2016 5 26

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 138/1

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2016/796

2016 m. gegužės 11 d.

dėl Europos Sąjungos geležinkelių agentūros ir kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 881/2004

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 91 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę (2),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (3),

kadangi:

(1)

norint palaipsniui sukurti bendrą Europos geležinkelių erdvę, reikia, kad Sąjunga imtųsi veiksmų geležinkeliams taikomų techninius saugos ir sąveikos aspektus reglamentuojančių taisyklių srityje, kadangi šie aspektai yra glaudžiai tarpusavyje susiję ir abu jie turi būti labiau suderinti Sąjungos lygmeniu. Per pastaruosius du dešimtmečius buvo priimti atitinkami geležinkelių srities teisės aktai, visų pirma trys geležinkelių dokumentų rinkiniai, iš kurių šiuo atžvilgiu aktualiausi yra Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/49/EB (4) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/57/EB (5);

(2)

kad būtų galima tuo pačiu metu siekti ir geležinkelių saugos, ir sąveikos tikslų, reikia atlikti daug techninio darbo vadovaujant specializuotai įstaigai. Todėl 2004 m., remiantis galiojusia institucine sistema ir atsižvelgiant į įgaliojimų pusiausvyrą Sąjungoje, reikėjo kaip antrojo geležinkelių dokumentų rinkinio dalį įsteigti Europos agentūrą, kuri būtų atsakinga už geležinkelių saugą ir sąveiką;

(3)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 881/2004 (6) įsteigta Europos geležinkelio agentūra (toliau – Agentūra), siekiant skatinti sienų nevaržomos Europos geležinkelių erdvės kūrimą ir padėti atgaivinti geležinkelių sektorių stiprinant jo pagrindinius privalumus saugos aspektu. Ketvirtajame geležinkelių dokumentų rinkinyje nustatyta svarbių dalinių pakeitimų, skirtų patobulinti bendros Europos geležinkelių erdvės veikimą nauja redakcija išdėstant Direktyvą 2004/49/EB ir Direktyvą 2008/57/EB, kurios abi tiesiogiai susijusios su Agentūros užduotimis. Tose direktyvose pirmiausia numatoma atlikti užduotis, susijusias su transporto priemonių leidimų ir saugos sertifikatų išdavimu Sąjungos lygmeniu. Jame numatomas svaresnis Agentūros vaidmuo. Dėl labai daug jame numatomų Agentūros užduočių ir jos vidaus darbo organizavimo pakeitimų Reglamentas (EB) Nr. 881/2004 turėtų būti panaikintas ir pakeistas nauju teisės aktu;

(4)

Agentūra turėtų padėti kurti autentišką Europos geležinkelių kultūrą, būdama esmine priemone, skirta dialogui, konsultacijoms ir keitimuisi nuomonėmis tarp visų geležinkelių sektoriaus subjektų, deramai atsižvelgdama į šių subjektų atitinkamas funkcijas, taip pat technines geležinkelių sektoriaus charakteristikas. Vykdydama savo užduotis ir ypač rengdama rekomendacijas ir nuomones, Agentūra turėtų kuo labiau atsižvelgti į išorės ekspertines žinias geležinkelių srityje, visų pirma į geležinkelių sektoriaus ir atitinkamų nacionalinių institucijų specialistų žinias. Todėl Agentūra turėtų sudaryti kompetentingas ir reprezentatyvias darbo grupes ir kitas grupes, daugiausiai sudarytas iš tų specialistų;

(5)

siekdama padėti suvokti ekonominį poveikį geležinkelių sektoriui ir jo įtaką visuomenei, sudaryti sąlygas kitiems, visų pirma Komisijai, Agentūros valdybai (toliau – valdyba) ir Agentūros vykdomajam direktoriui (toliau – vykdomasis direktorius) priimti informacija pagrįstus sprendimus, ir veiksmingiau valdyti Agentūros darbo prioritetus bei skirstyti savo išteklius, Agentūra turėtų toliau plėtoti savo dalyvavimą poveikio vertinimo veikloje;

(6)

Agentūra turėtų teikti nepriklausomą ir objektyvią techninę paramą, labiausiai Komisijai. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/797 (7) numato techninių sąveikos specifikacijų (toliau – TSS) rengimą ir peržiūrą, o Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/798 (8) numato bendrųjų saugos būdų (toliau – BSB), bendrųjų saugos tikslų (toliau – BST) ir bendrųjų saugos rodiklių (toliau – BSR) rengimą ir peržiūrą. Kad būtų užtikrintas darbo ir TSS, BSB, BST ir BSR rengimo tęstinumas, reikia nuolat veikiančios techninės sistemos ir specializuotos įstaigos su aukštą kvalifikaciją turinčiais specialiais darbuotojais. Tuo tikslu Agentūra turėtų būti atsakinga už rekomendacijų ir nuomonių dėl TSS, BSB, BST ir BSR rengimo ir peržiūros teikimą Komisijai. Nacionalinių saugos institucijų ir reguliavimo institucijų prašymu Agentūra taip pat turėtų teikti nepriklausomą techninę nuomonę;

(7)

siekiant, kad bendrų saugos sertifikatų išdavimas geležinkelio įmonėms taptų efektyvesnis ir nešališkesnis, būtina, kad Agentūrai būtų priskirtas vienas iš pagrindinių vaidmenų. Kai atitinkama geležinkelio įmonė veiklą vykdo tik vienoje valstybėje narėje, ji turėtų turėti galimybę pasirinkti: teikti paraišką dėl bendro saugos sertifikato arba Agentūrai, arba nacionalinei saugos institucijai. Tai bus numatyta Direktyvoje (ES) 2016/798;

(8)

šiuo metu Direktyvoje 2008/57/EB nustatyta, kad leidimas pradėti eksploatuoti geležinkelių transporto priemones išduodamas atskirai kiekvienoje valstybėje narėje, išskyrus tam tikrus specifinius atvejus. 2011 m. Komisijos įsteigta Transporto priemonių leidimų darbo grupė apsvarstė keletą atvejų, kai gamintojai ir geležinkelio įmonės nukentėjo dėl pernelyg ilgo ir brangaus leidimų išdavimo proceso, ir pasiūlė keletą patobulinimų. Kai kurios problemos kilo dėl dabartinio sudėtingo transporto priemonių leidimų išdavimo proceso, todėl jį reikėtų supaprastinti ir, kai įmanoma, suvienodinti nustatant bendrą procedūrą. Kiekvienai geležinkelių transporto priemonei turėtų būti išduodamas tik vienas leidimas. Jei naudojimo sritis apima tik vienoje valstybėje narėje esantį tinklą ar tinklus, pareiškėjas turėtų turėti galimybę pasirinkti: teikti paraišką dėl transporto priemonės leidimo pagal vieno langelio sistemą, nurodytą šiame reglamente, Agentūrai arba nacionalinei saugos institucijai. Tai sektoriui atneštų apčiuopiamos naudos, nes sumažėtų procedūros sąnaudos ir trukmė, ir tai sumažintų galimo diskriminavimo riziką, ypač naujoms bendrovėms, kurios nori patekti į geležinkelių rinką. Tai bus numatyta Direktyvoje (ES) 2016/797;

(9)

būtina, kad dėl Direktyvos (ES) 2016/797 ir Direktyvos (ES) 2016/798 nesumažėtų saugos lygis Sąjungos geležinkelių sistemoje. Tuo atžvilgiu Agentūra turėtų prisiimti visišką atsakomybę už savo išduodamus transporto priemonės leidimus ir bendrus saugos sertifikatus, prisiimdama, inter alia, su tuo susijusią sutartinę ir nesutartinę atsakomybę;

(10)

Agentūros darbuotojų atsakomybei atliekant Agentūrai priskirtas užduotis turėtų būti taikomas Protokolas Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų. Dėl to protokolo taikymo neturėtų būti be reikalo delsiama vykdyti nacionalinius teismo procesus arba numatoma nepagrįstų apribojimų jų atlikimui. Jeigu vykdomas su Agentūros darbuotojais susijęs teismo procesas, kurio metu jos darbuotojo prašoma atvykti į nacionalinį teismą, valdyba turėtų be nederamo delsimo nuspręsti panaikinti tokio darbuotojo imunitetą su sąlyga, kad dėl tokio panaikinimo nekils pavojaus Sąjungos interesams. Toks sprendimas turėtų būti tinkamai pagrįstas, ir jį turėtų būti galima pateikti Europos Sąjungos Teisingumo Teismo teisminei peržiūrai;

(11)

Agentūra turėtų lojaliai bendradarbiauti su nacionalinėmis teisminėmis institucijomis, visų pirma tais atvejais, kai Agentūros dalyvavimas yra būtinas dėl to, kad Agentūra vykdė savo užduotis, susijusias su Agentūros išduodamais transporto priemonių leidimais, bendrais saugos sertifikatais ir sprendimais dėl Europos geležinkelių eismo valdymo sistemos (toliau – ERTMS) kelio įrangos projektų patvirtinimo. Jei Agentūros arba jos darbuotojo prašoma pateikti informacijos atitinkamame nacionaliniame procese, Agentūra turėtų užtikrinti, kad toks prašymas pateikti informaciją arba, prireikus, dalyvauti procese, būtų deramai išnagrinėtas per pagrįstą laikotarpį. Tuo tikslu valdyba turėtų patvirtinti tinkamas tokiais atvejais naudotinas procedūras;

(12)

siekiant toliau plėtoti bendrą Europos geležinkelių erdvę, ypač tai, kas susiję su tinkamos informacijos teikimu krovinių vežimo paslaugų naudotojams ir keleiviams, ir išvengti telematikos priemonių išskaidyto plėtojimo, būtina suteikti Agentūrai svaresnį vaidmenį tokių priemonių srityje. Agentūrai, kaip kompetentingai Sąjungos lygmens įstaigai, reikėtų skirti svarbų vaidmenį siekiant užtikrinti visų telematikos priemonių plėtojimo ir diegimo nuoseklumą. Tuo tikslu Agentūrai turėtų būti suteikta telematikos priemonių sistemos valdytojos funkcija, ir atlikdama tą funkciją ji turėtų prižiūrėti, stebėti ir valdyti visus atitinkamus posistemių reikalavimus Sąjungos lygmeniu;

(13)

atsižvelgiant į ERTMS svarbą sklandžiam bendros Europos geležinkelių erdvės bei jos saugos plėtojimui ir siekiant išvengti ERTMS išskaidyto plėtojimo, būtina stiprinti bendrą plėtojimo koordinavimą Sąjungos lygmeniu. Todėl, siekiant užtikrinti ERTMS plėtojimo nuoseklumą, padėti užtikrinti, kad ERTMS įranga atitiktų galiojančias specifikacijas ir užtikrinti, kad su ERTMS susijusios Europos mokslinių tyrimų programos būtų derinamos su ERTMS techninių specifikacijų plėtojimu, Agentūrai, kaip daugiausiai ekspertinių žinių srityje turinčiai Sąjungos įstaigai, reikėtų skirti svarbesnį vaidmenį šioje srityje. Agentūra visų pirma turėtų užkirsti kelią tam, kad papildomi su ERTMS susiję nacionaliniai reikalavimai keltų pavojų jos sąveikai. Tačiau nesuderinami nacionaliniai reikalavimai turėtų būti taikomi tik savanoriškai arba panaikinti;

(14)

siekiant, kad leidimų pradėti eksploatuoti kelio kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemius išdavimo procedūros taptų efektyvesnės ir kad tos procedūros būtų suderintos Sąjungos lygmeniu, ypač svarbu, kad prieš skelbiant bet kokį konkursą, susijusį su ERTMS kelio įranga, Agentūra patikrintų, ar numatyti techniniai sprendimai visiškai atitinka atitinkamas TSS ir todėl yra visiškai sąveikūs. Tai bus numatyta Direktyvoje (ES) 2016/797. Agentūra turėtų sudaryti iš ERTMS srityje veikiančių notifikuotųjų atitikties vertinimo įstaigų sudarytą grupę. Turėtų būti kuo labiau skatinamas tokių įstaigų dalyvavimas grupėje;

(15)

siekiant palengvinti bendradarbiavimą ir užtikrinti aiškų Agentūros ir nacionalinių saugos institucijų užduočių ir atsakomybės paskirstymą, tarp jų turėtų būti sudarytas ryšių palaikymo protokolas. Be to, turėtų būti sukurta bendra informacijos ir ryšių platforma su virtualia vieno langelio principo funkcija, prireikus remiantis esamomis taikomosiomis programomis ir registrais, pratęsiant jų funkcijas, kad Agentūra ir nacionalinės saugos institucijos būtų informuojamos apie visas paraiškas išduoti leidimus ir saugos sertifikatus, apie šių procedūrų etapus ir jų rezultatus. Svarbus šios platformos tikslas – ankstyvame etape nustatyti sprendimų, kuriuos turi priimti nacionalinės saugos institucijos ir Agentūra, koordinavimo poreikius, jei dėl panašių leidimų ir saugos sertifikatų pateiktos skirtingos paraiškos. Tokie atvejai turėtų būti nurodyti glaustai ir apie juos turėtų būti pranešama automatiškai;

(16)

kompetentingos nacionalinės institucijos už transporto priemonių leidimų ir bendrų saugos sertifikatų išdavimą iki šiol ėmė mokestį. Perkėlus kompetenciją į Sąjungos lygmenį, Agentūrai turėtų būti suteikta teisė iš pareiškėjų imti mokestį už ankstesnėse konstatuojamosiose dalyse paminėtų sertifikatų ir leidimų išdavimą. Svarbu nustatyti tam tikrus Agentūrai mokamiems mokesčiams ir rinkliavoms taikomus principus. Tie mokesčiai ir rinkliavos turėtų būti nustatyti tokio dydžio, kad būtų padengtos visos suteiktų paslaugų sąnaudos, įskaitant prireikus atitinkamas sąnaudas, susijusias su nacionalinėms saugos institucijoms pavestomis užduotimis. Tų mokesčių ir rinkliavų dydis turėtų prilygti dabartiniam už atitinkamas paslaugas imamų mokesčių ir rinkliavų vidurkiui ar būti už jį mažesnis. Tie mokesčiai ir rinkliavos turėtų būti nustatomi skaidriai, sąžiningai ir vienodai, bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, ir neturėtų kelti pavojaus Europos geležinkelių sektoriaus konkurencingumui. Jie turėtų būti nustatomi tokiu pagrindu, kad būtų deramai atsižvelgta į įmonių gebėjimą mokėti, ir dėl jų neturėtų atsirasti bereikalinga finansinė našta bendrovėms. Juos nustatant, atitinkamai turėtų būti atsižvelgiama į specifinius mažųjų ir vidutinio dydžio įmonių poreikius;

(17)

turėtų būti siekiama bendro tikslo – efektyviai iš naujo paskirstyti nacionalinių saugos institucijų ir Agentūros funkcijas ir užduotis, nesumažinant dabartinio aukšto saugos lygio. Tuo tikslu reikėtų sudaryti Agentūros ir nacionalinių saugos institucijų bendradarbiavimo susitarimus, apimančius sąnaudų aspektus. Agentūra turėtų turėti pakankamai išteklių, kad galėtų vykdyti savo naujas užduotis, o tų išteklių paskyrimo laikas turėtų būti pagrįstas aiškiai nustatytais poreikiais;

(18)

rengdama rekomendacijas Agentūra turėtų atsižvelgti į tinklų, kurie yra izoliuoti nuo likusios Sąjungos geležinkelių sistemos ir kurių atžvilgiu dėl geografinių ar istorinių priežasčių reikalingos specialios ekspertinės žinios, atvejus. Be to, jeigu veikla vykdoma tik tokiuose tinkluose, paraiškas dėl bendrų saugos sertifikatų ir transporto priemonių leidimų pateikę asmenys turėtų turėti galimybę atlikti būtinus formalumus vietos lygiu per atitinkamas nacionalines saugos institucijas. Tuo tikslu bei siekiant sumažinti administracinę naštą ir išlaidas, bendradarbiavimo susitarimuose, kuriuos turi sudaryti Agentūra ir atitinkamos nacionalinės saugos institucijos, turėtų būti galima numatyti atitinkamą užduočių paskirstymą, nedarant poveikio tam, kad Agentūra prisiimtų galutinę atsakomybę už leidimo arba bendro saugos sertifikato išdavimą;

(19)

atsižvelgiant į nacionalinių institucijų, ypač nacionalinių saugos institucijų, praktinę patirtį, Agentūrai, kai ji išduoda atitinkamus leidimus ir bendrus saugos sertifikatus, turėtų būti leista tinkamai naudotis tomis ekspertinėmis žiniomis. Tuo tikslu reikėtų skatinti nacionalinių ekspertų komandiravimą į Agentūrą;

(20)

Direktyvoje (ES) 2016/798 ir Direktyvoje (ES) 2016/797 bus numatyta nacionalines priemones svarstyti geležinkelių saugos, sąveikos ir suderinamumo su konkurencijos taisyklėmis aspektais. Jose taip pat bus ribojama valstybių narių galimybė priimti naujas nacionalines taisykles. Esama sistema, kurioje tebegalioja daug nacionalinių taisyklių, gali lemti galimus prieštaravimus Sąjungos taisyklėms ir būti nepakankamo skaidrumo ir galimo veiklos vykdytojų, įskaitant mažesnius ir naujus vykdytojus, diskriminavimo priežastis. Siekiant pereiti prie išties skaidrių ir nešališkų geležinkelio taisyklių Sąjungos lygmeniu sistemos, reikėtų spartinti palaipsnį nacionalinių taisyklių, įskaitant eksploatavimo taisykles, mažinimą. Sąjungos lygmeniu būtina nuomonė, pagrįsta nepriklausomomis ir neutraliomis ekspertinėmis žiniomis. Tuo tikslu reikėtų stiprinti Agentūros vaidmenį;

(21)

nacionalinių saugos institucijų ir notifikuotųjų atitikties vertinimo įstaigų veiklos rezultatai, struktūra ir sprendimų priėmimo procedūros geležinkelių saugos ir sąveikos srityje labai skiriasi ir dėl to bendros Europos geležinkelių erdvės veikimas tampa ne toks sklandus. Visų pirma, neigiamą poveikį gali patirti mažosios ir vidutinio dydžio įmonės, kurios nori patekti į geležinkelių rinką kitoje valstybėje narėje. Todėl siekiant didesnio suderinimo Sąjungos lygmeniu ypač svarbu stiprinti veiklos koordinavimą. Tuo tikslu Agentūra, vykdydama auditus ir patikrinimus, turėtų stebėti nacionalinių saugos institucijų ir notifikuotųjų atitikties vertinimo įstaigų veiklos rezultatus ir sprendimų priėmimo procesą, kai tinkama bendradarbiaudama su nacionalinėmis akreditavimo įstaigomis;

(22)	saugos srityje svarbu užtikrinti didžiausią įmanomą skaidrumą ir veiksmingą informacijos srautą. BSR pagrįsta ir visas sektoriaus šalis aprėpianti veiklos rezultatų analizė yra svarbi ir turėtų būti vykdoma. Statistikos srityje būtinas glaudus bendradarbiavimus su Eurostatu;

(23)

siekiant stebėti pažangą siekiant geležinkelių saugos ir sąveikos, Agentūra turėtų būti atsakinga už ataskaitos skelbimą kas dvejus metus. Turėdama techninių ekspertinių žinių ir būdama nešališka, Agentūra taip pat turėtų padėti Komisijai jai vykdant Sąjungos geležinkelių saugos ir sąveikos teisės aktų įgyvendinimo stebėsenos užduotį;

(24)

turėtų būti stiprinama transeuropinio transporto tinklo sąveika, o nauji investiciniai projektai, atrinkti finansuoti Sąjungos lėšomis, turėtų atitikti sąveikos tikslą, nustatytą Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1315/2013 (9). Agentūra yra tinkama įstaiga, galinti prisidėti siekiant tų tikslų, ir turėtų glaudžiai bendradarbiauti su kompetentingomis Sąjungos įstaigomis įgyvendinant su transeuropinio transporto tinklu susijusius projektus. ERTMS diegimo ir ERTMS projektų srityje Agentūros vaidmuo turėtų apimti pagalbą pareiškėjams įgyvendinti projektus, kurie atitinka kontrolės, valdymo ir signalizacijos TSS;

(25)

riedmenų techninė priežiūra yra svarbi saugos sistemos dalis. Kadangi nėra techninės priežiūros centrų sertifikavimo sistemos, nesusiformavo tikra europinė bėgių įrangos techninės priežiūros rinka. Todėl sektoriaus išlaidos didėjo, ir dalis kelionių vyko be krovinių. Taigi reikėtų palaipsniui sukurti ir atnaujinti techninės priežiūros centrų ir už kitų transporto priemonių nei prekiniai vagonai techninę priežiūrą atsakingų subjektų sertifikavimo bendras sąlygas, o Agentūra būtų tinkamiausia įstaiga, kuri galėtų siūlyti Komisijai adekvačius sprendimus;

(26)

traukinių mašinistams reikalingos profesinės kvalifikacijos yra vienas iš pagrindinių geležinkelių saugą ir sąveiką Sąjungoje lemiančių veiksnių. Profesinės kvalifikacijos taip pat sudaro prielaidas laisvam geležinkelių sektoriaus darbuotojų judėjimui. Šis klausimas turėtų būti sprendžiamas naudojantis veikiančia socialinio dialogo sistema. Kad į šį aspektą būtų atsižvelgta Sąjungos lygmeniu, Agentūra turėtų teikti būtiną techninę paramą;

(27)

siekdama skleisti gerosios patirties pavyzdžius, keistis aktualia informacija ir kaupti su geležinkeliais susijusius duomenis bei stebėti bendrus Sąjungos geležinkelių sistemos saugos rezultatus, Agentūra turėtų sudaryti kuo palankesnes sąlygas nacionalinių saugos institucijų, nacionalinių tyrimo įstaigų ir Sąjungos lygmeniu veikiančių geležinkelių sektoriaus atstovaujamųjų organizacijų bendradarbiavimui;

(28)

siekiant visoms šalims užtikrinti kuo didesnį skaidrumo ir vienodos teisės naudotis atitinkama informacija lygius, registrai (atitinkamais atvejais) ir dokumentai, kuriais numatoma siekti geležinkelių saugos ir sąveikos, turėtų būti prieinami visuomenei. Tas galioja ir licencijoms, bendriems saugos sertifikatams ir kitiems svarbiems geležinkelių dokumentams. Agentūra turėtų užtikrinti efektyvų, vartotojams patogų ir lengvai prieinamą keitimosi šia informacija ir jos skelbimo būdą, visų pirma naudojant tinkamus informacinių technologijų sprendimus, siekiant pagerinti geležinkelių sistemos ekonominį veiksmingumą ir tenkinti sektoriaus eksploatavimo poreikius;

(29)	naujovių skatinimas ir moksliniai tyrimai geležinkelių srityje yra svarbu, ir Agentūra turėtų tai skatinti. Jokia finansinė parama, teikiama vykdant Agentūros veiklą šiuo požiūriu, neturėtų iškraipyti atitinkamos rinkos;

(30)	siekdama padidinti Sąjungos finansinės paramos efektyvumą, jos kokybę ir jos suderinamumą su atitinkamomis techninėmis taisyklėmis, Agentūra turėtų aktyviai dalyvauti vertinant geležinkelio projektus;

(31)

tinkamas ir vienodas geležinkelių saugos ir sąveikos teisės aktų, įgyvendinimo gairių bei Agentūros priimtų rekomendacijų supratimas yra išankstinės geležinkelių acquis veiksmingo įgyvendinimo ir geležinkelių rinkos veikimo sąlygos. Todėl tais klausimais Agentūra turėtų aktyviai vykdyti mokomąją ir aiškinamąją veiklą;

(32)

atsižvelgiant į Agentūros naujas funkcijas, susijusias su transporto priemonių leidimų ir bendrų saugos sertifikatų išdavimu, atsiras didelis mokymo ir leidybos veiklos tose srityse poreikis. Nacionalinės saugos institucijos, kai tik įmanoma, turėtų būti kviečiamos dalyvauti mokymo veikloje nemokamai, visų pirma kai jos dalyvavo jos parengiamajame darbe;

(33)

kad Agentūra galėtų deramai atlikti savo užduotis, ji turėtų turėti teisinį subjektiškumą ir savarankišką biudžetą, kuris būtų daugiausia finansuojamas Sąjungos įnašu ir pareiškėjų mokamais mokesčiais bei rinkliavomis. Joks valstybių narių, trečiųjų valstybių ar kitų subjektų finansinis įnašas neturėtų kelti pavojaus Agentūros nepriklausomumui ir nešališkumui. Siekiant užtikrinti Agentūros savarankiškumą vykdant kasdienį veiklos administravimą, teikiant nuomones bei rekomendacijas ir priimant sprendimus, Agentūros organizacinė struktūra turėtų būti skaidri, o vykdomajam direktoriui turėtų tekti visa atsakomybė. Siekiant išsaugoti organizacines žinias ir užtikrinti veiklos tęstinumą, kartu pasirūpinant būtinais nuolatiniais ekspertinių žinių mainais su geležinkelių sektoriumi, Agentūros darbuotojai turėtų būti nepriklausomi ir turėtų būti įdarbinami tiek pagal trumpalaikes, tiek ir pagal ilgalaikes darbo sutartis. Agentūros išlaidos turėtų apimti personalo, administracines, infrastruktūros ir veiklos išlaidas ir, inter alia, sumą, kuri mokama nacionalinėms saugos institucijoms už jų darbą transporto priemonių leidimų ir bendrų saugos sertifikatų išdavimo procese, vadovaujantis atitinkamais bendradarbiavimo susitarimais ir įgyvendinimo akto dėl mokesčių ir rinkliavų nustatymo nuostatomis;

(34)

kalbant apie interesų konfliktų prevenciją ir valdymą, itin svarbu, kad Agentūra veiktų nešališkai, rodytų sąžiningumą ir nustatytų aukštus profesinius standartus. Niekada neturėtų būti pagrįstų priežasčių įtarti, kad priimant sprendimus galėjo būti daroma įtaka dėl interesų, prieštaraujančių Agentūros, kaip visai Sąjungai tarnaujančios institucijos, vaidmeniui arba dėl Agentūros darbuotojo, komandiruoto nacionalinio eksperto ar valdybos arba apeliacinės tarybos nario privačių interesų ar ryšių, kurie yra arba galėtų būti nesuderinami su tinkamu atitinkamo asmens tarnybinių pareigų atlikimu. Todėl valdyba turėtų priimti išsamias visai Agentūrai taikomas taisykles dėl interesų konfliktų. Tose taisyklėse turėtų būti atsižvelgiama į 2012 m. Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje Nr. 15 pateiktas rekomendacijas;

(35)

siekiant supaprastinti sprendimų priėmimo procesą Agentūroje ir prisidėti prie veiksmingumo ir efektyvumo didinimo, turėtų būti nustatyta dviejų lygmenų valdymo struktūra. Tuo tikslu valstybės narės ir Komisija turėtų būti atstovaujamos valdyboje, turinčioje reikiamus įgaliojimus, įskaitant biudžeto sudarymo ir programavimo dokumento patvirtinimo įgaliojimą. Valdyba turėtų nustatyti bendras Agentūros veiklos kryptis ir turėtų aktyviau dalyvauti Agentūros veiklos stebėsenos procese, siekiant sustiprinti administracinių ir biudžeto klausimų priežiūrą. Turėtų būti sudaryta mažesnė vykdomoji valdyba, kurios užduotis būtų tinkamu būdu rengti valdybos posėdžius ir remti jos sprendimų priėmimo procesą. Vykdomosios valdybos kompetencija turėtų būti apibrėžta įgaliojimuose, kuriuos turi patvirtinti valdyba, ir kai tinkama ji turėtų apimti nuomones ir laikinus sprendimus, kuriuos galutinai turi tvirtinti valdyba;

(36)

siekiant užtikrinti valdybos sprendimų skaidrumą, atitinkamų sektorių atstovai turėtų dalyvauti jos posėdžiuose be balsavimo teisės. Įvairių suinteresuotųjų subjektų atstovus turėtų skirti Komisija, atsižvelgdama į tai, kiek jie Sąjungos lygmeniu atstovauja geležinkelio įmonėms, infrastruktūros valdytojams, geležinkelių pramonei, profesinių sąjungų organizacijoms, keleiviams ir krovinių vežimo paslaugų naudotojams;

(37)

būtina užtikrinti, kad šalys, kurioms daro poveikį Agentūros priimti sprendimai, turėtų teisę pasinaudoti nepriklausomai ir nešališkai suteiktomis teisių gynimo priemonėmis. Turėtų būti sukurtas tinkamas apeliacinis mechanizmas, kad dėl vykdomojo direktoriaus sprendimų būtų galima teikti apeliacinį skundą specializuotai apeliacinei tarybai;

(38)	esant nesutarimui tarp Agentūros ir nacionalinių saugos institucijų dėl bendrų saugos sertifikatų ar transporto priemonių leidimų išdavimo, turėtų būti nustatyta arbitražo procedūra, kad sprendimai būtų priimti suderintai ir bendradarbiaujant;

(39)

platesnė su Agentūros veikla susijusi strateginė perspektyva padėtų palengvinti veiksmingesnį Agentūros išteklių planavimą ir valdymą ir pagerintų jos rezultatų kokybę. Tai patvirtinta ir sustiprinta Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) Nr. 1271/2013 (10). Todėl valdyba, tinkamai pasikonsultavusi su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, turėtų priimti ir reguliariai atnaujinti bendrą programavimo dokumentą, kuriame būtų pateiktos metinė ir daugiametė darbo programos;

(40)

kai priėmus programavimo dokumentą Agentūrai priskiriama nauja užduotis, susijusi su Sąjungos geležinkelių sistemos sauga ir sąveika, valdyba prireikus turėtų iš dalies pakeisti programavimo dokumentą, kad į jį įtrauktų tą naują užduotį, išanalizavus poveikį ištekliams žmogiškuoju ir biudžeto aspektais;

(41)

Agentūros veikla turėtų būti skaidri. Turėtų būti užtikrinta, kad Europos Parlamentas ją veiksmingai kontroliuotų, ir tuo tikslu su Europos Parlamentu turėtų būti konsultuojamasi dėl Agentūros programavimo dokumento daugiametės programos dalies projekto ir jam turėtų būti suteikta galimybė išklausyti Agentūros vykdomąjį direktorių ir gauti metinę Agentūros veiklos ataskaitą. Agentūra taip pat turėtų taikyti atitinkamus Sąjungos teisės aktus dėl galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais;

(42)

pastaraisiais keleriais metais, kai buvo įkurta daugiau decentralizuotų Agentūrų, joms skiriamų Sąjungos lėšų valdymo skaidrumas ir kontrolė pagerėjo, pirmiausia mokesčių įtraukimo į biudžetą, finansų kontrolės, įgaliojimo patvirtinti biudžeto įvykdymą, įmokų į pensijų sistemą ir vidaus biudžeto procedūros (elgesio kodekso) priemonėmis. Analogiškai Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 (11) Agentūrai turėtų būti taikomas be apribojimų, ir Agentūra turėtų prisijungti prie 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Bendrijų Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) (12) atliekamų vidaus tyrimų;

(43)

Agentūra, plėtodama santykius su tarptautinėmis organizacijomis ir trečiosiomis valstybėmis, turėtų aktyviai propaguoti Sąjungos požiūrį į geležinkelių saugą ir sąveiką. Tai taip pat turėtų apimti, kiek tai leidžia Agentūros kompetencija, abipusiu pagrindu taikomos galimybės Sąjungos geležinkelio įmonėms patekti į trečiųjų valstybių geležinkelių rinkas palengvinimą, o Sąjungos riedmenims – prieigos prie trečiųjų valstybių tinklų palengvinimą;

(44)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, kiek tai susiję su nacionalinių taisyklių projektų ir esančių nacionalinių taisyklių nagrinėjimu, nacionalinių saugos institucijų ir notifikuotųjų atitikties vertinimo įstaigų stebėsena, apeliacinės tarybos darbo tvarkos taisyklių nustatymu ir mokesčių bei rinkliavų, kurias Agentūra turi teisę rinkti, nustatymu, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (13);

(45)

kadangi šio reglamento tikslo, t. y. įsteigti specializuotą įstaigą, kuri rengtų bendrus sprendimus geležinkelių saugos ir sąveikos klausimais, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl atliktino darbo bendro pobūdžio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(46)

Agentūros tinkamam veikimui užtikrinti būtina įgyvendinti tam tikrus principus dėl Agentūros valdymo, kad būtų laikomasi bendro pareiškimo ir bendro požiūrio, dėl kurių 2012 m. liepos mėn. susitarė Tarpinstitucinė darbo grupė ES decentralizuotų agentūrų klausimais, kadangi būtina racionalizuoti agentūrų veiklą ir pagerinti jų veiklos rezultatus;

(47)	šiame reglamente laikomasi pagrindinių teisių ir principų, visų pirma pripažintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 SKYRIUS

PRINCIPAI

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

1. Šiuo reglamentu įsteigiama Europos Sąjungos geležinkelių agentūra (toliau – Agentūra).

2. Šiuo reglamentu numatoma:

a)	Agentūros įsteigimas ir užduotys;

b)	valstybių narių užduotys įgyvendinant šį reglamentą.

3. Šiuo reglamentu remiamas bendros Europos geležinkelių erdvės sukūrimas, visų pirma tikslai, susiję su:

a)	Sąjungos geležinkelių sistemos sąveika, numatyta Direktyvoje (ES) 2016/797;

b)	Sąjungos geležinkelių sistemos sauga, numatyta Direktyvoje (ES) 2016/798;

c)	traukinių mašinistų sertifikavimu, numatytu Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2007/59/EB (14).

2 straipsnis

Agentūros tikslai

Agentūra siekia tikslo – prisidėti prie tolesnio sienų nevaržomos bendros Europos geležinkelių erdvės kūrimo ir jos efektyvaus veikimo, garantuojant aukštą geležinkelių saugos ir sąveikos lygį, kartu gerinant geležinkelių sektoriaus konkurencinę padėtį. Agentūra visų pirma prisideda prie Sąjungos teisės aktų techninių aspektų įgyvendinimo nustatydama bendrą požiūrį į Sąjungos geležinkelių sistemos saugą ir didindama Sąjungos geležinkelių sistemų sąveikos lygį.

Tolesni Agentūros tikslai – stebėti nacionalinių geležinkelių taisyklių rengimą siekiant remti nacionalinių institucijų, veikiančių geležinkelių saugos ir sąveikos srityse, veiklą ir skatinti procedūrų optimizavimą.

Tais atvejais, kai tai numatyta Direktyvoje (ES) 2016/797 ir Direktyvoje (ES) 2016/798, Agentūra atlieka Sąjungos institucijos, atsakingos už leidimų pateikti rinkai geležinkelių transporto priemones ir transporto priemonių tipus ir bendrų saugos sertifikatų išdavimą geležinkelio įmonėms, vaidmenį.

Siekdama tų tikslų, Agentūra visapusiškai atsižvelgia į Sąjungos plėtros procesą ir į konkrečius apribojimus, susijusius su geležinkelio jungtimis su trečiosiomis šalimis.

3 straipsnis

Teisinis statusas

1. Agentūra yra juridinio asmens statusą turinti Sąjungos įstaiga.

2. Kiekvienoje valstybėje narėje Agentūra naudojasi plačiausiu teisnumu, suteikiamu juridiniams asmenims pagal tų valstybių narių įstatymus. Ji visų pirma gali įsigyti kilnojamojo ir nekilnojamojo turto arba juo disponuoti ir būti šalimi teismo procese.

3. Agentūrai atstovauja jos vykdomasis direktorius.

4. Tik pati Agentūra atsako už jai pavestų funkcijų ir paskirtų įgaliojimų vykdymą.

4 straipsnis

Agentūros aktų rūšis

Agentūra gali:

a)	teikti Komisijai rekomendacijas dėl 13, 15, 17, 19, 35, 36 ir 37 straipsnių taikymo;

b)	teikti valstybėms narėms rekomendacijas dėl 34 straipsnio taikymo;

c)	pagal 10 straipsnio 2 dalį ir 42 straipsnį teikti nuomones Komisijai, o pagal 10, 25 ir 26 straipsnius – atitinkamoms valstybių narių institucijoms;

d)	teikti rekomendacijas nacionalinėms saugos institucijoms pagal 33 straipsnio 4 dalį;

e)	rengti sprendimus pagal 14, 20, 21 ir 22 straipsnius;

f)	priimti nuomones, kurios yra tinkamos atitikties priemonės, pagal 19 straipsnį;

g)	priimti techninius dokumentus pagal 19 straipsnį;

h)	priimti audito ataskaitas pagal 33 ir 34 straipsnius;

i)	pagal 13, 19, 28, 32, 33 ir 37 straipsnius teikti gaires ir kitus neprivalomus dokumentus, kuriais palengvinamas geležinkelių saugos ir sąveikos teisės aktų taikymas.

2 SKYRIUS

DARBO METODAI

5 straipsnis

Darbo grupių ir kitų grupių steigimas ir sudėtis

1. Agentūra įsteigia ribotą skaičių darbo grupių, siekdama parengti rekomendacijas ir atitinkamais atvejais gaires, visų pirma susijusias su techninėmis sąveikos specifikacijomis (toliau – TSS), bendraisiais saugos tikslais (toliau – BST), bendraisiais saugos būdais (toliau – BSB) ir bendrųjų saugos rodiklių (toliau – BSR) naudojimu.

Agentūra gali įsteigti darbo grupes kitais tinkamai pagrįstais atvejais Komisijos ar 81 straipsnyje nurodyto komiteto (toliau – komitetas) prašymu arba savo iniciatyva, pasikonsultavusi su Komisija.

Darbo grupėms pirmininkauja Agentūros atstovas.

2. Darbo grupės sudaromos iš:

—	atstovų, kuriuos kompetentingos nacionalinės institucijos paskyrė dalyvauti darbo grupėse,

—

geležinkelių sektoriaus specialistų, kuriuos atrenka Agentūra iš 3 dalyje nurodyto sąrašo. Agentūra užtikrina, kad būtų tinkamai atstovaujama tiems pramonės sektoriams ir tiems naudotojams, kuriems poveikį galėtų daryti priemonės, kurias gali pasiūlyti Komisija remdamasi Agentūros jai pateiktomis rekomendacijomis. Agentūra visais įmanomais atvejais siekia atstovavimo pusiausvyros geografiniu požiūriu.

Jei reikia, Agentūra į darbo grupes gali paskirti nepriklausomus ekspertus ir tarptautinių organizacijų atstovus, turinčius toje srityje pripažintos kompetencijos. Į darbo grupes negali būti skiriami Agentūros darbuotojai, išskyrus darbo grupių pirmininkus, nes jie yra Agentūros atstovai.

3. Kiekvienas 38 straipsnio 4 dalyje nurodytas atstovaujamasis organas nusiunčia Agentūrai aukščiausią kvalifikaciją turinčių ekspertų, įgaliotų jiems atstovauti kiekvienoje darbo grupėje, sąrašą ir jį atnaujina, jei padaryta pakeitimų.

4. Jeigu tokių darbo grupių darbas turi tiesioginės įtakos sektoriaus darbuotojų darbo sąlygoms, sveikatai ir saugai, atitinkamose darbo grupėse kaip visateisiai nariai dalyvauja Europos lygmeniu veikiančių profesinių sąjungų organizacijų paskirti atstovai.

5. Agentūra dengia darbo grupių narių kelionės ir pragyvenimo išlaidas pagal valdybos patvirtintas taisykles ir tarifų lenteles.

6. Rengdama 1 dalyje nurodytas rekomendacijas ir gaires, Agentūra tinkamai atsižvelgia į darbo grupių atlikto darbo rezultatus.

7. 24, 29, ir 38 straipsnio 1 dalies tikslais Agentūra įsteigia kitas grupes.

8. Pagal 38 straipsnio 4 dalį ir tinkamai pagrįstais atvejais Agentūra gali įsteigti kitas grupes Komisijos ar komiteto prašymu arba savo iniciatyva.

9. Darbo grupių ir kitų grupių darbas turi būti skaidrus. Valdyba priima darbo grupių ir grupių darbo tvarkos taisykles, įskaitant skaidrumo taisykles.

6 straipsnis

Konsultavimasis su socialiniais partneriais

Jeigu 13, 15, 19 ir 36 straipsniuose numatytos užduotys turi tiesioginės įtakos sektoriaus darbuotojų socialinei aplinkai arba darbo sąlygoms, Agentūra konsultuojasi su socialiniais partneriais sektorių dialogo komitete, įsteigtame pagal Komisijos sprendimą 98/500/EB (15). Tokiais atvejais socialiniai partneriai gali atsakyti dėl tų konsultacijų su sąlyga, kad jie tai padaro per tris mėnesius.

Tos konsultacijos surengiamos prieš Agentūrai pateikiant savo rekomendacijas Komisijai. Agentūra deramai atsižvelgia į tas konsultacijas ir turi būti visada pasirengusi savo rekomendacijas paaiškinti. Agentūra sektorių dialogo komiteto pateiktas nuomones kartu su Agentūros rekomendacija nusiunčia Komisijai, o Komisija jas nusiunčia komitetui.

7 straipsnis

Konsultavimasis su krovinių vežimo geležinkeliais paslaugų naudotojais ir keleiviais

Jeigu 13 ir 19 straipsniuose numatytos užduotys turi tiesioginės įtakos krovinių vežimo geležinkeliais paslaugų naudotojams ir keleiviams, Agentūra konsultuojasi su jiems atstovaujančiomis organizacijomis, įskaitant neįgaliųjų ir riboto judumo asmenų atstovus. Tokiais atvejais tos organizacijos gali atsakyti dėl tų konsultacijų su sąlyga, kad jie tai padaro per tris mėnesius.

Padedant komitetui Komisija sudaro sąrašą organizacijų, su kuriomis reikia konsultuotis.

Tos konsultacijos surengiamos prieš Agentūrai pateikiant savo rekomendacijas Komisijai. Agentūra deramai atsižvelgia į tas konsultacijas ir turi būti visada pasirengusi paaiškinti savo rekomendacijas. Agentūra atitinkamų organizacijų pateiktas nuomones kartu su Agentūros rekomendacija nusiunčia Komisijai, o Komisija jas nusiunčia komitetui.

8 straipsnis

Poveikio vertinimas

1. Agentūra atlieka savo rekomendacijų ir nuomonių poveikio vertinimą. Valdyba patvirtina poveikio vertinimo metodiką, kuri grindžiama Komisijos metodika. Agentūra palaiko ryšį su Komisija, kad būtų tinkamai atsižvelgta į atitinkamą darbą Komisijoje. Su kiekviena rekomendacija pateikiamoje ataskaitoje Agentūra aiškiai nurodo prielaidas, kuriomis buvo remiamasi atliekant poveikio vertinimą, ir naudotus duomenų šaltinius.

2. Prieš įtraukdama veiklą į pagal 51 straipsnio 1 dalį valdybos priimtą programavimo dokumentą, Agentūra atlieka išankstinį poveikio vertinimą, kuriame ji nustato:

a)	spręstiną klausimą ir galimus sprendimus;

b)	konkrečios veiklos, įskaitant Agentūros rekomendacijos ar nuomonės pateikimą, poreikio mastą;

c)	tikėtiną Agentūros įnašą sprendžiant problemą.

Prieš bet kokią veiklą ar projektą įtraukiant į programavimo dokumentą, atliekama kiekvieno jų atskirai ir jų visų kartu veiksmingumo analizė siekiant kuo geriau panaudoti Agentūros biudžetą ir išteklius.

3. Agentūra gali atlikti pagal jos rekomendacijas parengtų teisės aktų ex post vertinimą.

4. Valstybės narės suteikia Agentūrai duomenų, kurių reikia norint atlikti poveikio vertinimą, jei jų turi.

Agentūrai paprašius, atstovaujamosios organizacijos pateikia Agentūrai poveikio vertinimui reikalingus nekonfidencialius duomenis.

9 straipsnis

Tyrimai

Tais atvejais, kai tai reikalinga jos užduotims vykdyti, Agentūra užsako tyrimus, kuriuose atitinkamais atvejais dalyvauja 5 straipsnyje nurodytos darbo grupės ir kitos grupės, ir finansuoja tuos tyrimus iš savo biudžeto.

10 straipsnis

Nuomonės

1. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/34/ES (16) 55 straipsnyje nurodytų vienos ar daugiau nacionalinių reguliavimo institucijų prašymu Agentūra teikia nuomones visų pirma dėl toms institucijoms pateiktų klausimų aspektų, susijusių su sauga ir sąveika.

2. Komisijos prašymu Agentūra teikia nuomones dėl bet kurio akto, priimto pagal Direktyvą (ES) 2016/797 arba Direktyvą (ES) 2016/798, dalinių pakeitimų, ypač kai pranešama apie kokį nors įtariamą trūkumą.

3. Visas savo nuomones, visų pirma nurodytas 2 dalyje, Agentūra teikia kuo greičiau ir ne vėliau kaip per du mėnesius nuo prašymo jas teikti gavimo, nebent su prašančiąja šalimi būtų susitarta kitaip. Agentūra per vieną mėnesį po jų priėmimo viešai paskelbia tą tų nuomonių redakciją, iš kurios pašalinta visa komercinė konfidencialaus pobūdžio informacija.

11 straipsnis

Apsilankymai valstybėse narėse

1. Siekdama vykdyti jai pavestas užduotis, ypač nurodytas 14, 20, 21, 25, 26, 31, 32, 33, 34, 35 ir 42 straipsniuose, ir padėti Komisijai įvykdyti savo pareigas pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), įskaitant visų pirma įvertinti atitinkamų Sąjungos teisės aktų veiksmingą įgyvendinimą, Agentūra, laikydamasi valdybos nustatytos politikos, darbo metodų ir procedūrų, gali rengti apsilankymus valstybėse narėse.

2. Pasikonsultavusi su atitinkama valstybe nare, Agentūra tinkamu laiku ją informuoja apie planuojamą apsilankymą, praneša paskirtų apsilankyti Agentūros pareigūnų vardus ir pavardes, apsilankymo pradžios datą ir numatomą trukmę. Tokiems apsilankymams vykdyti paskirti Agentūros pareigūnai vyksta į juos po to, kai vykdomasis direktorius raštu pateikia sprendimą, kuriame nurodomi jų apsilankymo paskirtis ir tikslai.

3. Atitinkamų valstybių narių nacionalinės institucijos Agentūros darbuotojams sudaro kuo palankesnes sąlygas dirbti.

4. Agentūra parengia kiekvieno 1 dalyje nurodyto apsilankymo ataskaitą ir išsiunčia ją Komisijai bei atitinkamai valstybei narei.

5. Šiuo straipsniu nedaromas poveikis 33 straipsnio 7 dalyje ir 34 straipsnio 6 dalyje nurodytiems patikrinimams.

6. Agentūros darbuotojų patirtas kelionės, apgyvendinimo, pragyvenimo ir kitas išlaidas padengia Agentūra.

12 straipsnis

Vieno langelio sistema

1. Agentūra sukuria ir valdo informacijos ir ryšių sistemą, kurioje veiktų bent šios vieno langelio principo funkcijos:

bendra prieiga, kuria naudodamasis pareiškėjas pateikia prašymų dokumentus dėl tipo patvirtinimo, leidimo pateikti transporto priemonę rinkai ir bendrų saugos sertifikatų. Jei naudojimo arba veiklos sritis apima tik vienoje valstybėje narėje esantį tinklą ar tinklus, vieno langelio principu veikianti bendra prieiga sukuriama taip, kad pareiškėjas galėtų pasirinkti tą instituciją, kuri jo paraišką dėl leidimų ar bendrų saugos sertifikatų išdavimo tvarkytų visos procedūros metu;

bendra keitimosi informacija platforma, per kurią Agentūrai ir nacionalinėms saugos institucijoms būtų teikiama informacija apie visas paraiškas dėl leidimų ir bendrų saugos sertifikatų, tų procedūrų etapus ir jų rezultatus, ir, atitinkamais atvejais, apie apeliacinės tarybos prašymus ir sprendimus;

bendra keitimosi informacija platforma, per kurią Agentūrai ir nacionalinėms saugos institucijoms būtų teikiama informacija apie prašymus dėl Agentūros patvirtinimo pagal Direktyvos (ES) 2016/797 19 straipsnį ir paraiškas dėl leidimų pradėti eksploatuoti kelio kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemius, apimančius Europos traukinių kontrolės sistemos (ETCS) ir (arba) geležinkelių judriojo ryšio sistemos (GSM-R) įrangą, išdavimo, tų procedūrų etapus ir jų rezultatus, ir, atitinkamais atvejais, apie apeliacinės tarybos prašymus ir sprendimus;

d)	ankstyvojo perspėjimo sistema, kuriai veikiant ankstyvame etape galima nustatyti, kiek reikia koordinuoti sprendimus, kuriuos turi priimti nacionalinės saugos institucijos ir Agentūra, jei pateiktos skirtingos paraiškos dėl panašių leidimų ar bendrų saugos sertifikatų išdavimo.

2. 1 dalyje nurodyto vieno langelio sistemos techninės ir funkcinės specifikacijos parengiamos bendradarbiaujant su 38 straipsnyje nurodytu nacionalinių saugos institucijų tinklu, remiantis Agentūros parengtu projektu, atsižvelgiant į sąnaudų ir naudos analizę. Tuo remdamasi, valdyba priima technines ir funkcines specifikacijas ir vieno langelio sistemos sukūrimo planą. Vieno langelio sistema kuriama nedarant poveikio intelektinės nuosavybės teisėms ir būtinam konfidencialumo lygiui ir atsižvelgiant, tam tikrais atvejais, į Agentūros jau sukurtas IT taikomąsias programas ir registrus, tokius kaip nurodyta 37 straipsnyje.

3. Vieno langelio sistema pradeda veikti ne vėliau kaip 2019 m. birželio 16 d.

4. Agentūra stebi pagal vieno langelio principą teikiamas paraiškas, visų pirma naudodamasi 1 dalies d punkte nurodyta ankstyvojo perspėjimo sistema. Jei nustatomos skirtingos paraiškos dėl panašių leidimų ar bendrų saugos sertifikatų išdavimo, Agentūra užtikrina, kad būtų imtasi atitinkamų tolesnių veiksmų, tokių kaip:

a)	pareiškėjo (-ų) informavimas, kad yra kitas arba panašus prašymas dėl leidimo ar sertifikato išdavimo;

veiksmų su atitinkama nacionaline saugos institucija koordinavimas, siekiant užtikrinti nacionalinių saugos institucijų ir Agentūros priimamų sprendimų nuoseklumą. Jeigu vykdant koordinavimo procesą per vieną mėnesį nuo jo pradžios nepavyksta rasti abiem pusėms priimtino sprendimo, klausimas perduodamas 55, 61 ir 62 straipsniuose nurodytam apeliacinės tarybos arbitražui.

3 SKYRIUS

SU GELEŽINKELIŲ SAUGA SUSIJUSIOS AGENTŪROS UŽDUOTYS

13 straipsnis

Techninė parama. Rekomendacijos dėl geležinkelių saugos

1. Agentūra teikia Komisijai rekomendacijas dėl BSR, BSB ir BST, numatytų Direktyvos (ES) 2016/798 5, 6 ir 7 straipsniuose. Agentūra taip pat teikia Komisijai rekomendacijas dėl periodiško BSR, BSB ir BST tikslinimo.

2. Komisijos prašymu arba savo iniciatyva Agentūra, atsižvelgdama į įgytą patirtį, teikia Komisijai rekomendacijas dėl kitų saugos srities priemonių.

3. Agentūra priima gaires, siekdama padėti nacionalinėms saugos institucijoms vykdyti geležinkelio įmonių, infrastruktūros valdytojų ir kitų subjektų priežiūrą pagal Direktyvos (ES) 2016/798 17 straipsnį.

4. Agentūra gali teikti rekomendacijas Komisijai dėl BSB, apimančių bet kokius saugos valdymo sistemos elementus, kurie turi būti suderinti Sąjungos lygmeniu pagal Direktyvos (ES) 2016/798 9 straipsnio 7 dalį.

5. Agentūra gali teikti gaires ir kitus neprivalomus dokumentus, kad būtų lengviau įgyvendinti geležinkelių saugos teisės aktus, be kita ko, padėti valstybėms narėms nustatyti nacionalines taisykles, kurios gali būti panaikintos priėmus BSB ir (arba) juos peržiūrėjus, ir gaires dėl naujų nacionalinių taisyklių priėmimo arba esamų nacionalinių taisyklių dalinio pakeitimo. Agentūra taip pat gali teikti gaires dėl geležinkelių saugos ir saugos sertifikavimo, įskaitant gerosios praktikos pavyzdžių sąrašus, visų pirma tarpvalstybinio transporto ir infrastruktūros atveju.

14 straipsnis

Bendri saugos sertifikatai

Agentūra išduoda, atnaujina, iš dalies keičia bendrus saugos sertifikatus bei sustabdo jų galiojimą ir tuo tikslu bendradarbiauja su nacionalinėmis saugos institucijomis pagal Direktyvos (ES) 2016/798 10, 11 ir 18 straipsnius.

Agentūra apriboja arba panaikina bendrus saugos sertifikatus ir tuo tikslu bendradarbiauja su nacionalinėmis saugos institucijomis pagal Direktyvos (ES) 2016/798 17 straipsnį.

15 straipsnis

Transporto priemonių techninė priežiūra

1. Agentūra padeda Komisijai už techninę priežiūrą atsakingų subjektų sertifikavimo sistemos klausimais pagal Direktyvos (ES) 2016/798 14 straipsnio 7 dalį.

2. Agentūra teikia Komisijai rekomendacijas Direktyvos (ES) 2016/798 14 straipsnio 8 dalies tikslais.

3. Agentūra analizuoja visas alternatyvias priemones, dėl kurių nuspręsta pagal Direktyvos (ES) 2016/798 15 straipsnį, ir savo analizės rezultatus įtraukia į šio reglamento 35 straipsnio 4 dalyje nurodytą ataskaitą.

4. Agentūra remia ir gavusi prašymą koordinuoja nacionalinių saugos institucijų vykdomą už techninę priežiūrą atsakingų subjektų priežiūrą, kaip nurodyta Direktyvos (ES) 2016/798 17 straipsnio 1 dalies c punkte.

16 straipsnis

Bendradarbiavimas su nacionalinėmis tyrimo įstaigomis

Agentūra bendradarbiauja su nacionalinėmis tyrimo įstaigomis pagal Direktyvos (ES) 2016/798 20 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1, 2, 5 bei 7 dalis ir 26 straipsnį.

17 straipsnis

Pavojingų krovinių vežimas geležinkeliais

Agentūra stebi teisės aktų, kuriais reglamentuojamas pavojingų krovinių vežimas geležinkeliais, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2008/68/EB (17), pokyčius ir kartu su Komisija užtikrina, kad tokie pokyčiai būtų suderinami su teisės aktais, kuriais reglamentuojama geležinkelių sauga ir sąveika, ypač su jų esminiais reikalavimais. Tuo tikslu Agentūra padeda Komisijai ir gali priimti rekomendacijas Komisijos prašymu arba savo iniciatyva.

18 straipsnis

Keitimasis informacija apie su sauga susijusias avarijas

Agentūra skatina keistis informacija apie su sauga susijusias avarijas, riktus ir vos neįvykusias avarijas, atsižvelgiant į geležinkelio sistemos dalyvių patirtį, kaip nurodyta Direktyvos (ES) 2016/798 4 straipsnyje. Tokiu būdu keičiantis informacija plėtojama geroji praktika valstybių narių lygmeniu.

4 SKYRIUS

SU SĄVEIKA SUSIJUSIOS AGENTŪROS UŽDUOTYS

19 straipsnis

Techninė parama geležinkelių sąveikos srityje

1. Agentūra:

a)	teikia Komisijai rekomendacijas dėl TSS ir jų tikslinimo pagal Direktyvos (ES) 2016/797 5 straipsnį;

b)	teikia Komisijai rekomendacijas dėl EB patikros deklaracijos ir kartu su ja pateiktinų techninės bylos dokumentų Direktyvos (ES) 2016/797 15 straipsnio 9 dalies tikslais;

c)	teikia Komisijai rekomendacijas dėl registrų specifikacijų ir jų tikslinimo Direktyvos (ES) 2016/797 47, 48 ir 49 straipsnių tikslais;

d)	priima nuomones, kurios yra tinkamos atitikties priemonės dėl TSS trūkumų pagal Direktyvos (ES) 2016/797 6 straipsnio 4 dalį, ir tas nuomones teikia Komisijai;

e)	Komisijos prašymu teikia jai nuomones dėl valstybių narių prašymų netaikyti TSS pagal Direktyvos (ES) 2016/797 7 straipsnį;

f)	priima techninius dokumentus pagal Direktyvos (ES) 2016/797 4 straipsnio 8 dalį;

g)	parengia sprendimą dėl patvirtinimo prieš skelbiant bet kokį konkursą, susijusį su ERTMS kelio įranga, siekiant užtikrinti suderintą ERTMS įgyvendinimą Sąjungoje pagal Direktyvos (ES) 2016/797 19 straipsnį;

h)	teikia Komisijai rekomendacijas dėl traukinio brigados narių, atliekančių svarbiausias su sauga susijusias užduotis, mokymų ir sertifikavimo;

i)	pateikia atitinkamoms Europos standartizacijos organizacijoms skirtas išsamias gaires dėl standartų, kad būtų papildyti šioms organizacijoms Komisijos suteikti įgaliojimai;

j)	teikia Komisijai rekomendacijas dėl visų darbuotojų, atliekančių svarbiausias su sauga susijusias užduotis, darbo sąlygų;

k)	teikia Komisijai rekomendacijas dėl darniųjų standartų, kuriuos turi parengti Europos standartizacijos organizacijos, ir su keičiamosiomis atsarginėmis dalimis susijusių standartų, kuriuos taikant gali būti pagerintas Sąjungos geležinkelių sistemos saugos ir sąveikos lygis;

l)	tam tikrais atvejais teikia Komisijai rekomendacijas, susijusias su saugai svarbiomis sudedamosiomis dalimis.

2. Rengdama 1 dalies a, b, c, h, k ir l punktuose nurodytas rekomendacijas Agentūra:

a)	užtikrina, kad TSS ir registrų specifikacijos būtų pritaikytos prie techninės pažangos, rinkos tendencijų ir socialinių reikalavimų;

b)	užtikrina, kad TSS plėtojimas bei atnaujinimas ir sąveikai būtinų Europos standartų plėtojimas būtų vykdomi koordinuotai, ir palaiko atitinkamus ryšius su Europos standartizacijos organizacijomis.

c)	tam tikrais atvejais stebėtojo teisėmis dalyvauja atitinkamų darbo grupių, kurias steigia pripažintos standartizacijos organizacijos, veikloje.

3. Agentūra gali priimti gaires ir kitus neprivalomus dokumentus, kad būtų lengviau įgyvendinti geležinkelių sąveikos teisės aktus, be kita ko, padėti valstybėms narėms nustatyti nacionalines taisykles, kurios gali būti panaikintos priėmus TSS arba jas patikslinus.

4. Tais atvejais, kai sąveikos sudedamosios dalys neatitinka esminių reikalavimų, Agentūra padeda Komisijai pagal Direktyvos (ES) 2016/797 11 straipsnį.

20 straipsnis

Leidimai pateikti rinkai transporto priemones

Agentūra išduoda leidimus pateikti rinkai geležinkelių transporto priemones ir jai suteikiami įgaliojimai savo išduotus leidimus atnaujinti, iš dalies keisti, panaikinti bei sustabdyti jų galiojimą. Tuo tikslu Agentūra bendradarbiauja su nacionalinėmis saugos institucijomis pagal Direktyvos (ES) 2016/797 21 straipsnį.

21 straipsnis

Leidimai pateikti rinkai transporto priemonių tipus

Agentūra išduoda leidimus pateikti rinkai transporto priemonių tipus ir jai suteikiami įgaliojimai savo išduotus leidimus atnaujinti, iš dalies keisti, panaikinti bei sustabdyti jų galiojimą pagal Direktyvos (ES) 2016/797 24 straipsnį.

22 straipsnis

Pradėjimas eksploatuoti kelio kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemius

Prieš skelbiant bet kokį konkursą, susijusį su ERTMS kelio įranga, Agentūra patikrina, ar techniniai sprendimai visiškai atitinka atitinkamas TSS ir dėl šios priežasties yra visiškai sąveikūs, ir priima sprendimą dėl patvirtinimo pagal Direktyvos (ES) 2016/797 19 straipsnį.

23 straipsnis

Telematikos priemonės

1. Agentūra veikia kaip sistemos valdytoja, kuri užtikrina telematikos priemonių koordinuotą plėtojimą Sąjungoje pagal atitinkamas TSS. Tuo tikslu Agentūra prižiūri, stebi ir valdo atitinkamus posistemių reikalavimus.

2. Agentūra apibrėžia, skelbia ir taiko paraiškų dėl telematikos priemonių specifikacijų pakeitimų nagrinėjimo procedūrą. Tuo tikslu Agentūra sukuria, administruoja ir atnaujina paraiškų dėl tokių specifikacijų ir jų statuso pakeitimų kartu su atitinkamu pagrindimu registrą.

3. Agentūra plėtoja ir prižiūri technines įvairių telematikos priemonių specifikacijų versijų tvarkymo priemones ir stengiasi užtikrinti atgalinį suderinamumą.

4. Agentūra padeda Komisijai stebėti telematikos priemonių specifikacijų diegimą pagal atitinkamas TSS.

24 straipsnis

Parama notifikuotosioms atitikties vertinimo įstaigoms

1. Agentūra remia notifikuotųjų atitikties vertinimo įstaigų veiklą, kaip nurodyta Direktyvos (ES) 2016/797 30 straipsnyje. Ta parama visų pirma apima gairių dėl sąveikos sudedamosios dalies atitikties arba tinkamumo naudoti vertinimo, kaip nurodyta Direktyvos (ES) 2016/797 9 straipsnyje, priėmimą ir gairių dėl Direktyvos (ES) 2016/797 10 ir 15 straipsniuose nurodytos EB patikros procedūros priėmimą.

2. Agentūra gali sudaryti kuo palankesnes sąlygas notifikuotųjų atitikties vertinimo įstaigų bendradarbiavimui pagal Direktyvos (ES) 2016/797 44 straipsnį, ir gali visų pirma vykdyti jų koordinavimo grupės techninio sekretoriato funkcijas.

5 SKYRIUS

SU NACIONALINĖMIS TAISYKLĖMIS SUSIJUSIOS AGENTŪROS UŽDUOTYS

25 straipsnis

Nacionalinių taisyklių projektų nagrinėjimas

1. Agentūra per du mėnesius nuo jų gavimo išnagrinėja nacionalinių taisyklių projektus, pateiktus jai pagal Direktyvos (ES) 2016/798 8 straipsnio 4 dalį ir Direktyvos (ES) 2016/797 14 straipsnio 5 dalį. Jeigu reikalingas vertimas, arba dėl nacionalinės taisyklės projekto ilgio ar sudėtingumo, Agentūra gali pratęsti šį laikotarpį ne daugiau kaip trimis papildomais mėnesiais, gavusi valstybės narės sutikimą. Tačiau išimtinėmis aplinkybėmis Agentūra ir atitinkama valstybė narė abipusiu sutarimu gali susitarti papildomai pratęsti tą laikotarpį.

Per tą laikotarpį Agentūra pasikeičia atitinkama informacija su atitinkama valstybe nare, atitinkamais atvejais pasikonsultuoja su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais ir po to informuoja valstybę narę apie nagrinėjimo rezultatus.

2. Jei po 1 dalyje nurodyto nagrinėjimo Agentūra mano, kad nacionalinių taisyklių projektais sudaromos sąlygos įvykdyti esminius geležinkelių sąveikos reikalavimus, laikytis BSB bei galiojančių TSS, ir pasiekti BST ir kad jomis nesudaromos sąlygos savavališkam diskriminavimui ar paslėptiems geležinkelių transporto paslaugų teikimo tarp valstybių narių veiklos apribojimams, ji apie savo teigiamą įvertinimą praneša Komisijai ir atitinkamai valstybei narei. Tuo atveju Komisija gali patvirtinti taisykles 27 straipsnyje nurodytoje IT sistemoje. Jeigu Agentūra per du mėnesius nuo nacionalinės taisyklės projekto gavimo arba per pratęstą laikotarpį, dėl kurio susitarta pagal 1 dalį, neinformuoja Komisijos ir atitinkamos valstybės narės apie savo atliktą įvertinimą, valstybė narė gali nustatyti taisyklę nedarant poveikio 26 straipsniui.

3. Kai 1 dalyje nurodyto nagrinėjimo įvertinimas yra neigiamas, Agentūra informuoja apie tai atitinkamą valstybę narę ir paprašo jos pateikti poziciją dėl to įvertinimo. Po šio pasikeitimo nuomonėmis su atitinkama valstybe nare, jeigu Agentūra toliau laikosi savo neigiamo įvertinimo, per ne ilgesnį kaip vieno mėnesio laikotarpį Agentūra:

a)	pateikia atitinkamai valstybei narei skirtą nuomonę, nurodydama priežastis, kodėl atitinkama nacionalinė taisyklė ar taisyklės neturėtų įsigalioti ir (arba) būti taikoma (-os), ir

b)	informuoja Komisiją apie savo neigiamą įvertinimą, nurodydama priežastis, kodėl atitinkama nacionalinė taisyklė ar taisyklės neturėtų įsigalioti ir (arba) būti taikoma (-os).

Tuo nedaromas poveikis valstybės narės teisei priimti naują nacionalinę taisyklę pagal Direktyvos (ES) 2016/798 8 straipsnio 3 dalies c punktą arba Direktyvos (ES) 2016/797 14 straipsnio 4 dalies b punktą.

4. Atitinkama valstybė narė per du mėnesius praneša Komisijai apie savo poziciją dėl 3 dalyje nurodytos nuomonės, be kita ko, prieštaravimo atveju nurodydama priežastis.

Kai laikoma, kad pateiktos priežastys yra nepakankamos, arba kai tokia informacija nepateikiama, ir jei valstybė narė priima atitinkamą nacionalinę taisyklę pakankamai neatsižvelgdama į 3 dalyje nurodytą nuomonę, Komisija gali priimti įgyvendinimo aktais atitinkamai valstybei narei skirtą sprendimą, kuriuo prašoma tą taisyklę pakeisti arba panaikinti. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 81 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

26 straipsnis

Esamų nacionalinių taisyklių nagrinėjimas

1. Per du mėnesius nuo jų gavimo Agentūra išnagrinėja pagal Direktyvos (ES) 2016/797 14 straipsnio 6 dalį ir Direktyvos (ES) 2016/798 8 straipsnio 6 dalį pateiktas nacionalines taisykles. Jeigu reikalingas vertimas, arba dėl nacionalinės taisyklės ilgio ar sudėtingumo Agentūra gali siekti pratęsti šį laikotarpį ne daugiau trimis papildomais mėnesiais, gavusi valstybės narės sutikimą. Tačiau išimtinėmis aplinkybėmis Agentūra ir atitinkama valstybė narė abipusiu sutarimu gali susitarti papildomai pratęsti tą laikotarpį.

Per tą laikotarpį Agentūra pasikeičia atitinkama informacija su atitinkama valstybe nare ir po to ją informuoja apie nagrinėjimo rezultatus.

2. Jei po 1 dalyje nurodyto nagrinėjimo Agentūra mano, kad nacionalinėmis taisyklėmis sudaromos sąlygos įvykdyti esminius geležinkelių sąveikos reikalavimus, laikytis BSB bei galiojančių TSS, ir pasiekti BST ir kad jomis nesudaromos sąlygos savavališkam diskriminavimui ar paslėptiems geležinkelių transporto paslaugų teikimo tarp valstybių narių veiklos apribojimams, ji apie savo teigiamą įvertinimą praneša Komisijai ir atitinkamai valstybei narei. Tokiu atveju Komisija gali patvirtinti taisykles 27 straipsnyje nurodytoje IT sistemoje. Jeigu Agentūra per du mėnesius nuo nacionalinių taisyklių gavimo arba per pratęstą laikotarpį, dėl kurio susitarta pagal 1 dalį, neinformuoja Komisijos ir atitinkamos valstybės narės, taisyklė lieka galioti.

a)	paskelbia atitinkamai valstybei narei skirtą nuomonę, nurodydama, kad atitinkama nacionalinė taisyklė arba taisyklės buvo įvertinta (-os) neigiamai, ir nurodydama priežastis, kodėl ta atitinkama taisyklė arba taisyklės turėtų būti iš dalies pakeistos ar panaikintos, ir

b)	informuoja Komisiją apie neigiamą įvertinimą, nurodydama priežastis, kodėl atitinkama nacionalinė taisyklė ar taisyklės turėtų būti pakeista (-os) ar panaikinta (-os).

4. Atitinkama valstybė narė per du mėnesius praneša Komisijai apie savo poziciją dėl 3 dalyje nurodytos nuomonės, be kita ko, prieštaravimo atveju nurodydama priežastis. Kai laikoma, kad pateiktos priežastys yra nepakankamos, arba kai tokia informacija nepateikiama, Komisija gali priimti įgyvendinimo aktais atitinkamai valstybei narei skirtą sprendimą, kuriuo prašoma atitinkamą nacionalinę taisyklę pakeisti arba panaikinti. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 81 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

5. Nukrypstant nuo 3 ir 4 dalių, skubių prevencinių priemonių atveju, jeigu atlikus 1 dalyje nurodytą nagrinėjimą įvertinimas yra neigiamas ir jeigu atitinkama valstybė narė per du mėnesius nuo Agentūros nuomonės gavimo iš dalies nepakeitė arba nepanaikino atitinkamos nacionalinės taisyklės, Komisija gali priimti sprendimą, priimant įgyvendinimo aktus, kuriuo tos valstybės narės prašoma tą taisyklę iš dalies pakeisti arba panaikinti. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 81 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

Jeigu Agentūros atliktas įvertinimas yra teigiamas ir jeigu atitinkama nacionalinė taisyklė daro poveikį daugiau kaip vienai valstybei narei, Komisija, bendradarbiaudama su Agentūra ir valstybėmis narėmis, imasi atitinkamų priemonių, prireikus įskaitant BSB ir TSS peržiūrą.

6. 2, 3 ir 4 dalyse nurodyta procedūra taikoma, mutatis mutandis, tais atvejais, kai Agentūra sužino apie praneštą arba nepraneštą nacionalinę taisyklę, kuri yra nereikalinga, kertasi su BSB, BST, TSS ar bet kuriuo kitu geležinkelio srities Sąjungos teisės aktu arba dėl kurios atsiranda nepagrįstų kliūčių bendrajai geležinkelių rinkai.

27 straipsnis

Pranešimo tikslais naudotina IT sistema ir nacionalinių taisyklių klasifikavimas

1. Agentūra administruoja specialią IT sistemą, kurioje saugomos 25 ir 26 straipsniuose nurodytos nacionalinės taisyklės ir tinkamos nacionalinės atitikties priemonės, nurodytos Direktyvos (ES) 2016/797 2 straipsnio 34 punkte. Agentūra tam tikrais atvejais sudaro galimybę suinteresuotiesiems subjektams su jomis susipažinti konsultavimosi tikslais.

2. Valstybės narės apie nacionalines taisykles, kaip nurodyta 25 straipsnio 1 dalyje ir 26 straipsnio 1 dalyje, praneša Agentūrai ir Komisijai per šio straipsnio 1 dalyje nurodytą IT sistemą. Agentūra paskelbia tas taisykles toje IT sistemoje, įskaitant jų nagrinėjimo statusą, ir, kai vertinimas užbaigiamas, teigiamą arba neigiamą vertinimo rezultatą, ir naudojasi ta IT sistema, kad informuotų Komisiją pagal 25 ir 26 straipsnius.

3. Agentūra atlieka esamų nacionalinių taisyklių, nurodytų taikomuose nacionalinės teisės aktuose, kurie 2016 m. birželio 15 d. yra išvardyti jos pagrindžiamųjų dokumentų duomenų bazėje, techninio pobūdžio nagrinėjimą. Agentūra klasifikuoja nacionalines taisykles, apie kurias pranešta, pagal Direktyvos (ES) 2016/797 14 straipsnio 10 dalį. Tuo tikslu ji naudoja šio straipsnio 1 dalyje nurodytą sistemą.

4. Agentūra klasifikuoja nacionalines taisykles, apie kurias pranešta, pagal Direktyvos (ES) 2016/798 8 straipsnį ir I priedą, atsižvelgdama į Sąjungos teisės aktų plėtojimą. Tuo tikslu Agentūra sukuria taisyklių valdymo priemonę, kurią naudotų valstybės narės, siekdamos supaprastinti savo nacionalinių taisyklių sistemas. Norėdama paskelbti taisyklių valdymo priemonę Agentūra naudoja šio straipsnio 1 dalyje nurodytą sistemą.

6 SKYRIUS

AGENTŪROS UŽDUOTYS, SUSIJUSIOS SU EUROPOS GELEŽINKELIŲ EISMO VALDYMO SISTEMA (ERTMS)

28 straipsnis

ERTMS sistemos valdytoja

1. Agentūra veikia kaip sistemos valdytoja, kuri užtikrina ERTMS koordinuotą plėtojimą Sąjungoje pagal atitinkamas TSS. Tuo tikslu Agentūra prižiūri, stebi ir valdo atitinkamus posistemių reikalavimus, įskaitant ETCS ir GSM-R technines specifikacijas.

2. Agentūra apibrėžia, skelbia ir taiko paraiškų dėl ERTMS specifikacijų pakeitimų nagrinėjimo procedūrą. Tuo tikslu Agentūra pati sukuria, administruoja ir atnaujina paraiškų dėl ERTMS specifikacijų ir jų statuso pakeitimų kartu su atitinkamu pagrindimu registrą.

3. Naujų ERTMS techninių specifikacijų versijų kūrimas neturi kenkti ERTMS diegimo spartai, specifikacijų stabilumui, kurio reikia, kad būtų optimizuota ERTMS įrangos gamyba, geležinkelio įmonių, infrastruktūros valdytojų ir transporto priemonių valdytojų investicijų grąžai ir efektyviam ERTMS įdiegimo planavimui.

4. Agentūra plėtoja ir prižiūri įvairių ERTMS versijų valdymo technines priemones, siekdama užtikrinti tinklų ir transporto priemonių, kuriuose yra sumontuotos įvairios ERTMS versijos, techninį ir eksploatacinį suderinamumą ir suteikti paskatų greitai ir koordinuotai įgyvendinti galiojančias versijas.

5. Pagal Direktyvos (ES) 2016/797 5 straipsnio 10 dalį Agentūra užtikrina, kad vėlesnės ERTMS įrangos versijos būtų techniškai suderinamos su ankstesnėmis versijomis.

6. Agentūra parengia ir suinteresuotiesiems subjektams išplatina atitinkamas taikymo gaires ir aiškinamuosius dokumentus, susijusius su ERTMS techninėmis specifikacijomis.

29 straipsnis

Notifikuotųjų atitikties vertinimo įstaigų ERTMS grupė

1. Agentūra įsteigia notifikuotųjų atitikties vertinimo įstaigų ERTMS grupę, kaip nurodyta Direktyvos (ES) 2016/797 30 straipsnio 7 dalyje, ir jai pirmininkauja.

Grupė tikrina sąveikos sudedamosios dalies atitikties arba tinkamumo naudoti įvertinimui skirtos procedūros, kaip nurodyta Direktyvos (ES) 2016/797 9 straipsnyje, ir Direktyvos (ES) 2016/797 10 straipsnyje nurodytos EB patikros procedūros, kurią vykdo notifikuotosios atitikties vertinimo įstaigos, taikymo nuoseklumą.

2. Agentūra kasmet pateikia Komisijai ataskaitą apie 1 dalyje nurodytos grupės veiklą, įskaitant pateikdama notifikuotųjų atitikties vertinimo įstaigų atstovų dalyvavimo grupės posėdžiuose statistiką.

3. Agentūra įvertina, kaip taikoma sąveikos sudedamųjų dalių atitikties vertinimo procedūra ir ERTMS įrangos EB patikros procedūra, ir kas dvejus metus Komisijai pateikia ataskaitą, kurioje prireikus pateikia rekomendacijas dėl to, ką reikėtų tobulinti.

30 straipsnis

ERTMS riedmens ir kelio posistemių suderinamumas

1. Agentūra nusprendžia:

a)	nedarydama poveikio Direktyvos (ES) 2016/797 21 straipsnio 5 daliai ir prieš išduodant leidimą pateikti rinkai transporto priemonę, kurioje yra sumontuotas ERTMS riedmens posistemis, pareiškėjų prašymu juos konsultuoti dėl ERTMS riedmens ir kelio posistemių techninio suderinamumo;

nedarydama poveikio Direktyvos (ES) 2016/798 17 straipsniui, išdavus leidimą pateikti rinkai transporto priemonę, kurioje yra sumontuotas ERTMS riedmens posistemis, geležinkelio įmonių prašymu, prieš joms pradedant naudoti transporto priemonę, kurioje yra sumontuotas ERTMS riedmens posistemis, jas konsultuoti dėl ERTMS riedmens ir kelio posistemių eksploatacinio suderinamumo.

Šios dalies tikslais Agentūra bendradarbiauja su atitinkamomis nacionalinėmis saugos institucijomis.

2. Jeigu prieš nacionalinei saugos institucijai išduodant leidimą Agentūra sužino, kad projekto dizainas arba specifikacija buvo pakeisti po to, kai Agentūra suteikė patvirtinimą pagal Direktyvos (ES) 2016/797 19 straipsnį, ir kad yra pavojus, jog ERTMS kelio posistemio ir transporto priemonių, kuriuose yra sumontuota ERTMS įranga, techninis ir eksploatacinis suderinamumas gali būti nepakankamas, arba pagal vieno langelio principą ją apie tai informuoja pareiškėjas, kaip nurodyta Direktyvos (ES) 2016/797 19 straipsnio 6 dalyje, Agentūra bendradarbiauja su susijusiomis šalimis, įskaitant pareiškėją ir atitinkamą nacionalinę saugos instituciją, kad būtų rastas abiem pusėms priimtinas sprendimas. Jeigu per vieną mėnesį nuo koordinavimo proceso pradžios nepavyksta rasti abiem pusėms priimtino sprendimo, klausimas perduodamas apeliacinės tarybos arbitražui.

3. Jeigu nacionalinei saugos institucijai išdavus leidimą Agentūra nustato, kad yra pavojus, jog atitinkamų tinklų ir transporto priemonių, kuriuose yra sumontuota ERTMS įranga, techninis ar eksploatacinis suderinamumas gali būti nepakankamas, nacionalinė saugos institucija ir Agentūra bendradarbiauja su visomis susijusiomis šalimis, kad būtų nedelsiant rastas abiem pusėms priimtinas sprendimas. Apie tokius atvejus Agentūra informuoja Komisiją.

31 straipsnis

ERTMS diegimo ir ERTMS projektų rėmimas

1. Agentūra padeda Komisijai stebėti ERTMS diegimą pagal galiojantį Europos diegimo planą. Komisijos prašymu ji sudaro kuo palankesnes sąlygas koordinuoti ERTMS diegimą transeuropiniuose transporto koridoriuose ir krovinių vežimo geležinkeliais koridoriuose, kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 913/2010 (18).

2. Agentūra užtikrina Sąjungos finansuojamų ERTMS diegimo projektų tolesnius techninio pobūdžio veiksmus, įskaitant, kai taikoma, ir nepagrįstai nevilkinant proceso, konkurso dokumentų analizę, kai skelbiami konkursai. Be to, Agentūra, kai būtina, padeda tų Sąjungos lėšų gavėjams užtikrinti, kad vykdant projektus įgyvendinami techniniai sprendimai visiškai atitiktų TSS, susijusias su kontrole, valdymu ir signalizacija, ir dėl to būtų visiškai sąveikūs.

32 straipsnis

Laboratorijų akreditavimas

1. Agentūra remia, visų pirma teikdama atitinkamas gaires akreditavimo įstaigoms, suderintą ERTMS laboratorijų akreditavimą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 765/2008 (19).

2. Agentūra informuoja valstybes nares ir Komisiją apie Reglamento (EB) Nr. 765/2008 reikalavimų, susijusių su ERTMS laboratorijų akreditavimu, nesilaikymo atvejus.

3. Agentūra gali stebėtojo teisėmis dalyvauti tarpusavio vertinimuose, kurių reikalaujama Reglamente (EB) Nr. 765/2008.

7 SKYRIUS

AGENTŪROS UŽDUOTYS, SUSIJUSIOS SU BENDROS EUROPOS GELEŽINKELIŲ ERDVĖS STEBĖSENA

33 straipsnis

Nacionalinių saugos institucijų veiklos rezultatų ir sprendimų priėmimo stebėsena

1. Siekdama vykdyti jai pavestas užduotis ir padėti Komisijai įvykdyti savo pareigas pagal SESV, Agentūra atlieka nacionalinių saugos institucijų veiklos rezultatų ir sprendimų priėmimo stebėseną Komisijos vardu atlikdama auditą ir patikrinimus.

2. Agentūrai suteikiama teisė audituoti:

a)	nacionalinių saugos institucijų pajėgumą vykdyti užduotis, susijusias su geležinkelių sauga ir sąveika, ir

b)	nacionalinių saugos institucijų veiksmingumą joms vykdant subjektų saugos valdymo sistemų stebėseną, kaip nurodyta Direktyvos (ES) 2016/798 17 straipsnyje.

Valdyba nustato politiką, darbo metodus, procedūras ir praktines priemones, susijusias su šios dalies taikymu, atitinkamais atvejais įskaitant priemones dėl konsultavimosi su valstybėmis narėmis prieš paskelbiant informaciją.

Agentūra skatina, kad į audito grupes būtų įtraukiami kvalifikuoti auditoriai iš nacionalinių saugos institucijų, kuriose pats auditas neatliekamas. Tuo tikslu Agentūra sudaro kvalifikuotų auditorių sąrašą ir prireikus surengia jų mokymus.

3. Agentūra priima audito ataskaitas ir siunčia jas atitinkamai nacionalinei saugos institucijai, atitinkamai valstybei narei ir Komisijai. Kiekvienoje audito ataskaitoje visų pirma pateikiamas Agentūros pastebėtų trūkumų sąrašas, taip pat tobulinimo rekomendacijos.

4. Jeigu Agentūra mano, kad 3 dalyje nurodyti trūkumai kliudo atitinkamai nacionalinei saugos institucijai veiksmingai vykdyti savo užduotis geležinkelių saugos ir sąveikos srityje, Agentūra rekomenduoja nacionalinei saugos institucijai imtis atitinkamų priemonių per abiejų pusių sutartą laikotarpį, atsižvelgiant į trūkumo rimtumą. Agentūra apie rekomendaciją informuoja atitinkamą valstybę narę.

5. Kai nacionalinė saugos institucija nesutinka su 4 dalyje nurodytomis Agentūros rekomendacijomis arba kai nesiima 4 dalyje nurodytų atitinkamų priemonių, arba kai nacionalinė saugos institucija, gavusi Agentūros rekomendacijas, per tris mėnesius nepateikia atsakymo, Agentūra informuoja Komisiją.

6. Komisija apie tą klausimą informuoja atitinkamą valstybę narę ir paprašo jos pateikti savo poziciją dėl 4 dalyje nurodytos rekomendacijos. Kai laikoma, kad pateikti atsakymai yra nepakankami, arba kai valstybė narė, gavusi Komisijos prašymą, per tris mėnesius nepateikia atsakymo, Komisija atitinkamais atvejais gali per šešis mėnesius imtis atitinkamo veiksmo dėl priemonių, kurių turi būti imtasi atlikus auditą.

7. Agentūra turi teisę iš anksto apie juos pranešusi atlikti nacionalinių saugos institucijų patikrinimus, kad patikrintų konkrečias jų veiklos ir veikimo sritis, ir pirmiausia peržvelgtų su jų užduotimis, kaip nurodyta Direktyvos (ES) 2016/798, susijusius dokumentus, procesus ir įrašus. Patikrinimai gali būti atliekami ad hoc pagrindu arba pagal Agentūros parengtą planą. Patikrinimas trunka ne ilgiau kaip dvi dienas. Valstybių narių nacionalinės institucijos Agentūros darbuotojams sudaro kuo palankesnes sąlygas dirbti. Agentūra pateikia Komisijai, atitinkamai valstybei narei ir nacionalinei saugos institucijai kiekvieno patikrinimo ataskaitą.

Patikrinimų atlikimo politiką, darbo metodus ir tvarką nustato valdyba.

34 straipsnis

Notifikuotųjų atitikties vertinimo įstaigų stebėsena

1. Direktyvos (ES) 2016/797 41 straipsnio tikslu Agentūra padeda Komisijai vykdyti notifikuotųjų atitikties vertinimo įstaigų stebėseną teikdama paramą akreditavimo įstaigoms ir atitinkamoms nacionalinėms institucijoms bei atlikdama auditus ir patikrinimus, kaip numatyta 2–6 dalyse.

2. Agentūra padeda suderintai akredituoti notifikuotąsias atitikties vertinimo įstaigas, visų pirma teikdama akredituotoms įstaigoms atitinkamas gaires dėl vertinimo kriterijų ir procedūrų, taikytinų vertinant, ar notifikuotosios įstaigos atitinka Direktyvos (ES) 2016/797 VI skyriuje nurodytus reikalavimus, pasinaudodama Europos akreditavimo infrastruktūra, pripažinta pagal Reglamento (EB) Nr. 765/2008 14 straipsnį.

3. Notifikuotųjų atitikties vertinimo įstaigų, kurios nėra akredituotos pagal Direktyvos (ES) 2016/797 27 straipsnį, atveju Agentūra gali atlikti jų pajėgumo įvykdyti Direktyvos (ES) 2016/797 30 straipsnyje nustatytus reikalavimus auditą. Audito atlikimo tvarką tvirtina valdyba.

4. Agentūra priima audito ataskaitas, aprėpiančias 3 dalyje nurodytą veiklą, ir siunčia jas atitinkamai notifikuotajai atitikties vertinimo įstaigai, atitinkamai valstybei narei ir Komisijai. Kiekvienoje audito ataskaitoje visų pirma pateikiamas Agentūros pastebėtų trūkumų sąrašas, taip pat tobulinimo rekomendacijos. Jei Agentūra mano, kad tie trūkumai kliudo atitinkamai notifikuotajai atitikties vertinimo įstaigai veiksmingai vykdyti savo užduotis, susijusias su geležinkelių sąveika, ji priima rekomendaciją, kurioje paprašo, kad valstybė narė, kurioje yra įsteigta ta notifikuotoji įstaiga, imtųsi atitinkamų priemonių per abiejų pusių sutartą laikotarpį, atsižvelgiant į trūkumo rimtumą.

5. Kai valstybė narė nesutinka su 4 dalyje nurodyta rekomendacija ar nesiima 4 dalyje nurodytų atitinkamų priemonių arba kai notifikuotoji įstaiga, gavusi Agentūros rekomendaciją, per tris mėnesius nuo jos gavimo nepateikia atsakymo, Agentūra informuoja Komisiją. Komisija apie tą klausimą informuoja atitinkamą valstybę narę ir paprašo jos pateikti savo poziciją dėl rekomendacijos. Kai laikoma, kad pateikti atsakymai yra nepakankami, arba kai valstybė narė, gavusi Komisijos prašymą, per tris mėnesius nepateikia atsakymo, Komisija per šešis mėnesius gali priimti sprendimą.

6. Agentūrai suteikiama teisė atlikti iš anksto praneštus arba nepraneštus notifikuotųjų atitikties vertinimo įstaigų patikrinimus, kad patikrintų konkrečias jų veiklos ir veikimo sritis, ir visų pirma peržiūrėtų su jų užduotimis, kaip nurodyta Direktyvos (ES) 2016/797 41 straipsnyje, susijusius dokumentus, sertifikatus ir įrašus. Akredituotųjų įstaigų atveju Agentūra bendradarbiauja su atitinkamomis nacionalinėmis akreditavimo įstaigomis. Atitikties vertinimo įstaigų, kurios nėra akredituotos, atveju Agentūra bendradarbiauja su atitinkamomis nacionalinėmis institucijomis, kurios yra pripažinusios atitinkamas notifikuotąsias įstaigas. Patikrinimai gali būti atliekami ad hoc pagrindu arba pagal Agentūros parengtą politiką, darbo metodus ir procedūras. Patikrinimas trunka ne ilgiau kaip dvi dienas. Notifikuotosios atitikties vertinimo įstaigos Agentūros personalui sudaro kuo palankesnes sąlygas dirbti. Agentūra Komisijai ir atitinkamai valstybei narei pateikia kiekvieno patikrinimo ataskaitą.

35 straipsnis

Geležinkelių saugos ir sąveikos pažangos stebėsena

1. Agentūra kartu su nacionalinėmis tyrimo įstaigomis renka aktualius duomenis apie avarijas bei riktus, atsižvelgdamos į tai, kaip nacionalinės tyrimo įstaigos padeda gerinti Sąjungos geležinkelių sistemos saugą.

2. Agentūra stebi bendrus Sąjungos geležinkelių sistemos veikimo rezultatus saugos srityje. Visų pirma Agentūra gali prašyti 38 straipsnyje nurodytų įstaigų pagalbos, be kita ko, pagalbos renkant duomenis, ir galimybės susipažinti su tarpusavio vertinimo rezultatais pagal Direktyvos (ES) 2016/798 22 straipsnio 7 dalį. Be to, Agentūra naudojasi Eurostato surinktais duomenimis ir su juo bendradarbiauja, kad būtų užkirstas kelias darbo dubliavimuisi ir užtikrintas BSR ir rodiklių, taikomų kitų rūšių transportui, metodinis nuoseklumas.

3. Komisijos prašymu Agentūra priima rekomendacijas dėl Sąjungos geležinkelių sistemos sąveikos gerinimo, visų pirma palengvinant geležinkelio įmonių ir infrastruktūros valdytojų veiklos arba infrastruktūros valdytojų veiklos tarpusavio koordinavimą.

4. Agentūra stebi pažangą, padarytą užtikrinant Sąjungos geležinkelių sistemos saugą ir sąveiką. Kas dvejus metus ji Komisijai pateikia ir paskelbia ataskaitą dėl pažangos, padarytos užtikrinant saugą ir sąveiką bendroje Europos geležinkelių erdvėje.

5. Komisijos prašymu Agentūra pateikia ataskaitas apie geležinkelių saugą ir sąveiką reglamentuojančių Sąjungos teisės aktų įgyvendinimo ir taikymo padėtį konkrečioje valstybėje narėje.

6. Valstybės narės ar Komisijos prašymu Agentūra pateikia Sąjungos geležinkelių sistemos saugos ir sąveikos lygio apžvalgą ir tuo tikslu sukuria specialią priemonę, vadovaudamasi Direktyvos (ES) 2016/797 53 straipsnio 2 dalimi.

8 SKYRIUS

KITOS AGENTŪROS UŽDUOTYS

36 straipsnis

Geležinkelių personalas

1. Agentūra vykdo atitinkamas su geležinkelių personalu susijusias užduotis, išdėstytas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/59/EB (20) 4, 22, 23, 25, 28, 33, 34, 35 ir 37 straipsniuose.

2. Komisija gali paprašyti Agentūros atlikti kitas užduotis, susijusias su geležinkelių personalu pagal Direktyvą 2007/59/EB, ir pateikti rekomendacijas, susijusias su geležinkelių personalu, kuriam patikėtos su sauga susijusios užduotys, nenurodytos Direktyvoje 2007/59/EB.

3. Agentūra konsultuojasi su nacionalinėmis institucijomis, kompetentingomis geležinkelių personalo klausimais, dėl 1 ir 2 dalyse nurodytų užduočių. Agentūra gali skatinti tų institucijų tarpusavio bendradarbiavimą, be kita ko, organizuodama atitinkamus susitikimus su jų atstovais.

37 straipsnis

Registrai ir jų prieinamumas

1. Agentūra sukuria ir prižiūri, tam tikrais atvejais bendradarbiaudama su kompetentingais nacionaliniais dalyviais:

a)	Europos transporto priemonių registrą pagal Direktyvos (ES) 2016/797 47 straipsnį;

b)	Europos patvirtintų transporto priemonių tipų registrą pagal Direktyvos (ES) 2016/797 48 straipsnį.

2. Agentūra atlieka visų registrų ir duomenų bazių, nurodytų Direktyvoje (ES) 2016/797, Direktyvoje (ES) 2016/798 ir Direktyvoje 2007/59/EB sistemos valdytojos funkcijas. Jos veiksmai toje srityje visų pirma apima:

a)	registrų specifikacijų plėtojimą ir priežiūrą;

b)	su registrais susijusios plėtros valstybėse narėse koordinavimą;

c)	gairių dėl registrų teikimą atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams;

d)	rekomendacijų dėl esamų registrų specifikacijų tobulinimo, atitinkamais atvejais įskaitant supaprastinimą ir nereikalingos informacijos išbraukimą, ir dėl poreikio kurti naujus registrus, atsižvelgiant į sąnaudų ir naudos analizę, teikimą Komisijai.

3. Agentūra sudaro galimybes visuomenei susipažinti su šiais Direktyvoje (ES) 2016/797 ir Direktyvoje (ES) 2016/798 numatytais dokumentais ir registrais:

a)	posistemių EB patikros deklaracijomis;

b)	sąveikos sudedamųjų dalių EB atitikties deklaracijomis ir sąveikos sudedamųjų dalių EB tinkamumo naudoti deklaracijomis;

c)	licencijomis, išduotomis pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/34/ES (21) 24 straipsnio 8 dalį;

d)	bendrais saugos sertifikatais, išduotais pagal Direktyvos (ES) 2016/798 10 straipsnį;

e)	tyrimo ataskaitomis, pateiktomis Agentūrai pagal Direktyvos (ES) 2016/798 24 straipsnį;

f)	nacionalinėmis taisyklėmis, apie kurias buvo pranešta Komisijai pagal Direktyvos (ES) 2016/798 8 straipsnį ir Direktyvos (ES) 2016/797 14 straipsnį;

g)	Direktyvos (ES) 2016/797 47 straipsnyje nurodytais transporto priemonių registrais, be kita ko, pateikiant nuorodas į atitinkamus nacionalinius registrus;

h)	infrastruktūros registrais, be kita ko, pateikiant nuorodas į atitinkamus nacionalinius registrus;

i)	registrais, susijusiais su už techninę priežiūrą atsakingais subjektais ir jų sertifikavimo įstaigomis;

j)	Europos patvirtintų transporto priemonių tipų registru pagal Direktyvos (ES) 2016/797 48 straipsnį;

k)	prašymų pakeisti ERTMS specifikacijas ir jų planuojamų pakeitimų registru pagal šio reglamento 28 straipsnio 2 dalį;

l)	prašymų pakeisti telematikos priemonių keleiviams (toliau – TAP) TSS ir telematikos priemonių krovinių vežimo paslaugoms (TAF) ir jų planuojamų pakeitimų registru pagal šio reglamento 23 straipsnio 2 dalį;

m)	transporto priemonių valdytojų atliekamų ženklinimų, kuriuos saugo Agentūra pagal eksploatacijos ir eismo valdymo TSS, registru;

n)	kokybės ataskaitomis, pateiktomis pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1371/2007 (22) 28 straipsnio 2 dalį.

4. 3 dalyje nurodytų dokumentų praktinę perdavimo tvarką aptaria ir dėl jos susitaria Komisija ir valstybės narės, remdamosi Agentūros parengtu projektu.

5. Perduodamos 3 dalyje nurodytus dokumentus, atitinkamos įstaigos gali nurodyti, kurie dokumentai dėl saugumo priežasčių neturi būti atskleidžiami visuomenei.

6. Už šio straipsnio 3 dalies c punkte nurodytų licencijų išdavimą atsakingos nacionalinės institucijos pagal Direktyvą 2012/34/ES praneša Agentūrai apie kiekvieną atskirą sprendimą išduoti, atnaujinti, iš dalies keisti ar panaikinti tas licencijas.

Už šio straipsnio 3 dalies d punkte nurodytų bendrų saugos sertifikatų išdavimą atsakingos nacionalinės saugos institucijos pagal Direktyvos (ES) 2016/798 10 straipsnio 16 dalį praneša Agentūrai apie kiekvieną atskirą sprendimą išduoti, atnaujinti, iš dalies keisti, apriboti ar panaikinti tuos sertifikatus.

7. Agentūra į viešą duomenų bazę gali įtraukti bet kurį šio reglamento tikslams svarbų viešą dokumentą ar nuorodą, atsižvelgdama į galiojančius Sąjungos teisės aktus dėl duomenų apsaugos.

38 straipsnis

Nacionalinių saugos institucijų, tyrimo įstaigų ir atstovaujamųjų organizacijų bendradarbiavimas

1. Agentūra įsteigia nacionalinių saugos institucijų, nurodytų Direktyvos (ES) 2016/798 16 straipsnyje, tinklą. Agentūra tinklui suteikia sekretoriatą.

2. Agentūra teikia paramą tyrimo įstaigoms pagal Direktyvos (ES) 2016/798 22 straipsnio 7 dalį. Siekiant palengvinti tyrimo įstaigų bendradarbiavimą, Agentūra suteikia sekretoriatą, kuris turi būti suformuotas atskirai nuo Agentūros funkcijų, susijusių su geležinkelio įmonių saugos sertifikavimu ir leidimų pateikti rinkai transporto priemones išdavimu.

3. 1 ir 2 dalyse nurodytų įstaigų bendradarbiavimo tikslai visų pirma yra:

a)	keitimasis informacija, susijusia su geležinkelių sauga ir sąveika;

b)	gerosios praktikos pavyzdžių propagavimas ir atitinkamų žinių sklaida;

c)	duomenų apie geležinkelių saugą, ypač duomenų apie BSR, teikimas Agentūrai.

Agentūra sudaro kuo palankesnes sąlygas nacionalinių saugos institucijų ir nacionalinių tyrimo įstaigų bendradarbiavimui, visų pirma rengdama jungtinius posėdžius.

4. Agentūra gali sukurti geležinkelių sektoriaus atstovaujamųjų organizacijų tinklą, veikiantį Sąjungos lygmeniu. Komisija sudaro tų organizacijų sąrašą. Agentūra gali atlikti tinklo sekretoriato funkcijas. Tinklo užduotys visų pirma yra:

a)	keitimasis informacija, susijusia su geležinkelių sauga ir sąveika;

b)	gerosios praktikos pavyzdžių propagavimas ir atitinkamų žinių sklaida;

c)	duomenų apie geležinkelių saugą ir sąveiką teikimas Agentūrai.

5. Šio straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse nurodyti tinklai ir organizacijos gali teikti pastabas dėl 10 straipsnio 2 dalyje nurodytų nuomonių projektų.

6. Agentūra gali sukurti kitus tinklus, sudarytus iš organizacijų ar valdžios institucijų, atsakingų už Sąjungos geležinkelių sistemos dalį.

7. Komisija gali dalyvauti šiame straipsnyje nurodytų tinklų posėdžiuose.

39 straipsnis

Informacijos teikimas ir sklaida

Agentūra atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams teikia informaciją apie Sąjungos geležinkelių teisės aktų sistemą ir standartų bei gairių plėtojimą bei vykdo tos informacijos sklaidą pagal atitinkamus valdybos, remiantis Agentūros parengtu projektu, priimtus informacijos teikimo ir sklaidos planus. Tuos planus valdyba reguliariai atnaujina pagal poreikių analizę.

40 straipsnis

Moksliniai tyrimai ir inovacijų skatinimas

1. Komisijos prašymu arba savo pačios iniciatyva, vadovaudamasi 52 straipsnio 4 dalyje nurodyta procedūra, Agentūra prisideda prie geležinkelių srities mokslinių tyrimų veiklos Sąjungos lygmeniu, be kita ko, teikdama paramą atitinkamoms Komisijos tarnyboms ir atstovaujamosioms organizacijoms. Teikiant tokią paramą nedaromas poveikis kitai mokslinių tyrimų veiklai Sąjungos lygmeniu.

2. Komisija gali pavesti Agentūrai užduotį skatinti inovacijas, kuriomis būtų siekiama gerinti geležinkelių saugą ir sąveiką, ypač naujų informacinių technologijų, informacijos apie tvarkaraštį ir stebėjimo bei sekimo sistemų naudojimą.

41 straipsnis

Pagalba Komisijai

Agentūra Komisijos prašymu padeda jai įgyvendinti Sąjungos teisės aktus, kurių tikslas – didinti geležinkelių sistemų sąveiką ir suformuoti bendrą požiūrį į saugą Sąjungos geležinkelių sistemoje.

Tokią pagalbą gali sudaryti techninių konsultacijų klausimais, kuriems reikia specialios praktinės patirties, teikimas ir informacijos rinkimas per 38 straipsnyje nurodytus tinklus.

42 straipsnis

Pagalba vertinant geležinkelių projektus

Nedarant poveikio Direktyvos (ES) 2016/797 7 straipsnyje numatytoms leidžiančioms nukrypti nuostatoms, Komisijos prašymu Agentūra išnagrinėja su bet kokio posistemio projektavimu, statyba, atnaujinimu ar modernizavimu susijusių projektų, dėl kurių buvo pateiktos paraiškos gauti Sąjungos finansinę paramą, geležinkelių saugos ir sąveikos aspektus.

Per kartu su Komisija atsižvelgiant į projekto svarbą ir turimus išteklius nustatytą laikotarpį, kuris negali būti ilgesnis nei du mėnesiai, Agentūra pateikia nuomonę dėl to, ar projektas atitinka atitinkamus geležinkelių saugos ir sąveikos teisės aktus.

43 straipsnis

Pagalba valstybėms narėms, šalims kandidatėms ir suinteresuotiesiems subjektams

1. Komisijos, valstybių narių, šalių kandidačių ar 38 straipsnyje nurodytų tinklų prašymu Agentūra vykdo mokymo ir kitą atitinkamą veiklą, susijusią su geležinkelių saugos ir sąveikos teisės aktų taikymu bei paaiškinimu ir su susijusiais Agentūros produktais, kaip antai registrais, įgyvendinimo gairėmis ir rekomendacijomis.

2. Valdyba priima sprendimą dėl 1 dalyje nurodytos veiklos pobūdžio ir masto, įskaitant galimą poveikį ištekliams, ir juos nurodo Agentūros programavimo dokumente. Tokios pagalbos išlaidas dengia prašančiosios šalys, nebent susitariama kitaip.

44 straipsnis

Tarptautiniai santykiai

1. Tiek, kiek būtina šiame reglamente išdėstytiems tikslams pasiekti ir nedarant poveikio valstybių narių, Sąjungos institucijų ir Europos išorės veiksmų tarnybos atitinkamai kompetencijai, Agentūra gali stiprinti veiklos koordinavimą su tarptautinėmis organizacijomis, remdamasi sudarytais susitarimais, bei plėtoti ryšius ir sudaryti administracinius susitarimus su priežiūros institucijomis, tarptautinėmis organizacijomis ir trečiųjų šalių administracijomis, kompetentingomis srityse, kuriose veikia Agentūra, kad būtų neatsiliekama nuo mokslo ir techninės pažangos ir būtų užtikrintas Sąjungos geležinkelių teisės aktų ir standartų propagavimas.

2. Dėl 1 dalyje nurodytų susitarimų Sąjungai bei jos valstybėms narėms neturi atsirasti teisinių įpareigojimų ir jais nedraudžiama valstybėms narėms ir jų kompetentingoms institucijoms sudaryti dvišalių ar daugiašalių susitarimų su priežiūros institucijomis, tarptautinėmis organizacijomis ir trečiųjų šalių administracijomis, nurodytomis 1 dalyje. Tokie dvišaliai ar daugiašaliai susitarimai ir bendradarbiavimas yra iš anksto aptariami su Komisija, ir apie juos jai reguliariai atsiskaitoma. Valdyba tinkamai informuojama apie tuos dvišalius ar daugiašalius susitarimus.

3. Valdyba priima santykių su trečiosiomis šalimis ar tarptautinėmis organizacijomis Agentūros kompetencijai priklausančiais klausimais strategiją. Ta strategija įtraukiama į Agentūros programavimo dokumentą nurodant su tuo susijusius išteklius.

45 straipsnis

Koordinavimas dėl atsarginių dalių

Agentūra padeda nustatyti galimas keičiamąsias atsargines dalis, kurios turi būti standartizuotos, įskaitant tokių atsarginių dalių pagrindines sąsajas. Tuo tikslu Agentūra gali įsteigti darbo grupę, kad ji koordinuotų suinteresuotųjų subjektų veiklą, ir gali užmegzti ryšius su Europos standartizacijos organizacijomis. Agentūra teikia Komisijai atitinkamas rekomendacijas.

9 SKYRIUS

AGENTŪROS ORGANIZACINĖ STRUKTŪRA

46 straipsnis

Administracinė ir valdymo struktūra

Agentūros administracinę ir valdymo struktūrą sudaro:

a)	valdyba, atliekanti 51 straipsnyje nustatytas funkcijas;

b)	vykdomoji valdyba, atliekanti 53 straipsnyje nustatytas funkcijas;

c)	vykdomasis direktorius, kuris vykdo 54 straipsnyje nustatytas pareigas;

d)	viena ar daugiau apeliacinių tarybų, atliekančių 58–62 straipsniuose nustatytas funkcijas.

47 straipsnis

Valdybos sudėtis

1. Valdybą sudaro po vieną kiekvienos valstybės narės atstovą ir du Komisijos atstovai; jie visi turi teisę balsuoti.

Valdyboje taip pat yra šeši teisės balsuoti neturintys atstovai, kurie Europos lygmeniu atstovauja šiems suinteresuotiesiems subjektams:

a)	geležinkelio įmonėms;

b)	infrastruktūros valdytojams;

c)	geležinkelių pramonei;

d)	profesinių sąjungų organizacijoms;

e)	keleiviams;

f)	krovinių vežimo paslaugų naudotojams.

Kiekvienam iš tų suinteresuotųjų subjektų atstovauti Komisija skiria po vieną atstovą ir po vieną pakaitinį narį iš keturių pavardžių galutinio sąrašo, kurį pateikia atitinkamos jų europinės organizacijos.

2. Šios valdybos nariai ir jų pakaitiniai nariai skiriami remiantis jų žiniomis Agentūros pagrindinės veiklos srityje ir atsižvelgiant į atitinkamus vadybos, administravimo ir biudžeto valdymo gebėjimus. Siekdamos užtikrinti valdybos darbo tęstinumą, visos šalys deda pastangas, kad jų atstovai valdyboje keistųsi kuo rečiau. Visos šalys siekia, kad valdyboje būtų užtikrinta tinkama lyčių pusiausvyra.

3. Valstybės narės ir Komisija skiria į valdybą narius ir atitinkamus jų pakaitinius narius, kurie pakeičia narius šiems nesant.

4. Narių kadencija yra ketveri metai ir ji gali būti pratęsta.

5. Prireikus trečiųjų šalių atstovų dalyvavimas ir tokio dalyvavimo sąlygos nustatomi 75 straipsnyje nurodyta tvarka.

48 straipsnis

Valdybos pirmininkas

1. Valdyba dviejų trečdalių teisę balsuoti turinčių savo narių dauguma iš valstybių narių atstovų išrenka pirmininką ir iš savo narių tarpo išrenka jo pavaduotoją.

Pirmininko pavaduotojas pakeičia pirmininką tuo atveju, kai pastarasis negali atlikti savo pareigų.

2. Pirmininko ir pirmininko pavaduotojo kadencija trunka ketverius metus ir gali būti vieną kartą pratęsta. Tačiau jei bet kuriuo jų kadencijos metu jie netenka valdybos nario statuso, tą pačią dieną savaime baigiasi ir jų kadencija.

49 straipsnis

Posėdžiai

1. Valdybos posėdžiai vyksta laikantis jos darbo tvarkos taisyklių ir juos sušaukia jos pirmininkas. Posėdžiuose dalyvauja Agentūros vykdomasis direktorius, išskyrus atvejus, kai dėl jo dalyvavimo gali kilti interesų konfliktas, pirmininkui dėl to priėmus sprendimą, kai valdyba turi priimti sprendimą, susijusį su 70 straipsniu, laikantis 51 straipsnio 1 dalies i punkto.

Valdyba gali pakviesti bet kurį asmenį, kurio nuomonė gali būti svarbi, stebėtojo teisėmis dalyvauti svarstant konkrečius jos posėdžių darbotvarkės klausimus.

2. Valdyba renkasi bent du kartus per metus. Ji taip pat gali susirinkti pirmininko iniciatyva arba Komisijos prašymu, jos narių daugumos prašymu arba vieno trečdalio valstybių narių atstovų valdyboje prašymu.

3. Konfidencialaus klausimo arba interesų konflikto atvejais valdyba gali nuspręsti konkrečius savo darbotvarkės punktus nagrinėti nedalyvaujant atitinkamiems nariams. Tai nedaro poveikio valstybių narių ir Komisijos teisei, kad joms atstovautų pakaitinis narys ar bet kuris kitas asmuo. Išsamios šios nuostatos taikymo taisyklės nustatomos valdybos darbo tvarkos taisyklėse.

50 straipsnis

Balsavimas

Jei šiame reglamente nenustatyta kitaip, valdyba priima savo spendimus absoliučia teisę balsuoti turinčių narių dauguma. Kiekvienas teisę balsuoti turintis narys turi vieną balsą.

51 straipsnis

Valdybos funkcijos

1. Siekdama užtikrinti, kad Agentūra atliktų savo užduotis, valdyba:

a)	priima ir viešai paskelbia Agentūros veiklos praėjusiais metais metinę ataskaitą ir ne vėliau kaip liepos 1 d. išsiunčia ją Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams;

b)	gavusi Komisijos nuomonę ir laikydamasi 52 straipsnio, dviejų trečdalių teisę balsuoti turinčių savo narių dauguma kasmet priima Agentūros programavimo dokumentą;

c)	dviejų trečdalių teisę balsuoti turinčių savo narių dauguma tvirtina Agentūros metinį biudžetą ir vykdo kitas su Agentūros biudžetu susijusias funkcijas pagal 10 skyrių;

d)	nustato vykdomojo direktoriaus sprendimų priėmimo procedūras;

e)	nustato apsilankymams, auditams ir patikrinimams taikomą politiką, darbo metodus ir procedūras pagal 11, 33 ir 34 straipsnius;

f)	nustato savo darbo tvarkos taisykles;

g)	priima ir atnaujina 39 straipsnyje nurodytus informacijos teikimo ir sklaidos planus;

laikydamasi 2 dalies, Agentūros darbuotojų atžvilgiu naudojasi įgaliojimais, kurie paskyrimų institucijai ir institucijai, įgaliotai sudaryti darbo sutartis, suteikti Reglamente (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 259/68 (23) nustatytais Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatais ir Sąjungos kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygomis (toliau – Tarnybos nuostatai ir Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygos);

i)	priima tinkamai pagrįstus sprendimus dėl imuniteto atšaukimo pagal 7 Protokolo dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 17 straipsnį;

j)	pateikia Komisijai siekiant gauti jos pritarimą Tarnybos nuostatų ir Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų įgyvendinimo taisykles, jei jos skiriasi nuo Komisijos priimtų taisyklių, laikydamasi Tarnybos nuostatų 110 straipsnyje numatytos procedūros;

k)	dviejų trečdalių teisę balsuoti turinčių narių dauguma skiria vykdomąjį direktorių ir, kai tinkama, pratęsia jo kadenciją arba pašalina jį iš pareigų pagal 68 straipsnį;

l)	dviejų trečdalių teisę balsuoti turinčių narių dauguma skiria vykdomosios valdybos narius pagal 53 straipsnį;

m)	tvirtina 53 straipsnyje nurodytos vykdomosios valdybos užduočių įgaliojimus;

n)	priima sprendimus, susijusius su susitarimais, nurodytais 75 straipsnio 2 dalyje;

o)	dviejų trečdalių teisę balsuoti turinčių narių dauguma skiria ir pašalina apeliacinių tarybų narius pagal 55 straipsnį ir 56 straipsnio 4 dalį;

p)	priima sprendimą, kuriuo nustatomos nacionalinių ekspertų komandiravimo į Agentūrą taisyklės, pagal 69 straipsnį;

q)	atsižvelgdama į įgyvendintinų priemonių sąnaudų ir naudos santykio analizę priima sukčiavimo rizikai proporcingą kovos su sukčiavimu strategiją;

r)	užtikrina adekvačius tolesnius veiksmus, susijusius su Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (toliau – OLAF) atliktų tyrimų išvadomis bei rekomendacijomis ir įvairiomis vidaus ar išorės audito ataskaitomis bei įvertinimais, patikrindama, ar vykdomasis direktorius ėmėsi tinkamų veiksmų;

priima valdybos ir apeliacinių tarybų narių, 5 straipsnio 2 dalyje nurodytų darbo grupių ir kitų grupių narių ir kitų darbuotojų, kuriems netaikomi Pareigūnų tarnybos nuostatai, interesų konfliktų prevencijos ir valdymo taisykles. Į tokias taisykles įtraukiamos nuostatos dėl interesų deklaracijų ir atitinkamais atvejais nuostatos, susijusios su tarnybos laikotarpio pabaiga;

t)	priima gaires ir pagrindinių elementų, kurie turi būti įtraukti į Agentūros ir nacionalinių saugos institucijų sudarytinus bendradarbiavimo susitarimus, sąrašą, atsižvelgdama į 76 straipsnio nuostatas;

u)	priima pareiškėjų mokėtinų mokesčių ir rinkliavų finansinio paskirstymo, kaip nurodyta 76 straipsnio 2 dalyje, pavyzdinį modelį 14, 20 ir 21 straipsnių tikslais;

v)	nustato Agentūros ir jos darbuotojų bendradarbiavimo nacionaliniuose teismo procesuose procedūras;

w)	tvirtina darbo grupių ir kitų grupių darbo tvarkos taisykles ir jų narių kelionės ir pragyvenimo išlaidų tarifų lenteles, kaip nurodyta 5 straipsnio 5 ir 9 dalyse;

x)	iš savo narių tarpo skiria stebėtoją Komisijos taikomai su vykdomojo direktoriaus skyrimu susijusiai atrankos procedūrai stebėti;

y)	priima atitinkamas Reglamento Nr. 1 (24) įgyvendinimo taisykles, laikydamasi 74 straipsnio 1 dalyje nustatytų balsavimo taisyklių.

2. Laikydamasi Tarnybos nuostatų 110 straipsnyje numatytos procedūros valdyba priima sprendimą, kuriuo pagal Tarnybos nuostatų 2 straipsnio 1 dalį ir Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 6 straipsnį atitinkami paskyrimų institucijos įgaliojimai deleguojami vykdomajam direktoriui ir nustatomos sąlygos, kuriomis tas įgaliojimų delegavimas gali būti sustabdytas. Vykdomajam direktoriui leidžiama tuos įgaliojimus subdeleguoti. Vykdomasis direktorius informuoja valdybą apie tokius subdelegavimus.

Taikydama pirmą pastraipą, kai to reikia dėl išimtinių aplinkybių, valdyba gali priimti sprendimą laikinai sustabdyti paskyrimų institucijos įgaliojimų delegavimą vykdomajam direktoriui bei pastarojo įvykdytą įgaliojimų subdelegavimą, kad jais naudotųsi pati arba deleguotų juos vienam iš savo narių arba darbuotojui, kuris nėra vykdomasis direktorius. Asmuo, kuriam buvo deleguoti įgaliojimai, atsiskaito valdybai apie tokių deleguotų įgaliojimų vykdymą.

52 straipsnis

Programavimo dokumentas

1. Atsižvelgdama į Komisijos nuomonę, valdyba kasmet ne vėliau kaip lapkričio 30 d. priima programavimo dokumentą, kuriame pateikiama metinė ir daugiametė programos, ir perduoda jį valstybėms narėms, Europos Parlamentui, Tarybai bei Komisijai ir 38 straipsnyje nurodytiems tinklams. Metinėje darbo programoje išdėstomi veiksmai, kuriuos Agentūra atliks per ateinančius metus.

Valdyba nustato tinkamas procedūras, taikytinas priimant programavimo dokumentą, be kita ko, dėl konsultavimosi su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais.

2. Galutinai patvirtinus Sąjungos bendrąjį biudžetą programavimo dokumentas tampa galutinis ir prireikus jis atitinkamai koreguojamas.

Jeigu per 15 dienų nuo programavimo dokumento priėmimo Komisija pareiškia nepritarimą tokiam dokumentui, valdyba per du mėnesius pakartotinai išnagrinėja programą ir priima dokumentą, prireikus su pakeitimais, per antrąjį svarstymą dviejų trečdalių teisę balsuoti turinčių narių, įskaitant visus Komisijos atstovus, dauguma arba valstybių narių atstovų vieningu sprendimu.

3. Agentūros metinėje darbo programoje nurodomi visų veiklos krypčių tikslai. Paprastai kiekviena veikla aiškiai susiejama su biudžeto ir žmogiškaisiais ištekliais, kurių reikia norint ją įvykdyti, pagal veikla grindžiamo biudžeto sudarymo ir valdymo principus ir poveikio išankstinio poveikio vertinimo procedūrą, numatytą 8 straipsnio 2 dalyje.

4. Valdyba prireikus iš dalies keičia priimtą programavimo dokumentą, kai Agentūrai priskiriama nauja užduotis. Tokia nauja užduotis įtraukiama išanalizavus poveikį žmogiškiesiems ir biudžeto ištekliams pagal 8 straipsnio 2 dalį ir gali būti priimtas sprendimas dėl jos atidėti kitų užduočių vykdymą.

5. Agentūros daugiametėje darbo programoje išdėstomas bendras strateginio programavimo procesas, įskaitant tikslus, numatomus rezultatus ir veiklos rezultatų rodiklius. Joje taip pat išdėstomas išteklių programavimo procesas, įskaitant daugiametį biudžetą ir darbuotojus. Dėl daugiametės darbo programos projekto konsultuojamasi su Europos Parlamentu.

Išteklių programavimo procesas kasmet atnaujinamas. Strateginio programavimo procesas prireikus atnaujinamas, visų pirma siekiant atsižvelgti į 82 straipsnyje nurodyto vertinimo ir peržiūros rezultatus.

53 straipsnis

Vykdomoji valdyba

1. Valdybai padeda vykdomoji valdyba.

2. Vykdomoji valdyba rengia sprendimus, kuriuos turi priimti valdyba. Prireikus, skubos atveju ji priima tam tikrus laikinus sprendimus valdybos vardu, ypač administraciniais ir biudžeto klausimais, atsižvelgdama į valdybos suteiktus įgaliojimus.

Kartu su valdyba vykdomoji valdyba užtikrina atitinkamus tolesnius veiksmus, susijusius su OLAF atliktų tyrimų išvadomis bei rekomendacijomis ir įvairiomis vidaus ar išorės audito ataskaitomis bei įvertinimais, be kita ko, vykdomajam direktoriui imantis tinkamų veiksmų.

Nedarydama poveikio vykdomojo direktoriaus atsakomybei, kaip nustatyta 54 straipsnyje, vykdomoji valdyba padeda vykdomajam direktoriui įgyvendinti valdybos sprendimus ir tuo tikslu jį konsultuoja, kad būtų stiprinama administracinio ir biudžeto valdymo priežiūra.

3. Vykdomąją valdybą sudaro šie nariai:

a)	valdybos pirmininkas;

b)	keturi iš kitų valstybių narių atstovų valdyboje ir

c)	vienas iš Komisijos atstovų valdyboje.

Valdybos pirmininkas eina ir vykdomosios valdybos pirmininko pareigas.

Keturis valstybių narių atstovus ir jų pakaitinius narius paskiria valdyba, remdamasi jų atitinkama kompetencija ir patirtimi. Juos skirdama, valdyba siekia, kad valdyboje būtų užtikrinta lyčių pusiausvyra.

4. Vykdomosios valdybos narių kadencija yra tokia pati kaip ir valdybos narių, nebent valdyba nuspręstų, kad ji turi būti trumpesnė.

5. Vykdomoji valdyba susirenka bent kartą per tris mėnesius ir, kai įmanoma, ne vėliau kaip likus dviem savaitėms iki valdybos posėdžio. Vykdomosios valdybos narių ar valdybos prašymu vykdomosios valdybos pirmininkas sušaukia papildomus posėdžius.

6. Valdyba nustato vykdomosios valdybos darbo tvarkos taisykles, ji reguliariai informuojama apie vykdomosios valdybos darbą ir ji gali susipažinti su pastarosios dokumentais.

54 straipsnis

Vykdomojo direktoriaus pareigos

1. Agentūrai vadovauja vykdomasis direktorius; vykdydamas savo pareigas jis yra visiškai nepriklausomas. Vykdomasis direktorius už savo veiklą atsiskaito valdybai.

2. Nedarydamas poveikio Komisijos, valdybos ar vykdomosios valdybos įgaliojimams, vykdomasis direktorius nesiekia gauti ir nesilaiko jokios Vyriausybės ir jokios kitos įstaigos nurodymų.

3. Gavęs Europos Parlamento arba Tarybos prašymą tai padaryti, vykdomasis direktorius pateikia savo pareigų vykdymo ataskaitą susijusiai institucijai.

4. Vykdomasis direktorius yra teisinis Agentūros atstovas ir priima sprendimus, rekomendacijas, nuomones ir kitus oficialius Agentūros aktus.

5. Vykdomasis direktorius atsako už Agentūros administracinį valdymą ir už šiuo reglamentu jam pavestų užduočių įgyvendinimą. Visų pirma vykdomasis direktorius atsako už:

a)	kasdieninį Agentūros veiklos administravimą;

b)	valdybos priimtų sprendimų įgyvendinimą;

c)	programavimo dokumento rengimą ir jo pateikimą valdybai, pasikonsultavus su Komisija;

d)	programavimo dokumento įgyvendinimą ir, kiek galima, su Agentūros užduotimis susijusių Komisijos prašymų teikti pagalbą tenkinimą pagal šį reglamentą;

Agentūros veiklos konsoliduotosios metinės ataskaitos, įskaitant leidimus suteikiančio pareigūno deklaraciją, kurioje konstatuojama, ar jis turi pagrįstą užtikrinimą, parengimą pagal Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 1271/2013 47 straipsnio 1 dalies b punktą ir šio reglamento 51 straipsnio 1 dalies a punktą ir pateikimą valdybai įvertinti ir priimti;

f)	reikiamų veiksmų vykdymą, visų pirma administracinių vidaus nurodymų pateikimą ir įsakymų paskelbimą siekiant užtikrinti, kad Agentūra veiktų pagal šį reglamentą;

g)	veiksmingos stebėsenos sistemos sukūrimą, kad Agentūros rezultatus būtų galima palyginti su jos veiklos tikslais, ir reguliarios vertinimo sistemos, atitinkančios pripažintus profesinius standartus, sukūrimą;

h)	bendrosios ataskaitos projekto parengimą kasmet, remiantis g punkte nurodytomis stebėsenos bei vertinimo sistemomis, ir jo pateikimą valdybai;

i)	Agentūros įplaukų bei išlaidų sąmatos projekto sudarymą pagal 64 straipsnį ir Agentūros biudžeto vykdymą pagal 65 straipsnį;

j)	reikiamų veiksmų vykdymą siekiant stebėti 38 straipsnyje nurodytų nacionalinių saugos institucijų, tyrimo įstaigų ir atstovaujamųjų organizacijų tinklų darbą;

k)	veiksmų plano parengimą atsižvelgiant į vidaus ar išorės audito ataskaitų ir įvertinimų, taip pat OLAF atliktų tyrimų išvadas ir pažangos ataskaitų teikimą du kartus per metus Komisijai ir reguliariai – valdybai;

Sąjungos finansinių interesų apsaugą taikant priemones užkirsti kelią sukčiavimui, korupcijai ir bet kokiai kitai neteisėtai veiklai, vykdant veiksmingas patikras ir, nustačius pažeidimų, išieškant netinkamai sumokėtas sumas, o atitinkamais atvejais – taikant veiksmingas, proporcingas ir atgrasomas administracines ir finansines sankcijas;

m)	Agentūros kovos su sukčiavimu strategijos parengimą ir jos pateikimą valdybai patvirtinti;

n)	Agentūros finansinio reglamento projekto parengimą valdybai priimti pagal 66 straipsnį ir jo įgyvendinimo taisyklių parengimą;

o)	bendradarbiavimo susitarimų su nacionalinėmis saugos institucijomis sudarymą Agentūros vardu pagal 76 straipsnį.

55 straipsnis

Apeliacinės tarybos įsteigimas ir sudėtis

1. Valdybos sprendimu Agentūra įsteigia vieną ar daugiau apeliacinių tarybų, kurios yra atsakingos už apeliacinių skundų nagrinėjimo ir arbitražo procedūras, nurodytas 58 ir 61 straipsniuose.

2. Kiekvieną apeliacinę tarybą sudaro pirmininkas ir kiti du nariai. Kai jie nedalyvauja arba iškilus bet kokiems interesų konfliktams, jiems atstovauja pakaitiniai nariai.

3. Dėl apeliacinės tarybos įsteigimo ir sudėties sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Apeliacinė taryba gali būti įsteigta kaip nuolatinis organas ne ilgesniam kaip ketverių metų laikotarpiui. Abiem atvejais laikomasi taikoma ši procedūra:

a)	Komisija parengia atitinkama kompetencija ir patirtimi grindžiamą kvalifikuotų ekspertų sąrašą ir taikoma atvira atrankos procedūra;

b)	pirmininką, kitus narius ir jų pakaitinius narius skiria valdyba iš a punkte nurodyto sąrašo. Jei apeliacinė taryba nėra įsteigta kaip nuolatinis organas, valdyba atsižvelgia į apeliacinio skundo ar arbitražo pobūdį bei turinį ir vengia interesų konfliktų pagal 57 straipsnį.

4. Kai apeliacinė taryba mano, kad to reikia dėl apeliacinio skundo pobūdžio, ji gali prašyti valdybos paskirti du papildomus narius ir jų pakaitinius narius iš 3 dalies a punkte nurodyto sąrašo.

5. Remdamasi Agentūros pasiūlymu ir pasikonsultavusi su valdyba, Komisija nustato apeliacinių tarybų darbo tvarkos taisykles, įskaitant balsavimo taisykles, apeliacinio skundo pateikimo tvarką ir jos narių išlaidų kompensavimo sąlygas. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 81 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

6. Procedūros pradinio nagrinėjimo etape apeliacinės tarybos gali prašyti atitinkamų valstybių narių ekspertų nuomonės, visų pirma tam, kad būtų paaiškinti atitinkami nacionalinės teisės aktai.

56 straipsnis

Apeliacinių tarybų nariai

1. Nuolatinės apeliacinės tarybos narių ir pakaitinių narių kadencija trunka ne ilgiau kaip ketverius metus ir gali būti vieną kartą pratęsta. Kitais atvejais jų kadencijos trukmė atitinka apeliacinio skundo nagrinėjimo ar arbitražo procedūros trukmę.

2. Apeliacinių tarybų nariai yra nepriklausomi nuo visų apeliaciniame ar arbitražo procese dalyvaujančių šalių ir negali eiti jokių kitų pareigų Agentūroje. Svarstydami ir priimdami sprendimus jie nesivadovauja jokiais nurodymais ir neturi jokių interesų konfliktų.

3. Apeliacinių tarybų nariai nėra Agentūros darbuotojai ir jiems sumokama už jų faktinį dalyvavimą konkrečioje apeliacinio skundo nagrinėjimo ar arbitražo procedūroje.

4. Jų kadencijos metu apeliacinių tarybų nariai negali būti pašalinti iš pareigų, nebent esama rimtų priežasčių juos pašalinti ir valdyba tuo tikslu priima sprendimą.

5. Jų kadencijos metu apeliacinių tarybų nariai negali būti išbraukti iš kvalifikuotų ekspertų sąrašo, nebent esama rimtų priežasčių juos išbraukti ir Komisija tuo tikslu priima sprendimą.

57 straipsnis

Nušalinimas ir prieštaravimo pareiškimas

1. Apeliacinių tarybų nariai negali dalyvauti apeliaciniame ar arbitražo procese, jei turi asmeninių interesų procese, jei jie anksčiau yra atstovavę vienai iš proceso šalių ar jei dalyvavo priimant skundžiamą sprendimą.

2. Kai apeliacinės tarybos narys mano, kad jam pačiam ar bet kuriam kitam nariui yra netinkama dalyvauti kuriame nors apeliaciniame ar arbitražo procese dėl bet kurio iš 1 dalyje nurodytų pagrindų ar bet kurios kitos priežasties, tas narys apie tai informuoja apeliacinę tarybą, kuri priima sprendimą dėl atitinkamo asmens nušalinimo, remdamasi valdybos pagal 51 straipsnio 1 dalies s punktą priimtomis taisyklėmis.

3. Bet kuri apeliacinio ar arbitražo proceso šalis gali pagal darbo tvarkos taisykles, nustatytas pagal 55 straipsnio 5 dalį, pareikšti prieštaravimų dėl bet kurio apeliacinės tarybos nario dalyvavimo dėl bet kurio iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų arba dėl to, kad įtariama, jog tas narys yra šališkas. Prieštaravimas negali būti grindžiamas atitinkamo nario pilietybe.

4. 3 dalyje nurodytas prieštaravimas yra priimtinas tik tuo atveju, jeigu jis pateikiamas prieš apeliacinei tarybai pradedant procesą arba jeigu informacija, kuria grindžiamas prieštaravimas, sužinoma jau pradėjus procesą, laikantis Apeliacinės tarybos darbo tvarkos taisyklėse nustatytų laiko terminų. Atitinkamas apeliacinės tarybos narys informuojamas apie prieštaravimą ir pareiškia, ar sutinka būti nušalintas. Jeigu nesutinka, apeliacinė taryba priima sprendimą laikydamasi savo darbo tvarkos taisyklėse nustatytų laiko terminų, o jeigu narys nepateikia atsakymo – pasibaigus nustatytam atsakymo pateikimo terminui.

5. Apeliacinės tarybos priima sprendimą dėl veiksmų, kurių turi būti imtasi 2, 3 ir 4 dalyse numatytais atvejais, nedalyvaujant atitinkamam nariui. Priimant tą sprendimą atitinkamą asmenį apeliacinėje taryboje pakeičia jo pakaitinis narys. Valdyba informuojama apie apeliacinės tarybos priimtus sprendimus.

58 straipsnis

Apeliaciniai skundai prieš sprendimus ir neveikimą

1. Apeliacinei tarybai gali būti teikiami apeliaciniai skundai dėl Agentūros pagal 14, 20, 21 ir 22 straipsnius priimto sprendimo arba dėl to, kad Agentūra nesiėmė veiksmų per taikomus laikotarpius, užbaigus 60 straipsnyje nurodytą tarpinį patikslinimą.

2. Pagal 1 dalį pateikus apeliacinį skundą, sprendimo vykdymas nesustabdomas. Tačiau dalyvaujančių šalių prašymu apeliacinė taryba gali nuspręsti, kad atitinkamas apeliacinis skundas turi turėti sustabdomąjį poveikį, jei ji mano, kad dėl aplinkybių, pavyzdžiui, poveikio saugai, galima tai padaryti. Tokiu atveju apeliacinė taryba pateikia savo sprendimą pagrindžiančius motyvus.

59 straipsnis

Asmenys, turintys teisę pateikti apeliacinį skundą, terminas ir forma

1. Bet kuris fizinis ar juridinis asmuo gali pateikti apeliacinį skundą dėl Agentūros pagal 14, 20 ir 21 straipsnius priimto tam asmeniui skirto ar tiesiogiai ir asmeniškai su juo susijusio sprendimo arba dėl to, kad Agentūra nesiėmė veiksmų per taikomus terminus.

2. Apeliacinis skundas su nurodytais pagrindais pateikiamas raštu, laikantis 55 straipsnio 5 dalyje nurodytų darbo tvarkos taisyklių, per du mėnesius nuo pranešimo apie priemonę atitinkamam asmeniui dienos arba, jei asmeniui apie priemonę nepranešta, per du mėnesius nuo tos dienos, kai tas asmuo sužinojo apie tą priemonę.

Apeliaciniai skundai dėl neveikimo pateikiami raštu Agentūroje per du mėnesius nuo atitinkamame straipsnyje nustatyto termino pabaigos.

60 straipsnis

Tarpinis patikslinimas

1. Jei Agentūra mano, kad apeliacinis skundas yra priimtinas ir tinkamai pagrįstas, ji pataiso 58 straipsnio 1 dalyje nurodytą sprendimą ar padėtį, susijusią su tuo, kad nebuvo imtasi veiksmų. Tai netaikoma, kai sprendimas, dėl kurio pateiktas apeliacinis skundas, daro poveikį kitai apeliaciniame procese dalyvaujančiai šaliai.

2. Jei sprendimas nepataisomas per vieną mėnesį nuo apeliacinio skundo gavimo, Agentūra nedelsdama sprendžia, ar nereikėtų sustabdyti jos sprendimo vykdymo, ir perduoda skundą vienai iš apeliacinių tarybų.

61 straipsnis

Arbitražo procedūra

Esant nesutarimui tarp Agentūros ir nacionalinės saugos institucijos ar institucijų pagal Direktyvos (ES) 2016/797 21 straipsnio 7 dalį bei 24 straipsnį ir Direktyvos (ES) 2016/798 10 straipsnio 7 dalį ir 17 straipsnio 5 bei 6 dalis, atitinkamos nacionalinės saugos institucijos ar institucijų prašymu tam klausimui priskirta apeliacinė taryba atlieka arbitro funkcijas. Tokiu atveju apeliacinė taryba sprendžia, ar palaikyti Agentūros poziciją.

62 straipsnis

Apeliacinių skundų nagrinėjimas, arbitražas ir su jais susiję sprendimai

1. Apeliacinė taryba priima sprendimą dėl apeliacinio skundo patenkinimo ar atmetimo per tris mėnesius nuo to apeliacinio skundo pateikimo. Nagrinėdama apeliacinį skundą arba atlikdama arbitro funkcijas, apeliacinė taryba veikia laikydamasi savo darbo tvarkos taisyklėse nustatytų terminų. Ji kviečia (tiek kartų, kiek reikia) apeliacinio proceso šalis per nurodytus laikotarpius pareikšti pastabas dėl jos ar kitų apeliacinio proceso šalių pranešimų. Apeliacinio proceso šalys turi teisę teikti žodinius paaiškinimus.

2. Arbitražo atveju Agentūra priima galutinį sprendimą laikydamasi Direktyvos (ES) 2016/797 21 straipsnio 7 dalyje ir Direktyvos (ES) 2016/798 10 straipsnio 7 dalyje nurodytų procedūrų.

3. Jeigu apeliacinė taryba nustato, kad priežastys pateikti apeliacinį skundą yra pagrįstos, ji perduoda bylą Agentūrai. Agentūra priima savo galutinį sprendimą, atitinkantį apeliacinės tarybos išvadas, ir pateikia to sprendimo motyvų pareiškimą. Agentūra atitinkamai informuoja apie tai apeliacinio proceso šalis.

63 straipsnis

Ieškiniai Europos Sąjungos Teisingumo Teismui

1. Ieškiniai dėl Agentūros sprendimų, priimtų pagal 14, 20 ir 21 straipsnius, pripažinimo negaliojančiais arba dėl to, kad ji nesiėmė veiksmų per taikomus terminus, Europos Sąjungos Teisingumo Teismui gali būti pateikti tik užbaigus pagal 58 straipsnį Agentūroje vykdomą apeliacinį procesą.

2. Agentūra imasi visų būtinų priemonių Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimui vykdyti.

10 SKYRIUS

FINANSINĖS NUOSTATOS

64 straipsnis

Biudžetas

1. Visų Agentūros įplaukų ir išlaidų sąmata rengiama dėl kiekvienų finansinių metų, kurie sutampa su kalendoriniais metais, ir pateikiama Agentūros biudžete.

2. Nedarant poveikio kitiems ištekliams, Agentūros įplaukas sudaro:

a)	Sąjungos įnašas ir iš Sąjungos įstaigų gaunamos dotacijos;

b)	trečiųjų šalių, dalyvaujančių Agentūros darbe, kaip numatyta 75 straipsnyje, įnašai;

c)	mokesčiai, kuriuos sumoka asmenys, pateikę paraiškas dėl Agentūros išduodamų sertifikatų ir leidimų pagal 14, 20 ir 21 straipsnius, ir tų sertifikatų bei leidimų turėtojai;

d)	rinkliavos už leidinius, mokymą ir kitas Agentūros teikiamas paslaugas;

e)	valstybių narių, trečiųjų šalių ar kitų subjektų savanoriški finansiniai įnašai, jeigu tokie įnašai yra skaidrūs, aiškiai nurodyti biudžete ir nekelia pavojaus Agentūros nepriklausomumui ir nešališkumui.

3. Agentūros išlaidas sudaro personalo, administracinės, infrastruktūros ir veiklos išlaidos.

4. Įplaukos ir išlaidos yra subalansuojamos.

5. Valdyba, remdamasi vykdomojo direktoriaus vadovaujantis veikla grindžiamo biudžeto sudarymo principu parengtu projektu, kasmet sudaro kitų finansinių metų Agentūros įplaukų ir išlaidų sąmatą. Tą sąmatą, į kurią įtraukiamas etatų plano projektas, ne vėliau kaip sausio 31 d. valdyba pateikia Komisijai.

6. Sąmatą Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai kartu su preliminariu Sąjungos bendrojo biudžeto projektu.

7. Remdamasi sąmata, Komisija į preliminarų Sąjungos bendrojo biudžeto projektą įtraukia sąmatas, kurios, jos nuomone, yra būtinos etatų planui, bei iš bendrojo biudžeto mokėtino įnašo sumą ir kartu su kiekvieno Agentūros sąmatos ir iš bendrojo biudžeto mokėtinos subsidijos skirtumo aprašymu bei pateisinimu SESV 314 straipsnyje nustatyta tvarka pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai.

8. Europos Parlamentas ir Taryba patvirtina Agentūrai skiriamo įnašo asignavimus. Europos Parlamentas ir Taryba tvirtina Agentūros etatų planą.

9. Biudžetą priima valdyba dviejų trečdalių teisę balsuoti turinčių narių dauguma. Agentūros biudžetas tampa galutinis, kai galutinai patvirtinamas Sąjungos bendrasis biudžetas. Prireikus jis atitinkamai pakoreguojamas.

10. Bet kurio su turtu susijusio projekto, kuris galėtų turėti didelių pasekmių Agentūros biudžetui, atveju taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (25) 203 straipsnis.

65 straipsnis

Biudžeto vykdymas ir kontrolė

1. Vykdomasis direktorius vykdo Agentūros biudžetą.

2. Ne vėliau kaip kovo 1 d. po kiekvienų finansinių metų Agentūros apskaitos pareigūnas perduoda Komisijos apskaitos pareigūnui laikinąsias finansines ataskaitas kartu su ataskaita apie tų finansinių metų biudžeto ir finansų valdymą. Komisijos apskaitos pareigūnas konsoliduoja institucijų ir decentralizuotų įstaigų laikinąsias finansines ataskaitas pagal Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 147 straipsnį.

3. Ne vėliau kaip kovo 31 d. po kiekvienų finansinių metų Komisijos apskaitos pareigūnas Audito Rūmams nusiunčia Agentūros laikinąsias finansines ataskaitas kartu su ataskaita apie tų finansinių metų biudžeto ir finansų valdymą. Finansinių metų biudžeto ir finansų valdymo ataskaita taip pat pateikiama Europos Parlamentui ir Tarybai.

Audito Rūmai tikrina tas finansines ataskaitas pagal SESV 287 straipsnį. Kiekvienais metais Audito Rūmai skelbia pranešimą apie Agentūros veiklą.

4. Gavęs Audito Rūmų pastabas apie Agentūros laikinąsias finansines ataskaitas, pagal Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 148 straipsnį apskaitos pareigūnas parengia Agentūros galutines finansines ataskaitas. Vykdomasis direktorius pateikia jas valdybai, kad ji pareikštų nuomonę.

5. Valdyba pareiškia nuomonę dėl Agentūros galutinių finansinių ataskaitų.

6. Ne vėliau kaip liepos 1 d. po kiekvienų finansinių metų apskaitos pareigūnas galutines finansines ataskaitas kartu su valdybos nuomone nusiunčia Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams.

7. Agentūros galutinės finansinės ataskaitos paskelbiamos.

8. Vykdomasis direktorius ne vėliau kaip rugsėjo 30 d. po kiekvienų finansinių metų nusiunčia Audito Rūmams atsakymą į jų pastabas. Tą atsakymą jis taip pat nusiunčia valdybai ir Komisijai.

9. Europos Parlamento prašymu vykdomasis direktorius jam pateikia visą informaciją, būtiną sklandžiam atitinkamų finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros taikymui, vadovaujantis Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 165 straipsnio 3 dalimi.

10. Remdamasis kvalifikuota balsų dauguma priimta Tarybos rekomendacija, Europos Parlamentas anksčiau nei N + 2 metų gegužės 15 d. patvirtina, kad vykdomasis direktorius įvykdė N metų biudžetą.

66 straipsnis

Finansinės taisyklės

Valdyba, pasikonsultavusi su Komisija, priima Agentūrai taikytinas finansines taisykles. Jos negali nukrypti nuo Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 1271/2013, nebent tai yra konkrečiai būtina Agentūros veiklai užtikrinti ir Komisija tam davė išankstinį sutikimą.

11 SKYRIUS

DARBUOTOJAI

67 straipsnis

Bendrosios nuostatos

1. Agentūros darbuotojams taikomi Tarnybos nuostatai, Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygos ir taisyklės, priimtos Sąjungos institucijų susitarimu, kuriuo įgyvendinami tie Tarnybos nuostatai.

2. Nedarant poveikio šio reglamento 51 straipsnio 1 dalies j punktui, Komisijos priimtos Tarnybos nuostatų ir Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų įgyvendinimo taisyklės, įskaitant bendrąsias įgyvendinimo nuostatas, pagal Tarnybos nuostatų 110 straipsnį analogiškai taikomos Agentūrai.

3. Agentūra imasi atitinkamų administracinių priemonių, inter alia, vykdydama mokymo ir prevencijos strategijas, kad organizuotų savo paslaugas taip, kad būtų išvengta interesų konflikto.

68 straipsnis

Vykdomasis direktorius

1. Vykdomasis direktorius įdarbinamas kaip Agentūros laikinas darbuotojas pagal Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 2 straipsnio a punktą.

2. Vykdomąjį direktorių skiria valdyba, remdamasi nuopelnais ir dokumentais patvirtintais administraciniais bei valdymo gebėjimais, ir atitinkamomis žiniomis ir patirtimi transporto sektoriaus srityje, iš Komisijos pasiūlyto bent trijų kandidatų sąrašo pritaikius atvirą ir skaidrią atrankos procedūrą, atliktą paskelbus pranešimą apie laisvą pareigybę Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir atitinkamais atvejais kitose informavimo priemonėse. Prieš valdybai priimant sprendimą 51 straipsnio 1 dalies x punkte nurodytas stebėtojas pateikia ataskaitą apie procedūrą.

Vykdomojo direktoriaus įdarbinimo sutarties sudarymo tikslais Agentūrai atstovauja valdybos pirmininkas.

Prieš paskyrimą valdybos atrinktas kandidatas gali būti pakviestas padaryti pareiškimą kompetentingame Europos Parlamento komitete ir atsakyti į jo komiteto narių pateiktus klausimus.

3. Vykdomasis direktorius skiriamas penkerių metų kadencijai. Iki to laikotarpio pabaigos Komisija atlieka vykdomojo direktoriaus veiklos rezultatų ir Agentūros ateities uždavinių bei iššūkių įvertinimą.

4. Remdamasi Komisijos pasiūlymu, kuriame atsižvelgiama į 3 dalyje nurodytą įvertinimą, valdyba gali vieną kartą pratęsti vykdomojo direktoriaus kadenciją ne ilgiau nei penkeriems metams.

5. Apie savo ketinimą pratęsti vykdomojo direktoriaus kadenciją valdyba informuoja Europos Parlamentą. Per vieną mėnesį iki tokio kadencijos pratęsimo vykdomasis direktorius gali būti pakviestas padaryti pranešimą kompetentingame Europos Parlamento komitete ir atsakyti į jo narių klausimus.

6. Vykdomasis direktorius, kurio kadencija buvo pratęsta, po tokio kadencijos pratęsimo negali dalyvauti kitoje atrankos į tas pačias pareigas procedūroje.

7. Vykdomasis direktorius gali būti pašalintas iš pareigų tik valdybos sprendimu, priimtu Komisijos arba vieno trečdalio valdybos narių prašymu.

69 straipsnis

Komandiruoti nacionaliniai ekspertai ir kiti darbuotojai

Agentūra gali naudotis komandiruotaisiais nacionaliniais ekspertais ir kitais darbuotojais, kurie nėra Agentūros įdarbinti pagal Tarnybos nuostatus ir Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygas.

Nedarant poveikio atitinkamu Komisijos sprendimu dėl nacionalinių ekspertų komandiravimo nustatytoms taisyklėms, kurios taikomos Agentūrai, valdyba priima sprendimą, kuriame nustatomos nacionalinių ekspertų komandiravimo į Agentūrą taisyklės, įskaitant taisykles dėl interesų konfliktų prevencijos ir valdymo, taip pat dėl atitinkamų apribojimų tais atvejais, kai galėtų būti pakenkta nacionalinių ekspertų nepriklausomumui ir nešališkumui.

12 SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

70 straipsnis

Privilegijos ir imunitetai

Agentūrai ir jos darbuotojams taikomas Protokolas Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų.

71 straipsnis

Susitarimas dėl būstinės ir veiklos sąlygos

1. Jeigu būtinos priemonės dėl patalpų, kurios turi būti suteiktos Agentūrai priimančiojoje valstybėje narėje, ir dėl infrastruktūros, kurią turi suteikti ta valstybė narė, taip pat toje valstybėje narėje vykdomajam direktoriui, valdybos nariams, Agentūros darbuotojams ir jų šeimos nariams taikytinos specialiosios taisyklės dar neįgyvendinamos arba dar nėra nustatytos rašytiniame susitarime, pagal priimančiosios valstybės narės teisinę tvarką, gavus valdybos patvirtinimą, ne vėliau kaip 2017 m. birželio 16 d. sudaromas Agentūros ir priimančiosios valstybės narės susitarimas dėl visų šių elementų. Tas susitarimas gali būti sudarytas susitarimo dėl būstinės forma.

2. Priimančioji valstybė narė sudaro kuo geresnes sąlygas, kad būtų užtikrintas tinkamas Agentūros veikimas, įskaitant daugiakalbes europines mokymo įstaigas ir tinkamas transporto jungtis.

72 straipsnis

Atsakomybė

1. Agentūros sutartinė atsakomybė reglamentuojama atitinkamai sutarčiai taikytina teise.

2. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisdikcijai priklauso priimti sprendimus pagal bet kurią arbitražinę išlygą, numatytą Agentūros sudarytoje sutartyje.

3. Nesutartinės atsakomybės atveju Agentūra pagal valstybių narių teisės aktams būdingus bendruosius principus atlygina žalą, kurią vykdydami pareigas padaro jos padaliniai arba darbuotojai.

4. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisdikcijai priklauso spręsti ginčus, susijusius su 3 dalyje nurodytos žalos atlyginimu.

5. Asmeninę Agentūros darbuotojų atsakomybę jos atžvilgiu reglamentuoja nuostatos, išdėstytos jiems taikomuose Tarnybos nuostatuose ar Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygose.

73 straipsnis

Bendradarbiavimas su nacionalinėmis teisminėmis institucijomis

Nacionalinio teismo proceso, kuriame Agentūra dalyvauja dėl to, kad ji vykdė savo užduotis pagal Direktyvos (ES) 2016/797 19 straipsnį ir 21 straipsnio 6 dalį ir Direktyvos (ES) 2016/798 10 straipsnio 6 dalį, atveju Agentūra ir jos darbuotojai nederamai nedelsdami bendradarbiauja su kompetentingomis nacionalinėmis teisminėmis institucijomis. Tokiais atvejais taikytinas tinkamas procedūras nustato valdyba pagal 51 straipsnio 1 dalies v punktą.

74 straipsnis

Nuostatos dėl kalbų vartojimo

1. Agentūrai taikomas Reglamentas Nr. 1. Prireikus valdyba patvirtina atitinkamas to reglamento įgyvendinimo taisykles.

Valdybos nario prašymu sprendimas tuo atžvilgiu priimamas vieningai.

2. Agentūros darbui reikiamas vertimo raštu paslaugas teikia Europos Sąjungos įstaigų vertimo centras.

75 straipsnis

Trečiųjų šalių dalyvavimas Agentūros darbe

1. Nedarant poveikio 44 straipsniui, Agentūros veikloje gali dalyvauti trečiosios valstybės, visų pirma valstybės, kurioms taikoma Europos kaimynystės politika, valstybės, kurioms taikoma plėtros politika, ir ELPA valstybės, kurios su Sąjunga yra sudariusios susitarimus, pagal kuriuos atitinkamos valstybės šio reglamento taikymo srityje yra priėmusios ir taiko Sąjungos teisę ar lygiavertes nacionalines priemones, laikantis SESV 218 straipsnyje nustatytos procedūros.

2. Pagal atitinkamas 1 dalyje nurodytų susitarimų nuostatas sudaromi Agentūros ir atitinkamų trečiųjų šalių susitarimai, kuriuose nustatomos išsamios tų trečiųjų šalių dalyvavimo Agentūros darbe taisyklės, ypač tokio dalyvavimo pobūdis ir mastas. Į tuos susitarimus įtraukiamos nuostatos dėl finansinių įnašų ir darbuotojų. Juose gali būti numatytas atitinkamų trečiųjų šalių teisės balsuoti neturinčių atstovų dalyvavimas valdyboje.

Agentūra pasirašo susitarimus, gavusi Komisijos ir valdybos pritarimą.

76 straipsnis

Bendradarbiavimas su nacionalinėmis institucijomis ir įstaigomis

1. Agentūra ir nacionalinės saugos institucijos sudaro bendradarbiavimo susitarimus, susijusius su 14, 20 ir 21 straipsnių įgyvendinimu, atsižvelgdamos į 51 straipsnio 1 dalies t punktą.

2. Gali būti sudaromi specialieji arba bendrieji bendradarbiavimo susitarimai, kurie gali apimti vieną ar daugiau nacionalinių saugos institucijų. Juose pateikiamas konkretus užduočių ir sąlygų, kuriomis turi būti pasiekti rezultatai, aprašymas, nurodomi rezultatų pasiekimo terminai ir nustatomas pareiškėjų mokėtinų mokesčių paskirstymo Agentūrai ir nacionalinėms saugos institucijoms būdas. Tokiu paskirstymu atsižvelgiama į 51 straipsnio 1 dalies u punkte nurodytą pavyzdinį modelį.

3. Tinklų, kurie dėl geografinių ar istorinių priežasčių reikalauja konkrečių ekspertinių žinių, atveju, siekiant sumažinti administracinę naštą ir pareiškėjo patiriamas išlaidas, bendradarbiavimo susitarimuose taip pat gali būti numatyta konkreti bendradarbiavimo tvarka. Jei tokie tinklai yra izoliuoti nuo likusios Sąjungos geležinkelių sistemos, tokia konkreti bendradarbiavimo tvarka gali apimti galimybę sutartimi pavesti užduotis atitinkamoms nacionalinėms saugos institucijoms, kai tai yra būtina norint užtikrinti veiksmingą ir proporcingą išteklių paskirstymą.

4. Tuo atveju, kai tų valstybių narių geležinkelio tinklų vėžės plotis skiriasi nuo pagrindinio Sąjungos geležinkelių tinklo vėžės pločio ir kai tokiems tinklams taikomi tapatūs techniniai ir eksploataciniai reikalavimai kaip ir kaimyninėse trečiosiose valstybėse, daugiašalio bendradarbiavimo susitarimo šalys yra visos susijusios nacionalinės saugos institucijos tose valstybėse narėse, kaip numatyta Direktyvos (ES) 2016/797 21 straipsnio 15 dalyje ir Direktyvos (ES) 2016/798 11 straipsnio 3 dalyje.

5. Bendradarbiavimo susitarimai sudaromi anksčiau nei Agentūra pradeda vykdyti savo užduotis pagal 83 straipsnio 4 dalį.

6. Siekdama įgyvendinti 14, 20 ir 21 straipsnius, Agentūra gali sudaryti bendradarbiavimo susitarimus su kitomis nacionalinėmis institucijomis ir kompetentingomis įstaigomis.

7. Bendradarbiavimo susitarimais nedaromas poveikis bendrai Agentūros atsakomybei už savo užduočių atlikimą, kaip numatyta 14, 20 ir 21 straipsniuose.

8. Agentūra ir nacionalinės saugos institucijos gali dirbti kartu ir dalytis geriausios praktikos pavyzdžiais įgyvendinant Direktyvą (ES) 2016/797 ir Direktyvą (ES) 2016/798.

77 straipsnis

Skaidrumas

1. Agentūros turimiems dokumentams taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 (26).

Valdyba ne vėliau kaip 2017 m. birželio 16 d. patvirtina praktines priemones Reglamentui (EB) Nr. 1049/2001 įgyvendinti.

Sprendimai, kuriuos priima Agentūra pagal Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 8 straipsnį, gali tapti skundo ombudsmenui ar Europos Sąjungos Teisingumo Teismui pateikto ieškinio dalyku atitinkamai pagal SESV 228 ir 263 straipsnius.

2. Agentūra savo interneto svetainėje skelbia savo rekomendacijas, nuomones, tyrimų rezultatus, ataskaitas ir poveikio įvertinimo rezultatus, nedarydama poveikio 1 daliai ir pašalinusi iš jų visą konfidencialią medžiagą.

3. Agentūra viešai paskelbia Agentūros administracinės ir valdymo struktūros, nurodytos 46 straipsnyje, narių interesų deklaracijas.

Agentūros vykdomam asmens duomenų tvarkymui taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 (27).

4. Valdyba patvirtina priemones siekdama užtikrinti, kad Agentūra savo interneto svetainėje pateiktų efektyvią, patogią naudotis ir lengvai prieinamą informaciją apie geležinkelių sąveikos ir saugos procesus ir apie kitus svarbius geležinkelių srities dokumentus.

78 straipsnis

Įslaptintai arba neskelbtinai informacijai apsaugoti skirtos saugumo taisyklės

Agentūra taiko principus, išdėstytus Europos Sąjungos įslaptintai informacijai ir neskelbtinai neįslaptintai informacijai taikomose Komisijos saugumo taisyklėse, nustatytose Komisijos sprendime (ES, Euratomas) 2015/444 (28). Jie apima, inter alia, nuostatas dėl tokios informacijos mainų, tvarkymo ir saugojimo.

79 straipsnis

Kova su sukčiavimu

1. Siekdama palengvinti Reglamente (EB) Nr. 1073/1999 numatytą kovą su sukčiavimu, korupcija ir kita neteisėta veikla, ne vėliau kaip 2016 m. gruodžio 16 d. Agentūra prisijungia prie 1999 m. gegužės 25 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl OLAF atliekamų vidaus tyrimų ir priima atitinkamas visiems Agentūros darbuotojams taikytinas nuostatas, naudodama to susitarimo priede pateiktą šabloną.

2. Audito Rūmai turi įgaliojimus atlikti visų dotacijų gavėjų, rangovų ir subrangovų, gavusių Sąjungos lėšų iš Agentūros, dokumentų auditą ir auditą vietoje.

3. OLAF gali atlikti tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, remdamasi Reglamento (ES) Nr. 883/2013 ir Tarybos reglamento (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 (29) nuostatomis ir procedūromis, kad nustatytų sukčiavimo, korupcijos arba kitos neteisėtos veiklos, turinčios įtakos Sąjungos finansiniams interesams, atvejus, susijusius su Agentūros finansuojamomis dotacijomis ar sutartimis.

4. Nedarant poveikio 1, 2 ir 3 dalims, į Agentūros bendradarbiavimo susitarimus su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis, sutartis, susitarimus dėl dotacijos ir sprendimus dėl dotacijos įtraukiamos nuostatos, kuriomis Audito Rūmai ir OLAF aiškiai įgaliojami atlikti tokius auditus ir tyrimus pagal atitinkamą savo kompetenciją.

13 SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

80 straipsnis

Su mokesčiais ir rinkliavomis susiję įgyvendinimo aktai

1. Remdamasi 2 ir 3 dalyse nustatytais principais, Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustato:

a)	Agentūrai mokėtinus mokesčius ir rinkliavas, visų pirma taikant 14, 20, 21 ir 22 straipsnius, ir

b)	mokėjimo sąlygas.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 81 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

2. Mokesčiai ir rinkliavos imami už:

a)	leidimų pateikti rinkai transporto priemones ir transporto priemonių tipus išdavimą ir atnaujinimą;

b)	bendrų saugos sertifikatų išdavimą ir atnaujinimą;

c)	paslaugų teikimą; už tai mokami mokesčiai ir rinkliavos turi atitikti faktines kiekvienos suteiktos paslaugos sąnaudas;

d)	sprendimų dėl patvirtinimo parengimą pagal Direktyvos (ES) 2016/797 19 straipsnį.

Mokesčiai ir rinkliavos gali būti imami už apeliacinių skundų nagrinėjimą.

Visi mokesčiai ir rinkliavos nustatomi ir mokami eurais.

Mokesčiai ir rinkliavos nustatomi skaidriai, sąžiningai ir vienodai, atsižvelgiant į Europos geležinkelių sektoriaus konkurencingumą. Dėl jų neturi kilti bereikalinga finansinė našta pareiškėjams. Atitinkamai atsižvelgiama į specifinius mažųjų ir vidutinio dydžio įmonių poreikius, įskaitant galimybę išskaidyti mokėjimus į keletą dalių ir etapų.

Mokestis už sprendimų dėl patvirtinimo parengimą nustatomas proporcingai, atsižvelgiant į leidimų išdavimo proceso, susijusio su ERTMS kelio projektais, skirtingus etapus ir kiekvienu etapu reikalingo darbo krūvį. Mokesčių paskirstymas aiškiai nurodomas finansinėse ataskaitose.

Nustatomi pagrįsti mokesčių ir rinkliavų sumokėjimo terminai, tinkamai atsižvelgiant į Direktyvos (ES) 2016/797 19 ir 21 straipsniuose ir Direktyvos (ES) 2016/798 10 straipsnyje numatytų procedūrų atvejais taikomus terminus.

3. Nustatomi tokio dydžio mokesčiai ir rinkliavos, kad būtų užtikrinta, jog iš jų gaunamų įplaukų pakaktų visoms suteiktų paslaugų sąnaudoms padengti, be kita ko, atitinkamoms sąnaudoms, susijusioms su nacionalinėms saugos institucijoms pagal 76 straipsnio 2 ir 3 dalis pavestomis užduotimis. Visų pirma tose sąnaudose turi atsispindėti visos Agentūros išlaidos, susijusios su darbuotojais, dalyvaujančiais vykdant šio straipsnio 2 dalyje nurodytą veiklą, įskaitant proporcingas darbdavio įmokas į pensijų schemą. Jei teikiant paslaugas, kurias padengia mokesčiai ir rinkliavos, nuolat susidarytų nemažas neatitikimas, privaloma patikslinti tų mokesčių ir rinkliavų dydžius. Tie mokesčiai ir rinkliavos yra Agentūrai skirtos asignuotosios įplaukos.

Nustatydama mokesčių ir rinkliavų dydžius, Komisija atsižvelgia į:

a)	sertifikatuose nustatytą veiklos vykdymo sritį;

b)	leidimuose nustatytą naudojimo sritį ir

c)	geležinkelių eksploatavimo veiklos rūšį ir mastą.

81 straipsnis

Komiteto procedūra

1. Komisijai padeda komitetas, įsteigtas pagal Direktyvos (ES) 2016/797 51 straipsnį. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 4 straipsnis.

3. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis. Jei komitetas nuomonės nepateikia, Komisija įgyvendinimo akto projekto nepriima, ir taikoma Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnio 4 dalies trečia pastraipa.

82 straipsnis

Vertinimas ir peržiūra

1. Ne vėliau kaip 2020 m. birželio 16 d. ir po to kas penkerius metus Komisija užsako vertinimą, kad būtų įvertintas visų pirma Agentūros ir jos darbo metodų poveikis, veiksmingumas ir efektyvumas, atsižvelgiant į visą susijusį Audito Rūmų atliktą darbą, taip pat atitinkamų suinteresuotųjų subjektų, įskaitant nacionalines saugos institucijas, geležinkelių sektoriaus, socialinių partnerių ir vartotojų organizacijų atstovų nuomones ir rekomendacijas. Vertinant pirmiausia išnagrinėjamas poreikis iš dalies keisti Agentūros įgaliojimus ir tokio dalinio pakeitimo finansinės pasekmės.

2. Ne vėliau kaip 2023 m. birželio 16 d. Komisija, kad nustatytų, ar reikia patobulinimų, įvertina dvigubos transporto priemonių leidimų ir saugos sertifikatų išdavimo sistemos veikimą, su ja susijusią vieno langelio sistemą ir suderintą ERTMS įgyvendinimą Sąjungoje.

3. Komisija įvertinimo ataskaitą kartu su savo išvadomis apie ją perduoda Europos Parlamentui, Tarybai ir valdybai. Įvertinimo rezultatai skelbiami viešai.

4. Kas antro įvertinimo metu taip pat įvertinami Agentūros pasiekti rezultatai atsižvelgiant į jos tikslus, įgaliojimus ir užduotis.

83 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

1. Agentūra pakeičia Reglamentu (EB) Nr. 881/2004 įsteigtą Europos geležinkelio Agentūrą ir perima visas su nuosavybe, susitarimais, teisiniais įsipareigojimais, darbo sutartimis, finansiniais įsipareigojimais ir atsakomybe susijusias teises ir pareigas.

2. Nukrypstant nuo 47 straipsnio, administracinės valdybos nariai, paskirti pagal Reglamentą (EB) Nr. 881/2004 anksčiau nei 2016 m. birželio 15 d., eina valdybos narių pareigas, kol baigsis jų kadencija, nedarant poveikio kiekvienos valstybės narės teisei paskirti naują atstovą.

Nukrypstant nuo 54 straipsnio, vykdomasis direktorius, paskirtas pagal Reglamentą (EB) Nr. 881/2004, eina savo pareigas, kol baigsis jo kadencija.

3. Nukrypstant nuo 67 straipsnio, visos 2016 m. birželio 15 d. galiojusios darbo sutartys vykdomos iki jų galiojimo pabaigos.

4. Agentūra vykdo sertifikatų ir leidimų išdavimo užduotis pagal 14, 20, ir 21 straipsnius ir 22 straipsnyje nurodytas užduotis vėliausiai nuo 2019 m. birželio 16 d., taikant Direktyvos (ES) 2016/797 54 straipsnio 4 dalį ir Direktyvos (ES) 2016/798 31 straipsnio 3 dalį.

84 straipsnis

Panaikinimas

Reglamentas (EB) Nr. 881/2004 panaikinamas.

85 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Strasbūre 2016 m. gegužės 11 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

M. SCHULZ

Tarybos vardu

Pirmininkė

J. A. HENNIS-PLASSCHAERT

(1) OL C 327, 2013 11 12, p. 122.

(2) OL C 356, 2013 12 5, p. 92.

(3) 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2015 m. gruodžio 10 d. Tarybos pozicija, priimta per pirmąjį svarstymą (OL C 56, 2016 2 12, p. 1). 2016 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(4) 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/49/EB dėl saugos Bendrijos geležinkeliuose ir iš dalies pakeičianti Tarybos direktyvą 95/18/EB dėl geležinkelio įmonių licencijavimo bei Direktyvą 2001/14/EB dėl geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskirstymo, mokesčių už naudojimąsi geležinkelių infrastruktūra ėmimo ir saugos sertifikavimo (Saugos geležinkeliuose direktyva) (OL L 164, 2004 4 30, p. 44).

(5) 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/57/EB dėl geležinkelių sistemos sąveikos Bendrijoje (OL L 191, 2008 7 18, p. 1).

(6) 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 881/2004, įsteigiantis Europos geležinkelio agentūrą (Agentūros reglamentas) (OL L 164, 2004 4 30, p. 1).

(7) 2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/797 dėl geležinkelių sistemos sąveikos (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 44).

(8) 2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/798 dėl geležinkelių saugos (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 102).

(9) 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1315/2013 dėl Sąjungos transeuropinio transporto tinklo plėtros gairių, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 661/2010/ES (OL L 348, 2013 12 20, p. 1).

(10) 2013 m. rugsėjo 30 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 1271/2013 dėl finansinio pagrindų reglamento, taikomo įstaigoms, nurodytoms Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 208 straipsnyje (OL L 328, 2013 12 7, p. 42).

(11) 2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (OL L 248, 2013 9 18, p. 1).

(12) OL L 136, 1999 5 31, p. 15.

(13) 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

(14) 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/59/EB dėl traukinių mašinistų, valdančių lokomotyvus ir traukinius geležinkelių sistemoje Bendrijos teritorijoje, sertifikavimo (OL L 315, 2007 12 3, p. 51).

(15) 1998 m. gegužės 20 d. Komisijos sprendimas 98/500/EB dėl sektorių dialogo komitetų, skatinančių socialinių partnerių dialogą Europos lygiu, įkūrimo (OL L 225, 1998 8 12, p. 27).

(16) 2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/34/ES, kuria sukuriama bendra Europos geležinkelių erdvė (OL L 343, 2012 12 14, p. 32).

(17) 2008 m. rugsėjo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/68/EB dėl pavojingų krovinių vežimo vidaus keliais (OL L 260, 2008 9 30, p. 13).

(18) 2010 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 913/2010 dėl konkurencingo krovinių vežimo Europos geležinkeliais tinklo (OL L 276, 2010 10 20, p. 22).

(19) 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 765/2008, nustatantis su gaminių prekyba susijusius akreditavimo ir rinkos priežiūros reikalavimus ir panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 339/93 (OL L 218, 2008 8 13, p. 30).

(20) 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/59/EB dėl traukinių mašinistų, valdančių lokomotyvus ir traukinius geležinkelių sistemoje Bendrijos teritorijoje, sertifikavimo (OL L 315, 2007 12 3, p. 51).

(21) 2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/34/ES, kuria sukuriama bendra Europos geležinkelių erdvė (OL L 343, 2012 12 14, p. 32).

(22) 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1371/2007 dėl geležinkelių keleivių teisių ir pareigų (OL L 315, 2007 12 3, p. 14).

(23) 1968 m. vasario 29 d. Tarybos reglamentas (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 259/68, nustatantis Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatus ir kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygas bei Komisijos pareigūnams laikinai taikomas specialias priemones (OL L 56, 1968 3 4, p. 1).

(24) 1958 m. balandžio 15 d. Reglamentas Nr. 1, nustatantis kalbas, kurios turi būti vartojamos Europos ekonominėje bendrijoje (OL 17, 1958 10 6, p. 385).

(25) 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (OL L 298, 2012 10 26, p. 1).

(26) 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, 2001 5 31, p. 43).

(27) 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 8, 2001 1 12, p. 1).

(28) 2015 m. kovo 13 d. Komisijos sprendimas (ES, Euratomas) 2015/444 dėl ES įslaptintos informacijos apsaugai užtikrinti skirtų saugumo taisyklių (OL L 72, 2015 3 17, p. 53).

(29) 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (OL L 292, 1996 11 15, p. 2).

2016 5 26

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 138/44

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA (ES) 2016/797

2016 m. gegužės 11 d.

dėl geležinkelių sistemos sąveikos Europos Sąjungoje

(nauja redakcija)

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 91 straipsnio 1 dalį, 170 ir 171 straipsnius,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę (2),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (3),

kadangi:

(1)	Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/57/EB (4) buvo iš esmės keletą kartų keičiama. Kadangi tą direktyvą reikia iš dalies keisti dar kartą, dėl aiškumo ji turėtų būti išdėstyta nauja redakcija;

(2)

siekiant Sąjungos piliečiams, ekonominės veiklos vykdytojams ir kompetentingoms valdžios institucijoms leisti visapusiškai naudotis pranašumais, kurie atsiranda sukūrus bendrą Europos geležinkelių erdvę, ypač reikia tobulinti nacionalinių geležinkelių tinklų sujungimą ir sąveiką bei galimybę naudotis tais tinklais ir įgyvendinti visas priemones, kurių reikėtų techninio standartizavimo srityje, kaip numatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 171 straipsnyje;

(3)

įgyvendinant Sąjungos geležinkelių sistemos sąveikos planus turėtų būti nustatytas optimalus techninio suderinimo lygis, Sąjungoje ir trečiosiose šalyse turėtų būti lengviau teikti tarptautines geležinkelių transporto paslaugas, jas gerinti ir plėtoti, taip pat turėtų būti lengviau palaipsniui kurti įrangos ir paslaugų, skirtų Sąjungos geležinkelių sistemai konstruoti, atnaujinti, patobulinti ir eksploatuoti, vidaus rinką;

(4)	siekiant prisidėti užbaigiant bendrą Europos geležinkelių erdvę, sumažinti leidimų išdavimo procedūrų išlaidas ir trukmę bei pagerinti geležinkelių saugą, tikslinga supaprastinti ir suderinti leidimų išdavimo procedūras Sąjungos lygmeniu;

(5)

daugelyje valstybių narių metro, tramvajams ir kitoms lengvojo bėginio transporto sistemoms taikomi vietos techniniai reikalavimai. Tokioms vietos viešojo transporto sistemoms licencijavimas Sąjungoje paprastai netaikomas. Be to, tramvajams ir lengvojo bėginio transporto sistemoms dėl bendros infrastruktūros dažnai taikomi kelių teisės aktai. Dėl tų priežasčių tokios vietos sistemos neturi būti sąveikios ir todėl joms ši direktyva neturėtų būti taikoma. Tai nekliudo valstybėms narėms taikyti šios direktyvos nuostatų vietos geležinkelių sistemoms savanoriškai, jei, jų nuomone, tai tikslinga;

(6)

tramvajus-traukinys yra viešojo transporto koncepcija, pagal kurią galima bendrai naudoti tiek lengvojo bėginio transporto infrastruktūrą, tiek sunkiasvorio geležinkelių transporto infrastruktūrą. Į šios direktyvos įgyvendinimo priemonių taikymo sritį valstybėms narėms turėtų būti leista neįtraukti transporto priemonių, kurios visų pirma naudojamos lengvojo bėginio transporto infrastruktūroje, tačiau kuriose yra kai kurių sunkiasvorio geležinkelių transporto komponentų, būtinų sudaryti galimybę pervažiuoti nedidelę ir ribotą sunkiasvorio geležinkelių transporto infrastruktūros dalį tik sujungiamumo tikslais. Kai tramvajai-traukiniai naudoja geležinkelių infrastruktūrą, turėtų būti užtikrinta, kad laikomasi visų esminių reikalavimų, o atitinkamose linijose – numatyto saugos lygio.. Tarpvalstybiniais atvejais kompetentingos valdžios institucijos turėtų bendradarbiauti;

(7)

dėl geležinkelių tinkle teikiamų komercinių vežimo geležinkeliais paslaugų visų pirma reikalingas ypač geras infrastruktūros ir transporto priemonių charakteristikų suderinamumas, taip pat veiksmingas įvairių infrastruktūros valdytojų ir geležinkelio įmonių informacijos ir ryšių sistemų tarpusavio ryšys. Nuo tokio suderinamumo ir tarpusavio ryšio priklauso eksploatavimo lygiai, sauga, paslaugų kokybė ir sąnaudos, ypač Sąjungos geležinkelių sistemos sąveika;

(8)

pagrindiniuose geležinkelių reguliavimo teisės aktuose Sąjungos ir valstybių narių lygiu turėtų būti aiškiai nustatyti vaidmenys ir pareigos užtikrinant, kad būtų laikomasi geležinkelių tinklams taikomų saugos, sveikatos ir vartotojų apsaugos taisyklių. Dėl šios direktyvos neturėtų sumažėti saugos lygis ar neturėtų padidėti išlaidos Sąjungos geležinkelių sistemoje. Todėl Europos geležinkelių agentūra (toliau – Agentūra), įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/796 (5) ir nacionalinės saugos institucijos turėtų prisiimti visą atsakomybę už jų išduodamus leidimus;

(9)

yra didelių skirtumų tarp nacionalinės teisės aktų, vidaus taisyklių ir techninių specifikacijų, kurie taikomi geležinkelio sistemoms, posistemiams ir sudedamosioms dalims, kadangi jie apima nacionaliniams pramonės sektoriams būdingus metodus ir juose nustatyti konkretūs matmenys bei įtaisai, taip pat specialios charakteristikos. Ta padėtis traukiniams gali trukdyti važinėti po visą Sąjungą be kliūčių;

(10)	siekiant padidinti jos konkurencingumą pasauliniu lygmeniu, Sąjungos geležinkelių pramonei reikia atviros ir konkurencingos rinkos;

(11)	dėl to yra tikslinga apibrėžti esminius su geležinkelių sąveika susijusius reikalavimus visai Sąjungai, kurie turėtų būti taikomi jos geležinkelių sistemai;

(12)

rengiant technines sąveikos specifikacijas (toliau – TSS) išryškėjo poreikis išaiškinti santykį tarp esminių reikalavimų bei TSS ir Europos standartų bei kitų norminio pobūdžio dokumentų. Visų pirma reikėtų aiškiai atskirti standartus ar jų dalis, kurie turėtų tapti privalomi norint pasiekti šios direktyvos tikslus, ir darniuosius standartus, kurie parengti pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1025/2012 (6). Jei būtina, TSS gali būti daroma tiesioginė nuoroda į Europos standartus arba specifikacijas, kurie nuo TSS taikymo pradžios tampa privalomi;

(13)

kad Sąjungos geležinkelių sektorius iš tiesų taptų labiau konkurencingas ir nebūtų iškreipta pagrindinių Sąjungos geležinkelių sistemos subjektų konkurencija, TSS ir su šiomis TSS susijusios Agentūros rekomendacijos turėtų būti rengiamos laikantis atvirumo, sutarimo ir skaidrumo principų, nustatytų Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 II priede;

(14)

geležinkelių paslaugų kokybė Sąjungoje priklauso, inter alia, nuo tinklo (plačiausiąja prasme, pavyzdžiui, visų susijusių posistemių stacionarių dalių) charakteristikų ir tų transporto priemonių (įskaitant visų susijusių posistemių sudedamųjų dalių) charakteristikų ypač gero suderinamumo. Nuo to suderinamumo priklauso eksploatavimo lygiai, sauga, paslaugų kokybė ir sąnaudos;

(15)	TSS turi tiesioginį arba galimą poveikį posistemį eksploatuojančiam ir techniškai prižiūrinčiam personalui. Todėl, prireikus, Agentūra, rengdama TSS turėtų konsultuotis su socialiniais partneriais;

(16)

TSS turėtų būti nustatytos visos sąlygos, kurias turi atitikti sąveikos sudedamoji dalis, ir tvarka, kurios reikia laikytis vertinant atitiktį. Be to, būtina nustatyti, kad turėtų būti atlikta kiekvienos sudedamosios dalies atitikties ir tinkamumo TSS nurodytai paskirčiai įvertinimo procedūra ir kad ji turėtų turėti atitinkamą sertifikatą, kuriame būtų pateiktas arba atskirai nagrinėjamos sąveikos sudedamosios dalies atitikties techninėms specifikacijoms, kurias ji turi atitikti, įvertinimas, arba sąveikos sudedamosios dalies tinkamumo naudoti geležinkelių aplinkoje, kuriai ji skirta, įvertinimas techninių specifikacijų atžvilgiu;

(17)

rengiant naujas TSS visada reikėtų siekti užtikrinti suderinamumą su esamais posistemiais. Tai padės skatinti geležinkelio transporto konkurencingumą ir išvengti nereikalingų papildomų išlaidų, nes bus reikalaujama tobulinti ar atnaujinti esamus posistemius, kad būtų užtikrintas atgalinis suderinamumas. Išskirtiniais atvejais, kai nebus įmanoma užtikrinti suderinamumo, TSS turėtų būti galima pasitelkti kaip gaires, būtinas norint nuspręsti, ar esamam posistemiui reikia naujo sprendimo arba leidimo pradėti eksploatuoti ar pateikti rinkai, ir nustatyti atitinkamus terminus;

(18)

jei TSS negalima aiškiai nustatyti konkrečių esminius reikalavimus atitinkančių techninių aspektų, tos TSS priede turėtų būti nurodoma, kad tie aspektai, kuriuos dar reikia išaiškinti, yra neišspręsti klausimai. Tiems neišspręstiems klausimams, taip pat specifiniams atvejams, siekiant atitikties esamoms sistemoms, turėtų būti taikomos nacionalinės taisyklės, kurias valstybėje narėje gali priimti bet kuri kompetentinga nacionalinė, regionų ar vietos institucija. Siekiant išvengti perteklinių patikrų ir nebūtinos administracinės naštos, nacionalinės taisyklės turėtų būti klasifikuojamos taip, kad būtų aišku, kurios skirtingų valstybių narių tos pačios srities taisyklės yra lygiavertės;

(19)	turėtų būti nustatyta tvarka, kurios laikomasi, kai posistemiui taikomi esminiai reikalavimai dar nereglamentuojami atitinkamoje TSS. Tokiu atveju už atitikties įvertinimo ir tikrinimo procedūras turėtų būti atsakingos šioje direktyvoje nurodytos paskirtosios įstaigos;

(20)	ši direktyva turėtų būti taikoma visai Sąjungos geležinkelių sistemai, o TSS taikymo sritis turėtų būti išplėsta, kad aprėptų į transeuropinę geležinkelių sistemą neįtrauktas transporto priemones ir tinklus. Todėl Direktyvos 2008/57/EB I priedas turėtų būti supaprastintas;

(21)

funkcinės ir techninės specifikacijos, kurias turi atitikti posistemiai ir jų sąsajos, gali skirtis priklausomai nuo atitinkamų posistemių naudojimo, pavyzdžiui, priklausomai nuo linijų ir transporto priemonių kategorijų, visų pirma siekiant užtikrinti greitųjų ir paprastųjų geležinkelių sistemų suderinamumą;

(22)

siekiant užtikrinti nuoseklų geležinkelių sąveikos įgyvendinimą visoje Sąjungoje ir palaipsniui mažinti paveldėtųjų sistemų įvairovę, TSS turėtų būti pateiktos nuostatos, taikytinos atnaujinant arba patobulinant esamus posistemius, ir galėtų būti pateikti pasiūlymai dėl numatytų sistemų įgyvendinimo etapais. Tačiau, siekiant išlaikyti geležinkelių sektoriaus konkurencingumą ir išvengti nepagrįstų išlaidų, dėl naujų ar iš dalies pakeistų TSS įsigaliojimo transporto priemonės ir infrastruktūra neturėtų būti iš karto pritaikomi pagal naujas specifikacijas;

(23)

TSS turėtų būti nurodoma, kada dėl infrastruktūros ir transporto priemonių atnaujinimo ir patobulinimo reikia išduoti naują leidimą. Visais infrastruktūros atnaujinimo ir patobulinimo atvejais pareiškėjas turėtų pateikti bylą pagal vieno langelio sistemą, nurodytą Reglamente (ES) 2016/796, nacionalinei saugos institucijai, kad ji, remdamasi šioje direktyvoje įtvirtintais kriterijais, galėtų nuspręsti, ar reikalingas naujas leidimas. Transporto priemonių, kurioms išduotas leidimas pateikti rinkai, patobulinimo ir atnaujinimo atveju pareiškėjas, remdamasis šioje direktyvoje išdėstytais kriterijais, turėtų galėti nuspręsti, ar jam dėl naujo leidimo išdavimo reikia kreiptis į nacionalinę saugos instituciją ar Agentūrą;

(24)

atsižvelgiant į Sąjungos geležinkelių sistemos sąveikos kliūčių panaikinimo laipsnišką metodą ir laiką, kurio dėl tos priežasties prireiks TSS priimti, reikėtų imtis priemonių, kad būtų išvengta padėties, kai valstybės narės priima naujas nacionalines taisykles arba imasi projektų, kurie didina esamos sistemos įvairovę;

(25)

siekiant pašalinti sąveikos kliūtis ir taip išplėsti TSS taikymo sritį, kad ji apimtų visą Sąjungos geležinkelių sistemą, nacionalinių taisyklių skaičius turėtų būti palaipsniui mažinamas. Nacionalinės taisyklės, susijusios tik su esamomis sistemomis, turėtų būti atskirtos nuo taisyklių, kurių reikia dėl TSS neišspręstų klausimų. Pastarosios rūšies taisyklės turėtų būti palaipsniui naikinamos, išsprendus TSS neišspręstus klausimus;

(26)

nacionalinės taisyklės turėtų būti parengtos ir paskelbtos taip, kad jas galėtų suprasti bet kuris potencialus nacionalinio tinklo naudotojas. Tokiose taisyklėse dažnai daromos nuorodos į kitus dokumentus, kaip antai nacionalinius standartus, Europos standartus, tarptautinius standartus arba kitas technines specifikacijas, kurie gali būti iš dalies arba visiškai saugomi intelektinės nuosavybės teisėmis. Todėl pareiga paskelbti neturėtų būti taikoma nacionalinėje taisyklėje tiesiogiai ar netiesiogiai nurodytų dokumentų atžvilgiu;

(27)

laipsniško metodo taikymas atitinka Sąjungos geležinkelių sistemos, turinčios seną nacionalinę infrastruktūrą ir senas transporto priemones, kurioms pritaikyti ar atnaujinti būtinos didelės investicijos, sąveikos tikslą, ir reikėtų itin stengtis, kad būtų išlaikytas geležinkelių konkurencingumas kitų rūšių transporto atžvilgiu;

(28)

paaiškėjo, kad dėl Sąjungos geležinkelių sistemos masto ir sudėtingumo, būtina dėl praktinių priežasčių ją padalyti į toliau nurodytus posistemius: infrastruktūros, kelio kontrolės, valdymo ir signalizacijos, riedmens kontrolės, valdymo ir signalizacijos, energijos, riedmenų, traukinių eismo organizavimo ir valdymo, techninės priežiūros ir telematikos priemonių keleivių ir krovinių vežimo paslaugoms. Kiekvienam iš tų posistemių, ypač jų sudedamosioms dalims ir sąsajoms, reikia apibrėžti esminius reikalavimus ir nustatyti technines specifikacijas, kad tie esminiai reikalavimai būtų įvykdyti. Ta pati sistema skirstoma į stacionarią ir mobilią dalis, kurių viena susideda iš tinklo, kurį sudaro linijos, stotys, terminalai ir visa kita saugiam ir nuolatiniam sistemos veikimui užtikrinti būtina stacionari įranga, o kita – iš visų tuo tinklu važiuojančių transporto priemonių. Todėl šioje direktyvoje transporto priemonę sudaro vienas posistemis (riedmenys) ir, kai tai taikoma, kiti posistemiai (pirmiausia transporto priemonėje esantis kontrolės, valdymo ir signalizavimo posistemis). Nors sistema suskirstyta į keletą elementų, Agentūra, siekdama skatinti sąveiką ir saugumą, turėtų laikytis bendro požiūrio į sistemą;

(29)

pagal Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją, kurios šalimi yra Sąjunga, prieinamumas yra vienas iš Konvencijos bendrųjų principų, ir ja reikalaujama, kad valstybės, Konvencijos šalys, imtųsi reikiamų priemonių siekiant asmenims turintiems negalią užtikrinti tokį patį prieinamumą kaip ir kitiems asmenims, be kitų dalykų, rengdamos ir skelbdamos būtinuosius prieinamumo standartus ir gaires bei stebėdamos jų įgyvendinimą. Todėl prieinamumas asmenims turintiems negalią ir riboto judumo asmenims yra esminis Sąjungos geležinkelių sistemos sąveikos reikalavimas;

(30)	joks asmuo negali būti tiesiogiai ar netiesiogiai diskriminuojamas dėl negalios. Siekiant užtikrinti, kad sukūrus bendrą Europos geležinkelių erdvę, jos privalumais galėtų naudotis visi Sąjungos piliečiai, valstybės narės turėtų propaguoti visiems prieinamą geležinkelių sistemą;

(31)	įgyvendinant Sąjungos geležinkelių sistemos sąveikos nuostatas neturėtų atsirasti nepagrįstų išlaidų nei būti trukdoma išsaugoti esamų geležinkelių tinklų sąveiką;

(32)	TSS taip pat turi poveikį sąlygoms, kuriomis asmenys naudojasi geležinkelių transportu, ir dėl to su tais naudotojais, įskaitant asmenų su negalia organizacijas atitinkamais atvejais, reikia konsultuotis jiems rūpimais klausimais;

(33)	kiekvienai atitinkamai valstybei narei turėtų būti leidžiama tam tikrais tinkamai pagrįstais atvejais netaikyti tam tikrų TSS. Tie atvejai ir procedūros, kurių turi būti laikomasi konkrečios TSS netaikymo atvejais, turėtų būti aiškiai apibrėžti;

(34)	TSS parengimas ir jų taikymas Sąjungos geležinkelių sistemai neturėtų kliudyti technologinei inovacijai, kuria turėtų būti siekiama gerinti ekonominius veiklos rezultatus;

(35)

kad atitiktų atitinkamas viešųjų pirkimų tvarkos geležinkelių sektoriuje nuostatas ir visų pirma tas nuostatas, kurios nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2014/25/ES (7), bendruose dokumentuose arba kiekvienos sutarties sąlygose perkančiosios organizacijos turi įrašyti technines specifikacijas. Tuo tikslu reikia parengti taisyklių rinkinį, kuriuo būtų grindžiamos tos techninės specifikacijos;

(36)

Sąjungai būtų pravarti tarptautinė standartizacijos sistema, kurią taikant būtų rengiami standartai, faktiškai naudojami tų, kurie dalyvauja tarptautinėje prekyboje, ir tų, kurie atitinka Sąjungos politikos reikalavimus. Dėl to Europos standartizacijos organizacijos turėtų toliau bendradarbiauti su tarptautinėmis standartizacijos organizacijomis;

(37)

perkančioji organizacija, kuri užsako atlikti posistemio projektavimą, konstravimą, atnaujinimą ar patobulinimą, galėtų būti geležinkelio įmonė, infrastruktūros valdytojas, už techninę priežiūrą atsakingas subjektas, valdytojas arba už projekto įgyvendinimą atsakingas koncesininkas. Perkančiosios organizacijos turėtų nustatyti reikalavimus, reikalingus, siekiant užbaigti Europos specifikacijas ar kitus standartus. Tos specifikacijos turėtų atitikti esminius reikalavimus, kurie buvo suderinti Sąjungos lygmeniu ir kuriuos turi atitikti Sąjungos geležinkelių sistema;

(38)

sudedamųjų dalių atitikties arba tinkamumo naudoti įvertinimą reglamentuojanti tvarka turėtų būti pagrįsta atitikties ir tinkamumo naudoti vertinimo bei EB patikros procedūrų modulių, skirtų naudoti pagal šią direktyvą priimtose techninėse sąveikos specifikacijose, naudojimu. Kiek įmanoma ir siekiant skatinti pramonės plėtrą, tikslinga parengti su kokybės užtikrinimo sistema susijusią tvarką;

(39)

siekiant garantuoti sistemos sąveiką, sudedamųjų dalių atitiktis daugiausia siejama su jų naudojimo vieta, ne tik su jų laisvu judėjimu Sąjungos rinkoje. Turėtų būti įvertintas pačių svarbiausių sudedamųjų dalių tinkamumas naudoti saugos, prieinamumo ar sistemos ekonomiškumo atžvilgiu. Dėl to gamintojui nebūtina pažymėti CE ženklu sudedamųjų dalių, kurioms taikoma ši direktyva. Remiantis atitikties ir (arba) tinkamumo naudoti įvertinimu turėtų užtekti gamintojo atitikties deklaracijos;

(40)	tačiau gamintojai privalo pažymėti CE ženklu tam tikras sudedamąsias dalis, kad būtų patvirtinta jų atitiktis kitiems su jomis susijusiems Sąjungos teisės aktams;

(41)	kai TSS įsigalioja, kai kurios sąveikos sudedamosios dalys jau yra rinkoje. Reikėtų nustatyti pereinamąjį laikotarpį, kad tas sudedamąsias dalis būtų galima integruoti į posistemį, net jei jos tą TSS atitinka ne visiškai;

(42)

Sąjungos geležinkelių sistemą sudarantiems posistemiams turėtų būti taikoma patikros procedūra. Ta patikra turėtų leisti už jų eksploatavimo pradžią arba pateikimą rinkai atsakingiems subjektams būti tikriems, kad projektuojant, konstruojant ir pradedant eksploatuoti buvo laikomasi galiojančių taisyklių ir techninių bei eksploatavimo nuostatų. Dėl jos gamintojai taip pat galėtų tikėtis vienodų sąlygų visose valstybėse narėse;

(43)

pradėjus eksploatuoti posistemį arba pateikus jį rinkai, reikėtų tikrinti, ar jis eksploatuojamas ir techniškai prižiūrimas pagal jam keliamus esminius reikalavimus. Pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/798 (8) atsakomybė už tų reikalavimų laikymąsi atitinkamų jų posistemių atžvilgiu tenka infrastruktūros valdytojui, geležinkelio įmonei arba už techninę priežiūrą atsakingam subjektui, kiekvienam atsakant už savo dalį;

(44)

kai eksploatavimo metu paaiškėja, kad transporto priemonė arba transporto priemonės tipas neatitinka vieno iš taikytinų esminių reikalavimų, atitinkamos geležinkelio įmonės turėtų imtis reikalingų taisomųjų priemonių, kad transporto priemonė (-ės) atitiktų reikalavimus. Be to, jei dėl to neatitikimo kyla rimtas pavojus saugai, už transporto priemonės judėjimo priežiūrą atsakingos nacionalinės saugos institucijos turėtų galėti imtis reikalingų laikinų saugos priemonių, įskaitant neatidėliotiną atitinkamos veiklos apribojimą ar sustabdymą. Jei taisomųjų priemonių nepakanka ir rimtas pavojus saugai, kilęs dėl neatitikimo reikalavimams, išlieka, nacionalinėms saugos institucijoms arba Agentūrai turėtų būti leidžiama panaikinti arba pakeisti leidimą. Šiuo atveju rimtas pavojus saugai turėtų būti suprantamas kaip rimtas teisinių pareigų ar saugos reikalavimų nesilaikymas, kuris vienas pats arba kaip tam tikrų įvykių sekos dalis gali sukelti avariją arba rimtą avariją. Atšaukimo procesas turėtų būti paremtas tinkamu Agentūros ir nacionalinių saugos institucijų keitimusi informacija, įskaitant registrų naudojimą;

(45)	turėtų būti aiškiai nustatyti atitinkami visų susijusių subjektų vaidmenys ir pareigos, susiję su transporto priemonių pateikimo rinkai ir naudojimo procedūra ir su stacionarių įrenginių pradėjimo eksploatuoti procedūra;

(46)	Agentūra ir nacionalinės saugos institucijos prireikus turėtų bendradarbiauti ir dalytis kompetencija leidimų išdavimo klausimais, tinkamai atsižvelgdamos į saugą. Tuo tikslu turėtų būti sudaryti Agentūros ir nacionalinių saugos institucijų bendradarbiavimo susitarimai;

(47)

siekiant užtikrinti, kad Europos geležinkelių eismo valdymo sistema (toliau – ERTMS) įranga atitiktų atitinkamą galiojančią specifikaciją ir siekiant užkirsti kelią tam, kad papildomais su ERTMS susijusiais reikalavimais būtų trukdoma jos sąveikai, Agentūra turėtų veikti kaip ERTMS sistemos institucija. Tuo tikslu, prieš pradedant arba skelbiant bet kokį konkursą, susijusį su ERTMS kelio įranga, Agentūra turėtų būti atsakinga už numatytų techninių sprendimų įvertinimą, kad būtų patikrinta, ar tie techniniai sprendimai atitinka atitinkamas TSS ir yra visiškai sąveikūs. Atliekant patikros procedūrą turėtų būti vengiama bet kokio šio Agentūros atliekamo įvertinimo ir notifikuotųjų įstaigų užduočių dubliavimo. Todėl pareiškėjas turėtų informuoti Agentūrą apie tai, ar notifikuotoji įstaiga jau yra pradėjusi patikros procedūrą arba apie tai, ar jau parengtas koks nors atitikties sertifikatas. Pareiškėjas turėtų galėti pasirinkti prašyti Agentūros tokio įvertinimo kiekvienam atskiram ERTMS projektui arba projektų deriniui, linijai, linijų grupei arba tinklui;

(48)	dėl šios direktyvos įsigaliojimo neturėtų būti atidėtas ERTMS projektų, kurių pasiūlymų pateikimo arba sutarčių sudarymo procesas jau pasibaigė, vykdymas;

(49)

siekiant sudaryti palankesnes sąlygas pateikti rinkai transporto priemones ir sumažinti administracinę naštą, turėtų būti pradėta naudoti visoje Sąjungoje galiojančio leidimo pateikti transporto priemonę rinkai sąvoka. Gavus leidimą pateikti transporto priemonę rinkai galima sudaryti komercinius sandorius dėl transporto priemonių bet kur Sąjungos rinkoje, tačiau transporto priemonė gali būti naudojama tik toje naudojimo vietoje, kuriai yra išduotas leidimas. Atsižvelgiant į tai, išplėtus naudojimo vietą, transporto priemonės leidimas turėtų būti atnaujintas. Transporto priemonėms, kurioms leidimas jau išduotas pagal ankstesnes direktyvas, taip pat būtina išduoti leidimą pateikti rinkai, jei ketinama jas naudoti tinkluose, kuriems jų leidimas netaikomas;

(50)

kai naudojimo vieta apima tik vieną ar kelis tinklus vienoje valstybėje narėje, pareiškėjas turėtų galėti pasirinkti, ar paraišką dėl transporto priemonės leidimo pateikti pagal Reglamente (ES) 2016/796 nurodytą vieno langelio sistemą tos valstybės narės nacionalinei saugos institucijai, ar Agentūrai. Pareiškėjo padarytas pasirinkimas turėtų būti įpareigojantis tol, kol paraiškos nagrinėjimas nebus baigtas arba nutrauktas;

(51)

pareiškėjas turėtų turėti galimybę pasinaudoti tinkama procedūra, kad pateiktų skundą dėl Agentūros arba nacionalinių saugos institucijų sprendimo arba veiksmų nesiėmimo. Be to, reikėtų nustatyti aiškias procesines ir ginčų sprendimo nuostatas, taikomas tais atvejais, kai Agentūra ir nacionalinės saugos institucijos nesutaria dėl atliktų įvertinimų, susijusių su transporto priemonių leidimų išdavimu;

(52)	specialiomis priemonėmis, įskaitant bendradarbiavimo susitarimus, turėtų būti atsižvelgiama į konkrečią geografinę ir istorinę tam tikrų valstybių narių padėtį, kartu užtikrinant tinkamą vidaus rinkos veikimą;

(53)

kai veikla vykdoma tik tinkluose, kuriuose dėl geografinių arba istorinių priežasčių reikia specialių žinių, ir kai tokie tinklai yra izoliuoti nuo likusios Sąjungos geležinkelių sistemos, pareiškėjas turėtų turėti galimybę atlikti būtinus formalumus vietoje, kreipdamasis į atitinkamas nacionalines saugos institucijas. Tuo tikslu, siekiant sumažinti administracinę naštą ir išlaidas, Agentūrai ir atitinkamoms nacionalinėms saugos institucijoms turėtų būti galima sudaryti bendradarbiavimo susitarimus, kuriuose būtų numatytas atitinkamas užduočių paskirstymas, nedarant poveikio Agentūros galutinės atsakomybės už leidimo išdavimą prisiėmimui;

(54)

Baltijos valstybėse (Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje) geležinkelių tinklų vėžės plotis yra 1520 mm – toks pat, kaip ir kaimyninėse trečiosiose šalyse, tačiau skiriasi nuo Sąjungos pagrindinio geležinkelių tinklo vėžės pločio. Šie Baltijos šalių tinklai paveldėjo bendrus techninius ir eksploatavimo reikalavimus, kurie de facto sudaro sąlygas šių tinklų sąveikai, todėl šiuo atžvilgiu vienoje iš šių valstybių narių išduotas transporto priemonės leidimas galėtų galioti likusiose šiuos tinklus turinčiose valstybėse narėse. Siekiant palengvinti veiksmingą ir proporcingą išteklių paskirstymą išduodant leidimus pateikti transporto priemonę rinkai arba tvirtinant transporto priemonių tipus ir sumažinti tokiais atvejais pareiškėjui tenkančią finansinę bei administracinę naštą, specialioje Agentūros ir atitinkamų nacionalines saugos institucijų bendradarbiavimo tvarkoje turėtų būti numatyta, jei būtina, galimybė sutartimi pavesti užduotis šioms atitinkamoms nacionalinėms saugos institucijoms;

(55)

valstybės narės, kurių didelė geležinkelių eismo dalis yra susijusi su trečiosiomis šalimis, kurių vėžės plotis yra toks pats, tačiau kuris skiriasi nuo Sąjungos pagrindinio geležinkelių tinklo vėžės pločio, turėtų turėti galimybę toliau taikyti skirtingas transporto priemonių leidimų procedūras prekiniams vagonams ir keleiviniams vagonams, kurie bendrai naudojami su tomis trečiosiomis šalimis;

(56)

dėl atsekamumo ir saugos priežasčių valstybių narių kompetentingos valdžios institucijos turėtų transporto priemonei suteikti Europos transporto priemonės numerį, kai to prašo transporto priemonės valdytojas. Tada informacija apie transporto priemonę turėtų būti įtraukiama į transporto priemonių registrą. Transporto priemonių registrai turėtų būti prieinami visoms valstybėms narėms ir tam tikriems ūkio subjektams Sąjungoje informacijai gauti. Transporto priemonių registruose turėtų būti nuosekliai naudojamas duomenų formatas. Todėl jie turėtų būti reglamentuoti bendrose naudojimo ir techninėse specifikacijose. Tam, kad būtų sumažinta administracinė našta ir nepagrįstos išlaidos, Komisija turėtų priimti Europos transporto priemonių registro, kuris apimtų nacionalinius transporto priemonių registrus, specifikaciją, siekiant sukurti bendrą priemonę, tuo pačiu metu leidžiant palikti konkretiems valstybės narės poreikiams reikalingas papildomas funkcines galimybes;

(57)	siekiant užtikrinti transporto priemonių ir jų istorijos atsekamumą, nuorodos į leidimą pateikti transporto priemonę rinkai turėtų būti įrašomos kartu su kitais transporto priemonės duomenimis;

(58)

turėtų būti nustatytos transporto priemonės ir maršrutų, kuriuose jos bus naudojamos, suderinamumo patikrinimo procedūros, vykdomos išdavus leidimą pateikti transporto priemonę rinkai ir prieš geležinkelio įmonei naudojant transporto priemonę jos naudojimo vietoje, nurodytoje leidime pateikti transporto priemonę rinkai;

(59)	notifikuotosios įstaigos, atsakingos už sudedamųjų dalių atitikties įvertinimo ir tinkamumo naudoti procedūrų bei posistemių įvertinimo procedūros tikrinimą, turėtų, ypač tais atvejais, kai nėra jokios Europos specifikacijos, kuo atidžiau koordinuoti savo sprendimus;

(60)

nacionalinės valdžios institucijos visoje Sąjungoje turėtų laikyti, kad Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 765/2008 (9) numatyta skaidri akreditacija, kuria užtikrinamas būtinas pasitikėjimo atitikties sertifikatais lygis, yra pageidautinas būdas įrodyti notifikuotųjų įstaigų ir, mutatis mutandis, įstaigų, paskirtų tikrinti, kaip laikomasi nacionalinių taisyklių, techninę kompetenciją. Vis dėlto nacionalinės institucijos turėtų galėti laikytis pozicijos, kad jos turi tinkamas priemones atlikti vertinimą pačios. Tokiais atvejais, siekiant užtikrinti tinkamą kitų nacionalinių institucijų atliktų vertinimų patikimumo lygį, jos turėtų pateikti Komisijai ir kitoms valstybėms narėms reikiamus dokumentinius įrodymus, kad įvertintos atitikties vertinimo įstaigos atitinka reikiamus norminius reikalavimus;

(61)

šia direktyva turėtų būti nustatyti tik sąveikos sudedamųjų dalių ir posistemių sąveikos reikalavimai. Kad būtų lengviau laikytis tų reikalavimų, būtina numatyti sąveikos sudedamųjų dalių ir posistemių, atitinkančių darniuosius standartus, kurie pagal Reglamentą (ES) Nr. 1025/2012 priimti siekiant pateikti išsamias technines su tais reikalavimais susijusias specifikacijas, atitikties prielaidą;

(62)	priemonės, patvirtintos pagal šią direktyvą, turėtų būti papildytos iniciatyvomis, kuriomis būtų siekiama užtikrinti finansinę paramą novatoriškoms ir sąveikioms technologijoms Sąjungos geležinkelių sektoriuje;

(63)

siekiant papildyti neesmines šios direktyvos nuostatas, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl konkrečių kiekvienos TSS tikslų. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;

(64)

siekiant užtikrinti vienodas šios direktyvos įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai, susiję su: TSS ir TSS daliniais pakeitimais, įskaitant tuos dalinius pakeitimus, būtinus TSS trūkumams pašalinti, sąveikos sudedamųjų dalių EB atitikties ar tinkamumo naudoti deklaracijos šablonu ir pridedamais dokumentais; informacija, kuri turi būti įtraukta į bylą, kuri turėtų būti pridedama prie prašymo netaikyti vienos arba daugiau TSS arba jų dalių, su tos bylos formatu ir pateikimo būdais ir, atitinkamais atvejais, su sprendimu netaikyti TSS; nacionalinių taisyklių, apie kurias pranešta, klasifikavimu į įvairias grupes siekiant sudaryti palankias sąlygas stacionarios ir mobilios įrangos suderinamumo patikrinimams; EB patikros procedūros ir patikros procedūros nacionalinių taisyklių atveju informacija bei EB patikros deklaracijos šablonais ir techninės bylos, kuri turėtų būti pridedama prie patikros deklaracijos, dokumentų šablonais, taip pat ir patikros sertifikatų šablonais; praktine tvarka dėl leidimų pateikti transporto priemonę rinkai; pavyzdine atitikties tipui deklaracija ir, kai tinkama, ad hoc atitikties vertinimo moduliais; nacionalinių transporto priemonių registrais, Europos transporto priemonių registru ir leidimų pateikti tam tikro tipo transporto priemones rinkai registru; ir turinio, duomenų formato, funkcinės ir techninės architektūros, darbo režimo bendrosiomis specifikacijomis ir duomenų įvesties bei paieškos taisyklėmis. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (10) ;

(65)

TSS turėtų būti reguliariai peržiūrimos. Aptikus trūkumų TSS, turėtų būti paprašyta, kad Agentūra pateiktų nuomonę, kuri tam tikromis sąlygomis galėtų būti paskelbta ir ja naudotųsi visi suinteresuotieji subjektai, įskaitant pramonę ir notifikuotąsias įstaigas, kaip tinkama atitikties priemone, kol nepersvarstytos susijusios TSS;

(66)	įgyvendinimo aktuose, kuriais nustatomos naujos TSS arba TSS keičiamos, turėtų atsispindėti konkretūs Komisijos deleguotaisiais aktais nustatyti tikslai;

(67)

siekiant, kad Agentūra pasirengtų vykdyti sustiprintą savo vaidmenį pagal šią direktyvą, reikia imtis tam tikrų organizacinių veiksmų. Todėl turėtų būti numatytas atitinkamas perinamasis laikotarpis. Tuo laikotarpiu Komisija turėtų peržiūrėti Agentūros padarytą pažangą rengiantis vykdyti sustiprintą savo vaidmenį. Po to Komisija turėtų reguliariai teikti šios direktyvos įgyvendinimo pažangos ataskaitas. Visų pirma ataskaitoje turėtų būti įvertinamas transporto priemonių leidimų išdavimo procesas, TSS netaikymo atvejai ir registrų naudojimas. Be to, Komisija turėtų teikti ataskaitas dėl saugai svarbių sudedamųjų dalių nustatymo ir atsekamumo veiksmų, kurių imtasi;

(68)	valstybėms narėms, nacionalinėms saugos institucijoms ir suinteresuotiesiems subjektams reikia skirti pakankamai laiko pasirengti įgyvendinti šią direktyvą;

(69)

kadangi šios direktyvos tikslo, t. y. geležinkelių sistemos sąveikos visos Sąjungos mastu, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl jo masto ir poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą, šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(70)	pareiga perkelti šią direktyvą į nacionalinę teisę turėtų apsiriboti tomis nuostatomis, kurios iš esmės skiriasi nuo Direktyvos 2008/57/EB. Pareiga perkelti nepakeistas nuostatas atsiranda pagal Direktyvą 2008/57/EB;

(71)	ši direktyva neturėtų turėti poveikio valstybių narių pareigoms, susijusioms su direktyvų, nurodytų V priedo B dalyje, perkėlimo į nacionalinę teisę terminais,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

1. Šia direktyva nustatomos sąlygos, kurias reikia atitikti norint pasiekti Sąjungos geležinkelių sistemos sąveiką tokiu būdu, kuris būtų suderintas su Direktyva (ES) 2016/798, siekiant nustatyti optimalų techninio suderinimo lygį, suteikti galimybę sudaryti palankesnes sąlygas teikti geležinkelių transporto paslaugas Sąjungoje ir santykiuose su trečiosiomis šalimis, jas gerinti ir plėtoti, taip pat prisidėti užbaigiant kurti bendrą Europos geležinkelių erdvę ir laipsniškai kuriant vidaus rinką. Tos sąlygos yra susijusios su tos sistemos dalių projektavimu, konstravimu, pradėjimu eksploatuoti, patobulinimu, atnaujinimu, naudojimu ir technine priežiūra, taip pat su personalo, kuris ją eksploatuoja ir techniškai prižiūri, profesine kvalifikacija ir jiems taikomomis sveikatos bei saugos sąlygomis.

2. Šia direktyva įtvirtinamos nuostatos, susijusios su kiekvieno posistemio sąveikos sudedamosiomis dalimis, sąsajomis ir procedūromis, bei bendro Sąjungos geležinkelių sistemos suderinamumo sąlygos, reikalingos jos sąveikai pasiekti.

3. Ši direktyva netaikoma:

metro;

b)	tramvajaus bei lengvojo bėginio transporto priemonėms ir infrastruktūrai, kuria naudojasi tik tos transporto priemonės;

c)	tinklams, kurie funkciniu požiūriu yra atskirti nuo likusios Sąjungos geležinkelių sistemos, ir yra skirti tik keleivių vežimo vietos, miesto ar priemiestiniais maršrutais paslaugoms teikti, taip pat įmonėms, kurios vykdo veiklą tik tuose tinkluose.

4. Į šios direktyvos įgyvendinimo priemonių taikymo sritį valstybės narės gali neįtraukti:

a)	privačios geležinkelių infrastruktūros, įskaitant privažiuojamuosius kelius, kurią savininkas arba operatorius naudoja savo atitinkamai krovinių vežimo veiklai vykdyti arba žmonių vežimui nekomerciniais tikslais, ir tik tokioje infrastruktūroje naudojamų transporto priemonių;

b)	infrastruktūros ir transporto priemonių, skirtų tik vietinėms, istorinėms ar turizmo reikmėms;

c)	lengvojo bėginio transporto infrastruktūros, kuria kartais naudojasi sunkiasvorio geležinkelių transporto priemonės pagal lengvojo bėginio transporto sistemos veiklos sąlygas, kai tai būtina tik tų transporto priemonių sujungiamumo tikslais; ir

transporto priemonių, kurios visų pirma naudojamos lengvojo bėginio transporto infrastruktūroje, tačiau kuriose yra kai kurių sunkiasvorio geležinkelių transporto sudedamųjų dalių, būtinų sudaryti galimybę pervažiuoti nedidelę ir ribotą sunkiasvorio geležinkelių transporto infrastruktūros dalį tik sujungiamumo tikslais.

5. Sąjungos geležinkelių sistemoje veikiančių tramvajų-traukinių atveju, kai nėra tramvajams-traukiniams taikomų TSS, taikomos šios nuostatos:

a)	siekdamos užtikrinti, kad tokie tramvajai-traukiniai atitiktų atitinkamus esminius reikalavimus, susijusios valstybės narės užtikrina, kad būtų priimtos nacionalinės taisyklės arba kitos atitinkamos prieinamos priemonės;

kad būtų apibrėžta leidimo išdavimo tokiems tramvajams-traukiniams procedūra, valstybės narės gali priimti nacionalines taisykles. Transporto priemonės leidimą išduodanti institucija, siekdama užtikrinti, kad mišri tramvajų-traukinių ir geležinkelių traukinių eksploatacija atitiktų visus esminius reikalavimus, taip pat atitinkamus bendruosius saugos tikslus (toliau – BST), konsultuojasi su atitinkama nacionaline saugos institucija;

c)	nukrypstant nuo 21 straipsnio, tarptautinių operacijų atveju susijusios kompetentingos valdžios institucijos bendradarbiauja siekdamos išduoti leidimus transporto priemonėms.

Ši dalis netaikoma transporto priemonėms, kurios nepatenka į šios direktyvos taikymo sritį pagal 3 ir 4 dalis.

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šioje direktyvoje:

1) Sąjungos geležinkelių sistema– I priede išvardyti elementai;

2) sąveika– geležinkelių sistemos gebėjimas sudaryti sąlygas saugiam ir nenutrūkstamam traukinių, kurie atitinka reikalingus eksploatacijos lygius, judėjimui;

3) transporto priemonė– geležinkelių transporto priemonė, tinkama ant ratų važiuojanti geležinkelių linijomis, naudojanti trauką ar jos nenaudojanti; transporto priemonę sudaro vienas ar keli struktūriniai ir funkciniai posistemiai;

4) tinklas– linijos, stotys, terminalai ir visa kita saugiam ir nuolatiniam Sąjungos geležinkelių sistemos veikimui užtikrinti būtina stacionari įranga;

5) posistemiai– struktūrinės arba funkcinės Sąjungos geležinkelių sistemos dalys, kaip nustatyta II priede;

6) mobilus posistemis– riedmenų posistemis ir riedmens kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemis;

7) sąveikos sudedamosios dalys– bet kuri nedaloma įrengimo sudedamoji dalis, sudedamųjų dalių grupė, mazgas arba sukomplektuotas blokas, įtrauktas arba ketinamas įtraukti į posistemį, nuo kurių tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso geležinkelių sistemos sąveika, įskaitant ir materialius objektus, ir nematerialius objektus;

8) gaminys– gaminys, gautas vykdant gamybos procesą, įskaitant sąveikos sudedamąsias dalis ir posistemius;

9) esminiai reikalavimai– visos III priede nustatytos sąlygos, kurias turi atitikti Sąjungos geležinkelių sistema, posistemiai ir sąveikos sudedamosios dalys, įskaitant sąsajas;

10) Europos specifikacija– specifikacija, patenkanti į vieną iš šių kategorijų:

—	bendra techninė specifikacija, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/25/ES VIII priede;

—	Europos techninis liudijimas, kaip nurodyta Direktyvos 2014/25/ES 60 straipsnyje; arba

—	Europos standartas, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 2 straipsnio 1 dalies b punkte;

11) techninė sąveikos specifikacija (TSS)– pagal šią direktyvą patvirtinta specifikacija, kuri yra taikoma kiekvienam posistemiui ar jo daliai, kad būtų įvykdyti esminiai reikalavimai ir užtikrinta Sąjungos geležinkelių sistemos sąveika;

12) pagrindinis parametras– bet koks norminis, techninis arba eksploatacinis reikalavimas, itin svarbus sąveikai ir nurodytas atitinkamose TSS;

13) specifinis atvejis– bet kuri geležinkelių sistemos dalis, kuriai dėl geografinių, topografinių, miesto aplinkos arba suderinamumui su esama sistema įtakos turinčių suvaržymų TSS turi būti numatytos specialios laikinos arba nuolatinės nuostatos; tai visų pirma gali būti nuo likusiosios Sąjungos dalies atskirtos geležinkelių linijos ir tinklai, pakrovos gabaritas, vėžės plotis arba tarpukelės plotis ir transporto priemonės, skirtos tik vietiniam, regioniniam ar istoriniam naudojimui, taip pat transporto priemonės, kurių kilmės šalis yra trečioji šalis, ar kurios skirtos trečiajai šaliai;

14) patobulinimas– bet koks svarbus posistemio ar jo dalies modifikavimo darbas, kurį atlikus reikia keisti EB patikros deklaracijos techninę bylą, jei tokia byla yra, ir kuriuo pagerinamos bendrosios posistemio eksploatacinės charakteristikos;

15) atnaujinimas– bet koks svarbus posistemio ar jo dalies pakeitimo darbas, kuris nekeičia bendrųjų posistemio eksploatacinių charakteristikų;

16) esama geležinkelių sistema– infrastruktūra, kurią sudaro esamo geležinkelių tinklo linijos ir stacionarūs įrenginiai, taip pat ta infrastruktūra važinėjančios visų kategorijų ir bet kokios kilmės transporto priemonės;

17) pakeitimas atliekant techninę priežiūrą– bet koks sudedamųjų dalių keitimas tapataus veikimo ir eksploatacinių charakteristikų dalimis atliekant prevencinę arba taisomąją techninę priežiūrą;

18) tramvajus-traukinys– transporto priemonė, sukurta bendram naudojimui tiek lengvojo bėginio transporto infrastruktūroje, tiek geležinkelių infrastruktūroje;

19) pradėjimas eksploatuoti– visos operacijos, kuriomis posistemis parengiamas naudoti;

20) perkančioji organizacija– posistemio projektavimą ir (arba) statybą arba atnaujinimą ar patobulinimą užsakantis viešojo arba privačiojo sektoriaus subjektas;

21) valdytojas– fizinis arba juridinis asmuo, kuris, būdamas transporto priemonės savininku arba turėdamas teisę ją naudoti, eksploatuoja šią transporto priemonę ir yra registruotas kaip transporto priemonės valdytojas transporto priemonių registre, nurodytame 47 straipsnyje;

22) pareiškėjas– leidimo prašantis fizinis arba juridinis asmuo; tai gali būti geležinkelio įmonė, infrastruktūros valdytojas ar bet kuris kitas asmuo ar subjektas, pavyzdžiui, gamintojas, savininkas arba valdytojas; 15 straipsnio tikslais pareiškėjas yra perkančioji organizacija arba gamintojas arba jo įgaliotieji atstovai; 19 straipsnio tikslais pareiškėjas yra fizinis arba juridinis asmuo, prašantis Agentūros sprendimo dėl numatytų techninių sprendimų, skirtų ERTMS kelio įrangos projektams, patvirtinimo;

23) gerokai pažengęs projektas– projektas, kurio planavimo ar statybos darbai yra pažengę tiek, kad dėl techninių specifikacijų pakeitimo gali nukentėti suplanuotas to projekto ekonominis perspektyvumas;

24) darnusis standartas– Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 2 straipsnio 1 dalies c punkte apibrėžtas Europos standartas;

25) nacionalinė saugos institucija– Direktyvos (ES) 2016/798 3 straipsnio 7 punkte apibrėžta saugos institucija;

26) tipas– transporto priemonės tipas, pagal kurį nustatomos pagrindinės transporto priemonės konstrukcijos charakteristikos, pateikiamos atitinkamame patikros modulyje aprašytame tipo arba konstrukcijos tyrimo sertifikate;

27) serija– keletas identiško konstrukcijos tipo transporto priemonių;

28) už techninę priežiūrą atsakingas subjektas (ECM)– Direktyvos (ES) 2016/798 3 straipsnio 20 punkte apibrėžtas už techninę priežiūrą atsakingas subjektas;

29) lengvasis bėginis transportas– miestų ir (arba) priemiesčių bėginio transporto sistema, kurios atsparumo smūgiams kategorija yra C-III arba C-IV (pagal standartą EN 15227:2011), o maksimalus transporto priemonės konstrukcijos tvirtumas yra 800 kN (išilginė gniuždymo jėga sukabinimo vietoje); lengvajam bėginiam transportui gali būti skiriamos atskiros kelio juostos arba tos pačios kelio juostos kaip kitam kelių transportui; be to, lengvojo bėginio transporto priemonės paprastai negali būti jungiamos prie tolimųjų keleivinių ar krovininių transporto priemonių (ir atvirkščiai);

30) nacionalinės taisyklės– visos valstybėje narėje priimtos privalomos taisyklės, nepriklausomai nuo to kokia įstaiga jas priėmė, kurios apima geležinkelių saugos arba techninius reikalavimus, išskyrus nustatytuosius Sąjungos arba tarptautinėmis taisyklėmis, ir kurios yra taikytinos toje valstybėje narėje geležinkelio įmonėms, infrastruktūros valdytojams arba trečiosioms šalims;

31) projektinė veikimo būklė– normalaus veikimo režimas ir numatomos suprastėjusios sąlygos (įskaitant nusidėvėjimą) pagal techninėje ir techninės priežiūros bylose nustatytą intervalą ir naudojimo sąlygas;

32) transporto priemonės naudojimo vieta– tinklas ar tinklai valstybėje narėje arba valstybių narių grupėje, kurioje transporto priemonę ketinama naudoti;

33) tinkama atitikties priemonė– Agentūros paskelbtos neprivalomosios nuomonės, kuriose apibrėžiama, kaip nustatoma atitiktis esminiams reikalavimams;

34) tinkama nacionalinė atitikties priemonė– valstybių narių paskelbtos neprivalomosios nuomonės, kuriose apibrėžiama, kaip nustatoma atitiktis nacionalinėms taisyklėms;

35) pateikimas rinkai– pirmasis sąveikos sudedamosios dalies, posistemio arba transporto priemonės, kuri gali veikti esant projektinei būklei, tiekimas Sąjungos rinkai;

36) gamintojas– fizinis arba juridinis asmuo, kuris gamina gaminį – sąveikos sudedamąją dalį, posistemį arba transporto priemonę – arba kuris užsako jį suprojektuoti ar pagaminti ir kuris jį parduoda savo vardu arba naudodamas savo prekės ženklą;

37) įgaliotasis atstovas– Sąjungoje įsisteigęs fizinis arba juridinis asmuo, turintis raštišką gamintojo arba perkančiosios organizacijos įgaliojimą to gamintojo arba perkančiosios organizacijos vardu vykdyti konkrečias užduotis;

38) techninė specifikacija– dokumentas, kuriame nustatyti techniniai reikalavimai, kuriuos turi atitikti gaminys, posistemis, procesas arba paslauga;

39) akreditavimas– akreditavimas, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 765/2008 2 straipsnio 10 punkte;

40) nacionalinė akreditacijos įstaiga– nacionalinė akreditacijos įstaiga, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 765/2008 2 straipsnio 11 punkte;

41) atitikties vertinimas– procesas, kuriuo nustatoma, ar gaminys, procesas, paslauga, posistemis, asmuo arba įstaiga atitinka jiems nustatytus reikalavimus;

42) atitikties vertinimo įstaiga– įstaiga, kuri yra notifikuota arba paskirta atsakinga už atitikties vertinimo veiklą, įskaitant kalibravimą, bandymus, sertifikavimą ir patikrinimą; atitikties vertinimo įstaiga priskiriama notifikuotosioms įstaigoms valstybei narei ją notifikavus; atitikties vertinimo įstaiga priskiriama paskirtosioms įstaigoms valstybei narei ją paskyrus;

43) asmuo, turintis negalią, ir riboto judumo asmuo– asmuo, turintis laikiną arba nuolatinį fizinį, psichikos, intelekto arba jutimo trūkumą, kuris esant įvairioms kliūtims gali tam asmeniui trukdyti visiškai ir efektyviai naudotis transportu vienodomis sąlygomis su kitais keleiviais, arba asmuo, kurio judumą naudojantis transportu riboja amžius;

44) infrastruktūros valdytojas– infrastruktūros valdytojas, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/34/ES (11) 3 straipsnio 2 punkte;

45) geležinkelio įmonė– Direktyvos 2012/34/ES 3 straipsnio 1 punkte apibrėžta geležinkelio įmonė, taip pat bet kuri kita viešojo arba privačiojo sektoriaus įmonė, kuri užsiima krovinių ir (arba) keleivių vežimu geležinkeliais, ir kuri turi užtikrinti trauką; šis terminas apima ir tas įmones, kurios teikia vien tik traukos paslaugas.

3 straipsnis

Esminiai reikalavimai

1. Sąjungos geležinkelių sistema, posistemiai ir sąveikos sudedamosios dalys, įskaitant sąsajas, atitinka atitinkamus esminius reikalavimus.

2. Techninės specifikacijos, nurodytos Direktyvos 2014/25/ES 60 straipsnyje, kurios yra būtinos užbaigti Europos specifikacijas arba kitus standartus, naudojamus Sąjungoje, neprieštarauja esminiams reikalavimams.

II SKYRIUS

TECHNINĖS SĄVEIKOS SPECIFIKACIJOS

4 straipsnis

TSS turinys

1. Kiekvienam iš II priede apibrėžtų posistemių taikoma viena TSS. Jei būtina, posistemiui gali būti taikomos kelios TSS ir viena TSS gali būti taikoma keletui posistemių.

2. Remiantis šia direktyva ir nedarant poveikio 3 dalies f punktui, stacionarieji posistemiai turi atitikti TSS ir nacionalines taisykles, kurios galioja tuo metu, kai prašoma leidimo pradėti eksploatuoti.

Remiantis šia direktyva ir nedarant poveikio 3 dalies f punktui, transporto priemonės turi atitikti TSS ir nacionalines taisykles, kurios galioja tuo metu, kai prašoma išduoti leidimą pateikti rinkai.

Stacionariųjų posistemių ir transporto priemonių atitiktis ir laikymasis yra nuolatos palaikomi, kol jie yra naudojami.

3. Tiek, kiek reikia 1 straipsnyje nurodytiems šios direktyvos tikslams pasiekti, kiekvienoje TSS:

a)	nurodoma numatyta jos taikymo sritis (I priede nurodyta tinklo ar transporto priemonių dalis; II priede nurodytas posistemis ar jo dalis);

b)	nustatomi kiekvieno atitinkamo posistemio ir jo sąsajų su kitais posistemiais esminiai reikalavimai;

c)	nustatomos funkcinės ir techninės specifikacijos, kurias turi atitikti posistemis ir jo sąsajos su kitais posistemiais. Prireikus šios specifikacijos gali skirtis pagal posistemio paskirtį, pavyzdžiui, pagal I priede numatytas linijų, mazgų ir (arba) transporto priemonių kategorijas;

d)	nustatomos sąveikos sudedamosios dalys ir sąsajos, kurioms turi būti taikomos Europos specifikacijos, įskaitant Europos standartus, būtinos sąveikai Sąjungos geležinkelių sistemoje pasiekti;

e)	kiekvienu nagrinėjamu atveju nurodoma, kokios procedūros turi būti taikomos norint įvertinti sąveikos sudedamųjų dalių atitiktį ar tinkamumą naudoti arba posistemių atitiktį EB patikrai. Tos procedūros grindžiamos Komisijos sprendime 2010/713/ES (12) apibrėžtais moduliais;

nurodoma TSS taikymo strategija. Visų pirma reikia nurodyti etapus, kurie turi būti užbaigti, atsižvelgiant į numatomas išlaidas ir naudingumą, taip pat tikėtiną poveikį susijusiems suinteresuotiesiems subjektams, kad būtų galima palaipsniui pereiti iš esamos padėties į galutinę padėtį, kurioje TSS laikymasis yra norma. Kai TSS būtina įgyvendinti koordinuotai, pavyzdžiui, vežant koridoriais arba tarp infrastruktūros valdytojų ir geležinkelio įmonių, strategija gali apimti pasiūlymus dėl įgyvendinimo etapais;

g)	nurodoma atitinkamų darbuotojų profesinė kvalifikacija bei profesinės sveikatos ir darbo saugos sąlygos, kurios reikalingos minėtam posistemiui eksploatuoti ir techniškai prižiūrėti, taip pat TSS taikyti;

h)	nurodoma, kurios nuostatos taikomos esamiems posistemiams ir transporto priemonėms, visų pirma, kai jie patobulinami ir atnaujinami, ir, tokiais atvejais, modifikavimo darbas, kurio atveju reikia pateikti paraišką naujam leidimui gauti;

nurodoma, kuriuos transporto priemonių ir stacionariųjų posistemių parametrus tikrina geležinkelio įmonė ir kokios procedūros taikomos siekiant patikrinti tuos parametrus, kai leidimas pateikti transporto priemonę rinkai išduotas, bet pirmiau nei ji panaudojama pirmą kartą, kad būtų užtikrintas transporto priemonių ir maršrutų, kuriuose jos bus eksploatuojamos, suderinamumas.

4. Kiekviena TSS parengiama remiantis esamo posistemio tyrimu ir joje nurodoma, koks tikslinis posistemis per pagrįstą terminą gali būti palaipsniui pasiektas. Atitinkamai TSS priėmimas ir jų laikymasis padeda palaipsniui pasiekti Sąjungos geležinkelių sistemos sąveiką.

5. TSS tinkamu būdu išlaiko kiekvienos valstybės narės esamos geležinkelių sistemos suderinamumą. Tuo tikslu gali būti numatyti specifiniai atvejai kiekvienai TSS, susijusiai ir su tinklu, ir su transporto priemonėmis, visų pirma susiję su pakrovos gabaritu, vėžės pločiu arba tarpukelės pločiu ir transporto priemonėmis, kurių kilmės šalis yra trečioji šalis arba kurios yra skirtos trečiosioms šalims. Kiekvienu specifiniu atveju TSS turi būti nustatytos 3 dalies c–g punktuose numatytų TSS elementų įgyvendinimo taisyklės.

6. Jei į TSS negalima aiškiai įtraukti konkrečių esminius reikalavimus atitinkančių techninių aspektų, jie TSS priede yra aiškiai nurodomi kaip „neišspręsti klausimai“.

7. TSS netrukdo valstybėms narėms priimti sprendimų dėl infrastruktūros naudojimo transporto priemonių, kurioms TSS netaikomos, eismui.

8. TSS gali būti konkreti, aiškiai apibrėžta nuoroda į Europos arba tarptautinius standartus ar specifikacijas arba Agentūros paskelbtus techninius dokumentus, jei to būtinai reikia šios direktyvos tikslams pasiekti. Tokiu atveju šie standartai ar specifikacijos (ar atitinkamos jų dalys) arba techniniai dokumentai laikomi atitinkamų TSS priedais ir tampa privalomi nuo TSS taikymo pradžios. Nesant tokių standartų ar specifikacijų arba techninių dokumentų ir iki jie bus parengti, gali būti daroma nuoroda į aiškiai apibrėžtus norminius dokumentus, kurie yra lengvai prieinami ir vieši.

5 straipsnis

TSS rengimas, priėmimas ir persvarstymas

1. Siekiant nustatyti konkrečius kiekvienos TSS tikslus, Komisijai pagal 50 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, susijusius su visų pirma ir kai tinkama:

a)	TSS geografine ir technine taikymo sritimi;

b)	taikytinais esminiais reikalavimais;

c)	norminių, techninių ir eksploatacinių sąlygų, kurios turi būti suderintos posistemių lygiu ir posistemių tarpusavio sąsajų lygiu, sąrašu ir jų numatomu suderinimo lygiu;

d)	geležinkeliams būdingomis procedūromis, skirtomis įvertinti sąveikos sudedamųjų dalių atitiktį ir tinkamumą naudoti;

e)	geležinkeliams būdingomis procedūromis, skirtomis įvertinti posistemių EB patikrą;

f)	darbuotojų, dalyvaujančių eksploatuojant atitinkamus posistemius ir atliekant jų techninę priežiūrą, kategorijomis ir bendrais tikslais nustatant atitinkamų darbuotojų būtiniausius profesinės kvalifikacijos reikalavimus ir profesinės sveikatos ir darbo saugos sąlygas;

g)	visais kitais būtinais elementais, į kuriuos turi būti atsižvelgta siekiant užtikrinti Sąjungos geležinkelio sistemos sąveiką pagal 1 straipsnio 1 ir 2 dalis, pavyzdžiui, TSS suderinimu su Europos ir tarptautiniais standartais ar specifikacijomis.

Priimdama tuos deleguotuosius aktus, Komisija pagrindžia, kodėl reikia naujos arba iš esmės pakeistos TSS, įskaitant jos poveikį esamoms taisyklėms ir techninėms specifikacijoms.

2. Kad užtikrintų vienodą 1 dalyje nurodytų deleguotųjų aktų įgyvendinimą, Komisija prašo Agentūros parengti TSS ir jų dalinių pakeitimų projektus ir pateikti Komisijai atitinkamas rekomendacijas.

Kiekvienas TSS projektas rengiamas šiais etapais:

a)	Agentūra nustato pagrindinius TSS parametrus bei sąsajas su kitais posistemiais ir bet kokius kitus specifinius atvejus, kurių gali reikėti;

b)	remdamasi pagrindiniais parametrais, nurodytais a punkte, Agentūra parengia TSS projektą. Kai reikia, Agentūra atsižvelgia į technikos pažangą, jau atliktą standartizavimo darbą, esamas dirbančiąsias šalis ir pripažintą tyrimų darbą.

3. Rengdama ar persvarstydama kiekvieną TSS (įskaitant pagrindinius parametrus), Agentūra atsižvelgia į visų svarstytų techninių sprendimų ir sąsajų tarp jų numatomas išlaidas ir naudingumą, kad būtų nustatyti ir įgyvendinti perspektyviausi sprendimai. Tame įvertinime nurodomas tikėtinas poveikis visiems susijusiems veiklos vykdytojams ir ekonominiams subjektams ir tinkamai atsižvelgiama į Direktyvos (ES) 2016/798 reikalavimus. Valstybės narės dalyvauja šiame vertinime, prireikus, suteikdamos reikiamus duomenis.

4. Agentūra TSS ir jų dalinių pakeitimų projektus rengia pagal Reglamento (ES) 2016/796 5 ir 19 straipsnius ir įvykdydama Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 II priede nustatytus atvirumo, sutarimo ir skaidrumo kriterijus.

5. 51 straipsnyje nurodytas komitetas (toliau – komitetas) periodiškai informuojamas apie parengiamąjį TSS darbą. Atliekant šį darbą, kad įvykdytų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų deleguotųjų aktų reikalavimus, Komisija gali suformuluoti bet kokias gaires ar naudingas rekomendacijas dėl TSS projekto ir sąnaudų ir naudos analizės. Visų pirma Komisija gali reikalauti, kad būtų išnagrinėti alternatyvūs sprendimai ir kad tų sprendimų sąnaudų ir naudos įvertinimas būtų pateiktas TSS projekto priede pateikiamoje ataskaitoje.

6. Kai dėl techninio suderinamumo priežasčių vienu metu turi būti pradedami eksploatuoti skirtingi posistemiai, atitinkamų TSS taikymo pradžios data yra ta pati.

7. Rengdama, priimdama ar persvarstydama TSS, Agentūra atsižvelgia į naudotojų nuomonę apie charakteristikas, kurios turi tiesioginį poveikį sąlygoms, kuriomis jie naudoja posistemius. Tuo tikslu TSS rengimo ir persvarstymo etapų metu Agentūra konsultuojasi su naudotojams atstovaujančiomis asociacijomis ir įstaigomis. Prie TSS projekto ji prideda ataskaitą apie tos konsultacijos rezultatus.

8. Pagal Reglamento (ES) 2016/796 7 straipsnį Komisija, kuriai padeda komitetas, rengia ir periodiškai atnaujina keleivių asociacijų ir įstaigų, su kuriomis turi būti konsultuojamasi, sąrašą. Tas sąrašas gali būti pakartotinai patikrintas ir atnaujintas valstybės narės prašymu ar Komisijos iniciatyva.

9. Rengdama ar persvarstydama TSS, Agentūra atsižvelgia į socialinių partnerių nuomonę dėl 4 straipsnio 3 dalies g punkte nurodytų profesinių kvalifikacijų ir profesinės sveikatos bei darbo saugos sąlygų. Tuo tikslu Agentūra prieš pateikdama Komisijai rekomendacijas dėl TSS ir jų dalinių pakeitimų konsultuojasi su socialiniais partneriais. Su socialiniais partneriais konsultuojamasi sektorių dialogo komitete, įsteigtame pagal Komisijos sprendimą 98/500/EB (13). Socialiniai partneriai pateikia savo nuomonę per tris mėnesius nuo konsultacijos.

10. Kai persvarsčius TSS keičiami reikalavimai, naujoji TSS turi užtikrinti suderinamumą su posistemiais, kurie pradėti eksploatuoti remiantis ankstesnėmis TSS.

11. Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustato TSS skirtas konkretiems tikslams, nustatytiems 1 dalyje nurodytuose deleguotuose aktuose, įgyvendinti. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 51 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. Į juos įtraukiami visi 4 straipsnio 3 dalyje išvardyti elementai ir jie turi atitikti 4 straipsnio 4–6 dalyse ir 8 dalyje nustatytus reikalavimus.

6 straipsnis

TSS trūkumai

1. Jei priėmus TSS paaiškėja, kad joje yra trūkumas, ta TSS iš dalies keičiama pagal 5 straipsnio 11 dalį. Prireikus Komisija nedelsdama taiko šią procedūrą. Tokie trūkumai apima atvejus, kurių rezultatas gali būti nesaugios operacijos valstybėje narėje.

2. Kol TSS nepersvarstyta, Komisija gali prašyti Agentūros pateikti nuomonę. Komisija išnagrinėja Agentūros nuomonę ir apie savo išvadas informuoja komitetą.

3. Komisijai paprašius, 2 dalyje nurodyta Agentūros nuomonė yra laikoma tinkama atitikties užtikrinimo priemone ir todėl ja gali būti remiamasi vertinant projektus, kol dar nepriimta persvarstyta TSS.

4. Bet kuris Reglamento (ES) 2016/796 38 straipsnio 4 dalyje nurodyto atstovaujamųjų organizacijų tinklo narys gali pranešti Komisijai apie galimus TSS trūkumus.

7 straipsnis

TSS netaikymas

1. Valstybės narės gali leisti pareiškėjui netaikyti vienos arba daugiau TSS arba jų dalių šiais atvejais:

a)	siūlomam naujam posistemiui arba jo daliai, esamo posistemio arba jo dalies atnaujinimui ar patobulinimui arba bet kokiam 1 straipsnio 1 dalyje nurodytam elementui, kurio įgyvendinimas atitinkamos (-ų) TSS taikymo pradžios dieną yra gerokai pažengęs arba kuris atliekamas pagal vykdomą sutartį;

b)	kai po avarijos ar stichinės nelaimės, tinklo skubaus atstatymo sąlygos tokios, kad ekonomiškai ar techniškai negalima iš dalies ar visiškai taikyti atitinkamų TSS; tuo atveju TSS netaikoma tik laikotarpiu iki tinklo atstatymo;

siūlomam esamo posistemio arba jo dalies atnaujinimui, išplėtimui arba patobulinimui, jei dėl atitinkamos (-ų) TSS taikymo kiltų pavojus projekto ekonominiam perspektyvumui ir (arba) geležinkelių sistemos suderinamumui atitinkamoje valstybėje narėje, pavyzdžiui, pakrovos gabarito, vėžės pločio, tarpukelės pločio arba elektrifikavimo įtampos atžvilgiu;

d)	transporto priemonėms, atvykstančioms į trečiąsias valstybes ar važiuojančioms iš jų, kur vėžės plotis skiriasi nuo pagrindinio geležinkelių tinklo vėžės pločio Sąjungoje;

e)	siūlomam naujam posistemiui arba siūlomam esamo posistemio atnaujinimui ar patobulinimui atitinkamos valstybės narės teritorijoje, kai jos geležinkelių tinklas yra atskirtas ar izoliuotas jūra arba dėl ypatingų geografinių sąlygų atskirtas nuo likusios Sąjungos dalies geležinkelių tinklo.

2. 1 dalies a punkte nurodytu atveju atitinkama valstybė narė per vienerius metus nuo kiekvienos TSS įsigaliojimo pateikia Komisijai projektų, kurie yra vykdomi jos teritorijoje ir kurie, atitinkamos valstybės narės nuomone, yra gerokai pažengę, sąrašą.

3. 1 dalies a ir b punktuose nurodytais atvejais atitinkama valstybė narė praneša Komisijai apie savo sprendimą netaikyti vienos ar kelių TSS ar jų dalių.

4. Šio straipsnio 1 dalies a, c, d ir e punktuose nurodytais atvejais atitinkama valstybė narė Komisijai pateikia prašymą dėl TSS arba jų dalių netaikymo kartu su byla, kurioje pateikiamas to prašymo pagrindimas ir nurodomos alternatyvios nuostatos, kurias ta valstybė narė ketina taikyti vietoj TSS. Šio straipsnio 1 dalies e punkte nurodytu atveju Komisija išanalizuoja prašymą ir nusprendžia, ar jį patenkinti, remdamasi tuo, ar byloje pateikta visa informacija ir ar ji yra nuosekli. Šio straipsnio 1 dalies c ir d punktuose nurodytais atvejais Komisija remdamasi tokia analize įgyvendinimo aktais priima sprendimą. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 51 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

21 straipsnio 6 dalies trečioje pastraipoje nurodytais atvejais pareiškėjas pateikia bylą Agentūrai. Agentūra konsultuojasi su atitinkamomis saugos institucijomis ir savo galutinę nuomonę pateikia Komisijai.

5. Komisija įgyvendinimo aktu nustato informaciją, kuri turi būti įtraukta į 4 dalyje nurodytą bylą, reikiamą tos bylos formatą ir jos pateikimui naudotiną būdą. Tas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 51 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

6. Kol nepriimtas Komisijos sprendimas, valstybė narė 4 dalyje nurodytas alternatyvias nuostatas gali taikyti nedelsdama.

7. Komisija priima sprendimą per keturis mėnesius nuo paraiškos ir bylos, į kurią turi būti įtraukti visi reikalingi dokumentai, pateikimo datos. Jei tokio sprendimo nėra, prašymas laikomas priimtu.

8. Valstybės narės informuojamos apie nagrinėjimų išvadas ir 4 dalyje nustatytos procedūros rezultatus.

III SKYRIUS

SĄVEIKOS SUDEDAMOSIOS DALYS

8 straipsnis

Sąveikos sudedamųjų dalių pateikimo rinkai sąlygos

1. Valstybės narės imasi visų reikalingų priemonių siekdamos užtikrinti, kad sąveikos sudedamosios dalys būtų:

a)	pateikiamos rinkai tik tuo atveju, jei jos leidžia Sąjungos geležinkelių sistemoje pasiekti sąveiką ir kartu atitinka esminius reikalavimus;

b)	naudojamos toje srityje, kuriai jos skirtos, ir tinkamai įrengiamos ir prižiūrimos.

Ši dalis neužkerta kelio pateikti rinkai tas sudedamąsias dalis, kurios skirtos kitoms taikymo sritims.

2. Valstybės narės neturi savo teritorijoje, remdamosi šia direktyva, drausti, riboti ar trukdyti pateikti rinkai sąveikos sudedamąsias dalis, skirtas naudoti Sąjungos geležinkelių sistemoje, jei šios sudedamosios dalys atitinka šią direktyvą. Visų pirma jos nereikalauja patikrinimų, kurie jau buvo atlikti pagal EB atitikties arba tinkamumo naudoti deklaracijos rengimo procedūrą, kaip numatyta 10 straipsnyje.

9 straipsnis

Atitiktis arba tinkamumas naudoti

1. Valstybės narės ir Agentūra laiko, kad sąveikos sudedamoji dalis atitinka esminius reikalavimus, jei ji atitinka sąlygas, nustatytas atitinkamoje TSS ar atitinkamose Europos specifikacijose, parengtose tam, kad tų sąlygų būtų laikomasi. EB atitikties ar tinkamumo naudoti deklaracijoje patvirtinama, kad sąveikos sudedamosioms dalims buvo taikytos atitikties ar tinkamumo naudoti įvertinimo procedūros, nustatytos atitinkamoje TSS.

2. Jeigu TSS to reikalauja, kartu su EB deklaracija pateikiami:

a)	notifikuotosios įstaigos ar įstaigų išduotas atskirai vertintos sąveikos sudedamosios dalies esminės atitikties techninėms specifikacijoms sertifikatas;

b)	notifikuotosios įstaigos ar įstaigų išduotas sąveikos sudedamosios dalies tinkamumo naudoti geležinkelių aplinkoje, kuriai ji skirta, ypač susijusių funkcinių reikalavimų atžvilgiu, sertifikatas.

3. EB deklaracijoje nurodoma data ir ją pasirašo gamintojas arba jo įgaliotasis atstovas.

4. Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustato sąveikos sudedamųjų dalių EB atitikties ar tinkamumo naudoti deklaracijos šabloną ir kartu pateiktinų dokumentų sąrašą. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 51 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

5. Posistemių, kurie buvo pradėti eksploatuoti dar iki atitinkamos TSS įsigaliojimo, atsarginės dalys tuose posistemiuose gali būti instaliuojamos netaikant 1 dalies.

6. TSS gali būti numatytas pereinamasis laikotarpis, skirtas pagal tas TSS nustatytiems geležinkelių produktams – sąveikos sudedamosioms dalims, kurios TSS įsigaliojimo metu jau buvo pateiktos rinkai. Tokios sudedamosios dalys atitinka 8 straipsnio 1 dalį.

10 straipsnis

EB atitikties ar tinkamumo naudoti deklaracijos rengimo procedūra

1. Rengdamas sąveikos sudedamosios dalies EB atitikties ar tinkamumo naudoti deklaraciją, gamintojas arba jo įgaliotasis atstovas taiko nuostatas, numatytas atitinkamose TSS.

2. Jeigu atitinkama TSS to reikalauja, sąveikos sudedamosios dalies atitikties ar tinkamumo naudoti vertinimą atlieka notifikuotoji įstaiga, kuriai paraišką yra pateikęs gamintojas arba jo įgaliotasis atstovas.

3. Kai sąveikos sudedamosioms dalims taikomi kiti Sąjungos teisės aktai, apimantys kitus dalykus, EB atitikties ar tinkamumo naudoti deklaracijoje nurodoma, kad sąveikos sudedamosios dalys atitinka ir tų kitų teisės aktų reikalavimus.

4. Jeigu nei gamintojas, nei jo įgaliotasis atstovas nevykdo 1 ir 3 dalyse nustatytų pareigų, tos pareigos perleidžiamos bet kuriam asmeniui, pateikusiam sąveikos sudedamąsias dalis rinkai. Šios direktyvos tikslais tos pačios pareigos taikomos kiekvienam asmeniui, kuris surenka įvairios kilmės sąveikos sudedamąsias dalis arba sudedamųjų dalių dalis arba gamina sąveikos sudedamąsias dalis savo reikmėms.

5. Jeigu valstybė narė nustato, kad EB deklaracija buvo parengta netinkamai, ji užtikrina, kad sąveikos sudedamoji dalis nebūtų pateikta rinkai. Tokiu atveju gamintojas arba jo įgaliotasis atstovas privalo iš naujo užtikrinti sąveikos sudedamosios dalies atitiktį vadovaujantis tos valstybės narės nustatytomis sąlygomis.

11 straipsnis

Sąveikos sudedamųjų dalių neatitikimas esminiams reikalavimams

1. Jei valstybė narė nustato, kad tikėtina, jog rinkai pateikta ir pagal paskirtį naudojama sąveikos sudedamoji dalis, kuriai taikoma EB atitikties ar tinkamumo naudoti deklaracija, galimai neatitiks esminių reikalavimų, ta valstybė narė imasi visų būtinų priemonių, kad apribotų jos taikymo galimybes, uždraustų jos naudojimą, pašalintų ją iš rinkos arba kad ji būtų atšaukta. Valstybė narė nedelsdama informuoja Komisiją, Agentūrą ir kitas valstybes nares apie priemones, kurių buvo imtasi, ir pateikia savo sprendimo motyvus, konkrečiai nurodydama, ar neatitikimą lėmė viena iš šių priežasčių:

a)	nesugebėjimas laikytis esminių reikalavimų;

b)	neteisingas Europos specifikacijų taikymas, kai turi būti remiamasi tokių specifikacijų taikymu;

c)	Europos specifikacijų neadekvatumas.

2. Agentūra, gavusi Komisijos įgaliojimą, nedelsdama ir bet kuriuo atveju per 20 dienų nuo to įgaliojimo gavimo, pradeda konsultacijų procesą su susijusiomis šalimis. Jei po tų konsultacijų Agentūra nustato, kad priemonė nepagrįsta, ji skubiai apie tai informuoja Komisiją, tą valstybę narę, kuri ėmėsi iniciatyvos, taip pat kitas valstybes nares ir gamintoją arba jo įgaliotąjį atstovą. Jeigu Agentūra nustato, kad priemonė pagrįsta, ji skubiai apie tai informuoja valstybes nares.

3. Jei 1 dalyje nurodytas sprendimas priimtas dėl Europos specifikacijų neadekvatumo, atitinkamai valstybės narės, Komisija arba Agentūra taiko vieną ar kelias iš toliau nurodytų priemonių:

a)	atitinkamų specifikacijų visiškas arba dalinis pašalinimas iš leidinių, kuriuose jos buvo paskelbtos;

b)	jeigu atitinkama specifikacija yra darnusis standartas, to standarto galiojimo apribojimas arba panaikinimas pagal Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 11 straipsnį;

c)	TSS persvarstymas pagal 6 straipsnį.

4. Jeigu sąveikos sudedamoji dalis, kuriai išduota EB atitikties deklaracija, neatitinka esminių reikalavimų, kompetentinga valstybė narė imasi atitinkamų priemonių kiekvieno subjekto, kuris parengė deklaraciją, atžvilgiu ir apie tai praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms.

IV SKYRIUS

POSISTEMIAI

12 straipsnis

Laisvas posistemių judėjimas

Nedarant poveikio V skyriaus nuostatoms, valstybės narės neturi savo teritorijoje, remdamosi šia direktyva, drausti, riboti ar trukdyti statyti, pradėti eksploatuoti ir naudoti esminius reikalavimus atitinkančių struktūrinių posistemių, sudarančių Sąjungos geležinkelių sistemą. Visų pirma jos nereikalauja, kad būtų atlikti patikrinimai, kurie jau:

a)	sudarė dalį procedūros, taikomos rengiant EB patikros deklaraciją, arba

b)	buvo atliekami kitose valstybėse narėse iki arba po šios direktyvos įsigaliojimo, siekiant įvertinti, ar identiškomis eksploatavimo sąlygomis buvo laikomasi identiškų reikalavimų.

13 straipsnis

TSS ir nacionalinių taisyklių laikymasis

1. Agentūra ir nacionalinės saugos institucijos atitinkančiais esminius reikalavimus laiko tuos Sąjungos geležinkelių sistemą sudarančius struktūrinius posistemius, kuriems atitinkamai remiantis 15 straipsniu išduota EB patikros deklaracija, parengta vadovaujantis TSS, arba remiantis 15 straipsnio 8 dalimi išduota patikros deklaracija, parengta vadovaujantis nacionalinėmis taisyklėmis, arba abi šios deklaracijos.

2. Nacionalinės taisyklės, skirtos esminių reikalavimų įgyvendinimui, ir, atitinkamais atvejais, tinkamos nacionalinės atitikties priemonės, taikomos toliau nurodytais atvejais:

a)	kai TSS neapima arba visapusiškai neapima tam tikrų aspektų, susijusių su esminiais reikalavimais, įskaitant neišspręstus klausimus, kaip nurodyta 4 straipsnio 6 dalyje;

b)	kai remiantis 7 straipsniu buvo pranešta apie vienos arba daugiau TSS arba jų dalių netaikymą;

c)	kai specifiniu atveju reikia taikyti technines taisykles, kurios nenumatytos atitinkamoje TSS;

d)	nacionalinių taisyklių atveju, kai jos naudojamos esamų sistemų specifikacijoms nustatyti, tik siekiant įvertinti transporto priemonės techninį suderinamumą su tinklu;

e)	tinklų ir transporto priemonių, kurių neapima TSS, atveju;

f)	kaip skubi laikina prevencinė priemonė, visų pirma po avarijos.

14 straipsnis

Pranešimas apie nacionalines taisykles

1. Apie naudojamas 13 straipsnio 2 dalyje nurodytas esamas nacionalines taisykles valstybės narės Komisijai ir Agentūrai praneša toliau nurodytais atvejais:

a)	jeigu apie nacionalinę (-es) taisyklę (-es) nebuvo pranešta ne vėliau kaip 2016 m. birželio 15 d. Tuo atveju apie jas pranešama ne vėliau kaip 2016 m. gruodžio 16 d.;

b)	kiekvieną kartą taisyklėms keičiantis;

c)	kai vadovaujantis 7 straipsniu pateikiamas naujas prašymas dėl TSS netaikymo;

d)	kai nacionalinės taisyklės tampa nebeaktualios paskelbus arba patikslinus atitinkamą TSS.

2. Pagal Reglamento (ES) 2016/796 27 straipsnį valstybės narės pateikia visą nacionalinių taisyklių, nurodytų 1 dalyje, tekstą naudodamosi tinkama IT sistema.

3. Valstybės narės užtikrina, kad su nacionalinėmis taisyklėmis, nurodytomis 1 dalyje, įskaitant transporto priemonių ir tinklų sąsają reglamentuojančias taisykles, būtų galima nesunkiai susipažinti viešajame domene ir kad jos būtų pateiktos visoms suinteresuotosioms šalims suprantamais terminais. Valstybių narių gali būti paprašyta pateikti papildomos informacijos apie tas nacionalines taisykles.

4. Valstybės narės naujas nacionalines taisykles gali nustatyti tik šiais atvejais:

a)	kai TSS nevisiškai atitinka esminius reikalavimus;

b)	kaip skubią prevencinę priemonę, ypač po avarijos.

5. Pagal Reglamento (ES) 2016/796 27 straipsnį naudodamosi tinkama IT sistema valstybės narės pateikia naujų nacionalinių taisyklių projektus Agentūrai ir Komisijai apsvarstyti laiku ir laikydamosi Reglamento (ES) 2016/796 25 straipsnio 1 dalyje nurodytų terminų, iki numatomo siūlomos naujos taisyklės nustatymo nacionalinėje teisinėje sistemoje, ir nurodo tos naujos nacionalinės taisyklės nustatymo pagrindimą. Valstybės narės užtikrina, kad projektas būtų pakankamai išplėtotas, jog Agentūra galėtų atlikti jo nagrinėjimą pagal Reglamento (ES) 2016/796 25 straipsnio 2 dalį.

6. Priimdamos naują nacionalinę taisyklę, valstybės narės pagal Reglamento (ES) 2016/796 27 straipsnį, naudodamos tinkamą informacinių technologijų sistemą, apie ją praneša Agentūrai ir Komisijai.

7. Skubių prevencinių priemonių atveju valstybės narės gali nedelsdamos priimti ir taikyti naują nacionalinę taisyklę. Apie tą taisyklę pranešama pagal Reglamento (ES) 2016/796 27 straipsnio 2 dalį ir Agentūra atlieka jos įvertinimą pagal to Reglamento 26 straipsnio 1, 2 ir 5 dalis.

8. Pranešdamos nacionalinę taisyklę, nurodytą 1 dalyje, arba naują taisyklę valstybės narės pateikia pagrindimą, kad tokia taisyklė reikalinga siekiant įgyvendinti esminį reikalavimą, kurio dar neapima atitinkama TSS.

9. Nacionalinių taisyklių projektus ir nacionalines taisykles, nurodytas 1 dalyje, Agentūra nagrinėja pagal Reglamento (ES) 2016/796 25 ir 26 straipsniuose nustatytas procedūras.

10. Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustato nacionalinių taisyklių, apie kurias pranešta, klasifikavimą į įvairias grupes siekiant sudaryti palankesnes sąlygas tarpusavio pripažinimui skirtingose valstybėse narėse ir transporto priemonių pateikimui rinkai, įskaitant stacionarios ir mobilios įrangos suderinamumą. Tie įgyvendinimo aktai grindžiami Agentūros pasiekta pažanga tarpusavio pripažinimo srityje ir priimami laikantis 51 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

Nacionalines taisykles, apie kurias pranešta pagal šį straipsnį, klasifikuoja Agentūra, remdamasi pirmoje pastraipoje nurodytais įgyvendinimo aktais.

11. Valstybės narės gali nuspręsti nepranešti apie vietinės reikšmės taisykles ir apribojimus. Tokiais atvejais valstybės narės tas taisykles ir apribojimus įtraukia į 49 straipsnyje nurodytus infrastruktūros registrus.

12. Nacionalinėms taisyklėms, apie kurias pranešta pagal šį straipsnį, netaikoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2015/1535 (14) nustatyta pranešimo procedūra.

13. Nacionalinės taisyklės, apie kurias nepranešta vadovaujantis šiuo straipsniu, netaikomos šios direktyvos tikslais.

15 straipsnis

EB patikros deklaracijos rengimo procedūra

1. Kad būtų parengta EB patikros deklaracija, būtina V skyriuje nurodytų pateikimo rinkai ir pradėjimo eksploatuoti tikslais, pareiškėjas prašo, kad tuo tikslu pasirinkta atitikties vertinimo įstaiga ar įstaigos taikytų IV priede įtvirtintą EB patikros procedūrą.

2. Pareiškėjas rengia posistemio EB patikros deklaraciją. Pareiškėjas prisiimdamas visą atsakomybę deklaruoja, kad atitinkamas posistemis, kuriam buvo taikomos reikiamos patikros procedūros ir kad jis atitinka susijusių Sąjungos teisės aktų, taip pat visų susijusių nacionalinių taisyklių reikalavimus. Ant EB patikros deklaracijos ir prie jos pridedamų dokumentų nurodoma data ir pareiškėjas juos pasirašo.

3. Notifikuotosios įstaigos, atsakingos už posistemio EB patikrą, užduotis prasideda projektavimo etape ir tęsiasi visu gamybos laikotarpiu iki tvirtinimo etapo, iki posistemis pateikiamas rinkai arba pradedamas eksploatuoti. Ji, vadovaudamasi atitinkama TSS, taip pat vykdo atitinkamo posistemio sąsajų su sistema, į kurią tas posistemis įtraukiamas, patikrą.

4. Pareiškėjas yra atsakingas už techninės bylos, kuri pateikiama kartu su EB patikros deklaracija, sudarymą. Į tą techninę bylą įtraukiami visi būtini su posistemio charakteristikomis susiję dokumentai, o kai kada ir visi dokumentai, patvirtinantys sąveikos sudedamųjų dalių suderinamumą. Į ją įtraukiami ir visi dokumentai, susiję su naudojimo sąlygomis ir apribojimais, aptarnavimo, nuolatinės ar eilinės stebėsenos, suderinimo ir techninės priežiūros instrukcijomis.

5. Posistemio atnaujinimo arba patobulinimo, dėl kurių atliekami techninės bylos daliniai pakeitimai ir kurie turi įtakos jau atliktos patikros procedūros galiojimui, atveju pareiškėjas įvertina, ar reikia naujos EB patikros deklaracijos.

6. Notifikuotoji įstaiga gali išduoti tarpinio vertinimo dokumentus, kuriuose pateikiama informacija apie kai kuriuos patikros procedūros etapus ar apie tam tikras posistemio dalis.

7. Jei tai leidžiama pagal atitinkamas TSS, notifikuotoji įstaiga gali išduoti vieno ar daugiau posistemių arba tam tikrų tų posistemių dalių patikros sertifikatus.

8. Valstybės narės paskiria įstaigas, atsakingas už patikros procedūros atlikimą, kai taikomos nacionalinės taisyklės. Tuo atžvilgiu paskirtosios įstaigos yra atsakingos už atitinkamas užduotis. Nedarant poveikio 30 straipsniui, valstybė narė paskirtąja įstaiga gali paskirti notifikuotąją įstaigą ir tokiu atveju visą procesą gali atlikti viena atitikties vertinimo įstaiga.

9. Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriuose nurodo:

a)	išsamią informaciją apie posistemių EB patikros procedūras, įskaitant patikros procedūrą nacionalinių taisyklių atveju, ir dokumentus, kuriuos pareiškėjas turi pateikti tos procedūros tikslais;

b)	EB patikros deklaracijos šablonus, įskaitant taikomus posistemio keitimo atveju arba papildomų patikrų atveju, tarpinio vertinimo dokumento šabloną ir techninės bylos, kuri turi būti pridedama prie tų deklaracijų, dokumentų šablonus, taip pat patikrinimo sertifikato šablonus.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 51 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

16 straipsnis

Posistemių neatitikimas esminiams reikalavimams

1. Kai valstybė narė nustato, kad struktūrinis posistemis, kurio atžvilgiu galioja EB patikros deklaracija ir kartu su ja pateikiamos techninės bylos dokumentai, ne visiškai atitinka šią direktyvą, ypač jeigu jis neatitinka esminių reikalavimų, ji gali kreiptis su prašymu atlikti papildomus patikrinimus.

2. Teikianti prašymą valstybė narė nedelsdama informuoja Komisiją apie visus papildomus patikrinimus, dėl kurių ji kreipiasi, ir nurodo šio prašymo priežastis. Komisija konsultuojasi su suinteresuotosiomis šalimis.

3. Paraišką teikianti valstybė narė nurodo priežastis, dėl kurių nepavyksta visapusiškai laikytis šios direktyvos nuostatų, t. y.:

a)	ar tai susiję su esminių reikalavimų arba su TSS nesilaikymu ar netinkamu TSS taikymu; tokiu atveju Komisija nedelsdama informuoja valstybę narę, kurioje įsisteigęs netinkamai EB patikros deklaraciją parengęs asmuo, ir prašo tą valstybę narę imtis atitinkamų priemonių;

b)	ar tai susiję su TSS neadekvatumu; tokiu atveju taikoma 6 straipsnyje nurodyta TSS dalinio keitimo procedūra.

17 straipsnis

Atitikties prezumpcija

Preziumuojama, kad darniuosius standartus arba jų dalis, kurių nuorodos paskelbtos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, atitinkančios sąveikos sudedamosios dalys ir posistemiai atitinka tų standartų arba jų dalių esminius reikalavimus.

V SKYRIUS

PATEIKIMAS RINKAI IR PRADĖJIMAS EKSPLOATUOTI

18 straipsnis

Leidimas pradėti eksploatuoti stacionarius įrenginius

1. Kelio kontrolės, valdymo ir signalizacijos, energijos ir infrastruktūros posistemiai pradedami eksploatuoti tik tais atvejais, kai jie yra suprojektuoti, sukonstruoti ir įrengti taip, kad atitiktų esminius reikalavimus, ir gavus atitinkamą leidimą pagal 3 ir 4 dalis.

2. Kiekviena nacionalinė saugos institucija suteikia leidimą pradėti eksploatuoti jos valstybės narės teritorijoje esančius arba naudojamus energijos, infrastruktūros ir kelio kontrolės, valdymo bei signalizacijos posistemius.

3. Nacionalinės saugos institucijos pateikia išsamias gaires, kaip gauti šiame straipsnyje nurodytus leidimus. Paraiškos teikimo gairių dokumentas, kuriame aprašyti ir paaiškinti tų leidimų reikalavimai, taip pat išvardyti reikalaujami dokumentai, pareiškėjams pateikiamas nemokamai. Agentūra ir nacionalinės saugos institucijos tokią informaciją platina bendradarbiaudamos.

4. Pareiškėjas prašymą išduoti leidimą pradėti eksploatuoti stacionarius įrenginius pateikia nacionalinei saugos institucijai. Prie paraiškos pridedama byla, įskaitant dokumentais pagrįstus įrodymus dėl:

a)	15 straipsnyje nurodytų patikros deklaracijų;

b)	posistemių ir sistemos, į kurią jie integruojami, techninio suderinamumo, nustatyto pagal atitinkamas TSS, nacionalines taisykles ir registrus;

c)	saugios posistemių integracijos pagal atitinkamas TSS, nacionalines taisykles ir Direktyvos (ES) 2016/798 6 straipsnyje nustatytus bendruosius saugos būdus (BSB).

kelio kontrolės, valdymo bei signalizacijos posistemių, apimančių Europos traukinių kontrolės sistemos (ETCS) ir (arba) geležinkelių judriojo ryšio sistemos (GSM-R) įrangą, atveju – teigiamo Agentūros sprendimo, išduoto pagal šios direktyvos 19 straipsnį, o konkurso specifikacijų projekto arba numatomų techninių sprendimų aprašymo pakeitimų, padarytų, kai teigiamas sprendimas jau buvo priimtas, atveju – atitikties Reglamento (ES) 2016/796 30 straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros rezultatams.

5. Per vieną mėnesį nuo pareiškėjo prašymo gavimo nacionalinė saugos institucija informuoja pareiškėją, kad byloje yra visa informacija, arba paprašo atitinkamos papildomos informacijos nustatydama pagrįstą terminą jai pateikti.

Nacionalinė saugos institucija patikrina, ar byloje yra visa informacija, ar ji yra aktuali ir nuosekli, ir, kelio ERTMS įrangos atveju, patikrina atitiktį teigiamam Agentūros sprendimui, išduotam pagal šios direktyvos 19 straipsnį, ir, tam tikrais atvejais, atitiktį Reglamento (ES) 2016/796 30 straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros rezultatams. Atlikusi tokį patikrinimą, nacionalinė saugos institucija išduoda leidimą pradėti eksploatuoti stacionarius įrenginius arba informuoja pareiškėją apie neigiamą savo sprendimą per iš anksto nustatytą pagrįstą laikotarpį – bet kuriuo atveju per keturis mėnesius nuo visos atitinkamos informacijos gavimo.

6. Jei esami posistemiai atnaujinami arba patobulinami, pareiškėjas nacionalinei saugos institucijai nusiunčia projekto aprašymo bylą. Per vieną mėnesį nuo pareiškėjo prašymo gavimo nacionalinė saugos institucija informuoja pareiškėją, kad byloje yra visa informacija, arba paprašo atitinkamos papildomos informacijos nustatydama pagrįstą terminą jai pateikti. Nacionalinė saugos institucija, kelio ERTMS įrangos projektų atveju glaudžiai bendradarbiaudama su Agentūra, išnagrinėja bylą ir, remdamasi toliau nurodytais kriterijais, nusprendžia, ar reikia naujo leidimo pradėti eksploatuoti:

a)	planuojami darbai gali neigiamai paveikti bendrą susijusio posistemio saugos lygį;

b)	tai būtina pagal atitinkamas TSS;

c)	tai būtina pagal valstybių narių parengtus nacionalinius įgyvendinimo planus; arba

d)	pakeičiamos parametrų, kuriais remiantis leidimas jau buvo suteiktas, vertės.

Nacionalinė saugos institucija savo sprendimą priima per iš anksto nustatytą pagrįstą laikotarpį – bet kuriuo atveju per keturis mėnesius nuo visos atitinkamos informacijos gavimo.

7. Sprendimą, kuriuo atsisakoma išduoti leidimą pradėti eksploatuoti stacionarius įrenginius, nacionalinė saugos institucija tinkamai pagrindžia. Gavęs neigiamą atsakymą, pareiškėjas per vieną mėnesį gali pateikti prašymą, kad nacionalinė saugos institucija persvarstytų savo sprendimą. Prie prašymo pridedamas pagrindimas. Nacionalinė saugos institucija per du mėnesius nuo prašymo persvarstyti sprendimą gavimo savo sprendimą patvirtina arba atšaukia. Jeigu nacionalinės saugos institucijos neigiamas sprendimas patvirtinamas, pareiškėjas gali pateikti apeliacinį skundą apeliacinei institucijai pagal Direktyvos (ES) 2016/798 18 straipsnio 3 dalį.

19 straipsnis

Suderintas ERTMS įgyvendinimas Sąjungoje

1. Kelio kontrolės, valdymo bei signalizacijos posistemių, apimančių ETCS ir (arba) GSM-R įrangą, atveju Agentūra užtikrina suderintą ERTMS įgyvendinimą Sąjungoje.

2. Siekiant užtikrinti suderintą ERTMS įgyvendinimą ir sąveiką Sąjungos lygmeniu, prieš skelbiant bet kokį konkursą, susijusį su ERTMS kelio įranga, Agentūra patikrina, ar numatyti techniniai sprendimai visiškai atitinka atitinkamas TSS ir todėl yra visiškai sąveikūs.

3. Pareiškėjas pateikia paraišką Agentūros patvirtinimui gauti. Kartu su paraiška, susijusia su atskirais ERTMS projektais arba su projektų deriniu, linija, linijų grupe arba tinklu, pateikiama byla, į kurią įtraukiami:

a)	konkurso specifikacijų projektas arba numatytų techninių sprendimų aprašymas;

b)	dokumentais pagrįsti įrodymai dėl posistemio techniniam ir eksploataciniam suderinamumui su atitinkamame tinkle numatytomis eksploatuoti transporto priemonėmis būtinų sąlygų;

c)	dokumentais pagrįsti įrodymai dėl numatytų techninių sprendimų atitikties atitinkamoms TSS;

d)	visi kiti atitinkami dokumentai, pavyzdžiui, nacionalinės saugos institucijos nuomonės, patikros deklaracijos arba atitikties sertifikatai.

Ta paraiška ir informacija apie visas paraiškas, atitinkamų procedūrų etapus ir jų rezultatus, ir, atitinkamais atvejais, apie apeliacinės tarybos prašymus bei sprendimus, pateikiami pagal Reglamento (ES) 2016/796 12 straipsnyje nurodytą vieno langelio sistemą.

Nacionalinės saugos institucijos gali pateikti nuomonę dėl prašymo patvirtinimui gauto arba pareiškėjui, jei prašymas dar nepateiktas, arba Agentūrai, jei prašymas jau pateiktas.

4. Per vieną mėnesį nuo pareiškėjo prašymo gavimo Agentūra informuoja pareiškėją, kad byloje yra visa informacija, arba paprašo atitinkamos papildomos informacijos nustatydama pagrįstą terminą jai pateikti.

Agentūra priima teigiamą sprendimą arba informuoja pareiškėją apie galimus trūkumus per iš anksto nustatytą pagrįstą laikotarpį – bet kuriuo atveju per du mėnesius nuo visos atitinkamos informacijos gavimo. Savo nuomonę Agentūra pagrindžia pareiškėjo pateikta byla ir galimomis nacionalinių saugos institucijų nuomonėmis.

Jei pareiškėjas sutinka su Agentūros nustatytais trūkumais, jis pakoreguoja projektą ir pateikia Agentūrai naują patvirtinimo prašymą.

Jei pareiškėjas nesutinka su Agentūros nustatytais trūkumais, taikoma 5 dalyje nurodyta procedūra.

7 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytu atveju pareiškėjas neprašo atlikti naujo įvertinimo.

5. Jei Agentūros sprendimas nėra teigiamas, Agentūra jį tinkamai pagrindžia. Gavęs tokį sprendimą, pareiškėjas per vieną mėnesį nuo jo gavimo gali pateikti argumentuotą prašymą, kad Agentūra persvarstytų savo sprendimą. Agentūra per du mėnesius nuo prašymo persvarstyti sprendimą gavimo savo sprendimą patvirtina arba atšaukia. Jei Agentūra patvirtina pirminį sprendimą, pareiškėjas turi teisę pateikti apeliacinį skundą pagal Reglamento (ES) 2016/796 55 straipsnį įsteigtai apeliacinei tarybai.

6. Konkurso specifikacijų projekto arba numatomų techninių sprendimų aprašymo pakeitimų, padarytų, kai teigiamas sprendimas jau buvo priimtas, atveju pareiškėjas be nepagrįsto delsimo informuoja apie tai Agentūrą ir nacionalinės saugos instituciją pagal vieno langelio sistemą, nurodytą Reglamento (ES) 2016/796 12 straipsnyje. Tuo atveju taikoma to reglamento 30 straipsnio 2 dalis.

20 straipsnis

Mobilių posistemių pateikimas rinkai

1. Mobilius posistemius pareiškėjas rinkai pateikia tik jei tie posistemiai yra suprojektuoti, sukonstruoti ir įrengti taip, kad atitiktų esminius reikalavimus.

2. Visų pirma pareiškėjas užtikrina, kad būtų pateikta atitinkama patikros deklaracija.

21 straipsnis

Leidimas pateikti transporto priemonę rinkai

1. Pareiškėjas pateikia transporto priemonę rinkai tik gavęs Agentūros pagal 5–7 dalis arba nacionalinės saugos institucijos pagal 8 dalį išduotą leidimą pateikti transporto priemonę rinkai.

2. Paraiškoje išduoti leidimą pateikti transporto priemonę rinkai pareiškėjas nurodo transporto priemonės naudojimo vietą. Paraiškoje pateikiami įrodymai, kad patikrintas transporto priemonės ir naudojimo vietos tinklo techninis suderinamumas.

3. Prie paraiškos išduoti leidimą pateikti transporto priemonę rinkai pridedama byla dėl transporto priemonės arba transporto priemonės tipo, įskaitant dokumentais pagrįstus įrodymus dėl:

a)	mobilių posistemių, iš kurių sudaryta transporto priemonė, pateikimo rinkai pagal 20 straipsnį remiantis EB patikros deklaracija;

b)	a punkte nurodytų posistemių techninio suderinamumo transporto priemonėje, nustatyto pagal atitinkamas TSS ir, kai taikytina, nacionalines taisykles;

c)	a punkte nurodytų posistemių saugios integracijos transporto priemonėje, nustatytos pagal atitinkamas TSS ir, kai taikytina, nacionalines taisykles ir Direktyvos (ES) 2016/798 6 straipsnyje nurodytus bendruosius saugos būdus;

d)	2 dalyje nurodyto transporto priemonės ir naudojimo vietos tinklo techninio suderinamumo pagal atitinkamas TSS ir, kai taikytina, nacionalines taisykles, infrastruktūros registrus ir Direktyvos (ES) 2016/798 6 straipsnyje nurodytus pavojaus įvertinimo BSB.

Ta paraiška ir informacija apie visas paraiškas, atitinkamų procedūrų etapus ir jų rezultatus, ir, atitinkamais atvejais, apie apeliacinės tarybos prašymus bei sprendimus, pateikiami pagal vieno langelio sistemą, nurodytą Reglamento (ES) 2016/796 12 straipsnyje.

Kai dokumentiniams įrodymams dėl techninio suderinamumo, nurodytiems pirmos pastraipos b ir d punktuose, gauti reikia atlikti bandymus, susijusios nacionalinės saugos institucijos gali išduoti laikinus leidimus pareiškėjui naudoti transporto priemonę praktinio pobūdžio patikroms tinkle. Konsultuodamasis su pareiškėju, infrastruktūros valdytojas deda visas pastangas siekdamas užtikrinti, kad visi bandymai būtų atlikti per tris mėnesius nuo pareiškėjo prašymo gavimo dienos. Prireikus nacionalinė saugos institucija imasi priemonių užtikrinti, kad bandymai būtų atlikti.

4. Agentūra arba, 8 dalyje nurodytu atveju – nacionalinė saugos institucija išduoda leidimus pateikti transporto priemonę rinkai arba informuoja pareiškėją apie savo neigiamą sprendimą per iš anksto nustatytą pagrįstą laikotarpį – bet kuriuo atveju per keturis mėnesius nuo visos atitinkamos informacijos gavimo iš pareiškėjo. Agentūra arba, 8 dalyje nurodytais atvejais – nacionalinė saugos institucija taiko praktines priemones dėl leidimo išdavimo procedūros, kurios turi būti nustatytos įgyvendinimo akte, kaip nurodyta 9 dalyje. Tie leidimai leidžia transporto priemones pateikti Sąjungos rinkai.

5. Agentūra išduoda leidimus pateikti transporto priemonę rinkai transporto priemonėms, kurių naudojimo vieta yra vienoje ar keliose valstybėse narėse. Siekdama išduoti tokius leidimus, Agentūra:

a)	įvertina bylos elementus, konkrečiai nurodytus 3 dalies pirmos pastraipos b, c ir d punktuose, kad patikrintų, ar byloje yra visa informacija, ar ji yra aktuali ir nuosekli atitinkamų TSS atžvilgiu; ir

perduoda pareiškėjo bylą su numatoma naudojimo vieta susijusioms nacionalinėms saugos institucijoms, kad jos patikrintų, ar byloje yra visa informacija, ar ji yra aktuali ir nuosekli 3 dalies pirmos pastraipos d punkto atžvilgiu ir 3 dalies pirmos pastraipos a, b ir c punktuose konkrečiai nurodytų elementų atžvilgiu pagal atitinkamas nacionalines taisykles.

Atlikdamos įvertinimus pagal a ir b punktus ir tuo atveju, jeigu iškyla pagrįstų abejonių, Agentūra arba nacionalinės saugos institucijos gali prašyti, kad tinkle būtų atlikti bandymai. Kad tiems bandymams būtų sudarytos palankesnės sąlygos, susijusios nacionalinės saugos institucijos gali išduoti laikinus leidimus pareiškėjui naudoti transporto priemonę bandymams tinkle. Infrastruktūros valdytojas deda visas pastangas siekdamas užtikrinti, kad visi tokie bandymai būtų atlikti per tris mėnesius nuo Agentūros arba nacionalinės saugos institucijos prašymo dienos.

6. Per vieną mėnesį nuo pareiškėjo prašymo gavimo Agentūra informuoja pareiškėją, kad byloje yra visa informacija, arba paprašo atitinkamos papildomos informacijos nustatydama pagrįstą terminą jai pateikti. Siekdama patikrinti, ar byloje yra visa informacija, ar ji yra aktuali ir nuosekli, Agentūra taip pat gali įvertinti 3 dalies d punkte konkrečiai nurodytus elementus.

Prieš priimdama sprendimą dėl leidimo pateikti transporto priemonę rinkai išdavimo, Agentūra visapusiškai atsižvelgia į pagal 5 dalį atliktus įvertinimus. Agentūra išduoda leidimą pateikti transporto priemonę rinkai arba informuoja pareiškėją apie neigiamą savo sprendimą per iš anksto nustatytą pagrįstą laikotarpį – bet kuriuo atveju per keturis mėnesius nuo visos atitinkamos informacijos gavimo.

7 straipsnyje nurodyto vienos arba kelių TSS arba jų dalių netaikymo atveju Agentūra leidimą pateikti transporto priemonę rinkai išduoda tik atlikus tame straipsnyje nustatytą procedūrą.

Agentūra prisiima visišką atsakomybę už savo išduodamus leidimus.

7. Kai Agentūra nesutinka su neigiamu įvertinimu, atliktu vienos ar daugiau nacionalinių saugos institucijų pagal 5 dalies b punktą, ji apie tai informuoja konkrečią instituciją ar institucijas ir pateikia tokio savo nesutikimo priežastis. Agentūra ir nacionalinė saugos institucija ar institucijos bendradarbiauja siekdamos susitarti dėl abiem pusėms priimtino įvertinimo. Prireikus, jei taip nusprendžia Agentūra ir nacionalinė saugos institucija ar institucijos, šiame procese dalyvauja ir pareiškėjas. Jei per vieną mėnesį po to, kai Agentūra informavo nacionalinę saugos instituciją ar institucijas apie savo nesutikimą, dėl abiem pusėms priimtino įvertinimo susitarti nepavyksta, Agentūra priima galutinį sprendimą, išskyrus atvejus, kai nacionalinė saugos institucija ar institucijos yra perdavusi (-ios) klausimą pagal Reglamento (ES) 2016/796 55 straipsnį įsteigtos apeliacinės tarybos arbitražui. Apeliacinė taryba per vieną mėnesį nuo nacionalinės saugos institucijos ar institucijų prašymo nusprendžia, ar patvirtinti Agentūros sprendimo projektą.

Kai apeliacinė taryba sutinka su Agentūra, pastaroji priima sprendimą nedelsdama.

Kai apeliacinė taryba sutinka su neigiamu nacionalinės saugos institucijos pateiktu įvertinimu, Agentūra išduoda leidimą, nurodydama, kad į naudojimo vietą nepatenka neigiamą įvertinimą gavusios tinklo dalys.

Kai Agentūra nesutinka su teigiamu įvertinimu, pateiktu vienos ar daugiau nacionalinių saugos institucijų pagal 5 dalies b punktą, ji apie tai informuoja konkrečią instituciją ar institucijas ir pateikia savo nesutikimo priežastis. Agentūra ir nacionalinė saugos institucija ar institucijos bendradarbiauja siekdamos susitarti dėl abiem pusėms priimtino įvertinimo. Prireikus, jei taip nusprendžia Agentūra ir nacionalinė saugos institucija ar institucijos, šiame procese dalyvauja ir pareiškėjas. Jei per vieną mėnesį po to, kai Agentūra informavo nacionalinę saugos instituciją ar institucijas apie savo nesutikimą, dėl abiem pusėms priimtino įvertinimo susitarti nepavyksta, Agentūra priima galutinį sprendimą.

8. Jei naudojimo vieta apima tik vienoje valstybėje narėje esantį tinklą ar tinklus, tos valstybės narės nacionalinė saugos institucija savo atsakomybe, pareiškėjui to prašant, gali išduoti leidimą pateikti transporto priemonę rinkai. Siekdama išduoti tokius leidimus, nacionalinė saugos institucija įvertina bylą, atsižvelgdama į 3 dalyje konkrečiai nurodytus elementus ir laikydamasi procedūrų, kurios turi būti nustatytos įgyvendinimo aktu, priimtu pagal 9 dalį. Per vieną mėnesį nuo pareiškėjo prašymo gavimo nacionalinė saugos institucija informuoja pareiškėją, kad byloje yra visa informacija, arba paprašo atitinkamos papildomos informacijos. Pasikonsultavus su kompetentingomis nacionalinėmis saugos institucijomis, leidimas neišplėtus jo naudojimo vietos taip pat galioja transporto priemonėms, vykstančioms į kaimyninių valstybių narių, pasižyminčių panašiomis tinklo charakteristikomis, stotis, jeigu tos stotys yra arti sienos. Ši konsultacija gali būti vykdoma kiekvienu konkrečiu atveju arba gali būti nustatyta tarpvalstybiniame nacionalinių saugos institucijų susitarime.

Jeigu naudojimo vieta yra tik vienos valstybės narės teritorija ir jeigu viena ar daugiau TSS arba jų dalių netaikoma, kaip nurodyta 7 straipsnyje, nacionalinė saugos institucija leidimą transporto priemonei išduoda tik po to, kai buvo atlikta tame straipsnyje nustatyta procedūra.

Nacionalinė saugos institucija prisiima visišką atsakomybę už savo išduodamus leidimus.

9. Ne vėliau kaip 2018 m. birželio 16 d. Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustato praktines priemones, nurodančias:

a)	kaip pareiškėjas turi įvykdyti šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus, susijusius su leidimu pateikti transporto priemonę rinkai ir transporto priemonės tipo patvirtinimu, ir išvardija reikalaujamus dokumentus;

b)	leidimų išdavimo proceso išsamią tvarką, pavyzdžiui, proceso etapus ir kiekvieno proceso etapo terminus;

c)	kaip Agentūra ir nacionalinė saugos institucija turi įvykdyti šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus įvairiais paraiškų teikimo ir leidimų išdavimo proceso etapais, įskaitant vertinant pareiškėjų bylas.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 51 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. Juose atsižvelgiama į patirtį, įgytą rengiant šio straipsnio 14 dalyje nurodytus bendradarbiavimo susitarimus.

10. Leidimuose pateikti transporto priemones rinkai nurodoma:

a)	naudojimo vieta (-os);

b)	TSS ir, atitinkamais atvejais, nacionalinėse taisyklėse nustatytos parametrų vertės, reikalingos tikrinant transporto priemonės ir naudojimo vietos techninį suderinamumą;

c)	transporto priemonės atitiktis atitinkamoms TSS ir nacionalinių taisyklių, susijusių su b punkte nurodytais parametrais, rinkiniams;

d)	transporto priemonės naudojimo sąlygos ir kiti apribojimai.

11. Sprendimas dėl atsisakymo išduoti leidimą pateikti transporto priemonę rinkai arba neįtraukti dalies tinklo atsižvelgiant į 7 dalyje nurodytą neigiamą įvertinimą turi būti tinkamai pagrindžiamas. Gavęs neigiamą atsakymą, pareiškėjas per vieną mėnesį gali paprašyti, kad atitinkamai Agentūra arba nacionalinė saugos institucija persvarstytų sprendimą. Agentūra arba nacionalinė saugos institucija per du mėnesius nuo prašymo persvarstyti sprendimą gavimo savo sprendimą patvirtina arba atšaukia.

Jeigu neigiamas Agentūros sprendimas patvirtinamas, pareiškėjas gali pateikti apeliacinį skundą pagal Reglamento (ES) 2016/796 55 straipsnį paskirtai apeliacinei tarybai.

Jei patvirtinamas neigiamas nacionalinės saugos institucijos sprendimas, pareiškėjas gali pateikti apeliacinį skundą apeliacinei institucijai pagal nacionalinę teisę. Valstybės narės dalyvauti šioje apeliacijos procedūroje gali paskirti Direktyvos 2012/34/ES 55 straipsnyje nurodytą reguliavimo instituciją. Tuo atveju, taikoma Direktyvos (ES) 2016/798 18 straipsnio 3 dalis.

12. Jei atnaujinamos arba tobulinamos esamos transporto priemonės, kurias pateikti rinkai jau yra gautas leidimas, naujo leidimo pateikti transporto priemones rinkai reikalaujama tuo atveju, jei:

a)	keičiamos 10 dalies b punkte nurodytų parametrų vertės, kurios nepatenka į TSS nustatytus priimtinų parametrų intervalus;

b)	planuojami darbai gali neigiamai paveikti bendrą atitinkamos transporto priemonės saugos lygį; arba

c)	to reikalaujama pagal atitinkamas TSS.

13. Jeigu pareiškėjas pageidauja išplėsti jau leidimą turinčios transporto priemonės naudojimo vietą, jis privalo papildyti bylą atitinkamais 3 dalyje nurodytais dokumentais, susijusiais su papildoma naudojimo vieta. Pareiškėjas bylą pateikia Agentūrai, kuri, atlikusi 4–7 dalyse nustatytas procedūras, išduoda atnaujintą leidimą, apimantį išplėstą naudojimo vietą.

Jeigu pareiškėjas leidimą transporto priemonei gavo pagal 8 dalį ir pageidauja išplėsti naudojimo vietą toje valstybėje narėje, jis papildo bylą atitinkamais 3 dalyje nurodytais dokumentais, susijusiais su papildoma naudojimo vieta. Jis bylą pateikia nacionalinei saugos institucijai, kuri, atlikusi 8 dalyje nustatytas procedūras, išduoda atnaujintą leidimą, apimantį išplėstą naudojimo vietą.

14. Šio straipsnio 5 ir 6 dalių taikymo tikslais Agentūra pagal Reglamento (ES) 2016/796 76 straipsnį sudaro bendradarbiavimo susitarimus su nacionalinėmis saugos institucijomis. Tie susitarimai gali būti konkretūs arba pagrindų susitarimai, ir juose gali dalyvauti viena ar daugiau nacionalinių saugos institucijų. Juose pateikiamas detalus užduočių ir reikalaujamų rezultatų, jų pasiekimui taikomų terminų ir pareiškėjo mokėtinų mokesčių paskirstymo aprašymas. Tinklų, kurie dėl geografinių ar istorinių priežasčių reikalauja specialaus įvertinimo, atveju, siekiant sumažinti administracinę naštą ir pareiškėjo patiriamus kaštus, juose taip pat gali būti numatyta speciali bendradarbiavimo tvarka. Kai tokie tinklai yra izoliuoti nuo likusios Sąjungos geležinkelių sistemos, tokia speciali bendradarbiavimo tvarka gali apimti galimybę sutartimi perduoti užduotis atitinkamoms nacionalinėms saugos institucijoms, kai tai būtina norint užtikrinti veiksmingą ir proporcingą išteklių paskirstymą vykdant leidimų išdavimo veiklą. Tie susitarimai turi būti sudaryti prieš Agentūrai pradedant vykdyti leidimų išdavimo užduotis pagal šios direktyvos 54 straipsnio 4 dalį.

15. Tuo atveju, kai tų valstybių narių, kurių tinklo vėžės plotis skiriasi nuo pagrindinio Sąjungos geležinkelių tinklo vėžės pločio ir kai tokiems tinklams taikomi tapatūs techniniai ir eksploataciniai reikalavimai kaip ir kaimyninėse trečiosiose šalyse, be 14 dalyje nurodytų bendradarbiavimo susitarimų, visos susijusios nacionalinės saugos institucijos tose valstybėse narėse su Agentūra sudaro daugiašalį susitarimą, kurio tikslas – apibrėžti sąlygas, kuriomis vienoje iš tų valstybių narių išduotas transporto priemonės leidimas galiotų ir kitoms susijusioms valstybėms narėms.

16. Šis straipsnis netaikomas prekiniams vagonams arba keleiviniams vagonams, kurie bendrai naudojami su trečiosiomis šalimis, kurių vėžės plotis skiriasi nuo pagrindinio Sąjungos geležinkelių tinklo vėžės pločio, ir kuriems leidimai išduoti pagal skirtingą leidimo išdavimo transporto priemonėms procedūrą. Taisyklės, reglamentuojančios leidimų išdavimo tokioms transporto priemonėms procedūrą, paskelbiamos ir apie jas pranešama Komisijai. Šių transporto priemonių atitiktį esminiams šios direktyvos reikalavimams užtikrina atitinkama geležinkelio įmonė pagal savo saugos valdymo sistemą. Komisija, remdamasi Agentūros ataskaita gali pateikti nuomonę, ar tokios taisyklės atitinka šios direktyvos tikslus. Jei tokios taisyklės neatitinka šios direktyvos tikslų, susijusios valstybės narės ir Komisija gali bendradarbiauti, siekdamos nustatyti atitinkamus veiksmus, kurių reikia imtis, prireikus įtraukiant atitinkamas tarptautines organizacijas.

17. Valstybė narė gali nuspręsti netaikyti šio straipsnio iš trečiųjų šalių atvykstantiems lokomotyvams ar savaeigiams traukiniams, kuriais numatyta vykti iki jos teritorijoje esančios stoties, kuri yra jos teritorijoje netoli valstybinės sienos ir kuri skirta tarptautinėms operacijoms vykdyti. Tokių transporto priemonių atitiktį esminiams šios direktyvos reikalavimams užtikrina geležinkelio įmonė pagal savo saugos valdymo sistemą ir atitinkamais atvejais pagal Direktyvos (ES) 2016/798 10 straipsnio 9 dalį.

22 straipsnis

Transporto priemonių, kurias leista pateikti rinkai, registravimas

1. Po to, kai pagal 21 straipsnį suteiktas leidimas transporto priemonę pateikti rinkai, ir prieš pirmą kartą ją naudojant, transporto priemonė valdytojo prašymu įregistruojama transporto priemonių registre, kaip nurodyta 47 straipsnyje.

2. Kai transporto priemonės naudojimo vieta apima tik vienos valstybės narės teritoriją, ji įregistruojama toje valstybėje narėje.

3. Kai transporto priemonės naudojimo vieta apima daugiau nei vienos valstybės narės teritoriją, ji įregistruojama vienoje iš susijusių valstybių narių.

23 straipsnis

Patikrinimai, atliekami prieš naudojant transporto priemones, kurioms išduotas leidimas

1. Geležinkelio įmonė, prieš pradėdama naudoti transporto priemonę naudojimo vietoje, nurodytoje leidime tą transporto priemonę pateikti rinkai, patikrina:

a)	ar transporto priemonei išduotas leidimas pateikti ją rinkai pagal 21 straipsnį ir ar ji tinkamai įregistruota;

b)	ar transporto priemonė suderinta su maršrutu, remdamasi infrastruktūros registru, ar atitinka TSS ar kitą svarbią informaciją, kurią nemokamai ir per pagrįstą laiką turi pateikti infrastruktūros valdytojas, jeigu toks registras neegzistuoja arba yra neišsamus; ir

c)	ar transporto priemonė tinkamai įtraukta į traukinio, kuriame ją numatoma eksploatuoti, sudėtį, atsižvelgiant į saugos valdymo sistemą, nustatytą Direktyvos (ES) 2016/798 9 straipsnyje, ir traukinių eismo organizavimo ir valdymo TSS.

2. 1 dalies tikslais geležinkelio įmonė, bendradarbiaudama su infrastruktūros valdytoju, gali atlikti bandymus.

Konsultuodamasis su pareiškėju, infrastruktūros valdytojas deda visas pastangas siekdamas užtikrinti, kad visi bandymai būtų atlikti per tris mėnesius nuo pareiškėjo prašymo gavimo dienos.

24 straipsnis

Transporto priemonių tipų patvirtinimas

1. Agentūra arba nacionalinė saugos institucija atitinkamais atvejais, laikydamasi 21 straipsnyje nustatytos procedūros, gali patvirtinti transporto priemonių tipus. Paraiška dėl transporto priemonės tipo patvirtinimo ir informacija apie visas paraiškas, atitinkamų procedūrų etapus ir jų rezultatus, ir, atitinkamais atvejais, apie apeliacinės tarybos prašymus bei sprendimus, pateikiami pagal vieno langelio sistemą, nurodytą Reglamento (ES) 2016/796 12 straipsnyje.

2. Jeigu Agentūra arba nacionalinė saugos institucija išduoda leidimą pateikti transporto priemonę rinkai, ji pareiškėjo prašymo nagrinėjimo metu patvirtina transporto priemonės tipą, susijusį su ta pačia transporto priemonės naudojimo vieta.

3. Jei daromi TSS arba nacionalinių taisyklių, kuriomis remiantis patvirtintas transporto priemonių tipas, atitinkamų nuostatų pakeitimai, TSS arba nacionalinėje taisyklėje nustatoma, ar jau patvirtinti transporto priemonių tipai galioja toliau, ar turi būti atnaujinti. Jei tą tipo patvirtinimą reikia atnaujinti, Agentūros arba nacionalinės saugos institucijos atliekami patikrinimai gali būti susiję tik su pakeistomis taisyklėmis.

4. Komisija įgyvendinimo aktais nustato pavyzdinę atitikties tipui deklaraciją. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 51 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

5. Atitikties tipui deklaracija parengiama:

a)	laikantis atitinkamų TSS patikros procedūrų; arba

b)	jei TSS netaikomos – laikantis Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo Nr. 768/2008/EB (15) B+D, B+F ir H1 moduliuose apibrėžtų atitikties vertinimo procedūrų.

6. Prireikus Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais būtų nustatyti ad hoc atitikties vertinimo moduliai. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 51 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

7. Patvirtinti transporto priemonių tipai registruojami 48 straipsnyje nurodytame Europos patvirtintų transporto priemonių tipų registre.

25 straipsnis

Transporto priemonių atitiktis patvirtintam transporto priemonių tipui

1. Transporto priemonei arba transporto priemonių serijai, atitinkančiai patvirtintą transporto priemonių tipą, be papildomo tikrinimo suteikiamas transporto priemonės leidimas pagal 21 straipsnį, remiantis pareiškėjo pateikta to transporto priemonės tipo atitikties deklaracija.

2. Transporto priemonių tipo patvirtinimo atnaujinimas, kaip nurodyta 24 straipsnio 3 dalyje, neturi įtakos leidimams pateikti transporto priemones rinkai, jau išduotiems pagal ankstesnį leidimą pateikti to tipo transporto priemones rinkai.

26 straipsnis

Transporto priemonių arba transporto priemonių tipų neatitikimas esminiams reikalavimams

1. Kai geležinkelio įmonė eksploatavimo metu nustato, kad transporto priemonė, kurią ji naudoja, neatitinka vieno iš taikytinų esminių reikalavimų, ji imasi reikalingų taisomųjų priemonių, kad transporto priemonė atitiktų reikalavimus. Be to, ji gali informuoti Agentūrą ir bet kurias atitinkamas nacionalines saugos institucijas apie priemones, kurių buvo imtasi. Jei geležinkelio įmonė turi įrodymų, kad neatitikimo būta jau išduodant leidimą pateikti rinkai, ji informuoja Agentūrą ir bet kurias kitas atitinkamas nacionalines saugos institucijas.

2. Kai nacionalinė saugos institucija sužino, pavyzdžiui, Direktyvos (ES) 2016/798 17 straipsnyje numatyto priežiūros proceso metu, kad transporto priemonė arba transporto priemonės tipas, kuriam Agentūra pagal 21 straipsnio 5 dalį ar pagal 24 straipsnį arba nacionalinė saugos institucija pagal 21 straipsnio 8 dalį ar pagal 24 straipsnį išdavė leidimą pateikti rinkai, naudojant pagal paskirtį neatitinka vieno iš taikytinų esminių reikalavimų, ji praneša transporto priemonę arba transporto priemonės tipą naudojančiai geležinkelio įmonei ir jos paprašo imtis reikalingų taisomųjų priemonių, kad transporto priemonė (-ės) atitiktų reikalavimus. Nacionalinė saugos institucija praneša Agentūrai ir bet kurioms kitoms atitinkamoms nacionalinėms saugos institucijoms, įskaitant esančias teritorijoje, kurioje pateikta paraiška dėl to paties tipo transporto priemonės pateikimo rinkai leidimo.

3. Kai šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais atvejais geležinkelio įmonės taikomomis taisomosiomis priemonėmis neužtikrinamas atitikimas taikytiniems esminiams reikalavimams ir dėl to neatitikimo kyla rimtas pavojus saugai, atitinkama nacionalinė saugos institucija gali taikyti laikinas saugos priemones vykdydama savo priežiūros užduotis pagal Direktyvos (ES) 2016/798 17 straipsnio 6 dalį. Laikinas saugos priemones, kurių forma yra transporto priemonės tipo patvirtinimo sustabdymas, gali lygiagrečiai taikyti nacionalinė saugos institucija ar Agentūra, ir joms taikoma teisminė peržiūra ir 21 straipsnio 7 dalyje nustatyta arbitražo procedūra.

4. 3 dalyje nurodytais atvejais Agentūra arba nacionalinė saugos institucija, išdavusi leidimą, remdamasi bet kokių priemonių, kurių buvo imtasi siekiant spręsti rimto pavojaus saugai problemą, veiksmingumo peržiūra, gali nuspręsti panaikinti arba pakeisti leidimą, kai įrodoma, kad leidimo išdavimo metu nebuvo įvykdytas esminis reikalavimas. Tuo tikslu jos praneša apie savo sprendimą leidimo pateikti rinkai arba transporto priemonės tipo patvirtinimo turėtojui, pateikdamos savo sprendimų motyvus. Gavęs Agentūros arba nacionalinės saugos institucijos sprendimą, turėtojas per vieną mėnesį gali jų paprašyti persvarstyti sprendimą. Tuo atveju sprendimas panaikinti laikinai sustabdomas. Agentūra arba nacionalinė saugos institucija per vieną mėnesį nuo prašymo persvarstyti sprendimą gavimo savo sprendimą patvirtina arba atšaukia.

Atitinkamais atvejais, kai Agentūra ir nacionalinė saugos institucija nesutaria dėl poreikio apriboti ar panaikinti leidimą, laikomasi 21 straipsnio 7 dalyje numatytos arbitražo procedūros. Jei atlikus tą procedūrą, transporto priemonės leidimas nei apribojamas, nei atšaukiamas, šio straipsnio 3 dalyje nurodytų laikinų saugos priemonių taikymas sustabdomas.

5. Jeigu Agentūros sprendimas patvirtinamas, transporto priemonės leidimo turėtojas gali pateikti apeliacinį skundą pagal Reglamento (ES) 2016/796 55 straipsnį paskirtai apeliacinei tarybai per to reglamento 59 straipsnyje nurodytą terminą. Jeigu nacionalinės saugos institucijos sprendimas patvirtinamas, transporto priemonės leidimo turėtojas per du mėnesius nuo to sprendimo pranešimo dienos gali pateikti apeliacinį skundą pagal Direktyvos (ES) 2016/798 18 straipsnio 3 dalyje nurodytą nacionalinės teisminės peržiūros procedūrą. Valstybės narės dalyvauti šioje apeliacijos procedūroje gali paskirti Direktyvos 2012/34/ES 56 straipsnyje nurodytą reguliavimo instituciją.

6. Kai Agentūra nusprendžia panaikinti arba pakeisti leidimą pateikti rinkai, kurį ji suteikė, ji tiesiogiai informuoja visas nacionalines saugos institucijas, pateikdama savo sprendimo motyvus.

Kai nacionalinė saugos institucija nusprendžia panaikinti leidimą pateikti rinkai, kurį ji suteikė, ji nedelsdama informuoja apie tai Agentūrą ir pateikia savo sprendimo motyvus. Tada Agentūra informuoja kitas nacionalines saugos institucijas.

7. Agentūros arba nacionalinės saugos institucijos sprendimas atšaukti leidimą nurodomas atitinkamame transporto priemonių registre laikantis 22 straipsnio arba, transporto priemonės tipo patvirtinimo atveju, Europos patvirtintų transporto priemonių tipų registre laikantis 24 straipsnio 7 dalies. Agentūra ir nacionalinės saugos institucijos užtikrina, kad geležinkelio įmonės, naudojančios to paties tipo transporto priemones ar tipą, kuriems taikomas atšaukimas, būtų tinkamai informuotos. Tokios geležinkelio įmonės pirmiausia patikrina, ar yra iškilusi tokia pati neatitikimo problema. Tuo atveju taikoma šiame straipsnyje numatyta procedūra.

8. Kai leidimas pateikti rinkai atšaukiamas, atitinkama transporto priemonė toliau nebenaudojama, o jos naudojimo vieta neturi būti išplėsta. Kai atšaukiamas transporto priemonės tipo patvirtinimas, jo pagrindu pagamintos transporto priemonės neturi būti pateikiamos rinkai, o jei jos jau buvo pateiktos rinkai, turi būti atšauktos. Gali būti paprašyta išduoti naują leidimą atskirų transporto priemonių atveju laikantis 21 straipsnyje numatytos procedūros arba transporto priemonės tipo atveju – 24 straipsnyje numatytos procedūros.

9. Kai 1 arba 2 dalyse numatytais atvejais neatitikimas esminiams reikalavimams yra būdingas tik atitinkamos transporto priemonės naudojimo vietos daliai ir toks neatitikimas jau buvo leidimo pateikti rinkai išdavimo metu, šis leidimas iš dalies pakeičiamas iš jo taikymo srities išbraukiant atitinkamas naudojimo vietos dalis.

VI SKYRIUS

ATITIKTIES VERTINIMO ĮSTAIGOS

27 straipsnis

Notifikuojančiosios institucijos

1. Valstybės narės paskiria notifikuojančiąsias institucijas, kurios atsako už reikiamų procedūrų, skirtų vertinti atitikties vertinimo įstaigas, apie jas pranešti ir jas stebėti, nustatymą ir taikymą, įskaitant tai, kad būtų laikomasi 34 straipsnio.

2. Valstybės narės užtikrina, kad tos institucijos praneštų Komisijai ir kitoms valstybėms narėms apie įstaigas, įgaliotas vykdyti trečiųjų asmenų atitikties vertinimo užduotis, numatytas 10 straipsnio 2 dalyje ir 15 straipsnio 1 dalyje. Jos taip pat užtikrina, kad jos informuotų Komisiją ir kitas valstybes nares apie 15 straipsnio 8 dalyje nurodytas paskirtąsias įstaigas.

3. Valstybės narės gali nuspręsti, kad 1 dalyje nurodytą vertinimą ir stebėjimą vykdys nacionalinė akreditacijos įstaiga, kaip apibrėžta Reglamente (EB) Nr. 765/2008 ir pagal jį.

4. Kai notifikuojančioji institucija šio straipsnio 1 dalyje nurodytą vertinimą, pranešimą arba stebėjimą paveda arba kitaip patiki atlikti įstaigai, kuri nėra Vyriausybinė institucija, ta įstaiga turi būti juridinis asmuo ir atitikti reikalavimus, nustatytus 28 straipsnyje. Ji imasi priemonių, susijusių su atsakomybe už jos vykdomą veiklą.

5. Notifikuojančioji institucija yra visiškai atsakinga už užduotis, kurias atlieka 3 dalyje nurodyta įstaiga.

28 straipsnis

Notifikuojančiosioms institucijoms taikomi reikalavimai

Notifikuojančioji institucija:

a)	įsteigiama taip, kad nekiltų jos ir atitikties vertinimo įstaigų interesų konflikto;

b)	jos organizacinė struktūra tokia ir institucija veikai tokiu būdu, kad jos veikla būtų objektyvi ir nešališka;

c)	jos organizacinė struktūra tokia, kad kiekvieną sprendimą, susijusį su pranešimu apie atitikties vertinimo įstaigą, priimtų kompetentingi, tačiau kiti, nei vertinimą atlikę asmenys;

d)	nesiūlo ir nevykdo jokios veiklos, kurią vykdo atitikties vertinimo įstaigos, ir neteikia konsultavimo paslaugų komerciniu arba konkurenciniu pagrindu;

e)	užtikrina informacijos, kurią ji gauna, konfidencialumą;

f)	joje turi būti pakankamai kompetentingų darbuotojų, galinčių tinkamai atlikti jos užduotis.

29 straipsnis

Notifikuojančiųjų institucijų pareiga teikti informaciją

Valstybės narės informuoja Komisiją apie jų taikomas atitikties vertinimo įstaigų vertinimo, pranešimo apie jas bei jų stebėsenos procedūras, taip pat apie tų procedūrų pakeitimus.

Komisija tą informaciją skelbia viešai.

30 straipsnis

Atitikties vertinimo įstaigos

1. Atitikties vertinimo įstaiga turi atitikti šio straipsnio 2–7 dalyse, taip pat 31 ir 32 straipsniuose nustatytus reikalavimus, kad apie ją būtų pranešta.

2. Atitikties vertinimo įstaiga turi būti įsteigta pagal nacionalinę teisę ir turi turėti juridinio asmens statusą.

3. Atitikties vertinimo įstaiga yra pajėgi atlikti visas atitikties vertinimo užduotis, kurios jai yra pavestos pagal atitinkamą TSS ir kurioms atlikti jai kaip notifikuotajai įstaigai yra suteikti įgaliojimai, neatsižvelgiant į tai, ar tas užduotis atlieka pati atitikties vertinimo įstaiga, ar jos yra atliekamos įstaigos vardu ir atsakomybe.

Visais atvejais ir dėl kiekvienos atitikties vertinimo procedūros ir kiekvienos gaminių rūšies ar kategorijos, dėl kurių atitikties vertinimo įstaigai suteikti notifikuotosios įstaigos įgaliojimai, atitikties vertinimo įstaigoje turi būti:

a)	būtini darbuotojai, turintys techninių žinių ir pakankamai reikiamos patirties atitikties vertinimo užduotims atlikti;

atitinkami procedūrų aprašai, pagal kuriuos bus vertinama atitiktis, užtikrinamas tų procedūrų skaidrumas ir galėjimas jas taikyti. Joje turi būti taikoma tinkama strategija ir procedūros, kuriomis užtikrinamas užduočių, kurias ji atlieka kaip notifikuotoji atitikties vertinimo įstaiga, ir kitų jos atliekamų užduočių atskyrimas;

c)	nustatytos reikiamos procedūros, pagal kurias ji galėtų vykdyti savo veiklą tinkamai atsižvelgdama į įmonės dydį, veiklos sektorių ir struktūrą, atitinkamų gaminių technologijos sudėtingumą ir į tai, ar gamybos procesas masinis, ar serijinis.

Ji turi priemones, būtinas su atitikties vertinimo veikla susijusioms techninėms ir administracinėms užduotims tinkamai atlikti ir gali naudotis visa būtina įranga arba įrenginiais.

4. Atitikties vertinimo įstaigos apsidraudžia atsakomybės draudimu, išskyrus atvejus, kai atsakomybę pagal nacionalinę teisę prisiima valstybė arba kai pati valstybė narė tiesiogiai atsako už atitikties vertinimą.

5. Atitikties vertinimo įstaigos darbuotojai saugo profesinę paslaptį, susijusią su visa informacija, kurią jie gauna atlikdami savo užduotis pagal atitinkamą TSS arba bet kokią tą paslaptį nustatančią nacionalinės teisės aktų nuostatą, išskyrus atvejus, susijusius su valstybės narės, kurioje jie vykdo savo veiklą, kompetentingomis valdžios institucijomis. Nuosavybės teisės yra saugomos.

6. Atitikties vertinimo įstaigos dalyvauja atitinkamoje standartizacijos veikloje, taip pat notifikuotųjų atitikties vertinimo įstaigų koordinavimo grupės, sukurtos pagal atitinkamą Sąjungos teisę, veikloje arba užtikrina, kad apie šią veiklą būtų informuoti vertinimą atliekantys jų darbuotojai, o tos grupės priimtus administracinius sprendimus ir parengtus dokumentus taiko kaip bendrąsias gaires.

7. Atitikties vertinimo įstaigos, kurios yra notifikuotos kelio ir (arba) riedmens kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemių srityje, dalyvauja ERTMS grupės, nurodytos Reglamento (ES) 2016/796 29 straipsnyje, veikloje arba užtikrina, kad apie šią veiklą būtų informuoti vertinimą atliekantys jų darbuotojai. Jos laikosi gairių, parengtų pagal tos grupės veiklos rezultatus. Jei, susijusių atitikties vertinimo įstaigų nuomone, gairės taikyti netinkamos arba jų taikyti neįmanoma, savo pastabas jos pateikia aptarti ERTMS grupėje, kad gairės būtų nuolat tobulinamos.

31 straipsnis

Atitikties vertinimo įstaigų nešališkumas

1. Atitikties vertinimo įstaiga yra trečiojo asmens įstaiga, nepriklausoma nuo organizacijos arba vertinamo gaminio gamintojo.

Tokia įstaiga gali būti laikoma įstaiga, priklausanti verslo asociacijai arba profesinei federacijai, atstovaujančiai įmonėms, susijusioms su jos vertinamų gaminių projektavimu, gamyba, tiekimu, surinkimu, naudojimu ar priežiūra, jeigu įrodoma, kad ji yra nešališka ir kad nėra jokio interesų konflikto.

2. Užtikrinamas atitikties vertinimo įstaigų, jų aukščiausio lygio vadovų ir vertinimą atliekančių darbuotojų nešališkumas.

3. Atitikties vertinimo įstaiga, jos aukščiausio lygio vadovai ir už atitikties vertinimo užduotis atsakingi darbuotojai negali būti vertinamų gaminių projektuotojai, gamintojai, tiekėjai, montuotojai, pirkėjai, savininkai, naudotojai ar prižiūrėtojai arba tų šalių įgaliotieji atstovai. Tai netrukdo atitikties vertinimo įstaigai naudoti įvertintų gaminių, kurie yra būtini jos veiklai, arba tokius gaminius naudoti asmeniniais tikslais.

4. Atitikties vertinimo įstaiga, jos aukščiausio lygio vadovai ir už atitikties vertinimo užduotis atsakingi darbuotojai tiesiogiai nedalyvauja projektuojant, gaminant ar konstruojant, parduodant, montuojant ir naudojant tuos gaminius arba atliekant jų techninę priežiūrą, taip pat negali atstovauti toje veikloje dalyvaujančioms šalims. Jie nesiima jokios veiklos, kuria būtų pažeistas jų sprendimo, susijusio su atitikties vertinimo veikla, kuriai atlikti joms kaip notifikuotosioms įstaigoms yra suteikti įgaliojimai, nepriklausomumas ar sąžiningumas. Šis draudimas visų pirma taikomas konsultavimo paslaugoms.

5. Atitikties vertinimo įstaigos užtikrina, kad joms pavaldžių įstaigų ar subrangovų veikla neturėtų poveikio jų atitikties vertinimo veiklos konfidencialumui, objektyvumui ar nešališkumui.

6. Atitikties vertinimo įstaigos ir jų darbuotojai atitikties vertinimo veiklą vykdo laikydamiesi griežčiausių profesinio sąžiningumo reikalavimų, turi reikiamą konkrečios srities techninę kompetenciją ir nepasiduoda jokiam spaudimui ir paskatoms, visų pirma finansinėms, kurie galėtų paveikti jų sprendimą ar jų atitikties vertinimo veiklos rezultatus, ypač jei tą daro tos veiklos rezultatais suinteresuoti asmenys ar asmenų grupės.

32 straipsnis

Atitikties vertinimo įstaigų darbuotojai

1. Už atitikties vertinimo veiklą atsakingi darbuotojai turi turėti šiuos įgūdžius:

a)	tinkamą techninį ir profesinį parengimą, apimantį visą atitikties vertinimo veiklą, kurią atitikties vertinimo įstaiga įgaliota atlikti kaip notifikuotoji įstaiga;

b)	pakankamai gerai išmano atliekamo vertinimo reikalavimus ir turi reikiamus įgaliojimus tam vertinimui atlikti;

c)	turi reikiamų žinių ir išmano esminius reikalavimus, taikomus darniuosius standartus ir atitinkamas Sąjungos teisės aktų nuostatas;

d)	geba rengti sertifikatus, įrašus ir ataskaitas, kuriais patvirtinamas vertinimo atlikimo faktas.

2. Atitikties vertinimo įstaigos aukščiausio lygio vadovų ir vertinimą atliekančių darbuotojų atlyginimas nepriklauso nuo atliktų vertinimų skaičiaus ar tų vertinimų rezultatų.

33 straipsnis

Atitikties vertinimo įstaigos atitikties prezumpcija

Kai atitikties vertinimo įstaiga įrodo, kad atitinka kriterijus, nustatytus atitinkamuose darniuosiuose standartuose arba jų dalyse, nuorodos į kuriuos paskelbtos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, preziumuojama, kad ji atitinka 30–32 straipsniuose nustatytus reikalavimus tiek, kiek tuos reikalavimus apima taikytini darnieji standartai.

34 straipsnis

Notifikuotosioms įstaigoms pavaldžios įstaigos ir subrangos sutarčių su notifikuotosiomis įstaigomis sudarymas

1. Kai notifikuotoji įstaiga konkrečias užduotis, susijusias su atitikties vertinimu, paveda atlikti subrangovui arba pavaldžiajai įstaigai, ji užtikrina, kad subrangovas ar pavaldžioji įstaiga atitiktų 30–32 straipsniuose nustatytus reikalavimus, ir apie tai praneša notifikuojančiajai institucijai.

2. Notifikuotosios įstaigos prisiima visą atsakomybę už subrangovų ar pavaldžiųjų įstaigų atliekamas užduotis, neatsižvelgiant į tai, kur jie yra įsteigti.

3. Pavesti notifikuotųjų įstaigų veiklą subrangovui arba pavaldžiajai įstaigai galima tik gavus kliento sutikimą.

4. Notifikuotosios įstaigos saugo atitinkamus dokumentus, susijusius su subrangovo ar pavaldžiosios įstaigos kvalifikacijos įvertinimu ir pagal atitinkamą TSS jų atliktu darbu, kad notifikuojančioji institucija galėtų juos gauti.

35 straipsnis

Akredituotosios vidaus įstaigos

1. Atitikties vertinimo veiklą, būtiną Sprendimo Nr. 768/2008/EB II priedo A1, A2, C1 arba C2 moduliuose nustatytoms procedūroms, taip pat Sprendimo 2010/713/ES I priedo CA1 ir CA2 moduliuose nustatytoms procedūroms įgyvendinti, pareiškėjams gali atlikti akredituotoji vidaus įstaiga. Ta įstaiga yra savarankiškas ir atskiras atitinkamo pareiškėjo padalinys ir nedalyvauja projektuojant, gaminant, tiekiant, montuojant, naudojant arba prižiūrint gaminius, kuriuos ji vertina.

2. Akredituotoji vidaus įstaiga atitinka šiuos reikalavimus:

a)	ji yra akredituota pagal Reglamentą (EB) Nr. 765/2008;

b)	įstaiga ir jos darbuotojai įmonės, kuriai jie priklauso, viduje yra aiškiai organizaciškai apibrėžti ir turi tokius atskaitingumo teikimo metodus, kurie užtikrina ir kompetentingai nacionalinei akreditacijos įstaigai įrodo jų nešališkumą;

c)	nei įstaiga, nei jos darbuotojai nėra atsakingi už gaminių, kuriuos jie vertina, projektavimą, gamybą, tiekimą, montavimą, veikimą arba priežiūrą ir nedalyvauja jokioje veikloje, kuria gali būti pažeistas su jų vertinimo veikla susijusių sprendimų nepriklausomumas ar sąžiningumas;

d)	įstaiga teikia savo paslaugas tik įmonei, kurios padalinys ji yra.

3. Apie akredituotąją vidaus įstaigą nepranešama valstybėms narėms arba Komisijai, tačiau notifikuojančiajai institucijai tos institucijos prašymu informaciją apie vidaus įstaigos akreditaciją pateikia įmonė, kurios padalinys yra minėta įstaiga, arba nacionalinė akreditacijos įstaiga.

36 straipsnis

Paraiška dėl notifikavimo

1. Atitikties vertinimo įstaiga paraišką dėl notifikavimo pateikia valstybės narės, kurioje yra įsisteigusi, notifikuojančiajai institucijai.

2. Prie tos paraiškos pridedamas atitikties vertinimo veiklos, atitikties vertinimo modulio arba modulių ir gaminio arba gaminių, kuriuos vertinti ta įstaiga teigia turinti kompetencijos, aprašas, taip pat nacionalinės akreditacijos įstaigos išduotas akreditacijos pažymėjimas, jeigu jis yra, kuriuo patvirtinama, kad atitikties vertinimo įstaiga atitinka 30–32 straipsniuose nustatytus reikalavimus.

3. Jeigu tam tikra atitikties vertinimo įstaiga negali pateikti akreditacijos pažymėjimo, ji notifikuojančiajai institucijai pateikia visus patvirtinamuosius dokumentus, būtinus jos atitikčiai 30–32 straipsniuose nustatytiems reikalavimams patikrinti, patvirtinti ir reguliariai stebėti.

37 straipsnis

Pranešimo procedūra

1. Notifikuojančiosios institucijos praneša tik apie atitikties vertinimo įstaigas, kurios atitinka 30–32 straipsniuose nustatytus reikalavimus.

2. Notifikuojančiosios institucijos Komisijai ir kitoms valstybėms narėms praneša apie įstaigas, nurodytas 1 dalyje, naudodamosi Komisijos parengta ir administruojama elektronine pranešimo priemone.

3. Pranešime pateikiama išsami informacija apie atitikties vertinimo veiklą, atitikties vertinimo modulį ar modulius, atitinkamą gaminį arba gaminius ir atitinkamą akreditacijos pažymėjimą ar kitą kompetencijos patvirtinimą, numatytą 4 dalyje.

4. Jeigu pranešimas nėra grindžiamas akreditacijos pažymėjimu, kaip nurodyta 36 straipsnio 2 dalyje, notifikuojančioji institucija Komisijai ir kitoms valstybėms narėms pateikia dokumentinius įrodymus, kuriais patvirtinama atitikties vertinimo įstaigos kompetencija ir tai, kad yra nustatyta tvarka, kuria užtikrinamas periodiškas tos įstaigos stebėjimas ir atitiktis 30–32 straipsniuose nustatytiems reikalavimams.

5. Atitinkama įstaiga notifikuotosios įstaigos veiklą gali atlikti tik tuo atveju, jei Komisija arba kitos valstybės narės per dvi savaites po pranešimo, jeigu naudojamasi akreditacijos pažymėjimu, ar per du mėnesius po pranešimo, jeigu nesinaudojama akreditacijos pažymėjimu, nepateikia prieštaravimų.

6. Komisijai ir kitoms valstybėms narėms pranešama apie visus vėlesnius atitinkamus pranešimo pakeitimus.

38 straipsnis

Notifikuotųjų įstaigų identifikaciniai numeriai ir sąrašai

1. Komisija notifikuotajai įstaigai suteikia identifikacinį numerį.

Notifikuotajai įstaigai suteikiamas tik vienas identifikacinis numeris, net jei apie įstaigą pranešta pagal kelis Sąjungos teisės aktus.

2. Komisija skelbia įstaigų, apie kurias pranešta pagal šią direktyvą, sąrašą ir nurodo joms suteiktus identifikacinius numerius bei veiklą, kurią jos kaip notifikuotosios įstaigos yra įgaliotos atlikti.

Komisija užtikrina, kad tas sąrašas būtų nuolat atnaujinamas.

39 straipsnis

Pranešimų pakeitimai

1. Jeigu notifikuojančioji institucija išsiaiškina arba jai yra pranešama, kad notifikuotoji įstaiga nebeatitinka 30–32 straipsniuose nustatytų reikalavimų arba kad ji nevykdo savo įsipareigojimų, notifikuojančioji institucija atitinkamai apriboja, sustabdo arba atšaukia pranešimo paskelbimą, atsižvelgdama į tų reikalavimų nesilaikymo arba tų pareigų nevykdymo rimtumą. Apie tai ji nedelsdama informuoja Komisiją ir kitas valstybes nares.

2. Jeigu pranešimo galiojimas apribojamas, laikinai sustabdomas ar atšaukiamas, arba kai notifikuotoji įstaiga nutraukia savo veiklą, notifikuojančioji valstybė narė imasi atitinkamų priemonių, būtinų užtikrinti, kad tos įstaigos bylas tvarkytų kita notifikuotoji įstaiga arba kad su jomis galėtų susipažinti to pageidaujančios atsakingos notifikuojančiosios ir rinkos priežiūros institucijos.

40 straipsnis

Notifikuotųjų įstaigų kompetencijos ginčijimas

1. Komisija nagrinėja visus atvejus, kai jai kyla abejonių arba kai jai pranešama apie abejones dėl notifikuotosios įstaigos kompetencijos arba dėl notifikuotosios įstaigos tolesnės atitikties taikomiems reikalavimams ir jai pavestų pareigų vykdymo.

2. Komisijos prašymu notifikuojančioji valstybė narė pateikia jai visą informaciją, susijusią su pranešimo pagrindu arba susijusios įstaigos kompetencijos išsaugojimu.

3. Komisija užtikrina, kad visa neskelbtina informacija, gauta atliekant tyrimą, būtų nagrinėjama konfidencialiai.

4. Įsitikinusi, kad notifikuotoji įstaiga neatitinka arba nebeatitinka pranešimui apie ją keliamų reikalavimų, Komisija apie tai praneša notifikuojančiajai valstybei narei ir paprašo jos imtis būtinų taisomųjų priemonių, įskaitant notifikuotosios įstaigos įgaliojimų panaikinimą, jei būtina.

41 straipsnis

Notifikuotųjų įstaigų veiklos pareigos

1. Notifikuotosios įstaigos atitikties vertinimus atlieka pagal atitinkamose TSS numatytas atitikties vertinimo procedūras.

2. Atitikties vertinimai atliekami laikantis proporcingumo principo, stengiantis nesukurti nereikalingos naštos ekonominės veiklos vykdytojams. Notifikuotosios įstaigos, vykdydamos savo veiklą, tinkamai atsižvelgia į įmonės dydį, jos veiklos sektorių ir struktūrą, atitinkamo gaminio technologijos sudėtingumą ir į tai, ar gamybos procesas masinis, ar serijinis.

Vis dėlto jų veiklos tikslas yra įvertinti gaminio atitiktį šiai direktyvai.

3. Kai notifikuotoji įstaiga nustato, kad gamintojas neįvykdė atitinkamoje TSS arba atitinkamuose darniuosiuose standartuose ar techninėse specifikacijose nustatytų reikalavimų, ji reikalauja, kad tas gamintojas imtųsi reikiamų taisomųjų priemonių, ir neišduoda atitikties sertifikato.

4. Kai po sertifikato išdavimo notifikuotoji įstaiga, stebėdama atitiktį nustato, kad gaminys nebeatitinka atitinkamos TSS arba atitinkamų darniųjų standartų ar techninių specifikacijų, ji reikalauja, kad gamintojas imtųsi reikiamų taisomųjų priemonių, ir prireikus sustabdo arba panaikina sertifikato galiojimą.

5. Kai taisomųjų priemonių nesiimama arba jos nesukelia reikiamo poveikio, notifikuotoji įstaiga prireikus apriboja, sustabdo ar panaikina sertifikatų galiojimą.

42 straipsnis

Notifikuotųjų įstaigų pareiga teikti informaciją

1. Notifikuotosios įstaigos informuoja notifikuojančiąją instituciją apie:

a)	kiekvieną atsisakymą išduoti sertifikatą, sertifikato galiojimo apribojimą, sustabdymą ar panaikinimą;

b)	bet kokias aplinkybes, turinčias įtakos notifikuotosios įstaigos įgaliojimų apimčiai ir sąlygoms;

c)	kiekvieną prašymą suteikti informacijos, kurį jos gavo iš rinkos priežiūros institucijų dėl atitikties vertinimo veiklos;

d)	jei prašoma, atitikties vertinimo veiklą, vykdytą pagal suteiktus įgaliojimus, ir bet kokią kitą veiklą, įskaitant tarpvalstybiniu mastu vykdytą veiklą ir subrangą.

Apie kiekvieną atsisakymą išduoti sertifikatą, sertifikato galiojimo apribojimą, sustabdymą ar panaikinimą pagal a punktą informuojamos ir kompetentingos nacionalinės saugos institucijos.

2. Notifikuotosios įstaigos kitoms pagal šią direktyvą notifikuotosioms įstaigoms, vykdančioms panašią tokių pačių gaminių atitikties vertinimo veiklą, teikia atitinkamą informaciją apie klausimus, susijusius su neigiamais ir, jei prašoma, teigiamais atitikties vertinimo rezultatais.

3. Notifikuotosios įstaigos pateikia Agentūrai posistemių patikros EB sertifikatus, sąveikos sudedamųjų dalių atitikties EB sertifikatus ir sąveikos sudedamųjų dalių tinkamumo naudoti EB sertifikatus.

43 straipsnis

Geriausios praktikos mainai

Komisija pasirūpina, kad būtų organizuojami valstybių narių nacionalinių institucijų, atsakingų už pranešimo strategiją, geriausios praktikos mainai.

44 straipsnis

Notifikuotųjų įstaigų veiklos koordinavimas

Komisija užtikrina deramą įstaigų, apie kurias pranešta pagal šią direktyvą, veiklos koordinavimą ir bendradarbiavimą įsteigiant konkretaus sektoriaus notifikuotųjų įstaigų grupę. Agentūra remia notifikuotųjų įstaigų veiklą pagal Reglamento (ES) 2016/796 24 straipsnį.

Valstybės narės užtikrina, kad jų notifikuotosios įstaigos tiesiogiai ar per paskirtuosius atstovus dalyvautų tos grupės veikloje.

45 straipsnis

Paskirtosios įstaigos

1. 30–34 straipsniuose nustatyti su atitikties vertinimo įstaigomis susiję reikalavimai taip pat taikomi pagal 15 straipsnio 8 dalį paskirtoms įstaigoms, išskyrus:

a)	įgūdžių, kurių iš jų darbuotojų reikalaujama pagal 32 straipsnio 1 dalies c punktą atveju, kai paskirtoji įstaiga turi turėti tinkamų žinių apie nacionalinę teisę ir tinkamai ją išmanyti;

b)	dokumentų, kurie turi būti laikomi pagal 34 straipsnio 4 dalį, kad juos būtų galima pateikti notifikuojančiajai institucijai, atveju, kai paskirtoji įstaiga prideda ir dokumentus, susijusius su darbu, kurį pagal atitinkamas nacionalines taisykles atlieka pavaldžios įstaigos arba subrangovai.

2. 41 straipsnyje nustatytos veiklos pareigos taip pat taikomos pagal 15 straipsnio 8 dalį paskirtoms įstaigoms, išskyrus tai, kad tos pareigos grindžiamos nacionalinėmis taisyklėmis, o ne TSS.

3. 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta pareiga informuoti taip pat taikoma paskirtosioms įstaigoms, kurios atitinkamai informuoja valstybes nares.

VII SKYRIUS

REGISTRAI

46 straipsnis

Transporto priemonių numeravimo sistema

1. Po įregistravimo pagal 22 straipsnį registravimo valstybės narės kompetentinga valdžios institucija kiekvienai transporto priemonei suteikia Europos transporto priemonės numerį (toliau – ETPN). Kiekviena transporto priemonė pažymima jai suteiktu ETPN.

2. ETPN specifikacijos nustatomos 47 straipsnio 2 dalyje nurodytose priemonėse, vadovaujantis atitinkama TSS.

3. ETPN kiekvienai transporto priemonei suteikiamas tik vieną kartą, nebent priemonėse, kurios nurodytos 47 straipsnio 2 dalyje, nurodyta kitaip, vadovaujantis atitinkama TSS.

4. Nepaisant 1 dalies, tuo atveju, jei transporto priemonės važiuoja ar skirtos važiuoti iš trečiųjų valstybių arba į trečiąsias valstybes, kuriose vėžės plotis skiriasi nuo pagrindinio Sąjungos geležinkelių tinklo vėžės pločio, valstybės narės gali įsileisti transporto priemones, aiškiai paženklintas pagal kitokią kodavimo sistemą.

47 straipsnis

Transporto priemonių registrai

1. Kol pradės veikti 5 dalyje nurodytas Europos transporto priemonių registras, kiekviena valstybė narė tvarko nacionalinį transporto priemonių registrą. Tas registras atitinka šiuos kriterijus:

a)	jis atitinka bendrąsias specifikacijas, nurodytas 2 dalyje;

b)	jį tvarko ir atnaujina nuo jokios geležinkelio įmonės nepriklausoma įstaiga;

jis yra prieinamas nacionalinėms saugos institucijoms ir tyrimų institucijoms, paskirtoms Direktyvos (ES) 2016/798 16 ir 22 straipsniuose; jis taip pat yra prieinamas pagrįstą prašymą pateikusioms reguliavimo institucijoms, nurodytoms Direktyvos 2012/34/ES 55 straipsnyje ir Agentūrai, geležinkelio įmonėms ir infrastruktūros valdytojams, taip pat asmenims arba organizacijoms, registruojančioms transporto priemones ar nurodytoms registre.

2. Komisija įgyvendinimo aktais priima nacionalinių transporto priemonių registrų turinio, duomenų formato, funkcinės ir techninės struktūros, darbo režimo, įskaitant keitimosi duomenimis tvarką, bendrąsias specifikacijas ir duomenų įvesties bei paieškos taisykles.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 51 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

3. Nacionaliniame transporto priemonių registre turi būti nurodomi bent šie elementai:

ETPN;

b)	nuorodos į EB patikros deklaraciją ir išduodančią instituciją;

c)	nuorodos į 48 straipsnyje nurodytą Europos patvirtintų transporto priemonių tipų registrą;

d)	transporto priemonės savininko ir valdytojo tapatybė;

e)	bet kokie transporto priemonės naudojimo apribojimai;

f)	nuorodos į už priežiūrą atsakingą subjektą.

4. Tol, kol valstybių narių nacionaliniai transporto priemonių registrai nėra integruoti pagal 2 dalyje nurodytas specifikacijas, kiekviena valstybė narė atnaujina savo registrą atsižvelgdama į joms svarbių duomenų pakeitimus, kuriuos padarė kitos valstybės narės savo registruose.

5. Siekiant sumažinti administracinę naštą ir nepagrįstas valstybių narių bei suinteresuotųjų subjektų išlaidas, ne vėliau kaip 2018 m. birželio 16 d. Komisija, atsižvelgdama į sąnaudų ir naudos analizės rezultatus, įgyvendinimo aktais priima Europos transporto priemonių registro, kuris apimtų nacionalinius transporto priemonių registrus, technines ir funkcines specifikacijas siekiant visiems naudotojams užtikrinti suderintą tarpusavio sąsają transporto priemonių registravimui ir duomenų valdymui. Taikomi 1 dalies b ir c punktai bei 3 dalis. Tokioje specifikacijoje apibūdinamas turinys, duomenų formatas, funkcinė ir techninė struktūra, darbo režimas, įskaitant keitimosi duomenimis tvarką, ir duomenų įvesties bei paieškos taisyklės, taip pat migravimo etapai.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 51 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros ir remiantis Agentūros rekomendacija.

Europos transporto priemonių registras kuriamas atsižvelgiant į Agentūros ir valstybių narių jau sukurtas IT taikomąsias programas ir registrus, kaip antai į Europos centralizuotą virtualųjį transporto priemonių registrą, sujungtą su nacionaliniais transporto priemonių registrais. Europos transporto priemonių registras pradeda veikti ne vėliau kaip 2021 m. birželio 16 d.

6. Valdytojas nedelsdamas praneša valstybei narei, kurioje transporto priemonė įregistruota, apie visus duomenų, įvestų į transporto priemonių registrus, pakeitimus, apie transporto priemonės sunaikinimą ar apie savo sprendimą neberegistruoti transporto priemonės.

7. Tuo atveju, kai transporto priemonės leidimas pirmą kartą išduotas trečiojoje šalyje, o vėliau ji naudojama valstybėje narėje, ta valstybė narė užtikrina, kad transporto priemonės duomenis, įskaitant bent jau duomenis, susijusius su atitinkamu transporto priemonės valdytoju, už jo techninę priežiūrą atsakingu subjektu ir transporto priemonės naudojimo apribojimais, būtų galima gauti iš transporto priemonių registro nedelsiant arba jie būtų kitaip pateikti lengvai įskaitomu formatu ir laikantis tų pačių nediskriminavimo principų, kurie taikomi tokiems pat transporto priemonių registro duomenims.

48 straipsnis

Europos patvirtintų transporto priemonių tipų registras

1. Agentūra sudaro ir tvarko pagal 24 straipsnį išduotų leidimų pateikti tam tikro tipo transporto priemones rinkai registrą. Tas registras:

a)	yra viešas ir juo galima naudotis elektroniniu būdu;

b)	atitinka bendrąsias specifikacijas, nurodytas 2 dalyje;

c)	yra susietas su atitinkamais transporto priemonių registrais.

2. Komisija įgyvendinimo aktais priima patvirtintų transporto priemonių tipų registro turinio, duomenų formato, funkcinės ir techninės struktūros, darbo režimo bendrąsias specifikacijas ir duomenų įvesties bei paieškos taisykles. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 51 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

3. Į registrą įtraukiami bent šie elementai apie kiekvieną transporto priemonės tipą:

a)	transporto priemonės tipo, kaip apibrėžta atitinkamose TSS, techninės charakteristikos, įskaitant su galimybėmis ja naudotis asmenims turintiems negalią bei riboto judumo asmenims, susijusias technines charakteristikas;

b)	gamintojo pavadinimas;

c)	leidimų duomenys, susiję su transporto priemonės tipo naudojimo vieta, įskaitant visus apribojimus ir panaikinimus.

49 straipsnis

Infrastruktūros registras

1. Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad būtų paskelbtas infrastruktūros registras, kuriame nurodytos kiekvieno posistemio arba susijusio posistemio dalies, išdėstytos atitinkamoje TSS, tinklo parametrų vertės.

2. Techninis transporto priemonės ir tinklo suderinamumas tikrinamas pagal infrastruktūros registre įrašytas parametrų vertes kartu su leidime pateikti transporto priemonę rinkai įrašytomis parametrų vertėmis.

3. Infrastruktūros registre gali būti nustatytos stacionarių įrenginių naudojimo sąlygos ir kiti apribojimai.

4. Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad infrastruktūros registras būtų atnaujinamas pagal 5 dalį.

5. Komisija įgyvendinimo aktais priima infrastruktūros registro turinio, duomenų formato, funkcinės ir techninės struktūros, darbo režimo bendrąsias specifikacijas ir duomenų įvesties bei paieškos taisykles. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 51 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

VIII SKYRIUS

PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

50 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 5 straipsnio 1 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo 2016 m. birželio 15 d. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

3. Ypač svarbu, kad Komisija vadovautųsi savo įprasta praktika ir konsultuotųsi su ekspertais, įskaitant valstybių narių ekspertus, prieš priimdama tuos deleguotuosius aktus.

4. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 5 straipsnio 1 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 5 straipsnio 1 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva tas laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

51 straipsnis

Komiteto procedūra

1. Komisijai padeda komitetas, įsteigtas pagal Tarybos direktyvos 96/48/EB (16) 21 straipsnį. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 4 straipsnis.

3. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis. Jei komitetas nuomonės nepateikia, Komisija įgyvendinimo akto projekto nepriima ir taikoma Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnio 4 dalies trečia pastraipa.

52 straipsnis

Motyvai

Kiekviename sprendime, priimtame pagal šią direktyvą dėl sąveikos sudedamųjų dalių atitikties arba tinkamumo naudoti įvertinimo arba Sąjungos geležinkelių sistemą sudarančių posistemių tikrinimo ar kiekviename sprendime, priimtame pagal 7, 12 ir 17 straipsnius, išsamiai išdėstomi motyvai, kuriais jis remiamas. Apie sprendimą kuo greičiau pranešama susijusiai šaliai, kartu nurodant pagal atitinkamoje valstybėje narėje galiojančią teisę galimus teisių gynimo būdus ir terminus, per kuriuos leidžiama tokiais būdais pasinaudoti.

53 straipsnis

Ataskaitų ir informacijos teikimas

1. Ne vėliau kaip 2018 m. birželio 16 d. Komisija pateikia pažangos, padarytos rengiantis sustiprintam Agentūros vaidmeniui pagal šią direktyvą, ataskaitą. Be to, kas trejus metus, o pirmą kartą praėjus trejiems metams nuo 54 straipsnyje numatyto pereinamojo laikotarpio pabaigos, Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą apie pažangą, padarytą siekiant Sąjungos geležinkelių sistemos sąveikumo, ir su tuo susijusią Agentūros veiklą. Toje ataskaitoje taip pat pateikiamas VII skyriuje numatytų registrų įgyvendinimo ir naudojimo įvertinimas bei 7 straipsnyje nustatytų atvejų ir V skyriaus taikymo analizė, visų pirma įvertinant Agentūros ir nacionalinių saugos institucijų sudarytų bendradarbiavimo susitarimų veikimą. Rengdama pirmąją ataskaitą po pereinamojo laikotarpio pabaigos, Komisija išsamiai konsultuojasi su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais ir sukuria programą, kad būtų galima įvertinti pažangą. Jei tikslinga atsižvelgiant į pirmiau nurodytą analizę, Komisija siūlo teisėkūros priemones, įskaitant priemones, susijusias su būsimu Agentūros vaidmeniu didinant sąveikumą.

2. Agentūra parengia ir periodiškai atnaujina priemonę, leidžiančią valstybės narės, Europos Parlamento arba Komisijos prašymu pateikti Sąjungos geležinkelių sistemos sąveikos lygio apžvalgą. Tai priemonei rengti naudojama į VII skyriuje numatytus registrus įtraukta informacija.

54 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio transporto priemonių naudojimo tvarka

1. Nedarant poveikio šio straipsnio 4 daliai, transporto priemonėms, kurioms reikia suteikti leidimą laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 15 d. iki 2019 m. birželio 16 d., taikomos Direktyvos 2008/57/EB V skyriaus nuostatos.

2. Pagal 1 dalį išduoti leidimai pradėti eksploatuoti transporto priemones ir visi kiti leidimai, išduoti anksčiau nei 2016 m. birželio 15 d., įskaitant leidimus, išduotus pagal tarptautinius susitarimus, visų pirma RIC (Regolamento Internazionale Carrozze) ir RIV (Regolamento Internazionale Veicoli), lieka galioti tomis sąlygomis, kuriomis jie buvo išduoti.

3. Jei leidimas pradėti eksploatuoti transporto priemonę išduotas pagal 1 ir 2 dalis, gaunamas naujas leidimas pateikti transporto priemonę rinkai, kad ją būtų galima eksploatuoti viename arba keliuose tinkluose, kuriems jos leidimas dar netaikomas. Tuose papildomuose tinkluose transporto priemonė pateikiama rinkai pagal 21 straipsnį.

4. Ne vėliau kaip nuo 2019 m. birželio 16 d. Agentūra pradeda vykdyti leidimų išdavimo užduotis pagal 21 ir 24 straipsnius, taip pat 19 straipsnyje nurodytas užduotis, susijusias su naudojimo vietomis tose valstybėse narėse, kurios dar nepranešė Agentūrai ir Komisijai pagal 57 straipsnio 2 dalį. Nukrypstant nuo 21 ir 24 straipsnių, valstybių narių, kurios pranešė Agentūrai ir Komisijai pagal 57 straipsnio 2 dalį, nacionalinės saugos institucijos gali ir toliau išduoti leidimus pagal Direktyvą 2008/57/EB iki 2020 m. birželio 16 d.

55 straipsnis

Kitos pereinamojo laikotarpio nuostatos

1. Direktyvos 2008/57/EB IV, V, VII ir IX priedai taikomi iki šios direktyvos 7 straipsnio 5 dalyje, 9 straipsnio 4 dalyje, 14 straipsnio 10 dalyje ir 15 straipsnio 9 dalyje nurodytų atitinkamų įgyvendinimo aktų taikymo pradžios dienos.

2. Direktyva 2008/57/EB ir toliau taikoma ERTMS kelio projektams, kurie turi būti pradėti eksploatuoti laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 15 d. iki 2019 m. birželio 16 d.

3. Projektams, kurių atžvilgiu užbaigtas pasiūlymų pateikimo arba sutarčių sudarymo etapas anksčiau nei 2019 m. birželio 16 d., netaikomas 19 straipsnyje nurodytas išankstinio Agentūros leidimo reikalavimas.

4. Iki 2031 m. birželio 16 d. į sutartis, kurios buvo pasirašytos iki 2016 m. birželio 15 d., įtrauktoms pasirenkamosioms galimybėms netaikomas 19 straipsnyje nurodytas išankstinio Agentūros leidimo reikalavimas, net jei jomis pasinaudojama po 2016 m. birželio 15 d.

5. Prieš išduodamos leidimus pradėti eksploatuoti ERTMS kelio įrangą, kuriai nebuvo taikytas 19 straipsnyje nurodytas išankstinio Agentūros leidimo reikalavimas, nacionalinės saugos institucijos bendradarbiauja su Agentūra, siekdamos užtikrinti, kad techniniai sprendimai būtų visiškai sąveikūs pagal Reglamento (ES) 2016/796 30 straipsnio 3 dalį ir 31 straipsnio 2 dalį.

56 straipsnis

Agentūros rekomendacijos ir nuomonės

Rekomendacijas ir nuomones dėl šios direktyvos taikymo Agentūra teikia pagal Reglamento (ES) 2016/796 19 straipsnį. Atitinkamais atvejais į tas rekomendacijas ir nuomones atsižvelgiama rengiant įgyvendinimo aktus pagal šią direktyvą.

57 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1. Valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad 1 ir 2 straipsnių, 7 straipsnio 1–4 ir 6 dalių, 8 straipsnio, 9 straipsnio 1 dalies, 10 straipsnio 5 dalies, 11 straipsnio 1, 3 ir 4 dalių, 12, 13 ir 14 straipsnių, 15 straipsnio 1–8 dalių, 16 straipsnio, 18 straipsnio, 19 straipsnio 3 dalies, 21–39 straipsnių, 40 straipsnio 2 dalies, 41, 42, 44, 45 ir 46 straipsnių, 47 straipsnio 1, 3, 4 ir 7 dalių, 49 straipsnio 1–4 dalių, 54 straipsnio ir I, II, III ir IV priedų būtų laikomasi ne vėliau kaip 2019 m. birželio 16 d. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą.

2. Valstybės narės 1 dalyje nurodytą perkėlimo į nacionalinę teisę laikotarpį gali pratęsti vieneriems metams. Tuo tikslu ne vėliau kaip 2018 m. gruodžio 16 d. valstybės narės, kurios nebus užtikrinusios, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai per 1 dalyje nurodytą perkėlimo į nacionalinę teisę laikotarpį, apie tai praneša Agentūrai ir Komisijai ir pateikia tokio pratęsimo priežastis.

3. Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Jos taip pat turi įtraukti teiginį, kad galiojančiuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose pateiktos nuorodos į direktyvas, kurias panaikina ši direktyva, laikomos nuorodomis į šią direktyvą. Nuorodos darymo tvarką ir minėto teiginio redakciją nustato valstybės narės.

4. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

5. Šios direktyvos 13 straipsnio, 14 straipsnio 1–8, 11 ir 12 dalių, 15 straipsnio 1–9 dalių, 16 straipsnio 1 dalies, 19–26 straipsnių, 45, 46 ir 47 straipsnių, 49 straipsnio 1–4 dalių ir 54 straipsnio perkėlimo į nacionalinę teisę ir įgyvendinimo pareigos netaikomos Kiprui ir Maltai, kol jų teritorijose nėra geležinkelių sistemos.

Tačiau gavus oficialų valstybinės įstaigos arba privačios įmonės paraišką statyti geležinkelio liniją, kuria naudosis viena arba daugiau geležinkelio įmonių, atitinkamos valstybės narės per dvejus metus nuo paraiškos gavimo imasi priemonių, kuriomis įgyvendinami pirmoje pastraipoje nurodyti straipsniai.

58 straipsnis

Panaikinimas

Direktyva 2008/57/EB, iš dalies pakeista V priedo A dalyje išvardytomis direktyvomis, panaikinama nuo 2020 m. birželio 16 d., nedarant poveikio valstybių narių pareigoms, susijusioms su V priedo B dalyje išvardytų direktyvų perkėlimo į nacionalinės teisės aktus terminais.

Nuorodos į panaikintą direktyvą laikomos nuorodomis į šią direktyvą ir skaitomos pagal VI priede pateiktą atitikties lentelę.

59 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

60 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Strasbūre 2016 m. gegužės 11 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

M. SCHULZ

Tarybos vardu

Pirmininkas

J. A. HENNIS-PLASSCHAERT

(1) OL C 327, 2013 11 12, p. 122.

(2) OL C 356, 2013 12 5, p. 92.

(3) 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2015 m. gruodžio 10 d. Tarybos pozicija, priimta per pirmąjį svarstymą (OL C 57, 2016 2 12, p. 1). 2016 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(4) 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/57/EB dėl geležinkelių sistemos sąveikos Bendrijoje (OL L 191, 2008 7 18, p. 1).

(5) 2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/796 dėl Europos Sąjungos geležinkelių agentūros, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 881/2004 (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 1).

(6) 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1025/2012 dėl Europos standartizacijos, kuriuo iš dalies keičiamos Tarybos direktyvos 89/686/EEB ir 93/15/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/9/EB, 94/25/EB, 95/16/EB, 97/23/EB, 98/34/EB, 2004/22/EB, 2007/23/EB, 2009/23/EB ir 2009/105/EB ir panaikinamas Tarybos sprendimas 87/95/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1673/2006/EB (OL L 316, 2012 11 14, p. 12).

(7) 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/25/ES dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/17/EB (OL L 94, 2014 3 28, p. 243).

(8) 2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/798 dėl geležinkelių saugos (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 102).

(9) 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 765/2008, nustatantis su gaminių prekyba susijusius akreditavimo ir rinkos priežiūros reikalavimus ir panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 339/93 (OL L 218, 2008 8 13, p. 30).

(10) 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

(11) 2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/34/ES, kuria sukuriama bendra Europos geležinkelių erdvė (OL L 343, 2012 12 14, p. 32).

(12) 2010 m. lapkričio 9 d. Komisijos sprendimas 2010/713/ES dėl atitikties ir tinkamumo naudoti vertinimo ir EB patikros procedūrų modulių, skirtų naudoti pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/57/EB priimtose techninėse sąveikos specifikacijose (OL L 319, 2010 12 4, p. 1).

(13) 1998 m. gegužės 20 d. Komisijos sprendimas 98/500/EB dėl sektorių dialogo komitetų, skatinančių socialinių partnerių dialogą Europos lygiu, įkūrimo (OL L 225, 1998 8 12, p. 27).

(14) 2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/1535, kuria nustatoma informacijos apie techninius reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarka (OL L 241, 2015 9 17, p. 1).

(15) 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 768/2008/EB dėl bendrosios gaminių pardavimo sistemos ir panaikinantis Sprendimą 93/465/EEB (OL L 218, 2008 8 13, p. 82).

(16) 1996 m. liepos 23 d. Tarybos direktyva 96/48/EB dėl transeuropinės greitųjų geležinkelių sistemos sąveikos (OL L 235, 1996 9 17, p. 6)

I PRIEDAS

SĄJUNGOS GELEŽINKELIŲ SISTEMOS ELEMENTAI

1. Tinklas

Taikant šią direktyvą, prie Sąjungos tinklo priskiriami šie elementai:

a)	specialiai nutiestos greitųjų geležinkelių linijos, paprastai įrengtos važiuoti ne mažesniu kaip 250 km/h greičiu,

b)	specialiai patobulintos greitųjų geležinkelių linijos, skirtos važiuoti maždaug 200 km/h greičiu,

specialiai patobulintos greitųjų geležinkelių linijos, turinčios specialių funkcijų dėl topografinių, reljefo ar miesto planavimo apribojimų, kuriomis važiavimo greitis kiekvienu atveju turi būti priderintas. Prie šios kategorijos taip pat priskiriamos greitųjų ir paprastųjų geležinkelių tinklus jungiančios linijos, stotis kertančios linijos, terminalų ir depų prieigos ir pan., pro kuriuos įprastu greičiu pravažiuoja greitųjų geležinkelių riedmenys,

d)	keleiviams vežti skirtos paprastųjų geležinkelių linijos,

e)	mišriam (keleivių ir krovinių) vežimui skirtos paprastųjų geležinkelių linijos,

f)	kroviniams vežti skirtos paprastųjų geležinkelių linijos,

g)	keleiviniai mazgai,

h)	krovininiai mazgai, įskaitant skirtingų transporto rūšių terminalus,

i)	pirmiau minėtas sudedamąsias dalis jungiančios linijos.

Šis tinklas aprėpia eismo valdymą, kelių žymėjimo ir navigacijos sistemas, techninę duomenų apdorojimo ir telekomunikacijos įrangą, skirtas tolimojo susisiekimo keleivių ir krovinių vežimo paslaugoms tinkle, siekiant garantuoti saugų ir darnų tinklo veikimą ir veiksmingą eismo valdymą.

2. Transporto priemonės

Šioje direktyvoje prie Sąjungos transporto priemonių priskiriamos visos transporto priemonės, kurios galimai važinės visame Sąjungos tinkle arba jo dalyje:

—	lokomotyvai ir keleiviniai riedmenys, įskaitant šiluminius arba elektrinius traukos agregatus, savaeigius šiluminius arba elektrinius keleivinius traukinius, ir keleiviniai vagonai;

—	prekiniai vagonai, įskaitant visam tinklui skirtas žemagrindes transporto priemones ir sunkvežimiams vežti skirtas transporto priemones;

—	specialiosios transporto priemonės, pavyzdžiui, geležinkelių priežiūros mašinos.

Šis transporto priemonių sąrašas apima ir transporto priemones, specialiai suprojektuotas važinėti skirtingų tipų greitųjų geležinkelių linijomis, aprašytomis 1 punkte.

II PRIEDAS

POSISTEMIAI

1. Posistemių sąrašas

Šioje direktyvoje Sąjungos geležinkelių sistemą sudaranti sistema gali būti skirstoma į šiuos posistemius:

pagal struktūrines sritis:

—	infrastruktūra,

—

energija,

—	kelio kontrolė, valdymas ir signalizacija,

—	riedmens kontrolė, valdymas ir signalizacija,

—	riedmenys; arba

pagal funkcines sritis:

—	traukinių eismo organizavimas ir valdymas,

—	techninė priežiūra,

—	telematikos priemonės keleivių ir krovinių vežimo paslaugoms.

2. Posistemių aprašymas

Rengdama atitinkamos TSS projektą, Agentūra kiekvienam posistemiui ar jo daliai pasiūlo su sąveika susijusių sudedamųjų dalių ir aspektų sąrašą. Iš anksto nesprendžiant, kokie su sąveika susiję aspektai ir sudedamosios dalys bus pasirinkti arba kokia tvarka joms bus pradėtos taikyti TSS, posistemius sudaro toliau išvardyti dalykai.

2.1. Infrastruktūra

Kelias, iešmai, geležinkelio pervažos, inžineriniai statiniai (tiltai, tuneliai ir kt.), su geležinkeliais susiję stočių elementai (įskaitant įėjimus, platformas, prieigos zonas, paslaugų punktus, tualetus ir informacijos sistemas, taip pat jų prieinamumo elementus, būtinus asmenims turintiems negalią bei riboto judumo asmenims), saugos ir apsaugos įranga.

2.2. Energija

Elektrifikavimo sistema, įskaitant antžemines linijas ir elektros energijos suvartojimo matavimo ir įkrovimo sistemos kelio įranga.

2.3. Kelio kontrolė, valdymas ir signalizacija

Visa kelio įranga, būtina saugai užtikrinti ir traukinių, kuriems leista važiuoti tinklu, judėjimui valdyti ir kontroliuoti.

2.4. Riedmens kontrolė, valdymas ir signalizacija

Visa riedmens įranga, būtina saugai užtikrinti ir traukinių, kuriems leista važiuoti tinklu, judėjimui valdyti ir kontroliuoti.

2.5. Traukinių eismo organizavimas ir valdymas

Procedūros ir su jomis susijusi įranga, leidžianti įvairiems struktūriniams posistemiams darniai veikti normalaus ir pablogėjusio veikimo režimu, įskaitant visų pirma traukinių formavimą ir valdymą, traukinių eismo planavimą ir valdymą.

Profesinės kvalifikacijos, kurių gali reikėti teikiant bet kurio tipo geležinkelių paslaugas.

2.6. Telematikos priemonės

Pagal I priedą šį posistemį sudaro du elementai:

a)	priemonės keleivių vežimo paslaugoms, įskaitant sistemas, kuriomis prieš kelionę ir kelionės metu keleiviams teikiama informacija, išankstinių užsakymų ir atsiskaitymo sistemas, bagažo tvarkymą ir traukinių tvarkaraščio tvarkymą bei šio tvarkaraščio derinimą su kitų transporto rūšių tvarkaraščiais;

priemonės krovinių vežimo paslaugoms, įskaitant informacijos sistemas (tikralaikį krovinių ir traukinių monitoringą), rūšiavimo ir skirstymo sistemas, išankstinių užsakymų, atsiskaitymų ir sąskaitų-faktūrų tvarkymo sistemas, traukinių tvarkaraščių derinimą su kitų transporto rūšių tvarkaraščiais ir elektroninių važtos dokumentų rengimą.

2.7. Riedmenys

Visos traukinių įrangos struktūrinis korpusas, valdymo ir kontrolės sistema, elektros srovės ėmikliai, traukos ir energijos transformavimo vienetai, riedmens elektros energijos suvartojimo matavimo ir įkrovimo įranga, stabdymo, sukabinimo ir važiuoklės įtaisai (vežimėliai, ašys ir kt.) bei pakaba, durys, žmogaus ir mechanizmų sąsajos (mašinisto, traukinio brigados ir keleivių, įskaitant prieinamumo elementus, būtinus asmenims turintiems negalią bei riboto judumo asmenims), pasyvieji ar aktyvieji saugos įtaisai bei su keleivių ir traukinio brigados narių sveikata susiję reikmenys.

2.8. Techninė priežiūra

Techninės priežiūros darbų tvarka, su technine priežiūra susijusi įranga, logistikos centrai ir ištekliai privalomai korekcinei ir profilaktinei techninei priežiūrai, kad būtų užtikrinta Sąjungos geležinkelių sistemos sąveika ir garantuotos reikalingos eksploatacinės savybės.

III PRIEDAS

ESMINIAI REIKALAVIMAI

1. Bendrieji reikalavimai

1.1. Sauga

1.1.1. Saugai svarbių sudedamųjų dalių ir, dar konkrečiau, sudedamųjų dalių, kurios dalyvauja traukiniui judant, projektavimas, konstravimas ar surinkimas, techninė priežiūra ir monitoringas, turi garantuoti tokį saugos lygį, kuris atitinka tinklui nustatytus tikslus, įskaitant tuos, kurie numatyti konkretiems ypatingiems atvejams.

1.1.2. Parametrai, susiję su ratų ir bėgių sąlyčiu, turi atitikti stabilumo reikalavimus, reikalingus siekiant garantuoti saugų judėjimą didžiausiu leistinu greičiu. Stabdymo įrangos parametrai turi užtikrinti, kad važiuojant didžiausiu leistinu greičiu būtų įmanoma sustoti nurodytame stabdymo atstume.

1.1.3. Naudojamos sudedamosios dalys turi išlaikyti bet kuriuos įprastinius ar išskirtinius įtempius, kurie buvo nurodyti per jų naudojimo laikotarpį. Kiekvieno atsitiktinio gedimo neigiamos pasekmės saugai turi būti apribotos tinkamomis priemonėmis.

1.1.4. Projektuojant stacionarius įrenginius ir riedmenis bei parenkant naudojamas medžiagas turi būti siekiama riboti ugnies ir dūmų atsiradimą, sklidimą ir poveikį kilus gaisrui.

1.1.5. Visi naudotojams skirti įtaisai turi būti suprojektuoti taip, kad juos naudojant iš anksto įmanomu numatyti būdu ne pagal iškabintas instrukcijas, nebūtų pakenkta saugiam įtaisų veikimui arba naudotojų sveikatai ir saugai.

1.2. Patikimumas ir prieinamumas

Traukiniui judant, dalyvaujančių stacionarių ar judančių sudedamųjų dalių monitoringas ir techninė priežiūra turi būti organizuojama, atliekama ir įvertinama taip, kad būtų išlaikytas jų veikimas numatytomis sąlygomis.

1.3. Sveikata

1.3.1. Traukiniuose ir geležinkelių infrastruktūroje negali būti naudojamos medžiagos, dėl jų naudojimo būdo galinčios kelti pavojų sveikatai tų, kuriems jos yra prieinamos.

1.3.2. Tos medžiagos turi būti atrenkamos, laikomos ir naudojamos taip, kad būtų galima apriboti žalingų ir pavojingų dūmų ar dujų išmetimą, ypač kilus gaisrui.

1.4. Aplinkosauga

1.4.1. Geležinkelių sistemos sukūrimo ir eksploatavimo poveikis aplinkai turi būti įvertintas ir į jį atsižvelgta pagal Sąjungos teisę sistemas dar projektuojant.

1.4.2. Traukiniuose ir infrastruktūroje naudojamos medžiagos turi neleisti atsirasti aplinkai kenksmingiems ir pavojingiems dūmams ar dujoms, ypač kilus gaisrui.

1.4.3. Riedmenų ir energijos tiekimo sistemos turi būti suprojektuotos ir pagamintos taip, kad elektromagnetiniu atžvilgiu būtų suderinamos su įrenginiais, įranga ir viešaisiais ar privačiais tinklais, kuriems jos galėtų trukdyti.

1.4.4. Geležinkelių sistema turi būti suprojektuota ir eksploatuojama taip, kad nebūtų viršytas leidžiamas jos skleidžiamo triukšmo lygis:

—	šalia infrastruktūros, apibrėžtos Direktyvos 2012/34/ES 3 straipsnio 3 punkte, esančiose vietovėse ir

—	mašinisto kabinoje.

1.4.5. Geležinkelių sistemos eksploatavimas neturi sukelti neleistino lygio žemės virpesių netoli infrastruktūros esančiose tvarkingai prižiūrimose vietose ir jose vykdomai veiklai.

1.5. Techninis suderinamumas

Infrastruktūros ir stacionarių įrenginių techninės charakteristikos turi būti suderinamos tarpusavyje ir su geležinkelių sistemoje naudojamų traukinių charakteristikomis. Šis reikalavimas apima saugų transporto priemonės posistemio integravimą į infrastruktūrą.

Jei tam tikruose tinklo ruožuose šių charakteristikų atitiktis pasirodytų esanti sunkiai pasiekiama, gali būti įgyvendinami laikini sprendimai, užtikrinantys suderinamumą ateityje.

1.6. Prieinamumas

1.6.1. „Infrastruktūros“ ir „riedmenų“ posistemiai turi būti prieinami asmenims turintiems negalią ir riboto judumo asmenims, kad, nesudarant kliūčių ar jas pašalinant ir taikant kitas tinkamas priemones, jiems būtų užtikrinta galimybė tais posistemiais naudotis taip pat, kaip ir kitiems asmenims. Tai apima viešai prieinamų posistemių atitinkamų dalių projektavimą, konstravimą, atnaujinimą, patobulinimus, techninę priežiūrą ir veikimą.

1.6.2. „Eksploatavimo“ ir „keleiviams skirtų telematikos priemonių“ posistemiuose turi būti numatytos reikiamos funkcinės savybės, kad, nesudarant kliūčių ar jas pašalinant ir taikant kitas tinkamas priemones, asmenims turintiems negalią ir riboto judumo asmenims būtų užtikrinta galimybė tais posistemiais naudotis taip pat, kaip ir kitiems asmenims.

2. Konkretūs kiekvieno posistemio reikalavimai

2.1. Infrastruktūra

2.1.1. Sauga

Turi būti imamasi tinkamų priemonių, kad būtų neleidžiama patekti arba be leidimo nebūtų patenkama į įrenginius.

Turi būti imamasi priemonių, kad būtų apriboti asmenims kylantys pavojai, ypač traukiniams pravažiuojant pro stotis.

Viešai prieinama infrastruktūra turi būti suprojektuota ir pastatyta taip, kad būtų apriboti žmonių saugai kylantys pavojai (stabilumas, priešgaisrinė sauga, prieinamumas, evakuacija, platformos ir kt.).

Turi būti numatytos atitinkamos atsargos priemonės, kad būtų atsižvelgta į ypatingas saugos sąlygas labai ilguose tuneliuose ir viadukuose.

2.1.2. Prieinamumas

Viešai prieinami infrastruktūros posistemiai turi būti prieinami asmenims turintiems negalią ir riboto judumo asmenims pagal 1.6 punktą.

2.2. Energija

2.2.1. Sauga

Energijos tiekimo sistemos eksploatavimas neturi pabloginti nei traukinių, nei asmenų (naudotojų, personalo, aplinkinių gyventojų ir trečiųjų asmenų) saugos sąlygų.

2.2.2. Aplinkosauga

Elektros ar šiluminės energijos tiekimo sistemų veikimas neturi kenkti aplinkai labiau, nei leidžia nustatytos ribos.

2.2.3. Techninis suderinamumas

Naudojamos elektros ar šiluminės energijos tiekimo sistemos turi:

—	sudaryti sąlygas, kad traukinius būtų galima eksploatuoti pagal apibrėžtus tokių traukinių eksploatavimo lygius,

—	naudojant elektros energijos tiekimo sistemas, būti suderinamos su traukiniuose esančiais elektra maitinamais įtaisais.

2.3. Kontrolė, valdymas ir signalizacija

2.3.1. Sauga

Kontrolės, valdymo ir signalizacijos įrenginiai ir naudojamos procedūros turi sudaryti sąlygas pasiekti tokį traukinių važiavimo saugos lygį, kuris atitiktų tinklui nustatytus tikslus. Pablogėjus sąlygoms, kontrolės, valdymo ir signalizacijos sistemos turi ir toliau leisti saugų traukinių, kuriems leidžiama važiuoti, judėjimą.

2.3.2. Techninis suderinamumas

Visa nauja infrastruktūra ir visi nauji riedmenys, pagaminti ar sukurti patvirtinus suderinamas kontrolės, valdymo ir signalizacijos sistemas, turi būti pritaikyti naudojimui tose sistemose.

Traukinio mašinistų kabinose įrengta kontrolės, valdymo ir signalizacijos įranga privalo leisti visoje geležinkelių sistemoje užtikrinti normalų darbą esant nustatytoms sąlygoms.

2.4. Riedmenys

2.4.1. Sauga

Riedmenų ir transporto priemonių jungčių konstrukcija turi būti suprojektuota taip, kad įvykus susidūrimui ar nuvažiavus nuo bėgių būtų apsaugotos keleivių kupė ir mašinisto kabina.

Elektros įranga negali pabloginti kontrolės, valdymo ir signalizacijos įrenginių saugos ir veikimo.

Stabdymo metodai ir įtempiai turi būti suderinami su kelio, inžinerinių statinių ir signalizacijos sistemų konstrukcija.

Siekiant nekelti pavojaus asmenų saugai turi būti imamasi priemonių, kad jiems nebūtų pasiekiamos elektra veikiančios sudedamosios dalys.

Kilus pavojui, įtaisai turi sudaryti sąlygas keleiviams pranešti apie tai mašinistui, o palydovams – su jais susisiekti.

Turi būti užtikrinta į traukinius įlipančių ir iš jų išlipančių keleivių sauga. Įėjimo durys turi turėti keleivių saugą garantuojančią atidarymo ir uždarymo sistemą.

Turi būti įrengti ir nurodyti avariniai išėjimai.

Turi būti numatytos atitinkamos atsargos priemonės, kad būtų atsižvelgta į ypatingas saugos sąlygas labai ilguose tuneliuose.

Traukiniuose besąlygiškai privaloma įrengti pakankamo galingumo ir trukmės avarinio apšvietimo sistemą.

Traukiniai turi būti aprūpinti keleivių informavimo sistema, kad traukinio personalas turėtų ryšį su keleiviais.

Keleiviams turi būti suteikta lengvai suprantama ir išsami informacija apie geležinkelio stotyse ir traukiniuose jiems taikomas taisykles.

2.4.2. Patikimumas ir prieinamumas

Svarbiausios įrangos, važiavimo, traukos ir stabdymo įrangos, taip pat kontrolės ir valdymo sistemos konstrukcija turi būti tokia, kad leistų traukiniui toliau važiuoti esant konkrečiam ypatingam atvejui ir nesukeltų neigiamų padarinių tebeveikiančiai įrangai.

2.4.3. Techninis suderinamumas

Elektros įranga turi būti suderinama su kontrolės, valdymo ir signalizacijos įrenginių veikimu.

Elektrinės traukos atveju srovės imtuvai turi būti tokie, kad traukiniai galėtų važiuoti naudodamiesi geležinkelių sistemos energijos tiekimo sistemomis.

Riedmenų charakteristikos turi būti tokios, kad leistų jiems važiuoti visomis linijomis, kuriomis važiuoti jie numatyti, atsižvelgiant į atitinkamas klimato sąlygas.

2.4.4. Kontrolė

Traukiniuose turi būti įrengtas registravimo įtaisas. To įtaiso surenkama informacija ir jos apdorojimas turi būti suderinti.

2.4.5. Prieinamumas

Viešai prieinami riedmenų posistemiai turi būti prieinami asmenims turintiems negalią ir riboto judumo asmenims pagal 1.6 punktą.

2.5. Techninė priežiūra

2.5.1. Sveikata ir sauga

Techniniai įrenginiai ir techninės priežiūros centruose taikomos procedūros turi užtikrinti saugų posistemio veikimą ir nekelti pavojaus sveikatai ir saugai.

2.5.2. Aplinkosauga

Techniniai įrenginiai ir techninės priežiūros centruose taikomos procedūros negali viršyti leistinų kenksmingo poveikio artimai aplinkai dydžių.

2.5.3. Techninis suderinamumas

Riedmenų techninės priežiūros įrenginiai turi būti tokie, kad būtų galima atlikti su sauga, sveikata ir komfortu susijusius darbus visiems riedmenims, kuriems tie darbai buvo numatyti.

2.6. Traukinių eismo organizavimas ir valdymas

2.6.1. Sauga

Tinklo eksploatacijos taisyklių darna ir mašinistų, traukinio personalo ir valdymo centrų darbuotojų kvalifikacija turi būti tokia, kad užtikrintų saugią eksploataciją atsižvelgiant į įvairius tarpvalstybinio ir vidaus vežimo reikalavimus.

Techninės priežiūros darbai ir jų periodiškumas, techninės priežiūros ir valdymo centrų darbuotojų mokymas bei kvalifikacija ir atitinkamų operatorių sudaryta kokybės užtikrinimo sistema valdymo ir techninės priežiūros centruose turi užtikrinti aukšto lygio saugą.

2.6.2. Patikimumas ir prieinamumas

Techninės priežiūros darbai ir jų periodiškumas, techninės priežiūros ir valdymo centrų darbuotojų mokymas bei kvalifikacija ir atitinkamų operatorių nustatyta kokybės užtikrinimo sistema valdymo ir techninės priežiūros centruose turi užtikrinti aukštą sistemos patikimumo ir prieinamumo lygį.

2.6.3. Techninis suderinamumas

Tinklo eksploatacijos taisyklių darna ir mašinistų, traukinio personalo ir traukinių eismo valdymo darbuotojų kvalifikacija turi užtikrinti geležinkelių sistemos eksploatacinį efektyvumą atsižvelgiant į įvairius tarpvalstybinio ir vidaus vežimo reikalavimus.

2.6.4. Prieinamumas

Turi būti imtasi tinkamų priemonių siekiant užtikrinti, kad eksploatavimo taisyklėse būtų numatytos reikiamos funkcinės savybės, būtinos užtikrinti prieinamumą asmenims turintiems negalią ir riboto judumo asmenims.

2.7. Telematikos priemonės krovinių ir keleivių vežimui

2.7.1. Techninis suderinamumas

Esminiai reikalavimai telematikos priemonėms garantuoja būtiniausią keleivių ir krovinių vežėjų aptarnavimo kokybę, ypač techninio suderinamumo atžvilgiu.

Turi būti imtasi priemonių siekiant užtikrinti:

—	kad duomenų bazės, programinė įranga ir duomenų perdavimo protokolai būtų rengiami taip, kad būtų sudarytos sąlygos maksimaliems duomenų mainams tarp įvairių programų ir operatorių, išskyrus konfidencialius komercinius duomenis,

—	nesudėtingą informacijos prieinamumą naudotojams.

2.7.2. Patikimumas ir prieinamumas

Šių duomenų bazių naudojimo, tvarkymo, atnaujinimo ir techninės priežiūros būdai, programinė įranga ir duomenų perdavimo protokolai turi garantuoti šių sistemų veiksmingumą ir paslaugų kokybę.

2.7.3. Sveikata

Šių sistemų ir naudotojų sąsajos turi atitikti būtiniausias ergonomikos ir sveikatos apsaugos taisykles.

2.7.4. Sauga

Kaupiant ar perduodant su sauga susijusią informaciją turi būti užtikrintas tinkamas sąžiningumo ir patikimumo lygis.

2.7.5. Prieinamumas

Turi būti imtasi tinkamų priemonių siekiant užtikrinti, kad keleiviams skirtų telematikos priemonių posistemiuose būtų numatytos reikiamos funkcinės savybės, būtinos užtikrinti prieinamumą asmenims turintiems negalią ir riboto judumo asmenims.

IV PRIEDAS

POSISTEMIŲ EB PATIKROS PROCEDŪRA

1. BENDRIEJI PRINCIPAI

EB patikros procedūra – 15 straipsnyje nurodyto pareiškėjo vykdoma procedūra siekiant patvirtinti, kad įvykdyti su posistemiu susijusios atitinkamos Sąjungos teisės ir nacionalinėmis taisyklėmis nustatyti reikalavimai ir posistemį galima leisti pradėti eksploatuoti.

2. NOTIFIKUOTOSIOS ĮSTAIGOS IŠDUODAMAS PATIKROS SERTIFIKATAS

2.1. Įvadas

Šioje direktyvoje EB patikra remiantis TSS – procedūra, kurią vykdydama notifikuotoji įstaiga tikrina ir patvirtina, kad posistemis atitinka reikiamas technines sąveikos specifikacijas (TSS).

Tai nedaro poveikio pareiškėjo pareigoms laikytis kitų Sąjungos taikomų teisės aktų ir kitose taisyklėse numatytų patikrų, atliekamų vertinimo įstaigų.

2.2. Tarpinė posistemio patikra (TPP)

2.2.1. Principai

Pareiškėjo prašymu gali būti tikrinamos posistemio dalys arba gali būti apsiribojama tam tikrais patikros procedūros etapais. Šiais atvejais patikros rezultatai gali būti užfiksuojami tarpinės posistemio patikros (TPP) sertifikate, kurį išduoda pareiškėjo pasirinkta notifikuotoji įstaiga.

TPP sertifikate turi būti nurodyta, pagal kurias techninės sąveikos specifikacijas įvertinta atitiktis.

2.2.2. Posistemio dalys

Pareiškėjas gali pateikti prašymą dėl bet kurios dalies, į kurias jis nusprendė suskaidyti posistemį, TPP. Kiekviena dalis tikrinama visais 2.2.3 punkte nustatytais etapais.

2.2.3. Patikros procedūros etapai

Posistemis arba tam tikros posistemio dalys tikrinami visais toliau išvardytais etapais:

a)	bendras projektas,

b)	gamyba: konstravimas, įskaitant visų pirma civilinės inžinerijos darbus, gaminimą, sudedamųjų dalių surinkimą ir bendrą suderinimą;

c)	galutinis išbandymas.

Pareiškėjas gali pateikti prašymą dėl viso posistemio ar bet kurios jo dalies, į kurias jis nusprendė suskaidyti posistemį (žr. 2.2.2 punktą), projektavimo (įskaitant tipo bandymų) etapo ir gamybos etapo TPP.

2.3. Patikros sertifikatas

2.3.1. Už patikrą atsakingos notifikuotosios įstaigos įvertina posistemio projektą, gamybą ir galutinį išbandymą ir parengia patikros sertifikatą, skirtą pareiškėjui, kuris savo ruožtu parengia EB patikros deklaraciją. Patikros sertifikate turi būti nurodyta, pagal kurias techninės sąveikos specifikacijas įvertinta atitiktis.

Jei posistemio atitiktis susijusiai (-oms) TSS neįvertinta (pavyzdžiui, jei taikoma, jei patobulinimui ar atnaujinimui taikomos ne visos TSS, jei TSS numatytas pereinamasis laikotarpis arba specifinis atvejis), patikros sertifikate tiksliai nurodoma, pagal kurią (-ias) TSS ar jos (jų) dalį (-is) notifikuotoji įstaiga, vykdydama patikros procedūrą, atitikties netikrino.

2.3.2. Kai buvo išduoti TPP sertifikatai, už posistemio patikrą atsakinga notifikuotoji įstaiga atsižvelgia į šiuos TPP sertifikatus ir, prieš išduodama savo patikros sertifikatą,

a)	patikrina, ar TPP sertifikatai tinkamai apima reikiamus TSS reikalavimus;

b)	patikrina visus į TPP sertifikatą neįtrauktus aspektus;

c)	patikrina galutinį viso posistemio išbandymą.

2.3.3. Jeigu daromi į patikros sertifikatą jau įtraukto posistemio pakeitimai, notifikuotoji įstaiga atlieka tik tas ekspertizes ir bandymus, kurie yra svarbūs ir būtini, t. y. vertinamos tik tos posistemio dalys, kurios buvo pakeistos, ir jų sąsajos su nepakeistomis posistemio dalimis.

2.3.4. Kiekviena posistemio patikroje dalyvaujanti notifikuotoji įstaiga parengia jos veiklos sritį atitinkančią bylą pagal 15 straipsnio 4 dalį.

2.4. Prie EB patikros deklaracijos pridedama techninė byla

Prie EB patikros deklaracijos pridedamą techninę bylą sudaro pareiškėjas; joje turi būti:

su projektu susijusios techninės charakteristikos, įskaitant atitinkamo posistemio bendruosius ir detalius projektinius brėžinius, elektrines ir hidraulines schemas, valdymo grandynus, duomenų apdorojimo ir automatinių sistemų aprašymą, kuriame pakankamai išsamiai pagrindžiama atlikta atitikties patikra, eksploatavimo ir techninės priežiūros dokumentus ir t. t.;

b)	4 straipsnio 3 dalies d punkte nurodytų posistemio sąveikos sudedamųjų dalių sąrašas;

15 straipsnio 4 dalyje nurodytos bylos, kurias sudaro kiekviena posistemio patikroje dalyvaujanti notifikuotoji įstaiga ir į kurias įtraukiamos:

—

EB patikros deklaracijų ir, jeigu taikoma, EB tinkamumo naudoti deklaracijų, parengtų 4 straipsnio 3 dalies d punkte nurodytoms sąveikos sudedamosioms dalims, kopijos ir tam tikrais atvejais – atitinkami skaičiavimai bei notifikuotųjų įstaigų remiantis bendromis techninėmis specifikacijomis atliktų bandymų ir ekspertizių dokumentų kopijos,

—	jei turima, TPP sertifikatas, pridedamas prie patikros sertifikato, įskaitant notifikuotosios įstaigos atliktos TPP galiojimo patikros rezultatus,

—

už patikrą atsakingos notifikuotosios įstaigos pasirašytas patikros sertifikatas su atitinkamais skaičiavimais, kuriame patvirtinama, kad posistemis atitinka susijusios (-ų) techninės (-ių) sąveikos specifikacijos (-ų) reikalavimus, ir nurodomos visos per patikrą užfiksuotos ir nepašalintos abejonės; prie patikros sertifikato taip pat turėtų būti pridėtos tikrinimo ir audito ataskaitos, kurias parengia ta pati įstaiga, atlikdama savo užduotį, nurodytą 2.5.2 ir 2.5.3 punktuose;

d)	patikros sertifikatai, išduoti pagal kitus Sąjungos teisės aktus;

e)	jei pagal 18 straipsnio 4 dalies c punktą ir 21 straipsnio 3 dalies c punktą būtina saugaus integravimo patikra, į atitinkamą techninę bylą įtraukiama vertintojų parengta (-os) Direktyvos 2004/49/EB (1) 6 straipsnio 3 dalyje nurodytų BSB pavojui įvertinti ataskaita (-os).

2.5. Notifikuotųjų įstaigų vykdoma priežiūra

2.5.1. Už gamybos tikrinimą atsakinga notifikuotoji įstaiga turi turėti galimybę nuolat patekti į statybos aikšteles, gamybos cechus, sandėliavimo patalpas ir tam tikrais atvejais – į ruošinių gamybos arba bandymų atlikimo patalpas ir apskritai į visas patalpas, kurios, jos manymu, turi būti prieinamos, kad ji galėtų atlikti savo užduotį. Notifikuotoji įstaiga turi iš pareiškėjo gauti visus tam tikslui reikalingus dokumentus, visų pirma įgyvendinimo planus ir su posistemiu susijusius techninius dokumentus.

2.5.2. Už įgyvendinimo tikrinimą atsakinga notifikuotoji įstaiga turi atlikti periodinį auditą, kad patvirtintų, jog laikomasi reikiamos (-ų) techninės (-ių) sąveikos specifikacijos (-ų). Tiems, kurie yra atsakingi už įgyvendinimą, ji turi pateikti audito ataskaitą. Gali būti būtina, kad ji dalyvautų tam tikruose statybos darbų etapuose.

2.5.3. Be to, notifikuotoji įstaiga gali neįspėdama apsilankyti darbų aikštelėse arba gamybos cechuose. Tokių apsilankymų metu notifikuotoji įstaiga gali atlikti visą arba dalinį auditą. Tiems, kurie yra atsakingi už įgyvendinimą, ji turi pateikti tikrinimo protokolą ir, jei reikia, audito ataskaitą.

2.5.4. Notifikuotoji įstaiga turi turėti galimybę stebėti posistemį, kuriame įmontuotos sąveikos sudedamosios dalys, kad įvertintų, jei reikalaujama pagal atitinkamą techninę sąveikos specifikaciją, tų dalių tinkamumą naudoti numatytoje geležinkelių aplinkoje.

2.6. Teikimas

Prie EB patikros deklaracijos pridedamos techninės bylos kopiją pareiškėjas turi laikyti visą posistemio eksploatavimo laiką. Paprašius ji turi būti nusiųsta bet kuriai valstybei narei ar Agentūrai.

Dokumentai, teikiami prašant leidimo pradėti eksploatuoti, pateikiami valdžios institucijai, kurioje siekiama gauti leidimą. Nacionalinė saugos institucija ar Agentūra gali paprašyti, kad kartu su leidimu teikiamų dokumentų dalis -(ys) būtų išversta (-os) į jos kalbą.

2.7. Skelbimas

Kiekviena notifikuotoji įstaiga turi periodiškai skelbti svarbią informaciją apie:

a)	gautus patikros ir TPP prašymus;

b)	sąveikos sudedamųjų dalių atitikties ir tinkamumo naudoti įvertinimo prašymus;

c)	išduotus arba atsisakytus išduoti TPP sertifikatus;

d)	išduotus arba atsisakytus išduoti patikros sertifikatus ir EB tinkamumo naudoti sertifikatus;

e)	išduotus arba atsisakytus išduoti patikros sertifikatus.

2.8. Kalba

Bylos ir su EB patikros procedūra susijusi korespondencija turi būti rašomos valstybės narės, kurioje yra įsisteigęs pareiškėjas, Sąjungos oficialiąja kalba arba pareiškėjo vartojama Sąjungos oficialiąja kalba.

3. PASKIRTOSIOS ĮSTAIGOS IŠDUODAMAS PATIKROS SERTIFIKATAS

3.1. Įvadas

Jeigu taikomos nacionalinės taisyklės, patikra apima procedūrą, kurią vykdydama pagal 15 straipsnio 8 dalį paskirta įstaiga (paskirtoji įstaiga) tikrina ir patvirtina, kad posistemis kiekvienoje valstybėje narėje, kurioje ketinama leisti pradėti jį eksploatuoti, atitinka nacionalines taisykles, apie kurias pranešta pagal 14 straipsnį.

3.2. Patikros sertifikatas

Paskirtoji įstaiga parengia patikros sertifikatą, skirtą pareiškėjui.

Sertifikate tiksliai nurodoma, pagal kurią (-ias) nacionalinę (-es) taisyklę (-es) atitiktį patikrino paskirtoji įstaiga vykdydama patikros procedūrą.

Jeigu taikomos nacionalinės taisyklės, susijusios su transporto priemonę sudarančiais posistemiais, paskirtoji įstaiga padalija sertifikatą į dvi dalis: vienoje dalyje pateikiamos nuorodos į nacionalines taisykles, kurios susijusios tik su transporto priemonės ir atitinkamo tinklo techniniu suderinamumu, o kitoje dalyje nurodomos visos kitos nacionalinės taisyklės.

3.3. Byla

Patikros, kai taikomos nacionalinės taisyklės, atveju į 2.4 punkte nurodytą prie EB patikros deklaracijos pridedamą bylą turi būti įtraukta paskirtosios įstaigos sudaryta ir prie patikros sertifikato pridedama techninė byla ir joje pateikiami posistemio atitikčiai toms nacionalinėms taisyklėms įvertinti būtini techniniai duomenys.

3.4. Kalba

4. POSISTEMIŲ DALIŲ PATIKRA PAGAL 15 STRAIPSNIO 7 DALĮ

Jeigu turi būti išduodamas tam tikrų posistemio dalių patikros sertifikatas, šio priedo nuostatos mutatis mutandis taikomos toms dalims.

(1) 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/49/EB dėl saugos Bendrijos geležinkeliuose ir iš dalies pakeičianti Tarybos direktyvą 95/18/EB dėl geležinkelio įmonių licencijavimo bei Direktyvą 2001/14/EB dėl geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskirstymo, mokesčių už naudojimąsi geležinkelių infrastruktūra ėmimo ir saugos sertifikavimo (Saugos geležinkeliuose direktyva) (OL L 164, 2004 4 30, p. 44).

V PRIEDAS

A DALIS

Panaikinamos direktyvos ir jų dalinių pakeitimų sąrašas

(nurodyta 58 straipsnyje)

Direktyva 2008/57/EB	(OL L 191, 2008 7 18, p. 1)
Direktyva 2009/131/EB	(OL L 273, 2009 10 17, p. 12)
Direktyva 2011/18/ES	(OL L 57, 2011 3 2, p. 21)

B DALIS

Perkėlimo į nacionalinę teisę terminai

(nurodyta 57 straipsnyje)

Direktyva	Perkėlimo terminas
2008/57/EB	2010 m. liepos 19 d.
2009/131/EB	2010 m. liepos 19 d.
2011/18/ES	2011 m. gruodžio 31 d.

VI PRIEDAS

Atitikties lentelė

Direktyva 2008/57/EB	Ši direktyva
1 straipsnis	1 straipsnis
2 straipsnio a–z punktai	2 straipsnio 1–5, 7–17 ir 19–28 punktai
-	2 straipsnio 6, 18 ir 29–45 punktai
3 straipsnis	-
4 straipsnis	3 straipsnis
5 straipsnio 1 dalis – 3 dalies g punktas	4 straipsnio 1 dalis – 3 dalies g punktas
-	4 straipsnio 3 dalies h ir i punktai
5 straipsnio 4–8 dalys	4 straipsnio 4–8 dalys
6 straipsnis	5 straipsnis
7 straipsnis	6 straipsnis
8 straipsnis	-
9 straipsnis	7 straipsnis
10 straipsnis	8 straipsnis
11 straipsnis	9 straipsnis
12 straipsnis	-
13 straipsnis	10 straipsnis
14 straipsnis	11 straipsnis
15 straipsnio 1 dalis	18 straipsnio 2 dalis
15 straipsnio 2 ir 3 dalys	-
16 straipsnis	12 straipsnis
17 straipsnis	13 ir 14 straipsniai
18 straipsnis	15 straipsnis
19 straipsnis	16 straipsnis
-	17 straipsnis
-	18 straipsnis (išskyrus 18 straipsnio 3 dalį)
-	19, 20, 21, 22 ir 23 straipsniai
20 straipsnis	-
21 straipsnis	-
22–25 straipsniai	-
26 straipsnis	24 straipsnis
27 straipsnis	14 straipsnio 10 dalis
–	26 straipsnis
28 straipsnis ir VIII priedas	27–44 straipsniai
–	45 straipsnis
29 straipsnis	51 straipsnis
30 ir 31 straipsniai	-
32 straipsnis	46 straipsnis
33 straipsnis	47 straipsnio 3, 4, 6 ir 7 dalys
–	47 straipsnio 1, 2 ir 5 dalys
34 straipsnis	48 straipsnis
35 straipsnis	49 straipsnis
36 straipsnis	-
-	50 straipsnis
37 straipsnis	52 straipsnis
38 straipsnis	57 straipsnis
39 straipsnis	53 straipsnis
-	54 ir 55 straipsniai
-	56 straipsnis
40 straipsnis	58 straipsnis
41 straipsnis	59 straipsnis
42 straipsnis	60 straipsnis
I–III priedai	I–III priedai
IV priedas	9 straipsnio 2 dalis
V priedas	15 straipsnio 9 dalis
VI priedas	IV priedas
VII priedas	14 straipsnio 10 dalis
VIII priedas	30, 31 ir 32 straipsniai
IX priedas	7 straipsnio 5 dalis
X priedas	V priedas
XI priedas	VI priedas

Komisijos pareiškimas dėl aiškinamųjų dokumentų

Komisija primena, kad Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija 2011 m. spalio 27 d. Bendrame politiniame pareiškime dėl aiškinamųjų dokumentų pripažino, kad valstybių narių Komisijai teikiama informacija apie direktyvų perkėlimą į nacionalinę teisę „turi būti aiški ir tiksli“, kad Komisijai būtų lengviau atlikti savo užduotį – prižiūrėti Sąjungos teisės taikymą. Šiuo atveju aiškinamieji dokumentai būtų buvę naudingi. Komisija apgailestauja, kad galutiniame tekste atitinkamų nuostatų neliko.

2016 5 26

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 138/102

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA (ES) 2016/798

2016 m. gegužės 11 d.

dėl geležinkelių saugos

(nauja redakcija)

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 91 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę (2),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (3),

kadangi:

(1)	Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/49/EB (4) buvo iš esmės keičiama. Kadangi šią direktyvą reikia iš dalies keisti dar kartą, dėl aiškumo ji turėtų būti išdėstyta nauja redakcija;

(2)

Direktyvoje 2004/49/EB nustatyta bendra geležinkelių saugos reguliavimo sistema: suderintas saugos taisyklių turinys, geležinkelio įmonių saugos sertifikavimas, nacionalinių saugos institucijų užduotys bei vaidmenys ir avarijų tyrimas. Tačiau siekiant ir toliau dėti pastangas, kad būtų toliau plėtojama bendra Europos geležinkelių erdvė, Direktyvą 2004/49/EB reikia iš esmės peržiūrėti;

(3)

metro, tramvajų ir kitoms lengvojo bėginio transporto sistemoms daugelyje valstybių narių taikomi vietos techniniai reikalavimai ir joms Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/797 (5) netaikoma. Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas šios direktyvos ir Direktyvos (ES) 2016/797 įgyvendinimui, abiejų direktyvų taikymo sritis turėtų būti tokia pati. Todėl tokioms vietos sistemoms ši direktyva turėtų būti netaikoma;

(4)

tiek, kiek tam tikros šioje direktyvoje nurodytos koncepcijos gali būti naudingos taikyti metro ir kitoms vietos sistemoms, valstybėms narėms turėtų būti leista nuspręsti nedarant poveikio šios direktyvos taikymo sričiai taikyti tam tikras šios direktyvos nuostatas, kurias jos laiko tinkamomis. Tokiais atvejais valstybėms narėms turėtų būti leidžiama netaikyti tokių pareigų, kaip antai pranešimas apie nacionalines taisykles ir ataskaitų teikimas;

(5)

Sąjungos geležinkelių sistemos saugos lygis apskritai yra aukštas, ypač lyginant su kelių transportu. Geležinkelių sauga turėtų būti iš esmės palaikoma, o kai praktiškai įmanoma – nuolat didinama, atsižvelgiant į mokslo bei technikos pažangą ir į Sąjungos bei tarptautinės teisės raidą. Pirmenybė turėtų būti teikiama avarijų prevencijai. Taip pat turėtų būti atsižvelgta į žmogaus veiksnių poveikį;

(6)	jeigu valstybė narė nustato aukštesnį saugos lygį, ji turėtų užtikrinti, kad dėl priimtos taisyklės nebūtų sukurta sąveikos kliūtis ar neatsirastų diskriminacija;

(7)	pagrindiniai Sąjungos geležinkelių sistemos dalyviai, infrastruktūros valdytojai ir geležinkelio įmonės turėtų būti visiškai atsakingi už sistemos saugą, kiekvienas už savo dalį. Kai tikslinga, jie turėtų bendradarbiauti pavojaus kontrolės priemonių įgyvendinimo srityje;

(8)

nedarant poveikio infrastruktūros valdytojų ir geležinkelio įmonių atsakomybei už geležinkelių saugos plėtojimą ir didinimą, kitiems dalyviams, kaip antai, už techninę priežiūrą atsakingiems subjektams, gamintojams, vežėjams, siuntėjams, gavėjams, pripildytojams, išpylėjams, krovėjams, iškrovėjams, techninės priežiūros paslaugų teikėjams, transporto priemonių valdytojams, paslaugų teikėjams ir perkančiosioms įmonėms neturėtų būti kliudoma prisiimti atsakomybę už savo produktus, paslaugas ir procesus. Kiekvienas Sąjungos geležinkelių sistemos dalyvis turėtų būti atsakingas kitų dalyvių atžvilgiu už išsamų ir teisingą visos reikiamos informacijos perdavimą, kad būtų galima patikrinti, ar transporto priemonės yra tinkamos eksploatuoti. Visų pirma tai susiję su informacija apie konkrečios transporto priemonės būklę ir istoriją, techninės priežiūros dokumentais, krovos veiklos atsekamumu ir važtaraščiais;

(9)

kiekviena geležinkelio įmonė, infrastruktūros valdytojas ir už techninę priežiūrą atsakingas subjektas turėtų užtikrinti, kad jų rangovai ir kitos šalys įgyvendintų pavojaus kontrolės priemones. Tuo tikslu kiekviena geležinkelio įmonė, infrastruktūros valdytojas ir už techninę priežiūrą atsakingas subjektas turėtų taikyti bendruosiuose saugos būduose (toliau – BSB) nustatytus stebėsenos metodus. Jų rangovai turėtų taikyti šį procesą sudarydami sutartis. Atsižvelgiant į tai, kad tokios sutartys yra svarbi geležinkelio įmonių ir infrastruktūros valdytojų saugos valdymo sistemos dalis, geležinkelio įmonės ir infrastruktūros valdytojai, gavę Europos Sąjungos geležinkelių agentūros (toliau – Agentūra), įsteigtos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/796 (6), arba nacionalinės saugos institucijos pareiškimą, turėtų jas supažindinti su savo sutartimis priežiūros veiklos vykdymo tikslais;

(10)	valstybės narės turėtų propaguoti abipusio pasitikėjimo ir mokymosi kultūrą, skatindamos geležinkelio įmonių darbuotojus ir infrastruktūros valdytojus prisidėti prie saugos tobulinimo kartu užtikrinant konfidencialumą;

(11)

siekiant užtikrinti, kad būtų išlaikytas aukštas saugos lygis, o kai būtina ir kai racionaliu požiūriu praktiškai įmanoma, tas saugos lygis būtų padidintas, buvo palaipsniui įdiegti bendrieji saugos tikslai (toliau – BST) ir BSB. Jie turėtų būti naudojami kaip priemonės vertinti veiklos vykdytojų saugą ir veiklos rezultatus Sąjungos lygiu ir valstybėse narėse. Siekiant įvertinti, ar sistemos atitinka BST, taip pat palengvinti geležinkelių saugos rezultatų stebėseną, buvo parengti bendrieji saugos rodikliai (toliau – BSR);

(12)

nacionalinės taisyklės, kurios dažnai yra pagrįstos nacionaliniais techniniais standartais, laipsniškai pakeičiamos taisyklėmis, pagrįstomis bendraisiais standartais, nustatytais BST, BSB ir techninėmis sąveikos specifikacijomis (toliau – TSS). Siekiant pašalinti sąveikos kliūtis, nacionalinių taisyklių, įskaitant veiklos taisykles, kiekis turėtų būti sumažintas – tai pavyktų į TSS taikymo sritį įtraukus visą Sąjungos geležinkelių sistemą ir išsprendus likusius TSS klausimus. Tuo tikslu valstybės narės turėtų atnaujinti savo nacionalinių taisyklių sistemą, panaikinti pasenusias taisykles ir nedelsdamos informuoti apie tai Komisiją ir Agentūrą;

(13)

nacionalinės taisyklės turėtų būti parengtos ir paskelbtos taip, kad jas galėtų suprasti bet kuris potencialus nacionalinio tinklo naudotojas. Vis dėlto tokiose taisyklėse dažnai daromos nuorodos į kitus dokumentus, kaip antai nacionalinius standartus, Europos standartus, tarptautinius standartus ar kitas technines specifikacijas, kurie gali būti iš dalies arba visiškai saugomi intelektinės nuosavybės teisėmis. Todėl yra tinkama, kad pareiga paskelbti neturėtų būti taikoma bet kurių nacionalinėje taisyklėje tiesiogiai ar netiesiogiai nurodytų dokumentų atžvilgiu;

(14)

į nacionalines taisykles dažnai įtraukiami reikalavimai, kurie yra svarbūs sąveikos ir saugos tikslais. Kadangi sauga yra esminis Direktyvos (ES) 2016/797 reikalavimas, nacionalinė taisyklė gali būti svarbi Direktyvai (ES) 2016/797 ir šiai direktyvai. Todėl skirtumas tarp terminų „nacionalinės saugos taisyklės“ ir „nacionalinės techninės taisyklės“, kaip apibrėžta atitinkamai Direktyvoje 2004/49/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2008/57/EB (7), turėtų būti panaikintas ir pakeistas koncepcija „nacionalinės taisyklės“, apie kurias turi būti pranešta pagal Direktyvą (ES) 2016/797 ir (arba) pagal šią direktyvą. Pagal Direktyvą (ES) 2016/797 apie nacionalines taisykles turi būti pranešama daugiausia tais atvejais, kai jos yra susijusios su struktūrinių posistemių pateikimu rinkai arba pradėjimu eksploatuoti. Pagal šią direktyvą apie jas turėtų būti pranešama tais atvejais, kai jos yra susijusios su Sąjungos geležinkelių sistemos eksploatavimu arba su konkrečiais šia direktyva reglamentuojamais klausimais, įskaitant dalyvių vaidmenį, saugos sertifikavimą, saugos įgaliojimų suteikimą ir avarijų tyrimą;

(15)

atsižvelgiant į tai, kad Sąjungos geležinkelių sistemos sąveikos kliūtys bus šalinamos laipsniškai ir kad reikės laiko, jog būtų priimtos TSS, reikėtų imtis priemonių, kad būtų išvengta padėties, kai valstybės narės priima naujas nacionalines taisykles arba imasi projektų, kuriais didinamas esamos sistemos įvairialypiškumas, išskyrus šioje direktyvoje numatytus konkrečius atvejus. Saugos valdymo sistema – tai pripažinta rizikos kontrolės priemonė, o infrastruktūros valdytojams ir geležinkelio įmonėms tenka atsakomybė už tai, kad būtų neatidėliotinai imtasi taisomųjų priemonių, kad avarijos vėl nepasikartotų. Valstybės narės turėtų vengti naujų nacionalinių taisyklių nustatymo iš karto po avarijos, nebent tokios naujos taisyklės būtų būtinos kaip skubios prevencinės priemonės;

(16)	traukinių kontrolės ir signalizacijos sistemos yra itin svarbios siekiant užtikrinti geležinkelių saugą. Šiuo atžvilgiu, Europos geležinkelių eismo valdymo sistemos (ERTMS) diegimas Sąjungos geležinkelių tinkle labai padeda didinti saugos lygį;

(17)

vykdydami savo pareigas ir savo įsipareigojimus, infrastruktūros valdytojai ir geležinkelio įmonės turėtų įgyvendinti Sąjungos reikalavimus atitinkančią ir bendrus elementus turinčią saugos valdymo sistemą. Informacija apie saugą ir saugos valdymo sistemos įgyvendinimą turėtų būti pateikiama Agentūrai ir atitinkamos valstybės narės nacionalinei saugos institucijai;

(18)	saugumo valdymo sistemos procesais turėtų būti užtikrinta, kad žmogaus gebėjimai ir jų ribos bei poveikis žmogaus galimybėms būtų nagrinėjami pritaikant žinias apie žmogaus veiksnius ir naudojant pripažintus metodus;

(19)

krovinių vežimo geležinkeliais paslaugos taip pat turėtų apimti pavojingų krovinių vežimą. Tačiau reikėtų atskirti šios direktyvos tikslą išlaikyti ir, kai įmanoma, didinti Sąjungos geležinkelių sistemos saugą nuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/68/EB (8) tikslo, kuris iš esmės yra reglamentuoti medžiagų klasifikavimą ir jų talpyklų specifikaciją, įskaitant saugų talpyklų krovimą, iškrovimą ir naudojimą esamoje geležinkelių transporto sistemoje. Todėl nedarant poveikio Direktyvai 2008/68/EB, geležinkelio įmonių ir infrastruktūros valdytojų saugos valdymo sistemoje turėtų būti tinkamai atsižvelgta į galimus papildomus pavojus, atsirandančius vežant pavojingų krovinių talpyklas;

(20)

visoms geležinkelio įmonėms turėtų būti taikomi tie patys saugos reikalavimai, siekiant užtikrinti aukštą geležinkelių saugos lygį ir joms visoms vienodas sąlygas. Geležinkelio įmonė turėtų turėti saugos sertifikatą, kaip sąlygą, kuri leistų naudotis geležinkelių infrastruktūra. Saugos sertifikate turėtų būti pateikta įrodymų, kad geležinkelio įmonė yra sukūrusi savo saugos valdymo sistemą ir kad ji geba laikytis atitinkamame veiklos vietoje taikomų atitinkamų saugos standartų ir taisyklių. Kai Agentūra išduoda bendrą saugos sertifikatą geležinkelio įmonei, kurios veiklos vieta yra vienoje arba daugiau valstybių narių, ji turėtų būti vienintelė institucija, kuri galėtų įvertinti, ar ta geležinkelio įmonė yra tinkamai sukūrusi savo saugos valdymo sistemą. Vertinant atitinkamose nacionalinėse taisyklėse nustatytus reikalavimus turėtų dalyvauti nacionalinės saugos institucijos, susijusios su numatoma veiklos vieta;

(21)

stebėsenos, atitikties vertinimo, priežiūros, pavojaus lygio nustatymo ir pavojaus vertinimo srityse parengti Direktyva 2004/49/EB grindžiami suderinti metodai, kurie turi būti taikomi Sąjungos geležinkelių sistemos dalyviams ir nacionalinėms saugos institucijoms. Ta reguliavimo sistema yra pakankamai brandi, kad būtų galima palaipsniui pereiti prie bendro saugos sertifikato, galiojančio atitinkamos geležinkelio įmonės veiklos vietoje;

(22)

siekiant užtikrinti, kad bendrų saugos sertifikatų išdavimo geležinkelio įmonėms procedūros būtų veiksmingesnės ir nuoseklesnės, būtina priskirti Agentūrai pagrindinį vaidmenį išduodant tokius sertifikatus. Kai veiklos vieta yra tik vienoje valstybėje narėje, pareiškėjas turėtų turėti galimybę pasirinkti, ar paraišką dėl bendro saugos sertifikato pateikti pagal Reglamente (ES) 2016/796 nurodytą vieno langelio sistemą tos valstybės narės nacionalinei saugos institucijai, ar Agentūrai. Pareiškėjo padarytas pasirinkimas turėtų būti įpareigojantis tol, kol paraiškos nagrinėjimas bus baigtas arba nutrauktas. Ši nauja tvarka turėtų užtikrinti didesnį Sąjungos geležinkelių sistemos veiksmingumą ir efektyvumą, sumažinant geležinkelio įmonėms tenkančią administracinę naštą;

(23)

išduodamos bendrus saugos sertifikatus Agentūra ir nacionalinės saugos institucijos turėtų atitinkamais atvejais bendradarbiauti ir dalytis kompetencija. Turėtų būti nustatytos aiškios procedūrinės nuostatos ir nuostatos dėl arbitražo, kad būtų atsižvelgta į atvejus, kai Agentūros ir nacionalinių saugos institucijų nuomonės dėl atliktų vertinimų, susijusių su bendrų saugos sertifikatų išdavimu, nesutampa;

(24)	naujas funkcijų ir užduočių paskirstymas tarp nacionalinių saugos institucijų ir Agentūros, kiek tai susiję su saugos sertifikatų išdavimu, turėtų būti atliekamas veiksmingai. Tuo tikslu turėtų būti sudaryti Agentūros ir nacionalinių saugos institucijų bendradarbiavimo susitarimai;

(25)

visų pirma būtina, kad bendradarbiavimo susitarimuose būtų atsižvelgta į tam tikrų valstybių narių ypatingą geografinę padėtį ir istorines aplinkybes, kartu užtikrinant tinkamą vidaus rinkos veikimą. Kai veikla vykdoma tik tuose tinkluose, kuriuose dėl geografinių arba istorinių priežasčių reikia specialių ekspertinių žinių, ir jeigu tokie tinklai yra izoliuoti nuo likusios Sąjungos geležinkelių sistemos, pareiškėjas turėtų galėti atlikti būtinus formalumus vietos lygiu, kreipdamasis į atitinkamas nacionalines saugos institucijas. Tuo tikslu, siekiant sumažinti administracinę naštą ir išlaidas, bendradarbiavimo susitarimuose, kuriuos turi sudaryti Agentūra ir atitinkamos nacionalinės saugos institucijos, turėtų būti įmanoma numatyti atitinkamą užduočių paskirstymą, nedarant poveikio tam, kad Agentūra yra galutinai atsakinga už bendro saugos sertifikato išdavimą;

(26)

Baltijos valstybėse (Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje) geležinkelių tinklų vėžės plotis yra 1 520 mm – toks pat, kaip ir kaimyninėse trečiosiose šalyse, tačiau jis skiriasi nuo Sąjungos pagrindinio geležinkelių tinklo vėžės pločio. Šie Baltijos šalių tinklai paveldėjo bendrus techninius ir eksploatavimo reikalavimus, kurie de facto sudaro sąlygas šių tinklų sąveikai, todėl šiuo atžvilgiu vienoje iš šių valstybių narių išduotas saugos sertifikatas galėtų galioti ir likusiose šiuos tinklus turinčiose valstybėse narėse. Siekiant palengvinti veiksmingą ir proporcingą išteklių paskirstymą vykdant saugos sertifikavimą ir sumažinti tokiais atvejais pareiškėjui tenkančią finansinę bei administracinę naštą, specialioje Agentūros ir atitinkamų nacionalinių saugos institucijų bendradarbiavimo tvarkoje turėtų būti numatyta, kai būtina, galimybė sutartimi pavesti užduotis šioms nacionalinėms saugos institucijoms;

(27)

dėl šios direktyvos neturėtų sumažėti saugos lygis ir neturėtų padidėti Sąjungos geležinkelių išlaidos. Tuo tikslu Agentūra ir nacionalinės saugos institucijos turėtų prisiimti visišką atsakomybę už savo išduodamus bendrus saugos sertifikatus, visų pirma tuo atžvilgiu prisiimdamos sutartinę ir nesutartinę atsakomybę. Teisminio tyrimo, susijusio su Agentūra arba jos darbuotojais, atveju Agentūra turėtų visapusiškai bendradarbiauti su atitinkamos valstybės narės ar atitinkamų valstybių narių kompetentingomis valdžios institucijomis;

(28)

turėtų būti aiškiai atskiriama Agentūros ir nacionalinių saugos institucijų tiesioginė atsakomybė už saugą susijusi su saugos sertifikatų išdavimu ir saugos leidimų suteikimu ir nacionalinių saugos institucijų užduotis parengti nacionalinę reguliavimo sistemą ir nuolat prižiūrėti visų atitinkamų šalių veiklos rezultatus. Kiekviena nacionalinė saugos institucija turėtų prižiūrėti, kad būtų nuolat laikomasi geležinkelio įmonei arba infrastruktūros valdytojui nustatytos teisinės pareigos sukurti saugos valdymo sistemą. Tokio pareigos laikymosi įrodymams surinkti gali prireikti ne tik patikrinti atitinkamą geležinkelio įmonę ar infrastruktūros valdytoją vietoje, bet ir nacionalinėms saugos institucijoms vykdyti priežiūros užduotis, kad būtų įvertinta, ar geležinkelio įmonė ar infrastruktūros valdytojas ir toliau tinkamai taiko savo saugos valdymo sistemą po to, kai jiems buvo išduotas saugos sertifikatas arba saugos leidimas. Nacionalinės saugos institucijos turėtų koordinuoti savo vykdomą priežiūros veiklą, susijusią su skirtingose valstybėse narėse įsisteigusiomis geležinkelio įmonėmis, ir turėtų keistis informacija tarpusavyje ir prireikus su Agentūra. Agentūra turėtų padėti nacionalinėms saugos institucijoms bendradarbiauti tarpusavyje. Atsižvelgiant į tai, Agentūra ir nacionalinės saugos institucijos turėtų nustatyti reikiamas priemones, kurios sudarytų palankesnes sąlygas jų keitimuisi informacija tarpusavyje;

(29)

tais atvejais, kai nacionalinė saugos institucija nustato, kad Agentūros išduoto bendro saugos sertifikato turėtojas nebeatitinka sertifikavimo sąlygų, Agentūra ir nacionalinės saugos institucijos turėtų glaudžiai bendradarbiauti. Tokiu atveju nacionalinė saugos institucija turėtų paprašyti Agentūros apriboti arba panaikinti tą sertifikatą. Turėtų būti nustatyta arbitražo procedūra, taikytina Agentūros ir nacionalinės saugos institucijos nesutarimo atvejais. Jeigu vykdydama priežiūrą nacionalinė saugos institucija nustato, kad esama rimto pavojaus saugai, ji turėtų informuoti Agentūrą ir valstybių narių, kuriose geležinkelio įmonė vykdo veiklą, bet kokias kitas atitinkamas nacionalines saugos institucijas. Atitinkamoms nacionalinėms saugos institucijoms turėtų būti leidžiama taikyti laikinas saugos priemones, be kita ko, nedelsiant apriboti arba sustabdyti atitinkamą veiklą. Šiuo atveju rimtas pavojus saugai turėtų būti suprantamas kaip rimtas teisinių pareigų arba saugos reikalavimų nesilaikymo atvejis, kuris vienas pats arba kaip tam tikrų įvykių sekos dalis gali sukelti avariją arba katastrofą;

(30)	Agentūra turėtų galėti nustatyti priemonę, kuria atitinkamiems dalyviams, aptikusiems pavojų saugai, susijusį su techninės įrangos defektais ir konstrukcijos neatitikimais ar gedimais, arba informuotiems apie juos, sudaromos palankesnės sąlygos keistis informacija;

(31)	bendras saugos sertifikatas turėtų būti išduodamas remiantis įrodymais, kad geležinkelio įmonė sukūrė savo saugos valdymo sistemą;

(32)

infrastruktūros valdytojams turėtų tekti svarbi atsakomybė už saugų jų geležinkelių tinklo projektavimą, techninę priežiūrą ir eksploatavimą. Infrastruktūros valdytojams turėtų būti taikomas reikalavimas iš nacionalinės saugos institucijos gauti su jų saugos valdymo sistema susijusius įgaliojimus saugos srityje, taip pat kitos nuostatos tam, kad būtų įvykdyti saugos reikalavimai;

(33)

traukinio personalo sertifikavimas naujiems rinkos dalyviams gali sudaryti sunkumų. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad geležinkelio įmonės, ketinančios vykdyti veiklą atitinkamame tinkle, galėtų naudotis traukinio personalo mokymui ir sertifikavimui, kurie būtini norint įvykdyti nacionalinių taisyklių reikalavimus, reikalingomis priemonėmis;

(34)

už techninę priežiūrą atsakingas subjektas turėtų būti sertifikuotas atlikti prekinių vagonų priežiūrą. Jei už techninę priežiūrą atsakingas subjektas yra infrastruktūros valdytojas, šis sertifikavimas turėtų būti įtrauktas į įgaliojimų saugos srityje išdavimo procedūrą. Tokiam subjektui išduotas sertifikatas turėtų užtikrinti, kad kiekvienas prekinis vagonas, už kurį jis atsakingas, atitiktų šioje direktyvoje nustatytus techninės priežiūros reikalavimus. Tas sertifikatas turėtų galioti visoje Sąjungoje, o jį išduoti turėtų įstaiga, galinti tikrinti subjekto nustatytą techninės priežiūros sistemą. Kadangi prekiniai vagonai dažnai naudojami teikiant tarptautinio vežimo paslaugas ir kadangi už techninę priežiūrą atsakingas subjektas gali norėti pasinaudoti dirbtuvėmis, veikiančiomis daugiau nei vienoje valstybių narių, sertifikavimo įstaiga turėtų galėti vykdyti kontrolę visoje Sąjungoje. Agentūra turėtų įvertinti už prekinių vagonų techninę priežiūrą atsakingo subjekto sertifikavimo sistemą ir prireikus turėtų rekomenduoti išplėsti tos sistemos taikymą visoms geležinkelių transporto priemonėms;

(35)

nacionalinių saugos institucijų organizacinė ir teisinė struktūra bei sprendimų priėmimas turėtų būti visiškai nepriklausomi nuo bet kurios geležinkelio įmonės, infrastruktūros valdytojo, pareiškėjo, perkančiojo subjekto ar viešojo paslaugų pirkimo sutartis skiriančio subjekto. Savo užduotis jos turėtų vykdyti atvirai ir nediskriminuodamos, taip pat turėtų bendradarbiauti su Agentūra, kad būtų sukurta bendra Europos geležinkelių erdvė ir kad būtų derinami jų sprendimo priėmimo kriterijai. Prireikus valstybės narės turėtų galėti nuspręsti, kad jų nacionalinė saugos institucija būtų už transporto sritį atsakingos nacionalinės ministerijos dalis, su sąlyga, kad užtikrinamas nacionalinės saugos institucijos nepriklausomumas. Kad galėtų vykdyti savo užduotis, nacionalinės saugos institucijos turėtų turėti reikiamus vidaus ir išorės organizacinius pajėgumus, kiek tai susiję su žmogiškaisiais ir materialiniais ištekliais;

(36)

nacionalinės tyrimo įstaigos atlieka esminį vaidmenį saugos tyrimo procese. Jų darbas yra be galo svarbus nustatant avarijos arba rikto priežastis. Todėl labai svarbu, kad jos turėtų veiksmingiems ir rezultatyviems tyrimams atlikti reikalingų finansinių bei žmogiškųjų išteklių. Nacionalinės tyrimo įstaigos turėtų bendradarbiauti, kad būtų keičiamasi informacija ir geriausia patirtimi. Jos turėtų nustatyti tarpusavio vertinimų programą, kad būtų stebimas jų tyrimų veiksmingumas. Agentūrai turėtų būti teikiamos tarpusavio vertinimo ataskaitos, kad jai būtų sudarytos sąlygos stebėti bendrus Sąjungos geležinkelių sistemos veiklos saugos srityje rezultatus;

(37)

katastrofos geležinkeliuose įvyksta retai. Vis dėlto jų pasekmės gali būti pražūtingos ir sukelti visuomenės susirūpinimą dėl Sąjungos geležinkelių sistemos saugos. Todėl siekiant išvengti pasikartojimo, visos tokios katastrofos turėtų būti ištiriamos saugos požiūriu, o tyrimų rezultatai turėtų būti paviešinami. Dėl avarijų ir riktų taip pat turėtų būti atliekami saugos tyrimai, jei tos avarijos ir riktai apima svarbius galimos katastrofos ženklus;

(38)

saugos tyrimas turėtų būti atliekamas atskirai nuo bet kokio teisminio tyrimo dėl to paties rikto, ir tiems, kurie atlieka tą tyrimą, turėtų būti suteikta galimybė jo metu susipažinti su daiktiniais įrodymais ir liudytojų parodymais. Jį turėtų atlikti nuolat veikianti, nuo Sąjungos geležinkelių sistemos dalyvių nepriklausoma įstaiga. Įstaiga turėtų veikti taip, kad būtų išvengta bet kokio interesų konflikto ir bet kokių galimų sąsajų su tiriamųjų įvykių priežastimis. Visų pirma, jeigu organizacine ir teisine struktūra ji yra glaudžiai susijusi su nacionaline saugos institucija, Agentūra arba geležinkelių reguliavimo įstaiga, jos funkcinei nepriklausomybei tai neturėtų daryti įtakos. Jos tyrimai turėtų būti atliekami kaip galima atviriau. Kiekvienam įvykiui tirti tyrimo įstaiga turėtų sudaryti atitinkamą tyrimo grupę, turinčią būtinų ekspertinių žinių, kurių reikia, kad būtų nustatytos tiesioginės ir netiesioginės įvykio priežastys;

(39)

tyrimas po katastrofos turėtų būti atliekamas tokiu būdu, kad visos šalys turėtų galimybę būti išklausytos ir dalytis rezultatais. Visų pirma tyrimo metu tyrimo įstaiga turėtų šalims, kurios, jos manymu, turi su sauga susijusių pareigų, teikti naujausią informaciją apie tyrimo pažangą ir turėtų atsižvelgti į jų požiūrį bei nuomones. Tai sudarys sąlygas tyrimo įstaigai gauti papildomos aktualios informacijos ir sužinoti įvairių nuomonių apie jos darbą, kad ji galėtų tinkamiausiu būdu užbaigti savo tyrimą. Tokio konsultavimosi rezultatas bet kuriuo atveju turėtų būti ne kaltės arba atsakomybės nustatymas, o faktinių įrodymų rinkimas ir patirties kaupimas siekiant ateityje padidinti saugą. Tačiau tyrimo įstaiga turėtų galėti laisvai pasirinkti informaciją, kuria ji ketina dalytis su tokiomis šalimis, kad būtų išvengta bet kokio nederamo spaudimo, išskyrus atvejus, kai to reikalauja teismo procesą vykdantys asmenys. Tyrimo įstaiga taip pat turėtų atsižvelgti į bet kokių nukentėjusiųjų ir jų giminių pagrįstą poreikį gauti informaciją;

(40)

kad tyrimo įstaigų veikla būtų efektyvesnė ir siekiant palengvinti jų pareigų atlikimą, tyrimo įstaigos turėtų galėti laiku patekti į avarijos vietą, prireikus deramai bendradarbiaudamos su bet kuria tyrime dalyvaujančia teismine institucija. Tyrimų ataskaitose ir bet kokiose išvadose ir rekomendacijose pateikiama tolesniam geležinkelių saugos didinimui svarbi informacija, ir jos turėtų būti viešai skelbiamos Sąjungos lygiu. Saugos rekomendacijų adresatai turėtų imtis reikiamų veiksmų ir pranešti apie juos tyrimo įstaigai;

(41)

tuo atveju, kai atrodo, kad tiesioginė avarijos arba rikto priežastis yra susijusi su žmonių veiksmais, reikėtų atkreipti dėmesį į konkrečias aplinkybes, taip pat į tai, kaip vykdydami įprastinę veiklą darbuotojai atlieka įprastinius veiksmus, įskaitant žmogaus ir mašinos sąsajos dizainą, procedūrų tinkamumą taikyti, esamus tikslų konfliktus, su darbo krūviu susijusius klausimus ir bet kurias kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos įvykiams, įskaitant fizinį, taip pat su nuovargiu ir darbu susijusį stresą arba psichologinį tinkamumą;

(42)	reikėtų siekti užtikrinti, kad visoje Sąjungoje būtų prieinamas aukšto lygio mokymas ir aukštos kvalifikacijos;

(43)

siekiant papildyti ir iš dalies pakeisti tam tikras neesmines šios direktyvos nuostatas, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl BSB ir BST bei dėl jų peržiūros. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;

(44)

Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai, siekiant užtikrinti vienodas šios direktyvos, kiek tai susiję su Agentūros įgaliojimu parengti BSB bei BST ir jų dalinius pakeitimus bei teikti atitinkamas rekomendacijas Komisijai; praktinėmis taisyklės dėl saugos sertifikavimo; išsamiomis nuostatomis, kuriomis nustatoma, kurie III priede nustatyti reikalavimai turi būti taikomi siekiant atlikti priežiūrą, kurią atlieka techninės priežiūros dirbtuvės, įskaitant išsamias nuostatas, kad būtų užtikrintas vienodas techninės priežiūros dirbtuvių sertifikavimo įgyvendinimas laikantis atitinkamų BSB ir TSS; išsamiomis nuostatomis, kuriomis nustatoma, kurie III priede nustatyti reikalavimai turi būti taikomi siekiant atlikti už kitų nei prekiniai vagonai transporto priemonių techninę priežiūrą atsakingų subjektų sertifikavimą, remiantis tokių transporto priemonių techninėmis specifikacijomis, įskaitant išsamias nuostatas, kad būtų užtikrintas vienodas už kitų nei prekiniai vagonai transporto priemonių techninę priežiūrą atsakingų subjektų sertifikavimo sąlygų įgyvendinimas, laikantis atitinkamų BSB ir TSS, ir dėl ataskaitos dėl avarijos ir rikto tyrimo struktūros, įgyvendinimo sąlygas. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (9);

(45)	valstybės narės turėtų nustatyti taisykles dėl sankcijų, taikomų pažeidus pagal šią direktyvą priimtas nacionalines nuostatas, skyrimo ir užtikrinti, kad jos būtų įgyvendinamos. Tos sankcijos turėtų būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos;

(46)

kadangi šios direktyvos tikslų, t. y. koordinuoti veiklą valstybėse narėse, siekiant reguliuoti ir prižiūrėti saugą, tirti avarijas ir nustatyti BST, BSB, BSR ir bendrų saugos sertifikatų bendruosius reikalavimus, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl jų masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(47)	pareiga perkelti šią direktyvą į nacionalinę teisę turėtų apsiriboti tomis nuostatomis, kurios yra esminis dalinis pakeitimas lyginant su Direktyva 2004/49/EB. Pareiga perkelti nepakeistas nuostatas atsiranda pagal tą direktyvą;

(48)	ši direktyva neturėtų daryti poveikio valstybių narių pareigai, susijusiai su direktyvų, nurodytų IV priedo B dalyje perkėlimo į nacionalinę teisę terminais,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas

Šia direktyva nustatomos nuostatos, skirtos užtikrinti Sąjungos geležinkelių sistemos saugos plėtojimą ir tobulinimą bei užtikrinti geresnes galimybes patekti į geležinkelių transporto paslaugų rinką, šiomis priemonėmis:

a)	suderinant valstybių narių reguliavimo struktūrą;

b)	nustatant Sąjungos geležinkelių sistemos dalyvių atsakomybę;

c)	plėtojant bendruosius saugos tikslus (toliau – BST) ir bendruosius saugos būdus (toliau – BSB), kad palaipsniui būtų pašalintas poreikis taikyti nacionalines taisykles;

d)	nustatant saugos sertifikatų ir leidimų išdavimo, atnaujinimo, pakeitimo ir apribojimo arba panaikinimo principus;

e)	kiekvienai valstybei narei nustatant reikalavimą įsteigti nacionalinę saugos instituciją ir avarijų bei riktų tyrimo įstaigą ir

f)	nustatant bendruosius geležinkelių saugos valdymo, reguliavimo ir priežiūros principus.

2 straipsnis

Taikymo sritis

1. Ši direktyva taikoma valstybių narių geležinkelių sistemai, kuri gali būti skirstoma į struktūrinių ir funkcinių sričių posistemius. Ji apima saugos reikalavimus, taikomus visai sistemai, įskaitant saugų infrastruktūros ir eismo valdymą bei geležinkelio įmonių, infrastruktūros valdytojų ir kitų Sąjungos geležinkelių sistemos dalyvių tarpusavio sąveiką.

2. Ši direktyva netaikoma:

metro;

b)	tramvajams bei lengvojo bėginio transporto priemonėms ir infrastruktūrai, kuria naudojasi tik tos transporto priemonės, arba

c)	tinklams, kurie funkciniu požiūriu yra atskirti nuo likusios Sąjungos geležinkelių sistemos ir yra skirti tik keleivių vežimo vietos, miesto ar priemiestiniais maršrutais paslaugoms teikti, taip pat įmonėms, kurios vykdo veiklą tik tuose tinkluose.

3. Valstybės narės gali į šios direktyvos įgyvendinimo priemonių taikymo sritį neįtraukti:

a)	privačios geležinkelių infrastruktūros, įskaitant privažiuojamuosius kelius, kurią savininkas arba operatorius naudoja savo atitinkamai krovinių vežimo veiklai vykdyti arba žmonių vežimui nekomerciniais tikslais, ir tik tokioje infrastruktūroje naudojamų transporto priemonių;

b)	infrastruktūros ir transporto priemonių, skirtų tik vietinės, istorinėms ar turizmo reikmėms;

c)	lengvojo bėginio transporto infrastruktūros, kuria kartais naudojasi geležinkelių transporto priemonės pagal lengvojo bėginio transporto sistemos veiklos sąlygas, kai tai būtina tik tų transporto priemonių sujungiamumo tikslais, ir

d)	transporto priemonių, kurios visų pirma naudojamos lengvojo bėginio transporto infrastruktūroje, tačiau kuriose yra kai kurių geležinkelių komponentų, būtinų norint sudaryti galimybę pervažiuoti nedidelę ir ribotą geležinkelių infrastruktūros dalį tik sujungiamumo tikslais.

4. Nepaisant 2 dalies, valstybės narės gali nuspręsti atitinkamais atvejais šios direktyvos nuostatas taikyti metro ir kitoms vietinėms sistemoms laikydamosi nacionalinės teisės.

3 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šioje direktyvoje vartojamų terminų apibrėžtys:

1) Sąjungos geležinkelių sistema– Sąjungos geležinkelių sistema, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2016/797 2 straipsnio 1 punkte;

2) infrastruktūros valdytojas– infrastruktūros valdytojas, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/34/ES (10) 3 straipsnio 2 punkte;

3) geležinkelio įmonė– geležinkelio įmonė, kaip apibrėžta Direktyvos 2012/34/ES 3 straipsnio 1 punkte, taip pat bet kuri kita viešojo arba privačiojo sektoriaus įmonė, kuri užsiima krovinių gabenimu ir (arba) keleivių vežimu geležinkeliais ir kuriai galioja reikalavimas užtikrinti trauką, įskaitant ir tas įmones, kurios teikia tik traukos paslaugas;

4) techninė sąveikos specifikacija (TSS)– specifikacija, priimta laikantis Direktyvos (ES) 2016/797, apimanti kiekvieną posistemį ar jo dalį, kad būtų laikomasi esminių reikalavimų ir užtikrinama Sąjungos geležinkelių sistemos sąveika;

5) bendrieji saugos tikslai (BST)– būtiniausi saugos lygiai, kuriuos turi pasiekti visa sistema ir, jei įmanoma, skirtingos Sąjungos geležinkelių sistemos dalys (kaip antai paprastųjų geležinkelių sistema, greitųjų geležinkelių sistema, ilgieji geležinkelio tuneliai ar linijos, naudojamos tik krovinių vežimui);

6) bendrieji saugos būdai (BSB)– būdai, kuriais apibūdinamas saugos lygių vertinimas ir saugos tikslų pasiekimas bei kitų saugos reikalavimų laikymasis;

7) nacionalinė saugos institucija– nacionalinė įstaiga, kuriai pavestos geležinkelių saugos užtikrinimo užduotys pagal šią direktyvą, arba bet kuri įstaiga, kuriai kelios valstybės narės pavedė tas užduotis, siekdamos užtikrinti unifikuotą saugos režimą;

8) nacionalinės taisyklės– visos valstybėje narėje priimtos privalomos taisyklės, nepriklausomai nuo to, kokia įstaiga jas priėmė, kurios apima geležinkelių saugos arba techninius reikalavimus, išskyrus nustatytuosius Sąjungos arba tarptautinėmis taisyklėmis, ir kurios yra taikytinos toje valstybėje narėje geležinkelio įmonėms, infrastruktūros valdytojams arba tretiesiems asmenims;

9) saugos valdymo sistema– infrastruktūros valdytojo arba geležinkelio įmonės nustatytas organizavimas, priemonės ir procedūros, kuriomis siekiama užtikrinti saugų infrastruktūros valdytojo ar geležinkelio įmonės veiklos valdymą;

10) atsakingas tyrėjas– asmuo, atsakingas už tyrimo organizavimą, vykdymą ir kontrolę;

11) avarija– nepageidaujamas arba netyčinis netikėtas įvykis arba tam tikra tokių įvykių seka, sukeliantys žalingus padarinius; avarijos skirstomos į šias kategorijas: susidūrimai; nuriedėjimai nuo bėgių; avarijos pervažose; dėl judančių riedmenų įvykusios avarijos, kurių metu nukentėjo žmonės; gaisrai ir kita;

12) katastrofa– bet koks traukinių susidūrimas ar traukinių nuriedėjimas nuo bėgių, dėl kurių žuvo bent vienas asmuo ar buvo sunkiai sužaloti penki ar daugiau asmenų, arba buvo padaryta didelė žala riedmenims, infrastruktūrai arba aplinkai bei bet kuri kita avarija su tokiomis pačiomis pasekmėmis, padariusi akivaizdų poveikį geležinkelių saugos reguliavimui ar saugos valdymui; didelė žala – tai žala, kurią tyrimo įstaiga iškart gali įvertinti ne mažesne bendra suma kaip 2 milijonai EUR;

13) riktas– bet koks įvykis, išskyrus avarijas arba katastrofas, turintis arba galintis turėti įtakos geležinkelių eksploatavimo veiklos saugai;

14) tyrimas– procesas, atliekamas siekiant užkirsti kelią kitai avarijai arba riktui, apimantis informacijos surinkimą ir analizę, išvadų padarymą, įskaitant priežasčių nustatymą ir tam tikrais atvejais – saugos rekomendacijų pateikimą;

15) priežastys– veiksmai, neveikimas, įvykiai ar sąlygos arba jų derinys, nulėmę avariją arba riktą;

16) lengvasis bėginis transportas– miestų ir (arba) priemiesčių bėginio transporto sistema, kurios atsparumo smūgiams kategorija yra C-III arba C-IV (pagal standartą EN 15227:2011), o maksimalus transporto priemonės konstrukcijos tvirtumas yra 800 kN (išilginė gniuždymo jėga sukabinimo vietoje); lengvajam bėginiam transportui gali būti skiriamos atskiros kelio juostos arba tos pačios kelio juostos kaip kitam kelių transportui; lengvojo bėginio transporto priemonės paprastai negali būti jungiamos prie tolimųjų keleivinių ar krovininių transporto priemonių (ir atvirkščiai);

17) atitikties vertinimo įstaiga– įstaiga, apie kurią notifikuota arba kuri paskirta atsakinga už atitikties vertinimo veiklą, įskaitant kalibravimą, bandymus, sertifikavimą ir patikrinimą; atitikties vertinimo įstaiga priskiriama notifikuotosioms įstaigoms valstybei narei apie ją notifikavus; atitikties vertinimo įstaiga priskiriama paskirtosioms įstaigoms valstybei narei ją paskyrus;

18) sąveikos sudedamosios dalys– sąveikos sudedamosios dalys, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2016/797 2 straipsnio 7 punkte;

19) valdytojas– fizinis asmuo arba juridinis asmuo, kuris, būdamas transporto priemonės savininku arba turėdamas teisę ją naudoti, eksploatuoja šią transporto priemonę ir yra registruotas kaip transporto priemonės valdytojas transporto priemonių registre, nurodytame Direktyvos (ES) 2016/797 47 straipsnyje;

20) už techninę priežiūrą atsakingas subjektas (ECM)– už transporto priemonės techninę priežiūrą atsakingas subjektas, įregistruotas tokiu statusu transporto priemonių registre, nurodytame Direktyvos (ES) 2016/797 47 straipsnyje;

21) transporto priemonė– geležinkelių transporto priemonė, ant ratų važiuojanti geležinkelių linijomis, naudojanti trauką ar jos nenaudojanti; transporto priemonę sudaro vienas ar daugiau struktūrinių ir funkcinių posistemių;

22) gamintojas– gamintojas, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2016/797 2 straipsnio 36 punkte;

23) siuntėjas– įmonė, kuri savo vardu arba per trečiuosius asmenis siunčia prekes;

24) gavėjas– bet koks fizinis ar juridinis asmuo, kuris gauna prekes pagal vežimo sutartį; jei vežimo veikla vykdoma be vežimo sutarties, bet koks fizinis ar juridinis asmuo, kuris prisiima atsakomybę už atvykusias prekes, yra laikoma gavėju;

25) krovėjas– įmonė, kraunanti supakuotas prekes, mažus konteinerius ar kilnojamąsias cisternas į vagoną ar konteinerį arba ant jų, arba kraunanti konteinerį, biriųjų krovinių konteinerį, daugiaelementį dujų konteinerį, konteinerinę cisterną arba kilnojamąją cisterną į vagoną;

26) iškrovėjas– įmonė, kuri išima konteinerį, biriųjų krovinių konteinerį, daugiaelementį dujų konteinerį, konteinerinę cisterną arba kilnojamąją cisterną iš vagono arba bet kuri įmonė, kuri iškrauna supakuotas prekes, mažus konteinerius ar kilnojamąsias cisternas iš vagono ar konteinerio arba nuo jų, arba bet kuri įmonė, kuri iškrauna prekes iš cisternos (cisterninio vagono, nuimamosios cisternos, kilnojamosios cisternos ar konteinerinės cisternos) arba iš sekcinio vagono ar daugiaelemenčio dujų konteinerio ar vagono, didžiojo ar mažojo konteinerio, skirtų biriesiems kroviniams vežti, arba biriųjų krovinių konteinerio;

27) pripildytojas– įmonė, kuri pripildo prekėmis krovinių cisterną (įskaitant cisterninį vagoną, vagoną su nuimamosiomis cisternomis, kilnojamąją cisterną ar konteinerinę cisterną), vagoną, didįjį ar mažąjį konteinerį, skirtus biriems kroviniams vežti, arba sekcinį vagoną ar daugiaelementį dujų konteinerį;

28) išpylėjas– įmonė, kuri pašalina prekes iš krovinių cisternos (įskaitant cisterninį vagoną, vagoną su nuimamosiomis cisternomis, kilnojamąją cisterną ar konteinerinę cisterną), vagono, didžiojo ar mažojo konteinerio, skirto biriesiems kroviniams vežti, arba sekcinio vagono ar daugiaelemenčio dujų konteinerio;

29) vežėjas– įmonė, kuri vykdo vežimo veiklą pagal vežimo sutartį;

30) perkantysis subjektas– posistemio projektavimą ir (arba) statybą arba atnaujinimą ar patobulinimą užsakantis viešojo arba privačiojo sektoriaus subjektas;

31) veiklos rūšis– rūšis, kuriai būdingas tik keleivių vežimas, įskaitant greitojo geležinkelio paslaugas arba jų neįskaitant, krovinių vežimas, įskaitant pavojingų krovinių vežimo paslaugas arba jų neįskaitant, ir manevravimo paslaugos;

32) veiklos mastas– mastas, apibūdinamas keleivių skaičiumi ir (arba) prekių kiekiu ir apytikriu geležinkelio įmonės dydžiu pagal jos darbuotojų, dirbančių geležinkelių sektoriuje, skaičių (pvz., labai maža, maža, vidutinė arba didelė įmonė);

33) veiklos vieta– tinklas arba tinklai vienoje arba daugiau valstybių narių, kuriose geležinkelio įmonė ketina vykdyti veiklą.

II SKYRIUS

GELEŽINKELIŲ SAUGOS PLĖTOJIMAS IR VALDYMAS

4 straipsnis

Sąjungos geležinkelių sistemos dalyvių vaidmuo plėtojant ir didinant geležinkelių saugą

1. Siekdamos plėtoti ir didinti geležinkelių saugą valstybės narės, neviršydamos savo kompetencijos:

a)	užtikrina, kad geležinkelių sauga būtų bendrai palaikoma, o kai pagrįstai praktiškai įmanoma – nuolat didinama, atsižvelgiant į Sąjungos teisės bei tarptautinių taisyklių ir mokslo bei technikos pažangos raidą ir teikiant pirmenybę avarijų prevencijai;

b)	užtikrina, kad atvirai ir nediskriminuojant būtų užtikrintas visų taikytinų teisės aktų vykdymas skatinant bendros Europos geležinkelių transporto sistemos plėtrą;

c)	užtikrina, kad geležinkelių saugos plėtojimo ir gerinimo priemonėmis būtų atsižvelgta į poreikį vadovautis sisteminiu požiūriu;

užtikrina, kad atsakomybė už saugų Sąjungos geležinkelių sistemos eksploatavimą ir su tuo susijusių pavojų kontrolę būtų priskirta infrastruktūros valdytojams ir geležinkelio įmonėms, kiekvienam už jiems priklausančią sistemos dalį, įpareigojant juos:

i)	įgyvendinti reikiamas pavojaus kontrolės priemones, kaip nurodyta 6 straipsnio 1 dalies a punkte, tam tikrais atvejais bendradarbiaujant tarpusavyje;

ii)	taikyti Sąjungos ir nacionalines taisykles;

iii)	vadovaujantis šia direktyva sukurti saugos valdymo sistemas;

nedarydamos poveikio civilinei atsakomybei pagal valstybių narių teisinius reikalavimus, užtikrina, kad kiekvienam infrastruktūros valdytojui ir kiekvienai geležinkelio įmonei būtų priskirta atsakomybė už jam (jai) priklausančią sistemos dalį ir saugų jos eksploatavimą, įskaitant medžiagų tiekimą ir sutarčių dėl paslaugų sudarymą naudotojų, klientų, atitinkamų darbuotojų ir kitų dalyvių, nurodytų 4 dalyje, atžvilgiu;

f)	rengia ir skelbia metinius saugos planus, kuriuose nustatomos numatomos priemonės pasiekti BST, ir

g)	atitinkamais atvejais padeda Agentūrai stebėti geležinkelių saugos plėtojimą Sąjungos lygiu.

2. Agentūra pagal savo kompetenciją užtikrina, kad geležinkelių sauga būtų bendrai palaikoma, o kai pagrįstai praktiškai įmanoma – nuolat didinama, atsižvelgiant į Sąjungos teisės ir mokslo bei technikos pažangos raidą ir teikiant pirmenybę katastrofų prevencijai.

3. Geležinkelio įmonės ir infrastruktūros valdytojai:

a)	įgyvendina reikiamas pavojaus kontrolės priemones, nurodytas 6 straipsnio 1 dalies a punkte, tam tikrais atvejais bendradarbiaudami tarpusavyje ir su kitais dalyviais;

b)	savo saugos valdymo sistemose atsižvelgia į pavojus, susijusius su kitų dalyvių ir trečiųjų asmenų veikla;

c)	atitinkamais atvejais 4 dalyje nurodytiems kitiems dalyviams, kurie gali turėti įtakos saugiam Sąjungos geležinkelių sistemos eksploatavimui, nustato sutartinę pareigą įgyvendinti pavojaus kontrolės priemones, ir

d)	užtikrina, kad jų rangovai įgyvendintų pavojaus kontrolės priemones taikydami BSB išdėstytus procesų stebėsenos BSB, nurodytus 6 straipsnio 1 dalies c punkte, ir kad tai būtų numatyta sutartyse, su kuriomis Agentūros arba nacionalinės saugos institucijos prašymu bus leidžiama susipažinti.

4. Nedarant poveikio geležinkelio įmonių ir infrastruktūros valdytojų, kaip nurodyta 3 dalyje, atsakomybei, už priežiūrą atsakingi subjektai ir visi kiti dalyviai, kurie gali turėti įtakos Sąjungos geležinkelių sistemos saugiam eksploatavimui, įskaitant gamintojus, techninės priežiūros paslaugų teikėjus, valdytojus, paslaugų teikėjus, perkančiuosius subjektus, vežėjus, siuntėjus, gavėjus, krovėjus, iškrovėjus, pripildytojus ir išpylėjus:

a)	įgyvendina reikiamas pavojaus kontrolės priemones, tam tikrais atvejais bendradarbiaudami su kitais dalyviais;

b)	užtikrina, kad jų tiekiami posistemiai, priedai, įranga ir paslaugos atitiktų nustatytus reikalavimus ir naudojimo sąlygas, kad atitinkama geležinkelio įmonė ir (arba) infrastruktūros valdytojas galėtų saugiai juos eksploatuoti.

5. Geležinkelio įmonės, infrastruktūros valdytojai ir bet kuris 4 dalyje nurodytas dalyvis, aptikęs pavojų saugai, susijusį su techninės įrangos (įskaitant struktūrinius posistemius) defektais ir konstrukcijos neatitiktimi ar gedimais, arba informuotas apie jį, pagal savo atitinkamą kompetenciją:

a)	imasi visų reikiamų taisomųjų priemonių nustatytam pavojui saugai pašalinti;

praneša apie tą pavojų atitinkamoms suinteresuotosioms šalims, kad jos galėtų imtis bet kokio reikiamo tolesnio taisomojo veiksmo, kad būtų nuolatos užtikrinami Sąjungos geležinkelių sistemos veiklos saugos srityje rezultatai. Agentūra gali nustatyti priemonę, kuria sudaromos palankesnės sąlygos keistis informacija atitinkamiems dalyviams, atsižvelgdama į susijusių naudotojų privatumą, sąnaudų ir naudos analizės rezultatus, taip pat Agentūros jau įdiegtas IT taikomąsias programas ir registrus.

6. Tuo atveju, kai geležinkelio įmonės pasikeičia transporto priemonėmis tarpusavyje, bet kuris susijęs dalyvis pasikeičia visa informacija, kuri yra svarbi saugiam eksploatavimui, įskaitant informaciją apie atitinkamos transporto priemonės būklę ir istoriją, techninės priežiūros dokumentų elementus atsekamumo tikslu, informaciją apie krovos veiklos atsekamumą ir važtaraščius, tačiau neapsiribojant ja.

5 straipsnis

Bendrieji saugos rodikliai (BSR)

1. Siekdamos sudaryti palankias sąlygas įvertinimui, ar yra pasiekti BST, ir geležinkelių saugos bendrajai raidai stebėti, valstybės narės surenka informaciją apie BSR iš 19 straipsnyje nurodytų nacionalinių saugos institucijų metinių ataskaitų.

2. BSR yra įtvirtinti I priede.

6 straipsnis

Bendrieji saugos būdai (BSB)

1. BSB apibūdina kaip vertinami saugos lygiai, saugos tikslų pasiekimas ir atitiktis kitiems saugos reikalavimams, be kita ko, atitinkamais atvejais pasitelkiant nepriklausomą vertinimo įstaigą, parengiant ir nustatant:

a)	pavojaus lygio nustatymo ir pavojaus vertinimo metodus;

b)	metodus, kuriuos taikant vertinama, kaip laikomasi pagal 10 ir 12 straipsnius išduotų saugos sertifikatų ir saugos leidimų reikalavimų;

c)	nacionalinių saugos institucijų taikytinus priežiūros metodus ir geležinkelio įmonių, infrastruktūros valdytojų ir už techninę priežiūrą atsakingų subjektų taikytinus stebėsenos metodus;

d)	geležinkelio operatorių saugos lygio ir veiklos rezultatų saugos srityje vertinimo nacionaliniu ir Sąjungos lygiu metodus;

e)	saugos tikslų pasiekimo nacionaliniu ir Sąjungos lygiais vertinimo metodus ir

f)	visus kitus saugos valdymo sistemos procesą apimančius metodus, kuriuos reikia suderinti Sąjungos lygiu.

2. Komisija įgyvendinimo aktais įgalioja Agentūrą rengti BSB projektus bei jų dalinių pakeitimų projektus ir teikti atitinkamas rekomendacijas Komisijai, remiantis aiškiu pagrindimu, kad reikia naujo arba iš dalies pakeisto BSB, ir jo poveikiu esančioms taisyklėms bei Sąjungos geležinkelių sistemos saugos lygiui. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 28 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. Kai 28 straipsnyje nurodytas komitetas (toliau – komitetas) nuomonės nepateikia, Komisija įgyvendinimo akto projekto nepriima ir taikoma Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnio 4 dalies trečia pastraipa.

Rengiant, tvirtinant ir peržiūrint BSB atsižvelgiama į naudotojų, nacionalinių saugos institucijų ir suinteresuotųjų subjektų, įskaitant atitinkamais atvejais socialinius partnerius, nuomonę. Rekomendacijas sudaro ataskaita apie tų konsultacijų rezultatus ir ataskaita, kurioje vertinamas planuojamų priimti naujų ar iš dalies pakeistų BSB poveikis.

3. Naudojantis 2 dalyje nurodytais įgaliojimais, Agentūra arba Komisija sistemingai ir reguliariai informuoja komitetą apie parengiamąjį darbą, susijusį su BSB. To darbo metu Komisija gali pateikti Agentūrai naudingų rekomendacijų dėl BSB ir sąnaudų ir naudos analizės. Visų pirma Komisija gali reikalauti, kad Agentūra išnagrinėtų alternatyvius sprendimus ir tų sprendimų sąnaudų ir naudos įvertinimas būtų pateiktas su BSB projektu pateikiamoje ataskaitoje.

Komitetas padeda Komisijai vykdyti pirmoje pastraipoje minėtas užduotis.

4. Komisija išnagrinėja Agentūros parengtas rekomendacijas siekiant įsitikinti, kad 2 dalyje nurodyti įgaliojimai yra įvykdyti. Kai įgaliojimai nėra įvykdyti, Komisija paprašo Agentūros peržiūrėti savo rekomendaciją nurodant įgaliojimų aspektus, kurie nebuvo įvykdyti. Dėl pagrįstų priežasčių Komisija gali nuspręsti pakeisti Agentūrai suteiktus įgaliojimus pagal 2 dalyje nurodytą procedūrą.

Komitetas padeda Komisijai vykdyti pirmoje pastraipoje minėtas užduotis.

5. BSB reguliariai patikslinami, atsižvelgiant į įgytą jų taikymo patirtį ir bendrą geležinkelių saugos raidą, taip pat siekiant visuotinai užtikrinti saugą ir kai racionaliu požiūriu tai praktiškai įmanoma – nuolatos ją didinti.

6. Remiantis Agentūros parengta rekomendacija ir atlikus šio straipsnio 4 dalyje nurodytą nagrinėjimą, Komisijai pagal 27 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl BSB turinio ir jų turinio dalinių pakeitimų.

7. Atsižvelgdamos į BSB priėmimą ir jų dalinius pakeitimus, valstybės narės nedelsdamos atlieka visus būtinus savo nacionalinių taisyklių dalinius pakeitimus.

7 straipsnis

Bendrieji saugos tikslai (BST)

1. BST nustatomi minimalūs saugos lygiai, kuriuos turi atitikti visa sistema ir, jei įmanoma, įvairios geležinkelių sistemos dalys kiekvienoje valstybėje narėje ir Sąjungoje. BST gali būti išreiškiami pavojaus priimtinumo kriterijais arba tiksliniais saugos lygiais, ir jais visų pirma atsižvelgiama į:

a)	individualų pavojų, susijusį su keleiviais, personalu (įskaitant darbuotojus ar rangovus), pervažų naudotojais ir kitais subjektais bei, nedarant poveikio esančioms nacionalinėms ir tarptautinėms taisyklėms dėl atsakomybės, individualų pavojų, susijusį su pažeidėjais;

b)	pavojų visuomenei.

2. Komisija įgyvendinimo aktais įgalioja Agentūrą rengti BST projektus bei jų dalinių pakeitimų projektus ir teikti atitinkamas rekomendacijas Komisijai, remiantis aiškiu pagrindimu, kad reikia naujo arba iš dalies pakeisto BST, ir jo poveikiu esančioms taisyklėms. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 28 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. Kai komitetas nuomonės nepateikia, Komisija įgyvendinimo akto projekto nepriima ir taikoma Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnio 4 dalies trečia pastraipa.

3. Naudojantis 2 dalyje nurodytais įgaliojimais, Agentūra arba Komisija sistemingai ir reguliariai informuoja komitetą apie parengiamąjį darbą, susijusį su BST. To darbo metu Komisija gali pateikti Agentūrai naudingų rekomendacijų dėl BST ir sąnaudų ir naudos analizės. Visų pirma Komisija gali reikalauti, kad Agentūra išnagrinėtų alternatyvius sprendimus ir tų sprendimų sąnaudų ir naudos įvertinimas būtų pateiktas su BST projektu pateikiamoje ataskaitoje.

Komitetas padeda Komisijai vykdyti pirmoje pastraipoje minėtas užduotis.

5. BST reguliariai patikslinami, atsižvelgiant į bendrą geležinkelių saugos raidą. Patikslintuose BST atsižvelgiama į prioritetines sritis, kuriose sauga turi būti toliau didinama.

7. Valstybės narės priima visus būtinus savo nacionalinių taisyklių dalinius pakeitimus, kad būtų pasiekti bent BST, taip pat ir patikslinti BST pagal prie jų pridėtus įgyvendinimo grafikus. Į tuos dalinius pakeitimus atsižvelgiama metiniuose saugos planuose, nurodytuose 4 straipsnio 1 dalies f punkte. Apie tas taisykles valstybės narės praneša Komisijai vadovaudamosi 8 straipsniu.

8 straipsnis

Nacionalinės taisyklės saugos srityje

1. Nacionalinės taisyklės, apie kurias pagal Direktyvą 2004/49/EB pranešta ne vėliau kaip 2016 m. birželio 15 d., taikomos, jei jos:

a)	priskirtinos vienai iš rūšių, nurodytų II priede;

b)	atitinka Sąjungos teisę, įskaitant visų pirma TSS, BST ir BSB, ir

c)	netaptų savavališkos diskriminacijos priemone ar užslėptu geležinkelio transporto veiklos tarp valstybių narių apribojimu.

2. Ne vėliau kaip 2018 m. birželio 16 d. valstybės narės peržiūri 1 dalyje nurodytas nacionalines taisykles ir panaikina:

a)	bet kokią nacionalinę taisyklę, apie kurią nebuvo pranešta arba kuri neatitinka 1 dalyje nurodytų kriterijų;

b)	bet kokią nacionalinę taisyklę, kuri tapo pertekline dėl Sąjungos teisės, įskaitant visų pirma dėl TSS, BST ir BSB.

Tuo tikslu valstybės narės gali naudotis taisyklių valdymo priemone, nurodyta Reglamento (ES) 2016/796 27 straipsnio 4 dalyje, ir gali prašyti agentūros išnagrinėti konkrečias taisykles atsižvelgiant į šioje dalyje nurodytus kriterijus.

3. Valstybės narės pagal šią direktyvą gali nustatyti naujas nacionalines taisykles tik šiais atvejais, kai:

a)	BSB neapima taisyklių, susijusių su esamais saugos būdais;

b)	TSS dar neapima geležinkelių tinklo eksploatavimo taisyklių;

c)	tai yra neatidėliotina prevencinė priemonė, ypač po avarijos ar rikto;

d)	taisyklę, apie kurią jau pranešta, reikia patikslinti;

e)	TSS arba Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/59/EB (11) dar neapima taisyklių dėl reikalavimų personalui, vykdančiam svarbias saugos užduotis, įskaitant atrankos kriterijus, fizinį ir psichologinį tinkamumą ir profesinį mokymą.

4. Valstybės narės naujos nacionalinės taisyklės projektą pateikia Agentūrai ir Komisijai apsvarstyti laiku ir laikantis Reglamento (ES) 2016/796 25 straipsnio 1 dalyje nurodytų terminų, anksčiau nei siūlomos naujos taisyklės tikėtinas nustatymas nacionalinėje teisinėje sistemoje, pateikdamos tos taisyklės nustatymo pagrindimą naudodamosi atitinkama IT sistema pagal Reglamento (ES) 2016/796 27 straipsnį. Valstybės narės užtikrina, kad projektas būtų pakankamai parengtas, jog Agentūra galėtų jį išnagrinėti pagal Reglamento (ES) 2016/796 25 straipsnio 2 dalį.

5. Skubių prevencijos priemonių atveju valstybės narės gali priimti ir taikyti naują taisyklę nedelsiant. Apie tą taisyklę pranešama pagal Reglamento (ES) 2016/796 27 straipsnio 2 dalį, taikant Agentūros vertinimą pagal Reglamento (ES) 2016/796 26 straipsnio 1, 2 ir 5 dalis.

6. Jei Agentūra sužino apie kokią nors nacionalinę taisyklę, nesvarbu ar apie ją buvo pranešta, ar nebuvo pranešta, kuri tampa pertekline arba prieštarauja BSB ar kitiems Sąjungos teisės aktams, priimtiems po to, kai pradėta taikyti atitinkama nacionalinė taisyklė, taikoma Reglamento (ES) 2016/796 26 straipsnyje numatyta procedūra.

7. Valstybės narės praneša Agentūrai ir Komisijai apie priimtas nacionalines taisykles. Jos naudoja tinkamą IT sistemą pagal Reglamento (ES) 2016/796 27 straipsnį. Valstybės narės užtikrina, kad esančios nacionalinės taisyklės būtų lengvai prieinamos, pateiktos viešame domene ir suformuluotos vartojant tokius terminus, kuriuos visos suinteresuotosios šalys galėtų suprasti. Valstybių narių gali būti paprašyta suteikti papildomos informacijos apie jų nacionalines taisykles.

8. Valstybės narės gali nuspręsti nepranešti apie vietinės reikšmės taisykles ir apribojimus. Tokiais atvejais valstybės narės tas taisykles ir apribojimus įtraukia į Direktyvos (ES) 2016/797 49 straipsnyje nurodytus infrastruktūros registrus arba Direktyvos 2012/34/ES 27 straipsnyje nurodytuose tinklo nuostatuose nurodo, kur paskelbtos tos taisyklės ir apribojimai.

9. Nacionalinėms taisyklėms, apie kurias pranešta pagal šį straipsnį, netaikoma pranešimo tvarka, numatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2015/1535 (12).

10. Nacionalinių taisyklių projektus ir esančias nacionalines taisykles Agentūra nagrinėja pagal Reglamento (ES) 2016/796 25 ir 26 straipsniuose nustatytas procedūras.

11. Nedarant poveikio 8 daliai, nacionalinės taisyklės, apie kurias nepranešta vadovaujantis šiuo straipsniu, taikant šią direktyvą netaikomos.

9 straipsnis

Saugos valdymo sistemos

1. Infrastruktūros valdytojai ir geležinkelio įmonės sukuria savo atitinkamas saugos valdymo sistemas, siekdami užtikrinti, kad Sąjungos geležinkelių sistema galėtų pasiekti bent BST, kad ji atitiktų TSS nustatytus saugos reikalavimus ir kad būtų taikomos atitinkamos BSB dalys bei nacionalinės taisyklės, apie kurias pranešta pagal 8 straipsnį.

2. Visos svarbios saugos valdymo sistemos dalys yra dokumentuotos, visų pirma nurodant atsakomybės paskirstymą geležinkelių infrastruktūros valdytojo ar geležinkelio įmonės organizacijos viduje. Parodoma, kaip užtikrinama vadovybės vykdoma kontrolė įvairiais lygiais, kaip yra įtraukiami visų lygių darbuotojai ir jų atstovai ir kaip yra užtikrinamas nuolatinis saugos valdymo sistemos tobulinimas. Aiškiai įsipareigojama nuosekliai taikyti žmogiškojo veiksnio žinias ir metodus. Saugos valdymo sistema infrastruktūros valdytojai ir geležinkelio įmonės propaguoja abipusio pasitikėjimo ir tikrumo bei mokymosi kultūrą, pagal kurią darbuotojai skatinami prisidėti prie saugos tobulinimo kartu užtikrinant konfidencialumą.

3. Saugos valdymo sistemą sudaro šie pagrindiniai elementai:

a)	aukščiausio organizacijos vadovo patvirtinta saugos politika, su kuria supažindinami visi darbuotojai;

b)	organizacijos kiekybiniai ir kokybiniai tikslai saugos palaikymo ir stiprinimo srityje bei šių tikslų pasiekimo planai ir procedūra;

c)	procedūros, kad būtų laikomasi esamų, naujų ir pakeistų techninių ir eksploatavimo standartų ar kitų norminių sąlygų, kaip nustatyta TSS, 8 straipsnyje ir II priede nurodytose nacionalinėse taisyklėse, kitose atitinkamose taisyklėse arba institucijos sprendimuose;

d)	procedūros, kad būtų užtikrinta atitiktis standartams ir kitoms norminėms sąlygoms visą įrangos gyvavimo ciklą ir eksploatavimo laiką;

e)	procedūros ir metodai, skirti pavojams nustatyti, pavojaus įvertinimui atlikti ir pavojaus kontrolės priemonėms įgyvendinti, kai dėl pakitusių eksploatavimo sąlygų arba dėl naujos medžiagos įvedimo kyla nauji pavojai infrastruktūrai arba žmogaus, mašinos ir organizacijos sąveikai;

f)	darbuotojų mokymo programų ir sistemų teikimas, siekiant užtikrinti, kad būtų puoselėjama darbuotojų kompetencija ir jie tinkamai atliktų užduotis, įskaitant priemonių, susijusių su fiziniu ir psichologiniu pasirengimu, taikymą;

g)	priemonės, kad organizacijoje ir – tam tikrais atvejais – tarp organizacijų ir geležinkelių sistemos būtų pateikiama pakankamai informacijos;

h)	procedūros ir formos, kaip dokumentuoti informaciją saugos srityje ir procedūros, skirtos svarbiausios saugos informacijos konfigūracijos kontrolei, nustatymas;

i)	procedūros, skirtos užtikrinti, kad būtų pranešama apie avarijas, riktus, vos neįvykusius ir kitus pavojingus įvykius, kad jie būtų ištirti, išanalizuoti ir kad būtų imamasi būtinų prevencinių priemonių;

j)	su atitinkamomis valdžios institucijomis suderintų veiksmų planų, pavojaus signalų bei informacijos pateikimas avariniais atvejais ir

k)	nuostatos dėl periodinio saugos valdymo sistemos vidaus audito.

Infrastruktūros valdytojai ir geležinkelio įmonės įtraukia kitus elementus, būtinus siekiant išvengti pavojaus saugai, atsižvelgdami į dėl jų pačių veiklos kylančios pavojaus vertinimą.

4. Saugos valdymo sistema turi būti pritaikyta vykdomos veiklos rūšiai, mastui, veiklos vietai ir kitoms sąlygoms. Ji užtikrina, kad būtų kontroliuojami visi pavojai, susiję su infrastruktūros valdytojo ar geležinkelio įmonės veikla, įskaitant techninę priežiūrą, nedarant poveikio 14 straipsniui, ir medžiagų tiekimą bei naudojimąsi rangovų paslaugomis. Nedarant poveikio esančioms nacionalinėms ir tarptautinėms taisyklėms dėl atsakomybės, saugos valdymo sistemoje taip pat atsižvelgiama (tam tikrais atvejais ir kai tai tikslinga) į pavojus, atsirandančius dėl kitų 4 straipsnyje nurodytų dalyvių veiklos.

5. Bet kurio infrastruktūros valdytojo saugos valdymo sistemoje atsižvelgiama į įvairių tinkle veikiančių geležinkelio įmonių veiklos poveikį ir numatoma, kad visos geležinkelio įmonės gali veikti, jeigu vadovaujasi TSS ir nacionalinėmis taisyklėmis bei veikia pagal jų saugos sertifikate nustatytas sąlygas.

Saugos valdymo sistemos kuriamos siekiama koordinuoti infrastruktūros valdytojo avarinių situacijų procedūras su visomis jo infrastruktūroje veikiančiomis geležinkelio įmonėmis, su avarinės pagalbos tarnybomis, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos skubiems gelbėjimo tarnybų veiksmams, ir su visomis kitomis šalimis, kurios galėtų būti įtrauktos susidarius avarinei situacijai. Tarpvalstybinės infrastruktūros atveju atitinkamų infrastruktūros valdytojų bendradarbiavimas sudaro palankias sąlygas reikiamam kompetentingų avarinės pagalbos tarnybų abiejose sienos pusėse veiklos koordinavimui ir pasirengimui.

Įvykus katastrofai geležinkelio įmonės teikia pagalbą nukentėjusiems asmenims padėdamos jiems skundų teikimo procedūrose pagal Sąjungos teisę, visų pirma pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1371/2007 (13), nedarant poveikio kitų šalių pareigoms. Teikiant tokią pagalbą naudojamasi ryšių palaikymo su nukentėjusių asmenų šeimomis kanalais ir ji apima psichologinę pagalbą avarijoje nukentėjusiems asmenims ir jų šeimoms.

6. Kasmet anksčiau nei gegužės 31 d. visi infrastruktūros valdytojai ir geležinkelio įmonės pateikia nacionalinei saugos institucijai metinę saugos ataskaitą už ankstesnius kalendorinius metus. Saugos ataskaitoje pateikiama:

a)	informacija apie pasiektus pačios organizacijos saugos tikslus ir apie saugos planų vykdymo rezultatus;

b)	nacionalinių saugos rodiklių ir 5 straipsnyje nurodytų BSR tobulinimo apžvalga tiek, kiek tai svarbu ataskaitą teikiančiai organizacijai;

c)	saugos vidaus audito rezultatai;

d)	nacionalinei saugos institucijai galinčios būti svarbiomis pastebėjimai dėl geležinkelių eksploatavimo veiklos ir infrastruktūros valdymo trūkumų bei veikimo sutrikimų, įskaitant pagal 4 straipsnio 5 dalies b punktą atitinkamų dalyvių pateiktos informacijos santrauką, ir

e)	atitinkamų BSB taikymo ataskaita.

7. Remdamasi informacija, kurią pagal 17 ir 19 straipsnius teikia nacionalinės saugos institucijos, Agentūra gali priimti rekomendaciją Komisijai dėl BSB, apimančio saugos valdymo sistemos elementus, kuriuos reikia suderinti Sąjungos lygiu, be kita ko, darniuosius standartus, kaip nurodyta 6 straipsnio 1 dalies f punkte. Tokiu atveju taikoma 6 straipsnio 2 dalis.

III SKYRIUS

SAUGOS SERTIFIKAVIMAS IR LEIDIMAI

10 straipsnis

Bendras saugos sertifikatas

1. Nedarant poveikio 9 daliai, teisė naudotis geležinkelių infrastruktūra suteikiama tik geležinkelio įmonėms, turinčioms bendrą saugos sertifikatą, kurį išdavė Agentūra pagal 5–7 dalis arba nacionalinė saugos institucija pagal 8 dalį.

Bendro saugos sertifikato tikslas yra įrodyti, kad atitinkama geležinkelio įmonė yra nustačiusi savo saugos valdymo sistemą ir kad ji gali saugiai veikti numatytame veiklos vietoje.

2. Paraiškoje dėl bendro saugos sertifikato geležinkelio įmonė nurodo geležinkelių eksploatavimo veiklos, kuriai taikomas sertifikatas, rūšį ir mastą bei numatomą veiklos vietą.

3. Paraiška dėl bendro saugos sertifikato pateikiama kartu su byla, įskaitant dokumentais pagrįstus įrodymus, kad:

a)	geležinkelio įmonė pagal 9 straipsnį sukūrė savo saugos valdymo sistemą ir kad ji atitinka TSS, BSB bei BST ir kituose atitinkamuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus, kad kontroliuotų pavojus ir saugiai teiktų transporto paslaugas tinkle, ir

b)	atitinkamais atvejais geležinkelio įmonė atitinka reikalavimus, nustatytus atitinkamomis nacionalinėmis taisyklėmis, apie kurias pranešta pagal 8 straipsnį.

Ta paraiška ir informacija apie visas paraiškas, atitinkamų procedūrų stadijas ir jų rezultatus, ir kai, taikytina, Apeliacinės tarybos prašymus ir sprendimus pateikiamos pagal Reglamento (ES) 2016/796 12 straipsnyje nurodytą vieno langelio sistemą.

4. Agentūra arba, 8 dalyje nurodytu atveju, nacionalinė saugos institucija bendrą saugos sertifikatą išduoda arba apie neigiamą sprendimą pareiškėją informuoja per iš anksto nustatytą ir pagrįstą laikotarpį – bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo tada, kai pareiškėjas pateikia visą reikiamą informaciją ir visą papildomą informaciją, kurios buvo paprašyta. Agentūra arba, 8 dalyje numatytais atvejais, nacionalinė saugos institucija taiko praktines taisykles dėl sertifikavimo procedūros, kurios turi būti nustatytos įgyvendinimo aktu, kaip nurodyta 10 dalyje.

5. Agentūra išduoda bendrą saugos sertifikatą geležinkelio įmonėms, kurių veiklos vieta yra vienoje arba daugiau valstybių narių. Siekdama išduoti tokį sertifikatą, Agentūra:

a)	įvertina 3 dalies a punkte nustatytus elementus ir

b)	nedelsiant perduoda visą geležinkelio įmonės bylą nacionalinėms saugos institucijoms, susijusioms su numatoma veiklos vieta, kad būtų įvertinti 3 dalies b punkte nustatyti elementai.

Agentūrai arba nacionalinėms saugos institucijoms leidžiama atliekant pirmiau nurodytus įvertinimus rengti apsilankymus ir patikrinimus geležinkelio įmonės veiklos vietose ir auditą; jos gali paprašyti atitinkamos papildomos informacijos. Agentūra ir nacionalinės saugos institucijos derina tokių apsilankymų, audito ir patikrinimų rengimą.

6. Per vieną mėnesį nuo paraiškos dėl bendro saugos sertifikato gavimo Agentūra informuoja geležinkelio įmonę, kad byloje yra visa informacija, arba paprašo atitinkamos papildomos informacijos, nustatydama pagrįstą terminą jai pateikti. Siekdama patikrinti, ar byloje yra visa informacija, ar ji yra aktuali ir nuosekli, Agentūra taip pat gali įvertinti 3 dalies b punkte nustatytus elementus.

Prieš priimdama sprendimą dėl bendro saugos sertifikato išdavimo Agentūra visapusiškai atsižvelgia į pagal 5 dalį atliktus įvertinimus.

Agentūra prisiima visišką atsakomybę už bet kokius savo išduodamus bendrus saugos sertifikatus.

7. Kai Agentūra nesutinka su neigiamu įvertinimu, atliktu vienos ar daugiau nacionalinių saugos institucijų pagal 5 dalies b punktą, ji apie tai informuoja tą instituciją ar konkrečias institucijas ir pateikia savo nesutikimo priežastis. Agentūra ir nacionalinė saugos institucija ar institucijos bendradarbiauja siekdamos susitarti dėl abiem pusėms priimtino įvertinimo. Prireikus Agentūra ir nacionalinė saugos institucija ar institucijos gali nuspręsti įtraukti į šį procesą geležinkelio įmonę. Jei per vieną mėnesį po to, kai Agentūra informavo nacionalinę saugos instituciją ar institucijas apie savo nesutikimą, nepavyksta susitarti dėl abiem pusėms priimtino įvertinimo, Agentūra priima galutinį sprendimą, išskyrus atvejus, kai nacionalinė saugos institucija ar institucijos yra perdavusi (-ios) klausimą pagal Reglamento (ES) 2016/796 55 straipsnį įsteigtos apeliacinės tarybos arbitražui. Apeliacinė taryba per vieną mėnesį nuo nacionalinės saugos institucijos ar institucijų prašymo nusprendžia, ar patvirtinti Agentūros sprendimo projektą.

Kai apeliacinė taryba sutinka su Agentūra, pastaroji priima sprendimą nedelsdama.

Kai apeliacinė taryba sutinka su neigiamu nacionalinės saugos institucijos pateiktu įvertinimu, Agentūra išduoda bendrą saugos sertifikatą, nurodant, kad į veiklos vietą nepatenka neigiamą įvertinimą gavusios tinklo dalys.

Kai Agentūra nesutinka su teigiamu įvertinimu, pateiktu vienos ar daugiau nacionalinių saugos institucijų pagal 5 dalies b punktą, ji apie tai informuoja konkrečią instituciją ar institucijas ir pateikia savo nesutikimo priežastis. Agentūra ir nacionalinė saugos institucija ar institucijos bendradarbiauja siekdamos susitarti dėl abiem pusėms priimtino įvertinimo. Prireikus Agentūra ir nacionalinė saugos institucija ar institucijos gali nuspręsti įtraukti į šį procesą pareiškėją. Jei per vieną mėnesį po to, kai Agentūra informavo nacionalinę saugos instituciją ar institucijas apie savo nesutikimą, nepavyksta susitarti dėl abiem pusėms priimtino įvertinimo, Agentūra priima galutinį sprendimą.

8. Jeigu veiklos vieta yra tik vienoje valstybėje narėje, tos valstybės narės nacionalinė saugos institucija gali, gavusi pareiškėjo prašymą, savo atsakomybe išduoti bendrą saugos sertifikatą. Siekdama išduoti tokius sertifikatus, nacionalinė saugos institucija įvertina bylą, atsižvelgdama į visus 3 dalyje nurodytus elementus, ir taiko praktines taisykles, kurios turi būti nustatytos 10 dalyje nurodytais įgyvendinimo aktais. Nacionalinei saugos institucijai leidžiama atliekant pirmiau nurodytą įvertinimą rengti apsilankymus ir patikrinimus geležinkelio įmonės veiklos vietose ir auditą. Per vieną mėnesį nuo pareiškėjo paraiškos gavimo nacionalinė saugos institucija informuoja pareiškėją, kad byloje yra visa informacija, arba paprašo atitinkamos papildomos informacijos. Pasikonsultavus su kompetentingomis nacionalinėmis saugos institucijomis, bendras saugos sertifikatas neišplėtus veiklos vietos taip pat galioja geležinkelio įmonėms, vežančioms į kaimyninių valstybių narių, kurios pasižymi panašiomis tinklo charakteristikomis ir kurių eksploatavimo taisyklės yra panašios, stotis, jeigu tos stotys yra arti sienos. Ši konsultacija gali būti vykdoma kiekvienu konkrečiu atveju arba gali būti nustatyta tarpvalstybiniame valstybių narių ar nacionalinių saugos institucijų susitarime.

Nacionalinė saugos institucija prisiima visišką atsakomybę už bet kokius savo išduodamus bendrus saugos sertifikatus.

9. Valstybė narė gali leisti trečiųjų šalių operatoriams pasiekti jos teritorijoje esančią stotį, paskirtą tarpvalstybinei veiklai vykdyti ir esančią netoli tos valstybės narės sienos, nereikalaudama bendro saugos sertifikato, jeigu atitinkamas saugos lygis užtikrinamas:

a)	atitinkamos valstybės narės ir kaimyninės trečiosios šalies tarpvalstybiniu susitarimu arba

b)	trečiosios šalies operatoriaus ir geležinkelio įmonės arba infrastruktūros valdytojo, turinčio bendrą saugos sertifikatą arba saugos leidimą vykdyti veiklą tame tinkle, sutartyse, jeigu jų saugos valdymo sistema tinkamai atspindi tų sutarčių su sauga susijusius aspektus.

10. Ne vėliau kaip 2018 m. birželio 16 d. Komisija įgyvendinimo aktais priima praktines taisykles, kuriose apibrėžiama:

a)	kaip pareiškėjas turi įvykdyti šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus, susijusius su bendru saugos sertifikatu, ir pateikiamas reikalaujamų dokumentų sąrašas;

b)	sertifikavimo proceso elementai, kaip antai, procedūros etapai ir kiekvieno proceso etapo laiko terminai;

c)	kaip Agentūra ir nacionalinė saugos institucija turi vykdyti šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus skirtingais paraiškos teikimo ir sertifikavimo proceso etapais, įskaitant vertinant pareiškėjų bylas, ir

d)	Agentūros arba nacionalinių saugos institucijų išduotų bendrų saugos sertifikatų galiojimo laikotarpį, visų pirma tais atvejais, kai bet kuris bendras saugos sertifikatas atnaujinamas pakeitus veiklos rūšį, mastą ir vietą.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 28 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. Juose atsižvelgiama į patirtį, įgytą įgyvendinant Komisijos reglamentą (EB) Nr. 653/2007 (14) ir Komisijos reglamentą (ES) Nr. 1158/2010 (15), taip pat į patirtį, įgytą rengiant 11 straipsnio 1 dalyje nurodytus bendradarbiavimo susitarimus.

11. Bendruose saugos sertifikatuose nurodomi geležinkelių eksploatavimo veiklos, kuriai jie taikomi, rūšis, mastas ir vieta. Bendras saugos sertifikatas taip pat gali būti taikomas geležinkelių įmonei priklausantiems privažiuojamiesiems keliams, jei jie įtraukti į jos saugos valdymo sistemą.

12. Sprendimas dėl atsisakymo išduoti bendrą saugos sertifikatą arba neįtraukti dalies tinklo atsižvelgiant į 7 dalyje nurodytą neigiamą įvertinimą turi būti deramai pagrindžiamas. Pareiškėjas per vieną mėnesį nuo sprendimo gavimo gali paprašyti, kad atitinkamai Agentūra arba nacionalinė saugos institucija persvarstytų sprendimą. Agentūra arba nacionalinė saugos institucija per du mėnesius nuo pareiškimo persvarstyti sprendimą gavimo savo sprendimą patvirtina arba atšaukia.

Jeigu neigiamas Agentūros sprendimas patvirtinamas, pareiškėjas gali pateikti apeliacinį skundą Reglamento (ES) 2016/796 55 straipsnyje nurodytai apeliacinei tarybai.

Jeigu nacionalinės saugos agentūros neigiamas sprendimas patvirtinamas, pareiškėjas gali pateikti apeliacinį skundą apeliaciniam organui pagal nacionalinę teisę. Valstybės narės gali šios apeliacinės procedūros tikslais paskirti Direktyvos 2012/34/ES 56 straipsnyje nurodytą reguliavimo instituciją. Tokiu atveju taikoma šios direktyvos 18 straipsnio 3 dalis.

13. Agentūros arba nacionalinės saugos institucijos pagal šį straipsnį išduotas bendras saugos sertifikatas atnaujinamas ne rečiau kaip kartą per penkerius metus geležinkelio įmonei pateikus paraišką. Jis visiškai arba iš dalies papildomas tada, kai tik iš esmės pakinta veiklos rūšis arba jos mastas.

14. Kai pareiškėjas jau turi bendrą saugos sertifikatą, išduotą pagal 5–7 dalis, ir pageidauja išplėsti savo veiklos vietą, arba kai jis jau turi bendrą saugos sertifikatą, išduotą pagal 8 dalį, ir pageidauja išplėsti savo veiklos vietą į kitą valstybę narę, jis papildo bylą atitinkamais 3 dalyje nurodytais dokumentais, susijusiais su papildoma veiklos vieta. Geležinkelio įmonė pateikia bylą Agentūrai, o ji, atlikusi 4–7 dalyse nustatytas procedūras, išduoda papildytą bendrą saugos sertifikatą, apimantį išplėstą veiklos vietą. Tuo atveju bylos vertinimo, kaip numatyta 3 dalies b punkte, tikslais konsultuojamasi tik su nacionalinėmis saugos institucijomis, susijusiomis su veiklos išplėtimu.

Jeigu geležinkelio įmonė turi bendrą saugos sertifikatą, išduotą pagal 8 dalį, ir pageidauja išplėsti veiklos vietą toje valstybėje narėje, ji papildo bylą atitinkamais 3 dalyje nurodytais dokumentais, susijusiais su papildoma veiklos vieta. Ji pateikia bylą pagal Reglamento (ES) 2016/796 12 straipsnyje nurodytą vieno langelio sistemą nacionalinei saugos institucijai, kuri, atlikusi 8 dalyje nustatytas procedūras, išduoda papildytą bendrą saugos sertifikatą, apimantį išplėstą veiklos vietą.

15. Agentūra ir kompetentingos nacionalinės saugos institucijos gali reikalauti, kad jų išduoti bendri saugos sertifikatai būtų patikslinami įvykus esminiams saugos reguliavimo sistemos pokyčiams.

16. Agentūra nedelsdama ir bet kuriuo atveju – per dvi savaites praneša kompetentingoms nacionalinėms saugos institucijoms apie bendro saugos sertifikato išdavimą. Agentūra nedelsdama praneša kompetentingoms nacionalinėms saugos institucijoms apie bendro saugos sertifikato atnaujinimą, dalinį pakeitimą ar panaikinimą. Ji nurodo geležinkelio įmonės pavadinimą ir adresą, išdavimo datą, bendro saugos sertifikato rūšį, mastą, galiojimą ir veiklos vietą, o panaikinimo atveju – ir savo sprendimo priežastis. Nacionalinių saugos institucijų išduotų bendrų saugos sertifikatų atveju kompetentinga nacionalinė saugos institucija ar institucijos per tą patį terminą pateikia Agentūrai tą pačią informaciją.

11 straipsnis

Agentūros ir nacionalinių saugos institucijų bendradarbiavimas išduodant bendrus saugos sertifikatus

1. Šios direktyvos 10 straipsnio 5 ir 6 dalių taikymo tikslais Agentūra ir nacionalinės saugos institucijos sudaro bendradarbiavimo susitarimus pagal Reglamento (ES) 2016/796 76 straipsnį. Bendradarbiavimo susitarimai yra konkretūs arba pagrindų susitarimai, ir juose dalyvauja viena ar daugiau nacionalinių saugos institucijų. Bendradarbiavimo susitarimuose pateikiamas išsamus užduočių ir sąlygų, kuriomis turi būti pasiekti rezultatai, aprašymas, nurodomi rezultatų pasiekimo terminai ir pareiškėjo mokėtinų mokesčių paskirstymas.

2. Tinklų, kurie dėl geografinių ar istorinių priežasčių reikalauja ekspertinių žinių, atveju, siekiant sumažinti administracinę naštą ir pareiškėjo patiriamas išlaidas, bendradarbiavimo susitarimuose taip pat gali būti numatyta speciali bendradarbiavimo tvarka. Kai tokie tinklai yra izoliuoti nuo likusios Sąjungos geležinkelių sistemos, tokie specialūs bendradarbiavimo susitarimai gali apimti galimybę sutartimi perduoti užduotis atitinkamoms nacionalinėms saugos institucijoms, kai tai būtina norint užtikrinti veiksmingą ir proporcingą sertifikavimo užduočių paskirstymą. Tie bendradarbiavimo susitarimai turi būti sudaryti iki Agentūrai pradedant vykdyti sertifikavimo užduotis pagal 31 straipsnio 3 dalį.

3. Tuo atveju, kai valstybių narių tinklo vėžės plotis skiriasi nuo pagrindinio Sąjungos geležinkelių tinklo vėžės pločio ir kai tokiems tinklams taikomi tokie patys techniniai ir eksploataciniai reikalavimai kaip ir kaimyninėse trečiosiose šalyse, be 2 dalyje nurodytų bendradarbiavimo susitarimų, visos atitinkamos nacionalinės saugos institucijos tose valstybėse narėse sudaro su Agentūra daugiašalį susitarimą, kuriame nurodomos sąlygos siekiant palengvinti saugos sertifikatų veiklos vietos išplėtimą atitinkamose valstybėse narėse, kai tai aktualu.

12 straipsnis

Saugos leidimų išdavimas infrastruktūros valdytojams

1. Kad infrastruktūros valdytojui būtų leista valdyti ir eksploatuoti geležinkelių infrastruktūrą, jis turi gauti valstybės narės, kurioje yra geležinkelių infrastruktūra, nacionalinės saugos institucijos saugos leidimą.

Saugos leidimas apima leidimą, kuriuo patvirtinamas infrastruktūros valdytojo saugos sistemos priėmimas, kaip numatyta 9 straipsnyje, ir apima procedūras ir nuostatas, pagal kurias įvykdomi reikalavimai, būtini, kad geležinkelių infrastruktūra būtų saugiai projektuojama, prižiūrima ir eksploatuojama, tam tikrais atvejais įskaitant eismo kontrolės ir signalizacijos sistemos techninę priežiūrą ir eksploatavimą.

Nacionalinė saugos institucija paaiškina reikalavimus siekiant gauti saugos leidimus ir kokius dokumentus reikia pateikti, prireikus paraiškos teikimo gairių dokumento forma.

2. Saugos įgaliojimai galioja penkerius metus ir gali būti atnaujinami infrastruktūros valdytojui pateikus paraišką. Jie visiškai arba iš dalies peržiūrimi, kai tik įvyksta esminiai infrastruktūros, signalizacijos ar energijos posistemių arba šių posistemių eksploatavimo ir techninės priežiūros principų pokyčiai. Infrastruktūros valdytojas apie visus tokius pokyčius nedelsdamas praneša nacionalinei saugos institucijai.

Nacionalinė saugos institucija gali pareikalauti, kad saugos įgaliojimai būtų persvarstomi įvykus esminiams saugos reguliavimo sistemos pokyčiams.

3. Nacionalinė saugos institucija priima sprendimą dėl saugos leidimo paraiškos nedelsdama, ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo tada, kai pareiškėjas pateikia visą reikiamą informaciją ir visą papildomą informaciją, kurios buvo paprašyta.

4. Nacionalinė saugos institucija nedelsdama ir bet kuriuo atveju – per dvi savaites praneša Agentūrai apie suteikt, atnaujintus, pakeistus ar panaikintus saugos leidimus. Ji nurodo infrastruktūros valdytojo pavadinimą ir adresą, leidimų suteikimo datą, saugos leidimų taikymo sritį ir galiojimo laikotarpį, o panaikinimo atveju — ir savo sprendimo priežastis.

5. Tarpvalstybinės infrastruktūros atveju kompetentingos nacionalinės saugos institucijos bendradarbiauja, siekdamos išduoti saugos leidimus.

13 straipsnis

Galimybė naudotis mokymo priemonėmis

1. Valstybės narės užtikrina, kad geležinkelio įmonės ir infrastruktūros valdytojai bei jų personalas, atliekantis itin svarbias saugos užduotis, nešališkai ir nediskriminuojant turėtų galimybę naudotis traukinių mašinistų ir traukinius lydinčio personalo mokymo priemonėmis, kai tokie mokymai yra būtini teikti paslaugoms jų tinkle.

Į mokymo paslaugas įtraukiamas mokymas, kurio metu suteikiamos būtinos žinios apie maršrutus, eksploatavimo taisykles ir tvarką, signalizacijos ir kontrolės komandų sistemą bei maršrutuose, kuriais teikiamos paslaugos, taikomą avarinių situacijų tvarką.

Jeigu į mokymo paslaugas neįtrauktas egzaminas ir pažymėjimų išdavimas, valstybės narės užtikrina, kad geležinkelio įmonių ir infrastruktūros valdytojų personalas turėtų galimybę gauti tokius pažymėjimus.

Nacionalinė saugos institucija užtikrina, kad mokymo paslaugos atitiktų atitinkamai Direktyvoje 2007/59/EB, TSS arba šios direktyvos 8 straipsnio 3 dalies e punkte nurodytose nacionalinėse taisyklėse nustatytus reikalavimus.

2. Jeigu mokymo priemones teikia tik viena geležinkelio įmonė ar infrastruktūros valdytojas, valstybės narės užtikrina, kad kitoms geležinkelio įmonėms teikiamų tokių priemonių kaina būtų pagrįsta sąnaudomis, priimtina ir nediskriminacinė, o ją nustatant galėtų būti numatomas pelnas.

3. Įdarbinant naujus traukinių mašinistus, traukinių palydovus ir itin svarbias saugos užduotis vykdantį personalą, geležinkelio įmonės gali atsižvelgti į bet kokius anksčiau kitose geležinkelio įmonėse gautus mokymus, kvalifikaciją ir įgytą patirtį. Tuo tikslu tokiam personalui suteikiama galimybė susipažinti su visais dokumentais, liudijančiais apie jo mokymą, kvalifikaciją ir patirtį, gauti dokumentų kopijas ir apie juos pranešti.

4. Geležinkelio įmonės ir infrastruktūros valdytojai atsako už mokymų lygį ir savo personalo, atliekančio itin svarbų saugos darbą, kvalifikaciją.

14 straipsnis

Transporto priemonių techninė priežiūra

1. Kiekviena transporto priemonė, prieš pradedant ją naudoti tinkle, turi turėti jai skirtą už techninę priežiūrą atsakingą subjektą; šis subjektas registruojamas transporto priemonių registre pagal Direktyvos (ES) 2016/797 47 straipsnį.

2. Nedarant poveikio 4 straipsnyje nurodytai geležinkelio įmonių ir infrastruktūros valdytojų atsakomybei už saugų traukinio eksploatavimą, už techninę priežiūrą atsakingas subjektas užtikrina, kad transporto priemonės, už kurių techninę priežiūrą jis yra atsakingas, veiktų saugiai. Tuo tikslu už techninę priežiūrą atsakingas subjektas nustato tų transporto priemonių techninės priežiūros sistemą ir pagal tą sistemą:

a)	užtikrina, kad transporto priemonių techninė priežiūra būtų atliekama atsižvelgiant į kiekvienos transporto priemonės techninės priežiūros dokumentus ir galiojančius reikalavimus, įskaitant techninės priežiūros taisykles ir atitinkamas TSS nuostatas;

b)	įgyvendina reikiamus pavojaus analizės ir vertinimo metodus, kurie nustatyti BSB, kaip nurodyta 6 straipsnio 1 dalies a punkte, tam tikrais atvejais bendradarbiaudamas su kitais dalyviais;

c)	užtikrina, kad jo rangovai įgyvendintų pavojaus kontrolės priemones taikydami stebėsenos BSB, nurodytus 6 straipsnio 1 dalies c punkte, ir kad tai būtų numatyta sutartyse, su kuriomis Agentūros arba nacionalinės saugos institucijos prašymu turi būti leidžiama susipažinti;

d)	užtikrina techninės priežiūros veiklos atsekamumą.

3. Techninės priežiūros sistemą sudaro šios funkcijos:

a)	valdymo funkcija, skirta b–d punktuose nurodytoms techninės priežiūros funkcijoms prižiūrėti ir koordinuoti ir užtikrinti geležinkelių sistemoje naudojamų transporto priemonių saugiai būklei;

b)	techninės priežiūros plėtojimo funkcija, susijusi su atsakomybe už techninės priežiūros dokumentavimo valdymą, įskaitant konfigūracijos valdymą, remiantis konstrukcijos ir eksploatavimo duomenimis, taip pat veiklos rezultatais ir sukaupta patirtimi;

c)	transporto priemonių parko techninės priežiūros valdymo funkcija, skirta valdyti transporto priemonės eksploatavimo nutraukimą techninės priežiūros tikslu ir jos grąžinimą eksploatuoti po techninės priežiūros;

d)	techninės priežiūros vykdymo funkcija, skirta reikalingai transporto priemonės arba jos dalių techninei priežiūrai atlikti, įskaitant techninės priežiūros patvirtinimo dokumentų rengimą.

Už techninę priežiūrą atsakingas subjektas valdymo funkciją vykdo pats, tačiau B-d punktuose nurodytas techninės priežiūros funkcijas arba jų dalį gali pavesti vykdyti kitoms susitariančiosioms šalims, kaip antai techninės priežiūros dirbtuvėms.

Už techninę priežiūrą atsakingas subjektas užtikrina, kad visos funkcijos, nustatytos a–d punktuose, atitiktų reikalavimus ir vertinimo kriterijus, įtvirtintus III priede.

Techninės priežiūros dirbtuvės taiko atitinkamus III priedo skirsnius, kaip nurodyta pagal 8 straipsnio a punktą priimtuose įgyvendinimo aktuose, atitinkančius funkcijas ir veiklą, kurios turi būti sertifikuotos.

4. Prekinių vagonų atveju o, priėmus 8 dalies b punkte nurodytus įgyvendinimo aktus, kitų transporto priemonių atveju – kiekvieną už techninę priežiūrą atsakingą subjektą sertifikuoja akredituota arba pripažinta įstaiga arba nacionalinė saugos institucija ir išduoda jam už techninę priežiūrą atsakingo subjekto sertifikatą (toliau – ECM sertifikatas) šiomis sąlygomis:

a)	akreditavimo ir pripažinimo procesai vykdant sertifikavimo procesus grindžiami nepriklausomumo, kompetencijos ir nešališkumo kriterijais;

b)	sertifikavimo sistema pateikia įrodymus, kad už techninę priežiūrą atsakingas subjektas nustatė techninės priežiūros sistemą, jog būtų užtikrinta tai, kad visos transporto priemonės, už kurių techninę priežiūrą jis yra atsakingas, veiktų saugiai;

ECM sertifikavimas grindžiamas už techninę priežiūrą atsakingo subjekto gebėjimo atitikti atitinkamus reikalavimus ir vertinimo kriterijus, įtvirtintus III priede, ir juos nuosekliai taikyti. Tai apima priežiūros sistemą, kad būtų užtikrinta nuolatinė tų reikalavimų ir vertinimo kriterijų atitiktis po to, kai išduodamas ECM sertifikatas;

d)	techninės priežiūros dirbtuvių sertifikavimas grindžiamas atitiktimi atitinkamiems III priedo skirsniams, kurie taikomi atitinkamoms funkcijoms ir veiklai, kurios turi būti sertifikuotos.

Kai už priežiūrą atsakingas subjektas yra geležinkelio įmonė arba infrastruktūros valdytojas, atitiktį pirmoje pastraipoje pateiktoms sąlygoms gali patikrinti nacionalinė saugos institucija pagal 10 arba 12 straipsnyje nurodytas procedūras; atitiktis gali būti patvirtinta pagal tas procedūras išduotuose sertifikatuose.

5. Pagal 4 dalį išduoti sertifikatai galioja visoje Sąjungoje.

6. Remdamasi Agentūros rekomendacija, Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustato išsamias nuostatas dėl už prekinių vagonų techninę priežiūrą atsakingų subjektų sertifikavimo sąlygų, nurodytų 4 dalies pirmoje pastraipoje, įskaitant III priede įtvirtintų reikalavimų vienodą taikymą, laikantis atitinkamų BSB ir TSS, ir prireikus iš dalies keičia tas nuostatas.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 28 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

Komisijos reglamentu (ES) Nr. 445/2011 (16) nustatyta prekinių vagonų sertifikavimo sistema taikoma ir toliau, kol bus taikomas šioje dalyje nurodytas įgyvendinimo aktas.

7. Ne vėliau kaip 2018 m. birželio 16 d. Agentūra įvertina už techninę prekinių vagonų priežiūrą atsakingo subjekto sertifikavimo sistemą, apsvarsto tos sistemos taikymo išplėtimo visoms transporto priemonėms naudingumą ir privalomą techninės priežiūros dirbtuvių sertifikavimą ir pateikia Komisijai savo ataskaitą.

8. Remdamasi Agentūros pagal 7 dalį atliktu įvertinimu, Komisija prireikus priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustato ir, kai būtina, iš toliau dalies pakeičia išsamias nuostatas, kuriomis nustatoma, kurie iš III priede nustatytų reikalavimų taikomi siekiant:

a)	atlikti priežiūrą, kurią atlieka techninės priežiūros dirbtuvės, įskaitant išsamias nuostatas, kad būtų užtikrintas vienodas techninės priežiūros dirbtuvių sertifikavimo įgyvendinimas laikantis atitinkamų BSB ir TSS;

atlikti už kitų nei prekiniai vagonai transporto priemonių techninę priežiūrą atsakingų subjektų sertifikavimą, remiantis tokių transporto priemonių techninėmis specifikacijomis, įskaitant išsamias nuostatas, kad būtų užtikrintas vienodas už kitų nei prekiniai vagonai transporto priemonių techninę priežiūrą atsakingų subjektų sertifikavimo sąlygų įgyvendinimas, laikantis atitinkamų BSB ir TSS.

Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal 28 straipsnio 3 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

15 straipsnis

Už techninę priežiūrą atsakingų subjektų sertifikavimo sistemos taikymo išimtys

1. Valstybės narės gali vykdyti savo pareigas nustatyti už techninę priežiūrą atsakingą subjektą kitomis priemonėmis nei 14 straipsnyje nustatyta techninės priežiūros sistema šiais atvejais:

a)	transporto priemonės registruotos trečiojoje šalyje ir jų techninė priežiūra atliekama pagal tos šalies teisę;

b)	transporto priemonės naudojamos tinkluose arba linijose, kurių vėžės plotis skiriasi nuo pagrindinio Sąjungos geležinkelių tinklo vėžės pločio, ir jų atitiktis 14 straipsnio 2 dalyje nustatytiems reikalavimams yra užtikrinta sudarius tarptautinius susitarimus su trečiosiomis šalimis;

c)	prekiniai vagonai ir keleiviniai vagonai, bendrai naudojami su trečiosiomis šalimis, kurių vėžės plotis skiriasi nuo pagrindinio Sąjungos geležinkelių tinklo vėžės pločio;

2 straipsnio 3 dalyje nurodytuose tinkluose naudojamos transporto priemonės ir karinė įranga bei specialusis transportas, kuriems prieš jų eksploatavimo pradžią reikalingas nacionalinės saugos institucijos ad hoc išduotas leidimas. Šiuo atveju išimtys suteikiamos ne ilgesniam nei penkerių metų laikotarpiui.

2. 1 dalyje nurodytos kitos priemonės įgyvendinamos taikant nukrypti leidžiančias nuostatas, kurias suteikia atitinkama nacionalinė saugos institucija arba Agentūra:

a)	registruojant transporto priemones pagal Direktyvos (ES) 2016/797 47 straipsnį, tiek, kiek tai susiję su už techninę priežiūrą atsakingo subjekto nustatymu;

b)	išduodant bendrus saugos sertifikatus ir suteikiant bendrus leidimus geležinkelio įmonėms ir infrastruktūros valdytojams pagal šios direktyvos 10 ir 12 straipsnius, tiek, kiek tai susiję su už techninę priežiūrą atsakingo subjekto nustatymu arba sertifikavimu.

3. Išimtys nurodomos ir pagrindžiamos 19 straipsnyje nurodytoje metinėje ataskaitoje. Kai paaiškėja, kad Sąjungos geležinkelių sistemoje kyla nepateisinamas pavojus saugai, Agentūra nedelsdama informuoja apie tai Komisiją. Komisija susiekia su atitinkamomis šalimis ir prireikus pareikalauja, kad atitinkama valstybė narė panaikintų savo sprendimą dėl nukrypti leidžiančių nuostatų suteikimo.

IV SKYRIUS

NACIONALINĖS SAUGOS INSTITUCIJOS

16 straipsnis

Užduotys

1. Kiekviena valstybė narė įsteigia nacionalinę saugos instituciją. Valstybės narės užtikrina, kad nacionalinė saugos institucija turėtų reikiamus vidaus ir išorės organizacinius pajėgumus, kiek tai susiję su žmogiškaisiais ir materialiniais ištekliais. Tos institucijos organizacinė ir teisinė struktūra bei sprendimų priėmimas turi būti nepriklausomi nuo bet kurios geležinkelio įmonės, infrastruktūros valdytojo, pareiškėjo ar perkančiojo subjekto ir nuo bet kurio viešojo paslaugų pirkimo sutartis skiriančio subjekto. Jei garantuojamas toks nepriklausomumas, ta institucija gali būti už transporto sritį atsakingos nacionalinės ministerijos skyrius.

2. Nacionalinei saugos institucijai pavedamos bent šios užduotys:

a)	pagal Direktyvos (ES) 2016/797 18 straipsnio 2 dalį leisti pradėti eksploatuoti kelio kontrolės, valdymo bei signalizacijos, energijos ir infrastruktūros posistemius, kurie sudaro Sąjungos geležinkelių sistemą;

b)	išduoti, atnaujinti, pakeisti ir panaikinti leidimus pateikti transporto priemonę rinkai pagal Direktyvos (ES) 2016/797 21 straipsnio 8 dalį;

c)	padėti Agentūrai išduoti, atnaujinti, iš dalies pakeisti ir panaikinti leidimus pateikti transporto priemonę rinkai pagal Direktyvos (ES) 2016/797 21 straipsnio 5 dalį ir transporto priemonių tipų patvirtinimus pagal Direktyvos (ES) 2016/797 24 straipsnį;

d)	savo teritorijoje prižiūrėti, kad sąveikos sudedamosios dalys atitiktų esminius reikalavimus taip, kaip reikalaujama pagal Direktyvos (ES) 2016/797 8 straipsnį;

e)	užtikrinti, kad transporto priemonės numeris būtų suteiktas pagal Direktyvos (ES) 2016/797 46 straipsnį ir nedarant poveikio tos direktyvos 47 straipsnio 4 daliai;

f)	padėti Agentūrai išduoti, atnaujinti, iš dalies pakeisti ir panaikinti bendrus saugos sertifikatus, išduotus pagal 10 straipsnio 5 dalį;

g)	išduoti, atnaujinti, pakeisti ir panaikinti bendrus saugos sertifikatus, išduotus pagal 10 straipsnio 8 dalį;

h)	išduoti, atnaujinti, pakeisti ir panaikinti saugos leidimus, išduotus pagal 12 straipsnį;

i)	stebėti, skatinti taikyti saugos reguliavimo sistemą (įskaitant nacionalinių taisyklių sistemą), prireikus užtikrinti jos taikymą ir ją atnaujinti;

j)	prižiūrėti geležinkelio įmones ir infrastruktūros valdytojus pagal 17 straipsnį;

k)	atitinkamais atvejais, laikantis nacionalinės teisės, išduoti, atnaujinti, pakeisti ir panaikinti traukinio mašinisto pažymėjimus pagal Direktyvą 2007/59/EB;

l)	atitinkamais atvejais, laikantis nacionalinės teisės, išduoti, atnaujinti, pakeisti ir panaikinti sertifikatus, išduotus už techninę priežiūrą atsakingiems subjektams.

3. 2 dalyje nurodytos užduotys negali būti perkeliamos ar sutartimi perduodamos kuriam nors infrastruktūros valdytojui, geležinkelio įmonei ar perkančiajam subjektui.

17 straipsnis

Priežiūra

1. Nacionalinės saugos institucijos prižiūri, kad geležinkelio įmonės ir infrastruktūros valdytojai nuolat vykdytų jiems tenkančią teisinę pareigą naudoti 9 straipsnyje nurodytą saugos valdymo sistemą.

Tuo tikslu nacionalinės saugos institucijos taiko 6 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytuose atitinkamuose priežiūros BSB įtvirtintus principus, užtikrindamos, kad priežiūros veikla apimtų, visų pirma, tikrinimą, kaip geležinkelio įmonės ir infrastruktūros valdytojai taiko:

a)	saugos valdymo sistemą, kad būtų stebimas jos efektyvumas;

b)	atskirus ar dalinius saugos valdymo sistemos elementus, įskaitant eksploatavimo veiklą, techninės priežiūros vykdymą, medžiagų tiekimą ir naudojimąsi rangovais, kad būtų stebimas jų efektyvumas, ir

c)	6 straipsnyje nurodytus atitinkamus BSB. Prireikus, su šiuo punktu susijusios veiklos priežiūra tai pat taikoma už techninę priežiūrą atsakingiems subjektams.

2. Bent prieš du mėnesius iki naujos geležinkelių transporto veiklos pradžios geležinkelio įmonės informuoja atitinkamas nacionalines saugos institucijas, kad pastarosios galėtų planuoti priežiūros veiklą. Geležinkelio įmonės taip pat pateikia informaciją apie personalo paskirstymą pagal kategorijas ir transporto priemonių paskirstymą pagal rūšis.

3. Bendro saugos sertifikato turėtojas nedelsdamas praneša kompetentingoms nacionalinėms saugos institucijoms apie visus svarbius 2 dalyje nurodytos informacijos pokyčius.

4. Stebėseną, kaip laikomasi traukinių mašinistams taikomų darbo, vairavimo ir poilsio laiko taisyklių, užtikrina valstybių narių paskirtos kompetentingos institucijos. Kai stebėsenos dėl laikymosi vykdymą užtikrina ne nacionalinės saugos institucijos, kompetentingos institucijos bendradarbiauja su nacionalinėmis saugos institucijomis, kad nacionalinėmis saugos institucijomis galėtų atlikti savo vaidmenį – vykdyti geležinkelių saugos priežiūrą.

5. Jeigu nacionalinė saugos institucija nustato, kad bendro saugos sertifikato turėtojas nebeatitinka sertifikavimo sąlygų, ji paprašo Agentūros tą sertifikatą apriboti arba panaikinti. Agentūra nedelsdama informuoja visas kompetentingas nacionalines saugos institucijas. Jei Agentūra nusprendžia apriboti arba panaikinti bendrą saugos sertifikatą, ji nurodo savo sprendimo priežastis.

Agentūros ir nacionalinės saugos institucijos nesutarimo atveju taikoma 10 straipsnio 7 dalyje nurodyta arbitražo procedūra. Jei tos arbitražo procedūros rezultatas yra toks, kad bendras saugos sertifikatas nebus nei apribojamas, nei panaikinamas, šio straipsnio 6 dalyje nurodytų laikinų saugos priemonių taikymas sustabdomas.

Kai nacionalinė saugos institucija yra pati išdavusi bendrą saugos sertifikatą pagal 10 straipsnio 8 dalį, ji gali apriboti arba panaikinti sertifikatą nurodydama savo sprendimo priežastis ir informuoja apie tai Agentūrą.

Bendro saugos sertifikato turėtojas, kurio sertifikatą apribojo arba panaikino Agentūra arba nacionalinė saugos institucija, turi teisę pateikti apeliacinį skundą pagal 10 straipsnio 12 dalį.

6. Jeigu, vykdydama priežiūrą, nacionalinė saugos institucija nustato, kad esama rimto pavojaus saugai, ji gali bet kuriuo metu taikyti laikinas saugos priemones, be kita ko, nedelsiant apriboti arba sustabdyti atitinkamą veiklą. Jeigu bendrą saugos sertifikatą yra išdavusi Agentūra, nacionalinė saugos institucija nedelsiant informuoja apie tai Agentūrą ir pateikia savo sprendimą pagrindžiančius įrodymus.

Jeigu Agentūra nustato, kad bendro saugos sertifikato turėtojas nebeatitinka sertifikavimo sąlygų, ji nedelsiant tą sertifikatą apriboja arba panaikina.

Jei Agentūra nustato, kad nacionalinės saugos institucijos taikomos priemonės yra neproporcingos, ji gali prašyti nacionalinės saugos institucijos panaikinti arba pritaikyti tas priemones. Agentūra ir nacionalinė saugos institucija bendradarbiauja siekdamos abiem pusėms priimtino sprendimo. Prireikus šiame procese taip pat dalyvauja geležinkelio įmonė. Jei pastaroji procedūra yra nesėkminga, lieka galioti nacionalinės saugos institucijos sprendimas taikyti laikinas priemones.

Nacionalinės saugos institucijos sprendimui dėl laikinų saugos priemonių taikoma nacionalinė teisminė peržiūra, kaip nurodyta 18 straipsnio 3 dalyje. Tokiu atveju laikinos saugos priemonės gali būti taikomos iki teisminės peržiūros pabaigos, nedarant poveikio 5 daliai.

Jei laikinos priemonės trukmė viršija tris mėnesius, nacionalinė saugos institucija prašo Agentūros apriboti arba panaikinti bendrą saugos sertifikatą ir taikoma 5 dalyje nustatyta tvarka.

7. Nacionalinė saugos institucija prižiūri kelio kontrolės, valdymo ir signalizacijos, energijos ir infrastruktūros posistemius ir užtikrina, kad jie atitiktų esminius reikalavimus. Tarpvalstybinių infrastruktūrų atveju ji vykdys priežiūros veiklą bendradarbiaudama su kitomis atitinkamomis nacionalinėmis saugos institucijomis. Jeigu nacionalinė saugos institucija nustato, kad infrastruktūros valdytojas nebeatitinka savo saugos leidimo sąlygų, ji apriboja arba panaikina tą leidimą, nurodydama savo sprendimo priežastis.

8. Vykdydamos infrastruktūros valdytojų ir geležinkelio įmonių saugos valdymo sistemų efektyvumo priežiūrą, nacionalinės saugos institucijos gali atsižvelgti į šios direktyvos 4 straipsnio 4 dalyje nurodytų dalyvių veiklos saugos srityje rezultatus, ir, atitinkamais atvejais, į Direktyvoje 2007/59/EB nurodytų mokymo centrų veiklos saugos srityje rezultatus, jei jų veikla daro poveikį geležinkelių saugai. Ši dalis taikoma nedarant poveikio šios direktyvos 4 straipsnio 3 dalyje nurodytai geležinkelio įmonių ir infrastruktūros valdytojų atsakomybei.

9. Valstybių narių, kuriose geležinkelio įmonė vykdo veiklą, nacionalinės saugos institucijos bendradarbiauja koordinuodamos su ta geležinkelio įmone susijusią savo priežiūros veiklą, kad užtikrintų, jog būtų keičiamasi visa svarbiausia informacija apie konkrečią geležinkelio įmonę, ypač informacija apie žinomus pavojus ir jos veiklos saugos srityje rezultatus. Nacionalinė saugos institucija taip pat keičiasi informacija su kitomis atitinkamomis nacionalinėmis saugos institucijomis ir Agentūra, jei nustato, kad geležinkelio įmonė nesiima reikiamų pavojaus kontrolės priemonių.

Tuo bendradarbiavimu užtikrinama, kad priežiūros aprėptis būtų pakankama ir kad būtų išvengiama patikrinimų ir audito dubliavimo. Nacionalinės saugos institucijos gali parengti bendrą priežiūros planą, kad užtikrintų, jog auditas ir kiti patikrinimai būtų atliekami periodiškai, atsižvelgiant į transporto veiklos kiekvienoje atitinkamoje valstybėje narėje rūšį ir mastą.

Agentūra padeda tokioje koordinavimo veikloje parengdama gaires.

10. Nacionalinės saugos institucijos gali siųsti infrastruktūros valdytojams ir geležinkelio įmonėms įspėjimus, jei jie nesilaiko 1 dalyje nustatytų savo pareigų.

11. Nacionalinės saugos institucijos naudojasi informacija, kurią Agentūra surinko atliekant 10 straipsnio 5 dalies a punkte nurodytos bylos įvertinimą, geležinkelio įmonės priežiūros tikslais po jos bendro saugos sertifikato išdavimo. Infrastruktūros valdytojo priežiūros tikslais jos naudojasi informacija, surinkta per saugos leidimo išdavimo pagal 12 straipsnį procesą.

12. Bendrų saugos sertifikatų atnaujinimo tikslu Agentūra arba, pagal 10 straipsnio 8 dalį išduoto saugos sertifikato atveju, kompetentingos nacionalinės saugos institucijos naudoja informaciją, surinktą vykdant priežiūros veiklą. Saugos leidimų atnaujinimo tikslu nacionalinė saugos institucija taip pat naudoja informaciją, surinktą vykdant priežiūros veiklą.

13. Agentūra ir nacionalinės saugos institucijos nustato būtinas koordinavimo priemones ir užtikrina išsamų keitimąsi 10, 11 ir 12 dalyse nurodyta informacija.

18 straipsnis

Sprendimų priėmimo principai

1. Agentūra, svarstydama paraiškas dėl bendro saugos sertifikato išdavimo pagal 10 straipsnio 1 dalį, ir nacionalinės saugos institucijos savo užduotis vykdo atvirai, nediskriminuojant ir skaidriai. Visų pirma, jos leidžia visoms suinteresuotosioms šalims būti išklausytoms ir nurodo savo sprendimų priežastis.

Jos nedelsdamos reaguoja į prašymus ir paraiškas, nedelsdamos nusiunčia savo prašymus dėl informacijos pateikimo ir visus savo sprendimus priima per keturis mėnesius po to, kai pareiškėjas pateikė visą susijusią informaciją. Jos bet kada gali paprašyti infrastruktūros valdytojų, geležinkelio įmonių ar kitų kvalifikuotų subjektų suteikti joms techninę pagalbą vykdant 16 straipsnyje nurodytas užduotis.

Nacionalinės reguliavimo sistemos tobulinimo procese nacionalinės saugos institucijos konsultuojasi su visais dalyviais ir suinteresuotosiomis šalimis, įskaitant infrastruktūros valdytojus, geležinkelio įmones, gamintojus ir techninės priežiūros paslaugų teikėjus, naudotojus ir personalo atstovus.

2. Nacionalinės saugos institucijos netrukdomos atlieka visus patikrinimus, auditą ir tyrimus, kurių joms reikia savo užduotims atlikti, ir joms suteikiama galimybė susipažinti su visais svarbiais dokumentais ir su infrastruktūros valdytojų, geležinkelio įmonių ir, prireikus, visų 4 straipsnyje nurodytų dalyvių, patalpomis, įranga ir aparatūra. Vykdydama savo saugos sertifikavimo užduotis pagal 10 straipsnio 5 dalį, Agentūra turi tas pačias teises geležinkelio įmonių atžvilgiu.

3. Valstybės narės imasi priemonių, būtinų užtikrinti, kad nacionalinių saugos institucijų priimtus sprendimus būtų galima peržiūrėti teisme.

4. Nacionalinės saugos institucijos aktyviai keičiasi nuomonėmis ir patirtimi, visų pirma Agentūros sukurtame tinkle, kad suvienodintų savo sprendimų priėmimo kriterijus visoje Sąjungoje.

19 straipsnis

Metinė ataskaita

Nacionalinės saugos institucijos skelbia savo veiklos praėjusiais metais metines ataskaitas ir nusiunčia jas Agentūrai ne vėliau kaip rugsėjo 30 d. Ataskaitoje pateikiama informacija apie:

a)	geležinkelių saugos plėtojimą, įskaitant valstybės narės lygmeniu konsoliduotus ir pagal 5 straipsnio 1 dalį nustatytus BSR;

b)	svarbius teisės aktų ir reglamentų pakeitimus, susijusius su geležinkelių sauga;

c)	saugos sertifikavimo ir saugos įgaliojimų išdavimo tobulinimą;

d)	infrastruktūros valdytojų ir geležinkelio įmonių priežiūros rezultatus ir su ja susijusią patirtį, įskaitant patikrinimų ir auditų skaičių ir rezultatus;

e)	nukrypti leidžiančias nuostatas, dėl kurių nuspręsta pagal 15 straipsnį, ir

f)	geležinkelio įmonių ir infrastruktūros valdytojų patirtį taikant atitinkamus BSB.

V SKYRIUS

AVARIJŲ IR RIKTŲ TYRIMAS

20 straipsnis

Pareiga ištirti

1. Valstybės narės užtikrina, kad po bet kurios katastrofos Sąjungos geležinkelių sistemoje 22 straipsnyje nurodyta tyrimo įstaiga atliktų tyrimą. Tyrimo tikslas – pagerinti, kai tai įmanoma, padidinti geležinkelių saugą ir pagerinti avarijų prevenciją.

2. 22 straipsnyje nurodyta tyrimo įstaiga taip pat gali tirti tas avarijas ir riktus (įskaitant struktūrinių posistemių ar Sąjungos geležinkelių sistemos sąveikos sudedamųjų dalių techninius gedimus), kurie šiek tiek kitokiomis sąlygomis būtų galėję sukelti katastrofas.

Tyrimo įstaiga gali nuspręsti, ar imtis tokios avarijos ar rikto tyrimo. Priimdama sprendimą ji atsižvelgia:

a)	į avarijos ar rikto rimtumą;

b)	į tai, ar jis yra avarijų ar riktų sekos, susijusios su visa sistema, dalis;

c)	į jo poveikį geležinkelių saugai ir

d)	į infrastruktūros valdytojų, geležinkelio įmonių, nacionalinės saugos institucijos ar valstybių narių prašymus.

3. Tyrimų mastą ir tvarką, kurios turėtų būti laikomasi atliekant tyrimus, tyrimo įstaiga nustato atsižvelgdama į 21 ir 23 straipsnius bei pagal tai, ko saugos gerinimo srityje ji tikisi pasimokyti iš tokios avarijos ar rikto.

4. Tyrimas niekaip nėra susijęs su kaltininkų ar atsakomybės nustatymu.

21 straipsnis

Tyrimo statusas

1. Valstybės narės, vadovaudamosi savo atitinkama teisine sistema, nustato tyrimo teisinį statusą, kuris atsakingiems tyrėjams suteiks galimybę savo užduotį atlikti veiksmingiausiai ir per trumpiausią laikotarpį.

2. Vadovaudamosi savo nacionalinės teisės aktais valstybės narės užtikrina visapusį už bet kokį teisminį tyrimą atsakingų institucijų bendradarbiavimą ir užtikrina, kad tyrėjams kuo greičiau būtų suteikta galimybė gauti jų tyrimams aktualią informaciją ir įrodymus. Visų pirma jiems suteikiama:

a)	galimybė nedelsiant susipažinti su avarijos arba rikto vieta, susijusiais riedmenimis, susijusia infrastruktūra bei eismo kontrolės ir signalizacijos prietaisais;

b)	teisė nedelsiant sudaryti įrodymų sąrašą ir apžiūros ar analizės tikslais kontroliuojamai paimti nuolaužas, infrastruktūros prietaisus ar komponentus;

c)	neribojama galimybė susipažinti su transporto priemonėje esančių įrašymo prietaisų bei aparatūros, naudojamų pranešimams žodžiu įrašyti bei signalizacijos ir eismo kontrolės sistemos veiklai registruoti, turiniu ir jais naudotis;

d)	galimybė susipažinti su aukų kūnų apžiūros rezultatais;

e)	galimybė susipažinti su traukinio ir kito geležinkelių personalo, patekusio į avariją arba riktą, nagrinėjimo rezultatais;

f)	galimybė apklausti į avariją arba riktą patekusį geležinkelių personalą ir kitus liudininkus, patekusius į avariją arba riktą, ir

g)	galimybė susipažinti su bet kokia infrastruktūros valdytojo, geležinkelio įmonių, už techninę priežiūrą atsakingų subjektų ir nacionalinės saugos institucijos turima svarbia informacija ar įrašais.

3. Agentūra bendradarbiauja su tyrimo įstaiga, kai tyrimas yra susijęs su transporto priemonėmis, kurioms leidimą yra išdavusi Agentūra, arba su Agentūros sertifikuotomis geležinkelio įmonėmis. Ji kuo greičiau pateikia tyrimo įstaigai visą prašomą informaciją ar įrašus ir, kai to prašoma, pateikia paaiškinimus.

4. Tyrimas vykdomas nepriklausomai nuo bet kokio teisminio tyrimo.

22 straipsnis

Tyrimo įstaiga

1. Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad 20 straipsnyje nurodytų avarijų ir riktų tyrimus atliktų nuolat veikianti įstaiga, kurią sudaro bent vienas tyrėjas, avarijos arba rikto atveju galintis atlikti atsakingo tyrėjo funkcijas. Tos įstaigos organizacinė bei teisinė struktūra ir sprendimų priėmimas yra nepriklausomi nuo bet kurio infrastruktūros valdytojo, geležinkelio įmonės, mokesčių surinkimo įstaigos, pajėgumo paskirstymo įstaigos ir atitikties vertinimo įstaigos bei nuo bet kokios šalies, kurios interesai galėtų kirstis su tyrimo įstaigai pavestais uždaviniais. Be to, funkciškai ji yra nepriklausoma nuo nacionalinės saugos institucijos, nuo Agentūros ir nuo bet kurios geležinkelių reguliavimo įstaigos.

2. Savo užduotis tyrimo įstaiga vykdo nepriklausomai nuo 1 dalyje nurodytų kitų subjektų ir ji turi galėti gauti pakankamai išteklių savo nepriklausomumui užtikrinti. Jos tyrėjamas suteikiamas statusas, suteikiantis būtinas nepriklausomumo garantijas.

3. Valstybės narės numato, kad geležinkelio įmonės, infrastruktūros valdytojai ir tam tikrais atvejais nacionalinė saugos institucija būtų įpareigoti nedelsiant pranešti tyrimo įstaigai apie 20 straipsnyje nurodytas avarijas ir riktus ir pateikti visą turimą informaciją. Tam tikrais atvejais šis pranešimas atnaujinamas, kai tik trūkstama informacija tampa prieinama.

Tyrimo įstaiga nedelsdama, ir bet kuriuo atveju – ne vėliau kaip per du mėnesius po to, kai buvo gautas pranešimas apie avariją arba riktą, nusprendžia, ar pradėti tyrimą.

4. Savo užduotis pagal šią direktyvą tyrimo įstaiga gali derinti su darbu, atliekamu tiriant kitus, nei geležinkelių avarijos ar riktai, įvykius tiek, kiek tokie kiti tyrimai nekelia grėsmės jos nepriklausomumui.

5. Jei būtina ir jeigu tai nekelia pavojaus tyrimo įstaigos nepriklausomumui, kaip numatyta 1 dalyje, tyrimo įstaiga gali paprašyti kitų valstybių narių tyrimo įstaigų ar Agentūros pagelbėti ekspertinėmis žiniomis arba atlikti technines apžiūras, analizes ar vertinimus.

6. Valstybės narės gali patikėti tyrimo įstaigai užduotį atlikti kitų, nei nurodytieji 20 straipsnyje, geležinkelių avarijų ir riktų tyrimą.

7. Siekdamos vystyti bendrus tyrimo metodus, nustatyti bendrus saugos rekomendacijų įgyvendinimo kontrolės principus ir prisitaikymo prie technikos ir mokslo pažangos, tyrimo įstaigos aktyviai keičiasi nuomonėmis ir patirtimi.

Nedarant poveikio 1 daliai, Agentūra padeda tyrimo įstaigoms atlikti šią užduotį pagal Reglamento (ES) 2016/796 38 straipsnio 2 dalį

Tyrimo įstaigos, padedant Agentūrai pagal Reglamento (ES) 2016/796 38 straipsnio 2 dalį, parengia tarpusavio vertinimų programą, pagal kurią visos tyrimo įstaigos skatinamos dalyvauti vykdant jų efektyvumo ir nepriklausomumo stebėseną. Tyrimo įstaigos, padedant Reglamento (ES) 2016/796 38 straipsnio 2 dalyje nurodytam sekretoriatui, paskelbia:

a)	bendrą tarpusavio vertinimo programą ir tokio vertinimo kriterijus ir

b)	metinę programos vykdymo ataskaitą, kurioje būtų akcentuoti nustatyti privalumai ir pasiūlymai dėl patobulinimų.

Tarpusavio vertinimo ataskaitos pateikiamos visoms tyrimo įstaigoms ir Agentūrai. Tos ataskaitos skelbiamos savanoriškai.

23 straipsnis

Tyrimo tvarka

1. 20 straipsnyje nurodytą avariją arba riktą tiria valstybės narės, kurioje avarija arba riktas įvyko, tyrimo įstaiga. Jeigu neįmanoma nustatyti, kurioje valstybėje narėje avarija ar riktas įvyko arba jeigu avarija ar riktas įvyko dviejų valstybių narių pasienio įrenginyje arba netoli jo, atitinkamos tyrimo įstaigos susitaria, kuri iš jų atliks tyrimą, arba susitaria jį atlikti bendradarbiaudamos tarpusavyje. Pirmuoju atveju kitai tyrimo įstaigai leidžiama dalyvauti tyrime ir susipažinti su visais tyrimo rezultatais.

Kitų valstybių narių tyrimo įstaigos atitinkamais atvejais kviečiamos dalyvauti tyrime, kai:

a)	su avarija ar riktu susijusi vienoje iš tų valstybių narių įsteigta ir licencijuota geležinkelio įmonė yra arba

b)	su avarija arba riktu yra susijusi transporto priemonė, kuri yra įregistruota arba kurios techninė priežiūra atliekama vienoje iš tų valstybių narių.

Pakviestų valstybių narių tyrimo įstaigoms suteikiami įgaliojimai, kuriais joms sudaroma galimybė gavus prašymą padėti rinkti įrodymus kitos valstybės narės tyrimo įstaigai.

Pakviestų valstybių narių tyrimo įstaigoms sudaroma galimybė susipažinti su informacija ir įrodymais, kurie yra būtini, kad jos galėtų veiksmingai dalyvauti tyrime, deramai laikantis su teismo procesais susijusių nacionalinės teisės aktų.

Šia dalimi nekliudoma valstybėms narėms susitarti, kad, esant kitoms aplinkybėms, atitinkamos įstaigos tyrimus atliktų tarpusavyje bendradarbiaudamos.

2. Už tyrimą atsakinga įstaiga kiekvienam avarijos arba rikto tyrimui parūpina reikiamas priemones, t. y. tyrimui atlikti būtinas eksploatacines ir technines ekspertines žinias. Ekspertinės žinios gali būti gaunamos įstaigoje ar už jos ribų, priklausomai nuo tiriamos avarijos arba rikto pobūdžio.

3. Tyrimas atliekamas kuo atviriau, kad visos šalys galėtų būti išklausytos ir galėtų dalytis rezultatais. Atitinkamam infrastruktūros valdytojui ir geležinkelio įmonėms, nacionalinei saugos institucijai, Agentūrai, nukentėjusiesiems ir jų giminėms, sugadinto turto savininkams, gamintojams, dalyvaujančioms avarinės pagalbos tarnyboms bei personalo ir naudotojų atstovams suteikiama galimybė pateikti aktualią techninę informaciją, kad būtų pagerinta tyrimo ataskaitos kokybė. Tyrimo įstaiga taip pat atsižvelgia į pagrįstus nukentėjusiųjų ir jų giminių poreikius ir informuoja juos apie tyrime padarytą pažangą.

4. Avarijos vietos apžiūrą tyrimo įstaiga užbaigia per trumpiausią galimą laikotarpį, kad suteiktų infrastruktūros valdytojui galimybę atkurti infrastruktūrą ir kuo greičiau ją atidaryti vežimo geležinkeliais paslaugoms teikti.

24 straipsnis

Ataskaitos

1. Apie 20 straipsnyje nurodytos avarijos arba rikto tyrimą ataskaitos parengiamos tokia forma, kuri atitiktų avarijos arba rikto rūšį ir rimtumą bei tyrimo išvadų aktualumą. Kaip nurodyta 20 straipsnio 1 dalyje, ataskaitose išdėstomi tyrimų tikslai, o tam tikrais atvejais – pateikiamos saugos rekomendacijos.

2. Galutinę ataskaitą tyrimo įstaiga paviešina per įmanomą trumpiausią laikotarpį ir paprastai ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo įvykio datos. Jei galutinės ataskaitos per 12 mėnesių paskelbti neįmanoma, tyrimo įstaiga tarpinį pranešimą skelbia bent per kiekvienas avarijos metines ir tame pranešime išsamiai aprašo tyrimo eigą ir visus iškeltus saugos klausimus. Ataskaita, įskaitant saugos rekomendacijas, nusiunčiama 23 straipsnio 3 dalyje nurodytoms atitinkamoms šalims ir kitų valstybių narių įstaigoms ir susijusioms šalims.

Atsižvelgdama į tyrimo įstaigų įgytą patirtį, Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustato ataskaitos struktūrą, kurią avarijų ir riktų tyrimo ataskaitos turi kuo labiau atitikti. Ši ataskaitos struktūra apima šiuos elementus:

a)	įvykio ir su juo susijusių aplinkybių aprašymą;

b)	tyrimų ir apklausų aprašus, be kita ko, dėl saugos valdymo sistemos, taikytų taisyklių ir reglamentų, riedmenų ir techninių įrenginių veikimo, darbo jėgos organizavimo, dokumentų dėl eksploatavimo sistemos ir ankstesnių panašaus pobūdžio įvykių;

analizę ir išvadas, susijusias su įvykio priežastimis, įskaitant papildomus veiksnius, susijusius su:

i)	veiksmais, kurių ėmėsi dalyvavę asmenys;

ii)	riedmenų ar techninių įrenginių būkle;

iii)	su personalo įgūdžiais, procedūromis ir technine priežiūra;

iv)	su reguliavimo sistemos sąlygomis ir

v)	su saugos valdymo sistemos taikymu.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 28 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

3. Kasmet ne vėliau kaip rugsėjo 30 d. tyrimo įstaiga paskelbia metinę ataskaitą apie praėjusiais metais atliktus tyrimus, išleistas saugos rekomendacijas ir veiksmus, kurių buvo imtasi vadovaujantis anksčiau išleistomis rekomendacijomis.

25 straipsnis

Agentūrai siunčiama informacija

1. Per septynias dienas po sprendimo pradėti tyrimą tyrimo įstaiga apie tai praneša Agentūrai. Pranešime nurodoma įvykio data, laikas ir vieta bei jo rūšis ir pasekmės, susijusios su mirties atvejais, sužalojimais ir materialine žala.

2. Tyrimo įstaiga Agentūrai nusiunčia 24 straipsnio 2 dalyje nurodytos galutinės ataskaitos ir 24 straipsnio 3 dalyje nurodytos metinės ataskaitos kopiją.

26 straipsnis

Saugos rekomendacijos

1. Tyrimo įstaigos išleista saugos rekomendacija nėra pagrindas apkaltinti ar nustatyti atsakomybę dėl avarijos arba rikto.

2. Rekomendacijos yra skirtos nacionalinei saugos institucijai ir, jeigu tai būtina dėl rekomendacijos pobūdžio, Agentūrai, kitoms atitinkamos valstybės narės įstaigoms ar institucijoms arba kitoms valstybėms narėms. Valstybės narės, jų nacionalinės saugos institucijos ir Agentūra, atsižvelgdamos į savo kompetenciją, imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad į tyrimo įstaigų išleistas rekomendacijas būtų tinkamai atsižvelgta ir tam tikrais atvejais imtasi veiksmų.

3. Agentūra, nacionalinė saugos institucija ir kitos institucijos ar įstaigos arba tam tikrais atvejais kitos valstybės narės, kurioms rekomendacijos buvo skirtos, tyrimo įstaigai periodiškai parengia atsakomąją ataskaitą apie priemones, kurių pagal konkrečią rekomendaciją buvo imtasi ar yra planuojama imtis.

VI SKYRIUS

PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

27 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 6 straipsnio 6 dalyje ir 7 straipsnio 6 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo 2016 m. birželio 15 d. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

3. Ypač svarbu, kad Komisija vadovautųsi savo įprasta praktika ir prieš priimdama tuos deleguotuosius aktus ir konsultuotųsi su ekspertais, įskaitant valstybių narių ekspertus.

4. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 6 straipsnio 6 dalyje ir 7 straipsnio 6 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 6 straipsnio 6 dalį ir 7 straipsnio 6 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

28 straipsnis

Komiteto procedūra

1. Komisijai padeda komitetas, nurodytas Direktyvos (ES) 2016/797 51 straipsnyje. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 4 straipsnis.

29 straipsnis

Ataskaita ir tolesni Sąjungos veiksmai

1. Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai ne vėliau kaip 2021 m. birželio 16 d., o vėliau – kas penkerius metus pateikia šios direktyvos įgyvendinimo ataskaitą, visų pirma tam, kad būtų stebimas bendrų saugos sertifikatų išdavimo priemonių efektyvumas.

Kai būtina, prie ataskaitos pridedami siūlymai dėl tolesnių Sąjungos veiksmų.

2. Agentūra įvertina saugos kultūros, įskaitant pranešimus apie įvykius, raidą. Ne vėliau kaip 2024 m. birželio 16 d. ji pateikia Komisijai ataskaitą, kurioje tam tikrais atvejais nurodomi sistemos patobulinimai, kurie turi būti padaryti. Vadovaudamasi šiomis rekomendacijomis Komisija imasi atitinkamų priemonių ir prireikus pasiūlo šios direktyvos dalinių pakeitimų.

3. Ne vėliau kaip 2017 m. gruodžio 16 d. Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą dėl veiksmų, kurių imtasi siekiant šių tikslų:

a)	gamintojų įpareigojimo identifikaciniu kodu pažymėti saugai svarbias sudedamąsias dalis, naudojamas Europos geležinkelio tinkluose, užtikrinant, kad identifikaciniu kodu būtų aiškiai nurodoma sudedamoji dalis, gamintojo pavadinimas ir svarbūs su gamyba susiję duomenys;

b)	visiško saugai svarbių sudedamųjų dalių atsekamumo, jų techninės priežiūros veiklos atsekamumo ir jų eksploatacijos laiko nustatymo ir

c)	tų sudedamųjų dalių techninei priežiūrai taikomų bendrų privalomų principų nustatymo.

30 straipsnis

Sankcijos

Valstybės narės nustato sankcijų, taikomų pažeidus pagal šią direktyvą priimtas nacionalines nuostatas, taisykles ir imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad jos būtų įgyvendinamos. Numatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos, nediskriminacinės ir atgrasomos. Valstybės narės praneša apie tas nuostatas Komisijai ne vėliau kaip 33 straipsnio 1 dalyje nurodytą dieną ir nedelsdamos jai praneša apie visus vėlesnius joms įtakos turinčius dalinius pakeitimus.

31 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

1. Direktyvos 2004/49/EB V priedas taikomas iki įgyvendinimo aktų, nurodytų šios direktyvos 24 straipsnio 2 dalyje, taikymo pradžios.

2. Nedarant poveikio šio straipsnio 3 daliai, geležinkelio įmonėms, kurios turi būti sertifikuotos laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 15 d. iki 2019 m. birželio 16 d., taikoma Direktyva 2004/49/EB. Tokie saugos sertifikatai galioja iki juose nurodytos galiojimo pabaigos datos.

3. Veiklos vietų tose valstybėse narėse, kurios neinformavo Agentūros ar Komisijos pagal 33 straipsnio 2 dalį, atžvilgiu Agentūra imasi vykdyti sertifikavimo užduotis pagal 10 straipsnį ne vėliau kaip nuo 2019 m. birželio 16 d. Nukrypstant nuo 10 straipsnio, valstybių narių, kurios informavo Agentūrą ar Komisiją pagal 33 straipsnio 2 dalį, nacionalinės saugos institucijos gali ir toliau išduoti saugos sertifikatus pagal Direktyvą 2004/49/EB iki 2020 m. birželio 16 d.

32 straipsnis

Agentūros rekomendacijos ir nuomonės

Šios direktyvos taikymo tikslu agentūra teikia rekomendacijas ir nuomones pagal Reglamento (ES) 2016/796 13 straipsnį. Į tas rekomendacijas ir nuomones gali būti atsižvelgiama, kai Sąjunga priima teisės aktus pagal šią direktyvą.

33 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1. Valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad 2, 3, 4, 8–11 straipsnių, 12 straipsnio 5 dalies, 15 straipsnio 3 dalies, 16–19 straipsnių, 21 straipsnio 2 dalies, 23 straipsnio 3 ir 7 dalies, 24 straipsnio 2 dalies, 26 straipsnio 3 dalies ir II bei III priedų būtų laikomasi ne vėliau kaip nuo 2019 m. birželio 16 d. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą.

2. Valstybės narės gali pratęsti 1 dalyje nurodytą pereinamąjį laikotarpį vienų metų laikotarpiui. Tuo tikslu, ne vėliau kaip 2018 m. gruodžio 16 d., valstybės narės, kurios per 1 dalyje nurodytą perkėlimo į nacionalinę teisę laikotarpį neužtikrins, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, praneša apie tai Agentūrai ir Komisijai ir pateikia tokio pratęsimo priežastis.

3. Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Jos taip pat įtraukia teiginį, kad galiojančiuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose pateiktos nuorodos į direktyvą, kurią panaikina ši direktyva, laikomos nuorodomis į šią direktyvą. Nuorodos darymo tvarką ir to teiginio redakciją nustato valstybės narės.

4. Pareiga perkelti šią direktyvą į nacionalinę teisę ir ją įgyvendinti netaikoma Kiprui ir Maltai, kol jų teritorijose nėra geležinkelių sistemos.

Tačiau viešajam arba privačiam subjektui pateikus oficialią paraišką tiesti geležinkelio liniją, kuria naudosis viena arba daugiau geležinkelio įmonių, atitinkamos valstybės narės per dvejus metus nuo paraiškos gavimo patvirtina šios direktyvos įgyvendinimo priemones.

34 straipsnis

Panaikinimas

Direktyva 2004/49/EB su daliniais pakeitimais, padarytais direktyvomis, nurodytomis IV priedo A dalyje, panaikinama nuo 2020 m. birželio 16 d., nedarant poveikio valstybių narių pareigoms, susijusioms su direktyvų, nurodytų IV priedo B dalyje, perkėlimo į nacionalinę teisę terminais ir taikymo pradžios datomis.

Nuorodos į panaikintą direktyvą laikomos nuorodomis į šią direktyvą ir skaitomos pagal V priede pateiktą atitikties lentelę.

35 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

36 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Strasbūre 2016 m. gegužės 11 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

M. SCHULZ

Tarybos vardu

Pirmininkė

J. A. HENNIS-PLASSCHAERT

(1) OL C 327, 2013 11 12, p. 122.

(2) OL C 356, 2013 12 5, p. 92.

(3) 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2015 m. gruodžio 10 d. Tarybos pozicija, priimta per pirmąjį svarstymą (OL C 57, 2016 2 12, p. 64). 2016 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(5) 2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/797 dėl geležinkelių sistemos sąveikos Europos Sąjungoje (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 44).

(6) 2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/796 dėl Europos Sąjungos geležinkelių agentūros, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 881/2004 (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 1).

(7) 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/57/EB dėl geležinkelių sistemos sąveikos Bendrijoje (OL L 191, 2008 7 18, p. 1).

(8) 2008 m. rugsėjo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/68/EB dėl pavojingų krovinių vežimo vidaus keliais (OL L 260, 2008 9 30, p. 13).

(9) 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

(10) 2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/34/ES, kuria sukuriama bendra Europos geležinkelių erdvė (OL L 343, 2012 12 14, p. 32).

(11) 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/59/EB dėl traukinių mašinistų, valdančių lokomotyvus ir traukinius geležinkelių sistemoje Bendrijos teritorijoje, sertifikavimo (OL L 315, 2007 12 3, p. 51).

(12) 2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/1535, kuria nustatoma informacijos apie techninius reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarka (OL L 241, 2015 9 17, p. 1).

(13) 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1371/2007 dėl geležinkelių keleivių teisių ir pareigų (OL L 315, 2007 12 3, p. 14).

(14) 2007 m. birželio 13 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 653/2007 dėl Europos bendros saugos sertifikatų ir paraiškų dokumentų pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/49/EB 10 straipsnį formos naudojimo ir dėl saugos sertifikatų, išduodamų pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/14/EB, galiojimo (OL L 153, 2007 6 14, p. 9).

(15) 2010 m. gruodžio 9 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1158/2010 dėl bendrojo saugos būdo, skirto įvertinti, kaip laikomasi reikalavimų geležinkelių saugos sertifikatui gauti (OL L 326, 2010 12 10, p. 11).

(16) 2011 m. gegužės 10 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 445/2011 dėl subjektų, atsakingų už prekinių vagonų priežiūrą, sertifikavimo sistemos, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 653/2007 (OL L 122, 2011 5 11, p. 22).

I PRIEDAS

BENDRIEJI SAUGOS RODIKLIAI

Nacionalinės saugos institucijos kasmet praneša apie bendruosius saugos rodiklius (BSR).

Jeigu pateikus ataskaitą nustatoma naujų faktų arba klaidų, nacionalinė saugos institucija, atsiradus pirmai patogiai galimybei, bet ne vėliau kaip kitoje metinėje atskaitoje, papildo arba pataiso vienų konkrečių metų rodiklius.

BSR bendrųjų terminų apibrėžtys ir avarijų ekonominio poveikio skaičiavimo metodai nustatyti priedėlyje.

1. Su avarijomis susiję rodikliai

1.1. Bendras ir santykinis (traukinio nuvažiuotam kilometrui tenkantis) rimtų avarijų skaičius ir suskirstymas pagal šias avarijų rūšis:

—	traukinio susidūrimas su geležinkelių transporto priemone,

—	traukinio susidūrimas su kliūtimi gabarito ribose,

—	traukinio nuriedėjimas nuo bėgių,

—	avarija geležinkelio pervažoje, įskaitant avarijas, per kurias nukenčia pervažoje esantys pėstieji, išsamiau išskaidant pagal penkis 6.2 punkte apibrėžtus geležinkelio pervažų tipus,

—	dėl judančių riedmenų įvykusi avarija, per kurią nukentėjo žmonės, išskyrus savižudybes ir bandymus nusižudyti,

—	gaisras geležinkelio riedmenyse,

—

kitos.

Apie kiekvieną didelę avariją ataskaitoje pateikiama informacija pagal pirminės avarijos rūšį, net jeigu antrinės avarijos padariniai yra sunkesni (pvz., gaisras, kilęs traukiniui nuriedėjus nuo bėgių).

1.2. Bendras ir santykinis (traukinio nuvažiuotiems kilometrams tenkantis) sunkiai sužalotų ir žuvusių asmenų pagal avarijų rūšis skaičius, suskirstytas į šias kategorijas:

—	keleivis (taip pat ir skaičius, tenkantis visam keleivio nuvažiuotų kilometrų skaičiui ir keleivinio traukinio nuvažiuotų kilometrų skaičiui),

—	darbuotojas arba rangovas,

—	geležinkelio pervažos naudotojas,

—	pažeidėjas,

—	kitas perone esantis asmuo,

—	kitas ne perone esantis asmuo.

2. Su pavojingais kroviniais susiję rodikliai

Bendras ir santykinis (traukinio nuvažiuotam kilometrui tenkantis) avarijų, susijusių su pavojingų krovinių vežimu geležinkeliais, skaičius, suskirstytas į šias kategorijas:

—	avarijos, susijusios su bent viena pavojingus krovinius vežančia geležinkelių transporto priemone, kaip apibrėžta priedėlyje,

—	avarijų, per kurias pavojingi kroviniai pateko į aplinką, skaičius.

3. Su savižudybėmis susiję rodikliai

Bendras ir santykinis (traukinio nuvažiuotam kilometrui tenkantis) savižudybių ir bandymų nusižudyti skaičius.

4. Su avarijų grėsmės atvejais susiję rodikliai

Bendras ir santykinis (traukinio nuvažiuotam kilometrui tenkantis) avarijos grėsmės atvejų skaičius, suskirstytas pagal šias avarijos rūšis:

—	lūžęs bėgis,

—	bėgių kelio šoninis išlinkimas ir kitokia bėgių kelio nesutaptis,

—	klaidingas signalizavimas,

—	pravažiuotas draudžiamasis signalas važiuojant pro pavojingą vietą,

—	pravažiuotas draudžiamasis signalas nevažiuojant pro pavojingą vietą,

—	sugadintas eksploatuojamo riedmens ratas,

—	sugadinta eksploatuojamo riedmens ašis.

Apie kiekvieną grėsmę, dėl kurios įvyko arba neįvyko avarijos, turi būti pranešta. (Avarijos grėsmės atvejis, dėl kurio įvyko didelė avarija, taip pat nurodoma ataskaitos dalyje, kurioje pateikiami su avarijos grėsmės atvejais susiję rodikliai; grėsmės atvejis, dėl kurio neįvyko didelė avarija, nurodomas tik toje ataskaitos dalyje, kurioje pateikiami su avarijos grėsmės atvejais susiję rodikliai).

5. Rodikliai avarijų ekonominiam poveikiui apskaičiuoti

Bendras poveikis (eurais) ir santykinis (tenkantis traukinio nuvažiuotam kilometrui) poveikis:

—	žūčių ir sunkių sužalojimų skaičius, padaugintas iš išvengtų aukų vertės (VPC),

—	aplinkai padarytos žalos vertė,

—	riedmenims arba infrastruktūrai padarytos materialinės žalos vertė,

—	vėlavimų dėl avarijų vertė.

Nacionalinės saugos institucijos teikia didelių avarijų ekonominio poveikio ataskaitas.

VPC – vertė, kurią aukų išvengimui priskiria visuomenė, todėl avarijos šalys neturėtų ja remtis atlygindamos viena kitai žalą.

6. Rodikliai, susiję su infrastruktūros technine sauga ir jos diegimu

6.1. Bėgių kelių, kuriuose veikia traukinių apsaugos sistemos (TPS), procentas ir naudojant riedmenyse įrengtas TPS traukinio nuvažiuotų kilometrų procentas, kai šios sistemos užtikrina šias funkcijas:

—

įspėjimo,

—	įspėjimo ir automatinio sustabdymo,

—	įspėjimo, automatinio sustabdymo ir diskrečiosios greičio kontrolės,

—	įspėjimo, automatinio sustabdymo ir nuolatinės greičio kontrolės.

6.2. Geležinkelio pervažų skaičius (bendras, geležinkelio linijos kilometrui ir geležinkelio kelio kilometrui tenkantis) pagal šiuos penkis tipus:

a)	pasyviosios geležinkelio pervažos;

aktyviosios geležinkelio pervažos:

i)	rankinio valdymo;

ii)	automatinės su naudotojų įspėjimo sistema;

iii)	automatinės su naudotojų apsaugos sistema;

iv)	su bėgių apsauga.

Priedėlis

BSR bendrųjų terminų apibrėžtys ir avarijų ekonominio poveikio skaičiavimo metodai

1. Su avarijomis susiję rodikliai

1.1. didelė avarija – avarija, į kurią pateko bent viena judanti geležinkelių transporto priemonė ir žuvo ar buvo sunkiai sužeistas bent vienas asmuo arba padaryta didelė žala riedmenims, bėgiams, kitiems įrenginiams ar aplinkai, arba ilgam buvo sustabdytas eismas, išskyrus avarijas dirbtuvėse, sandėliuose ir depuose;

1.2. didelė žala riedmenims, bėgiams, kitiems įrenginiams ar aplinkai – 150 000 EUR arba didesnės vertės žala;

1.3. eismas sustabdytas ilgam – kai traukinių eismas pagrindine geležinkelio linija sustabdomas šešioms valandoms arba ilgiau;

1.4. traukinys – vieno ar daugiau lokomotyvų arba automotrisių traukiama viena ar daugiau geležinkelių transporto priemonių arba viena judanti automotrisė, kuriems suteiktas tam tikras numeris arba nurodyta konkreti paskirtis, riedantys iš pradinės nustatytos vietos į galutinę nustatytą vietą, įskaitant vieninį lokomotyvą, t. y. lokomotyvą, netraukiantį jokio geležinkelio riedmens;

1.5. traukinio susidūrimas su geležinkelių transporto priemone – priekinis, galinis arba šoninis susidūrimas, kai vieno traukinio dalis susiduria su kito traukinio ar geležinkelių transporto priemonės dalimi arba su manevruojamaisiais riedmenimis;

1.6. traukinio susidūrimas su kliūtimi gabarito ribose – traukinio dalies susidūrimas su objektais, stacionariai įtaisytais arba laikinai esančiais bėgių kelyje arba šalia jo (išskyrus pervažose esančius objektus, kuriuos pametė pervažą kertanti transporto priemonė arba pervažos naudotojas), įskaitant susidūrimą su kontaktinėmis oro linijomis;

1.7. traukinio nuriedėjimas nuo bėgių – įvykis, kai bent vienas traukinio ratas nurieda nuo bėgių;

1.8. avarija geležinkelio pervažoje – geležinkelio pervažoje įvykusi avarija, į kurią pateko bent viena geležinkelių transporto priemonė ir viena ar daugiau pervažą kertančių transporto priemonių, kiti pervažą kertantys eismo dalyviai (kaip antai pėstieji) arba kiti pervažą kertančios transporto priemonės arba pervažos naudotojo pamesti daiktai, laikinai esantys bėgių kelyje arba šalia jo;

1.9. dėl riedmenų judėjimo įvykusi avarija, per kurią nukentėjo žmonės – avarija, per kurią vieną ar daugiau asmenų partrenkia geležinkelių transporto priemonė arba prie jos pritvirtintas ar nuo jos atitrūkęs objektas; tai apima asmenis, kurie iškrenta iš geležinkelių transporto priemonės arba, kurie parkrenta arba būna partrenkti nepritvirtintų daiktų, kai keliauja geležinkelių transporto priemone;

1.10. gaisras riedmenyse – gaisras arba sprogimas geležinkelių transporto priemonėje (taip pat kroviniuose), įvykę jai važiuojant iš išvykimo stoties į paskirties vietą, taip pat įvykę stovint išvykimo stotyje, atvykimo stotyje ar tarpinėse stotelėse bei manevruojant;

1.11. kita (avarija) – bet kuri kita avarija, išskyrus traukinio susidūrimą su geležinkelių transporto priemone, traukinio susidūrimą su kliūtimi gabarito ribose, traukinio nuriedėjimą nuo bėgių, avariją geležinkelio pervažoje, dėl riedmenų judėjimo įvykusią avariją, per kurią nukentėjo žmonės, ir gaisrą riedmenyse;

1.12. keleivis – bet kuris geležinkeliu keliaujantis asmuo, išskyrus traukinio brigados narius; renkant statistinius avarijų duomenis, įskaičiuojami ir keleiviai, mėginantys įlipti į judantį traukinį ar iš jo išlipti;

1.13. darbuotojas arba rangovas – asmuo, kurio darbas susijęs su geležinkeliu ir kuris jas vykdo avarijos metu, įskaitant rangovų personalą, savisamdžius rangovus, traukinio brigados narius ir darbuotojus, kurie tvarko riedmenų ir infrastruktūros įrenginius;

1.14. geležinkelio pervažos naudotojas – asmuo, geležinkelio pervaža kertantis geležinkelio liniją bet kokia transporto priemone arba pėsčiomis;

1.15. pažeidėjas – draudžiamoje geležinkelio zonoje esantis asmuo, išskyrus geležinkelio pervažos naudotojus;

1.16. kitas perone esantis asmuo – geležinkelio perone esantis asmuo, neatitinkantis keleivio, darbuotojo arba rangovo, geležinkelio pervažos naudotojo, kito ne perone esančio asmens ar pažeidėjo apibrėžties;

1.17. kitas ne perone esantis asmuo – ne geležinkelio perone esantis asmuo, neatitinkantis keleivio, darbuotojo arba rangovo, geležinkelio pervažos naudotojo, kito perone esančio asmens ar pažeidėjo apibrėžties;

1.18. žūtis (žuvęs asmuo) – dėl avarijos iš karto žuvęs arba per 30 dienų miręs asmuo, išskyrus savižudybes;

1.19. sunkus sužalojimas (sunkiai sužeistas asmuo) – per avariją sužeistas asmuo, paguldytas stacionariajam gydymui ilgesniam nei 24 valandų laikotarpiui, išskyrus bandymus nusižudyti.

2. Su pavojingais kroviniais susiję rodikliai

2.1. avarija, susijusi su pavojingų krovinių vežimu – avarija arba riktas, apie kuriuos reikia pranešti pagal RID (1)/ADR 1.8.5 skirsnį;

2.2. pavojingi kroviniai – medžiagos ir gaminiai, kuriuos draudžiama vežti pagal RID arba kuriuos leidžiama vežti tik RID nustatytomis sąlygomis.

3. Su savižudybėmis susiję rodikliai

3.1. savižudybė – tyčinis susižalojimo veiksmas, dėl kurio asmuo miršta ir kurį registruoja bei atitinkamai klasifikuoja kompetentinga nacionalinė institucija;

3.2. bandymas nusižudyti – tyčinis susižalojimo veiksmas, dėl kurio asmuo sunkiai susižaloja.

4. Su avarijų grėsmės atvejais susiję rodikliai

4.1. lūžęs bėgis – į dvi arba daugiau dalių lūžęs bėgis arba bėgis, nuo kurio atskilus metalo gabalui važiuojamajame paviršiuje susidaro ilgesnis kaip 50 mm ir gilesnis kaip 10 mm plyšys;

4.2. bėgių kelio šoninis išlinkimas ar kita bėgių kelio nesutaptis – bėgių kelio vientisumo ir geometrijos pažeidimai, dėl kurių būtina uždrausti eismą tame bėgių kelyje arba nedelsiant apriboti leidžiamą greitį;

4.3. klaidingas signalizavimas – (infrastruktūros arba riedmens) signalizacijos sistemos techninis sutrikimas, dėl kurio perduodama ne tokia griežta kaip reikalaujama informacija;

4.4. pravažiuotas draudžiamasis signalas važiuojant pro pavojingą vietą – atvejis, kai bet kuri traukinio dalis važiuoja pažeisdama sankcionuoto judėjimo kriterijus ir pervažiuoja pavojingos vietos ribą;

4.5. pravažiuotas draudžiamasis signalas nevažiuojant pro pavojingą vietą – atvejis, kai bet kuri traukinio dalis važiuoja pažeisdama sankcionuoto judėjimo kriterijus, bet nepervažiuoja pavojingos vietos ribos;

4.4 ir 4.5 punktuose nurodytas nesankcionuotas judėjimas reiškia, kad:

—	pravažiuojamas geležinkelio šviesoforo arba semaforo draudžiamasis signalas arba nepaisoma įsakymo sustoti, kai traukinio apsaugos sistema (TPS) neveikia,

—	nesilaikoma saugos užtikrinimo atstumo, numatyto TPS sistemoje,

—	pravažiuojama vieta, nurodyta žodžiu arba raštu taisyklių nustatyta tvarka,

—	pravažiuojami sustojimo ženklai (išskyrus aklakelių užkardas) arba pravažiuojama nevykdant rankinių signalų nurodymų.

Į atvejus, kai draudžiamąjį signalą pravažiuoja transporto priemonė be prikabinto traukos riedmens arba nevaldomas traukinys, neatsižvelgiama. Į atvejus, kai dėl kokios nors priežasties laiku neįsižiebė draudžiamasis signalas, kad vairuotojas galėtų sustabdyti traukinį nepravažiuodamas signalo, neatsižvelgiama.

Nacionalinės saugos institucijos duomenis pagal kiekvieną iš keturių nesankcionuoto judėjimo rodiklių, išvardytų šio punkto įtraukose, gali pateikti atskirai ir pateikia bent vieną suvestinį rodiklį, apimantį duomenis pagal visus keturis rodiklius.

4.6. sugadintas eksploatuojamo riedmens ratas – rato lūžis, dėl kurio atsiranda avarijos (traukinio nuriedėjimo nuo bėgių arba susidūrimo) pavojus;

4.7. sugadinta eksploatuojamo riedmens ašis – ašies lūžis, dėl kurio atsiranda avarijos (traukinio nuriedėjimo nuo bėgių arba susidūrimo) pavojus.

5. Bendri avarijų ekonominio poveikio apskaičiavimo metodai

5.1. išvengtų aukų vertę (VPC) sudaro:

1)	pati saugos vertė: „Noro mokėti“ (WTP, angl. Willingness to Pay) vertės, apskaičiuotos remiantis nurodytosios pirmenybės tyrimais, atliktais valstybėje narėje, kuriai jos taikomos;

tiesioginės ir netiesioginės ekonominės išlaidos: valstybėje narėje nustatyta išlaidų vertė, kurią sudaro:

—	medicinos ir reabilitacijos išlaidos,

—	teismo išlaidos, su policijos darbu, privačiais nelaimingų atsitikimų tyrimais, greitosios pagalbos teikimu susijusios išlaidos ir administracinės draudimo išlaidos,

—	produktyvumo nuostoliai: prekių, kurias galėjo pagaminti į avariją patekęs asmuo, jei avarija nebūtų įvykusi, ir paslaugų, kurias jis galėjo suteikti, vertė visuomenei.

Apskaičiuojant dėl aukų patiriamas išlaidas, mirties atvejai ir sunkūs sužalojimai vertinami atskirai (mirties atvejo ir sunkaus sužalojimo VPC skiriasi).

5.2. Bendrieji pačios saugos vertės ir tiesioginių ir (arba) netiesioginių ekonominių išlaidų skaičiavimo principai

Pačios saugos vertės apskaičiavimas: vertinant, ar turimi įverčiai yra tinkami, atsižvelgiama į šiuos veiksnius:

—	įverčiai turi būti susiję su mirtingumo rizikos mažinimo transporto sektoriuje vertinimo sistema ir būti pagrįsti WTP pagal nurodytosios pirmenybės metodus,

—

vertės apskaičiuojamos pagal respondentų ėminį, kuris yra atitinkamo gyventojų skaičiaus reprezentatyvusis ėminys. Visų pirma ėminys turi atspindėti pasiskirstymą pagal amžių ir pajamas, taip pat kitas svarbias socialines ekonomines ir (arba) demografines tiriamo gyventojų skaičiaus charakteristikas,

—	WTP verčių nustatymo metodas: apklausos struktūra turi būti parengta taip, kad klausimai respondentams būtų aiškūs ir prasmingi.

Tiesioginės ir netiesioginės ekonominės išlaidos apskaičiuojamos remiantis faktinėmis visuomenės išlaidomis.

5.3. Terminų apibrėžtys

5.3.1. Aplinkai padarytos žalos vertė – remiantis geležinkelio įmonių ir infrastruktūros valdytojų patirtimi įvertintos jų išlaidos avarijos paveiktos teritorijos pirminei būklei iki geležinkelio avarijos atkurti.

5.3.2. Riedmenims arba infrastruktūrai padarytos materialinės žalos vertė – naujų riedmenų ar infrastruktūros, kurių funkcionalumas ir techniniai parametrai yra tokie patys kaip riedmenų ir infrastruktūros, kurie buvo nepataisomai sugadinti, funkcionalumas ir techniniai parametrai, įsigijimo išlaidos ir pataisomų riedmenų ar infrastruktūros remonto jų būklei prieš avariją atkurti išlaidos, kurias, remdamosi savo patirtimi, nustato geležinkelio įmonės ir infrastruktūros valdytojai, taip pat su geležinkelio riedmenų nuoma susijusios išlaidos dėl negalėjimo naudotis sugadintomis transporto priemonėmis.

5.3.3. Vėlavimų dėl avarijų vertė – dėl avarijų atsiradusių vėlavimų, darančių poveikį geležinkelių transporto naudotojams (keleiviams ir krovinių vežimo paslaugų naudotojams), piniginė vertė, apskaičiuojama pagal šį modelį:

VT = kelionės laiko sutrumpinimo piniginė vertė

Traukinio keleivio laiko (valandos) vertė

VTP = [darbo reikalais važiuojančių keleivių VT] * [darbo reikalais važiuojančių keleivių metinis procentinis vidurkis] + [ne darbo reikalais važiuojančių keleivių VT] * [ne darbo reikalais važiuojančių keleivių metinis procentinis vidurkis]

VTP matuojamas eurais keleiviui vienai valandai

Darbo reikalais važiuojantis keleivis – keleivis, kurio kelionė yra susijusi su jo profesine veikla, išskyrus kelionę į darbą ir iš darbo.

Prekinio traukinio laiko (valandos) vertė

VTF = [prekinių traukinių VT] * [(tonkilometriai) / (traukinio nuvažiuoti kilometrai)]

VTF matuojamas eurais krovinio tonai vienai valandai

Prekių kiekio, pervežamo vienu traukiniu per metus, vidurkis tonomis = (tonkilometriai) / (traukinio nuvažiuoti kilometrai)

CM = traukinio 1 minutės vėlavimo vertė

Keleivinis traukinys

CMP = K1 * (VT P /60) * [(keleivio nuvažiuoti kilometrai) / (traukinio nuvažiuoti kilometrai)]

Keleivių, pervežamų vienu traukiniu per metus, skaičiaus vidurkis = (keleivio nuvažiuoti kilometrai) / (traukinio nuvažiuoti kilometrai)

Prekinis traukinys

CMF = K2* (VT F /60)

Koeficientų K1 ir K2 vertės patenka į intervalą tarp laiko vertės ir vėlavimų vertės, apskaičiuotų pagal nurodytosios pirmenybės tyrimus, siekiant atsižvelgti į tai, kad dėl vėlavimų prarastas laikas vertinamas kur kas nepalankiau nei įprastas kelionės laikas.

Vėlavimų dėl avarijų vertė = CMP * (keleivinių traukinių vėlavimo laikas minutėmis) + CMF * (prekinių traukinių vėlavimo laikas minutėmis)

Modelio apimtis

Vėlavimų dėl didelių avarijų vertė skaičiuojama taip:

—	galinėje stotyje išmatuoti faktiniai vėlavimai geležinkelio linijose, kuriose įvyko avarijos,

—	faktiniai vėlavimai arba, jei jų negalima nustatyti, apskaičiuoti vėlavimai kitose paveiktose geležinkelio linijose.

6. Rodikliai, susiję su infrastruktūros technine sauga ir jos diegimu

6.1. Traukinio apsaugos sistema (TPS) – sistema, kuri padeda užtikrinti, kad būtų paisoma signalų ir laikomasi greičio apribojimų;

6.2. riedmenyse įrengtos sistemos – sistemos, kurios padeda mašinistui stebėti geležinkelio linijos ir mašinisto kabinos signalizacijos signalus ir taip užtikrina, kad būtų apsaugotos pavojingos vietos ir laikomasi greičio apribojimų. Riedmenyse įrengtos TPS apibūdinamos taip:

a)	įspėjimo, automatiškai įspėjančios mašinistą;

b)	įspėjimo ir automatinio sustabdymo, automatiškai įspėjančios mašinistą ir automatiškai sustabdančios traukinį, jei pravažiuojamas draudžiamasis signalas;

c)	įspėjimo, automatinio sustabdymo ir diskrečiosios greičio kontrolės, užtikrinančios pavojaus vietų apsaugą; „diskrečioji greičio kontrolė“ reiškia, kad greitis kontroliuojamas tam tikrose vietose (kuriose įrengti ribinio greičio viršijimo jutikliai) artėjant prie signalo;

įspėjimo, automatinio sustabdymo ir nuolatinės greičio kontrolės, užtikrinančios pavojaus vietų apsaugą ir nuolatinę kontrolę pagal geležinkelio linijos greičio apribojimus; „nuolatinė greičio kontrolė“ reiškia, kad nuolat rodomas didžiausias kiekviename linijos ruože leidžiamas greitis ir užtikrinama, kad jis nebūtų viršijamas.

D tipo sistema laikoma automatinės traukinių apsaugos (ATP) sistema;

6.3. geležinkelio pervaža – infrastruktūros valdytojo registruota kelio ar perėjos ir geležinkelio susikirtimo viename lygyje vieta, kuria gali naudotis viešieji ar privatūs naudotojai. Prie geležinkelio pervažų nepriskiriamos perėjos tarp stoties peronų ir tik darbuotojams skirtos bėgių kelių perėjos;

6.4. kelias – geležinkelio avarijų statistikos tikslais – viešasis arba privatus kelias, gatvė ar greitkelis, įskaitant greta įrengtus pėsčiųjų takus ir dviračių juostas;

6.5. perėja – viešoji arba privati trasa, išskyrus kelią, skirta žmonėms arba gyvūnams eiti, arba transporto priemonėms ar technikai važiuoti;

6.6. pasyvioji geležinkelio pervaža – geležinkelio pervaža, kurioje nėra jokios įspėjimo ar apsaugos sistemos, įjungiamos, kai naudotojams pervažą kirsti yra nesaugu;

6.7. aktyvioji geležinkelio pervaža – geležinkelio pervaža, kurios naudotojai apsaugomi nuo artėjančio traukinio arba įspėjami apie jį įjungiant įtaisus, kai naudotojams kirsti pervažą yra nesaugu.

—

Apsauga, užtikrinama naudojant fizinius įtaisus, apima:

—	pusės kelio arba viso kelio užtvarus,

—

vartus.

—

Įspėjama naudojant geležinkelio pervažose įrengtą stacionarią įrangą:

—	regimuosius įtaisus: šviesoforus,

—	girdimuosius įtaisus: varpelius, ragelius, sirenas ir pan.

Aktyviosios geležinkelio pervažos skirstomos į šias kategorijas:

a)	rankinio valdymo – geležinkelio pervaža, kurioje naudotojų apsaugos arba įspėjimo įtaisus rankiniu būdu įjungia geležinkelio darbuotojas;

b)	automatinės su naudotojų įspėjimo sistema – geležinkelio pervaža, kurioje naudotojų įspėjimo signalą įjungia artėjantis traukinys;

c)	automatinės su naudotojų apsaugos sistema – geležinkelio pervaža, kurioje naudotojų apsaugos įtaisus įjungia artėjantis traukinys. Prie jos priskiriama ir geležinkelio pervaža, kurioje įrengtos abi – naudotojų apsaugos ir įspėjimo – sistemos;

d)	bėgių apsauga – geležinkelio pervaža, per kurią signalas arba kita traukinių apsaugos sistema leidžia traukiniui važiuoti tik tada, kai geležinkelio pervažos naudotojai yra visiškai apsaugoti ir geležinkelio pervažoje nėra kliūčių.

7. Matavimo vienetų apibrėžtys

7.1. Traukinio nuvažiuotas kilometras – matavimo vienetas, atitinkantis vieną traukinio nuvažiuotą kilometrą. Naudojamas faktiškai nuvažiuotas atstumas, jei žinomas; priešingu atveju naudojamas tipinis tinklo atstumas nuo išvykimo iki atvykimo vietos. Atsižvelgiama tik į ataskaitą teikiančios valstybės teritorija nuvažiuotą atstumą.

7.2. Keleivio nuvažiuotas kilometras – matavimo vienetas, atitinkantis vieno keleivio vežimą geležinkeliu vieną kilometrą. Atsižvelgiama tik į ataskaitą teikiančios valstybės teritorija nuvažiuotą atstumą.

7.3. Geležinkelio linijų ilgis kilometrais – valstybių narių geležinkelių tinklo, kurio aprėptis nustatyta 2 straipsnyje, ilgis kilometrais. Jeigu geležinkelio linija yra daugiakelė, turi būti skaičiuojamas tik atstumas nuo išvykimo iki atvykimo vietos.

7.4. Bėgių kelių ilgis kilometrais – kilometrais išmatuotas valstybių narių geležinkelių tinklo, kurio aprėptis nustatyta 2 straipsnyje, ilgis. Jį matuojant skaičiuojamas kiekvienas daugiakelės geležinkelio linijos bėgių kelias.

(1) Pavojingų krovinių tarptautinio vežimo geležinkeliais taisyklės (angl. Regulations concerning the International Carriage of Dangerous Goods by Rail, RID), patvirtintos pagal 2008 m. rugsėjo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/68/EB dėl pavojingų krovinių vežimo vidaus keliais (OL L 260, 2008 9 30, p. 13).

II PRIEDAS

PRANEŠIMAS APIE NACIONALINES SAUGOS TAISYKLES

Nacionalinės saugos taisyklės, apie kurias pranešama pagal 8 straipsnio 1 dalies a punktą, apima:

1.	esamų nacionalinių saugos tikslų ir saugos būdų taisykles;

2.	saugos valdymo sistemų reikalavimų ir geležinkelio įmonių saugos sertifikavimo taisykles;

3.	bendrąsias geležinkelių tinklo, kurio dar nėra TSS, valdymo taisykles, įskaitant signalizacijos ir eismo valdymo sistemos taisykles;

4.	taisykles, kuriomis nustatomi papildomų vidaus tvarkos taisyklių (įmonių taisyklių), kurias turi sudaryti infrastruktūros valdytojai ir geležinkelio įmonės, reikalavimai;

5.	taisykles, kuriomis nustatomi reikalavimai personalui, vykdančiam svarbias saugos užduotis, įskaitant atrankos kriterijus, sveikatos tinkamumą ir profesinį mokymą bei sertifikavimą tiek, kiek viso to dar nėra TSS;

6.	avarijų ir riktų tyrimo taisykles.

III PRIEDAS

ORGANIZACIJOMS, TEIKIANČIOMS PARAIŠKAS GAUTI ECM SERTIFIKATĄ ARBA SERTIFIKATĄ TECHNINĖS PRIEŽIŪROS FUNKCIJOMS VYKDYTI PAGAL RANGOS SUSITARIMĄ SU ATSAKINGU UŽ TECHNINĘ PRIEŽIŪRĄ SUBJEKTU, TAIKOMI REIKALAVIMAI IR VERTINIMO KRITERIJAI

Visos svarbios organizacijų valdymo dalys turi būti dokumentuotos; visų pirma apibūdinamas atsakomybės paskirstymas organizacijoje ir su subrangovais. Parodoma, kaip yra užtikrinama vadovybės vykdoma įvairių lygių kontrolė, kaip yra įtraukiamas visų lygių personalas ir jų atstovai ir kaip yra užtikrinamas nuolatinis tobulinimas.

Keturioms už priežiūrą atsakingo subjekto (ECM) funkcijoms, kurias turi vykdyti pati organizacija arba kurios turi būti vykdomos pagal sutartis, taikomi šie pagrindiniai reikalavimai:

1. Vadovavimas– įsipareigojimas vystyti ir taikyti organizacijos techninės priežiūros sistemą ir nuolat gerinti jos veiksmingumą.

2. Pavojaus vertinimas– struktūrinis požiūris siekiant įvertinti su transporto priemonių technine priežiūra susijusius pavojus, įskaitant tiesiogiai su eksploatavimo procesais susijusius ir dėl kitų organizacijų arba asmenų veiklos kylančius pavojus, ir nustatyti tinkamas pavojaus kontrolės priemones.

3. Stebėsena– struktūrinis požiūris siekiant užtikrinti, kad būtų nustatytos pavojaus kontrolės priemonės, jos tinkamai veiktų ir padėtų siekti organizacijos tikslų.

4. Nuolatinis gerinimas– struktūrinis požiūris siekiant analizuoti informaciją, surinktą vykdant reguliarią stebėseną ir auditą arba iš kitų atitinkamų šaltinių, ir pasinaudojant rezultatais kaupti žinias ir tvirtinti prevencines arba taisomąsias priemones, kad būtų išlaikytas arba padidintas saugos lygis.

5. Struktūra ir atsakomybė– struktūrinis požiūris siekiant nustatyti atskirų asmenų ir asmenų grupių atsakomybę, kad būtų užtikrintas organizacijos saugos tikslų įgyvendinimas.

6. Kompetencijos valdymas– struktūrinis požiūris siekiant užtikrinti, kad darbuotojai turėtų reikiamą kompetenciją, būtiną siekiant, kad organizacijos tikslai bet kokiomis aplinkybėmis būtų įgyvendinami saugiai, efektyviai ir veiksmingai.

7. Informavimas– struktūrinis požiūris siekiant užtikrinti, kad visais organizacijos lygmenimis nuomones teikiantys ir sprendimus priimantys asmenys galėtų susipažinti su svarbia informacija, ir užtikrinti informacijos išsamumą ir tinkamumą.

8. Dokumentavimas– struktūrinis požiūris siekiant užtikrinti visos susijusios informacijos atsekamumą.

9. Pavedimas vykdyti veiklą pagal sutartis– struktūrinis požiūris siekiant užtikrinti, kad pagal subrangos sutartis vykdoma veikla būtų valdoma tinkamai, siekiant įgyvendinti organizacijos tikslus, ir kad būtų atsižvelgta į visą kompetenciją ir reikalavimus.

10. Techninės priežiūros veikla– struktūrinis požiūris siekiant užtikrinti:

—

kad visa techninės priežiūros veikla, turinti įtakos saugai ir saugai svarbioms sudedamosioms dalims, būtų nustatyta ir tinkamai valdoma ir jog visi būtini tokios techninės priežiūros veiklos pakeitimai, turintys įtakos saugai, būtų nustatyti, tinkamai valdomi, remiantis sukaupta patirtimi ir bendrųjų saugos būdų taikymu pavojaus vertinimui, laikantis 6 straipsnio 1 dalies a punkto, ir tinkamai dokumentuojami,

—	kad būtų laikomasi esminių sąveikos reikalavimų,

—	kad būtų diegiami ir tikrinami techninės priežiūros veiklai vykdyti specialiai sukurti ir reikalingi techninės priežiūros įrenginiai, įranga ir priemonės,

—	kad būtų analizuojami pradiniai su transporto priemone susiję dokumentai, siekiant parengti pirmąją techninės priežiūros bylą, ir užtikrinti, kad ji būtų tinkamai įgyvendinama rengiant techninės priežiūros paslaugų užsakymus,

—

kad sudedamosios dalys (įskaitant atsargines dalis) ir medžiagos būtų naudojamos kaip nurodyta techninės priežiūros paslaugų užsakymuose ir tiekėjo dokumentuose, kad jos būtų laikomos, tvarkomos ir gabenamos tinkamu būdu, kaip nurodyta techninės priežiūros paslaugų užsakymuose ir tiekėjo dokumentuose, ir atitiktų atitinkamas nacionalines bei tarptautines taisykles ir atitinkamuose techninės priežiūros paslaugų užsakymuose nustatytus reikalavimus,

—

kad būtų nustatyti, identifikuoti, suteikti ir užregistruoti tinkami ir pakankami įrenginiai, įranga ir priemonės ir būtų užtikrinta galimybė jais naudotis, siekiant, kad techninės priežiūros paslaugas būtų galima teikti pagal techninės priežiūros paslaugų užsakymus ir kitas taikomas specifikacijas, užtikrinant, kad būtų saugiai teikiamos techninės priežiūros, ergonomikos ir sveikatos apsaugos paslaugos,

—	kad organizacijoje būtų nustatytos procedūros siekiant užtikrinti, kad jos matavimo įranga, visi įrenginiai, įranga ir priemonės būtų tinkamai naudojami, kalibruojami, saugomi ir prižiūrimi pagal dokumentuose nustatytas procedūras.

11. Kontrolės veikla– struktūrinis požiūris siekiant užtikrinti:

—	kad siekiant vykdyti planinę, sąlyginę ar korekcinę techninę priežiūrą arba kai nustatomi defektai ar kiti poreikiai būtų laiku nutrauktas transporto priemonių eksploatavimas,

—	būtinas kokybės kontrolės priemones,

—	kad techninės priežiūros užduotys būtų vykdomos pagal techninės priežiūros paslaugų užsakymus ir būtų pateiktas pranešimas dėl grąžinimo eksploatuoti, kuriame būtų nurodyti galimi eksploatavimo apribojimai,

—

kad būtų pranešama apie galimus neatitikties atvejus taikant valdymo sistemą, dėl kurių galėtų kilti avarijos, riktai, vos neįvykę ar kiti pavojingi įvykiai, kad tokie atvejai būtų ištiriami ir išanalizuojami ir kad būtų imamasi būtinų prevencinių priemonių, laikantis 6 straipsnio 1 dalies c punkte nustatyto bendrojo stebėsenos saugos būdo,

—	periodinį vidaus audito ir stebėsenos procesą, atitinkantį 6 straipsnio 1 dalies c punkte nustatytą bendrąjį stebėsenos saugos būdą.

IV PRIEDAS

A DALIS

Panaikinama direktyva ir jos vėlesnių dalinių pakeitimų sąrašas

(nurodyta 34 straipsnyje)

Direktyva 2004/49/EB	(OL L 164, 2004 4 30, p. 44)
Direktyva 2008/57/EB	(OL L 191, 2008 7 18, p. 1)
Direktyva 2008/110/EB	(OL L 345, 2008 12 23, p. 62)
Komisijos direktyva 2009/149/EB	(OL L 313, 2009 11 28, p. 65)
Klaidų ištaisymas 2004/49/EB	(OL L 220, 2004 6 21, p. 16)
Komisijos direktyva 2014/88/ES	(OL L 201, 2014 7 10, p. 9)

B DALIS

Perkėlimo į nacionalinę teisę terminai

(nurodyti 34 straipsnyje)

Direktyva	Perkėlimo terminas
2004/49/EB	2006 m. balandžio 30 d.
2008/57/EB	2010 m. liepos 19 d.
2008/110/EB	2010 m. gruodžio 24 d.
Komisijos direktyva 2009/149/EB	2010 m. birželio 18 d.
Komisijos direktyva 2014/88/ES	2015 m. liepos 30 d.

V PRIEDAS

Atitikties lentelė

Direktyva 2004/49/EB	Ši direktyva
1 straipsnis	1 straipsnis
2 straipsnis	2 straipsnis
3 straipsnis	3 straipsnis
4 straipsnis	4 straipsnis
5 straipsnis	5 straipsnis
6 straipsnis	6 straipsnis
7 straipsnis	7 straipsnis
8 straipsnis	8 straipsnis
9 straipsnis	9 straipsnis
10 straipsnis	10 straipsnis
-	11 straipsnis
11 straipsnis	12 straipsnis
12 straipsnis	-
13 straipsnis	13 straipsnis
14a straipsnio 1–7 dalys	14 straipsnis
14a straipsnio 8 dalis	15 straipsnis
15 straipsnis	-
16 straipsnis	16 straipsnis
-	17 straipsnis
17 straipsnis	18 straipsnis
18 straipsnis	19 straipsnis
19 straipsnis	20 straipsnis
20 straipsnis	21 straipsnis
21 straipsnis	22 straipsnis
22 straipsnis	23 straipsnis
23 straipsnis	24 straipsnis
24 straipsnis	25 straipsnis
25 straipsnis	26 straipsnis
26 straipsnis	-
-	27 straipsnis
27 straipsnis	28 straipsnis
28 straipsnis	-
29 straipsnis	-
30 straipsnis	-
31 straipsnis	29 straipsnis
32 straipsnis	30 straipsnis
-	31 straipsnis
-	32 straipsnis
33 straipsnis	33 straipsnis
-	34 straipsnis
34 straipsnis	35 straipsnis
35 straipsnis	36 straipsnis
I priedas	I priedas
II priedas	II priedas
III priedas	-
IV priedas	-
V priedas	-
-	III priedas

Komisijos pareiškimas dėl aiškinamųjų dokumentų

		ISSN 1977-0723
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		L 138

Leidimas lietuvių kalba	Teisės aktai	59 metai 2016m. gegužės 26d.

Turinys		I Teisėkūros procedūra priimami aktai	Puslapis
		REGLAMENTAI
	*	2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/796 dėl Europos Sąjungos geležinkelių agentūros ir kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 881/2004 ( 1 )	1
		DIREKTYVOS
	*	2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/797 dėl geležinkelių sistemos sąveikos Europos Sąjungoje ( 1 )	44
	*	2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/798 dėl geležinkelių saugos ( 1 )	102


	(1) Tekstas svarbus EEE