominės veiklos ir infliacijos priemones;

c)

pagrindinei sandorio šaliai (PSŠ), kai ji teikia referencines arba galutines kainas, naudojamas PSŠ rizikos valdymo tikslais ir atsiskaitymui;

d)

bet kurios finansinės priemonės, išvardytos Direktyvos 2014/65/ES I priedo C skirsnyje, vienintelės referencinės kainos teikimui;

e)

spaudai, kitoms žiniasklaidos priemonėms ir žurnalistams, kai jie tik skelbia arba nurodo lyginamąjį indeksą vykdydami savo žurnalistinę veiklą ir negali kontroliuoti to lyginamojo indekso teikimo;

f)

fiziniam arba juridiniam asmeniui, kuris suteikia arba įsipareigoja suteikti kreditą vykdant to asmens komercinę, verslo ar profesinę veiklą tiek, kiek tas asmuo tik skelbia arba leidžia visuomenei susipažinti su savo kintamųjų ar fiksuotųjų kredito palūkanų normomis, nustatytomis vidaus sprendimais ir taikomomis tik toms finansinėms sutartims, kurias tas asmuo ar tai pačiai grupei priklausanti bendrovė sudaro su savo atitinkamais klientais;

g)

biržos prekių lyginamajam indeksui, grindžiamam duomenų teikėjų, kurių dauguma yra neprižiūrimi subjektai, pateiktais duomenimis, kurio atžvilgiu taikomos abi šios sąlygos:

h)

indekso teikėjui minėto teikėjo teikiamo indekso atžvilgiu, kai tas indekso teikėjas nežino ir pagrįstai negalėjo žinoti, kad tas indeksas naudojamas 3 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytais tikslais.

a)

kuris yra viešai skelbiamas arba viešai prieinamas,

b)

kuris yra reguliariai nustatomas:

a)

lyginamojo indekso nustatymo priemonių administravimas,

b)

pradinių duomenų rinkimas, analizė ar tvarkymas, siekiant nustatyti lyginamąjį indeksą, ir

c)

lyginamojo indekso nustatymas taikant formulę ar kitą apskaičiavimo metodą arba įvertinant tuo tikslu pateiktus pradinius duomenis;

a)

finansinės priemonės, susietos su indeksu arba indeksų deriniu, išleidimas;

b)

mokėtinos sumos pagal finansinę priemonę arba finansinę sutartį nustatymas susiejant tą sumą su indeksu arba indeksų deriniu;

c)

buvimas finansinės sutarties, susietos su indeksu arba indeksų deriniu, šalimi;

d)

kredito palūkanų normos, kaip apibrėžta Direktyvos 2008/48/EB 3 straipsnio j punkte, kuri apskaičiuojama prie indekso ar indeksų derinio pridedant maržą ar pelno maržą, susiejama su finansine sutartimi, kurios šalis yra kreditorius, ir niekur kitur nenaudojama, teikimas;

e)

investicinio fondo veiklos rezultatų pagal indeksą arba indeksų derinį įvertinimas siekiant sekti tokio indekso arba indeksų derinio grąžą, nustatyti portfelio turto paskirstymą arba apskaičiuoti rezultatų mokesčius;

a)

kredito įstaiga, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013 (16) 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte;

b)

investicinė įmonė, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte;

c)

draudimo įmonė, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/138/EB (17) 13 straipsnio 1 punkte;

d)

perdraudimo įmonė, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/138/EB 13 straipsnio 4 punkte;

e)

KIPVPS, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/65/EB 1 straipsnio 2 dalyje, arba, kai taikoma, KIPVPS valdymo įmonė, kaip apibrėžta tos direktyvos 2 straipsnio 1 dalies b punkte;

f)

alternatyvaus investavimo fondo valdytojas (AIFV), kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/61/ES (18) 4 straipsnio 1 dalies b punkte;

g)

įstaiga, atsakinga už profesinių pensijų skyrimą, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/41/EB (19) 6 straipsnio a punkte;

h)

kreditorius, kaip apibrėžta Direktyvos 2008/48/EB 3 straipsnio b punkte, kredito sutarčių, kaip apibrėžta tos direktyvos 3 straipsnio c punkte, tikslais;

i)

ne kredito įstaiga, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/17/ES 4 straipsnio 10 punkte, kredito sutarčių, kaip apibrėžta tos direktyvos 4 straipsnio 3 punkte, tikslais;

j)

rinkos operatorius, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 18 punkte;

k)

PSŠ, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 648/2012 (20) 2 straipsnio 1 punkte;

l)

sandorių duomenų saugykla, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 648/2012 2 straipsnio 2 punkte;

m)

administratorius;

a)

kredito sutartis, kaip apibrėžta Direktyvos 2008/48/EB 3 straipsnio c punkte;

b)

kredito sutartis, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/17/ES 4 straipsnio 3 punkte;

a)

remiantis pradiniais duomenimis, kuriuos visus tiesiogiai pateikia:

b)

remiantis grynosiomis investicinių fondų turto vertėmis;

a)

bet kuri valstybinė ar kita viešojo administravimo institucija, įskaitant subjektus, įpareigotus valdyti valstybės skolą arba dalyvaujančius jos valdyme;

b)

bet koks subjektas arba asmuo, atliekantis viešojo administravimo funkcijas pagal nacionalinę teisę arba vykdantis viešąsias pareigas arba funkcijas, arba teikiantis viešąsias paslaugas, įskaitant užimtumo, ekonominės veiklos ir infliacijos priemones, kurį kontroliuoja a papunktyje apibrėžtas subjektas.

a)

užtikrinamas administratoriui pateiktos ar jo parengtos informacijos, kuriai taikomi pagal šį reglamentą nustatytos informacijos atskleidimo ir skaidrumo pareigos, konfidencialumas, ir

b)

konkrečiai mažinama interesų konfliktų, kylančių dėl administratoriaus nuosavybės, kontrolės, kitų administratoriaus grupėje esančių interesų arba kitų asmenų, kurie gali daryti administratoriui įtaką ar jį kontroliuoti lyginamojo indekso nustatymo procese, rizika.

a)

turėtų reikiamų gebėjimų, žinių ir patirties, kad galėtų vykdyti jiems pavestas užduotis, ir jiems būtų taikomas veiksmingas valdymas ir priežiūra;

b)

nebūtų veikiami nederamos įtakos ar interesų konfliktų ir kad dėl tų asmenų atlyginimo ir jų veiklos rezultatų įvertinimo nekiltų interesų konfliktų ar kitaip nebūtų pažeistas lyginamojo indekso nustatymo proceso teisingumas;

c)

neturėtų interesų ar verslo ryšių, kurie darytų neigiamą poveikį atitinkamo administratoriaus vykdomai veiklai;

d)

negalėtų prie lyginamojo indekso nustatymo prisidėti asmeniškai ar rinkos dalyvių vardu teikdami pirkimo ir pardavimo pasiūlymus ir sudarydami sandorius, išskyrus tuos atvejus, kai tokie veiksmai aiškiai įeina į lyginamojo indekso metodiką ir jiems taikomos specialios joje nustatytos taisyklės, ir

e)

taikytų veiksmingų procedūrų, kuriomis kontroliuojamas keitimasis informacija su kitais darbuotojais, dalyvaujančiais veikloje, kuri gali kelti interesų konfliktų riziką, arba trečiaisiais asmenimis, kai ta informacija gali paveikti lyginamąjį indeksą.

a)

bent kartą per metus peržiūrėti lyginamojo indekso apibrėžtį ir metodiką;

b)

prižiūrėti bet kokius lyginamojo indekso metodikos pakeitimus ir naudotis teise paprašyti administratoriaus konsultuotis dėl tokių pakeitimų;

c)

prižiūrėti, kaip veikia administratoriaus kontrolės sistema, kaip yra valdomas ir veikia lyginamasis indeksas, taip pat, jei lyginamasis indeksas grindžiamas duomenų teikėjų teikiamais duomenimis, kaip yra valdomas ir veikia elgesio kodeksas, nurodytas 15 straipsnyje;

d)

peržiūrėti ir tvirtinti lyginamojo indekso teikimo nutraukimo procedūras, įskaitant bet kokį konsultavimąsi dėl nutraukimo;

e)

prižiūrėti visus trečiuosius asmenis, dalyvaujančius teikiant lyginamąjį indeksą, įskaitant apskaičiavimo ar platinimo tarpininkus;

f)

vertinti vidaus ir išorės auditą ar peržiūras ir stebėti nustatytų taisomųjų veiksmų įgyvendinimą;

g)

kai lyginamasis indeksas grindžiamas duomenų teikėjų teikiamais pradiniais duomenimis, stebėti pradinius duomenis ir duomenų teikėjus, taip pat administratoriaus veiksmus, kai pateikti pradiniai duomenys tikrinami arba tvirtinami;

h)

kai lyginamasis indeksas grindžiamas duomenų teikėjų teikiamais pradiniais duomenimis, imtis veiksmingų priemonių dėl bet kokių elgesio kodekso, nurodyto 15 straipsnyje, pažeidimų; ir

i)

pranešti atitinkamoms kompetentingoms institucijoms apie bet kokį netinkamą duomenų teikėjų (kai lyginamasis indeksas grindžiamas duomenų teikėjų teikiamais pradiniais duomenimis) ar administratorių elgesį, apie kurį sužino priežiūros funkciją vykdantys asmenys, taip pat apie visus neįprastus ar įtartinus pradinius duomenis.

a)

operacinės rizikos valdymą;

b)

tinkamus ir veiksmingus veiklos tęstinumo ir atkūrimo po ekstremalių įvykių planus;

c)

nenumatytų atvejų procedūras, kurios nustatytos lyginamojo indekso teikimo proceso sutrikimo atvejui.

a)

užtikrinti, kad duomenų teikėjai laikytųsi 15 straipsnyje nurodyto elgesio kodekso ir atitiktų pradiniams duomenims taikomus standartus;

b)

stebėti pradinius duomenis, įskaitant, kai įmanoma, pradinių duomenų stebėseną prieš lyginamojo indekso paskelbimą ir pradinių duomenų tvirtinimą po indekso paskelbimo klaidoms ir neatitiktims nustatyti.

a)

visus pradinius duomenis, įskaitant tokių duomenų panaudojimą;

b)

lyginamajam indeksui nustatyti naudojamą metodiką;

c)

informaciją apie visus administratoriaus ir, kai taikoma, vertintojų išvadų taikymo ar veikimo pagal savo diskreciją nustatant lyginamąjį indeksą atvejus, įskaitant minėtų išvadų arba veikimo pagal savo diskreciją pagrindimą;

d)

informaciją apie atvejus, kai nepaisyta pradinių duomenų, visų pirma kai tie duomenys atitiko lyginamojo indekso nustatymo metodikos reikalavimus, ir tokio nepaisymo pagrindimą;

e)

informaciją apie kitus standartinių procedūrų ir metodikų pakeitimus ar nukrypimus nuo jų, įskaitant tuos, kurie padaryti esant nepalankioms rinkos sąlygoms ar sutrikus rinkos veikimui;

f)

duomenis teikiančių asmenų ir fizinių asmenų, kuriuos administratorius įdarbino lyginamajam indeksui nustatyti, tapatybės duomenis;

g)

visus dokumentus, susijusius su bet kokiu skundu, įskaitant skundą pateikusio asmens pateiktus dokumentus, ir

h)

bet kokio administratoriaus įdarbinto asmens ir duomenų teikėjų ar duomenis teikiančių asmenų telefoninių pokalbių ar elektroninės komunikacijos, susijusių su lyginamuoju indeksu, įrašus.

a)

administratorius nustatytų skundų nagrinėjimo politiką, kuria remiantis galima teikti skundus dėl konkretaus lyginamojo indekso nustatymo reprezentatyvumo rinkos vertės požiūriu, dėl siūlomo lyginamojo indekso nustatymo proceso pakeitimo, dėl metodikos taikymo nustatant konkretų lyginamąjį indeksą ir dėl kitų sprendimų, susijusių su lyginamojo indekso nustatymo procesu;

b)

skundai būtų tiriami laiku ir sąžiningai ir kad apie tyrimo išvadas būtų pranešta skundą pateikusiam asmeniui per pagrįstą laikotarpį, išskyrus tuos atvejus, kai toks pranešimas prieštarautų viešosios politikos tikslams arba Reglamentui (ES) Nr. 596/2014, ir

c)

tyrimas būtų atliekamas nepriklausomai nuo visų darbuotojų, kurie gali ar galėjo būti susiję su skundo dalyku.

a)

paslaugų teikėjas gali ir sugeba patikimai ir profesionaliai vykdyti perduotas užduotis, veiklą arba teikti paslaugas ir tam turi teisės aktuose numatytą veiklos leidimą;

b)

administratorius atitinkamoms kompetentingoms institucijoms leidžia susipažinti su paslaugų teikėjo, kuris dalyvauja lyginamojo indekso nustatymo procese, tapatybės duomenimis ir užduotimis;

c)

administratorius imasi tinkamų veiksmų, jeigu atrodo, kad paslaugų teikėjas galbūt veiksmingai nevykdo perduotų funkcijų ir nesilaiko taikomos teisės ir reguliavimo reikalavimų;

d)

administratorius turi būtinas specialiąsias žinias, kad galėtų veiksmingai prižiūrėti perduotas užduotis ir valdyti su užsakomosiomis paslaugomis susijusią riziką;

e)

paslaugų teikėjas praneša administratoriui apie bet kokius pokyčius, kurie gali turėti esminės įtakos jo gebėjimui veiksmingai vykdyti jam perduotas užduotis ir laikytis taikomos teisės ir reguliavimo reikalavimų;

f)

paslaugų teikėjas bendradarbiauja su atitinkama kompetentinga institucija perduotos veiklos klausimais, o administratorius ir atitinkama kompetentinga institucija turi realią galimybę susipažinti su duomenimis, susijusiais su perduota veikla, taip pat patekti į paslaugų teikėjo verslo patalpas, ir atitinkama kompetentinga institucija turi galimybę pasinaudoti tomis prieigos teisėmis;

g)

administratorius turi galimybę prireikus nutraukti susitarimus dėl užsakomųjų paslaugų;

h)

administratorius imasi pagrįstų veiksmų, įskaitant nenumatytų atvejų planus, kad išvengtų nederamos operacinės rizikos, susijusios su paslaugų teikėjo dalyvavimu lyginamųjų indeksų nustatymo procese.

a)

pradiniai duomenys turi būti pakankami, kad tiksliai ir patikimai atspindėtų rinkos ar ekonomikos realiją, kuriai įvertinti yra skirtas lyginamasis indeksas.

Pradiniai duomenys yra sandorių duomenys, jeigu jie yra prieinami ir tinkami. Jei sandorių duomenys yra nepakankami arba netinkami tam, kad galėtų tiksliai ir patikimai atspindėti rinkos ar ekonomikos realiją, kuriai įvertinti yra skirtas lyginamasis indeksas, gali būti naudojami pradiniai duomenys, kurie nėra sandorių duomenys, įskaitant orientacines kainas, kotiruotes ir tvirtąsias kotiruotes arba kitas vertes;

b)

a punkte nurodyti pradiniai duomenys turi būti patikrinami;

c)

administratorius parengia ir paskelbia aiškias gaires dėl pradinių duomenų rūšių, pirmenybės teikimo skirtingoms pradinių duomenų rūšims ir naudojimosi ekspertinėmis išvadomis, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi a punkto ir metodikos;

d)

kai lyginamasis indeksas grindžiamas duomenų teikėjų teikiamais pradiniais duomenimis, administratorius, kai tikslinga, pradinius duomenis gauna iš patikimos ir reprezentatyvios duomenų teikėjų grupės ar imties, kad užtikrintų, jog pagal tuos duomenis nustatomas lyginamasis indeksas būtų patikimas ir atspindėtų rinkos ar ekonomikos realiją, kuriai įvertinti yra skirtas lyginamasis indeksas;

e)

administratorius nenaudoja duomenų teikėjo pateiktų pradinių duomenų, jeigu administratorius turi bet kokių įrodymų, kad duomenų teikėjas nesilaiko 15 straipsnyje nurodyto elgesio kodekso, ir tokiu atveju gauna reprezentatyvius viešai prieinamus duomenis.

a)

kriterijus, kuriais nustatoma, kas gali pateikti administratoriui pradinius duomenis, ir duomenų teikėjų atrankos procedūrą;

b)

procedūrą, pagal kurią vertinami duomenų teikėjo teikiami pradiniai duomenys, būtų sustabdomas tolesnis duomenų teikėjo pradinių duomenų teikimas arba, kai tikslinga, duomenų teikėjui dėl reikalavimų nesilaikymo būtų taikomos kitos sankcijos, ir

c)

pradinių duomenų tvirtinimo, be kita ko, lyginant su kitais rodikliais ar duomenimis, procedūrą jų teisingumui ir tikslumui užtikrinti.

a)

gauna duomenis iš kitų šaltinių, kurie patvirtina tuos pradinius duomenis, ir

b)

užtikrina, kad duomenų teikėjams būtų nustatytos tinkamos vidaus priežiūros ir tikrinimo procedūros.

a)

pagrįsta ir patikima;

b)

grindžiama aiškiomis taisyklėmis, kuriose nurodoma, kaip ir kada nustatant tą lyginamąjį indeksą gali būti veikiama pagal savo diskreciją;

c)

griežta, nuosekli ir sudaro sąlygas patvirtinti duomenis, atitinkamais atvejais įskaitant grįžtamąjį patikrinimą remiantis prieinamais sandorių duomenimis;

d)

atspari ir leidžianti užtikrinti, kad lyginamąjį indeksą būtų galima apskaičiuoti įvairiausiomis galimomis aplinkybėmis nepažeidžiant jo teisingumo;

e)

atsekama ir patikrinama.

a)

atsižvelgia į tokius veiksnius, kaip antai rinkos dydis ir įprastas likvidumas, prekybos skaidrumas ir rinkos dalyvių pozicijos, rinkos koncentracija, rinkos dinamika ir bet kokios imties tinkamumas atspindėti rinką ar ekonomikos realiją, kuriai įvertinti yra skirtas lyginamasis indeksas;

b)

nustato, kas to lyginamojo indekso atveju yra aktyvioji rinka, ir

c)

nustato, kurioms įvairioms pradinių duomenų rūšims teikiama pirmenybė.

a)

kiekvienam teikiamam ar skelbiamam lyginamajam indeksui arba, kai taikoma, kiekvienai teikiamai ir skelbiamai lyginamųjų indeksų grupei administratoriaus naudojamos metodikos pagrindinius elementus;

b)

su konkrečios metodikos vidaus peržiūra ir patvirtinimu susijusią informaciją ir kaip dažnai atliekama tokia peržiūra;

c)

konsultacijų dėl bet kokio siūlomų esminių administratoriaus metodikos pakeitimų procedūrą ir tokių pakeitimų pagrindimą, be kita ko, apibrėžiant, kas yra esminis pakeitimas ir aplinkybės, kuriomis administratorius turi naudotojams pranešti apie tokius pakeitimus.

a)

išankstinis pranešimas ir jame nurodomas aiškus laikotarpis, per kurį suteikiama galimybė išnagrinėti tokių siūlomų esminių pakeitimų poveikį ir pateikti pastabas, ir

b)

šios dalies a punkte nurodytos pastabos ir administratoriaus atsakymas į tas pastabas, su kuriais galima susipažinti pasibaigus bet kurioms konsultacijoms, išskyrus atvejus, kai pastabas pateikęs asmuo paprašo taikyti konfidencialumą.

a)

aiški teiktinų pradinių duomenų apibrėžtis ir reikalavimai, būtini siekiant užtikrinti pradinių duomenų teikimą pagal 11 ir 14 straipsnius;

b)

asmenų, galinčių teikti administratoriui pradinius duomenis tapatybės nurodymas, ir procedūros duomenų teikėjo ir visų duomenis teikiančių asmenų tapatybei, taip pat bet kokių duomenis teikiančių asmenų įgaliojimams duomenų teikėjo vardu teikti duomenis patikrinti;

c)

politika, kuria užtikrinama, kad duomenų teikėjas teiktų visus atitinkamus pradinius duomenis;

d)

sistemos ir kontrolės priemonės, kurias duomenų teikėjas privalo nustatyti, įskaitant:

a)

prižiūrimas duomenų teikėjas užtikrina, kad bet koks esamas ar galimas interesų konfliktas nedarytų poveikio pradinių duomenų teikimui, ir kad tais atvejais, kai reikia veikti pagal savo diskreciją, tai būtų daroma nepriklausomai ir sąžiningai, remiantis atitinkama informacija ir vadovaujantis 15 straipsnyje nurodytu elgesio kodeksu;

b)

prižiūrimas duomenų teikėjas yra nustatęs kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas pradinių duomenų teisingumas, tikslumas ir patikimumas ir pradinių duomenų teikimas pagal šį reglamentą ir 15 straipsnyje nurodytą elgesio kodeksą.

a)

kontrolės priemones, kuriomis nustatoma, kas administratoriui gali teikti pradinius duomenis, įskaitant, kai proporcinga, procedūrą, pagal kurią duomenis parašu tvirtintų viršesnis už duomenis teikiantį asmenį fizinis asmuo;

b)

atitinkamą duomenis teikiančių asmenų mokymą, kuris apimtų bent šį reglamentą ir Reglamentą (ES) Nr. 596/2014;

c)

interesų konfliktų valdymo priemones, prireikus įskaitant organizacinį darbuotojų atskyrimą ir svarstymą, kaip galima pašalinti paskatas, kylančias dėl atlyginimų politikos, manipuliuoti lyginamuoju indeksu;

d)

su pradinių duomenų teikimu susijusių komunikacijos, visos informacijos, kuria buvo pasinaudota kiekvienu atveju suteikiant galimybę duomenų teikėjui pateikti duomenis, ir visų esamų ar galimų interesų konfliktų, įskaitant duomenų teikėjo galimybę naudotis finansinėmis priemonėmis, kurios susietos su lyginamuoju indeksu (bet tuo neapsiribojant), įrašų saugojimą atitinkamą laikotarpį;

e)

vidaus ir išorės auditų informacijos saugojimą.

a)

su lyginamuoju indeksu tiesiogiai arba netiesiogiai, kai naudojamas lyginamųjų indeksų derinys, susietos finansinės priemonės ar finansinės sutartys arba jis panaudojamas siekiant įvertinti investicinių fondų veiklos rezultatus, kai tų priemonių bendra vertė siekia bent 500 mlrd. EUR, įtraukiant, kai taikoma, visas su lyginamuoju indeksu susietas bet kokio išpirkimo arba įsipareigojimų vykdymo termino priemones;

b)

lyginamasis indeksas grindžiamas duomenų teikėjų, kurių dauguma yra vienoje valstybėje narėje, pateiktais duomenimis ir toje valstybėje narėje jis laikomas ypatingos svarbos lyginamuoju indeksu pagal šio straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalyse nustatytą procedūrą;

c)

lyginamasis indeksas atitinka visus šiuos kriterijus:

Jei lyginamasis indeksas atitinka c punkto ii ir iii papunkčiuose nustatytus kriterijus, bet neatitinka c punkto i papunktyje nustatyto kriterijaus, atitinkamų valstybių narių kompetentingos institucijos kartu su valstybės narės, kurioje yra įsisteigęs administratorius, kompetentinga institucija gali susitarti, kad toks lyginamasis indeksas pagal šią pastraipą turėtų būti pripažintas ypatingos svarbos lyginamuoju indeksu. Bet kuriuo atveju administratoriaus kompetentinga institucija konsultuojasi su atitinkamų valstybių narių kompetentingomis institucijomis. Jei kompetentingos institucijos nesutaria, administratoriaus kompetentinga institucija sprendžia, ar lyginamasis indeksas turėtų būti pripažintas ypatingos svarbos lyginamuoju indeksu pagal šią pastraipą, atsižvelgdama į to nesutarimo priežastis. Kompetentingos institucijos arba nesutarimo atveju – administratoriaus kompetentinga institucija, perduoda įvertinimą Komisijai. Gavusi įvertinimą, Komisija pagal šią dalį priima įgyvendinimo aktą. Be to, nesutarimo atveju administratoriaus kompetentinga institucija perduoda savo įvertinimą ESMA, kuri gali paskelbti nuomonę.

a)

finansinių priemonių ir finansinių sutarčių, susietų su lyginamuoju indeksu, vertę ir investicinių fondų, susietų su lyginamuoju indeksu, vertę, siekiant įvertinti jų veiklos rezultatus valstybėje narėje ir jų svarbą palyginti su valstybės narės bendra finansinių priemonių ir neįvykdytų finansinių sutarčių verte bei su bendra investicinių fondų verte;

b)

finansinių priemonių ir finansinių sutarčių, susietų su lyginamuoju indeksu, vertę ir investicinių fondų, susietų su lyginamuoju indeksu, vertę, siekiant įvertinti jų veiklos rezultatus valstybėje narėje ir jų svarbą, palyginti su valstybės narės bendru nacionaliniu produktu;

c)

bet kokius kitus rodiklius, pagal kuriuos būtų galima objektyviai įvertinti galimą lyginamojo indekso teikimo nutraukimo arba jo tapimo nepatikimu poveikį rinkos vientisumui, finansiniam stabilumui, vartotojams, realiajai ekonomikai arba namų ūkių ir įmonių finansavimui valstybėje narėje.

a)

patikslinti, kaip turi būti nustatoma finansinių priemonių, kurios nėra išvestinės finansinės priemonės, nominalioji vertė, išvestinių priemonių nominalioji vertė ir grynoji investicinių fondų turto vertė, įskaitant tuo atveju, kai netiesiogiai naudojamas lyginamasis indeksas, kuris įtrauktas į lyginamųjų indeksų derinį, kad būtų galima palyginti su šio straipsnio 1 dalyje ir 24 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytomis ribinėmis vertėmis;

b)

peržiūrėti skaičiavimo metodą, kuris naudojamas nustatant šio straipsnio 1 dalyje nurodytas ribines vertes, atsižvelgiant į rinkos, kainų ir reguliavimo pokyčius ir į lyginamųjų indeksų, su kuriais susietų finansinių priemonių, finansinių sutarčių ar investicinių fondų bendra vertė beveik siekia nustatytas ribines vertes, klasifikacijos tinkamumą; tokia peržiūra atliekama bent kas dvejus metus nuo 2018 m. sausio 1 d.;

c)

patikslinti, kaip turėtų būti taikomi šio straipsnio 1 dalies c punkto iii papunktyje nurodyti kriterijai, atsižvelgiant į bet kokius duomenis, kurie padeda objektyviai įvertinti galimą lyginamojo indekso teikimo nutraukimo arba jo tapimo nepatikimu poveikį rinkos vientisumui, finansiniam stabilumui, vartotojams, realiajai ekonomikai arba namų ūkių ir įmonių finansavimui vienoje ar daugiau valstybių narių.

a)

nedelsdamas apie tai praneša savo kompetentingai institucijai ir

b)

per keturias savaites nuo tokio pranešimo dienos pateikia įvertinimą, kaip:

a)

informuoja ESMA ir, kai taikoma, kolegiją, įsteigtą pagal 46 straipsnį, ir

b)

per keturias savaites atlieka savo pačios įvertinimą, kaip tas lyginamasis indeksas turi būti perduotas naujam administratoriui arba kaip reikia nustoti jį teikti, atsižvelgiant į pagal 28 straipsnio 1 dalį nustatytą procedūrą.

a)

lyginamojo indekso teikimas bus perduotas naujam administratoriui;

b)

bus galima tvarkingai nustoti teikti lyginamąjį indeksą, arba

c)

lyginamasis indeksas pasidarys nebe ypatingos svarbos indeksu.

a)

reikalauti, kad pagal šio straipsnio 7 dalį atrinkti prižiūrimi subjektai, įskaitant subjektus, kurie dar nėra atitinkamo ypatingos svarbos lyginamojo indekso duomenų teikėjai, teiktų pradinius duomenis administratoriui pagal administratoriaus metodiką, 15 straipsnyje nurodytą elgesio kodeksą ir kitas taisykles. Toks reikalavimas nustatomas atitinkamos trukmės laikotarpiui, ne ilgesniam kaip 12 mėnesių nuo pirminio sprendimo įpareigoti privalomai teikti duomenis priėmimo pagal 5 dalį dienos, arba tų subjektų, kurie dar nėra duomenų teikėjai, atžvilgiu – nuo sprendimo įpareigoti privalomai teikti duomenis priėmimo pagal šį punktą dienos;

b)

pratęsti privalomo duomenų teikimo laikotarpį atitinkamu ne ilgesniu kaip 12 mėnesių laikotarpiu, pagal 9 dalį atlikus bet kokių pagal šios dalies a punktą priimtų priemonių peržiūrą;

c)

nustatyti formą, kuria turi būti teikiami bet kokie pradiniai duomenys, ir jų pateikimo terminą, nereikalaujant, kad prižiūrimi subjektai prekiautų ar įsipareigotų prekiauti;

d)

reikalauti, kad administratorius pakeistų ypatingos svarbos lyginamojo indekso metodiką, 15 straipsnyje nurodytą elgesio kodeksą ar kitas taisykles.

a)

tikėtina, jog duomenų teikėjai toliau teiks pradinius duomenis bent vienerius metus, jei priemonė bus atšaukta, o to įrodymas yra bent:

b)

lyginamasis indeksas toliau gali būti teikiamas ir po to, kai duomenų teikėjai, įgalioti teikti pradinius duomenis, nustoja juos teikti;

c)

yra prieinamas tinkamas pakaitinis lyginamasis indeksas ir ypatingos svarbos lyginamojo indekso naudotojai gali minimaliomis sąnaudomis prie jo pereiti, o to įrodymas yra bent rašytinė administratoriaus ataskaita, kurioje išsamiai išdėstomos perėjimo prie pakaitinio lyginamojo indekso priemonės ir naudotojų galimybės bei sąnaudos, susijusios su perėjimu prie to lyginamojo indekso, arba

d)

neįmanoma identifikuoti tinkamų alternatyvių duomenų teikėjų, o atitinkamiems prižiūrimiems subjektams nustojus teikti duomenis lyginamojo indekso patikimumas sumažėtų tokia apimtimi, kad reikėtų nutraukti jo teikimą.

a)

su juo tiesiogiai arba netiesiogiai, kai naudojamas lyginamųjų indeksų derinys, susietos finansinės priemonės ar finansinės sutartys arba jis panaudojamas siekiant įvertinti investicinių fondų veiklos rezultatus, kai tų priemonių bendra vidutinė vertė siekia bent 50 mlrd. EUR, įtraukiant, kai taikoma, visas su lyginamuoju indeksu susietas priemones, kurių išpirkimo arba įsipareigojimų vykdymo terminas patenka į šešių mėnesių laikotarpį, arba

b)

yra labai mažai arba visai nėra galimybių vietoj jo naudoti tinkamus rinkos sąlygomis pakaitalus ir, jei būtų nustota teikti lyginamąjį indeksą arba jei jis būtų teikiamas remiantis pradiniais duomenimis, kurie visiškai nebeatspindi pagrindinės rinkos arba ekonomikos realijos, arba nepatikimais pradiniais duomenimis, tai padarytų didelį neigiamą poveikį rinkos vientisumui, finansiniam stabilumui, vartotojams, realiajai ekonomikai arba namų ūkių ar įmonių finansavimui vienoje ar daugiau valstybių narių.

a)

riziką, kad lyginamuoju indeksu bus manipuliuojama;

b)

pradinių duomenų pobūdį;

c)

interesų konfliktų lygį;

d)

administratoriaus veikimo pagal savo diskreciją lygį;

e)

lyginamojo indekso poveikį rinkoms;

f)

lyginamojo indekso teikimo pobūdį, mastą ir sudėtingumą;

g)

lyginamojo indekso svarbą finansiniam stabilumui;

h)

finansinių priemonių, finansinių sutarčių ar investicinių fondų, susietų su lyginamuoju indeksu, vertę;

i)

administratoriaus dydį, organizacinę formą arba struktūrą.

a)

aiškiai ir nedviprasmiškai apibrėžiama rinkos ar ekonomikos realija, kuri vertinama lyginamuoju indeksu, ir aplinkybės, kuriomis toks vertinimas gali tapti nepatikimas;

b)

nustatomos techninės specifikacijos, kuriose aiškiai ir nedviprasmiškai nurodomi lyginamojo indekso apskaičiavimo elementai, kuriuos nustatant gali būti veikiama pagal savo diskreciją, kriterijai, kurie taikomi tokiam veikimui pagal savo diskreciją, pagal savo diskreciją veikti galinčių asmenų pozicija ir tai, kaip toks veikimas pagal savo diskreciją vėliau gali būti įvertintas;

c)

atkreipiamas dėmesys į galimybę, kad dėl tam tikrų veiksnių, įskaitant išorės veiksnius, kurių administratorius negali kontroliuoti, gali prireikti padaryti lyginamojo indekso pakeitimus arba nutraukti jo teikimą, ir

d)

naudotojams nurodoma, kad lyginamojo indekso pakeitimai arba jo teikimo nutraukimas gali padaryti poveikį su lyginamuoju indeksu susietoms finansinėms sutartims ir finansinėms priemonėms arba investicinių fondų veiklos rezultatų vertinimui.

a)

visų pagrindinių su lyginamuoju indeksu susijusių terminų apibrėžtys;

b)

pagrindimas, kodėl nustatyta tam tikra lyginamojo indekso metodika, ir tos metodikos peržiūros ir patvirtinimo procedūros;

c)

kriterijai ir procedūros, naudojami lyginamajam indeksui nustatyti, įskaitant pradinių duomenų aprašymą, skirtingoms pradinių duomenų rūšims teikiamą pirmenybę, būtiniausius duomenis, kurių reikia lyginamajam indeksui nustatyti, bet kokių modelių ar ekstrapoliacijos metodų naudojimą ir bet kokią lyginamojo indekso sudedamųjų dalių derinimo tvarką;

d)

kontrolės priemonės ir taisyklės, kurios reglamentuoja administratoriaus ar bet kokių duomenų teikėjų veikimą remiantis savo išvadomis arba pagal savo diskreciją, siekiant užtikrinti tokio savo išvadų taikymo ar veikimo pagal savo diskreciją nuoseklumą;

e)

procedūros, kuriomis vadovaujamasi nustatant lyginamąjį indeksą nepalankiausių sąlygų laikotarpiais arba tais laikotarpiais, kai sandorių duomenų šaltinių gali nepakakti, jie gali būti netikslūs ar nepatikimi, taip pat galimi lyginamojo indekso trūkumai tokiais laikotarpiais;

f)

procedūros, kurios taikomos, jei pradiniuose duomenyse ar nustatant lyginamąjį indeksą yra klaidų, įskaitant atvejus, kuriais lyginamąjį indeksą reikia nustatyti iš naujo, ir

g)

galimų lyginamojo indekso trūkumų, įskaitant jo veikimą nelikvidžiose ar fragmentuotose rinkose ir galimą pradinių duomenų koncentraciją, nustatymas.

a)

Komisija pagal šio straipsnio 2 arba 3 dalį priima lygiavertiškumo sprendimą;

b)

administratorius turi veiklos leidimą arba yra užregistruotas atitinkamoje trečiojoje šalyje ir yra joje prižiūrimas;

c)

administratorius praneša ESMA, kad sutinka, jog prižiūrimi subjektai galėtų Sąjungoje naudoti jo faktinius ar numatomus lyginamuosius indeksus, apie lyginamųjų indeksų, kurių naudojimui Sąjungoje jie davė sutikimą, sąrašą ir apie kompetentingą instituciją, atsakingą už jo priežiūrą trečiojoje šalyje, ir

d)

galioja šio straipsnio 4 dalyje nurodyti bendradarbiavimo susitarimai.

a)

toje trečiojoje šalyje veiklos leidimą turintys ar įregistruoti administratoriai laikytųsi privalomų reikalavimų, kurie yra lygiaverčiai reikalavimams pagal šį reglamentą, visų pirma atsižvelgiant į tai, ar trečiosios šalies teisinė sistema ir priežiūros praktika užtikrina, kad būtų laikomasi IOSCO finansinių lyginamųjų indeksų principų, arba, kai taikoma, IOSCO NKNA principų, ir

b)

privalomų reikalavimų laikymasis toje trečiojoje šalyje yra nuolat veiksmingai prižiūrimas ir užtikrinamas.

a)

konkretiems administratoriams arba konkretiems lyginamiesiems indeksams ar lyginamųjų indeksų grupėms trečiojoje šalyje taikomi privalomi reikalavimai, kurie yra lygiaverčiai reikalavimams pagal šį reglamentą, visų pirma atsižvelgiant į tai, ar trečiosios šalies teisinė sistema ir priežiūros praktika užtikrina, kad būtų laikomasi IOSCO finansinių lyginamųjų indeksų principų, arba, kai taikoma, IOSCO NKNA principų, ir

b)

tokie konkretūs administratoriai arba konkretūs lyginamieji indeksai arba lyginamųjų indeksų grupės toje trečiojoje šalyje yra nuolat veiksmingai prižiūrimi ir užtikrinami.

a)

ESMA ir atitinkamų trečiųjų šalių kompetentingų institucijų keitimosi informacija mechanizmas, įskaitant galimybę susipažinti su visa ESMA prašoma atitinkama informacija apie administratorių, kuriam veiklos leidimas išduotas toje trečiojoje šalyje;

b)

skubaus pranešimo ESMA mechanizmas, kai trečiosios šalies kompetentinga institucija mano, kad administratorius, kuriam veiklos leidimas išduotas toje trečiojoje šalyje ir kurį ji prižiūri, pažeidžia jam išduoto veiklos leidimo sąlygas ar kitą nacionalinės teisės aktą trečiojoje šalyje;

c)

procedūros, susijusios su priežiūros veiklos koordinavimu, įskaitant patikrinimus vietoje.

a)

veikia aiškiai prieštaraudamas jo lyginamųjų indeksų naudotojų interesams ar tinkamam rinkų veikimui arba

b)

rimtai pažeidė trečiosios šalies nacionalinės teisės aktų ar kitas jam trečiojoje šalyje taikomas nuostatas, kurių pagrindu Komisija priėmė įgyvendinimo sprendimą pagal 30 straipsnio 2 arba 3 dalį.

a)

ESMA perdavė klausimą spręsti trečiosios šalies kompetentingai institucijai ir ta kompetentinga institucija nesiėmė tinkamų priemonių investuotojams apsaugoti ir tinkamam rinkų veikimui Sąjungoje užtikrinti arba neįrodė, kad atitinkamas administratorius atitinka toje trečiojoje šalyje jam taikomus reikalavimus;

b)

ESMA apie savo ketinimą panaikinti administratoriaus registraciją tos trečiosios šalies kompetentingai institucijai pranešė bent 30 dienų iki panaikinimo.

a)

kai administratorius priklauso grupei, kurios vienas prižiūrimas subjektas yra Sąjungoje, referencinė valstybė narė yra valstybė narė, kurioje yra tas prižiūrimas subjektas. 3 dalies taikymo tikslais toks prižiūrimas subjektas paskiriamas teisiniu atstovu;

b)

jei a punktas netaikomas, o administratorius priklauso grupei, kurios daugiau kaip vienas prižiūrimas subjektas yra Sąjungoje, referencinė valstybė narė yra ta valstybė narė, kurioje yra daugiausia prižiūrimų subjektų arba, tuo atveju, kai prižiūrimų subjektų skaičius yra vienodas, referencinė valstybė narė yra ta, kurioje su lyginamuoju rodikliu susijusių finansinių priemonių, finansinių sutarčių ar investicinių fondų vertė yra didžiausia. 3 dalies taikymo tikslais teisiniu atstovu paskiriamas vienas iš pagal šį punktą nustatytų referencinėje valstybėje narėje esančių prižiūrimų subjektų;

c)

jei netaikomas nei šios dalies a punktas, nei b punktas, kai vienas ar daugiau administratoriaus teikiamų lyginamųjų indeksų yra susieti su finansinėmis priemonėmis, kuriomis leidžiama prekiauti prekybos vietoje, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 24 punkte, vienoje ar daugiau valstybių narių, referencinė valstybė narė yra ta valstybė narė, kurios prekybos vietoje buvo leista prekiauti ar pradėta prekiauti pirmą kartą ir vis dar prekiaujama ta finansine priemone, kuri yra susieta su kuriuo nors iš tų lyginamųjų indeksų. Jei atitinkamomis finansinėmis priemonėmis buvo leista prekiauti ar jomis pradėta prekiauti pirmą kartą vienu metu skirtingų valstybių narių prekybos vietose ir jomis vis dar prekiaujama, referencinė valstybė narė yra ta, kurioje su lyginamuoju rodikliu susijusių finansinių priemonių, finansinių sutarčių ar investicinių fondų vertė yra didžiausia;

d)

jei a, b arba c punktai netaikomi, kai vieną ar daugiau administratoriaus teikiamų lyginamųjų indeksų naudoja prižiūrimi subjektai daugiau kaip vienoje valstybėje narėje, referencinė valstybė narė yra ta valstybė narė, kurioje yra daugiausia tokių prižiūrimų subjektų arba, tuo atveju, kai prižiūrimų subjektų skaičius yra vienodas, referencinė valstybės narė yra ta, kurioje su lyginamuoju rodikliu susijusių finansinių priemonių, finansinių sutarčių ar investicinių fondų vertė yra didžiausia;

e)

jei a, b, c ir d punktai netaikomi ir jei administratorius sudaro susitarimą, pagal kurį sutinka, kad jo teikiamą lyginamąjį indeksą naudotų prižiūrimas subjektas, referencinė valstybė narė yra ta valstybė narė, kurioje yra toks prižiūrimas subjektas.

a)

kai trečiojoje šalyje esančiam administratoriui yra taikoma priežiūra, laikantis pagal 30 straipsnio 5 dalį priimtų techninių reguliavimo standartų turi būti sudarytas tinkamas referencinės valstybės narės kompetentingos institucijos ir trečiosios šalies, kurioje yra administratorius, kompetentingos institucijos bendradarbiavimo susitarimas, kad būtų užtikrintas veiksmingas keitimasis informacija, leidžiantis kompetentingai institucijai vykdyti savo pareigas pagal šį reglamentą;

b)

trečiosios šalies, kurioje yra administratorius, įstatymai ir kiti teisės aktai, ir, kai taikoma, tos trečiosios šalies priežiūros institucijos tikrinimo ir tyrimo įgaliojimų apribojimai netrukdo kompetentingai institucijai veiksmingai vykdyti savo priežiūros funkcijų pagal šį reglamentą.

a)

patvirtinimo prašantis administratorius ar kitas prižiūrimas subjektas patikrino ir gali nuolat įrodyti savo kompetentingai institucijai, kad teikiant lyginamąjį indeksą ar lyginamųjų indeksų grupę, kuriuos prašoma patvirtinti, privaloma tvarka arba savanoriškai tenkinami reikalavimai, kurie yra bent tokio pat griežtumo, kaip šio reglamento reikalavimai;

b)

patvirtinimo prašantis administratorius ar kitas prižiūrimas subjektas turi būtinų specialių žinių, kad galėtų veiksmingai stebėti lyginamojo indekso teikimo veiklą trečiojoje šalyje ir valdyti susijusią riziką;

c)

yra objektyvių priežasčių teikti lyginamąjį indeksą ar lyginamųjų indeksų grupę trečiojoje šalyje ir patvirtinti minėtą lyginamąjį indeksą ar lyginamųjų indeksų grupę, kad juos būtų galima naudoti Sąjungoje.

a)

veiklos leidimą, jei jis teikia ar ketina teikti indeksus, kurie yra naudojami arba kuriuos ketinama naudoti kaip lyginamuosius indeksus, kaip apibrėžta šiame reglamente;

b)

registravimo patvirtinimą, jei jis yra prižiūrimas subjektas, bet nėra administratorius, teikiantis ar ketinantis teikti indeksus, kurie yra naudojami arba kuriuos ketinama naudoti kaip lyginamuosius indeksus, kaip apibrėžta šiame reglamente, jeigu lyginamojo indekso teikimo veiklos neriboja prižiūrimam subjektui taikoma sektoriaus tvarka ir nė vienas iš teikiamų indeksų nebūtų laikomas ypatingos svarbos lyginamasis indeksas, arba

c)

registravimo patvirtinimą, jei jis teikia ar ketina teikti tik indeksus, kurie būtų laikomi nesvarbiais lyginamaisiais indeksais.

a)

išnagrinėja paraišką išduoti veiklos leidimą ir per keturis mėnesius nuo išsamios paraiškos gavimo dienos priima sprendimą išduoti veiklos leidimą pareiškėjui arba atsisakyti jį išduoti;

b)

išnagrinėja registracijos paraišką ir per 45 darbo dienas nuo išsamios paraiškos gavimo dienos priima sprendimą registruoti pareiškėją arba atsisakyti jį registruoti.

a)

aiškiai atsisako veiklos leidimo ar registracijos arba per ankstesnius 12 mėnesių neteikė jokių lyginamųjų indeksų;

b)

veiklos leidimą arba registraciją gavo arba paprašė patvirtinti lyginamąjį indeksą pateikęs melagingą informaciją arba kitomis neteisėtomis priemonėmis;

c)

nebeatitinka sąlygų, pagal kurias jam išduotas veiklos leidimas ar įvykdyta registracija, arba

d)

rimtai ar pakartotinai pažeidė šio reglamento nuostatas.

a)

pagal 34 straipsnį veiklos leidimus gavusių arba užregistruotų administratorių tapatybė ir už jų priežiūrą atsakingos kompetentingos institucijos;

b)

administratorių, kurie atitinka 30 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, tapatybė, 30 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytų lyginamųjų indeksų sąrašas ir už jų priežiūrą atsakingos trečiosios šalies kompetentingos institucijos;

c)

administratorių, kuriems suteiktas pripažinimas pagal 32 straipsnį, tapatybė, 32 straipsnio 7 dalyje nurodytas lyginamųjų indeksų sąrašas ir, kai taikoma, už jų priežiūrą atsakingos trečiosios šalies kompetentingos institucijos;

d)

lyginamieji indeksai, kurie yra patvirtinti laikantis 33 straipsnyje nustatytos procedūros, jų administratorių tapatybė ir patvirtinimo paprašiusių administratorių arba patvirtinimo paprašiusių prižiūrimų subjektų tapatybė.

a)

yra gavusi raštišką tos kompetentingos institucijos sutikimą ir ta informacija yra atskleidžiama tik tais tikslais, kuriems ta kompetentinga institucija yra davusi sutikimą, arba

b)

toks atskleidimas būtinas teismo procesui.

a)

patikrinimą ar tyrimą vietoje atlikti pati;

b)

leisti prašymą pateikusiai kompetentingai institucijai dalyvauti atliekant patikrinimą ar tyrimą vietoje;

c)

paskirti auditorius arba ekspertus, kurie padėtų atlikti arba atliktų patikrinimą ar tyrimą vietoje.

a)

susipažinti su bet kokiu dokumentu ir kitais bet kokio pavidalo duomenimis bei gauti ar pasidaryti jų kopiją;

b)

prašyti ar reikalauti informacijos iš bet kurio asmens, kurie dalyvauja lyginamojo indekso teikimo arba duomenų teikimo procese, įskaitant visus paslaugų teikėjus, kuriems buvo pavestos su lyginamųjų indeksų teikimu susijusios funkcijos, paslaugos ar veikla, kaip numatyta 10 straipsnyje, taip pat iš jų vadovų, ir prireikus kviesti ir apklausti tokius asmenis siekiant gauti informacijos;

c)

biržos prekių lyginamųjų indeksų atveju prašyti, kad duomenų teikėjai pateiktų, kai taikoma, standartinės formos informaciją apie susijusias neatidėliotinų sandorių rinkas ir pranešimus apie sandorius, ir turėti tiesioginę prieigą prie prekiautojų sistemų;

d)

atlikti patikrinimus ar tyrimus vietoje, išskyrus fizinių asmenų privačias gyvenamąsias vietas;

e)

patekti į juridinių asmenų patalpas, nedarant poveikio Reglamentui (ES) Nr. 596/2014, kad galėtų konfiskuoti dokumentus ir kitus bet kokio pavidalo duomenis, esant pagrįstiems įtarimams, kad yra dokumentų ir kitų duomenų, susijusių su patikrinimo ar tyrimo dalyku, ir jog jie gali būti svarbūs šio reglamento pažeidimui įrodyti. Kai pagal nacionalinę teisę reikia išankstinio atitinkamos valstybės narės teisminės institucijos leidimo, tokiu įgaliojimu naudojamasi tik gavus tą išankstinį leidimą;

f)

reikalauti prižiūrimų subjektų turimų telefono pokalbių, elektroninės komunikacijos įrašų ar kitų duomenų srauto išklotinių;

g)

pareikalauti įšaldyti arba areštuoti turtą arba ir įšaldyti, ir areštuoti turtą;

h)

reikalauti laikinai nutraukti bet kokią praktiką, kurią kompetentinga institucija laiko prieštaraujančia šiam reglamentui;

i)

laikinai uždrausti vykdyti profesinę veiklą;

j)

imtis visų būtinų priemonių siekiant užtikrinti, kad visuomenė būtų tinkamai informuota apie lyginamojo indekso teikimą, be kita ko, reikalaujant, kad šį lyginamąjį indeksą paskelbęs ar išplatinęs atitinkamas administratorius ar asmuo arba jie abu paskelbtų taisomąjį pareiškimą apie ankstesnius lyginamojo indekso duomenis ar skaičius.

a)

veikdamos tiesiogiai;

b)

bendradarbiaudamos su kitomis institucijomis ar rinkos subjektais;

c)

savo atsakomybe deleguodamos užduotis tokioms institucijoms ar rinkos subjektams;

d)

kreipdamosi į kompetentingas teismines institucijas.

a)

bet kuriais 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 21, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29 ir 34 straipsnių, kai jie taikomi, pažeidimais ir

b)

bet kokiu nebendradarbiavimu atliekant tyrimą ar patikrinimą arba prašymo pagal 41 straipsnį nevykdymu.

a)

įpareigoti, kad pažeidimą įvykdęs administratorius arba prižiūrimas subjektas nutrauktų su pažeidimu susijusią veiklą ir nebekartotų tos veiklos;

b)

reikalauti grąžinti dėl pažeidimo gautą pelną ar sumokėti nuostolių, kurių dėl to pažeidimo buvo išvengta, sumą, jeigu tą pelną ar nuostolius galima nustatyti;

c)

viešą įspėjimą, kuriame nurodomas už pažeidimą atsakingas administratorius arba prižiūrimas subjektas ir to pažeidimo pobūdis;

d)

panaikinti administratoriui išduotą veiklos leidimą arba registraciją arba sustabdyti jų galiojimą;

e)

bet kuriam fiziniam asmeniui, kuris laikomas atsakingu už tokį pažeidimą, laikinai uždrausti vykdyti valdymo funkcijas administratoriaus arba prižiūrimų duomenų teikėjų organizacijoje;

f)

skirti maksimalias administracines pinigines sankcijas, kurių dydis būtų bent tris kartus didesnis nei įvykdžius pažeidimą gauto pelno ar išvengtų nuostolių suma, kai tą pelną ar nuostolius galima nustatyti;

g)

fizinio asmens atžvilgiu – maksimalias administracines pinigines sankcijas, kurių dydis yra bent:

h)

juridinio asmens atžvilgiu – maksimalias administracines pinigines sankcijas, kurių dydis yra bent:

a)

pažeidimo sunkumą ir trukmę;

b)

lyginamojo indekso svarbą finansiniam stabilumui ir realiajai ekonomikai;

c)

atsakingo asmens atsakomybės laipsnį;

d)

atsakingo asmens finansinį pajėgumą, kaip nurodyta, visų pirma atsižvelgiant į atsakingo juridinio asmens bendrą metinę apyvartą arba atsakingo fizinio asmens metines pajamas;

e)

atsakingo asmens gauto pelno arba išvengtų nuostolių, jei juos galima nustatyti, dydį;

f)

atsakingo asmens bendradarbiavimo su kompetentinga institucija lygį, nedarant poveikio poreikiui užtikrinti, kad tas asmuo gražintų sumą, atitinkančią gautą pelną arba išvengtus nuostolius;

g)

atitinkamo asmens anksčiau įvykdytus pažeidimus;

h)

priemones, kurių po pažeidimo ėmėsi atsakingas asmuo, kad būtų išvengta pakartotinio pažeidimo.

a)

atideda sprendimo paskelbimą iki tol, kol nebelieka priežasčių tam atidėjimui;

b)

paskelbia sprendimą anoniminiu pagrindu pagal nacionalinę teisę, kai tokiu anoniminiu sprendimo paskelbimu užtikrinama veiksminga atitinkamų asmens duomenų apsauga;

c)

neskelbia sprendimo, jeigu kompetentinga institucija mano, kad paskelbimas pagal a arba b punktus bus nepakankamas siekiant užtikrinti:

a)

informacijos, kuria turi keistis kompetentingos institucijos;

b)

kompetentingų institucijų tarpusavio sprendimų priėmimo proceso ir laikotarpio, per kurį kiekvienas sprendimas turi būti priimtas;

c)

atvejų, kuriais kompetentingos institucijos privalo konsultuotis tarpusavyje;

d)

bendradarbiavimo, vykdytino pagal 23 straipsnio 7 ir 8 dalis.

a)

lyginamojo indekso elgesio kodekso, nurodyto 15 straipsnyje, metodikos ar kitų taisyklių pakeitimus;

b)

pereinamąjį laikotarpį, kuriuo taikomos 28 straipsnio 2 dalyje numatytos procedūros.

a)

kai kompetentinga institucija neperdavė esminės informacijos;

b)

kai gavusi prašymą pagal 3 dalį administratoriaus kompetentinga institucija pranešė prašymą pateikusiai institucijai, kad tos dalies reikalavimai yra neįvykdyti, arba per pagrįstą laiką neįvykdė tokio prašymo;

c)

kai kompetentingos institucijos nepasiekė susitarimo dėl 6 dalyje nurodytų klausimų;

d)

kai nesutariama dėl priemonių, kurių turi būti imtasi pagal 34, 35 ir 42 straipsnius;

e)

kai nesutariama dėl priemonių, kurių turi būti imtasi pagal 23 straipsnio 6 dalį;

f)

kai nesutariama dėl priemonių, kurių turi būti imtasi pagal šio straipsnio 8 dalies trečią pastraipą.

a)

indekso teikėjas neteikia ypatingos svarbos lyginamojo indekso;

b)

kompetentinga institucija pagrįstai žino, kad indekso teikėjo teikiamas (-i) indeksas (-ai) nėra plačiai naudojamas (-i) šio reglamento prasme nei valstybėje narėje, kurioje yra indekso teikėjas, nei kitose valstybėse narėse.

a)

ypatingos svarbos lyginamojo indekso, privalomo administravimo ir privalomo duomenų teikimo tvarkos pagal 20, 21 ir 23 straipsnius ir 3 straipsnio 1 dalies 25 punkte pateiktos ypatingos svarbos lyginamojo indekso apibrėžties veikimą ir veiksmingumą;

b)

administratorių veiklos leidimų išdavimo, registravimo ir priežiūros tvarkos pagal VI antraštinę dalį ir kolegijų pagal 46 straipsnį veiksmingumą, taip pat Sąjungos įstaigos vykdomos tam tikrų lyginamųjų indeksų priežiūros tinkamumą;

c)

19 straipsnio 2 dalies taikymą ir veiksmingumą, visų pirma jos taikymo sritį.

1)

19 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

2)

35 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

3)

38 straipsnis papildomas šiomis pastraipomis:

„Ne vėliau kaip 2019 m. liepos 3 d. Komisija, pasikonsultavusi su ESMA, pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą apie 19 straipsnio 1a dalies a ir b punktuose nustatytą ribinių verčių dydį, taikomą vadovų sandoriams, kai emitento akcijos arba skolos priemonės sudaro kolektyvinio investavimo subjekto dalį arba suteikia poziciją turto portfelio atžvilgiu, siekiant nustatyti, ar tas dydis yra tinkamas ar turėtų būti pakoreguotas.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 35 straipsnį siekiant pakoreguoti 19 straipsnio 1a dalies a ir b punktų ribines vertes, jeigu ji toje ataskaitoje nustato, kad tos ribinės vertės turėtų būti pakoreguotos.“.

1)

5 straipsnio 1 dalyje po antros pastraipos įterpiama ši pastraipa:

„Kai kredito sutartis susieta su lyginamuoju indeksu, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1011 (*) 3 straipsnio 1 dalies 3 punkte, kreditorius arba, kai taikoma, kredito tarpininkas vartotojui atskirame dokumente, kuris gali būti pridėtas prie “Europos tipinės informacijos apie vartojimo kreditą” formos, pateikia lyginamojo indekso ir jo administratoriaus pavadinimą ir nurodo galimą poveikį vartotojui.

(*)  2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1011 dėl indeksų, kurie kaip lyginamieji indeksai naudojami finansinėse priemonėse ir finansinėse sutartyse arba siekiant įvertinti investicinių fondų veiklos rezultatus, kuriuo iš dalies keičiami direktyvos 2008/48/EB ir 2014/17/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 596/2014 (OL L 171, 2016 6 29, p. 1).“"

2)

27 straipsnio 1 dalyje po antros pastraipos įterpiama ši pastraipa:

„Ne vėliau kaip 2018 m. liepos 1 d. valstybės narės priima ir paskelbia nuostatas, būtinas, kad būtų laikomasi 5 straipsnio 1 dalies trečios pastraipos, ir praneša apie jas Komisijai. Jos taiko tas nuostatas nuo 2018 m. liepos 1 d.“.

1)

13 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje įterpiamas šis punktas:

(**)  2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1011 dėl indeksų, kurie kaip lyginamieji indeksai naudojami finansinėse priemonėse ir finansinėse sutartyse arba siekiant įvertinti investicinių fondų veiklos rezultatus, kuriuo iš dalies keičiami direktyvos 2008/48/EB ir 2014/17/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 596/2014 (OL L 171, 2016 6 29, p. 1).“;"

2)

42 straipsnio 2 dalyje po pirmos pastraipos įterpiama ši pastraipa:

„Ne vėliau kaip 2018 m. liepos 1 d. valstybės narės priima ir paskelbia nuostatas, būtinas, kad būtų laikomasi 13 straipsnio 1 dalies antros pastraipos ea punkto, ir praneša apie jas Komisijai. Jos taiko tas nuostatas nuo 2018 m. liepos 1 d.“;

3)

43 straipsnio 1 dalis papildoma šia pastraipa:

„13 straipsnio 1 dalies antros pastraipos ea punktas netaikomas kredito sutartims, sudarytoms anksčiau nei 2018 m. liepos 1 d.“.

29.6.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 171/66

(1)

galvijų, kiaulių, avių, ožkų ir arklinių gyvūnų veisimas ekonominiu ir socialiniu požiūriu užima strateginę vietą Sąjungos žemės ūkyje ir juo prisidedama prie Sąjungos kultūros paveldo. Ši žemės ūkio veikla, prisidedanti prie Sąjungos apsirūpinimo maistu saugumo, yra vienas iš žemės ūkio bendruomenės pajamų šaltinių. Tų rūšių gyvūnų veisimas labiausiai remiamas skatinant naudoti dokumentais patvirtintos aukštos genetinės kokybės grynaveislius veislinius gyvūnus ar hibridines veislines kiaules;

(2)

taigi valstybės narės, įgyvendindamos savo žemės ūkio politiką, nuosekliai stengėsi remti, kartais pasinaudodamos viešosiomis investicijomis, konkrečias genetines savybes turinčių galvijų auginimą, nustatydamos standartus. Dėl tų standartų skirtumų gali atsirasti techninių kliūčių prekybai Sąjungoje veisliniais gyvūnais ir jų genetinės medžiagos produktais, taip pat techninių kliūčių jų įvežimui į Sąjungą;

(3)

teisinį Sąjungos grynaveislių veislinių galvijų, kiaulių, avių, ožkų ir arklinių bei hibridinių veislinių kiaulių veisimo teisės pagrindą numato Tarybos direktyvos 88/661/EEB (3), 89/361/EEB (4), 90/427/EEB (5), 91/174/EEB (6), 94/28/EB (7) ir 2009/157/EB (8). Tomis direktyvomis buvo siekiama Sąjungoje plėtoti gyvulių veisimą ir kartu reglamentuoti prekybą Sąjungoje veisliniais gyvūnais ir jų genetinės medžiagos produktais bei jų įvežimą į Sąjungą ir taip palaikyti Sąjungos gyvūnų veisimo sektoriaus konkurencingumą;

(4)

Tarybos direktyvos 87/328/EEB (9), 90/118/EEB (10) ir 90/119/EEB (11) buvo priimtos siekiant išvengti atvejų, kai valstybės narės išlaiko arba priima nacionalines taisykles, susijusias su veislinių galvijų ir kiaulių pripažinimu tinkamomis veisti ir jų spermos, oocitų ir embrionų gamyba ir panaudojimu, kurios galėtų tapti prekybos uždraudimu ar ribojimu arba jai būtų sudaroma kliūčių, nesvarbu, ar tai būtų susiję su šių gyvūnų kergimu, dirbtiniu sėklinimu, ar su spermos, oocitų arba embrionų rinkimu;

(5)

remdamasi direktyvomis 88/661/EEB, 89/361/EEB, 90/427/EEB, 91/174/EEB, 94/28/EB ir 2009/157/EB, Komisija per Zootechnikos nuolatinį komitetą, įsteigtą Tarybos sprendimu 77/505/EEB (12), pasikonsultavusi su valstybėmis narėmis, priėmė nemažai sprendimų, kuriuose nustatė konkrečioms rūšims skirtus veislininkystės organizacijų ir veisėjų asociacijų patvirtinimo ar pripažinimo, veislinių gyvūnų įrašymo į kilmės knygas, grynaveislių veislinių avių ir ožkų pripažinimo tinkamomis veisimui ir dirbtiniam sėklinimui, veislinių galvijų, kiaulių, avių ir ožkų produktyvumo tyrimų ir genetinio vertinimo bei kilmės ar zootechninių pažymėjimų, skirtų prekybai veisliniais gyvūnais ir jų genetinės medžiagos produktais, išdavimo kriterijus;

(6)

Komisija taip pat parengė trečiųjų šalių veisimo įstaigų sąrašą ir veislinių gyvūnų, taip pat jų spermos, oocitų ir embrionų pavyzdinius kilmės ar zootechninius pažymėjimus, reikalingus juos įvežant į Sąjungą;

(7)

direktyvų 88/661/EEB, 89/361/EEB, 90/427/EEB, 91/174/EEB, 94/28/EB ir 2009/157/EB struktūra ir turinys yra labai panašūs. Kelios iš tų direktyvų laikui bėgant buvo iš dalies pakeistos. Siekiant užtikrinti Sąjungos teisės paprastumą ir nuoseklumą, reikia supaprastinti tose direktyvose nustatytas Sąjungos taisykles;

(8)

per pastaruosius dvidešimt metų Komisijai teko atsakyti į daugybę skundų, kuriuos veisėjai ir veisimo programų vykdytojai pareiškė dėl Sąjungos gyvūnų veisimo teisės aktų perkėlimo į nacionalinę teisę ir aiškinimo įvairiose valstybėse narėse. Siekiant užtikrinti vienodą Sąjungos gyvūnų veisimo taisyklių taikymą ir išvengti kliūčių prekybai veisliniais gyvūnais ir jų genetinės medžiagos produktais, atsirandančių dėl tų direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę skirtumų, zootechninius ir genealoginius prekybos Sąjungoje veisliniais gyvūnais ir jų genetinės medžiagos produktais bei jų įvežimo į Sąjungą reikalavimus reikėtų nustatyti reglamente;

(9)

be to, patirtis parodė, kad, siekiant supaprastinti tose direktyvose numatytų taisyklių taikymą, reikia tiksliau suformuluoti keletą jų nuostatų ir nuosekliau taikyti visose valstybėse narėse standartiškai vartojamus terminus. Siekiant užtikrinti Sąjungos teisės aiškumą ir nuoseklumą, taip pat tikslinga pateikti daugiau terminų apibrėžčių, įskaitant veislės apibrėžtį;

(10)

dėl to, kad siekiama konkurencingumo gyvūnų veisimo sektoriuje, neturėtų būti prisidedama prie veislių, kurių savybės pritaikytos prie specifinės biofizinės aplinkos, nykimo. Jei vietos veislių populiacijos dydis per mažas, galėtų kilti rizika, kad bus prarasta jų genetinė įvairovė. Gyvūnų genetiniai ištekliai kaip svarbi žemės ūkio biologinės įvairovės dalis sudaro esminį gyvulininkystės sektoriaus tvaraus vystymosi pagrindą ir suteikia galimybių pritaikyti gyvūnus prie besikeičiančios aplinkos, gamybos sąlygų ir rinkos bei vartotojų paklausos. Taigi Sąjungos gyvūnų veisimo teisės aktai turėtų padėti išsaugoti genetinius gyvūnų išteklius, apsaugoti biologinę įvairovę ir gaminti tipiškus aukštos kokybės regioninius produktus, kurie priklauso nuo specialių paveldimų vietos naminių gyvūnų veislių savybių. Sąjungos teisės aktai taip pat turėtų skatinti perspektyvias veisimo programas veislėms gerinti ir, ypač nykstančių arba vietos veislių, kurios retai pasitaiko Sąjungoje, atveju, veislių išsaugojimui ir genetinės įvairovės išsaugojimui veislių viduje ir tarp veislių;

(11)

vykdant atrankos ir veisimo veiklą buvo gerokai pagerintos ūkinių gyvūnų produktyvumo savybės – tai leidžia sumažinti gamybos sąnaudas ūkio lygmeniu. Tačiau tam tikrais atvejais tai sukėlė nepageidautiną šalutinį poveikį, keliantį susirūpinimą visuomenėje dėl gyvūnų gerovės ir su aplinka susijusių klausimų. Genomo tyrimų taikymas ir pažangių informacinių technologijų, kaip antai „Tiksliosios gyvulininkystės“ (angl. „Precision livestock farming“), naudojimas leidžia išsaugoti didelius duomenų apie alternatyvias savybes rinkinius, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusius su gyvūnų gerovės ir tvarumo klausimais, ir turi didelį potencialą sprendžiant susirūpinimą visuomenėje bei siekiant tvaraus gyvūnų veisimo tikslų kalbant apie efektyvesnį išteklių panaudojimą ir didesnį gyvūnų atsparumą bei stiprumą. Duomenų apie šias alternatyvias savybes rinkimas turėtų būti svarbus vykdant veisimo programas ir didesnis dėmesys jam turėtų būti skiriamas apibrėžiant atrankos tikslus. Šiomis aplinkybėmis nykstančių veislių genetiniai ištekliai turėtų būti laikomi genų rezervuaru, kuris gali būti naudingas siekiant šių gyvūnų gerovės ir tvarumo tikslų;

(12)

šis reglamentas turėtų būti taikomas veisliniams galvijams, kiaulėms, avims, ožkoms ir arklinių šeimos gyvūnams ir jų genetinės medžiagos produktams, kai ketinama įrašyti tuos gyvūnus ar jų genetinės medžiagos produktų palikuonis į kilmės knygą kaip grynaveislius veislinius gyvūnus arba juos įregistruoti kaip hibridines veislines kiaules kilmės registre, visų pirma prekybos tais veisliniais gyvūnais ir jų genetinės medžiagos produktais Sąjungos viduje, įskaitant vienos valstybės narės teritorijoje, arba jų įvežimo į Sąjungą tikslais;

(13)

termino „veislinis gyvūnas“ arba „grynaveislis veislinis gyvūnas“ nereikėtų suprasti taip, kad jie apima vien tuos gyvūnus, kurie vis dar turi reprodukcinę funkciją. Iš tikrųjų genealoginiai ir zootechniniai duomenys apie kastruotus gyvūnus galėtų būti naudingi vertinant veisimo populiacijos genetinę kokybę, taigi ir sudarant išsamesnius veislinių gyvūnų reitingus remiantis tais rezultatais. Priklausomai nuo veisimo programos tikslų, duomenų trūkumas arba praradimas dėl to, kad į kilmės knygą arba registrą aiškiai neįtraukiami kastruoti gyvūnai, galėtų daryti poveikį veislinių gyvūnų, kurie turi genetinį ryšį su tais kastruotais gyvūnais, genetinės kokybės tyrimo rezultatams;

(14)

šiame reglamente grynaveisliams veisliniams gyvūnams nustatytomis taisyklėmis turėtų būti siekiama sudaryti galimybę prekiauti remiantis suderintais principais, taikomais veislėmis besirūpinančių grynaveislių veislinių gyvūnų veisimo organizacijų pripažinimui ir jų atitinkamų veisimo programų patvirtinimui. Šiame reglamente taip pat turėtų būti nustatytos taisyklės, pagal kurias būtų reglamentuojamas grynaveislių veislinių gyvūnų įrašymas į pagrindinį kilmės knygų skyrių ir, jei tokių yra, į įvairius pagrindinio skyriaus poskyrius, suskirstytus pagal pranašumus. Jame taip pat turėtų būti nustatytos produktyvumo tyrimų ir genetinio vertinimo taisyklės bei veislinių gyvūnų pripažinimo tinkamais veisimui taisyklės, taip pat zootechninių pažymėjimų turinys;

(15)

panašiai šiame reglamente hibridinėms veislinėms kiaulėms nustatytomis taisyklėmis turėtų būti siekiama sudaryti galimybę prekiauti remiantis suderintais principais, taikomais įvairiomis kiaulių veislėmis, linijomis ar kryžminimo būdu išvestomis veislėmis besirūpinančių hibridinių veislinių kiaulių veisimo organizacijų pripažinimui ir jų veisimo programų patvirtinimui. Šiame reglamente taip pat turėtų būti nustatytos taisyklės, pagal kurias reglamentuojamas hibridinių veislinių kiaulių registravimas kilmės registruose. Jame taip pat turėtų būti nustatytos produktyvumo tyrimų ir genetinio vertinimo taisyklės bei hibridinių veislinių kiaulių pripažinimo tinkamomis veisimui taisyklės, taip pat zootechninių sertifikatų turinys;

(16)

šiame reglamente neturėtų būti svarstomi su klonavimu susiję klausimai;

(17)

kadangi šio reglamento tikslų, t. y. užtikrinti darnų požiūrį į prekybą Sąjungoje veisliniais gyvūnais ir jų genetinės medžiagos produktais bei jų įvežimą į Sąjungą, taip pat į būtiną oficialią grynaveislių veislinių gyvūnų ir hibridinių veislinių kiaulių veisimo organizacijų vykdomų veisimo programų kontrolę, valstybės narės negali deramai pasiekti nacionaliniu lygmeniu, o dėl jų poveikio, sudėtingumo, tarpvalstybinio ir tarptautinio pobūdžio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(18)

grynaveislių veislinių gyvūnų ir hibridinių veislinių kiaulių veisimo organizacijų teikiamų paslaugų kokybė ir tai, kaip jos vertina veislinius gyvūnus ir juos klasifikuoja, daro poveikį surinktos arba nustatytos zootechninės ir genealoginės informacijos apie tuos gyvūnus kokybei ir tikslumui bei jų vertei rinkoje. Atitinkamai reikėtų nustatyti taisykles dėl grynaveislių veislinių gyvūnų ir hibridinių veislinių kiaulių veisimo organizacijų pripažinimo ir jų veisimo programų patvirtinimo remiantis suderintais Sąjungos kriterijais. Tos taisyklės turėtų taip pat apimti jų priežiūrą, kurią vykdytų kompetentingos valstybių narių institucijos, siekiant užtikrinti, kad dėl grynaveislių veislinių gyvūnų ir hibridinių veislinių kiaulių veisimo organizacijų nustatomų taisyklių neatsirastų veisimo programų skirtumų, dėl kurių galėtų atsirasti techninių kliūčių prekybai Sąjungoje;

(19)

šiame reglamente turėtų būti numatytos pripažintų grynaveislių veislinių gyvūnų ir hibridinių veislinių kiaulių veisimo organizacijų įtraukimo į sąrašą, įskaitant tų sąrašų atnaujinimą, perdavimą ir skelbimą, procedūros, panašios į procedūras, nustatytas direktyvose 88/661/EEB, 89/361/EEB, 90/427/EEB, 91/174/EEB, 94/28/EB ir 2009/157/EB;

(20)

grynaveislių veislinių gyvūnų veisimo programos vykdomos siekiant bendro tikslo – tvariu būdu patobulinti veislės gyvūnų produktyvumo ir su produktyvumu nesusijusius požymius arba išsaugoti veislę. Tos veisimo programos turėtų apimti pakankamai didelį grynaveislių veislinių gyvūnų skaičių, laikomą veisėjų, kurie, vykdydami veisimo procesą ir atranką, tobulina ir vysto pageidautinus tų gyvūnų požymius arba užtikrina veislės išsaugojimą, laikydamiesi dalyvaujančių veisėjų bendrai pripažintų tikslų. Panašiai hibridinių veislinių kiaulių veisimo programos yra vykdomos siekiant vystyti pageidautinus požymius sąmoningai kryžminant skirtingas veisles, linijas ar kryžminimo būdu išveistas veisles. Veisimo programoje dalyvaujantys veisliniai gyvūnai (grynaveisliai ar hibridiniai) įrašomi į kilmės knygą arba registrą kartu pateikiant informaciją apie jų protėvius ir, priklausomai nuo veisimo programoje nustatytų veisimo tikslų, su jais atliekami produktyvumo tyrimai ar bet kokie kiti vertinimai, kurių pagrindu fiksuojami duomenys apie požymius, susijusius su tos veisimo programos tikslais. Kai nurodyta veisimo programoje, atliekamas genetinis vertinimas siekiant nustatyti gyvūnų veislinę vertę, kad būtų galima juos atitinkamai suklasifikuoti. Tos veislinės vertės kartu su produktyvumo tyrimo rezultatais ir genealogine informacija yra veisimo ir atrankos proceso pagrindas;

(21)

teisė būti pripažintai nustatytus kriterijus atitinkančia grynaveislių veislinių gyvūnų ar hibridinių veislinių kiaulių veisimo organizacija turėtų būti pagrindinis Sąjungos gyvūnų veisimo ir vidaus rinkos srities teisės principas. Siekis apsaugoti esamos pripažintos grynaveislių veislinių gyvūnų veisimo organizacijos ekonominę veiklą neturėtų pateisinti kompetentingos institucijos atsisakymo pripažinti dar vieną grynaveislių tos pačios veislės veislinių gyvūnų veisimo organizaciją arba vidaus rinkos valdymo principų nesilaikymo. Tas pats pasakytina ir apie tai, kai tvirtinama dar viena veisimo programa arba tvirtinamas esamos veisimo programos geografinės teritorijos išplėtimas, kai vykdoma veisimo programa susijusi su ta pačia veisle ar veisliniais tos pačios veislės gyvūnais, kurie gali būti įtraukti į programą iš grynaveislių veislinių gyvūnų veisimo organizacijos, kuri jau vykdo tos veislės veisimo programą, veislinių gyvūnų populiacijos. Tačiau kai viena ar kelios pripažintos grynaveislių veislinių gyvūnų veisimo organizacijos valstybėje narėje jau vykdo patvirtintą tam tikros veislės veisimo programą, tos valstybės narės kompetentinga institucija tam tikrais konkrečiais atvejais turėtų turėti teisę atsisakyti suteikti patvirtinimą dar vienai tos pačios veislės veisimo programai, net jei ta veisimo programa atitinka visus patvirtinimui nustatytus reikalavimus. Viena iš priežasčių, dėl kurių leidžiama atsisakyti patvirtinti programą, galėtų būti tai, kad patvirtinus dar vieną tos pačios veislės veisimo programą, kiltų pavojus tos veislės ar genetinės įvairovės tos veislės viduje išsaugojimui toje valstybėje narėje. Visų pirma dėl veislinių gyvūnų populiacijos suskaidymo galėtų kilti pavojus tos veislės išsaugojimui, kadangi galimai padažnėtų giminingo poravimo, genetinių trūkumų nustatymo atvejai, sumažėtų atrankos galimybės arba būtų apribotos veisėjų galimybės gauti grynaveislių veislinių gyvūnų arba jų genetinės medžiagos produktų. Kita priežastis, dėl kurios gali būti atsisakyta patvirtinti programą, galėtų būti nenuoseklumai tų veisimo programų aprašyme kalbant apie nustatytos veislės savybes arba pagrindinius tikslus. Iš tikrųjų, nepriklausomai nuo veisimo programos tikslo, būtent veislės išsaugojimo arba veislės tobulinimo, kompetentinga institucija turėtų turėti galimybę atsisakyti patvirtinti dar vieną tos pačios veislės veisimo programą, kai dėl pagrindinių dviejų veisimo programų tikslų arba tose veisimo programose apibrėžtų esminių veislės požymių skirtumų sumažėtų genetinės pažangos siekiant tų tikslų arba tų požymių arba bet kokių susijusių požymių efektyvumas, arba kai veislinių gyvūnų populiacijoms keičiantis gyvūnais kiltų pavojus, kad tie esminiai pradinės veislinių gyvūnų populiacijos požymiai pasikeis arba bus prarasti atrankos procese. Galiausiai, nykstančių veislių arba vietinės kilmės veislių, kurių retai randama vienoje ar keliose Sąjungos teritorijose, atveju kompetentingai institucijai taip pat turėtų būti leidžiama atsisakyti patvirtinti dar vieną tos pačios veislės veisimo programą dėl to, kad dar viena veisimo programa pakenktų veiksmingam esamos veisimo programos įgyvendinimui, visų pirma dėl nepakankamo genealoginės ir zootechninės informacijos derinimo arba keitimosi ja, dėl kurių bendrų apie tą veislę surinktų duomenų įvertinimų nauda nebūtų pasinaudota. Jeigu kompetentinga institucija atsisako patvirtinti veisimo programą, ji visais atvejais turėtų pateikti paraiškos teikėjams pagrįstą paaiškinimą ir suteikti jiems teisę apskųsti tą atsisakymą;

(22)

veisėjai turėtų turėti teisę parengti ir įgyvendinti veisimo programą savo tikslams be kompetentingų institucijų atliekamo tos veisimo programos patvirtinimo. Tačiau kiekvienai valstybei narei arba jos kompetentingoms institucijoms turėtų būti paliekama galimybė reglamentuoti tą veiklą, visų pirma kuomet vykdant tokią veisimo programą sudaromi su veisliniais gyvūnais arba jų genetinės medžiagos produktais susiję verslo sandoriai, arba kyla grėsmė esamai jau patvirtintai tos pačios veislės veisimo programai;

(23)

jei veisimo programos tikslas yra išsaugoti veislę, veisimo programos reikalavimus būtų galima įvykdyti pasitelkiant išsaugojimo priemones ex situ ir in situ arba bet kurias kitas veislės būklės stebėsenos priemones, kurios užtikrintų ilgalaikį ir tvarų tos veislės išsaugojimą. Tas priemones turėtų būti galima nustatyti veisimo programoje;

(24)

veisėjų asociacijos, veislininkystės organizacijos, įskaitant veislininkystės organizacijas, kurios yra privačios įmonės, ar viešosios įstaigos turėtų būti pripažintos grynaveislių veislinių gyvūnų veisimo organizacijomis, tik kai jų veisimo programose dalyvauja veisėjai ir kai jos užtikrina, kad tie veisėjai turi laisvą pasirinkimą grynaveislių veislinių gyvūnų atrankoje bei veisime, turi teisę į tų gyvūnų, įrašytų į jų kilmės knygas, palikuonius ir turi galimybę tapti tų gyvūnų savininkais;

(25)

prieš įgyvendinant patvirtintos veisimo programos pakeitimus, grynaveislių veislinių gyvūnų ar hibridinių veislinių kiaulių veisimo organizacija turėtų pateikti tuos pakeitimus kompetentingai institucijai, kuri pripažino tą grynaveislių veislinių gyvūnų ar hibridinių veislinių kiaulių veisimo organizaciją. Siekiant išvengti nereikalingos administracinės naštos kompetentingai institucijai ir grynaveislių veislinių gyvūnų ar hibridinių veislinių kiaulių veisimo organizacijai, grynaveislių veislinių gyvūnų ar hibridinių veislinių kiaulių veisimo organizacija turėtų pranešti kompetentingai institucijai tik apie tuos pakeitimus, kurie gali iš esmės pakeisti veisimo programą. Tie pakeitimai visų pirma turėtų apimti geografinės teritorijos išplėtimą, veisimo programos tikslo arba veisimo programos atrankos ir veisimo tikslų pakeitimus, veislės aprašymo pakeitimus arba užduočių perdavimo trečiosioms šalims pakeitimus, taip pat esminius kilmės registravimo sistemos pakeitimus arba produktyvumo tyrimo ir genetinio vertinimo metodų pakeitimus bei visus kitus pakeitimus, kuriuos kompetentinga institucija laiko esminiais veisimo programos pakeitimais. Nepriklausomai nuo privalomo informacijos apie esminius pakeitimus teikimo kompetentingai institucijai, grynaveislių veislinių gyvūnų ar hibridinių veislinių kiaulių veisimo organizacija turėtų kompetentingai institucijai paprašius jai pateikti atnaujintą veisimo programos versiją;

(26)

kai pripažinta, kad reikia išsaugoti ar skatinti tobulinti veislę tam tikroje teritorijoje, arba nykstančios veislės atveju pati kompetentinga institucija turėtų turėti galimybę laikinai vykdyti tos veislės veisimo programą, su sąlyga kad jokia tos veislės veisimo programa dar nėra veiksmingai vykdoma. Tačiau tokią veisimo programą vykdanti kompetentinga institucija neturėtų toliau turėti tos galimybės, jei veisimo programą galėtų perimti veiklos vykdytojas, atitinkantis tinkamo tos veisimo programos vykdymo reikalavimus;

(27)

siekiant išsaugoti nykstančias veisles, būtina steigti ir pripažinti grynaveislių veislinių gyvūnų veisimo organizacijas, kurių veisimo programose dalyvauja nedaug veislinių gyvūnų, taigi veislinių gyvūnų populiacijos dydis iš esmės neturėtų būti laikomas esmine sąlyga grynaveislių veislinių gyvūnų veisimo organizacijoms pripažinti ar jų veisimo programoms patvirtinti, juo labiau, kad pripažinimo procedūra atliekama nacionaliniu lygmeniu;

(28)

siekiant atsižvelgti į konkrečią nykstančių veislių padėtį, šiame reglamente turėtų būti nustatytos konkrečios taisyklės, visų pirma taisyklės dėl į papildomą skyrių įrašytų gyvūnų perkėlimo į pagrindinį skyrių ir dėl nukrypti leidžiančių nuostatų dėl produktyvumo tyrimo ir genetinio vertinimo;

(29)

Sąjunga yra Tarybos sprendimu 93/626/EEB (13) patvirtintos Biologinės įvairovės konvencijos, kurios tikslai visų pirma yra biologinės įvairovės išsaugojimas, tausus jos komponentų naudojimas ir teisingas bei sąžiningas naudos, gaunamos naudojant genetinius išteklius, pasidalijimas, susitariančioji šalis. Toje konvencijoje nurodoma, kad susitariančiosios šalys turi suverenias teises į savo biologinius išteklius ir yra atsakingos už savo biologinės įvairovės išsaugojimą ir tvarų savo biologinių išteklių naudojimą. Sąjunga taip pat yra Tarybos sprendimu 2014/283/ES (14) patvirtinto Biologinės įvairovės konvencijos Nagojos protokolo dėl galimybės naudotis genetiniais ištekliais ir sąžiningo bei teisingo naudos, gaunamos juos naudojant, pasidalijimo šalis. Taigi šiame reglamente, kai taikoma, turėtų būti atsižvelgta į Biologinės įvairovės konvenciją ir taip pat į Nagojos protokolą, ir jis turėtų būti taikomas nedarant poveikio Europos Parlamento ir Tarybos reglamentui (ES) Nr. 511/2014 (15);

(30)

vienoje valstybėje narėje pripažintos grynaveislių veislinių gyvūnų ir hibridinių veislinių kiaulių veisimo organizacijos turėtų turėti galimybę savo patvirtintą veisimo programą vykdyti vienoje ar daugiau kitų valstybių narių, kad galėtų užtikrinti geriausią įmanomą didelės genetinės vertės veislinių gyvūnų panaudojimą Sąjungoje. Užtikrinti, kad kitos valstybės narės kompetentinga institucija žinotų apie ketinimą vykdyti tarpvalstybinę veiklą, būtų galima supaprastinta šiam tikslui skirta pranešimo procedūra. Tačiau dėl sezoninio veislinių gyvūnų pergabenimo vienos valstybės narės ribose arba kelias valstybes nares apimančio pervežimo neturėtų būti privalomai išplečiama geografinė teritorija;

(31)

turėtų būti palengvintas grynaveislių veislinių gyvūnų ir hibridinių veislinių kiaulių veisimo organizacijų tarpvalstybinis bendradarbiavimas, jei minėtos organizacijos norėtų jį vykdyti, kartu užtikrinant verslo laisvę ir panaikinant kliūtis laisvam veislinių gyvūnų ir jų genetinės medžiagos produktų judėjimui;

(32)

kadangi kompetentingai institucijai galėtų tekti tvirtinti kelias veisimo programas, kurias vykdo viena jos pripažinta grynaveislių veislinių gyvūnų ar hibridinių veislinių kiaulių veisimo organizacija, ir kadangi kompetentingai institucijai taip pat galėtų tekti tvirtinti kitoje valstybėje narėje pripažintos grynaveislių veislinių gyvūnų ar hibridinių veislinių kiaulių veisimo organizacijos vykdomų veisimo programų išplėtimą jos teritorijose, grynaveislių veislinių gyvūnų ar hibridinių veislinių kiaulių veisimo organizacijos pripažinimas ir jos veisimo programų patvirtinimas turėtų vykti atskirai. Tačiau, vertindama paraišką dėl grynaveislių veislinių gyvūnų ar hibridinių veislinių kiaulių veisimo organizacijos pripažinimo, kompetentinga institucija taip pat turėtų gauti paraišką dėl bent vienos veisimo programos tvirtinimo;

(33)

iš įvairių skundų, kuriuos Komisijai ankstesniais metais teko nagrinėti, atrodo, kad šiame reglamente turėtų būti nustatytos aiškios taisyklės, kuriomis būtų reglamentuojamas grynaveislių veislinių gyvūnų veisimo organizacijos, konkrečiai grynaveislių veislinių arklinių šeimos gyvūnų veislei sudarančios pagalbinę kilmės knygą, ir grynaveislių veislinių gyvūnų veisimo organizacijos, tvirtinančios, kad jos kilmės knyga yra tos veislės kilmės knyga, ryšys;

(34)

būtina paaiškinti veisėjų ir grynaveislių veislinių gyvūnų veisimo organizacijų tarpusavio ryšį, visų pirma siekiant užtikrinti jų teisę dalyvauti veisimo programoje geografinėje teritorijoje, kurioje ta programa patvirtinta ir, jei numatyta narystė, užtikrinti, kad tie veisėjai turėtų teisę būti nariais. Veisimo organizacijos turėtų būti nustačiusios taisykles, pagal kurias būtų sprendžiami jų veisimo programose dalyvaujančių veisėjų ginčai ir būtų užtikrinamas vienodas požiūris į tuos veisėjus. Jos taip pat turėtų apibrėžti savo ir jų veisimo programose dalyvaujančių veisėjų teises ir pareigas;

(35)

veisėjai, kurių veisliniai gyvūnai tam tikru metų laiku perkeliami valstybės narės teritorijoje arba teritorijoje, kuri yra kelių valstybių narių pasienyje, turėtų turėti teisę toliau dalyvauti veisimo programoje, kol jų žemės ūkio valdos buveinė yra tos veisimo programos geografinėje teritorijoje;

(36)

šiame reglamente turėtų būti atsižvelgta į ypatingą padėtį, vyraujančią hibridinių veislinių kiaulių veisimo sektoriuje. Dauguma privačių įmonių hibridinių veislinių kiaulių veisimo sektoriuje veikia uždarose gamybos sistemose ir pačios tvarko savo veislinį pulką. Taigi šioms įmonėms reikėtų numatyti tam tikras nukrypti leidžiančias nuostatas, visų pirma susijusias su veisėjų dalyvavimu veisimo programoje ir teise registruoti hibridines veislines kiaules kilmės registruose;

(37)

hibridinių veislinių kiaulių apibrėžtis apima gyvūnus iš visų veisimo ir atrankos piramidės lygmenų, kurie naudojami kryžminiam veisimui pagerinti derinant konkrečias jų skirtingų genotipų savybes ir panaudojant heterozės poveikį. Priklausomai nuo veisimo ir atrankos piramidės lygmens hibridinės veislinės kiaulės apima veisles, linijas ar kryžminimo būdu išveistas veisles. Taigi ne visi gyvūnai būtinai yra „hibridiniai“ įprasta to žodžio prasme;

(38)

iš įgytos patirties, visų pirma taikant Direktyvą 90/427/EEB ir mažesniu mastu – direktyvas 89/361/EEB ir 2009/157/EB, matyti, kad reikia tikslesnių taisyklių siekiant veiksmingai spręsti veisėjų ir grynaveislių veislinių gyvūnų veisimo organizacijų ginčus remiantis aiškiai nustatytomis darbo tvarkos taisyklėmis ir apibrėžtomis veisėjų teisėmis bei pareigomis. Ginčus geriausia spręsti valstybės narės, kurioje jie kyla, teisinėje sistemoje;

(39)

grynaveislių veislinių gyvūnų veisimo organizacijos, sudarančios ir tvarkančios grynaveislių veislinių galvijų, kiaulių, avių, ožkų ir arklinių šeimos gyvūnų kilmės knygas, taip pat ir hibridinių veislinių kiaulių veisimo organizacijos, išskyrus uždarose gamybos sistemose veikiančias privačias įmones, sudarančios ir tvarkančios hibridinių veislinių kiaulių kilmės registrus, veislinius gyvūnus turėtų įrašyti į savo kilmės knygas ar registruoti juos savo kilmės registruose nediskriminuodamos dėl gyvūnų ar jų savininkų kilmės valstybės narės, ir turėtų klasifikuoti tuos gyvūnus pagal jų pranašumus, jeigu tai numatyta veisimo programoje;

(40)

grynaveislių veislinių gyvūnų veisimo organizacijoms taip pat turėtų būti leidžiama nustatyti papildomus skyrius, į kuriuos būtų įrašomi tie gyvūnai, kurie neatitinka kilmės kriterijų, tačiau kurie, grynaveislių veislinių gyvūnų veisimo organizacijų nuomone, atitinka veisimo programoje nustatytas veislės savybes, siekiant tuos gyvūnus toliau veisti su grynaveisliais veisliniais gyvūnais, priklausančiais veislei, kuriai taikoma veisimo programa, kad jų palikuonys būtų įrašyti į pagrindinį kilmės knygos skyrių. Konkrečios taisyklės dėl tų gyvūnų palikuonių įrašymo į pagrindinį kilmės knygos skyrių turėtų būti nustatytos Sąjungos lygmeniu;

(41)

turėtų būti leidžiama įrašyti į pagrindinį kilmės knygų skyrių tik jauniklius, kilusius iš patelių linijos, išskyrus arklinių šeimos atveju. Tačiau, nykstančių galvijų, kiaulių, avių ir ožkų veislių ir „atsparios“ (angl. hardy) avių veislės atveju, kai nėra pakankamai reprodukcijai tinkamų grynaveislių patinų, valstybės narės turėtų turėti galimybę suteikti grynaveislių veislinių gyvūnų veisimo organizacijoms leidimą taikyti ne tokias griežtas taisykles įrašant į papildomus skyrius įrašytų gyvūnų palikuonius į pagrindinį kilmės knygos skyrių, siekiant išvengti, kad nebūtų prarasta dar daugiau tų veislių genetinės įvairovės. Panašiai turėtų būti numatytos ypatingos taisyklės, kuriomis būtų leidžiama atkurti išnykusias veisles arba veisles, kurioms kyla rimta grėsmė išnykti. Valstybės narės, kurios taiko tokias nukrypti leidžiančias nuostatas, turėtų kruopščiai įvertinti tų veisimo populiacijų rizikos statusą ir užtikrinti saugų genetinių išteklių valdymą;

(42)

kai yra poreikis išveisti naują veislę sujungiant skirtingų veislių grynaveislių veislinių gyvūnų savybes arba sujungiant pakankamai panašios išvaizdos gyvūnus, kurie jau turi pakankamai stabilių genetinių savybių jauniklius, kad būtų galima kalbėti apie naujos veislės išvedimą, grynaveislių veislinių gyvūnų veisimo organizacijoms reikėtų suteikti galimybę kurti kilmės knygas ir vykdyti tų naujų veislių veisimo programas;

(43)

jokia šio reglamento nuostata neturėtų būti užkertamas kelias į kilmės knygos papildomą skyrių įrašytiems gyvūnams taikyti Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1305/2013 (16) 28 straipsnyje nurodytos agrarinės aplinkosaugos ir klimato srities priemonės įsipareigojimus, taigi nacionalinės ar regioninės institucijos jiems gali skirti paramą pagal savo kaimo plėtros programas;

(44)

grynaveislių veislinių arklinių šeimos gyvūnų atveju grynaveislių veislinių gyvūnų veisimo organizacijoms turėtų būti leista savo veisimo programose nustatyti taisykles, kuriomis draudžiama naudoti tam tikrus reprodukcijos metodus ar jie ribojami arba naudoti tam tikrus grynaveislius veislinius gyvūnus, įskaitant jų genetinės medžiagos produktus. Pavyzdžiui, grynaveislių veislinių gyvūnų veisimo organizacijos turėtų galėti reikalauti, kad jaunikliai būtų gaunami tik kergimo būdu. Grynaveislių veislinių gyvūnų veisimo organizacijos, kurios naudojasi šiuo draudimu ar apribojimu, turėtų nustatyti tas taisykles savo veisimo programose laikydamosi grynaveislių veislinių gyvūnų veisimo organizacijos, tvarkančios veislės kilmės knygą, nustatytų taisyklių;

(45)

grynaveisliai veisliniai gyvūnai, įrašyti į kilmės knygas, turėtų būti identifikuojami remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/429 (17);

(46)

grynaveislių veislinių arklinių šeimos gyvūnų atveju Reglamente (ES) 2016/429 numatyta, kad kompetentingos institucijos gyvūnų sveikatos srityje arklinių šeimos gyvūnams išduoda visą gyvūno gyvenimo laikotarpį galiojantį identifikavimo dokumentą, kurį Komisija išsamiau patikslins deleguotaisiais aktais. Siekiant užtikrinti, kad zootechninis pažymėjimas pagal savo turinį ir administracinę procedūrą būtų kuo labiau suderintas su tuo visą gyvūno gyvenimo laikotarpį galiojančiu identifikavimo dokumentu, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl visą gyvūno gyvenimo laikotarpį galiojančio arklinių šeimos gyvūnų identifikavimo dokumento formos ir turinio;

(47)

grynaveislių veislinių arklinių šeimos gyvūnų tinkamumas dalyvauti tarptautinėse lenktynėse reglamentuojamas tarptautinės privatinės teisės susitarimais. Atsižvelgiant į tarptautinį žirgininkystės sektoriaus aspektą, Komisija, ruošdama ir rengdama atitinkamus deleguotuosius ir įgyvendinimo aktus, turėtų atsižvelgti į tuos susitarimus, kad grynaveisliai veisliniai arklinių šeimos gyvūnai turėtų teisę dalyvauti tarptautinėse lenktynėse;

(48)

siekiant išvengti kliūčių prekybai, veislinių gyvūnų pripažinimas tinkamais veisimui, visų pirma kergimui ar pagalbiniam apvaisinimui, turėtų būti reguliuojamas Sąjungos lygmeniu, visų pirma tais atvejais, kai su tokiais veisliniais gyvūnais pagal šiame reglamente ir visų pirma III priede nustatytas taisykles buvo atlikti produktyvumo tyrimai ar buvo atliktas jų genetinis vertinimas;

(49)

suprantama, kad valstybės narės arba jų kompetentingos institucijos neturėtų naudotis šiuo reglamentu norėdamos uždrausti, apriboti arba sudaryti kliūčių grynaveislių veislinių gyvūnų arba jų genetinės medžiagos produktų panaudojimui norint išveisti gyvūnus, kurių neketinama įrašyti į kilmės knygą arba registruoti kilmės registre;

(50)

veislinių galvijų, kiaulių, avių ir ožkų, kuriems atlikti tyrimai dėl tam tikro požymių skaičiaus, produktyvumo tyrimų ir genetinio vertinimo taisyklės buvo nustatytos Sąjungos lygmeniu, tačiau daug įvairioms grynaveislių veislinių arklinių šeimos gyvūnų veislėms, panaudojimo ir atrankos būdams taikomų reikalavimų iki šiol nebuvo suderinti. Užuot tai padarius, atskiroms veislėms skirtos produktyvumo tyrimų ir genetinio vertinimo taisyklės šiuo metu nustatomos veislės kilmės knygoje;

(51)

siekiant atsižvelgti į technikos ir mokslo pažangą ar į būtinybę apsaugoti vertingus genetinius išteklius, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti aktus, kuriais būtų iš dalies keičiamas šio reglamento III priedas. Siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai taip pat turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai, leidžiantys jai nustatyti vienodas ir išsamesnes grynaveislių veislinių galvijų, avių ir ožkų produktyvumo tyrimų ir genetinio vertinimo taisykles;

(52)

produktyvumo tyrimus ar genetinį vertinimą turėtų būti galima atlikti trečiajai šaliai, kurią paskyrė grynaveislių veislinių gyvūnų arba hibridinių veislinių kiaulių veisimo organizacija arba viešoji įstaiga, įskaitant instituciją, kuri šią funkciją atlieka kaip savarankišką užduotį. Kompetentinga institucija, patvirtindama veisimo programą, galėtų įgalioti tą trečiąją šalį ir ją vertinti. Grynaveislių veislinių gyvūnų arba hibridinių veislinių kiaulių veisimo organizacija, kuri paveda trečiajai šaliai atlikti produktyvumo tyrimus arba genetinį vertinimą, turėtų išlikti atsakinga už atitikties tai veiklai nustatytiems reikalavimams užtikrinimą ir turėtų nurodyti paskirtąją trečiąją šalį savo veisimo programoje, nebent atitinkama valstybė narė arba jos kompetentingos institucijos nuspręstų kitaip;

(53)

priklausomai, be kita ko, nuo rūšies arba veislės, galėtų atsirasti poreikis suderinti arba patobulinti grynaveislių veislinių gyvūnų produktyvumo tyrimų ir genetinio vertinimo metodus, kuriuos taiko grynaveislių veislinių gyvūnų veisimo organizacijos arba jų paskirtos trečiosios šalys. Siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai, leidžiantys jai paskirti Europos Sąjungos etaloninius centrus. Siekiant, jei būtina, pakeisti tų etaloninių centrų užduotis, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus. Pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 652/2014 (18) tie Europos Sąjungos etaloniniai centrai turėtų turėti teisę gauti Sąjungos finansinę paramą. Grynaveislių veislinių galvijų atveju tas užduotis atlieka INTERBULL centras – Tarptautinio gyvūnų apskaitos komiteto (angl. International Committee for Animal Recording, ICAR), kuris buvo paskirtas Europos Sąjungos etaloniniu centru Tarybos sprendimu 96/463/EB (19), nuolatinis pakomitetis;

(54)

be to, jei esama pripažinto poreikio padėti grynaveislių veislinių gyvūnų veisimo organizacijoms, besirūpinančioms nykstančiomis veislėmis, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai, leidžiantys jai paskirti Europos Sąjungos etaloninius centrus, kurių konkreti užduotis yra skatinti tų grynaveislių veislinių gyvūnų veisimo organizacijų taikomų metodų nustatymą ar derinimą. Siekiant, kai būtina, pakeisti tų etaloninių centrų užduotį, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai taip pat turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus. Skirdama tuos centrus ir apibrėždama jų užduotis Komisija turėtų tinkamai atsižvelgti į Europos gyvūnų genetinių išteklių valdymo regioninio centro, kuris buvo įsteigtas pagal Maisto ir žemės ūkio organizacijos priimtą Visuotinį gyvūnų genetinių išteklių valdymo Europoje veiksmų planą (angl. Global Plan of Action for Animal Genetic Resources in Europe), veiklą. Šių centrų nustatyti metodai neturėtų būti privalomo pobūdžio;

(55)

veisimo programoje dalyvaujantys veisėjai turėtų turėti teisę gauti zootechninius pažymėjimus savo veisliniams gyvūnams, dalyvaujantiems toje veisimo programoje, ir tų gyvūnų genetinės medžiagos produktams. Zootechniniai pažymėjimai turėtų būti išduodami veisliniams gyvūnams ar jų genetinės medžiagos produktams, kai jais prekiaujama arba jie įvežami į Sąjungą, kad tie gyvūnai arba jų palikuonys, gauti iš tų genetinės medžiagos produktų, būtų įrašyti į kitas kilmės knygas arba registruojami kilmės registruose. Zootechniniais pažymėjimais veisėjui turėtų būti pateikiama informacija apie genetinę kokybę ir įgyto gyvūno genealogiją. Pavyzdžiui, prireikus tokie pažymėjimai turėtų būti išduodami gyvūnams demonstravimo tikslais, arba kai jie patalpinami į tyrimo stotis arba dirbtinio sėklinimo centrus;

(56)

turėtų būti suprantama, kad šiuo reglamentu valstybėms narėms arba kompetentingoms institucijoms nedraudžiama reikalauti, kad prekiaujant grynaveislių veislinių galvijų, kiaulių, avių, ožkų ir arklinių šeimos gyvūnų sperma dirbtinio sėklinimo tikslais, kad būtų gauti gyvūnai, kurie nebus grynaveisliai veisliniai gyvūnai, būtų pateikiama informacija apie to gyvūno kokybę ir genealogiją. Apskritai, suteikiant galimybę gauti veislinių gyvūnų genetinės medžiagos produktus, visų pirma jų spermą, ir kartu pateikiant susijusią zootechninio pažymėjimo informaciją taip pat ir tiems veiklos vykdytojams, kurie užsiima gyvūnų reprodukcija, neketindami jų palikuonius įrašyti į kilmės knygą, tikimasi sustiprinti Sąjungos gyvūnų veisimo sektoriaus konkurencingumą;

(57)

veislinių gyvūnų ir jų genetinės medžiagos produktų įvežimas į Sąjungą ir eksportas į trečiąsias šalis yra svarbus Sąjungos žemės ūkiui. Taigi veislinių gyvūnų ir jų genetinės medžiagos produktų įvežimas į Sąjungą turėtų būti vykdomas laikantis sąlygų, kurios yra panašiausios į taisykles, taikomas prekybai Sąjungos viduje. Tačiau veisliniai gyvūnai ir jų genetinės medžiagos produktai į pagrindinį kurios nors Sąjungos kilmės knygos ar kilmės registro skyrių turėtų būti įrašomi tik jei eksportuojančioje trečiojoje šalyje taikoma atitinkamo lygmens kontrolė, kuria užtikrinama, kad kilmės duomenų ir produktyvumo tyrimų bei genetinio vertinimo rezultatų tikrumo lygis būtų toks pat kaip Sąjungoje ir jei veisimo įstaigos, teikiančios tuos duomenis ir rezultatus, įtrauktos į Komisijos tvarkomą sąrašą. Be to, trečiųjų šalių veisimo įstaigos abipusiškumo principu turėtų pripažinti atitinkamos Sąjungoje pripažintos grynaveislių veislinių gyvūnų ar hibridinių veislinių kiaulių veisimo organizacijos veislinius gyvūnus ir jų genetinės medžiagos produktus;

(58)

Tarybos reglamente (EEB) Nr. 2658/87 (20) numatyta, kad prekių nomenklatūrą, t. y. Kombinuotąją nomenklatūrą, arba sutrumpintai – KN, kuri kartu atitinka ir Bendrojo muitų tarifo, ir Bendrijos užsienio prekybos statistikos, ir kitų Sąjungos prekių importo ar eksporto politikos krypčių reikalavimus, turi nustatyti Komisija. To reglamento I priede išvardijami grynaveislių veislinių galvijų, kiaulių, avių, ožkų ir arklinių šeimos gyvūnų bei galvijų spermos KN kodai ir nurodoma, kad jie konvencine muito norma neapmuitinami. Tuo atveju prie tų gyvūnų ir jų genetinės medžiagos produktų turėtų būti pridedamas atitinkamas zootechninis pažymėjimas jų, kaip grynaveislių veislinių gyvūnų ar jų genetinės medžiagos produktų, klasifikacijai patvirtinti. Grynaveislių veislinių gyvūnų atveju taip pat turėtų būti pridedamas dokumentas, nurodantis, kad jie bus įtraukti į grynaveislių veislinių gyvūnų veisimo organizacijos tvarkomą kilmės knygą arba užregistruoti hibridinių veislinių kiaulių veisimo organizacijos tvarkomame kilmės registre;

(59)

veislinius gyvūnus ir jų genetinės medžiagos produktus įvežus į Sąjungą atliekami jų veterinariniai patikrinimai pagal Tarybos direktyvas 91/496/EEB (21) ir 97/78/EB (22). Taip pat turėtų būti atliekami būtini grynaveislių veislinių gyvūnų patikrinimai, kad jie nebūtų apmuitinami konvencine muito norma, nes grynaveisliams veisliniams gyvūnams taikoma išimtis;

(60)

būtina nustatyti oficialios kontrolės, kaip laikomasi šiame reglamente numatytų taisyklių, taisykles ir kitos oficialios veiklos, kurią atlieka kompetentingos institucijos pagal šį reglamentą, taisykles, pritaikytas gyvūnų veisimo sektoriui. Kompetentingos institucijos turėtų turėti galimybę atlikti visų veiklos vykdytojų, kuriems taikomas šis reglamentas, visų pirma grynaveislių veislinių gyvūnų veisimo organizacijų, hibridinių veislinių kiaulių veisimo organizacijų, trečiųjų šalių, atliekančių produktyvumo tyrimus arba genetinius vertinimus, veisėjų ir, jei jie išduoda zootechninius pažymėjimus, spermos surinkimo ir laikymo centrų, embrionų laikymo centrų ir embrionų surinkimo ar gamybos grupių, oficialią kontrolę;

(61)

kompetentingos institucijos turėtų atlikti oficialią kontrolę, siekdamos patikrinti, ar laikomasi šiame reglamente nustatytų taisyklių ir patvirtintoje veisimo programoje išdėstytų reikalavimų. Ta kontrolė galėtų apimti produktyvumo tyrimams naudojamos įrangos patikrinimą arba zootechninių ir genealoginių duomenų užrašymo procedūrų tikrinimą, arba tokių dokumentų arba apie veislinius gyvūnus surinktų duomenų saugojimo ir tvarkymo sistemų tikrinimą. Atliekant tą patikrinimą būtų galima atsižvelgti į kokybės patikras arba kontrolės sistemas, kuriomis užtikrinamas užrašytų duomenų, kaip antai apie tėvų kontrolę, atliktą norint nustatyti gyvūno kilmę, tikslumas. Kompetentingos institucijos galėtų atlikti oficialią kontrolę veisėjų, grynaveislių veislinių gyvūnų ar hibridinių veislinių kiaulių veisimo organizacijų patalpose ir buveinėse panaudodamos jų įrangą, taip pat tikrinti į veisimo programą įtrauktus veislinius gyvūnus arba iš tų veislinių gyvūnų paimtus genetinės medžiagos produktus;

(62)

kai šiame reglamente daroma nuoroda į „kitą oficialią veiklą“, tai turėtų būti suprantama kaip veikla, apimanti grynaveislių veislinių gyvūnų ir hibridinių veislinių kiaulių veisimo organizacijų pripažinimą, veisimo programų patvirtinimą arba pagalbos teikimą kitoms valstybėms narėms ir trečiosioms šalims;

(63)

siekiant užtikrinti veiksmingą šiame reglamente veisliniams gyvūnams ir jų genetinės medžiagos produktams nustatytų Sąjungos taisyklių taikymą, būtina, kad valstybių narių kompetentingos institucijos bendradarbiautų viena su kita ir, jei tik būtina, teiktų administracinę pagalbą. Taigi šiame reglamente turėtų būti nustatytos bendrosios administracinės pagalbos ir bendradarbiavimo taisyklės, panašios į šiuo metu nustatytąsias Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 882/2004 (23) IV antraštinėje dalyje, bet, kur reikia, pakeistos;

(64)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai patvirtinti specialias priemones tokių taisyklių nesilaikymo poveikiui apriboti, jeigu yra įrodymų, kad trečiojoje šalyje plačiu mastu rimtai nesilaikoma Sąjungos teisės dėl gyvūnų veisimo;

(65)

valstybių narių kompetentingos institucijos taip pat turėtų turėti būtinus įgaliojimus užtikrinti šiame reglamente veisliniams gyvūnams nustatytų zootechninių ir genealoginių taisyklių įgyvendinimą, įskaitant įgaliojimus sustabdyti veisimo programos patvirtinimo galiojimą arba panaikinti grynaveislių veislinių gyvūnų ar hibridinių veislinių kiaulių veisimo organizacijos pripažinimą šiame reglamente nustatytų taisyklių nesilaikymo atveju;

(66)

siekdama užtikrinti šiame reglamente nustatytų taisyklių taikymą visose valstybėse narėse, Komisija prireikus turėtų vykdyti kontrolę valstybėse narėse, be kita ko, atsižvelgdama į valstybių narių vykdytos oficialios kontrolės rezultatus;

(67)

Komisija prireikus turėtų vykdyti kontrolę trečiosiose šalyse, kad būtų galima nustatyti trečiosios šalies veisimo įstaigų, iš kurių turėtų būti leidžiama į Sąjungą įvežti veislinius gyvūnus ir jų spermą, oocitus ir embrionus, sąrašą, parengti jų įvežimo į Sąjungą sąlygas ir gauti zootechninę ir genealoginę informaciją, susijusią su lygiavertiškumo susitarimų veikimu. Jeigu to reikia dėl pasikartojančių ar iškylančių problemų, susijusių su veisliniais gyvūnais ar jų genetinės medžiagos produktais, Komisija taip pat turėtų vykdyti kontrolę trečiosiose šalyse;

(68)

šiame reglamente nustatytų taisyklių laikymosi patikrinimas atliekant oficialią kontrolę yra labai svarbus siekiant užtikrinti, kad visoje Sąjungoje būtų veiksmingai pasiekti šio reglamento tikslai. Valstybės narės kontrolės sistemos neveikimas tam tikrais atvejais galėtų rimtai pakenkti tų tikslų siekimui ir nulemti tai, kad bus daug rimtų tų taisyklių nesilaikymo atvejų. Taigi Komisijai reikėtų sudaryti galimybę reaguoti į rimtas valstybės narės kontrolės sistemos veikimo problemas patvirtinant priemones, taikomas, kol atitinkama valstybė narė nesiima reikiamų veiksmų padėčiai ištaisyti. Tokios priemonės apima draudimą taikyti ypatingas sąlygas prekybai veisliniais gyvūnais arba jų genetinės medžiagos produktais ar tokių sąlygų laikymosi užtikrinimą arba bet kokias kitas priemones, kurias Komisija laiko tinkamomis tam plačiai paplitusiam pažeidimui ištaisyti;

(69)

direktyvos 88/661/EEB, 89/361/EEB, 90/427/EEB, 94/28/EB ir 2009/157/EB turi būti panaikintos ir pakeistos šiuo reglamentu, todėl taip pat būtina panaikinti pagal tas direktyvas Komisijos priimtus aktus ir prireikus pakeisti juos deleguotaisiais arba įgyvendinimo aktais, priimtais pagal šiuo reglamentu suteikiamus atitinkamus įgaliojimus. Atitinkamai tie Komisijos aktai turėtų būti panaikinti ir prireikus pakeisti;

(70)

siekiant užtikrinti tinkamą šio reglamento taikymą ir jį pildyti arba iš dalies keisti jo priedus, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl produktyvumo tyrimo ir genetinio vertinimo reikalavimų nustatymo, dėl Europos Sąjungos etaloninių centrų užduočių ir reikalavimų nustatymo ir dėl zootechninių pažymėjimų formos bei turinio nustatymo;

(71)

rengiant deleguotuosius aktus ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros (24) nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(72)

siekiant užtikrinti vienodas su pavyzdinėmis informacijos, kurią valstybės narės turi teikti visuomenei, formomis, su pripažintų grynaveislių veislinių gyvūnų ir hibridinių veislinių kiaulių veisimo organizacijų sąrašu, su grynaveislių veislinių gyvūnų tapatybės patvirtinimo metodais, su produktyvumo tyrimu ir genetiniu vertinimu, su Europos Sąjungos etaloninių centrų paskyrimu, su arklinių šeimos gyvūnams išduodamų identifikavimo dokumentų, galiojančių visą gyvūno gyvenimo laikotarpį, pavyzdinėmis formomis, su zootechninių pažymėjimų, pridedamų prie veislinių gyvūnų ir jų genetinės medžiagos produktų, modeliais, su priemonių, taikomų gyvūnų veisimui trečiosiose šalyse, lygiavertiškumo pripažinimu, su dideliais valstybės narės kontrolės sistemos trikdžiais ir su specialių priemonių dėl veislinių gyvūnų ir jų genetinės medžiagos produktų įvežimo į Sąjungą nustatymu susijusių šio reglamento nuostatų įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (25). Jei Zootechnikos nuolatinis komitetas nepateikia nuomonės, Komisija neturėtų priimti įgyvendinimo akto;

(73)

direktyvose 87/328/EEB, 88/661/EEB, 89/361/EEB, 90/118/EEB, 90/119/EEB, 90/427/EEB, 91/174/EEB, 94/28/EB ir 2009/157/EB bei Sprendime 96/463/EB nustatytos taisyklės turi būti pakeistos taisyklėmis, nustatytomis šiame reglamente ir Komisijos deleguotuosiuose ir įgyvendinimo aktuose, priimtuose remiantis šiuo reglamentu suteiktais įgaliojimais. Taigi tie teisės aktai turėtų būti panaikinti;

(74)

šie Komisijos sprendimai susiję su, inter alia, konkrečioms rūšims skirtų grynaveislių veislinių gyvūnų ir hibridinių veislinių kiaulių veisimo organizacijų patvirtinimo arba pripažinimo, veislinių gyvūnų įrašymo į kilmės knygas, pripažinimo tinkamais veisimui ir dirbtiniam sėklinimui, produktyvumo tyrimų ir genetinio vertinimo kriterijų nustatymu buvo priimti remiantis direktyvomis 88/661/EEB, 89/361/EEB, 90/427/EEB, 94/28/EB ir 2009/157/EB: Komisijos sprendimai 84/247/EEB (26), 84/419/EEB (27), 89/501/EEB (28), 89/502/EEB (29), 89/504/EEB (30), 89/505/EEB (31), 89/507/EEB (32), 90/254/EEB (33), 90/255/EEB (34), 90/256/EEB (35), 90/257/EEB (36), 92/353/EEB (37), 96/78/EB (38) ir 2006/427/EB (39). Šiame reglamente turėtų būti nustatytos taisyklės, pakeisiančios taisykles, nustatytas tuose Komisijos sprendimuose;

(75)

šiame reglamente turėtų būti nustatytos taisyklės, panašios į nustatytąsias Komisijos sprendime 92/354/EEB (40);

(76)

remiantis direktyvomis 88/661/EEB, 89/361/EEB, 90/427/EEB, 94/28/EB ir 2009/157/EB, buvo priimti šie Komisijos teisės aktai: Komisijos sprendimai 89/503/EEB (41), 89/506/EEB (42), 90/258/EEB (43), 96/79/EB (44), 96/509/EB (45), 96/510/EB (46) bei 2005/379/EB (47) ir Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/262 (48). Šiame reglamente turėtų būti numatytos taisyklės, pakeisiančios taisykles, nustatytas tuose Komisijos teisės aktuose;

(77)

siekiant užtikrinti teisinį aiškumą ir išvengti dubliavimosi, 74, 75 ir 76 konstatuojamosiose dalyse nurodyti Komisijos teisės aktai turėtų būti panaikinti nuo šio reglamento taikymo pradžios dienos. Be to, Komisija turėtų ne vėliau kaip likus 18 mėnesių iki šio reglamento taikymo pradžios dienos priimti įgyvendinimo aktus, nustatančius informacijos, įtrauktinos į pripažintų grynaveislių veislinių gyvūnų ir hibridinių veislinių kiaulių veisimo organizacijų sąrašą, kurį valstybės narės paskelbia viešai, teikimo pavyzdines formas, taip pat ir zootechninių pažymėjimų, skirtų veisliniams gyvūnams ir jų genetinės medžiagos produktams, pavyzdines formas. Tie įgyvendinimo aktai turėtų būti taikytini ne vėliau kaip šio reglamento taikymo pradžios dieną;

(78)

siekiant užtikrinti sklandų perėjimą veisėjų organizacijoms, veislininkystės organizacijoms, veisėjų asociacijoms, privačioms įmonėms ar kitoms organizacijoms arba asociacijoms, kurios buvo patvirtintos arba pripažintos šiuo reglamentu panaikinamais aktais su laiko apribojimais arba be laiko apribojimų, taip pat tų veiklos vykdytojų vykdomoms veisimo programoms, tie veiklos vykdytojai ir jų veisimo programos turėtų būti laikomi pripažintais arba patvirtintais pagal šį reglamentą. Todėl tiems veiklos vykdytojams neturėtų būti taikomos šiame reglamente nustatytos geografinės teritorijos išplėtimo į kitas valstybes nares pripažinimo, patvirtinimo ir pranešimo procedūros, tačiau kitos šio reglamento nuostatos jiems turėtų būti taikomos. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad tie veiklos vykdytojai laikytųsi visų šiame reglamente numatytų taisyklių, visų pirma vykdydamos rizika grindžiamą oficialią jų kontrolę. Taisyklių nesilaikymo atveju kompetentingos institucijos turėtų užtikrinti, kad tie veiklos vykdytojai imtųsi reikiamų priemonių, kuriomis jie ištaisytų padėtį dėl taisyklių nesilaikymo, ir prireikus sustabdytų arba panaikintų tų veiklos vykdytojų pripažinimą arba jų vykdomos veisimo programų patvirtinimo galiojimą;

(79)

Komisija neseniai patvirtino pasiūlymą dėl naujo reglamento dėl oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos. Tuo nauju reglamentu numatoma panaikinti Reglamentą (EB) Nr. 882/2004, Tarybos direktyvą 89/608/EEB (49), Tarybos direktyvą 90/425/EEB (50) bei direktyvas 91/496/EEB ir 97/78/EB. Į jį taip pat numatoma įtraukti tam tikras Reglamente (EB) Nr. 882/2004 ir tose direktyvose nustatytas taisykles, prireikus jas pritaikant. Tačiau į to naujo reglamento taikymo sritį nenumatoma įtraukti gyvūnų veisimo. Dėl teisinio aiškumo ir tikrumo, kol tuo nauju reglamentu nepanaikintos direktyvos 89/608/EEB, 90/425/EEB, 91/496/EEB ir 97/78/EB, reikia iš direktyvų 89/608/EEB ir 90/425/EEB išbraukti nuorodas į „zootechninius“, o direktyvose 91/496/EEB ir 97/78/EB tokio pakeitimo atlikti nereikia. Todėl direktyvos 89/608/EEB ir 90/425/EEB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistos;

(80)

pagal Direktyvos 90/427/EEB 8 straipsnio 1 dalį grynaveislių veislinių gyvūnų veisimo organizacijos, vykdančios patvirtintas grynaveislių veislinių arklinių šeimos gyvūnų veisimo programas, turėtų turėti galimybę toliau išduoti identifikavimo dokumentus tiems grynaveisliams veisliniams gyvūnams, kol bus pradėtas taikyti Reglamento (ES) 2016/429 110 straipsnis;

(81)

šis reglamentas turėtų būti taikomas nuo pirmos dvidešimt aštunto mėnesio po šio reglamento įsigaliojimo datos dienos,

a)

zootechninės ir genealoginės taisyklės, skirtos prekybai Sąjungoje veisliniais gyvūnais ir jų genetinės medžiagos produktais ir jų įvežimui į Sąjungą;

b)

grynaveislių veislinių gyvūnų ir hibridinių veislinių kiaulių veisimo organizacijų pripažinimo bei jų veisimo programų patvirtinimo taisyklės;

c)

veisėjų, grynaveislių veislinių gyvūnų ir hibridinių veislinių kiaulių veisimo organizacijų teisės ir pareigos;

d)

veislinių gyvūnų įrašymo į kilmės knygas ir kilmės registrus taisyklės, taip pat veislinių gyvūnų ir jų genetinės medžiagos produktų pripažinimo tinkamais veisimui taisyklės;

e)

veislinių gyvūnų produktyvumo tyrimų ir genetinio vertinimo taisyklės;

f)

zootechninių pažymėjimų išdavimo taisyklės veisliniams gyvūnams ir jų genetinės medžiagos produktams;

g)

oficialios kontrolės, visų pirma grynaveislių veislinių gyvūnų ir hibridinių veislinių kiaulių veisimo organizacijų, vykdymo taisyklės ir kitos oficialios veiklos vykdymo taisyklės;

h)

valstybių narių administracinės pagalbos ir bendradarbiavimo taisyklės bei vykdymo užtikrinimo taisyklės;

i)

kontrolės, kurią Komisija vykdo valstybėse narėse ir trečiosiose šalyse, vykdymo taisyklės.

a)

galvijų rūšims (Bos taurus, Bos indicus ir Bubalus bubalis);

b)

kiaulių rūšiai (Sus scrofa);

c)

avių rūšiai (Ovis aries);

d)

ožkų rūšiai (Capra hircus) arba

e)

arklinių šeimai (Equus caballus ir Equus asinus);

a)

grynaveislių veislinių gyvūnų ir hibridinių veislinių kiaulių veisimo organizacijų pripažinimą ir jų vykdomų veislinių gyvūnų veisimo programų patvirtinimą;

b)

veiklos vykdytojų oficialią kontrolę;

c)

pagalbos kitoms valstybėms narėms ir trečiosioms šalims teikimą nustatytais taisyklių nesilaikymo atvejais;

d)

kitas nei nurodytosios a ir c papunkčiuose oficialios veiklos rūšis;

a)

skirtingų veislių ar linijų grynaveislių veislinių kiaulių;

b)

veislinių kiaulių, kurios pačios yra gautos sukryžminus (hibridizavus) įvairias veisles arba linijas;

c)

veislinių kiaulių, priklausančių vienai ar kitai iš a ar b papunkčiuose nurodytų kategorijų;

a)

grynaveislių veislinių gyvūnų veisimo organizacijos tvarkoma veislinių galvijų, kiaulių, avių, ožkų, arklinių kilmės knyga, rinkmena ar duomenų terpė, kurioje yra pagrindinis skyrius ir, grynaveislių veislinių gyvūnų veisimo organizacijai nusprendus, vienas ar daugiau papildomų skyrių, skirtų tos pačios rūšies gyvūnams, kurie nėra tinkami įrašyti į pagrindinį skyrių;

b)

atitinkamais atvejais, bet kokia veisimo įstaigos tvarkoma atitinkama knyga;

a)

hibridinių veislinių kiaulių veisimo organizacijos tvarkoma rinkmena ar duomenų terpė, kurioje registruojamos hibridinės veislinės kiaulės ir nurodoma išsami informacija apie jų protėvius;

b)

atitinkamais atvejais bet koks veisimo įstaigos tvarkomas atitinkamas registras;

a)

jo pagrindinė buveinė yra valstybės narės, kurioje įsikūrusi kompetentinga institucija, teritorijoje;

b)

savo paraiškoje jis įrodo, kad atitinka I priedo 1 dalyje išdėstytus reikalavimus, susijusius su jo veisimo programomis, dėl kurių jis ketina kreiptis dėl patvirtinimo pagal 8 straipsnio 3 dalį ir, kai taikoma, 12 straipsnį;

c)

jo paraiškoje pateikiamas kiekvienos iš tų veisimo programų, kurias ketinama vykdyti, veisimo programos versijos projektas, kuriame turi būti pateikta I priedo 2 dalyje nustatyta informacija, o grynaveislių veislinių arklinių šeimos gyvūnų atveju turi būti papildomai pateikta I priedo 3 dalyje nurodyta informacija;

d)

pateikdamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą paraišką, jis pagal 8 straipsnio 2 dalį pateikia paraišką patvirtinti bent vieną iš tų ketinamų vykdyti veisimo programų.

a)

grynaveislių veislinių gyvūnų arba hibridinių veislinių kiaulių veisimo organizacijos pavadinimas, kontaktiniai duomenys ir, kai yra, interneto svetainės adresas;

b)

kiekvienos tame sąraše esančios grynaveislių veislinių gyvūnų arba hibridinių veislinių kiaulių veisimo organizacijos atveju:

a)

jomis siekiama vieno ar daugiau iš šių tikslų:

b)

jose išsamiai aprašyti atrankos ir veisimo tikslai;

c)

jos atitinka I priedo 2 dalyje išdėstytus reikalavimus, o jei tai arklinių šeimos grynaveisliai veisliniai gyvūnai – papildomai I priedo 3 dalyje išdėstytus reikalavimus.

a)

grynaveislių veislinių gyvūnų ir hibridinių veislinių kiaulių veisimo organizacijos lieka atsakingos kompetentingai institucijai už I priedo 2 ir 3 dalyse nustatytų reikalavimų laikymosi užtikrinimą;

b)

tos trečiosios šalies ir veisimo programoje dalyvaujančių veisėjų ekonominės veiklos interesai nesikerta;

c)

ta trečioji šalis įvykdo visus būtinus reikalavimus, kad galėtų vykdyti tą veiklą;

d)

tos grynaveislių veislinių gyvūnų ir hibridinių veislinių kiaulių veisimo organizacijos nurodo veiklą, kurią jos ketina perduoti trečiosioms šalims, taip pat tų trečiųjų šalių pavadinimą (vardą, pavardę) ir kontaktinius duomenis savo paraiškose, nurodytose 2 dalyje.

a)

veislės savybių esminių požymių ar pagrindinių tos veisimo programos tikslų;

b)

tos veislės išsaugojimo ar tos veislės genetinės įvairovės arba

c)

kai tos veisimo programos tikslas yra išsaugoti tą veislę – veiksmingas tos veisimo programos įgyvendinimas:

a)

veisimo programų, kurios tai veislei jau patvirtintos toje valstybėje narėje, skaičių;

b)

veislinių gyvūnų populiacijos, kuriai taikomos tos veisimo programos, dydį;

c)

galimą genetinį veisimo programų, kurias vykdo kitos grynaveislių tos pačios veislės veislinių gyvūnų veisimo organizacijos kitose valstybėse narėse arba veisimo įstaigos trečiosiose šalyse, indėlį.

a)

likus ne mažiau kaip 90 dienų iki numatomos veisimo programos pradžios dienos toje kitoje valstybėje narėje pateikia pranešimą tos kitos valstybės narės kompetentingai institucijai ir pranešimą gavusios institucijos prašymu pateikia to pranešimo vertimą į vieną iš tos kitos valstybės narės oficialiųjų kalbų;

b)

pranešimą gavusios institucijos prašymu, likus ne mažiau kaip 60 dienų iki numatomos veisimo programos pradžios dienos toje kitoje valstybėje narėje, pateikia veisimo programos kopiją, patvirtintą pagal 8 straipsnio 3 dalį, jei to pareikalavo ta institucija, kartu su vertimu į vieną iš tos kitos valstybės narės oficialiųjų kalbų, kurį pateikia prašymą pateikusi grynaveislių veislinių gyvūnų ar hibridinių veislinių kiaulių veisimo organizacija.

a)

toje kitoje valstybėje narėje su tos pačios veislės grynaveisliais veisliniais gyvūnais jau vykdoma patvirtinta veisimo programa ir

b)

patvirtinus dar vieną veisimo programą, tai galėtų sukelti pavojų veisimo programai, kurią tai pačiai veislei vykdo kita grynaveislių veislinių gyvūnų veisimo organizacija ir kuri jau buvo patvirtinta toje kitoje valstybėje narėje dėl bent vieno iš šių tikslų:

a)

jų veisliniai gyvūnai yra laikomi ūkiuose geografinėje tos veisimo programos teritorijoje;

b)

jų veisliniai gyvūnai, jei tai grynaveisliai veisliniai gyvūnai, priklauso veislei, o, jei tai hibridinės veislinės kiaulės – veislei, linijai ar kryžminimo būdu išveistai veislei, kurioms taikoma ta veisimo programa.

a)

pagal 18 ir 20 straipsnius įrašyti savo grynaveislius veislinius gyvūnus į pagrindinį kilmės knygos, kurią tai veislei yra sudariusi grynaveislių veislinių gyvūnų veisimo organizacija, skyrių;

b)

pagal 20 straipsnį įrašyti savo gyvūnus į papildomą kilmės knygos, kurią tai veislei yra sudariusi grynaveislių veislinių gyvūnų veisimo organizacija, skyrių;

c)

pagal 23 straipsnį įrašyti savo hibridines veislines kiaules į kilmės registrą, kurį tai veislei, linijai ar kryžminimo būdu išveistai veislei yra sudariusi hibridinių veislinių kiaulių veisimo organizacija;

d)

dalyvauti atliekant produktyvumo tyrimus ir genetinį vertinimą pagal 25 straipsnį;

e)

gauti zootechninį pažymėjimą, išduodamą pagal 30 straipsnio 1 ir 4 dalis;

f)

paprašius gauti naujausius savo veislinių gyvūnų produktyvumo tyrimų ir genetinio vertinimo rezultatus, jeigu tie rezultatai yra prieinami;

g)

turėti galimybę naudotis visomis kitomis paslaugomis, teikiamomis toje veisimo programoje dalyvaujantiems veisėjams, ir kurias teikia grynaveislių veislinių gyvūnų arba hibridinių veislinių kiaulių veisimo organizacija, vykdanti tą veisimo programą.

a)

tapti tos grynaveislių veislinių gyvūnų arba hibridinių veislinių kiaulių veisimo organizacijos nariu;

b)

dalyvauti apibrėžiant ir plėtojant veisimo programą, vadovaujantis darbo tvarkos taisyklėmis, nurodytomis I priedo 1 dalies B punkto 1 papunkčio b punkte.

a)

pagal tų gyvūnų pranašumus ir padalyti tuos poskyrius pagal jų lytį ir amžių arba

b)

pagal tų gyvūnų amžių ar lytį, jeigu tie poskyriai taip pat padalijami pagal jų pranašumus.

a)

II priedo 1 dalies III skyriaus 1 punkto a papunktyje, jei tai galvijų, kiaulių, avių ir ožkų rūšių gyvūnų patelės;

b)

II priedo 1 dalies III skyriaus 2 punkte, jei tai nykstančių galvijų, kiaulių, avių ir ožkų rūšių gyvūnai arba „atsparios“ (angl. hardy) avių veislės, arba

c)

II priedo 1 dalies III skyriaus 1 punkto b papunktyje, jeigu tai arklinių šeimos gyvūnų patinai ir patelės.

a)

savo veisimo programoje nustato naujos kilmės knygos sudarymo laikotarpį, derantį su atitinkamos rūšies ar veislės kartos intervalu;

b)

remiasi esama kilmės knyga, į kurią grynaveisliai veisliniai gyvūnai ar jų tėvai pirmą kartą buvo įrašyti po atsivedimo, kartu nurodant pradinį registracijos toje kilmės knygoje numerį;