„PRIEDAS

I DALIS

1.   Estija

Šios Estijos sritys:

—	Keilos miestas,

—	Kundos miestas,

—	Loksos miestas,

—	Mardu miestas,

—	Mustvės miestas,

—	Pernu miestas,

—	Sauės miestas,

—	Talino miestas,

—	Lenemos apskritis,

—	Jejelehtmės savivaldybės dalis į šiaurę nuo kelio Nr. 1 (E20),

—	Kūsalu savivaldybės dalis į šiaurę nuo kelio Nr. 1 (E20),

—	Audru savivaldybė,

—	Haljalos savivaldybė,

—	Harku savivaldybė,

—	Keilos savivaldybė,

—	Kernu savivaldybė,

—	Kylio savivaldybė,

—	Kongos savivaldybė,

—	Lavasarės savivaldybė,

—	Nisio savivaldybė,

—	Padisės savivaldybė,

—	Saku savivaldybė,

—	Sauės savivaldybė,

—	Saugos savivaldybė,

—	Sindžio savivaldybė,

—	Testamos savivaldybė,

—	Varblos savivaldybė,

—	Vasalemos savivaldybė,

—	Vihulos savivaldybė,

—	Vymsio savivaldybė.

2.   Latvija

Šios Latvijos sritys:

—	Kegumo savivaldybė: Birzgalės ir Tuomės valsčiai,

—	Kekavos savivaldybė: Daugmalės valsčius,

—	Siguldos savivaldybė: Alažių ir Siguldos valsčiai,

—	Adažių savivaldybė,

—	Carnikavos savivaldybė,

—	Garkalnės savivaldybė,

—	Ikškilės savivaldybė,

—	Inčukalno savivaldybė,

—	Jaunjelgavos savivaldybė,

—	Lygatnės savivaldybė,

—	Neretos savivaldybė,

—	Ruopažių savivaldybė,

—	Salos savivaldybė,

—	Salaspilio savivaldybė,

—	Stopinų savivaldybė,

—	Vecumniekų savivaldybė,

—	Viesytės savivaldybė,

—	Siguldos miestas.

3.   Lietuva

Šios Lietuvos sritys:

—	Jurbarko rajono savivaldybė: Raudonės, Veliuonos, Seredžiaus ir Juodaičių seniūnijos,

—	Pakruojo rajono savivaldybė: Klovainių, Rozalimo ir Pakruojo seniūnijos,

—	Panevėžio rajono savivaldybė: Krekenavos seniūnijos dalis į vakarus nuo Nevėžio upės,

—	Raseinių rajono savivaldybė: Ariogalos seniūnija, Ariogalos miestas, Betygalos, Pagojukų ir Šiluvos seniūnijos,

—	Šakių rajono savivaldybė: Plokščių, Kriūkų, Lekėčių, Lukšių, Griškabūdžio, Barzdų, Žvirgždaičių, Sintautų, Kudirkos Naumiesčio, Slavikų ir Šakių seniūnijos,

—	Pasvalio rajono savivaldybė,

—	Vilkaviškio rajono savivaldybė,

—	Radviliškio rajono savivaldybė,

—	Kalvarijos savivaldybė,

—	Kazlų Rūdos savivaldybė,

—	Marijampolės savivaldybė.

4.   Lenkija

Šios Lenkijos sritys:

Palenkės vaivadija:

—	Augustavo apskritis: Augustavo savivaldybė ir Augustavo miestas, Novinkos, Plaskos, Štabino ir Barglavo savivaldybės,

—	Balstogės apskritis: Choroščiaus, Juchnovec Košcelnų, Suražo, Turošno Košcelnos, Tykocino, Lapų, Pošvientnės, Zavadų ir Dobžinevo Dužės savivaldybės,

—	Hainuvkos apskritis: Dubičė Cerkevnės, Klesčelių ir Čeremchos savivaldybės,

—	Semiatyčės apskritis: Grodzisko, Dziadkovicės ir Mileičycės savivaldybės,

—	Mazovijos Vysokio apskritis: Kobylino-Božymų, Kuleše Košcelnės, Sokolų, Mazovijos Vysokio savivaldybės ir Mazovijos Vysokio miestas, Naujųjų Pekutų, Šepetovo, Kliukovo ir Cechanoveco savivaldybės,

—	Seinų apskritis,

—	Suvalkų apskritis: Rūtelės, Šipliškių, Suvalkų ir Račkų savivaldybės,

—	Zambrovo apskritis: Rutkų savivaldybė,

—	Sokolų apskritis: Suchovolios ir Korycino savivaldybės,

—	Bielsko apskritis,

—	Bialystoko miestas-apskritis,

—	Suvalkų miestas-apskritis,

—	Monkų apskritis.

II DALIS

1.   Estija

Šios Estijos sritys:

—	Kalastės miestas,

—	Rakverės miestas,

—	Tartu miestas,

—	Vendros miestas,

—	Viljandžio miestas,

—	Rytų Virumos apskritis,

—	Pelvamos apskritis,

—	Raplamos apskritis,

—	Jejelehtmės savivaldybės dalis į pietus nuo kelio Nr. 1 (E20),

—	Kūsalu savivaldybės dalis į pietus nuo kelio Nr. 1 (E20),

—	Palamusės savivaldybės dalis į rytus nuo geležinkelio ruožo Talinas–Tartu,

—	Persčio savivaldybės dalis į vakarus nuo kelio Nr. 24126,

—	Sūre Janio savivaldybės dalis į vakarus nuo kelio Nr. 49,

—	Tabiverės savivaldybės dalis į rytus nuo geležinkelio ruožo Talinas–Tartu,

—	Tamsalu savivaldybės dalis į šiaurės rytus nuo geležinkelio ruožo Talinas–Tartu,

—	Tartu savivaldybės dalis į rytus nuo geležinkelio ruožo Talinas–Tartu,

—

Vyratsio savivaldybės dalis į vakarus nuo linijos, nubrėžtos vakarine kelio Nr. 92 dalimi iki sankirtos su keliu Nr. 155, tada keliu Nr. 155 iki sankirtos su keliu Nr. 24156, tada keliu Nr. 24156 iki sankirtos su Verilaskės upe, tada Verilaskės upe, kol ji pasiekia pietinę Vyratsio savivaldybės ribą,

—	Abjos savivaldybė,

—	Aegvydu savivaldybė,

—	Alatskivio savivaldybė,

—	Anijos savivaldybė,

—	Arės savivaldybė,

—	Hedemėstės savivaldybė,

—	Haslavos savivaldybė,

—	Halingos savivaldybė,

—	Halistės savivaldybė,

—	Kadrinos savivaldybė,

—	Kambjos savivaldybė,

—	Karksio savivaldybė,

—	Kasepės savivaldybė,

—	Kepu savivaldybė,

—	Kosės savivaldybė,

—	Keuės savivaldybė,

—	Laekverės savivaldybė,

—	Lūnjos savivaldybė,

—	Meksos savivaldybė,

—	Mėksio savivaldybė,

—	Paikusės savialdybė,

—	Palos savivaldybė,

—	Peipsierės savivaldybė,

—	Pyrisarės savivaldybė,

—	Rasiku savivaldybė,

—	Rajės savivaldybė,

—	Regaverės savivaldybė,

—	Rakverės savivaldybė,

—	Sardės savivaldybė,

—	Sarės savivaldybė,

—	Semeru savivaldybė,

—	Surju savivaldybė,

—	Tahkuranos savivaldybė,

—	Tapos savivaldybė,

—	Totsio savivaldybė,

—	Torio savivaldybė,

—	Vendros savivaldybė,

—	Varos savivaldybė,

—	Vinio savivaldybė,

—	Viru Nigulos savivaldybė,

—	Venu savivaldybė.

2.   Latvija

Šios Latvijos sritys:

—	Kegumo savivaldybė: Rembatės valsčius,

—	Limbažių savivaldybė: Skultės, Vidrižių, Limbažių ir Umurgos valsčiai,

—	Salacgryvos savivaldybė: Liepupės valsčius,

—	Siguldos savivaldybė: Muorės valsčius,

—	Aizkrauklės savivaldybė,

—	Aknystos savivaldybė,

—	Alūksnės savivaldybė,

—	Amatos savivaldybė,

—	Apės savivaldybė,

—	Baltinavos savivaldybė,

—	Balvų savivaldybė,

—	Cėsių savivaldybė,

—	Cesvainės savivaldybė,

—	Ėrglių savivaldybė,

—	Gulbenės savivaldybė,

—	Alūkstos savivaldybė,

—	Jaunpiebalgos savivaldybė,

—	Jekabpilio savivaldybė,

—	Kuocėnų savivaldybė,

—	Kuoknesės savivaldybė,

—	Krimuldos savivaldybė,

—	Krustpilio savivaldybė,

—	Lielvardės savivaldybė,

—	Lyvanų savivaldybė,

—	Lubanos savivaldybė,

—	Madonos savivaldybė,

—	Malpilio savivaldybė,

—	Uogrės savivaldybė,

—	Pargaujos savivaldybė,

—	Pliavinių savivaldybė,

—	Priekulių savivaldybė,

—	Raunos savivaldybė,

—	Rugajų savivaldybė,

—	Saulkrastų savivaldybė,

—	Sėjos savivaldybė,

—	Skryverių savivaldybė,

—	Smiltenės savivaldybė,

—	Varaklianų savivaldybė,

—	Vecpiebalgos savivaldybė,

—	Viliakos savivaldybė,

—	Respublikinio pavaldumo miestas Jekabpilis,

—	Respublikinio pavaldumo miestas Valmiera,

—	Kegumo miestas,

—	Limbažių miestas.

3.   Lietuva

Šios Lietuvos sritys:

—	Anykščių rajono savivaldybė: Andrioniškio, Anykščių, Debeikių, Kavarsko, Kurklių, Skiemonių, Traupio ir Troškūnų seniūnijos ir Svėdasų seniūnijos dalis į pietus nuo kelio Nr. 118,

—	Jonavos rajono savivaldybė: Šilų ir Bukonių seniūnijos ir Žeimių seniūnijos Biliuškių, Drobiškių, Normainių II, Normainėlių, Juškonių, Pauliukų, Mitėniškių, Zofijaukos ir Naujokų kaimai,

—	Kaišiadorių rajono savivaldybė: Kaišiadorių apylinkės, Kruonio, Nemaitonių, Paparčių, Žaslių, Žiežmarių, Žiežmarių apylinkės seniūnijos ir Rumšiškių seniūnijos dalis į pietus nuo kelio Nr. A1,

—	Kauno rajono savivaldybė: Akademijos, Alšėnų, Babtų, Batniavos, Čekiškės, Domeikavos, Ežerėlio, Garliavos, Garliavos apylinkių, Kačerginės, Kulautuvos, Linksmakalnio, Raudondvario, Ringaudų, Rokų, Samylų, Taurakiemio, Užliedžių, Vilkijos, Vilkijos apylinkių ir Zapyškio seniūnijos,

—	Kėdainių rajono savivaldybė: Josvainių, Pernaravos, Krakių, Dotnuvos, Gudžiūnų, Surviliškio, Vilainių, Truskavos, Šėtos ir Kėdainių miesto seniūnijos,

—	Panevėžio rajono savivaldybė: Miežiškių, Karsakiškio, Naujamiesčio, Paįstrio, Panevėžio, Ramygalos, Raguvos, Smilgių, Upytės, Vadoklių bei Velžio seniūnijos ir Krekenavos seniūnijos dalis į rytus nuo Nevėžio upės,

—	Šalčininkų rajono savivaldybė: Jašiūnų, Turgelių, Akmenynės, Šalčininkų, Gerviškių, Butrimonių, Eišiškių, Poškonių ir Dieveniškių seniūnijos,

—	Varėnos rajono savivaldybė: Kaniavos, Marcinkonių ir Merkinės seniūnijos,

—	Alytaus miesto savivaldybė,

—	Kaišiadorių miesto savivaldybė,

—	Kauno miesto savivaldybė,

—	Panevėžio miesto savivaldybė,

—	Vilniaus miesto savivaldybė,

—	Alytaus rajono savivaldybė,

—	Biržų rajono savivaldybė,

—	Druskininkų rajono savivaldybė,

—	Ignalinos rajono savivaldybė,

—	Lazdijų rajono savivaldybė,

—	Molėtų rajono savivaldybė,

—	Prienų rajono savivaldybė,

—	Rokiškio rajono savivaldybė,

—	Širvintų rajono savivaldybė,

—	Švenčionių rajono savivaldybė,

—	Ukmergės rajono savivaldybė,

—	Utenos rajono savivaldybė,

—	Vilniaus rajono savivaldybė,

—	Zarasų rajono savivaldybė,

—	Birštono savivaldybė,

—	Elektrėnų savivaldybė,

—	Visagino savivaldybė.

4.   Lenkija

Šios Lenkijos sritys:

Palenkės vaivadija:

—	Balstogės apskritis: Balstogės Čarnos, Grudeko, Michalovo, Supraslės, Vasilkuvo ir Zabluduvo savivaldybės,

—	Dambravos, Januvo, Krynkų, Kuznicos, Novy Dvuro, Sidros, Sokulkos ir Šudzialovo valsčiai.

—	Augustavo apskritis: Lipsko savivaldybė,

—	Hainuvkos apskritis: Čyžų ir Bialovežos savivaldybės, Hainuvkos savivaldybė ir Hainuvkos miestas, Narevo ir Narevkos savivaldybės.

III DALIS

1.   Estija

Šios Estijos sritys:

—	Elvos miestas,

—	Jegevos miestas,

—	Peltsamos miestas,

—	Vehmos miestas,

—	Jervamos apskritis,

—	Valgamos apskritis,

—	Verumos apskritis,

—	Palamusės savivaldybės dalis į vakarus nuo geležinkelio ruožo Talinas–Tartu,

—	Persčio savivaldybės dalis į rytus nuo kelio Nr. 24126,

—	Sūre Janio savivaldybės dalis į rytus nuo kelio Nr. 49,

—	Tabiverės savivaldybės dalis į vakarus nuo geležinkelio ruožo Talinas–Tartu,

—	Tamsalu savivaldybės dalis į pietvakarius nuo geležinkelio ruožo Talinas–Tartu,

—	Tartu savivaldybės dalis į vakarus nuo geležinkelio ruožo Talinas–Tartu,

—	Vyratsio savivaldybės dalis į rytus nuo linijos, nubrėžtos vakarine kelio Nr. 92 dalimi iki sankirtos su keliu Nr. 155, tada keliu Nr. 155 iki sankirtos su keliu Nr. 24156, tada keliu Nr. 24156 iki sankirtos su Verilaskės upe, tada Verilaskės upe, kol ji pasiekia pietinę Vyratsio savivaldybės ribą,

—	Jegevos savivaldybė,

—	Kolga Janio savivaldybė,

—	Kongutos savivaldybė,

—	Keo savivaldybė,

—	Laevos savivaldybė,

—	Neo savivaldybė,

—	Paistu savivaldybė,

—	Pajusio savivaldybė,

—	Peltsamos savivaldybė,

—	Puhjos savivaldybė,

—	Pūrmanio savivaldybė,

—	Rakės savivaldybė,

—	Ranu savivaldybė,

—	Rengu savivaldybė,

—	Sarepėdžio savivaldybė,

—	Tehtverės savivaldybė,

—	Tarvastu savivaldybė,

—	Tormos savivaldybė,

—	Ilenurmės savivaldybė,

—	Veike Marjos savivaldybė.

2.   Latvija

Šios Latvijos sritys:

—	Limbažių savivaldybė: Vilkenės, Palės ir Katvarų valsčiai,

—	Salacgryvos savivaldybė: Ainažių ir Salacgryvos valsčiai,

—	Agluonos savivaldybė,

—	Aluojos savivaldybė,

—	Beverynos savivaldybė,

—	Burtniekų savivaldybė,

—	Ciblos savivaldybė,

—	Dagdos savivaldybė,

—	Daugpilio savivaldybė,

—	Karsavos savivaldybė,

—	Kraslavos savivaldybė,

—	Ludzos savivaldybė,

—	Mazsalacos savivaldybė,

—	Naukšėnų savivaldybė,

—	Preilių savivaldybė,

—	Rėzeknės savivaldybė,

—	Riebinių savivaldybė,

—	Rūjienos savivaldybė,

—	Strenčių savivaldybė,

—	Valkos savivaldybė,

—	Varkavos savivaldybė,

—	Vilianų savivaldybė,

—	Zilupės savivaldybė,

—	Respublikinio pavaldumo miestas Daugpilis,

—	Respublikinio pavaldumo miestas Rėzeknė,

—	Ainažių miestas,

—	Salacgryvos miestas.

3.   Lietuva

Šios Lietuvos sritys:

—	Anykščių rajono savivaldybė: Viešintų seniūnija ir Svėdasų seniūnijos dalis į šiaurę nuo kelio Nr. 118,

—

Jonavos rajono savivaldybė: Upninkų, Ruklos, Dumsių, Užusalių, Kulvos seniūnijos ir Žeimių seniūnijos Aklių, Akmenių, Barsukinės, Blauzdžių, Girelių, Jagėlavos, Juljanavos, Kuigalių, Liepkalnių, Martyniškių, Milašiškių, Mimalių, Naujasodžio, Normainių I, Paduobių, Palankesių, Pamelnytėlės, Pėdžių, Skrynių, Svalkenių, Terespolio, Varpėnų kaimai, Žeimių geležinkelio ruožo stoties gyvenvietė, Žieveliškių kaimas ir Žeimių miestelis,

—	Kaišiadorių rajono savivaldybė: Palomenės ir Pravieniškių seniūnijos ir Rumšiškių seniūnijos dalis į šiaurę nuo kelio Nr. A1,

—	Kauno rajono savivaldybė: Vandžiogalos, Lapių, Karmėlavos ir Neveronių seniūnijos,

—	Kėdainių rajono savivaldybė: Pelėdnagių seniūnija,

—	Šalčininkų rajono savivaldybė: Baltosios Vokės, Pabarės, Dainavos ir Kalesninkų seniūnijos,

—	Varėnos rajono savivaldybė: Valkininkų, Jakėnų, Matuizų, Varėnos ir Vydenių seniūnijos,

—	Jonavos miesto savivaldybė,

—	Kupiškio rajono savivaldybė,

—	Trakų rajono savivaldybė.

IV DALIS

Italija

Šios Italijos sritys:

visos Sardinijos vietovės.“

„I priedėlis

BENDROSIOS TRANZITO PROCEDŪROS

I ANTRAŠTINĖ DALIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

I SKYRIUS

Dalykas, procedūros taikymo sritis ir terminų apibrėžtys

1 straipsnis

Dalykas

1.   Kaip nurodyta Konvencijos 1 straipsnio 3 dalyje, šiame priedėlyje nustatomos bendrosios tranzito procedūros taisyklės.

2.   Jeigu nenurodyta kitaip, šio priedėlio nuostatos taikomos operacijoms, atliekamoms taikant bendrąją tranzito procedūrą.

2 straipsnis

Bendrosios tranzito procedūros netaikymas pašto siuntoms

Bendroji tranzito procedūra netaikoma pagal Pasaulinės pašto sąjungos aktus vežamoms pašto siuntoms (įskaitant pašto pakuotes), kai prekes veža tuose aktuose nustatytų teisių ir pareigų turėtojai arba kai prekės vežamos jų vardu.

3 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Konvencijoje vartojamų terminų apibrėžtys:

a)   muitinė– muitinės administracijos, atsakingos už Konvencijos taikymą, ir visos kitos valdžios institucijos, nacionalinės teisės aktų įgaliotos taikyti Konvenciją;

b)   asmuo– fizinis asmuo, juridinis asmuo ir bet kuris asmenų susivienijimas, kuris nėra juridinis asmuo, tačiau pagal Sąjungos, nacionalinę arba bendrojo tranzito šalies teisę pripažįstamas galinčiu atlikti teisinius veiksmus;

c)   tranzito deklaracija– nustatytu būdu atliekamas nustatytos formos veiksmas, kuriuo asmuo pareiškia pageidavimą, kad prekėms būtų įforminta bendroji tranzito procedūra;

d)   tranzito lydimasis dokumentas– prekėms lydėti skirtas dokumentas, išspausdintas naudojantis elektroninėmis duomenų apdorojimo priemonėmis ir remiantis tranzito deklaracijos duomenimis;

e)   deklarantas– asmuo, pateikiantis tranzito deklaraciją savo vardu, arba asmuo, kurio vardu tokia deklaracija yra pateikiama;

f)   procedūros vykdytojas– tranzito deklaraciją pateikiantis asmuo arba asmuo, dėl kurio interesų ta deklaracija pateikiama;

g)   išvykimo muitinės įstaiga– muitinės įstaiga, priimanti tranzito deklaraciją;

h)   tranzito muitinės įstaiga– muitinės įstaiga, kurios kompetencijai priklauso įvežimo į Susitariančiosios Šalies muitų teritoriją vietos priežiūra, jei prekės gabenamos taikant bendrąją tranzito procedūrą, arba muitinės įstaiga, kurios kompetencijai priklauso išvežimo iš Susitariančiosios Šalies muitų teritorijos vietos priežiūra, jei atliekant tranzito operaciją prekės iš tos teritorijos išvežamos per sieną tarp tos Susitariančiosios Šalies ir trečiosios šalies;

i)   paskirties muitinės įstaiga– muitinės įstaiga, kuriai, norint užbaigti bendrąją tranzito procedūrą, pateikiamos prekės, kurioms ta procedūra įforminta;

j)   pagrindinis registracijos numeris (MRN)– registracijos numeris, kurį, naudodamasi elektroninėmis duomenų apdorojimo priemonėmis, kompetentinga muitinė suteikia tranzito deklaracijai;

k)   garantijos muitinės įstaiga– muitinės įstaiga, kurioje kiekvienos šalies muitinės sprendimu turi būti pateiktos garantijos;

l)   skola– asmens pareiga sumokėti importo ar eksporto muito ir kitų privalomųjų mokėjimų, taikomų prekėms, kurioms įforminta bendroji tranzito procedūra, sumą;

m)   skolininkas– asmuo, privalantis sumokėti skolą;

n)   prekių išleidimas– muitinės veiksmas, kuriuo suteikiama teisė atlikti su prekėmis veiksmus, leidžiamus atliekant joms įformintą bendrąją tranzito procedūrą;

o)   Susitariančiosios Šalies muitų teritorijoje įsisteigęs asmuo–

—	fizinio asmens atveju bet kuris asmuo, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra tos Susitariančiosios šalies muitų teritorijoje;

—	juridinio asmens arba asmenų susivienijimo atveju – bet kuris asmuo, kurio registruota buveinė, centrinė būstinė arba nuolatinis verslo padalinys yra tos Susitariančiosios Šalies muitų teritorijoje;

p)   elektroninės duomenų apdorojimo priemonės– sutartos bei nustatytos formos, tinkamos gautiems duomenims automatiškai apdoroti ir saugoti, elektroniniai informacijos mainai tarp ekonominės veiklos vykdytojų ir muitinių, tarp muitinių tarpusavyje, tarp muitinių ir kitų procese dalyvaujančių Vyriausybinių, Europos arba bendrojo tranzito šalių agentūrų ar institucijų, vykdomi bet kuriuo iš šių būdų:

i)	kaip elektroniniai duomenų mainai;

ii)	kaip kompiuterių tarpusavio duomenų mainai;

iii)	kaip elektroninis struktūros duomenų perdavimas iš vienos elektroninės duomenų apdorojimo aplinkos į kitą be žmogaus įsikišimo standartiniais pranešimais arba naudojantis standartinėmis paslaugomis;

iv)	kaip dirbant tinkle vykdomas duomenų įvedimas į muitinės duomenų saugojimo ir apdorojimo sistemas ir jį atlikus gaunamų atsakymų priėmimas.

q)   elektroniniai duomenų mainai (EDI)– elektroninis pagal sutartus pranešimo standartus nustatytos struktūros duomenų perdavimas iš vienos kompiuterinės sistemos į kitą;

r)   elektroninė tranzito sistema– elektroninė sistema, naudojama elektroniniams duomenų mainams vykdyti taikant bendrąją tranzito procedūrą;

s)   standartinis pranešimas– iš anksto nustatyta struktūra, tinkama duomenims perduoti elektroniniu būdu;

t)   asmens duomenys– bet kuri informacija, susijusi su asmeniu, kurio tapatybė yra arba gali būti nustatyta;

u)   stacionarusis transportavimo įrenginys– techninės priemonės (pvz., vamzdynai ir elektros perdavimo linijos), naudojamos prekėms nenutrūkstamai transportuoti;

v)   veiklos tęstinumo procedūra– popieriuje surašytų dokumentų naudojimu pagrįsta procedūra, nustatyta tam, kad būtų galima pateikti tranzito deklaraciją ir kontroliuoti tranzito operaciją, kai neįmanoma taikyti procedūros, atliekamos naudojantis elektroninėmis duomenų apdorojimo priemonėmis.

II SKYRIUS

Bendrosios nuostatos dėl bendrosios tranzito procedūros taikymo

4 straipsnis

Su procedūra susijusi elektroninė sistema

1.   Jeigu šiame priedėlyje nenumatyta kitaip, bendrosios tranzito procedūros muitinės formalumams užbaigti naudojama elektroninė tranzito sistema.

2.   Susitariančiosios Šalys bendru sutarimu priima elektroninės tranzito sistemos taikymo priemones, kuriomis nustatoma:

a)	taisyklės, kuriomis apibrėžiami ir reglamentuojami muitų teisės aktams taikyti būtini pranešimai, kuriais turi keistis muitinės įstaigos;

b)	bendras duomenų rinkinys ir duomenų pranešimų, kuriais turi būti keičiamasi pagal muitų teisės aktus, formatas.

5 straipsnis

Naudojimasis elektronine tranzito sistema

1.   Jeigu šiame priedėlyje nenumatyta kitaip, kompetentingos institucijos, taikydamos bendrąją tranzito procedūrą, informacijos mainus vykdo naudodamosi elektronine tranzito sistema.

2.   Vykdydamos 1 dalyje nurodytus informacijos mainus Susitariančiosios Šalys naudojasi Europos Sąjungos bendruoju ryšių tinklu ir bendrąja sistemų sąsaja (CCN/CSI).

Dėl finansinio bendrojo tranzito šalių indėlio, bendrojo tranzito šalių prieigos prie CCN/CSI ir kitų susijusių klausimų Sąjunga susitaria su kiekviena bendrojo tranzito šalimi.

6 straipsnis

Duomenų saugumas

1.   Susitariančiosios Šalys nustato formalumų atlikimo naudojantis elektroninėmis duomenų apdorojimo priemonėmis sąlygas, kurios apima, inter alia, duomenų šaltinio tikrinimo ir duomenų apsaugos nuo netyčinio ar neteisėto sunaikinimo, atsitiktinio praradimo, pakeitimo ar neteisėtos prieigos priemones.

2.   Be 1 dalyje nurodytų priemonių, kompetentingos institucijos parengia ir taiko veiksmingam, patikimam ir saugiam elektroninės tranzito sistemos darbui užtikrinti tinkamas saugumo priemones.

3.   Duomenų pakeitimo ir ištrynimo atvejai yra registruojami nurodant informaciją apie tokio pakeitimo arba ištrynimo priežastis, tikslų tokio pakeitimo arba ištrynimo laiką ir duomenis pakeitusio arba ištrynusio asmens tapatybę.

Pradiniai duomenys ir visi apdoroti duomenys saugomi ne trumpiau kaip trejus kalendorinius metus nuo metų, kuriais tie duomenys buvo užregistruoti, pabaigos arba ilgiau, jeigu to reikalauja šalys.

4.   Kompetentingos institucijos reguliariai vykdo duomenų saugumo stebėseną.

5.   Visos procese dalyvaujančios kompetentingos institucijos informuoja viena kitą apie visus įtariamus saugumo pažeidimus.

7 straipsnis

Asmens duomenų apsauga

1.   Susitariančiosios Šalys naudoja asmens duomenis, kuriais keičiamasi taikant Konvenciją, tik taikydamos bendrąją tranzito procedūrą ir visas po bendrosios tranzito procedūros įforminamas muitinės arba laikinojo saugojimo procedūras.

Šis apribojimas nekliudo muitinei tokių duomenų naudoti rizikos analizei bei tyrimams, atliekamiems taikant bendrąją tranzito procedūrą, ir šios bendrosios tranzito procedūros nulemtiems teismo procesams. Kai tie duomenys yra naudojami tais tikslais, apie tai nedelsiant pranešama informaciją pateikusiai muitinei.

2.   Susitariančiosios Šalys užtikrina, kad tvarkant asmens duomenis, kuriais keičiamasi taikant Konvenciją, būtų laikomasi Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 95/46/EB (1).

3.   Kiekviena Susitariančioji Šalis imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad būtų laikomasi šio straipsnio.

III SKYRIUS

Procedūros vykdytojo ir įforminus bendrąją tranzito procedūrą gabenamų prekių vežėjo bei gavėjo pareigos

8 straipsnis

Procedūros vykdytojo ir įforminus bendrąją tranzito procedūrą gabenamų prekių vežėjo bei gavėjo pareigos

1.   Procedūros vykdytojas atsako už visa tai, kas nurodyta toliau:

a)	už visų ir nepakeisto pavidalo prekių ir būtinos informacijos pateikimą paskirties muitinės įstaigai per nustatytą terminą ir laikantis muitinės taikomų prekių identifikavimo užtikrinimo priemonių;

b)	už muitų teisės aktų nuostatų, susijusių su bendrąja tranzito procedūra, laikymąsi;

c)	jei Konvencijoje nenumatyta kitaip, už tai, kad būtų pateikta garantija, užtikrinanti galinčios atsirasti su prekėmis susijusios skolos sumokėjimą.

2.   Prekių vežėjas arba gavėjas, kuris priima prekes žinodamas, kad jos gabenamos taikant bendrąją tranzito procedūrą, taip pat atsako už visų ir nepakeisto pavidalo prekių pateikimą paskirties muitinės įstaigai per nustatytą terminą ir laikantis muitinės taikomų prekių identifikavimo užtikrinimo priemonių.

IV SKYRIUS

Garantijos

9 straipsnis

Su garantijomis susijusi elektroninė sistema

Su garantijomis susijusios informacijos mainams ir saugojimui naudojamos elektroninės duomenų apdorojimo priemonės.

10 straipsnis

Pareiga pateikti garantiją

1.   Procedūros vykdytojas pateikia garantiją, kuria užtikrinama, kad bus sumokėta galinti atsirasti skola, susijusi su prekėmis, kurioms įforminama bendroji tranzito procedūra.

2.   Garantija pateikiama kaip:

a)	vienkartinė garantija, taikoma vienai operacijai, arba

b)	bendroji garantija, taikoma kelioms operacijoms, kaip garanto įsipareigojimas taikant 55 straipsnio a punkte numatytą supaprastinimą.

3.   Tačiau muitinė gali nepriimti siūlomos formos garantijos, jeigu ji nesuderinama su tinkamu bendrosios tranzito procedūros atlikimu.

11 straipsnis

Vienkartinės garantijos formos

1.   Vienkartinė garantija gali būti pateikiama pasirenkant vieną iš šių formų:

a)	piniginį užstatą;

b)	garanto įsipareigojimą;

c)

lakštus.

2.   1 dalies c punkte nurodytu atveju pateikiama garanto įsipareigojimo formos vienkartinė garantija.

12 straipsnis

Garantas

1.   10 straipsnio 2 dalies b punkte, 11 straipsnio 1 dalies b punkte ir 11 straipsnio 2 dalyje nurodytas garantas yra Susitariančiojoje Šalyje, kurioje pateikiama garantija, įsisteigęs ir muitinės, reikalaujančios pateikti garantiją, patvirtintas trečiasis asmuo.

Prisiimdamas įsipareigojimą garantas nurodo savo adresą dokumentams įteikti arba paskiria atstovą kiekvienoje Susitariančiojoje Šalyje, kurioje atliekama bendrojo tranzito operacija.

2.   Garantas raštu įsipareigoja sumokėti garantija užtikrinamą skolos sumą. Garanto įsipareigojimas, neviršijant garantija užtikrinamos sumos, taip pat apima skolos sumas, mokėtinas atlikus a posteriori tikrinimus.

3.   Muitinė gali atsisakyti patvirtinti garantą, jeigu ji nėra įsitikinusi, kad toks garantas užtikrina, jog skolos suma bus sumokėta per nustatytą laikotarpį.

13 straipsnis

Atleidimas nuo pareigos pateikti garantiją

1.   Garantijos pateikti nereikalaujama bet kuriuo iš šių atvejų:

a)	vežant prekes oro transportu, jeigu joms taikoma elektroninio manifesto naudojimu pagrįsta tranzito procedūra;

b)	vežant prekes Reinu, Reino vandens keliais, taip pat Dunojumi ir Dunojaus vandens keliais;

c)	vežant prekes stacionariaisiais transportavimo įrenginiais;

d)	vežant prekes geležinkelių arba oro transportu, jeigu joms taikoma popieriuje surašytų dokumentų naudojimu pagrįsta tranzito procedūra.

2.   1 dalies d punkte nurodytais atvejais atleidimas nuo pareigos pateikti garantiją taikomas tik anksčiau nei 2016 m. gegužės 1 d. suteiktų leidimų geležinkelių arba oro transportu vežamoms prekėms taikyti popieriuje surašytų dokumentų naudojimu pagrįstą bendrąją tranzito procedūrą atžvilgiu.

V SKYRIUS

Įvairios nuostatos

14 straipsnis

Dokumentų ir apskaitos registrų teisinis statusas

1.   Dokumentai, kurie išduoti, ir įrašai, kurie saugomi laikantis šalies, kurioje jie buvo išduoti arba saugomi, taisyklių, nepriklausomai nuo techninės formos ir priemonių, kurių ėmėsi ar kurias patvirtino vienos šalies kompetentingos institucijos, turi tokią pačią teisinę galią kitų šalių teritorijoje, kaip ir šalyje, kurioje jie buvo išduoti arba saugomi.

2.   Taikant bendrąją tranzito procedūrą vienos šalies kompetentingų institucijų atliktų patikrinimų rezultatai turi tokią pačią galią kitose šalyse, kaip ir kiekvienos iš tų šalių kompetentingų institucijų atliktų patikrinimų rezultatai.

15 straipsnis

Muitinės įstaigų, kurių kompetencijai priklauso bendrojo tranzito operacijų priežiūra, sąrašas

Kiekviena šalis įveda į Europos Komisijos (toliau – Komisija) kompiuterizuotą sistemą muitinės įstaigų, kurių kompetencijai priklauso bendrojo tranzito operacijų priežiūra, sąrašą, nurodydama šių įstaigų atitinkamus identifikacinius numerius bei funkcijas ir darbo dienas bei valandas. Kiekvienas pakeitimas taip pat įvedamas į kompiuterizuotą sistemą.

Komisija, naudodamasi ta kompiuterizuota sistema, perduoda šią informaciją kitoms šalims.

16 straipsnis

Centrinė įstaiga

Jei šalis įsteigia centrinę įstaigą, kuriai pavedama valdyti ir stebėti bendrąją tranzito procedūrą ir gauti bei perduoti su ta procedūra susijusius dokumentus, ji apie tokią įstaigą praneša Komisijai.

Komisija perduoda šią informaciją kitoms šalims.

17 straipsnis

Pažeidimai ir sankcijos

Šalys imasi visų būtinų kovos su pažeidimais arba nusižengimais priemonių ir taiko veiksmingas, proporcingas ir atgrasančias sankcijas.

II ANTRAŠTINĖ DALIS

PROCEDŪROS TAIKYMAS

I SKYRIUS

Vienkartinė garantija

18 straipsnis

Vienkartinės garantijos sumos apskaičiavimas

Pagal 10 straipsnio 2 dalies a punktą pateikta vienkartinė garantija apima galinčios atsirasti skolos, apskaičiuotos remiantis didžiausiomis tos pačios rūšies prekėms taikomomis muito normomis, sumą. Atliekant tą skaičiavimą, pagal Konvenciją vežamos Sąjungos prekės laikomos ne Sąjungos prekėmis.

19 straipsnis

Vienkartinė piniginio užstato formos garantija

1.   Vienkartinė piniginio užstato arba piniginiam užstatui lygiaverčio kito mokėjimo būdo formos garantija pateikiama vadovaujantis išvykimo šalyje, kurioje reikalaujama garantijos, galiojančiomis nuostatomis.

2.   Vienoje iš Susitariančiųjų Šalių pateikiamos vienkartinės piniginio užstato formos garantijos galioja visose Susitariančiosiose Šalyse. Jos grąžinamos, kai procedūra pripažįstama įvykdyta.

3.   Kai garantija pateikiama sumokant piniginį užstatą ar atliekant kitą lygiavertį mokėjimą, muitinė už ją palūkanų nemoka.

20 straipsnis

Garanto įsipareigojimo formos vienkartinė garantija

1.   Garanto įsipareigojimas pateikti vienkartinę garantiją prisiimamas naudojantis III priedėlio C1 priede nustatyta forma. Tas įsipareigojimo dokumentas laikomas garantijos muitinės įstaigoje visą jo galiojimo laikotarpį.

2.   Šalis gali leisti, kad 1 dalyje nurodytas įsipareigojimas būtų prisiimamas kitokia forma, jeigu to reikalaujama pagal nacionalinius įstatymus ar kitus teisės aktus arba įprastinę praktiką ir jeigu tas įsipareigojimas turi tokią pačią teisinę galią kaip nustatytos formos įsipareigojimas.

3.   Garantijos muitinės įstaiga procedūros vykdytojui apie kiekvieną įsipareigojimą pateikia šią informaciją:

a)	garantijos registracijos numerį;

b)	su garantijos registracijos numeriu susijusį prieigos kodą.

Procedūros vykdytojas to prieigos kodo keisti negali.

21 straipsnis

Vienkartinė lakštų formos garantija

1.   Garanto įsipareigojimas pateikti lakštų formos vienkartinę garantiją prisiimamas naudojantis III priedėlio C2 priede nustatyta forma. Tas įsipareigojimo dokumentas laikomas garantijos muitinės įstaigoje visą jo galiojimo laikotarpį.

20 straipsnio 2 dalis taikoma mutatis mutandis.

2.   Garantas lakštus surašo naudodamasis III priedėlio C3 priede nustatyta forma ir pateikia asmenims, kurie ketina būti procedūros vykdytojais. Tie lakštai galioja visose Susitariančiosiose Šalyse.

Kiekvienas lakštas atitinka 10 000 EUR sumą, už kurią atsakingas garantas. Lakšto galiojimo trukmė – vieni metai nuo išdavimo dienos.

3.   Garantijos muitinės įstaigai garantas pateikia visą būtiną informaciją apie savo išduotus vienkartinės garantijos lakštus.

4.   Garantas asmeniui, kuris ketina būti procedūros vykdytoju, apie kiekvieną lakštą pateikia šią informaciją:

a)	garantijos registracijos numerį;

b)	su garantijos registracijos numeriu susijusį prieigos kodą.

Asmuo, kuris ketina būti procedūros vykdytoju, to prieigos kodo keisti negali.

5.   Asmuo, kuris ketina būti procedūros vykdytoju, išvykimo muitinės įstaigai pateikia tiek lakštų, kad jų skaičių padauginus iš 10 000 EUR susidarytų suma, reikalinga visai galinčios atsirasti skolos sumai padengti.

6.   Jeigu pagal 26 straipsnio 1 dalies b punktą priimama popieriuje surašyta tranzito deklaracija, lakštai surašomi popieriuje ir saugomi išvykimo muitinės įstaigoje. Ta muitinės įstaiga kiekvieno lakšto identifikacinį numerį praneša ant lakšto nurodytai garantijos muitinės įstaigai.

22 straipsnis

Įsipareigojimo patvirtinimas

Garantijos muitinės įstaiga patvirtina garanto įsipareigojimą ir praneša apie patvirtinimą asmeniui, iš kurio reikalaujama pateikti garantiją.

23 straipsnis

Garanto pripažinimo arba įsipareigojimo patvirtinimo atšaukimas ir garanto įsipareigojimo panaikinimas

1.   Garantijos muitinės įstaiga gali bet kuriuo metu atšaukti garanto pripažinimą arba garanto įsipareigojimo patvirtinimą. Garantijos muitinės įstaiga apie atšaukimą praneša garantui ir asmeniui, iš kurio reikalaujama pateikti garantiją.

Garanto pripažinimo arba garanto įsipareigojimo patvirtinimo atšaukimas įsigalioja šešioliktą dieną po dienos, kurią garantas gauna arba laikomas gavusiu sprendimą dėl atšaukimo.

2.   Garantas bet kuriuo metu gali panaikinti savo įsipareigojimą. Garantas apie panaikinimą praneša garantijos muitinei įstaigai.

Garanto įsipareigojimo panaikinimas nedaro poveikio prekėms, kurioms panaikinimo įsigaliojimo metu jau buvo ir tebėra įforminta bendroji tranzito procedūra, remiantis panaikintu įsipareigojimu.

Garanto įsipareigojimo panaikinimas įsigalioja šešioliktą dieną po dienos, kurią apie panaikinimą garantas praneša garantijos muitinės įstaigai.

3.   Už atitinkamą garantijos muitinės įstaigą atsakingos šalies muitinė į 9 straipsnyje nurodytą elektroninę sistemą įveda informaciją apie visus garanto pripažinimo atšaukimo, garanto įsipareigojimo patvirtinimo atšaukimo ar garanto atliekamo panaikinimo atvejus ir nurodo atšaukimo ir panaikinimo įsigaliojimo datas.

II SKYRIUS

Transporto priemonės ir deklaracijos

24 straipsnis

Tranzito deklaracija ir transporto priemonė

1.   Kiekvienoje tranzito deklaracijoje nurodomos tik prekės, kurioms įforminta bendroji tranzito procedūra ir kurios yra arba bus gabenamos iš vienos išvykimo muitinės įstaigos į vieną paskirties muitinės įstaigą vienoje transporto priemonėje, konteineryje arba pakuotėje.

Tačiau vienoje tranzito deklaracijoje gali būti nurodytos prekės, kurios yra arba bus gabenamos iš vienos išvykimo muitinės įstaigos į vieną paskirties muitinės įstaigą daugiau kaip viename konteineryje arba daugiau kaip vienoje pakuotėje, jei tie konteineriai arba pakuotės pakraunami į vieną transporto priemonę.

2.   Pagal šį straipsnį viena transporto priemone laikomos toliau išvardytos transporto priemonės, jei vežamos prekės yra išsiunčiamos kartu:

a)	kelių transporto priemonė su priekaba (-omis) arba puspriekabe (-ėmis);

b)	į sąstatą sukabinti geležinkelio riedmenys arba vagonai;

c)	vieną vilkstinę sudarantys laivai.

3.   Jei atliekant bendrąją tranzito procedūrą viena transporto priemonė naudojama prekėms pakrauti daugiau kaip vienoje išvykimo muitinės įstaigoje ir prekėms iškrauti daugiau kaip vienoje paskirties muitinės įstaigoje, dėl kiekvienos siuntos pateikiama atskira tranzito deklaracija.

25 straipsnis

Tranzito deklaracijos, pateikiamos naudojantis elektroninėmis duomenų apdorojimo priemonėmis

Tranzito deklaracijos duomenys ir struktūra nustatyti III priedėlio A1, A2 ir B6 prieduose.

26 straipsnis

Popieriuje surašytos tranzito deklaracijos

1.   Muitinė priima popieriuje surašytą tranzito deklaraciją šiais atvejais:

a)	kai prekes veža keleiviai, kurie neturi tiesioginės prieigos prie elektroninės tranzito sistemos, ir taikomi 27 straipsnyje nustatyti metodai;

b)

kai pagal II priedą taikoma veiklos tęstinumo procedūra, jei laikinai neveikia: i) elektroninė tranzito sistema; ii) kompiuterizuota sistema, kurią naudodami procedūros vykdytojai elektroninėmis duomenų apdorojimo priemonėmis pateikia bendrojo tranzito deklaraciją; iii) elektroninis ryšys tarp kompiuterizuotos sistemos, kuria naudodamiesi procedūros vykdytojai elektroninėmis duomenų apdorojimo priemonėmis pateikia bendrojo tranzito deklaraciją, ir elektroninės tranzito sistemos;

c)	jeigu taip nusprendžia bendrojo tranzito šalis.

2.   Taikant 1 dalies a ir c punktus, muitinė užtikrina, kad tranzito duomenys būtų registruojami elektroninėje tranzito sistemoje ir jais, naudodamosi ta sistema, tarpusavyje keistųsi muitinės.

3.   1 dalies b punkto ii ir iii papunkčiuose nurodytais atvejais popieriuje surašyta tranzito deklaracija priimama tik jeigu ją patvirtina muitinė.

27 straipsnis

Keleivių pateikiamos tranzito deklaracijos

26 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytais atvejais keleivis tranzito deklaraciją surašo popieriuje, vadovaudamasis 5 bei 6 straipsniais ir III priedėlio B6 priedu.

28 straipsnis

Mišrios siuntos

Siunta gali būti sudaryta iš prekių, kurioms turi būti įforminta T1 procedūra, ir prekių, kurioms turi būti įforminta T2 procedūra, su sąlyga, kad tranzito deklaracijoje kiekviena prekių rūšis yra atitinkamai pažymėta kodais T1, T2 arba T2F.

29 straipsnis

Tranzito deklaracijos autentiškumo patvirtinimas ir procedūros vykdytojo atsakomybė

1.   Tranzito deklaracijos autentiškumą patvirtina deklarantas.

2.   Tranzito deklaraciją muitinei pateikęs procedūros vykdytojas atsako už visa tai, kas nurodyta toliau:

a)	tranzito deklaracijoje pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą;

b)	visų tranzito deklaraciją papildančių dokumentų autentiškumą, tikslumą ir galiojimą;

c)	visų pareigų, susijusių su bendrosios tranzito procedūros įforminimu tranzito deklaracijoje nurodytoms prekėms, įvykdymą.

III SKYRIUS

Formalumai, atliekami išvykimo muitinės įstaigoje

30 straipsnis

Tranzito deklaracijos pateikimas ir priėmimas

1.   Tranzito deklaracija pateikiama išvykimo muitinės įstaigai.

2.   Išvykimo muitinės įstaiga priima tranzito deklaraciją, jeigu įvykdomos šios sąlygos:

a)	joje yra visi duomenys, būtini taikant bendrąją tranzito procedūrą, kaip nurodyta III priedėlio II priede;

b)	kartu su ja pateikiami visi būtini dokumentai;

c)	tranzito deklaracijoje nurodytos prekės buvo pateiktos muitinei oficialiomis darbo valandomis.

Išvykimo muitinės įstaiga deklaranto prašymu gali leisti prekes pateikti ne oficialiomis darbo valandomis arba bet kurioje kitoje vietoje.

3.   Muitinė gali leisti nepateikti 1 dalies b punkte nurodytų dokumentų išvykimo muitinės įstaigai. Tuo atveju deklarantas turi turėti tuos dokumentus ir juos laikyti muitinės žinioje.

31 straipsnis

Tranzito deklaracijos taisymas

1.   Deklaranto prašymu jam gali būti leista pataisyti vieną arba daugiau muitinės jau priimtos tranzito deklaracijos duomenų. Šiuo taisymu tranzito deklaracija negali būti pakeista tiek, kad ji galėtų būti taikoma ne toms prekėms, kurios iš pradžių buvo joje nurodytos.

2.   Taisyti neleidžiama, jeigu prašymas pateikiamas po to, kai:

a)	muitinė pranešė deklarantui, kad ketina patikrinti prekes, arba

b)	muitinė nustatė, kad muitinės deklaracijos duomenys yra neteisingi, arba

c)	muitinė išleido prekes.

32 straipsnis

Tranzito deklaracijos pripažinimas negaliojančia

1.   Jau priimtą tranzito deklaraciją deklaranto prašymu išvykimo muitinės įstaiga pripažįsta negaliojančia, jeigu jai pakanka įrodymų, bet kuriuo iš šių atvejų:

a)	prekės turi būti nedelsiant pateiktos kitai muitinės procedūrai įforminti;

b)	susiklosčius ypatingoms aplinkybėms nebetikslinga prekėms įforminti muitinės procedūrą, kuriai įforminti jos buvo deklaruotos.

Tačiau jeigu išvykimo muitinės įstaiga yra pranešusi deklarantui apie savo ketinimą patikrinti prekes, prašymas pripažinti muitinės deklaraciją negaliojančia nepriimamas, kol šis tikrinimas neatliktas.

2.   Tranzito deklaracija negali būti pripažinta negaliojančia išleidus prekes, išskyrus atvejus, kai:

a)	į laisvą apyvartą Susitariančiojoje Šalyje išleistos prekės per klaidą buvo deklaruotos bendrajai tranzito procedūrai įforminti, o jų kaip į laisvą apyvartą toje pačioje Susitariančiojoje Šalyje išleistų prekių muitinis statusas buvo įrodytas vėliau;

b)	prekės per klaidą buvo deklaruotos pateikiant daugiau kaip vieną muitinės deklaraciją.

33 straipsnis

Prekių gabenimo pagal bendrąją tranzito procedūrą maršrutas

1.   Prekės, kurioms įforminta bendroji tranzito procedūra, į paskirties muitinės įstaigą gabenamos ekonomiškai pagrįstu maršrutu.

2.   Jei išvykimo muitinės įstaiga arba deklarantas mano esant reikalinga, ta muitinės įstaiga nustato maršrutą, kuriuo turi būti gabenamos prekės taikant bendrąją tranzito procedūrą, atsižvelgdama į visą deklaranto praneštą svarbią informaciją.

Nustatydama maršrutą muitinės įstaiga į elektroninę tranzito sistemą įrašo bent šalis, per kurias turi būti vykdomas tranzitas.

34 straipsnis

Prekių pateikimo laikotarpis

1.   Išvykimo muitinės įstaiga nustato laikotarpį, per kurį prekės turi būti pateiktos paskirties muitinės įstaigai, atsižvelgdama į:

a)

maršrutą;

b)	transporto priemonę;

c)	transporto srities ar kitų sričių teisės aktus, kurie galėtų turėti įtakos laikotarpio nustatymui;

d)	visą svarbią informaciją, kurią pranešė procedūros vykdytojas.

2.   Jei laikotarpį nustato išvykimo muitinės įstaiga, šalių, į kurių teritoriją prekės įvežamos atliekant bendrojo tranzito operaciją, muitinės to laikotarpio privalo laikytis ir negali jo keisti.

35 straipsnis

Tranzito deklaracijos ir prekių tikrinimas

1.   Tikrindama priimtoje tranzito deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumą, išvykimo muitinės įstaiga gali:

a)	patikrinti deklaraciją ir ją papildančius dokumentus;

b)	reikalauti, kad deklarantas pateiktų kitus dokumentus;

c)	tikrinti prekes;

d)	imti prekių pavyzdžius analizei arba detaliam patikrinimui.

2.   Išvykimo muitinės įstaiga patikrina, ar garantija pateikta ir ar ji galioja.

3.   1 dalies c punkte numatytas prekių tikrinimas atliekamas tam skirtose išvykimo muitinės įstaigos nustatytose vietose oficialiomis darbo valandomis. Tačiau muitinė gali deklaranto prašymu tikrinti prekes ne oficialiomis darbo valandomis arba bet kurioje kitoje vietoje.

36 straipsnis

Plombų identifikavimas

Išvykimo muitinės įstaiga savo pritvirtintų plombų skaičių ir atskirų plombų identifikatorius įrašo į elektroninę tranzito sistemą.

37 straipsnis

Tinkamumas plombuoti

Kelių transporto priemonės, priekabos, puspriekabės ir konteineriai, kurie pagal tarptautinį susitarimą, kurio susitariančiosios šalys yra Sąjunga ir bendrojo tranzito šalys, yra patvirtinti kaip tinkami prekėms vežti su muitinės plomba, taip pat laikomi tinkamais plombuoti.

38 straipsnis

Muitinės plombų charakteristikos

1.   Muitinės plombos turi turėti bent šias esmines charakteristikas ir atitikti šias technines specifikacijas:

a)

esminės plombų charakteristikos: i) naudojamos įprastiniu būdu nepažeidžiamos ir patikimai uždedamos; ii) lengvai patikrinamos ir atpažįstamos; iii) pagamintos taip, kad jas pažeidus, pabandžius nuimti arba nuėmus lieka plika akimi matomi pėdsakai; iv) turi būti vienkartinio naudojimo, o daugkartinio naudojimo plombos turi būti pagamintos taip, kad dar kartą naudojant jas būtų galima paženklinti aiškia atskira identifikavimo žyma; v) turi būti pažymėtos nuolatiniais, gerais matomais atskirą plombą identifikuojančiais ženklais su nesikartojančiais numeriais;

b)

techninės specifikacijos: i) plombų formos ir matmenys gali skirtis priklausomai nuo naudojamo plombavimo būdo, bet jų matmenys turi būti tokie, kad identifikavimo ženklus būtų lengva įžiūrėti; ii) plombų identifikavimo ženklai turi būti tokie, kad jų būtų neįmanoma suklastoti ir juos būtų sunku atgaminti; iii) naudojama medžiaga turi būti atspari atsitiktiniam pažeidimui ir tokia, kad plombos nebūtų galima nepastebimai suklastoti arba panaudoti pakartotinai.

2.   Jei plombos yra kompetentingos įstaigos patvirtintos pagal ISO tarptautinį standartą Nr. 17712:2013 „Krovinių konteineriai. Mechaninės plombos“ (angl. „Freight containers – Mechanical Seals“), laikoma, kad tos plombos atitinka 1 dalyje nustatytus reikalavimus.

Jei prekės gabenamos konteineriais, turi būti kuo plačiau naudojamos itin saugios plombos.

3.   Ant muitinės plombos nurodoma:

a)	žodis „Muitinė“ viena iš Sąjungos arba bendrojo tranzito šalių oficialiųjų kalbų arba atitinkama santrumpa;

b)	šalies ISO-alpha-2 kodas, kuriuo nurodoma plombą uždėjusi šalis.

Tarpusavyje susitarusios Susitariančiosios Šalys gali nuspręsti naudoti bendras saugumo priemones ir technologijas.

4.   Kiekviena šalis praneša Komisijai apie jos naudojamų plombų tipus. Komisija šią informaciją perduoda visoms šalims.

5.   Jei plombą reikia nuimti, kad būtų galima atlikti muitinį tikrinimą, muitinė stengiasi perplombavimui naudoti bent lygiavertes saugumo charakteristikas atitinkančią muitinės plombą, o informaciją apie tokį veiksmą, įskaitant naujos plombos numerį, įrašo į krovinio dokumentus.

6.   Muitinės plombos, atitinkančios šio priedėlio II priedo su pakeitimais, padarytais EB ir ELPA jungtinio komiteto Sprendimu Nr. 1/2008 (2), reikalavimus, gali būti toliau naudojamos, kol baigsis atsargos arba iki 2019 m. gegužės 1 d., atsižvelgiant į tai, kuri data yra ankstesnė.

39 straipsnis

Kitos identifikavimo priemonės nei plombavimas

1.   Nukrypstant nuo Konvencijos 11 straipsnio 1 dalies, išvykimo muitinės įstaiga, užuot plombavusi prekes, kurioms įforminta bendroji tranzito procedūra, gali nuspręsti pasikliauti tranzito deklaracijoje arba papildomuose dokumentuose pateiktu prekių aprašymu, jei tas aprašymas pakankamai tikslus, kad būtų galima lengvai identifikuoti prekes, ir jame nurodytas prekių kiekis, pobūdis ir visi jų specialūs požymiai, pavyzdžiui, prekių serijiniai numeriai.

2.   Nukrypstant nuo Konvencijos 11 straipsnio 1 dalies, jei išvykimo muitinės įstaiga nenusprendžia kitaip, nei transporto priemonė, nei atskiros pakuotės su prekėmis neplombuojamos, jei:

a)	prekės vežamos oro transportu, o prie kiekvienos siuntos yra pritvirtinta etiketė su nurodytu pridedamo orlaivio važtaraščio numeriu, arba ant siuntos, kaip ant krovinio vieneto, yra nurodytas kartu pridedamo orlaivio važtaraščio numeris;

b)	prekės vežamos geležinkelių transportu, o geležinkelio bendrovės joms taiko identifikavimo priemones.

40 straipsnis

Prekių išleidimas bendrajai tranzito procedūrai atlikti

1.   Bendrajai tranzito procedūrai atlikti išleidžiamos tik tos prekės, kurios yra užplombuotos pagal Konvencijos 11 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis arba kurioms taikomos kitos Konvencijos 11 straipsnio 4 dalyje ir šio priedėlio 39 straipsnyje nurodytos identifikavimo priemonės.

2.   Išleidusi prekes, išvykimo muitinės įstaiga bendrojo tranzito operacijos duomenis perduoda:

a)	deklaracijoje nurodytai paskirties muitinės įstaigai;

b)	kiekvienai deklaracijoje nurodytai tranzito muitinės įstaigai.

Tie duomenys turi būti pagrįsti tranzito deklaracijoje pateiktais ir prireikus pataisytais duomenimis.

3.   Išvykimo muitinės įstaiga praneša procedūros vykdytojui, kad prekės išleistos bendrajai tranzito procedūrai atlikti.

41 straipsnis

Tranzito lydimasis dokumentas

1.   Išvykimo muitinės įstaiga deklarantui išduoda tranzito lydimąjį dokumentą. Tranzito lydimasis dokumentas išduodamas naudojantis III priedėlio 3 priede nustatyta forma ir jame pateikiami III priedėlio A4 priede nustatyti duomenys.

2.   Prireikus prie tranzito lydimojo dokumento pridedamas prekių sąrašas, sudarytas naudojantis III priedėlio A5 priede nustatyta forma, ir tame dokumente pateikiami III priedėlio A6 priede nustatyti duomenys. Prekių sąrašas yra neatskiriama tranzito lydimojo dokumento dalis.

IV SKYRIUS.

Formalumai, atliekami vežant prekes

42 straipsnis

Tranzito lydimojo dokumento pateikimas

Tranzito lydimasis dokumentas ir kiti prekių lydimieji dokumentai pateikiami, kai to pareikalauja muitinė.

43 straipsnis

Pagal bendrąją tranzito procedūrą gabenamų prekių pateikimas tranzito muitinės įstaigai

1.   Kiekvienai tranzito muitinės įstaigai pateikiamos prekės, tranzito lydimasis dokumentas ir atitinkamas MRN.

2.   Tranzito muitinės įstaiga prekių pervežimą per sieną įregistruoja remdamasi bendrojo tranzito operacijos duomenimis, gautais iš išvykimo muitinės įstaigos. Apie tą pervežimą tranzito muitinės įstaigos praneša išvykimo muitinės įstaigai.

3.   Tranzito muitinės įstaigos gali tikrinti prekes. Bet koks prekių tikrinimas atliekamas daugiausia remiantis bendrosios tranzito procedūros duomenimis, gautais iš išvykimo muitinės įstaigos.

4.   Jei prekės vežamos per kitą tranzito muitinės įstaigą nei nurodytoji deklaracijoje, faktinė tranzito muitinės įstaiga iš išvykimo muitinės įstaigos paprašo bendrojo tranzito operacijos duomenų ir išvykimo muitinės įstaigą informuoja apie prekių pervežimą per sieną.

5.   1, 2 ir 4 dalys netaikomos prekių vežimui geležinkelių transportu, jei tranzito muitinės įstaiga prekių pervežimą per sieną gali patikrinti kitomis priemonėmis. Toks tikrinimas atliekamas tik esant poreikiui. Tikrinimas gali būti atliekamas atgaline data.

44 straipsnis

Incidentai gabenant prekes pagal bendrąją tranzito procedūrą

1.   Įvykus incidentui, vežėjas turi įrašyti reikiamus įrašus tranzito lydimajame dokumente ir nepagrįstai nedelsdamas artimiausiai šalies, kurios teritorijoje yra transporto priemonė, muitinei pateikia prekes kartu su tuo dokumentu, jei:

a)	vežėjas dėl jam nepavaldžių aplinkybių privalo nukrypti nuo jam pagal 33 straipsnio 2 dalį nustatyto maršruto;

b)	vykdant transporto operaciją dėl nuo vežėjo nepriklausančių priežasčių plombos pažeidžiamos arba bandomos nuimti;

c)	prekės, prižiūrint muitinei, perkeliamos iš vienos transporto priemonės į kitą transporto priemonę;

d)	gresiant neišvengiamam pavojui būtina nedelsiant iškrauti visą užplombuotos transporto priemonės krovinį arba jo dalį;

e)	įvyksta incidentas, galintis padaryti poveikį procedūros vykdytojo arba vežėjo gebėjimui vykdyti savo pareigas;

f)	pakeičiamas bet kuris elementas, sudarantis 24 straipsnio 2 dalyje nurodytą vieną transporto priemonę.

Jei muitinė, kurios teritorijoje yra transporto priemonė, mano, kad atitinkamą bendrojo tranzito operaciją galima tęsti, ji imasi visų būtinų priemonių ir tuomet patvirtina tranzito lydimajame dokumente vežėjo padarytus įrašus.

2.   Įvykus 1 dalies c punkte nurodytam incidentui, muitinė nereikalauja pateikti prekių ir tranzito lydimojo dokumento su padarytais būtinais įrašais, jei prekės perkeliamos iš neužplombuotos transporto priemonės.

3.   Įvykus 1 dalies f punkte nurodytam incidentui, vežėjas, padaręs būtinus įrašus tranzito lydimajame dokumente, gali tęsti tranzito operaciją, jei vienas arba daugiau riedmenų ar vagonų dėl techninių priežasčių atkabinamas (-i) nuo geležinkelio riedmenų arba vagonų sąstato.

4.   Jei, įvykus 1 dalies f punkte nurodytam incidentui, pakeičiamas kelių transporto priemonės vilkikas, bet nepakeičiama jo priekaba arba puspriekabė, muitinė nereikalauja pateikti prekių ir tranzito lydimojo dokumento su padarytais būtinais įrašais.

5.   2, 3 ir 4 dalyse nurodytais atvejais vežėjas atleidžiamas nuo pareigos 1 dalyje nurodytai muitinei pateikti prekes ir tranzito lydimąjį dokumentą su padarytais būtinais įrašais.

6.   Atitinkamą informaciją apie 1 dalyje nurodytus incidentus iš tranzito lydimojo dokumento į elektroninę tranzito sistemą įveda muitinė, priklausomai nuo atvejo, tranzito muitinės įstaigoje arba paskirties muitinės įstaigoje.

V SKYRIUS

Formalumai, atliekami paskirties muitinės įstaigoje

45 straipsnis

Prekių, kurioms įforminta bendroji tranzito procedūra, pateikimas paskirties muitinės įstaigai

1.   Kai prekės, kurioms įforminta bendroji tranzito procedūra, atvežamos į paskirties muitinės įstaigą, tai muitinės įstaigai pateikiama:

a)

prekės;

b)	tranzito lydimasis dokumentas;

c)	visa informacija, kurios reikalauja paskirties muitinės įstaiga.

Visa tai pateikiama oficialiomis darbo valandomis. Tačiau paskirties muitinės įstaiga atitinkamo asmens prašymu gali leisti išvardytus dalykus pateikti ne oficialiomis darbo valandomis arba bet kurioje kitoje vietoje.

2.   Jei išvardyti dalykai pateikiami pasibaigus išvykimo muitinės įstaigos pagal 34 straipsnio 1 dalį nustatytam laikotarpiui, laikoma, kad procedūros vykdytojas laikėsi šio laikotarpio, jei jis arba vežėjas paskirties muitinės įstaigai priimtinu būdu įrodo, kad vėlavimas yra ne dėl jo kaltės.

3.   Paskirties muitinės įstaiga pasilieka tranzito lydimąjį dokumentą, o prekių tikrinimas paprastai atliekamas remiantis iš išvykimo muitinės įstaigos gautais bendrojo tranzito deklaracijoje pateiktais duomenimis.

4.   Kai bendroji tranzito procedūra užbaigiama, paskirties muitinės įstaiga neaptinka jokių nusižengimų, o procedūros vykdytojas pateikia tranzito lydimąjį dokumentą, ta muitinės įstaiga procedūros vykdytojo prašymu patvirtina tą dokumentą, kad jis pagal 51 straipsnio 1 dalį galėtų pateikti jį kaip alternatyvųjį įrodymą. Patvirtinimas – tai tos muitinės įstaigos antspaudas, pareigūno parašas, data ir šis tekstas:

5.   Bendroji tranzito procedūra gali būti užbaigta kitoje muitinės įstaigoje nei nurodytoji tranzito deklaracijoje. Tuomet ta muitinės įstaiga laikoma paskirties muitinės įstaiga.

46 straipsnis

Kvitas

1.   Prekes paskirties muitinės įstaigai pateikiančio asmens prašymu ta muitinės įstaiga išduoda jam kvitą, kuriuo patvirtinamas prekių ir tranzito lydimojo dokumento pateikimas tai muitinės įstaigai.

2.   Kvitas išduodamas naudojant III priedėlio B10 priede pateiktą formą, kurią atitinkamas asmuo užpildo iš anksto.

3.   Kvitas negali būti naudojamas kaip alternatyvus bendrosios tranzito procedūros užbaigimo pagal 51 straipsnio 1 dalį įrodymas.

47 straipsnis

Pranešimas apie prekių, kurioms įforminta bendroji tranzito procedūra, atvežimą ir tikrinimo rezultatai

1.   Paskirties muitinės įstaiga išvykimo muitinės įstaigai praneša apie prekių atvežimą tą dieną, kurią prekės ir tranzito lydimasis dokumentas jai pateikiami pagal 45 straipsnio 1 dalį.

2.   Jei bendroji tranzito procedūra baigiama kitoje muitinės įstaigoje nei nurodytoji tranzito deklaracijoje, ta muitinės įstaiga, kuri laikoma paskirties muitinės įstaiga pagal 45 straipsnio 5 dalį, išvykimo muitinės įstaigai praneša apie prekių atvežimą tą dieną, kurią jai prekės ir tranzito lydimasis dokumentas pateikiami pagal 45 straipsnio 1 dalį.

Išvykimo muitinės įstaiga apie prekių atvežimą praneša tranzito deklaracijoje nurodytai paskirties muitinės įstaigai.

3.   1 ir 2 dalyse nurodytas pranešimas apie prekių atvežimą nelaikomas tinkamai užbaigtos bendrosios tranzito procedūros įrodymu.

4.   Ne vėliau kaip trečią dieną po tos dienos, kurią paskirties muitinės įstaigoje arba kitoje vietoje pagal 45 straipsnio 1 dalį buvo pateiktos prekės, paskirties muitinės įstaiga išvykimo muitinės įstaigai praneša apie tikrinimo rezultatus. Išimtiniais atvejais tas terminas gali būti pratęstas iki šešių dienų.

5.   Nukrypstant nuo šio straipsnio 4 dalies, jei prekes gauna 87 straipsnyje nurodytas įgaliotasis gavėjas, išvykimo muitinės įstaigai apie atvežtas prekes pranešama ne vėliau kaip šeštą dieną po tos dienos, kurią prekės pristatytos įgaliotajam gavėjui.

VI SKYRIUS

Formalumai, susiję su procedūros užbaigimu

48 straipsnis

Procedūros užbaigimas ir pripažinimas įvykdyta

1.   Bendroji tranzito procedūra baigiama ir procedūros vykdytojo pareigos įvykdomos, kai prekės, kurioms procedūra įforminta, ir būtina informacija yra prieinamos paskirties muitinės įstaigai pagal muitų teisės aktus.

2.   Muitinė pripažįsta bendrąją tranzito procedūrą įvykdyta, kai, palyginusi išvykimo muitinės įstaigos turimus duomenis su paskirties muitinės įstaigos turimais duomenimis, ji gali nustatyti, kad ši procedūra buvo užbaigta tinkamai.

49 straipsnis

Tyrimo procedūra, susijusi su prekėmis, gabenamomis pagal bendrąją tranzito procedūrą

1.   Jei išvykimo muitinės įstaiga, gavusi pranešimą apie prekių atvežimą, negauna tikrinimo rezultatų per šešias dienas, kaip numatyta 47 straipsnio 4 arba 5 dalyje, ta muitinės įstaiga nedelsdama paprašo, kad pranešimą apie prekių atvežimą atsiuntusi paskirties muitinės įstaiga pateiktų jai tikrinimo rezultatus.

Gavusi išvykimo muitinės įstaigos prašymą, paskirties muitinės įstaiga nedelsdama jai išsiunčia tikrinimo rezultatus.

2.   Jei išvykimo šalies muitinė dar nėra gavusi reikiamos informacijos, kad galėtų bendrąją tranzito procedūrą pripažinti įvykdyta arba išieškoti skolą, ji toliau nurodytais atvejais paprašo, kad reikiamos informacijos jai pateiktų procedūros vykdytojas arba, jei paskirties vietoje turima pakankamai duomenų, – paskirties muitinės įstaiga:

a)	išvykimo muitinės įstaiga negavo pranešimo apie prekių atvežimą iki prekių pateikimo laikotarpio, nustatyto pagal 34 straipsnį, pabaigos;

b)	išvykimo muitinės įstaiga negavo tikrinimo rezultatų, kurių paprašė pagal 1 dalį;

c)	išvykimo muitinės įstaiga sužino, kad pranešimas apie prekių atvežimą arba tikrinimo rezultatai išsiųsti per klaidą.

3.   Išvykimo šalies muitinė informacijos prašymus pagal 2 dalies a punktą išsiunčia per septynias dienas nuo tame punkte nurodyto laikotarpio pabaigos, o informacijos prašymus pagal 2 dalies b punktą – per septynias dienas nuo 1 dalyje nurodyto taikytino laikotarpio pabaigos.

Tačiau, jei tiems laikotarpiams dar nepasibaigus išvykimo šalies muitinė gauna informacijos, kad bendroji tranzito procedūra nebuvo tinkamai užbaigta, arba turi tokių įtarimų, informacijos prašymą ji išsiunčia nedelsdama.

4.   Atsakymai į prašymus, pateiktus pagal 2 dalį, išsiunčiami per 28 dienas nuo prašymo išsiuntimo dienos.

5.   Jei paskirties muitinės įstaiga, pagal 2 dalį gavusi prašymą, nepateikia pakankamai informacijos, kad bendrąją tranzito procedūrą būtų galima pripažinti įvykdyta, išvykimo šalies muitinė ne vėliau kaip per 28 dienas po tyrimo procedūros pradžios paprašo procedūros vykdytojo suteikti tokią informaciją.

Procedūros vykdytojas į tokį prašymą atsako per 28 dienas nuo prašymo išsiuntimo dienos.

6.   Jei savo atsakyme pagal 4 dalį procedūros vykdytojas pateikia nepakankamai informacijos, kad bendrąją tranzito procedūrą būtų galima pripažinti įvykdyta, tačiau išvykimo šalies muitinė mano, kad jos pakanka tyrimo procedūrai tęsti, ta muitinė nedelsdama išsiunčia papildomos informacijos prašymą susijusiai muitinės įstaigai.

Ta muitinės įstaiga į tokį prašymą atsako per 40 dienų nuo prašymo išsiuntimo dienos.

7.   Jei pagal 1–6 dalis atliekant tyrimo procedūros veiksmus nustatoma, kad bendroji tranzito procedūra užbaigta tinkamai, išvykimo šalies muitinė bendrąją tranzito procedūrą pripažįsta įvykdyta ir nedelsdama apie tos procedūros pripažinimą įvykdyta informuoja procedūros vykdytoją ir, atitinkamais atvejais, bet kurią muitinę, kuri galėjo pradėti išieškojimo procedūrą.

8.   Jei pagal 1–6 dalis atliekant tyrimo procedūros veiksmus nustatoma, kad bendrosios tranzito procedūros negalima pripažinti įvykdyta, išvykimo šalies muitinė nustato, ar atsirado skola.

Jei atsirado skola, išvykimo šalies muitinė imasi šių priemonių:

a)	identifikuoja skolininką;

b)	nustato, kuri muitinė yra atsakinga už pranešimą apie skolą.

50 straipsnis

Prašymas perduoti skolos išieškojimą

1.   Jei išvykimo šalies muitinė, vykdydama tyrimo procedūrą, dar nepasibaigus 114 straipsnio 2 dalyje nurodytam laikotarpiui, gauna įrodymų, kad vieta, kurioje įvykdyti skolos atsiradimą lėmę veiksmai, yra kitoje šalyje, ta muitinė nedelsdama ir bet kokiu atveju per tą laikotarpį visą turimą informaciją išsiunčia muitinei, kurios kompetencijai priklauso tos vietos priežiūra.

2.   Muitinė, kurios kompetencijai priklauso tos vietos priežiūra, patvirtina, kad gavo informaciją, ir išvykimo šalies muitinę informuoja, ar ji yra atsakinga už išieškojimą. Jei išvykimo šalies muitinė per 28 dienas tokios informacijos negauna, ji nedelsdama atnaujina tyrimo procedūrą arba pradeda išieškojimą.

51 straipsnis

Alternatyvusis bendrosios tranzito procedūros užbaigimo įrodymas

1.   Bendroji tranzito procedūra laikoma užbaigta tinkamai, jei procedūros vykdytojas išvykimo šalies muitinei priimtinu būdu pateikia vieną iš šių dokumentų, kuriuose identifikuojamos prekės:

a)	paskirties šalies muitinės patvirtintą dokumentą, kuriame identifikuojamos prekės ir kuriuo patvirtinama, kad jos buvo pateiktos paskirties muitinės įstaigai arba pristatytos įgaliotajam gavėjui, kaip nurodyta 87 straipsnyje;

b)	šalies muitinės, kuri nustato, kad prekės buvo fiziškai išvežtos iš Susitariančiosios Šalies muitų teritorijos, patvirtintą dokumentą arba muitinės išrašą;

c)	muitinės dokumentą, išduotą trečiojoje šalyje, kurioje prekėms įforminta muitinės procedūra;

d)	trečiojoje šalyje išduotą antspauduotą arba kitaip tos šalies muitinės patvirtintą dokumentą, kuriuo įrodoma, kad prekės laikomos išleistomis į laisvą apyvartą toje šalyje.

2.   Vietoj 1 dalyje nurodytų dokumentų kaip įrodymas gali būti pateiktos jų kopijos, kurių tikrumą patvirtino ta pati įstaiga, kuri patvirtino originalius dokumentus, atitinkamos trečiosios šalies institucija arba šalies institucija.

52 straipsnis

Tikrinimas ir administracinė pagalba

1.   Kompetentinga muitinė po prekių išleidimo gali tikrinti pateiktą informaciją ir bet kuriuos dokumentus, formas, leidimus ar duomenis, susijusius su bendrojo tranzito operacija, kad įsitikintų, jog įrašai, informacija, kuria apsikeista, ir antspaudai yra autentiški. Tokie tikrinimai atliekami, jei iškyla abejonių dėl pateiktos informacijos tikslumo ir autentiškumo arba jei įtariamas sukčiavimas. Jie taip pat gali būti atliekami remiantis rizikos analizės rezultatais arba atsitiktinės atrankos būdu.

2.   Kompetentinga muitinė, gavusi prašymą atlikti tikrinimą po prekių išleidimo, turi nedelsdama į jį reaguoti.

3.   Jei išvykimo šalies kompetentinga muitinė pateikia prašymą kompetentingai muitinei atlikti su bendrojo tranzito operacija susijusios informacijos tikrinimą po prekių išleidimo, laikoma, kad 48 straipsnio 2 dalyje nustatytos tranzito procedūros pripažinimo įvykdyta sąlygos nėra įvykdytos, kol patvirtinamas duomenų autentiškumas ir tikslumas.

VII SKYRIUS

Bendroji tranzito procedūra, taikoma gabenant prekes stacionariais transportavimo įrenginiais

53 straipsnis

Bendroji tranzito procedūra, taikoma gabenant prekes stacionariais transportavimo įrenginiais

1.   Jei stacionariu transportavimo įrenginiu transportuojamos prekės tuo įrenginiu įvežamos į vienos Susitariančiosios Šalies muitų teritoriją, laikoma, kad bendroji tranzito procedūra toms prekėms įforminta nuo įvežimo į tą teritoriją momento.

2.   Jei stacionariu transportavimo įrenginiu transportuojamos vienos Susitariančiosios Šalies muitų teritorijoje jau esančios prekės, laikoma, kad bendroji tranzito procedūra toms prekėms įforminta nuo patekimo į tą stacionarų transportavimo įrenginį momento.

3.   Taikant bendrąją tranzito procedūrą prekėms, transportuojamoms stacionariais transportavimo įrenginiais, procedūros vykdytojas 1 dalyje nurodytu atveju yra stacionaraus transportavimo įrenginio operatorius, įsisteigęs Susitariančiojoje Šalyje, per kurios teritoriją prekės įvežamos į Susitariančiųjų Šalių muitų teritoriją, o 2 dalyje nurodytu atveju – stacionaraus transportavimo įrenginio operatorius Susitariančiojoje Šalyje, kurioje prekės pradedamos transportuoti.

Procedūros vykdytojas ir muitinė susitaria dėl transportuojamų prekių muitinės priežiūros metodų.

4.   Taikant 8 straipsnio 2 dalį, stacionaraus transportavimo įrenginio operatorius, įsisteigęs šalyje, per kurios teritoriją prekės stacionaraus transportavimo įrenginiu transportuojamos, laikomas vežėju.

5.   Nedarant poveikio 8 dalies nuostatoms, bendroji tranzito procedūra laikoma užbaigta, kai gavėjo arba stacionaraus transportavimo įrenginio operatoriaus komercinės apskaitos registruose padaromas atitinkamas įrašas, kuriuo patvirtinama, kad stacionariu transportavimo įrenginiu transportuotos prekės:

a)	pasiekė gavėjo įrenginį,

b)	buvo priimtos gavėjo skirstomajame tinkle arba

c)	buvo išvežtos iš Susitariančiųjų Šalių muitų teritorijos.

6.   Kai laikoma, kad prekėms, gabenamoms stacionariu transportavimo įrenginiu tarp dviejų Susitariančiųjų Šalių, vadovaujantis 2 dalies nuostatomis įforminta bendroji tranzito procedūra, ir šios operacijos metu tos prekės gabenamos per bendrojo tranzito šalies teritoriją, kurioje bendroji tranzito procedūra netaikoma prekėms, gabenamoms stacionariu transportavimo įrenginiu, minėta procedūra sustabdoma tol, kol prekės gabenamos per šią teritoriją.

7.   Kai prekės gabenamos stacionariu transportavimo įrenginiu iš bendrojo tranzito šalies, kurioje bendroji tranzito procedūra netaikoma prekėms, gabenamoms stacionariu transportavimo įrenginiu į paskirties vietą Susitariančiojoje Šalyje, kurioje ši procedūra taikoma, minėta procedūra laikoma pradėta, kai prekės patenka į pastarosios Susitariančiosios Šalies teritoriją.

8.   Kai prekės gabenamos stacionariu transportavimo įrenginiu iš Susitariančiosios Šalies, kurioje bendroji tranzito procedūra taikoma prekėms, gabenamoms stacionariu transportavimo įrenginiu į paskirties vietą bendrojo tranzito šalyje, kurioje ši procedūra netaikoma, minėta procedūra laikoma baigta, kai prekės išvežamos iš Susitariančiosios Šalies, kurioje nurodytoji procedūra taikoma, teritorijos.

54 straipsnis

Neprivalomas bendrosios tranzito procedūros taikymas gabenant prekes stacionariu transportavimo įrenginiu

Bendrojo tranzito šalis gali nuspręsti netaikyti bendrosios tranzito procedūros stacionariu transportavimo įrenginiu gabenamoms prekėms. Apie tokius sprendimus turi būti pranešama Komisijai, kuri apie juos informuoja kitas šalis.

III ANTRAŠTINĖ DALIS

SU BENDRĄJA TRANZITO PROCEDŪRA SUSIJĘ SUPAPRASTINIMAI

I SKYRIUS

Bendrosios nuostatos dėl supaprastinimų

55 straipsnis

Tranzito procedūrų supaprastinimo rūšys

Gavusi prašymą, muitinė gali leisti naudotis bet kuriuo iš šių supaprastinimų:

a)	naudoti bendrąją garantiją arba atleisti nuo pareigos pateikti garantiją;

b)	naudoti specialias plombas, kai prekių, kurioms įforminta bendroji tranzito procedūra, identifikavimui užtikrinti jas reikalaujama plombuoti;

c)	įgaliotojo siuntėjo statusu, kurį įgijusiam leidimo turėtojui leidžiama įforminti prekėms bendrąją tranzito procedūrą nepateikiant jų muitinei;

d)	įgaliotojo gavėjo statusu, kurį įgijusiam leidimo turėtojui leidžiama gauti prekes, gabenamas įforminus bendrąją tranzito procedūrą, leidime nurodytoje vietoje, užbaigiant procedūrą pagal 48 straipsnio 1 dalį;

e)	oro transportu vežamoms prekėms taikyti popieriuje surašytų dokumentų naudojimu pagrįstą bendrojo tranzito procedūrą arba elektroninio manifesto naudojimu pagrįstą bendrąją tranzito procedūrą;

f)	geležinkelių transportu vežamoms prekėms taikyti popieriuje surašytų dokumentų naudojimu pagrįstą bendrojo tranzito procedūrą;

g)	taikyti kitas supaprastintas procedūras vadovaujantis Konvencijos 6 straipsniu.

56 straipsnis

Teritorinė leidimų naudotis supaprastinimais taikymo sritis

1.   55 straipsnio b ir c punktuose nurodyti supaprastinimai taikomi tik bendrojo tranzito operacijoms, pradedamoms Susitariančiojoje Šalyje, kurioje suteiktas leidimas naudotis supaprastinimais.

2.   55 straipsnio d punkte nurodytas supaprastinimas taikomas tik bendrojo tranzito operacijoms, kurios baigiamos Susitariančiojoje Šalyje, kurioje suteiktas leidimas naudotis supaprastinimais.

3.   55 straipsnio e punkte nurodytas supaprastinimas taikomas leidime naudotis supaprastinimais nurodytose Susitariančiosiose Šalyse.

4.   55 straipsnio a ir f punktuose nurodytas supaprastinimas taikomas visose Susitariančiosiose Šalyse.

57 straipsnis

Bendrosios leidimų naudotis supaprastinimais išdavimo sąlygos

1.   55 straipsnio a punkte nurodyti leidimai suteikiami pareiškėjams, atitinkantiems šias sąlygas:

a)	pareiškėjas yra įsisteigęs Susitariančiosios Šalies muitų teritorijoje;

b)	pareiškėjas nėra padaręs reikšmingų arba kartotinių muitų teisės aktų ir mokesčių taisyklių pažeidimų, taip pat nėra duomenų apie sunkius nusikaltimus, susijusius su jo ekonomine veikla;

c)	pareiškėjas reguliariai taiko bendrojo tranzito procedūrą arba laikosi su vykdoma veikla tiesiogiai susijusių praktinių kompetencijos arba profesinės kvalifikacijos standartų.

2.   55 straipsnio b, c ir d punktuose nurodyti leidimai suteikiami pareiškėjams, atitinkantiems šias sąlygas:

a)	pareiškėjas yra įsisteigęs Susitariančiosios Šalies muitų teritorijoje;

b)	pareiškėjas deklaruoja, kad jis reguliariai naudosis bendrojo tranzito priemonėmis;

c)	pareiškėjas nėra padaręs reikšmingų arba kartotinių muitų teisės aktų ir mokesčių taisyklių pažeidimų, taip pat nėra duomenų apie sunkius nusikaltimus, susijusius su jo ekonomine veikla;

d)	pareiškėjas įrodo aukštą savo veiklos ir prekių srautų valdymo lygį, kurį užtikrinanti prekybos ir, atitinkamais atvejais, transporto registrų tvarkymo sistema sudaro galimybes tinkamai atlikti muitinį tikrinimą;

e)	pareiškėjas laikosi su vykdoma veikla tiesiogiai susijusių praktinių kompetencijos arba profesinės kvalifikacijos standartų.

3.   55 straipsnio e punkte nurodyti leidimai suteikiami pareiškėjams, atitinkantiems šias sąlygas:

a)	kai oro transportu vežamoms prekėms taikoma popierinių dokumentų naudojimu pagrįsta bendroji tranzito procedūra, pareiškėjas yra oro transporto bendrovė, įsisteigusi Susitariančiosios Šalies muitų teritorijoje;

b)

kai oro transportu vežamoms prekėms taikoma elektroninio manifesto naudojimu pagrįsta bendroji tranzito procedūra, pareiškėjas yra oro transporto bendrovė, kuri vykdo daug skrydžių tarp Susitariančiųjų Šalių oro uostų, yra įsisteigusi Susitariančiosios Šalies muitų teritorijoje arba joje turi registruotą buveinę, centrinę būstinę ar nuolatinį verslo padalinį;

c)	pareiškėjas reguliariai naudojasi bendrojo tranzito priemonėmis arba kompetentinga muitinė žino, kad jis gali įvykdyti su tų priemonių naudojimu susijusias pareigas;

d)	pareiškėjas nėra padaręs reikšmingų arba kartotinių muitų ar mokesčių teisės aktų pažeidimų.

4.   55 straipsnio f punkte nurodyti leidimai suteikiami pareiškėjams, atitinkantiems šias sąlygas:

a)	pareiškėjas yra geležinkelio įmonė;

b)	pareiškėjas yra įsisteigęs Susitariančiosios Šalies muitų teritorijoje;

c)	pareiškėjas reguliariai taiko bendrąją tranzito procedūrą arba kompetentinga muitinė žino, kad jis gali įvykdyti su tos procedūros taikymu susijusias pareigas; ir

d)	pareiškėjas nėra padaręs reikšmingų arba kartotinių muitų ar mokesčių teisės aktų pažeidimų.

5.   Leidimai suteikiami tik su sąlyga, kad muitinė mano galėsianti vykdyti bendrosios tranzito procedūros priežiūrą ir atlikti tikrinimus be administracinių pastangų, kurios būtų neproporcingos atitinkamo asmens reikalavimams.

58 straipsnis

Leidimų sąlygų vykdymo stebėsena

Muitinė vykdo sąlygų, kurias turi įvykdyti leidimo turėtojas, stebėseną. Be to, ji stebi, kaip vykdomos su tuo leidimu susijusios pareigos. Jei leidimo turėtojas yra įsisteigęs trumpiau nei trejus metus, muitinė tą leidimo turėtoją atidžiai stebi pirmus metus po leidimo suteikimo.

59 straipsnis

Prašymo suteikti leidimą turinys

1.   Prašyme suteikti leidimą naudotis supaprastinimais turi būti nurodyta data ir jis turi būti pasirašytas. Prašymo pateikimo tvarką nustato Susitariančiosios Šalys.

2.   Prašyme nurodomi visi faktai, kuriais remdamasi muitinė galėtų patikrinti, ar įvykdytos sąlygos leidimo naudotis tokiais supaprastinimais suteikimo sąlygos.

60 straipsnis

Pareiškėjo atsakomybė

Nedarant poveikio galimam baudžiamųjų nuostatų taikymui, leidimo naudotis supaprastinimais prašantys asmenys pagal Susitariančiosiose Šalyse galiojančias nuostatas atsako už:

a)	prašyme pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą,

b)	visų prašymą papildančių dokumentų autentiškumą, tikslumą ir galiojimą.

61 straipsnis

Muitinė, kompetentinga suteikti leidimą

1.   55 straipsnio c punkte nurodyti prašymai suteikti leidimą naudotis supaprastinimais teikiami muitinei, kompetentingai suteikti leidimą, šalyje, kurioje turi būti pradėtos bendrojo tranzito operacijos.

2.   55 straipsnio d punkte nurodyti prašymai suteikti leidimą naudotis supaprastinimais teikiami muitinei, kompetentingai suteikti leidimą, šalyje, kurioje bendrojo tranzito operacija turi būti užbaigta.

3.   55 straipsnio a, b, e ir f punktuose nurodyti prašymai suteikti leidimą naudotis supaprastinimais teikiami muitinei, kurios kompetencijai priklauso priežiūra vietos, kurioje laikomi ar yra prieinami pagrindiniai muitinei reikalingi pareiškėjo apskaitos registrai ir kurioje bus vykdoma bent dalis veiklos, kuriai vykdyti suteiktas leidimas.

Pagrindiniai pareiškėjo apskaitos registrai apima įrašus ir dokumentus, kuriais naudodamasi muitinė gali suteikti leidimą.

62 straipsnis

Prašymų priėmimas ir atmetimas bei leidimų suteikimas

1.   Prašymai priimami arba atmetami ir leidimai suteikiami laikantis Susitariančiosiose Šalyse galiojančių nuostatų.

2.   Sprendimuose atmesti prašymus nurodomi atmetimo motyvai ir apie tuos sprendimus pareiškėjui pranešama laikantis atitinkamoje Susitariančiojoje Šalyje galiojančių terminų ir nuostatų.

63 straipsnis

Leidimo turinys

1.   Leidimo turėtojui išduodamas leidimas ir, jei reikia, viena ar daugiau patvirtintų kopijų.

2.   Leidime nurodomos naudojimosi supaprastinimais sąlygos ir nustatomos veiklos ir kontrolės priemonės.

64 straipsnis

Leidimo įsigaliojimo data

1.   Leidimas įsigalioja tą dieną, kurią pareiškėjas jį gauna arba laikoma, kad jis jį gavo, ir muitinė nuo tos dienos užtikrina jo sąlygų vykdymą.

Išskyrus atvejus, kai muitų teisės aktuose nustatyta kitaip, leidimas galioja neribotą laiką.

2.   Leidimas įsigalioja ne nuo tos dienos, kurią pareiškėjas jį gauna arba laikomas gavusiu, šiais atvejais:

a)	kai leidimas yra palankus pareiškėjui, bet pareiškėjas yra paprašęs nustatyti kitą įsigaliojimo dieną; šiuo atveju leidimas įsigalioja pareiškėjo prašytą dieną, jeigu ji yra vėlesnė nei diena, kurią jis būtų taikomas pagal 1 dalį;

b)	kai ankstesnio suteikto leidimo galiojimo laikotarpis buvo ribotas ir vienintelė esamo sprendimo paskirtis – pratęsti jo galiojimą; šiuo atveju leidimas įsigalioja kitą dieną po ankstesnio leidimo galiojimo pabaigos dienos;

c)	kai leidimo įsigaliojimas priklauso nuo to, ar pareiškėjas atliks tam tikrus formalumus; šiuo atveju leidimas įsigalioja tą dieną, kurią pareiškėjas gavo arba laikomas gavusiu kompetentingos muitinės pranešimą, kuriame nurodyta, kad formalumai tinkamai atlikti.

65 straipsnis

Leidimų pripažinimas negaliojančiais, atšaukimas ir dalinis pakeitimas

1.   Leidimo turėtojas informuoja muitinę apie visus išdavus leidimą atsiradusius veiksnius, galinčius turėti įtakos tolesniam jo galiojimui ar turiniui.

2.   Muitinė pripažįsta negaliojančiu leidimą, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:

a)	leidimas buvo suteiktas remiantis neteisinga arba neišsamia informacija;

b)	leidimo turėtojas žinojo arba yra pagrindo manyti, kad turėjo žinoti, jog informacija buvo neteisinga arba neišsami;

c)	jeigu informacija būtų buvusi teisinga ir išsami, sprendimas dėl leidimo būtų buvęs kitoks.

3.   Leidimas atšaukiamas arba iš dalies pakeičiamas šiais 2 dalyje nenurodytais atvejais:

a)	nebuvo įvykdytos arba nebevykdomos viena arba kelios to leidimo suteikimo sąlygos arba

b)	leidimo turėtojui pateikus prašymą.

4.   Leidimo turėtojas informuojamas apie leidimo pripažinimą negaliojančiu, atšaukimą ar dalinį pakeitimą laikantis Susitariančiojoje Šalyje galiojančių terminų ir nuostatų.

5.   Jei pagal muitų teisės aktus priimtame sprendime nenurodyta kitaip, leidimo pripažinimas negaliojančiu įsigalioja tą dieną, kurią įsigaliojo pirminis leidimas.

6.   Leidimo atšaukimas arba dalinis pakeitimas įsigalioja tą dieną, kurią pareiškėjas jį gauna arba laikomas gavusiu. Tačiau išimtiniais atvejais, kai tai būtina atsižvelgiant į teisėtus leidimo turėtojo interesus, muitinė, laikydamasi Susitariančiojoje Šalyje galiojančių terminų, gali nustatyti vėlesnę leidimo atšaukimo arba dalinio pakeitimo įsigaliojimo datą. Sprendime dėl leidimo atšaukimo arba dalinio pakeitimo nurodoma jo įsigaliojimo data.

66 straipsnis

Leidimo peržiūrėjimas

1.   Muitinė, kompetentinga suteikti leidimą, leidimą peržiūri šiais atvejais:

a)	kai pakeičiami leidimui įtakos turintys atitinkami teisės aktai;

b)	kai to reikia dėl vykdomos stebėsenos rezultatų;

c)	kai to reikia gavus informacijos iš leidimo turėtojo pagal 65 straipsnio 1 dalį arba iš kitų institucijų.

2.   Muitinė, kompetentinga suteikti leidimą, praneša peržiūrėjimo išvadas leidimo turėtojui.

67 straipsnis

Leidimo galiojimo sustabdymas

1.   Muitinė, kompetentinga suteikti leidimą, užuot leidimą pripažinus negaliojančiu, jį atšaukus arba iš dalies pakeitus, sustabdo jo galiojimą, kai:

a)	tos muitinės vertinimu, gali būti pakankamai priežasčių leidimą pripažinti negaliojančiu, atšaukti ar iš dalies pakeisti, tačiau ji kol kas neturi visos informacijos, reikalingos sprendimui dėl pripažinimo negaliojančiu, atšaukimo ar dalinio pakeitimo priimti;

b)	tos muitinės vertinimu, leidimo sąlygos nevykdomos arba leidimo turėtojas nevykdo su tuo leidimu susijusių pareigų, todėl derėtų leidimo turėtojui duoti laiko imtis priemonių, kad būtų užtikrintas sąlygų arba pareigų vykdymas;

c)	sustabdyti leidimo galiojimą prašo leidimo turėtojas, nes jis laikinai negali vykdyti leidimo sąlygų arba su juo susijusių pareigų.

2.   1 dalies b ir c punktuose nurodytais atvejais leidimo turėtojas nurodo muitinei, kompetentingai suteikti leidimą, priemones, kurių jis įsipareigoja imtis sąlygų arba pareigų vykdymui užtikrinti, ir laikotarpį, kurio jam reikia toms priemonėms įgyvendinti.

68 straipsnis

Leidimo galiojimo sustabdymo laikotarpis

1.   Kompetentingos muitinės nustatytas galiojimo sustabdymo laikotarpis turi atitikti laikotarpį, kurio reikia, kad ta muitinė galėtų nustatyti, ar tenkinamos pripažinimo negaliojančiu, atšaukimo arba dalinio pakeitimo sąlygos.

Tačiau jei, muitinės vertinimu, leidimo turėtojas gali neatitikti 57 straipsnio 1 dalies b punkte nustatytų kriterijų, leidimo galiojimas yra sustabdomas tol, kol bus nustatyta, ar toliau minimi asmenys įvykdė reikšmingą pažeidimą arba kartotinius pažeidimus:

a)	leidimo turėtojas;

b)	bendrovei, kuri yra atitinkamo leidimo turėtoja, vadovaujantis ar jos valdymą kontroliuojantis asmuo;

c)	bendrovės, kuri yra atitinkamo leidimo turėtoja, darbuotojas, atsakingas už muitinės klausimus.

2.   67 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose nurodytais atvejais muitinės, kompetentingos suteikti leidimą, nustatytas galiojimo sustabdymo laikotarpis atitinka laikotarpį, kurį leidimo turėtojas nurodė pagal 67 straipsnio 2 dalį. Atitinkamais atvejais galiojimo sustabdymo laikotarpis gali būti vėl pratęstas leidimo turėtojo prašymu.

Galiojimo sustabdymo laikotarpis gali būti vėl pratęstas tokiam laikotarpiui, kokio kompetentingai muitinei reikia patikrinti, ar tomis priemonėmis užtikrinamas sąlygų ar pareigų vykdymas; pastarasis laikotarpis neviršija 30 dienų.

3.   Kai po leidimo galiojimo sustabdymo muitinė, kompetentinga suteikti leidimą, ketina tą leidimą pripažinti negaliojančiu, atšaukti arba iš dalies pakeisti pagal 65 straipsnį, galiojimo sustabdymo laikotarpis, nustatytas pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis, atitinkamais atvejais pratęsiamas iki tol, kol įsigalioja sprendimas dėl pripažinimo negaliojančiu, atšaukimo ar dalinio pakeitimo.

69 straipsnis

Leidimo galiojimo sustabdymo pabaiga

1.   Galiojimo sustabdymas pasibaigia galiojimo sustabdymo laikotarpio pabaigoje, išskyrus atvejus, kai prieš to laikotarpio pabaigą susiklosto viena iš šių padėčių:

a)	galiojimo sustabdymas atšaukiamas, kadangi 67 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytais atvejais nėra priežasčių leidimą pripažinti negaliojančiu, atšaukti arba iš dalies pakeisti pagal 65 straipsnį, todėl šiuo atveju galiojimo sustabdymas pasibaigia jo atšaukimo dieną;

b)

galiojimo sustabdymas atšaukiamas, kadangi 67 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose nurodytais atvejais leidimo turėtojas ėmėsi muitinę, kompetentingą suteikti leidimą, tenkinančių reikalingų priemonių, kuriomis buvo užtikrintas to leidimo sąlygų arba su juo susijusių pareigų vykdymas, todėl šiuo atveju galiojimo sustabdymas pasibaigia jo atšaukimo dieną;

c)	leidimas, kurio galiojimas sustabdytas, pripažįstamas negaliojančiu, atšaukiamas arba iš dalies pakeičiamas, todėl šiuo atveju galiojimo sustabdymas pasibaigia leidimo pripažinimo negaliojančiu, atšaukimo ar dalinio pakeitimo dieną.

2.   Muitinė, kompetentinga suteikti leidimą, informuoja leidimo turėtoją apie galiojimo sustabdymo pabaigą.

70 straipsnis

Leidimo galiojimas

Muitinė gali priimti prašymus suteikti leidimus, kaip nurodyta 55 straipsnyje, ir suteikti leidimus anksčiau nei 2016 m. gegužės 1 d. Tie leidimai suteikiami laikantis šiame priedėlyje nustatytų sąlygų ir įsigalioja ne anksčiau kaip 2016 m. gegužės 1 d.

71 straipsnis

2016 m. gegužės 1 d. jau galiojančių leidimų peržiūra

1.   Leidimai, suteikti remiantis Konvencijos su pakeitimais, padarytais Sprendimu Nr. 1/2008, 55 straipsnio a, b, d ir e punktais ir galiojantys 2016 m. gegužės 1 d., kurių galiojimo laikas neribotas, peržiūrimi ne vėliau kaip 2019 m. gegužės 1 d.

2.   Leidimai, suteikti Konvencijos su pakeitimais, padarytais Sprendimu Nr. 1/2008, 55 straipsnio a, b, d ir e punktais ir galiojantys 2016 m. gegužės 1 d., galioja:

a)	leidimai, kurių galiojimo laikas ribotas, – iki jų galiojimo laikotarpio pabaigos arba iki 2019 m. gegužės 1 d., atsižvelgiant į tai, kuri data yra ankstesnė;

b)	visi kiti leidimai – kol leidimas bus peržiūrėtas.

3.   Po peržiūros priimamais sprendimais atšaukiami peržiūrėti leidimai ir atitinkamais atvejais suteikiami nauji leidimai. Apie tuos sprendimus nedelsiant pranešama leidimų turėtojams.

4.   Nepaisant 1 dalies, leidimai, suteikti remiantis Konvencijos su pakeitimais, padarytais Sprendimu Nr. 1/2008, 55 straipsnio f punkto i ir ii papunkčiais ir galiojantys 2016 m. gegužės 1 d., lieka galioti po tos datos ir jų nereikia peržiūrėti.

72 straipsnis

Apskaitos registrų tvarkymas muitinėje

1.   Muitinė saugo prašymus ir prie jų pridėtus papildančius dokumentus kartu su suteiktų leidimų kopijomis.

2.   Jeigu prašymas atmetamas arba leidimas pripažįstamas negaliojančiu, atšaukiamas, iš dalies pakeičiamas arba jei sustabdomas jo galiojimas, prašymas ir sprendimas dėl paraiškos atmetimo arba, atitinkamais atvejais, leidimo pripažinimo negaliojančiu, atšaukimo, dalinio pakeitimo arba jo galiojimo sustabdymo ir visi pridedami papildantys dokumentai saugomi ne trumpiau kaip trejus metus nuo kalendorinių metų, kuriais paraiška buvo atmesta arba leidimas pripažintas negaliojančiu, atšauktas, iš dalies pakeistas arba sustabdytas jo galiojimas, pabaigos.

73 straipsnis

2016 m. gegužės 1 d. jau naudojamų plombų galiojimas

38 straipsnyje nurodytos muitinės plombos ir 82 straipsnyje nurodytos specialios plombos, atitinkančios Konvencijos su pakeitimais, padarytais Sprendimu Nr. 1/2008, A2 priedo reikalavimus, gali būti toliau naudojamos, kol baigsis atsargos arba iki 2019 m. gegužės 1 d., atsižvelgiant į tai, kuri data yra ankstesnė.

II SKYRIUS

Bendroji garantija ir atleidimas nuo pareigos pateikti garantiją

74 straipsnis

Referencinis dydis

1.   Išskyrus 75 straipsnyje numatytus atvejus, bendrosios garantijos suma turi būti lygi referenciniam dydžiui, kurį nustato garantijos muitinės įstaiga.

2.   Bendrosios garantijos referencinis dydis atitinka skolos sumą, kurią gali reikėti sumokėti už kiekvieną bendrojo tranzito operaciją, dėl kurios pateikiama garantija, nuo tada, kai prekėms įforminama bendroji tranzito procedūra, iki kol ta procedūra pripažįstama įvykdyta.

Atliekant tuos skaičiavimus, atsižvelgiama į didžiausias skolos normas, taikomas tos pačios rūšies prekėms šalyje, kurioje yra garantijos muitinės įstaiga, o pagal Konvenciją vežamos Sąjungos prekės laikomos ne Sąjungos prekėmis.

Jei garantijos muitinės įstaiga neturi būtinos informacijos, kad galėtų nustatyti referencinį dydį, laikoma, kad tas dydis kiekvienai tranzito operacijai yra 10 000 EUR.

3.   Garantijos muitinės įstaiga referencinį dydį nustato bendradarbiaudama su procedūros vykdytoju. Garantijos muitinės įstaiga tą dydį nustato vadovaudamasi informacija apie prekes, kurioms per pastaruosius 12 mėnesių įforminta bendroji tranzito procedūra, ir apskaičiuota numatomų atlikti operacijų apimtimi, visų pirma nurodyta procedūros vykdytojo komerciniuose dokumentuose ir apskaitos registruose.

4.   Garantijos muitinės įstaiga peržiūri referencinį dydį savo iniciatyva arba procedūros vykdytojo prašymu ir prireikus šį dydį patikslina.

5.   Kiekvienas procedūros vykdytojas užtikrina, kad suma, kuri turi būti sumokėta arba kurią gali reikėti sumokėti, neviršytų referencinio dydžio.

Tas asmuo praneša garantijos muitinės įstaigai, jei referencinio dydžio nebepakanka atsižvelgiant į jo operacijų mastą.

6.   Referencinio dydžio, apimančio skolos sumą, kurią gali reikėti sumokėti už prekes, kurioms įforminta bendroji tranzito procedūra, stebėsena atliekant kiekvieną bendrojo tranzito operaciją vykdoma naudojantis 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta elektronine sistema bendrosios tranzito procedūros įforminimo prekėms metu.

75 straipsnis

Bendrosios garantijos dydis

1.   Procedūros vykdytojui gali būti suteiktas leidimas pateikti sumažinto dydžio bendrąją garantiją arba naudotis atleidimu nuo pareigos pateikti garantiją.

2.   Bendrosios garantijos dydis sumažinamas:

a)

50 % referencinio dydžio, nustatomo pagal 74 straipsnį, jeigu įvykdomos šios sąlygos: i) pareiškėjas naudoja apskaitos sistemą, atitinkančią toje Susitariančiojoje Šalyje, kurioje laikomi jo apskaitos registrai, taikomus bendruosius apskaitos principus ir tinkamą audito metodais pagrįstam muitiniam tikrinimui, apskaitos sistemoje archyvuodamas duomenis taip, kad audito seka būtų įmanoma juos atsekti nuo momento, kai duomenys įrašomi į bylą; ii) pareiškėjas turi administracinę organizaciją, atitinkančią jo verslo rūšį bei dydį ir tinkamą prekių srautams valdyti, taip pat vykdo vidaus kontrolę, leidžiančią užkirsti kelią klaidoms, jas išaiškinti bei ištaisyti ir užkirsti kelią neteisėtiems ar netinkamiems sandoriams ir juos išaiškinti; iii) pareiškėjui nėra taikoma bankroto procedūra; iv) per paskutinius trejus metus iki prašymo pateikimo pareiškėjas vykdė savo finansinius įsipareigojimus, susijusius su skolos mokėjimu prekių importo ar eksporto arba susijusiais atvejais; v) pareiškėjas, pateikdamas paskutinių trejų metų iki prašymo pateikimo apskaitos registrus ir informaciją, įrodo, kad jo finansinė padėtis yra pakankamai gera, kad jis galėtų įvykdyti savo pareigas ir įsipareigojimus, susijusius su jo verslo rūšimi ir dydžiu, be to, neturi neigiamo grynojo turto, išskyrus atvejus, kai šis neigiamas grynasis turtas gali būti padengtas; vi) pareiškėjas gali pagrįsti turįs pakankamai finansinių išteklių savo pareigoms, susijusioms su referenciniu dydžiu, kurio neapima garantija, įvykdyti;

b)

30 % referencinio dydžio, nustatomo pagal 74 straipsnį, jeigu įvykdomos šios sąlygos: i) pareiškėjas naudoja apskaitos sistemą, atitinkančią toje Susitariančiojoje Šalyje, kurioje laikomi jo apskaitos registrai, taikomus bendruosius apskaitos principus ir tinkamą audito metodais pagrįstam muitiniam tikrinimui, apskaitos sistemoje archyvuodamas duomenis taip, kad audito seka būtų įmanoma juos atsekti nuo momento, kai duomenys įrašomi į bylą; ii) pareiškėjas turi administracinę organizaciją, atitinkančią jo verslo rūšį bei dydį ir tinkamą prekių srautams valdyti, taip pat vykdo vidaus kontrolę, leidžiančią užkirsti kelią klaidoms, jas išaiškinti bei ištaisyti ir užkirsti kelią neteisėtiems ar netinkamiems sandoriams ir juos išaiškinti; iii) pareiškėjas užtikrina, kad atitinkamiems darbuotojams būtų pateikti nurodymai informuoti muitinę kiekvieną kartą, kai išaiškinami reikalavimų laikymosi sunkumai, ir nustato muitinės informavimo apie tokius sunkumus procedūrą; iv) pareiškėjui nėra taikoma bankroto procedūra; v) per paskutinius trejus metus iki prašymo pateikimo pareiškėjas vykdė savo finansinius įsipareigojimus, susijusius su skolos mokėjimu prekių importo ar eksporto arba susijusiais atvejais; vi) pareiškėjas, pateikdamas paskutinių trejų metų iki prašymo pateikimo apskaitos registrus ir informaciją, įrodo, kad jo finansinė padėtis yra pakankamai gera, kad jis galėtų įvykdyti savo pareigas ir įsipareigojimus, susijusius su jo verslo rūšimi ir dydžiu, be to, neturi neigiamo grynojo turto, išskyrus atvejus, kai šis neigiamas grynasis turtas gali būti padengtas; vii) pareiškėjas gali pagrįsti turįs pakankamai finansinių išteklių savo pareigoms, susijusioms su referencinio dydžio dalimi, kurios neapima garantija, įvykdyti;

c)

0 % referencinio dydžio, nustatomo pagal 74 straipsnį, jeigu įvykdomos šios sąlygos: i) pareiškėjas naudoja apskaitos sistemą, atitinkančią toje Susitariančiojoje Šalyje, kurioje laikomi jo apskaitos registrai, taikomus bendruosius apskaitos principus ir tinkamą audito metodais pagrįstam muitiniam tikrinimui, apskaitos sistemoje archyvuodamas duomenis taip, kad audito seka būtų įmanoma juos atsekti nuo momento, kai duomenys įrašomi į bylą; ii) pareiškėjas suteikia muitinei fizinę prieigą prie savo apskaitos sistemų ir, atitinkamais atvejais, prie savo prekybos ir transporto registrų; iii) pareiškėjas turi logistikos sistemą, kuri identifikuoja prekes kaip į laisvą apyvartą Susitariančiojoje Šalyje išleistas prekes arba kaip trečiosios šalies prekes ir prireikus rodo jų buvimo vietą; iv) pareiškėjas turi administracinę organizaciją, atitinkančią jo verslo rūšį bei dydį ir tinkamą prekių srautams valdyti, taip pat vykdo vidaus kontrolę, leidžiančią užkirsti kelią klaidoms, jas išaiškinti bei ištaisyti ir užkirsti kelią neteisėtiems ar netinkamiems sandoriams ir juos išaiškinti; v) atitinkamais atvejais pareiškėjas taiko priimtinas naudojimosi licencijomis ir leidimais, suteiktais taikant prekybos politikos priemones arba susijusiais su prekyba žemės ūkio produktais, procedūras; vi) pareiškėjas taiko priimtinas apskaitos registrų ir informacijos saugojimo bei apsaugos nuo informacijos praradimo procedūras; vii) pareiškėjas užtikrina, kad atitinkamiems darbuotojams būtų pateikti nurodymai informuoti muitinę kiekvieną kartą, kai išaiškinami reikalavimų laikymosi sunkumai, ir nustato muitinės informavimo apie tokius sunkumus procedūrą; viii) pareiškėjas taiko deramas saugumo priemones savo kompiuterinei sistemai apsaugoti nuo neteisėto įsilaužimo ir savo dokumentams saugiai laikyti; ix) pareiškėjui nėra taikoma bankroto procedūra; x) per paskutinius trejus metus iki prašymo pateikimo pareiškėjas vykdė savo finansinius įsipareigojimus, susijusius su skolos mokėjimu prekių importo ar eksporto arba susijusiais atvejais; xi) pareiškėjas, pateikdamas paskutinių trejų metų iki prašymo pateikimo apskaitos registrus ir informaciją, įrodo, kad jo finansinė padėtis yra pakankamai gera, kad jis galėtų įvykdyti savo pareigas ir įsipareigojimus, susijusius su jo verslo rūšimi ir dydžiu, be to, neturi neigiamo grynojo turto, išskyrus atvejus, kai šis neigiamas grynasis turtas gali būti padengtas; xii) pareiškėjas gali pagrįsti turįs pakankamai finansinių išteklių savo pareigoms, susijusioms su referencinio dydžio dalimi, kurios neapima garantija, įvykdyti.

76 straipsnis

Bendrosios garantijos ir atleidimo nuo pareigos pateikti garantiją naudojimo būdai

Garantijos muitinės įstaiga procedūros vykdytojui pateikia šią informaciją:

a)	garantijos registracijos numerį;

b)	su garantijos registracijos numeriu susijusį prieigos kodą.

Gavusi garantiją pateikusio asmens prašymą garantijos muitinės įstaiga gali šiai garantijai priskirti vieną arba daugiau papildomų prieigos kodų, kuriais galės naudotis tas asmuo arba jo atstovai.

77 straipsnis

Laikinasis draudimas taikyti bendrąją garantiją arba sumažinto dydžio bendrąją garantiją, įskaitant atleidimą nuo pareigos pateikti garantiją

Naudoti bendrąją garantiją arba sumažinto dydžio bendrąją garantiją, įskaitant atleidimą nuo pareigos pateikti garantiją, gali būti laikinai draudžiama šiais atvejais:

a)	susidarius ypatingoms aplinkybėms;

b)	jei nustatyta, kad atitinkamos prekės tapo plataus masto sukčiavimo, susijusio su garantijos naudojimu, objektu.

Su laikinuoju draudimu taikyti bendrąją garantiją ir sumažinto dydžio bendrąją garantiją, įskaitant atleidimą nuo pareigos pateikti garantiją, susijusios ypatingos aplinkybės, plataus masto sukčiavimo atvejai ir procedūrinės taisyklės yra nustatyti I priede.

78 straipsnis

Garantijos dokumentas

1.   Bendroji garantija pateikiama kaip garanto įsipareigojimas, naudojantis III priedėlio C4 priede nustatyta forma. To įsipareigojimo įrodymą garantijos muitinės įstaiga saugo visą garantijos galiojimo laikotarpį.

2.   20 straipsnio 2 dalis ir 22 straipsnis taikomi mutatis mutandis.

79 straipsnis

Bendrosios garantijos sertifikatai ir atleidimo nuo pareigos pateikti garantiją sertifikatai

1.   Remdamasi leidimu, garantijos muitinės įstaiga procedūros vykdytojui išduoda vieną arba daugiau bendrosios garantijos sertifikatų, surašytų naudojantis III priedėlio C5 priede nustatyta forma, arba vieną ar daugiau atleidimo nuo pareigos pateikti garantiją sertifikatų, surašytų naudojantis III priedėlio C6 priede nustatyta forma, kuriuos procedūros vykdytojas galėtų naudoti kaip įrodymą, kad pateikta bendroji garantija arba kad jis atleistas nuo pareigos pateikti garantiją 26 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytais atvejais.

2.   Sertifikato galiojimo laikotarpis neviršija dvejų metų. Tačiau garantijos muitinės įstaiga tą laikotarpį gali pratęsti vieną kartą ne ilgesniam kaip dvejų metų laikotarpiui.

80 straipsnis

Leidimo naudotis bendrąja garantija arba garanto įsipareigojimo atšaukimas ir panaikinimas

1.   23 straipsnio 1 ir 2 dalys mutatis mutandis taikomos atšaukiant ir panaikinant leidimą naudotis bendrąja garantija ar garanto įsipareigojimą.

2.   Garantijos muitinės įstaiga į 9 straipsnyje nurodytą sistemą įveda duomenis apie tai, kad muitinė atšaukia leidimą naudotis bendrąja garantija ar atleidimą nuo pareigos pateikti garantiją ir datą, nuo kurios muitinė atšaukia garanto įsipareigojimą, arba datą, nuo kurios garantas panaikina savo įsipareigojimą.

3.   Nuo 1 dalyje nurodyto atšaukimo arba panaikinimo įsigaliojimo dienos joks bendrosios garantijos sertifikatas arba atleidimo nuo pareigos pateikti garantiją sertifikatas, išduotas tam, kad būtų galima taikyti 26 straipsnio 1 dalies b punktą, nenaudojamas prekėms įforminant bendrąją tranzito procedūrą, o procedūros vykdytojas privalo nedelsdamas tokius sertifikatus grąžinti garantijos muitinės įstaigai.

Kiekviena šalis perduoda Komisijai informaciją apie tebegaliojančių, bet dar negrąžintų sertifikatų arba sertifikatų, kurie buvo paskelbti pavogtais, pamestais ar suklastotais, identifikavimo būdus. Komisija apie tai informuoja kitas šalis.

III SKYRIUS

Specialių plombų naudojimas

81 straipsnis

Leidimas naudoti specialias plombas

1.   Pagal 55 straipsnio b punktą leidimai naudoti specialias plombas ant transporto priemonių, konteinerių arba pakuočių, naudojamų taikant bendrąją tranzito procedūrą, suteikiami, jei muitinė patvirtina prašyme suteikti leidimą nurodytas plombas.

2.   Suteikdama leidimą muitinė pripažįsta kitos šalies muitinės patvirtintas specialias plombas, išskyrus tuo atveju, jei ji turi informacijos, kad konkreti plomba nėra tinkama muitinės reikmėms.

82 straipsnis

Specialių plombų naudojimo formalumai

1.   Specialios plombos turi atitikti 38 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus.

Kompetentingos įstaigos pagal ISO tarptautinį standartą Nr. 17712:2013 „Krovinių konteineriai. Mechaninės plombos“ patvirtintos plombos laikomos atitinkančiomis tuos reikalavimus.

Jei prekės gabenamos konteineriais, turi būti kuo plačiau naudojamos itin saugios plombos.

2.   Ant specialios plombos pateikiama kuri nors iš šių nuorodų:

a)	asmens, kuriam pagal 55 straipsnio b punktą leista naudoti plombą, pavadinimas (vardas ir pavardė);

b)	atitinkama santrumpa ar kodas, pagal kuriuos išvykimo šalies muitinė gali identifikuoti atitinkamą asmenį.

3.   Procedūros vykdytojas tranzito deklaracijoje įrašo specialių plombų skaičių bei atskirų plombų identifikatorius ir uždeda plombas ne vėliau nei tada, kai prekės išleidžiamos bendrajai tranzito procedūrai atlikti.

4.   Specialios plombos, atitinkančios šio priedėlio II priedo su pakeitimais, padarytais Sprendimu Nr. 1/2008, reikalavimus, gali būti toliau naudojamos, kol baigsis atsargos arba iki 2019 m. gegužės 1 d., atsižvelgiant į tai, kuri data yra ankstesnė.

83 straipsnis

Muitinės vykdoma specialių plombų naudojimo priežiūra

Muitinė atlieka šiuos veiksmus:

a)	praneša Komisijai ir kitų Susitariančiųjų Šalių muitinėms apie naudojamas specialias plombas ir apie specialias plombas, kurių ji nusprendė nepatvirtinti dėl pažeidimų arba techninių trūkumų;

b)	gavusi informaciją apie tai, kad kita muitinė nusprendė nepatvirtinti tam tikros specialios plombos, peržiūri savo patvirtintas ir naudojamas specialias plombas;

c)	konsultuojasi su kitomis muitinėmis, kad būtų prieita prie bendros nuomonės;

d)	stebi, kaip asmenys, kuriems pagal 81 straipsnį suteiktas leidimas, naudoja specialias plombas.

Prireikus Komisija ir valstybės narės susitarusios gali nustatyti bendrą numeravimo sistemą ir bendrų saugumo priemonių bei technologijų naudojimo sąlygas.

IV SKYRIUS

Įgaliotojo siuntėjo statusas

84 straipsnis

Leidimų naudotis įgaliotojo siuntėjo statusu prekėms įforminant bendrąją tranzito procedūrą suteikimas

55 straipsnio c punkte nurodytas įgaliotojo siuntėjo statusas suteikiamas tik tiems pareiškėjams, kurie yra gavę leidimą pateikti bendrąją garantiją arba naudotis atleidimu nuo pareigos pateikti garantiją, kaip nurodyta 55 straipsnio a punkte.

85 straipsnis

Leidimo naudotis įgaliotojo siuntėjo statusu turinys

Leidime visų pirma nurodoma:

a)	išvykimo muitinės įstaiga arba įstaigos, kurios bus atsakingos už būsimas bendrojo tranzito operacijas;

b)	muitinei skirtas laikotarpis, prasidedantis po to, kai įgaliotasis siuntėjas pateikia tranzito deklaraciją, per kurį muitinė prireikus gali atlikti prekių tikrinimą iki jų išleidimo;

c)	taikytinos identifikavimo priemonės; tokiu atveju muitinė gali nustatyti, kad ant transporto priemonių arba pakuotės ar pakuočių būtų specialios plombos, kurias muitinė patvirtina kaip atitinkančias 82 straipsnyje nustatytas charakteristikas ir kurias uždėti pavedama įgaliotajam siuntėjui;

d)	draudžiamos prekių kategorijos arba prekių gabenimo atvejai;

e)	veiklos ir kontrolės priemonės, kurių turi laikytis įgaliotasis siuntėjas. Jei taikytina, visos specialios sąlygos, susijusios su tranzitu, vykdomu ne įprastomis išvykimo muitinės įstaigos (-ų) darbo valandomis.

86 straipsnis

Įgaliotojo siuntėjo atliekamas bendrosios tranzito procedūros įforminimas prekėms

1.   Jei įgaliotasis siuntėjas ketina prekėms įforminti bendrąją tranzito procedūrą, jis išvykimo muitinės įstaigai pateikia tranzito deklaraciją. Įgaliotasis siuntėjas nepradeda bendrojo tranzito operacijos anksčiau nei baigiasi 55 straipsnio c punkte nurodytame leidime nustatytas laikotarpis.

2.   Įgaliotasis siuntėjas į elektroninę tranzito sistemą įrašo šią informaciją:

a)	maršrutą, jei jis nustatytas pagal 33 straipsnio 2 dalį;

b)	vadovaujantis 34 straipsniu nustatytą laikotarpį, per kurį prekės turi būti pateiktos paskirties muitinės įstaigai;

c)	atitinkamais atvejais plombų skaičių ir atskirų plombų identifikatorius.

3.   Įgaliotasis siuntėjas tranzito lydimąjį dokumentą išspausdina tik gavęs išvykimo muitinės įstaigos pranešimą, kad prekės išleistos bendrajai tranzito procedūrai atlikti.

V SKYRIUS

Įgaliotojo gavėjo statusas

87 straipsnis

Leidimų naudotis įgaliotojo gavėjo statusu gaunant prekes, gabenamas įforminus bendrąją tranzito procedūrą, suteikimas

55 straipsnio d punkte nurodytas įgaliotojo gavėjo statusas suteikiamas tik pareiškėjams, deklaravusiems, kad jie reguliariai gaus prekes, kurioms įforminta bendroji tranzito procedūra.

88 straipsnis

Įgaliotojo gavėjo gautoms pagal bendrąją tranzito procedūrą gabentoms prekėms taikomi formalumai

1.   Prekes atvežus į leidime nurodytą vietą, kaip nurodyta 55 straipsnio d punkte, įgaliotasis gavėjas:

a)	nedelsdamas paskirties muitinės įstaigai praneša apie prekių atvežimą ir informuoja apie visus pažeidimus ar incidentus, įvykusius vežant prekes;

b)	iškrauna prekes tik gavęs paskirties muitinės įstaigos leidimą;

c)	po prekių iškrovimo patikrinimo rezultatus ir visą kitą svarbią su iškrovimu susijusią informaciją nedelsdamas įrašo į savo apskaitos registrus;

d)	ne vėliau kaip trečią dieną po tos dienos, kurią jis gavo leidimą iškrauti prekes, paskirties muitinės įstaigą informuoja apie prekių patikrinimo rezultatus ir visus pažeidimus.

2.   Gavusi pranešimą apie prekių atvežimą į įgaliotojo gavėjo patalpas, paskirties muitinės įstaiga apie prekių atvežimą praneša išvykimo muitinės įstaigai.

3.   Gavusi 1 dalies d punkte nurodytus prekių patikrinimo rezultatus, paskirties muitinės įstaiga ne vėliau kaip šeštą dieną po tos dienos, kurią prekės buvo pristatytos įgaliotajam gavėjui, nusiunčia tikrinimo rezultatus išvykimo muitinės įstaigai.

89 straipsnis

Leidimo turinys

1.   Leidime visų pirma nurodoma:

a)	paskirties muitinės įstaiga arba įstaigos, atsakingos už įgaliotojo gavėjo gautas prekes;

b)	terminas, per kurį įgaliotasis gavėjas turi iš paskirties muitinės įstaigos gauti leidimą iškrauti prekes;

c)	prekių kategorijos arba prekių gabenimo atvejai, kuriems taikomos išimtys;

d)	veiklos ir kontrolės priemonės, kurių turi laikytis įgaliotasis gavėjas. Jei taikytina, visos specialios sąlygos, susijusios su tranzitu, vykdomu ne įprastomis paskirties muitinės įstaigos (-ų) darbo valandomis.

2.   Muitinė leidime nurodo, ar paskirties muitinės įstaiga turi imtis veiksmų prieš įgaliotajam gavėjui disponuojant gautomis prekėmis.

90 straipsnis

Įgaliotojo gavėjo gautoms prekėms taikytos bendrosios tranzito procedūros pabaiga

1.   Procedūros vykdytojas laikomas įvykdžiusiu savo pareigas, o bendroji tranzito procedūra laikoma užbaigta pagal 48 straipsnio 1 dalį, jei nepakeisto pavidalo prekės pateikiamos įgaliotajam gavėjui, kaip numatyta 55 straipsnio d punkte, leidime nurodytoje vietoje per laikotarpį, nustatytą vadovaujantis 34 straipsniu.

2.   Vežėjui paprašius, įgaliotasis gavėjas išduoda kvitą, kuriuo patvirtinama, kad prekės buvo atvežtos į šio priedėlio 55 straipsnio d punkte nurodytame leidime nurodytą vietą, ir kuriame nurodomas bendrosios tranzito operacijos MRN. Kvitas išduodamas naudojantis III priedėlio B10 priede pateikta forma.

VI SKYRIUS

Geležinkelių transportu vežamoms prekėms taikoma popieriuje surašytų dokumentų naudojimu pagrįsta bendroji tranzito procedūra

1 Skirsnis

Popieriuje surašytų dokumentų naudojimu pagrįstos bendrosios tranzito procedūros taikymo geležinkelių transportu vežamoms prekėms bendrosios nuostatos

91 straipsnis

CIM važtaraščio kaip tranzito deklaracijos naudojimas geležinkelių transportu vežamoms prekėms taikant popieriuje surašytų dokumentų naudojimu pagrįstą bendrąją tranzito procedūrą

CIM važtaraštis laikomas tranzito deklaracija geležinkelių transportu vežamoms prekėms taikant popieriuje surašytų dokumentų naudojimu pagrįstą bendrąją tranzito procedūrą, jei jis naudojamas transporto operacijoms, kurias, bendradarbiaudamos tarpusavyje, atlieka leidimą turinčios geležinkelio įmonės.

92 straipsnis

Leidimą turinčių geležinkelio įmonių apskaitos įstaigos ir muitinis tikrinimas

1.   Leidimą turinčios geležinkelio įmonių apskaitos įstaigos tvarko tų įmonių apskaitos registrus ir tirdamos pažeidimus naudojasi jose įdiegta tarpusavyje suderinta sistema.

2.   Šalies, kurioje įsisteigusi leidimą turinti geležinkelio įmonė, muitinei suteikiama prieiga prie tos įmonės apskaitos įstaigos turimų duomenų.

3.   Leidimą turinti geležinkelio įmonė muitinio tikrinimo tikslais paskirties šalyje paskirties šalies muitinei, vadovaudamasi tarpusavio susitarimo su ta muitine nuostatomis, suteikia prieigą prie visų CIM važtaraščių, naudojamų kaip tranzito deklaracijos geležinkelių transportu vežamoms prekėms taikant popieriuje surašytų dokumentų naudojimu pagrįstą bendrąją tranzito procedūrą.

93 straipsnis

Geležinkelių transportu vežamoms prekėms taikomos popieriuje surašytų dokumentų naudojimu pagrįstos bendrosios tranzito procedūros vykdytojas ir jo pareigos

1.   Geležinkelių transportu vežamoms prekėms taikomos popieriuje surašytų dokumentų naudojimu pagrįstos bendrosios tranzito procedūros vykdytojas yra vienas iš šių subjektų:

a)

šalyje įsisteigusi leidimą turinti geležinkelio įmonė, kuri priima vežti prekes su CIM važtaraščiu, naudojamu kaip tranzito deklaracija geležinkelių transportu vežamoms prekėms taikant popieriuje surašytų dokumentų naudojimu pagrįstą bendrąją tranzito procedūrą, ir užpildo CIM važtaraščio 58b langelį varnele pažymėdama langelį su žodžiu „taip“ ir įrašydama savo UIC kodą;

b)	kai transporto operacija pradedama už Susitariančiųjų Šalių muitų teritorijos ribų ir prekės įvežamos į tą muitų teritoriją, – bet kuri kita šalyje įsisteigusi leidimą turinti geležinkelio įmonė, kurios vardu trečiosios šalies geležinkelio įmonė užpildo 58b langelį.

2.   Tos procedūros vykdytojas tampa atsakingas už netiesioginį pareiškimą, kad paskesnės arba pakaitinės geležinkelio įmonės, dalyvaujančios popieriuje surašytų dokumentų naudojimu pagrįstoje bendrojoje tranzito operacijoje, taip pat atitinka popieriuje surašytų dokumentų naudojimu pagrįstos bendrosios tranzito procedūros taikymo geležinkelių transportu vežamoms prekėms reikalavimus.

94 straipsnis

Leidimą turinčių geležinkelio įmonių pareigos

1.   Prekes viena iš kitos perima ir paeiliui veža skirtingos nacionaliniu mastu veikiančios leidimą turinčios geležinkelio įmonės, kurios prisiima bendrą atsakomybę prieš muitinę už bet kokią galinčią atsirasti skolą.

2.   Nepaisant 8 straipsnyje nurodytų procedūros vykdytojo pareigų, kitos leidimą turinčios geležinkelio įmonės, perimančios prekes per transporto operaciją ir nurodytos CIM važtaraščio 57 langelyje, yra atsakingos ir už tinkamą popieriuje surašytų dokumentų naudojimu pagrįstos bendrosios tranzito procedūros taikymą geležinkelių transportu vežamoms prekėms.

3.   Leidimą turinčios geležinkelio įmonės, bendradarbiaudamos tarpusavyje, naudojasi tarpusavyje suderinta sistema tikrindamos ir tirdamos pažeidimus ir jų vykdomą prekių gabenimą, ir yra atsakingos už šiuos dalykus:

a)

už atskirą atsiskaitymą už transporto išlaidas, remiantis informacija, kuri turi būti prieinama ir sugrupuota pagal kiekvieną geležinkelių transportu vežamoms prekėms taikomą bendrąją tranzito operaciją, už kiekvieną mėnesį pagal kiekvienos šalies nepriklausomas leidimą turinčias geležinkelio įmones;

b)	už transporto išlaidų suskirstymą pagal kiekvieną šalį, į kurios teritoriją prekės įvežamos per geležinkelių transportu vežamoms prekėms taikomą bendrąją tranzito operaciją;

c)	už tai, kad būtų apmokėta atitinkama kiekvienos bendradarbiaujančios leidimą turinčios geležinkelio įmonės išlaidų dalis.

95 straipsnis

Etiketė

Leidimą turinti geležinkelio įmonė užtikrina, kad prekės, kurios vežamos įforminus geležinkelių transportu vežamoms prekėms taikomą popieriuje surašytų dokumentų naudojimu pagrįstą bendrąją tranzito procedūrą, būtų identifikuojamos pagal etiketes su piktograma, kurios pavyzdys pateiktas III priedėlio B11 priede.

Etiketės priklijuojamos prie CIM važtaraščio (arba tiesiogiai ant jo atspausdinamos) ir pritvirtinamos prie atitinkamo geležinkelio vagono tais atvejais, kai jomis žymėtinos visos vagono krovinį sudarančios prekės, arba, kitais atvejais, prie atskiros pakuotės ar pakuočių.

Pirmoje pastraipoje nurodytą etiketę galima pakeisti antspaudu, kuriame pavaizduota III priedėlio B11 priede pateikta piktograma.

96 straipsnis

Vežimo sutarties pakeitimas

Jeigu vežimo sutartis pakeičiama taip, kad:

a)	transporto operacija, kuri turėjo būti užbaigta už Susitariančiosios Šalies muitų teritorijos ribų, baigiama Susitariančiosios Šalies muitų teritorijoje, arba

b)	transporto operacija, kuri turėjo būti užbaigta Susitariančiosios Šalies muitų teritorijoje, baigiama už Susitariančiosios Šalies muitų teritorijos ribų,

leidimą turinčios geležinkelio įmonės nevykdo pakeistos sutarties be išankstinio išvykimo muitinės įstaigos sutikimo.

Visais kitais atvejais leidimą turinčios geležinkelio įmonės gali vykdyti pakeistą sutartį. Apie sutarties pakeitimą jos nedelsdamos praneša išvykimo muitinės įstaigai.

2 Skirsnis

Prekių gabenimas tarp Susitariančiųjų Šalių

97 straipsnis

CIM važtaraščio naudojimas

1.   CIM važtaraštis pateikiamas išvykimo muitinės įstaigai, jei transporto operaciją, atliekamą geležinkelių transportu vežamoms prekėms taikant popieriuje surašytų dokumentų naudojimu pagrįstą bendrąją tranzito procedūrą, pradedama vykdyti ir ją numatoma užbaigti Susitariančiųjų Šalių teritorijoje.

2.   Išvykimo muitinės įstaiga muitinei skirtuose CIM važtaraščio 1, 2 ir 3 lapų langeliuose aiškiai įrašo:

a)	kodą T1, jei prekės gabenamos įforminus T1 procedūrą,

b)	kodą T2 arba, atitinkamais atvejais, T2F, jei prekės gabenamos įforminus T2 procedūrą ir tą kodą privaloma įrašyti pagal Sąjungos nuostatas.

Kodų T2 ir T2F autentiškumas patvirtinamas išvykimo muitinės įstaigos antspaudu.

3.   2 dalyje nenurodytais atvejais, laikantis sąlygų, kurias turi nustatyti kiekviena Sąjungos valstybė narė, prekėms, gabenamoms iš vienos Sąjungos vietos į kitą per vienos arba kelių bendrojo tranzito šalių teritoriją, ir prekėms, gabenamoms iš Sąjungos į bendrojo tranzito šalyje esančią paskirties vietą, įforminama T2 procedūra, apimanti visą jų maršrutą nuo išvykimo geležinkelio stoties iki paskirties geležinkelio stoties nepateikiant išvykimo muitinės įstaigai prekių CIM važtaraščio.

Jei prekės gabenamos iš vienos Sąjungoje esančios vietos į kitą per vienos arba kelių bendrojo tranzito šalių teritoriją, 95 straipsnyje nurodytų etikečių pritvirtinti nebūtina.

4.   Jei transporto operacija pradedama bendrojo tranzito šalyje, prekės laikomos gabenamomis įforminus T1 procedūrą. Tačiau jeigu prekės turi būti gabenamos įforminus T2 procedūrą pagal Konvencijos 2 straipsnio 3 dalies b punkto nuostatas, išvykimo muitinės įstaiga CIM važtaraščio 3 lape pažymi, kad važtaraštyje nurodytos prekės gabenamos įforminus T2 procedūrą. Tokiu atveju muitinei skirtame važtaraščio langelyje aiškiai įrašomas kodas T2 arba, atitinkamais atvejais, T2F, kurio įrašymas patvirtinamas išvykimo muitinės įstaigos antspaudu ir atsakingo pareigūno parašu. Tais atvejais, kai prekės gabenamos įforminus T1 procedūrą, dokumente kodo T1 įrašyti nereikia.

5.   Visi CIM važtaraščio lapai grąžinami atitinkamam asmeniui.

6.   Kiekviena bendrojo tranzito šalis gali numatyti, kad prekės, kurioms įforminta T1 procedūra, būtų vežamos pagal tą procedūrą nereikalaujant pateikti CIM važtaraščio išvykimo muitinės įstaigai.

7.   Vežant 2, 3 ir 5 dalyse nurodytas prekes, muitinės įstaiga, kurios kompetencijai priklauso paskirties geležinkelio stoties priežiūra, atlieka paskirties muitinės įstaigos funkcijas. Tačiau, jei tarpinėje geležinkelio stotyje prekės išleidžiamos į laisvą apyvartą arba joms įforminama kita muitinės procedūra, paskirties muitinės įstaigos funkcijas atlieka muitinės įstaiga, kurios kompetencijai priklauso tos geležinkelio stoties priežiūra.

98 straipsnis

Identifikavimo priemonės

Jeigu išvykimo muitinės įstaiga nenusprendžia kitaip, paprastai ji, atsižvelgdama į leidimą turinčių geležinkelio įmonių taikomas identifikavimo priemones, neplombuoja transporto priemonės arba atskirų pakuočių su tokiomis prekėmis.

99 straipsnis

Formalumai, atliekami tranzito muitinės įstaigoje

Jei geležinkelių transportu vežamoms prekėms taikoma popieriuje surašytų dokumentų naudojimu pagrįsta bendroji tranzito procedūra, tranzito muitinės įstaigoje nereikia atlikti jokių formalumų.

100 straipsnis

Formalumai, atliekami paskirties muitinės įstaigoje

1.   Kai prekės, kurioms įforminta geležinkelių transportu vežamoms prekėms taikoma popieriuje surašytų dokumentų naudojimu pagrįsta bendroji tranzito procedūra, atvežamos į paskirties muitinės įstaigą, leidimą turinti geležinkelio įmonė tai muitinės įstaigai pateikia:

a)

prekes;

b)	CIM važtaraščio 2 ir 3 lapus.

Paskirties muitinės įstaiga, uždėjusi antspaudą ant CIM važtaraščio 2 lapo, jį grąžina leidimą turinčiai geležinkelio įmonei, o CIM važtaraščio 3 lapą pasilieka.

2.   Paskirties muitinės įstaigos funkcijas atlieka muitinės įstaiga, kurios kompetencijai priklauso paskirties geležinkelio stoties priežiūra.

Tačiau, jei tarpinėje geležinkelio stotyje prekės išleidžiamos į laisvą apyvartą arba joms įforminama kita muitinės procedūra, paskirties muitinės įstaigos funkcijas atlieka muitinės įstaiga, kurios kompetencijai priklauso tos geležinkelio stoties priežiūra.

3.   97 straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju paskirties muitinės įstaigoje nereikia atlikti jokių formalumų.

3 Skirsnis

Prekių gabenimas į trečiąsias šalis arba iš jų

101 straipsnis

Prekių gabenimas į trečiąsias šalis

1.   97 ir 98 straipsniai taikomi transporto operacijai, kuri pradedama Susitariančiosios Šalies teritorijoje ir numatoma užbaigti trečiojoje šalyje.

2.   Paskirties muitinės įstaigos funkcijas atlieka muitinės įstaiga, kurios kompetencijai priklauso pasienio geležinkelio stoties, per kurią prekės, kurioms įforminama geležinkelių transportu vežamoms prekėms taikoma popieriuje surašytų dokumentų naudojimu pagrįsta bendroji tranzito procedūra, išvežamos iš Susitariančiosios Šalies teritorijos, priežiūra.

3.   Toje muitinės įstaigoje nereikia atlikti jokių formalumų.

102 straipsnis

Prekių vežimas iš trečiųjų šalių

1.   Jeigu transporto operacija pradedama trečiojoje šalyje ir ją numatoma užbaigti Susitariančiosios Šalies teritorijoje, išvykimo muitinės įstaigos funkcijas atlieka muitinės įstaiga, kurios kompetencijai priklauso pasienio geležinkelio stoties, per kurią prekės, kurioms įforminta geležinkelių transportu vežamoms prekėms taikoma bendroji tranzito procedūra, įvežamos į Susitariančiosios Šalies teritoriją, priežiūra.

Toje muitinės įstaigoje nereikia atlikti jokių formalumų.

2.   Paskirties muitinės įstaigos funkcijas atlieka muitinės įstaiga, kurios kompetencijai priklauso paskirties geležinkelio stoties priežiūra. Tačiau, jei tarpinėje geležinkelio stotyje prekės išleidžiamos į laisvą apyvartą arba joms įforminama kita muitinės procedūra, paskirties muitinės įstaigos funkcijas atlieka muitinės įstaiga, kurios kompetencijai priklauso tos geležinkelio stoties priežiūra.

Toje muitinės įstaigoje atliekami 100 straipsnyje nustatyti formalumai.

103 straipsnis

Prekių gabenimas per Susitariančiųjų Šalių teritoriją

1.   Jeigu transporto operacijos pradedamos ir numatomos užbaigti trečiojoje šalyje, išvykimo ir paskirties muitinės įstaigų funkcijas atlieka muitinės įstaigos, nurodytos atitinkamai 101 straipsnio 2 dalyje ir 102 straipsnio 1 dalyje.

2.   Išvykimo arba paskirties muitinės įstaigoje nereikia atlikti jokių formalumų.

104 straipsnis

Prekių muitinis statusas

Prekės, vežamos vadovaujantis 102 straipsnio 1 dalimi arba 103 straipsnio 1 dalimi, laikomos gabenamomis įforminus T1 procedūrą, išskyrus atvejus, kai Sąjungos prekių muitinis statusas nustatomas vadovaujantis II priedėlio nuostatomis.

4 Skirsnis

Kitos nuostatos

105 straipsnis

Krovinio aprašai

1.   Jei viename CIM važtaraštyje nurodytas daugiau kaip vienas vagonas arba konteineris, galima naudoti pagal III priedėlio B4 priede nustatytą formą surašytus krovinio aprašus.

Krovinio aprašuose turi būti nurodytas vagono, vykstančio su atitinkamu CIM važtaraščiu, numeris arba, atitinkamais atvejais, konteinerio, į kurį pakrautos prekės, numeris.

2.   Tais atvejais, kai Susitariančiųjų Šalių teritorijoje pradedamos transporto operacijos yra atliekamos ir su prekėmis, gabenamomis įforminus T1 procedūrą, ir su prekėmis, gabenamomis įforminus T2 procedūrą, surašomi atskiri krovinio aprašai.

Kiekvienai iš dviejų prekių kategorijų skirtų krovinio aprašų eilės numeriai įrašomi į prekėms aprašyti skirtą CIM važtaraščio langelį.

3.   Su CIM važtaraščiu pateikiami krovinio aprašai sudaro neatskiriamą jo dalį ir turi tą pačią teisinę galią.

4.   Krovinio aprašų originalų autentiškumas patvirtinamas išsiuntimo geležinkelio stoties antspaudu.

106 straipsnis

Mišriuoju kelių ir geležinkelių transportu vežamoms prekėms taikomų standartinių procedūrų ir popieriuje surašytų dokumentų naudojimu pagrįstų procedūrų taikymo sritis

1.   Atliekant mišriojo kelių ir geležinkelių transporto operacijas, 91–105 straipsnių nuostatos nekliudo taikyti II antraštinėje dalyje nustatytų procedūrų. Nepaisant to, taikomos 92 ir 95 straipsnių nuostatos.

2.   1 dalyje nurodytais atvejais surašant CIM važtaraštį, jo langelyje, kuriame pateikiami duomenys apie lydimuosius dokumentus, pateikiama aiški nuoroda į naudojamą (-as) tranzito deklaraciją (-as).

Tą nuorodą sudaro kiekvienos naudojamos tranzito deklaracijos rūšis, išvykimo muitinės įstaiga, data ir registracijos numeris.

Be to, geležinkelio įmonė, teikianti paslaugas paskutinėje geležinkelio stotyje, kurioje atliekama bendrojo tranzito operacija, patvirtina CIM važtaraščio 2 lapo autentiškumą. Ta geležinkelio įmonė patvirtina CIM važtaraščio autentiškumą įsitikinusi, kad vežamos prekės nurodytos nurodytoje (-ose) tranzito deklaracijoje (-ose).

3.   Jeigu prekes, vežamas mišriuoju kelių ir geležinkelių transportu su viena ar daugiau tranzito deklaracijų, surašytų taikant II antraštinėje dalyje nustatytą procedūrą, geležinkelio įmonės priima vežti geležinkelio stotyje ir tos prekės yra pakraunamos į vagonus, tos geležinkelio įmonės prisiima atsakomybę už skolos sumokėjimą tais atvejais, kai, įvykdžius pažeidimus arba nusižengimus prekių gabenimo geležinkelių transportu metu, šalyje, kurioje įvykdytas arba manoma, kad įvykdytas pažeidimas arba nusižengimas, garantija negalioja ir neįmanoma išieškoti tokių sumų iš procedūros vykdytojo.

107 straipsnis

Įgaliotasis siuntėjas ir įgaliotasis gavėjas

1.   Jei CIM važtaraščio, naudojamo kaip tranzito deklaracija, ir prekių, kurioms 55 straipsnio c punkte nurodytas įgaliotasis siuntėjas turi įforminti geležinkelių transportu vežamoms prekėms taikomą popieriuje surašytų dokumentų naudojimu pagrįstą bendrąją tranzito procedūrą, nereikalaujama pateikti išvykimo muitinės įstaigai, išvykimo muitinės įstaiga imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad CIM važtaraščio 1, 2 ir 3 lapuose būtų atitinkamai įrašytas kodas T1, T2 arba T2F.

2.   Kai prekės atvežamos į vietą, kurioje jas gauna 55 straipsnio d punkte nurodytas įgaliotasis gavėjas, muitinė gali nustatyti, kad, nukrypstant nuo 88 straipsnio, CIM važtaraščio 2 ir 3 lapus paskirties muitinės įstaigai tiesiogiai pateikia leidimą turinti geležinkelio įmonė arba transporto įmonė.

VII SKYRIUS

Oro transportu vežamoms prekėms taikoma popieriuje surašytų dokumentų naudojimu pagrįsta bendrojo tranzito procedūra ir oro transportu vežamoms prekėms taikoma elektroninio manifesto naudojimu pagrįsta bendrojo tranzito procedūra

108 straipsnis

Manifesto kaip tranzito deklaracijos naudojimas oro transportu vežamoms prekėms taikant popieriuje surašytų dokumentų naudojimu pagrįstą bendrąją tranzito procedūrą

1.   Oro transporto bendrovei gali būti leidžiama prekių manifestą naudoti kaip tranzito deklaraciją, jei tas manifestas iš esmės atitinka 1944 m. gruodžio 7 d. Čikagoje sudarytos Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos 9 priedo 3 priedėlyje nustatytą formą.

2.   55 straipsnio e punkte nurodytame leidime oro transportu vežamoms prekėms taikyti popieriuje surašytų dokumentų naudojimu pagrįstą bendrąją tranzito procedūrą nurodoma manifesto forma ir išvykimo bei paskirties oro uostai, kuriuose atliekamos bendrojo tranzito operacijos. Pagal 55 straipsnio e punktą leidimą tai procedūrai vykdyti gavusi oro transporto bendrovė muitinėms, kurių kompetencijai priklauso oro uostų, kuriuose vykdoma ta procedūra, priežiūra, išsiunčia to leidimo kopiją, kurios autentiškumas patvirtintas.

3.   Jei transporto operacija atliekama su prekėmis, gabenamomis įforminus T1 procedūrą, ir prekėmis, gabenamomis įforminus T2 procedūrą, tarp specialiosios fiskalinės teritorijos ir kitos Sąjungos muitų teritorijos dalies, kuri nėra specialioji fiskalinė teritorija, tos prekės nurodomos atskiruose manifestuose.

109 straipsnis

Formalumai, kuriuos turi atlikti oro transporto bendrovė

1.   Oro transporto bendrovė manifeste įrašo šią informaciją:

a)	kodą T1, kai prekės gabenamos įforminus T1 procedūrą,

b)	kodą T2 arba, atitinkamais atvejais, T2F, jei prekės gabenamos įforminus T2 procedūrą ir tą kodą privaloma įrašyti pagal Sąjungos nuostatas,

c)	prekes gabenančios oro transporto bendrovės pavadinimą,

d)	reiso numerį,

e)	reiso datą,

f)	išvykimo oro uostą ir paskirties oro uostą.

2.   Be 1 dalyje reikalaujamos informacijos, oro transporto bendrovė tame manifeste įrašo šią informaciją apie kiekvieną siuntą:

a)	orlaivio važtaraščio numerį,

b)	pakuočių skaičių,

c)	prekių aprašymą, kuriame pateikiama visa joms identifikuoti reikalinga informacija,

d)	bruto masę.

3.   Jeigu prekės sugrupuotos, jų aprašymas manifeste prireikus pakeičiamas įrašu „jungtinė siunta“, kuris gali būti ir sutrumpintas. Tokiais atvejais manifeste nurodytų siuntų orlaivio važtaraščiuose pateikiamas prekių aprašymas, apimantis visą joms identifikuoti reikalingą informaciją. Šie orlaivio važtaraščiai pridedami prie manifesto.

4.   Oro transporto bendrovė manifeste įrašo datą ir jį pasirašo.

5.   Muitinei, kurios kompetencijai priklauso išvykimo oro uosto priežiūra, pateikiamos ne mažiau kaip dvi manifesto kopijos, iš kurių vieną ji pasilieka.

6.   Manifesto kopija pateikiama muitinei, kurios kompetencijai priklauso paskirties oro uosto priežiūra.

110 straipsnis

Manifestų, naudojamų kaip popieriuje surašytos oro transportu vežamų prekių tranzito deklaracijos, sąrašo patikrinimas

1.   Kartą per mėnesį muitinė, kurios kompetencijai priklauso kiekvieno paskirties oro uosto priežiūra, patvirtina oro transporto bendrovių sudaryto praėjusį mėnesį tai muitinei pateiktų manifestų sąrašo autentiškumą ir perduoda jį kiekvieno išvykimo oro uosto muitinei.

2.   Tame sąraše pateikiama ši informacija apie kiekvieną manifestą:

a)	manifesto numeris,

b)	kodas, pagal kurį galima identifikuoti manifestą kaip tranzito deklaraciją pagal 109 straipsnio 1 dalies a ir b punktus,

c)	prekes gabenusios oro transporto bendrovės pavadinimas,

d)	reiso numeris ir

e)	reiso data.

3.   55 straipsnio e punkte nurodytame leidime oro transportu vežamoms prekėms taikyti popieriuje surašytų dokumentų naudojimu pagrįstą bendrąją tranzito procedūrą taip pat gali būti numatyta, kad oro transporto bendrovės šio straipsnio 1 dalyje nurodytą sąrašą pačios gali perduoti muitinėms, kurių kompetencijai priklauso kiekvieno išvykimo oro uostų priežiūra.

4.   Tais atvejais, kai aptinkama į sąrašą įtrauktuose manifestuose nurodytos informacijos netikslumų, muitinė, kurios kompetencijai priklauso paskirties oro uosto priežiūra, apie tai praneša muitinei, kurios kompetencijai priklauso išvykimo oro uosto priežiūra, ir leidimą išdavusiai kompetentingai muitinei, visų pirma nurodydama su atitinkamomis prekėmis susijusius orlaivio važtaraščius.

111 straipsnis

Elektroninio manifesto kaip tranzito deklaracijos naudojimas taikant bendrąją tranzito procedūrą oro transportu vežamoms prekėms

1.   Oro transporto bendrovė perduoda išvykimo oro uoste surašytą manifestą paskirties oro uostui elektronine informacijos mainų sistema.

2.   Oro transporto bendrovė manifeste prie atitinkamų prekių įrašo vieną iš šių kodų:

a)	T1, kai prekės gabenamos įforminus T1 procedūrą,

b)	kodą T2 arba, atitinkamais atvejais, T2F, jei prekės gabenamos įforminus T2 procedūrą ir tą kodą privaloma įrašyti pagal Sąjungos nuostatas,

c)	TD, kai prekės jau gabenamos įforminus tranzito procedūrą. Tais atvejais oro transporto bendrovė atitinkamame orlaivio važtaraštyje taip pat įrašo kodą TD ir nurodo taikomą procedūrą, tranzito deklaracijos arba perdavimo dokumento numerį bei datą ir jį išdavusios įstaigos pavadinimą,

d)	C (lygiavertį T2L) arba, atitinkamais atvejais, F (lygiavertį T2LF), kai Sąjungos prekės nėra gabenamos įforminus tranzito procedūrą,

e)	X, kai eksportuotinos Sąjungos prekės nėra gabenamos įforminus tranzito procedūrą.

3.   Manifeste taip pat pateikiama 109 straipsnio 1 dalies c–f punktuose ir 2 dalyje nurodyta informacija.

4.   Bendroji tranzito procedūra laikoma užbaigta, kai muitinė, kurios kompetencijai priklauso paskirties oro uosto priežiūra, gauna elektronine informacijos mainų sistema atsiųstą manifestą ir jai pateikiamos prekės.

5.   Oro transporto bendrovės tvarkomuose apskaitos registruose, kuriais remdamasi kompetentinga muitinė gali atlikti veiksmingą tikrinimą, registruojama bent 2 ir 3 dalyse nurodyta informacija.

Muitinė, kurios kompetencijai priklauso paskirties oro uosto priežiūra, atitinkamus elektronine informacijos mainų sistema gautų manifestų duomenis prireikus išsiunčia tikrinti muitinei, kurios kompetencijai priklauso išvykimo oro uosto priežiūra.

6.   Oro transporto bendrovė apie visus pažeidimus ir nusižengimus praneša kompetentingai muitinei.

7.   Muitinė, kurios kompetencijai priklauso paskirties oro uosto priežiūra, apie visus pažeidimus ir nusižengimus kuo skubiau praneša muitinei, kurios kompetencijai priklauso išvykimo oro uosto priežiūra, ir kompetentingai leidimą išdavusiai muitinei.

IV ANTRAŠTINĖ DALIS

SKOLA IR JOS IŠIEŠKOJIMAS

I SKYRIUS

Skola ir skolininkas

112 straipsnis

Skolos atsiradimas

1.   3 straipsnio l dalyje apibrėžta skola atsiranda, kai:

a)	prekėms nebetaikoma bendroji tranzito procedūra;

b)	neįvykdoma sąlyga, kurią privaloma įvykdyti įforminant prekėms bendrąją tranzito procedūrą arba taikant bendrąją tranzito procedūrą.

2.   Skola išnyksta bet kuriuo iš šių atvejų:

a)

jeigu skola yra atsiradusi pagal 1 dalies a arba b punktą ir tenkinamos šios sąlygos: i) reikalavimų nesilaikymas, dėl kurio atsirado skola, neturėjo didelės įtakos teisingam procedūros taikymui ir jo nėra pagrindo laikyti bandymu apgauti; ii) vėliau atliekami visi formalumai, būtini su prekėmis susijusiai situacijai sureguliuoti;

b)

jei prekėms nebetaikoma bendroji tranzito procedūra arba neįvykdoma sąlyga, kurią privaloma įvykdyti įforminant prekėms bendrąją tranzito procedūrą arba taikant bendrąją tranzito procedūrą, nes tos prekės visiškai sunaikinamos arba negrąžinamai prarandamos dėl savo faktinio pobūdžio, nenumatytų aplinkybių, force majeure arba muitinės duotų nurodymų. Prekės laikomos negrąžinamai prarastomis tada, kai jų nebegali panaudoti joks asmuo.

3.   Skola atsiranda tuo momentu, kai:

a)	prekėms nebetaikoma bendroji tranzito procedūra arba neįvykdomos arba nebevykdomos bendrosios tranzito procedūros taikymo sąlygos,

b)	muitinės deklaracija buvo priimta prekėms įforminant bendrąją tranzito procedūrą, jeigu po to nustatoma, kad sąlyga, kurią privaloma įvykdyti įforminant prekėms tą procedūrą, iš tikrųjų nebuvo įvykdyta.

113 straipsnis

Skolininko nustatymas

1.   Skolininku laikomas bet kuris iš šių asmenų:

a)	asmuo, turėjęs įvykdyti bendrosios tranzito procedūros įforminimo prekėms arba bendrosios tranzito procedūros taikymo sąlygas;

b)	asmuo, kuris žinojo arba, yra pagrindo manyti, kad turėjo žinoti, jog Konvencijoje nustatyta sąlyga nebuvo įvykdyta, ir kuris veikė asmens, privalėjusio įvykdyti tą sąlygą, interesais arba kuris dalyvavo atliekant veiksmus, dėl kurių ta sąlyga nebuvo įvykdyta;

c)	asmuo, kuris įsigijo arba laikė atitinkamas prekes ir jų įsigijimo arba gavimo metu žinojo arba, yra pagrindo manyti, kad turėjo žinoti, jog Konvencijoje arba muitų teisės aktuose nustatyta sąlyga nebuvo įvykdyta;

d)	procedūros vykdytojas.

2.   112 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytu atveju skolininku laikomas asmuo, turintis įvykdyti sąlygas, reglamentuojančias bendrosios tranzito procedūros įforminimo prekėms arba tų prekių naudojimo taikant šią procedūrą tvarką.

3.   Jeigu surašoma muitinės deklaracija bendrajai tranzito procedūrai įforminti ir muitinei pateikiama informacija, kurią privaloma pateikti pagal muitų teisės aktus vykdant tos muitinės procedūros įforminimo atitinkamoms prekėms sąlygas, ir dėl to atsiranda skola, asmuo, kuris pateikė muitinės deklaracijai surašyti reikalingą informaciją ir žinojo arba yra pagrindo manyti, kad turėjo žinoti, jog tokia informacija yra klaidinga, taip pat laikomas skolininku.

4.   Jeigu sumą, atitinkančią vieną skolą, privalo sumokėti keli asmenys, jie solidariai atsako už tos sumos sumokėjimą.

114 straipsnis

Skolos atsiradimo vieta

1.   Skola atsiranda:

a)	toje vietoje, kurioje įvykdomi jos atsiradimą lemiantys veiksmai,

b)	jeigu tos vietos nustatyti neįmanoma, skola atsiranda toje vietoje, kurioje muitinė pripažįsta, kad dėl situacijos, kurioje yra atitinkamos prekės, atsirado skola.

2.   Jeigu nebuvo pripažinta, kad prekėms įforminta bendroji tranzito procedūra buvo įvykdyta, o vietos, kurioje atsirado skola pagal šio straipsnio 1 dalies a ir b punktus neįmanoma nustatyti per šiuos terminus:

a)

septynis mėnesius nuo paskutinės dienos, kurią prekės turėjo būti pateiktos paskirties muitinės įstaigai, išskyrus atvejus, kai prieš pasibaigiant tam terminui 50 straipsnyje nurodytas prašymas perduoti skolos išieškojimą buvo nusiųstas institucijai, kurios kompetencijai priklauso muitinės priežiūra toje vietoje, kurioje, sprendžiant iš išvykimo šalies muitinės gautų įrodymų, įvykdyti skolos muitinei atsiradimą lėmę veiksmai; pastaruoju atveju tas terminas pratęsiamas ne daugiau kaip vienu mėnesiu,

b)

vieną mėnesį nuo 49 straipsnio 4 dalyje nurodyto termino, per kurį procedūros vykdytojas turėjo atsakyti į prašymą pateikti informacijos, reikalingos procedūrai pripažinti įvykdyta, pabaigos, jei išvykimo šalies muitinė nebuvo informuota apie prekių atvežimą, o procedūros vykdytojas pateikė nepakankamai informacijos arba jos nepateikė,

skola atsiranda šalyje, kuri yra atsakinga už paskutinę tranzito muitinės įstaigą, pranešančią apie prekių pervežimą per sieną išvykimo muitinės įstaigai, arba, jei tokios nėra, šalyje, kuri yra atsakinga už išvykimo muitinės įstaigą.

3.   116 straipsnio 1 dalyje nurodyta muitine laikoma šalies, kurioje skola atsirado arba laikoma atsiradusia pagal šį straipsnį, muitinė.

115 straipsnis

Prašymas perduoti skolos išieškojimą

1.   Jei kompetentingos institucijos, kurios pranešė apie skolą, gauna įrodymų dėl vietos, kurioje vykdyti skolą lėmę veiksmai, tos institucijos sustabdo išieškojimo procedūrą ir nedelsdamos bei laikydamosi terminų visus būtinus dokumentus, įskaitant patvirtintą įrodymo kopiją, išsiunčia institucijoms, kurių kompetencijai priklauso tos vietos priežiūra.

2.   Institucijos, kurių kompetencijai priklauso tos vietos priežiūra, patvirtina, kad gavo prašymą, ir apie skolą pranešusias kompetentingas institucijas informuoja, ar jų kompetencijai priklauso skolos išieškojimas. Jei atsakymo negaunama per 28 dienas, apie skolą pranešusios kompetentingos institucijos nedelsdamos atnaujina pradėtą išieškojimo procesą.

II SKYRIUS

Veiksmai prieš skolininką arba garantą

116 straipsnis

Veiksmai prieš skolininką

1.   Kompetentinga muitinė pradeda skolos išieškojimą, kai tik gali:

a)	apskaičiuoti skolos sumą ir

b)	nustatyti skolininką.

2.   Ta muitinė praneša skolininkui apie skolos sumą laikydamasi Susitariančiosiose Šalyse privalomos tvarkos ir terminų.

3.   Skolininkas sumoka kiekvieną skolą, apie kurią jam pranešta vadovaujantis 2 dalimi, laikydamasis atitinkamose Susitariančiosiose Šalyse privalomos tvarkos ir terminų.

117 straipsnis

Veiksmai prieš garantą

1.   Laikantis 4 dalies, garanto atsakomybė trunka tol, kol skola gali būti pripažinta mokėtina.

2.   Jei bendroji tranzito procedūra nebuvo pripažinta įvykdyta, išvykimo šalies muitinė per devynis mėnesius nuo nustatyto termino, iki kurio prekės turėjo būti pateiktos paskirties muitinės įstaigai, praneša garantui apie neįvykdytą procedūrą.

3.   Jeigu bendroji tranzito procedūra nebuvo pripažinta įvykdyta, muitinė, nustatyta vadovaujantis 114 straipsniu, per trejus metus nuo tranzito deklaracijos priėmimo dienos praneša garantui, kad jis privalo arba iš jo gali būti pareikalauta sumokėti skolą, už kurios sumokėjimą jis yra atsakingas, atsiradusią dėl konkrečios bendrojo tranzito operacijos; šiame pranešime nurodomas tranzito deklaracijos MRN ir jos įforminimo data, išvykimo muitinės įstaigos pavadinimas, procedūros vykdytojo pavadinimas (vardas, pavardė) ir mokėtina suma.

4.   Garantas atleidžiamas nuo pareigų, jeigu iki nustatyto termino pabaigos jam nebuvo pateiktas nė vienas iš 2 ir 3 dalyse numatytų pranešimų.

5.   Garantas informuojamas apie skolos išieškojimą arba procedūros pripažinimą įvykdyta, jeigu jam buvo pateiktas bent vienas iš tų pranešimų.

118 straipsnis

Informacijos mainai ir bendradarbiavimas išieškant skolą

Nedarant poveikio Konvencijos 13a straipsniui, šalys, vadovaudamosi šio priedėlio 114 straipsniu, teikia tarpusavio pagalbą siekdamos nustatyti institucijas, kurių kompetencijai priklauso skolos išieškojimas.

Tos institucijos informuoja išvykimo muitinės įstaigą ir garantijos muitinės įstaigą apie visus su išvykimo muitinės įstaigos priimtomis tranzito deklaracijomis susijusius skolos atsiradimo atvejus ir išieškojimo priemones, kurių buvo imtasi skolininko atžvilgiu. Be to, jos informuoja išvykimo muitinės įstaigą apie surinktus muitus ir kitus privalomuosius mokėjimus, kad muitinės įstaiga galėtų pripažinti tranzito operaciją įvykdyta.“.

„I PRIEDAS

77 STRAIPSNIO TAIKYMAS

Laikinasis draudimas taikyti sumažinto dydžio bendrąją garantiją arba bendrąją garantiją

1.   Atvejai, kai gali būti laikinai uždrausta taikyti sumažinto dydžio bendrąją garantiją arba bendrąją garantiją:

1.1

Laikinasis draudimas taikyti sumažinto dydžio bendrąją garantiją 77 straipsnio a punkte nurodytos ypatingos aplinkybės – situacija, kai nustatoma daug atvejų, susijusių su daugiau nei vienu procedūros vykdytoju ir keliančių pavojų sklandžiam procedūros vykdymui, kuriais, nepaisant 65 arba 80 straipsnio taikymo, 75 straipsnio a ir b punktuose nurodytos bendrosios garantijos arba sumažinto dydžio bendrosios garantijos nebepakanka skolos, atsirandančios dėl bendrosios tranzito procedūros nebetaikymo kai kurių rūšių prekėms, sumokėjimui per nustatytą terminą užtikrinti.

1.2

Laikinasis draudimas taikyti bendrąją garantiją 77 straipsnio b punkte nurodytas plataus masto sukčiavimas – situacija, kai, nustatoma, kad, nepaisant 65 arba 80 straipsnio taikymo, 75 straipsnio a ir b punktuose nurodytos bendrosios garantijos arba sumažinto dydžio bendrosios garantijos nebepakanka skolos, atsirandančios dėl bendrosios tranzito procedūros nebetaikymo kai kurių rūšių prekėms, sumokėjimui per nustatytą terminą užtikrinti. Šiuo atveju reikėtų atsižvelgti į prekių, kurioms procedūra nebetaikoma, kiekius ir procedūros nebetaikymo aplinkybes, ypač jei tai susiję su tarptautine organizuota nusikalstama veikla.

2.   Sprendimo laikinai uždrausti taikyti sumažinto dydžio bendrąją garantiją arba bendrąją garantiją priėmimo procedūra

2.1   Jungtinio komiteto sprendimas laikinai uždrausti taikyti bendrąją garantiją arba sumažinto dydžio bendrąją garantiją taikant 77 straipsnio a arba b punktą (toliau – sprendimas) priimamas laikantis toliau nurodytos procedūros.

2.1.1

Sprendimas gali būti priimtas vienos ar daugiau Susitariančiųjų Šalių prašymu.

2.1.2

Jeigu pateiktas toks prašymas, Susitariančiosios Šalys informuoja viena kitą apie jų nustatytus faktus ir apsvarsto, ar 1.1 arba 1.2 punkte nurodytos sąlygos yra įvykdytos.

2.2   Jeigu Susitariančiosios Šalys mano, kad tos sąlygos yra įvykdytos, jos Jungtiniam komitetui pateikia sprendimo projektą, kuris priimamas taikant 2.3 punkte aprašytą rašytinę procedūrą.

2.3   Jungtiniam komitetui pirmininkaujanti Susitariančioji Šalis perduoda sprendimo projektą kitoms Susitariančiosioms Šalims.

Jeigu per trisdešimt dienų nuo sprendimo projekto perdavimo dienos Jungtiniam komitetui pirmininkaujanti Susitariančioji Šalis negauna raštiškų Susitariančiųjų Šalių prieštaravimų, sprendimas laikomas priimtu. Jungtiniam komitetui pirmininkaujanti Susitariančioji Šalis informuoja kitas Susitariančiąsias Šalis apie sprendimo priėmimą.

Jeigu per nustatytą laikotarpį Jungtiniam komitetui pirmininkaujanti Susitariančioji Šalis gauna vienos arba daugiau Susitariančiųjų Šalių prieštaravimų, ji apie tai informuoja kitas Susitariančiąsias Šalis.

2.4   Kiekviena Susitariančioji Šalis užtikrina, kad sprendimas būtų paskelbtas.

2.5   Sprendimas galioja dvylika mėnesių. Tačiau Jungtinis komitetas gali nuspręsti pratęsti sprendimo galiojimo laikotarpį arba sprendimą panaikinti Susitariančiosioms Šalims iš naujo jį išnagrinėjus.

3.   Priemonės, palengvinančios draudimo taikyti bendrąją garantiją finansines pasekmes

Pagal 77 straipsnį laikinai uždraudus prekėms taikyti bendrąją garantiją, bendrųjų garantijų turėtojai pareikalavus gali pateikti vienkartinę garantiją. Tačiau tokiu atveju turi būti laikomasi tokių specialių sąlygų:

—	vienkartinė garantija turi būti surašyta specialios formos garantijos dokumente, kuris taikomas tik sprendime nurodytoms prekių rūšims,

—	ši vienkartinė garantija gali būti taikoma tik garantijos dokumente nurodytoje išvykimo muitinės įstaigoje,

—

ją galima taikyti kelioms tuo pačiu metu arba viena po kitos vykdomoms operacijoms, jei sumų už atliekamas operacijas, kurioms taikoma procedūra dar nepripažinta įvykdyta, bendra suma neviršija vienkartinės garantijos referencinio dydžio. Tokiu atveju garantijos muitinės įstaiga priskiria procedūros vykdytojui vieną pradinį prieigos prie tokios garantijos kodą. Procedūros vykdytojas gali priskirti vieną arba daugiau prieigos prie šios garantijos kodų, kuriais gali naudotis jis pats arba jo atstovai,

—	kiekvieną kartą, kai tik pripažįstama įvykdyta bendrojo tranzito operacija, kuriai buvo taikoma ši vienkartinė garantija, tą operaciją atitinkančios sumos atsisakoma ir ji gali būti vėl panaudota kitai operacijai atlikti, neviršijant maksimalaus garantijos dydžio.

4.   Nukrypti nuo sprendimo laikinai uždrausti taikyti bendrąją garantiją arba sumažinto dydžio bendrąją garantiją leidžianti nuostata

4.1   Procedūros vykdytojams gali būti suteiktas leidimas taikyti bendrąją garantiją arba sumažinto dydžio bendrąją garantiją įforminant bendrąją tranzito procedūrą prekėms, kurioms taikomas sprendimas laikinai uždrausti naudoti tokią garantiją, jeigu jie gali įrodyti, kad per dvejus metus iki sprendimo priėmimo dėl jų vykdytų bendrojo tranzito operacijų, atliktų su minėtomis prekėmis, neatsirado skola, arba, jeigu per tą laikotarpį buvo atsiradę skolų, procedūros vykdytojai gali įrodyti, kad skolininkas arba garantas visas šias skolas sumokėjo per nustatytą laikotarpį.

Kad gautų leidimą taikyti laikinai uždraustą bendrąją garantiją, procedūros vykdytojas taip pat turi įvykdyti 75 straipsnio 2 dalies b punkte nustatytas sąlygas.

4.2   59–72 straipsniai mutatis mutandis taikomi prašymams ir leidimams taikyti 4.1 punkte nurodytas nukrypti leidžiančias nuostatas.

4.3   Jeigu kompetentingos institucijos leidžia taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą, bendrosios garantijos sertifikato 8 langelyje jos įrašo šį tekstą: