21.6.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 162/1

(1)

2016 m. gegužės 25 d. Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucija 2288 (2016) nuspręsta nedelsiant nutraukti ginklų embargą, atsižvelgiant į padėtį Liberijoje;

(2)

2016 m. birželio 20 d. Taryba priėmė Sprendimą (BUSP) 2016/994, kuriuo panaikinama Bendroji pozicija 2008/109/BUSP dėl ribojančių priemonių Liberijai;

(3)

būtina imtis reguliavimo veiksmų Sąjungos lygmeniu,

21.6.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 162/3

(1)

remiantis Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 50 straipsnio 2 dalies a punktu, Lenkijos paraiška įregistruoti pavadinimą „Krupnioki śląskie“ paskelbta Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (2);

(2)

prieštaravimo pareiškimų pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 51 straipsnį Komisija negavo, todėl pavadinimas „Krupnioki śląskie“ turi būti įregistruotas,

21.6.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 162/4

(1)

remdamasi Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 53 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa, Komisija išnagrinėjo Prancūzijos pateiktą saugomos geografinės nuorodos „Agneau de Pauillac“, kuri įregistruota Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2400/96 (2), iš dalies pakeistu Reglamentu (EB) Nr. 637/2004 (3), specifikacijos pakeitimo paraišką;

(2)

remiantis Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 53 straipsnio 2 dalies nuostatomis, šis pakeitimas yra reikšmingas, todėl pakeitimo paraišką Komisija paskelbė Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (4), kaip reikalaujama minėto reglamento 50 straipsnio 2 dalies a punkte;

(3)

prieštaravimo pareiškimų pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 51 straipsnį Komisija negavo, todėl šis specifikacijos pakeitimas turi būti patvirtintas,

21.6.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 162/5

(1)

remiantis Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 50 straipsnio 2 dalies a punktu, Kipro paraiška įregistruoti pavadinimą „Γλυκό Τριαντάφυλλο Αγρού“ (Glyko Triantafyllo Agrou) paskelbta Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (2);

(2)

prieštaravimo pareiškimų pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 51 straipsnį Komisija negavo, todėl pavadinimas „Γλυκό Τριαντάφυλλο Αγρού“ (Glyko Triantafyllo Agrou) turi būti įregistruotas,

21.6.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 162/6

(1)

Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 543/2011, atsižvelgiant į daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde rezultatus, nustatomi kriterijai, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo iš trečiųjų šalių vertes produktams ir laikotarpiams, nurodytiems jo XVI priedo A dalyje;

(2)

remiantis Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 136 straipsnio 1 dalimi, standartinė importo vertė apskaičiuojama kiekvieną darbo dieną atsižvelgiant į kintančius kasdienius duomenis. Todėl šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną,

21.6.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 162/8

(1)

Komisijos reglamentu (EB) Nr. 442/2009 (2) leista naudoti tarifines metines kiaulienos sektoriaus produktų importo kvotas. Kvotos, nurodytos minėto reglamento I priedo B dalyje administruojamos taikant vienalaikio nagrinėjimo metodą;

(2)

2016 m. birželio 1–7 d. pateiktose 2016 m. liepos 1 d.–rugsėjo 30 d. kvotos dalies importo licencijų paraiškose nurodytas kiekis mažesnis už skirtą kiekį. Todėl reikėtų nustatyti kiekį, dėl kurio paraiškų nebuvo pateikta, ir jį pridėti prie kitai kvotos daliai numatyto kiekio;

(3)

siekiant užtikrinti šios priemonės veiksmingumą, šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną,

21.6.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 162/10

(1)

Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (toliau – EGF) tikslas – teikti paramą atleistiems darbuotojams ir savarankiškai dirbantiems asmenims, kurių veikla nutrūko dėl globalizacijos sukeltų esminių pasaulio prekybos sistemos struktūrinių pokyčių, dėl tebesitęsiančios pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės arba dėl naujos pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės, ir padėti jiems vėl integruotis į darbo rinką;

(2)

EGF didžiausia metinė suma neturi būti didesnė kaip 150 mln. EUR (2011 m. kainomis), kaip nustatyta Tarybos reglamento (ES, Euratom) Nr. 1311/2013 (3) 12 straipsnyje;

(3)

2015 m. lapkričio 19 d. Prancūzija pateikė paraišką „EGF/2015/010 FR/ MoryGlobal“ dėl finansinės paramos iš EGF, nes Prancūzijoje iš bendrovės „MoryGlobal SAS“ buvo atleista darbuotojų. Paraiška buvo papildyta papildoma informacija pagal Reglamento (ES) Nr. 1309/2013 8 straipsnio 3 dalį. Ta paraiška atitinka EGF finansinės paramos sumai nustatyti taikomus reikalavimus, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 1309/2013 13 straipsnyje;

(4)

todėl iš EGF turėtų būti mobilizuota 5 146 800 EUR suma finansinei paramai pagal Prancūzijos pateiktą paraišką suteikti;

(5)

siekiant kuo greičiau mobilizuoti EGF lėšas, šis sprendimas turėtų būti taikomas nuo jo priėmimo dienos,

21.6.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 162/12

(1)

Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (toliau – EGF) tikslas – teikti paramą atleistiems darbuotojams ir savarankiškai dirbantiems asmenims, nutraukusiems darbo veiklą dėl su globalizacija susijusių esminių pasaulio prekybos sistemos struktūrinių pokyčių, atsiradusių dėl tebesitęsiančios pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės arba dėl naujos pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės, ir padėti jiems vėl integruotis į darbo rinką;

(2)

EGF didžiausia metinė suma neviršija 150 mln. EUR (2011 m. kainomis), kaip nustatyta Tarybos reglamento (ES, Euratom) Nr. 1311/2013 (3) 12 straipsnyje;

(3)

2015 m. lapkričio 26 d. Graikija pateikė paraišką „EGF/2015/011 GR/Supermarket Larissa“ dėl finansinės paramos iš EGF, nes iš „Supermarket Larissa ABEE“ Graikijoje buvo atleista darbuotojų. Paraiška buvo papildyta papildoma informacija pagal Reglamento (ES) Nr. 1309/2013 8 straipsnio 3 dalį. Paraiška atitinka EGF finansinės paramos sumai nustatyti taikomus reikalavimus, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 1309/2013 13 straipsnyje;

(4)

remdamasi Reglamento (ES) Nr. 1309/2013 6 straipsnio 2 dalimi, Graikija nusprendė 543 nedirbantiems, nesimokantiems ir mokymuose nedalyvaujantiems (NEET) jaunuoliams taip pat teikti iš EGF bendrai finansuojamas prie individualių poreikių pritaikytas paslaugas;

(5)

todėl iš EGF turėtų būti mobilizuota 6 468 000 EUR suma finansinei paramai pagal Graikijos pateiktą paraišką suteikti;

(6)

siekiant kuo greičiau mobilizuoti EGF lėšas, šis sprendimas turėtų būti taikomas nuo jo priėmimo dienos,

21.6.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 162/14

(1)

2015 m. sausio 26 d., 2015 m. vasario 5 d. ir 2015 m. birželio 23 d. Taryba priėmė sprendimus (ES) 2015/116 (1), 2015/190 (2) ir 2015/994 (3), kuriais skiriami Regionų komiteto nariai ir pakaitiniai nariai laikotarpiui nuo 2015 m. sausio 26 d. iki 2020 m. sausio 25 d.2015 m. spalio 9 d. Tarybos sprendimu (ES) 2015/1915 (4) vietoj Esteban MAS PORTELL pakaitiniu nariu buvo paskirtas Marc PONS i PONS;

(2)

pasibaigus Marc PONS i PONS kadencijai tapo laisva Regionų komiteto pakaitinio nario vieta,

—

Pilar COSTA i SERRA, Consejera de Presidencia del Gobierno de las Islas Baleares.

21.6.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 162/15

(1)

Reglamentu (EB) Nr. 1005/2008 nustatoma Sąjungos sistema, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai (NNN) žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti;

(2)

Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 VI skyriuje nustatyta tvarka, pagal kurią šalys pripažįstamos nebendradarbiaujančiomis trečiosiomis šalimis, ir imamasi veiksmų šalių, pripažintų nebendradarbiaujančiomis trečiosiomis šalimis, atžvilgiu, bei sudaromas nebendradarbiaujančių trečiųjų šalių sąrašas, nustatoma išbraukimo iš nebendradarbiaujančių trečiųjų šalių sąrašo procedūra, ir numatomas nebendradarbiaujančių trečių šalių sąrašo viešinimas ir imamasi bet kurių neatidėliotinų priemonių;

(3)

pagal Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 32 straipsnį, 2012 m. lapkričio 15 d. sprendimu (2) (toliau – 2012 m. lapkričio 15 d. sprendimas) Komisija informavo aštuonias trečiąsias šalis apie tai, kad ji jas gali pripažinti šalimis, kurias Komisija laiko nebendradarbiaujančiomis trečiosiomis šalimis. Šri Lankos Demokratinė Socialistinė Respublika buvo viena iš tų šalių;

(4)

2012 m. lapkričio 15 d. sprendime Komisija pateikė informaciją tokią galimybę pagrindžiančius esminius faktus ir aplinkybes;

(5)

be to, 2012 m. lapkričio 15 d. Komisija atskirais laiškais informavo aštuonias trečiąsias šalis, kad svarsto galimybę pripažinti jas nebendradarbiaujančiomis trečiosiomis šalimis. Viena iš tų šalių buvo Šri Lanka;

(6)

Įgyvendinimo sprendimu 2014/715/ES (3) Komisija pripažino Šri Lanką trečiąja šalimi, nebendradarbiaujančia kovojant su NNN žvejyba. Remdamasi Reglamentu (EB) Nr. 1005/2008, Komisija išdėstė priežastis, dėl kurių ji nusprendė, kad Šri Lanka nevykdė pagal tarptautinę teisę jai, kaip vėliavos, uosto, pakrantės ar rinkos valstybei, tenkančių pareigų imtis veiksmų siekiant užkirsti kelią NNN žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti;

(7)

remdamasi Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 33 straipsniu, Taryba Įgyvendinimo sprendimu (ES) 2015/200 (4) iš dalies pakeitė trečiųjų šalių, nebendradarbiaujančių kovojant su NNN žvejyba, sąrašą ir į jį įtraukė Šri Lanką;

(8)

atsižvelgiant į tą pakeitimą, Komisija pasiūlė Šri Lankai galimybę pratęsti dialogą vadovaujantis Reglamente (EB) Nr. 1005/2008 nustatytais esminiais ir procedūriniais reikalavimais. Komisija toliau rinko ir tikrino visą, jos nuomone, būtiną informaciją, įskaitant raštu ir žodžiu pateiktas pastabas, siekdama suteikti Šri Lankai galimybę ištaisyti jos įtraukimą į sąrašą lėmusią padėtį ir imtis konkrečių priemonių, kuriomis būtų galima užtikrinti ilgalaikį padėties pagerėjimą. Užbaigus tą procesą Komisijos pripažinta, kad Šri Lanka ištaisė padėtį ir ėmėsi taisomųjų veiksmų;

(9)

todėl pagal Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 34 straipsnio 1 dalį Taryba turėtų iš dalies pakeisti Įgyvendinimo sprendimą 2014/170/ES (5) ir išbraukti Šri Lanką iš nebendradarbiaujančių trečiųjų šalių sąrašo;

(10)

priėmus šį sprendimą, kuriuo Šri Lanka išbraukiama iš nebendradarbiaujančių trečiųjų šalių sąrašo pagal Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 34 straipsnio 1 dalį, Įgyvendinimo sprendimas 2014/715/ES, kuriuo Šri Lanka pripažįstama nebendradarbiaujančia trečiąja šalimi, nebeturėtų turėti pagrindo;

(11)

priėmus Įgyvendinimo sprendimą 2014/715/ES ir Įgyvendinimo sprendimą (ES) 2015/200, Komisija tęsė dialogą su Šri Lanka. Visų pirma, paaiškėjo, kad Šri Lanka vykdo įsipareigojimus pagal tarptautinę teisę ir patvirtino tinkamą teisinę kovos su NNN žvejyba sistemą. Pradėjusi naudoti žurnalus sužvejoto kiekio duomenims registruoti, paskyrusi radijo šaukinius žvejybos laivams ir visame atviroje jūroje plaukiojančiame laivyne įdiegusi laivų stebėjimo sistemą (LSS). Ji taip pat įvedė tinkamą ir veiksmingą stebėsenos, kontrolės ir tikrinimo sistemą; ji sukūrė atgrasomųjų sankcijų sistemą, peržiūrėjo savo žuvininkystės teisinę sistemą ir užtikrino tinkamą sužvejotų žuvų kiekio sertifikavimo sistemos įgyvendinimą. Be to, Šri Lanka dar toliau gerino tarptautinių įsipareigojimų, įskaitant nustatytų pagal regioninių žvejybos valdymo organizacijų rekomendacijas ir rezoliucijas, laikymąsi, pavyzdžiui, parengė uosto valstybės kontrolės priemones ir į Šri Lankos teisę perkėlė regioninių žvejybos valdymo organizacijų taisykles ir vadovaudamasi Jungtinių Tautų tarptautinio neteisėtos, nedeklaruojamos ir nereglamentuojamos žvejybos prevencijos veiksmų planu priėmė savo nacionalinį NNN žvejybos prevencijos veiksmų planą;

(12)

atsižvelgdama į 2012 m. lapkričio 15 d. sprendime pateiktus faktus, Įgyvendinimo sprendimą 2014/715/ES ir Įgyvendinimo sprendimą (ES) 2015/200 bei Šri Lankos pateiktą su ja susijusią svarbią informaciją, Komisija išnagrinėjo, ar Šri Lanka, kaip vėliavos, uosto, pakrantės ar rinkos valstybė, laikosi savo tarptautinių įsipareigojimų. Ji taip pat išnagrinėjo priemones, kurių imtasi padėčiai ištaisyti, ir Šri Lankos kompetentingų valdžios institucijų pateiktas garantijas;

(13)

atsižvelgdama į išdėstytus argumentus Komisija padarė išvadą, kad dėl priemonių, kurių ėmėsi Šri Lanka dėl vėliavos valstybei tenkančių pareigų, yra pakankamos, kad būtų laikomasi Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos 94, 117 ir 118 straipsnių ir JT susitarimo dėl žuvų išteklių 18, 19, 20 ir 23 straipsnių. Komisija padarė išvadą, kad Šri Lankos pateikta informacija įrodo, kad jos įtraukimą į sąrašą lėmusi padėtis yra ištaisyta ir kad ji ėmėsi konkrečių priemonių, kuriomis galima užtikrinti ilgalaikį padėties pagerėjimą;

(14)

atsižvelgdama į visas tas aplinkybes ir vadovaudamasi Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 34 straipsnio 1 dalimi Taryba turėtų daryti išvadą, kad Šri Lanką reikėtų išbraukti iš nebendradarbiaujančių trečiųjų šalių sąrašo. Todėl Įgyvendinimo sprendimas 2014/170/ES turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(15)

šis sprendimas nekliudo Tarybai ar Komisijai vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 VI skyriumi ateityje imtis jokių tolesnių veiksmų, jei faktinė informacija atskleistų, kad Šri Lanka nevykdo pagal tarptautinę teisę jai, kaip vėliavos, uosto, pakrantės ar rinkos valstybei, tenkančių pareigų užkirsti kelią NNN žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti;

(16)

atsižvelgiant į neigiamus įtraukimo į nebendradarbiaujančių trečiųjų šalių sąrašą padarinius, tikslinga, kad Šri Lankos išbraukimas iš nebendradarbiaujančių trečiųjų šalių sąrašo įsigaliotų nedelsiant,

21.6.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 162/18

(1)

2015 m. gegužės 18 d. Taryba priėmė Sprendimą (BUSP) 2015/778 (1);

(2)

2016 m. gegužės 23 d. Taryba savo išvadose dėl EUNAVFOR MED operacijos SOPHIA palankiai įvertino Libijos nacionalinės santarvės Vyriausybės prezidentinės tarybos pirmininko pareikštą pasirengimą bendradarbiauti su Sąjunga remiantis tomis išvadomis, susitarė vieniems metams pratęsti EUNAVFOR MED operacijos SOPHIA įgaliojimus ir, išlaikant susitelkimą į jos pagrindinius įgaliojimus, papildyti juos dviem pagalbinėmis užduotimis:

(3)

JT Saugumo Taryba Libijai taikomą ginklų embargą nustatė, iš dalies keitė ir patvirtino JT Saugumo Tarybos rezoliucijomis (toliau – JT ST rezoliucija) 1970 (2011), 1973 (2011), 2009 (2011), 2040 (2012), 2095 (2013), 2144 (2014), 2174 (2014), 2213 (2015), 2214 (2015) ir 2278 (2016);

(4)

2016 m. birželio 14 d. JT Saugumo Taryba priėmė JT ST rezoliuciją 2292 (2016) dėl Libijai taikomo ginklų embargo, kurioje visų pirma išreiškiamas susirūpinimas, kad padėtį Libijoje blogina vykdoma nelegalių ginklų ir susijusių reikmenų kontrabanda;

(5)

Taryba pabrėžia, kad reikia skubiai pradėti dviejų pagalbinių užduočių operacinį įgyvendinimą prieš pasibaigiant pradiniam EUNAVFOR MED operacijos SOPHIA įgaliojimų terminui;

(6)

Sprendimas (BUSP) 2015/778 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

1)

1 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Vadovaudamasi taikytina tarptautine teise, įskaitant UNCLOS ir visas JT Saugumo Tarybos rezoliucijas, Sąjunga vykdo karinę krizių valdymo operaciją, kuria padedama suardyti neteisėto žmonių gabenimo ir prekybos žmonėmis tinklų Viduržemio jūros regiono pietų centrinėje dalyje verslo modelį (toliau – EUNAVFOR MED operacija SOPHIA), tai užtikrinant sistemingomis pastangomis nustatyti, sulaikyti ir sunaikinti laivus ir turtą, kuriais naudojasi neteisėtai žmones gabenantys asmenys ir prekiautojai žmonėmis arba įtariama, kad jie jais naudojasi. Tuo tikslu EUNAVFOR MED operacija SOPHIA taip pat rengia mokymus Libijos pakrančių apsaugos pajėgoms ir kariniam jūrų laivynui. Be to, operacija prisideda prie neteisėtos prekybos ginklais prevencijos jos sutartoje operacijos teritorijoje laikantis JT ST rezoliucijos 1970 (2011) ir vėlesnių rezoliucijų dėl Libijai taikomo ginklų embargo, įskaitant JT ST rezoliuciją 2292 (2016).“;

2)

2 straipsnio 2 dalies pirmas sakinys pakeičiamas taip:

„Kiek tai susiję su pagrindinėmis jos užduotimis neteisėto žmonių gabenimo ir prekyba žmonėmis srityje, EUNAVFOR MED operacija SOPHIA vykdoma eilės tvarka išdėstytais etapais ir vadovaujantis tarptautinės teisės reikalavimais.“;

3)

įterpiami šie straipsniai:

„2a straipsnis

Libijos pakrančių apsaugos pajėgų ir karinio jūrų laivyno gebėjimų stiprinimas ir mokymas

1.   EUNAVFOR MED operacija SOPHIA vykdo pagalbinę užduotį – padeda stiprinti Libijos pakrančių apsaugos pajėgų ir karinio jūrų laivyno gebėjimus ir juos mokyti teisėsaugos užduočių jūroje klausimais, visų pirma siekiant užkirsti kelią neteisėtam žmonių gabenimui ir prekybai žmonėmis.

2.   PSK nusprendus, kad užbaigta būtina parengiamoji veikla, visų pirma susijusi su pajėgų kūrimu ir besimokančiųjų patikrinimo procedūromis, 1 dalyje nurodyta pagalbinė užduotis vykdoma atviroje jūroje EUNAVFOR MED operacijos SOPHIA sutartoje operacijos teritorijoje, kaip apibrėžta atitinkamuose planavimo dokumentuose.

3.   1 dalyje nurodyta pagalbinė užduotis taip pat gali būti vykdoma Libijos arba priimančiosios trečiosios Libijos kaimyninės valstybės teritorijoje, įskaitant jos teritorinius vandenis, jei, Tarybai atlikus įvertinimą, taip nuspręstų PSK, remiantis Libijos ar atitinkamos priimančiosios valstybės kvietimu ir laikantis tarptautinės teisės.

4.   Atsižvelgiant į išimtinius operacinius reikalavimus, remiantis kvietimu, dalis 1 dalyje nurodytos pagalbinės užduoties gali būti vykdoma valstybėje narėje, taip pat ir atitinkamuose mokymo centruose.

5.   Kiek to reikia 1 dalyje nurodytai pagalbinei užduočiai vykdyti, EUNAVFOR MED operacija SOPHIA gali rinkti bei saugoti informaciją, įskaitant asmens duomenis, gautą galimų besimokančiųjų patikrinimo procedūrų tikslais, ir ja dalytis su valstybėmis narėmis, UNSMIL, Europolu ir FRONTEX, jei yra gautas besimokančiųjų rašytinis sutikimas. Be to, EUNAVFOR MED operacija SOPHIA gali rinkti ir saugoti būtiną besimokančiųjų medicininę informaciją ir biometrinius duomenis, gavusi jų rašytinį sutikimą.

2b straipsnis

Dalyvavimas dalijantis informacija ir JT ginklų embargo įgyvendinime atviroje jūroje prie Libijos krantų

1.   Vykdydama savo pagalbinę užduotį dalyvauti įgyvendinant JT ginklų embargą atviroje jūroje prie Libijos krantų, EUNAVFOR MED operacija SOPHIA renka informaciją ir dalijasi ja su atitinkamais partneriais ir agentūromis taikant planavimo dokumentuose numatytus mechanizmus, kad prisidėtų prie visapusiško informuotumo apie padėtį jūroje sutartoje operacijos teritorijoje, kaip apibrėžta atitinkamuose planavimo dokumentuose. Tais atvejais, kai tokia informacija yra įslaptinta ir pažymėta ne aukštesne nei „RESTREINT UE/ES RESTRICTED“ slaptumo žyma, ja gali būti dalijamasi su atitinkamais partneriais ir agentūromis pagal Sprendimą 2013/488/ES ir remiantis vyriausiojo įgaliotinio sudarytais susitarimais su tais partneriais, visapusiškai laikantis abipusiškumo ir įtraukumo principų. Gautą įslaptintą informaciją EUNAVFOR MED operacija SOPHIA tvarko nedarydama skirtumo tarp savo personalo narių ir tik operacinių reikalavimų pagrindu.

2.   PSK nusprendus, kad įvykdytos atitinkamos sąlygos, EUNAVFOR MED operacija SOPHIA pradeda sutartoje operacijos teritorijoje, kaip apibrėžta atitinkamuose planavimo dokumentuose, atviroje jūroje prie Libijos krantų tikrinti į Libiją ar iš jos plaukiančius laivus, jeigu yra pagrįstų priežasčių manyti, kad tokiais laivais į Libiją ar iš jos tiesiogiai arba netiesiogiai vežami ginklai arba susiję reikmenys, pažeidžiant Libijai nustatytą ginklų embargą, ir imasi atitinkamų veiksmų tokiems objektams konfiskuoti ir sunaikinti, be kita ko, tam, kad nukreiptų tokius laivus ir jų įgulas į tinkamą uostą tokiam sunaikinimui palengvinti, gavus uosto valstybės sutikimą, laikydamasi atitinkamų JT Saugumo Tarybos rezoliucijų, įskaitant JT ST rezoliuciją 2292 (2016).

3.   Laikydamasi atitinkamų JT Saugumo Tarybos rezoliucijų, įskaitant JT ST rezoliuciją 2292 (2016), EUNAVFOR MED operacija SOPHIA gali, vykdydama patikrinimus pagal 2 dalį, rinkti su objektų, draudžiamų pagal Libijai nustatytą ginklų embargą, vežimu tiesiogiai susijusius įrodymus. Tokius įrodymus ji gali perduoti atitinkamoms valstybių narių teisėsaugos institucijoms ir (arba) kompetentingoms Sąjungos įstaigoms.“;

4)

11 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Laikotarpio nuo 2015 m. gegužės 18 d. iki 2016 m. liepos 27 d. EUNAVFOR MED operacijos SOPHIA bendrų išlaidų orientacinė suma – 11,82 mln. EUR. Sprendimo (BUSP) 2015/528 25 straipsnio 1 dalyje nurodyta orientacinės sumos procentinė dalis – 70 % įsipareigojimams ir 40 % mokėjimams.“;

5)

11 straipsnis papildomas šia dalimi:

„3.   Laikotarpio nuo 2016 m. liepos 28 d. iki 2017 m. liepos 27 d. EUNAVFOR MED operacijos SOPHIA bendrų išlaidų orientacinė suma – 6 700 000 EUR. Sprendimo (BUSP) 2015/528 25 straipsnio 1 dalyje nurodyta orientacinės sumos procentinė dalis – 0 % įsipareigojimams ir 0 % mokėjimams.“;

6)

12 straipsnis papildomas šia dalimi:

„3a.   Tuo atveju, kai reikia patenkinti konkrečius veiklos poreikius, vyriausiasis įgaliotinis įgaliojamas teisėtoms Libijos valdžios institucijoms suteikti bet kokią ES įslaptintą informaciją, pažymėtą ne aukštesne nei „RESTREINT UE/ES RESTRICTED“ slaptumo žyma, kuri sukaupta EUNAVFOR MED operacijos SOPHIA tikslais, laikantis Sprendimo 2013/488/ES. Šiuo tikslu sudaromi vyriausiojo įgaliotinio ir Libijos kompetentingų valdžios institucijų susitarimai.“;

7)

13 straipsnio antra pastraipa pakeičiama taip:

„EUNAVFOR MED operacija SOPHIA baigiasi 2017 m. liepos 27 d.“

21.6.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 162/21

(1)

2008 m. vasario 12 d. Taryba priėmė Bendrąją poziciją 2008/109/BUSP (1) dėl ribojančių priemonių Liberijai, kurioje buvo nustatytas ginklų embargas;

(2)

2016 m. gegužės 25 d. Jungtinių Tautų Saugumo Taryba priėmė JT ST rezoliuciją 2288 (2016) dėl Liberijos, nedelsiant nutraukiančią ginklams taikytų priemonių, kurios anksčiau buvo nustatytos JT ST rezoliucijos 1521 (2003) 2 punkte ir pakeistos JT ST rezoliucijos 1683 (2006) 1 ir 2 punktais, JT ST rezoliucijos 1731 (2006) 1 punkto b papunkčiu, JT ST rezoliucijos 1903 (2009) 3, 4, 5 ir 6 punktais, JT ST rezoliucijos 1961 (2010) 3 punktu ir JT ST rezoliucijos 2128 (2013) 2 punkto b papunkčiu, galiojimą;

(3)

todėl Bendroji pozicija 2008/109/BUSP turėtų būti panaikinta,

21.6.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 162/22

(1)

Vengrijoje kalnakasybos veiklą reglamentuojančios bendros taisyklės nustatytos 1993 m. Kalnakasybos įstatyme (2) (toliau – Kalnakasybos įstatymas). Kalnakasybos įstatyme kalnakasybos veikla skirstoma pagal dvi skirtingas teisines priemones, kuriomis remiantis ji vykdoma: i) koncesiją (3) ir ii) leidimą (4). Abiem atvejais už mineralinių išteklių gavybą valstybei yra mokamas gavybos mokestis, kurį sudaro išgautų mineralinių iškasenų vertės procentinė dalis.

(2)

Kalnakasybos įstatyme nustatyta, kad leidimą gavusiai kalnakasybos įmonei nepradėjus gavybos veiklos per penkerius metus nuo leidimo išdavimo dienos, gavybos teisė atšaukiama. Tačiau pagal Kalnakasybos įstatymo 26/A skirsnio 5 dalį šis terminas gali būti pratęstas kalnakasybos institucijos ir žaliavų gavybos įmonės susitarimu. Tokiu atveju žaliavų gavybos įmonė moka didesnį mokestį nei taikytas teikiant prašymą, bet pradinį lygį viršijantį ne daugiau kaip 1,2 karto.

(3)

Vengrijos naftos ir dujų bendrovė (Magyar Olaj- és Gázipari Nyrt., toliau – MOL) gavo kelis angliavandenilių išteklių gavybos leidimus. Kadangi bendrovė MOL nepradėjo angliavandenilių išteklių gavybos per penkerius metus nuo leidimų išdavimo dienos, 2005 m. gruodžio 22 d. kompetentingas ministras ir bendrovė MOL sudarė susitarimą dėl pratęsimo (toliau – 2005 m. susitarimas). 2005 m. susitarime numatytas pratęsimo mokestis, apskaičiuojamas kiekvieniems metams iki 2020 m. taikant 12 % pradinį gavybos mokestį ir daugiklį, kurio dydis svyruoja nuo 1,020 iki 1,050.

(4)

Pagal Kalnakasybos įstatymo pakeitimą, įsigaliojusį 2008 m. sausio 8 d., angliavandenilių išteklių gavybos leidimų mokestis buvo padidintas nuo 12 % iki 30 % išgautų mineralinių iškasenų vertės (5) (toliau – Kalnakasybos įstatymo 2008 m. pakeitimas). Padidintas mokestis netaikytas subjektams, kurių gavybos leidimai buvo pratęsti anksčiau.

(5)

2009 m. sausio 13 d. Komisija nusprendė pradėti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (6) (SESV) 108 straipsnio 2 dalyje numatytą oficialią tyrimo procedūrą dėl priemonių, kurių Vengrija ėmėsi ir kurios, kaip įtariama, yra valstybės pagalba bendrovei MOL. 2009 m. sausio 13 d. Komisijos sprendimas dėl bylos SA.24571 (ex C 1/09; ex NN 69/08) (toliau – sprendimas pradėti tyrimo procedūrą) 2009 m. kovo 28 d. paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (7).

(6)

Sprendime pradėti tyrimo procedūrą Komisija išreiškė susirūpinimą, ar bendra Vengrijos veiksmų seka suteikė MOL atrankinį pranašumą. Veiksmų seką sudarė du elementai: 2005 m. susitarimas ir Kalnakasybos įstatymo 2008 m. pakeitimas. Preliminariu Komisijos vertinimu, Vengrijos valdžios institucijos bendrovei MOL sudarė geresnes sąlygas nei konkuruojančioms įmonėms, kurios vykdė veiklą pagal tą pačią leidimų sistemą.

(7)

Sprendime 2011/88/ES (8) dėl valstybės pagalbos SA.24571 (ex C 1/09; ex NN 69/08), kurią Vengrija suteikė bendrovei MOL (toliau – nagrinėjamas sprendimas), Komisija padarė išvadą, kad MOL palanki pagalbos priemonė, t. y. 2005 m. susitarimo ir Kalnakasybos įstatymo 2008 m. pakeitimo derinys yra su vidaus rinka nesuderinama valstybės pagalba, kaip apibrėžta SESV 107 straipsnio 1 dalyje. Komisija paprašė Vengrijos išieškoti pagalbą iš MOL, kad būtų atkurta iki pagalbos suteikimo rinkoje buvusi padėtis (9).

(8)

MOL apskundus nagrinėjamą sprendimą, Bendrasis Teismas 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimu byloje T-499/10 (10) panaikino nagrinėjamą sprendimą dėl to, kad nebuvo nustatytas priemonės atrankumas.

(9)

Bendrasis Teismas padarė išvadą, kad 2005 m. susitarimas nebuvo atrankinis. Bendrasis Teismas nurodė, kad Vengrijos valdžios institucijų diskrecija leido joms užtikrinti vienodą požiūrį į kalnakasybos įmones panašioje situacijoje. Dėl to, Bendrojo Teismo manymu, jei vėliau su tokiu susitarimu nesusijusios sąlygos, nesudarančios valstybės pagalbos, pasikeičia taip, kad tokio susitarimo šalis įgyja pranašumą kitų panašaus susitarimo nesudariusių ūkio subjektų atžvilgiu, to nepakanka, kad susitarimas ir vėlesni su juo nesusijusių sąlygų pakeitimai būtų vertinami kaip valstybės pagalba.

(10)

2015 m. birželio 4 d. sprendimu byloje C-15/14 P (11) Teisingumo Teismas patvirtino Bendrojo Teismo sprendimą panaikinti nagrinėjamą sprendimą.

(11)

Savo sprendimu Teisingumo Teismas patvirtino Bendrojo Teismo įvertinimą, kad 2005 m. susitarimo atrankinis pobūdis nebuvo įrodytas ir kad 2005 m. susitarimo ir Kalnakasybos įstatymo 2008 m. pakeitimo derinys nėra viena valstybės pagalbos priemonė, kaip tai suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį.

(12)

Teisingumo Teismas pabrėžė, kad yra esminis skirtumas tarp atrankinio pobūdžio vertinimo, kai kalbama apie bendrąsias atleidimo nuo mokesčių ar mokesčių lengvatų sistemas, kuriomis iš esmės automatiškai suteikiama nauda, ir kai kalbama apie fakultatyviąsias nacionalinės teisės nuostatas, kuriomis įtvirtinami papildomi mokesčiai. Tais atvejais, kai valstybės vadžios institucijos nustato papildomus mokesčius, kad būtų užtikrintas vienodas požiūris į ūkio subjektus, vien aplinkybės, kad nacionalinės valdžios institucijos turi tam tikrą diskreciją, apibrėžtą įstatyme, o ne neribotą, negali pakakti atitinkamos sistemos atrankiniam pobūdžiui nustatyti.

(13)

Dėl minėtų priežasčių, kaip nurodė Teisingumo Teismas, ši byla išsiskiria iš atvejų, kai diskrecija yra susijusi su pranašumo vienam ūkio subjektui suteikimu (12).

(14)

Be to, Teisingumo Teismas nurodė, kad teisinis pagrindas, kuriuo remdamosi nacionalinės valdžios institucijos nustato papildomus mokesčius, kad būtų užtikrintas vienodas požiūris į ūkio subjektus, galėtų būti laikomas atrankiniu tik tokiu atveju, jei nacionalinės valdžios institucijos įgyvendintų savo diskreciją taip, kad be objektyvių priežasčių suteiktų pranašumą tam tikriems ūkio subjektams.

(15)

Teisingumo Teismas pažymėjo, kad šioje byloje nebuvo jokių įrodymų, kad Vengrijos valdžios institucijos, pratęsdamos leidimą eksploatuoti ir naudodamosi turima kompetencija padidinti gavybos mokestį, MOL suteikė nepagrįstą pranašumą (13).

(16)

Dėl to Teisingumo Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju susitarimus dėl pratęsimo reglamentuojantis teisinis pagrindas negali būti laikomas atrankiniu.

(17)

Dėl bendros veiksmų sekos, sudarančios vieną valstybės pagalbos priemonę, Teisingumo Teismas pateikė nuorodą į teismų praktiką, nurodydamas, kad vieną valstybės pagalbos priemonę gali sudaryti keli elementai, jei, atsižvelgiant į jų laiką, tikslą ir įmonės padėtį šių elementų intervencijos metu, ryšys tarp šių elementų yra toks glaudus, kad jų neįmanoma atskirti (14).

(18)

Vis dėlto nagrinėjamu atveju Teisingumo Teismas pabrėžė, kad gavybos mokesčių padidinimas, įsigaliojęs 2008 m., buvo priimtas atsižvelgus į išaugusias žalios naftos kainas pasaulinėje rinkoje, t. y. valstybė objektyviai pagrįstai įgyvendino savo teisę priimti teisės aktus pasikeitus situacijai rinkoje. Be to, nebuvo jokių požymių, kad 2005 m. susitarimas buvo sudarytas numatant 2008 m. pakeitimą (15).

(19)

Todėl Teisingumo Teismas padarė išvadą, kad tarp 2005 m. susitarimo ir Kalnakasybos įstatymo 2008 m. pakeitimo nebuvo jokio chronologinio ir (arba) funkcinio ryšio, kuris leistų juos aiškinti kaip vieną valstybės pagalbos priemonę.

(20)

Atsižvelgiant į tai, kad Teismas panaikino nagrinėjamą sprendimą, oficiali tyrimo procedūra tęsiama. Iš tiesų, nei Bendrasis Teismas, nei Teisingumo Teismas neišreiškė nuomonės, kad nagrinėjamu atveju sprendimas pradėti procedūrą yra klaida. Todėl Komisija, pataisydama ES teismų nustatytus trūkumus, turi priimti galutinį sprendimą.

(21)

Pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, yra nesuderinama su vidaus rinka, kai ji daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Jei viena iš jų nėra įvykdyta, nagrinėjama priemonė negali būti laikoma valstybės pagalba, kaip apibrėžta SESV 107 straipsnio 1 dalyje.

(22)

Atsižvelgiant į šio atvejo aplinkybes, reikia nustatyti atrankumo sąlygos vertinimo ribas.

(23)

Priemonė laikoma valstybės pagalba, jeigu ji yra speciali arba atrankinė tuo, kad ja remiamos tik tam tikros įmonės arba tam tikrų prekių gamyba.

(24)

Kaip nurodyta 12 ir 13 konstatuojamosiose dalyse, Kalnakasybos įstatymo 26/A skirsnio 5 dalis nesudaro bendros tam tikrų įmonių atleidimo nuo mokesčių ar mokesčių lengvatų taikymo joms sistemos. Priešingai, ji leidžia Vengrijos valdžios institucijoms nustatyti didesnį gavybos leidimo pratęsimo mokestį. Tokie patys terminai ir sąlygos yra taikomi visiems ūkio subjektams, kurių faktinė ir teisinė padėtis yra panaši.

(25)

Kaip nurodyta 14 ir15 konstatuojamosiose dalyse, nebuvo jokių įrodymų, kad Vengrijos valdžios institucijos MOL suteikė nepagrįstą pranašumą, palyginti su kitais ūkio subjektais, galėjusiais būti panašioje situacijoje. To, kad Vengrijos valdžios institucijos turi tam tikrą diskreciją, apibrėžtą įstatyme, bet ne neribotą, nustatyti pratęsimo mokestį, negali pakakti teisinio pagrindo, nurodyto Kalnakasybos įstatymo 26/A skirsnio 5 dalyje, atrankiniam pobūdžiui nustatyti.

(26)

Dėl bendro 2005 m. susitarimo ir Kalnakasybos įstatymo 2008 m. pakeitimo, Komisija pažymi, kad pagal Teisingumo Teismo praktiką vieną valstybės pagalbos priemonę gali sudaryti keli elementai, jei, atsižvelgiant į jų laiką, tikslą ir įmonės padėtį šių elementų intervencijos metu, ryšys tarp šių elementų yra toks glaudus, kad jų neįmanoma atskirti (16).

(27)

Tačiau šiuo atveju, kaip aprašyta 18 konstatuojamojoje dalyje, nėra jokių įrodymų, kad Vengrija pasirašė 2005 m. susitarimą, tuo pačiu metu numatydama vėliau padidinti mokestį rinkoje tuo metu jau veikusių ūkio subjektų ar naujų jos dalyvių nenaudai. Gavybos mokesčiai Kalnakasybos įstatymo 2008 m. pakeitimu buvo padidinti, atsižvelgus į išaugusias kainas pasaulinėje rinkoje.

(28)

Todėl, kaip aprašyta 19 konstatuojamojoje dalyje, kadangi nėra jokio chronologinio ar funkcinio ryšio tarp 2005 m. susitarimo ir Kalnakasybos įstatymo 2008 m. pakeitimo, jie negali būti aiškinami kaip sudarantys vieną bendrą pagalbos priemonę.

(29)

Remdamasi išdėstytu vertinimu, Komisija daro išvadą, kad Vengrijos veiksmų seka, t. y. 2005 m. susitarimas dėl pratęsimo ir paskesnis Kalnakasybos įstatymo pakeitimas, nebuvo atrankinio pobūdžio MOL atžvilgiu.

(30)

Kadangi veiksmų seka, sudaryta iš 2005 m. susitarimo ir paskesnio Kalnakasybos įstatymo pakeitimo, nėra atrankinio pobūdžio, nėra būtina įvertinti, ar tenkinamos kitos valstybės pagalbos sąlygos pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį.

(31)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, tariamos pagalbos, dėl kurios ir buvo priimtas sprendimas pradėti procedūrą, pakartotinis įvertinimas leidžia daryti išvadą, kad nagrinėta MOL taikyta priemonė, t. y. 2005 m. susitarimo ir Kalnakasybos įstatymo 2008 m. pakeitimo derinys, negali būti laikoma valstybės pagalba pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį.